AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL Lietuvos RESPUBLIKOS ir slovakijos RESPUBLIKOS LAISVOSIOS PREKYBOS SUTARTIES jungtinio komiteto sprendimo Nr. 1/2000 “Dėl prekybos žemės ūkio prekėmis” RATIFIKAVIMO ĮSTATYMO

Įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Slovakijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties (toliau – LPS) jungtinio komiteto sprendimą Nr. 1/2000 “Dėl prekybos žemės ūkio prekėmis”, pasirašytą 2000 m. lapkričio 30 d. Bratislavoje

.

 Pažymėtina tai, jog minėtas LPS jungtinio komiteto sprendimas redakciniu požiūriu yra beveik identiškas Lietuvos ir Čekijos LPS jungtinio komiteto sprendimui Nr.2/2000 “Dėl prekybos žemės ūkio prekėmis”, pasirašytam 2000 m. spalio 31 d. Prahoje, kadangi Čekijos Respublika ir Slovakijos Respublika yra sudariusios muitų sąjungą, todėl abiejų valstybių sudaromos prekybos sutartys su trečiosiomis valstybėmis yra vienodos tiek redakcijos, tiek turinio prasme. Atsižvelgiant į tai, jog Slovakijos pusė visiškai pritarė Čekijos pusei, todėl derybų metu daugeliu atvejų čekai kalbėjo abiejų valstybių vardu.

Šiuo Jungtinio komiteto sprendimu keičiamas Lietuvos Respublikos ir Slovakijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties 3 protokolas, kuris nustato prekybos žemės ūkio prekėmis sąlygas. Derantis ir pasirašant Sutarties 3 protokolo pakeitimą siekta išspręsti daugiau kaip 1,5 metų trukusį ginčą dėl skirtingo LPS nuostatų traktavimo. Ginčas kilo, kai 1998 m. spalio 20 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1245 kai kurioms žemės ūkio ir maisto prekėms nuo 1998 m. lapkričio 1 d. buvo pakelti konvenciniai importo muitai dėl Rusijos finansinės krizės.

Nesutarimai dėl skirtingo Sutarties nuostatų, reglamentuojančių prekybą žemės ūkio prekėmis, interpretavimo tęsiasi jau keletą metų, kai Lietuvos pusė, Slovakijos pusės teigimu, pažeisdama Sutartį, pakėlė konvencinius importo muitus dėl Rusijos finansinės krizės. Slovakijos pusė, remdamasi LPS 12 straipsniu teigė, kad Lietuva, padidindama importo muitus, pažeidė LPS nuostatas. Lietuvos pusė, remdamasi LPS 11 straipsniu teigė, jog ji turėjo teisę importo muitus prekėms, išvardintoms LPS 3 protokolo priede F, padidinti. Nesutarimai buvo sprendžiami Sutarties jungtinių komitetų susitikimo metu bei abiems šalims savo argumentacijas pateikiant susirašinėjimo būdu. Nežiūrint to ir nesitenkinant vien Sutartyje numatytomis ginčų sprendimo procedūromis, Slovakijos pusė tolesnį šio klausimo sprendimą perkėlė į Lietuvos stojimo į PPO kontekstą ir pateikė prašymą derėtis dėl rinkos apsaugos lygio žemės ūkio prekėms sumažinimo. Kadangi Lietuva jau buvo baigusi visas dvišales derybas su PPO šalimis narėmis, todėl toks dvišalių derybų pratęsimas ne tik galėjo sustabdyti Lietuvos derybų dėl narystės PPO sėkmingą pabaigą, bet į tokias derybas dėl muitų mažinimo žemės ūkio prekėms galėjo įsijungti bet kuri kita šalis PPO narė. Tiek Ženevoje, tiek kitais diplomatiniais kanalais Slovakijos pusę pavyko įtikinti atsiimti savo prašymą ir neblokuoti Lietuvos stojimo į PPO, tačiau Lietuva įsipareigojo artimiausiu metu nesutarimus išspręsti dvišale, o ne daugiašale forma, t.y. pakeičiant Sutarties nuostatas taip, kad būtų išvengta skirtingo jų interpretavimo.

Todėl minėtu LPS jungtinio komiteto sprendimu buvo susitarta atstatyti 1996 m. liepos 1 d. didžiausio palankumo statuso muitus žemės ūkio prekėms, importuojamoms iš Slovakijos, išskyrus cukrų. Pažymėtina tai, jog toks klausimo sprendimo būdas tuo metu buvo vienintelė galimybė baigti dvišales derybas su Slovakija dėl Lietuvos narystės PPO. Tuo būdu ginčo sprendimas nebuvo perkeltas į daugiašalį, PPO lygmenį, nes buvo keičiama dvišalė laisvosios prekybos sutartis. Nežiūrint, kad kai kurioms žemės ūkio prekėms importo muitai buvo sumažinti, Slovakija, pasirašydama tokį LPS pakeitimą, prarado galimybę Lietuvą kaltinti LPS pažeidimu ir reikalauti gražinti sumokėtus muitus už visą ginčijamą laikotarpį, nes jungtinio komiteto sprendimu buvo nustatyti nauji preferenciniai muitai. Be to, susirašinėjimo būdu pavyko susitarti, jog Lietuva, atsižvelgiant į cukraus sektoriaus jautrumą, restruktūrizavimo procesus bei santykių su investitoriais klausimus, neatstatytų muitų cukrui, o taikytų tuo metu galiojančius konvencinius importo muitus. Slovakijos pusė, sutikdama su Lietuvos prašymu ir argumentacija, padidėjusį rinkos apsaugos lygį cukrui paprašė kompensuoti nuolaidomis saldainiams iš virtos cukraus masės, nevirtiems tešlos gaminiams, alui. Šis prašymas, Užsienio reikalų ir Žemės ūkio ministerijoms sutarus, buvo patenkintas, suteikiant nedideles nuolaidas (iki 5 proc. punktų).

LPS pakeitimo projektas, prieš jį pasirašant, buvo suderintas su suinteresuotomis institucijomis. Šio LPS pakeitimo pasirašymui Respublikos prezidento dekretu buvo suteikti įgaliojimai.

Ratifikavus teikiamą LPS jungtinio komiteto sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamos prekybos žemės ūkio prekėmis sąlygos su Slovakija, neigiamų pasekmių nenumatoma. Teikiami teisės aktų projektai ir LPS pakeitimai neprieštarauja nei Vyriausybės programai, nei Europos Sąjungos teisei.

Reikšminiai projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: “laisvosios prekybos sutartis”, “Lietuva”, “Slovakija”, “žemės ūkio prekės”.

Projektą parengė Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento Užsienio prekybos politikos skyrius (tiesiogiai projektą rengė Užsienio prekybos politikos skyriaus III sekretorė A.Budrauskaitė tel.362-589, skyriaus vedėjas A.Zananavičius tel. 362-587).

Užsienio reikalų ministras                                                                               A. Valionis