Trisdešimtasis (154)
posėdis
2001 m. lapkričio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.P.ANDRIUKAITIS ir G.STEPONAVIČIUS
2001 m. lapkričio 13 d. (antradienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame lapkričio 13 d. plenarinį posėdį. Linkiu kolegėms Seimo narėms ir Seimo nariams geros dienos, gero darbo ir geros nuotaikos. Gerbiamieji kolegos, posėdis pradėtas. Mes turime patvirtinti lapkričio 13 d. posėdžio darbotvarkę. Statuto 93 straipsnio 3 dalis teigia, kad jeigu posėdžio darbotvarkės projektui yra pritarta Seniūnų sueigoje, Seimo posėdyje jis nesvarstomas. Kadangi Seniūnų sueiga pritarė posėdžių darbotvarkei, aš siūlau patvirtinti posėdžių darbotvarkę bendru sutarimu. Prieš tai suteikiame teisę… Jūs dėl balsavimo motyvų, ar dėl pasiūlymų darbotvarkei? G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, jog rezervinis 1b klausimas yra susijęs su tuo, kad reikia papildyti darbų programą. Gal mes galėtume pradžioje išspręsti klausimą, kad nekiltų abejonių dėl tokių klausimų įtraukimo į darbų programą, tik dėl laiko?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gal sutiksite atkreipti dėmesį, kad jis jau yra, ir kai tvirtinsime darbų programą, kai ateisime prie jo, tas klausimas bus išspręstas. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai.
Ar galime sutarti, kad šios dienos darbotvarkę tvirtiname bendru sutarimu? Ačiū.
Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios ir Akcizų įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1026(3*) (priėmimas)
Tuomet pradedame svarstyti 1 darbotvarkės klausimą – Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios ir Akcizų įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą Nr.IXP-1026. Teikėjas – finansų ministrė D.Grybauskaitė, pranešėjas – G.Šivickas. Kviečiame pranešėją į tribūną. Prašome, gerbiamasis pranešėjau. Pradedame priėmimą.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šiam įstatymo projektui, kurio pagrindas yra suderinti nuostatas su jau priimtu naujuoju eurointegraciniu Akcizų įstatymu, papildymų, pasiūlymų ir pastabų negauta. Teisės departamento išvada pozityvi, todėl siūlau pritarti priimant šį įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai prašyčiau tylos. Norėčiau atkreipti dėmesį abiejų Seimo salės pusių, nes pradėta priėmimo procedūra ir pranešėjas nesugebės išgirsti jūsų pastabų. Juo labiau kad taip sunku dirbti. Gerbiamasis pranešėjau, jūs išdėstėte visas nuostatas. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiūlymų ir papildymų nėra. Ar galėtume pradėti šio įstatymo priėmimą pastraipsniui? Prieštaraujančių nėra. Prašome, gerbiamasis pranešėjau, pradėti priėmimą pastraipsniui.
G.ŠIVICKAS. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už norėtų kalbėti E.Masiulis. Ar norėtumėte kalbėti dėl viso? Ar gerbiamasis J.Veselka norėtų kalbėti dėl viso, ar dėl 1 straipsnio? Dėl viso. Kolegos, susitarkime, kad kol kas einame pastraipsniui ir nesiregistruokite kalbėti. Kai bus laikas kalbėti dėl viso, tada bus pranešta. Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti nematau. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematyti. Priimta. Toliau.
G.ŠIVICKAS. Dėl 2 straipsnio taip pat negauta pataisų, todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 2 straipsnio taip pat nematau norinčių kalbėti nei už, nei prieš. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 3 straipsnis. Daugiau straipsnių nėra. Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui priėmėme. Prašome registruotis kalbėti dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Kolega E.Masiulis.
E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų šis įstatymo projektas buvo svarstomas dar pavasarį, jis buvo pateiktas socialliberalų ir liberalų Vyriausybės. Mano supratimu, tai yra tikrai paprastesnė administracine tvarka sistema, nes nereikia dažyti dyzelinio kuro, o yra susiejama su naudojamu hektaru, ir taip mes supaprastiname valstybės atsiskaitymo tvarką bei išvengiame įvairiausių nesusipratimų. Todėl aš įsivaizduoju, kad reikėtų tikrai pritarti šiam įstatymo projektui. Tačiau šiek tiek keista, kad kolegos socialdemokratai, kurie dar pavasarį pasisakė už visiškai kitą kompensavimo tvarką, šiandien tyli ir po pusės metų jų pozicija pasikeitė. Reikia pasidžiaugti, kad kolegos supranta, jog ši tvarka yra kur kas geresnė negu jų propaguota pavasarį.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka – argumentai prieš. Gerbiamasis Juliau, dar kartą spauskite mygtuką. Čia viskas gerai, nežinau, kodėl jūsų mikrofonas neveikia. Prašome dar kartą. Gerbiamasis kolega, prašome prie šoninio mikrofono, o mes atkreipsime dėmesį dėl jūsų mikrofono.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš esmės pakartojama ta pati kompensavimo tvarka, bet anksčiau nebuvo pagal įsigytą degalų kiekį. Dabar kyla klausimas. Kadangi parašyta pagal įsigytą degalų kiekį, o dabar krito gazolio kainos, krito apie 24 cnt, tai normalus ūkininkas apsirūpina tuo gazoliu visiems metams… Kadangi yra įteisinta pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, tai gali atsitikti taip, kad ūkininkui, nusipirkusiam lapkričio arba gruodžio mėnesiais 2001metais, parašys, kad kompensuojamas įsigijimas nuo 2002 m., o jis naudos gazolį, kurį įsigijo dabar. Todėl noriu iš karto paprašyti, kad Vyriausybė būtent nuo sezono pradžios, nuo arimo pradžios (rugsėjis, spalis…) pradėtų tą kompensavimą. Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Gerbiamieji socdemai, vis dėlto neišspręstas tas amžinai besitęsiantis reikalas tų trihektarininkų. Jie lyg ir užmokėjo už žemę, bet nuosavybė neįteisinta, jie negali registruoti savo, kaip ūkininko, ūkio. Kai aš klausiau K.Kristinaičio (dar ministro), tai jis man pasakė, kad jie negamina prekinės produkcijos. Deja, jie taip pat gamina pieną, išaugina vieną kitą veršį, todėl, nežinau, bet Vyriausybė turi numatyti ir jiems kompensacijos už gazolį tvarką. Nes žmonės dabar ir 3 ha su arkliuku arba jaučiu nearia. Nežinau, gal reikėtų net protokolinio sprendimo, įpareigojančio Vyriausybę grąžinti už gazolį, įsigytą ir 2002 m. sezonui, ir būtent tiems, kurie turi 3 ha. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, nesupratau jūsų motyvo prieš. Yra tik protokolinis pasiūlymas. Kolega R.Pavilionis. Prašom. Atsisako. Tada – A.Saudargas. Atsisako. Gerbiamieji kolegos, kaip supratau, buvo du pasisakymai už, vienas iš jų su įrašymu į stenogramą, ir mes pamėginsime atkreipti Vyriausybės dėmesį. Daugiau prieš nematau. Prašau registruotis. Balsuosime dėl viso įstatymo. Registracija pradėta.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 99 Seimo nariai. Prašome balsuoti dėl viso įstatymo, registracijos Nr.IXP-1026(3). Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, už – 87, prieš – 3, susilaikė nėra. Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios ir Akcizų įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymas priimtas.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymas Nr.IXP-440Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, pradedame svarstyti darbotvarkės 2 klausimą – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-440. Tai yra Prezidento grąžintas įstatymas. Pranešėjai – J.Olekas ir P.Papovas. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad Statuto 166 straipsnis nustato grąžinto įstatymo svarstymą: “Grąžinto įstatymo svarstymo Seimo posėdyje metu išklausomi pagrindinio ir papildomų komitetų pranešimai ir rengiama bendroji diskusija. Po svarstymo tame pačiame Seimo posėdyje rengiamas pakartotinai Seimo apsvarstyto įstatymo priėmimas”. Taigi prašome į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją J.Oleką.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas, būdamas pagrindiniu komitetu svarstant Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, salėje labai didelis triukšmas. Gerbiamieji kolegos Veselka, Prunskiene ir gerbiamasis Kuzmickai! Salėje tikrai didelis triukšmas. Pranešėjas negali kalbėti. Aš atkreipiu salės tvarkdario dėmesį, kad salėje būtų tyla. Ačiū. Atsiprašau, pranešėjau, tęskite.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad kolegos dar svarsto asmeniškai ir mes priimsime teisingą sprendimą. Komitetas apsvarstė Prezidento teiktą dekretą ir mano, kad argumentai, kurie buvo išdėstyti 17 straipsnyje ir kurie numato, kad savivaldybė, įgyvendindama pirminę sveikatos priežiūrą, turi turėti tam tikrus instrumentus steigiant naujas sveikatos priežiūros įstaigas, yra svaresni, nei Prezidento iškelti motyvai tarsi dėl galimos gydytojų konkurencijos suvaržymo. Kuriant bet kokią įstaigą – ar privačią, ar ypač valstybinę, jiems keliami dar didesni reikalavimai. Steigiant naują savivaldybės įstaigą reikalingas tarybos sprendimas, o ne valdybos, kaip numatyta dėl nepriklausančių nacionalinei sveikatos sistemai įstaigų. Todėl mes manome, kad Prezidento veto tikslinga atmesti ir pakartotinai balsuoti už 17 straipsnio pakeitimo įstatymą.
Komitete svarstant 3 buvo už ir 1 susilaikė, prieš tokį sprendimą nuomonių nebuvo. Kviestume atmesti Prezidento veto ir dar kartą patvirtinti 17 straipsnio pakeitimus. Juolab kad svarstant Seime interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui ypač buvo pabrėžtas klausimas dėl savivaldybių įtakos ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo. Todėl mes manome, kad tie kolegos, kurie dalyvavo interpeliacijoje, taip pat turėtų prisidėti prie mūsų teikiamo įstatymo priėmimo. Visus kviečiame balsuoti už 17 straipsnio priėmimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Aš dar kartą norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad svarstome labai rimtą įstatymą ir tikrai prašyčiau bent jau svarstymo metu laikytis sutarto susitarimo elgtis salėje kaip pridera. Kviečiame papildomo komiteto pranešėją, komiteto pirmininką P.Papovą. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Mūsų komitetas taip pat apsvarstė Prezidento pateiktą dekretą. Mūsų komiteto nuomonė yra labai panaši į pagrindinio komiteto nuomonę, t.y. nepritarti Prezidento dekretui, ir motyvai yra labai panašūs. Aš tik gal šiek tiek konkrečiai norėčiau pasakyti. Vis dėlto tai nėra pirminė sveikatos priežiūra, nėra šiaip sau rinkos subjektas, tai yra valstybės funkcija, ir savivaldybės ir kaime, ir seniūnijose, ir rajonuose privalo užtikrinti pirminę sveikatos priežiūrą. Norint tai padaryti, reikia turėti ir įtaką. Todėl tų pirminės sveikatos įstaigų išdėstymo schemos sudarymas, manyčiau, yra būtinas siekiant užtikrinti toje vietovėje, tame kaime šios paslaugos teikimą. Jeigu, sakykim, kuro tiekimas arba mažmeninė prekyba, degalinių statybos vyksta pagal tarybos patvirtintas išdėstymo schemas ir miestuose, ir rajonuose, tai čia, man atrodo, nėra jau tokia valstybės deleguota funkcija. Žemės skyrimas, aplinkos apsauga ir kiti dalykai… Štai čia, kur yra grynai valstybės funkcija ir tą paslaugą gyventojams turi užtikrinti savivaldybės, aš nemanau, kad čia yra kokios nors konkurencijos suvaržymas. Galėtų būti toks pavyzdys: kokia nors monopolinė sveikatos įstaiga, respublikinė arba regioninė, steigia kaime ambulatoriją, ji lieka tik viena ir galų gale pasirodo, kad jai ekonomiškai neapsimoka ir ji atsisako. Štai po to savivaldybė turi vėl ieškoti naujų būdų steigti ten, sakykim, savivaldybės įstaigą ir t.t. Todėl be savivaldybės įtakos negali būti užtikrintas pirminis sveikatos apsaugos teikimas. Nors mūsų komiteto nuomonė buvo nevieninga, tačiau balsavimo rezultatai buvo teigiami, t.y. nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretui. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 3 – prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Mes išklausėme pagrindinio ir papildomo komiteto nuomones. Dabar pradedame diskusiją. Diskusijai užsirašė du Seimo nariai. Kviečiame G.Steponavičių. Prašome.
G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Išties šiandien svarstome gana nedažną klausimą, kai Prezidentas grąžina Seimui pakartotinai svarstyti įstatymą, kuris iš esmės yra vieno straipsnio pakeitimas, tai nėra kompleksinis įstatymas, nėra daug pataisų. Ši pataisa sukėlė abejonių dar prieš svarstant Seime ir priimant šį įstatymo pakeitimą. Neabejotinai pakankamai argumentų savo dekrete išdėstė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas V.Adamkus. Tad kodėl šiandien vėl Seimo komitetai: tiek pagrindinis, tiek papildomas, svarstydami Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnį, siūlo jį priimti tokį, kokį Seimas priėmė prieš kelias savaites? Ogi todėl, kad šiandien valdančioji dauguma nori, kad ne pacientas turėtų pasirinkimo laisvę, o tai galėtų nustatyti savivaldybės. Šios valdančiosios daugumos Vyriausybė deklaravo ne ką kita, o norą sudaryti sąlygas verslui, kad atsirastų geresnės kokybės paslaugos, kad atsirastų daugiau pasirinkimo. Ši pataisa, aš galiu tvirtai sakyti, žengia priešinga linkme.
Taip pat galiu pasakyti, kad, atrodytų, derinimas, ar priežiūra, – lyg ir priklausytų tokia funkcija savivaldybėms. Tačiau mes matome dar vieną naują derinimą ir reglamentavimą šalia to centrinio valdžios lygio ir apskritai nepagalvojus, ko būtų galima atsisakyti. Taigi atsiranda dar vienas tipiškai socialdemokratinis reglamentacinis barjeras, kuris reikš ne ką kita, o monopolistinės valstybinės medicinos situacijos išlaikymą, pasunkintas galimybes privačioms medicinos įstaigoms įeiti į rinką.
Todėl aš klausiu, ar tikrai toks protegavimas ir nenoras išgirsti argumentus, kai buvo siūlyta ieškoti švelnesnės formuluotės variantų ar kitaip, yra vis dėlto stumiamas šis įstatymo projektas… Aš galiu, gerbiamieji kolegos, pasakyti tiesiai šviesiai – Liberalų frakcija siūlo laikyti šį įstatymą nepriimtu ir Prezidento veto neatmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Liberalų frakcijos vardu kalbėjęs G.Steponavičius sutaupė laiko. Kviečiame kalbėti E.Klumbį. Prašome, kolega.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų jau priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymas buvo (norėčiau pasakyti, vadinamas) sveikatos apsaugos reformos pasekmės švelninimas. Geriausiai tai iliustruoja situacija Vilniaus mieste. Kuriami kabinetai centre, šalia poliklinikų, vyksta negailestinga ir negraži kova dėl pacientų. Tuo tarpu nėra kuriami kabinetai, privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos kur nors atokiau nuo miesto, to nėra. Viena iš svarbiausių savivaldybės funkcijų yra užtikrinti pirminę sveikatos priežiūrą. Mūsų vykdomos sveikatos priežiūros reformos bėda, kad nebuvo sukurta pirminės sveikatos priežiūros įstaigų schema, nes pagal tą schemą turėjo būti kuriamos įstaigos, bet viskas vyko chaosiškai ir mes turime tokią situaciją dabar.
Aš noriu oponuoti prieš mane kalbėjusiam Seimo nariui G.Steponavičiui. Čia nekalbama apie valstybės monopolį. Kalbama apie tai, kad yra kuriamas verslas, ir tas verslas gali būti tiek privatus, tiek valstybinis. Tiek Danijoje, tiek Anglijoje, tiek kitose valstybėse darbo vieta yra, jeigu nedirba, ji parduodama kitam, bet nėra kuriamos naujos sveikatos priežiūros įstaigos, yra griežtai laikomasi iš anksto nustatytų schemų. Dėl to aš siūlau Prezidento veto atmesti ir priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Bendroji diskusija baigta. Dabar apibendrinti kviečiame Prezidento patarėją poną A.Abramavičių.
A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Visų pirma ačiū visiems kalbėjusiesiems, išsakiusiems savo nuomonę, savo argumentus. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar kartą prašyčiau jūsų įsigilinti į Respublikos Prezidento argumentaciją, dėl ko buvo grąžintas šis įstatymas. Dar kartą noriu jums akcentuoti, kad iš tiesų, Prezidento nuomone, vargu ar savivaldybės išduodami leidimai padės užtikrinti medicinos paslaugų kokybę. Be to, Prezidento nuomone, būtent šie papildomi administraciniai suvaržymai stabdo konkurenciją ir sudaro prielaidas korupcijai. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, prašau dar kartą įsigilinti į Prezidento argumentus ir pritarti Respublikos Prezidento siūlomoms pataisoms.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, mūsų bendroji diskusija baigta. Taigi iš karto, kaip reikalauja Statuto 166 straipsnio 2 dalis, pradėsime priėmimo procedūrą. Prašome registruotis.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 103 Seimo nariai. Aš čia įskaičiavau ir kolegą J.Veselką. Gerbiamieji kolegos, 167… Dar nesuveikė. Gerai. Gerbiamieji kolegos, kadangi matau, jog salėje esantys Seimo nariai kelia rankas ir teigia, kad jie neužregistruoti, prašome pakartoti registravimą.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 110 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, pagal Statuto 167 straipsnį pradėsime priėmimą. Kadangi šiuo atveju balsuojama dėl viso įstatymo, dabar prašome registruotis 4 – už, 4 – prieš dėl balsavimo motyvų. Dėl balsavimo motyvų už norėtų kalbėti kolega E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Prieš pradėdamas kalbėti aš vis dėlto norėčiau pasitikslinti, ar kalbėjimas už reiškia Prezidento veto palaikymą?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dar kartą atkreipiu jūsų dėmesį į Statutą, kad pagal procedūrą pirmiausia balsuojame, ar priimsime visą įstatymą be pakeitimų, – Statuto 167 straipsnio 1 dalis. Todėl dabar jūs galite arba palaikyti visą įstatymą be pakeitimų, arba jo nepalaikyti. Kadangi jūs esate užsiregistravęs palaikyti įstatymą be pakeitimų, prašome taip ir kalbėti.
E.MASIULIS. Gerai. Užsiregistravau kalbėti už, tačiau manau, kad nieko nereiškia…
Norėjau kalbėti prieš dėl to, kad…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tada susitarkime, kad aš jums suteiksiu žodį prieš per šoninį mikrofoną.
E.MASIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tada prašyčiau tiksliau formuluoti klausimą balsavimui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dar kartą noriu pakartoti, gerbiamieji kolegos, kad Seimo statuto 167 straipsnis tiksliai nustato registraciją. Turint prieš save kompiuterius, labai nesudėtinga sekti Statuto straipsnius. Tvarka nustatyta labai aiškiai. Dabar balsuojame, ar priimsime visą įstatymą be pakeitimų. Taigi, norintieji kalbėti už visą įstatymą be pakeitimų už arba prieš, registruojatės. Jūs esate užsiregistravęs kalbėti už. Arba būkime sąžiningi, jūs turėtumėte paspausti raudoną mygtuką ir kalbėti prieš. (Balsai salėje)
E.MASIULIS. Posėdžio pirmininke, ar suteikiate man žodį?
PIRMININKAS. Kaip jaunam kolegai suteikiame.
E.MASIULIS. Labai ačiū. Iš tiesų šio įstatymo projekto svarstymas ir praeitą kartą, kai jis buvo priimtas, ir dabar sukelia tam tikras aistras. Nors, aišku, nesureikšmindamas šio įstatymo noriu pasakyti, kad valdančiosios daugumos mėginimai atmesti Prezidento veto reiškia ne ką kita, kaip stipresnio valstybės administravimo ir didesnio biurokratizmo radimąsi čia, Lietuvoje. Aš esu beveik įsitikinęs, kad, priėmus šį įstatymą, toliau atsiras įvairios tvarkos ir tvarkelės, pagal kurias savivaldybės išdavinės arba neišdavinės leidimų steigti naujas įstaigas. Šių tvarkų ir tvarkelių vėl atsiras naujų interpretacijų, kai savivaldybių valdininkai bei politikai galės įvairiausiai interpretuoti ir kartu manipuliuoti naujai kuriamomis sveikatos įstaigomis. Dar noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad savivaldos stiprinimą iš tikrųjų mes šiek tiek suprantame iškreiptai – visiškai nederindami su Savivaldybių asociacija, mes primetame savivaldybėms naujas funkcijas, net nežinodami jų nuomonės ir jų pozicijos tuo klausimu. Todėl įsivaizduoju, kad šio įstatymo priėmimas tikrai neprisidės prie paprastesnės valstybės administravimo sistemos, ir kviečiu palaikyti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia buvo dėl balsavimo prieš. Dabar už – J.Olekas. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti Sekretoriato dėmesį į tai, kad vėl neveikia mikrofonai. Prašau iškviesti techninius darbuotojus. J.Olekas kalbės per šoninį mikrofoną. Jums pridedamos 26 sekundės.
J.OLEKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pakviesti balsuoti ir pritarti mūsų pateiktam Sveikatos sistemos įstatymo 17 straipsniui. Tam, ką kalbėjo oponentai, kad yra tam tikras suvaržymas, aš norėčiau paprieštarauti. Ne savivaldybės valdininkai, o savivaldybės taryba yra įpareigota patvirtinti savivaldybėje egzistuojančių būsimų reikalingų naujų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, ir tik tai, kad įstaiga neatitinka šio tinklo, galės būti pretekstas atsisakyti išduoti leidimą. Visais kitais atvejais leidimas steigti naują sveikatos priežiūros įstaigą yra suteikiamas.
Manau, kad toks planingas sveikatos priežiūros įstaigų steigimas kiekvienai savivaldybei leis įvykdyti ir būti atsakingai už pirminę sveikatos priežiūrą. Tai bus instrumentas, kai savivaldybė galės pakviesti ir tiesiog siūlyti steigti naujas įstaigas ten, kur jų labai reikia savivaldybės gyventojams. Mes, būdami nuoseklūs ir pasisakantys už daugiau teisių suteikimą savivaldybėms, sukuriame šiuo įstatymu dar vieną instrumentą, kad savivaldybė galėtų vykdyti jai patikėtas sveikatos priežiūros funkcijas. Todėl kviečiu Seimo narius pritarti pateiktam Sveikatos sistemos priežiūros įstatymo 17 straipsnio pakeitimui, jį mes vieną kartą jau buvome priėmę.
Dar kartą noriu argumentuoti, ypač liberalams. Jūs, liberalai ir centristai, buvote vieni iš tų, kurie reikalavote iš savivaldybių optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Tai visai nesenas reikalavimas sveikatos apsaugos ministrui R.K.Dobrovolskiui interpeliacijos metu. Būkite nuoseklūs ir patikėkite instrumentą savivaldybėms, juo jos galėtų šį tinklą optimizuoti. Iki šiol nei savivaldybės valdyba, nei meras tokių galimybių neturi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, J.Olekas sutaupė laiko. Dabar prieš kalbės P.Gražulis. Gerbiamasis pranešėjau, matyt, su technika yra problemų. Prašome prie šoninio mikrofono, jis įjungtas.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš irgi norėčiau, nors paspaudžiau raudonų mygtuką, kalbėti už. Mes būsime susikeitę su E.Masiuliu. Nemanau, kad tai būtų didelė problema. Noriu pasakyti, kad prie šios didelės netvarkos ir netvarkelės yra didžiulė netvarka, kadangi ši didžiulė netvarka man primena tuos laikus, kai prie valstybinių įmonių steigdavosi privatūs UAB ir taip varydavo į bankrotą stambias valstybines įmones. Šiandien raskite kaime nors keletą įsteigtų privačių pirminės sveikatos centrų. Jie steigiami ligoninėse, ir dažniausiai tuose centruose dirba medikai, kurie dirba pačiose medicinos įstaigose puse etato. Manau, kad tai nėra sveikintinas dalykas. Manau, jeigu yra savivaldybė, tai ji turėtų prisiimti tas funkcijas, savivaldybės taryba turėtų žinoti, kur labiausiai reikia pirminių sveikatos priežiūros centrų, ir ten juos steigti. Tada tikrai būtų tvarka, o šiuo metu einame nelabai tvarkingu keliu. Todėl pritariu Prezidento veto ir siūlau balsuoti už tokį įstatymą, koks yra priimtas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, P.Gražulis kalbėjo už – už viso įstatymo priėmimą be pakeitimų. Dabar kalbės kolega A.Klišonis. Jeigu kartais neveiktų technika, prašyčiau iš karto eiti prie šoninio mikrofono.
A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Atrodo, kad technika veikia. Aš kolegai P.Gražuliui noriu pasakyti, kad šalia Klaipėdos rajono esančiame Šilalės rajone visai puikiai veikiantis pirminės sveikatos priežiūros centras yra Kaltinėnuose, važiuojant į Klaipėdą, galima užsukti ir pažiūrėti. Tas pirminės sveikatos priežiūros centras veikia tikrai labai puikiai, manau, jis yra vienas iš pavyzdinių šiuo atveju Lietuvoje. Norėčiau vis dėlto pažymėti, kad Prezidento veto nebuvo be pagrindo. Jis įžvelgė kai kurias nuostatas, kurios gali būti. Manau, vis dėlto buvo teisingai pažymėta, kad, išklausius pono A.Abramavičiaus teikimą, reikia pagalvoti, kaip procedūriškai tai būtų padaroma, nes įvairios savivaldybės gali tai traktuoti skritingai. Kai kuriose savivaldybėse, ypač rajonų, yra galimybė išlikti būtent monopoliniam pirminės sveikatos priežiūros tinklui – savivaldybės viešųjų įstaigų. Palaikant šią idėją, aš nesiūlau jos visiškai numarinti, turi būti numatyti procedūriniai dalykai. Jeigu dabar mes visiškai kategoriškai būtume prieš Prezidento veto, manau, būtų nekorektiška, nes naujajai daugumai, tik pradėjus valdymą, reikėtų ne pyktis su Prezidentūra, o ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Aš palaikau Prezidento veto, kad būtų toliau galima ieškoti bendrų sąlyčio taškų, dirbti kartu ranka rankon ir neieškoti konfrontacijos vieni su kitais.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis A.Klišonis kalbėjo prieš. Noriu priminti, kad dėl balsavimo motyvų kalbama iki 2 minučių. Gerbiamajam A.Sysui – taip pat. Dabar už kalbės S.Burbienė. Kolegos, matyt, kairėje pusėje yra išjungti mikrofonai. Prašyčiau eiti prie šoninio mikrofono. (Balsai salėje) Mes pridėsime lygiai 15 sekundžių. Prašome.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiandien kalbam ne apie tai, kas myli ar nemyli Prezidentą ar jo visą Prezidentūrą, kalbam apie konkretų įstatymo projektą. Reikėtų pasakyti keletą dalykų. Pirmiausia šiuo įstatymu, kuris jau buvo kartą Seime priimtas, norima labai aiškiai ir viešai nustatyti, kad savivaldybės iš tiesų žinotų, kuriose vietose, kokiose apylinkėse, kokiame krašte yra reikalingi gydytojai, o kur jų gal yra per daug ir jie tiesiog vilioja vienas iš kito ligonius, bet neužsiima gydymu. Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Mielieji kolegos, pasimokykim iš tų šalių, kurios jau perėjo visą tą privačių ir valstybinių gydytojų steigimą, naikinimą ir taip toliau. Imkim, pavyzdžiui, kad ir Didžiąją Britaniją, kur ilgą laiką valdė konservatoriai, tačiau ir jie nepakeitė tvarkos. Ir jeigu gydymas yra verslas, jis, kaip verslas, perduodamas kitam gydytojui, tačiau nesteigiamas šalia kabinetas ir neperimami ligoniai. Todėl, gerbiamieji kolegos, tikrai aš pritariu tam įstatymui, kuris jau buvo kartą Seime priimtas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega G.Šileikis. Motyvai prieš.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, siūlau palaikyti Prezidento veto. Pirmiausia tai tikslinga todėl, kad galbūt mums patiems dar kartą verta padiskutuoti, pasverti argumentus už ir prieš. Žiūrėdami ligonio, paciento, kuriam reikia paslaugos, pirmiausia mes turime rūpintis juo, kad jis galėtų pasirinkti ar privačią, ar valstybinę sveikatos priežiūrą, – kuri jam yra reikalingesnė, kur jis gali tą paslaugą įsigyti, nusipirkti. Yra pavyzdžių, kai savivaldybės tarybą veikia vieni ar kiti motyvai, argumentai. Manau, kad klausimą išspręstų būtent ta konkurencija, kuri labai normaliai pasiūlytų paslaugas kiekvienam to pageidaujančiam. Todėl siūlau pritarti Prezidento veto. Turėtume tikrai dar labai rimtai pasvarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ketvirtasis kalbėtojas už – J.Veselka. Gerbiamasis Seimo nary, prašau prie mikrofono.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai klausaisi čia, Seime, kalbų, tai atrodo, kad mes gyvename vis dėlto aname pasaulyje. Čia tokie gražūs buvo paaiškinimai – klientas galėtų pasirinkti. Visa tai atviras melas. Ateina klientas į valstybinę gydymo įstaigą, sėdi gydytojas, jis ten padaužo kelį, nors anas prašė, kad galvą pažiūrėtų, padaužo kelį ir sako: žinai, eik į aną UAB, nes jeigu čia būsi, tai greitai numirsi. Eina į aną UAB, žiūri – tas pats gydytojas sėdi. Ir mes čia tvirtinam, kad klientas turi teisę pasirinkti. Klientas jokios teisės neturi pasirinkti. Gydytojas jį varinėja, verslą darydamas, iš vienos įstaigos į kitą. Šie abu įstatymai šio dalyko nesutvarko.
Antras momentas. Dabar, girdžiu, kalbat apie šitų gydymo įstaigų optimizavimą, kurį parengs savivaldybė, bet juk pagal tą optimizavimą gydytojas privatininkas arba norės steigti, arba sakys – eikit jūs su savo optimizavimu, aš steigiu kitur. Todėl šios įstatymo pataisos iš esmės konkrečios gyvenimiškos problemos nesprendžia. Ir dar – kad tie, kurie labai peikia socializmą, greičiau išmirtų, pasakysiu labai paprastą dalyką: prie socializmo sveikatos apsauga ėjo pas žmogų, dabar žmogus turi vaikytis verslininką gydytoją. Įstatymas yra ydingas, jį reikėtų iš esmės keisti. Aš palaikau anksčiau priimtą įstatymą.
PIRMININKAS. Paskutinis kalbėtojas prieš – A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gal ir galima suprasti, kodėl socialdemokratai ir socialliberalai pasiūlė šį įstatymo projektą priimti dar šių metų vasarą. Aš manau, kad čia neapsieita be tam tikrų savų interesų, bandymo apginti vienos ar kitos ligoninės, poliklinikos interesus. Iš tikrųjų… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis! Kolegos, kalba labai garbingas Seimo narys, aš tikrai prašyčiau salėje tylos!
A.KUBILIUS. Ačiū, garbingas posėdžio pirmininke, už jūsų replikas. Taigi aš tikrai manau, kad Prezidento pasiūlymas yra visiškai teisingas ir logiškas. Mes turėtume elgtis netgi priešingai. Savivaldybes turėtume įpareigoti sudaryti visas galimybes steigtis pirminės sveikatos priežiūros tinklui savivaldybės teritorijoje. Kitu atveju aš įstatymo autorių galėčiau retoriškai paklausti: kokiu būdu Vilniaus savivaldybė patvirtins planą ir kiek jame numatys steigti privačių šeimos gydytojų vietų Vilniaus mieste, kokiais kriterijais remdamasi ji suskaičiuos, kiek tokių gydytojų reikia? Kyla ir daug kitų klausimų, kurie rodo, kad pats pasiūlymas yra pakankamai neapgalvotas ir absurdiškas. Todėl siūlau pritarti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ačiū, visi kalbėjo, keturi – už, keturi – prieš. Dabar balsuosime, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Statuto 167 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokiu atveju reikia kvalifikuotos balsų daugumos, daugiau nei 70 balsų. Prašome registruotis ir balsuosime.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad Seimo nariai, buvę premjerais, Seimo vicepirmininkais, tikrai nusipelno dėmesio. Aš tikrai sąžiningai sakau, jog būtų gerai, kad salėje būtų tam tikra atmosfera, nes dabar salėje per daug triukšmo.
Užsiregistravo 115 Seimo narių. Prašome, balsavimas pradėtas. Balsuojame, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų – už, prieš ir susilaikom. Balsavimas pradėtas.
Už – 77, prieš – 36, susilaikė 1. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymas priimtas dar kartą be pakeitimų.
Replika po balsavimo. Prašom, kolega E.Masiulis.
E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi Lietuvos Respublikos Prezidentas paragino socialliberalus būti aktyvesniems, atsižvelgiant į šios dienos balsavimą, iš tikrųjų matyti, kad tas aktyvumas yra tikrai labai didelis.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – V.Nekrašas.
V.NEKRAŠAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau pasakyti tik tiek: man labai įdomu, kai keičiasi nuomonės, sakykim, savaitės laikotarpiu, bet kai nuomonės keičiasi kasdien arba kiekvieno susitikimo metu, tai labai įdomu stebėti iš šalies kaip gydytojui psichiatrui. Ačiū.
1954 metų Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu 1999 metų Antrojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1029(2*) (priėmimas)
PIRMININKAS. Visos replikos pasakytos. Gerbiamieji kolegos, pradedame svarstyti darbotvarkės 3 klausimą – 1954 metų Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu 1999 metų Antrojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1029(2). Pranešėjas – kolega R.Pavilionis. Pranešėją kviečiame į tribūną. Gerbiamieji kolegos, priminsiu, jog čia reikia pakankamos balsų daugumos, nes tai konvencija. Prašom, pranešėjau.
R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš kviečiu jus mūsų komiteto ir tų komitetų, kurie buvo papildomi, vardu priimti įstatymą dėl Hagos konvencijos Antrojo protokolo dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu.
Pristatant ir svarstant šį įstatymo projektą jau buvo kalbėta, kad mes tokiu būdu įtvirtintume savo solidarumą su tarptautinės humanitarinės teisės normomis dėl kultūros vertybių apsaugos, padarytume jas sudėtine Lietuvos teisės dalimi ir kartu pagerintume šalies įvaizdį. Jokių pastabų ar pasiūlymų po įstatymo svarstymo negauta, kiti papildomi komitetai šiam projektui pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Norėtų dėl balsavimo… Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis, pradėsime priėmimo procedūrą.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 77 Seimo nariai. Prašome dėl balsavimo motyvų – už ir prieš. N.Medvedev – už. Gerbiamasis Nikolajau, kviečiame prie šoninio mikrofono, nes per tą nebus girdėti stenogramai.
N.MEDVEDEV. Aš tikrai pritariu šiai konvencijai. Norėjau tik pasakyti, kad aš norėčiau, jog Lietuvoje niekada neatsitiktų taip, kaip atsitiko Kosove. Ten vyko kariniai veiksmai. Aš tik neseniai gavau dokumentus ir pažiūrėjau, kas ten atsitiko. Ten, dalyvaujant NATO kariuomenei, jų akivaizdoje buvo sprogdinamos XIII, XIV, XV, XVI amžiaus bažnyčios. Aš turiu visus dokumentus ir tų bažnyčių nuotraukas. Aš norėčiau, kad pasaulyje, o ypač Lietuvoje, daugiau niekada taip neatsitiktų. Dėkoju. Pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis A.Kašėta – už.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, nekyla abejonių, kad mums iš tiesų reikia ratifikuoti šią konvenciją, tik aš norėčiau paraginti visas institucijas, visų pirma Krašto apsaugos ministeriją, parengti realius planus dėl ginkluotų konfliktų, kad būtų užtikrintas evakavimas, apsauga ir kiti dalykai, būtini tokiais ekstremaliais atvejais. Deja, šiuo metu Lietuvoje nedaug yra padaryta dėl tokių situacijų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame balsavimo procedūrą. Labai atsiprašau, kalbėti už dar norėtų A.Medalinskas. Prašome.
A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kažkaip atsitiko, kad vis paveda technika – mano pavardė po registracijos iškrito iš sąrašo. Iš tikrųjų aš norėčiau pakviesti kolegas pritarti šiai konvencijai, pritarti visų pirma dėl to, kad prisijungimas prie tos konvencijos reiškia civilizuotą požiūrį į kultūros vertybes net ir tokiu atveju kaip ginkluotas konfliktas. Aišku, mes tikimės, jog Lietuvai prie to nereikės prieiti, bet vis dėlto daug civilizuotų pasaulio valstybių yra prisijungusios prie šios konvencijos. Tai rodo, kad kultūra amžina, kad ji turi gyvuoti ir tada, kai kalena ginklai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, pradedame balsavimą.
Gerbiamieji kolegos, tuos Seimo narius, kurie neužsiregistravo, prašau palaikyti rankas 79. balsavus už, nė vienam nesusilaikius ir nė vienam nebalsavimus prieš 1954 metų Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu 1999 metų Antrojo protokolo ratifikavimo įstatymas priimtas.
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 31 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1044(2*) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, pereiname prie 4 darbotvarkės klausimo – Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 31 straipsnio pakeitimo” projekto Nr.IXP-1044(2). Pranešėjas – V.Popovas. Prašome.
V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ilgokai ir, sakyčiau, pakankamai audringai svarstė šį įstatymo projektą. Svarstymo metu buvo gautos dviejų Seimo narių pataisos, t.y. Seimo nario K.Rimšelio ir Seimo nario Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko P.Papovo pataisos.
Seimo nario K.Rimšelio pataisos esmė yra ta, kad Seimo kanclerį skiria ne Seimo valdyba, o Seimas Seimo Pirmininko siūlymu. Tai pataisai Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. P.Papovo pataisos esmė, kad Seimo kancleris yra valstybės tarnautojas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš esmės pritarė P.Papovo pataisai be žodžių “Seimo Pirmininkui pavaldus”, t.y. šie žodžiai išbraukti.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė įstatymo projektui su tokiomis pataisomis ir siūlo po svarstymo pritarti. Balsuojant pirmojo svarstymo metu balsai pasiskirstė taip: už – 5, prieš – 4, 4 kolegos iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto pareiškė atskirąją nuomonę. Manau, kad jie tai pareikš ir informuos Seimo narius. Taigi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas balsų dauguma pritarė įstatymo projektui ir siūlo pritarti po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną kolegą A.Vidžiūną pareikšti atskirąją nuomonę. (Balsai salėje) Prašome. Kviečiame R.Sedlicką. Būtų gerai, kad būtų pranešama iš anksto. Kolega Vidžiūnai, jūs išmanote Statutą. Ačiū.
R.A.SEDLICKAS. Komitetas svarstė. Mes, Liberalų frakcijos atstovai, ir ponas A.Vidžiūnas iš Konservatorių frakcijos pareiškėme atskirąją nuomonę.
Šiuo metu Seimo kanclerį skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas. Dabar vietoje žodžio “Seimas” įrašomas žodis “Seimo valdyba Seimo Pirmininko siūlymu”. Seimo kancleris yra valstybės tarnautojas, todėl abejotinas siūlymas jam netaikyti Valstybės tarnybos įstatymo, o šią pareigybę priskirti prie aukštų pareigūnų. Dėl to nebus viešojo konkurso, ši pareigybė taps politizuota. Be to, jis parenkamas politinio pasitikėjimo pagrindu. To mes neturime leisti. Mūsų nuomonė – balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijose kalbėti frakcijos vardu yra užsirašęs A.Vidžiūnas. Kviečiame į tribūną.
A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, mums dabar pateikti 4 projektai, kuriuos mėginame svarstyti. Mūsų nuomone, jiems pritarti negalima dėl čia jau R.Sedlicko išdėstytų argumentų. Vienas dalykas – eliminuojamas viešasis konkursas. Vėl kandidatūrą parenka vien Seimo Pirmininkas, vien valdančioji dauguma, neklausdama kitų politinių jėgų, taip pat ir stipriai atstovaujamų Seime. Antras dalykas – ši pareigybė vėl politinama, vėl skiriama prie aukštų valstybės pareigūnų, netaikomas valstybės tarnybos statusas. Prieš buvo toks siūlymas, dabar, žinoma, šiek tiek patikslinta.
Gerbiamieji kolegos, mes, teikdami dabar galiojančią redakciją dėl to, kad visos frakcijos turėtų dalyvauti parenkant aukščiausią profesionalą Seime, Seimo kanclerį, laikėmės tokių momentų, kad Seimo kanclerio pareigybė, žinoma, turėtų būti perkelta iš politinio lygmens į valstybės tarnybos lygmenį, į dalykinį lygmenį. To reikalauja ir moderni parlamentų vadyba, egzistuoja Parlamentų generalinių sekretorių organizacija, kurios pasitarimuose mūsų kancleris, buvęs kancleris politikas, negalėdavo dalyvauti. To reikalavo ir moderni valstybės vizija – kiek įmanoma daugiau svarbių postų paimti iš nuogos politinės įtakos lygmens ir perkelti į profesionalų lygmenį.
Mes, žinoma, praėjusiame Seime, kolegos, galėjome irgi tokiu keliu eidami, kaip dabar valdančioji dauguma mėgina eiti, parinkti politinio lygmens kanclerį, paskirti jį ir dabar permesti šitai daugumai. Mes šito nedarėme dėl politinio korektiškumo ir dėl reikalo esmės. Todėl Seimo valdybos siūlymas, pono Č.Juršėno ir A.Paulausko siūlymas panaikinti mūsų siūlytą kanclerio skyrimo tvarką ir visą valią atiduoti Seimo valdybai ir Seimo Pirmininkui, mūsų supratimu, visiškai kirtosi ir su skaidrumu, ir su viešumu, ir su modernia vadyba, ir su politizavimo menkinimu. Ačiū, Dievui, gerbiamieji kolegos, šioje situacijoje valdančiąją daugumą truputį išgelbėjo ponas K.Rimšelis, pasiūlęs Seimą vietoj Seimo valdybos. Tai jau gerai. Ačiū Dievui, toliau gelbsti, žodžiu, šias autoritarines tendencijas mėgina mažinti ponas P.Papovas, pasiūlęs kitą įstatymo projektą. Bet, gerbiamieji kolegos, viešo konkurso atsisakymas ir perkėlimas į politinį lygmenį šios pareigybės, mūsų netenkina, mes kategoriškai balsuosime prieš.
Kreipiuosi į Naująją Sąjungą. Spauda tiksliai rašo, kas jau galėtų būti kancleriai. Aš prašyčiau netikėti, kad jūsų partijos generalinis sekretorius partijos bus paskirtas Seimo kancleriu, nes socialdemokratai, buvusi LDDP, turi geras pareigūnų skyrimo tradicijas ir, duok Dieve, kad į Seimo kanclerio postą atsisėstų koks nors bent jau su žurnalistais liežuvį apverčiantis ir sugebantis kalbėti kolega. Taigi neturėkite kokių vilčių, kad savą žmogų ten pasodinsite.
Kitas dalykas, tai žinomo Valstybės tarnybos įstatymo pataisos. Žinoma, labai gražus raštas ponų Č.Juršėno ir A.Paulausko, kad Valstybės tarnybos įstatymą reikia suderinti su Seimo statutu. Visa tai yra gerai. Bet iš esmės pataisos tai kitos. Įvedama nauja Seimo kanclerio pareigybė. Mūsų nuomonė buvo tokia. Pagrindinis pareigūnas yra Seimo kancleris. Jis dirba nuolat, bet retkarčiais jį gali pavaduoti koks nors vienas iš departamentų direktorių, todėl pareigybė buvo – departamento direktorius, departamento vadovas-Seimo kanclerio pavaduotojas. Valdančioji dauguma siūlo įvesti naują etatą. Žodžiu, bus du kanclerio pavaduotojai. Mano klausimas. Ar būsimasis naujosios daugumos siūlomas kancleris bus tiek nesugebantis dirbti, kad reikės dviejų pavaduotojų? Aš šito niekaip nesuprantu. Ir kokių naujų darbų Seime atsiranda, kad reikėtų kanclerio, kurio dar nėra, bet kuris bus paskirtas politiniu lygmeniu, ir reikėtų turėti dar vieną pavaduotoją, kurio, beje, kaip rašo Teisės departamentas, funkcijos nėra aprašytos Seimo statute. Taigi, kolegos, arba reikėtų Seimo statuto pataisas teikti, arba geriausia – atmesti, kolegos, žinoma, apgailestaujant, jeigu pavyktų atmesti, kad socialdemokratams nepavyktų dar vieną savo žmogų pasodinti į tam tikrą vietą.
Na, ir žinoma, trečiasis projektas – Seimo statuto 46 straipsnio pataisos. Ir vėl fantastiškai graži gražbylystė, projekto tikslas – sustiprinti Seimo mažumos įtaką priimant sprendimus Seime. Fantastiškai formuluoja mano kolega Č.Juršėnas, bet jūs pažiūrėkite, kaip dabar stiprinami tie dalykai. Ogi įvedamas papildomas etatas, kurio šiandien visiškai nereikia. Mano supratimu, K.Glaveckas puikiai atstovauja mažumai, opozicijai būdamas pavaduotoju ir specialiai jam, aš maniau, rašoma ši Statuto pataisa. (Triukšmas salėje) Tai paskirkit, gerbiamieji kolegos. Bet pasirodo esmė yra kita. Biudžeto ir finansų komitete reikia dar vieno komiteto pavaduotojo etato, tada užganėdintume Naująją sąjungą ir visus kitus, visi patenkinti. Tai būtų pirmas dalykinis komitetas, kur pirmininko pavaduotojas turėtų antrąjį pavaduotoją. Dėl Europos komiteto, dėl tokio antstatinio komiteto, jau esam sutarę. Dabar precedentas naujas, ne tiktai čia pirtelių reikalai, bet nauji etatai, bet ir tai, kad vienas komitetas iškeliamas virš kitų komitetų. Taigi aš siūlau K.Glavecką ar kokį kitą paskirti komiteto pavaduotoju, ir visa problema bus išspręsta.
Gerbiamieji kolegos, skaidrumo pamažės, politinė įtaka sustiprės. Mes esam prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkojame pranešėjui. Sutaupė mums keletą minučių pateikdamas labai argumentuotus samprotavimus. Dabar, kolegos, 151 straipsnio 3 dalies 7 papunktis. Jis reikalauja… kadangi buvo pateikta atskiroji nuomonė, tai po bendros diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Kolegos, registruojamės ir balsuosime.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų, kaip matote, vienas – už, vienas – prieš. Kolega P.Papovas. Motyvai už. Gerbiamasis kolega, prašome prie šoninio mikrofono. Gerbiamuosius kolegas, sėdinčius kairėje, noriu įspėti, kad iki pertraukos mikrofonai nebus pataisyti.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, tas, ką išsakė gerbiamasis A.Vidžiūnas, iš esmės yra pataisyta. Tai ir kolegos K.Rimšelio pataisa, ir mano, kuriai pritarta. Iš politinės pareigybės kancleris tampa valstybės tarnautoju, įstaigos vadovu. Išskyrus tai, kad neorganizuojamas konkursas. Tačiau skiriant Seimui… konkursas arba Seimo skyrimas tuomet praranda prasmę. Nes, jeigu vyksta konkursas, niekas negali konkurso kvestionuoti ir tas žmogus turi būti paskirtas. Tai iš esmės tada nereikėjo, kad Seimas skirtų, užtektų, kad Seimo Pirmininkas paskirtų ir baigtųsi visi reikalai. O kadangi kancleris atstovauja visam Seimui ir aptarnauja visą Seimą, manau, visiškai normalu, jog jį paskirtų Seimas ir juo pasitikėtų, o ne kažkokia sudaryta komisija konkurso tvarka tai padarytų. Aš kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvų prieš nematau. Prašome balsuoti, ar pritariame pagrindinio komiteto pozicijai?
Už – 59, prieš – 11, susilaikė 3. Pritarta pagrindinio komiteto išvadai. Dabar yra siūlomos pataisos. Yra pateikta Seimo nario P.Papovo pataisa. Jai paremti reikėtų 10 Seimo narių. Ar atsirastų 10 Seimo narių, remiančių P.Papovo pataisą? Gerbiamieji kolegos, matau, kad daug daugiau. Tuomet P.Papovo pataisą pristatyti kviečiame… būkit geras, per šoninį mikrofoną. P. Papovas pristato savo pataisą.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, pristatinėti ir nereikia, nes net oponuojantys pritarė mano pataisai. Esmė jos tokia, kad kancleris nebūtų valstybės pareigūnas, o būtų valstybės tarnautojas. Tai susiję ir su Valstybės tarnybos įstatymu, ir su Viešojo administravimo įstatymu, galų gale ir su Konstitucija. Sutinku, kad iš mano pataisos būtų išbraukta, kaip sakė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, “Seimo Pirmininkui pavaldus”. Nors čia galėtų būti, bet kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokiai mano pataisai pritarė, aš sutinku ir kviečiu pritarti pataisai be žodžių “Seimo Pirmininkui pavaldus”.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėtų prieš kalbėti… Atsisakote? Gerbiamieji kolegos, kadangi pranešėjas sutinka, kad būtų priimta Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisos redakcija, ar galime sutikti bendru sutarimu ir pritarti? Ačiū. Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, pritarta po svarstymo su pataisa. Priėmimo datą numatys Seniūnų sueiga.
Gerbiamieji kolegos, ar mes galime dabar sutarti, kad pritariame po svarstymo su pataisa? Ačiū. Tada Seniūnų sueiga nustatys priėmimo datą.
Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1045(2*). Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir priedėlio IV skirsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1046(2*) (svarstymas)
Svarstome Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1045(2). Pranešėjas P.Papovas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi pritarta po svarstymo ką tik svarstytam įstatymo projektui, kiti du įstatymų projektai yra suderinami su šia nuostata ir tai, ką sakė gerbiamasis A.Vidžiūnas, yra ištaisoma ir tų pareigybių nebelieka. Tai yra 2 priedėlio 1 punktas lieka toks, kaip dabar yra įstatyme. Komitetas tobulindamas papildė 2 priedėlio 14 skirsnį ir šalia Seimo kontrolierių įstaigos įrašomos Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba. Ten, kur yra lentelėje “kancleris”, kalbama tik apie Seimo kontrolierių įstaigą, nes Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos neturi kanclerio pareigybės ir nenori jos turėti. Todėl komitetas, atsižvelgdamas į šių įstaigų pageidavimus, pritaria tokiam patobulintam variantui ir kviečia jam pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs taip pat kalbėjote ir dėl Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir priedėlio IV skirsnio papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-1046(2)?
P.PAPOVAS. Ne visai, galėčiau tik papildyti.
PIRMININKAS. Aš manau, laiko sumetimais galima kalbėti iš karto dėl abiejų, ir papildomo komiteto atstovą taip pat kviečiu daryti tą patį.
P.PAPOVAS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke, tai irgi siejasi su ką tik pritartu įstatymo projektu. Pritarėme, jog kancleris nėra valstybės pareigūnas, todėl keičiame ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projektą, bet komitetas, tobulindamas šį projektą, dar pasiūlė pakeisti ir 7 straipsnio 2 dalį. Tai yra ją papildyti, kad merams, merų pavaduotojams darbo apmokėjimo sistema įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d. Galiu priminti, kad mums, Seimo nariams, kaip politikams (merai taip pat politikai), ta darbo apmokėjimo sistema įsigaliojo po rinkimų. Nors ir su tam tikru pavėlavimu, siūlome, kad merų ir merų pavaduotojų darbo apmokėjimo sistema įsigaliotų nuo sausio 1 d. ir toliau pereinamasis laikotarpis nebūtų taikomas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu papildomo – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą poną V.Popovą taip pat kalbėti dėl abiejų projektų.
V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė abu įstatymų projektus ir atsižvelgdamas į Teisės departamento ir kitų institucijų pareikštas pastabas pritarė abiem įstatymų projektams ir pasiūlė pagrindiniam komitetui juos tobulinti. Pagrindinio komiteto pranešėjas jau pasakė, kad atsižvelgta į pastabas, iš tikrųjų taip. Balsavimo rezultatai: už abu projektus 1 komiteto narys balsavo prieš, kiti balsavo už. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norinčių užsirašyti diskusijoje nematau. Kadangi pataisų, pasiūlymų, papildymų nėra, diskusijose kalbančių irgi nėra, gal sutariame, kad pritariame po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
Seimo statuto "Dėl Seimo statuto 46 straipsnio papildymo" projektas Nr.IXP-1054* (svarstymas)
Kolegos, kviečiu pranešėją V.Popovą pateikti Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 46 straipsnio papildymo” projektą Nr.IXP-1054. Prašom, pranešėjau.
V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Bendru sutarimu buvo pritarta po svarstymo, tačiau buvo tokie komiteto pasiūlymai: pasiūlyti darbo grupei Seimo statuto redakcijai tobulinti apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą steigti naują Valstybės biudžeto kontrolės komitetą. Ir antras pasiūlymas – atsižvelgiant į tai, jog Teisės ir teisėtvarkos komitetui, palyginti su kitais Seimo komitetais, tenka didžiausias darbo krūvis, prašyti Seimo padidinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių skaičių iki 13. Kaip minėjau, įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu už. Siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Kviečiame papildomo – Biudžeto ir finansų komiteto atstovą G.Šivicką. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norinčių dalyvauti diskusijoje nematau. Papildymų, pasiūlymų nėra. Ar galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Matau, kad nori kalbėti už ir prieš. Tada prašom. A.Vidžiūno motyvai prieš.
A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, šiaip jau pirma išsakomi argumentai už, paskui prieš. Bet labai ačiū, kad man suteikėte žodį. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į visus kitų komitetų vadovus ir kitus komitetus. Priėmus šitą pataisą, Biudžeto ir finansų komitetas įgauna aukštesnį statusą negu visi kiti komitetai. Jis vienintelis iš dalykinių komitetų turės du pavaduotojus. Jeigu esate logiški, kolegos, tada ir kituose komitetuose įveskite po antrojo pavaduotojo etatą. Matyt, Seimas pinigų turi, valstybės biudžetas pinigų turi, o Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ponas A.Butkevičius nesusitvarko su savo pareigom.
Tai vienas dalykas. Negalima pritarti dėl to, kad svarbaus įstatymo Statuto pataisomis valdančioji dauguma mėgina spręsti valdančiosios koalicijos etatines problemas. Nėra problemos – atimkite iš Naujosios sąjungos pavaduotoją, atiduokite mažumai, opozicijai ir opozicija yra gerbiama.
Ir trečias dalykas dėl to, kad valdančiosios daugumos žodžiai nesutampa su darbais. Aiškinamajame rašte rašoma, kad norima stiprinti mažumos teises, o esmė – įvesti papildomus etatus ir prisidėti sau prie atlyginimo papildomą litą. Prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju kalbėjusiam prieš ir noriu pasakyti, kad gerbiu opozicijos teises, juo labiau kad jūs buvote, ko gero, vienintelis, norintis kalbėti prieš. Prašom. Č.Juršėnas – už.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, man atrodo, aiškiai parašyta ir malonu, kad tuos dalykus suprato pagrindinė opozicinė frakcija. Iš tikrųjų stengiamasi sustiprinti mažumos, o kartu imant opozicijos vaidmenį sprendžiant svarbiausius valstybei klausimus, t.y. biudžetinius ir finansinius. Pažiūrėkite, kiek šitas komitetas svarsto, kaip ilgai ir kaip intensyviai nagrinėja biudžeto ir kitus finansų ir mokesčių reikalus. Iš tikrųjų šitas komitetas turi didelį krūvį ir siekiant, kad jame būtų atitinkamas mažumos arba Seimo opozicijos vaidmuo, ir atsirado tas siūlymas.
Kartu noriu pasakyti, kad išties Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo siūlomas dar kitas variantas, bet manau, kad tai vėliau turėtume nagrinėti su visa Seimo statuto reforma. Ir galimas dalykas, kad išties turėtų būti specialus komitetas, kuriam vadovautų, būtinai įrašant tai Statute, opozicijos atstovas. Yra tokia idėja, kaip ir kai kurie kiti siūlymai. O šiandien yra toks, sakysim, mažesnis, dalinis siūlymas sustiprinti mažumos ar, skyrium imant, opozicijos vaidmenį. Aš siūlau, kad tam būtų pritarta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, kadangi šiuo atveju po svarstymo kalba vienas už, vienas – prieš, o nuomonės išsiskyrė, prašom registruotis. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsavimas pradėtas. Ar pritariame po svarstymo Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 46 straipsnio papildymo” projektui Nr.IXP-1054? Balsuojame už, prieš, susilaikom.
Už – 49, prieš – 5, susilaikė 4. Dar pridėjus vieną balsą, tai yra už balsavus 50, projektui po svarstymo pritarta. Ačiū.
Prekybinės laivybos įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 12, 14, 30, 37, 38, 51, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo ir keturioliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-986(2*) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Prekybinės laivybos įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 12, 14, 30, 37, 38, 51, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo ir keturioliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-986(2). Pranešėjas – kolega V.Greičiūnas.
V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Kaip pamenate, po svarstymo buvo pritarta pateiktam įstatymo projektui. Papildymų arba pasiūlymų nebuvo gauta. Todėl siūlau priimti šį įstatymą pagal pateiktą projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos! Gerbiamasis pranešėjau, likite tribūnoje, nes turėsime priimti pastraipsniui. Ar sutinkate, kad pradedame priėmimo procedūrą? Prieštaraujančių nematau. Taigi 1 straipsnis. Ar 1 straipsniui norite?.. Už visą? Kolegos, kas norėtų kalbėti dėl 1 straipsnio?
V.GREIČIŪNAS. Pastabų negauta.
PIRMININKAS. Norinčių nematau. Bendru sutarimu galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis.
V.GREIČIŪNAS. Pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti už ar prieš nematau. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? 3 straipsnis. Norinčių kalbėti už ir prieš nematau. Pastabų nėra. Ar galime priimti 3 straipsnį? Bendru sutarimu priimta. 4 straipsnis, kolegos. Norinčių kalbėti nematau. Bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį? Priimta. 5 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Bendru sutarimu priimta. 6 straipsnis. Taip pat nematau. Bendru sutarimu priimta. 7 straipsnis. Norinčių kalbėti taip pat nematau. Bendru sutarimu priimta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu priimta. 9 straipsnis. Bendru sutarimu priimta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu priimta.
Šeštasis skirsnis – “Laivo frachtavimas, laivo nuoma be įgulos, laivo išperkamoji nuoma”. 11 straipsnis. Nematau pastabų. Priimta. 12 straipsnis. Nematau pastabų. Priimta. 13 straipsnis. Bendru sutarimu priimta. 14 straipsnis. Bendru sutarimu priimta.
Keturioliktasis skirsnis – “Laivo hipoteka”. 15 straipsnis. Priimta. 16 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, 16 straipsniui yra Teisės departamento siūlymas. Siūloma išbraukti “šiuo įstatymu keičiama”. Teisės departamento pastaba. Ar jūs pritariate tai pastabai?
V.GREIČIŪNAS. Pritariame.
PIRMININKAS. Pritariate. 16 straipsnis priimtas su Teisės departamento pastaba. Gerbiamieji kolegos, visi straipsniai pastraipsniui yra priimti. Dabar kalbėsime dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Dėl balsavimo motyvų už – kolega V.Stankevič.
V.STANKEVIČ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas, šios pataisos labai reikalingos ir labai svarbios. Tai padės įsitvirtinti Lietuvai kaip jūrinei valstybei, nors laivybos srityje Seimui ir Vyriausybei dar daug reikės padaryti. Bet dabartinis žingsnis yra teigiamas žingsnis ir labai sveikintina Susisiekimo ministerijos iniciatyva. Siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų už visą įstatymą nematau. Registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo.
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Balsavimas dėl įstatymo, kurio projekto Nr.IXP-986, pradėtas.
Už – 53, prieš nėra, susilaikė 2. Prekybinės laivybos įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 12, 14, 30, 37, 38, 51, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo ir keturioliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo įstatymas priimtas.
Branduolinės energijos įstatymo 1, 2, 48, 49, 50, 51 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-921(2*) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Branduolinės energijos įstatymo 1, 2, 48, 49, 50, 51 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-921(2). Pranešėjas – N.Medvedev. Prašome.
N.MEDVEDEV. Įstatymas buvo kruopščiai nagrinėjamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Į kai kurias Teisės departamento pastabas atsižvelgta, tai yra į 3 ir 5. Kitoms nepritarta ir paaiškinta, kodėl nepritarta. Įstatymas ypač aktualus atsižvelgiant į tai, kad susidomėjimas radioaktyviomis ir branduolinėmis medžiagomis yra tikrai didelis. Šis įstatymas sumažina grėsmę dingti iš Lietuvos arba ne pagal paskirtį panaudoti tas medžiagas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas pristatė pagrindines pozicijas. Galime pradėti priėmimo procedūrą pastraipsniui? Prieštaraujančių nematau. Gerbiamasis pranešėjau, 1 straipsnis. Pasiūlymų ir papildymų nėra. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Norinčių kalbėti už arba prieš nematau. Ar galime sutarti, kad bendru sutarimu 2 straipsnis būtų priimtas? Ačiū. 3 straipsnis. Konstatuojame – bendru sutarimu 3 straipsnis priimtas. Skirsnis – “Branduolinės energetikos objektų ir branduolinių medžiagų fizikinė sauga”. 4 straipsnis. Bendru sutarimu priimtas. 5 straipsnis. Bendru sutarimu priimtas.
6 straipsnis. Bendru sutarimu priimtas. 7 straipsnis. Bendru sutarimu priimtas.
Gerbiamieji kolegos, visi straipsniai pastraipsniui priimti. Kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo? Motyvai už ir prieš. Motyvai už – Seimo narys V.Einoris. Kolega, prašyčiau per trečiąjį šoninį mikrofoną.
V.EINORIS. Kolegos, siūlau vieningai balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame dėl tvirto argumento. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir pradėsime balsuoti.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
Balsavimas dėl projekto Nr.IXP-921(2) pradėtas.
Už – 55, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Branduolinės energijos įstatymo 1, 2, 48, 49, 50, 51 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymas priimtas.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-595(2*) (priėmimas)
Pradedame svarstyti kitą darbotvarkės klausimą. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-595(2). Pranešėjas – R.Sedlickas.
R.A.SEDLICKAS. Šis įstatymas yra labai trumpas ir susijęs su viešųjų ir privačių interesų derinimu. Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutiniuosius metus dirbo. Ši nuostata netaikoma advokatams.
2 straipsnis. Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims kitose valstybės ir savivaldybių institucijose tais klausimais, kurie buvo priskirti jo tarnybos funkcijoms.
Pakeitimų esmė ar mėginimas pakeisti šį įstatymą buvo susiję su laiku. Anksčiau buvo siūlyti treji metai, tačiau komitetas nutarė, kad turėtų būti vieneri metai, nes tai labai padidina nedarbą tų, kurie ten dirbo. Komitetas balsavo bendru sutarimu už.
Liko viena pono J.Razmos pataisa, t.y. jis išbraukia iš to sąrašo advokatus ir jiems išimtis nedaroma. Mūsų manymu, yra profesinės etikos procesas, kuris reglamentuoja tą problemą, ir šiame įstatyme jiems reikia padaryti šią išimtį, nes kitaip jie atribojami nuo bet kokio darbo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu pasakyti, kad kolegos J.Razmos siūlymas gautas jau po svarstymo komitete. Statuto 155 straipsnio 4 punktas reikalauja: “Priėmimo metu svarstomos tik tos pataisos, papildymai bei išbraukimai, kuriuos, posėdžio metu posėdžio pirmininkui paskelbus, paremia ne mažiau kaip vienas penktadalis Seimo narių”. Taigi skelbiu šį pasiūlymą. Seimo narys J.Razma siūlo išbraukti žodžius “ši nuostata netaikoma advokatams”. Norint, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas, reikia, kad Seimo nario iniciatyvai pritartų ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą? Prašome balsuoti. Kas pritaria Seimo nario J.Razmos pataisai? (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, Seimo nario iniciatyva nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, todėl ji svarstyti neteikiama. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad pradedame priėmimą pastraipsniui? Pradedame. Kadangi įstatymas susideda iš vieno straipsnio, ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimame.
Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl viso įstatymo. Kas nori kalbėti už ar prieš? Argumentai prieš – J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Na, lyg ir nesinori kalbėti prieš, bet, nepriėmus mano pataisos, šis įstatymas liko beveik be jokio turinio ir iš esmės nėra prasmės jį priimti. Mano iniciatyvos pagrindinė idėja ir buvo ta, kad netaikytume išimties advokatams leisdami ar neleisdami atstovauti asmenims toje įstaigoje, kurioje jie dirbo. Mes turime pavyzdžių, kai buvęs teismo pirmininkas labai entuziastingai ima atstovauti įvairiems subjektams tame teisme, kuriame jis buvo pirmininkas. Aš siūliau, kad jam būtų apribojimai ir išimties nebūtų. Gaila, kad šiandien Seimo nariai, kaip matyti, nepanoro įsigilinti į mano siūlymo esmę. Aš mačiau balsavusių prieš mano pataisos svarstymą tik vieną ar du asmenis, o kitai nebalsavo niekaip. Man atrodo, kad dabar mūsų priimamas projektas yra menko turinio, liko tik galimybė neatstovauti tais klausimais, su kuriais jis susidūrė dirbdamas toje įstaigoje. Tai yra komplikuotas dalykas, nes kas tiksliai nustatys jo kompetencijos klausimus, buvusio teisėjo kompetencijos klausimai apskritai sunkiai apibrėžiami. Be reikalo nebuvo priimta mano pagrindinė pataisa.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nematau. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime dėl viso įstatymo.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai.
Balsuojame dėl projekto Nr.IXP- 595.
Už – 45, prieš – 1, susilaikė 9. Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Statybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1055 (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Statybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1055. Pranešėjas – A.Macaitis. Kviečiu į tribūną. Įstatymo priėmimas.
A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, mes svarstėme Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo įstatymą, jam po svarstymo pritarėme ir šiandien turėtume priimti. Komitetas gavo šiam įstatymui gerbiamojo Seimo nario P.Papovo pataisą, ją apsvarstė ir iš esmės pritarė su kai kuriomis techninėmis pastabomis. Mes su gerbiamuoju P.Papovu derinome, jis iš esmės taip pat neprieštaravo, kad tokios redakcijos jo pastaba galėtų būti priimta. Teikiame šį įstatymą priimti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip matote, yra bendras sutarimas. Kadangi įstatymas svarstomas ypatingos skubos tvarka, čia nereikia 29 Seimo narių parėmimo, taigi komitetas pritarė. Siūlyčiau pradėti priėmimą pastraipsniui. Ar yra prieštaraujančių? Tam mano siūlymui pritarta bendru sutarimu.
Taigi 1 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta su gerbiamojo P.Papovo pataisa, su gerbiamojo P.Papovo pataisos komiteto pasiūlyta redakcija.
Gerbiamieji kolegos, abu straipsniai priimti. Kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? Nematau. Prašome registruotis. Pradėsime balsavimo procedūrą.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 52 Seimo nariai. Pradedame balsavimą.
Gerbiamieji kolegos, 50 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 1 susilaikius, Statybos įstatymo įgyvendinimo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, prieš paskelbiant pertrauką – dvi svarbios arba labai svarbios informacijos. Pirmoji informacija ta, kad lapkričio 12 dieną įvyko Liberalų frakcijos posėdis, jame nutarta: frakcijos seniūno pirmuoju pavaduotoju išrinktas E.Masiulis, frakcijos seniūno pavaduotojais išrinkti K.Rimšelis ir gerbiamasis R.Palaitis. Į Liberalų frakcijos valdybą išrinkti gerbiamoji D.Kutraitė-Giedraitienė, J.Čekuolis ir J.Lionginas. Valdybos nariais patvirtinti frakcijos seniūnas G.Steponavičius, seniūno pirmasis pavaduotojas E.Masiulis, seniūno bei frakcijos (…) pavaduotojai K.Rimšelis ir R.Palaitis.
Antrasis pranešimas. Liberalų frakcijos seniūnu slaptu balsavimu išrinktas G.Steponavičius. Sveikiname, kolegos, naująjį frakcijos seniūną! (Plojimai)
Labai ačiū, kolegos, skelbiu pertrauką iki 12 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Turėtume tęsti posėdį po pertraukos. Be abejo, registruokimės prieš pereidami prie eilinio klausimo svarstymo. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 19 Seimo narių. Neabejoju, bus gerokai daugiau. Jau yra gerokai daugiau. Netrukus priimdami įstatymą turėsime progą pademonstruoti gausesnes savo gretas.
Prekybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos prekybos įstatymo įgyvendinimo“ pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-1019* (priėmimas)
Dabar svarstome 1-9 darbotvarkės klausimą eilės tvarka – Prekybos įstatymo ir Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos prekybos įstatymo įgyvendinimo” pripažinimo netekusiais galios” įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-1019. Priėmimo stadija. Aš kviečiu Ekonomikos komiteto narę B.Vėsaitę iš tribūnos trumpai pateikti klausimą prieš pereinant prie priėmimo pastraipsniui.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi įsigaliojo Civilinis kodeksas, Prekybos įstatymas neteko galios, taip pat ir nutarimas dėl Prekybos įstatymo. Seimo narių pasiūlymų šiam įstatymui, mano žiniomis, nėra gauta. Kviesčiau pritarti teikėjų nuomonei. Aš pristatau Ekonomikos komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Jūsų žinios tikslios, pataisų tikrai nėra gauta. Gerbiamieji kolegos, neaiškumų nėra, klausčiau, gerbiamoji pranešėja, kad jums nereikėtų kilti į tribūną dar du kartus, ar dėl dviejų lydimųjų yra kokių nors pastabų?
B.VĖSAITĖ. Su šiuo Prekybos įstatymu sistemiškai yra susiję du įstatymai – Alkoholio kontrolės ir Įmonių rejestro įstatymai. Pataisų ir pasiūlymų, mano žiniomis, nėra gauta. Kviesčiau pritarti Ekonomikos komiteto pozicijai ir teikėjų nuomonei, t.y. palaikyti šias pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Galėtume pereiti prie įstatymo, kurio registracijos Nr.IXP-1019, priėmimo pastraipsniui.
1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčių kalbėti, ar galėtume priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta 1 straipsniui bendru sutarimu.
2 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčių kalbėti ar nesant prieštaraujančių, ar galėtume šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų priimant visą įstatymą? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Prieš balsavimą kviečiu registruotis. Vyksta registracija. Nesveikuoja kompiuteris šiandien. Dar kartą prašom mygtelt registracijos mygtukus, kolegos. Vyksta pakartotinė registracija.
Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Prašau gerbiamuosius kolegas pasiruošti ir balsuoti dėl Prekybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo pripažinimo netekusiais galios įstatymo, kurio registracijos Nr.IXP-1019, priėmimo.
Balsavimo rezultatai: 30 – už, 1 – prieš, susilaikė 2 Seimo nariai, įstatymas Nr.IXP-1019 priimtas.
Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 4 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1020(2*) (priėmimas)
Su juo susijęs kitas įstatymo projektas, kurį Ekonomikos komiteto vardu pristatė B.Vėsaitė, yra Alkoholio kontrolės įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1020(2). Pastabų ir pasiūlymų, kaip buvo minėta, nėra gauta, todėl pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.
1 straipsnis. Dėl jo norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl aš klausiu, ar galėtume, nesant prieštaraujančių, pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta 1 straipsniui bendru sutarimu.
2 straipsnis. Ar, nesant prieštaraujančių, galėtume 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant, 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
3 straipsnis – paskutinis. Ar galėtume, nesant prieštaraujančių, šiam 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas, todėl pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Ar dėl viso įstatymo priėmimo būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega J.Veselka. Prašom. Prieš.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymu yra naikinama buvusi įteisinta galimybė valstybei ypatingais atvejais paskelbti alkoholio prekybos monopolį. Visi argumentai, kodėl tai reikia panaikinti, – todėl, kad to reikalauja Europos Sąjunga. Mums eurobiurokratai aiškino, aiškino, ir beveik visi patikėjome. Dabar sužinome, kad Švedija, jau būdama Europos Sąjungos narė, pasiliko tokią teisę. Vadinasi, tai nėra griežtas Europos Sąjungos reikalavimas, bet pačios valstybės apsisprendimas. Ir tai iš tikrųjų atitinka Europos Sąjungos demokratines teises. Lietuvoje iš esmės nėra monopolio. Lyg ir būtų galima pritarti įstatymui, nes, gyvenimas rodo, jo nėra, bet vis dėlto reikia pasilikti teisę ypatingomis sąlygomis jį įsivesti. Man atrodo, yra klaida, kad mes tą nuostatą naikiname. Pasilikti tik teisę, o ne apskritai būtinybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – už kolegė S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kolega J.Veselka ne visai tiksliai nurodė priežastis, dėl ko yra toks siūlymas. Pagrindinė priežastis ta, kad šiame Alkoholio kontrolės įstatyme yra nuoroda į Prekybos įstatymą. Prekybos įstatymą ką tik, prieš kelias minutes, pripažinome netekusiu galios. Tai ir yra pagrindinė priežastis, todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, kolegė Sigita iš esmės pasakė tai, ką ir pats norėjau pasakyti. Iš tiesų kolegos J.Veselkos nuogąstavimai, kuriuos jis išdėstė, yra reguliuojami kitais įstatymais. Tai yra suderinimas su tuo, kad nelieka Prekybos įstatymo, o jo normos, jo kompetencijai priklausę reguliavimai yra perkeliami į kitus teisės aktus. Taigi šį suderinimą, mano galva, tikrai turėtume atlikti be didesnių problemų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbančių dėl balsavimo motyvų daugiau nėra, todėl kviečiu registruotis. Po to balsuosime.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Formuluoju klausimą: balsuojame dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 4 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-1020. Balsavimas už reiškia pritarimą įstatymo projektui, balsavimu prieš reiškia nepritarimą. Prašau kolegas Seimo narius balsuoti.
Balsavimo rezultatai: už – 37, prieš – 4, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
Įmonių rejestro įstatymo 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1021* (priėmimas)
Kitas susijęs įstatymas eilės tvarka yra 1-9c – Įmonių rejestro įstatymo 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1021. Pastabų ir pasiūlymų, kaip mums minėjo komiteto narė B.Vėsaitė, nėra gauta. Tai yra vienas vienintelis straipsnis. Ar galėtume iš karto apsispręsti dėl viso įstatymo projekto? Manau, kad visiems priimtina. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto? Nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Įmonių rejestro įstatymo 101 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo.
Balsavimo rezultatai: už – 46, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-966(2*) (priėmimas)
Žinia, šiai posėdžio daliai teks nemažai dėmesio skirti alkoholio kontrolės bei ginklų klausimams. Kitas Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra susijęs su 21 straipsniu. Pereiname prie darbotvarkės 1-10 klausimo – įstatymo Nr.IXP-966. Priėmimo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto narį R.Valčiuką pristatyti klausimą iš tribūnos.
R.VALČIUKAS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas jau apsvarstė šį įstatymą. Buvo atsižvelgta į Teisės departamento pastabas, iš dalies buvo atsižvelgta į Europos departamento pastabas. Po svarstymo Seime taip pat pritarta šiam įstatymo projektui, todėl siūlau šiandien priimti šį įstatymą. Yra gauta kolegos J.Razmos pataisa, kurios komitetas nesvarstė, nes ji gauta tik vakar.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, išklausėme pagrindinio – Ekonomikos komiteto pranešėjo išvadą. Aš prašyčiau jus kol kas likti tribūnoje, nes mes turėtume dabar apsispręsti dėl Statuto nustatyta tvarka įregistruotas kolegos J.Razmos pataisos, susijos su svarstomu įstatymo projektu. Reikėtų 29 Seimo narių pritarimo, kad ši pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje. Kviečiu balsuoti elektroniniu būdu. Balsavimas už reiškia pritarimą tam, kad pataisa būtų svarstoma, balsavimas prieš reiškia nepritarimą.
Tik 10 Seimo narių parėmė kolegos J.Razmos iniciatyvą, todėl ši pataisa posėdyje nebus svarstoma. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už klausimo pristatymą.
Dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Pirmasis dėl balsavimo motyvų – Seimo narys G.Šivickas.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas šiuo metu svarsto daugelio komitetų pasiūlymus dėl biudžeto. Kaip vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių yra nurodomas mokesčių administravimas ir kontrabandos mažinimas. Aš manau, kad mokesčių administravimas niekada nebus efektyvus, jeigu nebus rinkos, o tam, kad rinka būtų labiau išplėsta, reikalingas kontrabandos mažinimas. Laisvosios rinkos instituto yra pasakęs auksinius žodžius: kur nėra laisvos rinkos, ten atsiranda juodoji rinka. Manau, kad šis projektas išsprendžia keletą klausimų. Svarstymo metu ir per kitus svarstymus taip pat buvo paminėta Ivano, Volodios ar dar kitų interesai. Manau, kad minimus interesus vartotojų ir vartotojų moralę bandoma supainioti su rinkos ir marketingo dėsniais. Nemanau ir gal daugelis gali pritarti, kad “Bobelinės” ar “Lietuviško midaus” butelis yra geriau negu stipraus alaus butelis. Tai yra kiekvieno apsisprendimo reikalas. Manau, kad konkurencija yra geras rinkos ekonomikos dalykas. Taip pat noriu paminėti, kad rinka ir ekonomika sparčiai juda į priekį, o mes dar diskutuojame tai, kas išdiskutuota kituose parlamentuose, taip pat Estijoje ir Latvijoje. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Aš vėl turiu apgailestauti, kad Seimo nariai nesutiko bent apsvarstyti mano kompromisinio pasiūlymo ir dabar numatomas visų alkoholio rūšių, įskaitant ir stiprius alkoholinius gėrimus, pardavimas degalinėse. Manau, kad šis alkoholio ir vairuotojų suartinimas yra tikrai žalingas, neatmestina didesnė avarijų skaičiaus tikimybė, nes vairuotojui bus daugiau pagundų išgerti. Bet jeigu čia taip plačiai kalbame apie verslą, tai aš nesuprantu, kodėl šiuo spendimu norima proteguoti ir taip neblogai besiverčiančius degalų pardavėjus, mažmenininkus ir norima skriausti tuos verslininkus, kurie, sakykime, suplanavo savo verslą keletą metų į priekį, įsteigė pakelėse kavines, kuriose parduodami alkoholiniai gėrimai, arba kurs nors yra įsteigę visą parą dirbančias alkoholinių gėrimų parduotuves. Akivaizdu, kad dalis klientų iš jų atimama ir nukreipiama į degalinių parduotuves. Aš nemanau, kad daugiau pradėsime vartoti gėrimų, neskaitant, kaip minėjau, vieno kito susigundžiusio vairuotojo. Ar iš tiesų reikia remti degalų pardavėjus? Neatmetu galimybės, kad kai kurių šio verslo atstovų parama partijoms per rinkimus, artimi ryšiai, minėta I.Paleičiko ir A.Brazausko medžioklė tame pačiame būrelyje taip pat yra svarbus tokių sprendimų atsiradimą lemiantis veiksnys.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – kolegė D.Mikutienė. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man kelia didelį susirūpinimą paskutiniuoju momentu pono J.Razmos kalbos dėl Seime priimamų įstatymų. Taip liguistai reaguojama į bet kokį įstatymo projektą ir vis įžvelgiama kas nors negero. Manyčiau, kad mūsų tauta yra gana sąmoninga ir žino, kada ir kur vartoti alkoholį. Tai viena.
Antra. Įteisinus prekybą alkoholiu degalinėse, būtų suduotas pats rimčiausias smūgis kovojant su pilstuku. Ponas J.Razma iš tiesų yra teisus, kad šie pilstukininkai jau suplanavo savo biznį į priekį keleriems metams. Ši įstatymo pataisa ir užkirs kelią nelegaliai prekybai pilstuku. Be to, kas yra labai svarbu, preliminariais skaičiavimais, savivaldybių biudžetai vien iš mokesčių už licencijas gautų apie 2,8% mln. pajamų. Kolegos, siūlau pritarti šiai įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Vazbys. Prašom.
A.VAZBYS. Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad kolegė D.Mikutienė turėjo omeny ne kovą su pilstuku, kuriai bus suduotas smūgis, bet patį pilstuką arba jo naudojimą. Priešingu atveju aš dar labiau susipainiočiau, kokie interesai slypi po šiuo įstatymu. Bet, kaip minėjau svarstymo stadijoje, tikrai nematau pakankamai argumentų ir naudos kam nors iš to įstatymo priėmimo, išskyrus degalinių savininkus. O žalos ir rizikos faktorių yra labai nemažai, todėl siūlau balsuoti prieš šias pataisas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – kolega G.Mikolaitis. Prašom.
G.MIKOLAITIS. Mes nesiekiame naudos atskirai, aš manau, tai nauda valstybei. Uždraustas vaisius visada skanesnis, o kuo mes daugiau drausime, tuo didesnis noras bus ieškoti ir gauti. Tai vienas argumentas. Kitas argumentas. Kadangi yra labai didelis kontrabandinio spirito įvežimas, ką rodo ir praeitos dienos žinios, kiek spirito yra surasta ir kiek ne, tai jis juk yra kur nors realizuojamas. Jeigu nebus legalizuota, tai bus nelegalus realizavimas. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Iš tikrųjų aš esu prieš šio įstatymo priėmimą, nes jis dar palengvina alkoholinių gėrimų įsigijimą bet kuriuo paros metu ir bet kur. O tai, žinoma, tik plečia alkoholio vartojimą. Buvo kalbama apie pajamas, kurios bus surenkamos į biudžetą, tačiau alkoholio vartojimas visada yra keletą kartų žalingesnis ir atneša valstybei daugiau nuostolių gydant pasekmes negu gaunama pajamų. Kitas dalykas. Buvo kalbama, kad bus sustabdytas pilstuko plitimas. Tai irgi labai abejotina, nes jau bent šiuo atveju vargu ar vairuotojai taip plačiai vartoja pilstuką. Pilstukas turi savo kontingentą ir perkamas dėl jo pigumo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norėjo kalbėti dar daugiau už, bet neveikė mikrofonai. Per ankstesnįjį registravimąsi tarp pirmųjų buvo E.Masiulis. Prašom dėl balsavimo motyvų už – paskutinysis kalbėtojas.
E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Nenorėčiau kartoti tų argumentų, kuriuos pasakė kolega G.Šivickas ir kiti Seimo nariai. Man nesuvokiama iki galo tiek J.Razmos, tiek kitų Seimo narių, kurie pasisako prieš šį įstatymą, logika. Kaip vairuotojas, važiuojantis iš vieno taško į kitą, užvažiavęs įsipilti kuro, nusipirks alkoholio, ir įsėdęs į mašiną, pradės jį gerti? Jeigu vadovautumės tokia logika, tai ir dabar magistralėje yra ne vienas prekybinis taškas, ne viena poilsio aikštelė, kurioje pardavinėjamas alkoholis. Lygiai taip pat jie turi galimybę tai daryti. Aš tikiu sveiku protu, tikiu žmonių sąmoningumu ir, manau, kad tokių gali atsirasti vienetai. Geriau gautas padidėjusias pajamas už prekybą alkoholiu degalinėse nukreipti žmogaus švietimui, žmogaus kultūros ugdymui, kad tokių minčių vairuotojams nekiltų. Kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo paskutinė kalba dėl balsavimo motyvų už. Paskutinis kalbantysis prieš yra kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai klausausi tų šnekų, tai atrodo, kad visi čia sėdintys yra davatkos ir negeria, todėl aš kalbėsiu kaip profesionalus gėrikas. (Juokas salėje) Šiandien Lietuvoje bet kokio gėrimo, bet kuriuo laiku, bet kokia kaina nusipirkti nėra jokios problemos. Jo visur pilna ir kokio tik nori. Kai dabar aiškinama, kad padidės pajamos, kai įteisinsime jo pardavimą degalinėse, tai jos nepadidės. Alkoholio suvartojimas pasiekė jau aukščiausią ribą, kokią tik galima pasiekti tokioje valstybėlėje. Mes tik deklaruojame, nes kitų problemų šiandien mes nemokame ir nežinome, negalime spręsti. Šiandien trys klausimai yra vien tik apie alkoholį! Aš siūlau Seimo nariams neliberalizuoti… degalinėse buvo labai gera tvarka: važiuoji, pagiriomis sergi , užsuki į degalinę, kur yra alaus, ir viskas labai gerai. Ir man neteko sutikti nė vieno degalinės verslininko, kuris prašytų degalinėse leisti pardavinėti alkoholį, nes ten būriuosis įvairūs vaikėzai, kurie daužys langus ir pridarys kitokių dalykų. Bus tik neigiamų pasekmių.
Nė vienas rimtas verslininkas šito neprašė. Kažkam šovė į galvą liberalizuoti absoliučiai viską. Aš, kaip profesionalas, siūlau neliberalizuoti, nes buvo labai gerai, kai ten buvo galima tik atsipagirioti. Todėl ir balsuokime, kad liktų tai, kas buvo, ir prieš šias pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų kaip profesionalaus gėriko kalbą. Baigiame kalbas dėl balsavimo motyvų. Išklausėme po keturis – už, keturis – prieš. Kviečiu kolegas Seimo narius registruotis. Po to balsuosime dėl svarstomos įstatymo pataisos. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, formuluoju klausimą balsuoti. Balsuojame dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-966, – Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Prašom balsuoti dėl šio įstatymo. Vyksta balsavimas.
Balsavimo rezultatai : 42 – už, prieš – 11, susilaikė 4 Seimo nariai, įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, moksleivių gimnazistų iš Kauno “Saulės” gimnazijos akivaizdoje mes priėmėme Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pataisas. Sveikiname atvykus į Seimą. (Plojimai) Paprastai mes plojame svečiams, bet šįsyk yra priešingai – plojama Seimo nariams už darbą. Matau norinčių replikuoti prie mikrofono po įstatymo priėmimo. Pirmasis – kolega P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Matyti, kad Seime susidarė nauja dauguma. Dabar, matyt, jau formuosis socialdemokratų ir liberalų frakcija. Kai kuriais klausimais, kai interesas bendras, nuomonės sutampa ir priimami bendri įstatymai. Man keista, kad neatkreipėme dėmesio į Europos teisės departamento išvadas ir taip beatodairiškai priėmėme šį įstatymą. Kitas dalykas, Seimo narė…
PIRMININKAS. Prašyčiau replikas formuluoti glaustai.
P.GRAŽULIS. … D.Mikutienė pastebėjo, kad tauta sąmoninga, tai, matyt, reikia nugirdyti, kad nebūtų sąmoninga, kaip ir caras darė.
PIRMININKAS. Po balsavimo repliką kolega D.Velička. Prašom.
D.VELIČKA. Gerbiamieji kolegos, sveikinu priėmus vieną kultūringesnių mūsų įstatymų. Šis įstatymas labiau priartina mūsų valstybę prie Europos negu bet kurie kiti įstatymai, nes mūsų tie restoranėliai, įkurti prie tranzitinių kelių, kaip tik ir pasižymėjo tuo davatkiškumu, kad degalinėje nebuvo galima nusipirkti gero vyno lauktuvėms. Dabar europietis, važiuodamas per Lietuvą, tikrai pasijus Europoje.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų V.Popovas. Prašom.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu nuraminti savo kolegą P.Gražulį dėl naujosios daugumos. Po to, kai socialliberalai priimti stebėtojais į liberalų kongresą, mums nėra principinio skirtumo, su kuo turėti daugumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Galbūt likime prie svarstomos temos. Kolega S.Buškevičius.
S.BUŠKEVIČIUS. Kiekvieną dieną mes spaudoje skaitome apie įvairias avarijas…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.
S.BUŠKEVIČIUS. (…) atsiduria pirmame puslapyje. Tos avarijos daugiausia įvyksta dėl girtavimo. Šiuo įstatymu, kurį ką tik Seimas priėmė, mes skatiname girtavimą, vadinasi, skatiname ir nelaimes. Tie, kurie kalbėjo apie liberalizmą, apie laisvę, turi žinoti, kad laisvė turi būti derinama su moraline atsakomybe. Čia būtų galima pritaikyti gruzinų patarlę: “Beprotis visada yra laisvas”.
PIRMININKAS. Ačiū. Repliką po balsavimo A.Poplavski.
A.POPLAVSKI. Gerbiamieji kolegos, priėmus šį įstatymą man vis dėlto kilo kai kurių klausimų. Liko neaiškus klausimas, ar nebuvo pažeistos bendrosios Europos Bendrijos politikos dėl alkoholio prevencijos nuostatos, ir aš abejoju, ar tai tinkamas būdas kovoti su pilstuku prekiaujant degalinėse, be to, liko nesuprantamas klausimas dėl šio įstatymo teikėjo. Aš, kaip medikas, abejoju, ar šiuo būdu legalizuojant prekybą degalinėse mes stiprinsime sveikatą. Kodėl teikia šį įstatymą būtent Sveikatos komiteto pirmininkas? Antrasis teikėjas yra kolegė D.Mikutienė – Šeimos komiteto narė. Ar iš tikrųjų mes, priėmę šį įstatymą, stiprinsime šeimą?
PIRMININKAS. Ačiū. Replikos po balsavimo baigtos. Nebent norėtų kalbėti tie, kurių pavardės buvo paminėtos. Pirmasis eilėje (ir kviesčiau nepamiršti paminėti A.Poplavskio pavardės) kolega K.Kuzmickas.
K.KUZMICKAS. Kadangi mano pavardė buvo paminėta, norėčiau pasakyti. Gerbiamieji kolegos, be abejo, mes visi žinome, koks žalingas yra alkoholis. Nuo 1994 m. dirbantis priklausomybių daktaru, matęs daugybę tragedijų, aš puikiai viską suprantu. Aš mačiau ir tai, kokį poveikį psichikai turi ir tas vadinamasis pilstukas, surogatiniai alkoholiai, kokias sukelia psichozes, kiek po to žmonių padaro nusikaltimus. Pažiūrėkite į labai paprastą statistiką: kai 1997 ar 1998 metais buvo sumažintas alkoholio akcizas, legalaus alkoholio suvartojimas išaugo beveik du kartus, tačiau alkoholinių psichozių kreivė sumažėjo. Ką tai reiškia? Reiškia, kad legalus, normalus alkoholis.
PIRMININKAS. Atsiprašau, bet tai yra replika po balsavimo, o ne motyvų dėstymas.
K.KUZMICKAS. Aš norėjau pasakyti repliką, dėl ko aš ir buvau už šį įstatymą. Aš matau, kad dabar tokia išeitis yra, o mažinti alkoholizmą, čia yra tik švietėjiškas darbas ir visuomenės…
Alkoholio kontrolės įstatymo 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-460(4*) (priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Motyvams laikas yra prieš įstatymo priėmimą. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pereiname prie kito įstatymo priėmimo. Klausimas Nr.1-11 – Alkoholio kontrolės įstatymo 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-460. Priėmimo stadija. Teikėjas J.Karosas. Kviečiu į tribūną pranešėją, Ekonomikos komiteto narį kolegą J.Budrevičių.
J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kaip pamenate, mes svarstėme Alkoholio kontrolės įstatymo 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Po svarstymo jam buvo pritarta. Projektą buvo parengęs Ekonomikos komitetas. Taip pat buvo pritarta ir pataisai, kurią buvo pateikęs Seimo narys S.Kružinauskas. Po svarstymo buvo gauta Seimo nario P.Gražulio pataisa ir komitetas, ją apsvarstęs, jai pritarė 9 – už, prieš – 5.
PIRMININKAS. Ar jūs galėtumėte paminėti komiteto požiūrį dėl Teisės departamento išvados?
J.BUDREVIČIUS. Teisės departamento išvada nesiskiria nuo pirmosios. Antrą kartą lygiai ta pati. Argumentai yra diskutuoti. Mes išdiskutavome ir nematėme prasmės keisti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, gal dar nepabėgtumėte iš tribūnos, kol mes svarstysime pataisas. Yra gautos Seimo narių įregistruotos pataisos. Tam, kad jos būtų svarstomos, reikia ne mažiau kaip 29 Seimo narių pritarimo. (Balsai salėje) Reikia. Gerbiamieji kolegos, skaitykime Statutą. Taigi pirmoji yra kolegos P.Gražulio pataisa. Klausčiau, ar galėtume bendru sutarimu (nes komitetas pritarė pataisai) pritarti, kad būtų svarstoma? Prieštaravimų negirdžiu. Bendru sutarimu nusprendėme, kad pataisa svarstoma plenariniame posėdyje. Gerbiamasis kolega, ar norėtumėte trumpai pateikti savo teikiamą pataisą? Prašau tai padaryti paspaudus mygtuką. Prašom.
P.GRAŽULIS. Įstatyme yra nuostata, kad galima alkoholiu prekiauti ir prie bažnyčių. Aš pasiūliau, kad tai miesto taryba turėtų suderinti su dvasininkija. Aš dėkoju komitetui, kad šiai nuostatai pritarė, ir Seimui, kad ją svarstys.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas – už, vienas – prieš dėl balsavimo motyvų galėtų kalbėti svarstant kolegos P.Gražulio pataisą. Ar kolega J.Veselka atsisako? Atsisakote. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstant šią pataisą? Taip. Tai paspauskite mygtuką. Padarykime tai per šoninį mikrofoną. Prašau, kolega S.Kružinauskas.
S.KRUŽINAUSKAS. Mano anksčiau pateiktas pasiūlymas buvo išbraukti žodžius “kartu su religinėmis bendruomenėmis”. Motyvas buvo toks, kad savivaldybės taryboje išrinkti nariai negali priimti bendro sprendimo kartu su religine bendruomene, nes nebūtų kaip įteisinti tokį sprendimą. O kita vertus, religinės bendruomenės nariai dalyvauja renkant savivaldybės tarybą, ir priimant sprendimus jie dalyvauja. Taigi dabar vėl grįžti prie to, kad savivaldybės taryba kažkokiu būdu turėtų derinti savivaldybės taryboje sprendimą, nėra galima. Neabejotinai bus tariamasi prieš priimant sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Tačiau, kolega, jūsų siūlymas niekaip nėra įtvirtintas įregistruota pataisa. Taigi turime tai, ką turime teisine prasme sutvarkytą. Taigi kolega A.Vazbys dėl balsavimo motyvų, aš suprantu, kalbės už.
A.VAZBYS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
A.VAZBYS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes komitete kelis kartus svarstėme šį klausimą, ir aš dar kartą noriu pasakyti, kad iš tikrųjų iki šiol nebuvo tokių problemų, kad savivaldybė nesugebėtų suderinti su religine bendruomene. Todėl manau, kad pasiūlymas tikrai nėra pakankamai motyvuotas, nes nesprendžia jokios problemos, tiesiog sukuria priešpriešą tarp, sakykim, pasauliečių ir religinės bendruomenės. Manau, kad tai visiškai nėra prasminga, todėl siūlau paremti kolegos P.Gražulio pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, išklausėme po vieną kalbą dėl balsavimo motyvų. Kviečiu registruotis prieš balsuojant dėl kolegos P.Gražulio pataisos. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Formuluoju klausimą balsuoti. Balsavimas už reiškia pritarimą P.Gražulio teikiamai pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas, žinia, yra susilaikymas.
Už – 23, prieš – 16, susilaikė 10. Pataisai nepritarta.
Statuto numatyta tvarka taip pat įregistruota kolegos J.Razmos pataisa, tačiau tam, kad ji būtų svarstoma posėdyje, reikalingas ne mažiau kaip 29 Seimo narių pritarimas. Kadangi tai yra susiję su esminiais pakeitimais, aš kviesčiau elektroninio balsavimo būdu išsakyti savo požiūrį dėl to, ar ši pataisa galėtų būti svarstoma plenariniame posėdyje.
Tik 10 Seimo narių pritaria tam, kad kolegos J.Razmos pataisa būtų svarstoma. Taigi ji nebus svarstoma plenariniame posėdyje. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už klausimo pristatymą.
Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Dėl balsavimo motyvų svarstant ir priimant 1 straipsnį norinčių kalbėti… Ar dėl 1 straipsnio, kolegos? Dėl viso. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų priimant 1 straipsnį? Ar nesant prieštaraujančių galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, nei girdžiu, nei matau. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstant ir priimant 2 straipsnį, galime šį straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Proga kalbėti dėl balsavimo motyvų 4 – už, 4 – prieš. Pirmasis už – kolega A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Manau, kad šį įstatymą tikrai reikia priimti. Ir štai dėl ko. Man ne vieną kartą yra tekę lankytis sanatorijose, ir konkrečiai Druskininkuose. Mačiau, kaip ten vyksta prekyba “Lukašenkos turguje”, kokiomis kainomis ten yra parduodamos kai kurios prekės, kaip poilsiautojai eina į parduotuvę, atsineša, jeigu jiems iškyla toks poreikis, gėrimų. Nes dabar čia nebe sovietmetis. Kaip jūs prisimenate, sovietmečiu iš sanatorijų būdavo pašalinamai kai kurie poilsiautojai, kurie, kaip sakoma, ilgesnį laiką nesugebėdavo nueiti pas gydytojus ar panašiai. Šiuo atveju mes turime visišką demokratiją Lietuvoje. Pavyzdžiui “Lietuvos” sanatorijoje yra puikiausiai įrengtas bufetas, kuriame yra įvairių rūšių (turbūt 10 ar 20) vynų. Jeigu žmonės labai nori, gali tuo naudotis. Mano nuomone, stipresni alkoholiniai gėrimai yra lygiai toks pat gėrimas, ir žmogus po baseino ar po procedūrų ateina, kartais gydytojai pasako, kad visiškai verta 20 ar 40 gramų konjako su kava išgerti, tai tiktai sustiprina sveikatą. Aš šiuo atveju nematau nieko blogo.
O kas susiję su religinėmis bendruomenėmis, aš įsivaizduoju, kad vietos valdžios organai nebus tiek neprotingi, kad bandys kioskus ar kažką kitą tiek priartinti prie Bažnyčios, kad bendruomenė jaustų ten šlitinėjančių žmonių aplinką. Aš manau, kad jeigu savivaldybės taip elgsis, per rinkimus mažai kas už tuos savivaldybių narius balsuos. Todėl siūlau šį įstatymą palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – kolega J.Veselka. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, štai vėl tipiškas sprendimas. Niekam nekliuvo sena redakcinė nuostata, jeigu netoli maldos namų steigdavo alkoholinių gėrimų parduotuvę, kad reikėjo suderinti su religine bendruomene. Dabar mes pradedame ignoruoti klebonus. Pirma iš tikrųjų savivaldybės taryba būdavo priversta pasiimti buteliuką, nueiti pas kleboną ir viską gražiai sutardavo. O dabar mes šią teisę iš klebono atimame. Todėl gėda Seimui, kad vienus žmones pykdo su kitais. Aš siūlau nepritarti, nes pats gyvenimas nereikalavo tos įstatymo pataisos.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – kolega V.Popovas. Prašau.
V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke. Aš būčiau nekalbėjęs, jeigu kolega J.Veselka šiek tiek nesupainiotų dalykų. Mes kaip tik pritariame tai pataisai, kad vietos valdžia paderintų…
PIRMININKAS. Kolega, nepritariame.
V.POPOVAS. Nepritariame? Tada atsiprašau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – kolega R.Sedlickas. Prašau.
R.A.SEDLICKAS. Visa esmė yra, kad laisvė apima ir laisvę pasirinkti. Jau yra demokratija, kurios pagrindas yra laisvas mąstantis žmogus. Mes negalime atsikratyti to. Vėl grįžta tokia sąvoka, kad viena grupė, ar Seimo nariai, ar kas kitas, yra gudresnė ir jie gali nutarti dėl kitų. Tai nepriimtina.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Aš turiu apgailestauti, jog jau antrą kartą per trumpą laiką Seimas parodo nepagarbą religinėms bendruomenėms. Pirmas toks atvejis, kaip žinome, buvo Seimo pritarimas po svarstymo, jog valstybės lėšomis kunigai nebebūtų draudžiami bazinei pensijai. Dabar mes kažkodėl išbraukiame buvusį reikalingumą suderinti su religinėmis bendruomenėmis, kai savivaldybės netoli maldos namų steigiama alkoholio parduotuvė. Patys sakome, kad niekam tai netrukdė. Tai kam daryti šį gestą, nepagarbą, ignoravimą tuo demonstruoti, jeigu iš esmės mes visi sakome, kad būtų buvę beveik tas pat.
Aš, aišku, galiu pasveikinti liberalus, kad jie savo idėjas dėl visokių laisvumų, arba, tiksliau, išvertus į normalią kalbą, – palaidumų, primeta visam Seimui, šiuo atveju tas laisvumas dėl alkoholio pardavimo praplečiamas į sanatorijas. Aš manau, kad tai yra irgi tam tikras įžeidžiantis gestas medikams, kurie dirba tose sanatorijose, kurie nuolatos kalba apie alkoholio daromą žalą. Nes iš tiesų tie sanatorijų gyventojai, kurie nori ten nuvykę išgerti, neturi jokių problemų, tam yra pakankamai maitinimo įstaigų, parduotuvių, ir jie tai gali laisvai išspręsti. Tačiau toks sveikatos įstaigos ir stiprių alkoholinių gėrimų pardavimo suartinimas, manau, yra nereikalingas ir nepateisinamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega D.Velička. Prašom.
D.VELIČKA. Ačiū. Aš sveikinčiau Seimo narius, jeigu mes priimtume įstatymą, dar vieną įstatymą, kuris darytų įtaką mūsų buities kultūrai. Mes ką tik priėmėme įstatymą, kad vyno ar kitokio gero gėrimo galima nusipirkti važiuojant mūsų greitkeliais. Dabar mes priimame įstatymą, kad nereikėtų, kaip mano kolega sakė, iš sanatorijos lėkti kur nors į turgų ir kišenėje parsinešti vyno, kokio tu nori. Mano supratimu, kiekvienas kultūringas žmogus turi turėti galimybę išgerti tada, kai jis nori, ir kur nori, taip pat ir namuose. Taigi mes šiandien šiuos reguliatorius panaikiname ir paliekame žmogui elgtis pagal savo supratimą, pagal savo išsilavinimą, pagal savo kultūrą, o tam reikia daug dirbti, kad nereikėtų auklėti mūsų visų, susirinkusių Seime.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Iš tikrųjų kai kurie kolegos bando auklėti, nežinia kas ką, vieni kitus kaltindami. Šiandien Seimo darbotvarkė iš tikrųjų atrodo girta, matyt, vakare bus daugiau sudaužytų automašinų, tarp jų ir Seimo narių. Jeigu stipriu alkoholiu bus prekiaujama ir sanatorijose, ir sporto įstaigose, ir prie bažnyčių, ir dar prieš religinių bendruomenių valią, tai, žinoma, tokiam laisvumui, kuris čia labai vaizdingai buvo pavadintas palaidumu, pritarti negalima. Na išties, negi mūsų buities kultūra pasireiškia tik tada, kai išgeriama? Kokiu būdu tada ji pasireiškia, mes visi labai gerai žinome: šeimyniniais barniais, skandalais ir panašiai. Aš esu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinė kalba dėl balsavimo motyvų. Kolega J.Jučas. Prašom.
J.JUČAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausiai norėčiau atkreipti visų dėmesį, kad įstatymas visiškai neliepia kam nors vartoti alkoholinius gėrimus, tiktai sudaro galimybes. Tai viena. Antra, siūlau visiems palaikyti įstatymą. Ir trečia, norėčiau pasakyti, kad šiaip Lietuvoje musulmonų religinių bendruomenių yra nedaug. Kaip žinome, pagal jų religiją alkoholio gerti negalima iš viso. Todėl ir dėl derinimo aš čia irgi nematau jokių problemų. Taigi siūlyčiau visiems pritarti įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Aš noriu pasakyti, kad išklausėme keturis kalbančius už, keturis – prieš. Dabar, gerbiamieji kolegos, prieš priimant įstatymą prašau registruotis. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Prašau Seimo narius pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, kurio registracijos Nr.IXP-460, priėmimo. Vyksta balsavimas.
Balsavimo rezultatai: 35 – už, 9 – prieš, 9 susilaikė. Įstatymas, kurio registracijos Nr.IXP-460, priimtas. Replika po balsavimo. Prie mikrofono matau kolegą J.Karosą. Prašau.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Dabar aš noriu pasakyti pirmiausia gerbiamajam J.Razmai. Buvo sakoma, kad tai yra medikų įžeidimas. Čia medikų prašymu tai yra ir daroma, noriu jums pasakyti, gerbiamasis Razma. Taigi sakydamas (…) pagalvokite. Antras dalykas, jūsų pasiūlymas dėl alkoholio stiprumo rodo, kad jūs linkstat į tuos silpnus gėrimus, bet vis dėlto smarkiai geriat. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau pareikšti susirūpinimą valdančiosios koalicijos veiklos prioritetais. Šiandien įvairios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos yra svarstomos keturis kartus. Taigi, gerbiamieji kolegos, šitaip matydamas jūsų veiklos prioritetus, aš manau, kad sveikata ilgai neatlaikys. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau vis dėlto matyti ir kitus Lietuvos gyvenimo prioritetus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes apsvarstėm ir priėmėm tris įstatymo pataisas, susijusias su Alkoholio kontrolės įstatymu. Kad būtų palengvintas Dokumentų skyriaus darbas, būtų siūlymas priimti protokolinį sprendimą sujungti šias pataisas į vieną įstatymą. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Ačiū. Manau, bendru sutarimu nesant prieštaraujančių. Jeigu teisingai suprantu, kolega V.Landsbergis – repliką po balsavimo, taip? Prašau.
V.LANDSBERGIS. Labai ačiū. Aš norėčiau vis dėlto, kad ponas J.Karosas, kuris čia ką tik gražiai kalbėjo, pasakytų, kokie gydytojai prašė įvesti šitą alkoholio ir stiprių gėrimų pardavinėjimą sanatorijose. Jis pasakė, kad tai daroma gydytojų prašymu. Taip labai lengva pasakyti. Gal kokio nors jo pažįstamo gydytojo, aš nežinau. Būtų gerai, kad jis kalbėtų atsakingai ir pasakytų, kokių gydytojų prašymu.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 ir 31 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-897(2*) ES. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas 898(2*) (svarstymas)
PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt atsakymo į klausimą nereikalausime čia ir dabar.
Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. 1-12 – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 ir 31 straipsnių papildymo įstatymo projektas bei su juo susijęs Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas, atitinkamai registracijos Nr.IXP-897 ir Nr.IXP-898. Aš noriu priminti, kad yra svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Aš klausčiau, ar neprieštarautų kolegos Seimo nariai, jeigu mes kartu pateiktume abu tarpusavyje susijusius klausimus? Prieštaravimų nėra. Gerbiamasis kolega Kašėta, kviečiu jus iš tribūnos pateikti komiteto išvadą.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė projektą ir pritarė jam, tačiau, atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą, siūlo patikslinti projektą ir teikiamo įstatymo projekte, užuot vartojus sąvokas “Muitinės departamento padaliniai” ar “Muitinės departamentas”, vartoti formuluotę “Lietuvos muitinės įstaiga”. Daugiau pastabų, pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ačiū už komiteto išvados pateikimą. Norėčiau paklausti. Gerbiamieji kolegos, nesant norinčių dalyvauti diskusijoje ir nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Prieštaravimų negirdžiu. Įstatymui, kurio registracijos Nr.IXP-897, bei įstatymui, kurio registracijos Nr.IXP-898, bendru sutarimu yra pritarta po svarstymo.
Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1018(2*) (svarstymas)
Judam toliau. Eilės tvarka 1-13 darbotvarkės klausimas. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1018, antroji redakcija. Svarstymo stadija. Pagrindinis yra Ekonominis komitetas.
Išvadą kviečiu pateikti kolegę S.Burbienę. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektą pateikė Vyriausybė. Jo tikslas buvo reglamentuoti dar 1999 metais atsiradusį įstatyme rezervinį fondą, tačiau iki šiol jis nebuvo reglamentuotas, t.y. nenurodyta, nei kas jį steigė, nei kam jis naudojamas. Šitą įstatymų spragą buvo kaip tik siūloma užtaisyti. Komitetas, apsvarstęs netgi kelis kolegų pateiktus variantus, nusprendė, kad pateiktas įstatymo projektas bus pataisytas trim aspektais. Buvo siūloma, kad tvirtintų nuostatus Seimas; antras pataisymas, kad lėšos skiriamos Vyriausybės nutarimu; ir trečias, kad gali būti naudojamas grąžintinai. Dėl paskutinės pataisos nėra prieštaravimų nei siūlomose pataisose, nei, mano žiniomis, pačios Vyriausybės, dėl to būtų galima nesiaiškinti. Tačiau yra problemų dėl nuostatos, kuriai buvo pritarta Ekonomikos komitete, tai yra kad tvirtina Seimas, nes po mūsų sprendimo jau buvo pateikta Teisės departamento išvada, kur yra sakoma, kad juridinės technikos požiūriu juridinio asmens įstatus ar nuostatus turėtų tvirtinti jo steigėjas. Šiuo atveju tai būtų Vyriausybė. Tačiau, kaip aš sakiau, komitetas pritaria kol kas tam variantui, kuris yra. Matyt, toliau svarstant pataisas reikėtų, kad Seimas apsispręstų, ar pritaria tokiam variantui, kurį pateikė Ekonomikos komitetas, ar atsižvelgs į kitas pataisas, kurios yra pateiktos kolegų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Išklausėme pagrindinio komiteto išvadą. Yra du papildomi komitetai – pirmasis – Biudžeto ir finansų komitetas. Kolegą A.Plokšto prašyčiau pateikti komiteto išvadą iš tribūnos.
A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė šią pataisą ir bendru sutarimu jai pritarė, kad žodis “laikinai” būtų pakeistas “grąžintinai”. Manome, kad taip bus aiškiau, kad galimybė paskolinti tas lėšas yra tik trumpalaikė ir būtinai turi būti grąžinta. Komitetas bendru sutarimu nepritarė G.Didžioko pataisai. Manome, kad to fondo sąmatą vis tiek tvirtins Seimas, o įstatai yra grynai techninis dalykas – apibūdina, kaip veikia šis fondas. Mes manome, kad Seimo darbai yra šiek tiek svarbesni negu tvirtinti grynai techninius dokumentus. Mes turime Turto fondo pavyzdį. Kai Seime patvirtinome įstatus, po to ir Turto fondas turėjo problemų, ir mes turėjome problemų, nes pasirodė, kad ten ne viskas yra gerai, reikėjo keisti, praėjo daug laiko, kol Seimas sugebėjo tai pakeisti. Mes manome, kad užteks Vyriausybės patvirtinti fondo įstatus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kitas papildomas komitetas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo išvadą aš kviečiu pateikti komiteto narį A.Puloką. Prašom.
A.PULOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė pateiktą įstatymo projektą Nr.IXP-1018 ir jam iš esmės pritarė. Už balsavo 6, prieš nebuvo, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme komiteto išvadas. Dabar – diskusija Statuto numatyta tvarka. Diskusijoje pageidauja kalbėti 1 Seimo narys – kolega J.Veselka. Kviečiu jus tai padaryti iš tribūnos.
J.VESELKA. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Kai klausaisi politikų, jie niekada nesako tiesos, kas yra norima padaryti. Štai čia taip gražiai suformuluota, kad 1999 metais dėl Rusijos krizės buvo priimtas nutarimas 1999–2000 nemokėti kompensacijų, negrąžinti indėlių, nes rusai mus privedė prie krizės. Gerai. Dabar paprasčiausias dalykas. Šiuo įstatymu norima niekada negrąžinti rublinių indėlių. Bet šito nenori tiesiai pasakyti ir įkuria rezervinį fondą. Dabar kam tas rezervinis fondas įkuriamas? Privačių pensijų fondų kūrimui finansuoti, kovai su ekstremaliomis situacijomis ir ekonominėmis grėsmėmis. Dar ir valdininkams mokėti, nes jie administruos tą fondą.
Dabar mes žiūrime Lietuvos ekonominės raidos trimetę programą. Augimo tempai apie 5%. Taigi dabar tiesiai šviesiai žmonėms ir pasakyte, kur tie pavojingi pulkai stovi aplink Lietuvą, kurie žada sukelti mažiausiai trejų metų ekstremalias situacijas ir ekonomines grėsmes. Jų nematyti. O tiesa labai paprasta. Iš bankrutavusių bankų Turto fondui jau perduota 1,4 milijardo litų blogų paskolų, ten gal ketvirtadalį, gal trečdalį atgaus. Toliau. Paskolų Valstybės vardu ir su garantijomis Turto fondui perduota 1,8 mlrd. litų. Taigi galiu drąsiai ne politiškai, o mužikiškai pasakyti: jau šiandien garantuotai iš valstybės pavogta 3,2 mlrd. litų. Privatizavimo fondo nuo privatizavimo pradžios gauta 4,2 mlrd. litų. Vadinasi, dabar man tvirtina, kad Privatizavimo fonde dar liko 1,3 mlrd. litų. Taigi sumuojame 4,2, 1,3 likę, 1,5 grąžinta indėlininkams, 1,5 neaišku kur yra. Štai tas 1,3 mlrd., kuris likęs, ir reikalingas, kad nebūtų grąžinta indėlininkams arba sumokėta kompensacijos už nekilnojamąjį turtą, o kad būtų panaudota kitur, t.y. atimti iš tų, kam priklauso, ir nukreipti, kad pridengtų tuos 3,2 mlrd. litų. Ir mes čia balsuosime, nes ekstremalios situacijos ir ekonominės grėsmės. Ir kaip viskas gražu. Juk Niujorke teroristai padarė aktą, kodėl taip negali būti padaryta Lietuvoje? Vadinasi, tam reikia pinigų.
Todėl matydamas tikrovę, o ne tai, kad ten nebuvo, dabar bus, aš vis dėlto siūlau grąžinti tą įstatymą Vyriausybei tobulinti. Tegul mums išaiškina, iš kur tos ekstremalios situacijos ir ekonominės grėsmės. Jeigu reikia joms pinigų – štai treji metai… labai gražus ekonominis vystymasis. Tegul iš dabartinio vystymosi ir kaupia pinigus, o tai, kas yra parduota, į Privatizavimo fonde, tegul grąžina tikriesiems savininkams, t.y. indėlininkams, kurie per tarybinį laikotarpį sukūrė turto kelis kartus daugiau negu buvo jų indėlių. Štai paprasta tiesa. Siūlau jį grąžinti tobulinti, o ne įteisinti vagystę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už dalyvavimą diskusijoje. Po diskusijos turėtume apsvarstyti dvi pataisas, kurias yra įregistravę kolegos A.Butkevičius ir J.Razma, kiekvienas jų eilės tvarka. Tačiau nė vieno jų nėra salėje. Tam, kad pataisos galėtų būti svarstomos, turėtų pritarti bent 10 Seimo narių. Taigi pradėkime nuo kolegos A.Butkevičiaus pataisos. Ar būtų 10 Seimo narių, pakeliančių rankas, pritariančių, kad kolegos A.Butkevičiaus pataisa būtų svarstoma? Nėra 10 Seimo narių. Pritariate? Gerbiamieji kolegos, kad nekiltų neaiškumų, kviesčiau elektroniniu būdu išreikšti pritarimą arba nepritarimą dėl to, kad būtų ar nebūtų svarstomos A.Butkevičiaus pataisos plenariniame posėdyje.
Išties pritarė 11 Seimo narių, tai reiškia, kad ši pataisa svarstoma posėdyje. Nesant A.Butkevičiaus, galbūt šią pataisą galėtų pakomentuoti Ekonomikos komiteto pranešėja kolegė S.Burbienė? Prašom iš tribūnos.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš jau šiek tiek bandžiau aiškinti dėl tos pataisos. Dėl trijų pagrindinių dalykų, kurie skiriasi nuo Ekonomikos komiteto varianto. Dėl paskutiniojo – grąžinti, ką pasiūlė Biudžeto ir finansų komitetas ir kas yra pateikta A.Butkevičiaus pataisoje. Tas pat yra ir Ekonomikos komiteto variante. Dėl to nereikėtų aiškintis.
Reikėtų išsiaiškinti dėl dviejų dalykų. Kas tvirtina nuostatus? Ekonomikos komiteto variante yra Seimas, A.Butkevičiaus variante yra Vyriausybė. Antras dalykas, Ekonomikos komiteto variante yra, kad fondo lėšos skiriamos Vyriausybės nutarimu, o kolegos A.Butkevičiaus variante apskritai yra, kad lėšos skiriamos, t.y. gali būti skiriamos ir tam, ir tam.
Jeigu būtų įmanoma, būtų gerai, kad dėl tų nuostatų būtų sprendžiama atskirai. Jeigu tai neįmanoma, tada, kolegos, palieku spręsti Seimui, nes aš, atstovaudama Ekonomikos komitetui, negaliu siūlyti kitaip, negu nusprendė komitetas. Norėčiau pasakyti motyvus. Dėl to, kad tvirtintų Seimas ar pati Vyriausybė, yra ir naujos informacijos. Taip pat yra Teisės departamento siūlymas, kad tvirtintų Vyriausybė, nes pagal juridinę techniką ir tvirtinti nuostatus turėtų steigėjas.
Dėl Vyriausybės nutarimo, kurio nėra gerbiamojo A.Butkevičiaus siūlyme. Ekonomikos komitetas tą siūlymą pateikė dėl to, kad būtų aišku, kokio lygio yra sprendimai, kad tai nebūtų tik to rezervinio fondo vadovo ar viceministro sprendimas, o būtų Vyriausybės sprendimas.
Dabar kolegoms lieka tik pasirinkti, ar pritarti A.Butkevičiaus pataisai, ar pritarti Ekonomikos komiteto variantui, nes yra du dalykai, dėl kurių būtų galima balsuoti dėl kiekvieno atskirai, bet yra taip sudėta į vieną sakinį, kad nežinau, ar procedūriškai tai yra įmanoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų, svarstant A.Butkevičiaus pataisą, nori kalbėti vienas – kolega A.Plokšto. Prašom.
A.PLOKŠTO. Norėčiau paremti gerbiamojo A.Butkevičiaus pataisą. Mūsų manymu, galima išspręsti šią situaciją. Tuose nuostatuose bus parašyta, kas konkrečiai priima sprendimus. Ši situacija dabar yra tokia, kad mes turime tik vieną išeitį – arba priimti, mūsų manymu, geresnį sprendimą, arba ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – prieš kolega G.Didžiokas. Prašom.
G.DIDŽIOKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad šis fondas nėra koks nors paprastas juridinis asmuo. Tai yra fondas, kuris disponuos privatizavimo pinigais. Manyčiau, jeigu tuos įstatus tvirtintų Seimas, būtų daugiau skaidrumo ir daugiau tikslumo, taip pat būtų daugiau politinės atsakomybės už tų pinigų panaudojimą fondo viduje, todėl reikėtų palikti taip, kaip yra apsisprendęs Ekonomikos komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nėra bendro sutarimo dėl pataisos, turėtume balsuoti. Prieš tai kviečiu registruotis. Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Balsuojame dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo pataisos. Pataisą šiam variantui teikia kolega A.Butkevičius. Dabar balsuosime dėl pataisos. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti.
Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 7, susilaikė 13, pataisai nepritarta.
Kitos pataisos autorius yra J.Razma. Ar S.Burbienė būtų pasirengusi pakomentuoti šią pataisą? Prieš tai gal minutėlę luktelkite. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie pritaria, kad ta pataisa būtų svarstoma? Dėl tikslumo kviečiu balsuoti elektroniniu būdu. Reikia 10 Seimo narių pritarimo, kad pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje. Pritaria 11 Seimo narių – pataisa yra svarstoma.
Nėra autoriaus, todėl kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją S.Burbienę pakomentuoti pataisą.
S.BURBIENĖ. Kolegos, dėl kolegos Seimo nario J.Razmos pataisos. Ji yra taip pat iš dviejų dalių. Pirmajai daliai mes balsuodami jau nepritarėme, nes buvo siūlymas išbraukti, kad “Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu”. Seimas jau apsisprendė palikti, kad tvirtina Seimas.
Antroji dalis: “išbraukti galimybę Rezervinio fondo lėšas naudoti fondo valdymo išlaidoms”. Ekonomikos komitetas su tuo nesutiko, nes pinigus fondo valdymo išlaidoms reikėtų skirti iš biudžeto ar iš kitų šaltinių. Nuostatuose, kurios tvirtins Seimas ar Vyriausybė (kaip Seimas apsispręs), būtų numatyta, kokia dalis galėtų būti tam naudojama, nes kitų fondo valdymo išlaidų šaltinių nėra. Galima sakyti, kad fondą galima valdyti šventąja dvasia, bet, kaip žinote, iš tokio valdymo būna nelabai daug naudos. Taigi siūlyčiau nepritarti kolegos J.Razmos pataisai.
PIRMININKAS. Seimo nario. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų dėl kolegos J.Razmos pataisos 1 – už, 1 – prieš. Kolega J.Veselka – už. Prašom.
J.VESELKA. Kiek suprantu, kadangi vieną atmetėme, pritarsime tik tam, kad… Siūlau pritarti tai pataisos daliai (dėl vienos prieš tai balsavome), kurią siūlo J.Razma, kad valdininkija “nevalgytų” tų fondo pinigų – turi keliasdešimt milijonų bendrųjų valstybės valdymo išlaidų, tegul iš tų išlaidų ir valdo fondą. Todėl labai logiška, kad mes įrašėme grąžinti tuos pinigus, kad valdininkai jų “nesuvalgytų”. Jeigu bus kokių reikmių, tai tik toms reikmėms. Yra bendrosios valdymo išlaidos, tegul iš tų valdymo išlaidų paima pinigus. Aš siūlau pritarti tai pataisos daliai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mūsų situacija truputį kebli, nes pataisa iš esmės yra susijusi su dviem skirtingais dalykais. Ar aš galėčiau savo iniciatyva siūlyti išskaidyti šią pataisą, nes yra skirtingi dalykai ir skirtingi motyvai? (Balsas salėje) Vienai mes nepritariame. Gal kas nors norėtų siūlyti kitokią išeitį? Būkime korektiški, viena pataisa nėra išskirta. Jeigu bus būtinybė, mes grįšime prie to klausimo priėmimo metu.
Dabar dėl šios pataisos. Dėl balsavimo motyvų – kolega V.Greičiūnas. Prašom.
V.GREIČIŪNAS. Kolegos, yra fondas, reikia jį administruoti. Jeigu mes esame įsteigę tą fondą, tai tam vis tiek reikia lėšų, todėl reikia pritarti tai daliai, kad lėšos būtų skiriamos ne iš biudžeto, o iš fondo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, svarstome pataisas. Vienas – už, vienas – prieš turėjo progą pasakyti savo nuostatas dėl motyvų. Dabar turėtume apsispręsti dėl pataisos. Kviesčiau registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Balsuojame dėl kolegos J.Razmos registruotos pataisos, svarstant įstatymą Nr.IXP-1018. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Prašau balsuoti.
Balsavimo rezultatai: 10 – už, 14 – prieš, 9 susilaikė. Pataisai nepritarta. Replika po balsavimo, kolega J.Lionginas. Prašau.
J.LIONGINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad kai kurie neįsigilino ir įsivaizduoja, kad bus sukurtas kažkoks biurokratinis mechanizmas ir administruos tas lėšas. Taip, ponai, nėra, nes jis egzistuoja jau antri metai. Tai yra paprasta sąskaita Lietuvos banke. Ten šiandien yra milijardas 300 mln. Žinote, yra Privatizavimo fondas, kurio lėšas tvarko Finansų ministerija, tas pat ir Stabilizavimo fondas – lėšas tvarkys Finansų ministerija. Aš nemanau, kad būtų tikslinga dar Finansų ministerijos tarnautojams mokėti papildomai už tai, kad paruoš mokestinį pavedimą vienai ar kitai sričiai. Manau, buvo padaryta klaida ir manau, kad Seimo nariams, prieš priimant vieną ar kitą sprendimą, reikia iš tikrųjų gerai išsiaiškinti, koks tai yra dalykas ir su kuo valgomas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tuokart yra svarstymo stadija. Ir, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau klausti, ar apsvarsčius pataisas, joms nepritarus, būtų norinčių dėl viso svarstomo įstatymo kalbėti dėl balsavimo motyvų? Vienas – už, vienas – prieš. Pirmasis yra kolega A.Plokšto. Prašau.
A.PLOKŠTO. Aš norėčiau pritarti šiai pataisai. Kadangi čia prieš tai iš tribūnos buvo bandoma kelti paniką dėl indėlių, tai aš skaitau pirmą sakinį dėl pinigų panaudojimo, t.y. “gyventojų santaupoms atkurti”. Ir nereikia, taip sakant, gąsdinti ir klaidinti Lietuvos žmonių. O iš tikrųjų mes dabar kitaip perrašom tą mechanizmą, kuris ir taip egzistuoja, ir baimintis dėl to, kad bus kitaip išleidžiami pinigai, tikrai nereikia. Iš tikrųjų per tą laikotarpį nebuvo panaudoti pinigai kažkur kitur negu pagrindinėm funkcijom. Manau, kad tai ir nepasikeis. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega P.Jakučionis. Prašau.
P.JAKUČIONIS. Na, iš viso tai reikia baimintis dėl tų privatizavimo lėšų vis platesnio panaudojimo, nes šis įstatymo projektas tam ir yra pateiktas, kad būtų kuo plačiau panaudojamos tos privatizavimo lėšos, o jų dauguma, du trečdaliai turi būti skirti rubliniams indėliams atkurti. Taigi kuo plačiau mes naudosime tas lėšas kitoms sritims, tuo mažiau jų liks rubliniams indėliams atkurti. Kokių nors kitų pinigų daugiau, žinoma, neatsiras. Ypač negerai, man atrodo, kad į Rezervinio fondo panaudojimo sritį įtraukiama ir valstybės skolų aptarnavimas, kitaip sakant, grąžinimas skolų ir palūkanų mokėjimas. Tai jau iš viso yra iššvaistytų lėšų ar pravalgytų lėšų atkūrimas. O tai, žinoma, atsilieps rublinių indėlių grąžinimui, atsilieps taip pat ir kompensacijų išmokėjimams už savininkų gyvenamuosius namus, dėl kurių dabar turbūt tas įstatymas bus priimtas, už negrąžintą žemę ir t.t., ir t.t. O tai, kad žadama paimti laikinai ar grąžintinai, tai, žinoma, čia yra tiktai gražus pažadas. Kol kas tokių sugrąžinimų nebuvo. Aš – prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Ką gi, kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Po to balsuosime dėl įstatymo. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Kviečiu Seimo narius balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-1018, priėmimo po svarstymo. Balsavimo rezultatai: 22 – už, 7 – prieš, 9 susilaikė. Įstatymui po svarstymo pritarta.
1972 metų Muitinės konvencijos dėl konteinerių ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1129 ES (pateikimas)
Kitas eilės tvarka svarstomas klausimas – įstatymas, registracijos Nr.IXP-1129, susijęs su Europos Sąjungos integracija. 1972 m. Muitinės konvencijos dėl konteinerių ratifikavimo įstatymo projektas. Teikėja – Vyriausybė. Kviečiu į tribūną finansų viceministrą poną V.Vasiliauską pateikti klausimą.
V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, yra teikiamas 1972 m. Muitinės konvencijos dėl konteinerių ratifikavimo įstatymo projektas, tai yra dėl prisijungimo būtent prie šios konvencijos. Pagrindinis konvencijos tikslas, kaip ir šio įstatymo projekto tikslas, yra plėtoti bei palengvinti tarptautinius pervežimus konteineriais. Ši konvencija buvo parengta 1972 m. Ženevoje, kad būtų plėtojami tarptautiniai pervežimai konteineriais ir kad būtų supaprastintos procedūros, susijusios su šios gabenimo rūšies tikrinimu, t.y. muitiniu tikrinimu. Šiuo metu prie konvencijos yra prisijungusios 26 valstybės. Mūsų kaimynai taip pat yra prisijungę prie šios konvencijos. Iš mums artimų šalių būtų galima paminėti Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją, Ukrainą, Čekiją, Suomiją, tai yra būtent mūsų regiono valstybės, kurios yra šios konvencijos narės.
Na, iš principo konvencija susideda iš pagrindinės dalies ir septynių priedų bei pasirašymo protokolo. Būtų galima išskirti tokias šešias pagrindines konvencijos nuostatas, arba šešias pagrindines konvencijos sudėtines dalis. Iš principo konvencija yra įtvirtinamos pagrindinės konteinerių laikinojo įvežimo bei išvežimo nuostatos, tai yra principai, taip pat įtvirtinama prekių gabenimo konteineriais su muitinės plombomis ir spaudais tvarka, konvencijoje yra nustatyti techniniai reikalavimai konteineriams. Taip pat yra įtvirtinama liudijimo modelinė forma, būtent pažymint, kad tokie konteineriai atitinka nustatytus reikalavimus. Vienas pagrindinių dalykų yra tas, jog konvencija nustato, kad jeigu konteineriai yra pripažinti tinkami gabenti prekėms su muitinės plombomis ir spaudais, tai šie konteineriai pripažįstami tinkami gabenti visose konvencijos šalyse, t.y. faktiškai per 26 šalis tokie konteineriai juda be jokių apribojimų. Tokios būtų pagrindinės teikiamos ratifikuoti konvencijos nuostatos. Be abejo, įsigaliojus šios konvencijos nuostatoms, teks keisti teisės aktus, t.y. Vyriausybės nutarimus, kurie šiandien nustato gabenimų konteineriais arba laikino įvežimo ir išvežimo konteineriais tvarką. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Konvencija išties didelės apimties, todėl Seimo nariai nedrįsta klausti, tikriausiai dar nespėta susipažinti su šiuo dokumentu. Taigi jūsų paklausti niekas nepageidauja. Ačiū už klausimo pateikimą. Tai pat norėčiau paminėti, kad yra gauta Teisės departamento išvada. Norinčių klausti nėra. Ar būtų norinčių per pateikimo stadiją kalbėti dėl balsavimo motyvų? Todėl, gerbiamieji kolegos, aš klausiu, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui Nr.IXP-1129? Prieštaravimų nėra. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga pagrindiniu komitetu siūlo skirti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomu – Užsienio reikalų komitetą bei preliminariai svarstyti šių metų lapkričio 27 d. Ar galėtume pritarti šiai tvarkai? Prieštaravimų nėra. Girdžiu tik pritarimus. Dėl tokios tvarkos taip pat apsisprendėme. Gerbiamieji kolegos, 13 valandų 30 minučių. Noriu paskelbti ankstesnę rytinio posėdžio pabaigą.