Parengto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projekto tikslas - suderinti Lietuvos Respublikos teisės aktus, taikomus ginklų ir šaudmenų apyvartos bei kontrolės srityje, su pagrindinių Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais ir įvykdyti Lietuvos įsipareigojimus derybose dėl stojimo į Europos Sąjungą derybinės pozicijos „Laisvas prekių judėjimas“ skyriaus „Direktyva 91/477/EEC – šaunamieji ginklai“ įgyvendinimo.
Parengto įstatymo projekto uždaviniai - užtikrinti veiksmingą ginklų ir šaudmenų apyvartos reguliavimą bei ginklų ir šaudmenų kontrolę dėl jų, kaip pavojingų objektų, ypatingos reikšmės visuomenės ir valstybės saugumui, turint pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves.
Šiuo metu ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. liepos 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 69 - 1665) bei kiti poįstatyminiai teisės aktai.
Naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas įteisina naują ginklų klasifikaciją, atitinkančią 1991 m. Europos Tarybos direktyvos dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės nuostatas bei sureglamentuoja tas ginklų apyvartos sritis, kurios iki šiol nebuvo reglamentuojamos (ginklų prekybos tarpininkų veikla, sunaikintų, importuojamų/eksportuojamų ginklų stebėsena, Jungtinų Tautų embargo laikymasis, Europos šaunamojo ginklo leidimo įvedimas, ginklų nuoma, ginklų parodų organizavimas ir kt.).
Naujų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projekte siūlomų nuostatų įteisinimas teigiamai atsilieptų Lietuvos Respublikai prisijungiant prie tarptautinių konvencijų (pavyzdžiui, 1978 m. Europos konvencijos dėl privačių asmenų šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės) bei įgyvendinant kitų tarptautinių dokumentų, susijusių su ginklų apyvartos reglamentavimu (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos 2000 m. lapkričio 24 dieną priimto dokumento dėl šaulių ir lengvųjų ginklų, Jungtinių Tautų 2000 m. konvencijos prieš organizuotą nusikalstamumą, 2001 m. papildomo protokolo dėl šaunamųjų ginklų ir kt.), nuostatas.
Rengiant įstatymo projektą, taip pat buvo išanalizuoti Europos valstybių (Vokietijos, Prancūzijos, Čekijos ir kitų) šios srities įstatymai.
Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 2000 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos ginklų fondo atstovas (įstatymo projekto rengimo darbo grupės narys), dalyvaujant Lietuvos Respublikos nuolatinės misijos Europos Sąjungoje atstovams, pristatė Europos Komisijos ekspertams naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą, kuris buvo Europos Komisijos ekspertų teigiamai įvertintas. Toliau įstatymo projektas buvo tobulinamas atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus ir rekomendacijas.
Priėmus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo naują redakciją, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priėmus naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, turės būti pakeisti ar papildyti Baudžiamasis ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksai, Ginklų fondo įstatymas. Be to, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 436 „Dėl ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuojančių taisyklių patvirtinimo“, 1998 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 437 „Dėl Ginklų registro įsteigimo“, 1995 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 718 „Dėl kai kurių prekių (daiktų) įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš jos ir vežimo per ją tranzitu ribojimo“, 1997 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustatymo“, 1996 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 877 „Dėl ūkinės-komercinės veiklos licencijavimo taisyklių“, 1997 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 1023 „Dėl ginklų, jų dalių, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų, sprogmenų ar pirotechnikos priemonių gamybos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 340 „Dėl užsienio valstybių piliečių ir jų asmeninės apsaugos darbuotojų šaunamųjų ginklų įvežimo į Lietuvos Respubliką“, taip pat kai kuriuos kitus Vyriausybės nutarimus. Šiuos teisės aktus bei teisės aktų papildymus, kol įsigalios naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, turės parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal jų kompetencijai priklausančius klausimus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.79 str. 2 dalis nustato, kad licencija arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją turi būti pateiktas pareiškėjui per trisdešimt dienų nuo dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projekte numatyta, kad licencija išduodama per 60 dienų nuo dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, gavimo dienos. Išduodant licencijas verstis veikla, susijusia su ginklais, šaudmenimis, atliekami specialūs patikrinimai, todėl yra būtinas ilgesnis prašymo nagrinėjimo terminas.
Derinant įstatymo projektą su Europos Sąjungos dokumentais, kuriais yra uždrausta privatiems asmenims turėti A kategorijos ginklus, prireiks iš privačių asmenų išpirkti A kategorijos ginklus. Tam iš valstybės biudžeto reikės skirti iki 500 tūkstančių litų.
Pažymėtina, kad privatūs asmenys tiek šiuo metu, tiek ir įsigaliojus naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymui turės teisę įsigyti pusiau automatinius – graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus.
Tinkamai parinkti tokie ginklai, atsižvelgiant į tai, kokioms užduotims planuojama juos naudoti, bus ne mažiau efektyvūs negu automatiniai ginklai, be to, kels mažesnę grėsmę visuomenės saugumui, ypač naudojant juos mieste. Manome, kad nei saugos tarnybų, nei kitų privačių asmenų interesai dėl to nenukentės.
Įstatymo projektą parengė vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 719 sudaryta tarpžinybinė darbo grupė. Darbo grupės vadovas – Lietuvos viešosios policijos biuro vyriausiasis komisaras policijos generalinio komisaro pavaduotojas Vytautas Navickas (tel. 71 97 18).
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „ginklai“, „šaudmenys“.
Vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis