Dvidešimt devintasis (153) posėdis
2001 m. lapkričio 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

Slapto balsavimo dėl Seimo nutarimo „Dėl nepasitikėjimo sveikatos apsaugos ministrui K.R.Dobrovolskiui pareiškimo“ projekto Nr.IXP-1139 priėmimo rezultatai

PIRMININKAS. Kolegos, pradedame lapkričio 8 d., ketvirtadienio, vakarinį plenarinį posėdį. Prašome registruotis.

Užsiregistravo 28 Seimo nariai. Yra pageidavimas dar kartą registruotis. Aš manau, kolegos, bus proga dar registruotis ne vieną kartą šiame vakariniame posėdyje. Kolegos, norėčiau jus supažindinti su balsavimo rezultatais dėl Seimo nutarimo “Dėl nepasitikėjimo sveikatos apsaugos ministru ponu R.Dobrovolskiu”. Balsavimo rezultatai. Iš viso išduota biuletenių – 23, rasta biuletenių – 23, galiojančių 20, negaliojančių 3. Pasitikiu – 5, nepasitikiu – 15. Tad dauguma Seimo narių pasitiki gerbiamuoju ministru. Dėl nepasitikėjimo reikėjo surinkti 71 balsą, o surinkta tik 15. Tad linkime ministrui ir toliau eiti šias pareigas, ir sveikiname dar kartą jį, gavusį visų Seimo narių pasitikėjimą, daugumos Seimo narių pasitikėjimą. (Plojimai) Ir atsižvelgiant į tokius balsavimo rezultatus, nutarimas Nr.IXP-1139 nepriimtas.

Replika po balsavimo – kolega J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Be abejo, mes visi suprantam, kad valdančiajai daugumai nusprendus nedalyvauti balsavime čia kokių nors rezultatų ir teoriškai nebuvo galima tikėtis. Bet mums svarbiausia buvo, kad per tas diskusijas pavyko išryškinti svarbiausias sveikatos apsaugos sistemos problemas. Na, aš tikiuosi, kad ministras taip pat neįsižeis dėl mano aštrokų kalbų, nes aš norėjau vis dėlto jį paskatinti būti ryžtingesniam ginant savo, būtent sveikatos sistemos, medikų bendruomenės interesus. Jeigu taip atsitiks, tai aš tikrai džiaugsiuos ir manau, kad ministras gal pagalvos, jog nebūtinai turi būti toks biurokratiškas, kaip buvo iki šiol, kai Seimo nariams pateikė net 240 puslapių tekstą.

PIRMININKAS. Repliką – kolega J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų sveikinu ir ministrą, ypač jo visą komandą, tarnybą, kad gerai parengė atsakymus į iškeltus klausimus. Ir taip visiškai sužlugdė interpeliuotojų idėją, nes, kaip žinome, pasirašė beveik 40 žmonių, o balsavo tiktai 15. Vadinasi, iš tikrųjų atsakymai buvo geri ir už tai norėčiau padėkoti ministrui.

PIRMININKAS. Kolegos, norėčiau jums perskaityti protokolinį nutarimą. “Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: rekomenduoti Seimo komitetams, paskirtiems papildomais svarstant teisės aktų projektus, pateikti išvadas pagrindiniam komitetui prieš dvi darbo dienas iki pagrindinio komiteto posėdžio. Pagrindinis komitetas, numatęs posėdžio datą, apie tai informuoja papildomus komitetus.” Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Tad dėl balsavimo motyvų dėl šio protokolinio nutarimo ar būtų norinčių išsakyti nuomonę? Nėra. Aš tik kolegoms norėčiau priminti, kad vakar įvyko komiteto ir Seimo vadovybės pasitarimas Seimo Pirmininko iniciatyva. Buvo nutarta šį protokolinį nutarimą siūlyti Seimui priimti. Tad nesant norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, ar galėtume bendru sutarimu priimti šį protokolinį nutarimą? Ačiū. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitos“ projektas Nr.IXP-747* (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, nagrinėjame pirmąjį popietinės darbotvarkės klausimą, t.y. įstatymo projektas Nr.IXP-747. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitos” projektas. Svarstymas. Pranešėjas – kolega J.Olekas. Prašau, gerbiamasis kolega.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi mūsų pagrindinis pranešėjas, kuris buvo paskirtas komiteto, kolega A.Klišonis šiuo metu nedalyvauja posėdyje, tai mes nesusikoordinavom su naujuoju komiteto pavaduotoju J.Matulevičiumi, kuris iš mūsų turėtų eiti. Bet pagal seną tvarką, kai man dar teko būti pavaduotoju, tenka man pristatyti … Komitetas svarstė nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitos” projektą ir bendru sutarimu nutarė pritarti. Tokia yra mūsų, kaip pagrindinio komiteto, išvada. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam kolegai J.Olekui. Papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Išvadą kviečiu pateikti kolegą V.Saulį. Prašau.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstant Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitos” buvo paskirtas papildomu komitetu. Svarstant šitą klausimą komitete buvo gautos tiktai Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir pasiūlymai. Iš esmės pritarta buvo Teisės departamento pasiūlymui. Kitų pasiūlymų gauta nebuvo. Bendru sutarimu šiam įstatymo projektui komitetas po svarstymo pritarė. Prašau ir kolegas šiam Seimo nutarimui po svarstymo pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome abiejų komitetų, svarsčiusių šį projektą, pateiktas išvadas. Abu komitetai pritaria šiam projektui. Nėra gauta nei pataisų, nei siūlymų šiam projektui. Todėl, kolegos, prašome išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Nėra. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta. Kolegos, iš priešpietinės darbotvarkės nebuvo spėta išnagrinėti daug projektų. Tad dalyvaujant pranešėjams ir jiems prašant, siūlyčiau jums apsispręsti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1018, t.y. šios dienos darbotvarkės 1-7 klausimas. Ar galėtume šį projektą nagrinėti dabar? Ačiū. Prieštaraujančių negirdėti. Kviečiu kolegą R.Sinkevičių pateikti Ekonomikos komiteto išvadą dėl šio projekto. Kolegos R.Sinkevičiaus nematyti. Šį klausimą praleidžiame. (Balsai salėje) Negali kolega A.Plokšto, nes pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 8, 12, 15, 16, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-411(2*) (svarstymas)

Nagrinėjame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 8, 12, 15, 16, 18, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-411. Kviečiu kolegą R.Didžioką pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto išvadą. Prašom.

G.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, minėtą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą teikė Seimo nariai G.Šivickas ir K.Kuzmickas. Svarstymo metu komitetuose tiek pagrindinis komitetas, tiek papildomi komitetai negalėjo visiškai sutikti su pateiktų pataisų redakcija.

PIRMININKAS. Kolega, prašome šiek tiek garsiau, nes negirdėti visiems Seimo nariams.

G.DIDŽIOKAS. Buvo pasiūlyta komitetui tobulinti pateiktą projektą, buvo gauta daug pasiūlymų. Buvo gautos Teisės departamento išvados, gauti suinteresuotų piliečių pasiūlymai. Komitetas, apsvarstęs visus pasiūlymus ir išnagrinėjęs susidariusią situaciją, kai kuriems iš jų pritarė, kai kuriems nepritarė. Į dalį Teisės departamento išvadų buvo atsižvelgta ir jos tapo neaktualios. Buvo gauta Vyriausybės išvada, tačiau ji buvo gauta nepatobulintam projektui. Patobulintas projektas neturėtų prieštarauti Vyriausybės išvadai. Taip pat buvo gauta Seimo narės D.Teišerskytės keletas pasiūlymų. Kai kuriems iš dalies yra pritarta, kai kuriems nepritarta, nes jie tapo neaktualūs patobulinus patį įstatymo projektą. Komitetas, apsvarstęs patobulintą įstatymo projektą, pritarė. Visi balsavo už, tik vienas narys susilaikė. Siūlau pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Šį įstatymo projektą taip pat nagrinėjo trys papildomi komitetai. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikti kolegą A.Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Noriu pasakyti, kad mūsų komitetas svarstė įstatymo projekto pirmąjį variantą. Mūsų komiteto narių buvo pasiūlyta, kad pirmasis variantas būtų tobulinamas įstatymo projekto iniciatorių iniciatyva. Kaip matome, šiuo metu šis įstatymo projektas yra patobulintas, ir mes turime antrąjį variantą. Manome, kad šį įstatymo projektą būtų galima svarstyti.

PIRMININKAS. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto išvadą pateikti A.Lydeką. Primenu visiems kolegoms, kad tai yra antrasis variantas. Prašyčiau kitus komitetus atkreipti dėmesį, ar jūsų komitetuose buvo svarstytas antrasis variantas.

A.LYDEKA. Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą, svarstė įstatymo pirmąjį variantą. Prieš tai norėčiau pasakyti, kad šiais metais buvos svarstytas jau ketvirtasis įstatymas šio bazinio įstatymo – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo… Noriu pasakyti, kad tai iš tikrųjų yra labai aktuali ir skaudi problema, kuri yra labai sunkiai sprendžiama.

Žmogaus teisių komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti, nes projektas yra susijęs su daugelio žmonių teisėmis ir valstybės finansiniais įsipareigojimais. Taip pat pagrindiniam komitetui siūloma inicijuoti problemų, susijusių su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimu, aptarimą frakciniu principu sudarytoje komisijoje. Tai yra kad būtų priimtas politinis sprendimas, kaip spręsti šią keblią situaciją. Dabar, kaip posėdžio pirmininkas sakė, yra pateiktas įstatymo antrasis projektas, tačiau kadangi pagrindinė problema yra neišsprendžiama ir įstatymo antrajame projekte, t.y. vienų asmenų teisė yra sprendžiama kitų asmenų teisės praradimu, išsprendžiant vienų žmonių problemą atsiranda kita problema, nauja problema sukuriama kitiems asmenims, komitetas savo nuomonės nekeičia ir siūlo atmesti šį įstatymo projektą kaip pažeidžiantį žmogaus teises.

PIRMININKAS. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti kolegą V.Popovą. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį projektą svarstė dar birželio mėnesį. Iš tikrųjų tai buvo pirmasis variantas, ir tuomet dauguma Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių siūlė jį atmesti ir iš Seimo narių sudaryti darbo grupę, kuri parengtų… Iš esmės buvo pritarta, kad reikia rengti pataisas, tik buvo pasiūlyta sudaryti darbo grupę. Kadangi dabar yra patobulintas antrasis variantas, manyčiau, būtų galima jam pritarti ir svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar komitetas svarstė antrąjį variantą? Nesvarstė. Ačiū. Dalyvauti diskusijoje yra užsirašę 4 Seimo nariai. Kviečiu kolegą P.Jakučionį. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Noriu pasakyti, kad kalbėsiu Konservatorių frakcijos vardu.

Gerbiamieji kolegos, pačioje pradžioje turiu aiškiai pasakyti, kad Konservatorių frakcija yra griežtai prieš svarstomą įstatymo projektą.

Siūlome ir prašome Seimo narių besąlygiškai jį atmesti. Šis projektas, žinoma, turėjo būti atmestas jau pateikimo stadijoje, nes jis, mūsų nuomone, prieštarauja ir Konstitucijai, ir iš esmės yra socialistinės teisės reliktas. Didžioji dauguma savininkų nuosavybę jau atgavo pagal galiojantį įstatymą, nors jis toli gražu buvo netobulas. O šis projektas siūlo likusiems 10% ar 20% savininkų turto natūra negrąžinti. Tai daroma namų nuomininkų, butų nuomininkų naudai. Visiškai pritariu kalbėjusiam prieš mane Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovui, kad čia vienos gyventojų grupės problemas yra bandoma spręsti kitos gyventojų grupės sąskaita. Apgailestaujant tenka pripažinti, kad būstų nuomininkų problemų iki šio nei Vyriausybė, nei savivaldybės iki galo neišsprendė, todėl šis klausimas kyla ir kyla vis iš naujo.

Na, neišspręsta turbūt iš dalies ir dėl lėšų stokos, ir dėl noro išspręsti šį klausimą stygiaus. Siūlomam įstatymo projektui įgyvendinti lėšų reikės ne mažiau, nei kad būtų skiriama lėšų iš būstų iškeldinamiems nuomininkams. Galų gale reikėtų išspręsti iki galo būstų nuomininkų problemą, o ne kaitalioti be galo įstatymo, nes šis pakeitimas, atrodo, jau bus 25 iš eilės. Iš tikrųjų įstatymo projektui nepritarė Vyriausybė, nepritarė trys papildomi komitetai, t.y. Žmogaus teisių, Teisės ir teisėtvarkos bei Biudžeto ir finansų komitetai. Dabar keistai skambėjo dviejų komitetų atstovų pareiškimas, kad pirmajam variantui nepritarė, bet antrajam variantui būtų galima pritarti. Tačiau nebuvo komitetų posėdžių ir kalbėję Seimo nariai, reikia manyti, pasakė tik savo, o ne komiteto nuomonę.

Spręsdamas iš to, manyčiau, kad šiandien svarstymas yra prieš laiką, nes pirmiau turėjo apsvarstyti šį klausimą visi komitetai, svarstyti būtent antrąjį variantą, ir pateikti visas išvadas. O iš esmės, susipažinus su pirmuoju ir antruoju įstatymo projekto variantais, jie yra visiškai analogiški. Yra tik šiek tiek pakeistos kai kurios formuluotės, tačiau esmė lieka ta pati. Pagrindinis komitetas, sakyčiau, tiesiog arogantiškai atmetė visas ir Seimo Teisės departamento, ir Europos teisės departamento pastabas ir pritarė tik nuomininkų prašymams. Sakyčiau, netgi savo aiškinimuose tiesiog ciniškai pasakęs, kad savininkai turėjo 10 metų laiko susigrąžinti objektus natūra. Lyg jie nežinotų, kad tas turo grąžinimas dažniausiai priklausė ir priklauso ne nuo savininkų, o nuo savivaldybių valdininkų nusiteikimo. Didžiausia problema, be abejo, yra Kaune. Turime pabrėžti, kad šios kadencijos Kauno savivaldybės taryba apskritai nenorėjo svarstyti prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tai kuo čia galima kaltinti kokiu nors neveiklumu ar nesirūpinimu savo turto atgavimu savininkus. Mums atrodo, kad šio įstatymo projektas yra Kauno miesto privačių namų nuomininkų lobistų tiesiog išreikalautas. Nepatenkintų nuomininkų problemą reikia spręsti, suteikiant jiems analogišką gyvenamąjį plotą, o ne paminant namų savininkų teisę į savo nuosavybę.

Būtų galima komentuoti keletą įstatymo nuostatų pastraipsniui, tačiau posėdžio pirmininkas man jau po truputį mirksi lempute. Manau, kad pagrindines nuostatas esu pasakęs. Norėčiau tik pasakyti, kad 9 straipsnis, jo 1 punktas, padeda galutinį tašką, kai netiesiogiai yra pasakoma: ponai savininkai, kurie iki šiol nespėjote įteisinti savo nuosavybės, jūs jos ir neatgausite, o kompensacijų taip pat reikės laukti iki mirties, nes valstybės iždas tuščias, privatizavimo lėšos bus naudojamos valstybės skoloms dengti ir kitokių šaltinių nėra. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegę D.Teišerskytę.

D.TEIŠERSKYTĖ. Laba diena. Pirmiausia norėčiau pritarti kalbėjusiam kolegai ponui P.Jakučioniui, kad visi šio įstatymo padariniai, visos klaidos ir kaltės yra daugiausia dėl vietos valdininkų korumpuotumo, gobšumo ir nepadorumo. Tačiau kiekviena priežastis yra su savo pasekmėmis. Šiandien mes svarstome pasekmes. Priežastis buvo prieš 10 metų.

Tas įstatymas, mano supratimu, buvo priimtas labai skubotai, nepagalvojus apie tai, kad yra ir kita medalio pusė, kad ji egzistuoja, kad Lietuvoje yra ne vien tik namų savininkai, bet yra ir žmonės, kurie gyvena grąžintinuose namuose. Jie taip pat yra Lietuvos piliečiai, juos taip pat privalo ginti ir Konstitucija, ir įstatymas. Tie žmonės šiandien yra įkaitų vietoje. Gindama savininkų teises, pati būdama nemažo turto paveldėtoja, buvau dviguboje situacijoje, pati gyvenau grąžintiname name penkerius metus, ir žinau, ką tai reiškia. Žinau, ką reiškia, kai savininkas ar savininkė gali bet kada išvaryti tave lauk, kad tavęs negina, deja, negina, nei Lietuvos Konstitucija, nei visi šiandien veikiantys įstatymai, kurie iš tikrųjų, sakau, veikiantys tik kabutėse.

Namų grąžinimas vyko pažeidžiant pačias elementariausias žmogiškumo normas. Namai buvo grąžinami su visais gyventojais, nors Konstitucinis Teismas buvo labai griežtai pabrėžęs, kad to būti negali. Konstitucinis Teismas atsiliepė į žmonių skausmą, tačiau ir po to, kaip pas mus dažnai priimta, valdininkai nepaiso net pačių aukščiausiųjų mūsų įstatymų esmės. Kiekvienas daro, ką nori, ir už tai neatsako. Namai buvo grąžinami net pažeidžiant tokius dalykus: dauguma namų buvo statomi už skolintas lėšas, dauguma namų jau tada buvo parduoti iš varžytinių. Mano rankose yra prieškarinės “Vyriausybės žinios”, tai yra “Vyriausybės žinių” priedas Nr.692, kuriame yra paskelbta apie 400 varžytinių, yra paskelbti hipotekos duomenys. Ir šiandien šie namai yra grąžinami. Šiandien į rankas aš gavau dokumentą, kurio turinį jums trumpai atpasakosiu. 1936 metais žmogus inteligentas, valstybės tarnautojas paskolino savo pažįstamam pinigų pasistatyti namui. 1941 metais tame name žmonės jau gyveno ir tas namas buvo, žinoma, nacionalizuotas. Ir kaip jūs manote, kam buvo grąžintas šis namas? Dabar šiame name kaip nuomininkė pusrūsyje gyvena jauna šeima, žmogaus, skolinusio pinigus, anūkė. Bet namas grąžinamas tam žmogui, kuris pastatė jį už svetimus pinigus. Yra atvejų, kai vos grąžinti namai su visais gyventojais yra įkeičiami bankams, kai žmonės neturi teisės priregistruoti savo artimųjų. Jeigu sūnus veda, marti neturi teisės būti priregistruota. Anūkai neturi teisės būti priregistruoti. Viena pensininkė privalo gyventi 4 ar 5 kambarių bute, nes neturi teisės to buto išsikeisti. Ir panašiai. Nelaimių, problemų, yra nepaprastai daug.

Kita vertus, kalbėdami apie šį įstatymą, mes pažeidžiame teises tų, kurie žuvo anais metais, tremtinių, politinių kalinių. Mes pažeidžiame teises tų, kurių namai yra sugriauti, sudeginti, ištampyti kolūkių pirmininkų ir panašiai. Mano yra tokia situacija. Mano namų yra likę 3 akmenys, mano senelių dvaro. Nors mano namiškiai net trys yra palaidoti Sibiro laukymėse. Manęs negalima apkaltinti vien tiesmukumu, vien asmeniškumu. Aš šiandien noriu kalbėti iš humaniškų pozicijų. Savininkų nuskriausti negalima, bet žmonės, gyvenantys grąžintinuose namuose, yra Lietuvos piliečiai. Jų pagimdyti vaikai yra Lietuvos vaikai. Čia vienareikšmio sprendimo priimti negalima, todėl kiekvienas, šiandien balsuojantis už šio įstatymo tąsą, pagalvokite apie tai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Kolega E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų po tokios jausmingos kolegės kalbos nelengva kalbėti, tačiau mes turime labai aiškiai pasakyti: įstatymas, tas pirminis, pagrindinis, buvo priimtas neatsižvelgiant ne tik į realią valstybės padėtį, bet ir neįvertinus grąžinamo turto teisinės padėties. Per 10 metų, kaip čia buvo pasakyta, buvo 24 kartus keistas, čia yra 25. Tai parodo, koks blogas buvo tas pirminis įstatymas. Mes puikiai matome, kad finansinės valstybės galimybės yra minimalios ir netgi turbūt, pasakyčiau, jų nėra. Mes matome, kokia yra situacija su grąžintina žeme. Realių galimybių pastatyti nuomininkams butus irgi nėra. Nuomininkai tapo įkaitais. Kaip jų teisės suvaržytos, jau buvo kalbėta. Iš jų atvirai tyčiojamasi. Aš esu kaunietis. Žinau padėtį Kaune, bet aš žinau situaciją Kretingoje, kur daugiau šiuo metu tenka dirbti. Nuomininkai visa to žodžio prasme tapo įkaitais. Jie negali atsivežti malkų į kiemą. Neleidžiama atsivežti anglies, atjungiama elektra. Jie tiesiog gyvena baisios blokados sąlygomis.

Kita vertus, mes irgi puikiai turime suprasti, kad sutarimo šiuo klausimu nebus. Yra dvi priešingos stovyklos. Kiekviena stovykla turi savo interesus. Ir kaip prieš 10 metų buvo politinis sprendimas, šiandieną irgi tenka priimti tokį pat politinį sprendimą. Negana to, nes turime atsižvelgti, kad dalis tų savininkų net išsipirko butus iš valstybės ir jie dabar tiesiog antrą kartą dar reikalauja turto. Iš tikrųjų mūsų bloga situacija. Ir yra du keliai. Likti toje pačioje blogoje situacijoje arba bandyti nors kiek ją pagerinti. Aš manau, kad mums reikia eiti antru keliu, bet kokiom sąlygom tą situaciją gerinti, kad tos žmonių grupės, kuri šiandien yra labai skriaudžiama, kurios, kaip aš sakau, ne vienas gyvena blokados sąlygomis, mes tas sąlygas galėtume pagerinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos ir dalyvaujantys svečiai, aš kalbėsiu frakcijos vardu, tačiau nekalbėsiu emocingai, o bandysiu kalbėti daugiau techniškai. Noriu pasakyti, kad nelabai kokia dalia teko mūsų komitetui svarstyti dviejų Seimo narių, beje, kauniečių, kur yra sudėtingiausia problema su namų grąžinimu ir taip pat su nuomininkų padėtimi. Nagrinėjant teko svarstyti ir Konstitucinio Teismo sprendimus. Vis dėlto mūsų komitetas patobulino pirminį variantą. Esminis priekaištas Teisės departamento buvo, kad tame įstatyme nebuvo išlikusi nuostata, kad gyvenamuosius namus galima grąžinti natūra. Mes šią klaidą ištaisėme ir dabartiniame projekte, kaip ir visuose buvusiuose įstatymuose, galima grąžinti natūra, jeigu tie namai, butai nėra užimti. Jeigu nėra trukdymų juos grąžinti.

Noriu pasakyti (čia buvo kalbėta apie pirminį įstatymo variantą), kadangi čia, salėje, ne visi atsimena tuos pirminius variantus, tai jis buvo daug geresnis negu dabartinis. Sakykime, ten buvo sprendžiamos tos abiejų pusių problemos. Jeigu grąžinamas namas, tai buvo suteikiamas nuomininkui kitas butas. Dar buvo tų sovietinių butų, buvo galima suteikti. Ir tiktai taip buvo daroma. Kitaip nebuvo daroma. Vėliau, žinoma, ypač daugiabučiai namai, buvo ir pataisa padaryta, nuo 1997 metų buvo pradėti grąžinti su gyventojais, iš esmės be jokių garantijų. Su laukimu, nežinia kada jie turės butus.

Daug kalbama, kad štai yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. O kaip suprasti tą lygiateisiškumo principą, sakykime, tame pačiame dabar galiojančiame įstatyme? Jeigu žemė yra užimta, sakykime, namų valda, jeigu žemės sklypas yra skirtas statybai, tai žemė išperkama, negrąžinama. Jeigu bute arba name gyvena nuomininkas, tai butas grąžinamas. Tai kur čia lygiateisiškumas? Tai yra tas pats išlikęs nekilnojamasis turtas. Ir turi būti vienodos sąlygos grąžinant tiek žemę, tiek gyvenamuosius namus.

Buvo dar kitas dalykas. Jeigu savininkui grąžinamas namas, tai tas nuomojamas sovietinis butas turėjo būti patuštintas. Tik po to buvo pataisos priimtos, kad tas butas jau neturi būti patuštintas. Ir vėl, kur lygiateisiškumas? Vieni patuštino, kiti po to nepatuština. O jeigu lygintume lygiateisiškumo principus su nuomininkais, tai savininkai praktiškai atgauna ir savo namą, ir dar plius tą sovietinį butą turi, o nuomininkas nieko. Ir dabar nieko, po 10 metų. Ir dar 10 metų nieko neturės, negalės privatizuoti. Pats numirs, o vaikai ir anūkai jokių teisių jau nebeturės. Tai štai kur yra problemos. Todėl dabartiniu metu teikiamas įstatymo projektas iš esmės sprendžia tuos dalykus ir gaunama pusiausvyra tarp savininkų ir nuomininkų. Savininkams, kaip ne kartą yra pasisakęs Konstitucinis Teismas, nuosavybės teisių atkūrimas, teisingai kompensuojant, yra konstituciška, plius dar savininkas yra privatizavęs sovietinį butą. O nuomininkas turės teisę po 10 metų privatizuoti tą butą, kuriame jis gyvena. Jo vis tiek blogesnė situacija, žinoma, nes jis tik vieną butą galės po 10 metų privatizuoti. O štai čia yra du butai gauti. Tuo tarpu tie žmonės, kurie gyvena nuosavuose namuose, jie pagal taisykles niekaip negalėjo gauti to sovietinio buto. Ir jie jo, žinoma, negavo. Tai taip pat pagal lygiateisiškumo principą vieną tiktai būstą turi, o ne du būstus.

Tai štai dėl šitų aplinkybių mūsų komitetas ir pasiryžo gana vieningai pritarti šiam įstatymo projektui. Kviečiu visus vieningai pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Prašau ir kolegos G.Dalinkevičiaus, kviesdamas jį diskusijai, laikytis reglamento. Artėja Vyriausybės valanda.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau vis dėlto, kad būtų šiandien šičia iš tos tribūnos priimtas svarbus politinis sprendimas. Mes aiškiai esame visi kartu iš tikrųjų labai sudėtingoje situacijoje, nes yra pažeidžiamos lietuvių, Lietuvos Respublikos piliečių, teisės. Visi yra piliečiai. Ir tie, kuriems likimas paliko turto, ir tie, kurie atėjo į šią žemę tuo metu, kai tas turtas buvo nacionalizuotas ir buvo suteiktas gyvenimas kitais principais. Jie yra nekalti. Ir šiandien mes turim de facto dešimt metų egzistuojantį procesą, kurio yra supriešinta Lietuva. Tai yra baisiausia, kas gali būti. Ir aš manau, kad 1997 metų šito įstatymo pataisomis pakeista proceso dalis atvedė prie fakto, kad atsirado žmonės kaip įkaitai, tokie žmonės, kurie neturi savo tos pilietinės teisės, kurią mes deklaruojam. Aš manau, kad šiandien reikia eiti pirmyn ir ieškoti sprendimo.

Žmogaus teisių komitete svarstant šį dalyką iš tiesų buvo rastas labai svarbus atsakymas, aš manau. Ir aš norėčiau, kad šiandien mes tiesiog ieškotume, kaip jį realizuoti, būtent: ne tiek įstatymo proceso, kiek politinės valios proceso. Ir todėl aš kviesčiau šiandien eiti pirmyn. Reikia padėti žmonėms ir reikia galvoti, kaip padėti. Reikia ieškoti to teisingumo, kuris būtų teisingas teisingumas. Todėl, kad anas įstatymas pagimdė tam tikrą spekuliatyvinę versiją, ir tie, kurie neturėdami to turto, galėjo įrodinėti, kad tai yra jų turtas. Tai yra labai svarbus dalykas. Ir net vienas, pavyzdžiui, toks faktas gali kartais visiškai paneigti visą įstatymo esmę, nes jis atvedė netiesą į įstatyminę bazę, į įstatyminį faktą. Ir mes gerai žinom pasaulyje precedentų, kai viena kaltė ir viena auka gali nubraukti didelius dalykus.

Aš esu tikras, kad mes šiandien čia sėdėdami vis dėlto ryšimės eiti tolyn, nes mes negalim nematyti tų žmonių, kurie neturi išeities. Tuo tarpu teatleidžia man tie, kurie turi praeities paliktą turtą, nes jie nėra toje padėtyje be išeities, kaip tie nuomininkai, kurie yra štai šioje pozicijoje. Taip, tai yra faktas. Ir Socialliberalų frakcijos vardu kalbėdamas aš noriu aiškiai pasakyti: vakar diskusijose mes vis dėlto priėmėm sprendimą, kad turim palaikyti šitą projektą šiandien ir eiti pirmyn, ir sakyti, kad Konstitucijoje šalia tos didžios tiesos, kuri pasako, kad nuosavybė yra iš tikrųjų vertė ir šventa vertė, taip pat yra tiesos apie žmogaus teises ir apie visuomenės, būtent visuomenės, visų žmonių teisių sumą – tai visuomenės interesų sumą. Ir šiandien mes tai turim kalbėti apie štai šitą taip pat labai svarbią mūsų poziciją ir svarbią mūsų dimensiją politikoje. Išreikšdamas mano partijos valią, sakau: mes turim padėti žmonėms. Kviečiu leisti šiam įstatymui eiti tolyn. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome visų kolegų, užsiregistravusių dalyvauti diskusijose, pranešimus. Kolegos, prašau registruotis.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kolegos, pagal Statuto 151 straipsnio 3 dalies 7 punktą mes turėtume apsispręsti pritarti pagrindinio komiteto išvadai. Todėl prašau balsuoti. Kas pritariate pagrindinio komiteto išvadai, balsuojate už. (Balsai salėje) Atsiprašau, kolegos. Prieš tai dėl balsavimo motyvų. Kolega G.Didžiokas. Prašau.

G.DIDŽIOKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad komitetas pakankamai atsakingai ir įvairiapusiškai pasižiūrėjo į egzistuojančią problemą, išklausė visas puses. Kviesčiau visus rasti savyje drąsos ir priimti drąsų politinį sprendimą – palaikyti šitą projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. Kolega R.Sedlickas. Prašau.

R.A.SEDLICKAS. Aš kalbu mūsų frakcijos vardu. Didžiulė dalis yra pasiruošusi nebalsuoti už šį įstatymą. Priežastys yra tokios. Šis įstatymas yra absoliučiai neparengtas ir sukels didžiulę sumaištį dėl viso šio klausimo. Pirmas dalykas, kad nėra paruošta pinigų. Ten kalbama apie kompensacijas savininkams, o tų pinigų nėra. Ir visi mes tai žinom. Antras dalykas, yra painiojamos sąvokos. Teisinės bazės šiam dalykui absoliučiai nėra. Anksčiau buvo prioritetai – duoti savininkams, dabar lengvabūdiškai yra perduota nuomininkams be jokios teisinės teorijos, kaip nuomininkų teisės tampa nuosavybe. Aš to visai nematau. Trečia, yra Konstitucijos 23 straipsnis. Ar mes jį atmetam jau? Reikia gerbti savo Konstituciją, ir mes visi davėm priesaiką mūsų Konstitucijai. Tai ką mes čia darom? Visas tas dalykas yra vien tik lengvabūdiškas, populistinis būdas, kaip patenkinti tam tikrų žmonių prašymus. Teisingumo bent kokio čia nebus. Nebus patenkinti nei nuomininkai, nei savininkai, ir tik supriešins visus. Aš prašyčiau, kad tas įstatymas būtų vėl siunčiamas atgal, būtų parengta tam tikra koncepcinė bazė šiam klausimui. Čia nieko nėra, yra tuščia. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome vieną nuomonę prieš, kitą – už. (Balsai salėje) Grupė Seimo narių reikalauja registruotis dar kartą. Prašom registruotis ir balsuosime dėl pagrindinio komiteto išvados. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai.

Kolegos, prašau dėmesio. Kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto išvadai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Taip, mes balsuojame už antrąjį patobulintą variantą.

Už – 58, prieš – 17, susilaikė 5 Seimo nariai. Pritarta komiteto išvadai. (Plojimai)

Kolegos, nagrinėsime šiam projektui Seimo narių pateiktas pataisas. Repliką po balsavimo – kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, sveikiname – 1940 m. kartojasi, tik įvairiomis formomis. Sveikiname, gerbiamieji kolegos. Tai vienas momentas.

Antrasis momentas. Klausimas, žinoma, retorinis, ir net J.Karosas turėtų dabar paklausyti: tai vis dėlto Algirdas Mykolas Brazauskas dar turi šiek tiek įtakos kairiajai pusei ar ne, nes mes turime palaikyti Lietuvos Ministrą Pirmininką, kuris rašo, jog šis projektas, kuriam dabar pritarta, iš esmės prieštarauja principinėms nuosavybės apsaugos ir nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą nuostatoms, neatitinka teisinio reguliavimo, susijusio su nuosavybės teisių atkūrimu, ir t.t.? Gerbiamieji kolegos, 1940 m. bent buvo tvarka, o dabar net tos tvarkos nepadarote. Tai ar turi Algirdas Mykolas įtakos kairiajai pusei, ar ne?

PIRMININKAS. Kolegos, primenu kolegai A.Vidžiūnui, kad kol kas pritarta tik pagrindinio komiteto išvadai. Repliką – kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, man labai gaila, kad šiandien antrą kartą pasukome antikonstituciniu keliu.

PIRMININKAS. Kolega J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia net ir gerbiamasis R.Šukys, kaip teisininkas, neturėtų teisės skelbti verdiktą dėl Konstitucijos ir vertinti, kas yra konstituciška, nes tai yra teismo problema.

Antra. Kolegos, mes priėmėme labai teisingą sprendimą. Gerbiamoji D.Teišerskytė pasakė taip, jos potekstė buvo tokia: šiuo atveju teisingumą atkurti neįmanoma, šiuo atveju galima vadovautis humaniškumo principu. Dabar mes ir vadovaujamės tokiu principu, todėl aš visiškai remiu šią koncepciją ir tokį požiūrį.

Ir trečia. Gerbiamasis Vidžiūnai, gerbiamasis A.Brazauskas kalba apie tą variantą, kurio mes šiandien nesvarstėme. Šiandien mes svarstėme kitą variantą, apie kurį gerbiamasis A.Brazauskas nesakė to, ką jūs perskaitėte. Ačiū.

PIRMININKAS. Repliką – kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Aš, klausydamas tų, kurie apeliavo į Konstituciją, manau, kad tie žmonės painioja, nes Konstitucija parašyta ne turtui, o žmonių lygiateisiškumui įteisinti. Jų nuomone, turtas yra aukščiau už žmogų. Todėl šis sprendimas yra teisingas. Jeigu A.Vidžiūnas sako, kad A.Brazauskas yra prieš šį sprendimą, tai mes nuversime ir A.Brazauską. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, prašau dėmesio. Nagrinėsime šiam projektui D.Teišerskytės teikiamas pataisas. Dviem pataisoms – dėl 16 ir 20 straipsnių – komitetas iš dalies pritarė. Prašysiu kolegę D.Teišerskytę pakomentuoti pataisas, teiktas 20 straipsnio 6 daliai. Prašom.

D.TEIŠERSKYTĖ. Pirmąsias dvi pataisas aš atsiimu, nes jos įeina į kitus straipsnius, o 5 straipsnio sakinį, kuris… Prašome atsiversti dėl 5 straipsnio: “Jeigu gyvenamojo namo savininkas parduoda sugrąžintą gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, tai nuomininkai turi pirmenybės teisę jį pirkti Civilinio kodekso 125 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis”. Prašau šį punktą palikti, nes tai yra suderinta.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, šios pataisos jūs neįregistravote.

D.TEIŠERSKYTĖ. Pataisa buvo įregistruota.

PIRMININKAS. Tai 20 straipsnio 5 daliai. Kas galėtų pakomentuoti komiteto vardu? Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininkas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Komitetas svarstydamas iš dalies pritarė ponios D.Teišerskytės pasiūlymui, tačiau truputį neapsižiūrėjo. Kai įvyko pakeitimai, palyginti su pirmuoju variantu, tos dalies neliko. Mes pritariame D.Teišerskytės pasiūlymui.

PIRMININKAS. Komitetas, gerbiamoji kolege, atsižvelgė į jūsų pataisą. (Balsai salėje) Kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu priimti kolegės D.Teišerskytės pataisą, kurią ji pateikė? (Balsai salėje: galim) Ačiū. Pritarta.

Kolegos, mums reikėtų apsispręsti, ar mes pritariame šiam įstatymo projektui po svarstymo su kolegės D.Teišerskytės teikiamomis pataisomis. E.Masiulis – dėl vedimo tvarkos. Kolegos, aš tuojau suteiksiu jums žodį. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? (Balsai salėje) Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Kolegos, iš šios dienos svarstymo mes matome, kad šis įstatymo projektas sukiršino tiek socialines grupes, tiek pačius Seimo narius. Vadovaudamasis sveika logika ir procedūrų tvarka, aš vis dėlto kviesčiau valdančiąją daugumą elgtis taip, kaip buvo elgiamasi iki šiol. Jeigu pirmajam įstatymo variantui buvo gautos Vyriausybės išvados, tai komiteto patobulintam įstatymo projektui tokių Vyriausybės išvadų nėra. Kad ir kaip mes šiandien nuspręstume, Liberalų frakcijos vardu kviestume, kad iki priėmimo būtų gautos jūsų valdančiosios daugumos Vyriausybės išvados. Tokiu atveju priėmimo metu Seimo nariams tikrai bus lengviau apsispręsti balsuoti už arba prieš.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume pritarti šiam kolegos E.Masiulio siūlymui iki įstatymo priėmimo paprašyti Vyriausybės pateikti išvadas dėl šio įstatymo projekto? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Kolegos, mums reikėtų apsispręsti, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui. Dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto. Kolega B.Bradauskas – nuomonę už.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Šiandien mes iš tikrųjų svarstome labai opų klausimą, išgirdome įvairių nuomonių. Ne taip jau lengva išspręsti šį ginčą, nes yra turto savininkai, į kurių interesus mes turime atsižvelgti, tačiau yra ir žmonės, kurie ne savo valia tapo vadinamaisiais nuomininkais. Tais laikais, kai jiems buvo suteikiami butai, nė vienas iš jų nežinojo, kad tas namas arba butas kam nors priklauso, kad jie įsikelia į kažkokias svetimas patalpas. Jos visos tuo metu buvo valstybinės ir žmonės, kurie kėlėsi, absoliučiai nekalti, kad jie šiandien gyvena tuose namuose ar butuose, kurie yra grąžintini. Todėl mes turime įvertinti ir taip jau padarytą didelę skriaudą tiems žmonėms, nes visi kiti, gavę valstybinius butus, privatizavo juos, galima sakyti, už kapeikas, už čekius, o tie žmonės yra pakabinti iki šiol. Todėl vieną kartą turi būti teisingumas, žmogiškas teisingumas. Šiuo metu, kai vyksta toks ažiotažas, kai ateina tie savininkai, terorizuoja šeimas su mažais vaikais ir panašiai, tai yra visiškai nepriimtinas dalykas. Todėl aš pritariu šiam įstatymo projektui ir manau, kad tie, kurie šiandien kelia galvas dėl šito turto, jie pasiskelbė labiausiai mylintys Lietuvą. Tad mylėkime Lietuvą visi vienodai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš, kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, Konstitucijos 23 straipsnis sako, kad nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Klausimas: ar šis siūlomas dabar įstatymas nenusavina ar nepaima nuosavybės? Ir kitas klausimas: ar tikrai visuomenės poreikiai yra tokie, apie kuriuos yra kalbama? Aš suprantu nuomininkų problemas, labai užjaučiu. Bet daugelis jaunų šeimų nėra nuomininkai, ima bankų kreditus, išsimoka ir nereikalauja jokių privilegijų. Nuomininko teisė išsipirkti butą nesukuria nuosavybės teisių į konkretų butą. Valstybė turi imtis atsakomybės, kaip ir buvo imtasi, pastatyti butus, juos suteikti, išnuomoti ir po to jau spręsti. Su savo nuosavybe, su savo valstybės nuosavybe, ką nori, tą ir daro valstybė, bet su savininkų turtu valstybė negali šitaip elgtis, nes yra Konstitucija. Balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome vieną nuomonę už, vieną prieš. Pagal Statuto 153 straipsnio 1 dalį mums reikėtų apsispręsti, ar pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo su Seimo narių priimtomis pataisomis. Ar galėtume bendru sutarimu? Negalima, nes, kolegos, buvo išsakyta nuomonė prieš dėl balsavimo motyvų, todėl prašau registruotis, balsuosime.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP- 411 būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 51 Seimo narys, prieš – 11. Atsiprašau, už balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 7. Šiam įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Vyriausybės valanda

Vyriausybės valanda. Kolegos, norėčiau pristatyti šiandieną dalyvaujančius ministrus. Tai yra sveikatos apsaugos ministras K.R.Dobrovolskis, atsiprašau, gerbiamasis Ministras Pirmininkas A.Brazauskas, kolegė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė, švietimo ir mokslo ministras A.Monkevičius, teisingumo ministras V.Markevičius, finansų ministrė ponia D.Grybauskaitė ir žemės ūkio ministras J.Kraujelis. Žodis klausti suteikiamas opozicijos lyderiui R.Paksui.

R.PAKSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Matau gerokai sumažėjusį ministrų kabinetą, bet tai gal ne tiek yra svarbu. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Pone Ministre Pirmininke, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaujama jūsų, dirba šiek tiek daugiau nei 100 dienų. Matėme ir pozityvių žingsnių, matėme ir tokių, dėl kurių mums kyla abejonių, aš kalbu apie valstybinį kainų reguliavimą, matėme, kad pensijų reforma yra atidedama, matėme dėmesį mokykloms, mokyklų kompiuterizavimui, autobusams, kuriems neskiriami pinigai. Pone Ministre Pirmininke, kadangi kaip opozicijos lyderis aš jūsų, kaip Ministro Pirmininko, šiandien klausiu paskutinį kartą, tikiuosi, kad jūs neįsižeisite už mano klausimą. Pone Ministre Pirmininke, ar jūs galėtumėte įvardyti penkis darbus, dėl kurių jūs galėtumėt didžiuotis, ir penkis darbus, kurių jums nepavyko padaryti per šį gana trumpą laiko tarpą?

A.M.BRAZAUSKAS. … bet neveikia mikrofonas… dabar veikia. Labai jau sudėtingas klausimas, turiu pasakyti. Ekspromtu pasakyti geriausius darbus turbūt sunkiau negu blogiausius. Aš, žinoma, taip greitai ir taip tiksliai turbūt neatsakysiu, kaip jūs norėtumėt iš manęs išgirsti. Na, aš manau, kad Vyriausybė per tą labai trumpą laikotarpį kai ką padarė. Kai ką padarė. Pirmas dalykas, mes baigėm biudžeto projektą, kurį jūs pradėjot. Mums iš tikrųjų buvo ne taip lengva ir paprasta pakoreguoti tuos pagrindinius principus, kuriuos jūs buvote numatę, t.y. per 13% reikia sumažinti biudžetą. Tai, žinoma, sukėlė tam tikrą asignavimų savininkų šoką. Ir mums reikėjo gerokai padirbėti, kad minimaliai sumažintume tą sumažinimą. Aš manau, kad čia mums pasisekė padaryti. Bet jokiu būdu mes nepretenduojam, kad tai yra idealus biudžeto projektas. Aš manau, kad po tų pastabų, kurios bus pasakytos Seimo narių, ir projektas bus grąžintas Vyriausybei pataisyti, mes, žinoma, daug ką įvertinsim, kiek sugebėsim ir galėsim, ir pateiksim jau kitą variantą. Aš manau, kad mes padarėme teigiamą žingsnį spręsdami Marijampolės cukraus fabriko likimą, nes mes perėmėm tikrai absoliučiai neišspręstą klausimą, kuris, kaip jūs labai gerai žinot, buvot gyvas liudininkas, sukėlė didžiausią šurmulį visoje Suvalkijoje. Manau, kad šį klausimą mes išsprendėm teigiamai ir nuraminom visiškai ir cukrinių runkelių augintojus, ir perdirbėjus. Tai irgi buvo labai, manyčiau, teigiamas mūsų sprendimas. Trečia. Mes aiškiai apsisprendėm, kokia turėtų būti pensijų reforma, mes neturim dėl to jokių abejonių, irgi buvo labai uždelstas klausimo sprendimas. Ketvirta. Vis dėlto mes gan ryžtingai pakoregavom investicijų projektą, šių metų investicijų projektą, nes beveik 100 mln. Lt apimčiai visiškai nebuvo finansavimo šaltinių. Labai apgailestaujame, bet mes buvome priversti atlikti šį veiksmą, ir gan ryžtingai tai padarėme. Tai buvo tam tikri nuostoliai investitoriams, arba asignavimų valdytojams. Na, o penkta, aš pasiūlyčiau savo ministrams pasakyti teigiamą…

D.Grybauskaitė. Gerai. Tada visi po vieną. Mokesčių koncepcijos suderinimas su valdančiąja dauguma ir jos patvirtinimas.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. “Sodros” biudžeto subalansavimas, išmokos iš Garantinio fondo.

K.R.DOBROVOLSKIS. Parengtas projektas ligoninėms restruktūrizuoti kitais metais.

A.M.Brazauskas. Tai štai. Aš pasakyčiau, kad čia yra teigiama. Gal toliau netęsime pasigyrimų, liaupsių sau. O dėl neigiamų aš palieku opozicijai spręsti, kur mes ko nors nepadarėme, jeigu jus patenkina šis mano atsakymas.

R.PAKSAS. Ačiū, Ministre Pirmininke. Dėl neigiamų mes tikrai turime ką pasakyti ir sakėme ne kartą. Teigiamų neišgirdome tiek daug, kiek norėjoje iš jūsų išgirsti. Jeigu aš teisingai suprantu, aš galėčiau, pone posėdžio pirmininke, klausti antrą kartą? Pone posėdžio pirmininke, ar galėčiau užduoti antrą klausimą?

PIRMININKAS. Prašau.

R.PAKSAS. Pone Ministre Pirmininke, klausimas vėl, be abejo, jums. Klausimas iš dalies yra susijęs su Europos Sąjunga, su derybomis, su baigtų skyrių kiekiu ir su Belgijos pirmininkavimu. Galbūt nekuklu būtų priminti, kad liberalams vadovaujant Vyriausybei per mažiau nei 200 dienų mums pavyko baigti 11 derybinių skyrių ir prie šių 7, kuriuos Lietuva turėjo, mes pridėjome 11 baigtų skyrių. Gal mane atmintis klaidina, galbūt ir ne, bet man atrodo, kad pirmininkaujant Belgijai per šį pusmetį Lietuva turėjo suderinti ir baigti dar 5 derybinius skyrius. Šiandien yra lapkričio 8 diena. Nežinau, gal mane informacija aplenkė, aš negirdėjau apie nors vieną užbaigtą skyrių. Bet klausimas yra šiek tiek kitoks. Pone Ministre Pirmininke, Ignalinos atominė elektrinė. Jūs esate pasiruošę uždaryti Ignalinos atominę elektrinę iki 2009 metų, ar ne?

A.M.Brazauskas. Jeigu leisite, pradėsiu nuo Ignalinos. Pirmiausia ne aš, ne Vyriausybė, o visa Lietuva turės spręsti, visų pirma parlamentas, kaip reikės pasielgti su antruoju Ignalinos atominės elektrinės bloku. Mūsų nuomone, šis klausimas iš tikrųjų yra labai sudėtingas. Mes tai suprantame. Mes oficialiai kreipėmės į Europos Sąjungos Komisijos vadovybę, prašydami, pageidaudami išgirsti iš jų oficialią poziciją. Turiu pranešti parlamentui, kad šitokios oficialios pozicijos mes neturime ir nesame jos gavę jokia forma. Todėl mūsų tolesni veiksmai yra ruoštis deryboms apskritai dėl energetikos skyriaus. Visi kiti klausimai, susiję su energetika, mūsų Vyriausybės, drįstu pasakyti, yra labai ryžtingai sprendžiami. Mes esame priėmę visus sprendimus, kurie reikalingi ir kurių pagrindu intensyviai vyksta visos energetinės sistemos restruktūrizacija. Ačiū parlamentui, kuris priėmė sprendimą atskirdamas finansinius įsipareigojimus, įstatinį kapitalą tarp atskirų ūkio bendrovių energetiniam sektoriui. Tačiau dėl Ignalinos atominės elektrinės klausimas yra atviras. Aš manyčiau, kad ir Vyriausybė, žinoma, savo nuomonę turės išdėstyti, ir mes tikimės, kad parlamentas taip pat dalyvaus sprendžiant šį klausimą. Tai yra mūsų bendras reikalas. Todėl nei premjeras, nei kuris nors ministras šiuo klausimu kokio nors sprendimo vienašališkai priimti negalės.

Dėl skyrių. Taip, šiandien yra užbaigta 18 skyrių. Artimiausiu laiku ruošiamasi baigti 5 skyrius. Kaip jūs žinote, mes išėjome į pirmaujančių gretas. Labai ačiū ir jūsų Vyriausybei, kuri tą darbą dirbo ir tikrai nemažai padarė. Bet aš noriu atkreipti viso parlamento dėmesį, kad tie skyriai, kurie liko, yra gerokai sunkesni už tuos, kuriuos buvo labai lengva užbaigti. Aš manau, kad ne pagal baigtų skyrių skaičių reikia vertinti mūsų pasirengimą tapti Europos Sąjungos nariais. Reikėtų daug geresnės analizės, nes skyrių skaičius yra labai paviršutiniškas rodiklis, visiškai nieko nepasakantis apie padėtį. Turiu informuoti Seimą, kad mes dirbame labai intensyviai. Dėl tų skyrių, kurie yra ypač sunkūs, turiu omenyje žemės ūkį, energetiką, mokesčius, yra ruošiamasi, vyksta derybos. Mes nemanome, kad vien tik siekiant rekordų kuo didesnį skaičių skyrių užbaigti bet kuria kaina, neįvertinant mūsų valstybės interesų ir kovojant už tuos interesus, būtų tinkamas kelias. Mes nemanome, kad tai yra pats geriausias kelias. Bet aš galiu pasakyti, kad darbai vyksta labai intensyviai, ir neabejoju, kad kitais metais tokiu laiku mes galėsime parlamentui pareikšti, kad mes arba baigėme derybas, arba esame bebaigią.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vidžiūnas. Opozicinė frakcija.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Ministre Pirmininke, Lietuvos valstybei svarbu suderintas Seimo ir Vyriausybės darbas. Mūsų akimis, ypač reikėtų sutarimo principiniais, programiniais, o dažnai vertybiniais klausimais dėl svarbiausių vertybinių dalykų. Bet, mūsų akimis, juo toliau, juo mažiau to sutarimo esama. Mano klausimai būtų du.

Seimas po svarstymo yra pritaręs Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms, A.Syso inicijuotoms pataisoms, kuriomis atimama bazinė pensija iš kelių dešimčių kunigų. Šiandien prieš jums ateinant Seimas po svarstymo pritarė antikonstituciniam, mūsų akimis, įstatymo projektui, šiek tiek pataisytam antrajam variantui. Bet pirmąjį variantą jūsų Vyriausybė yra įvertinusi taip, pone Ministre Pirmininke: “Siūlomas įstatymo projektas prieštarauja principinėms nuosavybės apsaugos ir nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą nuostatoms, šis projektas neatitinka teisinio reguliavimo stabilumo nuosavybės teisių atkūrimo srityje (…) principų, šiuo įstatymo projektu stojama prieš prioritetinį nuosavybės teisių atkūrimą natūra.” Taigi, pone Ministre Pirmininke, kaip vertinate šiuos du užmojus: atimti pensijas iš kunigų ir vėl tokią dalinę nacionalizaciją vykdyti, ir kaip vertinate, kad koordinacijos mažėja tarp Vyriausybės ir valdančiosios daugumos?

A.M.Brazauskas. Pirmas dalykas, aš nemanau, kad mažėja koordinacijos tarp Vyriausybės ir valdančiosios daugumos. Mes sprendžiame klausimus pasitardami, ir ateityje mūsų Vyriausybė taip elgsis. Aš nelabai linkęs komentuoti tuos sprendimus, kuriuos priima Seimas ar atskiros frakcijos, ar atskiri Seimo nariai. Tai nėra Vyriausybės pozicija dėl kunigų socialinės draudos. Tai nėra Vyriausybės pozicija. Jeigu mus oficialiai paklaus Seimo vadovybė, kokia yra nustatyta procedūra, mes pasakysime savo poziciją. Aš, kaip Pirmininkas, žinoma, turiu savo nuomonę, tačiau nenoriu uzurpuoti valdžios. Jeigu bus toks oficialus kreipimasis į Vyriausybę, mes atsakysime į tą klausimą. Pasirodo (man pataria, labai ačiū), kad ministerijoje jau yra gautas šis paklausimas, mes artimiausiomis dienomis pasistengsime atsakyti į šį klausimą.

Dėl antro klausimo aš nevisiškai supratau. Jūs perskaitėte labai sudėtingą tekstą ir aš, žinoma, galiu tiktai tiek pasakyti. Jeigu kalbama apie kompensaciją už negrąžintą turtą, kaip aš supratau, apie tai yra kalbama, tai yra mūsų bendras sprendimas. Jeigu mes turėsime tokių finansinių išteklių, kad galėsime išspręsti tą klausimą, kurį jūs palikote mūsų Vyriausybei, gerbiamieji konservatoriai, aš turiu kreiptis į jus, tada kartu spręsime. Finansiniai ištekliai ir Seimo, ir Vyriausybės yra tie patys. Jie nėra skirtingi. Tai yra valstybės kapitalas, valstybės galimybės, valstybės parlamentas visų pirma priima sprendimus, o Vyriausybė teikia tik siūlymus.

A.VIDŽIŪNAS. Pone, pirmininke.

PIRMININKAS. Ačiū. Opozicinės frakcijos paklausė… (Balsai salėje) Jūs, kolega, norėjote patikslinti klausimą?

A.VIDŽIŪNAS. Antrojo klausimo Ministras Pirmininkas nesuprato.

PIRMININKAS. Prašau. Ne, po to. Eilės tvarka, kolega. Suteikiu žodį kolegai J.Olekui. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Ministre Pirmininke. Aš, pratęsdamas gerą toną, kurį šiandien davė kolega R.Paksas, noriu pasidžiaugti kartu su jumis mus pasiekusia žinia iš JAV Kongreso, kad ten didžiule balsų persvara buvo pritarta NATO plėtimui ir Lietuva yra vertinama kaip viena iš geriausiai pasiruošusių kandidačių. Tai iš tikrųjų sveikiname ir visą Vyriausybę, kad ji puikiai tęsia transatlantinės integracijos procesus.

O klausimą noriu užduoti žemės ūkio ministrui visiškai žemišką. Ne kartą buvome kritikuoti už tai, kad padėjome Lietuvos žemdirbiams apsisaugoti nuo perpirkėjų ir Vyriausybė priėmė iš tikrųjų gerą sprendimą dėl grūdinių kultūrų minimalių kainų. Ar ministrui žinoma, kad šiandien jau supirkinėjami grūdai po 430 Lt už toną, tai yra beveik 40 Lt daugiau negu jūsų Vyriausybė nustatė minimalią kainą, dėl ko perdirbėjai labai pyko ir bandė kreiptis į teismus? Ar nėra pirmųjų žinių, kad bus norima įvežti grūdų, mokant dar didesnę kainą, negu buvo sumokėta Lietuvos žemdirbiams?

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų dabartiniu metu turimi lapkričio 6 dienos duomenys kelia tam tikrą susirūpinimą, nes supirkta iš viso yra tiktai 183 tūkst. tonų, iš kurių įmonės tiesiogiai supirko 132 tūkst. tonų, o Rinkos reguliavimo agentūra – apie 61 tūkst. tonų. Tuo tarpu, žinome, vidaus reikmėms, maistui reikia ne mažiau kaip 350 tūkst. tonų. Aišku, mes buvome susitikę su grūdų perdirbimo įmonėmis, šeštadienį susitiksime ir su Javų augintojų asociacija, ir panašiai. Jie nedrąsiai bando kelti tokį klausimą, kad gal reikėtų importuoti ar pan., tačiau, mūsų turimais duomenimis, grūdų ūkininkai ir bendrovės dar turi. Aišku, kokybė gal ne ta, buvo taip apsirikta, tačiau kainos, jie patys mano kabinete sakė, kad jie jau moka daugiau negu intervencinė kaina. Aišku, už pirmos klasės. Taigi vasarą, rugpjūčio mėnesį, buvusios mūsų tokios gal labai optimistinės prognozės, kad turime labai daug gerų grūdų, kad prašome per daug didelių kainų, iš tikrųjų nepasitvirtino.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Fiodorov.

V.FIODOROV. Ačiū. Mano klausimas finansų ministrei. Gerbiamoji ministre, dar konservatoriai įvedė tvarką, pagal kurią ir dabar juridiniai asmenys moka fizinių asmenų pelno mokestį, tai yra avansinį pelno mokestį, pasibaigus metams, reikės perskaičiuoti, primokėti ar valstybė turės grąžinti pelno mokestį. Sakykite, ar numatote jūs grąžinti tvarką, kuri buvo iki tol, t.y. anksčiau?

D.Grybauskaitė. Klausimas buvo truputį suplaktas. Tai fizinių asmenų ar pelno?

V.FIODOROV. Juridinių asmenų pelno mokestis.

D.Grybauskaitė. Dėl juridinių iš tikrųjų bus šiek tiek pakeista, bet iš dalies išankstiniai ir galimi išankstiniai avansiniai mokėjimai bus galimi. Pagal specialų susitarimą ir naujojo Mokesčių įstatymo tvarka iš dalies bus keičiama, bet kad visiškai grįžtume prie seno, tai mes kol kas nenumatome. Bus tikrai derinama su Europos Sąjungos priimtais principais. Bet tai aptarsime kartu. Čia techninės detalės, o mes tikrai esame lankstūs.

PIRMININKAS. K.Glaveckas. Ruošiasi K.D.Prunskienė.

K.GLAVECKAS. Klausimą norėjau teikti ūkio ministrui, bet gal kas nors kitas galės atsakyti. Rengiantis persieti litą nuo dolerio prie euro, natūralu, yra labai svarbūs dalykai visi finansiniai srautai, ypač žaliavų pirkimas iš Rytų už dolerius. Sakykite, ar Vyriausybė ką nors daro, kad dėl kitų metų kontraktų, kurie dabar už žaliavas yra doleriais, turiu omenyje naftą, dujas, atominį kurą ir kita, būtų pasiektas susitarimas su pardavėjais, kad kontraktai būtų euro matavimo, dimensijos, nes tai iš tikro bus labai svarbu Lito įstatymo pakeitimo ir visai finansinei situacijai? Ačiū.

D.Grybauskaitė. Ačiū už klausimą. Jeigu galima, aš atsakysiu. Iš tiesų labai geras klausimas, labai svarbus verslui, bet kadangi Vyriausybė verslu neužsiima, o tiktai konsultuoja verslą, kaip pasiruošti šiam procesui, tai Ūkio ministerija tokius parengiamuosius seminarus organizuoja.

K.GLAVECKAS. Aš tik norėjau patikslinti, kad iš tikrųjų tai yra daugiausia valstybinės įmonės arba valstybės kontroliuojamos įmonės, todėl vienaip ar kitaip Vyriausybė joms daro įtaką.

D.Grybauskaitė. Jūs puikiai suprantate, kad visuose kontraktuose turi būti numatyti valiutų rizikos elementai.

PIRMININKAS. Kolegė K.D.Prunskienė. Ruošiasi J.Veselka.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano klausimas adresuojamas ministrui A.Monkevičiui ir finansų ministrei. Šiandieną mūsų ir jūsų, kaip Vyriausybės, vienas didžiausių rūpesčių yra biudžeto planavimas kitiems metams. Mums kelia nerimą, beje, kaip ir mokyklų bendruomenėms, kaip ir visai visuomenei, tai, kad nėra numatytas finansavimas būtent kompiuterizacijai (tai nepaprastai aktualu) ir geltoniesiems autobusiukams moksleiviams pervežti. Beje, šiandieną vykusioje studentų organizuotoje konferencijoje tas pats buvo kalbama ir apie aukštųjų mokyklų techninės bazės formavimo problemas. Ką galėtumėte pasakyti? Galbūt peržiūrėjus, pakoregavus biudžetą ką nors geresnio mes pamatysime? Kaip bus išspręstos šios problemos?

D.Grybauskaitė. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų mes jau turime kai kurių komitetų pasiūlymus, bet mes laukiame, be abejo, apibendrinto ir galutinio pasiūlymo iš Biudžeto ir finansų komiteto. Bet jau dabar vyksta derybos tarp trijų ministerijų, mes mėginame rasti galimybę numatyti iki 8 mln. papildomų pinigų kompiuterizacijai.

Dėl geltonųjų autobusėlių. Iš tikrųjų tai sąlyginis pavadinimas. Mes labiau norėtume kalbėti apie moksleivių pervežimo planą ar naują programą kaip apie geltonųjų autobusėlių programos tęsinį. Šie pinigai taip pat galbūt ne visi, bet bus numatomi. Kol kas mes matome rezervą 2-3 mln. Dėl pačių autobusėlių programos tęstinumo yra šiek tiek abejonių, ar tikrai reikia tęsti, sakykime, tokią brangią programą, kokia ji buvo susitarus su “Mersedes”, gal galima spręsti per savivaldybes ir šiek tiek pigiau. Aš manau, kad čia bus jau konkrečiai dėl technikos ir įgyvendinimo būdų taip pat derybų klausimas, bet lėšos iš dalies bus numatytos būtent moksleivių pervežimui.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Ruošiasi kolegė O.Babonienė.

J.VESELKA. Gerbiamasis premjere, aš žinau, kad jūs dabar didelis demokratas, bet vis dėlto stebėdamas, kas darosi savivaldybėse, kai savivaldybės skuba kuo greičiau išparceliuoti joms priskirtą turtą, tai yra išnuomoti, o kaip įprasta, ta nuoma baigiasi svainiais ir giminaičiams, tai ar nenumatote kokių būdų savivaldybių kontrolei sustiprinti, kad jos daugiau vykdytų funkcijas, kurios yra joms numatytos, o ne vien žiūrėtų, kaip turtą išdalyti, persidalyti, išnuomoti ir t.t.?

A.M.Brazauskas. Žinoma, jūs labai abstrakčiai. Nors aš suprantu jūsų susirūpinimą ir iš tikrųjų jis toks yra, tačiau mes su jumis sukūrėme įstatymus, kurie veikia, kuriais vadovaujasi savivaldybės, kuriais vadovaujasi Vyriausybė ir pagal kuriuos yra sureguliuoti santykiai tarp Vyriausybės, vykdomosios valdžios, apskričių ir savivaldybių. Taip, problema yra. Jeigu paimtume, pavyzdžiui, Vilnių, tai štai visų šiluminių tinklų su elektrinėmis nuomos klausimas yra labai rimtas, be to, ir kitose savivaldybėse irgi galbūt daromi, nors ir mažesnio masto, sandoriai, kaip pasakytume, tačiau yra Valstybės kontrolės aparatas ir yra valstybės kontrolierius su visa savo įstaiga. Aš manyčiau, kad galima ir parlamentas galėtų galbūt daugiau akcentuoti šiuos klausimus. Mes, Vyriausybė, savo ruožtu pasirengę, kiek leidžia mūsų įgaliojimai, kiek leidžia mūsų galimybės pagal įgaliojimus, mes šitą darbą dirbame, mes palaikome nuolatinius santykius su savivaldybėmis. Buvome susirinkę, labai plačiai kalbėjome, labai aktyviai veikia dvišalė taryba tarp Vyriausybės ir Savivaldybių asociacijos. Tie klausimai taip pat keliami ir bandoma susitarimo būdu kai ką išspręsti. Tačiau aš visiškai su jumis sutinku, kad čia ne viskas taip yra, kaip normaliai turėtų būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė O.Babonienė. Ruošiasi kolega A.Poplavski.

O.BABONIENĖ. Mano klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Tikrai didelė parama šeimai, socialiai remiamai šeimai, nemokamas moksleivių maitinimas. Lankomės daugelyje rajonų ir matome, kad yra įvairiai, vienur nuo 1, kitur iki 3 litų, ir tai mokslo metų pamokų metu. Ar nereikia tokių šeimų vaikams maitintis ir per atostogas, ir savaitės pabaigoje? Taigi ar nemanote tikslinti 2002 m. nemokamos moksleivių maitinimo tvarkos?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Iš tiesų mūsų Vyriausybė puikiai supranta, kad vaikų maitinimas, deja, yra iš tiesų būtinas, nes tėvai neuždirba pakankamai pinigų, kad galėtų tinkamai išlaikyti ir pamaitinti savo vaikus. Kaip žinote, valstybės biudžete yra numatyta 60 mln. Lt savivaldybėms pagal pateiktas paraiškas vaikų maitinimui, analogiškai atsižvelgiama ir kitais metais nė vienu litu nemažinamos vaikų maitinimui skiriamos lėšos. Tačiau tas poreikis pagal paraiškas, kurias mes surenkame iš savivaldybių, žinoma, yra kur kas didesnis, reikėtų apie 80 mln. Lt pagal savivaldybių pateiktas paraiškas. Maitiname iš viso apie 25% visų vaikų, lankančių Lietuvoje mokyklas, atskiruose regionuose tas procentas yra dar didesnis. Įsivaizduokite, kai kur siekia ir 30, ir 50%, ypač tuose rajonuose, kur aukštesnis nedarbo lygis. Be abejo, tokiu atveju aš matau vieną labai gerą išeitį, kad savivaldybės iš savo biudžeto irgi iš dalies turėtų prisidėti prie vaikų maitinimo. Kai kurios tai ir daro, tačiau didelį norą aš ne visada pastebiu, kiek važinėju po Lietuvą, tiesiog agituoju ir prašau, suprantant tą situaciją, iš tikrųjų šiek tiek prisidėti iš savivaldos biudžeto. Tačiau bet kokiu atveju jūsų pasiūlymą, ar mes galėtume maitinti vaikus ir per vasaros atostogas, ir savaitgaliais, žinoma, galime spręsti. Šitos lėšos yra grynai tikslinės, biudžete taip ir pasakyta – lankantiems mokyklą. Mes darome tam tikras išimtis dviejų ministrų patvirtintoje tvarkoje. Kaip jūs žinote, vasaros atostogų metu, kai yra stovyklos, dalis pinigų, jeigu susitaupo, taip pat skiriama stovykloms vaikų maitinimui. Dabar dėl savaitgalių. Aš manau, kad mes galim su Savivaldybių asociacija pasvarstyti tokią išlygą, ten, kur pinigai susitaupo, iš tikrųjų dalis savivaldybių sutaupo…

Mes dabar turime paraiškų, kad šiais metais papildomai vaikų maitinimui reikėtų dar beveik 600 tūkst. Mes labai atidžiai peržiūrėjome ministerijos biudžetą, kai kur liepiau pasispausti, susispausti ir pataupyti ir būtų galima šiais metais rasti tų lėšų, tačiau vakar tarėmės su finansų ministre, pasirodo, Vyriausybė dėl to negali priimti sprendimo, nes ten perskirstoma iš funkcijos funkcijai, reikia ateiti į Seimą. Aš nežinau, jeigu Seimas gera valia sutiktų ir labai greitai, dar kitą savaitę padarytų tokį pakeitimą, mes galėtume dar šiais metais savivaldybėms, tai yra vaikams, papildomai paskirti beveik 600 tūkst. Aš manau, kad tai būtų labai geras sprendimas. Jeigu bent kiek užvilkinsim, elementaru, nespės panaudoti tų lėšų, jeigu gaus gruodžio paskutinėmis dienomis. Beje, yra buvę kai kurių atvejų per mano darbo praktiką, kai savivaldybės užvilkina lėšų panaudojimą arba mes pavėluotai pervedame, tada lieka. Buvo tokių dalykų, esu prašiusi elgtis taip: jeigu turite pinigų kišenėje, elkitės taip, kaip elgtumėtės su savo vaikais, ar jūs nesugebėtumėte sausio 31 d. išleisti visų 100 Lt savo vaikams, savo šeimai, jeigu žinotumėte, kad sausio 1 d. jūs jų neturėsite. Visi atsakė, kad sugebėtų. Aš manau, kad tokiu atveju mes svarstysime jūsų pasiūlymus ir galbūt dar tą 600 tūkst. perskirstymą būtų galima greitai sutvarkyti Seime, jeigu jūs sutiktumėte.

PIRMININKAS. Kolega A.Poplavski. Ruošiasi kolega R.Pavilionis.

A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Apskritai savo klausimą aš turėjau skirti gerbiamajam vidaus reikalų ministrui J.Bernatoniui, bet kadangi jo šiandien nėra, tai gal aš paprašysiu atsakyti į mano klausimą gerbiamąjį premjerą.

Mano klausimas būtų toks. Neseniai per Vyriausybės valandą ministras J.Bernatonis aiškino, kad perduoti apskričių funkciją žemės grąžinimo klausimu savivaldybėms yra nepageidaujamas dalykas, nes tai tik pablogins nuosavybės teisių atkūrimo procesą, be to, savivaldybės nelabai noriai žiūri į šį funkcijų perdavimą joms. Tą gerbiamasis ministras girdėjo iš rajono merų. Kiek man teko bendrauti su savo rinkimų apygardos merais ir ypač su Vilniaus apskrities merais, kur žemės grąžinimas, kaip žinote, švelniai kalbant, yra skandalingas, tai jų nuomonė yra bendra – leisti savivaldybėms tvarkytis pačioms. Aš noriu sužinoti, ar nenumatoma būtent prieiti prie tokios nuomonės, kad žemės grąžinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas savivaldybės, ta funkcija turėtų būti pavesta jai. Nes man atrodo, mano asmeninė nuomonė yra tokia, kad anksčiau ar vėliau savivaldybėms bus leista tvarkytis žemę, bet tai bus kur kas vėliau, kai nebus ką dalinti.

A.M.BRAZAUSKAS. Matote, savivaldybių yra 60 ir nuomonių gali būti labai įvairių. Todėl tokios bendros nuomonės nėra. Aš tikiu, kad Vilniaus apskrities savivaldybėse gali būti toks klausimas, aš jumis tikiu. Tačiau kai keletą kartų buvo konsultuojamasi su Savivaldybių asociacija, vis dėlto dauguma pasisako, kad negalima pusiaukelėje keisti tvarkos. Nes iš tikrųjų ne pusiaukelė, galbūt jau trečdalis kelio nueita, vienas trečdalis liko. Kai kuriuose rajonuose, žinau, Šalčininkų rajone tai tikrai ne arba Švenčionių rajone tikrai ne. Todėl galima grįžti prie šio klausimo, mes galime Vyriausybėje, jeigu yra toks pageidavimas ir toks būtų mums Seimo pasiūlymas svarstyti tą klausimą, grįžti prie jo. Mes pasirengę svarstyti ir tai būtų geriausia padaryti dvišalėje taryboje, kuri periodiškai susirenka, periodiškai svarsto klausimus. Aš būtinai perduosiu ministrui J.Bernatoniui, kai jis sugrįš, kad vertėtų grįžti prie jo ir kad yra kai kurių savivaldybių tokia nuomonė. Galbūt mes paprasčiausiai ir lengviausiai pakalbėsime su tomis savivaldybėmis, kurios jau išreiškė savo nuomonę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Pavilionis. Ruošiasi kolega J.Razma.

R.PAVILIONIS. Dėkoju. Norėčiau paklausti gerbiamojo premjero arba finansų ministrės. Žiniasklaidos pranešimais, Vyriausybė kreipėsi ar dar kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl vadinamųjų procentinių įstatymų atitikimo Konstitucijai, taip jų ir Mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymo. Jeigu taip, tai aš norėčiau išgirsti iš jūsų atsakymą, kaip paaiškintumėt tai, kad šis įstatymas yra įrašytas į Vyriausybės programą, kurią patvirtino Seimas ir kurią Vyriausybė įsipareigojo vykdyti. Ir kaip tai suderinti su Konstitucijos 121 straipsniu, kuris sako, kad priimti įstatymai neturi prieštarauti Biudžeto įstatymui. Žinoma, kartu, ar ši jūsų nuostata kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl procentinių įstatymų taip pat galios ir Krašto apsaugos įstatymui dėl 2%.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Jūsų klausime yra atsakymas. Konstitucinis Teismas išaiškins, ar Seimas 10 metų priiminėdamas įstatymus nepažeidė kitų Konstitucijos straipsnių. O dėl to, kam bus taikomi, tai mes kreipiamės tik dėl trijų įstatymų, nes, kaip jūs žinote, Krašto apsaugos įstatymo galiojimas baigiasi šių metų gruodžio 31 d.

R.PAVILIONIS. Labai atsiprašau, aš dar kartą noriu paklausti. Aš klausiau, ar, jūsų manymu, jums priėmus Vyriausybės programą, kuriai pritarė Seimas, jūsų kreipimasis yra teisiškai korektiškas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Vyriausybė pagal Konstituciją turi teisę bet kokiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma. Ruošiasi kolega A.Kašėta.

J.RAZMA. Aš taip pat noriu kreiptis į finansų ministrę, kuri, kaip matome, sugeba tiksliai ir aiškiai išdėstyti argumentus. Noriu teirautis dėl vakar dienos Vyriausybės sprendimo atidėti bendrovės “Lietuvos dujos” 34% akcijų pardavimo strateginiam Vakarų investuotojui programos tvirtinimą. Kaip supratau, tokį sprendimą didele dalimi nulėmė kanclerio pavaduotojo S.Spėčiaus pozicija. Aš įsivaizdavau, kad ministrų kabinete viską sprendžia patys ministrai, o premjeras su savo aparatu, jeigu reikia, išsiaiškina viską iki posėdžio, bet ne tai svarbiausia. Kaip jūs įsivaizduojate tos programos koregavimo kryptis ir jos tvirtinimo perspektyvas? Ar ten yra ką koreguoti, kad būtų laikomasi skelbtų pagrindinių nuostatų?

D.GRYBAUSKAITĖ. Ačiū už klausimą. Išties priėmimas pristabdytas buvo ne dėl pono S.Spėčiaus pastabų, jis yra tik kanclerio pavaduotojas, jūs visiškai teisus, sprendimus priima ministrai ir kabinetas. Dėl to, kodėl buvo. Pirmiausia, ministrai pamatė šitą programą tik atėję į posėdį, ji nebuvo suderinta su visomis ministerijomis, nebuvo ministrų vizų. Antra, Turto fondas pristatė labai prastai. Paaiškinti ginčų ir problemų, kurios buvo Privatizavimo komisijoje, niekas iš pristatytojų negalėjo, todėl mes paprašėme S.Spėčiaus, kaip dalyvio, kai ką pakomentuoti. Dėl jo kai kurių pasiūlymų, be abejo, mes nenorime diskutuoti, nes jie nebuvo diskutuojami, mes jo tik išklausėme. Yra paprašyta rengėjų, kad tokių pristatymų metu dalyvautų taip pat ir Privatizavimo komisijos pirmininkas, nes yra daug klausimų. Manome, kad kitą savaitę bus priimtas sprendimas toks, kuris atitiks Vyriausybės nutarimą dėl proporcijų pasidalijimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kašėta. Ruošiasi kolegė J.Narvilienė.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, norėjau paklausti, kokiu pagrindu jūsų patarėjas A.Juozaitis jau kuris laikas beveik kasdien sėdi Lietuvos radijo ir televizijos vadovybės kabinetuose ir patarinėja, nurodinėja, kaip LRT turėtų dirbti. Ar tai yra jo asmeninė iniciatyva, ar jis tai vykdo jūsų nurodymu? Aš tik noriu priminti, kad LRT darbą reguliuoti arba nurodinėti gali tik LRT taryba.

A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū už priminimą. Vyriausybė nesikiša į LRT darbą, ir aš niekaip negaliu patikėti, kad A.Juozaitis kasdien yra LRT, jis visą laiką yra savo kabinete, visiškai netoli mano kabineto. Galbūt vienas kitas susitikimas galėjo toks būti, jis yra patarėjas šiems klausimams, ir tokie susitikimai gali būti, kai jo išdėstoma nuomonė. Bet Vyriausybė nesiėmė jokių žingsnių, jokių priemonių, sprendimų, kurie koreguotų LRT darbą, arba kokiais nors kitais būdais mes pažeistume galiojančius įstatymus.

PIRMININKAS. Kolegė J.Narvilienė. Ruošiasi A.Rimas.

J.NARVILIENĖ. Ačiū. Mano klausimą beveik paklausė profesorė, tačiau man norėtųsi ministro A.Monkevičiaus paaiškinimo, nes komitete mes svarstėme klausimą dėl mokyklų kompiuterizavimo ir geltonųjų autobusiukų. Kol kas programoje, kaip žinome, visa tai nėra numatyta. Pastaruoju metu labai plačiai kalbama, kad ministerija lyg ir gavusi 50 mln. Lt daugiau, šiems tikslams pati nenumatė. Mano skaičiavimu, ministerijos biudžetas, lyginant su šiais metais, beveik nedidėja, o tie 50 mln. Lt, kaip suprantu, numatyti savivaldybės krepšelio įvedimui. Kaip reikia suprasti visa tai ir tas kalbas, kurias mes turėjome komitete? Ką žada padaryti Vyriausybė, kad šią problemą išspręstų? Iš dalies ministrė atsakė, bet aš norėčiau išgirsti pono A.Monkevičiaus mintis, kaip ten yra iš tikrųjų.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų finansų ministrė paaiškino, ką šiuo metu darome, kad būtent tos programos būtų realizuotos. Aš net neabejoju, manau, kad kompiuterizavimas yra viena iš svarbiausių informacinės visuomenės kūrimo grandžių, ir tikrai mes neketiname tų programų niekur stabdyti. Dar šį rytą su premjeru apie tai kalbėjome, kaip tik ketiname plėtoti šias programas, ir galbūt ne vien tik biudžeto sąskaita, tačiau ir pasitelkiant daugiau nebiudžetinių lėšų. O dėl to, kiek Švietimo ir mokslo ministerija gauna tų lėšų, tai biudžeto projekte matyti. Šiaip visos švietimo sistemos finansavimas tikrai padidėjo 50 mln. Lt, bet tai yra paprastosios lėšos, susijusios su krepšelio įvedimu, būtent tai programai. Kitokių lėšų kaip ir neturime, tačiau iki biudžeto teikimo Seimui tikrai nebuvo galimybės ir man, ir Finansų ministerijai… Daugiau kaip valandą mes ieškojome šaltinių, jų neradome, o šiuo metu lyg ir dėliojasi ta situacija taip, kad ir kompiuterizavimo, ir pavežėjimo programai įgyvendinti, matyt, lėšų atsiras. Aš manau, kad tos programos bus realizuotos. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Rimas. Ruošiasi kolega E.Masiulis.

A.RIMAS. Gerbiamoji finansų ministre, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais licencijuota alkoholio didmeninė ir mažmeninė prekyba. Nustatyta valstybės rinkliava 800 Lt už licencijos išdavimą alkoholio mažmeninei prekybai, nepriklausomai nuo parduotuvėje parduodamo kiekio. Ir kaimo maža parduotuvė, kur alkoholio pardavimas visai nedidelis, lyginant su didelėmis parduotuvėmis miestuose, kur alkoholio prekyba didelė, už licenciją moka tą patį mokestį. Priėmus šį Vyriausybės nutarimą, labai sumažėjo savivaldybių pajamos pagal tą straipsnį. Ar nemanote, kad tikslinga peržiūrėti ir diferencijuoti valstybės rinkliavos dydį pagal alkoholio pardavimo apimtis, atkurti teisingumą.

D.GRYBAUSKAITĖ. Kai kalbam apie alkoholį, teisingumo kategorijos aš nevartočiau, bet, manyčiau, jūsų pasiūlymas tikrai svarstytinas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Masiulis. Ruošiasi kolega V.Kvietkauskas.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamosios finansų ministrės norėjau paklausti. Visai neseniai, prieš kokių porą savaičių, kolega Seimo narys P.Gražulis Seime pateikė Prekybinio antkainio maisto produktams nustatymo įstatymo projektą. Po pateikimo daugiausiai valdančiosios daugumos, socialdemokratų ir socialliberalų, balsais šiam įstatymui buvo pritarta. Vyriausybė gal ir nesvarstė to klausimo, bet jis gali iškilti. Norėčiau sužinoti ministrės poziciją, ar tokios iniciatyvos derinasi su patvirtinta Vyriausybės programa?

D.GRYBAUSKAITĖ. Tikrai Vyriausybė tokio dalyko nesvarstė. Tai reikštų, kad buvo pažeistos procedūros, nebuvo gauta mūsų nuomonė. Ar taip reikia suprasti? Ir ką jūs turite galvoje, kalbėdamas apie prekybinį antkainį?

E.MASIULIS. Galiu šiek tiek patikslinti. Maisto produktams vidaus rinkoje nustatyti 10% prekybinį antkainį.

D.GRYBAUSKAITĖ. Jūs puikiai suprantate, kad tai neveiks.

E.MASIULIS. Ačiū, tai ir norėjau išgirsti.

PIRMININKAS. Kolega V.Kvietkauskas. Ruošiasi V.Baravykas.

V.KVIETKAUSKAS. Aš noriu pasiteirauti socialinių reikalų ir darbo ministrės dviejų klausimų. Šios valandos pradžioje jūs minėjote kaip gerą darbą subalansuotą “Sodros” biudžetą. Ar aš blogai išgirdau, ar iš tikrųjų ten nebus skolų? Tai vienas klausimas. Ir antras klausimas. Jūs kalbėjote kartą, ir biudžeto projekte matoma, kad invalidų integracinėms programoms skiriama mažiau, pernykštis biudžetas sumažintas daugiau negu standartiškai kitoms sritims. Bet jūs minėjote, kad lyg ir ieškoma rezervų. Tai rasta tų pinigų ar ne?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tiesų, kadangi trumpai reikėjo atsakyti į klausimą, tai aš pavadinau, kad mūsų siekiai, būdai ir priemonės subalansuoti “Sodros” biudžetą yra išties labai svarbus ir didelis darbas, kurį dirba Vyriausybė. Noriu pasakyti, kad būtent šiandien mes svarstėme mūsų ministerijos Strateginio komiteto posėdyje kartu su Finansų ministerija parengtą “Sodros” biudžeto subalansavimo tokį priemonių planą. Buvo pritarta, kad tame plane, projekte yra nemažai priemonių, kurios duotų pakankamai gerą efektą, kad palaipsniui “Sodros” padėtis, kartu Lietuvos pensininkų padėtis ir kitų išmokų, mokamų iš socialinio draudimo biudžeto, galėtų pagerėti. Buvo įvardyta viena iš tokių priemonių, kuri yra vykdoma ir dėl kurios aš labai džiaugiuosi, kad mums pavyko susitarti labai geranoriškai su Finansų ministerija, kad ateinančiais metais “Sodra” Žemės ūkio bankui turi grąžinti penkias paskolas, kurių grąžinimo terminas sueina kitais metais. Tai būtų apie 115 ar 120 mln. litų. Ta paskola bus grąžinama iš valstybės biudžeto, o ne iš “Sodros” biudžeto. Aš esu įsitikinusi, jog jeigu ir toliau mes palaipsniui taip susitarsime, kaip yra parašyta įstatymuose dėl socialinių draudimų, kad garantas yra valstybė ir jos biudžetas, mums pavyks panaikinti turimas skolas.

Kitas dalykas, mes aptarėme, jog reikia peržiūrėti, ar visi žmonės, kurie dirba Lietuvoje, moka įmokas. Įmokų mokėjimas, įmokų surinkimas yra viena sritis, kuri leistų turėti geresnį vaizdą, negu yra dabar. Tai yra viena iš priemonių, kurios įrašytos ir Vyriausybės programoje dėl “Sodros” įmokų mokėtojų skaičiaus padidinimo. Tas priemones skirstome į tris rūšis: teisines, kai reikės keisti įstatymus, administracines ir organizacines (galbūt jos viena kitą dubliuoja). Ypač akcentavome, kad reikėtų sugriežtinti nedarbingumo lapelių išdavimo kontrolę, nes dėl to kenčia tie žmonės, kurie iš tikrųjų serga rimtomis ligomis ir reikia mokėti nedarbingumo pašalpas. Mes prie grįšime prie nedarbingumo pažymų išdavimo kontrolės. Manau, tai yra būdas sumažinti nepagrįstai naudojamų “Sodros” biudžeto lėšų dydį.

Galima vardyti ir daugelį kitų priemonių. “Sodros” biudžeto padėtis šiuo metu pusėtina. Man norėtųsi, kad ji būtų geresnė, bet to paties laikotarpio deficitas yra net 38 mln. mažesnis, negu planavome. Labai tikiuosi, kad iki metų galo jis bus mažesnis negu planuota, ir tam ieškome įvairiausių būdų, net ir labai skaudžių. Įmokas turi mokėti visi – tiek darbdaviai, tiek patys žmonės, nes nuo to priklauso, ar jie gaus pensijas, ar jų negaus.

Dėl antro klausimo. Ne visom programom svarstant Vyriausybėje galbūt pavyko rasti tiek lėšų, kiek norėtųsi skirti. Visą laiką reikia nustatyti prioritetus. Mes labai ieškojome lėšų visom valstybinėm pensijom, kurios yra paskirtos, mokėti, kad jų mokėjimas nebūtų nutrauktas. Tam šiais metais papildomai reikia 16 mln. litų, kurie buvo atrasti, kaip ir kitoms programoms. Papildomai lėšų yra skiriama vaikų, sakykime, užėmimui po pamokų. Jūs visi turbūt pritarsite, kad tai yra labai svarbu. Aš tikiuosi, mes svarstėme Seimo frakcijose, komitetuose, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlys ieškoti rezervų. Kai mes Vyriausybėje dar kartą svarstysime biudžetą, galbūt dar bus įmanoma rasti rezervų invalidų programoms finansuoti.

PIRMININKAS. Kolega V.Baravykas. Ruošiasi kolega P.Vilkas.

V.BARAVYKAS. Ačiū. Kalbėdamas apie nuolatinį valstybės biudžeto lėšų trūkumą svarbiausioms sritims – sveikatos apsaugai, švietimui, iš tiesų pritariu kolegės R.Juknevičienės minčiai ir pasiūlymui dėl būstų statymo kadenciją baigusiems prezidentams sustabdymo. Analizuodamas kitų metų biudžetą manyčiau, kad per didelės lėšos skiriamos Apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Čia aš matau rezervų. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrui (kadangi jo nėra, gal kas nors iš jūsų galėtų atsakyti). Ar yra žinių, ar iš tiesų yra reali grėsmė kai kuriems apsaugą turintiems mūsų kolegoms? Ar reikėtų suprasti, kad mus saugo nuo jų? Ar reikia tokių didelių lėšų? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, galima svarstyti kiekvieną Vidaus reikalų ministerijos padalinį ir ieškoti rezervų, kaip jį sumažinti. Aš nemanau, kad nevertėtų rimtai pažiūrėti į Apsaugos departamento biudžetą. Reikėtų pažiūrėti. Negaliu tiksliai pasakyti, bet ta dalis žmonių, kurie tiesiogiai saugo vieną ar kitą pareigūną, sudaro nedidelę dalį viso personalo, kuris yra šiame departamente. Aš būtinai perduosiu jūsų pasiūlymą vidaus reikalų ministrui ir mes aptarsime tą klausimą.

V.MARKEVIČIUS. Gal galėčiau papildyti, nes šiuo metu pavaduoju vidaus reikalų ministrą ir galų gale dirbau ten? Ačiū.

Mes dar pavasarį nagrinėjome tą klausimą. Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, yra pasiūlyta sumažinti biudžetą, palyginti su praeitais metais. Mano nuomone, premjeras dėl to yra absoliučiai tikslus – labai maža biudžeto dalelė yra sunaudojama tiem trim saugomiems asmenims. Pagrindinė Vadovybės apsaugos departamento lėšų dalis skiriama visiškai kitiems tikslas. Atvyksta labai daug delegacijų, kurių dauguma yra saugotini asmenys, ir yra atitinkami reikalavimai. Taigi profesionalūs, parengti ir ne tik pas mus, bet ir kitur užsienyje mokslus baigę pareigūnai yra labai reikalingi Lietuvos valstybei.

Antra, nemaža dalis šių pareigūnų saugo ir Seimą, ir Vyriausybės pastatą. Manau, tai yra objektai, kuriuos saugoti turėtų kvalifikuotai parengti žmonės. O nepaprastųjų išlaidų yra skiriama visiškai nedaug. Jeigu žiūrėjote į biudžetą, matėte. Visada galima peržiūrėti, aš sutinku su tuo, bet iki begalybės mažinti biudžetą tos tarnybos, kuri yra išmokusi tinkamai dirbti… nė vienas saugomas asmuo arba iš užsienio atvykęs svečias neturėjo priekaištų. Aš rekomenduočiau labai atidžiai nagrinėti tą dalyką, jeigu apskritai reikia nagrinėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega P.Vilkas. Ruošiasi kolega E.Šablinskas. Kolegos, mes pradėjome 16.10 val., todėl baigsime 17.10 val.

P.VILKAS. Kaip mes girdėjome, vienas iš svarbiausių Vyriausybės atliktų darbų yra Valstybės biudžeto įstatymo projektas. Norėčiau kreiptis į gerbiamą socialinės apsaugos ir darbo ministrę. Nors mano klausimas gal nebus tiesiogiai susijęs su biudžeto problemų sprendimu, bet, mano manymu, tam turėtų nemažą įtaką.

Niekam nėra paslaptis, kad šalyje yra tūkstančiai įmonių, kuriose mokamos mažesnės algos neg nustatytos minimalios. Nors dauguma įmonių neskursta, žmonės dirba daug, atlyginimai nesiekia 430 litų. Suprantama, kodėl darbuotojai sutinka dirbti tokiomis sąlygomis – kai šalyje didelis nedarbas, o reikia maitinti šeimą, retas galvoja apie įstatymus, yra patenkintas bet kokia galimybe dirbti. Klausimas: kodėl tūkstančiai revizorių, įvairių rūšių policininkai ir dideles galias turinti valstybė nepajėgia ir net nesistengia suvaldyti plačiai įsigalėjusių neteisėtų darbo santykių? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Aš sutinku, kad mūsų valstybėje kai kuriais atvejais ir kai kuriose įmonėse yra absoliučiai nenormali padėtis (kalbu apie šešėlinį atsiskaitymą su darbuotojais). Manau, nepakankamai savo darbą atlieka ir profesinės sąjungos. Noriu pasakyti, kad kaip tam tikrus pavyzdžius tuos dalykus reikia kelti į viešumą. Tuos dalykus į viešumą kelti turi Seimo nariai, tuos dalykus į viešumą kelti turi savivaldybių tarybų nariai ir bendruomenė – ta bendruomenė, kurioje yra tokios įmonės ir tokie darbdaviai, kurie tokiu savo elgesiu pirmiausia tiesiog žemina save.

Antras dalykas, žinoma aš sutinku, kad žmogus, bet kokiu atveju norėdamas išgyventi ir išmaitinti savo šeimą, sutinka dirbti už bet kokį atlyginimą netgi ir tuo atveju, kai nesilaikoma to, kas nustatyta Darbo apmokėjimo įstatyme, kad 430 litų atlyginimas (minimali mėnesio alga) yra privalomas visiems darbdaviams.

Vienas iš darbų, galiu pasakyti, svarbių darbų, kuriuos mes, Vyriausybė, atlikome, – vasarą svarstėme ir patvirtinome Kovos su nelegaliu darbu kontrolės ir prevencijos programą. Šioje programoje yra numatyta nemažai priemonių, kaip suaktyvinti tą darbą su nelegalais, su nemokėjimu arba atlyginimų mokėjimu į vokus, nes dėl to tiesiogiai nukenčia pats žmogus. Žmogus nukenčia, nes nuo to nemokamos įmokos, kai jam ateina laikas išeiti į pensiją, neduok Dieve, atsitinka nelaimė – tampa invalidu, jis gauna minimalias išmokas arba apskritai jokių negauna ir ateina su ištiesta ranka, nors dirbo.

Dėl kontroliuojančių institucijų. Iš tiesų vienas iš darbų, ką mes pasistengėme dabar padaryti, visai neseniai, prieš porą savaičių, Vyriausybės posėdyje, atsižvelgdami į tai, kad Valstybinėje darbo inspekcijoje… darbo inspektorių Lietuvoje yra labai mažai, jums gal tik atrodo, kad kitą sritį daug kontroliuoja ir reikėtų juos peržiūrėti, manau, mes, Vyriausybė, tai ir stengsimės daryti (visoje Lietuvoje yra 150), mes palaipsniui įsteigsime 38 etatus ir tuos žmones koncentruosime į nelegalų, kitaip sakant, gaudymą ir tikrinimą, kad tas nevyktų. Toliau. Vyriausybėje yra parengtas sprendimas, taip Vyriausybė buvo nusprendusi, kas turi koordinuoti šį darbą. Vyriausybė greitai svarstys, per kitą ar dar kitą posėdį, kad tokį koordinacinį darbą reikėtų pavesti atlikti Valstybinei darbo inspekcijai. Aš manau, kad labai efektyvus darbas yra tada, kai dirba kaip komanda ir Mokesčių policija, ir Mokesčių inspekcija, ir Valstybinė darbo inspekcija. Bet kokiu atveju, kiek mes beturėtume kontroliuojančių institucijų, yra ir tokių atvejų, kad ateina patikrinti, gaunami įvairūs anoniminiai skundai, o po to visi lekia į krūmus, nes išsigąsta pasekmių. Aš norėčiau nebijoti tų pasekmių, yra skelbiami Darbo inspekcijos anoniminiai telefonai, kuriais reikėtų pranešti ir reikėtų geranoriškai bendradarbiauti. O darbdaviai? Aš manau, kad vis dėlto darbo jėgos kaštai Lietuvoje yra labai dideli, ir mūsų Vyriausybės siūlymai sumažinti fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifą irgi, manau, pasitarnaus tam, kad galbūt ateis laikas, kai mes vokuose nebemokėsime atlyginimų. Finansų ministrė man dar sufleruoja, kad pajamų ir turto deklaravimas, matyt, irgi turės tam tikrą reikšmę, nes kažkaip turėsi legalizuoti savo pinigus, nes kitaip (…) įsigyti jo negalėsi, aitvarams atnešus tą turtą. Taigi tokios priemonės padės išgyvendinti, bet, aišku, tai yra sunkus darbas.

PIRMININKAS. Kolega E.Šablinskas, ir jeigu liks laiko, paskutinė klausimą teiks kolegė I.Degutienė.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis premjere, kreipiuosi į jus Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vardu. Žinau, kad jūs paskutiniu metu labai barate muitininkus, buvote pasikvietęs ir vidutinius verslininkus. Ir visa tai dėl biudžeto padidėjimo. Bet smulkiuosius užmiršote. Juos tiktai, sakytume taip, dergia spauda ir kitos institucijos. Šiandien teko būti muitinės organizuotame seminare. Išėjau anksčiau, nes negalėjau žiūrėti, kas iš jų liks po šio seminaro. Ar negalėtumėte padėti organizuoti iki lapkričio 27 d. (nes tai labai svarbu) susitikimą su smulkiaisiais verslininkais, kartu su gerbiamąja finansų ministre ir muitinės atstovais? Dėkoju.

A.M.Brazauskas. Be abejo, galime susitikti, bet mes vakar kvietėme ir smulkiuosius. Ten smulkiųjų verslininkų atstovų buvo. Ir tikslas toks buvo, nes sunku atskirti, kur yra vidutinis, kur yra smulkusis verslininkas. Tokios labai aiškios ribos mes ir neturime nusistatę, kas tai yra. Bet aš pasiruošęs susitikti ir su smulkiaisiais verslininkais. Mes esame suinteresuoti, kad jie galėtų normaliai organizuoti verslą, mokėti mokesčius, tą norėčiau akcentuoti truputį ryškiau. Žinoma, mes jūsų pasiūlymą priimsime.

D.Grybauskaitė. Jeigu galima, aš trumpai papildysiu. Aš tikrai mielai norėčiau su jumis susitikti. Jeigu jus kas nors išgąsdino tame seminare, aš norėčiau išgirsti ir galbūt galima tai darbo tvarka išspręsti.

E.ŠABLINSKAS. Muitininkus išgąsdino.

D.Grybauskaitė. Muitininkus išgąsdino? Bet kokiu atveju būtų įdomu ir gal galima kažką sutvarkyti. Kad muitininkus gąsdina, irgi gerai.

A.M.Brazauskas. Aš manau, kad verslininkus išgąsdino muitininkai. Ne?

D.Grybauskaitė. Jeigu jūs juos išgąsdinote, tuomet nėra reikalo susitikinėti. Viskas gerai.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas. Klausia kolegė I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Labai ačiū. Aš norėčiau pateikti klausimą Ministrui Pirmininkui. Aš kreipiausi, gerbiamasis Ministre Pirmininke, į jus ir raštu, tačiau leiskite dabar paklausti dar ir žodžiu, nes atsakymo negavau. Po jūsų vizito į Vokietiją “Lietuvos rytas” išspausdino straipsnį apie tai, kad jūs Vokietijoje savo vizito metu sakėte, kad Lietuva gali būti naudinga Vokietijai, tiekdama puikius išsilavinusius specialistus. Įvertinant tai, kad iš tiesų paskutiniu metu daug žmonių, gabių ir talentingų, palieka Lietuvą, nustebau ir pagalvojau, kad galbūt neteisingai buvo interpretuoti jūsų žodžiai “Lietuvos ryto” publikacijoje. Tuo labiau man yra nesuprantama, kaip tai suderinti su jūsų paties priešrinkimine programa, kurioje sakoma, kad bus skatinamas mokslo inovacijos diegimas, ypatingą dėmesį telkiant naujų technologijų plėtrai ir taikymui, įgyvendinant ilgalaikę mokslo ir technologijų politiką. Taigi, gerbiamasis premjere, kaip ten iš tiesų buvo? Ačiū už atsakymą.

A.M.Brazauskas. Taip, aš gavau jūsų laišką ir labai įdėmiai perskaičiau, buvau šiek tiek nustebęs. Nustebęs visų pirma todėl, kad jūs cituojate laikraštį, ne mano kalbą, o laikraštį. Žinoma, aš nemanau, kad laikraštyje atspausdinta žinutė ar žurnalisto interpretacija yra pakankamas pagrindas, kad mes galėtume taip išsamiai aiškintis šį klausimą. Jokiu būdu ne. Štutgarte su vietiniais verslininkais aš labai daug kalbėjau apie mūsų galimybes informacinių technologijų kūrimo srityje, ir programų, ir geležies, kaip yra sakoma. Apie tai iš tikrųjų buvo kalbama. Aš pasakiau, kad Lietuvoje vis dėlto yra nemažai, ir aukštosiose mokyklose yra rengiami, ir atskiros organizacijos, mūsų akcinės bendrovės labai plačiai užsiima programinės įrangos kūrimu arba valdymo modelių kūrimu, elektroninių ir panašiai. Aš stebiuosi, nes aš nepastebėjau, kad toje salėje būtų koks nors žurnalistas, juo labiau kad su mumis tikrai nebuvo žurnalistų. Tai, kas ten parašyta, mane labai nustebino. Kita vertus, jūs nesikreipėte į mane, kad aš jums atsakyčiau. Aš pagalvojau, kad mes gal susitiksime čia, salėje, ir aš jums galėsiu atsakyti. Jeigu tai būtų raginimas, arba pageidavimas, atsakyti raštu, aš būčiau atsakęs jums į šį klausimą.

O apskritai, jeigu kalbėsime apie darbo jėgos judėjimą, mes jo neišvengsime. Mes dabar labai intensyviai vedame derybas dėl laisvo darbo jėgos judėjimo. Mes niekur nuo globalizacijos nepabėgsime. Tik aš manyčiau, kad valdžios institucijos turi dalyvauti šiame procese ir šiek tiek koreguoti. Aš nemanau, kad mums daug garbės daro, kai būriai lietuvių nelegaliai važiuoja melžti karves arba rinkti braškes. Būtų daug geriau, jeigu iš tikrųjų kai kurie apsišvietę žmonės važiuotų ir užsidirbtų pinigų. Matyt, jie turės tokią teisę. Niekas neabejoja, kad ir tokia forma gali būti. Štai toks būtų mano atsakymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame Ministrui Pirmininkui ir visiems ministrams už išsamius atsakymus į Seimo narių klausimus. Vyriausybės valanda baigta.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 180 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1099 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, prieš pertrauką Seimo Pirmininką A.Paulauską kviečiu pristatyti įstatymo projektą Nr.IXP-1099. Pateikimas. Tai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 180 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš teikiu įstatymo projektą, kuris numato praplėsti veikos ribas, nustatančias atsakomybę ne tiktai už nepilnamečių girdymą, bet ir už alkoholinių gėrimų nepilnamečiams pirkimą ir gėrimą su jais. Tokių pažeidimų subjektai galėtų būti tėvai arba kiti asmenys. Šiuo metu galiojantis…

PIRMININKAS. Kolegos, prašau tylos!

A.PAULAUSKAS. …administracinis teisės aktas nustato atsakomybę tik už nepilnamečio nugirdymą. Bendraujant su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais buvo pažymėta, jog ta viena veika nepadeda prevenciškai kovoti su nepilnamečių girtavimu. Jūs turbūt sutiksite, kad yra visuotinai pripažinta alkoholio žala žmogaus organizmui ir dar didesnį pavojų alkoholis kelia nepilnamečio sveikatai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta, kad vaikams turi būti ugdoma nuostata prieš rūkymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą.

Vaikams draudžiama dirbti darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gaminimu arba realizavimu. Už vaiko nugirdymą šiuo metu yra administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Manau, šis mano projektas užpildys Administracinių teisės pažeidimų kodekso spragą, nes buvo nenumatyti atvejai, nebuvo nustatyta atsakomybė, kai suaugę asmenys, nupirkę alkoholinių gėrimų nepilnamečiams, su jais kartu geria. Papildę atsakomybę, arba išplėtę atsakomybės ribas, manau, mes padarysime gerą darbą, prevencinį darbą, bei galėsime šiek tiek padėti ir Vaiko apsaugos tarnybos darbuotojams prevenciškai kovojant su nepilnamečių girtavimu. Tokia būtų esmė ir pagrindiniai motyvai mano siūlomo įstatymo pataisų.

PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkui. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, iš tikrųjų jūsų keliama problema yra labai aktuali. Mes puikiai suprantame, kad taip, kaip yra šiandien, tokios teisinės nuostatos neužtenka kovoti su šiuo reiškiniu. Aš esu mėgėjas dėlioti, kaip atrodys praktikoje konkrečios situacijos. Įsivaizduokime galbūt ir šiek tiek keistą situaciją – štai po metų vyksta Prezidento rinkimai. Po prezidentinės kampanijos jūs, kaip laimėtojas, atvažiuojate pasveikinti savo rėmėjų, kurie padėjo jums rinkimų kampanijos metu, jus rėmė, su jumis dirbo, ir simboliškai pakeliate šampano taurę padėkodamas už darbą. Ir tarp kelių šimtų žmonių atsiranda keli nepilnamečiai, kurie galbūt taip pat jus rėmė ir su jumis išgeria šampano taurę. Tai, priėmus šią administracinės atsakomybės pataisą, ar nebūsite jūs patrauktas?

A.PAULAUSKAS. Noriu pasakyti, kad Prezidentas netraukiamas administracinėn atsakomybėn. Jis turėtų išvengti tokios bausmės. Bet jeigu rimtai, tai, manau, galima sugalvoti daug tokių situacijų, gal dirbtinai, gal pusiau dirbtinai, kai galima matyti, jog kokiame nors dideliame būryje atsiras ir nepilnamečių. Tačiau kiekvienas, žinodamas, kad yra nustatyta atsakomybė, turėtų apsidairyti ir žiūrėti, su kuo jis kelia taurę, ir perspėti, kad nepilnamečiai kartu negertų. Gėrimas tai nėra, aišku, kokio nors didelio būrio žmonių… Aš suprantu, ir teisinė praktika yra gana rimta dėl tokių atvejų. Gėrimas tai yra… žinant, kad tai yra nepilnametis, vienas kitą stebint, matant ir akivaizdžiai suprantant, jog daro blogą darbą. Sakau, tokių situacijų galima prigalvoti, bet gyvenime mes turime galvoti apie kitus atvejus, kurie pasitaiko dažniau.

PIRMININKAS. Kolega V.Fiodorov.

V.FIODOROV. Gerbiamasis Pirmininke, ar nereikia atsisakyti sąvokos “tėvų arba kitų asmenų”? Ar nereikia padidinti baudos iki 200 litų, iki 300 litų?

A.PAULAUSKAS. Jeigu jūs pastebėjote, aš tik papildau, arba išplečiu, šią veiką. Subjektai – “tėvai ir kiti asmenys” buvo pasakyti jau dabar galiojančiame įstatyme. Aš tik pridėjau “nupirkimą” ir “vartojimą (gėrimą) kartu”. Čia galbūt galima atsisakyti, neminėti, bet visada yra gerai, kai subjektas yra įvardytas, tada nekyla abejonių dėl atsakomybės ribų.

Dėl baudos. Manau, svarstymo metu, jeigu bus pasiūlymų, pataisysime. Neturiu jokių ypatingų nuostatų, ar reikia didesnės, ar mažesnės baudos, jeigu bus pasiūlymų, kodėl gi ne, svarstant galima taisyti.

PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų – kolega J.Korenka. Prašom. Nuomonė už.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš ne visai suprantu šį kartą kolegos E.Masiulio klausimo humorą. Jeigu mes pažiūrėsime į nūdieną, ypač į kaimo rajonų ir gyvenviečių, kai, deja, yra girdomi nepilnamečiai ir negalima pritaikyti administracinės nuobaudos, tai būtent ši pataisa kaip tik įvestų nors minimalią tvarką. Būtent pilnametis turi galvoti, ką daro, ir turi atsakyti. Todėl kviečiu palaikyti šį projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesant norinčių pasakyti nuomonę prieš, klausiu, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta.

Kolegos, pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Ar būtų kitų nuomonių? Nėra. Pritarta šiems komitetams, kurie nagrinės šį įstatymo projektą. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną. Ar būtų kitų nuomonių dėl svarstymo datos? Nėra. Pritarta. Skelbiu 10 minučių pertrauką.

Norėčiau, kolegos, priminti, kad šiandien fojė vyksta Statistikos departamento organizuojama paroda, jie pristato savo veiklą, savo galimybes. Jų kvietimą taip pat primenu jums, kad galite apsilankyti ir susipažinti su galimybėmis. Pertrauka iki 17.30 val. Laukiame jūsų po pertraukos čia, posėdžių salėje.

Pertrauka

Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-528 (pateikimas)

PIRMININKAS. Mes tęsiame vakarinį spalio 8 d., ketvirtadienio, posėdį. Užsiregistravo 25 Seimo nariai.

Kolegos, nagrinėjame Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-525. Pateikimas. Kviečiu pranešėją – kolegą K.Glavecką.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti balandžio 4 d. pateiktą įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektą.

Šio įstatymo pagrindinis tikslas – užkirsti kelią galimybėms įtraukti į biudžetus atskirus procentinius išlaidų straipsnius nuo nacionalinių pajamų, pavyzdžiui, buvo žemės ūkio, sveikatos ir kiti. Kitaip sakant, apsaugoti biudžetą nuo tokių skaičių, procentinių skaičių išlaidų, kurios yra siejamos su bendruoju vidaus produktu. (Balsas salėje) Prašau? Kalbama apie ateitį. Tai, kas yra dabar padaryta, reikalauja dar kitų papildomų įstatymų, kurie atšauktų. Siūlau pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti kolega G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar tai reiškia, kad reikės tuos įstatymus, kuriais nustatyti procentai nuo BVP, atšaukti, ar tai galės galioti kartu?

K.GLAVECKAS. Be abejo, čia atskiri dalykai, nes procentai nustatyti kituose įstatymuose, konkrečiai, žemės įstatymuose, švietimo ir kituose. Juos reikės atskirai (…) ir panaikinti. O šiame kalbama apie tai, kad ateityje negalima įtraukti į biudžetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi norintys klausti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Negirdėti prieštaraujančių, pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Negirdėti prieštaraujančių, pritarta. Papildomas komitetas nenumatomas. Siūloma svarstyti gruodžio 4 dieną. Kitų siūlymų nėra. Pritarta šiai datai.

Mokėjimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-511 (pateikimas)

Atsiprašau kolegos P.Gražulio, kad nevisiškai eilės tvarka mes nagrinėjome klausimus, todėl mielai kviečiu jį patekti Mokėjimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-511.

Prašau, kolega. Pateikimas.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad aiškinamąjį raštą visi skaitėte, įsigilinote. Aš tik noriu pasakyti, kad tai yra labai opi problema. Paskutinėmis dienomis, kaip tik praeitą savaitę taip atsitiko, sakyčiau, mūsų verslo pasaulyje savotiška gal suplanuota akcija – bankrutavo visas prekybos tinklas “Spar”, kuris turėjo iki dešimt parduotuvių, gana galingų. Kadangi atsiskaitymo terminas pagal dabar galiojančias sutartis yra iki 60 ar daugiau dienų, tai visi pinigai verslininkų, kurie pristatė prekes, liko parduotuvėje ir, be abejonės, dėl šitokio įmonių bankroto bankrutuos nemažai kitų įmonių, kurios tiekė produkciją. Anksčiau buvo nustatyta tvarka, kad pristatant prekes galėjo iškelti mokestinį reikalavimą ir nusirašyti pinigus. Deja, 1999 m. ši nuostata buvo pakeista ir tai labai skaudžiai atsiliepė gamybininkams, ypač žemdirbiams. Todėl prašyčiau pritarti. Norėčiau tik atkreipti dėmesį į labai dalykiškas Teisės departamento išvadas. Jos yra labai racionalios, reikia į jas atsižvelgti. Manau, jeigu paskirtume pagrindiniu Kaimo reikalų komitetą ar kurį kitą, į tas pastabas atsižvelgtų. Jeigu mes priimtume, būtų šiek tiek daugiau įvesta tvarkos šiame sektoriuje, kuriame labai jos trūksta.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Kolega A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs aiškinamajame rašte rašote, kad priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nebus. Ar jūs su kuo nors konsultavotės, ar paprasčiausiai paėmėte tipinę formą ir įrašėte, kad nebus neigiamų pasekmių?

P.GRAŽULIS. Ne. Tik tiek norėčiau priminti gerbiamajam A.Sysui, kad šios įstatymo nuostatos galiojo jūsų valdymo laikais. Atėję krikščionys demokratai ir konservatoriai pakeitė šitą įstatymą ir, manau, atsirado neigiamos pasekmės, kai, paprastas dalykas, ta prekė parduota, o 30 dienų dar su tavim neatsiskaito. Šiandien, aš dar kartą sakau, ateis ne vienas verslininkas į Seimą ir dėlios šitas problemas, kaip atgauti pinigus už tas prekes, kurios yra seniai parduotos ir realizuotos.

A.SYSAS. Aš tik tris mėnesius valdžioj, negalėjau.

PIRMININKAS. Kolega E.Šablinskas.

E.ŠABLINSKAS. Ten numatytos trys dienos, taip, per tris dienas?

P.GRAŽULIS. Taip.

E.ŠABLINSKAS. O kaip išeiginės, kaip dabar buvo keturios dienos, ką daryti?

P.GRAŽULIS. Aš jau minėjau. Teisės departamentas atkreipė į tai dėmesį, kad reikėtų apibrėžti, ar darbo dienos, ar ne. Manyčiau, kad reikėtų įvardyti, kad tai darbo dienos.

PIRMININKAS. Kolega V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Mielas kolega, iš tikrųjų aš sveikinu, kad jūs ryžotės rimtam darbui, nes šiaip jau tiekėjai prekybininkams skundžiasi ne dėl 30, o dėl 90 dienų, kad nukeliami mokėjimai. Tai yra, žinoma, skandalas. Bet ar jūs manote, kad per tris dienas iš tikrųjų galima atsiskaityti? Ar to reikalauja tiekėjai? Šiaip jau apyvartos reikalai, aš nesu prekybos specialistas, bet apyvarta yra toks dalykas, kad per tris dienas iš tikrųjų niekas negali praktiškai atsiskaityti. Jūsų įstatymo pataisa tokiu atveju paveda tvarkyti svetimas sąskaitas bankui. Tai vėl nelabai teisinga.

P.GRAŽULIS. Bet aš noriu pasakyti, jūs atkreipėte dėmesį, kad tokia tvarka buvo ir ta tvarka džiaugėsi visi tiekėjai.

Dabar dėl trijų dienų. Trijų dienų laikotarpiu bankas praneša, kad yra iškeltas inkasinis reikalavimas, jeigu firma nesutinka, teikia juridinius dokumentus, kad nepagrįstas, ir bankas nenurašo. O jeigu per tris dienas nepateikia firma, kuriai iškeltas inkasinis reikalavimas, jokių dokumentų, neturi nieko prieš, bankas nurašo nuo jos sąskaitos pinigus. Aš savo aiškinamajame rašte pažymiu, kad valstybinės institucijos – “Sodra”, Mokesčių inspekcija – šiandien tokia teise ir naudojasi. Ji automatiškai, be žinios, net bet sutikimo, be verslininko įspėjimo nusirašo pinigus, jeigu jis laiku, pagal nustatytą laiką nesumoka.

Dar aš noriu pasakyti, jeigu būtų tokia tvarka, tai, kad ir dabar bankrutavus “Spar”, tai jie susirinkę pinigų, įsivaizduokite, per 90 dienų, kiek verslininkai atvežė prekių, pardavė, vėl atvežė, pardavė… Tai milijonai, susidaro didžiulės sumos. Jeigu būtų priimta tokia tvarka, tai gal po kokių 5–10 dienų prekių parduotų liktų. Verslininkai, kurie pristatė prekes, šimteriopai mažiau nukentėtų. Nebūtų tokios didelės katastrofos, kokia nutinka tokiu atveju. Dabar visiškai neseniai, prieš metus, bankrutavo kažkoks prekybos tinklas ar tyčinį bankrotą iškėlė Klaipėdos krašte. Irgi labai nukentėjo gamybininkai, kartu ir žemės ūkis, žemdirbiai, iš kurių užaugintos produkcijos gaminamos tos prekės.

V.KVIETKAUSKAS. Kol neišjungė mano mikrofono, gerbiamasis pranešėjau, mano diletanto žiniomis, jeigu šiandien būtų pareikalauta, kad “Vilniaus prekyba” atsiskaitytų su tiekėjais per tris dienas, ji bankrutuotų. Ar tai jums, kaip įstatymo teikėjui, būtų priimtina?

P.GRAŽULIS. Ką aš norėčiau pasakyti? Be abejonės, yra tam tikri santykiai tarp verslininko ir prekybininko. Jeigu jie susitars, kad mes iškeliam jums, tarkim, mokestinį reikalavimą po 10 dienų, jie to susitarimo laikysis, tai nebūtinai, kad iškelia. Bet turi tą teisę iškelti. Jeigu tu nenori, neiškelk, bet nekaltink nei valstybės, nei kitų, jeigu ta įmonė bankrutuos ir nusineš tavo pinigus, tau buvo sudarytos sąlygos.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia kolega S.Buškevičius. Prašom, kolega.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, jūsų nuomone, kokios pagrindinės neatsiskaitymo priežastys?

P.GRAŽULIS. Pagrindinis dalykas, kad prekybos tinklai, ypač šiandien sparčiai besiplečiantys, siekia kiek galima ilgesnio laiko tarpo neatsiskaityti už prekes. Štai dėl ko. Jie tuos pinigus investuoja į naujų parduotuvių statybą. Dar vienas momentas, kad faktiškai visų stambiausių prekybos tinklų prekybinę-komercinę veiklą vykdo kita įmonė. Jie jokio turto neturi. Faktiškai bankrutavus įmonei jie atsako tiktai prekėmis, tai yra niekuo. O visas parduotuves jie iš kažko nuomoja. Daugiausia iš dukterinės firmos. Tokiu atveju nei cento negali atsiimti tiekėjai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūs atsakėte į visus teikiamus Seimo narių klausimus. Dabar kviesčiau išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Kolega G.Didžiokas. Atsiprašau, kolega V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Aš pritarsiu pataisų pateikimui, bet svarstant jas reikės gerokai patobulinti. Pati idėja, kad tarpusavyje susitartų tiekėjas ir prekybininkas, būtų gera, jeigu tas pat nevyktų ir dabar. Ir dabar prekybininkas susitaria su tiekėju dėl tų pačių 90 dienų, nes nėra kitos išeities tiekėjui, nėra kur savo prekių padėti. Todėl šis įstatymas, šita pataisa būtų gera, jeigu padėtų tokius santykius sureguliuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieštaraujančios nuomonės nėra. Todėl klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume šiam įstatymo projektui pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra kitų nuomonių. Papildomo komiteto nenumatoma. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo svarstyti kitoje sesijoje.

Ta prasme, kad po gruodžio 24 d., gal tai būtų neeilinė sesija, gal tai būtų pavasario sesija. Nėra kitų siūlymų, tad pritarta šiam siūlymui – kitoje sesijoje.

Vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-548 (pateikimas)

Kolegos, nagrinėjame Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-548. Teikia pranešėjas A.Melianas. Pateikimas.

A.MELIANAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projektas įregistruotas dar balandžio mėnesį. Jo tikslas yra grąžinti dalies Lietuvos Respublikos valstybės saugumo sistemos pareigūnų socialines garantijas, kurių apribojimai atsirado dėl 1998 m. liepos 1 d. keičiamo įstatymo pataisoje atsiradusios techninės klaidos.

Esmė yra ta: šiuo metu nustatyta, kad tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai buvę iki minėto įstatymo įsigaliojimo asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti krašto apsaugos sistemoje iki 1991 m. gruodžio 31 d. 80% iki šio laiko turėto darbo stažo. Tokiu būdu asmenys, tarnavę iki 1991 m. gruodžio 31 d. Valstybės saugumo departamente, neturėtų atsidurti blogesnėje padėtyje nei tuo pačiu laiku tarnavę krašto apsaugos sistemoje, ypač kai abi asmenų kategorijos buvo nurodytos keičiamame įstatyme iki 1998 m. liepos 1 d.

Siūloma nustatyti, kad ne tik asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti krašto apsaugos sistemoje iki 1991 m. gruodžio 31 d., bet ir asmenims, pradėjusiems dirbti ar tarnauti Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d., taip pat Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d. – 80% iki šio laiko turėto darbo stažo.

Neigiamų pasekmių nenumatoma. Kaštai bus nedideli, nes kalbama apie keletą žmonių, tačiau vis dėlto teisingumą reikėtų atkurti ir tą klaidą reikia ištaisyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus norėtų klausti 2 Seimo nairai. Kolega V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke, aš, pritardamas pateikimui, noriu patikslinimo. Gal kolega galėtų pasakyti, kodėl čia tokia makalynė ir kodėl iki 1991 m. gruodžio 31 d., kitas, atrodo, nuo kovo 26 iki gruodžio 2 d, po to nuo gruodžio 2 d. ir kodėl 80%, o ne visą 100%? Ačiū.

A.MELIANAS. Na, pradėsiu nuo kito galo. 80% todėl, kad taip yra nustatyta dabartiniame įstatyme taip pat ir krašto apsaugos sistemos tarnautojams, tokia yra priimta norma, nekvestionuočiau jos. O dėl tų datų, tai būtent 1990 m. kovo 26 d. buvo įkurtas Valstybės saugumo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuris vėliau buvo pervadintas į Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnybą, ir t.t..

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums teko susipažinti su visai nauju Konstitucinio Teismo sprendimu, būtent jis susijęs ir su šiuo klausimu. Ir ar priėmus dabar šį įstatymą jau nebus prieštaravimų tarp Konstitucijos ir šių įstatymų? Ir dar vienas klausimas. Ar šia pataisa mes užbaigsime šitą epopėją, nes keletą kartų per metus kreipiasi dėl vienos kokios nors kategorijos, dėl vieno mėnesio ar metų, kad jas įtrauktume į stažą. Labai ačiū.

A.MELIANAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad tai tiesiogiai nesusiję. Tiesa, nežinau, kokį Konstitucinio Teismo sprendimą jūs turite omenyje, tačiau tai nėra tapatūs dalykai, kai kalbama apie atskirų jėgos struktūrų valstybinių pensijų dydžius ir t.t. Čia kalbama apie tai, kad padarytume vienodas sąlygas krašto apsaugos sistemoje ir Valstybės saugumo departamente. Aš manau, kad tai yra pakankamai logiška. Naujų datų visoms jėgos struktūroms čia nenumatoma.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūsų paklausė visi Seimo nariai, norintys klausti.

Dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto nėra norinčių sakyti nuomonę. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pritarta. Nėra prieštaraujančių nuomonių. Papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat pritarta ir siūloma nagrinėti gruodžio 6 d. Taip pat pritarta šiai nagrinėjimo datai.

Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios ir Akcizų įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1026(2*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, rytiniame posėdyje liko neišnagrinėtas klausimas 1-8, tai yra Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios ir Akcizų įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1026(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – G.Šivickas. Prašom. Prašom, kolega E.Masiuli.

E.MASIULIS. Iš tikrųjų, kad būtų išlaikytos visos procedūros, noriu pasakyti, kad šis klausimas buvo numatytas nagrinėti rytiniame posėdyje. Dabar mes turime vakarinį posėdį, ir tikrai nemanau, kad yra statutiška kilnoti klausimus iš praėjusio posėdžio į šį posėdį. Kad neiškiltų jokių problemų dėl procedūrų, siūlau vis dėlto šiandieną šio klausimo nenagrinėti.

PIRMININKAS. Kolegos, Statutas tam neprieštarauja. Galėčiau priminti, kad šiam įstatymo projektui nėra teikiama jokių siūlymų ir pataisų. Todėl, aš manau, kolega E.Masiulis sutiktų, kad kolega G.Šivickas tiesiog pateiktų svarstymo stadijoje šį įstatymo projektą. Ačiū jums už supratimą. Prašom, kolega Šivickai, pateikite šį įstatymo projektą.

G.ŠIVICKAS. Ačiū jums, pirmininke. Gerbiamasis Seime, komitetas svarstė šį projektą, yra apsvarstęs Teisės departamento išvadas, taip pat yra mano pataisa, kurios esmė yra suderinti nuostatas dėl seno Akcizų įstatymo, pritaikant naujo, jau priimto, Akcizų įstatymo nuostatas, kuris įsigalios nuo kitų metų liepos 1 d., taigi yra daugiau toks formalumas. Komitete pasiūlymui pritarta. Yra dviejų straipsnių. 2 straipsnis. Norėčiau padaryti pastabą. Baigiamosiose nuostatose yra, kad šio įstatymo antrasis skirsnis galiotų tik iki 2002 m. birželio 30 d.; reikėtų suredaguoti, kad imtinai. Toliau. Ekonomikos komitetas irgi pritarė šiam projektui ir Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pritarė. Todėl siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, kviečiu kolegą J.Budrevičių pateikti Ekonomikos komiteto išvadą.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šį projektą ir siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai : 6 – už, 1 – prieš, 2 susilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis.

Užsiregistravo 24 Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto po svarstymo – E.Šablinskas. Prašom. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Pagrindinis ir papildomas komitetai taip pat pritarė su gerbiamojo G.Šivicko redakcine pataisa. Ačiū, pritarta.

Seimo narių pareiškimai

Kolegos, šiandien liko dar pateikti kitos savaitės darbotvarkę ir vienas pareiškimas, tai yra remiantis Statuto 42 straipsnio 2 dalimi, kad 5 Seimo nariai gali sudaryti laikinąją grupę. Čia 10 Seimo narių sudaro darbo grupę, parlamentinę grupę regioninėms plėtros problemoms.

Redakcija yra šiek tiek nesuderinta. Perskaitysiu visą: “Prašau jūsų registruoti parlamentinę grupę regionų plėtros problemoms nagrinėti”. Pasirašo Seimo narys E.Skarbalius ir 10 Seimo narių. Mes pagal Statutą privalome jį įteikti Seimo Pirmininkui.

Savaitės (nuo 2001-11-12) – 2001 m. lapkričio 13 d. (antradienio) ir 15 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Kadangi nėra mano kolegų, kuris galėtų pateikti darbotvarkę, norėčiau pateikti lapkričio 13 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Pirmieji klausimai yra eurointegraciniai. Manau, jūs prieš akis turite tą darbotvarkę. Tai yra Augalų sėklininkystės įstatymo projekto bei Augalų veislių apsaugos įstatymo projekto priėmimas. Rytinio posėdžio pradžioje yra Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymas. Tai yra Prezidento grąžintas įstatymas, kurio pateikimas vyko praėjusį posėdį. Dabar yra svarstymas ir priėmimas. Taip pat yra Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Akcizų įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektų priėmimas. Bus ir 1954 m. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu 1999 m. Antrojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas, Prekybos laivybos įstatymo 2 ir kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimas ir daugelis kitų įstatymų projektų. Rytiniame posėdyje bus Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 31 straipsnio pakeitimo” projekto svarstymo stadija (kanclerio skyrimo tvarka). Eurointegraciniai projektai – dėl pabėgėlių statuso. taip pat mano minėto įstatymo svarstymo tęsinys bei kito eurointegracinio – Civilinio proceso kodekso projekto 4, 7 dalių pateikimas. Matome dar vieno eurointegracinio įstatymo – 1972 m. Muitinės konvencijos dėl konteinerių ratifikavimo įstatymo projekto pateikimą, Alkoholio kontrolės, taip pat eurointegracinio Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo projekto pateikimą. Jūs matote. Tiek būtų dėl 13 dienos.

15 dieną taip pat yra daugelio įstatymų priėmimas. Matyt, turime labai svarbaus Aukštojo mokslo įstatymo priėmimo stadiją, matome eurointegracinio Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčių įstatymų pateikimą, Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Matome, kad popietinėje darbotvarkėje nuo 15 iki 18 valandos yra opozicinės Liberalų frakcijos darbotvarkė, taip pat Vyriausybės valanda. Toks būtų trumpas darbotvarkės pateikimas.

Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Negalime. Dėl šios darbotvarkės klausimų turėtų keturi kolegos. Prašom. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paprašyti, kad į kitos savaitės darbotvarkę būtų įtraukti du įstatymų projektai: Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitos įstatymo projekto” Nr.IXP-790 (svarstymas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2001 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-945. Turi būti priėmimas. Buvo padaryta pertrauka, nes reikėjo Vyriausybės išvados. Vyriausybės išvada jau gauta. Mes svarstome šių metų biudžetą, nepatvirtinę praeitų metų biudžeto pakeitimo. Tai nelogiška, nes mes negalime svarstyti šių metų biudžeto, nežinodami, koks bus praeitų metų deficitas, į kurį reikia atsižvelgti svarstant kitų metų biudžetą. Taigi prašau įtraukti šiuos įstatymus į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų siūlymas yra teisingas. Manau, taip ir pasielgsime, nes buvo nepažiūrėta, kad svarstant biudžetą šie klausimai nėra nagrinėjami. Kolega V.Velikonis. Prašom.

V.VELIKONIS. Ačiū. Abu pirmieji įstatymai – Sėklininkystės ir Veislių apsaugos – yra eurointegraciniai ir labai svarbūs, bet antradienį jie nebus parengti. Šiandien buvo tik svarstymas ir gauta kai kurių pastabų. Dėl Augalų apsaugos įstatymo pateikta naujų pasiūlymų, kuriuos svarstysime tik trečiadienį. Aš šiandien nieko konkrečiai negaliu pasiūlyti, tik noriu pasakyti, kad jie su klaustuku būtų pirmadienio Seniūnų sueigoje. Ten dalyvaus mūsų atstovas ir pasakys tikrąją padėtį, kas bus nuveikta rytoj.

PIRMININKAS. Ačiū. Būtinai atsižvelgsime, nes neparengtų įstatymų nepriimsime. Kolega J.Budrevičius.

J.BUDREVIČIUS. Ačiū. Antradienio darbotvarkėje 1-10 klausimas yra Alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurį šiandien svarstėme, bet neįtrauktas tokio pat pavadinimo (numerio nežinau), kurio teikėjas buvo J.Karosas. Jį svarstėme kur kas anksčiau, yra dėl to, kad sanatorijose būtų leista prekyba. Būtų galima kartu svarstyti

PIRMININKAS. Kolega, kadangi jūs nežinote, mums taip pat reikėtų patikslinti. Tad patikslinsime jūsų siūlymą.

J.BUDREVIČIUS. Bet iš principo?

PIRMININKAS. Jeigu jie susiję, tai, aišku, turėtų būti nagrinėjami kartu. Kolega V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Nėra įtrauktas įstatymo projektas Nr.IXP-1062. Tai yra mano pateiktos įstatymo pataisos, susijusios su nekilnojamojo turto grąžinimu, su tuo garsiu Prezidento siūlymu, priimtu įstatymu dėl žemės grąžinimo saugomose teritorijose. Tai susiję su 40 tūkst. Lietuvos gyventojų. Mes esame priėmę įstatymą, kad iki Naujųjų metų žmonės turėtų išreikšti savo galutinę valią, apsispręsti. Po to jokios pretenzijos dėl žemės ar turto grąžinimo nebus priimamos. Jeigu mes šio įstatymo nepriimsime nors lapkričio mėnesį, 40 tūkst. žmonių, gyvenančių regionų parkuose, Nemuno deltos regiono parke ir kituose… Tai nesusiję su Vilniaus kraštu, dėl kurio buvo priimtos įstatymo pataisos, bet susiję su žmonėmis, kurie 30–40 metų gyvena tose teritorijose, bet dabar neturės teisės ne tik atsiimti žemę, bet ir turėti sodybinį sklypą. Tai yra skandalinga situacija. Jeigu mes jo nepriimsime, turėsime daug bėdų. Dėl 40 tūkst. žmonių pretenzijų turėsime grįžti ir po Naujųjų metų keisti kitus prieš tai priimtus įstatymus, todėl labai prašyčiau. Tai ir Kaimo reikalų komiteto, ir mūsų frakcijos prašymas. Deja, šis įstatymo projektas nėra įtrauktas, todėl labai prašyčiau jį įtraukti ir svarstyti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Nežinau, ar galime šiandien nagrinėti jūsų siūlymus. Statute yra numatyta tokia nagrinėjimo tvarka: pirmiausia jis turi būti sesijos programoje, antra, turėtumėte pateikti Seniūnų sueigoje, Seniūnų sueiga turėtų apsispręsti, tada, apsisprendus Seniūnų sueigai, galėtų būti įtrauktas į darbotvarkę. Todėl yra vienas būdas – per Seniūnų sueigą.

Visi norintys paklausė. Ar galėtume patvirtinti kitos savaitės programą su pateiktais siūlymais? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū už supratimą.

Tuo šios dienos vakarinį posėdį baigiame. Gero jums savaitgalio.