Dvidešimt aštuntasis (152) posėdis
2001 m. lapkričio 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

2001 m. lapkričio 8 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Jums yra pateikta posėdžio darbotvarkė. Jai pritarta Seniūnų sueigoje trečiadienį. Pagal Statuto 93 straipsnį dėl jos patvirtinimo mums reikėtų balsuoti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Ačiū.

Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-413(3*) (priėmimas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 1a klausimą – Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-413(3). Priėmimo stadija. Pranešėjas –komiteto pirmininkas A.Macaitis. Prašau.

A.MACAITIS. Labas rytas visiems. Dėkoju gerbiamajam Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti priimti Statybos įstatymo naujos redakcijos projektą. Po svarstymo buvo gauta tik vieno Seimo nario gerbiamojo H.Žukausko pastaba. Mes ją svarstėme, jai buvo pritarta. Taip pat buvo gautos Teisės departamento pastabos. Jos taip pat buvo apsvarstytos, daliai jų pritarta, daliai ne. Todėl aš siūlyčiau šį įstatymą priiminėti tiesiog paskirsniui ir pradėti jo priėmimą.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū pranešėjui. Jūs liekate tribūnoje. Pradedame balsuoti dėl atskirų įstatymo straipsnių. 1 straipsnį mes galim priimti bendru sutarimu su Teisės departamento?.. (Balsai salėje) Ne, bendru sutarimu. Mes dar nepriiminėjam. Jūs norite registruotis? Gerai. Prieš pradedant priimti įstatymą, prašau Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Ar yra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Galėtume bendru sutarimu jį priimti?

A.MACAITIS. Su Teisės departamento pastabomis.

PIRMININKAS. Su Teisės departamento pastabomis 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu su Teisės departamento pataisomis? 3 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar gali būti priimtas su Teisės departamento pataisomis? Nėra prieštaraujančių. 3 straipsnis priimtas. 4 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar gali būti priimtas su Teisės departamento pataisomis? Nėra prieštaraujančių. 4 straipsnis priimtas. 5 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu?

A.MACAITIS. Pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. Pastabų dėl jo nebuvo. Straipsnis priimtas. 6 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Dėl jo pastabų nėra. Straipsnis priimtas. Antrojo skirsnio 7 straipsnis. Buvo Teisės departamento pastabos. Su pastabomis sutinkate? Priimta. Nėra prieštaraujančių.

8 straipsnis. Dėl 8 straipsnio gavome Seimo nario H.Žukausko pataisą. Ar autorius yra? Pateikite pataisą dėl 8 straipsnio. Prašau.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Šita pastaba yra dėl to, kad įstatymo rašymo metu tiesiog buvo neatsižvelgta ir praleista. Manau, kad čia didelių problemų nebus. Tai yra tik 8 straipsnio papildymas nauja 6 dalimi, kuri skamba: “statybos techniniai reglamentai rengiami valstybės biudžeto lėšomis.” Dėl ko taip yra? Rengiant paprasčiausiai į tai buvo neatkreiptas dėmesys, o kadangi reikės parengti arba perrašyti per 66 naujus normatyvinius dokumentus, tai ten vis dėlto reikės šiek tiek lėšų. Siūlau pritarti šiai mano pataisai.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?

A.MACAITIS. Komitetas pritaria šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ar 29 Seimo nariai paremtų Seimo nario H.Žukausko pataisą? Komitetas pritaria. Yra 29 Seimo nariai, jie pakėlė rankas. Gerai, tuoj balsavimo rezultatus sužinosim. 34. Ar dėl pataisos yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti H.Žukausko pataisą? Nėra prieštaraujančių. Pataisa priimta. Ar 8 straipsnį su H.Žukausko pataisa galėtume priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

9 straipsnis. Teisės departamento pataisos yra priimtos. Ar galėtume su jomis priimti straipsnį? Nėra prieštaraujančių, straipsnis priimtas. 10 straipsnis. Teisės departamento pataisoms pritarta. Ar galėtume bendru sutarimu jį priimti? Straipsnis priimtas.

Norėčiau pasitarti. Pataisų negauta dėl atskirų straipsnių, todėl ar galėtume pagal skirsnius vykdyti priėmimą? Būtų greičiau. Taigi dėl trečiojo skirsnio. Ar su Teisės departamento siūlomomis pataisos galėtume priimti bendru sutarimu? Trečiasis skirsnis priimtas. Ketvirtasis skirsnis – “Statybos dalyviai, jų pareigos ir teisės”. Nėra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti ketvirtąjį skirsnį su Teisės departamento pastabomis? Skirsnis priimtas. Penktasis skirsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar jis gali būti priimtas bendru sutarimu su Teisės departamento pastabomis? Nėra prieštaraujančių. Penktasis skirsnis priimtas. Šeštasis skirsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Ačiū. Šeštasis skirsnis priimtas. Septintasis skirsnis. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime jį priimti bendru sutarimu su Teisės departamento pataisomis? Galime. Ačiū. Skirsnis priimtas. Aštuntasis skirsnis – “Valstybinis valdymas ir statybos priežiūra”. Nėra norinčių kalbėti. Su Teisės departamento pataisomis galime priimti? Ačiū. Skirsnis priimtas. Devintasis skirsnis. Ar galime priimti su Teisės departamento pataisomis devintąjį skirsnį? Galime. Ačiū, devintasis skirsnis priimtas. Dešimtasis skirsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti šį skirsnį su Teisės departamento pataisomis? Skirsnis priimtas. Vienuoliktasis skirsnis. Irgi yra Teisės departamento pataisos, komitetas joms pritarė. Nėra norinčių kalbėti. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu vienuoliktasis skirsnis? Ačiū. Skirsnis priimtas. Ir paskutinis dvyliktasis skirsnis – “Baigiamosios nuostatos”. Ar jis gali būti priimtas bendru sutarimu? Ačiū. Skirsnis priimtas. Dėkoju pranešėjui.

Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti?

Už įstatymą nori kalbėti Seimo narė N.Steiblienė. Prašom. Ačiū pranešėjui.

N.STEIBLIENĖ. Pritariu šiam įstatymo projektui, tačiau norėčiau, kad būtų protokole pažymėtas mano prašymas. Kadangi šis įstatymas įsigalios tik kitais metais, rodos, liepos mėnesį, ar nebūtų galima apibrėžimo “laikinas statinys” perkelti į dabar galiojantį Statybos įstatymą, nes paskutiniais duomenimis ir toliau piktnaudžiaujama laikinais statiniais, kurie turėtų būti įtraukiami į nekilnojamojo turto registrą. Tačiau, atrodo, šie poslinkiai toliau vyksta ir žemė tada atitenka veltui. Gaila, kad ponas pranešėjas atsisėdo, aš norėjau jo paklausti, ar jis pritartų tokiam dalykui.

PIRMININKAS. Mes vakar kaip tik kalbėjome, kad nebūtų paskutinėje stadijoje dar siūlomų pataisų, nes sunku susiorientuoti.

N.STEIBLIENĖ. Vieną nuostatą į dabar galiojantį. Šitam pritariu.

PIRMININKAS. Šitam pritariate. Gerai. Seimo narė J.Juozaitienė. Prašom.

J.JUOZAITIENĖ. Ačiū posėdžio pirmininkui. Prašau kolegų pritarti šiam įstatymui. Iš esmės buvo gauta daug pastabų, į visas pastabas buvo reaguota ir tikrai įstatymas išėjo labai konkretus ir su pagrindinėmis atsakomybės nuostatomis. Visiems gyventojams, kurie tuo suinteresuoti, įstatymas leis sutrumpinti tiek projektavimo, tiek statybos kelią. Iš esmės išlaikytas vieno langelio principas. Manau, kad įstatymas šiandien yra geras.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys J.Raistenskis už.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, Pirmininke. Manyčiau, iš tiesų pritariam gerbiamajai J.Juozaitienei dėl maksimaliai taikomos vieno langelio politikos, bet pasakyčiau, kad pagrindinis to įstatymo teigiamas bruožas yra tai, jog jame maksimaliai siekiama išvengti dviprasmybių, apibrėžiamos sąvokos ir terminai. Taigi prašyčiau už šį įstatymą balsuoti už.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš. Seimo narys B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš nesu prieš visą įstatymą, aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį į vieną iš paskutinių straipsnių. Būtent “Rangovo ir projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas”. Aš manau, kad labai gerai, kad įstatymų rengėjai numato, kad draudimas įsigalios nuo 2003 m., o ne nuo 2002 m. sausio 1 dienos. Per tą laiką bus dar galima, aišku, pakoreguoti šiuos reikalus, nes šiuo atveju kiekvienas kaimo žmogelis, statydamas gyvenamąjį namą, privalės, jeigu sutarties pagrindu arba daryti to namo “pririšimą”, privalės drausti. Tai statybą paprastam žmogeliui pabrangins šia suma. Aišku, čia yra daug niuansų. Aš manau, kad šį klausimą, būtent šį straipsnį reikėtų per tą laiką, per tuos metus pakoreguoti, nes įstatymas numato nedrausti tik paprastų statinių. Ką reiškia paprastas statinys – paprasta būdelė, kurios sienų plotas 80 kvadratinių metrų. Todėl šį straipsnį aš siūlau rengėjams gerai paanalizuoti, o šiaip aš už visą įstatymą už.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Nuomonė už. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties reikia pasidžiaugti, kad valdžių darbų tęstinumo principas yra išlaikomas. Anksčiau pradėtos Vyriausybės darbai, kalbant apie konkrečią sritį reglamentuojančius įstatymus, t.y. statybas, yra tęsiami. Lyginant su pirminiais variantais, įstatymo projektas yra tikrai pagerėjęs. Kita vertus, tenka pripažinti, kad mes šiek tiek rizikuojame priimdami šį įstatymo projektą ir šitokį variantą. Yra Teisės departamento 75 pastabos, į dalį jų nebuvo atsižvelgta ir dėl įstatymo kokybės iš esmės nesame tikri. Yra tam tikro neramumo, lygiai kaip būtų galima teigti, kad tai nėra idealus įstatymas ir valstybės reguliavimo čia išlieka pakankamai daug. Tačiau lyginant su 1996 m. priimtu Statybos įstatymu, tai yra tikrai žingsnis į priekį, todėl kviečiu Seimo narius pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkui. Išklausėme visas… Atsiprašau. Dar nuomonė už. Seimo narys H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Maniau, kad jau nepastebėsite. Aš norėčiau padėkoti iš anksto tiems Seimo nariams kolegoms, kurie balsuos už, aš manau, kad taip ir bus. Be to, norėčiau tikrai padėkoti rengėjams, nuoširdžiai padėkoti, nes jų darbas naktimis, šeštadieniais ir t.t. tikrai turėtų būti įvertintas šiandien. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau iš tiesų išklausėme visas nuomones. Prašau registruotis prieš balsavimą. Kol vyksta registracija, noriu pranešti, kad Seime lankosi Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto politologijos specialybės studentai. Jie yra plenarinių posėdžių salėje. (Plojimai)

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Prašom balsuoti.

Už – 64, prieš – 1, susilaikė 3. Ir dar 3 balsai už. 4, 5, 6, 7. Gal tada perbalsuokime, jeigu tiek daug nesuveikė, ir pakartokime registravimą. Tai gal jūs nesiregistravote? Gudruoliai. Na, gal reikia, jeigu taip žmogus nori išreikšti savo valią. Prašau registruotis dar kartą. Prašom dar kartą registruotis ir balsuosime dėl šio įstatymo.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Kas už tai, kad priimtume Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, prašome balsuoti. Na, jau daugiau nepersiregistruosim.

73 – už, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Statybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1055 (pateikimas ir svarstymas)

Svarstome 1b darbotvarkės klausimą – Statybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-1055. Pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijos. Bandysime visas tris stadijas. Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Macaitis.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėkoju visiems, kad taip vieningai pritarėte Lietuvos Respublikos statybos įstatymo naujam projektui, jau dabar tapo įstatymu. Aš neabejoju, kad jis tikrai padės mums šioje srityje geriau dirbti ir palengvins ir taip sunkų žmonių gyvenimą.

Dabar norėčiau pateikti jums Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą ir tiesiog atkreipti dėmesį į tai, kad šis įstatymas numato Statybos įstatymo (dabartinio, jau priimto) įgyvendinimą ir jo įsigaliojimą nuo 2002 m. liepos 1 d., išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 11 skirsnį, apibrėžiantį statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimą, kuris įsigaliotų nuo 2003 m. liepos 1 d. Šį įstatymą įtraukiant į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, tikrai reikės suderinti su daugeliu galiojančių įstatymų, tai yra Apskrities valdymo, Vietos savivaldos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Branduolinės energijos, Aplinkos apsaugos ir daug kitų. Todėl kartu su Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiami šių įstatymų projektai, jūs juos taip pat turite.

Norėčiau atskirai pabrėžti, kad vienas iš įstatymų, kurį reikės keisti, t.y. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, iki Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įsigaliojimo bus parengtas Kultūros ministerijos ir jo nuostatos taip pat bus suderintos su Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis. Tai yra labai svarbu. Taip pat norėčiau pasakyti, kad iki 2002 m. balandžio 1 d. bus parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo teisės aktai.

Norėčiau taip pat pasakyti, kad komitetas gavo dėl šio projekto keletą pataisų, pasiūlymų. Viena iš jų – Seimo nario P.Papovo pataisa. Ir kita – gerbiamojo Seimo nario G.Jakavonio pataisa. Komitetas šias pataisas apsvarstė, joms nepritarė. Teisės departamento pastabos taip pat buvo apsvarstytos, mes iš principo šioms Teisės departamento pastaboms pritarėme.

Galėčiau trumpai argumentuoti komiteto nuomonę šiais klausimais. Dėl gerbiamojo Seimo nario G.Jakavonio pataisos. Jo pataisa yra susijusi su draudimo įsigaliojimu. Mūsų kolega siūlo, kad kartu su Statybos įstatymo įsigaliojimu nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliotų iš karto ir draudimas. Tačiau, komiteto narių nuomone, tai nebūtų visiškai teisinga, nes didelis krūvis tektų mūsų gyventojams, užsakovams, ir patiems projektuotojams. Jie nėra iš karto pasirengę priimti tokį finansinį krūvį, nes draudimo kaštai tektų kaip tik tam, kuris užsakinėja projektą, kuris jį įgyvendina. Reikėtų bent metų, kad būtų parengti tam tikri dokumentai, teisės aktai, ir žmonės jau žinotų, kas jų laukia, kad galėtų deramai susipažinti su esama situacija. Todėl nusprendėm vis dėlto palikti taip, kaip yra, ir ši dalis įsigaliotų tik nuo 2003 m. liepos 1 d. Tai buvo tokie argumentai.

Dėl gerbiamojo P.Papovo pasiūlymo. Esmė jo tokia: buvo siūloma, kad statybos leidimai jau nuo 2002 m. sausio 1 d. būtų išduodami ne apskričių viršininkų, o savivaldybių merų. Kai praeitą kartą svarstėme, Vietos savivaldos įstatymas jau buvo pateiktas ir įsigaliojimas buvo priimtas nuo 2002 m. sausio 1 dienos. Ir išėjo tam tikra kolizija. Todėl mes tarėmės su gerbiamuoju Seimo nariu P.Papovu, kad jis taip pat pritartų tam, kad mes nepritarėme, ir galėtume suderinti. Šio įstatymo priėmimo šiandien nedarytume, kad mes galėtume suderinti tą nuomonę ir savivaldybių nuomonę. Darytume tik pritarimą po svarstymo, o priėmimą nukeltume kitai savaitei. Tokia buvo mūsų nuomonė.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi po pateikimo niekas nenori klausti pranešėjo. G.Steponavičius norėtų paklausti per šoninį mikrofoną. Prašome.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Norėčiau pasakyti, kad šiuo metu dalis Seimo narių negali visavertiškai dalyvauti posėdžių salėje, nes neveikia kompiuterinė sistema. Taupydami mokesčių mokėtojų pinigus, jau kuris laikas dalis Seimo narių nesinešioja popierių, bet per kompiuterį mes negalime įeiti. Aš norėčiau pasiūlyti, kad būtų šita problema sprendžiama ir galbūt net padaryta pertrauka, nes realiai negalime sekti svarstomų įstatymų projektų.

PIRMININKAS. Sekti galima, tik apsunkina balsavimą. (Triukšmas salėje) Supratau. Ar sutiktų Seimo nariai padaryti 10 min. pertrauką? Neskubėkite, tik pasitariu, bet užbaikime šitą reikalą, nes pradėjome, pusiau baigti darbą negerai. Ar po pateikimo įstatymo projektui galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.

Dar kartą Artūras.

A.VAZBYS. Panašu, kad atsirado internetinis ryšys ir nėra reikalo pertraukai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dirbam toliau. Jeigu jau atsirado, tai apsiraminkime ir einame toliau. Ar galėtume skubos tvarka pradėti šio įstatymo svarstymo procedūrą? Kaip sakė pranešėjas, priėmimo procedūrą nukelsime po kelių savaičių. Pritartumėte? Ačiū. Pradedame svarstymo procedūrą. Jūs jau beveik viską pasakėte. Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Yra. Pranešėjui padėkosime. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Papovą dalyvauti šio įstatymo svarstymo diskusijoje.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tik dėl savo pataisos, norėjau ją pristatyti. Mano pataisa yra siejama su Statybos įstatymo įsigaliojimu nuo liepos 1 d., Vietos savivaldos ir Apskrities įstatymo įsigaliojimu nuo sausio 1 dienos. Jau pranešėjas pasakė, kad pagal naują įstatymą negalėtų išduoti leidimų merai, nes nėra naujos tvarkos. Todėl aš siūlau, kad merai arba jų įgalioti asmenys nuo sausio 1 d. galėtų išduoti leidimus, dalį leidimų, ne visus leidimus, tuos, kuriuos reglamentuoja naujas Statybos įstatymas, sena tvarka – pagal seną Statybos įstatymą ir pagal esamus Vyriausybės nutarimus. Kadangi šiandien nebus priėmimo, mes sutarėme su Aplinkos apsaugos ministerija, kad mano pataisą truputį patobulinsime, kad nuo kitų metų sausio 1 d. galiotų ta pataisa iki liepos 1 d., ne ilgiau, ir kai kuriuos kitus dalykus patobulinsime. Todėl aš nesiūlau šiandien mano pataisai pritarti, atsiimu ir pateiksiu priėmimui naują, patobulintą pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijas tęsia Seimo narys H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Aš labai atsiprašau, paspaudžiau mygtuką, bet vis tiek pasakysiu. Aš dėkoju ponui P.Papovui, kad jis šitą savo pataisą atsiėmė bent iki svarstymo ir iki diskusijų, nes noriu pasakyti, kad savivaldybėms vėl būtų priskirta papildoma funkcija, nedeleguota kartu su pinigais. Įvyktų labai didelis nesusipratimas, nes tam reikia šiokio tokio parengiamojo darbo. Manau, komitete kartu su pataisos autoriumi rasime galimybę suderinti tuos dalykus, todėl jūsų dėmesio daugiau netrukdau. Dėkoju už dėmesį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra dar viena pataisa – Seimo nario G.Jakavonio, dėl kurios mes turėtume taip pat apsispręsti svarstymo metu. Galbūt pataisos autorius galėtų pateikti savo pataisą?

G.JAKAVONIS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Pataisos esmė yra ta, kad vienu metu įsigaliotų tiek Statybos įstatymas, tiek Draudimo įstatymas. Galima pasakyti argumentą, kad praėjusiais metais sugriuvo nebaigta statyti Elektrėnų bažnyčia, bet iki šiol nėra jokių lėšų, už kurias galėtų būti sutvarkytas tas reikalas. Jeigu būtų draudimas, tai jau būtų išspręsta.

PIRMININKAS. Dėl motyvų dėl šios pataisos. Komiteto nuomonę mes girdėjome. Dėl motyvų norėtų kalbėti Seimo narys J.Raistenskis – prieš pataisą. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, Pirmininke. Iš esmės pritardamas gerbiamojo G.Jakavonio pozicijai, norėčiau šiek tiek pratęsti gerbiamojo mūsų komiteto pirmininko mintį. Vis dėlto Lietuvos ekonominė situacija nėra pati geriausia. Šiandien turėtų drausti projektus bei savo statybas ir privatūs asmenys. Tam reikėtų laiko ir moralinio bei ekonominio pasirengimo. Taigi priėmimas iš karto, be tam tikro laiko tarpo, manyčiau, būtų labai nepageidautinas ir apsunkintų kai kuriuos statybų momentus, nors gerbiamojo G.Jakavonio pavyzdys dėl Elektrėnų bažnyčios visiškai suprantamas. Siūlyčiau nepalaikyti gerbiamojo G.Jakavonio pastabos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Dalinkevičius – nuomonę už.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Man truputį keista, kad mes pradedame svarstyti galimybes, atseit sudarydami sąlygas vykti tam tikram procesui, nes mes žmonių kišenėse paliekame pinigų ne saugotis, o tik investuoti. Deja, reikia pripažinti, kad, eidami į naują visuomenę, mes turime išmokti ir investuoti, ir draustis, ir saugotis. Man kyla toks įtarimas, kad vis dėlto tie motyvai, kuriuos išdėstė projekto teikėjai, yra šiek tiek reliktiniai. Aš palaikyčiau gerbiamojo kolegos G.Jakavonio pataisą, nes aiškiai sako: jeigu pradedi ką nors daryti, turi mokėti ir saugoti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar norėčiau suteikti galimybę komiteto pirmininkui A.Macaičiui išsakyti komiteto nuomonę dėl šios pataisos.

A.MACAITIS. Norėčiau pasakyti, kad mes tikrai svarstėme, argumentus pasakiau. Dar kartą norėčiau pakartoti, kad, mūsų nuomone, tai iš karto būtų per didelis krūvis žmonėms ir toms organizacijoms, kurios projektuoja ir kurios turėtų draustis, taip pat patiems projektuotojams bei patiems žmonėms. Turi būti laikotarpis, kad žmonės galėtų perprasti tą sistemą ir pradėti apie tai galvoti. Galų gale tam turėtų pasirengti ir pačios draudimo kompanijos. Iš esmės šiandien mes dar nežinome atvejų, kad tas draudimas būtų vykdomas. Suprantu, kad draudimo kompanijos bet kada paims pinigus, bet mes turime pasižiūrėti ne iš draudimo kompanijų, o iš mūsų žmonių galimybių pozicijų. Todėl mūsų sprendimas buvo toks: iš esmės pritariant, jog draudimas turi būti, jo įsigaliojimą nukelti ir nepritarti gerbiamojo G.Jakavonio teikiamai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes išklausėme vieną nuomonę už, vieną – prieš, taip pat komiteto. Prašom registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija. Aš noriu dar kartą paaiškinti, dėl ko mes balsuosime. Dėl šio įstatymo yra gauta Seimo nario G.Jakavonio pataisa, kad Statybos įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 dienos, anksčiau, negu dabar mūsų priimtas Statybos įstatymas.

Salėje 79 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume G.Jakavonio pataisą dėl Statybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto?

Už – 14, prieš – 36, susilaikė 25, pataisai nepritarta.

Dabar noriu jūsų paklausti, ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto patvirtintam įstatymo projektui po svarstymo? Galime, nėra prieštaravimų. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Noriu priimti, kad Seimo nario P.Papovo pataisa nebuvo svarstoma, nes jis atsisakė.

Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-414(2*) (priėmimas)

Toliau svarstome darbotvarkės 1c klausimą – Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-414(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – komiteto pirmininkas P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Jums leidus, gal aš pateiksiu abu iš karto, nes…

PIRMININKAS. Prašom. Teisingai.

P.PAPOVAS. … jie yra susiję su Statybos įstatymu. Po svarstymo jiems buvo pritarta. Po svarstymo jokių pastabų negauta, išskyrus tai, kad dėl Statybos įstatymo įgyvendinimo reikia… mes palikome ir priimsime kitą kartą, nes reikia suderinti šių dviejų įsigaliojimų datą. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Pradedame įstatymo priėmimą. Tiesa, noriu dar paklausti: į Teisės departamento išvadą dėl šio įstatymo atsižvelgta?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą pagal straipsnius. Įstatymas susideda iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Negirdėti ir nematyti norinčių. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Priimame.

Ir 2 straipsnis – dėl įsigaliojimo. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Straipsnis priimtas.

Dabar dėl viso Apskrities valdymo įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti? Nematyti. Prašom registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija. 74 Seimo nariai salėje. Kas už tai, kad būtų priimtas Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas, prašom balsuoti.

Už – 68, prieš nėra, susilaikė 3, įstatymas priimtas.

E.Masiulis – repliką per šoninį mikrofoną. Prašom.

E.MASIULIS. Dėl vedimo tvarkos. Ačiū, Pirmininke. Atsiliepdamas į G.Steponavičiaus prašymą padaryti pertrauką, aš taip pat to prašyčiau, nes salėje vis dar nėra ryšio. Tikrai reikėtų arba pertraukos, arba kad mums būtų padauginti popieriniai variantai įstatymo projektų arba kad būtų sutvarkytas ryšis.

PIRMININKAS. Gerai. Aš nedariau pertraukos, nes buvo kitas signalas, kad jau viskas gerai. (Balsai salėje) Mes truputį lenkiam grafiką. Ar galėtume padaryti 10 minučių pertrauką, kad patikrintų visą ryšį? 10 minučių pertrauka.

Pertrauka

Vietos savivaldos įstatymo 7, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-415(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Pradedame Vietos savivaldos įstatymo 7, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimą. Noriu paklausti pranešėjo dėl Teisės departamento pataisų. Ar į jas atsižvelgta?

P.PAPOVAS. Teisės departamento išvados yra priimtinos ir priimamos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame priiminėti 1 straipsnį. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu jį priimti? Ačiū. 2 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Dėkoju. Ir paskutinis, 3 straipsnis dėl įsigaliojimo. Prašau, pranešėjau.

P.PAPOVAS. Čia Teisės departamento išvada yra dėl skirtingų datų sureguliavimo. Tai mes jau aptarėme ir tai bus aptarta Statybos įstatymo įgyvendinimo įstatyme. O pagal šį įstatymą – nuo kitų metų sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Dėkoju. 3 straipsnis priimtas. Dėl viso įstatymo ar yra norinčių kalbėti? Nematyti. Tada prašau registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7, 21 straipsnių pakeitimo įstatymą, prašau balsuoti.

Už – 30, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Branduolinės energijos įstatymo 16 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-416(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1e klausimą – Branduolinės energijos įstatymo 16 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-416(2). Pranešėjas – komiteto pirmininko pavaduotojas A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Branduolinės energijos įstatymo 16 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir jam pritarė. Pastabų nebuvo. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. O į Teisės departamento išvadą atsižvelgėte?

A.KAŠĖTA. Taip. Į Teisės departamento išvadą buvo atsižvelgta ir joms pritarta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedam priėmimą iš eilės, pagal straipsnius. Dėl 1 straipsnio nematau norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Ar nėra norinčių kalbėti? Ar galime bendru sutarimu 2 straipsnį priimti? Straipsnis priimtas. Ir paskutinis, 3 straipsnis dėl įsigaliojimo. Nėra norinčių kalbėti. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Straipsnis priimtas. Dėl viso įstatymo nematau norinčių kalbėti. Prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 16 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymą, prašau balsuoti.

Už – 35, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1, 2, 5, 7 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-343(4*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 2a klausimą – Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1, 2, 5, 7 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-343(4). Priėmimo stadija. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto narys, Seimo narys V.Baravykas.

V.BARAVYKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Svarstant šio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus ir papildymus, Seime nuvilnijo lyg ir pašaipos bangelė, tačiau šiandien skaitydami spaudą, žiūrėdami televiziją mes matome ir girdime nukentėjusiųjų ir jų šeimos narių pasisakymus ir tikrai vaizdelis yra ne koks. Po šio įstatymo svarstymo esminių pastabų nebuvo gauta, tačiau buvo gauti Teisės departamento pasiūlymai. Komitetas juos svarstė ir jiems pritarė. Siūlome šį įstatymą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą. Dėl 1 straipsnio yra norinčių pasisakyti. Dėl 1 straipsnio užsirašėte, taip? Prieš Seimo narys R.Šukys… Jūs dėl viso įstatymo?

R.ŠUKYS. Dėl kitų straipsnių.

PIRMININKAS. Dėl kitų straipsnių. O Seimo narys J.Olekas? Dėl viso. Gerai. Dabar išsiaiškinome dėl 1 straipsnio, nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu priimti? Nėra prieštaraujančių. Pradedame priiminėti 2 straipsnį. Nėra norinčių kalbėti? Ar R.Šukys dėl 2 straipsnio? Taip. R.Šukys prieš 2 straipsnį. Prašau.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkėje yra nurodyta, kad šio įstatymo teikėjas yra R.Šukys, o tiksliau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vykdydamas Seimo Pirmininko pavedimą, atliko darbą ir parengė įstatymo pataisas. Tai, kas yra pateikta 2 straipsnyje, niekaip nekoresponduoja su tuo, ką svarstė komitetas ir kokios išvados buvo padarytos. Iniciatyva yra apversta aukštyn kojomis. Straipsnis negalėtų būti priimamas, nes tai visiškai naujai įtrauktas straipsnis. Nebuvo siūloma įstatyme daryti tokių pakeitimų. Noriu pasakyti, gerbiamieji kolegos, susimąstykime, jeigu mes praleidžiame šį precedentą, tai kitą kartą, kada kas nors pasiūlysite kokią nors amnestiją ar Baudžiamojo kodekso, tarkim, kokio nors straipsnio sankcijos sušvelninimą, o komitetas padarys atvirkščiai ir dvigubai sugriežtins, tai bus jūsų iniciatyva ir jūs būsite laikomas teikėju. Ar tai galima toleruoti, ar taip galima pagal Statutą? Komitetas buvo apsisprendęs, kad agresyvių šunų sąvoką turėtų suformuluoti Vyriausybė, išklausiusi visų suinteresuotų institucijų. Tikrai nepakanka, aš manau, Seimo narių žinių, nepakanka išklausyti specialistų, kurie iš karto primeta atsakomybę Seimui. Iniciatyva ir atsakomybė turi kilti iš specialistų. Aš labai abejoju, ar tas agresyvių šunų apibrėžimas, kuris čia yra pateiktas, atitinka esmę ir tai, ko yra siekiama. Antras dalykas, jeigu mes norime suformuluoti tokį sąrašą, mes, Seimas, imkimės atsakomybės ir įstatyme nustatykime tokį sąrašą, o ne duokime pavedimą Vyriausybei. Taigi aš esu prieš šį straipsnį.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris – už antrąjį straipsnį. Prašom.

V.EINORIS. Aš kviečiu balsuoti už, nes nematau pagrindo balsuoti kitaip.

PIRMININKAS. Mes išgirdome dvi nuomones. Ar komitetas galėtų dar pareikšti nuomonę dėl 2 straipsnio?

V.BARAVYKAS. Mes manome, kad, kaip pagrindinis komitetas, turėjome tokią teisę. Taip pat buvo išklausyta specialistų ir rengėjų nuomonės. Aš jau pradžioje paminėjau, kokių nuotykių yra Lietuvoje. Man atrodo, mes pasielgėme labai teisingai. Buvo diskutuojama ir su Veterinarijos tarnybos specialistais, ir su Gyvūnų mylėtojų asociacijos ir su daug kitų specialistų.

PIRMININKAS. Mes išgirdome dvi nuomones. Prašom registruotis. Balsuosime dėl 2 straipsnio.

Salėje 55 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume įstatymo 2 straipsnį, prašom balsuoti.

36 – už, 9 – prieš, susilaikė 8. Straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nematau. Ar galime bendru sutarimu jį priimti? Straipsnis priimtas. 4 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Yra. Pastebėjau. Dėl 4 straipsnio nuomonė prieš. Seimo narys R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš tik vieną sakinį dėl 3 straipsnio pasakysiu. Noriu pasakyti, kad ten yra visiškai pakeista. Komitetas siūlė, kad kaip tik turi būti vieningos taisyklės, kurias tvirtina Vyriausybė, o čia yra grąžinta priešinga nuostata, kad tvirtina savivaldybės, tai, kas ir anksčiau buvo įstatyme. Bet šis straipsnis jau priimtas, nespėjau.

4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio, gerbiamieji kolegos, yra akivaizdus, mano požiūriu, Konstitucijos pažeidimas, nes asmenys, kurie dabar turi agresyvius šunis (ir mes juos įvardijome, bus sudarytas Vyriausybės sąrašas), turės gauti leidimus. Jeigu to leidimo negaus (pavyzdžiui, gali negauti pagal šio straipsnio 4 dalį todėl, kad šeimoje kartu gyvena asmuo, sergantis psichine liga, alkoholizmu ar narkomanija), tą šunį paims ir realizuos Vyriausybės įgaliota institucija, o už kiek sugebės realizuoti, atiduos savininkui tik tą sumą. Galima ir labai brangų šunį realizuoti už 3 litus ir pasakyti, kad atsiprašom, niekas brangiau nepirko. Aš manau, kad tai yra akivaizdus savininko teisių pažeidimas. Galėtų būti kalbama apie paėmimą, bet tik išpirkimo būdu. Nes jeigu asmuo negali gauti leidimo, tai jis turi šuns atsisakyti ar to šeimos nario, kuris serga psichine liga? Gerbiamieji kolegos, susimąstykite, ką darote. Yra visiškai priešinga iniciatyva negu buvo komiteto, negu mano įregistruotas projektas. Taip, aš esu už atsakomybės sugriežtinimą, bet šitaip lengva ranka spręsti visuomenės atskirų grupių interesų klausimą, supriešinant visą visuomenę, pažeidžiant konstitucines teises – tikrai negalima toleruoti. Aš prašau suprasti teisingai. Aš esu prieš šį straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys, komiteto pirmininkas A.Macaitis. Nuomonė už.

A.MACAITIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nenorėčiau, kad mes vienas kitą gąsdintume, nėra dėl ko gąsdinti. Mes labai puikiai suprantame, ką komitete darome. Aš tą noriu jums tikrai atsakingai pareikšti, nes diskusija buvo labai ilga. Mes žinome, kokia yra situacija ir kas tie agresyvūs šunys. Sako, supriešinti visuomenę. Mes daug žmonių pakvietėme svarstydami komitete tą klausimą: ir gyvūnų globos atstovus, ir įvairiausius specialistus, Veterinarijos tarnybos ir Vyriausybės atstovus, nagrinėjome, kaip tai būtų galima padaryti. Gretimų šalių pavyzdžius svarstėme ir žiūrėjome, kaip yra draudžiama, kas tie agresyvūs šunys, ir radome bendrą sutarimą. Šiuo metu išeina, kad mes ir toliau leisime, kad šunys draskytų vaikus, o mes salėje ginčysimės. Galų gale, jeigu kai kurie Seimo nariai nori, kad kiekvienam gyvūnėliui būtų po atskirą įstatymą, aš siūlau tuos atskirus įstatymus ir siūlyti. Aišku, galima ir pasiutusiems arkliams, ir visiems kitiems. Iš tikrųjų jau juokas ima. Metus mes diskutuojame. Kas darosi gatvėse? Priimkime šį įstatymą, nėra čia jokių teisių pažeidimų. Manau, kad reikia šiandien pritarti, o po to diskutuosime, jeigu dar turėsime kokių pasiūlymų. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom registruotis prieš priimant 4 straipsnį. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume įstatymo 4 straipsnį, prašom balsuoti.

35 – už, prieš – 8, susilaikė 6, straipsnis priimtas.

Svarstome 5 straipsnį. Repliką dėl viso įstatymo, kai priimsime. Repliką pasakys Seimo narys R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis straipsnis yra rengiamas Aplinkos apsaugos komiteto iniciatyva, ir už tą iniciatyvą ir šį įstatymą visa atsakomybė teks (ir, kaip aš supratau, ją prisiima) Aplinkos apsaugos komitetui ir gerbiamajam A.Macaičiui.

PIRMININKAS. Dėl to abejonių nebuvo. 5 straipsnis. Dėl jo yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu 5 straipsnį priimti? Straipsnis priimtas.

6 straipsnis dėl įsigaliojimo. Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 7 straipsnis – pasiūlymai Vyriausybei ir savivaldybėms. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? Nėra prieštaraujančių. Priimtas. 8 straipsnis, paskutinis, – “Baigiamosios nuostatos”. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime. Priimtas. Dabar dėl viso įstatymo. Prašom. Keturios nuomonės už, keturios – prieš. R.Šukys. Nuomonė prieš. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, mes ką tik pademonstravome, kad Seimas gali visuomenę ir apgauti, ir labai dažnai. Jeigu kada komitetas inicijavo šį projektą, jis buvo tik tam, kad suderintume Administracinio kodekso pakeitimo ir Baudžiamojo kodekso pakeitimo logiką. Projekto esmė buvo tik pasiūlymas suvienodinti, kad taisykles tvirtintų Vyriausybė. Įsigilinęs į agresyvių šunų problemą, komitetas priėmė sprendimą, kad šitą labai opią problemą turi spręsti Vyriausybė ir pateikti atskirą įstatymą, o tada Seimas turi nagrinėti ir imtis atsakomybės. Dabar yra padarytas visiškai priešingas projektas, negu buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktas projektas, paneigiant visas iniciatyvas, keičiami nauji straipsniai, o mes tai toleruojame. Aš manau, kad akivaizdžiai pažeidžiamas Statutas, procedūros, kadangi komitetas nevykdė tokio projekto pateikimo ir tokių iniciatyvų, nevykdė kiti Seimo nariai. Aš už šį įstatymą neprisiimsiu atsakomybės, nes problemų tikrai kils, visuomenė bus supriešinta. Norėsiu pamatyti, kai iš žmonių, negalėjusių gauti tų leidimų, bus prievarta atimama jų nuosavybė, kai bus įtraukti į sąrašą nepagrįstai kai kurie gyvūnai, šunys, bus labai liūdnos pasekmės. Tą atsakomybę, kurie balsavote, prisiimate. Aš siūlau balsuoti prieš įstatymą ir manau, esu įsitikinęs, kad jis nesuderintas su Konstitucijos 23 straipsniu, pagal kurį nuosavybė ginama įstatymo ir gali būti paimama tik teisingai atlyginant.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Bradauskas. Nuomonė už.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Iš kolegos R.Šukio kalbos supratau, kad jis turi šunį. Tai – nesmerktinas dalykas, bet reikia suprasti gerbiamajam kolegai, kad šis įstatymas nėra prieš šunis, o šis įstatymas tai yra bandymas išvengti tų pasekmių, kurias mes šiandien matome. Neseniai parodyta televizijos laida, kai mergaitei nutraukta pusė veido ir sužalotas visas jos gyvenimas, todėl nekreipti dėmesio į tai mes neturime teisės, mes turime įvesti tvarką. Aš irgi anksčiau kaime laikiau šunį 18 metų, bet tai buvo mažas šuniukas, kuris nekėlė tokios grėsmės. Dabar mes prisivežėme įvairių šunų, bulterjerų, dobermanų, rotveilerių ir panašiai, kurie gali vienu įkandimu nukąsti žmogui ranką, tai galvokime apie tai. Aš tikrai manau, kad mes turime sugriežtinti tvarką, ir tie, kurie laiko tokius šunis, turi atitinkamai ir elgtis, kad nekeltų pavojaus ne tik vaikams, bet ir suaugusiems žmonėms. Gerbiamasis kolega Šuky, greta A.Macaičio pavardės jūs drąsiai galite įrašyti ir B.Bradausko. Dėkoju.

R.ŠUKYS. Dėl asmeninių motyvų noriu.

PIRMININKAS. Dėl asmeninių motyvų R.Šukys.

R.ŠUKYS. Kadangi buvo paminėta mano pavardė ir padaryta prielaida, kad galbūt aš turiu šunį, tai noriu informuoti, kad aš jo neturiu ir nesirengiu įsigyti. O jeigu ta logika vadovautumės, kaip gerbiamasis B.Bradauskas vadovaujasi, tai reikia uždrausti ir automobilius, nes įvyksta avarijų, būna sužalojimų. Deja, bet reikia elgtis pagal Konstituciją ir laikytis įstatymų.

PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė už. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Ar galėčiau nuomonę prieš, aš, kaip suklydęs, paspausčiau mygtuką?

PIRMININKAS. Tada truputį vėliau. Nuomonė už. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš truputį dėl statutinių reikalų, t.y. kad pagrindinis komitetas negali tobulinti įstatymo. Pagrindiniam komitetui suteiktos visos teisės patobulinti įstatymą, ir iš esmės patobulinti įstatymą. Už to įstatymo patobulinimą… tai būna visai kitas variantas, negu pateiktas iniciatorių, antrasis ar trečiasis variantas, todėl ir atsakomybė tenka tam komitetui, kuris patobulina. Todėl papildomi straipsniai, kurie yra, pagal Statutą yra visiškai teisėti, žinoma, galima ginčytis dėl atitikimo Konstituciją, bet šiuos dalykus sprendžia Konstitucinis Teismas. Todėl jeigu komitetas mano, kad atitinka, ir kiti Seimo nariai taip pat mano, aš siūlyčiau vis dėlto priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš. Seimo narys R.A.Sedlickas. Minutę. Prašau, mikrofonas įjungtas.

R.A.SEDLICKAS. Buvo klausimas ne vien tik apie šunis, bet ir apie Konstituciją. Aš visiškai sutinku su ponu R.Šukiu – tos pataisos kertasi su Konstitucija, todėl ar nereikėtų prieš tai, nes mes žengiame per toli, padaryti pertrauką, nusiųsti Teismo departamentui, kad patvirtintų tą akivaizdų prieštaravimą Konstitucijai. Mes negalime taip dirbti, aš siūlyčiau balsuoti absoliučiai prieš dėl techninių priežasčių.

PIRMININKAS. Noriu pasakyti, kad Teismo departamentas yra pranešęs, jog nėra prieštaravimų. Seimo narė D.Mikutienė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes iki šiol blogai dirbom, nes mes buvom užmerkę akis prieš šią opią problemą, kadangi agresyvų šunį drąsiai galime prilyginti kaip ir ginklui. Ir dabar visuomenė yra supriešinta, nes matome, kai iš automobilių paleisti šunys bėga į savo namus pro kiemuose žaidžiančius vaikus, o į tai nesureaguojame. Kai vaikai patiria tokias kančias, kai guli ligoninėse sukandžioti, be to, ir suaugusius žmones užpuola, tai iki ko mes prieisime? Aš siūlau baigti diskusijas ir kuo skubiau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš. Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičis.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, šį sykį nesuklydau, patikinu jus. Tikrai, gerbiamieji kolegos, mes diegiam liūdną ir ydingą praktiką šiame Seime, kai iniciatorių pateiktą idėją tiek iškraipome ir sudarkome, kad neatpažįsti ne tik krypties, bet ir pagrindinės minties. Aš tikrai siūlyčiau labai atsargiai kalbėti apie tokius dalykus, kai tai yra susiję su žmonių turtu, nuosavybe. Šiuo atveju, kai šitaip formuluojamas 4 straipsnis apie paėmimą, kad ir agresyvaus šuns, mes turėtume tada siūlyti tokius klausimus svarstyti Žmogaus teisių komitete. Žinia, Žmogaus teisių komitetas procese nedalyvavo. Gerbiamieji kolegos, siūlau daryti pertrauką tam, kad žmogaus teisių aspektai būtų įvertinti, nes, mano supratimu, mes netrukus Žmogaus teisių teisme Strasbūre sulauksime bylų, jeigu socialdemokratiškai perorientuotas įstatymas bus pradėtas diegti praktikoje.

PIRMININKAS. Nuomonė už. Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Iš tikrųjų mūsų frakcijos nariai susilaikys balsuodami dėl šio įstatymo. Asmeniškai aš nedalyvausiu balsuojant, kadangi turiu nedidelį šunį, kuris, nežinau, gal ir yra agresyvus. Mes matome pagrindinio komiteto atstovų gerus norus spręsti agresyvių šunų problemą. Tikrai ta problema paskutiniu metu aštriai matoma, bet matome, kad yra vertos dėmesio ir Liberalų frakcijos narių keliamos problemos dėl to atėmimo, aš dar pridurčiau, ir dėl galimo atsirasti biurokratizmo, dalijant tuos leidimus ir t.t. Dėl to, man atrodo, buvo galima šiek tiek ilgiau padiskutuoti ir rasti dar geresnius sprendimus. O šiaip, džiugu, kad po šikšnosparnių savo eilės sulaukė šunys, lauksime ir kitų gyvūnų įtraukimo į mūsų darbotvarkę.

PIRMININKAS. Supanašėja šunys su šeimininkais, tai esu pastebėjęs. Seimo narys E.Masiulis, nuomonė prieš.

E.MASIULIS. Ačiū, Pirmininke. Aš kalbėsiu, nors ir neturiu šuns. Iš tikrųjų priimdami tokį įstatymo projektą, koks yra šiandien pateiktas, mes dar kartą pademonstruojame, kad Seimas kartais gyvena atitrūkęs nuo realybės ir nuo tikro Lietuvos gyvenimo. Nes jau dabar matyti, kad kai kurios įstatymo projekto nuostatos nebus realizuotos ir susidurs su labai dideliais sunkumais. Pirmiausia turiu galvoje šio įstatymo 4 straipsnį.

Ir dar vienas momentas. Aš vis dėlto nesutikčiau, kad savivaldybės šiandieną yra pajėgios kontroliuoti šio įstatymo arba Vyriausybės nustatytų taisyklių, ar jų pačių nustatytų taisyklių įgyvendinimą, nes nėra mechanizmų ir nėra įrankių. Gerbiamasis Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininkas P.Papovas tai puikiai supranta. Lėšų šiai funkcijai nedeleguojame. Viešoji policija, mes seniai žinome, nėra savivaldybės žinioje. Taigi mes užkrauname savivaldybei naujas funkcijas, nedeleguodami jai lėšų ir pasmerkiame šio įstatymo įgyvendinimą realiame gyvenime.

PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Mes, kai tik norime kurioje srityje padaryti tvarką, tuoj pat šaukiame, kad tai teisių pažeidimas, Konstitucijos pažeidimas ir t.t. O kad toje srityje nėra tvarkos, visi puikiai žinome ir tam prieštarauti negalime. Norėčiau pasakyti kolegai A.Sedlickui. Pavyzdžiui, jeigu Amerikos gatvėje viešai išgersi alkoholio, tai būsi areštuotas ir niekas nesistebės ir nešauks, kad yra žmogaus teisių pažeidimas ir Konstitucijos pažeidimas. Pas mus tas vyksta gatvėje viešai, visur ir visuotinai. Kažkodėl mes tai toleruojame. Ir tie visi dalykai, kai mes bandome padaryti tvarką, tuojau šaukiame, kad pažeidžiamos žmogaus teisės. Manau, čia yra žmogaus teisių gynimas ir gerbimas, o ne jų diskreditavimas. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Aš noriu atsiprašyti K.Rimšelio, nes jau keturi kalbėjo prieš, o jūs penktas. Noriu paklausti G.Steponavičiaus. Jūs kieno vardu siūlėte pertrauką? Savo ar frakcijos?

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Pirmiausia tam, kad spėtų atsižvelgti žmogaus teisių požiūriu ir nuosavybės apsaugos požiūriu į šį projektą, siūlyčiau, kad iniciatoriai padarytų pauzę, tada mes galėtume svarstyti. O žaisti pertraukomis frakcijų vardu nesiūlyčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausiu iniciatorių, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką ar atstovą, kuris darė pranešimą tribūnoje. Ar jūs prašote pertraukos, ar ne? A.Macaitis. Prašom savo nuomonę.

A.MACAITIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti. Pažiūrėkite, kiek laiko mes svarstome šį projektą? Kada mums buvo duotas Prezidento ir Seimo Pirmininko pavedimas, kad išspręstume šį klausimą? Beveik prieš metus. Ir dar darome pertrauką. Gerbiamieji, kiek dar reikia žmonių sugraužti, kad mes priimtume šį įstatymą? Aš prieš pertrauką.

PIRMININKAS. Gerai. Pranešėjas neprašo pertraukos. Prašom registruotis. Balsuosime dėl įstatymo. Salėje 70 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1, 2, 5, 7 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymą, prašom balsuoti. Prašom balsuoti.

Už – 43, prieš – 12, susilaikė 11, įstatymas priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 110, 241 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-341(3*) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 2b klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 110 ir 241 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-341(3). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrąja iniciatyva dėl atsakomybės savininko ir veikimo prieš netvarkingus savininkus yra teikiamas toliau svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 110 ir 241 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas IXP-341(3). Jis skirtas bet kokių šunų, bet kokių gyvūnų savininkų atsakomybei nustatyti, aiškiai reglamentuoti, griežtai reglamentuoti ir nustatyti griežtą atsakomybę. Projektas patobulintas, pateiktas jums trečiasis variantas, atsižvelgus į Teisės departamento išvadas.

Norėčiau trumpai pakomentuoti tai, kas nebuvo praėjusį kartą kalbėta svarstymo metu. Manau, papildomas komitetas dar pateiks šią išvadą, bet norėčiau paaiškinti, kodėl komiteto išvadoje nėra aptarta Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymai šiam projektui. Aš išsiaiškinau ir galiu pasakyti. Tas pasiūlymas, kur siūloma patį straipsnį pavadinti, kad tai yra įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas ir už šių taisyklių pažeidimą nustatoma atsakomybė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnyje, noriu pasakyti, kad rengiant įstatymo projektą, tai buvo svarstoma. Motyvai, kodėl nebuvo apimta dresavimas, prekyba, veisimas bei įsigijimas, buvo tokie: laikymas, gabenimas ir auginimas, kai kurie principiniai reikalavimai šiuo atveju nustatomi tose taisyklėse, kad turi būti registruotas, turi būti skiepytas, turi būti atlikti kiti reikalavimai, kurie yra principiniai. Pagal bausmių lygį atsižvelgiant į tų taisyklių pažeidimą, kai iš principo nėra registruotas, taikant adekvatumo principą, proporcingumo principą pagal pažeidimo laipsnį ir atsakomybės laipsnį, neturėtume papildomai į taisykles, konkrečiai į šį straipsnį įtraukti dresavimo, prekybos, įsigijimo ir įregistravimo. Jeigu komitetas mano, kad už šių taisyklių pažeidimą reikia nustatyti atsakomybę, manyčiau, turi būti kita iniciatyva – pildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą atskiru straipsniu ir turėtų būti numatyta adekvati atsakomybė už tokių taisyklių pažeidimą. Nes vargu ar galima lyginti pažeidimą, kai yra laikomas neregistruotas gyvūnas, kai yra laikomas neskiepytas, kai yra paleidžiamas be antsnukio ir be pavadėlio, tarkime, su tokiu pažeidimu, kai atvykus registruoti gyvūną, nėra laiptinės aikštelės vieno iš gyventojų, kaimyno sutikimo. Jam pasako nuvykti, gauti sutikimą, tada atvykti. Jeigu mes registravimo atveju įtrauksime tą į taisyklių pažeidimą, tai iš karto nuėjus galima skirti baudą. Jūs pažeidėte taisykles, nepateikėte tokių popierių. Čia yra daug techninių dalykų. Tos įsigijimo, prekybos ir dresavimo taisyklės iš esmės yra techniniai dalykai, ir už jų pažeidimą, tam tikrą šių taisyklių pažeidimą, matyt, būtų galima nustatyti atsakomybę, bet šis straipsnis apima tik kardinalius ir pagrindinius dalykus. Tai susiję su žala asmeniui, jo sveikatai arba turtui.

Daugeliu atveju, noriu pasakyti teisininkų ir administracinio teismo specialistų nuomonę, auginimas, laikymas ir gabenimas tam tikrais atvejais apims ir prekybos, ir dresavimo pažeidimus, ir įsigijimo, ir registravimo pažeidimus, tam tikra prasme tai yra jau teisės taikymo dalykas. Kodekse išvardyti visas įmanomas taisykles, jų pavadinimus paprastai yra vengiama. Pavyzdžiui, Eismo taisyklėse arba Transporto priemonių eksploatavimo taisyklėse nebūna išvardyta tiksliai žodis žodin visos sveikos ir visos esamos taisyklės, jų pažeidimai. Tai yra aiškinimo dalykas. Aiškinama taikant atsakomybę ir sprendžiama, ar už šį pažeidimą taikoma atsakomybė, ar ne. Siūlyčiau po svarstymo, nes čia yra svarstymo tęsinys, pritarti komiteto išvadai, kad būtų nustatoma atsakomybė savininkams už gyvūnų auginimo, laikymo ir gabenimo taisyklių pažeidimus taip, kaip yra pateikta projekto trečiajame variante.

PIRMININKAS. Dėkoju pagrindinio komiteto pranešėjui. Dabar išvadą pateiks Aplinkos apsaugos komiteto narys V.Baravykas.

V.BARAVYKAS. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Administracijų teisės pažeidimų kodekso 5, 110, 241 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir iš esmės pritarė. Tačiau mes norime dar akcentuoti, kalbant apie atsakomybę, baudas, mes siūlėme, kad, be taikomų nuobaudų už gyvūnų laikymo, auginimo ir gabenimo taisyklių pažeidimus, turėtų būti atsakomybė ir už gyvūnų įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos jais taisyklių bei atskirų gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimus. Jeigu vyksta nelegali prekyba ginklais, tai yra, man atrodo, irgi baudžiama.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Mes turim apsispręsti dėl Aplinkos apsaugos komiteto siūlymo pakeisti 110 straipsnį, kuriam, kaip pagrindinio komiteto pranešėjas pasakė, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritaria. Reikėtų 10 balsų paremti šį Aplinkos apsaugos komiteto siūlymą dėl 110 straipsnio. Prašau pristatyti pataisą komiteto pirmininką A.Macaitį.

A.MACAITIS. Aš atsiprašau, pataisą jau pristatė mano kolega, bet norėčiau tiesiog pasakyti, kad iš tikrųjų ne visai taip yra, nes tie trys žodžiai, kuriuos išdėstė, dėl gyvūnų laikymo ir panašiai, neapima visų galimų pažeidimų, kurie gali įvykti nesilaikant vienų ar kitų taisyklių. Esmė buvo tokia, kad mes iš principo pritardami tam, ką siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, norėjome, kad vis dėlto bazė ir atsakomybė būtų dar labiau sugriežtinta. Aš dar kartą noriu pakartoti kolegos pasakytą mintį. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu nelegaliai pardavinėtų ginklus. Baustų griežtai. Bet jeigu prekiausi nelegaliai tokiais gyvūnais, kurie yra agresyvūs ir panašiai, už tai niekas neatsako. Tas pats yra ir kitais atvejais. Todėl mūsų pasiūlymas ir buvo. Ten yra išdėstyta, jūs visi turite, kad bauda numatyta, yra ta bauda, mes jos nekeičiame, bet kad visais tais atvejais taip pat būtų numatyta bauda. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip. 10 Seimo narių ar remia šią Aplinkos apsaugos komiteto pataisą? Pakelkite rankas, 10 Seimo narių. Yra. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos ar yra norinčių kalbėti? G.Dalinkevičius. Prašau, motyvas už.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šita pataisa yra tikrai svarbi, nes atsakomybės buvimas platinant agresyvius gyvūnus žmonių tarpe yra būtina sąlyga, todėl kviečiu pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Nuomonę prieš – Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu tą susirūpinimą. Iš tikrųjų nustatyti atsakomybę, taip pat ir už šių taisyklių pažeidimą, reikėtų, bet ne šiame straipsnyje. Šiame straipsnyje yra pakankamai didelės baudos. Įtraukus šį pasiūlymą, bauda už smulkiausią pažeidimą, jeigu jis pakartotinis, bus galima iki 2 tūkst. Lt. Pagalvokite apie pažeidimo ir bausmės adekvatumą, šiuo atveju pažeidimo. Aš ne prieš pasiūlymą, bet ne šiame straipsnyje. Yra visai kita straipsnio struktūra. Čia yra teisiniai dalykai. Kolegos, man labai sudėtinga; šiuo atveju matyti, kad nėra supratimo. Komitetas tikrai atsakingai nagrinėjo ir vertino, kokios taisyklės egzistuoja, ką apima šių taisyklių, kurios yra įvardytos, pažeidimas ir ko neapima. Patikėkite, daugeliu atveju kai kurių taisyklių net nėra. Tos taisyklės, kurios yra siūlomos – ir prekybos, ir dresavimo, – daugeliu atveju yra techniniai dalykai, įvairios vietos nustatomos ir panašiai. Pažiūrėkite, kokios yra sankcijos, tikrai toks automatinis pakeitimas sankcijų prasme bus neadekvatus. Aš esu prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau registruotis. Išgirdome dvi nuomones.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Dabar balsuosime dėl Aplinkos apsaugos komiteto siūlymo išplėsti sąrašą veikų, už kurias bus nustatyta administracinė atsakomybė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnyje. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Aplinkos apsaugos komiteto siūlomai pataisai dėl 110 straipsnio?

Už – 33, prieš – 9, susilaikė 8. Pataisai pritarta. Mes taip pat turime ir Seimo nario M.Pronckaus pataisą dėl 110 straipsnio. Prašyčiau autorių pristatyti savo pataisą. (Balsai salėje) Atsiprašau, ši pataisa buvo atmesta. Ačiū už pataisymą. Taigi daugiau nėra pataisų. Mums reikėtų apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo. Yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto patvirtintam projektui su Seime priimta pataisa? Galėtume bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Yra? Garsiau prieštaraukit, negirdėti. Jeigu prieštaraujate, reikia balsuoti. Prašau registruotis. Siūlau garsiau prieštarauti, nes negirdėti. Balsuosim, todėl ir prašau registruotis.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume komiteto patvirtintam įstatymo projektui su Seimo posėdžio metu priimta Aplinkos apsaugos komiteto pataisa šiam įstatymo projektui po svarstymo, prašau balsuoti.

44 – už, 2 – prieš, susilaikė 5. Po svarstymo įstatymas projektui pritarta. Ar pritartumėte priėmimo ypatingos skubos tvarka procedūrai? Ar galėtume bendru sutarimu, ar būtų prieštaraujančių? Nėra prieštaraujančių. Yra prieštaraujančių. Tada prašom dar kartą registruotis. Prašom registruotis. Kol vyksta registracija, noriu pranešti, kad mūsų posėdžių salėje svečiuojasi Utenos “Vyturio” pagrindinės mokyklos moksleiviai. (Plojimai)

Salėje 56 Seimo nariai. Kas už tai, kad pradėtume šio įstatymo priėmimą ypatingos skubos tvarka, prašom balsuoti.

42 – už, prieš – 1, susilaikė 7. Dauguma pritaria ypatingai skubai.

Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Galime. Straipsnis priimtas.

2 straipsnis dėl 110. Taip, su pataisa, kurią mes priėmėme svarstymo metu. Ar yra norinčių kalbėti? Ar galėtume bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. 2 straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu priimti? Galime. Straipsnis priimtas.

Ir paskutinis – 4 straipsnis dėl įsigaliojimo. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dabar dėl viso įstatymo. Nėra norinčių kalbėti. Tada prašau registruotis. Šį kartą visus kviečiu registruotis ir nepamiršti. Komiteto pirmininkas vėl sakys, kad pamiršau. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 110, 241 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašom balsuoti. Prašom balsuoti.

48 – už, prieš nėra, susilaikė 8, įstatymas priimtas.

Baudžiamojo kodekso papildymo 250² straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-342(2*) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Svarstome 2c darbotvarkės klausimą – Baudžiamojo kodekso papildymo 250² straipsniu įstatymo projektą, registracijos Nr.IXP-342(2). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 250² straipsniu įstatymo projekto svarstymo tęsinys. Jo esmė yra, kaip aš jau minėjau, nustatyti realią savininko atsakomybę už Gyvūnų gabenimo ir laikymo taisyklių pažeidimą.

Komitetas, apsvarstęs pirminį variantą, buvo pasiūlęs projekte nustatyti specialų straipsnį dėl atsakomybės, kad būtų palengvintas asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Anksčiau tai reglamentavo Baudžiamojo kodekso straipsniai, nustatantys atsakomybę bendrai už sunkų ar apysunkį neatsargų kūno sužalojimą arba už nužudymą dėl neatsargumo. Tokiu atveju atsakomybė iš esmės būdavo nustatoma pakankamai nedidelė. Komitetas apsisprendė, kad… Kildavo įrodinėjimo problemų – dėl neatsargumo formos, dėl nerūpestingumo įrodymo, dėl nusikalstamo nerūpestingumo ir taip toliau. Komitetas apsisprendė, kad esanti speciali norma nustato atsakomybę, jeigu žala asmens sveikatai – sunkus ar apysunkis kūno sužalojimas arba užkrėtimas užkrečiama liga – padaroma gyvūno, už tai yra atsakingas savininkas, nes jis pažeidė Gyvūnų laikymo ir gabenimo taisykles. Tokiu atveju reikėtų specialios atskiros atsakomybės.

Aš dar norėčiau pateikti savo pataisą, nes… Aš galiu paaiškinti, kodėl nepateikė komitetas. Todėl, kad anksčiau komitetas buvo apsisprendęs dėl šio straipsnio (250²) 1 dalies, t.y. vadinamojo administracinio prejudicialumo, kad asmuo yra baudžiamas už tai, jeigu jis du ir daugiau kartų jau buvo baustas administracine atsakomybe. Ten buvo siūloma taikyti pataisos darbus arba baudą. Šiandien ši dalis netenka… Na, pirmiausia aš atsižvelgiu į Teisės departamento dar kartą pateiktą pastabą, kad taip neturėtų būti, nes naujajame kodekse nėra administracinio prejudicialumo. Taigi šiuo atveju siūlau 1 dalį išbraukti ir sankcija… beje, mes anksčiau priėmėme, kad bauda gali būti nuo 1 MGL. Tai nerealu, nes jeigu administracinę baudą paskutinį kartą jis, tarkime, gavo iki 2000 Lt, tai pagal baudžiamąją atsakomybę galima būtų skirti nuo 1 MGL, taigi tai būtų tam tikras nelogiškas sankcijų sudėliojimas. Šiandien bauda netenka prasmės baudžiamosios atsakomybės prasme, juo labiau, matyt, nėra prasmės bausti vien tik už tai, kad padaryta pakartotinai. Jeigu neatsirado realių pasekmių. Todėl, jeigu būtų pritarta mano siūlomoms pataisoms (jų yra bent trys), pirmoji yra atskirai – dėl projekto 1 dalies išbraukimo.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu G.Dalinkevičių – Žmogaus teisių komiteto pirmininką.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš turiu iš karto pasakyti, kad man labai malonu girdėti gerbiamojo kolegos, kuris tuo metu buvusio komiteto pirmininkas, o šiandien – Seimo narys, pono R.Šukio posūkį (kitaip ir negaliu įvertinti), nes mūsų papildomas komitetas savo išvadoje ir pasiūlė būtent iš karto išbraukti šio įstatymo 1 dalį, kadangi tas administracinio prejudicialumas baudžiamajai teisei jau tada kėlė didelių abejonių. Taigi malonu, aš tikrai palaikysiu dabar pateiktą pastabą, tačiau būtų galima pasakyti, kad ji kyla ir iš Žmogaus teisių komiteto posėdžio minčių. Labai ačiū.

O šiaip iš esmės šiam projektui mes pritarėme. Be jokios abejonės, reikia prašyti kolegų pritarti apskritai, nes, deja, šiandien gyvūnai tampa tikrai grėsmingi ir reikia pripažinti, kad baudžiamoji teisė, baudžiamoji atsakomybė už šiuos procesus tikrai būtina. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose nėra norinčių kalbėti, galėtume pradėti svarstyti pataisas. Dėl šio straipsnio 1 dalies yra gautos pataisos iš Žmogaus teisių komiteto – pašalinti 1 dalį. Taip pat Teisės departamentas teikia tokį pasiūlymą ir Seimo narys R.Šukys. Dėl Seimo nario R.Šukio pasiūlymo. Kad mes pradėtume jį svarstyti, reikia 10 Seimo narių parėmimo. Bet tą patį siūlė ir Žmogaus teisių komitetas. Ar 10 Seimo narių galėtų pakelti rankas? Ačiū. Taigi pradėtume svarstyti siūlymą atsisakyti straipsnio 1 dalies. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Gal bendru sutarimu pašalinkime 1 dalį? Nėra prieštaraujančių? Nėra. Taigi bendru sutarimu 250² straipsnio 1 dalis projekte panaikinama.

Dabar dėl kitų pataisų, kurias teikia Seimo narys R.Šukys. Sugriežtinti sankcijas 2 ir 3 dalyse. Reikėtų, kad taip pat paremtų 10 Seimo narių. Ar būtų? Yra. Ačiū. Tada siūlau šių pataisų autoriui R.Šukiui pateikti savo argumentus.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš iš karto gal kalbėsiu dėl abiejų dalių, jeigu būtų galima. Yra siūloma 2 dalyje sugriežtinti sankcijas. Esmė yra tokia. Atsitiko taip, kad, nusprendus įvesti specialią normą, sankcijos buvo paliktos tokios pat – neatsargus kūno sužalojimas, sunkus arba apysunkis ir neatsargus nužudymas. Tačiau jeigu mes pažiūrėtume į didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, pavyzdžiui, automobilio, savininko eismo taisyklių nesilaikymą, kai yra padarytas sunkus ar apysunkis kūno sužalojimas, arba kai yra gyvybės atėmimas, mes pamatytume, kad atsakomybė kur kas griežtesnė, nepaisant to, ar jis buvo blaivus, ar neblaivus. Tai vis dėlto teisės teorija. Gyvūnas vertinamas taip pat kaip ir automobilis, kaip didesnio pavojaus šaltinis. Todėl čia turėtų vis dėlto būti ir sankcijos artimesnės. Aš nesiūlau nustatyti tokių pat sankcijų, kaip yra su autotransporto priemonių valdytojo padaryta žala, bet šiek tiek padidinti, šiuo atveju iki 3 metų, jeigu padarytas sunkus ir apysunkis kūno sužalojimas arba nukentėjusysis užkrėstas liga arba kitaip susargdintas. Ir 3 dalyje atsakomybė iki 5 metų, jeigu dėl to nukentėjusysis mirė, nes, pavyzdžiui, autoįvykio atveju, jeigu nukentėjusysis žuvo, mirė, minimali sankcija yra nuo 2 iki 7 metų. Šiuo atveju paimtas tam tikras vidurkis, kadangi yra tam tikra specifika – gyvūno elgesys, jo laikymas, tam tikra nukentėjusiojo veiksmų seka. Aš vis dėlto siūlyčiau griežtinti sankcijas, bet ne visai tiek, kiek yra kitais atvejais. Siūlyčiau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių, dėl šių dviejų pataisų, griežtinančių sankcijas, kalbėti. Yra. V.Rinkevičius norėtų išsakyti nuomonę už.

V.RINKEVIČIUS. Norėčiau pritarti autoriui ir pasakyti, kad tokių Baskervilių šunų atvejų vis dėlto yra Lietuvoje ir už tai turi deramai atsakyti, visiškai pritariu. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkui. Nėra nuomonių prieš. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šioms dviem pataisoms, griežtinančioms 2, dabar jau 1, dalies ir 2 dalies sankcijas? Jūs norite dar kažką papildyti? R.Šukys dar nori papildyti. Prašome.

R.ŠUKYS. Aš dar prašyčiau iš karto apsispręsti dėl techninio pataisymo, kurio aš neįtraukiau, kad būtų įsigaliojimas, nes ten yra šiek tiek senas įsigaliojimas, perkeltas nuo 2002 m. sausio 1 d. Taip, kaip yra padaryta su Administraciniu teisės pažeidimų kodeksu ir kaip yra padaryta dėl tam tikrų taisyklių ir dėl Gyvūnų globos naudojimo ir laikymo įstatymo įsigaliojimo. Tai techninis dalykas, bet jį būtina nustatyti, kad neatsitiktų atgalinio galiojimo.

PIRMININKAS. Dabar dėl 2 straipsnio. Projekte yra, kad įsigalioja nuo 2001 m. birželio mėn., bet mes matome, kad tas terminas jau praėjo. Siūlymas yra nuo 2002 m. sausio 1 dienos. Pritartume tokiam siūlymui? Ačiū. Taigi galėtume baigti svarstymą. Ar pritartumėte komiteto patvirtintam įstatymo projektui? Sako, dar yra viena Seimo nario M.Pronckaus pataisa. Sako, buvo atmesta. Gal suteikime žodį, nes man Sekretoriatas sufleruoja, kad neranda priimto tokio sprendimo. Prašom. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Komitetas lyg ir atmetė, bet Seimas nebalsavo už šias mano pataisas, tai Seimas turėtų apsispręsti. O esmė yra tokia, kad šie apsunkinimai netaikomi tokiais atvejais, kai šuo gina šeimininko turtą arba gyvybę, arba sveikatą, kai gyvūnas yra kankinamas arba specialiai erzinamas, o tokių atvejų yra gana daug mūsų visuomenėje. Todėl šie apsunkinimai siūlomi netaikyti tokiais atvejais. Tokia mano siūloma pataisa, siūlau palaikyti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Šukys. Prašome.

R.ŠUKYS. Aš noriu išsakyti tuos motyvus, kuriuos praeitą kartą buvau išsakęs, kodėl tos pataisos nereikia, kadangi tai yra savaime suprantama. Vėlgi yra teisinis dalykas, kad paprastai baudžiamoji atsakomybė atsiranda dėl veiksmų, tarp kurių padarymo ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys, nustatant atsakomybę, turės būti todėl, kad ji būtų taikoma, savininko pažeidimas tam tikrų taisyklių ir tai, kad neteko gyvybės arba asmuo buvo sunkiai sužalotas (pasekmės), būtent tarp tų veiksmų. O tai, kad erzino ar ne, šiuo atveju irgi tam tikros įtakos atsakomybės laipsniui nustatyti turės. Įsivaizduokime, kad nušauna ginklu, kuris yra neregistruotas. Juk mes atsakomybę už neregistruoto ginklo nešiojimą taikome, tačiau už nužudymą, jeigu tai buvo būtinoji gintis, netaikysime. Taigi čia yra grynai teisės normų taikymo dalykas. Tai nustačius, mes daugeliu atvejų baudžiamąją atsakomybę panaikintume, kai ji iš tikrųjų turėtų teisiškai būti. Čia iš tikrųjų labai rimtas klausimas, gerbiamieji kolegos, ir komitete tai buvo svarstyta, tikrai negalima tam pritarti. Yra mechanizmai teisės teorijos taikymo klausimais, kaip šie dalykai, taikant baudžiamąją atsakomybę, yra išsprendžiami.

PIRMININKAS. Aš norėčiau dar M.Pronckui leisti atsakyti. Prašom.

M.PRONCKUS. Jeigu taip aiškina teisininkai, žinoma, tada viskas išsisprendžia, būtų galima atsiimti šitą pataisą, jeigu iš tikrųjų taip įvyktų, kaip aiškina gerbiamasis R.Šukys. Bet jeigu iš tikrųjų nebūtų taip, tada čia išeina įvairių kazusų. Ačiū.

PIRMININKAS. Laikykime, kad jūs atsiėmėte savo pataisą, nes teisininkas R.Šukys labai tiksliai paaiškino, kad galioja kiti straipsniai, nustatantys atleidimą nuo atsakomybės, nors ir būtų padarytas nusikalstamas atvejis.

Mes baigėme svarstymą. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto patvirtintam įstatymo projektui su Seimo posėdžio metu priimtomis pataisomis po svarstymo? Pritariame bendru sutarimu. Ačiū. Klausiu, ar sutiktumėte priimti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka? Pritariate. Ačiū. Pradedame skubos tvarka priiminėti šį įstatymą.

Dėl 1 straipsnio, kuris jau dabar pataisytas ir atlikta visa kita. Nėra prieštaraujančių? Priimtas.

2 straipsnis, dėl įsigaliojimo. Nėra norinčių. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dabar dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti? Nėra. Prašom registruotis, balsuosime dėl viso įstatymo.

Prasidėjo registracija. Prašom dar kartą registruotis. Genda. Kompiuteris nerodo registravimo rezultatų. (Balsai salėje) Gal dar kartą pabandykime registruotis.

Salėje 55 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 250² straipsniu įstatymą?

Už – 43, prieš nėra, susilaikė 7, įstatymas priimtas.

Augalų sėklininkystės įstatymo projektas Nr.IXP-865(2*) ES (svarstymas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 3 klausimą – Augalų sėklininkystės įstatymo projektą Nr.IXP-865(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – V.Velikonis, Kaimo reikalų komiteto narys. Noriu pranešti, kad trumpai pirmininkavimą perduodu Seimo Pirmininko pavaduotoju G.Steponavičiui.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Ačiū. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, nuo agresyvių šunų pereikime prie taikių augalų. Jau ketverius metus galioja Augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymas, vienas įstatymas, kuriuo vadovaujamės. UPOV – Tarptautinė naujų augalų veislių apsaugos sąjunga siūlo, reikalauja, ekspertai daro išvadas, kad reikia dviejų įstatymų. Taigi reikia atskirti Siamo dvynukus. Europos Sąjungos ekspertai yra pateikę išvadas, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, šiuo metu augalų veislių kaip intelektualinės nuosavybės apsaugą turėtų reglamentuoti atskiras įstatymas, t.y. Augalų veislių apsaugos įstatymas, parengtas pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos – UPOV, Ženevos konvencijos aktus. Kitas įstatymas – Augalų sėklininkystės įstatymas turėtų reglamentuoti valstybinės sėklininkystės valdymą ir sėklinės medžiagos dauginimą, sertifikavimą bei platinimą mūsų šalyje. Todėl šiuo metu yra parengti bei pateikti du atskiri minėtų įstatymų projektai.

Antradienį iš šios tribūnos pateikiau Augalų veislių įstatymo projektą, o šiandien kalbame apie Augalų sėklininkystės įstatymo projektą. Šiuos įstatymus nagrinėti pagrindiniu buvo paskirtas mūsų Kaimo reikalų komitetas. Projektas buvo paskelbtas spaudoje. Komitetas gavo Seimo Teisės departamento, papildomo komiteto – Aplinkos apsaugos komiteto išvadas, selekcininko J.Šedžio pasiūlymus bei Žemės ūkio rūmų agronomo Aleksyno pastabas. Į daugumą Teisės departamento išvadų komitetas atsižvelgė. Išvados, kurioms nebuvo pritarta, yra aptartos su Teisės departamento, rengusio išvadas, autoriais, kurie sutiko su komiteto nuomone. Iš dalies atsižvelgta į selekcininko J.Šedžio pasiūlymus. Neatsižvelgta į agronomo Aleksyno pastabas, nes jos nebuvo konkrečios, daug jų yra ne šio įstatymo reguliavimo objektai.

Atsižvelgiant į pateiktas išvadas ir pasiūlymus, buvo parengtas Augalų sėklininkystės įstatymo projektas, antrasis projektas, kuriam komitetas pritarė. Siūlau po svarstymo pritarti komiteto patobulintam Augalų sėklininkystės įstatymo projektui Nr.2. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už komiteto išvados pateikimą. Kviečiu papildomo komiteto – Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pateikti A.Macaitį. Matau kolegą V.Einorį, ne mažiau kompetentingai pasirengusį pateikti komiteto išvadą. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komiteto pavedimu turiu pranešti, kad mes svarstėme šį įstatymo projektą, jam pritarėme. Kviečiame vieningai balsuoti už šį projektą po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, išklausėme komitetų išvadas. Jos gana aiškios, joms vieningai pritarta komitetuose. Diskusijose dalyvauti svarstant šį įstatymo projektą norinčių nėra. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume po svarstymo Augalų sėklininkystės įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nei matau, nei girdžiu. Augalų sėklininkystės įstatymo projektui Nr.IXP-865 yra pritarta. Primenu, tai yra su Europos integracija susijęs įstatymas.

Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-966(2*) (svarstymas)

Svarstome kitą eilės tvarka darbotvarkės klausimą. Tai 1-4 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-966. Svarstymo stadija. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Kviečiu kolegą R.Valčiuką iš tribūnos pateikti komiteto išvadą.

R.VALČIUKAS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir po ilgų diskusijų pritarė šiam projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 3, susilaikė 3.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas, kaip visada svarstant šio įstatymo pataisas, yra Sveikatos reikalų komitetas. Kviečiu D.Mikutienę pateikti iš tribūnos komiteto išvadą.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė iniciatorių pateiktą Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pritarė šiam įstatymo projektui siūlydamas pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėti diskusijoje Statuto numatyta tvarka iki klausimo svarstymo pradžios užsiregistravo 3 Seimo nariai. Pirmasis yra kolega J.Razma. Kviečiu jus dalyvauti diskusijoje iš tribūnos. Taip pat primenu, kad Seimo nariai, kalbantys savo vardu, kalba ne ilgiau kaip 5 minutes, frakcijos vardu – 7 minutes.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, priminsiu, kad mūsų frakcijos nariai šiam projektui nepritarė jau pateikimo metu. Mūsų nuomonė nepasikeitė ir po diskusijų komitetuose. Mes neišgirdome rimtų argumentų dėl tokio projekto reikmės. Buvo kalbama, kad tokia paslauga reikalinga degalinėse atsižvelgiant į “VIA Baltica” magistralę, kad apskritai reikia panaikinti bet kokius verslo suvaržymus. Tokioms kalboms galima rasti daug kontrargumentų. Pirmiausia norėčiau nusistebėti vienpusiu projekto autorių ir jiems pritarančių kolegų požiūriu į šitą dalyką. Matomas tik vienas siauros verslo grupės, degalinių savininkų, interesas. Be abejo, degalinių parduotuvės, leidus prekiauti stipriais alkoholiniais gėrimais, uždirbs daugiau pelno. Bet jeigu žiūrėtume vien verslo lygmeniu, yra ir kitų verslininkų interesas, t.y. tų verslininkų, kurie šiandien turi įkūrę pakelėse kavines, tų verslininkų, kurie išlaiko nedideles visą parą prekiaujančias alkoholiniais gėrimais parduotuves. Be abejo, jų verslo sąlygos pablogėja. Aš neatmesčiau galimybės, kad viena kita gali bankrutuoti ir gali būti prarandamos kelios darbo vietos. Gi čia, degalinėse, jokių naujų darbo vietų tikrai neatsiras, kiek dirbo, tiek ir dirbs darbuotojų.

Į ką dar galima atkreipti dėmesį? Tie mano minėti nukenčiantys verslininkai, be abejo, nėra kaip nors susijungę, susivieniję, kad galėtų daryti kokią nors rimtesnę įtaką Seimo nariams ar skirti finansinę paramą partijoms. Tuo tarpu degalinių tinklas, kaip žinome, Lietuvoje priklauso kelioms stambioms kompanijoms, todėl, aišku, šie savininkai neabejotinai gali svariai atsilyginti už tokias, kokios dabar svarstome, iniciatyvas. Tame kontekste aš priminčiau ir ne taip seniai plačiai nuskambėjusią socialdemokratų lyderio A.Brazausko garsiąją medžioklę su I.Paleičiku. Be abejo, tas I.Paleičikas neturėtų nukentėti nuo tokio projekto, jeigu mes jį priimsime.

Toliau. Vis dėlto aš pabrėžčiau, kad mano minėtas verslo aspektas nėra, ko gero, svarbiausias sprendžiant šio projekto likimą. Daug svarbesnis, manau, yra siūlomu projektu numatytas vairuotojo ir stipriųjų alkoholinių gėrimų suartinimas, tarsi demonstruojant vairavimo ir alkoholio gėrimo suderinimą. Nesunku įsivaizduoti, kad vairuotojas, naktį užsukęs į degalinės parduotuvę, net neturėdamas išankstinių planų išgerti, tačiau, pamatęs daugybę gražiomis etiketėmis išrikiuotų alkoholinių gėrimų, gali lengvai susigundyti ir dėl šilumos šiek tiek paimti. Todėl norėčiau paklausti tų kolegų, kurie čia įžiūri kažkokį humorą: ar iš tikrųjų jie yra pasirengę prisiimti atsakomybę už tas naujas autoavarijas ir tas aukas, kurios gali rastis dėl tokio mūsų priimto projekto? Ar Seimo nariams tikrai nedaro įspūdžio dėl girtų vairuotojų kaltės įvykusių mirtinų autoįvykių statistika? Na, stebina ir tai, kad šį projektą teikia socialliberalai, kurių atstovai pastaruoju metu pretenduoja tapti didžiausiais moralės sergėtojais. Visi turbūt įsidėmėjome ryžtingą kolegos G.Dalinkevičiaus kryžiaus žygį prieš nepadorius užrašus ir pornografijos skleidimą. Kyla klausymas – kokios iš tikrųjų yra socialliberalų moralinės nuostatos? (Balsai salėje)

Dar norėčiau kreiptis ir į liberalus. Pastebėjau, kad Ekonomikos komitete prieš šį projektą balsavo ar susilaikė tik R.Pakso šalininkų grupė. Norėčiau tikėti, kad moralinės nuostatos yra svarstomos ir platesnių liberalų sluoksnių. Kviesčiau žiūrėti į alkoholinius gėrimus net ne kaip į paprastą prekę, bet kaip į produktą, kurio vartojimas vis dėlto daro žalą ir vartotojui, ir visuomenei. Ir vargu ar reikia plėsti jo platinimo ir vartojimo galimybes? Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau diskusijoje kviečiu kalbėti A.Vazbį. Padarykite tai iš tribūnos.

A.VAZBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Tikrai nesirengiu moralizuoti ir verkšlenti dėl šio įstatymo priėmimo, bet noriu pateikti argumentus, dėl ko aš skeptiškai vis dėlto žiūriu į šią iniciatyvą. Visų pirma, bet kokį įstatymą svarstydami, turime galvoti apie jo būsimą naudą visuomenei ar tam tikroms jos grupėms. Šiuo atveju aš nematau problemos dėl alkoholio įsigijimo, bent jau tai tikrai nėra tokia problema, dėl kurios reikėtų keisti įstatymą. Galų gale, jeigu tai būtų problema, rinka ją išspręstų per pasiūlą. Jeigu realiai būtų tokia paklausa, dėl kurios nepatogiai jaustųsi didelė dalis visuomenės, atsirastų pasiūla ir atsirastų tinklas parduotuvių arba tinklas kavinių, kurios dirbtų visą parą ir galėtų tą daryti prie kelių. Jeigu to nėra, vadinasi, tikrai nėra tokio gyvybiškai svarbaus poreikio.

Kitas dalykas, jeigu kalbėtume apie menamą, arba galimą, naudą. Nauda tikrai gali būti degalinių savininkams. Jeigu mes iš tikrųjų norime padėti šitiems “vargšams” degalinių savininkams, kurie ir taip gauna viršpelnius visų vartotojų sąskaita, jeigu prisiminsime, kaip jie reagavo į krizę Amerikoje, kaip pakėlė kainas, kai jos smuko pasaulio naftos rinkose, kaip jie manipuliuoja kainomis ir daro kartelinius susitarimus, tai daugiau negu abejotini tokie argumentai, kad jiems dar reikia padėti, nes jie yra tokia labai nuskriausta verslo (…), kuri nesugeba išsilaikyti. Be to, ponas J.Razma minėjo, yra ir kita pusė. Jiems vargu ar reikia pagalbos. Bet tikimybė, kad nuo to nukentės kiti, tie, kurie galbūt iš tikrųjų nelengvai išsilaiko išsipirkę licencijas ir prekiauja alkoholiu, yra. Ir šiuo atveju, jeigu verslo argumentais kalbant, tai daugiau potencialios žalos nei naudos aš matau apskritai verslui.

Pagaliau yra paskutinis ir svarbiausias klausimas, į kurį neišgirdome atsakymo iš įstatymo iniciatorių. Kaip tai paveiks avaringumą, kaip tai paveiks su tuo susijusias traumas ir žūtis keliuose? Tiems, kurie mėgina remtis kitų valstybių patirtimi, neva visa Europa taip daro, norėčiau pasakyti arba priminti, kad, pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje ir kitose valstybėse, alkoholiu degalinėse prekiauti draudžiama kaip tik dėl anksčiau minėtų argumentų. Netgi liberaliausia Europos valstybe laikoma Olandija prieš keletą metų įvedė šį apribojimą, tai kodėl mes norėtume judėti priešinga kryptim? Ar tik todėl, kad padėtume tuo suinteresuotiems degalinių savininkams? Manau, kad tai yra, švelniai tariant, per silpnas argumentas.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad man tikrai nuostabą kelia tai, kad šį įstatymą inicijuoja Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas ir komiteto narė. Galbūt tai yra labai puikus triukas mėginant užtikrinti, kad tas įstatymas būtų priimtas ir kad neliktų abejonių, jog jisai nepadarys žalos. Bet aš tikiuosi, kad tas triukas nepraeis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis diskusijoje dalyvauja kolega P.Gražulis. Primenu, iki 5 minučių.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo klausimu man teko kalbėti ir televizijos laidoje. Noriu priminti, kad vis dėlto telefonų skambučiais mano nuomonę žmonės palaikė ir toje laidoje laimėjau. Šiandien jau buvo išsakyta nemažai priekaištų šio įstatymo projekto autoriams, kurie nori legalizuoti prekybą alkoholiu degalinėse, todėl ir aš noriu atkreipti dėmesį į pačią įstatymo dvasią. Įstatymas yra dėl Alkoholio kontrolės įstatymo. Jo tikslas? Šio įstatymo tikslas – mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. O ką mes darome? Mes nusižengiame pačiai įstatymo dvasiai. Kitas dalykas – Lietuvoje yra priimta Nacionalinė sveikatos programa, ji patvirtinta Seime. Toje programoje vienas iš punktų yra, kaip mažinti Lietuvoje alkoholio vartojimą? Tame punkte yra 14 papunkčių priemonių, kokių imsimės, kad būtų mažiau vartojama alkoholio? Taip pat šių priemonių įgyvendinimui numatytos lėšos iš biudžeto, sukurtos specifinės programos. Lyg ir viena ranka siekiame, vienu įstatymu, kad alkoholio vartojimas būtų sumažintas, o kita įstatymo pataisa mes padarome visiškai prieinamą arba pasakyčiau, alkoholis tiesiog brukamas per prievartą. Motyvai, kad daugelyje Europos valstybių yra leidžiama degalinėse vartoti, netiesa. Aš ypač norėčiau atkreipti mūsų Seimo narių dėmesį ir pasižvalgyti po kaimynines valstybes, ne NVS šalis – Baltarusiją, Kaliningradą, o į kitą Baltijos pusę. Pažiūrėkime į Skandinavijos šalis – Švediją. Švedijoje iš viso, aš jau minėjau, tokiam mieste kaip Stokholmas, kuriame yra apie 2 mln. gyventojų, veikia tik 7 parduotuvės. Alkoholį galima nusipirkti ne anksčiau kaip nuo 11 valandos ir ne vėliau kaip iki 17 valandos. Sekmadienį iš viso nė viena parduotuvė nedirba. Tai kur mes einame, į ką mes orientuojamės. Ko mes siekiame?

Kitas dalykas. Aš norėčiau, kad jūs visi gerbiamieji Sveikatos komiteto nariai, kurie inicijuojate šią įstatymo pataisą paskaitytumėte sveikatos programą, kur aiškiai parodyta, kokias didžiules socialines pasekmes sukelia alkoholio vartojimas Lietuvoje? Mes Europoje pirmaujame savižudžiais, ir ne tik Europoje, pasaulyje. Pas mus nuolat daromi vis žiauresni ir sunkesni nusikaltimai ir visa tai, labai didelį procentą padaro neblaivūs žmonės. Todėl niekaip negaliu pritarti ir net suprasti šio projekto teikėjų ir autorių. Prašyčiau, kad būtų atsiimtos šios įstatymo pataisos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, diskusijos yra baigtos. Po balsavimo bus replikos. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš svarstymo stadijoje. Bet prieš tai noriu informuoti, kad Seime lankosi ir mūsų posėdį stebi Skuodo rajono Linkimų seniūnijos atstovai. (Plojimai)

Pasveikinus svečius dėl balsavimo motyvų pirmasis yra kolega A.Vazbys – prieš.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Na, iš to, kaip entuziastingai yra registruojamasi agituoti už šio įstatymo priėmimą, darosi akivaizdu, kad, matyt, bent jau šioje stadijoje jis bus priimtas. Tačiau aš norėjau atkreipti dėmesį į vieną detalę. Iš to, kiek šiuo metu yra salėje, kuriai frakcijai atstovaujama, aiškiai matyti, kad proporcingai vertinant socialliberalų atstovų yra daugiausia. Tas jų toks susidomėjimas ir entuziastingas mėginimas prastumti šį įstatymą, mano manymu, tik patvirtina prielaidą, kad jie gali turėti labai aiškių lobistinių interesų. Aš manau, kad mes turėtume elgtis principingai ir balsuoti už visos visuomenės interesus, o ne už tam tikrų specifinių grupių. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau ateityje vengti išvedžiojimų, o naudotis Statuto numatyta tvarka. Jeigu manote, kad yra privačių ir viešųjų interesų konfliktai, naudokitės Etikos ir procedūrų komisijos paslaugomis. Taip sutaupysime daug daugiau laiko.

Dabar dėl balsavimo motyvų kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Pirmiausia iš tikrųjų norėčiau paraginti kolegas nesiimti tokių visiškai nepagrįstų įtarinėjimų ir turbūt tik tokie argumentai telieka pasakyti prieš šį įstatymo projektą.

Na, kitas dalykas. Tikrai džiaugiuosi, kad Sveikatos reikalų komitetas pirmą kartą per savo šios kadencijos gyvavimo istoriją pasižiūrėjo į šį dalyką šiek tiek per kitą prizmę. Tikrai skatinčiau ir ateityje kolegas vadovaujantis būtent tokiais metodais priimti sprendimus. Aš įsivaizduoju, kad tokie argumentai, siūlantys visokiais kvailais ir niekuo nepaaiškinamais apribojimais uždrausti prekybą vienur ar kitur, tikrai prie niekur neveda ir galiu tik pasakyti, kad tokiu atveju reikėtų uždrausti ir bandelių, ir prezervatyvų prekybą degalinėse, nes valgymas už vairo ar seksas už vairo irgi didina avaringumą keliuose. Taigi, kolegos, tikrai tie argumentai yra nesuprantami ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet dabar turėtume baigti pasisakymus dėl balsavimo motyvų, nes svarstymo stadijoje vienas – už, vienas – prieš. Pereiname prie apsisprendimo. Prieš tai kviečiu kolegas registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Kviečiu kolegas balsuoti. Formuluoju balsavimo klausimą. Balsavimas už reiškia pritarimą… (Balsas salėje) Užregistruotas. Jūsų balsą suskaičiuosime. Gerai. Jums prašant, mums neprieštaraujant, registruojamės dar kartą. Kartu formuluoju balsavimo klausimą. Balsuojame dėl įstatymo Nr.IXP-966. Svarstymo stadija. Balsavimas už reiškia pritarimą pagrindinio komiteto išvadoms, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Susilaikymas yra susilaikymas.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 56 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo šiam įstatymui po svarstymo. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 34 – už, 15 – prieš, 3 susilaikė, po svarstymo įstatymo projektui pritarta. Gerbiamieji kolegos, atsiliekame nuo numatytos darbotvarkės, tačiau aš suprasdamas, kad dirbame 2,5 valandos be pertraukos, norėčiau paskelbti 10 minučių pertrauką. Toliau tęsime rytinį posėdį.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Tęsiame mūsų posėdį ir aš galiu pasakyti be registracijos, kiek salėje yra žmonių. Tik pranešėjo dar kol kas trūksta. Galėtume pradėti, bet pranešėjo reikia. Mes vėluojame beveik valandą, nesinori labai užtęsti. Aš manau, kad vis tiek mes turėtume negaišti ir galėtume pradėti rezervinio klausimo pateikimą. Ar komiteto pirmininkas pasiruošęs pateikti rezervinį? Ačiū.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7, 8¹, 33, 34, 35, 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 33¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1134 (pateikimas)

Taigi pradedame nagrinėti 1 rezervinį klausimą – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7, 8¹, 33, 34, 35, 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 33¹ straipsniu įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-1134. Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums yra pateikiamas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šio įstatymo projekto tikslas – suvienodinti darbuotojų, dirbančių užsienio valstybių įmonėse, ir darbuotojų, dirbančių Lietuvos įmonėse, su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimą, įvesti vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamų apmokestinimą, be to, suderinti lengvatų taikymą gyventojų gaunamoms pašalpoms su naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

Pagal šiuo metu galiojančio Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo nuostatas darbuotojų, dirbančių Lietuvos įmonėse, su darbuotojų santykiais susijusios pajamos apmokestinamos didesniu pajamų mokesčio tarifu – 33% negu užsienio valstybių įmonėse dirbančių darbuotojų už veiklą Lietuvoje gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos (yra apmokestinamos 20%). Pirmas yra noras sulyginti fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifo dydžius. Nuo 2000 m. panaikinus vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamų apmokestinimą, šioms pajamoms yra sudarytos išskirtinės apmokestinamos sąlygos, palyginti su kitų rūšių pajamomis. Paprasčiau paaiškinus, vertybinių popierių prieaugis turi būti apmokestinamas tam tikru procentiniu dydžiu, jeigu ta akcija arba vertybinis popierius yra parduodamas per metus. Paprasčiau sakant, jeigu jūs nusipirkote ir, nepraėjus metams, parduodate vertybinius popierius, tai ta dalis nuo vertybinių popierių prieaugio apmokestinama. Taip pat pažymime, kad pagal naujo Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., nuostatas sąvoka “pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis” traktuojama siauriau, tai yra tėvai nelaikomi pirmosios eilės paveldėtojas. Todėl kyla neaiškumų, taikant Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7, 35 straipsniuose numatytas mokesčių lengvatas darbdavio mokamoms pašalpoms. Atsižvelgiant į tai, šiuose straipsniuose siūloma vietoj žodžių “pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis” įrašyti žodžius “vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai)”.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad siekiant suvienodinti fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims, kaip akcininkams, iš įmonės lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo nemokamai išduotų akcijų arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės padidinimo sumos apmokestinimą, siūloma nustatyti, kad bendrosioms fizinio asmens akcininko pajamoms nepriskiriama iš įmonės lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo, proporcingo jau turimų akcijų skaičiui, arba nemokamai išduotos akcijos, arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės padidinimo suma, o fizinio asmens pajininko pajamoms – proporcingai jau turimai daliai pajaus vertės padidėjimo suma.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašome.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pranešėjau, pirmiausia aš šiandien beveik nedalyvavau rytiniame posėdyje. Ar vėl grįžta nauji politiniai laikai ir atsiranda nauja frakcija? Jūs esat parašytas kaip LDDP, LSDP, LRS frakcijos pranešėjas. Tai čia toks klausimas, ar kokių pasiteikimų įvyko? O rimtesnis klausimas yra toks. Ar jau šiuo įstatymu reglamentuojami pinigai yra įtraukti į kitų metų biudžetą? Ir koks yra Vyriausybės požiūris į jūsų teikiamą įstatymo projektą?

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū. Aš irgi nustebau, kai buvo parašyta LDDP, LSDP, LRS, bet ten yra, mano manymu, tam tikra korektūros klaida.

Šios lėšos, kurios būtų gaunamos priėmus šį įstatymą, nėra numatytos kitų metų biudžeto pajamų plane. O šaip aš noriu priminti gerbiamajam Vidžiūnui, kad jūsų valdymo laikais kai kurių… dalis nuostatų buvo priimta.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik norėčiau priminti, kad aiškinamajame rašte yra parašyta, kas teikia šį projektą, ir parašyta skliausteliuose LDDP, LSD ir LRS. Taigi čia nebuvo Sekretoriato išsigalvojimas įrašyti taip į darbotvarkę.

Kitą klausimą teikia Seimo narys K.Glaveckas. Prašome.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad siūloma apmokestinti vertės pasikeitimą, kuris įvyko per metus parduodant ir perkant akcijas, kurso pasikeitimas, kitaip sakant, šito pelno apmokestinimas. Jūsų nuomone, ar tai nepaveiks neigiamai maklerių institucijos visą darbą? Makleriai, kaip rinkos spekuliantai, iš to ir gyvena, kad perka ir parduoda. Sumažės jų pajamos daugeliu atvejų. Ir apskritai, ar tai duos teigiamą įtaką kapitalo rinkai, kuri iš principo šiuo metu yra labai blogos būklės, o prognozės yra dar blogesnės ryšium su tokio mokesčio įvedimu. Jūsų nuomonė?

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad su kapitalo rinkos specialistais buvo diskutuojama ir jie į šią įstatymo pataisą žiūri labai teigiamai. Taip bus tik vienas kelias užkirstas tam tikrai finansinei spekuliacijai.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Paskutinis klausimas. Prašome.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, visų pirma noriu pareikšti nusistebėjimą dėl tokių iniciatyvų ne iš principo, bet dėl jų fragmentiškumo. Mes Seime senokai laukiame pasirodančios Vyriausybės mokesčių koncepcijos. Sunku dar spręsti, ar tai yra naujos tendencijos, išplaukiančios iš mokesčių koncepcijos, ir kiek jos derės su šiomis iniciatyvomis, ar tai yra labiau jūsų asmeniniai dalykai? Aš taip pat norėčiau paklausti, ar mokesčių naštos didinimas, kuris akivaizdžiai matyti iš šito, taip pat yra tai, kas toliau bus būdinga valdančiajai daugumai, turint minty, kad yra priimta dalis įstatymų, kuriuos jūs dabar jau norite keisti, faktiškai nepraėjus nė metams? Ir žinodamas, kad tuoj viršysiu laiką, noriu pasakyti dėl procedūros tvarkos, dėl Statuto reikalavimo. Aš abejoju, ar teisėtai šitas klausimas pateikiamas dabar iš tribūnos, nes Teisės departamento išvadų mes nesame gavę. Apgailestauju dėl tokio neorganizuotumo. Aišku, gerbiamasis pranešėjau, tai nėra jūsų kaltė, juo labiau siūlant svartyti rezervinį klausimą.

A.BUTKEVIČIUS. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad Teisės departamento išvados yra. Jos gulėjo pas mane ant stalo jau ryte, jeigu jums neišdalintos, tai nežinau, čia ne mano, kaip Seimo nario, problema. Antras dalykas, vis dėlto nesirengiama didinti mokestinės naštos. Ir labai buvo gaila stebėti, kai liberalai priėmė įstatymą, kuris panaikino šį mokestį ir savotiškai apsunkino konkurencines sąlygas atskiriems verslininkams. Galėčiau pateikti labai daug pavyzdžių, kai galima sumažinti įstatinį kapitalą, po to galima, pritaikius nulinį pelno tarifą investicijoms, vėl automatiškai atstatyti, taip išplaunami labai dideli pinigai. Man atrodo, liberalai irgi turėtų pritarti, kad konkurencinės sąlygos versle turi būti visiems vienodos.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar galėtume išklausyti motyvus.

Dar dėl vedimo tvarkos G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi nėra išlaikytos Statuto normos, aš siūlyčiau padaryti šio klausimo pateikimo pertrauką. Aš manau, tai būtų Liberalų frakcijos siūlymas.

PIRMININKAS. Ar galėtume konkrečiau sužinoti, kokios Statuto normos neišlaikytos?

G.STEPONAVIČIUS. Turi būti išdalintos visiems Seimo nariams Teisės departamento išvados. Nei internetiniame puslapyje, nei ant stalo mes nesame gavę patvirtinimų, kad yra išvados.

PIRMININKAS. Gerai. Jūs prieš balsavimą siūlote pertrauką ar po balsavimo? (Balsai salėje) Gerai, tai dar išklausome dėl šio įstatymo A.Plokšto nuomonę. Prašom.

A.PLOKŠTO. Aš norėčiau paremti šitą projektą ir nuraminti dešiniosios pusės atstovus. Tai nėra mokesčių didinimas, tai yra tik žingsnis ta kryptimi, kad visos pajamos būtų maždaug vienodai apmokestintos. Mes faktiškai šiuo projektu sulyginame sąlygas. Aišku, bus dar diskusijų, bet šia kryptimi tikrai bus einama nepaisant to, kas turės valdžią. Siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia norėčiau pakviesti Seimo narius neklaidinti kolegų ir nesakyti, kad tai nėra mokesčio įvedimas. Jeigu mes per tuos pačius metus nusiperkame akcijų už vieną kainą, o paskui tais pačiais metais už didesnę kainą jas parduodame, tai tas skirtumas bus apmokestinamas 29%. Tai yra mokesčio įvedimas.

Antra, vėlgi vadovaujamasi neaiškiais faktais, nepasakant tų faktų, kad vyksta nesąžininga konkurencija, kad yra naudojamasi įstatymo spraga ir t.t., bet niekas taip ir neįvardija konkrečių dalykų. Kviesčiau nepritarti šiam įstatymo projektui, kartu turint galvoje, kad įstatymai Lietuvoje galioja labai trumpai. Tai kelia nestabilumą, sujaukia visus finansų rinkos dalyvių planus, todėl esu prieš šį įstatymą. Nepraėjus nė metams, jis vėl įvedamas.

PIRMININKAS. Dėkui. Išgirdome dvi nuomones. Dabar norėčiau pasitarti. Man pateikė Teisės departamento išvadą, kurią šiandien Sekretoriatas išdalino Seimo nariams. Ar galima laikyti, kad tai yra šiurkštus Statuto pažeidimas? (Balsas salėje) Aš ką tik gavau Seimo nario… (Balsai salėje) Sekretoriato darbuotojas teigė, kad 8 valandą yra įdėjęs į dėžutes. Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, Liberalų frakcija pateikimo metu, prieš balsavimą dėl to, pritarti ar ne, pasiūlė paskelbti pertrauką.

PIRMININKAS. Taip.

A.VIDŽIŪNAS. Ir visų tų dalykų, pone Pirmininke, ką jūs kalbate ir ką kalbėjo komentuotojai dėl motyvų, jau nereikia. Jūs dabar turite arba pasiūlyti bendruoju sutarimu pertrauką, arba balsuoti dėl jos. Juo labiau Vyriausybė… Kaip darbotvarkėje atsiranda tokie klausimai, kolegos? Lapkričio 5 d. įregistruotas projektas Nr.IXP-1113, o pagal Seimo narių registravimo eilę yra tik Nr.500, gerbiamieji kolegos. Tai A.Butkevičius yra šventesnis negu P.Gražulis? Aš tuo nelabai norėčiau tikėti. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Darbotvarkė jau buvo patvirtinta, dėl jos mes nediskutuojame. (Balsas salėje) Aš noriu pasakyti, kad pagrindinis motyvas dėl pertraukos buvo nurodytas – tai Teisės departamento išvados nebuvimas. Manau, jeigu yra Teisės departamento išvada, tai gal jau nebūtų ir pagrindinio prašymo. Seimo narys A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Aš norėčiau papildyti motyvą dėl pertraukos, nes dėl šio klausimo apskritai nebuvo Seimo rudens sesijos darbų programoje. Mes žinome, kaip labai griežtai Seimo valdyba žiūri į pateiktus įstatymų projektus, kurie nėra įtraukti į darbų programą. Tai kodėl kažkam sudaromos šiltnamio sąlygos, ypač dėl labai jautraus įstatymo projekto? Išeina taip, kad be eilės įrašoma į darbotvarkę ir dar kaip rezervinis klausimas. Manau, to precedento nereikia. Reikia pasakyti, kad visi Seimo nariai yra lygūs. Dirbkime pagal eilę.

PIRMININKAS. Dėkui. Būtų gerai, kad tokie dalykai būtų pastebėti tvirtinant darbotvarkę Seniūnų sueigoje, o ne paskutinę minutę, kai mums reikia balsuoti.

Dabar dėl Teisės departamento išvados. Noriu paklausti G.Steponavičiaus. Jeigu ją turi Seimo nariai, jūs dar kartą prašote pertraukos? Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Norėčiau pasakyti, jog daugelis Seimo narių yra atsisakę popierinių variantų, kad jie nebūtų dedami į dėžutes ir švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai. Internete mes nematome Teisės departamento išvadų, kaip jas galime rasti prie daugelio įstatymų. Jeigu jau 8 val. buvo įdėta į dėžutes, tai įdėti į internetą nėra jokių problemų. Taigi konstatuoju, kad procedūra, kurios reikalauja Statutas, nėra iki galo išlaikyta, todėl reikėtų daryti pateikimo pertrauką.

PIRMININKAS. G.Steponavičius frakcijos vardu pasiūlė daryti pertrauką. Prašom registruotis. Dėl šios pertraukos mes balsuosime. Kol mes registruojamės, norėtų Seimo narys R.Ruzas.

R.RUZAS. Aš labai nustebęs, nes mūsų Statute nėra numatyta tokia procedūra kaip kompiuterio turėjimas. Ne visi Seimo nariai jį turi ir juo naudojasi, jeigu mes tokią praktiką čia diegiame. Populistiškai naudoti tokius šūkius, kad tai mokesčių mokėtojų pinigai, kai kompiuteris kainuoja apie 8 tūkst. litų… Tai per kiek laiko jis atsipirks, jeigu mes ką spausdiname? Nereikėtų taip manipuliuoti savo veiksmais. Ačiū.

PIRMININKAS. Salėje 50 Seimo narių. Balsuosime dėl pertraukos. Kas už tai, kad darytume šio įstatymo pateikimo pertrauką, prašome balsuoti.

Už – 19, prieš – 27, susilaikė 3. Skelbiama pertrauka, nes siūlymas surinko daugiau kaip vieną penktadalį Seimo narių balsų.

Noriu pranešti, kad šiandien Seime svečiuojasi Kaišiadorių ligoninės medikai. (Plojimai)

Prašom. Taip, pertrauka iki kito posėdžio – iki popietinio posėdžio. Iki kito posėdžio, kaip ir sako 109 straipsnis.

Paso įstatymo projektas Nr.IXP-886(2*) (priėmimas)

Svarstome kitą darbotvarkės klausimą. Tai 5a pagrindinės darbotvarkės klausimas – Paso įstatymo projektas Nr.IXP-886(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiamas priimti Lietuvos Respublikos paso įstatymo projektas Nr.IXP-886(2). Šiam projektui yra gautas gerbiamojo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko profesoriaus A.Sakalo pasiūlymas dėl 4 straipsnio 4 dalies. Seimo narys E.Klumbys siūlo keisti 2 straipsnio 1 dalį, išbraukti 2 dalį ir teikia 4 straipsnio 1 ir 4 dalių pataisas. Įstatymą būtų galima priimti pastraipsniui, apsisprendus dėl pataisų.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs liekate tribūnoje. Pradedame priėmimą pagal straipsnius.

1 straipsnis. Nori kalbėti Seimo narys K.Bobelis. Dėl 1 straipsnio? Prašom.

K.BOBELIS. Ne, ne dėl 1 straipsnio. Norėjau kalbėti dėl 2 straipsnio.

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio, gerai. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl jo norėtų kalbėti Seimo narys K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Ačiū, Pirmininke. Norėjau kalbėti, nes man čia neaišku. Pasas išduodamas Lietuvos piliečiui, kitaip sakant, nė vienas, kuris nėra Lietuvos pilietis, negali gauti paso. 7 punkte parašyta, kad ten įrašoma pilietybė. Aš niekad negirdėjau, kad reikia specialiai įrašyti pilietybę. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, norėčiau, kad būtų galimybė piliečiui įrašyti savo tautybę, jeigu jis to nepageidauja. Kas nepageidauja, gali nerašyti. Visame pasaulyje yra priimta, jog jeigu žmogus nori identifikuoti, kokios jis yra tautybės, turėtų teisę tai padaryti, nes neleidimas pažeidžia žmogaus teises. Ačiū.

PIRMININKAS. Norėčiau, kad pranešėjas atsakytų. Primenu, kad priėmimas. Visos pataisos turi būti siūlomos laiku ir raštu.

R.ŠUKYS. Sudėtinga suprasti, ar tai yra kalba dėl motyvų, ar pataisų siūlymas. Dėl tautybės norėčiau pasakyti, kad bus kolegos E.Klumbio pasiūlymas dėl 4 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir jūs galėsite išsakyti dar kartą savo nuomonę, tada aš pakomentuosiu, atsakysiu. O dėl 2 straipsnyje numatyto pilietybės reikalavimo, tai mes prisiminkime, kad praėjusiame posėdyje mes priėmėme asmens tapatybės kortelę, kuri yra pagrindinis asmens dokumentas šalies viduje. Ten vienas iš nustatytų duomenų yra pilietybė. Ji yra išduodama kiekvienam asmeniui nuo 16 metų, prireikus gali būti išduota ir iki 16 metų. Todėl pilietybė kaip ten, taip ir čia, nes ir vienas, ir kitas dokumentas, o pasas daugiausia bus naudojamas kaip kelionės dokumentas ir santykiui su kitomis valstybėmis, su jų tam tikrų teisių ar pareigų pripažinimu ir kartu mūsų valstybės požiūriu, pripažinimu tam tikrų teisių ir pareigų piliečiui, todėl pilietybė, savaime suprantama, pase turi būti įrašyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar mes turėtume apsvarstyti Seimo nario E.Klumbio pataisą dėl 2 straipsnio. Prašau autorių pateikti pataisos motyvus. Jeigu atsiimate, tai taip pat pasakykite. Mikrofonas įjungtas.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš siūlau 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio “asmens” įrašyti žodį “pagrindinis”. Aš manau, vis dėlto mes jau matome, kad šis pasas galios užsienyje ir Lietuvoje. Asmens tapatybės kortelė galios tik Lietuvoje. Todėl aš manau, kad asmens pasas yra svarbesnis dokumentas, ir todėl aš siūlau įrašyti, kad tai yra pagrindinis dokumentas, nepaisant to, kad ir asmens tapatybės kortelėje bus žodis “pagrindinis”. Manau, kad gali būti du pagrindiniai dokumentai.

PIRMININKAS. Bet jūs dar ir kitą pataisą dėl 2 straipsnio 2 dalies teikiate. Siūlote ją išbraukti. Ar atsisakote šios…

E.KLUMBYS. Ne, tai aš siūlau išbraukti šio straipsnio 2 dalį.

PIRMININKAS. 2 dalį siūlote.

E.KLUMBYS. Taip.

PIRMININKAS. O kodėl jūs siūlote ją išbraukti?

E.KLUMBYS. Aš manau, kad ji yra nereikalinga.

PIRMININKAS. Aišku. Perteklinė. Ačiū. Pranešėjo trumpas komentaras ir tada paklausiu, ar remia šią pataisą.

R.ŠUKYS. Aš iš tikrųjų norėčiau pakomentuoti. Buvo pasakytas vienas netikslumas, kad kortelė galioja tik Lietuvos Respublikos viduje. Jeigu pamenate, Asmens tapatybės kortelės įstatyme yra numatyta, kad tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais kortelė, kaip kelionės dokumentas, bus pripažįstama ir tose šalyse, su kuriomis bus sutartys. Ir tai tikrai atsitiks, nes šiandien, sakykime, Prancūzijos kortelės yra pripažįstamos kaip kelionės dokumentai ir kaip dokumentas jau 23 valstybėse. Estai, kurie nuo sausio 1 d. įsiveda tapatybės (identifikavimo) kortelę, taip pat prašo Vidaus reikalų ministerijos, kiek aš žinau, kad tokios sutartys būtų sudarytos. Europos Sąjungos erdvėje, matyt, reikėtų tikėtis, kad tapatybės kortelė taip pat bus pagrindinis dokumentas. Tad gali kilti neaiškumų, kai mes kalbame apie dokumentą, kuris kartu su kitu abu yra pagrindiniai. Jeigu autoriai ir Seimas apsisprendė atmesdami praėjusiame posėdyje Asmens tapatybės kortelės įstatyme gerbiamojo E.Klumbio pataisą, kai buvo siūloma išbraukti žodį “pagrindinis”, tai šiandien būtų nelogiška tą žodį įrašyti čia, nes tai tarpusavyje susijusios pataisos. Tai čia dėl žodžio “pagrindinis” įrašymo.

Dėl 2 dalies išbraukimo, dėl paso galiojimo… Ne, čia 2 dalis…

PIRMININKAS. 2 dalis iš viso siūloma išbraukti.

R.ŠUKYS. Norėjau pasakyti, kad dėl 2 dalies išbraukimo problema yra, man atrodo, visiškai aiški. Nes jei asmuo nevyksta į užsienį, ten, kur jam nereikia kelionės dokumento, jeigu jis turi pagrindinį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, tai vargu ar mes galime nenustatyti pagrindo, kuriuo remiantis jam iš viso yra išduodamas pasas, jeigu jis sugalvos vykti. Tai jis pareiškia pageidavimą. Manyčiau, pasakymas, kad nėra privaloma, ir išduodamas, jeigu pageidauja, yra visiškai logiškas dalykas, nes daugeliui asmenų, net ir niekur nevykstant, gali būti neaišku, ar jis turi eiti to paso pasiimti ir privalo turėti tą dokumentą, ar ne. Manyčiau, kad jis tikrai įstatyme nėra perteklinis, kaip teigia gerbiamasis kolega E.Klumbys. Todėl abiem jo pasiūlymams dėl 2 straipsnio siūlyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Gerai. Kad mes pataisas dėl 2 straipsnio pradėtume svarstyti, reikia, kad 29 Seimo nariai jas paremtų. Prašau mygtukais, kas už pataisas, spaudžia už, kas prieš, prieš. Prašau pareikšti savo valią dėl pataisų, kurias teikia Seimo narys E.Klumbys.

Tik 10 Seimo narių parėmė, todėl jos nesvarstomos. (Balsai salėje) 29 reikia. Salėje yra 29. Tačiau tik 10 parėmė, todėl jos nesvarstomos. Dėl 2 straipsnio daugiau nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. Tyla, sutikimas. Yra prieštaraujantis? Kas prieštarauja? A.N.Stasiškis. Bet dėl motyvų jau kalbėjo daktaras K.Bobelis, taigi nebereikia. Tada mes tik registruojamės. Registruojamės ir balsuosime dėl 2 straipsnio. Dar kartą primenu. Vyksta registracija. J.Matulevičius yra salėje? Jis pas savo kolegas.

Užsiregistravo 40 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume šio įstatymo 2 straipsnį, prašau balsuoti.

Už – 23, prieš – 5, susilaikė 9. 2 straipsnis priimtas.

Svarstome 3 straipsnį. Dėl 3 straipsnio yra pataisų, ar nėra? Nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nematau. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį. Priimame. Ačiū.

4 straipsnis. Dėl jo yra gauta Seimo nario E.Klumbio pataisų. Gal tada autorių ir paprašysime pateikti pataisas dėl 4 straipsnio. Prašau. Nuspauskite mygtuką, bus lengviau surasti jūsų… Prašau, mikrofonas įjungtas.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, 4 straipsnyje aš siūlau padaryti pakeitimą. 1 dalį papildyti 8 punktu –piliečiui pageidaujant, yra įrašoma jo tautybė.

PIRMININKAS. Dėkui. Prieš paremiant norėčiau pranešėją paprašyti pakomentuoti komiteto nuomonę.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti, kad komitetas nepritarė šiam pasiūlymui, kai jis buvo teikiamas dar anksčiau kolegos S.Buškevičiaus į Asmens tapatybės kortelės įstatymą. Galiu tik priminti tuos motyvus, kuriais buvo vadovaujamasi, kuriuos išsakė ir vidaus reikalų ministras, ir kokia yra praktika. Iš tikrųjų pirmiausia yra tam tikras teisinis ir loginis motyvas, kokie duomenys yra įrašomi į asmens tapatybę patvirtinant arba šiuo atveju kelionės dokumentą – pasą. Tai tie duomenys, kurie turi teisinę reikšmę santykiui su savo valstybe ar su kita valstybe. O dabar asmens tautybė teisinės reikšmės, sprendžiant vienus ar kitus teisinius santykius, įvažiuojant į šalį, išvažiuojant arba naudojantis tam tikromis teisėmis, būtent pagal tą funkciją, identifikavimo funkciją, kurią atlieka dokumentas, neturi. Aš manyčiau, kad reikėtų atsižvelgti ir į tą momentą, kad įraše asmens tapatybės kortelės, kuri taip pat gali būti naudojama ir bus naudojama kaip kelionės dokumentas pagal sutartis, yra atsisakyta tautybės. Yra logika tam tikra, mes nelabai galėtume vienuose dokumentuose rašyti ir vienose šalyse bus vienokie įrašai naudojami pase arba kitose šalyse tapatybės kortelėje kitas įrašas. Dar aš norėčiau pasakyti, kad kai kuriems asmenims, pavyzdžiui, politines pažiūras yra galbūt svarbiau deklaruoti negu tautybę. Koks yra tautybės įrašymo tikslas? Duomenys yra jautrūs, yra praktinių pavyzdžių, kai naudojantis tuo, kad pase įrašyta tautybė, yra prašoma politinio prieglobsčio ir teigiama, kad tai yra diskriminacija, paskui nagrinėjami šie klausimai. Vis dėlto dėl išdėstytų motyvų šiai pataisai, atsižvelgiant į asmens tapatybės kortelės svarstymo metu išsakytus argumentus, į tai, ką aš pasakiau, ir į tai, kad nepritaria pagrindinis komitetas, siūlyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Prašau Seimo narius paspausti mygtukus: tie, kurie pritaria, – “už”, kurie nepritaria, – “prieš”, kad būtų pradėta svarstyti E.Klumbio pataisa. Reikia 29 Seimo narių.

Pataisą parėmė tik 17 Seimo narių, o reikia 29. Ne, tik 17. Todėl jos nesvarstome. Dabar yra kita pataisa, dėl 4 dalies. Jūs siūlote įrašyti, kad… Ne, dėl 4 dalies. O kur A.Sakalas? Nėra. Tai tada paklauskime E.Klumbio. Dėl 4 dalies prašau pristatyti pataisą. Gerai, bet dabar išklausome. Atsiimate. Ačiū. Dėl to paties straipsnio 4 dalies yra ir A.Sakalo pataisa. Ją pateiks R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš norėčiau paaiškinti, kad, komitete svarstant ir Asmens tapatybės įstatymo analogišką formuluotę, ir šio įstatymo, buvo nuspręsta išklausius visus motyvus ir argumentus, taip pat ir Lietuvių kalbos komisijos vadovų, ir Migracijos departamento, grįžti prie ankstesnės formuluotės, kuri įstatyme buvo pateikimo metu, ji yra atėjusi iš Vyriausybės. O formuluotė buvo tokia, kad duomenys pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas, vardai ir pavardė įrašomi Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vardų, pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Aš norėčiau patikslinti ir iš karto atsakyti į klausimą, kurį dar priimant Tapatybės kortelės įstatymą kėlė gerbiamasis Seimo narys A.Plokšto. Dabar galiojanti tvarka, vadovaujantis Aukščiausiosios Tarybos patvirtintu nutarimu dėl pavardžių ir vardų rašymo… Pavyzdyje, kuris mums buvo pateiktas, buvo taip: jeigu vokiška pavardė yra su “w”, vadinasi, pavardes bus galima rašyti būtent ta raide, tokia raide, kokia yra originale, nesukeisti paprastos lietuviškos “v” su vokiška “w”, skaitoma vokiškai visai kitaip. Buvo nuspręsta, kad tai yra dalykai, susiję su žmogaus teisių pažeidimo klausimais. Nors kitose šalyse tai yra sprendžiama ir kitaip. Pavyzdžiui, vokišką pavardę “Wagner” Čekijoje, kaip sako, įrašytų “Vagnerova” ir niekas dėl to nesuktų galvos. Tokios taisyklės. Pas mus dabartiniu metu vis dėlto laikomasi žmogaus teisės, kad jo pavardė užsienyje ir Lietuvoje būtų skaitoma taip, kokia ji iš tikrųjų yra. Aš panaikinu tam tikras abejones.

PIRMININKAS. Taip. Bet 29 Seimo narių pritarimas taip pat būtinas ir dėl A.Sakalo pataisos. Prašau balsuoti. Kas spaudžia “už”, paremia pataisą, kas – “prieš”, neparemia. Prašau balsuoti. Nereikia registruotis. Reikia tiktai 29. Ne, paspauskite mygtukus.

R.ŠUKYS. Kad būtų grąžinta, kaip buvo pateikimo metu. Reikia pritarti.

PIRMININKAS. Tik 15 pritarė. Gerai, gal čia yra kažkoks netikslumas. Tada prašau registruotis prieš tai. Kai kurių neveikia… Prašau registruotis, ir balsuosime dėl A.Sakalo pataisos. Ne balsuosim, o tiesiog dėl pritarimo. Vyksta registracija. O tuo metu pranešėjas dar nori vieną sakinį pridėti.

R.ŠUKYS. Aš norėčiau priminti, kad tapatybės kortelėje grįžome prie formuluotės, prie kurios siūlome grįžti Paso įstatyme. Todėl tikrai siūlyčiau paremti ir atsižvelgti į komiteto nuomonę.

PIRMININKAS. Salėje 48 Seimo nariai. Kas pritaria, kad būtų svarstoma A.Sakalo pataisa dėl 4 straipsnio 4 dalies, prašau balsuoti už. Kas neparemia, aišku, – prieš.

Kaip tik 29 Seimo nariai ir parėmė.

R.ŠUKYS. Mano dar priskaičiuokite.

PIRMININKAS. Jūsų dar, tai 30. Pranešėjas taip pat balsavo už. Pradedame svarstymą. Prašau dėl šios pataisos sakyti motyvus. E.Klumbys norėtų pasisakyti prieš. Prašau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai, kas yra įrašyta dabar, kad duomenys pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, o vardas ir pavardė – valstybine kalba, visai nesikerta su tuo, kas yra siūloma profesoriaus A.Sakalo. Čia yra aiškiai parašyta, kad įrašoma valstybine kalba. O profesoriaus A.Sakalo pasiūlyme yra rašoma, kokia tvarka. Tą tvarką 1991 metais nustatė Aukščiausioji Taryba. Ten irgi pavardės yra rašomos valstybine kalba. Būtent valstybine kalba, o ne kokia kita kalba.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonę už pasakys Seimo narys B.Bradauskas. Prašau. Minutę, neįsijungia. Dabar įjungtas mikrofonas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Aš manau, kad mes, priimdami įstatymą dėl asmens tapatybės kortelės ir paso, turime tuos du dokumentus suderinti. Jeigu mes nusprendėme, kad kortelėje rašome taip, kaip dabar siūlo profesorius A.Sakalas, neturėtų skirtis šie du dokumentai. Skaitmenys juk vienodai yra rašomi, nesvarbu, ar lietuvių, ar anglų, ar vokiečių kalba.

Ir dar aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mes turime priimti tokį įstatymą, kurio nereikėtų (jeigu mes jau nusprendėme integruotis į Europos Sąjungą) po poros metų ar kelių metų keisti dėl to, kad neatitinka vienos ar kitos Europos Sąjungos nuostatos. Tai būtų papildomos išlaidos, visai nepateisintos, ir sukeltų daug painiavos. Todėl aš siūlau pritarti šiai pataisai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ir paskutinis pranešėjo žodis prieš balsavimą.

R.ŠUKYS. Dėl šios pataisos aš norėčiau pasakyti, kad ne visai sutikčiau su kolegos E.Klumbio nuomone, kad vietoj “Vagner” valstybine kalba parašius “Vagnerienė” bus geriau. Nes valstybine kalba reikės rašyti būtent taip, kaip aš sakau – “Vagnerienė”. Taip teigia kalbininkai. Jie dalyvavo komiteto posėdyje, ir tą problemą mes rimtai aiškinomės. Jeigu iškiltų tos problemos, kurias minėjo gerbiamasis B.Bradauskas, kad nereikėtų keisti, aš nematau labai didelės problemos, jeigu įstatymas įsigalios tiktai 2003 metų sausio 1 d., pasai bus išrašomi tik nuo tos datos. Jeigu specialistai ateityje, derindami visus teisės aktus, pamatys, kad yra tam tikrų problemų (jų gali būti ir kitose vietose, nuo klaidų niekas nėra apsaugotas), laiko pataisyti, patikėkite, Seimas tikrai turės. Jeigu taip atsitiktų. Bet aš tikiuosi, kad taip neatsitiks.

PIRMININKAS. Dėkui. Prašau registruotis prieš balsuojant.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai.

Balsuosime dėl Seimo nario A.Sakalo pataisos dėl 4 straipsnio 4 dalies. Kas už tai, kad pritartume šiai pataisai, prašau balsuoti.

Už – 37, prieš – 5, susilaikė 7. Pataisai pritarta.

Ar yra norinčių kalbėti dėl viso 4 straipsnio? Nėra. Ar galėtume jį priimti su pataisa bendru sutarimu? Priimtas.

Dėl 5 straipsnio jokių pataisų nėra. Kalbėti norinčių nematau. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimam.

6 straipsnis. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.

7 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas.

8 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas.

Ir paskutinis 9 straipsnis dėl įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Nėra norinčių kalbėti. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas.

Taigi baigėme priėmimą pastraipsniui. Dabar dėl viso įstatymo už norėtų kalbėti A.Matulevičius. Prašom. Paspauskite dar kartą mygtuką, bus lengviau surasti. Prašom, mikrofonas įjungtas. Vėl išsijungė. Dar kartą pabandykite.

A.MATULEVIČIUS. Dabar įsijungė, ačiū. Kažkas darosi su ta technika ir jai tikrai nereikia gailėti pinigų. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai griežtai kalbėjau dėl to, kad mes praėjusį antradienį per skubiai priėmėme asmens tapatybės korteles. Ir dabar nekeičiu nuomonės, žiniasklaida ir toliau tiria tą skandalą. Mes turėjome stabtelėti, išsiaiškinti ir neleisti, kad valdininkai mums primestų savo savivalę, nes kitaip Seimas tampa įkaitas. Šiandien aš esu už, nes šio įstatymo reikia: Lietuvai reikia naujų pasų, reikia juos gaminti, o gal ir anksčiau reikėjo tai padaryti, reikia tvarkingai juos išduoti. Man atrodo, žmonės, važiuojantys į užsienį su naujais pasais, kurie bus geresnės kokybės, geriau apsaugoti, taip pat garbingai atstovaus savo valstybei. Paminėsite mano žodį, kad prie tapatybės kortelių mes dar grįšime, žurnalistai ir STT ištirs, kas ten buvo padaryta, o Seimas pamatys, kad paskubėjo. O dėl šio įstatymo aš agituoju balsuoti už, nes reikėjo pradėti nuo šito, o tuos neaiškius dalykus visada reikia atidėti į šalį. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys P.Gražulis. Prašom. Prašau, įjungta. Dar kartą.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejo, reikia naujo paso ir jį reikia spausdinti, tačiau man visiškai nesuprantami pranešėjo argumentai, kas yra ta Lietuva, kas yra ta tautybė. Pažiūrėkime į mūsų istoriją, tautos istoriją – ir kaip galima šitaip paniekinti mūsų visų lietuvių jausmus ir neleisti įsirašyti pagrindinio dalyko, kad aš esu Lietuvos pilietis lietuvis arba kitos tautybės. Mes nesiūlėme prievarta įrašyti šių duomenų, tačiau leisti įsirašyti. Be abejo, aš jau anksčiau kalbėjau, kad greitai sulauksime kito Vyriausybės įstatymo, nes kažkam yra labai jautru, kažkam nepatogu mūsų valstybę vadinti Lietuva. Ir pasakys, kad vadinkime kaip carinės Rusijos laikais – Severno zapadnyj krai. Gal dabar pavadinsime kitaip. Kur einame, ko siekiame? Aš niekaip to negaliu suprasti. Todėl aš manau, kad mes turėsime labai daug nemalonumų, nes inicijuosiu ir kartu su kitais Seimo nariais kreipsimės į Briuselyje esantį Žmogaus teisių teismą. Yra pažeidžiama pagrindinė mano, kaip piliečio, teisė. Manau, kad tikrai turėsite daug nemalonumų, nes tuos pasus reikės išmesti į šiukšlyną ir spausdinti kitus. Todėl labai gaila, kad neleidote įsirašyti laisva valia tautybės.

PIRMININKAS. Pranešėjas norėtų atsakyti jums, nes buvo paliestas jo asmuo.

R.ŠUKYS. Dėl asmeninių motyvų aš turiu teisę kalbėti, nes savo kalboje jūs konkrečiai nurodėte mane. Visų pirma norėčiau jums patarti, kur kreiptis, nes Žmogaus teisių teismas yra Strasbūre. Antras dalykas yra tas, kad man yra svarbu, kas yra Lietuva, ir pase, ir tapatybės kortelėje bus įrašyta, kokios valstybės pilietis aš esu. Ten bus įrašyta, kad aš esu Lietuvos valstybės pilietis, ir tai man yra ne mažiau reikšminga negu tautybė. Manau, kad ir kitų tautybių asmenims, vykstantiems į užsienį ir turintiems šį dokumentą, yra ne mažiau svarbu, kad jie yra Lietuvos piliečiai, bet kitos tautybės. Kodėl mes turėtume save išaukštinti, kad aš esu lietuvis Lietuvos pilietis ir kuo nors esu vertesnis? Aš taip nemanau.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Bradauskas už.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Šiandien, klausantis kai kurių kolegų kalbų, man nuostabu yra tai, kad kai kas iš mūsų norime atrodyti tikresniais, grynesniais lietuviais arba pasiskelbti, kad mes labiau mylime Lietuvą. Lietuvą mes mylime visi vienodai – ir aš esu grynas lietuvis, ir dauguma sėdinčių salėje yra lietuviai, yra ir ne lietuvių, Lietuvai prijaučiančių žmonių, Lietuvos piliečių tikrąja to žodžio prasme. Man kyla vienas klausimas. Kodėl mes ėjome iš Tarybų Sąjungos? Ten buvo tikrai įrašyta pilietybė ir tautybė ir viskas buvo gerai, bet mes iš ten išėjome. Jeigu mes dabar norime eiti į kitą sąjungą, jeigu mes savo noru einame į kitą sąjungą, tai laikykimės tų nuostatų, kurios ten taikomos. Mes negalime mėtyti savo kuklių lėšų, kai po dvejų ar trejų metų staiga viską turėsime perdaryti tik dėl vieno žodžio, kad neįrašėme tautybės. Patikėkite, man tikrai nesuprantami šie dalykai. Mes turime skaitytis su tuo, kas yra, galbūt ir man patiktų įrašyti tautybę ir nieko prieš neturėčiau, bet kai pagalvoji apie valstybės išlaidas ir apie tuos nepatogumus, kai čia A.Matulevičius skelbia įvairias prielaidas dėl tų kortelių spausdinimo, tai vėl atsiras nauji konkursai, vėl kas nors abejos šių konkursų teisumu ir visa kita. Padarykime vieną kartą gerai – atmatavę devynis kartus, o dešimtą kartą pjaukime ir baikime šį klausimą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Nuomonę prieš – S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Aš būčiau balsavęs už šio įstatymo projekto priėmimą, nes pasų reikia, bet vien dėl to, kad nebus leidžiama, nebus suteikiama tokia teisė, kokia dabar yra Lietuvos Respublikos piliečio pase, piliečio pageidavimu įrašyti savo tautybę, aš negaliu balsuoti už tokį įstatymo projektą. Kodėl mums atimama tokia teisė? Ne tik lietuviams, atimama Lietuvos Respublikos piliečiams rusams, lenkams, žydams, totoriams ir kitiems. Jeigu žmogus nori, tegul įsirašo, o jeigu nenori, tegul neįsirašo. Kam kaitinti aistras, kodėl reikia skatinti Lietuvoje gatvės radikalizmą? Šitas išbraukimas ir neleidimas įrašyti tautybės, aš jums garantuoju, tikrai paskatins Lietuvoje radikalizmą.

Buvo galima rasti kompromisą ir susitarti, kaip yra dabar. Manau, kad Lietuvos Respublikos Seime yra gyva V.Žirinovskio dvasia – tėvas juristas, motina lietuvė. Dabar tikriausiai bus taip. Todėl aš balsuosiu prieš šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad ir toliau abejoju, ar reikėjo tą žodį rašyti lietuviškais rašmenimis, nes toliau eina, kad pagal įstatymą, bet tiek to. Pavyzdžiui, įrašys pase, kad aš esu lenkas, ir kas pasaulyje supras, kokia yra mano tautybė, nes žodis “lenkas”, apibrėžiantis mano tautybę, tik Lietuvoje yra taip vartojamas ir daugiau niekur, o šiaip yra “poliak”. Visai kitas žodis. Todėl aišku, kad nerašys, ir manau, kad tas įrašymas iš tikrųjų sukels daug daugiau painiavos negu reikėtų ir siūlau pritarti tokiai formai, kokia yra dabar.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Prašom nuomonę prieš.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aiškinant argumentus, kodėl nereikia rašyti tautybės, buvo paaiškinta maždaug taip, kad šis tautybės užrašymas nesuteikia jokių juridinių teisių ir atsakomybės ir todėl nereikia. Matau, kad dalis žmonių visuomenę arba žmogų įsivaizduoja kaip tam tikrą kompiuterį, kuris neturi moralinių ir kitokių vertybių. Šitas teisės įteisinimas, kad nori rašai, nori ne, paprasčiausiai yra tai, kad žmogus nori tam tikrą moralinę savo vertybę, kurią laiko brangia, įteisinti. Ir staiga tie, kurie žiūri į visuomenę kaip į kompiuterių visuomenę, atima tai. Aš niekaip nesuprantu, kodėl būtent visuomenė dabar sutapatinama su kompiuterių visuomene ir jau ne konkretų žmogų mes turime su jo moralinėmis vertybėmis, su jo klaidomis ir t.t., o tam tikrą kompiuterinę programą – turi teisę, neturi, duodi teisę, neduodi. Tai yra principinė klaida, kai mes nužmoginame pačią visuomenę.

Antra. Aiškino kad pasas ne pagrindinis dokumentas, o tapatybės kortelė. Gerbiamieji, su tapatybės kortele mes būsime pripažįstami galbūt tik Europos Sąjungos šalyse, o pasaulyje yra 200 šalių. Ir apskritai net ne Europos Sąjungos šalyse aš galiu tos tapatybės kortelės neturėti, o turėdamas pasą būsiu lygiai taip pat pripažįstamas. Tai, ką atmetėme, yra pagrindinis dokumentas, ir manau, gyvenimas bei praktika parodys, kad tai yra pagrindinis dokumentas. Identifikavimo kortelės aš galėčiau neturėti ir man jos apskritai nereikės, nes turėsiu pasą, ir viskas. Mes taip supainiojome tapatybės kortelę ir pasą, kad iš tikrųjų, kiek supratau iš pono B.Bradausko, kad jau pasai atspausdinti, nes jis sako, kad reikės konkurso, reikės vėl mokėti. Mes susipainiojome su korupcija. Todėl dėl šių dviejų įstatymų balsavau prieš, ir prieš tapatybės kortelę, ir prieš tą, nes čia padaryta labai daug blogų dalykų.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus. Prašom nuomonę už.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš save širdyje laikau žemaičiu, o ne lietuviu. Dabar man į pasą niekas neleidžia įrašyti žemaičių tautybės. Jaučiu, kad ir į kitą pasą nebus leidžiama įrašyti. Mano supratimu, tautybės reikalai yra dar tokie pakankamai sudėtingi. Žemaitija kažkada buvo tam tikra tauta ir valstybė, jos atkurti niekas neleidžia, todėl manau, kad ir dabar nėra reikalo rašyti į šį pasą kokių nors tautybių. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis – nuomonė prieš.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, iš tikrųjų mes čia padarėme didelę painiavą su tais dokumentais. Mano supratimu, yra trys pagrindiniai motyvai kodėl prieš. Pirmasis ir pagrindinis motyvas yra tas, kad iš tikrųjų sistema yra apversta aukštyn kojomis. Tos ar kitos valstybės piliečio pasas yra ir turi būti pagrindinis dokumentas. Tuo tarpu mane, Lietuvos pilietį, vietoj Lietuvos piliečio padaro asmeniu ir duoda kortelę mano asmens tapatybei nustatyti. Aš labai abejoju, ar tai neprieštarauja ir mūsų Konstitucijai. Matyt, prie šito reikėtų pridurti problemą ir dėl tautybės įrašymo. Tai irgi turėtų būti kiekvieno piliečio apsisprendimo teisė. Bet pagrindinis dalykas yra tas, kad pasas pasidarė papildomu dokumentu. Pasas yra pagrindinis dokumentas. Jeigu būtų normaliai pripažinta, kad kortelės įvedimas yra kaip papildomo dokumento įvedimas, manau, kad per keletą metų, jeigu ji turėtų perspektyvą, normaliai taptų pagrindiniu dokumentu.

Iš čia išplaukia antras motyvų ratas dėl naudojimosi, dėl išvažiavimo į kitas valstybes. Yra sakoma, kad ten, kur kortelė negalios, reikės paso. Aš nežinau, ar šiandien man reikės važiuoti į Gruziją, o rytoj man reikia važiuoti, tai leiskite paklausti, per kiek laiko aš gausiu tą papildomą dokumentą, kuris vadinamas Lietuvos piliečio pasu? Iš esmės grįžtama prie kolūkinės sistemos, kuri, ačiū Dievui, net Tarybų Lietuvoje nebuvo įgyvendinta, kai išvažiavimo teisę suteikdavo tik kolūkio pirmininkas ir joks kolūkietis neturėjo jokio paso.

Pagrindiniai motyvai, t.y. trečioji grupė motyvų, kad iš tikrųjų tai yra didžiojo verslo interesai, kad mes padarytume šią dokumentų painiavą. Čia, šioje salėje, labai dažnai sakome garsius užkeikimus apie mokesčių mokėtojų pinigus. Tuo tarpu dabar atiduodame kelias dešimtis milijonų litų, kad būtų sujaukta mūsų asmens dokumentų sistema. Tai yra tiesioginis verslininkų interesas ir, be abejo, aš jau nekalbu apie tuos visus konkursus ir kitus dalykus. Per 10 mln. litų yra išmetama tam, kad kas nors pasipelnytų ir kad mes sujauktume savo asmens dokumentų sistemą. Šių įstatymų priėmimas iš tikrųjų yra blogas darbas.

PIRMININKAS. Išgirdome keturias nuomones. (Balsai salėje) Trys prieš? Gal užtenka, nes vis tiek jau labai aiškiai jūs visi pasiskirstėte. Prašom prieš įstatymo priėmimą registruotis.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos paso įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 45, prieš – 7, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Balsai salėje) Repliką po balsavimo E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti jums 1980 m., kai tuometinis Sąjungos vadas L.Brežnevas iškilmingai pareiškė, kad nebėra tautybių, o yra sovietskij narod. Tai mes dabar patys, savo noru, be jokio paskelbimo einame tuo keliu. Antras dalykas. Dėl abiejų – Asmens tapatybės kortelės ir dėl Paso – įstatymų. Vis tiek važiuojant į užsienį reikės dabar jau dviejų dokumentų. Vienos kelionės metu tau gali reikėti važiuoti į šalį, su kuria bus pasirašyta sutartis ir galios tapatybės kortelė, o rytoj gali reikėti važiuoti į šalį, kurioje ji negalios, tada vis tiek reikės paso. Mes šiandien labai sukomplikavome gyvenimą ir labai švaistome valstybės pinigus. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad dėl dviejų dalykų, dėl religinių ir tautinių jausmų, šiandien pasaulyje daromos revoliucijos. Kodėl šiandien Lietuvos Respublikos Seime buvo kiršinama ir žeminami tautiniai jausmai? Jeigu žmonės būtų norėję, būtų įsirašę tautybę į pasą, būtų nenorėję – nerašę. Mes jiems atėmėme šią teisę. Ir aš galiu pakartoti, ką jau sakiau kalbėdamas dėl balsavimo motyvų. Mes paskatiname gatvės radikalizmą tokiais neapgalvotais veiksmais.

Norėčiau gerbiamajam kolegai R.Šukiui pasakyti, kai jis sakė, gal kitam yra svarbiau politinės pažiūros negu tautybė. Politines pažiūras gali priimti, nepriimti, galima jas pakeisti. Tautybė duodama su motinos pienu. Tai yra labai skirtingi dalykai. Ir dar norėčiau pasakyti, kaip ir gerbiamasis kolega E.Klumbys sakė, negi mes jau prieisime prie to, kas buvo Sovietų Sąjungoje, kai buvo tiktai viena sovietinė liaudis? Aš manau, kad tikrai reikėtų mums pagalvoti, kokias pasekmes sukels šitas neapgalvotas veiksmas, ir grįžti prie svarstymo ir pakeisti į teigiamą pusę.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Aš manau, kad šitie abudu įstatymai dėl kortelės ir paso yra labai geri. Labai gerai, kad priimta, ir galim džiaugtis. Bet labai gaila, kad mes nesilaikome demokratinių principų. Juk jeigu kas nors nori, pageidauja, kad jo tautybė būtų įrašyta, ta teisė neturėtų būti atimta. Lygiai tokią pat teisę turi ir žydas, ir lietuvis, ir lenkas, jeigu jie nori pasididžiuoti savo tautybe, nori, kad ji būtų įrašyta. Ir aš nematau jokio rimto argumento, kodėl ta teisė žmonėms negalėtų būti suteikta. Tai sukelia tiktai nereikalingą susipriešinimą ir ginčą. Juk čia nėra kokios nors tautybės protegavimas, bet yra paprastas principas. Ir gaila, kad mes nesilaikome demokratinių principų, nors visą laiką juos skelbiame.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašau.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, kada bus balsuojama dėl pasitikėjimo ministru K.Dobrovolskiu? Reikia planuoti gyvenimą. Mes ir kitų darbų dar turim. Tai kaip jūs matot artimiausią perspektyvą?

PIRMININKAS. Na, visų pirma šiandien posėdžio diena. Išties aš norėjau pasitarti po balsavimo. Jūs tik užbėgot truputį už akių. Mes galėtume taip padaryti. Aš siūlyčiau dar priimti Paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą, kaip lydimąjį, o tada išties grįžti prie 10 darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo “Dėl nepasitikėjimo sveikatos apsaugos ministrui K.Dobrovolskiui pareiškimo” projekto svarstymo. Ar sutiktumėt su tokia eiga? (Balsai salėje) Aš tą ir sakiau, kad dėl įgyvendinimo priimtume, o po to į 10 klausimą peršoktume ir užbaigtume ikipietinį posėdį. Ar sutinkate su tokia tvarka? Ačiū.

Paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-887(2*) (priėmimas)

Kviečiu R.Šukį pateikti Paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą Nr.IXP-887.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas priimti Lietuvos Respublikos paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, antrasis variantas, projekto registracijos Nr.IXP-887. Pastabų, pasiūlymų šiam įstatymo projektui nebuvo gauta. Būtų galima jį priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Straipsnis priimtas.

2 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Ačiū. Straipsnis priimtas.

3, paskutinį straipsnį, ar galėtume bendru sutarimu priimti? Straipsnis priimtas. Taigi ačiū pranešėjui.

Dėl viso įstatymo ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Prašau registruotis. Vyksta registracija.

49 Seimo nariai salėje. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos paso įstatymo įgyvendinimo įstatymą, prašau balsuoti.

32 – už, 5 – prieš, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl nepasitikėjimo sveikatos apsaugos ministrui K.R.Dobrovolskiui pareiškimo“ projektas Nr.IXP-1139 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kaip ir buvom sutarę, peršokam į 10 darbotvarkės klausimą. Praleidžiam 6a, 6b, 7, 8, 9. Atsiprašom pranešėjų, kurie buvo paskelbti. Šiuos klausimus galbūt pradėsim po pietų svarstyti. Kviečiu į tribūną pranešėją. Kas pranešėjas? Pranešėjas – Seimo narys J.Olekas. Svarstome Seimo nutarimo “Dėl nepasitikėjimo sveikatos apsaugos ministrui K.R.Dobrovolskiui pareiškimo” projektą Nr.IXP-1139. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turiu apgailestauti, kad tenka pristatyti ne tą nutarimo projektą, už kurį balsavau. Iš jūsų paskirtos komisijos iš 7 narių buvo susirinkę tiktai 4, ir buvo pateiktas komisijai balsuoti nutarimo projektas dėl to, kad pripažintume patenkinamais ministro K.R.Dobrovolskio atsakymus. Už šį projektą balsavo 1 ir prieš – 3. Ir antras nutarimo projektas – dėl nepritarimo sveikatos apsaugos ministro K.R.Dobrovolskio atsakymams. Už šį nutarimą balsavo 3 ir prieš buvo 1. Todėl jūsų apsisprendimui pateiktas nutarimo projektas, kurio 1 straipsnis sako: “Sveikatos apsaugos ministro K.R.Dobrovolskio atsakymą į Seimo narių grupės interpeliaciją pripažinti nepatenkinamu ir pareikšti jam nepasitikėjimą.” Ir 2 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Už tokį nutarimo projektą dabar mums tektų slaptai balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus norėtų paklausti Seimo narys J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Gal jūs galėtumėt tiksliai įvardyti tuos Seimo narius, kurie nusišalino nuo darbo komisijoje? Ir ar jums žinoma, ar jie patys taip nusprendė, ar atsižvelgė į Seimo Pirmininko nurodymą nedalyvauti balsuojant, sprendžiant tą interpeliaciją?

J.OLEKAS. Aš manau, kad mes visi buvome tame Seimo posėdyje. Komisija buvo paskirta iš septynių narių. Ir aš tik galiu patvirtinti pagal komisijos protokolą, kurie dalyvavo, – tai J.Olekas, A.Kubilius, G.Šileikis ir R.Vaštakas.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų jums nėra. Ačiū.

J.OLEKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galėtume ypatingos skubos tvarka šį nutarimą svarstyti ir pereiti prie diskusijų? Ar sutiktų Seimo nariai? Ačiū.

Kviečiu Seimo narę K.D.Prunskienę dalyvauti diskusijose dėl nutarimo projekto.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija iš esmės nedalyvavo diskusijoje svarstant interpeliaciją antradienį, todėl laikome savo pareiga šiandien pasakyti savo požiūrį. Tačiau, žinoma, turiu kalbėti apie patį nutarimo projektą. Iš tikrųjų, kaip kalbama nutarime, sveikatos reformų eiga nėra patenkinama. Yra daugybė problemų – didžiuliai skirtumai paslaugų prieinamumo požiūriu, jų įvairovės požiūriu atskiruose Respublikos teritoriniuose padaliniuose, ypač mieste ir kaime. Tai susiję su pacientų, kaip vartotojų, teisių apribojimais, stokoja Ligonių kasų funkcijų vykdymo, racionalaus lėšų naudojimo ir daugelio kitų dalykų. Tačiau šitai susiformavo per keletą Seimo kadencijų, ir tuo labiau per daugelį vyriausybių kadencijų. Būtų ne visai sąžininga iš mūsų pusės visus tuos trūkumus, visas tas negeroves šiandien priskirti dabartiniam ministrui, kuris, tiesą sakant, gavo tam tikrą paveldą. Žinoma, negaliu tvirtinti, kad buvo padėtos maksimalios ministerijos ir ministro pastangos, kad pozityvia prasme būtų pakoreguota dabartinė ir tolesnė reformų eiga, tačiau dar kartą pabrėžiu – priskirti šiam ministrui nėra visiškai dora.

Kita vertus, man nelabai priimtinas ir šios interpeliacijos būdas bei kaip jos rezultatas gimęs nutarimas. Paprastai Seimo nariai ir visi kiti politikai bei ne politikai, kuriems svarbi sveikatos apsaugos situacija ir visos problemos, susijusios su sveikatos sistemos tobulinimu, su pačių žmonių, mūsų piliečių, sveikatos būkle ir jos gerinimo galimybių didinimu…

Tiesą sakant, jau ir pačiame Seime, tuo labiau kad mes kalbame apie įvairias nevyriausybinės organizacijas, per pastaruosius 10 metų buvo daugybė konferencijų, pasitarimų, kurie, dalyvaujant medikų bei pacientų organizacijoms, labai nuodugniai svarstė. Viena šių metų kovo 29 dieną buvo inicijuota mūsų frakcijos kartu su Lietuvos moterų asociacija bei Lietuvos gailestingumo ir sveikatos fondu. Joje dalyvavo daugelis pacientų bei medikų organizacijų. Buvo priimta rezoliucija “Pacientas ir sveikatos apsauga”, beje, taip pat išplatinta ir Seime bei paskelbta spaudoje. Taigi buvo labai daug progų mums visiems, taip pat ir Seimo nariams, diskutuoti kartu.

Labai gaila, kad retas mūsų kolega (aš čia žiūriu į kolegą K.Bobelį, kuris į tokias konferencijas tikrai ateina ir pasako savo svarų žodį) mato reikalą ateiti ne vien tik į frakcijos, aš nekalbu apie frakciją, bet apie atvirą konferenciją, kur su specialistais, su tos srities atstovais – tiek medikais, tiek jų pacientais, organizacijomis – svarstomos svarbios problemos. Staiga kaip iš patrankos šūvio iššaunama interpeliacija, orientuota į vieną žmogų. Nemanau, kad tai yra geras būdas. Taip galvoja ir mūsų frakcijos kolegos.

Balsuojat dėl šio nutarimo mes nedalyvausim. Taip pat, žinoma, atkreipiame dėmesį į problemų sprendimo reikalingumą, į gebėjimo susikalbėti frakcijoms didinimą, nesvarbu, kokiai politinei orientacijai jos priklauso, nes sveikata nėra… žmogaus sveikata neturėtų būti kokių nors politinių priešpriešų ar politinių spekuliacijų objektas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį kitam kalbėtojui, noriu pasakyti, kas yra įtraukti į balsų skaičiavimo grupę. Jeigu tų žmonių šiandien nėra, būtų gerai, kad seniūnai vietoj jų paskirtų kitus. Tai K.Glaveckas, V.Greičiūnas, G.Jakavonis, D.Kutraitė-Giedraitienė, J.Veselka. Ir tada… Taip, jūs tiesiog paskirkite kitus žmones ir man atneškite raštelį, kad aš žinočiau. Jeigu nėra tų, kuriuos perskaičiau.

Toliau diskusijoje dalyvaus Seimo narys J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš minėjau, kad mūsų frakcijos nariai nebuvo labai dideli tos interpeliacijos inicijavimo entuziastai. Atrodo, ten buvo pora parašų, kad pakaktų reikiamo skaičiaus. Aš taip pat minėjau, kad mes nenorime kaltinti ministro dėl visų dabar susikaupusių problemų, dėl ne iki galo padarytų reformos darbų ar ne iki galo išspręstų kitų dalykų. Mes iš esmės žiūrėjome į ministro laikyseną rengiant ir svarstant šių metų valstybės biudžeto projektą, žiūrėjome, kaip jis elgiasi dėl lėšų, kurios šiais metais skiriamos sveikatos apsaugai. Aš galiu dar kartą pasakyti, kad vaizdas tikrai liūdnokas, atitinkamai, aišku, liūdni ir rezultatai. Nė vienas ministras, dabar pažvelgęs į tame biudžeto projekte esančią savo srities eilutę, nepamatys 100 mln. mažesnės sumos negu pernai. O čia juk kalbama apie sveikatos apsaugą, kai išties jau dabar be galo skurdus visų sričių finansavimas. Kita vertus, kai mes klausėme ministro atsakymų, išgirdome, jog jis Vyriausybės posėdyje balsavo už tokį biudžeto projektą. Vadinasi, jis prisiima atsakomybę, kad su šiomis lėšomis kitais metais galima išlaikyti sveikatos apsaugą.

Man buvo keista stebėti, kaip labai ramiu balsu ministras kalba apie tuos finansinius dalykus, maždaug kaip pilietis iš gatvės: “na, gerai, jeigu jūs čia, Seime, skirsite daugiau, tai bus gerai, aš labai dėkingas”. Net su humoru, tarsi nežinotų. Aš nežinau, ministras turbūt yra lankęsis vienoje kitoje ligoninėje, kokia ten dabar yra padėtis. Net tokioje jau prestižinėje ligoninėje kaip Santariškių ligoninė reikia nusipirkti puoduką ir šakutę, aš jau nekalbu apie medicinos priemones. Tai kaip galima, turint 100 mln. Lt mažesnį biudžetą, finansuoti tą sritį? Aš neatmetu galimybės, kad kuriuo nors momentu, kaip dabar atsitiko su šveitimo ir mokslo ministro vertinimu, premjeras bravūriškai pasakys: “taigi sveikatos apsaugos ministras pritarė, ko jūs norite?”, kaip dabar jis sako: “taigi švietimo ir mokslo ministras pats nepasirūpino, kad būtų lėšų kompiuteriams ir geltoniesiems autobusiukams”. Aš siūlyčiau į tuos dalykus atkreipti dėmesį ir socialliberalams, kurie taip jau labai abejingai žiūri, kas čia darosi, ir suskaičiuoti, kiek biudžeto yra skirta socialliberalų atsakomybei tenkančių ministrų sritims ir kiek biudžeto gauna, koks yra prieaugis toms sritims, už kurias atsakingi socialdemokratų ministrai. Padarykite tą aritmetiką, ponai socialliberalai, ir pagalvokite apie savo atsakomybę.

Aš manau, kad ministrui tikrai trūksta jautrumo suvokiant medikų padėtį. Aš neprisimenu, kad kada nors Seime būtų buvusi tokia situacija kaip vakar, kai Ekonomikos komitetas, kuriam sveikatos apsaugos sritis, atrodo, visai nerūpi, balsavo už tai, kad sveikatos apsaugai numatytos lėšos būtų padidintos 92 mln. Lt. Ekonomikos komitetas nebalsavo už susisiekimo sritį, už ūkio ministerijos sritį, kuriomis turėtų rūpintis. Tai ar ne gėda ministrui, kad jis privedė prie tokios situacijos? Aš nesuprantu, ar ministras turi sakyti: “jūs – Seimas, jūs spręskite, o aš pasižiūrėsiu; jeigu duosite, būsiu laimingas”.

Taigi aš manau, kad mes turime ministrui kelti didesnius reikalavimus, ir mūsų frakcija, be abejo, palaikys tą nepritarimą ministro atsakymams ir nepasitikėjimo pareiškimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Visi norėję kalbėjo diskusijose.

Dabar patikslintas paskutinis balsų skaičiavimo grupės sąrašas: K.Glaveckas, V.Popovas, A.Ramanauskas, D.Kutraitė-Giedraitienė, J.Veselka. Nors J.Veselkos aš nematau, galbūt frakcijoms nepriklausantys galėtų ką nors kitą deleguoti vietoje jo? Būtų visi penki.

Dabar mes turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Jums yra išdalintas… neišdalintas, tačiau jis skamba taip: “Dėl nepasitikėjimo sveikatos apsaugos ministru Konstantinu Romualdu Dobrovolskiu”. Yra du sprendimai: pasitikiu ir nepasitikiu. Vieną iš jų reikia užbraukti. Kurį palieka neužbrauktą, tas galioja, kurį užbraukia, vadinasi, jis nenori, kad tai būtų. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti slapto balsavimo biuletenį? Ačiū. Biuletenis patvirtintas bendru sutarimu.

Dabar aš noriu paklausti balsų skaičiavimo grupės: ar jums reikia, prieš pradedant balsavimą (jis vyks apačioje), dar kiek nors laiko pasiruošti, ar galime pradėti balsavimą, tarkime, 14.20 val.? (Balsai salėje) Sako, viskas yra parengta, taigi jums reikia tiesiog ten nueiti ir dalyvauti.

14.15 val. pradedame balsavimą, kuris tęsis 20 minučių. Užteks? Tada pabaiga 14.35 val.

Kitas posėdis 15 val.