Dvidešimt septintasis (151) posėdis
2001 m. lapkričio 6 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, pradedame popietinį lapkričio 6 d. posėdį. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau jus informuoti, jog rytiniame posėdyje nebuvo baigti svarstyti ar balsuoti šie darbotvarkėje numatyti klausimai: Paso įstatymo projektas, Paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, Prekybinės laivybos įstatymo 2, 3,4, 6, 7, 8, 12, 14, 30, 37, 38, 51, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 6 ir 14 skirsnių pavadinimų pakeitimo įstatymo projektas, taip pat Branduolinės energijos įstatymo 1, 2, 48, 49, 50, 51 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir 9 skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas, Prekybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos prekybos įstatymo įgyvendinimo pripažinimo netekusiu galios” įstatymo projektas, Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 4 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Įmonių rejestro įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, 1954 metų Hagos konvencijos “Dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu 1999 metų Antrojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 110, 241 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Baudžiamojo kodekso papildymo 250² straipsniu įstatymo projektas. Visi šie numatyti įstatymų projektai perkeliami į ketvirtadienio arba, jei Seniūnų sueiga nuspręs kitaip, ir į kitos savaitės posėdžių darbotvarkes.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymas (projektas Nr.IXP-440 Gr.) (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, pradėkime registraciją. Kol registruojamės, kolegos, siūlau pradėti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo pateikimą. Kaip jūs žinote, Statuto 165 straipsnio antroji dalis numato, kad ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Lietuvos Respublikos Prezidentas grąžina šį įstatymą Seimui. Apie tai buvo pranešta Seimui. Būtent Seimas šiandieną turi nuspręsti, kaip mes elgsimės. Taigi jūsų valia. Kviečiu į tribūną pranešėją, Prezidento patarėją, Teisės departamento vadovą poną A.Abramavičių. Prašom.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu norėčiau pateikti Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Labai trumpai, kas siūloma, ir labai trumpai, dėl ko Prezidentas grąžina Seimui pakartotinai svarstyti jau priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas savo dekretu siūlo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo 1 straipsnį. Kaip jūs, gerbiamieji Seimo nariai, puikiai atsimenate, šiame priimtame įstatyme yra numatoma, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemai nepriklausančioms ir kitoms pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų filialams steigti būtinas savivaldybės, kurios teritorijoje steigiama įstaiga, valdybos išduotas leidimas. Taigi pagal tą jūsų priimtą įstatymą yra numatoma, kad, be licencijos, norėdamos užsiimti sveikatos priežiūros veikla, įmonės, įstaigos, kurios dar nepriklauso Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemai, turi gauti ir valdybos išduotą leidimą. Prezidentas siūlo šitą nuostatą panaikinti, jo argumentai yra tokie. Prezidento nuomone, teikiama įstatymo pataisa suvaržo konkurenciją tarp gydytojų ir riboja Lietuvos gyventojų galimybes gauti geresnės kokybės medicinos paslaugas. Taip pat Prezidentas mano, kad ši įstatymo pataisa numato nepagrįstus privačios gydytojų veiklos administracinius suvaržymus. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau jūsų pritarti Respublikos Prezidento siūlomai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, Statutas šiuo atveju nebūtinai nustato teisę klausti, bet kadangi tokia yra mūsų parlamentinė tradicija, kad ir tokiais atvejais taip pat klausiame, tai gal jūs nieko prieš, kad leistume paklausti užsirašiusiems trim Seimo nariams. Prašom, daktaras K.Bobelis.

K.BOBELIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pone Abramavičiau, aš jus labai gerbiu ir tikrai nė kiek nekvestionuoju jūsų kompetencijos, bet norėčiau paklausti, kas yra Prezidento patarėjas sveikatos reikalams ir kas pataria Prezidentui, kokius įstatymus jis turi grąžinti, kokius ne, ir kaip jis iš viso žiūri į sveikatos reformą, kuri šiuo metu vyksta? Mano nuomone, pats svarbiausias klausimas šiuo metu yra tas, kad sveikatos priežiūra nėra suteikiama Lietuvos piliečiams, ką garantuoja Konstitucija. Ir daugelis žmonių miršta todėl, kad negauna jiems priklausančios paramos ir priežiūros. Aš šiandien paklausiau ministro per interpeliaciją, ką jis daro, kad vėžio liga būtų sustabdyta, laiku diagnozuota ir gydoma. Nes šiuo metu jis yra įvedęs kvotas, kad jaunai moteriai ar vyrui, pasiųstam į onkologinę kliniką gydyti vėžį, būna atsakoma, kad jis grįžtų po 3-4 mėnesių. Jeigu jis grįžta po 3-4 mėnesių, vėžys būna taip pažengęs, kad jam jokia pagalba negali būti suteikta. Kodėl Prezidentas nesirūpina tais klausimais, o rūpinasi šiuo biurokratiniu finansiniu klausimu, kuris mažai turės įtakos bendrai Lietuvos piliečio sveikatos priežiūrai.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už jūsų klausimą. Aš tik norėčiau gal pasakyti, kad, Prezidento nuomone, šita Seimo priimta pataisa ir nepagerins teikiamų sveikatos paslaugų kokybės. Todėl Prezidentas ir vetuoja šią įstatymo pataisą.

K.BOBELIS. Aš klausiau, kas jo patarėjas.

A.ABRAMAVIČIUS. Matot, gerbiamasis Seimo nary, dar kartą noriu pasakyti, kad Prezidentas turi daug patarėjų, bet galutinį sprendimą dėl vetavimo priima pats Prezidentas, jis teikia dekretą. Ir, matyt, šiandien svarstomas būtent dekretas, o ne Prezidento patarėjai.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis pranešėjau, galbūt mes jau nebeatsakinėkime į replikas. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimui viena minutė. Prašyčiau nepiktnaudžiauti laiku. Toliau klausia E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, na, apgailestauju, kad Seimas ne iki galo įsigilinęs į argumentus, kurie buvo išsakomi svarstant aną kartą šį įstatymą, jį priėmė. Iš tikrųjų, jeigu būtų tada nepriimtas, nereikėtų ir Prezidentui įsikišti. Bet klausimas būtų kitas. Ar jūs nemanote, kad išvardinote ne visas priežastis, dėl kurių Prezidentas vetuoja šitą įstatymą. Yra ir dar viena priežastis, kuri galbūt ne tokia pastebima. Tai yra susiję su valdymo klausimais, kai Seimas ne pirmą kartą per prievartą savivaldybėms deleguoja funkcijas, kurios didina Lietuvos valstybės biurokratinį aparatą. Tai iš tikrųjų, mano supratimu, yra nesiskaitymas ir su savivaldybėm, su savivaldos teisėmis ir funkcijomis.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už jūsų tikrai įdomų, probleminį klausimą. Aš iš tiesų irgi manau, kad būtent šia pataisa yra didinamas biurokratinis aparatas. Jeigu pasižiūrėtume į Vietos savivaldos įstatymą, aš prieš eidamas į tribūną peržiūrėjau ir tokių funkcijų nesuradau, kaip yra numatyta dabar pagal šį įstatymą. Taip pat dar norėčiau atkreipti dėmesį į vieną įstatymo nuostatą. Pagal šio įstatymo pataisą yra numatyta, kad leidimų išdavimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Tai įsivaizduokit, kiek mes turim savivaldybių ir kiek bus skirtingų išdavimo tvarkų. Mano nuomone, tai irgi nepadės normaliai dirbti sveikatos priežiūros įstaigoms.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt žinote, kokia yra šiandien problema su privalomuoju sveikatos draudimu. Lėšų visada trūksta, nors, kita vertus, ir dekrete sakoma, kad atsiranda papildomas biurokratinis mechanizmas. Kaip kitaip sureguliuoti tą procesą, kuris šiandien vyksta Lietuvos rajonuose, kai įsteigiamas naujas kabinetas, po to jie ateina į Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir reikalauja išmokų, o atsakyti nėra kaip. Kaip šį procesą galima reguliuoti, nes laisvė tai nėra anarchija?

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Jūsų klausimas, manau, labai aktualus ir probleminis. Manyčiau, kad būtų galima rasti ir kitų, pavyzdžiui, finansinio reguliavimo būdų sprendžiant šį klausimą, ir nereikėtų naudoti administracinių būdų.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus.

A.ABRAMAVIČIUS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo atveju mes turime vadovautis Statuto 165 straipsnio 2 dalies reikalavimu, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Kaip matote, yra dvi alternatyvos, todėl aš siūlysiu balsuoti alternatyviai, ir susilaikiusieji nebus skaičiuojami. Gerbiamieji kolegos, dabar galima užsirašyti kalbėti dėl balsavimo motyvų 2 – už, 2 – prieš. Tokia yra statutinė norma. Ačiū. Prašom. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti po pateikimo ir svarstyti Prezidento pateiktą dekretą, nes mes turime dar kartą įsigilinti ir patikslinti tą situaciją, kuri yra. Ponas A.Abramavičius nėra visai tikslus sakydamas, kad savivaldybė neturi įpareigojimo prižiūrėti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų. Savivaldybės prievolė yra kaip tik būti atsakingai už pirminės sveikatos priežiūros teikimą. Tačiau dabartinė situacija neleidžia ir nesuteikia jokių instrumentų savivaldybės valdybai ir merui tvarkyti, optimizuoti bei racionalizuoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo. Todėl mums reikia svarstyti Prezidento pateiktą dekretą ir priimti galutinį sprendimą po svarstymo. Siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Iš tiesų, kolegos, agituoju pritarti Prezidento veto. Argumentai yra labai paprasti. Be tų argumentų, kad didinamas biurokratinis aparatas ir sudaromos papildomos kliūtys steigtis nevalstybiniam medicinos sektoriui, siūlyčiau ateityje panašių įstatymų projektų iniciatorius pradėti mąstyti šiek tiek kita kryptimi. Reikėtų kalbėti apie įvairių apribojimų ir taisyklių nustatymų mažinimą, o ne didinimą, ir taip sudaryti galimybę mūsų visuomenės iniciatyviajai daliai steigti institucijas ir teikti paslaugas Lietuvos žmonėms. Matydamas, kad bendras sutarimas lyg ir yra, daugiau nekalbėsiu. Aš esu už ir noriu paraginti, kad šis įstatymas kuo greičiau būtų atšauktas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Girdėjau du tokius pačius siūlymus – grąžinti įstatymą svarstyti iš naujo. Gal yra bendras sutarimas, gal mums nereikėtų dėl to balsuoti? (Balsai salėje) Ar konstatuojame, kad bendru sutarimu svarstome šį įstatymą iš naujo? Ačiū. Tuomet noriu paskelbti, kad pagrindinis komitetas, kaip siūlo Seniūnų sueiga, būtų Sveikatos reikalų komitetas, o papildomas – Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitetas. Ar sutariame bendru sutarimu? Ačiū. Statutas nustato normą, kad šis svarstymas turi įvykti ne vėliau kaip po savaitės. Siūlyčiau, kad šie komitetai artimiausiame posėdyje apsvarstytų įstatymo projektą, ir mes Seniūnų sueigoje turėsime numatyti, kad ne vėliau kaip po savaitės šis įstatymo projektas turi būti svarstomas Seime. Ar galime taip sutarti? Dėkoju.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1068. Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-1069 (pateikimas)

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr.IXP-1068. Pranešėjas – Seimo narys V.Martišauskas. Jis pateiks 47 Seimo narių parašais paremtą iniciatyvą, be to, pateiks ir lydintįjį teisės aktą Nr.IXP-1069, t.y. Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo” pakeitimo” projektą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

V.MARTIŠAUSKAS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, 48 Seimo nariai teikia jūsų dėmesiui dviejų dokumentų projektus. Tai Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo” pakeitimo” projektą ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Primenu tai kolegoms, nes įtariu, jog sprendžiant iš to, kaip pakrypo diskusija visuomenėje, nedaug kas yra susipažinę su mūsų projektais ir šnekama tik apie tai, statyti ar ne. Deja, mūsų projekto esmė yra šiek tiek kitokia. Vilniaus pilys, be abejo, turi išskirtinę vietą Lietuvos istorijoje ir tai yra ypač svarbus objektas. Jo išsaugojimo klausimą šiuo metu reglamentuoja minėti du Seime priimti teisės aktai. Seimo nutarimu dar 1997 m. rugpjūčio 1 d. buvo įsteigtas Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas. Vadovaujantis saugomų teritorijų įstatymo reikalavimais ir bandant pradėti kompleksiškai spręsti Vilniaus pilių teritorijoje esančių vertybių išsaugojimo reikalus Vyriausybei buvo pasiūlyta dar iki 1997 m. rugpjūčio 30 d. patvirtinti šio rezervato ribas bei rezervato nuostatus. Vėliau šis terminas buvo nukeltas iki 1998 m. rugpjūčio 30 d. Deja, tas nutarimas iki šiol neįgyvendintas, todėl neužtikrinami Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai rezervatui valdyti bei finansuoti. Iki šiol nėra parengti šios teritorijos kompleksiniai teritorinio planavimo dokumentai, todėl mes savo projekte ir siūlome dar kartą pratęsti tą terminą ir pagaliau išspręsti šį reikalą.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymas nustatė Vilniaus žemutinės pilies atkūrimo sąlygas, terminą bei paskirtį. (…) institucija nustatė, kad valstybės prioritetas paminklosaugos srityje yra Valdovų rūmai. Įstatymu priėmus politinį sprendimą įgyvendinti didžiulių valstybės lėšų reikalaujantį projektą, į antrą planą buvo nustumtos ne tik viso Vilniaus pilių komplekso problemos, bet ir kiti paminklosauginiu požiūriu dažnai net vertingesni, ir, manau, dar skubesnio paminklosaugininkų dėmesio reikalaujantys valstybės istorijos paminklai.

Tuo metu, kai vietoj kultūros paveldo nykimui sustabdyti reikalingų 50 mln. kasmet yra skiriama 12–15 mln., o šiais metais tik 9 mln. litų, valstybės priimtas stambus finansinis įsipareigojimas kuo skubiau įgyvendinti vieną projektą, beje, kaip matome, kontroversiškai vertinamą, kažin ar yra pateisinamas. Pateisinamas ta prasme, kad visai kitai Lietuvos paminklosaugai lieka trupiniai – 7 mln. Valdovų rūmams, o visai Lietuvai – 2 mln.

Todėl ir siūlome pripažinti netekusiu galios minėtą įstatymą ir taip sudaryti sąlygas moksliškai pagrįstų kultūros paveldo išsaugojimo prioritetų nustatymui bei kompleksiniams Vilniaus pilių kultūriniame rezervate esančių objektų išsaugojimo darbams. Mes nesame nusistatę prieš Valdovų rūmų atstatymą iš esmės. Tačiau matome, kad tokius sprendimus turi priimti kompetentingi asmenys, moksliškai besiremiantys teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais ir įvertinę visas aplinkybes. Jeigu bus pripažinta, kad valstybės prioritetas paminklosaugos srityje turi būti Valdovų rūmų atstatymas, priimkime politinius sprendimus ir atstatykime tuos rūmus. Bet be specialistų išvadų priimti politiniai sprendimai, pirma, yra nieko verti, o antra, jie sukels kitą bangą. Tada pakils tie žmonės, ta visuomenė, kuri rūpinasi likusia mūsų paminklosaugos dalimi. Tie, kurie rūpinasi Valdovų rūmais, bus patenkinti, o kiti sakys: kur kita visa mūsų Lietuvos paminklosauga, kur mūsų Lietuvos istorija, kur dvarai, kur Užtrakio dvaras, kur dar kiti dvarai ir visi kiti dalykai, kurių yra daugybė Lietuvoje?

Taigi nesiveldamas į diskusiją, ar reikia atstatyti, ar nereikia, norėčiau priminti keletą šios problemos aspektų. Įstatyme dėl Valdovų rūmų niekur neminimi žodžiai “atstatymas” ar “statyba”. Sakoma – atkūrimas. Atkūrimas ir atstatymas, mano supratimu, yra visiškai skirtingos kategorijos. Atkurti galima tai, kas liko. Galima atkasti, galima užkonservuoti, sutvarkyti, galima eksponuoti, kad ir patiems būtų malonu pažiūrėti, ir kad kitiems patiktų. Pagaliau būtų atiduota duoklė istorijai.

Aš juoko dėlei jums porą pavyzdžių pasakysiu. Tie, kurie domisi istorija, žino, kad Lietuva kažkada buvo iki Juodosios jūros. Mes gi nesiruošiame šiandien kokį nors paminklą pastatyti Juodosios jūros pakrantėje. Arba, Griunvaldo laukuose radę kokį nors kryžiuočių kalaviją ar lietuvio vėzdą, nenutarsime naujo Žalgirio mūšio sukelti toje vietoje. Iš esmės tai panašūs dalykai. Mes negalime valingais sprendimais daryti tokių dalykų, dėl kurių turi spręsti specialistai, jie turi nuspręsti dėl tų daiktų likimo.

Aš manau, kad šių projektų svarstymas turėtų tapti precedentu, leidžiančiu Seimui bei kitoms valstybės institucijoms įvertinti savo vietą visuomenėje. Negalima įstatymais reguliuoti tokių dalykų. Nei premjeras, nei kitas svarbus Lietuvos asmuo negali ginti savo sprendimų remdamasis teisės aktais kaip esminiais dokumentais. Ypač šiuo atveju mes tą pamatėme.

Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad įstatyme aptariami klausimai neturėtų būti nustatomi įstatymo. Dėl šios priežasties Respublikos Prezidentas atmetė įstatymą dėl Lukiškių aikštės Vilniuje, dėl kurio labai buvo diskutuota ir visuomenėje, ir spaudoje ir čia, Seimo salėje, ilgai svarstyta. Taip pat buvo daug patriotiškai nusiteikusių žmonių, kurie sakė, kad reikia įstatyme nustatyti, kas stovės Lukiškių aikštėje. Bet vis dėlto sveikas protas nugalėjo ir buvo pasirinktas sprendimas, kad vis dėlto miesto, savivaldybės specialistai, skulptoriai, architektai turėtų spręsti. Ir dar vienas apgailėtinas dalykas yra tas, kad vis dėlto visuomenė per šias diskusijas buvo visiškai nušalinta. Iš pradžių buvo keliama labai graži idėja, kad visuomenė turi rinkti lėšas. Kiek žinau, užsienio lietuvių bendruomenė ypač propagavo šią idėją. Deja, viskas apsivertė, kalbama, kaip tų lėšų gauti iš biudžeto. Aš atsimenu, neatsimenu, be abejo, ačiū Dievui, esu gimęs po karo, bet mano tėvelis, amžinąjį atilsį, buvo geležinkelietis Kaune, 6 plytas nupirko Prisikėlimo bažnyčiai statyti. Tada buvo toks vajus Lietuvoje pastatyti Kaune Prisikėlimo bažnyčią. Jis iki mirties atsiminė, kaip tas 6 plytas pirko. O šiandien mes “išmušėme” tą patriotinę idėją tokiais valingais, griežtais sprendimais. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, atsiprašau, bet jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Norėčiau paklausti, ar jūs pateikėte kartu ir Seimo nutarimą? Jūs abu pateikėte?

V.MARTIŠAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Sutinkame, kad pateikti abu teisės aktai. Dabar jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Prašome Seimo narį J.Oleką.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jūs tikrai nenuneigsite Žemutinės pilies Valdovų rūmų svarbos Lietuvos istorijoje. Mokslininkų pranešimo ir to, kas šiandien yra demonstruojama čia, Seime, pakankama… mokslinio pagrindimo kaip svarbaus kultūros ir istorijos paveldo objekto. Jeigu jūs su tuo sutinkate, aš norėčiau pasitikslinti, kurios jūsų minimo ir dabar norimo atšaukti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymo nuostatos draudžia moksliškai pažvelgti į šio objekto atkūrimą? Nes viena iš priežasčių, dėl ko būtent siūlote paneigti, ar atšaukti, yra mokslinis pagrindimas. Tiesiog aš norėčiau žinoti, kurie šio įstatymo straipsniai neigia mokslinį pagrindimą. Tada būtų lengviau apsispręsti. Nes tai, kas yra pateikta mokslininkų, ir įpareigoja mus Valdovų rūmus atstatyti.

V.MARTIŠAUSKAS. Labai ačiū. Aš savo pateikimo pradžioje minėjau, kad 1997 metais buvo priimtas nutarimas įsteigti, tuo pačiu Seimo nutarimu buvo įpareigota įsteigti Vilniaus pilių kultūrinį rezervatą, kuris ir turėtų reguliuoti visus reikalus tame rezervate. Nieko nebuvo padaryta. Iš viso to komplekso problemų buvo ištraukta viena – Valdovų rūmai. Visa kita, kas ten yra, palikta likimo valiai. Aš nežinau, kas yra susidūręs su kokia nors statyba, sakysime, Vilniaus senamiestyje. Aš pažįstu tokių žmonių. Kokius kančių kelius jie turėjo nueiti derindami su paminklosaugos įstaigomis kokį nors (…). Aš nekalbu apie korupcinius reikalus. Kai reikia kinų restoraną atidaryti Senamiestyje, jis ten greitai atsiranda. Bet kokius kryžiaus kelius reikia praeiti, kad gautum visus leidimus. Čia nieko neprireikė. Aš nekalbu apie formalius leidimus. Aš kalbu apie principus: restauravimo, archeologijos ir pan. Viskas buvo nustumta į šalį, pasirūpinta tik Valdovų rūmais. Aš nežinau dėl ko. Gal dėl didelio entuziazmo ar dėl kitų dalykų. Aš nesigilinsiu į tai. Bet kompleksiško sprendimo nebuvo. Nutarimas neįvykdytas iki šiol.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasitarkime. Kadangi pateikti du teisės aktai, ar mes skirsime klausimams ir atsakymams 20 min., ar užteks 10 minučių. (Balsai salėje) 10 minučių. Gerai. Ačiū. Klausia Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis prelegente, jūs sakote, kad įstatymą dėl Valdovų rūmų atkūrimo reikia panaikinti dėl to, kad specialistai galėtų spręsti šį klausimą. Atseit tai politinis sprendimas, skubotas, vienalaikis. Bet jūs turėtumėte žinoti, kad iki šiol ilgiau nei 10 metų ar net 15 metų Vilniaus pilis tyrinėja mokslininkai iš Pilių centro ir jie teikė siūlymus. Be to, prie Kultūros ministerijos buvo sudaryta komisija, kuri dirbo ilgiau nei metus. Prieš dvejus trejus metus ta komisija dirbo ir padarė išvadą, kad reikia atkurti Valdovų rūmų Žemutinę pilį. Ar tie mokslininkai ir visi specialistai, būtent paminklosaugos srities specialistai, yra, jūsų nuomone, prasti? Jeigu taip, kas yra tie geresni specialistai, kurie dabar iš naujo turėtų spręsti tą klausimą?

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau paprašyti klausimą užduoti per 1 minutę. Prašom, pranešėjau.

V.MARTIŠAUSKAS. Patikėkite, aš pažįstu labai daug paminklosaugos specialistų ir pats labai domiuosi ta sritimi. Aš neabejoju jų kompetencija, neabejoju jų gerais tikslais. Bet pasirinkime prioritetus. Ar šiandien mes galime leisti sau statyti Valdovų rūmus, palikdami visą kitą paminklosaugą likimo valiai? Nes mes neturime tam pinigų. Mes turime lygiai tiek pinigų, kiek biudžetas šįkart skirs, – 9 mln. 7 mln. mes leidžiame sau skirti šiam objektui. Ar mes galime sau leisti? Aš nemanau, kad mokslininkai tai turėtų vertinti. Mokslininkai gali įvertinti vertę tų Valdovų rūmų, o kitos srities specialistai… Aš ir pats neleidžiu sau vertinti. Bet ar mes galime leisti sau tokią prabangą šiandien? Aš suprantu, kad…

P.JAKUČIONIS. Todėl reikia politinio sprendimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nepolemizuokime. Klausimas – atsakymas. Tuomet klausia Seimo narys J.Korenka.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teigiate, kad tikrai nesate prieš Valdovų rūmų atstatymą. Tad aš jūsų klausiu, kodėl jūs, siūlydami įstatymo projektą, nepasiūlote laikotarpio, kuriam jūs pasiūlytumėte nukelti Valdovų rūmų įstatymo klausimą, sakykime, 10 ar 50 metų. Ką jūs ketinate daryti su tomis liekanomis, su ta krūva, kuri šiandien yra mūsų Lietuvos širdyje – Vilniuje, jeigu būtų priimtas šis jūsų įstatymas? Ačiū.

V.MARTIŠAUSKAS. Patikėkite, aš nieko neketinu daryti, bet tikrai kaip Vilniaus pilietis turiu savo nuomonę. Aš nepavadinčiau ten “krūva”, kaip jūs vadinate, nes ten yra istorinės vertybės. Tos istorinės vertybės pagal galiojančius įstatymus turi būti saugomos ir prižiūrimos valstybės, kad bent jau nenyktų toliau. Bent jau, kaip sako gydytojai, nors nepagadinkime. Jeigu mes pajėgūs ir šiandien turime tiek pinigų, kad nors nesugadintume, kad nenyktų toliau, tai ir ačiū Dievui. Jeigu mes rytoj ar poryt turėsime daugiau pinigų, tai sutvarkykime, kad nenukentėtų daugiau, o kai turėsime daug pinigų, tai atstatysime Valdovų rūmus, atstatysime visus Lietuvos dvarus ir padarysime daug kitų gerų dalykų. Bet šiandien aš neįsivaizduoju, kaip fiziškai tai padaryti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Gricius. Atsiprašome dėl techninių kliūčių. Suteikiu žodį A.Vidžiūnui.

A.VIDŽIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš atsiprašau, kolega Algirdai, valdžia yra dėmesinga ir, neabejoju, jums suteiks žodį. Pone pranešėjau, mano galva, didžiausias liūdesys yra tas, kad Valdovų rūmų atstatymo reikalai tapo politinių kovų ir populistinės politinės veiklos objektus, kuris nevienija piliečių, skaido piliečių bendruomenę. Žinoma, 48 Seimo narių siūlymas yra pakankamai radikalus ir jūs, jų atstovas, ir jie, aišku, yra prieš atkūrimą. Aišku, būtų galima gyventi ir be įstatymo ir galbūt ne įstatymas yra pats geriausias dalykas, kai kokio nors vieno objekto reikalai sprendžiami įstatymu. Bet sakykime, šiandien įvyksta taip, kad jums pavyksta šį įstatymą atšaukti, o Vyriausybė ir šviesesnioji visuomenės dalis ir toliau remia šią idėją, Vyriausybė skiria pinigų biudžete ir t.t. Kokių kitų jūsų, kaip radikalių priešininkų, žingsnių numatoma imtis tada, jeigu įstatymo nėra, o pinigų šiam projektui vis dėlto bus skiriama?

V.MARTIŠAUSKAS. Štai sėdi garbingi ponai ir aš siūlau jiems ir sau, kaip Vilniaus gyventojui, imtis aktyviau ieškoti tų pinigų visuomenėje. Rinkime, pirkime tas plytas ir darykime tai. Ačiū Dievui, aš prieš devynerius metus turėjau dvarelį ir mėginau jį restauruoti, bet nėjau nei pas poną A.Brazauską, nei pas poną V.Landsbergį, o ėjau pas specialistus ir mes mėginome tą dvarelį restauruoti. Nežinau, mano principai kitokie. Jeigu bus lėšų, bus grupė žmonių, kurie nori tų Valdovų rūmų ir jie suderins tai su mūsų miesto valdžia, su visais specialistais, su architektais, tai pirmyn. Ponas Kazickas pastatė gražius rūmus, patirtis yra, galima antrus statyti, kas čia blogo?

PIRMININKAS. Klausia A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tikrai nekvestionuoju klausimo dėl Valdovų rūmų atstatymo, bet manau, kad kiekviena valstybė ir Seimo dauguma turi turėti savo prioritetus biudžete ir pagal galimybes skirti lėšų tiems tikslams.

Mano klausimas kitas dėl kultūrinių rezervatų steigimo pakeitimo. Jame vienareikšmiškai numatyta, kad Lietuvos Vyriausybė nustato to rezervato ribas ir visus kitus reikalavimus. Atsiprašau, aš atstovauju ir Vilniaus savivaldybei, mūsų sostinė yra Vilnius, jis turi savo matymą, numato tolesnę turizmo veiklą, kitų institucijų veiklą. Ar jūs nemanote, kad čia vėl yra centralizuotas valdymas? Galbūt būtų tikslinga išgirsti ir savivaldybės nuomonę šiuo klausimu, kad ji taip pat dalyvautų priimant šio klausimo sprendimą? Ačiū.

V.MARTIŠAUSKAS. Aš esu kalbėjęs su meru A.Zuoku ta tema anksčiau, kai nebuvo tokio didelio įkarščio, ir meras pasakė labai teisingai: reikia apsispręsti – arba statyti rūmus, arba daryti kokį nors gaubtą, kad būtų sustabdytas tas procesas ir padaryta ne daržinė, kaip yra dabar, o kas nors gražaus toje vietoje.

A.GRICIUS. Aš kalbu apie rezervatą, o ne apie…

PIRMININKAS. Gerbiamasis…

V.MARTIŠAUSKAS. Dėl rezervato yra priimtas Seimo nutarimas, kad jis turi būti nustatytas tos organizacijos, kuri turi būti įsteigta, tačiau neįsteigta iki šiandien.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau paprašyti laikytis Statute numatytos tvarkos klausimams, o replikos galimos tik nuo šoninio mikrofono Statuto nustatyta tvarka. Priešingu atveju per 10 minučių nesugebės paklausti visi norintys paklausti. Klausia J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, ryžtingasis premjeras A.M.Brazauskas yra pasakęs, kad galima įsivaizduoti, jog tų rūmų stogas gali būti uždengtas jau 2003 metais. Ar jūs įsivaizduotumėte tokius darbų tempus ir tokią perspektyvą bei tokių reikalų finansavimą?

V.MARTIŠAUSKAS. Labai ačiū. Mane tai ir baugina. Aš gerbiu mūsų premjero entuziazmą, bet, kita vertus, man jo ir gaila. Užsikrauti ant savo plačių pečių tokią atsakomybę ir tokį įsipareigojimą. O jeigu vis dėlto padarysi ne taip ir 2003 m. reikės žiūrėti visuomenei į akis, o jeigu sustos kaip Kongresų rūmai, kaip daugybė kitų nebaigtų objektų, kurių Lietuvoje yra tūkstančiai? Jeigu mes į tuos nebaigtus griuvėsius žiūrėsime… Nežinau, neturiu atsakymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, laikas klausimams 10 minučių išseko. Liko klausti 4 Seimo nariai. Ar sutinkame, kad jie paklaustų, ar baigiame klausinėjimą? (Balsai salėje) Baigiame, taip? Gerbiamasis pranešėjau, labai ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar, vadovaudamasis Statuto 100 straipsniu, kuris numato Seimo posėdžio pirmininko tam tikras teises, 100 straipsnio 1 dalies 8 papunkčiu, aš norėčiau jūsų paprašyti, kad jūs išklausytumėte specialistų nuomonės, kurios taip pasigedo prelegentas. Jeigu jūs neprieštaraujate, tai Statutas nustato tokią normą: jeigu Seimas neprieštarauja, Seimo Pirmininkas gali suteikti žodį ir kitiems asmenims. Taigi aš norėčiau atsiklausti Seimo, ar Seimas neprieštarautų, jeigu aš pakviesčiau į tribūną gerbiamą specialistą N.Kitkauską? (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos kolega A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad pirmiausia jūs pasielgėte nekorektiškai neatsiklausęs Seimo ir neleidęs paklausti 4 klausimų. Toje pusėje buvo žmonių, kurie prieštaravo. Pirmiausia turime dėl to balsuoti. Motyvavote tuo, jog trūksta laiko, mums reikia judėti į priekį ir panašiai. Aš siūlau normalia tvarka balsuoti už tai, kad užduotume likusius klausimus, o paskui balsuoti dėl to, ar suteikiame žodį kitiems asmenims. Dar liko Seimo narių, kurie norėjo paklausti, bet neturėjo tokios galimybės. Išsiaiškinkime tuos dalykus balsuodami, nes nėra pritarimo, kad baigtume atsakymus į klausimus, nes liko 4 Seimo nariai. Siūlau tai padaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Statutas nustato normą – 10 minučių klausimams. Galima netgi neatsiklausti Seimo arba susitarkime, kad keisime Statuto normą. Taigi įspėju, kad 10 minučių klausimams skirtas laikas baigėsi. Korektiškai atsiklausiau ar tęsiame klausimus, ar baigiame. Didesnė dauguma… Gerbiamasis Seimo nary, klausykitės mano nuomonės. (Triukšmas salėje) Tęsime. Didesnė dauguma Seimo narių pasakė, kad klausimus baigiame. Mes galėtume tai išreikšti balsuodami, bet aš tai traktuočiau kaip procedūrinį laiko užtęsimą. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. 10 minučių laikas tikrai išseko. Kadangi Seimas neprieštarauja, kad į tribūną būtų pakviestas gerbiamasis prelegentas N.Kitkauskas, aš suteikiu jam žodį. Ponas N.Kitkauskas. (Balsai salėje) Aš siūlyčiau pranešimui skirti iki 7 minučių.

N.KITKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš su savo kolegomis Žemutinėje pilyje dirbu jau 14 metų. Per tuos 14 metų, konkrečiai šiais metais, mes išryškinome Žemutinės pilies Valdovų rūmų pamatus. Atkasėme rūsius, surinkome daugybę detalių, studijavome jas. Mes konsultavomės su Mokslų akademijos Istorijos institutu. Buvo bendri posėdžiai su Mokslų akademijos Istorijos institutu, taip pat su Paminklų restauravimo moksline taryba. Prieš pustrečių metų kultūros ministro įsakymu buvo sudaryta architektų, specialistų ir moderniosios srities architektų komisija (ir aš joje dalyvavau). Mes keletą mėnesių sukome galvas, sprendėme ir priėjome prie išvados, kad geriausias būdas išsaugoti (pirmiausia yra akcentuojama “išsaugoti”) liekanas padarius gaubtą, bet tas gaubtas turėtų Valdovų rūmų įvaizdį. To gaubto apačioje reikėtų sudaryti teigiamą temperatūrą, mikroklimatą ir būtų galima eksponuoti, pirmiausia konservuoti. Dabar po tais peršąlančiais gaubtais tų liekanų konservuoti negalima. Ten yra drėgna, žiemą jos peršąla ir visą konservavimą ardo. Reikia sudaryti teigiamą temperatūrą. Toks yra tos komisijos sprendimas. Tai yra mokslininkų komisijos sprendimas, ir man atrodo, kad jis neturėtų būti ginčijamas.

Mes dabar esame surinkę daugybę tų detalių, lygindami su ikonografija. Ikonografijos piešinių mes turime. Lyginant su Trakų pilimi, su Biržų pilimi, kurios irgi yra atkurtos, ten buvo gal daugiau autento virš žemės išlikusio, bet tokių piešinių kaip Smuglevičiaus, vienalaikių piešinių, tikrai tikslių piešinių, ten nebuvo. Ir mes sakome, kad Biržų pilis, Trakų pilis, netgi Arsenalo kompleksas Žemutinėje pilyje, kuris yra atkurtas, mes sakome, kad teigiamai padaryta. O svarbiausia yra tai, kad tie atkasti pamatai, tos liekanos jau dūla. Netoli gruntinis vanduo, žiemą peršąla. Vis tiek mes turime daryti, apsaugoti, ir mūsų tie projektai, mūsų pasiūlymai taip pat atsižvelgia į tas visas aplinkybės, kurios susiklostė.

Jeigu mes lauksime toliau, kol suksime galvas, gali išnykti ir tie renesansinių rūmų pamatai, bet, svarbiausia, dar ir tos senosios liekanos, kurias mes datuojame XIII amžiaus antrąja puse, XIV amžiumi. Tai mūsų ankstyvosios architektūros ir apskritai mūsų šalies istorija. Suprantu, kad gerai būtų, jei mūsų visuomenė sukauptų lėšų ir nereikėtų valstybei prisidėti, bet, mano nuomone, pradiniam startui, bent vieneriems dvejiems metams, reikėtų ir valstybės paramos. Tada, kai jau prasidės konkretūs darbai, bus galima drąsiau kreiptis ir į visuomenę, drąsiau kreiptis į žmones. Kartais į mane kreipiasi žmonės, sako, mes aukosime, bet norime žinoti tikrai, ar bus atkuriami Valdovų rūmai.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau neatšaukti to įstatymo. Iš šios garbingos Seimo tribūnos aš kalbu apie nė kiek ne mažiau garbingą mūsų istorijos palikimą, mūsų Valdovų rūmų liekanas, kurias tikrai reikia… Negalima atmestinai jų atsisakyti. Kažkoks gaubtas, kuris nežinia koks bus, vėl bus projektuojamas metus, dvejus, trejus, o liekanos nyks. Ačiū. (Balsai salėje: Parodykite!)

Štai mūsų atkasti pamatai, ten tos juodai pažymėtos vietos – tai yra seniausi mūrai, apie kuriuos šnekėjau, XIII–XIV amžiaus. Ir jeigu mes darysime kokį nors gaubtą pagal visus Valdovų rūmų kontūrus, dar reikia įtraukti ir tas seniausias liekanas, jos yra unikalios, tai visą tą teritoriją reikėtų apgaubti 1,5 hektaro dydžio gaubtu. Ir jis turi būti apšildomas, turi būti atramos. Ir tai kainuotų, ko gero… Na, galbūt mažiau negu 100 mln., kiek yra apskaičiuota, bet kainuotų taip pat didelę pinigų sumą. Jau yra apytiksliai apskaičiuota.

Čia mes turime iliustracijas. Turime daugybę surastų autentiškų detalių, langų apvadų detalių. Tuos langus piešė, yra ikonografija, piešiniai. Ir mes priderintume prie tų piešinių. Galime neieškoti niekur, pagal kaimyninių šalių, kaimyninių valstybių analogijas turėsime tikrus profilius, kuriuos reikėtų naudoti Valdovų rūmams.

Čia yra pagrindinis fasadas. Turbūt nėra laiko kalbėti apie aukštį, kokiu pagrindu mes numatėm, bet turime pakankamai argumentų aukštų aukščiams nustatyti. Ten yra skaičiais sužymėtos detalės. Mes parodysime vieną detalę. Čia irgi kiemo fasadas. (Balsai salėje)

Kiemo fasadas, pietų korpuso skersinis pjūvis. Kartais yra truputį spekuliuojama. Kiemo fasado mes turime radę angokraščius tame vadinamajame Šliosbergo name, arba buvusiuose Pionierių rūmuose. Ir kitais argumentais remdamiesi mes langų ritmą atkuriame, galima sakyti, 70%–80% tikslumu. Štai viena iš tų detalių, kurias mes radome. Mes formuojame tikras, galima sakyti, autentiškas karnizų detales. Ir vienas iš tokių galbūt įdomesnių būtų pietų korpuso, kuris yra nuo miesto pusės, kiemo fasadas, kuriame mes esame aptikę arkinių galerijų pėdsakus ir pagal angų ritmą, kurios yra ties grindiniu, mes šiaip taip radom ir stulpų, kolonų ritmą. Ir štai langų profilis, paremtas surastomis natūroje detalėmis, niekur kitur mums nereikėjo ieškoti. Ir pagrindinio įvažiavimo portalas.

Dabar tiktai pora skaidrių, kaip atrodo maketas. Bet maketas yra fojė eksponuojamas. Turbūt gerbiamieji Seimo nariai jau esate ir matę.

PIRMININKAS. Labai ačiū pranešėjui. Septynios minutės kaip tik baigėsi. Dėkojame jums už pranešimą, dėkojame už tokį konspektyvų problemos pateikimą. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalyti ir Paminklosaugos komisijos nutarimai, ir kiti nutarimai, susiję su visomis komisijomis, kurios dirbo šia tema, taip pat Vyriausybės nutarimo projektas ir kiti teisės aktai. Seimas daug kartų svarstė šį klausimą, todėl dabar, gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau apsispręsti po pateikimo.

Statuto 143 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 papunkčiai nustato, kad Seimas gali pradėti po pateikimo svarstymo procedūrą; antra, atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo pakartotinai atlikti iki kito pateikimo Seime; trečia, atmesti projektą, nurodant motyvus. Gerbiamieji Seimo nariai, kokie bus jūsų pasiūlymai? Prašome dėl pasiūlymų – Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kiek aš suprantu, šis klausimas jau buvo galutinai išspręstas ir įstatymu patvirtintas. Bet prieš keletą mėnesių Lietuvoje atsirado kažin kokie suomiai, lenkai, vokiečiai ekspertai, kurie nutarė, kad čia nebus autentiška ir pan., ir visą mūsų mokslininkų darbą nuneigė. Nuneigė tik todėl, kad nenori, kad ta pilis būtų atstatyta. Ir aiškina, kad nebus autentiška pilis. Bet, ponai, jūs man pasakykite, paimkite šį stalą ir atstatykite. Jis nebus autentiškas, bus tik autentiškumo imitacija. Tai ką čia kalbėti apie autentiškumą? Aš siūlau šį pateikimą atmesti ir paremti seną įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra pasiūlymas po pateikimo projektą atmesti. Kitas kalbėtojas – J.Olekas. (Balsai salėje) Matote, už ir prieš, raudonai ir žaliai.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų dėkojame mūsų specialistams, kurie šiomis dienomis tiesiog apgynė savo nuomonę, kuri buvo ilgą laiką neigta, kad nepakanka faktų, kad mes galėtume atkurti Žemutinę pilį. Šiandien mes esame aiškiai įtikinti, kad faktų yra pakankamai ir Žemutinė pilis gali būti atkurta. Dar mažiau, man atrodo, argumentų turi mūsų oponentai, teikdami šį įstatymą, kad reikia atsisakyti valstybės paramos atkuriant Žemutinę pilį. Mes visi matome, kasdieną turbūt susiduriame su faktais, kad didelė dalis Lietuvos žmonių savo aukomis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje paremia Žemutinės pilies atkūrimą. Garbė tiems žmonėms, kurie aukoja, ir tiems žmonėms, kurie entuziastingai dirba, kad mes turėtume savo šventovę, ne vieną bokštelį, o atkurtą visą Žemutinę pilį, ir turėtume tam tikrą lietuviško valstybingumo simbolį. Todėl Socialdemokratinės koalicijos frakcijos vardu mes siūlome atmesti teikiamą įstatymo projektą ir palikti galiojantį Seimo priimtą įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš anksto buvo užsirašę du Seimo nariai, tačiau abu kalbėjo už tai, kad projektas būtų atmestas, taigi pažeidžiamas Statutas. Šiuo atveju aš norėčiau prašyti, kad du Seimo nariai dabar kalbėtų už tai, kad projektui būtų pritarta po pateikimo. Kadangi iš anksto užsirašė gerbiamasis A.Klišonis, žodis A.Klišoniui.

A.KLIŠONIS. Gerbiamieji kolegos… Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad suteikėte žodį.

Ką tik, prieš gerą valandą, mes išklausėme gerbiamąjį sveikatos apsaugos ministrą ir visi sutartinai kalbėjome, kad reikia skirti pinigų ir numatyti jų kitiems dalykams. Šio projekto pateikėjai nesakė, kad Valdovų rūmai Lietuvai nėra reikalingai, tačiau klausimas yra kitas – ar juos reikia atstatyti dabar? Kitas klausimas – ar tas atstatymas turi būti finansuojamas iš valstybės biudžeto?

Mano kolega Sveikatos reikalų komiteto narys ir pozicijos lyderis ponas J.Olekas minėjo, kad žmonės aukoja pinigus. Tai galbūt ta akcija reikia juos skatinti padaryti dar didesnį… tada jausis, kad tai yra visos Lietuvos Valdovų rūmai. Tačiau mes puikiai žinome, kad šiandien pinigų biudžete tikrai labai trūksta kitoms socialinėms reikmėms, toms reikmėms, kurias rinkimų metu kaip tik palaikė Socialdemokratinė koalicija, taip pat kolegos socialliberalai. Aš dabar noriu jūsų paklausti, ar tai nėra dviveidystė. Visi kalbėjome apie tai, kad trūksta pinigų ir jų aiškiai trūksta sveikatos sistemai. Klausėm ir girdėjom sveikatos apsaugos ministro atsakymus. Šiandien jūs, praėjus valandai po to, teigiate, kad pinigus galima išleisti kitai sričiai. Kolegos, aš tiesiog jūsų nesuprantu ir noriu, kad būtume iki galo sąžiningi patys sau ir savo principams. O šiam projektui aš siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš anksto yra užsirašęs Seimo narys profesorius R.Pavilionis. Jūs kalbėsite už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, ar už tai, kad būtų atmesta? (Balsai salėje) Prašom.

R.PAVILIONIS. Aš norėčiau atkreipti mūsų gerbiamųjų kolegų dėmesį į tai, kad šitas klausimas ne kartą buvo svarstytas Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, ne kartą buvome susitikę su šios idėjos šalininkais ir priešininkais. Suvokdami, kad reikia išgirsti platesnės visuomenės nuomonę, rytoj kaip tik Valdovų rūmų griuvėsiuose ar šalia jų mes rengiame plačią diskusiją su specialistais, su tais, kurie pasisako už rūmų atstatymą, ir tais, kurie tam priešinasi. Norime prašyti jūsų šiandien nedaryti radikalių sprendimų ir susilaikyti nuo bet kokio sprendimo, kol nebus išsiaiškinta ir specialistų, ir visuomenės nuomonė.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi girdėjome įvairias nuomones – ir pritarti po pateikimo, ir atmesti, tai pagal Statuto 143 straipsnį dabar balsuosime. Pirmasis balsavimas bus dėl to, ar pritariame po pateikimo. Jeigu kartais jis nesurinktų balsų daugumos, tada bus kiti balsavimai. Taigi nealternatyvus balsavimas. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

Užsiregistravo 100 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte balsuoti iš karto dėl abiejų projektų, kad nereikėtų kartoti balsavimo? (Triukšmas salėje) Bendru sutarimu? Atskirai? Yra prieštaravimų, vadinasi, balsuosime atskirai. Pirmasis balsavimas. Gerbiamieji kolegos, tik ką registravomės. Gerai, dar kartą kartojame registraciją. Dabar balsuosime dėl kiekvieno projekto atskirai, nes yra nepritariančių balsų. Gerbiamieji kolegos, dar kartą registravomės.

Užsiregistravo 100 Seimo narių. Prašome balsuoti. Kas pritartų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr.IXP-1068, prašome balsuoti.

Už – 34, prieš – 43, susilaikė 20. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta. Dabar yra dvi alternatyvos: projektą tobulinti arba atmesti, nurodant motyvus. Prašome kalbėti dėl motyvų. Prašome. N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Aš galbūt ne tą mygtuką paspaudžiau. Žinote, labai ilgai abejojau, kaip čia padaryti. Atleiskite, tėvynainiai lietuviai, kad kišiuosi į tą reikalą. Aš žinau, kad praeis daug metų. Žmonės skirtingai žiūri ir į B.Jelciną, ir į J.Lužkovą, bet pačiu kritiškiausiu metu, kai Rusijoje buvo didelė krizė, buvo tęsiamas Kristaus Prisikėlimo bažnyčios atstatymas. Ir tas paminklas išliks.

Aš, būdamas ne lietuvis, vis dėlto norėčiau, kad Lietuvoje būtų tie rūmai, prie kurių griovimo galbūt prisidėjo ir mano protėviai, nežinau, bet aš noriu, kad jie būtų. Todėl aš norėčiau, kad nebūtų net abejonių, jog reikia atstatyti. Kiek dabar skirti pinigų – nežinau, galbūt per daug jų skiriama, bet reikėtų, kad statyba nenutrūktų ir tokiu Lietuvai sunkiu metu. Todėl aš atmesčiau tą įstatymą.

PIRMININKAS. Buvo pasiūlymas atmesti įstatymo projektą. Dabar kalbės J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš manau, kad Seimui, komitetams būtų naudinga pratęsti tą diskusiją, nes matome, kad yra skirtingos nuomonės, yra argumentų. Gal iš tikrųjų iniciatoriai rastų galimybę, pavyzdžiui, koreguoti tik 4 įstatymo straipsnį, kuriame yra konkrečios datos, ar tobulinti kitokiu būdu. Todėl aš pasisakyčiau už tobulinimą, ne atmetimą iš karto.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Registruojamės. Dabar jau balsuosime alternatyviai: už – už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, prieš – už tai, kad atmestume projektą. Susilaikę nebus skaičiuojami.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 101 Seimo narys. Pradedame alternatyvų balsavimą. Mygtukas “už” – siūlyti iniciatoriams tobulinti, mygtukas “prieš” – atmesti. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, už – 43, prieš – 53. Įstatymo projektas atmestas. Repliką po balsavimo – J.Veselka.

J.VESELKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs man neleidote pasakyti, bet čia pamačiau lyg dirbtiną supriešinimą, kad tie, kurie balsavo už tą įstatymą arba už tobulinimą, yra prieš Valdovų rūmų pilies atstatymą. Kaip tik ne. Mes norėjome įveikti tą lietuvišką tingumą. Organizuoti visuomenę ir išplėtoti tam tikrą propagandą, kad ne tik valdžia, o visa visuomenė paremtų Valdovų rūmų atstatymą, bet tas tingumas niekaip… Kam organizuoti visuomenę, kam kviesti bendrai talkai, geriausia iš biudžeto paimti 7 ar 10 milijonus. Todėl nereikia painioti, mes ne prieš buvome, bet mes norėjome įveikti galų gale tą teisę kištis į valstybės biudžeto kišenę, ištraukti iš ten ir visuomeniškai organizuoti. O tie entuziastai, kad patys prisidėtų organizuodami pinigų surinkimą. Dabar išėjo taip, kad vėl tik iš kišenės, o visuomenė lieka nuošalyje. Todėl niekada ir nebus Lietuvos valstybingumo simbolių. Tai bus didžponių rūmai.

PIRMININKAS. Kolega J.Jučas.

J.JUČAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Be abejo, labai apgailestauju, kad iš tikrųjų nebuvo įsiklausyta į Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko, profesoriaus R.Pavilionio žodžius, kad kaip tik rytoj komitetas abi nuomones išklausys ir galbūt turės vieną ar kitą nuomonę, bus įtikintas. Galbūt tą įstatymą buvo galima tobulinti. Aš manau, kad šioje situacijoje būtų buvę protingiausia įsiklausyti į komiteto pirmininko nuomonę. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, ne per seniausiai dienraštyje “Lietuvos rytas” buvo parašyta išmintinga mintis, kad Lietuvoje vienam statybininkui tenka 100 griovėjų. Balansas Seime parodo, kad vienam statybininkui yra vienas griovėjas. Tikrai su tuo aš jus sveikinu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo trys replikos – viena per vidurį, viena iš dešinės, viena iš kairės. Kadangi dar turime balsuoti dėl Seimo nutarimo dėl antrojo teisės akto, manau, kiti galės po to pasinaudoti replika. Kadangi prieš tai Seimas buvo nutaręs dėl kiekvieno teisės akto balsuoti atskirai, tai dabar yra mano pareiga išklausyti motyvus dėl 2 teisės akto – dėl Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo” pakeitimo projekto. Prašome už, prieš. Ar sutiksime, kad mes išsakėme kartu motyvus, kalbėdami dėl pirmojo įstatymo, kaip buvo sutarę? (Balsai salėje) Ačiū. Gerbiamieji kolegos, registruojamės prieš balsavimą. Kol registruojamės, ta pati tvarka, pirma balsuosime, ar pritarti Seimo nutarimui po pateikimo.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, ar pritarsime po pateikimo Seimo nutarimui Nr.IXP-1069. Balsavimas pradėtas.

Prieš – 43, už – 29, susilaikė 8. Nepritarta po pateikimo. Dabar, gerbiamieji kolegos, ta pačia tvarka, ar grąžiname Seimo nutarimą tobulinti, ar atmetame. Balsavimas alternatyvus, pakartosime registraciją.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsavimas alternatyvus. Mygtukas “už” – grąžinti iniciatoriams tobulinti, mygtukas “prieš” – atmesti. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas.

Prieš – 47, už – 27. Seimo nutarimas Nr.IXP-1069 atmestas.

Gerbiamieji kolegos, pereiname prie kito darbotvarkės klausimo, prie svarstymo tęsinio. Gerbiamieji kolegos, norėjome pereiti prie svarstymo tęsinio, bet, deja, laikrodis negailestingai išmušė Vyriausybės pusvalandį. Kviečiame ministrę V.Blinkevičiūtę. Kol ministrė ateis, repliką po balsavimo – J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Po balsavimo aš noriu pasakyti dešiniajai pusei, taip karštai kaltinusiai mus nejautrumu tautai. Iš tikrųjų šiandien ne tik dėl dešiniųjų kaltės įvyko mūsų tautos susiskirstymas už statymą arba neatstatymą. Tai įvyko todėl, kad būtent dešinieji paskubėjo nepaklausę mūsų Lietuvos žmonių, ko jie nori. Mes galėjome, kaip siūlė profesorius R.Pavilionis, padiskutuoti, pasiaiškinti, kalbėti ir tik po to daryti sprendimus. Jūs padarėte žingsnį, po kurio sekė kitas žingsnis, ir turite rezultatą. Ačiū.

Vyriausybės pusvalandis

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamąją V.Blinkevičiūtę kviečiame į tribūną. Vyriausybės pusvalandis. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tikrųjų noriu jums padėkoti už galimybę dalyvauti šiame pusvalandyje ir išsakyti tas problemas, tuos rengiamus darbus, kuriuos mes greitu laiku teiksime Seimui, arba kurie jau yra pateikti Seimui, dėl kurių, be abejo, bus reikalingas jūsų pritarimas. Klausimų ar diskusijų metu, jeigu yra tokių galimybių, bus labai miela sulaukti jūsų tinkamų pasiūlymų, kad Lietuvoje būtų kuo geresnė socialinės apsaugos ir darbo politika.

Pirma, aš noriu sustoti ties pačiu svarbiausiu dabar darbu, kurį atliekate jūs, gerbiamieji Seimo nariai, tai yra Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekto svarstymas, kuris intensyviai vyksta tiek komitetuose, tiek frakcijose. Aš, kaip ministrė, turėčiau, viena vertus, pasidžiaugti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžeto projektas, tos programos, kurios tiesiogiai finansuojamos per mūsų ministeriją, iš Vyriausybės išėjo nesumažintos 7,8%, kaip buvo tikėtasi, tačiau pliusas, palyginti su šiais metais, yra 4,2%. Ir tai mane džiugina pirmiausia dėl to, kad mes Vyriausybėje labai intensyviai svarstėme ir suradome papildomai pinigų pensijoms, toms valstybinėms pensijoms, kurios yra mokamos iš valstybės iždo, ir kol nepakeisti įstatymai, kol yra tokia tvarka, jos turi būti skiriamos, tęsiamos ir mokamos. Taigi jeigu Seimas pritars, šiuo atveju šioje situacijoje jokių problemų dėl pensijų mokėjimo negalėtų kilti.

Kai kurios kitos programos irgi yra papildytos pinigais, yra numatytas papildomas finansavimas, bet kad ir kaip ten būtų, aš turiu tam tikrų nuogąstavimų dėl kai kurių biudžeto projekto eilučių, dėl kai kurių programų finansavimo ir labai norėčiau, kad šiandien tai išgirstumėte, nes jūsų valioje ir galioje bus svarstant ir balsuojant už biudžetą surasti papildomų lėšų.

Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į vieną labai svarbią dalį, svarbią programą, tai yra vietinio užimtumo iniciatyvų regionuose rėmimą ir skatinimą. Kaip žinote, Vyriausybė dar pavasarį patvirtino užimtumo didinimo programą, kurioje ypatingas dėmesys steigiant ir kuriant darbo vietas, palaikant verslininkus, skiriamas didelio nedarbo regionams, tokiems kaip Mažeikiai, Pasvalys, Pakruojis, Druskininkai, Jurbarkas. Šiemet buvo atrinkta dešimt rajonų, kuriuose mes parėmėme pateiktas vietines iniciatyvas, įvairias verslo programas, ir tam buvo skirta per 1,5 mln. Lt. Žinoma, tai nedidelė suma. Mūsų manymu, kasmet reikėtų skirti iki 20 mln. Lt, tuomet tai iš tiesų duotų gerų rezultatų, jeigu sugebėtume tokių lėšų rasti.

Viena vertus, aš džiaugiuosi, kad šiais metais biudžeto projekte yra numatyta beveik 3,4 mln. Lt, tačiau bet kuriuo atveju to nepakanka. Manyčiau, kad Seime svarstant biudžeto projektą turėtų būti atsižvelgiama, kad tai yra reali pagalba steigiant darbo vietas. Reali pagalba ne žodžiais, o darbais. Manau, kad šiai programai mažiausiai reikėtų bent 5-7 mln. Aš esu labai pragmatiška ir didelė realistė, aš puikiai suprantu, kad reikia ir švietimui, ir sveikatai, ir būčiau neteisi, kaip socialinės apsaugos ministrė, jeigu sakyčiau, kad viską reikia atiduoti vienai sričiai. Bet kokiu atveju šiai programai finansinių išteklių reikia kur kas daugiau.

Dar viena sritis, apie kurią noriu kalbėti, tai yra Garantinis fondas. Tai dar viena programa, finansuojama mūsų ministerijos. Kaip žinote, Seime priimtas Garantinio fondo įstatymas, kuriame nustatyta, kad valstybė iš savo biudžeto lėšų, Privatizavimo fondo lėšų taip pat prisideda prie darbdavių mokamo 0,2% uždarbio fondo lėšų į Garantinį fondą. Ačiū Dievui, kad šiemet Garantinis fondas iš tiesų pradėjo veikti su realiomis lėšomis ir realiais pinigais. Įvyko jau trys Garantinio fondo administracijos komisijos posėdžiai, kuriuose paskirstytos lėšos, grąžinti pinigai, uždirbti atlyginimai tiems Lietuvos žmonėms, kurie, bankrutavus jų įmonėms, neteko pragyvenimo šaltinio. Kaip visame civilizuotame pasaulyje, ir valstybė, ir darbdavys imasi atsakomybės, kad tie žmonės gautų savo uždirbtą atlyginimą ir taip galėtų išlaikyti ir save, ir savo šeimas.

Tokiu būdu jau šiemet mes galėjome paremti 52 įmones, yra išmokėta 5,5 mln. Lt 6,5 tūkst. darbuotojų. Mes atsiskaitėme su tokioms įmonėms, kaip UAB “Inkaro avalynė”, UAB “Oruva” ir kai kuriomis kitomis. Jeigu domins plačiau, galėsime pateikti sąrašus. Vis dėlto aš manau, kad tų 2 mln., kurie yra numatyti biudžete, nepakaks bankrutavusių įmonių darbuotojų atlyginimams išmokėti. Priešingu atveju mes galime kreiptis į Seimą peržiūrėti Garantinio fondo įstatymą. Mes jo paprasčiausiai negalėsime vykdyti, nes tam nepakaks lėšų. Paspartintos bankroto procedūros ateinančiais metais gali paliesti iki 30 tūkst. darbuotojų, taigi, gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau labai atsakingai pažiūrėti. Jūs patys susitinkate su rinkėjais, važiuojate į rajonus, matote, kokia yra situacija. Įsipareigojimus mes turime vykdyti, kad darbdaviai mūsų neapkaltintų ir nepasakytų, kad valstybė prisidėjo dviem milijonais. Iš darbdavių nuo 0,2% įmokų surenkama per 15 mln. Lt kasmet, ir būtų gerai, kad bent tokią pačią sumą, na, gal šiek tiek mažesnę, jeigu neišeina, skirtume, bet jokiu būdu ne 2 mln. Lt.

Dar viena programa, kuri yra be galo jautri, tai proteziniai ortopediniai gaminiai ir kompensacinė technika neįgaliesiems žmonėms. Reikėtų surasti papildomai 1,1 mln. Lt, ir tai būtų tas pats lygis kaip ir šiais metais. Vis dėlto tai yra per daug jautri sritis, kad čia mes galėtume taupyti, nes tam neįgaliajam žmogui kitą kartą tai yra vienintelis būdas normaliai integruotis, išeiti iš namų, galbūt susirasti darbą, galbūt gyventi kitokį aktyvų, normalų gyvenimą, kaip daugelis iš jūsų gyvenate. Manyčiau, kad šiai programai irgi reikėtų paieškoti papildomų lėšų.

Taigi tai yra tos trys programos, kurios finansuojamos iš mūsų ministerijos lėšų. Dviem iš jų, kaip minėjau, lėšų skirta daugiau, tačiau bet kokiu atveju manau, kad tos lėšos yra nepakankamos, kad įvykdytume įsipareigojimus.

Norėčiau paminėti dar keletą programų, pirmiausia Invalidų reikalų tarybos įgyvendinamą invalidų socialinės integracijos programą. Nemanyčiau, kad ji turėtų būti sumažinta 8,6%, kaip dabar yra. Būtų tikslinga atkurti šių metų lygį. Aš jau nekalbu apie padidinimą, bet sumažinti ir taupyti neįgaliųjų sąskaita, nemanyčiau, kad tai yra etiška.

Ir dar noriu paminėti vieną programą, susijusią su Valstybine darbo inspekcija. Kaip žinote, Valstybinės darbo inspekcijos finansavimas kasmet blogėja. Kiek rasdavome lėšų, tiek skirdavome. Tačiau bet kuriuo atveju jos veiklai trūksta per 700 tūkst. Lt. Mes Vyriausybėje patvirtinome kovos su nelegaliu darbu priemonių planą ir norėčiau, kad tą priemonių planą vykdytume realiai. Mano asmeninis siūlymas būtų galbūt pabandyti Biudžeto ir finansų komitete paanalizuoti, o kaipgi yra finansuojamos kitos kontroliuojančios institucijos, kokia yra jų padėtis? Aš turiu omenyje Valstybinę mokesčių inspekciją, muitinę, gal dar kokias nors kitas mes galime rasti ir pažiūrėti. Tiesiog tam reikia papildomos analizės. Ar visur yra tokia bloga padėtis, ar mes manome, kad pas mus nelegalaus darbo, darbo įstatymų pažeidimų, darbo sąlygų pažeidimų problema nebeegzistuoja. Aš anaiptol taip nemanyčiau, nes praktika ir atlikti patikrinimai rodo ką kita.

Dar keletą žodžių apie investicijų programą. Žinau, kad tai paprastai būna labai politizuotas dalykas, ir tos lėšos labai politiškai jautriai… Kaip jūs sakote, statyti arba pirkti mes visi labai norime iš vienintelė šaltinio, bet mūsų ministerija ir mūsų sistema tikrai neturi tokio tikslo. Bet kuriuo atveju aš manau, kad tie objektai, kurie yra pradėti statyti ir kurie statomi po 10 metų ir daugiau, turi būti baigti, nes priešingu atveju žmonės mūsų nesupras. Yra pensionatai, kuriuos reikėtų baigti statyti, pavyzdžiui, Skėmų pensionatą Rokiškio rajone, Suvalkijos pensionatą, kad žmonės su psichine ir protine negalia galėtų gyventi normaliomis sąlygomis. 0,5 mln. Lt reikėtų skirti Invalidų reikalų tarybai baigti statyti savarankiško gyvenimo centrą. Ten žmonės gaus paslaugas, mokysis iš naujo gyventi invalidai vežimėliuose, be kojų, po stuburo traumų ir t.t. Tokio centro Lietuvoje iki šiol nėra. Tai pagalvokim, ar neverta tokį centrą kitais metais turėti, kad mūsų žmonės gautų reikiamas paslaugas.

Tiek apie biudžetą. Aš, kaip ministrė, tai turėjau išsakyti, ir aš manau, kad mano pareiga kartu su jumis ieškoti būdų, iš kur tų lėšų rasti.

Norėčiau susieti valstybės biudžeto projektą su “Sodros” biudžetu. Jis buvo pateiktas Seime ir jūs pritarėte jam po pateikimo. Mes svarstėme Socialinių reikalų ir darbo komitete, iš principo nebuvo kokių nors didelių nesutarimų. Mes, man atrodo, stengėmės pateikti kiek galima daugiau informacijos. Kartu noriu pasakyti, kad tai bus pirmas kartas, kai įstatymu patvirtinsime, kaipgi valstybės biudžetas tiesiogiai prisidės prie “Sodros” biudžeto subalansavimo. Noriu pabrėžti, kad mums pirmą kartą labai draugiškai ir labai geranoriškai pavyko susitarti su Finansų ministerija (dėl to aš labai džiaugiuosi), kad dėl “Sodros” biudžeto reikalų (galimybės laiku išmokėti pensijas, ieškoti būdų jas padidinti) atsakinga ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pirmiausia (tai yra įtvirtinta įstatymo projekte, ir, tikiuosi, jūs jam pritarsite), kad tos paskolos, kurios yra paimtos “Sodros” su valstybės garantija, finansų ministro leidimu ir taip toliau ir kurių grąžinimo terminas sueina kitais metais, bus grąžintos iš valstybės iždo. “Sodra” turi grąžinti kitais metais penkias paskolas nuo 115 iki 120 mln. Lt, atsižvelgiant į ekiu kursą, ir tos lėšos yra numatytos iš valstybės iždo grąžinti ir padengti. Aš džiaugčiausi, jeigu jūs tam pritartumėte ir tam pinigai būtų numatyti valstybės biudžete.

Norėčiau paminėti dar vieną momentą. Mums pavyko labai geranoriškai susitarti su Finansų ministerija, kad už paskolą, kurią ima Finansų ministerija ir “Sodrai” perskolina, jokių palūkanų “Sodra” nemoka. Vadinasi, viską dengia valstybės iždas. Nuo šios vasaros iki kitų metų – 2002 m. pabaigos tokį dalyką mes išlaikysime, ir tai bus tiesioginė parama “Sodros” biudžetui ir tiesiogiai pensininkams, kitiems išmokų gavėjams iš socialinio draudimo biudžeto. Taigi valstybės iždas prie to prisideda.

Galbūt Seimo narius domintų, kokia dabar yra “Sodros” biudžeto padėtis, galbūt kas nors ir paklaustų. Aš galiu pasakyti preliminarius dešimties mėnesių duomenis, galutinių duomenų dar nėra. Surinkimas įvykdytas 98,9%. Aš kaip visada sakau, kad galbūt galima dar geriau. Man aiškina, kad išspausta tai, kas galima, bet aš kiekvieną kartą sakau, kad dar turime spausti, nes įmokas turi mokėti visi. Čia aš nesiruošiu jums skaityti paskaitos, kas būna, kai nemoka. Tada žmogus negauna pensijos ar invalidumo, ar našlės, ar našlio, ar senatvės, ar ligos pašalpos. Vadinasi, rezultatas bet kokiu atveju atsigręžia prieš patį žmogų, ir tas rezultatas būna labai blogas.

Dabar dėl išlaidų. Aš noriu pasakyti, kad jeigu vertintume sausio-spalio mėnesių, negalutiniais duomenimis, išlaidas, jos – tik 98% planuoto dydžio. Mes ieškojome būdų, kaip galima daugiau sutaupyti ir mums pavyko, ir visiškai neskaudžiai, nes iš tiesų mes nemažinome jokių išmokų, mokamų iš Socialinio draudimo fondo biudžeto. Deficitas per 10 mėnesių siekia apie 54 mln. litų. Jeigu mes lygintume 2000 m. tą patį laikotarpį, “Sodros” deficitas tuo metu buvo 219 mln. litų. Vadinasi, per šių metų 10 mėnesių laikotarpį mes keturis kartus sumažinome tą deficitą. Galėčiau paaiškinti, kokios priežastys tam padėjo. Jų buvo teisinių, dėl išmokų tam tikro suvaržymo, jų buvo ir dėl “Sodros” veiklos finansavimo tam tikro sumažinimo, dėl palūkanų išsiderėjimo, kad procentai būtų mažesni, jeigu tokie dar buvo iki šiol, nes tik vienas kriterijus – mažesnės palūkanos ir absoliučiai jokių kitų nėra. Lygiai taip pat dėl išmokų pristatymo, nes kažin ar buvo gerai, kai paštas turėjo monopolį. Kaip jūs žinote, mes skelbėme konkursus ir taip pavyko sutaupyti keletą milijonų litų. Galiu vardyti įvairias kitas priemones, kurios iš tikrųjų nuolat nuoširdžiai, sąžiningai, atvirai ir skaidriai dirbant gali padėti išspręsti tą problemą. Kartu aš džiaugiuosi, kad “Sodrai” vis dėlto pavyko formuoti truputį kitokį įvaizdį ir kiekvienu atveju normaliai bendrauti su žiniasklaida. Aš manau, kad taip mes turime visi dirbti siekdami parodyti tuos darbus, kuriuos iš tikrųjų atliekame, o ne pyktis, bartis ir dar kažkaip kitaip nustatyti prieš save visą visuomenę ir visus žmones.

Jums gali kilti natūralus klausimas, kokia nauda, jeigu jūs taupėte, sutaupėte, sumažinote deficitą, kokia nauda žmonėms? Pirmiausia aš kartu su jumis labai noriu pasidžiaugti, kad mes pradėjome grąžinti 1999 metų skolas, susidariusias privalomam sveikatos draudimui, t.y. ligonių kasoms. Skolos neužgyja, kaip jūs žinote, kaip sako liaudies išmintis. Mes jau grąžinome beveik pusę skolos. Aš tikiuosi, kad iki metų galo, jeigu jūs pritarsite šių metų įstatymo pakeitimui, svarstymui, mes grąžinsime visas skolas. Aš tuo labai norėčiau tikėti, kad skolos nepersikeltų į kitus metus. Tačiau svarstant Vyriausybėje, kai Seimas paprašė išvados, buvo labai griežtai akcentuota (to prašau ir jūsų kaip Seimo narių pagal jūsų turimas galimybes), kad ligonių kasa turi būti kontroliuojama, ar iš tikrųjų panaudoja lėšas toms 1999 m. susidariusioms skoloms padengti toms sveikatos priežiūros institucijoms, o ne kam nors kitam. Kad nebūtų taip: ateis kiti metai, vėl sakys, kad negavo. Taigi, manau, kontrolės mechanizmas būtinas, taip pat ir iš jūsų pusės. Tą patį mes akcentavome ir Vyriausybės posėdžio metu, kai ligonių kasas įpareigojome griežtai pagal paskirtį naudoti tas lėšas.

Kitas momentas. Vyriausybė jau pritarė, tikiuosi, Seime artimiausiu metu pavyks pateikti dar vieną įstatymo pataisą. Kaip sakiau, kai kada reikia pataupyti, kad galėtume geriau gyventi. Tai yra mes teiksime pakeitimą (ir pateikėme, Vyriausybė tam jau pritarė) dėl nedarbingumo laikotarpio pratęsimo neįgaliems žmonėms, I, II ar III grupių invalidams, t.y. termino apmokėjimo, jeigu jie serga, iki 90 dienų. Natūralus būtų jūsų klausimas, kodėl tai darome. Todėl, kad jeigu galime kažkiek sutaupyti ir subalansuoti, palaukime, pataupykime, paskui galėsime padidinti. Todėl aš manau, kad nuo ateinančių metų sausio 1 d., jeigu jūs pritarsite, mes neįgaliems žmonėms galime sudaryti galimybes, jeigu jie iš tikrųjų serga tokiomis ligomis kaip tuberkuliozė, onkologinės ligos, įvairios traumos, kai iš tikrųjų 30 dienų nepakanka, tos nedarbingumo pašalpos mokėjimą pratęsti iki 90 dienų.

Gerbiamasis pirmininke, jau mirksi, kad aš turiu baigti, bet aš dar turiu labai daug informacijos pateikti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, Seimo nariai labai mėgsta klausti. Jau 16 minučių kalbate. Gal dar suteikime 4 minutes ministrei ir liks 10 minučių atsakymams į klausimus.

Gerbiamasis kolega Klišoni, būtų gerai, kad jūs kalbėtumėte per mikrofoną. Aš jums noriu pasakyti, kad Statutas nereglamentuoja Vyriausybės pusvalandžio tvarkos. Atkreipdamas jūsų dėmesį į tai, galiu pasakyti, kad nereglamentuota, kiek laiko pusvalandžio metu suteikiama pranešėjai. Todėl aš kviečiu pranešėją dar kelias minutes apibendrinti, o po to bus jūsų klausimai.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerai. Pasakysiu dar vieną momentą. Trims svarbiems įstatymų projektams, kurie ateis į Seimą, Vyriausybė, tikiuosi, pritars iki Naujųjų metų. Pirmiausia pensijų reforma. Noriu, kad baigtųsi eskalavimas ir politikavimas, kad Vyriausybė prieš pensijų reformas. Jokiu būdu ne prieš. Strateginiame komitete pritarėme. Premjeras A.Brazauskas griežtai pasakė po mūsų svarstymo strateginiame komitete, kad Vyriausybė pasisako už privalomą kaupimą pensijų fonduose kaip antrąją pakopą. Mes pateiksime tą išvadą įforminę, kaip to reikalaujama, Vyriausybės posėdyje, ir šita išvada bus.

Kitas momentas. Tai ilgai rengtas ir daug metų rengtas Darbo kodekso projektas. Jau aš jį vizavau, ir šiuo metu jis vizuojamas teisingumo ministro. Aš tikiuosi, kad mes galbūt lapkričio mėnesį arba gruodžio pradžioje naująjį Darbo kodeksą galėsime pateikti Seimui. Tikiuosi labai įvairių svarstymų. Dėl laiko stokos nedetalizuosiu visų trijų pagrindinių dalių, iš kurių susideda Darbo kodeksas, ir kokios galėtų būti naujovės. Manau, tam bus laiko.

Ir dar vienas svarbus įstatymo projektas, kurį pateiksime, – Bedarbių rėmimo įstatymo pakeitimai. Pirmiausia keli akcentai, kurie, aš manau, yra labai svarbūs. Sulyginsime galimybes gauti bedarbio pašalpas arba kitą rėmimą, sakykime, iš Užimtumo fondo tiek motinai, tiek tėvui, nes iki šiol iš tikrųjų yra diskriminacija, šiuo atveju tėvo. Pasirodo, jeigu tėvas vienas augina vaiką, jis tada gali pretenduoti į kokią nors paramą, o jeigu motina, nesvarbu, ar su vyru, ar be vyro. Tokia diskriminacija iš tikrųjų yra neteisinga, ją reikia keisti.

Kitas dalykas. Sprendimas yra dėl tam tikro kontingento, kas turi teisę gauti bedarbio pašalpas. Nežinau, kokia bus jūsų nuomonė, bet aš turiu labai motyvuotą ekspertų ir specialistų išvadą, kuriai tikrai pritariu. Būtų teisinga, kad tie žmonės, kurie užsiregistruoja darbo biržoje, t.y. absolventai ir abiturientai, iš karto gauna bedarbio pašalpą, nors jų tikslas nėra darbas.

Ir dar vienas dalykas – priešpensinio amžiaus asmenų teisės į bedarbio pašalpą praplėtimas. Aš manau, kad vis dėlto yra daug motyvų, kad ta pašalpa turi būti ilgesnė, jeigu žmogus turi stažą, nedirbo. Nereikia mėtyti pinigų jiems perkvalifikuoti, nes jų niekas nepriims į darbą. Labai ačiū ir atsiprašau.

PIRMININKAS. Matau, gerbiamasis Seimo nary Griciau. Noriu atkreipti dėmesį, kolegos, kad vadovaujantis Statuto 209 straipsniu, jeigu būtų pateikti iš anksto klausimai raštu, tada pranešėja turėtų 15 minučių laiko. Kadangi kita dalis nereglamentuota, o iš anksto klausimų raštu nebuvo pateikta, taigi pranešėja turėjo galimybę laisvai pasirinkti laiką savo pranešimui. Bet vis dėlto malonu, kad jūs baigėte per 20 minučių.

Dabar, kolegos, pagal Statuto 6 dalį (matau, Algi Griciau, suteiksiu žodį) teisę klausti pirmasis turi opozicijos lyderis. Šiuo atveju laikinai einantis opozicijos lyderio pareigas Liberalų frakcijos seniūnas R.Paksas. Bet prieš jam klausiant – repliką A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš visiškai sutinku su jūsų pastaba, kad Seimo statutas nenumato, kiek gali kalbėti gerbiamoji viešnia, bet tai, ką pasakojo, mes mokame skaityti. Skaitome laikraščiuose, žinome, kokios problemos egzistuoja. Tų monologų, kuriuos čia atėję ministrai rengiasi sakyti, nemanau, kad Seimo nariams būtina jų klausytis. Jeigu Statute nereglamentuota, tai galbūt yra sveiko proto logika, kad negalima užduoti čia atėjus. Tada galima pakalbėti 30 minučių ir Vyriausybės pusvalandis baigiasi. Kam tada reikia Vyriausybės pusvalandžio? Aš siūlyčiau gerbiamajam posėdžio pirmininkui kaip nors, jums priklauso ministrai, jūs sudarote Seimo daugumą, paprašyti, kad jie tilptų į 5-7 minutes, kad būtų galima ko nors paklausti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Žodis suteikiamas R.Paksui.

R.PAKSAS. Gerbiamoji ministre, aš labai įdėmiai išklausiau jūsų trumpą kalbą, džiaugiuosi, kad jums sekasi. Linkiu tvirtai laikyti ministerijos darbą. Mano klausimas yra susijęs su labai skaudžia tema, tai yra vaikų įvaikinimas. Ir jums, ir mums visiems žinoma, kad yra vaikų, kurie nori susirasti tėvus, ir yra tėvų, kurie nori susirasti vaikus. Ir šis procesas nevyks (…) bent ne taip greitai. Gal galėtumėte pasakyti kelis žodžius, kelias mintis, ką jūs rengiatės daryti su šia problema?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Aš sutinku, kad Lietuvoje, jeigu mes kalbėsime apie vidinį įvaikinimą, ne taip paprasta šį klausimą išspręsti. Mes parengėme anoniminę anketą dėl įvaikinimo Lietuvoje tiems, kurie nori įvaikinti Lietuvoje, kokie motyvai, kokios sąlygos trukdo įvaikinti. Kai mes gausime tikslius specialius anoniminius atsakymus, galėsime dar kartą peržiūrėti įstatymų bazę ir panašiai. Bet, matyt, nesulaukusi anketos duomenų, aš vis dėlto galiu pasakyti, kad žmonės, kurie nori įvaikinti Lietuvoje, daugelis jų neturi pakankamų lėšų pragyventi, išlaikyti savo vaikus ir dar kitus įvaikinti. Tie žmonės, kurie nori įvaikinti, iš karto gali padaryti tai Lietuvoje.

Dar kitas dalykas. Mes atlikome analizę kūdikių namuose gyvenančių vaikų ir pamatėme štai tokį dalyką, kad įvaikinti daugiausia nori vaikus iki 3 metų, iki metų, t.y. kūdikius. Vyresnio amžiaus vaikų, paauglių niekas nenori įvaikinti. Jie taip ir nugyvena amžių vaikų namuose. Tai yra didžiulė problema, nes kiekvienas nori kuo mažesnio vaiko.

Jeigu mes kalbėsime dėl tarptautinio įvaikinimo, nemanyčiau, kad tas procesas yra sustojęs, kad ir kaip kas interpretuotų. Yra tam tikra tvarka. Seime 1997 m. yra priimta kaip įstatymas Hagos konvencija, ir mes jos laikomės. Prezidento buvo pasakyta, kad yra vertimo netikslumų 1997 m. konvencijos, tai yra oficialus įstatymas. Aš dar kartą kreipiausi į vertimų biurą, kuris yra prie Užsienio reikalų ministerijos, kad pažiūrėtų, ar ten yra tų netikslumų. Kartu esu sudariusi darbo grupę išanalizuoti, ar tie vertimai lėmė, kad sulėtėjo įvaikinimas. Manau, pagrindinė priežastis dėl tarptautinio įvaikinimo, kad prioritetas skirtas vietos įvaikinimui. Kai žmonės daugiau uždirbs ir turės normalias sąlygas, manau, įvaikinimo procesas paspartės. Kita priežastis yra globos pašalpos, kurias reikėtų peržiūrėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pagal Statutą turėtų klausti kitos opozicinės frakcijos seniūnas kolega A.Kubilius, bet jo nematau. Tačiau gal suteikime opozicijai teisę klausti. Prašyčiau klausti P.Jakučionį.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamoji ministre, linkėdamas socialinei sričiai palankaus kitų metų biudžeto, dėl ko mes visi labai jaudinamės, norėčiau paklausti ko kito. Jūs žinote, kad Seime buvo labai triukšmingai svarstomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Dėl to taip pat skundėsi ir katalikų Bažnyčios hierarchai ir skundžiasi smulkieji verslininkai. Ir vieni, ir kiti motyvuoja tuo, kad su jais nebuvo tartasi, neaptarta, kad nebuvo padaryta reikiamos analizės. Smulkieji verslininkai priekaištauja, kad bus papildomi mokesčiai, nes negalima atskirti visų pajamų nuo darbo užmokesčio, kitaip sakant, kaip atskaityti sąnaudas, ir prašo atlikti analizę. Ar ministerija yra nusiteikusi atlikti tokią analizę, kurios prašo smulkieji verslininkai? Taip pat aptarti su Bažnyčios hierarchais socialinį draudimą kunigų ir vienuolių. Ar manote, kad tai yra komiteto dispozicija?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū už klausimą. Bet kokiu atveju, manau, kad labai gerai, jeigu kiekvienas Seimo narys ar komitetas, ar pirmininkas, ar atskiri Seimo nariai inicijuoja įstatymų pataisas, nes tai yra tiesioginė Seimo narių duona. Šiuo atveju Vyriausybė šių įstatymų projektų nesvarstė. Kol kas nėra pateiktos išvados. Kai bus koks nors pavedimas… Mes visą laiką bendraujame ir su smulkiaisiais verslininkais. Be abejo, turime ir dėl notarų, ir dėl advokatų kalbėti. Kaip yra mūsų Vyriausybės programoje parašyta, pasižiūrėti, kaip didinti įmokų mokėtojų skaičių. Manau, kad Vyriausybė šiuo klausimu pasakys savo poziciją, nes iš tikrųjų yra nenormalu, kad daugelis žmonių Lietuvoje stengiasi išvengti įmokų mokėjimo, kad ir tas paplitęs autorinių sutarčių sudarinėjimas. Žmogus lieka be jokių garantijų, o jis sako, kad jam 30 metų ir niekada nebus pensininku. Gyvenimas rodo ką kita.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klaus Seimo nariai proporcingai frakcijų dydžiui. Klausia Seimo narys A.Rimas.

A.RIMAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji ministre, socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu patvirtinti valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Tačiau nereglamentuotas vaiko globos pašalpos panaudojimo vaiko reikmėms klausimas. Toks pavyzdys – vaikas gyvena viešojoje įstaigoje “Vaiko tėviškės namai”. Ar iš gaunamos vaiko globos pašalpos galima mokėti šių namų auklėtojai, ūkinėms reikmėms ir apmokėti papildomo vaiko ugdymo išlaidas ir kt. Ar nemanytumėte, kad reikia teisiniais aktais reglamentuoti vaiko globos pašalpų naudojimą?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Jūs uždavėte labai gerą, labai jautrų ir labai aktualų klausimą, ypač kiek jų siejasi su “Vaiko tėviškės namais”, nes ten amžinai yra neišsprendžiama problema. Kiek aš dirbu, tiek ten yra problemų. Bet čia turbūt būtų kita tema.

Noriu pasakyti šitaip. Vaiko globos pašalpa 500 litų už kiekvieną globojamą vaiką. Detalesnės reglamentacijos nėra ir įstatyme. Vaiko reikmės. Kas įeina į vaiko reikmes, kiekvienu atveju turi stebėti ir žiūrėti vaiko teisių tarnybos, socialinės paramos skyriai, seniūnijos, socialiniai darbuotojai ir t.t. Bet kokiu atveju, noriu jums pasakyti, kad peržiūrėti ir griežčiau reglamentuoti panaudojimą, sutinku, tai būtina. Mes pasistengsime tai padaryti artimiausiu metu, galbūt net iki Naujųjų metų pateiksime vieną iš projektų. Bet svarstyti visuomenėje reikia jau dabar.

A.RIMAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, šiais metais buvo pakeista nedarbingumo pašalpų išmokėjimo tvarka. Anksčiau įmonių vyriausieji finansininkai, buhalteriai arba atsakingi asmenys sutvarkydavo vadinamuosius biuletenius ir žmonės galėdavo nesirūpinti, išmokėjimai buvo daromi per įmones. Ta tvarka buvo pakeista. Dabar, manau, ne aš vienas gaunu nusiskundimų iš gyventojų, ypač kaimo rajonų gyventojų, pats esu iš rajono, kad per tą pačią dieną susitvarkyti šių išmokų, pateikti ir užpildyti dokumentus praktiškai nėra įmanoma, juo labiau, ne visi žmonės turi atsidarę sąskaitas banke, o tai taip pat yra privalomas dalykas. Ar jūs nenumatote keisti šios tvarkos, nes esama dabartinė tvarka tikrai nėra pati patogiausia gyventojams?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad dėl tų pačių gyventojų nusiskundimų ta tvarka ir buvo pakeista. Žinote, tikrai aš nemanau, kad visi darbdaviai blogai dirba ir visada neišmoka nedarbingumo pašalpų. Kai “Sodra” perėmė visą šį tvarkymą, mes nemažai dėl to sutaupėme pinigų ir laiku mokėjome žmonėms išmokas. Stengėmės jų naudai ir jų labui. Bet kokiu atveju mes prie šio klausimo galėsime grįžti, dar kartą diskutuoti. Būtų gerai, kad pasakytumėte, koks rajonas, koks “Sodros” skyrius, kokiame rajone nesusitvarko konkrečiai, kokie buvo konkretūs atvejai. Tiesiog paprašysiu pasiaiškinimo, dėl ko kas nors vėlavo ir dėl ko yra negerai. Būdų, resursų ir rezervų ieškoti, kaip padaryti geriau, sutinku, galima ieškoti.

PIRMININKAS. Klausia D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Labai ačiū. Mano klausimą jau paklausė ponas A.Rimas. Mielai peradresuoju savo kolegoms.

PIRMININKAS. Klausia A.Vidžiūnas. Labai atsiprašau.

A.VIDŽIŪNAS. Dėkoju, pone pirmininke.

PIRMININKAS. Gerai. Jeigu galima, dabar A.Vidžiūnas, po to gerbiamasis A.Skardžius.

A.VIDŽIŪNAS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamoji ministre, jums, be abejo, žinomi žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų reikalai. O konkrečiai tai, kad Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas, kaip čia pasakyti, paveda savivaldybėms mokėti. Finansų ministerija kas ketvirtį kompensuoja savivaldybėms tas susidariusias sumas. Bet štai dabar, spalio 15 d., Finansų ministerija rašo savivaldybėms, kad už šių metų spalio ir lapkričio mėnesius savivaldybėms nebus iš valstybės kompensuojamos žalos atlyginimui išmokėti skirtos lėšos. Aš remiuosi Šakių rajono savivaldybės reikalais. Rajono savivaldybė per mėnesį išmoka apie 20 tūkst. Lt, dažnai asmenims tai vienintelė pragyvenimo priemonė. Biudžeto, žinoma, savivaldybė nerenka, Finansų ministerija sako, jums nekompensuosime. Ponia ministre, ar dar galime tikėtis kokio nors teigiamo biudžetinio sprendimo šiais klausimais?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tiesų nežinau, kokiais motyvais remdamasi Finansų ministerija atsakė, kad nefinansuos ir neskirs lėšų, reikėtų paklausti ministrės D.Grybauskaitės. Aš tikiuosi, kad jūs tai ir padarysite. Bet kokiu atveju įstatymai turi būti vykdomi.

Ką norėčiau pasakyti ir jums, ir kad jūs žmonėms, rinkėjams, perduotumėte ir visiems kitiems Seimo nariams. Iš tikrųjų nusiskundimų dėl tokios žalos atlyginimo mokėjimo per savivaldybių skyrius, savivaldybėse tvarkos, kokia buvo dabar, kai Finansų ministerija po tam tikro laiko perveda lėšas, buvo nemažai nesusipratimų. Mes atsižvelgėme į žmonių prašymus ir pageidavimus ir šiuo metu esame parengę Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame siūlome žalos atlyginimo mokėjimą perduoti vykdyti “Sodros” teritoriniams skyriams. Manau, kad taip būtų geriau ir efektyviau, kad šitą funkciją vykdytų, juolab kad “Sodra” ir taip yra kaip įvairių socialinių išmokų agentūra. Ir kitas dalykas, jeigu jūs analizavote biudžetą, biudžeto projektą, yra numatyta kaip tik biudžete 16 mln. Lt žalos atlyginimui mokėti, tai yra iš valstybės iždo, ką mes pervesime “Sodrai”. Tikiuosi, kad reikalai pagerės, – nepagerės, bandysime ieškoti formų, kad pagerėtų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo nariai negali vienas kitam perduoti kalbėti skirto laiko – Statuto 105 straipsnio 3 dalis. Bet dabar kaip tik ateina eilė klausti Seimo vicepirmininkui kolegai A.Skardžiui, ir kaip tik šios frakcijos atstovui. Tai bus paskutinis klausiantysis, nes mūsų pusvalandžio laikas išsenka. Prašom klausti.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, socialinės, ekonominės reformos skaudžiai palietė daugelio šeimų gyvenimą. Žmonėms reikia psichologinės pagalbos. Daugeliui šeimų, ypač iš mažesnių kaimų ir miestų, profesionali psichologinė pagalba šiandien nėra prieinama. Ypač didelį jos poreikį jaučia jaunimas, paaugliai. Šiais biudžetiniais metais ministerija finansavo psichologinės pagalbos telefoną, kuris padėdavo psichologinių problemų turintiems žmonėms. Noriu jūsų klausti, ar šių metų biudžete yra numatytas šios programos finansavimas? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Aš atsimenu, kažkada Seimo narys A.Medalinskas klausė susirūpinęs, kad mes kažką sumažinome. Noriu jums labai atsakingai pasakyti: šių metų biudžete yra numatyta 150 tūkst., per mūsų ministeriją remiama apie 12 telefono linijų įvairiuose rajonuose. Aš manau, kad psichologinė pagalba reikalinga kur kas didesniu mastu, ne tik telefono linijom, bet ir kitokiuose centruose. Kitų metų biudžeto projekte mes numatome daugiau lėšų, jeigu jūs patvirtinsite, – 170 tūkst. litų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų laikas, skirtas Vyriausybės pusvalandžiui, baigėsi. Padėkokime gerbiamajai ministrei už pranešimą ir atsakymus į klausimus. Kitą kartą prašysime kiek trumpiau. Labai ačiū.

Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pasitarti. Mes galėtume toliau tęsti darbą nedarydami pertraukos, nes šiaip mums reikėtų daryti 10 min. pertrauką. Bet gal mes, turėję tokią intensyvią ir įdomią dieną, sutiktume dirbti non stop ir pabaigti visus klausimus, juo labiau kad eina eurointegraciniai ir kiti klausimai. O jei kas norėtų atsigerti kavos, tiesiog parlamentinės Europos tradicijos išdavoje dirbtume non stop. Ar būtų priimtinas toks pasiūlymas? Bendru sutarimu. Ačiū.

Augalų veislių apsaugos įstatymo projektas Nr.IXP-817(2*) ES (svarstymo tęsinys)

Kviečiu į tribūną pranešėją V.Velikonį. Augalų veislių apsaugos įstatymo projekto Nr.IXP-817 svarstymo tęsinys. Prašome, pranešėjau.

V.VELIKONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Augalų veislių apsaugos įstatymo projekto svarstymo Seimo plenariniame posėdyje, kaip žinote, buvo padaryta pertrauka. Kadangi dėl šio įstatymo projekto buvo gautos papildomos Seimo Teisės departamento išvados, Seimo nario gerbiamojo E.Klumbio ir mano pasiūlymai, Kaimo reikalų komitetas apsvarstė šiuos pasiūlymus ir parengė komiteto 2001 m. rugsėjo 19 d. išvados priedą, kurį jūs turite. Daugumai Teisės departamento išvadų komitetas pritarė. Dviem išvadoms – 4 straipsnio 2 dalies 2 punktui ir 26 straipsniui – nebuvo pritarta, tačiau išvadų rengėjai sutiko su komiteto pateikta redakcija. Taigi Seimo nario E.Klumbio dviem pasiūlymams pritarta visiškai, o trečiam iš dalies. Komitetas nepritarė 37 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje išdėstytai nuostatai, kad apeliacinės tarybos nariu asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas, o tarybos pirkininku narys gali būti tik vieną kadenciją. Komitetas mano, kad šiuos klausimus turėtų reglamentuoti apeliacinės komisijos nuostatai, o ne įstatymas. Kas teisus dėl šios nuostatos, turėtume balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas labai trumpai pristatė pozicijas. Manau, kad mes turėtume dabar balsuoti dėl tų pasiūlymų, kuriems reikėtų Seimo narių paramos. Kadangi komitetas yra pritaręs, tai šiuo atveju galbūt pradėtume nuo E.Klumbio pasiūlymų. E.Klumbį matau salėje. Jo pirmasis pasiūlymas – papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį 15 dalimi: “Visuotinai žinoma veislė – tai veislė, kuri tampa visuotinai žinoma nuo paraiškos padavimo veislės teisinei apsaugai suteikti arba veislei įrašyti į oficialų veislių sąrašą bet kurioje valstybėje dienos, jeigu ši paraiška sudarė galimybes minėtai veislei suteikti teisinę apsaugą arba ją įrašyti į oficialų veislių sąrašą”. Komitetas siūlo šiai pataisai pritarti. Ar būtų 10 Seimo narių pritarimas? Gal pakelkime rankas. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiksite, kad 10 Seimo narių yra? Yra. Ačiū. Tada bendru sutarimu siūlome šiai pataisai pritarti.

Toliau Seimo nario E.Klumbio kita pataisa – įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip (pirmas papunktis): “Veislei turi būti suteiktas pavadinimas pagal jos gentinę priklausomybę. Pavadinimas nurodomas pareiškėjo teikiamoje paraiškoje”. Komiteto nuomonė – pritarti. Ar būtų 10 Seimo narių, palaikančių šią nuostatą? Kolegos, prašome pakelti rankas. Ačiū. Tai dabar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.

Kita Seimo nario pataisa. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies redakciją taip: “Pareiškėjų skundams dėl saugomų veislių sąrašo tvarkytojo sprendimų, taip pat skundams dėl nepatenkinamų paraiškų ekspertizių ir veislių techninio patikrinimo atlikimo bei kitiems klausimams, susijusiems su veislių teisine apsauga, nagrinėti ir spręsti žemės ūkio ministras sudaro 5 narių apeliacinę tarybą, kuri susideda iš Žemės ūkio ministerijos, žemdirbių ne pelno organizacijų ir mokslo įstaigų atstovų, ir skiria jos pirmininką. Apeliacinė taryba sudaroma trejiems metams”. Dėl šio siūlymo komiteto nuomonė yra tokia: iš dalies pritarti, išbraukiant šio straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį. Tas paskutinis sakinys yra: “Tarybos nariu asmuo gali būti ne daugiau kaip 2 kadencijas, o tarybos pirmininku narys gali būti tik vieną kadenciją”. Motyvas, kad tai turi reglamentuoti apeliacijos komisijos nuostatai.

Taigi ar gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys sutiktų su tokiu komiteto siūlymu ir ar 10 Seimo narių pritartų šiam komiteto siūlymui? Prašome. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jeigu žiūrėtume teisiškai, tai mano pataisa buvo visa, su tuo paskutiniu sakiniu. Tai dabar mes turėtume pritarti būtent šiai pataisai. Komitetas nepritarė paskutiniam sakiniui. Paskui svarstytume, išbraukti paskutinį sakinį ar neišbraukti. Tai aš pirmiausia norėčiau, kad būtų pritarta visai pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Seimo nary, ar nebūtų tikslingiau abu darbus padaryti iš karto, vienu metu, ir mes, jeigu jūs sutinkate…

E.KLUMBYS. Jeigu pritaria…

PIRMININKAS. Ar yra 10 Seimo narių, pritariančių Seimo nario E.Klumbio siūlymui? Prašome pakelti rankas, kad tai būtų svarstoma. Prašom pakelti rankas. Yra. Ačiū. Ar dabar galėtume pritarti be paskutiniojo sakinio?

E.KLUMBYS. Ne, aš norėčiau ir siūlau, kad būtų ir paskutinysis sakinys.

PIRMININKAS. Kadangi Seimas sutiko svarstyti E.Klumbio pataisą, jis siūlo svarstyti visą pataisą su paskutiniuoju sakiniu, tuo tarpu komitetas siūlo paskutiniajam sakiniui nepritarti. Apsispręsime balsuodami. Kas remtų visą E.Klumbio siūlomą pataisą, prašome kalbėti už, kas remtų komiteto redakciją, prašome kalbėti prieš. Dėl balsavimo motyvų vienas – už. Vadinasi, jis remia visą E.Klumbio pataisą. Tas, kas kalbės prieš, remia komiteto nuomonę, kuria siūloma atsisakyti paskutiniojo sakinio. Prašom. Kas už, kas prieš? Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nematau. Prašau. Gerbiamasis V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, tai nėra labai reikšminga pataisa, bet geriau palikti taip, kaip nusprendė komitetas. Siūlyčiau palaikyti. Aš balsuosiu už komiteto pasiūlymą.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis. Balsuosime dėl Seimo nario E.Klumbio siūlymo. Balsuosime alternatyviai. Komitetas siūlo priimti be paskutiniojo sakinio, Seimo narys teikia visą. Prašome registruotis.

Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Kas palaiko Seimo nario pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas palaiko komiteto siūlymą, spaudžia mygtuką “prieš”. Susilakę nebus skaičiuojami. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, Seimo nario E.Klumbio pataisą palaikė 7, o komiteto pataisą palaikė 21 Seimo narys. Taigi lieka komiteto pateikta Seimo nario E.Klumbio redakcija.

Dabar turėtume apsispręsti dėl Seimo nario V.Velikonio siūlymų. Siūlymų yra daug. Iš karto norėčiau klausti, ar atsiras 10 Seimo narių, kurie pritartų visoms Seimo nario V.Velikonio teikiamoms pataisoms? Mes sutaupytume laiko, nes komitetas joms visoms pritarė. Ar atsirastų 10 Seimo narių, kurie palaikytų Seimo nario V.Velikonio pataisas? Matau, kad yra. Taigi pradedame svarstyti kiekvieną iš jų.

Pirmoji pataisa – 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių “vynmedžių” įrašyti “uogakrūmių”. Komitetas siūlo pritarti bendru sutarimu. Bendru sutarimu?

4 straipsnio 2 dalies 5 punkte po žodžių “padaryta” įrašyti “vykdant”. Komitetas siūlo pritarti. Bendru sutarimu?

4 straipsnio 2 dalies 6 punkte įrašyti “kuriant veislę ar atliekant šios dalies 3–5 punktuose numatytus veiksmus, veislės augalinė medžiaga kaip šalutinis ar perteklinis produktas parduodama ar perduodama vartoti nenurodant veislės”. Komitetas siūlo pritarti. Bendru sutarimu? Ačiū.

9 straipsnio 1 dalį pakeisti taip: “veislės savininkas arba jo įgaliotas atstovas (toliau – pareiškėjas), pageidaujantis, kad jo sukurtai ar atrastai ir išskirtai veislei būtų suteikta teisinė apsauga, pateikia saugomų veislių sąrašo tvarkytojui paraišką suteikti veislei teisinę apsaugą”. Komitetas siūlo pritarti. Bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Ačiū.

10 straipsnio 6 dalį pakeisti taip: “Kai veislės savininkas šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia skundą dėl pareiškėjo, kuris neturėjo teisės į veislės apsaugą, ir saugomų veislių sąrašo tvarkytojas priima sprendimą šiuo pagrindu nesuteikti veislei teisinės apsaugos, veislės savininkas turi teisę reikalauti, kad atmestosios paraiškos data būtų laikoma jo paraiškos padavimo data. Šiuo atveju veislės savininkas privalo pateikti paraišką saugomų veislių sąrašo tvarkytojui per vieną mėnesį nuo sprendimo nesuteikti veislei teisinės apsaugos priėmimo.” Komitetas siūlo pritarti. Bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Ačiū.

22 straipsnio 1 dalyje po žodžių “vynmedžių” įrašyti “uogakrūmių”. Komiteto nuostata – pritarti. Bendru sutarimu? Ačiū.

43 straipsnyje vietoje žodžių “nuo šio įstatymo bei Augalų sėklininkystės įstatymo” įrašyti “nuo 2002 m. balandžio 1 d.” Komitetas siūlo pritarti. Bendru sutarimu.

44 straipsnio 1 sakinį pakeisti taip: “nuo 2002 m. balandžio 1 d. netenka galios”. Komitetas siūlo pritarti. Ačiū.

Visos pataisos yra priimtos. Po svarstymo yra pritarta pataisoms, kurias teikia Seimo nariai E.Klumbys ir V.Velikonis.

Dabar norėčiau, kad mes pritartume po svarstymo visam įstatymui. Prašome. Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Prašom. Gerbiamasis…

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas reikšmingas ir labai reikalingas. Jis buvo rengiamas ilgai ir kruopščiai, svarstomas dalyvaujant įvairių žinybų mokslininkams, institucijoms. Kaip matote, labai nuodugniai svarstė ir Kaimo reikalų komitetas. Aš kviečiu visus po svarstymo vienbalsiai pritarti.

PIRMININKAS. Norinčių kalbėti prieš nematau. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Balsuosime. O gal galima bendru sutarimu? Klausiu, gal galime bendru sutarimu pritarti šiam eurointegraciniam įstatymui? Galime. Ačiū. Fiksuojame, kad visam įstatymui po svarstymo pritarta bendru sutarimu.

Muitinės kodekso 134 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-952 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, svarstome kitą klausimą – Muitinės kodekso 134 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-952. Pranešėjas – R.Valčiukas. Prašom. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi kompleksiškai pateikiamas Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas, ar nesutiktumėte visus tris pristatyti iš karto ir ar Seimas nesutiktų, kad būtų padaryta būtent taip? Bendru sutarimu. Ačiū. Prašom.

R.VALČIUKAS. Gerbiamieji kolegos, dabartiniu metu dėl to, kad neaiškiai reglamentuoja Muitinės kodeksas, Lietuvos laivų remonto įmonės susiduria su gana kuriozišku reiškiniu, kai į Lietuvos įmones atplaukiančius remontuoti laivus mūsų įmonės priverstos muitinėje forminti kaip laikinai įvežamas perdirbti prekes. Šios procedūros taikymas neatitinka realios tikrovės ir dirbtinai sukelia nemažai problemų laivų remonto įmonėms.

Vadovaujantis tuo pačiu Muitinės kodekso 2 straipsniu prekėmis laikomi bet kokie kilnojamieji daiktai. Į Lietuvą atgabentam remontuoti laivui netikslinga būtų taikyti prekės sąvoką, nes ir pagal naująjį Civilinį kodeksą laivai bei orlaiviai priskiriami nekilnojamiesiems daiktams. Analogišką laivo sąvoką apibrėžia ir Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnis.

Pabrėžtina, kad preke yra laikomi įvairiais rūšiniais ar individualiais požymiais apibrėžti daiktai ir turtinės teisės, kurias galima perleisti ar parduoti tretiesiems asmenims. Remonto įmonė užsienio laivo negali nei parduoti, nei kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Užsienio laivas su užsienio valstybės vėliava remonto metu nuolat yra muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje ir iš jos niekur nėra nei išvežamas, nei gabenamas ar kitaip transportuojamas. Užsienio laivas nėra perdirbamas, jame tik atliekami remonto darbai, laivo tikslinė paskirtis nekeičiama. Taikant laikinąjį įvežimą, faktiškai neteisingai taikoma tarptautinė jūrų teisė, nes užsienio laivas yra užsienio šalies teritorijos dalis, ir jam galioja tos valstybės, kur jis įregistruotas, įstatymai.

Neaišku, kaip būtų galima forminti laikinojo įvežimo procedūrą, jeigu su tuo nesutiktų laivo savininkas. Mūsų nuomone, reikėtų konkretizuoti šį Muitinės kodekso straipsnį, ir remontuojant užsienio laivus Lietuvos remonto įmonėse netaikyti laikinojo prekių įvežimo perdirbti muitinės procedūrų.

Analogiškai laikinojo prekių įvežimo procedūros neturėtų būti taikomos ir medžiagoms, žaliavoms, atsarginėms detalėms, reikalingoms užsienio laivui, tais atvejais, kai jas tiesiogiai užsako, atsiskaito ir atgabena į laivą užsienio laivo savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Remonto įmonė šiais atvejais neturi savo vardu įformintų buhalterinių dokumentų, dažnai gali neturėti ir informacijos apie šių prekių judėjimą. Tokiais atvejais tikslingiau būtų taikyti prekių tranzito per Lietuvos muitų teritoriją procedūrą.

Yra pateikta Teisės departamento išvada, kur Seimo Teisės departamentas bando įrodyti, kad pagal dabar galiojančius įstatymus ši procedūra neturėtų būti taikoma, bet Vyriausybės teisininkams atrodo priešingai. Šiandien situacija yra tokia, kad laivai yra prilyginami laikinai įvežamoms prekėms.

Siūlytume sukonkretinti šį Muitinės kodekso straipsnį, kad visoms valdžios institucijoms būtų vienodai aišku, kad laivas nėra prekė, ir ši procedūra jam neturi būti taikoma.

Dėl kitų projektų – Prekybinės laivybos įstatymo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimų. Kai buvo rengiami tie projektai, buvo kita situacija. Dabar Prekybinės laivybos įstatymo projektas yra parengtas Vyriausybėje ir Seime laukia priėmimo stadijos. Vyriausybėje taip pat rengiama nauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo redakcija. Šiuose įstatymų projektuose išdėstytos tos pačios mintys, kurias mes išsakėme savo projekte.

Be to, naujasis Civilinis kodeksas pakoregavo ir gerokai patikslino tas nuostatas, kurias mes norėjome padaryti šiais pakeitimais. Todėl norėtume atsiimti šiuos du papildomus projektus ir jų neteikti. Paliktume tiktai vieną.

PIRMININKAS. Jūsų valia atsiimti, pranešėjo teisė.

R.VALČIUKAS. Taip, norėtume šiandien pateikti tiktai vieną – Muitinės kodekso 134 straipsnio papildymo įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pabūti tribūnoje. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Prašom. V.Stankevič.

V.STANKEVIČ. Gerbiamasis pirmininke, aš norėjau pritarti. Jeigu galima, palikite mane sąraše, aš klausimų neturiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame. Prašom. P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš vis dėlto norėčiau paklausti pranešėjo. Teisės departamento išvada sako, kad Muitinės kodeksas nereikalauja užsienio laivams ir medžiagoms juose taikyti laikinojo įvežimo procedūras. Jūs sakote, kad Vyriausybės teisininkai teigia atvirkščiai. Iš tikrųjų turbūt čia yra kokia nors problema tame įstatyme, jeigu vieni teisininkai supranta vienaip, kiti kitaip. Gal problema yra neteisingas įstatymo taikymas? Gal persistengia muitininkai Klaipėdoje? Jūs turbūt vietinis, gal geriau žinote. Ar nėra tokios problemos, kad įstatymas nereikalauja, bet valdininkai vis tiek atlieka kokias nors procedūras, tuo sukeldami trukdymus?

R.VALČIUKAS. Ačiū už klausimą. Atsakydamas norėčiau akcentuoti, kad Muitinės kodeksas kaip tik ir nekonkretizuoja šito niuanso, todėl vieni teisininkai supranta vienaip, kiti kitaip. Mes norime sukonkretinti, kad visi teisininkai tą straipsnį suprastų vienodai.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas atsakė į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų pranešėjo iniciatyvą norėtų paremti V.Stankevič. Prašom.

V.STANKEVIČ. Ačiū, pirmininke. Man pačiam teko remontuoti ne vieną laivą ir užsienyje, ir Lietuvoje. Tikrai tokia netvarka kenkia Lietuvos Respublikos įvaizdžiui. Antra vertus, mūsų laivų remontininkai, mūsų verslininkai pralaimi savo konkurentams iš kitų valstybių. Apskritai pasaulyje, ypač Europoje, nėra tokios tvarkos, kokia yra pas mus, todėl visiškai pritariu pateiktoms pataisoms. Siūlyčiau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Norinčių prieš kalbėti nematau. Gal būtų galima sutarti bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta Muitinės kodekso 134 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-952 bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, kadangi pranešėjas atsiėmė kitus du klausimus, tai jo teisė juos teikti vėliau arba apskritai atsiimti.

Dabar pereiname prie kito darbotvarkės klausimo, bet prieš tai, kadangi šis klausimas buvo papildomai įrašytas į darbotvarkę, norėtume paskirti pagrindinį ir papildomą komitetus. Pranešėjas siūlo pagrindinį Ekonomikos komitetą, o papildomą – Biudžeto ir finansų komitetą. Ar Seimas sutiktų su tokiu siūlymu? Sutinka. Ačiū. Svarstymo data – gruodžio 13 diena. Sutinkame. Ačiū.

Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1028* (svarstymas)

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-1028. Svarstymas. Teikėjas – ministras R.Dobrovolskis. Pranešėjas – J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad Sveikatos reikalų komitete buvo svarstytas teikiamas įstatymo projektas. Bendru sutarimu buvo pritarta įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalyje po žodžių “lėšos” įrašyti “Vyriausybės nustatyta tvarka”, taip pat 2 dalį išdėstyti taip, kaip yra pateikta jūsų įstatymo projekte. Siūlau pritarti po svarstymo pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje niekas nėra užsirašęs. Ar yra norinčių kalbėti prieš ar už dėl pritarimo po svarstymo? Gal bendru sutarimu sutarkime, kad pritariame po svarstymo? Galima fiksuoti bendrą sutarimą? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta po svarstymo.

Pavojingų krovinių vežimo įstatymo projektas Nr.IXP-1106 ES (pateikimas)

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Pavojingų krovinių vežimo įstatymo projekto Nr.IXP-1106. Pranešėjas – viceministras A.Ramonas. Prašome, pranešėjau, į tribūną.

A.RAMONAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti projektą, nes šiandien ministras išvykęs į Pernu, į Baltijos šalių ministrų pasitarimą. Šį įstatymo projektą pateiksiu aš.

Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo įstatymo projekto tikslas – nustatyti pavojingų krovinių vežimo kelių, geležinkelių, vidaus vandenų, jūrų ir oro transportu Lietuvos Respublikoje teisinius ir organizacinius pagrindus, siekiant užtikrinti saugų pavojingų krovinių vežimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo metu nėra įstatymo, reglamentuojančio pavojingų krovinių vežimą Lietuvos Respublikoje visomis transporto rūšimis.

Pavojingų krovinių vežimą atskiromis transporto rūšimis iš dalies reglamentuoja galiojantis Aviacijos įstatymas, Saugios laivybos įstatymas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas bei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Šis įstatymas padėtų suvienodinti pavojingų krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais ir šalies viduje reikalavimus. Tai užtikrintų pavojingų krovinių vežimo saugumą, palengvintų pavojingų krovinių vežimo dalyvių, t.y. siuntėjų, vežėjų, gavėjų, sandėliuotojų ir kontroliuojančių institucijų, darbą. Be to, vadovaujantis šiuo įstatymu, bus reglamentuotas pavojingų krovinių vežimo šalies viduje procesas, nustatytos atskirų institucijų funkcijos, taip pat vežimo dalyvių atsakomybė, pavojingų krovinių vežimo kontrolės tvarka.

Labai svarbu pažymėti, kad Pavojingų krovinių vežimo įstatymas sujungs pavojingų krovinių vežimą Lietuvoje reglamentuojančius teisės aktus ir nustatys integruotą pavojingų krovinių vežimo sistemą.

Pavojingų krovinių vežimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus. Galėčiau paminėti, kad yra keturios direktyvos, kurios reglamentuoja vežimą šalies keliais, geležinkeliais, taip pat saugos specialistų paskyrimą. Visa tai įvertinta šiame įstatyme. Priėmus Pavojingų krovinių vežimo įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl šio įstatymo įgyvendinimo, kuriame bus nustatytos atskirų valstybės institucijų funkcijos, patvirtintas atskiriems įstatymo straipsniams įgyvendinti reikalingų priimti teisės aktų planas. Planuojama, kad reikės parengti dar apie 14 teisės aktų, šiuo metu kai kurie teisės aktai yra įsigalioję. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. R.Sinkevičius. Prašome.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš prašyčiau mane palikti kalbėti, klausti nelabai ką turiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nematau. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kalbėti norėtų Seimo narys R.Sinkevičius. Tik nežinau, kurį jūs mygtuką spausite – “už”, “prieš”. Prašome. R.Sinkevičius.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš iš tikrųjų nesu prieš pateiktą įstatymo projektą. Tačiau aš prieštarauju Vyriausybės siūlomai ypatingos skubos tvarkai. Pažiūrėkime straipsnius. Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. kovo 1 dienos. Tai kodėl jį reikia priimti tuoj pat ir nedelsiant? Aš manau, kad tai būtų labai nelogiška.

Antra. Mes, kaip Seimo nariai, turėtume įsivaizduoti arba bent turėti supratimą apie krovinių sąrašą, kas yra pavojingi kroviniai. Į daugumą pavojingų krovinių sąrašų patenka chemijos, naftos, skystų dujų ir kiti kroviniai. Kur Europos Sąjungoje šių krovinių transportavimui, pakavimui, fasavimui, saugojimui taikomi tam tikri apribojimai, taip pat ir pervežimui? Pavyzdžiui, aš abejoju, ar Lietuva iš karto galės pritaikyti analogiškus šių pavojingų krovinių apribojimus vežimui, kokie yra Europos Sąjungoje. Aš manau, kad tai pareikalaus papildomų lėšų, pareikalaus papildomų investicijų transportuojantiesiems, krovinių gavėjams, ir visa tai bus susiję su atskirų prekių grupių, rūšių pabrangimu ar panašiai.

Pasakyti tai, ką aš dabar teigiu, yra labai sunku, nes įstatymo lydimųjų aktų, kurie bus pateikti tik 2002 m. kovo 1 d., nėra, nei jų principų nei pagrindinių nuostatų, kokie tai bus įstatymų lydimieji aktai. Todėl aš siūlau šiam įstatymui pritarti po pateikimo, tačiau netaikyti ypatingos skubos. Reikia gerai išnagrinėti komitetuose. Prašyčiau, kad vienu iš komitetų būtų paskirtas Ekonomikos komitetas, nes tai ūkiniai reikalai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tai buvo lyg ir klausimas su motyvacija. Bet gal jūs galėtumėte šiuo atveju atsakyti?

A.RAMONAS. Aš galėčiau atsakyti, kodėl įstatymo projektas yra teikiamas skubos tvarka. Šis įstatymas buvo rengiamas 4 metus, buvo daug diskusijų, nesusitarimų tarp žinybų. Šiandien jis yra tokia forma, kokia yra. Jis yra teikiamas todėl, kad šis įstatymas, kaip ir kai kurie kiti, yra įtrauktas į mūsų pasirengimo narystei Europos Sąjungoje teisės aktų derinimo planą. Šis įstatymas turėjo būti pateiktas Seimui jau praeitą ketvirtį. Norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad Susisiekimo ministerija šių metų lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje planuoja baigti derybinį skyrių “Transporto politika”, ir šis aktas priklauso derybinei pozicijai. Europos Sąjunga vis dėlto seka mūsų įstatymų aktus, kuriuos mes priimame. Dėl to jis teikiamas skubos tvarka.

PIRMININKAS. Labai ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, dabar mes turėtume pritarti dviem procedūroms. Pirmiausia turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Tai pirmoji procedūra. Po to spręsime dėl priėmimo tvarkos. Dabar noriu paklausti, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Pritariame po pateikimo bendru sutarimu. Dabar kitas klausimas. Vyriausybė siūlo taikyti ypatingos skubos tvarką. Ypatingos skubos tvarką reglamentuoja Statuto 164 straipsnis. Šiuo atveju Seimas turėtų apsispręsti. Seimas sprendimą dėl ypatingos skubos gali priimti tik tada, jeigu daugiau nei vienas ketvirtadalis Seimo narių tam pritartų, tai yra 34 Seimo nariai. Kadangi aš matau, kad yra prieštaravimų, gal mes sutiktume pasiūlyti skubos tvarką ir tada komitetai turėtų pakankamai laiko išnagrinėti tas problemas, apie kurias kalbėjo Seimo narys R.Sinkevičius. Sutinkame? Bendru sutarimu fiksuojame, kad svarstome skubos tvarka. Taip pat Seimo nario R.Sinkevičiaus siūlymas buvo įtraukti dar vieną papildomą komitetą, Ekonomikos komitetą, nes pagrindiniu numatytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip kuruojantis tranzito politiką. Siūlymas logiškas, kad būtų Ekonomikos komitetas. Ar pritartume dar vienam papildomam – Ekonomikos komitetui? Bendru sutarimu. Ačiū. Siūlome svarstymo datą koreguoti. Ne lapkričio 22 d. (tuoj mes pažiūrėsime į tvarkaraštį), galbūt tai galėtų būti lapkričio mėnuo (žinoma, tą savaitę nebus posėdžių), tada gruodžio pirmąją savaitę, gruodžio 4 dieną. Ar sutiktumėte, nes lapkričio 23–30 d. neturėsime posėdžių? Pranešėjau, jums priimtina ši data? Labai ačiū. Taip ir fiksuojame.

Ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-545* (svarstymas)

Toliau svarstome Ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-545. Teikėja – ministrė R.Dovydėnienė. Pranešėjas – Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas A.Sysas. Prašome. Svarstymas.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, esu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, dar Sveikatos komiteto nepaskirtas.

Mielieji kolegos, norėčiau pristatyti mūsų komiteto svarstymo išvadą dėl šios įstatymo pataisos. Norėčiau tik šiek tiek priminti problemą, kad būtų aiškiau. Ši problema jau ne nauja. Nuo 2000 m. mūsų išradingi verslininkai rado spragą įstatymuose. 2000 m. nemaža dalis uždarosios akcinės bendrovės “Vilniaus duona” darbuotojų, dirbusių pagal darbo sutartį buvo perkelti dirbti į KUB – komanditines ūkines bendroves. Dirbdami tokiu būdu darbuotojai neteko socialinių garantijų, išskyrus minimalų savanorišką socialinį draudimą pensijai gauti. O valstybė ir “Sodra” neteko dalies pajamų. Statistikos duomenimis, 2000 m. lapkričio mėn. šalyje buvo 83 KUB, kurie vienijo tik 200 darbuotojų, o jau š.m. birželio mėn. jų skaičius išaugo iki 244 ir juose dirbo maždaug 2600 darbuotojų. Šis skaičius turi tendenciją didėti. Kaip mus svarstymo metu informavo Vilniaus miesto savivaldybės rejestro tarnyba, tokios bendrijos įsteigtos metalo, statybos, maisto, automobilių remonto, prekybos įmonėse. Šiuo metu UAB “VP marketas”, tai Vilniaus prekyba, jau yra užregistravusi 60 KUB ir dar 100 KUB parengusi medžiagą. Įmonė skaidoma į mažas komanditines ūkines bendroves, todėl pirmiausia noriu pasakyti, kad kenčia mūsų abu biudžetai. Todėl buvo pateiktas pasiūlymas, kad komanditinės ūkinės bendrovės nariai turi dirbti ne pagal komanditinę sutartį, o pagal darbo sutartį, kad išliktų garantijos ir patiems žmonėms, ir būtų mokami mokesčiai į valstybės biudžetą ir į “Sodrą”.

Buvo gauta pastabų, buvo gauta pastaba buvusios Vyriausybės pono E.Gentvilo, kuris nepritarė šiai pataisai. Motyvavo Civilinio kodekso 696⁹ straipsnio 1 dalimi. Bet mes nepritarėm tokiai Vyriausybės nuostatai, dar vadovaujant ponui R.Paksui, nes projekte siūloma dirbti pagal darbo sutartį tik bendrijos nariui komanditoriui, o ne tikrajam nariui. Yra tikrieji nariai ir nariai komanditoriai. Bendrijos turtas yra atskirtas nuo nario komanditoriaus, nariai komanditoriai atsako tik savo perduotu turtu. Nariai komanditoriai neturi teisės atstovauti bendrijai ir taip toliau. Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, darytina išvada, kad civiliniai santykiai tarp bendrijos ir nario komanditoriaus netrukdo atsirasti darbo santykiams. Panašūs santykiai yra tarp akcinės bendrovės ir akcininko, kuris toje bendrovėje dirba pagal darbo sutartį. Kitų atsiliepimų nebuvo gauta. Ekonomikos komitetas, kuris buvo papildomas, pritarė. Ūkio ministerija, kuri svarstė šį klausimą, irgi pritarė. Todėl komitetas bendru sutarimu pritaria iniciatorių pateiktam projektui. Kviečiu ir kolegas pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dabar kviečiame Ekonomikos komiteto pranešėją V.Karbauskį.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Ekonomikos komitete po šio įstatymo projekto svarstymo buvo tokia išvada: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Už tokią išvadą 8 balsavo už, susilaikė 2, prieš nebuvo. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjote abiejų komitetų pranešėjų pozicijas, norinčių kalbėti diskusijoje nematau. Buvo supažindinta su dar liepos 11 d. nuostata laikinai einančio Ministro Pirmininko pareigas E.Gentvilo. Kaip tik pranešėjas A.Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, ją komentavo. Taigi, kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Fiksuoju. Bendru sutarimu pritarta įstatymui po svarstymo.

Dabar, kolegos, norėčiau jus informuoti, kad redakcinė komisija, kuri turėtų parengti Seimo nutarimo projektą dėl interpeliacijos svarstymo sveikatos apsaugos ministrui gerbiamajam K.R.Dobrovolskiui, rinksis rytoj 8.30 val. 308 kabinete ir tuomet balsavimas turėtų būti ketvirtadienio Seimo posėdyje.

Dabar, kolegos, artėja rezerviniai klausimai. Bet aš norėčiau paprašyti, nes 17.45 val. yra Seimo narių pareiškimai. Ar norėtume dabar iš karto perskaityti Seimo narių pareiškimus? Seimo narių pareiškimų nėra. Ar sutiktumėte tuomet, kad eitume prie rezervinių klausimų? Sutinkame. Ačiū. Tuomet kviečiame į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną. Svarstysime ir priimsime Seimo nutarimus. Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos sudarymo” pakeitimo” projektas Nr.IXP-1102. Prašom, pranešėjau.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos sudarymo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-1102(2) (svarstymas ir priėmimas)

Č.JURŠĖNAS. Jums yra pateiktas 2 variantas. Dabar ne tik išbraukiama, bet ir siūloma įrašyti. Konkrečiai kolegos liberalai siūlo išbraukti iš šios komisijos kolegą P.Vilką, o įrašyti D.Kutraitę-Giedraitienę. Siūlau pritarti po svarstymo ir priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas dalyvauti diskusijose po svarstymo? Nematau. Ar galima pritarti po svarstymo? Ačiū. Tuomet turėtume pradėti priėmimo procedūrą. Priėmimas pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume priimti šio nutarimo 1 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Ar galime priimti šio nutarimo 2 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis, balsuosime dėl viso nutarimo. Kolegos, vyksta registracija dėl balsavimo.

Užsiregistravo 30 Seimo narių. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad Seimo nutarimas Nr.IXP-1102 būtų priimtas. Balsavimas pradėtas. Patikslinu, antrasis šio projekto variantas.

Už – 29, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos sudarymo” pakeitimo” Nr.IXP-1102 priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Verslo ir užimtumo komisijos sudarymo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-1103(2) (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, svarstome rezervinį 1b klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Verslo ir užimtumo komisijos sudarymo” pakeitimo” projektas Nr.IXP-1103. Į tribūną kviečiu Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Čia vėl panašus dalykas. Kolegos liberalai siūlo vieną jų kolegą išbraukti iš šios komisijos ir įrašyti kitą. Šiuo atveju vietoj E.Maldeikio siūloma įtraukti į komisiją P.Vilką. Taigi vėl prašyčiau pritarti po svarstymo ir šiandien priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti už ar prieš nematau. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Pritariame. Tuomet pradedame priėmimo procedūrą. Priimame pastraipsniui. Ar galime priimti šio nutarimo 1 straipsnį? Ačiū. Priimtas. Ar galime priimti šio nutarimo 2 straipsnį? Ačiū. Priimtas. Dabar, kolegos, kviečiu registruotis, balsuosime dėl viso nutarimo projekto.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 31 Seimo narys. Pradedame balsavimą dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Verslo ir užimtumo komisijos sudarymo pakeitimo”. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 31 Seimo nariui balsavus už, niekam nebalsavus prieš ir niekam nesusilaikius, Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Verslo ir užimtumo komisijos sudarymo” pakeitimo” priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-1104(2) (svarstymas ir priėmimas)

Kviečiame vėl Č.Juršėną. Svarstysime ir priimsime Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo” pakeitimo” projektą Nr.IXP-1104(2). Prašome arčiau.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, čia irgi rutininis dalykas, skirtumas tik tas, kad šiuo atveju keičiami Socialdemokratinės koalicijos frakcijos nariai. Siūloma išbraukti J.Oleką iš tos komisijos ir įrašyti mūsų kolegą N.Medvedevą. Irgi kviečiu visus taip sutartinai, kaip ir pirmais dviem atvejais, pritarti po svarstymo ir šiandien priimti.

PIRMININKAS. Norinčių kalbėti nematau. Ar galima pritarti po svarstymo, kolegos, bendru sutarimu? Pritariame.

Ar galime pradėti priėmimo procedūrą? Galime. Tuomet priimame pastraipsniui.

1 straipsnis. Ar galime laikyti, kad 1 straipsnį priimame bendru sutarimu? Ačiū.

2 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. Ačiū. Abu straipsniai priimti.

Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis prieš balsavimą. Registracija. Balsuosime, kolegos, dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo” pakeitimo” antrojo varianto.

Užsiregistravo 30 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, balsavimas pradėtas. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo” pakeitimo” projekto Nr.IXP-1104(2).

Gerbiamieji kolegos, 25 balsavus už, nė vienam prieš ir nė vienam nesusilaikius, Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo “Dėl Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo” pakeitimo priimtas.

Baudžiamojo kodekso 280 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-596(A) (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, kviečiame kitą pranešėją. Svarstysime trečiąjį rezervinį klausimą – Baudžiamojo kodekso 280 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-596(A). Pranešėjas – kolega A.Sadeckas. Prašom, pranešėjau.

A.SADECKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš šiek tiek ilgiau užtruksiu pateikdamas projektą, negu buvo teikiami Seimo nutarimai, nes šiek tiek reikia pakomentuoti ir paaiškinti projektą, kurį teikiu. Teikiamas alternatyvus įstatymo projektas dėl Baudžiamojo kodekso 280 straipsnio 1 dalies papildymo.

Jis skiriasi nuo anksčiau pateikto kolegos R.Šukio įstatymo projekto dviem aspektais. Pirma. Jame numatoma, jog vagystė stambiu mastu bus laikoma ne automobilio, bet transporto priemonės, ir numatoma, kad jos vertė bus ne mažesnė kaip 50 minimalių gyvenimo lygių, t.y. 6250 litų. Antra, įvedama sąvoka vietoje “automobilio” – “transporto priemonė”. Ji yra platesnė negu sąvoka “automobilis”. Transporto priemonė – įrenginys, skirtas žmonėms ir arba kroviniams vežti. Manau, kad pastaruoju metu didėjantis ir sunkvežimių priekabų, puspriekabių vagysčių skaičius yra tiek pat pavojingas ir žalingas visuomenei kaip ir lengvųjų automobilių, todėl tikslingiau būtų vartoti sąvoką “transporto priemonė”. Taip pat manau, kad yra būtina įvesti tam tikrą ribą, t.y. nustatyti transporto priemonės vertę, nuo kurios nusikaltimas bus laikomas padarytas stambiu mastu. Nesant tokios ribos, ši norma taptų nereikalinga ir netgi beprasmiška. Šiuo atveju yra siūloma, jog minėta riba būtų 50 MGL ir ji atribotų mažiau pavojingas transporto priemonių, kurių vertė yra mažareikšmė, vagystes, kad už jas nebūtų skiriamos nepagrįstos, neproporcingos bausmės. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad 50 MGL dydis pasirinktas atsižvelgiant į nusikaltimų statistikos analizę. Tai, kad reikia įstatyme nurodyti transporto priemonės vertę, beje, rašo ir Teisės departamentas savo išvadose.

Teikiamu projektu siekiama išvengti iki 2000 m. sausio 1 d. galiojusios Baudžiamojo kodekso 280 straipsnio redakcijos trūkumų. Pagal ankstesnę Baudžiamojo kodekso 280 straipsnio formuluotę vagystė stambiu mastu buvo laikoma bet kokio automobilio vagystė, todėl atskirais atvejais teisėsaugos institucijos buvo priverstos taikyti neproporcingas sankcijas, ir ši norma visiškai save diskreditavo. Vagyste stambiu mastu buvo laikoma ir galbūt “Zaporožiečio”, kurio vertė dabar 100 Lt, vagystė. Vėliau ši norma buvo visai panaikinta, tačiau ją panaikinus smarkiai išaugo pavogtų transporto priemonių skaičius. 1999 m. pavogta per 4 tūkst. transporto priemonių, 2000 m. per 5,5 tūkst. transporto priemonių, t.y. automobilių vagysčių skaičius per metus išaugo net 41%. Šiais metais prognozuojamas dar didesnis šių nusikaltimų augimas ir, kaip kalba specialistai, jis gali siekti net 7 tūkstančius. Taigi manau, jog tiesiog būtina priimti šias pataisas, todėl prašau jūsų pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Prašom. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū. Na, labai trumpas klausimas. Aš gal neišgirdau, ar iš tikrųjų jūs neminėjote, kodėl vis dėlto pasirinkta būtent tokia suma? Kokie argumentai lėmė, kad kaip stambaus masto vagystė pasirinktas būtent per 6 tūkst. vertės automobilis?

A.SADECKAS. Ačiū, kolega, už klausimą. Taip, tokiais atvejais matuoti iš tikro yra sudėtinga. Gali matuoti 6240, o gali pasakyti, kad 7135, dar su centais. Tačiau buvo konsultuotasi ir tartasi su Policijos departamentu. Tai yra maždaug tas lygis, kuris dabar yra populiariausias ir, kita vertus, kad jis nebūtų per daug mažas. Jei ne litais, tai būtų apie pusantro tūkstančio dolerių, tai yra maždaug tas automobilis, kuris dabar yra pakankamas, žemesnės kainos nėra pakankamas, nes varo į Rusiją tuos automobilius, taigi nebūtinai prabangūs automobiliai yra grobiami. Tai yra populiaru. Antra, reikia pabrėžti tai, kad autotransporto vagystė dažniausiai yra grupinis nusikaltimas, t.y. asmenys, turintys tam tikrų profesionalumo bruožų, tuo užsiiminėja, daugmaž nuolatinės grupės, nuolatiniai asmenys.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Fiodorov. Prašom.

V.FIODOROV. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, visiškai pritariu jūsų idėjai, bet vis dėlto norėčiau grįžti prie klausimo, kurį uždavė kolega E.Masiulis. Vis dėlto automobilius, kurių kaina iki 6 tūkst. Lt, perka žmonės, turintys mažas pajamas. Ir jeigu iš jų pavogs tą automobilį, jiems tai bus skaudus praradimas. Kaip jūs šiuo atveju žiūrite į tą problemą?

A.SADECKAS. Iki 6 tūkst. Atsiprašau, nesupratau, ar daugiau kaip 6 tūkstančiai?

V.FIODOROV. Iki 6 tūkstančių.

A.SADECKAS. Jūs pateikėte argumentą, kuris pagrįstų ir mano atsakymą kolegai A.Masiuliui, ką reiškia 6 tūkst. suma. Iš tikro tai nėra ypač didelės pajamos, kita vertus, būtų galima ir mažinti. Bet nenoriu suvesti į tai, kad kiekviena transporto priemonė arba automobilis (tuo jis ir skiriasi nuo gerbiamojo R.Šukio projekto)… kad mes kalbame apskritai apie automobilio pagrobimą. Jis apskritai gali būti be vertės, nes jų kieme stovi kiek nori. Todėl… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nereplikuokime iš vietos. Prašom tęsti.

A.SADECKAS. Sunku pasakyti. Galima dar mažinti tarifą, bet pasirinkta, mūsų supratimu, pati optimaliausia riba.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar yra atsakymai į klausimus, bet ne svarstymas, todėl taupykime laiką. Klausia B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš, šiek tiek pasvarstydamas, norėčiau suabejoti ta 6 tūkst. riba. Sakykime, yra žmonių kaime ir panašiai, kurie yra šiaip taip sutaupę tiems automobiliams, dar turi senus “Žigulius” ir panašiai. Jiems yra labai skaudu, kai atimama kokia nors netgi 500 litų vertės nuosavybė. Staiga dabar mes lyg ir skatiname nuo 6 tūkst., paleidžiame – ką norite, tą darykite. Ar jūs labai rimtai apsvarstėte šią problemą, ar tikrai jūs esate įsitikinę, kad 6 tūkst. yra kokia nors panacėja? Dėkoju.

A.SADECKAS. Ačiū, kolega. Iš tikrųjų teikdamas įstatymų projektus turiu savybę rimtai svarstyti problemas. Galvoju, kad apskritai atsisakyti, kaip pateikta gerbiamojo R.Šukio projekte, kai iš viso nenumatyta riba, būtų neteisinga. Mes kalbame apie sunkius nusikaltimus, taigi bet kuriuo atveju mes turime padaryti tam tikrą ženklą, nustatyti tam tikrą požymį. Tai yra būtina, nes kitaip mes suniveliuosime. Bus taip, kad pagrobtas iš automobilio radijo imtuvas gali būti brangesnis už visą automobilį, bet tai nebus sunkus nusikaltimas. Tai visai kitas kvalifikavimas – tai yra paprasta vagystė. Štai iki ko mes galime prieiti. Todėl mes turime diferencijuoti. Galėčiau sutikti dar mažinti tą ribą, bet mes ją vis tiek turime palikti. Kaip sakiau, gali būti, kad imtuvas bus brangesnis… (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs dabar atsakykite į klausimą. Įspėju Seimo narius, kad polemiką ir visa kita numato kitos Statuto procedūros. Jūs atsakėte į klausimą. Daugiau norinčių jūsų paklausti nėra.

Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau paklausti. Kadangi yra užsirašiusių kalbėti tik už, tai J.Korenka… Matau, kad yra ir prieš. Prašom. Vienas – už, vienas – prieš. Turėtume apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Prašom. J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Įstatyme labai aiškiai parašytas motyvas, kad iki šiol už vagystes, kad ir stambaus masto, paprastai… būdavo leidžiama pareigūnams paties nusikaltimo nepriskirti prie ypač stambių. Praktika rodo, kad šiandien tokie procesai vyksta labai plačiu mastu. Ne paslaptis, kad ir mūsų kolegė Seimo narė yra nuo to nukentėjusi. Žinoma, aš būčiau už tai, kad ir už mažesnę sumą būtų labai baudžiama, bet šiandien yra toks projektas. Kviečiu kolegas palaikyti šį projektą, kad už vogimą atsakytų taip, kaip reikia, ir žinotų, kas jų laukia. Palaikykime šį projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Buvo kalbėtojas už. Dabar bus kalbama prieš. Prašom. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Aš nesu prieš įstatymo projektą apskritai, bet man kyla abejonių dėl 6 tūkst. sumos. Tai yra gana nemaža suma – 1,5 tūkst. dolerių, už kurią galima pagal dabartines kainas turėti neblogą automobilį. Manau, ši suma galėtų būti sumažinta bent dvigubai – iki kokių 2 ar 3 tūkst., tada aš galėčiau balsuoti už šį įstatymo projektą. 6 tūkst., mano manymu, yra per daug. Aš negalėsiu balsuoti už. Dėkoju.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, girdėjote nuomones 1 – už, 1 – prieš. Nėra bendro sutarimo, nors galėtų būt pasiūlytas variantas, kad komitetas svarstymo metu galėtų atsižvelgti į visus pasiūlymus ir teikti alternatyvas. Aš negirdėjau, kad iš principo būtų buvę kalbama prieš, tik dėl bausmės dydžio. Gal mes galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo, o po to profilinis komitetas nagrinėtų visus pasiūlymus, gal net pateiktų ir mažesnę sumą. Ar būtų priimtinas toks variantas, ar būtinai reikėtų balsuoti? (Balsai salėje) Kolegos, klausiu, ar pritariame po pateikimo bendru sutarimu, ar registruojamės ir balsuojame? (Balsai salėje) Bendru sutarimu pritariame po pateikimo.

Kolegos, dar 2-3 formalūs klausimai. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gal dar būtų siūlomas papildomas komitetas, pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Siūloma svarstyti šių metų lapkričio 20 dieną. Sutinkame? (Balsai salėje) Procedūros bus suderintos su kitu projektu, nes kitas projektas irgi yra svarstomas. Reikia paspartinti svarstymo procedūras, kad alternatyvos įgautų vienodą priėmimo tempą. Sutarėme dėl lapkričio 20 dienos? Ačiū.

Dabar repliką po pateikimo – gerbiamasis Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Aš nesu prieš, bet noriu, kad autoriai, kai bus svarstoma… Aš dabar neturiu duomenų, bet pagal tuos, kas turi automobilius, man taip atrodo, kad 80%, jeigu ne daugiau, automobilių, kurie važinėja Lietuvoje, kainuoja ne daugiau 6 tūkst. litų. Tokia perkamo automobilio kaina jiems galbūt yra kur kas didesnė negu kitam, kuris pirktų už 30 ar 50 tūkst., todėl apie tą dalyką reikia pagalvoti. Gerbiamasis B.Bradauskas labai rimtai siūlė tą sumą mažinti per pusę.

PIRMININKAS. Prašom. Repliką po balsavimo – B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Aš iš karto nesusigaudžiau pasiūlyti, nes jūs taip greitai… Manau, būtų gerai, kad papildomas komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kad į šią problemą pažiūrėtų kitu aspektu, ne vien tik teisiniu. Jeigu tai būtų priimtina, būčiau dėkingas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, papildomas komitetas gali būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl to nematau jokių problemų. Gerai? Tik atkreipiu dėmesį – kadangi vienas projektas jau svarstomas, tai kuo daugiau paskirsime komitetų, tuo sunkiau bus suvienodinti priėmimo tempą. (Balsas salėje) Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą mes jau paskyrėme kaip papildomą. Negirdėjau. (Balsas salėje) Prašom repliką po balsavimo. Prašom prie mikrofono, kolega.

A.SADECKAS. Kolegos iš dalies yra teisūs, kad mes nagrinėjome dėl vagystės, t.y. daikto, kurį pavogė. Bet mes supraskime – įstatyme kalbama apie sunkų nusikaltimą. Esmė yra kita – esmė yra kvalifikacija. Jeigu mes berniuką, kuris per jaunumą, per išdykumą netyčia pavogs automobilį, kvalifikuosime… mes įvedame sunkaus nusikaltimo sąvoką. Taigi reikėtų skirti dvi sąvokas. Už vagystę – taip, vis tiek bus atsakomybė, apie tai net nekalbame. Mes kalbame, kad mes įrašome sunkų. Jeigu mes už kiekvieną automobilį kalbėsime kaip apie sunkų… gal aš nepakankamai iš tribūnos šitai paaiškinau.

Dėl komitetų aš iš dalies ir sutikčiau. Gal užtenka vieno Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Bet jeigu nutarė, kad mes (…) tai irgi jau per daug.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, mes priėmėme sprendimą, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas papildomi. Papildomi komitetai savo iniciatyva gali įsitraukti. Ačiū. Dabar pereiname prie kitų klausimų. Gerbiamieji kolegos, 18.05 val. buvo numatyta posėdžio pabaiga, bet mums liko du trumpučiai, net trys trumpučiai klausimai. Ar jūs nesutiktumėte pratęsti 15 minučių posėdį, kad mes galėtume baigti šios dienos darbotvarkę? Sutariame? Gerai. Tuomet svarstome rezervinį 4 klausimą – Seimo rezoliucijos “Dėl jaunimo nedarbo mažinimo” projektą Nr.IXP-1084. Pranešėja – B.Vėsaitė. Prašome.

Seimo rezoliucijos "Dėl jaunimo nedarbo mažinimo" projektas Nr.IXP-1084 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, spalio mėnesį vyko dviejų komisijų – Jaunimo ir sporto bei Verslo ir užimtumo – organizuota konferencija dėl jaunimo nedarbo. Jaunimo nedarbas yra iš tiesų labai grėsmingas reiškinys. Čia buvo kalbama, kad jaunimas vagia automobilius. jaunimas vagia automobilius ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europos valstybėse, ir užsiima kitais nusikalstamais veiksmais, nes Lietuvoje jam darbo nėra. Kas ketvirtas jaunas žmogus yra bedarbis ir nedarbas tarp jaunimo yra dvigubai didesnis negu tarp kitų bedarbių. Taigi mes pradėjome nagrinėti priežastis, kodėl taip atsitinka. Visų pirma jaunimas neįsidarbina todėl, kad neturi praktikos, o praktikos neturi todėl, kad neįsidarbina. Žodžiu, jis pakliūva į tokį užburtą ratą. Daugiausia bedarbių yra tarp nekvalifikuoto jaunimo ir jaunimo, nebaigusio jokio mokslo.

Mus labai sujaudino tai, kad į teritorines darbo biržas kreipėsi per 3 tūkst. jaunų bedarbių, kurie iš esmės yra beraščiai arba mažaraščiai. Aš prisimenu, prieš porą metų kreipėsi tik 16 tokių beraščių, šiandien mes jų turime per 3 tūkst. Iš šios tribūnos buvo kalbama, mielieji kolegos, kad kuriame informacinę žinių visuomenę, bet iš esmės mes kuriame dar ir kitą visuomenę, kuri neturi lygių galimybių nei įsidarbinti, nei apskritai teisės į padorų gyvenimą.

Savo rezoliucijoje mes kviečiame Švietimo ministeriją atidaryti vakarines pamainines klases nuo 5 iki 9 klasės, nes tokių dabar nėra. Tie žmonės norėtų grįžti į mokyklos suolą, dabar jau jie subrendo, bet jiems nėra kur grįžti. Be to, siūlome įteisinti studentų praktikas, įteisinti gamybines praktikas ir reglamentuoti minimalią algą gamybinių praktikų metu, remti verslo iniciatyvas tarp jaunimo. Tokios pagrindinės šios rezoliucijos mintys. Taip pat kreipiamasi į atskiras ministerijas, kad jos rengtų įstatymų pataisas arba Vyriausybės nutarimus. Prašyčiau pritarti šiam rezoliucijos projektui. Tos šalys, kuriose yra didžiulis jaunimo nedarbas, yra šalys be ateities. Aš dar kartą sakau, tai bus viena iš kliūčių integruojantis į Europos Sąjungą. Su tokiu jaunimo nedarbu mes nesame ten reikalingi. Tai irgi buvo ne kartą pabrėžta derybų metu. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs iš tikrųjų palietėte labai opią ir svarbią problemą mūsų valstybei. Jaunimo užimtumas yra viena iš kertinių problemų šiuo metu. Bet ar jūs nesutiktumėte be šios rezoliucijos panagrinėti ir tas teisines nuostatas arba norminius aktus, kurie riboja jaunimui įsidarbinti, ypač baigus aukštąsias mokyklas? Sakykime, kad ir tokia nuostata dėl prekybos atašė, kad jeigu valstybės tarnyboje nedirbai, negali dalyvauti konkurse ir panašiai. Tai tikrai riboja jaunų žmonių galimybes įsidarbinti. Ar jūs nesutiktumėte giliau šį klausimą panagrinėti, ne tik pateikti rezoliuciją? Dėkoju.

B.VĖSAITĖ. Mes siūlome konkrečias konkrečių įstatymų pataisas. Švietimo ministerijai mes siūlome Aukštojo mokslo pataisas reglamentuojant praktikas, būtent studentiškas praktikas. Socialinės apsaugos ministerijai, tiems, kurie neturi gamybinės praktikos, gamybinių stažuočių metu riboti minimalią algą. Siūlome konkrečias priemones ir įstatymų pataisas ir patys jas pasirengę rengti.

PIRMININKAS. Klausia Z.Mačernius.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš antrinu gerbiamojo B.Bradausko išsakytai minčiai ir dar kartą pritariu pateiktai rezoliucijai, kuri tikrai labai reikalinga ir laiku. Tik galbūt priimant reikėtų išskirti kažkokius sprendimus įvertinant atskirus rajonus, kur tas nedarbas yra ypač didelis. sakykim, yra ir nedideliuose rajonuose profesinės mokyklos, kurios rengia įvairių profesijų žmones, tačiau atlikti praktikos nėra galimybės. Manyčiau, kad šita rezoliucija čia galėtų pagelbėti.

PIRMININKAS. Prašom, pranešėja.

B.VĖSAITĖ. Jūs esate visiškai teisus. Aš labai sunerimusi žvelgiu į valstybės investicijų programą. Iš esmės ten neatsižvelgta į vieną labai svarbų rodiklį, t.y. į nedarbo lygį regionuose. Aš noriu pasakyti, kad jeigu mes laikysimės to investicijų projekto, tai didžioji dalis, 36% visų investicijų eina į Vilniaus apskritį. Tose apskrityse, kuriose yra didžiausias nedarbas ir kur prognozuojamas dar didesnis, tarkime, Druskininkuose, Alytaus apskrityje, investicijų tik 2%. Aš labai prašysiu Finansų ministerijos dar sykį atidžiai peržiūrėti investicijų programą, nes ir valstybė turi remti užimtumą, ir jūs visiškai teisus. Mus ypač jaudina jaunimo nedarbas kaimuose ir skurdas. Taigi jūs esate absoliučiai teisus. Su kaimo jaunimu mes turėtume dar daugiau dirbti, negu su miesto jaunimu.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasiūlyti sprendimą. Mes dabar galėtume pradėti diskusiją po pateikimo, bet diskusijoje užsirašiusių nėra. Ar mes galėtume bendru sutarimu sutarti, kad pritariame rezoliucijai po pateikimo ir svarstymo? Tuomet pagal Statuto 184 straipsnį siūlau priimti rezoliuciją be pataisų. Ar galime priimti rezoliuciją be pataisų bendru sutarimu? Primenu, čia yra parengta dviejų komisijų – Jaunimo ir sporto reikalų ir Verslo užimtumo komisijų. Tai labai geras bendro darbo įrodymas.

Registruojamės, nes reikės balsuoti dėl rezoliucijos. Prašau registruotis. Gerbiamieji kolegos, kol registruojamės, aš norėčiau pasiūlyti (Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko siūlymu) baigti svarstyti Hagos konvenciją, priimti negalėsime, nes reikia 57 balsų, bet svarstyti šiandien galėtume baigti, juo labiau kad nėra jokių pataisų, nėra užsirašiusių kalbėti. Jeigu jūs sutiktumėte, mes dar tą klausimą baigtume ir liktų tik priėmimas.

Sutinkate? Ačiū.

Užsiregistravo 28 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašome balsuoti, kas už tai, kad rezoliucija “Dėl jaunimo nedarbo mažinimo” būtų priimta. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 27 balsavus už, nė vienam prieš ir nė vienam nesusilaikius, Seimo rezoliucija “Dėl jaunimo nedarbo mažinimo” priimta.

Seimo protokolinis nutarimas dėl I.Meškausko skundo

Gerbiamieji kolegos, kviečiu apsvarstyti penktąjį rezervinį klausimą – Seimo protokolinį nutarimą dėl Seimo Peticijų komisijos teikimo. Prašome Peticijų komisijos pirmininką R.Ruzą.

R.RUZAS. Gerą vakarą. Vadovaudamasis Seimo statuto 80 straipsnio 5 dalimi, Peticijų įstatymo 10 straipsniu ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 31 punktu, supažindinu Seimą su I.Meškausko skundu “Dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimo”, jo ankstesniu kreipimusi dėl Bendruomenės prevencinės savigynos įstatymo priėmimo bei komisijos sprendimu dėl šio kreipimosi. Ir skundas, ir ankstesnis jo kreipimasis bei komisijos sprendimas yra jums išdalyti.

Šio skundo esmė yra ta, kad I.Meškauskas skundžia komisijos sprendimą nepripažinti jo kreipimosi peticija. I.Meškausko kreipimasis dėl Bendruomenės prevencinės savigynos įstatymo priėmimo Seimo Peticijų komisijoje buvo gautas 2001 m. liepos 28 dieną. Šiame kreipimesi pareiškėjas, motyvuodamas bendro pobūdžio teiginiais, kad didėja nusikalstamumas, su kuriuo policija nepajėgi kovoti, siūlė ir reikalavo parengti ir priimti Bendruomenės prevencinės savigynos įstatymą. Peticijų komisija 2001 m. rugsėjo 18 d. savo posėdyje svarstė I.Meškausko kreipimosi pripažinimo peticija klausimą ir, išanalizavusi kreipimesi pateiktą siūlymą, kreipimosi padavimo priežastis ir tikslus, taip pat atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėsaugos komiteto, Seimo Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktas išvadas bei vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą nepripažinti I.Meškausko kreipimosi peticija.

Remiantis aukščiau pateiktais motyvais, prašau Seimą laikyti pareiškėjo skundą nepagrįstu ir netenkinti jo. Motyvas dar yra tas, kad vis dėlto jau yra sudaryti teisiniai pagrindai piliečių savigynai organizuoti ir remti: Policijos rėmėjų įstatymas, Šaulių sąjungos įstatymas, Visuomeninių organizacijų įstatymas, Baudžiamasis kodeksas, todėl iškeltiems siūlymams ir reikalavimams tenkinti nereikia priimti naujo teisės akto. Todėl ir siūlome tą skundą laikyti nepagrįstu ir jo netenkinti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nenori paklausti nė vienas Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galėtume, vadovaudamiesi Seimo Peticijų komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d., priimti protokolinį sprendimą. Ši nuostata reikalauja, kad Seimui adresuotas skundas perduodamas komisijos pirmininkui, kuris artimiausiame Seimo posėdyje supažindina Seimą su gautu skundu, ankstesniu kreipimusi ir komisijos sprendimu. Tą Peticijų komisijos pirmininkas šiandien ir padarė. Artimiausiame posėdyje visa tai padaryta.

Dėl skundo Seimas priima motyvuotą sprendimą, kuris įforminamas Seimo protokoliniu nutarimu. Nutarimo projektą pateikia komisijos pirmininkas. Taigi, gerbiamieji kolegos, jūs turite nutarimo projektą, kuriame siūloma atmesti I.Meškausko skundą. Dabar aš siūlyčiau registruotis ir balsuoti dėl šio protokolinio nutarimo. Arba gal galima būtų tai padaryti bendru sutarimu? Balsuoti. Nėra bendro sutarimo. Prašom registruotis. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 25 Seimo nariai. Prašome balsuoti, kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo protokolinis nutarimas… Atsiprašau, kad Seimo protokolinis nutarimas būtų priimtas. Balsuojame.

Gerbiamieji kolegos, 22 balsavus už, prieš nė vienam, 2 susilaikius, Seimas patvirtino Seimo protokolinį nutarimą, kuriuo nutariama atmesti I.Meškausko skundą dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimo. Ačiū.

1954 metų Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu 1999 metų Antrojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1029(2*) (svarstymas)

Ir paskutinis klausimas, gerbiamieji kolegos. Tai darbotvarkės 1-6 klausimas – 1954 m. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu 1999 m. Antrojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1029(2). Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas profesorius R.Pavilionis. Svarstymas. Prašom, profesoriau.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dabartinių tarptautinių įvykių kontekste šis mūsų žingsnis būtų visiems suprantamas ir palaikytinas, nes kalbame apie 1954 m. Hagos konvenciją, kurią Seimas jau yra ratifikavęs, priėmęs ir Pirmąjį jos protokolą. Dabar atėjo metas priimti ir Antrąjį protokolą, tą siūlo ir Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija.

Antrojo protokolo esmė yra įtvirtinti pažangiausias tarptautinės humanitarinės teisės normas kultūros vertybių apsaugos srityje, ypač ginkluotų konfliktų metu, ir padaryti šį protokolą sudėtine Lietuvos teisinės sistemos dalimi bei kartu pagerinti šalies tarptautinį įvaizdį.

Komitetas svarstė šį projektą, bendru sutarimu jam yra pritarta. Taip pat pritarė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Užsienio reikalų komitetas. Kviečiame ir jus pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš matau Užsienio reikalų komiteto atstovą E.Vareikį, jis norėtų papildyti. Prašom. Ir taip pat galbūt Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas R.Ruzas. Prašom, gerbiamasis Vareiki.

E.VAREIKIS. Labas vakaras visiems. Kadangi laikas vėlus, aš ilgai nekalbėsiu. Pasakysiu tik tiek, kad išties Užsienio reikalų komitetas pritarė Antrojo protokolo ratifikavimui, balsavo 8 komiteto nariai. Visi balsavo už, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. Siūlome ir Seimui šiam protokolui pritarti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, galėčiau perskaityti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto protokolą, kuriame pasakyta, kad 8 balsavo už, nė vienas – prieš ir nė vienas nesusilaikė. Taigi taip pat siūloma pritarti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū. Pritarta.

Gerbiamieji kolegos, visi klausimai yra išnagrinėti. Skelbiu šios dienos Seimo posėdį baigtą. Ačiū.