Dvidešimt šeštasis (150) posėdis
2001 m. lapkričio 6 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2001 m. lapkričio 6 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Mielosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. lapkričio 6 dienos rytinį plenarinį posėdį. Kviečiu registruotis. Kolegos, prašom registruotis.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Dabar turime susitarti dėl darbotvarkės. Matyt, kaip tik šiuo klausimu – kolega S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiandien yra klausimas – Asmens identifikavimo kortelės įstatymo projektas. Prašom pasakyti, ar mes gausime Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas dėl šio klausimo?

PIRMININKAS. Seimas to neprašė.

Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueigoje buvo patikslinta darbotvarkė ir bendru sutarimu siūloma išbraukti 2-2 darbotvarkės punktą, o papildomai įrašyti kai kuriuos su Muitinės kodeksu susijusius klausimus, tai būtų 2-3a, 2-3b ir 2-3 c. Abiem dalykams Seniūnų sueiga vieningai pritarė. Papildomai dar atsirado vienas siūlymas, tai yra siūlymas atidėti iki ketvirtadienio 1-9a klausimą, nes čia yra kompleksinis, o komplekso 2 ir 3 klausimai yra žemesnėje svarstymo stadijoje. Šiandien užbaigtume viso komplekso svarstymą, ir visų trijų projektų priėmimas būtų ketvirtadienį. Štai tokie patikslinimai. Ar galime sutikti? Galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? (Balsas salėje)

Prašom. Kolega G.Kniukšta. Kolegos, tylos!

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien yra numatoma svarstyti Seimo nutarimo “Dėl Seimo Biokuro reikalų komisijos sudarymo” projektą. Tačiau Kaimo reikalų komitetas gavo Seimo valdybos pasiūlymą apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga sudaryti Kaimo verslų pakomitetį, kuriam būtų pavesta rūpintis biokuro gamybos ir kitų kaimo verslų plėtra. Todėl prašyčiau šio klausimo svarstymą atidėti kitai savaitei, kol mes priimsime sprendimą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, manau, bendru sutarimu galime patvirtinti darbotvarkę su tuo, kas jau pažymėta jums įteiktuose darbotvarkių tekstuose, ir su tuo siūlymu, kurį pateikė kolega G.Kniukšta. Ačiū. Patvirtinta.

Buhalterinės apskaitos įstatymo projektas Nr.IXP-818(3*) ES (priėmimo tęsinys)

Imamės pirmojo kompleksinio klausimo, tai yra Buhalterinės apskaitos įstatymo projekto ir kitų lydinčiųjų įstatymų. Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu kolegą G.Šivicką. Prašom.

Prieš tai, kolegos, dėmesio, dar kartą registruojamės. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis.

Salėje 83 Seimo nariai. Taigi pirmasis darbotvarkės punktas. Tribūnoje – pranešėjas kolega G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, priėmimo metu buvo padaryta šio įstatymo pertrauka ir pasiūlyta parengti trečią projektą pagal Teisės departamento pastabas. Komitetas yra tai padaręs, pateikęs trečią variantą, bet nėra inkorporuoti Seimo narių pasiūlymai, todėl reikės atskirai balsuoti priimant pastraipsniui.

Taip pat gauta papildomai Teisės departamento išvadų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, minutę! Kolegos, pradedame nagrinėti tikrai labai rimtą klausimą, eurointegracinį. Prašyčiau tylos, susikaupti ir klausytis, ką sako pranešėjas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Taip pat dėl trečio varianto gautos papildomos Teisės departamento išvados. Komitetas šiandien ryte svarstė jas. Taigi Buhalterinės apskaitos įstatymo projektui yra Teisės departamento 12 pastabų. Antrai ir šeštai pastabai nepritarta, o kitoms pritarta – jos yra daugiau redakcinio pobūdžio ir kurios bus suredaguotos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal iš eilės. 1 straipsnis. Čia yra pastaba.

G.ŠIVICKAS. Pritarėme Teisės departamento pastabai dėl 1 straipsnio, taip pat yra mano siūlymas papildyti, po žodžio “advokatų” įrašyti žodžius “patentus įsigijusių fizinių asmenų, užsienio ūkio subjektų nuolatinių buveinių ir atstovybių”, tai yra įstatymo paskirtis ir taikymas reglamentuojamas taip pat ir jiems. Čia pagal Teisės departamento išvadas.

Taip pat šio straipsnio 2 daliai yra mano pataisos, bet jas atsiimu, nes bus redaguojama pagal Teisės departamento išvadas.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, yra vienas formalumas. Gerbiamasis kolega G.Šivickas ir savo, ir, matyt, komiteto vardu suformulavo čia keletą siūlymų. Reikia 29 Seimo narių pritarimo. Ar turime balsuoti dėl kiekvieno atskirai, ar galime dėl visų iš karto balsuoti, kad svarstome, o paskui balsuosime dėl kiekvieno atskirai? (Šurmulys salėje) Ar dėl visų galime? Ar bus 29 balsai? Ar formaliai balsuojame? Gal pabalsuokime, bus ramiau. Taigi dabar tik balsuojame, kad svarstytume kolegos G.Šivicko siūlymus.

Net 53, taigi svarstome visas pataisas. Dabar buvo pranešėjo pasakyta dėl 1 straipsnio. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu? Galima? Taigi pataisos priimtos. Dėl viso straipsnio ar nori kas kalbėti? Galime bendru sutarimu priimti? Ar dar pranešėjas turi ką pasakyti? Prašom.

G.ŠIVICKAS. Aš turiu pastabą dėl 1 straipsnio 1 dalies. Dėl 1 straipsnio 2 dalies aš atsiimu pataisą, nes bus redaguojama pagal Teisės departamento… (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, susikaupkime! Taigi dar kartą klausiu: ar visą 1 straipsnį su viena pataisa galime priimti? Priimta. Ačiū.

2 straipsnis. Čia jūs sakėte, kad nepriimate pastabos. Prašom paaiškinti.

G.ŠIVICKAS. 2 straipsnio 1 daliai yra Teisės departamento pastabos, bet jos taikytinos 13 straipsnio 4 daliai, todėl 2 straipsnį galima priimti.

PIRMININKAS. Gerai. Kolega J.Veselka dėl šio straipsnio? Prašom. J.Veselka dėl 2 straipsnio.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, Teisės departamentas padarė labai teisingą pastabą dėl 2 straipsnio 18 dalies. Pažiūrėkime, kaip suformuluota šiandien: “Turtas – materialiosios, nematerialiosios, finansinės vertybės, kurias valdo, naudoja, kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant ūkiui tikimasi gauti ekonominės naudos”. Gerbiamieji, bet yra daug tokių, kurie dirba nuostolingai todėl, kad nemoka ūkininkauti, nesugeba laiku prisitaikyti prie rinkos. Ir svarstom toliau: kai tikimasi naudos – užrašome (o turtas gali būti didelis), o kurie šiuo metu negauna naudos, turės pretenzijų jau į įvairias išimtis. Kaip žinote, yra turto mokestis, jau galės pretenduoti, kad turto mokesčio… nes jie nesitiki ir negauna realios naudos. Mano padaryta didelė klaida, turinti didelių pasekmių, kad nepritarta Teisės departamento pastabai dėl turto apibrėžimo. Praktiškai žodžius “ūkio subjektas” ir visus kitus žodžius – “kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudo” reikėtų išbraukti. Tada aišku – turi turtą ir naudokis juos naudingai, o ne pretenduok, vesdamas sąmoningai į bankrotą ar kitaip, kad būtum atleistas nuo turto mokesčio ar gautum kitų privilegijų. Taigi čia yra principinė klaida, ne redakcinė.

2 straipsnį, manau, reikia suredaguoti pagal Teisės departamento pastabas, o šiaip jo priimti negalima.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis kolega, jūs tikriausiai nepastebėjote, kad yra dar vienos Teisės departamento išvados, taikytos 3 variantui. 3 variantas pataisytas pagal prieš tai buvusias Teisės departamento pastabas. Dabartinėse, paskutinėse pastabose to dalyko nėra, tai yra suderinta su Teisės departamentu ir su specialistais. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Ačiū, pranešėjas paaiškino. Ar kolegos reikalauja balsuoti? Gerai. Registruojamės ir balsuosime dėl 2 straipsnio.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Mielieji kolegos, balsuosime dėl 2 straipsnio, kuriam buvo pastabų, bet, kaip pranešėjas sakė, į pastabas iš esmės atsižvelgta. Taigi galim priimti 2 straipsnį? Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas, balsuojame dėl 2 straipsnio.

Už – 71, prieš – 3, susilaikė 9. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, yra jūsų paties pastaba.

G.ŠIVICKAS. 3 straipsniui yra mano pasiūlymas, kad bendrą metodinį vadovavimą dėl apskaitos vykdytų ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Finansų ministerija. Taigi toks patikslinimas leis efektyviau vykdyti metodinio darbo priežiūrą, nes ministerija dalyvaus tame procese. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis P.Gražulis dėl šios pastabos? Ne. Ar galime sutarti, ar reikia balsuoti dėl pasiūlymo? Priimame. Ar galime priimti visą 3 straipsnį, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Priimta.

4 straipsnis. Pastabų nebuvo.

G.ŠIVICKAS. Atsiprašau, 3 straipsnio 6 daliai dar yra mano pasiūlymas.

PIRMININKAS. Prašom.

G.ŠIVICKAS. 6 daliai yra pasiūlymas, kad Lietuvos Respublikos apskaitos institutui atstovautų pusė Finansų ministerijos balsų. Šiuo metu projekte yra ne mažiau kaip pusė. Aš manau, kad pusė būtų labiau kolegialus organas, kuris išdiskutuotų problemą iki tam tikro rezultato.

PIRMININKAS. Galime pritarti šiai pastabai? Ačiū. Ar reikia dar kartą balsuoti dėl 3 straipsnio? Nereikia. Ačiū.

4 straipsnis. Man atrodo, kad 4 straipsniui pastabų tikrai nėra.

G.ŠIVICKAS. Galim pritarti.

PIRMININKAS. Galim priimti 4 straipsnį? Ačiū. Priimta.

5 straipsniui pastabų nėra?

G.ŠIVICKAS. Nėra, galima priimti.

PIRMININKAS. Galim priimti? Ačiū. Priimta. Taigi I skirsnis priimtas.

II skirsnis. 6 straipsniui yra pastabų. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Yra mano pataisa išbraukti 6 straipsnio 4 dalį.

PIRMININKAS. Galim pritarti?

G.ŠIVICKAS. Ji yra perteklinė, nes projekto 1 straipsnio 2 dalyje yra numatyta nustatyti ūkininkų ūkių apskaitos tvarką, kartu ir supaprastintą apskaitą. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Galim priimti šią pastabą? Ačiū. Galim priimti visą straipsnį? 6 straipsnis priimtas.

7 straipsnis. Dėl jo, atrodo, yra Teisės departamento. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Yra Teisės departamento pastabos, kurios yra daugiau redakcinio pobūdžio. Taip pat yra…

PIRMININKAS. Priimame? Ar galime priimti 7 straipsnį su Teisės departamento pastaba? Priimta.

8 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų ir pataisų negauta.

PIRMININKAS. Galim priimti? Ačiū. 9 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pataisų ir pastabų negauta. Galim priimti.

PIRMININKAS. Galim priimti? Priimta. 10 straipsnis… (Balsai salėje) J.Veselka. Prašom. Dėl 9 straipsnio.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vėl yra Teisės departamento, mano galva, labai teisinga pastaba. Štai, sakysim, 9 straipsnio 2 dalis – “ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo (…), vadovaudamasis apskaitos standartais”. Pagal dabar galiojančią sistemą yra akcinė bendrovė, kokia yra, ūkinė bendrija, kokius apskaitos dokumentus turi. Pagal šią formuluotę kiekvienas galės pasirinkti apskaitos standartus ir tvarką. Atleiskite, gal pasakysite, kurioje valstybėje ne pagal įmonės veiklą ir rūšį, o šiaip užsimanęs vadovas gali pasirinkti apskaitą? Jūs dabar nesurenkate mokesčių, jeigu teisingai, 5%, po to jūs nieko negalėsite surinkti. Todėl prašau tą straipsnį atidėti, tegu gerai pažiūri, nes buhalterija vis dėlto turi būti tvarkinga, o ne šiaip – kokią norės, tokią teisę pasirinks. Taigi prašau šitą straipsnį atidėti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš tikrai turiu tamstai pasakyti, kad arba pasiimate paskutiniąją Teisės departamento išvadą, arba nekalbam. Nėra. Yra paskutinioji…

J.VESELKA. Aš turiu įstatymą.

PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Apskaitos politika nuo apskaitos standartų stipriai skiriasi, tik tiek galiu pasakyti.

J.VESELKA. Kad būtų galima pasirinkti…

G.ŠIVICKAS. Komitete buvo svarstyta ir pastabų… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ar kolegė R.Juknevičienė dėl šio straipsnio?

R.JUKNEVIČIENĖ. Ne, netyčia paspaudžiau.

PIRMININKAS. Ne. Ar galime šį straipsnį priimti, ar kolega J.Veselka reikalauja balsuoti? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 9 straipsnis, kaip suredaguotas paskutinysis jo variantas, prašom balsuoti.

Už – 59, prieš – 2, susilaikė 6. Straipsnis priimtas.

10 straipsnis. Dėl jo buvo ir jūsų, ir Teisės departamento.

G.ŠIVICKAS. Teisės departamento redakcinėm pastabom pritarėme. Taip pat yra mano pasiūlymas, kad vietoj “ūkio subjekto apskaitą gali tvarkyti” būtų įrašyti žodžiai “tvarko”. Tai yra Pasaulio banko rekomendacija ir daug reikšmingesnis žodis. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar pritariame tiek kolegos G.Šivicko pastaboms, tiek Teisės departamento pastabai? Galim priimti? Nereikia balsuoti? (Balsai salėje) Priimta.

Ar viską, gerbiamasis Šivickai, dėl 10 straipsnio pasakėte?

G.ŠIVICKAS. Taip. Po žodžio “advokatams” reikėtų įrašyti žodžius “bei įsigijusiems patentą fiziniams asmenims”. Tai redakcinio pobūdžio – suderinama su kitais straipsniais.

PIRMININKAS. Priimame? Nereikia balsuoti? Taigi 10 straipsnis su visom ir kolegos G.Šivicko, ir Teisės departamento pastabom priimtas.

11 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų negauta, siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Galim priimti? Priimta. Konstatuoju, kad pastraipsniui priimtas visas II skirsnis.

III skirsnis. 12 straipsnis. Dėl jo yra jūsų paties pastaba.

G.ŠIVICKAS. Yra pasiūlymas papildyti 12 straipsnio 3 dalį sakiniu: “ūkinės veiklos nevykdantiems fiziniams asmenims nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų teikimo apskaitos dokumentai gali būti… ir pateikiami arba išsiunčiami už laikotarpį ne ilgesnį kaip du mėnesiai Vyriausybės nustatyta tvarka”. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Galime su šia pastaba priimti? Ačiū. Priimta. 13 straipsnis. Čia yra Teisės departamento patikslinimas.

G.ŠIVICKAS. Taip, redakcinio pobūdžio patikslinimas. Bus redaguojama.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir jūsų paties? Antrajai daliai. Yra jūsų siūlymas…

G.ŠIVICKAS. Yra siūlymas papildyti 2 dalį tokiu sakiniu: “Mokesčių apskaičiavimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti kitus reikalavimus apskaitos dokumentams, įskaitant jų gaminimo ir platinimo tvarką”. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ar priimame šias pastabas? Nereikia balsuoti? Ačiū. Galime priimti visą 13 straipsnį priimti?

G.ŠIVICKAS. Galima.

PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. 14 straipsnis. (Balsas iš salės) Gerbiamasis kolega Juliau, prašom laiku reaguoti. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vėl 13 straipsnio 4 dalis. Yra taip, kad nėra apskaitos dokumento ir galima laisva forma surašyti. Bet čia įteisina… Ir toks atvejis gali būti tik turguje, jeigu ką nors perki, nes dar yra kur neišrašo apskaitos formos. Dabar čia įteisinama, kad bet kuriai sumai bet kuriuo atveju galima neturėti apskaitos dokumentų. Ir taip susės trys machinatoriai, pasirašys… todėl korupciniu požiūriu… ši 4 dalis įteisina milijonų pagrindu daryti korupcinius susitarimus, neturint jokio dokumento. Po to susės trys ir pasirašys. Todėl, manau, čia taip pat padaryta didelė ir rimta klaida.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

G.ŠIVICKAS. Ūkinė operacija yra įregistruojama tada, kai ji įvyksta, bet tai nereiškia, kad tuo metu gali būti apskaitos dokumentai su tam tikrais rekvizitais. Laisvos formos laikinas dokumentas yra tol, kol nėra to dokumento su reikalingais rekvizitais. Todėl šiandien apskaitoje šis egzistuoja ir be to negalima išsiversti, nes vis dėlto įforminimas to ūkinio vieneto turi būti įrašytas kokiame nors laisvos formos dokumente.

PIRMININKAS. Ar galime priimti, ar reikia balsuoti? Ne? Balsuoti? Prašom registruotis. Kolegos, registracija. Registracija.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Balsuosime, ar priimame 13 straipsnį su tom pastabom, kurias dėstė kolega G.Šivickas ir Teisės departamentas. Kas už, prašom balsuoti, kas prieš – taip pat.

Už – 66, prieš – 2, straipsnis priimtas. 14 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų negauta, galima priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti 14 straipsnį? Priimta. 15 straipsnis. Čia jūsų pastaba.

G.ŠIVICKAS. Taip, yra mano pataisa, patikslinanti atsižvelgiant į tai, kad praktikoje grąžinant prekes gali pasitaikyti atvejų, kai patikslinamuosius dokumentus, susijusius su prekių grąžinimu, yra patogiau išrašyti prekių tiekėjui. Siūloma 15 straipsnio 2 dalį patikslinti ir redaguoti kitaip.

PIRMININKAS. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Kai prekės grąžinamos, patikslinamąjį dokumentą šalių susitarimu surašo prekių tiekėjas arba prekes grąžinantis ūkio subjektas. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ar galime priimti šią pastabą, nereikia balsuoti? Ačiū. Priimta. Galime visą straipsnį priimti su pastaba? Priimta. 15. 16 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų negauta, galima priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, bet čia Teisės departamento sakoma, kad 12 ir 16 reikia suvienodinti. Jeigu laikysime, kad čia yra redakcinė pastaba, tai galime ir nebalsuoti.

G.ŠIVICKAS. Taip, redakcinė pastaba.

PIRMININKAS. 16 galime priimti?

G.ŠIVICKAS. Galima.

PIRMININKAS. Priimta. 17 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų negauta, galima priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū. 18, atrodo, čia Teisės departamento pastabos.

G.ŠIVICKAS. Taip, redakcinio pobūdžio Teisės departamento pastabos, joms pritarta, bus suredaguota.

PIRMININKAS. Galime priimti visą 18 straipsnį? Priimta. Taigi ir visas trečiasis skirsnis priimtas.. Ketvirtasis skirsnis. 19 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų negauta, galima priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti? Priimta. 20 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pritarta Teisės departamento pastaboms dėl redakcijos, siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū. 20 straipsnis su pastabom priimtas. Ir ketvirtasis skirsnis priimtas. Penktasis skirsnis. 21 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų negauta. Galima priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ir 22 straipsnis irgi, atrodo, be pastabų?

G.ŠIVICKAS. Pastabų negauta, galima priimti.

PIRMININKAS. Galima priimti? Visas penktasis skirsnis priimtas. Šeštasis skirsnis, arba “Baigiamosios nuostatos”. 23 straipsnis dėl atsakomybės.

G.ŠIVICKAS. Pataisų negauta. Galima priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū. Ir 24 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Dėl 24 straipsnio yra mano pataisos. Jos yra pagal Teisės departamento 12 pastabą, kad įstatymo projektą reikėtų papildyti 24 straipsniu: pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Finansų ministerijai, kad Lietuvos Vyriausybė iki 2002 m. sausio 1 d., t.y. iki įsigaliojimo, turi parengti ir patvirtinti teisės aktus,reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti. Lygiai taip pat Lietuvos Respublikos finansų ministerijai iki įstatymo įsigaliojimo reorganizuoti viešąją įstaigą – Lietuvos audito apskaitos ir turto vertinimo institutą įsteigiant Lietuvos Respublikos apskaitos institutą. Siūlau pritarti. Ir 24 straipsnį laikyti 25 straipsniu.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet čia, gerbiamasis pranešėjau, yra kolegos V.Popovo pastabos. Gal jis pats galėtų referuoti? Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano ir kolegos A.Indriūno pataisa yra ta, kad būtų išbraukta iš projekto 24 straipsnio 2 dalis. Tai yra nereikia metų, kad patentininkai galėtų tvarkyti apskaitą taip, kaip numato šis įstatymas. Todėl aš labai kviečiu visus palaikyti mūsų su kolega A.Indriūnu siūlomą pataisą ir išbraukti 2 dalį iš 24 straipsnio.

G.ŠIVICKAS. Komitetas pritarė šiai pataisai.

PIRMININKAS. Galime priimti, nereikia balsuoti? Ačiū. Taigi jeigu priimame šią pastabą ir pritariame kolegos pranešėjo pastaboms, gal tada galime visą straipsnį priimti? Ir laikyti, kad yra dar 25 straipsnis, čia, matyt, dėl numeracijos patikslinimo.

G.ŠIVICKAS. Taip. Galime.

PIRMININKAS. Visi priimti, ar dar kas nors nori kalbėti? J.Veselka. Prašom. Ar dėl atskiro straipsnio? Lyg ir viskas pastraipsniui, gerbiamasis pranešėjau? Ačiū. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Kolega A.Butkevičius pirmasis. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš prašyčiau kai kurių kolegų nepainioti tam tikrų ekonominių sąvokų su buhalterinės apskaitos sąvokomis. Ginčas, kuris buvo dėl turto… reikia atsiminti, kad buhalterinėje apskaitoje yra daromi dvejybiniai įrašai. Tai yra turto dalis balanse atspindima ir nuosavybės dalis, kuri atsispindi … arba nuostolis. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė vadovaudamasis buhalterinės apskaitos principais ir negalėjo sutikti su Teisės departamento išvadomis. O dėl to, ką kalbėjo kolega J.Veselka, tai ekonominiu požiūriu jis teisingai dėstė turto sąvoką, bet apskaitoje truputį skiriasi turto aprašymas apskaitos dokumentuose. Taip pat siūlyčiau pritarti tam įstatymui, nes šis įstatymas yra parengtas vadovaujantis tarptautiniais standartais. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto tai, kad turtas ir nuosavybė yra skirtingose grafose, man atrodo, yra neteisinga. Mes niekur nevartojame sąvokos “nuosavybė”, o vartojame “turto” sąvoką. Yra turto mokestis, pajamos už turtą ir taip toliau, turto nuomą. Todėl, mano galva, šita 2 straipsnio 18 dalis – “Turto apibrėžimas”… būtų išbraukta ta dalis… Tai nesutrukdytų buhalterinei apskaitai, bet nesudarytų precedento įvairioms kitų įstatymų interpretacijoms. Aš manau, kad nė viename kitos šalies įstatyme tokios pabaigos nėra. Todėl, manyčiau, čia padaryta klaida.

Toliau 9 straipsnyje, kur apskaitos formą gali pasirinkti ūkio subjektas, vėl šito iki šiol nebuvo. Akcinėms bendrovėms reikėjo kitokių dokumentų, gal tik tiems smulkiems ūkininkams reikėjo tos laisvos formos, o čia dabar įteisinta tarsi visiems. Atrodo, lyg ir neesminės klaidos, bet jos gali sudaryti pretekstus… Kaip žinote, mūsų teisininkai, ypač advokatai ir biznieriai, labai efektyviai pasinaudoja mūsų įstatymų leidėjų klaidomis. Manau, kad šios klaidos atneš didelius nuostolius ir skatins korupciją. Todėl dėl tų keturių straipsnių aš negaliu šiam įstatymui pritarti. Buvo galima suredaguoti griežčiau ir tiksliau.

PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Mes sakėme, kad būsime konstruktyvi opozicija ir, atrodo, kad mes, opozicionieriai, visą laiką turėtume būti prieš, kai pozicija teikia įstatymus, bet kai jie teikia tokius, kurie reikalingi šaliai ir ūkiui, ir padės dirbti ūkininkams, aš turiu omeny plačiąja prasme ekonominį sektorių, mes tokiems įstatymams pritariame ir už juos balsuojame. Man atrodo, nereikia pergyventi mūsų dideliam liberalui gerbiamajam J.Veselkai, kad čia yra daug (…) Čia kaip tik yra normalus įstatymas, kuris privers peržiūrėti kitus įstatymus ir kitus dalykus, kur yra dar per daug reglamentavimo, likusio iš senovės arba mūsų pačių sukurto. Tai galbūt nėra idealus įstatymas, bet tai pirmas žingsnis į verslo laisvę, be to, šis įstatymas, mano manymu, atitinka europinius standartus, todėl siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Siūlau registruotis, ir balsuosim dėl pirmojo šiandien eurointegracinio įstatymo projekto. Kolegos, prašom registruotis.

Užsiregistravo 101 Seimo narys.

Mielieji kolegos, prašome pasiruošti. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo priėmimo. Balsavimas pradėtas.

Už – 94, prieš – 1, susilaikė 4. Buhalterinės apskaitos įstatymas priimtas.

Repliką po balsavimo J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Aš noriu padėkoti didžiajam socialdemokratų draugui A.Matulevičiui, kad mane priėmė į liberalus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pasikeitimų frakcijose aiškiai dar bus ir daugiau. Taip galima reziumuoti.

Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo projektas Nr.IXP-819(3*) ES (priėmimas)

Antrasis šiandien eurointegracinis projektas – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo projektas Nr.IXP-819(3). Vėl kviečiu gerbiamąjį kolegą G.Šivicką į tribūną.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra lydintysis projektas. Seimui pateiktas trečiasis variantas. Jam gautos Teisės departamento išvados. Jų yra septynios. Komitetas šiandien svarstė ir 1, 2, 3, 5, 6 pataisoms pritarta, o 4 ir 7 – pritarta iš dalies. Jos visos yra daugiau redakcinio pobūdžio, taigi bus redaguojama pagal tas pataisas. Taip pat yra mano pasiūlymai dėl 15 ir 29 straipsnių. Taigi siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal taip darykime – kadangi jūsų pastabos prasideda nuo 15 straipsnio, tada ir balsuosime dėl to, ar svarstome. O dabar iš eilės. 1 straipsnis. Pastabų nebuvo. Galima priimti?

G.ŠIVICKAS. Galima.

PIRMININKAS. Priimta. 2 straipsnis. Teisės departamento išvada, bet, kaip supratau, komitetas pritarė.

G.ŠIVICKAS. Taip.

PIRMININKAS. Galime priimti 2 straipsnį su Teisės departamento pastaba? Priimta.

Dabar 3 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pataisų negauta. Galima priimti.

PIRMININKAS. Galima priimti 3 straipsnį? Priimta. 4 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Pataisų negauta, galima priimti.

PIRMININKAS. 4 straipsnį priimame. 5 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Pataisų, pastabų negauta, galime priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti be balsavimo. Ačiū. 6 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Pataisų, pastabų negauta, galima priimti.

PIRMININKAS. Palaukit, bet čia Teisės departamentas rašo, kad reikia šiek tiek redaguoti. Tai gal laikykime, kad tai redakcinis dalykas.

G.ŠIVICKAS. Taip, redakcinis. Mes joms visoms pritarėme.

PIRMININKAS. 6 straipsnį priimame. 7 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Pataisų, pastabų negauta, galima priimti.

PIRMININKAS. Priimame. 8 straipsnis? Nėra pastabų?

G.ŠIVICKAS. Galima priimti.

PIRMININKAS. Priimame. 9 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Galima priimti.

PIRMININKAS. Nėra pastabų. Priimta. 10 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Nėra pastabų, galima priimti.

PIRMININKAS. Priimame. 11 straipsnis? Nėra pastabų?

G.ŠIVICKAS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimta. 12 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Nėra pastabų, galima priimti.

PIRMININKAS. Priimta. 13 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Nėra pastabų, galima priimti.

PIRMININKAS. Priimame. Ir 14 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Taip pat nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimta. Priimti du skirsniai. Dabar prieš pradedant trečiąjį skirsnį noriu pasakyti, kad yra dvi kolegos G.Šivicko pastabos. Aš siūlau, jeigu pritariame, iš karto dėl jų abiejų apsispręsti, t.y. ar pradedame svarstyti. Kolegos, dėmesio, dabar balsuosime, ar svarstome. Reikalingi 29 balsai. Prašom. Registracija irgi bus, bet pirma balsuojam. Balsuojam, ar pritariam pataisų svarstymui.

Už – 64, susilaikė 6. Pradedame. Tada prašom dėl 15 straipsnio. Čia yra jūsų ir Teisės departamento pastabos.

G.ŠIVICKAS. Taip. Siūlau 15 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių “gali tvarkyti” įrašyti žodį “tvarko”, kad įmonės, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus privalomai tvarkytų apskaitą ir sudarytų finansinę apskaitomybę pagal tarptautinius apskaitos standartus. Yra teikiamas kitas siūlymas, kad šis punktas įsigaliotų nuo 2004 m. sausio 1 d., tai yra būtų taikomas pereinamasis laikotarpis. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pirma balsuojam dėl 15 straipsnio. Jeigu sutinkame su tuo, kad būtų pataisyta pagal kolegą G.Šivicką ir pagal Teisės departamento pastabas, tai galim priimti visą 15 straipsnį. Niekas nenori kalbėti? Priimtas 15 straipsnis su tomis pastabomis. 16 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Nėra pastabų, galima priimti.

PIRMININKAS. 16 straipsnį galima priimti? Priimta. 17 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Galima priimti, nėra pastabų.

PIRMININKAS. Nematau norinčių kalbėti. Priimta. 18 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Nėra pastabų, galima priimti.

PIRMININKAS. Galima priimti? Ačiū. 19 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastabai komitete pritarta. Galima priimti.

PIRMININKAS. Priimame su pastabomis. Ačiū. 20 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Nėra pastabų, galima priimti.

PIRMININKAS. Priimta. Pastraipsniui priimtas trečiasis skirsnis. 21 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Nėra pastabų, galima priimti.

PIRMININKAS. Galima priimti. Ačiū. 22 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Nėra pastabų, galima priimti.

PIRMININKAS. Priimame. 23 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Nėra pastabų, galima priimti.

PIRMININKAS. Galima priimti? Ačiū. Priimta. 24 straipsnis. Atrodo, yra pastabų.

G.ŠIVICKAS. Teisės departamento pastaba yra redakcinio pobūdžio. Yra pritarta. Galima priimti su Teisės departamento pastabomis.

PIRMININKAS. Ar galime 24 straipsnį su Teisės departamento pastabomis priimti? Priimta.

25 straipsnis. Nėra pastabų?

G.ŠIVICKAS. Yra Teisės departamento pastabų, jos redakcinio pobūdžio. Komitete pritarta.

PIRMININKAS. Galima priimti?

G.ŠIVICKAS. Taip.

PIRMININKAS. Priimtas. Taigi priimti 4 ir 5 skirsniai.

6 skirsnis, 26 straipsnis. Galima priimti?

G.ŠIVICKAS. Galima.

PIRMININKAS. Priimta. 27 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Galima priimti.

PIRMININKAS. Nėra pastabų. Priimta. 6 skirsnis priimtas pastraipsniui.

7 skirsnis, 28 straipsnis. Nėra pastabų? Galima priimti?

G.ŠIVICKAS. Su Teisės departamento pastaba.

PIRMININKAS. Su Teisės departamento pastaba priimame?

G.ŠIVICKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir 29 straipsnis. Čia kolega G.Šivickas kalbėjo apie įsigaliojimą.

G.ŠIVICKAS. Taip. Kaip minėjau, kad būtų pereinamasis laikotarpis įmonėms, įtrauktoms į Vertybinių popierių biržą, apskaitai tvarkyti pagal tarptautinius standartus. Šis pereinamasis laikotarpis pratęsiamas iki 2004 m. sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Ar galime su šia pastaba priimti? 29 straipsnis priimtas ir visas įstatymas pastraipsniui priimtas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Nėra norinčių. Prašom registruotis. Registruokimės, ir balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Prašom balsuoti, ar priimame Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą. Balsavimas pradėtas. Už – 76, ir tik 2 Seimo nariai susilaikė. Gerbiamieji kolegos, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, arba dar vienas eurointegracinis įstatymas, priimtas.

Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo projektas Nr.IXP-820(3*) ES (priėmimas)

Ir trečiasis įstatymas iš šios serijos – Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo projektas Nr.IXP-820(3). Priėmimo stadija. Pranešėjas – tas pat G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Taip pat yra pateiktas trečiasis variantas. Trečiajam variantui yra pateiktos Teisės departamento pastabos ir pasiūlymai. Trys pataisos yra daugiau redakcinio pobūdžio. Komitetas joms pritarė. Daugiau pastabų nėra. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Vis tiek iš eilės, gerbiamasis pranešėjau. 1 straipsnis. Galima priimti?

G.ŠIVICKAS. Galima.

PIRMININKAS. Priimta.

2 straipsnis. Pastabų nėra. Galima priimti?

G.ŠIVICKAS. Galima.

PIRMININKAS. Priimta.

3 straipsnis?

G.ŠIVICKAS. Galima priimti.

PIRMININKAS. Priimta.

4 straipsnis. Nėra pastabų.

G.ŠIVICKAS. Galima priimti.

PIRMININKAS. Priimame.

5 straipsnis. Kaip tik yra Teisės departamento pastabų, kurias priima pranešėjas. Galima patikslintą 5 straipsnį priimti?

G.ŠIVICKAS. Galima.

PIRMININKAS. Priimta.

6 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Galima priimti.

PIRMININKAS. Priimta.

7 straipsnis. Pastabų nėra.

G.ŠIVICKAS. Galima priimti.

PIRMININKAS. Priimta.

8 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Taip pat galima priimti su Teisės departamento pastabomis.

PIRMININKAS. Priimame su Teisės departamento pastabėlėmis.

9 straipsnis. Nėra pastabų?

G.ŠIVICKAS. Nėra pastabų. Galima priimti.

PIRMININKAS. 9 straipsnis priimtas. Taigi 1 ir 2 skirsniai priimti pastraipsniui.

3 skirsnis, 10 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Nėra pastabų. Galima priimti.

PIRMININKAS. Nėra pastabų. Priimta.

11 straipsnis. Teisės departamento pastabos. (Triukšmas salėje) Kolegos, tylos!

G.ŠIVICKAS. Galima priimti su Teisės departamento pastabomis.

PIRMININKAS. Su pastabomis priimame 11 straipsnį.

12 straipsnis – “Baigiamosios nuostatos”.

G.ŠIVICKAS. Taip pat su Teisės departamento pastabomis galima priimti.

PIRMININKAS. Suderinus su Teisės departamento pastabomis priimta.

Ir paskutinysis 13 straipsnis. Nėra pastabų?

G.ŠIVICKAS. Nėra pastabų. Galima priimti.

PIRMININKAS. Galima priimti? Ačiū. Priimta. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau norinčių. Kviečiu dar kartą registruotis. Kolegos, registracija, ir vėl balsuosime dėl eurointegracinio įstatymo. Registracija.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo priėmimo. Prašom balsuoti.

Už – 74, ir 2 Seimo nariai susilaikė. Gerbiamieji, Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas priimtas. Sveikinu pranešėją G.Šivicką ir visus kolegas. Šiandien iš ryto priėmėme tris eurointegracinius projektus. Ačiū.

Asmens identifikavimo kortelės įstatymo projektas Nr.IXP-884(3*) (priėmimo tęsinys)

Imamės rytinės darbotvarkės antrojo punkto, kompleksinio punkto, – tai Asmens identifikavimo kortelės įstatymo projekto ir 3 lydinčių įstatymų. Pranešėjas kolega R.Šukys kalbės Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Pirmojo projekto registracijos Nr.IXP-884(3). Prašom, gerbiamasis pranešėjau. (Balsas salėje) Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau. Iki jūs pasakysite, prašom. S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi dėl Asmens identifikavimo kortelės įstatymo projekto praėjusiame posėdyje buvo padaryta pertrauka, norėčiau išgirsti, ką apie tai mano vidaus reikalų ministras J.Bernatonis, kaip sekasi tirti šio klausimo istoriją Specialiųjų tyrimų tarnybai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš dar sykį kartoju – Seimas tokio pavedimo nedavė. Mes turime daryti savo darbą, o tam, kam priklauso tirti, irgi padarys savo darbą. Gerbiamasis pranešėjas ir vėliau ministras. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pasakyti tiems, kas praėjusį kartą reikalavo pertraukos, ir priminti posėdžio pirmininkui (nors ne gerbiamasis Č.Juršėnas pirmininkavo), jog buvo padaryta didelė procedūrinė klaida pagal Seimo statutą darant pertrauką, nes pagrindinis komitetas ir aš, kaip pranešėjas, tos pertraukos neprašėme, net nepradėjus priėmimo.

Statuto 158 straipsnis aiškiai reglamentuoja, kaip ir kokiais atvejais daromos pertraukos įstatymo projekto priėmimo metu. Ateityje, matyt, nereikėtų trukdyti Seimo darbo darant tokias pertraukas, juo labiau kad įstatymo priėmimas su visais klausimais, kurie buvo iškelti, visiškai nėra susijęs.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. Dabar kalbės A.Matulevičius, po to – J.Bernatonis.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gal mes pamirštame, kas mes esame. Mes esame Lietuvos Seimas. Jeigu yra nors mažas šešėlis, kad gali būti korupcijos elementų ar nesąžiningas valdininkų elgesys, ar mes neturime aukščiau kažkokio formalaus kabliuko iškelti valstybės interesų, sąžiningumo interesų? Jeigu kas nors ne taip padarėme, turime turėti visišką aiškumą, nes du komitetai padarė skirtingas išvadas. Pagalbinis komitetas, apie kurį nekalbama, t.y. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, pasakė, kad šį įstatymą reikia tobulinti. Prisimenu, kai sutarėme bendru sutarimu posėdyje, viena iš priežasčių buvo tokia, kad buvo neaišku, ką valdininkai daro su tomis kortelėmis. Antra vertus, mums buvo didelis neaiškumas, todėl buvo pasiūlyta tobulinti.

Jeigu dabar toliau svarstant yra neaiškumų dėl korupcinio šešėlio, duok Dieve, gal nieko nebus, bet iš tikrųjų, kur mes skubame. Išsiaiškinkime, tada po savaitės, po dviejų ramia sąžine pasakysime Lietuvai, priėmėme, išsiaiškinome, nieko tokio blogo nėra. Aš šito nesuprantu, kodėl mes darome tokius žingsnius?

PIRMININKAS. Pranešėjas irgi pasakys. Bet dabar iš eilės J.Bernatonis, Seimo narys ir ministras, po to G.Šileikis ir A.Gricius. Pradėkime dirbti. Minutėlę, dabar J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš esu informuotas, kodėl buvo daroma pertrauka. Noriu jus informuoti, kad tai buvo padaryta be pagrindo. Iš tiesų identifikavimo kortelės nėra atspausdintos, kaip buvo teigiama posėdyje, kai buvo priimtas šis įstatymas. Tai aš labai atsakingai pareiškiu. Tiesą pasakius, man tam tikrų minčių kelia ir mėginimai vilkinti šio įstatymo priėmimą. Tačiau tai jau kitas klausimas.

Dabar dėl paties įstatymo. Šis įstatymas nėra susijęs būtent su pačiais konkursais, kaip jie buvo skelbti, nes tai jau bus įstatymo taikymo dalykas. Konkursai buvo paskelbti priėmus sprendimus Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui ir Ministrui Pirmininkui R.Paksui. Gaila, kad Seimo narys A.Kubilius neprisimena, kokius sprendimus priėmė Ministras Pirmininkas A.Kubilius ir dėl to kyla tam tikrų nesusipratimų. Aš, kaip vidaus reikalų ministras, susitariau su SST vadovu, kad bus nuodugniai patikrinta visų organizuojant šį konkursą dalyvavusių pareigūnų suinteresuotumas ar kiti dalykai. Taip pat sudariau komisiją, kuriai vadovauja viceministras V.Bulavas. Ši komisija tirs visą šio konkurso organizavimo eigą nuo pat 1998 metų. Aš nesitikiu, kad tai bus ištirta per savaitę. Manau, kad iki sprendimų priėmimo dėl kortelių gamybos bus tam tikri duomenys, mes juos būtinai viešai paskelbsime, kad ir kokios išvados būtų, nes nematome reikalo ką nors slėpti. Visi sprendimai buvo priimti ankstesnių vyriausybių, mes tik vykdome geras ankstesnių vyriausybių idėjas.

Kodėl konkursai buvo pradėti? Dabar aš norėčiau paaiškinti būtent ankstesnių vyriausybių veiksmus. Kodėl konkursai buvo pradėti anksčiau? Tam, kad įvyktų konkursas ir būtų pasirengta gamybai, reikia minimum metų laiko, ir tai to mažai. Taigi jeigu būtų laukiama, kol bus priimtas įstatymas, kuris daugiau suteikia statusą, tai aš manau, kad mes to dalyko kitais metais negalėtume realizuoti. Dėl kokių priežasčių turim tai padaryti, aš jau esu minėjęs būtent svarstymo metu. Tačiau noriu pranešti visiems Seimo nariams, kurie gerai žino mūsų įstatymus, tai, kad konkursai buvo paskelbti nieko nereiškia. Kol kas sutartys dėl gamybos ar dėl įrangos pirkimo nėra pasirašytos. Taigi viskas yra jūsų valioje.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs puikiai turbūt žinote visus Statuto niuansus. Jeigu kyla bent šiokia tokia abejonė, aš manau, jūsų pasakymas, kad visiškai Seimas neprašė ir klausimas nėra susijęs su nagrinėjamu klausimu, šiek tiek nėra visiškai tiesa, nes buvo triukšmas, taip švelniai tariant, praeitą posėdį. Todėl Jungtinės frakcijos vardu paprašyčiau, kad išvados oficialiai būtų pateiktos Seimui. Galbūt protokole reikia įrašyti pageidavimą, kad būtent mūsų frakcijos vardu, ir tik po to priimti sprendimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jeigu reikės, dėl to balsuosime, bet aš siūlau tai daryti, kai išspręsim klausimą. Kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirma, aš tvirtai pasisakau už asmens identifikavimo kortelę šiandieninėje situacijoje, kokia yra dabar susiklosčiusi Lietuvoje ryšium su tuo, kad reikia užsakyti naujus pasus. Noriu priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad važiuoti į užsienį turbūt pusė, o mažiausiai trečdalis Lietuvos gyventojų nesiruošia ir nevažiuos. Jie puikiai gali gyventi Lietuvoje su asmens identifikavimo kortelėmis.

Antras argumentas. Mes žinome, kad ir Europos Sąjunga, ir kitos valstybės rengiasi pereiti prie asmens identifikavimo kortelių. Todėl aš iš principo pasisakau, kad reikia šitą įstatymą priimti šiandien ir normaliai, kaip mums atrodo tinkama. Kitas klausimas, ar paskelbti konkursai atitinka, kad tai bus kartu ir asmens identifikavimo kortelė, ir socialinė kortelė. Aš manau, kad reikėtų būtinai tuose konkursuose numatyti tokį reikalavimą, kad ji galėtų būti naudojama abiem tikslams. Tai būtų didelis lėšų taupymas. Baigdamas savo kalbą, pasakyčiau, kad nesiečiau šio įstatymo svarstymo atidėjimo, kol bus pateiktos kažkokios STT ar sudarytos komisijos išvados. Ji, ko gero, gali dirbti ir mėnesį, ir du, ir tris, o mes turime daryti savo darbą, priimti įstatymą ir pagal jį skelbti konkursus ir pradėti rengti identifikavimo korteles. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlau pradėti priimti pastraipsniui.

A.KUBILIUS. Mano vardą minėjo.

PIRMININKAS. Tai bus galima pasakyti po priėmimo. A.Kubulius.

A.KUBILIUS. Pone posėdžio pirmininke, aš turiu pasakyti, kad labai apgailestauju, kad vidaus reikalų ministras, kuris turi prižiūrėti teisingumo vykdymą Lietuvoje tam tikra prasme pasakė pakankamai daug netiesos. Mūsų Vyriausybė, mano vadovaujama Vyriausybė, rado tokius sprendimus, pagal kuriuos ir pasų gamyba, ir kortelių gamyba turėjo būti vykdoma be jokio konkurso. Mes pasakėme, kad taip negali būti, turėtų būti skelbiamas konkursas. Tačiau mes, deja, rinkėjų valia nespėjome paskelbti jokio konkurso. Vienintelis dalykas, kurį mes padarėme, tai pasakėme, kad taip, kaip buvo iki tol, negali būti. Kadangi ministras sako netiesą, tai man kelia dar daugiau įtarimų visa šita istorija ir todėl siūlau palaukti išvadų ir nuspręsti, ką toliau daryti. Nes jeigu jau ministras sako netiesą, tai mums tikrai kelia didelių įtarimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Man atrodo, bus galima dar aiškintis. Kolega A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Ačiū. Aš norėjau atkreipti dėmesį, kad 3 Seimo nariai po praeito svarstymo kreipėsi į vidaus reikalų ministrą poną J.Bernatonį, iškeldami ne tik konkurso klausimus, bet ir daug kitų klausimų. Tiek dėl kaštų, tiek dėl poreikių, galų gale, ar bus “Sodros” duomenys toje kortelėje, ar nereikės paskui, pritrūkus “Sodros” kortelių daryti atskiras ID korteles. Mes norime išgirsti atsakymus į tuos klausimus, kol kas jų negavome ir manome, kad yra civilizuota ir būtina daryti pertrauką, nepriimti to klausimo, kol nebus gauti atsakymai, nes klaustukų yra labai daug. Aš manau, kad valdančioji dauguma pasielgtų išmintingai, jeigu priimtų mūsų pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlau priiminėti pastraipsniui. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, dar kartą. Imamės taip, kaip siūlė A.Gricius.

R.ŠUKYS. Pirma aš noriu gerbiamuosius Seimo narius informuoti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo susirinkęs… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kalba pranešėjas, minutę. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Jūs baigėte?

A.BUTKEVIČIUS. Aš gal pratęsiu vėliau…

PIRMININKAS. Prašom. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš, kaip vidaus reikalų ministras, Seimo nario A.Kubiliaus buvau apkaltintas, kad meluoju. Prašau, kad Etikos komisija išnagrinėtų šį faktą. Taip pat aš paprašiau, kad būtų išplatintas šios Vyriausybės atitinkamas nutarimas, reikalaujantis iš Vidaus reikalų ministerijos, kad būtų paskelbti konkursai. Taip pat bus padauginta, visi Seimo nariai galės susipažinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar visi laimingi ir galim priiminėti pastraipsniui. Prašom. Žinoma, ir A.Kubilius. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

R.ŠUKYS. Aš norėčiau informuoti, kad yra padauginta ir išdalinta su projekto 3 variantu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, posėdžio protokolo išrašas. Vakar buvo papildomai apsvarstytos problemos ir gauti pasiūlymai dėl šio Asmens identifikavimo kortelių įstatymo. Komitetas taip pat išklausė Vidaus reikalų ministro, Migracijos departamento ir Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo vadovės išvadų ir priėmė atitinkamus sprendimus. Pagrindinio komiteto vardu noriu pareikšti, kad kliūčių šiandien priimti įstatymą pastraipsniui, atitinkamai aptarus tam tikras pataisas, o pirma mes turime apsispręsti dėl esminės pataisos, kuri, manyčiau, pašalins taip pat ir abejones dėl galimos korupcijos ar galimo kortelių pagaminimo fakto… Komitetas pritarė pasiūlymui, kurį buvo pateikęs Seimo narys S.Buškevičius.

Tačiau šiek tiek dar pasikonsultavę su Lietuvių kalbos komisija bei Migracijos departamentu pritarė tam siūlymui, pasiūlė patobulinti. Ir yra dar įregistruotas kolegos S.Buškevičiaus ir kolegos E.Klumbio siūlymas. Visame įstatymo projekte, pradedant nuo pavadinimo, siūloma vietoje žodžių “asmens identifikavimo kortelė” įrašyti lietuviškus žodžius “asmens tapatybės kortelė”. Aš manau, tai pašalins daug aistrų. Komitetas tam pritarė, ir mes galėtume iš karto dėl šito apsispręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pirmas klausimas, kurį reikia spręsti, nes tai ir įstatymo projekto tekstas, ir pats pavadinimas. Ar sutinkame, kad visur vietoje “identifikavimo” būtų rašoma “tapatybė”? Sutinkame, nereikia dėl to balsuoti? Nereikia? Ačiū. Taigi dėl pavadinimo sutarėme. Dabar jis skambės taip: “Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymas”. 1 straipsnis. Ar yra pastabų?

R.ŠUKYS. 1 straipsniui pastabų nėra gauta.

PIRMININKAS. Galime priimti 1 straipsnį? Priimta. 2 straipsnis.

R.ŠUKYS. 2 straipsnio 1 daliai yra gautas Seimo nario J.Razmos siūlymas. Siūloma keisti 1 dalį, ją išdėstant… Gal reikėtų, kad esmę pateiktų pats autorius? Visi turi išdalytą pataisą.

PIRMININKAS. Taip. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teisus. Ačiū. Bet pirmiausia mes turime apsispręsti, ar iš viso svarstome kolegos J.Razmos pastabas?

R.ŠUKYS. Aš, kaip pranešėjas, noriu pasakyti, kadangi tik vakar 10 valandą pastaba buvo įregistruota, komitetas jos svarstymo metu nebuvo gavęs, mes neišnagrinėjome šio klausimo, tačiau aš norėsiu kalbėti.

PIRMININKAS. Gerai, dabar siūlau registruotis. Kolegos, registruojamės ir balsuosime, ar svarstome Seimo nario J.Razmos tris pastabas.

R.ŠUKYS. Dvi dėl 2 straipsnio.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Prašome balsuoti, ar pradedame svarstyti Seimo nario J.Razmos pastabas ir siūlymus? Prašome balsuoti. Reikia 29 balsų.

Už – 28. Nepakanka. Ne, nesvarstome. Yra kolegos E.Klumbio pastabos. Taip pat prašome pasiruošti balsuoti, ar pritariame kolegos E.Klumbio pastabų svarstymui. Prašome balsuoti.

Už – 57, pritarta. Taigi gal tada, gerbiamasis Egidijau… Gerbiamasis seniūne, prašome netrukdyti savo frakcijos nario. (Balsas salėje) Ir 2, ir 4 yra. Dėl žodžio “pagrindinis” 2 straipsnio 1 dalyje. E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš siūlau 2 straipsnyje išbraukti žodį “pagrindinis”.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių paremti? Minutėlę. Yra norinčių paremti? Kolega J.Olekas. Ne? Gerbiamasis G.Babravičius? Dėl kolegos E.Klumbio siūlymo. Ne? Gerbiamasis pranešėjau, J.Razma pirma. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau.

R.ŠUKYS. Norėčiau pasakyti komiteto poziciją.

PIRMININKAS. J.Razma, prašom.

J.RAZMA. Mano pataisos sudedamoji dalis taip pat buvo siūlymas išbraukti žodį “pagrindinis”, todėl aš, be abejo, palaikau ir kolegos E.Klumbio tokį patį siūlymą. Nevadindami asmens identifikavimo kortelės pagrindiniu dokumentu, mes turime galvoje, kad pasas vis dėlto lieka tas pagrindinis dokumentas, kuris ne tik viduje gali būti pilietį identifikuojantis dokumentas, bet ir visose užsienio valstybėse, ko, deja, negali atlikti kortelė. Pagaliau teisiškai sunku būtų čia apibrėžti, ką reiškia pagrindinis dokumentas. Toliau tai niekur neatskleidžiama, todėl visai logiška atsisakyti.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

R.ŠUKYS. Aš norėčiau pasakyti, kad yra komiteto nuostata, jog iš principo yra nepritarta šiam siūlymui, nes pagal tai, kad jeigu dabar bus priimtas Asmens tapatybės kortelės įstatymas, o po to Paso įstatymas, tai šie dokumentai… Šalies viduje kaip pagrindinis dokumentas iš tikrųjų lieka vienintelis, t.y. tapatybės kortelė, nes pasų kai kas iš viso neturės, tie, kurie nevyks į užsienį.

PIRMININKAS. Ačiū.

R.ŠUKYS. Jeigu mes nepasakome, kad tai yra pagrindinis, mes įvedame, kad gali būti tada… Ne apie pasus bus kalbama, kaip sakė kolega J.Razma, o bus kalbama, kad, matyt, teisės ar dar koks nors dokumentas atstotų tą pagrindinį dokumentą. Jeigu mes neapsispręsime, taip ir liks neaišku, kad tai yra pagrindinis, ir būtent šis dokumentas patvirtina tapatybę. Pasų iš tikrųjų daug kas neturės, kas nevyks į užsienį. Mes negalime pasilikti prie dvigubo pagrindinio dokumento: prie paso ir tapatybės kortelės, todėl komitetas nepritarė šiam išbraukimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir ministras J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tai, kad visose Europos Sąjungos valstybėse būtent asmens identifikavimo kortelė yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę ir pilietybę. Mes pereisime prie šio naujo dokumento palaipsniui, tačiau kelionės pasas, kuris numatomas vykti į tas valstybes, kur reikalingos vizos ir kurios galbūt ateityje nepripažins asmens identifikavimo kortelės kaip kelionės dokumento, nebus pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina asmens tapatybę. Tai bus kelionės pasas. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Priimant šį įstatymą norėtume, kad tai liktų. Jeigu nebus įrašyta žodžio “pagrindinis”, tuomet gali atsirasti tam tikra konkurencija tarp skirtingų dokumentų, o tai prieštarautų Europos Sąjungos praktikai.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis ir balsuosime dėl E.Klumbio pataisos 2 straipsniui. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Balsuosime, ar pritariame Seimo nario E.Klumbio siūlymui iš 2 straipsnio 1 dalies išbraukti žodį “pagrindinis”. Pranešėjas ir ministras nepritaria. Prašom pasiruošti balsuoti.

Už – 22, prieš – 27, susilaikė 15. Nepritarta.

Daugiau pastabų 2 straipsniui nėra. Galim priimti 2 straipsnį ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galim priimti? Priimta. (Balsai salėje) Ne. Prašau. Tada prašom dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai.

Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projekto 2 straipsnis? Balsavimas pradėtas. Balsuojam dėl 2 straipsnio.

Už – 58, prieš – 11, susilaikė 10. Straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau.

R.ŠUKYS. 3 straipsniui pastabų nėra gauta.

PIRMININKAS. Ar galim 3 straipsnį priimti? Priimtas 3 straipsnis.

 4 straipsnis. Dėl jo yra kelios pastabos.

R.ŠUKYS. 4 straipsniui yra…

PIRMININKAS. Visų pirma kolegos A.Sakalo ir kolegos E.Klumbio. Dėl E.Klumbio pastabų mes balsavom. Ar dėl A.Sakalo pastabos, kad ją galėtume svarstyti, reikia balsuoti, ar bendru sutarimu?

R.ŠUKYS. Aš norėčiau priminti kolegoms, kad šis pasiūlymas yra padarytas komiteto pavedinimu, nes komitete tas klausimas buvo papildomai apsvarstytas (dalyvavo Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė ir iš Migracijos departamento). Vis dėlto komitetas primygtinai siūlo grįžti prie tos įstatymo formuluotės, kuri buvo svarstymo metu, iki pritariant kolegos E.Klumbio pataisai. Aš dabar bijau pasakyti, bet kolega E.Klumbys, dalyvaudamas posėdyje, lyg ir labai neprieštaravo, kad būtų mažiau teisinių problemų ir galimų žmogaus teisių pažeidimų. Galbūt pavyktų išvengti, jeigu būtų grįžta prie tos pataisos, pritarta kolegos A.Sakalo pataisai kaip komiteto pataisai ir…

PIRMININKAS. Ačiū. Aš supratau. Ar, kolegos, reikia formaliai balsuoti, kad svarstytume kolegos A.Sakalo pataisą? Nereikia balsuoti? Bendru sutarimu. Tada prašom. Gal iš eilės kolega E.Klumbys ir, jeigu pageidaus, pats kolega A.Sakalas. Prašom. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš irgi esu pateikęs savo pataisą 4 straipsnio 4 daliai. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad profesorius A.Sakalas komiteto vardu teikia pakeitimą, kuriame kalbama, kad duomenys asmens identifikavimo kortelėje įrašomi lietuviškais rašmenimis, o piliečio vardas ir pavardė įrašomi nustatyta tvarka. Aš siūlau, kad duomenys asmens identifikavimo kortelėje būtų įrašyti valstybine kalba. Yra du skirtingi dalykai – valstybinė kalba ir tvarka. Net ir tie… Aš noriu atkreipti dėmesį, kad ir ta nustatyta tvarka yra įrašoma valstybine kalba, t.y. tvarka ir valstybinė kalba yra du skirtingi dalykai.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Mažą pastabėlę. Kadangi mes sutarėm, kad lyg ir tapatumo kortelė, tai visur turbūt keičiam į tapatumą?

PIRMININKAS. Taip, automatiškai. Tapatybės, taip. Prašau. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Jeigu teisingai supratau, dabar kalbame dėl Seimo nario E.Klumbio pasiūlymų, taip? Visų pirma dėl paso duomenų rašymo valstybine kalba. Aš norėčiau dar kartą, kolegos Seimo nariai, pabrėžti, jog ši kortelė (taip pat, kaip ir kelionės dokumentas) bus naudojama visoje Europos Sąjungos teritorijoje ir tose valstybėse, su kuriomis turėsime susitarimus, t.y. ant kortelės turės būti jos pavadinimo vertimas bent jau į anglų kalbą, todėl šis pasiūlymas nėra tinkamas. Mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitete tai buvo apsvarstyta ir kartu su kalbininkais buvo prieita prie išvados, jog reikėtų priimti tokį siūlymą, kaip yra pateikta Seimo nario A.Sakalo.

PIRMININKAS. Prašom. Ar gerbiamasis pranešėjas dar nori pasiūlyti, nes čia iš esmės yra du tos pačios dalies variantai, taigi mes galėtume balsuoti dėl kiekvieno atskirai. Galėtume balsuoti ir alternatyviai, jeigu kolega E.Klumbys neatsiėmė savo pataisos.

R.ŠUKYS. Komitete buvo pritarta ir svarstoma, kad vis dėlto turi būti ta redakcija, kokia buvo iki tol. Aš dabar nelabai įsivaizduoju, kad duomenys, be to vertimo, būtų įrašomi, pavyzdžiui, lietuviškais rašmenimis, bet nevalstybine kalba. Tai, manau, savaime suprantama. Tokia formuluotė, kaip dabar yra pateikta kolegos A.Sakalo, buvo ir su ja sutiko Valstybinė kalbos komisija.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jeigu sutiktumėte, aš siūlau balsuoti alternatyviai: mygtukas “už” – kolegos A.Sakalo siūlymas, o iš tikrųjų komiteto siūlymas, mygtukas “prieš” – kolegos E.Klumbio siūlymas. Susilaikę neskaičiuojami. Dar kartą norėtų kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Aš dėl balsavimo tvarkos. Aš norėčiau išsiaiškinti: jeigu dabar bus balsuojama alternatyviai, tai bus pasirinktas variantas, dėl kurio bus antrą kartą balsuojama?

PIRMININKAS. Jeigu jis nesurinks reikiamos daugumos. O jeigu iškart bus aiški dauguma, tai tas alternatyvus variantas kuris nugalės, tas ir bus.

E.KLUMBYS. Vadinasi, keis dabar projekte įrašytą straipsnį?

PIRMININKAS. Taip. Tinka? Mielieji kolegos, prašom registruotis. Prašom registruotis ir alternatyviai balsuosim dėl 4 dalies: mygtukas “už” – kolegos A.Sakalo, tiksliau, Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas, mygtukas “prieš” – kolegos Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario E.Klumbio siūlymas. Susilaikę neskaičiuojami.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Dėmesio, kad nesipainiotume, dar sykį kartoju: mygtukas “už” – kolegos A.Sakalo siūlymas, kurį remia Teisės ir teisėtvarkos komitetas, mygtukas “prieš” – kolegos E.Klumbio siūlymas. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Prašom balsuoti.

Už – 59, prieš – 11 ir vis tiek susilaikė 9. Taigi pritarta kolegos A.Sakalo siūlymui. Daugumos gana, taigi antrą kartą balsuoti nereikia. (Balsas salėje). Po viso straipsnio, gerbiamasis kolega. Ar galime priimti 4 straipsnį, ar reikia dar kartą… (Balsai salėje) Minutėlę. Prašom dėl 7 punkto 1 dalies. Kolega E.Klumbys 1 dalyje 7 punktą siūlo įrašyti. Prašom, gerbiamasis Klumby.

E.KLUMBYS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš siūliau įrašyti į kortelę piliečių pageidavimu 7 punktą, kad jam pageidaujant yra įrašoma piliečio tautybė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas.

R.ŠUKYS. Šis klausimas, matyt, negalėtų būti svarstomas, nes svarstymo metu kolegos S.Buškevičiaus analogiškas siūlymas buvo atmestas.

PIRMININKAS. Mes turime svarstyti, nes kita stadija. Dabar kolega…

R.ŠUKYS. Bet komitetas nepritarė, praeitą kartą buvo išsakyti argumentai.

PIRMININKAS. A.Plokšto su kita nuomone. Prašom.

A.PLOKŠTO. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau kalbėti prieš pirmiausia dėl to, kad lietuviškais rašmenimis. Kadangi yra tokia situacija, pavyzdžiui, ir dabar šešerius metus vyksta derybos su Lenkijos Respublika dėl tautinių mažumų, arba nelietuviškos kilmės piliečių, pavardžių rašybos. Ten gali būti priimtas sprendimas, kad…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Artūrai, mes dėl to jau nubalsavome. Mes dabar kalbame…

A.PLOKŠTO. Dabar kalbame dėl viso straipsnio.

PIRMININKAS. Prašom.

A.PLOKŠTO. Manau, nebuvo pasirinkta alternatyvos – arba taip, arba taip. Mes pasunkiname sau ateitį, nes galbūt šį įrašą po to reikės keisti.

PIRMININKAS. Kolega A.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabartiniame Lietuvos Respublikos pase mes turime tokią teisę, jeigu norime, galime įrašyti savo tautybę. Tai yra konstitucinė teisė. Kodėl mums atimama ši mūsų teisė. Todėl prašau, kad būtų galima į asmens tapatybės kortelę piliečio pageidavimu įrašyti tautybę. Priešingu atveju, mums liks vienas kelias – kreiptis į Konstitucinį Teismą.

PIRMININKAS. J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jau svarstymo metu dėl tautybės įrašymo buvo pasakyti specialistų argumentai. Aš norėčiau juos pakartoti. Pagrindinis argumentas, kodėl negalima būtų to įtraukti, yra tas, kad pagal Europos direktyvas tai priskiriama jautrių duomenų grupei, t.y. tų, kurie negali būti skelbtini, nes yra pažeidžiamos žmogaus teisės. Jeigu mes dabar priimtume tokį sprendimą, tai 2004 metais mes vis tiek turėtume jį keisti ir keisti tas korteles. Manyčiau, jeigu mes jau nusprendėme integruotis į Europos Sąjungą, tai pratinkimės ir gyventi pagal jų taisykles. Niekas nedraudžia žmogui skelbti savo tautybę, bet toks įrašymas į asmens viešą dokumentą, prieštarautų tai tvarkai, kuri nustatyta Europos Sąjungos erdvėj.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis ir balsuosime dėl kolegos A.Klumbio pataisos. Registracija. Prašom registruotis. Dabar registruojamės, o balsuosime dėl kolegos E.Klumbio siūlymo – 4 straipsnio 1 dalį papildyti 7 punktu. Dėmesio! Piliečiui pageidaujant, tautybė, t.y. tas, kas įrašoma toje kortelėje. Dabar prašom registruotis. 92 Seimo nariai. Mielieji kolegos, dėmesio! Balsuojame, ar pritariame Seimo nario E.Klumbio siūlymui papildyti 4 straipsnio 1 dalį 7 punktu dėl tautybės. Komitetas ir ministras tam nepritarė. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 24, prieš – 42, susilaikė 17. Nepritarta. Minutėlę, po viso straipsnio. Ar galime priimti 4 straipsnį, ar turime balsuoti… Prašom. Tada dėl viso straipsnio – J.Razma. Dėl 4 straipsnio. Prašom.

J.RAZMA. Pirmiausia turiu apgailestauti, kad Seimo nariams pristigo drąsos bent pasvarstyti mano siūlymą – įdentifikavimo kortelėje įtalpinti ir socialinę kortelę. Aš nesakau, galėjome nepriimti to siūlymo, bet stebiuosi, kad net stinga drąsos apie tai kalbėti. Turbūt bijoma sužinoti, kad jau su konkursais nueita taip toli, kad šis racionalesnis sprendimas yra sunkiai įmanomas.

Dėl esmės, dėl tų pastabų, kurios čia buvo priimtos ar nepriimtos, man atrodo, kad ir kokią pataisą, ar gerbiamojo A.Sakalo, ar E.Klumbio būtume priėmę, abu tos dalies variantai yra blogi. Dabar mes priėmėme, kad įrašai daromi lietuviškais rašmenimis. Bet pranešėjas pats minėjo, kad turės būti bent dalies kortelės įrašų vertimas į anglų kalbą. Kaip jūs užrašysite tą vertimą vien lietuviškais rašmenimis? Man atrodo, jūsų formuluotė yra netinkama. Reikėjo parašyti aiškiau, kas verčiama, kas užrašoma lietuviškai. Šis straipsnis, gaila, parengtas nekokybiškai.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas – kitą nuomonę.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pritarti 4 straipsniui, pateiktam komiteto variantu. Tą, ką kolega J.Razma sako, iš principo šioje kortelėje galima padaryti. Jeigu būtų pasirengta ir kada nors priimtas sprendimas naudoti socialines korteles toje pačioje kortelėje, techniškai tas būtų galima. Jeigu mes šiandien būtume priėmę sprendimą tą būtinai padaryti, tai mes būtume sustabdę tapatumo kortelių priėmimą, jų įgyvendinimą priėmus šį įstatymą. Todėl siūlau pritarti 4 straipsniui taip, kaip jis buvo pateiktas.

PIRMININKAS. Registracija, kolegos, ir balsuosime dėl viso 4 straipsnio. 94 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo 4 straipsnis? Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Balsuojame dėl 4 straipsnio – įrašo asmens tapatybės kortelėje.

Už – 71, prieš – 11, susilaikė 8. Straipsnis priimtas. Repliką – kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, sulaukėme nepriklausomoje Lietuvoje, kai net pagrindiniame pagal šitą įstatymą dokumente piliečiui pageidaujant nebus galima įrašyti tautybės. Prisiminkime tarybinius laikus, kokią matome evoliuciją. Tarybiniais laikais tautybė buvo įrašoma privalomai. Atkūrus Lietuvą, tautybė buvo įrašoma pageidaujant, šiandien mes jos iš viso atsisakome. Europos Sąjungoje prigyventa iki to, kad tautybė tapo problema. Mes einame aklai tuo pačiu keliu, ir aš dėl to labai apgailestauju.

PIRMININKAS. Dar kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Be abejonės, mane stebina tokia Vyriausybės pozicija, kai tautybės įrašymas tampa jautriu dalyku. Gal greitai sulauksime iš Vyriausybės įstatymo projekto, kur bus jautrus dalykas ir mūsų valstybę vadinti Lietuva. Ir, matyt, grįšime prie caro okupacijos laikų, kai Lietuva buvo vadinama “Severo zapadnyj kraj”. Susimąstykime, gerbiamieji Seimo nariai, kur mes einame? Aš manau, kad tai yra Lietuvos piliečių jausmų įžeidimas, tai pažeidžia pagrindines mano kaip žmogaus teises ir aš asmeniškai kreipsiuosi į Briuselį, į Žmogaus Teisių Teismą, kad šitas įstatymas būtų panaikintas. Kas mes esame? Mes negalime… Jeigu kam nors jautru, yra toks posakis, klausia, kas tu esi? Atsako – tėvas inžinierius, o motina vėl kas nors. Tai kas čia yra? Man tai nėra jautru, aš didžiuojuosi, kad esu Lietuvos pilietis, aš esu lietuvis ir aš noriu turėti teisę, kad pagrindiniame dokumente būtų įrašyta mano tautybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar labiau didžiuojuosi, kad aš esu lietuvis, ir ne tik lietuvis, bet ir žemaitis. Bet man nereikia jokių pažymų, niekur po pasaulį važinėjant rodyti, kad aš esu lietuvis, man pakanka to, kad aš tai suprantu. Man atrodo, bet koks tautybės įrašymas į dokumentus, tuo labiau tarptautinius dokumentus, tikrai nebūtinas. Man nebūtinai reikalingas šitas Briuselio sprendimas, kad ten jautrūs duomenys. Jautrūs, nejautrūs, ne čia esmė. Kiekvienas žmogus yra tos tautybės, kokios jis jaučiasi, kaip jis supranta savo tautą.

Aš noriu padėkoti Seimo nariams už tai, kad mes priėmėme 4 straipsnį su pataisa, nereikalaujančia įrašyti privalomą arba norimą dalyką – tautybę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Imamės 5 straipsnio. Ar yra pastabų? Nėra pastabų? Galime priimti? Nereikia balsuoti. Priimta.

6 straipsnis. Nėra pastabų? Galime priimti? Priimta.

7 straipsnis. Irgi nėra pastabų? Galime priimti? Ačiū.

8 straipsnis. Galime priimti. Ačiū.

9 straipsnis dėl įsigaliojimo. Nėra pastabų? Galime priimti. Ačiū. Priimta.

Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, dabar prašom dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. J.Olekas pirmasis.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu visus šiandien pritarti teikiamam įstatymo projektui, kurį mes priėmėme pastraipsniui, t.y. Asmens tapatumo kortelių įstatymui. Tai iš tikrųjų pažangus būdas pakeisti mūsų šiandien naudojamus pasus. Kviečiu visus pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Technika truputį genda. Dabar viskas gerai. Kolega J.Razma. Kita nuomonė.

J.RAZMA. Aš manau, kad buvo galimybė labai panašų įstatymą, kokį mes šiandien priėmėme, priimti beveik vieningai balsuojant, be jokių įtampų, be įtarinėjimų, jeigu valdančioji dauguma būtų parodžiusi daugiau dėmesio toms pastaboms, tiems klausimams, kurie buvo iškelti. Deja, net pabijota padiskutuoti dėl galimybės sutapatinti identifikavimo ir socialinę kortelę. Galėjome po diskusijų atmesti, kaip neįmanoma dalyką, kad nueita pakankamai toli, kad laukti bus brangiau, negu siekti to sutapatinimo ir panašiai. Toks įspūdis, kad jau tų kortelių gamintojai pasidalijo, kas gaus užsakymą socialinei kortelei, kas identifikavimo, kas vairuotojo pažymėjimo kortelei. Jeigu nekreipiama dėmesio į mano, kaip opozicijos atstovo, pastabas, aš nežinau, kodėl Seimas ignoravo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pastabas, kurių viena yra labai esminga.

Aš pacituosiu: “Siūloma identifikacinė kortelė realiai neatliks jokių kitų funkcijų, išskyrus paso pakaitalą šalies viduje. Išvažiuoti į užsienį piliečiui bus būtinas kitas asmens dokumentas, įprastinis, popierinis pasas”. Taigi ar ne per brangu vien tik šiai siaurai funkcijai daryti atskiras korteles? Mes galėjome įstatymu numatę kartu turėti ir socialinę kortelę, kurioje, be jokios abejonės, būtini tie patys duomenys kaip identifikacinėje kortelėje asmeniui identifikuoti. Socialinę kortelę pateikęs asmuo taip pat turi būti ne mažiau tiksliai identifikuojamas. Taigi švaistomos valstybės lėšos. Kiek aš žinau, ir Vyriausybėje buvo sumanymas sukurti kažkokią komisiją, kuri įvertintų kortelių sujungimo perspektyvą, bet, atrodo, nesulaukta jokių išvadų. Mes, kai kurie Seimo nariai, iškėlę klausimus ministrui J.Bernatoniui, šiandien taip pat negavome atsakymų. Mane stebina šitas skubotumas. Reikia tikėtis, kad Prezidentas prieš pasirašydamas tuos klausimus išnagrinės ir bent tada išgelbės padėtį.

PIRMININKAS. Kolegos, primenu, kad kalbant dėl balsavimo motyvų laiko limitas 2 minutės. Kolega G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar ankstyvą rytą maniau susilaikyti balsuojant dėl šio įstatymo, bet dabar noriu pasisakyti už dėl kelių priežasčių. Mano argumentai bus pateikiami tik informacinės visuomenės plėtros kontekste. Informatikai identifikacinės kortelės (kai atsirado technologinės galimybės) klausimą pradėjo svarstyti 1995–1996 metais. 1998 m. Vyriausybė priėmė atitinkamus sprendimus ir aš suskaičiavau šešis Ministrus Pirmininkus (įskaitant ir paskutinį), kurie turėjo galimybę šitą problemą išspręsti.

Problemos, kurios susijusios su dabar svarstomu klausimu, t. y. dėl identifikacinės kortelės, yra labai paprastos. Kažkas labai konkrečiai kaltas, kad per 3 metus nebuvo sugebėta sukurti koncepcijos ir išspręsti klausimų, susijusių su galimybe sujungti identifikacinę kortelę, kaip vidaus dokumentą, ir “Sodros” kortelę arba visus kitus identifikavimui reikalingus dokumentus.

Dabar priimamas įstatymas ir numatytos jame nuostatos tokios galimybės neatmeta, dėl to tokia koncepcija artimiausiu metu turi būti sukurta ir patvirtinta, ir jos pagrindu išspręsti informacinės visuomenės plėtros klausimai. Vienintelė reali problema yra ta, kad konkurso sąlygose, kurios numatomos dėl kortelių gamybos, būtų nurodyta, kad su būsimuoju elektroniniu (…) kortelės… nebūtinai turi būti tas pats tiekėjas.

Tai vienas aspektas. Kitas labai svarbus aspektas tas, kad konkurso sąlygose dėl įrangos nėra vienareikšmiškai tiksliai nurodyta, kad ta įranga, kuri bus tinkama šioms kortelėms gaminti, ne elektroninėms arba plastmasinėms, lygiai taip pat papildžius kai kuriais modeliais būtų tinkama aptarnauti ir kitai identifikacinei kortelei su elektroniniais dalykais. Problema kilo dėl to, kad kažkas laiku nesprendė klausimų. Tie nuostoliai yra, bet jie nieko bendro neturi su mūsų svarstomu įstatymu. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gaila, kad šiandien Seimui pritrūko kvapo pasakyti “ne” valdininkų savivalei, pereinančiai į korupciją. Ir man labai keista, kad Lietuvos Respublikos Seimas, kuriame mes visi taip iškilmingai prisiekėme prieš metus, kaip aukščiausia šalies valdžios institucija nepasiūlo išsiaiškinti, jeigu yra koks nors įtarimas, ir tada žengti kitą žingsnį. Kol mes šito nepradėsime daryti, o eisime kaip buldozeriai, mes tikrai šalyje tvarkos ir teisybės nepasieksime. Valdininkai daro ką nori, ir mes matome, kad tai yra nešvariai daromas dalykas. Visų pirma šios kortelės, kurios kainuos didžiulius pinigus iš valstybės biudžeto ir taip pat iš Lietuvos žmonių kišenės, po kelerių metų bus išmestos į šiukšlyną. Ir tik po to mes darysime bendrą kortelę. Aš nesuprantu pono G.Babravičiaus. Mes tada darysime vieną kortelę, ne šią plastikinę, o gerą, kuri tikrai atitiks informacinės visuomenės reikalavimus ir kartu ji bus ir vadinamoji “Sodros” kortelė, t.y. vienas dokumentas. Šiandien pasirengta rengti ne tokį dokumentą ir tai yra net ne tarpinis variantas, o kažkoks nuvedantis į šoną. Taip pat buvo, kai buvo pradėti gaminti valstybiniai automobilių numeriai, kurie iš pradžių rūdijo. Tik po to, kai buvo skirti pinigai… Beje, Vidaus reikalų ministeriją, atkreipkite dėmesį, kartkartėmis lydi įdomūs skandalai: dėl valstybinių automobilių numerių, dėl kitų dalykų, ir nė karto iki galo neišsiaiškinama, kas gi yra kaltas ir kas ką daro. Todėl Seimas iš principo turėtų nepriimti įstatymo, kol neišsiaiškinta, ir tik po to, išsiaiškinus, vieną kartą pasakyti, kad negalima šitaip elgtis. Kitaip mes tampame statistais ir įkaitais. Arba kas gali paneigti? Gal tikrai mes čia kai kas esame suinteresuoti, atsiprašau. Bet ne tam mes čia atėjome dirbti, todėl aš iš principo pasisakau ne už idėją, bet prieš tokį įstatymo prastūmimą Seime. Kviečiu visus padorius Seimo narius balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kolegė G.Purvaneckienė. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti už šio įstatymo priėmimą dėl opozicijos ir pozicijos santykių. Nestabdykime technologinės pažangos įgyvendinimo, nes tai iš tikrųjų bus žingsnis į informacinę visuomenę, realus žingsnis, praktinis. Gerbiamasis ministras J.Bernatonis užtikrino, kad jeigu buvo korupcijos buvusiose vyriausybėse, jeigu buvo kokio nors nesąžiningumo, Vidaus reikalų ministerija išsiaiškins. Pasitikėkime mūsų ministru.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu šis įstatymas bus priimtas, tai bus teisinio nihilizmo etaloninis pavyzdys. Dar nėra įstatymo, o konkursas jau paskelbtas. O kai kas sako, kad ir kortelės pagamintos. Įsivaizduokime, jeigu mes dabar paskelbtume konkursą boingams pirkti už 3 mlrd. JAV dolerių, o paskui nepriimtume įstatymo. Kas už tai atsakytų? Aš nesu prieš kortelės įvedimą kaip pažangos dalyką, bet aš esu prieš neaiškius dalykus, kurie kelia daug įtarimų dėl korupcijos.

Kitas dalykas. Kodėl šiandien man buvo atimta teisė mano pageidavimu įrašyti tautybę, ne privalomai, bet mano pageidavimu. Gal ateityje man bus atimta teisė ir lietuviškai kalbėti. Pone Juršėnai, juokų čia nėra. Ne taip seniai atkovojome nepriklausomybę ir baisu vėl ją prarasti. Viskas prasideda nuo mažiausių dalykų: nuo kalbos, nuo tautiškumo, nuo kultūros. Todėl aš pasisakau prieš šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji kolegos, deja, man dar vieną kartą tenka įsitikinti, kad kai kuriems Seimo nariams galioja auksinė taisyklė, kad kartojimas yra mokslų motina. Todėl man asmeniškai Seimo nariui J.Razmai tenka pakartoti tai, ką aš jau kalbėjau, kai buvo svarstomas šio įstatymo projektas. Taip, Informacinės visuomenės plėtros komitete mes nagrinėjome šį klausimą, ir manome, kad turi būti sukurta strategija dėl įvairių kortelių įvedimo. Tačiau išsiaiškinę įstatymą, kurį svarstome, aiškiai suprantame, kad šios kortelės įvedimas neprieštarauja tolesniam šios kortelės tobulinimui įvedant elektroninių duomenų nešiklį. Mes manome, kad šis įstatymas turi būti priimtas dėl tų dalykų, apie kuriuos buvo kalbėta: dėl pasų blankų stygiaus ir kitų dalykų. Neatsisakome minties, kad artimiausiu metu turėtų būti sukurta strategija ir visų kitų kortelių įvedimas turi būti tarpusavyje derinamas. Kai kuriems Seimo nariams norėčiau pasakyti, kad tai nėra vienareikšmis dalykas ir nėra vieningos praktikos pasaulyje, kad būtų įvedama viena vieninga kortelė. Taigi reikia diskutuoti, turi būti nustatyta ir patvirtinta strategija, o svarbiausias klausimas – kad tos kortelės tarpusavyje būtų suderintos ir neprieštarautų tolesnei galimybei jas integruoti. Todėl aš pasisakau už šio įstatymo priėmimą ir kviečiu visus žmones, kurie yra suinteresuoti Lietuvos ateitimi, balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas Seimo narys prieš – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, labai dažnai girdžiu apgailestavimus, kad jau ir tautybės negalima bus įrašyti, ir kalbos galbūt, ir valstybės pavadinimas bus kitoks. Mūsų didieji politikai Lietuvai parinko Prūsijos likimo kelią. Taigi nereikia stebėtis, kad tokias korteles priimame. Bet dabar apie pačias korteles. Gerbiamieji socialdemokratai, pastebiu jūsų tendenciją, kuri buvo 1995–1996 metais: nusispjauti į bet kokius argumentus, mes valdome. Rezultatai buvo aiškūs. Todėl prašyčiau, kad šiuo argumentu – mes tik valdome – jūs netikėtumėte.

Dabar toks elementarus dalykas – pagrindinis ar ne pagrindinis dokumentas. Atrodo, buvo labai logiška išbraukti žodį “pagrindinis”, nes vis tiek pasas bus ir į Rytų Europą, ir į Vakarų Europą, ir į Ameriką ir kur nori važiuojant. Taip pat, pasirodo, ir dėl “Sodros”. Pensininkui pagrindinis bus “Sodros” dokumentas, nes kortelė neatstos. Ne, užsispyrę įrašome pagrindinis ir viskas.

Toliau. Jau yra paskelbtas konkursas, yra parengtas maketas, ten įrašyti duomenys. Ir dabar visi, kurie balsuoja už, supranta, kad jeigu reikės keisti, teks mokėti papildomai. Nesinori papildomai mokėti, o užmaskuoti, koks jau yra maketas paskelbtas. Iš tikrųjų kompleksiškai reikėjo spręsti ir “Sodros” duomenis, gal dar kokius, kad tai būtų kortelė, pritaikyta kiekvienai situacijai. Nors ir keisis Europos dokumentas, pas mus jis veiktų kaip kompleksinis. Ne, vis tiek priimame tokį, koks jau yra paskelbtas maketo konkursas. Gerbiamasis A.Matulevičius iš tikrųjų teisus. Ko mes skubėjome, kai niekam kitam tokios identifikavimo kortelės nereikėjo, o tik tiems, kurie paskelbė konkursą, daugiau niekam jos šiandien nereikėjo. Todėl iš tikrųjų būtų gerai atidėti, išsiaiškinti visą dalyką ir, jeigu galima, pataisyti, o tuos pinigėlius geriau papildomai sumokėti negu po penkerių ar šešerių metų vėl iš naujo viską pradėti daryti. Todėl aš siūlau neskubėti jo viso priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu registruotis. Kolegos, registracija. Gerbiamieji, prašome registruotis.

Užsiregistravo lygiai 100 Seimo narių. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo. Balsavimas pradėtas.

Už – 61, prieš – 23, susilaikė 13. Asmens tapatybės kortelės įstatymas priimtas. Mielieji kolegos, kolega Seimo narys G.Šileikis siūlė priimti protokolinį sprendimą dėl to, kad būsima medžiaga, kurią, matyt, pateiks STT, būtų pateikta ir Seimui. Gerai. Minutėlę, tegul ministras pasakys.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, visa pateikta medžiaga bus paskelbta viešai. Seimo nariai galės laikraščiuose paskaityti.

PIRMININKAS. Vadinasi, galime sutikti, kad ta medžiaga bus pateikta ir Seimui. Sutinkame? Viskas aišku. Ačiū. Mielieji kolegos, aš siūlau dabar priimti įstatymą dėl įgyvendinimo ir tada sakyti visas kalbas. Mielieji kolegos, po antro įstatymo, gerai? (Triukšmas salėje) A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, ir taip tos demokratijos Seime kasdien vis labiau mažėja, nors truputį duokite. Aš labai trumpai. Tiesiog noriu apgailestauti, kad partiniai interesai ima viršų virš proto ir sąžinės. Atsiminsime, ką mes šiandien padarėme. Mes iš tikrųjų parodėme, kad valdininkai gali ir toliau savavaliauti ir daryti ką nori. Patikėkite, visiškai nesuvaldysite. Aš kreipiuosi į valdančiąją daugumą. Nesuvaldysite, ir jie taip pat pašalins jūsų Vyriausybę kaip nuėmė mūsų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar keturi prie mikrofonų, daugiau nė vieno. Pertrauka bus vėliau. Interpeliacija taip pat vėliau. Prašom su tuo susitaikyti. V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai nekalbėčiau, jeigu ne kolega A.Matulevičius. Man būtų smagu, kad jis pasižiūrėtų, kaip šis klausimas buvo sprendžiamas. Mano rankose yra trijų buvusių premjerų dokumentai. G.Vagnorius su V.Žiemeliu, G.Vagnorius su S.Šedbaru, A.Kubilius su … (dabar greitai nerandu) ir R.Paksas. Tai būtų gerai, kad prisiimtų dalį atsakomybės ir liberalai su buvusiu savo premjeru ir opozicijos lyderiu. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš taip pat galiu tik prisidėti prie apgailestavimo dėl skuboto šiandienos mūsų sprendimo. Kaip matėte, mūsų frakcija vieningai balsavo prieš, nors mes norėjom pasisakyti už pažangesnes dokumentų formas, bet, deja, valdančioji dauguma mus savotiškai įvarė į kampą. Aš dar kartą noriu apgailestauti dėl ministro J.Bernatonio kelis kartus reikštų kaltinimų A.Kubiliui. Pasirodo, kad ministras nelabai moka skaityti dokumentus. Aš dabar prieš akis matau A.Kubiliaus Vyriausybės nutarimą, kurį pats J.Bernatonis prašė išdalinti. Tai čia yra pavedimas Vidaus reikalų ministerijai vykdyti viešąjį asmens dokumentų išdavimo sisteminės ir programinės įrangos ir vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos darbų konkursą. Normalus ministras galvotų, dėl kokių asmens dokumentų vykdyti konkursus. Žinoma, galvotų apie tuos dokumentus, kuriuos numato įstatymai, o ne įstatymų projektai. Čia yra jo problema, jeigu jis rengia konkursus dėl kortelių, kurių dar nebuvo įstatymais numatyta. Gaila, kad mes tokius sprendimus pridengiam savo skubotai priimtu įstatymu ir išvengiam diskusijos apie socialinės ir asmens identifikavimo kortelės sutapatinimą. Mane stebina valdančiosios daugumos atstovų pasakymai, kad bus strategija, gal po kiek laiko įvesim tobulesnes korteles. Gerai, plėškim iš žmonių dar kartą pinigus, kai po metų reikės keisti tas korteles. Akivaizdu, kad šitų identifikavimo kortelių žmogui beveik neprireiks. O štai socialinė kortelė jam gali būti dažnai reikalinga. Aš neabejoju, kad tuoj mums reikės daryti keitimus, kažkas iš to uždirbs, bet, deja, iš žmogaus kišenės bus paimta papildomų litų.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis ir A.Sakalas.

P.GRAŽULIS. Labai gaila, kad įstatymą galėjome priimti bendru sutarimu, jeigu jis būtų rimtai parengtas, nebūtų jokios įtampos. Atmestos kelios racionalios įstatymo pataisos. Viena iš tų, kad kaip demokratinės visuomenės pilietis žmogus galėtų nori ar nenori pasirinkti ir jeigu jis nori, galėtų įsirašyti į kortelę savo tautybę. Aš noriu priminti, kad net JAV yra ta galimybė palikta ir į identifikavimo kortelę norintis žmogus įsirašo savo tautybę.

Kitas dalykas. Jeigu kalbėsime apie civilizuotus kraštus, apie tas pačias JAV, tai ten yra vienintelė kortelė, kuri atstoja ir vairuotojo pažymėjimą, ir “Sodros” pažymėjimą, ir darbo pažymėjimą, ir nereikia jokių papildomų kitų dokumentų pačiose JAV. Tik tie, kurie išvyksta iš JAV, įsigyja pasą. Mes gi ir gaminsim dešimt kortelių, ir pasą turėsim. Švaistysim pinigus. Aš noriu priminti Seimo nariams, kad vien tik šios kortelės atspausdinimas, aptarnavimas kainuos daugiau kaip 30 mln. Lt per trejus metus. Ar mes esame jau tokie turtingi, kad galim šitaip švaistyti lėšas, šitaip netaupyti? Galų gale dar kartą primenu, kadangi buvo priimta ši įstatymo pataisa, neleidžianti įrašyti man į pagrindinį dokumentą savo tautybės, kreipsiuosi ir į Konstitucinį Teismą, ir į Žmogaus teismą Briuselyje, kad ši neteisybė ir šis žmogaus teisių suvaržymas būtų likviduotas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir A.Sakalas.

A.SAKALAS. Pradžioje aš pajuokausiu. Tiesiog norėčiau užjausti poną P.Gražulį, kad neįrašius tautybės į jo asmens kortelę, jis gali staiga surusėti arba pasidaryti dar kokiu kitu piliečiu.

Dabar rimtai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė, labai atidžiai svarstė šitą dokumentą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesudarytas vien iš socialdemokratų ar socialliberalų, ten dalyvavo ir liberalai, ir konservatoriai, ir kitų partijų atstovai, geranoriškai visos pastabos buvo nagrinėjamos ir dauguma jų buvo priimta beveik bendru sutarimu. Gal tik viena pataisa buvo priimta vienam komiteto nariui susilaikius. Aš manau, kad buvo puiki galimybė tiems, kurie teikia pataisas, teikti jas prieš tai, gerokai anksčiau negu šiandien. Būtume jas apsvarstę, o dabar mes šito paprasčiausiai negalėjome padaryti. Taigi aš noriu pasakyti, kad tas dokumentas buvo parengtas labai kruopščiai, labai atsakingai ir tos abejonės, kurios buvo išsakytos, man rodos, yra arba pavėluotos, arba be pagrindo.

Kitas dalykas. Kai kurie kolegos siūlė, kad reikėtų gauti, ištirti, tai aš manau, kad dabar yra geresnis kelias, kai vidaus reikalų ministras davė pavedimus kitoms institucijoms ištirti, kaip ten iš tikrųjų buvo su tuo konkursu, kuris dar buvo skelbtas kitų vyriausybių laikais, negu kad sudaryti komisiją, tarkime, Seimo komisiją ar kitokią. Mes puikiai žinome, jeigu norime ką nors užglaistyti arba ką nors paslėpti, tai sudarom komisiją. Taip buvo padaryta su Pakaunės įvykiais, taip buvo padaryta su Bražuolės tilto sprogdinimu ir panašiai. Sudarėme komisiją ir viskas dingo kaip į vandenį. Todėl ministro pasirinktas kelias yra geriausias.

Dar aš tokią išvadą padariau (taip, baigiu). Jeigu vykdai buvusių vyriausybių sprendimus, liberalų, konservatorių sprendimus, tai daugiausia kritikos gauni iš tų pačių liberalų ir konservatorių. Man peršasi išvada, kad niekad nereikia vykdyti buvusių vyriausybių sprendimų, nors ta išvada, aišku, yra bloga. Geri sprendimai turi būti vykdomi.

Asmens tapatybės kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-885(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją kolegą R.Šukį ir priimam vykdymo įstatymą, arba įgyvendinimo įstatymą, o visus kitus dalykus tada atidedam, darom pertrauką ir imamės interpeliacijos. Pašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Priimti teikiamas Lietuvos Respublikos asmens identifikavimo kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymas. Savaime suprantama, kad ir šiame įstatyme, nes jie susiję, yra asmens tapatybės kortelė, taip pat galioja sąvokos pakeitimas. Aš norėčiau iš karto pabrėžti, kad…

PIRMININKAS. Ar sutinkam, ar reikia balsuoti?

R.ŠUKYS. …protokole būtų atspindėta. Pataisų ir pasiūlymų šiam įstatymo projektui pateikta nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galim 1 straipsnį priimti? Priimta. 2 straipsnis? Priimta. 3 straipsnis? Priimta. Ir 4 straipsnis? Priimta. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Taigi tada prašyčiau registruotis ir balsuosime. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos, registracija.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai.

Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymas, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 51, prieš – 10, susilaikė 13. Mielieji kolegos, Asmens tapatybės kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymas priimtas.

Dabar, mielieji kolegos, dėl tolesnės darbo tvarkos. Kadangi turi būti pertrauka, reikia ir moraliai, ir techniškai pasirengti, tai 10 minučių pertrauka. Po pertraukos interpeliacija ir kiti klausimai, kurie po interpeliacijos. Sutaupytume laiko, tada grįžtume prie dabartinių, arba pagal dabartinę seką einančių, klausimų. Ačiū.

Pertrauka

Seimo narių interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui K.R.Dobrovolskiui (Nr.IXP-1078)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame lapkričio 6 dienos Seimo rytinį plenarinį posėdį. Prašom iš pradžių registruotis. Kolegos, prašom registruotis. Kol kas 25 Seimo nariai.

Mielieji kolegos, dabar darbotvarkės 1-8 punktas – Seimo narių interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui. Primenu, gerbiamieji kolegos, kad dirbsime pagal Statuto 221 straipsnį, t.y. interpeliacija Seimo posėdyje nagrinėjama tokia tvarka: pirmiausia interpeliacijos pateikėjų kalba arba pateikėjų atstovų, interpeliantų, kalba – iki 10 minučių; interpeliaciją gavusio pareigūno, arba interpeliuojamojo, kalba – iki 30 minučių, po to jo atsakymai į Seimo narių klausimus – iki 30 minučių ir paskui diskusija. Taigi pradedame. Kviečiu į tribūną kolegą K.Glavecką.

Kol kas dėl vedimo tvarkos – A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, mūsų darbotvarkėje nėra planuota, kada valdančioji dauguma numato balsavimą dėl ministro atsakymų į klausimus. Šiandien tik redakcinė komisija. Kaip jūs planuojate toliau dirbti?

PIRMININKAS. Manau, būtų visiškai logiška balsuoti šiandien per pietų pertrauką, nes turi būti slaptas balsavimas, ir mes turime balsuoti kitoje vietoje, t.y. fojė. Prašom. K.Glaveckas – iki 10 minučių.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti 33 Seimo narių pasirašytą interpeliaciją Lietuvos Respublikos sveikatos ministrui ponui R.Dobrovolskiui.

Lietuvoje, be abejo, yra nemažai svarbesnių dalykų už Valdovų rūmus ar klausimą, kaip iš visų atimti, o po to kiekvienam pridėti (turiu omeny biudžetą). Devyni dešimtadaliai lietuvių laimės priklauso nuo jų sveikatos, o pastaroji susijusi tiek su mokesčių mokėtojų pinigais, tiek ir su už juos sukurta ir palaikoma sveikatos apsaugos sistema.

Visi Lietuvoje, ir netgi Tarptautinis valiutos fondas bei Pasaulinis bankas, sutinka, kad mūsų sveikatos sistema, paveldėjusi daugelį blogybių iš buvusios sovietinės sistemos, pagaliau pradėjo judėti ir keistis, tik neaišku, kuria kryptimi. Mums atrodo, kad sistema veikia blogai, nors atrodytų, kad ten, kur baigiasi pinigai (turiu omeny chronišką finansavimo mažėjimą), turėtų prasidėti reformos. Bet taip nėra.

Šiandien šalyje daugelis nepatenkinti ir skriaudžiami – ne tik tie, kuriuos gydo, bet ir tie, kurie gydo. Nežiūrint buvusio ilgalaikio išlaidų sveikatos apsaugai didėjimo nuo 1994 m. iki 2001 m. (nuo 147 iki 700 litų), daugumai pacientų efektyvus šiuolaikinis gydymas neprieinamas, gydytojai nežino, kas jų laukia. Privati medicina kuriasi sunkiai, krepšelis su pinigais paskui ligonius klaidžioja kaip šmėkla. Pati sveikatos apsaugos sistema atlieka jai nebūdingas ir nedeleguotas socialinės rūpybos funkcijas. Vaistinės duso nuo skolų ir neprocentinių paskolų Teritorinėms ligonių kasoms.

Lietuvos Respublikos Prezidentas, pavasarį skirdamas sveikatos apsaugos ministrą, norėjo matyti žmogų, nesusijusį su medicina, – patyrusį vadybininką, kuris būtų pajėgus pakeisti sveikatos apsaugos sistemos valdymą ir administravimą. Tačiau to nepavyko pasiekti, ir sveikatos apsaugos sistema iš esmės ir per pastaruosius penkis mėnesius išlieka sąstingio būsenoje, pasak vieno politinio apžvalgininko, – ištikta kolapso.

Ryškiausios tokios situacijos priežastys yra:

1. Neefektyvus sveikatos apsaugos valdymas ir administravimas.

2. Neryžtingumas.

3. Daugelio veiksmų ir sprendimų fragmentiškumas ir konjunktūriškumas.

4. Žinybinių interesų iškėlimas aukščiau visuomeninių ministerijos vadovo darbe.

5. Sveikatos finansavimo išbraukimas iš prioritetinių Vyriausybės veiklos krypčių programos.

Tokie yra bendri interpeliacijos ponui sveikatos ministrui motyvai. Konkretūs klausimai išdėstyti interpeliacijos tekste, kurį pasirašė 33 įvairioms partijoms priklausantys Seimo nariai. Leiskite trumpai juos pakomentuoti.

Pirmas motyvas yra susijęs su tuo, kokių veiksmų imasi sveikatos apsaugos ministras, kad būtų vykdomas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 39 straipsnis dėl bazinio Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos finansavimo dydžio ne mažiau kaip 5% nuo bendrojo vidaus produkto vertės. Šio klausimo esmė yra ne tik procentai nuo BVP, bet ir finansavimo prioritetas, kuris sveikatos apsaugos atžvilgiu iš visų Vyriausybės programų yra prapuolęs.

Antras motyvas susijęs su sprendimais dėl optimalaus sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimų bei paslaugų realaus poreikio. (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 12 straipsnio 12 punktas.) Dėl to apskričių administracijoms ir savivaldybėms nėra sverto optimaliai restruktūrizuoti sveikatos priežiūros įstaigas, detalizuoti ir gerinti teikiamas gyventojams medicinos paslaugas. Yra parengti atskirų gydymo įstaigų restruktūrizavimo planai, kuriuose numatoma pertvarkyti rajonų ligonines taip, kad paslaugos, kurioms reikia sudėtingesnės diagnostikos ir brangesnių tyrimų, būtų teikiamos apskričių ligoninėse, kad racionaliai persiskirstytų pacientų srautai ir t.t. Tačiau rajonų ligoninių steigėjai yra savivaldybės, kurios nelinkusios optimizuoti savo ligoninių veiklos, nes galimas nedarbo padidėjimas; apskrities viršininko įsakymai joms neprivalomi, o Vyriausybės nutarimų dėl įstaigų tinklo racionalizavimo nėra, nes tokių nutarimų neparengė Sveikatos apsaugos ministerija.

Trečias motyvas yra susijęs su tuo, kad iki šiol nepatvirtinamos paslaugų bazinės kainos ir todėl neįgyvendinami 2000 m. patvirtinti antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo bendrieji ir specialieji reikalavimai. Nepatvirtintos bazinės paslaugų kainos sudaro galimybę nepagrįstai teikti kur kas daugiau aukštesnio lygio paslaugų. Taigi kyla bendra paslaugų kaina, ligonių kasos jų apmokėjimui išleidžia daugiau pinigų. To paties lygio standartizuota paslauga to paties lygio ligoninėse visoje Lietuvoje turi turėti tą pačią kainą. Pavyzdžiui, nekomplikuota apendicito operacija Anykščių miesto ligoninėje turi kainuoti mokesčių mokėtojams tiek pat kiek ir Santariškių arba Kauno klinikose. Tretinio lygio gydymo įstaigose turi būti teikiamos ir antrinio lygio paslaugos, griežtai jas standartizuojant ir atskiriant bei pateikiant apmokėjimui.

Paslaugų teikimo reikalavimai parengti ministro pono R.Aleknos vadovavimo Sveikatos apsaugos ministerijai metu ir paskelbti “Valstybės žiniose” 2000 metų pabaigoje. Visus 2001 metus nevykdoma jokių veiksmų, kad šie reikalavimai būtų įgyvendinti, nes priešinosi rajonų ligoninių vadovai ir tų ligoninių steigėjai (savivaldybės). Priešinamasi, nes įstaigos, įgyvendinus reikalavimus, galės teikti tik tas paslaugas, kurios atitinka reikalavimus. Apskritai nėra jokios bendros Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ministerijos veiklos dėl socialinių paslaugų teikimo gyventojams sveikatos apsaugos ir priežiūros srityje.

Ketvirtas motyvas susijęs su tuo, kad nesilaikoma norminių teisės aktų, reglamentuojančių antrinio lygio paslaugų teikimo atskyrimą nuo pirminio lygio paslaugų toje pačioje pirminio lygio įstaigoje. Vėlgi susiduriama su ta pačia paslaugų standartizacija ir medikų atsakomybės problema. Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybė atsakinga tik už pirminio lygio paslaugų teikimą gyventojams, todėl jos įsteigtose pirminio lygio įstaigose turi dirbti tik šeimos gydytojai, kuriems apmokama pagal prisirašiusių prie jų gyventojų kiekį. Gydytojams specialistams, kaip antrinio lygio paslaugų teikėjams, apmokama kitaip – už konsultacijų kiekį, todėl jie negali dirbti savivaldybės pirminio lygio įstaigose. Šios tvarkos visuotinai nesilaikoma, todėl manome, kad už tai atsakinga ir Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaujama ministro.

Penktasis motyvas susijęs su tuo, kad, siekiant mažinti hospitalizavimą, neįgyvendinamas 2000 m. birželio 14 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.327 nustatytas papildomas mokėjimas už suteiktas skatinamąsias pirmines ambulatorinės asmens priežiūros paslaugas bei bazinio mokėjimo priedas už gerus darbo rezultatus. Papildomas mokėjimas nėra vykdomas iki šiol. Gydymo įstaigos ir teritorinės ligonių kasos nuo šio įsakymo įsigaliojimo iki dabar vykdo skatinamųjų paslaugų apskaitą ir dalyvauja moduliuojant vadinamąjį papildomą apmokėjimą, o tai reikalauja daug darbo sąnaudų. Nežinoma, ar kas nors analizuoja modeliavimo rezultatus ir kada bus pradėta mokėti papildomai, nors visi supranta, kad tokios sistemos įdiegimas gerintų šalies šeimos gydytojų darbo kokybę.

Šeštasis motyvas susijęs su tuo, kad universitetinėms ligoninėms nereglamentuojamas įvairių lygių paslaugų santykis. Tretinio lygio paslaugų struktūra (…) koordinuojamas ypač brangių paslaugų teikimo pagrįstumas ir ekonominis racionalumas. Įvairių lygių paslaugų santykio reglamentavimas reikštų, kad universitetinėse ligoninėse būtų teikiamos tik sudėtingos paslaugos, o kitos tiek, kiek reikia mokymui. Racionaliai paskirsčius išteklius, kitos paslaugos patikimai būtų teikiamos visose vietose ir nereikėtų dėl elementarių dalykų pacientais apkrauti universitetinių ligoninių.

Septintasis motyvas yra susijęs su tuo, kad nėra strateginės ekonomiškai pagrįstos vaistų kompensavimo politikos. Vaistai turėtų būti kompensuojami tik socialiai remtiniems ir sergantiems brangaus gydymo reikalaujančioms ligoms pacientams. Todėl nėra aišku…

PIRMININKAS. Gerbiamasis, jūsų laikas baigėsi. Prašom.

K.GLAVECKAS. Aštuntasis motyvas yra susijęs su tuo, kad ministerija nėra parengusi objektyvaus investicinių ir mokslinių praktinių projektų bei programų vertinimo, jų atrankos ir investicinių lėšų skyrimo kriterijų, todėl nėra efektyvus gydymo įstaigų restruktūrizavimas. Pasitaiko atvejų, kad investicijos nukreipiamos į neperspektyvias gydymo įstaigas, kurios turėtų būti uždarytos.

Ir baigdamas norėčiau, dėl laiko stokos neminėdamas 9 ir 10 motyvų, pasakyti, kad jums pateikti pono sveikatos ministro atsakymai raštu, kuriuos mes visi gavome… interpeliacijos klausimai, mano nuomone, mūsų nuomone, iš esmės skirti ne tam kad parodytų ir įrodytų sveikatos sistemos reformas, bet tam, kad apgintų autorių nuo reformos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, prieš pakviesdamas interpeliuojamąjį, t.y. sveikatos apsaugos ministrą, aš kviečiu kolegas registruotis. Prašom registruotis, o kol registruojamės, noriu pranešti, kad mes turim svečių iš Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos. Pasveikinkime. (Plojimai)

Ačiū. Prašom registruotis. Kviečiu ministrą arčiau tribūnos. Minutėlę, ministre!

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Dabar žodis ministrui. Primenu, kad ministras gali kalbėti iki 30 min. ir po to dar iki 30 min. atsakinės į Seimo narių klausimus. Prašom.

K.R.DOBROVOLSKIS. Didžiai gerbiamas posėdžio pirmininke, didžiai gerbiami Seimo nariai! Šiandieninė mano kalba ir maloni, ir nemaloni. Maloni ta prasme, kad sveikatos apsauga vėl keliama į pirmąją vietą. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos atliktą apklausą tarp visų problemų Lietuvos gyventojai į pirmąją vietą vis dėlto iškėlė savo sveikatos būklę. Tai rodo, kad tai tikrai svarbus dalykas. Šiandieninis svarstymas Seime irgi rodo, kad tai aktualus klausimas, kurį reikia spręsti visiems bendrai.

Interpeliacijoje gavau 10 klausimų, kuriuos perskaitė ponas K.Glaveckas. Susipažinus su klausimais tenka konstatuoti, kad jie yra parengti atitrūkus nuo dabartinių sveikatos apsaugos problemų, neturint pakankamai informacijos apie atliekamus ir atliktus darbus, apie įstatyminę bazę, apie įstatymų pakeitimus ir papildymus bei Sveikatos apsaugos ministerijos parengtus ir galiojančius teisės aktus. Ryšium su tuo savo pranešimo pradžioje noriu glaustai pateikti esminius, svarbiausius duomenis apie dabartinę asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros būklę, o po atsakyti į pateiktus klausimus.

1990 m., Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai patvirtinus Nacionalinę sveikatos apsaugos koncepciją, iš esmės pradėjo keistis sveikatos priežiūros sistema. Tenka pasakyti, kad sveikatos priežiūros reforma yra nenutrūkstamas, besiplėtojantis procesas, kuris vyko, vyksta ir vyks ateityje. Lietuvos sveikatos apsaugos reforma buvo suplanuota remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos Liublianos chartijos principais. Per 10 nepriklausomybės metų įvyko daug Lietuvos sveikatos apsaugos pakitimų. Nuo 1993 m., siekiant prilyginti gydytojų rengimo ir tobulinimo standartus prie Vakarų šalių standartų, iš esmės buvo pakeistas gydytojų parengimas. Gydytojai rengiami jau ne šešerius metus, kaip buvo anksčiau, bet 9–11 metų. Nuo 1998 m. priėmimas į aukštąsias mokyklas buvo sumažintas du kartus. Tačiau sumažinus priėmimą ir pailginus parengimą jau šiais metais ryškiai pajutome gydytojų trūkumą. Vien praėjusiais metais gydytojų skaičius sumažėjo 544, tiek pat jų sumažės ir šiais metais. Reikia atsižvelgti į tai, kad 19% procentų Lietuvos gydytojų yra pensinio amžiaus (tai yra 2800 gydytojų), todėl būtina skubiai parengti ekonomiškai pagrįstą valstybinį užsakymą parengti gydytojų ir peržiūrėti gydytojų pirminės rezidentūros tikslingumą. Tai šiuo metu ir daro Sveikatos apsaugos ministerija.

Prieš 5 metus Lietuvoje pradėti rengti bendros praktikos, arba šeimos, gydytojai. Jų parengimas vyko dviem būdais: rengiama rezidentūros metu tuoj po bendrojo kurso baigimo arba perkvalifikuojama antrosios pertraukiamosios rezidentūros metu. Bendros praktikos gydytojų reikia 2400, jau parengta 1254.

Būtina intensyvinti bendros praktikos gydytojų paregimą, numatant ekonominius svertus, kad tai taptų prestižine medicinos specialybe. Atsirandantį gydytojų trūkumą dar paryškina jų netolygus pasiskirstymas. Pavyzdžiui, Vilniuje ir Kaune yra 44–46 gydytojai 10 tūkst. gyventojų, tuo tarpu kai kuriuose Respublikos rajonuose tik po 11–12. Netolygiai pasiskirstęs ir slaugos personalas, todėl vienose vietose jo trūksta, kitose – per daug. Sveikatos priežiūros sistemoje šiuo metu dirba 14 tūkst. 36 gydytojai, arba 38 gydytojai 10 tūkst. gyventojų. Europos šalių vidurkis yra 38, Europos Sąjungos šalių vidurkis – 35. Čia pateiktoje lentelėje matome, kad Lietuva yra valstybių viduryje (raudonai pažymėta 39 gydytojai 10 tūkst. gyventojų). Daugiau negu Lietuvoje gydytojų yra Belgijoje, Graikijoje, Izraelyje, Norvegijoje, Ispanijoje ir Italijoje.

Ryškiai keitėsi viduriniojo medicinos personalo skaičius (didžioji jo dalis dabar vadinama slaugos personalu) ir jo parengimas. Siekiant pagerinti slaugos darbuotojų parengimo kokybę, juos pradėjo rengti ir abi aukštosios medicinos mokyklos (jau išleistos pirmosios laidos), tačiau priėmimas į aukštesniąsias medicinos mokyklas buvo sumažintas net 3 kartus. Peržiūrėtos parengimo programos, o keturiuose miestuose, keičiant parengimo profilį, jau patvirtintos kolegijos. Kaip matome, slaugos personalo labai smarkiai sumažėjo – nuo 1994 m. iki 2000 m., kaip minėjau, beveik tris kartus. Vadinasi, jų parengimą reikės didinti, kadangi kitoje lentelėje matome, kad geltona linija – tai Europos Sąjungos vidurkis, raudona – Lietuvos. Lietuva jau priartėjo prie Europos Sąjungos vidurkio, tačiau kiti šios tarnybos darbuotojai dar dirba ir ne jiems skirtą darbą.

2000 m. sveikatos apsaugos sistemoje buvo 188 stacionarai, 449 ambulatorinės ir poliklinikų įstaigos, 993 medicinos punktai, pradėjo veiklą privati medicina. 2000 m. jau buvo 1234 privačios įstaigos, tačiau didesnė jų dalis yra stomatologijos kabinetai – 862. Privačiai dirba beveik pusė visų stomatologų, tačiau privatūs gydytojai sudarė tik apie 2% visų sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių gydytojų. Slaugos personalas sudarė 6%. Lovų skaičių įvairių šalių stacionaruose palyginti yra labai sudėtinga, nes tai priklauso nuo sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir struktūros. Tačiau Pasaulinės Sveikatos Apsaugos Organizacijos duomenimis, Europos šalių vidurkis siekia 79 lovas 10 tūkst. gyventojų. Europos Sąjungos vidurkis – 67 lovos 10 tūkst. gyventojų. Lovų skaičius Lietuvos stacionaruose palaipsniui mažėja. Per 10 metų jų sumažėjo 25%. 1999 metais buvo 40 tūkst. lovų, o 2000 metais tik 34 tūkstančiai. Praėjusiais metais ir šių metų pradžioje 10 tūkst. gyventojų teko 91,2 stacionaro lovų.

Prieš 3-4 metus buvo padidėjęs hospitalizuotų ligonių skaičius, tačiau praėjusiais metais ir šiemet pradėjo mažėti. 2000 metais iš 100 gyventojų ligoninėse gydėsi 226 pacientai. Hospitalizacijos mažėjimui įtakos turėjo kvotų įvedimas. Panagrinėjus stacionarinį sergamumą pagal amžiaus grupes, matyti, kad daugiausia stacionaro paslaugomis naudojasi vyresni negu 65 metų gyventojai, o mažiausiai 15–44 metų. Slaugos ligoninėse akivaizdžiai sumažėjo jaunesnių kaip 65 metų amžiaus pacientų. Stacionaro pagrindinių veiklos rodiklių pokyčiai per paskutinius trejus metus rodo, kad trumpėja vidutinis gulėjimo laikas. Per paskutinius trejus metus sutrumpėjo nuo 11,4 dienos iki 10,8 dienos praėjusiais metais. Šis rodiklis iš esmės atitinka Europos Sąjungos rodiklį, t.y. 10,2 dienos. Lovos funkcionavimas išlieka geras. 2000 metais jis sudarė 280 dienų.

Vienas iš pagrindinių gydymo kokybės rodiklių yra letamumas stacionaruose – 1,7%. Tai geras rodiklis, atitinkantis Vakarų Europos šalių rodiklius. Palaipsniui pradėjusią gerėti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūrą ir gyventojų sveikatos būklę iliustruoja šie svarbūs medicininiai demografinės situacijos rodikliai: gyventojų mirtingumas, vidutinė gyvenimo trukmė ir kūdikių mirtingumas. Kaip matote, vidutinė gyvenimo trukmė gana smarkai išaugo, siekia 73 m. ir gyventojų mirtingumas (raudona juostelė) mažėja, o kūdikių mirtingumas 1000 gimusių ryškiai sumažėjo ir tikimės, kad šiais metais atitiks Europos Sąjungos vidurkį – bus 7,7. Šis rodiklis tikrai yra neblogas.

Infekcinės ligos yra svarbi visuomenės sveikatos priežiūros dalis. Palyginti su praėjusiais metais,šiais metais 1,8 karto sumažėjo sergamumas šigelioze, 38% – sergamumas erkiniu encefalitu, 31% – Laimo liga. Tai yra pasekmė atliekamų profilaktinių priemonių. Tuberkuliozė visame pasaulyje labiausiai paplitusi užkrečiamoji liga. Lietuvoje sergamumas šia liga padidėjo ir didėja nuo 1990 metų. Per paskutinius trejus metus stebimi tik nežymūs mažėjimo požymiai. Lietuvoje tuberkulioze praeitais metais susirgo 2330 asmenų, o šiais metais padėtis nedaug gerėja. Vadinasi, problema lieka aktuali, ją turi spręsti ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir kitos giminingos tarnybos.

Visame pasaulyje didėja sergamumas piktybiniais navikais. Lietuvoje kiekvienais metais sergamumas vėžiu padidėja 1 procentu. 2000 metais piktybiniais navikais susirgo 14 tūkst. asmenų. 46% iš jų diagnozė buvo nustatyta pavėluotai – trečioje, ketvirtoje stadijose. Todėl yra būtina profilaktika ir ankstyva diagnostika. Tai buvo ypač apleista sritis paskutiniaisiais metais, todėl dabar pradėta onkologinės tarnybos reorganizacija, kuri turi atnaujinti onkologinę pagalbą respublikos savivaldybėse. Šiuo metu svarstoma Lietuvos onkologijos centro padėtis. Jau vakar įvyko Kauno onkologinės ligoninės sujungimas su daugiaprofiline ligonine. Taigi šioje srityje gana aktyviai dirbama.

Didelė socialinė problema – tai psichinės ligos. 2000 metais užregistruoti 234 naujų psichikos ligų atvejai 100 tūkst. gyventojų. Palyginti su paskutiniais dvejais metais, ligotumas psichikos sutrikimais padidėjo 5%. Jiems yra išleidžiama labai daug brangių vaistų.

Jaudina priklausomybės ligų neigiami pokyčiai. 2000 metais oficialiai užregistruota 1729 atvejai sergančių priklausomybe nuo alkoholio 100 tūkst. gyventojų. Nuo 51 iki 56 padidėjo alkoholinės psichozės atvejų 100 tūkst. gyventojų. Respublikoje ir toliau plinta alkoholio vartojimas. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais, palyginti su 1999, padidėjo 9,3 litro absoliutaus alkoholio, tenkančio vienam gyventojui. Daugėja moksleivių, vartojančių alkoholį. 74% 15–16 metų moksleivių bent kartą buvo girti. Paauglystėje tai jau ypač pavojinga būsena, kuri gali grėsti priklausomybe nuo alkoholio.

Lietuvoje ir toliau plinta psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Daugėja asmenų, turinčių priklausomybę nuo narkotikų. 2000 metais į priežiūros ir profilaktinę įskaitą įrašyti 576 asmenys. Iš viso įskaitoje yra 3521 narkomanas. Tik 10% narkomanų kreipėsi pagalbos ir gydosi. Taigi šiuo metu Lietuvoje yra per 30 tūkst. narkomanų. Plinta narkotikų ir alkoholio vartojimas tarp moksleivių. Šių metų liepos mėnesį Vyriausybė patvirtino Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros strategiją. O dabar rengiamas jos įgyvendinimo planas iki 2004 metų.

Šiuo metu vykdoma laboratorijų tinklo pertvarka. Numatoma iš 9 palikti penkias akredituotas ir regionines laboratorijas, o iš 62 Visuomenės sveikatos centro apskrityse bei jų filialuose – 19. Tai daroma, kad būtų galima geriau aprūpinti reikiama medicinos technika ir išlaikyti atitinkamą specialistų lygį. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas vykdomas pagal visuomenės sveikatos vadybos stiprinimo projektą, kuris finansuojamas iš PHARE lėšų. Kitais metais projektas bus vykdomas padedant Olandijos, Vokietijos ir Ispanijos specialistams.

Sveikatos apsaugos ministerija paskutiniuosius tris mėnesius dirbo ypač intensyviai. Per šį laikotarpį yra parengti 3 įstatymai, 3 įstatymų pakeitimo įstatymai, 26 Vyriausybės nutarimai, 77 sveikatos apsaugos ministro įsakymai, o vykdant Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės pavedimus, parengti 23 dokumentai ir raštai. Galima pasidžiaugti, kad parengti apsvarstyti Vyriausybėje ir pateikti Seimui visi dokumentai, kuriuos reikėjo parengti integracijai į Europos Sąjungą.

Tenka pažymėti, kad sveikatos apsaugos sistemos darbas, reformos eiga Lietuvoje vertinama tik patenkinamai. Tačiau visai kitaip į tai žiūri Vakarų Europos valstybių ir tarptautinių organizacijų ekspertai. Po kelių Pasaulinės Sveikatos Apsaugos Organizacijos ekspertų vizitų į Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigas Pasaulinės Sveikatos Apsaugos Organizacijos Europos regiono komitetas nusprendė 2001 metais Lietuvoje įsteigti Tarptautinę visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo mokyklą, kurioje pagrindiniai dėstytojai bus Lietuvos specialistai. Tik prieš 10 dienų buvo galutinai nuspręsta, kad Europos Taryba 2002 m. balandžio 26–27 dienomis Lietuvoje organizuoja Europos šalių sveikatos apsaugos ministrų konferenciją, kurioje dalyvaus delegacijos iš 43 Europos valstybių. Šios konferencijos garbės pirmininkas yra Lietuvos Ministras Pirmininkas A.Brazauskas. Pagrindiniai pranešėjai konferencijoje yra mūsų šalies mokslininkai – medikai ir gydytojai praktikai. Tai ypač didelis Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos pripažinimas, nes tokio lygio konferencija yra pirmoji Europoje, o Lietuva parinkta po daugelio užsienio šalių ekspertų sprendimų, kurie teigiamai vertina mūsų atliekamus darbus reorganizuojant sveikatos apsaugos sistemą.

Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos kelia Sveikatos apsaugos ministerija per artimiausią laikotarpį yra tokie: asmens sveikatos priežiūros strategijos ir taktikos koregavimas, asmens priežiūros įstaigų restruktūrizavimas (vienas įstatymas, jo 17 straipsnis ir šiandien bus svarstomas); griežtas sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimas ir jų veiklos kontrolė, pagrindinį dėmesį skiriant paslaugų kokybei, aiškios tinkamai pagrįstos apmokėjimo sistemos už paslaugas tobulinimas ir pertvarkymas; maksimali Sveikatos apsaugos ministerijos įtaka kontroliuojant ligonių pinigų srautus. Kaip šiandien turbūt visi žinote, Valstybinė ligonių kasa nepriklauso Sveikatos apsaugos ministerijos valdymo sričiai. Tai yra Valstybinė kasa, kurios vadovą skiria ir atleidžia premjeras. Kitas klausimas, kuriam skiriamas labai rimtas dėmesys, tai vaistų politikos peržiūrėjimas ir sutvarkymas. Investicinių programų vykdymas ir pertvarkymas, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos perorganizavimas, pagrindinį dėmesį skiriant ligų prevencijai. Valstybinio užsakymo medicinos darbuotojų parengimui ir tobulinimui parengimas. Medicinos informatikos sistemos sukūrimas.

Atsakymai į klausimus, pateiktus su interpeliacija, buvo pateikti Seimui pagal Seimo statutą š.m. spalio 20 dieną. Norėdami, kad Seimo nariai galėtų teisingai vertinti Sveikatos apsaugos ministerijos atliktą darbą per 100 dienų, prie atsakymų pateikėme lenteles, grafikus ir kitą pirminę medžiagą. Manau, kad pateiktoje medžiagoje galima rasti išsamią informaciją apie atliktą darbą, apie naujai parengtą Sveikatos apsaugos ministerijos strategiją ir numatomus atlikti darbus, gerinant mūsų šalies gyventojų, visuomenės ir asmens sveikatos priežiūrą, mažinant sergamumą.

Konkrečiai atsakant į klausimus, turbūt galima būtų ir neskaityti, nes ponas K.Glaveckas perskaitė visus tuos 10 klausimų.

Pirmuoju klausimu norėjau pasakyti, kad tikrai, jeigu 1990 m. buvo šiek tiek pakilęs finansavimas, tai vėliau jis palaipsniui ėmė mažėti. Šiais metais yra 4,34 BVP. Švietimui, kaip matote, skiriama daugiausia lėšų, o labiausiai finansuojama krašto apsauga, nors tos lėšos nėra tokios didelės.

Kitame grafike matote, kad geltona linija – tai 5% BVP, o raudona –sveikatos apsaugos finansavimas. Jeigu tuos pinigus, kuriuos gavome šiemet, gautume kitais metais, nebūtų to mažėjimo, o jeigu grąžintų mums skolą, t.y. 120 mln. Lt, dėl kurių jau yra oficialus įsipareigojimas, tada tikrai galėtume gyventi ir palaipsniui gerinti sveikatos apsaugą.

Geltoname grafike parodyta, kaip turėtų būti skiriamos lėšos atsižvelgiant į BVP augimą, o raudoname – koks yra planinis sveikatos apsaugos finansavimas. Šiame grafike mėlynas stulpelis rodo, kiek buvo planuojama lėšų nuo 1998 iki 2001 m., o geltonas – gautą lėšų kiekį. 2000 m. ir 2001 m. buvo gaunama maždaug vienodai, o jeigu ir kitais metais gautume tiek pat, be to, kaip minėjau, jeigu mums grąžintų skolas, tai mūsų gyvenimas šiek tiek pagerėtų.

Kitas grafikas susijęs su medikų atlyginimais. Sveikatos apsaugos ministerija neturi jokios įtakos atlyginimams, nes gydytojai dirba viešosiose įstaigose. Grafiko viršuje parodytas bendras Lietuvos ūkio atlyginimų vidurkis, kuris siekia per 1000 Lt, raudona linija – visų medikų, kurie dirba ir etatą, ir pusantro, vidurkis, žalia linija – etatinis atlyginimas, t.y. 751 Lt.

Dėl pirmojo klausimo noriu pasakyti, kad 1 ir 2 prieduose viskas yra išanalizuota, pateiktos ir šios lentelės, ir dar papildoma medžiaga apie finansavimą. O Sveikatos apsaugos ministerija imasi įvairių priemonių, kad šitą padėtį kaip nors ištaisytų. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo sudarytas komitetas ekonominės politikos memorandumui vykdyti. Pirminės sveikatos draudimo tarybos posėdyje aptartas biudžetas, tačiau jam nepritarta. Šiam posėdžiui jau pirmininkavau aš, kaip Privalomojo sveikatos draudimo tarybos pirmininkas. Savo nepritarimą perdavėme Vyriausybei. Po pirminio svarstymo Vyriausybėje socialinio aprūpinimo ir sveikatos apsaugos biudžeto tvirtinimas buvo atidėtas ir derybos vyko toliau.

Biudžeto projekte buvo pateiktas pasiūlymas biudžetą padidinti 32 mln. Lt atidedant neapmokestinamojo minimumo padidinimą iki liepos 1 d. Šiuo metu dar ieškoma įvairių variantų ir manome, kad Seimas padės mums gauti kaip galima daugiau lėšų. Vis dėlto tai yra paklodės tempimas iš vienos vietos į kitą – papildomų lėšų negaunama, reikia gyventi visoms ūkio sritims iš turimų lėšų.

Stengiamasi atgauti skolas. Norime pasidžiaugti, kad pirmą kartą šiais metais buvo pradėtos atgauti skolos. “Sodros” įsiskolinimas buvo 54 mln. Lt, jau gauta 25 mln., lapkričio mėnesį gausime 7 mln. ir dar 22 mln. – gruodžio mėnesį. Tai bus pirmas kartas, kai pradėtos grąžinti skolos. Mūsų tikslas, žinoma, yra gauti tuos įstatymo numatytus 5%. Tai tikimės realiai pasiekti 2004 metais. Jeigu sveikatos biudžetas 2002 m. nemažės ir jeigu bus grąžinamos skolos, tai tikrai mūsų padėtis šiek tiek pagerės. Tai priklauso nuo Seimo, kuris tvirtina biudžetą.

Šių metų spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu numatyta parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybės lėšomis įmokų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą nustatymo metodiką, kuri turės užtikrinti įmokų už draudžiamus valstybės lėšomis didėjimą. Yra sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuri rengia naują Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo redakciją. Kaip minėjau, tai susiję ir su Ligonių kasomis, ir įmokomis už draudimą, ir kitomis mūsų finansavimo problemomis. Šio įstatymo redakcija turi būti pateikta iki gruodžio 15 dienos.

Taip pat ieškoma alternatyvių finansavimo šaltinių. Šiuo metu JAV finansuoja “Balttechnet” programą, gaunamos negrąžinamos Pasaulio banko paskolos, taip pat negrąžinamos Švedijos, Norvegijos lėšos telemedicinos programoms. Šiaurės šalys finansuoja tuberkuliozės ir kitas programas. Taigi Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai tikrai deda daug pastangų, kad galima būtų išgyventi turint šias lėšas.

Dėl antrojo kausimo, kur buvo kalbama apie nepriimamus sprendimus dėl optimalaus sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymo, jų struktūrinių reikalavimų ir paslaugų vidaus poreikio. Žinoma, per dešimt metų palaipsniui vyko įvairios pertvarkos, tačiau reikia pasakyti, kad iš pradžių buvo numatyta, kad bus pirmo, antro ir trečio lygio ligoninės, o 1998 m. jos jau pertvarkytos į pirmo, antro ir trečio lygio paslaugas, ir apmokėjimas jau buvo ne ligoninėms, o paslaugoms. 2000 m. įvestos kvotos ligoninėms, kurios vėlgi pakeitė visą mūsų finansavimo tvarką, ir šiuo metu tvarka yra gana sudėtinga. Dalis, kaip ir minėjo ponas K.Glaveckas, ligoninių priklauso savivaldybėms, t.y. antro lygio paslaugos, dalis ligoninių priklauso apskritims. Todėl mums iškyla labai sunkus uždavinys ištaisyti buvusius netikslumus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš labai atsiprašau, jums liko 9 minutės.

K.R.DOBROVOLSKIS. Šitą tvarką bandysime palaipsniui atkurti. Prašome kitą skaidrę. Kadangi iki šiol nepatvirtintos bazinės paslaugų kainos, todėl neįgyvendinami antro ir trečio lygio paslaugų teikimo bendrieji ir specialieji reikalavimai. Šioje lentelėje galima perskaityti, kokie reikalavimai nustatyti gydymo įstaigoms, kurios gali išgyventi. O dėl paslaugų bazinių reikalavimų reikia pasakyti, kad jie buvo patvirtinti 1997 m. Netiesa, kad jie nepatvirtinti, tačiau jie buvo keičiami. 1998 m. Privalomojo sveikatos draudimo taryboje nuspręsta keisti paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarką siekiant, kad atsiskaitymas būtų vykdomas ne pagal įstaigos lygį, o pagal paslaugos sudėtingumą. Privalomojo sveikatos draudimo taryba šių metų kovo 30 d. posėdyje patvirtino stacionarinio asmens sveikatos paslaugų bazines kainas. Liepos 13 d. vėl buvo svarstyti vidaus ir vaikų ligų bendrųjų ir specialiųjų paslaugų teikimo reikalavimai, projektams pritarta. Atsakymus rasite penktame priede.

Norint įvesti ankstesnes bazines kainas, patvirtintas prieš tai buvusio ministro, papildomai reikėtų 500 mln. Lt. Tai yra nerealu, todėl kainos yra peržiūrimos ir nuo sausio 1 d. planuojama jas įvesti palaipsniui. Lėšų stoka iš esmės sunkina numatomų priemonių, sveikatos ministro įsakymais patvirtintų bendruose ir specialiuose paslaugų tiekimo reikalavimuose, įgyvendinimą ir riboja naujų medicininių technologijų, taip pat ir gydymo metodikos įdiegimą.

Ketvirtasis klausimas, kodėl nesilaikoma norminių aktų, reglamentuojančių paslaugų atskyrimą nuo pirminio lygio paslaugų toje pačioje pirminėje įstaigoje. Noriu pasakyti, kad antrinio lygio paslaugų teikimo atskyrimą nuo pirminio lygio komplikuoja ankstesni įstatymo pakeitimai. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatyme, įsigaliojusiame 1997 m., rašoma, kad savivaldos institucijos įgyvendina antrinę sveikatos priežiūrą. Tačiau 2000 m. spalio 27 d. tame straipsnyje nieko nebeliko apie antrinę sveikatos priežiūrą ir kalbama tik apie savivaldybės tarybos komisijas.

Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnyje kalbama, kad sveikatos vykdomos institucijos taip pat įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės funkciją, t.y. organizuoja antrinę sveikatos priežiūrą. Vadinasi, reikia sutvarkyti tuos įstatymus, todėl dabar yra rengiami šie įstatymo pakeitimai.

Penktasis klausimas kalba apie tai, kad siekiant hospitalizacijos mažinimo neįgyvendinamas papildomas apmokėjimas už suteiktas skatinamąsias paslaugas, apie tai ponas K.Glaveckas kalbėjo. Privalomojo sveikatos draudimo taryba šių metų kovo 30 d. posėdyje, atsižvelgdama į nepakankamas Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšas, nepatvirtino šiems metams papildomų lėšų skyrimo skatinamosioms paslaugoms. Šiame posėdyje buvo paskirstytos visos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, tarp jų ir skirtos sveikatos priežiūros įstaigoms restruktūrizuoti. Todėl šiais metais, neturint lėšų, restruktūrizavimo tikrai negalima vykdyti. Galima tam rengtis, šiuo metu sudaromi planai ir restruktūrizavimą bus galima pradėti tik kitais metais sudarant naujas sutartis su Ligonių kasomis.

Šeštasis klausimas kalba apie universitetinėms ligoninėms nereglamentuojamą įvairių lygių paslaugų santykį ir pagrįstumą, ekonominį racionalumą. Reikia pasakyti, kad pagal patvirtintas mokymo programas ir statutus 25% visų ligonių, kuriems suteikiamos tiek antrinio, tiek ir tretinio lygio paslaugos, gali būti hospitalizuojami į tretinio lygio ligonines. Mokymo tikslais dviejose aukštosiose mokyklose veikia ir pirminės sveikatos priežiūros centrai. Tretinio lygio paslaugų struktūros formavimas mūsų šalyje vyksta remiantis išsivysčiusių šalių standartais. Vienam milijonui – viena tretinio lygio įstaiga. Lietuvoje turėtų būti trys tokie centrai. Šiuo metu yra susiformavę du tokie centrai. Dalį paslaugų perims trys ligoninės: Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių. Šiuo metu yra peržiūrėti ir jau patvirtinti branduolinio magnetinio rezonanso, kaulų tankio tyrimo, (…) gydymo metodų sąnaudų pagrįstumo skaičiavimai. Sudaryta specialistų ir ministerijos atstovų darbo grupė organų transplantacijos, dirbtinių organų panaudojimo, ypač retų chirurginių operacijų racionalaus paskirstymo tarp tretinio lygio paslaugas teikiančių gydymo įstaigų tvarkos nustatymui.

Septintasis klausimas. Kodėl nėra strategiškai ir ekonomiškai pagrįstos vaistų kompensavimo politikos? Ši politika prasidėjo nuo 1996 metų (…) kompensuojamus vaistus. Tačiau neteisingai sakoma, kad pas mus per daug vartojama vaistų. Čia pateikti duomenys lyginant su kitomis valstybėmis. Lietuvoje vaistams skiriami 102 litai. Dešimt kartų daugiau skiriama Švedijoje – 1068 Lt, mažiau Estijoje – 86 Lt ir Latvijoje – 31. Lyginant kompensuojamus vaistus, sakoma, kad Lietuvoje labai daug lėšų išleidžiama kompensuojamiems vaistams. Tačiau reikia pasakyti, kad tik latviai išleidžia mažiau, t.y. 12%, Lietuvoje – 40%, Estijoje – 50%. Šiuo metu vienas iš tokių didelių triukšmų kilo ir dėl to, kad yra peržiūrimos bazinės kompensuojamų vaistų kainos. Peržiūri komisija, sudaryta iš nesuinteresuotų asmenų, ir pradedamas analizuoti farmakoekonominis efektas. Čia yra pridėti visi dokumentai, pagal kuriuos vykdoma vaistų politika. Parengta ir pateikta Vyriausybei nauja bazinių kainų apskaičiavimo metodika ir sudaryta nauja komisija kompensuojamų vaistų sąrašams tikslinti.

Aštuntasis klausimas. Kodėl nėra parengti objektyvaus investicinių, mokslinių, praktinių programų vertinimo, atrankos ir lėšų skyrimo kriterijai? Tie kriterijai yra parengti. Į šį darbą yra įtrauktos ir specialistų komisijos, ir ekonomistai. Visos šios programos yra pagrįstos. Kiekvienai patvirtintai programai įgyvendinti yra sudaryta programos koordinavimo taryba ir tos tarybos dirba. Noriu pasakyti, kad šiais metais investicinės programos pradėtos vykdyti. Pereitais metais beveik 60 mln. Lt buvo nepanaudota. Šiais metais pirminei sveikatos priežiūros programai panaudota 23 mln., radiologinės programos įdiegimo sutartis jau rytoj bus pasirašyta, taip pat visos kitos mažesnės programos jau vykdomos. Galima garantuoti, kad iki metų pabaigos visos lėšos bus panaudotos. Tai bus panaudota pirmą kartą per paskutinius penkerius metus.

Devintasis klausimas. Kodėl neįgyvendintas Pacientų teisių į žalos sveikatai atlyginimą įstatymas ir neįvedamas medicinos darbuotojų civilinės atsakomybės draudimas? Šis įstatymas galioja. Vyksta diskusijos tik dėl įstatymo 4 punkto. Šių metų vasario 4 d., balandžio 4 d., gegužės 9 d., gegužės 16 d. buvo pateikti pakeitimai, paskutinis svarstymas buvo spalio 12 dieną. Dar 4 dienos prieš interpeliaciją buvo derinama su Civiliniu kodeksu ir kartu su Gydytojų sąjunga rengiamasi medicinos darbuotojų privalomajam draudimui. Tai turės būti padaryta pateikiant pataisas naujam Privalomojo sveikatos draudimo įstatymui.

Dešimtasis klausimas. Kokių veiksmų imasi sveikatos ministras, kad kuo greičiau būtų priimtas seniai parengtas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas? Noriu pasakyti, kad tas įstatymas buvo rengiamas 1997 metais, po to buvo koreguojamas. Kadangi įvyko didžiuliai pasikeitimai, atsiskyrė Valstybinė veterinarijos tarnyba, taip pat vyksta koregavimas Europoje, buvo priimta koncepcija, kurią Vyriausybė patvirtino tik liepos mėnesį, jau mūsų komanda rengė šį įstatymą, patvirtino strategiją, ir dabar yra rengiamas ir įstatymas. Tačiau jis dar negalės būti priimtas šiais metais, nes Europos Sąjunga savo dokumentus patvirtins šių metų gruodžio mėnesį. Reikia laukti ir tada su juo suderinti. Tiek trumpai būtų atsakant į klausimus.

Norėčiau pasakyti, kad Sveikatos apsaugos ministerijos komanda šiuo metu yra surinkta. Mano požiūriu, ji yra pati stipriausia iš tų, kurios buvo iki šiol, nes turime įvairių specialybių viceministrus: ir ekonomistą, ir socialinių mokslų daktarą. Taip pat yra patarėjai, kurie dirba įvairiais lygiais tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Norėčiau pasidžiaugti, kad Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija pažymi, kad tarp 191 valstybės Lietuva yra 52 vietoje. Lietuva lenkia daugelį Rytų ir Vidurio Europos šalių, taip pat ir savo kaimynes, Baltijos valstybes. Tai yra pakankamai aukštas Lietuvos sveikatos sistemos įvertinimas. O kaip pasitiki sveikatos apsauga Lietuvos žmonės, rodo ,,Lietuvos ryto” apklausos duomenys. Sveikatos apsauga pagal pasitikėjimą yra trečioje vietoje. Kiti, kaip matote, toliau. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūs neviršijote laiko limito. Tai pirmas geras ženklas. O dabar, mielieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis ministre, primenu, kokia tolesnė darbo tvarka pagal Statuto 221 straipsnio 3 dalį: “Interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių klausimus (iki 30 minučių); klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu”. O Vyriausybės valandos metu pirmiausia klausia opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai, po to visi kiti ir atsižvelgiant į frakcijų dydį. Taigi pirmasis dabar turėtų klausti gerbiamasis R.Paksas. Jo nėra. Tada kas? Pirmas iš eilės yra kolega J.Raistenskis. (Balsai salėje) Kolega J.Raistenskis. Ruošiasi A.Vidžiūnas.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Tikrai esu pamalonintas. Taigi, gerbiamasis ministre, pirmiausia norėčiau jums padėkoti už išsamią sveikatos apsaugos būklės apžvalgą. Tik tenka apgailestauti, kad dalis Seimo narių, kurie pasirašė po interpeliacija, neišgirdo jūsų pranešimo, kartu prarado progą pakelti savo kvalifikaciją sveikatos apsaugos politikos srityje. Bet tai jau Seimo nario laisvo apsisprendimo ir etikos reikalas.

O mano klausimas, gerbiamasis ministre, būtų toks. Dabar Lietuvoje uoliai planuojama kurti sukarintas ir karines mokyklas. Sako, kad taip reikia žengiant į Europos Sąjungą ir NATO. Mano klausimas. Ar karo medikų rengimo centro negalima būtų integruoti į Kauno medicinos universitetą ar į mūsų senojo universiteto Medicinos fakultetą ir ar to fakulteto ar universiteto darbuotojai nesugebėtų skirti tuos planuojamus pinigus materialinei mokymo bazei pagerinti ir kartu tinkamu lygmeniu išdėstyti karo lauko medicinos plonybes? Jūsų pozicija. Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Noriu atsakyti, kad Lietuvoje iš esmės neįmanoma įsteigti karo medicinos universitetą. Reikės rengti mūsų jau esamose aukštosiose mokyklose. Kad finansavimas būtų gautas iš krašto apsaugos lėšų, tokia idėja sklando ir tarp medikų. Norėtume, kad kurį nors vieną Kauno klinikų korpusą baigtų statyti ir ten padarytų karo medicinos korpusą. Tai būtų didelė parama sveikatos apsaugai. Buvo ir toks ne visai rimtas pasiūlymas, bet susiejant su ta pačia idėja, kad Santariškių klinikas, kurios per metus išnaudoja 60 mln. Lt, kaip karo ligoninę finansuotų Krašto apsaugos ministerija. Tai būtų didelė parama sveikatos apsaugai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia A.Vidžiūnas. Ruošiasi J.Karosas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone ministre, jūsų atsakymai į klausimus buvo verti dėmesio ir dažnai kompetentingi. Bet vis dėlto dėl dviejų dalykų, pone ministre. Tai, kad sveikatos apsaugos momentai yra išbraukti iš programinių socialdemokratų ir Naujosios sąjungos, valdančiosios daugumos, prioritetų, žinoma, yra šiurpinantis dalykas. Kas labiau negu Socialdemokratinė koalicija galėtų kalbėti apie šių prioritetų realizavimą? Antrasis momentas ir, pone ministre, šiandien, rodant gražius grafikus, tiksliau, liūdnus grafikus apie tai, kaip šiais metais mažėja sveikatos finansavimas buvo pasakyti tokie žodžiai: jeigu Seimas patvirtintų, tai, žinoma, sveikatos apsauga būtų geriau finansuojama. Pone ministre, šiandien Seimui nėra ką tvirtinti. Biudžeto projekte, atėjusiame iš Vyriausybės, minus 96 mln. Lt mažiau, palyginti su praėjusiais metais, sveikatos apsaugai. Todėl tie grafikai, kurie čia buvo rodomi, reikėtų pasakyti, pone ministre, šiek tiek šventvagiškas dalykas. Todėl mano klausimai yra tokie. Taigi jūsų pozicijos mes negirdėjome. Ar jums, pone ministre, nevertėjo iš karto po biudžeto patvirtinimo Vyriausybėje atsistatydinti? Tai būtų, žinoma, rimta ministro pozicija.

PIRMININKAS. Laikas…

A.VIDŽIŪNAS. Ir antras dalykas. Kokia Ministro Pirmininko A.Brazausko pozicija dėl tų minus 96 mln.? Kiek suprantu, tai daugiau jo pozicija negu jūsų, nes jūs norėjote, kad tie pinigai ateitų sveikatos apsaugai, ar ne?

PIRMININKAS. Ministre, vieną minutę. Mieli kolegos, klausimui viena minutė ir vienas klausimas. Išimtis – opozicijai. Išimtis. Prašom, ministre.

K.R.DOBROVOLSKIS. Na, mūsų svarstyti pateiktame projekte nebuvo sutikta, kad 96 mln. Lt. Buvo ieškoma, kaip ir minėjau, būtent atidėti pusei metų, 250 Lt palikti privalomo draudimo minimumą ir ryšium su tuo gauti papildomų lėšų. Taip pat buvo ieškoma dar ir kitų iš biudžeto finansavimo šaltinių.

Na, o kokia pono A.Brazausko pozicija, aš galiu pasakyti. Kai pasižiūrėjo į mūsų biudžetą, iš karto, aš jau minėjau savo pranešime, biudžeto tvirtinimas buvo atidėtas dar dešimčiai dienų. Buvo prašoma ieškoti galimybių dar kartą peržiūrėti biudžetą. Ir tikimės, kad ir šiuo metu, dar po peržiūros Seime, gavus Seimo pastabas, bus dar kartą diskutuojama, dar kartą žiūrimi visi biudžeto skaičiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Karosas. Ruošiasi A.Skardžius.

J.KAROSAS. Gerbiamasis ministre, aš gerai suprantu tą džiaugsmą, kurį jums suteikė proga pristatyti medicinos problemas čia, Seime. Bet aš vis dėlto norėčiau truputį paatvirauti, kaip sakoma, ir paklausti. Kaip jums atrodo, kas skatino, kas lėmė tą aplinkybę, kad ekonomikos profesorius vis dėlto iš visų sričių, kurios turi problemų tiek pat, kaip ir jūsų, pasirinko būtent mediciną? Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Na, atsakant į šitą klausimą aš tiesiog norėčiau vėl pacituoti, kad Lietuvos žmonėms pagrindinis rodiklis iš apklausos, kurią padarė Sveikatos apsaugos ministerija, buvo sveikata. Vadinasi, ir ponui K.Glaveckui rūpi jo ir jo artimųjų sveikata. Vadinasi, jis rūpinasi visais šiais reikalais. Taigi galbūt tai ir turėjo įtakos, kad pateikta interpeliacija. Vadinasi, tikrai rūpima, tikrai skaudi problema, kurią reikia bendrom pastangom visiems ir spręsti.

Taip pat dar atsakant į pono A.Vidžiūno klausimą, atsiprašau, užmiršau, kodėl aš neatsistatydinu. Taigi iš esmės nuo 1995 metų turėjo būti atsistatydinę visi sveikatos apsaugos ministrai, jų čia neturėtų būti, turėtų būti tuščia vieta. (Balsai salėje) Žemėjo.

PIRMININKAS. Kalba apie procentą. Nesiginčykim. Klausia A.Skardžius. Ruošiasi G.Šileikis.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, per paskutinį dešimtmetį labai išaugo sergamumas tuberkulioze. Kaip bus sprendžiamos tuberkuliozės diagnostikos, profilaktikos ir gydymo problemos? Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Tikrai klausimas labai svarbus ir labai aktualus. Tuberkuliozė nuo 1990 metų labai smarkiai išaugo ir dabar stabilizavosi, lyg ir turi tendenciją labai nežymiai mažėti. Tai yra susiję ir su bendrom profilaktikos priemonėm, ir iš dalies sugriauta tuberkuliozės sveikatos organizacija. Būtent sumažėjo ir tuberkuliozės ligoninių lovų skaičius, taip pat nutraukti profilaktiniai patikrinimai. Anksčiau mes tirdavom fluorografu visus. Dabar jeigu kam teko skristi, netgi Londono oro uoste galima pasidaryti plaučių nuotrauką. Šiuo metu pas mus fluorografiniai tyrimai visai sustojo, rentgenografiniam dar neužtenka pinigų. Visa reorganizacinė struktūra dabar pradėta labai rimtai kurti. Gaunamos papildomos lėšos iš Šiaurės šalių, yra “TB Baltic” programa. Vykdant šią programą tikimės geresnių rezultatų. Jau yra apskričių konsultantai, apskričių gydytojai, kurie važinėja į visus rajonus ir savivaldybes, kurie padės organizuoti geresnę tuberkuliozinių ligonių priežiūrą. Šiandien ponas V.Šustauskas, girdėjom, organizuoja mitingą prieš juodligę. Noriu pasakyti, kad reikėtų mitingą organizuoti už tai, kad sumažėtų tuberkuliozė, nes kasdien nuo tuberkuliozės miršta keletas žmonių.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Šileikis. Ruošiasi kolegė J.Narvilienė.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis ministre, išklausius jūsų atsakymų, manau, kad tikrai iš viso pasaulio turėtų visi važiuoti į Lietuvą ir ta sveikatos apsaugos sistema pasidžiaugti. Bet aš norėčiau paklausti, kaip jūs pats balsuotumėt, kaip balsuotų Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas, seniūnas J.Olekas, jeigu jiems savo sveikatos priežiūrą reikėtų atlikti mažo mažo miestelio ambulatorijoje ir tom sąlygom, kokiom gyvena mūsų rinkėjai. Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Aš galiu sakyti, kad būtent dėl to mes ir susirūpinome, ir šiandien jūs svarstysit vieną iš įstatymo pataisų, 17 punktą, kur norėtume, kad gydytojų pagalba pasiektų ir kaimo žmogų. Jeigu jūs patvirtinsit, tai mes labai dėkosim, kad tada tikrai galės ir į mažą įstaigą. Nors, galiu pasakyti, teko prieš tris savaites visą dieną kalbėti iš Norvegijos (kaip matėt, Norvegijoje gydytojų ne taip jau ir daug) atvykusiu kolega, kuris sakė, kad jo žmonai ranka buvo sugipsuota tiktai trečią dieną po lūžimo. Telefonu buvo pasakyta prisirišti skarele ir gerti tabletes, kad neskaudėtų rankos. Pas mus, jeigu nesugipsuos tuoj pat, atsiprašau, bus didžiulis triukšmas. Taigi yra ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Negalima džiaugtis, kad tikrai pas mus gerai. Tikrai yra didelių problemų, didelių bėdų, kurias reikia nedelsiant spręsti.

PIRMININKAS. Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. O dėl balsavimo, aš nežinau, kaip balsuos…

PIRMININKAS. J.Narvilienė. Ruošiasi K.Bobelis.

J.NARVILIENĖ. Gerbiamasis ministre, ačiū už labai išsamius atsakymus. Regis, daugelis Seimo narių pastebės, kad vis dėlto per tuos 3-4 mėnesius turbūt kažin ko sveikatos apsaugoje negalima atlikti ir žymių poslinkių negalima pamatyti. Aš norėčiau jūsų paklausti, kokį dėmesį jūs, dirbdamas ministru, nuo pradžių ir ateityje žadate skirti narkomanijos ir AIDS prevencijai Lietuvoje?

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Kaip tik minėjau ir savo pranešime, kad narkomanija ir AIDS yra mūsų labai svarbi, opi problema, kurią turim nedelsiant spręsti. Kaip tik Seime 12 dieną vyks didžiulis pasitarimas, kuriame tikrai bus ypatingi pranešimai. Tačiau reikia pasakyti, kad turime bėdų su finansavimu. Finansavimas narkomanijai kitiems metams yra numatytas šiek tiek mažesnis negu šiais metais. Todėl taisant, koreguojant gautas pastabas iš Seimo, reikės labai rimtai peržiūrėti ir narkomanijos klausimą.

Na, o dirbama šioje srityje nemažai. Stengiamasi perimti tarptautinę patirtį. Todėl ir šiais metais Klaipėdoje, Giruliuose, buvo tarptautinė stovykla, į kurią buvo atvažiavę būtent ir išgiję nuo narkomanijos, ir dirbantys narkomanijos srityje žmonės, ir mūsų tos srities specialistai dalyvavo toje stovykloje, kurioje mokėsi geros darbo patirties iš kitų užsienio valstybių. Norėtume, kad narkomanų arba alkoholikų skaičius tikrai stabilizuotųsi ir sumažėtų, tačiau šiuo metu, kaip minėjau savo pranešime, jų skaičius kol kas didėja. Tai yra ne vien medicinos problema, tai yra didelė socialinė problema, kurią turime visi kartu spręsti. Tik bendrom švietimo, socialinio aprūpinimo, sveikatos apsaugos pastangom galėsime pasiekti rezultatų. Tai yra pasaulinė problema ir Lietuvos socialinė problema.

PIRMININKAS. Klausia daktaras K.Bobelis. Ruošiasi kolega E.Masiulis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, ačiū. Gerbiamasis ministre, tikrai buvau nustebintas jūsų pristatymo. Tai tikrai rekordinė Lietuvos medicinos būklė, palyginti su kitom valstybėm. Norėčiau jūsų paklausti, ką jūs konkrečiai esate padaręs, kad žmogus, kuriam reikia pakeisti klubo sąnarį, nestovėtų dvejus metus eilėje, negertų vaistų, būtų nedarbingas, o po dvejų metų gal jam tos operacijos jau nebereikės. Ir ką jūs padarėte, kad panaikintumėte onkologinių ligų kvotas? Ateina jauna moteris, nustatytas navikas krūtyje, pasiunčia į onkologinę kliniką, ten pasako: ateikit po trijų mėnesių. Per tris mėnesius tas vėžys gali apimti visą limfinę sistemą ir ji gali būti nepagydoma. Čia reikia tik vieno jūsų potvarkio, kad kvotų nėra. Bet jūs to nepadarote.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Norėčiau pradėti nuo onkologinių ligų kvotų. Onkologiniams ligoniams tikrai yra skiriamas nemažas dėmesys. Vaistai kompensuojami visi, chemoterapijos vaistai kompensuojami 100%. Tačiau reikia pasakyti, kad onkologijos tarnyba ėjo žemyn, vienu procentu kasmet didėjo sergančių onkologinėm ligom skaičius. Kaip žinote, onkologinė tarnyba buvo sunaikinta visuose Lietuvos rajonuose. Iš 60 savivaldybių onkologų liko tik 15 savivaldybių, kur gali prižiūrėti ir gydyti, koreguoti tų ligonių gydymą – tai yra labai mažai. Ryšium su tuo ir buvo Lietuvos onkologijos centro, Kauno onkologijos ligoninės sukviesti… Kaip tik vakar buvo priimtas dar vienas iš tų sprendimų, kad Kauno onkologijos ligoninė yra sujungta su Kauno miesto trečiąja ligonine ir onkologiniai ligoniai galės gauti visas specializuotas paslaugas, kurių jiems reikia. O Lietuvos onkologijos centras taip pat šiais metais jau gavo, pradėjo gauti lėšų (tos lėšos buvo sustabdytos iki rugsėjo mėnesio) remontui, tvarkymui. Ir manom, kad Onkologijos centras ne tik susitvarkys, bet pagal parengtą projektą tai bus tikras Lietuvos onkologijos centras, kuris bus integruotas į universitetą. Pateikta medžiaga universiteto senatui svarstyti, kad Onkologijos centras būtų universitetinis centras, būtų kito lygio. Žinoma, iš karto išspręsti visų onkologijos problemų neįmanoma. Manome, šiuo metu širdies ligos, onkologija, tuberkuliozė – tai yra trys prioritetai, kuriuos turi spręsti visi ministerijos ir visi kiti mūsų savivaldybių gydytojai.

Dabar dėl sąnarių. Sąnarių operacijų laukia užsirašę 15 tūkst. Lietuvos žmonių. Tokį skaičių žmonių išoperuoti mes niekaip – nei materialiai, nei fiziškai – negalim, nėra tiek paruoštų ir gydytojų, ir tam reikia milžiniškų lėšų. Galim operuoti pagal dabartines sąlygas 1900 per metus. Tai faktiškai tie visi žmonės turės laukti septynerius metus. Jeigu turėsim daugiau pinigų, jei bus galima perskirstyti iš kito… Tačiau dabar iš tų užsirašiusių 15 tūkst. yra ir tokių, kuriems operacijos reikės galbūt tik po 4-5 metų. Tik prasidėjo artrozė, jis jau stoja į eilę, nes žino – gydymo rezultatai yra tokie. Dėl lėšų trūkumo šiuo metu galim išoperuoti per metus iki 2 tūkst., ne daugiau, pacientų. Tam reikia pirkti ir sąnarius, ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos biudžete yra numatyta atskira eilutė būtent sąnarių transplantacijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Masiulis. Ruošiasi V.Andriukaitis.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, pažinodamas jus kaip kuklų žmogų, aš viliuosi, kad tos lentelės, kurias jūs demonstravote, rodydami sveikatos finansavimo lygio kilimus ir kritimus nuo 1997 metų, tikrai nėra susijusios su jūsų darbu ir nuopelnais. Klausimas būtų gal ir pasikartojantis, klausėme jūsų ir Liberalų frakcijos posėdyje dėl kompensuojamų vaistų sąrašo sudarymo. Ir iš tikrųjų daug publikacijų ta tema yra parašyta, ir šiandien yra tam tikros nežinios dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis yra sudaromas kompensuojamų vaistų sąrašas. Kaip jūs, kaip ministras, įsivaizduojate, ką būtų galima padaryti, kad šito sąrašo sudarymas būtų kiek įmanoma skaidresnis ir viešesnis visuomenėje?

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Ši problema yra tikrai viena iš opių problemų. Kaip jau minėjau, jeigu mes sugebėtume sumažinti išlaidas vaistams, tai ligoninėms būtų gyventi kur kas geriau – gydytojų algų negalime palyginti su Vakarų šalių algom, medicinos seserų taip pat. Kompensuojamų vaistų sąrašo sudarymo kriterijai yra paskelbti internete, turi visos įstaigos, kurios domisi – ir tiekėjai, ir farmacininkai, ir farmakologai. Tačiau šiais metais nedirbo komisija, nuo praeitų metų gruodžio mėnesio iki dabar komisija nedirbo ir neįrašytas nė vienas vaistas į kompensuojamų vaistų sąrašą, nes lėšos kompensuojamiems vaistams yra šiuo metu pereikvotos. Sudaryta nauja komisija, kaip minėjau, kuri įvertins ir medicininį aspektą, ir atskira komisija – farmakoekonominį aspektą. Jeigu abiejų komisijų rezultatai sutaps, tada tie vaistai bus įtraukiami. Tačiau šiuo metu jau yra sąrašas vaistų, kuriuos firmos prašo įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą. Jeigu mes juos įtrauktume, iš karto tam turėtume skirti 50 mln. Lt lėšų. Tokių pinigų mes tikrai neturim. Vadinasi, artimiausiu metu naujai papildyti sąrašo negalėsime. O šiuo metu, peržiūrėję sąrašą, iš jo išbraukėme 167 vaistus, dėl kurių išbraukimo pacientai visiškai nieko nepajuto. Tai buvo įvairūs tepalai grybeliams gydyti ir t.t., kiti vaistai, be kurių tikrai galima gyventi. Ir jau sutaupėme lėšų. O taupyti lėšas teks, nes neturime tiek pinigų. 310 mln. Lt galime išleisti kompensuojamiems vaistams.

PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis. Ruošiasi kolega G.Jakavonis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, praeitos kadencijos Seime buvo priimtos Sveikatos įstaigų įstatymo pataisos, po kurių buvo padarytas labai abejotinas žingsnis – rajonų ligoninės ir stacionarai buvo atskirti. Užuot plėtojus pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą kaimuose, miesteliuose, taip pat naujose savivaldybėse, buvo padarytas sprendimas, kuris iš esmės labai prastai pasitarnavo tolesnei sveikatos reformai. Turiu mintyje rajonų sveikatos įstaigų modelį, kur poliklinikos ir stacionarai sudarydavo vieną kompleksą. Prašom pasakyti, ministre, ar nesiruošiate ištaisyti šitų klaidų ir ar nesiruošiate apskaičiuoti, kaip dabar po tokių žingsnių atrodo administravimo kaštai, toliau, kaip yra su gydymo paslaugų vadyba? Ar tikrai ligoniams dabar palengvėjo iš poliklinikos patekti į stacionarą ir susilaukti kvalifikuotos medicininės pagalbos?

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Tai tikrai labai opi ir labai svarbi problema. Žinoma, sutvarkę pirminę sveikatos priežiūrą, mes galėtume šitoje grandyje gauti 80% visų medicinos paslaugų. Tai būtų labai didelis dalykas. Tačiau šiuo metu, kaip jūs ir minėjote, rajonų poliklinikos tapo savivaldybių poliklinikomis ir ten teikiama ir pirminė, ir antrinė pagalba. Tai yra tikrai blogai. Ir šitą ruošiamės vėl atgal grąžinti, nes antrinė pagalba ir pagal parodytus grafikus turi būti jau apskrities pavaldumo. Ir šiuo metu daryti reformą yra labai sudėtinga. Jeigu ligoninė jau atiduota savivaldybei, vėl reikės atimti, kad apskritis galėtų reguliuoti sveikatos pagalbą savo apskrities ribose, žinoti, kuriame rajone galima labiau koncentruoti, sakykim, kad ir Marijampolės apskrityje, pavyzdžiui, į Kalvariją iškėlus tuberkuliozės ligoninę irgi būtų toks efektas. Ir vadybos požiūriu išėjo labai didžiulių nesusipratimų. Rajone buvo vienas vyriausiasis gydytojas, o šiuo metu yra penki vyriausieji gydytojai: savivaldybės gydytojas, ligoninės vyr. gydytojas, poliklinikos vyr. gydytojas, pirminio sveikatos centro vyr. gydytojai, ir tai yra veltui mėtomos lėšos. Ir todėl skaičiuojama, dabar atliekami rimti skaičiavimai. Įvyko du pasitarimai su apskričių viršininkais, ir tikimės, kad šioje srityje pajudinsim ledus. Daug lengviau buvo iškart padaryti, negu taisyti jau padarytą. Bet tikrai ir ekonominis efektas įvertinus yra neigiamas, ir pacientams yra neigiamas. Tačiau pacientams šiuo metu sveikatos apsaugos ministro įsakymu leidžiama su gydytojo siuntimu kreiptis į bet kurią Lietuvos įstaigą konsultuotis ir gydytis. Tai irgi sukėlė sumaištį, lyg ir pagerino paslaugų prieinamumą, bet padėtis nepagerėjo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Jakavonis. Ruošiasi kolegė I.Degutienė.

G.JAKAVONIS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas susijęs su onkologijos ligomis. Jūs į jį jau iš esmės atsakėte, nebent dar galėtumėte papildyti, ką Sveikatos apsaugos ministerija numato daryti, kovodama su vėžiu.

K.R.DOBROVOLSKIS. Kaip minėjau, tai yra viena iš svarbiausių problemų, kurią artimiausiu metu mes turime spręsti. Yra sudaryta darbo grupė onkologijos problemoms peržiūrėti, yra numatytos lėšos. Jeigu pastebėjote, yra speciali investicinė vėžio programa, vėžio kontrolės programa, kuriai šiais metais buvo skirta daugiau nei 10 mln. litų. Kitais metais taip pat numatyta skirti lėšų, nes tai susiję ir su vaistų kompensavimu, ir su naujos aparatūros įsigijimu bei ankstyva vėžio diagnostika.

Noriu dar paminėti, kad į kiekvieną rajoną ruošiamasi grąžinti gydytoją onkologą, kuris padėtų anksti išaiškinti vėžio ligas. Šiuo metu daugiau nei 50% susirgimų vėžiu nustatoma esant 3-4 stadijoms. Teko būti ir Kauno ligoninėje, ir Vilniuje, kur visi gydytojai, anksčiau operavę esant gana ankstyvoms stadijoms, sakė, kad tokių užleistų atvejų jau seniai nematė. Vadinasi, ligų prevencijai ir profilaktikai turime skirti pagrindinį dėmesį. Tam galbūt padės buvusio onkologinio tinklo, kuris šiuo metu yra sugriautas, grąžinimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė I.Degutienė, ruošiasi kolega V.Martišauskas.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis ministre, iš tiesų norėčiau padėkoti, kad dar kartą buvo suteikta galimybė visiems Seimo nariams susipažinti su sveikatos apsaugos pokyčiais ir pasiekimais per pastaruosius 5-6 metus. Norėčiau užduoti klausimą jums, kaip sveikatos apsaugos ministrui, kadangi mes visi turime 2002 m. biudžeto projektą. Visi esame susirūpinę sveikatos apsaugos likimu, jeigu toks biudžetas bus patvirtintas. Jūs jau truputį minėjote, kokia buvo jūsų pozicija Vyriausybėje, nes sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, švietimo ir kultūros ministrams Vyriausybėje nebūna pyragai ir situacija būna sunki. Aš puikiai suprantu, kad ir jums buvo sunku atlaikyti spaudimą, numatant tiek daug sumažintą finansavimą nuo bendrojo vidaus produkto. Jis krenta iki 3,9%, be to, vienam valstybės draudžiamam asmeniui finansavimas sumažėja nuo 242 iki 169 litų. Vienas trumpas klausimas: kaip jūs Vyriausybėje balsavote, kai buvo svarstomas 2002 m. biudžetas?

PIRMININKAS. Ministre, vieną minutę. Man tikrai nepatogu, gerbiamoji Irena, bet 1 minutė 30 sekundžių, kai tam skiriama 1 minutė.

I.DEGUTIENĖ. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašom.

K.R.DOBROVOLSKIS. Kad lėšų nepakanka, tai yra aišku, jūs matėte visus grafikus. Kaip ir minėjau, jeigu 2004 m. gautume bendrojo vidaus produkto 5%, būtų labai gerai. Tokį tikslą turime ir bandysime jo siekti. Kadangi lėšos mažėja, klausimas buvo, kaip aš balsavau. Galiu pasakyti, kad, peržiūrėjus ir apsvarsčius visas galimybes, buvo pridėta pataisa atidėti dėl neapmokestinamojo minimumo ir ryšium su tuo sveikatos apsaugai skirti papildomų lėšų. Jeigu būtų tokia pataisa, būtų galima grąžinti 121 mln. litų skolų. Aš pritariau biudžetui, kuris buvo pateiktas svarstyti Seimui ir kuris dar kartą bus peržiūrėtas Vyriausybės.

PIRMININKAS. Klausia V.Martišauskas. Ruošiasi J.Olekas.

V.MARTIŠAUSKAS. Pone ministre, aš norėčiau paklausti daktaro K.Bobelio klausimą, nes man rūpi ta pati tema, tačiau manęs nepatenkino jūsų atsakymas dėl klubo sąnario operacijų. Jūs sakėte, kad yra labai didelė eilė, todėl žmonės negali operuotis. Gyvenime yra šiek tiek kitaip. Aš tikiuosi, jog jūs nežinote, kad žmogus, kuris turi pinigų, gali ateiti pas gydytoją ir be eilės pasidaryti tą operaciją. Tas, kuris neturi pinigų, stoja į eilę ir iš ligonių kasų pinigus gauna tik po metų. Ar ne todėl susidaro tokios eilės, kad yra protekcija ir pinigai? Labai ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Tai yra tikrai aktuali problema. Galiu pasakyti, kad ieškoma įvairių finansavimo būdų. Šiuo metu vienas iš būdų, kurį taiko ligonių kasos, yra tas, kad prašoma pusės įmokos ir tada operuojama. Arba galima sumokėti visą sumą ir po to, po metų, pusantrų ar dvejų, ligonių kasa grąžina pacientams pinigus. Taip siekiama sumažinti eiles. Na, o tuos, kurie turi pinigų ir sumoka visą sumą, galima operuoti, bet ieškoma įvairių variantų, kad padėtume tiems žmonėms, kuriems operuotis reikia greitai.

V.MARTIŠAUSKAS. Tiems, kurie turi pinigų, reikia greičiau, taip?

K.R.DOBROVOLSKIS. Tie, kurie turi pinigų, visame pasaulyje gali operuotis kur tik nori ir be eilės.

PIRMININKAS. Klausia J.Olekas. Priešpaskutinis. Ruošiasi kolega A.Klišonis.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs iš klausiančiųjų turbūt susidarėte vaizdą, kad beveik kiekvienas klausiantis turi asmeninių interesų klausti ir bandyti paspausti sveikatos ministrą ar dėl šeimos vaistinių, ar dėl sutuoktinio vadovavimo ligoninių finansavimui. Aš manau, kad tikrai yra nebloga priemonė paspausti ministrą, kad tie pinigai ateitų į norimas įstaigas, aš jau nekalbu apie konsultavimąsi dėl privačių įstaigų steigimo. Aš noriu paklausti. Gal jūs galėtumėte patikslinti, kokia privalomojo sveikatos draudimo biudžeto skola vaistinėms ir gydymo įstaigoms buvo jums atėjus dirbti ir kiek Vyriausybė yra įsipareigojusi mokėti palūkanų… skolos grąžinimo privačiam Širdies chirurgijos centrui, kurio steigimo konsultantais kai kas iš čia esančių yra buvę?

K.R.DOBROVOLSKIS. Pirmiausia norėčiau atsakyti į antrąjį klausimą dėl Širdies chirurgijos centro. Šis centras yra Vilniuje. Visi žino, kad jo skola yra labai didelė – anksčiau buvo 62 mln. litų. Keletas Sveikatos apsaugos ministerijos komisijų peržiūrėjo, išnagrinėjo visą esamą padėtį ir siūlo šiam centrui neleisti bankrutuoti, jį kapitalizuoti ir perduoti kurioms nors sveikatos priežiūros įstaigoms. Pagal ekonominius skaičiavimus per 22 metus yra įmanoma surinkti lėšas, kurios buvo įdėtos į šią įstaigą. Pati įstaiga, nors ji vadinasi Širdies chirurgijos centru, bando užsidirbti ne tik užsiimdama širdies chirurgija. Ten atliekamos sąnarių transplantavimo operacijos, operuojamos akys, taip pat vyksta ir šeimų, turinčių nevaisingumo sutrikimų, gydymas – yra dirbami su įvairiomis sritimis susiję darbai.

Na, o įsiskolinimo už vaistus problema yra tikrai didelė. Šiuo metu tas klausimas yra aktyviai svarstomas, nes vaistinės yra skolingos didmenininkams, o ligoninės skolingos vaistinėms. Skirtumas tarp didmenininkų ir vaistinių yra apie 100 mln. litų. Vadinasi, tie pinigai yra panaudoti kitiems tikslams – galbūt inventoriui įsigyti, vaistinėms plėtoti. Tas didžiulis skirtumas šiuo metu mums ir gadina gyvenimą. Mes galvojame apie įvairius variantus. Vienas iš jų yra tas, kad būtų sudaryta trišalė sutartis: ligonių kasa, vaistinė ir tiekėjai. Jeigu mums pasisektų, tai galbūt būtų vienas iš tokių variantų. Dabar mes pradėjome kalbėtis ir su farmacininkais, ir su farmakologais, ir su tiekėjais. Mes kviečiame juos į visus posėdžius ir norime sužinoti jų nuomonę, kad priimtume įvairius sprendimus. Tačiau šiuo metu skola yra didelė ir ją likviduoti… Jeigu staiga paprašytume vaistinių atiduoti visas skolas, tai turbūt apie 40% vaistinių bankrutuotų.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tikrai neklausiu apie vaistus, anot savo kolegos J.Oleko, vengdamas interesų konflikto. Klausimą aš norėčiau užduoti, galbūt ne klausimą, bet norėčiau jūsų komentaro. Jūs turbūt kaip ir visi Seimo nariai esate gavęs Nacionalinės sveikatos tarybos kreipimąsi dėl sveikatos sistemos finansavimo 2002 metais. Aš neskaitysiu viso šio teksto. Noriu jūsų paklausti komentaro dėl vieno iš jo punktų. Jis skamba taip: “Dėl ydingo valstybės investicijų programos sveikatos priežiūrai lėšų skyrimo mechanizmo ir taip nepakankamai valstybės skiriamos lėšos skirstomos neracionaliai ir neefektyviai. Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija, kuriai yra suteikti pagrindiniai įgaliojimai sveikatinimo veiklai valdyti ir sveikatos sistemos reformai vykdyti neturi įtakos skirstant valstybės investicijų lėšas apskritims ir savivaldybėms. Tai rodo valstybės investicijų programos lėšų paskirstymo apskrityse projektas, kuris prieštarauja bendriesiems sveikatos reformos principams ir numato lėšas neperspektyvių institucijų veiklai”. Gerbiamasis ministre, aš tikrai nedrįsčiau pats savo vardu tokio klausimo kelti, tačiau po šiuo dokumentu pasirašo Nacionalinės sveikatos tarybos, į kurią įeina visi, sakyčiau, mūsų sveikatos sistemos šviesuliai, vadovas profesorius Pundzius. Ar iš tikrųjų jūs sutinkate su tais teiginiais? Ir jeigu tai vyksta, kodėl tą sistemą toleruoja Sveikatos apsaugos ministerija. Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Aš jau ir savo atsakymuose anksčiau minėjau dėl investicinių programų. Jos svarstomos ir nepriimamas vienas kokio nors asmens sprendimas, svarstant dalyvauja mokslininkai ir ekonomistai. O kad neturi įtakos apskritims ir savivaldybėms, tai irgi netiesa, nes kiekvienu atveju Finansų ministerija prašė mūsų rekomendacijų, mūsų pasiūlymų nustatyti prioritetus apskritims ir savivaldybėms. Kaip vienas iš pavyzdžių gali būti Anykščių ligoninė, į kurią važiavo keletas komisijų, ir šiai ligoninei buvo skirti 36 mln. Lt, o kad pradėtų darbą, reikia 10 mln. Lt. Tai numatyta per tam tikrus etapus: dalį lėšų duos pati savivaldybė, dalį skirsime iš investicinių programų. Tos ligoninės 1/3 pradės darbą, o 5 pastatai bus uždaryti.

Tas pat ir su apskritimis. Dabar vyksta diskusija Panevėžio apskrityje. Panevėžio miesto infekcinė ligoninė ir Panevėžio miesto ligoninė. Vyksta diskusijos, norime rimtai ekonomiškai pagrįsti, kiek galima skirti lėšų infekcinei ligoninei, kuri yra nedidelė, ir kiek turėtų tekti Panevėžio ligoninei. Iš esmės visi projektai yra derinami, visi projektai, pateikti Finansų ministerijai motyvuoti, buvo gauta apie 30 įvairių projektų, prioritetas suteiktas tiktai 14. Visi pasiūlymai dėl pradėtų statyti ligoninių išanalizuoti. Didelę dalį ligoninių yra numatyta konservuoti ir nebestatyti. Kaip matote iš tos programos, liko tiktai keletas, kurias reikia baigti. O iš esmės yra sudarytas, kaip ir anksčiau minėjau, specialios koordinacinės tarybos, kurios peržiūri programas ir jas lygina. Taigi diletantiškai iš šono pasižiūrėjus pasakyti, kad tai tikrai sprendžiama neobjektyviai, būtų negalima.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūs į Seimo narių klausimus atsakinėjate daugiau nei pusę valandos. Dabar mes galime pereiti į kitą stadiją, t.y. imtis diskusijos, kurioje, kaip Statutas sako, žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams.

K.R.DOBROVOLSKIS. Labai ačiū visiems už klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, dar kartą. Pirmasis kalba Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Ruošiasi A.Kubilius.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš ir mano kolegos, pirmą kartą dirbantys Seime, buvome šventai įsitikinę, kad interpeliacija pateikiama dėl rimtų, nesprendžiamų problemų vienoje ar kitoje valdymo sistemoje, iš anksto preziumuojant ministro ar premjero neveiklumą ar aplaidumą. Perskaičius šį interpeliacijos tekstą, teko nusivilti, kad jos autoriai nepasistengė nors kiek daugiau susipažinti su sveikatos apsaugos juridine baze, atliktais darbais ir priimtų sprendimų motyvais.

Nekompetencija – kitaip sunku kvalifikuoti interpeliacijos autorių darbą. Juolab kad interpeliacijos sveikatos apsaugos ministrui motyvai ir joje keliami klausimai siejami su brangiausiu, ką turi žmogus, tai jo sveikata. Todėl ir ši gyvenimo, o jeigu norite, ir mūsų, ir kitų vykdoma politikos sritis visada bus gana opi ir visada iš jos buvo galima ir bus galima daryti politiką. Juo labiau kad per visą nepriklausomybės laikotarpį sveikatos apsaugos reformos skaudžiai lietė mūsų žmogų, o pažanga buvo sunkiai stebima. Taigi panašią interpeliaciją, o gal net absoliučiai tokią pačią būtų galima surengti ne vien tik iki šiol dirbusiems sveikatos apsaugos ministrams, nors turbūt jie dirbo netgi ir ilgiau už poną K.R.Dobrovolskį, bet ir visoms vyriausybėms o gal net ir seimams.

Žinoma, būtų visiškai neteisinga ir net pavojinga manyti, kad turime puikiai organizuotą mediciną ir vykdome džiaugsmą keliančią sveikatos apsaugos reformą. Anaiptol. Tačiau, kaip rodo ministro atsakymai į jam interpeliacijoje keliamus klausimus, visi šie klausimai jau sprendžiami gerokai iki jo, ir niekaip nenorėčiau manyti, kad kokie nors simptomai rodo, jog pradėjus ministerijai vadovauti ponui K.R.Dobrovolskiui dėmesys šiems klausimams būtų susilpnėjęs.

Štai keletas klausimų, kurie yra užduodami ministrui interpeliacijoje. Pirmasis klausimas. Kodėl ministras nepasistengė, kad Sveikatos apsaugos ministerija būtų finansuojama ne mažiau kaip 5% nuo BVP? Tačiau noriu vėl priminti, kad ministras iki interpeliacijos padavimo dirbo vos 5 mėnesius. Spalio mėnesį Seimas dar nebuvo gavęs biudžeto projekto, todėl klausimai jau apie šio biudžeto projektą yra visiškai nekorektiški. Tačiau tada klausimas apskritai yra keistas. Kodėl šį klausimą reikia kelti ministrui, kuris dirba nuo gegužės mėnesio, kai biudžetas yra patvirtintas praėjusių metų pabaigoje? Šis klausimas daugiau turėtų būti adresuotas pačiam Seimui, o ne ministrui. Štai devintasis klausimas. Kodėl realiai neįgyvendinamas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas? Tačiau pradėjus galioti Civiliniam kodeksui, puikiausiai žalos atlyginimą paciento sveikatai reguliuoja Civilinis kodeksas. Visiškas nesusipratimas ir valdžios atskyrimo principų nesuvokimas yra dešimtasis klausimas. Kokių veiksmų imasi sveikatos ministras, kad kuo greičiau būtų priimtas jau seniai parengtas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas? Tačiau septintasis klausimas yra gana įdomus. Kodėl nėra aiškių ir viešų kriterijų, pagal kuriuos vaistai įtraukiami į kompensuojamų vaistų sąrašą. Pabrėžiu žodį “įtraukiama”, kai ministras atsakyme nurodo, kad nė vienas vaistas į kompensuojamų vaistų sąrašą šiemet nebuvo įtrauktas, skirtingai nei 2000, kai ten buvo įtraukti net 93 kompensuojami vaistai. Tačiau šiemet 167 vaistai iš sąrašo išbraukti. Ar ne čia slypi kai kada ir atsakymai?

Neseksiu kai kurių Seimo narių pavyzdžiu ir neįtarinėsiu interpeliacijos signatarų, kas dabar yra lyg ir madinga, dėl atminties problemų, tačiau leisiu įtarti, kad toks gilus susirūpinimas mūsų medicinos būkle, atsibudus būtent šiandien, šios interpeliacijos kontekste akivaizdžiai skęsta politiniame, o gal kai kieno ir privačiuose interesuose. Tačiau tokios interpeliacijos yra normali demokratinės valstybės parlamentinio darbo forma ir mes nuo jos niekur nepabėgsime. Nenormali ji būtent tuo aspektu, kad interpeliacijos rengėjai puikiai moka aritmetiką ir suvokia, jog politinių jėgų išsidėstymas Seime yra toks, kad ši interpeliacija neturi jokių perspektyvų. Vadinasi, taip siekiama ne racionalaus Seimo darbo ar sveikatos apsaugos problemų sprendimo, o tik tam tikro emocinio pliūpsnio, užmirštant, kad rengiant tokį spektaklį iš esmės ir ne visai trumpai paralyžiuojamas ir Sveikatos apsaugos ministerijos darbas, o tai savo ruožtu reiškia, kad stabdoma ta pati reforma, kuria taip rūpinasi interpeliacijos rengėjai. Tarkime, aš klydau manydamas, kad interpeliacijos rengėjai žino aritmetinį politinių jėgų išsidėstymą ir yra įsitikinę, kad pakaks balsų, o gal ir emocijų. Tačiau vienu aš neabejoju – ministro keitimas po 3-4 mėnesių yra ne kas kita kaip visiškas bet kokių reformų sustabdymas.

Pataikaudamas emocijų organizatoriams, pabandysiu pasakyti ir vaizdingiau. Ministro keitimas šiuo atveju, ko gero, būtų tik vandens drumstimas, o, kaip žinote, žuvis tame drumzliname vandenyje gaudytų vienas kitas politikas, bet ne Lietuvos piliečiai. Mes turėtume dirbti racionaliai, o nerengti tokių spektaklių. Todėl, kolegos, siūlau nutraukti šiame Seime nekompetentingų interpeliacijų praktiką ir nedalyvauti balsuojant dėl šios interpeliacijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A.Kubilių. Ruošiasi J.Olekas. Prašom. Frakcijos vardu ar savo?

A.KUBILIUS. Frakcijos vardu. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre, gerbiamieji kolegos. Mes turime labai aiškiai konstatuoti, kad šiandien svarstome ne tik pasitikėjimo ministru klausimą. Mes svarstome sveikatos apsaugos sistemos ateities klausimą. Pagrindinis šios dienos interpeliacijos klausimas yra klausimas dėl sveikatos apsaugos finansavimo ir ypač finansavimo kitais metais. Tik dėl šio klausimo mes pasirašėme interpeliaciją, t.y. klausimus ministrui. Turiu pasakyti, kad jokio aiškaus ministro atsakymo į šį pagrindinį klausimą, t.y. dėl sveikatos apsaugos finansavimo kitais metais, mes neišgirdome. Mes visi žinome, kad kitais metais sveikatos apsaugos finansavimas nuo šių metų lygio, t.y. 4,3% BVP, sumažėjo iki 3,9% BVP, t.y. sumažėjo 0,4%. Iš esmės vos ne visais 200 mln. litų ir tai įskaitant visus ministro iškovotus 32 mln. ir visas pažadėtas grąžinti skolas. Tai yra biudžeto projektas, kurį patvirtino Vyriausybė ir kuriam pritarė ministras, kaip pats ką tik prisipažino.

Mes žinome, kokią katastrofą tai reikš kitų metų sveikatos apsaugai. Mes žinome, kaip tam yra pasirengusios priešintis medikų organizacijos. Seimo Pirmininkas kolega A.Paulauskas ką tik apkaltino opoziciją nekompetencija. Turiu pasakyti, kad šiuo atveju jis apkaltino nekompetencija ir visą Gydytojų sąjungą su jos prezidentu ponu L.Labanausku. Visai neseniai, spalio 25 d., Gydytojų sąjunga priėmė pareiškimą, kurio paskutiniame punkte labai aiškiai pasakė: jeigu nesikeis požiūris į sveikatos apsaugos sistemą, Lietuvos gydytojų sąjunga pasilieka teisę inicijuoti visuotinį medikų streiką. Tai yra susiję su biudžeto projektu, kuriam pritarė ministras ir visa Vyriausybė.

Be abejo, mes galime pripažinti, kad sprendimas dėl biudžeto buvo priimtas premjero valia ir jo spaudimu. Atsakomybės klausimą dėl kitų metų katastrofiškos padėties finansuojant sveikatos apsaugos sistemą tenka kelti ir premjerui. Tačiau bet kuriuo atveju tai neatleidžia ministro nuo atsakomybės, kaip nuo atsakomybės nėra atleidžiama ir valdančioji koalicija, kuri ruošiasi, kiek aš suprantu, nuo tokios atsakomybės pabėgti net ir iš šios salės.

Šiandien reikia svarstyti reikalą iš esmės. Galima barti ar ginti ministrą, tačiau kitais metais sveikatos apsaugai gresia paprasčiausia katastrofa. Ministro atsakomybė už tai yra didelė, todėl tai reikia svarstyti. Tačiau dar didesnė yra premjero atsakomybė, kurią taip pat reikia svarstyti. Todėl mes negalime šiandien balsuoti už pasitikėjimą ministru, nes tai reikštų, jog mes pritariame ministro ir premjero pozicijai taip ženkliai sumažinti sveikatos apsaugos sistemos finansavimą kitais metais.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu J.Oleką. Ruošiasi A.Kašėta.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre. Iš tikrųjų šiandien turime gerą progą dar kartą aptarti sveikatos problemas, ir už tai galime būti dėkingi mūsų kolegoms iš opozicijos, kurie iškėlė daug klausimų ir suteikė progą juos čia aptarti.

Kolegiško solidarumo vedinas nebūsiu toks griežtas ir teisingas, kokie buvo ministras ir Seimo Pirmininkas vertindami interpeliacijos pateiktus klausimus ir jų kompetenciją. Pirmiausia aš noriu atsakyti į klausimą kolegai G.Šileikiui dėl noro gydytis kaimo ambulatorijose. Taip, mes, Socialdemokratų ir Naujosios sąjungos koalicija, padarysime viską, kad būtų baigtas kaimo ir rajonų ambulatorijų, rajonų ligonių žlugdymas ir kad ten žmonės galėtų gauti reikiamą medicinos pagalbą. Tai, kas buvo daroma iki ateinant naujajai daugumai į Seimą ir sudarant Vyriausybę, buvo labai aiškus centralizavimas didžiuosiuose miestuose ir atėmimas teisės gauti sveikatos pagalbą mažuosiuose miesteliuose ir kaimo ambulatorijose. Galbūt šiandien kai kam labai pikta dėl to, kad kaimo ambulatorijos ir mažos ligoninės nežlugs ir kas nors negalės pasipelnyti žmonių sveikatos sąskaita.

Dėl finansavimo, kuris vadinamas esminiu klausimu. Man atrodo, kad pats ponas K.Glaveckas ir galėjo pasakyti, kad centristams būnant valdžioje kartu su konservatoriais ir krikščionimis demokratais ir prasidėjo šis finansavimo mažinimas. Prasidėjęs finansavimo mažinimas tęsėsi visus tuos metus, ir aš manau, kad mes galėsime bent iš dalies sustabdyti tą mažėjimą, ypač už valstybės draudžiamus asmenis, kas kasmet darėsi labai aiškiai – jūsų valdymo metais po 10% kasmet.

Turėčiau pasakyti, kad nesame visai teisūs kalbėdami apskritai apie finansavimą, kuris yra numatytas įstatyme. Dabar kalbame tik apie finansavimą iš trijų šaltinių: valstybės ir savivaldybių biudžetų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Įstatymo 38 straipsnis labai aiškiai numato, kad finansavimo šaltiniai dar yra bent penki šeši. Todėl sudėjus visus finansavimo šaltinius ir palyginus su kitais kraštais mes turėtume labai atvirai ir aiškiai pasakyti, kad finansavimas šalyje, įskaitant ir mokamas paslaugas, ir kitas, siekia per 6%. Šiuo atveju mes turime kalbėti apie didesnį finansavimą iš valstybės biudžeto, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, iš savivaldybių biudžetų, bet ne apskritai apie finansavimą.

Dėl klausimų, kurie keliami dėl administravimo, ypač dėl savivaldybių galimybės optimaliau nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Gerbiamieji interpeliacijos teikėjai, daugelis iš jūsų kaip tik balsavo prieš įstatymą, kuris numatė galimybę savivaldybei reguliuoti, optimizuoti pirminių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Aš šiandien kviečiu jus visus pritarti teikiamam Prezidento veto ir priimti įstatymą, kad savivaldybės turėtų teisę optimizuoti pirminių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą.

Dėl asmeninių interesų, kuriuos taip aukštai kėlė profesorius kolega K.Glaveckas. Ar jie neužgožia ne ministro, o kai kurių mūsų, pasirašiusių interpeliaciją, darbą? Ar galėtų kas nors paneigti, kad ne dėl konsultavimo ir sužlugusio biznio vienoje iš stambiausių privačių įstaigų keliamas tas klausimas, ar ne dėl to, kad kažkas iš sutuoktinių vadovaudami ligoninei negauna pakankamo finansavimo šiais metais ir tai gera proga paspausti ministrą ir pagąsdinti interpeliacija? Ar galėtų kas nors paneigti, kad nesikreipė į ministrą K.Dobrovolskį su prašymu vienur ar kitur steigti vaistinę ir negavo leidimo? Aš manau, mes turėtume būti labai aiškūs ir atviri, kaltindami kitus turėtume pasižiūrėti pirmiausia į save. Socialdemokratinės koalicijos frakcija yra patenkinta ministro atsakymais į pateiktus klausimus ir nedalyvaus slaptame balsavime. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Algį Kašėtą. Ruošiasi A.Ramanauskas.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, čia buvo išsakyta daug įvairių priekaištų ir išgirsta daug konkrečių atsakymų. Tačiau aš norėčiau pakalbėti apie esminį dalyką, kodėl aš pasirašiau po interpeliacija ir jai pritariu.

Išties kur nuvažiuosi: ar į miestelio ambulatoriją, ar susitiksi su rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojais, visur išgirsi tą patį: niekas nežino, kas laukia sveikatos apsaugos sistemos rytoj. Nežino todėl, kad ir pati Sveikatos apsaugos ministerija su jos vadovu negali pasakyti, susitikę su medikų visuomene, kokia gi sveikatos apsaugos sistema bus rytoj. Kalbama tik apie mažinimą ir apie išgyvenimo būtinybę. Jeigu būtų labai aiškiai apsibrėžta ir turima vizija, kokias sveikatos apsaugos sistemos sritis mes mažinsime ateinančius kelis metus ir kokios bus prioritetinės, medikų visuomenė išties prisitaikytų prie labai aiškios strategijos ir, manau, būtų labiau užtikrinta tiek dėl sveikatos įstaigų ateities, tiek ir dėl savo asmeninės profesinės ateities.

Tikėjausi, kad ministras, atėjęs vadovauti ministerijai, turės aiškią strategiją, aiškų ateities planą. Deja, šios viltys nepasiteisino.

Belieka tik konstatuoti, kad iš tikro ministras sėdo į sveikatos sistemos laivelį, nežinodamas, kur reikia plaukti, ir juo labiau gaudamas ateinantiems metams tragiškai mažą finansavimą arba, vaizdžiai tariant, supuvusius irklus, tikriausiai ne tik nesugebės išjudinti iš vietos šio vargano laivo, bet pasmerkė jį lėtai grimzti. Todėl siūlau pritarti interpeliacijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Ramanauską. Ruošiasi J.Veselka.

A.RAMANAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, nežinia, ar interpeliacijos teikėjai neturėjo laiko pasidomėti, ką veikia ministras K.Dobrovolskis ir kokias funkcijas įgaliotas vykdyti, taip pat kokia kompetencija suteikta Sveikatos ministerijai, tačiau jau dabar, pasiklausius interpeliacijos teikėjų kalbų, vienareikšmiškai aišku, kad netgi atsakymai, kuriuos pateikė ministras (tai vienareikšmiškai galima pasakyti), nebuvo perskaityti. Žinoma, labai gaila.

Interpeliacijai, mes suprantame, skelbti turi būti priežastis. Ar toji priežastis yra rūpestis valstybės piliečių sveikata, ar kas nors kita? Jeigu pirmoji priežastis, akivaizdu, jog esamos problemos sveikatos apsaugos sistemoje neatsirado per 96 dienas, kai ministras K.Dobrovolskis buvo paskirtas eiti šias pareigas. Gal interpeliacijos autoriai mano kitaip? Tada turėtų būti patvirtinančių faktų. Jų nėra. Kaip mes šiandien girdėjome iš ministro kalbos, sociologinių tyrimų duomenimis, Lietuvos žmonės po Bažnyčios ir žiniasklaidos labiausiai pasitiki sveikatos apsauga. O mažiausiai pasitiki partijomis ir kai kuriais mūsų Seimo nariais, mano kolegomis. Kyla klausimas, kas kuo turėtų nusivilti ir kam interpeliacijos autoriai atstovauja? Gal iš tiesų tiems, kurie yra nepatenkinti, kad šįmet iš kompensuojamų vaistų sąrašo išbraukti 167 pavadinimų vaistai, ir taip 80 mln. Lt bus sumažintos farmacininkų ir vaistinių savininkų pajamos.

Pirmuoju klausimu interpeliacijos autoriai ministro teiraujasi, kokių jis imasi veiksmų, kad sveikatos apsaugai būtų skirta 5% bendrojo vidaus produkto. Argi ne keista, kad tokį klausimą kelia ne tik eiliniai Seimo nariai, bet ir buvęs Biudžeto komiteto pirmininkas, ir buvę keturi ministrai. Na, jie tikrai turėtų žinoti, kas priima šiuos sprendimus.

Aš dabar norėčiau kalbėti šiek tiek kita dvasia, kuri tvyrojo po ministro kalbos. Neseniai vienas mano kolega perskaitė ištrauką iš knygos. Išsigando garsus kareivis puolančių priešų, įlipo į medį. Tūnojo ten, kol kariai atkovojo pozicijas. Tūnoti teko ilgokai. Kai jie sugrįžo, prakalbino tą vargšelį, išalkusį, nusilpusį, jis iškritęs iš medžio užsimušė.

Mes manome, kad ministras K.Dobrovolskis yra toks karys, kuris puolant kam nors nelips į medį tam, kad pats po to užsimuštų. Reforma sveikatos sistemoje vyksta, priešų, akivaizdu, yra. Todėl Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija linki ministrui ir visam ministerijos kolektyvui susitelkimo ir ryžto vykdant sveikatos sistemos reformą. Mes visiškai pasitikime mūsų ministru. Todėl balsuojant dėl nepasitikėjimo ministru Naujosios sąjungos frakcija nedalyvaus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu J.Veselką. Ruošiasi V.Andriukaitis.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, klausantis pasiaiškinimų, kad visos vyriausybės mažino finansavimą, todėl šįmet galima dar daugiau mažinti, man tas yra labai neaišku. Jeigu mes iš tikrųjų sveikatos apsaugą darom prioritetine, tai nepaisant to, kad prieš tai buvusios vyriausybės mažino, jokiu būdu negalima sekti jų pavyzdžiu. O dabar suprantu taip: gerai, jeigu visi mažino, ir mes mažinsime. Blogai, bet mažinsime. Ši pozicija man labai netinka.

Aš ministro norėčiau paprašyti vieno dalyko. Rytoj kabinetas svarstys mano pasiūlymą, kad asmenims, sunkiai sergantiems tam tikromis ligomis, tiems, kurių rubliniai indėliai įšaldyti, būtų galima tuos pinigus panaudoti būtent gydymui. Kiek žinau, kabinetas, turbūt to dėka, kuris 30 metų gyvena tik iš valstybės algos, nutarė atmesti šį pasiūlymą. Gerbiamasis ministre, jūs jau balsavote už tai, kad būtų mažinamas biudžetas. Tai pirma klaida, nes ministras neturi būti tik komandos, kaip įprasta sakyti, žmogus. Jo pirma pareiga – ginti savo sritį. Prašyčiau, kad rytoj vis dėlto palaikytumėte šį įstatymo projektą, pagal kurį žmonėms, sergantiems sunkiomis ligomis, ten išvardinta buvo, kai buvo 1995–1996 metais leidžiama atsiimti sergantiems, kad… Tam projektui pritarti. Gali būti ir pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą, nebūtinai pagal mano pateiktą. Aš pateikiau, kas buvo esant A.Vinkui, bet prašyčiau palaikyti.

Vis dėlto aš pritariu, kad kiekvienai sričiai vadovautų kompetentingas tos srities specialistas, o ne kad sveikatos apsaugai vadovautų, sakysim, koks nors kelininkas. Vis dėlto geriau, kai sveikatos apsaugai vadovauja sveikatos specialistas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis. Ruošiasi J.Razma.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, labai gerai, kad mes šiandien turime progą apsvarstyti sveikatos apsaugos problemas. Aš labai džiaugiuosi interpeliacijos klausimais, nes aš juos būtinai pasiliksiu, kolegos. Ypač žiūrėdamas į liberalus ir į centristus, ypač į poną K.Glavecką. Nes jeigu dar po pusės metų iškils problemų dėl laisvosios rinkos principų, aš būtinai jums šią interpeliaciją priminsiu. Iš šios interpeliacijos aš darau vieną labai puikią išvadą: mes esame visi vieningi už tai, kad nacionalinė sveikatos apsaugos sistema būtų valstybiškai tvarkoma, planuojama, būtų nustatyti kriterijai, prioritetai, būtų išlaikytas paslaugų priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo gyventojams standartas, kad Nacionalinė sveikatos taryba įgytų daugiau teisių tvirtinant standartus, kad būtų įvestas planavimas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje ir kad sveikatos įstaigų išdėstymą Lietuvoje taip pat planuotų. Aš tikiu, kad tuomet jūs palaikysite šiandien mūsų iniciatyvą, dėl kurios Prezidentas vetavo įstatymą pareikšdamas, kad mat jis prieštarauja laisvos rinkos principams. Tai dabar, kolegos, esam labai stipriai vieningi.

Kolegai K.Glaveckui norėčiau užduoti klausimą. Iš tikrųjų kodėl nebuvo parengti objektyvūs investicinių ir mokslinių praktinių projektų ir programų vertinimo, jų atrankos ir investicinių lėšų skyrimo kriterijai. Gerbiamasis kolega yra buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, taigi tuos kriterijus tikrai reikėtų parengti. Aš labai džiaugiuosi, kad mes bendrom pastangom tuos kriterijus sukursime. Kita vertus, labai džiaugiuosi, kad mes pereisime prie investicinių programų tvirtinimo ir apskritai prie programinio biudžeto.

Dabar kalbant apie finansavimą. Labai džiaugiuosi, kad yra visuotinis palaikymas, jog sveikatos apsaugos sistemai bus skiriama lėšų tiek, kiek numatyta Sveikatos sistemos įstatyme, įskaitant visus šaltinius, ne tik biudžetą. Manyčiau, kad galima būtų dar daugiau pratęsti svarstymus šia tema, bet iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad šiandien tiek daug šalininkų to, kad sveikatos tinklas būtų valstybiškai reguliuojamas. Ačiū jums. Džiaugiuosi, linkiu sveikatos ministrui ištvermės. Sveikatos ministras turi daug sąjungininkų, būkite drąsus, darykite tai, kas čia parašyta, ir per penketą šešetą metų mes iš tikrųjų įgyvendinsim nacionalinės sveikatos sistemos efektyvų funkcionavimą. Labai ačiū. Šiuo atveju manau, kad tikrai metas pietauti ir galbūt kviesčiau visus kartu pietauti ir toliau nebetęsti nevaisingų diskusijų dėl pasitikėjimo ar nepasitikėjimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą J.Razmą. Po to, po 4 už, 4 prieš kalbėjusių, tarsimės, ką darom. Mieli kolegos, aš sakau, kad atkalbėjus 4 už, 4 prieš tarsimės, ką toliau darysim.

J.RAZMA. Pirmiausia norėčiau išreikšti nusistebėjimą Seimo Pirmininko pareikšta pozicija, kai jis pakvietė visus Seimo narius nedalyvauti balsavime. Labai įdomus Seimo nario pareigos supratimas ir išaiškinimas. Visiems, kurie esam pavyzdingi Pirmininko nurodymų vykdytojai, aš siūlau taip ir padaryti.

Dabar dėl esmės. Kaip matot, mano parašo po interpeliacijos inicijavimu nėra. Aš abejoju, ar reikėjo iškelti tiek daug dalykinių klausimų. Matyt, kiekvieno ministro rastume nepadarytų darbų, neužbaigtų reformų, gal šiame kontekste iš tiesų sveikatos apsaugos ministras kuo nors ypatingu neišsiskiria. Bet vis dėlto, manau, yra vienas momentas, kuriuo sveikatos apsaugos ministras ryškiai išsiskiria iš visų ministrų. Čia dar kartą siūlau prisiminti biudžeto reikalus. Siūlau ministrui iki kito ketvirtadienio dar kartą pasižiūrėti į tą biudžeto eilutę, kur yra beveik minus 100 milijonų litų, palyginti su šių metų finansavimu. Na, o dar priedo galite pasižiūrėti ir į savo šiandienos biurokratinę kalbą, kur jūs išaiškinot, kokia puiki sveikatos apsaugos padėtis, ir atsakyti į paprastą klausimą: ar tik tokio vadovo nusipelno medikų bendruomenė ir visi pacientai, kuriais mes taip pat, aišku, potencialiai esam? Ar tik šitokios savo interesų gynybos jie gali susilaukti iš savo srities ministro? Jūs čia kalbėjot, kad negalima tampyti tos paklodės nuo vienos srities į kitą, tempti į medicinos pusę. Bet kur jūs matot tą paklodę šiandien ant medikų? Taigi jie faktiškai, galima sakyti, guli nuogi su dabartiniu finansavimu. Ką čia dar galima nuo jų nutempti ar užtempti? Jūs teisingai sakėt, sveikatos apsaugos rodikliai gerėja. Mirtingumas ir taip toliau. Na, jeigu jūs dar sumažinsit finansavimą, tai aš manau, sergamumas bus toks, kiek bus kvotų gydyti. Jeigu bus kvotų mažiau, tai tie rodikliai kitais metais dar pagerės. Na ir išvis jūs galit daryti toliau eksperimentą, kiek dar galima sumažinti Sveikatos apsaugos ministerijos srities finansavimą, kiek dar medikai turi to pasiaukojimo, kad jie vis dėlto kažkaip ištemptų šitos srities rodiklius. Aš suprantu, kad Ministrui Pirmininkui, valdančiajai daugumai toks ministras kaip jūs yra labai patogus. Jūs nieko savo sistemai nereikalaujat, palaikys jus tam tikrą laiką, kai tos problemos tiek susikaups, kad nebeapsimokės laikyti, elementariai padarys jus atpirkimo ožiu ir jums nurašys visas tos srities problemas. Aš suprantu, kad socialdemokratams ir socialliberalams patiems net nepatogu balsuoti jus palaikant ir jie priėmė labai gudrų sprendimą – išvis nedalyvauti. Tvarka, mes suprantam tas jų problemas. Bet aš paminėčiau dėl finansavimo ir dar vieną aspektą, kuris galėtų būti turimas galvoje. Ką reiškia valstybės finansavimo mažinimas sveikatos apsaugai? Žinoma, tai nereiškia, kad prie to prisiderins pacientai ir mažiau sirgs. Tai paprasčiausiai reiškia, kad žmogus, atėjęs į sveikatos apsaugos įstaigą ir sužinojęs, kad negali gauti to aptarnavimo, už paskutinius pinigus, kokiu nors būdu juos gavęs eis pas privačius medikus. Taigi jūs, siūlydami labai ramiu tonu mažinti sveikatos apsaugos sistemos finansavimą, faktiškai proteguojate privačią mediciną ir siunčiate ten kuo daugiau pacientų. Apie tai taip pat turime kalbėti ir turime tai matyti. Kodėl visi kalba, jog kažkodėl nukentės vaistininkai, kad mažinamas kompensuojamų vaistų finansavimas. Aš irgi abejoju, ar jie nukentės, nes žmonėms kiek vaistų reikėjo, tiek reikės, ir jie pirks. Nukentės faktiškai žmonės, kurie turės tuos vaistus pirkti iš savo pinigų. Taigi aš dar kartą bandau kreiptis į ministrą, kad nevarginkit jūs mūsų ir savo kolegų iš valdančiosios daugumos, kurie jau dabar bėga į krūmus, ir iki kito ketvirtadienio pats priimkit sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš užsirašiusiųjų nekalbėjo tiktai kolega V.Kvietkauskas, kurio nematau, ir komiteto pirmininkas kolega K.Kuzmickas. Tai ar baigiam diskusijas, ar dar komiteto pirmininkas? Baigiam? Kaip? Gal komiteto pirmininkas, nes iš tikro tai jo sritis, bet trumpai. Tada spręsim, ką toliau darom, nes yra dar keli klausimai, kuriuos mes turim sureguliuoti pagal Statutą. Kolega K.Kuzmickas, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. Prašom.

K.KUZMICKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau trumpai apžvelgti kaip komiteto pirmininkas, kuris turbūt glaudžiausiai dirba su sveikatos apsaugos ministru per šitą laiką, kokie buvo mūsų darbai, kas yra atlikta ir kokie numatomi darbai. Manau, kad tai leis Seimo nariams objektyviau įvertinti interpeliacijos autorių pateiktus klausimus ir ministerijos galimybes spręsti jų iškeltas problemas. Kartu norėčiau pažymėti, kad ministras vargu ar galėjo per trumpą laiką išspręsti per ilgą laiką susikaupusias netinkamai vykdomos sveikatos apsaugos reformos ar ne vien nuo jo priklausančias nepakankamo sveikatos apsaugos finansavimo problemas, apie kurias aš jau nekalbėsiu, nes buvo kalbėta gan plačiai. Iš tikrųjų skaičiavimai yra įvairūs. Mūsų Seimo Sveikatos reikalų komiteto išvažiuojamajame posėdyje, kai buvom Stokholme, mums buvo aiškiai parodyta ir pasakyta, kad mūsų sveikatos sistemos finansavimas yra 6,1%, įvardijant visus šaltinius. Jūs puikiai žinote, koks sunkus laikotarpis buvo ir Seimui, ir Sveikatos apsaugos ministerijai, kiek buvo parengta ir pateikta eurointegracinių įstatymų, kiek dar jų yra rengiama. Aš jų nevardinsiu dėl laiko stokos. Puikiai mes žinome, kad pagrindinė problema, čia buvo kalbama, yra ne tik finansavimas, ne tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo reikalai, bet ir Sveikatos draudimo įstatymas, kuris visą laiką strigo Seime. Dabar yra sudaryta darbo grupė kartu su Seimu ir Sveikatos apsaugos ministerija. Šį klausimą sprendžia ir sprendžia gana teigiamai.

Būtent farmacija yra ta sritis, kurioje, kaip mes žinome, vaistų apyvarta sudaro apie 1 mlrd. litų Lietuvoje, ir, aš manau, susikryžiuoja įvairių kompanijų, įvairių firmų, įvairių privačių asmenų interesai. Manau, kad tai yra viena iš priežasčių, dėl ko buvo teikiama interpeliacija. Yra Farmacijos veiklos įstatymo alternatyvus projektas, yra ministerijos teiktas Farmacijos veiklos įstatymo projektas ir yra sudaryta darbinė grupė, kuri rengia bendrą projektą. Yra numatyta, kad jis bus parengtas ir gruodžio 7 d. pateiktas Seimui. Manau, kad tai yra pagrindiniai momentai dėl restruktūrizacijos, kuri yra labai svarbi ir kuri sulaukia didelio pasipriešinimo savivaldybėse ir apskrityse.

Seimo Sveikatos apsaugos komitetas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija surengė iš viso 7 išvažiuojamuosius posėdžius dėl gydymo įstaigų restruktūrizavimo ir optimizavimo apskrityse ir būtent tai apsvarstė. Ministerija parengė ir numato patvirtinti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo principines nuostatas bei šių įstaigų išdėstymo reikalavimus, kurie yra tobulinami pagal apskričių ir savivaldybių pasiūlymus. Manau, yra didelis pasiekimas.

Vakar, lapkričio 5 d., mes komitete kartu su sveikatos apsaugos ministru, Kauno apskrities viršininku ir trijų Kauno ligoninių vadovais pasirašėme protokolinį sprendimą dėl šių ligoninių sujungimo į vieną apskrities ligoninę. Laukiamas ekonominis efektas yra apie 7,5 mln. litų kasmet, tačiau vien ekonominis aspektas šiuo atveju neturėtų būti svarbiausias kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad restruktūrizavimo planų rengimas reikalauja visų galimų socialinių, ekonominių ir medicininių pasekmių įvertinimo. Todėl negali iš karto būti įvestas sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas pagal detalizuotus šių paslaugų teikimo reikalavimus, kurie šiuo metu tobulinami ir derinami su rengiamais restruktūrizavimo planais bei planuojamu tam tikrų profilių paslaugų poreikiu. Taip pat rengiamos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos, siekiant aiškiau reglamentuoti viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų bankroto procedūrą, turto valdymą, šių įstaigų nomenklatūrą.

Ministerija kartu su Ligonių kasa, atsižvelgdama į Seimo sveikatos reikalų komiteto siūlymus, rengia esminius vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimo sistemos pakeitimus, kas yra, manau, labai svarbu. Jie leis sutaupyti šias lėšas ir racionalizuoti jų naudojimą. Dalį tam tikrų sprendimų jau priėmė Privalomojo sveikatos draudimo taryba ir, mes girdėjome, kiek medikamentų jau yra išbraukta. Kiti bus svarstomi šių metų gruodžio mėnesį. Manau, kad šie atlikti ir toliau vykdomi bei numatomi bendri komiteto ir ministerijos darbai, taip pat ministro atsakymai į interpeliacijos autorių klausimus parodo, kad sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimo sėkmė ir keliamų problemų sprendimai priklauso toli gražu ne vien nuo Seimo Sveikatos reikalų komiteto ar Sveikatos apsaugos ministerijos darbo, bet nuo bendrų visų politikų, t.y. ir mūsų, valstybės ir savivaldos institucijų, medikų ir visuomenės, pastangų. Todėl kviečiu visus Seimo narius ir Vyriausybę toliau ieškoti efektyvesnių ir teisingiausių iškeltų problemų sprendimo būdų.

Aš norėčiau apeliuoti į jūsų išmintingumą. Manau, kad ši interpeliacija yra tam tikras išmintingumo testas visiems mums čia, Seime. (…) sakė: “Išmintingumas – tai neprarasti jausmo, kad galime klysti susidarydami savo pažiūras bei nuomones. Turime abejoti ir būti netikri tuo, kuo labiausiai pasikliaujame”. Negalima vadovautis principu, kad tikslas pateisina priemones. Mes puikiai žinome interpeliuotojų tikslus. Ar išmintinga teikti interpeliaciją po 96 darbo dienų, kai pasaulyje yra priimta nuomonė, kad per 100 darbo dienų jokia Vyriausybė jokios kritikos nesulaukia.

Aš asmeniškai kviečiu būti išmintingiems ir priimti sprendimą. Kadangi mūsų frakcijos balsavime nedalyvauja, kviečiu tuos, kurie dalyvaus balsuojant, balsuoti prieš interpeliaciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš viso kalbėjo 9 Seimo nariai, įskaitant ir gerbiamąjį Seimo Pirmininką. Dabar pagal Statutą priklausytų baigiamasis žodis interpeliaciją gavusiam pareigūnui, arba interpeliuojamajam, jeigu jis, žinoma, pageidauja. Prašom, ministre.

Baigiamajam žodžiui taip pat ruošiasi interpeliantų atstovas. Prašom, ministre.

K.R.DOBROVOLSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labai ačiū visiems už rimtas pastabas ir rimtus pasiūlymus dėl sveikatos apsaugos gerinimo. Įvertindamas visų kalbas, galiu iš anksto pasidžiaugti, kad 5% sveikatos apsaugai tikrai bus. Labai ačiū visiems.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis K.Glaveckas. Prašom, kolega.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš, jeigu leisite, kalbėsiu plačiau ir išsamiau, juo labiau kad prieš tai buvusios kalbos vertos didesnio dėmesio.

PIRMININKAS. Reikėtų neviršyti 5 minučių.

K.GLAVECKAS. Aš tikrai neviršysiu.

PIRMININKAS. Prašom.

K.GLAVECKAS. Pirmiausia dėl mūsų didžiai gerbiamo Seimo Pirmininko kalbos ir kritikos dėl šios interpeliacijos, dėl jos turinio, nekompetentingumo, t.y. dėl 33 Seimo narių nuomonės nepaisymo. Mano supratimu, Seimo Pirmininkas iš esmės neturėtų užsiiminėti tokia destrukcija. 33 Seimo nariai iš 141 taip pat yra politinė jėga ir galia, kurią reikia gerbti, nes ji dalyvavo jį išrenkant ir toliau palaikant Seimo Pirmininko postą.

Dėk klausimų kompetencijos ir nekompetencijos. Kaltinimas yra bendro pobūdžio. Visi pasirašiusieji bei vertinime dalyvavę ekspertai mano, kad taip turėjo būti suformuluota. Paneigiant tik žodžiu, be įrodymų, be nieko, iš esmės yra ne kas kita kaip propagavimas, o ne rimti argumentai. Ponas V.Andriukaitis ir ponas J.Olekas kalbėjo apie kažkokių interesų derinimą, o ponas Pirmininkas priminė vaistinių interesus. Noriu pasakyti, kad man vaistinių interesų tikrai nėra, niekada nebuvo ir nebus. Mano žmona yra anksčiau dirbusi su “Vokiečių vaistine”, tačiau dabar nedirba, intereso taip pat nėra. Kita vertus, vaistinės, kaip žinote, perka, parduoda vaistus ir turi skolų. Jokių kitų dalykų nėra.

Kitas dalykas. Jeigu prisiminsite interpeliacijų eigą net ir šioje kadencijoje, tai pastebėsite daug įdomių dalykų. Ponui K.Kristinaičiui, kuris tikrai buvo neblogas ministras, interpeliacija buvo pateikta dešinės pusės. Tik Seimo Pirmininkas paskubėjo ir įkalbėjo, kad jis atsistatydintų, tačiau tokia interpeliacija jau buvo. Prisiminkime dar daugiau, kai sausio, vasario mėnesiais ponas E.Maldeikis buvo kariamas ir buvo ruošiamasi jį interpeliuoti. Tai taip pat buvo daroma. Kodėl tada niekas nesakė, kad gyventume draugiškai ir nieko nedarytume? Seimas yra vieta, kur gimsta ir palaikoma demokratija, o čia ir yra demokratijos forma. Tai, kad mes kalbame apie interpeliaciją, nereiškia, kad aš turiu ką nors pikta prieš poną R.Dobrovolskį kaip profesorių. Aš jį labai gerbiu, jis yra geras rentgenologas. Aš nežinau, neišmanau to mokslo, bet neabejoju, kad jis yra geras specialistas. Tačiau visada prisimenu Prezidento V.Adamkaus žodžius ir norą, kad ministras dabartinėje situacijoje turi būti jaunas ir energingas vadybininkas. Aš tik cituoju Prezidentą. Negalima kaltinti 33 žmonių, kad jie mano kitaip.

Dabar dėl reikalo esmės, dėl atsakymų į klausimus, kurių buvo klausiama. Pats pranešimas buvo vertas gražaus politinio renginio. Buvo gražios skaidrės ir mes gavome daug naujos informacijos, sužinojome apie dalykus, kurių nežinojome. Labai ačiū už tokį išsamų pranešimą. Tačiau nebuvo atsakyta į esminius klausimus, kurie domina ne tik mus, politikus, bet ir mūsų rinkėjus. Kas bus su pacientais, su jų sveikata, su ligoninėmis, su vaistais, vaistinėmis, su kompensacijoms, galų gale kas bus su daktarais, su jų socialine parama, išleidimu, išmetimu iš darbo ir t.t.? Į visus šiuos pagrindinius, esminius dalykus, dėl kurių yra sukurta sveikatos sistema, nebuvo atsakyta. Mus, kaip politikus, tai turėtų labiausiai dominti.

Tiek trumpai apie šią interpeliaciją. Manau, kad vis dėlto į pagrindinius klausimus, kurie buvo suformuluoti interpeliacijoje, atsakyta nebuvo. Ačiū.

Seimo nutarimo "Dėl redakcinės komisijos Seimo nutarimo "Dėl interpeliacijos ministrui K.R.Dobrovolskiui” projektui parengti" projektas Nr.IXP-1131 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar, gerbiamieji kolegos, pagal Statuto 221 straipsnį mes turime susitarti dėl redakcinės komisijos. Jums buvo pateiktas pirminis nutarimo projektas. Mums pirmiausia reikia susitarti, kokio dydžio bus ta komisija. Siūloma, kad ji būtų iš 7 Seimo narių, atstovaujančių kiekvienai Seimo frakcijai. Primenu, kad mišri Seimo narių grupė pagal savo teises prilyginama frakcijai, taigi siūlymas iš 7. Ar sutinkame, ar yra kitų siūlymų? Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū. Tada štai tokie konkretūs siūlymai, pasitarus su Seimo nariais, su frakcijomis. Jeigu imsime interpeliuojančiąją pusę, liberalų atstovas kolega R.Vaštakas, konservatorių – kolega A.Kubilius, Jungtinės frakcijos – kolega G.Šileikis, toliau mišrios Seimo narių grupės – kolega V.Šustauskas, Socialdemokratinės koalicijos – J.Olekas, socialliberalų – kolega K.Kuzmickas bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos – kolegė J.Narvilienė, t.y. 7 Seimo nariai. Jeigu niekas neturi kokių nors abejonių, prašyčiau registruotis, nes mes formaliai turėsime patvirtinti nutarimą. Prašom registruotis. Kol registruojamės, prašome pagalvoti, kas galėtų būti komisijos pirmininkas. Manau, kas nors iš interpeliuojančiųjų. (Balsai salėje) Jo nėra. Reikia paklausti, ar sutinka.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Mielieji kolegos, yra 2 straipsniai. Taigi dar kartą klausiu, ar reikia formaliai balsuoti, kad būtų 7 Seimo nariai šitoje komisijoje? Ne? (Balsai salėje) Bendru sutarimu.

Pirmasis straipsnis būtų toks: “Sudaryti redakcinę komisiją Seimo nutarimo dėl interpeliacijos ministrui K.R.Dobrovolskiui projektui parengti iš 7 Seimo narių”. Vardiju ne abėcėlės tvarka, paskui surašysime taip, kaip reikia: kolegos R.Vaštakas, A.Kubilius, G.Šileikis, V.Šustauskas, K.Kuzmickas, J.Narvilienė, J.Olekas. Sutinkame? Tai čia būtų 1 straipsnis. Galime priimti? Ačiū. Priimta.

Dabar turėtume patvirtinti komisijos pirmininką. Aš siūlau, jeigu jau taip galima, teisingai, arba kolegą G.Šileikį, arba A.Kubilių. Kolegą G.Šileikį. Sutinkam? Ar jis pats sutinka, kad paskui nebūtų keblumų? Sutinka. Ar reikia dėl to formaliai balsuoti? Tai būtų nutarimo 2 straipsnis – komisijos pirmininku patvirtinti Seimo narį G.Šileikį. Sutinkam?

Dabar 3 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Sutinkam?

Tada prašome dar kartą registruotis ir balsuosime dėl viso nutarimo. Mano siūlymas, gerbiamieji kolegos, yra toks, kad komisija tuoj pat susirinktų fojė ir per 5 minutes susitartų dėl to nutarimo, kuris yra siūlomas. Man atrodo, turi porą variantų. (Balsai salėje) Gerai. Minutėlę! Tuoj užsiregistruosim, balsuosim ir tada susitarsim. Galbūt A.Kubilius pasiūlys racionalų sprendimą.

Užsiregistravo 40 Seimo narių. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl redakcinės komisijos Seimo nutarimo dėl interpeliacijos ministrui K.R.Dobrovolskiui projektui parengti”? Kas už, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 36, susilaikė 3. Nutarimas dėl redakcinės komisijos Seimo nutarimo dėl interpeliacijos ministrui K.R.Dobrovolskiui projektui parengti priimtas.

Dabar mes turime susitarti pagal paskutiniąją 221 straipsnio dalį. “Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektui parengti redakcinės komisijos sudarymas”. Sudaryta. “Ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių turi būti interpeliacijos pateikėjai”. Yra. Vadinasi, turi būti tas nutarimas ir po to galėsime ramiai eiti balsuoti. Kolega A. Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš siūlau svarstant tokį rimtą klausimą, susijusį su sveikatos reikalais, jokiu būdu nedaryti komisijos posėdžio per pietų pertrauką, kuri ir taip yra “suvalgyta”.

PIRMININKAS. Tai kokie siūlymai? Prašom.

A.KUBILIUS. Mano siūlymas posėdžiauti normaliai, tada, kai yra numatyta, t.y. rytoj.

PIRMININKAS. Rytoj posėdžio nėra. Ketvirtadienį posėdis.

A.KUBILIUS. Komisijos turėtų posėdžiauti ne posėdžių metu. Bet, gerbiamasis pirmininke… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašau, prašau.

A.KUBILIUS. Prašau tuo klausimu. Aš norėčiau…

PIRMININKAS. Tuoj susitarsim. Aš manau, kad bus galima rasti sprendimą. Prašau.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad balsavimas dėl ministro atsakymo vyks ketvirtadienį, bet prieš tai, aš manau, yra tiesiog privaloma, kad tiek Socialdemokratų, tiek Socialliberalų frakcijos ir Seimo Pirmininkas atšauktų savo reikalavimus, kad dvi frakcijos nedalyvautų balsuojant, nes tai akivaizdžiai pažeidžia Konstituciją, jos nuostatą, kad Seimo nariai nėra varžomi jokių mandatų. Jeigu paaiškės, kad Seimo frakcijos yra priėmusios tokį sprendimą daugumos balsais, tai bus aiškiai pažeista Konstitucija ir aš vėl turėsiu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, jeigu balsavimas vyks neatšaukus šių nutarimų. Taigi, gerbiamasis pirmininke, aš siūlau tai padaryti viešai ir įrodyti, kad savo frakcijos nariams tikrai yra leidžiama balsuoti. (Balsas salėje: tai jūs irgi atšaukite savo senus nutarimus)

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš siūlau dabar nesiginčyti. Bet yra vienas formalus dalykas, dėl kurio turime pasitarti: ar išties šiandien atliekame visas procedūras, ar ramiai viską nukeliame į kitą dieną? Tai dabar prašome sakyti, nes nuo to priklausys, kokia bus pietų pertrauka ir kada prasidės vakarinis posėdis. Dabar jis turi būti pradėtas ne vėliau kaip 15 val. 15 min., o galimas daiktas, kad teks pardėti puse valandos vėliau. Gal kolega A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu siūlau nukelti į kitą posėdžių dieną, ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Prašau. Gerai, dar viena frakcija. Kolega V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad opozicijai tikrai reikia sudaryti visas sąlygas realizuoti savo teises. Jeigu jie norėtų balsuoti kitą dieną ar kitą savaitę, mes tikrai turėtume sutikti. Gal jie kartais nukeltų ir į kitą sesiją – taip pat mes turėtume sutikti ir pritarti, nes šiaip jiems, atrodo, sunku surinkti netgi savo pajėgas. Gal reikėtų organizacinio darbo – mes ir galime padėti. Jeigu reikia neeilinio posėdžio, galime ir jį surengti. Aš nematau jokių kliūčių, kad opozicija galėtų realizuoti savo teises. Jeigu jūs nieko prieš, aš siūlyčiau padaryti keletą posėdžių, kad mes galėtume viską išspręsti taip, kaip siūlo opozicija.

Dėl Konstitucijos interpretacijos. Aš manau, kad A.Kubiliui sunkoka su Konstitucija, nes labai daug kartų Konstitucinį Teismą jis, liaudiškai tariant, pralošė (triukšmas salėje), taigi aš linkėčiau jam taip pat tobulėti ir kviesčiau opoziciją… Jeigu jums reikia parašų dėl neeilinio posėdžio, mes galime padėti tai padaryti.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Mokyti gyventi yra paprasčiausia, bet siūlau nekalbėti apie planų realizavimą ir kitus dalykus, o remtis Statutu. Statutas mums sako labai aiškiai, kad ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną. Remkimės normalia darbo tvarka, be jokių neeilinių posėdžių, kad galėtume tikrai suredaguoti nors ir paprastą, bet vis dėlto reikalingą nutarimo projektą. Ketvirtadienį nevėluodami mes galėsime balsuoti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš, žinoma, nenoriu klausti ministro, kadangi jam vis tiek reikės kentėti arba kankintis nežinant, kaip baigsis balsavimai, bet jau išties šviečiasi tam tikras sprendimo variantas. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau, kad leistumėte susirinkti komisijai. Mes pažiūrėsime, kaip mes pajėgime pateikti tokį nutarimą. Kadangi nutarimas bus iš kokių dviejų sakinių, tai matysime, ar komisijai reikės valandos, ar paros laiko. Jeigu mes susirinksime ir jį pateiksime, tada galėsime iš karto balsuoti.

PIRMININKAS. Aš matau, kad sprendimas yra vienas – pietų pertrauka iki 15.15 val. Ar užteks? (Balsai salėje: ne) Tai kad kiti klausimai. Mes jau ir taip 10 klausimų nubraukėme. Aš siūlau 15.15 val. rinktis. Balsavimas dėl interpeliacijos arba rytoj neeiliniame posėdyje, arba ketvirtadienį per pietų pertrauką. Sutinkame?

Taigi posėdis baigiamas. Vakarinis prasideda 15.15 val. pagal vakarinio posėdžio darbotvarkę. Kadangi liko daug klausimų iš rytinio.