Dvidešimt penktasis (149) neeilinis posėdis
2001 m. spalio 30 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

Seimo valdybos patvirtinta 2001 m. spalio 30 d. (antradienio) neeilinio plenarinio posėdžio darbotvarkė

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Labas rytas, mielieji kolegos! Pradedame spalio 30 d., antradienio, neeilinį posėdį. Darbotvarkė yra patvirtinta valdyboje ir mums reikėtų dėl jos balsuoti. Beje, ji aptarta ir Seniūnų sueigoje. Pagal Statutą jokių jos pildymų neturėtų būti.

Seimo narys S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, šiandien darbotvarkėje įtrauktas 5a klausimas – Asmens identifikavimo kortelės įstatymo projektas. Mano žiniomis, jau šios kortelės pagamintos, todėl siūlyčiau šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės tol, kol teisėsaugos institucijos neišsiaiškins šio fakto.

PIRMININKAS. Dėkui. Mes pasiteirausime dėl šios informacijos, ką jūs pasakėte. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Kas už tai, kad patvirtintume antradienio neeilinio plenarinio posėdžio darbotvarkę, prašom balsuoti.

Už – 57, prieš – 5, susilaikė 7. Darbotvarkė patvirtinta.

Patentų įstatymo 2, 6, 26, 31, 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 27¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-910(2*) ES (priėmimas)

Pradedame svarstyti pirmąjį darbotvarkės klausimą – Patentų įstatymo 2, 6, 26, 31, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo 27¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.IXP-910(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiamas priimti Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 2, 6, 26, 31, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo 27¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-910(2). Pataisų, pasiūlymų projektui priėmimo stadijoje nebuvo gauta. Būtų galima priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl jo nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Ačiū. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Taip pat nematau norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas.

3 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdėti, straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Tylėjimas – sutikimo ženklas.

5 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime. Straipsnis priimtas.

Dėl 6 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

7 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Taigi ačiū pranešėjui. Priėmėme. Dabar dėl viso įstatymo. Nėra norinčių kalbėti? Tada prašau registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 2, 6, 26, 31, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo 27¹ straipsniu įstatymą? Prašom balsuoti.

Už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. Už – 54.

Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-936(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 2a klausimą – Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-936(2). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Seimo narys R.Sedlickas. Prašom. Priėmimo stadija.

R.A.SEDLICKAS. Šis įstatymas yra apie laikymo sąlygas tų, kurie nuteisti iki gyvos galvos. Tai daugiau siejasi su tuo, kur jie turi būti laikomi, kokios sąlygos jiems turi būti sukurtos. Komitetas balsavo: už – 4, prieš – 1, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dėl šio įstatymo yra norinčių kalbėti? Įstatymas iš 1 straipsnio. Prieš norėtų kalbėti… (Balsas salėje) Dėl 1 straipsnio ar dėl viso įstatymo? Dėl viso. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti? O gal ir dėl 1 straipsnio, jūs vis tiek pirmasis, pagrindinis.

Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Žinoma, tas pats, ar dėl 1 straipsnio, ar dėl viso. Aš balsuodamas dėl šio įstatymo susilaikysiu. Man truputį keista, kad į neeilinės sesijos darbotvarkę, kur, atrodo, turėtų būti svarstomi neatidėliotini klausimai, atsiliepiant į svarbiausias problemas, tarp tokių klausimų yra štai šis, kuriuo mes norime pasirūpinti, kad geresnes sąlygas turėtų nuteisti kalėti iki gyvos galvos asmenys. Tai itin prastai atrodo neseno Januškevičiaus gaujos teismo kontekste, kai nužudę žmones asmenys galės iš mūsų tikėtis kokio nors humaniškesnio požiūrio. Kita vertus, 24 straipsnio 5 dalis, kur kalbama, kad tik sistemingai ir piktybiškai pažeidinėjantys režimą asmenys gali tikėtis būti sugrąžinti į kalėjimą. O jeigu nesistemingai, jeigu padarys vienkartinius, bet didelius pažeidimus, vadinasi, toliau galės ten būti. Man atrodo, nebuvo tokios būtinybės rodyti didelį rūpestį tais asmenimis ir buvo galima atidėti tokius projektus, kad jie lauktų savo eilės.

PIRMININKAS. Nuomonė už – V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, Pirmininke. Aš suprantu kolegą J.Razmą, tuo labiau kad anoje kadencijoje ponia N.Oželytė labai rūpinosi kalinių reikalais, taigi mes dabar tiesiog tęsiame lyg ir konservatorių pradėtą praktiką, kad reikia pasirūpinti kaliniais, taip pat ir tais, kurie nuteisti iki gyvos kalvos. Šiaip tai nėra jų išteisinimas ir išlaisvinimas. Šiandien valstybėje tokia situacija, kad įkalintų iki gyvos galvos yra labai daug, o vietos juos laikyti nėra. Taigi po tam tikro laiko juos galima perkelti kitur. Siūlau palaikyti ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonę prieš – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pagalvokime, ką mes darome. Kai buvo panaikinta mirties bausmė, daug žmonių (ir šiandien didesnė žmonių dalis) buvo prieš. Dabar mes žengiame dar vieną palengvinimo žingsnį – jiems pagerinsime sąlygas. Tai gal mes po 15–20 metų apskritai suteiksime jiems galimybę grįžti į laisvę? Vienas iš pagrindinių argumentų yra tas, kad Lukiškių kalėjime nėra vietos jiems laikyti. Manau, kad šį klausimą galima spręsti visai kitaip – iš Lukiškių kalėjimo iškelti įvairias ūkio dalis, administraciją. Nuteistieji iki gyvos galvos turi būti laikomi kalėjime be lengvinančių sąlygų. Aš esu prieš įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Nuomonę už – Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos! Tuos, kurie kalba prieš, aš prašyčiau gerai įsigilinti į visus projektus, į visą kompleksą. Projektuose viskas labai aiškiai išdėstyta. Dabar mes kalbame konkrečiai apie Baudžiamąjį kodeksą, bet visuose projektuose mes matome labai aiškias tų asmenų, kurie atlikę ne mažiau kaip 10 metų bausmės, perkėlimo į pataisos kolonijas sąlygas. Antras dalykas, perkėlus ten, jie yra laikomi atskirose izoliuotose patalpose ne daugiau kaip po 4 asmenis, tik yra sudaromos tam tikros režimo sąlygos. Įstatymuose, matyt, niekur nerastume, kad laisvės atėmimas iki gyvos galvos turi būti koks nors ypatingas. Niekas nekalba apie paleidimą. Laisvės atėmimas, atliekant bausmę kalėjime, yra tam tikras režimo klausimas. Kalbama apie režimo pakeitimą tik po 10 metų, ir tai spręs tik teismas, kuris atsižvelgs į visas aplinkybes. Patikėkite, dabar yra labai liūdna situacija, nes įkalintieji iki gyvos galvos, nors Lietuvoje ir panaikinta mirties bausmė (to reikalauja tarptautiniai teisės aktai) žudosi, suserga psichinėmis ligomis. Patikėkite, tokia situacija nėra toleruotina, kad ir kokios būtų visuomenės nuotaikos. Žiūrėkime civilizuotai ir protingi. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Nuomonę prieš – A.Rimas. Prašom.

A.RIMAS. Man nepriimtina 24 straipsnio 4 dalies redakcija, kai drausmės pažeidėjams gali būti pagerintos sąlygos. Sąlygos bus pagerintos drausmės pažeidėjams, neturintiems galiojančių nuobaudų. Manau, būtų galima kalbėti apie buvimo kalėjime sąlygų gerinimą tiems, kurie neturi ir neturėjo nuobaudų.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Čekuolis – už. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, kolega R.Šukys viską išdėstė labai tiksliai ir aiškiai, daugiau papildyti lyg ir nėra ką. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, jog jeigu dažnai kalbama arba tenka girdėti, kad Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo padarė nemažą progresą įvairiausiose gyvenimo srityse, tai viena sritis, nepadariusi progreso, yra mūsų įkalinimo įstaigos ir mūsų kalėjimai. Kas lankėsi, tas gerai žino ir įsivaizduoja, ką turiu omeny. Kolega R.Šukys jau minėjo, kad čia nekalbama apie paleidimą, nekalbama apie ką nors kita, nes žmonės, nuteisti kalėti iki gyvos galvos, lieka izoliuoti ir panašiai. Kviesčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome visas nuomones. Prašome registruotis.

Užsiregistravo 90 Seimo narių.

Pakartokime registraciją, nes buvo du netikslumai. Prašom pakartoti registraciją. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 44, prieš – 27, susilaikė 21. Įstatymas nepriimtas.

Dėl vedimo tvarkos – A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau pakartoti balsavimą. Motyvai yra tokie, kad kai kas nesuprato ir paspaudė ne tą mygtuką. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Ne, atrodo, viską labai aiškiai pasakiau. (Balsai salėje) Ar buvo kokių nors nesusipratimų? (Triukšmas salėje) Ką neaiškiai aš suformulavau? Pasakykite, kurioje vietoje ką nors neaiškiai pasakiau? (Triukšmas salėje) Gerai, tęsiame posėdį toliau. Aš klausiau, kas už tai, kad priimtume. (Balsai salėje)

2b darbotvarkės klausimas Nr.IXP-… (Triukšmas salėje) Repliką – Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Aš siūlyčiau atsižvelgti į vienos iš valdančiųjų frakcijų siūlymą. Neabejoju dėl jų ketinimo ir noro pasitikslinti, todėl siūlau balsuoti dar kartą. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu yra nepritariama po pakartotinio balsavimo, tai kiti du lydintieji teisės aktai turėtų būti nesvarstomi. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš skaitau: jeigu kilo abejonių dėl balsavimo tikslumo ir jeigu to reikalauja Seimo Pirmininkas arba ne mažiau kaip penki posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai, tada gali būti pakartotas balsavimas. (Šurmulys salėje) Prašau. Seimo narė N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Aš norėčiau sužinoti, kokie neaiškumai, kam kilo? Įvardykite tuos neaiškumus? Ar nepatinka balsavimo rezultatas? (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Dvi frakcijos prašo pakartoti. Galbūt nedarykim, jeigu rezultatas bus… Prašau dar kartą registruotis. Balsuosime. Ne, dabar jūs atsisėskite visi, nes vėl bus daug nesupratusių. (Triukšmas salėje) Visi suprato, bet kai reikės paskelbti rezultatus, atsiras tokių, kurie nesuprato. Ar galite atsisėsti į darbo vietas?! Vyksta registracija. Visi, kurie nesėdi, nebus registruojami. Ar Seimo narys G.Didžiokas yra?

Užsiregistravo 101 Seimo narys. Paaiškinu tiems, kurie nesuprato. Labai ramiai ir išsamiai aiškinu. Balsuosime dėl Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio papildymo. Šis straipsnis papildomas, kad nuteistuosius iki gyvos galvos būtų galima po dešimties metų perkelti į griežtojo režimo pataisos darbų koloniją. Dabar, kai aš pasakysiu, jog balsuojame, visi turės spausti mygtukus. Kas už, tai už, kas prieš, tai prieš. (Šurmulys, plojimai salėje) Todėl visi atidžiai išklausykite, kad nesupainiotumėte. Prašau. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio papildymo įstatymą, prašau balsuoti.

Už – 45, prieš – 26, susilaikė 28. Įstatymas nepriimtas. Dar kartą, taip? Atrodo, jau aiškiau neįmanoma pasakyti. Ačiū. Baigėm.

Svarstom darbotvarkės 2b klausimą Nr.IXP-937(2). Replika po balsavimo, bet, kol nepradėjom kito svarstyti, reikia repliką sakyti. Seimo narys R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Atsiprašau, bet jūs į tą pusę nepasižiūrėjote, o aš…

PIRMININKAS. Atsiprašau ir aš.

R.ŠUKYS. Aš norėjau repliką po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, ypač tie, kurie susilaikė. Šis įstatymas iš esmės, jeigu skaitėte aiškinamuosius raštus, tai yra suderinimas su Europos dokumentais, nes laisvės atėmimas negali virsti kankinimu. Mūsų sąlygomis tai, kaip dabar yra Lukiškių kalėjime, laisvės atėmimas iki gyvos galvos pagal Europos Sąjungos nuostatas, konvencijos nuostatas yra vertinamas iš esmės kaip kankinimas. Taigi čia yra tam tikrų niuansų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar lydimieji du įstatymai 2b, 2c negali būti svarstomi, nes jie eina kartu su pagrindiniu.

Akcizų įstatymo projektas Nr.IXP-948(4*) ES (priėmimo tęsinys)

Svarstome darbotvarkės 3 klausimą – Akcizų įstatymo projektas Nr.IXP-948(4). Pranešėjas – Seimo narys, komiteto pirmininko pavaduotojas G.Šivickas. Priėmimo stadija. Prašau.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Įstatymo projekte yra sustota ties vienu straipsniu – 31 straipsnio 1 dalimi, dėl J.Veselkos pasiūlymo. Įstatymo projektui pasiūlymų ir pastabų negauta. J.Veselkos pasiūlymui dyzeliniams degalams nustatyti vietoj 720 iki 660 Lt už toną, kaip ir anksčiau buvo minėta, komitete nepritarta. Taigi siūlau nepritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Gerai. Dėl 31 straipsnio yra Seimo nario J.Veselkos siūlymas. Kad pradėtume svarstyti, reikia gauti 29 Seimo narių parėmimą. Ar 29 Seimo nariai registruotųsi dėl Seimo narys J.Veselkos pataisos. Prašau. Kas už, spaudžiate mygtuką “už”, kas remiate šią pataisą.

31 Seimo narys parėmė. Kaip tik yra reikiamas skaičius parėmusių. Pradedame svarstyti. Prašau Seimo narį J.Veselką pristatyti pataisą. Paspauskite mygtuką bus lengviau. Taip, prašau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau išklausyti labai paprastą ekonomiką, tai yra ekonominius dalykus, ir tada apsispręsti, o nevertinti taip, kad to kažkas reikalauja. Galiu pasakyti, pavyzdžiui, Vokietijoje, akcizas yra 1646 Lt už toną, Lietuvoje bus, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas, 720 Lt. Vadinasi, akcizas Lietuvoje 2,3 karto mažesnis nei Vokietijoje. Atlyginimas Lietuvoje mažesnis yra vienuolika kartų negu Vokietijos vidutinis samdomų darbuotojų atlyginimas. Todėl, realiai vertinant, Lietuvos vartotojas moka keturis kartus aukštesnį akcizą valstybei už dyzelinius degalus, negu moka vokietis. Todėl ir siūlau neskubėti su tuo akcizu. Kartais sakom, kad 2004 m. reikės taip ir taip, padidinti, staigus šuolis. Bet per trejus metus, kai yra mažesnis akcizas, galima sutaupyti tam tikrą kiekį pinigų ir kai ką modernizuoti arba, sakysim, kitaip pertvarkyti ūkį. Šiek tiek kitaip patvarkyti savo įmonę. O kai iš karto pasmaugiat, po to jau per vėlu, numirusiam žmogui per vėlu leisti vaistus. Todėl siūlau palaikyti mažesnį akcizo didėjimą, t.y., ne 720, o 660 Lt už toną. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip. Jūs pristatėte savo pataisą. Dabar dėl jos nori kalbėti A.Matulevičius. Nuomonė už. Prašau.

A.MATULEVIČIUS. Aš atsiprašau, aš noriu kalbėti prieš dėl viso įstatymo. Aš taip užsirašiau frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Gerai. Tuomet dėl pataisos norėtų kalbėti prieš A.Butkevičius. Prašau. Komiteto pirmininkas.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau paaiškinti tai, kad Europos Sąjungos direktyva reikalauja, jog minimalus akcizo dydis būtų 245 eurai už 1000 litrų dyzelinio kuro. Tai vis dėlto dabartinė Vyriausybė, numačiusi, kad iki 2004 m. akcizas didėtų palaipsniui, ir siūlo, kad artimiausiu metu būtų pritarta 720 Lt.

Nes jeigu 2003 m. arba 2004 m. pradžioje reikės pakelti akcizą iki mano minėtos sumos, tai tikrai jokia Vyriausybė neišlaikys visuomenės spaudimo. Tikrai siūlau nepritarti pono J.Veselkos pataisai.

PIRMININKAS. Nuomonę už – G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, išties tas didinimas iš karto iki 720 Lt, nemanau, kad esant tokiai ekonominei situacijai yra teisingas. Kitas momentas yra tas, kad mes didiname akcizus, o po to pradedame įvairiomis formomis kompensuoti, dalinti, atidavinėti ir perdalinti. Tai visiškai nenormalu, todėl siūlau palikti tą ribą, kuri yra siūloma, t.y. 660 Lt, o po to jau gerėjant šalies ekonominei situacijai elgtis pagal tikslingumą ir galimybes. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome dvi nuomones, bet aš norėčiau, kad kalbėtų ir vyriausiasis derybininkas P.Auštrevičius, nes praeitą kartą svarstant buvo pasiteirauta Vyriausybės nuomonės. Jis galėtų kaip derybininkas taip pat savo nuomonę pasakyti šiuo klausimu. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų akcizų dyzeliniams degalams klausimas yra vienas svarbiausių mokesčių derybų pozicijoje. Jis šiuo metu yra aktyviai diskutuojamas ir šalia akcizų cigaretėms iš esmės yra principinis ir pagrindinis. Turiu jus informuoti (net ir savo nusivylimui), kad Europos Sąjunga, konkrečiai, Komisija ir atskiros valstybės – narės traktavo mūsų prašymą dėl pereinamojo laikotarpio, kurį mes iš pradžių formulavome iki 2008 m., kaip nepriimtiną dėl vienos priežasties, t.y. kad tai sukelia vidaus rinkos netolygumus ir iškraipymus. Vidaus rinka yra suprantama kaip sistema, kurioje akcizai pagrindinėms prekėms yra suvienodinti arba artimi tam vidurkiui. Turiu pasakyti, kad šiandien mes turime tik 43% Europos Sąjungos vidurkio ir tokią situaciją jie traktuoja kaip vidaus rinkos iškraipymą. Mūsų situacija pablogėjo, arba santykinai pablogėjo, vien tik dėl to, kad mes likome vieninteliai su tokiu prašymu. Tai lėmė, kad tam tikri sprendimai Lietuvoje buvo uždelsti ir akcizo didėjimas nuo 1999 m. buvo iš esmės sustabdytas. Konstatuojant situaciją, kad net tarp mūsų artimiausių kaimynų didžiuliai dyzelinio kuro…

PIRMININKAS. Gerbiamieji, mes patys pakvietėme vyriausiąjį derybininką, kad paaiškintų, ir dabar nesiklausome. Pasiklausykime, ką jis sako. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS. …Europos Sąjungai leido tvirtinti, kad Lietuvos situacija yra uždelstų arba nepriimtų sprendimų rezultatas. jie tai jokiu būdu netraktuoja kaip priežasties, dėl kurios Lietuvai galima suteikti kokias nors lengvatas. Mums į tai reikia atsižvelgti vertinant visų pirma ir savo situaciją. Lenkija ir Estija atsisakė pereinamųjų laikotarpių ir mes išlikome vieninteliai. Ar tai traktuoti kaip mūsų vienintelį argumentą, aš taip nepasakyčiau, bet tai jiems buvo pakankamai svarbus argumentas, kad Lietuva pasiliko vienintelė, o kodėl pasiliko vienintelė, mes nesugebėjome objektyviai paaiškinti. Kad nekilo akcizai pastaraisiais metais, tai nebuvo racionali ir objektyvi priežastis, ir tas argumentas nebuvo priimtas Europos Komisijos.

Antras dalykas. Šis derybų skyrius turi tiesioginę sąsaja su kitu derybų skyriumi, pavyzdžiui, transporto. Kai mes diskutavome šiuos klausimus su pagrindine interesų grupe, pavyzdžiui, “Linava”, tai “Linava” išreiškė didelį susirūpinimą, kad bet kokios komplikacijos mokesčių derybų skyriuje arba išimtys neturėtų neigiamos įtakos transporto derybų skyriuje. Iš tikrųjų pagrindinė dyzelio suvartojimo rinka yra transporto ir keleivinio transporto pervežimo sritis. Tik 18% lengvųjų automobilių vartoja dyzelinį kurą. “Linava” pasakė aiškiai: jeigu Europos Sąjungos pozicija dėl Lietuvos prašymo palikti pereinamąjį laikotarpį komplikuos transporto derybų skyrių, jie iš esmės bus prieš tokią komplikaciją, nes jų ekonominė pozicija lems daug daugiau negu mokesčių derybų skyrius. Reikia konstatuoti, kad dyzelio kainos padidėjimas turės įtakos jų sąnaudoms ir kuro sąnaudos padidės iki 4,7% arba 3,4%. Vienaip ar kitaip, galimybė ir nauda įeiti į nevaržomą Europos Sąjungos rinką ir ten konkuruoti kaip lygūs su lygiais (o jie turi daug daugiau pranašumų) jiems leidžia tvirtinti, kad mes galime priimti šią mokesčių poziciją, atsižvelgdami į tai, kad transporto derybų pozicijoje mes turėsime laisvesnes rankas ir laisvesnes sąlygas konkuruoti.

Galų gale reikia turėti omenyje, kad Europos Sąjunga turi puikią informaciją, kaip šiuo metu sutvarkyta Lietuvos kuro rinka. Mes matome didelį disbalansą tarp atskirų kuro rūšių, todėl ir šis sprendimas leidžia tam tikra prasme subalansuoti Lietuvos kuro rinką. Aš noriu pabrėžti, kad tas argumentas, kuris buvo iškeltas komisaro G.Verheugeno, Lietuvoje buvo ne taip suprastas. Mes turime Europos Sąjungos Lietuvos grupės išaiškinimą, kuriame teigiama, kad komisaras neteisingai traktavo. Jis turėjo omeny cigarečių akcizą, o ne dyzelinio kuro akcizą, todėl mes galime remtis jo žodžiais konstatuodami, kad jis nematė didelių mūsų nusižengimų, kad mes traktavome dyzelinio kuro atsiėmimą būtent ta prasme kaip ir jis, ir teikėme būtent tokią poziciją Vyriausybei. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke.

PIRMININKAS. Ačiū už paaiškinimą. Prašau registruotis. Balsuosime dėl Seimo nario J.Veselkos pataisos. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Seimo nario J.Veselkos pataisą dėl 31 straipsnio? Prašom balsuoti.

Už – 33, prieš – 31, susilaikė 24. Pataisa nepriimta. Dabar už 31 straipsnį. Dėl balsavimo motyvų. Jūs dėl 31 ar apskritai dėl viso įstatymo? Dėl viso. Seimo narys J.Razma dėl 31 straipsnio. Prašom.

J.RAZMA. Man atrodo, iš mūsų vyriausiojo derybininko kalbos mes galėjome susidaryti neteisingą įspūdį, kad jeigu balsuojame už mažesnį akcizą, tarsi sutrukdom derybų procesui. Taip nėra. Mes galime apsispręsti, kaip išdėstyti tą būtiną akcizo prieaugį pagal metus, jeigu mūsų derybininkai kitaip nesuderės ir nepasieks ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Kita vertus, ponas P.Auštrevičius nieko nepasakė, ką nuveikė atskiri ministrai, ką nuveikė premjeras, ką nuveikė Seimo Pirmininkas, kalbėdami su Europos Sąjungos šalių vadovais, su įvairių Europos Sąjungos institucijų vadovais apie pereinamojo laikotarpio svarbą dyzeliniam kurui. Taip pat euroderybininkas nieko nepasakė apie tai, kiek išaugs kontrabandos mastai padidinus akcizą dyzeliniam kurui, kai tų, kurie užsiima kontrabandos verslu, viršpelniai gerokai padidės.

Jau dabar nuvykę į Tauragės ar Klaipėdos rajoną pasiteiraukite, kuris kaimietis perka kurą degalinėje. Tai kas bus po to, aš nežinau. Man atrodo, mes šiandien tikrai dar nežinome, kada bus įstojimo į Europos Sąjungą data, ir dabar išdėstyti tolygiai reikiamą akcizo prieaugį nėra jokio reikalo. Spėsime tai padaryti per kitus likusius metus. Dabar esu prieš straipsnį.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti kolegai J.Razmai. Vien tik dėl jūsų per praeitos kadencijos laikotarpį nepriimtų tam tikrų įstatymų, kuriuose buvo siūloma dyzelinio kuro tarifą didinti palaipsniui, o jūs buvote priėmę tam tikrus politinius sprendimus, kad perkeltumėte šią problemą dabartiniam Seimui, šiandieną turime šitą problemą spręsti. Vis dėlto atėjo laikas tai daryti dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, dar kartą pakartosiu, minimalus tarifas yra 245 eurai už 1000 litrų dyzelinio kuro, to reikalauja Europos Sąjungos direktyva. Jeigu šiandien mes nepadidinsime iki 720 litų, vadinasi, kitais metais mes turėsime didinti iki 1026 litų. Aišku, tai priklausys dar ir nuo euro svyravimo. Manau, kad tuo metu ekonomikoje būtų tam tikras šokas. Tai, ką jūsų kalbate, yra netiesa arba turite interesų sukliudyti, kad Lietuvos euroderybininkams nepavyktų susitarti ir kad stojimas į Europos Sąjungą būtų nukeltas į tolesnį laiką. Ačiū. Aš siūlau pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Prieš balsuojant už 31 straipsnį, prašau registruotis. Vyksta registracija, prašau registruotis.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume Akcizų įstatymo 31 straipsnį, prašau balsuoti.

Už – 51, prieš – 20, susilaikė 13. Straipsnis priimtas.

Dabar svarstome ir galime pasakyti nuomones dėl viso įstatymo. Jau yra norinčių kalbėti sąrašas. Prieš įstatymą nori kalbėti Seimo narys A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Šis įstatymas, mūsų manymu, galutinai įteisina socialdemokratų veidmainiškumą, kai jie, eidami į valdžią, žadėjo, kad gerins gyvenimą, didins algas, pensijas, sutvarkys ekonomiką. O pradeda nuo ko? Pradeda nuo mokesčių didinimo, kurie kaip lavina užgrius visą mūsų ūkį, ir taip jau esantį stagnacinės būklės. Dangstytis figos lapeliu dėl ėjimo į Europos Sąjungą yra iš tikrųjų nekorektiška, negražu, nes pirmiausia turime atsakyti sau į vieną klausimą. Mes dar nesame Europos Sąjungoje, stojame į Europos Sąjungą, kaip į lygių valstybių sąjungą, ir turime mokėti derėtis. Jeigu mes mokame algas savo žmonėms, kurie derasi, tai jie turi efektyviai dirbti. Man atrodo, ši logika yra antraeilė arba trečiaeilė. Iš tikrųjų yra vadovaujamasi paprasta logika – bet kokia kaina surinkti biudžetą. Man atrodo, kad iš tikrųjų Seimas yra paverstas iš esmės balsuojančia mašina, Vyriausybė ir valdininkai nori išprievartauti Seimą, o valdančioji dauguma tam pasiduoda.

Aš kreipiuosi į socialliberalus. Jūsų antrasis pavadinimas yra liberalai. Ponai, prieš rinkimus jūs žadėjote liberalizuoti ekonomiką, tai jūs iš principo turėtumėte balsuoti prieš šį įstatymą, nes tai atitinka jūsų partines ir visas nuostatas. Kolegos, dėl socialdemokratų aš neturiu utopijų, nes jie turi griežtą partinę drausmę ir klauso vadų, kad ir ką jiems kas pasakytų. Aš tikiuosi vienintelio, kad jūs netrukus pateiksite Seimui algų didinimo įstatymą, kurios bus nors apie pusę Europos Sąjungos lygio. Tai būtų tai, ką jūsų žadėjote prieš ateidami į valdžią. O mes, liberalai, žinoma, tikrai paremtume savo buvusius kolegas socialliberalus, jeigu jie, vykdydami priešrinkiminius pažadus, balsuotų prieš šį įstatymą.

Aš kviečiu visus balsuoti prieš, nes tai Lietuvai padarys tik žalos, o ne naudos. Beje, valdininkų savivalė matyti ir ten, kai šie pinigai, dar nepriėmus įstatymo, jau įkalkuliuoti į Seimui pateiktą svarstyti kitų metų biudžetą. Vadinasi, jie jau žino, kad jis bus priimtas ir pinigai iš žmonių bus atimti. Įsivaizduokite, kaip yra ciniškai elgiamasi.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl ciniškumo. Aš tikrai maniau, kad kolega A.Matulevičius yra liberalas, bet po jo kalbos aš pradedu iš dalies keisti nuomonę, nes ekonominės reformos negalima vykdyti taikant šoko terapiją. Tai pirma. Antra dėl to, jog buvo pasakyta, kad biudžetas gaus daugiau pajamų ir socialdemokratų tikslas yra gauti kuo daugiau pajamų į valstybės biudžetą. Galiu drąsiai pasakyti, kad akcizo didinimas padidins pajamas 48 mln. litų, o Vyriausybė savo programoje numatė žemdirbiams kompensuoti 67 mln. litų. Tai koks balansas? Vadinasi, yra neigiamas balansas. Ir vis dėlto socialdemokratai tai numatė laikydamiesi tam tikro socialinio teisingumo principo ir suprasdami, jog žemdirbių pajamos artimiausiu metu itin nedidės ir yra tam tikrų problemų dėl atsiskaitymo už parduotą žemės ūkio produkciją. Manau, kad socialdemokratai vykdo nuoseklią mokesčių reformą nesukeldami ekonomikoje tam tikro šoko. Manau, kad tai, ką pasakė kai kurie kolegos, yra užsiiminėjimas tam tikru populizmu. Ačiū. Siūlau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Veselka – nuomonė prieš.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, atsimenu, kai liberalai ir socialliberalai buvo valdžioje, buvo numatę suskystintoms dujoms nustatyti, rodos, 510 litų už toną akcizą. Tada, kilus diskusijai, liberalai vis dėlto išklausė argumentų, kartu balsavo ir socialdemokratai, buvo priimta 170 litų. Tai rodė, kad vis dėlto iki tol, kol valdžia atiteko naujiems seniems, buvo daugiau klausoma argumentų, o ne vien tik to, kad atistojęs koks nors euroderybininkas sakytų, kad aš nemoku derėtis, man liepė G.Verheugenas ir aš turiu vykdyti jo įsakymus. Todėl ir dabar iškilo klausimas, kad mažiau, t.y. 60 litų, didintume akcizą, tas buvo ir anoje kadencijoje. Ten priėmėme, o čia niekaip negalime priimti, nes tai sužlugdys ėjimą į Europą. O kai kalbi su europiečiais, tai jie sako, kad nežiūrėtume į juos, o bandytume spręsti savo problemas geriausiu būdu. Kainų didinimas, aišku, apsunkina transporto konkurencingumą Europos Sąjungos atžvilgiu, apsunkina pirmiausia ir žemės ūkį.

Aš nežinau, kaip tie euroderybininkai derasi. Jeigu jie kalbėtų… Ne, aš juos suprantu, jiems duotas įsakymas – 2004 m. atveskite į Europos Sąjungą. Ir ką jie turi daryti? Jie tai ir daro. Aš jų nekaltinu. O jeigu nepriims? Jūs dabar žlugdote ekonomiką, o jeigu nepriims? Priėmus viskas aišku, gal iš tikrųjų reikės. Tai yra pirma. Antra. Rinka yra pirma galimybė pačiam žmogui rinkoje gauti pinigų, o neiti nuolat klauptis prieš valdžią, pildyti deklaracijas, prašymus ir t.t. O šis akcizas ką daro? Vėl didesnė dalis žmonių pildys deklaracijas, eis prašyti. Žinoma, valdžiai labai patogu – duosiu, neduosiu, duosiu tiek arba ne tiek. Jeigu mes vadovautumės vienu principu, kad žmogus turi apsieti be valdžios, tai mes ir akcizus, ir mokesčių sistemą pertvarkytume kitaip. Tačiau išliko senas principas: aš viršininkas – tu kvailys, tu viršininkas – aš kvailys. Šiuo principu visa mūsų ekonomika ir tos reformos pagrįstos. Todėl siūlau balsuoti, nes naujoji koalicija nenori jokių kompromisų, išskyrus formalius – karui daugiau pinigų. Dėl to jie visi sutaria. Todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, kadangi šiandien A.Paulauskas ir A.Brazauskas yra viršininkai, o J.Veselka yra tas kitas, tai čia, ko gero, daug argumentų ir nereikėtų sakyti. Bet mane labiausiai stebina keli paprasti dalykai. Vienas dalykas yra toks, labai gaila, kad A.Butkevičius taip argumentuotai kalba tik šiemet. Pernai jis labai aistringai kalbėjo prieš tokio įstatymo priėmimą, todėl mes ir negalėjome kai kurių sprendimų priimti. Taigi iš tikrųjų šiandien galima pasidžiaugti, kad socialdemokratai žengia kai kurių pamokų keliu ir, matyt, mes turime pripažinti, kad šitokio pobūdžio įstatymas turėtų būti priimtas bet kuriai valdžiai, bet kuriai partijai esant valdžioje, taip pat ir liberalams. Jeigu liberalai būtų išlikę koalicijoje iki dabar, jie šitą įstatymą taip pat būtų priėmę. Aš manau, kad iš tikrųjų mums reikia daugiau racionalumo šiuose svarstymuose ir mažiau emocijų, kurias mes čia garsiai pareiškėme. Vienintelis dalykas, kad iš tikrųjų būtų buvę daug geriau, jeigu Vyriausybė būtų pateikusi ne vien tiktai akcizo padidinimą kitiems metams, o būtų pateikusi aiškų planą, kokiu būdu bus akcizas didinamas ir toliau. Dabar to plano nėra, todėl lieka neaišku, ką toliau darys Vyriausybė, ar jinai negalėtų to didinimo daryti kažkokiais kitokiais principais. Tai yra iš pradžių mažiau didinti, vėliau daugiau. Bet šiuo atveju viršininkas geriau žino. Taigi aš net neturiu kaip ir išsakyti savo pozicijos, nes matau, kad iš tikrųjų tokį įstatymą vis tiek reikės priimti, tačiau ir Vyriausybės pareigūnai, ir Seimo vadovybė, man atrodo, per mažai aiškina, kodėl būtent tokiu būdu yra didinama.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejonės, šoko terapija nėra geras dalykas ekonominiu atžvilgiu, tačiau vis dėlto, jeigu būtų mažinamas akcizas, kad ir staigiau, tačiau tie pinigai ilgesnį laikotarpį liktų mūsų verslininkų kišenėse. Aš manau, kad gal ir reikėjo pritarti J.Veselkos pataisai. Mes ekonominiu atžvilgiu šiek tiek sustiprėtume. Tas sutaupytas lėšas galėtume investuoti į savo ūkį.

Kitas dalykas, kai yra kalbama apie akcizo kompensavimą žemdirbiams, tai vis dėlto kompensuojama iš Kaimo rėmimo fondo, iš tos pačios kišenės. Tada aš negaliu pritarti.

Kitas dalykas. Man vis dėlto šiokią tokią nuostabą kelia mūsų derybininkai. Jie čia neseniai tribūnoje džiaugėsi, kad jiems pavyko Europos Sąjungoje, dedant dideles pastangas, vis dėlto išsireikalauti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį akcizams už tabaką. Aš nemanau, kad tiek jau strategiškai reikšminga ta prekė, jeigu ir nebūtų išsireikalauta, žmonės mažiau rūkytų ir čia nebūtų kokio nors didelio nuostolio. Tačiau nesimato, kad būtų dėję pastangas, kad būtų išsireikalautas ilgesnis pereinamasis laikotarpis degalams. Tai svarbu kiekvienam Lietuvos gyventojui, ypač žemdirbiui. Tada nereikėtų taikyti tokio staigaus akcizo mokesčio pakėlimo. Žinoma, susidaro toks įspūdis, o kokia nauda iš to, jeigu tu čia išsireikalausi ilgesnį pereinamąjį laikotarpį degalams, kai žinoma, kad “Philip Morris”, tokia įtakinga kompanija, bent atsidėkos už tai, kad pasiekti tokie rezultatai. Todėl aš manau, kad negalėčiau pritarti šiai įstatymo pataisai dėl aplaidaus derybininkų darbo.

PIRMININKAS. V.P.Andriukaitis, Seimo Pirmininko pavaduotojas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, išsakyta labai daug argumentų. Kai kurie kalbėjusių argumentai verčia net juos ir sugrupuoti. Manau, kad liberalai negerai pasielgė, kad A.Matulevičiaus neišrinko savo lyderiu, savo pirmininku. Lygiai taip pat manau, kad ir J.Veselka, kaip jis sako, kad žmogus turi tvarkyti pats viską, turėtų galbūt tapti tikruoju liberalu ir netgi pretenduoti į Liberalų sąjungos vicepirmininkus. Tai būtų labai aišku.

Dabar kalbant apie šį įstatymą, jis iš tikrųjų yra labai sudėtingas ir turėtų būti atkreiptas dėmesys, kad jis turėjo būti priimtas gerokai anksčiau. To socialdemokratai ir reikalavo. Aš nenoriu apeliuoti į A.Kubiliaus atmintį, kad visi tie derybiniai dalykai, derybinė strategija turėjo būti nuo 1996 m. išdėstyta ne taip, kad paskutinius namų darbus reikėtų daryti likus paskutiniams dvejiems metams. Šis klausimas tikrai pakankamai buvo diskutuotas. Tai, kad socialdemokratai nori padidinti biudžeto pajamas, atsakau ponui J.Veselkai ir ponui A.Matulevičiui, tikrai taip. Tai yra pajamos, skirtos visuomenei – žmonėms, mokykloms, švietimui, žemdirbiams degalams kompensuoti ir visiems kitiems. Kitokio mechanizmo nėra arba jūs tikrai pasakykite, kad kitas mechanizmas yra, turtingo žmogaus pozicija gera, o vargšo bloga. Taigi biudžeto pajamos yra socialdemokratinis instrumentas ir aš čia matau visiškai aiškią logiką. Eurointegracine prasme mes turėtume suderinti savo žingsnius su lenkais, estais, latviais, ginti savo interesus kolektyviai ir kartu eiti viena banga, toliau atstovauti savo interesams. Todėl siūlau pritarti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkui. Aš tikrai visiškai suprantu gerbiamojo P.Auštrevičiaus išsakytas mintis, kad viltys, jog išderėsim ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, yra beviltiškos. Aišku, jisai sako ne savo nuomonę, o daro tai, ką jam liepia Vyriausybė. Tačiau aš nenorėčiau sutikti su gerbiamuoju A.Butkevičiumi, kuris sako, kad paskutiniais metais mes norime pritaikyti šoko terapiją. Man atrodo, pirmiausia mes dabar paimsime didesnius mokesčius, pabloginsime vežėjų situaciją, kaip buvo minėta, visiškai neįvertinsim miesto gyventojų padėties, kuriems kainos tikrai pakils dėl dyzelinio kuro kainų padidėjimo. Vienu žodžiu, rezultatą mes turėsim tokį –bus iškreipta rinka. Todėl aš manau, kad mums reikia daryti mažiau išimčių surenkant mokesčius arba dotuojant iš valstybės biudžeto. Manau, kad sprendimą reikėtų priimti atsižvelgiant į mūsų šalies ekonominę situaciją. Šiandien nepaisant kai kurių teigiamų ekonomikos augimo požymių, mes žinome, kad nėra to tikrojo pakilimo. Galbūt po metų ar pusantrų, kai mes pamatysim, kad vadovaujant socialdemokratams ir socialliberalams mūsų ekonomika tikrai daro japonišką arba europietišką pokario šuolį ekonomikoje, kai augs, kaip minėjo A.Brazauskas 10–12%, tikrai toks kainų pakėlimas nebus ypač skaudus mūsų gyventojams ir mes tuomet galėsime šitas dyzelinio kuro kainas pakelti.

Dar norėčiau pasakyti paskutinę mintį. Man labai nesinorėtų, kad skubėdami į Europos Sąjungą nueitume ten basi, apskurę. Vargiai ar Europos Sąjungoje mes jausimės laimingi. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip gydytojas profesionalas turiu pasakyti, kad šoko terapijos nėra. Šoko terapija sovietiniais laikais buvo taikoma tiktai politiniams kaliniams, kuriuos versdavo psichiniais ligoniais. Tai nesiremkime blogais pavyzdžiais ir nevadinkime gražiais vardais. Kaip politikas turiu pasakyti, kad šoko kainų pakilimą mes vieną šalyje turėjome, tai 1991 m. sausio mėnesį, ir žinome kuo tas baigėsi. Buvo pakeista Vyriausybė ir buvo kitos tragedijos, kurios sekė būtent po tų įvykių. Todėl manau, kad turite gerų pavyzdžių siūlydami sulaukti 2004 m. ir tuomet staigiai pakelti dyzelinio kuro ir kitas kainas. Aš labai kviečiu kolegas Seimo narius, nesvarbu iš kurių frakcijų, įsigilinti į tai, ką mums šiandien sako vyriausiasis euroderybininkas. Jis nėra šios Vyriausybės paskirtas vyriausiasis euroderybininkas. Jis dirbo keliose Vyriausybėse, ir man atrodo, nešokinėja pagal kokios nors Vyriausybės dūdelę, o vykdo bendrą valstybės politiką. Jeigu jūs labai kritikuosite ir sakysite, kad reikia pakeisti į socialdemokratą, mes pakeisime, bet kol kas jis dirba savo darbą. Siūlau visiems Seimo nariams laikytis eurointegracinės krypties ir pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Taigi išklausėme visas nuomones. Prašau registruotis. Po balsavimo repliką. Replikos sakomos po balsavimo. Jeigu dėl pavardės, tai palaukit, pabalsuosim ir tada. Prašau registruotis. Po balsavimo.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Akcizų įstatymą? Prašom balsuoti.

Už – 58, prieš – 20, susilaikė 15. Įstatymas priimtas.

Replikos teise – Seimo narys A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Aš noriu padėkoti gerbiamajam Seimo Pirmininko pavaduotojui ponui V.Andriukaičiui, kad jis nuoširdžiai pasakė, garsiai visai tautai, kad jų nuostata yra tokia: atimti, o paskui padalinti. O kam padalins, čia jau klaustukas, galima manyti, kad saviems. Ačiū.

PIRMININKAS. Čia dėl pavardės. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Aš noriu paaiškinti. Čia labai visi euroentuziastai. Aš irgi už eurointegraciją, bet prieš eurovasalizaciją. O jūs vykdote eurovasalizacijos politiką.

PIRMININKAS. Baisu. Tęsiame posėdį. Dar replika. Paskutinė replika – Seimo narys J.Krosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau vis dėlto sureaguoti į gerbiamojo A.Matulevičiaus mūsų apkaltinimą veidmainyste. Aš noriu pasakyti, kad būtent jam derėtų taikyti dvigubos veidmainystės charakteristiką. Ir štai dėl ko. Pirmiausia tai, ką jis siūlo ir kalba, aiškiai kertasi su liberalų partijos programa. Gerbiamasis A.Matulevičius yra perėjęs kai kurias partijas, nežinia, kuriai jis šiuo atveju atstovauja. Antra, tai, kas buvo kalbama liberalų prieš pusmetį ir dabar, yra taip pat aiški veidmainystė. Ačiū.

Buhalterinės apskaitos įstatymo projektas Nr.IXP-818(2*) ES (priėmimas)

PIRMININKAS. Svarstome 4a darbotvarkės klausimą – Buhalterinės apskaitos įstatymo projektas Nr.IXP-818(2). Pranešėjas – komiteto pirmininko pavaduotojas G.Šivickas. Prašom. Priėmimo stadija.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo projektui yra gauta daug Teisės departamento pastabų, yra 23 pastabos. Darbo grupė ir komitetas su daugeliu iš jų sutinka. Tai daugiausia redakcinio pobūdžio pataisos dėl formulavimo, apibrėžiant buhalterinės apskaitos sąvokas, dėl to, ar projekto nuostatos atitinka Europos Sąjungos direktyvas bei naują Civilinį kodeksą. Taip pat yra mano pasiūlymų. Aš manau, tai svarstysime priimdami pastraipsniui. Yra neseniai registruotas Seimo narių V.Popovo ir A.Indriūno pasiūlymas. Siūlymas yra dėl projekto 24 straipsnio. Aš siūlau dėl 24 straipsnio daryti pertrauką, o kitus galime priiminėti, nes komitetas neapsvarstė V.Popovo ir A.Indriūno pataisų.

PIRMININKAS. Gerai. Pradedame priėmimą pagal įstatymo straipsnius. Dėl 1 straipsnio 1 dalies.

G.ŠIVICKAS. Yra mano siūlymas, tai yra 1 straipsnyje suderintos 1 ir 2 dalių nuostatos, papildant, kad įstatymo paskirtis ir taikymas… yra taip pat taikomas ir patentas įsigijusių fizinių asmenų ir užsienio ūkio subjektų nuolatinių buveinių ir atstovybių… Komitetas pritarė šioms pataisoms. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. G.Šivickas čia teikia daugiau, 10 pataisų. Gal dėl visų galėtume iš karto apsispręsti?

G.ŠIVICKAS. Kaip minėjau, dvi pataisos yra suderinamos tarpusavyje, kitos reakcinio pobūdžio. Dėl 1 straipsnio.

PIRMININKAS. Ar paremtų G.Šivicko pataisą dėl 1 straipsnio 1 dalies 29 Seimo nariai? Pakelkite rankas. 29. Yra. 29 parėmė. Jūs esmę pasakėte. Ar yra norinčių kalbėti dėl šių pataisų?

Seimo narys J.Razma dėl G.Šivicko pataisų. Prašom. Paspauskite mygtuką.

J.RAZMA. Aš šiuo atveju, kalbėdamas dėl pataisų, norėčiau kreiptis ir į Seimo Pirmininką kartu kaip ir į teisininką. Vis dėlto pagalvokime, ką mes šiandien darome. Turim 23 Teisės departamento pastabas, dėl kurių komiteto išvadų Seimo nariai nėra gavę. Aš klausiau Sekretoriate, ar yra parengtos kokios nors išvados, ar yra naujas projektas, įvertinus tas pastabas. Nėra. Aš gavau iš Sekretoriato spalio 9 d. projektą. Man pasakė, kad tas ir yra, su žvaigždute. Dar 10 paties pono G.Šivicko pataisų. Tai ką mes darom cirką iš Seimo! Dabar visi kolektyviai sėdėdami (100 žmonių) svarstysime apie 30 pataisų. Kodėl mes negalim gauti komiteto įvertintas pastabas, naują patobulintą komiteto siūlomą projektą ir greitai išspręsti? Dabar ponas G.Šivickas vieną dalyką ištaiso 1 straipsnyje, bet jis neištaiso, ką siūlo Teisės departamentas, palieka poįstatyminio teisės akto viršenybę įstatymui šiame įstatymo projekte. Tokių dalykų čia yra pilna. Aš nežinau, tokio atvejo dar nebuvo, kad tokį projektą mes priiminėtume, tuo labiau neeilinėje sesijoje.

PIRMININKAS. Dabar yra tik neeilinis posėdis, sesijos dar nėra. Pertraukos nesiūlė, siūlė atkreipti dėmesį. Būtų gerai sužinoti, ar jūs svarstėte ir vertinote Teisės departamento pataisas? (Balsai salėje) Komiteto išvada dėl jūsų pataisų yra teigiama. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Tai yra pasiūlymas dėl 1 straipsnio 2 dalies, atsižvelgiant į Teisės departamento, suderinant redakciją dėl lydinčiųjų įstatymų viršenybės. Mano pasiūlymai yra svarstyti komitete ir jiems pritarta.

PIRMININKAS. Ar teisingai aš supratau, kad jūsų siūlymai yra gimę iš Teisės departamento išvados?

J.RAZMA. Tai kokį Sekretoriatas išdalino projektą? Aš prašiau, kad duotų, man davė seną.

PIRMININKAS. Projektas yra spalio 9 dienos, bet G.Šivicko pataisos spalio 11 dienos.

J.RAZMA. O kur yra vėlesnės komiteto išvados? Mes negavom.

G.ŠIVICKAS. Iš tiesų yra pakankamai sudėtinga susiorientuoti Seimo nariams tarp Teisės departamento išvadų ir pasiūlymų. Parengsime trečią variantą ir jį pateiksime Seimui. Siūlau daryti pertrauką.

PIRMININKAS. Pranešėjas siūlo daryti pertrauką iki artimiausios Seimo posėdžio dienos. Ir lydintiesiems. Ar pritartų Seimas šiam siūlymui? Ačiū. Bendru sutarimu daroma šio įstatymo svarstymo pertrauka. Taip, ir lydinčiųjų 4b, 4c.

Asmens identifikavimo kortelės įstatymo projektas Nr.IXP-884(3*) (priėmimas)

Dabar svarstome 5a darbotvarkės klausimą. Kiek mums pavyko išsiaiškinti dėl Seimo nario S.Buškevičiaus informacijos, viceministras E.Gustas telefonu paaiškino, jog dėl šių kortelių tik paskelbtas konkursas, jos dar nepagamintos. Tai aš jums perduodu tokią informaciją, kurią gavome telefonu. Pradedame svarstyti 5a klausimą – Asmens identifikavimo kortelės įstatymo projektą Nr.IXP-884(3). Pranešėjas – komiteto pirmininko pavaduotojas R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiamas priimti Asmens identifikavimo kortelės įstatymo projekto 3 variantas. Komitetas papildomai posėdžiavo ir aptarė Teisės departamento anksčiau pateiktas šio projekto pataisas, apsvarstė kai kurias nuostatas, kurioms Seimas buvo pritaręs svarstymo metu, kolegos E.Klumbio pataisas. Dabar yra gauta pataisų dėl kai kurių straipsnių: yra komiteto pirmininko A.Sakalo pataisa dėl 4 straipsnio 4 dalies bei kolegos E.Klumbio pataisos dėl 2 ir 4 straipsnių. Dabar būtų galima priiminėti projektą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Galime priiminėti. Prieš pradedant priiminėti pagal straipsnius, noriu jums paskelbti mūsų Dokumentų skyriaus siūlymą, kuris yra derintas su Kalbos komisija. Siūloma žodžius “asmens identifikavimas” pakeisti į žodžius “asmens liudijimas”. Taip būtų lietuviškiau ir toks dokumento pavadinimas buvo tarpukario Lietuvoje. Mums reikėtų apsispręsti, ar galėtume taip vadinti. Komiteto nuomonę pasakys pranešėjas. Prašom.

R.ŠUKYS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas aptarė šią pastabą. Buvo pasikeista nuomonėmis, taip pat išklausyta Vidaus reikalų ministerijos pozicija. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė šiam pakeitimui dėl keleto priežasčių. Viena, sakykime, man atrodė rimtesnė – kad žodis “identifikavimas” yra tarptautinis žodis. Angliškai tai ir reiškia asmens liudijimą. Jeigu mes kalbėtume apie identifikavimo kortelės galiojimą pagal sutartis ir užsienyje, tai principas yra tas, jog iš esmės yra geriau tarptautinis žodis. Daugelyje įstatymų kaip terminai yra vartojami tarptautiniai žodžiai, taigi šiuo atveju sulietuvinimas neturi tokios prasmės, kaip iš tikrųjų bandoma pateikti. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Tuo klausimu? Bet tai nėra pataisa, o tiesiog yra Kalbos komisijos nuomonė, kurią komitetas atmetė. Mes galėjome priimti, bet jeigu ne, tai ne. (Balsai salėje)

R.ŠUKYS. Pasiūlymas nėra įregistruotas Statuto nustatyta tvarka. Šiuo atveju komitetas pasiūlymui nepritarė, projektas pagal tą pataisą nepatobulintas. Aš dabar neįsivaizduoju pagal Statutą situacijos, nebent Seimas nepriimtų balsuodamas. Būtų daroma pertrauka ir po to tas pataisas kas nors inicijuotų, bet šiuo atveju…

PIRMININKAS. Aš sutinku su tokia tvarka. Seimo narys E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Viena vertus, mes turime Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą, kita vertus, noriu visiems priminti 1995 m. gegužės 2 d. Seimo priimtą įstatymą dėl įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos, kurio 12 straipsnyje yra labai aiškiai parašyta, kad teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos terminijos normų ir teisinės terminijos, o tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų. Manau, kas kas, bet Seimas turi laikytis savo priimtų įstatymų.

PIRMININKAS. Taip, bet tada reikėtų, jog pataisa būtų įforminta, kad aš galėčiau vadovautis Statuto nustatyta tvarka. Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, jeigu atsiranda procedūrinė problema, jog niekas dar neparašė pataisos, tai galima tai padaryti per minutę. Yra ir kitas būdas – jeigu bus priimtas šis įstatymas, nors jame yra labai abejotinų dalykų, galima kitą dieną teikti pavadinimo ir dokumento apibūdinimo pataisą. Tačiau ar reikia patiems eiti tokiu komplikuotu keliu, jeigu galima normaliai pasikalbėti? Sakysime, jeigu galima išvengti tarptautinio žodžio, geriau išvengti. Identifikavimas yra tapatybė. Asmens tapatybės liudijimas būtų visiškai tas pat, o ar tas liudijimas yra kortelės pavidalo, ar kitos formos, tai jau kitas reikalas. Tai yra asmens tapatybės liudijimas. Identitetas yra tapatybė. Kodėl mes negalime paprastai, aiškiai ir vienareikšmiai daryti? Kalbos komisijos siūlymas yra racionalus – pavadinti asmens liudijimu. Jeigu reikia, tegul bus asmens tapatybės liudijimas, bet kodėl Seimas negali apie tai kalbėti, o kokia nors procedūra verčia mus eiti neracionaliu keliu?

PIRMININKAS. Gerai, manau, kad nuomones jau išklausėme. Jūs taip pat pasakysite. Kitą pasakysite? Gerai. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš manau, jeigu vis dėlto išdalytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos raštiškas pasiūlymas patobulinti ir pavadinti asmens liudijimu, o už tai balsuoti pagal procedūrą negalime, siūlau padaryti pertrauką ir užregistruoti pataisą.

PIRMININKAS. Gerai, tačiau galime pradėti įstatymo priėmimą, o po to užregistruoti pataisą dėl pavadinimo. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Aš galiu pasakyti. Aš vakar paskambinau vidaus reikalų viceministrui E.Gustui ir paklausiau, kodėl jie nenori atsižvelgti į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pasiūlymą. Jis man pasakė, kad kortelės jau pagamintos. Jeigu kortelės jau yra pagamintos, tai yra korupcija, todėl Seimo mišrios grupės vardu siūlau padaryti pertrauką.

PIRMININKAS. Pone Buškevičiau, jūs taip greitai vartojate žodžius “korupcija” ir visa kita. Mūsų darbuotojas ką tik kalbėjo su viceministru E.Gustu ir jis pasakė, kad tik konkursas yra. (Balsai salėje) Štai yra jis pats ir galėtų pasakyti, o jūs iš karto kaltinate. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš turiu du pasiūlymus: pradėti svarstyti mūsų Statuto nustatyta tvarka ir nesivelti į šiuos ginčus, jeigu po to bus užregistruotos pataisos, mes galėsime jas svarstyti.

Dėl to, kad kortelės nepagamintos ir sklindanti telefoninė informacija yra prieštaringa. Viceministras yra salėje ir gali paliudyti, ar kortelės pagamintos, ar tik paskelbtas konkursas, todėl siūlau suteikti žodį E.Gustui.

PIRMININKAS. Gerai. Aš tikrai perpasakojau tą informaciją, bet yra žmogus, kuris galėtų tai pasakyti. Jūs nusileiskite vienu laipteliu žemiau ir pasakykite, kokia yra padėtis dėl šių kortelių. Pirmiausia į tą klausimą, kurį uždavė S.Buškevičius, po to galima ir į kitus klausimus. Mes jau ardome priėmimo procedūrą. Prašom kalbėti.

E.GUSTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš, kaip Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, visiškai atsakingai galiu pareikšti, kad šiuo metu vyksta asmens dokumentų blankų pirkimo konkursas ir jokios kortelės net nepradėtos gaminti, tik yra konkurso dalyviams pateikti būsimųjų dokumentų maketai. Tik tiek. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Tai visa informacija. Gal susitarkime taip. Mes dabar tuščiai kalbame, nepradedame procedūros, o laikas eina. (Balsai salėje) Gerai, paklauskite viceministro. E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS. Norėčiau paklausti gal ne tiek viceministro, kiek mūsų visų. Jeigu dar nepriimtas įstatymas, o jau yra skelbiamas konkursas, tai, atsiprašau, kokioje valstybėje mes gyvename?

Vadinasi, Seimui jau yra daromas spaudimas dėl to, kad yra paskelbtas konkursas.

PIRMININKAS. Kitą klausimą užduos Seimo narys V.Landsbergis. Prašau.

V.LANDSBERGIS. Aš taip pat norėčiau paklausti galbūt dar tiesiau, kas uždirbs iš šitų kortelių gamybos, kiek uždirbs, kokia iš to nauda valdančiajai daugumai ir kodėl būtina jau dabar paskelbti konkursą, nesant įstatymo, artėjant kalendorinių finansinių metų pabaigai? Gal kažkokius pinigus reikia suspėti pramušti ir sumokėti tam, kas laimės konkursą, kokia čia situacija kalendorinė ir šitas vežimo statymas prieš arklį? Įstatymo nėra, o konkursas jau paskelbtas. Kokiu pagrindu? Ar čia Vyriausybė teisiškai elgiasi?

PIRMININKAS. Atsakys viceministras. Prašau.

E.GUSTAS. Dėkui už klausimą. Galiu atsakyti. Naujų asmens dokumentų gamybos programa buvo Vyriausybės priimta dar 1998 m. Vykdant šią Vyriausybės programą, konkursai buvo paskelbti š.m. sausio mėnesį. Tai yra ne mūsų Vyriausybės. Mes vykdome tik tą programą, kuri buvo seniai paskelbta. O kas nugalės konkurse, parodys tik konkurso rezultatai, kai konkursas įvyks.

PIRMININKAS. Pasitarę su pranešėju, nutarėme priiminėti šį įstatymą. Vėliau padarysime pertrauką dėl tokių ginčytinų pavadinimų ir kitų dalykų. Baigiame šokinėti prie mikrofonų. (Balsai salėje) Prašau atsisėsti! Pradedame svarstyti 1 straipsnį. Padarysime pertrauką, bet ne dabar. Reikia dirbti. Dėl vedimo tvarkos A.N.Stasiškis. Prašau.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū, pone Pirmininke. Tai vis dėlto gal mes iš tikrųjų nešokinėkime.

PIRMININKAS. Taip.

A.N.STASIŠKIS. Čia viceministras, man atrodo, užuot paaiškinęs, tiktai pagilino tas problemas. Įdomu, kaip buvo paskelbtas konkursas ir pateiktas maketas dokumento, jeigu nėra įstatymo, kuris nusako reikalavimus šiam dokumentui. Kuo toliau, tuo įdomiau. Bet tiek to. Buvo oficialus prašymas frakcijos vardu daryti pertrauką. Jeigu tos vienos frakcijos maža, aš Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcijos vardu taip pat prašau daryti šio svarstymo pertrauką, kol bus išsiaiškinti konkursai, suderinti tekstai ir taip toliau. Pavadinimas… Na, negalime to daryti. Vis tiek turime daryti pertrauką ir sutvarkyti šitą dokumentą. Be literatūrinių dalykų yra ir principinių dalykų, kurie yra visiškai neaptarti.

PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad yra…

A.N.STASIŠKIS. Žmogaus teisių komitetas taip pat siūlė daryti pertrauką ir vėl niekas į tai neatsiliepia. Prašau balsuoti dėl pertraukos.

PIRMININKAS. Kokiu straipsniu vadovaujantis yra paprašyta pertraukos? (Balsas salėje) Aš neapsimetu… Yra pranešėjas, kuris gali reikalauti pertraukos, o frakcija turi nurodyti straipsnį ir motyvą, ir pagrindą.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai jūs straipsnius turite nurodyti, o mes frakcijos vardu reikalaujame pertraukos, nes yra visiškai neaišku, ką priimame ir kodėl priimame. Kai Vyriausybė paaiškins, kodėl paskelbtas konkursas, nepriėmus įstatymo, ir kas bus su konkursu, jeigu įstatymas bus nepriimtas, tada mes galėsime svarstyti, ką toliau daryti. O dabar mes opozicinės frakcijos vardu prašome pertraukos. O straipsnį tiksliai pacituoti turite jūs.

PIRMININKAS. Tai aš negaliu žinoti, kokiu pagrindu jūs norite pertraukos. (Balsai salėje) Reikia aiškinti, kol išaiškinsi. Gerai. Suteikiu žodį pranešėjui. Prašau. Kokia jūsų nuomonė?

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš, tiesą pasakius, nelabai suprantu, kam reikalinga pertrauka, jeigu žiūrėtume iš esmės dėl įstatymo. Dėl politinio klausimo – paskelbtas konkursas ar ne, jis nepataisys arba nei pagerins, nei pablogins įstatymo. Mes turime apsispręsti, ar įstatymą priimame, ar ne. Dėl politinės atsakomybės. Jeigu yra paskelbti konkursai, matyt, reikėtų galvoti apie situacijos išaiškinimą, galbūt sudaryti atskirą komisiją, pavesti kuriam nors Seimo komitetui išsiaiškinti, kodėl taip yra įvykę, kad konkursai yra skelbiami anksčiau nei įstatymas, ir ar čia yra konkrečių pareigūnų atsakomybė. Tačiau nepriimti įstatymo arba nevykdyti procedūros, numatytos Statute, mes nematome pagrindo. Ir aš, kaip pranešėjas, nematau pagrindo dabar prašyti pertraukos, nes vis dėlto projektas priėjo iki priėmimo, komitete buvo apsvarstytas, įvertintos visos pastabos ir žiūrėkime iš esmės dėl to projekto. Jeigu įstatymas nebus priimtas, vadinasi, tokio dokumento, kaip asmens identifikavimo kortelė, Lietuvoje nebus ir tai yra politinis sprendimas. Pertrauka čia nieko neišspręs.

PIRMININKAS. Gerai. Buvo pasiūlymas daryti pertrauką. Mums reikia balsuoti dėl šio pasiūlymo. Prašau registruotis. R.Vaštakas yra? Bet jis… Nėra jo. Mes jį tiesiog išbraukiam iš sąrašo.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Prašau dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų padaryta šio įstatymo svarstymo pertrauka, prašau balsuoti. Iki artimiausio posėdžio.

Už – 42. Skelbiama šio įstatymo svarstymo pertrauka.

Prašau. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gal dar yra galimybė paklausti viceministro, kad būtų aiškiai užfiksuota Seimo protokole, nes viceministras, atsakydamas į pono A.Buškevičiaus klausimą, pasakė, kad yra paskelbtas konkursas asmens dokumentų blankams parengti, kitaip sakant, pasų blankams parengti. Visi žinome, kad tų pasų blankų tuoj pritrūks. Bet esminis klausimas buvo, ar tos plastikinės asmens identifikavimo, ar asmens liudijimo kortelės, kaip jas pavadinsim, ar jos pagamintos, ar ne. Antras dalykas. Kadangi Kovos su korupcija komisijos pirmininkė buvo pasirengusi balsuoti prieš įstatymo projektą, tai, matyt, iš tikrųjų yra gana daug įtarimų, kad kažkas yra nelabai aišku. Mes, atsiliepdami į pono R.Šukio siūlymą, vis dėlto siūlytume ar ponios N.Steiblienės komisijai, ar specialiai komisijai pasidomėti, kas čia darosi su tais blankais ir su tų kortelių gamyba. Bet visų pirma aš norėčiau išgirsti aiškų atsakymą, kad tikrai plastikinės kortelės nėra padarytos, nes atsakymas buvo šiek tiek ne apie tai, ko buvo klausiama.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, Pirmininke. Man, kaip jaunam parlamentarui, labai apmaudu, kai ponas A.Kubilius ir kiti buvę premjerai kelia tokius klausimus, į kuriuos patys sau turėtų atsakyti. Tiesiog aš neturiu daugiau ką komentuoti. Labai ačiū. Ir nemanau, kad dabar klausimų-atsakymų vakaras. Ačiū.

PIRMININKAS. Reikia…

Dabar norėčiau paklausti dėl Paso įstatymo. Jis čia susijęs? Reikia atidėti. Jūs norite suardyti posėdį, užduoti klausimus, gauti atsakymus, o svarstyti įstatymo nenorite. Aš tai matau. Jūs norite kitaip elgtis. Bet aš tam ir pirmininkauju, kad būtų įgyvendinta darbotvarkė. (Balsai salėje) Nebijom, o tiesiog norime, kad vyktų posėdis, o ne klausimų ir atsakymų vakaras.

6a darbotvarkės klausimas. (Triukšmas salėje) Dėl vedimo tvarkos V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, du kartus iš pranešėjo lūpų ir iš mūsų frakcijos pirmininko lūpų nuskambėjo pasiūlymas sudaryti komisiją ištirti padėtį, kaip yra iš tikrųjų. Jeigu iš dviejų šaltinių turime informacijos, kad kortelės jau atspausdintos, kyla klausimas, gal jau sumokėta, gal čia Seime vyksta spektaklis pateisinti aferą, kuri jau įvyko? Atsakymo mes negauname, jūs neleidžiate viceministrui atsakyti.

PIRMININKAS. Prieikite ir paklauskite, kodėl jūs nenorite jo paklausti?

V.LANDSBERGIS. Klausimas buvo viešas, kodėl jūs neleidžiate viešai atsakyti? Jeigu neleidžiate, tai vis dėlto buvo formalus pasiūlymas sudaryti komisiją šiai galimai aferai tirti.

PIRMININKAS. Pateikite komisijos projektą ir mes svarstysime. Svarstome 6a. Ne, rezervinį. Nereikia komisijų, pateikite pasiūlymą, nereikia, nekvailiokime, dirbkime.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo" 1 straipsnio papildymo" projektas Nr.IXP-1105(2*) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Svarstome 1 rezervinį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” 1 straipsnio pakeitimo” projektą Nr.IXP-1105. Pranešėjas – Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, galima būtų sakyti, kad šis projektas yra dėl rutininių Seimo vidaus darbo tvarkos klausimų. Atsirado laisvos vietos ir Seniūnų sueigai rekomendavus, kurių frakcijų atstovai turi būti renkami atitinkamo komiteto pirmininkų pavaduotojas, komitetai, vadovaudamiesi šiomis rekomendacijomis, konkrečiai nusprendė ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju išrinko Seimo narį liberalą J.Matulevičių, o Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotoja išrinko Seimo narę, Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos narę J.Narvilienę. Kaip Statutas reikalauja, šie siūlymai pateikiami tvirtinti Seimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar prieš užduodant klausimus noriu pasakyti, kad Seime svečiuojasi ir tribūnoje yra Kupiškio rajono Peketūnų vaikų namų auklėtiniai. (Plojimai) Klausimą užduos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mes turime vieną iš retų ir mažaprecedenčių atvejų, kai yra teikiamas svarstyti klausimas paminant visas geriausias Seimo darbo demokratines tradicijas. Ar jūs galėtumėte pakomentuoti tai, kad į Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo postą siūlomas liberalų frakcijos narys J.Matulevičius, nors jūs puikiai žinote (tai žino ir visos valdančiosios frakcijos), kad Liberalų frakcija siūlė kitą mūsų frakcijos narį A.Klišonį? Ar jūs manote, kad yra korektiška šį klausimą teikti į darbotvarkę, kai nėra apsitarta, kaip sušvelninti ir nuimti nereikalingą užkulisinį žaidimą?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų mano situacija yra šiek tiek kebli, bet Statutas yra Statutas. Šiuo atveju viskas buvo padaryta tiksliai pagal Statutą. Seniūnų sueiga pagal esamas vadovaujančių darbuotojų proporcijas nutarė, kad čia turėtų būti liberalų atstovas. Liberalų frakcija pateikė kitą kandidatūrą, bet renka komitetas, o ne kas kitas. Komitetas yra laisvas apsispręsti. Žinoma, man atrodo, kad geriau būtų buvę, jeigu būtų atsižvelgta į jūsų pasiūlymą. Bet komitetas neatsižvelgė ir pateikė tai spręsti Seimui. Todėl mano siūlymas yra šiandien apsiriboti pateikimu, o svarstymą ir priėmimą padaryti vėliau, surengus papildomas konsultacijas.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys, komiteto pirmininkas K.Kuzmickas.

K.KUZMICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti, nes pats organizavau balsavimą. Mes gavome valdybos siūlymą, kad būtų išrinktas Liberalų frakcijos atstovas, tačiau negavome jokio Liberalų frakcijos raštiško ar kitokio pasiūlymo. Tai kaip mes turėjome elgtis? Buvo teiktos dvi kandidatūros, abu liberalai, ir komitetas apsisprendė ir nubalsavo. Tai kaip tada, jums atrodo, tas klausimas turėtų būti išspręstas?

Č.JURŠĖNAS. Šiuo atveju, kiek aš žinau, iš tikrųjų buvo oficialus Liberalų frakcijos siūlymas dėl atitinkamos kandidatūros. Seniūnų sueiga rekomendavo liberalą, bet be pavardės. Iš Seniūnų sueigos to nereikalaujama.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų tas precedentas, kuris įvyko Sveikatos reikalų komitete išrenkant kitą žmogų pavaduotoju, negu buvo teikiamas frakcijos žmogus, gali sukelti kitus precedentus. Ir kur yra garantijos, kad artimiausią savaitę kuriame nors komitete nebus inicijuotas pirmininko pakeitimas? Jeigu mes žiūrėsime vien formalia prasme, kaip nurodo Statutas. Bet iš tikrųjų, ponas Česlovai, niekas kitas geriau už jus nežino, kad egzistuoja tam tikri susitarimai tarp frakcijų, ir būtent šių susitarimų pagrindu vyksta ir vyko komitetų posėdžiai. Ar jūs nemanote, kad šitas precedentas gali atverti kelią kitiems nemaloniems precedentams kituose komitetuose?

Č.JURŠĖNAS. Aš noriu pirmiausia priminti (ne visi tai žino), kad precedentai jau buvo šio Seimo darbo pradžioje. Buvo taip, kad nebuvo iš karto atsižvelgta į konkretų frakcijos siūlymą, bet pravedus derybas buvo ištaisyta. Todėl aš ir sakau, kad šiandien mes galime pasielgti vienaip ar kitaip, o kad būtų pasirinkimas, aš noriu pasiūlyti dar vieną variantą. Pirmasis variantas, kaip sakiau, apsiribojam pateikimu ir turim laiko iki kito antradienio arba ketvirtadienio išspręsti šitą problemą, o antrasis siūlymas – priimti tik 2 straipsnį, dėl kurio nėra jokių abejonių. Priimti tik 2 straipsnį, ir mes vieną darbą padarytume.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš matau, kaip jums nejauku teikti tokius projektus, bet niekas jėga nevaro. Demokratai būna tie, kurie ne tik opozicijoje būna demokratai, bet kurie, patekę į didelę valdžią, lieka demokratai. Taigi dėl liberalų viskas aišku – peržengtos bet kokios parlamentinių susitarimų ribos.

Antrasis klausimas. O ką jūs darysite su mums dar trūkstama viena vieta? Ar darysite po 5, 6 pavaduotojus komitetuose, kaip jau dabar mėginama daryti, ar taip besišypsodamas ir ką nors pajuokaudamas pasakysite, kad mums tos vietos ir nereikia?

Ir antrasis klausimas. Buvo gera proga teikti ir komitetų sudėties reikalus. Kaip jūs žinote, pone pirmininke, Etikos ir procedūrų komisija padarė išvadą, jog aš esu neteisėtai laikomas Teisės ir teisėtvarkos komitete, ir teisėtai turėčiau būti Kaimo reikalų komitete. Pone pirmininke, ar neužtenka nesubtilių dalykų daryti su šypsena?

Č.JURŠĖNAS. Aš ir toliau šypsosiuosi, nepaisant tamstos pastabų, ir tam yra pakankamas juridinis ir moralinis pagrindas. O dabar iš eilės. Aš jau turbūt dešimtą kartą aiškinu, kad kai ateis kita eilinė sesija ir kai tos eilinės sesijos pradžioje bus peržiūrima komitetų sudėtis, tada šitą klausimą spręsim. Nes tamstos arba tamstų klausimas yra tik dalis platesnio klausimo. Kai kurios mažosios frakcijos turi per daug vietų kai kuriuose komitetuose. O jūs keliate tik vieną dalelę, žinoma, jums tai rūpi, ar jums skauda, kaip žemės ūkio klausimų specialistui. Tai suprantamas dalykas.

Dabar dėl vadovaujančių vietų. Jums yra iš tikrųjų pasiūlyta vieta Europos reikalų komitete. Ne aš sugalvojau, kad Europos reikalų komitete būtų daugiau negu vienas ir negu du pavaduotojai. Tai buvo iki manęs sugalvota. Jeigu mes šitą tvarką pakeisim, prašom. Bet kol kas tokia tvarka yra ir jums vieta Europos reikalų komitete yra rezervuota.

Ir trečias dalykas dėl šitos situacijos. Dar kartą sakau, aš pačioj pradžioj pasakiau, kad man truputį nesmagu, kad tenka tokią subtilią, arba slidžią, situaciją referuoti. Bet yra komiteto sprendimas, jis pagal Statutą absoliučiai teisėtas, jokių pažeidimų nėra. Norint išeiti iš šios situacijos, kartoju, yra du siūlymai: šiandien priimam tiktai 2 straipsnį arba iš viso šitą nutarimą šiandien tiktai pateikiam ir nagrinėjam toliau. Bet galbūt užtektų šiandien priimti 2 straipsnį, o dėl 1 straipsnio tartis.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Matulevičius. Prašau.

J.MATULEVIČIUS. Aš labai dėkoju tiek savo komiteto nariams, tiek ponui Seimo vicepirmininkui Č.Juršėnui už tą pasiūlymą, kurį pateikė, tačiau aš esu Liberalų frakcijos narys ir paklūstu tai nuomonei, kurią pareiškė mano kolegos. Manyčiau, kad čia nereikėtų kelti ažiotažo, nes aš negaliu užimti šio posto. Galbūt ši mano kalba išspręs šią problemą. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Prašau. Klausimas darosi aiškesnis. Nors dėl šventos ramybės aš jums perskaitau išrašą iš Sveikatos reikalų komiteto sprendimo. “Komiteto pirmininko pavaduotojo rinkimai: nuspręsta, vadovaujantis Seimo seniūnų sueigos siūlymu ir remiantis balsavimo rezultatais, siūlyti Seimui patvirtinti Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju J.Matulevičių. Balsavimo rezultatai: (alternatyvus balsavimas) už A.Klišonio kandidatūrą – 2, už J.Matulevičiaus – 5.” (Balsas salėje) Jeigu reikės…

PIRMININKAS. Užduokim klausimus pagal tvarką. Dar nori klausti Seimo narys R.Paksas. Prašau.

R.PAKSAS. Gerbiamasis Juršėnai, (…) jūs pasakytumėte, kad kitame posėdyje jūs teiksite tą kandidatūrą, dėl kurios apsisprendė mūsų frakcija, aš neklausčiau jūsų.

Č.JURŠĖNAS. Aš negaliu teikti, kol nėra atitinkamo Seimo komiteto sprendimo. Aš teikiu tai, kas oficialiai mums pateikta.

R.PAKSAS. Tai ar dabartinei Seimo daugumai pradėjo vadovauti Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas K.Kuzmickas?

Č.JURŠĖNAS. Čia ne tas klausimas. Aš labai atsiprašau, Seimas turi savo komitetus ir turi komitetų darbo tvarką. Prašom skaityti 46 straipsnį, ten yra aiškiai pasakyta, kaip renkami komitetų pirmininkai ir pavaduotojai.

PIRMININKAS. Gerai, jūs atsakėte į visus klausimus. Tiktai aš noriu paklausti J.Matulevičiaus. Jis galėjo anksčiau pasakyti, kad nesutinka būti pavaduotoju, ir mes būtume neteikę to klausimo.

J.MATULEVIČIUS. Savo nuomonę aš pareiškiau komitete. Komitetas žinojo mano nuomonę. Buvo pareikšta. Seimo Pirmininkas per daug aukštas asmuo, kad ateičiau tokiu menku klausimu kalbėti.

PIRMININKAS. Gerai, tuomet mes svarstome tik šio nutarimo 2 straipsnį, t.y. dėl Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko R.Pavilionio ir pavaduotojos J.Narvilienės patvirtinimo. 1 straipsnio nesvarstom. Ar galėtume po pateikimo bendru sutarimu pritarti dėl šio nutarimo 2 straipsnio? Nėra prieštaraujančių. Dėl 2 straipsnio pritarta. 1 straipsnis neteikiamas priėmimui. Ne, tiktai svarstymo stadija. (Balsai salėje) Iš karto galima?

Ar sutiktumėte ypatingos skubos tvarka priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaraujančių? Nėra. Tada prašau registruotis. Tiesa, dar dėl balsavimo motyvų. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Jūs norite dėl 2 straipsnio? Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys A.Gricius. Prašau. Paspauskite mygtuką. Atsiprašau. Prašau. Suteikiau.

A.GRICIUS. Dėkoju. Aš tikrai gerbiu Seimo statutą. Jis paprastai būna priimamas su didelėmis kančiomis, todėl turbūt mes privalome jo laikytis. Tačiau yra ir tam tikri kiti parlamentinės demokratijos principai. Galų gale mes turime suprasti vieną dalyką – nepaisant to, kad valdančioji dauguma turi proporcingai kur kas daugiau vietų Seime ir todėl gali pretenduoti į kur kas didesnį skaičių pirmininkų ir pavaduotojų, man visiškai nesuprantama, kaip komitetuose arba komisijose pirmininkas ir pavaduotojas turi būti iš Seimo daugumos. Aš šito niekaip nesuprantu. Ir galbūt gerbiamasis Č.Juršėnas turėtų suprasti vieną paprastą taisyklę: daugumoje pasaulio valstybių tikrai yra taip, kad jeigu yra dauguma, jinai privalo turėti tuos pirmininkus, viskas gerai. Bet mes negalime pavaduotojus skirti irgi iš daugumos. Leiskite kur nors opozicijai save išreikšti, išsakyti savo nuomonę ir visa kita. Todėl aš negaliu pritarti. Ne todėl, kad aš prieš J.Narvilienę, bet mes jau matėme, kad Korupcijos komisijoje valdančioji dauguma užsiims tiktai savo korupcija, ne savo korupcija, atsiprašau, o bendrai korupcija Lietuvoje; toliau, šiame komitete vėl mes turėsime du valdančiosios daugumos atstovus. Galbūt galima pasiaukoti vardan demokratijos ir tikrai laikytis bent minimalių demokratijos žaidimo taisyklių. Ačiū.

PIRMININKAS. Buvo pasiūlytas šitas postas, bet niekas iš opozicijos nepareiškė noro, todėl tada buvo siūloma kitiems. Prieš tai apklausa buvo. Prašau registruotis. (Balsai salėje) Jau viena nuomonė prieš buvo. Tuoj, minutę. Dar dėl balsavimo motyvų. Gerai. Čia dėl balsavimo motyvų kalbėsit, Olekai? Taip, dėl balsavimo motyvų – Seimo narys J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš labai apgailestauju, kad ponas A.Gricius, užuot kalbėjęs už, taip buvo pasižymėjęs, kalbėjo prieš. Todėl aš manau, yra pareiga pasakyti gerą žodį apie mūsų kolegę J.Narvilienę, kuri iš tikrųjų puikiausiai galėtų susitvarkyti su jai patikėtomis pareigomis. Todėl aš kviečiu balsuoti už, nes mes jau matėm gerbiamosios Janinos Narvilienės darbą Seime, ir atrodo, kad komitetas pasirinkęs teisingai. Todėl kviečiu balsuoti už. O tie, kurie kalba, kad jeigu norėtų, opozicija turėtų vieną ar kitą vietą, tai iš tikrųjų opozicijai yra pagal frakcijų sutarimą pasiūlytos vietos. Aš manau, kad kol kas komiteto sprendimas yra toksai ir mes norėtume jį palaikyti.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų mano kalba nėra nukreipta prieš personalijas. Gerbiu Seimo narę J.Narvilienę, tačiau aš norėčiau truputį priminti visiškai neseną istoriją. Taip, Seniūnų sueigoje Liberalų frakcijai iš trijų komitetų buvo siūlyta pasirinkti du, ir būtent Liberalų frakcija pasirinko Sveikatos reikalų komitetą bei Biudžeto ir finansų komiteto antrojo pavaduotojo vietą, kartu sudarydama galimybę valdančiajai daugumai užimti pavaduotojo poziciją Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Bet ar iš tikrųjų vis dėlto nebūtų galima kompleksiškai svarstyti abu klausimus, nes šiandien mes dar neturime Liberalų frakcijos siūlyto žmogaus į Sveikatos reikalų komiteto pavaduotojo postą? Tai gal susilaikykime ir dėl Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotojo skyrimo. Iš tikrųjų, suderinę tą dalyką Sveikatos reikalų komitete, kitą savaitę kartu galėtume priimti abu sprendimus. Tai iš tikrųjų būtų garbinga ir atitiktų ankstesniojo Č.Juršėno būdą.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis. Nuomonė už.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, mes jau turime Seimo tradiciją, kad kai valdyba pasiūlo, komitetas aptaria ir išrenka narį. Siūlyčiau, kad mes per daug nediskutuotume. Aš palaikau kolegą J.Oleką, kad kiekvienas mes apsispręstume pagal savo sąžinę ir balsuotume.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Aš esu prieš du dalykus. Vienas dalykas tai, kad mes nesugebame kaip dera teisinei valstybei išspręsti frakcijų kvotų. Kažkodėl nenorime matyti atskirai Europos reikalų komiteto, kuris yra specifiškai sudarytas ir kur, atrodo, yra nusiteikta numatyti neribotą skaičių pavaduotojų. Man atrodo, pavaduotojų ir pirmininko vietas normaliuose komitetuose reikia dalyti pagal proporciją. Mūsų frakcija taip pat būtų svarsčiusi tokią galimybę, jeigu būtų buvę oficialiai pasiūlyta.

Kita vertus, dėl kolegės J.Narvilienės. Aš taip pat turėčiau tam tikrų priekaištų. Man pasirodė, kad jos veikla nagrinėjant Lietuvos radijo ir televizijos darbą yra per daug aktyvi ir, atrodo, kad per daug yra kišamasi į nepriklausomo visuomeninio transliuotojo darbą. Dėl šių motyvų aš būčiau linkęs susilaikyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai įdomiai skamba diskusijos, ypač kai kalbama apie proporcijas ir jų išlaikymą. Tačiau visi pamiršta, kad Seimo narė J.Narvilienė nepriklauso valdančiajai daugumui ir ši vieta neskiriama valdančiajai daugumai. Manyčiau, apie daiktus reikėtų kalbėti taip, kaip ir apie žmones, kaip yra iš tikrųjų, bet nepritempti iki to varianto, kurį būtų galima kritikuoti ir siūlyti atmesti. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš neturiu daugiau ką pridurti prie to, ką sakė J.Razma. Kažkodėl mums nebuvo pasiūlyta šio posto, nors socialliberalai galėtų ar ponios D.Prunskienės frakcijos atstovai galėtų sustiprinti Europos reikalų komiteto vadovybę, o mes su mielu noru būtume ėmęsi padėti vadovauti Švietimo ir mokslo komitetui. Kai jūs pasakėte, kad buvo pasiūlyta kitoms frakcijoms, tai dar kartą noriu priminti, pone Pirmininke, kad jūs neteisus. Mums nebuvo pasiūlyta.

PIRMININKAS. Seimo narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos. Aš noriu priminti, kad Seniūnų sueigoje rekomendacija dėl J.Narvilienės buvo priimta vienbalsiai. Dabar yra tiesiog nekorektiška kelti kokius nors klausimus ir bandyti žlugdyti paskyrimo tvirtinimą.

PIRMININKAS. Taip, ačiū. Repliką – Seimo narė D.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, ypač kreipiuosi į Liberalų ir Konservatorių frakcijas. Noriu pareikšti, kad nederėtų pavydėti mūsų frakcijai vienintelio pavaduotojo vietos, nes mes visus metus jos neturėjome, nors mums priklauso toks limitas. Antra. Mūsų frakcija nėra valdančiojoje daugumoje, mes apie tai buvome viešai pareiškę, nedalyvaujame ir Vyriausybės formavime, todėl keista, kad jūs šito neišgirdote. Pusę metų nebuvome opozicija, bet lygiai tuo pačiu principu nedalyvavome liberalų ir socialliberalų valdančiojoje daugumoje, bet jūs kažkodėl mūsų prie valdančiosios daugumos nepriskirdavote, o mes, žinoma, į tai nepretendavome. Taigi yra visiškai normalus apsisprendimas paskirti vieną vietą mūsų frakcijos nariui ir frakcija pritaria, kad taip ir derėtų elgtis. Aš, kaip Europos reikalų komiteto narė, nepretendavau ir viešai atsisakiau toje situacijoje, kokia ji tada buvo, būti kito komiteto pirmininko pavaduotoja, juo labiau kad esu komisijos pirmininkė. Taigi man atrodo, tie argumentai, kurie buvo pasakyti kaip kritika, neturi pagrindo, ypač dėl valdančiosios daugumos.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomones išgirdome. Prašom registruotis. Balsuosime tik dėl šio nutarimo 2 straipsnio. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 80 Seimo narių.

Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komiteto pirmininkų ir jo pavaduotojų patvirtinimo” 1 straipsnio pakeitimo”, prašom balsuoti.

Už – 58, prieš nėra, susilaikė 19. Nutarimas priimtas.

Replikos teise Seimo narys K.Kuzmickas. Prašom.

K.KUZMICKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo nuskambėjusi ir mano pavardė, ir komiteto, kuris lyg ir sulaužė demokratijos principus, pasielgė neprecendentiškai. Tačiau aš norėčiau pasakyti, kad komitetas tikrai laikėsi Statuto, mes gavome valdybos sprendimą. Prasidėjus posėdžiui daktaras J.Olekas pasiūlė daktarą J.Matulevičių, kuris tik tada pasakė, kad yra toks Liberalų frakcijos sprendimas, tačiau asmeniškai jis neatsisakė. Ponas A.Klišonis pavėlavo į posėdį ir atėjo, kai jau buvo iškelta J.Matulevičiaus kandidatūra, o J.Matulevičius iškėlė A.Klišonio kandidatūrą. Iš esmės buvo dvi alternatyvios kandidatūros ir reikėtų pagalvoti, kur yra tikra demokratija, jeigu iš 7 komiteto narių 5 priima sprendimą, kad būtent komiteto pirmininko pavaduotojas būtų daktaras J.Matulevičius. Aš nematau, kur nusižengėme Statutui ir kur mes prasilenkėme su demokratija. Buvo tokia situacija, tai yra įrašyta į kortelę, visa posėdžio medžiaga yra. Kas norite, galite ją perklausyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius repliką. Prašom.

A.KUBILIUS. Seimo Pirmininke, aš noriu pasakyti repliką ir pakalbėti apie Seimo darbą. Gerbiamasis Pirmininke, jūs vakar paskelbėte, kad manote, jog Seimo salės remontui, Seimo stogo remontui nereikia skirti 6,5 mln., o gal ir daugiau litų. Bet sprendimas įrašyti į biudžetą šią sumą buvo padarytas Seimo valdybos ir tame posėdyje jūs dalyvavote. Sakykite, gerbiamasis Pirmininke, ko reikia, kad jūs kartais suprastumėte, kokias klaidas jūs darote?

PIRMININKAS. Reikia, kad jūs suprastumėte, kokias klaidas darote, nes tokio nutarimo nebuvo. Vadinasi, jūs visiškai nesigaudote, kokie priimami sprendimai. (Juokas salėje) Nebuvo tokio sprendimo.

A.KUBILIUS. Tai kas įrašė į Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą?

PIRMININKAS. Mes valdyboje svarstysime tik trečiadienį.

A.KUBILIUS. Tai kaip atsirado?

PIRMININKAS. Ar jūs dabar norite tai išsiaiškinti?

A.KUBILIUS. Aš noriu suprasti, kas čia yra.

PIRMININKAS. Mes dabar svarstome darbotvarkės klausimą r-2a. (Balsai salėje) Jūsų niekas nelaiko, jeigu norite išeiti.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos sudarymo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-1102. Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Verslo ir užimtumo komisijos sudarymo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-1103. Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-1104 (pateikimas)

Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo šeimos ir vaiko reikalų komisijos sudarymo” pakeitimo” projektas Nr.IXP-1002.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Pirmininke, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Pranešėjas Č.Juršėnas. Prašom neardyti tvarkos ir užimti darbo vietą.

A.VIDŽIŪNAS. Dėl vedimo tvarkos, pone Pirmininke.

PIRMININKAS. Suteiksime jums žodį vėliau.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Pirmininke…

PIRMININKAS. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu būtų galima, čia rezervinis antrasis kompleksinis klausimas ir aš iš karto siūlyčiau pateikti dėl trijų komisijų personalijų pakeitimo, jeigu būtų galima. Žodžiu, siūloma pakeisti Seimo šeimos ir vaiko reikalų komisijos sudėtį. Kolegų liberalų prašymu iš komisijos išbraukti Seimo narį P.Vilką.

Kitas klausimas dėl Seimo verslo ir užimtumo komisijos sudarymo. Čia vėl kolegos liberalai siūlo vietoj E.Maldeikio įrašyti P.Vilką.

Ir trečias klausimas Seimo pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo pakeitimas. Čia jau mūsų, Socialdemokratų frakcijos, siūlymas išbraukti iš šios komisijos J.Oleką.

Štai šie trys klausimai. Prašyčiau pritarti pateikimui. Norėčiau kreiptis į kolegas iš kitų frakcijų. Jeigu yra dar siūlymų dėl šių mano paminėtų komisijų ar kitų komisijų personalinės sudėties pakeitimų, tai reikėtų juos pateikti per savaitę, ir mes kitą antradienį ar ketvirtadienį galėtume priimti galutinius sprendimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš labai apgailestauju, kad jūsų teisinis organizacinis nepasirengimas virsta tokiu visiškai nereikalingu susinervinimu ir visiškai nepaisome to, ką mes iš ryto šiandien numatėme. Pertraukos nebuvo? Nebuvo. Su Seimu nebuvo susitarta, ar nedarome pertraukos. Jeigu pertraukos nebuvo 12 valandą, mes turėjome svarstyti kitus klausimus, o ne šiuos organizacinius. Aš tik jums, kolega, norėjau pasakyti, prašydamas žodžio dėl vedimo tvarkos.

Pone pranešėjau, tai kaip dabar dėl jūsų mokėjimo skaičiuoti? Iš kelių narių sudaroma komisija? Sąraše – aštuoni, jūs rašote iš devynių. Problemos, kolegos, valdančiojoje daugumoje.

Č.JURŠĖNAS. Jokių čia problemų. Aš dar kartą sakau, ką tik pasakiau, bet, matyt, kolega nenorėjo klausyti. O pats didžiausias kurčiasis yra tas, kuris nenori klausyti. Aš taip įtariu.

Taigi esminis klausimas yra toks. Dabar yra pateikimas. Kolegos liberalai paprašė išbraukti jų frakcijos narį iš tos komisijos. Matyt, jie ar kiti dar nori pagalvoti kurį laiką, ką pasiūlys vietoje labai svarbaus Seimo nario, t.y. kolegos P.Vilko. Kai pasiūlys, tada ir priimsime sprendimą. Čia jokios problemos. Todėl aš ir siūlau dabar apsiriboti pateikimu, taip kaip ir darbotvarkėje įrašyta, ir išspręsti dar nors vieną klausimą.

PIRMININKAS. Jus nori klausti Seimo narys J.Čekuolis. Prašom. Nenorite?

J.ČEKUOLIS. Jau nenoriu.

PIRMININKAS. Jus dar klausia A.N.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Visų pirma iš tikrųjų neaišku, kodėl sumažinamas komisijos narių skaičius, tai vienas dalykas. Bet mano klausimas iš esmės. Aš labai apgailestauju dėl J.Oleko atšaukimo iš komisijos. Manau, ko gero, tai buvo vienintelis žmogus, labai gerai susipažinęs su šios komisijos problemų tematika, gerai išmanantis visą įstatyminę bazę, visą praeitą kadenciją aktyviai dirbęs šioje komisijoje. Dėl to man, kaip tos komisijos pirmininkui, labai neramu. Aš kviesčiau, galbūt frakcija turi galimybę peržiūrėti dar šį sprendimą.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū už klausimą ir, svarbiausia, ačiū už gražų mūsų frakcijos seniūno įvertinimą. Išties čia yra jo paties apsisprendimas, jis turi didžiulį krūvį kaip frakcijos vadovas ir todėl paprašė jį išbraukti iš šios komisijos. Komisijos narių skaičius nesumažės, bus pasiūlytas kitas. Trečią kartą, mielieji kolegos, sakau. Šiandien yra pateikimas, o iki svarstymo, reikia manyti, ir kolegos liberalai, ir kitos frakcijos pateiks papildomus siūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo nutarimui “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo šeimos ir vaikų reikalų komisijos sudarymo” pakeitimo”? Nėra prieštaraujančių. Nutarimui pritarta po pateikimo.

Taip pat klausiu, ar galėtume pritarti po pateikimo Seimo nutarimui “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Verslo ir užimtumo komisijos sudarymo” pakeitimo”? Galime. Ačiū. Pritarta.

Ir paskutinis projektas, t.y. ar galėtumėte pritarti bendru sutarimu Seimo nutarimo “Dėl Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo” pakeitimo”? Nėra prieštaraujančių. Šiems nutarimams pritarta po pateikimo.

Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Pertrauka? Ar galėtume susitarę padaryti 15 minučių pertrauką? Ar Seimas pritaria tokiam siūlymui? Ačiū. Pertrauka iki 12 valandos 20 minučių. Tada svarstysime 6a darbotvarkės klausimą.

Pertrauka

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-858(3*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Svarstome 6a darbotvarkės klausimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-858(3). Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Sysas.

Seimo narys, Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos kalbėdamas noriu prašyti Seimo apsisprendimo ar pritarimo grįžti prie kelių straipsnių pataisų, kurios yra susijusios su dabar teikiamu įstatymu, nes yra įregistruotos pataisos, jos, mano supratimu, yra svarstytinos. Prašyčiau jūsų, Pirmininke, inicijavimo, kad dėl to būtų Seime apsispręsta.

PIRMININKAS. Dėkui. Yra gautos G.Steponavičiaus pataisos dėl 34 straipsnio 1, 2 dalių ir dėl jų mums reikėtų apsispręsti dėl dviejų dalykų. Pirma, šis straipsnis pagal ankstesnį mūsų balsavimą yra priimtas, ir reikėtų nuspręsti – jeigu jas svarstome, tada reikėtų perbalsuoti dėl šio straipsnio. Tada vėl už pataisas ir po to dėl visų kitų dalykų – straipsnio ir viso įstatymo.

Suteikiu žodį gerbiamajam pranešėjui, kad jis pakomentuotų.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš galiu paklausti?

PIRMININKAS. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Praeitą kartą arba vieną iš praeitų kartų, svarstant tuos siūlymus, kurie yra susiję su pensinio draudimo kunigams panaikinimu, kadangi yra toks labai prieštaringas, gal net iššaukiantis dalykas, buvo paprašyta sužinoti valdančiosios koalicijos politinio vadovo ir Vyriausybės vadovo požiūrį į šį klausimą. Ir būtų gerai, jeigu būtų galima referuoti. O jeigu nėra aiškumo, aš siūlyčiau daryti pertrauką ir sulaukti vis dėlto aiškumo, kas prisiima atsakomybę, kad senstantiems kunigams nebus perspektyvos gauti net minimalią pensiją.

PIRMININKAS. Taip. Aš ką tik gavau to balsavimo rezultatus. Balsuota dėl Tėvynės sąjungos (konservatorių) frakcijos siūlymo prašyti Vyriausybės išvados dėl šio projekto: už – 22, prieš – 7, susilaikė 38. Nepritarta. Buvo nepritarta šiam siūlymui. Vėlgi noriu suteikti žodį pranešėjui. Ar gali pranešėjas pradėti? A.Vidžiūnas. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu patikslinti, gerbiamasis Pirmininke. Buvo labai prieštaringas balsavimas. Dėl pertraukos buvo pritarta ir būtent tada buvo kalbama, kam ta pertrauka. Paskui, kai jau antras klausimas buvo įrašyti konkrečiai Vyriausybės išvadas, staiga pasidarė blaškymasis ir pritrūko balsų. Tačiau pertrauka buvo padaryta. Pone Sysai, jūs nesijuokite, tam buvo padaryta pertrauka.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs žinote, trijų frakcijų atstovai yra pasirašę laišką Ministrui Pirmininkui ponui A.Brazauskui – Moderniųjų krikščionių demokratų, Liberalų ir Tėvynės sąjungos. Ir kadangi Seimas apsisprendė viešai neprašyti Vyriausybės nuomonės, mes tikimės artimiausiu metu sulaukti Ministro Pirmininko nuomonę, gerbiamieji kolegos. Ir, beje, žmogiškasis kardinolo raštas, aš manau, turėtų būti ne paskutinėje vietoje.

PIRMININKAS. Taip. Bet mes leiskime vis dėlto kalbėti pranešėjui. Jis apibendrins visus pasiūlymus ir atsakys į jūsų pareikštas mintis. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau galbūt iš karto atsakyti ponui V.Landsbergiui. Aš prisiimu atsakomybę, aš teikiu tas pataisas, ir Seimas turi apsispręsti, nes jūsų valdymo laiku jūs pateikėte tas pataisas ir jas priėmėte. Na, buvo tokia politinė valia, buvo priimtas toks sprendimas ir valstybė vykdė tuos įsipareigojimus. Nors aš dar kartą visiems sakau: jeigu jūs gerai perskaitėte Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, tai jūs niekaip neįskaitysite, nerasite to, kad valstybė yra darbdavys bažnyčiai. Nes darbo santykiais yra grindžiamas socialinis draudimas. Jeigu Lietuva turtinga katalikiška šalis, tai reikia priimti įstatymą, kuris draudžia tik dvasininkus. Tokie įstatymai yra Ispanijoje, Italijoje, kaimyninėje Lenkijoje.

Yra kitas būdas. Kadangi pas mus sakoma, kad yra daug praktikuojančių katalikų ir kitų konfesijų žmonių, buvo siūlymas per fizinių asmenų mokestį 2% skirti kam kas nori. Yra galimybė įvesti bažnytinį mokestį, kaip yra Italijoje, kai tikintieji patys savo valia moka bažnyčiai. Yra galimybių, bet mes neturim (aš nenoriu pasakyti negražaus žodžio) šiukšlinti įstatymų išimtimis, kurios po to viską suvelia, todėl mano siūlymas yra logiškas, išplaukiantis iš pagrindinio įstatymo. Tai nėra vienos ar kitos kategorijos netoleravimas – paprasčiausiai yra bazinis įstatymas, jis reglamentuoja šitą tvarką, o aš siūlau, kad jis tik reglamentuotų būtent šią sritį.

Aš irgi skaičiau kardinolo laišką. Siūlymas jau dabar sieti su ūkininkais. Bet didžioji dalis ūkininkų patys draudžiasi tai pačiai bazinei pensijai, nesidraudžia tik dalis ekonomiškai silpnų ūkininkų. Aš manau, kad po kelerių metų jų išvis neliks. Tai yra tam tikri nonsensai, todėl, kolegos, aš siūlau svarstyti pataisas. Yra ne tik pono G.Steponavičiaus, yra pono A.Matulevičiaus, pono J.Razmos siūlymai. Buvo tam tikri sprendimai vieną kartą priimti. Mes paprasčiausiai turim priimti sprendimą. Koks bus priimtas sprendimas Seime, taip vyks šio įstatymo įgyvendinimas.

Jeigu leisit, tai galima iš eilės, nes yra ir pono A.Matulevičiaus pirmiesiems straipsniams.

PIRMININKAS. Gal taip padarom: galbūt…

A.SYSAS. Gal nuo A.Matulevičiaus, nes yra labiausiai…

PIRMININKAS. Bet gal mes pirmiausia turėtume gauti šių pataisų parėmimą, kad pradėtume svarstyti.

A.SYSAS. Aš norėčiau iš anksto pasakyti, jog šiandien buvo susirinkęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir svarstė visas kolegų Seimo narių pateiktas pataisas. Noriu pasakyti, kad dauguma balsų tos visos pataisos yra atmestos, joms nėra pritarta. Taigi Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritaria įstatymui be pataisų.

PIRMININKAS. O jūs sutiktumėt, kad dar kartą balsuotume už tuos straipsnius, jau atsižvelgdami į tuos atskirų Seimo narių pasiūlymus?

A.SYSAS. Aš manau, kad nereikia. Jeigu yra naujų pasiūlymų, tai yra Statuto norma – turi būti paremta berods 29 Seimo narių balsais. Jeigu po to bus pritarta, tada reikia ir svarstyti. O kodėl mes turim panaikinti tai, kas jau buvo svarstyta?

PIRMININKAS. Ne, kai kurie straipsniai yra priimti. Ne, mūsų valia yra iš naujo nagrinėti tą straipsnį. Tai aš ir klausiu pranešėjo, kokia būtų jo nuomonė.

A.SYSAS. Jeigu pagrindinis komitetas būtų pritaręs bent vienai ar kitai pataisai, tada aš siūlyčiau svarstyti iš naujo. Kadangi pagrindinis komitetas nepritaria pataisoms, tai aš nematau tikslo iš naujo svarstyti tas pataisas.

PIRMININKAS. Gerai, atskirąją nuomonę pateiks Seimo narė I.Degutienė. Prašau.

I.DEGUTIENĖ. Aš, gerbiamasis Pirmininke, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

I.DEGUTIENĖ. Vis dėlto aš norėčiau atkreipti dėmesį į Lietuvos vyskupų konferencijos raštą, pasirašytą kardinolo A.J.Bačkio ir vyskupo J.Borutos, ir pacituoti paskutinę pastraipą: “Lietuvos vyskupų konferencija yra pasiruošusi derybų būdu tartis, siekiant surasti bendrą sprendimą. Tačiau iki tokio sprendimo priėmimo prašome sustabdyti su Katalikų Bažnyčios ir kitų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų interesais susijusių problemų priėmimą.” Atsižvelgdama į tą paskutinę pastraipą, kurią aš dabar pacitavau, frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, t.y. po Visų Šventųjų šventės, kai mes susirinksime į Seimo plenarinį posėdį. Iš tiesų bandykim ieškoti kompromisų, spręsdami šį klausimą, o ne taip kategoriškai – vienas išsakėm savo nuomonę, kitas išsakėm savo nuomonę. Rašo garbingi žmonės, na, būkim protingi ir padarykim pertrauką.

PIRMININKAS. Gerai, dėkui. Mes svarstėm šį jūsų pasiūlymą. Seimo narys J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš sutikčiau, kad mes galime svarstyti pasiūlymą dėl pertraukos padarymo, tiktai aš noriu pasitikslinti, kad mes turėtume aiškiai žinoti, kokiu Statuto straipsniu vadovaudamiesi mes vėl grįžtam prie tų jau priimtų straipsnių svarstymo, nes tokiu atveju mes pasidarysim jovalą – kiekvieną kartą, priėmę straipsnį, mes vėl grįšim su naujais pasiūlymais ir vėl svarstysim. Taigi aš siūlau labai aiškiai išsiaiškinti. O dėl pertraukos tada balsuokim ir priimsim sprendimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Saudargas. Prašau.

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau paremti kolegės I.Degutienės siūlymą. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad ši pataisa turi tarptautinį aspektą. Su Šventuoju Sostu yra pasirašytos trys sutartys. Aš nekalbu apie sutarčių turinį konkrečiai dėl šios nuostatos, bet šiems klausimams spręsti yra derybų būdas – štai apie ką aš kalbu. Tai yra numatyta šitomis sutartimis, to prašo aukščiausieji mūsų Bažnyčios hierarchai. Taigi noriu pasakyti, jog jeigu jūs, į nieką neatsižvelgdami, dabar priiminėsit ir neatsakysit į kvietimą derėtis, na, tai gali turėti ir tokių bent jau nemalonių pasekmių.

A.SYSAS. Aš norėčiau trumpai atsakyti. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti ir ponui A.Saudargui, kuris buvo ir aną kadenciją, ir konservatoriams: kai buvo diskusija dėl šio draudimo įvedimo, prisiminkit, aš prašiau diskusijų tuo klausimu, kad pasiaiškintume, kodėl Lietuvai reikia tokio draudimo. Koks sprendimas tada buvo priimtas? Padėkit ranką ant širdies ir pasakykit, ar buvo kokios diskusijos. Buvo balsavimas, salėje jūsų buvo daugiau, ir toks sprendimas buvo priimtas. Jokios diskusijos nebuvo. Aš nešiau jums rodyti visokius dokumentus, kaip yra kitose šalyse, bet tada nebuvo įsiklausoma. Kažkodėl jūs dabar apeliuojate į mūsų sąžinę, kad mes turėtume elgtis kitaip negu jūs.

PIRMININKAS. Gerai, dar norėtų pasakyti Seimo narys A.Matulevičius. Prašau.

A.MATULEVIČIUS. Aš, labai gerbdamas poną A.Sysą, kad jis kartais būna tolerantiškas ir savo frakcijoje net disidentu pabūna dėl naujų dalykų, tikrai ne visai suprantu, kodėl mes turim taip skubotai spręsti šitą dalyką. Tai labai rimtas dalykas. Iš tikrųjų ministerija nėra gerai apsvarsčiusi, mes nežinom jos pozicijos. Na, pripažinkit, kad tas dalykas yra per daug skubotai daromas, na, spėsime. Būkime geranoriški, padarykime pertrauką, gaukime Vyriausybės poziciją šiuo klausimu. Tikrai priimsime, jeigu galų gale bus tokia daugumos valia, bet parodykim, kad norim, taip sakant, panagrinėti, nes tai yra per rimtas dalykas, sukels aistrų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Aš tiktai noriu pasakyti, kad visi šio įstatymo straipsniai, išskyrus 1, jau yra priimti. Čia buvo klausimas, kaip mes galėtume grįžti prie priimto straipsnio svarstymo. Aišku, yra tik vienas būdas. Statute yra labai aiškiai pasakyta: jeigu straipsnis priimtas, tai priimtas. Tačiau jeigu mes sutariam bendru sutarimu, galėtume atnaujinti tą svarstymą, kito būdo nėra. Seimo narys V.Landsbergis. Prašau.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau dar ir ponui A.Sysui kai ką priminti. Jis labai ryžtingai kartoja tiktai vieną argumentą – kad kunigai yra kitokia klasė negu ūkininkai. Tai vienas dalykas. Iš kunigų reikia atimti tą minimalų draudimą, kad tai galima spręsti kitais būdais. Tačiau ponas A.Sysas nesiūlo kitų būdų. Vadinasi, jam nusispjauti, jam nesvarbu. Jam svarbu padaryti neigiamą dalyką, iššūkį. Aš nelabai suprantu, kodėl mes turim daryti ir kam skirtas tas iššūkis – Bažnyčiai, tikintiesiems, tarptautinei, sakysim, bendruomenei? Kur tai nuskambės? Na, ką, komunistai atėjo į valdžią ir vėl trenkia per kunigus. Na, kitaip nebus. Kam to reikia – A.Brazauskui jūs tai darot, savo partijai tai darot ar Lietuvos vardui tai darot? Aš to negaliu suprasti. Todėl iš tikrųjų protinga būtų padaryti pertrauką. Jeigu jūs manot, kad tai reikia reguliuoti kitu įstatymu, tai svarstykim kartu ir visi nusiramins – tai bus sutvarkyta kitu įstatymu, bet dabar jūs darot provokaciją. Aš galėčiau suprasti tiktai prisimindamas senus gerus laikus, kaip kai kam atrodo.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū.

V.LANDSBERGIS. Tai komjaunimo eilėse buvo tokių kovingų ateistų, kuriems Bažnyčia ir kunigas buvo klasinis priešas. Jeigu galima spirti, tai reikia spirti. Bet gal reikia išaugti iš to.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Aš priimu visas tas diskusijas kaip motyvų už pertrauką išsakymą, ar ne? Sutinkat su tuo? Dar Seimo narys K.Bobelis stovi. Prašau.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs teisingai pasakėt, kad buvo priimtas straipsnis, bet buvo padaryta pertrauka dėl jo.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio.

K.BOBELIS. Taip.

Kaip aš suprantu, tada buvo išreikštas pageidavimas gauti Vyriausybės nuomonę, Vyriausybės poziciją. Mes tos nuomonės ir pozicijos negavome. Per tą laiką jūs asmeniškai gavote Lietuvos Vyskupų Konferencijos laišką, kurį pasirašė Jo Eminencija kardinolas A.Bačkys ir Jo Ekscelencija vyskupas J.Boruta. Jame yra labai aiškiai išsakyta jų pozicija, ir jie kreipėsi į jus (tai labai aiškiai perskaitė kolegė I.Degutienė) prašydami, kad jūs atidėtume šį sprendimą, kol bus galima rasti kompromisą. Aš prašyčiau, kadangi Lietuva yra krikščioniškas kraštas ir mes visą laiką rėmėme kunigus tam tikra forma, nes jie negauna valstybinio atlyginimo, nepanaikinti jiems šio socialinio draudimo. Tai būtų labai didelė žala. Aš prašyčiau padaryti pertrauką, kad mes galėtume rimtai šį klausimą apsvarstyti.

PIRMININKAS. Dėkui. Tik dėl mano gavimo. Iš tiesų aš to laiško negavau, ir matyti, kad ponas A.Gražulis jį gavo ir išplatino, o aš jį pamačiau taip pat kaip ir visi. Gerai. Mes išklausėme visas nuomones. Dabar reikėtų registruotis. Prašau registruotis. Ne, matote, yra prieštaraujančių ir mes turime įvairių nuomonių. Na, vis tiek tada nėra bendro sutarimo, jeigu nors vienas prieštarauja. Prašau registruotis. Vyksta registracija. (Balsai salėje) Ne, jis sako ne, na, kam būtinai kalbėti kitaip?

A.SYSAS. Jeigu kiti Seimo nariai būtų šiek tiek tolerantiškesni, būtų galima sutikti. Bet kai kurių Seimo narių elgesys yra visiškai netolerantiškas ir atmintis – tik dvi dienos. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Kas už tai, kad paskelbtume šio įstatymo priėmimo pertrauką? Prašom balsuoti. Yra pasakyta – iki kito posėdžio.

A.SYSAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narių… Vyriausybės…

PIRMININKAS. Kai balsuojame, nereikia kalbėti. Susikaupkime. Po to pasakysime replikas.

A.SYSAS. Yra vieta, kur galima susikaupti.

PIRMININKAS. 48 – už, 7 – prieš, susilaikė 13, skelbiama šio įstatymo priėmimo pertrauka. Aš manau, kad reikėtų atsižvelgti ir į kardinolo gerbiamojo A.Bačkio laišką, ir į kitus, kad mes galėtume įvertinti. Galbūt sutarkime, kad Vyriausybės nuomonės šiuo klausimu galėtume paprašyti?

A.SYSAS. Vyriausybės nuomonė reikalinga, jeigu papildomai reikia lėšų. Čia papildomai jokių lėšų nereikia.

PIRMININKAS. Aš suprantu, yra tokia bendra taisyklė, bet mes galime paprašyti ir kitais atvejais.

A.SYSAS. Nereikia.

PIRMININKAS. Vėl reikia balsuoti? Atsiprašau, dar kartą noriu paklausti, ar galėtume paprašyti Vyriausybės tuo… Galime? Gerai. Bendru sutarimu paprašykime. Nereikia? Na, gerai, tada registruokimės.

A.SYSAS. Ar šis registruoja?

PIRMININKAS. Ne, šis neregistruoja. Užregistruokite gerbiamąjį A.Sysą. Vyksta registracija. Kol klausimas nebaigtas, negalima išeiti iš tribūnos.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Aš atsiprašau, noriu suformuluoti, dėl ko mes turėtume balsuoti. Buvo siūlymas paprašyti dėl šio įstatymo Vyriausybės nuomonės. Kas už tai, kad paprašytume Vyriausybės nuomonės dėl šio įstatymo priėmimo, prašom balsuoti. Kas sutinka, kad reikia paprašyti, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš. Kas neturi nuomonės, susilaiko.

49 – už, 17 – prieš, 10 susilaikė. Nutarta paprašyti Vyriausybės nuomonės. Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Klausimo svarstymas jau baigėsi, pranešėjas jau galėtų…

PIRMININKAS. Dar yra du…

A.VIDŽIŪNAS. Pone Pirmininke, mes ir toliau konstatuojame, kad labai nepasirengta dirbti šioje neeilinėje sesijoje, bet jūsų paskutinis elgesys, paskutinis parlamentarizmo link vedantis elgesys išgelbėjo Seimo garbę. Šį kartą aš tai sakau opozicinės frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Dėkui už reabilitavimą. Seimo narys A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Pone Pirmininke, kadangi kardinolo A.Bačkio raštas vis dėlto adresuotas jums asmeniškai, tai jūs, matyt, anksčiau ar vėliau jį gausite, todėl aš norėčiau paklausti, ar jūs inicijuosite kokią nors derybų grupę ar kompromiso paieškų grupę, kaip į tai atsiliepsite? Ar galima fiksuoti, kad ar pagrindiniame komitete ar kaip nors kitaip sudaryta ta grupė derins ir bandys ieškoti sutarimo?

PIRMININKAS. Aš dabar nenorėčiau iš karto pasakyti, kokiomis formomis tai bus daroma. Be abejo, atsiliepsime į šį siūlymą ir pabandysime ir su komitetu, ir su kitais pakalbėti, taip pat ir su šio laiško autoriumi.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1086 (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas ir priėmimas)

Galime pereiti prie kitų klausimų svarstymo. Yra 6b klausimas. Šis yra susijęs, taip? To irgi nesvarstome, tačiau yra 6c klausimas, ir pranešėjas teigia, kad jis nėra susijęs tiesiogiai su mūsų svarstomu klausimu, kurį atidėjome, todėl galime jį svarstyti. Taigi svarstomas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1096. Svarstymo ir priėmimo stadija. Ypatingos skubos tvarka. Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Sysas.

Taip pat skelbiu, kad nuo šiol posėdžiui pirmininkaus G.Steponavičius. Prašom.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamasis pranešėjau, prašom trumpai pateikti klausimą.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kodėl atsirado įstatymo pataisa. Šis straipsnis reglamentuoja išmokos mokėjimą piliečiams, kurie dirbo kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, ir panaikinus jų galimybę išeiti į išankstinę pensiją, sulyginus jų pensinį amžių su visais kitais Lietuvos piliečiais, jiems, likus iki pensijos 5 metams, buvo mokama 1,5 bazinės pensijos dydžio kompensacija. Tokių žmonių atsirado, jiems buvo mokama, bet 2000 m. buvo priimta įstatymo pataisa dėl pensinio amžiaus pailginimo. Dėl to dalis piliečių, kurių pensinis amžius nusikėlė 6, 8, 10 arba net 12 mėnesių ir kuriems dabar sukako 5 metai, kaip jiems mokama ta išmoka, rugpjūčio mėnesį pakliuvo į keblią situaciją, nes išmokos jau jiems nemoka, jie darbo neturi, o iki pensijos dar liko nurodytas mėnesių skaičius. Todėl jie liko be pragyvenimo šaltinio.

Aš manau, kad mes, kaip įstatymų leidėjai, tiksliau, ne visi, kurie čia sėdi, bet anos kadencijos, padarėme klaidą neatsižvelgę į tokį dalyką, todėl ir siūloma skubos tvarka priimti pataisą, kad tiems piliečiams, iki jiems sueis pensinis amžius, būtų mokama tokio paties dydžio, t.y. 1,5 bazinės pensijos dydžio kompensacija. Aš jau sakiau pateikimo stadijoje, kad aš sutinku su Teisės departamento išvadomis, ir nereikia išbraukti tų sakinių, o paprasčiausiai įstatymo sakinį papildyti žodžiais “mokama iki jiems sukaks senatvės pensijos amžius”. Pataisų ir siūlymų daugiau negauta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra gauta pataisų ir pasiūlymų, yra svarstymo stadija, Seimas jau yra apsisprendęs, kad yra taikoma ypatingos skubos tvarka, ar būtų prieštaraujančių, kad mes iš karto pereitume prie priėmimo stadijos? (Balsai salėje) Girdžiu tik pritarimus. Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Pereiname prie priėmimo stadijos. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų yra trys. Dėl balsavimo motyvų 4 kalba už, 4 – prieš. Pirmoji – kolegė I.Degutienė. Prašau. Aš dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, už pateikimą.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Iš tiesų ponas A.Sysas pateikė esmę, kodėl mes turime skubos tvarka priimti šio įstatymo pataisas. Turbūt pirmiausiai tai mes turime jausti šiokį tokį ir sąžinės graužimą, kad pasakydami “a” nepasakėme “b”. Tai yra anksčiau priimdami įstatymo pataisas, padarėme skriaudą žmonėms, nepagalvodami apie tai, kad iš tiesų pensinio amžiaus spartinimas pridarys rūpesčių tiems, kurie turi profesines ligas ar yra patyrę kitų nelaimingų atsitikimų, todėl jiems reikalingos išmokos. Aš kviečiu nedvejojant visus mūsų Seimo narius pritarti visiems straipsniams, kadangi mes turime atitaisyti tas klaidas, kurias patys esame padarę, neatsižvelgdami į tai, kad taisant vieną įstatymą, nepagalvota apie kitą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klabėtojas dėl balsavimo motyvų – kolega K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad ši pataisa socialiai yra labai teisinga, kadangi daugelis asmenų, dirbdami ypatingomis darbo sąlygomis, praranda sveikatą ir negali dirbti iki pensinio amžiaus. Tai ypač susiję ir su sportininkais, kurie tą klausimą buvo iškėlę paskutiniajame jų pasimatyme su Seimo nariais. Aš visiškai pritariu šiai kolegos A.Syso pataisai ir prašyčiau, kad kolegos pritartų ir kad mes ją priimtume, kaip čia sakė, ypatingos skubos tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys J.Olekas. Prašom, kolega.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū už lakoniškumą. Dėl balsavimo motyvų paskutinis kalbėtojas už – Seimo narys R.Sinkevičius. Prašau.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš esu rinktas būtent tame regione, kuriame turbūt daugiausia žmonių turėjo tam tikrų lengvatų dėl kenksmingų sąlygų, būtent tai yra žmonės, dirbę tuometiniam “Azote”, Jonavos rajone. Žinoma, tie žmonės liko nuskriausti, nes jiems buvo panaikinta lengvata dešimčia metų anksčiau, atidirbus kenksmingomis sąlygomis, išeiti į pensiją. Manau, kad Seimas pasielgs garbinai nedarydamas antros skriaudos ir atitaisydamas savo klaidą. Todėl kviečiu Seimo narius balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Prašau Seimo narius pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, kurio projekto Nr.IXP-1086, priėmimo. Vyksta balsavimas.

Už – 70, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Prekybinės laivybos įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 12, 14, 30, 37, 38, 51, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo ir keturioliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-986(2*) (svarstymas)

Eilės tvarka svarstome kitą įstatymo projektą – Nr.IXP-986(2). Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu pagrindinio – Ekonomikos komiteto išvadą pateikti kolegą V.Greičūną. Prašom, kolega.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Prekybinės laivybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo, skirsnių pavadinimų pakeitimo įstatymu siekiama priderinti šį mūsų įstatymą prie Europos Sąjunga reikalavimų. Susisiekimo ministerija, Vyriausybės vardu pateikdama šį projektą… ir atsižvelgęs į pastabas, kurias pateikė Seimo Teisės departamentas, Ekonomikos komitetas projektą išnagrinėjo ir jam pritarė. Siūlome pritarti po svarstymo, jus kviečiu šią mūsų komiteto nuomonę palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomų komitetų, svarstant šį įstatymo projektą, paskirta nebuvo. Diskusijoje pageidaujančių dalyvauti taip pat nėra. Dėl balsavimo motyvų kalbėti pageidaujančių taip pat nėra. Todėl aš klausiu, ar po svarstymo, gerbiamieji kolegos, mes galėtume pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Girdžiu tik pritarimus. Neesant prieštaravimų, po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-986 pritarta bendru sutarimu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 206, 206¹, 206², 206³ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1005(2) (pateikimas)

Kitas eilės tvarka svarstomas įstatymo projektas yra 8 – ATPK kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1005. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną teikėją Seimo narį N.Medvedevą.

N.MEDVEDEV. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aną kartą pateikdamas įstatymą dėl atominės saugos, aš esu pasakęs, kad Nacionalinio saugumo komitetas parengė visą komplektą įstatymų, kurie, reaguojant į dabar susidariusią gana grėsmingą padėtį pasaulyje, parengė…

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, mes dabar turėtume pasitikslinti dėl darbotvarkės, nes aš paskelbiau, kad dabar turėtumėte pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso…

N.MEDVEDEV. Aš jį ir pateikiu.

PIRMININKAS. Taip. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau.

N.MEDVEDEV. Taip, prašau.

K.D.PRUNSKIENĖ. Dėl vedimo tvarkos. Kadangi aš prisidėjau prie to, kad Branduolinės energijos įstatymo straipsnių pataisos, prašant suinteresuotiems asmenims, t.y. ūkio viceministrui ir kai kuriems kitiems, nukeltos į pabaigą, tai nepaprastai atsiprašau, kad su tuo susijęs kitas įstatymas pasiliko savo vietoje. Dabar yra šiek tiek…

N.MEDVEDEV. Jisai tikrai pasiliko. Aš tiktai pasakau, kad šis pateikiamas įstatymas dėl administracinių teisių yra iš komplekto visų šių įstatymų, kurie lemia Lietuvos saugumą. Taigi šis įstatymas yra ribojantis galimybes neteisėtai įvažiuoti į Lietuvą, ypač tiems žmonėms, iš kurių galima laukti įvairių tokių nemalonių veiksmų. Tarp jų ir atominės saugos, ir visų kitų saugomo klausimų... Aš pasakiau, kad šis įstatymas priklauso tam komplektui kaip ir anas pateiktas įstatymas. Šį kartą, aš noriu pasakyti, norėjau, kad jis būtų daug griežtesnis, bet, susipažinęs su Europos Sąjungos įstatymų sistema, buvau priverstas nepritarti savo norams sugriežtinti šį įstatymą. Jis yra tiek griežtas, kiek leidžia Europos Sąjungos įstatymai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad svarstome įstatymo projektą Nr.IXP-1005, yra pateikimo stadija. Jūsų nori paklausti vienas susiorientavęs Seimo narys – E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Teisingai susiorientavęs. Ačiū, pirmininke. Iš tiesų matyti, kad siūlomas įstatymo projektas įveda papildomus saugiklius nelegaliai esantiems Lietuvoje užsienio piliečiams. Ir vienas iš tokių saugiklių yra administracinė atsakomybė už gyvenamojo ploto suteikimą. Na, iš tikrųjų šitas saugiklis gal ir vertas aptarinėjimo, bet vis dėlto, gerbiamasis pranešėjau, aš mėginu įsivaizduoti, kokius tai gali sukelti padarinius, nes išnuomojant gyvenamąjį plotą ne visada galima ir nustatyti, kad šitas žmogus yra nelegaliai patekęs į Lietuvą. Ar šito įstatymo nuostata nesukeltų problemų būtent tiems patalpų nuomotojams?

N.MEDVEDEV. Aš kaip tik labai norėčiau, kad tie žmonės, kurie pasirinko sau tokią profesiją – suteikti ateinantiems į Lietuvą nelegalams butą, kad jie būtų baudžiami, ir kuo griežčiau. Aš norėčiau, kad būtų dar griežčiau, bet, atsiprašau, nepasisekė. Suteikdamas butą atvažiavusiam žmogui to buto, to viešbučio savininkas tikrai turi pasiteirauti, ar žmogus turi atitinkamą leidimą, ar neturi. Jeigu šis neturi atitinkamo leidimo, neturi Lietuvos paso arba laikino paso, ar leidimo gyventi Lietuvoje, arba leidimo trumpam apsigyventi Lietuvoje, tai jis privalo nesuteikti to buto. Čia elementaru. Man taip atrodo.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat nori jūsų klausti J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Jau nenoriu, nes to paties paklausė. Ačiū.

N.MEDVEDEV. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, daugiau norinčių klausti jūsų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Pateikimo stadija. Aš klausčiau, ar mes galėtume tokiu būdu pritarti teikiamam įstatymo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nei girdžiu, nei matau. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Seimo seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo tvarką. Pagrindiniu komitetu numatyti Teisės ir teisėtvarkos, papildomais – Žmogaus teisių bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus. Svarstyti Seimo posėdyje preliminariai šių metų gruodžio 6 d. Ar būtų priimtina tokia svarstymo tvarka? Prieštaravimų negirdžiu. Apsisprendėme dėl komitetų ir preliminarios svarstymo datos. Taigi pritarta po pateikimo. Pradedame svarstymo procedūrą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹² straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1014 (pateikimas)

Kitas eilės tvarka darbotvarkės 9 klausimas, registracijos Nr.IXP-1014 – ATPK 214¹² straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šiuo metu galiojantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato atsakomybę už informavimo produkcijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, gaminimą, laikymą arba platinimą. Teikiamu projektu siūloma nustatyti atsakomybę ir už minėtos produkcijos viešą demonstravimą. Atsakomybės taikymas už tokios produkcijos viešą demonstravimą nėra saviraiškos laisvės apribojimas ir visiškai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Tai pažymi ir Europos teisės departamentas prie Vyriausybės. Reikia pasakyti, kad viešas demonstravimas nėra visai tapatus su šiame kodekse 214¹² straipsnyje esama sąvoka “platinimas”. Informavimo produkcijos platinimo sąvoka reiškia tokios produkcijos pardavimą, nuomą, suteikimą panaudai ar kitą perdavimą nuosavybėn arba valdyti. Neretai susiduriame ne su produkcijos tokiu perdavimu nuosavybėn arba valdyti, bet su jos viešu rodymu, atlikimu, transliavimu ir retransliavimu, t.y. viešu demonstravimu. Kiti įstatymai taip pat atriboja šias sąvokas. Pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 242¹ straipsnis nustato atsakomybę už kino ir videofilmų ar kitų kūrinių, propaguojančių smurto ar žiaurumo kultą, gaminimą, platinimą ir demonstravimą arba laikymą. Minėtas sąvokas analogiškai skiria ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214 straipsnis, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Aš dėl tų sąvokų tiek daug kalbu, kadangi Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, mano supratimu, nėra visiškai teisingos. Iš dalies išreiškiama galbūt subjektyvi nuomonė, kai konstatuojama, jog sąvokos “platinimas “ ir “viešas demonstravimas” yra tapačios. Viešas produkcijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ir religinę nesantaiką, demonstravimas gali padaryti didelę žalą visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. Tokios produkcijos viešas demonstravimas gali būti nukreiptas prieš valstybės teritorinį vientisumą, viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, žmonių sveikatą ir moralę, asmens garbę ir teises, valstybės valdžios autoritetą. Todėl projektu siūloma formuluotė geriau apimtų galimus teisės pažeidimus nacionalinės, rasinės ar religinės nesantaikos propagavimo srityje ir iš dalies tam tikra prasme tai prisidėtų ir prie teisinės bazės kovojant su terorizmu ir kitais, su tuo susijusiais reiškiniais. Prašau pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Norinčių klausti nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Todėl aš klausčiau, ar po pateikimo mes galėtume pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Girdžiu tiktai paraginimus pritarti, prieštaravimų negirdžiu. Tokiu būdu pritarta bendru sutarimu. Pradedame svarstymo procedūrą. Norėčiau siūlyti tokią Seniūnų sueigos rekomenduojamą svarstymo tvarką: pagrindiniu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos, papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos. Aš klausčiau, ar taip pat neprieštarautų Seimas, kad papildomu būtų skirtas ir Žmogaus teisių, nes ir išvadose, kurias Europos teisės departamentas mini, yra nuorodos į Europos žmogaus teisių konvenciją. Ar galėtume pritarti? Prieštaravimų negirdžiu. Taigi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos, papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių. Preliminari svarstymo data – šių metų gruodžio 6 d. Ar galime pritarti tokiai datai? Prieštaravimų nėra. Apsisprendėm dėl tokios svarstymo datos.

Prekybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos prekybos įstatymo įgyvendinimo" pripažinimo netekusiais galios" įstatymo projektas Nr.IXP-1019*. Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 4 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1020(2*). Įmonių rejestro įstatymo 10¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1021* (svarstymas)

Kitas eilės tvarka darbotvarkės klausimas yra Prekybos įstatymo ir Seimo nutarimo pripažinimo netekusiais galios bei du lydintys teisės aktai. Jeigu neprieštarautų gerbiamieji kolegos, mes galėtume svarstyti ir išklausyti pagrindinio Ekonomikos komiteto išvadą dėl visų trijų tarpusavyje susijusių teisės aktų. Prašau komiteto narę B.Vėsaitę pateikti komiteto išvadą. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Prekybos įstatymą ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos prekybos įstatymo įgyvendinimo” pripažinimo netekusiu galios. Šis įstatymas netenka galios, nes, kaip žinote, įsigaliojo Civilinis kodeksas ir Prekybos įstatymas į Civilinį kodeksą beveik visas perkeltas in corpore. Todėl šis įstatymas neteko galios. Bendram pakete yra Alkoholio kontrolės įstatymas ir Įmonių rejestro įstatymas. Kaip tai susiję ta pačia teisine norma? Iš Alkoholio kontrolės įstatymo išbraukiama valstybės monopolis prekyba alkoholiu. Iš esmės valstybė teisiškai reguliuoja prekybą alkoholiu, duodama licencijas didmenininkams. O, kaip žinote, savivaldybės per Rinkliavų įstatymą duoda leidimą mažmenininkams. Taigi tas reguliavimas ir lieka. Dar šiek tiek, sakyčiau, atlaisvinami varžtai, kad jeigu įmonės pažeidė licencijos verstis alkoholiu reikalavimus, tai joms buvo draudžiama verstis kita prekybine veikla. Dabar šitai yra leidžiama. Žodžiu, tokie yra esminiai pakeitimai. Ekonomikos komitetas jiems pritaria. Siūlau palaikyti šitą pritarimą, mieli kolegos.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nebuvo. Taigi turėtume pereiti prie apsisprendimo, ar mes pritariame pagrindinio komiteto išvadai. Eilės tvarka kiekvienas įstatymo projektas. Taigi pirmasis registracijos Nr.IXP-1019. Ar galėtume po svarstymo pritarti teikiamam projektui bendru sutarimu?

Prieštaraujančių nesant, pritarta bendru sutarimu.

Kitas eilės tvarka – Nr.IXP-1020. Ar galėtume pritarti pagrindinio komiteto išvadai bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Pritarta, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu.

Trečias susijęs teisės aktas Nr.IXP-1021. Ar galėtume pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui, kaip siūlo pagrindinis komitetas, bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Nesant prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu.

Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1080 ES (pateikimas)

Kitas eilės tvarka – 11 klausimas, įstatymo projektas Nr.IXP-1080. Su Europos integracija susijęs įstatymo projektas. Teikėja – Vyriausybė. Sveikatos apsaugos ministerijos teikiamą projektą pateiks viceministras E.Bartkevičius. Kviečiu jus, gerbiamasis ministre, į tribūną.

E.BARTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ponios ir ponai! Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė teikia Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Tikslas – įstatymą suderinti su Civiliniu kodeksu ir Europos Sąjungos teise. Esmė. Teikiamame įstatymo projekte pakoreguota užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės valstybinio valdymo sistema. Atsisakyta priverstinio hospitalizavimo, priverstinio izoliavimo, priverstinio ištyrimo ir priverstinio gydymo, siekiant užtikrinti žmogaus teisių įgyvendinimą.

Įstatyme vartojamos sąvokos, terminai ir kitos nuostatos suderinti su Civiliniu kodeksu ir kitais galiojančiais įstatymais. Įstatymas svarstytas Vyriausybės posėdyje ir jam pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Pateikimo stadijoje norėtų klausti kolegė J.Narvilienė, bet jos nėra. Gal mes dabar išjunkime ir įjunkime klausimams tinkamą ekraną. Jus nori klausti Seimo narys J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pranešėjau, smulkmeniškas klausimas. 21 straipsnyje minite karantiną. Ką tokiais atvejais reikia daryti? Nurodote laiką, per kurį reikia informuoti tiek visuomenę, tiek užsienį apie įvykusias negeroves Lietuvos teritorijoje; per tris valandas Sveikatos apsaugos ministerija turi perduoti informaciją Lietuvos visuomenei ir per 24 val. – Pasaulinei sveikatos organizacijai bei Europos Sąjungos įgaliotai institucijai, t.y. į Europos Sąjungą. Ar 24 valandų laikas nėra per ilgas? Pas mus staiga įvyksta koks nors pavojingas atvejis, ir de facto per parą, po paros mes apie tai pranešame kitoms, įskaitant ir kaimynines, valstybėms. Ar ne per ilgas laiko tarpas?

E.BARTKEVIČIUS. Ačiū. Supratau klausimą. Manau, tai yra maksimaliai leistina norma. Bet šis maksimalus laikas visada yra trumpinamas. Mes šį dalyką paprastai perduodame kiek galima greičiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis yra Seimo narys A.Poplavski.

A.POPLAVSKI. Ačiū. Gerbiamasis ministre, man kelia tam tikrų minčių 15 straipsnis, kuriame parašyta: “genetiškai modifikuotų užkrečiamų ligų sukėlėjų naudojimas”. 1 punkte yra ”Juridiniams ir fiziniams asmenims verstis genetiškai modifikuotų užkrečiamų ligų sukėlėjų… naudojamų Lietuvos Respublikoje, leidžiama tik turint Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą tokiai veiklai. Kuo čia dėta Aplinkos apsaugos ministerija? Ir apskritai, man atrodo, žaidimai su genetiškai modifikuotais užkratais yra labai pavojingi. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę.

E.BARTKEVIČIUS. Aš visiškai pritariu, kad tai yra pavojinga. Šiuo metu kol kas pas mus nėra įteisinta. Atsiradus tam tikroms kolizijoms ir tam tikrais atvejais dėl mokslinių tyrimų, kad tai būtų apspręsta įstatymu.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu teisingai suprantu, kolega Mačerni, norėtumėte klausti vietoj V.Andriukaičio? Mygtukas tikriausiai buvo nuspaustas netyčia. Gerbiamasis viceministre, klausiančių daugiau nėra. Dėkoju už pateikimą. Noriu informuoti, kad yra Teisės departamento išvada, kuri yra gauta įregistravus įstatymo projektą Seime. Dėl balsavimo motyvų proga pateikimo stadijoje kalbėti vienam už, vienam – prieš. Už – A.Poplavski. Dar kartą paspauskite savo mygtuką. Prašom.

A.POPLAVSKI. Aš norėčiau paraginti kolegas pritarti šiam pateikimui dėl to, kad mes iš tikrųjų žinome, kokie dalykai dedasi pasaulyje, kokie užkrečiamų ligų profilaktikos, epidemiologijos klausimai pasaulyje yra aktualūs. Geras sutapimas, kad toks įstatymas išeina. Manau, reikės dar tobulinti ne vieną punktą, būtų galima jį patobulinti ir priimti. Raginčiau priimti po pateikimo. Pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kalbos yra baigtos. Ar galėtume po pateikimo šiam Vyriausybės teikiamam įstatymui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau, pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Pagrindiniu komitetu Seniūnų sueiga siūlo skirti Sveikatos reikalų komitetą bei preliminariai nustatyti svarstymo datą šių metų gruodžio 4 dieną. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai svarstymo tvarkai? Jeigu norite, kolega, paklausti, tai per vidurinį ar šoninį mikrofoną. Dėl vedimo tvarkos.

A.POPLAVSKI. Norėčiau pareikšti nuomonę, kad šį įstatymą turėtų svarstyti ne vienas Sveikatos reikalų komitetas, bet ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes čia yra ir Civilinis kodeksas. Vienu komitetu apsiriboti, manyčiau, yra per maža.

PIRMININKAS. Ačiū. Ką manytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo, kolegos? Ar sutiktumėte? Gerai. Jeigu bendru sutarimu galėtume nuspręsti papildyti dar papildomu komitetu, tada galėtume judėti toliau. Prieštaravimų nėra. Papildomu komitetu skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taigi svarstėme 11 klausimą.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo etikos ir procedūrų komisijos sudarymo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-1107 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar norėčiau siūlyti svarstyti vieną rezervinių klausimų – tai būtų Seimo nutarimas dėl Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo pakeitimo. Kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną pateikti klausimą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, šis nutarimo projektas teikiamas ryšium su frakcijų pageidavimais. Konkrečiai kolegos liberalai paprašė išbraukti jų frakcijos narį R.A.Sedlicką, o atitinkamai laikantis frakcijų proporcingo atstovavimo, grupė Seimo narių siūlo įtraukti kolegą A.V.Indriūną – Socialliberalų frakcijos atstovą. Prašyčiau pritarti ir šiandien siūlyčiau priimti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai formalus ir aptartas klausimas. Kontroversijų ir abejonių dėl to tikrai nėra. Gerbiamieji kolegos, ar dėl balsavimo motyvų, nesant norinčių kalbėti, po pateikimo galėtume pritarti šiam Seimo nutarimo projektui? Prieštaravimų nėra. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Ar galėtume bendru sutarimu nuspręsti, kad dabar priimame šį Seimo nutarimą? Prieštaravimų nėra. Pritarta ypatingos skubos taikymui. Dabar po svarstymo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Du straipsniai. Pirmasis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl aš klausiu, ar pirmajam straipsniui, nesant prieštaraujančių, galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pirmajam straipsniui pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnis susijęs su nutarimo įsigaliojimo terminu. Ar galime, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Pereiname, baigę nutarimo priėmimą pastraipsniui, prie viso nutarimo priėmimo. Aš klausčiau, ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume registruotis? Kviečiu registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Prašau Seimo narius pasiruošti ir balsuoti dėl rezervinio klausimo Nr.IXP-1107 priėmimo. Vyksta balsavimas.

Už – 33, prieš – nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas Nr.IXP-1107 priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijų sukakčių minėjimo" projektas Nr.IXP-1108 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Jeigu nebūtų prieštaraujančių, dabar galėtume svarstyti 3 rezervinį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijų sukakčių minėjimo” projektą. Kviečiu vėlgi Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną į tribūną, kad iš jos pateiktų klausimą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, siūlymas yra susijęs su tuo, kad kitais metais bus dvi tikrai labai svarbios sukaktys. Tos sukaktys svarbios mūsų valstybei, jos svarbios ir Seimui. Ir viena, ir kita Konstitucija įtvirtino parlamentinės Respublikos modelį: pirmoji Konstitucija, vadinkim taip, pirmosios Respublikos laikais, antroji Konstitucija – antrosios Respublikos laikais. Kadangi tai išties yra labai svarbu, mums būtų tikrai naudinga, jeigu būtų ir tam tikri renginiai, sakysim, ne tik iškilmingas Seimo posėdis, bet ir mokslinės konferencijos, galbūt kai kurių knygų išleidimas. Ryšium su tuo, reikėtų gerokai anksčiau sudaryti tokią komisiją ir pradėti atitinkamą darbą.

Papildomai galiu pasakyti, kad šis klausimas preliminariai buvo apsvarstytas Seimo valdybos posėdyje. Po Seimo valdybos posėdžio ir siūlomas šis nutarimo projektas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų klausti nori vienas Seimo narys – A.Gricius. Prašau.

A.GRICIUS. Dėkui, nebereikia. Gerbiamas kolega J.Čekuolis atsakė į mano klausimą. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju kolegai J.Čekuoliui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Seimo nutarimo projekto pateikimas. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, mes galėtume pritarti nutarimo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritaria po pateikimo bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtumėme, jums neprieštaraujant, svarstyti šį Seimo nutarimą, suprasdami, kad tai yra formalus dalykas? (Balsai salėje) Gerai. Prieštaraujančių nėra. Galėtume pereiti prie svarstymo. Svarstymo stadija. Kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių, todėl klausiu, ar galime, nesant prieštaraujančių, po svarstymo šiam Seimo nutarimo projektui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Pereiname prie priėmimo. 3 straipsniai. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar, nesant prieštaraujančių, galėtume pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta 1 straipsniui bendru sutarimu. 2 straipsnis. Ar galėtume priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 3 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 3 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Pastraipsniui priėmimas yra baigtas. Pereiname prie viso Seimo nutarimo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų prieš – A.Gricius. Prašau, kolega.

A.GRICIUS. Nepaisant to, kad man buvo atsakyta mano kolegos į klausimą, kurį norėjau užduoti pateikėjui, aš matau šią komisiją, matau Seimo Pirmininką kaip komisijos pirmininką… gerai, matau tris Seimo Pirmininko pavaduotojus iš valdančiosios daugumos, vadinasi, irgi turbūt gerai, bet niekaip nematau Seimo Pirmininko pavaduotojo – opozicijos atstovo kaip šios komisijos nario. Gal nepatogu posėdžio pirmininkui, kadangi aš kreipiuosi tokiu klausimu, t.y. miniu tą klausimą. Aš tikrai nesupratau, kodėl buvo atsisakyta vieno Seimo Pirmininko pavaduotojo. Aš susilaikysiu balsuodamas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – kolega J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad niekas neabejoja, jog tokia komisija turėtų būti sudaryta, nes laukia garbingos Konstitucijos priėmimo sukaktys. Dėl to, kad ponui A.Griciui kelia abejonių sudėtis. Aš manau, kad tai yra garbingi žmonės. Atsižvelgta į frakcijų nuomones, atsižvelgta į visuomeninių organizacijų nuomones. Iš tikrųjų yra plataus spektro atstovavimas, todėl siūlau pritarti pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų daugiau nėra, todėl kviečiu kolegas registruotis, po to balsuosime.

Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Rankose laikydamas Lietuvos Respublikos Konstituciją, kviečiu Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijų sukakčių minėjimo” Nr.IXP-1108. Prašau Seimo narius balsuoti.

Už – 30, prieš – nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas Nr.IXP-1108 priimtas.

Farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-823A(2) ES (pateikimas)

Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės klausimų. Eilės tvarka 12 darbotvarkės klausimas – alternatyvus Farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-823. Kviečiu į tribūną kolegą J.Matulevičių. Pateikimo stadija.

J.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau atidėti šio klausimo pateikimą, nes Sveikatos apsaugos ministerijoje dirba darbo grupė, kurioje dalyvauja ir Sveikatos reikalų komiteto nariai. Ji rengia naują projektą, kadangi, kaip matote, Teisės departamentas dėl šio projekto yra pareiškęs labai daug pastabų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar tai reiškia, kad jūs atsiimate šią alternatyvą, ar prašote atidėti pateikimą?

J.MATULEVIČIUS. Prašome atidėti pateikimą iki gruodžio 7 d., nes galbūt tada ir atšauksim.

PIRMININKAS. Ką gi, ačiū. Ar galėtume išspręsti šį mažą kazusą, pritardami siūlymui atidėti pateikimą?

Prieštaravimų negirdžiu. Ačiū, gerbiamasis kolega. Seimas apsisprendė atidėti pateikimą, ir šiandien šis klausimas nebus svarstomas.

Konvencijos dėl aplinkos keitimo būdų naudojimo karo ar bet kokiems priešiškiems tikslams uždraudimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1091 (pateikimas)

Kitas – eilės tvarka 13 darbotvarkės klausimas – Konvencijos dėl aplinkos keitimo būdų naudojimo karo ar bet kokiems priešiškiems tikslams uždraudimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1091. Teikėja – Vyriausybė. Kviečiu krašto apsaugos viceministrą V.Sarapiną pateikti klausimą iš tribūnos. Prašom.

V.SARAPINAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite Vyriausybės vardu pateikti jums Konvencijos dėl aplinkos keitimo būdų naudojimo karo ar bet kokiems priešiškiems tikslams uždraudimo ratifikavimo įstatymo projektą. Šios konvencijos tikslas – uždrausti karo ar bet kokiems kitiems priešiškiems tikslams naudoti situaciją, susidariusią dėl aplinkos keitimo būdų naudojimo.

Ką apskritai reiškia sąvoka “aplinkos keitimo būdai”? Tai reiškia bet kokį žemės, įskaitant jos aplinkos komponentus, litosferą, hidrosferą, atmosferą arba kosminės erdvės sudėties ar sandaros keitimo būdą sąmoningai valdant gamtos procesus.

Konvencijos priede yra išvardijami pavyzdžiai, kurie paaiškina, kokius reiškinius galėtų sukelti šie aplinkos keitimo būdai. Tarp jų yra žemės drebėjimai, cunamiai, įvairios regiono ekologinės pusiausvyros pažeidimai, orų pobūdžio pakitimai, klimato pobūdžio pakitimai, vandenyno srovių pakitimai, ozono sluoksnio būklės pakitimai ir t.t.

Prisijungdamos prie šios konvencijos, šalys įsipareigoja karo ar jokiems kitiems priešiškiems tikslams nenaudoti didelio masto ilgalaikius ar sunkius padarinius sukeliančių aplinkos keitimo būdų kaip naikinimo, nuostolių ar žalos bet kuriai kitai valstybei padarymo priemonių.

Noriu atkreipti dėmesį, kad šios konvencijos nuostatos netrukdo šių aplinkos keitimo būdų naudoti taikiems tikslams. Taip pat konvencijoje numatyti aplinkos keitimo būdai apima ir tuos būdus, kurie dėl technologijos plėtros dar gali būti sukurti ateityje. Informuoju, jog prie šios konvencijos yra prisijungusios 67 valstybės, ir Vyriausybė siūlo ratifikuoti šią konvenciją ir prisiimti Lietuvos Respublikos vardu joje numatytus įsipareigojimus. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, du Seimo nariai pageidauja jūsų paklausti. Pirmasis yra kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų toks. Mes žinome apie pavojingus procesus, vykstančius mūsų planetoje, pirmiausia tai ozono skylės, ačiū Dievui, jos tai užsidaro, tai atsidaro. Aš prisimenu įvairių mokslininkų nuomonių šiuo klausimu, Kioto konvenciją, kurios amerikiečiai nepasirašo, tai irgi aplinkos keitimas, pavojingas žmonijai.

Bet mano klausimas būtų toks. Čia parašyta, kad valstybės, pasirašiusios šią konvenciją, keičiasi informacija, registruoja tuos dalykus, kaupia informaciją ir taip toliau. Jeigu mes prisijungiame prie šios konvencijos, ar jūs galėtumėte atsakyti į klausimą, kas atsakingas Lietuvoje už tuos stebėjimus, tos informacijos kaupimą, jeigu paprašys mūsų kas nors pasikeisti ta informacija ir taip toliau? Ačiū.

V.SARAPINAS. Dėkui. Taip, konvencijoje yra įvardyta, jog taikiems tikslams valstybės keičiasi šia informacija, apie kurią jūs ir kalbate. Be abejo, už tai bus atsakinga Vyriausybė, kuri ir padalys šią atsakomybę ministerijoms, tarp jų ir Krašto apsaugos ministerijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat jūsų norėtų paklausti kolega A. Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš jau išgirdau paaiškinimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre, už jūsų pateikimą. Primenu, pateikimo stadija. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl aš klausčiau, ar mes galėtume pritarti bendru sutarimu po pateikimo šiam įstatymo projektui?

Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos bei papildomais Aplinkos apsaugos ir Užsienio reikalų komitetus. Preliminarią svarstymo datą nustatyti šių metų lapkričio 22 dieną. Ar galėtume pritarti tokiai svarstymo eigai? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Pritarta tokiai svarstymo eigai. Pradedame svarstymo procedūrą.

Branduolinės energijos įstatymo 1, 2 48, 49, 50, 51 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-921(2*) (svarstymas)

Kitas eilės tvarka darbotvarkės klausimas – Branduolinės energijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo bei papildymo ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-921(2). Pagrindinio komiteto – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą iš tribūnos kviečiu pateikti kolegą N.Medvedevą.

N.MEDVEDEV. Kaip aš prieš tai sakiau, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas labai rimtai analizavo visus tuos klausimus ir pritarė šiam įstatymui. Nepritarta kai kuriems siūlymams. Mes manome, kad šiuo atžvilgiu sviestu košės nepagadinsi, ir kuo griežtesnis, kuo apibrėžtesnis įstatymas, tuo didesnis yra Lietuvos nacionalinis saugumas būtent branduolinės energijos atžvilgiu. Kiekviena klaida čia gali kainuoti labai brangiai. Tai svarbu ne tik Lietuvai, bet ir visoms aplinkinėms valstybėms. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū už komiteto pateiktą išvadą. Papildomas komitetas yra Ekonomikos. Jo išvadą kviečiu pateikti kolegą E.Maldeikį. Prašom.

E.MALDEIKIS. Kolegos, Ekonomikos komitetas kaip papildomas komitetas išnagrinėjo pakeitimo ir papildymo įstatymo pataisas ir bendru sutarimu pritarė pateiktam projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui, pirma, atsižvelgti į Teisės departamento išvadas, antra, pakeisti 50 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “Branduolinės energetikos objektų projektinę grėsmę nustato”, vietoje “kasmet” – “ne rečiau kaip kartą per metus peržiūri Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dalyvaujant kitoms organizacijoms”. Šiam siūlymui pagrindinis komitetas pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, išklausius komitetų išvadas, diskusijoje pageidauja dalyvauti kolegė K.Prunskienė – Naujosios demokratijos ir Valstiečių frakcijos seniūnė. Prašom, kolege.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau išsakyti keletą minčių, turėdama omenyje ir mano kaip Ignalinos atominės elektrinės regiono komisijos pirmininkės, taip pat VATESI tarybos narės funkcijas. Nėra abejonės, kad šios pataisos išplečia ir sustiprina branduolinės saugos teisinį mechanizmą, ir jos iš tikrųjų yra palaikytinos. Ypač atkreipiu dėmesį į tai, kad šis įstatymas, jo veikimas yra išplečiamas ne tik tiesiogiai branduolinės energetikos objektuose, bet ir kitose veiklos su branduolinėmis medžiagomis srityse.

Tačiau analizuojant atskirus straipsnius vis dėlto norėtųsi dar vieną kitą vietą sustiprinti ir patikslinti. Štai 2 straipsnyje, kuriuo yra papildoma ir keičiama 2 straipsnio 9 dalis… Tiesą sakant, čia labai svarbu, kad yra įrašytos specialios priemonės, bet galbūt įstatyme atsiradus šiai sąvokai reikėtų konkrečiau apibrėžti specialiąsias priemones.

Man taip pat kyla abejonių dėl 2 straipsnio sąvokos “projektinė grėsmė”, nes jeigu logiškai analizuotume sąvoką “projektinė grėsmė”, tai reikštų tarytum pati grėsmė yra užprojektuota. Žinoma, čia yra paaiškinta, apie ką kalbama. Vis dėlto aš nelabai sutikčiau, kad projektinė grėsmė galėtų būti formuluojama kaip galimų vidaus ryšio pažeidėjų, kurie galėtų mėginti neteisėtai užvaldyti branduolinės energetikos objektą ir (arba) branduolines medžiagas arba vykdyti diversiją, charakteristika ir ketinimų visuma. Manau, kad projektinė grėsmė, ketinimų visuma projektiniu būdu gali būti… Iš esmės kalbama apie kelio užkirtimą galimiems veiksmams. Galbūt mes čia turėtume daugiau vartoti sąvoką “projektinė galimų grėsmių užkirtimo, arba prevencijos, sistema”. Nes projektavimo stadijoje mes vertiname technologines grėsmes, kurios galimos, atsižvelgiant į galimus diversantus, jų ketinimus, jų charakteristikas. Nustatome būtent projektinėje stadijoje užkirtimo būdus, užkirtimo mechanizmus, kad tos galimoms grėsmėms neįvyktų? Man atrodo, logika toje vietoje nevisiškai diktuoja kitokius tų sąvokų akcentus. Norėtųsi dar kartą prie to sugrįžti ir po konsultacijos su specialistais pasiūlyti ir pakoreguoti.

Man taip pat atrodo, kad 5 straipsnyje suformuluotas 49 straipsnio, kuris vadinasi “Branduolinės energetikos objekto apsaugos zona”, turinys galėtų būti išplėtotas analogiškai, kad daromos pataisos lyg ir įpareigoja. Išplėtotas ta prasme, kad aprėptų ne vien tiktai tiesiogiai branduolinės energetikos objektus, jų teritorijos apsaugą, bet ir tų objektų, kuriuose yra branduolinės medžiagos. Jau ankstesniuose straipsniuose įstatymo veikimo sritis yra išplėtojama, be branduolinės energetikos objektų, įtraukiant ir kitus, t.y. branduolines medžiagas. Tai, man atrodo, ir teritorijos apsaugos srityje svarbu kalbėti ne vien tik apie branduolinės energetikos objektus, o ir apie tuos kitus, kurie turimi minty ankstesniuose straipsniuose. Taigi atskiri šių pataisų straipsniai bus susieti vienas su kitu. Labai svarbu, kad čia yra aiškiau išsakytos atskirų institucijų funkcijos, atsakomybė.

Iš esmės siūlau palaikyti po svarstymo. O jeigu mano samprotavimai pasirodys pagrįsti, po atskiro pokalbio su ekspertais pateiksiu siūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme kalbas diskusijoje. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti svarstymo stadijoje dėl šio įstatymo nėra. Ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Prieštaraujančių nėra. Po svarstymo pritarta įstatymui bendru sutarimu.

Savaitės (nuo 2001 11 05) darbotvarkės projektas

Baigėme svarstyti klausimus, kurie yra numatyti darbotvarkėje. Dabar turėtume progą išklausyti kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkių pateikimą. Kviečiu į tribūną kolegą Č.Juršėną pateikti kitos savaitės darbotvarkes.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kaip čia pasakius, informuoju ar raportuoju, kad neeilinių posėdžių periodas baigėsi. Kitą savaitę – jau eiliniai posėdžiai. Tiems eiliniams posėdžiams siūloma visų pirma net septyni eurointegraciniai įstatymų projektai.

Būsimoji savaitė taip pat yra įdomi tuo, kad bus vienas įstatymas, kurį vetavo Prezidentas, mes turėsime apsispręsti pirmojoje stadijoje, o po to dar kitą savaitę atitinkamai balsuoti, žinoma, priklausomai nuo pirmojo sprendimo.

Dar viena ypatybė – interpeliacija. Šiandien turi būti sveikatos apsaugos ministro rašytiniai atsakymai, tada Seimas per 5 darbo dienas, pabrėžiu, kad nepainiotumėte, per 5 darbo dienas, vadinasi, kitą savaitę, antradienį, galės ir svarstyti.

Dar viena įdomybė – Seimo narių reikalavimu įtraukiamas vienas klausimas, t.y. dėl Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymo pripažinimo netekusiu galios. Štai yra tokios ypatybės. Žinoma, šiandien mes padarėme pertrauką, priiminėdami kai kuriuos įstatymus. Juos irgi tenka įrašyti į antradienį arba vėliausiai – į ketvirtadienį, priklausomai nuo Vyriausybės išvadų.

Paskutinis dalykas, bet nepaskutinis pagal reikšmę, – pagal Seimo valdybos patvirtintą preliminarinių posėdžių grafiką ateinantį ketvirtadienį turėjo būti opozicinės frakcijos darbotvarkė. Bet draugiškai pasitarę ir susitarę su kolegomis liberalais, jų darbotvarkę nukeliam dar vienai savaitei, tada ateinantį ketvirtadienį Seimo narių projektai pagal jų registracijos eilę. Štai tokie dalykai. Jie visi buvo vakar aptarti Seniūnų sueigoje.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Trys Seimo nariai pageidautų jūsų klausti. Pirmasis yra kolega P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi vakar komitetas apsvarstė Piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo įstatymo projektą ir pritarė jam (Nr.41, antrajam patobulintam variantui), ar nebūtų galima jo įtraukti bent į ketvirtadienio darbotvarkę?

Č.JURŠĖNAS. Manau, galima. Pirmadienį Seniūnų sueigoje apsitarsime, manau, kolegos Seniūnų sueigos nariai neprieštaraus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prisimenu, kai mes čia tvirtinome Antikorupcinės veiklos komisiją, Ekonominių nusikaltimų pakeitėme, jūs lyg ir pažadėjote, kad šios komisijos sudėtis galėtų būti peržiūrima dėl pirmininko, o ypač dėl pavaduotojo, tai yra jautrūs klausimai, ir kiti dalykai. Ar nenumatote artimiausiu laiku?.. Pamiršote ar nepamiršote šį savo pažadą, kad tikrai tai peržiūrėsime?

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, man nepatogu sakyti, bet užmaršumu manęs nereikėtų įtarinėti. Aš galiu tik papildomai pasakyti, kad yra keletas kitų siūlymų, susijusių su komisijų vadovybėmis. Tai, kaip čia kai kas iš jūsų siūlė, aptarsime kompleksiškai, tada, kaip ir nustatyta, pateiksime per Seniūnų sueigą. Turiu tai galvoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamasis pranešėjau, susiejant su šios dienos mūsų susitarimu dėl Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo klausimo atidėjimo, gal būtų galima tai numatyti kitos savaitės darbotvarkėje ir duoti fiksuotą laiką Sveikatos reikalų komitetui atkurti teisybę šiuo klausimu?

Č.JURŠĖNAS. Aš iš principo sutikčiau, tikrai galėtume įsirašyti į rezervą šį klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau norinčių klausti nėra. Ar mes galėtume patvirtinti preliminarią kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę? Dėkoju už jūsų supratimą.

Pereinant prie Seimo narių pareiškimų, norėčiau paskelbti vieną gana svarbią informaciją. Yra gautas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas, kuriuo Seimui yra grąžinamas Seimo priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo įstatymas. Jis yra grąžinamas, todėl mes jį turėsime papildomai pakartotinai svarstyti. Statutas numato, kad apie tai turi būti paskelbiama artimiausiame posėdyje. Kaip jau minėjo kolega Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas, šis klausimas bus svarstomas artimiausiame plenariniame posėdyje. Taigi tokia informacija.

Seimo narių pareiškimai

Kaip reta, sutaupius laiko, daug norinčių Seimo narių padaryti pareiškimus. Pirmasis yra kolega K.Kuzmickas. Kviečiu tai daryti iš tribūnos.

K.KUZMICKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teko lankytis universitetinėse klinikose ir Kaune, ir Vilniuje ir iškilo tam tikrų pamąstymų dėl lėšų taupymo. Būtent toks mano ir pareiškimas, ir paklausimas sveikatos apsaugos ministrui ir švietimo ir mokslo ministrui dėl aukštųjų medicinos mokyklų dėstytojų klinikinio darbo apmokėjimo.

Šiuo metu daugelis Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetų dėstytojų dirba ir kaip aukštųjų mokyklų dėstytojai, ir kaip universitetinių klinikų gydytojai ir gauna atitinkamus atlyginimus. Šios pareigos iš dalies dubliuojasi, nes dalį klinikinio darbo dėstytojai turi atlikti ir dirbdami pedagoginį bei mokslinį darbą, t.y. gaudami atlyginimą kaip aukštųjų mokyklų dėstytojai. Dėstytojų atliekamo klinikinio darbo apmokėjimas nėra pakankamai aiškiai reglamentuotas nei Aukštojo mokslo, nei Valstybės tarnybos, nei kituose įstatymuose ir teisės aktuose. Prašau išnagrinėti šią problemą – dabartinį aukštųjų medicinos mokyklų dėstytojų, dirbančių gydytojais, darbo apmokėjimo teisinį reglamentavimą. Apie nagrinėjimo rezultatus ir ministerijų nuomonę bei pasiūlymus dėl galimų teisės aktų pakeitimų prašau informuoti komisiją.

Galėčiau pasakyti, kad man teko išsiaiškinti, kad vienu metu už tą patį darbą kai kurie universitetų dėstytojai gauna net keturis atlyginimus. Kai bendros vizitacijos metu eina, vizituoja savo ligonius – pirmas, antras, kai dėstytojas kartu vizitacijos metu veda studentus, už dėstytojo darbą, Toliau, jeigu jis yra rezidentų vadovas, vedasi kartu rezidentus – trečias atlyginimas, ir jeigu sudarytos sąlygos ir jis kaip dėstytojas moko užsienio studentus, tai pagal kontraktą dar gauna už užsienio studentų mokymą. Taigi vienu metu keturi atlyginimai. Todėl aš manau, kad čia sprendimas turėtų būti priimtas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tikėkimės, kad seks ir konkrečios iniciatyvos, susijusios su pareiškimo turiniu. Kviečiu pareiškimą padaryti kolegą A.N.Stasiškį.

A.N.STASIŠKIS. Trumpas pareiškimas dėl Valdovų rūmų. “Sumanymas atstatyti Lietuvos valdovų rūmus Vilniuje turėtų būti įgyvendintas. Su apgailestavimu tenka konstatuoti, kad ginčai dėl šio projekto vis labiau klimpsta politizuotoje demagogijoje, tampa politinių rietenų įrankiu, grupinių ar asmeninių ambicijų raiškos forma. Keista, kad aukščiausi valstybės pareigūnai, net būdami kitų valstybių sostinėse, negali pamiršti šio garbės nedarančio karo.

Daugelio kartų žmonėms Gedimino pilies bokštas ir Trakų pilis yra Lietuvos valstybės ir pasididžiavimo jos praeitimi simboliai. Ar jie būtų suvaidinę šį vaidmenį, jeigu jie būtų buvę neatstatyti, o likę akmenų krūva, tegul ir po stikliniu gaubtu? Vytautas Didysis niekam nepaliko savo spalvotos fotografijos. Piešdami jo paveikslą vietoj veido turėtume nubrėžti tuščią apskritimą su klaustuku viduryje. Ar dėl to jis būtų savesnis, suprantamesnis, gerbtinesnis? Praeitis į dabartį turi ateiti realiai suvokiamais, apčiuopiamais vaizdiniais. Tik tada ji tampa žmonių sąmonės savastimi, tik tada atsiranda gyva, savaime suprantama jungtis tarp nūdienos ir praeities. Todėl negalima praeities atiduoti į baudžiavą nei profesiniam, nei pseudointeligentiniam snobizmui. Suprantama, didžiulė vertybė yra autentiškų elementų ir bruožų išsaugojimas. Tai specialistų, istorikų, archeologų, architektų atsakomybė ir darbas. Tačiau darbas turi būti padarytas. Politikų reikalas yra nuspręsti, ar yra galimybė ir kada tą darbą padaryti. Vienas radijo klausytojas, atsakydamas į klausimą, ar reikia atstatyti Valdovų rūmus, pasakė tokią mintį: “Gerai, kad Lenkija buvo okupavusi Vilnių. Lenkai atstatė Gedimino bokštą. Sovietiniai okupantai atstatė Trakų pilį. Lietuvos inteligentai tebevaikščiotų apie griuvėsius ir lyg iškastruoti ožiai mekentų dar šimtą metų. Gal nustokime mekenti ir ką nors padarykim”. Pasirašo trys Seimo nariai: S.Buškevičius, P.Jakučionis ir A.Stasiškis.” Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau tik pasakyti, kad formuluotės, manau, įžeis ne vieną, taip pat ir šioje salėje esantį žmogų. Bet kokiu…

A.N.STASIŠKIS. Tai yra mano pacituotas radijo įrašas.

PIRMININKAS. Ne, aš turiu mintyje ne tik citatas, kurios yra susijusios su radijo įrašu, bet ir prieš tai minėtus sakinius. Manyčiau, kad net ir iš Seimo tribūnos turėtume parinkti tinkamus žodžius. Gerbiamieji kolegos, dar vienas pareiškimas iš garbingos Seimo tribūnos. Kolega P.Jakučionis. Prašau. Atsisakot.

A.N.STASIŠKIS. Vis dėlto tai yra tokia kiekvieno Seimo nario teisė, taip pat ir jūsų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš esu vienas iš tų, kuris pasirašė inteligentijos laišką ir kuris buvo skelbtas “Lietuvos ryte”. Galiu jums pasakyti, kad mane, kaip Seimo narį ir kaip posėdžio pirmininką, įžeidžia kai kurie žodžiai, kurie yra minimi jūsų pareiškime. Todėl aš manau, kad čia yra ne komentaras, o reakcija į jūsų ką tik pasakytus žodžius. Kolega P.Jakučionis. Prašau.

P.JAKUČIONIS. Aš dėkoju. Tačiau mes buvome užsirašę su gerbiamuoju A.Stasiškiu dėl to paties pareiškimo. Jis žadėjo nebūti. Kadangi jis buvo, perskaitė, tada aš jau nebeskaitysiu antrą kartą.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi paskutinis pareiškimas. Kolega A.Salamakinas. Prašau.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pareiškimas dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto sprendžiant asmenines problemas Seime.

“Seimo statuto 18 straipsnyje teigiama, jog draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį ir kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams. Taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Etikos ir procedūrų komisija primena Seimo nariams, kad asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, negali atstovauti valstybės institucijoms tvarkydamas reikalus su fiziniais ir juridiniais asmenimis, iš kurių jis, jo artimieji, giminaičiai ir šeimos nariai gauna kokios nors rūšies pajamų. Visų rūšių įmonėms, kuriose jis, jo artimieji, giminaičiai ir šeimos nariai turi daugiau kaip 10% įstatinio kapitalo arba akcijų. Taip pat asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės institucijose. Asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą. Šios Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatos privalomos visiems Seimo nariams. Taip pat komisija įspėja, kad Seimo tarnybinės patalpos turi būti naudojamos griežtai pagal paskirtį: posėdžiams, susirinkimams ir panašiai, o ne asmeninėms problemoms spręsti.”

Pasirašo komisijos pirmininkas A.Salamakinas. Šis pareiškimas priimtas bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū už pareiškimą, primenantį svarbius dalykus. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių padaryti pareiškimus nėra. Aš skelbiu šios dienos Seimo neeilinį posėdį baigtą. Dar norėjot registruotis? Aš jau pasirašiau, kas dalyvavo.