LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2001-10- 26 Nr.IX P-1080

Vilnius

 

            Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

            Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais bei Europos Sąjungos teisės aktais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:

 

            1. Keičiamo įstatymo 1 straipsnyje reikėtų panagrinėti šio įstatymo santykį su tarptautiniais teisės aktais.

 

2. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 bei 15 dalyse įvardinti “užkrečiamų ligų epidemiologinis monitoringas” bei “užkrečiamų ligų epidemiologinė analizė” nėra šio straipsnio 13 dalyje nurodytos “užkrečiamų ligų epidemiologinės priežiūros” sudėtinė dalis, nes pagal Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. rugsėjo 24 d. sprendimo 2119/98/EB dėl užkrečiamų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo įsteigimo Bendrijoje 2 straipsnį “epidemiologinė priežiūra yra sistemingas sveikatos duomenų apie užkrečiamas ligas, nurodytas Priede, rinkimas, analizė (ypač duomenų, susijusių su šių ligų plitimo būdu laike ir erdvėje) bei šių ligų rizikos faktorių sumažinimo analizė, siekiant įgyvendinti prevencines ir kovos su šiomis ligomis priemones”. Be to, pagal minėtą sprendimą apskritai skiriama tik “epidemiologinė priežiūra” bei “užkrečiamų ligų profilaktika ir kontrolė”.

 

3. Reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje naudojamą “tarptautinių teisės aktų” sąvoką, nes įstatymo projekte (2, 19, 27, 37 straipsniuose) numatomas tiesioginis šių aktų veikimas Lietuvoje. Pvz.: keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinama atitinkamų pareigūnų teisė tarptautinės teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka priimti sprendimą dėl keleivių  ir transporto priemonių sulaikymo, privalomo sveikatos patikrinimo ir kt. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalį “tarptautiniais teisės aktais yra Pasaulinės Sveikatos Organizacijos Asamblėjos priimti teisės aktai užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės klausimais, privalomi Pasaulinės Sveikatos Organizacijos narėms …”. Pažymėtina tai, kad pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos Konstituciją Asamblėja gali priimti įvairaus pobūdžio teisės aktus (konvencijas, sutartis, taisykles), kurių teisinės pasekmės valstybėms narėms yra skirtingos, t.y. konvencijos ir sutartys įsigalioja valstybėms narėms tik po to, kai kiekviena valstybė narė pagal atitinkamą konstitucinę procedūrą prie jų prisijungia, taisyklės gi įsigalioja automatiškai, jeigu valstybė narė nepraneša apie jų atmetimą ar norimą turėti išlygą. Taigi, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje reikėtų tikslinti, kokie Pasaulinės Sveikatos Organizacijos teisės aktai turimi mintyje.

Be to, pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalį tarptautiniais teisės aktais yra ir “…Europos Sąjungos teisės aktai, privalomi valstybėms ES narėms”. Pažymėtina, kad pareigūnai (keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 9 punktas) negali taikyti  Europos Sąjungos teisės aktų tiesiogiai (neperkėlus jų į nacionalinės teisės aktus) ne tik Lietuvoje, bet ir pačiose Europos Sąjungos valstybėse (išskyrus reglamentus). Todėl siūlytume atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalies nuostatas, susijusias su Europos Sąjungos teisės aktais.

 

4. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje vietoje santrumpos “LNSS” reikėtų įvardyti visą pavadinimą “Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos”.

 

            5. Projekte pasigendama nuostatos dėl atsakomybės asmenims, kurie nevykdo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatų.

 

            6. Reikėtų pasvarstyti, ar keičiamo įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatos, kuriomis labai detaliai reglamentuoti ligonių, asmenų, įtariamų sergančių, turėjusių kontaktą, sukėlėjų nešiotojų hospitalizavimo, izoliavimo, ištyrimo ir gydymo ypatumai (8 straipsnis) bei šių subjektų būtinojo hospitalizavimo ir(ar) būtinojo izoliavimo ypatumai (9 straipsnis) yra tokio teisės akto kaip įstatymas reguliavimo dalykas. Juolab, kad 9 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog būtinojo hospitalizavimo ir(ar) izoliavimo dėl užkrečiamųjų ligų organizavimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

 

            7. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi nustatytą ligonio būtinojo hospitalizavimo terminą gali pratęsti teismas savivaldybės gydytojo teikimu. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad galiojantis Civilinio proceso kodeksas nenumato, kad teismai nagrinėtų teikimus. Teismai nagrinėja pareiškimus, prašymus, skundus. Todėl sąvoka “teikimai” keistina sąvoka “prašymai”.

 

            8. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi teismai įpareigojami prašymą išnagrinėti skubos tvarka. Galiojančiame Civilinio proceso kodekse tokia tvarka nenumatyta, todėl, norint, kad byla būtų išnagrinėta greitai, šiame projekte reikėtų nustatyti jos išnagrinėjimo terminą, pvz. per 3 dienas.

 

 

            9. Civilinio proceso kodekso 331 skirsnis nustato teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo tvarką. Todėl projekte reikėtų įrašyti, kad nurodyti prašymai išnagrinėjami Civilinio proceso kodekso 31230-31233 straipsniuose nustatyta tvarka per 3 dienas nuo prašymo gavimo dienos.

 

            10. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio pavadinime įvardytiligonių, asmenų, įtariamų sergančių, turėjusių kontaktą, ir sukėlėjų nešiotojų būtinojo hospitalizavimo ir(ar) būtinojo izoliavimo ypatumai”, tuo tarpu šio straipsnio 7 dalyje – “būtinojo hospitalizavimo ir(ar) izoliavimo dėl užkrečiamųjų ligų organizavimo tvarka”.

 

            11. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje minima “imunoprofilaktika” nekoresponduoja su šio straipsnio pavadinimu, kuriame įvardyta “chemoprofilaktika”.

 

            12. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatos savo turiniu yra susijusios su Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis. Pastarajame sąvoka “darbuotojas” vartojama apibrėžiant taip pat ir valstybės tarnautoją (žr. 2 straipsnio 5 dalį), todėl galima būtų pasiūlyti keičiamo įstatymo 18 straipsnyje vietoje sąvokų “darbuotojas”, “valstybės tarnautojas”, “tarnautojas” vartoti sąvoką “darbuotojas”.

 

            13. Nevisai aišku, koks subjektas turimas omenyje, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 punkte įvardijant “reikiamas valstybės institucijas”.

 

            14. Keičiamo įstatymo 27 straipsnyje reikėtų aiškiai atriboti, kokias teises turi čia nurodytų institucijų pareigūnai, o kokias – tarnautojai, atitinkamai suredaguojant 1 ir 2 dalis. Panašaus turinio pastabą galima būtų pareikšti ir keičiamo įstatymo 28 bei 29 straipsniams.

 

            15. Keičiamo įstatymo 31 straipsnyje numatyta, kad esant šiame straipsnyje numatytoms aplinkybėms atleistiems iš darbo asmenims bedarbio pašalpa mokama nuo tos dienos, kai jie buvo atleisti. Tačiau Bedarbių rėmimo įstatyme tokia pašalpos mokėjimo tvarka nenumatyta, todėl kartu su šiuo projektu reikėtų teikti atitinkamą Bedarbių rėmimo įstatymo pakeitimo projektą.

            Keičiamo įstatymo 31 straipsnį reikėtų papildyti nuostata, garantuojančia asmenims, sergantiems užkrečiamomis ligomis ar sukėlėjų nešiotojams teisę į duomenų, susijusių su jų sveikata konfidencialumą bei apsaugą. (Europos Parlamento ir Tarybos 1995 m. spalio 24 d. direktyva 95/46/EB dėl asmenų duomenų apsaugos, apdorojant informaciją, ir dėl laisvo šių duomenų judėjimo)

 

            16. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata nesudarys palankių sąlygų nesąžiningiems darbuotojams daryti pravaikštų ir išvengti už jas atsakomybės.

 

            17. Keičiamo įstatymo 34 straipsnyje reikėtų nustatyti, ar asmenims apskundus sveikatos priežiūros įstaigos tarnautojo sprendimą, apskundimas sustabdo jų vykdymą.

 

 

Teisės departamento vyresnioji konsultantė                                                  Jurgita Meškienė

Teisės departamento vyresnysis konsultantas                                                Jurgis Orlauskas

Teisės departamento vyresnioji konsultantė                                               Liucija Schulte-Ebbert

Sutinku:

Teisės departamento direktorius                                                                                 Kęstutis Virketis