Dvidešimt ketvirtasis (148) neeilinis posėdis
2001 m. spalio 23 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. spalio 23 d. neeilinį plenarinį posėdį. Pirmiausia kviečiu registruotis. Kolegos, registracija!

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, šis posėdis sušauktas Seimo valdybos iniciatyva. Seimo valdyba patvirtino tam tikrą darbotvarkę, pagal kurią mes šiandien turėtume dirbti. Bet papildomai noriu pranešti, kad iki Seimo valdybos posėdžio Seniūnų sueigoje buvo aptartas darbotvarkės projektas ir buvo atsižvelgta į kai kuriuos pasiūlymus, suformuluotus Seniūnų sueigoje. Galime padėti dirbti pagal šią darbotvarkę? Ačiū.

Taigi pirmas klausimas… Prašom. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega, pirmininke, Seniūnų sueiga yra, žinoma, šventas daiktas, kaip ir tai, ką jūs darote, irgi viskas beveik šventa. Bet vis dėlto Seimo statuto 99 straipsnis nurodo, jog neeiliniuose posėdžiuose gali būti svarstomi tik Seimo valdybos, žodžiu, iniciatorių pasiūlyti darbotvarkės klausimai. Seimo valdyba to nėra siūliusi. Pono A.Paulausko pasirašytame valdybos sprendime nėra trijų klausimų. Ponas A.Sysas registruoja prieš dvi dienas projektą, jis staigiai įtraukiamas į neeilinį posėdį, be valdybos. Kad nepaisoma teisės dalykų, tai čia yra viskas juokas, ar ne? Taigi, pone pirmininke, kaip čia vis dėlto yra?

PIRMININKAS. Paaiškinu, gerbiamasis kolega. Ten buvo padaryta techninė klaida, Seimo valdyboje buvo patvirtinti visi klausimai, kurie čia yra įrašyti. Seimo valdyboje yra tikrai. Nesiginčykime. Aš kaip tik pats šitai pastebėjau ir buvo pataisyta.

Kolega A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pirmininke, aš 48 pasirašiusių vardu siūlyčiau, kad būtų įtrauktas į eilinį posėdį įstatymo projektas dėl Seimo nutarimo dėl Žemutinių pilių atstatymo, į Seimo posėdžių darbotvarkę. Mes vis dėlto norėtume, remdamiesi Seimo statutu, kad būtų svarstoma šiandien, nes praeitą savaitę buvo pateikta įregistruota pataisa su parašais.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, Seimo valdyba, kaip iniciatorė, šito dalyko tikrai nesvarstė ir Seniūnų sueigoje tas nesvarstyta, todėl laukime eilinio posėdžio. Ačiū.

Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo projektas Nr.IXP-941(4*) (priėmimas)

Mielieji kolegos, galime pradėti dirbti? Ačiū. Taigi 1 darbotvarkės punktas – Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo projektas Nr.IXP-941(4). Pranešėjas – kolega P.Vilkas. Prašom. Priėmimo stadija.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas, kaip aš jau minėjau svarstymo metu, yra skirtas sureguliuoti teisės aktus, kad įstatymas veiktų. Naujų siūlymų yra gautas vienas, bet aš siūlyčiau galbūt priėmimą pradėti pagal straipsnius ir tada mes prieisime prie to siūlymo.

PIRMININKAS. Ačiū, mielieji kolegos. Priiminėjame pastraipsniui. 1 straipsnis “Įstatymo paskirtis”. Ar buvo pastabų?

P.VILKAS. Nebuvo.

PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų. Galime priimti? Ačiū. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis – “Pagrindinės sąvokos”. Ar buvo pastabų?

P.VILKAS. Nebuvo.

PIRMININKAS. Galime priimti, nereikia kalbėti dėl balsavimo motyvų? Priimta.

3 straipsnis – “Veiklos, susijusios su skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu, licencijavimas”. Nebuvo pastabų?

P.VILKAS. Naujų pastabų nėra, bet mes svarstėme ir priėmėme nutarimus.

PIRMININKAS. Taigi nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.

4 straipsnis. “Reikalavimai supirkėjui”.

P.VILKAS. Pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū. Ir dabar 5 ir 6. Čia, atrodo, kaip tik, gerbiamasis pranešėjau, yra jūsų paties ir kitų pastabos. Prašom išdėstyti.

P.VILKAS. Čia yra pastabų. Pirmiausia, matyt, svarstymo metu įvyko taip, kad mes įsigaliojimo datą perkėlėme į sausio 1 d., o po įstatymų einančių aktų parengimo datą palikome kovo 1 d. Tokia kolizija, kur visai nesuderinama. Buvo gerbiamųjų Seimo narių A.Macaičio ir J.Raistenskio siūlymas perkelti poįstatyminių aktų įsigaliojimo datą iki lapkričio 30 d. Taip pat yra ir mano siūlymas poįstatyminių aktų įsigaliojimo datą perkelti į sausio 1, o įstatymų įsigaliojimą į kovo 1 d. Aš tai galėčiau paaiškinti. Pagal skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo atliekų supirkimo įstatymą reikės parengti kelis poįstatyminius aktus – Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo supirkimo licencijavimo taisykles, Netauriųjų metalų atliekų supirkimo, apskaitos, saugojimo tvarką, Draudžiamų supirkti netauriųjų metalo laužo ir atliekų sąrašą. Turės būti sukurta nauja informacijos apie išduotas licencijas, supirktą laužą ir atliekų kiekį, supirkimo vietų adresus centralizuotam kaupimui ir pateikimui suinteresuotoms institucijoms sistema, nauji poįstatyminiai aktai turės būti derinami su Ūkio ministerija, todėl iki lapkričio 30 d. tikrai to laiko nepakaks, nes tai yra derinimo stadija, kuri užtrunka net mėnesius, taigi realiai tai įvykdyti neįmanoma. Todėl aš ir siūlau savo siūlymą, kartoju: iki sausio 1 d. parengti poįstatyminius aktus, kovo 1 d. įstatymas turėtų įsigalioti. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pagal nustatytą tvarką reikia 29 Seimo narių, kurie paremtų šį siūlymą. Ar yra tiek? Dėl 5 straipsnio. Yra tiek. Na, dėl viso pikto pakelkite rankas. Ar užteks? Atrodo, užtenka. Sutinkame, kad yra 29 Seimo nariai. Ačiū. Tokiu atveju, mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu, kad nuo kovo 1 d.? Bendru sutarimu, nereikia balsuoti?

Kolegos, dėmesio! Dar kartą klausiu. Gal kolega J.Raistenskis tegul pasakys. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Iš tiesų su gerbiamuoju A.Macaičiu mes įregistravome savo pataisą, bet iš ryto vyko komiteto posėdis ir mes sutarėme, kad atsiimame savo pataisą gerbiamojo P.Vilko ir Ūkio ministerijos naudai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tada manykim, kad sutarta. Priimama kolegos P.Vilko pataisa, ir 5 straipsnis skambėtų taip: “Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. kovo 1 d.” Ar reikia dėl to balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Nereikia? Bendru sutarimu priimta su kolegos P.Vilko pataisa.

Dabar 6 straipsnis. Čia yra dvejopos pataisos. Yra kolegos P.Vilko ir kolegų A.Macaičio, J.Raistenskio. Prašyčiau gal pirma… (Balsas salėje) Atsiimate? Gerai. Tada prašome referuoti. Gerbiamasis Vilkai, prašom.

P.VILKAS. 6 straipsnyje siūloma poįstatyminius aktus parengti iki 2002 m. sausio 1 d.

PIRMININKAS. Vietoje kovo 1 d. Ačiū. Ar niekas neprieštarauja, galime su šia pataisa 5 straipsniui – nuo kovo 1 d., o 6 straipsniui – nuo sausio 1 dienos? Sutinkame? Ar reikia balsuoti dėl 6 straipsnio? Bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Dabar, jeigu kas nori, prašyčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Tada prašome registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Mielieji kolegos, tuoj balsuosim. Bet aš norėčiau, kad jūs susikauptumėte, nes šios dienos pirmąjį mūsų balsavimą stebi labai garbinga publika – Šakių rajono Lukšių vidurinės mokyklos mokytojai. Pasveikinkim. (Plojimai)

Mielieji kolegos, kartoju: užsiregistravo 90 Seimo narių. Dabar balsuosime dėl Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laižo ir atliekų supirkimo įstatymo. Prašom balsuoti.

Už – 84, susilaikė 1. Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laižo ir atliekų supirkimo įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Etikos ir procedūrų komisijos išvados dėl Vartotojų teisių gynimo įstatymo 1, 5, 8, 10, 15, 18, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimo procedūros svarstymas (tęsinys)

Imamės darbotvarkės 2 klausimo – Etikos ir procedūrų komisijos išvados dėl Vartotojų teisių gynimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimo procedūros. Primenu, kad tą klausimą nagrinėjome paskutiniajame posėdyje ir kolegos A.Matulevičiaus siūlymu buvo padaryta pertrauka. Dabar mes turėtume imtis balsuoti. Prašom dar kartą registruotis ir balsuosim. Registruojamės. Kai užsiregistruosim, pasakysiu.

Užsiregistravo net 103 Seimo nariai. Dabar primenu, dėl ko, mielieji kolegos, balsuosim. Etikos ir procedūrų komisija š.m. spalio 10 d. padarė tokią išvadą: “1. Svarstant Vartotojų teisių gynimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, buvo pažeista įstatymų leidybos procedūra”. 2 punktas, dėl kurio ir balsuosim: “Vadovaujantis Seimo statuto 160 straipsnio 4 punktu, siūlyti Seimui balsuoti ir apsispręsti, ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galioti Vartotojų teisių gynimo įstatymo (…) straipsnį”. Taigi yra pirmasis siūlymas. Atsižvelgiant į balsavimą, jeigu bus pasirinktas pirmasis variantas, tai tada bus pagal 160 straipsnio 5 punktą: “Jeigu Seimas pripažįsta ginčijamą įstatymą netekusiu galios, jo projekto svarstymas paprastai kartojamas nuo tos stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas”. Prašau. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tiesiog norėčiau sužinoti, o kokius šio įstatymo svarstymo pažeidimus nustatė Etikos ir procedūrų komisija. Jūs tik pasakėte, kad buvo pažeidimų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tai buvo padaryta praėjusiame posėdyje. Viskas buvo pasakyta, Etikos ir procedūrų komisijos išvada buvo išdalinta visiems Seimo nariams.

Dar opozicijos lyderis R.Paksas. Prašom.

R.PAKSAS. Aš ta pačia tema. Man atrodo, Etikos ir procedūrų komisijos išvados įtraukia Seimą į beprecedentį atvejį, kai priimtas įstatymas 20 dienų nėra teikiamas pasirašyti ir vėl teikiama dėl jo pakartotinio svarstymo ir balsavimo. Man tai atrodo paprasčiausiai nelogiška.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Kaip Seimo senbuvis galiu priminti, kad tai ne pirmas atvejis. Yra ne kartą buvę, kad Etikos ir procedūrų komisija darė tokią išvadą, o Seimas apsispręsdavo arba pripažinti netekusiu galios atitinkamą aktą, arba palikti galioti.

Taigi ar reikia dar kartą registruotis? (Balsai salėje) Minutėlę! Dar kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, ar neatrodo keista, kad buvo dvi Etikos ir procedūrų komisijos išvados: pagal vieną išvadą mes balsavome ir įstatymą Seime priėmėme, o po kiek laiko pasirodė kita Etikos komisijos išvada, ir mes dabar turime perbalsuoti. Tai koks čia yra žaidimas? Kurios Etikos ir procedūrų komisijos išvados yra svaresnės? Vieną kartą buvo nustatyta, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, mes kartojom balsavimą ir priėmėm įstatymą. Išeina, kad ta pati Etikos ir procedūrų komisija priima skirtingus variantus.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, galioja paskutinis sprendimas, todėl prašom dar kartą registruotis ir balsuosim. Registracija.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dar norėčiau…

PIRMININKAS. Prašau. A.Kubilius antrą sykį kalba tuo pačiu klausimu. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau paklausti, kada šis įstatymas buvo padėtas Seimo Pirmininkui pasirašyti, kodėl jis nebuvo pasirašytas po to, kai buvo gauta pirmoji Etikos ir procedūrų komisijos išvada, ir kiek laiko buvo sulaikytas jo pasirašymas, laukiant kitos komisijos išvados?

PIRMININKAS. Viskas buvo padaryta nustatytu laiku. (Triukšmas salėje, plojimai.) Prašom. A.Klišonis. Prašau.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už tokį tikrai kvalifikuotą posėdžio vedimą, tačiau noriu pasakyti, kad Etikos ir procedūrų komisija rinkosi ir trečią kartą. Jeigu tai jums nežinoma, tai aš noriu tai jums pasakyti. Etikos ir procedūrų komisijos balsai pasidalino lygiai per pusę – keturi ir keturi. Taigi, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, jog tuo klausimu būtų pakankamai daug diskutuojama, kad būtų galima priimti patį teisingiausią sprendimą. Balsavimo mašiną, aš manau, jūs visada spėsite įjungti. Įvertinti tas Etikos ir procedūrų komisijos išvadas, kurios yra čia parašytos, atleiskite, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs turite daug didesnę patirtį už mano, tačiau jūs pakankamai puikiai žinote, kad mes tokias išvadas kaip Teisės departamento išvados pagal Statutą turime gauti prieš dvi dienas iki Seimo posėdžio. Mes dažnai gauname tą pačią dieną ir nekeliam dėl to problemų. Šiuo atveju Teisės departamento išvadas gavome iš vakaro. Kiekvienas smalsus Seimo narys galėjo pakankamai tinkamai su jomis susipažinti. Kad nebuvo pažeistas vienasmeniškumas balsavimo metu, gerbiamasis kolega, vyresnysis kolega, aš taip drįsčiau į jus kreiptis, jūs pats pripažinote Etikos ir procedūrų komisijoje, kad jūs pats taip pat balsavote ne už save. Jūsų kolega Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius taip pat balsavo ne už save. Taigi aš nemanau, kad reikėtų dabar iš karto įjungti balsavimo mašiną ir mums visiems daryti spaudimą. Aš dar sykį prašau, kad būtų išsiaiškinta. Etikos ir procedūrų komisija pasidalijo lygiai per pusę. Jeigu jūs, būdamas tikrai diplomatiškas žmogus, esate pakankamai etiškas, prašau tuo klausimu daugiau diskutuoti, kad būtų dar daugiau aiškumo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, mielieji kolegos, aš siūlau nediskutuoti. Gerbiamasis kolega, gal po balsavimo, gerai? Koks bus balsavimas, toks, tada bus kalba. Vieną minutę! Aš turiu pasakyti, jog kolega A.Klišonis labai subtiliai pasakė, kad aš esu ir vyresnis už jį, ir turiu didesnį patyrimą. Jis absoliučiai teisus abiem atvejais. (Balsai salėje) Minutėlę! Taigi yra Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas, jis yra teisėtas. Jūs puikiai žinote: kai yra balsų lygybė, lemia pirmininko balsas. Taip Seimo darbe yra buvę šimtus kartų, todėl yra priimtas sprendimas ir mes turime apsispręsti. Prašom. A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nenorėčiau atkreipti jūsų dėmesio, bet norėčiau priminti tą įvykusį faktą dėl netobulos mūsų balsavimo technikos, kuri neleidžia kontroliuoti, kas už ką balsuoja. Nesant kolegos Gintaro Steponavičiaus, Sekretoriatas suklydo, neperjungė posėdžio pirmininko vietos į Seimo nario darbo vietą, bet tas vienas balsas neturėjo lemiamos reikšmės balsavimo rezultatams, ar mes jį būtume pridėję, ar atmetę. Todėl siūlau kolegoms tada, kai bus svarstomas Seimo biudžetas, atkreipti dėmesį, kad rekonstrukcija yra būtinai reikalinga. Šiuo atveju ta klaida neturėjo lemiamos reikšmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš siūlau dar kartą registruotis. Gintarai, dar norit kalbą pasakyti? Gerai. Prašau.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Minutėlę! Du iš vienos pusės ir vienas, bet pirmininkas, iš kitos pusės, ir viskas. Prašom. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū ir už tai, kad šįsyk manęs neišsiuntėte į komandiruotę, bet aš tikrai siūlau neapeliuoti į Seimo išlaidų stoką, kai valdančioji dauguma kasmet po pusę milijono skiria BMW limuzinams, kurie iki šiol iš esmės nėra naudojami.

PIRMININKAS. Ačiū. Nors ne į temą, bet…

A.MATULEVIČIUS. Čia į temą… kaip balsuoti, turiu siūlymą nuo frakcijos. Galima?

PIRMININKAS. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Jeigu mes nepasitikime šia netobula balsavimo mašina, tada frakcijos vargu siūlau vardinį balsavimą dėl šio klausimo.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jūsų valia. Aš matau, kad liberalai turi daug laiko ir neturi ką veikti. (Šurmulys salėje) Minutėlę. Prašom registruotis, ir balsuosime dėl vardinio balsavimo.

Užsiregistravo 112 Seimo narių. Prieš balsuojant dar A.Salamakinas, kuriam žadėjau suteikti žodį.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš apgailestauju, kad praeitą savaitę, kai man teko pateikti Etikos ir procedūros komisijos išvadas, posėdžių salėje buvo gal 20 žmonių. Tada šis projektas nesukėlė didelio susidomėjimo, o šiandien tiek daug diskusijų. Aš nekalbėsiu apie visas procedūras. Etikos ir procedūrų komisija tą klausimą svarstė net keturis (o ne tris) kartus. Noriu priminti, kad 30 Seimo narių (pabrėžiu, 30) kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų apsvarstyti svarstymo procedūros pažeidimai. Tada Etikos ir procedūrų komisija priėmė galutinį sprendimą apsispręsti pačiam Seimui, ar taip, ar taip, nes balsavimo rezultatas yra 1 ir 1, t.y. vieną kartą laimėjo dauguma, kitą kartą – mažuma. Kaip žinote, Seime lygiųjų negali būti, tad, mieloji opozicija, gal neprieštaraukite, balsuokime ir priimsime sprendimą.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar mes balsuosime, ar skelbiame vardinį balsavimą. Tam, kad kolegos A.Matulevičiaus pasiūlymui būtų pritarta, reikia trečdalio balsų, t.y. 38 balsų. Prašom balsuoti. (Triukšmas salėje) Dar kartą registruojamės. 112. Prašom balsuoti. Pasiūlymas nesurinko reikiamos balsų daugumos. Dabar prašome pasiruošti, ir balsuosime. Primenu, kad mygtukas “už” reiškia, kad ginčijamas aktas pripažįstamas netekusiu galios, mygtukas “prieš” – paliekamas galioti toks, koks priimtas. Taip, mygtukas “už” – aktas pripažįstamas netekusiu galios ir grįžtama į svarstymo stadiją ar net pagrindinio komiteto svarstymo stadiją, o mygtukas “prieš” – įstatymas paliekamas galioti. (Balsai salėje) Gerai. Aktas, kuris ginčijamas, t.y. Vartotojų teisių gynimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. Mygtukas “už” – šis įstatymas laikomas Seimo nepriimtu, ir mes grįžtame į ankstesnę stadiją. Po to tarsimės, jeigu bus atitinkamai balsuojama. Mygtukas “prieš” – kad šis įstatymas, t.y. Vartotojų teisių gynimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas, laikomas priimtu ir jis, vizavus Seimo Pirmininkui, atiduodamas pasirašyti Prezidentui. Ar aišku? Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Prašom neagituoti balsavimo metu. (Šurmulys salėje)

Mielieji kolegos, sprendimas nepriimtas. (Balsai salėje) Minutėlę, prašom paklausyti ir reikės perbalsuoti. (Triukšmas salėje) 55 – sprendimas šiuo klausimu nepriimtas, bet antruoju taip pat nepriimtas, nes antrasis siūlymas surinko lygiai pusę balsų. Todėl prašom perbalsuoti. Prašom registruotis. Registruojamės. 113 Seimo narių. Kad būtų priimtas vienas ar kitas sprendimas, turi būti daugiau negu pusė. Šiuo atveju turi būti 57 balsai. Arba pagal vieną, arba pagal kitą. Kad būtų nubalsuota taip, kaip reikia arba už vieną variantą, arba už kitą, susilaikiusių neturi būti. Ar aišku, kolegos? Ar visi registruoti? Ar neužsiregistravo kas nors už kitą, kad paskui nebūtų pretenzijų? Viskas gerai. Taigi kartoju. Kolegos, dėmesio! Kartoju: mygtukas “už” – įstatymas laikomas nepriimtu ir pripažįstamas netekusiu galios, taigi grįžtame į ankstesnę stadiją, mygtukas “prieš” – įstatymas paliekamas galioti ir atiduodamas pasirašyti. Prašom balsuoti. Už – 57, 56 – grįžtama į ankstesnę stadiją. Ačiū.

Akcizų įstatymo projektas Nr.IXP-948(4*) ES (priėmimas)

3 klausimas – Akcizų įstatymo projektas. (Balsai salėje) Ačiū. Klausimas baigtas. Pradėjome naują projektą. Prašom. Kolega G.Šivickas. Prašom į tribūną.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo komitete yra gauti Teisės departamento, Seimo narių A.Butkevičiaus, G.Šivicko, J.Veselkos, D.Prunskienės pasiūlymai, taip pat J.Palionio ir J.Veselkos protokolinis nutarimas. Manau, galima judėti į priekį ir svarstyti pasiūlymus atskirai pagal straipsnius.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš eilės. 1 straipsnis. Pastabų nebuvo?

G.ŠIVICKAS. Nėra.

PIRMININKAS. Galima priimti 1 straipsnį? Nereikia kalbėti dėl balsavimo motyvų? Priimta. Įstatymo paskirties straipsnis priimtas.

2 straipsnis – “Akcizų objektas”.

G.ŠIVICKAS. Nėra pasiūlymų.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū? Priimta.

3 straipsnis – “Pagrindinės šio įstatymo sąvokos”. (Triukšmas salėje)

G.ŠIVICKAS. 3 straipsnio ketvirtojoje dalyje yra…

PIRMININKAS. Kolegos! Minutėlę. Prašom.

G.ŠIVICKAS. 3 straipsnio 4 dalyje yra Teisės departamento pastabos. Į jas yra atsižvelgta ir pritarta. Taip pat yra mano ir A.Butkevičiaus pasiūlymas žodį “garantija” pakeisti į “laidavimą” pagal Civilinį kodeksą.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jeigu komitetas priima, tai mums dėl Teisės departamento pastabos nereikėtų balsuoti. Dabar yra jūsų pačių siūlymas, t.y. 3 straipsnio 4 dalis.

G.ŠIVICKAS. Kaip minėjau, pagal Teisės departamento pastabas siūloma suderinti sąvokas su Civiliniu kodeksu. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar dėl kiekvieno siūlymo turi būti 29 Seimo narių pritarimas. Ar tiek yra? Prašom pakelti rankas. Ar yra tikrai visuotinis pritarimas, kad tai svarstytume? Kažkaip per mažai. Aš siūlau balsuoti mygtukais. Kas už tai, kad būtų palaikytas teikimas, dar ne pati pataisa, bet teikimas?

51. Pakanka. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti kolegų A.Butkevičiaus ir G.Šivicko pataisai? Galime pritarti? Pritarta. Ar tokiu atveju galime priimti visą 3 straipsnį, kuriame yra išdėstytos sąvokos?

G.ŠIVICKAS. Galima.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū. Priimtas.

4 straipsnis. Ar buvo pastabų?

G.ŠIVICKAS. Pastabų nėra, galime priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti 4 straipsnį, niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis – “Akcizais apmokestinamų prekių sandėlių registravimas”.

G.ŠIVICKAS. Pastabų negauta.

PIRMININKAS. Galime priimti? Priimta. Ačiū. 6 straipsnis. Matau, yra pastabų. Prašom trumpai drūtai.

G.ŠIVICKAS. Pagal Teisės departamento pastabas yra A.Butkevičiaus ir mano pasiūlymas, t. y. suderinta su 3 straipsnio 4 dalimi dėl “laidavimo” sąvokos pakeitimo, vietoj “garantijos”. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš tikiuosi, yra 29 balsai, kad galėtume nagrinėti? Yra. Tvarka. Ačiū. Formaliai nebalsuojame. Ar pritariame šioms pataisoms, ar reikia dėl kiekvienos balsuoti? Čia yra vienam straipsniui dvi pataisos. Dėl kiekvienos reikia ar abi kartu galime priimti? Galime priimti? Abi pataisos priimtos.

Dabar dėl viso 6 straipsnio ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Galime priimti 6 straipsnį? Priimtas. Ačiū.

7 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. 7 straipsniui taip pat yra Teisės departamento išvados. Jų pagrindu yra pateiktas A.Butkevičiaus ir G.Šivicko siūlymas. Siūlyčiau pritarti toms pataisoms.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 29 Seimo nariai, pritariantys pataisos teikimui, tikiuosi, yra. Nesiginčijame. Ar sutinkame, kad būtų padaryta pataisa pagal Teisės departamento siūlymą? Sutinkame. Ačiū. Ar galime priimti visą 7 straipsnį? Priimtas.

8 straipsnis – “Mokestinis laikotarpis ir akcizų deklaracijos pateikimas”.

G.ŠIVICKAS. Pataisų negauta. Siūlyčiau priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti šį straipsnį? Priimtas. Ačiū.

9 straipsnis – “Mokėtinos akcizų sumos apskaičiavimas”.

G.ŠIVICKAS. Pataisų negauta.

PIRMININKAS. Galime priimti šį straipsnį? Priimtas. Ačiū.

10 straipsnis – “Mokesčio mokėjimo tvarka”.

G.ŠIVICKAS. Pataisų negauta, galime priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti. Ačiū.

11 straipsnis – “Apskaičiuotos akcizų sumos nurodymas prekių pardavimo dokumentuose”. Galime priimti?

G.ŠIVICKAS. Galime. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimtas. 12 straipsnis – “Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikinojo atidėjimo režimas, gabenimas”. Galime priimti?

G.ŠIVICKAS. Galima.

PIRMININKAS. Ačiū. 13 straipsnis. Man atrodo, čia yra pataisų. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Dėl 13 straipsnio yra Teisės departamento išvada. Kadangi yra tiksliai suformuluotas pasiūlymas, komitetas pritarė. Siūlyčiau pritarti Teisės departamento išvadai.

PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti tai pataisai? Gerai. 13 straipsniui daugiau pataisų neturime?

G.ŠIVICKAS. Ne.

PIRMININKAS. Ar galime visą 13 straipsnį su šia pataisa, kuriai pritarėme, priimti? Priimtas. Ačiū.

14 straipsnis – “Nepagrįstai sumokėtų išieškotų akcizų grąžinimas”.

G.ŠIVICKAS. Pataisų negauta. Galima priimti.

PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? 14 straipsnis priimtas.

15 straipsnis – “Akcizų sumokėjimo kontrolė”.

G.ŠIVICKAS. Pataisų negauta, galime priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti. Ačiū. Priimtas.

16 straipsnis. Yra pataisų. Straipsnis vadinasi “Atsakomybė”. Prašom, pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. 16 straipsniui yra Teisės departamento išvados. Jų pagrindu yra pateiktas A.Butkevičiaus ir mano pasiūlymas. Siūlau pritarti. Tai yra daugiau sąvokos išaiškinimas, už ką mokami delspinigiai, ir kad delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Pirmiausia formaliai. Ar neprieštaraujame, kad būtų svarstoma? Ačiū. Ar galime šitai pataisai pritarti? Pritarta. Ir jeigu 16 straipsniui daugiau pastabų nėra, gal galime jį visą priimti? Priimtas. Ačiū.

17 straipsnis. Tai jau II skyrius. 17 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų negauta, galime priimti.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti šiam straipsniui, kuris vadinasi “Alui taikomi akcizo tarifai”? Priimtas.

18 straipsnis – “Vynui iš šviežių vynuogių taikomi akcizo tarifai”. Nebuvo pastabų?

G.ŠIVICKAS. Pataisų negauta, galime priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti. Ačiū. 19 straipsnis – “Kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizo tarifai”. Ar buvo pastabų?

G.ŠIVICKAS. Pataisų nėra, galime priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti. Ačiū. Priimtas. 20 straipsnis – “Tarpiniams produktams taikomi akcizo tarifai”.

G.ŠIVICKAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Ačiū. Galime priimti? Negirdžiu prieštaravimų. Priimtas.

21 straipsnis – “Etilo alkoholiui taikomi akcizo tarifai”.

G.ŠIVICKAS. 21 straipsniui yra du pasiūlymai, t.y. A.Butkevičiaus, G.Šivicko ir J.Veselkos. Tai yra midaus trauktinėms taikomas akcizo tarifas. J.Veselkos pasiūlyta nuo 2004 m. sausio 1 d. taikyti 2000 litų akcizo tarifą už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Komitetas yra apsisprendęs vis dėlto pritarti A.Butkevičiaus ir G.Šivicko pataisai, kad nėra tikslinga kelti šio tarifo, nes yra protokolinis nutarimas, kad Seimas įpareigoja Vyriausybę derėtis dėl nacionalinio gėrimo. Todėl siūlyčiau palaikyti A.Butkevičiaus ir G.Šivicko pasiūlymą, o J.Veselkos siūlymui nepritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, dabar mums reikės vėl balsuoti. Pirmas siūlymas, ar pradedame svarstyti kolegų A.Butkevičiaus ir G.Šivicko siūlymą? Prašom balsuoti. Tam reikia 29 balsų. Prašom. Komitetas yra pritaręs. Ar pradedame svarstyti kolegų A.Butkevičiaus, G.Šivicko siūlymą 21 straipsniui? Reikia 29 balsų.

68. Pakanka. Tada iš eilės. Pataisa yra 21 straipsnio 2 daliai. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime šią pataisą priimti? Priimta.

Mielieji kolegos, dabar antroji pataisa. Tai kolegos J.Veselkos. Nereikia? Atsisakoma. Ačiū. Darbas palengvėja. Ar galime priimti visą 21 straipsnį? Galime dabar priimti? Ačiū. Priimtas.

22 straipsnis – “Specialūs atvejai, kai etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai atleidžiami nuo akcizų”.

G.ŠIVICKAS. Pataisų negauta, galime priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti šį straipsnį? Priimtas.

23 straipsnis – “Denatūruotas etilo alkoholis, kuriam netaikomas akcizas”.

G.ŠIVICKAS. Pataisų negauta, galime priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti. Ačiū. Priimtas.

24 straipsnis – “Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimas banderolėmis”.

G.ŠIVICKAS. Pataisų negauta.

PIRMININKAS. Galime priimti? Priimtas.

II skirsnis, skirtas tabakui. 25 straipsnis – “Cigaretėms taikomi akcizo tarifai”.

G.ŠIVICKAS. Pataisų negauta, galime priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti? Priimtas. 26 straipsnis – “Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizo tarifai”.

G.ŠIVICKAS. Pataisų negauta, siūlau priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti? Priimtas. 27 straipsnis – “Apdoroto tabako ženklinimas banderolėmis”. Nėra pastabų, galime priimti?

G.ŠIVICKAS. Pataisų negauta, galime priimti.

PIRMININKAS. Priimtas. 28 straipsnis – “Maksimali cigarečių pardavimo kaina”.

G.ŠIVICKAS. Pataisų negauta, galime priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti? Priimtas.

III skirsnis. Kuras. 29 straipsnis – “Variklių benzinui, jo pakaitalams ir priedams taikomi akcizo tarifai”. Ar buvo pastabų?

G.ŠIVICKAS. Nėra pataisų, galime priimti.

PIRMININKAS. Nematau prieštaravimų. Galime priimti 29 straipsnį? Priimtas.

30 straipsnis – “Žibalui, jo pakaitalams ir jo priedams taikomi akcizo tarifai”.

G.ŠIVICKAS. Pataisų nėra, galime priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti? Priimtas. 31 straipsnis – “Gazoliams, jų pakaitalams ir priedams taikomi akcizo tarifai”. Čia yra pataisų. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Taip, yra gerbiamojo J.Veselkos pataisos. Jis siūlo gazoliams taikyti 660 Lt akcizo tarifą, o projekte yra numatyta 720. Mes komitete anksčiau esame svarstę pono J.Razmos pasiūlymą. Tiesa, buvo 640. Ir komitetas nepritarė, ne vis dėlto iki 2004 metų reikia prisitaikyti prie minimalių Europos Sąjungos reikalaujamų akcizų tarifų. Todėl, manome, akcizo dydžio išdėstymas proporcingai… turės mažesnių pasekmių kitų metų kainų didėjimui. Todėl siūlome nepritarti J.Veselkos siūlymui.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, formalus veiksmas. Dabar turime patvirtinti, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys kolegos J.Veselkos siūlymą. Prašom balsuoti, ar yra remiantys. 42 yra pakankamai. Tada kolegą J.Veselką prašyčiau motyvuoti. J.Veselka. Prašom. Kur jis dingo? J.Veselka – pasiūlymo autorius.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, štai pažiūrėkime: tabakui, nuo kurio akcizo didėjimo nukenčia tik tabako fabrikas ir rūkoriai, t.y. geriau saugo savo sveikatą… mūsų derybininkai nusidera, kad akcizas būtų didinamas iki 2009 metų. Apskritai niekam nuostolių nebūtų, teigiamiau paveiktų, jeigu būtų greičiau didinamas iki 2004 metų. Čia užsienio kompanija pramuša sau pereinamąjį laikotarpį. Visi derybininkai – valio! Seimas – valio! Čia užsienio kompanija.

Dabar dėl degalų akcizų. Gerbiamieji, čia prasideda viskas. Lyginant mūsų akcizą su akcizo didinimu Vokietijoje, mūsų akcizas, palyginti su asmeninėmis pajamomis, jau 4 kartus didesnis negu Vokietijoje. Tai viena. Antra, visa tai įeina ir į produkcijos savikainą, t.y. mažiname konkurencingumą. Jokių kitų argumentų, kodėl reikia kelti akcizą, nerandu, o tik tą, kad užsienio šalys to reikalauja. Atleiskite. Mes turime rūpintis savo ekonomika. Ne kartą sakė ir beveik visos Seimo partijos sako, svarbiausia mums tvarkytis viduje. Staiga užsienis reikalauja ir jokie argumentai netinkami. Netikslinga kelti akcizą, reikia tvirtinti mūsų prekių konkurencingumą Europos Sąjungos ir pasaulio rinkose. Todėl skubėti tvirtinti akcizą nereikia. Jeigu reikia Europos Sąjungai, mes galime jiems kompensuoti už tą benziną, kurį jie pirks pas mus, tai yra ne iš jų laukti malonių, o jiems galime suteikti malones. Reikėtų įpareigoti derybininkus derėtis ne dėl cigarečių, o dėl degalų. Todėl siūlau palaikyti mano siūlymą, kad ne taip smarkiai didintume tą akcizą, tuo labiau kad mes vėl mokėsime kompensacijas. Surenkam, vėl mokam ir grąžinam. Kam tokie judėjimai labai reikalingi? Tik kad biurokratai tvarkytų. Todėl siūlau palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys kalba už, vienas – prieš. J.Razma – už. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kai mes svarstėme šį projektą komitetuose, man nesusidarė įspūdis, kad Vyriausybės atstovai būtų ką nors energingo nuveikę, siekdami derybose palankaus rezultato, kad būtų ilgesnis akcizo dyzeliniam kurui didinimo terminas.

Žinoma, kai staigiau keliame, mes skriaudžiame savo vežėjus, skriaudžiame mūsų piliečius, kurie vartoja šią kuro rūšį. Todėl manęs neįtikino ir pono G.Šivicko, ir kitų argumentai, kad šiandien yra jau tokia tvirta Europos Komisija, Europos Komisijos institucijų pozicija dėl to, kad reikia neduoti ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Todėl frakcijos vardu siūlau padaryti pertrauką, kad mes dar tiksliau galėtume išaiškinti visas aplinkybes, ar nėra galimybių derybų būdu iškovoti geresnes sąlygas. Prašau Seimo Pirmininką teikti balsuoti dėl pertraukos iki kito plenarinio posėdžio.

PIRMININKAS. A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau priminti ponui J.Razmai praeitos kadencijos laikotarpį. Tada Finansų ministerija ir Vyriausybė siūlė padidinti akcizų tarifą, bet nebuvo didinama dėl to, nes Biudžeto ir finansų komitete buvo aiškiai pasakyta: nereikia didinti, nes artėja rinkimai į Seimą, ateis naujas Seimas, tegul jis ir didina. Tai yra vienas dalykas.

Antras svarbus momentas yra tas, kad euroderybininkai mums nenurodo, koks turi būti tarifo dydis, ar 720, ar, 660, bet jie aiškiai pasako, kad 2004 metais turės būti (tai priklausys nuo euro Europos Sąjungos valstybėse stiprumo) 1100 litų. Kyla klausimas: ar mes dabar palaipsniui kiekvienais metais didiname, ar 2004 metais rinkoje sukeliame tam tikrą ekonominį šoką? Vis dėlto siūlau nepritarti tai pataisai.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, yra vienas procedūrinis keblumas: dabar negaliu pasiekti Seimo Pirmininko, į kurį kreipėsi J.Razma. Ar galime toliau dirbti normalia tvarka, iki atsiras Seimo Pirmininkas, ar kaip nors kitaip elgsimės? (Balsai salėje) Prašom tiksliai formuluoti savo prašymus. J.Razma.

J.RAZMA. Matyt, jūs taip solidžiai atrodote, jog aš jus palaikau Seimo Pirmininku.

PIRMININKAS. Labai ačiū, bet prašom…

J.RAZMA. Aš, aišku, kreipiausi į posėdžio pirmininką.

PIRMININKAS. Ačiū.

J.RAZMA. Manau, jam buvo malonu išgirsti tą komentarą, todėl jis padarė tą pertrauką.

PIRMININKAS. Dar kartą suteiksiu žodį, kad galėtumėte taip pasakyti. Mielieji kolegos, kadangi opozicinei frakcijai reikia tik penktadalio posėdžio dalyvių, tai nesunkiai galiu prognozuoti, kad bus susitarta dėl pertraukos. Siūlau kompromisinį sprendimą. Tuos dalykus, dėl kurių bus ginčų, nukelkime į kitą posėdį, o šiandien baikime priiminėti pastraipsniui tuos straipsnius, dėl kurių ginčų nėra. Gerbiamasis Jurgi, galime taip susitarti? (Balsai salėje) Gerai. Tada 31 straipsnį dedame į šoną.

32 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. “Skystajam kurui, mazutams, jų pakaitalams ir priedams taikomi akcizo tarifai”. Galime priimti?

G.ŠIVICKAS. Galima.

PIRMININKAS. 33 straipsnis – “skirtiems naudoti kaip degalai variklių kurui, naftos, dujų ir dujiniams angliavandeniliams, jų pakaitalams bei priedams taikomi akcizo tarifai”. Nėra pastabų?

G.ŠIVICKAS. Yra J.Veselkos pataisa: vietoj siūlomų 200 litų už 1000 litrų akcizo yra siūloma 170 litų už 1000 litrų. Komitetas nepritarė šiai pataisai, nes tarp įvairių kuro rūšių yra tam tikras balansavimas ir proporcingumas. Taip pat teko kalbėti su Dujininkų asociacija, kuri neprognozuoja kainų padidėjimo. Dėl akcizų didėjimo turėtų padidėti 3 centais, bet Dujininkų asociacija sutinka su tokiu skaičiumi ir neprieštarauja. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, gal ir šį straipsnį atidedame, nes vis tiek reikia… Ar ne tiek svarbu? (Balsai salėje) Ar Julius atsiima siūlymą? J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Kadangi taip pat kalbėjausi su Suskystintų dujų vartotojų asociacija, kuri nesipriešino nedideliam padidinimui, tai galiu šitą atsiimti, nes gazolis yra kur kas svarbiau negu šis, nes čia yra nedidelis augimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi autorius atsiima, ar galime bendru sutarimu priimti 33 straipsnį? Priimta.

34 straipsnis – “Kuro kodai”. Galime priimti?

G.ŠIVICKAS. Galima.

PIRMININKAS. Nėra pastabų? “Kuro kodai”. Nėra?

G.ŠIVICKAS. Ne, pataisų nėra. Galima priimti.

PIRMININKAS. Galima priimti. Ačiū. 35 straipsnis – “Akcizų už kurą skaičiavimo metodas”.

G.ŠIVICKAS. Pataisų nėra. Galima priimti.

PIRMININKAS. Nėra pastabų. Galima priimti? Ačiū. Priimta.

36 straipsnis – “Specialūs atvejai, kai kuras atleidžiamas nuo akcizų”. Čia, atrodo, yra Teisės departamento.

G.ŠIVICKAS. Taip, yra Teisės departamento pastabų. Jų pagrindu yra siūloma A.Butkevičiaus ir G.Šivicko pataisa. Iš tikrųjų nėra labai aišku, kaip laivai ir lėktuvai gali vykdyti valstybines ir savivaldybių funkcijas. Todėl mūsų pataisos tikslas yra išaiškinti, kad laivai ir lėktuvai naudojami toms funkcijoms vykdyti. Siūlyčiau pritarti pataisai.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš vis tiek formaliai turiu paklausti. Ar yra 29 balsai, kurie pritaria šios pataisos svarstymui? Yra? Yra. Ačiū.

Tada antras klausimas. Ar galime pritarti šiai pataisai?

Galim? Pritariam. Ar galime visą 36 straipsnį su šia pataisa priimti? Galim? Priimta. Prašau. Priimam? Ačiū.

37 straipsnis – “Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimas, tiekimas ir naudojimas”.

G.ŠIVICKAS. Dėl 36 straipsnio buvo Teisės departamento išvada. Iš esmės yra atsižvelgta, bet yra kitų pasiūlymų dėl 40 straipsnio, todėl galima judėti toliau. 36 straipsniui siūlau pritarti.

PIRMININKAS. 36 straipsniui mes pritarėm su Teisės departamento išvada. Jeigu reikia pagal tai pataisyti kitą, tai laikykim, kad tai yra redakcinis taisymas. 36 straipsnis priimtas.

37 straipsniui lyg nėra pataisų?

G.ŠIVICKAS. Nėra pataisų. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Galim priimti? Ačiū.

Ir lieka III skyrius “Baigiamosios nuostatos”. 38 straipsnis – “Įskaitymas į biudžetą”.

G.ŠIVICKAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Galima priimti? Ačiū. Priimta. 39 straipsniui yra pastabų ir pataisų, gal mes jį taupydami laiką iškart atidedam, nes vis tiek keletą atidedam? Ne. Gerbiamasis pranešėjau, prašau tada viską iš eilės.

G.ŠIVICKAS. Čia yra A.Butkevičiaus ir G.Šivicko pataisa kaip kompromisas su Kaimo reikalų komitetu dėl grąžinimo ir kompensavimo. Būtent “kompensavimas” labai neaiškus apibrėžimas, todėl mes kompensavimą papildome, kad tai yra grąžinimas. Tai yra 100% grąžinamas akcizas. Aiškesnis terminas. Siūlyčiau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, vėl klausiu, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų kolegų A.Butkevičiaus ir G.Šivicko pataisos svarstymui? Yra? Ačiū. Ar galima šią pataisą priimti? Prašau. Gerai, jeigu yra abejonių, tuomet balsuojam. Balsuojam. Ar pritariam siūlymui svarstyti kolegų A.Butkevičiaus, G.Šivicko pataisą, parengtą pagal Teisės departamento siūlymus ir suderintą su Kaimo reikalų komitetu?

Už – 63. Yra. Mielieji kolegos, noriu paklausti, ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šios A.Butkevičiaus, G.Šivicko pataisos, ar galim… Yra? Kolega A.Matulevičius nori kalbėti dėl šios pataisos? Ar galim bendru sutarimu? Galim. Tuomet pataisai pritarta. Yra kolegės K.Prunskienės siūlymas.

G.ŠIVICKAS. Taip, yra.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Yra pasiūlymas, kad akcizo už įsigytą gazolį, skirtą naudoti reguliariam vietinio susisiekimo keleiviniam kelių transportui, maršrutams, nustatytiems savivaldybių, išskyrus maršrutinius taksi, kompensavimas būtų pagal autobusų kuro sunaudojimo technines charakteristikas. Na, komitetas šiai pataisai nepritaria, nes vis dėlto konkurencinės sąlygos yra lygiai tokios pačios su maršrutiniais taksi. Taip pat paskaičiuota, kad tokiam kompensavimui reikėtų apie 24 mln. Lt per metus. Iš tiesų Finansų ministerija neatmeta, kad esant galimybei kitais metais ar panašiai galima grįžti prie to klausimo.

Kitas dalykas. Čia prašoma ne tik padidėjusio akcizo dalies, bet viso akcizo dalies. Bet anksčiau, praeitoje kadencijoje, buvo spręsta, ar pasirinkti akcizo grąžinimą, ar PVM sumažinimą, ir buvo pasirinktas PVM sumažintas dydis iki 5%. Taip pat yra tarpšakinė konkurencija. Lygiai taip pat tuomet reikėtų spręsti grąžinimo problemą geležinkeliams už dyzelinį kurą. Lygiai taip pat biudžetas stipriai nukentėtų. Be to, Europos Sąjungoje būtų sunkiai deramasi dėl transporto skyriaus uždarymo. Todėl siūlyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, vėl formaliai mes turim balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų kolegės K.Prunskienės pataisos nagrinėjimui? Prašom balsuoti.

Už – 34 Seimo nariai. Prašau, gerbiamoji Kazimiera, tarti žodį.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti mano teikiamai pataisai, kad akcizų grąžinimas už dyzelinį kurą būtų pritaikytas taip pat ir reguliariam vietinio susisiekimo keleiviniam kelių transportui, būtent savivaldybių nustatytiems maršrutams. Mes puikiai žinom, kaip sunkiai verčiasi keleivinis autobusų transportas, kiek metų valstybė, primetusi dalį socialinių funkcijų pervežti lengvatiniu būdu tam tikrą kontingentą keleivių, negrąžino šiai sričiai šimtų milijonų litų. Daugelis šių įmonių dirba nuostolingai. Jau per pirmą pusmetį apie 20 mln. yra nuostolių, o jeigu dar pabrangs degalai, tai paprasčiausiai daugelis maršrutų, ypač kaimo vietovėse, kur važinėja nedidelis srautas keleivių, paprasčiausiai nunyks. Norint sudaryti galimybę dar labiau nebloginti keleivių pervežimo miesto ar priemiesčio maršrutais, mes tikrai neturėtume branginti degalų, kitaip tariant, pritaikyti tą pačią nuostatą. Aš sutinku, kad ta nuostata gali būti formuluojama, kaip kad neseniai mes sutarėm, ne kompensavimas, o grąžinimas. Bet tikrai siūlau palaikyti. Nematau, kad Europoje bus dėl to problemų.

PIRMININKAS. Kolega A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto šiandien savivaldybės pačios gali dotuoti autobusų parkus ir skirti dotacijas ypač nuostolingiems maršrutams. Antra. Priėmus šią pataisą, kas ves apskaitą ir kas galės kontroliuoti, kiek to kuro yra sunaudojama, tarkim, tam tikriems maršrutams. Trečia. Vis dėlto bus pažeista konkurencija tarp privataus verslo ir valstybės sektoriaus įmonių. Nes tokios pataisos tiesiog sudaro galimybes nesąžiningam verslui ir sudaro nevienodas konkurencines sąlygas. Siūlau vis dėlto nepriimti šios pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū, mielieji kolegos, prašom registruotis ir balsuosim. Kolegos, registracija. Prašom registruotis tik už save.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Prašom dar kartą registruotis. Kolegos, prašom registruotis. Vienas Seimo narys užsiregistravęs išėjo, o mes nesitikėdami, kad jis sugrįš, jį išbraukėm, dabar atstatysim. Prašau registruotis. Kolegos, registracija.

98 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Balsuosime dėl K.Prunskienės pataisos Akcizų įstatymo 39 straipsniui. Kas remia šią pataisą, balsuoja už, kas mano, kad ji nereikalinga, tas balsuoja kitaip. Balsavimas pradėtas.

Už – 33, prieš – 32, susilaikė 28. Nepritarta. Gerbiamieji kolegos, ar galime dabar priimti visą 39 straipsnį? Galime. Priimta.

40 straipsnis “Baigiamosios nuostatos”. Ar buvo pataisų?

G.ŠIVICKAS. Taip, yra A.Butkevičiaus ir G.Šivicko pataisa. Čia, kaip minėjau, yra rastas kompromisas su Kaimo reikalų komitetu dėl dyzelinių degalų panaudojimo žemės ūkyje kompensavimo. Visa problema ta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo liepos 1 d., t.y. nuo metų vidurio, ir nėra techninių galimybių, kad mažmenininkai administruotų akcizų mokestį. Ta techninė galimybė daugmaž atsiras liepos 1 d., kai bus leidžiama steigti (…) sandėlius. Mūsų kompromisas yra tas, kad kitais metais grąžinimo sistema Vyriausybės būtų supaprastinta ir nuo 2003 metų sausio 1 d. būtų nulinis tarifas. Siūlau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria pačios pataisos svarstymui? Yra? Nebūtina balsuoti? Ačiū. Ar galime priimti šią pataisą? Priimam. Ačiū. Ar galime priimti visą 40 straipsnį? Nereikia balsuoti? Priimta.

Mielieji kolegos, konstatuoju, kad iš 40 straipsnių yra priimti 39 straipsniai ir yra dar protokolinis sprendimas. Tai gal, jeigu jau darome darbą, tai padarykime maksimaliai iki pabaigos ir po to grįšime prie to ginčijamo dalyko. Prašome dėl protokolinio sprendimo, kurį teikia kolegos J.Palionis ir J.Veselka.

G.ŠIVICKAS. Yra Seimo narių J.Palionio ir J.Veselkos protokolinis sprendimas. Komitetas jam pritarė. Seimas rekomenduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti UAB “Lietuviškas midus” visokeriopą pagalbą, kad ši bendrovė ne vėliau kaip iki 2004 m. įsiteisintų nacionalinio gaminio statusą. Šį sprendimą siūlome priimti kartu su naujuoju Akcizų įstatymu. Ačiū.

PIRMININKAS. Pranešėjau, nacionalinio gaminio ar nacionalinio gamintojo?

G.ŠIVICKAS. Gamintojo, atsiprašau.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu priimti tokį protokolinį sprendimą? Galime priimti? Priimta. Ačiū. Ir aš tada dar sykį siūlyčiau grįžti prie 31 straipsnio. Ar gerbiamasis J.Razma po to, kai priimti visi straipsniai, reikalaus pertraukos? Prašom. Dar kartą kolega J.Razma.

J.RAZMA. Iš tiesų aš manau, kad pertraukos reikėtų. Aš tikiuosi, kad per tą laiką Seimo dauguma gal atkreiptų dėmesį į opozicinių frakcijų nuomonę, įvertintų, kaip darniai ir gražiai opozicija parėmė visus kitus straipsnius, ir sutiktų su kompromisiniu J.Veselkos siūlymu nustatyti mažesnį akcizą. Bet tam iš tiesų reikia pertraukos, kad būtų galima pasitarti, padiskutuoti. Manau, kad dabar balsuodami mes to nepajėgsime padaryti. Todėl teikiu balsavimui, kaip buvo parašyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Tuoj balsuosime, bet dar grįžtame prie to nelemto protokolinio nutarimo – “gaminio” ar “gamintojo”. Pranešėjas tvirtina, kad vis dėlto “gaminio”. Tai gal parašome “gaminio”, o skliaustuose “gamintojo”. Ne? Gaminio. Gerai. Sutariame.

Mielieji kolegos, prašome registruotis ir balsuosime. Registruojamės ir balsuosime dėl kolegų konservatorių siūlymo padaryti pertrauką konkrečiai dėl 31 straipsnio. Pertrauka, žinoma, būtų iki kito posėdžio, o kitas posėdis gali būti (taip jau bent Seimo valdyba prognozuoja) kitą antradienį.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Penktadalis yra kiek – 19? Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka, kaip siūlė kolega J.Razma, dėl 31 straipsnio? Pertrauka iki kito Seimo posėdžio. Prašome balsuoti.

Už – 36, prieš – 48, susilaikė 5. Pakanka balsų padaryti pertrauką. Taigi, mielieji kolegos, šitą didįjį klausimą šiandien baigėme ir artimiausiame posėdyje prie jo grįšime. Aš siūlau komitetui vis dėlto dar kartą pasvarstyti tą dalyką, pasakyti savo nuomonę ir tada įtrauksime į darbotvarkę.

Gerbiamieji kolegos, mes šiek tiek sutaupėme laiko, ir aš siūlau dabar iš eilės imtis rezervinių klausimų. Ar kolega D.Barakauskas yra?

Pirmas rezervinis klausimas – Seimo nutarimas “Dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo”. Projekto registracijos Nr.IXP-800(3). Pranešėjai: kolega D.Barakauskas – Ekonomikos komiteto vardu, J.Raistenskis – Aplinkos apsaugos komiteto vardu. Minutėlę, prašom. Kolega A.Poplavski.

A.POPLAVSKI. Aš norėčiau dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau šiek tiek grįžti prie anksčiau svarstyto įstatymo, t.y. prie Vartotojų teisių gynimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Noriu pranešti, kad balsuojant, kai buvo priimtas šis įstatymas, aš balsavau prieš. Nežinau, dėl kokių priežasčių ekrane mano balsas buvo užskaitytas “už”. Šis klausimas ne kartą yra svarstytas Etikos komisijoje. Aš kreipsiuos dar kartą į Etikos komisiją, nes mano balsas buvo užskaitytas ne taip, kaip aš norėjau.

PIRMININKAS. Supratome. Mielieji kolegos, čia tikrai įdomus klausimas. Etikos ir procedūrų komisija, be abejo, svarstys, o Seimas turi apsispręsti. Jeigu išties bus galutinis sprendimas ir po Etikos ir procedūrų komisijos penkto ar šešto posėdžio, tai ar grįžtame į svarstymo stadiją, ar į pagrindinio komiteto stadiją? Aš siūlau į pagrindinio komiteto, kad išties viskas būtų švariai, teisingai padaryta. Sutinkate?

Seimo nutarimo "Dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo" projektas Nr.IXP-800(3*) (svarstymas)

O dabar imamės rezervinio klausimo. Tribūnoje – kolega D.Barakauskas. Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo”. Prašom.

D.A.BARAKAUSKAS. Ekonomikos komitetas šiuo klausimu buvo pagrindinis. Komitetas pakoregavo, pataisė ir pritarė Seimo nutarimui “Dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo” ir prašo gerbiamuosius Seimo narius balsuojant pritarti pateiktam projektui su Ekonomikos komiteto pateiktais pakeitimais. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu dabar J.Raistenskį į tribūną. Ar kas kitas Aplinkos apsaugos komiteto vardu? Nematau komiteto atstovų. (Balsai salėje) Yra? Prašom. A.Macaitis. Prašom. Man atrodo, čia yra teigiama išvada. Prašom.

A.MACAITIS. Aplinkos apsaugos komiteto vardu siūlome pritarti pateiktam projektui ir šiandien jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas diskusijose nenori kalbėti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Pritarta. Ačiū.

Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-505 (pateikimas)

Imamės antrojo rezervinio klausimo – Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-505. Pranešėja – kolegė I.Degutienė. Pateikimo stadija. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Turbūt ne vienas Seimo narys gauna daug individualių įmonių savininkų ir fizinių asmenų laiškų. Jie skundžiasi, kad yra dvigubai ar trigubai apmokestinami draudžiantis privalomuoju sveikatos draudimu. Kaip jūs žinote, dar anos kadencijos Seime buvo pakeistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnis, kuris irgi numatė dvigubą apmokestinimą draudžiant žmones, kurie dirba pagal patentą arba užsiima tam tikra kita veikla, bei valstybės lėšomis socialiniu draudimu buvo draudžiami asmenys, kurie yra pensininkai, invalidai, o pataisos dėl sveikatos draudimo iki šiol nebuvo padarytos.

Taigi, atsisakydami dvigubo ar trigubo privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo, siūlome, kad įmonės, įstaigos ir organizacijos už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis ar teikiančius vadovavimo paslaugas vadovavimo sutarties pagrindu akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius, individualios (personalinės) įmonės už individualių (personalinių) įmonių savininkus, fiziniai asmenys, įsigiję tam tikros rūšies veiklos patentus, ūkininkai ir kiti asmeninio ūkio naudotojai, taip pat asmenys, nepriklausantys išvardintiems šio straipsnio, t.y. 16 straipsnio, 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse bei įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, gali privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėti, jeigu šie asmenys yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Tai yra 5 straipsnio 4 dalis.

2 punktas. Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius, individualios (personalinės) įmonės už individualių (personalių) įmonių savininkus, fiziniai asmenys, įsigiję tam tikros veiklos rūšies patentus, ūkininkai ir kiti asmeninio ūkio naudotojai, taip pat asmenys, nepriklausantys išvardintiems šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse bei šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, gali privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėti, jeigu šie asmenys yra apdraustieji, dirbantys pagal darbo sutartis ir teikiantys vadovavimo paslaugas vadovavimo sutarties pagrindu akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, už kuriuos privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka įmonės, įstaigos ir organizacijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Paklausti nori 2 Seimo nariai. Pirmoji – S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, aišku, kalbant apie personalines įmones, ūkininkus ir panašiai yra lyg suponuojama, kad darbo užmokestis yra didelė dalis pajamų, tuo tarpu pajamos iš kitos veiklos yra mažos ir kodėl jas reikia dar kartą apmokestinti. Tačiau praktika parodė, kad situacija gali būti labai įvairi. Padarius šį pakeitimą, solidarumo principo iš esmės nelieka, nes yra daug žmonių, ne daug, bet dalis žmonių, kurie dirba, sakysim, kur nors puse etato, tuo tarpu visas savo pajamas gauna iš tos individualios veiklos, kuri lieka visiškai neapmokestinta, taigi susidaro tam tikros disproporcijos. Ar jums neatrodo, kad socialiniu požiūriu tai nebus labai teisinga?

I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų socialinis draudimas tą solidarumo principą labai išreiškia, tačiau čia draudžiamasi sveikatos draudimu ir žmogus turėtų gauti sveikatos paslaugas. Išties šiandien vieni draudžiami valstybės draudimu, kiti draudžiasi patys. Būtų viskas labai gerai įvardinta. Būtent 16 straipsnyje yra tos disproporcijos tarp 16 ir 5 straipsnių. Man atrodo, kad jūsų minėtais atvejais tiems žmonėms sveikatos draudimo paslaugos būtų tiksliau reglamentuotos.

PIRMININKAS. Ir kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre… Aš atsiprašau, gerbiamoji kolege, ar jūs, teikdama šitą pataisą, pasidomėjote, kiek lėšų neteks privalomasis sveikatos draudimas?

I.DEGUTIENĖ. Buvo oficialiai kreiptasi į Valstybinę ligonių kasą, tačiau Ligonių kasos atsakymo iki šiol dar neturiu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu? Ne. S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Aš suprantu, kolegos, kad galima teikti ir tokį siūlymą, bet vis dėlto siūlyčiau susimąstyti. Labai abejoju, ar šitas siūlymas tikrai bus teisingas tiek sveikatos draudimo požiūriu, tiek socialiniu atžvilgiu, tiek visais kitais, ypač dėl to, kad mes net nežinome, kiek prarastų Sveikatos draudimo fondas. Aš siūlyčiau vis dėlto nepritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu atveju siūlau registruotis. Kolegos, registracija. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo ir pradedame tolesnes procedūras. Registracija.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui? Kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja.

Už – 19, prieš – 15, susilaikė 18. Nepritarta. Ar galime bendru sutarimu grąžinti iniciatorei tobulinti? Sutinkame. Ačiū.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1086 (pateikimas)

Imamės 3, paskutiniojo, rezervinio klausimo – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, registracijos Nr.IXP-1086. Pranešėjas – kolega Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite jums pristatyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio įstatymo pakeitimą ir papildymą. Jis atsirado dėl to, kad svarstant vieną iš socialinio draudimo įstatymų aš pasiūliau pataisą, kuri atitiko šios dienos realijas.

Kai buvo pakeistas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, buvo atsisakyta vadinamųjų 1 ir 2 sąrašų, t.y. piliečių, kurie dirbo kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Jie turėjo teisę išeiti į pensiją 5 arba 10 metų anksčiau. Priėmus naują įstatymą, buvo pakeista nuostata, kad tiems žmonėms iki pensijos sulaukus tam tikro amžiaus laiko, t.y. 60 mėnesių, 5 metus mokama kompensacija už darbą kenksmingomis sąlygomis. Tas įstatymas jau galioja daugiau kaip 5 metai. Bet pernai mes padarėme dar vieną įstatymo pataisą, būtent pailginome išėjimo į pensiją amžių. Atsitiko taip, kad žmonės, kurie jau buvo išėję į pensiją ir gavo tą kompensaciją, t.y. rugpjūčio mėnesį jiems baigėsi tie 60 mėnesių, jiems iki pensijos dar 6 ar 8 mėnesiai, atsižvelgiant į metus. Jie prarado visas pajamas, nes Valstybinio socialinio draudimo pensija jiems bus pradėta mokėti tik po to pailginto amžiaus. Todėl ir siūlau, kad mes ištaisytume tokią mažą skriaudą, kurią mes padarėme (aš turiu omeny Seimą, ne šios kadencijos, nesvarbu). Siūlau įrašyti papildomai į tekstą “mokama iki jiems sukaks senatvės pensijos amžius”.

Sutinku su Teisės departamento išvada, kad galbūt aš persistengiau ir pasiūliau išbraukti sakinį, už kiek mėnesių priklauso išmokėti kompensaciją. Čia gali būti dviprasmybė, todėl galima palikti tuos sakinius ir papildomai įrašyti mano siūlomą formuluotę. Ačiū. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys, ne, jau du Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, kaip čia atsitiko, kad pailginote tą pensiją… Juk Vyriausybė teikė tą pusės ar kiek metų pailginimą. Kodėl nebuvo lygiagrečiai peržiūrimi ir visi įstatymai, susiję su pensijų padidinimu, nes per tuos keletą mėnesių nemažai žmonių liko nuskriausti? Ką jūs manote daryti, kad daugiau tokių atsitikimų nebūtų? Kokios koregavimo spragos priimant tuos įstatymus?

A.SYSAS. Kviečiu visiems būti budriems. Nuo mūsų taip pat priklauso, ar mes… Aš ir pats iš dalies prisiimu kaltę. Svarstant šį įstatymą turėjau omeny dar kitą dalyką, kad mes galime, jeigu sumažinsime… Jūs prisimenate, kad vienas iš siūlymų pavasarį buvo dar labiau paspartinti amžių. Mes galėjome tuos, kuriems pradėjome mokėti, anksčiau išleisti į pensiją. Manau, tai mūsų visų reikalas, kai mes priimame vieną ar kitą įstatymą, šiek tiek plačiau pasigilinti, ir ne tik tarnautojai viską turi padaryti. Dalį darbo turi padaryti ir Seimo nariai.

PIRMININKAS. Pritardamas Juliaus siūlymui kviečiu: būkime budrūs ir gudrūs. A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pirmininke, jūs tikrai pasižymite gudrumu, to niekas iš jūsų negali atimti. Norėčiau paklausti gerbiamojo A.Syso, kiek tai kainuos “Sodros” biudžetui? Ar yra padaryti skaičiavimai ir ar gautos Vyriausybės išvados?

A.SYSAS. Vyriausybės išvadų nėra gauta. Į mane jau kreipėsi keturi asmenys, vienas kreipėsi į jūsų kolegą R.Šukį. Ko gero, tokių žmonių kiekvieną mėnesį bus vis daugiau. Geriausiu atveju “Sodrai” tai kainuotų, kadangi mėnesinė išmoka yra 645 litai, apie 10 tūkstančių litų. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar pritariate po pateikimo? (Balsai salėje) Bendru sutarimu ar reikia balsuoti? Ačiū.

Noriu pranešti, kad yra Seimo Pirmininko siūlymas du projektus, kurie yra šios dienos darbotvarkėje, nagrinėti ypatingos skubos tvarka – štai šį projektą Nr.1086, taip pat vieną ratifikacinį klausimą Nr.IXP-928, bet apie tai vėliau. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai ir priimti kartu su kitais projektais, kurie bus svarstomi po pertraukos? Galima? Ačiū. Prašom. Kolega A.Klišonis turi kitą nuomonę. Prašom.

A.KLIŠONIS. Aš tikrai pritarčiau šiam įstatymo po pateikimo, bet gerbiamasis A.Sysas nepateikė skaičių, kiek tai kainuos. Manau, negalima daryti to dalyko, kol mes nežinome, kiek tai kainuos “Sodros” biudžetui. Deja, viena praktika jau buvo. Gerbiamasis A.Sysas taip pat yra “Sodros” tarybos narys ir gana gerai žino, kaip neatsakingai buvo tvarkomasi su pinigais. Pritardamas šio įstatymo esmei, aš noriu paprašyti, kad būtų pateikti skaičiai kiek tai kainuos, ir po to būtų svarstoma. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega R.Šukys – už. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, šiam projektui aš pritarčiau, nes, patikėkite, bendraujant su rinkėjais ta problema jau yra iškelta. Tarpas, kuris atsirado dabar, kai žmonės negauna, pavyzdžiui, kompensacinių išmokų už darbą kenksmingomis sąlygomis, o pensinį amžių Seimas nukėlė tolyn, susidarė, manau, dėl Seimo klaidos ir žmonės negauna tų išmokų, kurios jiems tikrai priklauso. Todėl reikėtų tą klaidą ištaisyti, ir kuo skubiau.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, Statuto 145 straipsnis sako: jeigu reikės lėšų, susijusių su biudžeto koregavimu. Šiemet koreguoti biudžeto nereikės, o kai svarstysime kitų metų biudžetą, tai ir spręsime. Todėl siūlau, jeigu reikalaujama balsuoti, balsuoti dėl ypatingos skubos. Ar reikia balsuoti, ar bendru sutarimu? Reikia. Prašom. Tada registruojamės. Kolegos, registracija. Primenu, reikia 36 balsų.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti tuos, kurie remia ypatingą skubą. Kurie mano kitaip, kitaip ir balsuoja. Prašom balsuoti. Už – 51, ypatingai skubai pritarta. Mielieji kolegos, siūlau toliau šį klausimą nagrinėti kartu su 7 kompleksiniu klausimu, t.y. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu. Tai būtų vienas trijų įstatymų paketas ir du įstatymus, jeigu Seimas juos abu priims, po to bus galima sujungti į vieną įstatymą.

Mielieji kolegos, visi klausimai, kurie buvo numatyti išspręsti iki pertraukos, išspręsti, be to, išspręsti ir rys rezerviniai klausimai. Todėl mes tikrai teisėtai ir pelnytai eisime šiek tiek atsipūsti. Pertrauka iki 12 valandos. Ačiū, kolegos.

Pertrauka

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-860(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame spalio 23 d. neeilinį plenarinį posėdį.

Nagrinėsime Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-860. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas kolega A.Butkevičius. Prašom. Priėmimas.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums yra teikiamas priimti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Noriu pasakyti, kad po svarstymo gautos Teisės departamento pastabos. Šiandien Biudžeto ir finansų komiteto nariai buvo susirinkę į posėdį ir apsvarstė Teisės departamento pasiūlymus bei pastabas. Noriu informuoti, kad į kai kurias pastabas atsižvelgta ir joms pritarta.

Trumpai norėčiau sustoti prie tų pastabų, kurioms komiteto nariai nepritarė. Teisės departamentas siūlo, kad iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinimo ir 1 dalies redakcijų… savivaldybių fizinių asmenų pajamų mokestis… galima suprasti, kad kalbama apie savivaldybių mokamų fizinių asmenų pajamų mokestį, todėl reikėtų patikslinti minėtą redakciją. Mes nepritarėme dėl to, kad ši redakcija yra patikslinta kitame straipsnyje, ir nenorime antrą kartą tų pačių minčių perrašyti į kitą straipsnį.

Taip pat nepritarta Teisės departamento išvadai, kurioje sakoma, kad 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl ateinančių metų Seimo ar Vyriausybės numatomų sprendimų reikia derinti su Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos teisės sistemoje normų galiojimas į ateitį numatomiems faktams nereguliuojamas. Vis dėlto Biudžeto ir finansų komitetas negali pritarti šiam pasiūlymui, nes jis prieštarautų Biudžetinės sandaros įstatymo 33 straipsniui, kuris numato, kad Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl ko keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai, Finansų ministerija bei savivaldybių vykdomosios institucijos įstatymų nustatyta tvarka patikslina valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus. Visiems kitiems pasiūlymams buvo pritarta.

Siūlome priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių išsakyti nuomonę? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. 1 straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio ar yra norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų? Taip pat nėra. Ar galėtume priimti 2 straipsnį? Ačiū. 2 straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio ar būtų norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų? Nėra. Yra. Gerbiamoji K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano pastaba dėl šio straipsnio nėra subrandinta per ilgesnį laikotarpį analizuojant metodikos panaudojimo rezultatus. Tačiau kalbant apie fizinių asmenų pajamų mokestį, jau susidariusi bazė…

PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerbiamoji pranešėja, dar kartą atsiprašau. Jūs kalbate dėl…

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš kalbu dėl 3 straipsnio 2 dalies, turbūt dėl 2 punkto.

PIRMININKAS. Bet 1 straipsnis jau priimtas. Mes kalbame apie 3 straipsnį, t.y. “Įstatymo pripažinimas netekusiu galios”. Kad nuo 2002 m. sausio 1 d. netenka galios Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių įtvirtinimo 2001 m., 2002 m., 2003 m. įstatymas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Jūs galėsite kalbėti dėl viso įstatymo. Klausčiau, ar būtų norinčių dėl 3 straipsnio išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Gerbiamoji Prunskiene, ar jūs norėtumėte pasakyti nuomonę? Kolega V.Rinkevičius – dėl viso įstatymo.

V.RINKEVIČIUS. Aš pritariu šiam įstatymui ir kviečiu kolegas balsuoti, nes tai yra kur kas tobulesnė metodika. Kai kurioms savivaldybėms pajamos padidės ir tolygiau bus paskirstytos tarp atskirų rajonų pagal jų poreikius, pagal valstybės deleguotų funkcijų vykdymą reikalingos lėšos. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nėra. Todėl, kolegos, prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-860, būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas.

Už – 55, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-860, priimtas.

Estijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl kelto "Estonia" bei jį papildančio protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-928 (svarstymas)

Nagrinėjame Estijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl kelto “Estonia” bei jį papildančio protokolo ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-928. Pranešėjas – Žmogaus teisių komiteto narys A.Lydeka. Kolega J.Utovka.

J.UTOVKA. Dėl Estijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl kelto “Estonia” bei jį papildančio protokolo ratifikavimo įstatymo projekto Žmogaus teisių komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Nutarta pritarti projektui bendru sutarimu. Pastabų, pasiūlymų ir pataisų nėra.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai Utovkai, kuris išsakė Žmogaus teisių komiteto nuomonę. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto nuomonę pasakyti… Nematydamas čia užregistruoto kolegos Č.Juršėno, klausčiau, kas Užsienio reikalų komiteto vardu galėtų nuomonę pristatyti? Prašau, V.Stankevič.

V.STANKEVIČ. Užsienio reikalų komitetas nagrinėjo šį klausimą, jokių neaiškumų nebuvo. Visi balsavo už. Prašome pritarti.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų? Kolega V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Praėjusią savaitę pas mus buvo Estijos parlamentarų delegacija ir aš paklausiau Estijos parlamentarų apie šią kelto “Estonia” istoriją. Paklausiau, ar Estijos parlamentas yra ratifikavęs šią sutartį ir kaip jie vertina ją. Jeigu mane teisingai informavo kolegos estai, jie dar neratifikavo tos sutarties, ir apskritai kelto “Estonia” katastrofos priežastys nėra iki galo išaiškintos, nėra iki galo žinomos. Dėl nevisiškai suprantamų priežasčių norima užkirsti kelią toliau aiškintis, todėl aš pasisakau prieš ir balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas kolega pasisakė prieš. Už nėra norinčių pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Todėl, kolegos, prašau registruotis ir balsuosime. Kolega, jūs galėjote diskusijai užsirašyti. Tokia procedūra yra numatyta Statute. Dabar svarstymo stadija. Registruojamės.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kolegos, klausčiau, ar galime šiam įstatymo projektui pritarti po svarstymo? Projektas Nr.IXP-928. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo.

Už – 43 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 10. Pritarta po svarstymo. Šį įstatymo projektą Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Tam reikėtų 36 narių palaikymo. Todėl, kolegos, kviečiu balsavimu išreikšti pritarimą arba nepritarimą šiam siūlymui. Prašome balsuoti. Ar pritariame šio įstatymo projekto svarstymui ypatingos skubos tvarka, kurią siūlo Seimo Pirmininkas?

Už – 35, prieš – 6, susilaikė 17. Siūlau perbalsuoti, kolegos. (Balsai salėje) Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Kadangi salėje netrūksta žmonių, aš manau, kad… Ar čia mums nebūtina turėti daugumą priimant tarptautinę sutartį? Arba darome pertrauką.

A.GRICIUS. Galima?

PIRMININKAS. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pirmininke, nemanau, kad čia yra toks degantis reikalas. Kadangi iškilo klausimas ir nėra Estijos parlamentas ratifikavęs, ir panašiai, tai mes po savaitės ar po dviejų galime tai padaryti. Čia nieko neatsitiks, jeigu atidėsime. Kodėl čia reikalinga ypatinga skubos tvarka? Aš tikrai irgi neturiu atsakymo. Man atrodo, reikia išsiaiškinti tą reikalą, ar etiška yra tai daryti anksčiau už kitus, ir panašiai. Todėl aš manyčiau, kad ypatingos skubos tvarkos tikrai nebūtina taikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Jūsų sprendimas buvo ypatingai skubai nepritarti, nes nesurinkome reikalingų 36 Seimo narių balsų. Todėl ypatingos skubos tvarka klausimo ir nesvarstysime. Pritarta po svarstymo.

Replika po balsavimo.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš norėčiau pasiūlyti priimti Seimo protokolinį sprendimą, kad išsiaiškintume, ar Estijos parlamentas ratifikavo šią sutartį, ir tai pateiktume per posėdį, kai bus svarstomas šis klausimas.

PIRMININKAS. Aš klausčiau kolegų, ar galėtume žodinį siūlymą dėl protokolinio sprendimo priimti? Tai siūlė kolega E.Klumbys. Ar būtų prieštaraujančių? Ačiū. Tada priimame tokį siūlymą.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-491(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 6 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-491. Pranešėjas – kolega V.Matuzas. Jo salėje nematau. Kas šį projektą iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiks? Komiteto pirmininkas P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo jokių pasiūlymų ir pataisų negauta, svarstymo metu buvo pritarta bendru sutarimu, todėl siūlau šį įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Ačiū pagrindiniam komitetui už išsakytą nuomonę. Dėl balsavimo motyvų už – kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, paimkite ir paskaitykite visa tai, kas čia surašyta. Čia surašyta maždaug taip, kaip yra verčiama iš vokiečių kalbos: “stovi medis lapų be”, kai lietuviškai būtų “be lapų”. Tai kai čia skaitai… Ar nebūtų galima paprašyti kalbininkų suredaguoti, kad būtų aišku – kai savivaldybė perduoda pagal Vyriausybės nutarimus, reikalingas savivaldybės tarybos pritarimas. O kai čia skaitau, aš nežinau, iš kokios kalbos, iš kinų, iš vokiečių kalbos… Todėl vienas prašymas. Aš prieš, kad pritartume, bet kalbininkai turėtų suredaguoti, kad skambėtų lietuviškai.

PIRMININKAS. Gerbiamajam kolegai galėčiau pasakyti, kad yra Dokumentų skyriaus atžyma, kad suredaguota 2001 metų 6 mėnesio 19 dieną. (Balsas salėje) Kolega K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Aš sutinku, kad kai skaitai šią pataisą, yra sudėtinga suprasti, bet iš tiesų ta formuluotė yra tiksli, problemų atsiranda dėl žodžių keitimo – “perduodami” į “perduodamos”. Bet jeigu mes skaitytume punkto pradžią, ten yra objektai ir įstaigos, tai čia lietuvių kalba yra tokia, kokia yra, ir redakcija iš tiesų yra teisinga. Aš siūlau už ją balsuoti ir nediskutuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų daugiau norinčių išsakyti nuomonę? Nėra. Todėl, kolegos, pradėsime priėmimą pastraipsniui. Kadangi čia yra vienas straipsnis, todėl siūlau registruotis ir balsuosime dėl viso įstatymo. Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kas už tai, kad įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-491, būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už balsavo 66 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas priimtas.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-858(3*) (priėmimas)

Nagrinėjame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-858. Pranešėjas – kolega A.Poplavski.

A.POPLAVSKI. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po svarstymo jokių pasiūlymų ir išvadų negauta, išskyrus Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, kuri susideda iš keturių dalių. Skaitant komentarą šios išvados, daugeliui punktų nuspręsta nepritarti, išskyrus paskutinį punktą – pritarti šiai redakcinio pobūdžio pastabai. Siūlome įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: “Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d., išskyrus 5 straipsnio 1 ir 2 dalis”. Alternatyvaus projekto negauta. Šis įstatymo projektas atitinka juridinę techniką ir santykį su galiojančiu įstatymu. Siūlyčiau šį įstatymo projektą priimti balsuojant už atskirus straipsnius.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pranešėjau, gerbiamieji kolegos, 1 straipsnyje, bazinio įstatymo 4 straipsnyje, įkalama didžiausią netolerancijos dozę turinti pataisa dėl kelių dešimčių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkų turėtų socialinės apimties teisių apribojimų. Daug apie tai kalbėta, daug sakyta, mes visiškai nesitikime, kad iš kairės pusės, paėmusios valdžią, sklistų vien tolerancija, tokia tolerancija, kuri kartais sklinda iš jų lyderio prie vieno kito garbingo kunigo kapo. Šito mes, žinoma, nesitikime, bet vis dėlto frakcijos vardu atkreipiame dėmesį į du dalykus. Prašome, frakcijos vardu reikalaujame šio straipsnio ir šio įstatymo svarstymo pertraukos. Priėmimo pertraukos. Pirmasis momentas. Vyskupų konferencijos vadovai nemanė, kad bus tokia skuba į nenumatytą posėdį traukiami šie klausimai, ir šią savaitę planuoja susitikti su Lietuvos vadovais, Seimo vadovais, Ministru Pirmininku ir t.t. Aš kreipiuosi į Seimą prašydamas šią galimybę jiems suteikti. Ne prašydamas, o gana, kolegos, kategoriškai reikalaudamas būti tolerantiškiems.

Antrasis dalykas. Frakcija praeitą kartą per svarstymą kreipėsi į Seimą ir dabar kartoja tą patį. Iki svarstymo, iki kito priėmimo tąsos būtina gauti Vyriausybės išvadą, taip pat ir Vyriausybės vadovo A.Brazausko požiūrį į šiuos dalykus. Dar sykį, gerbiamieji kolegos, kartojame. Mes netikime, jog A.Brazauskas yra tiek dviveidis, kad jo partija gali už jo nugaros siūlyti šitokius projektus, kaip jis, jau kartojuos, sako labai jausmingus žodžius sunkią valandą prie kunigų kapų. Taigi, gerbiamieji kolegos, manydami, jog A.Sysas, atstovaujantis V.Andriukaičio sparnui, nori už A.Brazausko nugaros vėl jam pakišti kiaulę (čia jau politinis vertinimas, tai trečiasis argumentas), mūsų frakcija kategoriškai reikalauja bendro Seimo sutarimo ir svarstymo, ir priėmimo pertraukos iki to laiko, kol bus gauta Vyriausybės išvada ir kol Vyskupų konferencijos vadovai pasikalbės su Lietuvos valstybės vadovais.

PIRMININKAS. Aš manau, kad jūs… Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Norėčiau pasakyti pirmiausia kolegai Arvydui, kad tikrai nesislapstau už jokių nugarų teikdamas šią įstatymo pataisą. Aš norėčiau, kad kai mes kalbam apie toleranciją, tai… Mes Seime būtent leidžiam įstatymus, mes už juos balsuojame, tai pirmiausia aš norėčiau kviesti, kad mes patys būtume tolerantiški įstatymams. Mes priimam Socialinio draudimo įstatymą, parašome, kokiais pagrindais jis grindžiamas, o po to paminam tą toleranciją įstatymais ir įdedam nuostatą, kuri prieštarauja pačiam socialinio draudimo principui. Niekas nepasisako prieš kunigų draudimą, jeigu toks reikalingas ir jeigu valstybė tai išgali. Šitas siūlymas atsirado būtent todėl, kad šita nuostata, kuri atsirado prieš porą metų jums vadovaujant šaliai, buvo padaryta paminant būtent įstatymo prasmę. Juk socialinis draudimas yra grindžiamas darbo santykiais. Aš negaliu pasakyti, kad mūsų Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad valstybė yra darbdavys bažnyčiai. Jokiu būdu to nėra. Konstitucijoje aiškiai yra atskirtos bažnyčios funkcijos. Todėl, gerbiamieji kolegos, nepainiokime ir nemeskime visko į vieną krūvą. Yra siūlymas, kad Socialinio draudimo įstatyme būtų tik tos nuostatos, kurias šis įstatymas reglamentuoja. O šitas prieš dvejus metus atsiradęs įrašas, mes žinom, kokiom sąlygom buvo padarytas. Todėl ir siūlom grąžinti Socialinio draudimo įstatymui tas funkcijas, kurias jis turi vykdyti.

PIRMININKAS. Aš, būdamas ne mažesnis katalikas kaip A.Vidžiūnas, klausčiau jo, ar jūs tik tam straipsniui taikote, kuris liečia kunigų bažnytinę visuomenę reglamentuojančią tvarką, socialinio draudimo mokėjimą, ar visam įstatymui? Dėl pertraukos aš klausčiau jūsų. Prašau, jeigu galima, per šoninį mikrofoną, kolega Vidžiūnai, pasakykite.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, be abejo, mes dabar kategoriškai siūlome pertrauką dėl 1 straipsnio, dėl bazinio įstatymo 4 straipsnio, bet, žinoma, dėl kitų 2, 3, 4 straipsnių mes kol kas neturime žymesnių priekaištų. Bet aš tikiuosi, kad jeigu sutarsime dėl 1 straipsnio pertraukos, tai ir visą įstatymą baigsime priimti, kai bus įvykdytos mūsų sutartos sąlygos.

PIRMININKAS. Aš manau ir jau yra tokia praktika čia, Seime, kad mes kitus straipsnius galėtume priimti ir palikti diskutuoti tik dėl to straipsnio. Matydamas jūsų sutikimą, norėčiau tęsti kitų straipsnių priėmimą. Norėčiau išgirsti Seimo apsisprendimą. Ar galėtume sutikti su kolegos A.Vidžiūno siūlymu frakcijos vardu daryti pertrauką priimant 1 straipsnį? Negalima. Todėl, kolegos, prašau registruotis. Balsuosime dėl šio kolegos A.Vidžiūno siūlymo frakcijos vardu.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų daroma įstatymo projekto Nr.IXP-491 1 straipsnio priėmimo pertrauka, kurią siūlo opozicinės frakcijos vardu kolega A.Vidžiūnas, balsuojate už. Kas prieš pertrauką, balsuojate prieš. Už – 33. Reikalingas vienas penktadalis užsiregistravusių Seimo narių. Todėl daroma pertrauka.

Pradedame 2 straipsnį. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū, priimtas.

3 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų dėl 3 straipsnio? Taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Nėra. Ačiū, priimta.

4 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų. Taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? 4 straipsnis taip pat priimtas.

Dėl 5 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, ką pasakė kolega A.Poplavski. Yra Teisės departamento išvada, ir aš siūlau pritarti būtent redakcijos požiūriu – papildyti 3 dalį įrašu “išskyrus 5 straipsnio 1 ir 2 dalį”, kad iki įstatymo įsigaliojimo būtų parengta tvarka. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Nesant prieštaraujančių, ar galėtume bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Prieštaraujančių nėra, todėl 5 straipsnis priimtas. Kolega A.Salamakinas, prašau.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tik norėjau paklausti, kokios trukmės padaryta pertrauka: iki kito posėdžio, valandos, ar kiek?

PIRMININKAS. Aš prašyčiau patikslinti Tėvynės sąjungos frakcijos vardu teiktą siūlymą.

J.RAZMA. Mes siūlome iki kito posėdžio, bet kartu tikimės, kad iki to laiko bus Vyriausybės išvada, Vyriausybės nuomonė ir spės susitikti Bažnyčios hierarchai su Vyriausybės vadovais.

PIRMININKAS. Pagal 109 straipsnį iki kito posėdžio numatoma ilgiausia pertrauka. (Balsai salėje) Statutas nenumato. Statute parašyta “kitam artimiausiam posėdžiui”. Prašome žiūrėti 9 straipsnio 1 dalį. Prašau, kolega.

P.GRAŽULIS. Aš manau, jeigu mes padarysime iki popietinio posėdžio, tai jokios reikšmės neturėtų, todėl siūlyčiau padaryti pertrauką. Ir būtų labai gerai, kad tai būtų bendru sutarimu – iki kito posėdžio, kuris numatytas antradienį. Aš šiandien telefonu du kartu buvau susisiekęs su Vyskupų konferencijos pirmininku. Jo vardu labai prašyčiau, kad tas posėdis būtų atidėtas iki kito antradienio. Jis labai nori susitikti tiek su Seimo, tiek su Vyriausybės vadovybe. Prašyčiau atsižvelgti į tai ir surasti galimybių.

PIRMININKAS. Kolega Gražuli, jeigu jūs būtumėte įdėmiai klausę, tai mes ką tik apie tai ir šnekėjome.

Kolegos, taip pat buvo siūlymas Tėvynės sąjungos frakcijos vardu prašyti Vyriausybės išvadų. Prašome registruotis, balsuosime dėl šio siūlymo.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Kas už tai, kad dėl šio įstatymo projekto būtų prašoma Vyriausybės išvados, balsuojate už, kad manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 22, prieš –7, susilaikė 38 Seimo nariai. Šiam siūlymui nepritarta.

Kolegė R. Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Na, tikrai labai nustebina toks valdančiosios daugumos nesusigaudymas ir nepasitikėjimas savo Vyriausybe. Gal jų frakcijos seniūnas pasakytų ką nors protinga per mikrofoną ir suorientuotų savo frakciją, kad jų naudai yra Vyriausybės išvados ir galbūt vienintelė yra galimybė – numestas gelbėjimosi ratas, kad valdančioji dauguma išspręstų šitą A.Syso padarytą nesąmonę.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau neįžeidinėti vienas kito. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Be abejo, valdančioji dauguma suderina savo sprendimus ir siūlymus tiek Seime, tiek Vyriausybėje. Aš tiesiog norėčiau paprašyti, kad ekskomunistas A.Vidžiūnas kiaulėmis nesišvaistytų Seime ir mes galėtume normaliai kreiptis vienas į kitą kaip kolegos, o ne tokiais žodžiais, kuriuos jūs vartojate Seimo salėje.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8, 9, 13, 14, 15, 21, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-677(3) (priėmimas)

PIRMININKAS. Kolegos, prašau rimties. Mes tęsiame posėdį. Įstatymo projektas Nr.IXP-677 – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8, 9, 13, 14, 15, 21, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kviečiu pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto narį kolegą A.Poplavskį.

A.POPLAVSKI. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas lydi prieš tai svarstytą įstatymą. Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8, 9, 13, 14, 15, 21, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto po svarstymo pastabų ir pasiūlymų negauta, išskyrus Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, kur rašoma, kad alternatyvių projektų Teisės departamente negauta ir kad vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir santykį su galiojančiais įstatymais daroma išvada, jog jis atitinka galiojančias juridines normas. Taigi aš siūlyčiau priimti šį įstatymą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Kolegos, pradedame įstatymo priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų – kolega J.Razma. Prašau, kolega.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, jūs, manau, atidžiai pažiūrėję suprasite, kad šio įstatymo projekto 1 straipsnis yra glaudžiai susijęs su prieš tai svarstyto įstatymo 1 straipsniu, nes čia taip pat norima išbraukti kunigus ir vienuolius iš valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašo. Todėl aš pakartoju mūsų frakcijos prašymą daryti ir šio projekto priėmimo pertrauką iki kito posėdžio. Aš vis dėlto prašyčiau nesvarstyti ir kitų straipsnių, nes juose yra nuorodos į 1 straipsnio atskirus punktus. Paskui mes susipainiosime, jeigu pritarsime kitiems straipsniams, dėl 1 straipsnio padarę pertrauką. Todėl aš prašyčiau griežčiau daryti priėmimo pertrauką, ir taškas – ne tik šio straipsnio priėmimo.

PIRMININKAS. Kolegos, Tėvynės sąjungos frakcijos vardu buvo pasakytas siūlymas daryti pertrauką. Kolega A.Sysas. Jūs norėtumėte pasakyti nuomonę?

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš nenorėčiau, kad mes ginčytumės, nes pertrauka padaryta dėl pagrindinio įstatymo 1 straipsnio, aš siūlau daryti dėl pirmo, o nesutikti su pono J.Razmos siūlymu dėl kitų straipsnių. Reikėtų juos priimti. Gavę nuomonę dėl jiems rūpimo klausimo – dėl įstatymo 1 straipsnio priimsime tik pirmuosius įstatymo straipsnius, todėl siūlau tęsti priėmimą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Noriu paklausti Tėvynės sąjungos vardu kalbėjusio kolegos J.Razmos: ar jūs sutiktumėte su kolegos A.Syso siūlymu?

J.RAZMA. Aš dar kartą bandau apeliuoti į gerbiamojo A.Syso racionalų protą, jeigu tokių galimybių yra. Pažiūrėkite, kituose straipsniuose yra nuorodos į 1 straipsnio atskirus punktus. Jeigu mes tą pirmąjį straipsnį papildysime ir paliksime, kaip yra dabar, dar vieną punktą dėl dvasininkų, tai visos nuorodos ir jų numeracija pakis. Mums nereikėtų painiotis, nes pakui reikės grįžti ir žiūrėti, ką tikslinti. Ką mums duoda tai, kad mes šį kartą paslinksime kitus straipsnius – vis tiek iki galo priimti negalėsime.

PIRMININKAS. Jūs laikotės savo kategoriškos nuomonės. Kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu daryti šio įstatymo priėmimo pertrauką? (Balsai salėje) Daroma įstatymo projekto Nr.IXP-677 priėmimo pertrauka.

Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr.IXP-762(2*) ES (svarstymas)

Nagrinėjame Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-762. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto narys kolega A.Macaitis. Kviečiu pranešėją į centrinę tribūną. Prašau komiteto pirmininką pateikti išvadas.

A.MACAITIS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, pateikiame Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo antrąjį projektą.

Kaip žinote, buvo padaryta šio projekto svarstymo pertrauka, jis buvo grąžintas tobulinti komitetui, rengėjams. Jau po to buvo gauta nemažai Seimo narių pastabų, t.y. Seimo nario E.Klumbio, buvo gautos Kaimo reikalų komiteto, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabos. Paskutinė pastaba buvo gauta iš Seimo nario gerbiamojo V.Einorio. Aš nekalbėsiu apie tas pastabas, kurios buvo įvertintos iki to, tačiau komitete apsvarsčius šias pastabas daliai jų buvo pritarta, dalis buvo atmesta. Komitetas siūlo pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.

Norėčiau pakalbėti apie gautas pastabas. Pradėsiu nuo E.Klumbio pateiktų pastabų. Jų buvo tikrai nemažai, išvadoje jūs turite išdėstytas visas pateiktas pastabas. Toms pastaboms, kurioms nebuvo pritarta komitete (dalyvavo ir gerbiamasis E.Klumbys)… Mes sutarėme, galima sakyti, bendru sutarimu, kad tas pastabas, kurioms komitete nepritarta, gerbiamasis E.Klumbys atsiims, nes mes išsiaiškinome. Liko tik viena principinė pastaba, kuriai mes taip pat pritarėme, kad ją reikia tikslinti. Tai yra pastaba, susijusi su buvusios sodybos apibrėžimu (9 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Mes radome kompromisinį variantą ir tai straipsnio formuluotei pritarėme. Kiek suprantu, ir pats autorius tam pritaria. Sodybos apibrėžimas kartojasi 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Tam taip pat buvo pritarta.

Kiek sudėtingiau buvo su Kaimo reikalų komiteto pateiktomis pastabomis. Mes jas svarstėme, daliai jų pritarėme, daliai nepritarėme. Galbūt trumpai galėčiau referuoti, jog čia buvo siūlymai dėl 1 straipsnio – visų grupių visuomeninių santykių reguliavimo. Tam pritarėme iš dalies. 4 straipsniui mes nepritarėme, nes buvo sakoma, kad yra neaiškus klasifikavimas. Mes pakeitėme net paties straipsnio pavadinimą ir įrašėme “saugumų teritorijų sistema ir klasifikacija”. Manome, kad jis yra išdėstytas gana aiškiai. Tas pat ir dėl pasiūlymo dėl 4 straipsnio, kad per daug išplėstas saugomų teritorijų tipų sąrašas. Vis dėlto mes jo neplečiame – yra tai, kas buvo ir kas yra įteisinta, todėl nemanėme, kad reikėtų siaurinti tai, kas jau yra. Dėl 17 straipsnio buvo pateikta nekonkreti formuluotė, todėl nebuvo kaip ir pritarti. Taip pat ir su ekologinės apsaugos zonomis – mes jam nepritarėme kaip nekonkrečiam.

Buvo įstatymo nuostata, kad įstatymą reikėtų derinti su žemės reforma, piliečių nuosavybės teisėmis, bet nebuvo pateikta, kaip konkrečiai reikėtų derinti. Iš dalies buvo pritarta, kaip matote, 32 straipsnio 4 daliai dėl kompensacijų, kad turėtų būti ne vienkartinė kompensacija, bet kompensacijos žmonėms mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu jie negali plėtoti konkrečios veiklos arba dėl to kenčia. Taigi mes tam pritarėme. Taip pat nepritarta siūlymams dėl 32 straipsnio, nes nebuvo konkrečiai suformuluota.

Kitas straipsnis, kuriam nebuvo pritarta, yra dėl gyventojų uogavimo, grybavimo tvarkos, kodėl rezervatuose grybauti ir uogauti leidžiama tik vietiniams gyventojams. Mes svarstėme ir nepritarėme, nes Čepkelių raiste uogas rinkti leidžiama 10 dienų. Jeigu visos Respublikos gyventojams ten leisime rinkti uogas, tai iš Čepkelių raisto, manau, ne kas ir liks, o tai vis dėlto yra rezervatas, todėl išimtis yra padaryta tik vietos gyventojams. Komitetas tam nepritarė.

Toliau yra pastabos dėl gamybinės veiklos – dėl durpių kasimo ir panašiai, nes tai susiję ne tik su durpių kasimu, bet ir su kitais reikalais. Tai yra 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Tam nepritarėme, nes reikia sutvarkyti tai, kas jau buvo padaryta, kadangi tai yra tvarkymo darbai, kurių negalima uždrausti.

20 straipsnis. Buvo siūlymas dėl telkinių reglamento. Tam nepritarėme, nes įstatymo projekte pateikti pagrindiniai reglamentai, kurie šiuo metu yra nustatyti kitais teisės aktais. Dėl to nekilo diskusijų, nes yra įteisinta tai, kas įteisinta kitais aktais. Iš tokių pagrindinių dar buvo bendras ginčas dėl to, ar reikia nurodinėti konkrečius metrus, atstumus ir panašiai. Tai yra 20 straipsnio 4, 5 dalys. Buvo nepritarta, nes mes rėmėmės tuo, kad vis dėlto turi būti pagrindinės nuostatos, pagal kurias būtų galima rašyti vadinamuosius reglamentus ir apibrėžti tai, kas šiandien jau yra iš esmės daroma ir galioja, kad mūsų pareigūnams ir valdininkams neleistume nukrypti nuo Seimo nuostatų ir daryti savaip, o ne taip, kaip reglamentuota įstatyme. Todėl mes nepritarėme ir palikome šias nuostatas.

Nemažai diskusijų sukėlė vadinamoji 30 straipsnio 4 dalis dėl šaunamojo ginklo, fizinės jėgos panaudojimo. Mes nepritarėme, kad būtų išbraukti šitie dalykai. Noriu pasakyti tokį paprastą skaičių. Pavyzdžiui, vien šiais metais buvo padaryta apie 300 (…) įvairiausių gamtosaugos, aplinkosaugos ir saugomų teritorijų pažeidimų. Labai dažnai inspekcijos pareigūnai prieš tą nusikaltėlį, sakykim, brakonierių, saugomų teritorijų pažeidėją stoja plikomis rankomis. Tai nereiškia, kad kiekvienas pareigūnas turės ginklą ir jį galės naudoti. Jokiu būdu. Yra labai griežtos taisyklės, ir tik ministro įsakymu kai kuriems pareigūnams suteikiama tokia teisė naudoti ginklą. Tvarka yra nustatyta, mes jos nedėstėme, nes nemanėme, kad viską reikia išdėstyti arba uždrausti.

Buvo pritarta abiem Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadoms. Manome, kad tai tikrai logiškos išvados. Gerbiamasis V.Einoris siūlė į 6 straipsnį įtraukti muziejus, rezervatus, namų valdų grąžinimą, bet mes bendru sutarimu nusprendėme, kad dar yra didelių prieštaravimų su kitais įstatymais ir juos reikėtų iš esmės keisti. Taigi teikėjas atsiima šią išvadą. Jis tai turbūt ir pats patvirtins.

PIRMININKAS. Ačiū už Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę, išsakytą kolegos A.Macaičio. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateikti kolegą P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir iš esmės jam pritarė. Buvo pasiūlyta komitetui patobulinti ir malonu, kad komitetas atsižvelgė į papildomo komiteto nuomonę ir pritarė mūsų pasiūlymams. Todėl kviečiu pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą H.Žukauską pateikti Kaimo reikalų komiteto išvadą.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas taip pat apsvarstė Saugomų teritorijų įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pagal Seimo statuto 150 straipsnį siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Kaimo reikalų komiteto pateiktas pastabas.

Iš dalies galėčiau motyvuoti šitą sprendimą, kodėl vis dėlto reikėtų pagrindiniam komitetui peržiūrėti įstatymą. Šiame įstatyme yra numatyta tiktai saugojimo funkcija. Tai yra jeigu mes visi suvoktume, kad visas teritorijas reikia saugoti, aš suprasčiau, kad įstatymas yra tikrai geras. Bet mes turime suprasti ir tokį dalyką, kad tose saugomose teritorijose gyvena žmonės, yra plėtojama ūkinė veikla, tokiu atveju įstatymas turėtų daugiau numatyti visuomeninius santykius tarp saugojimo ir pačios veiklos. Šiame įstatyme to nėra numatyta, bent jau kituose punktuose apie tai nėra kalbama, prioritetas, kaip aš noriu pastebėti, yra atiduodamas saugojimui.

Nors pagrindinis komitetas yra pasakęs, kad atsižvelgė į visas pastabas, iš esmės nėra aiškus saugomų teritorijų klasifikavimas. Noriu pabrėžti, kad šiuo metu klasifikavimas įstatyme yra daugiau suprantamas specialistams, t.y. gamtos ir, sakysim, aplinkosaugos specialistams, tačiau paprastam žmogui, paprastam gyventojui, ūkininkui arba, sakysim, tam, kuris turės galimybę būti saugomose teritorijose, pagal įstatymą nėra visiškai aišku, kas tai yra saugomų teritorijų klasifikacija. Pavyzdžiui, jeigu senajame dabar galiojančiame įstatyme buvo aiškiai parašyta, kad yra saugomos teritorijos, jos turėjo savo klasifikavimą ir grupes, šiame įstatymo projekte atsiranda ypač saugomos teritorijos. Kas tai yra? Ar moteris yra nėščia, ar ypač nėščia? Tai yra labai skirtingi dalykai. Vos vos, taip. Bet šiame įstatyme yra ypač saugomos teritorijos. Aš įsivaizduoju, kad ten turėtų būti bendrai sugriežtintos sąlygos.

Gerokai išsiplėtė saugomų teritorijų sąrašas bei tipai. Aš noriu pasakyti, kad atsirado tokie kaip atkuriamieji, genetiniai sklypai, paveldo objektai. Noriu pabrėžti, kad paveldo objektai jau yra saugomi Nekilnojamo kultūros paveldo įstatymo ir šiuo atveju gali būti tam tikra priešprieša. Kita vertus, norint įkurti saugomą teritoriją, man atrodo, prieš tai reikia tikrai labai atsakingai pažiūrėti, ar tos teritorijos įkūrimas ekonomiškai yra pagrįstas ir naudingas. Tai aš galiu pacituoti labai paprastai. Aš turiu surinkęs duomenis iš šiuo metu jau 21% Lietuvos teritorijoje įkurtų saugomų teritorijų, kuriose iš esmės visur yra pažeidžiami įstatymai, kitaip sakant, visose teritorijose yra neleistina ūkinė veikla. Prisiminkime Veiviržo draustinį, kur yra pumpuojama nafta, galima cituoti UNESCO saugomą Kuršių nerijos nacionalinį parką, kuriame yra Neringos miesto sąvartynas ir t.t., ir t.t.

Ką aš noriu pasakyti? Norint kurti naujas teritorijas, reikia susitvarkyti su senomis. Tai reikalauja ne tik įstatymų pakeitimo, bet ir labai didelių lėšų. Į tai reikia atkreipti dėmesį ir kuriant saugomą teritoriją, man atrodo, reikia sukurti ir ekonominį modelį ir paskaičiuoti, kiek tai kainuos valstybei, kiek tai kainuos žmonėms.

Taip pat noriu pabrėžti, kad šiame įstatyme apie kompensavimą žmonėms, kuriems yra suvaržoma ūkinė veikla, visiškai nekalbama. Tai yra socialiai neteisinga, nes kiekvienas ūkininkas, artojas arba, sakysim, tas, kuris netyčia pakliūva į saugomą teritoriją (nes ji jau po jo įsikėlimo atsiranda)… Šiame įstatyme yra parašyta, kad kompensuojama įstatymų nustatyta tvarka. Kas tai per įstatymai, niekas nežino. Aš norėčiau pasakyti, kad galbūt nereikėtų skubėti, nes, kiek aš pastebėjau, šitas įstatymas yra kuriamas, koreguojamas labai skubiai. Man atrodo, kad reikėtų dar padirbėti prie šio įstatymo ir jį padaryti tikrai gerą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose dalyvauti užsiregistravęs kolega B.Bradauskas, tad kviečiu jį.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Saugomų teritorijų įstatymas, be abejo, mums yra reikalingas, nes mes šiandien turime jau apie 11% saugomų teritorijų. Aš susipažinau su šiuo įstatymo projektu, iš esmės su jo nauja redakcija. Be abejo, tai yra žingsnis į priekį, jeigu pasakytume vienu žodžiu, tačiau aš vis dėlto norėčiau, kad jis dar būtų tobulinamas. Turiu daug pasiūlymų, ir, sakykime, ir šiame tekste išlieka dar daug dviprasmybių. Mes iki minimumo turėtume sumažinti pareigūnų kišimąsi, kad įstatyme būtų aiškiai, tiesiai nubrėžta, kaip mes turime elgtis vienu ar kitu atveju. Nes ką tai reiškia, sakykime, vizualinė tarša ar panašiai? Man vizualinė, o kitam galbūt ne vizualinė, gal kitam gražu. Ką tai reiškia kraštovaizdžio ir visa kita? Vienas vienaip supranta, kitas kitaip. Todėl čia dar neišsprendžiame tokių reikalų, kurie, atvirai pasakius, priklausys nuo asmeninės vieno ar kito pareigūno arba vieno ar kito mokslininko nuomonės. Visų tų dviprasmybių iš šio įstatymo projekto, aišku, visiškai išeliminuoti nepavyks, bet iki minimumo jas sumažinti galima.

Yra čia ir tokių dalykų, į kuriuos iš tikrųjų negalima nekreipti dėmesio. Sakykime, 5 straipsnis – “Veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai”. Išvardijami visi, išskyrus Aplinkos apsaugos įstatymą. O juk šis įstatymas yra pagrindinis aplinkos apsaugą reguliuojantis dokumentas ir juo vadovautis yra tiesiog būtina. Man truputį neramu ir dėl to, kad vis dėlto rezervatuose mes turime ir namų valdų, turime ir veiklos, žmonių iš ten neišmesi. Sakykime, statyba leidžiama tiktai rezervato tikslams įgyvendinti, o nieko nekalbama apie tai, kad irsta to piliečio trobelė, ar jis gali ją remontuoti, ar negali, ar jis gali pasistatyti kokį tvartuką vietoj sugriuvusio, ar negali. Taigi šiuos klausimus mes dar turime svarstyti ir iš tikrųjų panagrinėti, kad būtų aiškiau.

Yra ir tokių įrašų, kurie mane truputį stebina. Aš norėčiau pasikartoti. Gerbiamasis H.Žukauskas minėjo tai, kad apie dalį saugomų teritorijų pabrėžiama, jog yra ypač saugotinos. Ką reiškia “ypač saugotinos”? Kad ten nacionaliniai parkai, rezervatai ir visa kita. Ta nuostata yra ir mes žinome, kaip jie saugomi. Ar ypač ar ne ypač, nežinau. 9 straipsnyje draudžiama nesilaikyti kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentuose nustatytų reikalavimų. Draudžiama nesilaikyti norminių aktų. Tai čia yra juoką sukeliantis dalykas. Arba, sakykim… rinkti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius nei 0,5 kubinio metro natūraliai esančius akmenis sklypuose. Jeigu akmuo visiškai nedidelis ir ūkininkas ardamas jį išvertė, išarė tą akmenį, kur jis turi jį dėti? Jis turi pasidėjęs kaip kokią relikviją jį saugoti? Yra tokių dalykų. Mes tikrai neapsiribokime šiais reikalais.

Draustiniuose draudžiama įrengti naujus, su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius. Ką tai reiškia? Jeigu neaišku kokiais tikslais draustinį galime išrausti, kasinėti jį, tai kam gi tada draustinis? Draustinis ir yra draustinis, kad jame turėtume kai ką išsaugoti ir apsaugoti. Nelabai atsižvelgta į mūsų valstybės ekonomikos būklę. Sakyčiau, drausti draustiniuose žvalgyti naftos telkinius, dujų telkinius ar panašiai būtų neprotinga. Žvalgyti, ne eksploatuoti, aš sakau. Žvalgymas nėra kažkokia ūkinė veikla, kuri pakenktų draustinio nuostatoms. Žvalgymas, manyčiau, tikrai neturėtų būti draudžiamas.

Nacionaliniai parkai. Įrašome, jog draudžiama statyti pramonės įmones. Kokias pramonės įmones? Kokios tai įmonės? Ar paprasta dirbtuvėlė? Prie ko mes ją priskirsime? Reikėtų šį klausimą reglamentuoti. Mes turime didelius parkus, didelę teritoriją ir dėl žmonių užimtumo mes turime spręsti, arba mes turime kažkaip juos išlaikyti, jeigu mes nedarysime visiškai nieko. Sakykime, uždraudžiame statyti vėjo jėgaines. Uždarysime atominę elektrinę ir gali reikėti mums šių dalykų. Yra kiekvieno parko… zonavimas saugomos teritorijos. Galbūt numatykime zonas, kuriose iš tikrųjų negalima statyti, bet neužkirskime kelio visiškai. Arba tiesti tranzitines magistrales per saugomas teritorijas. O jeigu mums reikės tiesti tranzitinį dujotiekį ar panašiai, argi mes pakenksime kuo nors saugomai teritorijai, kai yra rekultivuojama ir po žeme tos komunikacijos yra užkasamos.

Taigi yra daug klausimų, kurie dar reikalauja papildomo svarstymo, su įstatymo rengėjais tikrai dar reikėtų kai ką apsvarstyti. Aišku, tam dar laiko bus iki įstatymo priėmimo. Dėl 20 straipsnio man irgi kyla tam tikrų klausimų. Mes sakome, kad draudžiama dirbti žemę, ardyti velėną, išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą. Ir čia pat draudžiame naudoti mineralines trąšas. Tai gal uždrauskime naudoti pesticidus ar panašiai, bet mineralines trąšas… Tai kam mes tas pievas laikysime, jeigu jų negalėsime patręšti. Turi būti subalansuoti tie reikalai. Niekas nepils tų trąšų, kur… Taip pat draudžiama namus statyti potvynių užliejamose pievose. Koks kvailys statys namą ten, kur užlieja? Tokių dalykų mes turime atsisakyti. Manau, kad ir su kontrolės reikalais mes truputį perlenkiame lazdą. Aš esu už tai, kad inspektorius turi turėti ginklą, turi turėti visas apsaugos priemones, bet kai kur mes perlenkiame lazdą, kad inspektorius turi teisę paimti daiktus ir panašiai. Nei iš šio, nei iš to jis į saugomą teritoriją važiuojantįjį (ir dar nereglamentuojama, ar tai saugomoje teritorijoje, ar kitur, bet kuriame kelyje) sustabdys ir pasakys, kad išliptų iš mašinos, kad mašiną paima. Taip negerai. Tą mums vis dėlto reikia sudėlioti, kad sau neprisidarytume bėdos. Aš jau turėjau praktikos, kai dėl neteisingai traktuojamų dokumentų tikrai pridaroma daug bėdos.

Dėl steigimo. Aišku, labai sveikinu, kad bus valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, bet jos funkcijas tikrai reikėtų peržiūrėti. Man nesuprantama, kaip valstybinė saugomų teritorijų tarnyba gali steigti valstybinius rezervatus, valstybinius…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs jau du kartus limitą viršijote. Jeigu galima, šiek tiek trumpinkite.

B.BRADAUSKAS. Bet aš vienas kalbu, daugiau nėra. (Juokas) Taigi daug tokių dalykų reikia peržiūrėti. Aš manau, kad su įstatymo rengėjais patobulinus šį įstatymą galima priimti, jį reikėtų priimti ir siūlau po svarstymo jam pritarti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam kolegai už išsamų pranešimą, kuris tikrai buvo labai išsamus, netgi išsamesnis nei šiandien pateiktas pagrindinio komiteto. Yra gauta nemažai pataisų, kurioms iš dalies buvo pritarta pagrindiniame komitete, kai kurioms buvo nepritarta, dėl jų mes turėsime apsispręsti čia, Seime. Todėl pradėkime pagal jums pateiktą lentelę. Jūs visi turite pateiktą lentelę. Pirmoji pataisa, kuri pateikta lentelėje, yra E.Klumbio. Jai yra pritarta. Ar kolegą E.Klumbį tenkintų komiteto pritartų pataisų skaičius, ar jis dar turėtų kokių siūlymų? Kadangi kolega E.Klumbys galvos linktelėjimu pritaria mano išsakytai minčiai, nenagrinėsime jo pataisų.

Kaimo reikalų komitetas. Pirmoji pataisa. Tai projekto 1 straipsniui nurodyta – po žodžio “nustatyta” kita formuluotė. Iš dalies pritarti. Ar Kaimo reikalų komitetą tenkina? Prašau, kolega H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Kad 1 straipsnyje atsirado pati formuluotė, yra viskas gerai. Bet aš noriu pasakyti, kad paskui įstatyme šios formuluotės nėra laikomasi. Atsiradimas tenkina, be abejo.

PIRMININKAS. Ačiū. Antroji Kaimo reikalų komiteto pataisa, siūloma 4 straipsnyje. Jai komitetas nepritarė.

H.ŽUKAUSKAS. Aš manau, kad 4 straipsnį vis dėlto reikėtų peržiūrėti atsisakant to, ką ir ponas B.Bradauskas yra minėjęs: ypač saugomos teritorijos ir t.t. Reikėtų koreguoti. Mes nepritariame.

Siūlyčiau galbūt apsispręsti balsavimu.

PIRMININKAS. O kam balsuoti, juk tai nėra konkreti formuluotė. Yra žodžiai “kas tai?”, čia yra iškeliamas klausimas…

H.ŽUKAUSKAS. Aš siūlau naujai perrašyti 4 straipsnį.

PIRMININKAS. Kaip? Kokią formuluotę jūs siūlote balsavimui, nes čia nėra jokios konkrečios formuluotė, o yra klausimai “kas tai?” ar dar kokie pamąstymai.

H.ŽUKAUSKAS. Komitete mes ir siūlėme, kad reikėtų grąžinti šį įstatymą tobulinti, jį perrašyti, o paskui mes galėtume kalbėti apie formuluotę.

PIRMININKAS. Kolega A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Ačiū. Aš norėčiau pasakyti, kad mes tikrai susidūrėme su viena problema, nes nėra aiškios formuluotės. Manau, jeigu bus priėmimo stadijoje pateiktos konkrečios formuluotės, tai mes galėtume jas svarstyti. O dėl ypač saugomų norėčiau pasakyti vieną aiškų dalyką. Viename straipsnyje yra pasakyta, kas yra ypač saugomos teritorijos, tai yra rezervatai, draustiniai, ir ten aiškiai tai parašyta. Daugiau nieko nėra. Jeigu bus kokios nors kitos formuluotės, tai mes svarstysime komitete.

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad kolega H.Žukauskas, komiteto vardu pateikęs šias pataisas, sutiks, kad nesant konkrečių formuluočių nebūtų priimamas dėl jų joks sprendimas, nes jų nėra. Reikia suformuluoti ir priėmimo stadijoje pateikti siūlymus. Sutinkate? Ačiū. Jūs turbūt sutiktumėte taip pat ir dėl trečiojoje lentelėje nurodyto siūlymo 4, 5, 6? Ačiū. Laukiame priėmimo stadijoje konkrečių siūlymų.

Septintoji pataisa. Prašyčiau pateikti. Ar jūs sutinkate su komiteto išvada iš dalies pritarti suredaguotai formuluotei?

H.ŽUKAUSKAS. Aš manau, kad mes svarstymo stadijoje suformuluosime konkrečiai šį straipsnį.

PIRMININKAS. Priėmimo stadijoje.

H.ŽUKAUSKAS. Čia yra pakeistas tik vienas žodis.

PIRMININKAS. Priėmimo stadijoje?

H.ŽUKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Aštuntoji pataisa 32 straipsniui. Taip pat turbūt sutiksite?

H.ŽUKAUSKAS. Kaip ir septintoji pataisa, yra beveik tokia pat.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar devintoji pataisa. Prašau pateikti devintąją pataisą.

H.ŽUKAUSKAS. Devintoji pataisa. Yra mūsų siūlymas, kad gyventojų uogavimo ir grybavimo tvarką nustatytų gamtinių rezervatų nuostatai, o ne šis įstatymas. Mes manome, kad ten yra kur kas teisingesnė formuluotė, nes įstatymas paprastai tvarkos nenustato. Mūsų siūlymas, 2 punktas, paryškintas.

PIRMININKAS. Kolegos, balsavimu reikėtų dėl to apsispręsti. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl ką tik pateiktos pataisos, kurią teikia Kaimo reikalų komitetas? Prašom. Kolega A.Macaitis – nuomonė prieš.

A.MACAITIS. Aš noriu dar kartą pakartoti, kad mes tikrai labai įdėmiai svarstėme šią nuostatą ir manome, kad tai turi būti apibrėžta įstatyme. Atkreipkite dėmesį į tai, kad yra kalbama apie rezervatus, o rezervatai yra tos teritorijos, kurios yra labiausiai pažeidžiamos. Būtent vietiniams gyventojams yra padaryta išimtis. Kaip suprantu, gerbiamojo H.Žukausko siūlymas yra toks, kad bus galima visiems norintiems per trumpą laiką į tą teritoriją patekti. Aš jau minėjau, kad Čepkelių raistą per 10 dienų aplankius kokiai pusei milijono gyventojų antrą kartą ten eiti nereikės. Manau, kad tai turi būti apibrėžta įstatyme, o ne nuostatuose. Todėl mes ir atmetėme. Ačiū.

PIRMININKAS. Už norinčių kalbėti nėra. Siūlau balsavimu apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta?.. Yra siūlymas registruotis. Kviečiu atlikti šią procedūrą.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai.

Kas už tai, kad pritartume Kaimo reikalų komiteto 7 straipsnio 2 daliai (lentelėje pažymėtai Nr.9) teikiamai pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Šiai nuomonei komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Aplinkos apsaugos komitetas.

Už – 26, prieš – 18, susilaikė 12. Nepritarta.

Prašom pateikti kitą pataisą, lentelėje pažymėtą Nr.10. Tai yra 9 straipsnio 2 dalies 2 punktui teikiama pataisa, kuriai komitetas taip pat nepritarė. Prašom. Kolega H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Manau, jeigu galima, šią pastabą mes dar patikslinsime. Aš siūlau nebalsuoti, o palikti kol kas taip. Galima būtų taip? Kitaip sakant, pataisa gerai nesuformuluota ir mes ją priėmimo stadijoje suformuluosime normaliai.

PIRMININKAS. Gerai, priimta. Jūs atsisakote. Svarstymo stadijoje, taip?

H.ŽUKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėl vienuoliktosios pataisos. Ten taip pat yra su formuluote susijusių dalykų, nėra konkretumo.

H.ŽUKAUSKAS. Kaimo reikalų komitetas yra pateikęs alternatyvą. Kitai sakant, arba atsisakoma visų metrų, kvadratinių metrų ir t.t., arba, jeigu rašoma, tai reikia surašyti. Manau, kad priėmimo stadijoje mes šiam dalykui pateiksime konkretų pasiūlymą, suformuluosime straipsnį.

PIRMININKAS. Vienuoliktosios atsisakote taip pat. Dvyliktoji pataisa. Prašom. Kolega H.Žukauskas. Komitetas nepritarė. Tai yra 20 straipsnio 2 daliai teikiama pataisa.

H.ŽUKAUSKAS. Čia yra lygiai taip pat, kaip ir su vienuoliktąja pataisa. Čia taip pat kalbama apie atstumus.

PIRMININKAS. Tryliktoji…

H.ŽUKAUSKAS. Tryliktoji. Taip pat.

PIRMININKAS. Nėra tikslumo ir taip pat atsisakote.

Keturioliktoji pataisa. Komitetas nepritarė 20 straipsnio 4 dalies 4 punktui teikiamai pataisai.

H.ŽUKAUSKAS. Prašyčiau ir keturioliktąją pataisą pridėti prie to paties, prie pataisymo.

PIRMININKAS. Penkioliktoji pataisa 20 straipsnio 5 daliai.

H.ŽUKAUSKAS. Ar būtų galima, kad Kaimo reikalų komitetas atsisakytų šių pataisų? Manau, kad mes sutaupytume laiko ir suformuluotume jas prieš priėmimą labai konkrečiai ir aiškiai.

PIRMININKAS. Jūs atsisakote visų pataisų?

H.ŽUKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisas taip pat teikia 2 Seimo nariai, kuriems reikėtų 10 Seimo narių palaikymo. Pirmoji pataisa, teikta kolegos P.Papovo 20 straipsnio 1 daliai. P.Papovo nematau. 23 straipsnio 1 daliai. Jūs, kolegos, turite jas prieš save. (Balsai salėje) Ar pritartų šiai pataisai 10… (Balsai salėje) Kolegos, nematau 10 rankų. Jeigu galima, dar kartą pakelkite rankas, kas remia P.Papovo pataisą. Taip, 10 yra, mes ją svarstome.

Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos 23 straipsnio 1 daliai. Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu kolegas išsakyti nuomonę, ar galime bendru sutarimu priimti P.Papovo teikiamą pataisą.

Matau kolegą J.Lionginą. Galima priimti? Ne. Todėl prašau balsuoti. Kas remiate P.Papovo teikiamą 23 straipsnio 1 dalį, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš.

Už – 33, prieš – 4, susilaikė 12. Šiai pataisai pritarta. Pataisa priimta.

Antroji pataisa teikiama 28 straipsnio 5 daliai. Taip pat reikia 10 Seimo narių, remiančių šią pataisą, kad pradėtume ją svarstyti. Prašau, kolegos, pakelti rankas. Taip, yra 10 Seimo narių. Pradedame svarstyti. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šią pataisą? Ačiū. Pataisa priimta.

Taip pat kolega V.Einoris teikia pataisą 31 straipsnio 6 daliai. Kviečiu kolegą V.Einorį pateikti savo pataisą šiam įstatymo projektui.

V.EINORIS. Pirmąkart gyvenime prieš savo valią ir įsitikinimus atsiimu šią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū už tokį sprendimą. Dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto po svarstymo kolegė D.Mikutienė. Nuomonė prieš.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad šį įstatymą reikia dar labai labai tobulinti. Visų pirma, kalbant apie 30 straipsnį, kuriame saugomų teritorijų pareigūnams nustatoma tokia veikla ir jų teisės, kad jie gali stabdyti, žiūrėti, iškratyti, paimti daiktus iš asmenų saugomose teritorijose. Tai nieko nėra bendra su brakonieriais, kaip jūs čia bandote suplakti. Jūsų įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad yra valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai miškų pareigūnai ir atsiranda valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai. Taigi, mieli ponai, kaipgi jie tarp savęs derins darbą, kas nuspręs, kur baigiasi vienų kompetencija, kur prasideda kitų. Tai viena.

Antra, aš manyčiau, kad šiam įstatymo projektui labai svarbu, kad būtų Žmogaus teisių komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, nes nuostatos aiškiai riboja piliečių teises ir jas pažeidžia. Aš prašau, tikrai prašau Seimo, kad būtų papildomos dar šių dviejų komitetų išvados. Manau, kad šis įstatymas netarnauja, deja, žmonėms. Įstatymo paskirtis – kad žmonės gerbtų įstatymą ir didžiuotųsi, kad jie gyvena saugomoje teritorijoje. Aš siūlau grąžinti tobulinti ir kad būtinai būtų šių dviejų mano minėtų komitetų išvados. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė už. Kolega V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Lietuvoje saugomų teritorijų mes turim labai daug, 11,5% yra labai daug pagal mūsų šalį. Kartais žiūrint į tą įstatymą susidaro toks vaizdas, kad mes nuo kažko norim apsaugoti tas teritorijas, nuo Lietuvos žmonių. Mano nuomone, mes turėtume kaip tik tas teritorijas panaudoti Lietuvos žmonėms, kad Lietuvos žmonės galėtų jomis naudotis. Mes turime saugoti tiek teritorijų, kiek sugebam apsaugoti, kad mūsų norai atitiktų mūsų galimybes. Dabar kartais vadinamosios neva saugomos teritorijos iš tikrųjų yra džiunglynai, visiškai apleistos teritorijos, nes mes nesugebam apsaugoti tiek, kiek mes norim, užsimojam per daug, ne pagal galimybes, o mūsų valdininkų noras viską reguliuoti, tvarkyti, išdavinėti licencijas, leidimus ir t.t., aišku, kartais tampa labai pelningu bizniu. Be abejo, jų noras yra suprantamas. Tačiau tie norai turi atitikti ir ekonominę logiką, sveiką logiką, ir neapriboti ten gyvenančių žmonių teisių disponuoti savo turtu, jų ekonominės galimybės ten gyventi, verstis ir turėti iš to pragyvenimo šaltinį. Jeigu tuo mes apribojam žmonių teises, mes turim aiškiai, suprantamai kompensuoti, kad jie žinotų, kaip bus kompensuojamas tas pajamų netekimas teritorijas paskelbiant saugomomis. Todėl aš pritariu kolegų nuomonei, kad reikia dar tobulinti tą įstatymą ir atsižvelgti į visas šias pastabas, kurios buvo pateiktos svarstymo metu ir Kaimo reikalų komitete taip pat.

PIRMININKAS. Jūsų nuomonė buvo už ar prieš?

V.RINKEVIČIUS. Aš siūlau tobulinti įstatymą. Iš esmės pritariu, kad jis reikalingas. Bet siūlau jį tobulinti.

PIRMININKAS. Tai jūsų nuomonė prieš. Jūs ne taip užsiregistravote. Kolega B.Bradauskas. Atsiprašau. Kolega J.Raistenskis.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš norėčiau pasakyti, kad šiandien įstatymo svarstymas parodė, jog daugelis Seimo ir komiteto narių ne Statuto numatyta tvarka sakė kalbas, pateikė savo išvedžiojimus, pamąstymus, bet Statuto numatyta tvarka nepateikė pataisų ar pastabų. Į tų, kurie pateikė, daugelį pastabų buvo atsižvelgta. Suprantama, šiandien populiariausia kalbėti apie investicijas, apie investuotojus, apie tai, kad visuomenė gali naudotis, kad Trakuose gerbiamasis “Narkuša” gali plaukioti su jachta, kur nori, bet niekas nekalba apie darbuotojų, kurie dirba saugomose teritorijose, socialinę apsaugą, kiek jie rizikuoja, kad jokių socialinių garantijų neturi. Tai, mielieji, mes gyvenam šiandien ir dabar. Bet mūsų tikslas, ko gero, ne tik gyventi šiandien ir dabar, bet ir ateities kartoms šį bei tą išsaugoti, palikti. Taip, Saugomų teritorijų įstatymas reglamentuoja saugojimą ir jo paskirtis – saugoti teritorijas. Taigi ir saugokim. Kita vertus, mes turim labai apgalvotai paskelbti, kuri teritorija saugotina ir koks yra tas saugojimo laipsnis arba reglamentas. Taigi, kolegos, aš siūlyčiau balsuoti už šį įstatymą, o iki priėmimo turim marias laiko ir galėsime konstruktyviai, remdamiesi Statutu teikti savo siūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš norėčiau patikinti kolegą J.Raistenskį, kad Statuto nustatyta tvarka mes šį įstatymo projektą nagrinėjame. Jeigu jūs manote kitaip, na… (Balsai salėje) Kviesčiau kolegas registruotis ir balsavimu mes turėtume apsispręsti. Perregistracija.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Remdamasis Statuto 153 straipsnio 1 dalimi, siūlau jums balsavimu apsispręsti, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymui su posėdžio metu priimtomis pataisomis. Kas už komiteto išvadą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas.

Už – 25, prieš – 6, susilaikė 21. Nepritarta. Todėl dėl to paties 153 straipsnio, remiantis kitais straipsniais, mes turime apsispręsti, ar grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti šį projektą, ar atmesti. Taip pat galime grąžinti iniciatoriams tobulinti. Yra siūlymas komitetui tobulinti, pagrindiniam komitetui tobulinti šį įstatymo projektą arba jį atmesti. (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu sutikti, kad grąžiname šį įstatymo projektą pagrindiniam komitetui tobulinti? Prieštaravimų negirdėti. Pritarta. Taip pat buvo siūloma skirti dar du papildomus komitetus. Kolegė D.Mikutienė siūlė Žmogaus teisių komitetą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. (Balsai salėje) Atsiprašau, Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Du tuos papildomus komitetus. Ar galėtume bendru sutarimu tam pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.

Patentų įstatymo 2, 6, 26, 31, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo 27¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-910* ES (svarstymas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-910, tai eurointegracinis projektas – Patentų įstatymo 2, 6, 26, 31, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo 27¹ straipsniu įstatymo projektas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys kolega R.Šukys. Svarstymas.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiama svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada ir komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr.IXP-910. Komitetas, apsvarstęs šį projektą, nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Buvo tam tikrų pakeitimų, bet jų nedaug, tai yra buvo mažiau negu išvadoje buvo pateikta pastabų. Išnagrinėjus komitete pateiktas pastabas ir išklausius Vyriausybės atstovo motyvavimą, daugeliui pastabų, kurios buvo pateiktos komitete, buvo nepritarta. Dabar dar, matyt, yra diskutuotina likusi pastaba, nors komitetas Ekonomikos komiteto pasiūlymui išbraukti 6 straipsnio 1 dalyje, t.y. keičiamas bazinio įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje vienas žodis… Čia buvo diskusija, komitetas yra nusprendęs nepritarti siūlymui išbraukti žodį “naujam”, tačiau dabar dar padiskutavus su Ekonomikos komiteto išvadą teikiančiu kolega Seimo nariu D.Barakausku, matyt, komitetas iki priėmimo turėtų grįžti prie šio pasiūlymo ir dar kartą apsvarstyti. Jeigu bus pritarta pakartotinai Ekonomikos komiteto išvadai, aš manau, tą klausimą verta dar pasvarstyti. Iki priėmimo bus apsispręsta, ar tą žodį išbraukti, ar ne, nes padiskutavus, atrodo, dar tam tikra abejonė yra. Iš principo aš siūlyčiau pritarti pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai ir po svarstymo patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Ekonomikos komiteto išvadą pateikti kolegą D.Barakauską.

D.A.BARAKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu. Iš esmės vienbalsiai yra pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyta pagrindiniam komitetui tai, ką sakė gerbiamasis R.Šukys, – išbraukti vieną žodį, t.y. “naujam” (41 straipsnio 5 dalis), nes ten yra kalbama apie technologiją, kuri gali būti patentuojama ne vien naujam gaminiui, bet ir senam gaminiui, jau esančiam gaminiui, bet kai yra patentuojamas naujas technologinis procesas. Todėl yra siūloma išbraukti žodį “naujam”.

PIRMININKAS. Jūs liekate prie savo siūlymo?

D.A.BARAKAUSKAS. Čia yra ne mano, o komiteto siūlymas.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė lieka nepakitusi. Ačiū. Kolega R.Šukys šiek tiek kitokią versiją buvo pateikęs.

Sveikatos reikalų komiteto nuomonę kviečiu pateikti kolegą A.Klišonį. Įstatymo projektas Nr.IXP-910.

A.KLIŠONIS. Sveikatos reikalų komitete buvo svarstytas šis klausimas, nuspręsta pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pagrindinis komitetas nepritarė Ekonomikos komiteto siūlymui, antrajam siūlymui, kurį jūs matėte savo lentelėse, Ekonomikos komiteto teikiamose pataisose, t.y. 41 straipsnio 5 daliai – išbraukti žodį “naujam”. Todėl mes turėtume balsuodami apsispręsti dėl Ekonomikos komiteto teikiamos pataisos šiam įstatymo projektui. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių pasakyti nuomonę dėl šios pataisos? Kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau galbūt vis dėlto nepritarti dabar Ekonomikos komiteto pataisai, nes klausimas iš tiesų yra dar diskutuotinas. Tie argumentai, kurie buvo išsakyti Teisės ir teisėtvarkos komitete patentų įstaigos atstovų, buvo paremti ir tam tikrais tarptautiniais dokumentais. Abejonių kilo man dabar. Komitetas tuo metu abejonių neturėjo. Aš manyčiau, galima tą problemą išspręsti pritariant pagrindinio komiteto išvadai, taip, kaip yra, o dėl priėmimo mes rytoj komitete dar prie to klausimo sugrįžime. Jeigu bus komiteto pakeista išvada, iki priėmimo Statuto nustatyta tvarka (gal registruojant pataisą) atitinkamai išspręsime šį klausimą, nes dabar aš tikrai nedrįsčiau vienareikšmiai pritarti Ekonomikos komiteto pasiūlymui.

PIRMININKAS. Girdėjote nuomonę prieš. Nuomonės už dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasakyti. Todėl kviečiu balsuojant apsispręsti, kas remiate Ekonomikos komiteto… (Balsai salėje) Yra siūlymas registruotis. Prašom įjungti registraciją. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 32 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Ekonomikos komiteto siūlomai pataisai dėl 41 straipsnio 5 dalies, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 21, prieš nėra, susilaikė 9. Ekonomikos komiteto siūlomai pataisai pritarta.

Ar po svarstymo būtų norinčių išsakyti nuomonę dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kviečiu bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui su pateiktomis pataisomis. Negirdėti prieštaraujančių, pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui.

Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-936(2*). Pataisos darbų kodekso 25, 45¹, 67, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-937(2*). Baudžiamojo proceso kodekso 410 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-938(2*) (svarstymas)

Nagrinėjame kitą įstatymo projektą – Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-936. Pranešėjas – kolega R.Sedlickas. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galėtume, gerbiamasis pranešėjau, pateikti ir lydinčiuosius? Tada taip pat ir lydinčiuosius – Nr.IXP-937 ir Nr.IXP-938 – svarstome kartu. Prašau, gerbiamasis kolega.

R.A.SEDLICKAS. Šie trys įstatymai yra gana paprasti – nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, atbuvę ne mažiau kaip 10 metų teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir neturintys galiojančių nuobaudų, gali būti perkelti toliau atlikti bausmę iš kalėjimo į griežto režimo pataisos darbų koloniją. 2 straipsnis dėl to, kad jie gali būti grąžinti. Tai visa to įstatymo esmė.

Lydintieji du įstatymai tą nuostatą įgyvendina. Mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas balsavo taip: 4 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Naujų pataisų nebuvo. Patartume, kad balsuotumėte už.

PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komiteto nuomonę pateikti kviečiu kolegą G.Steponavičių. Taip pat dėl visų trijų…

G.STEPONAVIČIUS. Pone pirmininke, kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė kaip papildomas. Visais klausimais buvo bendras sutarimas. Smagu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas įsiklausė į mūsų komiteto teiktus pasiūlymus dėl Pataisos darbų kodekso ir į juos buvo atsižvelgta, todėl taip pat kviestume pritarti įstatymų projektams (aš kalbu dėl visų trijų įstatymų projektų) po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū Žmogaus teisių komiteto nuomonę pateikusiam G.Steponavičiui. Kolegos, norėčiau, kad dėl viso įstatymų paketo išsakytumėte nuomonę dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Nėra norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti po svarstymo visiems įstatymų projektams? Ačiū, pritarta.

Draudimo įstatymo antrojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1065 (pateikimas)

Nagrinėjame Draudimo įstatymo antrojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1065. Pateikimas. Pranešėja – viceministrė A.Ungulaitienė.

A.UNGULAITIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo antrojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriam pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui jį svarstyti.

Teikiamo įstatymo projekto tikslas – Draudimo įstatymą suderinti su Europos Sąjungos direktyvų reikalavimais ir detaliau reglamentuoti draudimo sutarčių sudarymą, jų perdavimą, perdraudimą ir bendrąjį draudimą, atsižvelgiant į naujojo Civilinio kodekso Šeštosios knygos skyriaus “Draudimas” pagrindines nuostatas.

Teikiamo įstatymo projekto 8 ir 9 straipsniuose pateikiama nauja nuostata dėl privalomos informacijos teikimo draudėjui prieš sudarant draudimo sutartį ir jos galiojimo metu.

Projekto 10 straipsnyje numatyta, kad sudarant gyvybės draudimą ar draudimo ligos atveju sutartį, jeigu apdraustasis nėra naudos gavėjas pagal draudimo sutartį, skiriant naudos gavėją būtinas apdraustojo raštiškas sutikimas.

Įstatymo projekto 11 straipsnis reglamentuoja santykius tarp draudiko ir draudėjo, kai draudėjas nesumoka draudimo įmokos. Iki šiol draudėjui nesumokėjus draudimo įmokų sutartis buvo laikoma pasibaigusia. Priėmus šį įstatymo projektą, remiantis daugelio Europos šalių patirtimi, sutartis bus laikoma pasibaigusia tik jeigu po draudiko raštiško įspėjimo draudėjas per nurodytą laiką nesumokės draudimo įmokos.

Įstatymo projekto 12–16 straipsniai reglamentuoja draudimo sutarties šalių santykius po draudiminio įvykio. Jeigu draudikas atsisako mokėti išmoką, jam nustatoma pareiga išsamiai ištirti draudiminį įvykį ir įrodyti visas aplinkybes, kurios atleidžia nuo išmokos mokėjimo. Nurodomi terminai, per kuriuos turi būti išmokama draudimo išmoka.

Projekto 17, 18 straipsniuose reglamentuojamas draudimo įmokų grąžinimas draudėjui kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties nutraukimo prieš terminą atvejais.

Siekiant apsaugoti draudėjų interesus nuo galimo draudiko nemokumo, įstatymo projekto 20 straipsnyje reglamentuojamas draudimo sutarties perdavimas kitam draudikui. 21, 22 straipsniuose papildomos dabar galiojančios Draudimo įstatymo nuostatos dėl perdraudimo ir būtinumo perdrausti dideles draudimo rizikas. Įstatymo projekto 23 straipsnis reglamentuoja bendrąjį draudimą pagal Europos Sąjungos direktyvas.

Priėmus šias draudimo įstatymo pataisas būtų geriau apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų bei trečiųjų asmenų interesai. Prašau Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo antrojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Jūsų norėtų klausti trys Seimo nariai. Kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamoji viceministre, kiek suprantu, mes pirmą sykį Lietuvoje pradėsime įstatymais reguliuoti tokius dalykus kaip draudimo išmokas, mokėjimų terminus ir kitas subtilybes, kurias jūs ir minėjote. Anksčiau tai būdavo formuluojama draudimo sutartyje, o dabar perkeliama į įstatymo tekstą. Gerai tai ar blogai – tai kitas klausimas, tikrai galėsime Seime padiskutuoti. Aš norėčiau šiuo atveju konkrečiai paprašyti jūsų paaiškinimo ir daugiau informacijos dėl 14 straipsnio 2 dalies, kuri skamba, jog draudimo išmoka fiziniam asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 7 dienas, o juridiniam asmeniui ne vėliau kaip 15 dienų. Kodėl yra daromas tas skirtumas tarp fizinių ir juridinių asmenų ir per kiek laiko jiems turi būti išmokėta draudimo išmoka? Kodėl vienu atveju 7 dienos, kitu atveju 15 dienų? Tiesiog smalsu, įdomu. Ačiū.

A.UNGULAITIENĖ. Toks skirtumas yra nustatytas siekiant labiau apginti fizinio asmens interesus, nes tai yra susiję su kiekvieno konkretaus žmogaus gyvenimo situacija (čia gali būti kalbama tiek apie gyvybės draudimą, tiek apie ne gyvybės draudimą), todėl, įstatymo rengėjų nuomone, fizinio asmens situacija draudiminio įvykio atveju yra sunkesnė. Be to, šie terminai yra nustatyti nuo tos dienos, kai nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes bei pasekmes ir draudimo išmokos dydį gaunama visa reikšminga informacija. Todėl, be abejo, tam tikra laisvė draudimo įmonei vis dėlto įstatymuose lieka numatyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti kolega P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamoji prelegente, jūs iš pradžių sakėte, kad šis įstatymo projektas bus naudingesnis draudėjui. Norėčiau paklausti dėl 20 straipsnio. Jame yra tokia nuostata, kad, kai draudėjas nesutinka, jog draudimo sutartis būtų perduodama kitam draudikui, jam paliekama teisė nutraukti draudimo sutartį, ir tik tiek.

Ar tai naudinga draudėjui? Galbūt jis nori, kad draudikas liktų tas pats?

A.UNGULAITIENĖ. Pagrindinis tikslas, dėl kurio buvo įrašyta ši įstatymo nuostata, yra draudėjo interesų apsaugojimas draudimo įmonės nemokumo atveju. Toks precedentas galimas perduodant draudimo sutartis, kai draudimo įmonė nebegali tęsti veiklos ir atsiskaityti su klientais. Tokiu atveju įstatymas numato galimybę perduoti kitai draudimo įmonei. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad šiuo atveju yra labai svarbus draudimo priežiūros institucijos, kuri nustato tas perdavimo taisykles ir turi pateikti savo sutikimą dėl draudimo sutarčių perdavimo kiekvienu konkrečiu atveju, vaidmuo. Be to, reikalaujama viešai paskelbti tokį faktą arba individualiai informuoti draudėjus.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Išties pateikiant šį įstatymą bent jau grifo ES, kad tai yra integracinis įstatymas, mes čia neaptikome, gal dėl to šis klausimas ir nesulaukė valdančiosios daugumos dėmesio. Bet, be abejo, tai nėra pateikėjų darbo trūkumas.

Jūsų, gerbiamoji viceministre, aš norėčiau paklausti, ar išties tai būtų paskutinis teikiamas projektas, kuriuo būtų siekiama suderinti su Europos teisės reikalavimais, ir ar, jūsų manymu, direktyvos nereikalauja žengti toliau, turint minty, kad be suderinimo su Europos Sąjungos reikalavimais yra ir kiti straipsniai, kurie yra teikiami šiuo įstatymo projektu?

A.UNGULAITIENĖ. Mes manome, kad šis įstatymo projektas buvo reikalingas suderinti mūsų draudimo reguliavimo teisės aktus su Europos Sąjungos direktyvomis. Be abejo, jį priėmus reikės priimti taip pat jį lydinčius aktus, ir čia svarbus vaidmuo teks draudimo priežiūros tarnybai. Kaip jūs teisingai pastebėjote, šis įstatymas priimamas siekiant suderinti mūsų teisės normas su Europos Sąjungos reikalavimais, taip pat su naujuoju Civiliniu kodeksu, kuris neseniai buvo priimtas Lietuvos Respublikoje.

PIRMININKAS. Kolega G.Jakavonis. Sekundėlę. Prašau.

G.JAKAVONIS. (Negirdėti)… kad sutartis, sakykim, nutrūko dėl to, kad draudikas nesumokėjo įnašų, o draudimo kompanija dar 15 dienų yra už jį atsakinga ir sutartis galioja? Jums neatrodo, kad čia yra kažkoks susikirtimas su logika?

A.UNGULAITIENĖ. Mūsų nuomone, susikirtimo su logika nėra, nes pasitaiko visokių aplinkybių, ir, ko gero, nėra teisinga, kad kitą dieną nesumokėjus įmokos sutartis ir draudiko įsipareigojimai turėtų visiškai nutrūkti. Juk gali būti nuo draudžiamojo nepriklausančių aplinkybių, įvairiausių gyvenimo atvejų, ir mes manome, kad sudarant draudimo sutartis dažnai draudėjas būdavo mažiau apgintas negu draudikas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji viceministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto ar būtų norinčių išsakyti nuomonę?

A.UNGULAITIENĖ. Dėkui.

PIRMININKAS. Kolega R.Sedlickas. Nuomonė prieš.

R.A.SEDLICKAS. Man tik kyla tokia abejonė, ar kas, rengdami tą įstatymą, bent kada dirbo draudimo srityje praktiškai? Jei įstatymas reikalauja, kad išmokos būtų išmokamos per labai trumpą laiką, pavyzdžiui, per 15 dienų, tai ką tada daryti su falsifikacijų, įvairių suktybių išaiškinimu? Sakykim, išmoki pinigus, o tas, kuris gavo, jau pabėgo, tai, žinot, ta praktika gal gražiai atrodo popieriuje, bet ne taip reikėtų tą daryti. Aš siūlyčiau tą įstatymą suderinti su tais, kurie tikrai išmano draudimo problemas. Tik tiek.

PIRMININKAS. Nuomonė už. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Nepaisant kylančių klausimų, kuriuos, aš manau, mes dar galėsime geriau panagrinėti, siūlyčiau pritarti įstatymo projektui po pateikimo. Yra, be abejo, ir Teisės departamento išvados, bet vėlgi aš siūlyčiau atsižvelgiant į tai, kad tai yra svarbus Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą klausimas, tikrai nestabdyti šito proceso ir Seime tobulinti kylančius trūkumus. Siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome vieną nuomonę už, vieną prieš, todėl turime balsavimu apsispręsti dėl šio įstatymo projekto, ar pritarti jam po pateikimo. Kas manote, kad šiam įstatymo projektui reikia pritarti po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote. Prašau įjungti registraciją. Vyksta registracija, gerbiamieji kolegos.

Užsiregistravo 30 Seimo narių. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-1065 būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote. Prašom rimties. Vyksta balsavimas.

Už – 24, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų, kolegos? Nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti 2001 m. gruodžio 20 d. Ar būtų kitų siūlymų? Kitų siūlymų nėra (čia yra komiteto pageidavimas), todėl pritarta šiai svarstymo datai.

Muitinės kodekso 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 25, 26, 27, 30, 31, 36, 37, 39, 40, 41, 43, 44, 45, 47, 50, 52, 56, 57, 63, 66, 72, 76, 77, 79, 81, 90, 92, 93, 94, 97, 106, 110, 112, 118, 119, 125, 128, 132, 137, 139, 141, 157, 160, 162, 163, 165, 170, 172, 178, 185, 186, 187, 188, 189, 193, 197, 198, 202, 203, 205, 206, 208, 213, 214, 215, 216, 217, 219, 223, 225, 226, 227, 228, 229 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹, 54¹, 54², 56¹, 85¹, 150¹, 165¹, 195¹, 198¹, 216¹, 216², 216³, 216⁴, 216⁵, 216⁶, 223¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-1079 ES (pateikimas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-1079 – Muitinės kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą. Kviečiu jį pateikti viceministrą poną V.Vasiliauską. Pateikimas.

V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau pateikti Muitinės kodekso pakeitimų ir papildymų įstatymo projektą, kurio pagrindinis tikslas yra suderinti Muitinės kodekso nuostatas su Europos Sąjungos teisės aktais. Be abejo, šis įstatymo projektas mums yra labai svarbus kalbant apie mūsų derybinį skyrių muitų srityje. Be šio pagrindinio tikslo, projektu yra siekiama patikslinti kai kuriuos netikslumus, su kuriais yra susiduriama dirbant praktinį darbą, t.y. patikslinti kai kurias Muitinės kodekso straipsnių nuostatas. Siūloma muitinės administruojamų įmokų administravimą padaryti efektyvesnį.

Konkrečiai kalbant apie įstatymo nuostatas būtų galima pasakyti tai, kad pirmiausia yra tikslinamos Muitinės kodekse vartojamos sąvokos, t.y. Lietuvos Respublikos asmens ir ūkio subjekto sąvokos yra papildomos ūkio subjektų atstovybėmis, nuolatinėmis buveinėmis, kitokiais padaliniais bei asmenų bendrijomis, kurie, būdami mokesčių mokėtojais, turi turėti galimybę pateikti muitinės deklaraciją. Atitinkamai yra tikslinamos ir Lietuvos prekių importo ir eksporto sąvokos, kurios yra vartojamos Muitinės kodekse.

Kitos įstatymo projekto nuostatos yra susijusios su mokesčių išieškojimu, t.y. išsamiau reglamentuojamos mokesčių išieškojimo procedūros, yra įtvirtinama mokesčių išieškojimo veiksmų seka, koks veiksmas po kokio turėtų sekti. Pirmiausia yra nustatomas eiliškumas, kad išieškojimą turėtų nukreipti į ūkio subjekto sąskaitą, po to, nepavykus išieškoti, išieškojimas būtų nukreipiamas į garantą, t.y. į asmenį, kuris garantavo muitinės prievolių įvykdymą.

Taip pat projekte papildomai yra įvedama beviltiškų mokestinių nepriemokų sąvoka, t.y. kažkas panašaus kaip šiandien galiojančiame Mokesčių administravimo įstatymo projekte. Yra numatomi pagrindai, kuriems esant nepriemoka būtų pripažįstama beviltiška.

Projekte siūloma plačiau apibrėžti muitinės tarpininko veiksmus. Siūloma įtvirtinti nuostatas, kad asmeniui, kuris yra įgaliotas atlikti muitinės tarpininko veiksmus, įskaitant ir tuos atvejus, kai jis veikia savo vardu, įvedamas privalomas reikalavimas, kad jis turi būti apsidraudęs civiline atsakomybe. Taip pat nustatoma, kad deklarantas, t.y. asmuo, kuris pildys muitinės dokumentus, konkrečiai muitinės deklaracijas, taip pat gali veikti tik būdamas įtrauktas į Muitinės departamento tvarkomą importuotojų ir eksportuotojų registrą.

Kitos siūlomo įstatymo projekto nuostatos yra susijusios su Europos Sąjungos muitinės kodekso pakeitimais, kurie yra priimti, ir taip pat yra susijusios su bendrojo tranzito reforma, t.y. Europos Sąjungos bendrojo tranzito reforma. Svarbiausi šių pakeitimų principai – aiškiai atskirti muitinio tranzito procedūros užbaigimą nuo jos pripažinimo įvykdyta. Įtvirtinamas reikalavimas šioms procedūroms, kad gali būti naudojamos dviejų rūšių garantijos, t.y. vienkartinė garantija ir bendroji garantija. Atskiromis įstatymo projekto nuostatomis yra siūloma aiškiau išdėstyti ir reglamentuoti muitinės pareigūnų sprendimų arba tų sprendimų nepriėmimo apskundimo procedūrą, t.y. apskundimo tvarką. Pagaliau Muitinės kodekso nuostatos, kurios reglamentuoja ekonominį poveikį turinčių muitinės procedūrų atlikimo tvarką, taip pat yra tikslinamos pagal Europos Sąjungos muitinės kodeksą, nes pats Europos Sąjungos muitinės kodeksas buvo keistas keletą kartų, o tie keitimai mūsų galiojančiame Muitinės kodekse nebuvo įrašyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū viceministrui už tokį išsamų pateikimą. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Kolega V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš paskaičiavau, kad keičiama beveik 100, jeigu ne daugiau, Muitinės kodekso straipsnių. Klausimas būtų paprastas. Ar ne paprasčiau ir ne tikslingiau būtų parengti naują Muitinės kodekso redakciją, gal būtų galima kartu peržiūrėti kitus straipsnius ir priimti naują redakciją? Kaip jūs manytumėte? Ačiū.

V.VASILIAUSKAS. Iš tikrųjų šiuo atveju mes esame spaudžiami laiko, nes mes galvojame apie mūsų muitų (…) derybinį skyrių. Norint parengti naują redakciją, reikia kur kas daugiau laiko. Be to, svarstėme galimybę parengti naują redakciją, tačiau kadangi yra keičiama ne daugiau kaip pusė straipsnių, mes to nedarėme. Laikas šiuo atveju yra esminis dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pranešėjau, Kodekso 47 straipsnyje yra siūloma pataisa, kaip anksčiau buvo įrašyta tekste, kad tikrindama prekes muitinė turi teisę bet kuriuo metu pareikalauti jas iškrauti, išpakuoti, ir jos iškraunamos muitinės nustatytose vietose. Dabar įvedama naujovė, kad visas su tuo susijusias išlaidas padengia prekes muitinei pateikęs asmuo. Kitoje vietoje, bazinio Muitinės kodekso 92 straipsnyje, yra teigiama, kad muitinio tranzito procedūros vykdytojas privalo pateikti garantiją, užtikrinančią, kad bet kokia skola muitinei, galinti atsirasti dėl prekių, kurioms taikoma muitinės procedūra, bus atlyginta. Aiškinamajame rašte sakote, kad tai yra Europos Sąjungos reikalavimas tokius dalykus ir tokias nuostatas įrašyti. Nenorėčiau diskutuoti, ar gerai, ar blogai yra tokia tvarka, bet ar tai yra imperatyvinė Europos Sąjungos nuostata, ar rekomendacinė? Jeigu galite, atsakykite tiksliai, nes mes labai dažnai Lietuvoje painiojame imperatyvines Europos Sąjungos nuostatas ir rekomendacines. Ar tikrai yra griežtas reikalavimas, kad ne muitinė už savo pinigus nagrinėtų ir iškrautų prekes, bet tas, kuris veža, už savo pinigus turėtų jas iškrauti? Ačiū.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Kiek aš žinau, tai yra nuostata, kurią mums reikia derinti, bet gal mano kolegos iš Muitinės departamento galėtų atsakyti tiksliau. Prašom.

PIRMININKAS. Prašom.

Š.AVIŽIENIS. Šarūnas Avižienis – Muitinės departamento Muitų teisės derinimo skyriaus viršininkas. Visos nuostatos, kurios yra keliamos į Lietuvos muitinės kodeksą, yra Europos Sąjungoje patvirtintos Tarybos reglamentu. Jos visos yra imperatyvinės ir visos yra tiesioginio taikymo nuostatos. Jos turės būti taikomos tiesiogiai Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, o šiuo metu jas reikia perkelti be iškraipymų. Tai nėra rekomendacija, tai yra privalomai taikomos nuostatos.

V.VASILIAUSKAS. Iš principo aš galėčiau pasakyti, kad tokios Europos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, kaip ir siūlomos mūsų projekte nuostatos, neatitinka protingumo kriterijų. Sakykime, muitininkas, muitinės pareigūnas, nelieps iškrauti kiekvienos prekių siuntos. Jeigu yra turima informacija, jeigu yra manoma, kad kas nors yra negerai, tik tada. Manyčiau, kad tam tikras proto kriterijus (be abejo, jo Lietuvoje dažnai pasigendama) čia suveikia.

PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Poną E.Skarbalių prašyčiau elgtis tvarkingai, kaip pridera pagal Statutą. Atsiprašau P.Jakučionio. Gal tą laiką, kol surasime jūsų pavardę, užims G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke, kad leidžiate užimti laiką. Aš gerbiamojo viceministro norėčiau paklausti tęsdamas J.Čekuolio išsakytą mintį. Ar iš tiesų sąvokų patikslinimai ir derinimas su Europos Sąjungos muitinės kodeksu šių teikiamų įstatymo projekto pataisų yra iš principo bent jau susiję su muitinės procedūrų supaprastinimu ir dereguliavimu šioje srityje, ar šis klausimas, kaip ir kiti Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijų parengti paketai, atidedami ateičiai?

V.VASILIAUSKAS. Pirmiausia, be abejo, siūlomi Muitinės kodekso pakeitimai yra susiję su Europos Sąjungos (…) reikalavimais. Jeigu kalbėtume apie muitinės procedūrų supaprastinimą, tai problema yra ne dėl Muitinės kodekso. Problema yra dėl įstatymų lydimųjų teisės aktų, t.y. dėl gausybės Vyriausybės nutarimų ir dar didesnės gausybės Muitinės departamento direktoriaus įsakymų. Iš tikrųjų su Muitinės kodeksu tai neturi nieko bendro. Vienas iš šio teikiamo projekto aspektų yra tai, kas dabar yra sureguliuota žinybiniais nutarimais arba įstatymų lydimaisiais teisės aktais. Mes siūlome atskiras nuostatas perkelti į įstatymą ir manytume, kad tai pasitarnautų stabilesniam teisės santykių reguliavimui. O tos iniciatyvos, Saulėtekio komisijos iniciatyvos, muitinės procedūros supaprastinimo iniciatyvos, būtent prie jų yra dirbama. Tai visų pirma, be abejo, nutarimas Nr.1610 dėl muitinio tranzito ir visi kiti teisės aktai – Nr.748 dėl muitinio įvertinimo, taip pat dėl mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkos. Savo ruožtu tai yra Vyriausybės priemonių plane patvirtinti terminai, ir mes tai darome. Be abejo, gal ne taip greitai kaip norėtųsi.

PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, aš irgi norėčiau užduoti praktišką klausimą. Muitinių darbui daug pretenzijų turi tiek tie, kurie važiuoja ir veža prekes per muitines, tiek tie, kurie suinteresuoti surinkti teisingiau ir daugiau mokesčių. Gal jūs galėtumėte pasakyti, ar šis įstatymo projektas atsako į tokį klausimą: ar jis padės surinkti daugiau mokesčių, ar liausis PVM mokesčio grobstymas dėl to mokesčio grąžinimo? Ar pagaliau nereikės muitininkams mokėti už sugadintus turtus, dėl kurių čia neseniai buvo toks klausimas? Gal jūs sakysite, kad tos procedūros kur kitur, bet jas reikia spręsti.

V.VASILIAUSKAS. Iš tikrųjų kiekvienu įstatymo pakeitimu, be abejo, ir šio įstatymo pakeitimu, mes siekiame, kiek tai įmanoma, patobulinti procedūras bei atsižvelgti, be abejo, į verslo gerinimo sąlygas ir į valstybės fiskalinį interesą šioje vietoje. Be abejo, mes to siekiame. Bet aš manyčiau, kad šią dieną, jeigu mes kalbame apie muitinės problematiką, didesnė problema yra ne teisės aktų problema, bet teisės aktų taikymo problema, tai yra būtent konkretūs veiksmai, konkretus administravimas. Ne paslaptis, kad yra subjektyvus faktorius. Čia, manyčiau, yra didesnė problema. Jeigu kalbėtume apie PVM sukčiavimo atvejus, tai Muitinės kodeksas ir siūlomas projektas nėra susiję būtent su vadinamuoju fiktyviu eksportu. Tai yra PVM įstatymo dalykas ir vėlgi taip pat administravimo dalykas. Naują PVM įstatymą mes taip pat žadame pateikti Vyriausybei artimiausiu laiku, dar šią savaitę, o, matyt, dar kito mėnesio pradžioje, t.y. lapkričio pradžioje, jis pasieks Seimą.

PIRMININKAS. Kolega V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Žinant neregėto masto kontrabandą Lietuvoje, ar pasitarnaus šis naujas kodeksas, šios pataisos, kad būtų sumažinti tie kontrabandos mastai? Ar pateks daugiau lėšų į biudžetą? Kai šiandien mes svarstome biudžeto projektą, visuose galuose trūksta lėšų, o tai vienas iš pagrindinių rezervų, iš kurio mes galėtume gauti daugiau lėšų. Ar tai reikia suderinti tik su Europos Sąjungos įstatymais?

Ir dar vienas klausimas, čia kolega J.Čekuolis klausė dėl 47 straipsnio pakeitimo, dėl nuostolių, t.y. išlaidų, padengimo krovinių iškrovimo ir pakrovimo muitinės patikrinimo metu. Prieš patenkant į Seimą teko nemažai susidurti su šiuo dalyku. Reikėtų, kad tai netaptų nauju mokesčiu, kaip pasakyti, neoficialiu, nes ypač nakties metu, savaitgaliais muitininkai pateikia įvairių pusiau teisėtų, pusiau ne reikalavimų ir žmogus, nesusimokėjęs tam tikros sumos, negali pervažiuoti sutvarkyti savo reikalų. Taigi čia reikia labai aiškiai reglamentuoti šią procedūrą. Ten dabar yra rentgeno aparatų, jeigu peršvietus rentgenu kyla įtarimas ir t.t. O šiaip, tai jis gali už kiekvieną mašiną sumokėjęs 100 litų važiuoti toliau. Nesumoki – tai greičiau krauk bei padenk iškrovimo ir pakrovimo išlaidas.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimus. Atsakau į jūsų pirmą klausimą. Be abejo, mes matome šiuo metu didžiausią, mūsų požiūriu, Finansų ministerijos požiūriu, problemą – muitinį įvertinimą. Tai yra muitinės vertės klausimai. Vėlgi dėl muitinės vertės čia yra pora straipsnių, kurie susiję su muitine, su įvertinimo klausimais siūlomais įstatymo projekte. Bet aš vėlgi sakau, kad mes dirbame daugiau administraciniais metodais, būtent duodami nurodymus Muitinės departamentui, nes muitinės vertės klausimai jau nėra teisės klausimai, įstatymo klausimai, o teisės taikymo klausimai ir tinkamų įrodymų, motyvuotų įrodymų pateikimo teisme klausimai, kai vyksta teisminis ginčas dėl sandorio vertės paneigimo. Todėl mes iš tikrųjų, kiek tai gali Finansų ministerija, esame įsakymų forma pavedę Muitinės departamentui kontroliuoti atskirų sričių muitinės vertės klausimus. Ypač jeigu mes kalbame apie vadinamąsias Gariūnų prekes. Būtent Muitinės departamentas turi parengęs veiksmų planą ir tie veiksmai yra įgyvendinami. Mes šį ketvirtadienį turėsime susitikimą su Muitinės departamento vadovybe. Jo metu konkrečiai pasižiūrėsime pagal kiekvieną iš punktų, kiekvieną iš priemonių, kokia konkreti nauda yra būtent fiskaline prasme.

Jeigu kalbėtume apie atlyginimą už iškrovimą, sakykime, prekių perkrovimą, tai iš principo, kaip aš ir minėjau, įstatymo projektas yra paremtas nuostata, kad visą laiką tai bus atliekama pagrįstai. Jeigu tai būtų atliekama nepagrįstai, be abejo, tada iškyla žalos atlyginimo klausimai. Žala tada būtų atlyginama bendrais pagrindais, tai yra kreipiantis būtent su ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo. Bet mes vėl preziumuojame, kad tai būtų būtent atliekama, kai to reikia, ir iš tikrųjų pati vidaus procedūra, kaip tai galima būtų atlikti ir kokiais atvejais muitininkas galėtų tai atlikti, būtų reglamentuota įstatymus lydinčiais teisės aktais, tai yra Muitinės departamento direktoriaus įsakymais.

PIRMININKAS. Kolegos, norėčiau jūsų atsiklausti, nes mes viršijome numatytą 10 min. limitą klausimams ir atsakymams. Ar tęsiame, kol visi paklausite, ar baigiame? Yra siūlymas baigti ir yra siūlymas tęsti. Siūlau vadovautis Statutu ir baigti viceministro apklausą. Ačiū. Ar būtų norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Negirdėti prieštaraujančių, tad pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Yra siūlymas papildomu skirti dar Ekonomikos komitetą. Ar galėtume pritarti šiems komitetams, nagrinėsiantiems šį įstatymą? Ačiū. Pritarta. Siūloma nagrinėti lapkričio 20 dieną. Taip pat pritarta, nes negirdėti prieštaraujančių.

Maisto įstatymo 2, 3, 4, 7, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1075 (pateikimas)

Nagrinėjame šios dienos darbotvarkės paskutinį įstatymo projektą – Maisto įstatymo 2, 3, 4, 7, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-1075. Kviečiu šį projektą pateikti ministrą K.R.Dobrovolskį.

K.R.DOBROVOLSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Kadangi buvo patvirtintas Civilinis kodeksas, kuris įsigaliojo liepos 1 dieną, todėl tenka suderinti ir daugelį mūsų įstatymų. Vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos maisto įstatymo tam tikri straipsniai, kurie nevisiškai atitiko… Yra teikiamas Muitinės įstatymo šešių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Šių metų sausio 16 dieną buvo sudaryta speciali komisija, kuri išnagrinėjo šį įstatymą ir Civilinį kodeksą, ji peržiūrėjo atitikimus. Taip pat buvo derinta su atskiromis tarnybomis, ypač su Žemės ūkio ministerija, su Ūkio ministerija, taip pat su naujai įsteigta Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Taip pat liepos mėnesį buvo priimtas Produktų saugos įstatymas, reikėjo atsižvelgti ir į šį įstatymą. Šiuo metu yra teikiami tų 6 straipsnių pakeitimai ir papildymai. Iš esmės tai yra dėl nomenklatūros pasikeitimo ryšium su Europos Sąjungos nomenklatūra, kad prilygintume, taip pat dėl valdymo institucijų kompetencijos pasiskirstymo, tai, ką daro Sveikatos ministerija, ką daro Žemės ūkio ministerija pagal kompetenciją, ką daro Ūkio ministerija, ką daro Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Sveikatos ministerijai yra skiriamas reglamentavimas ir programinis darbas, o objektų kontrolę siūloma pavesti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam ministrui už pateikimą. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Kolega V.Popovas,

V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimas iš konkretaus straipsnio papildymo, t.y. projekto 3 straipsnio 3 dalies papildymo. Pagal naują 3 straipsnis, pagal seną – 4 straipsnis. Čia yra parašyta: “Tvarkyti maistą galima tik įmonėse, turinčiose nustatyta tvarka išduotus leidimus (higienos pasus) verstis komercine-ūkine veikla”. Ar čia nėra trupučiuką prieštaraujama? Juk higienos pasai ir nusako, kad tos įmonės turėdamos tokius pasus gali tvarkyti maistą. Ar čia reikia dar papildyti verstis komercine-ūkine veikla. Ar nebus painiavos? Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Čia buvo stengiamasi sulyginti, kad būtent atitiktų Civilinį kodeksą ir priimtą naują Produktų saugos įstatymą. Tai turėtų būti dabar siūloma, kad neprieštarautų.

PIRMININKAS. Kolega P.Vilkas. Sekundėlę, tuojau įjungsime.

P.VILKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų dėl apibrėžimo, nurodyto 2 straipsnio 13 dalyje. “Kokybė – maisto savybių visuma, atitinkanti saugos ir kitus privalomuosius reikalavimus tenkinti išreikštus ir numanomus protingus vartotojo poreikius”. Anksčiau tokio žodžio “protingus” nebuvo. Dabar ką reikštų “numanomus protingus vartotojo poreikius”?

K.R.DOBROVOLSKIS. Atsiprašau, dėl kurio straipsnio čia dabar… Kurio straipsnio?

P.VILKAS. 2 straipsnis 13 dalis. Ten yra kokybės apibūdinimas.

K.R.DOBROVOLSKIS. “Kokybė – maisto savybių visuma, atitinkanti saugos ir kitus privalomuosius reikalavimus tenkinti išreikštus arba deklaruojamus ir numanomus protingus vartotojų poreikius”. Na, čia dėl protingų tikrai ir anksčiau kilo diskusijų mūsų komitetuose. Sakykim, jeigu apsinuodijama maisto produktais, vaistais, kaip šiuo metu gal skaitėte spaudoje, būtent dėl blogo indo, netinkamo indo, vaikas išgėrė tabletes ir mirė. Taip pat ir šiuo atveju. Todėl ir buvo įrašyta “numatomus protingus vartotojo poreikius”.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Manau, kad svarstymo stadijoje dar bus redaguojama, gal atsiras žodis “pagrįstai” ir t.t. Jūsų paklausė visi Seimo nariai. Ačiū jums už pateikimą. Klausčiau, ar dėl balsavimo motyvų būtų norinčių pasakyti nuomonę? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Dėl balsavimo motyvų kolega G.Kniukšta. Prašau. Nuomonė už.

G.KNIUKŠTA. Iš esmės aš neišgirdau iš gerbiamojo ministro ir nespėjau paklausti, ar priėmus šiame įstatymo projekte siūlomus Maisto įstatymo pakeitimus bus pašalintas Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijų dubliavimas. Bazinio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte į Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijas yra įrašyta maisto sauga, nors ši funkcija yra priskirta ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. 9 straipsnio…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau gerbiamojo kolegos. Dėl balsavimo motyvų jūs norite pasakyti nuomonę?

G.KNIUKŠTA. Aš baigsiu kalbą. Pritariu teikiamam įstatymo projektui ir prašau, kad papildomu komitetu taptų Kaimo reikalų komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesant prieštaraujančių nuomonių, klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas, papildomas Kaimo reikalų komitetas. Nėra kitų siūlymų. Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti taip pat lapkričio 20 d. Taip pat pritarta.

Šiandieną išnagrinėjome visus klausimus. Taip pat yra dviejų Seimo narių pareiškimai. Kviečiu kolegę O.Babonienę. Prašau. Pareiškimai.

Seimo narių pareiškimai

O.BABONIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, turiu užduotį perskaityti Socialdemokratinės koalicijos frakcijos pareiškimą dėl Lietuvos radijo ir televizijos vykdomų reformų.

Lietuvos radijo ir televizijos vykdomos reformos darbuotojams kelia didelį stresą. Iš 915 šiuo metu Lietuvos radijuje ir televizijoje dirbančių žmonių daugiau nei 200 ketinama atleisti, maždaug tiek pat televizijos ir radijo darbuotojų šiemet jau atleista. Nepriimtina, kai ilgametė darbuotoja, gavusi oficialų įspėjimą, kad bus atleista dėl etatų mažinimo, bando nusižudyti. Lietuvos radijui ir televizijai vadovauja administracija, Lietuvos radijo ir televizijos taryba abejingai visa tai stebi ir neatsako už sprendimus. Būtina įvertinti Lietuvos radijo ir televizijos tarybos ir administracijos veiksmus. Siūlome Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui išnagrinėti padėtį Lietuvos radijuje ir televizijoje, pateikti siūlymus Seimui dėl Lietuvos radijo ir televizijos tarybos ir administracijos veiklos gerinimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Budrevičius. Prašau.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, apgailestaudamas konstatuoju, kad, Vyriausybei dar rengiant 2002 metų biudžeto projektą, mūsų visuomenėje atsirado jėgų, kurios šį svarbiausią metų finansinį įstatymą pavertė politinės kovos įrankiu. Lietuvos žiniasklaida informavo, kad Prezidentas V.Adamkus pareikalavo iš valstybės investicijų programos išbraukti lėšas, numatytas Prezidentūros rūmų restauravimui. Tokia kategoriška nuostata paremta ne ūkine logika, ne pragmatine politika, o grynai propagandine kliše. Prezidento atstovės spaudai pranešime skelbiama: “V.Adamkus su savo politinio pasitikėjimo komanda atėjo dirbti valstybei, o ne statyti Prezidentūros rūmų. Prezidentas įsitikinęs, kad lėšas tam numatanti Vyriausybė pirmiausiai privalo atsižvelgti į realias valstybės galimybes”. Mane kaip Lietuvos pilietį, visą gyvenimą pragyvenusį čia, Lietuvoje, stebina toks požiūris į Lietuvos statybas, jos ūkį, gerovę, paveldą ir ateitį. Noriu pažymėti, jog Prezidentas V.Adamkus su savo politinio pasitikėjimo komanda, kurios dalis yra atvykusi iš svetur, atėjo dirbti į įrengtus, restauruotus, išpuoselėtus rūmus S.Daukanto aikštėje, nors galutinai dar ir neužbaigtus. Kaip liaudyje sakoma: “Atėjo ant gatavo”. Mums, čia nuolat gyvenantiems ir dirbantiems, ne vis tiek, kaip tie rūmai atrodys po penkerių metų. Ar sutvarkyti, suremontuoti, visiškai restauruoti, ar nugyventi, nesutvarkyti ir apleisti. Koks bus konkretus Prezidento V.Adamkaus indėlis tvarkant Prezidentūros rūmų ansamblį? Nors vieno pastato konkretus sutvarkymas irgi būtų darbas valstybei. Ir daug naudingesnis ir prasmingesnis nei tuščias politikavimas, kalbėjimas ar nuolatinis faktų konstatavimas. Šia proga verta prisiminti, jog Prezidentui A.Brazauskui sumanius ir nuolat rūpinantis šių rūmų ansamblio restauravimu ir jų pritaikymu Prezidentūros poreikiams taip pat buvo prieštaringų nuomonių, kritikų ir net skeptikų. Kai kas iš dešiniųjų politikų pareiškė net neįžengsiantys į šiuos rūmus. Laikas įrodė, kas buvo teisus ir kas vertas tikros pagarbos už nesavanaudišką rūpinimąsi ateitimi. Tada imantis rūmų ansamblio restauravimo naštos, valstybės realios galimybės nebuvo geresnės negu dabar. Tad pagrįstai kyla klausimas, o ką Prezidentas V.Adamkus konkretaus padarė, kad valstybės galimybės būtų ne sumažėjusios, o padidėjusios, įgalinančios nors baigti rūmų restauravimo darbus? Rūpinimasis populiarumu, reitingo didinimu neturėtų užgožti ir asmeninės atsakomybės. Ar neatsitiks taip, kad praradus laiką tiems patiems darbams po metų kitų teks iš to paties mūsų šalies biudžeto skirti daug daugiau lėšų. Man toks ūkinis mąstymas, mentalitetas svetimas ir nepriimtinas.

Mūsų ateitis ir visų gerovė priklausys nuo to, ar mes atsakingai žiūrėsime į ateitį, rūpinsimės statybomis, kultūros paveldu ir jo išlikimu mūsų vaikams ir ateinančioms kartoms, ar pasiduosime populizmui ir siekdami aukštų politinių postų toleruosime asmeninės šlovės prioritetus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Šiais pareiškimais ir baigsime šios dienos posėdį. Dėkoju gerbiamajai opozicijai, nors ir negausiai, bet ištvėrusiai šį neeilinį posėdį. Tad iki kito neeilinio posėdžio.