Dvidešimt trečiasis (147) posėdis
2001 m. spalio 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl Vartotojų teisių gynimo įstatymo 1, 5, 8, 10, 15, 18, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimo procedūros

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 metų spalio 18 d. vakarinį plenarinį posėdį. Padarykime pirmą darbą – užsiregistruokime. Prašom registruotis, ir susitarsime dėl mūsų darbo. Primenu, kad iš rytinio posėdžio liko keletas klausimų. Iš rezervo turi eiti Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Ir, žinoma, yra popietinės darbotvarkės klausimai. Dabar kaip tik ir turėsime apsitarti, kokia eile dirbame. Siūlymas yra toks: pirmiausia taip, kaip yra numatyta darbotvarkėje, 15.10 val., o dabar jau 15.16 val., mes turėtume imtis Etikos ir procedūrų komisijos išvadų tvirtinimo ar netvirtinimo. Po to galėtume susitarti dėl, man atrodo, nedidelio klausimo, bet likusio iš rytinio posėdžio, t.y. dėl socialinio draudimo vieno įstatymo arba, tiksliau, vienos pataisos, dėl Valstybės tarnybos ir buvusio 9 rytinės darbotvarkės punkto – asmens identifikavimo kortelės ir paso. O po to jau Vyriausybės valanda. Štai tokie klausimai. Visa kita turėtų būti atidėta artimiausiam posėdžiui, kadangi nespėsime. Jeigu, žinoma, sveikatos turėsime, galime po Vyriausybės valandos viską iš eilės, pratęsę posėdį. Bet kol kas aš siūlau dirbti tokia tvarka. Jeigu mums seksis, tada galėsime imtis papildomų klausimų. Tokiu atveju prašyčiau kolegą A.Salamakiną, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką, trumpai pateikti klausimą, ir apsispręsime. Svarbiausia, kokia komisijos išvada, kadangi visi kolegos Seimo nariai turi tekstą. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tik noriu paklausti. Išdėstyti tą visą epopėją, nes Etikos komisija svarstė šį klausimą net keturis kartus, man reikėtų apie 15 minučių. Trumpai paaiškinti – gal tik 5. Kiek jūs man laiko skiriate?

PIRMININKAS. Aš ir manau, kad 3 minutes.

A.SALAMAKINAS. Ačiū. Gerai, pabandysiu. Gerbiamieji kolegos, kaip aš sakiau, Etikos komisija keturis kartus svarstė šį klausimą. Aš trumpai priminsiu viską iš eilės. Pirmasis balsavimas vyko dėl Vartotojų teisių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir laimėjo ši pusė. Antrasis balsavimas buvo užprotestuotas, nes opozicija pastebėjo, kad nesant garbiam Seimo Pirmininko pavaduotojui G.Steponavičiui kažkas už jį balsavo. Per pietų pertrauką susirinkusi Etikos komisija nutarė, kad buvo pažeistas Statutas ir vienasmenio balsavimo principas. Etikos komisija paprašė, kad Seime būtų balsuojama iš naujo. Po antrojo balsavimo laimėjo opozicija ir įstatymas buvo priimtas.

Pirmadienį išsiaiškinus, kodėl buvo pažeistas vienasmenio balsavimo principas, pasirodė, kad iš tiesų jis lyg ir nebuvo pažeistas. Yra tokia sistema: kai posėdžio pirmininkas, kuris man šiuo metu yra už nugaros, ateina į savo darbo vietą pirmininkauti, Kompiuterių skyrius turi perjungti jo balsavimą į šitą vietą. Tai nebuvo padaryta, nes paskutiniam posėdžiui pirmininkavo ponas G.Steponavičius, kitos dienos posėdžiui pirmininkavo kitas Seimo Pirmininko pavaduotojas – ponas A.Skardžius, ir kompiuterininkai neperjungė jo balsavimo vietos iš ten į čia. Tad jeigu ten kas ir būtų balsavęs, jo mygtukas būtų neveikęs.

Vėliau 30 Seimo narių kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją radę kai kuriuos Statuto pažeidimus, t.y. kad pagrindinis Ekonomikos komitetas neapsvarstė pagalbinių komitetų išvadų, ir, antra, kad pagrindinis komitetas, teikdamas priimti įstatymo projektą, negavo Teisės departamento išvadų. Teisės departamento išvados yra gana blogos, bet nemanau, kad čia reikia ieškoti kaltų. Galima pasakyti, kad vieni paskubėjo, o kiti nespėjo.

30 Seimo narių prašymą Etikos ir procedūrų komisija svarstė du kartus ir priėmė sprendimą (balsavimo rezultatas 1:1), vadovaujantis Seimo statuto 160 straipsnio 4 punktu, siūlyti Seimui balsuoti ir apsispręsti, ar pripažinti įstatymą netekusiu galios, ar palikti galioti Vartotojų teisių gynimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą.

Paaiškinu, kokia esmė: jeigu laimės pirmasis balsavimas, t.y. įstatymas bus pripažintas netekusiu galios, vadinasi, įstatymas neanuliuojamas, jis grąžinamas į komitetus iš naujo svarstyti ir vėliau bus priiminėjamas. Jeigu pripažįstama, kad įstatymas buvo priimtas be pažeidimų, tada atiduodamas Prezidentui pasirašyti. Aš baigiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Šita stadija baigta. Dabar prašyčiau registruotis, ir balsuosime. Prašom registruotis. Kolega J.Čekuolis dėl vedimo tvarkos. Gerai. Prašau.

J.ČEKUOLIS. Aš tik noriu paklausti, ar mes turime teisę užduoti pranešėjui klausimus?

PIRMININKAS. Ne.

J.ČEKUOLIS. Ne?

PIRMININKAS. Ne, na, tokia tvarka. Po to reikia balsuoti. Tokia tvarka. Kai pakeisime, tada bus galima kitaip daryti, be galo klausinėti ir ministrę, ir kolegas, ir visus kitus, kuriuos norim klausinėti. Šiandien tokia tvarka: yra išvada, vienas – už, vienas – prieš, ir balsuosim. Prašom registruotis. Prašom. Vienas – už, vienas – prieš. Tai yra vienas už tai, taip, kaip suformuluota – ar pripažinti netekusiu galios, arba prieš, t.y. palikti galioti. Aš manau, kad kolega A.Matulevičius teisingai paspaudė. Prašom. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, na, iš tikrųjų mes darome labai negražų dalyką. Šitas įstatymas reikalingas ne man ir ne mano kolegoms. Įstatymas reikalingas žmonėms. Visuomenėje jis sulaukė gero rezonanso, ir čia vyksta labai negražus farsas, nes yra tam tikrų medikų, kurie tuo nepatenkinti, jie nenori, kad jų darbą kontroliuotų. Mes visa tai suprantame ir užjaučiame juos, bet tai, kas dabar daroma ir kas daroma čia, Seime, naudojantis kažkokiais formaliais kabliukais, yra tikrai labai negražu. Juo labiau kad iš tikrųjų Seimo darbo dienotvarkėje nėra numatyta balsuoti dėl to įstatymo, ar pripažinti jį netekusiu galios, ar ne. Todėl aš tikrai pasisakau prieš, kad tai būtų daroma. Visų pirma dėl procesinių dalykų, antra, jeigu taip, tada frakcijos vardu prašau pertraukos dėl šito balsavimo.

PIRMININKAS. Prašom. S.Burbienė – už.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, būkime nors ir “biedni”, bet teisingi. Puikiai prisimename, bent jau tie, kurie buvo tuo metu Seime, kad antrasis balsavimas, kurio rezultatus dabar mes ir svarstome, atsirado būtent dėl tų kabliukų, apie kuriuos kolega A.Matulevičius šnekėjo. Todėl reikėtų taip ir sakyti: kabliukas čia, kabliukas ten. Tačiau šita problema yra susijusi ne tik tiesiogiai su šito įstatymo pakeitimu, dėl kurio dar būtų galima ginčytis, gal taip geriau, gal anaip geriau. Ji yra susijusi ir su kitu įstatymu, t.y. su lydinčiu Sveikatos sistemos įstatymu, kuris nėra priimtas, kuris nė kiek nebuvo pataisytas, nors komitetas aiškiai pasakė, ką reikia pataisyti. Todėl šito įstatymo priėmimas iš esmės neturi prasmės, nes dabar jis yra priimtas vienas, be lydinčiųjų. Todėl, kolegos, tikrai siūlau (tai nėra labai baisu, tai nėra joks įstatymo nužudymas, tai yra svarstymas) pradėti svarstyti vėl nuo komiteto ir tada kartu su lydinčiaisiais gal mes galėsime priimti ir visai racionalią viso to išvadą. Siūlau pritarti būtent šitam variantui, t.y. pradėti svarstyti nuo komiteto.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas aiškus. Kolega A.Salamakinas, tikiuosi, frakcijos vardu, ne savo vardu, pasiūlė pertrauką. Frakcijos vardu? Frakcijos, vadinasi, prašom registruotis, ir apsispręsime. Kolegos, prašom registruotis. (Balsai salėje) Viskas čia tvarkingai, kolega Algimantas, t.y. anas Algimantas, pasiūlė pagal Statutą.

Užsiregistravo 74, taigi reikia 15. Prašom pasiruošti balsuoti, kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka, matyt, iki kito posėdžio (taip reikia suprasti), balsuojate už, kas manote, kad nereikia pertraukos, balsuojate kitaip.

Už – 32, prieš – 32, susilaikė 7. Pertraukai paskelbti balsų pakanka. Taigi pertrauka iki kito posėdžio. Dar kartą kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Aš repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Pasistengsiu labai trumpai. Teko spaudoje skaityti didelį straipsnį, jog kaip tik mūsų Etikos ir procedūrų komisijos vadas ponas Algis ketina kreiptis į specialiąsias tarnybas ir prokuratūrą, siekdamas išsiaiškinti, kodėl liberalai taip aktyviai remia šį Vartotojų teisių gynimo įstatymą. Tiesiog įdomu, ar jūs jau kreipėtės. Mes tikrai esame pasirengę bendrauti visais klausimais, ir jeigu reikia, ir su specialiosiomis tarnybomis. Tikrai šito nebijome. Jeigu jūs kreipsitės, tai galbūt mes galime kreiptis su analogišku prašymu, norėdami išsiaiškinti, o kodėl ponas Algis yra prieš tą įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nedebatuoti. Vienas pasakė, kitas gali ir neatsakyti. O kam reikia, vis tiek išsiaiškins. Vis tiek išsiaiškins, anksčiau ar vėliau.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8, 9, 13, 14, 15, 21, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-677(2*) (svarstymo tęsinys)

Taigi aš siūlau imtis kito klausimo, dar irgi iš rytinės darbotvarkės, t.y. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, kurio Nr.IXP-677. Čia mes įstrigome dėl vieno kolegos A.Syso siūlymo. Aš ir prašyčiau, kad jis tartų žodį, gal per šoninį mikrofoną. A.Prašom. Galiu įjungti. Prašom. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Nenorėdamas, kad būtų sustabdytas šių įstatymų priėmimas, nes jie eina ir vienas, ir kitas, t.y. ir Socialinio draudimo įstatymas, ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas, aš atsiimu pataisą dėl 58 straipsnio. Aš ją įregistruosiu atskirai. O kad šių įstatymų svarstymas būtų baigtas ir vyktų priėmimas, tokį variantą siūlau. Aš atsiimu ir įregistruoju atskirą įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada, kolegos, iš tikro klausimas supaprastėja, mums belieka pritarti po svarstymo, nes visoms pataisoms yra pritarta arba balsuojant nepritarta. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime. Ačiū. Ir šį klausimą išsprendėme.

Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1024(2*) (priėmimo tęsinys)

Tada imamės Valstybės tarnybos įstatymo. Per pertrauką įvyko Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdis. Komiteto pirmininką ir pranešėją P.Papovą kviečiu į tribūną. Prašom. Prašom pasakyti, kokia komiteto išvada, kokie siūlymai?

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, įvyko posėdis. Posėdyje bendru sutarimu buvo pritarta teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniui, kuris siejasi su jau priimtais 2 ir 3 straipsniais. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu dar sykį grįžti prie 1 straipsnio, nes, primenu, pačioje pradžioje jis buvo nubalsuotas, bet jeigu komitetas siūlo, apsvarsčius likusius straipsnius, mes turėtume spręsti, ar grįžtame, ar reikia balsuoti, ar bendru sutarimu? (Balsas iš salės: bendru sutarimu.)

Bendru sutarimu. Ačiū. Tada prašome referuoti tą straipsnį.

P.PAPOVAS. 1 straipsnis yra toks, koks buvo komiteto pateiktas, jokių kitų sprendimų nėra. Reikėtų už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Aš labai atsiprašau. Yra kolega J.Razma. J.Razma. Prašom.

P.PAPOVAS. Nėra. Ne tą paspaudė.

PIRMININKAS. Nėra. Gerai. Ar tada galime pradėti kalbėti dėl viso įstatymo, nes sutarėme dėl visų trijų straipsnių? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime iš karto pereiti prie balsavimo? Ačiū. Tada prašyčiau registruotis. Kolegos, registracija. Kolegos, aš labai atsiprašau, t.y. už techniką atsiprašau. Prašom dar kartą registruotis. Kolegos, prašom registruotis. Tokia technika, gerbiamieji. Aš dar kartą labai atsiprašau už techniką.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti, balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymą. Prašom balsuoti. Prašome neagituoti balsavimo metu.

Už – 54, prieš – 15, 7 susilaikė. Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū, mielieji kolegos.

Asmens identifikavimo kortelės įstatymo projektas Nr.IXP-884(2*). Asmens identifikavimo kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-885(2*). Paso įstatymo projektas Nr.IXP-886(2*). Paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-887(2*) (svarstymas)

Imamės dar vieno rytinio posėdžio darbotvarkės klausimo, tai kompleksinis 9a, b, c ir d klausimas. Asmens identifikavimo kortelės įstatymo projektas, Paso įstatymo projektas ir t.t. Projektai Nr.IXP-884, Nr.IXP-885, Nr.IXP-886, Nr.IXP-887. Kadangi dabar svarstymo stadija, turėtų kalbėti komitetų atstovai. Pirmasis kalbės D.Velička Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašom.

D.VELIČKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas labai įdėmiai išanalizavo pateiktą Asmens identifikavimo kortelės įstatymo projektą. Buvo surengti klausymai, buvo gauta gana daug pastabų. Nenorėdamas jų visų teikti, patvirtinsiu, kad į kai kurias pastabas komitetas atsižvelgė ir Lietuvos Respublikos asmens identifikavimo kortelės įstatymui vienbalsiai pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar kviečiu A.Sadecką – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu. Prašom.

Prašom, gerbiamasis pirmininke.

A.SADECKAS. Taip, gerbiamieji kolegos, komitetas, apsvarstęs minėtus įstatymų projektus, konstatavo, kad iki šiol nėra suformuotos bendros valstybinės asmens identifikavimo dokumentų koncepcijos, kuri pagrįstų asmens identifikavimo dokumentų keitimo tikslingumą, numatytų lėšų poreikį, naujų asmens identifikavimo dokumentų įvedimą, įvertintų tarptautinę praktiką bei galimus pokyčius asmens identifikavimo procese, atsižvelgiant į teroristų išpuolius Jungtinėse Amerikos Valstijose. Teikiamais projektais siekiama atsisakyti piliečio paso naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje jį palaipsniui pakeičiant asmens identifikavimo kortele. Tačiau nepagrindžiama, kokiu tikslu tai daroma, nes akivaizdu, kad nemažai krašto piliečių daliai teks įsigyti tiek asmens identifikavimo korteles, tiek pasus. Tai yra asmuo turės du kartus mokėti, kad gautų dokumentus, kurie abu patvirtins asmens teisinį statusą. Tačiau vienas galios Respublikos teritorijoje, o kitas – už šalies ribų. Nes identifikavimo korteles naudoti vykstant į kitas šalis bus galima tik tarptautinių sutarčių pagrindu, kurių dabar nei parengtų, nei pasirašytų nėra.

Taigi projektų tiekėjų argumentas, kad baigėsi pasų blankai, komiteto nuomone, nėra pakankamai tvirtas, nes, kaip matyti, pasų blankus bet kuriuo atveju reikės naujai gaminti. Reikėtų įvertinti ir tai, kad įstatymo projekte nenumatyta, ar asmens identifikavimo kortelė atliks ir socialinės kortelės funkciją, nes iki šiol dėl to nėra priimto galutinio sprendimo. Todėl, išdavus asmens identifikavimo korteles, jas gali tekti keisti kitomis, kurios atliktų identifikavimo ir socialinės kortelės funkcijas. Identifikavimo kortelių keitimą gali lemti ir šiuo metu tarptautinės bendrijos formuojami nauji reikalavimai asmens identifikavimo dokumentams. Beje, Europos Sąjungos teisė taip pat nereikalauja įvesti asmens identifikavimo kortelės.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom dėmesio.

A.SADECKAS. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, aš taip pasakyčiau, komiteto narių abejones, arba gal tai, kad pateikė ir nepakankamai įtikinamai ir argumentuotai išdėstė poziciją bei būtinumą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymų projektus iniciatoriams tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dabar kviečiu dar vieną pirmininką, Žmogaus teisių komiteto pirmininką, G.Dalinkevičių. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo kolegos, Žmogaus teisių komitetas gana audringai svarstė šią problemą. Reikia pripažinti, kad tie, kurie teikė, manom, buvo ne visai pasirengę atsakyti į visus užduotus klausimus. Bendru sutarimu teko priimti štai tokį komiteto sprendimą: siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti ir siūlyti Vyriausybei atsižvelgti į tai, kad Europos teisė nereikalauja, jog valstybėse būtų du asmens dokumentai arba būtinai vienas – kortelė. Į nepatogumus žmonėms ir įkainius turint du dokumentus taip pat buvo atkreiptas dėmesys. Taip pat ir į tai, kad reikėtų konkrečiau paremti savo argumentus, kodėl šiandien reikėtų pereiti prie šio principo. Taigi balsavimo rezultatai – bendru sutarimu atiduoti projektą tobulinti. Tokios buvo Žmogaus teisių komiteto išvados. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, diskusijose užsirašė kalbėti trys Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu kolegą A.Stasiškį. Ruošiasi A.Kunčinas.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šitas įstatymų blokas yra svarbus ir tuo, kad jis paliečia kiekvieną pilietį. Man yra šiek tiek keista, kai abu papildomi komitetai, kurie yra labai glaudžiai susiję su šiomis problemomis, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos, tiek Žmogaus teisių, vienbalsiai, galima sakyti, bendru sutarimu, siūlo projektus grąžinti autoriams tobulinti, kadangi iš tikrųjų ten yra daugybė neatsakytų klausimų. Tuo tarpu pagrindinis komitetas bendru sutarimu atmeta šitą, sako, komitetas tobulins pats, ir pateikia antrąjį variantą, niekuo nepatobulintą. Tai man šiek tiek sudėtinga. Aš nepavyzdžiu autorystės garbės tam komitetui, bet iš tikrųjų jie turėtų savo įsipareigojimą įvykdyti.

O visa esmė yra iš tikrųjų turbūt 1 straipsnyje, kuriame konstatuojama, kad identifikavimo kortelė yra pagrindinis asmens tapatybės dokumentas. Aišku, jos pagaminimas kainuoja, jos spausdinimas kainuoja – bendra suma yra dešimtys milijonų plius kiekvienas pilietis, kadangi tai yra pagrindinis privalomas dokumentas, moka rinkliavą. Jeigu aš neklystu, pirmojoje redakcijoje buvo rinkliavos dydis nustatytas, o dabar jau patobulintoje yra parašyta, kad Vyriausybė nustatys rinkliavos dydį. Taigi, galima sakyti, yra tam tikras visiškai… kaip rusiškai sakoma, iš visų po siūliuką ir susidaro šis tas. Bet vis dėlto yra visiškai neaišku, kodėl dabar reikia iš kiekvieno žmogaus nulupti po keletą litų už tą kortelę, su kuria jis galės, na, nežinau, kur nuvažiuoti, į Skuodą ar kur nors kitur. Pagal turimas žinias Europos Sąjungos sistemoje yra penkios valstybės, kurios įvedusios pas save šitą kortelių sistemą ir pripažįsta kitų valstybių identifikavimo korteles. Visose kitose – dar 18 ar 19 valstybių tik manoma įvesti, o mes tą darom.

Iš tikrųjų yra grįžtama prie senos sistemos, dviejų asmens dokumentų sistemos, kuri buvo neseniai buvusiais sovietiniais laikais, – vidaus pasas, užsienio pasas. Šiandien mes turime kur kas pažangesnę sistemą, kai vienas piliečio pasas galioja ir užsienyje, ir kitur, jeigu reikia vizos, reikia, jeigu nereikia vizos, nereikia. Taigi iš esmės konceptualiu požiūriu šitas dokumentas, šitas įstatymų projektų blokas, iš tikrųjų turi didelę ydą, konceptualią ydą, ir ją reikia taisyti. Visiškai, mano akimis, būtų priimtina, turint omeny, kad ateityje identifikavimo kortelė tikrai turbūt taps kasdienybe, palyginti su pasais, kad ji dabar būtų antrinis dokumentas. Jeigu man jos reikia dėl kažkokių patogumų ar dėl kažkokio naudojimo, aš išsiimu šią kortelę, tačiau pasas man lieka kaip pagrindinis dokumentas. Ir aš galiu važinėti visur: į Latviją, į Baltarusiją, į Ukrainą, kur aš nenuvažiuosiu su kortele. Todėl aš manau, kad taip šita kortelė užsitikrintų ateitį natūraliu būdu, neapiplėšinėjant atskirai kiekvieno piliečio, neprievartaujant. Šitą pakeitus, aš manau, kitos problemos būtų išspręstos.

Galiu pažymėti, kad mūsų Žmogaus teisių komitete svarstant dalyvavo suinteresuotų įstaigų žmonės ir irgi labai šitą akcentavo Žmogaus teisių centro direktorė ponia T.Birmontienė. Manau, kad mums tai yra žinomas asmuo, turintis pakankamai didelį autoritetą, todėl mes negalim neatsižvelgti į jos nuomonę. Jinai primygtinai reikalavo, kad būtų pakeista nuostata, kad pasas liktų pagrindiniu privalomu dokumentu, o identifikavimo kortelė būtų kaip antrinis papildomas dokumentas. Galų gale aš, kaip pilietis, manau, turėčiau turbūt ir tokį moralinį aspektą dėl pilietiškumo. Mano valstybės piliečio pasas man yra gerbtinas dalykas, nežinau, kodėl aš turėčiau jausti malonumą, jeigu aš jį pakelčiau į kažkokią identifikavimo kortelę, kuri galbūt reikalinga ir man patogi kišenėje važiuojant automobiliu, einant į bankomatą ar kur nors kitur.

Aš nesileisdamas į visus čia išsakytus argumentus noriu pasakyti tiktai vieną sakinį. Mūsų komitete buvo priimtas specialus nutarimas kreiptis į Vyriausybę ir paprašyti paaiškinimo, kokiu pagrindu buvo paskelbti ir surengti konkursai, kai įstatymų projektai net nebuvo pateikti Seimui, kas leido? Buvo pasakyta, kad konkursai baigti, o konkursų rezultatai, kaip jau minėjau, yra vertinami dešimtimis milijonų litų. Prašyčiau, kad ir Seimas priimtų dabar protokolinį nutarimą, kad Seime būtų paskelbta ši medžiaga apie konkursų skelbimą, kieno nurodymu, kieno atsakomybe ir kokie rezultatai. Aš prisidedu prie siūlymo. Manau, reikia būtinai grąžinti iniciatoriams, t.y. Vyriausybei, patobulinti, sujungti Paso ir Asmens identifikavimo kortelės įstatymus į vieną įstatymą, t.y. asmens tapatybę nustatančio dokumento įstatymą. Čia nereikėtų leistis į, kaip čia pasakius, pelkėtas biznio bangas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Kunčiną. Ruošiasi Seimo narys ir ministras J.Bernatonis.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo informacinės visuomenės plėtros komitetas spalio 15 dieną svarstė nacionalinės identifikavimo kortelės problemas. Tuo metu mes nusprendėme pažiūrėti, kaip atrodo šios problemos požiūriu šis teikiamas Seimui įstatymas. Tikrai identifikavimo kortelių diegimas yra perspektyvus dalykas ir, mūsų nuomone, tai yra vienas iš informacinės visuomenės elementų. Mums kilo klausimas, ar šis įstatymas neprieštarautų tolesniam identifikavimo kortelių tobulinimui. Kadangi šiuo metu mūsų šalyje dar nėra sukurta strategija, kokios turėtų būti identifikavimo kortelės, ar su elementu, kuris turi papildomą informaciją, ar tokios, kurias būtų galima naudoti elektroniniam parašui. Tokia strategija nėra sukurta. Tačiau teikiamas įstatymas numato tokią galimybę, kad jame būtų techninis elementas, turintis papildomų duomenų. Mūsų nuomone, kalbant apie informacinės visuomenės plėtrą, būtų galima pritarti tokios kortelės pradžiai, bet mes manome, kad tolesniame etape būtina sukurti strategiją apskritai dėl visų kortelių, tiek socialinių, tiek identifikavimo, tiek kitų kortelių, kad būtų einama tuo pačiu keliu ir nebūtų prikurta daug, keturios ar penkios kortelės, o kiek galima jos būtų integruojamos į vieną kortelę, na, blogiausiu atveju, kad galėtų būti tos kortelės tarpusavyje suderintos. Mūsų komiteto nuomone, šis įstatymas gali būti priimamas. Tai būtų pradžia diegiant vieną informacinės visuomenės elementų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą ir aiškią kalbą. Dabar kviečiu kolegą J.Bernatonį. Prašom. Tikiuosi, kad irgi trumpai drūtai viskas bus išdėstyta. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų šių įstatymų projektai sukėlė daug diskusijų. Todėl aš norėčiau akcentuoti kai kuriuos momentus. Juo labiau iš Seimo narių kalbų supratau, kad informacija nepasiekė kai kurių kolegų.

Pirmiausia, kuo remiantis buvo atliekami tam tikri veiksmai? Lietuvos Respublikos asmens identifikavimo kortelės įstatymo, kitų šiandien svarstomų įstatymų projektai buvo parengti vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr.592 patvirtintą asmens dokumentų rengimo programą. Manyčiau, kad kolegoms, bent jau konservatoriams, tai yra žinoma, nes tuomet būtent šią programą tvirtino jų Vyriausybė.

Šių įstatymų projektai buvo parengti praėjusios Vyriausybės. Deja, tuomet Seime nebuvo apsvarstyti. Todėl tenka dabartinei Vyriausybei aiškinti jų būtinumą.

Kalbant apie šiuos dokumentus ir apie šias diskusijas, ar reikia keisti asmens identifikavimo kortele dabar galiojančius pasus, ar ne, manyčiau, kad tokia diskusija tam tikra prasme tampa beprasmė. Nes praėjus kiek laiko, o keitimas vyks ne iš karto, nauji asmens dokumentai bus išduodami tik tiems piliečiams, kurie sulauks tam tikro amžiaus arba kurių bus pasibaigęs paso galiojimo laikas, nenorėčiau kalbėti apie tokias liūdnas perspektyvas, bet manyčiau, kad su tokiais pasais, kuriuos mes dabar turime, po kelių metų apskritai niekur neišvažiuosime. Žmonės bus patys suinteresuoti juos keisti.

Taip pat čia buvo kalbama apie tai, kad tik keliose valstybėse yra įvesta analogiška šiai siūlomai asmens dokumentų sistema. Norėčiau pasakyti, kad asmens identifikavimo kortelės naudojamos Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Suomijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje ir t.t. Nuo sausio 1 dienos asmens identifikavimo korteles pradeda įvesti mūsų kaimynai estai, nuo 2003 m. sausio 1 d. mūsų kaimynai latviai. Mūsų laikas buvo pasirinktas dėl techninių priežasčių, nes kažkada atspausdinti asmens dokumentų blankai jau baigiasi. Mes manome, nėra tikslinga įvesti dar kokį nors tarpinį dokumentą.

Svarbiausia, ką norėčiau akcentuoti, tai nėra koks nors dviračio išradimas, tai nėra kokia nors mūsų išgalvota sistema. Tai yra ta kryptis, kuria eina visos valstybės. Tarkime, Prancūzija turi susitarimus su 23 valstybėmis, kur galioja asmens identifikavimo kortelės kaip kelionės dokumentai. Mes esame apsvarstę būtent Estijos premjero prašymu rengti susitarimą su Latvija ir Estija. Suprantama, Europos Sąjungos valstybių asmens identifikavimo dokumentai galioja kaip kelionės dokumentai visoje Europos Sąjungoje, netgi tose valstybėse, kurios dar nėra įsivedusios. Todėl, šiaip ar taip, jeigu mes tikimės tapti Europos Sąjungos nare, manyčiau, tam reikėtų rengtis iš anksto ir pereiti prie naujos sistemos.

Dėl dabartinių pasų mes turime daug problemų santykiuose su kitomis valstybėmis, nes jų blankai yra nelabai kokybiški. Aš ta tema nenorėčiau plačiau kalbėti iš tribūnos, bet kiekvienam Seimo nariui galėčiau tuos dalykus paaiškinti skaičiais, kiek dokumentų yra falsifikuojama, kokios valstybės mums daugiausia reiškia pretenzijų.

Atsižvelgdamas į tai, kad papildomi komitetai… Gerbiamasis pirmininke, jeigu galima, aš dar vieną sakinį norėčiau pasakyti. Papildomi komitetai pasiūlė mums tobulinti šį projektą. Kai svarstėme pagrindiniame Teisės ir teisėtvarkos komitete, ten buvo labai aiškiai pasakyta, ką reikėtų patobulinti, ir į visas pastabas atsižvelgėme. Šis pagrindinio komiteto projektas yra gerokai patobulintas. Todėl, manyčiau, papildomų komitetų sprendimai, pastabos galbūt svarstant patobulintą projektą būtų kitokie. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom dabar registruotis. Mes turėsime apsispręsti, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai. Prašom registruotis. Užsiregistravo 80 Seimo narių.

Ar, mielieji kolegos, nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Vienas – už, vienas – prieš. Yra. Tada prašom. Vienas – už, vienas – prieš. N.Medvedevas.

N.MEDVEDEV. Aš buvau vienas pagrindinių šio įstatymo priešininkų, todėl labai įsigilinau. Noriu pasakyti, kad čia beveik nėra nieko bendro su ta informacine visuomene. Yra laiko faktorius ir finansiniai sumetimai. Visi kiti, be šio dabar siūlomo įstatymo priėmimo, pareikalaus iš mūsų plius 7 mln. Lt. Jeigu mes turime 7 mln. laisvų litų, kurių nėra kur dėti, tai galima visiems Lietuvos žmonėms atspausdinti naujus pasus. Jeigu mes tų 7 mln. neturime, tai mes negalime palikti lietuvių iš viso be bet kokių dokumentų. Štai ir viskas. Ir dar labai svarbus laiko faktorius. Vasarą pasibaigs visi blankai. Todėl aš priverstas balsuoti už šį įstatymą, kitos išeities nematau. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Išmintinga išvada. Dabar A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, identifikavimo kortelės taip pat, deja, kainuos, tiktai jų reikalingumo klausimas išties daug aktualesnis negu pasų. Man atrodo, didžiausia klaida yra ta, kad Vyriausybė jau buvo tikra, ankstesnės Vyriausybės ir dabartinė, jog identifikavimo kortelės tikrai bus patvirtintos, šis įstatymas bus patvirtintas Seime ir rengiami konkursai, tuo tarpu nieko nebuvo daroma, kad likus pusei metų iki dabartinių pasų rezervo pasibaigimo būtų tinkamai pasirengta naujiems pasams gaminti. Nors padėtis nėra beviltiška. Kiek žinau, Vyriausybė, t.y. dar R.Pakso Vyriausybė, yra patvirtinusi naujų pasų etaloną. Manau, kad per pusę metų norint tikrai galima pasirengti ir pradėti naujo pavyzdžio paso gamybą. Todėl siūlau dėl identifikavimo kortelių įstatymo projektą grąžinti tobulinti. Išties nieko baisaus neatsitiks, jeigu tas šio modernios visuomenės dokumento gamybos procesas prasidės pusmečiu vėliau.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.KAŠĖTA. Siūlau grąžinti tobulinti.

PIRMININKAS. Supratau. Mielieji kolegos, prašom dar kartą registruotis. Prašom stropiai registruotis ir tik už save. Prašom registruotis ir balsuosime pagal Statuto 151 straipsnio 3 dalies 7 punktą, ar pritariame, ar nepritariame pagrindinio komiteto patvirtintam variantui. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto patvirtintam variantui, tas balsuoja už, kas mano kitaip, tas balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

Už – 58, prieš – 8, susilaikė 13. Pritarta. Mielieji kolegos, dabar mes darome pertrauką, kadangi po šio balsavimo, jeigu būtų laiko, reikėtų imtis pataisų, bet dabar yra Vyriausybės valanda. Ir kolega A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Replika po balsavimo.

PIRMININKAS. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Na, nuo to, ką čia kalbėjo ponas ministras, komiteto posėdyje jo sistemos pareigūnų pateikta informacija, švelniai tariant, gerokai skiriasi. Antras dalykas. Kai jis prisimena konservatorių sudarytą programą, tai labai puiku, bet būtų gerai, kad ji, dabartinė Vyriausybė, remtųsi konservatoriais ne tik tais atvejais, kai reikia prisidengti, bet ir tais atvejais, kai reikia vykdyti visus kitus dalykus. (Šurmulys salėje) Trečia. Aš vis dėl to noriu, kad būtų fiksuotas mano pasiūlymas, kad Vyriausybė pateiktų medžiagą, kieko užsakymu ir kokios sudarytos sąlygos konkursams, kas priėmė konkursų paskelbimą ar vykdymą. Bet kokia programa, kuri sudaryta būsimajam įstatymui rengti, tai ne įstatymas, jokia programa negali nusakyti reikalavimų tai kortelei arba jos spausdinimui. Taigi aš sunkiai įsivaizduoju, kaip gali būti paskelbti konkursai, todėl prašyčiau, kad Seime būtų išplatinta ši medžiaga.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar mes jau ir galėtume imtis Vyriausybės valandos, bet aš kol kas nematau premjero. Jau yra. Kolegos, dėmesio! Pirmiausia dėl vedimo tvarkos O.Babonienė. Prašom.

O.BABONIENĖ. Laukiu Ministro Pirmininko.

PIRMININKAS. Prašom, Onute.

O.BABONIENĖ. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji ministrai, Vyriausybės darbo šimtadienio proga nuoširdžiausiai sveikiname jus ir linkime sėkmės dirbant Lietuos žmonių labui. (Plojimai)

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Premjere, jūs dabar gavote gėlių, o tuoj Seimo nariai duos klausimėlių, bet pirmiausia prašyčiau visus susėsti į savo vietas. Pagal tradiciją pirmasis klausia kolega R.Pakas. Prašom. Opozicijos lyderis, kuris turi teisę pateikti du klausimus. Prašom.

R.PAKSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, be abejo, prisijungiu prie sveikinimų ir, matyt, visas Seimas su nekantrumu laukia jūsų atsakomojo žodžio, kur, kada, kokią valandą susirinkti švęsti jūsų Vyriausybės šimtadienio. O klausimas mano būtų toks. Kiek man pavyko pažiūrėti į teikiamą ateinančių metų biudžetą, aš pastebėjau, kad mokyklų renovacijai skirta tik trečdalis lėšų, negu buvo skiriama liberalų Vyriausybės, narkomanijos problemai spręsti, kuri plėtojasi geometrine progresija, jūs skiriate pusę pinigų, kiek skyrė liberalai. Nepastebėjau lėšų kompiuteriams, geltoniesiems autobusiukams, jeigu taip būtų galima pasakyti, galų gale socialdemokratų prioritetams, t.y. sveikatos apsaugai, socialinė apsaugai, lėšos mažesnės bene 6%. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, ar tai reiškia, kad socialdemokratų Vyriausybė keičia prioritetus?

A.M.Brazauskas. Visų pirma socialdemokratų Vyriausybė nekeičia jokių prioritetų, nes prioritetų yra labai daug. Ir aš manyčiau, kad visos sritys: ar tai būtų švietimas, ar mokslas, ar studijos, ar sveikatos apsauga, ar kultūra,ar visa kita – viskas šiandien yra prioritetas. Matyt, kad visada bus. Tačiau tikiuosi, kad per biudžeto projekto svarstymą (o jis turbūt užsitęs mėnesį ir daugiau) bus galima labai detaliai ir konkrečiai kalbėti apie atskirus klausimus.

Jeigu mes kalbame grynai apie švietimo ir ugdymo procesą, kaip dabar sakome, tai aš galiu pasakyti, kad švietimo eilutė valstybės biudžete yra… 4,8% auga, švietimas per savivaldybių biudžetus auga 3,3%. Visa tai pareikalavo labai didelių investicijų, nes mes darome rimtą, aš pasakyčiau, labai rimtą švietimo sistemą, įvesdami vadinamąją “krepšelio” sąvoką. Tas krepšelis pareikalavo papildomų investicijų į švietimo sistemą. Todėl ta dalis, kuri nėra tiesiogiai susijusi su švietimo ugdymo procesu, iš tikrųjų nukentėjo. Mes tai labai gerai suprantame, mes ieškome būdų, kaip pataisyti šią dalį. Finansavimo šaltiniai yra ne tik biudžetas, t.y. nepaprastosios išlaidos, bet galimi ir visi kiti šaltiniai, pirmiausia Privatizavimo fondas (ir jūs tai žinote), taip pat skolinamos lėšos. Galima tik pagirti buvusią Vyriausybę už tai, kad ji skyrė apie 160 mln. Lt iš įvairių šaltinių ir autobusams pirkti, ir kompiuterizuoti, ir kitiems dalykams. Kitiems metams, deja, mums šiandien nepasiseka surinkti tokį skaičių. Bet mes turime kitų metodų, manau, tai nėra pabaiga. Norėčiau paprašyti ministrės pratęsti.

PIRMININKAS. Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Tik pridėčiau, kad tai yra tik pirminis projektas, ypač (…) projektas. Mes dabar rengiame bendrą projektą su (…), panašų, koks buvo pernai. Tikimės, kad artimiausiu metu mes jį galėsime suformuluoti. Taigi būtų tas pats šaltinis, kaip ir buvo pernai. Be to, žinote, kad pagal Lošimo įstatymą taip pat yra numatoma ir yra įrašyta sąvoka, kad nuo lošimo mokesčio ne mažiau kaip 50% gautų lėšų. Kadangi mes neturime šiuo metu su kuo palyginti bazės, ir mes prognozavome tik pagal kitų šalių patirtį, o įstatymas numato nuo gautų, mes esame įsitikinę… nė vienas litas dar šiandien nepateko į biudžetą nuo šio įstatymo įsigaliojimo datos. Kai per pusmetį pamatysime, kaip vyksta grįžimas į biudžetą, kaip vykdomas šis įstatymas ir kai peržiūrėsime kitų metų viduryje biudžetą, tai pagal gautas pajamas tikrai ne mažiau kaip 50% bus skirta mokykloms kompiuterizuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Antrasis opozicijos lyderio klausimas. Prašom.

R.PAKSAS. Aš taip ir neišgirdau iš Ministro Pirmininko atsakymo į pirmąją mano klausimo dalį, kur Seimo nariams šiandien vakare susirinkti.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerai, aš pagalvosiu, kaip tą padaryti.

R.PAKSAS. Antrasis mano klausimas yra krašto apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, kol jūs manęs dar kartą nepašaukėte į tikrąją karo tarnybą, norėčiau jūsų paklausti vieno paprasto dalyko. Visiškai neseniai man teko lankytis pirmojoje aviacijos bazėje, t.y. karinės oro pajėgos, ir aš buvau sužavėtas ir tvarka, ir pasirengimu, ir galų gale tų vaikinų – karininkų ir karių -nusiteikimu ginti Tėvynę. Stebina galbūt kitas dalykas, kad ta technika, kurią jie eksploatuoja (kalbu apie mūsų lėktuvus), gali skraidyti tik paprastomis meteorologinėmis sąlygomis, ir neaprūpinta rimtesne navigacine įranga, radarais ar kokia nors kita, kuria galėtų pasiekti taikinius, kai yra blogas oras. Aš suprantu, kad tobulesni lėktuvai yra labai brangu. Bet aš žinau, kad jūsų vadovaujama sritis gauna daug labdaros ar kitokiu būdu įsigytos technikos pradedant laivais, baigiant šaudmenimis iš kitų šalių. Ar nebūtų galima, kad ir mūsų krašto apsaugos aviacija būtų apginkluota tinkamais naikintuvais?

PIRMININKAS. Ačiū. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis kolega, turiu priminti, nors du klausimai, bet kiekvienam po minutę. Vadinasi, iš viso 2 minutės. Prašyčiau atsiminti.

L.LINKEVIČIUS. Labai ačiū už jūsų klausimą ir, naudojantis proga, ačiū už tarnybą. Jūsų klausimas įvairialypis. Aviacija, deja, dėl lėšų stygiaus ir dėl kitų prioritetų nebus ta sritis, kurią mes plėtosime. Dėl lėktuvų, kurie yra labai brangūs, tai mes jų artimiausiu metu nepirksime. Tą sakau tiesiai ir aiškiai. To nereikalauja ir mūsų kolegos, su kuriais mes bandome konsultuotis ir kurie vertina mūsų pasirengimą. O radarai, radiolokacinė įranga iš tiesų yra tarp mūsų prioritetų. Vyriausybė neseniai priėmė tam tikrus sprendimus dar patobulinti šią bazę. Aš kalbu ne apie pirmąją aviacijos bazę, aš kalbu apie Lietuvą apskritai. Tai bus tarp prioritetų, nes oro erdvės kontrolė ir duomenys apie oro erdvę yra vienas iš minimalių reikalavimų valstybei net ir pirmą narystės dieną. Mes privalome pasiekti tą lygį net per artimiausius metus. Todėl tai bus įgyvendinta vienareikšmiškai.

Dėl lėktuvų bazės. Deja, mes kol kas to neturime planuose, nes šis uždavinys mums yra ne pagal jėgas. Pirmoji aviacijos bazė ir ateityje, aš tikiuosi, bus pagrindinė aviacijos bazė, kai galutinai išsispręs Zoknių komplekso likimas apskritai. Tai susiję ir su ekonomika, todėl aš nemanau, kad šiandien mes galime į visus tuos klausimus atsakyti. Ši bazė bus mūsų pagrindinė aviacijos bazė ir ateityje.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį kolegai A.Stasiškiui, norėčiau pranešti, kad mūsų posėdį šiandien stebi svečiai iš vienos Danijos apskrities, kuri draugauja su mūsų Marijampolės apskritimi. Pasveikinkime svečius. (Plojimai) Tęsiame posėdį. Klausia A.Stasiškis, ruošiasi J.Olekas.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau klausimą adresuoti premjerui ir iš dalies teisingumo ministrui.

Mane pasiekė informacija, kad dalį buvusio KGB pastato numatoma nugriauti. Tai yra šias patalpas perduoti Teisingumo ministerijai, archyvą iškelti į Milašiaus gatvę, o darbuotojus turbūt į gatvę. Šiandien ten dirba apie 60 darbuotojų. Tai įvairių tarnybų – Genocido centro trijų padalinių darbuotojai, Valstybės saugumo departamento prokuratūros, taip pat paties archyvo darbuotojai.

A.M.BRAZAUSKAS. Apgailestaudamas galiu pranešti, jog manęs tokia žinia nepasiekė. Todėl atsakyti aš negaliu.

A.N.STASIŠKIS. Džiaugiuosi, kad jūs atsakėte iš karto. Gal ponas ministras papildys. Tik noriu priminti, kad įrengtos modernios archyvų saugyklos patalpos, vos prieš kelis mėnesius perkeltos, ir tai kainavo per 8 mln. litų. Tiesa, dar nebaigti įrengti kai kurie darbo kambariai. Argi reikia dabar tuos milijonus išmesti ir pradėti iš naujo, nekalbant apie moralinę pusę, kuri sulauks visuomenės atgarsio? Manau, to mums irgi dabar nereikia.

Baigdamas aš vis dėlto turiu premjerui dar vieną klausimą arba prašymą. Ar negalėtų premjeras rasti laiko susitikti su mūsų organizacijų atstovais ir aptarti visą spektrą mums aktualių klausimų darbo tvarka? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū. Rasime laiko, galime susitikti. Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Aš norėčiau truputį papildyti, nes ir man buvo adresuotas klausimas.

PIRMININKAS. Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Iš tiesų mes neinformavome premjero apie tai, kad mes bendraujame su Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojais, ypač su Ypatinguoju archyvu, nagrinėjame galimybes, kaip išspręsti ir teismų patalpų klausimą. Tai, ką jūs pasakėte, yra visiška tiesa, ir mums tai yra žinoma. Yra apie 2,5 tūkst. kv. m patalpų, kurios šiandien formaliai priklauso Gyventojų genocido tyrimo centrui. Tos patalpos yra tuose rūmuose, kuriuose gal 100 metų egzistavo teismų rūmai. Dėl tų patalpų vedame derybas, nes tas centras turi patalpas Didžiojoje gatvėje. Šiuo metu centro veikla nėra tokia intensyvi, kokia buvo netgi prieš metus, nes tas darbas, didelis techninis darbas, eina į pabaigą. Be jokios abejonės, tai nėra kažkoks prievartinis sprendimas, ieškoma kontaktų, kelių, kokiu būdu visa tai išspręsti. Kai mes surasime kompromisus tais klausimais, tada kreipsimės į Vyriausybę, nes tai yra Vyriausybės kolegialaus sprendimo klausimas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Klausia J.Olekas. Ruošiasi A.Kašėta.

J.OLEKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau adresuoti klausimą sveikatos ir galbūt švietimo ministrams, nes rytoj įvyks Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimas. Tai yra neeilinis įvykis mūsų gyvenime ir viena iš problemų, kuri turbūt labai rūpi visiems, o ypač medikams kaip profesionalams, tai yra mūsų vaikų sveikata. Dėl to norėčiau pateikti tokį dvilypį klausimą. Pirma, buvo labai sutrikusi skiepijimo programa, ir buvo tiesiog abejonių, ar pavyks turėti skiepų, kad metų pabaigoje būtų skiepijami visi naujagimiai. Ir antra dalis, kada galima tikėtis, kad mokyklose vėl bus medicinos personalas ir medicinos sesuo slaugytoja, kuri galėtų suteikti pagalbą tose didelėse vaikų buvimo vietose?

K.R.DOBROVOLSKIS. Jeigu galima, aš pirmas, nes tai pirmiausia susiję su sveikatos apsauga. Į pirmą klausimo dalį dėl vaikų skiepijimo programos. Vaikų skiepijimo programai tikrai turime per mažai lėšų, tačiau kūdikiai, kurie bus ligoninėse, visi bus skiepijami. Tačiau kitiems metams yra numatyta mažai lėšų ir mes ieškome galimybių, kad būtų atkurta. Iš esmės reikia ne mažiau kaip 9 mln. Lt, kad būtų įvykdyta visa skiepijimo programa. Tačiau turime pasiūlymų ir (…) programos iš Amerikos, galbūt kai kurių skiepų gausime su didele nuolaida ir galbūt galėsime įvykdyti skiepijimo programas.

O klausimas dėl mokyklų medicinos punktų jau iš esmės baigiamas išspręsti. Iki Naujųjų metų visiškai bus išspręstas klausimas, nes 6 mln. Lt iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo yra skiriami mokyklų medicinos punktams. Tai yra tai mokyklai, kurioje yra 800 vaikų, yra skiriamas 1 medicinos darbuotojas. Ir Švietimo ministerija, ir švietimo ministras ponas A.Monkevičius papildys, kad irgi rūpinasi, kad visi medicinos punktai pakankamai būtų aprūpinti inventoriumi.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Aš trumpai papildysiu.

PIRMININKAS. Prašau.

A.MONKEVIČIUS. Iš tikrųjų mes turime bendrą programą ir esame įsipareigoję nuo ateinančių metų per tuos mokslo metus užtikrinti, kad visose švietimo įstaigose, kuriose reikalingas darbuotojas, kuris dirbs bent puse etato, kad jis būtų, ir švietimo įstaigos turės suteikti ir išlaikyti patalpas ir reikalingą įrangą. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia A.Kašėta. Ruošiasi kolegė K.Prunskienė.

A.KAŠĖTA. Naudodamasis proga aš pirmiausia norėčiau priminti arba paklausti premjerą, kodėl nebuvo atsakyta į opozicinių Seimo frakcijų atstovų pasirašytą kvietimą susitikti Seime ir aptarti “Lietuvos dujų” privatizavimo klausimus. Primenu, kad opozicinių frakcijų atstovai pasirašė 49 Seimo narių vardu, tiek kolegų dabar atstovauja šioms frakcijoms.

Ir kitas konkretus klausimas ponui V.Markevičiui, nes jis iš esmės neatsakė ar išsisuko nuo pono A.Stasiškio klausimo. Išteis vakar man teko matyti projektą, jūsų pasirašytą, kurį jūs, Teisingumo ministerija, ruošiatės teikti Vyriausybei dėl Ypatingojo archyvo patalpų perėmimo, Genocido tyrimo centro patalpų perėmimo ir iškėlimo į O.Milašiaus gatvę, kur yra apskrities ir centrinis archyvas, ten esančių dokumentų. Kaip jau minėjau, už 8 mln. Lt įrengtame archyve, kuriame turėtų būti saugomi specialiu režimu ir jau yra saugomi nuolatinio saugojimo dokumentai, ruošiatės patalpinti teismų bylas, t.y. laikinojo saugojimo dokumentus. Ar tikrai jūs manote, kad tai yra racionalu ir kad per 5 metus situacija pasikeitė… nepasikeitė, kai tuo tarpu būtent prieš 5 metus tokie planai buvo puoselėjami?

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš labai prašau, laikykimės limito. Minutė. (Kalba keliese) Premjere, aš labai atsiprašau. Nes teks einant septyniasdešimtai sekundei nutraukti.

A.M.Brazauskas. Ponui A.Kašėtai atsakau į klausimą. Antanas Valys, Sekretoriato vadovas, spalio 12 dieną pranešė jūsų darbuotojai Morkūnaitei, kad spalio 17 dieną negali Vyriausybė: nei aš, nei ministrai, dalyvauti susitikime todėl, kad yra numatytas Vyriausybės posėdis. Jis turėjo būti išvažiuojamasis, bet dėl monsinjoro K.Vasiliausko laidotuvių jis buvo ne išvažiuojamasis. Mes dalyvavome tose laidotuvėse, o priešpiet buvo Vyriausybės posėdis. Buvo labai sunki diena ir mes negalėjome susitikti. Toks yra paaiškinimas kodėl.

Dabar antra. Po šios dienos šių trijų rezoliucijų svarstymo, aš tikiuosi, jau daugiau beveik nėra apie ką kalbėti, nes Seimas labai išsamiai apsvarstė visus tuos tris dokumentus ir dauguma padarė tokias išvadas. Tai jeigu dar lieka kokių klausimų, mes galėtume kitą savaitę, arba aš, arba ministras, dalyvauti ir atsakyti į jūsų klausimus. Mes neprieštaraujame. Prašome.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau dar pridėti. Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Dar kartą turėčiau pasikartoti, bet tada papildysiu. Užvakar, t.y. spalio 16 d., teismo patalpose vyko pasitarimas tais klausimais, dėl kurių klausė gerbiamasis Seimo narys A.Stasiškis ir ko jūs dabar klausiate. Dalyvavo suinteresuoti asmenys, taip pat generalinis archyvų direktorius, Ypatingojo archyvo direktorius ir Gyventojų genocido ir rezistencijos centro direktoriaus pavaduotojas. Nežinau, dėl kokių priežasčių ponia D.Kuodytė nedalyvavo. Taigi mes sutarėme, kad apžiūri visas tas patalpas ir įvertina, kokios galimybės yra, sakykime, teismų archyvus perkelti, tuos, kurie dabar saugomi viršijant terminus, į O.Milašiaus gatvę. Be jokios abejonės, reikia įvertinti galimybę spręsti ir teismų patalpų klausimus, kurie šiandien, ypač Vilniuje, yra tikrai sudėtingi, nes akivaizdžiai yra matoma, ką aš sakiau, kad jau maždaug pusantrų metų yra tuščios patalpos ne Ypatingų archyvų, ką jūs akcentuojate, kurios iš tikrųjų yra sutvarkytos ir man yra puikiai žinoma, kiek yra investuota pinigų. Ten dabar jau sudarytos tinkamos sąlygos, ne taip kaip prieš ketvertą ar dvejetą metų buvo. Aš dar kartą sakau, kad vienas noras yra pageidavimas, kitas dalykas yra visų reikalingų interesų ir reikalų suderinimas. Taigi nesuderinus Vyriausybei jokie sprendimai apskritai nebus teikiami. Todėl nereikėtų bijoti dėl to, kad apskritai bandoma išspręsti problemas, kurios aktualios visai šaliai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė K.Prunskienė. Ruošiasi R.Palaitis.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano klausimas premjerui ir trims ministrams. Manau, žinos kuriems. Kad būtų greičiau. Taigi šiemet rugpjūčio 14 d. Vyriausybė priėmė racionalų sprendimą Civilinės saugos departamentą prijungdama prie Krašto apsaugos ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą – prie Vidaus reikalų ministerijos. Tuo tarpu pasižiūrėjus į biudžeto eilutes matyti, kad apskrityse yra tokie punktai kaip civilinės saugos sistemos veiklos organizavimas, kuris Lietuvos mastu sudaro apie 4 mln. litų. Susidaro įspūdis, kad sujungimas vyko tik administraciniu lygmeniu. Ar iš esmės pasikeitė teritoriniu pjūviu, apskričių ir savivaldybių lygmeniu, ir ar sutaupyta bent kiek lėšų, ar galima sutaupyti suderinant funkcijas, geriau panaudojant sujungtų tarnybų potencialą turint mintyje jų funkcijų giminingumą?

J.BERNATONIS. Dėkoju už klausimą. Visų pirma aš norėčiau pasakyti, kad yra priimtas tik Vyriausybės protokolinis nutarimas, kad tie departamentai būtų sujungti. Tačiau sujungimas dar nėra įvykęs, nes reikalingi ir tam tikri teisės aktų pakeitimai. Visų pirma įstatymų lydimieji aktai, kurie nulems šių departamentų veiklą. Mes tikimės, kad nuo sausio 1 d. pradės veikti vieningas departamentas. Aš nemanau, kad šio sujungimo rezultatas galėtų būti lėšų sutaupymas, nes civilinės saugos funkcija, kuri yra perduodama mūsų žinybai, mūsų manymu, turėtų pareikalauti esant šiai situacijai didesnių išlaidų. Todėl tikėtis, kad bus sutaupyta, aš manyčiau, nebūtų visiškai tikslu. Žinoma, liks tam tikros tarnybos taip pat ir apskričių lygmeniu.

Jeigu kalbėtume konkrečiau, aš turėčiau pasakyti, kad tais visais darbais, apie kuriuos dabar dėl šios situacijos, susijusios su antiteroristine veikla, mes girdime, būtent ir turi užsiimti Gelbėjimo departamentas, nes kiti neturi nei žmonių, nei patirtį. Apie tai iš spaudos tenka girdėti, kokia situacija, kai kreipiamasi į kitas institucijas. Čia lėšų nesutaupysime, bet sujungimo prasmė yra ta, kad civilinės funkcijos turėtų priklausyti civilinei ministerijai. Todėl yra perduodamos iš Krašto apsaugos ministerijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Palaitis. Ruošiasi J.Jurkus.

R.PALAITIS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus sveikatos ministrui. Gerbiamasis ministre, mes visi žinome, kad rengiamės pakelti neapmokestinamąjį minimumą, fizinių asmenų pajamų mokestį. Kadangi šis mokestis yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo vienas iš šaltinių, tai dėl šito neapmokestinamojo minimumo fondas netenka apie 30 mln., o biudžete, užuot kompensavus šio fondo netekimus, yra dar sumažinami asignavimai sveikatos apsaugai. Taigi rezultatas yra tas, kad išeina apie minus 61 milijoną. Mano klausimas turbūt būtų toks. Pirma, kaip jūs balsavote už biudžetą ministrų kabinete? Ir antra, kaip jūs balsavote Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje, kuris priėmė nutarimą nepritarti 2002 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui? Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Galiu nuo antro galo. Privalomojo sveikatos draudimo taryba nepritarė šiam biudžetui, nes neužtenka lėšų, tačiau Vyriausybėje tas klausimas buvo svarstomas pirmą kartą. Pirmą kartą išanalizavus rimtai ir su Finansų ministerija, ir su kitomis ministerijomis, matoma, kad trūkumas buvo tikrai didelis, todėl dėl socialinės ir dėl sveikatos sistemų buvo atidėtas biudžeto tvirtinimas dar 10 dienų. Vėl vyko diskusijos, svarstymai, kaip išgyventi, kaip išvengti. Todėl buvo siūlymas dėl neapmokestinamojo pajamų minimumo padidinimo prašyti Seimo, kad jis patvirtintų ir leistų jį atidėti iki kitų metų liepos mėnesio 1 dienos. Tokiu atveju mes gautume papildomai 32 mln. Lt, ir tai jau būtų šiokia tokia kompensacija už prarastas lėšas. Toks būtų paaiškinimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Jurkus. Ruošiasi A.Vazbys.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų turbūt dviem ministrams – aplinkos apsaugos ir žemės ūkio ministrui. Jį man pateikė susitikime Rietavo meras ir taryba. Rietavo veterinarinė sanitarijos įmonė yra vienintelė Respublikos įmonė, kuri atlieka gyvūninių atliekų, kritusių gyvulių, paukščių, žvėrių lavonų surinkimą ir utilizavimą. Šiandien jos technologija morališkai pasenusi ir neekonomiška. Ne kartą rajono vadovybė ir įmonės vadovai kreipėsi pagalbos šiuo klausimu, kad tai būtų įtraukta į investicinį projektą 2002–2004 metams, kad toliau būtų galima spręsti šią labai aktualią problemą. Kas yra daroma šiuo klausimu? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Žemės ūkio ministerija turi parengusi atitinkamą programą ir, peržiūrint biudžeto projektą, kol kas pavyko susitarti, kad būtų papildomai skirta lėšų projektavimo darbams atlikti. Deja, mes, aišku, norėtume, kad būtų lėšų ne tik projektavimui, bet kad dar kitąmet pradėtume esminę šios įmonės, vienintelės įmonės, kaip jūs minėjote, rekonstrukciją. Deja, lėšų stygius stabdo šį procesą, bet projektavimo darbai bus pradėti.

A.KUNDROTAS. Jeigu galima, aš tada pridursiu dar. Aplinkos ministerija svarstė šią problemą, bet kadangi vis tiek investicijos yra skiriamos per kitą ministeriją, mes žiūrėsime, kad tos atliekos būtų tvarkomos taip, kaip jas reikia tvarkyti, kad tas srautas… Vis dėlto tai yra mokama paslauga. Todėl ta įmonė turi turėti atitinkamą srautą ir atitinkamai pristatant turi būti sumokėta, kad ji galėtų gyvuoti. Mes tikrai žiūrėsime, ar iš tikrųjų įmonės, kuriose tokios atliekos susidaro, yra atitinkamai tvarkomos pagal reikalavimus, t.y. kur tos atliekos yra pristatomos. Mes turime užtikrinti tam tikrą stabilumą tiekiant šias atliekas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Vazbys. Ruošiasi K.Kriščiūnas.

A.VAZBYS. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis premjere, finansų ministrė ponia D.Grybauskaitė šiandien rytiniame Seimo posėdyje, teikdama kitų metų valstybės biudžeto projektą, pripažino, kad Vyriausybė nesirengia vykdyti prieš metus priimto Ilgalaikio švietimo finansavimo įstatymo. Beje, šis įstatymas kaip tik buvo priimtas jūsų partijos intensyvių pastangų dėka. Tas pats galioja ir dėl įstatymais numatytų įsipareigojimų finansuoti žemės ūkį bei sveikatos apsaugą.

Norėčiau jūsų paklausti. Ar nemanote, jog dar iki biudžeto patvirtinimo privalu pateikti Seimui šių įstatymų pakeitimo projektus atsisakant įsipareigojimų, kurių vis tiek nepajėgsite įvykdyti? Ar tiesiog įstatymų ignoravimas laikytinas visiškai normaliu reiškiniu jūsų Vyriausybėje? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Taip, iš tikrųjų taip yra. Esate visiškai teisus. Kadangi klausimas iškilo tik vakar ir biudžetas pateiktas tik šiandien, tai, žinoma, mes nesugebėjome taip greitai pateikti ir visų įstatymų pataisų. Bet gyvenimo realybė yra tokia ir čia stebuklus padaryti baisiai sunku. Jeigu tuos visus procentus reikėtų vykdyti, man atrodo, mes dar kokius 5 mlrd. turėtume pridėti prie viso biudžeto. Na, ne 5 mlrd., tai 4 milijardus. Žinoma, tai yra visiškai nerealus dalykas. Biudžetas jūsų rankose. Mes, žinoma, tokias pataisas galime pateikti. Man atrodo, dar ponas J.Lionginas, buvęs ministras, jo dabar nėra salėje, jau buvo bandęs siūlyti tokį dalyką, kad reikia pakeisti patį biudžeto planavimo principą, atsižvelgiant į bendrąjį vidaus produktą, t.y. proporcingai bendrajam vidaus produktui. Turbūt mes Vyriausybėje pasitarę pateiksime tokius projektus.

D.GRYBAUSKAITĖ. Jeigu galima, iš tikrųjų truputį papildysiu.

PIRMININKAS. Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Iš tiesų, atėjusi į ministeriją aš radau tokį paketą. Jis buvo teiktas gerbiamojo R.Pakso Vyriausybei, bet tuomet Vyriausybė, matyt, ar negalėjo, ar tiesiog nespėjo to padaryti. Aš manau, kad būtų labai logiška tai padaryti dabar.

PIRMININKAS. Klausia K.Kriščiūnas. Ruošiasi P.Jakučionis.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū pirmininkui. Aš norėčiau paklausti krašto apsaugos ministro, nes jį vis diskriminuoja, niekas neklausia. Gerbiamasis ministre, norėčiau pasitikslinti. Mes komitete svarstėme Valstybės kontrolės išvadas dėl 2000 m. valstybės biudžeto įvykdymo. Buvo paminėta, kad jūsų ministerija netaupiai naudoja lėšas. Iš tikrųjų mes matome, kad Šaulių sąjunga viršija atlyginimų fondui skirtas lėšas, dėl kurių Valstybės kontrolė reiškia pastabas. Šiais metais vėl biudžete Šaulių sąjungai skiriami pinigai ir visai nenurodoma, kad iš Krašto apsaugos ministerijos. Tai vis dėlto kaip ten su ta Šaulių sąjunga, kaip žiūrėsite ir ką darysite? Ar tikrai tikslinga visuomeninę organizaciją ir toliau finansuoti ne iš jūsų lėšų? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Taip, aš žinau, kad komitetas svarstė, ir žinau, kad buvo kai kurių pastabų dėl Šaulių sąjungos. Mes, atrodo, paaiškinome, kad jeigu yra interesas, galite pakviesti tos sąjungos vadovą ir jo paklausti, nes ta sąjunga administraciškai tvarkosi savarankiškai, tai yra visuomeninė organizacija. Mes, aišku, irgi rūpinamės, kad jie tikslingai naudotų lėšas, ir tą, be jokios abejonės, padarysime. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra būtent visuomeninė organizacija.

Atsakydamas į klausimą, ar tikslinga ją remti, aš manau, kad pagal pastarųjų metų veiklą, aš jau kartojau praeitą kartą, kai buvau Seime ir atsakinėjau į jūsų klausimus, jiems buvo iškeltas toks uždavinys, kad jie naudotų kuo daugiau savo jėgas tam, kad ne tiesmukai bruktų kokias vertybes, bet pabandytų sudominti jaunimą, ypač moksleivius. Aš tikrai esu patenkintas jų veikla šią vasarą, kai maždaug 10 tūkst. moksleivių jų organizacijos dėka dalyvavo vasaros stovyklose. Vien tai pasako, kad tos lėšos yra pakankamai efektyviai naudojamos, nes jie ne vien tuo užsiima, jie turi ir daugiau užduočių.

Bendrai atsakydamas į jūsų klausimą, aš manau, kad jie vis dėlto stengiasi ir progresas pastaruoju metu yra didžiulis. Jeigu yra kokių nors pažeidimų ir viršijimų, arba išeikvojimų, kaip jūs sakote, tai, be abejo, reikia atitinkamai reaguoti būtent į tą punktą. Bet nemanyčiau, kad tai yra be reikalo remiama visuomeninė organizacija. Ji tikrai pastaruoju metu labai atjaunėjo ir labai išpopuliarėjo. Manau, ateitis dar parodys, kad ji gali dar daugiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Jakučionis. Ruošiasi kolega E.Masiulis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Norėčiau kreiptis į du ministrus. Į teisingumo ministrą dar kartą tuo pačiu klausimu ir į finansų ministrę. Gerbiamasis teisingumo ministre, prieš mane Vyriausybės parengtas nutarimo projektas, kuriame jūs prašote perduoti 2522 kvadratus tų patalpų, apie kurias čia buvo kalbama. Tai iš esmės visos patalpos, kurias dabar užima ir archyvas, ir Genocido centras. O jūs kalbate apie tai, kad gal dėl ko nors susitartume, mažiau ar daugiau. Ar jūs negalėtumėte pažadėti, kad į tuos pasitarimus pakviesite taip pat ir suinteresuotos Politinių kalinių ir tremtinių organizacijos atstovus. Aš manau, premjeras gerai atsimena, kai jis buvo Prezidentu, kiek buvo tariamasi dėl to, kiek buvo iečių laužymo ir galų gale buvo susitarta. Manau, kad reikėtų eiti tuo keliu.

Ir norėčiau paklausti gerbiamą finansų ministrę, ar iš tikro neatsirastų dar galimybių šiek tiek lėšų skirti užbaigti remontą. Ten dabar žmonės dirba koridoriuose. Tikrai mūsų pasipriešinimo komisija ten buvo prieš savaitę ir…

PIRMININKAS. Laikas.

P.JAKUČIONIS. …rado tokią padėtį. Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū dar kartą už tą patį trečią klausimą. Pasikartosiu trumpai. Iš tikrųjų galbūt jūs turite nutarimą, bet ten ne nutarimas, o nutarimo projektas ir dar buvo parengtas iki to laiko, iki mano minimo pasitarimo, kai buvo nusiųsta komisija ir išsiaiškinta reali padėtis. Iš tikrųjų vyksta derybos dėl dalies patalpų, kurios jau pusantrų metų visiškai nenaudojamos ir jums yra žinomos.

Ir antra jūsų adresuota klausimo dalis dėl pinigų stygiaus. Tik dabar klausimas, kam tos patalpos turėtų būti daugiau panaudotos, ar ten, kur tradiciškai yra teismai nuo 1870 metų, išskyrus tą okupacinį laikotarpį, ar šiai institucijai, apie kurią jūs kalbate, kuri turi kitur patalpas, t.y. Didžiojoje gatvėje, ir, mūsų manymu, pakankamas veiklai vykdyti. Kalba, ypač po šios dienos komisijos vizito O.Milašiaus gatvėje… Ten dar 25% yra laisvų talpyklų ir tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas, t.y. 1997 m., jeigu būtų ten patalpintas ypatingasis archyvas, matyt, nebūtų niekas nukentėjęs, nes specialiai tam buvo statytas. Dabar yra taip, kaip yra, taigi, matyt, jis čia ir turi būti, dėl to didelių ginčų visiškai nekyla. Bet aš dar kartą sakau, kad tas nutarimo projektas, matyt, pas jus ir atsidūrė dėl to, kad jis buvo siųstas suderinti su Archyvo departamentu, su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Ir jeigu dar kartą bus neigiamos išvados, mes dar kartą rinksimės ir, be jokios abejonės, jeigu jūs pageidaujate dalyvauti, mielu noru pakviesime. Mes manėme, kad pakvietėme pakankamai žmonių, ten dalyvavo apie 12 žmonių ir tas problemas sprendėme.

Perduodu žodį kolegei dėl finansavimo.

PIRMININKAS. Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Taip. Kaip šiandien teikiau, investicinėms programoms turime 6 mlrd. lėšų ir galime skirstyti 1 mlrd. 136 mln. Mes siūlėme Seimui investicinę programą paskirstyti tarp sektorių ir Seimo prerogatyva tą padalijimą daugmaž padaryti, jeigu mano, kad tai tikslinga.

Dėl pačių projektų. Be abejo, Vyriausybė jau konkrečiai svarstys ir priims projektus. Todėl žinybos ir asignavimų valdytojai pagal savo limitus, be abejo, gali patys nustatyti tuos prioritetus. Aš manau, kad jūs su savo asignavimų valdytoju, be abejo, galite kalbėti ir mėginti pakeisti prioritetus. Bet tai tikrai Seimo rankose, Vyriausybė tikrai bandys atsižvelgti pagal galimybes. Nors, kaip minėjau, poreikis yra 6 kartus didesnis negu mūsų galimybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Masiulis. Ruošiasi kolega V.Popovas.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Prisidėdamas prie nuoširdžių sveikinimų gerbiamajam premjerui, ministrams šimtadienio Vyriausybės veiklos proga, taip pat norėčiau skirti premjerui klausimą. Pastarosiomis dienomis nemažai buvo kalbėta apie Valdovų rūmų atstatymą ir kitų metų biudžeto projekte numatytos lėšos. Jūs, premjere, paminėjote, kad yra įstatymas, ir jūs, kaip Vyriausybė, jį vykdote. Tikrai tai yra teisinga pozicija, bet, kita vertus, šiuo metu Seime yra įregistruotas įstatymas, siūlantis sustabdyti šių rūmų atstatymą tol, kol nėra galutinių analizių. Vis dėlto būtų įdomu, premjere, sužinoti jūsų, kaip valstybės politiko, asmeninę poziciją šiuo klausimu. Ar reikėtų skubėti atstatyti Valdovų rūmus, ar ne?

A.M.BRAZAUSKAS. Mano, kaip Lietuvos piliečio, šiek tiek apsišvietusio ir mylinčio savo kraštą, asmeninė pozicija yra šimtaprocentinė, kad reikia atstatyti šiuos rūmus. Nėra kito objekto Lietuvoje, kuris būtų toks brangus mūsų valstybei ir istorijai kaip Valdovų rūmai. Ir jų negalima su niekuo palyginti. Kai kas bando sulyginti su kokiais Užtrakio dvarais ar dar kokiu nors dvaru, bet čia yra nepalyginami dalykai. Mano kaip piliečio yra tokia nuomonė. O kaip jūs nuspręsite, taip ir bus.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Popovas. Ruošiasi kolegė D.Mikutienė.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas bus susisiekimo ministrui. Kolega sakė, kad jis truputį diskriminuojamas. Kaune yra sudėtinga tiltų situacija. Dabar vienas iš pagrindinių Aleksoto tiltas yra avarinės būklės, o jau apie 10 metų statomas vadinamasis Čiurlionio tiltas. Kauno savivaldybė viena savo jėgomis nepajėgi greitai užbaigti tos statybos, todėl būtų reikalinga Susisiekimo ministerijos pagalba. Ar jūs, kaip jau susipažinęs su Susisiekimo ministerijos galimybėmis, matote kokių nors galimybių padėti Kauno savivaldybei statant ir užbaigiant tiltą. Ačiū.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų gerbiamoji finansų ministrė pasakė tam tikrus skaičius, kad poreikiai yra šešis kartus didesni negu galimybės. Aš galiu atsakingai pareikšti, kad taip pat dėl kelių tvarkymo, tiltų ir viadukų statybos poreikiai yra keletą kartų didesni negu mūsų galimybės. Aišku, kad tie prioritetiniai tikslai arba, sakysime, tuose projektuose, kurie šiandien yra įgyvendinami ir kurie bus įgyvendinami 2002 m., jie šiuo metu nėra suplanuoti arba planuojami. Jie buvo suplanuoti ankstesniu laikotarpiu. Kaip paprastai yra tam tikra metodika, kuri siekia net ketverius metus į priekį, tačiau aš žinau šią Aleksoto tilto problemą. Manau, kad mes pažiūrėsime, kaip spręsti šį klausimą. Nemanyčiau, kad mes iš karto galėtume jį išspręsti, tačiau per laiką galbūt būtų galimybė, nes iš tikrųjų problema yra.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D.Mikutienė. Ruošiasi V.Rinkevičius.

D.MIKUTIENĖ. Laba diena. Aš norėčiau paklausti aplinkos apsaugos ministrą. Šiandien Seime bus svarstomas Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas. Švelniai tariant, yra tam tikros savotiškos painiavos šiame įstatyme. Šių saugomų teritorijų steigimo tikslai tikrai yra labai gražūs, kad būtų išsaugota mūsų gamta, kultūros paveldas ir t.t. ir net yra apibrėžta, kas yra saugomų teritorijų pareigūnai, saugomų teritorijų ar nacionalinių parkų, ar valstybinių parkų direkcijų darbuotojai, ir mes randame tokią nuostatą, kad valstybinių saugomų teritorijų pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones ar net šaunamąjį ginklą. Juk čia nekalbama apie brakonierius ar tam tikrus kitus gamtos apsaugos pažeidėjus, ką reglamentuoja visiškai kiti įstatymai. Ar jūs nemanote, kad šis Seimui pateiktas įstatymas dar nėra iki galo parengtas?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Šis įstatymas labai ilgai yra svarstomas. Aš manau, kad dabar jau jis yra tikrai neblogai parengtas ir neblogai pasisekė suderinti Seimo komitetuose. Ten yra specifikos dėl veiklos ir žmonių, kurie ten dirba, ir jų pareigos yra įvairios. Aišku, vieni dirba administracijoje, kiti dirba įvarius tyrimo darbus, taip pat yra žmonių, kuriems reikalingi tokie įgaliojimai, nes jie atlieka inspektorių funkcijas. Galbūt dabar iš to, ką jūs citavote, nėra visiškai aišku, kam tokie įgaliojimai gali būti suteikti ir kaip tai yra realizuojama, tačiau pagal praktiką saugomų teritorijų pareigūnams ministro įsakymu yra suteikti inspektorių įgaliojimai ir jie turi turėti tokias teises, kokios ten išvardytos.

PIRMININKAS. Klausia V.Rinkevičius. Ruošiasi V.Velikonis.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Aš norėjau paklausti premjero, ar artimiausiuose Vyriausybės planuose numatyta suaktyvinti investuotojų paieškas celiuliozės fabriko statybai? Tai būtų vienas iš objektų, galinčių gerokai papildyti biudžetą, nes kalbame apie lėšų trūkumą, be to, atsirastų pinigų ir Valdovų rūmų statybai. Tai būtų vietinių žaliavų panaudojimas, atsirastų daugiau darbo vietų, ypač kaime ruošiant žaliavas. Latviai gerokai pažengė į priekį šiuo klausimu ir rengiasi artimiausiu metu statyti tokį fabriką, tada lietuviška žaliava keliaus į Latviją. Aišku, nelabai norisi pildyti Latvijos biudžetą, kai savas kiauras. Norėčiau paklausti, kaip šiuo atveju sprendžiamas tas klausimas?

A.M.BRAZAUSKAS. Taip, pirmiausia Valdovų rūmai ir celiuliozės fabrikas yra nepalyginami dalykai. Celiuliozės fabriko iš biudžeto niekas nesirengia statyti, iš privatizavimo lėšų tuo labiau. Paties celiuliozės fabriko statyba, žinoma, būtų labai įdomi Lietuvai, ypač ten, kur trūksta darbo vietų. Aš manau, visų pirma reikia pagalvoti apie Visaginą. Tačiau galiu prisipažinti, kad aš neradau jokių pasiūlymų dėl celiuliozės fabriko statybos. Jeigu jie yra, mes su didžiausiu malonumu Vyriausybėje išnagrinėtume ir priimtume savo sprendimą. Aš manau, kad tokiam dalykui reikėtų padaryti tam tikras preferencijas, galbūt net Seimo lygiu, ir tai būtų labai didelis, labai reikalingas ir labai geras dalykas.

Tokia yra mūsų nuomonė. Tačiau neteko susidurti, aš pabandysiu paieškoti, gal Ūkio ministerija gavo tokių pasiūlymų, gal yra kokios nors akcinės bendrovės iniciatyva. Tai vis tiek turi būti privati iniciatyva, tik palaikoma valstybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Velikonis, ruošiasi kolega R.Šukys.

V.VELIKONIS. Aš noriu paklausti gerbiamąją kultūros ministrę, mieląją R.Dovydėnienę. Kultūros lauke bręsta geras derlius, galima spręsti iš to, kad Lietuva pakviesta į Frankfurto tarptautinę knygų mugę. Tai labai džiugu. Teko būti keliose tokiose mugėse ir suprantama, kokia tai didelė atsakomybė. Ar tai jūsų tik širdies džiaugsmas, ar ir galvos skausmas? Šiandien biudžete, matau, papildomai skirta 1,4 mln. Lt, tai labai gražu. Ar negalima nuo tų pinigų ką nors nugnybti, kad daugiau išleistume mūsų originalių kūrinių? Pažįstu ne vieną rašytoją, kurių stalčiuose guli 2, 3 romanai. Mano klausimas naivus, bet noriu pasidžiaugti, kad Lietuva dalyvaus labai svarbioje Frankfurto tarptautinėje knygų mugėje. Ačiū.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų Lietuvos, kaip pagrindinio svečio, dalyvavimas Frankfurto knygų mugėje yra didelės reikšmės įvykis kitais metais. Manau, kad tai yra vienas svarbiausių mūsų tarptautinių renginių užsienyje. Frankfurto knygų mugės metu yra ne tik pristatomi leidiniai, bet ir vyksta diskusijos, debatai, kultūriniai renginiai, parodos, ir tai yra tikrai Lietuvos prezentavimas pačiu aukščiausiu lygmeniu.

Deja, gerbiamasis Seimo nary, turiu džiaugdamasi labai liūdnai pasakyti, kad tos lėšos, kurios yra skirtos Frankfurto knygų mugei, t.y. 1,4 mln. Lt, yra tikrai per mažos. Tinkamai pasirengti ir dalyvauti mugėje reikia 4 mln. Todėl iš tikrųjų iš ten nugnybti negalima nė vieno cento. Bet aš būčiau be galo laiminga, jeigu Seimo nariai surastų nuo ko nugnybti ir surinktų tuos 4 mln., kad Lietuva galėtų prezentuoti save ir savo leidinius. Tie pinigai yra skirti ir vertimams, ir leidybai, ir kitiems renginiams knygų mugės metu. Būčiau tikrai dėkinga, jeigu surastumėte tuos 4 mln., kad galėtume gerai pasirodyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Šukys, ruošiasi kolega K.Glaveckas.

R.ŠUKYS. Mano klausimas iš tokių dviejų savotiškų dalių. Pirma dalis kolegai, gerbiamajam ministrui L.Linkevičiui. Ar iš tikrųjų tai buvo rimtas įsakymas dėl Seimo nario R.Pakso pašaukimo karinėn tarnybon, ar čia yra toks įdomus Konstitucijos straipsnio traktavimas dėl Seimo narių atleidimo nuo krašto apsaugos tarnybos įgaliojimų laikotarpiu? O kol nepašaukė mūsų, svarstant biudžetą, atlikti karinės tarnybos, klausimas vidaus reikalų ministrui ir iš dalies premjerui.

Dar praeitai Vyriausybei, tai yra premjerui R.Paksui, Teisės ir teisėtvarkos komitetas adresavo paklausimą dėl Policijos departamentui numatytų buvusių lėšų autoparkui atnaujinti. Tai buvo apie 30 mln., kurie buvo išbraukti iš investicijų programos prieš pat šios Seimo kadencijos pradžią. Mes siūlėme apsvarstyti ir tas lėšas vis dėlto numatyti, kadangi situacija yra gana tragiška. Aš pažiūrėjau pateiktą biudžetą ir matau, kad yra didinamas Policijos departamento finansavimas, tai yra džiugu, tačiau iš esmės didinamas tik darbo užmokestis. Klausimas – ar Vyriausybė vis dėlto svarstys ir atsižvelgs į tai, kad reikalingos lėšos autoparkui atnaujinti?

J.BERNATONIS. Dėkoju už klausimą. Aš noriu pasakyti, gerbiamasis kolega, kad tokios lėšos reikalingos, ir jau finansų ministrė kalbėjo, kaip patenkinami lėšų poreikiai. Aš tikiuosi, jeigu Seimas ras galimybių šiame biudžete dar surasti lėšų, tai tiek policija, tiek visa mūsų žinyba bus labai laiminga. (Balsai salėje)

L.LINKEVIČIUS. Ar galiu pakomentuoti?

PIRMININKAS. Prašom.

L.LINKEVIČIUS. Pirmiausia ačiū už klausimą. Ir Konstitucijos 60 straipsnis sako, ir Seimo statute parašyta, kad Seimo nariai atleidžiami nuo karo tarnybos. Tai yra tiesa. Bet jiems nėra draudžiama ta tarnyba ir sutikus R.Paksui, kaip pirmajam Dariaus ir Girėno eskadrilės, kuri šventė 10 metų, vadui, mes nesutrukdėme jam vykdyti Seimo nario pareigų, jis sėkmingai atliko šitą misiją ir aš manau, kad tuo viskas ir pasibaigė. Neturėtumėte baimintis, mes jūsų artimiausiu metu neketiname šaukti į tarnybą, o po to pažiūrėsime.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Glaveckas, ruošiasi M.Bastys.

K.GLAVECKAS. Klausimas ryžtingajai finansų ministrei. Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį svarstė muitinės darbą ryšium su ta istorija, kai įvežamos prekės yra vertinamos kiek kitaip, negu turėtų būti vertinamos. Ir po viso aiškinimosi pasidarė nebeaišku, kas yra atsakingas ir už ką, ir kaip toliau visa ta situacija keisis.

Klausimas toks gerbiamajai ministrei. Jūs ryte pateikdama biudžetą sakėte, kad 50% parašų ant finansinių dokumentų nedėtumėte dėl to, kad jie reikalauja atsakomybės. Jūs taip sakėte. Tai dabar pasakykite, kokiems 50% jūs nedėtumėte savo parašo, nes tie, ant kurių nedėtumėte, yra vienaip ar kitaip rizikingi atsakomybės prasme. O jeigu rizikingi, tai ne visuomet yra naudingi, jeigu nenaudingi, tai gal ir nereikalingi?

D.GRYBAUSKAITĖ. Čia kaip tame anekdote, kai važiuoja troleibusu ir sako: pastūmiau, paskui baigėsi labai negražiai. Panašiai su jūsų išvedžiojimais. Aš norėčiau iš karto nuo antrojo. Aš kalbėjau apie asmeninę atsakomybę, nes jūs apie tokią klausėte, o ne apskritai apie atsakomybę. Visi mano parašai yra dedami su atsakomybe.

Dabar dėl muitinės darbo. Jeigu pastebėjote, po 2 ar 3 savaičių mano darbo įvyko susitikimas pas gerbiamąjį premjerą, muitinės vadovas ir aš taip pat dalyvavau. Išėjusi aš daviau interviu būtent dėl sandorių vertės. Tuomet jau mes turėjome medžiagą iš STT apie sandorių vertę, kai džinsai kainuoja mažiau kaip 1 litą. (…) ši pastaba ir reikalavimas buvo parašytas, aš parašiau įsakymą Muitinės vadovui, kad jisai asmeniškai atsakingas, jog būtų ne tiktai šis faktorius naudojamas vertinant sandorį, bet ir kiti leistini Pasaulio prekybos organizacijos instrumentai. Kitą savaitę mes esame sutarę su ponu V.Valicku, kad jis ateis su ataskaita už rugsėjo mėnesį. Jeigu vėl bus tokios pat kainos, aš esu pasiruošusi imtis administracinių priemonių.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia M.Bastys. Jau paskutinysis šiandien. Prašom.

M.BASTYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau užduoti klausimą krašto apsaugos ministrui. Krašto apsaugos sistemai yra numatoma dar didinti lėšas, ir man būtų labai įdomu išklausyti komentarą, kaip jūs manote, ministre, kiek bus sukurta pridedamosios vertės, nes, kaip aš įsivaizduoju, valstybės biudžetą formuojant tai yra vienas iš pagrindinių uždavinių mūsų gerovei kelti. Kiek krašto apsauga šiuo atveju pasitarnaus, gaudama didesnes lėšas, mūsų gyvenimui? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Galiu atsakyti trumpai. Krašto apsauga nėra verslo rūšis, ir tikrai čia kažkokio finansinio pelno nereikėtų tikėtis. Bet aš nemanau, kad jūs to tikitės. Jeigu kalbėtume smulkiau, yra tokių sričių, kuriose atsiranda darbo vietų, kuriose atsiranda tam tikras užimtumas ir tam tikrų teigiamų socialinių aspektų. Nemanyčiau, kad tai ženklūs dalykai, tačiau jų yra. Jų yra ir čia mes matome tam tikrų rezervų. Tačiau bendrine prasme aš neraginčiau jūsų mąstyti apie krašto apsaugą kaip apie kažkokią sritį, sukuriančią verslui, sakykim, arba pridėtinę vertę, arba sritį, duodančių pelną mūsų biudžetui, nes jos ne tokia paskirtis. Netiesiogine prasme sukuria. Mąstant apie ilgalaikę perspektyvą, sukuria palankesnes sąlygas investicijoms, bet tai, žinoma, yra netiesioginė įtaka. O tiesiogine prasme, be abejo, tai nėra verslo rūšis.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Ačiū, visi ministrai ir premjere. Dar kartą su šimtadieniu ir visokeriopos sėkmės jums ir mums.

Kolegos, pertrauka iki 17.15 valandos. Po pertraukos dar kartą imsimės Identifikavimo įstatymo. Tai ir kolegai ministrui J.Bernatoniui noriu pasakyti. Po to 2-2 klausimas – tai Kelių įstatymo pakeitimo įstatymas, ir jau po to iš eilės. Ačiū. Pertrauka.

Pertrauka

Asmens identifikavimo kortelės įstatymo projektas Nr.IXP-884(2*). Asmens identifikavimo kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-885(2*). Paso įstatymo projektas Nr.IXP-886(2*). Paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-887(2*) (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tęsiame posėdį. Man atrodo, dabar liko mažiau neaiškūs, ar mažiau ginčijami, klausimai. Taigi viską galėsime greitai aptarti ir baigti. Bet pirmiausia registruokimės. Primenu, kad pirmiausia imsimės Identifikavimo įstatymo, po to darbotvarkės 2-2 klausimo – Kelių įstatymo ir jį lydinčio vieno įstatymo. Po to Seimo narių projektai pagal projektų registracijos eilę. Rezervinius klausimus galbūt, bet kol kas dirbame iš eilės.

Užsiregistravo 31 Seimo narys. Kviečiu kolegą D.Veličką į tribūną. Dabar turbūt dvi ar kiek kolegos S.Buškevičiaus ir, man atrodo, analogiška kolegos E.Klumbio pastaba. Prašom, gerbiamasis kolega.

D.VELIČKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kiek dar liko. Aš noriu pristatyti mūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos asmens identifikavimo kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto. Bet prieš tai noriu pasakyti keletą žodžių. Pateikęs pirmąjį įstatymo projektą supratau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas lyg ir pritarė ne visai įvertinęs patį įstatymą. Aš noriu pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete nebuvo svarstoma ir ne mūsų funkcija svarstyti biudžeto klausimus. Mes žiūrėjo, ar šis identifikavimo kortelės įvedimas prieštarauja ar neprieštarauja įstatymams, kokia yra pasaulinė praktika, ar jis reikalingas, ar nereikalingas, o patį sprendimą vis dėlto turi priimti kiti komitetai ir ten reikia ieškoti lėšų tam įstatymui įgyvendinti.

Dėl šio Asmens identifikavimo kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto yra gautos kelios pastabos. Į kai kurias yra atsižvelgta ir įstatymas pataisytas. Neatsižvelgta į Teisės instituto pastabą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Žmogaus teisių komiteto pastabas. Jie siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Mūsų nuomone, pagrindinis komitetas pats gali patobulinti šitą projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl šito dalyko susitarta. Dabar mes turime konkrečiai kalbėti dėl kolegos S.Buškevičiaus siūlymų, kuriems jūs nepritarėte. Įstatymo projekto pavadinime vietoj žodžio “identifikavimas” siūloma įrašyti “atpažinimas”. Aš nematau, kad kas gintų šį projektą. Ar kolega E.Klumbys gintų? Prašom. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Taip, kolega S.Buškevičius užregistravo šį pasiūlymą keisti tarptautinį žodį “identifikavimas” lietuvišku atitikmeniu. Manyčiau, kad reikėtų palaikyti šį jo pasiūlymą.

PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Prašom registruotis ir balsuosime. Prašom registruotis, kolegos.

Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Dabar, mielieji kolegos, balsuosime dėl to, ar pritartume Seimo nario S.Buškevičiaus siūlymui vietoj žodžio “identifikavimas” rašyti žodį “atpažinimas”. Primenu, kad pagrindinis komitetas tam nepritarė. Prašom balsuoti.

D.VELIČKA. Tai yra ne tas pat – identifikavimas ir atpažinimas.

PIRMININKAS. Už – 4, prieš – 18, susilaikė 10. Nepritarta.

Yra antras kolegos S.Buškevičiaus siūlymas – 4 straipsnyje padaryti tokį papildymą: po žodžio “pilietybė” įrašyti žodžius “piliečiui pageidaujant tautybė ir/arba tikyba”. Komitetas taip pat, atrodo, nepritarė, gerbiamasis Velička?

D.VELIČKA. Nepritarė.

PIRMININKAS. Ar yra remiančių šį siūlymą? Bet vis tiek formaliai turėtume balsuoti. Prašom pasiruošti balsuoti, ar pritariame šiam siūlymui, kolegos S.Buškevičiaus siūlymui dėl tautybės ar tikybos, kuriam nepritarė komitetas. Prašom balsuoti.

Už – nė vieno, prieš – 21, susilaikė 7. Siūlymui nepritarta.

Dar yra kolegos E.Klumbio siūlymas 4 straipsnyje padaryti du pakeitimus. Vienam iš dalies pritarta, o vienam nepritarta. Siūloma po žodžio “pilietybė” įrašyti žodžius: “piliečiui pageidaujant tautybė”. Bet, gerbiamasis kolega, dėl šito iš esmės mes balsavome. Ar čia šiek tiek kitaip? Prašau tuomet motyvuoti. Prašom paspausti. E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iki šiol mūsų pase, piliečiui pageidaujant, buvo rašoma tautybė. Dabar įstatymo projekte yra rašoma, kad identifikavimo kortelė bus pagrindinis dokumentas. Aš manau, kad piliečiams pageidaujant tą pačią tvarką reikia išlaikyti ir identifikavimo kortelėje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, komitetas lyg ir aiškiai išdėstė savo poziciją – nepritarti. Prašom.

D.VELIČKA. Dėl to, kad tai priskiriama jautrių duomenų kategorijai. Ir taip kartais gali būti konfliktų, jeigu bus šitai įrašyta, būtent tautybė. Dėl tautybės gali kilti kai kam problemų, kai kas nenori, kad jo tautybė būtų…

E.KLUMBYS. Tai ir nereikia rašyti.

PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti.

D.VELIČKA. Mes nepritariame.

PIRMININKAS. Savo nuomonę pasakys Seimo narys ir ministras J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų pagal Europos standartus tai priklauso jautrių duomenų kategorijai. Mes susidūrėme su keletu atvejų, kai mūsų Respublikos piliečiai motyvuodami tuo, kad įrašyta jų tautybė, prašė kitoje valstybėje politinio prieglobsčio, kadangi, jų manymu, įrašant tautybę jie yra diskriminuojami. Tokių atvejų yra ir daugiau, be to, žmogus yra verčiamas pasirinkti tautybę, nes pilietybė tai yra labai aiškus dalykas, o tautybė, aš suprantu, kad tai labai jautrus klausimas. Tačiau aš manau, kad žmogus ir taip turi įvairių formų, kaip pareikšti apie savo tautybę. O toks skatinimas šiuo metu neatitiktų priimtų Europos Sąjungos standartų.

PIRMININKAS. Ačiū. Repliką po balsavimo, gerbiamasis kolega. (Balsai salėje) Po balsavimo. Taigi negalima pačiam kalbėti dėl savo siūlymo motyvų, reikia samdyti kurį nors kitą. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos E.Klumbio papildymui, kuriam nepritaria komitetas. Prašom balsuoti.

Už – 7, prieš – 11, susilaikė 11. Nepritarta. Dabar prašom repliką po balsavimo. Kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, man tiesiog juoką kelia pareiškimas, kad tai yra neva kažkokia prievarta įrašyti tautybę. Buvo aiškiai pasakyta – pageidaujant. Ir tikrai nenorint ta tautybė nebus įrašoma. Jeigu jis mano, kad jam skausminga, jautru ar panašiai. Man, atvirai sakant, yra nesuprantama, kad tai vyksta Lietuvos Seime.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dėl visų pataisų mes esame apsisprendę. Ar galim bendru sutarimu dar kartą pritarti, ar reikia balsuoti? Galim? Reikia balsuoti? Gal sutariam bendru sutarimu? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Gerbiamieji kolegos, yra lydintis įstatymas – Asmens identifikavimo kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Jam pastabų nebuvo. Ar galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.

Ir Paso įstatymas. Čia jau vėl viską iš eilės turim pakartoti. Pirmasis pranešėjas – kolega D.Velička. Ar dar pridurtumėte ką nors prie to, ką sakėte, ar jau užtenka? Dėl Paso įstatymo. Užtenka. Ačiū. Ar kolega A.Sadeckas kalbėtų dar kartą, ar irgi ne? Ačiū. Ir kolega G.Dalinkevičius antrą kartą nenorės kalbėti dėl Paso įstatymo? Ačiū. Tokiu atveju diskutuoti nori vienas kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš nekalbėjau dėl Identifikavimo kortelės įstatymo, tai aš noriu pakalbėti dėl Paso įstatymo. Aš manau, kad vis dėlto pasas turi būti pagrindinis mūsų piliečių identifikavimo dokumentas. Dabar gi į įstatymą yra įrašoma, kad pasas yra neprivalomas ir bus išduodamas piliečių pageidavimu. Iš tikrųjų sutinku, kad tos kortelės negalios Europos Sąjungoje, tačiau visose kitose valstybėse, į kurias reikės važiuoti ir kuriose reikalingos vizos, visada bus reikalingas pasas. Mes iš tikrųjų šioje nepaprastai sunkioje valstybei situacijoje, kai trūksta pinigų, užsiimame tikrai neracionaliu valstybės pinigų naudojimu. Mes elementariausiai juos švaistome. Dabar kol kas yra svarstymo stadija, todėl dar reikia labai rimtai pagalvoti, kam turėtų būti suteiktas prioritetas, pasui ar asmens identifikavimo kortelei.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar turėtume susitarti dėl pataisų. Formaliai žiūrint, aš vėl turėčiau kviesti kolegą D.Veličką į tribūną. Bet primenu Seimo nariams, kad pataisos yra lygiai tokios pačios, kokios buvo Identifikavimo įstatymo projektui. Ar galime bendru sutarimu ir neprieštaraujant kolegai E.Klumbiui laikyti, kad tam nepritarta? (Balsai salėje) Dar kartą reikia balsuoti? Gerai. Prašom. Vadinasi, dėl kolegos S.Buškevičiaus apsisprendžiame, juo labiau ir jo paties nėra. O dėl kolegos E.Klumbio siūlymo, tai prašyčiau tarti žodį. Kolega E.Klumbys. Prašom motyvuoti savo siūlymo būtinumą.

E.KLUMBYS. Aš dar kartą noriu pakartoti, kad jeigu mes iki šiol pageidaujant į pasą rašėme tautybę, tai manau, kad pageidaujant tą reikėtų išlakyti ir toliau. Yra dar viena problema, į kurią neatsakyta, kurį neišspręsta. Jeigu aš dabar norėsiu, kad būtų įrašyta tautybė, tai nebus rašoma? Tai yra suvaržomos mano teisės. Taigi aš manau, kad jeigu pilietis pageidauja, kad tautybė būtų įrašoma į pasą, tai turi būti padaryta.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos siūlymą nori paremti P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, labai logiškai pagrindė savo pataisos motyvus E.Klumbys. Manau, kad čia E.Klumbys savo pataisa siūlo savanorišką pasirinkimą. Jeigu žmogui nepatogu, jis nenori įrašyti ar gėdijasi, kad jis yra lietuvis ar kitos tautybės, jis gali nerašyti. Bet jeigu aš noriu, aš didžiuojuosi, kad aš esu lietuvis, ir aš to negaliu įrašyti pagrindiniame dokumente? Tai yra varžomos mūsų arba tų, kurie nori, kad tai būtų įrašyta, teisės. Aš prašyčiau, kad tikrai ir ministras pritartų šiai pataisai, ir mes jai vienbalsiai pritartume.

PIRMININKAS. Ministras kol kas nesiruošia nei pritarti, nei nepritarti. Prašom registruotis. Registracija ir balsuosime dėl E.Klumbio siūlymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžio “pilietybė” įrašyti žodžius “piliečiui pageidaujant, tautybė”. Prašom registruotis. Vietoj žodžio “pilietybė” įrašyti žodžius “piliečiui pageidaujant, tautybė”. Tokia formulė.

Užsiregistravo 40 Seimo narių. Prašom pasiruošti balsuoti, kas remiate kolegos E.Klumbio siūlymą dėl tautybės, kurio neremia pagrindinis komitetas. Prašom balsuoti.

Už – 14, prieš – 12, susilaikė 13. Nepritarta. Tai buvo vienintelė pataisa, dėl kitos susitarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo Paso įstatymo projektui? Galim? Ačiū. Taip pat gal galim bendru sutarimu pritarti Paso įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui? Ačiū. Šis klausimas išspręstas.

Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-782 (svarstymas)

Mielieji kolegos, noriu pranešti, kad pagaliau imamės vakarinio posėdžio darbotvarkės. (Balsas salėje: greičiau, greičiau) 2-2a klausimas – Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-782. Svarstymo stadija. Ekonomikos komiteto vardu J.Budrevičius. Prašom. Taip, Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komiteto pavedimu turėčiau pristatyti svarstyti Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šį įstatymo pakeitimo įstatymo projektą parengė ir pateikė Susisiekimo ministerija. Komiteto išvada: komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti įvertinant Seimo nario E.Klumbio, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Savivaldybių asociacijos, taip pat komiteto išsakytas pastabas bei pasiūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto bendru sutarimu pritarti tokiai komiteto išvadai? Pritarta. Ačiū. Klausimas išspręstas. Manau, kartu grąžinam ir lydintį įstatymą. (Balsas salėje) A, tuomet kviečiu pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu P.Papovą. Prašom.

Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio papildymo ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-783(2*) (svarstymas)

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Mūsų komitetas anksčiau svarstė ir nežinojo pagrindinio komiteto išvados, todėl mūsų komiteto sprendimas yra daryti svarstymo pertrauką, nes nebuvo siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. Komitetas pats patobulino, tačiau jeigu Kelių įstatymas po grąžinimo, patobulinimo bus kitoks, žinoma, mūsų komitetas dar kartą svarstys ir atsižvelgs į tai. Todėl mes siūlome pertrauką.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Čia kita formulė, bet iš esmės tas pats. Manau, kad Seimo nariai sutiks tu tuo, kad darom pertrauką. Ačiū. Klausimas irgi išspręstas.

Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-492 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-3 klausimas – Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-492. Pranešėjas – kolega Seimo narys P.Gražulis. Pateikimo stadija. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad su aiškinamuoju raštu jūs susipažinote. Labai akivaizdūs mano teikiamo Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto papildymai. Pagrindinis momentas apginti vartotojus. Man gaila, kad salėje nėra centristų, kurie ypač rūpinasi vartotojų teisėmis, kad būtų prekės atpigintos. Tikėjausi sulaukti iš jų bendro pritarimo. Be abejonės, reikia atkreipti dėmesį, kad ir liberalai labai rūpinasi konkurencija ir kad vartotojai nebūtų skriaudžiami, bet šiandien toje pusėje yra gana mažai. Įstatymas yra labai aktualus. Tai liečia kiekvieną Lietuvos pilietį, taip pat ir Seimo narį, galbūt Teisės departamento darbuotoją.

Gal kelis sakinius noriu pasakyti dėl išvadų, kurias pateikė Teisės departamentas, Europos teisės departamentas, vadovaujamas V.Vadapalo. Manyčiau dėl V.Vadapalo išvadų galėčiau taip pasakyti: aš apie sviestą, jis apie miestą. Jokiu būdu aš nedarau kokio nors skirtumo tarp importuojamų maisto produktų ir vietoj pagamintų maisto produktų. Aš siūlau, kad maisto produktams būtų įvestas, nesvarbu, kokios jis kilmės, kur jis pagamintas, prekybinis antkainis. Aš manau, kadangi šiandien yra prekybiniai antkainiai kai kuriems maisto produktams daugiau kaip 100%, tai mes galėtume labai nemažai lėšų sutaupyti ir skirti kitoms reikmėms, jeigu pritartume šiai pataisai.

Gal reikėtų šiek tiek pakomentuoti ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Apibendrindamas aš galėčiau pasakyti taip: šias išvadas, mano manymu, parašė prekybininkai, o pasirašė neskaitę Teisės departamento pareigūnai, taip pat ir pirmininkas K.Virketis. Bet noriu pasakyti, kad tikrai visiškai nepagrįstas, neparemtas vienas punktas. Pirmoje dalyje rašo, įstatymo nuostatos taikomos tik žemės ūkio subjektams. Iš tikrųjų Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 1 straipsnyje parašyta, kad šio įstatymo tikslas sunorminti žemės ūkio subjekto ekonominius santykius su valstybės institucijomis ir žemės ūkio rinkos partneriais. Sudaryti prielaidas žemės ūkio rinkos pusiausvyrai palaikyti, todėl šiame įstatyme sudaromi visi pagrindiniai santykiai, kurie susiję su žemės ūkio rinka. Aš negaliu sutikti su šia jų nuostata. Antras punktas, kur rašo, įstatyme yra minima tik žemės ūkio produktų sąvoka. Jokiu būdu, Ekonominių santykių reguliavimo įstatymo 7, 8, 12, 13 ir kai kuriuose kituose straipsniuose yra minima ir maisto prekių sąvoka. Taip pat 4 punkte rašo, neaišku, kas naudos gavėjas. Naudos gavėjas bus visi maisto pirkėjai, tarp jų ir Teisės departamento darbuotojai, pirksiantys pigesnes maisto prekes. Aš manau, kad net iš dalies vienu aspektu ir patiems prekybininkams yra naudingas tas įstatymas, ir jie nusipirks pigiau maisto prekių. Bet, žinoma, pelnus gaus ženkliai mažesnius. Čia taip pat 5 straipsnyje rašoma, parama teikiama ne ūkininkų ūkiams ar žemės ūkio bendrovėms. Manau, kad žemės ūkio produkciją gamina būtent ūkininkai ir bendrovės. Nei statybininkai, nei ryšininkai, nei bankininkai negamina žemės ūkio produkcijos. (Man lemputė mirksi.) Todėl prašyčiau, gerbiamieji, pritarti šio įstatymo pataisoms ir paskui paskyrus pagrindiniu Kaimo reikalų komitetą jį tobulinti, siūlyti įvairias formas, kaip susitvarkyti šitoje sferoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar visi užsirašę Seimo nariai būtinai nori paklausti? Kolegė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis kolega, man tikrai suprantami jūsų motyvai ir geri norai išlyginti tuos santykius tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų, tolygiau paskirstyti pajamas ir pelną. Tačiau ar jūs įvertinote daugybę faktorių, kurie vis dėlto neleidžia taip supaprastinti reikalo. Tai yra kad tam tikrų prekių yra labai skirtingi paslaugų kaštai. Imkim, sakysim, daržoves ir imkim, pavyzdžiui, alkoholinius gėrimus ar kitą tokio pobūdžio produkciją, vieniems 10% yra su perteklium, gal ir 7% užtektų, o kiti niekaip netilps net į 15%. Taip, pasaulio mastu, atleiskite, aš tai kažkada tyrinėjau, ne tik Europos mastu. Taip pat yra įmonių dydis. Dideliems monstrams kaip MAXIMA, IKI tie 10% darant didžiules apyvartas per kiekį gali būti pakankami. Bet mažoms kaimo parduotuvėms, atleiskite, tikriausiai ne. Todėl toks abstraktus pasiūlymas ir gerokai vis dėlto nemodernus, atleiskit, manau, tikrai iškrinta iš dabartinio konteksto. Manau, yra daugybė kitų būdų, kaip galima sudėlioti jūsų keliamą problemą, kaip galima ją išspręsti. Manau, ieškokim ir kitų būdų.

P.GRAŽULIS. Šitokia netvarka jau yra dešimt metų. Deja, niekas nepateikė jokių būdų. Aš sutinku, jeigu bus pritarta po pateikimo, sutinku, kad kaimo parduotuvėms didesnės sąnaudos atvežti prekes ir panašiai, pasiimti prekes. Be abejonės, į kaimo parduotuves tiekėjai nepristato prekių, reikia pačioms važiuoti. Galima diskutuoti, galima diferencijuoti. Bet iš principo imkimės ko nors ir darykime. Aš prisimenu, kai ponas V.Andriukaitis “Koridoje” grūmėsi su “Vilniaus prekybos” atstovais ir sakė, kad imsiu ir darysiu. Laukiau, laukiau – nesulaukiau, tai bent vieną žingsnelį aš siūlau, pabandykim. Nebūtinai toks turi būti įstatymas, kokį pateikiau. Bet visi sutinkam, kad ką nors turim daryti. Gal rasim modernesnių priemonių.

Kitas dalykas. Aš pats asmeniškai siūliau, galbūt pradėkim nuo to, kad įveskim dvigubo lygio kainas parduotuvėje, kad matytų pirkėjas, morališkai paspauskim prekybininkus, kad būtų gavimo prekės kaina ir pardavimo kaina. Tegul mato pirkėjas, kiek jie užsideda. Parengta, guli Vyriausybėje, nejuda šis įstatymas, be abejonės, prekybininkai yra uždėję leteną. Tai jiems nepatogu, tai jiems badys akis. Aš sutikčiau, kad ir nuo to pradėtume. Bet ką nors darykime. Pažiūrėkime, kas dabar darosi. Faktiškai aš turiu kelių įmonių paskaičiavimus. Tos, kurios gamina maisto produktus, pasakė: jeigu mes vežtume tik į vieną Vilniaus prekybos tinklą, tai mes turėtume nuostolio. Tik dėl to mes turime naudos, kad vežame ir į kitus prekybos tinklus, nes jie paprašė tokių prekybinių nuolaidų, kad neapsimoka gaminti. Žinote, kas yra… Na, dar vieną sekundę. Susidaro toks įspūdis, kad visi žemdirbiai ir perdirbėjai kaip vergai be naudos dirba prekybininkams, o prekybos tinklai auga kaip ant mielių. Šiandien statoma gal 50 naujų moderniausių prekybos tinklų. Aš net Vakaruose tokių nemačiau. Na, negali šitaip būti. Sutikite su manimi.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal malonėtų kiti kolegos neklausti? Galime susitarti ir baigti klausinėti? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime? Ne? Tada prašome registruotis. O gal dar kolegos ir dėl balsavimo motyvų norės kalbėti, ar iš karto balsuosime? Gerai.

Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Vienas kolega nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu labai trumpai. Kadangi ponui P.Gražuliui yra neaišku, ką rašo Europos Teisės departamentas, jam yra neaišku arba nepriimtina, ką rašo Seimo Teisės departamentas, tai man dėl pono P.Gražulio ir dėl šio projekto viskas aišku. Balsuosiu prieš ir siūlau visiems taip pat balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Gal kolegai R.Šukiui ir aišku, o man neaišku. Vis dėlto gerbiamasis kolega P.Gražulis labai aiškiai ir gražiai išdėstė paprastų žmonių lūkesčius ir palaikykime ir širdimi, ir rankos paspaudimu jo siūlymą.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektui? Kas už, prašome balsuoti, kas prieš, taip pat.

Už – 19, prieš – 9, 6 susilaikė. Pritarta. (Balsas salėje) Prašom, kadangi tai labai svarbus balsas, tai pridedame V.Einorio balsą. Specialiai.

Mielieji kolegos, Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas. Sutinkame? Ačiū. O papildomas – Ekonomikos. Sutinkame? Ir svarstyti Seime gruodžio 6 d. Ačiū. Gruodžio 6 d.

Mielieji kolegos, dėmesio, mes vėl turime Seime malonių svečių. Seime lankosi Estijos parlamento Kaimo gyvenimo komisijos delegacija, kuriai vadovauja komisijos pirmininkas A.Kaarma. Pasveikinkime mūsų svečius. Ačiū, kolegos.

Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-503 (pateikimas)

Imamės kito darbotvarkės punkto – Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Registracijos Nr.IXP-503. Pateikimo stadija. Pranešėjas J.Veselka. Prašom į tribūną.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, šiame įstatymo projekte aš siūlau atsisakyti tos negatyvios nuostatos, kad indėlininkas, kuriam valstybė pažadėjo kompensuoti indėlius, tą indėlį gali atgauti tik po mirties, o jeigu jis serga sunkiomis ligomis, kur reikalingas papildomas gydymas, jam neduodama. Aš įsivaizduoju, jeigu toks įstatymas veiktų tarybiniais laikais, rusai būtų vadinami fašistais, tautos naikintojais, o pas mus jis veikia. Po mirties gali atgauti, o ligai gydyti pinigų negauna. Todėl aš siūlau, kad žmogus, susirgęs tam tikromis sunkiomis ligomis, turėtų teisę taip pat atgauti savo indėlius dar esant gyvam.

Gauta daug Teisės departamento pasiūlymų. Su visais sutinku, tik kyla klausimas, gal leisti tvirtinti tą sąrašą Vyriausybei? Bus lengviau. Bet kai šiandien pasiklausiau finansų ministrės pranešimo ir išgirdau, kad ji taip nenori, kad žmonės būtų pavalgę, o pinigai iššaudyti į orą patrankų šūviais, aš suabejojau, ar Vyriausybė patvirtins tas visas sunkias ligas, kad žmonės galėtų atsigauti. Aš norėčiau, kad gerai padiskutuotume su Vyriausybe,galbūt net reikia papildyti tą sąrašą, nes dabar ten tuos kaulus persodina, dar kažką, nežinau, tai brangiai kainuoja – 4–6 tūkst., ir žmonės turi kartais pinigų, jie laikomi kaip indėlis, ir reikia daryti operacijas. Todėl aš norėčiau, kad pritartume, o po to iš tikrųjų padiskutuotume. Ar pagal sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė, nes 1995–1996 m. iš tikrųjų buvo sveikatos ministro A.Vinkaus patvirtintas sąrašas, kurį aš teikiu. Galbūt jį galima patvirtinti? Siūlau pritarti, o paskui ieškoti variantų, kaip patį principą realizuoti gyvenime.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti keli Seimo nariai. Gal leidžiame klausti pirmajam, o kiti paklaus atskirai. V.Fiodorov. Prašom.

V.FIODOROV. Gerbiamasis pranešėjau, jūs rašote, kad prireiks nedidelių lėšų. Vis dėlto kiek jų reikės? Gal ir didelių reikės?

J.VESELKA. Matote, iš tikrųjų sunku pasakyti, kiek tokiomis ligomis serga, bet yra statistika. Dabar yra numatyta, atrodo, beveik 43 milijonai indėliams kompensuoti. Aš manau, kad tų pinigų tikrai užteks.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtinai nori kiti klausti, ar galime apsiriboti? Ačiū. Malonu. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Arba galite būti tribūnoje, nes po to kitas tamstos klausimas. Ar galime pritarti po pateikimo, ar reikia balsuoti? Galime. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Ir Sveikatos reikalų kaip papildomas. Sutinkame? Ir nagrinėti gruodžio 13 d. Ačiū.

Valstybės turto fondo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-504 (pateikimas)

Dabar – Valstybės turto fondo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-504. Pranešėjas tas pats – J.Veselka. Pateikimo stadija. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, Dėl Valstybės turto fondo jau seniai kyla triukšmas. Administratorius arba generalinis direktorius faktiškai gauna beveik 2,5 karto didesnį atlyginimą negu Lietuvos banko pirmininkas. Lietuvos banko pirmininkui yra įstatymu nustatyti keturi vidutiniai mėnesiniai statistikos skelbiami atlyginimai kaip finansinio tarpininkavimo darbuotojui. Aš manau, kad Valstybės turto fondo direktoriui, kadangi jis su finansais nėra tiek susijęs, galima nustatyti penkis vidutinius mėnesinius atlyginimus, bet ne daugiau. Kiek aš analizavau, apskritai skirtumas tarp atlyginimų Europoje vidutiniškai yra 5–6 kartai. Ir Valstybės turto fondas nėra tokia institucija, kuri turi ypač didelę reikšmę Lietuvai. Kaip žinome, net parduodami objektus jie samdo įvairius ekspertus. Taigi penki vidutiniai atlyginimai būtų prilyginti maždaug Lietuvos centrinio banko pirmininko atlyginimui, o jo pavaduotojai turėtų gauti ne didesnį kaip 80% atlyginimą.

Yra Teisės departamento pastaba, kad aš vartoju darbo užmokesčio sąvoką, o prie darbo užmokesčio yra dar visokių priedų. Man atrodo, kad kaip tik reikia imti darbo užmokesčio kategoriją, nes paskui gauna dar įvairius dvigubus priedus. Yra penki vidutiniai atlyginimai, 5 tūkstančiai, ir Turto fondo direktoriui, man atrodo, pakanka. Apskritai galbūt galima diskutuoti, bet turime likti prie paties principo, kad atlyginimas yra reguliuojamas, o ne palikta spręsti pačiai valdybai. Patys pardavinėja, patys sau nustato. Todėl siūlyčiau pritarti po pateikimo, o po to galbūt surasime ir kitą formuluotę.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet gal vis dėlto vienam Seimo nariui vėl suteikiame garbę klausti pranešėją. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, o kaip čia bus su principu, kad tame pačiame darbe tam pačiam žmogui be jo sutikimo bus mažinamas atlyginimas? Aš iš principo pritariu jūsų siūlymui, bet kaip čia su ta nuostata?

J.VESELKA. Gerbiamieji, aš pasakysiu, o kaip mes vienu kartu sumažinome pensininkams atimdami visokias lengvatas, valdininkas gauna iš… (Balsas salėje: ne valdininkas, valstybės įmonė.) Faktiškai ši įmonė jokios produkcijos negamina. Jis gauna kaip ir bet koks valdininkas, o valdininko alga yra. Valstybė nutaria tokią algą turėti ir turi. Mes turbūt ypač pradedame rūpintis, tie, kurie gauna didelius valdiškus atlyginimus, ir pamirštame, kad jie… Kurie kuria, aš nieko prieš. Kuria, sukuria, tegul gauna milijoną. Bet jeigu iš valdžios gauna, nėra čia ko, reikia reguliuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū.

J.VESELKA. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.

PIRMININKAS. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkame?

J.VESELKA. Gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Ekonomikos komitetai. Sutinkame? Nagrinėti lapkričio 8 dieną. Pasirodo, tai operatyvus klausimas.

J.VESELKA. Labai ačiū.

Seimo nutarimo "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 26 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai" projektas Nr.IXP-506 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Imamės darbotvarkės 7 punkto. Seimo narys V.Uspaskich siūlo priimti Seimo nutarimą “Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Biudžeto sandaros įstatymo 26 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Konstitucijai”, projekto registracijos Nr.IXP-506. Viktorai, kito klausimo nagrinėjimą nutraukiame. Prašom.

V.USPASKICH. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiamo nutarimo projekto tikslai yra aiškūs ir suprantami, jie išdėstyti aiškinamajame rašte, todėl nenorėčiau kartotis. Vis daugiau savivaldybių atstovų išreiškia abejonę, ar Biudžeto sandaros įstatymo nuostatos visiškai atitinka Konstitucijos normas. Mano siūlymas yra kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išnagrinėtų, ar savivaldybė iš tikrųjų privalo tvirtinti per du mėnesius savivaldybės biudžetą, ar ne. Aš manau, jeigu mes esame už savivaldybių savarankiškumą, tai reikia leisti joms pačioms suformuoti ir tvirtinti biudžetą. Aš galiu jums pacituoti Konstitucijos 121 straipsnį: “Savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą”. O mes joms to neleidžiame daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti viena Seimo narė, kolegė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, sudaro ir tvirtina – taip, bet puikiai žinome, kad savivaldybės faktiškai savarankiškai mokesčių nerenka, išskyrus tam tikras rinkliavas. Todėl ir joms visiškai savarankiškai, laisvai sudarant biudžetą nebus visiškai aišku, iš kokių šaltinių. Ar jums neatrodo, kad čia yra prieštaravimas? Siūlyčiau, kad gal apskritai reikėtų keisti mokesčių sistemą. Bet šis siūlymas to nepakeis.

V.USPASKICH. Aš noriu kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų išvengta teisinio absurdo. Tegul Konstitucinis Teismas išaiškina mums, kaip iš tikrųjų elgtis.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Seniūnų sueiga nesiūlo kuriam nors komitetui atiduoti, frakcijos tegul apsisprendžia, ar pritariame. Tada kitame posėdyje, kai bus eiliniai posėdžiai, t.y. lapkričio pradžioje, iš karto bus svarstymas ir priėmimas. Sutinkame? Ačiū.

Baudžiamojo kodekso 8¹ straipsnio papildymo ir 226¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1052. Baudžiamojo kodekso papildymo 208² straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1056 (pateikimas)

Kolega A.Sadeckas turi pateikti du BK pakeitimus. Jo projektų registracijos numeriai Nr.IXP-1052 ir Nr.IXP-1056. Prašom į tribūną. Prašom gal abu iš karto, arba po vieną. Iš eilės yra BK 8¹ ir 226¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pastaruoju laiku didėja melagingų pranešimų apie visuomenei gresiantį ar ištikusį pavojų skaičius. Dėl šių neteisėtų veiksmų 2000 metais buvo iškeltos 25 baudžiamosios bylos, o per devynis šių metų mėnesius jau iškeltos 24 baudžiamosios bylos. Kaip rodo pastarųjų dienų įvykiai, melagingų pranešimų skaičius sparčiai didėja bei įgauna vis naujas formas. Pavyzdžiui, kaip dabar matome, vadinamieji laiškai su milteliais. Jei tuo pat metu įvertintume pasikeitusį aptariamos veikos pavojingumą, atsižvelgiant į rugsėjo 11 dienos teroristinius išpuolius Jungtinėse Amerikos Valstijose, išryškėja būtinumas peržiūrėti baudžiamąją atsakomybę už melagingą pranešimą apie visuomenei gresiantį ar ištikusį pavojų.

Teikiamu įstatymo projektu kaip tik siekiama sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už melagingą pranešimą apie visuomenei gresiantį ar ištikusį pavojų. Projekte siūloma Baudžiamojo kodekso 226¹ straipsnį, reglamentuojantį atsakomybę už šiuos neteisėtus veiksmus, išskirti į dvi dalis, kurių pirmoji numatytų atsakomybę už melagingą pranešimą, jei dėl to buvo iškviestos tam tikros tarnybos, o antroji numatytų gerokai griežtesnę atsakomybę – laisvės atėmimą nuo 2 iki 6 metų, jei dėl tų pačių veiksmų būtų sutrikdyta įmonių, įstaigų, organizacijų veikla ar nutraukti masiniai renginiai, ar kiltų žmonių panika, ar būtų padaryta didelė turtinė žala.

Taigi teikiamu projektu siekiama atskirti veikas, atsižvelgiant į jų mastą, pavojingumo laipsnį, bei numatyti adekvačias bausmes. Vienas dalykas, kai melagingai pranešama iš chuliganiškų, padaužiškų paskatų ir į tai vienaip ar kitaip sureaguojama, ir visai kitas dalykas, kai asmuo veikia piktybiškai ir kryptingai, apgalvotai melagingai pranešdamas apie didelį pavojaus laipsnį ir tuo siekdamas didelės žmonių reakcijos, nereikalingų tam tikrų tarnybų veiksmų, darbo ir gyvenimo ritmo sutrikdymo. Įvertinta tai, kad pagal teikiamo projekto 226¹ straipsnio 2 dalį atsakomybėn turėtų būti traukiami tik tie asmenys, kurių veikos sukėlė daug didesnę grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Projekte siūloma šio straipsnio 2 dalį taip pat priskirti prie sunkių nusikaltimų ir tuo tikslu papildyti Baudžiamojo kodekso 8¹ straipsnį.

Aš nesu šalininkas ypač griežtų sankcijų, jos turi būti adekvačios ir protingos, nesu už perdėtai dideles ribas, tačiau manau, jog šiuo atveju tai yra normalios ribos, kurios tikrai nėra perdėtos. O, beje, kalbant ne apie 2 dalies sankciją, o kalbant apie 1 dalies sankciją Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės mano, kad 1 dalyje, pabrėžiu, 1 dalyje numatytos sankcijos nėra per griežtos ir ar jos gali būti įvertintos proporcingai padarytų nusikaltimų sunkumui. Beje, tokios sankcijos galioja dabar. Tai būtų dėl šio projekto.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai ar abu kartu jūs pateiksite? Gal abu kartu bus patogiau. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

A.SADECKAS. Dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 208² straipsniu. Šiuo metu Lietuvoje ypatingą susirūpinimą kelia nepaprastai didėjantis automobilių vagysčių skaičius. 2000 metais šalyje pavogti 5185 automobiliai, 1510 nusikaltimų, arba net 41%, daugiau nei 1999 metais. Per šių metų aštuonis mėnesius šalyje užregistruotos 3604 automobilių vagystės. Tai 17,6% daugiau nei pernai. Palyginimui galima pasakyti, kad per pastaruosius penkerius metus pavogti 20 432 automobiliai, per metus vidutiniškai per 4000 automobilių. Išaiškinamumo procentas pagal transporto priemonių vagysčių tyrimo liniją lieka labai žemas ir nuolat mažėja, t.y. blogai išaiškinami šie nusikaltimai.

Per 2001 m. aštuonis mėnesius išaiškinamumas sumažėjo 2,1% ir sudaro 14,6%. Tai yra turbūt tris kartus mažiau už bendrą nusikaltimų išaiškinamumo rodiklį.

Transporto priemonių vagystės Lietuvoje yra viena iš pagrindinių organizuotų nusikalstamų grupių veiklos sričių. Šios grupės susiburia ilgalaikei veiklai, sistemingai vykdo nusikaltimus, jų veikla turi verslo ir profesionalumo požymių. Tokiose grupėse paprastai veikiama griežtai pasidalijus nusikalstamais vaidmenimis ir specializacija. Atskirus nusikaltimų etapus, t.y. transporto priemonės vagystę, jos saugojimą, realizavimą, pavogtos transporto priemonės dokumentų ir identifikavimo numerių klastojimą, padaro skirtingi asmenys. Teoriškai asmenis, klastojusius identifikavimo numerius, lyg ir būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaip bendrininkus, bet tai labai reti atvejai. Dažnai tuo užsiimantys asmenys iš tikro nėra konkrečios nusikalstamos grupuotės nariai ir nežino, ir nesigilina į transporto priemonės įsigijimo aplinkybes bei manipuliavimo identifikavimo numeriais priežastis, nors aiškiai suvokia savo veiksmų neteisėtumą.

Taigi jei nėra bendrininkavimo, pavagiant ir realizuojant automobilį, pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą asmenų, klastojančių transporto priemonės identifikavimo numerius, negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes transporto priemonių identifikavimo numerių klastojimas, kaip savarankiška veika, nėra kriminalizuotas. Dėl šios priežasties policijos pareigūnai, nustatę transporto priemonių identifikavimo numerių klastojimo faktą bei tai padariusius asmenis, negali jiems taikyti jokių priemonių, o tai daugiausiai lemia tolesnį automobilių vagysčių plitimą. Pavyzdžiui, 1999 m. Plungės rajono policijos komisariate dėl WV GOLF markės automobilių vagysčių buvo iškeltos net 6 baudžiamosios bylos. Automobilių vagystes padarę du asmenys – R.Lukošius ir R.Navickis patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir šiuo laiku atlieka bausmę. Atliekant operatyvinius veiksmus, buvo nustatyta, kad vogtiems automobiliams viename iš Telšių garažų buvo perkalami identifikavimo numeriai, surastas tai padaręs asmuo. Tačiau, nesant atitinkamo Baudžiamojo kodekso straipsnio, šis asmuo baudžiamojon atsakomybėn patrauktas nebuvo. Ir tokių pavyzdžių yra itin daug.

Teikiamu įstatymo projektu kaip tik ir siekiama analizuoti aptariamą veiką, taip sudarant sąlygas patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, susijusius su transporto priemonių vagystėmis, bei užkertant kelią nusikalstamų grupių visų grandžių veikai. Prašau pritarti ir šiam, ir anam įstatymų projektams.

PIRMININKAS. Jus irgi nori paklausti keli Seimo nariai, bet gal tegul vienas visų vardu paklaus ir užteks. Kolega G.Dalinkevičius. Gerai. Tada du, kadangi čia du projektai. Prašom. Gerai. Gerbiamasis kolega, prašom klausti.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Aš, aišku, pritariu jūsų teikiamiems projektams ir kviečiu pritarti visus Seimo narius. Gerbiamasis komiteto pirmininke, būtų tik vienas paprastas klausimas. Klausimas toks. Ar jūs pirmajame savo projekte prie visų šių nurodytų nusikalstamų veikų nenorėtumėte pridurti dar tai, kad, pavyzdžiui žodiniai grasinimai ar žodiniai kvietimai agresijai taip pat būtų klasifikuojami būtent viename iš šių straipsnių? Nes šiandien prie šios iš tikrųjų sudėtingos padėties ir prie šių baimių, kurias dabar kelia procesai, gali prisidėti tiesiog štai ir tokio pobūdžio net ne pranešimai, o tiesiog kvietimas. Gal būtų visai patogu šiuo metu tai matyti? Kokia jūsų nuomonė?

A.SADECKAS. Ačiū už klausimą. Klausimas iš tikro yra neesminis, tačiau mes šiuo atveju išskiriame nusikaltimų sudėtis. Kaip žinote, yra pono V.Landsbergio pateiktas projektas, kurį nagrinėja Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ten kalbama apie grasinimą ir apie melagingą pranešimą. Aš iš dalies skirčiau šiuos du nusikaltimus, nes grasinimas ir melagingas pranešimas yra nevienareikšmiai. Turbūt kolegos supranta, kad melagingas pranešimas yra tas, kurį aš pasakau net nesirengdamas nieko daryti, o grasinimas yra, kai aš pasakau, kad, atleiskite, duosiu kam nors netyčia, o žmogus mano, kad aš iš tikrųjų galiu taip padaryti, t.y. jaučia tą realų galimą būsimą pavojų. Todėl šias dvi veikas reikėtų išskirti. Ir mes taip preliminariai esame kalbėję su Teisės ir teisėtvarkos komitetu, kad jie sąvoką „grasinimas” šiame straipsnyje palieka, o melagingas pranešimas jau papildytų ją. Nors iš esmės ir mes komitete apie tai mąstėme, kad, matyt, reikia šiek tiek kompleksiškiau pažiūrėti į tas nusikaltimo sudėtis, kurios gali būti siejamos su terorizmu. Čia dar ne viskas, jūs teisus. Dar reikėtų kai kurių įstatymų, kad tikrai apimtų visas tas veikas, kurios galimos.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimas. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, bent jau iš Lietuvos praktikos (aš kalbu apie pirmąjį projektą) aišku, kad tokius melagingus pranešimus dažniausiai galima gauti iš tų, kuriuos veikia mėnulio fazė, iš tų, kurie yra apskritai nesusiformavę kaip asmenybės. Ar jums neatrodo, kad, ko gero, ne baudžiamoji atsakomybė tokius žmones gali atgrasyti nuo tokių veiksmų? Kur kas labiau jie reaguoja į tai, kad vienas ar kitas šaunus veikėjas, konkrečiai jums žinoma televizijos žvaigždė, vienu metu iš visiškai rimto dalyko padarė juoką, ir visi labai smagiai juokėsi. Taip pat ir iš valstybės. Ar jums neatrodo, kad tokie veiksmai turės kur kas didesnę įtaką negu kad baudžiamoji atsakomybė?

A.SADECKAS. Ačiū. Matyt, mes vienodai manome, jog tai yra kriminalizuota veika, kurią mes numatome Baudžiamajame kodekse. Bet aš visiškai su jumis sutikčiau, kad ir Baudžiamajame kodekse yra kitos sankcijos ir numatytos kitos galimybės, kaip ir įvairios kitos prevencinės priemonės, kurias reikėtų taikyti. Taigi tik jų visuma padėtų spręsti problemas. Šis straipsnis visiškai neatmeta kitų priemonių taikymo. Galų gale visuomeninio poveikio priemonių taikymo ir kitų prevencinio pobūdžio priemonių taikymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega E.Šablinskas norėtų klausti, ar taupysime laiką? Ačiū. Kolega V.Fiopdorov. Prašom.

V.FIODOROV. Ačiū. Aš gal ne klausimą, o pageidavimą. Žinau, kad kolega R.Šukys užregistravo 8 ir 226 straipsnių pakeitimus. Taigi ateis laikas, kai mes svarstysime ir tuos pakeitimus. Gal būtų geriau visa tai sujungti, artimiausiame posėdyje tą klausimą svarstyti ir racionalizuoti mūsų darbą?

A.SADECKAS. Mes lyg ir preliminariai esame kalbėję su komitetu. Čia prioriteto aš bent nesiekiu, nesvarbu, kieno jis bus, ar mano, ar pono R.Šukio. Esmė čia ne ta, bet mes taip su R.Šukiu kalbėjome ir buvome susitarę, kad jeigu ponas A.Sakalas pritaria, tai jie toliau dirba prie grasinimo straipsnio, o šitą tvarkome taip, kaip jis yra. Matyt… (Balsas salėje) Kad tai būtų nuoseklu. Vieni padaro tą, kiti – tą. Visiškai sutinku su jumis.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Sakykite, ar pagal jūsų siūlomą projektą nuo šiol skalbimo miltelių ar kreidos miltelių atsiuntimas bus traktuojamas kaip nusikaltimas?

A.SADECKAS. Tai yra kvalifikacijos dalykas. Aš manyčiau, kad pagal siūlomą straipsnį gali būti kvalifikuojamas, tačiau tai priklauso nuo kvalifikacijos, nuo visų bylos aplinkybių. Aš dabar nenorėčiau vartoti grynai juridinių terminų, bet jeigu atsiųsti skalbimo milteliai be užrašo “džihada” arba dar kokio nors panašaus, tai čia kvalifikacija gali būti sunkesnė. Tačiau sudėtis galėtų apimti…

PIRMININKAS. Ačiū. Visi, kurie norėjo klausti, paklausė. Ar galime bendru sutarimu abiem projektams pritarti? Galime. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad ir vienu, ir kitu atveju pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? O pirmajam projektui siūlomi dar ir papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Žmogaus teisių komitetas. Sutinkame? Abu projektus siūloma nagrinėti lapkričio 15 d., bet atsižvelgiant į tai, ką čia kalbėjo kolega V.Fiodorov ir pats pranešėjas, kad jungiant su tais projektais, kuriuos Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau aptarinėjo. Sutinkam? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Civilinio proceso kodekso 396 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-831 (svarstymas)

Mums dabar liko du klausimai. Dar vienas juridinis – Civilinio proceso kodekso 396 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Projekto registracijos numeris Nr.IXP-831, svarstymo stadija. Pranešėjas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu, matyt, pats pirmininkas. Prašom. Profesorius A.Sakalas. Prašom. Rezervinis antras.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas svarstė Civilinio proceso kodekso 396 straipsnio pataisas. Svarstant dalyvavo ir pateikė savo pastabas Civilinio proceso kodekso darbo rengimo grupės vadovas ponas Valančius, taip pat Aukščiausias Teismas, taip pat Teismo antstolių asociacija. Teismo antstolių asociacija siūlo patikslinti formuluotes ir kai ką pakeisti, o Civilinio proceso kodekso darbo grupės vadovas ir Aukščiausias Teismas pasiūlė tokius dalykus, kad vis dėlto mes negalime šiandien pritarti. Po svarstymo turime grąžinti tobulinti. Mes turime grąžinti tobulinti, nes tokio projekto toliau leisti negalima. Tai mūsų komiteto bendro sutarimo nuomonė.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti, ar galime bendru sutarimu atiduoti, t.y. grąžinti, iniciatoriams tobulinti? Sutinkam? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Karo prievolės įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-970(2) (pateikimas)

Dar liko vienas pateikimas. Tai kolegos A.Vazbio teikiamas projektas, kuris vadinasi Karo prievolės įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-970(2). Prašom, kolega.

A.VAZBYS. Gerbiamieji kolegos, teikiamo įstatymo projekto esmė yra siekti išspręsti vieną problemą, kurią Seimo narys E.Masiulis buvo įvardijęs savo teikiamose Karo prievolės įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo pataisose. O būtent šiandien egzistuojanti problema yra ta, kad anaiptol ne visi studentai per savo studijas gali atlikti karo prievolę vadų kursuose arba karinėse katedrose. Netgi tie žmonės, kurie yra išreiškę tokią valią ir pageidavimą, bet dėl to, kad nebuvo pakankamai vietų ir galimybių tose karinėse katedrose, baigę studijas šaukiami į kariuomenę. Kaip žinome, rezultatas yra tas, kad beveik nėra atvejų, kai žmonės su aukštuoju išsilavinimu, pabaigę mokyklas, atliktų karinę tarnybą. Taigi įvedus pataisą, numatančią, kad jei asmuo per tarnybos laikotarpį yra išreiškęs valią atlikti karo prievolę vadų kursuose, bet ne dėl savo kaltės, o dėl aukštosios mokyklos negalėjimo ar nepakankamo finansavimo tos institucijos kaip vadų kursai kaltės jis to nepadaro, tai yra vienas iš būdų laikyti, kad jis yra atlikęs karo prievolę. Tokiu būdu būtų skatinama tas lėšas, kurios yra skiriamos krašto apsaugai, realiai skirti finansuoti karinės prievolės atlikimą ir to, kad visi pageidaujantys šauktiniai, studijuojantys aukštosiose mokyklose, tą galėtų padaryti savo studijų metu. Taigi aš manau, kad šios pataisos yra gana neskausmingas variantas ir Krašto apsaugos ministerijai, ir mums visiems besirūpinantiems, kad įstatymai būtų realiai vykdomi, ir šauktiniams studentams, kurie kėlė tas problemas. Manau, šiuo atveju jie yra teisūs. Ne jų problema, ne dėl jų kaltės nėra užtikrinama ta galimybė, o paskui jie vis tiek yra šaukiami atlikti tarnybą. Taigi tokia būtų šio teikiamo projekto esmė.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Iš principo pritardamas teikiamam įstatymo projektui, norėčiau tik atkreipti dėmesį ir kartu paklausti autoriaus keleto dalykų. Jūsų siūloma nuostata, kad baigę aukštąsias arba aukštesniąsias mokyklas šauktiniai, kurie per 12 mėnesių po baigimo nebuvo pašaukti atlikti privalomosios karo tarnybos, turėtų būti atleidžiami. Ar šis 12 mėnesių įvedimas nepasitarnaus tam, kad atsiras tam tikrų piktnaudžiavimų vengiant gauti šaukimą iš kariuomenės, nes kitu atveju nelabai kaip gali įrodyti, kad nebuvai šaukiamas. O jeigu to šaukimo negauni, vengi, tai po 12 mėnesių, jeigu ta senatis sukanka, lyg ir įgyji teisę jau nebebūti kviečiamas į karo tarnybą.

O antras toks tikslinamasis momentas būtų dėl aukštųjų mokyklų. Vis dėlto ar kaip nors yra apibrėžta ar bakalauro, ar magistro studijos, kuri pakopa, nes aukštosios mokyklos baigimas nebūtinai reiškia, kad po ketverių metų, gali ir šešerius metus studijuoti.

A.VAZBYS. Ačiū už gerus klausimus. Pradėsiu nuo antro, dėl aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų. Aš manau, kad svarstant projektą galima tikrai tiksliau apibrėžti tą momentą, o dėl 12 mėnesių, tai čia tiesiog… Gal taip pat yra racijos, tačiau to aš nesiūlau keisti. Tai tiesiog jau yra nuostata. Bet jeigu svarstymo metu atsirastų idėjų, tai, aš manau, galima jas apsvarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Iš esmės pagal jūsų šį siūlymą noro pareiškimas taps prievolės atlikimu, kiek aš suprantu. Ar jums neatrodo, kad tikrai kūrybingoje lietuvių tautoje atsiras dar viena spraga, kuria bus pasinaudojama, pažintys, kad tas pareiškimas nebūtų realizuotas ir taip bus traktuojama, kad tas pilietis atliko šaunią karinę prievolę valstybei?

A.VAZBYS. Teoriškai aš manau, kad tikrai kiltų tokia problema, bet jeigu žvelgtume į praktiką, problema yra ta, kad realiai aukštųjų mokyklų studentai (…) mokyklas, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra tarnavę, ar jie yra vadų kursuose atlikę tarnybą, ar išreiškę valią, ar neišreiškę. Faktinė situacija yra ta, kad jie bet kuriuo atveju šiandien randa tų spragų ir faktiškai nė vienas netarnauja. Neturiu tikslios statistikos, bet, kiek žinau, per visą nepriklausomybės laikotarpį vienetai asmenų, didžiausia išimtis, turintys aukštąjį išsilavinimą ir pabaigę studijas būna pašaukti ir atlieka tą privalomąją karinę tarnybą. Todėl de facto ta nuostata tikrai nepablogins situacijos. O, manau, pagerins ta prasme, kad bus iš tikrųjų didesnis suinteresuotumas skirti didesnį finansavimą tam, kad būtų galima atlikti tą tarnybą vadų kursuose. Bendras rezultatas – daugiau jaunų žmonių bus įgiję tą parengimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir J.Korenka klausia paskutinysis.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas buvo kaip kolegos E.Klumbio dėl bakalaurų ir magistrų, bet ačiū, atsakėte. Kita dalis. Vis dėlto aš ne kaip kolega E.Klumbys, aš labiau pasitikiu jaunuolių geranoriškumu, tuo labiau kad žinau ne vieną atvejį, kad šiandien ir norintiems nesudaromos sąlygos. Mano klausimas būtų toks. Vis dėlto ar neatsiras neaiškumų būtent toje sąlygoje, kad jis galėjo patekti į tuos kursus, bet kaip jūs sakėte, ten nebuvo vietų arba nebuvo laiko, tas kvietimas neatsiųstas. Paskui ar tam jaunuoliui nebus problemų, ar nereikės įrodyti, kad tikrai jo nepaėmė dėl to, kad trūko vietų. O tuo metu jau to darbuotojo nebus. Jau šiandien aš turiu ne vieną tokį faktą iš jaunimo.

A.VAZBYS. Ačiū. Iš tiesų dėl to, kad ta problema būtų aiškiau ir tiksliau išspręsta yra įtraukta nuostata, kad ta tvarka, pagal kurią yra šaukiama atlikti tarnybą būtent šiuo būdu, ir terminai yra nustatomi krašto apsaugos ministro. Aš manau, kad čia reikia detaliau reglamentuoti. Kiek žinau, preliminariai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ekspertai, Krašto apsaugos ministerija pritaria tokiai formuluotei ir manau, kad svarstymo stadijoje taip pat, jei reikės diskutuoti, kokia turėtų būti tvarka, galėsime tą padaryti. Tačiau manau, kad krašto apsaugos ministras yra pakankamai kompetentinga institucija, kad galėtų padaryti tą tvarką normaliai veikiančią, aiškią ir skaidrią.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galim. Ačiū. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkame? Ir kad papildomas būtų Žmogaus teisių komitetas. Sutinkame? Ačiū. O svarstysime lapkričio viduryje. Tinka? Ačiū.

Mielieji kolegos, konstatuoju, kad iki posėdžio pabaigos liko 5 minutės. Antra, pareiškimų nėra. Trečia, salėje liko kantriausi ir visi vyrai. Taigi atminimui išties užsiregistruokime. O kol registruojamės, pranešu Seniūnų sueigos nariams, kad Seniūnų sueiga vis tiek bus pirmadienį 8.00 val., o visiems kolegoms – Seimo neeilinis posėdis greičiausiai bus antradienį 10.00 val. ir tęsis maždaug iki 14.00, 15.00 valandos. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 25 Seimo nariai. Šaunus dvidešimt penketukas. Taigi ačiū jums, kantriausieji. Ir jums pirmiausia linkiu sėkmės tolesniam mūsų bendrame valstybės darbe. Jau antrais darbo metais. Ačiū. (Plojimai)