Dvidešimt antrasis (146) posėdis
2001 m. spalio 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame spalio 18 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį. Prašyčiau visus užimti savo garbingas vietas ir registruotis.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jus supažindinti su nauja balsų skaičiavimo grupės sudėtimi: K.Glaveckas (Centro sąjungos, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos ir Lietuvos lenkų rinkiminės akcijos frakcija), V.Greičiūnas (Socialdemokratinės koalicijos frakcija), G.Jakavonis (Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija), D.Kutraitė-Giedraitienė (Liberalų frakcija), J.Veselka (mišri Seimo narių grupė). Tokia yra nauja balsų skaičiavimo grupės sudėtis.

Grupei Seimo narių pageidaujant, kartojama registracija. Prašom registruotis.

2001 m. spalio 18 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, ką tik baigėm registraciją. Gerbiamieji kolegos, norėčiau, kad pritartume darbotvarkei, kurią jūs turite išdalintą, dėl jos balsuoti nereikėtų, nes jinai yra patvirtinta. Gerbiamasis A.Kubilius dėl darbotvarkės. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkėje yra atsiradę įvairių pasikeitimų ryšium su tuo, kad mes svarstysim biudžetą. Tai šiandien pats rimčiausias darbas. Bet taip pat dar vienas pasikeitimas, ir, mano įsitikinimu, taip pat labai rimtas, yra tas, kad mes svarstysime kolegų Seimo narių iniciatyvą dėl Seimo rezoliucijos, kuria būtų aptariamas “Lietuvos dujų” privatizavimas. Mūsų įsitikinimu, šiandien tai yra patys svarbiausi svarstymai. Tuo tarpu Seimo rezoliucijos svarstymas jau yra nukeltas net į pietų pertrauką. Aš įsitikinęs, kad tai tikrai svarbus klausimas ir nereikėtų jo painioti su pietumis. Todėl mūsų frakcijos siūlymas būtų šį klausimą svarstyti anksčiau, prieš biudžetą, skirti gerą valandą, pradėti 11.30 val., po to užbaigti biudžetu ir viskas būtų labai konstruktyviai padaryta. O kiti klausimai tikrai neturi tiek svarbos, juos galima truputį pastumdyti, tačiau šie abu klausimai, be abejo, sulauks rimto dėmesio ne tik Seimo narių, bet ir žiniasklaidos, todėl siūlau paankstinti rezoliucijos svarstymą ir svarstyti 11.30 val.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tokia darbotvarkė buvo patvirtinta Seniūnų sueigoje ir klausimų nagrinėjamu laiku yra sukviesti pranešėjai. Tad nelabai yra galimybė jūsų siūlymą priimti. (Balsai salėje: salėje yra tie pranešėjai.)

E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų remdamas A.Kubiliaus siūlymą svarstyti rezoliucijas dėl “Lietuvos dujų” privatizavimo 11.30 val., kartu norėčiau atkreipti dėmesį dar į keletą darbotvarkės momentų. Iš tikrųjų nors Seniūnų sueiga vakar ir pritarė darbotvarkei, mes turime jau tokią skaudžią patirtį, kad dažnai Seniūnų sueigos sprendimų yra nesilaikoma. Norėčiau atkreipti ir darbotvarkės sudarytojų, ir Seimo narių dėmesį, kad ir vėl yra į nežinią nustumtas Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimas, susijęs su neapmokestinamojo minimumo padidinimu. Iš tikrųjų būtų gerai sulaukti iš valdančiosios daugumos aiškaus pasakymo, kada šį įstatymo projektą, reikalingą visai Lietuvai, mes priimsim.

Dar vienas konkretus siūlymas yra susijęs su rezerviniu ketvirtuoju klausimu. Tai yra Etikos ir procedūrų komisijos išvadų svarstymas. Iš tikrųjų šis klausimas reikalauja bendro Seimo sutarimo. Siūlytume ne rezerviniu jį padaryti, o įtraukti į pagrindinę darbotvarkę ir nustatyti aiškų šio klausimo svarstymo laiką tam, kad visi Seimo nariai galėtų planuoti savo dieną ir būtent tuo klausimu susirinkti į Seimo posėdžių salę. O šio klausimo buvimas rezerve iš tikrųjų reiškia, kad nebūtinai tuo laiku jis bus svarstomas, koks yra pažymėtas.

A.KUBILIUS. Posėdžio pirmininke, 11.30 val. nubalsuojam greitai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Kubilius siūlo 1-11a klausimą – Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.1194, kaip pasirengti akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” privatizavimui” projekto pateikimą daryti 11.30 val. Toks jūsų siūlymas buvo?

A.KUBILIUS. Taip. Vakar…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę. Gerbiamasis kolega Č.Juršėnas. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, yra viena bendra pastaba. Kaip tik ši darbotvarkė su visais siūlymais buvo patvirtinta Seniūnų sueigoje ir su atitinkamais išbraukimais, aš turiu galvoje mokesčių įstatymus, kurie turėtų eiti po biudžeto pateikimo, o biudžetas šiandien pateikiamas ir rezoliucija, ir rezervinis klausimas. Viskas buvo Seniūnų sueigoje. Nebuvo jokių protestų, jokių prašymų, sakysim, perkelti rezoliuciją į kokį kitą laiką. Jeigu kalbėsim apie Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, tai yra aiškiai užrašyta 15.10 val. Taigi laikas aiškus ir tokiu laiku bus. Kokių čia dar reikia papildomų diskusijų? Seniūnų sueigoje viskas buvo aprobuota. Jokių pastabų nebuvo. Todėl siūlau patvirtinti taip, kaip yra.

A.KUBILIUS. Na, kaip tai? Ar galima dar žodį?

PIRMININKAS. Prašau labai trumpai.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau dar sykį pakartoti, kad mes manome ir aš esu įsitikinęs, kad ir ponas Č.Juršėnas taip pat taip mano, kad rezoliucijos svarstymas tikrai yra svarbus dalykas ir ne per pietų pertrauką. Noriu pasakyti, kad vakar televizijos laidoje mes su kolega R.Paksu turėjome galimybę kalbėtis su premjeru A.Brazausku ir jis aiškiai suformulavo, kad į šios rezoliucijos svarstymą jis taip pat žiūri labai rimtai, o jūs siūlote ją svarstyti pietų pertraukos metu. Paaiškėjo naujos aplinkybės, todėl mes ir siūlome padaryti paprastą sprendimą, kuris nieko nepakeičia.

PIRMININKAS. Ačiū. Ponas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau. Mielieji kolegos, prašyčiau vis dėlto nesityčioti. Yra eurointegraciniai projektai, yra valstybės biudžetas ir lydintis įstatymas, o kai kurie kolegos mano, kad visa kita yra daug svarbiau. O visa, kas yra iki jų, yra smulkmena. Na, nesityčiokit.

V.LANDSBERGIS. Aš labai prašyčiau pono Č.Juršėno nesityčioti, nes niekas nemano, kad visa kita yra daug svarbiau. Bet yra labai aišku, kad šios rezoliucijos nukišimas į tą vietą, kur yra labai ribotas laikas, tai yra daroma specialiai, kad ji būtų formaliai tik prastumta, kad neprasidėtų debatai, kad Seimas rimtai nesvarstytų tų klausimų. Tokia manipuliacija yra akivaizdi ir aš prašau jos atsisakyti ir duoti galimybę rimtiems debatams Seime 11.30 val.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš dėl tų trijų rezoliucijos, kur man kilo neaiškumas. Liberalų yra dvi rezoliucijos, tai yra R.Pakso ir E.Masiulio. Jeigu jau norime perkelti į priekį, tai gal pirma reikia išsispręsti, kad liberalai vieną pateiktų ir tada spręsti, perkelti ar ne. O dabar dvi rezoliucijos tos pačios partijos atstovų. Aš nesuprantu, kaip bus galima jas nagrinėti… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad trys rezoliucijos viena kitą papildo, o tą rezoliuciją, kurioje parašyta pono E.Masiulo pavardė, yra pateikę trys Seimo nariai: ponas G.Kašėta, ponas E.Masiulis ir aš. Todėl čia nėra jokių problemų. Aš frakcijos vardu prašau balsuoti dėl mūsų pasiūlymo – perkelti į 11.30 val.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš jums norėčiau priminti Statutą. 93 straipsnis “Dienos posėdžių darbotvarkė”, 3 punktas: “Jeigu dienos posėdžių darbotvarkės projektui yra pritarta Seniūnų sueigoje, Seimo posėdyje jis nesvarstomas. Iš karto balsuojama dėl darbotvarkės patvirtinimo.” Vadovaudamasis šiuo Statuto straipsniu, norėčiau, kad balsavimu apsispręstume dėl darbotvarkės, kuri patvirtinta Seniūnų sueigoje. Kolegos, prašau registruojamės ir balsuosime dėl darbotvarkės.

Kolegos, aš primenu, kad klausimai, nesvarbu kokiu laiku jie būtų įtraukti į darbotvarkę, yra taip pat įtraukti į darbotvarkę ir Seimo narių dalyvavimas posėdžiuose yra būtinas. Todėl neturėtų kilti diskusijų dėl laiko. Klausčiau kolegų, ar E.Vareikis salėje yra? Yra. Ačiū. Užsiregistravo 105 Seimo nariai. Darbotvarkė… Atsiprašau, kolegos. Balsuosime dėl darbotvarkės. Kas už tai, kad būtų pritarta spalio 18 dienos, ketvirtadienio, darbotvarkei, kurią jūs turite išdalintą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Motyvai, kolegos, jau buvo išsakyti ne vieną kartą. Aš atsiprašau kolegų, kad nesuteiksiu jums žodžio.

Už balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 35, susilaikė 4. Patvirtinta ta darbotvarkė, kurią turite. (Šurmulys salėje)

Pradedame darbotvarkės pirmąjį klausimą. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos! Tiesiog negirdėsime vienas kito.

Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1024(2*) (priėmimo tęsinys)

Pirmasis klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1024. Pranešėjas – P.Papovas. Prašau, kolega. Priėmimo stadija.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, praeitą kartą buvo padaryta priėmimo pertrauka, nes dėl 1 straipsnio iškilo ginčų ir iš esmės dėl statutinių viešojo administravimo valstybės tarnautojų, kad jų darbo apmokėjimo sistema, kaip ir viešųjų paslaugų, įsigaliotų ne nuo spalio 1 dienos kaip visiems kitiems, bet nuo liepos 1 dienos. Padarius pertrauką, suderinus su pataisos rengėjais ir pasiūlius gerbiamajam A.V.Indriūnui pataisą, aš manau, galima būtų pradėti svarstyti nuo 2 straipsnio. Jeigu gerbiamojo A.V.Indriūno pasiūlymui, pataisai būtų pritarta, toliau priiminėti visą įstatymą. Kviesčiau pradėti nuo 2 straipsnio, kuriame yra gerbiamojo A.V.Indriūno pataisa.

PIRMININKAS. Kolegos, klausčiau, ar būtų 29 Seimo nariai, remiantys gerbiamojo A.V.Indriūno pataisą? Prašome balsuoti. Kadangi sudėtinga suskaičiuoti, todėl balsuojame. Kas už tai, kad Seimo nario V.Indriūno pataisą pradėtume svarstyti, balsuojate už. Reikia 29 Seimo narių balsų, vienas penktadalis.

Už balsavo 49 Seimo nariai. Todėl suteikiame žodį gerbiamajam kolegai V.Indriūnui. Pradedame svarstyti jo teikiamą pataisą.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dabar jau įsigaliojo rugsėjo 27 dieną priimtas įstatymas Nr.IXP-525, pagal kurį sumažinimas yra labai staigus – 0,4, nuo Naujųjų metų – 0,6 ir antroje pusėje- koeficientas 0,8. Tas mažinimas visiems yra labai skaudus ir gali paveikti pagrindinius kadrus kai kurių šiuo metu labai svarbių institucijų, todėl aš siūlau perėjimą padaryti švelnesnį. Mažinimas lieka toks pat, tačiau perėjimas yra gerokai švelnesnis ir išdėstytas tolygiai. Tolygumas yra. 2004 metais tą sumažinimą užbaigti. Prašau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonę prašyčiau pateikti gerbiamąjį kolegą P.Papovą.

P.PAPOVAS. Komitetas šiandien apsvarstė gerbiamojo A.V.Indriūno pasiūlymą ir jam pritarė: balsuojant keturi susilaikė, penki buvo už. Susilaikė galbūt ne dėl šios pataisos, o dėl to, kad apskritai atlyginimo mažinimas turėtų prasidėti taip, kaip buvo numatyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega J.Razma prieš. Atsiprašau, kadangi yra įjungtas J.Jurkaus mikrofonas, todėl prašytume pirmiausia išsakyti jį nuomonę už. Po to suteiksiu kolegai žodį.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau balsuoti už, nes galų gale prasideda mažinimas, nors ten daug yra neaiškumų, tačiau manyčiau, kad šį nutarimą reikėtų paremti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, jeigu kam reikia pasikalbėti, prašytume už salės ribų. Prašom netrukdyti labai svarbaus įstatymo priėmimo. Suteikiu žodį kolegai J.Razmai. Nuomonė – prieš. Prašom.

J.RAZMA. Aš stebiuosi, kad valdančiojoje daugumoje gimsta vis naujos iniciatyvos, kad kaip nors būtų pasiektas numatyto darbo užmokesčio normalizavimo atidėjimas, jo švelninimas tais atvejais, kai eina mažėjimo kryptim. Tokia jau meilė tiems valstybės tarnautojams! Būtų gerai, kad valdančioji dauguma kitiems darbuotojams tokią pat adekvačią meilę jaustų. Kaip pavyzdžiui, yra pranešama, jog Ukmergės ligoninėje visas personalas du mėnesius privalo išeiti nemokamų atostogų. Kodėl čia neatsiranda kažkokių iniciatyvų? Pats geriausias sprendimas būtų, aišku iš karto, be jokių pereinamųjų laikotarpių nustatyti tuos atlyginimus, kurie yra įstatyme įrašyti, bet bent jau dabar nesiūlyti atbuline data įvesti švelnesnius koeficientus, jeigu jie jau nuo spalio 1 d. yra realiai įsigalioję. Gal tikrai nebeerzinkime žmonių ir nedemonstruokime išskirtinės meilės tiems valstybės tarnautojams. Tai nėra šiuo metu labiausiai nuskriausta žmonių kategorija.

PIRMININKAS. Prašyčiau kolegos P.Papovo pateikti komiteto nuomonę.

P.PAPOVAS. Kažkada buvo pasakyta, kad tauta neturi atminties, pasirodo, ir mes patys neturime atminties. Šis įstatymas turėjo įsigalioti nuo 1997 m. liepos 1 d. tačiau dabar kaltinama ši valdančioji dauguma, kuri padarė viską, kad bent įstatymo dalis, susijusi su viešuoju administravimu, įsigaliotų nuo spalio 1 d. Kalbant konkrečiai apie atlyginimų mažinimą, tai generaliniam komisarui, kurio reikšmė valstybėje yra gana aiški, pagal projektą, kuris buvo sumažinti 0,2, atlyginimas sumažėtų 681 litu. Taigi ši suma (beveik 1000 Lt) nėra tokia jau maža. Švelninant sumažėja 340 Lt, ir tai taip pat yra pakankama suma, todėl ir yra toks siūlymas. Aš kviečiu pritarti gerbiamojo A.Indriūno pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mums reikėtų balsavimu apsispręsti dėl kolegos A.Indriūno teikiamos pataisos. Yra siūlymas registruotis, todėl mielai prašau tą procedūrą atlikti. Kolegos, vyksta registracija. Nematau kolegos G.Dalinkevičiaus. (Balsai salėje) Prašau, kolegos, registruotis iš naujo. Kolegos, prašom netrukdyti posėdžio, registruojamės tik už save. Dar kartą prašom registruotis. Kolegos, registruojamės tik už save, prašau netrukdyti registruotis. Dar kartą prašyčiau įjungti registraciją. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 107 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimta Seimo nario A.Indriūno teikiama 2 straipsnio pataisa, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko.

Už – 61, prieš – 14, susilaikė 29 Seimo nariai. Pataisai pritarta. Kolegos, dėl viso 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Matau prieštaraujančių kolegų, todėl prašau balsuoti dėl 2 straipsnio. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, prašyčiau sekti posėdį. Dėl motyvų jau įvyko procedūra. Prašau, gerbiamasis Kubiliau, dėl balsavimo motyvų. Jūs už ar prieš? Ponia I.Degutienė. Prašom, kolege.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų vieniems Seimo nariams užeina noras kažką padidinti, kiti pasiūlo projekte sumažinti, bet aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra sisteminis Darbo užmokesčio įstatymas, reglamentuojantis tiek valstybės tarnautojų, tiek politikų, teisėjų ir kitų pareigūnų atlyginimus. Dabar priimdami šitą sumažinimą, mes išbalansuojame viso darbo užmokesčio sistemą, kurią buvo tikrai pakankamai sudėtinga sukurti. Man atrodo, anos kadencijos Seimo nariai puikiai prisimena, kad Darbo užmokesčio įstatymas buvo parengtas dar 1997 m., vėliau jis buvo daug kartų derintas, galop buvo priimtas. Jeigu mes šiandien norime kažką keisti, tada reikėtų susitarti, kaip pakeisti pačią darbo užmokesčio sistemą, o ne taisyti vieną ar kitą straipsnį ir vieniems pridėti, kitiems atimti. Iš tiesų mes vėl padarėme chaosą, todėl aš balsuoju prieš.

PIRMININKAS. Kolega A.Šablinskas. Nuomonė už.

E.ŠABLINSKAS. Sakyčiau, kad chaoso čia nėra, tik Seimas dar kartą pademonstruoja lankstumą. Negalima kirsti iš peties, ir aš siūlau visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio. Registruojamės, kadangi matau atėjusių naujų Seimo narių. Balsuosime dėl 2 straipsnio.

Užsiregistravo 105 Seimo nariai.

Kolegos, kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.

Už – 58, prieš – 28, susilaikė 17 Seimo narių. 2 straipsnis priimtas.

Kolega Seimo narys A.Indriūnas siūlo papildyti projektą 3 straipsniu. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie paremtų šį kolegos siūlymą? Prašome balsuoti, kas remia gerbiamojo kolegos A.Indriūno siūlymą? Ar kolega H.Žukauskas yra posėdžių salėje? Klausiu liberalų seniūno, ar H.Žukauskas yra salėje, nes jis balsavo už. (Balsai salėje) Kartojame balsavimą. Kolegos, prašau dėmesio. Balsuojame dar kartą. (Balsai salėje) Registruojamės. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų paremtas Seimo nario A.Indriūno teikiamas siūlymas papildyti projektą 3 straipsniu? Reikia 29 Seimo narių balsų, todėl prašome remiančiuosius balsuoti už.

Šį siūlymą remia 54 Seimo nariai.

Prašau kolega A.Indriūną pateikti savo siūlymą projektą papildyti 3 straipsniu.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, įstatymas jau yra įsigaliojęs, todėl reikia skubiai tai padaryti. Kadangi šis mėnuo dar nepraėjo, galima visa tai sutvarkyti laiku. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?

P.PAPOVAS. Aš jau sakiau, kad komitetas pritarė abiem gerbiamojo A.Indriūno pasiūlymams.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – kolega J.Razma, kuris yra prieš šį siūlymą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, pataisos autorius siūlo, kad priimamas įstatymas įsigaliotų atgaline data nuo spalio 1 dienos. Iš esmės siūlo mėnesio trukmės atgaline data pradėti taikyti šį įstatymą. Mes turime įvertinti tai, jog po mūsų priėmimo dar praeis laiko, kol paklius į Prezidentūrą, kol pasirašys Prezidentas, kol paskelbs “Valstybės žinios”. Jeigu nepasirašys, tada jau kita situacija. Jeigu pasirašys, tai gali įvykti apie lapkričio 1 dieną. Vadinasi, viso mėnesio trukmės atgaline data visų valstybės institucijų buhalterijos turės iš naujo perskaičiuoti pagal kitus koeficientus, nors jos jau yra viską apskaičiavusios, išmokėjusios naujus avansus. Kam ta sumaištis? Jeigu autoriai sutinka su tuo, kad mažinimas turi būti, kam dar tas nedidelis švelninimas? Aš nesuprantu šių pataisų prasmės ir juo labiau taikymo atgaline data.

PIRMININKAS. Kolega R.Šukys remia šį pasiūlymą.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau patikslinti, jog iš tikrųjų tai nėra įsigaliojimas atgaline data, o yra tik taikymo klausimas. Logikos palikti taip, kaip yra: koeficientas 0,4 bus skaičiuojamas iki 25 d., po to 0,1… Atsižvelkime ir į buhalterijų apskaitininkų darbą, juk jiems reikės daryti nereikalingus perskaičiavimus. Sutikime su tuo, kad Seimo dauguma priėmė politinį sprendimą, kad mažinimas yra atidedamas, koeficientas yra pakeičiamas ir mažinama mažesniu. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad valstybės tarnautojai taip pat yra žmonės. Aš jau sakiau, liepos mėnesį, kai buvo tokia pat formuluotė, galiu prisipažinti, aš buvau tos formuluotės autorius, liepos mėnesį ji buvo priimtina kituose įstatymuose, tuo metu, kai mes atidėjome, todėl aš siūlyčiau, kad dabar tą nuostatą galima įrašyti, ir tą reikia padaryti, nes tarnautojai taip pat yra žmonės. Vieną kartą reikia nustoti tyčiotis iš grupės žmonių, nes mes kas ketvirtį, kas mėnesį – visą laiką keliame įtampą. Manau, kad negalime užtikrinti, arba, tiksliau, siekiame, kad nebūtų tokio nepriklausomumo, siekiame politiniu būdu užsitikrinti lojalumą. Gal vieną kartą pasielkime sąžiningai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome vieną nuomonę už, vieną – prieš. Kolegos, balsuodami turime apsispręsti dėl 3 straipsnio. Kas už tai, kad įstatymas būtų papildytas 3 straipsniu, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.

Už – 58, prieš – 7, susilaikė 22 Seimo nariai. 3 straipsnis priimtas.

Dėl viso įstatymo suteikiu žodį komiteto pirmininkui P.Papovui.

P.PAPOVAS. Kadangi priimti 2 ir 3 straipsniai, yra nepriimtas 1 straipsnis, siūlau grįžti prie 1 straipsnio ir jį priimti. Nes jau priimtame 2 straipsnyje yra data 2002 m. liepos 1 d., nuo kada įsigalios darbo apmokėjimo sistema paslaugų tarnautojams, ir mes jiems jau nustatėme mažinimo ir didinimo koeficientus. Todėl logiška, kad tie abu straipsniai būtų vienodi. Siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Kubiliau, kalbėti dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Kolegos, tai, ką siūlo kolega P.Papovas, yra visiškai neįmanoma, nes dėl to straipsnio jau yra balsuota ir jis yra nepriimtas. Jūsų pareiga buvo atsižvelgiant į tai, kad Seimas nepritaria nukėlimui, apie kurį buvo kalbama 1 straipsnyje, pakeisti 2 straipsnį taip, kad ten neliktų liepos 1 dienos. Dabar jūsų siūlymas grįžti prie 1 straipsnio yra nestatutinis.

Taip, aišku, bus pažeistos visos mūsų normos. Tokio Statuto straipsnio, kuris jums leistų grįžti prie 1 straipsnio, nėra. Jūs galėtumėte pasakyti, arba viso įstatymo nepriimam, arba dėl to, kad nepriėmėme 1 straipsnio, reikia keisti kitus straipsnius. Pagal tą pačią logiką.

PIRMININKAS. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, juk ne aš apsisprendžiau, o visas Seimas apsisprendė pritarti gerbiamojo A.Indriūno pataisai ir 2 straipsniui. Jame aiškiai yra parašyta “liepos 1 d.”, todėl pritarus 2 ir 3 straipsniams kito kelio ir nėra. Turim grįžti prie 1 straipsnio, nes yra tos pačios datos ir 2, ir 1 straipsniuose.

PIRMININKAS. Kolega J.Bernatonis. Prašau.

J.BERNATONIS. Aš norėčiau kalbėti būtent dėl šio Statuto niuanso, nes, balsuojant dėl atskirų straipsnių, buvo priimtos nuostatos, kurios viena kitai prieštarauja. Jeigu, tarkim, Seimas priėmė balsuodamas sprendimą dėl 1 straipsnio, tai aš manyčiau, kad Seimas galėtų grįžti ir dar kartą pasižiūrėti, kokį sprendimą priimti tuomet, kai buvo priimti kiti straipsniai, kurie prieštarauja dabar apsispręstai 1 straipsnio nuostatai. Jokio prieštaravimo Statutui nebūtų, nes dar dėl viso įstatymo nėra balsuota, be to, tai siūlo pagrindinis komitetas. Todėl nemanyčiau, kad argumentai, kuriuos pateikė ponas A.Kubilius, yra, kaip čia švelniau pasakius, tikslūs.

PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis norėjo dėl vedimo tvarkos.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, turbūt daugelis šiandien pirmą kartą išgirdo, kaip, pavyzdžiui, aš pirmą kartą išgirdau, tokį aiškinimą, kad įstatymo normos pritaikymas atgaline data nėra įstatymo galiojimas atgaline data, bet įstatymo taikymas atgaline data. Su tokia semantine filosofija Seimo dauguma mėgina išvažiuoti ir sukurti kažkokias naujas normas. Aš manau, kad Konstitucinis Teismas čia turėtų įdomaus darbo, ar įstatymo galiojimas ir įstatymo taikymas atgaline data yra skirtingi dalykai, ar tie patys. O Seimas, eidamas tokiu keliu, neatrodo ir neatrodys rimta įstaiga visuomenės akyse. Jeigu mes galvojam apie parlamentinės demokratinės autoritetą ir jo stiprinimą, tai mes einam blogu keliu. Čia ką tik pasigirdęs siūlymas perbalsuoti dėl to, kas netinka valdančiajai partijai, primena mūsų tokią seną normą, kurią buvo siūloma įrašyti dar anais LDDP laikais, kad Seimas balsuoja tol, kol priimama valdančiajai partijai reikalingą nuostatą.

A.KUBILIUS. Posėdžio pirmininke, dar galima?

PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pacituoti. Kadangi Seimo posėdžio pirmininkas niekaip nenurodo Statuto straipsnių, aš noriu tiksliai pacituoti, ką nurodo Statutas. 158 straipsnio 3 dalis: “Jeigu įstatymo priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.” Taigi 1 straipsnis nebuvo priimtas. Toliau: “Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete.” Taigi prašom tai ir daryti.

P.PAPOVAS. Svarstėm.

A.KUBILIUS. Kur svarstėt?

P.PAPOVAS. Šiandien svarstė komitetas.

A.KUBILIUS. Kur yra pro… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, prašome rimties! Neįsivelkime į diskusijas tarp dviejų Seimo narių. Prašau, aš jums suteiksiu žodį, bet nepradėkite dialogo tarp… Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, sakau tą, ką sakiau ir antradienį, kreipdamasis į Seimo Pirmininką A.Paulauską. Aš sakiau, gerbiamasis Artūrai, būsite išprievartauti savo partnerio. Gerbiamieji kolegos socialliberalai, esate išprievartauti, todėl jūsų pirmininkas šiandien, matyt, ir negali lankytis posėdyje. Tai aš su tuo ir sveikinu.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi prasidėjo diskusija apie Statuto nuostatas, vis dėlto prašyčiau laikytis 154 straipsnio 3 punkto, tai yra daryti pertrauką.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu jau tokie debatai vyksta, tai dar kartą teks komitetui susirinkti, nepaisant to, kad Seimas pritaria pagrindinei nuostatai – atidėti nuo liepos 1 d., o ne nuo sausio 1 d. paslaugų valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. Nors šiandien ryte komitetas buvo susirinkęs ir ją svarstė. Jeigu dar šito neužtenka, tai komitetas gali susirinkti, dar apsvarstyti, bet kito varianto nebus. Bus toks variantas, koks yra šiandien, nes komitetas apsisprendęs. Bet jeigu taip labai formaliai reikia, tai komitetas prašo pertraukos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, remiantis 158 straipsnio 1 dalimi, pranešėjo reikalavimu daroma pertrauka. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam pranešėjo siūlymui daryti priėmimo pertrauką? Iki kada jūs siūlote, kolega? Kolegos, pranešėjas – komiteto pirmininkas kolega P.Papovas prašo pertraukos iki artimiausio posėdžio. Tą numato Statuto 158 straipsnio 1 dalis. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta. Daroma šio klausimo priėmimo pertrauka.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-679* (priėmimas)

Kolegos, nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-679 – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – kolega P.Papovas. Priėmimas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Po svarstymo buvo pritarta šiam įstatymo projektui bendru sutarimu. Jokių pataisų, pasiūlymų negauta. Siūlau priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedam priėmimo procedūrą. 1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų kolega… Atsiprašau. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Nematyti prieštaraujančių. 3 straipsnis priimtas.

P.PAPOVAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų už kalba kolega B.Bradauskas. Prašau.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi nėra prieš, tai aš jau savo motyvus išsakiau svarstymo metu. Dar kartą kviečiu balsuoti už. Dėkoju.

PIRMININKAS. Nesant daugiau norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, siūlau kolegoms registruotis. Balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-679, būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 77, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas Nr.IXP-679 priimtas.

Visuomenės informavimo įstatymo 37 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-399(2*) (priėmimas)

Nagrinėjame įstatymo projektą – Visuomenės informavimo įstatymo 37 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-399. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys kolega G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, komitetas vienbalsiai pritarė šio įstatymo pakeitimui, nes tai yra eurointegracinis įstatymas ir kviestume visus pritarti galbūt ir bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Kolegos, kadangi įstatymas susideda iš vieno straipsnio, todėl kviesčiau išsakyti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Nesant norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, kviečiu registruotis. Balsuosime dėl įstatymo priėmimo. Vyksta registracija. Klausčiau, ar kolega S.Kružinauskas yra? Yra. Ačiū. Kolega J.Olekas? Nėra. Kolegos, prašom iš naujo registruotis. Dar kartą registruojamės. Vyksta registracija. Kolegos, labai maloniai prašyčiau užimti savo garbingas vietas. Tiesiog sekretoriatui labai apsunkinate darbą, kai reikia visus stovinčius sužiūrėti. Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-399 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 80 Seimo narių, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas Nr.IXP-399 priimtas.

Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo I skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-772(2*) (priėmimas)

Nagrinėjame įstatymo projektą – Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo I skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-772. Pranešėjas – kolega V.Fiodorov.

V.FIODOROV. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo Seime jokių pasiūlymų ir papildymų įstatymo projektui nebuvo gauta, todėl siūlau pradėti įstatymo priėmimą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimo procedūrą. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti visą 1 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Čia 2 straipsnyje kalbama apie įstatymo įsigaliojimą nuo 2002 metų sausio 1 dienos. Nėra dėl balsavimo motyvų. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas? Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Ačiū. Priimtas. Prašome registruotis. Balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Vyksta registracija, ir, kolegos, gausite galimybę išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo ar būtų norinčių išsakyti nuomonę? Keturi – už, keturi – prieš. Nėra. Kviečiu balsavimu apsispręsti dėl šio įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 69, prieš – 1, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas Nr.IXP-772 priimtas.

Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-864(3*) ES (priėmimas)

Dėmesio, kolegos! Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-864. Eurointegracinis įstatymas. Priėmimo stadija. Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu kolegą J.Veselką pateikti. Kviečiu gerbiamąjį J.Veselką trumpai pateikti apie svarstymą praėjusiame posėdyje. Priėmimo stadija.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, priėmimo stadijoje buvo padarytos dvi pertraukos ir per pertraukas buvo pateikta keletas pasiūlymų šio įstatymo 8, 9 straipsniams. Tuos pasiūlymus vakar apsvarstė Ekonomikos komitetas ir daugumai jų pritarė, todėl norėčiau, kad tie pasiūlymai būtų dabar aptarti Seime. Ir būtų už juos arba vienaip, arba kitaip balsuojama. Norėčiau pradėti nuo 8 straipsnio. J.Čekuolio ir G.Steponavičiaus pasiūlymai 8 straipsniui, ten kur…

PIRMININKAS. Suteikiu žodį kolegai G.Steponavičiui dėl vedimo tvarkos.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke, aš tik siūlyčiau prieš tai formaliai patvirtinti, kad mes grįžtame prie šių straipsnių svarstymo, kad nekiltų procedūrinių neaiškumų.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Labai vertinga pastaba. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu grįžti prie šių straipsnių svarstymo, nes šiems straipsniams buvo pritarta praėjusiame posėdyje? Negirdėti prieštaraujančių, todėl grįžtame prie šių straipsnių, kuriems yra teikiamos pataisos, svarstymo iš naujo.

Kolegos J.Čekuolis ir G.Steponavičius siūlo 8 straipsnyje išbraukti 2 dalį, 3 dalį laikyti 2 dalimi. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie paremtų šį siūlymą? Kolegos, prašome išreikšti balsavimu, ar remiate šį siūlymą?

Už – 22, prieš – 32, susilaikė 8. Todėl Seimo posėdyje nesvarstome šios pataisos.

Kita pataisa yra teikiama kolegos A.Rimo ir kolegos V.Baravyko, tai yra papildyti projekto 8 straipsnio 2 punktą, todėl kviečiu kolegas išreikšti savo nuomonę, ar remiate šį siūlymą? Reikia 29 balsų. Taip pat nėra 29 balsų, kurie remtų šią pataisą, todėl jos taip pat nesvarstome. Taip pat kolega P.Vilkas teikia pataisą projekto 8 straipsnio 2 daliai. Todėl ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų kolegos P.Vilko teikiamą pataisą 8 straipsniui? Gerai. Sekretoriato prašau įjungti registraciją, prašom registruotis.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad būtų pradėta svarstyta gerbiamojo E.Vilko teikiama pataisa 8 straipsniui 2 daliai, balsuojate – už. Reikia vieno penktadalio Seimo narių. Vyksta balsavimas.

26 Seimo nariai remia šį siūlymą, todėl taip pat nesvarstome šios pataisos.

Ketvirtoji pataisa projekto 9 straipsniui, kurią teikia kolega J.Veselka. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų šį siūlymą? Prašome balsuoti. Klausčiau, ar kolega J.Bernatonis yra?

Už – 75. Pradedame nagrinėti šią pataisą. Prašom pataisos autorių pristatyti šią pataisą.

J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, ši pataisa atsirado todėl, kad gerbiamasis Seimo narys profesorius V.Landsbergis, atrado tam tikrus neatitikimus šiame straipsnyje ir siūlė papildomą pataisą. Bediskutuodami priėjome prie bendro kompromiso, kad išbraukus 2 dalį išsisprendžia tai, ką profesorius V.Landsbergis matė kaip tam tikrą prieštaravimą. Todėl komitetas padiskutavo ir bendru sutarimu pritarė tai nuostatai. Profesorius V.Landsbergis sutiko, kad jo pataisa nereikalinga. Prašau palaikyti šitą pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų, dėl šios pataisos ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šią pataisą? Ačiū. Priimta.

Dar yra viena pataisa, kurią teikia kolega V.Landsbergis, tai dėl ką tik mūsų patvirtintos pataisos, dėl 1 dalies 2 punkto, todėl ji netenka prasmės ir dėl jos nereikia balsuoti.

Šeštoji pataisa. Projekto 13 straipsniui 5 daliai teikiama pataisa kolegos J.Čekuolio ir kolegos G.Steponavičiaus. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų šį siūlymą? Kolegos, prašom tylos. Vyksta posėdis.

Už – 50 Seimo narių. Pradedame svarstyti šią pataisą projekto 13 straipsnio 5 daliai. Todėl prašau autorius pristatyti šią pataisą. Kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, čia tiesiog turime šansą ištaisyti kazusą, kurio per skubą ir nesusipratimus nepastebėjome anksčiau. Dabar de facto pagal nepataisytą projektą išeina, kad pašto dėžutės privalo būti įrengtos tik pirmuosiuose aukštuose. O 2 ar 3 aukštuose – jau būtų įstatymo pakeitimas. Todėl mes ir siūlom pataisą – įrašyti žodį “paprastai”, taip pat – jeigu nėra nusprendžiama kitaip. Dažnai stovi pirmuosiuose aukštuose, bet tai nėra būtina sąlyga. Padarykime šitą patikslinimą, nes tikrai atrodysime kurioziškai, jeigu nepritarsime. Dėkui.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius. Taip, dėl balsavimo motyvų 4 – už, 4 – prieš. Atsiprašau, 1 – už, 1 – prieš.

G.STEPONAVIČIUS. 1- už, 1 – prieš. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau patikinti jus, ypač Europos Sąjungos normų perkėlinėtojus į Lietuvos teisės sistemą, kad jokių direktyvų dėl pašto dėžučių vietos nėra. Lygiai taip pat gyvenimas jau ne sykį yra parodęs, kad pašto dėžutės dažniausiai yra nei pirmame, nei antrame aukšte, o tarp pirmojo ir antrojo aukštų. Ir siūlau įstatymais tokių dalykų nereglamentuoti. Siūlau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

J.VESELKA. Komiteto nuomonė – pritarti, nes tai labai rimta pastaba ir teisinga, pritariame.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galėtume priimti šią pataisą, kadangi nėra nuomonių prieš? Negirdėti prieštaraujančių, pataisa priimta.

Kolegos, ar bendru sutarimu galėtume priimti 13 straipsnį su šia ką tik priimta pataisa? Ačiū. Priimta.

PIRMININKAS. Kolegos, norėčiau dar grįžti prie 9 straipsnio. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 9 straipsnį su kolegos J.Veselkos pataisa? Ačiū, priimtas ir 9 straipsnis.

Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. 4 – už, 4 – prieš. Už – kolega K.Kriščiūnas.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš, gerbiamieji kolegos, negaliu nepasakyti dėl tų tarifų, kad tai tikrai ne problema persiuntimais užsiimančioms bendrovėms. Ir (…), ir (…) nemato jokio vargu siųsdami tą patį voką už 150 Lt, kai paštas siunčia už litą. Matyti, jog šioje rinkoje dar yra didelės perspektyvos, nes atsidaro naujos bendrovės, tokios kaip (…) ir kitos. Siūlau palaikyti šį įstatymą, nes jis yra visiems naudingas.

PIRMININKAS. Kolega J.Čekuolis – prieš.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, kaip tik abejočiau dėl privačių perspektyvų, ypač kalbant dėl šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies. Apgailestauju, kad tarifas, kuris yra privatiems paslaugų teikėjams net 5 kartus didesnis, nesumažėjo bent iki 3 kartų, kaip siūlė kolega P.Vilkas. Beje, tam siūlymui vakar Ekonomikos komitetas buvo pritaręs, tačiau Seimo salėje pritrūko 2 balsų iki 29, kad ta pataisa būtų svarstoma. Tuomet ji greičiausiai būtų priimta, nes komitetas jai buvo pritaręs.

Lieku prie savo nuomonės, kad privatiems paslaugų teikėjams 5 kartus pakeltas tarifas yra diskriminacinis ir per didelis. Atkreipiu dėmesį, jog Europos Sąjungos direktyvoje šiuo klausimu yra įrašyti žodžiai “gali”, t.y. valstybė gali taikyti tokią priemonę, bet gali ir netaikyti. Tai mane sulaiko nuo balsavimo už visą įstatymo projektą, todėl aš esu prieš jį. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pašto paslaugos yra ne vien verslas, tai kartu ir nepaprastai svarbi socialinė funkcija, turint omeny mūsų Lietuvos gyventojų išsisklaidymą. Jeigu žiūrėtume iš rinkos pozicijų, 5 kartus didesnis tarifas, nustatytas šio įstatymo privatiems pašto paslaugų vykdytojams ir atlikėjams, iš tikrųjų yra didžiulis. Tačiau kalbama apie tai, kaip užtikrinti pašto paslaugų prieinamumą mūsų Lietuvos kaimo gyventojams, turint omeny, kad tos paslaugos kaime kur kas brangiau kainuoja pagal kaštus nei tirštai apgyvendintose vietovėse ir miestuose. Norint sudaryti tokias sąlygas, ypač esant tokiai jautriai socialinei situacijai, tenka priimti rinkos požiūriu galbūt ir ne tokius populiarius sprendimus, tačiau jie neiškrenta iš Europos Sąjungos konteksto, nes panašūs skirtumai egzistuoja ir kitose šalyse. Taigi siūlau balsuoti už šį įstatymą ir palinkėti Lietuvos nacionaliniam paštui sėkmingo darbo įgyvendinant šį įstatymą.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius – prieš.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti bent tuo, kad buvo padaryta pauzė ir neforsuota antradienį priimant šį įstatymą, ir buvo įsiklausyta bent jau į išsakytas abejones. Deja, tenka apgailestauti, kad taip buvo tik dėl to, kad padarytume pauzę. Į esminius argumentus ir ekonominę logiką nebuvo įsiklausyta, ir šiandien tie patys privatūs panašių paslaugų teikėjai sako: taip, be jokios abejonės, jie yra suinteresuoti turėti bent šiek tiek geresnes sąlygas nei kitose aplinkinėse šalyse arba Europos Sąjungos regione. Tarkime, mes galėjome pasiūlyti vietoj 5% koeficientą 3% kaip tam tikrą palankesnę sąlygą tai paslaugų rinkai plėstis, kartu užtikrinti geresnę kokybę.

Apgailestauju, kad buvo pasirinktas ir parengtas toks tipiškai socialdemokratinis, valdiškas įstatymas, kuris, be kita ko, buvo pamėgintas pridengti integraciniais dalykais. Deja, tie kolegos, kurie ne kartą minėjo Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, interpretavo tai taip, kaip jiems buvo patogu. Nuostatos, kalbančios apie 5 kartus didesnius tarifus privatiems paslaugų teikėjams nei didžiai gerbiamam valstybės paštui, nėra reikalavimas. Direktyvoje yra pasakyta, kad gali būti.

 Gerbiamieji kolegos, dar kartą siūlau į integracinius procesus žvelgti giliau ir užtikrinti ne tik sprendimus, kurie svarbūs vienai įmonei, bet kalbėti apie kur kas platesnį kontekstą. Todėl raginu kolegas šiandien nepritarti tokiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka – nuomonė už.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, dogmatizmas visada kenkia liberaliai minčiai. Jeigu pasižiūrėtume, iš tikrųjų Europos Sąjungos direktyva yra rekomendacinio pobūdžio, bet 15 Europos Sąjungos šalių šiandien taiko 5% koeficientą. Rodos, vienintelė Belgija taiko 3% koeficientą ir dar dvi šalys ar kiek mažesnį.

Antra. Pažiūrėkime, kokios šiandien kyla problemos su tarptautiniu terorizmu. Lietuvos pašto darbuotojai šioms visoms baciloms čiupinėti turi tik gumines pirštines. Reikia galvoti ir apie tai, kad ryšium su visokiais pasikeitimais būtina stiprinti ir pašto techninę bazę, todėl tas 5% koeficientas nebus taikomas. Jeigu kas nors norės pabandyti pakenkti arba perimti iš pašto pelningas funkcijas ir palikti tik nuostolingas, tik tam tas koeficientas ir yra taikomas. Jis realiai nebus 5%, o jį taiko 15 šalių.

Gerbiamieji, aš siūlau žiūrėti ne dogmatiškai, bet žiūrėti į gyvenimą realiai, kad jis kasdien keičiasi, ir vieningai palaikyti. O liberalams ekonomistams, kurie, kai svarstėme, pritarė 5%, siūlau neklausyti ideologų, bet remtis gyvenimo logika ir pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Kolega P.Vilkas. Nuomonė prieš.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paaiškinti Europos Teisės departamento išvadas. Jose pasakyta, kad norint užtikrinti tolesnę pašto sektoriaus plėtrą būtina jau dabar imtis priemonių šiai rinkai galutinai liberalizuoti ir kartu pritraukti naujas technologijas bei investicijas. Pavyzdžiui, Švedija, Suomija pašto paslaugų rinkoje nėra nustačiusi jokių išimtinių teisių įmonėms šioje srityje, o dabartinėje Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Norvegijoje, Danijoje rezervuotų paslaugų ribos yra siauresnės už tas, kurias leidžia direktyva. Mano manymu, pasiūlymas sumažinti pašto paslaugų teikėjams tarifo koeficientą nuo 5 iki 3 patenkintų tiek valstybės pašto interesus, tiek užtikrintų Europos valstybių tendencijas liberalizuojant rinką. Todėl aš negaliu pritarti šiam įstatymui ir tikrai balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis – nuomonė už.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš galėčiau pasidžiaugti, kad mes priėmėme šį įstatymą, vieną iš eurointegracinių įstatymų suderindami jį su Europos Sąjungos teisės normomis. Diskusijos dėl tarifų atspindi tik dvi pozicijas. Pirmiausia atspindi poziciją sudaryti daugiau lengvatinių sąlygų privačiam bizniui arba apginti nacionalinį interesą bei nacionalinį paslaugų teikėją. Kitaip sakant, apginti visuomeninį sektorių. Šiuo atveju, aš manau, kad būtent dabar, kai yra pakankamai sudėtinga nacionalinio sektoriaus ekonominė situacija, jis turi turėti preferencijas. Juo labiau kad šios preferencijos nepakerta direktyvose galiojančių rekomendacinių normų, o iš esmės patvirtina daugelyje Europos Sąjungos šalių egzistuojančius tarifus. Ekonomiškai stiprios šalys, tokios kaip Švedija ir Suomija, tikrai gali suteikti daugiau sąlygų privačiam sektoriui. Pati šių šalių visuomenė yra kur kas stipresnė ir gali priimti privačių teikėjų teikiamas paslaugas kur kas lengviau, nes tai yra moki visuomenė. Lietuvos visuomenės situacija yra visai kita. Mūsų visuomenė yra ne tiek pajėgi ir šiuo atveju visuomeninio sektoriaus stiprinimas yra daromas laiku ir jis būtinas.

Siūlau balsuoti už šį eurointegracinį įstatymą, kuris aiškiai parodo, jog yra ginami visuomenės interesai.

PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius. Nuomonė prieš.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš gal būčiau ir nekalbėjęs, jeigu iš tikrųjų būtų priimtas kompromisinis Seimo nario P.Vilko pasiūlymas dėl koeficiento 3. Kai, ponai, antradienį įsiklausėte, padarėte pertrauką (nors nelabai norėjote daryti, ir už tai, žinoma, ačiū), mes tikrai vieno absurdo išvengėme šiame įstatyme, dėl tų dėžučių. Iš mūsų žmonės paprasčiausiai būtų juokęsi.

Antras dalykas, labai stebina kolegų socialdemokratų ir mano didžiai gerbiamo J.Veselkos, mūsų vargšų žmonių gynėjo, pozicija, kai visą laiką jūs kovojate už didesnius mokesčius, didesnius tarifus. Taigi žinokite, net turtingoje Amerikoje yra valstybinis paštas, kuris yra tam, kad vargingiausi žmonės galėtų pasinaudoti. Visi kiti, visi verslininkai naudojasi ekspres pašto paslaugomis ir moka pinigus, kurie įskaičiuojami į savikainą. Tą daro ir Lietuvos verslininkai. Todėl man keistas jūsų “rūpestis” mūsų Lietuvos žmonėmis, kurį jūs visą laiką deklaruojate. Tai gal vieną kartą reikėtų pasakyti teisybę, kam jūs atstovaujate, ar iš tikrųjų rūpinatės Lietuvos žmonėmis. Todėl aš susilaikysiu priimant įstatymą, nors iš principo įstatymas reikalingas. Ir dar labai prašau kolegų nežlugdyti žmonių simpatijų Europos Sąjungai. Kai jūs sakote, kad mokesčius reikia didinti dėl to, kad stojame į Europos Sąjungą, žinokite, žmonių antipatijos didėja tam, kas susiję su mūsų integracija. Todėl niekada neturėkite kėslų daugiau surinkti į visus biudžetus ir biudžetėlius iš žmonių kišenių prisidengdami kitais. Sakykite, kad tai yra jūsų politika. Ačiū.

PIRMININKAS. Girdėjome keturias nuomones už, keturias prieš. Kolega Veselka, aš jums po balsavimo suteiksiu žodį, jeigu neprieštaraujate. Prašau registruotis. Balsuosime dėl viso įstatymo. Vyksta registracija. Kolegos, prašom registruotis.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-864, būtų priimtas, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Vyksta balsavimas. Prašome nevaikščioti balsavimo metu, kolegos, po posėdžių salę.

Už – 66, prieš – 9, susilaikė 18. Įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-864, priimtas.

Kolega J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA. Aš norėčiau paaiškinti A.Matulevičiui. Labai gaila, kad jis neįsigilino į visą įstatymą. Koeficientas 5 nereiškia, kad tos paslaugos bus labai brangios. Yra nustatyta visa sistema, kad būtų pagrįstos išlaidos, ir Vyriausybė nustatys aukščiausius tarifus. O tai yra tik tam, kad privačios struktūros neperimtų pelningų sričių, palikdamos paštams tai, kas nuostolinga. Todėl nereikia gąsdinti ir kad mes nepritariame. Kaip tik tai yra labai aiški socialdemokratinė pavyzdinė pažiūra. Noriu pasakyti, labai gaila, kad Vakaruose dešinieji laikosi socialdemokratinės pozicijos, o Lietuvoje kaip tik kairieji daugiau laikosi dešiniosios pozicijos. Todėl pas mus yra dideli ekonominiai sunkumai. Siūlyčiau socialdemokratams griežtai, tvarkingai, tvirtai eiti socialdemokratinių principų keliu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Ką tik turėjome progą išklausyti ideologijų eksperto nuomonę. Džiaugiuosi tokia aktyvia kolegos J.Veselkos nuomone. Bet, gerbiamieji kolegos, mes visada turime antrą lazdos galą, kai istorija baigiasi didesnėmis kainomis visiems vartotojams. Konkurencijos nebuvimas, monopolio išlaikymas yra ne kas kita kaip to paties visuomeninio poreikio, kurį kolega V.Andriukaitis akcentuoja, ir čia… Aš dar kartą noriu akcentuoti – ta pati socialdemokratinė Vyriausybė prisiims atsakomybę netrukus didindama pašto įkainius, teikiamus socialiai mažiausiai apgintai gyventojų grupei.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-858(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kadangi atsiliekame nuo darbotvarkės, siūlyčiau pradėti nagrinėti kitą klausimą paliekant tarpusavio pokalbius ne plenarinių posėdžių salėje. Pradedame svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-858. Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę pristatys kolega A.Poplavski. Prašau. Svarstymas.

A.POPLAVSKI. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas išnagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Komitetas gavo Seimo Teisės departamento išvadą, kurioje sakoma, kad iš esmės projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus. Alternatyvių projektų Teisės departamente nėra gauta. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje teigiama, kad pastabų dėl įstatymo projekto sutikimo su Europos Sąjungos teise neturima.

Šį projektą svarstant Seimo Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu ir jis pateikė savo išvadas. Pirmoje išvadoje siūloma pagrindiniam komitetui pasiūlyti grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Šiai nuomonei Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė. Komitetas patobulino įstatymo projektą pats. Taip pat nepritarė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nuostatai siūlyti tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus bei tik vienuolyne dirbančius vienuolius išbraukti iš valstybės lėšomis, valstybinių socialinių pensijų draudimu draudžiamų asmenų sąrašo. Šiai nuomonei pagrindinis komitetas nepritarė, nes ši nuostata neatitinka socialinio draudimo principų.

Atskirą nuomonę dėl šio įstatymo projekto, aš manau, pareikš, kolegė I.Degutienė. Taip pat kolega A.Sysas, komiteto pirmininkas, turėjo pasiūlymą keisti šio įstatymo 46 straipsnį. Gal aš pacituosiu jį. Siūloma 46 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, kuri sako, kad ginčus dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų stažo ir draudžiamųjų pajamų nagrinėja teismas. Komitete už balsavo 4, prieš – 3. Šio įstatymo projektui pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai A.Poplavskiui. Atskirą nuomonę kviečiu pateikti ponią I.Degutienę.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Mes, trys komiteto nariai: ponai A.Poplavski, V.Lapėnas ir aš, išreiškėme atskirą nuomonę dėl siūlymo tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus ir vienuolyne dirbančius vienuolius išbraukti iš valstybės lėšomis, valstybinėmis socialinėmis pensijomis draudžiamų asmenų sąrašo. Todėl siūlome 1 straipsnio 3 dalį paliekant galioti… keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 13 punktu. Ir antra, įstatymo projekto 4 ir 5 dalis laikyti 3 ir 4 dalimis. Kodėl mes taip manome ir kuo motyvuojame?

Norėčiau priminti, kad šios pataisos, leidžiančios ir suteikiančios teisę valstybės lėšomis drausti tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus bei vienuolius, dirbančius tik vienuolyne, buvo priimtas 1998 metais. Šiandien iš tiesų tie žmonės, kurie yra vienuoliai arba dvasininkai, neturi jokio draudimo. Jų yra tikrai labai nedaug, todėl valstybė galėtų nors tiek prisidėti prie jų ateities senatvėje, nes jie yra draudžiami tiktai bazinei pensijai gauti. Jeigu jie norėtų draustis papildomai, ir ypač tie dvasininkai, kurie turi dideles parapijas ir galbūt gauna didesnes pajamas iš aukų, jie galėtų draustis papildomu socialiniu pensiniu draudimu. Tačiau didžioji dauguma, įvertinant šiandieninę socialinę situaciją valstybėje, tarp jų ir dvasininkai, ypač atokių parapijų, šiandien sulaukę pensinio amžiaus, lieka be bet kokio pragyvenimo šaltinio. Todėl siūlyčiau Seimo nariams pamąstyti ir balsuojant pritarti mūsų išreikštai atskirajai nuomonei. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą V.Saulį pateikti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu nagrinėjant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jau čia kalbėdamas pagrindinio komiteto atstovas paminėjo mūsų nuomonę. Mes komitete šį klausimą apsvarstėme ir priėmėme sprendimą grąžinti iniciatoriams tobulinti šį įstatymo projektą. Tai buvo priimta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose dalyvauti yra užsirašęs kolega A.Sysas, todėl maloniai kviečiu jį.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš ryžausi dar kartą išeiti į tribūną ir dar kartą pakomentuoti šį projektą. Norėčiau priminti, kad šis projektas atsirado kaip pasiūlymas-papildymas dėl Vyriausybės pasiūlyto kitų metų įstatymo, kurį mes svarstysime, t.y. dėl tam tikrų Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimų. Pagrindinė šių pataisų esmė buvo, kad mes praplėstume įmokų mokėtojų grupę. Tačiau laikui bėgant mes pamatėme, kad iškilo keletas problemų, todėl šiam įstatymui buvo pateikta ir daugiau pasiūlymų. Pirmiausia kai ką nustebino atsiradęs visiškai naujas žodis “nuomininkai”. Kalbama apie individualių (personalinių) įmonių savininkus ir nuomininkus. O jis atsirado būtent todėl, kad nuo liepos 1 dienos įsigaliojo Civilinio kodekso nuostatos, kuriose yra būtent tokie subjektai, jeigu taip galima pasakyti. Todėl mes aiškiai turime įvardyti ir Socialinio draudimo įstatyme, ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme, kad tokia žmonių grupė yra.

Kitas dalykas yra to siūlymo dėl advokatų, advokatų padėjėjų ir notarų įmokų mokėjimo patikslinimas. Kartu po diskusijų su Vyriausybės atstovais, būtent Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra pasiūlyta įrašyti, kokio maksimalaus dydžio įmoką privalėtų mokėti šie asmenys. Tai jau ne vieną kartą skambėjo įvairiuose įstatymuose, todėl galima pasakyti, kad tai yra penkių vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio įmoka. Iki tos įmokos, jeigu pajamos yra didesnės, mokama įmoka, nuo didesnių pajamų įmokos nemokamos. Tai būtų tam tikras toks socialinis teisingumas.

Be to, yra diferencijuota. Yra skirtinga mokėjimo sistema individualių įmonių savininkams ir nuomininkams, nes mes žinome, kad ne visoms individualioms įmonėms sekasi dirbti gerai, todėl jie draudžiami tiktai bazinei pensijai. Bet jeigu jų pajamos yra didesnės negu Vyriausybės nustatyta tvarka, tada jie irgi privalo papildomai draustis ir kitai daliai. Yra ta pati viršutinė riba, t.y. 60 metinių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydžio. Šią tvarką, kaip tos įmokos bus mokamos, nustatys atskiru aktu Vyriausybė.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį būtent į 46 straipsnio atsiradimą. Vadovaudamasis Statuto 152 straipsnio 9 punktu, iškilus šiai problemai, aš pasiūliau pataisą šiam straipsniui. Paaiškinsiu, dėl kokių priežasčių. Jau atsitiko ne vienas atvejis, kai sudegė žmonių dokumentai, pagal kuriuos turėjo būti paskaičiuota pensija. Pagal dabartinius įstatymus tokiems žmonėms reikia skaičiuoti tik imant tą koeficientą, kaip minimali tų metų… respublikoje buvusį koeficientą. Yra dalis tokių žmonių. Pavyzdžiui, labai konkretus atvejis yra Vilniaus šlifavimo staklių gamykla. Ten darbuotojų atlyginimai buvo gerokai didesni, bet dėl gaisro dingo visi dokumentai, kurie labai tiksliai būtų nurodę ir kurie būtų buvę reikalingi suskaičiuoti pensijoms. Tačiau ten išliko kiti dokumentai, kurie aiškiai rodo, kad gamyklos vidutinis darbo užmokestis buvo daug didesnis negu minimalus to meto darbo užmokestis. Taigi yra kiti šalutiniai dokumentai, kurie net parodo, kiek tie žmonės mokėjo, tiksliau, kokius atlyginimus gavo. Mes po ilgų diskusijų priėjome prie išvados, kad geriausias sprendimo būdas, paliekant teisę žmonėms ieškoti teisybės, yra per teismą spręsti šią problemą.

Todėl aš kviečiu pritarti šiom pataisom ir kartu, nenorėdamas kalbėti dėl kito įstatymo, noriu pasakyti, kad tai tarpusavyje susieti įstatymai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymas yra bazinis, o Pensijų įstatymas yra kaip lygiagretus, todėl tos pataisos ir viename, ir kitame yra suderintos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome komitetų nuomones. Dabar mums reikėtų apsispręsti dėl atskirosios nuomonės, kurią teikia 3 Seimo nariai. Ją pateikė kolegė I.Degutienė. Ar būtų norinčių išsakyti nuomonę dėl šios atskirosios nuomonės dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti atskirajai nuomonei? Negalima. Todėl prašau, kolegos, registruojamės ir balsuosime. Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimta atskiroji nuomonė, pateikta kolegės I.Degutienės, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 17, prieš – 16, susilaikė 13. Ši atskiroji nuomonė nėra priimta.

Kolegos, šiam įstatymui teikiamos kolegos A.Syso pataisos. Kad jas pradėtume svarstyti, reikia 10 Seimo narių palaikymo. Ar būtų 10 Seimo narių?

Matau yra, todėl pradedame nagrinėti. Pirmoji projekto 1 straipsnio 2 daliai teikiama pataisa. Prašom kolegą A.Sysą pristatyti šią pataisą.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, kalbėsiu trumpai. Aš pakartosiu tik tai, kad prie individualių (personalių) įmonių savininkų siūlau įrašyti ir nuomininkus, nes būtent tokia nuostata ir yra naujajame Civiliniame kodekse. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo šiai pataisai? Ačiū. Pritarta.

2 pataisa 34 straipsnio 1 daliai. Prašau kolegą A.Sysą pristatyti.

A.SYSAS. Šia pataisa mes praplečiame draudžiamųjų ratą ir įrašome, kad advokatai, advokatų padėjėjai, notarai moka nustatyto dydžio valstybinę socialinio draudimo įmoką. Ir tos įmokos dydį nustatys Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti šią pataisą? Ačiū. Pritarta. Užsiregistravo kolega R.Šukys. Nuomonė prieš. Prašom pasakyti savo nuomonę.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, dėl advokatų jau minėjau praeitą kartą. Mano požiūriu, advokatas draudžiasi, kas dabar nustatyta, bazinei pensijai, kiek aš atsimenu, tai kodėl reikia jį dabar versti draustis labiau negu, tarkim, ūkininkui. Kodėl išskiriame vieną procesiją? Jie iš tikrųjų yra ne patys biedniausi žmonės ir iš valstybės nepareikalaus papildomo išlaikymo išėję į pensiją, žmonės, suprantantys, kuo rizikuoja, jeigu patys neapsidraudžia. Nežinau, kodėl čia reikia išskirti ir būtent advokatams padidinti, nors, pavyzdžiui, ūkininkų yra minimalūs arba individualių įmonių savininkų minimalūs įnašai. Aš esu prieš.

PIRMININKAS. Už nori kalbėti kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pritarti A.Syso teikiamai pataisai. Reaguodamas į kolegos A.Šukio kalbą, noriu priminti, kad dabartinė pensijų sistema sutvarkyta taip, kad įmokos ne kaupiamos, o mokamos jau dabartiniams pensininkams. Faktiškai dabar dirbančio advokato įmokos nukeliauja jo tėvams. Jeigu žmogus uždirba pakankamą sumą pinigų, tai būtų nekorektiška ir negražu, kad už jo tėvus mokėtų kas nors kitas, kad ir minimalų uždarbį gaunantis darbuotojas, iš šių surenkamų lėšų advokato tėvams. Todėl dėl solidarumo siūlyčiau pritarti, kad daugiau uždirbantis žmogus, advokatas, sumokėtų didesnes įmokas į socialinio draudimo fondą.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome vieną nuomonę prieš, vieną už. Todėl prašau balsavimu apsispręsti dėl kolegos A.Syso teikiamos pataisos 34 straipsnio 1 daliai. Kas remiate šią pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 35, prieš – 2, susilaikė 3 Seimo nariai. Pataisa priimta.

Kita pataisa 34 straipsnio 2 daliai. Prašau kolegą A.Sysą pristatyti.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, 34 straipsnio 2 dalyje mes patiksliname, kokio dydžio įmoka galėtų būti. Noriu pabrėžti, kad pirmą kartą mūsų įstatyminėje bazėje atsirastų, kad įmoka šios kategorijos žmonių bus mokama ne didesnė kaip nuo 5 vidutinių darbo užmokesčių. Norėčiau priminti kolegoms, čia šiek tiek buvo diskusija dėl advokatų, Lietuvoje yra 909 advokatai, 210 jų padėjėjų ir 187 notarai. Kai kurių notarų ir advokatų pajamos yra kur kas didesnės, negu nurodyta ši suma, nuo kurios reikės mokėti socialinio draudimo įmoką. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Šukys dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos.

R.ŠUKYS. Aš vėl norėčiau paprieštarauti kolegai A.Sysui. 5 vidutiniai darbo užmokesčiai, kaip aš suprantu, yra per 5 tūkst. 500 ar atitinka tą sumą. Patikėkite, Vilniuje situacija gal šiek tiek geresnė, bet mažesniuose miestuose, rajonuose, advokatai tokių pinigų, deja, šiandien neuždirba. Aš turiu omeny daugumą advokatų. Todėl negaliu pritarti šiai nuostatai.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas. Nuomonė už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šį kartą tiesiog turiu priminti gerbiamajam kolegai R.Šukiui, kad jis dabar nesaugo savo kolegų advokatų, nes 5 vidutiniai atlyginimai – tai yra maksimali suma, o įmokos prasideda nuo mažesnės. Čia yra apribojimas, kad žmogus, uždirbantis daugiau kaip 5 vidutinius atlyginimus, nemokėtų daugiau įnašų. Mes sudarom tam tikras prielaidas, kad ypač daug uždirbantys nebūtinai mokės nuo visos sumos. Todėl aš manau, kad tikrai turėtumėte pritarti ir kviečiu, kad tam būtų pritarta ir viso Seimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom balsuoti dėl šios pataisos. Prašom. Yra siūlymas registruotis. Registruojamės.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Kolegos, prašom balsavimu išreikšti savo nuomonę dėl 34 straipsnio 2 dalies pataisos. Kas remiate šią pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 34, prieš – 2, susilaikė 9 Seimo nariai. Šiai pataisai pritarta.

Pataisa 34 straipsnio 3 daliai. Prašom kolegą A.Sysą pristatyti šią pataisą.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiame straipsnyje, kaip minėjau, diferencijuojam skirtingus įmokų dydžius individualių įmonių savininkams. Dėl advokatų jau apsisprendėme. Išlieka sena tvarka, kad jie draudžiasi bazinei pensijai. Bet jeigu jų pajamos didesnės negu tik bazinei pensijai, tai irgi siūloma įvesti lubas. Jeigu mūsų tam tikri įmonininkai tikrai turi labai geras pajamas, tai siūloma taikyti tą pačią nuostatą, tai yra 5 vidutinius mėnesinius atlyginimus, kad iki tos sumos mokami mokesčiai, visi nuo didesnių pajamų mokesčiai nemokami. Jeigu tų pajamų nėra tiek daug, tai tada draudžiamasi pusei minimaliai mėnesinei algai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos nėra norinčių kalbėti? Prieš – kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Iš esmės pritardamas daugelyje šiame pakeitime išdėstytų teiginių, vis dėlto turiu abejonių dėl 3 punkto. Ar reikėtų pritarti, tai yra buvusi įstatymo redakcija, kad ūkininkams yra tam tikros išimtys? Manau, kad vis dėlto neturėtų būti jokiom profesinėm kategorijom jokių išimčių. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, prašau balsuojant apsispręsti dėl šios 34 straipsnio 3 dalies pataisos. Balsavimas. Kas remia pataisą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Už – 32, prieš – 3, susilaikė 10. Pataisai pritarta.

Kolega A.Sysas teikia pataisą 34 straipsnio 4 daliai. Prašome pateikti pataisą.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiame straipsnyje yra praplečiama asmenimis, kuriems nereikės mokėti socialinio draudimo įmokų. Būtent tie, kurie gauna socialinę šalpos pašalpą, arba asmenys ir ūkininkai už save ar dirbančius ūkyje pilnamečius jų ūkio narius dar ir tuo atveju, kai jie yra apdrausti socialine draudimo įmoka. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl šios pataisos balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šią pataisą? Ačiū, priimta, nes negirdėti prieštaraujančių.

Kita pataisa 36 straipsnio 2 daliai.

A.SYSAS. Šioje pataisoje mes norime patikslinti, kas yra draudėjai, ir kad jie privalo ir apskaičiuoti, ir įskaityti, ir įmokėti į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą įmokas. Yra tik toks patikslinimas, nes praktikoje atsirado įvairus traktavimas.

PIRMININKAS. Dėl šios pataisos balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime priimti šią pataisą? Ačiū, priimta.

Kita pataisa – 46 straipsnio papildymas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip minėjau, ši visiškai nauja pataisa atsirado todėl, kad sudarytume galimybę Lietuvos piliečiams, kurie dėl susidariusių aplinkybių prarado dokumentus, pagal kuriuos turėjo būti nustatytas jų pensijų dydis, teismuose ginčyti socialinio draudimo pensijų stažą ir svarbiausia – draudžiamųjų pajamų dydį. Todėl siūlau papildyti 46 straipsnį 3 dalimi.

PIRMININKAS. Dėl šios pataisos balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šią pataisą? Ačiū. Priimta.

Kita pataisa baigiamosios nuostatoms.

A.SYSAS. Jos jau buvo pateiktos kartu su projektu ir aš nieko nekeičiau. Tai yra tvarka, nustatanti, kada Vyriausybė turi parengti skaičiavimo ir mokėjimo tvarkas. Dugiau čia nieko nėra.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti baigiamąsias nuostatas? Ačiū. Kolegos, kviečiu pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl viso projekto su visomis pataisomis. Nėra norinčių išsakyti nuomonę. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Kolega A.Kubilius turi nuomonę prieš.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija iš tikrųjų yra labai nustebusi, kad kunigai nuo šiol bus priversti mokėti mokesčius, kurių iki šiol jiems nereikėjo mokėti. Mane stebina toks sprendimas ir aš iki dabar taip ir nesupratau, ar tai yra tik pono A.Syso nuomonė, ar yra ir Vyriausybės nuomonė. Aš prašyčiau iki šio įstatymo priėmimo pateikti aiškią Vyriausybės nuomonę su jos protokolu, o ne kokiais nors žodiniais pasakymais, jog Vyriausybė tikrai pritaria tam, kad nuo šiol kunigai būtų apmokestinti šiuo mokesčiu.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos iš tikrųjų leidžia teisingiau surinkti įnašus į Valstybinį socialinio draudimo fondą. Žmonės, kurie sugeba ir gali užsidirbti, gali sumokėti įnašus ir šiuo metu sudaryti sąlygas savo tėvams gauti laiku ir pakankamo dydžio pensiją. Šios pataisos taip pat leidžia tiems žmonėms, kuriems dėl įvairių aplinkybių dingo dokumentai ir kurie negalėjo gauti reikiamo dydžio pensijos, teismuose įrodyti, kad jie turi tam tikrą stažą ir įmokas, taigi jie gali teisingiau gauti pensijas. Kviečiu visus pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome vieną nuomonę už, vieną – prieš. Kolega A.Kubilius siūlė prašyti Vyriausybės išvados. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti jo siūlymui? Kolega A.Sysas mano, kad išvados nereikėtų.

A.SYSAS. Ne, aš labai norėčiau… kadangi A.Kubilius yra geras Statuto žinovas, tai gal galėtų pasakyti, kokiu straipsniu remdamasis jis to reikalauja?

PIRMININKAS. Galiu priminti, jog Seimas gali prašyti Vyriausybės išvadų.Ar galėtume bendru sutarimu… (Balsai salėje) Prašom balsavimu apsispręsti, ar prašome Vyriausybės išvadų dėl įstatymo projekto Nr.IXP-858. Prieš tai registruojamės.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai.

Balsuojame. Kas už tai, kad šiam įstatymo projektui Vyriausybė pateiktų išvadas, balsuoja už, kas mano, kad nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Bendro sutarimo nebuvo.

Už – 21, prieš – 19, susilaikė 13. Išvadų neprašome. Dėl šio įstatymo yra toks Seimo sprendimas. (Balsai salėje) Repliką po svarstymo… Gerbiamasis Kubiliau, po balsavimo suteiksiu jums žodį replikai.

Pirmiausia mums reikėtų apsispręsti, kad šiam įstatymo projektui būtų pritarti po svarstymo. Kas už tai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Už – 33, prieš – 13, susilaikė 6. Įstatymo projektui Nr.IXP-858 po svarstymo pritarta.

Repliką – kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš pastarąsias dvi dienas, pastaruosius mūsų du posėdžius jaučiu, kad pagaliau tikrai supratau, kas yra tikroji socialdemokratijos esmė. Taip, kaip 1917 m. – tauta turi būti girta net sanatorijose, o kunigams reikia parodyti jų tikrąją vietą. Su tuo aš jus labai nuoširdžiai sveikinu.

PIRMININKAS. Repliką – Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš suprantu, kodėl konservatoriai taip gina. Kunigai nebuvo drausti niekada, tai įvesta tada, kai valdė konservatoriai, prieš dvejus metus. Aš noriu priminti, kad tai niekaip nesusiję su mūsų socialinio draudimo sistema, nes ateina kiekviena grupė ir ką nors įrašo.

Todėl visiškai suprantu, kodėl ponas A.Kubilius labai priešinasi tam – tai tam tikra rinkėjų kategorija, ir agitaciją, kuri buvo daroma rinkimų metų, mes girdėjome.

PIRMININKAS. Prašau. Kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš pono A.Syso paprašyčiau, kad jis atsiprašytų šioje Seimo salėje visos Bažnyčios. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašau.

K.KRIŠČIŪNAS. Aš irgi norėčiau pasakyti repliką. Kai svarstėme biudžetą, tai krikščioniškiems gimdymo namams lėšos – prašau, krikščioniškoms mokyklos lėšos – prašau, o dalyvauti formuojant biudžetą, Seime – ne. Tuomet atsisakykime biudžete visų tų dalykų, atsisakykime krikščioniškiems gimdymo namams, krikščioniškoms mokykloms, ir tada kunigų irgi neapmokestinsime. Ačiū.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8, 9, 13, 14, 15, 21, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-677(2*) (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS. Ačiū kolegai K.Kriščiūnui. Kolegos, laikomės darbotvarkės, nes mes šiandien labai atsiliekame nagrinėdami įstatymo projektus. Įstatymo projektas Nr.IXP-677, svarstymo tęsinys, – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8, 9, 13, 14, 15, 21, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Primenu, tai svarstymo tęsinys. Komiteto nuomonę girdėjome praėjusiame posėdyje. Liko balsuoti dėl kolegos A.Syso teikiamų pataisų šiam įstatymo projektui. Klausčiau, ar būtų 10 Seimo narių, remiančių kolegos A.Syso teikiamas pataisas? Prašau pakelti rankas. Taip, yra daugiau nei dešimt balsų, remiančių pataisas, todėl pradedame jas nagrinėti. Prašau pateikti šiam įstatymui teikiamą jūsų pirmąją pataisą, kolega Sysai. 1 straipsnio 1 daliai.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. 1 straipsniui yra pataisa, kuri susijusi su ką tik priimtu įstatymu. Siūlau įrašyti, kad pensijų draudimu būtų draudžiami advokatai, advokatų padėjėjai, notarai. Tačiau kyla problemų su įmokų surinkimu dėl to, kad dalis tikrose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose dirbančių žmonių nutraukia darbo sutartis ir pradeda mokėti tiktai komanditinį įnašą, ir dėl to “Sodra” praranda labai daug įmokų. Todėl siūlau 1 straipsniui būtent šias pataisas.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl šios siūlomos pataisos? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šią pataisą? Ačiū. Priimta. Kita pataisa 1 straipsnio 1 dalies 7 punktui. Prašau pateikti.

A.SYSAS. Pagal seną tvarką individualiems įmonių savininkams buvo priskirti ir advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, todėl aš siūlau palikti tik šitą individualių personalinių įmonių savininkų kategoriją, nes daugiau nėra jiems priskirtų. Siūlau išbraukti 2 dalį.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Ar bendru sutarimu galėtume priimti šią pataisą? Ačiū. Kolega G.Steponavičius siūlo balsuoti. Kadangi nėra vieningos nuomonės, prašau išreikšti savo nuomonę balsavimu dėl šios pataisos. Kas remiate šią pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas. Kolegos, prašau dar kartą įjungti balsavimą. Dar kartą formuluoju – kas remiate A.Syso pataisą, balsuojate už. Kolegos! Dar kartą formuluoju balsavimo klausimą. Kas remiate pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote. Prašyčiau salėje balsavimo metu rimties.

Už – 28, prieš – 5, susilaikė 7. Kolega, prašom sėstis į savo vietą. Balsavimo rezultatus aš ką tik paskelbiau. (Balsai salėje) Anie rezultatai nebuvo paskelbti, nes nebuvo balsavimo.

Repliką po balsavimo A.Kubilius. Mielai prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, paaiškinkite, kodėl prieš tai buvusį balsavimą jūs anuliavote?

PIRMININKAS. Aš neturiu jums ko aiškinti, nes balsavimas buvo pakartotas.

A.KUBILIUS. Kas jums suteikia teisę pakartoti balsavimą? Kokioms sąlygoms esant galima pakartoti balsavimą?

PIRMININKAS. Aš visiems dar kartą aiškinu – kol nėra paskelbti rezultatai, tol balsavimas nesibaigia. (Balsai salėje) O dėl kurio straipsnio jūs reikalaujate man pasiaiškinti? (Juokas salėje) Posėdžio pirmininkui yra suteikta teisė kartoti ar nekarto tą balsavimą, ir aš ja pasinaudojau, gerbiamasis kolega. Siūlau netrukdyti posėdžio. Kita pataisa.

Primenu, pataisai pritarta.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad ši pataisa sukėlė didžiausius ginčus svarstant prieš tai buvusį įstatymą. Dabar aš siūlau suvienodinti nuostatas, kurioms po svarstymo pritarta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, o būtent išbraukti iš straipsnio 13 punktą, kuris kalba apie tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkų ir tik vienuolyne dirbančių vienuolių draudimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl šios 1 straipsnio 1 dalies 13 punkto pataisos. Prašau. Dėl balsavimo motyvų A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprasčiausiai išgirsti asmeninę pono A.Syso informaciją apie tai, ar tai, kas dabar yra svarstoma, žino Ministras Pirmininkas, kuris vakar dalyvavo amžiną atilsį monsinjoro laidotuvėse ir pasakė labai įspūdingą kalbą.

PIRMININKAS. Prašom nenukrypti nuo svarstomo klausimo esmės. Kolega J.Olekas. Nuomonė už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų siūlyčiau pritarti teikiamai pataisai, nes mes jau pritarėme po svarstymo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kurias ką tik svarstėme, todėl būtų nelogiška, kad pakeitus aname įstatyme šiame liktų. Tai būtų loginis prieštaravimas, todėl siūlau pritarti.

O ponui A.Kubiliui noriu priminti, kad geriausiai galėtumėte paremti bažnyčią nuėjęs sekmadienį į mišias ir aukodamas mišių auką.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, esant nuomonių išsiskyrimui, prašyčiau balsavimu išreikšti apsisprendimą dėl šios pataisos. Kas remiate šią pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Vyksta balsavimas. Jis jau prasidėjęs.

Už – 26, prieš – 8, susilaikė 3. Pataisai pritarta.

Prieš kitą balsavimą, kolegos, pakartosime registraciją. Kita pataisa – 1 straipsnio 2 daliai. Prašau ją pateikti, kolega Sysai.

A.SYSAS. Dėkoju. Yra pritarta pasiūlymui išbraukti vieną dalį, ten keičiama tiktai punktų numeracija. Vietoj 10-14 įrašoma 10-13.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos. Nėra. Ar bendru sutarimu galėtume priimti šią pataisą? Ačiū. Priimta.

A.SYSAS. Siūlau papildyti vienu nauju straipsniu.

PIRMININKAS. Kita pataisa dėl 2 straipsnio 4 dalies.

A.SYSAS. Tai tokia pati techninė pataisa.

PIRMININKAS. Nesvarbu, kolega Sysai, palaukite sekundėlę. Kita pataisa 2 straipsnio 4 daliai.

A.SYSAS. Techninė pataisa – vietoj 10-14 reikia įrašyti 10-13.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar bendru sutarimu, nesant norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, galime priimti šią pataisą? Ačiū. Priimta.

Kita pataisa 58 straipsnio 8 daliai. Prašom pristatyti pataisą.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad tai visiškai nauja pataisa, jos nebuvo svarstymo ir pateikimo metu, ji atsirado dėl įstatyme esančios nuostatos: asmenims, kurie dirbo kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, kadangi jiems buvo prailgintas pensinis amžius, jie anksčiau negalėjo išeiti, įstatyme buvo numatyta penkerių metų kompensacija išmokant pusantro minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio kompensaciją kas mėnesį. Bet atsitiko taip, kad galiojant šio įstatymo nuostatai praeitais metais mes prailginome pensinį amžių, ir jau Seimo komitetas gauna laiškus iš žmonių, kurie penkerius metus gavo pusantro minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio pašalpas, nes įstatymas prailgino jų išėjimo į pensiją datą ir jiems iki pensijos dar lieka 6, 8, 12 mėnesių. Todėl siūlau išbraukti žodžius “už kiek mėnesių kompensaciją išmokėti priklauso” ir vietoj jų įrašyti, kad mokama, iki jiems sukaks senatvės pensijos amžius. Ne dėl jų kaltės taip įvyko, todėl logiška, kad žmogus, kuris penkerius metus jau buvo pensininkas, šešiems, aštuoniems ar dešimčiai mėnesių vargu ar gaus darbą. O jeigu jis gaus, tai galioja kitos nuostatos. Todėl siūlau pritarti šiai mano pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Melianas. Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, jeigu aš teisingai suprantu, ponas A.Sysas dabar siūlo taisyti tą straipsnį, kurio taisymo nebuvo pagrindiniame įstatymo projekte. Tokiu atveju, mano įsitikinimu, būtų visiškai pažeidžiamas Statutas. Jeigu ponas A.Sysas mano, kad tikrai tą reikia daryti, tokiu atveju reikia teikti visiškai naują įstatymą nuo pat pateikimo, svarstymo komitete ir t.t.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamajam A.Kubiliui norėčiau priminti Statuto 152 straipsnio 9 punktą ir naujoje Statuto redakcijoje taip yra siūloma, kad negalima straipsniuose pateikti kitų straipsnių pataisų. Dabartiniame Statute yra parašyta: “Pateikti papildomi įstatymo projekto straipsniai svarstomi ir priimami tokia pat tvarka kaip ir visos kitos pataisos ar papildymai dėl įstatymo projekto”. Todėl aš pasinaudojau šia teise. Ši įstatymo pataisa reikalinga žmonėms, kurie pakliuvo į keblią situaciją, ir mūsų, kaip įstatymų leidėjų, reikalas ne vilkinti problemų sprendimą, o jas spręsti.

PIRMININKAS. Gal leistumėte ponui A.Melianui išsakyti nuomonę prieš, gerbiamasis Kubiliau, ar norėtumėte replikuoti? (Balsas salėje, negirdėti) Prašau pasakyti savo argumentus, kodėl jūs taip manote.

A.KUBILIUS. Aš tikiu pono A.Syso gerais norais ir geromis intencijomis. Bet, mano įsitikinimu, taip elgtis įstatymų leidyboje negalima, nes įstatymo pradiniame projekte 58 straipsnis nebuvo keičiamas. Dabar galima siūlyti pataisas tam tekstui, kuris yra pateiktas ir kuris baigiasi 54 straipsnio taisymu. Kitu atveju įstatymų leidyboje bus visiška suirutė. Mano įsitikinimu, to daryti negalima. Pirmininke, jums spręsti, arba Etikos komisijai spręsti.

PIRMININKAS. Kas galėtų pasakyti komiteto nuomonę, ar buvo svarstyta komitete? Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš galiu pasakyti. Mes komitete svarstėme šias pataisas ir joms yra pritarta. Buvo keblumų dėl to, ar galima pateikti. Komitetas iš esmės pritaria. Buvo diskusija dėl statutinės galimybės. Statute tokia galimybė yra ir mes ja pasinaudojame. Viskas.

PIRMININKAS. Kolega A.Melianas. Nuomonė prieš.

A.MELIANAS. Aš norėčiau iš dalies pritarti pono A.Kubiliaus nuomonei ir apie tai pakalbėti. Noriu paprašyti pono A.Syso nebūti dvigubų standartų žmogumi. Aš noriu visiems priminti, kad anksčiau svarstant įstatymus būtent ponas A.Sysas blokuodavo įvairių įstatymų pataisas, jeigu ta pataisa per įstatymo pateikimą nebuvo aprašyta. Taigi, pone Sysai, vieną kartą pasirinkite poziciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegė B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad jūs pritartumėte šiai pataisai, nes šie žmonės šiuo momentu yra visiškai be jokio pragyvenimo šaltinio dėl to, kad kažkada Seimo nariai padarė klaidą kituose įstatymuose. Būkime jautresni. Jiems kiekvienas mėnuo labai brangus, nes jie palikti be jokio pragyvenimo šaltinio. Labai siūlyčiau dabar balsuoti ir pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Kolegos, klausčiau, ar bendru sutarimu galime padaryti šios pataisos priėmimo ir šio įstatymo svarstymo pertrauką iki tol, kol išsiaiškinsime, ar ši pataisa siejasi su anksčiau priimtomis? Ačiū. Daroma pertrauka. Kolegos, skelbiu pertrauką iki 12.30 val., kada prasidės biudžeto svarstymas. Atsiprašau kolegų, kurie atėjo pristatyti projektus, kurių nespėjome pradėti nagrinėti iki biudžeto projekto. Pertrauka iki 12.30 valandos.

Pertrauka

2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1070. Seimo rezoliucijos "Dėl 2002, 2003 ir 2004 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių" projektas Nr.IXP-1071. Akcizų įstatymo 5¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1072 (pateikimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, gerbiamoji ministre, tęsiame Lietuvos Respublikos Seimo posėdį. Dabar 10 kompleksinis klausimas. Tai 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Kartu su šiuo projektu – Seimo rezoliucijos “Dėl 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių” ir Akcizų įstatymo 5¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Pagal registraciją projektai Nr.IXP-1070, Nr.IXP-1071 ir Nr.IXP-1072. Pateikimo stadija. Į tribūną kviečiu finansų ministrę D.Grybauskaitę. Prašom. Ministrė siūlo ir gal mielieji kolegos sutiktų, kad būtų iš karto kalbama apie šiuos tris mano paminėtus projektus ir kad po to būtų atsakinėjama dėl visų trijų projektų vienu kartu. Sutinkame? Ačiū. Prašom, ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien teikiame jums 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kurį laikyčiau svarbiausiu Vyriausybės šimto dienų darbu ir rimčiausiu egzaminu mums visiems: Finansų ministerijai, Vyriausybei ir Seimui. Šis biudžeto rengimo, svarstymo ir priėmimo etapas parodys, kiek realiai sugebame vertinti padėtį, kaip mokame tramdyti partines ambicijas ir kiek esame pajėgūs mokytis iš praeities klaidų, tarp kurių būta ir labai skaudžių. Nėmaž neabejoju, kad svarstant projektą, kuris nulems šalies ekonominę ateitį bei valstybės galimybes kokybiškai vykdyti savo funkcijas, kils daug audringų diskusijų. Lygiai taip pat esu tikra, kad jis bus kritikuojamas ir kad labiausiai peikiami būsime už tai, kad per mažai pinigų numatome vienai ar kitai visuomenės gyvenimo sričiai. Be abejo, su kai kuriais priekaištais teks sutikti.

Taip, daugeliui sričių tikrai labai reikėtų gausesnio finansavimo, tikrai taip. Projektas, kurį teikiame, tikrai nėra mūsų svajonių biudžetas. Tačiau šis projektas yra finansiškai pagrįstas ir realus. O tai, mūsų įsitikinimu, yra didžiausias jo privalumas. 2002 metų šalies biudžetą grindėme ne tik gerais norais, ne tik optimizmu ar siekiu įsiteikti rinkėjams, mes įvertinome ūkio raidos tendencijas ir makroekonomines prognozes, kurios numato, kad metinio BVP augimas vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų būti tarp 4,5 ir 5%.

Atsižvelgėme į specialistų skaičiavimus, rodančius, jog samdomų darbuotojų skaičius turėtų didėti nuo 1 mln. 50 tūkst. šiemet iki 1 mln. ir 120 tūkst. 2004 metais. Įvertinom prognozę, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis gali padidėti nuo 1034 Lt šiemet iki 1148 Lt 2004 metais. Tačiau tuo pat metu turėjome įvertinti ir šių metų pirmojo pusmečio rodiklius bei faktinę pajamų dinamiką, kuri, deja, rodo, kad šių metų nacionalinio biudžeto pajamos gali būti 2,4% mažesnės, negu planuota, o į valstybės biudžetą gali būti nesurinkta apie 150 mln. Lt jau šiemet.

Teko atsižvelgti ir į tai, kad šalį slegia per dešimtmetį susikaupę valstybės skoliniai įsipareigojimai, už kuriuos vien skolos aptarnavimo išlaidų kasmet sumokame per 1 mlrd. litų. Be abejo, privalėjome įvertinti ir paveldėtų valstybės įsipareigojimų palikimą bei Vakarų rinkų smukimo tendencijas, kurios gali koreguoti Lietuvos eksporto ir BVP augimo tempus jau kitais metais. Negalime ignoruoti ir įvykių pasaulyje, kurie anksčiau ar vėliau, tačiau neišvengiamai padarys poveikį mūsų šalies ekonomikai. Jau dabar yra akivaizdžių faktų, kad kai kurios verslo šakos, visų pirma turizmas, aviacijos bendrovės tą poveikį jau patyrė.

Tarp veiksnių, kurie lėmė būtent tokius teikiamo biudžeto rodiklius, yra ir šalies susitarimai su tarptautinėmis organizacijomis. Pagal juos mes esam įsipareigoję vykdyti griežtą finansų politiką ir labai nedidinti fiskalinio deficito. Jeigu branginame nelengvai pelnytą stabilios ir prognozuojamos valstybės reputaciją, tokių įsipareigojimų laikytis privalome. Todėl, įvertinę ekonomikos raidos prognozes, numatomus mokesčių sistemos pakeitimus bei faktinę šių metų pajamų dinamiką, teikiame Seimui tvirtinti 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Jame numatoma: 8 mlrd. 725 mln. 637 tūkst. Lt pajamų, 9 mlrd. 857 mln. ir 637 tūkst. Lt asignavimų ir 62 mln. 66 tūkst. Lt apyvartos lėšų. Asignavimai viršytų pajamas 1 mlrd. 132 Lt, tokie rodikliai leistų neperžengti užsibrėžtos 1,5% fiskalinio deficito ribos. O tai savo ruožtu užtikrintų griežtos fiskalinės politikos tęstinumą.

Teikdami savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, prašome patvirtinti 1 mlrd. 934 mln. 735 tūkst. Lt specialiųjų tikslinių valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams bei 18 mln. 238 tūkst. Lt valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad šį kartą tiekiamas biudžeto projektas nėra vien numatoma aritmetinė gautų pajamų suma ar buhalterinis planuojamų įplaukų ir išlaidų balansas. Tai iš esmės novatoriškas biudžetas, turintis išskirtinių bruožų, palyginti su ankstesniais biudžetais.

Ir keletą svarbiausių ypatumų norėčiau paminėti. Pirma. Šiuo biudžetu, kurį šiandien pateikiame, tęsiame esmines biudžeto reformas, laikydamiesi nuostatos, kad tik konsolidavę visas valstybės lėšas galėsime užtikrinti valstybės biudžeto skaidrumą ir racionalesnį pinigų valdymą. Į kitų metų biudžetą pirmą kartą įtraukiame visas buvusias Kelių fondo lėšas bei visas valstybės biudžetinių įstaigų pajamas, gautas už jų teikiamas paslaugas. Neabejojame, kad tai bus labai svarbus žingsnis į efektyvų lėšų valdymą 2002 metais ir tolesnėje ateityje.

Antras bruožas. Iš esmės tai yra pirmasis biudžetas, kuriame mokesčių sistema derinama su Europos Sąjungos nuostatomis. Deja, šis derinimas reikalauja kai kurių mokesčių tarifų padidinimo. Suprantama, tokia procedūra nėra maloni nė vienai vyriausybei ar seimui, ji reikalauja tvirtos politinės valios. Tačiau jeigu tikrai esmę pasiryžę tapti Europos Sąjungos dalimi, tokios valios turėti privalome, nes atidėlioti šios būtinybės pasuktiniesiems pasirengimo narystei metams negalime.

Trečia savybė. Turime pagrįstų vilčių, kad būtent šiandien teikiamas biudžetas gali pradėti spręsti įsisenėjusias savivaldybių problemas. Jame numatoma jau nuo kitų metų pradėti ir per 3 metus kompensuoti 1997–2000 metais negautas savivaldybių pajamas. 2002 metų biudžeto projekte savivaldybių negautų pajamų kompensavimui numatome skirti 64,6 mln. litų. Finansų ministerija kontroliuotų, kad šios lėšos būtų naudojamos kreditorinių įsiskolinimų mažinimui, o tai pagerintų ne tik savivaldybių, bet ir ūkio subjektų, su kuriais neatsiskaitoma už suteiktas paslaugas ir prekes, padėtį.

Ketvirtas bruožas. Jeigu Seimas pritars projektui, kitų metų biudžetas garantuotų galimybę laikytis šalies integracinių nuostatų tęstinumo. Krašto apsaugos sistemai plėtoti iš visų šaltinių numatoma skirti per 1 mlrd. Lt, arba 83 mln. Lt daugiau nei šiemet. Tokia lėšų suma sudaro 2% bendrojo produkto ir yra prielaida užtikrinti sėkmingą šalies integravimąsi į NATO. O tam, kad sėkmingai vyktų eurointegraciniai procesai ir kad šalies ūkis būtų pajėgus priimti ir panaudoti Europos Sąjungos Lietuvai skiriamą finansinę paramą SAPARD, PHARE ir ISPA programų kofinansavimui, 2002 m. biudžete numatėme skirti beveik 300 mln. litų.

Penktas bruožas. Mes tikimės, kad Seimui pristatomas biudžetas gali pradėti išspręsti dalį švietimo sistemos problemų. Švietimo reikmėms numatoma skirti 1 mlrd. 54 mln. Lt, arba 48 mln. Lt daugiau negu šiemet. Mokslui ir studijoms – 612 mln. litų, tai yra šių metų lygis. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šis biudžetas sudarytų galimybę realiai įgyvendinti moksleivio krepšelio idėją. Biudžeto projekte pirmą kartą numatomas bendrojo lavinimo finansavimas pagal naują moksleivio krepšelio skaičiavimo metodiką, o moksleivinio krepšeliui numatoma skirti 64 mln. Lt daugiau, negu toms pačioms reikmėms buvo skirta šiais metais. Iš viso moksleivių krepšeliui su visais asignavimais bus skirta 1 mlrd. 47 mln. litų.

Šeštas bruožas. Norėčiau pasidžiaugti, kad rengiant šiandien teikiamą projektą mums pavyko rasti būdą, kaip spręsti susikaupusias “Sodros” problemas. Esame numatę galimybę 2002 metų valstybės biudžete valstybės skolintomis lėšomis grąžinti per 115 mln. “Sodros” paimtų paskolų. Jeigu tokiai nuostatai būtų pritarta, fondas galėtų likviduoti savo įsiskolinimus per 3 metus.

Suprantama, mes nesitikime ir nežadame, kad per 1 metus mums pasiseks išspręsti visus sunkumus, todėl norėčiau atvirai įvardinti keletą problemų, kurių kitų metų biudžetas dar nebus pajėgus išspręsti.

Pirma. Didžiausią problemą matome dėl to, kad kitais metais dar neturime galimybių numatyti tokio svarbiausių visuomenės gyvenimo sričių finansavimo, kokio jos yra vertos. Pavyzdžiui, lėšų sveikatos apsaugai esame priversti skirti mažiau negu šiemet. Tačiau mes turime pagrindo tikėtis, kad vykdoma reforma sveikatos srityje ir racionalesnis skiriamų lėšų naudojimas nesutrukdys sveikatos sistemos funkcionavimui.

Antra problema. Aktualia ir galutinai neišspręsta problema mes pripažįstame vis dar nepakankamą aukštojo mokslo bei švietimo finansavimą. Daugiau reikėtų skirti socialinėms reikmėms, viešosios tvarkos palaikymo, visuomenės apsaugos poreikiams.

Trečia. Mes buvome priversti numatyti biudžetinių įstaigų išlaidų mažinimą, tačiau, kita vertus, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mums vis dėlto pavyko išvengti drastiško biudžetinių įstaigų lėšų apkarpymo. Palyginti su pirmaisiais metais, biudžetinių įstaigų išlaidas vidutiniškai numatome sumažinti apie 6%, o ne beveik 14%, kaip buvo siūloma ankstesnės Vyriausybės gegužės mėnesį. Beje, kalbant apie įstaigų išlaidų mažinimą, būtina pabrėžti, kad įvertinus lėšų konsolidavimą, papildomų lėšų skyrimą atitinkamoms programoms ir investiciniams projektams vykdyti, daugelio sričių finansavimas valstybės biudžete ne tik ne mažės, o net padidės, išskyrus sveikatos priežiūrą, žemės ūkį ir aplinkosaugą.

Dabar norėčiau gerbiamiesiems Seimo nariams detaliau pateikti numatomas pajamas ir išlaidas. Pajamos. Nacionalinio biudžeto pajamų 2002 metais prognozuojama gauti 10 mlrd. 188 mln. litų. Tai 942 mln. Lt, arba 10,2%, daugiau, nei tikimasi surinkti šiais metais. Toks didelis pajamų augimas aiškinamas tuo, kad 2002 m. į valstybės biudžetą yra įtrauktos buvusio Kelių fondo pajamos, taip pat visų biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas. Palyginamosiomis sąlygomis realus nacionalinio biudžeto pajamų augimas sudarytų 3,1%. Noriu atkreipti dėmesį, kad, kaip matote, skirtumas tarp bendrojo produkto augimo ir pajamų surinkimo į biudžetą, deja, skiriasi beveik 2,5%. Kaip ir 2001 m. pagrindiniai nacionalinio biudžeto pajamų šaltiniai buvo netiesioginiai mokesčiai, PVM bei akcizai ir tiesioginis fizinių asmenų pajamų mokestis. PVM sudarytų 37% viso nacionalinio biudžeto pajamų, fizinių asmenų pajamų mokestis per 25%, akcizai per 15%. Prognozuojama, jog 2002 m. bus surinkta 3 mlrd. 768,1 mln. litų PVM. Prognozė grindžiama prielaida, kad galutinio vartojimo išlaidos 2002 m. augs 5,2%. Numatoma, kad nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigalios nauja šio mokesčio įstatymo redakcija, kuria atsisakoma dabar taikomų šio mokesčio kai kurių lengvatų, kurios prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms. Prognozuojama, kad 2001 m. akcizų bus surinkta pagal planą, o pagal prognozę 2002 m. akcizo pajamos sieks 1 mlrd. 562 mln. litų. Fizinių asmenų pajamų mokesčio prognozuojama gauti 2 mlrd. 556,9 mln. litų. Tai numatyta vadovaujantis prognoze, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis kitais metais augs apie 4%. Numatyta padidinti neapmokestinamų pajamų dydį iki 250 litų.

Asignavimai. 2002 m. valstybės biudžeto asignavimų planuojama 9 mlrd. 857,6 mln. litų. Tai būtų 2,5 mlrd. litų daugiau, negu planuojama išleisti šiemet. Deja, turime pripažinti, kad esame atsidūrę tokioje padėtyje, kai didžiausia numatomų asignavimų suma tenka ne investicijoms ir ne svarbiausių valstybės veiklos sričių plėtrai, o valstybės skolos aptarnavimui. Skolos aptarnavimui kitais metais išleisime 1 mlrd. 143 mln. litų. Tai yra beveik tiek pat, kiek galėtume skirti švietimui. Šiai sričiai 2002 m. numatoma skirti 1 mlrd. 54 mln. litų, arba 48 mln. litų daugiau nei šiemet. Palyginti su šiais metais, turėtų didėti ir išlaidos krašto apsaugai. Numatomas jų augimas iš biudžeto yra 127 mln. lito. Išlaidos socialinei apsaugai, globai, rūpybai padidės beveik 14 mln. litų, sveikatingumui, rekreacijai ir kultūrai numatoma skirti beveik 17 mln. litų daugiau, viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos finansavimą numatome padidinti 21 mln. litų. Kadangi Vyriausybės programoje numatyta siekti, kad žemės ūkiui būtų skiriama ne mažiau kaip 10% nacionalinio biudžeto, parengtame biudžeto projekte žemės ūkiui numatoma iš valstybės biudžeto skirti 612 mln. litų. Įvertinus numatomą finansavimą iš įvairių šaltinių, turiu galvoje ir europinių, bendri asignavimai siektų 1 mlrd. 205 mln. litų.Transporto ir ryšių sistemai plėtoti numatoma 773 mln. litų, keliams tiesti, taisyti ir prižiūrėti – 660 mln. litų. Planuoti tokius asignavimus mums leidžia ūkio raidos prognozės, su Tarptautiniu valiutos fondu suderintas 1 mlrd. ir 132 mln. litų valstybės finansinio deficito apimtis ir pirmiausia numatomos pajamos.

Savivaldybių finansiniai rodikliai. Pateikdama savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių projektą noriu atkreipti Seimo dėmesį į tai, kad jis taip pat pagrįstas keliomis naujovėmis. Rengdami šį projektą, mes vadovavomės Savivaldybių biudžetų pajamų metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, kuris pateiktas Seimui, ir naujuoju Vietos savivaldos įstatymu. Pastarasis įstatymas apibrėžia valstybines funkcijas, kurių vykdymas perduodamas savivaldybėms. Pagal naują Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą moksleivio krepšelio ir sutartinio moksleivio apskaičiavimo metodiką numatoma finansuoti ir savivaldybėms priskirtą ribotai savarankišką funkciją – vaikų, jaunimo ir suaugusių bendrojo lavinimo organizavimą. Kaip jau minėta, pagal naują metodiką sudarytas moksleivio krepšelis bus 64 mln. litų gausesnis, negu tiems patiems tikslams buvo skirta šiemet. Asignavimai šios ir kitų valstybės deleguotų funkcijų valdymui bus skiriami iš valstybės biudžeto ir pervedami savivaldybėms kaip specialioji dotacija, o jos dydis kitais metais viršys 1,8 mlrd. litų. Kadangi numatoma bendra dotacija ir kompensacijos suma savivaldybėms 2002 m. siekia 2 mlrd. litų ir yra 1,7 mlrd. litų didesnė nei šiemet, norėčiau trumpai paaiškinti, kaip susidaro tas iš pirmo žvilgsnio rekordinis dotacijų augimas. Iki šiol visos surenkamos fizinių asmenų pajamų mokesčio įplaukos buvo įskaitomos į savivaldybių biudžetus. Todėl tokių dotacijų, kokios numatomos 2002 m., nereikėjo. Nuo kitų metų didesnė fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis (per 50%) bus įskaitoma į valstybės biudžetą valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti – būtinas lėšas savivaldybė gaus dotacijų pavidalu. Todėl natūralu, kad dotacijų poreikis išauga. Realus savivaldybių biudžeto išlaidų apimčių padidėjimas sieks tik 206 mln. litų.

Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į valstybės investicijų programą. 2002 m. valstybės biudžeto projekte valstybės kapitalo investicijoms numatoma skirti 627,5 mln. litų. Be to, 2002 m. investicijų programos projektams numatoma skirti 200 mln. Privatizavimo fondo lėšų bei 329 mln. litų valstybės vardu ir su valstybės garantija gaunamų paskolų lėšų. Valstybės investicijų bendra suma sudaro 1 mlrd. 156 mln. litų. Tai yra 2,3% bendrojo produkto. Noriu atkreipti dėmesį, kad paraiškų investiciniams projektams mes gavome už 6 mlrd. litų. Tai sudaro būtent tą problemą, kai dauguma pareiškėjų yra nepatenkinti, kad jų poreikiai negali būti finansuojami. Būtent dėl to beveik 6 kartus poreikiai viršija šalies galimybes. Mes suprantame, kad pristatytas valstybės investicijų projektas yra tik pirminis projektas ir kad jį Vyriausybė pasirengusi tobulinti ir reaguoti į Seimo narių pasiūlymus. Neabejoju, kad mes tokių pasiūlymų sulauksime.

Gerbiamasis Seime, rengdama Biudžeto įstatymo projektą, kurį teikiame jums svarstyti, Vyriausybė siekia rasti būdų pradėti spręsti per daugelį metų susikaupusias problemas. Tai labai nelengvas uždavinys, todėl laukiame pastabų ir konstruktyvios kritikos, kuri padėtų mums kartu patobulinti projektą ir turėti tokį biudžetą, kuris būtų ne tik sėkmingai patvirtintas, bet taip pat sėkmingai vykdomas.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Mielieji kolegos, mes turėtume susitarti dėl darbo tvarkos. Biudžetą lydintiems įstatymams, kitiems dviem biudžetams iš viso skiriama lygiai valanda. Jeigu kitiems dviem ministrams ir pateikimui, ir atsakymams į klausimus skirtume 30 arba 25 minutes, tai vis tiek mes gerbiamąją ministrę D.Grybauskaitę galime klausinėti ne ilgiau kaip 15 minučių. (Balsai salėje) Ne ilgiau. Juo labiau kad Statutas nenumato klausinėjimo. Aš labai atsiprašau, nenumato apskritai. Taigi 15 minučių ir mes turime tilpti į tą laiką, kuris yra numatytas. Klausinėjimas proporcingai frakcijoms ir pirmasis klausia opozicijos lyderis R.Paksas. Prašom. (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau. Prašom. Kolega Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tuomet turbūt būtų beprasmis biudžeto pateikimas. Pagal Statutą, be abejo, mes galime skirti 15 minučių, tie klausimai bus užduodami, be abejo, ir susitikus. Manau, tai yra pagrindinis dokumentas ir būtų tikslinga gerbiamajai finansų ministrei užduoti daugiau klausimų ir skirti tam daugiau laiko, nes iš tiesų visi turi klausimų ir norėtų atsakymų. O kiti ministrai, manau, negalės taip atsakyt, kaip gerbiamoji finansų ministrė. Todėl siūlyčiau tą laiką pratęsti ir klausimus užduoti būtent finansų ministrei.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau taip. Be jokių kalbų klausimas yra ypatingas, visi nori paklausti, visi nori pasireikšti, ir tai yra natūralu. Bet laikas yra ribotas, nes kai ateis laikas, tai tuojau žinomos rezoliucijos autoriai jums paaiškins, kad atėjo laikas. Kad mums nebūtų keblumų kitais atvejais, aš siūlau sumažinti laiką kitiems ministrams, o finansų ministrei skirti šiek tiek daugiau laiko. Sutinkate? Ministrė dar šiek tiek pakalbės, bet labai trumpai, ir tada 15–20 minučių, bet vis tiek ne ilgiau.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš tikrai stengsiuosi labai trumpai, nes yra 10b klausimas, t.y. rezoliucija dėl 2002–2004 m. bendrų rodiklių. Tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad ši rezoliucija numato tik labai prognozuojamus rodiklius ir mėginame daryti vadinamąjį programinį biudžetą, bet jie bus koreguojami atsižvelgiant į kiekvienais metais patikslintas makroekonomines prognozes. Toks būtų labai trumpas komentaras dėl 10b klausimo.

Ir dėl 10c, dėl Akcizų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo tvarkos. Norėčiau pasakyti, kad čia neteikiami pasiūlymai, kad tas Akcizų įstatymas, kuris šiuo metu diskutuojamas Seime, pradėtų galioti ne nuo liepos 1 d., bet nuo, tiksliau, akcizai benzinui, dyzeliniam žibalui, suskystintoms dujoms, mazutui ir taip toliau pradėtų galioti nuo sausio 1 d. Ir atviru tekstu sakau, kodėl – grynai fiskalinis tikslas, yra problemų surenkant biudžetą, tai mes sakom atvirai, todėl prašome, kad tai būtų numatyta nuo sausio 1 d., kaip ir anksčiau buvo galvota. Yra vienas naujas niuansas, kuris čia atsirado, iš karto taip pat noriu prisipažinti, atsakyti į galimus klausimus, tai dėl siūlymo pakelti akcizą 5% šokoladui ir kavai. Tai sudarytų maždaug 90 centų už kilogramą šokoladui, kavai – 1,3 Lt, bet jūsų teisė, ar tai daryti, ar ne. Mes taip pat sakome, kad tai yra fiskalinė funkcija. Šie akcizai galiotų tik iki liepos 1 d., kuomet galioja dabartinis Akcizų įstatymas. Nuo liepos 1 d. dėl šokolado ir visi kitų, kurie neįeina į pagrindinį europinį įstatymą, turėtų arba nustoti galioti, arba turėtų būti priimti specialieji mokesčiai. Čia taip pat bus Seimo prerogatyva apsispręsti. Šis teikimas galios iki liepos 1 d. Tai tiek labai trumpai.

Aš pasirengusi geriau atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar dėl vedimo tvarkos A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jeigu mes darome parodiją iš pristatymo biudžeto, kuris yra vienas iš svarbiausių mūsų darbų, aš siūlau tada taip padaryti: nereikia užduoti jokių klausimų, tegul susirenka dvi valdančiosios frakcijos ir priima biudžetą. Tada mes visiškai nedalyvaujame šiame procese, nes iš Seimo yra daroma parodija. Tai yra vienas iš svarbiausių klausimų. Aš galiu pasakyti daugybę pavyzdžių, kai mes priimame niekam visiškai nereikalingus įstatymus, o biudžetui mes skiriame 15 minučių. Anekdotas. Atsiprašau.

D.Grybauskaitė. Aš sutinku, daug ilgiau…

PIRMININKAS. Minutėlę, ministre.

D.Grybauskaitė. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Statutas yra Statutas. Biudžetui skiriamos kelios savaitės. Prašome komitetuose, frakcijose iki numirimo nagrinėti. Yra didžiulės galimybės pasikviesti ir ministrę, ir visus kitus ir dirbti be galo, ir be krašto. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, dar kartą pabrėžiu, mes klausinėjame ministrę iki 13 val. ir 10 min. arba dar šiek tiek daugėliau, kad liktų laiko dar kitiems dviem ministrams, nes pusę dviejų mes turime imtis jūsų mylimos rezoliucijos. Jeigu mes jos nesiimame, atidedame antradieniui, prašom, ministrę galime ilgėliau klausinėti. Čia alternatyva tiktai tokia. (Balsai salėje) Taigi pirmasis klausia opozicijos lyderis R.Paksas. Šiuo atveju tik vienas klausimas. Ruošiasi A.Kubilius.

R.PAKSAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Jeigu aš teisingai supratau, klausimai iki 13 val. 10 min., po to visas Seimas eina numirt. Jeigu aš jūsų pasiūlymą teisingai supratau. Gerbiamoji ministre, klausimas yra labai labai paprastas. Mes esame, Lietuva priėmė įstatymus dėl žemės ūkio finansavimo, dėl sveikatos finansavimo, dėl mokslo ir studijų ilgalaikio finansavimo, aš nenoriu sakyti, ar tai yra geri įstatymai, ar prasti įstatymai, bet jie yra įstatymai. Žiūrint labai greitai į skaičius, jūsų pateiktus nacionaliniame biudžete, tie skaičiai lyg ir neatitinka ilgalaikio finansavimo, susieto su bendruoju vidaus produktu. Gerbiamoji ministre, ar reikia Vyriausybei laikyti įstatymų, ar ne?

D.Grybauskaitė. Ačiū už klausimą. Tikrai norėčiau pasidžiaugti, kad nors viena Lietuvos Vyriausybė būtų galėjusi laikytis Žemės ilgalaikio finansavimo įstatymo, kuris buvo priimtas 1990 viduryje, ir sveikatos. Nė viena Vyriausybė ir nė vienas Seimas nesilaikė tų įstatymų, nes viskas remiasi realiomis finansinėmis šalies galimybėmis. Lietuva gali skolintis, gyventi savo ateities sąskaita ir dalinti pinigus. Lygiai tas pat vyksta ir dabar. Taip, mes privalome laikytis, bet jūs puikiai žinote, kad nė viena valstybė neformuoja savo biudžeto pagal procentus nuo BVP ir tokius įstatymus. Todėl jūsų reikalas siūlyti. Jeigu jūs norite vykdyti šiuos įstatymus, kurių nė viena Vyriausybė ir nė vienas Seimas niekada nevykdė, nė vienais metais, išskyrus vienerius metus, pernai – aukštojo mokslo, o nė žemės, nė sveikatos – niekada, prašom, mes galime skolintis kiek norim, galime pravalgyti savo šalį ir savo ateitį. Bet šiandien mes to daryti negalime. Būtent į tai atkreipė mano dėmesį vakar gerbiamasis Prezidentas, kad tokie įstatymai yra neracionalūs, jų įvykdyti neįmanoma ir jie turi būti arba koreguojami, arba atšaukiami.

R.PAKSAS. Aš labai atsiprašau posėdžio pirmininke, aš tikrai…

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas baigtas. A.Kubilius. Ruošiasi V.Popovas. Ginčijimuisi bus visas mėnuo.

A.KUBILIUS. Gerbiamoji ministre, iš tikrųjų matydamas jūsų sunkų ir svarbų darbą, aš beveik labiau norėčiau klausimus užduoti Ministrui Pirmininkui, nes man iki galo taip ir neaišku, kiek šis projektas atitinka socialdemokratų ideologiją ir socialdemokratų programos nuostatas. Mano dalis klausimo būtų tokia: ar buvo nutarta dėl strateginių prioritetų, rengiant šį biudžetą? Jeigu taip, tai kokie tie strateginiai prioritetai, nes žiūrint į skaičius atrodo, kad strateginiai prioritetai yra tokie: sumažinti finansavimą žemės ūkiui (aš noriu pasakyti, kad iš nacionalinio biudžeto skaičių matyti, jog mažėja keliais milijonais), sumažinti sveikatos apsaugai 100 mln. Privalomojo sveikatos fondo draudimo lėšas. Autobusiukai ir kompiuteriai mokykloms taip pat išnaikinami, bet užtat keliolika milijonų padidinama Seimui ir berods Vyriausybės kanceliarijai taip pat padidinama. Ar tai yra socialdemokratų ideologinė programa? Aš teisingai suprantu?

D.Grybauskaitė. Ačiū už klausimą. Seimas, deja, apsisprendė, kaip žinote, pats dėl savo finansavimo. To nenorėčiau komentuoti. Čia yra tas pat, kas su procentais nuo BVP… įstatymais. Dėl prioritetų. Iš tiesų mes juos diskutavome, bet puikiai suprantate, kad prioritetų yra daug. Visos sritys kovoja, kad būtų prioritetinės ir šalis tikrai norėtų jas turėti visas prioritetais, bet finansinės galimybės praktiškai mums leidžia įvykdyti tiktai vieną tikslą – neapmokestinamo minimumo didinimą kitais metais. Kitų lėšų kitoms socialinėms reikmėms dar kitąmet mes neradome galimybių.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Popovas. Ruošiasi J.Čiulevičius.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji ministre, mano klausimas taip pat būtų iš valstybės valdymo srities.

PIRMININKAS. Pagal svorį.

V.POPOVAS. Kai kurioms ministerijoms nepaprastai padidinamos valdymo išlaidos. Sakykime, Krašto apsaugos ministerijai, kuri ir taip neturi kur pinigų dėti, dar daugiau kaip dviem milijonais didinamos valdymo išlaidos. Jūsų vadovaujamai ministerijai taip pat didinamos, Ūkio ministerijai taip pat didinamos, nors ūkio veikla turbūt turėtų mažėti, kadangi privatizavimas vyksta toliau. Tai gal galėtumėte pakomentuoti, kodėl taip yra ?

D.Grybauskaitė. Norėčiau paaiškinti konkrečiai. Tai yra tos ministerijos, kurios šį pusmetį ir kitais metais vykdo eurointegracinius procesus ir bus atsakingos už derybas energetikoje. Finansų ministerija atsakinga už finansų kontrolę, mokesčius ir pasiruošimo struktūriniams fondams. Mes nuo rugsėjo mėnesio gavome funkciją koordinuoti visą ateinančia pagalbą, tai yra nauja funkcija. Tam yra kuriamas naujas departamentas, finansų kontrolės. Tai yra reikalavimai iš Europos Sąjungos visoms šioms papildomoms funkcijoms finansuoti, viskas yra pagrįsta. Plius, na, tiek to… Čia iš esmės susiję su eurointegraciniais procesais. Dėl ūkio lygiai taip pat… (Balsai salėje) Ne, ne, ne, bet jie derasi energetikos sektoriuje, jų energetikos skyrius. Taip pat Žemės ūkio ministerija, jie derasi žemės ūkio skyriuje, tai užtruks metus kitus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Čiulevičius. Ruošiasi K.Glaveckas.

J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji ministre, vizualiai įvertinus žemės ūkio magišką biudžetą – 1mlrd. 200 mln. Lt, arba 10,6%, reikėtų Vyriausybei žemai nusilenkti, bet kai pažiūri funkcinę lėšų paskirtį, vaizdas yra visiškai kitoks. Sakysime, kuo čia yra dėtos apskričių viršininkų administracijos, kuo čia yra dėta užsienio, tiksliau, Europos Sąjungos parama, ir kitos tik menamai susijusios su žemės ūkiu sritys, dėl ko rodomas toks biudžetas. Tai yra mulkinimas. Jus paskaičiavus iš esmės, kiek yra skirta žemės ūkiui, t.y. pirminei gamybai, t.y. investicijoms ir paramai, pajamoms palaikyti, išeina apie 150–170 mln. Sakykite, kam šito reikia? Ačiū.

D.Grybauskaitė. Pirmiausia jūs puikiai žinote, kad mes kalbame apie atskiro sektoriaus finansavimą, tai reiškia, kad visi finansavimo šaltiniai yra išvardinti ir yra rodoma bendra suma. Toliau apie pasiskirstymą. Tai bus pirminei ar kitai, labai priklauso nuo žemės ūkio programų ar strategijų ir nuo Vyriausybės politikos. Taip pat dalį katilo gali paskirstyti pati ministerija savo viduje, tai bus apie 260 mln – specialioji kaimo rėmimo programa, ar tai bus pirminei, ar tai bus kitai…

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Glaveckas. Ruošiasi K.Prunskienė. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamoji ministre, tiek Seimas, tiek ir Vyriausybė yra pridarę begales klaidų formuojant ir vykdant biudžetus. Seimo klaidas jūs jau minėjote. Jos yra akivaizdžios. Tai procentinis dalijimas, galų gale neįvykdomi, neįgyvendinami socialiniai įsipareigojimai, kuriems nėra iš kur gauti išteklių, tačiau ir Vyriausybė bei Finansų ministerija taip pat darė klaidų. Mano supratimu, tai visų pirma efektyvumo ir atsakomybės principas, nes nepaisant to, kad biudžetas sudaromas programų pagrindu, daugelis programų yra ne kas kita, kaip legalaus mokesčių mokėtojų pinigų išleidimo programos. Kitaip tariant, ką, jūsų nuomone, dabar Finansų ministerija, Vyriausybė pakeitė, kad programose, įrašytose į šį biudžetą, būtų iš tikro aiškūs tikslai, efektyvumas ir labai aiškiai būtų įvardyti asmenys, atsakingi už jų įvykdymą? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Pirmiausia už kiekvieną programą atsakinga ministerija pagal savo atsakomybės sritį, ir pagal valstybės tarnybos pasiskirstymo funkcijas atsako tos žinybos vadovas. Kokios nors asmeninės atsakomybės už vieną ar kitą projektą nepraktikuoja net tarptautinė praktika. Mes galėtume įpareigoti už parašą atsakyti vieną ar kitą pareigūną, bet jūs puikiai žinote, kad tada sustotų visas valstybės valdymas. Pavyzdžiui, kad ir finansų ministras, kuris per dieną pasirašo labai daug finansinių dokumentų, jeigu jis būtų absoliučiai vienareikšmiškai atsakingas už savo parašą, patikėkite, aš pusės tų dokumentų nepasirašyčiau.

K.GLAVECKAS. Gal ir gerai būtų.

PIRMININKAS. Klausia K.Prunskienė. Ruošiasi K.Bobelis.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamoji ministre, kai dėl metodikos pokyčių pagal atskiras savivaldybes biudžetas turėtų padidėti, pavyzdžiui, Šilutės eilutėje beveik 19%, arba 9,5 milijono, o kai kuriose kitose savivaldybėse, sakykime, Visagine net 35% (apie 5 mln.), tai tokia metodika, švelniai tariant, kelia labai rimtų abejonių. Taip, ši metodika buvo priimta dar iki dabartinės Vyriausybės suformavimo. Šiame biudžete aiškiai švelninama padėtis, tačiau vis dėlto net ir 3%, kurie nekompensuojami, arba ketinimas kompensuoti 70% leidžiant priaugti ten, kur priauga visa apimtis, aš nekalbu apie naujas, mažas savivaldybes, kelia labai didelį susirūpinimą. Savivaldybių funkcijoms atlikti biudžeto mažėjimas nuo pasiekto lygio yra be galo rizikingas dalykas. Manau, bus siūlymų…

PIRMININKAS. Laikas.

K.D.PRUNSKIENĖ. … ne mažinti, o tik diferencijuoti didinimą, nes didėjimas yra 105 mln., o mažėjimas – 41, vadinasi, galima tą didėjimo sumą kaip skirtumą išdalyti sumažinant patį didėjimą ir bent jau niekam nemažinant. Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju. Mes sutinkame, kad iš tikrųjų visų problemų nesprendžiame, ir mes tikrai mėginame sušvelninti metodikos disproporcijas, kurias gavome kaip paveldą. Moksleivių krepšelis šiek tiek keičia skaičiavimo metodiką, šiek tiek smulkesnėms savivaldybėms, kuriose yra mažesnių mokyklų, gali netgi kilti problemų, ir mes manome, kad tai bus apie 18–19 savivaldybių. Mes esame numatę galimybę mėginti lyginti jiems negautas pajamas, galbūt per skolinimosi procesą bei skolų mokėjimo atidėjimą ir t.t., mes šitą mėginsime daryti. Visi kiti siūlymai, jeigu jie yra racionalūs, tikrai tinka, ir juos galime inkorporuoti į šiandieninį biudžetą. Mes tikrai pasirengę diskutuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Bobelis. Ruošiasi A.Matulevičius.

K.BOBELIS. Gerbiamoji ministre, tik prieš porą valandų galėjome susipažinti su pateiktu biudžetu, todėl detaliai negalime paklausti kai kurių klausimų. Aš permečiau trumpai sveikatos reformos programą ir asignavimus, kurie skirti tai programai vykdyti. Esu labai nustebęs, kad, pavyzdžiui, svarbiausioms sveikatos priežiūros sritims yra beveik visiškai neskirta pinigų, ir jos net neminimos. Pavyzdžiui, pats svarbiausias dalykas – medicinos prevencija ir kaip ta prevencija turėtų būti vykdoma, kitaip tariant, medicinos profilaktika. Čia absoliučiai nieko nėra paminėta, tik abstrakčiais žodžiais parašyta, kas bus daroma, kaip bus vykdoma, o tokie terminai, kaip čia paminėti, yra abstraktūs bendri terminai, neduodantys jokio vaizdo, kaip bus vykdoma sveikatos reforma. Svarbiausia yra tai, kad profilaktinė, reabilitacinė medicina, kuri yra totaliai apleista, būtų atitinkamai finansuojama. Dėl laiko stokos aš negaliu visiškai išreikšti savo minčių. Aš norėčiau pakalbėti kitais sveikatos klausimais, bet negaliu. Taip pat noriu trumpai pabrėžti, kad aš niekur nerandu…

PIRMININKAS. Laikas, daktare.

K.BOBELIS. … detalaus Užsienio reikalų ministerijos finansavimo.

PIRMININKAS. Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Mes būsime komitete ir mano žmonės bus pasirengę atsakyti. Bet jūs visiškai teisus. Tikrai gana sudėtinga sveikatos sistemos situacija, tikrai nepakanka lėšų, kiek mes norėtume, bet norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad būtent tos sritys, kurioms daugiausia trūksta lėšų, reikalauja didesnės reformos. Aš paminėčiau vieną iš sveikatos sričių, dėl kurios mes tarėmės su ministru, kad jis tikrai paskubins tas reformas, kurios buvo ir anksčiau planuotos, tai yra kompensuojamų vaistų sąrašo sumažinimas. Tai yra labai sunkus procesas. Mes manome, kad vien tik čia galima sutaupyti apie 100 mln. litų ir t.t. Viskas grįžtų į sveikatos apsaugą. Noriu pasakyti, kad poreikiai, kurie tikrai yra dideli ir kurių šalis šiuo metu negali patenkinti, yra dar ir dėl to, kad mes ne tik neužsidirbame, bet kad mes neracionaliai naudojame lėšas. Aš turiu omenyje ir sveikatą, ir socialinį aprūpinimą, ir žemės ūkį.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulevičius. Ruošiasi kolega G.Šivickas.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, man tikrai keistai atrodo, kai čia mes dažnai verkiame krokodilo ašaromis, kad nėra pinigų, bet štai valdininkams vėl skiriame daug daugiau negu kitiems. Kreditus su valstybės garantija dalijame, pavyzdžiui, Vilniaus centralizuotoms šildymo sistemoms skyrėme per 30 mln. su valstybės garantija, o jau žinau, kad jas turi išsinuomoti užsienio firma. Ir tų pavyzdžių būtų galima pateikti daug.

Mano klausimas jums toks. Ar jūs pritartumėte, kad valstybės valdymo išlaidų ne tik nedidintume, bet sumažintume mažiausiai 10%, o naujas funkcijas vykdytume sutaupius, t.y. sumažinus valdymo aparatą? Rezervų yra daug, nes reikia suveržti diržus, reikia taupyti, nes ir jūs visą laiką sakote, kad reikia laikytis taupumo režimo. Tai gal mažiau skolinkimės ir daugiau taupykime, ir pradėkime nuo aparato? Kaip jūs į tai žiūrite?

D.GRYBAUSKAITĖ. Mes iš tikrųjų tai ir darome. Kaip minėjau, biudžetinių asignavimų valdytojai iš esmės gavo vidutiniškai 6% mažiau asignavimų negu pernai, išskyrus kai kurias sritis.

Dabar dėl valdymo aparato. Mes visuose raportuose iš Europos Sąjungos pastaraisiais metais sulaukiame kritikos, kad mūsų valdymo aparato administraciniai sugebėjimai yra menki ir kad reikia kurti struktūras, kurios atitinka europines struktūras, ir populizmas čia ne vietoje. Sutaupyti atleidžiant tūkstantį ar du biurokratų, atleiskite, biudžetas nuo to milijonų negaus. Kitas klausimas, kad galbūt reikėtų sumažinti valstybės funkcijas ir jas privatizuoti. Čia yra didžiulis rezervas, ir aš su tuo visiškai sutikčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Šivickas, ruošiasi P.Papovas.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamoji ministre, bendrajame valstybės biudžete trūksta per 700 mln. litų, jeigu vykdytume visus priimtus įstatymus, ta prasme procentais nuo BVP. Aišku, kad tie įstatymai bus nevykdomi, ir jeigu jie būtų vykdomi, reikėtų žiūrėti pajamų… pačią mokesčių reformų koncepciją. Mes atsidūrėme tarp dviejų ugnių. Tarptautinis valiutos fondas yra nustatęs skolinimosi ribą ir leido padidinti tik todėl, kad bus pateikta mokesčių koncepcija. Prašom pasakyti, jeigu būtų pateikta mokesčių koncepcija, ar leistų Tarptautinis valiutos fondas daugiau skolintis, t.y. didinti fiskalinį deficitą? Ar iš tikrųjų jau išnaudotos visos galimybės?

D.GRYBAUSKAITĖ. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad deficito dydžiai ir mūsų skola yra mūsų vidaus reikalas. Su Valiutos fondu mes tik deriname savo ekonominę politiką. Ar mes norime ir skolintis, ir pravalgyti, kaip darėme dešimt metų, tai yra mūsų vidaus reikalas. Mes tik koordinuojame savo veiksmus. Jų rekomendacijos griežtos ta prasme, kad jie mato valstybės skolinius įsipareigojimus ir skolos aptarnavimo lygį, mato mūsų potenciją augti. Mūsų potencialus augimas kol kas yra žemas, mūsų mokestinė bazė išplauta, mūsų pajamos į biudžetą per pastaruosius trejus ketverius metus mažėja, ir dėl to mums griežtai nerekomenduojama didinti skolinius įsipareigojimus ir užgyventi didesnę skolą negu esame skolingi dabar. Be to, nepamirškime, kas darosi aplink. Aš manau, kad mus kitų metų antrajame ketvirtyje arba viduryje pasieks tai, kas vyksta jau dabar ir bangomis ateina kaip ekonominė įtaka šalies situacijai. O tai reikš klasikinį modelį – nevalgyti ir nepravalgyti, mėginti laukti ir sutaupyti. Tai bus pasiruošimas. Nes toks rezervas, ypač skolinis, ypač fiskalinio deficito, mūsų dar laukia. Jeigu pradėsime vykdyti pensijų reformą, mums mažiausiai reikės skolintis nuo pusės procento bendrojo produkto iki vieno, nes nėra iš kur. Antra, jeigu mes 2004 metais įstosime į Europos Sąjungą, mums toks deficitas bus reikalingas taip pat kofinansuoti ateinančias lėšas. Taigi skolinimosi rezervų mes iš esmės neturime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Palaitis. Ruošiasi B.Bradauskas.

R.PALAITIS. Gerbiamoji ministre, man įdomu, kaip bus užtikrinamas akcizų pajamų surinkimas. Visi žinome, kad dabar kartu su biudžetu pateiktas esamo galiojančio Akcizų įstatymo pakeitimas, kuriame pusantro karto didinamas akcizas kakavai, kavai – 5–10%. Bet jeigu žiūrėsime santykį, pusantro karto. Kiek žinau, nuo liepos 1 d. įsigaliojo naujas Akcizų įstatymas, kuriame pagal Europos Sąjungos reikalavimus akcizai išlieka tik alkoholiui, cigaretėms ir degalams. Šiems produktams: kakavai, kavai ir t.t., akcizo nebelieka. Kaip jūs planuojate užtikrinti šį akcizų surinkimą?

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerai, dėkoju už klausimą. Iš tiesų Europos Sąjungoje nėra reikalavimų turėti tik tris akcizus. Yra bendri europiniai akcizai trims produktams ir jie yra derinami, priartinami prie minimumo. Visoms kitoms, vadinamosioms akcizinėms prekėms (arba prabangos prekėmis kartais jas vadina), taikomi specialieji mokesčiai ir dauguma valstybių juos turi. Tai yra tie akcizai keičiami į specialiuosius mokesčius. Aš turiu galvoje prabangius automobilius, kakavą, šokoladą ir t.t. Ir Lietuvos Vyriausybės, ir jūsų bus teisė apsispręsti, ar mes status quo išlaikome, pakeisdami akcizus į specialiuosius mokesčius toms prekėms, nes nepamirškite ir cukraus. Ir pagal Cukraus įstatymą, jeigu mes iš esmės nepadarytume šito nuo liepos 1 d., prarastume per 80 mln. litų. Jeigu pajėgi valstybė turėtų tokius praradimus, taip.

Dabar dėl šokolado, kakavos ir t.t. Į biudžetą iš esmės mes gauname apie 30 mln. litų. Per pusę metų, aišku, šiek tiek mažiau. Tai, be abejo, bus Seimo reikalas, Vyriausybės siūlymu, apsispręsti metų viduryje, ar mes neįvedame specialiųjų mokesčių ir leidžiame šias prekes laisvai, ar vis dėlto mes dar galvojame apie pajamų surinkimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš suprantu, kad biudžetas ne guminis, kad problemų yra kur kas daugiau negu galimybių jas išspręsti. Bet neseniai aš buvau susitikęs su Kaišiadorių medikais ir jie labai prašė manęs jums perduoti prašymą nemažinti finansavimo kitiems metams palyginus su šiais metais. Prašom pasakyti, ar iš tikrųjų nėra kokios nors galimybės palikti tą patį finansavimą medicinai, medicininiam aptarnavimui? Jeigu nėra, gal galėtumėte įvardyti, kiek procentų mažėtų tas finansavimas kitiems metams? Dėkoju.

D.GRYBAUSKAITĖ. Pirmiausia iš tikrųjų labai suprantu prašymą ir tikrai sakau, kad tai yra labai skausminga ir mums. Jeigu mes galėtume patenkinti visų poreikius, būtų tikrai gerai. Kiek procentų, dabar tiksliai nepasakysiu, bet apie 60 mln. litų. Į ką aš norėjau dar kartą atkreipti dėmesį? Finansavimas turi būti derinamas su efektyvesniu pajamų ir biudžetinio finansavimo naudojimu. Turi tęstis sveikatos reforma. Jeigu jos nebus, mums neužteks ne tik sveikatai, mums neužteks niekam. Valstybė turi galvoti apie pagrindinių socialinių sričių reformą. Tai turi būti ne ekstensyvus poreikis prašyti pinigų, o galvoti, kaip juos racionaliai panaudoti.

Dabar dėl skyrimo. Aš norėčiau tiesiog priminti gerbiamajam Seimui: ne Finansų ministerija skirsto pinigus, jūs apsispręsite ir nuspręsite, kam ir kiek.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre. Pradžia padaryta. Primenu kolegoms Seimo nariams, taip pat ir ministrams, kad Seime pirmasis svarstymas – lapkričio 22 dieną. Taigi Seimo nariai turi galimybes komitetuose, komisijose ir frakcijose iš tikro nuodugniai, giliai išnagrinėti šiuos pateiktus projektus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1073 (pateikimas)

Dabar dėl kito biudžeto – dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto į tribūną kviečiu ministrę V.Blinkevičiūtę. Prašom. Ir, mielieji kolegos, dviem likusiems biudžetams lieka 11 minučių. Taigi aš labai prašyčiau, kad ministrė per 3 minutes, daugiausia per 5 minutes, pateiktų, bet geriau per 3. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerai, stengsiuosi. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimui Vyriausybė teikia svarstyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Šiam projektui, kaip to reikalauja įstatymas, pritaria ir Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba.

Įstatymo projektu siūloma patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų pajamas, išlaidas, kasos apyvartos lėšas, įmokų tarifus ir jų dydžius atskiroms draudimo rūšims, savanoriškojo socialinių pensijų draudimo įmokų tarifus. Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo (…) 2002 metų lėšų trūkumą bei “Sodros” (aš sutrumpinsiu, kad greičiau būtų) 2002 metų grąžinamų paskolų finansavimo nuostatas. Numatoma, kad kitais metais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priskaičiuotų pajamų suma turėtų sudaryti 4 mlrd. 555 mln. 368 tūkst. litų. O tai būtų 3% daugiau nei laukiama suma 2001 metais. Prognozuojama, jog 2002 metais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidų suma, išlaidos, taip sakant, sudarys 4 mlrd. 502 mln., 87 tūkst. litų, t.y. 1,9% daugiau negu šiais metais. Rengiant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą vadovautasi Finansų ministerijos pateiktomis prognozėmis dėl vidutinio darbo užmokesčio ir darbuotojų skaičiaus pokyčių, taip pat įvertinta ir tai, kad 2002 metais vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, turėtų didėti proporcingai šalies vidutiniam darbo užmokesčiui ir padidėti 3,4%, palyginus su 2001 metais, bei sudaryti 916 litų. Numatoma, kad didės ir bendras apdraustųjų skaičius. Prognozuojama, kad kitais metais bus apdrausta 1 mln. 314 tūkst. žmonių, arba 0,2% daugiau nei laukiama šiais metais.

Pagal pateiktą ateinančių metų biudžeto projektą grynasis einamųjų metų rezultatas pajamoms viršijant išlaidas yra teigiamas – 53 mln. 281 tūkst. Lt, tačiau, įvertinus prognozuojamą priskaičiuotų VSDF biudžeto pajamų surenkamumo lygį – 97,8%, einamųjų metų deficitas sudarys 34 mln. 365 tūkst. litų. VSDF biudžete valstybinio socialinio draudimo pensijoms yra numatoma skirti 73,9% visų išlaidų, t.y. 2,4% daugiau nei laukiama šiais metais. Vidutinis senatvės pensininkų skaičius turėtų būti 638 tūkst. 90 žmonių, 0,5% mažesnis nei laukiama šiais metais. Pensininkų skaičiaus mažėjimą sąlygoja spartesnis išėjimo į senatvės pensiją amžiaus didinimas. Tačiau bendras mokamų socialinio draudimo pensijų skaičius ateinančiais metais bus 1,6% didesnis nei laukiama šiais metais. Tai iš esmės susiję su invalidumo pensijų didėjimu bei našlių ir našlaičių pensijų gavėjų skaičiaus augimu.

Didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui, nuo kurio skaičiuojamos VSD(…) įmokos, turėtų didėti ir vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos, todėl vidutinė mėnesinė nedirbančio senatvės pensininko pensija ateinančiais metais turėtų padidėti 5 Lt 69 ct, arba 1,8%, ir sudaryti 323 Lt 83 centus. Dėl ligos ir motinystės pašalpų draudimo yra numatoma panaudoti 9,6% visų fondo išlaidų. Tai 0,8% daugiau nei laukiama šiais metais. Toliau, dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos šiai draudimo rūšiai sudarys 32 mln. 743 tūkst. Lt, arba 0,7% visų išlaidų, ir bus 4,6% daugiau negu šiais metais. Nedarbo draudimui reikia 187 mln. 651 tūkst. Lt, t.y. 3,2% daugiau negu šiais metais. Sveikatos draudimui 2002 m. yra numatoma skirti 3%, kaip ir numatytas tarifas nustatomas, tai sudarys 375 mln. 303 tūkst. litų. Pervedamos lėšos sveikatos draudimui turėtų sudaryti 8,4% visų VSDF išlaidų, t.y. 3,2% daugiau, negu tikimasi šiais metais.

Toliau trumpindama pateikimą pasakysiu, kad siūloma patvirtinti privalomojo socialinio draudimo įmokų tarifus: pensijoms darbdaviams – 22,5, darbuotojams – 2,5, pašalpoms darbdaviams – 3%, darbuotojams – 0,5%, sveikatos draudimui – 3%, nedarbo draudimui – 1,5%, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų – 1% ir savarankiškai dirbantiems bei ūkininkams – 50% bazinės pensijos. Labai ačiū. Laukiu klausimo.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Pirmasis klausia opozicijos lyderis R.Paksas. Prašom. Ruošiasi J.Olekas. Prašom.

R.PAKSAS. Gerbiamoji ministre, gal galėčiau užduoti jums klausimą, labiau susijusį su jūsų vadovaujama ministerija ir socialine apsauga. Jeigu tiksliai atsimenu, finansavimas jūsų vadovaujamai sričiai šiais metais mažėja bene 6%. Jeigu tiksliai žinau šį skaičių. Norėčiau paklausti, ministre, jūsų pozicijos Vyriausybės posėdyje balsuojant už kitų metų biudžetą. Jūs pritarėte savo ministerijos išlaidų mažinimui ar ne?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Norėčiau pasakyti, kad susiklosčius aplinkybėm aš posėdyje, kuriame buvo priimamas biudžetas, nedalyvavau. Tačiau tai nereiškia, kad aš nepritariu Vyriausybės pateiktam biudžeto projektui, kurį šiuo metu svarstys Seimas. Be abejo, aš, vadovaudama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir atsakydama už visą šią sritį visos Lietuvos mastu, visą laiką norėčiau, kad finansavimas socialinės apsaugos ir darbo įvairioms kryptims, sritims ir programoms būtų kiek galima didesnis. Tačiau bet kokiu atveju aš dirbu komandoje, dirbu kaip komandos narys, todėl turiu suprasti visos Lietuvos poreikius. Manau, būtų neteisinga, jeigu vieną sritį iškeltume aukščiau už kitą sritį.

Bet kokiu atveju džiaugiuosi, kad ateinančių metų valstybės biudžeto projekte yra numatyta lėšų ir toms pensijoms, kurios mokamos iš valstybės iždo, ir kompensacijoms, kurios mokamos iš valstybės iždo, su tam tikru padidėjimu. Be to, manau, svarstant Seime įvairiuose komitetuose bus galbūt tam tikrų nuomonių. Aš visą laiką pasirengusi, mūsų dalį biudžete teikiant ir ginant, parodyti, kur yra tos vietos, kurioms gal lėšų iš tiesų būtų galima surasti daugiau. Bet kiekvienu atveju reikia galvoti, iš ko reikėtų paimti, nors kiekviena sritis turbūt yra be galo svarbi.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Olekas. Ruošiasi K.Bobelis.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš jums truputį padėsiu. Jūs tikrai gerai apgynėte Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicijas, tik (…) Kiek prisimenu, R.Pakso, buvusio Ministro Pirmininko, buvo numatyta sumažinti 14,8%. Sveikinu, kad ši Vyriausybė padarė pažangą ir yra atsižvelgta į socialinę apsaugą.

Noriu paklausti. Jau kuris laikas tęsiasi ir vis vėluoja “Sodros” atsiskaitymai, arba skola, su Privalomuoju sveikatos draudimo fondu. Šiais metais šiek tiek sugrąžinta, bet dar 32 mln. litų yra likusi skola. Ar įtraukta į šį projektą, kad būtų lengviau grąžinti, ar kitaip numatote tas lėšas sugrąžinti į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Ne, į ateinančių metų “Sodros” biudžetą tai neįtraukta. Ir neįtraukta sąmoningai, nes, manau, skolas privalu grąžinti, kaip sako liaudies patarlė, iki metų galo, kad šventas Kalėdas ramia sąžine pasitiktume. Aš tikiuos, kad taip ir įvyks. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia K.Bobelis. Prašom, daktare.

K.BOBELIS. Gerbiamoji ministre, žiūrėdama į savo programą, jūs vienu metu esate minėjus, kad jūs į naująją programą įrašysite tai, kad šeimos, kurios augina vaikus, gautų po 500 litų, kaip gauna tie, kurie globoja našlaičius ar vaikius. Aš nerandu to pakeitimo ir paskirto finansavimo jūsų programoje. Yra labai neteisinga, jeigu šeima atiduoda vaiką į našlaičių namus, ji gauna 500 litų per mėnesį, o jeigu ji norėtų tą vaiką auklėti namuose, negauna jokios finansinės paramos. Gal galėtumėte paaiškinti?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Tai, žinoma, nesusiję su “Sodros” biudžetu… (Balsas salėje) Bet kokiu atveju noriu atsakyti šitaip. Aš tikrai niekur nesu sakiusi tokio dalyko, kad kiekviena šeima turi gauti po 500 litų. Aš taip negalėjau pasakyti, žinodama realią padėtį ir realias galimybes. Tik noriu pasakyti, kad mūsų Vyriausybės programoje yra numatytos kai kurios nuostatos apskritai peržiūrėti valstybės pašalpų, skiriamų šeimoms, visas nuostatas ir visas kryptis, į kurias yra įtraukiamas ir globos pašalpų skyrimas. Čia reikėtų gerai padiskutuoti kartu su jumis, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu artimi giminaičiai (sesuo, brolis, senelė ir panašiai) paima globoti vaiką, ar kiekvienu atveju nereikia įverti tos šeimos pajamų ir pažiūrėti, ar tikslinga skirti po 500 litų. Bet kokiu atveju, manau, atsigaunat po truputį valstybei, ekonomikai, didėjant pajamoms, kurias uždirba tos šeimos, be abejo, gerės padėtis, ir nereikės atiduoti mūsų vaikų į vaikų namus arba globoti. Būtų pats geriausias dalykas, kad jie turėtų galimybes augti šeimoje.

2002 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1074 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Imamės paskutinio biudžetinio klausimo, t.y. 2002 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr.P-1074. Pranešėjas – viceministras G.Černiauskas. Pateikimo stadija. Prašom.

G.ČERNIAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už garbę pateikti 2002 metų…

PIRMININKAS. Atsiprašau, viceministre, prašom per 3–4 minutes.

G.ČERNIAUSKAS. (Taip.) …Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. Yra numatyta 2002 metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą tvirtinti tokios apimties: pajamos ir išlaidos turėtų sutapti ir sudaryti 1 mlrd. 788 mln. 934 tūkst. litų.

Trumpai, kaip buvo sudarytas biudžetas. Iš esmės pagrindiniai sveikatos draudimo biudžeto pajamų šaltiniai yra numatyti Sveikatos draudimo įstatymo. Vienintelė sudedamoji dalis, kuri kinta metai iš metų, yra įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Kitais metais ją numatyta saikingai mažinti, todėl Sveikatos draudimo biudžetas sumažės 26 mln. litų.

Deja, tenka konstatuoti, kad yra bendras išlaidų ir pajamų mažėjimas truputį didesnis – 96 mln. litų. Likusi dalis susidaro dėl to, kad yra numatyta mažinti fizinių asmenų pajamų mokesti, o dalis fizinių asmenų pajamų mokesčio taip pat patenka į Sveikatos draudimo biudžetą. Todėl 66 mln. litų dėl šios socialinės priemonės taip pat bus mažinamos sveikatos draudimo pajamos. Kadangi teikiamas subalansuotas biudžetas, bus mažinamos ir išlaidos. Siekiant, kad mažėjimas minimaliai neigiamai paveiktų gyventojų sveikatos dalykus, išlaidos nėra mažinamos proporcingai. Netgi šiek tiek didinamos, palyginti su šių metų projektu, išlaidos vaistams ir programoms finansuoti. Yra mažinamos valdymo išlaidos, taip pat yra, deja, mažinamos išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugų pirkimui.

Baigdamas pateikimą noriu padėkoti finansų ministrei už pasitikėjimą, kad tikimasi, jog sveikatos sektorius gali būti racionalizuotas. Yra liūdna konstatuoti tai, kad jau ketverius metus iš eilės mažėja sveikatos draudimo biudžetas. Vis dėlto tai neturėtų tęstis amžinai. Kad optimistiškai baigčiau, noriu paminėti, kad pateikti projekte skaičiavimai kitiems dvejiem metams. Ten numatytas nors ir saikingas, bet sveikatos draudimo biudžeto apimties augimas. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis – opozicijos lyderis R.Paksas. Prašom.

R.PAKSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas bus labai trumpas, bet prieš tai aš norėčiau reaguoti replika į gerbiamojo J.Oleko kalbą, kad mūsų Vyriausybė 13,9% norėjo sumažinti išlaidas. Tai yra dėl to, kad mūsų Vyriausybė laikėsi priimtų įstatymų, kad ir kokie jie sunkūs ar nepopuliarūs būtų. Tai priešingai nei šita, kuri teikia biudžetą nesilaikydama įstatymų. O klausimas labai paprastas. Mano rankose yra Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nutarimas rugsėjo 27 d., kuriame įrašytas toks 1 punktas: “Nepritarti Lietuvos Respublikos 2002 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui”. Viceministre, gal jūs galėtumėt pakomentuoti tolesnius veiksmus, kaip Sveikatos draudimo taryba nepritaria.

G.ČERNIAUSKAS. Iš tikro toks nutarimas buvo priimtas remiantis keliais motyvais. Pagrindinis tarybos narių siekis buvo tas, kad nebūtų mažinama įmoka už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Na, šiaip jau šis tarybos sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, bet džiugu, kad iš dalies Vyriausybė į tai atsižvelgė ir po to tarybos sprendimo, nes ji svarstė ne paskutinį projektą, o ankstesnį projektą, svarstymo metu maždaug 40 mln. Lt buvo padidintos įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.

PIRMININKAS. Klausia K.Bobelis. Ruošiasi J.Olekas.

K.BOBELIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jau kaip sakiau anksčiau, negaliu detaliai paklausti specifinių klausimų, tačiau bent užmetus akį į jūsų ministerijos numatytus asignavimus man kyla abejonių. Pavyzdžiui, ką tai reiškia Lietuvos sveikatos projekto įgyvendinimas, visuomenės sveikatos plėtros programos įgyvendinimas, sveikatos priežiūros tobulinimas, (...) programos įgyvendinimas ir panašiai. Man atrodo, čia yra vienas dalykas. Viskas turėtų būti viename paragrafe, aiškiai išaiškinta ir specifiškai pasakyta, kokias sritis jūs norite padengti. Čia yra trijų dalykų vienas kito pakartojimas, kurio aš negaliu suprasti.

Kitas dalykas. Aš absoliučiai nerandu kokių nors jūsų pasiūlymų, kaip bus finansuojamos valstybinės ir teritorinės ligonių kasos, nes jos yra didžiausios išlaidų darytojos sveikatos sistemoje ir neatlieka savo pareigų. Keletą kartų kalbėjomės, buvome televizijos programoje, jūs pritarėte, kad tą reikia taisyti, bet nematau absoliučiai jokių asignavimų ar finansinių įsipareigojimų tuos reikalus taisyti.

G.ČERNIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Dėl tų konkrečių programų mes tikrai galėsime komitete arba atskirai susitikę pasikalbėti. Dėl teritorinių kasų, šitie dalykai yra numatyti kaip tik ne Valstybės biudžeto įstatyme, o būtent Privalomojo sveikatos draudimo biudžete, racionalizacija atspindėta ta prasme, kad yra numatytas valdymo išlaidų sumažinimas.

PIRMININKAS. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pateikti klausimą ne dėl išlaidų, bet dėl pajamų surinkimo. Jau kuris laikas nepavyksta surinkti pakankamai pajamų už savanoriškai besidraudžiančius. Tai yra vienintelė funkcija, palikta Valstybinei ligonių kasai. Ar nebūtų galimybės perdavus šių lėšų rinkimą Valstybinei mokesčių inspekcijai surinkti daugiau lėšų į Privalomojo draudimo fondą ir taip pagerinti įplaukas, o ne vien kalbėti apie išlaidas?

G.ČERNIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Mes kaip tik rengiam būtent tokį įstatymo projektą. Tikrai manom, kad Finansų ministerija efektyviau sugebės rinkti įmokas negu ligonių kasos, tai yra jų funkcija. Manau, tikiuosi, Finansų ministerija mielu noru šitą darbą perims į savo rankas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pateikimas baigtas. Visų biudžetų projektų pateikimas baigtas. Ir toliau, kaip sakiau, iki lapkričio 22 d. – svarstymai komitetuose, frakcijose, valstybės kontrolieriaus išvada, apibendrinimai ir t.t. Grafikas yra, man atrodo, visiems išdalintas. Jeigu reikės, galima bus dar kartą išdalinti visiems Seimo nariams. Taip pat primenu, kad orientuotumės, primenu, kad kitą savaitę ir dar kitą savaitę eilinių posėdžių neturėtų būti. Bet valdyba, pabrėžiu, eilinių posėdžių neturėtų būti, bet Seimo valdyba preliminariai svarstė ir pirmas neeilinis posėdis įvyks antradienį.

Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.1194 kaip pasirengti akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” privatizavimui" projektas Nr.IXP-1066 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, dabar imamės rezoliucijų. Rezoliucija “Dėl Vyriausybės nutarimo, kurio Nr.IXP-1194, kaip pasirengti akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” privatizavimui” projektas. Ir dvi alternatyvos. Visam tam reikalui, pakankamai sudėtingam, skiriama 40 minučių. Tai arba mes gražiuoju susitariame, kad ir pateikėjai, ir klausėjai viską trumpina, arba teks pailginti svarstymo laiką. Taigi kviečiu dabar V.Landsbergį į tribūną. Prašom pasiruošti klausti. O kol jis ateis, prašom pasiruošti ploti, kadangi šiandien pranešėjo gimtadienis. Sveikiname. (Plojimai) Prašom. Gerbiamasis kolega, dar kartą sveikinu ir prašyčiau įmanomai trumpai. Jeigu tai padarytumėt per 5–7 minutes, visiems būtų geriau.

V.LANDSBERGIS. Aš pasistengsiu, gerbiamasis pirmininke, ypač kad jūs supainiojot du skirtingus klausimus.

PIRMININKAS. Kad smagu supainioti. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Dėkoju už dėmesį. Tikiuosi, kad tai bus svarstomo dalyko naudai.

Gerbiamieji kolegos, rezoliucija ir jos variantai jau ne naujiena. Bet šiokia tokia naujiena, aš primenu, nors mes tikriausiai visi pastebėjome, vakar buvo paskelbta Vyriausybės nuomonė. Ir ką toje nuomonėje mes visi pastebėjome dėl Seime pateiktos rezoliucijos? Vyriausybės žinia visuomenei ir mums yra pavadinta taip: “Vyriausybės patvirtintos “Lietuvos dujų” privatizavimo nuostatos atitinka rezoliucijos siūlymus”. Tai vienareikšmiškas teiginys. Vyriausybė neprieštarauja, kad būtų priimta ši rezoliucija, nes atitinka. Na, kadangi Vyriausybei vadovauja valdančiosios partijos pirmininkas, tai suprantama, kad ir Seimo balsavime jokios dviveidystės neturės būti, rezoliuciją mes priimsim.

Rezoliucija yra reikalinga jau tuo, kad padės Vyriausybei patikslinti kai kuriuos neskaidriai suredaguotus Vyriausybės spalio 4 d. nutarimo teiginius. (Skambutis) Ačiū, pirmininke, iš tikrųjų kairei pusei reikia pastabos. (Juokas salėje) Net jeigu Vyriausybės vadovas kam nors ir būtų asmeniškai ką nors pažadėjęs, dabar jis galės Seimui padedant užimti valstybei ir žmonėms naudingesnę poziciją: su strateginiu investuotoju sudaroma sutartis, o ne taip, kaip iki šiol nutarime – gali būti sudaryta, o gali būti ir nesudaryta. Vakarykščiame Vyriausybės paaiškinime irgi dar sakoma šiek tiek dvejopai, atseit, strateginiam investuotojui “bus siūloma sudaryti sutartis” (daugiskaita) turbūt vis dėlto su Vyriausybe. Gal tik su kitais akcininkais, pavyzdžiui, su “Itera”, “Gazpromu”, kas reikštų sutartis su savim ir valdymą, kuriame Lietuva nedalyvaus. Taip galima būtų spėti. Tačiau dabar Vyriausybė sako: susitarimas tarp akcininkų yra būtinas. Tad grįžtant į jos spalio 4 d. nutarimą, kur paminėta galima akcininkų sutartis, numatanti bendrus strateginio investuotojo, Lietuvos Vyriausybės veiksmus bendrovės valdyme, matomas teisingas galvojimas. Tik reikia įvesti tą būtinumą kaip sąlygą ir į nutarimą. Vadinasi, su strateginiu investuotoju sudaroma akcininkų sutartis, numatanti bendrą valdymą.

Be kita ko (čia pastaba šiek tiek bendresnio pobūdžio), keistai atrodo kalbos apie konkursą, kai Vyriausybės lūpomis jau iš anksto skelbiama, kas laimės konkursą. Mes tą ne vieną kartą girdėjome ir iš ministro, ir iš aukštesnių lūpų. Ir keistai ar nekeistai būsimasis laimėtojas atitinka “Gazpromo” vadovo pono A.Milerio pageidavimą, kuris taip pat buvo viešai pareikštas.

Tokie bruožai, supraskime, nepuošia nei šalies, nei Vyriausybės, pasiryžusios smarkiai kovoti su neskaidrumu, su susitarimais po stalu ir korupcija. Todėl dabartinis Vyriausybės pritarimas Seimo rezoliucijai bent iš dalies taiso Vyriausybės veidą.

Tolesnės Vyriausybės pastabos apie rezoliuciją padeda išsiaiškinti dalykus, todėl yra labai naudinga, kad Seime šiuo klausimu vyksta debatai. Iš tikrųjų prekę reikėtų pirkti mažiausia kaina. Bet atskyrimas 30% dujų poreikio kitokiai kainai ir sukėlė abejonių, kurių per Vyriausybės valandą premjeras neišsklaidė. Dabartiniai (vakarykščiai) Vyriausybės paaiškinimai rodo, kad gal net vis dar nesuvokta, kur slypi ano spalio 4d. teksto nelogiškumas arba neskaidrumas. Jeigu sakoma, kad dujų kaina 10 metų bus nustatoma pagal formulę, kuri atspindės dujų rinkos svyravimus, o kaina likusiam kiekiui bus formuojama ne pagal šią formulę, bet kažkaip kitaip, tik pagal rinkos dalyvių veiksmus, tai vis dėlto numatoma pirkti už dvejopą kainą, nebūtinai už mažiausią. Štai čia ir kilo tie klausimai, kurie atsispindi mūsų rezoliucijoje, kad Vyriausybė permąstytų ir suformuluotų vienareikšmiškai, nes pareiškimas neatsako į šį klausimą.

Dėl tarpininkų, kurie šiandien labai supykę savo nusipirktame laikraštyje, tai jau kitos rezoliucijos tema. Aš tiesiog prisimenu, kiek mūsų šalis kentėjo nuo to, kad ir atominio kuro tiekimo tarpininkai, ir elektros pardavimo tarpininkai, ir “Mažeikių naftos” žaliavos tiekimo tarpininkai tiesiog gėrė kraują, gėrė mūsų biudžetą, valstybinių įmonių lėšas. Todėl čia reikia žiūrėti atsargiai. Manau, jeigu tarpininkai dalyvautų per biržą, pirkdami 9%, o “Gazpromui”( kas iš anksto numatytas, nors taip neturėtų būti) ar kam kitam, kas laimėtų konkursą, atitektų dalis be tarpinių įmonių, tai irgi būtų turbūt teisinga. Bet čia jau ne mano pasiūlytos rezoliucijos tema, tik bendram pamąstymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Vieną minutę, dar antras žanras – atsakymai į klausimus.

V.LANDSBERGIS. Pasiryžęs.

PIRMININKAS. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Pone profesoriau, sveikindamas jus gimimo dienos proga…

V.LANDSBERGIS. Širdingai dėkoju.

B.BRADAUSKAS. … noriu paklausti, kaip jūs įžangoje pasakėte, iš tikrųjų dabar reikėtų svarstyti šią rezoliuciją, įvertinus Vyriausybės vadovo pareiškimus? Antra. Sakykite, kas paskatino parengti šią rezoliuciją? Ar jūsų patirtis privatizuojant “Telekomą” ir “Mažeikių naftą”?

V.LANDSBERGIS. Šią rezoliuciją parengti paskatino mano patirtis redaguojant įvairiausius tekstus ir matant, ir kritikuojant įvairiausius tekstus, kuriuose matyti nelogiškumai, neskaidrumai, paslėpti dviprasmiški turiniai. Štai tiek. Aš manau, kad nutarimas taisytinas. Nors ir girdėjome iš Vyriausybės vadovo ir kitų lūpų, kad mažesnės reikšmės dokumentuose tie negerumai bus išaiškinti ir pataisyti, bet Vyriausybės nutarimas yra norminis, teisinis aktas, o ne kokie nors tolesni išaiškinimai. Jeigu jame liks tie dviprasmiškumai ir negerumai, bus negerai. Manau, riekia padaryti gerai.

PIRMININKAS. R.Juknevičienė. Ruošiasi E.Masiulis.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, mane šiandien stipriai stebina viename iš Lietuvos dienraščių pasirodę du identiški straipsniai, labai pikti straipsniai, labai aiškiai rodantys susinervinimą, matyt, labiausiai dujų tarpininkų susinervinimą. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti, ką galėtų reikšti ir kodėl taip nervinamasi?

V.LANDSBERGIS. Pirmiausia jus nustebino, o manęs nenustebino. (Juokas salėje) Manau, tokia reakcija yra natūrali, yra kažkokie pinigai, kurie galbūt kitu keliu neateis taip gausiai arba bus skaidresni. Aš nežinau, kokios ten yra pykčio priežastys. Jūs žinote, kad mūsų nuostata buvo, jog būtų galima tarpininkams parduoti 9% sumažinant tiekėjo dalį. Jie pirktų tai biržoje ir dalyvautų kaip normalūs partneriai. Su tarpininkais mūsų patirtis yra labai nekokia. Daugelio metų patirtis yra prasta. Valstybė patiria visada neaiškius nuostolius, paskui metų metais vyksta bylos, niekas nieko negali atsakyti, tik tiek – arba 100 mln. praradome, ar 300 mln. praradome. Geriau būtų atsargiau šioje vietoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Masiulis. Ruošiasi K.Bobelis.

E.MASIULIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų teikiamoje rezoliucijoje iš tiesų siūlomi pataisymai, pasiūlymai Vyriausybei yra racionalūs ir apsaugantys valstybės interesus, bet jūsų rezoliucijoje nekalbama apie procentinį akcijų pasiskirstymą, tokį, kokį Vyriausybė yra šiandien priėmusi. Ar tai reikštų, kad jus šis akcijų paskirstymo modelis tenkina? Ar jūs pritartumėte, kad reikėtų peržiūrėti Vyriausybei ir patį akcijų paskirstymo modelį?

V.LANDSBERGIS. Mano rezoliucijos projekte yra iškeltas klausimas per kainą. Kodėl yra akcijos, ne akcijos, o dujų tiekimo kiekiai paskirstomi taip, kad 70% iš anksto jau sureguliuojama. Žinoma, reikėtų sureguliuoti ne vienašališkai, ne tik tiekėjo nurodymu. Čia Vyriausybė sako, kad ji ir galvoja, kad ji tiktai leis tiekėjui pasiūlyti, kad nurodyti tai reiškia pasiūlymą, nors, man atrodė, šiek tiek kitaip, kai susiejami tokia dalykai, kaip užtikrinti tiekimą ir nurodyti kainą. Vadinasi, tas, kuris tiekia nurodo kainą, ir klausimas baigtas. Bet gerai, kad Vyriausybė dabar jau aiškinasi, jog tai bus tik tiekėjo pasiūlymas, bet tada reikėtų tą atitinkamai suredaguoti. Per tą 70% aš ir pamačiau ir tą, tiesą sakant, A.Kubilius iškėlė per Vyriausybės valandą. Tik premjeras du kartus ir pakartotinai vėl negalėjo paaiškinti, kur čia šuo pakastas. Jeigu tikimasi, kad 30% ten bus laisviau perkamų ir bus perkama pigiau, tai kodėl reikia įsipareigoti 70% pirkti brangiau. Čia paprasta kalkuliacija. Jeigu paliekama 30%, pavyzdžiui, vėliau pirkti brangiau, tai kodėl nesusitarus su tiekėju visu 100%, kad viskas eitų pigiau. Čia jokių tokių nėra, kaip Vyriausybės dokumente rašoma, neva kažkas reikalauja mažesnės kainos už mažiausią. Tiktai mes norime, kad būtų galima patikėti, jog tai mažiausia galima kaina, o ne kokia nors dar antra kitokia.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Bobelis. Ruošiasi K.Prunskienė.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, ačiū. Gerbiamasis profesoriau, aš tikrai suprantu jūsų rūpestį, bet aš nepieščiau juodomis spalvomis, kaip jūs bandote pateikti šį projektą. Tikrai privatizavimas yra labai svarbus. Vakar man teko per televiziją klausytis ir pajusti visus klausimus ir problemas, kurios yra iškeliamos. Svarbiausia, kuo aš esu patenkintas, kad visas privatizavimo procesas vyks atviro konkurso būdu, skaidriai, kad mes visi turėsime progos kalbėti, kai tas projektas dėl privatizavimo bus tvirtinamas. Todėl kai kai kas čia kelia, kad iš anksto būtų nustatyta kaina, tai yra labai sunku, nes kaina keičiasi, o ilgalaikės kainos neįmanoma nustatyti, gal galima tik 2–3 metams.

Todėl pritarčiau jūsų gal vienam sakiniui, kad gali būti sudaryta akcininkų sutartis, kuri prisidėtų prie didesnio skaidrumo, bet daugiau aš tuo klausimu ne tiek rūpinčiausi ir manyčiau, kad ši rezoliucija šiuo metu nėra tokia svarbi. Ją galėtume svarstyti, kai turėsime tikrą projektą ir kandidatus į privatizaciją, ir strateginio investitoriaus, ir žaliavų tiekėjo kompanijos vardus ir pavardes. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už jūsų nuomonę, bet aš laikausi nuomonės, kad dabar laikas svarstyti, o ne po to, kai bus sudarytos sutartys, nes tada jau, jeigu mes matytume, kad kas nors negerai, būtų labai aštri ir sunki kova. Dabar mes susikalbame su Vyriausybe, kuri pritaria, kad yra taisytinų dalykų. Priėmę šią rezoliuciją mes padėsime Vyriausybei iš tikrųjų ir pataisyti, ir galbūt kam nors į šalį net atsakyti, jeigu kas nors reikš privačių pretenzijų, kodėl buvo šiek tiek kitaip, dabar taip. Vyriausybė ir jos vadovas galės pasakyti – matote, Seimas pasakė savo nuomonę, aš turiu skaitytis, ir mes koreguojame. Mes čia tada dirbame sutartinai ir padarome geresnį rezultatą.

O dėl, sakysim, konkurso skaidrumo, jūs palietėte tą klausimą, aš jį irgi šiek tiek paliečiau. Aš galiu dar sykį pakartoti – man nepatinka, kai Vyriausybės vadovai iš anksto sako, kuris laimėtojas yra laimėtojas, arba kuris yra priimtinesnis. Taip neturėtų būti, nes tai galų gale atbaido kitus, gali numušti kainą. Jeigu tikros konkurencijos nebelieka, nes iš anksto žinoma kas, tada kaina krenta ir Lietuvos valstybė patiria nuostolius. Tai čia pakeliui, kadangi jūs paminėjote.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Prunskienė. Ruošiasi V.Uspaskich.

K.D.PRUNSKIENĖ. Man asmeniškai keistokai atrodo mūsų rezoliucija, kuria bandoma patarti Vyriausybei keisti jau priimtą nutarimą. Aš manau, kad norint išreikšti savo nuostatas, o mes turime tokią teisę kalbėti apie visiems rūpimus svarbius Vyriausybės sprendimus, tai galima padaryti tiesiog pareiškiant principines nuostatas dėl konkurso sąlygų, dėl Vyriausybės veiksmų realizuojant tą nutarimą. Kai kurie punktai, kurie čia paminėti ir siūlomi pakoreguoti, iš esmės gali būti realizuoti nekeičiant nutarimo, paprasčiausiai Vyriausybei padarant tai, kaip yra prasminga padaryti. Aš neginčiju šiuo atveju atskirų punktų prasmingumo, paprasčiausiai manau, kad mes gerokai pažeminame Seimo rangą, sakyčiau, tuo, kad einame į Vyriausybės nutarimo analizę ir siūlome keisti jau priimtą nutarimą, kuris tikrai yra jau ne mūsų kompetencijos objektas.

V.LANDSBERGIS. Ačiū už jūsų pastabą, bet aš nemanau, kad kas nors yra aukščiau už Seimo kompetenciją svarstyti tokius valstybei ypač svarbius strateginius klausimus. Taip pat nemanau, kad bet kurios Vyriausybės nutarimai ar sprendimai yra neklaidingi, nesvarstytini Seime. Jeigu yra reikalo pasvarstyti, jeigu mes matome, kad iš to gali būti naudos, tai čia ne kokio nors popiežiaus neklaidingumo dogma. Gali būti blogai suredaguota, gali netyčia būti palikta dviprasmybė. Mes nežinome kaip, bet būna. Mes kenčiame nuo dokumentų, kurie būna su skylėmis. O jeigu kas nors mano, kad skylėtą dokumentą galima paskui pataisyti jį realizuojant kitaip, tai yra pavojingas kelias, nes Vyriausybės nutarimas yra aukšto lygio ir galios dokumentas, kurio paskui kokie nors departamentai savo potvarkiais net ir netaisys, ir neprivalo kaip nors gerinti. O tuo labiau Seimas jų nesvarstys, tų dalykų tikrai nesvarstys. Galima bus protestuoti, kelti visuomenės opiniją, girdi, žiūrėkit, ką daro, kaip blogai daro, bet juk mes čia galime gerai, ramiai padaryti.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia V.Uspaskich.

V.USPASKICH. Ačiū. Gerbiamasis profesoriau, aš manau, kad iš tikrųjų rezoliucija reikalinga, bet gal kito teksto. Aš kalbėjau su G.Kirkilu, su socialdemokratais ir liberalais ir yra tokia nuomonė, kad Seimas apsvarstytų. Reikia gal nuimti nuo Vyriausybės galvos tą problemą, nes nors ir koks sprendimas bus priimtas, vis tiek būsime nepatenkinti. Gal Seimas priimtų ir rezoliuciją, gal ją reikia pakoreguoti, atiduoti Seimui, kad Seimas apsvarstytų ir balsuotų už tą strateginį objektą, kokį modelį iš tikrųjų reikia priimti.

V.LANDSBERGIS. Yra jūsų siūlymas, kad Seimas priimtų nutarimą dėl privatizavimo. Turbūt galima svarstyti, nes buvo nutarimas, priimtas dar ankstesnės Vyriausybės, ši Vyriausybė jį taisė, bet taip pat yra neaiškių vietų. Jeigu mes susitarsime, kad būtų kuo mažiau neaiškių vietų, tai ir Vyriausybei bus lengviau. Seimas yra labai ryžtingai veikęs šios kadencijos pradžioje, sustabdęs daugybę dalykų, neleidęs vykdyti, dabar vėl vykdome tą patį metus praradę dėl Lietuvos energijos. Taigi Seimas kartais būna ryžtingas. Galima perimti į savo rankas, jeigu jūs tai pasiūlysite. Jūs juk esate valdančioji dauguma, gal ir bus taip nutarta.

Seimo rezoliucijos "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.1194 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 2 d. nutarimo Nr.246 "Dėl akcinės bendrovės "Lietuvos dujos" pagrindinių privatizavimo bei pertvarkymo nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo" projektas Nr.IXP-1066A (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar imamės pirmosios alternatyvos, kuri vadinasi Seimo rezoliucijos dėl Vyriausybės nutarimo Nr.1194 nutarimo projektas. Iniciatorių vardu – kolega A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, aš ilgai nepristatinėsiu šio projekto. Jis yra identiškas prieš tai pateiktam, išskyrus 4 punktą, kuriame kalbama apie nuostatos, kad dujų tiekėjas, įsigyjantis akcijų “Lietuvos dujų” įmonėje, įsipareigotų dujas tiekti “Lietuvos dujų” įmonei tiesiogiai be tarpininkų, įrašymą. Čia buvo kalbama ir užduodant klausimus, ir tie patys dujų tiekėjų straipsniai šiandien viename dienraštyje kalba apie tai, kad iki šiol taip buvo, ir atseit tas mechanizmas veikė idealiai. Tačiau niekas mums netrukdo pakeisti tą nusistovėjusią tvarką, nes reikia pripažinti, kad pirmiausia turime galvoti ne apie dujų tiekėjų interesus, bet turime galvoti apie Lietuvos vartotojų interesus. Dėl to siūlome, kad tokia nuostata būtų įrašyta.

Dar reikėtų priminti, kad “Lietuvos dujos” tiesiogiai parduoda Lietuvos gyventojams apie 15% visų suvartojamų dujų, ir išties kam pardavinėti per tarpininkus, jeigu Seimas gali įpareigoti Vyriausybę nustatyti tokias taisykles, kad Lietuvos vartotojai mokėtų mažiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis klausia J.Razma. Ruošiasi A.Salamakinas.

J.RAZMA. Gerbiamasis kolega, jūs turbūt taip pat atidžiai sekate visas idėjas ir Seimo narių kalbas dėl “Lietuvos dujų” privatizavimo principų. Nežinau, ar jūs esate atkreipęs dėmesį į įtakingo valdančiosios daugumos atstovo Ekonomikos komiteto pirmininko, atsakingo už ekonomikos politikos strategiją, nuomonę populiariame laikraštyje “Kėdainių garsas”. Tai štai ką jis siūlo: ,,Tad ar ne geriau atiduoti “Lietuvos dujas” žmonėms? Išdalinti akcijas kiekvienai šeimai, kurių Lietuvoje yra apie milijoną, o žmonės tegul sprendžia, ką su šiomis akcijomis daryti. Kam nors pardavus kontrolinį ar blokuojantį akcijų paketą Lietuva ne praturtės, o tik kažkiek nuskurs”. Ar jūs nematote galimybės rezoliuciją pakoreguoti ta kryptimi?

A.KAŠĖTA. Ne. Man labiau patiko antrasis pono V.Uspaskicho pasiūlymas, kad išties galutinį sprendimą galėtų priimti Seimas svorio centrą iš Vyriausybės perkeldamas būtent čia.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia tikras kėdainietis – A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš nekalbėsiu apie Kėdainius, man rūpi rezoliucijos projektai. Tiek prieš jus kalbėjęs pranešėjas, tiek jūs sakote, kad reikia panaikinti Vyriausybės įtampą ir priimti kolektyvinį sprendimą Seime. Jūs senas parlamentaras, žinote, kas išėjo su kolektyviniu sprendimu Seime, kai “Mažeikių nafta” buvo atiduota “Williams”, po to sakoma, kaltų nėra, Seimas priėmė. Tas pat su “Lietuvos telekomu”, vėl einame tuo keliu. Seimas priima rezoliuciją, Vyriausybė neatsako, nes tai Seimas padaro, ir kolektyvinės atsakomybės, kaip jūs žinote, nėra. Ar jums neatrodo, kad reikia baigti tokius sprendimus, kai ypač dėl privatizavimo, kitų dalykų sprendžiama kolektyviai, kad nebūtų atsakingų. Juk turi būti vieną kartą valstybėje, kad kas nors atsakytų už klaidas. Iš tiesų aš nežinau, gal ir geras tas variantas, kurį dabar priėmė Vyriausybė, aš įsitikinęs, kad jis geras, tačiau mes jį dabar pareguliuosime ir paskui kaltų neliks.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis kolega, aš išties nebijočiau šios temos svarstymo ir atsakomybės prisiėmimo Seime, nes vis dėlto Vyriausybė yra sudaryta Seimo valdančiosios daugumos, todėl aš beveik įsitikinęs, kad, ko gero, sprendimas mažai pasikeistų, deja, nors matau, kad yra keistinų dalykų. Tačiau taip pat norėčiau priminti, kad praeitoje kadencijoje būtent Socialdemokratų frakcija taip pat ne vieną sykį siūlė svarstyti privatizavimo klausimus ir priimti sprendimus Seime. Juo labiau kad mums nerimą kelia ir tai, kad gerbiamasis premjeras A.Brazauskas į mūsų kvietimą atvykti į bendrą opozicinių frakcijų posėdį ir atsakyti į mums rūpimus klausimus dėl dujų privatizavimo, deja, ne tik kad neatvyko šią savaitę, tačiau net ir nesiteikė atsakyti, kurią dieną ateinančią savaitę jis ruošiasi atvykti, o galbūt iš viso jis šito nesirengia daryti.

PIRMININKAS. J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aišku, būtų buvę geriau, jei būtumėte leidęs man tą klausimą pateikti buvusiam pranešėjui, tačiau kolega yra buvęs Seimo narys, tai aš jam taikau irgi tą patį.

Gerbiamasis pranešėjau, prieš keletą metų Seimas dovanojo “Mažeikių naftos” koncerną, Būtingę, Biržus, Mažeikius strateginiam Vakarų investuotojui. Ar jūsų abiejų pasiūlymą – rezoliuciją reikėtų suprasti, kad tą patį dabar reikėtų daryti? Nors čia bus konkursas. Tačiau Mažeikiuose strateginis investuotojas “Williams” prašo Ivaną ateiti padėti valdyti šį koncerną, nes pats to nesugeba padaryti. Aiškaus skaidrumo šioje gamykloje nematyti, bet nuostoliai tikrai didžiuliai. Ar pasiūlymas, jog Seimas tą patį darytų ir dabar, neduos tokio pat efekto, kokį davė praėjusį kartą? Ačiū.

A.KAŠĖTA. Aš galėčiau tik tiek pasakyti, kad turbūt, kaip ir kitos institucijos, taip ir Seimas nėra apsaugotas nuo klaidų. Tačiau aš esu tikras, kad šis Seimas (čia susirinko išties stiprūs ekonomistai, politikai, teisininkai) tikrai sugebės išrišti šį Gordijaus mazgą ir bus priimti patys geriausi sprendimai.

PIRMININKAS. Minutėlę, atsiprašau. R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pirmininke, aš norėčiau kreiptis į jus prašydama, kad jūs perspėtumėte Seimo narius, kad jie neįžeidinėtų kitų tautų ir kalbėdami bent jau nemeluotų, korektiškai formuluotų savo klausimus ir į temą. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kitą kartą įsigysiu melo detektorių. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti. Pirmiausia man kilo klausimas, kodėl teikiamos dvi rezoliucijos, nes faktiškai jūsų rezoliucija tik vienu punktu yra papildyta. To nebuvo galima suderinti, ar su šia 4 punkto nuostata nesutiko profesorius V.Landsbergis? Arba kitaip tariant, ar A.Kubilius nesutiko su profesoriaus V.Landsbergio nuostata, nes jis pasirašė su jumis, o ne su profesoriumi V.Landsbergiu?

Ir kitas klausimas dėl 4 punkto. Iš principo, be abejo, aš irgi norėčiau, kad būtų parduodama be tarpininkų, tai yra gera nuostata, bet iškyla toks klausimas. Pavyzdžiui, yra du dujų siūlytojai. Vienas be tarpininko parduoda už 5 Lt, o kitas per tarpininką – už 4 litus. Iš kurio jūs pirktumėte?

A.KAŠĖTA. Dėl pirmojo klausimo. Išties profesorius V.Landsbergis, registruodamas savo rezoliucijos tekstą, su mumis nederino teksto. Todėl sutikdami su ankstesniais punktais ir pasigedę dar vieno svarbaus, mūsų manymu, punkto sąlygos mes išties buvome priversti įregistruoti dar vieną rezoliuciją. Manau, Seimas pajėgs sujungti tas rezoliucijas ir padaryti iš jų vieną. Dėl antro klausimo, dėl dujų pirkimo kainos, jūs turbūt turėjote omenyje, kad galbūt tarpininkai gali labai palankiomis sąlygomis. Tačiau aš manau, kad palankias sąlygas galima numatyti dujų privatizavimo, pardavimo sutartyje ir tai būtų pats didžiausias garantas.

Seimo rezoliucijos "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimo Nr.1194" projektas Nr.IXP-1066(2)A (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu dabar antros alternatyvos, arba trečio projekto, autorių vardu – opozicijos lyderį R.Paksą. Prašom.

R.PAKSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mano teikiamos rezoliucijos projekto tikslas yra pakeisti 2001 m. spalio 4 d. Vyriausybės nutarimą Nr.1194, nustatant tokį akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” privatizavimo būdą, kai viešo konkurso būdu 34% bendrovės akcijų yra parduodami europinės ar transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiam strateginiam investuotojui, 9% bendrovės akcijų parduodami Lietuvos investuotojams per Lietuvos vertybinių popierių biržą ir 25% akcijų parduodami gamtinių dujų tiekėjui. Kodėl šis teikiamas rezoliucijos projektas yra geresnis už priimtą Vyriausybės nutarimą?

Visiškai neseniai politinių partijų susitarimas būtent tokį tekstą ir redagavo. Tam tekstui yra pritaręs šalies Prezidentas. Tam tekstui yra pritaręs ir Socialdemokratų partijos vadovas A.Brazauskas, kuris, beje, visiškai neseniai, vakar, taip pat patvirtino savo nuostatą, kad jis galėtų pritarti tokiam variantui.

Antra. Lietuvos verslininkai gautų galimybę įsigyti 9% bendrovės akcijų. Aišku, tai kartu su kitais, nebūtinai Lietuvos investuotojai. Tai yra viešas įsigijimas per Vertybinių popierių biržą. Toks sprendimas būtų daug viešesnis ir skaidresnis už buvusį. Galų gale ne tiek daug strateginių įmonių akcijų mes parduodame per Vertybinių popierių biržą. Taip pat aš esu įsitikinęs, kad tokiu būdu privatizuojant bendrovę Lietuva gautų daugiau pajamų į Privatizavimo fondą.

Siūlau garbiems Seimo nariams palaikyti mano kartu su 26 Seimo nariais teikiamos rezoliucijos projekto tekstą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Keli Seimo nariai nori jūsų paklausti. Aš siūlyčiau apsiriboti pirmais trimis klausėjais. Ar galime taip padaryti? Trys įvairių frakcijų atstovai ir gana. Sutinkame? Prašom. E.Masiulis. Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Iš tiesų dėsninga, kad opozicijos lyderio teikiama rezoliucija atitinka Liberalų frakcijos poziciją dėl akcijų pasiskirstymo ir taip pat atitinka 10 politinių partijų susitarimo modelį, kuris buvo pasiektas vasarą. Sakykite, gerbiamasis pranešėjau, ar nebūtų tikslinga visas šias tris rezoliucijas pamėginti sudėti į vieną dokumentą, prieš tai įsteigus redakcinę komisiją, ir netolimoje ateityje mėginti priimti ją?

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Jeigu taip puikiai posėdžiui pirmininkaujantis Č.Juršėnas galėtų suformuluoti tokį siūlymą, kad iš trijų rezoliucijų būtų galima padaryti vieną, prieš tai sudarant redakcinę kolegiją ar komisiją, ne tik aš pats balsuočiau, bet prašyčiau, kad visa Liberalų frakcija balsuotų už tokį siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, turbūt esate atkreipęs dėmesį, kad Ministras Pirmininkas A.Brazauskas nuolat pabrėžia, kad mums privatizuojant “Lietuvos dujas” reikia remtis Latvijos teigiama patirtimi. Pavyzdžiui, kai kalbama apie paritetą tarp investuotojų ir panašiai. Dabar mes žinom, kad Latvijoje šiuo metu kontrolinį paketą jau turi “Gazpromas” su partneriais, kitaip sakant, dujų tiekėjai, ir strateginis investuotojas yra labai nusivylęs ta padėtimi, kuri ten susiklostė. Ar jums neatrodo, kad šitaip kalbant daroma žala valstybei, kai strateginis investuotojas gali arba išvis nesusidomėti mūsų privatizavimu, arba, na, nebent pasiūlyti labai mažą kainą, kad ir tame konkurse? Ar nemanote, kad rezoliucijoje reikėtų kaip nors aiškiau užfiksuoti strateginio investuotojo perspektyvas, kad jis tikrai nebijotų investuoti didelių pinigų?

R.PAKSAS. Ačiū, klausimas lyg ir paprastas, bet tuo pat metu ir pakankamai sudėtingas. Mano supratimu, į tą klausimą būtų kur kas lengviau atsakyti, jeigu mes gautume atsakymus į kitus klausimus, kaip antai: ką Lietuvos vartotojas gaus privatizuojant “Lietuvos dujas” pagal tokį modelį? Ką Lietuvos biudžetas, konkrečiai Privatizavimo fondas, gaus privatizuojant pagal šitokį modelį? Ir galų gale kas bus su “Lietuvos dujomis” už keleto metų, ar jos bus modernizuojamos, ar bus įdiegtos naujos technologijos, ar jos bus nugyvenamos ir paliekamos? Atsakius į šituos tris klausimus, man atrodo, yra kur kas lengviau atsakyti į tą klausimą, kurį jūs pateikėt.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūsų karti asmeninė patirtis parduodant “Mažeikių naftą”, ar kokie kiti motyvai nulėmė, kad jūs šiandien teikiat tokią rezoliuciją? Ar tada, kai jūs dalyvavote toje epopėjoje, jūs nepasigedot kokios nors rezoliucijos? Ačiū.

R.PAKSAS. Nei mano asmeninė patirtis, nei kitokie motyvai nei tada, nei dabar nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybę, prieš Lietuvos gyventojus. Šita rezoliucija tam ir yra teikiama, kad tie trys dalyviai, kuriuos aš minėjau, – vartotojas, šalies biudžetas ir galų gale pati akcinė bendrovė – gautų daugiau, o ne mažiau.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tai, kaip tarėmės, trys klausėjai, ir baigiam, kadangi mūsų laikas jau viršytas. Mielieji kolegos, laikas viršytas.

Taigi dabar turim tartis dėl tolesnio darbo. Kad šiek tiek posėdį pratęsiam, tai savaime aišku, o antras punktas yra diskusijos. Dalyvauti diskusijose, kaip matot, yra iš anksto užsirašę keturi Seimo nariai. Visų pirma Seimo narys ir ministras. Tai ar išklausom ministrą ir visus, ar – tik ministrą ir apsisprendžiam, kaip jau buvo pasiūlyta, kad tris rezoliucijas jungiam į vieną ir darom kokią redakcinę komisiją? (Balsai salėje) Ne, nieko nereikia? Prašau. Tai tada iš eilės ministras Z.Balčytis. Prašom į tribūną. Prašau. Tada prašom kantriai klausytis diskusijų. Išankstinės diskusijos pagal Statutą.

Z.BALČYTIS. Ačiū, pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom.

Z.BALČYTIS. Aš norėčiau pateikti mūsų Vyriausybės tam tikrą nuomonę dėl Seimo rezoliucijų, kurios buvo išplatintos ir Vyriausybėje. Todėl labai trumpai norėčiau paskaityti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko nuomonę dėl rezoliucijose teikiamų tam tikrų, sakysim, nuostatų. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.1194” ir t.t. bei Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimo projekto Nr.IXP-1066(2A).

“Rezoliucijų projektuose pateikti pasiūlymai dėl pagrindinės akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” privatizavimo nuostatų iš esmės atitinka Vyriausybės patvirtintas ir šiuo metu galiojančias pagrindines privatizavimo nuostatas.

Dėl rezoliucijos projekto 1 punkto. Pagal šiuo metu rengiamą “Lietuvos dujų” privatizavimo programą strateginiam investuotojui bus pasiūlyta sudaryti akcininkų sutartį. Susitarimas tarp akcininkų yra būtinas siekiant sudaryti sąlygas strateginiam investuotojui realizuoti savo įsipareigojimus dėl “Lietuvos dujų” tinklų sujungimo su Europos Sąjungos dujų tinklais bei didinti magistralinių dujotiekių pralaidumą pagal dujų tranzito poreikį.

Dėl rezoliucijos projekto 2 punkto. Dujų tiekėjui nesuteikiama teisė vienašališkai nustatyti gamtinių dujų kainos, o yra nustatomas reikalavimo konkurso dalyviui, tiekėjui nurodyti (pasiūlyti) numatomų tiekti dujų kainos formulę, kaip vieną iš pasiūlymo vertinimo kriterijų. Derybos su potencialiu dujų tiekėju ar tiekėjais dėl pasiūlymų pagerinimo, įskaitant ir dujų kainų formulę, bus vykdomas viešąjį konkursą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinant tiekėjui nurodytos dujų kainos formulės priimtinumą, bus bendradarbiaujama su “Lietuvos dujų” specialistais bei akcininkų strateginiu investuotoju.

Dėl rezoliucijos projekto 3 punkto. Tiekiamų dujų kaina 10 metų laikotarpiui bus nustatoma pagal privatizavimo metu suderintą dujų kainų formulę. Ši formulė atspindės dujų kainų svyravimus pasaulinėje rinkoje, kadangi šis susiejimo elementas, siekiant apsisaugoti nuo radikalių kainos pokyčių ir su tuo susijusios rizikos, reikalingas tiek tiekėjui, tiek dujų pirkėjui. Iš visų pateiktų pasiūlymų bus atrinktas tas, kuriame nurodyta dujų kainų formule siūlys mažiausią tiekiama dujų kainą. Dujų kaina likusiam projekto kiekiui taip pat formuosis pagal rinkos faktorius bei rinkos dalyvių veiksmus, todėl neįmanoma nustatyti efektyvaus mechanizmo 3 punkte nurodytam pasiūlymui realizuoti.

Dėl rezoliucijos projekto 4 punkto. Privatizavimo programoje bus numatyta, kad dujų tiekimo sutartis sudaroma tiesiogiai su dujų tiekėju, kadangi Vyriausybės nutarimas nustato reikalavimą, kad tiekėjas ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui turi užtikrinti dujų tiekimą, o tiekiamų dujų kaina bus nustatoma pagal formulę, suderintą akcijų pardavimo metu. Už teikiamų įsipareigojimų tinkamą realizavimą turės atsakyti būtent tiekėjas – asmeniškai. Taigi Vyriausybės nutarime faktiškai nustatyta, kad tiekimo sutartis bus sudaroma tiesiogiai su dujų tiekėju.

Dėl rezoliucijos punkto, kuris buvo pateiktas opozicijos lyderio, dėl siūlomo privatizacijos modelio – 34+9+25. Vyriausybės strateginis tikslas privatizuojant “Lietuvos dujas” yra išlaikyti paritetą tarp strateginio investuotojo ir dujų tiekėjo. Todėl ir pasirinktas privatizavimo modelis tiek strateginiam investuotojui, tiek dujų tiekėjui įsigyti po 34% bendrovės akcijų yra teisingas. Ministras Pirmininkas A.Brazauskas.”

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A.Kubilių. Kol jis eis, noriu paklausti, ar gerbiamieji kolegos konservatoriai visi trys nori kalbėti? Gerai. A.Kubilius gal tada visų vardu. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, keletą žodžių, kodėl šitą rezoliuciją…

PIRMININKAS. Tylos, paklausom.

A.KUBILIUS. …mano įsitikinimu ir mūsų visų opozicijoje esančių įsitikinimu, reikia svarstyti ir reikia jai pritarti.

Pirmas dalykas. Mus paskatino šitą rezoliuciją rengti tai, kad valdančioji koalicija, Vyriausybė ir Vyriausybės vadovas nesiteikė su opozicija ir su parlamentinėmis partijomis aptarti atvirai ir drąsiai privatizavimo modelio. Šioje vietoje man labai keista klausyti socialdemokratų, kurie visiškai neseniai šioje pačioje salėje taip garsiai šaukė (aš nežinau, kur kolega V.Andriukaitis šiuo metu, va, čia yra) ir dėl LISCO privatizavimo, ir dėl kitų dalykų bei sakė, kad tai būtina aptarti Seime. Taigi, gerbiamieji kolegos, man atrodo, gerai, kad mes iš tikrųjų šitokius reikalus aptariam, ir būtų blogai, jeigu Seimas nepareikštų savo pozicijos, ypač kai Vyriausybė, atrodo, kad pritaria tiems dalykams, kurie čia yra sakomi. Aš norėčiau priminti premjero žodžius, vakar pasakytus televizijos laidoje “Spaudos klubas”, mums dalyvaujant kartu su kolega R.Paksu ir K.Prunskiene. Tuomet premjeras A.Brazauskas aiškiai pasakė: jeigu Seimas priims tokią rezoliuciją, mes ją ir vykdysime.

Dar vienas dalykas, kuris verčia mus svarstyti šią rezoliuciją, yra tai, kad, mano įsitikinimu, Vyriausybės priimtas sprendimas, jau pats jo priėmimas pakeičiant iki tol partijų susitartus procentus, kiek ir kam turėtų atitekti, rodo, kad ši Vyriausybė pasidavė “Gazpromo” spaudimui. Iš esmės tos nuostatos, dėl kurių mes siūlome diskutuoti rezoliucijoje, taip pat, mūsų įsitikinimu, yra pavojingos tuo požiūriu, kad jos leidžia ir toliau likti tai erdvei, kurioje “Gazpromas” gali daryti spaudimą Vyriausybei. Aš visiškai nesutinku su Vyriausybės paaiškinimu, kad ta nuostata, kuri yra įrašyta į nutarimą, kad su strateginiu investuotoju gali būti sudaryta akcininkų sutartis, kad ši nuostata yra korektiška. Ši nuostata aiškiai pasako, jeigu “Gazpromas” pareikalaus, kad tokia sutartis būtų nesudaryta, Vyriausybė galės tos sutarties ir nesudaryti. Štai kas čia yra pasakyta, o ne tai, kad kas nors kita. Todėl visiškai aišku, kodėl “Rurgazas” (jau apie tai rašoma spaudoje, kolegos, skaitykite spaudą) yra gana stipriai sunerimęs, ar tikrai jis galės turėti įtaką įmonės valdymui, kai Vyriausybė priima tokias nuostatas. Kaip jau čia buvo minėta, Latvijoje vadinamo strateginio pariteto laikymasis baigėsi tuo, kad “Gazpromas” su savo taip pat kita Rusijos kompanija, tiekiančia dujas, jau turi daugiau kaip 51% akcijų. Man visiškai keista, kai skamba ir iš premjero žodžių, kad valstybės strateginis interesas šioje vietoje yra išlaikyti paritetą. Ne gauti pigiausią dujų tiekimą, ne daugiausia uždirbti parduodant akcijas tiek, kiek valstybei būtų naudinga, bet laikytis kažkokio fikcinio pariteto. Ne tai yra prioritetas. Prioritetas yra gauti stabilų dujų tiekimą ir gauti investuotoją modernizuoti įmonę.

Dėl dujų tiekimo mažiausiomis kainomis ir stabilumo. Turiu pasakyti, kad Vyriausybės nutarime (cituoju): “Tiekėjui keliami reikalavimai nurodyti gamtinių dujų kainos formulę”. Čia visiškai nėra numatyta galimybė derėtis. Nėra parašyta, kad tai yra privatizavimo atrankos kriterijus. Paprasčiausiai yra pasakyta, kad tiekėjas turi nurodyti savo norimą dujų kainą. Nurodys, kad brangs 30%, Vyriausybė neturi galimybės pagal savo priimtą nutarimą net ir derėtis.

Trečias dalykas. Mano įsitikinimu, taip pat svarbus dalykas. Vyriausybės nutarime nieko nėra pasakyta dėl tarpininkų. Tai, ką aiškino Ministras Pirmininkas aiškinamajame rašte, yra labai teisinga, labai gerai, bet tą reikia įrašyti į Vyriausybės nutarimą, nes kitaip mes parduosime 25 ar 34% “Lietuvos dujų” akcijų dujų tiekėjui, o po to pamatysime, kad jis pats tiesiogiai netiekia dujų. Kyla klausimas – kam reikia pardavinėti?

Paskutinis dalykas. Mano įsitikinimu, partijų susitarimas, kuris buvo pasiektas, yra tikrai racionalus. Todėl siūlau pritarti R.Pakso pasiūlytam “Lietuvos dujų” akcijų paskirstymo variantui ir svarstyti šią rezoliuciją sujungiant visas tris, nes ne vien tik procentai yra svarbūs. Tai turi būti mums visiškai aišku, kad yra svarbu, kokios nuostatos yra įrašomos, kokie reikalavimai yra įrašomi tiems dalyviams, kurie rengiasi pirkti akcijas. Iki šiol mes diskutavome tik apie procentus, o tuo tarpu, kaip matome iš Vyriausybės priimto nutarimo, reikalavimai tiems, kurie įsigis akcijas, yra visiškai nekorektiškai, neteisingai suformuluoti ir paliekantys didžiules erdves “Gazpromo” spaudimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gal galime baigti diskusijas? Ar dar kolega V.Landsbergis antrą kartą nori kalbėti? (Balsai salėje) Šiandien jo diena. Jau pakentėkime. Prašom trumpai drūtai.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ir jums, gerbiamieji kolegos. Pakentėkite dar šiek tiek Landsbergį.

Mane šiandien truputį ar net gerokai nuvylė pono ministro perduota Ministro Pirmininko nuomonė, kitaip sakant, tekstas. Nes iš vakarykščio pranešimo, kaip jums ir pasakiau, aiškiai matyti, kad Vyriausybė neprieštarauja, jog būtų priimta ši rezoliucija, nes ji atitinka Vyriausybės nuostatą. O po to įvairios pastabos ir komentarai. Dabar išeina ministras ir perskaito tą patį, ką mes jau žinome. Mes jau tą skaitėme, vadinasi, laikrodis sustojo vakar, šiandien Seimo debatai, išdėstytos nuomonės neturi jokios reikšmės. Mes vėl gauname vakarykštį tekstą. Tai man primena nelabai gerus papročius, kai Seimo debatai yra traktuojami kaip formalus dalykas, tegul jie čia pakalba, o mes jau iš anksto esame nutarę, kaip pabalsuosime, mūsų dauguma, mes galime užsikimšti ausis ir visiškai neklausyti. Susidaro toks vaizdas, kai nėra jokio atsakymo į tai, kas čia šiandien kalbama, o tiesiog perskaitoma tas pats, kas jau žinoma, nors dar vakar ir per televiziją Ministras Pirmininkas pasakė, kad man tinka tai, kas yra rezoliucijoje. Dabar išgirdome seną žinomą logiką: Vyriausybės nutarimas yra teisingas, nes jis yra teisingas, ir kažkas pakels gana daug rankų už tokią formulę. Vis dėlto matykime dalykus, kaip yra. Mes norime, kad būtų geresnis privatizavimas, mes norime, kad nebūtų įtarimų, mes norime, kad neatrodytų, jog visi tie neskaidrumai ar dviprasmiški parašymai nėra kokie nors redagavimo trūkumai, o kad tai yra specialios išlygos, kaip padaryti iš anksto numatytą rezultatą.

Štai kad ir tas nelaimingas paritetas. Vadinasi, tiek pat ir būtinai. Kodėl? O todėl kad ponas A.Mileris, atvažiavęs į Vilnių to pareikalavo. Ar Vyriausybė tikrai tokia servilistinė, tarno padėtyje, kad šeimininkas pasakė: mums turi būti ne mažiau procentų, kitaip mes užsigausime, mums bus nepriimtina. Aišku, A.Mileris pasakė, kad jam “Rurgazas” yra priimtinas. Dabar Vyriausybė atvirai kalba tik apie “Rurgazą”. Koks čia konkursas? Ir vėl servilizmo bruožai. Manau, neturėtų taip būti, todėl padarykime Seimą vertingą instituciją, savarankišką instituciją, kuri svarsto valstybės svarbius klausimus, rekomenduoja Vyriausybei ką pakoreguoti, ką padaryti skaidriau ir aiškiau. Yra gana geras pagrindas štai atsižvelgiant ir į pono V.Uspaskicho nuomonę, kad galima padaryti Seimo sprendimu, pakoreguoti tas pozicijas. Aš tikrai siūlau Seimui ir net Seimo buvusiai LDDP, nežinau, kaip pavadinti, nebalsuoti mechaniškai. Na, nebalsuokite mechaniškai todėl, kad vakar kas nors buvo taip nutaręs. Po to vakar vakare jūsų vadovas jau kitaip kalbėjo. Tai galvokime, spręskime su protu siekdami sutarimo. Galime padaryti gerą sprendimą, valstybinį, ir Seimo garbės, Seimo orumas bus savo vietoje. Dabar Seimas, žinote, kaip traktuojamas. Parodykime, kad Seimas irgi yra kažkas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, dabar turime susitarti dėl tolesnio darbo. Tuoj suteiksiu dėl vedimo tvarkos. Dabar diskusijos baigtos. Galime kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. Siūlymas buvo vienas – sujungti visas rezoliucijas ir redaguoti. Jeigu bus kitų siūlymų… (Balsai salėje) Mielieji kolegos, prašom. Aš girdėjau kol kas tik vieną siūlymą. Kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš norėjau kalbėti dėl vedimo tvarkos, nes vyksta visiškas nesusikalbėjimas arba nesusitarimas. Dešinieji įsteigė politinę tarybą ir, deja, parengė tris skirtingas rezoliucijas. Koks tas politinės tarybos darbo rezultatas: ar tai yra fikcija, ar kas? Dabar dėl vieno klausimo kalba trys konservatoriai: J.Razma, V.Landsbergis ir A.Kubilius. Na, J.Razmai neleido. Nejaugi vienas negali pasakyti pozicijos? Laiko gaišinimas! Siūlau padaryti pertrauką, paprašyti, kad susirinktų dešiniųjų jėgų politinė taryba ir pateiktų vieną rezoliuciją. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Andriukaitis. Ruošiasi kolega A.Vazbys.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymas yra labai paprastas – atmesti visas tris rezoliucijas. Antras siūlymas, jeigu dešiniųjų partijų politinė taryba turėtų vieną nuomonę, turėtų pateikti premjerui ir tą nuomonę pagrįsti. Dabar susidaro įspūdis, kad A.Kubiliaus argumentacija ir R.Pakso argumentacija yra priešinga V.Landsbergio argumentacijai. Šiuo atveju galbūt A.Kubiliaus ir R.Pakso jau tampa viena, o V.Landsbergis patenka į mažumos situaciją. Reikėtų tikrai pamėginti pritarti kolegos P.Gražulio nuostatai, kad būtų aiškumas tame flange.

Dabar kalbant apie strateginius objektus, Socialdemokratinė koalicija laikėsi ir laikosi nuostatos, kad valdymo kontrolė ir sprendimų priėmimo galia išliktų valstybės rankose, todėl šis modelis leidžia valstybei dalyvauti valdyme, leidžia valstybei dalyvauti priimant strateginius sprendimus ir taip pat užsiimti valstybiniu reguliavimu. Kadangi nei teisės pažeidimų nėra, kaip LISCO atveju, nei jokių kitų pažeidimų, tokių, kokius darė “Williams” atveju kolegos konservatoriai, tai aš manau, kad kitų teisinių mechanizmų oponentai neturi, išskyrus tik tai, kad jie gali tiesiogiai savo nuomonę perduoti premjerui. Esu įsitikinęs, kad šis klausimas priklauso Vyriausybės kompetencijai, jis iš tikrųjų suderintas ir su konsultantais, taip pat yra vieninga Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko ir kitų institucijų nuomonė, todėl aš dar kartą siūlau atmesti tris rezoliucijas, o visus kitus sprendimus arba visus kitus pasiūlymus perduoti premjerui raštu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas – už, ir kadangi iš tikro rimtas klausimas, tai du – už, du – prieš. Kolega A.Vazbys.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visų pirma dėl to, ką ponas V.Andriukaitis pasakė, jog mes galėtume premjerui tai teikti. Taip, mes tai ir norėjome daryti, mes, 49 Seimo nariai, kvietėme premjerą vakar. Premjeras nesugebėjo rasti laiko ne tik vakar, bet apskritai šią savaitę ateiti ir pasišnekėti apie tai. Tai viena iš priežasčių, kodėl yra teikiama ši rezoliucija, bet tai mes aptarsime per Vyriausybės valandą. Dabar ponas P.Gražulis pergyvena, kad dešinieji nesutaria ir teikia tris projektus. Tiesiog yra labai paprasta. Dešinieji turi daugiau idėjų, skirtingai nuo tų, kurie sėdi kairėje, ir sugeba pateikti tris projektus, o paskui bendrai kartu su kairiaisiais iš jų padaryti vieną. Ir paskutinis dalykas, labai aiškus ir paprastas dalykas čia yra. Iš esmės nieko naujo. Iš esmės yra grįžtama ir primenamas partijų susitarimas, kuris buvo pasiektas birželio mėnesį, kurį pasirašė ir socialdemokratai, ir socialliberalai. Šia prasme, jeigu nuo to susitarimo yra atsitraukiama, tai šis balsavimas labai aiškiai parodys ir tada teliks atsakyti į klausimą, kas tai nulemia. Ačiū.

PIRMININKAS. Kitas prieš – kolega G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau kreiptis į dešinę opoziciją, labai margą, deja. Yra trys priežastys, kodėl jūs siūlote šias rezoliucijas. (Balsai salėje) Ne dėl rezoliucijų skaičiaus. Pirmoji priežastis yra ta, kad jums tiesiog yra reikalinga propaganda Lietuvai, kad jūs esą rūpinatės privatizavimo skaidrumu ir t.t., ir pan. Kuo toliau ir ilgiau mes čia svarstysime, tuo geriau, sėdės žurnalistai ir ką nors rašys. Antroji priežastis – jums būtina pasiteisinti, būtina pridengti savo visus neskaidrius privatizavimo atvejus, dėl kurių lig šiol Lietuvos ekonomika kenčia. Ir ne tik ekonomika. Apgauti indėlininkai ir pan. Ir trečias dalykas, kas jus dar labiau jaudina. Jus jaudina, kad sėkmingai privatizavus “Lietuvos dujas” Lietuvos Vyriausybė turės pinigų Privatizavimo fonde ir galės spręsti kai kuriuos socialinius klausimus. Šitas dalykas jus labiausiai jaudina.

Todėl jūs visokiais būdais norite sutrukdyti šį privatizavimą. Deja, gerbiamieji kolegos konservatoriai, kurie ypač mėgsta visus kitus kaltinti korupcija, atrodo, kad ir jūs tapote visų tų tarpininkų… tarpininkų interesai, nepaisant jūsų tokių gražių kalbų, labai ryškūs.

Be to, aš neįsivaizduoju, ar mes galime, aš turiu galvoje dabartinę Vyriausybę ir valdančiąją daugumą, priimti kokį nors sprendimą, kokį nors, dėl kurio jūs neįtarinėtumėte, Jūs įtariate absoliučiai dėl visko. Ir pabaigoje apie servilizmą. Aš manyčiau, kad tikrai nereikėtų servilizmu kaltinti vieniems kitus, nes tada pasaka bus be pabaigos, jeigu mes į tai atsakinėsime. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

V.LANDSBERGIS. O man galima pasakyti…

PIRMININKAS. Po du. Prašom – A.Kubilius. Minutėlę – A.Kubilius dabar.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man tiesiog gaila šiek tiek valdančiosios koalicijos ir jai šiuo metu talkinančių krikdemų, kad taip ir negalima pateikti jokių argumentų, kodėl šios rezoliucijos nereikia priimti. Noriu priminti, kad pats P.Gražulis pasirašė po siūlymu šią rezoliuciją svarstyti (Balsai salėje). Tai kažkodėl šiandien yra toks visuotinis pasimetimas. Aš suprantu, kaip sunku, ypač valdančiajai koalicijai, V.Andriukaičiui ir G.Kirkilui, kurie dabar supranta, kad savo pareiškimus čia, šioje Seimo salėje, išsakytus tiek dėl LISCO privatizavimo, tiek dėl kitų dalykų, tiek ir dėl “Williams” privatizavimo, jiems dabar reikia tiesiog paimti ir suvalgyti, nes tai, ką jie kalbėjo apie tai, jog tokie sprendimai turi būti vieši, jog tai reikia svarstyti Seime, yra lygiai tai, ką dabar darome. Aš įsivaizduoju tą sunkumą, bet šiuo atveju mes negalime pasiaukoti vardan to, kad socialdemokratams būtų šiek tiek lengviau. Mes kalbame apie Lietuvos žmonių interesus, apie valstybės interesus. Ir mes matome, kad Vyriausybės sprendimas gal būt ir netyčia, bet turi žalingų nuostatų, kurios ateityje gali turėti gana didelę žalą ne socialdemokratams, o Lietuvos žmonėms. Paprastam Lietuvos žmogui, kuriam dėl socialdemokratų užsispyrimo gali tekti mokėti daug brangiau už “Lietuvos dujas” , nes dėl kainos nebus galima derėtis. Aš siūlau rimtai svarstyti rezoliuciją, o nesiaiškinti, kodėl socialdemokratams šiandien taip sunku.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašome registruotis ir balsuosime dėl pirmosios rezoliucijos. Registracija. (Šurmulys salėje) Kolegos, prašome būti savo vietose ir registruotis. Kolega A.Kašėta, kol registruojamės.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, buvo pasiūlymas sujungti rezoliucijas į vieną, padaryti redakcinę grupę. Tai reikėtų balsuoti dėl to pasiūlymo.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pirmininke, taigi aš siūliau…

PIRMININKAS. Kolega Gražuli, prašom nekalbėti be leidimo.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Siūlymas balsuoti yra toks: redaguoti arba atmesti. Jeigu redaguoti, tai tada jungsime visas rezoliucijas, o dabar mes turime apsispręsti dėl abiejų siūlymų, kurie buvo oficialiai pateikti. Redaguoti sujungiant – mygtukas už, o atmesti – mygtukas prieš. Ar aišku? Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku, kolegos (Balsai salėje) Taigi balsuojame dėl pirmos rezoliucijos dėl Vyriausybės nutarimo, kurio numeris 1194, kaip pasirengti AB “Lietuvos dujos” privatizavimui projekto, arba V.Landsbergio projekto. Mygtukas už – redaguoti, mygtukas prieš – atmesti. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas. Prašome neagituoti balsavimo metu. (Šurmulys salėje)

Už –36, prieš – 58 ir vis tiek 3 susilaikė. Rezoliucija atmesta. Dabar prašom pasiruošti balsuoti dėl antros rezoliucijos. Antroji rezoliucija tai yra kolegų E.Masiulio, A.Kubiliaus ir A.Kašėtos rezoliucija. Irgi siūlymas tas pats: redaguoti – mygtukas už, kas siūlo atmesti, tas spaudžia mygtuką prieš. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Mygtukas už – redaguoti, mygtukas prieš – atmesti.

Už – 35, prieš – 58, susilaikė 3. Irgi atmesta. Dabar trečia rezoliucija. Čia yra autorių kolektyvas priešaky su opozicijos lyderiu R.Paksu. Prašome pasiruošti balsuoti Kas už šios rezoliucijos redagavimą, mygtukas už, kas mano, kad reikia atmesti, mygtukas prieš. Balsavimas pradėtas.

Už – 37, prieš – 57, susilaikė 3. Rezoliucija atmesta. Posėdis baigtas. Pertrauka iki 15 valandos. (Triukšmas salėje) Viskas! Baigėsi visos replikos. Posėdis baigtas. 15 valandą kitas posėdis, atsikalbėsite. Gerai. 15.15 valandą, bet ne vėliau. Turime labai daug klausimų.