Dvidešimt pirmasis (145) posėdis
2001 m. spalio 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS. Skelbiu šios dienos vakarinio posėdžio pradžią. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad klausimų yra gerokai mažiau nei rytiniame posėdyje. Viliuosi, kad mums seksis judėti į priekį pakankamai konstruktyviai. Prieš tai kviesčiau Seimo narius įsiamžinti registracijos būdu. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad rytiniame posėdyje, prieš balsuojant dėl viso įstatymo projekto, prieš priimant Pašto įstatymo naują redakciją, buvo padaryta pertrauka. Norėčiau pasiūlyti nuo šio klausimo svarstymo pradėti mūsų vakarinio posėdžio darbotvarkę. Bet matau dėl vedimo tvarkos – Seimo narys J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, aš kaip tik dėl minėto Pašto įstatymo. Norėtume frakcijos vardu paprašyti priėmimo pertraukos iki ketvirtadienio. Galiu paaiškinti motyvus kodėl. Diskusijose iškilo abejonių dėl 8 straipsnio 2 dalies ir to tarifo didinimo penkis kartus. Taip pat yra pateikta ir kitų pataisų, kurias, manau, būtų galima ketvirtadienį apsvarstyti. Ir žiūrint į Europos direktyvos tekstą, tai yra eurointegracinis įstatymas, kur būtent apie tuos penkis kartus kalbama, čia matyti parašyta, jog tai nėra imperatyvinė direktyvos nuostata. Taip gali būti, bet taip pat gali ir nebūti. Tai yra viena.

Antras momentas. Atkreipčiau dėmesį, kad nors yra eurointegracinis įstatymas, mes per visą procedūrą – pateikimas, svarstymas ir priėmimas – taip ir neturėjome Europos teisės departamento išvadų. Tai yra klaida, kurią mes turbūt galėtume ištaisyti. Mes turime savo, Seimo Teisės departamento išvadas, viskas gerai, bet Europos teisės departamento išvadų taip ir neturėjome arba bent jau kompiuterinėse laikmenose nėra. Todėl manau, kad būtų verta padaryti pertrauką ir ketvirtadienį grįžti prie šio klausimo ir išnagrinėti teikiamas pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes ką tik išgirdome pasiūlymą, dėl kurio turėtume apsispręsti. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu nuspręsti, kad iki artimiausio posėdžio yra daroma pertrauka? (Balsai salėje) Įskaitant neprieštaraujantį J.Veselką, bendru sutarimu nusprendžiame padaryti pertrauką iki artimiausio posėdžio. Ačiū už jūsų supratimą. (Balsai salėje) Taip. Klausau jūsų. Tada pabandykite padaryti tai prie mikrofono. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nesu labai jau toks geras Statuto žinovas. Ar Statutas leidžia daryti dvi pertraukas paeiliui, po vienos, nieko nesprendus, daryti kitą? Aš to nežinau. Jeigu leidžia, tai leidžia, bet jeigu ne…

PIRMININKAS. Galiu jus patikinti, kad magiškasis 109 straipsnis numato tokią galimybę. Suprantu, kad ja ir yra naudojamasi. Ačiū už jūsų supratimą ir korektiškumą. Pertrauka iki artimiausio posėdžio. Taip pat noriu pasakyti, kad yra įregistruotos pataisos, susijusios su šiuo įstatymu. Ketvirtadienį Seimas turėtų apsispręsti, ar grįžti prie šių teiktų pataisų. Manau, Seniūnų sueiga aptars šį klausimą trečiadienį iš ryto.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-595(2*) (svarstymas)

Ką gi, judame į priekį. Gerbiamieji kolegos, pirmasis planuotas vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-1 klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-595(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, iš tribūnos kviečiu pateikti komiteto narį R.Sedlicką. Prašom, kolega.

R.A.SEDLICKAS. Šis įstatymas yra gana paprastas. Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo. Ši nuostata netaikoma advokatams. Įstatymas buvo patobulintas komitete. Buvo porą tokių klausimėlių. Vienas, kur buvo porą pastabų, kodėl advokatams išskirtis, bet tai leidžia ir Europos direktyvos, ir Advokatų tarybos taisyklės turėtų leisti. Čia nėra problemos. Buvo pateiktas pono J.Razmos pakeitimas, kur vietoj vienų metų jis norėtų, kad būtų treji metai. Tačiau, mūsų manymu, treji metai būtų jau visiškas išmetimas to žmogaus, kuris anksčiau dirbo valdžioje, iš tos rinkos. Po trejų metų jam būtų tikrai per daug apsunkinta. Įstatymui, kaip dabar yra patobulintas, komitetas pritaria ir siūlo jums priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėme pagrindinio komiteto išvadą. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateikti Seimo narį Saulių Lapėną.

S.LAPĖNAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, apsvarstęs pateiktus pasiūlymus ir pataisas, vieningai pritarė teikiamam įstatymo projektui ir atsižvelgė į Teisės departamento pastabas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių Seimo narių nėra. Pereiname prie pataisos, kurios autorius yra pats teikėjas. Jis ją teikia atsižvelgdamas į tai, kaip suprantu, kokią išvadą ir naują variantą pateikė pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Todėl, gerbiamieji kolegos, mes turėtume apsispręsti, ar mes pritariame tam, kad Seimo nario J.Razmos pataisa būtų svarstoma svarstymo stadijoje šiame plenariniame posėdyje. Tam reikia bent jau dešimties Seimo narių pritarimo. Ar atsirastų 10 Seimo narių, keliančių ranką už tai, kad būtų svarstoma? (Balsai salėje) Matau, kad yra. Gerbiamieji kolegos, jeigu yra abejonių, mes galime tai daryti elektroniniu būdu. Bet tikrai tai yra nedidelė pataisa. Paties pataisos autoriaus nėra. Vietoje jo padaryti niekas kitas negali. Statutas tokios galimybės nesuteikia. Taigi, manau, jūs turite priešais save šią pataisą ir aš klausčiau, ar būtų norinčių svarstant Seimo nario J.Razmos pataisą kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu registruotis prieš apsisprendžiant dėl Seimo nario J.Razmos pataisos.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Formuluoju balsavimo klausimą. Balsuojame dėl Seimo nario J.Razmos pataisos, įregistruotos dėl įstatymo projekto Nr.IXP-595. Balsavimas už reiškia pritarimą Seimo nario teikiamai pataisai, balsavimas prieš – nepritarimą pataisai. Prašau Seimo narius balsuojant išsakyti savo nuomonę.

Balsavimo rezultatai: 17 – už, 20 – prieš, susilaikė 5. Seimo nario pataisai nepritarta. Dabar turėtume balsuoti dėl to, ar pritariame pagrindinio komiteto teikiamai išvadai ir tam pakoreguotam įstatymo variantui, kurį siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prieš tai klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Svarstymo stadija, proga kalbėti vienam – už, vienam – prieš. Nėra pageidaujančių. Gerbiamieji Seimo nariai, aš klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti pagrindinio komiteto teikiamai išvadai? Prieštaravimų negirdžiu. Pritarta bendru sutarimu po svarstymo. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Kitas eilės tvarka darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolierių įstaigos veiklos įvertinimo” projektas Nr.IXP-758. Svarstymo ir priėmimo stadija. Matau Žmogaus teisių komiteto narį kolegą A.Salamakiną prie mikrofono. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kadangi komiteto pirmininkas išvykęs į komandiruotę, jis labai prašė, kad tas klausimas būtų atidėtas iki ketvirtadienio posėdžio.

PIRMININKAS. Keista, kad tas klausimas iškyla dabar, tačiau nesant pranešėjo vargu ar mes galėtume spręsti tą klausimą, juo labiau kad nematau kito komiteto nario, pasirengusio pateikti komiteto išvadą. Ar būtų prieštaraujančių, kad mes šio klausimo svarstymą nukeltume į vėlesnį posėdį? Matau, dėl vedimo tvarkos – R.Juknevičienė. Prašom, kolege.

R.JUKNEVIČIENĖ. Na, man tikrai nesuprantamas toks nesiskaitymas su žmonėmis. Yra pakviesta Seimo kontrolierių įstaiga, visa institucija sėdi Seime. Žmonės nieko nežinojo, nutraukė savo darbus. Staiga valdančioji dauguma posėdžio viduryje lyg niekur nieko atsistoja ir pareiškia, kad klausimas nebus svarstomas. Aš nežinau, ar galima dirbti neorganizuočiau, kaip yra dabar Seime. Gėda.

PIRMININKAS. Ačiū. Nespėjau išjungti mikrofono sakant paskutinį žodį. Bet, gerbiamieji kolegos, ar mes tęsiame diskusiją, suprasdami, kad išties yra organizacinių nesklandumų? Galbūt konstatuokime, atsiprašykime dalyvaujančių Seimo kontrolierių. Tik tiek galime patikinti, kad grįžus komiteto pirmininkui šis klausimas bus neatidėliojant išspręstas. Dar kartą labai atsiprašau.

Taigi judame toliau. Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš siūlau įrašyti į protokolą, kad Seimas už valdančiąją daugumą oficialiai atsiprašo kontrolierių.

PIRMININKAS. Jeigu būtų priimtina, aš, kaip posėdžio pirmininkas, atsiprašiau, jeigu tai būtų priimta, visų mūsų vardu, pripažindamas, kad organizacinių nesklandumų ir problemų, formuojant darbotvarkę, yra. Ačiū.

Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektas Nr.IXP-990. Asociacijų įstatymo 10 ir 11 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-991. Labdaros ir paramos fondų įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-992. Visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-993. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-994 (pateikimas)

Taigi darbotvarkės 2-3 klausimas Nr.IXP-990 bei keturi lydintys teisės aktai, susiję su teikiamu įstatymo projektu: Nr.IXP-990, Nr.IXP-991, Nr.IXP-992, Nr.IXP-993 ir Nr.IXP-994. Noriu paklausti Seimo narių, ar būtų prieštaraujančių, kad šis įstatymų paketas būtų pateiktas kartu? Girdžiu tik pritarimus, priešingų teigimų nėra. Kviečiu į tribūną šių įstatymų projektų teikėją A.Melianą pateikti klausimus.

A.MELIANAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau iš pradžių priminti, kad šis įstatymas, būtent Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas, yra visiškai naujas Lietuvos įstatymas. Jo kūrimas buvo tęsiamas pakankamai ilgą laiką.

Kaip žinote, iš įvairių frakcijų atstovų buvo sudaryta grupė nevyriausybinių organizacijų problemoms spręsti. Vienas tos grupės darbo rezultatas buvo būtent šio įstatymo parengimas per ekspertų grupę.

Lietuvoje realiai dirba per 6000 nevyriausybinių organizacijų. Yra registruota dar daugiau – 7–8 tūkst. 6000 dirba realiai. Be jokios abejonės, jau dabar jos atlieka labai daug svarbių uždavinių. Jos sudaro labai svarbų pilietinės visuomenės pagrindą – jos skatina žmones veikti iš idėjos, gerumo ir pagarbos artimui.

Šis įstatymas siekia skatinti nevyriausybinių organizacijų kūrimąsi, stiprėjimą ir plėtrą. Mes manome, kad praktiškiausi įstatymo projekto rezultatai – bus geresnė galimybė pasitelkti nevyriausybines organizacijas valstybės ir savivaldybių institucijų uždaviniams įgyvendinti, bus skaidresnis ir efektyvesnis valstybės ir savivaldybių lėšų panaudojimas nevyriausybinių organizacijų programoms finansuoti. Reikėtų taip pat pabrėžti, kad įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Visi turbūt puikiai žinome, kokios svarbios nevyriausybinės organizacijos yra daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių.

Įstatymo projekte plėtojama viena iš pagrindinių žmogaus demokratinių teisių – teisė į asociacijas. Šiame įstatyme bus įtvirtintos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, nustatančios valstybės ir savivaldybių politikos nevyriausybinių organizacijų klausimais įgyvendinimą, valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, kitos nevyriausybinių organizacijų veiklos sąlygos, stiprinančios šių organizacijų plėtrą.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad turbūt daugumos šioje salėje sėdinčių partijų programose buvo pabrėžta nevyriausybinių organizacijų stiprinimo svarba. Visų paskutiniųjų metų vyriausybių programose taip pat buvo pasakyta daug žodžių apie tai, kad vadinamasis trečiasis sektorius, t.y. nevyriausybinės organizacijos, turi atlikti vis svarbesnį vaidmenį mūsų gyvenime.

Ypatingas dėmesys… Šiame įstatyme yra įteisinama galimybė užsiimti tam tikra ekonomine veikla. Aš įsivaizduočiau, kad būtent tie punktai galėtų kelti daugiausiai klausimų. Mes atlikome tam tikrą analizę. Turiu pasakyti, kad beveik visose, be išimties, civilizuotose valstybėse yra leistina nevyriausybinių organizacijų ekonominė veikla. Tai galioja Lenkijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Latvijoje, aš jau neminėsiu Anglijos, Švedijos, Danijos ir t.t. Vienintelė valstybė, kur mums pavyko aptikti, kad tokia veikla yra neleidžiama, yra Indija. Iki šiol ir Lietuva.

Taigi galbūt tiek trumpai. Atsakysiu į jūsų klausimus. Visi kiti… Pirmininke, turbūt taip pat ir dėl lydinčiųjų įstatymų.

PIRMININKAS. Taip. Būčiau dėkingas, jeigu trumpai pateiktumėte ir lydinčiuosius.

A.MELIANAS. Lydintieji įstatymai yra Asociacijų įstatymo 10 ir 11 straipsnių papildymo įstatymas, Labdaros ir paramos fondo įstatymo atitinkamų straipsnių papildymo įstatymas, Visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Kalbama apie šių įstatymų suderinimą su jums teikiamu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymu. Daugiausiai ten yra kalbama apie leidimą užsiimti ekonomine veikla, kuri yra reglamentuota Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už lakonišką pateikimą. 8 Seimo nariai pageidautų jūsų paklausti. Gerbiamieji kolegos, noriu prašyti visų dėmesio ir klausti ne tik dėl pagrindinio, bet ir dėl lydinčiųjų teisės aktų. Mes taip sutarėme, kad juos teikiam ir klausiam dėl jų kartu. Taigi pirmasis – kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi kartu pateikiami, regis, keturi projektai, aš norėčiau vieną klausimą, bet iš dviejų dalių. Kiek supratau, pagrindinis skirtumas tarp nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų yra tai, kad nevyriausybinės organizacijos galės užsiimti ekonomine veikla. Sakykite, ar nebūtų geriau rimtai patvarkyti Visuomeninių organizacijų įstatymą, kad nereikėtų priiminėti naujo įstatymo, nes, man atrodo, tos organizacijos daug kuo yra panašios. Ir antroji klausimo dalis būtų tokia. Asociacijų įstatymas ir Labdaros ir paramos fondų įstatymas, Visuomeninių organizacijų įstatymas. Ir štai čia atsiranda Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas. Tai galbūt reikėtų atsisakyti žodžio “plėtros”, ir tai būtų tiesiog Nevyriausybinių organizacijų įstatymas.

A.MELIANAS. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, minutėlę. Ar aš galėčiau padaryti pastabą Liberalų frakcijai, kuri šurmuliuoja ir nereaguoja į prašymą laikytis tvarkos? Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau leisti užduoti klausimus. Dėkui.

A.MELIANAS. Tikiuosi, pirmininke, man galima kalbėti, taip? Ačiū už klausimą. Išties šio įstatymo tikslas yra apibrėžti platesnį nevyriausybinių organizacijų ratą. Mes visi gyvenime dažnai susiduriame su sąvoka, kuri teisiškai dar nebuvo įteisinta, t.y. nevyriausybinės organizacijos. Nevyriausybinės organizacijos – tai ne tik visuomeninės organizacijos. Tai yra ir dalis viešųjų įstaigų, tai yra asociacijos, tai yra labdaros ir paramos fondai. Galime tęsti toliau, pavyzdžiui, Raudonasis kryžius, kuris turi savo įstatymą, ir panašiai. Taigi pagrindinis tų organizacijų principas yra tas, kad jos savo pelno neskirsto savo steigėjams, ir jų veikla nukreipta visuomeniškai naudinga linkme. Taigi negalėtume Visuomeninių organizacijų įstatyme išspręsti tų dalykų, kurie sprendžiami šiame įstatyme. Tai būtų pirmoji atsakymo dalis. Kitą dalį, priminkite man, aš jau šiek tiek pamiršau.

E.KLUMBYS. Antra dalis tokia. Mes turime Asociacijų įstatymą, Labdaros ir paramos fondų, Partijų įstatymą. Čia yra kalbama apie naujų organizacijų steigimą ir yra žodis “plėtros”. Aš siūlau jo atsisakyti.

A.MELIANAS. Labai ačiū. Jūsų minėti įstatymai (Asociacijų įstatymas, Labdaros ir paramos fondų, Visuomeninių organizacijų ir t.t.) reglamentuoja tokios teisinės formos organizacijų steigimą, jų veiklą ir panašiai. Šio įstatymo tikslas, ir tai aiškiai parašyta bendrųjų nuostatų pirmajame skirsnyje, nėra reglamentuoti šių organizacijų steigimą, veiklą ir kitus dalykus. Šio įstatymo tikslas – aiškiau apibrėžti bendradarbiavimą tarp valstybės, savivaldybės institucijų, skaidriau nusakyti, kokiu būdu gali būti remiamos įvairios programos, skirtos visuomeniškai naudingai veiklai, ir panašiai. T.y. šio įstatymo tikslas yra šiek tiek kitoks, jo tikslas yra apibrėžti nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą su valstybinėmis institucijomis, sudaryti palankesnes sąlygas joms steigtis ir taip paskatinti nevyriausybinių organizacijų plėtrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projekte numatoma, kad kiekvienoje savivaldybėje turi būti savivaldybės institucija, įgyvendinanti savivaldybės politiką nevyriausybinių organizacijų klausimais. Ar tai reiškia, kad kiekviena, sakykim, ir nedidelė rajono savivaldybė turi steigti kažkokią instituciją nevyriausybinių organizacijų politikai įgyvendinti? Ar pakanka administracijoje turėti vieną specialistą, kuris užsiimtų tuo klausimu?

A.MELIANAS. Na, tikrai nereikia, nes 7 straipsnio 1 punktas sako, kad savivaldybės politiką nevyriausybinių organizacijų klausimais įgyvendina savivaldybės įgaliota savivaldybės institucija. Vadinasi, savivaldybės taryba priima sprendimą, kad vienas ar kitas padalinys dirbtų su nevyriausybinėmis organizacijomis. Čia jokiu būdu nekalbama apie naujo padalinio steigimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Dabar ateinant į Lietuvą Europos Sąjungos fondams yra SAPARD programa, kuri susijusi ir su kaimo infrastruktūra. Ji finansuojama per nevyriausybines organizacijas. Yra galimybė gauti nemažai lėšų. Tai viešos įstaigos ir kitos. Ar pagal šį įstatymą mes neturėsime problemų su tais dalykais? Tuo labiau kad čia, kur yra veiklos sritys, nėra numatyta tokių kaip infrastruktūros plėtra ir t.t.

Norėčiau paklausti, ar čia nereikėtų mums įrašyti, kad mes vėliau nesusidurtume su problemomis? Ar tai nebus susiję būtent su šitais dalykais?

A.MELIANAS. Jeigu aš teisingai supratau klausimą, mano galva, atvirkščiai, tai padės. Jeigu bus stiprios nevyriausybinės organizacijos, jos tikrai galės efektyviai, naudingai mūsų valstybei arba savivaldybėms panaudoti įvairių fondų galimybes per atitinkamas programas.

V.RINKEVIČIUS. Taip, aš suprantu, bet veiklos srityse tada reikėtų papildyti, aš galiu pateikti pataisas.

PIRMININKAS. Galbūt palikime polemiką ir pataisas vėlesniam laikui. Dabar yra klausimai. Ačiū už supratimą. Klausia Seimo narė G.Purvaneckienė. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Sveikindama, žinoma, tokio įstatymo atsiradimą, aš vis dėlto jūsų noriu paklausti, na, tokio ideologinio dalyko. Ar čia klaida, ar iš tikrųjų šio įstatymo tikslas yra (aš perskaitysiu trumpą citatą iš 2 straipsnio 3 dalies): “Skatinti žmones kartu su valstybės ir savivaldybių institucijomis prisidėti (čia praleidžiu) prie laisvosios rinkos plėtros”?

Ar čia yra nevyriausybinių organizacijų uždavinys? Paprastai organizacijos švelnina tas pasekmes, kurias sukelia laisvoji rinka, o ne plėtoja tą rinką.

A.MELIANAS. Na, aš manau, kad laisvoji rinka yra vienas iš pagrindinių demokratijos požymių.

G.PURVANECKIENĖ. Socialiai orientuota rinka, aš labai atsiprašau…

A.MELIANAS. Dėl terminijos galime ginčytis. Tačiau aš manau, kad gali būti tokia formuluotė. Jūsų valia teikti kitokį variantą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys K.Kriščiūnas. Minutėlę. Gerbiamasis kolega, gal galėtumėte prie šoninio mikrofono, atrodo, kad jūsų neveikia. Keli mėginimai nedavė rezultatų. Kreipsimės į valdančiąją daugumą dėl mikrofonų sutaisymo.

K.KRIŠČIŪNAS. Tikriausiai reikės dažniau kalbėti, kad mikrofonas neužaktų. Tačiau ačiū posėdžio pirmininkui. Noriu paklausti gerbiamojo pranešėjo, nes man kilo neaiškumų dėl 6 ir 11 straipsnių – tarybos formavimo ir ekspertų komisijos formavimo. Aišku, kaip ten viskas vyksta, rotacija, visas tas dalykas aiškus, bet kaip atrenkami tie nariai į komisijas ir į tarybą, ar organizacijos jas siūlo, ar tas aukštesnis organas savo sprendimu, tikrai labai įdomus dalykas. Gal galėtumėte atsakyti? Ačiū.

A.MELIANAS. Ačiū už gerą klausimą. Išties tai naujas būdas formuoti tą nevyriausybinių organizacijų plėtros tarybą, ir manome, kad tai paskatins nevyriausybines organizacijas kurti skėtines organizacijas, kad būtų galima geriausius atstovus, geriausius ekspertus pasiūlyti į tas tarybas. Tai nėra naujas metodas. Iš tikrųjų buvo išnagrinėta daugelio valstybių patirtis. Konkrečiai, Vengrijos, kurioje veikia toks įstatymas, taip pat pagalvota, kad tas rotacijos principas yra svarbus. Aš su jumis sutinku, kad nevyriausybinės organizacijos turės rasti sutarimą dėl to, kad iškeltų pačius geriausius savo atstovus.

PIRMININKAS. Ačiū ir atsiprašau dėl techninių nesklandumų. Klausia Seimo narė I.Degutienė. Tikiuosi, veiks.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Pirmiausia aš norėčiau pasveikinti poną A.Melianą sugrupavus ir pakeitus tiek svarbių įstatymų, kurie skatina nevyriausybinių organizacijų veiklą ir plėtrą. Norėčiau paklausti dėl Visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo. Jame rašoma, kad “valstybės ir savivaldybių institucijos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka gali finansuoti visuomeninių organizacijų programas”. Kaip mes žinome, valstybės programos yra tvirtinamos Vyriausybėje, o savivaldybių programas, kurios yra socialinės ir ekonominės, tvirtina savivaldybių tarybos. Ar nereikėtų kartu peržiūrėti šiame pakete ir Biudžeto sandaros įstatymą, ir Vietos savivaldos įstatymą? Ačiū.

A.MELIANAS. Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad tai nėra mano nuopelnas, tai yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto iniciatyva. Man yra pavesta pateikti šį įstatymą.

Dėl Visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo noriu pasakyti, kad pageidautinas toks pakeitimas, kad nebūtų teisinių kliūčių finansuoti tas programas, bet kiti įstatymai, teisės aktai nustato tą tvarką. Mano galva, nebūtina keisti kitų teisės aktų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pratęsiu kolegos K.Kriščiūno klausimą dėl 3 ir 11 straipsnių. Man trupučiuką neaišku, kodėl, pavyzdžiui, tos tarybos narys negali būti dvi kadencijas iš eilės? Net Lietuvos Respublikos Prezidentas gali būti dvi kadencijas iš eilės po penkerius metus. O čia po trejus metus negali būti nei ekspertas, nei tarybos narys. Kodėl tokie apribojimai, tuo labiau nevyriausybinėms organizacijoms. Gal galėtumėte paaiškinti, kuo remiantis atsirado tokie skaičiai ir kiti dalykai? Ačiū.

A.MELIANAS. Ačiū už klausimą. Patirtis valstybių, kuriose jau yra bendradarbiavimo tradicija ar valstybės, ar savivaldybės institucijų su nevyriausybinėmis organizacijomis, rodo, kad kartais pasirodo neigiamos lobizmo tendencijos, jeigu gana ilgai vienos ar kitos nevyriausybinės organizacijos atstovai tiesiogiai dalyvauja tam tikrose institucijose, kurios lemia vieną ar kitą sprendimą. Vis dėlto turi būti tam tikras rotacinis principas. Kaip minėjau, šis pasiūlymas kyla iš patirties mūsų kaimyninių valstybių, kurios šiek tiek toliau pažengusios bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis yra Seimo narys R.Vaštakas. Prašom, kolega.

R.VAŠTAKAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, ar galėtumėte keliais argumentais paneigti dvi galimas, ar numatomas, tendencijas priėmus jūsų teikiamą įstatymą? Pirmoji tendencija yra, kad visuomeninės organizacijos ims plėsti veiklą restoranų, įvairių poilsio klubų, transporto, t.y. pervežimų, ir kitokią veiklą, įsitraukdamos į konkurenciją su akcinėmis bendrovėmis ar uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis. Antroji tendencija ta, kad uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių ims mažėti, bet ims daugėti visuomeninių organizacijų, nes pradės persiregistruoti. Jeigu galima, keletą argumentų. Ačiū.

A.MELIANAS. Pirmasis argumentas, kurį anksčiau minėjau, kad mes išanalizavome maždaug 25 valstybių patirtį. Tik Indijoje tai yra neleidžiama, Lietuvoje – taip pat, visur kitur yra leidžiama ekonominė veikla. Tai yra pirma.

Antras dalykas. Be jokios abejonės, ekonominė veikla pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir teisės aktus turi būti kontroliuojama.

Trečias dalykas. Yra akivaizdu, pats įstatymas sako tai, kad nevyriausybinės organizacijos savo pelno negali paskirstyti savo nariams, tik panaudoti šių organizacijų tikslams. Manau, tai yra geras būdas plėsti šį sektorių, nes statistika rodo, kad Europoje nevyriausybinių organizacijų 62% pajamų sudaro būtent ekonominė veikla. Kur kas mažesnę dalį – valstybių įvairios dotacijos arba programų finansavimas, savanoriški įnašai, fizinių ir juridinių asmenų rėmimas. Taigi didesnė dalis nevyriausybinių organizacijų pajamų ir yra pajamos už parduodamus bilietus į renginius, už veiklą nedidelių kavinukių, viduje bendruomenės centrų ar panašiai. Tai yra paplitęs dalykas, ir nematau reikalo pas mus tą drausti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, daugiau klausiančiųjų nėra. Norėčiau informuoti posėdyje dalyvaujančius Seimo narius, kad dėl visų įstatymų projektų yra gautos Teisės departamento išvados bei Europos teisės departamento pastabos. Per svarstymą, manau, bus atsižvelgta į tai, kas yra išdėstyta.

Dabar norėčiau klausti, ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo, galėtume pritarti šiems įstatymams bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. Mano supratimu, mes pritariame visiems penkiems įstatymų projektams. Ačiū. Visų supratimas yra toks pat.

Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą. Dėl visų penkių įstatymų projektų pagrindiniu komitetu skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Dėl pirmojo – Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projekto papildomais komitetais numatyti Biudžeto ir finansų komitetą, Socialinių reikalų ir darbo komitetą bei Žmogaus teisių komitetą. Dėl kitų keturių įstatymų papildomu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Svarstyti preliminariai šių metų lapkričio 22 dieną. Ar priimtina tokia svarstymo eiga? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Pritarta ir apsispręsta dėl tokios svarstymo eigos ir kai kurių komitetų kuravimo. Šio įstatymo pateikimas yra baigtas. Pradedame svarstymo procedūrą.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos" pakeitimo" projektas Nr.IXP-549(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Turėtume pereiti prie kito darbotvarkės klausimo. Eilės tvarka yra darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos” pakeitimo” projektas Nr.IXP-549(2). Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną pateikti šį klausimą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, klausimas, man atrodo, yra gana aiškus. Jūs turite visą medžiagą. Aš trumpai drūtai norėčiau pasakyti, kad Ministras Pirmininkas A.Brazauskas vietoj J.Marcinkevičiaus į Vyriausiosios tarnybinės etikos narius siūlo literatūrologę, Vilniaus universiteto profesorę V.Daujotytę-Pakerienę. Man atrodo, kad mes, gerbiamieji kolegos, ir humanitarai, ir ne humanitarai, labai gerai pažįstame šią kandidatę. Man atrodo, tikrai sutartinai turėtume patvirtinti ją kaip Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narę, t.y. aprobuoti Ministro Pirmininko teikimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų klausti nepageidauja nė vienas Seimo narys. Kadangi tai yra klausimas, susijęs su asmeniniu paskyrimu, norėčiau paklausti čia dalyvaujančios profesorės V.Daujotytės-Pakerienės, gal jūs norėtumėte per šalia esantį mikrofoną pasakyti žodį? Prašom arčiau.

V.DAUJOTYTĖ-PAKERIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už man suteiktą dėmesį. Tikiuosi, kad etikos problematika priklauso humanistikos problemoms, kurios man yra svarbios. Tikiuosi būti naudinga. Dar turėčiau pasakyti, kad abejodama, ar sutikti, ir sutikdama gal dar nesupratau labai svarbaus klausimo, kad aš turėsiu pasirodyti Seimo akivaizdoje, bet tas mane, žinoma, dar labiau įpareigoja. Ačiū. Aš neturiu ko nors daugiau pasakyti, nebent galėčiau atsakyti į kokį nors klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji profesore, mes turime progos susipažinti ir su jūsų gyvenimo aprašymu, kuris papildo jūsų kalbą gana įtaigiai. Todėl klausčiau… Matau, dėl balsavimo motyvų – Seimo narys K.Bobelis už. Prašom. Pateikimo stadija.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš tikrai džiaugiuosi ta kandidatūra. Nėra jokios abejonės, labai tuo džiaugiuosi, kad pagaliau gana rimtas žmogus yra paskirtas į tą komisiją, kuri yra labai svarbi. Aš norėčiau pono Č.Juršėno paklausti. Kuriam terminui yra gerbiamoji profesorė nominuota? Ar pabaigti dabar buvusio pono J.Marcinkevičiaus?.. Kolega, Juršėnai… (Balsai salėje) Aš norėjau paklausti kolegą Juršėną. Kuriam terminui gerbiamoji profesorė yra nominuota? Ar pabaigti likusį J.Marcinkevičiaus terminą, ar yra naujai skiriama visam terminui?

Č.JURŠĖNAS. Naujai skiriama. Naujai.

PIRMININKAS. Aš apgailestauju, bet tai buvo proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar būtų norinčių dar kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių nėra. Klausčiau, ar po pateikimo mes galėtume pritarti Seimo nutarimo projektui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaravimų nėra. Po pateikimo Seimas pritarė projektui bendru sutarimu.

Ar būtų prieštaraujančių, kad mes šiandien čia pat priimtume šį Seimo nutarimą? Girdžiu tik pritarimus, prieštaravimų – ne. Todėl aš klausčiau, ar po svarstymo bendru sutarimu mes galėtume pritarti šiam Seimo nutarimui? (Balsai salėje) Taip. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Pereiname prie priėmimo. Aš kviesčiau dar į tribūną pranešėją Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, čia yra du straipsniai. Ir 1 straipsnyje reikia patikslinti vieną pavardę, kadangi jau yra pakeitimas galiojančiame įstatyme: vietoje kolegos Juknevičiaus yra kitas. Tai čia reikia tą patikslinimą padaryti.

PIRMININKAS. Mes patikslinimą priimtume, nebent jūs pasakytumėte kitą pavardę. Ar ši vieta išlieka kol kas laisva? Ar galėtų Seimas laikyti, kad tai yra redakcinis pakeitimas lapsus lingvuae, ir tikrai patikėti pranešėjo patikinimais? (Balsai salėje) Jeigu kas nors norėtų kalbėti ar replikuoti, tai galima padaryti prie mikrofono. Ar būtų prieštaravimų? Taip. Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, klausimas labai aiškus. Seimo nariai nežino, kas buvo kažkada. Tiesiog reiktų garsiai pasakyti ne tik tai, kad kažkas ne taip, bet ir kaip yra iš tikrųjų.

PIRMININKAS. Taip. Prašome, pranešėjau, dar kartą iš tribūnos.

Č.JURŠĖNAS. Aš perskaitysiu visas pavardes, nors jos yra, ir pasakysiu, kur čia ta klaida padaryta. Yra V.Andriulis, T.Birmontienė, A.Dziegoraitis, Dapšys, ir dabar būtų V.Daujotytė-Pakerienė.

PIRMININKAS. Patikslinkime – Antanas Dapšys, Teisės instituto direktorius. Ir tada tikrai galėčiau patikinti, ne sykį per televiziją mačiau A.Dapšį dalyvaujantį šios Etikos komisijos posėdžiuose.

Tai, gerbiamieji kolegos, ar po šio patikslinimo mes galėtume pereiti prie nutarimo priėmimo pastraipsniui? (Balsai salėje) Ačiū už jūsų paraginimą.

1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų kalbėti norinčių nėra, todėl aš klausiu. Ar 1 straipsniui galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu, girdžiu tik pritarimą. Pritarta bendru sutarimu 1 straipsniui. 2 straipsnis susijęs su nutarimo įsigaliojimu nuo priėmimo. Gerbiamieji kolegos, nėra nė vieno Seimo nario, norinčio kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl aš klausiu. Ar, nesant prieštaraujančių, mes galėtume 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaravimų nėra. 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu. Mes baigėme Seimo nutarimo priėmimą pastraipsniui.

Pereiname prie viso nutarimo priėmimo. Proga dėl balsavimo motyvų 4 kalbėti už, 4 – prieš. Dėl balsavimo motyvų už – Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, dabar mes priimsime svarbų nutarimą. Aš, žinoma, remiu Ministro Pirmininko teikimą ir balsuosiu už. Kviečiu visus balsuoti už. Bet aš manau, kad vertėtų įrašyti pastabą į Seimo protokolą dėl nekokybiško kolegos Č.Juršėno kanceliarijos darbo. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Paprastai toks atvejis yra ne kanceliarijai, o teikėjui. Jeigu tie jūsų pasakyti žodžiai yra automatiškai įrašomi į stenogramas, tai tas yra atspindima.

Gerbiamieji kolegos, ar su šiais žodžiais mes galėtume pereiti prie viso Seimo nutarimo priėmimo? Gerai. Gerbiamieji kolegos, kviečiu atlikti visiems svarbią registraciją. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo, kurio projekto Nr.IXP-549, priėmimo. Vyksta balsavimas.

Už – 59, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys. Seimo nutarimas priimtas. Sveikiname profesorę tapus komisijos nare. (Plojimai)

Prieš pereinant prie kito darbotvarkės klausimo, norėčiau informuoti, kad Seimo plenarinių posėdžių salėje lankosi moksleivių ir pedagogų grupė iš V.Kačalovo gimnazijos. (Plojimai) Taigi akylai stebimi galėtume tęsti mūsų plenarinį posėdį.

Lobistinės veiklos įstatymo 2, 3, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-518 (pateikimas)

Siūlyčiau, sutaupius laiko iki krašto apsaugos ministro L.Linkevičiaus atsakymų į klausimus, apsvarstyti pirmąjį rezervinį klausimą, kuris liko iš rytinio plenarinio posėdžio, t.y. Lobistinės veiklos įstatymo 2, 3, 10, ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-518. Teikėjas – Seimo narys V.Matuzas. Pateikimo stadija. Prašom, kolega, pateikti klausimą iš tribūnos.

V.MATUZAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, trumpai drūtai tariant, šio įstatymo projekto tikslai yra detalizuoti lobistinės veiklos ataskaitų pateikimą į šį procesą įtraukiant ir lobistinės veiklos užsakovus, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai priskirti konkrečias pareigas, susijusias su lobistinės veiklos kontrole, lobistinę veiklą padaryti viešesnę, skaidresnę, sumažinti slaptų sandėrių tikimybę. Pagal Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas 2 straipsnio 3 dalis nustato, kas lobistinės veiklos užsakovas su lobistu sudaro atlygintiną pavedimo ar kitą sutartį. Siūloma pakeitimo esmė ta, kad lobistinės veiklos užsakymui pagal Civilinį kodeksą yra tik pavedimo sutartis. Kita vertus, ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija neturi teisės, tikrindama su lobistinės veiklos ataskaitas susietus dokumentus, reikalauti kitų ūkinių lobisto sutarčių.

Teikiamų 3, 10 ir 12 straipsnių papildymo ir pakeitimo dabartinis Lobistinės veiklos įstatymas nereglamentuoja. Šiame įstatymo projekte numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, kurios įprasmins lobistinės veiklos viešumo principą, lobistinės veiklos reguliavimą padarys nuoseklesnį sumažinant galimų pažeidimų, susijusių su lobistų ir valdžios pareigūnų kompetencijos ribų susikirtimo tikimybe.

Priėmus šį įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Taip pat, priėmus šį įstatymą, būtina pakeisti ir papildyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, galiojantį nuo 1997 m. spalio 1 d., tačiau nepakeistą ir priėmus 2001 m. sausio 1 d. Lobistinės veiklos įstatymą, kurio daug nuostatų susieta su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos funkcijų ir įgaliojimų papildymu. Papildomų lėšų šiam projektui įgyvendinti nereikės. Tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nenori klausti nė vienas Seimo narys, todėl ačiū už pateikimą. Norėčiau informuoti, kad yra gautos Seimo Teisės departamento išvados bei Europos teisės departamento pastabos dėl jūsų teikiamo įstatymo projekto.

Pateikimo stadija. Kolegos Seimo nariai, klausčiau, ar prieš apsisprendžiant būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl aš klausiu, ar po pateikimo įstatymo projektui mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau, pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo tvarką. Pagrindiniu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu Valstybės valdymo ir savivaldybių bei preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų lapkričio 22 dieną. Ar galime pritarti tokiam siūlymui? Prieštaravimų nėra. Pritarta dėl tokios svarstymo eigos.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Seimo laikinosios tyrimo komisijos Valstybės turto fondo ir Kelių fondo veiklai, valstybės investicijoms iki 2001 04 01, paskoloms, gautoms valstybės vardu ir su valstybės garantija, ištirti ir įvertinti veiklos atitikimo įstatymų reikalavimams ištirti pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimo" projektas Nr.IXP-1058 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dar turime 5 minutes iki 16 valandos, todėl siūlyčiau svarstyti 2 rezervinį klausimą, registracijos Nr.IXP-1058. Labai ilgas pavadinimas, susijęs su laikinosios komisijos, kurią mes sudarėme, pirmininko ir pavaduotojo paskyrimu. Kviečiu į tribūną teikti klausimą Seimo narį R.Šukį.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiamas nutarimo “Dėl Seimo Laikinosios tyrimo komisijos Seimo laikinosios tyrimo komisijos Valstybės turto fondui ir Kelių fondo veiklai, valstybės investicijoms iki 2001 04 01, paskoloms, gautoms valstybės vardu ir su valstybės garantija, ištirti ir įvertinti veiklos atitikimo įstatymų reikalavimams ištirti pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimo” projektas. Aš norėčiau iš karto pasakyti, kad tribūnoje esu tik todėl, kad kolega R.Sedlickas, kuris turėjo pateikti šį nutarimo projektą, yra dabar išvykęs dėl labai svarbios priežasties. Iš esmės tai yra įstatymo, Seimo Statuto 74 straipsniu, sąlygotas formalumas. Komisija yra sudaryta, sudėtis yra patvirtinta, tačiau reikia paskirti jos pirmininką ir pavaduotoją, kad komisija galėtų funkcionuoti ir vykdyti tas funkcijas, pasiekti tuos tikslus, kuriems ji ir buvo sudaryta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, pageidaujančių jūsų klausti nėra. Aš taip pat noriu pasakyti, kad yra gauta Teisės departamento išvada, joje išdėstytų pastabų nėra. Tai yra formalus klausimas, todėl aš, remdamasis laikinosios komisijos vidaus rinkimų rezultatais, siūlyčiau, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti bendru sutarimu po pateikimo. Prieštaravimų nėra. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Dar kartą noriu akcentuoti, kad tai yra formalus klausimas. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Ar būtų prieštaraujančių, kad šį Seimo nutarimą priimtume šiandien ir čia pat. Prieštaravimų nėra. Pereiname prie svarstymo. Svarstymo stadijoje norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl aš klausiu, ar galime pritarti po svarstymo šiam Seimo nutarimo projektui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Bendru sutarimu pritarta po svarstymo.

Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl klausiu, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam 1 straipsniui? Prieštaravimų nėra. 1 straipsniui pritarta. 2 straipsnis. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Todėl klausiu, ar galėtume bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Prieštaravimų nėra. 2 straipsniui pritarta. Pastraipsniui Seimo nutarimo priėmimas yra baigtas. Pereiname prie viso Seimo nutarimo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų taip pat pageidaujančių kalbėti nėra. Todėl aš… atsiprašau. Išties pageidauja kalbėti kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra pavyzdys, kai yra vienas priimtas sprendimas, aš turiu omenyje, kad pirmos komisijos sudarymas buvo klaidingas, sudaroma dar viena komisija, kurios irgi… Nors aš pats įeinu į tą komisiją ir pats pasirašiau, labai abejoju, ką mes čia tirsime. Šiandien su biudžetu premjeras pateikė visų skolininkų grafiką, tai yra kas skolingi valstybei 9 mlrd. ir gavę su valstybės garantija pinigus. Aš nelabai suprantu, ką tirs pirma komisija ir ką tirs antra komisija. Na, tirkime, aš tikrai pasisakau už. Padarysime tokį cirką Seime ir viena, ir kita komisija.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų motyvus už. Kviečiu Seimo narius registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo registracijos Nr.IXP-1058 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 37 – už, 1 – prieš, 6 susilaikė. Seimo nutarimas Nr.IXP-1058 priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-1067 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamasis ministre, žiūriu į jus, bet į mane apeliuoja daugumos atstovas Č.Juršėnas ir nori, kad būtų dar spėtas priimti vienas nedidelis ir neužtruksiantis rezervinis klausimas. Ar Seimas neprieštarautų? Ačiū. Svarstome trečią rezervinį klausimą – Seimo nutarimas “Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo pakeitimo”. Prašau, kolega.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, mielas pirmininke. Klausimas tikrai yra paprastutis. Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą į pavaduotojus siūlyti mielą kolegę D.Teišerskytę ir kviečia visą Seimą vieningai paremti šią kandidatūrą ir priimti atitinkamą Seimo nutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Jeigu jūs manote, kad taip greitai paspruksite, tai netiesa. Du Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. Pirmasis – Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pranešėjau, kai kurie dalykai šioje procedūroje man yra sunkiai suprantami. Sakysim, pakeitimas ar pašalinimas iš pirmininkės pareigų mūsų kolegės D.Teišerskytės nebuvo pagrįstas tuo, kad ji blogai dirbo, ir nebuvo paaiškintas tuo, kad jos vadovaujama komisija priėmė Seimo daugumai nenaudingus sprendimus. Ir viena, ir kita būtų aišku, kodėl ji keičiama. Tačiau to nebuvo padaryta. Tenka manyti, kad ji turbūt blogai dirbo, bet jūs dabar siūlote jai pavaduotojos pareigas. Gal jūs galėtumėte paaiškinti, kokia čia logika?

Č.JURŠĖNAS. Man labai nepatogu šitai aiškinti tamstai, kam kitam gal ir paaiškinčiau, o tamstai tikrai nepatogu aiškinti. Jūs puikiai žinote, kad pasikeitė dauguma ir atitinkamai keičiasi komitetų, komisijų ir delegacijų vadovybė. Čia yra esminis dalykas. Tam pritarė Seniūnų sueiga ir tam pritarė Etikos ir procedūrų komisija.

PIRMININKAS. Ačiū. Antras klausiantysis yra Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanytumėte, kad naujoji Seimo dauguma galėtų (vis tiek turbūt svarstys Seimo Statuto kai kuriuos pakeitimus) kai kurių komisijų veiklą atiduoti opozicijai, nes galbūt ateis toks laikas, kai vėl keisis dauguma, po ketverių metų ar po dešimties. Man atrodo, tokiais jautriais klausimais kaip Etikos ir procedūrų komisija, kaip antikorupcinė komisija ir panašiai mes parodytume, kad dauguma tikrai nebijo turėti mažumos atstovą arba pirmininką šiuo atveju, arba kitais klausimais. Ar nemanytumėte, kad tai būtų teisinga, demokratiška ir tai prisidėtų prie Seimo vardo ir darbo kokybės pakėlimo?

Č.JURŠĖNAS. Ačiū už klausimą. Jis tikrai geras ir įdomus. Pirmiausia priminsiu, kad ir dabar kai kurioms Seimo delegacijoms tarptautinėse parlamentinėse struktūrose, taip pat kai kurioms komisijoms vadovauja nebūtinai daugumos atstovai. Tai pirmas punktas. Antras punktas, aš asmeniškai tikrai palaikyčiau idėją, kad kai kuriais atvejais arba įtvirtinus Statute (prieš pietus kaip tik toks dalykas buvo pasiūlytas), arba šiaip gera valia susitarus kai kurias pozicijas būtų galima perleisti būtent mažumos arba siauriau imant opozicijos atstovams.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl pateikimo stadijos taip pat nėra. Todėl klausčiau, ar po pateikimo mes bendru sutarimu galėtume pritarti nutarimo projektui? Prieštaravimų nėra. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Formalus klausimas – būtų siūlymas išspręsti šiandien ir neatidėliojant. Ar galim taip sutarti? Prieštaravimų nėra.

Pereiname prie svarstymo stadijos. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Pageidaujančių nėra. Ar galime po svarstymo nutarimo projektui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Girdžiu tik pritarimus. Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu po svarstymo.

Pereiname prie Seimo nutarimo priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų kalbėti pageidaujančių nėra, todėl aš klausiu, ar, nesant prieštaraujančių, mes galėtume pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Aš klausiu, ar galime pritarti 2 straipsniui, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.

Pereiname prie viso Seimo nutarimo priėmimo. Baigus priėmimą pastraipsniui, galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Norinčių taip pat nėra. Prieš balsavimą kviečiu Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-1067 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 31 – už, prieš nėra, susilaikė 12 Seimo narių. Seimo nutarimas Nr.IXP-1067 priimtas. Taigi baigėme svarstyti 3 rezervinį klausimą.

Vyriausybės pusvalandis. Krašto apsaugos ministro L.Linkevičiaus atsakymai į Seimo narių klausimus

Pusvalandis laiko, skirto krašto apsaugos ministro L.Linkevičiaus atsakymams į klausimus. Aš kviečiu, ministre, jus tai padaryti iš tribūnos. Prieš tai galbūt keletą minučių skirkite aktualiausioms temoms, kurias galbūt jūs norėtumėte pateikti, ir po to būtų galimybė jūsų paklausti. Aš, naudodamasis proga, noriu perduoti pirmininkavimą kolegai Seimo Pirmininko pavaduotojui Č.Juršėnui. Gerbiamasis ministre, jums žodis.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip aš supratau, aš galiu pusės valandos tokią įžangą perskaityti. Ne? Trumpiau. Taigi aktualijos gal būtų tokios. Pirmiausia aš gal išskirčiau dvi temas, jeigu jūs neprieštarausite, dėl mūsų integracijos į NATO, kokia dabar yra situacija ir dialogas su NATO, ir, aišku, noriu šiek tiek atspindėti mūsų, na, darbą, laikyseną, poziciją, įvykus teroristiniams aktams. Tai būtų du aspektai, o po to atsakyčiau į klausimus.

Dabar dėl integracijos į NATO. Visiškai neseniai NATO būstinėje politinis karinis komitetas svarstė narystės veiksmų plano dvi dalis. Aš priminsiu, kad iš viso yra penkios: politinė ekonominė, karinė gynybinė, resursų, teisinė ir saugumo. Dvi dalys tiesiogiai susijusios su gynybos reformomis ir gynybos reikalais – tai karinė gynybinė ir resursų dalys. Jos, aš pasakyčiau, yra kaip integracijos į NATO proceso šerdis, nes pagal jų sėkmę, veiksmingumą sprendžiama apskritai apie narystės, galbūt įsipareigojimų vykdymą. Politinis karinis komitetas, kuris NATO būstinėje svarstė Lietuvos reformas, įvykdytą pažangą ir galbūt paskutiniuoju metu įvykdytus tam tikrus mūsų valdymo sistemos, struktūrų plėtros ir kt. pakeitimus, buvo tikrai esminis, nes tai iš esmės paskutinis tų kertinių dalykų svarstymas prieš priimant objektyvius sprendimus ir vertinant Lietuvos poziciją apskritai.

Noriu priminti, kad vis dėlto tai buvo labai pozityvus vertinimas, nes mes nesulaukėm nė vienos tokios pozicijos, kurią turėtume, grįžę namo, peržiūrėti, nesulaukėme kritikos, o sulaukėme palinkėjų, sulaukėme tokių galbūt pastabų, kurios visiškai sutapo su mūsų pačių vertinimu, kadangi ir mes patys, vertindami savo atliekamą darbą, išskyrėme keletą sričių. Aš kai kurias jų paminėsiu, kad daug nekalbėčiau. Tai mobilizacijos klausimai, rezervo rengimo klausimai, dėl kurių mums dar reikia padirbėti, nes mes tik pradedame vykdyti kažkokius planus, sakysim, taip pat pastiprinimo, pajėgų priėmimo planą. Valstybės, ypač nedidelės, turėtų visada įvertinti savo infrastruktūrą, savo resursus, kad, įvykus krizei arba kitokiam pavojui, būtų galima priimti savo sąjungininkų pajėgas. Tai, kaip mes vertiname šias sritis, absoliučiai sutapo su ekspertų, kurie sprendžia apie mūsų pažangą, vertinimais. Galiu sakyti, kad šis posėdis ir vertinimas buvo labai sėkmingas.

Spalio 25 d., t.y. netrukus, taip pat NATO būstinėje, įvyks Politinio komiteto posėdis, kuriame mes pristatysime visą narystės veiksmų planą. Šiaip tiems, kurie gal mažiau domisi tais klausimais, galiu pasakyti, kad tai yra maždaug 500 puslapių dokumentas. Labai didelis darbas yra jį jau parašyti, bet už kiekvienos eilutės ir pastraipos, kurios ten parašytos, slypi didžiulis darbas, todėl tai yra rezultatas, etapas. Manau, kad tas 25 d. posėdis bus paskutinis šiais metais oficialus susitikimas su Lietuvos atstovais, kur politiniu lygiu… Politinis komitetas – tai NATO valstybių ambasadorių pavaduotojai. Jie įvertins ir galbūt pateiks tokį kompleksinį mūsų pažangos vertinimą. Prieš kitų metų pavasarį vyksiantį susitikimą su NATO taryba, kuriame paprastai iš Lietuvos dalyvauja tokiu gana aukštu lygiu (tai būna arba premjeras, arba užsienio reikalų ar gynybos ministrai), mes jau gausime oficialų narystės veiksmų plano vykdymo įvertinimą.

Tai štai tokie yra, na, galbūt veiksmai, kurie gal, pasakyčiau, yra pozityvūs. Tai noriu pagrįsti, jau darydamas tokį tiltelį prie aktualijų, prie mūsų veiklos, žvelgdamas į rugsėjo 11 d. įvykius, į tai, kokius mūsų valstybė padarė pareiškimus, kokią parodė poziciją, kokį pasirengimą galbūt reaguoti į šiuos įvykius. Tai irgi labai tiesiogiai susiję su mūsų pasirengimu narystei. Tai iš esmės telpa į Prezidento G.Busho žodžius, kuriuos jis pavartojo kreipdamasis į mūsų valstybės vadovus – tiek Prezidentą, tiek premjerą, kad geriausias būdas pasirengti narystei – elgtis taip, kaip NATO nariai. Lietuva, manau, šį išbandymą įvykdė. Jinai būtent taip ir elgėsi tiek politinių pareiškimų prasme… Pradėčiau nuo to, kad šis parlamentas labai laiku ir labai aiškiai sureagavo, priimdamas pareiškimą, kuriame buvo ne tik užuojauta ir galbūt, na, tam tikras teroro veiksmų pasmerkimas, bet buvo ir labai aiški pozicija, kad toks atsakas ir kaltininkai turi būti surasti. Taigi ši pozicija, Prezidento pareiškimas, kitų mūsų vadovų pareiškimai ir konkretus dialogas su Jungtinių Valstijų administracija, kurių metu mes išsakėme, visiškai rimtai išsakėme, savo poziciją, kad esame pasirengę svarstyti tuos prašymus, kuriuos Jungtinių Valstijų administracija pateiks Lietuvai, matyt, visiškai patenkino tas sąlygas, kurias šiuo metu vykdo NATO nariai. Kaip žinia, antiteroristinei kampanijai vadovauja ne NATO, o Jungtinės Valstijos, noriu į tai irgi atkreipti dėmesį. Jungtinės Valstijos kreipėsi į savo sąjungininkus ir kitas valstybes su prašymais, kaip gali reikėti joms pagelbėti. Mes visus tuos galbūt kriterijus iš esmės ir vykdome.

Na, pagrįsti tai galiu paskutiniaisiais labai aukštų pareigūnų, JAV kariškių, vizitais. Šiaip jie dabar dažnai nevažinėja, jeigu jūs pastebėjot. Jie ne visur važiuoja ir dėl saugumo, ir dėl kitų dalykų, tačiau visiškai neseniai lankėsi du labai aukšti pareigūnai. Vienas iš jų – generolas leitenantas, trijų žvaigždžių generolas, T.A.Kinnan. Tai Jungtinių Valstijų karinis atstovas prie NATO. Jo vertinimai dėl visų tų punktų, kuriuos aš čia prieš tai išdėsčiau, buvo labai geri, nekartosiu. Taip pat buvo padėka už Lietuvos reagavimą į krizę ir pasirengimą kartu su kitomis valstybėmis, taip pat ir su Jungtinėmis Valstijomis, atremti teroristų veiksmus, kiek iš mūsų reikalaujama, kiek tikimasi. Ir visiškai neseniai, šįryt, iš Lietuvos išvyko generolas C.Fulford. Tai jungtinių pajėgų Europoje vado pavaduotojas, kuris irgi labai puikiai įvertino tiek mūsų gynybos reformas, tiek apskritai krašto apsaugos sistemos parengimą. Dėl to aš ir darau tokią išvadą, kad, manau, mes tikrai įvykdysime ir jūsų įpareigojimą, ko iš mūsų tikimasi, kad bent jau tai, kas priklauso nuo Lietuvos kariuomenės pasirengimo, nuo krašto apsaugos sistemos pasirengimo, tikrai nebūtų kliūtis Lietuvai integruotis į NATO. Priešingai, tai bus Lietuvos kelyje į NATO, priešingai – manau, tai bus įvertinta kaip tam tikras privalumas. Noriu priminti, kad integracija į NATO tai yra politinis sprendimas. Vadinasi, kariuomenės pasirengimas ir krašto apsaugos sistemos parengimas yra labai svarbu, bet to negana. Ir mums, ir jums visiems mūsų valstybėje reikia kreipti dėmesį ir į politinį kontekstą, politinį stabilumą, į ekonominių investicijų saugumą, į tokias sritis kaip kova su korupcija ir kitas. Mes puikiai žinome, kad tai yra problema, bet žinoti negana. Reikia tai įsivaizduoti mūsų integracijos į NATO ir tų pastangų kontekste, nes vertinama viskas, ir sprendimas bus politinis. Tačiau mano užduotis, matyt, kalbėti šiandien apie karinius dalykus, todėl tuo savo įžanginį žodį baigiu.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū. Dabar pagal Statutą pirmieji turėtų klausti opozicinių frakcijų atstovai. Pirmasis iš eilės yra D.Velička. Prašom. Toliau pirmininkauja kolega G.Steponavičius.

D.VELIČKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, bepigu jums aiškinti Lietuvos poziciją NATO atžvilgiu, kai salėje nėra pono J.Veselkos. Tikriausiai J.Veselka iš karto klaustų ir tvirtintų, kad geriau pirkti mokyklinius vadovėlius negu šovinius. Aš norėčiau paklausti, ar kalbant apie krašto apsaugos sistemą negalima organizuoti lietuvių jaunuolių fizinio mokymo?

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Ponui J.Veselkai atskirai atsakysime, ne problema. Tą darėme iki šiol ir kantrybės užteks.

Dėl jūsų klausimo. Iš tiesų kiekvienas turėtume daryti savo darbą ir mūsų užduotis – plėtoti krašto apsaugos sistemą. Vis dėlto mes nemanome, kad kitos problemos yra ne mūsų problemos. Tai mes įrodėme planuodami praeitų ir šių metų biudžetą, ir žinome, kad mokslui ir studijoms bus skiriama 0,9%, Lenkijoje, Čekijoje irgi maždaug 1%, taigi mes skirsime tam dėmesį. Štai 310 mokyklų buvo aprūpinta kompiuterine technika, programine įranga. Manome, kad tai irgi nėra pinigų išleidimas nereikalingiems dalykams. Nors vėlgi teisūs ir mūsų oponentai, sakydami, kad tai tikrai nesusiję su krašto apsaugos sistemos plėtra, bet susiję su mūsų piliečių ugdymu ir su mūsų gynybinės galios stiprinimu ateityje. Mes tai darysime ir toliau.

Dėl fizinio parengimo. Mano pozicija yra tokia, nors galime diskutuoti. Niekada nereikia pulti į kraštutinumus. Tai susiję ir su pasiūlymu įvesti mokyklose karinį mokymą, tokia diskusija buvo įsiliepsnojusi ir vasarą. Manau, yra gerų pavyzdžių. Sustiprinto karinio rengimo iniciatyva yra kilusi Alsėdžiuose (Telšių raj.) Mes padedame ir kuo galėsime, padėsime, ypač visuomeniniais pagrindais. Tie žmonės, kurie padeda, negauna atlyginimo, bet ta iniciatyva pasiteisina. Jeigu taip bus ir kitose Lietuvos vietose, gal tai prisidės ir prie fizinio ugdymo, ir prie kitų dalykų. Mes neseniai kalbėjome su švietimo ministru ir aš išsakiau tokį nuogąstavimą prisimindamas ir savo laikus, ir esu giliai įsitikinęs, kad prieš keliolika metų vidurinėse mokyklose fiziniam lavinimui buvo skiriama daugiau dėmesio. Tai yra tiesa. Kad dabar taip nėra, manau, nėra gerai. Nėra gerai ne tik dėl karinio parengimo, bet ir dėl žmonių sveikatos. Tačiau tai jau švietimo sistemos planavimo problema. Manau, kad į tai bus atsižvelgta, nes švietimo vadovai irgi yra tos pačios nuomonės.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Ačiū, ministre. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis ministre, jūs paminėjote gerus Lietuvos pasirengimo ir nusiteikimo vertinimus. Tikiuosi, kad jiems nepakenks ir vieno keistuolio Seimo nario ketinimai vėl surengti debatus dėl išlaidų kariuomenei sumažinimo.

Norėčiau jūsų paklausti dėl tokių tezių, kurias kaip tik generolas (…) neseniai pasakė (tai yra cituojama), kad Lietuva pasirinko mažesnę, bet geriau ginkluotą kariuomenę.

Čia kyla tokie klausimai. Ar tai reiškia, kad NATO nepageidaus didesnės kariuomenės, kad ji būtų ne tik gerai ginkluota, parengta, bet ir didesnė? Ar pakanka to, į ką dabar Lietuva orientuojasi? Ar tai susieta su tam tikrais NATO standartais ir ar toks pritarimas reiškia, kad mes tikrai 2002 m. būsime pakviesti? Jeigu mes būtume nepakviesti ir reikėtų patiems galvoti apie savo gynybą, turbūt patarimas turėti mažesnę kariuomenę kažin ar būtų logiškas. Tada reikėtų orientuotis į savigyną su didesne kariuomene. Man įdomu, koks čia yra ryšys. Ar mes tai jau galime traktuoti kaip požiūrį į mus kaip tikrai į NATO narę? Sakoma – gerai, kad jūs elgiatės kaip NATO nariai. Tai mes irgi galime pasakyti – gerai, kad jūs į mus žiūrite kaip į NATO narius.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, noriu priminti, kad klausimams yra skiriama 1 minutė. Prašom, ministre.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą ir ačiū, kad jūs atkreipėte dėmesį būtent į tą frazę, nes ji yra labai tipiška. Tai yra ne šiaip sau pasakyti žodžiai, o NATO rekomendacijos, kad mes ne užsidegtume didelių struktūrų kūrimu, didelių padalinių projektavimu, bet geriau kokybiškai atliktume mažiau ambicingas, bet įgyvendinamas užduotis, nes už kiekvieno plano slypi ištekliai.

Klausiate, kaip į mus žiūri. Aš manau, kad žiūri kaip į būsimus narius. Kuriant padalinius, kurie neturi prasmės ateityje kalbant apie bendras su NATO operacijas, o turi prasmę galbūt mūsų krašto gynimui reikėtų truputį pagalvoti, kokia ta prasmė. Čia yra atskira kalba. Jeigu tai yra nepanaudotina būsimuosiuose veiksmuose kartu su NATO, tai jau yra išteklių, na, nesakyčiau švaistymas, ne tas žodis, bet nepakankamai racionalus naudojimas. Todėl visada atkreipiamas mūsų dėmesys į tai ir sakoma: darydami galvokite ne tik apie krašto gynybą, bet ir apie būsimus veiksmus su savo sąjungininkais, kurkite struktūras, suderinamas su NATO standartais, mokykite žmones, kad jie būtų parengti, technikos pernelyg brangios nei pirksite, nei to iš jūsų reikalaujama, bet minimumas turi būti, nes tai yra kariuomenė, o ne garbės sargybos kuopa ir orkestras. Tai yra kariuomenė su funkcijomis. Todėl tą vidurį tarp valstybės galimybių, tarp savo tam tikrų įsipareigojimų rimtumo visada reikia surasti. Bet frazė, kad mobilios pajėgos – ne per didelės, o galinčios veikti kartu su NATO, yra raktas to, dėl ko dabar mus, ypač pastaruoju metu, labiau pagiria, kad paskutiniai priimti sprendimai buvo teisingi truputį sumažinant ambicijas ir žiūrint į kokybę.

Taip aš taip atsakyčiau į jūsų klausimą. Tai, ką pasakė generolas (…), tą patį sakė ir kiti kariškiai, tą patį girdime per mūsų susitikimus su ekspertais tiek Briuselyje, tiek Vilniuje.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori klausti Seimo narys N.Medvedev. Ruošiasi Seimo narys A.Baura.

N.MEDVEDEV. Aš tikrai užjaučiu amerikiečius kovojant prieš teroristus ir dėl tų nuostolių, kuriuos jie patyrė, bet man labiau rūpi Lietuvos žmonių saugumas. Norėčiau jūsų paklausti, kada Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui bus pateikta koncepcija, kaip apsaugoti pagrindinius strateginius Lietuvos objektus nuo teroristų? Tai yra parengtis Nr.1. Tik man nepasakokite, kad norite nupirkti priešlėktuvinius pabūklus. Ignalinos apsaugai to nereikia. Manau, kad Lietuva kainuoja brangiau negu porą milijonų litų. Ignalinos atominei elektrinei reikėtų raketinės apsaugos. Aš nemanau, kad Lietuva yra taikinys Nr.1. Manau, kad Lietuva gali būti panaudota kaip ta šalis, per kurią norėtų nubausti Europą. Vėjas iš Šiaurės – nubausti Vokietiją, vėjas iš Pietų – Skandinavijos šalys. Ignalinos atominė elektrinė nėra apsaugota…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų klausimas.

N.MEDVEDEV. Norėčiau išgirsti, kada bus pateikta ši koncepcija.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Jeigu tik pareikalausite, tai pateiksime iš karto.

N.MEDVEDEV. Reikalaujame.

L.LINKEVIČIUS. Prašau. Bet, manau, kad jums, gerbiamasis Seimo nary, ir man turbūt svarbu ne koncepcija, bet kaip apsaugoti tuos objektus. Mes tai ir darome. Ignalinos atominė elektrinė yra apginta, taip pat ir iš oro.

N.MEDVEDEV. Kuo?

L.LINKEVIČIUS. Aš jums pranešu. Kuo, dabar jums nevardysiu, bet patikėkite. Jeigu bus įdomu, bus galima pateikti informaciją, sprendimai priimti ir oro gynyba organizuota. Institucijų sąveika garantuota, viskas vyksta labai puikiai. Pats ten neseniai lankiausi ir susitikau ne tik su elektrinės vadovybe, bet ir su tų žinybų atstovais. Aš turiu omeny ir Saugumo departamentą, ir Pasienio policiją, ir kitas tarnybas. Mūsų funkcijos, susijusios su oro gynyba, yra gana aiškios. Aš jums nepasakosiu, kad reikia pirkti priešlėktuvinius ginklus, nes juos vis tiek reikia pirkti, ir ne tik dėl elektrinės, bet ir apskritai.

Nes tai apskritai yra būtina priešlėktuvinės gynybos plėtros dalis, tačiau tai, ką mes turime šiandien, garantuoja mūsų elektrinės gynybą. Manau, kad ne tik ta elektrinė turi rūpėti. Aš galiu nurodyti ir kitus, kaip jūs sakote, strateginius objektus. Tą sąrašą, kuris jau yra Vyriausybėje ir kuris jau yra ant darbo stalo, nors dar nepatvirtintas Vyriausybės nutarimu, mes vadiname valstybinės reikšmės objektais. Nes strateginiai objektai – tai turimi omenyje gal daugiau ekonominiais aspektais, kaip jie valdomi. O mums rūpi gynyba jautrių objektų, kurie gali būti pažeisti įvairių krizių atveju, nebūtinai kažkokio ypatingo pavojaus atveju. Ir čia yra dar tam tikrų galimybių patobulinti tą darbą, nes tokių objektų yra tikrai nemažai, vadinasi, jie yra šiek tiek prioretizuoti, kurie yra svarbiausi. Tarp jų, aišku, yra ir Ignalina, aš paminėčiau ir Mažeikius. Beje, spalio 30 d. žadu vykti į Mažeikius ne tam, kad susipažinčiau su situacija, bet tam, kad įvertinčiau tai, kas jau gali būti padaryta, kad ir šį objektą pakankamai apgintume. Taigi nemanau, kad mano užduotis dabar yra labai išsamiai aiškinti, kas kur labai konkrečiai ką veikia, bet pranešti, kad jie yra ginami ir bus ginami labai konkrečiai, tą galiu pasakyti labai aiškiai. Dėl papildomos informacijos komitete – štai yra pirmininkas, jeigu bus poreikis, mes pasiruošę suteikti tokią informaciją bet kada, kada jūs pasakysite, ar koncepcijos forma, ar konkrečių veiksmų forma, o tie veiksmai jau atlikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Baura. Prašau.

A.BAURA. Pone ministre, mano klausimas bus mažesnio kalibro. Jūsų vadovaujamos ministerijos reguliavimo sričiai priklauso Civilinės saugos departamentas, turintis daugiau kaip 100 darbuotojų, be to, kiekvienoje apskrityje apskričių viršininkų administracijose yra atskiri civilinės saugos departamentai, kurių kiekviename dirba per 20 tarnautojų, ir dar po vieną du darbuotojus civilinės saugos klausimais dirba savivaldybėse. Vadinasi, bendras darbuotojų, besirūpinančių civiline sauga, skaičius yra apie 400 žmonių. Deja, jie atlieka tik popierinį darbą. Noriu paklausti, dėl kokių priežasčių iki šiol nesiryžtama civilinės saugos struktūrų sujungti su priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybomis, t.y. padaryti tai, ką jau yra padarę mūsų kaimynai: tiek latviai, tiek estai, tiek ir Rytų Europos šalys? Tai tikrai leistų sutaupyti lėšų, kurias būtų galima atiduoti kad ir gaisrininkams, kurių materialinis techninis aprūpinimas neišlaiko kritikos. Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Galiu pasakyti porą tokių patikslinimų. Viena, dėl to, kad nesiryžtama. Jau ryžomės ir jau sujungėme. Nuo kitų metų šis departamentas jau bus Vidaus reikalų ministerijos žinioje, ir tas sujungimas su priešgaisrine apsauga, tikiuosi, įvyks ne fiziškai prijungiant, bet su funkcijomis, nes Civilinės saugos departamento užduotis yra ne visada fiziškai atlikti kažkokius veiksmus, bet koordinuoti tam tikrų žinybų darbą. Nesutikčiau, kad tas darbas yra visiškai popierinis. Aprūpinimo klausimai – taip, yra problemų, ir kiti – taip pat yra problemų, bet mes dabar ir dėl tos priežasties, kurią aš minėjau, nesiimame kažkokių ypatingų reformų šioje srityje. Mūsų žinyba, nes, kaip sakiau, kita institucija sujungta su priešgaisrine apsauga nuo kitų metų.

Prie ko dabar intensyviai dirbama? Irgi pagal aktualijas šių įvykių yra išskirti tam tikri etatai, yra tam tikros patalpos ir yra pagrindas Krizių valdymo centro veiklai, kuris panaikins dubliuojančias struktūras, tam tikra prasme galbūt panaikins ir Ekstremalių situacijų komisijos veiklą biurokratine prasme, nes iš visų institucijų, ministerijų, žinybų pareigūnai negali vaikščioti į posėdžius kas savaitę arba kas dvi savaites, jie turi kompleksiškai užsiimti tomis krizėmis, kurios valstybėje gali kilti. O tai nebūtinai gali būti potvynis, nebūtinai gaisras. Tai gali būti finansinė krizė, politinė krizė, jeigu norite, gali būti. Gali būti įvairių krizių. Todėl visose šalyse, o mes šiuo atveju orientuojamės į Vakarų valstybių praktiką, yra tam tikri krizių valdymo mechanizmai. Nuo sausio 1 d. jau tikrai veiks, tačiau pagrindines grandis mes norime… ir jau pradėjo veikti šiuo metu. Iš esmės jau veikia šis Krizių valdymo centras Vyriausybės asmenyje. Todėl šiuo aspektu Civilinės saugos departamento ir etatais, ir pajėgumais, ir patirtimi mes jau dabar naudojamės. Tai tą ir toliau darysime, o tai, ką jūs sakote dėl sujungimo priešgaisrinės ir civilinės apsaugos pajėgų, sprendimai priimti ir nuo (…) jie taip ir dirbs.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau suteikti žodį Seimo nariui K.Bobeliui, tačiau… (Balsai salėje) Tada aš prašyčiau Seimo narį E.Šablinską. Po to klaus Seimo narys K.Bobelis. Po to. Gerbiamasis kolega Bobeli, dabar klausia Seimo narys E.Šablinskas, po to klausite jūs.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis ministre, kaip žinote, jaunimas į mūsų kariuomenę turi ateiti sveikas, o ir pinigų nemažai gaunate. Aš buvęs sportininkas ir norėčiau toliau užsiiminėti. Sakykite, ar jūs dalį lėšų negalėtumėte skirti arba padėti remontuoti Žalgirio stadioną? Vis dėlto sostinė neturi gero stadiono, viena. Antra, galėtumėte nuolat padėti iš savo lėšų. Dėkui. (Juokiasi)

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Daug kam padedame, bet dėl Žalgirio stadiono remonto vargu ar padėsime. Patikėkite, dėl paprastų priežasčių. Tai nėra mūsų objektas. Bet mes daug kam padedame ir ateityje padėsime. Tiek galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys K.Bobelis. Prašom, kolega, dabar jau jūsų eilė.

K.BOBELIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš spaudoje skaičiau, kad po poros savaičių Lenkijoje turi įvykti didelė prezidento A.Kwasniewskio rengiama antiteroristinė konferencija. Man įdomu, ar kas iš Lietuvos yra pakviesti, kas dalyvaus? Ar tai Prezidento lygiu, ar ministrų lygiu ir ar jūs turite kokią informaciją apie tą konferenciją?

L.LINKEVIČIUS. Atsakysiu atvirai. Informaciją turiu. Turiu informaciją apie tą konferenciją. Kvietimų neturiu, todėl negaliu atsakyti, kas bus kviečiami. Be jokios abejonės, visais lygiais, kur bus įmanoma, mes… Aš beveik neabejoju, kad dalyvausime, ir manau, tie kvietimai atkeliaus. Tačiau dar negaliu pasakyti, kas personaliai.

K.BOBELIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, žinodamas jūsų sugebėjimus, aš norėčiau, kad į mano klausimą atsakytumėte trumpai. Kažkada Seimas priėmė sprendimą, kad krašto apsauga būtų skirta fiksuota dalis BVP. Po to prasidėjo precedentai. Dabar čia daug laužoma iečių, kad aukštajam mokslui ir švietimui skirti atitinkamai, žemės ūkiui atitinkamai. Dabar Seime yra svarstomas pasiūlymas, kad Policijos departamentui reikia skirti tam tikrą procentą BVP. Kaip jūs galėtumėte atsakyti, jeigu Seimas priimtų sprendimą, kad reikia atsisakyti, arba Konstitucinis Teismas priimtų sprendimą niekam neskirti procentais, o skirstyti kitaip, pagal programinį finansavimą, tarp jų ir krašto apsaugai? Kaip jums atrodo, ar tai būtų teisinga? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Kad būtų skirstoma, kaip dabar krašto apsaugai bus, norite pasakyti? (Balsai salėje) Ne, aš atsakau tiksliai į klausimą.

V.POPOVAS. Krašto apsaugai irgi neskirti dviejų procentų, o kitaip.

L.LINKEVIČIUS. Ne, ne, tai jūs ne taip klausiate. Jūs klausiate, ar įstatymais korektiška tą daryti. Atsakau – ne. Nekorektiška. Ir tokia Vyriausybės pozicija. Jeigu pastebėjote ir atkreipėte dėmesį, 12 politinių partijų priėmė politinį susitarimą ir įsipareigojimą krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2% iki 2004 metų. Tai yra politinis įsipareigojimas. Tai yra garbės reikalas ir jūsų partijos, ir visų kitų dvylikos partijų. Tikiuosi, kad tai bus įvykdyta. Bet tai nėra įstatymas. Įstatymuose tokius dalykus nustatyti nėra korektiška. Ir nėra, matyt, teisiškai gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys K.Kriščiūnas. Apgailestauju, bet išties mikrofonas užakęs. Galbūt galima būtų kviestis prie šoninio mikrofono. Ir dar kartą kreipsimės į valdančiąją daugumą dėl techninių problemų sprendimo.

L.LINKEVIČIUS. Galima, aš padėsiu, jeigu reikia.

PIRMININKAS. Ir krašto apsauga, aš tikiuosi, padės.

L.LINKEVIČIUS. Galime padėti ryšį suderinti, jeigu…

K.KRIŠČIŪNAS. Dar kartą ačiū posėdžio pirmininkui. Aš norėčiau paklausti, nes informacija iš laikraščių yra tokia, kad jūs dabar lyg ir padedate sienas saugoti. Irgi yra pateikta informacija, kad tik po trijų mėnesių laukiamas pagrindinis pabėgėlių antplūdis. Klausimas, ar jūs tiek laiko padėsite sienos apsaugai vykdyti apsaugą, ar nenukentės pasirengimas NATO kareivių, ar iš principo tas pasiruošimas nėra tik jūsų deklaruojamas ir, be Ruklos ir Pabradės, kitur kareiviai tiktai nuobodžiauja ir tikrai nieko neveikia?

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų gali taip atsitikti, jeigu čia perlenksime tam tikra prasme lazdą. (…), kad tas sąveikos planas yra ne tik patvirtintas, bet jis ir veikia. Jis veiks tol, kol reikės. Kiek reikės, negaliu šiandien atsakyti. Bet jeigu atsakyčiau į klausimą, ar tai nepakenks mūsų kitų programų vykdymui, atsakysiu: ne, nepakenks.

PIRMININKAS. Ačiū už lakonišką atsakymą. Paskutinioji klausia Seimo narė O.Babonienė. Prašom.

O.BABONIENĖ. Dėkoju. Jūs ir jūsų ministerija labai nuoširdžiai prisideda prie moksleivių ugdymo mokslo metais. 2–2,5 mėnesio vyresniųjų klasių moksleiviai atostogauja, jiems labai patinka iš daugelio kito pobūdžio karinės sportinės stovyklos. Tai – investicija į ateitį, nes jie nebijos eiti į tarnybą. Taigi ar sutinkate bent dvigubai padidinti biudžeto lėšas moksleivių karinei sportinei veiklai?

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už jūsų klausimą, nes jūs man padėsite gal net ir informuoti jus ir kai kuriuos jūsų kolegas. Gal jūs net ir nežinojote, gerbiamieji Seimo nariai, kad šią vasarą mūsų jėgomis buvo organizuota gal dešimt mobilių stovyklų. Per Šaulių organizaciją mes organizavome veiklą 5 tūkst. vaikų, šauliai kartu su Pasienio tarnyba organizavo veiklą dar 5 tūkst. vaikų. Iš viso 10 tūkst. vaikų dalyvavo mūsų organizuotose vasaros stovyklose, tai yra ne mokslo metu. Manyčiau, kad tai yra gana dideli skaičiai, ir ne tik skaičiai. Aš pats buvau susitikęs su tais vaikais, siūlau jums pakalbėti. Jie labai patenkinti. Beje, dėl to ir atsirado ta iniciatyva Alsėdžiuose, nes vaikai panoro mokytis ir ką nors galbūt daugiau negu vasarą gauti. Manau, kad tai gera praktika, nes ji patinka moksleiviams, kiek žinau, patinka ir tėvams. Todėl skiriame dėmesį, kiek pajėgsime, skirsime ir ateityje. Tik tiek, kiek pajėgsime, ne daugiau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, ačiū už jūsų atvykimą šiandien į plenarinį posėdį bei atsakymus į Seimo narių klausimus. Dabar norėčiau klausti. Ar būtų Seimo narių, norinčių padaryti pareiškimus? Tai reiškia ne ką kita, kad tai yra paskutinis darbotvarkės klausimas.

Gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti šios dienos vakarinio posėdžio ankstyvą pabaigą.