Dvidešimtasis (144) posėdis
2001 m. spalio 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS

2001 m. spalio 16 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pradedame spalio 16 d., antradienio, plenarinį posėdį.

Jums yra išdalyta posėdžio darbotvarkė, tačiau yra pakeitimų. Dėl pirmojo klausimo – dėl Akcizų įstatymo jau buvo pranešta Seniūnų sueigoje, kad jis bus nesvarstomas, o dabar gautas Vyriausybės prašymas nesvarstyti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Jis bus svarstomas vėliau. Dėl jį lydinčių įstatymų gauta daug Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabų, todėl reikia į jas atsižvelgti ir jų svarstymas taip pat atidedamas. Taigi padaryta darbotvarkės pakeitimų, ir mes turėtume balsuoti be pirmojo ir jį lydinčių įstatymų svarstymo… Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija, opozicinė frakcija, siūlytų šiandien papildomai įtraukti į darbotvarkę nedidelę rezoliuciją dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo nustatyta “Lietuvos dujų” privatizavimo tvarka. Mes manome, kad tokios rezoliucijos svarstymas padėtų ir Vyriausybei pataisyti kai kurias nutarimo nuostatas, o šiaip, manyčiau, kad tokio objekto kaip “Lietuvos dujų” privatizavimas turėtų būti svarstomas Seime. Mes prisimename, kaip buvo svarstomas LISCO ir kiti privatizavimai ir kaip Socialdemokratų frakcija tuo metu stengėsi, kad tokie svarstymai Seime įvyktų. Mes siūlome bendru sutarimu įtraukti šiandien į darbotvarkę, apsvarstyti šią rezoliuciją ir galbūt ketvirtadienį būtų galima ją priimti. Tuo labiau kad šiandien darbotvarkė yra sutrumpinta, nes po to, manau, pateikus biudžetą, bus daroma pertrauka, todėl siūlome tai daryti šią savaitę.

PIRMININKAS. Ar galima tiksliau pasakyti, kaip tas klausimas vadintųsi?

A.KUBILIUS. Yra įregistruota rezoliucija Nr.1066 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.1094, kaip pasirengti akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” privatizavimui.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Seimo narys E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, Pirmininke. Aš norėjau kalbėti dėl siūlomo išbraukti iš darbotvarkės klausimo 1-1, dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Nors jūs, Pirmininke, ir paminėjote, kad Vyriausybė prašo išbraukti iš darbotvarkės šį klausimą, tačiau aiškių priežasčių nėra nurodyta, per svarstymo stadiją praeitą savaitę nebuvo išsakyta jokių kritinių pastabų dėl šio įstatymo projekto. Vakar Seniūnų sueigoje seniūnai sutarė, kad šis klausimas šios dienos darbotvarkėje bus, tai dabar reikėtų bent jau Seime balsuoti dėl šio klausimo, ar jį paliekame darbotvarkėje, ar ne. Mes tikrai nematome priežasčių, kodėl jis turėtų būti išbrauktas, juo labiau kad tai yra labai aktualus įstatymas, kurio laukia Lietuvos žmonės.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, argumentai šiuo klausimu yra labai aiškūs: finansiniais biudžetiniais klausimais yra Vyriausybės teikimas ir Vyriausybė sprendžia. Taigi, jeigu Vyriausybė prašo, mes turime būti korektiški kaip ankstesniais, taip ir šiuo atveju ir atsižvelgti į šį siūlymą. Juo labiau kad klausimas yra dėl savaitės ar dešimties dienų. Todėl prašyčiau į šį siūlymą atsižvelgti.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš manau, kad mūsų dabar nereikėtų liūliuoti Vyriausybės vidiniais trypčiojimais, nes šiandien turime progą iki biudžeto pateikimo Seime patvirtinti aiškų orientyrą. Juo labiau kad šį įstatymo projektą teikia pati Vyriausybė, tai mums dabar nereikėtų erzinti Lietuvos žmonių, nes šie dalykai yra visiems priimtini, dar daugiau – manau, kad šiandien balsuodami mes galėtume išreikšti viso Seimo politinę valią dėl mokesčių naštos mažinimo. Siūlytume balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Labai ačiū. Būtų labai įdomu Seimo nariams gauti oficialų Vyriausybės raštą, ar buvo Vyriausybės protokolu priimtas sprendimas, ar tai atskiro ministro pasiūlymas. Jeigu Vyriausybė iš esmės pradėjo trypčioti dėl neapmokestinamo minimumo, t.y. gal suabejojo dėl tėvų ir įvaikių, tai aš siūlyčiau grįžti prie mano įstatymo projekto, nes visi žmonės laukia, visi tiki, kad nuo sausio 1 d. pasikeis neapmokestinamas minimumas. Dabar per naktį kažkas įvyko, nes vakar mes frakcijoje svarstėme ir buvo pasakyta, kad šiandien bus priėmimas, o šiandien iš ryto sužinome, kad priėmimo stadija nukeliama neribotam laikotarpiui. Todėl prašyčiau Sekretoriato išdalyti visiems Seimo nariams Vyriausybės sprendimo variantą.

PIRMININKAS. Gerai. Visas nuomones, atrodo, išklausėme. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai.

Dabar balsuosime dėl Seimo nario A.Kubiliaus siūlymo papildyti darbotvarkę rezoliucija dėl Vyriausybės nutarimo dėl “Lietuvos dujų” privatizavimo. Netiksliai įvardiju pavadinimą, nes neturiu tos rezoliucijos. Kas už tai, kad į darbotvarkę būtų įtraukta Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlyta rezoliucija, prašom balsuoti.

Už – 39, prieš – 37, susilaikė 12.

Kad įtrauktume į darbotvarkę, reikia daugumos posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų. Tokios daugumos surinkta nebuvo, todėl klausimas į darbotvarkę neįtraukiamas.

V.LANDSBERGIS. Ar galima dėl balsavimo motyvų?

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų reikėjo kalbėti prieš balsavimą.

A.KUBILIUS. Replika po balsavimo.

PIRMININKAS. Repliką prašom. Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia šiek tiek skubotai įvyko balsavimas… Nemaža dalis Seimo narių suspėjo suprasti, kad “Lietuvos dujų” privatizavimas pagal tą schemą, kurią Vyriausybė patvirtino, palieka daug klaustukų ir dviprasmybių. Būtų gerai, kad Seime įvyktų tam tikras pasikeitimas nuomonėmis ir tai sudarytų galimybę Vyriausybei, neprarandant veido, kai ką tame dokumente pataisyti, nes ten iš tikrųjų taip yra. Kai dabar laikraščiai komentuoją šią situaciją, tai rašo, kad su strateginiu investuotoju numatoma pasirašyti akcininkų sutartį. Iš tikrųjų yra visai priešingai, yra nenumatoma pasirašyti akcininkų sutarties, paliekamas neapibrėžtumas, kas valdo įmonę, kitaip sakant, galimybė daryti spaudimus, išsukinėti rankas ir perimti įmonės valdymą. Čia yra labai svarbus valstybinis reikalas ir jį svarstyti Seime labai reikėtų. Ką padarysi, kad nebuvo pasikeista nuomonėmis, atrodė, jog visi sutinka, nebuvo kalbėta prieš, o balsų šiek tiek pritrūko. Turbūt pavyks surinkti parašus, kad tai būtų svarstoma, nes tai tikrai reikia svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar noriu pasakyti, kad 145 Statuto straipsnis yra skirtas tiems įstatymams, kuriems įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžetu. Taigi šis įstatymas, t.y. Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas, kurio Vyriausybė prašo nesvarstyti, būtent toks ir yra. Ar mes galėtume vis dėlto korektiškai priimti šį Vyriausybės siūlymą ir kitai savaitei atidėti šio įstatymo svarstymą? Kategoriškai ne? Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, bet šiuo atveju mes svarstome Vyriausybės pateiktus įstatymo projektus ir mes žinome vienintelę oficialią Vyriausybės nuomonę, kuri buvo išreikšta pateikimo metu. Dabar šiek tiek mistiškai kalbama apie kažkokią pasikeitusią Vyriausybės nuomonę. Seimo narys J.Lionginas ir paprašė, kad ta nuomonė būtų kokiu nors būdu parodyta. Ar tai yra Vyriausybės vakar dienos protokolas, kuriuo buvo prašoma išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės, ar koks nors kitas, ar tai yra atskiro ministro nuomonė? Aš tik noriu perspėti, kad vieno ministro nuomonė negali nusverti Vyriausybės nuomonės.

PIRMININKAS. Čia yra korektiškumo klausimas, nes yra teikėjų, iniciatorių prašymas atidėti savaitei, tai ar mes priimame, ar toliau spaudžiame, ir tiek. Gerai. Visi kalbėjo. Dar G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš siūlyčiau nesiremti Statuto straipsniu, kuris nėra korektiškas, šiuo atveju 145, nes prašymas pateikti išvadą vėl tos pačios Vyriausybės išvadai gauti yra visiškai netikslingas. Juk pati Vyriausybė yra teikėja. Taigi nėra normos Statute (arba jūs ją neteisingai paminėjote), kuria remiantis mes negalėtume balsuoti.

PIRMININKAS. Aš nesakiau, kad tai yra kategoriška nuostata, bet tai sietina korektiškumo atžvilgiu. Gerai. Prašom dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Kas už tai, kad išbrauktume 1-1 klausimą – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, balsuoja už, kas už tai, kad klausimas liktų, balsuoja prieš. Prašom balsuoti. Seimo nariai atsižvelgė į Vyriausybės prašymą ir šio klausimo šiandien nesvarstys. Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Ačiū.

Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-864(3*) ES (priėmimas)

Svarstome 1-1 klausimą – Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-864(3). Priėmimo stadija. Pranešėjas – Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, naujų Seimo narių pastabų ir pasiūlymų negauta, išskyrus keletą Teisės departamento pastabų. Priimdami pastraipsniui gal tai ir apsvarstysime. Siūlau pradėti priėmimą.

PIRMININKAS. Dėkui. Pradedame Pašto įstatymo priėmimą. Priimamas 1 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl jo? Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Taip. Ačiū. Bendru sutarimu straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio.

J.VESELKA. Yra Teisės departamento pastaba dėl 2 straipsnio 4 ir 15 dalių. Mes norime, kad į jas nebūtų atsižvelgta. Iš tiesų čia kalbama apie tuos pačius dalykus, bet 15 dalyje pabrėžiama, kad leidimą išduodanti institucija gali teikti ne tik vidaus ir tarptautines, bet ir universaliąsias paslaugas. Todėl siūlau priimti redakciją be Teisės departamento pastabų.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų Seimo Pirmininko pavaduotojo G.Steponavičiaus nuomonė prieš. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad 2 straipsnyje yra keletas sąvokų, kurios, mano manymu, įtvirtina ir taip jau monopolinę valstybinio pašto poziciją rinkoje. Visų pirma kalbėtina apie 31-ąją sąvoką, t.y. kad pensijų, pašalpų bei kitų išmokų pristatymas bei išmokėjimas ir šitos paslaugos teikimas iš esmės be išankstinių sąlygų yra suteikiamas valstybiniam paštui, taip ignoruojant privačius galimus paslaugų teikėjus. Tas pat pasakytina apie išskirtinės situacijos įtvirtinimą šio straipsnio 4 ir 5 punktuose. Mano siūlymas būtų tikrai šitam straipsniui, tokiai redakcijai nepritarti.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, ar galima?

PIRMININKAS. Dar išklausome nuomonę už. Nuomonę už – Seimo narys V.Orechovas. Prašom. Paspauskite mygtuką, bus greičiau. Prašom.

V.ORECHOVAS. Aš siūlau balsuoti už seną redakciją, kokią siūlo komitetas. Ši redakcija atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus, nes daug Europos ir pasaulio šalių teikia universalias paslaugas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar žodis pranešėjui, jeigu jūs turite kokių komentarų.

J.VESELKA. Aišku, jeigu vadovausimės absoliutaus liberalizmo sąvokomis, galima ir suabejoti. Vis dėlto paštas yra ta struktūra, kuri vykdo labai svarbias valstybei funkcijas, ir visiškai liberalizuojant iš tikrųjų galima sugriauti. Kai žiūrime į informaciją iš Europos Sąjungos šalių, matome, kad pas mus šis įstatymas net šiek tiek liberalesnis nei kitų šalių. Todėl siūlau balsuoti už Ekonomikos komiteto pateiktą ilgai svarstytą redakciją.

PIRMININKAS. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Prašom registruotis. Balsuosime dėl įstatymo 2 straipsnio.

J.VESELKA. Tarp kitko, ir liberalai komitete balsavo už šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume 2 straipsnį? Prašom balsuoti. Jūs galite pasakyti, kad jūsų mygtuką paspaustų. Pranešėjas taip pat už.

Už – 53, prieš – 5, susilaikė 21. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis.

J.VESELKA. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu jį priimti? Straipsnis priimtas.

Dėl 4 straipsnio.

J.VESELKA. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu jį priimti? Straipsnis priimtas.

Dėl 5 straipsnio.

J.VESELKA. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu jį priimti? Straipsnis priimtas.

6 straipsnis.

J.VESELKA. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

7 straipsnis.

J.VESELKA. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. norinčių kalbėti nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

8 straipsnis.

J.VESELKA. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Dėl jo nori kalbėti Seimo narys J.Čekuolis. Prašom. Dėl 8 straipsnio nuomonė prieš.

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į 8 straipsnio 2 dalį, kuri sako, jog kiti pašto paslaugų teikėjai rezervuotąsias pašto paslaugas (tai maži siuntinukai iki 350 g) privalo teikti taikydami ne mažiau kaip penkis kartus didesnį tarifą negu nustatyta valstybės paštui. Tai yra jeigu kas nors norėtų tokius mažus siuntinukus tvarkyti ir atlikti pašto paslaugas, turėtų pagal įstatymą privalomai taikyti penkis kartus didesnis kainas negu valstybės paštas. Tiesą sakant, sunku suprasti, kodėl į įstatymą yra įtraukta tokia nuostata, akivaizdžiai ribojanti ir rinkos santykius, ir konkurenciją. Kuo motyvuoti tie penki kartai? Galiu apgailestauti, kad tik priėmimo metu šis klausimas iškilo, anksčiau iškilęs nebuvo, tačiau ši nuostata yra labai abejotina. Siūlyčiau 8 straipsnio šiandien nepriimti ir padaryti pertrauką, pakoreguoti šią pakankamai keistą nuostatą. O jeigu kas gali ją motyvuoti, tegul tai padaro, bet, mano galva, ji yra diskriminacinė ir neteisinga.

PIRMININKAS. Nuomonę už pateiks Seimo narys A.Rimas. Prašom.

A.RIMAS. …riboja konkurenciją, tačiau aš siūlau pritarti. Kartu mano siūlymas būtų apriboti laiku įstatymo 2 dalies taikymą.

PIRMININKAS. Jūs turėjote pateikti konkretų pasiūlymą. Žodis pranešėjui.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš jums pateiksiu pavyzdžių iš Europos Sąjungos kraštų. Airija – koeficientas 5, Austrija – koeficientas 5, Belgija – koeficientas 5, Danija –koeficientas 5, Graikija – koeficientas 5, Ispanija – 5, Italija – 5, Jungtinė Karalystė, man atrodo, jūs negalite jai pretenzijų turėti, kad ji neliberali šalis, – koeficientas 5. Norvegija, Olandija, atrodo, koeficientas 3, Portugalija, Prancūzija – 5. Taigi mes naudojamės Europos Sąjungos kraštų priimtais pašto paslaugų teikimo standartais. Dar kartą pabrėžiu, kad tai yra ta struktūra, kuri vykdo ne tik grynai ekonomines, bet ir socialines funkcijas. Todėl ta viena paslauga, kuri labai svarbi, yra taip… kad tas koeficientas – Europos Sąjungos šalyse iš esmės naudojamas koeficientas. Todėl prašau balsuoti už šį visą straipsnį.

PIRMININKAS. Dėl jo reikės balsuoti, todėl prašau registruotis.

J.VESELKA. Liberalai komitete taip pat palaikė, nors iš pradžių diskusija buvo.

PIRMININKAS. Nesikarščiuokite, viską balsavimas išspręs. Vyksta registracija. Prašom registruotis. Ar V.Tomaševski yra salėje? Kas tada paspaudė jo mygtuką? Prašau registruotis dar kartą ir nespausti už V.Tomaševskį mygtuko. Vyksta registracija. Kai salėje yra žmogus, mes matome, bet kai visai nėra, tai… Salėje 92 Seimo nariai. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo 8 straipsnis, prašau balsuoti.

50 – už, pranešėjo taip pat vienas už, 27 – prieš, 9 susilaikė. Straipsnis priimtas.

9 straipsnis.

J.VESELKA. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Dėl jo nori kalbėti Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Nuomonė prieš. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį į dar vieną diskriminacinę ir protekcionistinės politikos nuostatą 9 straipsnyje, kuri yra susijusi su kainų reguliavimu ir neleidimu net sudarant sutartis su individualiais pašto paslaugų naudotojais nustatyti aukštesnius tarifus, nei tai numato Vyriausybės nustatyti dydžiai. Todėl aš manau, jog šios straipsnio nuostatos yra koreguotinos ir tokiam redakcijos variantui pritarti nereikėtų.

PIRMININKAS. Norinčių pareikšti kitą nuomonę nėra. Ar pranešėjas ką nors turi pasakyti prieš balsavimą?

J.VESELKA. Gerbiamasis G.Steponavičius, aš suprantu, propaguoja kitą ekonominę politiką, bet aš nematau, kur čia yra diskriminacija. Įrašyta, kad turi būti susiejama su paslaugų išlaidomis. Mes žinome, kai yra parduodamos prekės… žemiau išlaidų siekiant sužlugdyti konkurentą, tai yra labai neteisinga, nes sužlugdžius galima monopoline nauda pasinaudoti. Mano nuomone, viskas čia yra logiška tiek, kiek ir turi būti tas dalykas su kainodara susietas. Todėl siūlau balsuoti už 9 straipsnį.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad priimtume 9 straipsnį, prašau balsuoti. Balsuojame dėl 9 straipsnio.

55 – už, 14 – prieš, susilaikė 12. Straipsnis priimtas.

10 straipsnis.

J.VESELKA. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas. 11 straipsnis.

J.VESELKA. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Ačiū. Straipsnis priimtas. 12 straipsnis.

J.VESELKA. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti. Galime priimti bendru sutarimu. 13 straipsnis.

J.VESELKA. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Nuomonę prieš nori pasakyti Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į 13 straipsnio 5 dalį. Joje yra primetamos prievolės privatiems ūkio subjektams nurodant, kur turi būti įrengiamos laiškų dėžutės. Manyčiau, šiuo atveju valstybei nereikėtų kištis į ūkio subjektų santykius. Manau, gyvenimas ir paprasta logika jau seniai dalykus sustatė į savo vietas ir tai nėra įstatymo lygmens klausimas. Siūlau nepritarti tokiai 13 straipsnio redakcijai.

PIRMININKAS. Nuomonės už nėra. Pranešėjas komentuos? Ne?

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, faktiškai šis straipsnis įteisina faktą, tai, kas yra seniai reglamentuota. Taip ir vyksta be jokių prieštaravimų, tas vyksta natūraliai. Todėl šį dalyką įteisinti, tai, kas vyksta natūraliai, ir ieškoti, kad būtų iškreiptas šis santykis… tas kaip tik padeda minimizuoti pašto sąnaudas. Manau, ši redakcija įtvirtina tai, kas realiai yra, ir vartotojas jokių prieštaravimų tam neturi, išskyrus teoriją. Todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad priimtume šio įstatymo 13 straipsnį, prašau balsuoti.

J.VESELKA. Bet juk čia tai, kas faktiškai yra ir niekam nekliudo.

PIRMININKAS. 46 – už, 16 – prieš, 3 susilaikė. Straipsnis priimtas.

14 straipsnis.

J.VESELKA. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Dėl jo nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? Straipsnis priimtas. 15 straipsnis.

J.VESELKA. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? Straipsnis priimtas. 16 straipsnis.

J.VESELKA. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti, ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 17 straipsnis.

J.VESELKA. 17 straipsnyje yra Teisės departamento pastaba, bet ji yra abstrakti.

Redakciniu požiūriu taisytina 3 dalis. Tai jeigu būtų konkretus pasiūlymas, kaip ją pataisyti, galbūt būtų ir galima. Jeigu po to iškils, tai aš nežinau ar galima, nes aš nežinau ką taisyti redakciniu požiūriu.

Prašau priimti taip, kaip yra. 3 – “už prarastą įvertintą pašto siuntą suma lygi dvigubų siuntimo išlaidų įvertinimo sumai”. Gal sumai? Jeigu ką, galima pataisyti.

PIRMININKAS. Atsižvelgsite į Teisės departamento?

J.VESELKA. Taip.

PIRMININKAS. Tai…

J.VESELKA. Jeigu bus pateikta redakcinio pobūdžio, tai mes pritariam.

PIRMININKAS. Gerai. Nėra norinčių kalbėti dėl 17 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu priimti? Straipsnis priimtas. 18 straipsnis.

J.VESELKA. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti. Ar galim bendru sutarimu? Priimtas. 19 straipsnis.

J.VESELKA. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu? Straipsnis priimtas. 2 straipsnis.

J.VESELKA. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Dėl įsigaliojimo.

J.VESELKA. Įsigaliojimas.

PIRMININKAS. Kad nuo kitų metų sausio 1 dienos. Nėra norinčių kalbėti. Ar galim bendru sutarimu? Straipsnis priimtas. Ačiū pranešėjui.

J.VESELKA. Ačiū Seimo nariams.

PIRMININKAS. Dabar galime išklausyti keturias nuomones. Pirmąją nuomonę prieš pateiks Seimo narys A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau, kad iš tikrųjų įsiklausytume ir padarytume, matyt, šio priėmimo pertrauką. Tuomet būtų galima sutvarkyti šį įstatymą, nes jame yra įteisintos labai keistos normos, apie kurias kolegos kalbėjo, aš, taupydamas laiką, jų nekartosiu. Viena tik norėčiau pasakyti: ypač juokingai atrodo, tą ponas G.Steponavičius sakė, kad nurodoma įstatyme, kur įrengti pašto dėžutes ir panašiai. Tai tas pats būtų, jeigu mes įrašytume į įstatymą, kad reikia valgyti žmogui, nes kitaip jis gali mirti. Suprantat, tai yra archaiška, man atrodo, kairiajai pusei nereikėtų išvis taip vaikiškai elgtis, bet protingai suprasti. Padarykime visi susitarę priėmimo pertrauką ir sutvarkykime, kad nepriiminėtume juokingų įstatymų. Iš tikrųjų reikia rašyti į įstatymus tik tai, kas būtina, nebūtina rašyti visiems gyvenimo atvejams nuorodų ir instrukcijų, nes vis tiek mes pridarysime klaidų. Tada niekas tų įstatymų nevykdys. Todėl frakcijos vardu kviečiu padaryti šio įstatymo priėmimo pertrauką.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, apie archaiškumą būtų galima spręsti pirmiausia dalyvaujant pačiam svarstant įstatymą. Iš pirmo žvilgsnio, ypač gavus jį per priėmimą, gali pasirodyti vienas ar kitas dalykas keistas. Tačiau komitetas gana ilgai svarstė šitą įstatymo projektą, visas tas vadinamąsias keistas vietas gerokai išsiaiškino. Ir kaip jau ne pirmą kartą išaiškėjo, kad kai kurie mūsų kolegos liberalai nori būti liberališkesni už visą Europą. Galbūt to neverta būtų daryti, todėl siūlau jokios pertraukos nedaryti, priimti šitą įstatymo projektą. Tai tikrai bus ir šiuolaikinis, ir europietiškas projektas, nors kai kam tai gali atrodyti ir keistai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Čekuolis. Nuomonė prieš. Aš atsiprašau, pirmasis kalbės Seimo narys G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, nereikėtų apeliuoti į Europos Sąjungą kalbant ir mėginant dangstyti akivaizdžias įstatymo spragas. Minėtas pavyzdys apie pašto dėžučių įrengimo vietas yra vienas iš tokių patvirtinimų. Aš apeliuoju į Seimo daugumą kalbėdamas apie tai, kad tai yra būtent Europos Sąjungos integracinis įstatymas. Tokius įstatymus mes turėtume priimti taip, kad neliktų net ir opozicijai abejonių dėl dalies šito įstatymo normų. Todėl, manau, būtų graži praktika padaryti pertrauką prieš priimant, kad būtiniausios pataisos ar bent jau abejonės būtų išsklaidytos. Aš taip pat manau, kad šiuo atveju mes tikrai nesiūlykime grąžinti iniciatoriams tobulinti, nors šis projektas to nusipelno, bet gal klausimą išspręskime čia, Seime, atlikdami vieną kitą pataisą. Taip tikrai patobulintume šitą neblogą ir europietišką, bet nepakankamai korektišką kitų ūkio subjektų atžvilgiu įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Aš noriu patikslinti. Iki kada jūs siūlote padaryti pertrauką?

G.STEPONAVIČIUS. Iki ketvirtadienio.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Orechovas. Prašau. Nuomonė už.

V.ORECHOVAS. Šis įstatymas atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus. Kad nepadarytume šiandien tokių klaidų, kokios buvo padarytos dėl pensijų pristatymo, kai nebuvo įteisintas pensijų pristatymas. Šiandien kaimas turi didelių problemų su pensijomis. Aš siūlau priimti šitą įstatymą, jis įteisins visą Lietuvos pašto šiandieninę veiklą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis. Nuomonė prieš.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, labai siūlyčiau atidžiai pasižiūrėti į 8 ir 9 straipsnius. 8 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad universaliųjų paslaugų tarifus valstybės paštui nustato Vyriausybė. Iš 3 atrodytų, kad tarifus nustato pašto paslaugų teikėjas, tai galbūt ir privati paslauga nustato kitokį tarifą. O 9 straipsnyje vėl pasakyta, kad tarifai privalo būti visoje šalies teritorijoje visiems paslaugų naudotojams vienodi. Vadinasi, jeigu Vyriausybė nustatė valstybės paštui, tai ir visur kitur turi būti vienodi. Jeigu tai norima pasakyti, kad yra valstybės pašto monopolis, kad jokių kitų negali būti paštų ir kitokių tarifų, tai tą reikia pasakyti atvirai. O kitaip, tai atrodo, kad įstatymo leidėjas, šiuo atveju Seimas, nesusivokia, ką pats rašo, nes vienas straipsnis prieštarauja kitam. Be to, žinoma, monopolis rezervuotosioms pašto paslaugoms yra įrašytas visiškai vienareikšmiai, netgi draudžiant duoti tokį patį tarifą, kaip valstybės paslauga, liepiant, kad būtų penkis kartus didesnis tarifas, kitaip sakant, kiti teikėjai, privatūs teikėjai, bus plėšikai žmonių akyse, o valstybė yra jų gerovės garantas, nes ji duoda penkis kartus mažesnį tarifą. O aniems liepiama duoti penkis kartus didesnį. Mes supraskim, kokia mūsų visuomenė, kokios nuomonės apie privačias paslaugas ir kokia čia yra kartu savotiška negera propaganda daroma. 8 ir 9 straipsniai pilni prieštaravimų ir neskaidrumo. Siūlau persvarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Popovas. Nuomonė už.

V.POPOVAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man asmeniškai irgi dėl kai kurių įstatymo straipsnių yra abejonių. Tačiau aš pasitikiu kolegomis, kurie dirba Ekonomikos komitete. Todėl man truputį keista, kai kolegos liberalai, turėdami Ekonomikos komitete tikrai autoritetingus kolegas, gerbiamąjį J.Lionginą ir E.Maldeikį, nepasitiki jų sprendimais komitete ir priėmimo metu stengiasi įrodyti, kad tas įstatymas parengtas pakankamai blogai. Tai klausimas gal tuomet tas, kad jų kolegos prastai dirba tame komitete. Aš siūlau priimti šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Macaitis. Prašau.

A.MACAITIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad šiame įstatyme iš tikrųjų yra daug prieštaravimų. Kad ir apie ką mes kalbėtume, apie kokį pasitikinėjimą ar nepasitikėjimą, čia klausimas turbūt yra ne tas, o kad vis dėlto reikėtų dar įsigilinti į kai kuriuos straipsnius ir pakeisti juos. Tie prieštaravimai, kurie čia buvo dėl 8 ir 9 straipsnių, nekalbu apie tas dėžutes ir panašiai, yra iš tikrųjų. Tai yra diskriminacinis daugeliu atveju įstatymas, manyčiau, kad reikėtų vis dėlto padaryti pertrauką ir dar pasvarstyti. Manau, kad tai būtų geriausias variantas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Nuomonė už. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man tai įdomu stebėti, kaip sutampa nuomonės tų, kurie “prichavatizuodami” valstybės turtą tampa milijonieriais, ir tų, kurie sudarė pirmines sąlygas 1991-1992 m. tiems milijonieriams valstybės sąskaita “prichvatizuoti.” Todėl dabar jūs man paaiškinkite, kodėl Jungtinėje Karalystėje toms riboms, universalioms paslaugoms taikoma būtent tokia nuostata, o Lietuva, kuri yra kur kas žemesnio lygio, ir privatininko, galingo privatininko, kuris galėtų pakeisti tą valstybinę pašto struktūrą, nėra, jūs būtinai norite kaip nors sumažinti pašto valstybines galimybes, kad kas nors iš pradžių pralobtų, nuskurdintų, o po tą paštą privatizuotų lengvatinėmis sąlygomis. Gerbiamieji kolegos, aišku, tas įstatymas nėra šimtu procentų idealus, bet tos normos, kurios ten taikomos, yra normos, paimtos iš Europos Sąjungos valstybių, kurios niekada nebuvo kitokios kaip rinkos ekonomikos. Todėl siūlau nedaryti jokios pertraukos. Liberalai dirba Ekonomikos komitete, dėl tų penkių kartų labai ilgai diskutavome, įrodinėjome, o po to liberalai, komitetas vienbalsiai pritarė šioms nuostatoms. Dabar vėl atsiranda ir mes vėl iš naujo pradedam. Siūlau balsuoti ir jokių pertraukų nedaryti. Buvo daug laiko ir buvo galima teikti konkrečius pasiūlymus, tačiau jų nebuvo ir tik priėmimo metu atsirado privataus kapitalo gynėjai. Čia privatus kapitalas neuzurpuojamas. Yra daug kitų paslaugų ir tik viena paslauga, kuri bus leidžiama kurį laiką, kol įstosime į Europos Sąjungą. Kai pakeis Europos Sąjunga šias nuostatas, pakeisime ir mes. Todėl siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Mes dabar išklausėme visas nuomones ir du kalbėjusieji prieš paprašė frakcijos vardu daryti pertrauką. Statuto 109 straipsnis suteikia Seimo frakcijai teisę prašyti tokios pertraukos iki kito artimiausio posėdžio – toliausias terminas arba trumpesnis– pusės valandos, valandos. Tačiau šį frakcijos reikalavimą turi paremti viena penktoji posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Aš paaiškinau tvarką ir kviečiu… Seimo narys A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Norėčiau labai paprašyti. Mes vieną penktąją tikrai surinksime, tačiau prašyčiau, įsigilinkime į esmę, galime tikrai rimtai pataisyti ir priimti šį įstatymą, gal nebūkime formalistai ir nedarykime pertraukos, nes iki kito posėdžio po pietų tikrai nespėsime pataisyti. Padarykime pertrauką nors iki ketvirtadienio. Aš labai prašau. Supraskime, kad tai nėra asmeninis noras, bet tiesiog norisi įstatymą padaryti geresnį. Balsuokime ir padarykime pertrauką nors iki ketvirtadienio, o protingiausia būtų tai padaryti po savaitės.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad Liberalų frakcija, ko gero, dar yra nesusipažinusi su Statutu. Šiuo atveju tikrai galėtų panaudoti tą pertrauką iki kito posėdžio, bet prieš tai reikėjo A.Matulevičiui teikti pataisas, pateikti jas Seimui, balsuoti. Juk įstatymo svarstymas turi visas procedūras. Galbūt ponas A.Matulevičius neturėjo galimybės pateikti šių pataisų, gal buvo labai užsiėmęs, tačiau tai yra jo problema. Šiuo atveju net negirdėti argumentų, kurios vietos turėtų būti taisomos ir panašiai. Mano siūlymas yra balsuoti, nes pagrindinis komitetas diskutavo, be to, įstatymas eurointegracinis, jiems Seimas yra nutaręs teikti prioritetą, o jeigu vienas ar kitas straipsnis ateityje ne visai atitiks gyvenimą, bus galima pataisyti, nes tokia praktika įstatymų leidybai ir yra taikoma. O dėl eurointegracinių įstatymų tai visi esame už tai, kad jie yra prioritetiniai, todėl to ir laikykimės. Gal kartais liberalai šioje vietoje nežino savo apsisprendimo, bet tai yra jų problema. Aš siūlyčiau balsuoti, nedaryti pertraukos iki kito posėdžio ir eiti toliau, nes viskam yra savas laikas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Na, ką dabar, paminėjo pavardę… Gerai. Seimo narys A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Aš tikrai ne todėl, kad paminėjo pavardę, o todėl, kad išgirdau vieną labai sakramentalią frazę – priimkime, ir nieko baisaus, jeigu bus negerai, tada pataisysime. Ponai, ar per 11 metų ne per daug taisome? Tai gal tikrai sustokime, priimkime ir kad būtų stabilu, netaisykime keletą metų. Iš mūsų jau juokiasi. Aš tikrai labai bijau, jog gerbiamas Seimo narys, signataras, žinomas politikas taip jau priprato per tiek metų prie to, įėjo į kraują, jog priėmei įstatymą ir po dienos jau gali taisyti. Susimąstykime, apie ką mes kalbame ir ką mes darome. Įstatymas nėra tas, dėl kurio reikia laužyti ietis, bet yra klasikinis pavyzdys, kai galime pasielgti solidžiai valstybiškai, o ne vaikiškai. Aš prašau įsiklausyti į šiuos argumentus. Ačiū.

PIRMININKAS. Bet kiekvienas girdi tai, ką nori. Buvo sakyta, kad galima dirbti teikiant pataisas, bet to nebuvo išgirsta. (Juokas salėje) Gerai, dėkoju. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, štai priimame įstatymą, buvo pastabos. Vienintelė pastaba buvo rimta ir konkreti dėl penkių kartų, o visos kitos – teoriniai išvedžiojimai. Dėl tų penkių kartų. Jeigu kas nors atsistos ir paaiškins, kodėl Jungtinėje Karalystėje, kuri yra ekonomiškai stipri valstybė, yra penki kartai, o Lietuvoje negali būti penkis kartus, tai galbūt mes ir pakeisime. Jungtinės Karalystės nepalyginsi su Lietuva ir dėl išsivystymo lygio, ir dėl perkamumo, ir dėl perkamosios galios, bet paštui vis dėlto tai suteikta, o Lietuvoje mes šito negalim. Nežinau. Ar kas nors gali argumentuoti?

PIRMININKAS. Išgirdome visas nuomones. Formaliai mes turime balsuoti dėl siūlymo daryti pertrauką. Terminas yra iki kito tolimiausio posėdžio ir esmės tai nekeis, ir ginčo neišspręs. Aš vis tiek turiu kelti šį klausimą balsuoti. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Kas už tai, kad priėmimo metu padarytume pertrauką iki artimiausio posėdžio, prašom balsuoti?

Viena penktoji parėmė pasiūlymą daryti pertrauką iki kito artimiausio posėdžio. Šio įstatymo priėmimas atidedamas.

Seimo nutarimo "Dėl specialios paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos energija" reorganizavimo projekte numatyto įstatinio kapitalo ir prievolių (įsipareigojimų) paskirstymo tarp naujai steigiamų akcinių bendrovių" projektas Nr.IXP-1013(2*)

Svarstome kitą darbotvarkės klausimą 1-2 – Seimo nutarimo “Dėl specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo projekte numatyto įstatinio kapitalo ir prievolių paskirstymo tarp naujai steigiamų akcinių bendrovių” projektą Nr.IXP-1013(2). Pranešėja – Seimo narė K.Prunskienė. Prašom. Priėmimas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji, po svarstymo šiam nutarimui buvo pritarta. Tikimės, kad šiandien jis bus priimtas. Norėčiau pakomentuoti Teisės departamento išvadą, kurioje, žinoma, yra logikos, tačiau, mano įsitikinimu, iš principo nėra svarbu ką nors taisyti. Nutarimo 2 dalyje yra apeliuojama į 1 dalies nurodytas prievoles, kur prievolės yra nurodytos priedėlyje. Tačiau kai mes pasižiūrime į 1 dalį, tai joje kaip tik ir sakoma, kad tos prievolės, kurios yra paskirstomos, skliaustuose pridedama “pagal priedėlį”. Vadinasi, su nuoroda į šio straipsnio 1 dalį mes iš karto darome nuorodą ir į jo priedėlį. Vargu ar čia reikia tai taisyti. Teisės departamentas kritikavo tai, kad ta 2 dalimi tarytum perduodamos bendrovėms tos prievolės, nors čia kalbama apie perdavimo schemą, t.y. aplinkybes. Manau, kad skaitant visą sakinį –“perduodamos atsižvelgiant”, mes suprantame, kad perdavimas vykdomas ne šiuo nutarimu kaip teisinis veiksmas, o šiuo nutarimu tik nustatoma to būsimo perdavimo, kurį padarys Vyriausybė, sąlyga, bus daroma, įvertinant šitas prievoles pagal tai… registravimo rejestre dienos būsimą būklę. Kad žodis “perduodamos” nereiškia pačio perdavimo fakto, aš manau, atspindi nutarimo bendra esmė, kad ne šiuo nutarimu perduodamos prievolės ar bendrovė reorganizuojama į “Lietuvos energiją”. 1 dalyje yra kalbama apie pritarimą priedėliui, pagal kurį skirstomas įstatinis kapitalas, prievolės ir įsipareigojimai, 2 dalyje yra sakoma, kad šie įsipareigojimai bus įvertinti, kitaip tariant. Gal žodis “perduodamos” galėtų būti pakeistas į “įvertinamos”. Tada nekiltų abejonių, ar šiuo nutarimu kartais nėra vykdomas pats perdavimas. Tai mano tokie grynai kalbiniai patikslinimai. Gal būtų geriau žodį “perduodamos” pakeisti į “įvertinamos”, bet aš nežinau, ar mes priimdami turim teisę vieną žodį, nekeisdami jo prasmės, pakeisti tiksliau esmę išreiškiančiu žodžiu. Jeigu jūs tam pritartumėte, tai iš tikrųjų Teisės departamento pastaba… kad nesusidarytų įspūdis, jog mes šiuo nutarimu perduodame, o tiesiog konkretizuojame perdavimo sąlygą. Tai ir galėtų būti padaryta, jeigu jūs leistumėte. Sakykime, kad tai yra suderinta su nutarimo teikėjais. Ar galime tai padaryti?

PIRMININKAS. Aš manau, redakcinio pobūdžio neprieštarauja.

K.D.PRUNSKIENĖ. Tikslesnė sąvoka būtų “įvertinamos”, tą žodį įrašant taip: “šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prievolės (įsipareigojimai) naujai steigiamoms akcinėms bendrovėms įvertinamos pagal šių bendrovių registravimo Įmonių rejestre dienos būklę”. Ne perduodamos, o įvertinamos. Kalbama apie prievolių įvertinimą tą dieną, o ne patį perdavimo veiksmą. Kolegos, kurie įsigilinę į tą klausimą, sutinka.

PIRMININKAS. Vietoj žodžio “perduodamos” įrašomas žodis įvertinamos”.

K.D.PRUNSKIENĖ. Nukeliant po žodžio “bendrovė”. Tada bus visiškai aišku, kas su kuo susiję.

PIRMININKAS. Po žodžio “bendrovėms” rašome “įvertinamos”.

K.D.PRUNSKIENĖ. Taip, po žodžio “bendrovėms”, o išbraukiama “perduodamos”: pagal šių bendrovių registravimą Įmonių rejestre. Toliau pagal tekstą.

PIRMININKAS. Gerai. Pradedame priiminėti iš eilės pagal straipsnius. Dėl 1 straipsnio nori kalbėti Seimo narys J.Veselka. Dėl viso. Ar dėl 1 straipsnio nėra daugiau norinčių? Ar galime jį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima, nėra prieštaraujančių.

Dabar 2 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti dėl jo? Galime priimti bendru sutarimu?

K.D.PRUNSKIENĖ. Su minėta redakcija.

PIRMININKAS. Straipsnis priimtas. Dabar dėl viso nutarimo nori kalbėti Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, keista, kad dėl tokio įstatymo, kur yra ten ne 5 centai už vieną siuntą, o kaina apie 10 mln., vadinasi, viskas ramu, jokių prieštaravimų, nieko nėra. Labai gražus požiūris. Tai pažiūrėkime. Jeigu žiūrėtume matematiškai, viskas idealiai sutvarkyta, jokių pretenzijų nėra. Aišku, kad du kart du yra keturi, ir tai šitame nutarime parašyta. Be žiūrime, kas toliau. Atsiranda 9 ar 8, ar 10 laisvų energijos pirkėjų. Aišku, jiems kaina bus sumažinta. Net būtų galima (sunku man šiandien) preliminariai išvardyti, kas bus tie laisvieji pirkėjai draugai. Toliau bendros valdymo įstaigos, kadangi atsiranda keturios savarankiškos AB ir UAB – koks skirtumas – su visomis jų struktūromis. Bendros išlaidos padidės, vaidinasi, reikės branginti elektros energiją tiek bendrojo valdymo pabrangimo požiūriu, tiek tam, kad draugams būtų sumažintos kainos už elektros energiją. Todėl tas restruktūrizavimas yra tik pirmas žingsnis numatant kitus tris, keturis žingsnius, kai privatus kapitalas labai daug pasisems iš valstybės. Ne ką nors sukurdamas, o būtent pasisavindamas. Taigi šitas restruktūrizavimas ekonominiu aspektu visiškai nepagrįstas, išskyrus formalųjį, turint tikslą pasisemti iš energetikos (o be energetikos niekas negali gyventi), vieniems sudaryti sąlygas geras, o ant kitų sprando sukrauti dar didesnius kaštus už elektros energijos funkcionavimą, ypač didesniems valdininkams, t.y. ponams, įsigalėti tose keturiose struktūrose. Ačiū. Aš siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Seimo narė K.D.Prunskienė – nuomonė už.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš, žinoma, remiu šį nutarimo projektą. Kartu mes juo išreiškiame, sakyčiau, gana didelį, gal šiek tiek ir rizikingą pasitikėjimą Vyriausybe, taip pat išreiškiame jos atsakomybę už energetikos objektų perspektyvą. Aš turiu minty skolinių įsipareigojimų, kurie susiję su buvusių vyriausybių veiksmais, likimą, taip pat ir Ignalinos atominės elektrinės saugos priemonių įgyvendinimą.

Kaip Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos pirmininkė, remdamasi VATESI raštu, kuris buvo įteiktas Ekonomikos komitetui, aš vis dėlto norėčiau atkreipti Vyriausybės, taip pat “Lietuvos energijos” dėmesį, kad ryšium su priimamo nutarimo dėl reorganizavimo bei prievolių paskirstymo įgyvendinimu nekiltų papildomų komplikacijų dėl Ignalinos atominės elektrinės finansinės padėties, ypač dėl branduolinės saugos priemonių įgyvendinimo. Deja, kai kurios iš jų yra atidėliojamos arba nevykdomos, ir tai kelia labai rimtą VATESI ir visų su tuo susijusių institucijų susirūpinimą. Kad ir kaip ten būtų, branduolinė sauga yra vienas iš dalykų, dėl kurių mes neturim nei diskutuoti, nei riboti būtiną pagrįstą finansavimą, taigi vis tiek siūlau balsuoti. Tačiau ši mano pastaba yra adresuojama Vyriausybei ir toms institucijoms, kurios turi rūpintis, kad nebūtų neigiamų pasekmių.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulevičius – nuomonė prieš.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Man toks nutarimas labai kelia nerimą. Balsuoti už jį yra labai sudėtinga, nes visų pirma ir mes balsuojame už konkrečius skaičius. Aš iš ūkinės patirties beveik garantuotas, kad tie skaičiai turi tendenciją judėti, keistis ir panašiai.

Antras dalykas – kas gali paneigti, kad į šiuos skaičius jau yra įtraukta ta visa netvarka, t.y. paslėpta visa netvarka, visos įvairios skolos, nurašyti į šoną pinigai ir panašiai? Irgi niekas negali. Seimas šiandien taip aklai prisiima atsakomybę, padalija, patvirtina kapitalus, nors iš tikrųjų aš abejoju, kad mes visi esam labai įsigilinę ir žinome kiekvieną skaičiuką. Tai pirma pastaba.

Mano supratimu, Seimas turi priiminėti principines nuostatas, susijusiais su reorganizavimu ir ūkiniais dalykais, o Vyriausybė turi atlikti konkretiką. Galbūt Seimas turėtų labiau pareikalauti iš teisėsaugos institucijų, galų gale prokuratūros. Iki šios dienos marinama ta byla dėl Baltarusijos skolos už elektros energiją, bet Seimas nė karto tokio klausimo nesvarstė. Man labai keista, kodėl prisidengiant Seimu lendama… iš tikrųjų neužsiima parlamentine kontrole, neužsiimama strategija, o mes iš esmės jau lendame į vykdomosios valdžios darbą. Todėl iš tikrųjų dėl šio nutarimo… Aš suprantu “Lietuvos energijos” reorganizavimo svarbą ir panašiai, bet aš turiu susilaikyti iš principo dėl tokios darbo formos, nes tai ne Seimo funkcija. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Popovas – nuomonė už.

V.POPOVAS. Ačiū, Pirmininke. Aš, pažiūrėjęs į pagrindinio komiteto protokolą, matau jo sprendimą bendru sutarimu pritarti teikiamam nutarimui. Dalyvavo be galo garbingi pareigūnai ir specialistai. Taip pat pažiūrėjau į papildomo komiteto protokolą, pagal kurį irgi bendru sutarimu pritarta. Šiuose posėdžiuose nedalyvavo kolega J.Veselka, matyt, todėl jis prieštarauja. Nedalyvavo, aš ir sakau, todėl šiandien prieštarauja. Kaip ir aną klausimą svarstant, taip ir dabar kolegos liberalai dalyvavo, todėl siūlau daugiau nediskutuoti ir pritarti pateiktam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu kalbėti ne apie skaičiukus, o iš esmės. Aš manau, kad visam pasauly tokios firmos kaip “Lietuvos energija” yra kaip tik stambinamos, koncentruojamos, o mes einame priešingu keliu, skaldome į penkias ar į šešias organizacijas ir iš to mūsų valstybei nebus jokios naudos.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau priminti, kad šio Seimo pradžioje buvo priimtas Seimo sprendimas, kuris pakeitė buvusio Seimo sprendimą dėl “Lietuvos energijos” restruktūrizavimo. Būtent dėl šio varianto, kuris šiandien yra teikiamas priimti, buvo sutarta, kad kaip tik tokio ir reikia. Todėl nereikia sakyti, kad čia nežinia kas, iš kur iškritęs.

Antras dalykas. Kaip tik tie skaičiai yra patys pagrindiniai ir mums yra rodomas svarbiausias santykis įstatinio kapitalo ir įsipareigojimų. Tai buvo pati svarbiausia problema, dėl ko buvo ankstesnis nutarimas panaikintas ir dabar šis priimamas. Mes neskirstome konkrečiai, kas po to turi būti su viena ar kita “Lietuvos energijos” dalimi. Šiuo nutarimu mes sprendžiame, kaip proporcingai yra skirstomi įsipareigojimai, palyginti su įstatiniu kapitalu. Todėl būtent toks nutarimas, ta idėja jau seniai buvo Seime, atmetant anksčiau buvusį sprendimą, tam vieningai pritaria Ekonomikos komitetas. Tikrai siūlau kolegoms daugiau nebediskutuoti, neieškoti to, ko nepametę ir balsuoti už šį nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis. Nuomonė prieš.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, kadangi šis Seimas atšaukė buvusio Seimo sprendimą dėl “Lietuvos energijos” restruktūrizavimo, tai labai svarbu pažiūrėti, kas konkrečiai yra patvarkyta ir į kurią pusę. Kad restruktūrizavimas ir reorganizavimas reikalingi, abejonių nėra, todėl mes turėtume tiktai pritarti. Bet kai aš matau, sakysime, “Belenergo” įsiskolinimus “Lietuvos energijai”, kurie dabar išdalinami kitiems subjektams, palengvinama našta, bet našta užkraunama naujai atsirandančioms įmonėms, man kyla visokių prisiminimų iš senų laikų, kai LDDP turėjo daugumą ir sukraudavo skolas kokiai nors blogai daliai valstybinės įmonės ir visai švariai kas nors pasiimdavo, susiprivatizuodavo skolų neapsunkintą dalį. Aš nenorėčiau, kad čia būtų kokių nors neaiškumų šiuo klausimu. Būtų labai gerai mums gauti detalų paaiškinimą, kas iš to išeina, kai steigiamos naujos bendrovės ir joms uždedama buvusios bendrovės skola? Ar tai teisinga ir kieno interesai už to slypi?

PIRMININKAS. Seimo narys P.Vilkas. Nuomonė už.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, šis nutarimas buvo svarstomas gana ilgą laiką ir buvo daug kartų atidedamas. Kai svarstėme Ekonomikos komitete, daugiausia problemų buvo iškilę dėl įsipareigojimų. Dalyvaujant ir akcinių bendrovių atstovams buvo sutarta, kad tie įsipareigojimai bus patikslinami įmonių registravimo rejestre dieną. Tad buvo sutarta, kad dar gali pasikeisti, ir čia jokių didelių abejonių niekam nekilo. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Išgirdome visas nuomones. Prašau registruotis. Salėje 93 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo “Dėl specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo projekte numatyto įstatinio kapitalo ir prievolių paskirstymo tarp naujai steigiamų akcinių bendrovių” projektas. Prašau balsuoti.

74 – už, prieš – 3, susilaikė 15. Nutarimas priimtas. Replika po balsavimo. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, tuos, kurie balsavo už, aš norėčiau nuraminti, kad per metus po to, kai šis nutarimas buvo sustabdytas, jis faktiškai nė kiek nepasikeitė. Vienintelis rezultatas, kurį Lietuva pasiekė per šiuos metus, yra tas, kad “Lietuvos energijos” pertvarkymas metus buvo pristabdytas. Dabar visi, kurie balsavome už, padarėme tai, ką turėjome padaryti praeitais metais.

Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1024(2*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

PIRMININKAS. Ačiū. Svarstome trečiąjį darbotvarkės klausimą, registracijos Nr.IXP-1024(2), Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – komiteto pirmininkas P.Papovas. Priėmimo stadija.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas įstatymo projektas Nr.IXP-1024(2), kuriam buvo pritarta po svarstymo. Po svarstymo Seime Seimo narys, Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas gerbiamasis A.Sadeckas pateikė šiam įstatymui pasiūlymus. Šiuos pasiūlymus komitetas apsvarstė ir priėmė sprendimą bendru sutarimu nepritarti. Galima priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS.Ačiū. Pradedame priiminėti pagal straipsnius iš eilės. Ir pradedame 1 straipsnį. Dėl 1 straipsnio, kaip ir minėjo pranešėjas, gauta Seimo nario A.Sadecko pataisa dėl šio straipsnio. Todėl kviečiu iniciatorių pateikti savo pataisą. (Balsas iš salės) Pateiks, tada pritars. Prašom.

A.SADECKAS. Ačiū. Teikiamu pasiūlymu siekiama atidėti galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sistemos įvedimą statutiniams valstybės tarnautojams, tai yra Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Policijos departamento, Pasienio policijos departamento ir Kalėjimo departamento pareigūnams. Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra rengiamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos projektas. Pagal Ministro Pirmininko potvarkį sudaryta darbo grupė, kuri tą projektą rengia. Šio įstatymo projekto naujoje redakcijoje, skirtingai nuo kitų viešojo administravimo tarnautojų, iš esmės koreguojamos jo nuostatos, susijusios su statutinių valstybės tarnautojų statusu, darbo apmokėjimo tvarka bei jos įgyvendinimas. Todėl būtų netikslinga pradėti įgyvendinti naują darbo apmokėjimo tvarką statutiniams valstybės tarnautojams nuo šių metų spalio 1 dienos, žinant, kad netrukus ji keisis.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal šiuo metu galiojančias Valstybės tarnybos įstatymo 78 ir 79 straipsnių nuostatas iki Valstybės tarnybos įstatymo priimti teisės aktai, reglamentuojantys taip pat ir valstybės tarnautojų darbo užmokestį, nustoję galios praėjus trejiems metams nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo dienos, o ne dvejiems metams, kaip buvo nurodęs Seimo Teisės departamentas. Tai yra 2002 m. liepos 30 d., o ne 2001 m. liepos 30 d. Vadinasi, iki 2002 m. liepos 30 d. galioja visi iki Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, reglamentuojantys su valstybės tarnyba susijusius santykius, taip pat ir darbo užmokestį.

Labai svarbu atsižvelgti į pasekmes, kurias jau sukėlė Valstybės tarnybos įstatymas teisėsaugos institucijose. Nuo 1999 m. liepos 1 d., t.y. nuo šio įstatymo priėmimo iki dabar, policiją jau paliko 155 pareigūnai, kurių stažas per 20 metų, ir 140 pareigūnų, kurių stažas yra nuo 15 iki 20 metų. Šiuo metu policiją palieka pareigūnai, kurie yra sukaupę didžiausią profesinę patirtį, turi aukščiausią kvalifikaciją ir kurių žinios ir patirtis policijoje yra nepaprastai svarbi.

Štai tokios būtų pastabos.

PIRMININKAS. Taip, dabar pagal Statutą tam, kad mes galėtume pradėti svarstyti šias pataisas, reikia, kad jas paremtų 1/5 Seimo narių. Prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Kas už tai, kad pradėtume svarstyti Seimo nario, komiteto pirmininko A.Sadecko pataisą dėl įstatymo 1 straipsnio, prašau balsuoti.

Parėmė 29. Tiek, kiek reikia. (Balsai salėje) Čia tik parėmėte, kad svarstytume, o po to jau balsuosime. Dar nėra klausimas iš esmės sprendžiamas. Taigi dabar dėl šios pataisos. Ar yra norinčių kalbėti? Dar nuomonę už R.Šukys. Prašau. Ir tada pranešėjas.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šio įstatymo nuostatų svarstymas dėl atlyginimų didinimo, mažinimo ir panašiai jau įgauna komišką vaizdą. Raginčiau kolegas vieną kartą susilaikyti nuo tolesnio tyčiojimosi iš valstybės tarnautojų, šiuo atveju iš statutinių pareigūnų. Tikrai tie visų valstybės tarnautojų atlyginimai, mano požiūriu, nėra per dideli. Ir baikime vieną kartą populizmą Seime, ir nustatykime normalią, aiškią sistemą. Įtvirtinkime tai, kas yra dabar, ir baikime žaisti su tais mažinsime, nemažinsime ir panašiai. Nieko, kolegos, nesugebėsite sumažinti, tai yra akivaizdu, ir reikia vieną kartą baigti.

Aš remiu konkrečiai kolegos A.Sadecko pataisą, ir jeigu šis mažinimas, kuris yra dabar įsigaliojęs, palies statutinius pareigūnus… iš tikrųjų tie atlyginimai nėra tokie dideli už tą darbą, kurį jie atlieka, kai reikia lįsti po kulkomis ir šaudytis su psichiniais ligoniais. Taigi, kolegos, raginu paremti.

PIRMININKAS. Nuomonę prieš išsakys Seimo narė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes iš tiesų norime baigti visą šitą tampymąsi, tai kaip tik nereikia priimti kolegos A.Sadecko siūlymo. Kalbama ne apie mažinimą, o apie mažų atlyginimų didinimą, kaip tik tų, kurie lenda po kulkomis. Čia visą laiką norima įrodyti, kad viską reikia atidėti vis toliau ir toliau, ant švento niekados. Ar atsiras bent vienas Seimas, kuris vieną kartą baigs įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymą? Šis siūlymas yra kaip tik nustumti kuo toliau. Aš prieš.

PIRMININKAS. Pranešėjas dar norėtų ką pasakyti?

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, kaip čia suprasti? Spaudos konferencijose girdėti nuomonių, kad čia stabdomas darbo apmokėjimo sistemos įsigaliojimas, o štai šiandien, kai nestabdomas darbo apmokėjimo sistemos įsigaliojimas viešojo administravimo valstybės tarnautojams, taip pat ir statutiniams, pasigirsta ir kita nuomonė, girdi, reikia atidėti, reikia stabdyti. Tai kur čia ta teisybė? Ar čia, salėje, ar spaudos konferencijose? Kadangi nuo spalio 1 d. viešojo administravimo, tarp jų ir statutiniams, valstybės tarnautojams įsigaliojo darbo apmokėjimo sistema, todėl manau, kad netikslinga dabar toliau vėl atidėti. Šiuo metu atlyginimas bus mokamas tol, kol šitas įstatymas įsigalios, pagal dabar įstatymo nustatytą tvarką, o po įsigaliojimo tarsi reikėtų atlyginimus mokėti pagal seną buvusią tvarką. Tai kas čia sumaištį sukelia – ar atidėjimas, ar dabar galiojantis įstatymas ir šis priimamas sprendimas? Darbo apmokėjimo sistema jau atidėta (dabar atidedama iki liepos 1 d.) viešųjų paslaugų valstybės tarnautojams.

Naujasis įstatymas, kuris rengiamas, nežinia koks bus, ar kas nors keisis darbo apmokėjimo sistemoje, ar visiškai nesikeis. Jis kaip tik ir turėtų įsigalioti nuo kitų metų liepos 1 dienos. Todėl ir visi atidėjimai yra daromi iki kitų metų liepos 1 d.

Tai štai kokie dalykai. Aš manau, kad čia nereikėtų išskirti, yra viešojo administravimo valstybės tarnautojai, tai ar statutiniai, ar nestatutiniai, nesvarbu, juolab kad statutiniams valstybės tarnautojams yra padarytos išlygos. Jiems tarnybos stažas (mūsų bendrų pastangų dėka) skaičiuojamas nuo tada, kai jie pradėjo dirbti. O tie priedai yra skaičiuojami sena tvarka, todėl jų atlyginimas taip ženkliai nemažės, kaip čia numatoma. Todėl siūlyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Gerai. Viskas. Prašau registruotis. (Balsai salėje) Prašau registruotis.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume komiteto pirmininko A.Sadecko siūlomą pataisą dėl 1 straipsnio? Prašau balsuoti.

Už – 22, prieš – 36, susilaikė 19. Įstatymo pataisa nepriimta.

Po balsavimo repliką – Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turbūt ne pirmą kartą buvo bandymas atidėti įstatymo įsigaliojimą nuo sausio 1 d. iki liepos 1 d., ir tai buvo argumentuojama. Tai būtų galima galbūt ir palaikyti, jeigu būtų leista pratęsti tekste iki liepos 1 d. ir nė vienos dienos ilgiau, nes tokie pratęsimai nenumatomi. Labai nesunku buvo numatyti, jog priėmus šitą birželio pabaigoje vėl būtų pratęsiama dar toliau. Kad šie žaidimai baigėsi, turbūt yra gerai.

PIRMININKAS. Išklausėme repliką. Dabar dėl 1 straipsnio ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 81 Seimo narys.

Kas už tai, kad priimtume 1 straipsnį, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Aš klausiau, bet niekas nenorėjo kalbėti. Klausiau. (Balsai salėje)

Už – 33, prieš – 34, susilaikė 8. Straipsnis nepriimtas.

Pranešėjau, klausiu, kaip dabar… Kokie po šio balsavimo jūsų… (Balsai salėje)

P.PAPOVAS. Siūlau daryti priėmimo pertrauką.

PIRMININKAS. Vadinasi, pranešėjo reikalavimu darome pertrauką. (Balsai salėje) Statuto 158 straipsnio tvarka. (Triukšmas salėje) Statuto 158 straipsnio 1 dalis sako, kad gali būti padaryta pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžių dienos. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau sužinoti, kokiam laikui ir kokiam tikslui daroma pertrauka?

PIRMININKAS. Aš perskaičiau, kad iki artimiausios Seimo posėdžio dienos. Taip sako Statuto 158 straipsnis.

A.KUBILIUS. Man labai gaila jūsų partijos, nes bus aiškiai išsukinėjamos rankos. Galbūt galima greičiau apsispręsti?

Alkoholio kontrolės įstatymo 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-460(3*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Jūs negailėkite. Darbotvarkės 4 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-460(3). Pranešėjas – Seimo narys J.Budrevičius. Svarstymo stadija.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komiteto vardu teikiu Alkoholio kontrolės įstatymo 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio įstatymo 21 straipsnio iniciatorius Seimo narys J.Karosas pateikė projektą. Motyvas buvo tas, kad įsigaliojus rinkos reguliavimui sanatorijose greta jų pagrindinės veiklos – gydymo yra teikiamos ir kitos paslaugos: viešbučių, kultūrinių renginių, konferencijų bei seminarų organizavimas. Be to, iš Vakarų šalių atvykę poilsiautojai, remdamiesi savo šalių tvarka, pageidauja, kad kavinėse, įrengtose sanatorijose, būtų didesnis asortimentas alkoholinių gėrimų. Todėl plečiant sanatorijų teikiamų paslaugų bei klientų būrį ir padedant gerinti finansinę padėtį bei ūkinę būklę būtų racionalu, kad būtų leidžiama prekiauti gėrimais neribojant jų (…) koncentracijos. Tokią nuostatą palaiko sanatorijų administracijos, kurortinių vietovių savivaldybės ir Seimo laikinoji grupė kurortų problemoms spręsti.

Ekonomikos komitetas pritarė šiam pasiūlymui. Svarstant buvo atsižvelgta į Teisės departamento pasiūlymą, kad reikia taisyti ir 25 straipsnio 1 dalį, nes 21 straipsnio 1 dalyje kalbama apie prekybos ribojimą, o 25 straipsnis kalba apie vartojimą. Kad neatsitiktų taip, jog žmogus, nusipirkęs alkoholio kavinėje, negalėtų jo vartoti. Į tai buvo atsižvelgta ir komitetas pritarė pasiūlymui.

Be to, svarstant buvo atsižvelgta į kitus pasiūlymus. Sveikatos reikalų komitetas pasiūlė patikslinti formuluotę “sporto įstaigos”. Buvo padaryta išvada, kad žodį “sporto” iš 21 straipsnio reikia išbraukti (tokiam pasiūlymui pritarė ir Tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba), nes “sporto įstaiga” yra pavadinimas, kuris neapibrėžtas pagal šį galiojantį įstatymą. Jeigu draustume prekiauti sporto įstaigose, tai nebūtų galima prekiauti ir Vilniaus sporto rūmuose. Taip pat nebūtų galima prekiauti ir tokiose įstaigose kaip Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Siekiant šios dviprasmybės išvengti buvo siūloma išbraukti ir komitetas tam pritarė. Aš noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad tai nesusiję su sportinio profilio mokyklomis, sporto aikštynais, rungtynių vietomis ir aikštėmis, nes Lietuva yra pasirašiusi konvenciją, kuri draudžia vartoti alkoholį tribūnose, salėse, varžybų vietose ir įsinešti tarą. Taip pat yra siūlyta 21 ir 25 straipsnius papildyti žodžiu “taryba”, kuris nustato prekiavimo tvarką. Anksčiau buvo tik savivaldybės, bet buvo neaišku, ar tai administracija, ar valdyba, ar taryba. O alkoholio prekybos nustatymo tvarką patvirtina taryba, todėl siūloma įrašyti žodį “taryba”. Siūloma išbraukti žodžius “turinčios atskirą įėjimą”. Manoma, kad tokia nuoroda, kad galima prekiauti tik viešojo maitinimo įmonėse, kurios turi atskirą įėjimą, yra techninis dalykas. Jeigu kavinė įrengta II, III ar V aukšte, tai yra nesusipratimas, kaip galima padaryti atskirą įėjimą. Manau, svarbu, jog žmogus rastų per kur išeiti, o kaip įeiti, yra ne taip svarbu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto atstovą, Seimo narį V.Nekrašą. Nėra. Gal vietoj jo kas nors galėtų pateikti Sveikatos reikalų komiteto išvadą? Komitetas išvyko. Tada perskaitau. Įvyko komiteto posėdis. “Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir į tai, kad visose sanatorijose, kaip sveikatos priežiūros įstaigose, neturėtų būti prekiaujama stipriais alkoholiniais gėrimais, taip pat į tai, jog turėtų būti patikslinta galiojančio 21 straipsnio formuluotė “sporto įstaigos”, siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti”. Už tokį rezultatą balsavo 3, 1 – prieš. Skliausteliuose parašyta, jog Seimo narys A.Klišonis siūlė pritarti projektui. Pagrindinis komitetas, kaip ir pateikė pranešėjas, iš dalies atsižvelgė į šiuos siūlymus. Mes baigėme komitetų išvadų pateikimą. Galime pradėti diskusiją. Diskusijoje nori dalyvauti Seimo narė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų kuo toliau, tuo įdomiau darosi mūsų gyvenime ir tuo įdomiau darosi mūsų valstybės vykdomoje politikoje. Iki šiol, atrodo, vienas iš mūsų valstybės politikos uždavinių ir principų buvo sveikatos apsaugos klausimai, žmogaus sveikatos, kovos su narkomanija ir alkoholizmu klausimai. Aš jau nenorėčiau kalbėti apie tai, kiek paskutiniu metu įvyksta įvairių nelaimių, kai žmonės piktnaudžiauja alkoholiu. Apie tai kalba turbūt ir Pasaulinė sveikatos organizacija, ir tie, kurie esame dirbę sveikatos apsaugos sistemoje, ir tie, kurie yra Sveikatos reikalų komitete. Seimo nariai ne vieną kartą yra buvę įvairiose konferencijose. Noriu priminti gerbiamiesiems mūsų Seimo nariams, kad Lietuva yra Pasaulinės sveikatos organizacijos narė, ir pacituoti kai kurias direktyvas, kurios yra būtinos (jos priimtos Pasaulinės sveikatos organizacijos) ir Lietuvai, kaip Pasaulinės sveikatos organizacijos narei.

Yra priimta Pasaulinės sveikatos organizacijos direktyva visuomenės sveikatos prevencijos klausimais dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo, taip pat yra priimtos ir Europos Bendrijos direktyvos. Dar 2001 m. birželio 6 d. priimta paskutinė Tarybos rekomendacija 01458-EB – dėl vaikų ir jaunimo alkoholio vartojimo. Taigi nekalbu apie tai, kad mes pažeidžiam visus susitarimus, kuriuose mes esame, apie tas direktyvas, dėl kurių mūsų politikai, dalyvaujantys rimtuose Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Europos Bendrijoje susitikimuose, balsuoja už, bet apie ką kita. Mes kiekvieną dieną kalbam apie tai, kaip didėja nusikalstamumas, mes turbūt kiekvieną dieną kalbam apie tai, kaip daugėja žmonių, kurie išeina savo noru iš gyvenimo vienaip ar kitaip nusižudę, ir daugiausiai būdami neblaivūs. Mes kalbam apie tai, kad neblaivūs žmonės dažnai yra asocialūs, t.y. tie, kurie vartoja daug alkoholio, kad vis daugiau atsiranda socialinių problemų būtent dėl alkoholizmo ir piktnaudžiavimo alkoholiu.

Kai yra pateiktas įstatymas, kalbantis apie tai, kad sanatorijose galima prekiauti alkoholiniais gėrimais (pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą iki šiol sanatorijos buvo sveikatos priežiūros įstaigos), tai aš visiškai nieko nesuprantu, kas vyksta mūsų valstybėje ir kur link mes einame. Viena vertus, viena kalbame ir deklaruojame, išreikšdami susirūpinimą socialinėmis negerovėmis, kurios šiandien yra mūsų valstybėje, kita vertus, mes siūlome priimti tokius įstatymus, kurie dar labiau sustiprintų visų šitų negerovių neigiamas pasekmes. Taigi man tiesiog keista, kad yra žmonių, kurie mato, kaip aš sakau, tik savo batų nosis, ir nemato globalių dalykų, kurie vyksta valstybėje, skaičiuoja pinigus tik šiandien, šią akimirką. Man labai gaila, kad mes matome tik tiek, kaip sako, – po dolerį į akį, ir daugiau nieko nematau. Kokios bus neigiamos pasekmės po tokių įstatymų priėmimo, tai po 5 ar 10 metų mes tikrai galėsim suskaičiuoti, nes žmogaus sveikata, žmogaus gyvybė yra neįkainojamas turtas. O tai, kiek mes išleisim po to pasekmėms gydyti, arba pasekmėms likviduoti, man atrodo, bus kur kas daugiau, negu tai, kokios bus dabar, priėmus šitą įstatymą, Ekonomikos komitetas nurodomos teigiamos pasekmės. Todėl aš pasisakau prieš Alkoholio kontrolės įstatymo 21, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių diskutuoti, bet tvarka yra tvarka. Dabar dėl pataisos. Yra Seimo nario S.Kružinausko pataisa. Aš kviečiu pataisos iniciatorių pateikti savo pataisą, dėl kurios mes turėsime apsispręsti. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Kadangi dabar 21 straipsnio 1 punkte atsirado žodis “taryba”, tai sprendimą priimti iš tiesų dėl atstumo nuo maldos namų gali tik taryba balsuodama. Todėl pasakymas, kad kartu su religinėmis bendruomenėmis, truputį iškreipia sprendimo priėmimą. Gali būti neaišku, ar galios tarybos sprendimas. Kita vertus, nėra aišku, kaip religinė bendruomenė gali atstovauti taryboje. Kadangi taryba išrinkta dalyvaujant religinės bendruomenės nariams, tai akivaizdu, kad savivaldybės taryba jau atstovauja religinei bendruomenei. Todėl ir yra toks siūlymas, kad sprendimą dėl atstumo nustatymo priimtų savivaldybės taryba, siūlome išbraukti žodžius “kartu su religinėmis bendruomenėmis”.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra 10 Seimo narių, norinčių paremti Seimo nario S.Kružinausko pataisą? Yra 10 narių. Ačiū. Pradedame jos svarstymą. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos? Yra. Seimo narys P.Gražulis. Prašom. Nuomonė prieš.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš principo aš nepritariu įstatymo projekto pataisoms, tuo labiau pono S.Kružinausko pataisoms. Jeigu šiuo metu pagal dabar pateiktą pataisą bent bus galima derinti su religinės bendruomenės atstovais, dvasininkais, tai šiuo metu mes jų visiškai neįtraukiame į šį procesą. Tai, man atrodo, greitai mes ant altoriaus įsteigsime alkoholio barą ir ten prekiausime be dvasiškių, be religinių bendruomenių vadų sutikimo. Kur mes einam, ką mes darome? Man tai visiškai nesuprantama iš principo. Kai caro Rusija, vienu žodžiu, bandė nugirdyti tautą, tai aš suprantu, ko ji siekė. Bet ko mes siekiame? Jūs pasakykite, Seimo nariai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Budrevičius. Nuomonė už. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Aš palaikau šį pasiūlymą. Taryba atstovauja visoms socialinėms grupėms, visoms bendruomenėms, todėl netikslinga įrašyti papildomai, kad reikia derinti. Be to, bet kuris meras visada suderina ir taip. Antra vertus, jeigu prekiaujama prie sveikatos priežiūros įstaigų, tai tada reikia derinti ir su sveikatos priežiūros įstaigų bendruomene, jeigu prie mokyklos – tada su mokyklos bendruomene. Bet šito mes nenumatome. Taigi tai yra nereikalingas įrašymas, aš pritariu, kad jį išbrauktume.

PIRMININKAS. Prašau prieš balsavimą registruotis. Balsuosime dėl Seimo nario S.Kružinausko siūlymo papildyti įstatymo projektą išbraukiant žodžius “kartu su religinėmis bendruomenėmis”.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario S.Kružinausko siūlymui papildyti įstatymo projektą? Prašom balsuoti.

Už – 42, prieš – 8. Dar 2 papildomai, taigi prieš – 10, susilaikė 7. Pataisai pritarta. Repliką po balsavimo – Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, pats įstatymo taisymas yra be galo ciniškas ir žalingas žmonėms, mūsų visuomenei, jos ateičiai. Čia dar reikėtų leisti pardavinėti kalėjimuose taip pat vardan liberalizmo ar vardan verslo. Jeigu jau leidžiama mokyklose, jeigu leidžiama sveikatos įstaigose, tai kodėl neįrašyti kalėjimo. Aš norėčiau pasiūlyti protokolinį nutarimą, kad Ekonominių nusikaltimų komisija atsakytų į klausimą, ar tokio įstatymo svarstymas yra susijęs su H.Daktaro grįžimu į aktyvią alkoholinių gėrimų prekybos veiklą?

PIRMININKAS. Jis dar negrįžo. Dabar dėl viso įstatymo projekto prašau sakyti savo nuomones. Seimo narys J.Karosas. Nuomonė už. Prašom. Tuoj minutėlę.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog pasakysiu trivialią tiesą arba žinomą visiems tiesą, kad mes pamažu įveikiame tuos stereotipus, kurie remiasi labai paprasta nuostata. Drauskime ir Lietuvoje bus negeriančių, nesižudančių ir t.t. Man keista, kad žmonės, kurie jau patyrė gyvenimo ir mato, kad tai nesusiję su draudimais, ir toliau remiasi šia teze, kuri iš esmės yra klaidinga tezė. Todėl aš manau, kad tokie draudimai yra juokingi. Jeigu sanatorijos kavinėje galima vartoti 22 laipsnių alkoholį ir negalima kitokio, tai palaukite, koks čia žaidimas? Ir koks čia draudimas? Ir apskritai, ar toks dalykas geriau, kad jis už kampo nusipirkęs gers alkoholį, o ne kultūringai. Sanatorijos dabar darosi ne tų anų laikų sanatorijos, jos kartu ir poilsio vietos yra. Važiuoja žmonės iš Vakarų, kur normalus dalykas, kad kavinėje yra visi gėrimai. Žmonės patys reguliuoja savo gėrimą ir išgėrimą, o ne institucijos.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau I.Degutienės. Pirmas buvo užsirašęs nuomonei prieš P.Gražulis. Prašau, Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Nežinau nei ką pasakyti, tiesiog plaukai ant galvos stojasi, kai pamatai teikiamus tokius įstatymų projektus ir visi remiasi kažkokia demokratija, liberalizavimu. Pasižvalgykime į Skandinavijos šalis. Prieš porą savaičių buvau Norvegijoje, buvau Švedijoje. Švedijoje sekmadienį iš viso nenusipirksi jokio alkoholio. Parduotuvių darbo laikas taip pat ribotas. Taip visose Skandinavijos šalyse. Man teko būti taip pat toje liberaliausioje valstybėje – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mielieji ponai, alaus stipresnio nei 4 laipsnių nerasite. Įstatymu uždraustas.

Kitas dalykas. Man teko būti studentų miestelyje, kur apie 80 tūkst. Studentų. Tai apskritai alkoholio parduotuvės nėra. Už keturių kilometrų už miestelio. Tai gal pasižiūrėkime į civilizuotus kraštus, o ne į Baltarusiją, Rusiją, kaip ten yra. Mes paskui stebimės, kodėl Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi. O paskui ieškome, kuriame jau kalėjimuose, lageriuose visokius psichiatrų etatus. Ten bandome kovoti su socialinėm blogybėm, o tuo tarpu sudarome visas sąlygas toms socialinėms blogybėms tarpti. Aš suprantu, kai Lietuva buvo okupuota Rusijos ir kai caras norėjo demoralizuoti Lietuvą, tai ant kiekvieno kampo statė smukles, jo tikslas buvo visiškai akivaizdus ir aiškus. Bet ko jūs, Seimo nariai, šiandien siekiate? Pasvarstykite! Kur mes einame ir kur mes toliau nueisime viską leisdami ir sukurdami tokią aplinką visuomenėje?

PIRMININKAS. Aš noriu atsiprašyti visų norinčių kalbėti, nes svarstymo metu išklausomos tik dvi nuomonės: viena – už, viena – prieš. Ir mes išklausėme šias nuomones. Prašau registruotis prieš balsavimą, ar pritariame pagrindinio komiteto patvirtintam projektui. Salėje 64 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume komiteto patvirtintam įstatymo projektui su Seimo posėdžio metu priimtomis Seimo nario S.Kružinausko pataisomis, prašau balsuoti.

45 – už, 9 – prieš, susilaikė 7. Po svarstymo komiteto patvirtintam projektui su pataisa pritarta. Tuo svarstymo procedūrą baigiame. Seimo narė I.Degutienė repliką po balsavimo. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Man tikrai labai gaila, kad dabar Seime buvo priimtas toks sprendimas. Aišku, tai parodo mūsų Seimo narių valią, bet norėčiau dar replikuoti ir ponui J.Karosui, kuris sakė, kad maždaug sanatorija dabar yra vos ne poilsiavietė. Dar kartą noriu akcentuoti, kad sanatorija pirmiausia yra sveikatos priežiūros įstaiga ir nereikia klaidinti Seimo narių, kad pasaulyje sanatorijose prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Taip tikrai nėra, nes jokioje gydymo įstaigoje, ar tai ligoninė, ar tai reabilitacinė įstaiga, ar tai sanatorija, alkoholiniais gėrimais neprekiaujama. Dar kartą reiškiu tiesiog nusistebėjimą ir susirūpinimą, kur link Lietuva eina, jeigu Seimo nariai priima tokius sprendimus.

PIRMININKAS. Replika po balsavimo ir atsakymas dėl paminėtos pavardės. J.Karosas.

J.KAROSAS. Aš neminėsiu kitos pavardės, tik noriu pakviesti gerbiamąją kolegę į Druskininkų sanatorijos kavinę artimiausiu metu ir pažiūrėti, kad ne vien ligoniai toje kavinėje yra. Tai viena. Antra, kalbame ne apie gėrimą sanatorijose, bet gėrimą kavinėse, kurios yra įkurtos sanatorijose. Ačiū.

PIRMININKAS. Bet žodis “sanatorija” šiame įstatyme visai nebuvo paminėtas. Kaip buvo, taip ir dabar galioja.

Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-966 (pateikimas)

Svarstome 5 darbotvarkės klausimą – Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-966. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Seimo narys G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai prieš šį projektą buvo gerai apšilta svarstant aną projektą. Mano teikiamo projekto pagrindinis tikslas yra leisti degalinėms prekiauti alkoholiniais gėrimais. Aiškinamajame rašte paminėta daug priežasčių, bet aš skiriu kelias priežastis. Tai padidintų įplaukas į savivaldybių biudžetus ir net į valstybės biudžetą, pabandysiu išdėstyti, kaip bus didinama; pagaliau kiek apribota nelegali prekyba, taip pat maksimalaus vartotojų poreikio krepšelio tenkinimas.

Kodėl prireikė šį projektą įregistruoti ir pateikti, nes šio straipsnio pakeitimas prieš tai buvo svarstomas ir prieš tai projektas buvo pateiktas daug anksčiau. Aš norėjau teikti pataisą, ilgai galvojau ir sprendžiau, dėliojau pliusus ir minusus ir ryžausi pateikti, nes daugelyje Europos šalių vis dėlto taip yra ir tai nedraudžiama įstatymais.

Įplaukos į biudžetą, į savivaldybių biudžetus, aišku, padidėtų vien dėl licencijų, žinoma, o į valstybės biudžetą dėl kitų mokesčių, dėl persiskirsčiusios rinkos. Dabar dėl vartojimo. Aš labai abejoju, ar vartojimas Lietuvoje iš tikrųjų turėtų padidėti, nes vartojimas, kaip sąlyginis koeficientas, neturėtų padidėti, tiktai pasiskirstytų pati rinka. O rinką aš skirstyčiau į dvi dalis. Yra nelegali rinka ir legali rinka. Legali rinka yra ten, kur prekybos vietos, sakykime, parduotuvės ir pan. Ir nelegali rinka – tai pilstuko rinka. Visi aiškiai suprantame, kad ši problema yra ir nuo jos tikrai nereikėtų nusisukti. Taigi pasiskirstymas iš nelegalios rinkos padidintų įplaukas į valstybės biudžetą iš akcizų ir PVM.

Taip pat norėčiau paminėti iš savo kelionių patirties, kiek teko patirtį keliaujant užsienyje, labai patogu yra užsieniečiui, važiuojančiam ir praleidžiančiam daugiau laiko kolonėlėse, nusipirkti alkoholio, ir ne tik alkoholio, bet ir vyno ar geresnio viskio butelį lauktuvių namo, t.y. ne tik alkoholio, bet ir vaistų nuo galvos skausmo. Pas mus šito kol kas nėra. Taigi toks užsieniečių pritraukimas prie kolonėlių, kai mūsų šalis, galima sakyti, yra tranzitinė, manau, būtų teigiamas dalykas. Nemanau, kad kolonėlės iš prekybos centrų perimtų rinką, nes iš tikrųjų niekur neteko matyti, kad kolonėlėse būtų daug pigesni alkoholiniai gėrimai negu prekybos centruose. Aš manau, kad tik iš dalies perimtų rinką. Kolonėlėse alkoholinių gėrimų pardavimas nėra pagrindinė verslo rūšis, taigi aš nemanau, kad tai išsiplėtotų į kokius nors didelius prekybos centrus. Turiu labai mažą viltį, kad, legalizavus šią prekybą, verslininkai, o verslininkai į savo pelno maržą žiūri ne vien pagal atskiras veiklas, bet pagal bendrą veiklą, kaip žinome, akcizai šitiems degalams yra didinami, aš manau, iš papildomos veiklos gaudami šiokių tokių pajamų, verslininkai gali ir santykiniai sumažinti pačių degalų kainas. Taigi aš siūlau pritarti šiam projektui. Kaip minėjau, užsienio patirtis vis dėlto vartotojams jokių blogų požymių nerodo. Manau, kad vartotojui taip bus daug geriau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. 6 Seimo nariai jūsų nori klausti. Pirmasis – Seimo narys E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad jūsų teikiamą įstatymo pakeitimo projektą reikėtų sujungti su Seimo nario J.Karoso teikiamu projektu?

G.ŠIVICKAS. Iš tikrųjų dėl to yra pateikimas ir kartu yra svarstoma, tą pačią dieną…

E.KLUMBYS. Ten svarstymas, jūsų pateikimas. Stadijos skiriasi.

G.ŠIVICKAS. Taip. Aš manau, kad pavys.

E.KLUMBYS. Tai aš…

PIRMININKAS. Taip, galima palaukti, kol susilygins tos stadijos. Seimo narys E.Šablinskas. Prašau.

E.ŠABLINSKAS. Dėl to paties.

PIRMININKAS. Dėl to paties jau atsakė. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jūs puikiai žinote, jog vairuoti išgėrus yra draudžiama, leidžiama iki 2 promilių, man atrodo… (juokas) ar iki 1,5, aš nelabai galiu sakyti, bet pats principas. Tačiau jūs dabar sudarote visas galimybes, tiesiog gundot vairuotoją, kad jis išgertų, arba siekiat, kad būtų labiau papildytas biudžetas, būtų daugiau eismo taisyklių pažeidimų ir tokiu būdu į biudžetą būtų surinkta daugiau lėšų. Koks yra tikslas?

G.ŠIVICKAS. Pirmiausia alkoholiniai gėrimai nebus pardavinėjami tam, kad būtų geriama vietoje. Gerbiamasis Gražuli, dabar alumi yra prekiaujama, tai koks skirtumas?

P.GRAŽULIS. Tai blogai.

G.ŠIVICKAS. Vairuotojui iš tikrųjų negalima vietoje gerti tų alkoholinių gėrimų. Manau, kad dėl to…

P.GRAŽULIS. Padidėja vartojimas.

G.ŠIVICKAS. Padidėja? Kiek? Aš minėjau, kad Europos šalyse tai yra patikrinta – vartojimas nepadidėjo ir vairuotojų pažeidimų tikrai nepadaugėjo. Ir dar norėčiau pasakyti, kad Skandinavijos šalyse iš tikrųjų yra labai ribojamas alkoholio pardavimas, bet aš taip pat galėčiau pasakyti apie skandinavų nuotykius Taline, nes aš esu susidūręs ir keliavęs tose šalyse, bet gal ne iš Seimo tribūnos.

PIRMININKAS. Seimo narys D.Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, šitas Alkoholio kontrolės įstatymas bene labiausiai skylėtas įstatymas per visą Seimo istoriją – jeigu neklystu, turbūt yra jau 154 jo taisymas. Sakykite, ar jūs nepritartumėte nuomonei, kad reikia pakeisti visą įstatymą iš esmės ir pagaliau baigti tokias davatkiškas šnekas?

G.ŠIVICKAS. Visiškai pritariu, tiktai kas tai organizuos?

PIRMININKAS. Seimo narys E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, visai neseniai, turbūt prieš kokį pusmetį, tarp A.Lydekos teikimų šio įstatymo pataisų buvo teikiama pataisa, kurią jūs šiandien teikiate jau savo vardu. Tuo metu, kiek aš atsimenu, dalis Seimo narių, tarp jų ir nemaža dalis Socialliberalų frakcijos narių, balsavo prieš šias pataisas. Sakykite, kas pasikeitė per pusmetį, kad dabar jau jūs pats imatės šios iniciatyvos?

G.ŠIVICKAS. Aš jau minėjau, kad dėl to projekto norėjau teikti pasiūlymą, bet tokio pasiūlymo tikrai nebuvo, kad degalinėse. (Balsai salėje: buvo.) Na, gal praleidau, bet aš būčiau balsavęs už.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Karbauskis. Prašau.

R.KARBAUSKIS. Čia jau buvo klausta ir pasakyta, kad mes iš tikrųjų davatkos ar kažkas, bet, kita vertus, valstybės, kurios taiko apribojimą, vadovaujasi tam tikra logika. Skandinavų valstybės mums galėtų būti geras pavyzdys ir šiuo požiūriu. Man atrodo, tas lyginimas su Estija, kuri daug ką padarė ne tik tuo klausimu… Aš nemanau, kad tai yra geri padarymai. Vis dėlto ar nesutiktumėte, kad skandinavų pavyzdžiai mums turėtų būti tam tikra prasme svarbesni negu estų pavyzdžiai?

G.ŠIVICKAS. Aš jau minėjau, kad… Skandinavijos šalyse yra labiau draudžiama, o pietų šalyse, atvirkščiai, yra leidžiama ne tik prekiauti, bet ir gaminti tuos alkoholinius gėrimus. Pavyzdžiui, pietų šalyse aš nemačiau nė vieno patvory griuvinėjančio ar panašiai, o Skandinavijoje teko matyti. Aš nežinau, ar iš tikrųjų ta taktika teisinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra. Prieš – Seimo narys A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes kažkaip labai keistai lyginame. Mes gyvename Lietuvoje, ne pietuose ir ne Skandinavijoje. Pažiūrėkite atviromis akimis, kas darosi Lietuvoje. Jeigu mes norim dar labiau pagirdyti, tai reikia benzino kolonėlėse ne tik leisti pardavinėti alkoholį, bet reikia kolonėlėse dar įtaisyti ir atskirą žarną, kad būtų dar patogiau atvažiavus, kad neišlipus būtų galima prisipildyti.

Aš tikrai siūlau balsuoti prieš, nes toliau pagal tokią pat logiką mes turėsime ir vaistinėse pradėti pardavinėti, ir taip toliau. Man atrodo, kad Lietuvai, kuri didele dalimi yra totaliai prasigėrusi, reikia visiškai kitų iniciatyvų.

PIRMININKAS. Ačiū, kad už biokurą agituojant. Seimo narys V.Popovas. (Balsai salėje)

V.POPOVAS. Ačiū, Pirmininke. Aš stebiuosi, ypač patyrusiais Seimo nariais, kai vienu atveju jie apeliuoja į Europos Sąjungos valstybes, į Skandinavijos ir kitas, kitu atveju visiškai nenori matyti, kas darosi aplink. Prieš porą savaičių grįžau iš tos pačios Estijos. Iš tikrųjų išėjo taip, kad, būdamas komandiruotėje Taline, net suvenyro nespėjau nusipirkti. Ačiū Dievui, kad buvo degalinėje “Vana Tallinn” buteliukas, kurį parvežiau šeimai. Tai viena.

Antra. Pritariu pateikėjui, kai jis minėjo, kad Skandinavijoje… Aš, tiesa, seniai buvau Suomijoje, gal kokiais 1982 m., bet išėjus į gatvę pirmi sutikti Suomijos piliečiai buvo neblaivūs. Siūlau pritarti šioms įstatymo pataisoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip, išgirdom dvi nuomones. Dabar reikėtų registruotis prieš balsavimą, ar pritariame po pateikimo šiam įstatymo projektui. (Balsai salėje) Buvo nuomonė prieš. Viena, bet jau reikia balsuoti. Su žarna.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui po pateikimo ir pradėtume svarstymo procedūrą, prašau balsuoti.

Už – 36, prieš – 9, susilaikė 4. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Yra pasiūlymas pagrindiniu komitetu skirti Ekonomikos komitetą, papildomu – Sveikatos reikalų komitetą, kaip buvo ir dėl ankstesnio įstatymo. Ar nebūtų prieštaravimų? (Balsai salėje) Nėra. Sutariam. Ir preliminari svarstymo diena po poros savaičių, nes svarstysime biudžetą. Vadinasi, po poros savaičių. Baigėme šio klausimo svarstymą. 15 minučių pertrauka iki 12.15 val. 20, atsiprašau, 12.20 val.

Pertrauka

Seimo antikorupcijos komisijos įstatymo projektas Nr.IXP-974(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Svarstomas 6a darbotvarkės klausimas – Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo projektas Nr.IXP-974(3). Priėmimo stadija. Pranešėjas – komiteto pirmininko pavaduotojas R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, teikiamas priimti Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo projektas Nr.IXP-974(3) ir su juo susiję nutarimai. Aš norėjau pasakyti, kad pataisų ir pasiūlymų galutiniam suredaguotam priimti variantui nėra pateikta, todėl būtų galima priimti įstatymą pastraipsniui. Yra Teisės departamento išvada ir tam tikri pasiūlymai. Kai prieisime iki tų straipsnių, aš juos pakomentuosiu ir bus galima apsispręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą. Dėl 1 straipsnio nori kalbėti Seimo narys A.Poplavski. Prašom.

A.POPLAVSKI. Atsiprašau, Pirmininke, aš norėčiau kalbėti dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu jį priimti? Straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu priimti? Straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? 5 straipsnis priimtas.

6 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

7 straipsnis. Prašom. Pranešėjas.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, dėl 7 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nuostatos yra Teisės departamento išvada, kuri siūlytų šios nuostatos atsisakyti kaip perteklinės, nes ši nuostata yra Seimo laikinųjų komisijų įstatyme. Jų nuomone, tai yra perteklinė nuostata. Aš asmeniškai nematau didelės problemos, jeigu keliuose įstatymuose ir šios komisijos įstatyme, kaip specialiajame įstatyme, reglamentuojančiame šios komisijos teisės, bus įrašyta ta pati nuostata, kuri yra Laikinųjų komisijų įstatyme. Todėl aš per priėmimo stadiją siūlyčiau… Kadangi pagrindinės normos bei teisės yra reglamentuojamos šiame įstatyme, kaip specialiame įstatyme, todėl aš siūlyčiau palikti šią nuostatą. Nebus problemų ir nebus nusižengimo teisinei logikai arba tvarkai, jeigu mes paliksime šią nuostatą.

PIRMININKAS. Ar 7 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

8 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Ar galime priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

9 straipsnis. Dėl jo nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

Ir paskutinis 10 straipsnis. Prašom pranešėją.

R.ŠUKYS. Dėl 10 straipsnio. Aš turėčiau prisiimti sau tam tikrą kaltę, kad mano pataisoje, kuriai Seimas pritarė per svarstymo stadiją, iš tikrųjų tam tikra prasme yra teisinė klaida, kad yra iškritę žodžiai “pagal Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymą”. Tikslinamas įstatymo pavadinimas ir į tai yra atkreiptas Seimo Teisės departamento dėmesys. Aš siūlyčiau į protokolą, jeigu kolegos pritartų, įstatymą įvardyti taip, kaip pavadinimas mūsų yra priimtas, t.y. 10 straipsnio nuostata, kad baigiami nagrinėti pagal Seimo( įrašyti žodį ”Seimo”) Antikorupcijos komisijos įstatymą. Tas žodelis buvo iškritęs.

PIRMININKAS. Po žodžio “pagal” įrašyti žodį “Seimo”.

R.ŠUKYS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 10 straipsnį? Straipsnis priimtas.

Dėl viso nutarimo nuomonę prieš nori pareikšti A.Poplavski. Prašom.

A.POPLAVSKI. Ačiū, Pirmininke. Man visiškai nesuprantamas dar vienos komisijos Seime sudarymas. Aš nežinau, kodėl Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija yra transformuojama į Antikorupcinę komisiją. Man atrodo, kad mūsų šalyje kova su korupcija turi būti vykdoma visiškai kitaip, t.y. panaudojant visas priemones arba sukuriant tam tikras sąlygas, vykdant ekonominę politiką, kad tokiems nusikaltimams atsirasti nebūtų pagrindo. Taip pat norėčiau pareikšti, kad man atrodo, jog ši komisija yra kuriama dėl atskirų asmenų kai kurių ambicijų. Lietuvos Seimo antikorupcijos komisijos įstatymas ir Lietuvos Seimo nutarimas dėl šios komisijos pirmininko ir pavaduotojo, manau, yra teisinio nihilizmo pavyzdys, kuriam aš tikrai negaliu pritarti ir kviečiu savo kolegas balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Nuomonę už pasakys Seimo narė N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Ponui A.Poplavskiui aš norėčiau pasakyti, kad čia neatsiranda dar viena komisija, o tiesiog vietoj vienos komisijos toje pačioje vietoje atsiranda tik kitokiu pavadinimu ir su nauju reglamentu komisija. Jeigu jūs būtumėte labai įdėmiai klausęs, kai aš pateikiau įstatymo projektą, tai aš atsakiau į visų Seimo narių klausimus. Man atrodo, argumentų užteko, kad Seimas pritartų po pateikimo. O dėl tarnybų, tai tarnybos dirba savo darbą. Mums, kaip parlamentarams, yra daug darbo taisant mūsų pačių priimtus įstatymus ir dar atkreipiant dėmesį į Vyriausybės priimamus dokumentus, kurie taip pat lemia korupcines landas. Bet koks Seimo narys gali inicijuoti bet kokias pataisas, kartu ir jūs, jeigu jums nepatinka kokios nors tarnybos ar kieno nors darbai. Dėl ambicijų. Kai jūs buvote mūsų frakcijos narys, nekalbėjote apie ambicijas. Labai gaila, kad dabar taip atsitiko.

PIRMININKAS. Išgirdome dvi nuomones. Prašome registruotis. Balsuosime dėl komisijos įstatymo.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo antikorupcijos komisijos įstatymas, prašau balsuoti.

Už – 39, prieš – 2, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudarymo" pakeitimo” projektas Nr.IXP-975(2*) (priėmimas)

Svarstome 6b darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudarymo” pakeitimo projektą Nr.IXP-975(2). Pranešėjas – R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, priimti teikiamas Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudarymo” pakeitimo projektas Nr.IXP-975. Pasiūlymų ir pastabų priimti teikiamam nutarimo projekto variantui nebuvo gauta. Aš norėčiau, atsakydamas į kolegos A.Poplavskio pastabą dėl teisinio nihilizmo, akcentuoti tai, kad Teisės departamento išvadoje yra konstatuojama, kad projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Projektas parengtas ir sutvarkytas pagal Teisės departamento išvadas ir pasiūlymus. Komitete jam buvo pritarta, todėl, atsižvelgiant į paties įstatymo, kurį ką tik priėmėme, esmę, jo turinį, manau, kad projektas neprieštarauja teisinei logikai arba teisės principams, todėl siūlyčiau jį priiminėti.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą iš eilės pagal straipsnius. 1 straipsnis. Jūs dėl 1 straipsnio norite kalbėti? Apskritai dėl viso nutarimo? Ne? O kodėl įjungtas? Dabar dėl straipsnių mes klausiame. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū.

Dėl 2 straipsnio yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Gal taip bus ir geriau, nes mūsų Seimo darbo patirtis parodė, kad nieko gero iš to neišeina, išskyrus kai kurias populistines, propagandines priemones. Gal antikorupcinė komisija, Nusikaltimų tyrimo komisija sugebės ką nors atlikti, bet mano giliu įsitikinimu, tai turėtų būti komisija, į kurią frakcijos gana atsakingai deleguotų savo narius. Nemanau, kad 10 narių komisija yra pakankamas skaičius, ji galėtų būti ir didesnė.

Ir dar viena mano pastaba – aš labai abejoju dėl tokios sudėties. jeigu frakcijos jau pateikė, matyt, sutinka, bet, man atrodo, čia yra perrašyta tokia komisijos sudėtis, kokia buvo Ekonominių nusikaltimų komisijos. Mes priimame naują įstatymą, mes kuriame komisiją, tai gal reikėtų visiškai atsakingai iš naujo deleguoti narius, kad ji tikrai bandytų aktyviai dirbti? Todėl aš pasisakau prieš tokią sudėtį. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulevičius. Nuomonė už. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Aš tiesiog noriu paaiškinti kolegoms, gal nesuprato. Šita komisija atkreipė ugnį į save tik dėl to, kad mes nusprendėme atnaujinti 1993 m. priimtas nuostatas. Šios komisijos darbą reglamentuoja įstatymas. Komisija sudaryta pagal frakcijų sutarimą, nebent frakcijos nuspręstų kitaip. Bet ji yra tokia, ji šiandien dirba ir ji sudaryta. Kadangi keičiasi jos pavadinimas, mums reikia Seime atlikti formalias procedūras. Ir, ko gero, nieko naujo mes neišgalvosime, ir aš siūlyčiau šiandien palikti taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu priimame 2 straipsnį? Ne. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Kas už tai, kad priimtume nutarimo 2 straipsnį, prašom balsuoti.

Už – 46, prieš – 1, susilaikė 2. 2 straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume jį priimti bendru sutarimu? 3 straipsnis priimtas.

Dėl viso nutarimo. Nėra norinčių kalbėti. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudarymo” pakeitimo? Prašom balsuoti.

Už – 53, prieš – 2, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko patvirtinimo" pakeitimo” projektas Nr.IXP-976(2*) (priėmimas)

Svarstome 6c darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko patvirtinimo” projektą Nr.IXP-976. Pranešėjas – Seimo narys, komiteto pirmininko pavaduotojas R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, priimti teikiamas nutarimo projektas Nr.IXP-976(2). Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau buvo priimtas nutarimas “Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudarymo”, analogiškai yra keičiamas nutarimas “Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko patvirtinimo”. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Būtų galima priiminėti pastraipsniui. Pirmininkas tas pats.

PIRMININKAS. Čia tik keičiasi pavadinimas, taip? Pradedame priėmimą pagal straipsnius. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Ar galime bendru sutarimu? Gerai.

2 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu jį priimti? Nėra prieštaraujančių. 2 straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Straipsnis priimtas.

Dabar reikėtų kalbėti dėl viso nutarimo. Nematau norinčių. Prašau registruotis. Vyksta registracija. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Kas už tai, kad Seimo nutarimas “Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko patvirtinimo” būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 57, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo  “Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo" pakeitimo” projektas Nr.IXP-977(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 6d klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo” projektą Nr.IXP-977(2). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, priimti teikiamas nutarimo projektas Nr.IXP-977(2). Siūloma pakeisti Seimo nutarimą “Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo”. Realiai Teisės departamento išvados juridinės technikos požiūriu yra teigiamos. Pasiūlymų, pakeitimų nėra gauta. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, naudodamasis pranešėjo teise. Čia yra tam tikra problemėlė, bet ne teisinė, o ryšium su Statuto kvotų klausimais. Dabartiniu metu mes kitaip elgtis negalime priimdami šį nutarimą, tačiau ateityje turėtų būti įvertintas klausimas dėl to, kad šios komisijos, kaip tikrai svarbios ir reikšmingos komisijos, vadovų postus šiuo atveju užima du pozicijos atstovai. Matyt, tas dalykas yra svarstytinas atsižvelgiant į kvotas ir netgi į tam tikrą Seimo darbo gerą tradiciją, kad opozicija turėtų turėti vadovybėje (bent jau tokios komisijos) tikrai vieną iš vadovaujančių pozicijų. Tai yra pastaba, bet šį nutarimą galima priiminėti. Tai yra ateities sprendimų klausimas.

PIRMININKAS. Taip. Su jūsų pastaba reikia sutikti ir, matyt, tai bus padaryta. Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkui. Kadangi gerbiamasis R.Šukys užbėgo man už akių ir beveik išsakė tą, ką aš norėjau pasakyti, aš norėčiau keletą žodžių pasakyti platesne prasme. Man įdomu, ar gerbiamasis Seimas iš tikrųjų ruošiasi kovoti su korupcija, ar vaizduos, kad Lietuvoje vyksta kova su korupcija, apie kurią rašo spauda, apie kurią rašo mums Europos Sąjunga įvertindama mūsų šalį ir t.t.? Pirmiausia, aš manyčiau, šiuo atveju ne reikėtų laikytis įstatymo raidės dėl vadinamųjų garsiųjų kvotų, o tikrai tokios komisijos pirmininku… Aš asmeniškai nesu prieš gerbiamąją N.Steiblienę, jokiu būdu, bet reikėtų visiškai atiduoti į opozicijos rankas, kuri labai atsakingai turėtų paskirti pirmininką, o pavaduotoju galėtų būti atstovas iš daugumos. Šiuo atveju, jeigu mane ir tenkina gerbiamoji N.Steiblienė, aš už ją balsavau, kad būtų komisijos pirmininkė, bent jau pavaduotojo poste aš tikrai norėčiau matyti principingą žmogų, ir būtent ne iš Seimo daugumos, nes priešingu atveju niekas šia komisija netikės, kad ji gali efektyviai dirbti. Ačiū.

PIRMININKAS. Bet jums jau atsakė pranešėjas, kad dabar ne tas klausimas sprendžiamas. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš tikrai labai norėčiau pirmininku matyti poną A.Gricių, bet nežinau, kaip čia dabar tai padaryti. Bet bent jau pavaduotoju tai tikrai. Todėl būtinai paremsiu tą idėją ir matyčiau principingąjį poną A.Gricių pavaduotojo poste, nes jis iš tiesų ilgamete savo veikla nusipelnė šio posto.

PIRMININKAS. Prašau registruotis.

Salėje 61 Seimo narys. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo” pakeitimo”, prašau balsuoti.

37 – už, 2 – prieš, susilaikė 17. Nutarimas priimtas. Repliką po balsavimo – Seimo narys A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Aš norėčiau, kad čia būtų ne replika po balsavimo. Kadangi gerbiamasis V.Andriukaitis mano pavardę paminėjo, aš tikrai nuoširdžiai dėkoju gerbiamajam Vyteniui, kad jis taip vertina mano sugebėjimus. Jeigu tai yra ne humoras ir Socialdemokratų frakcija rimtai pasiūlytų mane į pavaduotojus, gal aš šį postą sutikčiau užimti.

Audito įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-913* (priėmimas)

PIRMININKAS. Pirmiausia frakcija turi pasiūlyti. Svarstome darbotvarkės 7 klausimą – Audito įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-913. Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Priėmimo stadija.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Biudžeto ir finansų komitetas negavo jokių pasiūlymų ir pastabų. Įstatymas yra vieno straipsnio, siūlau jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaip ir sakė, tik vienas straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Nėra. Prašau registruotis. Vyksta registracija. Salėje 63 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos audito įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymą, prašau balsuoti.

58 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-860(2*) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 8 klausimą – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-860(2). Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Svarstymo stadija.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektą, taip pat atsižvelgė į pasiūlymus bei pastabas. Aš norėčiau pradėti nuo Seimo Teisės departamento pastabų bei pasiūlymų. Norėčiau pristatyti šias pastabas arba, kitaip pavadinčiau, pasiūlymus – kam buvo pritarta, kam nepritarta.

Daugeliui Seimo Teisės departamento pasiūlymų yra pritarta. Gal tik sustosiu prie tos pastabos, kuriai nebuvo pritarta, t.y. dėl projekto 6 dalyje minimos nustatytų savivaldybių biudžetų tikslinimo tvarkos. Jie siūlo, kad būtų įrašyti žodžiai “dalyje dėl valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymo tikslinimo”. Vis dėlto diskusijoje išryškėjo, kad negalima pritarti šiai nuostatai, nes ji iš dalies prieštarauja valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tikslinimo biudžetiniais metais nustatytai tvarkai, kuri yra numatyta Biudžetinės sandaros įstatymo 33 straipsnyje.

Taip pat buvo atsižvelgta į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus. Aišku, daugeliui pasiūlymų taip pat yra pritarta. Šiose išvadose yra surašytos Savivaldybių asociacijos pastabos, kurioms nebuvo pritarta. Pirmiausia tai, kad Savivaldybių asociacija siūlo papildyti 5 straipsnio 1 punktą 3 papunkčiu, kad savivaldybių išlaidų struktūros skirtumas… išlyginti pagal atskirus kriterijus, kurie nustatomi tvirtinant tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, būtų numatytas dar toks kaip BD₃ rodiklis. Nepritarta dėl to, kad šio įstatymo projekto tikslas – paskirstyti atskirus asignavimus, atsižvelgiant į demografinius, socialinius ir kitus rodiklius, turinčius įtakos išlaidų struktūroms išlyginti. Jeigu būtų pritarta tai nuostatai, tai ir šis įstatymas iš dalies netektų prasmės.

Taip pat nebuvo pritarta siūlymui papildyti 10 straipsnio 1 punktą 4 papunkčiu, kuris skamba taip: “valstybės biudžeto bendrosios dotacijos, jeigu yra numatoma dalis, skiriama kiekvienai savivaldybei išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti pagal atskirus kriterijus, kurie nustatomi tvirtinant atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą”. Tai čia irgi įstatymo projektas netektų prasmės, nes visos savivaldybės turi atskirų kriterijų siūlymų.

Taip pat nepritarta Savivaldybių asociacijos siūlymui 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse vietoje žodžių “Seimas arba Vyriausybė” įrašyti žodžius “valstybės valdžios ir valdymo institucijos”. Toks, jų manymu, pakeitimas būtinas, nes pasitaikydavo atvejų, kai savivaldybių biudžetų išlaidos būdavo didinamos ne Seimo ar Vyriausybės, o kitų valstybės valdymo institucijų sprendimais. Mūsų manymu, įstatymai nenustato, kad kitos institucijos, išskyrus Seimą ir Vyriausybę, priimtų tokius sprendimus, todėl ir nebuvo pritarta tai pataisai.

Taip pat buvo atsižvelgta į Lietuvos laisvosios rinkos instituto pasiūlymus. Daugeliui jų nebuvo pritarta, nes Lietuvos laisvosios rinkos instituto pasiūlymai buvo gauti paskutiniu metu. Tai vienas toks svarbus argumentas. Kitas yra tas, kad jie siūlo, jog į savivaldybės biudžetą būtų pervedamas tos savivaldybės gyventojų sumokėtas fizinių asmenų pajamų mokestis pagal gyvenamąją vietovę. Šiandieną to daryti neleidžia Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas. Dėl šių minėtų priežasčių nebuvo pritarta tiems pasiūlymams.

Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas gavo labai daug pasiūlymų iš įvairių savivaldybių. Daugelis savivaldybių siūlo, kad įstatymo projektas būtų papildytas papildomais rodikliais ir koeficientais, kurie iš dalies pakeistų savivaldybių biudžetų formavimo principus. Bet Biudžeto ir finansų komitetas vis dėlto atsižvelgė į Savivaldybių asociacijos pateiktus dokumentus, kurie buvo suderinti su Finansų ministerija ir kuriems pritarė patys merai, dalyvaudami Savivaldybių asociacijos tarybos posėdyje.

Taip pat buvo gauta siūlymų ir iš kolegų Seimo narių. Kai kuriuos aš norėčiau komentuoti. Seimo nario A.Bauros pasiūlymas, kad pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose numatomos atitinkamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybėms padengti būtų ne iki 70%, bet iki 100%, jis siūlo 2002–2003 biudžetiniams metams prognozuojamų palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamų mažėjimą, jeigu jis didesnis nei 3%, palyginti su 2001 m. prognozuojamomis pajamomis. Iš dalies šiam pasiūlymui yra pritarta. Bet Biudžeto ir finansų komitetas dar patobulino tą pataisą ir numatė, kad kai kurioms savivaldybėms negali būti pajamų mažėjimo, palyginti su šiais metais, didesnio kaip 1%. Kolegos A.Bauros jis buvo siūlomas iki 3%. Manau, kad aštuoniolikai savivaldybių tas sąlygas dar pagerinom ir galima sutarti dėl šio pasiūlymo.

Taip pat buvo pritarta kai kuriems mano pasiūlymams. Būtent kad būtų pakeista 10 straipsnio 2 dalis ir vietoj žodžių “kas mėnesį” įrašyti žodžiai “kas ketvirtį”. Ir tuomet 10 straipsnio 2 dalis būtų išdėstyta taip: “Finansinių rodiklių tvirtinimas bei lėšų pervedimas. Patvirtinta dotacijos suma, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, Finansų ministerija savivaldybėms perveda kas ketvirtį lygiomis dalimis”. Kodėl kas ketvirtį? Todėl, kad vasarą Finansų ministerija, norėdama išmokėti mokytojams atostoginius, turi pervesti pinigus už du mėnesius arba netgi už tris. Taigi jeigu ši nuostata išliktų, kokia šiuo metu yra įstatymo projekte, tai Finansų ministerija negalėtų to noro įgyvendinti. Taip pat buvo pritarta, kad pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose numatomos atitinkamo dydžio bendrosios dotacijos kompensacijos valstybės biudžetui tų savivaldybių, kurių 2002–2003 biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos didėja daugiau nei 7%, palyginti su 2001 m. prognozuojamomis pajamomis. Šios kompensacijos, viršijančios 7% pajamų didėjimą, valstybės biudžetui grąžinamos iš savivaldybių biudžetų. Paprasčiau paaiškinsiu taip: pereinamuoju laikotarpiu yra numatoma, kad savivaldybėms, kurių pajamos ateinančiais metais didėja, jos didėtų ne daugiau kaip 7%, o savivaldybėms, kurių pajamos mažėja, jos nemažėtų daugiau kaip 1%.

Taip pat buvo atsižvelgta į Seimo nario G.Šivicko pasiūlymą, kad pakeistume Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo priedeliu savivaldybių biudžetams skiriamos fizinių asmenų pajamų mokesčių dalies procentus – Kauno miesto savivaldybei vietoj skaičiaus “73” įrašytume skaičių “74”, Ignalinos miesto savivaldybei vietoj skaičiaus “70” įrašytume “78”. Paaiškinsiu kodėl. Tos savivaldybės yra donorės. Tai reiškia, kad jos, surinkusios fizinių asmenų pajamų mokestį, dalį atiduoda iždui, o iždas jį paskirsto kitoms savivaldybėms. Pagal ankstesnį skaičiavimą savivaldybių donorių negalėtų mažėti pajamos, palyginti su 2001 m., todėl ir buvo atliktos tos pataisos. Kitaip būtų labai nelogiškas sprendimas, kad savivaldybė donorė ateinančiais metais gautų mažiau pajamų, palyginti su šiais metais.

Taip pat buvo išnagrinėti ir Seimo nario P.Gražulio pasiūlymai. Buvo siūlymas, kad sutaupytos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų lėšos būtų naudojamos kitoms savivaldybių reikmės. Iš esmės ši nuostata bus numatyta Valstybės biudžeto įstatymo projekte, aš turiu mintyje, iš dalies. Taip pat buvo siūlymas, kad numatytume tam tikrus atskirus rodiklius, tai yra kurortų statusą turinčių savivaldybių bei rekreacinių teritorijų savivaldybių gyventojų tankumui priešingą rodiklį, kurio koeficientas būtų K-0,04. Bet, kaip ir anksčiau minėjau, mes visus rodiklius įvertinom pagal Savivaldybių asociacijos pateiktus siūlymus, o kitų rodiklių nevertinom, todėl tie papildomi rodikliai nebuvo įtraukti į įstatymo projektą.

Tai pat buvo apsvarstyti Seimo nario P.Papovo pasiūlymai. Noriu pasakyti, kad tie pasiūlymai yra labai geri, bet aš manau, kad, juos įgyvendinant, būtų sugaišta gana daug laiko ir mes nespėtume šiais metais priimti šio įstatymo. Bet, manau, į tuos pasiūlymus bus atsižvelgta ir kitais metais bus galima arba patobulinti, arba naują įstatymo projektą parengti.

Taip pat iš dalies buvo atsižvelgta į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabas bei pasiūlymus. Noriu pasakyti, kad buvo atsižvelgta į Lietuvos savivaldybių asociacijos, Kupiškio, Zarasų, Birštono bei Širvintų ir kitų rajonų savivaldybių pasiūlymus, į kuriuos siūlė atsižvelgti šis komitetas. Taip pat buvo pasiūlyta naujosios redakcijos įstatymo (toliau – redakcijos) 3 straipsnio pavadinimą “Vartojimo mokesčių administratorius” suderinti su Mokesčių administravimo įstatymo 9 ir 16 straipsniuose vartojama sąvoka. Taip pat buvo pritarta. Kitiems pasiūlymams pritarta nebuvo.

Aš siūlau pritarti Biudžeto ir finansų komiteto pastaboms bei siūlymams ir tai priimti kaip pagrindą.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome pagrindinio komiteto išvadą. Kviečiu papildomo komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, atstovą J.Jurkų.

J.JURKUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas keletą kartų svarstė šį labai svarbų klausimą išplėstiniuose komiteto posėdžiuose ir pateikė penkis savo pasiūlymus, į kuriuos pagrindinis komitetas iš dalies atsižvelgė. Mūsų komitetas pritarė šiam projektui: už – 8, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Diskusijose kalbės Seimo narys, komiteto pirmininkas P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kalbėsiu savo vardu, o ne komiteto vardu, nes komiteto išvada buvo pateikta. Kalbėsiu todėl, kad susilaikiau dėl šios metodikos, nes neaišku, kas yra ši metodika. Šios metodikos nebus dvejus metus, o biudžetas savivaldybėms bus skiriamas ne mažesnis kaip šiais metais, kai kurioms savivaldybėms šiek tiek daugiau, o kitoms ne mažiau arba mažiau vienu procentu kaip šiais metais. Praktiškai dvejus metus pajamos ir išlaidos bus nustatomos ne pagal metodiką. Kodėl ne pagal metodiką? Todėl, kad valstybinės valdžios institucijos, Finansų ministerija į klausimą, ar jūs atsakote už šiuos metodikoje pateiktus rodiklius (9 straipsnis), sako, kad neatsako, nes čia asociacija yra pateikusi kartu su institutu, kuris atliko tyrimus. Jeigu Vyriausybė neatsako už pateiktą projektą, tai įdomu, kas teikia šį projektą, ar Vyriausybė, ar Savivaldybių asociacija. Galbūt Savivaldybių asociacijai reikėtų leisti vykdyti vykdomosios valdžios funkcijas.

Iš esmės šiame įstatyme yra du esminiai straipsniai, tai 7 straipsnis, kuriame nustatomas koeficientas h (išlyginimo koeficientas), nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti dalis. Pajamų išlyginimas taikomas tik fizinių asmenų pajamų mokesčiui, koeficientas 0,9. Manau, kad šis koeficientas turi būti 0,95, nes ta donorystė, apie kurią čia kalbama, yra susiformavusi nuo tarybinių laikų, nepriklauso nuo savivaldybių susiklosčiusios ekonominės padėties. Pavyzdžiui, kiek nuo Vilniaus savivaldybės priklauso Vilniaus ekonominė padėtis? Arba kiek nuo Klaipėdos savivaldybės priklauso Klaipėdos ekonominės padėtis? Yra dėsninga situacija, yra traukos taškai Lietuvoje, nuo kurių… Paimkime kokią kitą savivaldybę. Kiek savivaldybė lemia ekonominę situaciją, o laikoma, kad ji yra donorė. Jokia čia donorė, tai yra Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai. Žinoma, kad būtų suinteresuotumas šiek tiek daryti įtaką, jis turėtų būti nors minimalus, tai tas koeficientas h galėtų būti 0,95. Komitetas tą ir siūlė, bet nebuvo pritarta.

Toliau, dėl rodiklių 9 straipsnyje, demografinių, socialinių ir kitų. Iš esmės nagrinėjant tuos rodiklius, demografinius rodiklius labai mažai būtų galima priskirti prie demografinių rodiklių. Galbūt gyventojų pensinį amžių ir vaikų skaičių. Visi kiti rodikliai nėra socialiniai, iš dalies gal demografiniai, bet, sakykime, vien keturi rodikliai yra iš esmės savivaldybių teritorijos plotas. Visokiais (…) išnaršomas savivaldybės teritorijos plotas pagal kelių ilgį, pagal plotą, pagal užstatytą plotą ir t.t. Nejaugi nėra ir nebuvo rasta kitokių koeficientų, kurie išlygintų struktūrines išlaidas. Tie koeficientai yra parinkti unifikuoti visoms savivaldybėms, neatsižvelgiant į savivaldybės gyventojų tankumą. Siūliau diferencijuoti savivaldybes pagal gyventojų tankumą. Galėtų būti didelio tankumo, pavyzdžiui, didžiųjų miestų, mažo tankumo, galbūt vidutinio. Galbūt neblogas reiškinys, kad kurortų reikalai yra įvertinti, nors kai kas skeptiškai žiūri į tą dalyką.

Mano siūlymo esmė buvo diferencijuoti savivaldybes į tris grupes, galbūt į keturias grupes. Kai kuriuos rodiklius, pavyzdžiui, vaikų skaičių galima unifikuoti, bet gali būti tam tikrų rodiklių, kurie būtų nustatyti tik toms grupėms. Tada būtų galima ir pajamas, ir išlaidas pagal išlaidų įvairovę nustatyti tose savivaldybėse. Būtų galima ir pajamas, ir išlaidas nustatyti kur kas realiau, nebūtų kaip dabar: vienoms savivaldybėms pagal metodiką didėja, kitoms savivaldybėms mažėja, didžiulis nepasitenkinimas, tada dvejiems metams reikia įteisinti tai, kas yra šiandien. Dėl tokių aplinkybių aš labai skeptiškai žiūriu į šią metodiką. Ji turėtų būti ilgalaikė. Jeigu kitais metais vėl reikės taisyti, tai… Be abejo, suprantu ir nekviečiu, kad būtų balsuojama už mano siūlymus, matyt, jau nėra kada, nes jau yra pateiktas biudžetas, nėra kada to svarstyti. Tenka su tuo sutikti, bet sutikti reikia tik per prievartą.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose norėjo dalyvauti E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Laba diena! Iš tiesų komiteto pirmininkas pasakė gana daug problemų, susijusių su šiuo įstatymu, ir nedaug ką reikia pridurti. Aš taip pat buvau tas komiteto narys, kuris susilaikiau balsuodamas dėl įstatymo projekto.

Pirmiausia į akis krenta rodikliai, kurie yra pasirinkti (8 rodikliai), pagal kuriuos yra skaičiuojamas koeficientas savivaldybių biudžetų išlaidų struktūrų skirtumams padengti. Kadangi buvo atlikta didelė studija, o šios studijos autoriai dalyvavo komiteto posėdyje, jų buvo klausta, kodėl buvo pasirinkti būtent šie rodikliai. Kaip minėjo patys šių rodiklių autoriai, kad buvo aptarinėjama net apie šimtą rodiklių ir rasti šie aštuoni rodikliai, kurie yra unifikuoti ir būdingi visoms savivaldybėms. Komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį, kad šie rodikliai yra susiję su savivaldybių išlaidomis, apie savivaldybių pajamas negalima spręsti nė iš vieno jų. Antra, iš aštuonių trys rodikliai yra susiję su švietimo funkcija. Mano supratimu, vėl per didelis svoris duodamas švietimo dalykams. Patys autoriai tų rodiklių, kurie atsirado įstatyme, nepajėgė paaiškinti, kodėl yra pasirinkti būtent tie rodikliai. Nors Savivaldybių asociacija pritarė šiam įstatymo projektui, bet ir asociacijos prezidento veide nėra labai didelio optimizmo, ir paskiros savivaldybės kelia tam tikras problemas toje pačioje Savivaldybių asociacijoje. Tai rodo, kad mes nieko kokybiškai naujo, palyginti su dabar kol kas galiojančia pajamų paskaičiavimo metodika, nieko naujo neišradome, iš vienų savivaldybių, kurios galbūt šiek tiek geriau laikėsi, paėmėme ir perdavėme kitoms savivaldybėms. Taigi iš tikrųjų nėra kuriama kokybiškai nauja sistema, o tiesiog vyksta tas valstybės perskirstymas ir išlieka ta valstybės ranka, kuri nuo pat 1990 metų reguliuoja savivaldybes. Aš suprantu, kad tai yra ne šio įstatymo projekto klausimai, bet mes čia, Seime, iš viso nebekalbame apie galimybes savivaldybėms pačioms dalyvauti surenkant mokesčius, nustatinėti mokesčių dalį, nebekalbame apie savivaldybių galimybes leisti obligacijas ir kitus dalykus. Iš tikrųjų, mano supratimu, šiuo įstatymo projektu yra siekiama tik perskirstyti savivaldybių gaunamas lėšas taip, kad socialiai atrodytų lyg ir teisingiau. Bet kam tada reikia kurti tokias ilgiausias ir sudėtingiausias metodikas, jeigu mes tai galėtume padaryti tvirtindami biudžetą, tvirtindami konkrečius skaičius?

Paskutinis motyvas, į kurį irgi, mano supratimu, ne iki galo yra atsižvelgta, kad (čia buvo minėta) yra savivaldybės donorės, kurios tas pajamas lyg ir uždirba, ir tos savivaldybės, kurių socialinė ekonominė būklė yra prastesnė ir joms nepavyksta surinkti lėšų į biudžetą. Normalu, kad kiekvienoje valstybėje turi egzistuoti tas išginimo mechanizmas, bet savivaldybės donorės, kurios iš tikrųjų gauna daugiau pajamų, turėtų būti suinteresuotos ir toliau plėtotis, ir toliau gauti daugiau pajamų, o ne tik… Jeigu nebus motyvų, tai ir tos savivaldybės, kurios šiuo metu yra donorės, ateityje gali tapti jau ne donorėmis, o tos paramos gavėjomis. Taigi, mano supratimu, ši metodika taip pat ne iki galo pateisina, ne iki galo motyvuoja tas savivaldybes, kurių ekonominė situacija šiandien yra geresnė, todėl iš tikrųjų kyla daug abejonių dėl šio įstatymo projekto. Bet, matyt, per artimiausią laikotarpį mes negalime pasiūlyti nieko kokybiškai naujo, todėl aš kviesčiau kolegas susilaikyti ir nepritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme diskusijose dalyvavusius Seimo narius.

Po diskusijos niekas neprašo balsuoti dėl pagrindinio komiteto patvirtinto projekto, todėl pradedame svarstyti pataisas. Pataisas dėl 5 straipsnio 5 dalies teikia (siūlo papildyti) Seimo narys P.Gražulis, bet jo nėra. Komitetas šioms pataisoms nepritaria. Jis teikia dvi pataisas – dėl 5 straipsnio ir dėl 9 straipsnio. Dėl abiejų reikėtų balsuoti. Nėra P.Gražulio, niekas negali už jį pateikti. Komiteto pirmininkas pasakė, kad nepritaria. Aš galiu tik dar kartą perskaityti, kad ši nuostata galėtų būti įrašyta tvirtinant Valstybės biudžeto įstatymą, o visi kiti rodikliai ir koeficientai parinkti pagal Savivaldybių asociaciją. Savivaldybių asociacija yra pritarusi šiems rodikliams ir koeficientams. Taigi prašau tada balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario P.Gražulio pataisoms dėl šio įstatymo 5 straipsnio, prašau balsuoti.

Už – 2, prieš – 25, susilaikė 7. Pataisai nepritarta.

Taip pat prašau balsuoti dėl jo siūlomos 9 straipsnio pataisos. Kaip sakiau, komitetas nepritaria.

Už – 2, 19 – prieš, 9 susilaikė. P.Gražulio pataisoms Seimas nepritaria.

Dabar aš noriu paklausti Seimo nario P.Papovo. Jūs sakėte, kad lyg ir neprašysite balsuoti. Neprašote? Ar teisingai supratau, gerbiamasis Petrai? (Balsai salėje) Neprašote. Gerai. O dabar dėl to, ką komitetas siūlė. Kaip su jomis daryti? Irgi… (Balsai salėje) Kai kurioms pritarta. Dviem pritarta ir trim nepritarta. Dėl komiteto tada balsuokim. Dėl 3 straipsnio. Komitetas siūlo naujos įstatymo redakcijos 3 straipsnyje vartojamą mokesčių administratoriaus sąvoką suderinti su Mokesčių administravimo įstatyme vartojama sakoka. (Balsai salėje) Nereikia. Ar tam pritarta? Toliau – suderinti 10 straipsnio 4 ir 5 dalis, išbraukiant iš 5 straipsnio 3 dalies žodžius “arba paimamas iš savivaldybių biudžeto atitinkamas…” (Balsai salėje: nereikia) Nereikia. Tada kitas. 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas – papildyti normą, nurodančią instituciją, kuri nustatytų valstybės institucijos, įstaigos ir savivaldybės pajamų ir išlaidų pasikeitimo dydžių derinimo tvarką. Nereikia? Nereikia. Ir išnagrinėti raštą iš Visagino. Na, tai jau ne įstatymo pataisa. Gerai. Komitetas atsiima tuos savo siūlymus, o dėl kitų pastabų nėra.

Ar yra norinčių kalbėti baigus svarstymą? Nematau. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto patvirtintam įstatymo projektui? (Balsai salėje) Galime. Po svarstymo komiteto patvirtintam įstatymo projektui pritarta. Tuo svarstymo stadiją baigiame.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-491(2*) (svarstymas)

9 darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo narys V.Matuzas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė.

V.MATUZAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, išnagrinėjęs pateiktus pasiūlymus ir įvertinęs Teisės departamento išvadas, pagal Seimo statuto 150 straipsnį priėmė tokį sprendimą: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Atskirosios komiteto narių nuomonės nebuvo. Balsavimo rezultatas – pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Sabatauską išdėstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Komiteto pirmininkas dar duoda paskutiniuosius nurodymus.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nagrinėjo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 4, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir iš esmės pritarė visoms Teisės departamento pastaboms. Matau, kad pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į tas pastabas. Tačiau matau, kad pagrindinis komitetas nepritarė dviem Teisės departamento pastaboms ir vienai mūsų, bet, sakyčiau taip, tos dvi pastabos tarpusavyje yra susijusios: jeigu vienai nepritarta, tai neverta turbūt ir antros (turiu omenyje trečiąją mūsų patarėjo pastabą, kuria siūloma atsisakyti pildyti 9 straipsnio 1 dalį). Tiek.

PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijose kalbėti buvo užsirašęs J.Veselka, bet aš jo salėje nematau. Nėra J.Veselkos, jo niekas negalėtų pakeisti. Ar yra norinčių po svarstymo dar ką nors pasakyti dėl balsavimo motyvų? Nėra. (Balsai salėje) Ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto patvirtintam įstatymo projektui?

Galime? Ačiū. Po svarstymo pritarta įstatymo projektui. Tuo svarstymo stadiją ir baigiame.

Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo projektas Nr.IXP-941(3*) (svarstymas)

10 darbotvarkės klausimas – Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo projektas Nr.IXP-941(3). Pranešėjas – P.Vilkas. Ekonomikos komiteto nuomonė. Svarstymo stadija.

P.VILKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šio įstatymo projekto tikslas – reglamentuoti veiklos, susijusios su skirtu realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu, teisinius pagrindus. Kadangi pagal kombinuotųjų prekių nomenklatūrą juodieji ir spalvotieji metalai bei jų lydiniai, taip pat jų laužas ir atliekos vadinami netauriaisiais metalais, įstatymo projekte vietoje žodžių “juodieji ir spalvotieji metalai” yra vartojama sąvoka “netaurieji metalai”.

Įstatymo projekte nustatyta, kad licencijas išduoda ir sustabdo bei panaikina jų galiojimą savivaldybės, kurios teritorijose yra įsteigta įmonė, meras. Ūkio ministerija palaipsniui turėtų iš viso atsisakyti jos funkcijoms nebūdingų licencijų išdavimo.

Taip pat nustatyti reikalavimai įmonėms, superkančioms netauriųjų metalų laužą ir atliekas. Įmonės netauriųjų metalų laužą ir atliekas gali supirkti ir saugoti tik tam tikslui skirtose supirkimo vietose, tvarkyti jas pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatytą tvarką.

Svarstomam įstatymo projektui buvo gautos Seimo Teisės departamento išvados, akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai”, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Spalvotųjų, retųjų ir tauriųjų metalų gamintojų perdirbėjų ir surinkėjų asociacijos išvados bei pasiūlymai. Į daugumą jų yra atsižvelgta.

Seimo narių V.Karbauskio ir mano pasiūlymu 3 straipsnis papildytas 4 ir 5 dalimis. Šio papildymo nuostatos numato, kad licencijose įmonės veiklai būtų įrašomi supirkimo vietų adresai tik esant atitinkamos savivaldybės institucijos, kurios teritorijoje bus supirkimo vieta, sutikimui, nes įmonė gali būti įsteigta vienos savivaldybės teritorijoje, o supirkimo vietas turėti kitų savivaldybių teritorijose. Be to, numatyta, kad pažeidus šio įstatymo reikalavimus superkant metalo laužą savivaldybė gali sustabdyti supirkimo vietos veiklą.

Ekonomikos komitetas neatsižvelgė į Seimo Teisės departamento išvadą. Pastarasis siūlė patikslinti projekto 4 straipsnį arba atsisakyti 4 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose yra nurodoma, kad supirkėjas privalo supirktą netauriųjų metalų laužą ir atliekas tvarkyti pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius atliekų tvarkymą.

Komitetas mano, kad įmonės privalo vadovautis Atliekų tvarkymo įstatymu bei kitais atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.

Ekonomikos komitetas nepritarė papildomo komiteto išvadai keisti įstatymo įsigaliojimo datą. Ji siūloma 2002 m. sausio 1 d., dabar numatyta 2002 m. gegužės 1 d. Iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybei būtina parengti ir patvirtinti licencijavimo taisykles, metalo laužo atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarką, nustatyti reikalavimus supirkimo vietoms įrengti. Tai numatyta atlikti iki 2002 m. kovo 1 d. Savivaldybės, gavusios licencijas, licencijavimo taisykles, turi parengti kokybišką struktūrą, kuri leistų išduoti licencijas ir vykdyti kvalifikuotą taisyklių laikymosi kontrolę, todėl ankstesnis įsigaliojimo laikas būtų netikslingas.

Ekonomikos komitetas taip pat nepritarė Seimo nario B.Bradausko pasiūlymui, nes įstatymas numato galimybę savivaldybei, kurioje steigiama supirkimo vieta, priimti sprendimus jos įrengimui bei veiklai. Seimo nario pasiūlymas tai lyg ir panaikintų.

Ekonomikos komitetas pritarė papildomo komiteto pasiūlymui keisti 3 straipsnio 4 punkto redakciją. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgus į Ekonomikos komiteto pakeitimus bei išvadas, siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pateiks Seimo narys, komiteto pirmininko pavaduotojas J.Raistenskis.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas labai atidžiai svarstė įstatymo dėl skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo projektą Nr.IXP-941(3) ir, kaip pagrindinio komiteto pranešėjas minėjo, pritarė šiam įstatymo projektui su išlyga – siūlyti pagrindiniam komitetui keisti įstatymo įsigaliojimo datą 2002 m. gegužės 1 d. į 2002 m. sausio 1 d. Keletą žodžių apie tai.

Mes atsižvelgėme į tai, kad pastaruoju metu padaugėjo netauriųjų metalų dirbinių vagysčių ir tuo daroma didžiulė žala Lietuvos ūkiui. Tam, kad įstatymas įsigaliotų, reikalingi tik trys įstatymą papildantys teisės aktai, pirmiausia Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo Lietuvos Respublikoje licencijavimo taisyklės. Dovanokite, šiandien licencijas išduoda Ūkio ministerija ir tos licencijavimo taisyklės iš esmės yra, reikia tik šiek tiek jas pakoreguoti, ir, manyčiau, tam pusmečio nereikia.

Antra, skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo apskaitos saugojimo ir naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarka. Dabar minėta tvarka irgi egzistuoja, ją reikėtų peržiūrėti pritaikant prie vietinių sąlygų, t.y. kad licencijavimas perduodamas savivaldybėms. Ir trečia, draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašas. Iš esmės tas sąrašas dabar irgi egzistuoja. O tas argumentas, kad savivaldybės turėtų pasirengti, tai savivaldybėse licencijas išduoda vienas žmogus, jeigu reikia specialistų, paskelbkime konkursą, jie atsiras. Priėmus nuo sausio 1 d. Lietuvos ūkiui bus daug mažesnė žala, negu priėmus nuo gegužės 1 d. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą. Nėra. Yra išvada, aš galbūt ją paskelbsiu: “Pritarti įstatymo projektui redaguojant 3 straipsnio 4 punktą taip: “Kai supirkimo vietos steigiamos kituose miestuose ar rajonuose, jų steigimo adresas turi būti suderintas su atitinkamomis savivaldybėmis ir įrašomas į licenciją”. Bendru sutarimu balsavimo rezultatai – pritarti projektui.

Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dar yra gauta pataisų. Taip, dėl šio įstatymo projekto yra gautos dvi pataisos, kurioms Ekonomikos komitetas nepritarė. Tada mes turime iš eilės balsuoti dėl visų pataisų ir apsispręsti. Teikia Seimo narys B.Bradauskas. Ar yra pataisos iniciatorius? Nėra. Čia reikia 10 balsų, kad pradėtume svarstyti B.Bradausko… ar pakelsite rankas? Yra 10 Seimo narių, remiančių… Ar dėl šios pataisos yra norinčių kalbėti prieš balsavimą? Čia yra labai trumpa, kad “supirkimo vietų, kai jos yra kitų savivaldybių teritorijose, adresus atitinkamoms savivaldybėms per 10 dienų praneša savivaldybė, išdavusi licenciją”. Prieš norėtų kalbėti Seimo narys P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad suprastumėte. Supirkimo vietų adresus praneša supirkėjas, suderinęs su atitinkamos savivaldybės, kurioje yra supirkimo vieta, institucijomis. O gerbiamasis B.Bradauskas siūlo, kad praneštų adresą savivaldybei, kuri išduoda licencijas. Išeina taip, kad savivaldybė, kuri yra supirkimo vieta, negali kontroliuoti. Vadinasi, atvirkščiai turėtų būti, kad tiktai prieš tai turėtų būti suderinta ir po to įrašyta į licenciją. Tai prieštarauja įstatymo 4 punktui. Todėl siūlau nepalaikyti šios pataisos.

PIRMININKAS. Nuomonę už – Seimo narys V.Einoris. Prašau. Nuomonė už.

V.EINORIS. Aš siūlau pritarti, nes sąveika turi būti tarp atskirų savivaldybių. Manau, kad čia yra logiška. Aš balsuosiu už.

PIRMININKAS. Prašau registruotis, nes buvo dvi nuomonės. Vyksta registracija.

Salėje 44 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario B.Bradausko siūlymui papildyti 3 straipsnio 4 dalį, prašau balsuoti.

13 – už, 16 – prieš, susilaikė 11. Pataisai nepritarta.

Toliau. Aplinkos apsaugos komitetas siūlo įsigaliojimo datą – 2002 m. gegužės 1 d. pakeisti į 2002 m. sausio 1 dieną. Šią pataisą turi paremti 10 Seimo narių. Prašau pakelti rankas. Vienas, du, trys… Yra. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl šios pataisos? V.Einoris. Prašau. Už. Ačiū. P.Vilkas – prieš.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pranešti, kad Spalvotųjų metalų ir tauriųjų metalų gamintojų ir perdirbėjų asociacija siūlė šią datą nukelti net iki 2003 metų gegužės 1 dienos. Komitetas kaip tiktai tam nepritarė ir nutarė, kad į gegužės 1 dieną. Taigi ta data tikrai nėra per vėlyva. Prašyčiau balsuoti prieš šią pataisą.

PIRMININKAS. Primenu, kad komitetas nepritarė šiam siūlymui. Prašau registruotis prieš balsavimą dėl pataisos.

Salėje 44 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Aplinkos apsaugos komiteto siūlymui pakeisti įsigaliojimo datą, prašau balsuoti.

36 – už, prieš – 3, susilaikė 4. Pataisai pritarta.

Svarstome paskutinę pataisą, kurią siūlė Biudžeto ir finansų komitetas. “Kai supirkimo vietos steigiamos suderintos su savivaldybe ir įrašytos į licenciją.” Taip pat 10 Seimo narių turėtų remti šią pataisą. Pakelkite rankas. Vienas, du, trys, keturi… Yra dešimt. Ačiū. Taigi kas norėtų kalbėti? N.Medvedev – už. Prašau. Ne? Atsiprašau. Nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galėtume priimti šią pataisą? Ačiū. Bendru sutarimu Biudžeto ir finansų komiteto pataisa priimta.

Dabar dėl viso įstatymo projekto po svarstymo nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galėtume priimti? Ačiū. Bendru sutarimu įstatymo projektas po svarstymo priimtas. Tuo svarstymą ir baigiame.

Seimo statuto  "Dėl Seimo statuto 31 straipsnio pakeitimo" projektas Nr.IXP-1044. Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1045. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir priedėlio IV skirsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1046. Seimo statuto "Dėl Seimo statuto 46 straipsnio papildymo" projektas Nr.IXP-1054 (pateikimas)

Svarstome darbotvarkės 11a klausimą – Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 31 straipsnio pakeitimo” projektą Nr.IXP-1044. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas. Pateikimo stadija. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, teikiami keturi teisės aktų projektai iš tikrųjų kalba apie du reikalus, arba dvi problemas. Tai Seimo kanclerio skyrimo tvarka ir kitoks vieno iš Seimo komitetų, vieno iš svarbiausių, t.y. Biudžeto ir finansų komiteto, vadovybės formavimas. Trumpai apie vieną ir antrą reikalą.

Siūlymas dėl Seimo kanclerio yra susijęs su tuo, kad, mūsų, t.y. teikėjų, nuomone, geriau būtų Seimo kanclerį, kaip ypatingos institucijos, ypatingos įstaigos, vadovą, priskirti valstybės pareigūnų kategorijai išbraukiant iš Valstybės tarnybos įstatymo. Ir, žinoma, atsisakant konkurso ir nustatant kitokį skyrimą.

Jeigu kalbėsime apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybės formavimą, esminis dalykas, esminis siūlymas yra (jis buvo ne kartą nagrinėtas ir Seimo valdyboje, Seniūnų sueigoje, Statuto pataisų rengimo darbo grupėje) suteikti daugiau teisių Seimo mažumai, arba, dar tiksliau tariant, opozicijai. Todėl yra siūlymas, kad vienas iš Biudžeto ir finansų komiteto vadovų būtinai ten būtų ne dėl daugumos geros valios arba gražaus noro, o būtent privaloma tvarka vienas iš vadovų būtų opozicijos atstovas. Ir papildomas siūlymas, kad Biudžeto ir finansų komitetas, kaip ypatingas komitetas, būtų vadovaujamas pirmininko ir dviejų pavaduotojų. Tiek siūlymų. Šie siūlymai aptarti, kaip sakiau, Statuto pataisų rengimo darbo grupėje.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis – R.Šukys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, klausimas yra toks: ar Seimo kancleris bus traktuojamas kaip politikas, ar kaip pareigūnas? Vis dėlto čia yra siūloma kadencija tam tikra prasme. Aš norėjau atkreipti dėmesį, jūsų nuomonę sužinoti. Tame įstatyme yra minimi pareigūnai, kuriuos skiria Prezidentas arba Seimas. Dabartiniu metu yra siūloma, kad Seimo kanclerį Seimo Pirmininko teikimu skirtų Seimo valdyba. Ar vis dėlto tai nėra nesuderinama su bendra šio įstatymo logika ir kad vis dėlto būtų normalu, kad tada Seimas skirtų? Jūsų nuomonė.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, mes šiuos dalykus nagrinėjome kelis kartus ir buvo netgi trys variantai, tarp kurių buvo toks, kokį jūs dabar aptarėte. Bet po to, po didesnių pasitarimų, sutarėme, kad būtų šis variantas, nes vis dėlto Seimo valdyba iš esmės atspindi tas proporcijas, kurios yra visame Seime.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Matuzas.

V.MATUZAS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas, matyt, bus panašus. Aš matau analogiją Savivaldos įstatymo pataisoje, kai mes padarėme pataisą bendru sutarimu, kaip prisimenu, skiriant savivaldybių administratorius. Irgi kadencija penkeriems metams, bet konkurso dėl darbo rezultatus tvirtina savivaldybės taryba. Kaip dabar reikės paaiškinti savivaldybių tarybų nariams, kodėl Seimo įstaiga, Seimo kanceliarija, yra išskirtinė, nes kitokiu būdu yra skiriamas kancleris? Kaip į šį klausimą reikėtų atsakyti?

Č.JURŠĖNAS. Atsakymas yra labai paprastas: vis dėlto savivaldybės administratorius ir Seimo kancleris – šiek tiek kitokios figūros, švelniai tariant. Ir Seimo kanclerio yra kita atsakomybė, ir tų sprendžiamų klausimų grupė yra visai kita. Man atrodo, dėl to savivaldybininkai neturėtų įsižeisti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis pirmininko pavaduotojau, aš vis dėlto norėčiau išgirsti iš jūsų motyvus, kuo Seimo kancleris yra toks išskirtinis, kad jis negali būti valstybės tarnautojas ir priimamas konkurso būdu? Vis dėlto tai nėra kažkokia pareigybė, kuriai reikėtų taikyti išimtis.

Dabar kitas klausimas – penkeriems metams skiriamas ir atleidžiamas. Mechanizmas numato, kad skiriama Seimo Pirmininko siūlymu ir atleidžiama Seimo Pirmininko siūlymu. Čia išeina, kad visapusiškai valdoma politinė figūra. Kieno yra valdančioji dauguma, to ir valia, tam ir dirbs. Motyvuokite.

Č.JURŠĖNAS. Supratau. Pirmas – dėl išskyrimo. Iš tikrųjų tai yra ypatingesnė figūra, žiūrint į visas tas funkcijas, kurios yra išrašytos Statute. Neužmirškime, kad anksčiau ta pareigybė buvo Seimo nario pareigybė. Kai ankstesniame Seime buvo to atsisakyta, kad Seimo narys negali būti Seimo kancleris, tai vis dėlto visos funkcijos nebuvo atimtos iš Seimo kanclerio, tos, kurias turėjo ankstesnis Seimo kancleris, t.y. kartu ir Seimo narys. Tai yra vienas paaiškinimas.

Antras dalykas. Jūs kaip tik pastebėjote tą kompromisinę formulę, kad skiria Seimo valdyba Seimo Pirmininkui pasiūlius, bet tam tikrai kadencijai. Vaidinasi, šiuo atveju Seimo kanclerio kadencija nesutampa su Seimo Pirmininko kadencija. Taigi kažkiek persikloja vėlesniam laikui, kitas Seimo Pirmininkas, kuris bus po rinkimų, ir spręs, ar teikia tą pačią kandidatūrą, ar kitą.

K.RIMŠELIS. Aš labai atsiprašau, jūs iki galo neatsakėte, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau. Bet ir atleidžiamas, turėjote galvoje tą mechanizmą. Taigi dar kadencijai nesibaigus po naujų Seimo rinkimų naujas Seimo Pirmininkas gali pasiūlyti atleisti, o valdyba atleis.

Č.JURŠĖNAS. Šiuo atveju aš suprantu, kaip būtent pasibaigus kadencijai (penkeriems metams).

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš stebiu tą procesą jau lygiai vienerius metus, kai mes turime laikinąjį Seimo kanclerį. Man atrodo, kad dėl šios pareigybės atliktas labai negražus žaidimas, kurį pradėjo dar būdami mūsų koalicijos partneriais socialliberalai. Dabar matau, kad ir socialdemokratai, būdami solidūs politikai, vis dėlto pasidavėte šiam žaidimui. Tada pasakykite mums atvirai, kad norima nušalinti Seimą nuo to dalyko, kad būtų paskiriamas žmogus, kuris galbūt kam nors yra patogus, ir atisakome to, kuris čia nuoširdžiai aria ir metus laiko nėra patvirtintas. Kadangi tos tvarkos, kuri buvo, soclibų mašinai nepasisekė pakeisti, kai anksčiau jie tai bandė per Seimą, tai, man atrodo, yra demokratiška, kai pats Seimas pasitvirtina savo kanclerį. Prašom, vadovybę teikite, bet mes turėtume patvirtinti. Ar mes čia nedarome žaidimo, gerbiamasis Juršėnai?

Č.JURŠĖNAS. Aš prašyčiau neįtarinėti. Bet sutinku su viena jūsų mintimi, kad Seimo kanclerio epopėja užsitęsė ir ją reikia vienaip ar kitaip spręsti. O tas sprendimas, mūsų požiūriu, yra tinkamesnis.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš gal užduosiu jums tokį naivų klausimą, į kurį paprasta atsakyti. Kodėl mes metus turime laikinąjį kanclerį ir kodėl štai dabar vis dar egzistuojanti tvarka trukdo jums, kaip valdybos nariui, ar valdybai, kaip institucijai, skelbti konkursą ir priimti žmogų į normalias pareigas? Kodėl iki šiol to neįvyko?

Č.JURŠĖNAS. Matote, dėl ankstesnio laiko aš visiškos atsakomybės negaliu prisiimti. Tai – vienas punktas. Antras punktas. Priminsiu istoriją. Aš buvau prieš tas Statuto pataisas, kurios buvo priimtos ano Seimo kadencijoje. Aš maniau, kad Seimo kancleris turi būti Seimo narys. Tokia praktika buvo mūsų Seime, buvo konservatorių Seime. Tai nebuvo blogai. Kad viskas užsitęsė, dar kartą kartoju, aš jau atsakiau į Seimo nario A.Matulevičiaus klausimą, žinoma, nėra gerai, todėl reikia spręsti. Man atrodo, šis sprendimas yra geresnis ir efektyvesnis.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs į visus klausimus atsakėte. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Už kalba A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, juk mes norim, kad visur būtų komandos. Vyriausybei ministrus renka premjeras, nors paskui juos skiria Prezidentas, – tik tokiu atveju galima dirbti. Tai ir šiuo atveju, jeigu mes išrenkame Seimo Pirmininką, patikime juo, tai ir jam turime sudaryti sąlygas sukurti komandą, kad jis galėtų darniai dirbti. Jeigu vieną skiria Seimas, kitą ne, tai gali susidaryti įvairios konfliktinės situacijos, ir žmogus gali pradėti piktnaudžiauti. Aš siūlau tam pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonę prieš – Klemensas Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį, kad tie argumentai apie komandą visiškai netinka, nes Seimo kancleris vadovauja Kanceliarijai, yra ir pozicija, ir opozicija – yra skirtingų Seimo narių. Man atrodo, čia negalima taikyti komandinio žaidimo principų. Tai yra vienas dalykas.

Suprantu, kad buvo einama teisingu keliu, t.y. konkurso keliu, kad tai būtų valstybės tarnautojas. Manau, dabar tik vienintelis variantas galėtų pagelbėti išspręsti tuos niuansus, kuriuos išdėstė gerbiamasis Seimo narys R.Šukys sakydamas, kad tai yra valstybės pareigūnas, o valstybės pareigūno jokia valdyba netvirtina, tik arba Prezidentas, arba Seimas. Manau, jeigu yra valdančioji dauguma, ji susiformuoja Seime, tai lygiai taip pat galėtų patvirtinti, ir nebūtų jokių problemų. Todėl tokiai Statuto pataisai siūlau nepritarti ir balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Prašom registruotis. Salėje 43 Seimo nariai. Kas už tai, kad po pateikimo Seimo statuto 31 straipsnio pakeitimo projektas būtų priimtas ir pradėta svarstymo stadija. Už – 27, prieš – 13, susilaikė 3, po pateikimo įstatymo projektui pritarta.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra siūlomas pagrindiniu, papildomo nėra. Svarstymo data – lapkričio 8 diena. Ar pritartumėte šiems siūlymams? Bendru sutarimu pritarta.

Dėl Valstybės tarnybos įstatymo, jis lydi pirmąjį įstatymą. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta. Ačiū. Pagrindiniu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas o papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Data ta pati – lapkričio 8 diena. Nėra prieštaravimų. Pritarta.

Ir trečias lydintysis – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir priedėlio Ketvirtojo skirsnio papildymo įstatymo projektas. Ar galėtume bendru sutarimu jį priimti? Ačiū. Priimtas po pateikimo. Pagrindiniu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data ta pati – lapkričio 8 diena. Pritarta.

Ir paskutinis iki pietų darbotvarkės klausimas – Statuto “Dėl Seimo statuto 46 straipsnio papildymo” projektas. Ar pritartume bendru sutarimu šiam papildymui? Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Pritariate? Ir ta pati svarstymo diena. Taigi po patiekimo visiems keturiems projektams pritarta.

Skelbiu pertrauką iki 15.00 valandos. Po pietų mes turime svarstyti Pašto įstatymą, kurį atidėjome rytiniame posėdyje.