Devynioliktasis (143) posėdis
2001 m. spalio 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-440(3*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 metų spalio 11 d. vakarinį plenarinį posėdį. Kviečiu registruotis. Prašom.

Kol kas – 33 Seimo nariai. Bet vis tiek nemažai. Mielieji kolegos, rytiniame posėdyje mes pakankamai intensyviai padirbėjome, kai kur pasiginčydami, bet išsprendėme daug klausimų. Vis dėlto vienas klausimas liko, t.y. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Buvo padaryta pertrauka iki šio posėdžio. Rytiniame posėdyje Seimo Pirmininkas jums perskaitė ministro K.Dobrovolskio oficialią išvadą dėl šio projekto. Taigi aš dabar kviesčiau jus dar kartą registruotis, ir balsuosime dėl šito įstatymo. Prašom registruotis. Kolegos, registracija.

Patikslinome registraciją. O dėl motyvų buvo kalbėta. Buvo kalbėta keturi – už, keturi – prieš. Taigi, mielieji kolegos, ar visi registruoti, prašom pasižiūrėti. Ne visi, tada paskutinį kartą registruojamės ir balsuosime. Prašom. Prieš šito klausimo balsavimą prašom registruotis. Kolegos, registracijos mygtukai jūsų laukia, nuolankiai laukia.

41 Seimo narys. Mielieji kolegos, dėmesio! Balsuosime dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Kas už, prašom balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu.

Už – 35, prieš – 1, 3 susilaikė. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymas priimtas. Ačiū. Kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, mes turime konstatuoti, kad šiuo balsavimu mes nesame išlaikę savo rytinio susitarimo, kad bus prašoma Vyriausybės išvadų dėl mūsų šiandien priimamo įstatymo. Tai, kas, gerbiamieji kolegos, mums čia yra išdalyta, kažkoks gegužės mėnesio raštas ir t.t., mes laikome kaip gydytojų kastos mėginimą nuslėpti tikrą informaciją ir tikruosius ketinimus nuo gerbiamojo Ministro Pirmininko. Jeigu mes, Seimas, negalėjome išsireikalauti Vyriausybės išvados ir Vyriausybės požiūrio tokiu svarbiu ir finansams, ir kitiems klausimu, gerbiamieji kolegos, mes tik norime perspėti, kad galbūt ateityje tokių valdančiosios daugumos žingsnių bus mažiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau nediskutuoti, gerbiamasis Juozai. Aš siūlau nediskutuoti, priimti, kaip senais laikais sakydavo, A.Vidžiūno pareiškimą visų dėmesiui ir žiniai, o jeigu reikės kada prašyti jūsų pagalbos, tikrai paprašysime ir nesigėdinsime, jeigu reikės. Ačiū.

Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-413(3*). Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-414(2*). Vietos savivaldos įstatymo 7 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-415(2*). Branduolinės energijos įstatymo 16 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-416(2*). Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-417. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-418 (svarstymas)

Mielieji kolegos, dabar jau iš tikro pirmasis vakarinio posėdžio darbotvarkės punktas. Kompleksinis 2-1 a, b, c, d, e ir f. Žodžiu, keli įstatymų projektai, svarstymo stadija ir, matyt, pagrindinio komiteto vardu komiteto pirmininkas pranešėjas A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui Aplinkos apsaugos komiteto pavedimu norėčiau pateikti svarstyti naują Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakciją, projekto Nr.IXP-413(3). Trumpai prieš paskelbdamas išvadą norėčiau pasakyti, kad pateikimas Seime įvyko anksčiau, t.y. šių metų kovo 20 d., vėliau buvo svarstyta Aplinkos apsaugos komitete, padaryta pertrauka ir pasiūlius komitetui buvo daromi tam tikri pakeitimai ir grąžinta tobulinti projekto rengėjams. Paskui vėl buvo svarstytas naujas, jau patobulintas variantas, ir spalio mėnesio 3 dieną po svarstymo komitete buvo pritarta jau naujajam variantui, kuris jums šiandien yra pateiktas. Mūsų komitetas kaip tik ir siūlo šiam trečiajam variantui pritarti po svarstymo.

Gavome daug įvairiausių pasiūlymų ir pastabų ir iš atskirų piliečių, ir iš regioninių parkų atstovų, ir Žaliųjų judėjimo, Architektų sąjungos, Paminklosaugos komisijos, Kultūros ministerijos, Vilniaus apskrities viršininko, Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Seimo nario V.Orechovo, Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetų.

Norėčiau pabrėžti, kad po šitų pastabų iš esmės gimė naujas įstatymo projektas. Buvo pritarta visiems Seimo nario V.Orechovo pasiūlymams, taip pat pritarta Ekonomikos komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pasiūlymams. Todėl turbūt aš daugiau nekalbėsiu, pasakysiu tik vieną tokį palyginimą. Ankstesnis Statybos įstatymas apibrėžė laiką, pavyzdžiui, statybos leidimo išdavimo trukmė buvo 85 dienos, o dabartiniame įstatyme numatomas laikas sutrumpinamas iki 30–35 dienų. Tai yra vieno langelio principas, biurokratinių procedūrų sutrumpinimas, nes faktiškai apribojama daugelis biurokratinių procedūrų nekalbant jau apie Europos Sąjungos reikalus, nekalbant apie leidimų statybai išdavimo perėjimą savivaldybėms ir daugelį kitų. Jūs aiškinamąjį raštą turite, galite ten konkrečiau perskaityti.

Todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vieną minutę. Jeigu nėra didelių prieštaravimų, išskyrus vieną, apie kurį, matyt, P.Papovas pasakys, gal galima apie viską iš karto kalbėti? Kad jums, pranešėjau, nereikėtų vaikščioti kelis kartus į tribūną, gal galite pasakyti ir apie tuos, vadinkime, lydinčiuosius įstatymus, ar dėl kiekvieno atskirai? Aš siūlyčiau, jeigu Seimas neprieštarautų, vienu ypu kalbėti. Gerai. Sutaupysime laiką. Prašom.

A.MACAITIS. Dėkoju, pirmininke.

PIRMININKAS. Tada ir dėl projektų Nr.IXP-414, Nr.IXP-415, Nr.IXP-416, Nr.IXP-417 ir Nr.IXP-418.

A.MACAITIS. Dėkoju. Kadangi tai yra tikrai didelis kompleksinis klausimas ir reikia keisti kai kuriuos kitus įstatymus, norėčiau iš karto pateikti mūsų komiteto išvadą dėl Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-414(2). Mes svarstėme ir pritarėme šiam pateiktam projektui, nebuvo nė vieno prieštaraujančio. Bendru sutarimu buvo pritarta šiam pateiktam variantui. Būtų siūlymas jam pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada kviesčiau į tribūną… Viską pasakėte?

A.MACAITIS. Aš tik dėl vieno įstatymo.

PIRMININKAS. Prašom dėl visų iš eilės.

A.MACAITIS. Dėl kitų. Projektas Nr.IXP-415(2). Komitetas taip pat bendru sutarimu pritarė šiam Vietos savivaldos įstatymo 7, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Dar yra keletas lydinčiųjų dokumentų. Tai projektas Nr.IXP-416. Pagrindinis komitetas buvo kitas, bet mūsų komitetas svarstė Branduolinės energijos įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Iš esmės buvo pritarta jam, tik buvo klaida dėl įsigaliojimo. Apie tai turbūt kalbės gerbiamasis N.Medvedev. Bet vis dėlto kaip Statybos įstatymas, taip ir šis įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2002 m. liepos 1 dienos. Kiek žinau, tas bus ištaisyta.

Ir dar vienas projektas Nr.IXP-417 – Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Mūsų komitetas nusprendė, kad reikėtų atmesti šį įstatymo projektą, nes šiuo metu yra Vyriausybės sudaryta grupė, kuri įvertins pastabas, pasiūlymus ir pateiks konsoliduotą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo naują redakciją.

Ir paskutinis – Aplinkos apsaugos įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-418. Komitetas bendru sutarimu taip pat pasiūlė atmesti šį įstatymo projektą, nes šiuo metu netikslinga keisti galiojančio įstatymo redakciją. Faktiškai tai yra tik redakciniai pakeitimai, nieko iš esmės nekeičiama. Tai būtų tiek, jeigu nieko nepraleidau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kito komiteto atstovą, tiksliau, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Papovą. Jis turėtų kalbėti dėl dviejų ar gal dėl trijų įstatymų projektų. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas buvo papildomas dėl Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Šiam įstatymui pritarė, tačiau siūlo įsigaliojimo datą numatyti nuo kitų metų pradžios – nuo sausio 1 d., o ne nuo kitų metų liepos 1 dienos.

Komitetas buvo pagrindiniu dėl Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo 7, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų. Komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, patobulino pirminį variantą ir svarstyti teikė antruosius variantus. Šiems dviem projektams papildomai pasiūlymų negauta. Teisės departamento išvada yra teigiama. Prašyčiau pritarti. Tik ginčas kyla dėl įsigaliojimo. Aplinkos apsaugos komitetas pritarė abiem mūsų įstatymų projektams: ir Apskrities, ir Vietos savivaldos, tačiau ten įsigaliojimas yra 2002 m. sausio 1 d., o Statybos įstatyme – liepos 1 d., o mūsų yra sausio 1 diena. Aš manyčiau, būtų galima rasti kompromisą, nes yra teikiamas įstatymas dėl Statybos įstatymo įsigaliojimo. Tame įstatyme galima būtų pasakyti, kad nuo sausio 1 d. apskritys išduoda leidimus, sakykime, krašto apsaugos objektams statyti arba savivaldybių objektams statyti, o savivaldybės perima apskrities funkcijas ir išduoda visus kitus leidimus sena tvarka pagal dabar galiojančius įstatymus, kol bus parengti visi kiti. Ir problema, manyčiau, dėl datų būtų išspręsta. Koks skirtumas, koks valdininkas: ar apskrities, ar savivaldos, išduos leidimus pagal galiojančią tvarką. Tai ir būtų problema dėl datų išspręsta, būtų galima labai gražiai priimti tuos visus įstatymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas komitetas nagrinėjo mažiausiai du projektus. Tai Ekonomikos komitetas. Ekonomikos komiteto vardu kviečiu pranešėją J.Palionį. Prašom.

J.PALIONIS. Mūsų komitetas buvo papildomas. Mes svarstėme antrąjį variantą. Statybos įstatymo antrajam variantui iš esmės bendru sutarimu pritarėme, tačiau pagrindiniam komitetui turėjome pasiūlyti įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą ir į Seimo nario V.Orechovo siūlymus. Pagrindinis komitetas į visas pastabas atsižvelgė ir įvertino, pataisė. Taigi mes siūlome pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Prašom dėl kito, t.y. dėl Branduolinės energijos įstatymo projekto Nr.IXP-416.

J.PALIONIS. Dėl įstatymo projekto Nr.IXP-416 Ekonomikos komitetas taip pat buvo papildomas ir bendru sutarimu nutarė pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nagrinėjo dar vieną įstatymo projektą – Branduolinės energijos įstatymo projektą Nr.IXP-416. Komiteto vardu – Seimo narys N.Medvedev. Prašom.

N.MEDVEDEV. Aš norėčiau pasakyti, kad nors šis įstatymas svarstomas kaip paketas su Statybos įstatymu, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir aš asmeniškai vertiname jį kaip vieną iš labai svarbių, labai aktualių, ypač dabartiniu metu, įstatymų, kurie dabar eis vienas po kito iš mūsų komiteto. Jie sustiprina, sutvirtina Lietuvos valstybės nacionalinį saugumą. Jis skirtas tam, kad labai griežtai apibūdintų, kokiu būdu Lietuvoje gali vykti (…), jeigu Lietuva nutars likti branduoline valstybe su atomine stotimi, arba rekonstrukcijos atžvilgiu, kad labai griežtai reglamentuotų visus veiksmus. Faktiškai po mūsų komiteto darbo šis įstatymas beveik visiškai iš pagrindų buvo pertvarkytas, sugriežtinant visas procedūras, numatant daug didesnę atsakomybę aplinkos ministerijai, VATESI ir visoms organizacijoms, kurios čia numatomos veikti. Buvo siūlymas ir Seimo nario N.Medvedevo, kuriam aš pritariau ir komitetas pritarė. Aš tai labai jam pritariau, todėl atsirado šis įstatymas. Manau, kad ypač dabar serija šių įstatymų būtų labai reikalinga. Prašyčiau jam pritarti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar turėtų būti diskusijos, bet diskutuoti niekas neužsirašė, tai laikykime, kad diskusijos baigtos. Tokiu atveju viena pataisa – tai yra papildomo komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, pataisa, apie kurią jau kalbėjo ir pagrindinis pranešėjas. Bet formaliai vis tiek turi būti minimum 10 Seimo narių pritarimas. Ar yra tiek Seimo narių, kurie pritartų komiteto pataisos svarstymui? Ar yra 10? Yra. Ačiū. Tada prašom, gerbiamasis Petrai, į tribūną. P. Papovas dar sykį motyvuos. Prašom. Koks skirtumas, ar taip, ar taip?

P.PAPOVAS. Iš tikrųjų, jeigu mes šios problemos dabar neišspręstume, tai būtų kolizija. Tuomet reiktų taisyti ir kitus du įstatymus: Vietos savivaldos ir Apskrities, kadangi ten yra sausio 1 diena ir abu komitetai yra tam pritarę. Tai štai yra problema. O dėl šito aš jau siūliau: galima būtų atsisakyti, jeigu tikrai Aplinkos apsaugos komitetas sutiktų, kad Statybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnyje būtų pasakyta, kad statybų leidimus nuo sausio 1 dienos išduoda apskričių administracijos ir vietos savivaldos pareigūnai pagal Statybos įstatymo numatytus įgaliojimus ir pagal dabar veikiančius teisės aktus. Problema būtų išspręsta. Tai štai, žinoma, tą formuluotę galima… Aš tiktai sakau esmę. Formuluotę priėmimui galima būtų pateikti ir būtų ta problema išspręsta. Dabar jeigu nebus pritarta sausio 1 dienai čia, tai tuomet reikės koreguoti ir kitus įstatymus, jų įsigaliojimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinio komiteto atstovas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Macaitis. Prašom. Čia buvo konkretus siūlymas, kaip galima spręsti: arba taip, arba taip.

A.MACAITIS. Dėkoju. Tiesiog galbūt reikėjo mums dar diskutuoti ir truputėlį aiškinti ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, tačiau aš norėčiau pasakyti, kodėl vis dėlto negalima daryto to ir kodėl mes siūlome įsigaliojimą liepos 1 dieną. Todėl, kad čia yra tikrai labai sudėtingas įstatymas, susijęs su daugeliu kitų įstatymų lydinčiųjų aktų. Ir čia susiję ne tiktai su leidimų išdavimu, tačiau šis mūsų įstatymas, kurį mes dabar svarstome, iš esmės keičia daugelį kitų dalykų, reglamentuojančių patį leidimų išdavimą. Sausio 1 d. nebus, pavyzdžiui, parengtas ir kitas toks įstatymo projektas, kurį mes, visi Seimo nariai, norime turėti ir matyti, kad tikrai įvertintume situaciją, t.y. Nekilnojamų kultūros vertybių įstatymas. Jis ir kiti lydintys dokumentai balandžio 1 d. turi būti parengti. Toks draskymas gabalais nuo sausio 1 d. tikrai neduos naudos. Manytume, kad vis dėlto turėtų įsigaliojimo įstatymo data būti liepos 1 diena. Mes ir su Vyriausybe derinome tuos klausimus, ir su ministerija, kaip jos realiai suspės tuos dokumentus parengti. Aš dėl šios situacijos tiesiog siūlyčiau dar kartą komitetams padiskutuoti ir pabandyti surasti tą variantą. Mes pasiruošę dar paaiškinti, nes tai tik svarstymo stadija.

PIRMININKAS. Gerai. Aš neišjungiu jūsų mikrofono, gerbiamasis Macaiti. Dabar dar sykį P.Papovas per centrinį mikrofoną. Prašom.

P.PAPOVAS. Aš šiek tiek apgailestauju, kad nesusikalbam. Aš nesiūlau, kad Statybos įstatymas įsigaliotų nuo sausio 1 dienos, jeigu ieškome kompromiso, o nuo liepos 1 dienos, bet kad leidimus išduotų pagal jau dabar veikiančius teisės aktus nuo sausio 1 dienos savivaldybės ir iš dalies apskritys. Tai aš tą tik siūlau, o tvarkos, žinoma, aš suprantu, kad tvarkos iki sausio 1 dienos nenustatys. Bet apskričių viršininkai ir dabar išdavinės pagal seną tvarką, tai kodėl negali išdavinėti merai pagal seną tvarką leidimų? Koks čia skirtumas?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji abu garbingų komitetų garbingi pirmininkai, gal galime gražiuoju susitarti, kad priėmimui jūs parengiate suderintą formulę, o tada viskas bus paprasta ir aišku. Ar galime taip sutarti?

A.MACAITIS. Sutinku. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašau. Jeigu reikia balsuoti, tai balsuosime. Prašau registruotis. Registracija. Kolegos, registracija, prašom registruotis.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Balsuosime, ar pritariame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlomai pataisai įvesti įstatymo įsigaliojimą nuo sausio 1 dienos. Čia taip suformuluota. Iš esmės pritarti įstatymo projektui siūlant įstatymo įsigaliojimo laiką rašyti 2000 m. sausio 1 dieną. Kas už – balsuojate už, kas prieš – balsuojate kitaip. Prašome balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 19, prieš – 26, susilaikė 8. Nepritarta, bet aš manau, kaip ką tiktai šnekėjome, kad abu garbingi pirmininkai susitars dėl šios problemos sprendimo. Garbingai susitars. (Balsai salėje) Dabar vis tiek jau tas siūlymas atmestas. Tai yra aišku.

Mielieji kolegos, ar galime pritarti visam paketui po svarstymo? Prašom. Galime, bet yra išimtis, kadangi dėl dviejų yra šiek tiek kitas siūlymas. Taigi siūlymas yra pritarti Nr.IXP-413, Nr.IXP-414, Nr.IXP- 415 ir Nr.IXP-416. Pritariame? Nereikia balsuoti? Ačiū. O pagrindinis komitetas siūlo atmesti projektus, kurių registracijos Nr.IXP-417 ir Nr.IXP-418, t.y. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Aplinkos apsaugos įstatymo irgi kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Galime bendru sutarimu? Nereikia balsuoti? Ačiū. Šie projektai atmesti.

Audito įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-913* (svarstymas)

Ačiū, mielieji kolegos, mes operatyviai baigėme šį didelį kompleksinį klausimą. Pertrauką skelbti dar anksti. Yra darbotvarkės 2 punktas ir yra du rezerviniai klausimai. Taigi kadangi darbotvarkės 2 punktas numatytas 15.45 val., todėl dabar rezervinis klausimas, kuris įrašytas ketvirtuoju – Audito įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinio komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, vardu, matyt, kolega G.Šivickas. Ar A.Butkevičius? Pats pirmininkas. Prašom. A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Audito įstatymo 47 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektą. Šiam įstatymo projektui, arba šiai įstatymo straipsnio pataisai pritarta vieningai. Šio įstatymo esmė yra ta, kad auditoriams būtų sudaryta galimybė, tiems, kurie yra išsilaikę, pavyzdžiui, vieną egzaminą, nes tam tikros institucijos per metus nesuspėjo suorganizuoti kitų egzaminų ir tam tikra grupė žmonių, kurie norėjo gauti auditoriaus pažymėjimą, nesuspėjo išsilaikyti dėl suprantamų priežasčių. Todėl siūlom padaryti pataisą, kad tos problemos nesikartotų ir kad jiems būtų galima laikyti kitus egzaminus ir praėjus ilgesniam laikotarpiui kaip vieneri metai. Ir siūlom šiai pataisai pritarti.

Baudžiamojo kodekso 226¹ ir 227³ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1007(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose kalbėti niekas neužsirašė. Ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galim. Ačiū. Klausimas irgi išspręstas. Ir tada dar vienas, jau paskutinis rezervinis klausimas, t.y. trečiasis, arba pagal projekto registraciją Nr.IXP-1007, antras variantas, – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pagrindinio komiteto vardu, tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu, – kolega J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis projekto variantas, dabar jau antrasis, šiek tiek pasikeitė po svarstymo komitete. Galiu supažindinti su šiais pasikeitimais. Pirminiame variante buvo išbraukta šio straipsnio 1 dalis, kurioje rašoma apie padėjimą sprogmenų, kas, turint atitinkamus tikslus, jau nebebūtų laikoma baigtiniu nusikaltimu. Todėl komitetas nusprendė palikti šią 1 dalį. Taip pat nuspręsta dėl 2 dalies, kad yra iš tikrųjų tikslinga kriminalizuoti tą veiką, tačiau tai nėra šio straipsnio dalykas. Ir kadangi šiame projekte mes nebegalim teikti kito straipsnio, mes į jį ir neįtraukiame.

Taip pat dėl grasinimo, šiuo atveju dėl kito straipsnio, lyginant su pirminiu variantu, t.y. 2 straipsnio – grasinimas įvykdyti didelio masto teroro aktą. Siūlė iniciatorius. Buvo nepritarta ta prasme, jog jeigu grasinimas yra tikras, tada byla būtų keliama pagal 227³ straipsnį, nes tai jau būtų rengimosi arba kėsinimosi stadija. O jeigu jis netikras, tada tai atitinka melagingo pranešimo sąvoką, todėl 226¹ straipsnis papildytas 2 dalimi dėl melagingos žinios pranešimo telefonu ar kitokiu būdu dėl keliamo pavojaus valstybės valdžios, valdymo institucijų arba strateginės reikšmės objektams. Ir buvo padaryti kai kurie kiti pakeitimai. Tiesa, dar turiu pasakyti, kad buvo gauti kai kurie pasiūlymai ir išvados, bet jau po komiteto svarstymo. Pirmadienį komitetas dar juos apsvarstys, bet šitam variantui siūlome komiteto vardu vieningai pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar – papildomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kolega A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė projektą Nr.IXP-1007, tai yra pono V.Landsbergio projektą, ir išvadas dėl jo. Buvo pasiūlyta pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsisakyti teikiamo Baudžiamojo kodekso minėtos straipsnio 2 dalies, ką ir minėjo kolega J.Sabatauskas. Tačiau toliau yra tam tikri klausimai. Iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados neaišku, iš kur patobulintame įstatymo projekte atsirado 1 straipsnis, t.y. dėl melagingo pranešimo, 226¹. Ir todėl iš esmės kyla klausimas, ar Teisės ir teisėtvarkos komitete įregistruotas projektas nėra naujas projektas, o ne patobulintas variantas. Todėl atitinkamai mes jo nenagrinėjome, nes ir pagal Statuto 149 straipsnį pagrindinis komitetas turi svarstyti prieš tris dienas iki svarstymo plenariniame posėdyje. Todėl galbūt būtų tikslinga daryti projekto Nr.IXP-1007 svarstymo pertrauką ir projektą toliau svarstyti kartu su projektu Nr.IXP-1052, kuris buvo įregistruotas anksčiau negu Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintas įstatymo projektas. Į tai, beje, atkreipė dėmesį ir Teisės departamentas. Aš asmeniškai galvoju, kad patobulintu vadinamas projektas yra parengtas galbūt skubant, tikrai reikia tos normos, tačiau, matyt, greitis ne visuomet yra gerai, ir, matyt, toliau gali būti iš tikro tobulintinas. Tai štai tokia ir komiteto išvada, ir toks būtų mano siūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia naujas siūlymas, išties pagal esamą medžiagą siūlymas pagrįstas, mano manymu, bet paskui susitarsim. Dar vienas komitetas nagrinėjo. Kas galėtų kalbėti Žmogaus teisių komiteto vardu? Yra. Prašom.

J.UTOVKA. Žmogaus teisių komitetas buvo paskirtas papildomu dėl Baudžiamojo kodekso 227³ straipsnio pakeitimo ir papildymo 227⁴ straipsniu įstatymo projekto. Iš esmės nutarta pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu, tačiau siūlyti atsižvelgti į komitete gautas pastabas. Pirma, žmogaus teisių požiūriu reikėtų tobulinti veikos apibrėžimą, kad būtų galima skirti, pavyzdžiui, neatsargų padegimą ar preparatų paskleidimą, atnešusius aukų dėl terorizmo. Antra, į baustiną veiką, kaip terorizmą, reikėtų įtraukti ne tik tiesioginius vykdytojų veiksmus, bet ir teroristinių organizacijų mokymo bazių steigėjų, instruktorių, finansinės ir kitos pagalbos teikėjų veiksmus. Ir trečia, reikėtų numatyti kaip atsakomybę sunkinančius požymius ne vienos šalies atstovų įtraukimą į teroristinę veiką, ne vienos šalies teritorijos panaudojimą teroro aktams, masinio naikinimo priemonių ir žymių materialinių resursų panaudojimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komiteto vardu kalbėjo kolega J.Utovka. Dabar, mielieji kolegos, dėmesio! Išties čia yra kai kurios esminės pastabos ir, galų gale, formaliai žiūrint, galima sakyti, kad pagrindinis komitetas kai kurių pastabų, konkrečiai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastabų, ir neišnagrinėjo. Taigi tikslinga būtų daryti pertrauką. Ar galim bendru sutarimu? Galim? Prašau, kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš tik norėjau galbūt kaip repliką pasakyti dėl kolegos A.Sadecko samprotavimų.

PIRMININKAS. Prašom.

R.ŠUKYS. Iš tikrųjų šitas pagrindinio komiteto projektas negali būti traktuojamas kaip koks nors naujas projektas, nes yra vieno kolegos V.Landsbergio straipsnio atsisakyta, kurio esmė būtent buvo grasinimas. Tai šiuo atveju išsiaiškinta su Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerija pati pasiūlė ir pagelbėjo suformuluoti, kaip ta mintis, arba ta iniciatyva, turi atrodyti kodekse, kad atspindėtų iniciatoriaus valią, norint nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pranešimą grasinimo forma apie būsimą teroro aktą, jeigu tai sutrikdo svarbių valstybės institucijų veiklą arba padaro nuostolių. Teisiškai grasinimas, jeigu jis yra realus, jau yra pasikėsinimas padaryti teroro aktą, jeigu jis yra nerealus, tai yra melagingas pranešimas, todėl ta atsakomybė, pagal kurią buvo siūloma grasinimą nustatyti kaip atskirą veiką, yra inkorporuota į melagingą pranešimą, taigi projektas tikrai negali būti vertinamas kaip naujas.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastabos iš tikrųjų nebuvo nagrinėjamos, nes jų komiteto pastabų, išvados nagrinėjant pagrindiniame komitete dar nebuvo. Dalyvavo jų patarėjas, kuris patarė komitetui laukti analogiško Saugumo departamento projekto. Mes nematėme jokio reikalo laukti analogiško Saugumo departamento projekto, nes yra Seimo nario pateiktas projektas. Aš manau, kad būtina skubiai reaguoti, nes įvykiai pasaulyje, kaip mes matome, vyksta pakankamai dinamiškai, todėl sulaukti Saugumo departamento projekto, kuris yra teiktas ne per Vyriausybę… Vis tiek reikės atsiklausti Vyriausybės nuomonės, reikės atsiklausti visų suinteresuotų institucijų, taigi šiuo atveju mes su Teisingumo ministerija, įvertinę situaciją… Mano požiūriu, projektui, komiteto išvadai tikrai galima pritarti po svarstymo. Komitetas iki priėmimo galėtų įvertinti ir suredaguoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastabas, suredaguoti projektą, nes tai būtų visiškai redakcinio pobūdžio. Buvo kalbama būtent apie tą melagingą pranešimą. O tas, ką siūlo kaip papildomą projektą, kurį siūlo sujungti, galės būti priimtas nustatyta tvarka kaip naujas projektas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Gal vis dėlto dėl šventos ramybės, kad būtų galima suderinti komitetuose, padarykime pertrauką ir įsipareigokime, kad komitetas apsvarstytų neatidėliodamas, t.y. pirmadienį, o kitą savaitę mes galėtume baigti svarstymą ir priimti šį projektą. Bus, kaip sakoma, ir vilkas sotus, ir ožka sveika. Ar galime susitarti dėl pertraukos ir dėl to, kad pagrindinis komitetas pirmadienį dar kartą apsvarstytų ir duotų galutinę išvadą, o antradienį ar ketvirtadienį mes galėtume galutinai apsispręsti. Sutinkame? Juo labiau kad nėra paties autoriaus ir teikėjo. Dar yra viena aplinkybė. Ačiū. Klausimas išspręstas.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 4, 5, 7, 17, 20, 22, 25, 28, 39, straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 21, 26, 29, 30, 36, 37, 38 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-849 (svarstymas)

Imamės 2 darbotvarkės punkto – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr.IXP-849. Komiteto vardu – J.Matulevičius. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitete, kaip pagrindiniame komitete, visapusiškai apsvarstytas ir išnagrinėtas įstatymo projektas Nr.IXP-849 (pavadinimo neskaitysiu, ilgas, jūs visi žinote). Komitetas bendru sutarimu nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Grąžinimo tobulinti motyvai išdėstyti jums pateiktų išvadų 7 punkte. Turite išvadas…

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jeigu pagrindinis komitetas pasiūlo būtent tokį sprendimą, tada diskusijos nerengiamos, o iš karto apsisprendžiama dėl to, ką siūlo komitetas. Prašyčiau registruotis. Vyksta registracija, kolegos.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Mielieji kolegos, ar reikia formaliai balsuoti, ar galime bendru sutarimu grąžinti tobulinti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Klausimas irgi išspręstas.

Dabar išties mes turime apsispręsti, ką darome toliau. Yra du variantai: kadangi labai intensyviai dirbome šitą ne visą valandą, galime padaryti pertrauką, bet yra kitas variantas – per trumpą laiką išspręsti vieną klausimą, kurio po to nereikės spręsti, t.y. pritarti kitos savaitės darbotvarkei. (Balsai salėje) Minutėlę! Bet yra vienas procedūrinis “bet”: aš turėčiau eiti į tribūną, o čia turėtų būti kitas pavaduotojas ar kas kitas, bet aš nė vieno dabar nematau. Jeigu kolegos neprieštaraus, aš trumpai drūtai referuosiu. (Triukšmas salėje) Kolegos, dėmesio! Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tuos dalykus, kurie tikrai svarbūs.

Savaitės (nuo 2001 10 15) darbotvarkės projektas

Dėl mūsų darbo kitą savaitę. Pirmas dalykas yra tas, kad kitą savaitę atsiras 2002 metų biudžetas. Tais duomenimis, kuriuos aš turėjau vakar, Vyriausybė turėtų pateikti mums projektą pirmadienį. Vadinasi, pagal mūsų Statutą projektas turi būti išplatintas frakcijoms, komitetams, o ketvirtadienį būtų Vyriausybės pranešimas apie kitų metų biudžetą. Tas dalykas kol kas neįrašytas, nes mes neturime įregistruoto įstatymo projekto, bet kai jis tik bus, mes jį privalome iš karto įregistruoti ir įtraukti į darbotvarkę. Tai vienas momentas.

Antras yra tas, kad tiek antradienį, tiek ketvirtadienį yra nemažai įstatymų, kuriuos reikia laikyti eurointegraciniais, plius jau baigiamosios jų stadijos, t.y. dėl jų turėsime balsuoti. Visų pirma, žinoma, norėčiau išskirti Akcizų įstatymą, kuris antradienį yra įrašytas pirmasis. Taip pat yra klausimų, susijusių su kitais valstybės reikalais bei paties Seimo, kaip įstatymų leidybos institucijos, darbo klausimais, t.y. bus pateiktos kai kurios Statuto pataisos.

Seniūnų sueiga aprobavo šias darbotvarkes. Prašau gerbiamąjį ir mieląjį Seimą pritarti kitos savaitės darbotvarkei. A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, jūs taip plačiai kalbėjote, o aš bijau būti praklausęs. Kaip bus toliau Seime dirbama – ar bus rengiami neeiliniai posėdžiai, biudžeto svarstymo komitetuose ir frakcijose metu, ar nebus dirbama? Tai vienas dalykas. Ir antrasis dalykas – gal jums žinoma, kiek dar įstatymų projektų, susijusių su kokiomis sritimis, ateis kartu su kitų metų biudžetu?

PIRMININKAS. Trumpai galiu atsakyti. Pagal mūsų patvirtintą grafiką mes kitą savaitę rengiame eilinius posėdžius. Būtent eiliniame ketvirtadienio posėdyje turėtų būti Vyriausybės pranešimas apie biudžeto projektą, o po to dvi savaites, atsiprašau, pagal Statutą 15 dienų, mes neturėtume rengti eilinių posėdžių. Bet jeigu bus kokių jau labai svarbių dalykų, tada, sakysime, gal bus vienas kitas neeilinis posėdis, bet tik vienas arba du per dvi savaites. Taigi yra toks Seimo valdybos nusistatymas.

Dabar dėl galimų projektų. Mano žiniomis, tikrai turėtų būti kai kurių papildomų projektų. Kolega K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Aš to paties norėjau paklausti. Kadangi atsakėte, aš atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti ir vis dėlto turėti nors ir trumpą, bet pertrauką? Pritarta darbotvarkei. Pertrauka iki 15 val. ir 59 min.

Pertrauka

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere ir gerbiamieji Vyriausybės nariai, pradedame Vyriausybės valandą. Prieš suteikdamas teisę paklausti pirmajam, kaip priklauso pagal Statutą ir tradiciją, opozicijos lyderiui, noriu pranešti, kad kartu su mumis yra gražus būrys svečių – tai Tauragės gimnazistai. Pasveikinkime. (Plojimai)

Dėmesio, kolegos. Pradedam. Pirmasis klausia opozicijos lyderis R.Paksas. Jis turi teisę pateikti du klausimus. Prašom.

R.PAKSAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas, kaip įprasta, Ministrui Pirmininkui. Pone Ministre Pirmininke, mano klausimas apie vieną iš dabar didesnių aktualijų Lietuvoje, t.y. apie “Lietuvos dujų” privatizavimą. Man teko susipažinti su jūsų atsakymais, kai jūs atsakėt į klausimus antradienį, bet vis dėlto aš negavau atsakymo į man rūpimus klausimus ir drįstu juos užduoti dabar. Aš negavau atsakymo į tai, kiek šalies biudžetas gaus privatizavus “Lietuvos dujas” pagal tokį modelį, aš negavau atsakymo į tai, ką gaus paprastas Lietuvos vartotojas, ar tai būtų juridinis asmuo, ar fizinis, ar gaus padidėjusias kainas, ar ne. Ir aš negavau atsakymo į tai, kiek lėšų ateis “Lietuvos dujų” modernizavimui ir atnaujinimui. Bet galų gale mano klausimas ne apie tai, o apie kita. Mano galva, ankstesnis “Lietuvos dujų” privatizavimo modelis, kuriam pritarė ir Pasaulio bankas, kuriam pritarė ir Lietuvos Prezidentas, kad strateginiam investuotojui atitektų 34%, dujų tiekėjui – 25%, 9% būtų laisvai parduoti per Vertybinių popierių biržą, yra perspektyvesnis ir naudingesnis Lietuvai. Pone Ministre Pirmininke, ar jūs vis dėlto nenorėtumėt pasakyti, kad jūs suklydot pasirinkdamas šitą modelį ir grįžti prie ankstesnio, kuriam pritarė ir Pasaulio bankas, ir Lietuvos Prezidentas?

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis premjere. Aš noriu priminti, kad klausimui – minutė, dviem klausimams – dvi minutės. Prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Taip, tai pasistengsiu atsakyti, pone Paksai, į jūsų klausimą. Žinoma, aš labai apgailestauju, kad jums negalėsiu atsakyti, už kiek bus parduotas dujų ūkis. Būtų labai keista, jeigu aš imčiau ir pabandyčiau atsakyti. Privatizavimo procesas yra irgi ekonominis žaidimas, biznis, verslas, valstybė stengsis visais būdais, žinoma, gauti kiek galima daugiau naudos iš šito privatizavimo. Ir aš net neįsivaizduoju, kas iš viso galėtų atsakyti į šį klausimą, už kiek bus parduotas visas dujų ūkis. Tai yra derybų objektas, tai yra konkurso sąlygos, dalyvaujančių skaičius. Čia yra labai daug faktorių, kurie veikia šio parduodamo ūkio kainą. Labai atsiprašau, žinoma, aš šiuo atveju bejėgis jums atsakyti į šį klausimą.

Dabar dėl klaidų. Na, matot, jūs turit vieną poziciją, mes turim kitą poziciją. Tai yra visiškai žmogiška. Mes daug kartų svarstėme ir tą poziciją, kurią jūs išdėstėte. Jūsų pozicija buvo dar griežtesnė – paimti parduoti iš karto 68 ar kiek procentų konsorciumui, neaišku, iš ko susidedančiam, neaišku, į kieno rankas, neaišku, į kieno rankas papultų tas visas Lietuvos ūkis. Situacija būtų absoliučiai neprognozuojama. Na, kaip jūs žinot, paskui pasikeitė situacija ir jūsų partijos, ir mūsų partijos, ir štai tie 34% į vieną pusę ar į kitą, mūsų supratimu, yra racionaliausias kelias. Kalbant apie Pasaulio banką, jo poziciją, aš galiu drąsiai pasakyti, kad mes šį modelį esam suderinę ir jokių priekaištų Pasaulio bankas mums dėl to visiškai nedaro. Todėl tas susirūpinimas neturi visiškai jokio rimto pagrindo. Ir aš manau, kad jis neturės.

O apskritai vien tiktai kalbėti apie gaunamą pinigų sumą už privatizavimą, aš manau, kad tas kriterijus ne visur ir ne visai gali veikti. Mes turim matyti perspektyvą, mes turim matyti šios labai svarbios infrastruktūros perspektyvą ir ateitį. Ignoravimas vieno arba diskriminavimas, sakyčiau, partnerių nėra geras dalykas, jis gali gerokai mums pakenkti, jeigu mes galvojam apie ateitį.

Dabar apie kainą. Be abejo, kaina tai yra vienas iš svarbiausių dalykų. Aš nė kiek neabejoju. Mes šalia turim dvi kaimynines šiaurės valstybes, kuriose privatizavimo procesas baigtas arba beveik baigtas. Ten visiškai aiškiai matyti privatizavimo rezultatai. Mes labai gerai žinom, ir jūs puikiausiai žinot, kokios yra dujų kainos, naudojantis šiuo analogu, galima teigti, kad kokių nors kainų šuolių tikrai nebus. O 34% dujų teikėjui irgi, žinoma, įpareigoja ir dujų tiekėją galvoti apie kainą ir galvoti, kokia kaina šias dujas parduoti tai organizacijai, kuri (…) 34% akcijų. Manau, tai irgi ne mažiau svarbus faktorius ir priežastis, dėl ko dujų kainų reguliavimas gali vykti mums naudinga kryptimi. Aš pabandžiau atsakyti į visus pono R.Pakso klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet kolega Rolandas turi teisę pateikti antrąjį klausimą. Prašom. Minutėlę. O po to ruošiasi klausti A.Vidžiūnas, kitos opozicinės frakcijos atstovas. Tvarka yra tvarka, gerbiamasis Kęstuti.

R.PAKSAS. Labai ačiū. Antras mano klausimas susijęs su kita sritimi, t.y. mokesčių politika, dabartinės koalicijos, valdančiosios koalicijos mokesčių politika. Man teko lankytis asocijuotose verslo struktūrose: tiek Pramonininkų konfederacijoje, tiek kitose, verslininkai, pramonininkai yra sunerimę. Ir klausimas Ministrui Pirmininkui. Pone Ministre Pirmininke, aš iš tikrųjų jus gerbiu kaip gabų politiką ir puikų oratorių. Ar jūs galėtumėte dabar konkrečiai atsakyti į mano klausimą – taip arba ne – dėl nulinio tarifo panaikinimo reinvestuojamam pelnui. Jūs panaikinsit lengvatas reinvestuojamam pelnui, ar ne?

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia aš turiu atsiprašyti, Vyriausybė mokesčių politikos nevykdo ir negali priimti tokių sprendimų. Tai turės padaryti parlamentas. Bet jeigu kalbėtume iš esmės, tai aš galiu pasakyti, kad mes nesam tvirtai įsitikinę, kad būtinai reikia panaikinti nulinį tarifą investuojamai daliai. Jokiu būdu ne. Tai buvo, sakyčiau, paskelbtas vienas iš tokių pasiūlymų, kad verslo pasaulio žmonės, žinoma, ir politikai pasakytų savo nuomonę. Prieš porą dienų mes svarstėm strateginiame komitete ir mes pasiūlysim artimiausiu laiku verslo visuomenei tris variantus. Pirmas variantas – nekeisti esamos padėties ir palikti tokią pat, kaip yra dabar. Antras variantas, iš tikrųjų atsisakyti nulinio varianto ir apmokestinti investuojamą pelno dalį. Ir trečias variantas – visiškai naujas, kuris iki šiol nebuvo diskutuotas, bet jau šiandien pateko į spaudą, tai yra iš viso nuo 24% pelno mokestį sumažinti iki 15%. Kai kurie Pramonininkų konfederacijos, kitų verslo organizacijų atstovai dalyvavo šiame mūsų posėdyje ir aš nepasakyčiau, kad buvo labai neigiamai priimtas tas mūsų pasiūlymas. Bet jokiu būdu mūsų Vyriausybė nėra pasirengusi diktuoti arba štai čia, parlamente, būtinai kietai įrodinėti vieną kurį nors variantą. Čia yra mūsų bendras reikalas. Mes suprantam investicijų prasmę ir kad tai yra labai reikalingas dalykas. Tačiau tokį trečią variantą, sakyčiau, kardinalų, kurio dar iki šiol nesvarstėm, jį galima, be abejo, apsvarstyti. Aš tikiuosi, kad ir Seimo Ekonomikos, Finansų komitetai galėtų rimtai pasvarstyti. O mes pasiruošę po kiek laiko pateikti konkrečius pasiūlymus jūsų sprendimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Vidžiūnas. Ruošiasi A.Sysas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Ministre Pirmininke, tikėjimas yra, žinoma, didelis dalykas. Bet kai vien tiktai tikėjimu remiasi nuomonė, kad kažkokio dujų kainų šuolio nebus, kaip jūs ką tik pasakėt, mūsų tai šimtu procentų neįtikina. Mes ir toliau manom, kad be politinių partijų pritarimo, nesitariant, skubiai ir slapta priimtam nutarime dėl “Lietuvos dujų” privatizavimo nėra viskas aišku, ir Ūkio ministras ponas P.Čėsna susitikime su mūsų frakcija pritarė mums, kad vienas iš dujų tiekėjų reikalavimų turėtų būti Lietuvos išdiskutuota ir pasiūlyta kainų formulė. Jūs užvakar kalbėdamas pasakėte (ir, kaip aš suprantu, iš tikro taip yra), kad nesiruošiama pareikalauti, kad būsimasis tiekėjas laikytųsi tam tikros konkrečios dujų kainos formulės, kad Lietuvos gyventojai nenukentėtų.

Todėl ir mano klausimas – kodėl Lietuva neįrašė savo apskaičiuoto matymo? Tai vienas dalykas dėl kainų formulės, ir antrasis dalykas: ar jūs, gerbiamasis Ministre Pirmininke, nors atgaline data nesutiktumėte padiskutuoti dėl to slapto dokumento su parlamentinėmis partijomis, kad jūsų sprendimai būtų apsaugoti nuo didesnių klaidų?

A.M.Brazauskas. Aš manau, kad žodis, “slaptas” čia visai netinka, nes privatizavimo modelio variantai buvo diskutuojami jau ne vieną mėnesį, ir buvo labai daug įvairių ir politikų, ir partijų, ir žurnalistų, ir ekonomistų pasiūlymų, ir jokių slaptų dokumentų nėra. Vyriausybė turi savo įgaliojimus. Vyriausybė pagal savo įgaliojimus priima sprendimus. Aš neįsivaizduoju, ar kuri nors partija neturėjo progos išreikšti savo nuomonę, mes įvertinome visus įvairius pasiūlymus ir priėjome prie išvados, kad šis variantas yra pats geriausias. O dabar aš paprašyčiau ūkio ministrą P.Čėsną baigti atsakyti.

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Taip, aš ir toliau tvirtinu, kad dujų kainos formulė turi būti įrašyta sutartyje. Vyriausybės nutarime įrašyta, kad su dujų tiekėju turi būti numatyta ir suderinta kainų formulė, ir ji bus sutartyje įrašyta ir suderinta. Mes tos formulės nuo nieko neslėpsime, visi galės pareikšti savo nuomonę. Ji turi būti logiška, ir tai bus sutartyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Sysas. Ruošiasi K.Glaveckas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti sveikatos ministrą dėl sanatorinio gydymo. Teko susitikti su Druskininkų sanatorijų darbuotojais, gauti laiškus, ir mano klausimas būtų toks. Yra nusiskundimų dėl to, kad beveik panaikintas kurortinis antirecidyvinis sveikatos gydymas ir palikti kelialapiai tik sveikatos grąžinamajam gydymui. Dėl to dirbantieji, kurie turi teisę gauti 50% lengvatą, paprasčiausiai simuliuoja ligą. Sveikatos sistemai tai kainuoja daug brangiau, nes reikia 10 dienų pagulėti ligoninėje, kad gautum tokį kelialapį. Važiuodamas į sanatoriją dar gauni ir nedarbingumo lapelį. Kai galiojo antirecidyvinio gydymo kelialapiai, paprasčiausiai darbuotojas, atostogų metu sumokėjęs pusę kelialapio kainos, važiuodavo gydytis į sanatoriją.

Mano klausimas būtų toks: ar nesirengiama perskirstyti kelialapių skaičių, kad dirbantieji vėl turėtų galimybę atostogų metu pasinaudoti antirecidyviniu kurortiniu gydymu? Labai ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Labai ačiū už klausimą. Kurortinio gydymo problema yra labai aktuali, todėl ja susirūpino ir Prezidentas. Jis, kaip prisimenate, maždaug prieš porą mėnesių organizavo išvyką į Druskininkus, kur buvo kalbama apie kurortų problemą ir gydymo galimybes įvairiuose kurortuose. Šiuo metu sudaryta darbo grupė, kuri spalio 15 dieną turi pateikti savo išvadas, kaip ateityje plėsis kurortai, kaip bus organizuojamas kurortinis gydymas. Vakar teko būti Druskininkuose ir mes kalbėjome tais pačiais klausimais ir manome, kad kitais metais Ligonių kasų biudžete bus peržiūrimi kurortinio gydymo klausimai. Taigi jau nuo sausio 1 d. bus naujas požiūris.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Glaveckas. Ruošiasi K.Prunskienė.

K.GLAVECKAS. Klausimas gerbiamajam Ministrui Pirmininkui. Puikiai žinoma, kad pagrindinis ekonomikos augimo skatinimo veiksnys yra kapitalas, vadinasi, ir pinigai. Klausimas būtų toks: sakykite, ko artimiausiu metu žada imtis Vyriausybė, kokių finansinių instrumentų, kad išlygintų bent jau skolinimosi iš bankų sąlygas? Šiuo metu Vyriausybė savo paskolos lakštus parduoda už ilgalaikius 4,5%–5%, o verslininkas, atėjęs į banką, paskolą gali gauti tik už 11%–12%. Vadinasi, yra absoliučiai skirtingos sąlygos. Taip yra, matyt, dėl to, kad rinkoje nėra pakankamai finansinių instrumentų ir kitų dalykų.

Ir dar vienas aspektas. Eksporto augimą Lietuvoje iš esmės lėmė kapitalo investicijų augimas. Tam didžiulės įtakos turėjo, be abejo, investicijų pelno mokesčio nulinis tarifas. Sklaidant šių metų biudžeto projektą, iš pateikto įstatymo pataisų iš tikro neaišku, koks gi bus tas tarifas – ar 23, ar 15, ar nulinis, ar ne nulinis. Tai dar vienas…

PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis kolega. Viena minutė, o dabar pusantros minutės. Nepatogu.

K.GLAVECKAS. Ačiū.

A.M.Brazauskas. Čia ne vienas klausimas, čia jau bent penki jūsų klausimai. Pirmiausia aš nežinau, ką jūs galėjote sklaidyti, nes mes dar nesame pateikę biudžeto. Tai, ką jūs sklaidėte, galbūt yra ne paskutinis mūsų biudžeto variantas, gerbiamasis Seimo nary. Aš manau, kad mes ta tema galėsime kalbėti šiek tiek vėliau, kai oficialiai pateiksime biudžetą.

Dabar dėl nulinio varianto. Aš visai neseniai atsakinėjau ir aš nežinau, ką dar papildomai galėčiau pridėti prie to, ką atsakiau ponui R.Paksui į šį klausimą, tikrai labai jautrų ir labai svarbų mūsų investicijų procesui, ir tai mes labai gerai suprantame ir jaučiame.

O dėl dabar nusistovėjusių palūkanų, žinoma, šis klausimas iš tikrųjų yra amžinas ir visus tuos 11 metų mes visą laiką pergyvename dėl palūkanų normos, kuri klostosi kapitalo rinkoje, bet jums turbūt yra geriau žinoma, kokių poveikio priemonių gali imtis Vyriausybė tokiu atveju, kaip tą palūkanų dydį sumažinti ir pan. Be abejo, kapitalo yra nemažai, ir mes šiandien turėjome progos susitikti su mūsų bankininkais, bankų asociacija, ir jie patys, kaip ir mes, atkreipė dėmesį į tai, kad vis dėlto blogai išnaudojamas bankų kapitalas, skolinamasis kapitalas gamybos procesui gyvinti, darbo vietoms kurti. Aš manau, kad tai yra viena iš Vyriausybės užduočių artimiausiu metu. Mes su bankininkais susitarėme grįžti prie šio klausimo ir labai rimtai išnagrinėti pasitelkus pasaulinę praktiką, kaip geriau, racionaliau išnaudoti bankų kapitalą gamybos plėtrai skatinti ir, be abejo, naujoms darbo vietoms kurti. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia K.Prunskienė. Ruošiasi P.Gražulis.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano klausimas adresuojamas sveikatos ministrui. Šiandien Seimas grąžino tobulinti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą. Jame akivaizdžiai matyti įtvirtintas centralizavimo principas ir galimybė dar labiau nutolinti sveikatos paslaugas kaimo teritorijoje. Man į rankas pateko sveikatos priežiūros įstaigų tinklo plėtros principinės nuostatos. Tai jau ne naujas dokumentas, pateiktas Vyriausybės strateginio planavimo komitetui birželio mėnesį. Beje, Lietuvoje visi žino, kad iki 35 tūkst. gyventojų ketinama apskritai atsisakyti stacionarių sveikatos priežiūros įstaigų. Kitaip tariant, tokio dydžio rajonuose, kurie turi mažiau nei 35 tūkst. gyventojų, gali nelikti ir, matyt, taip gali ir įvykti. Visai nė vienos ligoninės, paliekant tik palaikomojo gydymo ir slaugos ligonines. Aš labai norėčiau, kad tai girdėtų ir ministras J.Bernatonis, nes jam turėtų būti svarbi regioninė plėtra…

PIRMININKAS. Laikas.

K.D.PRUNSKIENĖ. …ir situacija. Taigi koks yra pavojus toje srityje ir kiek rajonų neteks ligoninių, kiek ligoninių apskritai pagal šį principą, pagal šią nuostatą, kurią laikau klaidinga, ketinama panaikinti?

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Dabar sveikatos įstaigų tinklo struktūra yra labai rimtai peržiūrima. Jau du kartus turėjome pasitarimus su apskričių viršininkais ir norime peržiūrėti ligoninių tinklą atsižvelgiant į visos apskrities poreikius. Vadinasi, tam tikrose ligoninėse geriau teikiamos chirurginės paslaugos, kitose – neurologiniai skyriai, trečiose – stipresnė akušerinė ginekologinė tarnyba. Taip pat žiūrima į demografinius pokyčius, koks yra gyventojų tankumas, kur yra didesnis, kur mažesnis. Pavyzdžiui, Skuodo ligoninė, kuri yra tolokai nuo Klaipėdos, nors ji yra nedidelė – 100 lovų ligoninė, tačiau turi išlikti. Taip pat yra daug kitų ligoninių, kurios išliks. Šie skaičiai, kurie buvo pateikti birželio mėnesį kaip orientaciniai skaičiai, kad ligoninė gali dirbti tose teritorijose, kuriose yra nuo 35 iki 40 tūkstančių gyventojų, yra orientaciniai skaičiai, ir kiekvienu atveju bus atsižvelgiama į tai, kur yra ta ligoninė, koks atstumas iki centro ir kokią pagalbą toje ligoninėje galima teikti. Yra apskaičiuota, kad ekonomiškai gali išsilaikyti tokios ligoninės, kuriose turėtų būti apie 150 lovų, tačiau yra ir mažesnių ligoninių, kurios yra būtinos. Bus siekiama ne panaikinti ligoninių skaičių, bet mažinti lovų skaičių, kad pacientai negulėtų ligoninėse, kad jie trumpiau gulėtų ir nereikėtų tiek daug lovų išlaikyti.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia P.Gražulis, ruošiasi J.Čiulevičius.

P.GRAŽULIS. Aš norėjau paklausti finansų ministrę, bet jeigu jos nėra, gal atsakytų premjeras. Mano rinkėjai jau ne pirmą kartą manęs klausia, klauso Vyriausybės valandų transliaciją ir sako, kad jeigu tu nepaklausi, mes tave paimsime įkaitu rinkimų apygardoje. Todėl mano klausimas būtų toks. Kas yra daroma, kad “Vnešekonombanke” būtų atgautos lėšos? Neseniai jūs lankėtės Maskvoje, galbūt buvo kalbama ir šiuo klausimu?

A.M.BRAZAUSKAS. Neseniai, prieš mūsų vizitą į Maskvą, įvyko darbo grupės, kuriai iš mūsų pusės vadovauja ministras A.Valionis, o iš Rusijos pusės – susisiekimo ministras S.Frank, derybos. Tų derybų metu šis klausimas, kiek man yra žinoma, vėl buvo iškeltas labai rimtai. Iš esmės po kelerių metų štilio vėl yra grįžtama prie to klausimo. Jis nėra paprastas, tai yra labai sudėtingas klausimas. Jūs turbūt žinote, kad ten dalis žmonių… lėšų yra ne tiek daug, bet vis dėlto yra per 140 mln. dolerių, tai yra Lietuvos ūkio subjektų lėšos, jas vargu ar mes taip greitai galėsime atkovoti, tačiau gyventojų indėliai, aš manyčiau, yra mūsų derybų objektas. Ateityje stengsimės, be abejo, imtis visų priemonių. Tas klausimas nėra užmirštas ir ta Lietuvos ir Rusijos darbo grupė formuoja visus tuos klausimus, tarp jų, žinoma, ir šį.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Čiulevičius. Ruošiasi J.Olekas.

J.ČIULEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, cukraus pardavimo kainos padidinimas turi neigiamos įtakos konditerijos pramonei, kitai maisto pramonei ir apskritai visiems vartotojams. Mane stebina ir teisinis nihilizmas. Sakykite, ar bus panaikintas šis nutarimas, kuris prieštarauja net keturiems įstatymams: Civiliniam kodeksui, Cukraus įstatymui, Konkurencijos įstatymui ir kitiems?

A.M.BRAZAUSKAS. Dabar aš prašyčiau posėdžio pirmininką nutarti, nes, kiek mums pranešta, ši cukraus problema bus svarstoma po valandos.

PIRMININKAS. Taip.

A.M.BRAZAUSKAS. Po Vyriausybės valandos. Gal tada leisite man neatsakyti dabar į šį klausimą. Aš per tas 20 minučių, kurios yra man numatytos darbotvarkėje, pasistengsiu jums atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu atveju J.Olekas. Ruošiasi K.Rimšelis.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti susisiekimo ministro. Pirmiausia noriu pasveikinti visą Vyriausybę, ypač Susisiekimo ministeriją, kad užėmė gerą poziciją derantis su “Lietuvos telekomu”. Aš manau, kad po tam tikro štilio irgi pasirodė pirmi galimų susitarimų vaisiai. Bet prieš klausdamas dar noriu šiek tiek replikuoti prieš mane klausiusiam gerbiamajam A.Vidžiūnui. Aš manau, kad jis turbūt nenorėtų, kad Vyriausybė įrašytų tokią formulę, kokią įrašė konservatorių Vyriausybė “Telekomui” – 15% plius infliacija, arba tokias formules, kurias įrašė “Williams“, dėl ko dabar labai kenčia “Lietuvos geležinkeliai” ir visi Lietuvos žmonės. Tikrai sveikinu, kad jūs nesekate tuo prastu pavyzdžiu.

Taigi, gerbiamasis ministre, gal jūs galėtumėte pasakyti, kokia dabar yra situacija dėl tranzito, ypač geležinkelių ir automobilių, per Klaipėdos uostą, ir kokių imamasi priemonių, kad ta situacija po ilgų konservatorių ir liberalų nesėkmių nors šiek tiek pagerėtų?

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Dėl tranzito. Iš tikrųjų šis klausimas šiandien yra vienas iš svarbiausių mūsų ministerijos veikloje, nes kai aš užėmiau ministro postą, jau po dviejų dienų reikėjo išvažiuoti į Maskvą, nes buvo planuoti susitikimai su geležinkelio, vadinamuoju susisiekimo ministru, kuriuose buvo išsakytas nusistebėjimas ir priekaištai mūsų ankstesnei Vyriausybei, kad nebuvo padaryti žingsniai dėl geležinkelio tarifų per Lietuvos teritoriją suderinimo. Ir diskusijoje, ir derybose išryškėjo keletas klausimų, į kuriuos mes turėjome atsakyti. Sugrįžę mes vis dėlto priėmėme tam tikrus sprendimus, kurie leido išjudinti iš sąstingio taško (…) projektą, t.y. dviejų prezidentų, mūsų Prezidento V.Adamkaus ir Prezidento V.Putino idėją, kad Kaliningradas turi tapti pavyzdine teritorija, kaip turėtų būti grindžiami santykiai tarp Europos Sąjungos valstybių, įskaitant ir Lietuvą, ir Rusijos anklavo, kuris yra uždaroje teritorijoje tarp Europos Sąjungos valstybių. (…) projekto įgyvendinimas ir yra esminis postūmis, kuris leistų turėti abipusę ekonominę naudą tiek Lietuvai, tiek Rusijai. Po to įvyko dar trys susitikimai. Šią savaitę yra konkrečiai pateiktas pasiūlymas Rusijos Vyriausybei dėl mūsų tarifų suvienodinimo Kaliningrado ir Klaipėdos kryptimi, ir aš manau, kad (…) projektas gali tapti vienu iš įdomesnių projektų santykiuose tarp valstybių. Tą šiandien pabrėžė ir Europos Sąjungos atsakingi pareigūnai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Rimšelis. Ruošiasi A.Rimas.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis premjere, aš norėjau paklausti jūsų apie jūsų patarėją kultūros klausimais. Patarėjas kultūros klausimais filosofas A.Juozaitis rugsėjo 29 d. laikraščio “Kauno diena” straipsnyje ”Nedėkingas lietuvis” gana įdomiai pristatė Vakarų civilizacijos vertybes. Vieną pastraipą norėčiau pacituoti: “Dvi niūriausios šiuolaikinio Vakarų pasaulio ydos – ėdrumas ir nedėkingumas. Tai gali būti religija? Negali, nes kūnas religijos neturi. O dabar, kai net Europos Sąjunga kuriama išvien ekonomikos labui, vadinasi, pinigui ir pilvui, ką dar bekalbėti. Viskas aišku. Krikščionybė pralaimi. Nereikia nė islamo atakos”. Kaip, gerbiamasis Ekscelencija, vertinate tokias mintis eurointegracinio bei civilizuoto pasaulio kovos su terorizmu kontekste. Ar jūs manote taip, kaip jūsų patarėjas kultūros klausimais mano? Nes tai yra politinio pasitikėjimo pareigybė ir turbūt parenkami tokie žmonės, kurių daugiausia sutampa ne tik biolaukai, bet ir pažiūros. Ačiū už atsakymą.

A.M.Brazauskas. Na, žinoma, aš apgailestauju, bet aš neskaičiau to straipsnio, todėl paėmus iš konteksto vieną kokią pastraipą būtų labai neatsargu komentuoti. Juo labiau iš klausos komentuoti šį dalyką. Taip, A.Juozaitis yra filosofas, publicistas, yra labai daug rašantis žmogus. Žinoma, jis yra mano patarėjas, aš negaliu šito nuneigti jokiu būdu, tačiau, na, matote, šiuo atžvilgiu manau, kad tai yra jo, kaip publicisto, nuomonė. Jis gi nepasirašo kaip premjero patarėjas. (Balsai salėje) Pasirašo? Labai gaila, kad mes diskutuojame labai sunkiomis aplinkybėmis: jūs įsigilinęs į straipsnį, o aš jo nematęs.

K.RIMŠELIS. Aš labai atsiprašau, yra pasirašyta: “A.Juozaitis, Ministro Pirmininko patarėjas kultūrai, filosofas”.

A.M.Brazauskas. Aha. Labai ačiū, kad jūs man tai pranešėte, informavote. Žinoma, padarysime išvadas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Rimas. Ruošiasi E.Vareikis.

A.RIMAS. Aš savo klausimą noriu adresuoti Ministrui Pirmininkui. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto objektus privatizavimui parenka savivaldybės taryba. Privatizavimo medžiaga pateikiama Turto fondui, pastarasis sudaro privatizuojamų objektų sąrašus, pateikia Respublikos Vyriausybei, o vėliau įtraukia į informacinius privatizavimo biuletenius. Kokia čia problemos esmė? Praeina labai ilgas laiko tarpas, kol šių objektų privatizavimo programos paskelbiamos informaciniame privatizavimo biuletenyje. Visą šį laiką pastatai stovi nenaudojami, nes retas atvejis, kai atsiranda pageidaujančių išsinuomoti sąlyginai trumpam terminui. Tuščios patalpos dažnai išplėšiamos, nuniokojamos arba objektui saugoti išleidžiama nemažai lėšų. Ar yra galimybių sutrumpinti objektų parengimo privatizavimui procesą?

A.M.Brazauskas. Labai ačiū. Labai geras siūlymas. Aš manau, kad tikrai yra galimybių ir mes su P.Čėsna šį dalyką išnagrinėsime. Aš irgi pastebėjau, kad labai ilgas procesas, kol galų gale yra paviešinami privatizavimo objektai, kad galėtų prasidėti šis procesas. Tai yra ilga biurokratinė procedūra. Matyt, kad reikia daryti trumpesniais etapais, turėtų būti trumpesni sąrašai, nes tie labai ilgi sąrašai yra sunkiai žmogui suprantami. Labai ačiū. Mes būtinai atkreipsime į tai dėmesį.

PIRMININKAS. Klausia kolega E.Vareikis, ruošiasi A.Baura.

E.VAREIKIS. Mano klausimas yra premjerui, bet aš labai norėčiau, kad atidžiai klausytųsi ir krašto apsaugos ministras, ir užsienio reikalų, tik aš nematau jo. (Balsas salėje: nėra.) Mano klausimas šiek siejasi su pono K.Rimšelio klausimu. Vakar vakare televizijos laidoje , “Spaudos klubas” šnekėjo jau mūsų minėtas A.Juozaitis. Jo šnekoje buvo labai daug tokių motyvų, kurie, mano supratimu, kertasi su Lietuvos užsienio politikos principais. Mes čia, Seime, deklaravom, kad solidarizuojamės su Amerika dėl kovos su terorizmu, A.Juozaitis gi agitavo kovoti prieš Ameriką. Tai mano klausimas būtų toks, kaip pono K.Rimšelio. Ar jūs ruošiatės imtis kokių nors priemonių prieš savo politinio pasitikėjimo patarėją? Ačiū.

A.M.Brazauskas. Ačiū. Ačiū už tą pastabą, aš girdėjau, tiesa, nespėjau dar grįžti, pamatyti. Ačiū už tą pastabą, matyt, kad jūs esate teisus. Aš jau ir šiandien rytą gavau tuos signalus. Manau, kad visa tai bus apsvarstyta.

PIRMININKAS. Klausia A.Baura. Ruošiasi V.Baravykas.

A.BAURA. Mano klausimą gerbiamasis J.Olekas uždavė ir į jų ministras atsakė, tai aš šiek tiek mažesnio kalibro ūkio ministro norėčiau paklausti ko kito. Nuo šių metų birželio 1 dienos įsigaliojus naujiems alkoholio akcizams šalies alkoholio pramonės įmonės perprato ir sėkmingai plėtoja natūralios fermentacijos produkto – sidro, kurio stiprumas ne didesnis kaip 8,5 laipsnio, gamybą. Tai yra didelis žingsnis į priekį tiek gamintojams, tiek ir vartotojams, tačiau liko neišspręsti šio produkto prekybos tvarkos klausimai, kadangi sidrui galioja tvarka, kurią nustato Alkoholio kontrolės įstatymas. Ir išeina tam tikri paradoksai, kai, sakykime, 6,5 laipsnių stiprumo sidrui galioja tie visi apribojimai, o 9 laipsnių alui tų apribojimų nėra. Kiek aš žinau, šių metų pradžioje, dar vadovaujant premjerui R.Paksui, to įstatymo pataisos jau buvo į Vyriausybę patekusios, tačiau, premjerui pasikeitus, pono E.Gentvilo jos buvo grąžintos, po to, dabartinei Vyriausybei susiformavus, jos ir vėl yra grąžintos. Todėl tiesiog norėjau paklausti: kokia stadija dabar yra kontrolės projektų pataisų ir kada galima tikėtis jas išvysti Seime? Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Manau, aš turbūt jau prieš savaitę pasirašiau ir išsiųsta į Vyriausybę medžiaga būtent tuo klausimu. Taigi artimiausiu laiku turėtų atsidurti Seime.

PIRMININKAS. Klausia V.Baravykas. Ruošiasi A.Kubilius.

V.BARAVYKAS. Ačiū. Kasdien girdime, jog egzistuoja begalė problemų Lietuvos šilumos ir vandens ūkiuose. Žiniasklaida mirga nuo informacijos šiomis temomis ir beveik neprisimenu atvejo, kad ši informacija būtų teigiama kalbant apie šilumos ūkio išbarstytą privatizavimą ar išnuomojimą bei nesutvarkytą padėtį vandens ūkyje. Kiek man žinoma, yra rengiamos studijos ir pradėti darbai “Vilniaus šilumos ūkyje”, “Vilniaus vandenyse”, Klaipėdoje, Kaune, Druskininkuose. Nors Vyriausybės programoje paminėti šie klausimai, susidaro vaizdas, kad šie darbai vykdomi spontaniškai ir daugiausia vietos savivaldybių iniciatyva, o ne pagal visos valstybės koordinuojamą politiką.

Mano klausimas susideda iš dviejų dalių ir adresuojamas ūkio ir aplinkos ministrams. Ūkio ministrui – ar egzistuoja Lietuvos šilumos ūkio modernizavimo ir plėtojimo iki Europos standartų strategija? Aplinkos ministrui – ar egzistuoja Lietuvos vandens ūkio plėtojimo strategija? Ir abiems ministrams – ar neatsitiks taip, kad, privatizavus arba išnuomojus atskirus geriausius objektus, likusios problemos taps iš viso beviltiškomis? Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUNDROTAS. Gal aš pirmas pradėsiu apie vandenį. Labai ačiū už klausimą. Taip, egzistuoja šita strategija. Pirmojo mūsų susitikimo metu komitetui tikrai siūliau pristatyti ir vandens ūkio plėtros strategiją, ir atliekų tvarkymo strategiją. Esame pasirengę bet kuriuo momentu, kai tik kas pareikš norą, šitai padaryti. Pagrindžiant derybinę poziciją, kaip žinote, miesto nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimui vandens ūkyje paprašytas pereinamasis laikotarpis iki 2010 metų. Kad mes sistemiškai judėtume ten link, yra atitinkamai įvertinti, berods, 78 objektai, jie yra įrašyti į šį sąrašą, duotas jų ekonominis įvertinimas ir sudaryta tam tikra eilė pagal jų prioritetą, t.y. iš pradžių pagal didumą, arba pagal aplinkos apsaugos problemos didumą, po to ten jau tolesniems metams numatomas tinklų išplėtimas ir panašiai.

Tačiau su šiuo ūkiu yra tikrai begalė problemų, nebuvo klausimai sprendžiami labai ilgą laiką, todėl tos problemos kaupėsi. Iš viso iš respublikoje veikiančių vandens tiekimo įmonių tik dvi pernai metus baigė su teigiamu rezultatu. Tai faktiškai tikrai ūkis yra smukdomas ir mes turime imtis priemonių, kad šitaip toliau nesitęstų. Rengiame keletą priemonių ir teiksime Vyriausybei svarstyti atitinkamus siūlymus.

Kalbant apie privatizavimą, nėra tokių labai aiškių nuostatų, kad privatizavimas turi būti tas veiksmas, kuris gali išgelbėti, greičiau privataus sektoriaus pritraukimas, ir tai gali pasireikšti pačiomis įvairiausiomis formomis. Privatizavimas – kraštutinė forma, ir čia, be abejo, turi būti labai daug diskusijų ir sutarimas Seime, kada mes tokį žingsnį darysime. Bet kad reikia racionalizuoti valdymą, pritraukti privatų operatorių, tai tikrai reikėtų, ir atliekų sektoriuje tai jau gana ryškiai matoma.

PIRMININKAS. Prašom.

P.ČĖSNA. Dėl šilumos ūkio. Ūkio ministerija parengė Energetikos įstatymo pataisas, pakoreguotas įstatymas neseniai pateiktas Vyriausybei. Seimo nariai turbūt žino, Seimo patalpose vyko konferencija, kurioje buvo gana plačiai dalyvaujama ir užsienio atstovų, ir Lietuvos, ir Seimo narių, ir šilumos vartotojų, ir savivaldybių. Tas klausimas yra aktualus. Dabar Ūkio ministerija bando apibendrinti tą medžiagą ir yra rengiama šilumos ūkio strategija. Ji bus parengta ir pateikta jums.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kubilius. Ruošiasi D.Velička. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo premjero. Gerbiamasis premjere, visiems mums turbūt rūpi Lietuvos naftos ūkio sėkmė, “Mažeikių naftos” sėkmė, gal mes turime skirtingus požiūrius į kažkada pasirašytas sutartis, bet sėkmė rūpi mums visiems. Skaitant spaudą susidaro vaizdas, kad gana sunkiai sekasi pasirašyti sutartį “Mažeikių naftai” ir JUKOS kompanijai. Kiek aš suprantu iš spaudos, JUKOS kompanija stabdo pasirašymo procedūrą dėl to, kad Vyriausybė nėra atlikusi kai kurių veiksmų, ir JUKOS kompanija nėra užtikrinta dėl ateities. Vyriausybė nėra atlikusi veiksmų, susijusių su Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimu ir kai kuriais kitais įsipareigojimais “Mažeikių naftai” ir “Williams” kompanijai. Premjere, prašom pasakyti, kokia situacija ir kokia perspektyva?

A.M.BRAZAUSKAS. Visų pirma sutartis bus trišalė, ne tik JUKOS ir “Mažeikių naftos”, bet ir Vyriausybės, – trišalė sutartis. Ši sutartis rengiama, pagrindiniai šios sutarties principai mums žinomi. Na, o dėl Konstitucinio Teismo ir to reikalavimo, dėl kurio niekaip nenusiramina “Mažeikių naftos” vadovybė, reikalavimo Vyriausybei pakeisti Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimus, aš manau, kad čia komentarų labai daug nereikia. Ir aš labai abejoju, ar kas nors iš buvusių vyriausybių ar dabartinė Vyriausybė gali atlikti tokį aktą. Ir šitas klausimas pasilieka visiškai atviras. Derinti trišalę sutartį stengsimės. Mes jau keliais laiškais pasikeitėme, susirašinėjimas šiuo klausimu vyksta labai intensyvus. Ryšiai yra pastovūs, mes sudarėm grupę žmonių dalyvauti rengiant šitą sutartį, ją pasirašant. Taigi procesas nėra sustojęs. Belieka apgailestauti, kad susitarimai tarp JUKOS ir “Williams”, ką taip skubino parlamentai, dėl ko reikėjo atostogų metu susirinkti, labai skubiai priimti įstatymus, – pasirodo, visa tai iki šiol dar yra nereikalinga. Belieka tik stebėtis. Maždaug tokia padėtis.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.KUBILIUS. Ar galima patikslinti? Gerbiamasis premjere, aš tik norėjau pasitikslinti. Jūs sakote, kad “Mažeikių nafta” prašo pakeisti Konstitucinio Teismo sprendimą? Man atrodo, kad prašymas buvo visą laiką arba sureguliuoti įstatymą, tą dalį, kurią Konstitucinis Teismas pripažino nekonstitucine, arba sutartį pakeisti.

A.M.BRAZAUSKAS. Mes stengiamės, kad nereikėtų įstatymų keisti, mes bandome. Aš nesakyčiau, kad galbūt neteks pateikti vis dėlto įstatymo pataisas. Gali tekti. Dabar vyksta derybos paprasčiausiai, mes keičiamės nuomonėmis ir raštu, ir žodžiu, vyksta šitas procesas. Be abejo, mes esam papuolę dėl 1999 metų sutarties į labai sudėtingą situaciją, nepaprastai sudėtingą situaciją. Aš nenorėčiau šiandien sakyti kai kurių skaičių ir kai kurių reikalavimų, kuriuos “Mažeikių naftos” administracija kelia Lietuvos Vyriausybei, naudodamasi 1999 metų sutarties kai kuriais punktais. Tai yra labai sudėtingi klausimai, deja, jie šiandien lieka neišspręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D.Velička. Ruošiasi E.Kaniava.

D.VELIČKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas žemės ūkio ministrui J.Kraujeliui. Gerbiamasis ministre, jūsų pirmtakas ponas K.Kristinaitis pasipriešino ministro pirmininko A.Brazausko ketinimams daryti išimtines sąlygas gaminti stiprius alkoholinius gėrimus “Semos” gamyklai. Prašom pasakyti, ministre, savo poziciją dėl alkoholio pramonės įmonių privatizavimo tvarkos?

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Nežinau, aš kolektyvinės nuomonės dar neturiu, o savo nuomonę aš esu išdėstęs ir pareiškęs, ji yra tokia pati kaip ir prieš mane dirbusio K.Kristinaičio. Po vieną įmonę leisti privatizuoti, mano nuomone, yra rizikinga, gali prasidėti negatyvūs procesai. O šiaip šią programą numatyta artimiausiais mėnesiais parengti, pirmiausia apsvarstyti kolegijoje, po to pasitarsime Vyriausybėje ir informuosime Seimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Kaniava. Ruošiasi A.Kašėta.

E.KANIAVA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas bus kultūros ministrei. Spalio 10 d. “Valstybės žinių” Nr.86 publikuotose Vyriausybės 2001–2004 m. programos įgyvendinimo priemonėse kultūros skirsnyje numatyta 2002 m. II ketvirtyje parengti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymo projektą. Tai tikrai labai seniai laukiamas dokumentas visų teatro ir koncertinių organizacijų darbuotojų, tačiau labai pasigedau Kino įstatymo projekto. Kiek žinau, šis dokumentas jau yra parengtas ar jau beveik baigiamas rengti. Noriu paklausti, žinodamas, kad Lietuvos kino situacija yra labai tragiška, kodėl programos įgyvendinimo priemonėse nenurodyta Kino įstatymo projekto įvykdymo data? Ačiū.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Nenurodyta priemonių plane Kino įstatymo įvykdymo data. Projektas yra parengtas, jis jau buvo suderintas, tačiau pasikeitus Vyriausybei vėl iš naujo buvo derinta su visomis ministerijomis. Dabar jis yra suderintas ir atiduotas Vyriausybei. Artimiausiu metu Kino įstatymas, kaip vienas iš prioritetinių ir eurointegracinių įstatymų, bus įtrauktas į Vyriausybės darbotvarkę ir ateis į Seimą. Jūs tikrai pamatysite. O Teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymas dar šių metų pabaigoje bus tikrai paskelbtas viešai visuomenės svarstymui, nes pirminis projektas yra, jį šiek tiek patobulinę lauksime meno ir kultūros visuomenės pastabų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kašėta. Ruošiasi V.Rinkevičius.

A.KAŠĖTA. Mano klausimas gerbiamajai kultūros ministrei R.Dovydėnienei. Gerbiamoji ministre, Valdovų rūmų atstatymo projektas suris didžiąją dalį lėšų, apie 9 mln. Lt, kitais metais skiriamų investicijų kultūros sričiai. Premjeras praeitame Vyriausybės posėdyje kalbėjo apie skirtas lėšas (7 mln.) rūmų statybai. Jūs minėjote, bent aš cituoju BNS agentūros pranešimus, kad 7 mln. Lt išsprendžia tai, dėl ko kyla didžiausios emocijos, nes pinigų pakanka tik svarbiausiems darbams. Tai bus rūmų liekanų konservavimas, restauravimas ir jų apgaubimas. Tai kaip gi iš tikrųjų – ar tai bus tik konservavimo darbai, ar tai bus statybos darbai?

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Jokių kitų darbų neįmanoma pradėti, jeigu nėra atlikti konservavimo, restauravimo bei jų apgaubimo darbai. Kitų metų investicinių programų biudžete kultūrai, tarp jų ir kultūros įstaigoms, yra numatyti 25 mln. litų, iš jų 7 mln. Valdovų rūmams. Kadangi visoms sritims investicinės programos yra mažinamos 30%, tai jokiu būdu nesutiksiu, kad šitas paveldo objektas – Valdovų rūmų identiškos liekanos turėtų kokiu nors būdu konkuruoti su kitais kultūros objektais, kuriems irgi reikalingos investicijos. Tas procentas, palyginti su kitomis ministerijomis, yra išlaikytas.

Konkrečiai dėl jūsų klausimo. 7 mln. kitais metais tikrai užteks tik pradiniams konservavimo ir restauravimo darbams. Visiems pirmojo etapo darbams užbaigti pritrūks ir lėšų, ir laiko, ir, matyt, prireiks ir 2003 m. biudžeto dalies. Būtų labai puiku, kad rengiantis labai garbingam mūsų valstybės 750-mečio jubiliejui būtų atlikti pirmieji Valdovų rūmų darbų etapai.

A.M.Brazauskas. Norėčiau šiek tiek papildyti. Aš norėčiau priminti Seimo nariams, kad 2000 m. spalio 17 d. buvo priimtas įstatymas, kuriame labai aiškiai surašyti pavedimai Vyriausybei. Drįstu priminti tuos pavedimus. Valdovų rūmų atkūrimas. Atkurtų Valdovų rūmų veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto, pradedant 2001 m., kas nebuvo padaryta, specialiai tam tikslui įsteigto Valdovų rūmų paramos fondo, kitų teisėtai įgytų lėšų. Toliau. Vyriausybė iki 2000 m. gruodžio 15 d. priima nutarimą dėl Valdovų rūmų atkūrimo. Iš valstybės biudžeto kasmet skiriama lėšų Valdovų rūmams atkurti, o jų suma nurodoma atskiroje Valstybės biudžeto įstatymo eilutėje. Na, žinoma, po to buvo priimtas atitinkamas Vyriausybės nutarimas, kuriame yra parašyta: pavesti Kultūros ministerijai iki 2001 m. spalio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Valdovų rūmų atkūrimo paskirties koncepciją, ką mes ir padarėme. Vakar Vyriausybėje mes patvirtinome šią koncepciją. Taigi mes vykdom įstatymą ir visokio pobūdžio kaltinimai Vyriausybei, A.Brazauskui, kultūros ministrei ar dar kam nors, manau, neturi jokio pagrindo. Jeigu iš tikrųjų tarp mūsų visuomenės ir mūsų parlamente yra nuomonių skirtumas dėl šio klausimo, tai mes prašytume atšaukti tą įstatymą.

PIRMININKAS. V.Rinkevičius. Minutėlę! Ruošiasi J.Karosas. Matyt, jau paskutinis.

V.RINKEVIČIUS. Norėjau premjero paklausti dėl apskričių valdymo reformos, t.y. dalies apskričių funkcijų perdavimo savivaldybėms. Valstiečiai yra pateikę tam tikrų įstatymų projektus (tam pritarė daugelis partijų). Šie klausimai buvo jų rinkimų programose, jiems pritarė savivaldybės, pritarė visuomeninės organizacijos. Dabar Vyriausybė lyg ir sustojo ir tas klausimas kol kas nejuda iš vietos, o žmonėms tai aktualu, ypač žemės klausimai. Jie būtų daug arčiau žmonių, lengviau būtų sprendžiama dėl reformos, mažėtų įtampa, žmonių nepasitenkinimas. Kaip jums atrodo, ar nereikėtų paspartinti šių klausimų sprendimą?

J.BERNATONIS. Jeigu leisite, aš atsakysiu į šį jūsų klausimą, nes mūsų ministerija, kaip žinote, kuruoja būtent apskričių ir savivaldybių reikalus. Išties tai gana sudėtinga problema ir Vyriausybės nutarime yra priimtos atitinkamos nuostatos. Buvo surengti visų savivaldybių merų susitikimai su Ministru Pirmininku ir apskričių vadovų susitikimai su Ministru Pirmininku. Iškilo daugybė klausimų. Visų pirma susidaro įspūdis, kad jeigu dabar perduosim žemės grąžinimo klausimus savivaldybėms, kaip yra numatyta atitinkamame Vyriausybės nutarime, tai žemės grąžinimo klausimų sprendimas dar užsitęs, bent taip teigia savivaldybių merai. Savivaldybių merų ir Savivaldybių asociacijos pozicija yra tokia, kad reikėtų perimti tiktai sklypų dalinimą miestuose. Darant atitinkamas įstatymų pataisas ir bus pasiūlyta tai padaryti. Kitais žemėtvarkos klausimais, turiu omeny žemės grąžinimo klausimus, pačios savivaldybės dabar nelabai norėtų užsiimti. Taigi aš nežinau, ar reikėtų Vyriausybei primesti savo valią, juo labiau kad ir mums yra tam tikrų abejonių, ar tai nesustabdytų žemės gražinimo klausimų.

Aš žinau tą atitinkamų Seimo komitetų poziciją, žinau jūsų teiktus projektus, tačiau manyčiau, kad reikėtų dar platesnės diskusijos ir Seimo nariams kartu su savivaldybėmis reikėtų rasti bendrą sprendimą, o ne piršti tam tikrą poziciją, pasinaudojant Vyriausybės ar Seimo turimomis galiomis. Merai labai atvirai tuos klausimus išsakė tiek pasitarimuose, tiek įvairiuose kituose susitikimuose. Aš, beje, rytoj lankysiuos Utenos apskrityje ir dar kartą bus proga susitikti su Utenos apskrities merais bei padiskutuoti ta tema, tačiau kaimiškų rajonų savivaldybės nenorėtų perimti tos funkcijos. Tokia yra daugumos nuostata.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Aš klausčiau sveikatos ministrą. Gerbiamasis ministre, visi mes žinome nelengvą kai kurių Lietuvos kurortų, praktiškai beveik visų, bet ypač Druskininkų, situaciją. Mes vakar buvome Druskininkuose, tą dalyką jūs puikiai žinote. Kaip jums atrodo, ką reikia daryti, kad kuo greičiau būtų priimtas arba Seimui pateiktas Kurortų įstatymas, kuris fiksuotų kurortų situaciją ir kartu tam tikra prasme būtų teisinis garantas gerinti kurortų situaciją?

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Šiuo metu Kurortų įstatymas dar nėra rengiamas. Tam reikia sudaryti atskirą grupę, nes jau turime pasiūlymų dėl to įstatymo. Matyt, reikės pradėti rengti ir teikti Seimui svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere ir gerbiamieji ministrai. Dabar, aš manau, be pertraukėlės iškart imamės vakarinio posėdžio darbotvarkės 4 punkto – Ministro Pirmininko A.Brazausko atsakymų į 10 Seimo narių pasirašytą klausimą. Prašom. Gerbiamieji ministrai, prašau jūsų…

A.M.Brazauskas. Gal aš padaryčiau pradžią.

PIRMININKAS. Minutėlę! Aš organizacinį klausimą noriu išspręsti. Manau, kad ministrai galėtų dėl solidarumo pasilikti, nebent tie, kurie turi neatidėliotinų darbų. Prašom, premjere. Jūs turite teisę pasakyti žodį, atsakydamas į tą klausimą, kuris jums buvo pateiktas raštu ir pasirašytas 10 Seimo narių. Prašom.

A.M.Brazauskas. Ačiū. Aš galbūt pradėsiu, padarysiu įžangą, o žemės ūkio ministras pratęs. Aš manau, kad mes sugebėsim išaiškinti, kodėl Vyriausybė priėmė tokį, o ne kitokį nutarimą.

Negaliu apsieiti be šiokios tokios istorijos, o Marijampolės cukraus fabriko istorija yra labai liūdna. Privatizuojant visus keturis cukraus fabrikus laimėjo “Danisco sugar”. Vienas iš tų fabrikų ir buvo Marijampolės fabrikas. Tai įvyko 1998 m. rugsėjo 18 d., o 1999 m. balandžio – gegužės mėnesiais “Danisco sugar” priėmė nutarimą, kuriame pasakyta: uždaryti Mažeikių (atsiprašau, man vis nuo “m” prasideda ir aš susipainioju, kadangi Mažeikiai jau per daug yra pasąmonėje), t.y. Marijampolės cukraus fabriką. Be abejo, vėliau buvo labai audringa reakcija. Visi mes gerai atsimename tuos laikus, kai marijampoliečiai ir visi suvalkiečiai, visos cukrinių runkelių augintojų zonos pakilo į kovą su valdžia ir Vyriausybe, ir reikėjo priimti kai kuriuos sprendimus, kurie turėjo išspręsti štai šitą susiklosčiusią sudėtingą situaciją. Galų gale iškėlus bankroto bylą (tai buvo padaryta 1999 m. birželio mėnesį), po ilgų istorijų Kauno apygardos teismas, pasiūlius šios įmonės kreditorių susirinkimui, priėmė sprendimą parengti sanavimo programą, ir taip šita įmonė buvo pradėta sanuoti. Tai įvyko prieš dvejus su puse metų. Taigi pagrindiniai sprendimai, dėl ko šiandien funkcionuoja šita įmonė, yra sprendimai, kurie buvo priimti prieš dvejus su puse metų.

Mūsų Vyriausybė perėmė visą šitą problemą, ir aš labai apgailestauju, nors buvo labai daug (aš turiu sąrašą) buvusios Vyriausybės pasitarimų, dar šių metų pirmąjį pusmetį šitas klausimas nebuvo išspręstas, ir artėjant cukraus gamybos ir Marijampolės, ir kituose fabrikuose sezonui tai reikėjo būtinai padaryti. Mes ieškojome įvairių būdų, kaip tai būtų galima padaryti. Reikia nepamiršti, kad į šią įmonę per tą laiką buvo investuota per 23 mln. Lt, kad šita įmonė per dvejus sanavimo metus mokesčiais įmokėjo į valstybės biudžetą per 52 mln. Lt, o į “Sodros” biudžetą – per 3 mln. Lt. Nuo šių metų ši įmonė turi grąžinti kreditoriui, tai yra Mokesčių inspekcijai ir “Sodrai”, apie 21 mln. litų. Tai darosi visiškai realu, nes įmonė sėkmingai dirbo tuos dvejus metus, ir mes po ilgų svarstymų priėmėme tokį įstatymą, kuris kai kam labai nepatinka. Tai nėra koks nors išsigalvojimas, nėra koks nors kaprizas, tai yra gerai apgalvotas ir pagrįstas sprendimas. Mes negalėjome palikti Dievo valiai Suvalkijos cukrinių runkelių augintojų, mes negalėjome palikti Dievo valiai paties Marijampolės cukraus fabriko, kuriame dirba per 500 žmonių, ir mes priėmėme šitą sprendimą.

Dabar dėl kainų. (Vienas iš klausimų, kurį mums pateikė raštu, yra kainų klausimas.) Taip, mes nustatėme kainą. Yra nustatyta 2 Lt 43 ct. kaina už kilogramą balto cukraus, parduodamo cukraus gamintojų. Kilo didžiulis triukšmas, pramonininkai iškėlė šitą klausimą, sakyčiau, labai aštriai. Mes pažiūrėjome, kokia iš tikrųjų yra cukraus pramonės situacija. Pasirodo, kad įmonės, kurių gaminiams naudojamas cukrus, perka šitą cukrų dar brangiau, t.y. po 2,56, 2,59 Lt, ir ne ta minimali kaina žlugdo įvairių pramonės įmonių, kurios susijusios su cukraus gamyba, ekonominius rezultatus. Aš nežinau, kodėl jie perka šitą cukrų dar brangiau, negu mes nustatėme. Pasirodo, kad kainos kitimas dėl cukraus kainos iš esmės sudaro tik apie 4,5–5%. Labai tikslius paskaičiavimus padaryti sunku, nes šitų gaminių asortimentas yra labai platus ir nėra taip paprasta nustatyti kainų pabrangimą ryšium su tuo, kad yra nustatyta štai tokia mano minėta cukraus kaina.

Štai ir visa Marijampolės cukraus fabriko istorija, labai liūdna istorija, labai pamokanti istorija. Be abejo, sprendimus reikėjo priimti prieš dvejus su puse metų. Jeigu iš tikrųjų būtų priimtas ryžtingas sprendimas šito fabriko negaivinti, neatkurti šios įmonės, neinvestuoti kapitalo… Aš noriu dar kartą priminti, kad į tą įmonę investuota 23 mln. kapitalo, ji šiandien moka mokesčius, per dvejus su puse metų sumokėta 52 mln. mokesčių, ir tai daroma pavyzdingai. Visi Marijampolėje patenkinti – ir cukraus gamintojai, ir cukrinių runkelių augintojai, ir mes suprantame, kad kai kurie straipsniai yra abejotini. Aš tai visiškai pripažįstu, bet jie šiandien yra tokie, kokius mums padiktavo logika, mūsų veiklos logika. Mes aiškinomės dėl to ir Pasaulio prekybos organizacijoje, ir Pasaulio banko misija, matyt, atvažiuos artimiausiu laiku. Mes realiai matome gyvenimą, matome pasekmes, kitokių sprendimų pasekmes. Kai kas mums siūlo iš viso šito nedaryti ir žlugdyti šitą įmonę ir vėl iškviesti į kelius, į gatves žmones, traktorius, atitraukti žemdirbius nuo žemės ūkio darbų. Aš nemanau, kad tas kelias pats geriausias. Mes manome, kad šitas mūsų sprendimas tikrai buvo reikalingas, ypač, kad laikas, terminai mus irgi spaudė, ir mes būtinai turėjome priimti tuos sprendimus. Tiesa, mes tikėjomės, kad atėję į Vyriausybės rūmus rasime sprendimus, bet mes jų neradome, ir mums teko patiems imtis ryžtingų sprendimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar ministras papildys? Prašom, gerbiamasis Kraujeli. Prašom.

J.KRAUJELIS. Ačiū. Aš tik keletą momentų norėčiau papildyti ta prasme, kad man dar prieš ateinant į Seimą, prieš tampant Seimo nariu, dirbant žemdirbių savivaldos organizacijose teko narplioti šiuos klausimus, dabar tapus ministru taip pat. Aš norėčiau Seimo nariams priminti, kad Kaimo reikalų komitete buvo įregistruotas Seimo nario A.Butkevičiaus parengtas įstatymo projektas, po kurio svarstymo mes paprašėme Vyriausybės išvados ir tolesnį to klausimo svarstymą sustabdėme. Teko daug kartų susitikti ir su vienais, ir su kitais, ir aš visą laiką klausdavau – jeigu būsite vieni, kokią jūs garantuojate kainą? Iki šios dienos nesu gavęs atsakymo nei iš vienų, nei iš kitų. Lengviausias atsakymas – elgsimės pagal rinką. Todėl nieko dabar Vyriausybei nedaryti ir palikti savieigai negalima. Man atrodo, ne vienas Seimo narys klausė, kodėl taip atsitiko su “Telekomu”, su kitais dalykais?

Dabar antras momentas, ką aš norėčiau pasakyti dėl tų 2,43 Lt už kilogramą. Žemės ūkio ministerijoje yra abiejų pusių patvirtintas sutikimas, kad jie sutinka su antrąja sąlyga, ir esant cukraus pertekliui perteklinį cukrų eksportuoti proporcingai turimai kvotai. Toks sutikimas yra. Todėl man atrodo, kad Vyriausybė šiuo atveju įteisino šitą sutarimą ir išsprendė tam tikrą klausimą.

Dabar dėl kai kurių įstatymų. Aišku, jeigu imsime paraidžiui Cukraus įstatymą, galima traktuoti ir vienaip, ir kitaip. Aš paprasčiausiai pacituosiu. Kainų įstatymas, 3 straipsnis. “Vyriausybė vykdo valstybinį kainų reguliavimą šiomis priemonėmis.

Pirma, nustatydama kai kurių prekių ir paslaugų aukščiausią ar žemiausią kainų lygį ar dydį”. Šiandien jis galioja. Cukraus įstatymas. Jeigu viename straipsnyje žiūrėtume, tai taip, tačiau 4 straipsnyje – valstybinio reglamentavimo priemonės – cituoju: “Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali taikyti ir kitas cukraus rinkos reguliavimo priemones, saugančias cukrinių runkelių augintojų, cukraus gamintojų ir vartotojų interesus”. Dviejų šiuo atveju tikrai apsaugome su šiuo. Vartotojų interesus visada pas mus… Per pirmąsias dienas bandoma analizuoti, nagrinėti, gerbiamasis premjeras paminėjo. Mes turime šokolado, karamelės ir kai kurių kitų prekių, kodėl prekyboje staigiai šoktelėjo kainos. Mūsų skaičiavimais, jos tiek tikrai neturėjo pakilti. Yra duoti pavedimai atskiroms tarnyboms sekti šį procesą. Tiek jos negalėjo pakilti. Tačiau mes žinome iš praktikos mūsų rinkoje, kad jeigu ką nors vieną pajudiname, penki stengiasi tuo pasinaudoti. Aš tiek norėjau pridurti tuo klausimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar pagal Statutą yra teisė paklausti ir pirmumo teisę turi pasirašiusieji. Tai ar gerbiamasis G.Šileikis nori pirmas klausti, ar gerbiamasis A.Kašėta, ar V.Martišauskas? Prašau, kolega G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, laikydamiesi Statuto mes turėjome išgirsti Ministro Pirmininko atsakymą. Tiek, kiek kalbėjo ministras, aš manau, tikslinga tą laiką pratęsti, ir kad klausimus galėtų užduoti tie, kurie buvo suinteresuoti. Nes buvo labai konkretus kreipimasis į premjerą ir premjeras pagal Statutą turi atsakyti tam tikrą laiką. Ačiū.

PIRMININKAS. Premjerui laikas nenustatytas – tai vienas punktas, o antras punktas – dėl penkių minučių, aš manau, niekas nesiginčys. Taigi kas iš jūsų pirmas klausia? Kolega V.Martišauskas? Prašom. V.Martišauskas, ruošiasi A.Kašėta.

V.MARTIŠAUSKAS. Ačiū. Jau galėčiau klausti, pone Juršėnai, taip? Labai ačiū. Seimo Pirmininko pavaduotojas šiek tiek gudrauja, bet mes dėkojame jam už tai, kad jis toks protingas žmogus. Gaila, kad nėra Seimo Pirmininko šioje salėje, nes Seimo Pirmininkas praėjusią savaitę ryžtingiau pažiūrėjo į šią problemą. Aš dabar pacituosiu iš atminties. Praėjusią savaitę Seimo Pirmininkas, būdamas Anykščiuose (įvardiju pagal “Lietuvos rytą”), pasakė, kad negali visa Lietuva tarnauti vienai įmonei, su kuria susiję 200 žmonių. Aš cituoju iš atminties, bet klausimo esmė buvo tokia. Mano klausimas būtų susijęs su šios problemos vienu aspektu, tik teisiniu. Aš esu užsirašęs daug, bet labai trumpai įvardysiu. Yra pažeisti bent keli įstatymai. Vyriausybės Teisėtvarkos departamentas yra juos įvardijęs Vyriausybei. Ar Vyriausybės vadovas nebijo, kad pasipils daugybė ieškinių ir reikės bylinėtis, kas apmokės tuos ieškinius?

A.M.BRAZAUSKAS. Aš manau, kai pasipils ieškiniai, tada ir kovosime, jeigu iš tikrųjų jie pasipils. Aš neturėjau progos suskaičiuoti, ar yra pažeisti penki, ar keturi, ar trys įstatymai. Štai žemės ūkio ministras kai kuriuos įstatymus pacitavo, kurie, man atrodo, irgi yra įrašyti į tą sąrašą. Įstatymai galioja, nesvarbu, ar jie priimti 1990 m., ar 1995 metais. Jeigu įstatymas netinka šiam mūsų gyvenimo laikotarpiui, Seimas jį turėtų atšaukti. Bet jie egzistuoja, jie galioja ir mes jais vadovaujamės.

V.MARTIŠAUSKAS. Aš tik mažo patikslinimo norėčiau. Man atrodo, premjere, nederėtų nė vieno įstatymo pažeisti. Jūs sakote, kad ar tris, ar keturis pažeidė. Aš manau, kad nė vieno nederėtų pažeisti.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš manau, kad tai yra teisinis ginčas. Aš labai abejoju, ar visas parlamentas gali šitame teisiniame ginče dalyvauti.

PIRMININKAS. Klausia A.Kašėta, ruošiasi V.Tomaševski.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis premjere, mane nustebino jūsų pasakyta frazė, kad jus nustebino, kad įmonės iš cukraus fabrikų didesne kaina perka cukrų negu Vyriausybė nustatė. Jūs, kaip premjeras, ekonomistas, turėtumėte žinoti, kad įskaičiuojama taip pat ir gamyklos kaina, akcizai ir kiti mokesčiai. Čia nėra nieko nuostabaus. Bet jūs nieko neužsiminėte apie eilinius vartotojus, o kaipgi Vyriausybė žiūri į eilinių Lietuvos žmonių interesus?

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia dėl mūsų nustatytos kainos. Kadangi Vyriausybei metami tokie priekaištai, pramonininkų, konditerijos pramonės (ir saldžiosios, miltinės, ir visokios kitokios), aš noriu pasakyti, kad ne mūsų nustatyta kaina veikia savikainą, bet ta kaina, kurią jie turi sutartinę su cukraus fabrikais, ir ne tik su Marijampolės cukraus fabriku. Tą aš norėjau pasakyti. Man atrodo, kad šiuo atveju ta kaina, kurią mes nustatėme nutarimu, ministrų kabinetas, šiandien nedaro poveikio arba daro labai mažą poveikį šios produkcijos savikainai.

Dėl vartotojų. Iš tikrųjų suprantu, jokiu būdu mes negalime ignoruoti vartotojų. Sunkoka dabar pasakyti, nors aš bandžiau pažiūrėti, kiekgi vis dėlto mažmeninėje prekyboje pabrango. Prisipažinsiu, jausdamas ir atsakomybę, ir žinodamas, kad tokį klausimą gali užduoti, pats sekmadienį pavažinėjau po keletą parduotuvių Vilniuje ir pažiūrėjau, kiek kainuoja. Taigi nuo 2,93 Lt kai kur pabrango iki 3,02 Lt, kai kur – iki 3,05 Lt. Labai įvairios kainos. Pabrangimas sudaro 10 ct, 12 centų. Žinoma, būtų geriau, kad to nebūtų. Aš visiškai suprantu, aš net sakyčiau, kad mes, kaip Vyriausybė, be abejo, privalome laikytis šito. Tačiau aš norėčiau priminti Seimo nariams, galbūt šiek tiek avansu, kad mes savo biudžeto projekte, kurį pateiksime Seimui, esame numatę palengvinti pirkėjų naštą padidindami neapmokestinamąjį minimumą, o čia jau yra skaičiuojami šimtai milijonų litų. Tai tam tikra kompensacija, Vyriausybė šiuo savo siūlymu Seimui vis dėlto šiek tiek sušvelnina, sakyčiau, šį sprendimą.

PIRMININKAS. Kolega V.Tomaševski. Prašau. Tada pagal eilę J.Lionginas, nematau. G.Šileikis. Ruošiasi P.Gražulis. Minutėlę. G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis premjere, ar jūs galėtumėte labai trumpai ir konkrečiai pasakyti, kad Vyriausybė, priimdama šį nutarimą, labai pažeidė vartotojų, būtent cukraus vartotojų, teises? Finansų ministrė turėjo stiprybės tai pripažinti. Stebina, kad visas ministrų kabinetas (nors, be abejo, kiek žinoma, buvo labai daug ginčų) tą žingsnį žengė. Precedentas, kad jūs leidžiate sau pažeisti bent vieną įstatymą, išties yra labai neigiamas.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš dar kartą noriu pasakyti dėl įstatymų pažeidimo. Tai yra atskiras klausimas. Aš manau, galima susėsti už apvalaus stalo ir dėl šių įstatymų pasiginčyti, ne iš šios tribūnos, ne sėdint čia. Taip, aš galiu pasakyti, kad tam tikras nedidelis pažeidimas yra. Bet aš galėčiau užduoti paprasčiausią klausimą: kodėl buvusi Vyriausybė (vyriausybės daugiskaita) per dvejus su puse metų nesugebėjo priimti jokio sprendimo? Kodėl šitaip įvyko? Žmonės, kurie tada buvo valdžioje, aš manau, galėtų atsakyti konkrečiau. Kodėl dėl šio neišspręsto klausimo po daugelio svarstymų, ginčų, streikų ir įvairių žmonių pareiškimų, kuriuose buvo prikalbėta visai valdžiai, pirmiausia Vyriausybei, nebuvo priimta jokio sprendimo? Mes buvome priversti priimti šį sprendimą. Priežastis dėl ko, aš pradžioje išdėsčiau.

PIRMININKAS. Klausia P.Gražulis. Ruošiasi E.Vareikis.

P.GRAŽULIS. Yra pasakymas “Viešpatie, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro”. Bet tie Seimo nariai, kurie pasirašė šį raštą, labai gerai žino, ką daro. Jie stengiasi sukurti monopolį. Kai bus sukurtas monopolis, ponai Seimo nariai, tada “Danisco” cukrų pardavinės ne po 2,50 ar ne po 2,43, bet po 3,50 litų. Ką jūs tada sakysite? Kodėl jūs tylite, kai “Mažeikių nafta” nuolat mažina degalų kainas, o degalinės jas didina? Nėra centristų pareiškimų, jie visi tyli.

PIRMININKAS. Prašom klausti.

P.GRAŽULIS. Manyčiau, kad nereikėtų kreipti dėmesio ir gaišti laiko, nes šis įstatymas apgina ir fabrikus, ir vartotojus, ir žemdirbius. Aš dėkoju Vyriausybei už šį aktualų bei gana principingą sprendimą. O visus įstatymus, kurie tam kliudo, galima pataisyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Glaveckas. (Balsai salėje) Kęstuti, klausiat ar ne?

K.GLAVECKAS. Klausiu, klausiu.

PIRMININKAS. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis premjere, ne vien tik cukrumi mes visi gyvi. Norėjau paklausti. Šis atvejis turėjo atgarsį ne tik Lietuvoje ir tarp politikų, bet ir Europoje, bent jau laikraščiuose, žurnaluose ir Europos Sąjungoje. Jūs žinote, kad “Danisco Sugar” parašė skundą dėl šio klausimo ir, matyt, tai gali turėti, gal ne turės, bet šiokią įtaką gali turėti mūsų derybose dėl stojimo į Europos Sąjungą? Tai – vienas klausimas.

Antras klausimas. Ar šis precedentas dėl cukraus nebus pagrindas kitiems panašaus pobūdžio precedentams įvykdyti, pavyzdžiui dėl duonos ar dar ko nors? Jūsų nuomonė.

A.M.BRAZAUSKAS. Galiu pasakyti, kad ne.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, laikas buvo pratęstas, kai buvo prašyta. Aš siūlau baigti. (Balsai salėje) Ačiū. Ačiū, gerbiamieji.

Turiu tik paaiškinti vieną dalyką. Klausti galėjo tie Seimo nariai, kurie užsirašė, iš eilės visi buvo išvardyti. O P.Gražulis – dėl įvairumo, nes Statutas nenumato, kad klaustų tiktai signatarai. Statutas numato pirmenybę. Paklausė septyni signatarai, ar tai ne pirmenybės užtikrinimas? Ir vienas ne signataras. Taigi toks yra Statutas. (Balsai salėje) Paklausė visi. Ačiū. Ačiū, premjere, ačiū, ministrai.

Kolegos, pertrauka iki 17.30 valandos. Prašom. Dar replika po diskusijų. Prašom. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš jau diskutavau radijuje šiuo klausimu. Man keistas dalykas, kai Lietuva blaškosi iš socializmo į liberalizmą. Meldėsi socializmui, o tie patys dabar meldžiasi liberalizmui. Krikščionys demokratai iš principo pasisako už subalansuotą socialinę rinką. Neduok Dieve, tas liberalizmas – jau šventa karvė, negalima piršto prikišti prie jo. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Iš tikrųjų keistas dalykas, kai P.Gražulis tam, kam reikėjo meldėsi, o dabar A.Brazauskui ėmė melstis…

PIRMININKAS. Keičiasi laikai. Ačiū. Pertrauka iki 17.35 valandos.

Pertrauka

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 ir 31 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-897. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-898 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Dabar vakarinio posėdžio darbotvarkės 5 punktas. Tai yra kompleksinis klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektas ir kartu su juo, matyt, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pateikia finansų viceministras V.Vasiliauskas. Prašom. Kol jis ateis, galima užsiregistruoti. Prašom, viceministre.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū. Laba diena. Yra teikiami du įstatymų projektai, t.y. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 ir 31 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-897 ir Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-898.

Šie siūlomi įstatymų pakeitimai yra susiję su tuo, kad Muitinės departamentui 1999 metais buvo grąžintas operatyvios veiklos subjekto statusas ir maždaug nuo 2000 m. rudens Muitinės departamentas pradėjo realiai naudotis šia teise. Šių įstatymų tikslas yra suvienodinti operatyvinės veiklos subjektų teises, susijusias su disponavimu šaunamaisiais ginklais, t.y. konkrečiai Muitinės departamentui suteikti teisę taisyti turimus ginklus be licencijos, saugoti, laikyti ginklus ir šaudmenis Muitinės departamento nustatyta tvarka bei apsaugoti Muitinės departamento operatyvinių padalinių duomenis ir informaciją, susijusia su operatyvine veikla.

Kalbant apie Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, tai siūlymas yra papildyti Muitinės departamentu sąrašą institucijų, kurios gali taisyti savo ginklus be licencijų, taip pat kad Muitinės departamentas galėtų nusistatyti tvarką, pagal kurią galėtų saugoti šaudmenis ir ginklus. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo esmė yra taip pat papildyti Muitinės departamentu institucijų, kurių tam tikros kategorijos informacija yra laikoma valstybės arba tarnybos paslaptimi, sąrašą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti vienas Seimo narys. Kolega A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, kaip jūs paaiškinsite ginkluotės problemas ir operatyvinės veiklos problemas? Kuo jos siejasi? Jūsų argumentacijos aš nelabai supratau. Jeigu ji tapo operatyvinės veiklos subjektu, tai ji tapo ginkluota struktūra? Kuo tai paaiškintumėte? Mūsų komitetui reikės svarstyti, tai gal ir atsakytumėte į klausimą. Aš nesiginčiju dėl paslapčių, nes čia yra kitas dalykas, bet kuo siejasi ginkluotės taisymas su operatyvine veikla?

V.VASILIAUSKAS. Muitinės departamentas ir anksčiau, iki tapimo operatyvinės veiklos subjektu, turėjo teisę turėti ginklus ir laikyti šaudmenis. Manyčiau, tapus operatyvinės veiklos subjektu, sakykime, pačios muitinės reikšmė labai padidėjo. Manyčiau, reikia ir tam tikro teisinio reglamentavimas. Be abejo, tiesioginio ryšio nėra, sutinku.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ar galime pritarti abiem projektams bendru sutarimu? Galime? Ačiū. Ačiū, pranešėjau. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Toliau Seime siūloma nagrinėti lapkričio 8 dieną. Sutinkame? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1028 (pateikimas)

Darbotvarkės 6 punktas – Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1028. Pranešėjas – ministras K.Dobrovolskis. Pateikimo stadija. Prašom, ministre.

K.R.DOBROVOLSKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnis kalba apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą. Biudžeto rezervas anksčiau buvo skirstomas Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sprendimu. Kad būtų geresnė kontrolė, kad būtų geriau matyti, kaip tos lėšos paskirstomos, yra siūloma šio punkto 21 straipsnį šiek tiek pakeisti ir įrašyti žodžius “Vyriausybės nustatyta tvarka”. Tai yra 2 punkte būtų: “Rezervo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sprendimu naudojamos laikinam pajamų trūkumui padengti arba gali būti naudojamos išlaidoms, kurių, tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, nebuvo galima numatyti apmokėti”. Prašomas toks pakeitimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar tai nebus kliuvinys tokiais operatyviniais atvejais, kaip dažnai būna metų pabaigoje, iškilus sudėtingiems atvejams, pavyzdžiui, pacientų siuntimui į užsienį reikalingos papildomos lėšos. Ar tai nesukliudys, kad būtų operatyviai perskirstomos lėšos?

K.R.DOBROVOLSKIS. Mes planuojame Vyriausybės nustatyta tvarka ir numatyti tokiais atvejais svarstymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime irgi bendru sutarimu sutarti, kad pritariame po pateikimo? Ačiū. Ačiū, ministre. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas? Sutinkame? Ačiū. Siūloma nagrinėti Seime lapkričio 6 dieną. Ačiū.

Valstybės kontrolės įstatymo 2, 9, 25, 29 straipsnių pakeitimo bei 10 ir 50 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-470. Baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-471. Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-472 (pateikimas)

Kadangi pirmą kartą registravosi tik 14 Seimo narių, aš siūlau dar kartą registruotis. Registruojamės. Prašom registruotis. Dabar 7 kompleksinis klausimas – Valstybės kontrolės įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, pagal registraciją Nr.IXP-470, Nr.IXP-471 ir Nr.IXP-472 projektai. Pateikimo stadija. Pranešėjas – kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Vieną minutę, užsiregistravo 24 Seimo nariai. Prašom, gerbiamasis kolega.

R.ŠUKYS. Teikiamas Valstybės kontrolės įstatymo 2, 9, 25, 29 straipsnių pakeitimo bei 10 ir 50 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-470. Su juo susiję Baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas bei Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Taupydamas kolegų laiką, norėčiau informuoti, kokia yra pakeitimų esmė, ir kartu informuoti, kokia yra Valstybės kontrolės, kaip institucijos, reglamentavimo, arba numatomo reglamentavimo, situacija dabar Seime.

Taip atsitiko, kad Seimas anksčiau, po pateikimo, pritarė naujai Valstybės kontrolės įstatymo redakcijai, taip pat ir Baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto naujai redakcijai ir Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Iš esmės šie projektai, kurie buvo įregistruoti mano anksčiau negu minėti projektai, kuriems jau Seimas pritarė po pateikimo, taip pat buvo pateikti Valstybės kontrolės, Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstant Valstybės kontrolės metinę darbo ataskaitą už 2000 metus. Jų esmė daugeliu atveju, arba iš esmės, sutampa su tuo, kas yra anksčiau pateiktame naujame Valstybės kontrolės įstatymo projekte.

Pagrindiniai dalykai šiame projekte, kurį aš teikiu, tai yra Valstybės kontrolės, kaip kvotos institucijos, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, funkcijų atsisakymas, taip pat atsisakymas reglamentavimo numatyti teisę Valstybės kontrolės pareigūnams turėti šaunamąjį ginklą. Ir išsprendžiami tam tikri Valstybės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo klausimai. Tie klausimai yra sprendžiami ir naujojoje redakcijoje. Aš abejojau, ar apskritai nereikėtų atsisakyti pateikimo. Bet pasvarstęs nusprendžiau, kad naujas įstatymas yra gana didelės apimties, ten yra nemažai diskutuotinų nuostatų. Jis kardinaliai keičia sampratą, kas yra Valstybės kontrolė, kokios yra jos atliekamos funkcijos. Manyčiau, kad šie projektai, kurie buvo anksčiau pateikti Valstybės kontrolės prašymu, apima siauresnį klausimo sprendimą, t.y. atsisakymą Valstybės kontrolės funkcijų, kurios nebūdingos ir neturėtų būti vykdomos, atsižvelgiant į tai, kad dabar egzistuoja ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir Mokesčių policijos departamentas, ir Revizijų departamentas, kurių nebuvo. Tos funkcijos buvo silpnai atliekamos valstybėje tuo metu, kai buvo priimtas Valstybės kontrolės įstatymas, o jis yra 1990 m. gegužės 31 d., po to buvo įvairios redakcijos ir pakeitimai. Atsisakant tos funkcijos, manyčiau, gali įvykti taip, kad šios mano teikiamos pataisos būtų priimtos ir galiotų iki tol, kol Seimas, įvertinęs visų suinteresuotų institucijų, t.y. gavęs ir Vyriausybės išvadas, nes ten yra reglamentuojami kompleksiniai klausimai įstatymo nauja redakcija, arba nauju Valstybės kontrolės įstatymu… Tai užtruktų.

Siūlyčiau pritarti mūsų teikiamoms pataisoms. Jeigu svarstant komitete naująjį Valstybės kontrolės įstatymo projektą, kuris yra, ir šiuos pakeitimus, atsitiktų taip, kad būtų įmanoma ir paaiškėtų, kad gali būti priimtas naujas įstatymas, jis yra priimtinas, ir taip komitetas nuspręstų, tai tie projektai galėtų būti sujungti, arba svarstymo metu, tarkime, būtų atsisakoma šių projektų – ar vienų, ar kitų. Tokia yra situacija. Siūlyčiau po pateikimo kolegoms pritarti šiems projektams.

PIRMININKAS. Ačiū. Kažkas norėjo klausti, bet dabar jau nebenori. Matyt, visi sutartinai galėsime pritarti po pateikimo ir pradėti procedūras. Galime bendru sutarimu, būtent atsižvelgdami į tą aplinkybę, kaip pranešėjas sakė, kad jeigu viskas greitai įvyks, tai būtų galima sujungti visus projektus. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Susitarkime dėl komitetų. Pagrindinis siūlomas dėl dviejų pirmųjų, t.y. dėl Valstybės kontrolės ir Baudžiamojo proceso kodekso, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o dėl Valstybės tarnybos įstatymo pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Ačiū. Papildomas komitetas dėl visų projektų – Biudžeto ir finansų komitetas, dėl pirmo ir trečio, t.y. dėl Valstybės kontrolės ir Valstybės tarnybos, – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl Valstybės tarnybos ir dėl Valstybės kontrolės įstatymų – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma nagrinėti lapkričio 6 dieną. Priklausys, žinoma, nuo to, kaip bus aptariamas pagrindinis projektas, tada bus galima patikslinti datas, bet preliminariai – lapkričio 6 diena. Tinka? Ačiū, kolegos.

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 9, 18, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-487 (pateikimas)

Ir priešpaskutinis darbotvarkės 8 punktas – Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-487. Pranešėjas – kolega E.Klumbys. Pateikimo stadija. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, yra teikiamas Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 9, 18, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuris buvo užregistruotas šių metų kovo 14 dieną.

Šis įstatymo projektas yra prieš dvi savaites pateikto Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą lydintis dokumentas, kuris yra parengtas pagal Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2000 m. vasario 21 d. potvarkiu Nr.36 sudarytos darbo grupės, parengtas pagal (…) pertvarkymo nuostatas.

Šio įstatymo projekto tikslas – užtikrinti didesnę esamų viešojo administravimo struktūrų sanglaudą, griežčiau apibrėžti ir subalansuoti jų veiklą, viešojo administravimo funkcijas bei atsakomybę, vengti viešųjų paslaugų dubliavimo tarp atskirų struktūrų bei panaikinti neatitikimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu bei kitais teisės aktais nustatytai tvarkai. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti, Gal galime bendru sutarimu? (Balsas salėje) Gerai. Tada prašome registruotis. Prašome registruotis.

Užsiregistravo 25 Seimo nariai. Dabar galime bendru sutarimu pritarti? Galime ar reikia balsuoti? (Balsas salėje) Bendru sutarimu. Ačiū.

Dabar kiti procedūriniai dalykai. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Sutinkame? Ačiū. O nagrinėti po to arba kartu su tuo globaliu projektu, kurį pateiks Kultūros ministerija. Tai turėtų būti artimiausiais mėnesiais, jeigu sąžiningai. Ne savaitėm, bet mėnesiais.

Taigi, mielieji kolegos, beveik visi mūsų darbotvarkės klausimai. Liko pareiškimai. Pirmasis – R.Sinkevičius. Prašom.

Seimo nario pareiškimas

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mano pareiškimas yra skirtas daugiau Seimo Etikos komisijai, tačiau manau, kad jis yra vertas pagarsinti platesnei auditorijai.

“Šių metų spalio 10 d. TV3 žinių laidoje buvo parodyta filmuota medžiaga, kurioje Lietuvos Respublikos Seimo narys E.Masiulis viešai suabejojo Lietuvos Respublikos premjero A.Brazausko psichine sveikata ir siūlė premjerui ją pasitikrinti.

Manau, kad tokie vieši Seimo nario E.Masiulio pareiškimai yra neetiški, nes jo teiginiai buvo grindžiami vien nedidelėmis lingvistinėmis premjero kalbos klaidomis. Visiškai nebuvo įvertinti apklausų rezultatai, kurie geriausiai atspindi politikų loginius sugebėjimus. Kita vertus, pats Seimo narys E.Masiulis nepaviešino savo sveikatos būklės po patirtos galvos traumos.

Prašau Etikos ir procedūrų komisijos apsvarstyti Seimo nario E.Masiulio poelgį etikos normų laikymosi prasme ir duoti viešą įvertinimą.”

PIRMININKAS. Klausimas ne toks linksmas, kad būtų galima juoktis. Aš prašyčiau vis dėlto susikaupti, nes aš dar vieną dalyką noriu pasakyti.

Šiandien mes baigėme posėdžius spalio 11 d., vadinasi, praėjus lygiai mėnesiui nuo teroro aktų prieš JAV objektus. Mes baigėme posėdžius, mes toliau posėdžiausime, dirbsime savo darbus, kaip ir kiti Lietuvos žmonės, tuo tarpu dalis amerikiečių, dalis kitų tautų žmonių liko tuose griuvėsiuose kaip teroro aukos. Aš manau, kad praėjus mėnesiui mums verta dar kartą tylos ir susikaupimo minute pagerbti tas nekaltas aukas.

(Tylos minutė)

Ačiū, kolegos. Dabar tradiciniai pranešimai.

Seniūnų sueiga pirmadienį 8 val., eilinis Seimo posėdis antradienį 10 valandą. Kaip sakiau, kitą savaitę, greičiausiai pirmadienį, Vyriausybė turėtų pateikti biudžeto projektą, vadinasi, Vyriausybės pranešimas bus ketvirtadienį. Po to dvi savaitės turėtų būti be eilinių Seimo posėdžių, neeilinių gali būti.

Žinoma, negaliu nepasakyti, kad lygiai po savaitės mums visiems sueis vieneri metukai, su kuo aš jus avansu ir sveikinu. Ačiū. Posėdis baigtas. Gero savaitgalio!