Aštuonioliktasis (142) posėdis
2001 m. spalio 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS

2001 m. spalio 11 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom užimti darbo vietas. Pradedame spalio 11 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį. Jūs turite prieš save darbotvarkę, kuri yra patvirtinta Seniūnų sueigoje, ir pagal Statutą dėl jos nediskutuojama, ji tik tvirtinama. Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę? Ačiū. Prieštaraujančių nėra, darbotvarkė patvirtinta.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 34, 36, 37¹ ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-907(2*) (priėmimas)

Pradedame nagrinėti darbotvarkės pirmąjį klausimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 34, 36, 37¹ ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-907(2). Pranešėja – Seimo narė I.Degutienė. Priėmimo stadija.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 34, 36, 37¹ ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Dar kartą noriu priminti, kodėl buvo pasiūlyta keisti šį įstatymą. Kadangi nuo liepos 1 d. įsigaliojo Civilinis kodeksas, derinama su Civilinio kodekso nuostatomis ir keičiami minėti straipsniai. Yra keičiamas 1 straipsnis. 1 straipsnis – 2 straipsnio 2 dalies pakeitimas. 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių “tvirtinamos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, valstybinio savanoriško socialinio pensijų draudimo taisyklės, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos, nėštumo ir gimdymo pašalpoms taisyklės, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų nuostatai” siūloma įrašyti žodžius – “patvirtinti teisės aktai”. Šiandien yra gauta Teisės departamento pastabų. Dėl šio straipsnio jokių pastabų negauta, yra gauta tik kitų pastabų. Lyginamajame variante, komiteto patobulintame, tai, kas buvo dabar pasakyta, yra išbraukta.

PIRMININKAS. Ačiū. Į Teisės departamento išvadą yra atsižvelgta?

I.DEGUTIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame įstatymo priėmimą. Priimamas 1 straipsnis. Ar yra norinčių dėl jo kalbėti? Nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Taip pat. Jūs turite? Prašom, pranešėja.

I.DEGUTIENĖ. Projekto 3 straipsnyje keičiama įstatymo 34 straipsnio 4 dalies formuluotė. Reikėtų Teisės departamento nuomonę suderinti su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-858(2) straipsnio nuostatomis, nes mes komitete svarstėme įstatymo projekto Nr.IXP-858(2) 1 straipsnio nuostatas ir šiame variante jau yra suderinta. Tai yra redakcinio pobūdžio pastabos. Ten bus atsižvelgta į tai, kas čia parašyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio straipsnio? Nėra. Ar galima priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Nėra norinčių diskutuoti. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? 5 straipsnis priimtas.

6 straipsnis. Nėra norinčių diskutuoti. Ar galime bendru sutarimu priimti 6 straipsnį? 6 straipsnis priimtas.

7 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu jį priimti? Ačiū. 7 straipsnis priimtas.

Visi straipsniai.

I.DEGUTIENĖ. Aš dar norėčiau pasakyti apie šiandien gautą Teisės departamento išvadą, atkreipdama dėmesį į tai, kad šiuo metu Seime yra įregistruoti trys įstatymų projektai: Nr.IXP-858(2), Nr.IXP-907(2), kurį dabar svarstome, ir Nr.IXP-909(2), kuriame siūloma pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kuriuos straipsnius. Teisės departamentas siūlo, kad visus juos reikėtų sujungti. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad galbūt iš viso reikėtų teikti naują Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakciją. Tačiau komiteto nuomone ir mano asmenine nuomone, to dabar daryti nereikėtų, nes iš esmės nekeičiama valstybinio socialinio draudimo sistema. Tuo labiau noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šioje Seimo sesijoje taip pat numatoma apsispręsti dėl įmokų administravimo funkcijų perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl siūlytume tik projektus Nr.IXP-907 ir Nr.IXP-909 po priėmimo redaguojant sujungti kaip vieną pataisą, tačiau svarstyti juos ir priiminėti reikėtų atskirai.

PIRMININKAS. Ačiū už komentarus. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Ačiū pranešėjai. Nėra. Tada prašau registruotis prieš įstatymo priėmimą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 34, 36, 37¹ ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Pradedame svarstyti antrąjį klausimą. Bet prieš tai noriu informuoti, kad posėdį stebi Lazdijų rajono Veisiejų mokyklos moksleiviai kurie atidžiai vertina mūsų darbą. (Plojimai)

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektas Nr.IXP-908(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2a klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektas Nr.IXP-908(2). Pranešėja – Seimo narė I.Degutienė. Priėmimo stadija.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Iki šiolei buvo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinasis įstatymas. Dabar yra priėmimo stadija Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo. Jo tikslas yra, kad siekiant ilgalaikės bei visapusiškos socialinės gyventojų gerovės užtikrinimo, sudarant ir vykdant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą būtų numatyti ištekliai Socialinio draudimo įstatyme numatytoms socialinio draudimo rūšims vykdyti, kad jie būtų naudojami pagal paskirtį. Taip pat į šį įstatymą bus surašytos visos nuostatos, reglamentuojančios Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansus, t.y. bus nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarka bei rodikliai, pagal kuriuos tvirtinamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas ir jo vykdymo ataskaita. Kaip ir prieš tai priimtame mūsų įstatyme, šis įstatymas yra suderintas su priimtu Civiliniu kodeksu, kuris įsigaliojo nuo šių metų liepos 1 dienos. Siūlau dabar priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkui. Pradedame priėmimą. Dėl 1 straipsnio ar yra norinčių kalbėti? Nematyti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis, taip pat dėl jo nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? Ačiū. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis taip pat nesukėlė noro kalbėti. Ar galima bendru sutarimu priimti? Straipsnis priimtas.

Dėl 4 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Ačiū. Bendru sutarimu 5 straipsnis priimtas.

6 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Negirdėti prieštaraujančių. Straipsnis priimtas.

7 straipsnis. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galima priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

8 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu jį priimti? Negirdėti prieštaravimų, straipsnis priimtas.

9 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

10 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu jį priimti? Nėra prieštaraujančių. Straipsnis priimtas.

11 straipsnis. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

12 straipsnis. Nesulaukėm norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? Straipsnis priimtas.

13 straipsnis. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu jį priimti? Ačiū. Straipsnis priimtas.

14 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu jį priimti? Straipsnis priimtas.

Ir paskutinis – 15 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Ačiū. 15 straipsnis priimtas. Taigi baigėme pastraipsniui, ačiū pranešėjai.

Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys, komiteto pirmininkas A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, mano kolegė I.Degutienė pasakė, kam reikalingas šis įstatymas. Ir aš kviečiu balsuoti už, nes būtent jis suderintas su mūsų priimtu Civiliniu kodeksu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Prašau prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija. Prašau registruotis. Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymą? Prašau balsuoti.

71 – už, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo IV skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 28, 28¹, 29, 30, 31, 32, 33, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-909(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1-2b klausimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 28, 28¹, 29, 3, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr.IXP-909(2). Pranešėja – komiteto pirmininko pavaduotoja I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 28, 28¹, 29, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto tikslas – panaikinti visas nuostatas, reglamentuojančias Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymą ir vykdymą. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymas ir vykdymas bus reglamentuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymu, kurį jūs ką tik priėmėte. Todėl įstatymas yra tik iš dviejų straipsnių: 1 straipsnyje kalbama apie įmokas, delspinigius ir baudas, kurios įtraukiamos valstybinio socialinio draudimo; 2 straipsnis naikina visa tai, ką mes pataisėme ir priėmėme prieš tai priimtais įstatymais.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiandien gautas Teisės departamento siūlymas. Kaip kalbėjau pateikdama įstatymo projektą Nr.IXP-907(2), atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu yra įregistruoti trys įstatymų projektai valstybinio socialinio draudimo klausimais. Siūloma, kad galbūt reikėtų rengti visiškai naują Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakciją. Kaip jau sakiau, valstybinio socialinio draudimo įstatymais, kuriuos mes jau priėmėme, sistema nėra keičiama, todėl mes siūlome ir šiuo įstatymo projektu taip, kaip ir buvo numatyta, būtent naikinti tas nuostatas, kurios buvo priimtos anuose įstatymuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi įstatymas susideda iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? Ačiū. 1 straipsnis priimtas.

Ir 2 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? 2 straipsnis priimtas. Ačiū pranešėjai. Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo IV skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 28, 28¹, 29, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą, prašau balsuoti.

Už – 63, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo I skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-772(2*) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 3 klausimą – Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo I skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-772(2). Pranešėjas – V.Fiodorov. Svarstymo stadija. Prašau.

V.FIODOROV. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo svarstomas Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo I skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-772. Svarstymo metu gauta Teisės departamento išvada, kuriai komitetas pritaria. Kitų pasiūlymų, pastabų negauta. Projektas patobulintas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, taip pat pataisytos datos, susijusios su įstatymo įsigaliojimu. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Prašau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitų komitetų išvadų nėra, nes nebuvo skirta jiems svarstyti šį įstatymą. Diskusijoje norėtų kalbėti keturi Seimo nariai. Pirmasis – Seimo narys A.Melianas. Prašau.

A.MELIANAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš pradžių noriu pasakyti, kad aš pritariu šiam įstatymo projektui ir siūlau už jį balsuoti teigiamai. Tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į keletą dalykų. Pirmas momentas, ir vakar, pavyzdžiui, buvo F.Eberto fondo organizuotas seminaras, kuriame taip pat aktyviai buvo kalbama, kad vieni iš darbdavių partnerių yra ne tik profsąjungos, bet ir darbo tarybos. Šiame įstatyme mes pasigendame darbo tarybų, tai yra alternatyvios formos, ypač tuo atveju, jeigu įmonėse ar susivienijimuose, šakose nėra profsąjungų arba jos nėra įtakingos. Tokiu atveju šiame įstatyme mes nematome darbo tarybų, vėl proteguojamos tik profsąjungos, kurios, be jokios abejonės, turi ir gali atstovauti darbuotojams, bet ne vien tik jiems. Tai pirma pastaba, ir pirmiausia valdančiajai daugumai.

Ir antra pastaba. Aš noriu priminti tą laiką, kai mes svarstėme darbo santykius liberalizuojančius įstatymus. Visa kairioji dauguma aktyviai šaukė apie tai, kad reikia palaukti Darbo kodekso ir tik tada priiminėti tuos įstatymus, liberalizuojančius darbo santykius. Šiandien valdančioji dauguma, kairioji dauguma, teikia šį įstatymą, nors yra labai aišku, kad šio įstatymo paskirtis yra Darbo kodekso dalis. Taigi, ponai, nereikia veidmainiauti arba nereikėjo veidmainiauti. Nežiūrint to, aš manau, kad reikia priimti tą įstatymą, nelaukiant Darbo kodekso, kad kolektyviniai susitarimai būtų daugiau reglamentuoti ir galėtų veikti. Taigi siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas kalbėtojas – Seimo narys P.Vilkas. Prašau.

P.VILKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Analizuojant svarstomo Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo I skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, norėčiau pareikšti keletą pastabų. Pirmiausia nesupranta, ko yra siekiama, norint pakeisti esamo įstatymo I skirsnį. Įstatymo pakeitimo projekte numatomos trys kolektyvinių susitarimų rūšys, reguliuojančios profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos darbo santykius, su jais susijusius socialinius ir ekonominius santykius. Klausimas – kokius ekonominius santykius susitarimai reguliuos? Ar tai būtų, kaip nurodyta 1¹ straipsnyje, kad Vyriausybė, priimdama arba teikdama Seimui teisės aktus aktualiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, turi įvertinti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, kurioms atstovaujama trišalėje taryboje, nuomonę? Kas nustatys, kokie klausimai yra aktualūs, o kokie ne? Tai reikštų, kad Vyriausybei priimant energetikos reorganizavimo, dujų privatizavimo, akcizų įvedimo ir kitus sprendimus reikalingas suderinimas su trišale taryba. Juk tai tikrai svarbūs klausimai. Man atrodo, kad tai daugiau negu keista.

Projekte kolektyviniai susitarimai skirstomi į tris lygius: nacionalinį, šakinį ir teritorinį. Nurodžius tokius lygius, suprantama, kad jeigu sudarytas nacionalinio lygio susitarimas, tai lyg ir atrodytų, jog kitų lygių susitarimų priimti nereikia, nes 2 straipsnis numato, kad kiekvieno lygio susitarime dalyvauja darbdavių organizacija. Kam toks priverstinis skaidymas? Dabar galiojančiame įstatyme 1 straipsnis aiškiai nurodo, kokios šalys dalyvauja susitariant. Juk kolektyviniai susitarimai sudaromi ne dėl profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų darbo santykių reguliavimo, o dėl darbuotojų, kuriems atstovauja profesinės sąjungos. 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodyta trišalės tarybos sudėtis ir funkcijos, darbo organizavimo tvarka, kurią tvirtina jos šalys. Penktoje šio straipsnio pastraipoje nurodoma, kad steigiamos kitos dvišalės ir trišalės tarybos, kurių darbo nuostatus tvirtina Vyriausybė. Kuo skiriasi ši tarybų veikla? Šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodoma, kad jos sprendžia tuos pačius klausimus.

3 straipsnyje numatoma kolektyviniame susitarime pakartoti kai kurias Darbo sutarties įstatymo sąlygas. Mano manymu, kolektyviniuose susitarimuose nėra reikalo nurodyti tai, ką nustato įstatymai. Kolektyviniame susitarime tikslinga nurodyti, kad darbuotojams turi būti suteiktos papildomos garantijos, kas iš tikrųjų dažniausiai ir daroma. Kartu nesuprantama, kam reikalingas laikas Vyriausybei iki šių metų gruodžio 31 d. paskirti instituciją, kuri registruos kolektyvinius susitarimus. Tai reikia nurodyti šiame projekte arba palikti ankstesnę tvarką.

Apibendrindamas svarstomą įstatymo pakeitimo projektą, vertinčiau teigiamai tik tai, kad nurodytos trišalės tarybos, kaip kolektyvinio susitarimo, funkcijos ir teisės. Todėl siūlyčiau tokiai svarstomo projekto redakcijai nepritarti ir pasiūlyti iniciatoriams šį projektą tobulinti, paprašant darbdavių organizacijos išvados. Nes nei klausymuose, nei svarstyme Socialinių reikalų ir darbo komitete darbdavių atstovai nedalyvavo, kas patvirtinta pateiktose komiteto protokolo išvadose. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Kalbės Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau pasakyti keletą pastabų, kur man kilo tokių neaiškumų. Pavyzdžiui, 1¹ straipsnio 2 dalyje rašoma, kad trišalė taryba sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių ir centrinių (pabrėžiu – centrinių) profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų. Vadinasi, darbdaviai gali pasiųsti bet kokią organizaciją, o po to labai lengva pasakyti, kad jinai tokia neatstovauja visiems, ir taip toliau. Jeigu jau mes įteisinam, kad čia yra viršutinė organizacija, centrinė, ar nereikėtų, kad ir darbdavių būtų toje trišalėje taryboje, kad paskui nebūtų galima manipuliuoti įvairiais teisiniais pagrindais? Tai viena pastaba. Tas pats, žiūrėkite, ir 2 straipsnyje – yra centrinės. Ir čia vėl darbdavių. O darbdavių yra įvairių organizacijų. Ar nereikėtų suvienodinti? Jeigu čia centrinės, tai ir čia centrinės. Mano tokios pastabos. Gal neatkreipė kas dėmesio, ar tai sąmoningai yra padaryta, po paaiškinimų gal ir nereikėtų.

Toliau. 3 straipsnis. Atsimenu ginčus dėl darbo santykių liberalizavimo, kai irgi buvo norima liberalizuoti, tie žodžiai “gali būti”. Tai dabar, žiūriu, kolektyviniame susitarime – “gali būti nustatoma”. Jeigu “gali būti”, vadinasi, gali būti ir nenustatoma. Jeigu tie pagrindiniai santykiai, kurie yra išvardyti, – darbuotojų klausimai, kolektyvinė sutartis, jeigu to gali ir nebūti, tai kam apskritai tos kolektyvinės sutartys? Tada kaip susitarė, taip ir be šių sutarčių gali būti. Jeigu pagrindinius klausimas, kad turi būti sutartyse, viskas aišku, o papildomai gali įtraukti ką nori. Mano tokios pastabos. Jeigu gali būti, tai aš pritarčiau P.Vilko pastabai, kad tokios formos apskritai nereikia, nes ir be šio įstatymo viskas gali būti. Ačiū.

PIRMININKAS. Bet Seimo nariai gali teikti ir pataisas šiam įstatymui. Aš sutinku. Seimo narys, komiteto pirmininkas A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau taip pat pasakyti keletą pastabų dėl šio įstatymo. Pirmiausia paskutinioji pastaba, kurią pasakė kolega J.Veselka, – gali ar negali. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į pavadinimą. Mes abiem rankomis balsuotume, kad tokių nuostatų nebūtų, bet įstatymo pavadinimas kalba: susitarimų ir sutarčių. Ne prievolė, o reikia susitarti. Ir vienu, ir kitu atveju reikia susitarti.

Jeigu mes kalbame apie šį įstatymą, reikia neužmiršti (tai pastaba kolegai P.Vilkui), kad šį įstatymą rengė darbdaviai ir profesinės sąjungos kartu. Vyriausybė įsikišo tik paskutiniuoju momentu, kai šis įstatymas buvo tvirtinamas Vyriausybėje. Tai buvo darbo grupė, kuri diskutavo ir konsensu surado tokius variantus. Jeigu jūs būtumėte matę pirminį variantą, jis galbūt buvo šiek tiek griežtesnis dėl aprėpimo principo. Šiame įstatyme aprėpimas yra toks: kas pasirašė tą susitarimą, tas ir dalyvauja. Viename iš siūlomų variantų, t.y. darbdavių… Noriu atkreipti darbdavių dėmesį, kad vyksta nelygi konkurencija. Galimybė susitarimais reguliuoti darbo užmokestį sumažintų tą nelygią konkurenciją, kuri yra darbo rinkoje, kai vienas ar kitas darbdavys, piktnaudžiaudamas įstatymais, moka mažesnį atlyginimą ar kitaip eksploatuoja, gauna didesnį pelną ir tokiu būdu nukonkuruoja savo konkurentą.

Kalbėdamas apie šį įstatymą, noriu atkreipti dėmesį (kolega A.Melianas kalbėjo) dėl įmonių tarybų. Šis įstatymas reguliuoja tiktai kolektyvinius susitarimus, t.y. tai, kas Lietuvoje nebuvo reglamentuota. Kolektyvinės sutartys buvo seniai ir buvo pasirašomos lokaliu, arba įmonių ir organizacijų, lygiu. Čia kalbama apie šakinius susitarimus – susitarimus tarp tam tikrų darbdavių šakų ir tarp tam tikrų profesinių sąjungų. Jeigu ponas A.Melianas būtų iki galo buvęs toje konferencijoje, jis būtų išgirdęs, kas buvo pasakyta, kas yra Vokietijoje ir mūsų Darbo kodekse. Mūsų Darbo kodekse pasiektas kompromisas, kad darbo tarybos yra lokalaus lygio, t.y. įmonių lygio. Ten, kur nėra profesinės sąjungos, jos pasirašys kolektyvines sutartis. Bet jeigu kalbame apie lygį šakinį lygį, nėra tokių tarpšakinių įmonių tarybų. Apskritai mes neturime įstatymo, kas yra įmonių taryba. Tai atskira ilga diskusija. Taigi šis įstatymas reguliuoja tik susitarimų klausimą.

Noriu vėl atkreipti jūsų dėmesį, kad šis įstatymas buvo rengtas ketverius metus. Mes seniai apie tai kalbame. Jeigu mes stengiamės eiti į Europos Sąjungą, o ten tokiu principu grindžiami, t.y. tarifiniais susitarimais, darbdavių ir profesinių sąjungų santykiai, tai mes pavėluotai, bet turime priimti tokius įstatymus, kurie nesudaro sąlygų tik profesinėms sąjungoms ką nors išlupti. Paprasčiausiai tai yra tam tikras civilizuotas būdas siekti normalaus supratimo ir normalių darbo rinkos santykių. Aš turėčiau jums priminti, kad darbo rinkoje vyksta labai negražių dalykų, yra labai daug pažeidimų. Apie tai kasdien informuoja Darbo inspekcija, laikraščiai. Manau, šis įstatymas padėtų sumažinti tuos negerumus, kurių yra darbo rinkoje.

Dabar dėl skirtingų tarybų. Noriu pasakyti, Lietuvoje veikia aštuonios respublikinio lygio tarybos. Ši pagrindinė Trišalė taryba globaliai sprendžia klausimus, bet yra specializuotos, pavyzdžiui, “Sodros” trišalė taryba, Trišalė taryba prie Darbo biržos, kurios užsiima specifiniais tos srities klausimais, todėl nereikėtų visko sugrūsti į vieną įstatymą. Taigi kviečiu kolegas pritarti šiam įstatymui, nes jau seniai apie tai kalba ir darbdaviai, ir profesinės sąjungos. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pastabų ir pataisų dėl šio įstatymo projekto raštu negauta, keletas buvo išsakyta tik žodžiu, todėl prieš apsisprendžiant, ar pritariame pateiktam projektui, dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti Seimo narė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Kaip ką tik sakė komiteto pirmininkas ponas A.Sysas, ši įstatymo pataisa buvo rengiama ketverius metus. Aš labai džiaugiuosi, kad profsąjungos ir darbdaviai galų gale tarpusavyje susitarė. Norą, kad būtų toks Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymas, seniai buvo išreiškę tiek darbdaviai, tiek profsąjungos, bet sunkiausia buvo susitarti ir suderinti pozicijas. Kviečius visus Seimo narius balsuoti, nes tai yra išdiskutuotas, aptartas ir daug vilčių teikiantis įstatymas, atitinkantis Europos Sąjungos standartus dėl trišalio ir dvišalio bendradarbiavimo, taip pat rastas konsensas tarp darbdavių ir dirbančiųjų norų.

PIRMININKAS. Nuomonę prieš – Seimo narys A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Aš suprantu, kad pataisa reikalinga, bet man kelia nerimą, kad svarstant komitete nebuvo pakviesti darbdavių organizacijų atstovai. Aš nesuprantu, kodėl komitetai uždarai svarsto tokį įmonėms ir dirbantiesiems svarbų dalyką. Ar bijau, jog jeigu priimta nesusitarus, vėl bus triukšmas ir vėl mes turėsime grįžti ir taisyti, todėl siūlyčiau dabar padaryti pauzę, stabtelti, suderinti su suinteresuotomis organizacijomis. Tai nebūtų blogai, o būtų viešesnis ir skaidresnis Seimo darbas. Po to galima priimti. Išeina taip, jog mes ketverius metus laukėme, o dabar kažkodėl reikia forsuoti. Aš peržiūrėjau komiteto posėdžių protokolus, nieko nebuvo pakviesta, viskas padaryta uždarai. Tai mane neramina, nes yra per rimtas dalykas, ir mes turėtume žinoti nuomonę. Dabar mes sužinome tik kažkieno išsakytą nuomonę, o gyvenimas parodo, kad kartais ta nuomonė nebūna tokia. Siūlyčiau ne atmesti tą dalyką, bet padaryti pauzę ir gauti nuomonę tų organizacijų, kurios turės vykdyti šį įstatymą, kad po mėnesio nereikėtų jo taisyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Į kai kurias pastabas, matyt, gali atsakyti komiteto pirmininkas A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis Algimantai, aš norėčiau pasakyti, kad, kai pradėjau vadovauti komitetui, visas darbotvarkes siunčiu tiek darbdavių, tiek profesinių sąjungų organizacijoms. Į visų klausimų svarstymus jie yra kviečiami. Jeigu jie neateina, tai aš negaliu jų už rankos atvesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija. Salėje 70 Seimo narių. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume komiteto patvirtintam įstatymo projektui, prašom balsuoti.

Už – 47, prieš – 1, susilaikė 16. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-440(3*) (priėmimas)

Svarstome 4 darbotvarkės klausimą – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-440(3). Pranešėjas – Seimo narys, frakcijos vadovas J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitete buvo svarstytas pateiktas įstatymo projektas, jis buvo šiek tiek patobulintas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas. Taip pat komitete buvo pritarta teiktai Seimo nario E.Klumbio pastabai išbraukti “mero”. Naujos redakcijos tekstas, kurį jūs turite, iš tikrųjų garantuoja savivaldybės funkcijas, numatytas pagal įstatymą, tai yra pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą savo teritorijos gyventojams. Sprendimui komitete buvo pritarta vienbalsiai. Įstatymas susideda iš 1 straipsnio, todėl siūlau pritarti pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar mes turėtume apsvarstyti pataisą. (Balsai salėje) Komitetas priėmė, bet ji turi dar gauti pritarimą 29 Seimo narių. Ar pritartume E.Klumbio siūlomai pataisai išbraukti žodelį “mero”? Šiam pasiūlymui komitetas pritarė, ką pasakė ir pranešėjas. Ar pritartų 29 Seimo nariai? Pakelkite rankas, kas pritaria. Reikia pritarimo. Dar palaikykite. Kiek?

J.OLEKAS. 35.

PIRMININKAS. Ačiū. Pritarimas gautas. Dabar dėl šios pataisos turėtų kalbėti autorius, Seimo narys E.Klumbys. Pasakykite savo argumentus, kodėl jūs siūlote tą pataisą.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš šią pataisą siūlau dėl to, kad dabar pagal galiojantį Vietos savivaldos įstatymą visose savivaldybėse yra valdybos. Anksčiau to nebuvo, čia buvo palikta tokia dviprasmybė. Todėl aš siūlau, kad tai būtų suderinta su Vietos savivaldos įstatymu.

PIRMININKAS. Taip. Dėl pataisos. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra. Gal jūs nuspauskite mygtuką. Seimo narys A.Klišonis. Prašom, dėl pataisos.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Aš, ko gero, nenorėčiau pritarti gerbiamojo E.Klumbio siūlymui, nes Savivaldos pagrindų įstatyme yra numatyta, kad būtent mero institucija yra atsakinga už pirminę sveikatos priežiūrą. Pritaikius šitą pataisą, reikėtų išbraukti ir daryti pataisymus Vietos savivaldos pagrindų įstatyme, nes būtent meras yra atsakingas už pirminę sveikatos priežiūrą. Aš siūlyčiau šiai pataisai nepritarti, nors tikrai poną E.Klumbį labai gerbiu.

PIRMININKAS. Jūs, gerbiamasis J.Raistenski, pritarsite?

J.RAISTENSKIS. Aš už visą įstatymą.

PIRMININKAS. Už visą dar truputį vėliau, nes mes turim balsuoti dėl pataisos. Už pataisą nėra norinčių kalbėti? K.Kuzmickas už pataisą? Už visą. Gerai. Už pataisą nėra. Tada prašau registruotis ir balsuosime dėl pataisos. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Dar kartą paaiškinu, kad balsuosime už Seimo nario E.Klumbio siūlymą pataisyti šį įstatymą, išbraukti žodį “mero”. Aišku? Taigi prašau, kas už tai, kad pritartume Seimo nario E.Klumbio pasiūlymui, prašom balsuoti. Komitetas pritarė, primenu.

Už – 41, prieš – 12, susilaikė 5. Pataisai pritarta. Dabar dėl viso įstatymo. Nori ir gali kalbėti 4 už, 4 – prieš. Prisimenu A.Klišonis už įstatymą. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamieji kolegos, nepaisant to, kad vis dėlto buvo priimta pataisa, kuri kažkiek koreguoja ir galbūt ne į gerą pusę, aš noriu pasakyti, kad vis dėlto savivaldybė turi turėti vienokią arba kitokią įtaką. Juo labiau kad savivaldybė yra atsakinga už pirminės sveikatos priežiūros plėtrą. Be abejo, tai galima suprasti nevienareikšmiškai. Procedūros, kaip tai daro savivaldybė, šiuo atveju valdyba, turi būti numatytos, kad nebūtų savivaliaujama ir nebūtų daroma vienokia ar kitokia anarchija. Tačiau manau, kad savivaldos funkcijų plėtimas, ko gero, turėtų teigiamą prasmę ir sveikatos priežiūros prasme. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonę prieš pasakys Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašom. Paspauskite mygtuką. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Du dalykus norėčiau akcentuoti agituodamas nepritarti tokia teikiamai įstatymo redakcijai. Pirma. Išties šia pataisa būtų dar labiau proteguojamos valdiškos sveikatos priežiūros įstaigos. Manau, kad tikrai reikėtų įsiklausyti į privačių medikų siūlymus ir nuogąstavimus ir kalbėti apie kitą redakciją. Tai tikrai nepasitarnaus konkurencijos ir geresnės kokybės medicinos paslaugoms teikti pirminiu lygiu.

Antras dalykas. Manau, nevertėtų dangstytis, kad neva daugiau teisių yra suteikiama savivaldybėms. Yra priešingai – įvedama dar viena derinimo instancija, arba dar vienas derinimo lygmuo. Manau, kad ši procedūra dar labiau subiurokratins ir iškreips pačią besiformuojančią situaciją sveikatos apsaugos sektoriuje. Todėl kviečiu nepritarti tokiai teikiamai redakcijai ir kalbėti apie šio įstatymo projekto tobulinimą.

PIRMININKAS. Nuomonę už pateiks Seimo narys J.Raistenskis.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, Pirmininke. Visiškai pritardamas kolegai G.Steponavičiui, vis dėlto noriu pagrįsti, kodėl šiandien ir dabar reikia balsuoti už šį įstatymą. Pirma, kolegos, suraskime Lietuvoje nors vieną miestą ar miestelį, kur nėra patvirtinta valdyboje arba miesto taryboje degalinių išdėstymo schema. Tas yra. O suraskite nors vieną miestą, taip pat ir sostinę, ar yra patvirtinta miesto taryboje ar valdyboje pirminės sveikatos priežiūrą užtikrinančių medicinos įstaigų schema. Nėra. Čia pasakau: degalinių biznis yra pelningas, sveikatos paslaugų teikimas nėra pelningas. Ir dabar bandysiu oponuoti kolegai G.Steponavičiui. Įsivaizduokite mero instituciją, o dabar savivaldybę, priėmus tą gerbiamojo E.Klumbio pataisą, atsakingą už pirminės sveikatos priežiūrą. Įsisteigė du BPG kabinetai ir bankrutavo. Tai, dovanokite, jie bankrutavo, buvo uždaryti, tai yra privatus biznis, o įstatyme parašyta, kad savivaldybė atsakinga. Taigi kolegos, kas užtikrins tiems žmonėms pirminę sveikatos priežiūrą? Kolegos, liberalizmas tai nėra chaosas. Aš siūlyčiau, kaip ir Teisės departamento pasakyta, pirmiausia nustatyti teisės aktų tvarką patvirtinant schemas ir skelbti skaidrius konkursus, kuriuose visi gali dalyvauti. Siūlyčiau balsuoti už teikiamą įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonę prieš – Seimo narė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Iš tiesų turbūt niekas neprieštarauja, kad įstatyme ir yra nustatyta, kad už pirminę sveikatos priežiūrą atsakinga savivaldybė ir jos valdyba, ir meras, ir visa kita, apie ką kalbėjo ir ponas J.Raistenskis. Tačiau aš tikrai nelabai norėčiau sutikti su ta mintimi, kad jeigu buvo įkurtas vienas ar kitas privatus pirminės sveikatos centras ir jis bankrutavo dėl to, kad jo nelankė pacientai, tai yra to centro, o ne paciento problema. Centras niekada nebankrutuos, jeigu bus kvalifikuoti specialistai. Šia įstatymo pataisa mes lyg ir uždarome duris tam, ką patys nuolat deklaruojame, t.y. kad reikia stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą ir plėsti privačių pirminės sveikatos priežiūros centrų steigimą.

Be to, man iš tiesų keista, kai pataisoje vėl yra parašyta, kad leidimas išduodamas arba neišduodamas, o leidimo išdavimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Vadinasi, įtraukiamas dar vienas biurokratinis mechanizmas. Viena vertus, šiandien valdančioji dauguma deklaruoja, kad visus biurokratinius suvaržymus reikia naikinti, kita vertus, mes šia įstatymo pataisa sudarome papildomų keblumų, sunkumų žmonėms, kurie tą norėtų daryti, nes kiekvienos tvarkos savivaldybei nustatymas yra dar vienas biurokratinis mechanizmas. Žmonės nežinos, kur eiti ir kaip tą leidimą išsiimti. Yra du aspektai, ir aš siūlyčiau nepritarti ir iniciatoriams atiduoti tobulinti šias pataisas.

PIRMININKAS. Nuomonę už – Seimo nary E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš noriu pasakyti daugiau kaip Vilniaus tarybos narys, kuris dirba Sveikatos komitete. Aš matau tą chaosą, kuris yra mūsų sostinėje, kai savivaldybė neturi didelės įtakos pirminės sveikatos priežiūros įstaigų išsidėstymui. Matome, kaip privatininkai veržiasi į miesto centrą šalia poliklinikų, o ten, kur labiausiai reikia, atokiausiose vietose, palieka visa tai daryti savivaldybei. Todėl turi būti aiškus planas ir savivaldybė turi turėti įtakos sprendžiant šiuos klausimus.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip, Savivaldos įstatyme yra pasakyta, kad meras tam tikra prasme atsako už sveikatos priežiūrą. Jeigu nėra nė vieno privataus gydytojų kabineto, tada mero ir pačios savivaldybės interesas, kad jis atsirastų, ir tai reikia skatinti. Jeigu neatsiranda privačių, tada savivaldybė turi spręsti, kaip įsteigti sveikatos priežiūros įstaigą. Tai ir yra jos kompetencija.

Bet, gerbiamieji, kai mes kalbame, kad atstovaujamoji valdžia panašiai kaip benzino kolonėles skirstys įvairiausius pirminės sveikatos priežiūros kabinetus, tai iš viso yra nesuprantamas dalykas. Jeigu mes kalbame apie atstovaujamąją valdžią, nepamirškime, kad sprendimą pasirašytų meras, bet viską rengtų biurokratinis aparatas. Tai yra dar vienas suvaržymas, tai yra dar vienas durų rankenų bučiavimas gydytojams (leiskite dirbti tame mieste) ir t.t. Ir tie argumentai, kad čia yra įvedama tvarka ir keičiama samprata, kad liberalizmas turi būti liberalizmu, o ne kažkokia anarchija, tai aš, pavyzdžiui, negalėčiau tokiam dalykui pritarti. Man atrodo, kad tai primena kažkokias gydytojų manufaktūrininkų cecho problemas, o ne normalų požiūrį, kad rinka sureguliuotų šiuos procesus. Aš siūlau nepalaikyti šios pataisos.

PIRMININKAS. Seimo narys, komiteto pirmininkas K.Kuzmickas. Prašom.

K.KUZMICKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai norėčiau pritarti Seimo nario E.Klumbio kalbai, kad kol kas skirstant yra netvarka. Aš, kaip Kauno miesto tarybos narys ir buvęs Sveikatos komiteto narys, žinau, kokie dalykai darosi. Faktiškai ir dabar yra nerašytas susitarimas, kad Ligonių kasos neišduoda gydytojams (privatiems ir kitiems), nesudaro sutarčių su tais, kurie neturi tarpininkavimo iš savivaldybės gydytojų arba sveikatos skyriaus. Aš puikiai žinau, kokia yra situacija ir kaip gauna tuos tarpininkavimo raštus. Ir kad įvestume tvarką, nenorėčiau su daktaru J.Raistenskiu sutikti, kad nėra parengtų schemų. Daugelyje miestų jau yra parengtos schemos, kaip turėtų išsidėstyti kabinetai. Net buvo ir mūsų komiteto nutarimas, kad iki gegužės 1 d. savivaldybė parengtų šias schemas. Aš norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų įteisinti būtent savivaldos lygmeniu planingą medicinos kabinetų atidarymą yra būtina, nes neplaninga plėtra, ypač sveikatos srityje, matome kur gali atvesti, ir ta konkurencija gali atsiliepti ne gydytojų kvalifikacijai, bet nuo to gali nukentėti mūsų žmonės, patys pacientai. Siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, žmonės ir pacientai gali nukentėti ir dėl to, kad yra per daug laisvės, pavyzdžiui, prekiaujant maisto produktais. Reikėtų pasiūlyti reguliuoti ir parduotuvių vietas, kad jos atsirastų tik su savivaldybės žinia. Aš manau, kad taip pat nepatogu yra ir nereguliuojamos maisto produktų kainos. Būtų gerai ir jas sureguliuoti. Šis kelias yra pasirinktas ir juo einama. Bet vienintelis klausimas – ar tai yra J.Oleko bandymas atvesti buvusius LDDP į tikrą tikėjimą socializmo idealais, ar tam pritaria ir Vyriausybė? Todėl aš norėčiau prieš balsavimą paprašyti pertraukos ir sužinoti Vyriausybės nuomonę šiuo klausimu. Ji yra įsipareigojusi ir Tarptautiniam valiutos fondui, ir Pasaulio bankui, ir galų gale Europos Sąjungai, kokių principų turi laikytis valstybė, siekianti pačių įvairiausių sričių paslaugų kokybės.

PIRMININKAS. Repliką Seimo narys E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Norėčiau repliką į gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus pasakytas mintis. Už maisto produktus mes mokame patys iš savo kišenės, už sveikatos priežiūros paslaugas mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tai yra esminiai skirtumai.

PIRMININKAS. Išgirdome visas nuomones. Ar pranešėjas dar norėtų patikslinti?

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš norėčiau pasakyti, kad tai įstatymas, kuris praėjo visą svarstymo kelią. Jo metu galėjo mūsų kolegos liberalai ir konservatoriai pateikti pasiūlymus, bet nei svarstant komitete, nei kitur mes negirdėjome prieštaravimų ir faktiškai buvo pritarta šiam įstatymui bendru sutarimu. Todėl aš kviesčiau ir čia, salėje, pritarti pateiktam įstatymo projektui, kuris jokiu būdu nenukreiptas prieš kokius nors klanus, o yra priimamas tam, kad sveikatos paslaugos būtų prieinamos visiems Lietuvos gyventojams ir kad tai galėtų tvarkyti savivaldos institucija, kaip ir numato įstatymas. Kviečiu pritarti įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Repliką – Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji kolegos, mes nebespėjame sekti visų, švelniai tariant, klaidingų žingsnių, kuriuos žengia Socialdemokratų frakcija, todėl aš dar sykį frakcijos vardu prašau pertraukos ir prašau pateikti Vyriausybės išvadą dėl šio įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į gerbiamojo A.Kubiliaus pasakymą dėl prekybos tinklų. Man teko šiek tiek domėtis, kaip yra Amerikoje, Anglijoje, Prancūzijoje. Aš manau, kad jūs irgi lankėtės daugelyje pasaulio valstybių, ir, deja, civilizuotame pasaulyje nelabai kur centre rasite daug prekybos tinklų, jie daugiausia įsikūrę užmiestyje. Stengiamasi apginti smulkų verslą ir neleisti stambioms parduotuvėms, įsikūrusioms centre, sužlugdyti smulkių parduotuvių.

Taigi reikia pasigilinti į šias problemas.

PIRMININKAS. Gerai. Prašau registruotis. Vyksta registracija. (Balsai salėje) Niekas neprašė Vyriausybės. Nesikarščiuokite, aš pasakysiu.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Seimo narys A.Kubilius frakcijos vardu paprašė pertraukos. Statuto 109 straipsnis iki balsavimo pradžios leidžia tokį siūlymą teikti, tačiau jį turi palaikyti ne mažiau kaip 1/5 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Todėl mums reikia dėl jo siūlymo balsuoti. (Balsai salėje) Ne, parašyta – “svarstant kiekvieną klausimą iki balsavimo pradžios…” Man atrodo, nesiginčykime. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario A.Kubiliaus siūlymui padaryti pertrauką, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš.

Už – 22. Sulaukė pritarimo. Tada reikia daryti pertrauką. Suformuluokite, kam reikalinga Vyriausybė išvada. (Balsai salėje)

A.KUBILIUS. Mane labai stebina šis klausimas. Mums jinai nelabai reikalinga, bet jeigu valdančioji koalicija nežino, ką apie tai galvoja Vyriausybė, tai mane iš tikrųjų stebina. Todėl aš prašau, rūpindamasis valdančiosios koalicijos stabilumu, kad po to nekiltų kokių nors nesusipratimų, paprašyti Vyriausybės išvados. Ar tikrai Vyriausybė pritaria tokiam žingsniui?

PIRMININKAS. Gerai, dėl išvados atsakys Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes ne kartą svarstėme komitete. Komitete Vyriausybei atstovavo Sveikatos apsaugos ministerija, ir mes turėjome aiškų pritarimą. Todėl dabar formaliai dar kartą klausti Vyriausybės, manyčiau, nėra jokio reikalo. Siūlau apsiriboti pertrauka iki kito posėdžio, kad po pietų mes galėtume balsuoti iš naujo.

PIRMININKAS. Tvarka. Nesiginčykime. Pertrauka iki artimiausio posėdžio po pietų. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos kalbės A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Pertrauka padaryta tam, kad būtų gauta Vyriausybės išvada.

PIRMININKAS. Tai sakau, iki kito posėdžio.

A.KUBILIUS. Jūs pateiksite, taip?

PIRMININKAS. Aš jau nevesiu posėdžio, negalėsiu pateikti. (Juokas)

A.KUBILIUS. Pirmininke, jūs ne tik vedate posėdžius, jūs esate Seimo Pirmininkas. Jeigu jums dėl to kyla abejonių, galime patikrinti.

PIRMININKAS. Man abejonių nekyla.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-679* (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 5 klausimą – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-679. Pranešėjas – komiteto pirmininkas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Komitetas apsvarstė ilgai rengtą ir ilgai teiktą Seimui įstatymo pakeitimą. Jis, kaip žinote, pateiktas pagal piliečių peticiją ir dar praėjusių metų gegužės 5 d. gerbiamojo A.Kubiliaus Vyriausybė pritarė Peticijų komisijos išvadai. Šių metų liepos 9 d. gerbiamojo R.Pakso Vyriausybė priėmė sprendimą, pritarė dabar teikiamam svarstyti įstatymui. Ir jau ši Vyriausybė, gerbiamojo A.Brazausko Vyriausybė, pateikė jį Seimui.

Teisės departamento išvada teigiama. Projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus. Naujų pasiūlymų, pakeitimų ir pastabų komitetas negavo, todėl kviečiu pritarti.

Galiu pasakyti, kad svarstant komitete buvo suinteresuotų institucijų ir žmonių, pateikusių peticiją, posėdyje dalyvavo Kaišiadorių ir Elektrėnų merai, taip pat peticijos atstovai. Iš esmės prieštaravimų nėra, išskyrus tai, kad Elektrėnų meras… Praėjo nemažai laiko, reikėtų patikrinti ir padaryti Liutonių kadastrinės vietovės gyventojų apklausą. Atstovai neatsiima savo peticijos, apklausa Vyriausybės yra pripažinta tinkama. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išvadą, kad priimant tą įstatymą buvo pažeista priėmimo procedūra, tuomet Vyriausybė neorganizavo apklausos, taigi ir pagal peticiją, ir pagal Konstitucinio Teismo išvadą komitetas nutarė, kad reikia be išlygų pritarti šiam projektui. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra komitetų išvadų. Pereiname prie diskusijos. Diskusijoje nori kalbėti Seimo narys B.Bradauskas. Prašau.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Mes šiandien turime pavyzdį, kai neatsiklausiant žmonių priimami sprendimai ir dėl to po pusantrų metų, nors ir gėda prieš tuos žmones, mes šiandien svarstome tą klausimą. Aš kelis kartus buvau susitikęs su Liutonių gyventojais ir jie vienareikšmiai išreiškė savo norą grįžti į Kaišiadorių savivaldybės teritoriją. Ir šiandien tas trijų Vyriausybių puoselėtas įstatymo projektas galų gale pasiekė Seimą. Aš daugiau neturiu ką pridurti prie gerbiamojo P.Papovo pranešimo. Mes turėtume atkurti teisingumą, įsiklausyti į žmonių valią ir pageidavimus. Todėl labai prašau gerbiamuosius kolegas balsuoti už šį įstatymo projektą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pastabų, pataisų dėl šio projekto negauta. Taigi, prieš patvirtinant pagrindinio komiteto išvadą dėl projekto, galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių. Tuomet prašau registruotis. O gal bendru sutarimu po svarstymo galėtume pritarti? Ačiū. Bendru sutarimu po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1024(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Svarstome darbotvarkės 6 klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1024(2). Pranešėjas – komiteto pirmininkas P.Papovas. Svarstymo stadija.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas išnagrinėjo Vyriausybės pateiktą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgęs į Teisės departamento išvadas, taip pat į kai kurių Seimo narių pasiūlymus (konkrečiai į gerbiamųjų A.Vazbio ir J.Razmos pasiūlymus), patobulino šį projektą ir teikia jį svarstyti. Iš esmės šis patobulintas projektas nelabai kuo skiriasi nuo mūsų neseniai priimtų šių dviejų straipsnių pakeitimų, išskyrus tai, kad viešųjų paslaugų valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema pagal dabar jau galiojantį Prezidento pasirašytą įstatymą turėtų įsigalioji nuo kitų metų sausio 1 dienos. Dabar, atsižvelgdami į Vyriausybės siūlymą, kad reikia iš esmės pakeisti viešųjų paslaugų tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, kategorijas ir t.t., kai negali būti pritaikytos bendros kategorijos ir viešojo administravimo, ir viešųjų paslaugų tarnautojams, siūlome atidėti iki kitų metų liepos 1 dienos. Kadangi kitų metų valstybės biudžetas nėra optimistinis ir nėra galimybių jį didinti, nėra galimybių didinti ir viešojo administravimo valstybės tarnautojų, ir paslaugų valstybės tarnautojų atlyginimų, tai siūlome ir viešojo administravimo valstybės tarnautojams atlyginimų didinimą taip pat pradėti nuo kitų metų liepos 1 dienos. Iš esmės pritardamas ir siūlymų autoriams, kviesčiau komiteto patobulintam įstatymo projektui pritarti.

Kadangi įstatymas jau yra įsigaliojęs nuo šių metų spalio 1 dienos, tai straipsnis yra keičiamas ne dėl to, kad jis įsigaliotų nuo spalio 1 dienos, o dėl to, kad viešojo administravimo valstybės tarnautojų atlyginimų didinimas įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, o ne nuo sausio 1 dienos, tai tik tiek. Dėl to, kad įsigaliojus šiam įstatymui kai kuriems nemažus atlyginimus gaunantiems mažėja nuo spalio 1 dienos atlyginimas, tai šis įstatymas jau yra įsigaliojęs ir šios šio įstatymo nuostatos nekeičiamos.

Noriu pasakyti, kad atlyginimų mažėjimas yra nedidelis. Atlyginimas yra skaičiuojamas, nustatomas pagal vidutinį dabar gaunamą nustatytą atlyginimą, t.y. atlyginimas plius priedai. Tiktai pagal dabar naujai nuo spalio 1 dienos nustatytą skirtumą tarp pareigybės ir nustatytų priedų jis yra sumažinamas 0,2, arba 20%. Todėl didelio atlyginimų sumažėjimo nuo spalio 1 dienos neturėtų būti arba jų visai nebus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu komiteto pirmininką A.Sysą.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių. Pasistengsiu labai trumpai kalbėti, nes apie tai daug diskutuota. Aš tik perskaitysiu jums mūsų argumentus, kodėl Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritaria šio įstatymo projektui. Pirma. Manau, kad pradėjus įgyvendinti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimą būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos. Antra. Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą reglamentuojantys 62 ir 69 straipsniai nuo 1999 metų, kai buvo priimtas šis įstatymas, jau yra keista šešis kartus. Ir trečia. Įstatymo lydimieji teisės aktai, kurių reikia, kad 62 ir 69 straipsniai būtų įgyvendinti, yra parengti ir nėra jokių realių priežasčių, dėl kurių reikėtų dar kartą atidėti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimą.

Pagrindinio komiteto pirmininkas sakė, kad biudžetas nėra optimistinis, kad atlyginimų didinimą siūloma atidėti iki liepos 1 dienos dėl lėšų trūkumo, todėl mums šiek tiek keistai atrodo pagrindinio komiteto siūlymas būtent 69 straipsnio pirmojoje lentelėje, kuri įstatymu reglamentuoja mažinimą. Noriu pabrėžti, mažinimą įstatymu. Toks sprendimas jį nukelti ir koeficientus praplėsti dar metams tikrai biudžeto lėšų nesutaupo. Štai čia yra tam tikri prieštaravimai, kad pinigų nėra, o mažinimo procesas nukeliamas dar vieneriems metams. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Kviečiu Seimo narį V.Saulį, kuris išdėstys Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.

V.SAULIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą buvo paskirtas papildomu komitetu. Komitetas savo posėdyje išnagrinėjo Seimo Kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Joms buvo iš dalies pritarta, nes šių metų rugsėjo 27 d. Seimo priimto Valstybės tarnybos įstatymo 4, 33, 60, 69 ir 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 78 straipsnyje vieneriems metams pratęstas teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, galiojimas, t.y. šie teisės aktai galioja iki kitų metų liepos 30 dienos.

Kitų siūlymų svarstymo metu komitete nebuvo gauta. Komitetas pateiktam įstatymo projektui iš esmės pritarė. Mes pasiūlėme pagrindiniam – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui patobulinti šį įstatymo projektą atsižvelgiant į, jau minėjau, šiais metais rugsėjo 27 d. priimtą Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymą. Tam buvo pritarta bendru sutarimu. Prašom kolegas pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Išklausėme visų komitetų išvadas. Dabar galime pereiti prie diskusijos. Diskusijoje kalbės Seimo narys, ministras J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų tas sprendimas, kuris buvo pateiktas Seimui, nebuvo priimtas taip paprastai. Tai buvo motyvuota ne tik biudžeto reikalais, kaip šiandien bandoma akcentuoti.

Norėčiau pasakyti, kad yra parengtas naujas Valstybės tarnybos įstatymo projektas, nauja redakcija, kuri yra šiuolaikiška, atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus. Mes dabar ją deriname su Teisingumo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis. Tikimės, kad šį mėnesį šis naujas įstatymo projektas bus patvirtintas Vyriausybės ir pateiktas Seimui.

Pirmiausia norėčiau savo kalbą pradėti nuo didelio prašymo, kad naujasis projektas būtų svarstomas Seime kiek galima greičiau, nes norėtųsi kuo greičiau pereiti prie tokio įstatymo, reglamentuojančio valstybės tarnybą, kuris iš tiesų ją reglamentuotų, kuris galėtų būti pritaikomas praktiškai ir būtų panašus į tuos įstatymus, kuriuos turi Europos Sąjungos valstybės.

Šiuo metu veikiantis Valstybės tarnybos įstatymas yra labai sudėtingas. Matome, su kokiomis problemomis buvo susidurta bandant jį realizuoti. Vyriausybė priėmė visus reikalingus įstatymų lydimuosius aktus, kad galėtų įsigalioti nauja darbo apmokėjimo sistema. Buvo patvirtintos ir kategorijos, ir stažo skaičiavimo tvarka, ir kiti dalykai išspręsti. Tačiau dabar konkrečių pasitarimų su kitų ministerijų atstovais metu vėlgi kyla daug klausimų, nes praktiškai tai realizuoti nėra paprasta.

Todėl mes norėtume, kad Seimas kaip galima greičiau apsvarstytų ir priimtų tą įstatymą, kurį mes tikimės dar šį mėnesį pateikti Seimui.

Tada, mūsų manymu, nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija galėtų įsigalioti, ir iki liepos 1 d. galėtume sutvarkyti taip, kad ji ir nauja darbo apmokėjimo sistema pradėtų visiškai funkcionuoti. Todėl pagrindinė Vyriausybės siūlymo atidėti šių dviejų straipsnių nuostatų įsigaliojimą priežastis buvo ta, kad nereikėtų valstybės tarnybos pertvarkyti per pusmetį keletą kartų, nes naujas įstatymas numato ir atestacijos dalykus, ir naujas kategorijas, ir žmonių kvalifikacijos įvertinimą ne tik taip, kaip dabar yra, kad atlyginimai mokami pagal atitinkamas pareigybes.

Norint sutvarkyti darbo apmokėjimą pagal tą sistemą, kuri įsigalioja dabar, reikia atlikti didelį darbą. Tas darbas yra atliekamas šiuo metu, aš nežinau, kaip Seimo kanceliarijoje, neturiu duomenų, bet turiu duomenis, kuriuos man pateikė iš Policijos departamento, ar, tarkim, Prezidentūros, Vidaus reikalų ministerijos. Noriu pasakyti, kad Prezidento patarėjo atlyginimas, tas, kuris yra dabar, ir tas, kuris turėtų būti pagal šiuo metu galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą, turėtų skirtis beveik 900 litų. Taip pat galime pažiūrėti Vidaus reikalų ministerijos departamento direktoriaus… Mano manymu, tai yra labai svarbi grandis, tai yra žmonės, kurie atsakingi už tam tikrą sritį, skirtingai nuo specialistų, kurie pagal dabartinį įstatymą gali dirbti, gali nedirbti ir už nieką neatsako, ir jų pakeisti pagal dabartinį įstatymą neįmanoma. Departamento direktoriaus atlyginimas, palyginti tą, kuris yra dabar, ir tą, kuris būtų pagal dabar galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą, skirtųsi per 600 Lt per mėnesį. O Policijos departamento pareigūnų, jeigu palygintume vyresniuosius komisarus, ir iš tiesų, mano manymu, tie atlyginimai nėra dideli, nors pagal bendras tendencijas, kai mes viską matuojame vienu matu, paaiškėja, kad ir vyresniesiems komisarams reikia mažinti. Jeigu palygintume vidutinį atlyginimą dabar ir tą vidutinį atlyginimą, kuris būtų pagal Valstybės tarnybos įstatymą, jis skirtųsi vėlgi daugiau kaip 600 Lt per mėnesį.

Suprantama, įstatymas numato tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, kai bus mažinama palaipsniui, ir tas mažinimas bus švelnesnis, negu aš paminėjau tuos skaičius, nes pritaikomas koeficientas. Tačiau aš manyčiau, kad šis noras mažinti yra daugiau pagrįstas tam tikra nuostata, kad kaip pasakė vienas iškilus liberalų politikas, kad biurokratai trukdo reformas. Aš labai atsakingai noriu pareikšti, kad reformas trukdė ne biurokratai, o būtent politinės valios neturėjimas. Bent jau mūsų ministerijoje visi biurokratai puikiai vykdo tuos nurodymus, kuriuos gauna, ir turbūt problemų dėl sprendimų buvo dėl to, kad nebuvo tam tikro aiškumo ir tam tikrų nurodymų. Todėl aš nenorėčiau, kad šis priimtas Seimo sprendimas būtų populistiškai vertinimas kaip tam tikra kova su daug uždirbančiais valstybės tarnautojais. Mano įsivaizdavimu, valstybės tarnautojo atlyginimas turėtų priklausyti ne tik nuo pareigų, bet ir nuo to, kaip jis dirba, kokia jo kvalifikacija, ir mes stengsimės naujame įstatyme tai įgyvendinti. Suprantama, kad tas variantas, kuris siūlomas pagrindinio komiteto, jeigu nepriimamas Vyriausybės pasiūlytas projektas, jis irgi yra sveikintinas bent tiek, kad palies kur kas mažiau valstybės tarnautojų, šiek tiek mažiau sujauks valstybės tarnybą, gerokai mažiau negu tuomet, jeigu būtų priimta ta tvarka, kuri po pusmečio bus keičiama.

Aš tikiuosi, kad nebus daromi kokie nors populistiniai vertinimai. Aš tikiuosi, kad tie žmonės, kurių atlyginimai mažės, ir kurie nėra garantuoti dėl ateities, nepaliks valstybės tarnybos. Nors paprastai dėl tokių priežasčių prarandami tie valdininkai, kurie geriausiai dirba, kurie reikalingiausi valstybės tarnybai. O vienas iš pagrindinių kaltinimų mums (ne kaltinimų, galbūt reikalavimų, galbūt kritikos) iš Europos Komisijos yra mūsų administraciniai gebėjimai. Kol mes nesutvarkysime valstybės tarnybos, tie administraciniai gebėjimai ir bus tokio lygio, kaip yra dabar.

Todėl aš, dėkodamas visiems už svarstymą, už pastabas Vyriausybės projektui, norėčiau pasakyti dar vieną mintį (mano laikas baigėsi), kad į mus kreipėsi ir valstybės tarnautojų profsąjunga, kuri jaudinasi, kad naujame įstatyme mažės socialinių garantijų, nors to projekto dar niekas nematė. Viena vertus, mes turime poziciją, kuri siūlo atlyginimus valstybės tarnyboje mažinti ir visiems palaipsniui gerokai sulyginti, kita vertus, poziciją, kai reikalaujama socialinių garantijų, kurių nenumato naujas įstatymas. Aš manau, kad čia yra labai svarbus Seimo pasirinkimas, kaip Seimas pasirinks, taip ir dirbsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Seimo narys K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mes matome akivaizdžią situaciją: kai tik kas nors prisiliečia prie valstybės tarnybos, iš karto atsiranda labai daug problemų. Aš nenorėčiau sutikti su kai kuriais pasakymais, kad kai mes kalbame apie valstybės tarnybos darbo užmokesčio sureguliavimą ir subalansavimą, tai mes išskiriame tik mažinimus, bet mes nematome visos sistemos.

Aš puikiai atsimenu, kaip Socialdemokratinė koalicija, kaip kalbėjo gerbiamasis vidaus reikalų ministras, nepopulistiniais sumetimais kritikavo, kad mes atidėliojame tą tvarką. Buvo numatytos lėšos, ir nuo spalio 1 d. įstatymas iš principo įsigaliojo, Prezidentas jį pasirašė. Ir dabar mes vėl eilinį kartą jį atidėliojame, kaip matome net Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadose. Apie gerbiamąjį A.Sysą, beje, reikia atskirai pakalbėti, kad jis yra ištikimas savo pozicijai, kuri nepriklauso nuo Socialdemokratinės koalicijos pozicijos. Jis lieka nuoseklus ir nusipelnė pagarbos, būdamas komiteto pirmininku. Aiškiai sudėliojami taškai, kad tai reformai yra pasirengta, kad ir atidedant įstatymą iki spalio 1 d. buvo numatytos lėšos. Ir dabar mes vėl toliau atidedame. Motyvacija yra tokia, kad yra parengtas naujas įstatymas, kuris bus labai demokratiškas, atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus, ir dėl to siūloma dar kartą pasižiūrėti į šį klausimą iš esmės, nepopulistiškai, ką mes šiandien ir darome.

Darbo užmokesčio subalansavimo valstybės tarnyboje įgyvendinimo data buvo atidėliojama šešis kartus. Dabar mes kalbame apie septintą kartą, kaip nevykdyti įstatymo ir kaip išsisukinėti. Tada, kai buvo susiformavusi valdančioji koalicija, buvo atidedama dėl to, kad iš tikrųjų buvo nepasirengta, o šiandien mes matome kitą vaizdą. Jau yra pasirengta ir yra pati geriausia situacija, kai greitai, gal net šią savaitę turėtų būti pateiktas Seimui valstybės biudžetas, kuriame turėtų atsispindėti ir lėšos. Visos galimybės yra ir viską padaryti įmanoma. Šiuo atveju Liberalų frakcija siūlo nepritarti šiam pateiktam projektui ir palikti įstatymą, kuriam yra pasirengta, numatyti visi mechanizmai ir, be jokios abejonės, turi būti numatomos ir lėšos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Visi norėję diskusijose kalbėjo. Dabar aš noriu paklausti Seimo nario A.Vazbio. Jūs kartu su J.Razma teikėte pastabas dėl įstatymo projekto, iš dalies joms pritarta. Ar prašysite už jas balsuoti, ar sutinkate, kad komitetas iš dalies pritarė? Prašau.

A.VAZBYS. Ačiū, Pirmininke. Aš tas pataisas, kaip jos ir įregistruotos… iš esmės yra du pasiūlymai. Dėl antrojo pasiūlymo aš neprašysiu balsuoti, bet prašyčiau, kad pirmąjį mes apsvarstytume ir balsuotume. Pirmojo pasiūlymo esmė yra nekeisti šio įstatymo 69 straipsnio 10 dalies – įsigaliojimo datos. Dėl to siūlyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Palikti spalio 1 dieną?

A.VAZBYS. Taip.

PIRMININKAS. Aišku. Jūs girdėjote autoriaus argumentus. Tada reikėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų tik dėl šios pataisos. Kas norėtų? Komiteto pirmininkas P.Papovas. Prašom. Paspauskite mygtuką, greičiau surasime. Prašom. Atrodo, įjungiau.

P.PAPOVAS. Ačiū, Pirmininke. Aš jau minėjau, kad komitetas iš dalies įvertino šį pasiūlymą. Viešojo administravimo valstybės tarnautojams jau įsigaliojo darbo apmokėjimo sistema ir pagal šį įstatymą toliau galios. Darbo apmokėjimas viešojo administravimo valstybės tarnautojams nuo spalio 1 dienos palaipsniui mažėja.

Yra ir kita problema. Man atrodo, mes kalbėjome ir su ponu J.Razma dėl viešųjų paslaugų. Yra siūloma, kad darbo apmokėjimo sistema jiems įsigaliotų nuo liepos 1 dienos kaip tik dėl to, kad nė viena vyriausybė nepasirengė įgyvendinti viešųjų paslaugų tarnautojų atlyginimų sistemą. Dėl viešojo administravimo – taip, pasirengė (ir ši Vyriausybė labai operatyviai tai padarė ir užbaigė), o dėl viešųjų paslaugų nepasirengta dėl to paties, kad biudžete vis dėlto sunku numatyti, nes trūksta pinigų atlyginimams didinti. Todėl siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Už nuomonę – Seimo narys P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, nepaisant to, kad gerbiamasis ministras kalbėjo, jog nėra didelio valstybės klerkų spaudimo, susidaro visiškai kitas įspūdis. Šis įstatymas atidėliojamas jau šeštą kartą. Aš prisimenu, kai buvo atėjęs laikas šį įstatymą įgyvendinti ir valdančioji dauguma buvo socialdemokratai… socialliberalai ir liberalai, jie siūlė šio įstatymo įsigaliojimą atidėti iki Naujų metų. Tačiau socialdemokratai siūlė iki spalio mėnesio. Ši data atėjo ir vėl bandoma daryti visokias išimtis. Aš siūlyčiau pritarti pono A.Vazbio pataisai ir įstatymo įsigaliojimą taikyti be jokių atidėjimų.

PIRMININKAS. Išgirdome dvi nuomones. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Aš dar kartą aiškinu, kad mes balsuosime dėl Seimo narių A.Vazbio ir J.Razmos pataisos, kuria jie siūlo išbraukti pirmąjį straipsnį ir palikti naujosios valstybės tarnautojų atlyginimų sistemos pradžią nuo spalio 1 dienos. Štai už šį siūlymą mes dabar ir balsuosime. Prašau atsisėsti. Patikrinome, ar visi balsavo už save.

Salėje 70 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume Seimo narių A.Vazbio ir J.Razmos siūlymą dėl įstatymo pakeitimo, prašau balsuoti.

Pataisai nepritarta, nes 29 – už, 36 – prieš, 4 susilaikė. Taigi dabar dėl balsavimo motyvų, prieš balsuojant už visą įstatymo projektą. Nuomonę nori išsakyti Seimo narys R.Šukys. Prašau. Nuomonė prieš.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo, kaip jis yra suredaguotas, siūlyčiau balsuoti prieš, nes liepos mėnesį buvo siūlymas normaliai pasirengti ir naujaisiais biudžetiniais metais, nuo sausio 1 dienos, taikyti įstatymo pakeitimus: vienai tarnautojų kategorijai – paslaugų didinti, o viešojo administravimo atitinkamai palaipsniui mažinti. Šiai intencijai nebuvo pritarta. Šiandien veidmainiaujant yra teigiama, kad vėl nepasirengta, nes trūksta pinigų, ir vėl yra nukeliama. Ankstesnis projektas buvo dar įdomesnis – buvo siūloma mažinimą nukelti nuo liepos 1 dienos. Tai kada vis dėlto, gerbiamieji kolegos socialdemokratai, esate nuoširdūs? Gerbiamasis P.Papovas man sakė, kad premjeras A.Brazauskas liepos mėnesį griežtai pasisakė už tai, kad mažinimas nebūtų atidėtas. Tada aš sutikau: gerai, nuo spalio 1 dienos, kai tik bus pasirengta, mažinimas turi būti. Šiandien, pasirodo, vis tiek nėra pasirengta, o mažinimas… Kodėl tada koeficientas ne 0,4 nuo spalio 1, o 0,2? Kodėl tas kompromisas reikalingas? Būkime nuoširdūs. Aš pats būčiau už tai, kad iš viso mažinti turėtų būti pradėta nuo kitų metų liepos 1 dienos, bet kai nėra nuoseklios pozicijos, tada aš galiu pasakyti tik vieną frazę iš to visiems žinomo animacinio filmo: “Maištininkas žuvo, šlovė drakonui!” Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonę už – Seimo narys, komiteto pirmininkas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Man būtų įdomu, kaip kalbėtų kai kurie kolegos Seimo nariai, jeigu dabar būtų ne Seimo nariai, o būtų Vyriausybės nariai ir jiems mažėtų atlyginimas. O iš esmės nuo spalio 1 dienos, kaip ir buvo žadėta, ir yra taip, kad viešojo administravimo valstybės tarnautojams darbo apmokėjimo sistema įsigaliojo ir darbo užmokestis mažinamas 0,2. Žinoma, ankstesniame buvo 0,4, tačiau girdėjote, ką sakė vidaus reikalų ministras, kad kai kuriems komisariato darbuotojams atlyginimas mažėtų tikrai daug ir vėlgi galėtų būti tam tikrų problemų, ypač kai pasaulyje vyksta tokie įvykiai. Tai štai.

Dėl viešųjų paslaugų. Gerbiamieji, nė viena vyriausybė nepridėjo rankos prie šio reikalo. Ši Vyriausybė per keletą mėnesių nesuspėjo to padaryti, juo labiau kad viešųjų paslaugų sistema turėtų būti ne visai tokia, kaip viešojo administravimo. Tai turime pripažinti, kad ir kaip ten būtų, ir turime padėti taisyti. Labai gerai, kad Vyriausybė įsipareigojo labai greitai pateikti įstatymo pakeitimus, o už šį patobulintą projektą… Vyriausybės projektui buvo komitete nepritarta. Buvo priimtas politinis sprendimas, kad vis dėlto viešojo administravimo darbo apmokėjimo sistema įsigaliotų, ir tai yra šiame įstatyme ir anksčiau priimtame. Kviesčiau palaikyti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Išklausėme dvi nuomones. Prašau prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai.

Kas už tai, kad pritartume po svarstymo įstatymo projektui, kurį pateikė pagrindinis komitetas. Prašau balsuoti.

Už – 46, prieš – 24, susilaikė 3. Po svarstymo projektui pritarta.

Dabar darome pertrauką iki 12 val.

Pertrauka

Akcizų įstatymo projektas Nr.IXP-948(3*) ES (svarstymas)

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Svarstome darbotvarkės 7 klausimą – Akcizų įstatymo projektas Nr.IXP-948(3). Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją G.Šivicką. Prašau.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, Pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo projektą Nr.IXP-948. Atsižvelgė į Teisės departamento pastabas. Iš esmės jos apsvarstytos. Toliau yra “Mažeikių naftos” pasiūlymai. Jie siūlo, kad gamintojo reikmėms sunaudotas kuras, kuris priskiriamas degalams, variklių kuras... Tačiau komitetas tam nepritaria, nes šios nuostatos neatitinka Europos Sąjungos direktyvos nuostatų.

Yra pritarta UAB “Lietuviškas midus” pasiūlymui, kad nuo 2004 m. akcizo dydis būtų 60% stiprių alkoholinių gėrimų akcizo dydžio. Yra atsižvelgta į E.Klumbio ir į analogišką A.Bradausko pasiūlymą, kad orimulsija nebūtų apmokestinama akcizais. Komitetas tam pritarė, nes komitetas buvo susitikęs su Elektrėnų vadais ir šio alternatyvaus kuro tiekėjais, nes Europos Sąjunga tai reglamentuoja kaip nemineralinį kurą, jis yra priskiriamas kaip ir anglis kietam kurui, tačiau yra skysto pavidalo. Šį kurą naudoja tik Elektrėnai bandomiesiems tikslams. Įvežama nedaug.

Nepritarta J.Razmos pasiūlymui. Jis siūlo išbraukti tokį punktą: pagal Muitinės kodeksą neapmokestinamos importo mokesčiais, tai yra kada neapmokestinama akcizais… Komitetas tam prieštarauja nes Muitinės kodekse yra aiškiai nustatyti atvejai, kai akcizais yra neapmokestinama. Išbraukus šį punktą, būtų taip, kad tranzitu keliaujančios prekės, kurios neapmokestintos muitais arba PVM, būtų apmokestintos akcizais. Taip pat yra J.Razmos pasiūlymas degalams vietoj 720 akcizo dydžio įrašyti skaičių 640. Kaip žinome, Vyriausybė pritarė ir atsisakė pereinamojo laikotarpio dėl akcizų didinimo ir tai galbūt ne savo valia. Iki 2004 m. mes turėtume pasiekti minimalų kuro akcizo dydžio limitą. Taigi komitetas mano, kad perkelti į paskutinius metus akcizo dydžio didėjimą, taip patiriant didesnį kainų šoką… manome, kad akcizus didinti reikėtų palaipsniui.

Yra Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, kad dyzeliniai degalai, skirti naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystei būtų apmokestinami nuliniu tarifu. Kaip žinome, jau praeitame posėdyje buvo pristatytas finansų ministrės projektas, kad būtų kompensuojami šie dyzeliniai degalai. Tai yra dėl administravimo ir dėl pačios kokybės yra geresnis variantas. Komitetas taip pat nepritarė.

Ekonomikos komitetas pritarė J.Razmos pasiūlymui akcizą didinti 640, o ne 720, bet, kaip minėjau, J.Razmos pasiūlymui komitetas nepritarė. Noriu pabrėžti, kad įstatymas įsigalioja 2002 m. liepos 1 d., komitetas pritaria šiam projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė 4. Siūlau pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Ekonomikos komiteto atstovą J.Budrevičių.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Ekonomikos komitetas apsvarstė Akcizų įstatymo projektą. Priimtas pasiūlymas pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui su Seimo nario J.Razmos pasiūlymu, kad gazoliams, jų pakaitalams ir priedams vietoj siūlomų 720 Lt už toną produkto būtų taikomas 640 Lt akcizo tarifas. Už tokį pasiūlymą balsavo 7 komiteto nariai, prieš – 3.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką G.Kniukštą.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos; pristatau Kaimo reikalų komiteto pastabas dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo projekto. Projekto 36 straipsnio 1 dalies 5 papunktyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo pasigamina biologinį kurą ir jį naudoja savo reikmėms, šis kuras atleidžiamas nuo akcizų. Žemės ūkio įmonės taip pat gali pasigaminti savo reikmėms biologinį kurą, todėl siūloma, pirma, papildyti Akcizų įstatymo projekto 36 straipsnio “Specialūs atvejai, kai kuras atleidžiamas nuo akcizų” 1 dalies 5 papunktį, po žodžių “kuriuos pasigamina fizinis asmuo” įrašyti žodžius “ir žemės ūkio įmonės”. Po žodžių “tik asmeniniam” įrašyti žodžius “bei žemės ūkio įmonės”. Antras pasiūlymas. Papildyti Akcizų įstatymo projekto 36 straipsnio “Specialūs atvejai, kai kuras atleidžiamas nuo akcizų” 1 dalį nauju šeštu papunkčiu: “gazolis, dyzeliniai degalai, skirti naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje. Akcizu neapmokestinamų gazolio, dyzelinių degalų kiekis Vyriausybės nustatyta tvarka registruotiems žemės ūkio subjektams per vienerius kalendorinius metus negali viršyti 120 litrų už vieną Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka deklaruotų žemės ūkio naudmenų hektarą bei 275 litrų už 1 toną sugautų ir realizuotų žuvų. Lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybės ar jos įgaliota institucija.” Šiame komiteto posėdyje dalyvavo 11 Kaimo reikalų komiteto narių, buvo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Europos reikalų komiteto pirmininko nematau. Galėtume pradėti diskusiją. Pirmasis kalbės Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man labai keista, kad iš visų lygių ir visų buvusių valdžių į klausimą, kodėl reikia didinti akcizus, girdžiu vieną argumentą – todėl, kad to reikalauja Europos Sąjunga. Ar tai yra argumentas? Ar mes nežinome, kokia mūsų ekonominė padėtis, ar šis didinimas prisidės prie mūsų ekonominio augimo ir mūsų konkurencingumo toje Europos Sąjungoje ar atvirkščiai? Tokios kompleksinės analizės iš esmės nėra. Reikalauja, ir mes sutinkame. Kur dingsi, nes norime. Aš nežinau, ar gali būti tokie Seimo ar Vyriausybės argumentai.

Aš pažiūrėjau šiek tiek plačiau. Pavyzdžiui, Vokietijoje 1991 m. vidutinis mėnesinis samdomų (tik samdomų) darbuotojų atlyginimas pavertus į šios dienos valiutų kursus buvo 11 tūkst. litų. Lietuvoje 2000 m. visų darbuotojų (ne tik samdomų) – maždaug 1100 litų, bet labai daug žmonių negauna ir 400 litų per mėnesį. Vidutinis mėnesinis lietuvių atlyginimas yra daugiau kaip 12 kartų mažesnis nei samdomų vokiečių. Palyginkime: Lietuvoje akcizas už toną dyzelinių degalų bus 720, Vokietijoje – 1646. Iš viso akcizas Lietuvoje yra 2,3 karto mažesnis negu Vokietijoje, o vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra mažesnis negu Vokietijoje daugiau kaip 12 kartų. Taigi lietuvis iš savo algos sumoka 4 kartus didesnį akcizą už dyzelinius degalus negu vokietis.

Dar ne viskas. Vokietis iš savo pajamų maisto produktams išleidžia maždaug 23%, lietuvis – 40%. Paskaičiuokime: lietuvis iš savo mėnesio algos maistui išleidžia 440, vokietis – 2530 litų. Lietuviui kitoms reikmėms patenkinti lieka 560, vokiečiui – 8470 litų. Visa tai įvertinus, štai kas išeina – jeigu mes norime naudoti įvairius degalus, gauname, kad 70–80% Lietuvos gyventojų perka ne naujus, o padėvėtus drabužius. Drabužius, avalynę ir t.t., kultūrai neturi išlaidų. Taigi mes, taip didindami, iš esmės atimame iš žmogaus pinigus, ir jis negali investuoti pirkdamas kitų šakų produkciją ir padėti plėsti kitas šakas. Taigi mes stabdome ekonominį augimą tik dėl to, kad to reikalauja Europos Sąjunga. Ar mūsų biurokratai negali paimti skaičius ir tą Europos biurokratą kalti prie sienos? Aš niekaip nesuprantu, kokios čia gali būti derybos, kai skaičiai viską rodo.

Pažiūrėkime toliau. Lietuvis už vidutinį atlyginimą pagal dabartines kainas gali nusipirkti 547 litrus dyzelinių degalų, vokietis – 4 tonas! Tai kaip čia yra?

Toliau. Pavyzdžiui, suskystintos dujos automobiliams – vėl aiškina, kad to reikalauja Europos Sąjunga. Žiūriu – Suomija, Belgija taiko nulinį tarifą. Suomija, Belgija jau seniai yra (Suomija – kiek vėliau) Europos Sąjungos narės ir sugebėjo išsikovoti, kad tas tarifas būtų nulinis. Kodėl? Todėl, kad dar yra ekologiniai dalykai. Kai mūsų Gedimino universiteto mokslininkai pateikė išsamią programą ir prašė, kad Vyriausybė ją apsvarstytų, visi atmetė šią programą, girdi, nereikia, nes tokie yra Europos Sąjungos reikalavimai. Aš niekaip su tuo nesutinku.

Toliau. Aš nežinau, ar čia dėl klaidos, bet paskutiniame projekte atsirado 200 litų nebe už toną suskystintų dujų, o už 1000 litrų. Vadinasi, už toną jau bus 360 litų. Taigi 2,1 karto didiname akcizą suskystintoms dujoms, palyginti su šiandien, arba ten padaryta klaida. Aš nežinau, kaip yra.

Toliau. Cigaretėms išsikovojome pereinamąjį laikotarpį devyneriems metams. Žiūriu, o kas gi gamina Lietuvoje cigaretes? Užsienio kompanija. Akcizas mažesnis – pelnas didesnis. Mano galva, cigaretėms galima nuo rytdienos padidinti akcizą. Na, kas rūko, tai taip, bet iš esmės ekonomikai didelio smūgio nebus. Bet štai užsienio kompanija užsitikrina devyneriems metams, o ūkininkas, transportininkas turi mokėti, nes yra savi. A, gerai, jiems Europos Sąjunga neleidžia. Kodėl taip yra?

Toliau. Man labai keista, pavyzdžiui, dėl midaus trauktinių. Na, kiek jos to bendro alkoholio kiekio sudaro… Aš nežinau, ar jūs kas nors geriat ją, nes per daug brangu. Ir Pasaulio prekybos organizacija, ir Europos Sąjunga reikalauja, o visur sakome – tai, kas nacionalinio, ypatingo, Europos Sąjunga net skatina saugoti. O tai tikrai yra nacionalinė, ypatinga technologija, kurios niekas daugiau nenaudoja.

Manau, reikėtų nedidinti akcizo arba surasti kitas formas dyzeliniams degalams, suskystintoms dujoms, be to, apsaugoti mūsų midaus pramonę. Suskystintoms dujoms padaryti nuo 170 iki 200 litų už toną, jeigu negalima įrodyti, kad vienos Europos Sąjungos šalys gali turėti nulinį, gal ir galima.

Aš norėčiau, kad mūsų valdininkai nesiremtų vien Europos Sąjungos direktyvomis. Tą Europos Sąjungą reikia spausti, nes nacionaliniai interesai turi būti, nepaisant Europos Sąjungos, aukštesni už eurobiurokratų interesus. Todėl apskritai šiam akcizų didinimui nepritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulevičius. Primenu, diskusijoms skiriamos 5 minutės.

A.MATULEVIČIUS. Pirmas kalba 10 min., o antram jau reikia pagal reglamentą. Pasistengsime. Man atrodo, mums pateiktas svarstyti įstatymas iš principo yra blogas ir žalingas, nes jis pirmiausia veda į kainų didinimą. Mes labai gerai atsimename Jo Ekscelenciją gerbiamąjį premjerą A.Brazauską šioje tribūnoje aiškinant, kokia bloga Lietuvos žmonių padėtis, kai jis rengėsi tapti premjeru. Šiandien mes matome (galbūt tai ne jo kaltė), kad jis, matyt, pakliuvo į valdininkų, kurie veda šalį į liūną, pinkles. Jeigu mes eisime tuo keliu, kelsime akcizus, kaip ponas Julius sakė, kad cigaretėms galima kelti, aš, nors ir rūkantis, sutikčiau, bet žinau, kad tos valdžios, kurios didino kainas cigaretėms ir degtinei, griūdavo. Aš labai pergyvenu dėl valdžių stabilumo, nes Lietuvoje valdžios keičiasi kaip pirštinės, ir toliau valdininkai valdo valstybę. Tas figos lapelis, kad mes turime tai daryti stodami į Europos Sąjungą, man atrodo, yra spekuliacija. Pirmiausia mes į ją greit neįstosime. Antra, gal iš tikrųjų mums reikia labai greitai įstoti į NATO, o su Europos Sąjunga pasiderėti?

Iš šios tribūnos aš pasakysiu gal ne visai populiarų dalyką, bet jūs pagalvokite, kas dabar darosi – mums sako: ponai, septynerius metus nebus laisvo darbo jėgos judėjimo. Jeigu mes stojame į nelygią sąjungą, tai taip ir pasakykime savo tautai, nes mes, stodami į Europos Sąjungą, atiduosime dalį savo nepriklausomybės. Todėl aš labai suklusau. Aš manau, mes turime gerus septynerius metus susitvarkyti, užsilopyti savo kelnes, kad jos nebūtų suplyšusios, pasiruošti ir pradėti galvoti apie investicijas, apie nedarbo mažinimą, apie tai, kad mūsų žmonių algos padidėtų iki Europos lygio, o ne taip kaip kainos sparčiai jas vytųsi, tada pasirengus eiti į Europos Sąjungą. Man atrodo, problema yra ne Europos Sąjunga. Problema yra mūsų valdininkų nemokėjimas suplanuoti, suprogramuoti valstybės raidą, dėl to yra pakišami tokie įstatymai, kaip sulopyti plyštantį biudžetą. Yra daug pasiūlymų, bet jie yra tarsi buldozeriu nustumiami.

Aš, pavyzdžiui, esu labai įsižeidęs, kad finansų ministrė, net gerai neišnagrinėjusi ne tik mano, bet ir kolegų A.Macaičio, A.Ramanausko ir valdančiosios daugumos parengtą investicijų skatinimo įstatymo projektą pateikia neigiamus atsiliepimus ir nesuranda nė vieno argumento, kodėl jis yra blogas.

Yra ir daug kitų siūlymų, ir kiti kolegos žino, kaip galima padaryti, kad Lietuva užsidirbtų pinigų. Pirmiausia užsidirbtų žmonės, po to firmos, ir vėliau turėtų biudžetas. Ne valdininkas eina lengviausiu keliu. Kai neuždirbama pinigų, prieisime iki biudžeto ir pamatysime, kad tų pinigų vis tiek nėra iš ko skirstyti. Tai gal vieną kartą visi susėskime ir susitarkime, užmiršę partines ambicijas, kaip tą valstybę bent šioje srityje tvarkyti. Mes galime ginčytis dėl statutų, dėl kitų dalykų, būti populistais, bet yra tokie dalykai, kurie svarbiausi valstybei. Pakilkime virš tų ambicijų ir mąstykime, kaip gyvens Lietuvos žmonės. Pakėlėme cukraus kainas, pakelsime kuro kainas, dėl kuro kainų pakils kitų prekių kainos. Atsiprašau, ponai. Galų gale ką reiškia alkoholio pabrangimas?

Taigi vėl pilstuku žmonės nuodysis. Galima būtų sakyti, kad čia toks dalykas, galima kelti degtinės kainą. Bet atsiprašau. Beje, prisijungiant prie gerbiamojo Juliaus siūlymo dėl trauktinių, vis dėlto reikėtų nacionalinio gėrimo ir samanės neapmokestinti akcizais, jeigu kalbėsime apie nacionalinius mūsų ekonomikos ypatumus.

Taupydamas jūsų laiką aš vis dėlto kviečiu Seimą susimąstyti priimant tokius įstatymus. Nepasiduokime valdininkų pagundai eiti lengvesniu keliu. Čia pabranginsime, čia pabranginsime, ir pamatysite, ponai ir valdančioji dauguma, kaip jie jus gražiai išmurkdys. Aš, kaip opozicionierius, galėčiau džiaugtis, bet valstybei nuo to nebus geriau. Valstybė nuo to kentės. Tai gal pagalvokime ir pasakykime: ponai, stop, duokite naują. Todėl aš siūlau šį įstatymą grąžinti tobulinti ar apskritai jį atmesti kaip žalingą mūsų visuomenei ir tautai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite ir man papildyti prieš tai kalbėjusius kolegas kai kuriais kitais argumentais, kurie, mano supratimu, taip pat menkina parengto įstatymo vertę. Visų pirma ta vertė yra maža dėl to, kad šiame įstatyme rengiant iš esmės nėra numatyta jo įgyvendinimo plano ir, svarbiausia, pasekmių plano. Mokesčių didinimas, kaip žinote, iš principo yra pats jautriausias ekonomikos dalykas, ir nuo mokesčių padidinimo arba sumažinimo dažniausiai keičiasi ekonomikos augimas. Tai šiuo atveju kuro kaip vieno iš svarbiausių išlaidų šaltinių iš esmės visų prekių gamyboje… pasikeitimai iš tikrųjų turės įtakos ekonomikos augimui, turės įtakos makroekonominei situacijai, mikroekonominei situacijai, nes atskirų bendrovių sąskaitose padidės išlaidos. Dar yra sudėtingas ir neišspręstas klausimas, kuris iš tikrųjų darys negatyvų poveikį, tai pakeis konkurencijos sąlygas. Nes iš tikrųjų tie produktai, kuriems reikia daugiau kuro, automatiškai taps mažiau konkurentiški tiek vidaus, tiek užsienio rinkose.

Vienas iš esminių šio įstatymo trūkumų yra tai, kad iš tikrųjų nėra pateikta skaičiavimų, kodėl būtent tokiais dydžiais didinami akcizai, kodėl, pavyzdžiui, gazolinui 720 Lt už toną ir manoma, kad kitais metais bus pakelta dar tiek pat, o ketvirtais – dar tiek pat. Bet kitais metais bus Prezidento rinkimai, kurie apsunkins tos problemos sprendimą. Kitaip sakant, aiškaus plano, kokiu nuoseklumu bus didinami tam tikri akcizai, visiškai nėra, nekalbant apie akcizų didinimo susiejimą su perkamosios galios parametrais. Tai irgi nepaprastai svarbu, nes paprasti žmonės, tiek bendrovės iš tikrųjų labai sunkiai galės įpirkti padidėjus gazolino kainoms.

Dar vienas aspektas, kuris kelia abejonių dėl šio įstatymo tinkamo parengimo, tai yra žemės ūkio problema, ir visų pirma kompensacijos žemdirbiams, kurios pažadėtos politiniu lygiu. Iš tikrųjų kompensacijos mechanizmo kaip tokio mes neturime, arba turime labai abstraktų, ir praktinis jo įgyvendinimas rodo, kad tos kompensacijos nepasiekia žemdirbių, arba pasiekia labai blogai, ne pagal adresą ir neefektyviai. Žiūrint į ateitį, į įgyvendinimą šio įstatymo, iš tikrųjų neaišku, kaip žemdirbiams bus kompensuoti dyzelinio kuro ir kiti padidėjimai.

Atsižvelgdami į šiuos išsakytus dalykus, Jungtinės frakcijos vardu manome, kad šio įstatymo projektą reikia gerokai tobulinti, pagrįsti jį įgyvendinimo planu, taip pat socialinių pasekmių analize ir atsižvelgus į šiuos motyvus koreguoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Čiulevičius.

J.ČIULEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, kolegos. Aš nepritarčiau Akcizų įstatymo 6 straipsnio naikinimui ir nebalsuosiu už naują redakciją, kuri iš esmės visiškai keičia buvusią situaciją. Niekas man neįrodys ir turbūt niekas kitiems Seimo nariams neįrodys, kad parduoti dyzelinį kurą be akcizo yra sudėtingiau negu vėliau pardavus grąžinti kompensacijas. Tą mes jau patyrėme šiais metais ir visa ši nesąmonė, arba anarchija, tęsiasi, tai, kas vyko su dyzelinio kuro akcizo kompensacija. Iš tikrųjų tokie teiginiai, kad neva nėra pasirengta šiam procesui, šiai tvarkai… Kodėl nėra pasirengta, juo labiau kad įpareigojo sausio mėnesio įstatymu Vyriausybę iki rugsėjo 1 d. parengti tvarką ir lydimuosius įstatymus. Deja, niekas nesiruošė, nieko nedarė, nes rengėsi panaikinti patį įstatymą. Ir štai kokie motyvai.

Svarbiausias motyvas, kad nepasirengta dažyti dyzelinį kurą, parduodamą žemdirbiams. Toli gražu ir Europoje ne visur dažomas kuras. Juo labiau kad yra kur kas paprastesnis kelias, kai numatyta kompensuoti 120 litrų dyzelinio kuro vienam hektarui. Vadinasi, yra kiekis. Hektarai žinomi, ko trūksta? Reikia parengti limitines korteles ir pagal jas parduoti dyzelinį kurą žemdirbiams. Dažyti šiuo atveju nereikia.

Kitas dalykas, matyt, naudinga Vyriausybei ir Finansų ministerijai, kaip šiais metais buvo padaryta. Juk kompensacijos žemdirbiams buvo ne iš kur kitur, o iš tos pačios kišenės, iš Specialiosios kaimo rėmimo programos. Vadinasi, apgavystė. Dabar vėl rengiamasi tą patį daryti.

Ketvirtas motyvas. Pernai, kai buvo kompensuojama už vieną hektarą po 50 Lt, išmokėta arba buvo skirta lėšų 52 milijonai. Šiais metais numatyta 120 litrų kompensacija ir numatyta tik 60 mln. litų. Tai kur logika? Aiški apgavystė. Vadinasi, su tais pačiais pinigais nori patenkinti daugiau kaip dvigubai didesnį kompensacijos kurui kiekį. Štai tokia esmė.

Nežinau, gal mano laikas baigiasi. Labai įdomu, kad sausio mėnesį už šį įstatymą, kurį dabar norima panaikinti, iš esmės balsavo socialdemokratai. 71 balsas su keletu kitų balsų. O štai pirmadienį, kai buvo pateiktas šis įstatymas, socdemai jau balsavo prieš, visai kitaip. Aš noriu paklausti, ar socialdemokratai myli kaimą ir žemdirbius tada, kada yra rinkimai ir kada jie yra opozicijoje?

PIRMININKAS. Seimo narys D.Velička.

D.VELIČKA. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš ilgai netrukdysiu jūsų ir tik priminsiu, kad kalbėsiu, kaip ir ponas J.Veselka, apie lietuvišką midų, apie tam tikrą gėrimą, kurį J.Veselka jau pakrikštijo iš tikrųjų lietuvišku. Jeigu mes ir dabar šiai gamyklai suteikiame tam tikras lengvatines sąlygas (jau dabar ši gamykla, kaip ir visais gerais laikais, gamina šitą gėrimą, turėdama dideles lengvatas lyginant su kitais), tai yra išimtis iš rinkos ekonomikos. Trejų metų tikrai turėtų pakakti, kad ši gamykla lietuvišką midų įtvirtintų kaip lietuvišką nacionalinį gėrimą. Jeigu aš arba ponas J.Veselka pripažįsta, kad tai yra lietuviškas nacionalinis gėrimas, tai nereiškia, kad pasaulis pripažįsta. Ši gamykla pati turi pasistengti ir pati kovoti už tai, kad įrodytų šio gėrimo specifiškumą, o ne Seimas ir ne mes visi susirinkę. Taip galvodami mes įsivaizduojame, kad turime patvirtintą ir pripažintą kaip škotiškas viskis arba brendis, arba konjakas. Šitai taip nedaroma, visada einama kitu keliu, kad Seimas tiesiog automatiškai pripažintų ir taikytų tas lengvatas. Taigi aš manau, kad šio įstatymo norma trejiems metams yra pakankama, kad gamykla įsitvirtintų, kad ji rastų savo specifiką, kad pagaliau ši gamykla Europoje galėtų teisėtai didžiuotis lietuvišku nacionaliniu gėrimu. Ir tada mums niekas nesakys jokių pretenzijų, kad galime taikyti nulinį tarifą. Ačiū.

PIRMININKAS. Visi kalbėjo diskusijose. Mes turime ir siūlymų raštu keisti įvairius įstatymo straipsnius, kuriuos svarstė komitetai, vieniems pritarė, kitiems ne.

Vienas iš siūlymų yra Seimo nario J.Razmos, jam komitetas nepritarė. Ar kas nors pateiks jo pataisą, nes jo, matau, nėra. Jeigu jo nėra, reikėtų balsuoti dėl jo pataisos. Dėl pataisos norite kalbėti, taip, čia jau užsiregistravę, ar dėl viso įstatymo? Dėl viso. Mes kol kas dėl pataisos. Dar išsitrinkite tie, kurie nenorite kalbėti dėl pataisos. Kalbės Seimo narys V.Žalnerauskas. Prašom. A, kokia pataisa. Jis siūlo iš 13 straipsnio išbraukti 4 punktą, o visus kitus pernumeruoti, t.y. buvusius 5 , 6 laikyti 4, 5. Rašo: “išbraukus šį punktą, susiklostytų tokia situacija, kai importuotoms prekėms nebūtų taikomas muitas, pridėtinės vertės mokestis, o taikomas tik akcizas, todėl komitetas nepritaria šiam siūlymui”. Seimo narys V.Žalnerauskas. Prašom.

V.ŽALNERAUSKAS. Ne, tai aš daugiau nieko neturiu pridurti prie to, kas ten parašyta. Vienas ir vienas.

PIRMININKAS. Gerai, tai mums tada reikėtų balsuoti dėl šios pataisos. Prašom registruotis. Salėje 76 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario J.Razmos siūlomai įstatymo pataisai, prašau balsuoti.

23 – už, prieš – 41, susilaikė 10. Pataisai nepritarta.

Taip pat J.Razma siūlo 31 straipsnio 1 dalyje vietoje skaičiaus 720 įrašyti 640. Komitetas nepritaria ir sako: “siek nesukelti rinkoje šoko, siūlome akcizą didinti tolygiai nenukeliant didžiosios dalies padidinimo į paskutiniuosius metus.” Ar yra? J.Veselka dėl pataisos? Prašom. Už pataisą norėtų kalbėti J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas šiai pataisai pritaria. Tas jūsų sukeltas šokas kažkada, kaip ten jūs išsiderėsite dėl tų septynerių metų, kai mūsų žmonėms neleis dirbti laisvai, o jūs dėl kelių litų už toną jau matote šoką rinkoje. Todėl siūlau, kad nežlugdytume to ūkininko, kai jis visus metus turi mokėti padidintą akcizą, o po metų jam sugrąžinama jau kainoms išaugus, o jo kainoms nukritus gerokai mažesnė suma, sakyti, kad tai dėka… Todėl siūlau palaikyti J.Razmos siūlymą, kad padidintume tiktai 80 litų nuo dabar esamo tarifo, o ne 160 litų už toną.

PIRMININKAS. Nuomonę prieš pasakys komiteto pirmininkas A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto mano kolega J.Veselka motyvus išdėstė dėl to, kad jeigu bus patvirtintas 720 litų akcizo tarifas, tai sukels rinkoje šoką. Bet aš manau, jeigu šiandien bus netolygiai didinamas akcizų tarifas ir 2004 metais jį reikės iš karto padidinti iki 1066 litų, kaip šiuo metu yra numatyta, tai tada tikrai bus sukeltas šokas rinkoje ir neaišku, kas tada prisiims atsakomybę. Vis dėlto geriausia, kai rinkoje pasirenkamas kelias tolygiai kiekvienais metais didinti tam tikru procentu. Aš siūlau balsuoti prieš šią pataisą.

PIRMININKAS. Girdėjome dvi nuomones, prašau registruotis. Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario J.Razmos siūlomai pataisai, prašau balsuoti. Kas pritaria – už, kas ne – prieš.

Pataisa nepriimta. 34 – už, 34 – prieš, susilaikė 6.

Svarstome kitą pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Pataisą teikė Kaimo reikalų komitetas. Siūloma papildyti Akcizų įstatymo 36 straipsnio specialius atvejus, kai kurui neskaičiuojami akcizai, nauja 1 dalimi, kad gazolis. Kas pateiks šią pataisą, kurią siūlo?.. Komiteto pirmininkas Gintautas. Prašom. Paspauskite mygtuką, bus lengviau surasti. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Komitetas siūlo, kad “gazolis, dyzeliniai degalai, skirti naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje… akcizu neapmokestinamo gazolio, dyzelinių degalų kiekis Vyriausybės nustatyta tvarka registruotiems žemės ūkio subjektams per vienerius kalendorinius metus negali viršyti 120 litrų už vieną Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka deklaruotą žemės ūkio naudmenų hektarą bei 275 litrų už vieną toną sugautų ir realizuotų žuvų. Lengvatos taikymo tarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.” Šis komiteto siūlymas buvo priimtas bendru sutarimu, o komiteto posėdyje dalyvavo 11 Seimo narių. Ačiū.

PIRMININKAS. Čia išgirdome komiteto pateikimą. Dvi nuomonės. Pirmąją – už pasakys Seimo narys M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, maždaug prieš porą metų Finansų ministerijoje buvo organizuotas pasitarimas. Jam pirmininkavo kolegė D.Grybauskaitė, ten dalyvavo kai kurie Seimo nariai, taip pat Ūkio, Žemės ūkio ministerijų atstovai. Šiame pasitarime kaip tik buvo svarstomi dyzelinių degalų kaimui reikalai. Ten bendrai buvo sutarta, kad geriausias momentas būtų, kai degalai būtų dažomi ir tokia tvarka būtų įvedama. Kolegė D.Grybauskaitė tame pasitarime sakė: okay, čia nelabai sunku padaryti, viskas bus daroma. Tai štai praėjo jau dveji metai, deja, okay nebeliko, einama prie kažkokių kitokių dalykų. Todėl aš pritariu Kaimo reikalų komiteto nuomonei ir remiu šią pataisą.

PIRMININKAS. Nuomonę prieš pasakys komiteto pirmininkas A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš ir pats atsimenu, kai praeitoje kadencijoje buvo priimtas sprendimas, kad dyzelinis kuras būtų dažomas.

Bet vis dėlto gyvenimas kai kada daro tam tikras korekcijas. Mūsų Finansų ministerija, bendradarbiaudama su Estijos finansų ministerija, gavo informaciją, kad, pradėjus ten dažyti dyzelinį kurą, jo suvartojimas padidėjo tris kartus. Taip pat buvo susidurta su aibe kitų problemų. Pirmiausia reikalaujama, kad būtų daroma atskira apskaita, todėl padidėjo administravimo išlaidos. Taip pat yra labai sunku susitarti, kad degalinės pardavinėtų atskiruose užpildymų įrenginiuose spalvotą dyzelinį kurą. Taip pat reikalaujama, kad tas dyzelinis kuras būtų laikomas irgi atskirose talpyklose. Tai vis dėlto pareikalautų iš valstybės gana didelės pinigų sumos. Tiesioginė išmoka yra teisingiausias pasirinktas kelias. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Prašau registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Kas už tai, kad pritartume Kaimo reikalų komiteto siūlomam pataisymui dėl 36 straipsnio naujos 1 dalies? Prašau balsuoti.

Už – 39, prieš 22, susilaikė 18. 40, nepritarta. (Balsai salėje) O kodėl perbalsuoti? Taip, gerai, minutę! Jau čia kyla įtampa. Frakcijos vardu –J.Čekuolis. Prašau.

J.ČEKUOLIS. Kolegos, pagal seną tradiciją įtampos tikrai nesinori kelti, bet kadangi skirtumas yra vienas balsas, prašytume perbalsuoti, kad būtų visiškas aiškumas. Frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Tas argumentas nėra stiprus. Prašau dar kartą.

J.ČEKUOLIS. Tiesiog tokį precedentą mes ir anksčiau taikydavome. Visi tai puikiai atsimena. Kodėl to negalėtume padaryti dabar, kai skirtumas yra plius minus vienas balsas? Pakartojame balsavimą ir perbalsuojame, ir viskas. Tai yra prašymas frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Gerai. Dar kartą prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai.

Dar kartą klausiu: kas už tai, kad pritartume Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui dėl 36 straipsnio? Prašau balsuoti.

Už – 47, prieš – 28, susilaikė 10. Pataisai pritarta.

Svarstome Ekonomikos komiteto pataisą. (Balsas iš salės)

Dėl vedimo tvarkos. Prašom. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos nėra nuomonių. Siūlo Ekonomikos komitetas, bet čia tas pats, ir viskas, daugiau nėra pataisų.

Dabar mums reikėtų apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. Galim išklausyti dvi nuomones. Viena nuomonė prieš. Seimo narys, Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Argumentai buvo išsakyti diskusijoje. Noriu juos dar kartą pakartoti, kodėl šis įstatymas neturėtų būti šiandien priimtas, arba jam neturėtų būti pritarta po svarstymo. Visų pirma išties naujoji Akcizų įstatymo redakcija nepagrįsta realiais skaičiavimais bei ūkio raidos prognozėmis. Aš manyčiau, kad mes taip lengva ranka negalėtume pritarti nežinodami. Kita vertus, Liberalų frakcija apgailestauja, kad nebuvo įsiklausyta į argumentus dėl pereinamojo laikotarpio, didinant dyzelinių degalų akcizus, išlaikymo. Mes norėtume atkreipti kairiosios daugumos dėmesį į tai, kad toks kainų šuolis labiausiai atsilieps labiausiai pažeidžiamoms ir socialiai neapgintoms žmonių grupėms. Todėl siūlome tikrai neskubėti pritarinėti tokiam Akcizų įstatymo variantui ir grąžinti iniciatoriams tobulinti.

PIRMININKAS. Seimo narys, komiteto pirmininkas A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, labiausiai stebina liberalų pozicija, nes jie patys parengė šį įstatymo projektą ir patys sausio mėnesį buvo priėmę Vyriausybės nutarimą dėl pereinamojo laikotarpio, kad reikia derėtis, bet patys gavo atsakymą, kad negalima derėtis ir niekas nesiderės dėl to, kad sukelia problemų ir dėl Transporto skyriaus uždarymo. Kažkodėl tai šiandien pamirštama.

Ir antras aspektas yra tas, kad vis dėlto daugelis partijų yra deklaravusios, jog yra už tai, kad Lietuva kuo greičiau taptų Europos Sąjungos nare, bet šiandien taip pat užmiršo savo įsipareigojimus. Kalbant apie ekonominę žalą, arba tam tikrą šoką rinkoje, aš manau, kad yra visiškai neteisingi anksčiau pasakyti kai kurių kolegų argumentai. Palaipsniui reikia didinti tam tikrus muitus arba keisti mokesčius, nes tik tokiu atveju galima išvengti tam tikrų šokų ir nesusipratimų rinkoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Pirmininke, aš norėčiau pasakyti repliką po balsavimo, todėl ir stoviu eilėje.

PIRMININKAS. Prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. (Triukšmas salėje)

Kas per triukšmas? Viskas gerai. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto patvirtinam projektui po svarstymo su viena Kaimo reikalų komiteto pataisa, kurią mes priėmėm, prašom balsuoti. Už – 47, prieš – 22, susilaikė 9, įstatymo projektui pritarta po svarstymo. Vieną balsą už? Minutę. Leiskite, aš visus matau ir visiems suteiksiu žodį. Pirmiausia žodį suteikiu V.P.Andriukaičiui.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėčiau kreiptis į poną G.Steponavičių, nes jis yra prie šoninio mikrofono, kaip į Europos reikalų komiteto narį. Šiuo atveju kreipiuosi kaip Europos reikalų komiteto pirmininkas. Norėčiau gauti jūsų oficialią nuomonę raštu, kad ponas G.Verheugenas yra pareiškęs, jog yra galimas pereinamasis laikotarpis dėl šio Akcizų įstatymo. Prašyčiau raštiškos nuomonės dėl pono G.Verheugeno pozicijos. Jeigu jūs to nepateiksite, tada aš kreipsiuosi į jus dėl oficialios diskusijos, nes šiandien opozicijos lyderis minėjo G.Verheugeno nuomonę. Aš norėčiau ją sužinoti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš po šio balsavimo tikrai noriu išreikšti apgailestavimą, kad vėl ima viršų partinė, o ne valstybinė pozicija. Mes negalvojame apie Lietuvos žmones. Ir nespekuliuokime, kolegos, Europos Sąjunga – mes tik atstumsime žmones nuo tos Sąjungos. Man labai gaila, kad Seime negalvojama apie tai, kas gi laukia Lietuvos ūkio, kas laukia Lietuvos žmonių, o laukia labai blogi laikai – kainų kilimas.

PIRMININKAS. Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Ne todėl, kad buvo minėta mano pavardė, o todėl, kad nemanau, jog dabartinis Europos reikalų komiteto pirmininkas galėtų man nurodinėti, ką ir kokius raštus turiu rašyti.

Gerbiamasis Andriukaiti, aš miniu jūsų pavardę ne tam, kad jūs eitumėte prie mikrofono, bet tam, kad pasakyčiau: derybų skyrius dėl mokesčių ir akcizų didinimo, mano vertinimu, šalia Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymo yra vienas skausmingiausių skyrių, kuris atsilieps didžiausiai vartotojų daliai. Štai dėl šios priežasties aš ir Liberalų frakcija buvome už tai, kad reikėtų išlaikyti pereinamąjį laikotarpį. Mes sėdėjome prie pietų stalo su komisaru G.Verheugenu – aš iš kairės, deja, jūs iš dešinės – ir man asmeniškai komisaras sakė, kad jis yra nustebęs dėl tokio dabartinės Lietuvos Vyriausybės valdžios skubėjimo. (Plojimai)

PIRMININKAS. Seimo narys J.Čiulevičius.

J.ČIULEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti dėl žemės ūkio dalies. Štai Europos Sąjungos yra tokie siūlymai ir išvados (aš skaitau), kad valstybės narės (mes dar ne nariai) gali iš dalies ar visiškai nuo akcizo mokesčio atleisti mineralinį kurą, naudojamą išimtinai žemės ūkio darbams. Čia jokio prieštaravimo, pone Andriukaiti, nėra. Ačiū liberalams už balsavimą, už žemės ūkio palaikymą, o socdemų metamorfozės – pastovus dalykas. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš vis dėlto dar kartą kreipiuosi į poną G.Steponavičių, nes nežinau, ką jis pietaudamas girdėjo. Vis dėlto aš norėčiau gauti oficialią nuomonę, nes, mano įsitikinimu, klausimas yra labai svarbus – ir dyzelinis kuras, ir Ignalinos atominė elektrinė, ir derybinis skyrius dėl transporto, ir konkurencija Lietuvai labai svarbu. Šiuo atveju jie yra labai sudėtingi, sunkūs ir jautrūs Lietuvos ekonomikai. Aš labai norėčiau gauti G.Steponavičiaus oficialų atsakymą dėl to, ką jis minėjo.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-989 (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū. Baigėme šio klausimo svarstymą. Pradedame 8a klausimą – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-989. Pranešėjas – G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė projektus Nr.IXP-989 ir Nr.IXP-989A. Kadangi projektai yra panašūs, reikėjo apsispręsti, kokį projektą svarstyti. Komitetas nusprendė svarstyti Vyriausybės pateiktą projektą Nr.IXP-989A. Projektui Nr.IXP-989, pateiktam gerbiamojo Seimo nario J.Liongino, siūlome iš esmės pritarti, bet svarstyti Vyriausybės pateiktą projektą.

PIRMININKAS. Jūs siūlote atmesti?

G.ŠIVICKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes išgirdome pagrindinio komiteto nuostatą – atmesti projektą, todėl mums iš karto reikėtų kalbėti, ar pritariame, ar nepritariame. Gali būti pareikštos dvi nuomonės. Ar yra norinčių? Jūs norite kalbėti? Paspauskite mygtuką. Prašom. Seimo narys J.Lionginas. Dėl balsavimo motyvų. Paskaitykite 151 straipsnio 3 dalį.

J.LIONGINAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš šiek tiek nustebęs dėl kolegos G.Šivicko kalbos, kad projektai yra panašūs, bet Vyriausybės projektas lyg ir teikiamas svarstyti, o mano atmetamas. Noriu pasakyti, kad savo įstatymo projektą aš užregistravau anksčiau. Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte įrašyti tik du papildomi žodžiai – “įvaikiai” ir “įtėviai”.

Noriu informuoti Seimo narius, kad jau seniai Mokesčių inspekcijos aiškinamuosiuose raštuose yra aiškinama, kad tiek įtėviams, tiek įvaikiams taikomos mokesčių lengvatos, nes įvaikis taip pat laikomas visateisiu šeimos nariu, ir nuo to priklauso neapmokestinamasis dydis. Todėl, manyčiau, būtų etiška, kaip priimta demokratinėse valstybėse, dar kartą pabrėžiu, kad pirmiausia būtų svarstomas projektas, kuris yra užregistruotas anksčiau. Jeigu Seimo nariai balsuos atmesti, išsakydami pagrįstus argumentus, tada bus galima kalbėti apie kitą projektą, kuris turėtų skirtis iš esmės. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Masiulis. Prašom. Nuomonė prieš.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš suprantu, kad dabar bus balsuojama dėl pagrindinio komiteto išvados – atmesti projektą, todėl norėčiau kalbėti prieš projekto atmetimą. Mano argumentai būtų labai paprasti.

Pirmas dalykas, matyti, kad naujoji dauguma ir Vyriausybė, delsdamos pateikti išsamią mokesčių sistemos reformos schemą, mėgina paprasčiausiais ir primityviausiais būdais savintis vieno ar kito įstatymo projekto autorystę. Gailiuosi, kad komitetas nusprendė eiti tokiu keliu. Buvo įmanomi ir kiti dalykai – buvo galima sujungti tuos projektus. Ne tiek svarbu, kas – ar J.Lionginas, ar D.Grybauskaitė – teikė šiuos projektus. Kolegos, nesmagu žiūrėti ir nesmagu matyti, kai vieną projektą yra siūloma atmesti tik dėl to, kad tai yra liberalo J.Liongino teikiamas projektas, o kitam analogiškam įstatymo projektui, teikiamam dabartinės Vyriausybės, yra pritariama. Kolegos, tikrai manau, kad nereikėtų vadovautis tokiais precedentais. Kviesčiau pritarti šiam įstatymo projektui ir nepritarti komiteto pateiktai išvadai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs perėmėte J.Veselkos taktiką užsirašyti vienaip, o kalbėti… Gerai. Dabar išgirdome lyg ir dvi tokias pat nuomones. Yra kita nuomonė, taip? Kitą nuomonę pateiks komiteto pirmininkas A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aišku, šie abu įstatymų projektai yra beveik vienodi. Kai mes diskutavome Biudžeto ir finansų komitete, ponui J.Lionginui, atrodo, aiškiai įrodėme, kad jo įstatymo projekte nėra įrašyta “įvaikiai” ir “įtėviai”, o tai yra labai svarbu. Jeigu įstatyme to nebus, tai ta kategorija žmonių negaus mokesčių lengvatų. Aš esu nustebęs, kad šiandien yra manipuliuojama tais dalykais. Aš už tai, kad būtų pritarta Vyriausybės variantui.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi mes dabar, aš tik dar kartą paaiškinu, išgirdom pagrindinio komiteto nuomonę, ir iš karto turi būti balsavimas. Prašau visus registruotis.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto patvirtintai įstatymo projekto išvadai, prašom balsuoti.

Už – 40, prieš – 18, susilaikė 1. Komiteto teiktai išvadai pritarta, šis projektas yra atmestas.

Repliką po balsavimo – Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man keistai atrodo tas atmetimas. Pavyzdžiui, mes komitete taip pat svarstėme ir priėjome prie tokios išvados, kaip čia pasakyti, moraliniu aspektu būtų geresnė tokia formuluotė: apjungiam iš jų ir padarom vieną. Ir vieni, ir kiti būtų patenkinti. Tai ne, būtinai – jūs neatsiėmėte senų… labai keistai atrodo toks priešpriešos didinimas ten, kur jos visiškai nereikia.

PIRMININKAS. Ačiū. Svarstome 8b. Replika? Prie mikrofono A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Aš norėčiau kolegą J.Veselką truputį patikslinti. Buvo toks siūlymas, darbo grupė turėjo apsispręsti, bet jeigu darbo grupė nesutarė, tai problemą turim spręsti posėdžio metu.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-989A(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Seimas turbūt yra aukštesnis… 8 b darbotvarkės klausimas – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-989(2). Pranešėjas – G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, Pirmininke. Šiam projektui yra gautos Teisės departamento išvados, į jas atsižvelgta. Taip pat gauta Seimo nario S.Kružinausko pataisa. Jis siūlo padidintą lengvatą taikyti ir tėvams, sutuoktiniams, auginantiems du ir daugiau vaikų iki 18 metų, ir papildo: arba vyresnius, besimokančius dieniniame mokymo įstaigos skyriuje. Komitetas nepritaria, nes iš tiesų, kai daugiau nei 18 metų pagal Civilinį kodeksą lyg ir gali būti sudaroma nauja šeima ir gali dirbti. O į dieninius skyrius, kiek žinau, priimama iki 35 m., gali mokytis iki 40 metų ir po armijos, ir panašiai. Tuo labiau kad išplečiama bazė ir tai yra biudžeto dalykas. Toliau. Siūlo pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir išdėstyti jį taip: “Žemės ūkio produkciją gaminančių įmonių darbuotojams, kai šių įmonių pajamos už realizuotą žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui per metus sudaro daugiau kaip 30% bendrųjų realizavimo pajamų, taip pat ūkininkų, kurių ūkiai įregistruoti Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio įstatymo tvarka, samdomiems darbuotojams padidinti minimumą iki 325 litų”. Komitetas tam nepritaria, nes taip pat išplečiama bazė. Be to, fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėjimo laikotarpis yra mėnuo.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto trim pasiūlymams yra pritarta. Dėl įtėvių ir įmočių, kaip buvo minėta… taip pat yra nepritarta siūlymui išbraukti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą, t.y. išbraukti padidintas lengvatas žemės ūkio produkciją gaminančių įmonių darbuotojams. Komitetas mano, kad atsižvelgiant į sudėtingą padėtį, kurioje atsidūrė tiek žemės ūkio įmonės, tiek ūkininkai, siūloma pritarti Vyriausybės pozicijai ir nebraukti šio punkto. Taigi siūlau šiam įstatymo projektui pritarti. Komitete balsuota bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu J.Budrevičių pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą.

J.BUDREVIČIUS. Ekonomikos komitetas svarstė projektą Nr.IXP-989(A) ir bendru sutarimu siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu I.Degutienę pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.

I.DEGUTIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo gautas Lietuvos tautosaugos bendrijos “Šeimyna” pirmininkės A.Kostogrizienės siūlymas, kuriame siūloma asmenims, turintiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių iki 18 metų ir vyresnius), iki jie baigs 9 bendrojo lavinimo mokyklos klases, aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninius skyrius, neapmokestinamą minimumą 430 litų. Komitetas tokiam pasiūlymui nepritarė, kadangi pagal šiandien galiojantį Civilinį kodeksą vaikai yra 18 metų, per 18 metų yra suaugęs asmuo, kuris gali kurti savo šeimą ir kuris mokydamasis bei studijuodamas dažnai pats dirba. Taip pat buvo Seimo nario pono S.Kružinausko, kuris yra ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, pasiūlymas pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą dėl to, kad vyresniems negu 18 metų, besimokantiems dieniniame mokymo įstaigos skyriuje, irgi turėtų būti padidintas neapmokestinamas minimumas. Komiteto nuomonė yra nepritarti tokiam pasiūlymui pagal tą išvadą, kurią jau minėjau anksčiau, atmetant ponios A.Kostogrizienės pasiūlymą. Be to, mūsų komitete buvo pasiūlyta išbraukti įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Ir dar vienas pasiūlymas. Keičiant įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, po žodžių “regėjimo invalidams, tėvams” įrašyti žodžius “įtėviams”, o po žodžių “taip pat tėvams” įrašyti žodžius “įtėviams” . Bendru sutarimu buvo pritarta tokiam komiteto sprendimui ir pasiūlyta Biudžeto komitetui atsižvelgti į mūsų nuomonę.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose nori kalbėti Seimo narys E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Pritardamas teikiamo įstatymo projektui ir toms išimtims, kurios yra padarytos atskirų socialinių grupių žmonėms, vis dėlto norėčiau keletą dalykų išsakyti ir tikėtis, kad šio įstatymo projekto neištiks koks nors liūdnas likimas, nes jau vakar iš Vyriausybės pasigirdo tokie grėsmingi signalai, kad Finansų ministerija mano, jog neapmokestinamo minimumo padidinimas turi būti nukeltas nuo kitų metų liepos 1 dienos, nors įstatymo projekte yra numatyta, kad šio įstatymo pataisos įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos. Šiame kontekste, kai socialdemokratai dar prieš šio Seimo rinkimus inicijavo parašų rinkimą, surinko 80 tūkst. Parašų, o vienas iš reikalavimų buvo pakelti neapmokestinamą minimumą iki 320 Lt, tai dabar jeigu bus mėginama iš vykdomosios valdžios pozicijų atsitraukti bent nuo 250 Lt neapmokestinamo minimumo, tai iš tikrųjų aišku, kad nebus vykdomi tie įsipareigojimai, kurie buvo duoti Lietuvos žmonėms. Iš principo pritardamas įstatymo projektui, norėčiau pasakyti, kad tai turbūt nėra paskutinis didinimas, ir tikrai, kolegos, matyt, ateityje galėsime ir toliau tęsti neapmokestinamo minimumo didinimą, ir liberalai tikrai padės įgyvendinti socialdemokratams savo pažadus rinkėjams.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra daugiau norinčių kalbėti. Yra gauta pataisų, kurioms komitetas nepritarė. Pirmasis pastabas teikia S.Kružinauskas. Prašau pateikti savo pataisą.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Mano pataisa susijusi su 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame kalbama apie neapmokestinamą minimumą besimokantiems dieniniame skyriuje asmenims. Komitete vykstant diskusijoms buvo sakoma, kad tai ne šio įstatymo klausimas, kad tai parama, bet mes žinome, kad parama nėra šiuo metu tokia lanksti ir neturi pinigų tam šeimos gyvenimui pagerinti. Buvo apeliuojama į Civilinį kodeksą, kad 18 metų sulaukęs žmogus jau yra kita šeima, tačiau Civiliniame kodekse yra kalbama kitaip. 14 straipsnyje kalbama apie 15–18 metų amžiaus nepilnamečius, kurie turi teisę savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija. Taigi jau dabar įstatyme yra rašomas didesnis amžius, tai negi mes turėtume šiuo atveju atsitraukti atgal?

Be to, šiame punkte kalbama apie šeimą, kuri neturi sutuoktinio ir viena augina vieną arba daugiau vaikų. Galų gale mes kalbame tik apie 8 litus, t.y. apie labai nedidelį priedą, todėl aš manau, kad būtų teisinga paremti motiną arba tėvą, kurie neturi sutuoktinio ir augina du ir daugiau vaikų, jiems pakeliant neapmokestinamą minimumą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų Seimo narys J.Sabatauskas. Jūsų nuomonė už.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Norėčiau pritarti kolegos S.Kružinausko siūlymui, kad būtų nustatytas 335 Lt neapmokestinamas minimumas, taip pat ir toms šeimoms, t.y. tėvui arba motinai, auginantiems vaikus ne tik iki 18 metų, bet ir turintiems pilnametystės sulaukusių vaikų, kurie mokosi nesvarbu kokios – aukštosios, aukštesniosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje. Ir štai dėl kokių motyvų. Daugelyje Europos Sąjungos šalių yra nustatyta prievolė tėvams išlaikyti savo vaikus. Tiesą sakant, nustatytas įvairus amžius, 25, 24, 23 metai, tačiau logika tokia, kad kol vaikas mokosi dieniniame skyriuje, tėvai jį turi išlaikyti. Šiuo atveju valstybė, nustatydama lengvatinį, t.y. didesnį fizinių asmenų pajamų mokesčio neapmokestinamą minimumą, paremtų arba tiesiogiai paskatintų tuos tėvus taip daryti, nes iš esmės iš tikrųjų labai sunku. Daugeliui šeimų, kurių vaikai mokosi, labai sudėtinga juos išlaikyti. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš. G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Aš jau buvau minėjęs dėl to, kokie motyvai yra iš tikrųjų. Čia vis dėlto yra lengvata, o kiekviena lengvata paskirstoma tarp visų mokesčių mokėtojų. Manau, tikrai būtų neteisinga, jeigu mokesčių mokėtojų lėšomis būtų suteikiama lengvata suaugusiems asmenims, sakykime, tėvams. Neaišku, ar iš tikrųjų tie pinigai padėtų patiems studentams. Be to, čia yra biudžeto klausimas. Neaišku, kiek iš tikrųjų netektume biudžeto pajamų. Aš siūlyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume S.Kružinausko siūlomai pataisai dėl 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, prašom balsuoti.

7 – už, 24 – prieš, 14 susilaikė. Pataisai nepritarta. Kviečiu Seimo narį S.Kružinauską pateikti antrąją pataisą dėl 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto.

S.KRUŽINAUSKAS. Ši pataisa susijusi su neapmokestinamu minimumu žemės ūkio srityje už realizuotą žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas. Mano siūlymas susijęs su ta mintimi, kad reikėtų išplėsti žemės ūkio veiklą alternatyviu darbu. Todėl ir buvo pasiūlyta įrašyti, kad už suteiktas paslaugas žemės ūkyje, t.y. ne tik už parduotą produkciją, bet ir už atliekamą darbą. Kitas siūlymas šiame punkte yra žodį “mėnesį” pakeisti į “metus”. Tai susiję su tuo, kad žemės ūkio bendrovės arba kooperatyvai, kurie užsiima sezonine veikla, pavyzdžiui, augina javus, ilgą laiką negauna produkcijos ir jos negali realizuoti, ir iš karto jiems taikomas kitas neapmokestinamas minimumas. Todėl siūloma, kad tai būtų skaičiuojama už praeitus metus. Buvo siūlymų iš viso šį punktą išbraukti, tačiau manau, kad tai prieštarautų bendrai idėjai. Mes žinome, kad dabar iš biudžeto yra siūloma skirti 10% remti, taigi mes galėtume taip pat paremti žemės ūkyje dirbančius asmenis. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš. G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Ačiū. Kiekvieną kartą, kai mes svarstome kokią nors lengvatą, mes vis norime ją suteikti kažkam daugiau. Aš manau, kad tos bazės nereikėtų plėsti, o nustatyti, kad per metus 50% bendrųjų realizavimo pajamų. Vis dėlto mokesčio mokėjimo terminas yra mėnuo ir, manau, kad tokiai pataisai iš tikrųjų negalėtume pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dvi nuomonės. Prašom registruotis. Gerai, vyksta registracija. Paskui suteiksime žodį.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Dar nuomonę už norėtų išsakyti (jam nebuvo suteikta teisė) Seimo narys V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Aš pritariu kolegos S.Kružinausko pataisai, nes paprastai žemės ūkio bendrovių ir žemės kooperatyvų savo nariams teikiamos paslaugos būna nuostolingos, todėl tokia parama jiems tikrai padėtų ir jie galėtų suteikti daugiau paslaugų savo nariams ir žemdirbiams. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi kas už tai, kad pritartume S.Kružinausko siūlomai pataisai dėl 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto? Prašom balsuoti.

Už – 8, prieš – 26, susilaikė 18. Pataisai nepritarta. Ir paskutinė pataisa, kurią teikė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Visoms buvo pritarta, tiktai dėl to paties straipsnio, dėl kurio mes dabar balsavome, dėl 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto, komitetas nepritaria. Prašau. Seimo komiteto pirmininkas A.Sysas pristatys. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Ši nuostata yra įrašyta 1991 metais, kai buvo parengtas šis įstatymas. Tada buvo kita žemės ūkio situacija. Tada daug daugiau žmonių dirbo. Ta nuostata 10 metų yra įrašyta. Bet aš kreipiuosi į kolegas Seimo narius, kad pasvarstytų, kuo skiriasi tas pats darbininkas, sakykime, santechnikas, kuris dirba šiandien Seime, mokykloje, įmonėje, ir įmonėje, kuri perdirba žemės ūkio produkciją. Kodėl mes vieniems vienus mokesčius taikome, kitiems kitus? Manau, pats laikas sumažinti tam tikrą mokesčių sistemos išbalansavimą ir pereiti prie vieningos. Tai būtų pirmas žingsnis siekiant suvienodinti. Šis punktas yra perteklinis, siūlau taikyti tas pačias mokestines normas, kokios yra taikomas visiems kitiems Lietuvos piliečiams.

PIRMININKAS. Nuomonę prieš pasakys komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Prašau.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau, kad būtų balsuojama prieš, nes jeigu bus pritarta kolegos A.Syso pasiūlymui, žemdirbiai neturės jokių lengvatų. O šiandien žemdirbių realios pajamos dar yra tikrai mažesnės lyginant su tais darbuotojais, kurie dirba pagal darbo santykius.

PIRMININKAS. Aišku. Dėkui. Kitų nuomonių nėra. Prašau registruotis. (Balsai salėje) Netriukšmaukite, viską išspręs balsavimas.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui išbraukti 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prašau balsuoti.

Už – 21, prieš – 21, susilaikė 11. Pataisai nepritarta.

Baigėme apsvarstyti visus pasiūlymus ir pataisas. Joms nepritarta. Taigi po svarstymo mes dar turime galimybę kalbėti dėl balsavimo motyvų, o po to balsuoti. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui? Prieštaravimų nėra. Po svarstymo projektui pritarta. Ačiū.

Visuomenės informavimo įstatymo 37 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-399(2*) (svarstymas)

Dabar, kolegos, prašau atkreipti dėmesį į rezervinius klausimus, į antrąjį rezervinį. Visuomenės informavimo įstatymo 37 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-399(2). Pranešėjas – komiteto pirmininkas R.Pavilionis. Prašau. Svarstymo stadija.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes prašome jūsų dėmesio labai paprastai pataisai, kurią padarėme Visuomenės informavimo įstatyme, atsižvelgdami į Europos ekspertų pastabą, susijusią su tuo, kad kūriniai, sukurti Lietuvoje, Europos Sąjungoje, turėtų būti vis labiau artinami ta prasme, kad atitiktų Europos Sąjungos standartus. Visos pataisos esmė yra ta, kad žodelį “arba” 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlome, kaip ir mums siūloma, pakeisti žodeliu “ir”. Tai nė kiek nepažeidžia mūsų interesų. Priešingai – juos labiau sustiprina.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Diskusijose nėra norinčių dalyvauti. Dėl šio įstatymo projekto pataisų negauta. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo komiteto pateiktam projektui? Galima. Ačiū. Svarstymas baigtas.

Buhalterinės apskaitos įstatymo projektas Nr.IXP-818(2*) ES (svarstymas)

Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Svarstome darbotvarkės 9a klausimą. Tai buhalterinės apskaitos įstatymo projektas Nr.IXP-818(2). Pranešėjas – G.Šivickas. Prašau.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo projektą. Gauta Teisės departamento nemažai išvadų. Komitetas atsižvelgė ir suderino kai kurias, pritarė. Taip pat gauta Vertybinių popierių komisijos pataisa, kad Lietuvos banko, kitų kredito įstaigų, finansų maklerio įmonių, investicinių bendrovių, Pensijų fondo valdymo įmonių finansinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą taip pat reglamentuotų šis įstatymas, jeigu kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumatytų kitaip. Taip pat yra mano pasiūlymai. Komitetas pritarė. Jie yra daugiau redakcinio pobūdžio.

Aš noriu paminėti, kad šis projektas ir visi trys projektai yra eurointegraciniai, jie buvo svarstyti atvažiavus Pasaulio banko ekspertams, kurie pakankamai teigiamai įvertino šiuos projektus. Todėl siūlau jiems pritarti. Komitetas yra balsavęs, nuspręsta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui. Kitų komitetų išvadų nėra, projektas nebuvo teiktas kitiems komitetams. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Pataisų nėra, toms, kurios gautos, komitetas pritarė. Ar galėtume pritarti pagrindinio komiteto pateiktam projektui po svarstymo. Ačiū. Tuo svarstymo stadiją baigiame. Projektui pritarta.

Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo projektas Nr.IXP-819(2*) ES (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 9b klausimą – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo projektą Nr.IXP-819(2). Pranešėjas – G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Tai susijęs projektas. Taip pat gautos Teisės departamento išvados. Komitetas atsižvelgė, apsvarstė šias pataisas. Analogiška pataisa yra Vertybinių popierių komisijos. Komitetas taip pat pritarė. Yra mano pataisa. Jos esmė yra perkelti nuostatas iš vieno punkto į kitą. Komitetas pritarė. Daugiau pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Kitų komitetų išvadų nėra. Diskusijoje kalbėti neužsirašė niekas. Pataisoms, kurios buvo teikiamos, komitetas pritarė. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti projektui, pateiktam pagrindinio komiteto, po svarstymo? Galėtume? Tyla. (Balsai salėje) Ačiū. Projektui po svarstymo pritarta.

Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo projektas Nr.IXP-820(2*) ES (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 9c klausimą – Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo projektą Nr.IXP-820(2). Pranešėjas –G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Šiam projektui gautos tiktai Seimo Teisės departamento išvados. Į jas atsižvelgta, apsvarstytos. Daugiau pastabų negauta. Siūlau pritarti. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Diskusijose nėra užsirašiusių kalbėti. Pataisų dėl šio projekto nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti komiteto pateiktam projektui? Ačiū. Pritarta.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo verslo ir užimtumo komisijos nuostatų patvirtinimo" projektas Nr.IXP-723(3*) (priėmimas)

Kurį rezervinį mes dabar turėtume? Pirmąjį. Pirmąjį rezervinį, nes jau laikas praėjęs. Registracijos Nr.IXP-723(3). Seimo nutarimo “Dėl Seimo Verslo ir užimtumo komisijos nuostatų patvirtinimo” projektas. Pranešėjas – J.Budrevičius, Ekonomikos komiteto atstovas. Priėmimo stadija. Prašau.

J.BUDREVIČIUS. Ekonomikos komiteto vardu siūlau priimti Seimo Verslo ir užimtumo komisijos nuostatus. Yra nuostatų, kaip minėjo Pirmininkas, trečiasis variantas, atsižvelgta į Teisės departamento pastabas ir siūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedam priiminėti pagal straipsnius. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl 2 straipsnio nori kalbėti Z.Mačernius? Prašau. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu priimti? Ačiū. Dėl viso straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Tada prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Tai rodo, kad aktyvumas jau mažėja. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimui “Dėl Seimo Verslo ir užimtumo komisijos nuostatų patvirtinimo”, prašau balsuoti.

31 – už, 1 – prieš, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl specialios paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos energija" reorganizavimo projekte numatyto įstatinio kapitalo ir prievolių (įsipareigojimų) paskirstymo tarp naujai steigiamų akcinių bendrovių" projektas Nr.IXP-1013(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Svarstome darbotvarkės 1-10 klausimą. Registracijos Nr.IXP-1013. Seimo nutarimo “Dėl specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo projekte numatyto įstatinio kapitalo ir prievolių (įsipareigojimų) paskirstymo tarp naujai steigiamų akcinių bendrovių” projektas. Pranešėja – D.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Ekonomikos komitetas pritarė patobulintam, paties komiteto patobulintam, nutarimo projektui. Pagal šį nutarimą specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo projekte numatytas įstatinio kapitalo ir prievolių (įsipareigojimų) paskirstymas tarp naujai steigiamų akcinių bendrovių. Kaip matot, nutarime yra pora punktų, t.y. būtent tam paskirstymui yra pritariama ir taip pat yra nustatoma, jog prievolės (įsipareigojimai) perduodami naujai steigiamoms akcinėms bendrovėms pagal šių bendrovių įregistravimo įmonių rejestre dienos būklę, atsižvelgiant į iki tos dienos dėl ūkinės komercinės veiklos įvykusius pasikeitimus. Šitas punktas buvo svarbus. Taip pat atitinkamai yra įvesta kolegai E.Maldeikiui pasiūlius į paskirstymo lentelę tokia papildoma nuostata, kitaip tariant, yra tokiu atviru tekstu parašyta, kad būtent šita schema, kuri čia pateikta, šitos proporcijos gali keistis dėl ūkinės komercinės veiklos pasikeitimų, nes gyvenimas nestovi vietoje ir tą dieną, kai bus registruojamos rejestre naujos bendrovės, būtent tą dieną įsipareigojimai ir bus įvertinti. Tai yra visiškai suprantamas dalykas. Kitaip, matyt, ir būti negali.

Svarstymo metu buvo aptarti, buvo išdiskutuoti dalyvaujant teikėjui, t.y. Seimo nariui J.Jurkui, jo siūlymai ir tokie papriekaištavimai dėl projekto ir paskirstymo principo. Anot jo, Mažeikių elektrinei yra neproporcingai per didelė įsipareigojimų dalis. Tačiau išsiaiškinę šį klausimą ir turėdami minty dar tą punktą, jau minėjau, mes užsitikrinom, kad įsipareigojimų paskirstymas bus korektiškas. Čia turimi minty bendrojo pobūdžio įsipareigojimai, kurie skirstomi proporcingai pagal turtą, ir tikslinės paskirties įsipareigojimai, kurių niekas kitas negali perimti, išskyrus tą įmonę, kuri ir naudoja tikslinės paskirties lėšas. Žinoma, turėčiau pasakyti, kad čia vaistinės tikslumo neįmanoma pasiekti.

Svarstymo metu taip pat buvo aptarta situacija, susidariusi dėl įsiskolinimo… už Baltarusijai pateiktą elektros energiją. Matote, toje lentelėje, kurioje yra pateiktas paskirstymas, yra įrašyta nuostata, jog už tuos įsiskolinimus lieka atsakinga “Lietuvos energija”, kuri, na, galimas dalykas, atgaus parduotos skolos dėka ar kitaip būtent tam tikrą dalį to įsiskolinimo, bet kartu ji prisiima įsipareigojimus gamintojų atžvilgiu už atitinkamus įsipareigojimus. Aš kėliau klausimą, ar nebūtų tikslinga paraleliai nustatyti, jog skirtumas tarp realios įsipareigojimų sumos už neapmokėtą Baltarusijai pateiktą elektros energiją ir tos sumos, kuri bus gauta per pigiai pardavus… Per pigiai, aš sakau visiškai įsitikinusi, nes buvo galima, jeigu vyriausybės būtų deramai dirbusios, atgauti 100%, o nuolaidą turėjo padaryti pats skolininkas. Deja, nueita kitu keliu. Taigi pardavus tą skolą bus atgauta tik dalis pinigų. Šitas skirtumas nėra akcinių bendrovių, tuo labiau naujų, problema. Bet kolegos, tarp jų ir suinteresuotų bendrovių šiandieniniai atstovai laikėsi nuomonės, jog dabar šitą klausimą sprendžiant, galimas dalykas, įstrigtų procesas, todėl tą klausimą palikome atvirą paskesniam laikotarpiui. Nors aš esu įsitikinusi, kad jeigu būtų visiškai aiškiai apsispręsta dėl šio klausimo, tai ateityje dėl reorganizacijos vykstantis bendrovių privatizavimas galbūt būtų kur kas sėkmingesnis. Būtų galima gauti didesnę kainą, nes būtų matyti, jog šita prarasta pinigų suma neslegia pačių bendrovių, o tai yra valstybės problema ir valstybė ją dengs. Na, ir per tam tikrus terminus. Tačiau buvo apsistota prie to. Bendrai sutarus, aš susitaikiau su tuo ir šiame etape, na, sakykim, neketinu teikti kaip Seimo narė siūlymo, nors matau labai didelę problemą. Man atrodo, kad čia argumentų yra daugiau už tai, kad tą klausimą spręstume paraleliai, nei kad paliktume neapibrėžtą, duotume pagrindo skeptiškiau vertinti bendrovių perspektyvą ir, galimas dalykas, kam nors labai gerai pasitarnautume, kas paprastai būna gudresnis ir apsukresnis privatizavimo išvakarėse.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu A.Butkevičių, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, pateikti komiteto išvadą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu ir Seimo nutarimui “Dėl specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo projekte numatyto įstatinio kapitalo ir prievolių (įsipareigojimų) paskirstymo tarp naujai steigiamų akcinių bendrovių” pritarė bendru sutarimu. Siūlome pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose nori kalbėti J.Veselka. Prašom. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, štai mes vėl restruktūrizuojame energetiką. Bet kodėl restruktūrizuojame? Todėl, kad to reikalauja Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas. Ir premjeras A.Brazauskas, kai kalbėjo, kol nebuvo premjeru, sakė: “Nieko tas restruktūrizavimas neduoda. Jokios konkurencinės sistemos nesukurs”. Ir darome. Darome todėl, kad reikalauja. Na, gerai. Jeigu jie reikalauja, tai turėtų būti ir jų kokia nors atsakomybė. Atsakomybės jokios. Jie taip reikalauja. Kaip čia kažkas minėjo, G.Verheugenas taip, kitas taip, o man tas G.Verheugenas yra nulis. Absoliučiai. Yra argumentų kalba, o ne pavardžių. Taip ir čia.

Restruktūrizuojame todėl, kad bus aiškūs rezultatai, kokie – man aiškūs. Penkios savarankiškos įmonės. Penki savarankiški generaliniai direktoriai, penkios savarankiškos valdymo struktūros su kompiuteriais, su sekretorėmis, automobiliais, “mersais” ir t.t. Vadinasi, po viso to restruktūrizavimo (gal po trijų, gal po penkių, gal po 6 mėnesių) kainų augimas – vien dėl valdymo, efekto nebus. O ką reiškia kainų augimas? Labai kukliai: vienu centu – 70 milijonų, 2 centais – 140 milijonų. Štai dėl ko daromas restruktūrizavimas. Atsiminkime, dar po to privatizavimas eina. Lietuviškai mužikiškai sakant, ne dėl energetikos efektyvumo didinimo, o todėl, kas kažkas liepė ir dėl to liepimo kas nors gaus papildomai pajamų.

Kad mes sukurtume tą tiltą į Europos sistemą ir po to restruktūrizuotume, viskas būtų aišku. Galima konkurencija, gali būti įvairūs tiekėjai ir t.t. Šito nėra. Ir šitos restruktūrizuotos struktūros išskaido galimybes gauti kreditą tiesti tą tiltą. Ir vėl į ekonominius dalykus veliama gryna politika, ir velnias žino, kas čia yra, kad Lietuvoje 10 metų – brežnevinė politika. Ne politika ekonomikai tarnauja, o ekonomika turi tarnauti politikai. Ir mes tokie visi čia demokratai, rinkos atstovai, o faktiškai brežnevinę politiką vykdome.

Todėl aš prieš tą restruktūrizavimą. Jo pagrindimo nėra. Vien kainų augimas ką duotų ir valdymo pablogėjimas. Štai ir viskas, ką jis duos. Ir, neduok Dieve, po to dar gali būti įvairių avarijų ir vėl nebus kaltų. Jokios atsakomybės nėra. Todėl aš esu prieš šį restruktūrizavimą, nors matematiškai viskas beveik tiksliai padaryta, išskyrus, ką minėjo K.Prunskienė, su ta skola. Manipuliavimas, kainų numušimas, privatizavimas ir t.t. Todėl aš esu prieš tokį restruktūrizavimą.

PIRMININKAS. Yra svarstytos Seimo nario J.Jurkaus pastabos, bet jos nėra pateiktos raštu. Jos turbūt žodžiu buvo pasakytos tik komitete? Niekas jų nerado, neregistruotos tos pastabos, todėl mes jų formaliai negalime svarstyti. Taigi pastabų, pataisų nėra.

Dėl viso projekto po svarstymo nori kalbėti Seimo narys R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš neišgirdau atsakymo nė iš vieno pagrindinio komiteto, ypač iš Ekonomikos komiteto išvados, teikiant gerbiamos K.Prunskienės… dėl Seimo Teisės departamento vienos labai rimtos pastabos, kur yra rašoma, kad Seimas priima sprendimą dėl prievolių ir įsipareigojimų perdavimo. Tai nei įstatymas neįgalioja Seimo tokį sprendimą priimti ir įtvirtinti perdavimą, gali būti kalbama tik apie paskirstymą. Ir antras dalykas, manęs ir praeitą kartą pateikimo metu neįtikino ministerijos atstovai, teikdami šį projektą, šiuo atveju visiškai neaišku, kur yra “Baltic SHEM” skola, kaip ji bus realizuota ir kaip bus paskirstyta. O kažkodėl “Belenergo” skolą įtraukia į paskirstymą. Argumentų aš neišgirdau tada ir dabar nematau kokių nors pasikeitimų. Taigi čia du argumentai.

Ir trečias argumentas, kurį aš visada esu sakęs. Seimas neturi ir neturėjo kištis, turėjo pakeisti įstatymą. Gaila, mano projektas buvo atmestas, paskui Vyriausybės projektas buvo atmestas. Neturėjo kištis į šį operatyvinį ūkinį klausimą, grynai ūkinį klausimą. Tai yra ne Seimo prerogatyva ir, manau, netgi pažeidžia Konstitucijos nuostatas dėl valdžių paskirstymo principo. Todėl aš esu prieš šį projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė už – K.D.Prunskienė. Paspauskite dar kartą mygtuką.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano manymu, iš tikrųjų kolegos R.Šukio pastabos nėra visiškai pagrįstos, nors gal jose yra ir teisingų niuansų. Reikalas tas, kad šis nutarimas nustato iš esmės paskirstymo proporcijas, kokios čia yra pateiktos prie reorganizavimo projekto. Mes gi paties reorganizavimo projekto detalių netvirtiname, Seimas reorganizavimo nevykdo. Tačiau jeigu tokio masto finansiniai dalykai, susiję su steigiamų bendrovių finansiniu likimu, bus sprendžiami tik Vyriausybės lygiu, mes ateityje turėsime daug ir labai daug aiškintis. Kai dėl perdavimo, tai iš tikrųjų čia galėjo būti suformuluota, bus perduodamos arba turėtų būti perduodamos, nes šiuo nutarimu vėlgi neperduodamos iki tos nustatytos datos, o pasakoma, kokiu principu perdavimo momentu bus įvertintos tos proporcijos, kurios čia dabar nustatytas iki birželio. Taigi, kolegos, mes vis tiek turime žengti šį žingsnį reorganizavimo linkme. Taip seniai mes trepename toje pačioje vietoje – dar anos kadencijos Seimas šį klausimą svarstė. Mes tobulai turbūt vargu ar ką nors apskritai sugebame padaryti, bet tai yra dalykas, kurį darome pakankamai rimtai, ne vienu mostu, ir aš vis dėlto kviesčiau pritarti šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto pateiktam įstatymo projektui po svarstymo, prašom balsuoti.

24 – už, 7 – prieš, susilaikė 2, po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo projektas Nr.IXP-974(2*) (svarstymas)

Dar iki pertraukos mes turime apsvarstyti keturis nutarimus, bet jie vienas kitą lydi. Pradedame 11a darbotvarkės klausimą – Seimo antikorupcijos komisijos įstatymo projektas Nr.IXP-974(2). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Seimui teikiama Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo projekto Nr.IXP-974(2) komitete patobulinto varianto. Svarstymo komitete metu buvo išnagrinėtos gautos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastabos. Daliai jų buvo pritarta, kitoms iš dalies nepritarta arba nepritarta. Komitete taip pat buvo pareikšta įvairių pastabų. Komitetas nusprendė teikti ir pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Yra viena įregistruota svarstyti pataisa – tai mano paties. Aš gal norėčiau ją pateikti…

PIRMININKAS. Jūsų nuostatai komitetas pritarė?

R.ŠUKYS. Matot, aš todėl ir teikiu, kad aš pats pirmininkavau posėdžiui, bet mes tuo metu į tai, sakykim, neatkreipėm dėmesio, nors komiteto specialistai buvo atkreipę dėmesį. Bet taip jau grynai dėl techninių priežasčių išėjo, kad ta nuostata įstatyme neatsirado, todėl aš siūlyčiau papildyti įstatymo projektą, tiksliau, pritarti komiteto išvadai jau su mano pataisa, jeigu būtų jai pritarta, nes liko neišspręstas klausimas dėl dabartinės Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos veiklos tęstinumo tyrimo prasme, kad būtų perimtos medžiagos, kad nereikėtų dubliuoti, pradėti naujų tyrimų, o tuos, kurie nebaigti, atiduoti į archyvą. Žodžiu, šitos mano pataisos esmė yra šį projektą papildyti įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančiu 10 straipsniu, kuriame būtų nustatyta, kad klausimai, pradėti nagrinėti pagal įstatymą dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos reglamento, baigiami nagrinėti pagal Antikorupcijos komisijos įstatymą. Taigi automatiškai įvyktų perimamumas, nes komisijos sudėtis bus ta pati, jeigu bus pritarta teikiamiems nutarimams. Iš esmės keičiasi tik komisijos pavadinimas ir patikslinamos arba, sakykim, šiek tiek sukonkretinamos, šiek tiek kita linkme suformuluojamos komisijos funkcijos, bet esmė procedūrine prasme ir tiriamų klausimų spektras iš esmės liks tas pats, galbūt bus tam tikro aiškumo.

Aš galiu dar savo vardu pridėti, kad man yra tekę dirbti toje komisijoje nuo pat 1993 metų, kai buvo priimtas tas įstatymas. Komisijos veikla šio įstatymo pavadinimo nelabai atitiko, nes ekonominiai nusikaltimai, sakykim taip… per daug siaurai buvo suformuluota ir šitos komisijos veikla turėjo būti visai kitokio pobūdžio. Todėl visad kildavo problema, kai reikėdavo paaiškinti, kodėl Seime yra struktūra, kuri tiria nusikaltimus, nes pasaulyje nėra įprasta, kad būtų konkrečius nusikaltimus tirianti tokia nuolatinė komisija. Paprastai tai vis tiek būdavo medžiagos, klausimai ir jokių nusikaltimų ten dar nebūdavo. Jeigu būdavo kalbama, kad yra įtarimas dėl nusikaltimo padarymo, tai medžiaga vis tiek būdavo perduodama toliau tirti ir įvertinti, ar iš tikrųjų yra nusikaltimas, ar ne, ar kelti, ar nekelti baudžiamąją bylą. Kadangi būdavo perduodama prokuratūrai arba atitinkamoms teisėsaugos institucijoms, kalbėti, kad tai Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija, buvo neteisinga nuo pat tos komisijos egzistavimo pradžios. Taigi šiuo atveju, patikslindami pavadinimą ir funkcijas, mes tą problemą iš tikrųjų išspręsime. Pirmiausia siūlyčiau, jeigu Seimas galėtų, bendru sutarimu tai mano pataisai pritarti, o paskui dėl išvados.

PIRMININKAS. Gerai. Galbūt iš eilės. Ačiū jums už pagrindinio komiteto išvadų pateikimą. Tada kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoją A.Kašėtą pateikti komiteto nuomonę.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, jam pritarė bendru sutarimu ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal šešis Seimo nario A.Sadecko pateiktus pasiūlymus bei pastabas. Taigi siūlau pritarti. Tiesa, dar pasakysiu, kad Teisės komiteto iš dalies priimti pasiūlymai mūsų komitetą tenkins.

PIRMININKAS. Dėkui. Jus tenkina pagrindinio komiteto išvados, taip? Ačiū. Taigi išeitų, jog lyg ir atsisako tų savo nuostatų keisti arba pildyti tą įstatymą.

Svarstymo metu diskusijose niekas nenori kalbėti. Kiek mes turim tų pataisų, kurioms nepritarė komitetas? Viena, dvi, trys, keturios. Keturios pataisos, kurias mums reikėtų apsvarstyti.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė projekto 2 straipsnį išdėstyti šiek tiek kitaip, tačiau pagrindinis komitetas nepritaria ir sako, kad Statutas numato komitetams ir komisijoms teisę vykdant parlamentinę kontrolę atlikti atskirų problemų parlamentinį tyrimą. Jis nepritarė šiam siūlymui. Ar dėl šios pastabos yra norinčių kalbėti? N.Steiblienė. Prašau. Tuoj įjungsim, minutę. Prašau.

N.STEIBLIENĖ. Mes pritariam pagrindinio komiteto nuomonei.

PIRMININKAS. Taip, nepritarti. Tada čia jau už, nereikia daugiau. Prašau registruotis. Vyksta registracija.

28 Seimo nariai salėje. Kas už tai, kad pritartume Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymams dėl projekto 2 straipsnio, kuriems pagrindinis komitetas nepritaria, prašau balsuoti. Kas pritaria – už, kas nepritaria – prieš.

Už – 3, 17 – prieš, 5 susilaikė. Nepritarta pataisoms.

Dėl 3 straipsnio taip pat gautos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pataisos, kurioms pagrindinis komitetas nepritarė, nes vietoj sąvokos “valstybės valdžios ir valdymo institucijos” tikslinga vartoti Valstybės tarnybos įstatyme vartojamą sąvoką “valstybės ir savivaldybių institucijos”, taip pat aišku, kad komisija savo veiklai pasitelkė specialistus. Kadangi tai nustato Statutas, netikslinga dar kartą šią teisę reglamentuoti kaip komisijos teisę. Ar yra norinčių kalbėti dėl šių pataisų? Jeigu nėra, prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 28 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pataisoms dėl projekto 3 straipsnio, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš. Pagrindinis komitetas pasisakė prieš.

Už – nėra, prieš – 18, susilaikė 8. Nepritarta.

Paskutinė pataisa dėl projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto. Tačiau pagrindinis komitetas sako, kad sąvoka “įstatymų nesilaikymas” apima ir aplaidumą darbe, ir piktnaudžiavimą tarnyba, ir viešųjų bei privačių interesų derinimo pažeidimus, todėl nereikia dar labiau tikslinti šios nuostatos. Ar yra norinčių kalbėti dėl šios pataisos? Nėra. Prašau registruotis. (Balsai salėje) Na, gerai, jau pradėjome registruotis. Sugadinsime kompiuterį.

Užsiregistravo 29 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlomai pataisai dėl projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto? Prašau balsuoti.

Už – 1, prieš – 16, susilaikė 10. Pataisai nepritarta. Seimo narys R.Šukys pateikė savo pataisą dėl šio projekto 10 straipsnio, t.y. kad būtų užtikrintas šios komisijos darbo tęstinumas, pateikė tokią pataisą, kad klausimai, pradėti nagrinėti pagal įstatymą dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos reglamento, būtų baigiami nagrinėti jau pagal Antikorupcijos komisijos įstatymą. Kitaip tariant, kad nebūtų kokių nors neaiškumų tęsiant atskirų klausimų tyrimą. Ar galėtume palaikyti šią pataisą bendru sutarimu ir jai pritarti? Dėkui. Pataisa priimta. Taigi dabar liko paskutinis sprendimas – patvirtinti pagrindinio komiteto pateiktą nutarimo projektą su R.Šukio pataisa. Ar jūs pritartumėte bendru sutarimu? Ačiū. Bendru sutarimu projektui pritarta ir svarstymo stadija baigta.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudarymo" pakeitimo” projektas Nr.IXP-975(2*). Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko patvirtinimo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-976(2*). Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-977(2*) (svarstymas)

Svarstome 11b darbotvarkės klausimą. Seimo nutarimo , “Dėl Seimo nutarimo dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudarymo” pakeitimo projektą Nr.IXP-975. Pranešėjas – Seimo narys R.Šukys. Visiems trims. Tada aš juos iš išvardinu. Nr.IXP-976, Nr.IXP-977, taip pat dėl tų pačių Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko pavaduotojo ir pirmininko patvirtinimo.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, yra įvardyti trys nutarimo projektai, kurių esmė yra (skirtingai nei pateikimo metu) ta, kad apsiribojama galiojančių nutarimų pavadinimų keitimu, kad išvengtume naujų komisijų formavimo, kai realiai funkcijos ir tos komisijos tęstinumas išlieka. Aš tik norėjau kalbėti dėl vieno projekto – dėl Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pavaduotojo tvirtinimo. Buvo kolegos A.Klišonio pasiūlymas. Aš kompiuteryje neradau įregistruoto jo kaip lydinčiojo, bet tik norėjau pasakyti argumentus, kodėl komitetas net nesvarstė rimtai ir jam nepritarė. Procedūrine prasme, statutine prasme siūlyti automatiškai keitimą nutarimo, kuriuo yra paskirtas vienas komiteto ar komisijos vadovų… nenumato tokio, kaip pasakyti, keitimo pavardės, kaip nutarimo pakeitimo, nes tai vis dėlto yra susiję su rinkimu asmens toje struktūroje, toje komisijoje ar komitete ir po to tvirtinimu. Turėtų būti atšaukimo procedūra ir turėtų būti tiktai po to tam tikras siūlymas, jeigu būtų išrinktas toks narys. Žodžiu, visai kita procedūra. Tokio automatiško siūlymo vietoje vienos pavardės įrašyti kitą Statutas nenumato. Todėl tai nebuvo svarstyta, o kolega A.Klišonis, aš suprantu, aš nežinau, kaip ten yra, ar jis atsiėmęs tą pataisą, bet aš norėjau tokį niuansą pasakyti. Todėl siūlyčiau pritarti komiteto išvadoms, kuriose yra pritarta patobulintiems šių nutarimų projektams. Pataisų nėra gauta.

PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovo nematau. Jų išvada yra pritarti bendru sutarimu šio nutarimo projektui. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu šiam nutarimui (aš dar tik perskaitau) dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudarymo pakeitimo į Antikorupcijos komisijos po svarstymo pritarti? Gerai. Šiam nutarimui pritarta. Dabar mes turime taip pat Nr.IXP-976, t.y. dėl pirmininko. Yra pateiktas projektas. Patvirtinti Antikorupcinės komisijos pirmininke N.Steiblienę. Nėra norinčių kalbėti diskusijose dėl šio nutarimo, nėra pataisų. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Ir liko paskutinis nutarimas dėl pavaduotojo. Čia yra teikiamas pagrindinio komiteto B.Bradauskas, o viršydamas kompetenciją, A.Klišonis teikia savo pasiūlymą. Taigi nėra norinčių kalbėti diskusijose, nėra pataisų. Ar galėtume pritarti šiam nutarimui po svarstymo? Ačiū. Nutarimui pritarta.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovo ir jo pavaduotojo patvirtinimo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-1057 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Tada vieną rezervinį klausimą. Mes turėtume išnagrinėti 5 rezervinį klausimą. Seimo nutarimo “Dėl Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovo ir jo pavaduotojo patvirtinimo” pakeitimo projektas Nr.IXP-1057. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijos.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, čia, galima sakyti, išties rutininis dalykas. Buvo susitarimas Seniūnų sueigoje, Seniūnų sueigos rekomendacija ir delegacija padarė vadovybės pakeitimus. Mūsų delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadove yra pasiūlyta G.Purvaneckienė, o jos pavaduotoju – A.Klišonis. Prašau patvirtinti. O pakeliui tiems kantriesiems, kurie dar neina pietauti, noriu pasakyti, kad dabar pertvarkius Seimo delegacijas, jos yra 8, sudėtis yra tokia: keturioms vadovauja valdančiosios daugumos atstovai, o likusioms keturioms – opozicija arba mišrios Seimo narių frakcijos atstovai. Taigi, galima sakyti, fifty – fifty.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti po pateikimo. Ar galėtume po pateikimo bendru sutarimu pritarti šiam nutarimui. Ačiū. Po pateikimo pritarta. Ar sutiktumėte ypatingos skubos tvarka svarstyti šį nutarimą? Ačiū. Ypatinga skubą taikant, pradedame priėmimo stadiją. Nutarimas iš dviejų straipsnių. 1 straipsnis – dėl pirmininko ir pavaduotojo patvirtinimo. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti 1 straipsnį? Ačiū. Ir 2 straipsnį dėl įsigaliojimo, ar galime patvirtinti bendru sutarimu? Ačiū. Straipsnis priimtas. Taigi dėl viso nutarimo nėra norinčių kalbėti.

Prieš priimant nutarimą, prašom registruotis. Pažiūrėsime, koks išlikęs darbingumas. Nekoks, ištvermės nesimato.

Salėje liko tik 25 Seimo nariai ir jie užsiregistravo. Kas už tai, kad priimti Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo delegacijos Baltijos Asamblėja vadovo ir jo pavaduotojo patvirtinimo pakeitimo”. Prašom balsuoti.

22 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. Mes baigėme savo ikipietinę darbotvarkę ir išnagrinėjome 3 rezervinius klausimus, todėl skelbiu pietų pertrauką, bet prieš tai noriu pasakyti, kad tas klausimas, kuris buvo iškeltas A.Kubiliaus, ar žino Vyriausybė dėl šio įstatymo projekto,galiu pasakyti, kad mano rankose K.R.Dobrovolskio raštas, kad jie nagrinėjo šį projektą ir jam pritarė, tik dėl vieno žodžio jis tiekia pasiūlymą. Todėl, man atrodo, didelių problemų jį nagrinėti po pietų nėra. Pertrauka.