Šešioliktasis (140) posėdis
2001 m. spalio 9 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS, V.P.ANDRIUKAITIS ir G.STEPONAVIČIUS

2001 m. spalio 9 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Labas rytas kolegos, Seimo nariai. Kviečiu įsitaisyti patogiau savo vietose. 2001 m. spalio 9 diena. Noriu paskelbti šios dienos rytinio posėdžio pradžią. Kaip ir numato Statutas, turėtume pradėti darbotvarkės tvirtinimu, bet prieš tai kviesčiau Seimo narius užsiregistruoti. Vyksta registracija. Užsiregistravo 90 Seimo narių.

Norėčiau trumpai prašyti atkreipti dėmesį į šios dienos abiejų plenarinių posėdžių darbotvarkę. Ji, palyginti su rugsėjo 27 diena patvirtinta Seimo posėdyje darbotvarke, šiek tiek pasikeitusi. Ją tikslino Seniūnų sueiga. Atkreipiu dėmesį, kad darbotvarkės 1-4 klausimą siūloma išbraukti. Taip pat atsiranda labai svarbus 1-11 klausimas – Seimo pareiškimas “Dėl JAV ir sąjungininkų karinių veiksmų prieš teroristus” projektas. 1-12 taip pat Statuto numatyta tvarka privalomai įtraukiamas svarstyti. Taip pat keletas klausimų, kalbant apie vakarinį posėdį, yra išbraukiami, tai 2-7 klausimai. Ir rezerviniuose klausimuose yra nemažai Seimo nutarimų projektų, kurie susiję su Seimo vidaus institucijų formavimu. Tai, kas yra sutarta Seniūnų sueigoje, leidžia judėti sprendžiant šiuos klausimus, todėl keli rezerviniai klausimai, Seimo nutarimai yra įtraukti. Ar galėtume išklausius šį darbotvarkės pateikimą bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Matau kolegą A.Vidžiūną prie mikrofono. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien tarp rezervinių klausimų yra keletas nutarimų, kurie tiesiog patobulins mūsų vidinį Seimo darbą dėl komitetų pirmininkų pavaduotojų, dėl Etikos komisijos, dėl Peticijų komisijos ir pan. Kaip jūs žinote, A.Kubilius yra įregistravęs nutarimų projektų dėl kai kurių komitetų sudėties. Tie nutarimų projektai remiasi Etikos ir procedūrų komisijos išvada, jog Seimas ir Seimo dauguma buvo neteisi kai kuriems Seimo nariams neleisdama dirbti ten, kur jie pagal Statutą gali, pagal Statuto kvotas gali. Taigi aš kreipiuosi ir į Č.Juršėną, galbūt jis geranoriškai sutiktų vis dėlto klausyti Etikos ir procedūrų komisijos ir šiandien į rezervinius klausimus taip pat įtraukti A.Kubiliaus projektus dėl pakeitimų Kaimo reikalų ir Teisės teisėtvarkos komitetuose. Aš tiesiog siūlau paisyti Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Galbūt galėtume geranoriškai susitarti?

PIRMININKAS. Ar kolega Č.Juršėnas norėtų prie mikrofono ką nors trumpai pasakyti?

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, klausimas yra kelis kartus išaiškintas. Atsiradus naujai daugumai, buvo patikslintos proporcijos ir atstovavimas kai kurioms frakcijoms iš tikro yra pagerintas, palyginti su pirmuoju šio Seimo darbo pusmečiu. Bet kai ko iki galo nebuvo padaryta, nes buvo, kaip čia pasakius, padaryta išlyga dviem mažesniosioms frakcijoms ir buvo pasakyta, kad galutinis proporcijų sudėliojimas galės būti kitos sesijos pradžioje. Nes būtent pagal Statutą proporcijos yra taisomos sesijos pradžioje. O mes jau dabar dirbame mėnesį. Taigi aš siūlau likusius neišspręstus klausimus, čia buvo ne kartą pasakyta, spręsti kitos sesijos pradžioje. O formaliai žiūrint, pirmiausia reikia pradėti nuo Seniūnų sueigos, o ne nuo viso Seimo posėdžio.

PIRMININKAS. Ačiū. Išties Seniūnų sueigoje tie klausimai ne sykį svarstyti, todėl aš klausiu, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti šios dienos abiejų plenarinių posėdžių darbotvarkei? Ačiū. Dėkoju už jūsų supratimą. Darbotvarkei mes, gerbiamieji kolegos, pritariame.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-927(2*) (priėmimas)

Pereiname prie 1 darbotvarkės klausimo 1-1, registracijos Nr.IXP-927(2). Priėmimo stadija svarstomas įstatymas. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narį G.Didžioką į tribūną trumpai pateikti klausimą.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas buvo svarstytas komitete. Buvo gautos Teisės departamento išvados. Kaip jūs žinote, daliai jų buvo pritarta. Vienai kitai, kurios, mūsų manymu, buvo nevisiškai teisingos, nepritarta arba pritarta iš dalies. Po svarstymo Seimas šiam įstatymo projektui pritaria. Kviesčiau priimti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, yra Teisės departamento išvada, kuri gauta šių metų spalio 2 dieną. Ar jūs galėtumėte trumpai pakomentuoti pastabas ir ar komitetas turėjo progos jas svarstyti?

R.DIDŽIOKAS. Iš esmės jos yra tos pačios, kokios buvo ir prieš tai pateiktos. Komiteto narių nuomone, kurie svarstė ir žiūrėjo, ar čia iš esmės yra kas nors nauja, tai su pirma galima nesutikti. Šiame įstatyme kalbama apie gyvenamąjį namą ir daugiabutį namą, o pastato sąvoka yra apibrėžta Statybos įstatyme, todėl manome, kad papildomas dubliavimas pastato sąvokos šiame įstatyme nėra tikslingas.

Dėl antros. Manau, kad antra redakcija yra pakankamai aiškiai suformuluota, kad Vyriausybės nustatyta arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra vykdomas aptarimas ir tik po to eina sąlygų numatymas. Manau, kad ši antra pastaba ne visai tiksli. Dėl trečiosios jau buvo prieš tai kalbama, kad prieš viešą aptarimą nėra ir negali būti daromas projektas, nes projektui padaryti jau reikalingos visos techninės sąlygos, o viešam aptarimui tarp bendrijos narių pakanka schemutės. Ketvirtoji pastaba. Manome, kad Civilinis kodeksas pakankamai apibrėžia visas piliečių teises spręsti iškilusius ginčus ir klausimus. Todėl yra nuoroda į Civilinį kodeksą ir čia detaliau aiškinti visos tvarkos, kaip sprendžiami ginčai, nereikia. Manome, kad iš esmės Teisės departamento pastabos nėra esminės ir įstatymų projekte daugiau nieko keisti nereikėtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš esmės tai yra panašios pastabos, kurias komitetas svarstė svarstymo stadijoje. Daliai jų buvo pritarta, dalis klausimų yra išlikę. Ką gi, dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Aš galbūt prašyčiau jus likti tribūnoje. Išklausę jūsų trumpą pateikimą, mes turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui..

Taigi, gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis, susijęs su 2 straipsniu, jo pakeitimu. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Klausčiau, ar galėtume pritarti šiam 1 straipsniui bendru sutarimu? Nesant prieštaravimų, pritarta 1 straipsniui bendru sutarimu.

Galbūt vis dėlto, gerbiamasis pranešėjau, žinodamas, kad nėra gauta įregistruotų jokių pastabų ir pataisų, vis dėlto padėkočiau jums ir galėtume tęsti įstatymo priėmimą pastraipsniui.

2 straipsnis. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galėtume pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Girdžiu tik pritarimus, prieštaravimų negirdžiu. Pritarta 2 straipsniui bendru sutarimu.

3 straipsnis. Dėl motyvų nesant norinčių kalbėti, ar galėtume pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau, 3 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

4 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu? Nesant prieštaravimų, pritarta 4 straipsniui bendru sutarimu.

5 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 5 straipsniui bendru sutarimu? Nesant prieštaravimų, 5 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

6 straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Nesant prieštaravimų, 6 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

7, 8 ir 9 straipsniai susiję su trijų straipsnių pripažinimu netekusiais galios. Ar galim šiuos visus tris straipsnius svarstyti kartu? Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, šiems trim straipsniams mes galime pritarti bendru sutarimu? Nesant prieštaravimų, 7, 8 ir 9 straipsniams pritarta bendru sutarimu.

10 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 10 straipsniui, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Pritarta 10 straipsniui bendru sutarimu.

11 straipsnis. Dėl motyvų kalbėti pageidautų Seimo narys A.Kašėta. Prašau. Seimo narys A.Kašėta dėl 11 straipsnio. Atsisakote? Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, klausiu, ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Prieštaravimų nesant, 11 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

12 straipsnis. Kalbėti dėl balsavimo motyvų nepageidauja niekas, taip pat ir A.Kašėta. Ar galime pritarti 12 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nesant, 12 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

13 straipsnis. Ar galime 13 straipsniui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 13 straipsniui yra pritarta bendru sutarimu.

14 straipsnis. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galime pritarti 14 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. 14 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

15 straipsnis. Dėl motyvų kalbėti pageidaujančių nėra. Ar galime 15 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 15 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

16 straipsnis. Dėl motyvų pageidaujančių kalbėti taip pat nėra, todėl klausiu, ar galime 16 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 16 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

17 straipsnis. Taip pat nėra pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Klausiu, ar galime, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu pritarti 17 straipsniui? Prieštaravimų nėra. 17 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

18 straipsnis. Ta pati situacija. Todėl klausiu, ar, nesant prieštaraujančių, galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 18 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

19 straipsnis. Ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? 19 straipsniui, nesant prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu.

20 straipsnis. Dėl motyvų kalbėti pageidaujančių nėra. Ar galime 20 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu 20 straipsniui.

21 straipsnis. Ar galime 21 straipsniui pritarti, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Iš kitų kampų pasigirsta ne prieštaravimai, o sutikimai. Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. 21 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

22 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galim pritarti 22 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 22 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

23 straipsnis. Pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume, nesant prieštaravimų, šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. 23 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

24 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų kalbėti pageidaujančių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 24 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

25 straipsnis. Dėl motyvų pageidaujančių kalbėti nėra. Aš klausiu, ar būtų prieštaraujančių, kad pritartume šiam straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių negirdžiu. 25 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

26 straipsnis. Ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu, nesant prieštaraujančių? Prieštaraujančių negirdžiu. 26 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

27 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti, nesant prieštaraujančių, šiam straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta 27 straipsniui bendru sutarimu.

28 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Prieštaravimų taip pat negirdžiu. Ar galime laikyti, kad šiam straipsniui pritarta bendru sutarimu? Pritarta 28 straipsniui bendru sutarimu.

II skirsnis susijęs su 2 straipsnio pripažinimu netekusiu galios. Ar galėtume šio skirsnio 1 straipsniui pritarti, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta šiam straipsniui bendru sutarimu.

Pereiname prie viso įstatymo priėmimo, baigus įstatymo priėmimą pastraipsniui. Prieš balsavimą proga kalbėti keturiems už, keturiems prieš.

Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų matau kol kas tik vieną. Seimo narys P.Jakučionis. Minutėlę! Tuoj įjungsime jūsų mikrofoną. Prašau.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Kviečiu visus Seimo narius balsuoti už šį įstatymą. Ankstesnis įstatymas teisinėje valstybėje negali toliau galioti, nes buvo prieštaravimų, kuriuos yra išsakęs Konstitucinis Teismas, be to, buvo nesutapimų su nauju Civiliniu kodeksu. Dabar tie visi prieštaravimai yra pašalinti. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti daugiau nėra. Kviečiu Seimo narius prieš pirmąjį balsavimą šiandien registruotis. Vyksta registracija. Atsiprašau, bet mūsų elektroninio skaičiavimo sistema rodo, kad keletas Seimo narių užsiregistravo, nors jų nėra vietose. Prašyčiau dar kartą pakartoti registracijos procedūrą. Vyksta pakartotinė registracija.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Prašau Seimo narius pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-927(2) priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas Nr.IXP-927(2) priimtas.

Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo projektas Nr.IXP-692(3*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1-2 klausimą eilės tvarka – Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo projektą Nr.IXP-692(3). Tribūnoje jau matau Aplinkos apsaugos komiteto narį V.Einorį. Prašom pateikti klausimą. Primenu, yra priėmimo stadija.

V.EINORIS. Aplinkos apsaugos komiteto pavedimu teikiu priimti Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo projektą. Po svarstymo parengus trečiąją redakciją buvo gautos penkios daktaro, Seimo nario E.Klumbio ir dvi Seimo Teisės departamento pastabos. Į abi Teisės departamento pastabas atsižvelgta, į gerbiamojo E.Klumbio pastabas taip pat atsižvelgta, išskyrus tai, kad susitarta, jog jis sutinka atsiimti, kur yra pasakyta, kad dėl 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsnių buvo viena ir ta pati jo pastaba. Susitarėme palikti taip, kaip pateikė komitetas.

Šis variantas buvo apsvarstytas komitete šių metų rugsėjo 3 dieną. Supažindintos suinteresuotos mokslo įstaigos, kurios aktyviai dalyvavo rengiant šį įstatymą. Jų pastabų negauta. Jie tik pageidauja, kad šis įstatymas būtų priimtas kaip galima greičiau, nes jis yra labai reikšmingas ir reikalingas. Todėl prašau ir siūlau šį įstatymą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašyčiau pranešėją likti tribūnoje, nes yra gautos kelios pataisos, kurios yra įregistruotos Statuto numatyta tvarka. Jų autorius yra Seimo narys E.Klumbys. Siūlyčiau, prieš pradedant eiti pastraipsniui, apsispręsti: galbūt mes galėtume pritarti bendru sutarimu, kad šios pataisos būtų svarstomos plenariniame posėdyje, nes jos buvo įregistruotos po svarstymo pagrindiniame komitete?

Taip pat noriu pasakyti, kad po to, kai pagrindinis komitetas apsvarstė, buvo įregistruotos naujos pataisos. Komitetas susirinko ir spėjo apsvarstyti šias pataisas. Klausčiau, ar galėtume bendru sutarimu sutarti dėl to, kad Seimo nario E.Klumbio pataisos būtų svarstomos plenariniame posėdyje? Prieštaravimų negirdžiu. Pritarta. Taigi pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gauta viena pataisa – Seimo narys E.Klumbys žodį “degradacijos” siūlo pakeisti “nykimo”. Ar, gerbiamasis autoriau, norėtumėte pateikti savo pataisą? (Balsas salėje) Manau, yra gana aišku. Komitetas sako, kad tam pritaria. Ar galime pritarti tokiam pataisymui bendru sutarimu? Dėl balsavimo motyvų kalbėti pageidaujančių nebuvo. Pataisai pritarta bendru sutarimu.

Dėl 1 straipsnio su pataisa dėl priėmimo motyvų norėtų kalbėti G.Jakavonis. Atsisakote. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Ar galime pritarti 1 straipsniui su pataisa bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsniui yra pritarta bendru sutarimu su Seimo nario E.Klumbio pataisa.

2 straipsnis. Yra gautos trys Seimo nario E.Klumbio pataisos dėl trijų šio straipsnio dalių. Prašyčiau, kolega, trumpai pateikti šias pataisas.

V.EINORIS. Pritarta.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, pirmiausia siūlau dėl 2 straipsnio 11 dalies. Tai yra galbūt loginis pataisymas. Ten turėtų būti kalbama ne apie pačius tyrimus, o apie tyrimų rezultatus.

PIRMININKAS. Komitetas tam pritarė?

V.EINORIS. Pritarta. Tik ne 11 straipsnis, o 12 straipsnis, nes čia pagal paskutinį…

E.KLUMBYS. Atsiprašau, aš ne į tą žiūriu.

PIRMININKAS. Ar galėtume pritarti 2 straipsnio naujai 12 daliai, pataisai dėl šios dalies, kurią teikė Seimo narys E.Klumbys? Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, bendru sutarimu. Prieštaravimų nėra. 2 straipsnio 12 daliai, pataisai dėl šios dalies, yra pritarta.

Prašom toliau, gerbiamasis Klumby.

E.KLUMBYS. Dėl straipsnio 14 dalies, kur yra, pasakyčiau, tiksliau ir logiškiau išdėstoma, kas yra išteklių plotas. Anksčiau iš straipsnio atrodė, kad yra augalų dalis, bet išteklių plotas yra ribota teritorija. Tai yra patikslinimas, komitetas tam pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti dėl motyvų, svarstant šią pataisą, nėra. Ar 2 straipsnio 14 daliai galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. 2 straipsnio 14 daliai pritarta bendru sutarimu.

Jūsų trečioji pataisa, susijusi su 2 straipsniu. Prašom.

E.KLUMBYS. Trečioji pataisa yra susijusi su 18 dalimi. Ten yra analogiškas pataisymas, kaip ir dėl prieš tai buvusios 14 dalies. Komitetas taip pat pritarė.

V.EINORIS. Atsiprašau. Čia yra numeruojant suklysta – du kartus 18, taigi bus 19.

PIRMININKAS. Dėkui už pastabą. Dėl 2 straipsnio 19 dalies pataisos, kurią teikė Seimo narys E.Klumbys, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar šiai pataisai galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. Pritarta 2 straipsnio 19 daliai, pataisai dėl šios dalies, bendru sutarimu.

Galėtume pereiti prie 2 straipsnio priėmimo su pataisomis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume pritarti 2 straipsniui su visomis trim pataisomis, kurioms tik ką pritarėme, taip pat pritarti bendru sutarimu visam straipsniui? Prieštaravimų nėra. 2 straipsniui su Seimo nario E.Klumbio pataisomis yra pritarta.

3 straipsnis. Dėl šio straipsnio pataisų nėra gauta. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, 3 straipsniui galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 3 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

4 straipsnis. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl motyvų, galėtume šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

5 straipsnis. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, 5 straipsniui galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

6 straipsnis. Ar galėtume 6 straipsnį priimti bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prieštaravimų nėra. 6 straipsniui yra pritarta bendru sutarimu.

7, 8, 9 straipsniai. Ar būtų prieštaraujančių, kad šiuos tris straipsnius priimtume kartu? Dėl šių straipsnių dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti Seimo narys A.Sakalas. (Balsai salėje) Išvykęs į Ameriką, bet… Gerai, aš suprantu, kad A.Sakalas nenorėtų kalbėti. Dėl 7, 8, 9 straipsnių dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar šiems trim straipsniams, nesant prieštaraujančių, galėtume pritarti bendru sutarimu. Prieštaraujančių nėra. 7, 8, ir 9 straipsniai yra priimti bendru sutarimu.

10 straipsnis. Dėl 10, 11, 12, 13 ir 14 straipsnių yra siūlomi analogiški pataisymai. Jie yra identiški, taigi, pritarus 10 straipsnio pataisai, tai atitinkamai galiotų ir kitiems mano minėtiems straipsniams. Tai yra labiau patikslinantys siūlymai, kurių autorius yra Seimo narys E.Klumbys. Suprantu, kad jūs net nenorėtumėte teikti atskirai? (Balsas salėje)

V.EINORIS. Pritariame. Lieka kaip trečiojoje redakcijoje. Mes sutarėme, kad jis palieka tai, kas yra.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Klumbys atsiima savo pataisas, todėl sakykime, kad dėl 10, 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pataisų nėra. Taigi 10, 11, 12, 13 ir 14 straipsniai. Ar galėtume šiuos tris straipsnius svarstyti ir priimti kartu? Norinčių kalbėti, svarstant šiuos tris straipsnius, dėl balsavimo motyvų nėra. Ar 10, 11 ir 12 straipsniams, nesant prieštaraujančių, galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 10, 11, 12 straipsniams yra pritarta bendru sutarimu.

13 straipsnis. Dėl 13 straipsnio yra Seimo nario E.Klumbio pataisa. Ar norėtumėte trumpai pakomentuoti savo pataisą?

V.EINORIS. Čia ta pati, kurią atsiėmė. Visiems.

PIRMININKAS. Čia yra “pertvarkius etatus mokslo institucijose”.

E.KLUMBYS. Atsiprašau. Jūs žiūrite ankstesnį. Yra vėlesnis variantas pateiktas.

V.EINORIS. Ten buvo užskaityta anksčiau…

E.KLUMBYS. Ten yra 2 dienos ir 3 dienos…

V.EINORIS. O čia yra visi tie patys.

PIRMININKAS. Žiūrime Aplinkos apsaugos komiteto išvadą, kuri yra įregistruota vakar, spalio 8 d. Ir aš remiuosi išvada, kurioje sakoma, kad dėl 13 straipsnio yra siūlomas pakeitimas, išbraukiant žodžius “pertvarkius etatus mokslo institucijose”. Kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tekstas jau yra pasikeitęs ir šie mano siūlymai buvo atsiimti anksčiau.

PIRMININKAS. Tvarka, supratom. Tai tas pats galiotų ir dėl 14 straipsnio.

V.EINORIS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. 13 ir 14 straipsnių pataisų, jas atsiėmus autoriams, nesvarstome. Taigi 13 straipsnis. Ar galėtume 13 straipsniui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų ir atsiėmus pataisas, pritarti bendru sutarimu. Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. 13 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

IV skirsnis. 14, 15 ir 16 straipsniai. Dėl jų nėra gauta pataisų arba jos yra atsiimtos. Aš klausiu, ar galėtume priimti visą skirsnį kartu? Prieštaravimų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu 14, 15, 16 straipsniams? Prieštaravimų nėra. 14, 15 ir 16 straipsniai priimti bendru sutarimu.

17 straipsnis. Pataisų nėra gauta. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Aš klausiu, ar 17 straipsniui galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. 17 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Paskutinis 18 straipsnis. Ar galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 18 straipsnis bendru sutarimu yra priimtas. Dėkoju pranešėjui.

Pastraipsniui įstatymo priėmimas baigtas, turėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašau Seimo narius prieš balsavimą registruotis.

Seimo nario V.Stankevič nėra salėje, tačiau mūsų elektroninė technika rodo, kad jis užsiregistravo. Gerbiamieji kolegos, aš prašau registruotis dar kartą ir tiek registracijos metu, tiek balsuojant būti savo vietoje. Prašau registruotis pakartotinai.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Prašau Seimo narius pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-692 su pataisomis, kurioms buvo pritarta, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas priimtas.

Augalų veislių apsaugos įstatymo projektas Nr.IXP-817(2*) ES (svarstymo tęsinys)

Kitas eilės tvarka darbotvarkės klausimas 1-3 – Augalų veislių apsaugos įstatymo projektas Nr.IXP-817, su Europos Sąjungos integracija susijęs įstatymas. Svarstant buvo padaryta pertrauka. Aš kviečiu į tribūną Kaimo reikalų komiteto pranešėją, Seimo narį V.Velikonį trumpai pristatyti klausimą ir priminti, ties kuria vieta mes stabtelėjome.

V.VELIKONIS. Ačiū. Šiandien tęsiame Augalų veislių apsaugos įstatymo projekto svarstymą. Anksčiau pataisų buvo labai daug, tačiau geranoriškai susėdę dar kartą prie stalo ir atsižvelgdami į kai kuriuos neginčytinus UPOV organizacijos reikalavimus, svarstyti palikome ne tiek jau daug. Pirma, papildyti gerbiamojo Seimo nario E.Klumbio pasiūlymais. Gerbiamasis Egidijus siūlo papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį 15 dalimi. “Visuotinai žinoma veislė – tai veislė, kuri tampa visuotinai žinoma nuo paraiškos padavimo datos veislės teisinei apsaugai suteikti arba ją įrašyti į oficialų veislių sąrašą bet kurioje valstybėje dienos, jeigu ši paraiška sudarė galimybes minėtai veislei suteikti teisinę apsaugą arba ją įrašyti į oficialų veislių sąrašą”. Mes papildome projekto 2 straipsnį 15 dalimi – mano perskaitytu tekstu.

Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip. Ten 1 punktas buvo toks: “Veislei turi būti suteiktas pavadinimas pagal jos gentinę priklausomybę”. Papildomai siūloma: “Pavadinimas nurodomas pareiškėjo teikiamoje paraiškoje”. Sutinkame su tuo ir įrašome į įstatymą.

Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies redakciją taip: “Pareiškėjo skundams dėl saugomo veislių sąrašo tvarkytojo sprendimo, taip pat skundams dėl nepatenkinamų paraiškų ekspertizių ir veislių techninio patikrinimo atlikimo bei kitiems klausimams, susijusiems su veislių teisine apsauga, nagrinėti ir spręsti žemės ūkio ministras sudaro 5 narių Apeliacinę tarybą, kuri susideda…” Buvo parašyta iš vykdomosios valdžios, dabar sutarėme vietoj to parašyti iš Žemės ūkio ministerijos. Taip pat iš žemdirbių ne pelno organizacijų ir mokslo įstaigų atstovų, jos skiria pirmininką. Apeliacinė taryba sudaroma trejiems metams. Taip papildyta 37 straipsnio 1 dalies redakcija.

Atrodo, gerbiamasis Egidijus Klumbys nepritarė, tai yra mes nepritarėme jo siūlymui, kad tarybos nariu asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas, o tarybos pirmininku narys gali būti tik vieną kadenciją. Manome, kad tai yra smulkmenos, nelabai reikšmingi dalykai, niekur neteko matyti, kad įstatyme būtų įrašoma. Todėl čia turbūt išspręs Seimas, dėl to vieno sakinio.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš labai atsiprašau, jūs dabar skaitote 37 straipsnį ir kitas nuostatas, dėl kurių nei Seimo Sekretoriatas, nei juo labiau Seimo nariai nėra gavę Statuto numatyta tvarka įformintų išvadų, todėl mes dabar galėtume svarstyti tik tai, kas yra išdėstyta jūsų komiteto išvadose, kurios yra pateiktos rugsėjo 24 d. Aš siūlau grįžti prie svarstymo iš eilės šių klausimų, nebent jūs turėtumėte bendrų pastebėjimų pristatydami šį darbotvarkės klausimą.

V.VELIKONIS. Mes buvom susitikę dar kartą ir suderinome. Liko nesuderinti tik tie klausimai…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Gerbiamasis Velikoni, jokių išvadų Sekretoriate nėra gauta. Tai, dėl ko jūs susitarėte, galbūt ir susitarta, aš neabejoju, bet mes negalime svarstyti to, kas nėra raštu pateikta Seimo nariams. Arba mes galėtume dar kalbėti apie pertrauką iki ketvirtadienio svarstant šį įstatymą, arba mes tikrai įklimpsime ir turėsime startuoti iš tos pačios situacijos, kurioje mes stabtelėjome. Aš dabar kreipčiausi visų pirma į pranešėją, nes nuo komiteto siūlymo priklausytų, ar mes darome svarstymo pertrauką?

V.VELIKONIS. Sutinkame daryti svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš tikrai siūlyčiau daryti svarstymo pertrauką iki ketvirtadienio, kad visi pasikeitimai būtų įforminti. Gerbiamieji kolegos, ar būtų prieštaravimų dėl šio klausimo svarstymo pertraukos? Ačiū.

Indėlių draudimo įstatymo 3, 4, 5 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-780* ES (priėmimas)

Taigi galime judėti į priekį dėl kitų darbotvarkės klausimų. Darbotvarkės klausimas 1-4 – Indėlių draudimo įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-780, taip pat susijęs su Europos Sąjungos integracija. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių į tribūną. Noriu priminti, kad tai yra priėmimo stadija.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums teikiamas priimti Indėlių draudimo įstatymo 3, 4, 5 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Po svarstymo Biudžeto ir finansų komitetas jokių pasiūlymų nė pastabų negavo. Siūlyčiau pradėti priėmimo procedūrą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pataisų ir pasiūlymų nėra įregistruota, todėl aš tiesiog padėkočiau jums, kad nelaikytume jūsų tribūnoje. Taigi 1 straipsnis pereinant prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl klausiu, ar 1 straipsniui mes galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu ir nematau. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Klausiu, ar nesant prieštaraujančių 2 straipsniui mes galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

3 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl klausiu, ar galėtume pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Nesant prieštaravimų 3 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

4 straipsnis susijęs su 13 straipsnio 6 dalies 9 punkto pakeitimu. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti Seimo narys K.Skamarakas. Prašom. Atsisakote? Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar 4 straipsniui nesant prieštaraujančių galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau, taigi 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Baigiame įstatymo priėmimą pastraipsniui. Turėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Klausčiau, ar būtų Seimo narių, norinčių pasinaudoti galimybe kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kviečiu prieš priimant įstatymą Seimo narius registruotis. Kviesčiau tai daryti būnant savo vietose. V.Andriukaičio salėje nėra, tačiau už jį… Gerbiamieji kolegos, aš siūlau baigti praktiką, kai mes esame išsiskirstę po įvairius salės kampus ir turime gaišti laiką žiūrėdami, ar yra žmonių salėje, ar ne. Ar galėtume dėl to sutarti? Užsiregistravo 70 Seimo narių. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-780, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 68 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.IXP-780 priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl valstybės garantijos suteikimo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui" projektas Nr.IXP-1001* (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl valstybės garantijos suteikimo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui” projektas Nr.IXP-1001. Priėmimo stadija. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius iš tribūnos trumpai pateiks šį projektą. Gerbiamasis pranešėjau, minutėlę. Noriu priminti, kad priimant šį Seimo nutarimą yra taikoma skubos tvarka. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl valstybės garantijos suteikimo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui” buvo apsvarstytas Biudžeto ir finansų komitete, atsižvelgta į Teisės departamento pastabą bei pasiūlymą. Buvo gauta viena pastaba, daugiau pasiūlymų bei pastabų mūsų komitetas negavo. Siūlau šį nutarimą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nutarimas susideda iš trijų straipsnių. 1 straipsnis pereinant prie nutarimo priėmimo pastraipsniui. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pageidaujančių nėra. Todėl klausiu, ar galėtume 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Klausiu, ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nesant, 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

3 straipsnis susijęs su nutarimo įsigaliojimu. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 3 straipsniui pritarta bendru sutarimu. Seimo nutarimo priėmimas pastraipsniui baigtas.

Pereiname prie viso nutarimo priėmimo. Kviečiu Seimo narius prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija. Seimo nario E.Skarbaliaus salėje aš nematau. (Balsai salėje) Na, bet aš jo nematau. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau registruotis tik tada, kai žmonės yra salėje ir savo vietose. Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Primenu, kad balsuojame dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-1001 priėmimo. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 70 – už, prieš nėra, susilaikė 7 Seimo nariai. Seimo nutarimas, registracijos Nr.IXP-1001, priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo verslo ir užimtumo komisijos nuostatų patvirtinimo" projektas Nr.IXP-723(2*) (svarstymas)

Esame šiek tiek aplenkę laiko grafiką. Galėtume pereiti prie rezervinių klausimų svarstymo. Aš siūlyčiau svarstyti 1 rezervinį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo Verslo ir užimtumo komisijos nuostatų patvirtinimo” projektą Nr.IXP-723(2). Kviečiu Ekonomikos komiteto narį J.Budrevičių iš tribūnos trumpai pristatyti pasikeitimus.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Ekonomikos komiteto pavedimu pristatau Verslo ir užimtumo komisijos nuostatus. Noriu priminti, kad tai yra antrasis patobulintas variantas. Pati komisija Seimo nutarimu buvo įsteigta balandžio 24 dieną. Nuostatuose numatyti komisijos uždaviniai, taip pat 23 punktai, kurie leistų pasiekti komisijos strateginius tikslus, ir viena dalis yra reglamentuota – komisijos organizacinė veikla. Siūlau pritarti ir priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų komitetas svarstė birželio 27 d., birželio 28 d. yra gauta Teisės departamento išvada. Ar galėtumėte ją pakomentuoti?

J.BUDREVIČIUS. Mes pritarėme. Ten yra du pasiūlymai. Vienas yra vietoje žodžio “įsteigti” įrašyti “komisija sudaryta”, ir antras punktas 11 straipsnyje, kad posėdžiai rengiami kas savaitę. Mes pritariame tam ir laikysimės. Mes iš esmės ir laikomės, taip ir posėdžiaujame.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote pritarti, tačiau tai nėra įforminta jokiu sprendimu. Aš linkęs laikytis Statuto reikalavimų. Galbūt galėtume sutarti, kad po svarstymo mes šiandien pritariame nuostatams, o ketvirtadienį, jeigu tai būtų spėta įforminti taip, kaip numato Statutas, mes galėtume priimti šiuos nuostatus. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Diskusijoje pageidaujančių dalyvauti svarstant nuostatus nebuvo. Todėl klausčiau, ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume po svarstymo pritarti Seimo nutarimui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra? Po svarstymo Seimo nutarimo projektui Nr.IXP-723(2) yra pritarta.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo" 2 straipsnio pakeitimo" projektas Nr.IXP-1039 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Svarstome 2 rezervinį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo” 2 straipsnio pakeitimo” projektą Nr.IXP-1039. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, čia, sakyčiau, yra vienas iš tų šios dienos organizacinių techninių klausimų, kuriuos siūlyčiau spręsti iškart. Tam yra ir Seimo Pirmininko pritarimas. Taigi pirmasis klausimas yra dėl Peticijų komisijos sudėties pakeitimo. Kadangi kolega A.Lydeka dabar yra Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas, vietoj jo kolegos liberalai siūlo kitą savo frakcijos narį, t.y. kolegą D.A.Barakauską. Tai ir visas šis nutarimas. Vietoj kolegos A.Lydekos – kolega D.A.Barakauskas.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai reikštų, kad D.A.Barakauskas grįžta į savo ankstesnes pozicijas, bent jau į komisiją. Klausimų, gerbiamasis pranešėjau, jums nėra. Ar po pateikimo šiam nutarimo projektui mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra. Aišku, tai yra tikrai formalus klausimas. Todėl klausčiau, ar mes galėtume šiandien ir čia pat priimti šį Seimo nutarimą? Po svarstymo, suprantu, pritariame bendru sutarimu. Taip, prieštaravimų nėra. Pereiname prie priėmimo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Todėl kviečiu Seimo narius registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo, kurio projekto Nr.IXP-1039, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 64, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas, kurio projekto Nr.IXP-1039, priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” 1 straipsnio pakeitimo" projektas Nr.IXP-1050 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Svarstome 3 rezervinį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” pakeitimo” projektą Nr.IXP-1050. Prašau, gerbiamasis pranešėjau, pateikti klausimą.

Č.JURŠĖNAS. Jeigu leistumėte, aš dar grįžčiau prie ką tiktai išspręsto klausimo. Noriu padėkoti kolegoms ir prašyti Peticijų komisiją per artimiausią pertrauką susirinkti ir išsirinkti pavaduotoją, nes dabar jau yra ką rinkti. Tokiu atveju po pietų, vakariniame posėdyje, mes galėtume priimti dar vieną nutarimą dėl šios komisijos ir tas klausimas būtų iki galo išspręstas.

O dabar rezervinis klausimas, kurį paskelbė kolega Gintaras, t.y. dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo. Vakar įvyko Etikos ir procedūrų komisijos posėdis. Posėdyje buvo atsižvelgta į Seniūnų sueigos rekomendaciją ir siūloma Etikos ir procedūrų komisijos pirmininku patvirtinti A.Salamakiną.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar išties pavadinimas atitinka paties nutarimo turinį kalbant apie sudėties pakeitimą?

Č.JURŠĖNAS. Pavadinime aiškiai pasakyta – dėl pakeitimo, patvirtinimo pakeitimo.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, klausimų pranešėjui nėra. Ar pranešėjas taip pat siūlytų šiandien šį klausimą spręsti? Ar tam taip pat turimas Seimo Pirmininko pritarimas?

Č.JURŠĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje norinčių kalbėti nėra, todėl klausiu, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam nutarimo projektui po pateikimo? Prieštaraujančių nėra. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Ar būtų prieštaraujančių, kad šiandien mes priimtume šį Seimo nutarimą? Prieštaraujančių negirdžiu, todėl pereiname prie svarstymo. Ar po svarstymo galėtume šiam Seimo nutarimui pritarti bendru sutarimu? Gerbiamasis pranešėjau, prašau.

Č.JURŠĖNAS. Žinoma, prieš priimant reikia pasakyti, kad išties 1 straipsnyje du žodžius reikia išbraukti, nes pavaduotojo klausimas dar nėra išspręstas. Tai, matyt, šiek tiek vėliau.

PIRMININKAS. Ar galėtume, gerbiamieji kolegos, kalbant apie 1 straipsnyje dviejų žodžių išbraukimą, laikyti tai redakciniu pataisymu? Ačiū. Laikome tai redakciniu pataisymu. Pereiname prie priėmimo stadijos. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl klausiu, ar galime jam pritarti bendru sutarimu nesant prieštaraujančių? Prieštaraujančių nei girdžiu, nei matau. 1 straipsniui yra pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Yra tik pritarimai. 2 straipsniui yra pritarta bendru sutarimu. Pastraipsniui Seimo nutarimo projekto priėmimas yra baigtas. Pereiname prie priėmimo. Kviečiu registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Prašom Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-1050 priėmimo. Balsavimo rezultatai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai, Seimo nutarimas Nr.IXP-1050 priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje" 2 straipsnio pakeitimo" projektas Nr.IXP-1032 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Svarstome 4 rezervinį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje” pakeitimo” projektas Nr.IXP-1032. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas pateiks klausimą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu galima, aš noriu grįžti prie ką tik išspręsto klausimo.

PIRMININKAS. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Manau, mes visi, ir Seimo vadovybė, ir visas Seimas, galime nuoširdžiai padėkoti mūsų kolegei, mūsų simpatiškai Seimo narei D.Teišerskytei už darbą Etikos ir procedūrų komisijos priešaky. (Plojimai)

Dabar kitas klausimas, t.y. Lietuvos Respublikos Seimo delegacija NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Čia irgi įvyko pasikeitimas. Delegacijos vadovu siūlomas G.Kirkilas, o vadovo pavaduotoju, pirmininko pavaduotoju – A.Gricius. Irgi siūlau šiandien spręsti.

PIRMININKAS. Jūsų klausti pageidaujančių Seimo narių nėra, gerbiamasis pranešėjau. Vėl gana formalus klausimas, susijęs su Seimo daugumos pasikeitimu ir iš to išplaukiančiais dalykais. Po pateikimo galėtume pritarti bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, nebent būtų prieštaraujančių. Prieštaraujančių nėra. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu.

Ar būtų siūlymas taip pat svarstyti klausimą ir jį šiandien priimti?

Č.JURŠĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu nuspręsti, kad šiandien priimtume šį Seimo nutarimą? Prieštaravimų nėra. Pereiname prie svarstymo stadijos. Ar po svarstymo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume pritarti šiam Seimo nutarimo projektui? Prieštaravimų nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Pereiname prie priėmimo stadijos. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. 1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume pritarti 1 straipsniui, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Ar galima, nesant prieštaraujančių, pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta 2 straipsniui. Seimo nutarimo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.

Pereiname prie viso Seimo nutarimo priėmimo. Prieš tai kviečiu Seimo narius registruotis. Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Prašom balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-1032 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 49, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Seimo nutarimas Nr.IXP-1032 priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo" 1 straipsnio pakeitimo" projektas Nr.IXP-1049 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Būtų siūlymas svarstyti ir 5 rezervinį klausimą – Seimo nutarimas Nr.IXP-1049. Kviečiu Seimo Pirmininką C.Juršėną iš tribūnos pateikti Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komiteto pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” pakeitimo”.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš ir vėl dėl ką tik išspręsto klausimo. Manau, kolegos Seimo nariai neprieštaraus, jeigu duosime žinią į Otavą, kur mūsų delegacijos vadovai kaip tik sprendžia viso pasaulio ir mūsų reikalus.

Dabar dėl…

PIRMININKAS. Gal dar pasiūlytumėte būdą, gerbiamasis Česlovai?

Č.JURŠĖNAS. Prašau?

PIRMININKAS. Kaip perduoti?

Č.JURŠĖNAS. Yra faksas, elektronika! (Balsai salėje) Pasiuntinį gal būtų sunkiau.

Gerbiamieji kolegos, įvyko pasikeitimas Kaimo reikalų komitete. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas tapo ministru, o komitetas savo posėdyje komiteto pirmininku išsirinko kolegą G.Kniukštą. Ryšium su tuo yra nutarimo projektas. Siūlau pritarti ir taip pat šį klausimą šiandien išspręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Matulevičius. Prašom. Atsisakote. Seimo narys E.Masiulis pageidauja jūsų paklausti. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų šioje istorijoje lyg ir atrodo viskas savo vietose. Vienas Socialliberalų frakcijos narys, buvęs komiteto pirmininkas, tapo ministru, jį keičia kitas Socialliberalų frakcijos narys. Ar jūs nemanote, kad gal būtų sveikiau, kad ta koalicija, kokia egzistuoja šiandien, galėtų dalytis vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios vietas, tokiu būdu būtų tam tikra pusiausvyra. Ar nebūtų geresnė išeitis, jeigu socialdemokratų atstovas vadovautų Kaimo reikalų komitetui?

Č.JURŠĖNAS. Ačiū už pasiūlymą. Matote, komitetas nusprendė taip, juo labiau kad pagal proporcijas būtent socialliberalams priklauso šio komiteto vadovybė.

Dėl siūlymo. Noriu priminti, kad ir ankstesnės daugumos mėnesiais tokių siūlymų buvo, jie nebuvo spėti realizuoti. Kol kas mes einame pramintais takais, noriu tamstai pranešti.

PIRMININKAS. Ką gi, daugiau klausiančių nėra. Dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar po pateikimo mes galėtume, nepaisant to, kad ir yra klausimų, pritarti bendru sutarimu? Po pateikimo prieštaraujančių, kad būtų pritarta bendru sutarimu, nėra. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs norėtumėte taip pat Seimą patikinti, kad pagal Seimo Pirmininko prašymą šiandien būtų svarstomas ir priimamas šis Seimo nutarimas? Patikinimas yra. Taigi pereiname prie svarstymo stadijos. Ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nematau prieštaraujančių. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Pereiname prie priėmimo stadijos. Seimo nutarimo priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. 1 straipsniui, nesant prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu. Prieštaravimų nėra.

Č.JURŠĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galėtume 2 straipsniui, nesant prieštaraujančių, pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nei girdžiu, nei matau, 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu. Nutarimo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.

Pereiname prie viso Seimo nutarimo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti 4 – už, 4 – prieš, bet nė vienas Seimo narys nepageidauja. Formalūs sprendimai, ką turi atlikti Seimas. Todėl kviečiu Seimo narius registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-1049 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 46, prieš nėra, susilaikė 16 Seimo narių. Seimo nutarimas Nr.IXP-1049 priimtas.

Replika po balsavimo – Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs šiuos klausimus varote tokia kulkosvaidžio technika, čia pat atsakydamas, kad niekas neturi jokių minčių. Galbūt posėdžio pabaigoje jūs leiskite vis dėlto pasakyti kai ką dėl to, kas dabar buvo skubiai pravaryta?

PIRMININKAS. Nežinau kokias technikas galima laikyti kulkosvaidžiu, tačiau bet kuriuo atveju buvo suteikta galimybė kalbėti tiek dėl motyvų, tiek ir užduodant klausimus. Gerbiamieji kolegos, pareiškimų laikas pagal Statutą yra numatytas, ir ta proga jums kalbėti bus suteikta. Ar jūs norite tęsti?

V.LANDSBERGIS. Gal prieš pertrauką, gerai? Kol neužsimiršo.

PIRMININKAS. Ta galimybė tikrai bus suteikta. Dar bus rezervinių klausimų, kurie taip pat susiję su Seimo vidaus klausimais. Tai galbūt tada, gerbiamasis Seimo nary? Tvarka. Ar būtų dar replikų po balsavimo?

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1018 (pateikimas)

Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės klausimų. Malonu pasveikinti finansų ministrę D.Grybauskaitę, atvykusią į plenarinį posėdį. Svarstome darbotvarkės klausimą 1-6 – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1018. Teikia Vyriausybė. Kviečiu pranešėją – finansų ministrę D.Grybauskaitę iš tribūnos pristatyti šį teikiamą įstatymo projektą.

D.GRYBAUSKAITĖ. Laba diena. Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimą. Norėčiau truputį paaiškinti, kodėl toks įstatymo pakeitimas teikiamas. Priešistorė buvo gana ilga, jau porą metų mums buvo rekomenduota ir Valiutos fondo, ir Pasaulio banko turėti tokį Rezervinį stabilizavimo fondą. Faktiškai realiai mes jį turėjome, tai buvo 2/3 Privatizavimo fondo, kurios buvo konservuojamos ir nebuvo naudojamos. Todėl dabar to fondo pagrindu mes siūlome įsteigti Rezervinį stabilizavimo fondą ir išplėsti jo vartojimo galimybes, susiejant su būsima pensijų reforma, kad ir kokia ji būtų, kokį sprendimą bepriimtų Seimas, bei su situacijomis, kurios gali atsitikti, – ekstremalių situacijų bei ekonominės grėsmės sąlygomis. Tai būtų tai, ko mes dabar neturime ir, jeigu atsitiktų kokia nors sudėtinga problema tarptautinėje rinkoje ir būtų sunku mokėti ir įvykdyti mūsų skolinius įsipareigojimus, faktiškai Vyriausybė negalėtų panaudoti jokių lėšų, nes tokių nenumato jokie poįstatyminiai aktai. Įstatymo esmė.

Siūlome, kad Rezervinį stabilizavimo fondą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. Į šį fondą numatoma nukreipti ne mažiau kaip 2/3 Privatizavimo fondo lėšų. Šio fondo lėšas numatoma naudoti pensijų reformos sistemai, Lietuvos valstybės rezervinėms piniginėms lėšoms, taip pat funkcionavimui, jeigu atsitinka ekstremalios situacijos bei ekonominės grėsmės sąlygos, sukaupti ir atkurti bei išlaidoms, susijusioms su šio fondo valdymu, taip pat laikinai gali būti naudojamos valstybiniams turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola. Mūsų manymu, priėmus šį įstatymą Vyriausybei reikės patvirtinti Rezervinio stabilizavimo fondo nuostatus, teikti Seimui tvirtinti šio fondo lėšų sąmatą kartu su valstybės biudžetu. Tuomet bus sudarytos sąlygos šio fondo lėšas panaudoti įstatyme nustatytiems tikslams. Tiek labai trumpai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre. Jūsų norėtų paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis – Seimo narys E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamoji pranešėja, aiškinamajame įstatymo projekto rašte ir pačiame įstatymo tekste yra tokia nuostata, kad lėšos taip pat laikinai gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti. Kokia tvarka ir kas reglamentuos šiuos dalykus? Ar iš tikrųjų neatsitiks taip, kad lėšos iš Stabilizavimo fondo bus nusiųstos ta kryptimi ir paskui negrįš? Ar yra tvarka, kuri aiškiai nustatytų, kaip tai bus daroma?

D.GRYBAUSKAITĖ. Tokią tvarką ir nuostatus turės tvirtinti Vyriausybė. Tokių nuostatų dar nėra, nes nėra fondo. Mes turime Seimo Teisės departamento pasiūlymą, kad laikinai, tai yra grąžintinai, kad paskui būtų galima grąžinti... Iš tiesų ir anksčiau, ir dabar Vyriausybė mano, kad lėšas bus galima naudoti tik valstybės turtinių įsipareigojimų, susijusių su skola, atveju. Ne šiaip naudoti lėšas, bet tik toje situacijoje. Ir mes tikrai sutiktume, jeigu įstatyme būtų parašyta “grąžintinai”, gali būti ir taip. Mes tikrai nenorime išlaidauti šio fondo sąskaita.

PIRMININKAS. Atsiliepdama į Teisės departamento išvadą jūs patvirtintumėte, kad reikėtų tikslinti šią nuostatą?

D.GRYBAUSKAITĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat jūsų nori klausti Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamoji ministre, man atrodo, yra toks labai paprastas principas: jeigu aš pasistačiau namą ir jį pardaviau, tai jis mano, ne kieno nors kito. Dabar, kaip žinote, Turto privatizavimo įstatymas priimtas daugiausia tam, kad būtų galima 2/3 skirti indėliams kompensuoti, tai yra tie žmonės, kurie taupė bankuose, už tuos pinigus statė, ir vienas trečdalis eitų kitoms reikmėms. Dabar, žiūriu, ir ekonominės grėsmės, ir paskolų aptarnavimui, ir valdymui išlaidas daryti… Nejaugi nėra valstybinių institucijų, kurios valdo tą fondą, ir tų asignavimų ribose, nenaudojant tų pinigų… Nejaugi negalima įteisinti tokio jo valdymo? Ir antra. Ar jūs negalvojate laikui bėgant nacionalizuoti taupymo lakštus?

D.GRYBAUSKAITĖ. Taupymo lakštus nacionalizuoti?

J.VESELKA. Taip. Kodėl gi ne? Indėlius jau bandote nacionalizuoti.

D.GRYBAUSKAITĖ. Viskas priklauso nuo jūsų, Seimo nariai. Pasiūlysite, jeigu Seimas nubalsuos, prašau, mes negalvojame. O dėl Rezervinio fondo mes remiamės Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijomis. Šalis, neturinti rezervo ekstremalių situacijų atveju, yra bejėgė, ypač dabar, kai mes matome, kokie gali būti išoriniai netikėtumai. Pirmiausia tokie naudojimai visada bus patvirtinti ir nuostatais, ir, be abejo, jeigu tai bus didelės sumos, bus tvirtinama Seime. Savavališkumo mes nereikalaujame, mes tik norime, kad Vyriausybė galėtų operatyviai reaguoti į išorinę situaciją.

Dabar dėl santaupų atkūrimo. Mes siūlome, kad santaupų atkūrimas galėtų būti susietas su būsimąja pensijų reforma, nes nei santaupoms, nei pensijų reformai lėšų nėra nei dabar, nei mes nemanome, kad jų bus ateityje Privatizavimo fonde. (Balsai salėje) Dėl valdymo? Čia ne visai taip, ir dabar valdoma Finansų ministerijos, ten turima galvoje, kad jeigu reikės mokėti valstybės finansinių įsipareigojimų atvejais, tai turima galvoje administracinės išlaidos aptarnauti skolas ir t.t., jokiu būdu ne biurokratinei mašinai.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia Seimo narys V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti. Gerbiamoji ministre, ar tikrai gerai įstatymo projekte rašyti tokią frazę kaip “laikinai gali būti naudojama”. Ką reiškia “laikinai”? Paprastai sakoma: “Nieko nėra pastovesnio už laikiną”. Visai neapibrėžta laike. Gal jūs galite pakomentuoti šią formuluotę? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Mes turėjome galvoje, kad laikinai pasiskoliname ir grąžiname, bet yra Teisės departamento pasiūlymas sukonkretinti, pakeisti žodį “laikinai” į “grąžintinai”. Mes sutinkame.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai yra beveik tas pats klausimas. Seimo narys G.Didžiokas, ir tai yra paskutinis klausimas.

G.DIDŽIOKAS. Gerbiamoji ministre, teikiamame projekte yra įteisinta nuostata, kad fondą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. Taip pat jūs minėjote, kad ir sprendimus dėl fondo lėšų panaudojimo priims Vyriausybė. Sakykite, ar nematote pavojaus, kad priimant sprendimą dėl lėšų panaudojimo, tarkim, Vyriausybės protokolu ir, jeigu įvyktų ateityje koks nors abejonių keliantis atvejis, ar nebus taip, kad bus paslėpta po fondo nuostatais ir kolektyvinė Vyriausybės atsakomybė? Ar nereikėtų įteisinti galbūt su finansų ministro parašu ar su premjero parašu šį sprendimą?

D.GRYBAUSKAITĖ. Visus Vyriausybės sprendimus visada pasirašo premjeras ir finansų ministras, jeigu tai yra finansiniai sprendimai. Bet aš norėčiau patikinti, kad ir Seimas labai aktyviai dalyvaus tame procese, nes šio fondo lėšų sąmatą mes teiksime tvirtinti kartu su biudžetu, t.y. jūs tvirtinsite šio fondo sąmatą. Visa kontrolė yra jūsų rankose.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji ministre. Daugiau klausiančių nėra. Pateikimo stadija. Dėl balsavimo motyvų galimybė kalbėti vienam – už, vienam – prieš, tačiau pageidaujančių nematau. Klausčiau… Taip, dėl balsavimo motyvų – Seimo narys E.Masiulis. Minutėlę. Dar kartą mygtelėkite savo mygtuką. Prašom.

E.MASIULIS. Aš iš tikrųjų puikiai suprantu finansų ministrę ir ministerijos teikiamą įstatymo projektą, jo tikslą. Iš tikrųjų administruoti finansus yra lengviau, kai nuolat yra sudaromos galimybės iš fondo užgesinti vieną ar kitą gaisrą, tačiau, mano įsivaizdavimu, Privatizavimo, kitaip sakant, rezervinio stabilizavimo fondo pagrindinė paskirtis, arba pagrindinis tikslas, turėjo būti pinigai, skirti pensijų reformai. Per visą valstybės nepriklausomybės dešimtmetį mes matėme, kad nė viena Vyriausybė nesiryžo tų pinigų, kurie yra gaunami už privatizavimą, skirti pensijų reformai ir pakeisti iš sovietų laikų Lietuvos paveldėtą pensijų mokėjimo ir pensijų surinkimo tvarką. Liūdna, kad ir ši Vyriausybė eina tuo pačiu keliu, nors, aišku, didžioji iš privatizavimo gautų lėšų dalis jau yra pravalgyta ir, matyt, nebebus tiek pinigų, kad būtų galima tą reformą įvykdyti iš šio fondo. Vis dėlto manau, kad šį fondą siūloma naudoti ne pagal paskirtį, todėl kviesčiau nepritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už Seimo narė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar mes sprendžiame ne dėl rezervinio fondo steigimo ar nesteigimo – jis jau seniai yra pagal įstatymą, dabar yra sprendžiamas klausimas, ar tas fondas bus naudojamas pagal tam tikrus nuostatus, ar jis bus naudojamas taip neaiškiai, kaip mes esame gavę palikimą, todėl, kolegos Seimo nariai, siūlyčiau labai sąmoningai balsuoti už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesant bendro sutarimo dėl pritarimo po pateikimo, kviesčiau Seimo narius registruotis, po to balsuosime. Pone Jurkau, kviesčiau būti savo vietoje, kai registruojatės. Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl pritarimo arba nepritarimo Vyriausybės teikiamam įstatymui Nr.IXP-1018 po pateikimo.

Balsavimo rezultatai: 38 – už, 7 – prieš, susilaikė 15 Seimo narių. Įstatymo projektui Nr.IXP-1018 pritarta po pateikimo. Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo tvarką. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos, papildomi – Biudžeto ir finansų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Siūloma preliminari svarstymo data – lapkričio 15 diena. Ar būtų priimtina tokia svarstymo tvarka? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Pritarta tokiai svarstymo tvarkai. Pradedame svarstymo procedūrą.

Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo panaikinimo ir Akcizų įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1026 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 1-7. Jį taip pat teikia Vyriausybė. Įstatymo projekto registracijos Nr.IXP-1026. Tai Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo panaikinimo ir Akcizų įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Gerbiamąją finansų ministrę D.Grybauskaitę kviečiu iš tribūnos pateikti klausimą.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamasis Seime, mes teikiame įstatymo pakeitimą – Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo panaikinimo ir Akcizų įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Projekto tikslas – pripažinti netekusiu galios Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymą, kuriuo buvo numatyta nuo kitų metų sausio 1 dienos akcizais neapmokestinti žemės ūkiui, žuvininkystei naudojamo gazolio. Minėtos lengvatos administravimas, mūsų specialistų manymu, yra labai brangus, nes akcizų mokėtojas yra AB “Mažeikių nafta”, o lengvatos gavėjas yra žemės ūkio subjektas. Tarp šių asmenų nėra tiesioginių santykių, todėl kuras turės pereiti per kelias tarpines grandis. Atsižvelgiant į tai, lengvatos taikymas būtų labai sudėtingas, o jeigu lengvatinis kuras nebūtų dažomas, netgi neįmanomas. Be to, dalį administravimo funkcijų tektų perduoti privatiems ūkio subjektams, taip pat ir priežiūrą, kad žemės ūkio subjektas neįsigytų daugiau dyzelinio kuro be akcizo, negu jam leista įstatymu. Dėl atotrūkio tarp “Mažeikių naftos” ir žemės ūkio subjektų nėra garantijos, kad lengvatinio kuro tiekimas žemės ūkio subjektams apskritai bus užtikrintas, o jei kuras ir pateks iki jų, jis gali būti ne tiek pigesnis, kaip būtų iš rinkos kainos atmetus akcizą.

Atsižvelgiant į tai, kad teikiamame projekte siūloma nustatyti, kad žemės ūkio subjektų sumokėtas akcizas už dyzelinius degalus yra kompensuojamas (tai jau yra numatyta ir naujajame biudžeto projekte – apie 60 mln.) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, tokia nuostata taip pat numatyta naujojoje įstatymo, kuris jau yra pateiktas Seimui (dėl Akcizų įstatymo) ir kuris šiuo metu svarstomas, projekto redakcijoje. Taigi tai būtų lyg ir paketas to įstatymo, kuris jau yra Seime, ir jo pakeitimas.

Mes daug diskutavome dėl galimybės dažyti ar administravimo, ar žemės ūkio pusės atstovų nepasitikėjimo, kad galbūt ši kompensavimo tvarka gali nepakankamai tiksliai ir greitai pasiekti vartotoją. Norėčiau patikinti, kad mechanizmą ir tvarką Vyriausybė tikrai įsipareigojo nustatyti laiku. Kaip jau minėjau, 60 mln. yra numatyta tiesiogiai grąžinti, kaip mes darome ir dabar, – grąžiname tiesiogiai ir greitai. Šiemet visiškai nebuvo problemų dėl akcizų grąžinimo. Taigi mes prašome Seimą svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, jūsų pageidauja klausti 8 Seimo nariai. Primenu, kad tam mes galime skirti iki 10 min., kaip numatyta Statute. Taigi pirmasis klausia Seimo narys V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, žemdirbiai labai apsidžiaugė, kai buvo priimtas šis dabar galiojantis įstatymas. Jie turi karčią praeitų kelerių metų praktiką, kai buvo daug žadama, skiriama pinigų, tačiau tie pinigai nepasiekdavo žemdirbių arba pasiekdavo pavėluotai, kai jau buvo nudirbti visi darbai ir tų lėšų jie negalėjo pasiimti tada, kai jų labai reikėjo. Dabar Vyriausybė turėjo beveik metus laiko, bet iš esmės nieko nedarė, kad būtų įgyvendinta ta tvarka, kuri priimta. Dabar jau matome, kad tai buvo daroma sąmoningai, turint minty ją vėl pakeisti, grįžti prie tos, kuri dabar yra siūloma. Tačiau tai, aišku, nedžiugina žemdirbių. Ar jūs galite garantuoti, kad tos lėšos, kurios bus skirtos dyzelinio kuro akcizui kompensuoti, tikrai pasieks žemdirbius laiku, kai jiems bus labiausiai reikalingos, t.y. pavasarį, kai prasideda darbai ir kai yra perkamas kuras, investuojamos lėšos? Žemdirbius labiausiai jaudina nepasitikėjimas Vyriausybe ir būtent ta politika, kai pažadai yra netęsimi. Tai mus irgi verčia tuo abejoti.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkui. Mes manome, kad Vyriausybės pažadas yra lengviau įvykdomas, negu tas mechanizmas, kai yra daug tarpininkų ir kai reikės žemės ūkio subjektui, pavyzdžiui, prisiregistruoti prie kažkokio tiekėjo. Tuo labiau tiekėjui reikės turėti specialias talpyklas. Mes dar nežinome, kiek jis norės už tą paslaugą paimti ir t.t. Mūsų manymu, per šią grandinę nutekės dalis lėšų ir jie iš Vyriausybės gaus tiksliai tiek, kiek mes galim kompensuoti, kiek yra numatyta – 60. Per tarpininkus bus tikrai prarasta dalis lėšų ir žemdirbiai tikrai ne viską gaus ir gana sudėtingai gaus. Mes manome, kad tai administruoti yra labai sudėtinga.

PIRMININKAS. Ačiū Klausia Seimo narys J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Ačiū Seimo Pirmininko pavaduotojui. Pirmiausia norėčiau padėkoti gerbiamajai finansų ministrei, kad iki šios dienos ji nuosekliai vykdo Liberalų sąjungos programos nuostatas mokesčių srityje, tai dar įrodo ir šiandien teikiamas įstatymo projektas. Aš tik kolegoms norėčiau priminti, kad prieš keletą mėnesių dabartinis žemės ūkio ministras karštai įrodinėjo, jog dyzelinis kuras, kurį naudoja žemdirbiai būtų apmokestinamas nuliniu tarifu. Todėl mano klausimas būtų toks, kaip Vyriausybė balsavo dėl šio įstatymo projekto, ar vienbalsiai? Ir ar tai reiškia, kad dabartinė valdančioji dauguma pradeda revizuoti savo įsipareigojimus tiek žemdirbiams, tiek kitoms verslo struktūroms, ir bus keičiama atsižvelgiant į vieną ar kitą šios dienos situaciją? Ačiū.

D.Grybauskaitė. Dėkoju už klausimą. Aš tik noriu pasidžiaugti, kad gerbiamasis ministras taip gerai vertina šios Vyriausybės darbą. Mes iš tikrųjų mielai imsime viską, kas yra geriausia ir buvo geriausia visose vyriausybėse. Todėl tai, kas yra racionalu, tam mes pritariam. Vyriausybė, be abejo, vienbalsiai pritarė, nes mes sugebėjome įrodyti, kad tuomet sprendimas buvo padarytas skubotai, neracionaliai ir administruoti praktiškai labai sudėtinga, todėl Vyriausybė tai siūlo vienbalsiai. Mes suprantame žemdirbių nepasitikėjimą ankstesnių vyriausybių galimybėmis grąžinti akcizą. Ši Vyriausybė mėgins įsipareigojimus vykdyti laiku. Labai trumpai. O į visus kitus politinius klausimus aš negaliu atsakinėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys R.Karbauskis. Prašau.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamoji ministre, jūs sakote, kad supaprastės apskaita, o tame aiškinamajame rašte, kurį jūs pasirašėte, rašote, kad pateikusių įsigijimo dokumentus… Kartu bandau įsivaizduoti, kaip tai galėtų atrodyti, ir manau, kad apskaita šių visų reikalų kaip tik gerokai prastės arba, kitaip tariant, jūs išmokas darysite metų pabaigoje, tai yra po metų, kai įvyks visas procesas. Kitaip aš neįsivaizduoju. Pateikiant jų įsigijimo dokumentus. Jeigu būtų pagal deklaracijas mokama suma, suprantu, kad galima ją mokėti metų pradžioje, metų viduryje, metų pabaigoje, šiuo atveju jūs siūlote tvarką, kuri gerokai sudėtingesnė negu jūsų ką tiktai išsakyta mintis, kad, matote, šiais metais mes padarėme taip, kaip buvo patogu žemdirbiams. Šiais metais pateikti įsigijimo dokumentą tikrai nereikėjo. Aš norėčiau jūsų paaiškinimo, kodėl jūs teigiate, kad ta apskaita, kuri būtų buvusi, jei akcizo išvis nebūtų buvę, yra paprastesnė, negu apskaita, kai reikia pateikti įsigijimo dokumentus.

D.Grybauskaitė. Įsigijimo dokumentas gali būti pirkimo čekis. Ar tai taip sudėtinga?

R.KARBAUSKIS. Prašau paaiškinti, kaip ta apskaita bus vykdoma, jeigu bus įsigijimo dokumentai pateikiami. Kada tai bus daroma?

D.Grybauskaitė. Gerai. Į techninius klausimus atsakys mano specialistai. Prašau.

PIRMININKAS. Prašom.

I.ŠIMONYTĖ. Aš norėčiau patikinti, kad kompensavimo tvarka gali būti visiškai lankstus mechanizmas, tiesiog reikia pasirinkti ataskaitinį laikotarpį, už kurį įsigijimo dokumentus reikia pateikti. Tai gali būti ir mėnuo, ir ketvirtis, ir du mėnesiai. Per tą laikotarpį įsigyto kuro įsigijimo dokumentai būtų pateikiami ir nurodyta suma būtų grąžinama.

R.KARBAUSKIS. Kas užmokės už vežimą tų dokumentų?

D.Grybauskaitė. Kas mėnesį, jeigu taip brangu, mėginsim nustatyti dokumento vežimo tvarką, jums padedant (aš čia juokauju).

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijos vėlesniam laikui. Seimo narys E.Masiulis yra kitas klausiantysis.

E.MASIULIS. Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų smagu matyti tai, kad geri sumanymai ir geros idėjos, nepaisant to, kokia Vyriausybė dirba, vis dėlto patenka į Seimo salę. Tad tikrai man labiau norėtųsi apeliuoti į kolegas socialdemokratus ir socialliberalų agrarininkus, kurie prieš pusmetį kryžiumi stojo dėl panašaus įstatymo projekto, kuris buvo teikiamas ir kurį tada Seimas atmetė, kad būtent kompensuojama būtų per tiesiogines išmokas, o ne per dyzelio dažymą ar kitus dalykus. Matyt, didelę galią turi A.Brazausko parašas, netgi kai kurių žmonių pažiūras pakeičia. Klausimas būtų labai konkretus. Kokia suma planuojama kitais metais pagal šitą naują tvarką?

D.Grybauskaitė. 60 milijonų.

E.MASIULIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamoji ministre, kiek suprantu, pats kompensavimas už dyzelinius degalus liks, tik tvarka keičiasi? Tai ar ne geriau būtų, jeigu jūs šiame dokumente, naikindami ten, kur buvo dažymas ar kas, kartu nurodytumėte, kiek konkrečiai žemdirbys gaus kompensacijų, kad žmogus matytų, jog jam pats kompensacijų kiekis, dydis nesikeis. Ar nebus kokių papildomų biurokratinių reikalavimų… dabar aš deklaruoju pasėlius ir man nieko nereikia… Ar bus dar kokių nors papildomų biurokratinių reikalavimų?

D.Grybauskaitė. Ačiū už klausimą. Norėčiau pasakyti, kad mes tvarkos nekeičiam. Ji išliks tokia, kokia dabar yra. Tiesiog buvo priimtas įstatymas, kad nuo 2002 metų sausio mėnesio ji būtų keičiama. Mes tiesiog norime atšaukti tą keitimą. Bet ji yra tokia, kokia yra. Dabar jau yra 60 mln. numatyta biudžete ir, kiek suprantu, Akcizų naujajame įstatyme, kuris svarstomas. Tiesiogiai dėl kompensavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Ar bus popierių daugiau?

PIRMININKAS. Atsiprašau. Prašom, dar klausimas.

I.ŠIMONYTĖ. Popierių tikrai neturėtų daug daugiau būti. Būtų tas pats pasėlių deklaravimas ir taip pat įsigijimo dokumentai. O grąžinama būtų tiek akcizo, kiek sumokėta. Žemdirbys matydamas, koks yra akcizo tarifas, žinos, kiek jam bus grąžinta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė B.Vėsaitė ir tai yra paskutinis klausimas.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamoji ministre, ar Vyriausybė rengiasi kompensuoti akcizus už degalus, skirtus naudoti viešajam transportui, ar tokia tvarka yra rengiama?

D.Grybauskaitė. Dėkui už klausimą. Bet tai ne šio įstatymo objektas.

B.VĖSAITĖ. Taip, bet…

D.Grybauskaitė. Iš tiesų mes tai svarstome, bet, turiu prisipažinti, kad kompensuoti visiems, kam padidės akcizas, bent jau per ateinančius metus, kol kas nerandame galimybių. Žinau diskusijas dėl šio klausimo. Jeigu situacija būtų geresnė kitų metų antrame pusmetyje, manytume tai daryti, nuo trečiųjų tikrai mėginsime tai daryti. Būtent dėl viešojo transporto. Žinau, kad tai skausmingiausia problema. Tai bus kitame Akcizų įstatyme, kuris svarstomas, o čia mes kalbam tik apie tvarkos pakeitimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, taip pat yra gauta Seimo Teisės departamento išvada, kurioje yra trys pastabos. Gal jūs galėtumėte trumpai jas pakomentuoti, nes jos pateiktos prieš savaitę.

D.Grybauskaitė. Neturiu su savimi. Gal turit? Sako, pritariam.

PIRMININKAS. Iš principo taip. Tuomet aš noriu informuoti Seimo narius, kad yra gauta Teisės departamento išvada, ir dėkoju gerbiamajai ministrei už atsakymus į klausimus bei pristatymą. Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Pirmasis Seimo narys V.Rinkevičius – prieš.

V.RINKEVIČIUS. Nepaisydamas ministrės patikinimo, gerbdamas ją, bet remdamasis karčia praktika, kurią patyrė žemdirbiai, vis dėlto siūlau nebalsuoti, o palikti dabar esamą tvarką. Ji daug priimtinesnė, paprastesnė, suprantamesnė visiems žemdirbiams. Todėl siūlau šitą atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už, Seimo narys J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš prisijungiu prie kolegos V.Rinkevičiaus nuomonės, kad reikia palikti dabar geresnę tvarką, kai kompensuojama už dyzelinį kurą, bet kad būtų ta tvarka palikta ir būtų naudojamasi ir kompensacijos mechanizmu, reikia pritarti šiam pateikiam įstatymui. Įstatymas kaip tik tą ir numato – palikti būtent kompensavimo tvarką. Todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nėra bendro sutarimo, be balsavimo neapsieisime. Kviečiu prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Prašom Seimo narius balsuoti dėl to, pritariame ar nepritariame įstatymui Nr.IXP-1026 po pateikimo.

Balsavimo rezultatai: už – 51, prieš – 4, susilaikė 4, įstatymui pritarta po pateikimo.

Pradedame svarstymo procedūrą. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą, papildomu – Ekonomikos komitetą bei nustatyti preliminarią svarstymo datą šių metų lapkričio 6 dieną. Ar galime pritarti tokiai svarstymo eigai bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12.05 val.

Pertrauka

Baudžiamojo kodekso 32 ir 54² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-367(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tęsiame posėdį ir kviečiu registruotis. Registracija. Mielieji kolegos, dabar jau oficialiai tęsiame posėdį. Prašom registruotis. Užsiregistravo net 15 Seimo narių. Sveikinu čia esančius.

Darbotvarkės 8 punktas – Baudžiamojo kodekso 32 ir 54² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-367(2). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32 ir 54² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, antrasis patobulinto projekto variantas. Pasiūlymų nebuvo gauta, todėl galima priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 32 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas. Pastabų nėra?

R.ŠUKYS. Nėra.

PIRMININKAS. Galima priimti be balsavimo ar reikia balsuoti? Priimta.

2 straipsnis – 54² straipsnio 3 dalies 4 punkto 4 dalies pakeitimas. Nėra pastabų? Galima priimti? Ačiū. Priimta. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Prašyčiau dar kartą registruotis. Prašom registruotis.

Kolegos, A.Matulevičiaus nematau. Prašom dar kartą registruotis. Registracija. Valerijaus nematau. Teks trečią kartą registruotis. Kolegos, prašom registruotis už save.

Užsiregistravo 32 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas dėl Baudžiamojo kodekso 32 ir 54² straipsnių pakeitimo? Kas už, prašom balsuoti, kas prieš – taip pat. Balsavimas pradėtas.

Už – 31, susilaikė 1, Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū. Suskaičiuosime kitą kartą.

Neapmuitinamų parduotuvių įstatymo 3, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-850(2*) (priėmimas)

Mielieji kolegos, darbotvarkės 9 punktas – Neapmuitinamų parduotuvių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-850(2). Ekonomikos komiteto vardu pranešimą pateiks J.Veselka. Prašom. Priėmimo stadija. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, yra viena Teisės departamento pastaba. Manau, ši pastaba yra priimtina, nes ji juridiškai tiksliau nusako tuos procesus, todėl siūlau ją priimti. Aš perskaitysiu pabaigą: “Gaunamas pranešimas, kad įmonė likviduota ar reorganizuota” ir paskui “ir įmonė baigia veiklą kaip savarankiškas ūkio subjektas”. Su Teisės departamento pataisymais, kurie patikslina formuluotes, ginčytis negalima, jie tikrai patikslina, taigi aš su tokiais patikslinimais, kokius suformulavau, siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pastraipsniui. 1 straipsnis, arba 3 straipsnio 1 ir 7 dalių pakeitimas ir 8 dalies papildymas taip, kaip sakė gerbiamasis pranešėjas. Ar galime 1 straipsnį priimti, ar nori kas dėl balsavimo motyvų kalbėti, ar reikia balsuoti? Galime priimti. Ačiū. Priimta su Teisės departamento pastaba.

2 straipsnis, arba 5 straipsnio 5 dalies pakeitimas. Niekas nenori kalbėti? Galime priimti? Ačiū. Priimta.

3 straipsnis, arba 6 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Galime priimti? Ačiū, priimta. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Nematau, negirdžiu. Tada prašyčiau vėl registruotis. Vieno kolegos nėra, prašom dar kartą registruotis.

Mielieji kolegos tiek kairėje, tiek dešinėje, tiek per centrą, prašom registruotis tik už save. Už tą draugą nereikia. Čia įstatymo projektas, kuris nekelia kokių nors abejonių.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Neapmuitinamų parduotuvių įstatymo 3, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 46 Seimo nariai, susilaikė 2. Įstatymas dėl Neapmuitinamų parduotuvių įstatymo 3, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo priimtas.

Prekybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos prekybos įstatymo įgyvendinimo" pripažinimo netekusiais galios" įstatymo projektas Nr.IXP-1019. Alkoholio kontrolės įstatymo 4 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1020. Įmonių rejestro įstatymo 10¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1021 (pateikimas)

Kolegos, mes šiek tiek viršijame grafiką. Aš siūlyčiau imtis artimiausio kito klausimo, tai yra 10 kompleksinio: 10 a, b ir c klausimų, arba pagal registraciją Nr.IXP-1019, Nr.IXP-1020 ir Nr.IXP-1021. Pranešėjas – ministras P.Čėsna. Prašom į tribūną. Gerbiamasis ministre, prašyčiau eiti į tribūną. (Juokas salėje) Kur tvarkdarys? Prašom ministrą atvesti į tribūną. Ministre, aš paskelbiau, kad šiek tiek anksčiau. Prašom ir mums pagelbėti, ilgai nekalbėti. Prekybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos prekybos įstatymo įgyvendinimo “ pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Ir, matyt, ministre, jūs visus tris kartu referuosite, taip?

P.ČĖSNA. Taip. Trumpai.

PIRMININKAS. Gerai. Tai tada antrasis – Alkoholio kontrolės įstatymo 4 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir trečiasis – Įmonių rejestro įstatymo 10¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.

P.ČĖSNA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, svarstyti teikiamas Prekybos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, parengtas vykdant Vyriausybės nutarimu patvirtintą Civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių planą, ir su juo susiję Įmonių rejestro 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Alkoholio kontrolės įstatymo 4 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šių projektų tikslas – panaikinti teisės normų dubliavimą keliuose teisės aktuose, nereikalingus prekybos verslo suvaržymus, taip pat Prekybos įstatymo nuostatas, prieštaraujančias naujai priimtam Civiliniam kodeksui bei Europos Sąjungos teisei.

Dauguma Prekybos įstatymo nuostatų yra reglamentuojamos naujajame Civiliniame kodekse bei kituose specialiuose įstatymuose: Konkurencijos įstatyme – konkurencijos ypatybės, Visuomenės informavimo ir Reklamos įstatymuose – reklamos bei informacijos apie prekių išpardavimą klausimai. Civiliniame kodekse – įmonių steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas, vartojimo, pardavimo bei didmeninio pirkimo, pardavimo sutarčių ypatumai, pardavėjo bei pirkėjo teisės ir pareigos, prekių kokybės ir kainų klausimai; prokūros samprata, išdavimas, prokūristo teisės, atsakomybė bei kiti su prokūra susiję veiksmai, prekybos agentų, prekybos komisionierių veikla ir kiti klausimai. Todėl Prekybos įstatymo nuostatos, kaip dubliuojančios kitus įstatymus, yra naikintinos.

Pripažinus netekusiu galios Prekybos įstatymą, kartu bus panaikinti ir netikslingi bei nepagrįsti šio verslo suvaržymai, ribojantys prekių išpardavimus, jų trukmę, reikalavimą (…) savivaldybėms pažymas apie kiekvieno prekybos ar viešojo maitinimo vieneto projektinį pajėgumą, prekių grupių asortimentą ir kitką. Taip pat bus panaikintos Prekybos įstatymo nuostatos, prieštaraujančios naujam Civiliniam kodeksui ir Europos Sąjungos teise įtvirtintam steigimosi laisvės principui. Tai yra šiuo metu galiojančio Prekybos įstatymo 7¹ straipsnyje įmonėms uždrausta verstis bet kokia prekybine veikla, jei yra teismo ar kitų kontrolės institucijų: t.y. muitinės, policijos, Mokesčių inspekcijos, Valstybinės tabako ar alkoholio kontrolės tarnybos, įsiteisėję nuosprendžiai; nutarimai dėl sankcijų skyrimo įmonėms, jų vadovams ar darbuotojams, jeigu jie veikia įmonės vardu ar dėl jos interesų, už alkoholio produktų ir tabako gaminių kontrabandą ir kitą neteisėtą veiklą, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių be banderolių, falsifikuotų alkoholio produktų ir tabako gaminių realizavimą, gabenimą ir laikymą turint tikslą realizuoti. Naujajame Civiliniame kodekse tokia sankcija įmonei nenumatyta. Už padarytus pažeidimus įmonė gali būti baudžiama skiriant jai baudą ar panaikinant licenciją turimai veiklai, bet ne likviduojant įmonę. Siekiant užkirsti kelią nelegaliam alkoholio ir tabako gaminių realizavimui yra nustatytos kitos priemonės: įvestas šių prekių ženklinimas banderolėmis, griežta banderolių išdavimo tvarka, nustatytos baudos įmonei, taikoma administracinė bei baudžiamoji atsakomybė.

Atsižvelgiant į tai, kad su šiuo įstatymo straipsniu yra susijęs Alkoholio kontrolės įstatymo 44 straipsnis bei Įmonių rejestro įstatymo 10¹ straipsnis, analogiškos pataisos daromos ir teikiamos šių įstatymų pakeitimo projektuose. Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projekte daroma dar viena su Prekybos įstatymo panaikinimu susijusi pataisa. Tai yra naikinama 4 straipsnio 2 dalis, kurioje reglamentuojama, kad Vyriausybė, remdamasi Prekybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, ypatingais atvejais gali įvesti alkoholinių gėrimų didmeninės ir mažmeninės prekybos valstybės monopolį. Ši nuostata nesuderinama su Europos Sąjungos teise.

Seimo teisės departamentas pastabų dėl Prekybos įstatymo panaikinimo ir Įmonių rejestro įstatymo pakeitimo projekto neturi. Į redakcinio pobūdžio pastabą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projekto bus atsižvelgta.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti 2 Seimo nariai. Pirmasis J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, čia kaip nupiešė tokį gražų vaizdelį, tai tikrai, atrodo, tą įstatymą reikia panaikinti. Bet realybė. Jūs žinote, kaip diktuoja “Vilniaus prekyba” įvairias sąlygas, ir tikrai juridiškai, pagal Civilinį kodeksą kiekvienas maisto produktų tiekėjas turi visas teises. Bet yra viena. Imsies tų teisių, neparduosi savo produkcijos. Ir visas jūsų reglamentavimas, taip sakant, liberalizavimas tereiškia tai, kad diktuoja. Ir tai yra realybė. Matom šią realybę ir tikriausiai žinom, bet tegul jie patys ir kovoja. Įstatymai yra, tegul kovoja. Neišeina, nes sužlugdys, jeigu mes ko nors nesiimsime. Ar vis dėlto nemanote, kad reikėtų tą panaikinti? Vis dėlto šios tvarkos, kad prekeiviai nediktuotų sąlygų gamintojams, ar nereikėtų kitaip reglamentuoti, gal paprasčiau? Bet reikėtų.

PIRMININKAS. Ačiū už klausimą. Prašom.

P.ČĖSNA. Aš manau, kad visame pasaulyje visada stipresni diktuoja smulkesniems ir visas pasaulis stengiasi nuo to atsiriboti. Tačiau kalbama konkrečiai. Aš manau, kad yra pakankamai galių nustatyti konkurenciją ribojančius veiksmus ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, tai suteikia ir Konkurencijos įstatymas. Jo 16 straipsnis reglamentuoja – nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas, kuris taikomas ir nesąžiningai prekybos konkurencijai. Taip pat šis įstatymas apibrėžia ūkio subjektų dominuojančią padėtį, nustato draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir atsakomybę už šių draudimų nesilaikymą. Konkurencijos tarnyba, įgyvendinanti Konkurencijos įstatymą, vykdo konkurencijos kontrolę ir esant reikalui neleidžia vykdyti ūkio subjektų konkurencijos, kuri sukūrė dominuojančią padėtį. Taip pat numatytos reikiamos baudos. Pritaikius šį įstatymą galima kovoti su “Vilniaus prekyba”. Aš sutinku su jumis, kad ne visada silpnesnieji ryžtasi kovoti su tokiais prekybos centrais kaip “Vilniaus prekyba”, tačiau jie turi galimybę susijungti į įvairias visuomenines organizacijas, kurios joms padėtų kovoti.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone ministre, kas įvyks jūsų siūlymu panaikinus visą įstatymą, net du įstatyminius aktus vienu smūgiu? Ar jų ir nereikėjo, jie tokie nereikalingi buvo? Nes mes tuoj pat gausime naują padėtį, kurioje nesiūlomas joks geresnis Prekybos įstatymas. Kas veikia esant tokiai padėčiai? Kas reguliuoja prekybos santykius? Be to, kyla klausimas, ar kam nors norint perimti alkoholio gamybą ir prekybą reikia naikinti visą Prekybos įstatymą? Gal kokių atskirų straipsnių panaikinimas būtų pakankamas?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš jau minėjau, kodėl reikia naikinti Prekybos įstatymą, pateikdamas jį. Tai yra kai kurių įstatymų dubliavimas, taip pat prieštaraujama Civiliniam kodeksui. Aš neįžiūriu ryšio tarp alkoholio prekybos ir įmonių privatizavimo ar kitų reikalų, susijusių su alkoholio prekyba. Aš jau minėjau, kad yra pakankamai įstatymų ir galių reguliuoti prekybą. Galbūt dar mūsų ministerijos atstovė galėtų mane papildyti?

PIRMININKAS. Prašom. Prašom paspausti.

N.KATINIENĖ. Faktiškai visas įstatymas yra perkeltas į Civilinį kodeksą, visi straipsniai. Į Civilinio kodekso pirkimų-pardavimų skyrių ir sutarčių sudarymo skyrių. Dabar yra kitoks aiškinimas, atskiri sakiniai sukuria kitą situaciją, tiesiog prieštarauja vienas kitam. Tokiu būdu esant naujam Civiliniam kodeksui, kuris įsigaliojo nuo liepos 1 dienos ir įgavo viršenybę virš visų kitų įstatymų, šis įstatymas tikrai nebereikalingas. Be to, po 1995 metų priimtas Reklamos įstatymas, Konkurencijos įstatymas, kuris įvedė nesąžiningos konkurencijos skyrių, todėl tie skyriai, kurie yra Prekybos įstatyme, tapo nereikalingi ir tiesiog trukdo, sukuria tokią dviprasmišką situaciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, galime jau turbūt pranešėją paleisti. Dabar dėl balsavimo motyvų. Aš manau, kad kolegos sutiks, jog kalbėtume dėl viso komplekso, o ne dėl vieno kurio atskirai. Vienas Seimo narys – už, vienas – prieš. Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šis įstatymas ir dauguma jo nuostatų yra atkartoti naujajame Civiliniame kodekse arba Vartotojų teisių gynimo įstatyme, kuris buvo priimtas dar anksčiau. O iš tikrųjų dėl to įstatymo reikalingumo norėčiau pasakyti, kad jis buvo neveiksmingas įstatymas. Jau ta prasme nereikalingas. Ten tokia vienintelė nuostata buvo dėl prekių ženklinimo, kur Vyriausybė buvo įgaliota nustatyti taisykles ir tai sėkmingai darė, todėl verslininkams būdavo sėkmingai skiriamos baudos už to ženklinimo nesilaikymą. Bet tokios nuostatos dėl prekių išpardavimo visiškai nebuvo nei kontroliuojamos, nei jų buvo laikomasi. Būdavo vasaros išpardavimas, pavasario, Kalėdinis ir t.t. Ir jeigu pažiūrėtume pagal Prekybos įstatyme nustatytus terminus, kada gali būti vykdomi išpardavimai ir kokiomis sąlygomis, tai niekas to nekontroliavo ir konkurencija vis tiek pagal tą įstatymą buvo pažeidžiama. Todėl reikėtų jį, matyt, pripažinti netekusiu galios ir vykdyti tas normas, kurios yra kituose įstatymuose. Ačiū.

PIRMININKAS. Kita nuomonė. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, galbūt galima būtų sutikti su A.Šukiu, kad tas galiojantis įstatymas buvo neveiksmingas. Tiksliau pasakyčiau, nebuvo struktūrų, suinteresuotų, kad jis būtų veiksmingas. Dabar yra faktai. Kokia nors perdirbimo įmonė atveža mėsos gaminių, prasideda mokestis už marketingą, mokestis už kitas paslaugas, faktiškai sutartį verčia pasirašyti, kad pinigus sumokės už keturis ar net daugiau mėnesių. Faktai yra ir net ministras sako: visame pasaulyje smulkų muša stiprus. Tai ir taip išeina. Bet visur tas reguliuojama, neleidžiama. Todėl jeigu šis įstatymas buvo blogas, tai galbūt priimkime kitą. Bet yra gyvenimo faktai, kad stambios struktūros siautėja, atvirai plėšikauja gamintojų atžvilgiu ir tą reikia sureguliuoti. Ar trumpam laikui sureguliuoti, ar kitaip, bet sureguliuoti. Patys gamintojai šiandien negali apsiginti. Jų nesuvarysi į kolchozą, kad jie apsigintų, neišeina, ne taip paprasta susijungti. Viena.

Antra. Buvo, kad esant būtinumui valstybė turi teisę įvesti alkoholinių gėrimų kainas ir kitokį reguliavimą. Bet esant būtinumui. Jo nebuvo. Kodėl mes atimame iš valstybės būtinumą, kai jis niekam netrukdė? Aš manyčiau, kad reikia pritarti, bet reikia paprašyti Vyriausybės, kad pasiūlytų kitaip sureguliuoti tuos klausimus. Jeigu galima, laikinai, bet kitaip.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaip supratau, galime bendru sutarimu, ar reikalauja kas balsuoti? Nereikalauja. Tai, mielieji kolegos, visam kompleksui, t.y. Nr.1019, 1020, 1021 projektams pritariame po pateikimo. Pradedame svarstymo procedūras. O dabar susitarkime dėl pagrindinio komiteto. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindiniu būtų Ekonomikos komitetas. Sutinkam? Ačiū. Siūloma nagrinėti Seimo posėdyje lapkričio 20 dieną. Sutinkam? Ačiū. Mielieji kolegos, kadangi mes sutaupėme laiko, o ir šiaip siūlau registruotis. O kol registruojatės, noriu jums pranešti, kad išties iki pareiškimo galėtume dar vieną iš rezervinių klausimų išnagrinėti. Ne, pareiškimas šiek tiek vėliau. Aš siūlyčiau, čia tik pateikimo stadija – Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Pranešėjas – kolega J.Korenka. Užsiregistravo 53 Seimo nariai.

Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio pakeitimo bei papildymo ir 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-896(2) (pateikimas)

Taigi rezervinis 8 klausimas. Pagal registraciją Nr.IXP-896(2). Pateikimo stadija. Prašom, kolega.

J.KORENKA. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Jums pateiktas Lietuvos biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio pakeitimo bei papildymo ir 3 straipsnio papildymo įstatymas. Esmė pakeitimo būtų būtent sąvokos “specialiosios lėšos” suformulavimas. Šiandien gaunamos specialiosios lėšos – tai valstybės ir savivaldybių švietimo mokslo ir studijų bei kultūros institucijų ir įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas bei pajamos iš mokslinės konsultacinės-informacinės ir ūkinės veiklos, pagal Biudžeto sandaros įstatymą nuo sausio 1 d. turėtų būti visos apskaitomos į biudžetą. Jeigu tai įvyks nuo sausio 1 d., deja, tos įstaigos neteks specialiųjų lėšų ir tai blogins jų pačių egzistavimą. Toliau yra siūloma, kad specialiosios lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka būtų įtraukiamos į apskaitą valstybės biudžete, bet valstybės ir savivaldybių, švietimo, mokslo ir studijų bei kultūros institucijos ir įstaigos savo nuostatų nustatyta tvarka valdo ir naudoja šias lėšas bei jomis disponuoja savarankiškai. Tokiu atveju lėšos būtų įtraukiamos į biudžetą, bet jos liktų asignavimų valdytojams. Bendraujant su kultūros įstaigų vadovais, buvo visiškas pritarimas, kad tai būtų šiandien geriausia išeitis. Prašyčiau palaikyti. Papildomų lėšų šiam projektui nereikia.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Minutę! Jūsų nori paklausti kiti gerbiami kolegos. Mane profesorius patikslina – ne mažiau gerbiami. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš dalies suprantama jūsų iniciatyva sudaryti galimybę biudžetinėms įstaigoms pačioms disponuoti savo lėšomis ir kartu suinteresuoti jas tų lėšų uždirbti. Tačiau norėjau paklausti keletą klausimų. Pirmas klausimas būtų, kodėl vis dėlto jūsų siūlomame įstatymo projekte yra minimos tiktai švietimo, mokslo studijų bei kultūros įstaigos ir nepaminimos, pavyzdžiui, sporto įstaigos, kurios irgi yra biudžetinės, sveikatos įstaigos. Ar jūs sutiktumėte, kad ne visas biudžetines organizacijas apima šis įstatymas?

Antras klausimas. Kaip šis įstatymas bus vykdomas techniškai, nes pagal dabar galiojančius įstatymus įmanoma apskaityti valstybės biudžete tik tada, jei tos lėšos patenka į biudžeto iždą. Kaip tada bus galima įgyvendinti šitą įstatymo nuostatą, kurią jūs siūlote? Ačiū.

J.KORENKA. Dėkoju. Labai geri klausimai, net keturi, gerbiamasis kolega. Man labai patinka jūsų gili, sakyčiau, analizė. Bandysiu atsakyti. Specialiosios lėšos priklauso labai daug nuo pačių įstaigų darbuotojų, vadovų iniciatyvos. Jie gali stengtis savo darbu didinti šias specialiąsias lėšas. Įtraukimas į biudžetą sudarytų sąlygas geriau kontroliuoti lėšų panaudojimą, bet jos liktų asignavimų valdytojams, nereikėtų laukti, kol nueis į banką, o paskui po pusės mėnesio ar mėnesio jas bus galima sugrąžinti. Dabar dėl to, kodėl ne medicinos ar kitoms įstaigoms. Taip, aš prisipažįstu, būtų labai gražu, jeigu jūs dar pasiūlytumėte ir kitoms įstaigoms. Mes, grupė Seimo narių, tiesiog neaprėpėm visumos. Šiandien matome ypač didelę problemą švietimo, kultūros ir aukštojo mokslo įstaigose. Mielai pritarčiau jūsų siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Deja, turiu tik pripažinti, kad kolega E.Masiulis mąsto lygiai taip pat kaip aš ir tą klausimą paklausė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Ačiū. Daugiau kaip prieš dvejus metus buvo stengiamasi, derinant ir su Europos Sąjungos teise, ir su pasauline finansų praktika, konsoliduoti visą valstybės biudžetą ir į jį įtraukti ne tiek atskirus fondus, kurių pas mus valstybėje buvo daugiau kaip 28, bet ir visas tas vadinamąsias specialiąsias lėšas, kuriomis disponavo biudžetinės įstaigos. Ir tas darbas buvo padarytas. Seimas priėmė įstatymą. Žinoma, dveji metai buvo tas periodas, kai ne iš karto įsigaliojo, bet leido dar naudoti tas specialiąsias lėšas, ir faktiškai nuo sausio 1 d. tas įsigalioja.

Dabar jūs teikiate įstatymo projektą – vėl žingsnis atgal. Aš tik noriu pasakyti, kad jau dabar veikia kompiuterizuota iždo apskaitos sistema, ir ką jūs sakote, kad bus apskaitoma, neapskaitoma, tai to neįvyks, nes kiekvienas litas, tik patekęs į iždo sąskaitą, automatiškai apskaitomas kaip biudžeto pajamos. Vadinasi, jau biudžeto projektas ir tos lėšos, kurios yra šalia biudžeto, tai yra specialiosios lėšos, bus neapskaitomos. Todėl mano klausimas yra paprastas: ar ne geriau palikti tai, kas yra dabar? Mes bandėme tą sistemą taikyti dėl aukštųjų mokyklų specialiųjų lėšų šiemet, tai yra kai dar galima apskaityti. Pasirodo, programos negalima sukurti, todėl buvo priimtas bendras Finansų ir Švietimo ir mokslo ministerijų nutarimas, kad tos lėšos, kurios pateks į iždą, ne ilgiau kaip per penkias dienas turi būti atgal grąžinamos aukštosioms mokykloms. Tą patį būtų galima padaryti ir su kultūros įstaigomis, ir taip toliau, tačiau valstybė žinotų, kokiomis lėšomis disponuoja.

PIRMININKAS. Vieną minutėlę, gerbiamasis pranešėjau! Kolegos, primenu, klausimui 1 minutė. Prašom.

J.KORENKA. Ačiū už klausimą ar jūsų poziciją, kurią taip išsamiai išdėstėte. Ir nuostabu, kad per penkias dienas… jūs tikite tuo, bet šiandien reikia pripažinti, jeigu liktų ta tvarka, kokia buvo anksčiau… Tai, aš sakyčiau, yra geriausias variantas. Tačiau tas pats Biudžeto sandaros įstatymas, kaip jūs pats minėjote, yra priimta tokia tvarka, ir nuo sausio 1 d. visa tai turi būti apskaitoma biudžete. Aš šiandien matau, kad geriausias variantas vis dėlto būtų, kad būtų apskaitoma, bet lėšos liktų asignavimų valdytojams. Tada būtų ne jautis, bet žvirblis rankoje.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Narvilienė. Prašom.

J.NARVILIENĖ. Be abejo, specialiosios lėšos yra paskata kiekvienai biudžetinei įstaigai plėtoti savo veiklą. Aš norėčiau jūsų paklausti, koks tada tikslas, jeigu tos specialiosios lėšos pervedamos į biudžetą? Ar jūs manote, kad biudžetinės įstaigos stengsis tų lėšų uždirbti kuo daugiau, jeigu mes jas pervedame į biudžetą?

J.KORENKA. Ačiū už klausimą. Gerbiamoji kolege, aš jau sakiau, kad šiandien tai yra, na, vadinkim, mažesnė blogybė negu būtų, jeigu lėšos būtų pervestos į biudžetą ir asignavimų valdytojai turėtų laukti, ar jie gaus, ar negaus šiuos pinigus. Čia būtent yra tas variantas, kad apskaitoma biudžete, bet lėšos lieka asignavimų valdytojams. Kalbu liaudiška kalba. Jeigu aukštoji mokykla užsidirbo specialiųjų lėšų, jos yra apskaitomos, bet jos lieka aukštojoje mokykloje, ir vadovybė gali tinkamai jas panaudoti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar imsimės kitų procedūrų. Bet prieš tai aš norėčiau pasiūlyti kolegoms Seimo nariams pasveikinti čia esančius mūsų svečius – dvyliktokus iš Jurbarko Naujamiesčio mokyklos, – ko gero, gal ir būsimus Seimo narius. (Plojimai)

Dabar grįžtam prie mūsų procedūrų. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Matau, pirmasis R.Pavilionis. Prašom.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pritardamas šiam siūlymui, norėčiau pasakyti, kad panaši tvarka yra įtvirtinta Aukštojo mokslo įstatyme, ir ji, nors ir sunkiai, bet veikia. Kas kita yra tai, jog reikėtų nepamiršti, kad didėjant specialiosioms lėšoms neturėtų sumažėti ir valstybės parama. Čia yra didelis pavojus. Kaip tik tą pavojų ir išgyvena aukštosios mokyklos, nes, jas verčiant užsidirbti vis labiau, deja, valstybės parama joms mažėja. Ir dar viena aplinkybė. Jeigu jūs atsiverstumėte Vyriausybės programos 14 puslapį, tai perskaitytumėte dalyką, kuris absoliučiai neturi nieko bendra su reikalavimu įtraukti specialiąsias lėšas į valstybės apskaitą. Čia parašyta: “sudaryti sąlygas gauti nebiudžetinių pajamų ir jų neįskaityti į valstybės biudžeto asignavimus”. Ta programa yra patvirtinta Seime.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Galime pritarti po pateikimo? Gerai. Ačiū. Nepaisant kai kurių pastabų, pritariame.

Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas, kaip ir dera, būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Toliau Seime siūloma nagrinėti lapkričio 18 dieną. Sutinkame? Ačiū. Klausimas išspręstas. Papildomas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. (Balsai salėje) Ar sutinkame, kad papildomas būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas? Ačiū. Kiekvienas komitetas, jeigu nori, gali svarstyti savo iniciatyva.

Seimo pareiškimo "Dėl JAV ir sąjungininkų karinių veiksmų prieš teroristus" projektas Nr.IXP-1047 (pateikimas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, siūlau pagal eilę imtis 11 darbotvarkės punkto. Tai Seimo pareiškimas “Dėl JAV ir sąjungininkų karinių veiksmų prieš teroristus” Nr.IXP-1047. Pranešėjas – kolega J.Karosas. Prašom. Pateikimas ir gal, tikėkimės, priėmimas.

J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vakar Užsienio reikalų komitete buvo pritarta idėjai siūlyti Seimui pareiškimo projektą, kuriuo atsiliepiama į pastarosiomis dienomis vykstančius įvykius kovojant su terorizmu. Komitetas vienbalsiai pritarė su kai kuriomis pastabomis, į kurias atsižvelgta pareiškimo projekte. Jis šiandien teikiamas jūsų dėmesiui.

Yra gautas vienas siūlymas. Gerbiamasis V.Landsbergis antrojoje pastraipoje po žodžių “Lietuvos Respublikos Seimas” siūlo įterpti “prisimindamas Lietuvos tragišką patirtį prieš 10 metų”. Tada šis sakinys skambėtų taip: “Lietuvos Respublikos Seimas, prisimindamas Lietuvos tragišką praeitį prieš 10 metų ir suprasdamas terorizmo bei jį remiančių jėgų keliamą pavojų viso pasaulio žmonėms, palaiko ir remia Jungtinių Amerikos Valstijų ir sąjungininkų karines operacijas, kuriomis siekiama likviduoti pagrindinius terorizmo židinius”. Daugiau siūlymų nėra gauta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Keli Seimo nariai užsirašė – vieni klausti, kiti kalbėti. J.Veselka ir E.Klumbys kalbės diskusijoje, taip? Tada klausia V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis kolega, ar jūs tikrai manote, kad tai, kas dabar vyksta, yra kova su terorizmu?

J.KAROSAS. Aš norėčiau pasakyti, kad taip mano visas pasaulis, visos valstybės tai pripažįsta. Mano nuomonė yra paremta viso pasaulio valstybių autoritetu ir ji gana tvirta.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone pranešėjau, tikėdamasis, kad dėl mano pasiūlymo jūs neprieštaraujat, jeigu reikės, aš argumentuosiu, noriu paklausti. Ar jūs nemanote, kad kai ką galima dar daugiau patikslinti arba papildyti, nes sakoma, kad tai ataka prieš teroristų bazes. Mes matome, kad ataka yra ir prieš kitus dalykus, prieš kitus objektus, bent jau prieš teroristus globojantį Talibano režimą. Tas tekstas, kuris yra, nevisiškai atitinka tikrovę. Galbūt kalbant apie teroristų bazes būtų galima pasakyti, kad “Al Qaeda” teroristų bazes, nes tai yra irgi taip, o ne kaip nors apskritai. Vienu žodžiu, būtų galima tobulinti tą tekstą. Ar jūs manytumėte, kad reikia kuo greičiau jį priimti, kad ir su tam tikrais loginiais trūkumais?

J.KAROSAS. Gerbiamasis Landsbergi, mes truputį kitaip žiūrime į daiktus. Aš tokiais atvejais operuoju idėjomis, o jūs – techninėmis detalėmis. Sunku būtų išvardyti tas technines detales, kurios vyksta arba yra. Aš manau, šiuo atveju mums svarbiausia pasakyti poziciją, ne gilintis į tokius metaforinius dalykus. Aš žinau, kad galima tikslinti be pabaigos. Galima išvardyti, kokias konkrečias bazes, kiek jų buvo, bet tai nėra šio pareiškimo tikslas. Man šiuo atveju pareiškime atrodo svarbiausia, ir tai visi suprantame, ką reiškia sakyti, kad po ta baze ir kuo nors slepiasi. Mes neturėtume leistis į dideles diskusijas, į ypatingą detalių gludinimą. Mes, kaip Seimas, šiuo atveju turime pasakyti savo poziciją ir ją pasakome. Tai, matyt, yra svarbiausia.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš išgirdau atsakymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Fiodorov. Prašom.

V.FIODOROV. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, atsakykite. Priėmę šį pareiškimą mes faktiškai kaip ir paskelbsime karą teroristams musulmonams. Ar mes būsime saugesni, priėmę tokį pareiškimą?

J.KAROSAS. Aš nemanau, kad tas pareiškimas yra karo paskelbimas. Tai yra mūsų pozicijos, mūsų požiūrio išsakymas. Apie karą niekur nėra kalbama. Jeigu jūs taip manote, tai aš nesutinku su jumis. Čia nėra tokios minties.

PIRMININKAS. R.Ruzas. Prašom.

R.RUZAS. Kolega, paskutiniajame sakinyje yra, kad “Lietuva, siekdama palengvinti Afganistano žmonių padėtį bei didinti stabilumą regione, taip pat dalyvaus tarptautinės antiteroristinės koalicijos humanitarinėse misijose”. Ar Lietuva 10, 20 metų Afganistano valstybėje nematė tam tikrų labai rimtų socialinių skirtumų ir problemų, o tik šiandien pamatė, kad ji gali teikti tarptautinę humanitarinę pagalbą? Kitas dalykas – jūs pasakėte, kad visas pasaulis remia, bet šame pareiškime parašyta, kad dalyvaus tarptautinėse antiteroristinės koalicijos humanitarinėse akcijose. Vadinasi, ne visas pasaulis remia, bet remia tiktai antiteroristinė koalicija. Tada yra tam tikri skirtumai.

J.KAROSAS. Jūs vėl truputį, man atrodo, pereinate į tą kalbą, kurią iš pradžių minėjau. Aš matau truputį kitaip. Man tos sąvokos turi kitą prasmę negu jums. Aš pasakiau: aš vėl negaliu taip išvardyti, matyt, nėra prasmės vardyti, kokios šalys remia, kokios neremia. Dauguma pasaulio šalių remia, taip sakykime.

R.RUZAS. Tada norėčiau tik patikslinti. Ar sutiktumėte, kad tame paskutiniajame nebūtų “tarptautinėse antiteroristinės koalicijos humanitarinėse misijose”, bet tiesiog “tarptautinėse humanitarinėse misijose Afganistane”?

J.KAROSAS. Gal tai iš tiesų būtų patikslinimas.

PIRMININKAS. Gal čia iš tiesų būtų patikslinimas.

J.KAROSAS. Galima priimti tokį patikslinimą, aš nematau jokios problemos.

R.RUZAS. Aš matau.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš, iš esmės sutikdamas su kitomis šios Seimo rezoliucijos projekto mintimis, norėjau klausti. Ar jūs nemanytumėte, kad būtų tikslinga atskirai išskirti tai, kas yra minima, bet labai švelniai, kad šių operacijų metu reikėtų dėti visas pastangas, jog būtų išvengta nekaltų civilių žmonių aukų?

J.KAROSAS. Net buvo siūlymas išbraukti šią pastabą, bet aš ją vis dėlto palikau. Čia yra sakoma, kad vengiama nekaltų žmonių aukų. Aš nežinau, ar mes kaip nors kitaip dar galime tai akcentuoti, juo labiau kad tą dalyką visi kelia, bet realiai…

G.STEPONAVIČIUS. Akcentuoti.

J.KAROSAS. Galima pagalvoti, kaip tą akcentą… Bet, deja, kaip žinome, tų aukų nebus išvengta. Matyt, neįmanoma išvengti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėmesio! Noriu pranešti, kad diskusijoje kalbėti pageidavo J.Veselka, E.Klumbys ir V.Andriukaitis. (Balsai salėje)

V.Andriukaitis. Prašom. Ir V.Landsbergis. Prašom. Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Ponai Seimo nariai, keletas pastabų dėl šio pareiškimo. Pareiškime kalbama apie terorizmo židinių likvidavimą karinėmis priemonėmis. Bet tai, atvirai pasakius, valstybinis teroras prieš grupinį terorą. Mano galva, reikia pasiaiškinti, kodėl tie teroristai dega tokia neapykanta JAV ir jos sąjungininkams, kodėl yra tokia neapykanta, kai žmonės dėl teroro aktų aukoja savo gyvybes Kodėl teroro aktai nutaikyti į tam tikrus globalizacijos simbolius? Bandoma aiškinti, kad to priežastis – fanatiškas tikėjimas. Bet fanatiškas tikėjimas atsiranda dažniausiai dėl neraštingumo, skurdo, nevilties. Tokius žmones pirma įvilioja įvairios sektos. Neraštingų žmonių skaičius auga pas mus taip pat. Taigi ir sektų galimybės auga. Neraštingi žmonės, sektos – labai galimi ateityje teroro aktai.

Reikia įrašyti, mano galva, į rezoliuciją, kad turi būti išaiškintos terorizmo socialinės politinės priežastys ir priimta galbūt ilgalaikė Jungtinių Tautų programa būtent toms socialinėms, politinėms, ekonominėms priežastims šalinti, o ne vien tik ką nors pašaudyti. Smurtas ir teroras ( ta tiesa sena ) gimdo smurtą ir terorą. Teisingumas naikina terorą ir smurtą. Turėdami tą viltį, mes panaikinome Lietuvoje mirties bausmę. Todėl ir reikia įrašyti, kad teroristų atžvilgiu pirmiausia turi būti taikomi teisėtumo ir teisingumo principai. Jie turi būti sugauti, teisiami pagal priimtas aukščiausias teisingumo normas.

Taip pat reikia išsiaiškinti, kas ir kodėl išugdė terorizmą. Pirma visa kaltė už blogybes pasaulyje buvo suverčiama TSRS, kaip blogio imperijai, ir visos priemonės prieš blogio imperiją buvo pateisinamos. Blogio imperija išnyko, bet štai vėl surandamas priešas, su kuriuo reikia ilgai kariauti. Kodėl tas priešas yra būtinas ir vis jis surandamas, kodėl maždaug kas 5, 7, 10 metų nuolat išbandomos naujos karinės technologijos? Žlugus blogio imperijai, atrodė turi būti mažinamos karinės išlaidos, skiriama daugiau pinigų švietimui, mokslui, kultūrai, pasauliniam skurdui įveikti. Bet pirmiausia buvo pradėtas plėsti NATO karinis blokas, JAV padidino ginklų eksportą 3 kartus. Mūsų kai kurie didieji politikai nuolat savo skundais, pranešimais provokavo Rusiją padaryti ką nors blogo. Nepavyko. Išskyrus Čečėnijos karą. Kam to reikėjo?

Pažiūrėkime, kas vyksta po teroro aktų Niujorke ir Vašingtone? Pirmiausia atsigavo visų šalių kariniai pramoniniai kompleksai ir kitos prievartos struktūros. Visi, tarp kitko, ir krikščionys, ir musulmonų dalis, ir kitokių tikybų, tie, kurie turi valdžią, visi vieningai kyla į kovą su terorizmu. Didinamos išlaidos karinėms struktūroms, o ne švietimui, mokslui, kultūrai, skurdui įveikti. Taigi priešai reikalingi ir jie nuolat surandami. Karinės technologijos vis tobulesnės, o badas, skurdas, neraštingumas – kitoje pusėje.

Todėl pareiškime reikėtų pabrėžti terorizmo priežasčių išsamų išaiškinimą ir būtent jų įveikimą ne karinėmis priemonėmis, kas gal šiame etape reikalinga, o būtent per švietimą, mokslą, kultūrą ir pasaulinio skurdo įveikimą. Už tokią rezoliuciją, kuri būtų papildyta būtent tomis priežastimis, būtų galima balsuoti, taigi aš siūlyčiau ją paredaguoti, o ne priimti dabartinę jos formą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu E.Klumbį. Ruošiasi V.Landsbergis.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, žinau, kad pasakysiu dabartinėje situacijoje labai nepopuliarius ir net daug kam sunkiai suvokiamus dalykus. Sutinku, kad NATO plėtros ir transatlantinės integracijos šalininkams ši kalba bus tiesiog šventvagiška.

Gyvename esminį pasaulio evoliucijos lūžį. Rugsėjo 11 d. buvo padaryti baisūs nusikaltimai: susprogdinti pastatai, pagrobti lėktuvai, žuvo apie 6 tūkst. nekaltų žmonių. Tai nekelia abejonių. Tačiau svarbiausia, kad viso pasaulio akyse buvo pažemintos Jungtinės Valstijos, nes sugriautas jos ekonominės stiprybės simbolis bei apgriautas karinės galios simbolis. 85% amerikiečių trokšta keršto ir kraujo. Pasaulio galingieji yra pamišę dėl kovos su terorizmu. Todėl priimami karštakošiški sprendimai, nes būtina patenkinti liaudies kraujo troškimą.

Spalio 7 d. prasidėjo Afganistano bombardavimas. Teigiama, kad bombarduojami teroristų, taip pat talibų kariniai objektai ir bazės. Bet ar subombarduota karo ligoninė buvo tuo kariniu objektu, keliančiu pavojų Jungtinėms Valstijoms? Kai bombarduojamos ligoninės, telieka kalbėti apie karą ne prieš terorizmą, bet prieš valstybę, nes ligonių naikinimas yra baisus teroro aktas. Negana to, Jungtinės Valstijos pasirengusios savo nuožiūra smogti ir kitoms valstybėms, kuriose bus objektai ir subjektai, keliantys grėsmę Jungtinėms Valstijoms. Kur einame? Tai sudarytų precedentą ir kitoms galingosioms valstybėms smogti prevencinius smūgius pasirinktose valstybėse. Baisiausia, kad tarptautiniuose santykiuose įsigali atpildo ir keršto politika. Nebėra teismo, teisiamųjų, svarbiausio dalyko – nusikaltimo sudėties ir kaltės įrodymų. Griūva teisės pagrindai, vykdomoji valdžia tapo ir prokuroru, ir bausmės be teismo vykdytoju.

Pagaliau lieka neišaiškintas dar vienas svarbus dalykas – nusikaltimo padarymo motyvai. Nesu nei prokuroras, nei teisėjas, bet, manau, turiu pakankamai tvirtus teisės pagrindus. Neabejoju, kad Lietuvos Seimas pritars šiai rezoliucijai. Taip reikia. Bet aš šiame farse nenoriu dalyvauti. Tik prieš 10 metų savo kailiu patyrėme, kokia sunki mūsų tautos teisė į laisvą ir nepriklausomą valstybę. Prisiminkime savo istoriją, prisiminkime baskus, čečėnus, Tibetą, Vietnamą, tą patį Afganistaną. Ir neužmirškime, kad ištisus dešimtmečius 5 mln. Palestinos arabų yra išvyti iš savo tėvynės.

Dar daug ką būtų galima pasakyti, bet ir to, ką pasakiau, matyt, pakaks, kad būčiau paskelbtas O. bin Ladeno šalininku ir teroristų rėmėju. Tačiau esu žmogus, kuris visada sakė ir sakys: kiekviena tauta, kad ir kur ji gyventų – Europoje ar Amerikoje, artimuosiuose Rytuose, tolimuosiuose Vakaruose, turi teisę į nepriklausomą gyvenimą ir savo valstybę.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną V.Landsbergį. Ruošiasi R.Pavilionis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mums pateiktas ir siūlomas svarbus ir reikalingas dokumentas, aš, deja, nesutinku su kolega E.Klumbiu, jis jį vadina farsu ir dar visokių dalykų pasakė. Taip pat tai ne tas dokumentas, į kurį reikėtų įtraukti kolegos J.Veselkos pasiūlymus ir pradėti nagrinėjimą terorizmo ištakų, šaknų. Mes toli nueitume – iki vienos, dar neseniai buvusios didelės valstybės, kuri parūpindavo teroristų ir baskams, ir Šiaurės Airijai, ir visur kitur.

Žinoma, taip pat aš nepritariu pono V.Fiodorovo pasiūlymui išbraukti žodžius “tarptautinės antiteroristinės koalicijos”. Tai svarbūs žodžiai, konceptualūs, jie reikalingi. Kad šiaip dalyvaus humanitarinėse misijose, aš manau, kad jeigu reikės, tai gal Lietuva dalyvaus ne vien humanitarinėse misijose, galbūt padės ir logistikoje, ir transporte, ir visokiais būdais. Gal net tą apsiribojimą “humanitarinėse misijose” reikėtų šiek tiek pasvarstyti. Bet tai priklauso, žinoma, ir nuo Seimo daugumos, ir pateikėjo, kuris nelabai buvo linkęs svarstyti kokius nors patikslinimus. Kaip aš minėjau, kad yra kovojama ne tik prieš teroristų bazes, o bent jau prieš Talibano režimą, aiškiai prieš jo karines struktūras, prieš jo atramos taškus. Mūsų pareiškimas galėtų būti tikslesnis. Bet jeigu norima, kad būtų tik minimalūs kokie nors papildymai, tai tada aš noriu pagrįsti savo pasiūlymą, nors jam niekas neprieštaravo, bet dėl viso ko pagrįsiu. Man regis, kad Lietuvos Seimas galėtų priimti ne visai bendro pobūdžio ar trafaretinį dokumentą, kuris tiktų bet kurios šalies parlamentui. Nes bet kurios šalies parlamentas, kuris yra toje pusėje, gali pasakyti, kad mes pritariame ar remiame. Šiam Lietuvos Seimui tinka Lietuvos ženklas ir Lietuvos patirtis. Mano tekste yra ne praeitis, kaip ponas J.Karosas perskaitė, bet patirtis. Ir būtent todėl tinka prisiminti savo šalies patirtą teroristų smūgį. Manau, mes jį prisimename ne tik vieną kartą per metus. Todėl prašau priimti mano papildymą, ir pritariu šiam dokumentui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną R.Pavilionį. Ruošiasi V.Andriukaitis.

R.PAVILIONIS. Gerbiamieji kolegos, man nelengva kalbėti šiuo klausimu. Paprastai žmonės, kurie yra susiję su švietimu ar mokslu, ne taip lengvai priima siūlymus balsuoti už rezoliucijas, kuriose aiškiai pasisakoma už militarinių jėgų palaikymą naikinant pasaulio blogį. Aš visiškai nesu tikras, kad šis veiksmas bus efektyvus. Ypač taip, kaip jis dabar yra atliekamas. Todėl šiandien, paklausęs iš ryto prancūzų radijo, aš gerai supratau tų žmonių požiūrį. Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje prasideda debatai, ir kairieji, ir dešinieji kelia klausimą, ar teisingai pasielgė prezidentas J.Chiracas, nepaklausęs Nacionalinės Asamblėjos sutikimo pareikšti valią siųsti karines pajėgas į šį regioną. Man atrodo, kad tie klausimai keliami racionaliai jau vien dėl to, kad niekas nepaaiškino ir nepagrindė galimo efekto ir įvairiausių pasekmių, kurias tokie veiksmai gali sukelti.

Mes žinome daug pavyzdžių, kai tai buvo bandoma daryti. Tai buvo bandoma daryti Japonijoje, kai teroras prieš terorą atnešė milžiniškas iki šiol skaičiuojamas aukas, tai buvo bandoma daryti Vietname, kai nukentėjo milijonai nekaltų žmonių, tai buvo bandoma daryti ir Kosove, kur iki šiol lieka neišspręstos problemos. Todėl tas nuogas militarinių jėgų panaudojimas bandant sunaikinti blogį, kurio šaknys yra labai sudėtingos ir įvairios, nėra pats geriausias veiksmas. Ypač tai sukelia normalių žmonių protestą tuomet, kai mes girdime apie civiles aukas. Aš negaliu įsivaizduoti, kuris iš aukščiausių pareigūnų, kurie skelbia šiandien šią akciją, atsakys bent už vieną žmogų, nekaltai nužudytą Afganistane? Kas atsakys už tai? Patriotiškai kalbėti, skelbti idėjas ir mosuoti vėliavėlėmis – labai žavu, bet jei reikėtų stoti prieš teismą, prieš to žmogaus tėvo arba motinos, ar brolio teismą dėl to, kad jo artimas žmogus buvo nužudytas, turbūt būtų nelabai paprasta.

Ir paskutinis dalykas. Aš manau, kad mėtant, siunčiant tomahaukus, negalima prie jų prikabinti makdonaldų ar sendvičių, tie dalykai yra kartu nesuderinami. Arba meti ir naikini, arba nevaidini, kad tu teiki humanitarinę pagalbą. Dėkui.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašom. Po jo kalbos spręsime, ką toliau darome, kadangi baigiasi laikas. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, tikrai gerbiu kiekvieną čia pasakytą nuomonę. Ir šiuo atveju tikrai manau, kad kiekvienas Seimo narys turi teisę pasakyti savo nuomonę, atskleisti savo pasaulėžiūrą. Juo labiau, kai kalbama iš širdies, kai neveidmainiaujama, kai iš tikrųjų žmonės išdėsto tai, kuo jie tiki, ką jie tiki ir kaip jie galvoja. Nėra abejonės, kad terorizmas turi įvairias šaknis, ir terorizmo istorija ne šiandien prasidėjo. Terorizmo istorija nueina giliai į žmonijos tūkstantmečius, ir tam tikra prasme ir kruvinos revoliucijos arba perversmai taip pat yra terorizmas. Tam tikra prasme ir blankistai, ir visi kiti, kurie pagimdė ir pagrindė, pabandė pagrįsti argumentais teroro aktus, iš tikrųjų irgi yra atsakingi už tai, kad pasaulyje dominuoja toks kovos su kitaip manančiais žmonėmis, arba kitaip gyvenančiu pasauliu, metodas.

Bet sutikime – turbūt niekas negali pasakyti, kad mes gyvename idealiame pasaulyje, kuriame neturėtų būti naudojama prievarta. Esu šalininkas minimalios, ribotos prievartos. Pats kaip žmogus, žinoma, niekada neprisidėčiau prie akcijų, kurios paremtos kruvinais metodais, tačiau ta geroji prievarta taikoma visur, ar tai bus policininkas, ar tai bus kariuomenė, ar tai bus tarptautiniai santykiai.

Šiandien negalima sutikti su tuo, kad mes, vadovaudamiesi absoliučiu humanizmu, turėtume užsimerkti ir nematyti, kad tas aktas, kuris buvo įvykdytas rugsėjo 11 d., paremtas pačiomis destruktyviausiomis loginėmis prielaidomis ir įgyvendintas pačiais baisiausiais būdais. Šiuo atveju turbūt sutiksime ir su kitkuo. Rimtos diskusijos vyko Anglijoje, rimtos diskusijos vyksta Prancūzijoje. Tikrai galima diskutuoti, ar nereikėtų padidinti Jungtinių Tautų svorio šioje misijoje? Ar tikrai nereikėtų padidinti būtent Jungtinių Tautų koordinuojamų karinių akcijų? Tačiau nėra abejonės, kad ir sąjungininkai, šiuo atveju NATO aljanso vadovybės ir tos valstybės, kurios prisidėjo prie antiteroristinės koalicijos, tikrai svarstė ir šią galimybę.

Neaišku, kaip toliau plėtosis įvykiai, bet aišku viena – šiuo atveju Lietuvai taip pat reikia apsispręsti. Yra valstybių, kurios parėmė Talibaną, yra valstybių, kurios labai aiškiai deklaravo savo paramą Talibanui ir Talibano režimui, ir būtent tiems Talibano ideologams, koks yra ir Osama bin Ladenas. Aš manau, kad Lietuva šiuo atveju taip pat turėtų aiškiai pasakyti savo poziciją, kad mes – ne su tomis šalimis. Mes su tomis, kurios yra antiteroristinės koalicijos pusėje.

Aš pritariu šio pareiškimo tekstui. Manyčiau, kad pirmojoje pastraipoje tikrai reikėtų papildyti ne tik dėl teroristų bazių ir pagrindinių susitelkimo vietų, bet papildyti labai paprastais žodžiais: “bei jas remiančias jėgas”. Šiuos teroristus remiančių jėgų yra: tai ir Talibanas, kurio legitimiškumo niekas nepripažįsta, tai ir Irano pozicija, tai ir kitų šalių pozicijos. Todėl manau, kad šioje vietoje toks papildymas būtų tinkamas. Visa kita, manyčiau, pakankamai lakoniškai pasakyta, tokia pozicija yra subalansuota ir Lietuvą priskirianti būtent prie antiteroristinės koalicijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos ir gerbiamasis pranešėjau Justinai (aš į tamstą kreipiuosi), ar galime mes dabar iš karto priimti? Man atrodo, kad vis tiek daugiau ar mažiau bendras sutarimas yra, ir, svarbiausia, mūsų bendras interesas, kad reikia šiandien priimti ir išdėstyti poziciją. Tada, gerbiamasis pranešėjau, į tribūną. Pasakykite, kokias pataisas ar pastabėles priimate, ir tada apsispręsime balsuodami.

J.KAROSAS. Aš jau čia kalbėdamas iš esmės sutikau su gerbiamojo V.Landsbergio papildymu, jis, matyt, nieko labai nekeičia. Toliau gerbiamasis V.Andriukaitis pridėjo “bei juos remiančias jėgas”, ko gero, taip būtų tiksliau. Dar šiek tiek paredaguoti būtų galima, bet iš esmės čia daugiau ir nebuvo siūloma, man regis.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime su tomis pastabomis laikyti, kad mes pasirenkame visą tekstą tokį, koks dabar yra? Taip. Ačiū. Ar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime jau iš karto imtis? Kolega N.Medvedev.

N.MEDVEDEV. Gerbiamieji kolegos, šiandien ryte vyriausiasis Pakistano mula paskelbė džihadą Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Pakistano, taip. Vadinasi, kyla labai didelis pavojus. Pasaulis lėtai, bet, deja, mano nuomone, ridenasi Trečiojo pasaulinio karo link. Duok Dieve, kad aš apsirikčiau. Mums reikia pasirinkti. Manau, reikėtų šį pareiškimą priimti, bet didžiausia mūsų pareiga būtų pagalvoti, kad esant šiai situacijai mūsų maža tauta nukentėtų kuo mažiau. Tai mūsų šventa pareiga. Kuo mažiau, nes pasaulis tikrai ridenasi ano link. Dėkoju. Pritariu tam, kad būtų priimtas pareiškimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Justinai, ar jūs nesutiktumėte įrašyti sakinį: “Kartu siūlome skirti daugiau lėšų švietimui, mokslui, kultūrai ir skurdui įveikti, kaip pagrindą įveikti pasaulinį terorizmą”. Štai šį sakinį.

PIRMININKAS. Tai geros mintys, bet šiek tiek kitam dokumentui. Sutikite, Juliau. Mielieji kolegos, dabar siūlau registruotis. Registracija. Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas Seimo pareiškimas “Dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir sąjungininkų karinių veiksmų prieš teroristus” su tomis pataisomis, kurias priėmė pranešėjas. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas pradėtas. Už – 50, prieš – nė vieno ir 7 susilaikė. Mielieji kolegos, konstatuoju, kad pareiškimas priimtas. Ačiū.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos 2000 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos" projektas Nr.IXP-534 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, imamės kito darbotvarkės punkto, tai jau yra 12. Pagal registraciją – tai Seimo nutarimo dėl 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos projektas Nr.IXP-534. Pranešėja – ministrė D.Grybauskaitė. Ruošiasi valstybės kontrolierius J.Liaučius.

Toliau, mielieji kolegos, pirmininkaus V.Andriukaitis. Kviečiu į Prezidiumą.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dar kartą labas. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ministre, plojimai yra todėl, kad Vytenis pirmą kartą pirmininkaus. Taigi dabar čia bus jūsų duetas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš žinau, kad ne man.

PIRMININKAS. Linkiu sėkmės!

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš labai suprantu, kad ne patį įdomiausią klausimą turiu pateikti. Juo labiau kad biudžeto vykdymas buvo aprobuotas dar kovo mėnesį ankstesnės Vyriausybės. Mes turime labai teigiamą bendrą Valstybės kontrolės išvadą, kad visais reikšmingais atžvilgiais apyskaita sudaryta teisingai ir atspindi realią valstybės biudžeto įvykdymo būklę. Visas kitas pastabas, kurias mes gavome, esame pasirengę darbo tvarka suderinti.

Norėčiau labai trumpai pateikti (jeigu matysiu, kad tikrai bus liūdni jūsų veidai, trumpinsiu kiek galėdama) 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą. Labai trumpai norėčiau padaryti ekskursą į 2000 metus, kurie buvo labai reikšmingi ir lemiami mūsų šalies ekonomikai, ypač darant biudžeto reformą ir imantis labai radikalių ekonomikoje priemonių, kurios iš esmės išgelbėjo šalį nuo ritimosi į finansinę ir ekonominę duobę. Norėčiau paminėti, kad per 2000 metus makroekonominiai rodikliai labai pagerėjo, šalies deficitas dvigubai sumažėjo. Vienintelė problema, kurią iš dalies turėjo šios reformos, buvo kai kurių socialinių rodiklių blogėjimas. Pirmiausia žymus nedarbo padidėjimas ir realaus darbo užmokesčio sumažėjimas.

Taigi valstybės biudžetas. Valstybės biudžetas 2000 metais pagal patikslintą planą surinktas 5 mlrd. 846 mln. litų. Faktiškai į biudžetą buvo surinkta 781, t.y. valstybės biudžetas negavo 65,6 mln. litų, arba 1,1%, prognozuojamų pajamų.

Pagrindinėms biudžeto pajamoms įtakos turėjo pridėtinės vertės mokestis, kuris sudarė 59% valstybės biudžeto. Realiai į valstybės biudžetą šio mokesčio gauta 34 mln. litų mažiau.

Akcizai. Jų buvo gauta 50 mln. litų mažiau. Aš čia nesustosiu dėl priežasčių. Jų yra daug. Negaišinsiu laiko. Dėl juridinių asmenų pelno mokesčio patikslinto plano. Planas viršytas 3,9%. Tarptautinės prekybos sandoriai įvykdyti tik 93%, į biudžetą negauta apie 9,7 mln. litų pajamų. Konsulinio mokesčio planas 2000 metais viršytas 6,8%. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius planas viršytas 10%.

Taigi iš esmės biudžeto pajamų planas nebuvo įvykdytas tik 1%. Rodikliai yra labai neblogi.

Dėl biudžeto išlaidų. 2000 metų biudžeto išlaidų planas buvo 6 mlrd. 646 mln. litų. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto pajamų planas buvo neįvykdytas, t.y. vykdomas tik 98,9%, asignavimų valdytojams ir valstybės biudžete numatytoms priemonėms finansuoti iš valstybės biudžeto pervesta tik 6 mlrd. 542,7 mln. litų. Tai sudarė 98,4% numatytų lėšų.

Šalies mastu buvo panaudota 98,3% valstybės biudžeto asignavimų. Tiktai. 2000 metais asignavimams darbo užmokesčiui buvo numatyta 1 mlrd. 957 mln. litų, o panaudota 45 mln. litų mažiau. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos asignavimų valdytojų pažeidimus išlaidų srityje.

14 asignavimų valdytojų viršijo patvirtintą darbo užmokestį kitoms programoms vykdyti skirtų išlaidų sąskaita. Konkrečiai galėtume įvardyti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekciją, kuri planą viršijo 49 tūkst., Kultūros ministeriją – 33, Vilniaus miesto IV apylinkės teismą.

Nepaprastąsias išlaidas paprastųjų išlaidų sąskaita viršijo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios įstaigos ir Kauno apskrities viršininko administracija dėl žinomų priežasčių.

Deja, tenka konstatuoti, kad ne visos valstybės biudžeto asignavimus gaunančios įstaigos ir organizacijos 2000 metais racionaliai naudojo lėšas ūkinėms medžiagoms ir raštinės reikmėms, kurui, degalams, tepalams bei mašinų atsarginėms dalims įsigyti.

Valstybės deficitas. Valstybės biudžeto deficitas realiai buvo įvykdytas, arba konstatuojame, kad jis buvo mažesnis negu numatyta 47 mln. litų. Buvo tik 752,8 mln. litų. Kreditoriniai įsiskolinimai per 2000 metus sumažėjo 203 mln. litų ir sausio 1 dieną sudarė 1 mlrd. 16,4 mln. litų. Debitorinis įsiskolinimas padidėjo 41 mln. litų ir sausio 1 dieną sudarė 106 mln. litų.

Į savivaldybių biudžetus turbūt nesigilinsiu, nes mes dabar kalbame apie valstybės biudžeto apyskaitą.

Kalbant apie valstybės skolą (ir politiką, ir procesus), pastebėjome labai gerų ir labai rimtų pasikeitimų per 2000 metus. 2000 metais Vyriausybė, vykdydama griežtą fiskalinę politiką, sumažino valstybės grynojo skolinimosi limitą iki 1 mlrd. 600 mln. litų, nors prieš metus buvo 2 mlrd. 900 mln. litų, ir toliau mažino skolinimosi mastus.

Per 2000 metus visa skola padidėjo tik 655 mln., vadinasi, 3,7 karto, t.y. 370% mažiau nei per 1999 metus, kai metinis skolos padidėjimas sudarė net 2,5 mlrd. Pagal 2000 m. gruodžio 31 d. būklę valstybė buvo įsiskolinusi vidaus ir užsienio kreditoriams iš viso 12 mlrd. 724 mln. Lt ir visa skola sudarė 28% prognozuojamo bendrojo produkto. Siekiant sumažinti skolos valdymo riziką, buvo ilginama valstybinių skolinių įsipareigojimų trukmė. Pirmą kartą 2000 m. buvo išleisti trejų metų trukmės vertybiniai popieriai ir pirmą kartą Lietuva sėkmingai debiutavo užsienyje išleisdama pirmą litais nominuotą penkerių metų vertybinių popierių emisiją. Taip pat būtent 2000 m. buvo padidintos ilgalaikių obligacijų ir sumažėjo trumpalaikių obligacijų, iždo vekselių, taupomųjų lakštų apimtys. Taigi visa ilgalaikė valstybės skola 2000 m. pabaigoje buvo 11 mlrd. 573, arba 91% valstybės skolos, o trumpalaikė skola sumažėjo iki 9%. Vyriausybė laikėsi visų įstatyme numatytų rodiklių. Valstybės grynasis skolinimasis milijonais litų sudarė: buvo nustatytas limitas 1 mlrd. 600, o įvykdyta, panaudota 777, t.y. valstybės užsienio skolos dalis nuo visos skolos procentais sudarė 77%, o įstatymu leista 85%. Valstybės išlaidų palūkanoms už paskolos dalis nuo metinių valstybės biudžeto pajamų galima iki 15, mes neviršijome ir turėjome tik 11. Trumpalaikės skolos dalis nuo visos skolos galima turėti 25, išlaikėme tik 9%. Taigi labai trumpai peržvelgusi visus pagrindinius rodiklius, Vyriausybė pritarė ankstesnės Vyriausybės patvirtintai biudžeto apyskaitai ir teikia Seimui nutarimo projektą, kuriuo prašoma patvirtinti apyskaitą, t.y. biudžeto 5 mlrd. 781,123 Lt pajamų ir 6 mlrd. 534.069 Lt išlaidų. Išlaidos viršija pajamas 752, 776 mln. litų.

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Dėkojame, gerbiamoji ministre, už jūsų labai lakonišką ir gerą pasisakymą. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Prašyčiau klausti kolegę J.Narvilienę. Prašom.

J.NARVILIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau jūsų paklausti. Štai čia valstybės biudžeto vykdymo tikrinimo rezultatų išvadose yra toks pasakymas, jūs jį paminėjote, kad net trims programoms vykdyti nebuvo panaudoti patvirtinti valstybės biudžeto asignavimai ir jie paminėti. Norėčiau paklausti. Šiaip jau pinigų mums trūksta, o kai kurios programos nepanaudojo. Kas ten buvo ir kokios nepanaudojimo priežastys? Nes vis dėlto yra labai nemažos sumos ir, matyt, tuos pinigus galėjo panaudoti tos programos, kurios jų laukė ir negavo. Kas po to bus daroma?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dabar aš tiksliai nežinau, apie kurias programas jūs kalbate, bet ten buvo dvi priežastys, kodėl ne viskas buvo vykdoma.

J.NARVILIENĖ. Ryšių reguliavimo tarnyba, civilinė aviacija ir apskričių viršininkų administracijos.

D.GRYBAUSKAITĖ. Pirma, mes dengiame viską, kiek buvo, tiksliau, ana Vyriausybė dengė viską, kiek buvo paraiškų. Taip ir dabar atitinkamai pagal plano surinkimą, vykdymą finansuojamos biudžetinės įstaigos. Toks buvo susitarimas su Valiutos fondu, kad jeigu yra šiek tiek nevykdomos pajamos, deficitas didėja, atitinkamai asignavimų valdytojai gauna mažiau. Greičiausiai buvo šitaip, bet aš dabar labai bijau tiksliai atsakyti dėl priežasčių konkrečių programų, čia reikėtų atskirai pažiūrėti konkrečias priežastis. Bet iš principo buvo finansuojamas kitas mėnuo pagal praeito mėnesio realias pajamas į biudžetą. Todėl praktiškai finansavome truputį mažiau, tas vyksta ir dabar. Mes dabar į biudžetą nesurenkame apie 150 ir finansuojame biudžetines įstaigas atitinkamai pagal praėjusio mėnesio pajamas, t.y. ne visai pakankamai, ne pagal tai, kaip buvo numatyta, o pagal realias pajamas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, pagal jūsų pranešimą reikėtų padėkoti kolegai A.Kubiliui už tikrai gerą vadovavimą Vyriausybei 2000 metais. Ar nemanote, kad gal reikėtų tada grąžinti buvusią Vyriausybę, kad kitais metais, kai išklausysime 2001 m. biudžeto apyskaitą, kad ji irgi būtų tokia pati optimistinė kaip 2000 m. Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. 2000 m. buvo ypatingi, o kadangi aš buvau viceministrė, kuri tvarkė skolinimosi politiką tuo metu, tai priimu jūsų gerus žodžius ir savo atžvilgiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nematau. Padėkosime gerbiamajai ministrei ir dabar kviečiame valstybės kontrolierių poną J.Liaučių. Prašom.

J.LIAUČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vykdydamas Konstitucijos nuostatą, teikiu Seimui išvadą dėl 2000 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos. Išvadoje nurodyti tie duomenys ir išvados, kurie valstybės kontrolės požiūriu yra reikšmingi svarstant apyskaitą. Išvadą sudaro pateiktas vertinimas tų rodiklių, kurie pagal Valstybės biudžeto įstatymą yra patvirtinti. Aš jų nekartosiu. Taip pat pateikti valstybės biudžeto vykdymo tikrinimo rezultatai, bendrosios išvados dėl biudžeto vykdymo ir jo apyskaitos ir dėl asignavimų naudojimo programoms vykdyti. Tai atlikta vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 36 straipsniu. Šioje išvadoje tai naujovė. Be to, remdamiesi apyskaita, pateikta prie praėjusių metų savivaldybių biudžetų vykdymo apyskaitų, pateikiame ir bendrąjį visų savivaldybių biudžeto vykdymo vertinimą. Šį vertinimą sudaro 5 metų apžvalga, taip pat padaryta naujovė šių metų išvadoje, ir antra – praėjusių metų biudžeto vykdymo vertinimas.

Taigi biudžetas praėjusiais metais gavo 5,7 mlrd. pajamų, t.y. 65 mln. mažiau, negu buvo patvirtinta Biudžeto įstatymu. Pajamų užduotis įvykdyta 98%. 122 mln. Lt buvo gauta mažiau negu 1999 m. Per pastaruosius penkerius metus pajamų užduotis buvo įvykdyta tik vienais – 1997 metais, o 1996 m., 1998 m., 2000 m. pajamų užduotis nebuvo įvykdyta. O nuo 1998 m. kasmet mažėjo visos valstybės biudžeto mokestinės pajamos. Pagrindinės priežastys, galima sakyti, yra trys. Sudėtinga mokesčių sistema, nepakankamai efektyvus mokesčių surinkimas ir administravimo trūkumai ir įmonių nemokumas, kurį lemia bendra Lietuvos ekonominė situacija.

Dėl išlaidų. Patvirtintoms programoms vykdyti praėjusiais metais padaryta 6,5 mlrd. išlaidų, t.y. 112 mln. mažiau, negu buvo patvirtinta Biudžeto įstatymu. Užduotis įvykdyta 98%, t.y. 592 mln., 10% daugiau negu 1999 m. Šis rodiklis rodo, kad kai pajamos sumažėja, o išlaidos yra didesnės, tai rodo paprastą lietuvišką pasakymą, kad gyvename ne pagal pajamas.

Trečia. Valstybės biudžeto 2000 m. išlaidos viršijo pajamas 752 mln., t.y. faktinis deficitas, kaip ir minėjo ministrai, pagal apyskaitos duomenis buvo 47 mln. Mažesnis, negu patvirtintas Biudžeto įstatymu. Išlaidos, viršijančios pajamas, buvo daromos, kaip minėjau, iš skolintų lėšų. Dėl kai kurių programų vykdymo iš skolintų lėšų praėjusiais metais valstybės biudžeto faktinis deficitas sumažintas 100 mln. Tai teigiama tendencija.

Pasakysiu dvi tezes, kalbėdamas apie šią išvadą dėl valstybės skolos, kad praėjusių metų pabaigoje buvo 12,7 mlrd. Lt, tai yra 5,4 mlrd., 74% didesnė nei prieš 5 metus. Kaip minėjau, šiais metais padarėme naujovę, padarėme analizę, dinamiką, tendencijas – pirmą sykį ir apie 5 metus, kaip buvo prieš 5 metus. Kasmet didėjanti valstybės skola šių metų pradžioje buvo 2 kartus didesnė, nei buvo pavirtintos šių metų valstybės biudžeto pajamos. Tokia realybė. Ir išsamiau apie valstybės skolą pateiksiu antroje išvadoje.

Penkta. Finansų ministerija praeitais metais asignavimo valdytojams perdavė beveik 104 mln. asignavimų mažiau, nei buvo patvirtinta praėjusių metų Biudžeto įstatymu, tai yra jie gavo 98% priklausomos sumos. Asignavimų valdytojai panaudojo taip pat 98% patvirtintų asignavimų. Dalį nepanaudotų asignavimų grąžino į biudžetą. Stebimos tokios netikslios planavimo prognozės, nors, be abejo, tai yra bene pats sudėtingiausias dalykas.

Šešta. Valstybės biudžeto apskaitos dėl valstybės biudžeto įvykdymo balanso ir apyskaitos sudarymo tvarkos, kurie teisės aktais nereglamentuoti, apyskaitos sudarymo tvarką turėtų nustatyti Finansų ministerija, vadovaudamasi Biudžeto sandaros įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi.

Septinta. Valstybės kontrolė pageidautų, kad būtų nacionaliniai valstybės sektoriaus apskaitos standartai, o galiojanti finansų ministro šių metų kovo 16 d. įsakymu patvirtina Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarka iš esmės nevisiškai atitinka tarptautinę praktiką ir dabartinius reikalavimus. Motyvai išdėstyti išsamiau išvados 23 puslapyje.

Aštunta. Apie valstybės biudžeto piniginių fondų ir biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos atskaitomybės būklę mūsų institucija informavo praėjusiais metais ne vieną kartą Seimo Biudžeto ir finansų komitetą bei Vyriausybę, kalbant apie praėjusių metų, būtent 2000 m., būklę, vidaus audito ir vidaus finansų kontrolės srityje. Nors kitais metais, teikdami išvadą, galėsim kitaip kalbėti, tačiau dėl praėjusių 2000 m. nebuvo priimtas mūsų rekomenduojamas Vidaus audito įstatymas, nėra patvirtintų nacionalinių vidaus audito standartų bei vidaus kontrolės sistemų vertinimo metodinių nurodymų. Kaip minėjau, Finansų ministerijos skelbtos “Valstybės žiniose” nurodytos metodikos yra ne tas pat.

Devinta. Valstybės sektoriuje vidaus kontrolė nebuvo efektyvi, nes ji tebekuriama ir įdiegta tik iš dalies pagal minėtą Vyriausybės praėjusių metų nutarimą Nr.127.

Dešimta. Praėjusių metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita sudaryta remiantis praėjusių metų Valstybės biudžeto įstatymu patvirtintais rodikliais, tačiau turime keletą pastabų dėl apyskaitos sudarymo. Pavyzdžiui, pirma, apyskaitoje nėra duomenų apie praėjusių metų Biudžeto įstatymu Žemės ūkio ministerijos nacionalinės žemės ūkio plėtojimo programai patvirtinto beveik 81 mln. ir apie panaudotas subsidijas už supirktus perdirbti cukrinius runkelius.

Antra. Apyskaitoje ne balanso dalyje nenurodytos anksčiau perskolintų ūkio subjektams valstybės paskolintų lėšų grąžinimo sumos, nors įstatymo reikalaujama.

Nors nereglamentuota, tačiau Valstybės kontrolė pageidautų, kad apyskaitoje ir aiškinamajame rašte būtų duomenys apie asignavimų valdytojams faktiškai pervestus valstybės biudžeto asignavimus, įskaitant grąžintus ir į valstybės biudžetą iki šių metų sausio mėnesio 10 d. bei po to grąžintus nepanaudotus asignavimus, skirstant pagal asignavimų valdytojus ir valstybės funkcijas.

Penkta. Nors Biudžeto sandaros įstatymas nenumato, tačiau nėra apyskaitos privalomo dokumento – valstybės biudžeto įvykdymo rezultatų ataskaitos. Tai yra išlaidų įvertinimas, pajamų įvykdymas ir visa kita.

Šešta. Valstybės biudžeto įvykdymo balansas, mūsų nuomone, nėra pakankamai informatyvus ir išsamus. Nėra duomenų apie ūkio subjektų įsiskolinimą valstybės biudžetui už mokesčius ir kitas gautines sumas. Ir, mūsų nuomone, tikslinga būtų papildyti balansą.

Užbaigiu pagrindine išvada, kuri šiais metais yra teigiama. Valstybės kontrolės nuomone, praėjusių metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita, kurią pateikė Vyriausybė ir Seimas, visais reikšmingais atžvilgiais yra sudaryta teisingai ir atspindi realią valstybės biudžeto įvykdymo būklę, su išlyga, kad kai kurie teisės aktų pažeidimai bei veiklos trūkumai, taip pat nepakankamai efektyvi valstybės sektoriaus vidaus kontrolė ir audito sistema neturėjo poveikio apyskaitos rodikliams. Galima paminėti, jog vis dėlto programinis biudžetas dar pakankamai teorinio lygmens.

Vadovaudamiesi Biudžeto sandaros įstatymo 36 straipsnio nuostata, išvadoje pateikėme reikšmingas išvadas dėl asignavimų valdytojų veiklos trūkumų. Jie būtų keli. Išvadoje nurodoma nuo 36 iki 47 puslapio.

Nors nesame įpareigoti teikiant valstybės biudžeto išvadą dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, tačiau kartu trumpai norėtume informuoti (tai buvo aktualu praėjusiais metais) apie savivaldybių biudžetų įvykdymo apyskaitas, apie bendrą visų savivaldybių biudžetų įvykdymo apyskaitą, nes toks dokumentas buvo pateiktas prie nurodytos valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos. Taigi keli momentai.

Pirma. Praėjusiais metais į savivaldybių biudžetus iš viso buvo surinkta 3 mlrd. 274 mln. pajamų, užduotis įvykdyta 99,6% ir padaryta 3 mlrd. 266 mln. Lt išlaidų. Užduotis įvykdyta 99%. Tačiau savivaldybių biudžetų pajamų užduočių neįvykdė 48 savivaldybės, arba 78,7% visų savivaldybių. Taigi tarybos, tie mažieji parlamentai, nelabai tiksliai prognozavo savo pagrindinį šaltinį, tai yra fizinių asmenų pajamų mokestį, kuris sudaro net 88% bendrų mokestinių pajamų sumos.

Antra pastaba. 24 iš 61 savivaldybių, arba beveik 40% savivaldybių, biudžetų praėjusių metų išlaidos viršijo pajamas. Ir šių savivaldybių biudžetų bendra deficito suma sudaro 30,7 mln. litų. Toks bendras deficitas. Savivaldybės gavo visas praėjusias metais Valstybės biudžeto įstatymu patvirtintas bendrąsias dotacijas (beje, vieni tokie ir buvo metai), tai yra 273 mln., bei specialiąsias tikslines dotacijas – 42 mln. ir asignavimus programoms vykdyti – 16,5 mln. Iš valstybės iždo sąskaitos gavo koreguojamą fizinių asmenų pajamų mokesčio dalį išlaidų struktūros skirtumams išlyginti 1,1 mlrd. ir 15 mln. litų.

Taigi, trumpai tariant, ką valstybė įstatymu nutarė, tą ir atidavė, – nebloga tendencija pastebima.

Ketvirta pastaba. Respublikos savivaldybių biudžeto įvykdymo balanso formos Nr.1 eilutėje “Vertybiniai popieriai” nurodyta ne visa 3 mlrd. 88 mln. vertės savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių įmonių akcijų suma. Nurodyta tik 247 mln. Valstybės kontrolė tiesiogiai surinko iš visų savivaldybių, todėl galima tikėti šia išvada. Taigi norėtume, kad būtų apskaityta šioje 1-osios balanso formos nurodytoje eilutėje ir šis turtas – vertybiniai popieriai.

Penkta. Valstybės kontrolės nuomone, savivaldybių biudžetų vykdymo balansas nepakankamai informatyvus. Manome, kad nėra išsamios balanso bei apyskaitų pildymo tvarkos ir (arba) paaiškinimų dėl savivaldybės skolinimosi limitų panaudojimo, nepatvirtintos skolos būklės ataskaitų formos bei nenustatyta jų sudarymo tvarka. Taigi pagrindinė išvada būtų tokia, kad savivaldybių biudžetų apskaitos, savivaldybių biudžetų įvykdymo balanso ir apyskaitos sudarymo tvarka nereglamentuota. Savivaldybių biudžetų įvykdymo apyskaitos sudarymo tvarką turėtų nustatyti Finansų ministerija pagal Biudžeto sandaros įstatymo 34 straipsnio 6 dalį. Papildomos informacijos Seimo nariai gali rasti mūsų išvadoje, pateiktoje palyginus nuo 1996 metų iki 2000 metų savivaldybių biudžetų apžvalgą. Ten yra nurodyta dinamika, diagramos, pasikeitimai, pajamų išlaidų struktūra ir visa kita.

Vadovaudamasis Valstybės kontrolės ir Valstybės skolos įstatymais teikiu antrą dokumentą – išvadą, įvertinu Lietuvos Respublikos parengtą valstybės skolos praėjusių metų ataskaitą pagal skolos priemonės tipą ir teikiu Seimui. Valstybės kontrolės nuomone, valstybės skolos praėjusių metų ataskaita pagal skolos priemonės tipą visais atžvilgiais atspindi valstybės skolos 2000 m. gruodžio 31 d. padėtį ir jos kitimą. Tai būtų pagrindinė išvada. Visa valstybės skola praėjusių metų gruodžio 31 d. sudarė 12 mlrd. 720 mln. Lt. Ji per vienerius metus (per praėjusius 2000 metus) padidėjo 655 mln., t.y. 5,4%. Pagrindiniu valstybės skolos praėjusiais metais padidėjimo veiksniu tapo padidėjusi valstybės vidaus skola, kuri sudaro 20%, t.y. penktadalį.

Tendencija. Pirmą kartą nuo 1996 metų nustatytas užsienio skolos lyginamojo svorio didėjimas, palyginti su visa valstybės skola. Sumažėjimas – 78%.

Antra. Visa valstybės vidaus skola nurodytą dieną sudarė 2,8 mlrd., visa valstybės užsienio skola sudarė 9,9 mlrd. Bendra suma, kaip minėjau, sudarė 12,7 mlrd. Per penkerių metų laikotarpį (nuo 1996 metų) nustatytas sąlyginis visos skolos augimas, palyginti ją su atitinkamų metų bendruoju vidaus produktu, ir praėjusiais metais sudarė 28%. Šio rodiklio augimas rodo didėjančią skolos naštą šalies ūkiui (ataskaitoje konkrečiau išdėstyta ir pagrįsta motyvais).

Vertinant valstybės skolos ir valstybės biudžeto pajamų santykį nustatyta, kad Valstybės kontrolės analizuojamuoju laikotarpiu šis rodiklis turėjo tendenciją didėti ir praėjusiais metais buvo 2,2 karto. Tai rodo antrą išvadą – vis didėjančią valstybės skolinimosi naštą ne tik, kaip minėjau, ūkiui, bet ir valstybės biudžetui. Gal dėl to rodiklio – skolos lyginimo su BVP būtų diskutuojama, tačiau jeigu jau vadovaujasi tokios valstybės kaip Kanada, Amerika ir jis yra pastovus, pakankamai aiškus rodiklis, manyčiau, kad tikslinga tiek Seimui, tiek Vyriausybei, tiek Finansų ministerijai ir toliau vadovautis šiuo rodikliu.

Turėčiau pirmą kartą pagirti, kad Finansų ministerija, praėjusiais metais vykdydama Valstybės skolos įstatymą ir Vyriausybės nutarimus dėl skolinių įsipareigojimų ir skolinimosi politikos ir atsižvelgdama į mūsų siūlymus, pašalino daugelį trūkumų, nurodytų net trijose išvadose dėl 1977–1990 metų skolos. Tai iš tiesų eksministro, finansų ministro, pono J.Liongino rezultatai, kuris daug dirbo priimant ir tvirtinant metodikas. Bendras valstybės įsiskolinimas už gautas paskolas 2001 m. birželio 30 d. buvo 19,94 mlrd., įtraukus į šią sumą ir palūkanų mokėjimus.

Tačiau norėčiau atkreipti gerbiamojo Seimo dėmesį į kitų metų būklę. Nenoriu gąsdinti, tačiau yra faktas, kad artėja… Beje, padarėme tokią diagramą, kuri vadinama prognozės diagrama dar 10 metų į priekį. Pagal mūsų duomenis didžiausią valstybės skolinių įsipareigojimų dalį, t.y. 3,7 mlrd. Lt, reikės padengti ateinančiais metais, 2002 metais (išvados 11 puslapyje nurodyta diagrama ir motyvai). Tikrinimo metu taip pat atlikome 141 šalies ūkio subjekto, t.y. įmonių, valstybės vardu ir su valstybės garantija gautų paskolų panaudojimo efektyvumo, grąžinimo bei finansinės veiklos vertinimą pagal šių metų programą. Buvo patikrintos ir kelios savivaldybės, apie 10 savivaldybių įmonių, tačiau apie savivaldybes atskirai nekalbėsiu. Nustatyta, kad bendras šių ūkio subjektų įsiskolinimas už gautas valstybės vardu arba su jos garantija paskolas praėjusių metų gruodžio 31 d. buvo 3,74 mlrd. Tai yra beveik 30% visos valstybės skolos, tiek, kiek valstybei yra skolingi. Tik 17 iš 141 tikrintos įmonės, t.y. 12%, rodikliai buvo teigiami, t.y. pakankami, tačiau 69 įmonės, arba beveik 49% įmonių, buvo nemokios. Šių įmonių įsiskolinimas Finansų ministerijai ar kitiems kreditoriams už paskolas gruodžio 31 d. sudarė 2,9 mlrd., arba net 78% bendrų analizuotų ūkio subjektų įsiskolinimų. Taigi vėl kalbame apie naštą valstybės biudžetui ir apie tolesnio skolinimosi tendencijas, siekiant subalansuoti.

Išvada. Įvertinus tai, kad šiais metais ūkio subjektų skoliniai įsipareigojimai iš viso sudaro 980,5 mln. Lt ir apie pusės visų ūkio subjektų, gavusių paskolas, finansinė būklė bei rodikliai yra nepatenkinami, darytina prielaida, kad didelė dalis įsipareigojimų vėlgi bus padengta valstybės biudžeto lėšomis.

Siūlymai (keletas jų), kuriuos pateikiu baigdamas. Siekdami išspręsti nurodytas problemas, pateikėme raštu Finansų ministerijai (matyt, yra susipažinę) vieną Vyriausybei ir šešis finansų ministrei D.Grybauskaitei. Taigi Vyriausybei, o gal ir Seimui siūlome patvirtinti tarptautinėje praktikoje naudojamus ir valstybės skolos dydį ribojančius tris rodiklius, susijusius su BVP, valstybės biudžeto pajamomis bei eksporto apimtimis. Prisimenate, Vyriausybė keitė, ji turėjo tą teisę, nuo 23% iki 25%, dabar panaikino, yra visai be apribojimų. Taigi gal būtų tikslinga ir tas rodiklis šiek tiek drausmintų visą Lietuvos viešojo sektoriaus biudžeto sritį. Siūlome parengti ir patvirtinti valstybės skolos 2002 m. ataskaitos formą ir jos sudarymo tvarką bei metodiką valstybės skolos rodikliams skaičiuoti. Tai būtų abipusiai naudinga – tiek mums, tiek Finansų ministerijai (būtų pats laikas tai daryti). Mums būtų lengviau atlikti vertinimą.

Antra. Efektyviau taikyti Valstybės skolos įstatyme numatytas sankcijas ūkio subjektams, nes tendencija tokia, kad ir geros paskolos tampa blogomis.

Nemokėjome klientams.

Trečia. Parengti ir įteisinti aiškius kriterijus, kad vadovaujantis jais būtų nustatoma Vyriausybės vertybinių popierių emisija užsienio rinkose ir išleidimo apimtys bei terminai. Ką turime omenyje? Turime omenyje tai, kad vis dėlto ne valdininkas subjektyviai turėtų reguliuoti, o tai būtų daroma operatyviai… nustatytų dokumentų pirmasis asmuo, kad ir momentas, ir palanki situacija, ir dydis, ir apimtis, ir laikas… Šiuo atveju susidarė didelės sumos ir Vyriausybės vertybinių popierių emisija nėra, mūsų nuomone, pakankamai reglamentuota.

Parengti, pateikti Vyriausybei kitų metų valstybės skolos aptarnavimo išlaidų programos tikslus, uždavinius, vertinimo kriterijus, taip pat atskirai nurodyti ir asignavimus, skirtus paskolų valstybės vardu specialiesiems atidėjimams. Jau minėjau kalbėdamas apie pirmąją išvados dalį, kad šie vertinimo kriterijai, tikslai, uždaviniai yra abstraktūs ir vertinant tiek savivaldybių biudžetus, tiek ministerijų asignavimų valdytojus mes susiduriame su abstrakčiais vertinimais. Kaip sakiau, programinis biudžetas yra pakankamai garsiai vadinamas programiniu. Norėtųsi ne tik atsakingų asmenų programų, bet ir jų konkrečių vertinimo kriterijų.

Siūlytume, kad Finansų ministerijoje būtų paskirti atsakingi asmenys už skolos aptarnavimų, skirtų asignavimų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį… Ne tas pat, kaip yra organizuojama valstybės skolos apskaitos kompiuterinė būklė, t.y. operacijų sistemų suderinimas.

PIRMININKAS. Dėkojame ponui valstybės kontrolieriui už padarytą papildomą pranešimą ir pateiktas išvadas bei siūlymus. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti Seimo nariai. Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis kontrolieriau, iš tikrųjų tas jūsų siūlymas pakelti į aukštesnį rangą vertybinių popierių, platinamų užsienyje, kontrolę, iš tikrųjų labai vertas palaikymo. Bet dar norėčiau paklausti, jeigu jūs galėtumėte atsakyti. Dalis savivaldybių skundžiasi, kad pagal nustatytą metodiką jiems nuolat neatiduoda trijų, penkių, keturių mln. litų. Ar jūs tai užfiksavote ir ar galima surasti konkrečias priežastis, kodėl kai kam netaikomi metodikos kriterijai?

J.LIAUČIUS. Ačiū. Rimtas klausimas. Šioje ataskaitoje apie valstybės skolą ir apie išvadą dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos mums neįeina į pareigas dėstyti savivaldybės kreditorinių įsiskolinimų, dėl kurių Savivaldybių asociacija veda derybas jau, rodos, trečius metus tai su viena Vyriausybe, tai su kita ir t.t., nes Valstybės skolos įstatymas neįeina į… Valstybės skolos įstatymo reglamentavimą. Atsakysiu neformaliai. Aš minėjau, kad tikrindami įmonių įsiskolinimą mes patikrinome apie 10 savivaldybių, iki metų pabaigos dar turime patikrinti 30 savivaldybių ir tikrinsime taip pat vadinamuosius kreditorinius įsiskolinimus. Beveik žinome tendencijas, iš ko daugiausia jie susideda, net žinoma ir kokios daugiausia savivaldybės turi tuos kreditorinius įsiskolinimus, todėl mes metų pabaigoje, patikrinę apie 30 savivaldybių, pateiksime Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, Ekonomikos komitetui ir, be abejo, Finansų ministerijai šiuos duomenis, kad galima būtų baigti tas savotiškai tendencingas ir ilgas bei garbės nedarančias kelerių metų įsiskolinimų derybas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų paklausti daugiau norinčių nėra. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite pasakyti, jog šį klausimą reglamentuoja Statuto 7 dalies 37 skirsnis, jo 224, 225 ir 226 straipsniai. Noriu pasakyti, kad svarstant šį Seimo nutarimą Teisės departamento išvada yra aiški – nutarimo projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Ir dabar po pateikimo mes turėtume jau vadovautis 225 straipsnio 5 dalimi, 226 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. 225 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad po pranešimo komitetai per dvi savaites apsvarsto valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą ir parengia išvadas. Šiuo atveju pagrindinis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas, kadangi jis ir vykdo valstybės biudžeto bendrąją nuolatinę priežiūrą, taip pat ir visi kiti komitetai pagal savo profilį.

Taigi aš manau, kad bendru sutarimu sutiksime, kad pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat pagal savo profilį visi kiti papildomi komitetai pateikia savo išvadas per dvi savaites. Mus reglamentuoja tai, kad ne vėliau kaip iki lapkričio 20 d. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita ir valstybės kontrolieriaus išvada dėl jos kartu su kitų metų valstybės biudžeto projektu turi būti apsvarstytos Seimo posėdyje. Taigi mes, jeigu niekas neprieštarauja, galime pritarti po pateikimo. Datos yra numatytos, komitetai yra numatyti. Ar yra kokių nors kitų siūlymų, ar bendru sutarimu? Ačiū, kolegos.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Seimo laikinosios tyrimo komisijos Valstybės turto fondo ir Kelių fondo veiklai, valstybės investicijoms padarytoms iki 2000 11 01, paskoloms, gautoms su valstybės garantija, ištirti ir įvertinti veiklos atitikimo įstatymų reikalavimams ištirti sudarymo" projektas Nr.IXP-1004(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Tuomet kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Seimo laikinosios tyrimo komisijos Valstybės turto fondo ir Kelių fondo veiklai, valstybės investicijoms, padarytoms iki 2000 m. lapkričio 1 d., paskoloms, gautoms su valstybės garantija, ištirti ir įvertinti veiklos atitikimo įstatymų reikalavimams ištirti sudarymo” projektas Nr.IXP-1004(2). Šiuo atveju, kadangi čia yra pateikimas ir diskusijos jau įvykusios, aš galėčiau tik paskelbti Etikos ir procedūrų komisijos išvadas. Etikos ir procedūrų komisija svarstė, ar Seimas teisingai pasielgė ankstesniajame savo posėdyje. Etikos ir procedūrų komisija nusprendė siūlyti Seimo plenariniame posėdyje grįžti prie Seimo laikinosios tyrimo komisijos Seimo laikinosios tyrimo komisijos Valstybės turto fondo ir Kelių fondo veiklai, valstybės investicijoms, padarytoms iki 2000 m. lapkričio 1 d., paskoloms, gautoms su valstybės garantija, ištirti ir įvertinti veiklos atitikimo įstatymų reikalavimams ištirti patvirtinimo. Norėčiau paklausti, ar Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė ar jos įgaliotas asmuo norėtų dar pakomentuoti šias išvadas? Nematau. Taigi šiuo atveju, kadangi svarstymas jau įvyko ir padaryta svarstymo pertrauka, aš manau, kad mums dabar reikėtų pasielgti pagal Statutą ir pritarti po svarstymo. Ar yra kokių nors kitų siūlymų? Kolegos, kitų siūlymų nematau. Ar yra norinčių kalbėti už ar prieš? Prašom. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Iš tiesų aš ne už ar prieš, norėčiau tik išsakyti dar vieną alternatyvą, kuria mes galėtume vadovautis. Kadangi Etikos ir procedūrų komisija savo posėdyje nutarė, kad tuometinis teikimas Seimui balsuoti dėl tokios komisijos sudarymo, nors buvo surinkta daugiau, negu Statutas reikalauja, Seimo narių parašų… vis dėlto buvo nueita klaidingu keliu, nes Statuto nuostata sako: jeigu surenkama daugiau kaip 36 Seimo narių parašai, tokia komisija turi būti steigiama artimiausiame posėdyje ir Seimas turi balsuoti tik dėl tos komisijos sudėties. Kadangi Seimas nuėjo klaidingu keliu, būtų galima siūlyti šį balsavimą anuliuoti ir tą komisiją sudaryti be balsavimo, o Seimui apsispręsti tik dėl šios komisijos sudėties. Taip būtų išvengta teisinių kolizijų ir būtų laikomasi Statuto.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ačiū už komentarą. Siūlymas yra pritarti po svarstymo bendru sutarimu ir pradėti priėmimo procedūrą. Ar yra kitokių nuomonių?

Iš pradžių turime pritarti ir iš karto pradėti priėmimo procedūras, kolegos, kaip numato Statutas. O priėmimo procedūra pastraipsniui, po to už visą nutarimą. Ar yra kokių kitų nuomonių? Nėra kitų nuomonių? Taigi fiksuojame, kad pritariame po svarstymo bendru sutarimu. Taip? Ačiū. Pradedame priėmimo procedūrą. Prašome. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio nutarimo 1 straipsnio? Prašom. Prašau, kolega. Pranešėjas gali būti tribūnoje. 1 straipsnis, kolegos.

R.ŠUKYS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, nes čia greitai turbūt nereiks pranešėjo. Dėl 1 straipsnio jokių pastabų ir pasiūlymų nebuvo pateikta, todėl galima būtų balsuoti, pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar priimame 1 straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. 2 straipsnis.

R.ŠUKYS. Dėl 2 straipsnio, kuriame yra išdėstoma komisijos sudėtis, yra suderinta su visomis frakcijomis. Asmenys įrašyti pagal frakcijų pasiūlymus. Jokių kitokių pasiūlymų nėra gauta.

PIRMININKAS. Kolegos, ar yra norinčių kalbėti už, prieš? Nėra. 2 straipsnį priimame bendru sutarimu? Ačiū. 3 straipsnis.

R.ŠUKYS. Dėl 3 straipsnio aš bent nežinau oficialių pasiūlymų, tačiau čia yra data, iki kada komisija Seimui turėtų pateikti išvadas ir pasiūlymus. Kadangi užtruko šio nutarimo priėmimas, be to, komisija turės išsirinkti ir taip pat nutarimu patvirtinti komisijos pirmininką pagal Statutą, kad komisija galėtų veikti, todėl laiko dar prireiks. Juo labiau kad tos komisijos, kurios veiklos sutikimui su įstatymu ir privačiais viešaisiais interesais išnagrinėti yra ši komisija sudaroma, terminas bus pratęstas, kiek aš žinau, todėl prašyčiau ir siūlyčiau Seimui apsispręsti, kad vietoje anksčiau įrašytos datos – 2001 m. lapkričio 1 d. būtų normalus laikas, normalus terminas duotas 2001 metų gruodžio 1 diena.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra kitokių pasiūlymų? Nėra. Pritariame? 3 straipsnis priimamas bendru sutarimu. Prašome, 4 straipsnis.

R.ŠUKYS. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Jis gana formalus. Nuoroda į įstatymo…

PIRMININKAS. 4 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. 5 straipsnis, kolega?

R.ŠUKYS. 5 straipsniui taip pat nėra pastabų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat laikome, kad 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Dabar, kolegos, visas Seimo nutarimas. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nematau. Tuomet registruokimės prieš balsavimą.

Užsiregistravo 30 Seimo narių. Prašome balsuoti, kas už šį Seimo nutarimą.

Gerbiamieji kolegos, 25 Seimo nariams balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, susilaikius 3, Seimo nutarimas “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Seimo laikinosios tyrimo komisijos Valstybės turto fondo ir Kelių fondo veiklai, valstybės investicijoms, padarytoms iki 2001m. kovo 1 d., paskoloms, gautoms valstybės vardu ir su valstybės garantija, ištirti ir įvertinti veiklos atitikimo įstatymų reikalavimams ištirti sudarymo” priimtas.

Gerbiamieji kolegos, visi klausimai yra išnagrinėti. Posėdis baigtas. Gero apetito. Kitas posėdis 15 valandą.