LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS IDENTIFIKAVIMO KORTELĖS ĮSTATYMO PROJEKTO (IXP-884);

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS IDENTIFIKAVIMO KORTELĖS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (IXP-885);

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PASO ĮSTATYMO PROJEKTO (IXP-886);

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PASO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (IXP-887)

 

2001 m. rugsėjo 26 d. Nr. 31-1

Vilnius

 

            1. Komiteto posėdyje dalyvavo: NSGK pirmininkas A.Sadeckas, pirmininko pavaduotojas A.Kašėta, NSGK nariai: S.Buškevičius, G.Jakavonis, R.Juknevičienė, A.Matulevičius, N.Medvedev, G.Purvaneckienė, R.Ruzas, E.Skarbalius, N.Steiblienė; NSGK vyr. patarėjas D.Valiulis, patarėjas V.Bacevičius, padėjėjas M.Umbražiūnas; vidaus reikalų viceministras E.Gustas, SADM Socialinio draudimo skyriaus viršininko pavaduotojas V.Kalinauskas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas G.Janavičius.

            2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

            2.1. 2001 07 18 d. Seimo Teisės departamento išvada Nr. IXP-884:

            Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

            Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:

            1. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens identifikavimo kortelė gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, kurios ją pripažįsta. Diskutuotina, ar sąvoka “pripažįsta” tinkamai vartojama šioje projekto normoje, atsižvelgiant į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad asmens identifikavimo kortelė galės būti naudojama vykti į užsienio valstybes, esant atitinkamoms Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių sutartims.

            2. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka “techninis komponentas duomenims perduoti”. Šios sąvokos turinys nėra visiškai aiškus, todėl reikėtų jį atskleisti arba tikslinti vartojamus terminus. Juolab, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šio komponento naudojimą reglamentuotų Elektroninio parašo įstatymas (Žin., 2000, Nr.61-1827), o pastarajame įstatyme sąvoka “techninis komponentas” nevartojama.

            3. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad “pilietis dokumentus dėl asmens identifikavimo kortelės išdavimo įgaliotai institucijai pagal gyvenamąją vietą turi pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai jam sukako 16 metų”.  Atsižvelgiant į tai, kad dėl objektyvių priežasčių, pvz. ligos ar išvykus, asmuo per nurodytą terminą gali ir nesuspėti pateikti dokumentus, šią dalį reikėtų atitinkamai patikslinti.

            4. Projekto 5 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei 7 straipsnio 1 dalyje prieš nuorodas į atitinkamus straipsnius, reikėtų įrašyti žodžius “šio įstatymo”.

            5. Projekto 5 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad asmens identifikavimo kortelė gali būti pakeista, jeigu pilietis pakeičia šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 – 5 punktuose nurodytus duomenys (vardą, pavardę, lytį, gimimo datą, asmens kodą). Projekto nuostata, kad pilietis pakeičia gimimo datą ar asmens kodą šiuo atveju nėra visiškai tinkama.

            6. Taisytina projekto 5 straipsnio 7 dalies redakcija. Vietoje šios dalies antrojo sakinio turėtų būti  du atskiri sakiniai.

            7. Tikslintina projekto 5 straipsnio 11 dalies pirmojo sakinio redakcija, nes pagal čia vartojamas sąvokas galima suprasti, kad yra nustatomas ir kortelės galiojimo laikas užsienio valstybėse.

            Be to, šioje projekto 5 straipsnio dalyje numatyta, kad “Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga… gali išduoti dokumentą, leidžiantį grįžti į Lietuvos Respubliką, ar dokumentą, leidžiantį tęsti kelionę”. Kažin, ar toks dokumentas neturėtų būti išduodamas ir tada, kai pilietis gyvena užsienyje.

            8. Svarstytina, ar nereikėtų papildyti projekto 6 straipsnio 4 dalį, nurodant kas privalo grąžinti civilinės metrikacijos ar konsulinei įstaigai mirusio piliečio identifikavimo kortelę.

            9. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kada iš asmens gali būti paimta asmens identifikacinė kortelė, tai -  suėmus arba nuteisus laisvės atėmimu. Svarstytina, ar nereikėtų projekte numatyti, kad kortelė iš asmens gali būti paimama ir administracinio arešto atveju.

            10. Neaišku, kaip turėtų būti realizuojama projekto 8 straipsnyje suformuluota norma, nes galiojantys įstatymai nenumato čia įvardytos atsakomybės. Šios normos kontekste taip pat nevisai aišku, kokia atsakomybė kiltų už projekto 5 straipsnio 12 dalyje ir 6 straipsnio 3 dalyje suformuluotas pareigas.

 

            2.2. 2001 007 18 d. Seimo Tesiės departamento išvada Nr. IXP-885:

            Alternatyvių projektų teisės departamente negauta.

            Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:

            1. Projekto 1 straipsnyje numatyta, kad Vyriausybė “…peržiūri ir suderina galiojančius įstatymus… ir parengia atitinkamus jų projektus” (pabr. mūsų). Nelabai aišku, kas turima omenyje vartojant sąvoką “suderina įstatymus”, ji gali būti įvairiai interpretuojama, pvz. suprantama kaip įstatymų leidyba. Galima būtų atkreipti dėmesį, kad pagal Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso valstybės parlamentui – Seimui. Projekte tikriausiai norima pasakyti, kad Vyriausybė parengia atitinkamų teisės aktų projektus, todėl taip ir reikėtų šią normą formuluoti.

            Be to, šio straipsnio pavadinimas, kuriame įvardytas pasiūlymas, nekoresponduoja su šio straipsnio imperatyvaus pobūdžio nuostata.

 

            2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vidaus reikalų ministras nustato asmens identifikavimo kortelės išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančia, naikinimo tvarką. Šią nuostatą galima suprasti taip, kad parengiamas ir priimamas vienas teisės aktas. Tuo tarpu, pagal Asmens identifikavimo kortelės įstatymo projekto (Reg. Nr. IX P-884) 5 straipsnio 8 ir 15 dalių bei 6 straipsnio 5 dalies nuostatas galima suprasti, kad kortelės naikinimo tvarką reglamentuotų vienas teisės aktas, jos išdavimo , keitimo tvarką – kitas, o šios kortelės paskelbimo negaliojančia – trečias teisės aktas. Reikėtų abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

 

            2.3. 2001 07 17 d. Seimo Teisės departamento išvada Nr. IXP-886:

            Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

            Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:

            1. Kadangi projekto pavadinime įvardijamas “Lietuvos Respublikos pasas”, svarstytina, ar nereikėtų pastarosios sąvokos vartoti projekto nuostatose.

            2. Projekto 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte vartojama sąvoka “paso išrašymas” derintina su kitose projekto nuostatose vartojama sąvoka “paso išdavimas”.

            3. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje galima būtų pasiūlyti vartoti pilną valstybės pavadinimą – Lietuvos Respublika.

            4. Projekto 5 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad  pasas keičiamas, jeigu pilietis pakeičia šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktuose nurodytus duomenis : vardą, pavardę, lytį, gimimo datą, vietą (įrašant valstybės pavadinimą), asmens kodą. Projekto nuostata, kad  pilietis pakeičia gimimo datą, vietą ar asmens kodą šiuo atveju nėra visiškai tinkama. Be to, šios dalies 6 punkto (“to pageidauja pilietis”) reikėtų atsisakyti kaip perteklinio, kadangi pagal projekto 2 straipsnio 2 dalį (“paso turėjimas nėra privalomas, jis išduodamas piliečio pageidavimu”) asmens pageidavimas pakeisti pasą reikalingas bet kuriuo atveju.

            5. Projekto 5 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei 7 straipsnio 1 dalyje prieš nuorodas į atitinkamus straipsnius, reikėtų įrašyti žodžius “šio įstatymo”.

            6. Svarstytina, ar nereikėtų projekto 6 straipsnio 4 dalį papildyti, nurodant kas privalo grąžinti civilinės metrikacijos ar konsulinei įstaigai mirusio piliečio pasą.

            7. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai  kada iš asmens gali būti paimtas pasas, tai -  suėmus arba nuteisus laisvės atėmimu. Svarstytina ar nereikėtų projekte numatyti, kad pasas iš asmens gali būti paimamas ir administracinio arešto atveju.

 

            2.4. 2001 07 17 d. Seimo Teisės departamento išvada Nr. IXP-887:

            Alternatyvių projektų teisės departamente negauta.

            Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:

            1. Projekto 1 straipsnyje numatyta, kad Vyriausybė “…peržiūri ir suderina galiojančius įstatymus… ir parengia atitinkamus jų projektus” (pabr. mūsų). Nelabai aišku, kas turima omenyje vartojant sąvoką “suderina įstatymus”, ji gali būti įvairiai interpretuojama, pvz. suprantama kaip įstatymų leidyba. Galima būtų atkreipti dėmesį, kad pagal Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso valstybės parlamentui – Seimui. Projekte tikriausiai norima pasakyti, kad Vyriausybė parengia atitinkamų teisės aktų projektus, todėl taip ir reikėtų šią normą formuluoti.

            Be to, šio straipsnio pavadinimas, kuriame įvardytas pasiūlymas, nekoresponduoja su šio straipsnio imperatyvaus pobūdžio nuostata.

            2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vidaus reikalų ministras nustato paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu, naikinimo tvarką. Šią nuostatą galima suprasti taip, kad parengiamas ir priimamas vienas teisės aktas. Tuo tarpu, pagal Lietuvos Respublikos paso įstatymo projekto (Reg. Nr. IX P-886) 5 straipsnio 8 ir 14 dalių bei 6 straipsnio 5 dalies nuostatas galima suprasti, kad paso naikinimo tvarką reglamentuotų vienas teisės aktas, jo išdavimo , keitimo tvarką – kitas, o paskelbimo negaliojančiu – trečias teisės aktas. Reikėtų abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

            3. Projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostata pildytina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos paso įstatymo projekto (Reg. Nr. IX P-886) 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras nustato dokumentų dėl paso išdavimo, keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos konsulinėms įstaigoms, šių dokumentų persiuntimo įgaliotai institucijai ir paso įteikimo piliečiui tvarką.

 

            3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

            4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

            5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

 

Seimo narys N.Medvedev

 

 

 

 

Seimo narys A.Matulevičius

 

 

 

 

 

Seimo narys A.Matulevičius

Seimo narys A.Sadeckas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo narė N.Steiblienė

1.      Reikėtų tobulinti pačią asmens dokumentų išdavimo koncepciją, kurią siekiama įtvirtinti teikiamais įstatymų projektais. Būtina įvertinti tikslingumą atsisakyti privalomojo asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento – paso, nustatyti aiškias prognozes dėl LR piliečių galimybių keliauti į užsienio valstybes su asmens identifikavimo kortelėmis.

2.      Projekto iniciatoriai turėtų pateikti Seimui duomenis apie tai kiek lėšų pareikalaus teikiamų įstatymų įgyvendinimas ir kiek reikėtų lėšų, jei LR piliečio pasas ir toliau liktų pagrindiniu asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančiu dokumentu bei kelionės dokumentu (atsisakant asmens identifikavimo kortelės). Šie duomenys turėtų būti palyginami, nustatant ekonominį efektą valstybei.

3.      Siūlytina asmens identifikavimo kortelės išdavimo pradžią nukelti bent jau iki 2004 m. sausio 1 d.

4.      Pateiktuose įstatymų projektuose jau yra užprogramuotos sekančios problemos:

a)      asmens identifikavimo kortelė ir pasas vienas kitą dubliuos kaip asmens dokumentai, nes piliečiams keliaujantiems į užsienio valstybes be paso bus privalu turėti ir asmens identifikavimo kortelę. Asmuo sumokėjęs už paso išdavimą bus priverstas mokėti papildomai ir už asmens identifikavimo kortelės išdavimą;

b)      asmens identifikavimo kortelė, kaip kelionės dokumentas bus labai ribotai veiksni, kadangi su ja bus galima keliauti į labai mažai užsienio valstybių;

c)      atsižvelgus į teroro išpuolius JAV ir vykdant galimų teroristinių išpuolių prevenciją, daugelyje valstybių labai pasikeis reikalavimai asmenybės identifikavimo procesui ir asmens tapatybę patvirtinantiems dokumentams bei dokumentų blankuose įrašomiems duomenims apie asmenį.

      Šiuos veiksnius reikėtų dar kartą įvertinti ir atitinkamai pakoreguoti įstatymų projektus.

5. Įstatymų projektų teikėjai, siekdami taupyti valstybės biudžeto lėšas, turėtų numatyti, jog asmens identifikavimo kortelė tuo pačiu būtų ir socialinė kortelė.

Pritarti

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

6. Komiteto pasiūlymai, pataisos, pastabos: siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymų projektus iniciatoriams tobulinti.

            7. Balsavimo rezultatai: 7 už; 1 prieš; 2 susilaikė.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas A.Sadeckas.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo.      

Komiteto pirmininkas                                                                                                             Alvydas Sadeckas