Penkioliktasis (139) neeilinis posėdis
2001 m. spalio 3 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Laba diena, gerbiamieji kolegos, prašau užimti savo vietas. Pradedame spalio 3 d. neeilinį plenarinį posėdį. Skelbiu posėdį pradėtą. Jums yra išdalinta posėdžio darbotvarkė. Seniūnų sueiga šią darbotvarkę aprobavo ir jai pritarė, todėl jos nebereikia svarstyti, ji tiesiog pagal mūsų Statutą patvirtinama. Ar galime pritarti šios dienos darbotvarkei? Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta.

Ministro priesaika

Darbotvarkės 1 klausimas – žemės ūkio ministro priesaika. Dar kartą informuoju jus, kad spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas savo dekretu žemės ūkio ministru paskyrė J.Kraujelį, Seimo narį, Kaimo reikalų komiteto pirmininką. Kad galėtų pradėti eiti savo pareigas, ministras turi prisiekti Seime. Nors mes tą procedūrą jau daug kartų darėme, tačiau aš dar kartą priminsiu ministrui, kaip ji vyksta. Priesaikos tekstas yra padėtas. Jūs jį perskaitote. Galite prisiekti be paskutiniojo sakinio. Prisiekiate posėdyje. Posėdyje dalyvauja visi pareigūnai, taip pat ir Ministras Pirmininkas. Prisiekiate stovėdamas, skaidydamas tekstą ir padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Po to pasirašote vardinį priesaikos lapą. Jūsų priesaika bus saugoma Seimo kanceliarijoje. Kviečiu gerbiamąjį J.Kraujelį prisiekti.

J.KRAUJELIS. Aš, Jeronimas Kraujelis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

PIRMININKAS. Kelių minučių pertrauka sveikinimams. Paskui tęsime posėdį.

Pertrauka

Įstatymo "Dėl pabėgėlio statuso" 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 22, 26 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 12¹, 12², 12³, 12⁴, 12⁵, 12⁶ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-700(2*) ES (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Pradedame svarstyti 2 darbotvarkės klausimą – įstatymo “Dėl pabėgėlio statuto” 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 22, 26 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 12¹, 12², 12³, 12⁴, 12⁵, 12⁶ straipsniais įstatymo projektą Nr.IXP-700(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas A.Lydeka. Prašau. Kartu pranešu, kad toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas.

A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas yra integracinis teisės aktas, kuriuo siekiama suderinti nacionalinius teisės aktus prieglobsčio srityje su Europos Sąjungos ACQUIS. Šio įstatymo esmė yra ta, kad užsieniečiui suteikiama teisė laisviau judėti, jeigu jis nekelia pavojaus visuomenei ar pavojus nekyla jam pačiam. Kreipimasis į bet kurią policijos įstaigą palengvina užsieniečio padėtį teikiant prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, fiksuojami ir trumpinami įvairių procedūrų terminai ir taip išvengiama proceso vilkinimo. Įstaigoms, besirūpinančioms užsieniečiais, numatoma finansinė parama iš nevyriausybinių šaltinių. Nepilnamečiai užsieniečiai neprivalo gyventi pabėgėlių centre, jeigu to pageidauja jų teisėti atstovai.

Šis įstatymo projektas yra nemažai dėmesio visuomenėje sulaukęs įstatymas. Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis, gavo nemažai įvairių pastabų, išsakyta daug nuomonių. Tuo tikslu Žmogaus teisių komitetas surengė klausymus, kuriuose dalyvavo Migracijos departamento, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Konsulinio departamento prie Užsienio reikalų ministerijos, Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Saugumo departamento atstovai. Klausymų metu buvo rasti atsakymai į daugelį iškeltų klausimų.

Žmogaus teisių komitetas parengė antrąjį įstatymo projektą atsižvelgdamas į visas abejones ir išsakytas mintis. Šis projektas jums ir yra pateiktas. Priminsiu, kad buvo išsakyta nemažai ir Seimo Teisės departamento bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabų, ir beveik į visas jas atsižvelgta. Taip pat noriu priminti, kolegos, kad vėliau jau turint antrąjį šio įstatymo projektas dar buvo svarstytas Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos posėdyje, buvo išsakyta tam tikrų minčių ir abejonių. Šiandien 11 val., valandą iki plenarinio posėdžio, Žmogaus teisių komitetas svarstė šiuos siūlymus. Kaip jūs pastebite iš išvadų, didžiajai daugumai jų nėra pritarta, bet, aišku, Seimo valia yra apsispręsti ir kitaip. Taip pat papildomai dar yra pateikta Seimo nario A.Lydekos pora siūlymų, nes svarstant antrąjį projektą iškilo klausimas, koks teismas nagrinės pabėgėlių statuso klausimus. Atsakant į tą problemą buvo derinta su teisėsaugos institucijomis ir buvo parengta pora nedidelių siūlymų, kuriems Žmogaus teisių komitetas pritarė. Taigi komiteto sprendimas yra bendru sutarimu pritarti šiam patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar yra dviejų papildomų komitetų atstovų pranešimai. Tai kuris, ar kolega A.Sadeckas, ar kolega R.Sedlickas? Ar abėcėlės tvarka? Ne, kolega R.Sedlickas arčiau. Prašom. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.

R.A.SEDLICKAS. Teisės komitetas siūlė pagrindiniam komitetui patobulinti šį projektą.Pasirodo, jie į visas mūsų pastabas atsižvelgė. Ačiū.

PIRMININKAS. Malonu. Dėkoju už trumpą pranešimą. Dabar kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką kolegą A.Sadecką. Prašom. Antras papildomas komitetas.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mano pranešimas nebus toks trumpas, koks buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Štai dėl kokių priežasčių. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas komitetas, Vyriausybės pateikto įstatymo “Dėl pabėgėlio statuso” pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą svarstė birželio mėnesį. Komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktam įstatymo projektui, Seimo Teisės departamento pastaboms ir Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui dėl siūlomo naujo 12¹ straipsnio formuluotės. Tačiau neseniai komitetas gavo Valstybės saugumo departamento siūlymus dėl tolesnio įstatymo tobulinimo. Šie siūlymai neatsispindi pagrindinio – Žmogaus teisių komiteto įregistruotame patobulintame įstatymo projekto variante. Tuo tarpu manytume, kad Saugumo departamento siūlymai yra pakankamai svarbūs, juos reikia tinkamai išnagrinėti, pagal galimybę į juos atsižvelgti tam, kad būtų maksimaliai apsaugoti valstybės saugumo interesai. Šie siūlymai įgauna ypatingą prasmę po rugsėjo 11 d. įvykių Niujorke ir Vašingtone. Valstybės saugumo departamentas pateikė 21 siūlymą, kurie iš esmės neprieštarauja nei 1951 m. konvencijai dėl pabėgėlio statuso, nei Europos Sąjungos rezoliucijoms pabėgėlių klausimais. Tačiau pabrėžiu, jog šiuos pasiūlymus reikia labai atidžiai nagrinėti, įvertinti visus tarptautinės teisės aspektus.

Dėl šių Valstybės saugumo departamento siūlymų, kuriems nagrinėti prireiks šiek tiek laiko, ir paties Vyriausybės pateikto įstatymo projekto kyla klausimas, ar nereikėtų visą įstatymą ateityje pateikti nauja redakcija siekiant patobulinti įstatymo struktūrą, padaryti jį aiškesnį ir sistemiškesnį. Nors dabartiniam projektui komitetas pritarė, vis dėlto manytume, kad esant naujiems siūlymams ir atsižvelgiant į situaciją, kuri rugsėjo mėnesį stipriai pasikeitė, t.y. į tam tikrus naujus saugumo aspektus, gal nereikėtų skubinti šio klausimo sprendimo, bet išspręsti jį visapusiškai, plačiau ir giliau, galbūt būtų galima daryti šio projekto svarstymo pertrauką. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu jums pranešti, kad taip pat yra Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvada, kuri baigiasi žodžiais “bendru sutarimu”, t.y. su kai kuriomis pastabomis. Diskusijoms niekas neužsirašė. Noriu pranešti jums, mielieji kolegos, kad Seniūnų sueigoje buvo kalbėta apie tuos dalykus, kuriuos čia paminėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, ir visos Seniūnų sueigos siūlymas buvo dabar daryti svarstymo pertrauką. Ar galime bendru sutarimu, kad išties būtų atsižvelgta į tuos naujus epochos reikalavimus, galbūt taip? Ar sutinkame dėl pertraukos? Prašom. Kolega S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Tikrai, po teroristinių išpuolių JAV reikėtų padaryti šio įstatymo svarstymo pertrauką ir gerai atsižvelgti į dabartinę tarptautinę padėtį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą, mielieji kolegos, klausiu, ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Kadangi bendru sutarimu, tai dabar visi nusipelnė registracijos. Prašom. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Mes baigėme šį klausimą nagrinėti šiek tiek greičiau negu buvo numatyta, todėl aš siūlau imtis ne trečio klausimo, o ketvirto kompleksinio klausimo, nes pranešėjas – kolega komiteto pirmininkas A.Butkevičius yra salėje. Prašom, gerbiamasis kolega.

Valstybės kontrolės įstatymo projektas Nr.IXP-906(2) ES. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir 225¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-960. Baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-961. Civilinio proceso kodekso 372 straipsnio 18 punkto ir 373 straipsnio 15 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-962. Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-963. Seimo statuto "Dėl Seimo Statuto 59 straipsnio papildymo, 173 ir 177 straipsnių pakeitimo" projektas Nr.IXP-964. Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-965 (pateikimas)

Valstybės kontrolės įstatymo projektas ir šeši lydintieji įstatymų projektai. Prašom. Gerbiamasis kolega, gal sutartume taip, kad jūs kalbate dėl visų ir po to atsakinėjate į klausimus dėl visų projektų, o ne tik dėl pagrindinio. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pradėsiu nuo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo projekto. Tai yra naujas įstatymo projektas. Šio Valstybės kontrolės įstatymo projekto tikslas – nacionalinėje teisėje įtvirtinti tarptautinėje praktikoje priimtus aukščiausiųjų audito institucijų ir auditorių teisinius principus, pasiekti, kad būtų garantuotas efektyvus išorės kontrolės sistemos funkcionavimas, taip pat Valstybės kontrolei, siekiant užtikrinti aukščiausiajai kontrolės institucijai keliamus reikalavimus tarptautiniu lygiu, šis įstatymas padės pagrindus tapti aukščiausia valstybės audito institucija, kurios veiklos reguliavimas remsis teisėtumo, viešumo, nepriklausomumo principais, tarptautiniais ir valstybiniais audito standartais bei tarptautiniais susitarimais, sutartimis ir konvencijomis. Ilgai nenorėčiau trukdyti jūsų brangaus laiko. Noriu pasakyti, kad priėmus šį įstatymą Lietuvoje bus sukurta išorinė valstybės audito institucija. Taip pat priėmus šį įstatymą bus rengiami ir kai kurie kiti įstatymų projektai. Kitas įstatymas bus rengiamas valstybės vidaus audito įstatymo projektas, ir taip pat dar bus rengiamas savivaldybių audito įstatymo projektas.

Noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas yra eurointegracinis įstatymo projektas. Norėdami baigti XXVIII skyrių, mes jį privalėsime priimti. Taip pat kalbėdamas apie lydimuosius įstatymų projektus noriu pabrėžti, kad priėmus šį Valstybės kontrolės įstatymą Valstybės kontrolė neteks kvotos funkcijos.

Mano manymu, ir darbo grupės, kuri rengė šį įstatymo projektą, ir taip pat teisininkų išvadose yra pateikta, kad yra žengta teisingu keliu. Taip pat yra siūloma pakeisti ir kitus įstatymus arba kitų šiuo metu galiojančių įstatymų tam tikrus straipsnius. Šių įstatymų straipsnių pakeitimas kaip tik ir yra susijęs su Valstybės kontrolės įstatymo projekto pagrindinėmis nuostatomis. Aš gal tiesiog atsakysiu į klausimus, jeigu bus norinčių paklausti, ir kartu tada plačiau pakomentuosiu visa tai.

PIRMININKAS. Prašau. Keli Seimo nariai norėtų jus paklausti. Pirmasis P.Papovas.

P.Papovas. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti dėl 4e, 4f suprasdamas, kad Valstybės kontrolė turėtų kuo mažesnį nepriklausomumą ir formuojant jos biudžetą. Tačiau vis dėlto komiteto paskirtis yra truputį kitokia ir komiteto sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Tuo tarpu įteisinama nuostata, kad Biudžeto ir finansų komitetas teikia Finansų ministerijai Valstybės kontrolės biudžeto išlaidas, na, lyg ir užsiima tokia vykdomąja veikla. Ar tai yra ir Juridinio skyriaus išvada nevienareikšmė? Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti? Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad šis įstatymo projektas nebus priimtas, nes išstudijavus Konstituciją ir Statutą vis dėlto gal būtų neteisinga priimti šio įstatymo pataisą, kad Biudžeto ir finansų komitetas pats tvirtintų asignavimus Valstybės kontrolei. Bet kadangi buvo parengtas pagrindinis įstatymo projektas ir paskui buvo rengiami lydimieji įstatymo projektai arba kai kurių įstatymų pataisos, tai mes jų ne eliminuojame, o vis dėlto pateikiame.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Dėkoju, aukštasis pirmininke. Pone pranešėjau, klausimas iš trijų dalių. Kodėl šį įstatymo projektą teikia ponas A.Butkevičius, o ne, pavyzdžiui, Prezidentas ar Vyriausybė, ar kokia nors kita oficialesne forma?

Antrasis dalykas – kodėl vis dėlto šis įstatymas yra iškeliamas virš Valstybės tarnybos įstatymo? Nes kai kurie dalykai, kurie rašomi čia dėl priėmimo į Valstybės kontrolę, mano supratimu, yra pakankamai juokingi: “atsisakė prisiekti Lietuvos Respublikai, atsisakė deklaruoti savo ir savo šeimos asmenų pareigas” ir t.t., toks žmogus negalįs dirbti Valstybės kontrolėje. Tai kam tokias smulkmenas rašyti ir t.t., ar neužteks to Valstybės tarnybos įstatymo?

Ir trečias dalykas. Pone pranešėjau, kaip jūs manote, ar šis įstatymas padės Valstybės kontrolei būti nešališkesnei, objektyvesnei ir nesikišti į dažnai ne visai jos išmanomas politines peripetijas dėl daugelio dalykų? Nes pastaruoju metu, pastaraisiais metasi, ypač dėl privatizavimo proceso Valstybės kontrolei kraupiai nepavykdavo išlikti objektyviai. Taigi trys klausimai, pone pranešėjau.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū, kolega, už pateiktus klausimus. Pirmiausia nuo to, kodėl aš teikiu šį įstatymo projektą. Dėl to, kad man teko didelė garbė lankytis Kopenhagoje, valstybės audito institucijoje, ten teko praleisti savaitę laiko. Esu labai, gal pasakyčiau, neblogai susipažinęs su valstybės audito institucijų darbu. Grįžus iš šios institucijos į Lietuvą, tiesiog buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo parengti šį įstatymo projektą. Kad jisai būtų greičiau pradėtas svarstyti, aš ėmiausi tos iniciatyvos ir pats teikiu. Aišku, yra ir antrasis reikalavimas, kad norint pabaigti XXVIII skyrių šis įstatymas turi būti kuo skubiau priimtas, gal dėl tam tikrų greitesnių žingsnių. Nes žinome, kad vis tiek šį įstatymą po pateikimo, kai jis bus apsvarstytas komitetuose, Vyriausybei pateiksime ir iš Vyriausybės sulauksime tam tikrų išvadų.

Dabar dėl tam tikrų nuostatų, kurios yra surašytos į įstatymo projektą, t.y. jeigu žmogus, norintis dirbti kontrolės institucijoje, nebus pateikęs tam tikrų pajamų deklaracijų, jis negalės ten dirbti. Tai yra tarptautiniai standartai, kurie reikalauja viso to ir kurie bus pritaikyti ir Lietuvai.

Trečias aspektas, kad, jūsų teigimu, Valstybės kontrolė kišasi į tam tikrus politinius dalykus. Aš manau, kad ta institucija neturėtų kištis į tas tam tikras politines diskusijas arba tam tikrus politikų reikalavimus patikrinti vieną arba kitą ūkio subjektą. Bet čia, aišku, kiek bus politikų, tiek bus ir nuomonių, todėl pasverti, ar ji tikrai peržengė savo įgaliojimus, ar ne, šiandien būtų sunku. Mano pageidavimas yra tas, kad ta institucija būtų visiškai nepriklausoma ir kad jos priimti sprendimai būtų vykdomi nepaisant to, kokioje partijoje tu esi.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kolega. Žiūrėdamas į šį įstatymą, aš suprantu, kad valstybės kontrolieriai tai nėra valstybės tarnybos darbuotojai, nes aš matau visas papildomas garantijas, darbo apmokėjimo tvarką, priėmimą, atleidimą. Ar reikia į šį įstatymą, jeigu jie yra valstybės tarnautojai, surašyti visas šias nuostatas? Labai ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Pagal galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą vyr. kontrolieriaus vidutinis atlyginimas yra 1200 litų. Tai galima suprasti, kad į tą instituciją gali ateiti dirbti už tokį atlyginimą tie žmonės, kurie neranda darbo ir turi tam tikrą specializaciją. Šiandien gero finansininko arba auditoriaus, dirbančio privačiose audito institucijose, mažiausias atlyginimas yra 6000 litų. Arba mes turime susitarti, kad nereikalaujame kokybiško patikrinimo, esant kontrolierių žemai kompetencijai ir kvalifikacijai, arba tiesiog sudarome galimybes tapti tai institucijai tokia, kokios yra kitose valstybėse.

A.SYSAS. Bet jie yra valstybės tarnautojai. (Balsas salėje)

A.BUTKEVIČIUS. Tam reikalingos Valstybės tarnybos įstatymo tam tikros pataisos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš iš tikrųjų sutinku su ponu A.Vidžiūnu, kad tokį įstatymo projektą turėjo teikti mažiausiai Respublikos Prezidentas. Tada būtų aiški Valstybės kontrolės vieta mūsų valdžių sąrangos sistemoje. Dabar išeina, kad lyg ir tiktai prie gerbiamojo prelegento, pranešėjo komiteto šitai. Todėl mano ir klausimas su tuo susijęs. Ar ne todėl, kad Valstybės kontrolė, atrodo, pagal įstatymą, pagal savo funkcijas tampa tiktai audito organizacija? Juk pas mus viena iš svarbiausių problemų yra kontroliuoti valdžios įstaigas, kaip gi jos sprendžia piliečių problemas. Valstybės kontrolė iš dalies tai darydavo, bet dabar pagal pateiktą naują projektą tikrai nuo šito darbo jau nusišalina. Vadinasi, bus tik institucija, kuri žiūrės tik pinigėlius, ir uždarame rate.

Ir antras dalykas būtų, antra mano klausimo dalis. Jūs turbūt žinote, kad Valstybės kontrolė turėjo regioninius skyrius, kuriuos irgi ruošiasi naikinti. Man atrodo, tokį monstrą turint Vilniuje, tai brangiau kainuos, kai žmonės važinės į vietas tikrinti, negu turint regioninius skyrius. Tai būtų dvi mano pastabos. Ką jūs manote apie tai?

A.BUTKEVIČIUS. Dėl įstatymo projekto pateikimo, tai aš manau, kad nejaugi Prezidentas turėtų teikti įstatymo projektą. Jisai nebent savo dekretu galėtų teikti. Aišku, jam neuždrausta, bet aš manau, kad Prezidentą trukdyti, kad jis teiktų tokius įstatymų projektus, būtų visiškai nesuprantama.

Dabar dėl to, ką atliks išorės audito institucija. Ji atliks ir finansinį auditą, ir veiklos auditą. Tai analogiškai jinai atliks beveik tas pačias funkcijas, kurias atlikdavo iki šiol. Tada, kai bus priimtas Valstybės vidaus audito įstatymas, iš dalies funkcijos bus paskirstos tarp išorės audito institucijų ir tarp vidaus audito institucijų. Aišku, būtų labai gerai, kad kuo greičiau mes priimtume ir Savivaldybių audito įstatymą, kad kontrolieriai taptų auditoriais ir jie būtų nepriklausomi. Nes pagal tai, kokia šiandien yra situacija valstybėje, tai tikrai galima drąsiai teigti, kad tikrai niekam šiandien yra nepateikiama informacija, koks, pavyzdžiui, yra išlaidų panaudojimo efektyvumas arba koks yra rezultatyvumas, kad yra skiriamos lėšos tam tikroms programoms įgyvendinti? Jau vienuolikti metai, kaip Lietuva yra nepriklausoma, ir aš manau, kad mes kaip tik turime stiprinti dėmesį, ypač šių institucijų steigimui.

Dabar dėl tam tikrų skyrių panaikinimo. Aišku, tai yra diskusinis klausimas. Aš manau, kad skyriai (tai yra mano asmeninė nuomonė) turi išlikti. Aišku, neturi būti viskas sukoncentruota centre.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Šukys. Prašom, kolega.

R.ŠUKYS. Iš dalies jau paklausė, bet aš norėčiau jūsų nuomonę išgirsti. Pagal šiandien galiojančio Seimo statuto 67 straipsnį funkcija rengti įstatymų projektus bei pasiūlymus dėl valstybės kontrolės sistemos tobulinimo priskirta Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Šiuo atveju yra labai įdomu, kad Valstybės kontrolė, kuri ankščiau per šį komitetą teikdavo parengtus projektus, o komitetas juos apsvarstęs visada pateikdavo, dabar pasirinko kitą būdą – teikia per jus asmeniškai. Kartu yra siūloma Seimo statuto pataisa, pagal kurią jūsų vadovaujamam komitetui jau būtų priskirta Valstybės kontrolės parlamentinė kontrolė, kartu neteikiant dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto funkcijų pakeitimo. Kaip jūs į tai žiūrite? Ir kodėl yra siūloma, kad dabar, kol galioja Statutas, visus šiuos projektus, netgi ir kodeksus, kaip pagrindinis komitetas svarstys Biudžeto ir finansų komitetas. Mano požiūriu, yra visiškai logiška, kad komitetas, kuris yra tiesiogiai susijęs su finansiniu auditu, su biudžeto vykdymo apyskaitų tikrinimu ir panašiai, vis dėlto neturėtų spręsti tos institucijos klausimų arba pirmiau tai turi būti išspręsta pagal Statutą, o po to tik pereiti jūsų komiteto kompetencijai. Tai yra ar etikos, ar teisėtumo klausimas, jūsų nuomone? Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad visi lydimieji įstatymų projektai turėtų būti svarstomi ir pagrindinis komitetas turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš manau, kad ta klaida bus ištaisyta. Dabar, kas turėjo teikti. Aš visiškai nesu prieš, kad šį įstatymo projektą būtų pateikęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jeigu tai yra numatyta Statute, tai gal ir turėjo tai padaryti. Aš teikiu šiandien šį įstatymo projektą dėl to, kad dirbau toje darbo grupėje, tiesiog inicijavau, kad kuo greičiau būtų parengtas tas įstatymo projektas, nes suprantu to įstatymo esmę ir svarbą. Bet aš nesu iš tų politikų, kurie norėtų turėti daugiau darbo, ir nesu už tai, kad Biudžeto ir finansų komitetas atimtų iš kitų komitetų tam tikras veiklos sritis ir perimtų įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Didžiokas. Prašom.

G.DIDŽIOKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimą jau paklausė.

PIRMININKAS. Ačiū. Tuomet kolega V.Fiodorovas. Prašom.

V.FIODOROV. Ačiū. Į mano klausimą pranešėjas atsakė, atsakydamas į R.Šukio klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar pageidauja kas dėl balsavimo motyvų? Kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Suprantama, būtų gerai, kad komitetai į šį įstatymą pasižiūrėtų integruotai. Aš siūlyčiau, kad reikia jam pritarti iš principo, bet reikėtų labai rimtai atkreipti dėmesį (aš teiksiu pasiūlymus ir gal komitetuose tai bus įvertinta), kad mes, priimdami šį rimtą įstatymą, iš tikrųjų neleistume Valstybės kontrolei tapti tik uždara audito organizacija, nes tai yra didžiulis pavojus. Iš tikrųjų Valstybės kontrolė turi kontroliuoti ir valstybės institucijų veiklą. Dėl to mūsų sąrangoje jinai yra pakylėta truputį aukščiau. Man atrodo, kad nėra nieko bloga, kad šiame įstatyme numatomi ir atlyginimų dydžiai, nes tai turėtų būti organizacija, pakylėta truputį aukščiau už kitus valstybės tarnybos reikalus. Bet iš jos turėtume atitinkamai ir pareikalauti. Būtent dėl veiklos. Jinai turi dirbti ne tik uždarą darbelį, nešioti tyrimus, bet visų pirma turi žiūrėti, kaip naudojami pinigai, antra, dirbti piliečiams, kad piliečiai nebūtų stumdomi, jų problemos būtų sprendžiamos. Todėl negalima sutikti su tuo, kad dabar pati Valstybės kontrolė, aš nežinau, galbūt komitetai galėtų kaip nors tą dalyką pakontroliuoti, planuoja naikinti regioninius skyrius. Tada susidarys didžiulė problema, kad ji apskritai atitols nuo piliečių, nuo žmonių. Todėl, pritardamas iš principo po pateikimo, labai prašyčiau autorių panaikinti visas šias spragas, kurios, man atrodo, yra šiame projekte. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų teikiamas įstatymo projektas ir jį lydintys teisės aktai sprendžia dalį valstybės kontrolės sistemos problemų, kurios šiandien egzistuoja. Bet kolega A.Matulevičius atkreipė dėmesį, kad šiais teisės aktais ne visos problemos sprendžiamos, o atvirkščiai – kai kurie lydimieji aktai (valstybės kontrolierių išskirtinumas dėl atostogų suteikimo) iš tikrųjų tik sukels tam tikrą sumaištį ir supriešins įvairias visuomenės profesines grupes. Iš tikrųjų nebūdamas nusiteikęs prieš šį įstatymo projektą, aš noriu pasakyti, kad tikrai nesuprantu, kodėl tas įstatymo projektas yra teikiamas neeilinio posėdžio metu. Ar tai šiandien, gerbiama valdančioji dauguma, yra pats svarbiausias klausimas, labiausiai Lietuvos žmonėms rūpintis klausimas? Kviesčiau ateityje organizuojant neeilinius posėdžius į darbotvarkę traukti svarbesnius klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Tai priekaištas man, todėl noriu iškart atsakyti: eurointegraciniai klausimai tikrai yra labai svarbūs klausimai, o kadangi ne visi yra parengti, kai kurie, kaip sakoma, yra ministerijų raštinėse arba kompiuteriuose, tai tuos, kuriuos turim, mes turim teikti ir mes jiems tam tikra prasme turim išties sudaryti žalią gatvę. Taigi tie motyvai, kodėl prie pirmojo klausimo, kuris yra pagrindinis, kaip suprantat, buvo pridėti net du eurointegraciniai projektai. Tai buvo pagrindinis motyvas.

Mielieji kolegos, noriu papildomai pranešti, kad yra Teisės departamento, t.y. Seimo Teisės departamento, ir Europos Teisės departamento išvados su tam tikromis pastabomis. Noriu visų paklausti. Aš taip supratau, kad tie, kurie kritikavo, iš principo sutinka, kad mes pradėtume svarstymo procedūrą. Nereikia balsuoti? (Balsas iš salės) Registruosimės po to, kai susitarsim. Minutėlę! Ar sutariam, kad pritariam po pateikimo ir pradedam svarstymo procedūras? Ačiū.

Dabar antras dalykas… (Balsai salėje) Prašau. Kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Mielasis posėdžio pirmininke, jūs esate geras Seimo narių migdytojas savo korektišku kalbėjimu ir apskritai siekimu, inteligencija, savo šypsenomis, korektiškomis replikomis. Mes siūlome balsuoti – vienas dalykas, taip pat leisti kalbėti dėl lydimųjų įstatymų projektų.

PIRMININKAS. Prašau. Tuomet aš iš eilės klausiu: ar dėl Valstybės kontrolės įstatymo irgi reikia balsuoti? Aš supratau, kad tik dėl kai kurių, dėl kurių buvo ginčas. Ir dėl šito? Negirdžiu. (Balsai salėje) Gerai. Prašom. Pirmiausia registruojamės. Kol registruojamės, noriu pasakyti, kad dėl komitetų, matyt, sutarsim, kad sukeičiam vietomis: pirmiausia Teisės ir teisėtvarkos komitetas, po to Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje) Vėliau prieisim prie to, aš tiesiog avansu pasakau. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Taigi, kaip pasiūlyta, iš eilės. Dėl 4a, arba Nr.IXP-906(2), – Valstybės kontrolės įstatymo naujojo projekto. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo ir pradėtume atitinkamas procedūras, prašom balsuoti.

Už – 51, susilaikė 14, taigi pritarta. Dabar antrasis arba 4b – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir 225¹ straipsnių pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-960. Ar dėl jo reikia balsuoti? Ir dėl šito? Reikia. Prašom. Kolega A.Sysas. Dėl vedimo tvarkos.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pasiūlyti, kad svarstant Valstybės kontrolės įstatymo projektą papildomu komitetu būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Mes nepretenduojame į visus, bet į šį tikrai pretenduojame.

PIRMININKAS. Gerai. Tai pirma balsuokime dėl visų, po to susitarsime dėl komitetų. Aš dar sykį noriu klausti. Ar dėl ATPK irgi reikia balsuoti? Nereikia, galime bendru sutarimu? Galime. Pritarta.

4c klausimas – dėl Baudžiamojo proceso kodekso, registracijos Nr.IXP-961, ar galime bendru sutarimu? Galime. Tvarka. Civilinio proceso kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Galime bendru sutarimu? Galime. Ir dabar, matyt, čia tas, dėl kurio reikės balsuoti, t.y. 4e – Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-963. Prašom balsuoti. Gal iš karto be registracijos? Ar dėl motyvų… Prašom. Minutėlę. Prašom. Čia yra keli įstatymai, išties kolegos turi teisę kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pradėsime nuo A.Vidžiūno. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Dėkoju, pone pirmininke. Šiaip būtų korektiška iš pradžių kalbėti už, paskui prieš. Na, bet nieko tokio.

Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs skaitytumėte šį įstatymo projektą, taip pat ir su juo susijusias Statuto pataisas, tai antroji institucija po Seimo… atsimenate, mes taisėme Biudžeto sandaros įstatymą ir Seimo statutą ir suteikėme Seimui visišką laisvę nepaisant Vyriausybės patvirtinti valdyboje ar kur kitur savo biudžetą, ir Vyriausybės buvo paliepta privalomai jį įrašyti į Seimui teikiamą biudžeto projektą. Mes tuo metu protestavome, sakėme, kad geriau yra politinis susitarimas, o ne vienos institucijos iškėlimas virš Prezidentūros, taip pat virš nepriklausomų teisių ir panašiai. Dabar, gerbiamieji kolegos, jeigu žiūrėtumėte į šias Biudžeto sandaros įstatymo pataisas, atsiranda antroji institucija Lietuvos valstybėje, kurios pinigų Vyriausybė negalės skaičiuoti, o turės privalomai įrašyti į biudžeto projektą, teikiamą Seimui Seimo Biudžeto ir finansų komiteto teikimu. Vadinasi, Valstybės kontrolė su Biudžeto ir finansų komitetu arba Biudžeto ir finansų komitetas vienas parengia Valstybės kontrolės biudžetą, niekas Vyriausybėje negali į jį kištis, ir jis patvirtinamas paskui Seime. Taigi mes jau turime dvi institucijas, visiškai nepriklausomas nuo valstybės finansinės situacijos, nuo mokesčių rinkimo, nuo makroekonomikos ir taip toliau. Mes tada sakėme, kad šis kelias blogas, ir dabar sakome. Biudžeto ir finansų komitetas gauna neapsakomas teises formuoti pačios stipriausios kontrolės institucijos Lietuvos valstybėje biudžetą. Mes manome, kad tai yra klaidingas kelias, ir siūlome, kolegos, balsuoti prieš. Antras dalykas – šiuos įstatymo projektus rengė Valstybės kontrolė. Ar jau Seimo nariai sutinka, kaip Seimas turėtų skirstyti pinigus, ar vis dėlto pats Seimas galėtų spręsti šiuos reikalus?

PIRMININKAS. Kita nuomonė. P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Aš pritariu pranešėjo nuomonei, nes jis pasakė, kad šių įstatymų galima ir nesvarstyti, todėl galime balsuoti ir prieš šitą, ir kitą.

PIRMININKAS. Minutėlę, ar galime bendru sutarimu, tada nebus vargo, ar vis dėlto reikia balsuoti? Kaip? Gerbiamasis Pirmininke, gal prie šoninio mikrofono.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, galima nebalsuoti dėl dviejų įstatymų projektų – Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projekto ir kito, kur kalbama apie Statuto…

PIRMININKAS. Seimo statuto. Žodžiu, atsiimate.

A.BUTKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Lengviau. Ir tada lieka 4g arba pagal registracijos Nr.IXP-965 – dėl Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio pakeitimo. Ar čia irgi reikia balsuoti? Nereikia? Galima bendru sutarimu? Ačiū. Sutarta. Dar dėl vedimo tvarkos kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, prašyčiau stenogramai ir Seimo nariams tiksliai suformuluoti, pagal kokį Seimo statutą yra atsiimami du projektai – Statuto pataisos ir Biudžeto sandaros įstatymo pataisos.

PIRMININKAS. Iki tam tikros stadijos autoriai tikrai gali atsiimti. Čia jokių problemų.

A.VIDŽIŪNAS. Jeigu (…) neformuluojat, aš siūlau balsuoti dėl atmetimo.

PIRMININKAS. Tai kad jis jau atsiėmė. Reikėjo anksčiau sakyti.

Dėl paskutinio nereikia balsuoti? Dėl pritarimo po pateikimo? Ačiū. Tada, mielieji kolegos, grįžtame prie komitetų. Pagrindinis komitetas 4a, b, c, d klausimams – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ir Valstybės kontrolės įstatymui papildomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkame? Ir dar Valstybės valdymo? Prašom. Valstybės valdymo ir savivaldybių. Taigi trys papildomi komitetai – Biudžeto ir finansų, Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Valstybės valdymo. Ir paskutinis – pagrindinis Valstybės valdymo, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Ir lieka paskutinis dalykas – susitarti, kada toliau nagrinėjame. Seniūnų sueiga siūlo tai daryti lapkričio 6 d. Prašom. Dar kartą kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš labai atsiprašau, bet Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlyje yra darbo atlyginimo lygiai. Ten iš principo keičiami pavadinimai, bet, ko gero, jeigu mes svarstysime patį įstatymą, tai reikėtų ir šį priedėlį svarstyti. Socialinių reikalų ir darbo komitete kaip papildomame.

PIRMININKAS. Priminkite, kurį?

A.SYSAS. 4g.

PIRMININKAS. Prašau. Aš manau, kad kolegos neprieštaraus, kad dėl 4g klausimo būtų dar vienas papildomas komitetas, t.y. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkame? O dabar dėl Statuto, tai 140 straipsnis, pagal kurį veikia A.Butkevičius.

1954 metų Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu 1999 metų Antrojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1029 (pateikimas)

Mielieji kolegos, grįžtame prie trečiojo darbotvarkės punkto, arba projekto, kurio registracijos Nr.IXP-1029, – 1954 m. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu 1999 metų Antrojo protokolo ratifikavimo įstatymo projekto. Pranešėjas – viceministras P.Malakauskas. Prašom.

P.MALAKAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite jus supažindinti su įstatymo projektu. Šio įstatymo tikslas, kaip žinote, yra ratifikuoti 1954 m. Hagos konvenciją dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju. Kaip žinote, Seimas ratifikavo konvenciją 1998 m. Ją ratifikavusi Lietuva įsipareigojo pagarbiai elgtis su kultūros vertybėmis Lietuvoje ir konvencijos valstybių teritorijose, taip pat nenaudoti šių vertybių kitiems tikslams, jeigu dėl ginkluoto konflikto vertybės gali būti sunaikinamos arba apgadintos, nesiimti jokių piktavališkų veiksmų prieš kultūros vertybes, taip pat uždrausti, užkirsti kelią ir prireikus nutraukti vertybių vagystes, grobstymus, vandalizmo aktus ir taip toliau.

Tačiau problema yra ta, kad Pirmajame protokole buvo numatyta, kad gali būti puolami tik kariniai objektai. Tai yra buvo uždrausta vykdyti karo veiksmus prieš kultūros vertybes, išskyrus, kaip ten buvo paminėta, neišvengiamumą dėl karinės padėties. Problema yra ta, kad šita sąvoka nebuvo apibrėžta, todėl ir buvo parengtas Antrasis protokolas, kuris šią sąvoką apibrėžia. Jos esmė yra ta, kad valstybės gali atsisakyti įsipareigojimų tik tuo atveju, jeigu vertybės yra naudojamos kaip karinis objektas ir kai nėra jokių kitų alternatyvų kariniam pranašumui pasiekti. Antrajame protokole taip pat buvo numatytos procedūros dėl sustiprintos apsaugos kultūros vertybių sąrašo, išplėstas kultūros vertybių apsaugos taikymas, t.y. saugoma ne tik tuo atveju, kai yra tarptautiniai konfliktai, bet ir ne tarptautiniai konfliktai, t.y. kai konfliktai vyksta valstybės viduje. Siūlome Seimui ratifikuoti šią konvenciją. Konvencijos Antrąjį protokolą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų niekas nenori klausti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime? Ačiū. Ačiū dar kartą, gerbiamasis pranešėjau. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o papildomi – Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Sutinkame? Ačiū. Ir dėl to susitarta. Nagrinėti siūloma lapkričio 6 dieną. Sutinkame? Ačiū.

Dabar noriu perskaityti vieną svarbų pranešimą. Po to – Seimo nario pareiškimas.

“Seimo Pirmininkui. Pranešu, kad remdamasis Statuto 38 straipsniu rugsėjo 26 d. nutraukiau savo narystę Seimo Naujosios sąjungos (Socialliberalų) frakcijoje ir pasirinkau Seimo Lietuvos liberalų sąjungos frakciją. Prašau laikyti mane Seime Lietuvos liberalų sąjungos frakcijos nariu.” Pasirašo Seimo narys A.Poplavski. (Plojimai)

Žinoma, pritarimo nei plojimais, nei ne plojimais nereikia, tai yra kiekvieno Seimo nario apsisprendimo teisė. Bet ačiū už plojimus. Vis tiek smagu.

Dabar kviečiu į tribūną kolegą V.Karbauskį.

Seimo narių pareiškimas

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, grupė Seimo narių, remdamiesi Statuto 160 straipsniu, kuriame sakoma: “Kol priimtas įstatymas neperduotas pasirašyti Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkas, komitetas ar ne mažiau kaip vienas penktadalis Seimo narių gali motyvuotu raštu kreiptis į Seimą dėl, jų manymu, priimant tą įstatymą padarytų Seimo statuto pažeidimų”… Todėl norėčiau perskaityti šį pareiškimą.

“Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui. Dėl Statuto pažeidimų priimant Vartotojų teisių gynimo įstatymo 1, 5, 8, 10, 15, 18, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-303.

2001 m. rugsėjo 27 d. Seimo plenariniame posėdyje po pakartotinio balsavimo buvo priimtas Vartotojų teisių gynimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.303. Remdamiesi Statuto 160 straipsniu, kreipiamės dėl padarytų Seimo statuto pažeidimų. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas dėl šio projekto yra pateikęs birželio 25 d. išvadą. Liepos 10 d. gauta Vyriausybės nuomonė dėl šio projekto, kuri nėra svarstyta pagrindiniame komitete. Rugsėjo 25 d. užregistruota Sveikatos reikalų komiteto – papildomo komiteto išvada dėl šio projekto, kuri nebuvo apsvarstyta pagrindinio komiteto posėdyje, nors toks reikalavimas nustatytas Seimo statuto 155 straipsnyje. Nėra įvertinta ir rugsėjo 26 d. Seimo Teisės departamento išvada.

Taip pat norime atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad, papildomai išnagrinėjus rugsėjo 27 d. balsavimo protokolus, išaiškėjo, kad balsavimo rezultatas buvo teisingas, nes anksčiau užginčytu atveju balsavo A.Skardžius, bet nesureguliuota elektronika jo balsavimą priskyrė posėdyje nedalyvavusiam G.Steponavičiui.

Remdamiesi aukščiau išdėstytais argumentais, prašome sulaikyti įstatymo pasirašymą, iki bus gautos Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Pasirašo 30 Seimo narių.”

PIRMININKAS. Ačiū. Bus perduota Etikos ir procedūrų komisijai. Gerbiamieji kolegos, kaip matote, mes operatyviai padirbėjome, visi klausimai išspręsti. Linkiu jums sėkmingo darbo. (Balsai salėje) Pranešėjo neliko. Taigi posėdis baigtas. Kitas posėdis – antradienį, 10 valandą. Seniūnų sueiga – pirmadienį, 8 valandą. Posėdis baigtas. Ačiū.