Tryliktasis (137) posėdis
2001 m. rugsėjo 27 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

 

 

2001 m. rugsėjo 27 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame rugsėjo 27 d. rytinį plenarinį posėdį. Kolegos, visi turite išdalytą darbotvarkę. Galėtume trumpai ją apžvelgti. Pirmiausia yra sutarties ratifikavimo klausimas 1-4 įtrauktas į darbotvarkę, atsisakyta klausimo 1-8, nes negautos Sveikatos reikalų komiteto išvados, taip pat Vyriausybės siūlymu klausimas 1-8 pakeistas Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, taip pat į darbotvarkę įtrauktas 1-9 klausimas – sutarties ratifikavimo projektas. Vyriausybė taip pat ypatingos skubos tvarka siūlo įtraukti į darbotvarkę klausimą 1-12 – Valstybės tarnybos įstatymo 62, 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Na, ir opozicinės darbotvarkės klausimus jūs taip pat matote. Yra ir rezervinių klausimų. Taigi, kolegos, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, ar bendru sutarimu galėtume patvirtinti šią darbotvarkę.

Kolega R.Sedlickas. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Klausiu dėl komisijos, kurios klausimas turėjo būti šiandienos darbotvarkėje. Pasirodo, kad jo nėra. Ar yra koks atsakymas dėl to klausimo, kur jis dabar yra?

PIRMININKAS. Kolega, ar galėčiau tokį siūlymą teikti visiems dėl tos komisijos įtraukimo kitą savaitę?

R.A.SEDLICKAS. Kiek aš žinau, tai šiandien turėjo būti sugrąžinta į darbotvarkę. Aš matau, kad jo nėra. Aš klausiu pirmininką, o kur jis? Ar jis bus atidėtas, iki kokios datos ir kaip su juo yra?

PIRMININKAS. Aš, gerbiamasis kolega, atsakydamas į jūsų klausimą, turiu siūlymą kitą savaitę įtraukti į darbotvarkę šį klausimą, nes dar…

R.A.SEDLICKAS. Man atrodo, turėjo būti šią savaitę, kodėl iki kitos savaitės?

PIRMININKAS. Na, tiesiog nebuvo bendro sutarimo dėl įtraukimo…

R.A.SEDLICKAS. Kitą savaitę nebus posėdžių, ką mes čia darome?

PIRMININKAS. Kolega, aš labai gerbdamas jus…

R.A.SEDLICKAS. Aš noriu atsakymo.

PIRMININKAS. Kolega, jūs paklausėte, aš jums atsakau. Na, mes nepaverskim viso posėdžio mūsų dviejų dialogu. Aš tikrai labai prašau ir siūlau įtraukti, jeigu kolegos pritartų, šio klausimo svarstymą į kitos savaitės darbotvarkę. Ar būtų prieštaraujančių dėl šios komisijos sudarymo? Nėra. Tad, girdėdamas jūsų pritarimą, siūlau jį įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę. (Balsai salėje)

Eilės tvarka, kolega Kubiliau. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, kitą savaitę nėra posėdžių. Jums tas turėtų būti žinoma. O antras dalykas dėl to, ką kalbėjo ponas R.Sedlickas. Jūs paskaitykite Seimo statutą ir pamatysite, kad kai tokios komisijos sudarymo reikalauja nustatytas Seimo narių skaičius, o toks Seimo narių skaičius yra, tokia komisija privalo būti sudaryta artimiausiu metu. Taigi mes siūlome šiandien ir įtraukti šį klausimą į darbotvarkę, nes kitaip artimiausias metas nusikels iki šventųjų Kalėdų.

PIRMININKAS. Ačiū, mielasis kolega. Statute taip pat nenumatyta, kad būtent šiandien turėtų būti sudaryta ar per tam tikrą laiką, todėl galėčiau teikti siūlymą, kad tai būtų įtraukta į popietinį šios dienos posėdį, atkreipdamas dėmesį į jūsų pastabą, kad kitą savaitę posėdžių nebus. Ar būtų priimtina, kolegos? Ačiū. Tada Sekretoriato prašyčiau įtraukti šį klausimą į popietinį šios dienos posėdį. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Norėčiau pasiteirauti. Ar iš tiesų Seniūnų sueiga yra pritarusi Valstybės tarnybos įstatymo 62, 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto įtraukimui į šios dienos darbotvarkę ir siūloma nukelti valstybės tarautojų atlyginimų sistemos įsigaliojimą metams? Ar galėjo čia tikrai Seniūnų sueiga tokią nesąmonę siūlyti, ir dar skubos tvarka? Ar galima dėl šio klausimo balsuoti atskirai, kad neįtrauktume…

PIRMININKAS. Dėl pirmojo klausimo, dėl 1-12. Seniūnų sueiga pritarė Vyriausybės siūlymui, todėl šis klausimas pateko į darbotvarkę.

J.RAZMA. Mes siūlome išbraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome visus siūlymus, registruojamės ir balsuosime dėl darbotvarkės. (Balsas salėje)

Ar galėčiau prašyti dar kartą registruotis, nes ne visi kolegos užsiregistravo. Tad prašau dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Kolegos, atsižvelgdamas į Statuto 91 straipsnį, kuris… Kadangi darbotvarkė buvo patvirtinta posėdyje ir Seniūnų sueigoje, tai atsižvelgdamas į Statuto 93 straipsnio 3 dalį, kuri teigia, kad dėl darbotvarkės balsuojama iš karto, siūlau jūsų balsais patvirtinti šios dienos darbotvarkę. Kas už pateiktą darbotvarkę, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 11. Darbotvarkė patvirtinta. Gerbiamieji kolegos, pradedame… Kolega Kubiliau, prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, jūs pažeidėte Seimo statutą, nes frakcija turi galimybę siūlyti pakeisti darbotvarkę, o mūsų frakcija pateikė du siūlymus. Vienas siūlymas buvo papildyti tuo nutarimu, kurį siūlė kolega R.Sedlickas, jūs to siūlymo visiškai nepateikėte Seimui svarstyti ir dėl jo apsispręsti, antras siūlymas buvo išbraukti 1-12 klausimą, kuris yra naujai pasiūlytas į Seimo darbotvarkę. Taigi šis sprendimas, kurį Seimas ką tik priėmė, yra neteisėtas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pirmiausia dėl pirmojo jūsų kaltinimo. Seimas bendru sutarimu pritarė, kad į vakarinę darbotvarkę įtrauktume gerbiamojo J.Razmos siūlymą, jūs praklausėte. Dėl antrojo klausimo, dėl 1-12. Prašau nurodykite Statuto straipsnį, pagal kurį mes turėtume kiekvieną klausimo išbraukimą svarstyti. Tad jūsų kaltinimai tikrai yra be pagrindo. Siūlau nepalikti posėdžių salės, dalyvauti svarstant klausimus.

 

Vartotojų teisių gynimo įstatymo 1, 5, 8, 10, 15, 18, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-303* (priėmimas)

 

Pradedame nagrinėti – Vartotojų teisių gynimo įstatymo 1, 5, 8, 10, 15, 18, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-303. Pranešėja – K.Prunskienė. Prašom, kolege. Priėmimo stadija.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, labas rytas. Šiandien mes pradedame Vartotojų teisių gynimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo priėmimą ir noriu priminti mums labai aktyvų svarstymą, kuomet didele balsų persvara, pritarus Ekonomikos, Žmogaus teisių komitetams, nepritariant Sveikatos reikalų komitetui, įstatymui buvo pritarta po svarstymo. Priminsiu svarbiausią šio įstatymo pataisą, kitaip tariant, jos esmę. Tai yra 1 straipsnio 1 dalies pakeitimas, yra išbraukiamas sakinys: “Sveikatos priežiūros paslaugų ir aprūpinimo vaistais šis įstatymas nereglamentuoja”. Išbraukus šį sakinį mes suformuojam naują situaciją, tai yra kitokią situaciją, kuri reiškia, kad ir sveikatos priežiūros paslaugas bei aprūpinimą vaistais šis įstatymas taip pat reglamentuoja. Taigi šis įstatymas išplėtoja savo veikimo sritį ir užpildo tą spragą reglamentuodamas taip pat ir paciento, kaip vartotojo, o jis taip pat yra vartojantis paslaugas bei medikamentus, santykius su paslaugų atlikėjais. Mūsų medikai, mūsų sveikatos sistemos kai kurie lyderiai, dirbantys Seime, pristato kontrargumentą, kodėl šitaip neturėtų būti, kad neva yra specifiniai įstatymai, tarp jų Pacientų teisių įstatymas. Tačiau mūsų teisinėje sistemoje yra daugybė sričių, kai specifiniai įstatymai neatšaukia bendrųjų įstatymų, o tiktai suteikia tam tikrą konkretumą. Pavyzdžiui, Vaikų teisių gynimo įstatymas nenubraukia Vartotojų teisių gynimo įstatymo poreikio ir neišbraukia, kad vaikų teisių šis įstatymas nereglamentuoja, nes yra atskiras Vaikų teisių gynimo įstatymas. Mes turime fenomenų ekonomikoje, kai priėmėme, deja, įstatymus, išskirtinius įstatymus “Mažeikių naftos” naudai, tai yra “Williams” naudai. Čia blogas pavyzdys, bet jisai atskleidžia patį principą. Mes iš karto suteikėm tam tikros specifikos Akcinių bendrovių įstatymui ir kai kurios akcinių bendrovių įstatymo nuostatos jau tiesiogiai nebegalioja, o galioja būtent tas specifinis įstatymas konkrečiai sričiai. Taigi nėra jokio prieštaravimo tarp Vartotojų teisių įstatymo, jei jis aprėps ir pacientų teisių gynimą, ir Pacientų gynimo įstatymo, kaip specifinio. Nes yra daugybė aspektų, pabrėžiu, tarpusavio santykių reguliavimo srityje, atsakomybės už kokybišką sveikatos paslaugų atlikimą, už kokybiškų medikamentų pardavimą, žalos atlyginimo sistema. Šiuos dalykus mes turime išsamesniame variante, būtent Vartotojų teisių gynimo įstatyme.

Gerbiamieji kolegos, mes visi su jumis taip pat esam ir pacientai. Jeigu Seimo nariai nepalaikys šios pataisos, vadinasi, jie susilpnina pacientų, kaip vartotojų, teisių gynimo ir atsakomybės sistemą. Tuomet kyla klausimas kodėl? Ar todėl, kad tarp mūsų yra gana įtakingų medikų, kurie galbūt nesiryžta žengti žingsnį ir imtis atsakomybės, kuri galioja tuo atveju ir yra pavojinga tik tuo atveju, kai medikas ar farmacijos sistemos darbuotojas nekokybiškai atlieka paslaugas arba įperša netinkamą paslaugą arba netinkamą medikamentą. Niekada nebus per daug vartotojų, taip pat ir pacientų teisių apsaugos, niekada jos nebus per daug. Šiandien mes turime būti pusėj tų, kurie mus renka, kurie mumis pasitiki, kuriems mes atstovaujame, t. y. mūsų vartotojų, pacientų teisių gynimo pusėje.

Aš siūlau pradėti priėmimą nuo 1 straipsnio, kuris daugiausiai sukėlė audrų svarstymo metu ir pasielgti taip, kaip pasielgėm aną kartą, teisingai, t.y. palaikėme būtent šią pataisą ir išplėtojome pacientų, kaip vartotojų, teisių apsaugos sistemą.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Pradedame priėmimo procedūrą. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Šiam straipsniui pataisų ir pasiūlymų negauta. Dėl balsavimo motyvų už kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kai bus balsavimas dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė B.Vėsaitė dėl 1 straipsnio turi nuomonę prieš. Atsiprašau, minutėlę.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekte siūloma išplėsti Vartotojų teisių gynimo įstatymo taikymą ir ginti ne tik sveikatos priežiūros paslaugų vartotojus, pacientus, bet ir vaistų vartotojus. 1 straipsnio 1dalyje siūloma išbraukti išimtį dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir aprūpinimo vaistais, tačiau kituose įstatymo projekto straipsniuose siūloma įrašyti tiktai Valstybinę medicinos audito inspekciją, kuri iki šiol nekontroliavo farmacinės veiklos ir vaistų kokybės. Vadinasi, Medicinos audito inspekcija perima ir Valstybinės vaistų kontrolės inspekciją ir siekdami ginti pacientų teises mes atimame iš Sveikatos apsaugos ministerijos šią funkciją. Todėl siūlau nepritarti šiam straipsniui, tuo labiau kad įstatymo teikėjui buvo duotos pastabos ir jis galėjo pasitaisyti.

K.D.PRUNSKIENĖ. Galima atsakyti?

PIRMININKAS. Prašau.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų čia nėra jokio ypatingo prieštaravimo. Juk iš tikrųjų Audito inspekcija pirmiausia gali savo nuostatus išplėtoti, jeigu ten ko nors trūksta, tačiau pagal funkcijas ji iš tikrųjų kontroliuoja medicininių paslaugų kokybę, ir su tom paslaugom susijusių medikamentų kokybę, tinkamumą. Tai vienas momentas. Antras momentas. Atimam iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Atleiskit, bet mes pakeliam jos statusą į nežinybinį, mes pakeliam jos statusą į nepriklausomą lygmenį, jinai tampa Vyriausybės institucija, kaip ir visos kitos. Kodėl maisto, veterinarijos sritį kontroliuoja nepriklausoma institucija, o būtent sveikatos paslaugų sritį turi kontroliuoti žinybinė institucija? Kur logika? Ar šuniukų sveikata svarbiau už žmogaus sveikatą?

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi skiriasi nuomonės… Kolega Raistenski, jūs dėl 1 straipsnio?

J.RAISTENSKIS. Taip. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji profesorė teisingai paminėjo, kad kontroliuojanti institucija turi būti nepriklausoma institucija. Negali būti, kad ir vienos, ir kitos institucijos būtų tas pats steigėjas. Čia yra labai paprasta ir akivaizdu, kad čia yra alogiška, nonsensas. Manyčiau, reikėtų balsuoti už šį straipsnį ir palaikyti jį, kuo greičiau ištaisyti minėtą problemą, nes vėl matome, kai kalbama apie gyvulius, tai klausimas yra svarbus ir viskas gerai, o žmogus, dovanokite, iš dalies yra nuvertintas arba net pavartočiau žodį “nužmogintas”. Prašyčiau gerbiamąjį Seimą greitai ištaisyti minėtą situaciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, mums reikėtų balsavimu apsispręsti dėl 1 straipsnio. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Bendru sutarimu negalime, nes skyrėsi nuomonės. Kolegos, prašom balsuodami išreikšti savo apsisprendimą.

K.D.PRUNSKIENĖ. Kolega Ramanauskai…

PIRMININKAS. Už – 35, prieš – 19, susilaikė 12. Straipsnis priimtas. Atsiprašau, kolegos R.Pakso negalėčiau pridėti, nes yra tokia procedūra, Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, jog balsai nepridedami. Nebent perbalsuotume. Kolegos, straipsnis priimtas.

Galėsite pasakyti savo nuomonę dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių pasakyti nuomonę. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Ačiū. 2 straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Prieštaraujančių nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Ačiū. 3 straipsnis priimtas.

Dėl 4 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Kolege Vėsaite, jūs atsisakote. Todėl nematydamas prieštaraujančių klausčiau, ar bendru sutarimu galima priimti 4 straipsnį? Ačiū, priimtas.

5 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų dėl 5 straipsnio. Kolegė B.Vėsaitė turi nuomonę prieš. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, pagal medicininio audito nuostatas audito funkcijos neapima prekių ekspertizės, bet įstatymo pakeitimo projekte, 15 straipsnio 5 dalyje ir 18 straipsnio 7 dalyje, numatoma, kad prekė pateikiama medicininio audito ekspertizei. Kadangi prekių ekspertizes atlieka ne Maisto produktų inspekcija (specialios prekės), o Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vadinasi, ekspertizę atliktų Valstybinė medicinos audito inspekcija. Šią funkciją ji perima iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos. Todėl kyla klausimas. Šis klausimas eina per visą įstatymą, nes būtent vaistų kontrolė irgi įrašoma į Medicinos audito inspekcijos funkcijas.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji, norėčiau kalbėti. Kolegė B.Vėsaitė perskaitė tai, ko čia nėra parašyta. Čia kalbama apie tai, į ką gali kreiptis paslaugų vartotojas. Toliau kalbama apie prekių pateikimą ekspertizei. Ekspertizės institucija čia nėra keičiama. Pavyzdžiui, dėl lygių galimybių, t.y. vyrų ir moterų lygių galimybių. Į kontrolierę kreipiasi nukentėjusioji pusė, bet toliau faktas gali būti nagrinėjamas teisme. Pavyzdžiui, mes galime ieškoti analogų tarp ekspertizės ir teismo ekspertizės. Čia nėra kalbama apie tai, kad pats auditas atlieka ekspertizę. Visiškai čia apie tai nepasakyta. Aš nežinau, kur jūs perskaitėte. Pažiūrėkite: “… ir dalyvaujant vartotojui pateikti prekę ekspertizei”. Čia neparašyta, kad auditas atlieka prekės ekspertizę. Čia apie tai nepasakyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Klišonis norėtų pritarti.

A.KLIŠONIS. Ačiū. Aš norėčiau pritarti gerbiamajai profesorei, kuri čia labai kompetentingai išdėstė nuomonę. Norėčiau pasakyti tai, kad gerbiamoji kolegė B.Vėsaitė tikrai įžvelgė tai, ko nėra parašyta. Galbūt kas nors tendencingai bandė suformuoti jos nuomonę. Esu už šio straipsnio pakeitimą. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom registruotis. Kadangi technika sutriko, prašyčiau dar kartą registruotis. Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad 5 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 32, prieš – 15, susilaikė 22, straipsnis nepriimtas.

Dėl 6 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių sakyti nuomonę. Ar galėtume bendru sutarimu, kolegos, priimti 6 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl 7 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galėtume priimti 7 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl 8 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu priimtume 8 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Klausčiau gerbiamosios pranešėjos, ar be 5 straipsnio nebus kolizijos dėl kitų straipsnių?

K.D.PRUNSKIENĖ. Dėl 6 straipsnio, mano įsitikinimu. 5 straipsnio? Taip, dėl 5 straipsnio kilo ginčas. Nėra visiškai logiškas dalykas, kai yra neaišku, kur turės kreiptis. Dėl ekspertizės čia buvo tokia mintis ar abejonė, kuri galbūt ir padėjo kolegoms apsispręsti ne visai racionaliai. Išeitų taip, kad kilus ginčui dėl sugadinimo, jei tai būtų vaistas, ar dėl netinkamų paslaugų atlikimo, nes prekė ir paslauga vartojimo sferoje labai dažnai interpretuojama analogiškai, neaišku, į ką turės kreiptis.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, labai jūsų atsiprašau. Norėčiau jūsų klausti. Ar galima priimti be šio straipsnio visą įstatymą?

K.D.PRUNSKIENĖ. Manau, galima. Dėl to klausimo teks išsiaiškinti atskirai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Klišonis – už. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau paminėti ir paraginti kolegas, kad teisinėje valstybėje atskiriamos vykdymo ir kontrolės funkcijos. Dabar, kaip žinote, ir šio įstatymo svarstymo stadijoje esame įsitikinę visi, manau, kad Medicinos audito inspekcija ir stambiosios gydymo įstaigos vis dėlto yra to paties pavaldumo, jų steigėjas yra tas pats – Sveikatos apsaugos ministerija. Ministerija gali daryti vienokį arba kitokį spaudimą audito tarnybai.

Kokią kokybinę funkciją tai pakeistų? Kaip minėjau, visi mūsų rinkėjai, mes patys esame tie patys galimi pacientai (duok Dieve, kad to nereikėtų). Kiekvienas, atėjęs į sveikatos priežiūros įstaigą, turime būti patys suinteresuoti savo saugumu. Jeigu įteisiname šį įstatymą, jį priimame, mes tikrai suteikiame galimybių mūsų žmonėms jaustis sveikatos priežiūros įstaigose kur kas saugesniems. Deja, ne kiekvienas žmogus Lietuvos valstybėje yra Seimo narys ir gali savo statusu naudotis bei gauti gana geras paslaugas. Dauguma žmonių, kad ir labai keista, negauna tokių paslaugų, kokių jiems riekia.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų visų paprašyti balsuoti už šį įstatymo projektą, nes šis įstatymas įgyvendintų ir įteisintų kokybiškai naują ir kokybiškai aukštesnį paslaugų įvertinimą ir saugumo užtikrinimą sveikatos sistemoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – kolegė B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, negaliu nepritarti kolegos A.Klišonio minčiai, kad vis dėlto reikia sustiprinti pacientų teises, inkorporuojant tą mintį į Vartotojų teisių apsaugos įstatymą. Tačiau šiuo įstatymu siekiama ir kitų tikslų. Štai pažiūrėkite – iš Sveikatos apsaugos ministerijos atimame dalį farmacinės veiklos funkcijų. Toliau. Pagal šį įstatymą vaistais bus galima prekiauti ir ne vaistinėse, o Medicininio audito inspekcija atliks vaistų ekspertizę. Dabar pažiūrėkite, kas teikia šį įstatymą. Įstatymą teikia buvęs farmacininkas A.Klišonis. Taigi aš šioje situacijoje įžiūriu privačių ir visuomeninių interesų konfliktą. Gerbiamajam A.Klišoniui ne kartą buvo teiktos pastabos išbraukti vaistų vartotojus iš Vartotojų teisių gynimo įstatymo. Jis to nepadarė. Plius aiškinamajame rašte yra rašoma, kad papilomų lėšų įgyvendinant įstatymą nereikės. Tačiau aš galiu pasakyti, kad reikės 183 tūkst., nes į Vartotojų teisių gynimo tarybą reikia papildomai priimti du žmones. Ne kartą buvo prašoma pataisyti savo teikiamą, siūlomą įstatymą, tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl siūlau dabar, kadangi nebuvo atsižvelgta į pastabas, nepritarti įstatymui.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš galiu kalbėti?

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau gerbiamosios pranešėjos. Dėl balsavimo motyvų kolegė I.Degutienė. Prašom.

A.KLIŠONIS. Aš prašau žodžio, kadangi buvo paminėta mano pavardė ir viešieji bei privatūs interesai.

PIRMININKAS. Replikos turėtų būti po balsavimo. (Triukšmas salėje) Prašom. Kolegė I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, atrodė, kad tuo įstatymu galėsime vadovautis ir ginti pacientų teises. Įkūrus Valstybinę medicininio audito inspekciją, ta pacientų teisių gynimo funkcija iš dalies buvo atliekama. Tačiau visa problema turbūt buvo ta, kad Audito inspekcija negalėjo efektyviai vykdyti pacientų teisių prevencijos funkcijų, nes administracinis pavaldumas priklausė Sveikatos apsaugos ministerijai. Iš tiesų turbūt tai buvo vienintelė audito inspekcija, kuri, kaip buvo minėta, yra specifinė audito inspekcija. Ji buvo pavaldi tai pačiai institucijai – Sveikatos apsaugos ministerijai. Be abejo, tokiu atveju pacientų teisės negalėjo būti iki galo ir teisingai ginamos. Todėl aš visiškai pritariu teiktam įstatymo projektui, kad Medicininio audito inspekcija turi būti nepriklausoma institucija. Ji turi nepriklausyti nuo Sveikatos apsaugos ministerijos, kad galėtų efektyviai vykdyti pacientų teisių prevencijos valstybinės kontrolės darbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš gerbiamajam A.Klišoniui pasakysiu, kad po visų kalbų jūs gausite teisę, kurios jūs norite, replikuoti. Tą teisę posėdžio pirmininkui suteikia Statutas. Prašau sėsti į savo vietą. (Balsai salėje) Gerai. Prašau, kolega. K.Kuzmickas turi nuomonę prieš.

K.KUZMICKAS. Gerbiamieji kolegos, čia buvo minėta, kad medikai gal dėl to ir nepalaiko šio įstatymo, kad žiūri tik iš savo pozicijų. Bet aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų reikėtų peržiūrėti ir sutvarkyti Pacientų teisių gynimo įstatymą, kad jis įteisintų visas tas funkcijas, kurias dabar norima įteisinti šiuo įstatymu.

Bet aš dar norėčiau atkreipti dėmesį į juridinę pusę. Ar nėra kazusas, (yra gautos Teisės departamento ir papildomo komiteto išvados), kad pagrindinis – Ekonomikos komitetas jų visiškai nesvarstė ir atėjo iki svarstymo stadijos, neapsvarsčius papildomo komiteto ir Teisės departamento išvadų?

K.D.PRUNSKIENĖ. Svarstėme, ponia B.Vėsaitė patvirtino, kad svarstėme.

K.KUZMICKAS. Bet iš medžiagos to nematyti ir jūs, dabar pristatydama, nepateikėte dėl svarstymo. Taigi aš siūlyčiau balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome nuomonę. Kolega A.Indriūnas, negalėdamas užsiregistruoti galbūt dėl tam tikrų technikos trukdžių, nori išsakyti nuomonę prieš. Suteikiu žodį gerbiamajam kolegai A.Indriūnui.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Kolegos, aš prašyčiau rimties. Jeigu norite, prašome skaityti Statutą. Kalba 4 – už, 4 – prieš. Iš vietos prašome nekalbėti. Yra šoniniai mikrofonai. Gerbkime vieni kitų pasisakymus. Prašom kolegą A.Indriūną.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, problema ši, aišku, egzistuoja, tačiau įstatymas dar neišbaigtas – patys Seimo nariai skirtingai interpretuoja. Teiginys, kad paskui bus galima paaiškinti tuos dalykus, yra jokiu būdu neleistinas. Mes turim taip baigti įstatymą, kad jo nebūtų galima interpretuoti. Todėl manau, kad šis įstatymas nebaigtas ir priimti jo negalima. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, aš klausčiau jūsų dėl… aš atsiprašau, 4 – už, 4 – prieš. Kolega A.Indriūnas negalėjo užsiregistruoti. Dar vienas kolega turi teisę kalbėti prieš ir dar du Seimo nariai galėtų kalbėti už. Kurie negalėjo kalbėti. Ar būtų tokių Seimo narių? Klausiu, kas už? Du Seimo nariai kalbėjo už, dar du Seimo nariai turi teisę kalbėti už. Kolega A.Matulevičius. Prašom. Kolega Matulevičiau, jūs galite paspausti mygtuką? Tada pašau jus prie…

A.MATULEVIČIUS. Labai ačiū. Kažkas buvo sugedęs. Aš irgi norėjau užsiregistruoti. Paskui nurimo. Bet žiūriu, kad demokratiją reikia išlaikyti.

Man atrodo, jeigu kalbėčiau labai rimtai ir trumpai, kad šis įstatymas yra priimamas laiku, jis yra reikalingas. Mes prisiminkime, kaip antradienį priiminėjome įstatymą dėl naktinių paukštelių ar žvėrelių – šikšnosparnių. Būtų geriau, kad mes pirmiausia būtume priėmę tą įstatymą, kurį dabar svarstome. Dėkui Dievui, kad mes nepamiršome žmonių interesų ir žmonių reikalų, nes Lietuvoje kartais labai yra daug reikalų, susijusių su kitais dalykais, tik ne su žmonėmis. Taigi, žiūrėdamas iš mūsų rinkėjų taško, aš kviečiu visus Seimo narius balsuoti už šį įstatymą ir baigti nereikalingus debatus.

PIRMININKAS. Kolegė K.Prunskienė nori dar kartą kalbėti už.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau paaiškinti kai kurių kolegų argumentus.

Dėl pono A.Indriūno pastabos. Šitas įstatymas yra baigtas. Kalbama apie po įstatymų leidžiamus aktus, jeigu reikia dar kartą įvertinti Audito inspekcijos statutą, nuostatus. Apie tai kalbama. Įstatyme daugiau nieko nereikia.

Antras dalykas – dėl priekaištų ponui A.Klišoniui. Aš tą pataisą teikiau prieš dvejus metus. Aš tada nepažinojau pono A.Klišonio, nežinojau jokių jo iniciatyvų, ponia Vėsaite, ir užsipulti poną A.Klišonį, kad jis dabar teikia kažkada mano teiktą ir konservatorių laikais nepalaikytą įstatymą, vien dėl to, kad visų pusių medikai, atstovaujantys aukštiems sluoksniams, kažkodėl susivienija… Tuo tarpu yra daugybė medikų asociacijų, juo labiau pacientų asociacijų, kurios prirašė krūvas laiškų, paremdamos šio įstatymo pataisas, todėl mes neklaidinkime vieni kitų ir nebaksnokime pirštais, kas kokių interesų turi. Kalbama apie pacientų, kaip vartotojų, teises ir jų apsaugą. Jeigu mes priimsime šitą įstatymą, mes sviestu košės nesugadinsime, paprastai liaudiškai tariant, o kur kas aiškiau reglamentuosime medikų ir paslaugų vartotojų santykius, padidinsime atsakomybės laipsnį. Tai tik padės geriau reguliuoti, geriau organizuoti ir gerinti pačią sveikatos sistemą.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai kolegei K.Prunskienei. Nesant daugiau norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, žodis replikai kolegai A.Klišoniui.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Taip, gerbiamoji B.Vėsaite, aš esu vaistininkas, aš esu provizorius ir, žinokite, aš visiškai nesigėdiju, kad toks esu, kad tą specialybę turiu. Visiškai nesigėdiju. Taip pat kaip, manau, nesigėdija ponas V.Velikonis, ponas M.Pronckus, ponas V.Einoris, kad jie yra žemdirbiai. Kad šis įstatymas yra lobistinis, aš tą irgi pripažįstu. Taip, jis yra lobistinis, aš esu lobistas ir aš atstovauju, jūsų žiniai, pačiai didžiausiai lobistinei visuomenei, pačiai didžiausiai lobistinei interesų grupei, kuri yra Lietuvoje, t.y. 3,5 mln. gyventojų, mūsų rinkėjų. Jeigu jūs čia matote viešuosius ir privačius interesus, tada aš esu kaltas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Išklausėme tris nuomones prieš ir keturias už. Todėl siūlau registruotis, balsuosime dėl viso įstatymo. Kolegos, ar yra neužsiregistravusių Seimo narių? Prašau dėmesio. Kolegė R.Juknevičienė. Prašom. Kolegos, na, būkime korektiški damai. Prašyčiau dar kartą užsiregistruoti.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad Vartotojų teisių gynimo įstatymo 1, 5, 8, 10, 15, 18, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-303 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už balsavo 38 Seimo nariai, prieš – 24, susilaikė 27 Seimo nariai. Įstatymas nepriimtas. Atsiprašau, 17 susilaikė. Įstatymas nepriimtas. (Šurmulys salėje)

Kolegos, nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-304. Kolegos, aš jau paskelbiau kitą klausimą – įstatymo projektą Nr.IXP-304. (Balsai salėje) Kolegos, jeigu norite trukdyti posėdį, prašom. Kolega J.Raistenskis. Replika po balsavimo.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai, dabar jūs net neįsivaizduojate, kokią meškos paslaugą padarėte Lietuvos žmonėms ir Lietuvos medicinai reformų kontekste. Bet aš siūlyčiau kitką. Dabar priimkite ne eilės tvarka kitą sprendimą – Valstybinė ligonių kasa yra pavaldi Vyriausybei, sugrąžinkite ją į Sveikatos apsaugos ministeriją. Aš norėčiau palinkėti jums, kad nepamatytumėte tos dienos, kad taip būtų, bet aš matau link to viskas eina. Taigi nedarykime dar kartą meškos paslaugos medicinai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius. Replika.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nenoriu trukdyti jūsų laiko, bet yra vienas principinis dalykas. Mes, opozicija, galėtume džiūgauti: kokia bloga pozicija, kokie blogi socialdemokratai ir socialliberalai. Bet aš noriu atkreipti dėmesį – visi eidami į rinkimus kalbėjome, kad ginsime Lietuvos žmonių interesus. Kaip mes juos giname? Man atrodo, kad šiandien tiems, kurie balsavo prieš šį įstatymą, paprasčiausiai turėtų būti gėda savo rinkėjų. Man atrodo, priimti tokius įstatymus, kurie eina prieš Lietuvos žmones, tokius, kurie blogina žmonių gyvenimą, iš tikrųjų yra negarbė Seimui.

 

Sveikatos sistemos įstatymo 53 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-304 (svarstymas)

 

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nagrinėjame Sveikatos sistemos įstatymo 53 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-304. Pranešėjas – kolega V.Nekrašas, Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymas.

V.NEKRAŠAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jūs turite įstatymo 53 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Sveikatos komitetas yra pagrindinis, jis apsvarstė posėdyje. Dalyvavo: K.Kuzmickas, J.Olekas, A.Klišonis, J.Matulevičius, D.Mikutienė, V.Nekrašas. Balsavimo rezultatai buvo tokie: už siūlymą pritarti šiam įstatymui balsavo ponai A.Klišonis ir J.Matulevičius, už siūlymą atmesti projektą balsavo ponai K.Kuzmickas, D.Mikutienė ir V.Nekrašas. Todėl siūlau šio įstatymo nepriimti. Atmesti.

PIRMININKAS. Kolegos, pagrindinis komitetas, išnagrinėjęs šį projektą, siūlo atmesti. Dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašom registruotis, ką numato Statuto 151 straipsnio 2 dalies, atsiprašau, 3 dalies 2 punktas. Mums balsavimu reikia apsispręsti dėl pagrindinio komiteto siūlymo atmesti šį įstatymo projektą.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų atmestas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas už atmetimą, balsuojate už, tai yra komiteto sprendimas. (Balsai salėje) Kolegos, formuluotė buvo gana aiški. Pagrindinis komitetas pasiūlė atmesti, todėl tie, kurie remia šią nuostatą, balsuoja už, t.y. atmesti. Liberalų frakcijos vardu seniūnas siūlo perbalsuoti. (Balsai salėje) Kolegos, prašau dėmesio. Prašom užimti savo garbingas vietas, prašome registruotis. Balsuosime dar kartą. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Dėl vedimo tvarkos kolega – A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Aš norėčiau paprašyti, kad opozicijos lyderis motyvuotų savo prašymą.

PIRMININKAS. Motyvas toks, kad buvo neaiški formuluotė. Aš manau, kad buvo formuluota aiškiai, todėl prašau tik išgirsti, nekalbėti, netriukšmauti, kai yra formuluojamas klausimas, ir viskas bus gerai.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kolegos, prašau dėmesio! Kas už tai, kad būtų pritarta komiteto nuomonei atmesti šį projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Prašom įjungti balsavimą. Prašom tylos, kolegos! Vyksta balsavimas.

Už – 53, prieš – 4, susilaikė 3. Projektas atmestas.

Remiantis Statuto 151 straipsniu galima siūlyti pavesti kitam pagrindiniam komitetui nagrinėti šį projektą arba sudaryti specialią Seimo komisiją. Siūlymų nėra.

 

Valstybės tarnybos įstatymo 4, 33, 60, 69 ir 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-922(2*) (priėmimas)

 

Nagrinėjame Valstybės tarnybos įstatymo 4, 33, 60, 69 ir 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-922(3). Pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, kolega P.Papovas. Prašom. Priėmimas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Po svarstymo yra gauta Teisės departamento išvada. Atsižvelgęs į šią išvadą aš pateikiau savo pasiūlymus. Jie yra daugiau techninio pobūdžio, todėl siūlyčiau priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų.

P.PAPOVAS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Siūlymų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį?

P.PAPOVAS. Galime.

PIRMININKAS. Negirdėti prieštaraujančių. 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų.

P.PAPOVAS. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento išvada ir mes (…) nereikalingą straipsnį.

PIRMININKAS. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie paremtų kolegos P.Papovo teikiamą pataisą 2 straipsniui? Pakeltų rankų nesuskaičiuosime, prašome naudotis technika ir išreikšti savo nuomonę, kas remiate Seimo nario P.Papovo teikiamą pataisą 2 straipsniui.

Už – 37. Galime nagrinėti pataisą 2 straipsniui. Prašau, kolega, pateikti pataisą.

P.PAPOVAS. Aš jau minėjau, kad pagal Teisės departamento išvadą siūloma išbraukti 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą kompensacijos dydį, nes tai projekte yra perteklinis dalykas. Šis straipsnis jau anksčiau pripažintas negaliojančiu. Tai tiek.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos ar būtų norinčių išsakyti nuomonę? Nėra. Ar bendru sutarimu galėtume paremti šią kolegos P.Papovo teikiamą pataisą? Negirdėti prieštaraujančių. Pataisai pritarta. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį su pataisa? Dėl balsavimo motyvų kolega J.Razma prieš. Prašau.

J.RAZMA. Aš matau, kad pranešėjas nutylėjo kitą Teisės departamento pastabą dėl to, kad lieka galimybė pažeisti lygiateisiškumą asmenų, kurie dirbo prokuratūroje ir vidaus reikalų sistemoje skirtingai skaičiuojant jiems stažą, jeigu po 1990 m. kovo 11 d. jie įsidarbino, tarkime, toje pačioje institucijoje, kaip čia pateikta pavyzdyje, Kalėjimų departamente. Tas klausimas liko neišspręstas ir apskritai mes sukeliame painiavą su tomis išlygomis dėl stažo skaičiavimo vienai darbuotojų kategorijai. Todėl aš nemanau, kad reikėtų pritarti toms siūlomoms pataisoms.

PIRMININKAS. Prašau, kolega pranešėjau, pakomentuoti šį teiginį.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis kolega, čia nieko naujo neįrašoma. Dabar galiojančiame įstatyme kaip tik yra padaryta išlyga vidaus reikalų sistemos darbuotojams, o šioje pataisoje šiek tiek išplečiama, kad tiems žmonėms, kurie dirbo vidaus reikalų sistemoje ir ta sistema vėliau buvo reorganizuota, sakykime, į Kalėjimų departamentą, arba nepriklausomybės laikotarpiu buvo įkurtos naujos, tokios kaip Saugumo departamentas, STT, ir tie žmonės perėjo ten dirbti, jiems išlieka tos pačios socialinės garantijos, kurios buvo aptartos Aukščiausiojoje Taryboje. Todėl siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės išsiskiria, kolegos, mes turėtume balsavimu apsispręsti dėl 2 straipsnio. Prašau neužsiregistravusius kolegas registruotis ir balsuosime dėl 2 straipsnio. Vyksta registracija. Kolega Masiuli, vyksta registracija.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad 2 straipsnis su teikiama kolegos P.Papovo pataisa būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš. Vyksta balsavimas.

Už – 58, prieš – 2, susilaikė 4. 2 straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. 3 straipsniui yra teikiamos pataisos? Nėra.

P.PAPOVAS. Nėra.

PIRMININKAS. Todėl, kolegos, nesant norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų ar bendru sutarimu galėtume priimti 3 straipsnį? (Balsai salėje) Galima. Ačiū. Priimta.

Dėl 4 straipsnio dėl balsavimo motyvų.

P.PAPOVAS. Atsiprašau. 4 straipsnį siūloma laikyti 5 straipsniu ir yra mano pasiūlymas papildyti šį įstatymą 4 straipsniu. Jeigu būtų pritarta, aš jį pateikčiau.

PIRMININKAS. Prašau dėl 4 straipsnio kolegą P.Papovą pateikti pataisą.

P.PAPOVAS. Pasiūlymas yra techninio pobūdžio. Priėmus sprendimą, kad darbo apmokėjimo sistema viešojo administravimo tarnautojams įsigalioja nuo spalio 1 d., o paslaugų – nuo sausio 1 d., reikia pakeisti, kad paslaugų tarnautojams nebūtų mažinamas atlyginimas, nes šiame antrajame pusmetyje buvo numatyta mažinti atlyginimus, o sistema įsigalios nuo sausio 1 dienos. Taigi ir mažinimas turėtų prasidėti nuo sausio 1 dienos, nes nėra ką mažinti.

PIRMININKAS. Kadangi pataisa pateikta vėlai, kad pradėtume nagrinėti šią pataisą, kolegoms ją siūlyčiau paremti arba neparemti išreiškiant savo nuomonę. Tai turėtume atlikti balsavimu. Prašom, kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad paremtume 4 straipsniui P.Papovą teikiamą pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 43 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 4, pataisai pritarta. (Balsas salėje) Dėl balsavimo motyvų dėl pataisos. Mes pritarėme pataisos svarstymo pradžiai. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 4 straipsnį su kolegos P.Papovo teikta pataisa? Ačiū. Negirdėti prieštaraujančių, priimta.

Dėl 5 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų.

Dėl 6 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Nėra. Prašom pateikti savo tiekiamą pataisą 6 straipsniui kolegą P.Papovą.

P.PAPOVAS. (…) Teisės departamento išvada, kadangi Vyriausybei buvo numatyta parengti teisės aktus per dvejus metus, o tie dveji metai baigėsi liepos 30 dieną, todėl siūlau šį straipsnį 2 dalimi… papildyti, kad 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos taikomos nuo liepos 30 dienos, kad būtų tęstinumas, kad nebūtų vakuumo tarp dvejų metų ir nustatytų trejų metų.

PIRMININKAS. Kolegos, mes turėtume paremti arba neparemti šią teikiamą pataisą, nes taip pat buvo pateikta…

P.PAPOVAS. Čia ta ir yra, jau balsavome. Ai, dar nebalsavome.

PIRMININKAS. Mes turime balsavimu apsispręsti, ar remiame šią kolegos P.Papovo teikiamą pataisą 6 straipsniui.

Už – 48, prieš nėra, susilaikė 3, šios pataisos svarstymui pritarėme.

Dėl 6 straipsnio su šia pataisa dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galėtume priimti 6 straipsnį bendru sutarimu nesant prieštaraujančių nuomonių? Ačiū. Priimta.

Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Ar būtų norinčių pasakyti nuomonę? Kolega V.Nekrašas. Prašom. Už.

V.NEKRAŠAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Siūlau priimti Valstybės tarnybos įstatymą, tai suteiks didelę galimybę mūsų valstybės tarnautojams dirbti kitaip ir žiūrėti kitaip į valstybės reikalus. Siūlau palaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, registruojamės, balsuosime dėl viso įstatymo projekto, nes daugiau norinčių pasakyti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų nėra.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4, 33, 60, 69, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-922, būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 57, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai, įstatymas priimtas.

Dėl vedimo tvarkos – kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke Artūrai Skardžiau, peržiūrėjus balsavimo protokolus dėl balsavimo klausimu 1-1a – dėl Vartotojų teisių gynimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto – prie Seimo nario G.Steponavičiaus pavardės yra rasta balsavimo atžyma “susilaikė”, tuo tarpu G.Steponavičius yra išvykęs į Vokietiją su vizitu. Todėl Liberalų frakcijos vardu kreipiamės į Procedūrų ir etikos komisiją dėl šio fakto. Kartu, remdamiesi Statuto 121 straipsnio 4 punktu – “jeigu yra nustatomas akivaizdus balsavimo vienasmeniškumo pažeidimas” – prašome pakartoti balsavimą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, liberalų klausčiau, kas balsavo vietoj kolegos G.Steponavičiaus? Manau, negalėjo iš kairiosios pusės kas ateiti ir balsuoti už kolegą G.Steponavičių. Manau, Etikos ir procedūrų komisija išaiškins tą klausimą ir galėsime… Kolega V.Nekrašas dėl vedimo tvarkos.

V.NEKRAŠAS. Aš taip pat norėjau paantrinti tam, ką pasakė ponas posėdžio pirmininkas, kad tikrai iš kairiosios pusės tokių ilgų rankų niekas neturi ir tikrai niekas nespaudė. (Balsai salėje) Kolegos, aš prašau… Aš tylėjau, kai E.Masiulis kalbėjo. Siūlau palikti Etikos ir procedūrų komisijai išsiaiškinti šį reikalą, kas paspaudė šį mygtuką. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Klišonis dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.KLIŠONIS. Aš nenoriu kvestionuoti gerbiamojo kolegos V.Nekrašo ir gerbiamojo posėdžio pirmininko žodžių, bet įstatymas yra įstatymas. Šiuo atveju mes vadovaujamės įstatymu, kuris vadinasi... Ar man atimate žodį?

PIRMININKAS. Atsiprašau. Prašom tęsti.

A.KLIŠONIS. Ačiū. Manau, įstatymo prerogatyva yra tokia – jo laikytis privaloma. Jeigu jūs tuo dalyku abejojate, manau, jūsų kolega, turintis daugiau patirties, ponas Č.Juršėnas patvirtins tą dalyką, kad įstatymo 121 straipsnio 4 punktas reikalauja, kad net pradėjus kitą klausimą būtų perbalsuojama. Pirmininke, mes prašome laikytis Statuto. Priešingu atveju kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją bus ne vienas. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš prašyčiau, kolegos, pasakyti, kuriuo straipsniu remiantis. Jūsų minėtas straipsnis numato: “jeigu nustatytas akivaizdus balsavimo vienašališkumo pažeidimas… (Balsas salėje) vienasmeniškumo pažeidimas”. Kol kas šio pažeidimo niekas nenustatė, todėl norėčiau, kad Etikos ir procedūrų komisija nustatytų. Mes pradėjome jau kitą klausimą. Jau pradėjome, apsvarstėme dar keletą klausimų. Kolegos liberalai, sudrausminkite savo gretas ir žiūrėkite, kad nebūtų balsuota už nesančius žmones. Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Posėdžio pirmininke, nežinau, ar į jūsų kompetenciją ir pareigas įeina komentuoti Liberalų frakcijos vidinę tvarką, bet tikrai ką tik turbūt turėjote progos įsitikinti, kad šio balsavimo atžyma yra, ir kokio dar jums reikia nustatymo kitokio, negu tai, kas yra parašyta popieriuje.

PIRMININKAS. Kolegė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai labai keistai skamba rekomendacija pavesti išsiaiškinti Etikos ir procedūrų komisijai, ar ponas G.Steponavičius šiandien Lietuvoje ar Vokietijoje. Jeigu iš tikrųjų už jį buvo balsuota kaip susilaikiusį, vadinasi, tai tas pat, kas balsas prieš, o jo nėra net Lietuvoje. Tai kuo čia dėta Etikos komisija, tai yra būtent Statuto pažeidimas ir nesvarbu, kieno ranka tai padarė. Būtų keista, kad liberalai balsuodami už, staiga vieną balsą būtų nuspaudę kaip susilaikę. Šito niekas niekada nedaro.

PIRMININKAS. Kolegos, labai prašau jūsų dėmesio. Mes po pirmojo klausimo dar išnagrinėjome daug kitų klausimų, todėl galėtume bendru sutarimu sutarti popietiniame posėdyje perbalsuoti dėl šio įstatymo projekto. Ar būtų priimtinas mano siūlymas visiems kolegoms? (Balsai salėje) Aš prašyčiau kolegą A.Klišonį dar kartą pažiūrėti į Statutą – frakcijos vardu perbalsuoti jūs galite siūlyti iki tam tikro laiko, kol nepradėtas kito klausimo nagrinėjimas. Prašom. Kolega A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų tai yra blogas precedentas, kai kuri nors frakcija pati sugadina balsavimo rezultatus ir pati reikalauja perbalsuoti. Jeigu mes vadovausimės tokiu principu, tai ir kita frakcija ateityje gali taip pat pati sugadinti balsavimo rezultatus ir pareikalauti, kad būtų perbalsuota. Tai būtų labai blogas precedentas. Aš manau, kad realiausia išeitis yra pavesti Etikos ir procedūrų komisijai išsiaiškinti, kas balsavo už, ir tegu ta frakcija to nario elgesį pati apsvarsto, o Etikos komisija taip pat gali padaryti savo išvadas ir jokio perbalsavimo čia negali būti.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke, aš manau, kad tas vienas balsas nekeičia reikalo esmės. Tai yra tik tušti ginčai, nes kiek aš supratau, tai yra ne už visą įstatymą neteisingas balsavimas, o dėl 1 straipsnio. Tai apie ką mes, kolegos, kalbam ir dėl ko mes ginčijamės? Dėl viso įstatymo balsavimo jokių klaidų nebuvo, tai koks gali būti perbalsavimas?

PIRMININKAS. (Balsai salėje) Kolegos, prašom nekalbėti iš vietos, būkite malonūs, gerbkite kitus kolegas. Kolega R.Paksas. Prašom.

R.PAKSAS. Iš tikrųjų siūlyčiau kolegoms atsiversti 67 puslapį mūsų įstatymo, tai yra Statuto 121 straipsnis 4 punktas, kur aiškiai nustatyta tvarka, ką turėtų Seimas toliau daryti, ir nereikia interpretuoti Statuto.

PIRMININKAS. Buvo siūlymas vakariniame posėdyje šį klausimą perbalsuoti. (Balsai salėje) Prašom. Dėl vedimo tvarkos.

A.KUNČINAS. Liberalai siūlo mums įsivelti į labai įdomų žaidimą. Įsivaizduokite, mes perbalsuojame tą balsavimą, kuris lyg ir nevisiškai teisėtas, tai tada įsigalioja tas straipsnis, tačiau įstatymas vis tiek nepriimtas. Taigi čia žaidimas dėl žaidimo, aš manau, reikia negaišti laiko ir dirbti toliau. Etikos ir procedūrų komisija išsiaiškins šiuos dalykus.

PIRMININKAS. Kolegos, visi išsakėme nuomones. Prašau jūsų balsavimu apsispręsti, ar šis klausimas atiduodamas Etikos ir procedūrų komisijai svarstyti? (Balsas salėje: kai bus sprendimas, tada svarstysime) Per pietų pertrauką susirinkusi Etikos ir procedūrų komisija galėtų priimti sprendimą. Jūs visus savo siūlymus galėtumėte pasakyti Etikos ir procedūrų komisijai. Mes tokią turime, todėl siūlau balsuoti, kas už tai, kad klausimas būtų atiduotas Etikos ir procedūrų komisijai ir ji vakariniame posėdyje pateiktų savo išvadą. Prašom registruotis ir balsuosime. Kolega Masiuli, jūs jau kalbėjote penkis kartus. Prašom registruotis. Prašom, kolega Masiuli.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirma, tai tikrai nenorėčiau, kad kolega A.Sysas klaidintų Seimo narius. Yra balsuota, protokolas yra už visą įstatymą, o ne už vieną ar kitą straipsnį. Tačiau iš tikrųjų taip, galime priimti tam tikrus kompromisinius susitarimus ir šitą balsavimą pakartoti popietinio posėdžio pirmoje dalyje, per tą laiką, manau, Etikos ir procedūrų komisija turi susirinkti, bet tikrai nemanau, kad Seimas turi balsuoti, pavesti ar nepavesti Etikos ir procedūrų komisijai svarstyti. Yra aiški Statuto nustatyta tvarka, kaip galima į ją kreiptis, ir Liberalų frakcija tos Statuto tvarkos laikosi. Todėl tikrai nereikėtų dėl šito balsuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, norėčiau formuluoti balsavimo klausimą. Kas už tai, kad šį pažeidimą, kurį nustatė liberalai savo gretose, perduotume apsvarstyti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-303 Etikos ir procedūrų komisijai, kuri turėtų vakariniame posėdyje pateikti savo išvadas ir priklausomai nuo išvadų, būtų perbalsuojama, balsuojate už, kas nesutinkate su tokiu siūlymu, balsuojate prieš, arba susilaikote.

Už – 38, prieš nėra, susilaikė 1. Šis klausimas atiduodamas, šis pastebėtas procedūrinis pažeidimas atiduodamas svarstyti Etikos ir procedūrų komisijai, kuri išvadas turi pateikti vakariniame posėdyje. Repliką po balsavimo kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamieji liberalai, jūs patys paprašote, kad šitą klausimą išspręstų Etikos ir procedūrų komisija, o po to nebalsuojate. Kaip tai suprasti?

 

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu "Dėl savivaldybių sveikatos fondų tipinių nuostatų patvirtinimo" patvirtintų nuostatų pakeitimo" projektas Nr.IXP-834(2*) (priėmimas)

 

PIRMININKAS. Kolegos, mes tikrai šiandien atsiliekame nuo grafiko, todėl siūlyčiau svarstyti kitą įstatymo projektą – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu “Dėl savivaldybių sveikatos fondų tipinių nuostatų patvirtinimo” patvirtintų nuostatų keitimo” projektas Nr.IXP-934. Pranešėjas – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas K.Kuzmickas. Prašom, kolega, pristatyti. Priėmimas.

K.KUZMICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prieš save jūs matote Savivaldybių fondų tipinių nuostatų patvirtinimo pakeitimo projektą. Aš jo nekomentuosiu. Buvo numatyta, kad Aplinkos apsaugos fondo 20% lėšų skiriama Sveikatos fondui. Tuo 20% būdavo finansuojamos programos, mažinančios neigiamą aplinkos teršimo poveikį gyventojų sveikatai. Iš tikrųjų kartais programos, būtent aplinkosauginės programos, būdavo gan nereikšmingos, bet miesto taryba, miesto savivaldybių tarybos turėdavo jas tvirtinti. Mes siūlome, kad būtų išbraukta būtent ta dalis, skirti ne mažiau kaip 20% toms programoms ir apriboti, kad nebūtų galima šito skirti kapitalo investicijoms, įvairioms statyboms. Kad apie šių programų reikalingumą galėtų spręsti savivaldybių sveikatos tarybos ir savivaldybių tarybos, kurios po to tvirtina. Buvo gautos Teisės departamento išvados, kuriose pasakyta, kad projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus. Ekspertai pritarė, taip pat visuomeninės organizacijos, Savivaldybių asociacija pritarė, taip pat pagrindinis komitetas svarstė šį klausimą ir pritarė patobulintam šiam projektui. Todėl siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi šis Seimo nutarimas iš vieno straipsnio, todėl siūlyčiau pasakyti savo nuomonę dėl viso Seimo nutarimo. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasakyti nuomonę. Tad prašome, kolegos, registruotis, balsuosime dėl viso Seimo nutarimo.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Kas už tai, kad Seimo nutarimas Nr.IXP-834 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 36, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Seimo nutarimas Nr.IXP-834 priimtas.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-768* (svarstymas)

 

Nagrinėjame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-768. Pranešėjas – kolega A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas, kurį dabar svarstysime ir, tikiuosi, priimsime, yra paprastesnis nei prieš tai svarstyti. Tai yra tiesiog susitarimas tarp Lietuvos ir Indijos dėl oro susisiekimo, kurį, tikiuosi, ratifikuosime ir kurio esmė yra dvišalių santykių civilinės aviacijos srityje plėtojimas bei prielaidų sudarymas oro susisiekimui tarp Lietuvos ir Indijos pradėti.

Ekonomikos komitetas svarstė šį projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Nors šiandien dar nėra sąlygų pradėti susisiekimą tarp Lietuvos ir Indijos, tačiau ateityje, tikėtina, jos atsiras, jos kaip tik sudaromos šiuo susitarimu, kurio įgyvendinimas nekainuos papildomų lėšų Lietuvos Respublikai. Taigi Ekonomikos komiteto siūlymas yra pritarti šiam susitarimui ir ratifikuoti atitinkamą įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu pateikti Užsienio reikalų komiteto nuomonę. Kolega G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas, papildomas komitetas, pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Komitetas balsavo vienbalsiai: 12 buvo už, niekas nesusilaikė ir nebalsavo prieš. Kviečiu pritarti šio projekto ratifikavimui.

PIRMININKAS. Diskutuoti dėl šio įstatymo projekto nėra užsiregistravusių Seimo narių. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių pasakyti nuomonę? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Negirdėti prieštaraujančių, tad pritarta šiam įstatymo projektui po svarstymo.

Kolegos, ar galėtume pakartoti registravimą?

Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Ar galėtume bendru sutarimu priėmimo stadiją kelti į vakarinį posėdį, ar po 12 valandos pertraukos? Kokie būtų siūlymai? Po 12 valandos.

 

Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos aplinkos agentūroje bei Europos informacijos ir stebėjimo tinkle ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-929 (svarstymas)

 

Nagrinėjame kitą įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos dalyvavo Europos aplinkos agentūroje bei Europos informacijos ir stebėjimo tinkle ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-929. Svarstymas ir priėmimas. Pranešėja – kolegė Aplinkos apsaugos komiteto narė J.Juozaitienė. Prašom.

J.JUOZAITIENĖ. Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos dalyvavo Europos aplinkos agentūroje bei Europos informacijos ir stebėjimo tinkle ratifikavimo įstatymo projektas suteiktų galimybę Lietuvai geriau koordinuoti veiksmus, susijusius su aplinkos būkle, dalyvauti aplinkos kokybės vertinimo, tarptautinėse aplinkos informacijos teikimo ir investiciniuose projektuose, taip pat integruotis į Europos aplinkos apsaugos sistemą. Aplinkos komitetas vienbalsiai pritarė šiam projektui. Kolegoms siūlyčiau taip pat pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū komitetui. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto išvadą pateikti kolegą G.Kirkilą.

G.KIRKILAS. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – visi 13 komiteto narių vienbalsiai balsavo už. Kviečiu kolegas pritarti šiam ratifikavimo projektui.

PIRMININKAS. Kolegos, užsiregistravusių dalyvauti diskusijoje nėra, dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta. Priėmimo stadiją taip pat siūlau kelti po 12 valandos pertraukos.

 

Seimo nutarimo "Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-997(4) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

 

Kolegos, nagrinėjame 1 rezervinį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” pakeitimo projektą Nr.IXP-997. Pranešėjas – kolega Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, mums liko tik balsuoti, nes dvi pertraukos, kurios galėjo būti paimtos, buvo paimtos, ir mums reikia apsispręsti dėl tų komitetų, dėl kurių jau yra priimti pačių komitetų sprendimai, ir tai patvirtinti. Dėl likusių komitetų bus galima apsispręsti, kai komitetai padarys sprendimus, matyt, kitą savaitę ar vėliau. Aš labai prašau tai padaryti šiandien, nes naujasis mūsų komitetas, t.y. Informacinės visuomenės plėtos komitetas, lyg ir turi vadovybę ir jos lyg ir neturi – komitetas išsirinko, o Seimas niekaip nepatvirtina. Taigi aš labai prašyčiau pritarti po svarstymo ir iš karto priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių pasakyti savo nuomonę dėl šio Seimo nutarimo? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam Seimo nutarimui? Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta.

Pradedame priėmimo stadiją. Dėl balsavimo motyvų keturi – už, keturi – prieš. Todėl, kolegos, siūlau savo sprendimą išreikšti balsuojant. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Prieš tai, kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 40 Seimo narių. Kas už tai, kad Seimo nutarimas Nr.IXP-997 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 35, prieš nėra, susilaikė 5. Nutarimas Nr.IXP-997 priimtas.

Prašau. Kolega A.Klišonis – repliką po balsavimo.

A.KLIŠONIS. Gerbiamieji kolegos, tikrai malonu, kad ateina šio darbo baigiamoji stadija, tačiau tenka pasakyti, kad vis dėlto pareigybių pasiskirstymas pagal proporcijas Seimo frakcijose vyksta ganėtinai lėtai. Dėl to reikia pasakyti pakankamai daug priekaištų dabartinei valdančiajai daugumai. Ponas Č.Juršėnas dabar pakėlė į viršų rankas. Aš manau, pakėlė iš džiaugsmo, o ne todėl, kad pasiduotų. Tačiau dar ne visi klausimai yra išspręsti. Manau, kad ta praktika, kai liberalai labai liberaliai žiūri į valdančiosios koalicijos pastangas šitą dalyką įgyvendinti palaipsniui, nėra pati geriausia ir manau, kad reikėtų greitesnių sprendimų, kurie būtų patogūs ne tiktai valdančiajai koalicijai, bet ir visam Seimo darbui.

PIRMININKAS. Prašau. Kolega Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielasis kolega Klišoni ir kiti mieli ir brangūs kolegos, kaip tik viską darome taip, kaip tarėmės. O kur dabar yra įstrigimas? Man labai nesmagu, bet toje frakcijoje, kuriai atstovauja kolega. Kai tiktai bus gauti jūsų atsakymai į labai konkrečius mano ir mūsų siūlymus, iš karto bus priimti sprendimai. Atsakymų nėra iki šios dienos. Visa reikalo esmė tokia. Ačiū.

 

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-927(2*) (svarstymas)

 

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nagrinėjame Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr.IXP-927. Pranešėjas – kolega G.Didžiokas. Svarstymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

G.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstant Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo pagrindinis. Buvo gautos Teisės departamento išvados. Komitetas jas išnagrinėjo. Didžiajai daugumai jų pritarė. Toms, kurios, komitetu manymu, buvo nevisiškai teisingos, toms nepritarė. Komitetas siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui. Komitete pritarta bendru sutarimu. Siūlau pritarti patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pristatys kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šį projektą. Atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadas… siūlė pritarti visoms Teisės departamento išvadoms. Deja, aš matau, jog pagrindinis komitetas pritarė ne visoms išvadoms. Turbūt reikės balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto išvada kokia būtų?

J.SABATAUSKAS. Komiteto išvada – siūlyti tobulinti projektą pagal Seimo Teisės departamento išvadas.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje turime užsiregistravusį kolegą Seimo narį P.Jakučionį. Prašau, kolega.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas rengtas siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą šiuo klausimu, kuris buvo neseniai priimtas, ir įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui. Kai kurios galiojančio įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, taip pat neatitinka kai kurių naujojo Civilinio kodekso nuostatų. Todėl Vyriausybė buvo teisi, prašydama šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Tačiau, kaip matome, mes nelabai paskubėjome, buvo vis atidėliojamas šio įstatymo projekto svarstymas. Gal būtų teisingiau, jeigu įstatymo projektas būtų parengtas kaip nauja įstatymo redakcija, kaip ir siūlė Seimo Teisės departamentas.

Nors įstatymo projektas nėra tobulas, priekaištų turėjo, aš manau, teisingų priekaištų, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, be to, šis įstatymas tenkina ne visus daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų lūkesčius, tačiau jis vis dėlto taps patrauklesnis, žinoma, jeigu mes jį priimsime, negu iki šiol galiojęs įstatymas.

Norėčiau paminėti tokias teigiamas naujojo įstatymo projekto nuostatas: nepaneigta patalpų savininkų laisvo apsisprendimo dėl narystės bendrijoje teisė; aiškiau apibrėžtos gyvenamųjų patalpų naudojimo verslui sąlygos, t.y. supaprastintos procedūros; patikslintas bendrijos statutas, jos steigimo, įstatų registravimo tvarka (yra bendra tvarka, kaip visiems juridiniams asmenims); ypač svarbu bendrijų nariams, kad panaikinta bendrosios atsakomybės prievolė dėl kitų butų savininkų skolų už komunalines paslaugas.

Žinoma, bendrijos būtų kur kas patrauklesnės ir jų būtų steigiama daugiau, jeigu šiame įstatyme būtų apibrėžta valstybės ir savivaldybių parama daugiabučių gyvenamųjų namų ir jų inžinierinės įrangos renovavimui. Aš manau, tai atsiliepė ir vakar čia, Seime, vykusioje konferencijoje dėl šilumos ūkio būklės. Vis dėlto reikia suprasti, kad ankstesni teisės aktai dėl gyvenamų butų privatizavimo tam tikra prasme savininkams primetė rūpestį dėl bendrųjų inžinierinių tinklų ir bendrų patalpų jau po butų išpirkimo, ir tai reikėjo ištaisyti. Manau, kad šį trūkumą ar šią klaidą galėtų ištaisyti ir kokie nors kiti nauji teisės aktai, ar tai būtų Vyriausybės nutarimai, ar įstatymai, Seimo nutarimai, todėl laukiame naujos šio įstatymo redakcijos, kurioje būtų įteisinta tokia galimybė.

Šiaip manau, kad reikėtų pritarti tam įstatymo projektui, jį priimti, nepaisant tų pastabų, kurias aš čia pasakiau, ir kitų pastabų, kurių turėjo Teisės departamentas bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū.

Ačiū pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Nėra. Kolega A.Klišonis – prieš. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, pirmininke. Norėjau net prieš pasisakyti, bet negalėjau mygtuko paspausti, norėjau paklausti, ar jums nėra keista, kad šiam įstatymo projektui nėra Teisės departamento išvadų? Bent jau kompiuteryje nematau.

PIRMININKAS. Išvados yra, gerbiamasis kolega. Paprasčiausiai jūs jų nerandate. Dėl balsavimo motyvų būtų norinčių pasakyti savo nuomonę? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui? Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta įstatymo projektui Nr.IXP-927 po svarstymo.

 

Seimo nutarimo "Dėl valstybės garantijos suteikimo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui" projektas Nr.IXP-1001* (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

 

Nagrinėjame Seimo nutarimo dėl valstybės garantijos suteikimo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui įstatymo projektą Nr.IXP-1001. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, gerbiamasis A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Seimo nutarimą dėl valstybės garantijos suteikimo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui. Šiam nutarimui pritarė 11 komiteto narių, vienas susilaikė.

Labai trumpai norėčiau pasakyti, kad ši paskola bus suteikta akcinei bendrovei “Lietuvos geležinkeliai”. Paskolos dydis 216 mln. litų. Paskolos suteikimo terminas – 15 metų. Paskola bus pradedama grąžinti nuo 2005 m. sausio 20 dienos ir grąžinama kas pusę metų lygiomis dalimis iki 2016 m. liepos 20 dienos.

Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” finansinę padėtį. Pastaruoju metu šios bendrovės finansinė padėtis pradėjo gerėti. Per 1999 metu akcinė bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” patyrė nuostolių 52,6 mln. litų, 2000 metus gavo pelno už 2,1 mln. litų. Tai yra gana malonūs finansiniai rodikliai, kurie suteikia tam tikro optimizmo, kad ši paskola bus panaudota ne tam tikroms skoloms dengti, o, kaip yra Finansų ministerijos rašte, “Lietuvos geležinkelių” infrastruktūros plėtrai.

Atsižvelgdami į esamą akcinės bendrovės Lietuvos geležinkeliai” finansinę padėtį, siūlome pritarti valstybės garantijos suteikimui Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu pateikti Ekonomikos komiteto nuomonę dėl šio įstatymo projekto kolegą J.Veselką.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė paskolos garantiją dėl 216 mln. litų, bendru sutarimu pritarė nutarimui dėl valstybės garantijos šiai paskolai.Kartu atkreipė dėmesį ir pasiūlė Vyriausybei, kad, siekiant užtikrinti efektyvų Europos ir rekonstrukcijos plėtros banko suteikiamos paskolos panaudojimą, būtų paspartintas AB “Lietuvos geležinkeliai” restruktūrizavimo procesas, tarp jų ir butų ūkio atskyrimas nuo kitos AB “Lietuvos geležinkeliai” infrastruktūros. Taip pat paspartinti Renovacijos ir plėtros įstatymo projekto svarstymą bei jo pateikimą Seimui, numatant jame atskiros pajamų dalies skyrimą, ar nuo akcizo, ar kitos pajamų dalies AB “Lietuvos geležinkeliai” renovacijos ir plėtros poreikiams tenkinti. Jeigu ta paskola bus panaudojama esant dabartiniam geležinkelio statusui, nepriimant kitų būtinų sprendimų, tai yra didelis pavojus, kad paskolą teks grąžinti pačiai valstybei, nes “Lietuvos geležinkeliai” nesugebės grąžinti, nors gerbiamasis A.Butkevičius teisingai pastebėjo, kai reikia suskaičiuoti, kad gautų paskolą, tam tikras pelnas yra, bet jo gali greitai ir nebūti, jeigu nebus svarbių pakitimų.

Todėl imant ir naudojant paskolą reikėtų skubiai spręsti tuos klausimus, kuriuos akcentavome. Šiaip mes pritariame pačios garantijos suteikimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti nėra užsirašiusių Seimo narių. Dėl balsavimo motyvų. Dėl balsavimo motyvų – E.Klumbys už. Prašom.

E.KLUMBYS. Norėčiau, kad už šį nutarimą būtų balsuojama, nes mūsų geležinkeliai yra vienas strateginių valstybės objektų, kuriems funkcionuoti reikia sudaryti geras sąlygas, todėl reikia tos paskolos.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam Seimo nutarimui po svarstymo. Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta. Šiek tiek buvo suklysta. Kolegos, į darbotvarkę įrašytas priėmimas, nors Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Tad turi būti išlaikyta pertrauka tarp stadijų. Skelbiu pertrauką iki 12.10 valandos. Prašyčiau, kolegos, susirinkti, nes ratifikuoti reikia 57 balsų. Mes palikome du priėmimo stadijos projektus.

 

 

Pertrauka

 

 

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-860 (pateikimas)

 

PIRMININKAS. Tęsiame rytinį posėdį. Nagrinėjame įstatymo projektą – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-860. Pranešėjas – viceministras E.Žilevičius. Pateikimas.

E.ŽILEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šis projektas yra parengtas kartu su darbo grupe pagal savivaldybių finansavimo reformos metmenis, kuriems pritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba. Šis projektas yra parengtas atsižvelgiant į šias pagrindines nuostatas. Naujasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas apibrėžė savivaldybėms perduotas valstybines funkcijas, kurioms atlikti asignavimai turi būti skiriami iš valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedami savivaldybėms kaip specialioji dotacija. Be to, yra numatoma priskirti ribotą savarankišką savivaldybės funkciją, tai yra vaikų, jaunimo ir suaugusių bendrojo lavinimo organizavimą, ir ją finansuoti pagal Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamą moksleivių krepšelio ir sutartinių moksleivių skaičiavimo metodiką.

Pagal siūlomą patikslinti įstatymo projektą asignavimai šioms funkcijoms (tai sudaro daugiau kaip 50% savivaldybių išlaidų) vykdyti bus pervedami kas mėnesį lygiomis dalimis iš valstybės biudžeto kaip speciali dotacija. Taigi šioms funkcijoms įgyvendinti savivaldybės gaus garantuotas pajamas. Be to, numatoma savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų struktūrų skirtumus išlyginti ne pagal prognozuojamas mokestines pajamas vienam savivaldybės gyventojui, o remiantis faktinėmis praėjusio laikotarpio fizinių asmenų pajamų mokesčio įplaukomis vienam savivaldybės gyventojui.

Numatoma lyginti ne visas mokestines pajamas, o tik įplaukas iš fizinių asmenų pajamų mokesčio atsižvelgiant į praėjusio mėnesio faktines šio mokesčio įplaukas vienam šalies gyventojui ir vienam savivaldybės gyventojui. Toks išlyginimas sureguliuotų savivaldybių pajamas, ir jeigu per metus tam tikroje savivaldybėje būtų surinkta mažiau pajamų, ji gautų didesnę paramą. Tai užtikrintų savivaldybės finansinį stabilumą.

Šiame projekte yra konkrečiai įvardijami demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai, naudojami savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, taip pat jų svarbos koeficientų reikšmės. Šie rodikliai ir koeficientai parengti atlikus išsamų mokslinį tyrimą, kurį Lietuvos savivaldybių asociacijos užsakymu atliko Lietuvos regioninių tyrimų institutas. Iki šiol šie rodikliai buvo parenkami gana subjektyviai ir kasmet keičiami ir tvirtinami atskiru įstatymu. Kadangi pagal naują įstatymo projektą apskaičiuoti prognozuojamų savivaldybių biudžetų pajamų šaltiniai neišvengiamai pasikeis, yra numatyta galimybė pereinamuoju 2 metų laikotarpiu skirti atitinkamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijas atskiroms savivaldybėms. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori klausti 3 Seimo nariai. Kolega A.Baura.

A.BAURA. Gerbiamasis viceministre, ar numatote nors kiek atsižvelgti į 14 savivaldybių, tai yra tų savivaldybių, kurioms pagal naująją metodiką pajamos mažėtų, siūlymą, kad pereinamuoju 2 metų laikotarpiu didesniu procentu negu numatyta įstatymo projekte būtų padengta bendrosios dotacijos kompensacija?

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų galbūt ta problema pereinamuoju laikotarpiu atsiranda, dėl to yra sušvelninantis punktas būtent tai daryti. Jeigu imsime iš esmės, tai metodika yra kaip bendras metodinis įstatymas, kuris apibrėžia tam tikrus principus. Jis negali būti geras visoms savivaldybėms. Visoms savivaldybėms negali didėti, taigi natūralu, kad pagal šitas naujas taisykles vienoms savivaldybėms situacija yra vienokia, kitoms šiek tiek kitokia. Mūsų nuomone, ta metodika yra teisingesnė ir išlygina skirtumus. Dėl to yra numatytas pereinamasis laikotarpis, sakykim, šiam tikslui yra skiriama 18 mln. atsižvelgiant į biudžeto galimybes. Jeigu svarstant biudžetą bus kokių nors kitokių pasiūlymų, bus galima tai numatyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti P.Jakučionis. Prašom, kolega.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, susipažinus su įstatymo projektu, atrodo, kad biudžeto lėšos, galbūt dotacijos savivaldybėms bus teisingiau paskirstytos. Jūs, be abejo, esate susipažinęs su Teisės departamento išvadomis. Norėčiau jūsų paklausti, čia paskutinis sakinys buvo, kad būtina tikslinti šių metų biudžetą. Tas patikslinimas jau buvo ar dar numatomas koks nors naujas biudžeto tikslinimas?

E.ŽILEVIČIUS. Mes neseniai gavome Teisės departamento išvadas, ir kadangi šita metodika yra numatyta nuo kitų metų svarstant šių metų biudžetą, atitinkamai rodikliai bus tvirtinami kartu su kitų metų biudžetu. Todėl mes ir norėtume, kad iki biudžeto tvirtinimo būtų priimtas šis Metodikos įstatymas, kad jau biudžeto projekte atsispindėtų šios projekto nuostatos, ir jis būtų rengiamas būtent pagal šitą metodiką. Tai yra šio įstatymo rodiklių tvirtinimo (…) galbūt neatitinka, tas pataisas mes darysime, šiandien dar jos nepadarytos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš matau, pateikimas įvyko dar esant anai Vyriausybei. Ar buvo svarstyta bent jau jūsų Finansų ministerijoje ir kokia yra naujosios finansų ministrės nuomonė, ar nebus paskui kokių nors prieštaravimų? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Taip. Kaip tik mes tai ir svarstėme, nes iškilo klausimas, ar tinka ta metodika pasikeitus vyriausybėms. Vėlgi tai yra Savivaldybių asociacijos tarybos pritarimas. Asociacijos taryba birželio mėnesį pritarė, ir tai iš esmės yra jos siūlymai ir pastabos. Dėl to mes manome, kad tai yra savivaldybių… Mes dar kartą svarstėme ir svarstymas buvo atidėtas, nes buvo neaišku, kaip bus su moksleivių krepšeliu. Dabar jau priimtas sprendimas, kad tas krepšelis bus, todėl tai metodikai pritarta, ir yra ministrės vakar pasirašytas raštas Biudžeto ir finansų komitetui, pritariantis šiai metodikai.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto? Nėra. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Negirdėti prieštaraujančių, pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Kadangi dėl komitetų nebuvo apsispręsta, kokie būtų siūlymai? Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Negirdėti kitų nuomonių. Pritarta. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Vyriausybė siūlo šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Ar palaikytume bendru sutarimu šį Vyriausybės siūlymą? Ačiū. Taikant skubos tvarką ir turint omeny, kad kita savaitė yra ne posėdžių savaitė, siūlymas būtų spalio 9 diena. Ar pritartumėte, kolegos? Ačiū, pritarta spalio 9 dienai. Primenu kolegoms, kad nesant posėdžių tą savaitę komitetai dirba. Tad bus laiko komitetams apsvarstyti šį klausimą.

 

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 34, 36, 371 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-907(2*) (svarstymas)

 

Kolegos, svarstome įstatymo projektą 1-10 – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 34, 36, 371 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-907. Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė I.Degutienė. Prašom, kolege. Svarstymo stadija.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo svarstoma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 34, 36, 371 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Norėčiau priminti visiems Seimo nariams, kad šios minėtų įstatymų pataisos buvo susijusios su priimtu ir įsigaliojusiu Civiliniu kodeksu. Todėl, svarstant šį klausimą komitete, bendru sutarimu buvo pritarta pateiktam įstatymo projektui. Siūlyčiau ir Seimui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, dalyvauti diskusijose nėra užsirašiusių Seimo narių. Pastabų, pasiūlymų taip pat nėra. Klausčiau dėl balsavimo motyvų. Ar būtų norinčių išsakyti savo nuomonę? Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti šiam įstatymui. Kaip minėjo mano kolegė I.Degutienė, tos pataisos buvo siejamos su naujuoju Civiliniu kodeksu ir buvo sprendžiama dar viena problema, t.y. ūkininkų draudimo klausimai. Apie tai, aišku, reikėtų kalbėti atskirai, bet tai jau įvykęs faktas, būtent atleidžiama nuo delspinigių ir baudų, todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematydamas prieštaraujančių nuomonių klausčiau, ar galėtume po svarstymo bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta.

 

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektas Nr.IXP-908(2*) (svarstymas)

 

Nagrinėjame Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektą Nr.IXP-908. Pranešėja – kolegė I.Degutienė, kuri pateiks Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektas taip pat teikiamas todėl, kad įsigaliojo Civilinis kodeksas ir pagal jį reikia atitinkamai keisti tam tikras nuostatas. Svarstant Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo atsižvelgta ir į Teisės departamento išvadas, ir į Biudžeto ir finansų komiteto išvadas. Bendru sutarimu Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui. Prašyčiau ir Seimo narius pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašytume Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikti kolegą V.Saulį. Prašom.

V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, svarstant šį įstatymą, buvo paskirtas papildomu komitetu. Mes rugsėjo 17 d. apsvarstėme šį įstatymo projektą, atsižvelgėme į daugelį (o jų tikrai buvo nemažai, beveik 20) Teisės departamento išvadų. Daugeliui Teisės departamento išvadų mes pritarėme. Nepritarėme tik porai Teisės departamento išvadų. Komiteto išvada tokia: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam – Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Teisės departamento ir pagal mūsų komiteto siūlymus. Kaip jau prieš tai kalbėjusi kolegė minėjo, jie rugsėjo 24 d. apsvarstė šį įstatymo projektą ir iš esmės pritarė visoms mūsų teiktoms pastaboms. Prašau visus kolegas pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Diskusijoje dalyvauti nėra užsiregistravusių Seimo narių. Teikiamų pastabų, siūlymų, kuriuos reikėtų svarstyti, taip pat nėra. Ar būtų norinčių išsakyti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto? Nėra. Kreipiuosi į jus, gerbiamieji kolegos. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

 

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo IV skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 28, 281, 29, 30, 31, 32, 33, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-909(2*) (svarstymas)

 

Nagrinėjame kitą darbotvarkės klausimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo IV skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 28, 281, 29, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-909. Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiksianti kolegė I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, buvo svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 28, 281, 29, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsniai, kurie pripažinti netekusiais galios. Pateikimo priežastis ta pati kaip ir dėl anksčiau minėtų įstatymų pakeitimų, nes įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui reikia keisti ir kitus įstatymus. Be to, reikia keisti šiuos straipsnius ir todėl, kad prieš tai teiktame projekte, keičiant kitus straipsnius, šie netenka galios.

Norėčiau tiesiog atkreipti dėmesį į vieną Teisės departamento išvadą ir siūlymą, kuriems komitetas nepritarė. Buvo siūlymas keisti visą Valstybinio socialinio draudimo įstatymą arba pateikti naują redakciją, kadangi dar rudens sesijoje mes keitėme Ligos ir motinystės valstybinio socialinio draudimo įstatymą, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Tačiau komitetas tokiam Teisės departamento siūlymui nepritarė, nes dabar mes nekeičiame pačios valstybinio socialinio draudimo sistemos, o keičiami tik kai kurie straipsniai, todėl, komiteto nuomone, reikia palikti taip, kaip yra dabar. Bendru sutarimu pateiktam įstatymo projektui komitetas pritarė. Prašyčiau Seimo narius pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dalyvauti diskusijose užsiregistravusių Seimo narių nėra. Pastabų, siūlymų taip pat nėra. Dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto nėra. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

 

Valstybinės kalbos įstatymo 22, 23, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-608 (pateikimas)

 

Nagrinėjame rezervinį 2 klausimą – Valstybinės kalbos įstatymo 22, 23, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-608. Pranešėjas kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, turbūt simboliška, kad šiandien, praėjus vienai dienai po Europos kalbų dienos, Seimui yra teikiamas Valstybinės kalbos įstatymo 22, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurį penki Seimo nariai užregistravo 2001 m. balandžio 25 dieną.

Šiuo įstatymu siūloma įteisinti sulietuvintų svetimvardžių vartojimą mūsų kalboje. Galima pasakyti, kad tie, kurie stengiasi primesti visuomenei, kad svetimvardžius rašytume originaliąja rašyba, vadovaujasi klaidinga prielaida, jog galima atskirti žodžio rašytinę formą nuo sakytinės, arba garsinės, išraiškos. Žmonės savo mąstymą formuoja garsinės kalbos pagrindu ir išlaiko visą gyvenimą. Kai tokiems žmonėms eliminuojama kalbos garsinė atmaina ir jie verčiami vartoti jos atsietą rašytinę formą, tai jiems kyla didelių sunkumų.

Svetimvardžių originaliąja kalba gausa ardo lietuvių kalbos fonetikos, rašybos ir gramatikos sistemą. Aš noriu pasakyti, kad vien tik šiandien, štai “Lietuvos ryte”, kai atsiranda pavardžių rašymas grynai lietuviškai, bet tekste vartojamos nelietuviškos raidės, pvz.: Watfordas rašoma w ar Alexas – , tai yra visiškai nenormali padėtis, kuri vis labiau įsitvirtina mūsų kalboje.

Ir dar aš noriu pasakyti vieną dalyką. Kiekviena kalba yra savita, gana uždara ir stabili sistema. Apskritai visi svetimvardžiai, taip pat daugiausia tikriniai vardai, kaip rodo lietuvių kalbos istorija, prisitaiko prie lietuvių kalbos sistemos. Vien toks žodis kaip “Kristus”, pažiūrėkime, kaip jis istorijos būvyje pakeitė savo formą nuo tos, kokia jis rašomas originaliąja lotynų kalba, iki tos, kokia yra šiandien mūsų kalboje. Kaip būtų rašomas iš to kilęs žodis “krikščionybė”, jeigu būtų originalo kalba? Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui ir prašyčiau jį svarstyti kuo greičiau, nes yra dar viena su tuo susijusi problema. Jūs turbūt visi žinote, kad yra beveik parengtas Visuotinės enciklopedijos I tomas. Jeigu bus priimtas šis įstatymas, bus aiškiai nustatyta, kokia tvarka žodžiai yra pateikiami toje enciklopedijoje, tuo greičiau šis fundamentalus kūrinys išvys dienos šviesą. Ačiū už dėmesį. Pasirengęs atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Deja, ačiū pranešėjui. Nėra norinčių jūsų klausti. Kolegos, puikiai supranta problemą. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių išsakyti nuomonę? Nėra. Kolegos, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta po pateikimo. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindiniu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Nėra kitų nuomonių. Pritarta. Papildomas komitetas nenumatomas. Siūloma svarstyti lapkričio 8 dieną. (Balsai salėje) Jeigu bus galimybė, bet, deja, darbotvarkė perpildyta klausimų. Atsiradus galimybei, jei iškris koks nors klausimas, manau, Seniūnų sueiga priims sprendimą dėl ankstesnės datos. (Balsai salėje) Prašau prie centrinio mikrofono.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, tai gal būtų galima sutarti, jeigu Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas greitai apsvarstytų, priimtų sprendimus, tuomet tą klausimą paankstinti pagal galimybę.

PIRMININKAS. Kreipiuosi į komitetą ir posėdžių sekretoriatą, prašau esant galimybei paankstinti šį klausimą.

Kolegos, prašyčiau visus registruotis, nes laukia trys ratifikavimo įstatymai. Pasitikrinsime dalyvaujančius.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Tikrai nepakankamas narių skaičius. Kviesčiau, kad seniūnai pasirūpintų lankomumu.

 

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-440(3*) (svarstymas)

 

Kviečiu nagrinėti rezervinį 3 klausimą – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-440. Sveikatos reikalų komiteto išvadą kviečiu pristatyti kolegą J.Oleką. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitete įvyko pateikto įstatymo projekto svarstymas. Sveikatos reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui. Tokia būtų mūsų komiteto išvada. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pristatyti kolegą K.Rimšelį. Ar jūs galėtumėte, nesant komiteto pirmininkui, pristatyti išvadą? Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-440. Posėdžio sekretoriatui buvo pateikta, kad paskirtas pranešėjas K.Rimšelis. Gal kas nors kitas iš komiteto galėtų pristatyti komiteto išvadą? Prašau.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Komitetas kaip papildomas apsvarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektą ir nutarė pagal Seimo statuto 150 straipsnį grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

PIRMININKAS. Diskusijose dalyvauti nėra užsiregistravusių. Dėl balsavimo motyvų, kolegos, ar yra norinčių pasakyti savo nuomonę? Taip pat nėra. Kolega K.Rimšelis dėl balsavimo motyvų. S.Lapėnas taip pat dėl balsavimo motyvų. Kolegos, mums reikėtų balsavimu apsispręsti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume pagrindinio komiteto išvadai, kurios neparėmė papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš. Esant pageidavimui, kolegos, prieš tai registruojamės.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-440 būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 31, prieš – 13, susilaikė 3. Šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

 

Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1024 (pateikimas)

 

Kolegos, nagrinėjame Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1024. Pateikimas. Kviečiu projektą pristatyti ministrą V.Markevičių.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Iš esmės antrą kartą tenka pateikti tą patį projektą, kurį pateikiau birželio mėnesį ir prašiau atidėti tų pačių įstatymo nuostatų įsigaliojimą iki sausio 1 d. Dabar pavaduodamas ministrą J.Bernatonį prašau pritarimo (motyvus išdėstysiu vėliau) leisti atidėti kai kurių Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, susijusių su darbo apmokėjimu, įsigaliojimą iki 2002 m. liepos 1 dienos. Be jokios abejonės, tenka apgailestauti ir atsiprašyti gerbiamojo Seimo, kad vėl trukdomas darbas ir duodam jums papildomo darbo. Bet ir dabartinė Vyriausybė, kaip ir prieš tai buvusi, kurioje teko dirbti, priėjo prie vieningos nuomonės – kreiptis į Seimą ir prašyti tų nuostatų įsigaliojimą atidėti vėlesniam laikui.

Kadangi aiškinamajame rašte gana plačiai išdėstyti tie motyvai, kurie buvo pateikti Vidaus reikalų ministerijai, tai jų nenorėčiau kartoti taupydamas laiką. Norėčiau pateikti kitu aspektu, t.y. jums priminti, kad bendra darbo apmokėjimo sistema buvo parengta 1995 m., ir Seimas 1996 m. priėmė Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymą, bet 1996 metais mano minėto įstatymo įgyvendinimas buvo sustabdytas ir kurį laiką darbo apmokėjimas buvo reglamentuojamas atskirais Vyriausybės nutarimais, tarp jų ir daug kartų keistu, iki šiol galiojančiu 1991 m. lapkričio mėnesio Vyriausybės nutarimu Nr.499.

Mano požiūriu, tai sudarė sąlygas išbalansuoti darbo apmokėjimo sistemą. 1999 m. priimtas Valstybės tarnybos įstatymas, apie kurį šiandien kalbame. Daug kartų kalbėjau šioje tribūnoje, kad įstatymo nuostatų analizė rodo, jog jame numatyta darbo apmokėjimo sistema yra taisytina. Turbūt jums buvo žinoma, kad mano paties vadovaujama darbo grupė dar pavasarį rengė įstatymo pataisas, o birželio mėnesį mes su kitomis ministerijomis buvome suderinę. Bet pasikeitus vyriausybėms buvo pakeista darbo grupės sudėtis ir parengta šiek tiek kitokia koncepcija. Iš esmės prie jos nesustosiu, ji išdėstyta aiškinamajame rašte, dviejuose papunkčiuose smulkiai išdėstyta jos esmė. Taip pat nenorėčiau kalbėti apie papildomus 80 mln. litų, paminėtus aiškinamajame rašte, kuriuos būtų sudėtinga surasti kitų metų biudžete. Tai tie du motyvai, dėl kurių mes prašome atidėti.

Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad pagal dabartinį Valstybės tarnybos įstatymą didelė dalis švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų atsidurtų blogesnėse sąlygose, nes realiai darbo užmokestis jiems nedidėtų, o turimas kvalifikacijos, tarnybos stažo garantijas jie prarastų, nes dabar galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme stažą numatoma skaičiuoti nuo 1990 m. kovo 11 dienos taip pat ir jiems. Kaip prisimenate, visiškai neseniai gana daug švietimo darbuotojų buvo nepatenkinti valstybės ir savivaldybių politika darbo apmokėjimo srityje.

Dabartiniame Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad darbo apmokėjimo sistema bus įgyvendinama pereinamuoju laikotarpiu, kurio trukmė yra 5 metai. Per tokį ilgą laiką atlyginimų didėjimas, mūsų manymu, yra per lėtas, o sumažėjimas pernelyg staigus. To motyvo anksčiau, birželio mėnesį, nesakiau. Manome, kad pradėjus įgyvendinti šią sistemą susidarytų tokia situacija, kad valstybės tarnautojai, kurie uždirba nedaug, t.y. jų kvalifikacija santykinai žemesnė, greitai nepajustų apčiuopiamo darbo apmokėjimo sąlygų pagerėjimo, bet tie papildomi 80 mln. susidaro dėl to, kad jų skaičius yra kur kas didesnis negu aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, t.y. per 300 tūkst. Tuo tarpu kvalifikuotų ir daugiau uždirbančių specialistų darbo užmokestis staigiai labai sumažėtų. Tai galėtų būti paskata išeiti iš valstybės tarnybos. Turbūt vieniems teko girdėti Europos Sąjungos Komisijos nuomonę ar priekaištų (kaip vadinsi, taip nepagadinsi) dėl Lietuvos Respublikos pažangos stojant į Europos Sąjungą, kad Lietuvai būtina stiprinti administracinius gebėjimus. Todėl tokių darbuotojų praradimas būtų nedovanotinas, juo labiau kad dauguma iš jų yra atsakingi (arba vadovai, arba delegacijų sudėtyse) ir derasi dėl atskirų skyrių.

Norėčiau pasakyti paskutinį motyvą, dėl ko prašau. Naujas projektas praeitą penktadienį buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitete, svarstant tuos klausimus ir pristatant tvarkas, dėl kurių anksčiau mes prašėme atidėti ir kurios dabar yra jau patvirtintos Vyriausybės. Tačiau, kaip girdėjote, ne vien dėl to motyvo, kad Vyriausybė nepasirengė įgyvendinti to įstatymo nuostatas, dabar yra prašymas atidėti. Siūlymas atidėti naujos darbo tvarkos įvedimą iki 2002 m. liepos 1 dienos yra sąlygotas taip pat būtinumo atestuoti valstybės tarnautojus, siekiant juos priskirti tam tikram lygiui ar kategorijai. Atsižvelgiant į tai, kaip jau minėjau, kad per 300 tūkst. (t.y. apie 370 tūkst.) karjeros ir paslaugų valstybės tarnautojų priskirti tam tikriems lygiams bei kategorijoms reikėtų daugiau laiko, negu dabar jo yra.

Tai trumpai tiek, plius tai, kas išdėstyta aiškinamajame rašte, tokie argumentai ir motyvai būtų prašyti jus šiandien šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka ir pabandyti priimti, nes spalio 1 diena yra labai arti, t.y. pirmadienį. Ačiū už dėmesį. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Jūsų norėtų klausti 4 Seimo nariai. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis ministre, gal galėtumėte atsakyti, kodėl jūs staiga sugalvojote į tokią idiotišką padėtį pastatyti Seimo valdančiąją daugumą? Nes ką tik, prieš porą valandų, jie, pateikus Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui, balsavo už straipsnius, kaip ir jūs teikiate, kad atlyginimų sistema karjeros tarnautojams lieka kaip ir dabar nuo šių metų spalio 1 dienos, o paslaugų tarnautojams – nuo kitų metų sausio 1 dienos. Dabar jūs siūlote metams nustumti. Kaip atrodys? Prieš dvi valandas balsavome vienaip, dabar, jūsų teikimu, ypatingos skubos tvarka – kitaip. Na, Seime dar tokių juokų nėra buvę! Jūs tikitės, kad mes turime jus palaikyti ir paneigti, pakeisdami nuomonę, tai, už ką balsavome prieš porą valandų?

V.MARKEVIČIUS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui, išskyrus už tą dalį, kuri, manyčiau, nevisiškai etiška, t.y. apie idiotišką padėtį. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiandien 11 val. Seime jūs balsavote dėl Valstybės tarnybos įstatymo 4, 33, 60, 69, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo. Jūs balsavote už tai gana vieningai, kiek žiūrėjau elektroninį variantą. Yra įtvirtinta data, kad pratęsiamas teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnybos teisinius santykius, galiojimas ne taip, kaip jūs minėjote, iki kitų metų sausio 1 dienos, bet iki kitų metų liepos 30 dienos. Tai yra elementari skaičiuotė, nes yra atidedamas trejiems metams tų dalykų įsigaliojimas. Skaičiuojant nuo 1999 m. liepos 30 d., kai įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymas, ta data sutampa su mano minėta data. Arba aš neteisingai supratau, arba jūs neteisingai traktavote tą priėmimą. Aš nedalyvavau čia, salėje, bet mačiau jūsų balsavimo elektroninį variantą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis ministre, norėjau išgirsti atsakymą, kodėl jūs teikiate šiandien šį įstatymo projektą (ar jūs pavaduojate vidaus reikalų ministrą) ir kartu išgirsti jūsų nuomonę. Klausimas būtų toks. Vis dėlto tuos argumentus, kuriuos išsakėte, jūs dėstėte ir tada, kai buvo siūloma atidėti iki 2002 m. sausio 1 d. Po diskusijų mes tai palaikėme. Dabartinė valdančioji dauguma, kartu su jūsų, Socialliberalų, frakcijos atstovais, neatsižvelgdama į jokią logiką, į jokius argumentus, sutrumpino tuos terminus iki spalio 1 d., nors buvo kalbėta apie sausio 1 d. Dabar ateinate ir kalbate eina apie 2002 m. liepos 1 dieną. Ar jūs, esant šiai situacijai, dabar nejaučiate tam tikro nepatogumo?

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamasis kolega, kadangi kreipiuosi į jus, kaip į teisininką, ne kaip į Seimo narį. Iš tikrųjų aš pradėdamas pasakiau, kad atsiprašau, jog tenka pristatyti iš esmės tokio pat turinio teisės aktą, gaišti jūsų laiką ir gadinti popierių, bet situacija yra tokia, kokia yra. Aš prašiau tuo metu (pradedu nuo antrosios klausimo dalies) atidėti įstatymo nuostatų įsigaliojimą nuo sausio 1 d., kadangi birželio 1 d. mano, arba mano vadovaujamos grupės, pozicija dėl perspektyvos jau buvo labai aiški ir mes tikėjomės Seimui pateikti kaip bene pirmąjį svarstomą klausimą rudens sesijoje, kad tikrai suspėtume nuo sausio 1 d. viską padaryti taip, kaip reikia. Aš jums minėjau, pristatydamas klausimą, kad, pasikeitus ministrams (dabar už valstybės tarnybą atsakingas yra mano kolega J.Bernatonis), buvo sudaryta kita darbo grupė, kurioje aš nedalyvavau. Tos darbo grupės koncepcija šiek tiek kitokia. Jie dirba intensyviai ir kai kurias nuostatas darbo tvarka derino su mūsų ministerijos specialistais ir konkrečiai su manimi. Taigi tą darbą – preliminarų projektą pristatė ir teikė preliminariai svarstyti (dar Vyriausybės neapsvarstytas) tik prieš savaitę laiko. Taigi patys terminai iš esmės nesikeičia. Aš turiu omeny laiką, kada būtų galima pateikti Seimui. Jeigu šios sesijos darbotvarkė yra sutvarkyta, tai mes manome, kad galite priimti arba galimos kokios nors neeilinės sesijos metu, arba pavasario sesijos metu. Be jokios abejonės, geriausiu atveju galbūt ir gruodžio mėnesį, jeigu sugebėtų pateikti. Bet aš minėjau, kad reikėtų įdėti daug darbo, kad pagal tą projektą būtų peratestuoti visi darbuotoji.

Dar vienas momentas yra numatomas (aišku, labai sunku kalbėti apie projektus, kurių nei jūs matėte, nei aš galiu pasakyti, ar iki galo jiems pritarčiau), kad būtų parengtas bendras darbo apmokėjimą reguliuojantis įstatymas. Jis apimtų darbuotojus, kurie gauna darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybinių fondų. Aš kalbu apie vadinamuosius paslaugų valstybės tarnautojus pagal dabartinį įstatymą.

Į pirmąją jūsų klausimo dalį, be jokios abejonės, galiu atsakyti, kad šioje tribūnoje aš esu, nors jums pateikta, kad pristatys ponas J.Bernatonis, dėl to, kad jis šiandien išvykęs ir aš esu ministras, pavaduojantis vidaus reikalų ministrą. Taigi toje tribūnoje aš esu ne kaip teisingumo ministras, o kaip vidaus reikalų ministras, kuris atsakingas už valstybės tarnybą. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų gyvenimo paradoksai, kai žmonės, kurie prieš keletą mėnesių šioje salėje garsiai šaukė, kad jokio pratęsimo termino neturėtų būti, šiandien paklusniai spaus mygtuką, kad tas terminas būtų pratęstas. Bet klausimas būtų toks. Perskaitęs aiškinamąjį raštą, aš vis dėlto supratau vieną dalyką. Jūs rašote, kad pagal šią reformą maždaug 50% valdininkų atlyginimai ne mažėtų, bet didėtų. Kita vertus, rašote, kad kitais metais nėra galimybių tokių pajamų numatyti biudžete. Taigi klausimas: ar mes naują darbo apmokėjimo sistemą nukeliam iki kitų metų liepos 1 d. dėl to, kad kitų metų biudžete to negalima numatyti, ar dėl to, kad ministerija tikrai rengiasi keisti patį įstatymą, keisti tas proporcijas ir tokiu būdu pripažinti, jog dabar galiojantis įstatymas neatitinka Vyriausybės nuostatų?

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Šį kartą aš pasistengsiu daug trumpiau, nes jūs paminėjote dalį motyvų, dėl ko prašome atidėti.

Aš, nenorėdamas kartoti, pritariu tiems, kurie išdėstyti aiškinamajame rašte, kadangi tai yra susiję ir su naujos darbo apmokėjimo sistemos įdiegimu bei biudžeto pinigais. Jeigu vykdytume pagal įstatymo raidę ir jeigu jūs klausėtės, gal nepakankamai sklandžiai, bet aš jums pateikiau ir keletą kitų argumentų dėl mažėjimo kai kurių kitų kategorijų paslaugų tarnautojams, t.y. atlyginimų mokytojams mažėjimą dėl to, kad jų stažas skaičiuojamas kitaip, ko nebuvo iki to laiko. Be jokios abejonės, pritariu jums, kad ir dėl dabartinės Vidaus reikalų ministerijos pozicijos, kurią ji penktadienį išdėstė daugumai Vyriausybės narių, kurie galėjo dalyvauti, buvo pritarta, taip pat ir premjeras pritarė. Nors Vyriausybė, dar kartą kartoju, pirmadienį priėmė visas reikalingas tvarkas, kas nebuvo anksčiau iki galo padaryta, ir kliūčių pradėti įgyvendinti nebūtų, bet principinis dalykas, kad koncepcija neatitinka dabartinės Vyriausybės nuostatos dėl pačio Valstybės tarnybos įstatymo. Manau, kad tai pati pagrindinė priežastis, dėl kurios prašome jūsų šiandien pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministras atsakė į mano klausimą, kurį aš norėjau pateikti, kad ši Vyriausybė jau dirba ir padarė tuos sprendimus, kurių reikėjo, kad įstatymas būtų įgyvendintas, todėl aš norėsiu kalbėti dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausė visi užsiregistravę Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų. Kolega J.Razma turi nuomonę prieš.

J.RAZMA. Aš, grįždamas prie savo klausimo, dar kartą galiu akcentuoti, dėl ko mes balsavome prieš porą valandų, kad valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema pradedama įgyvendinti nuo spalio 1 d., išskyrus paslaugų valstybės tarnautojus, kuriems ši darbo apmokėjimo sistema taikoma nuo 2002 m. sausio 1 d. Būtų gerai, kad ministras neklaidintų, nekalbėtų, kad mes kitaip balsavome. Dabar siūloma šį atlyginimų sistemos įsigaliojimą nukelti metams.

Aš bandyčiau apeliuoti ir į socialdemokratų savigarbą, nes jų atstovai vasaros metu, kai mes fiksavome pirmąjį atidėjimą, mušėsi į krūtinę, kad iki spalio 1 d. sutvarkys viską, ko reikia, ir ta sistema galės galioti. Iš tiesų paskutiniajame Vyriausybės posėdyje yra priimti reikalingi įstatymų lydimieji aktai, valstybės tarnautojų atlyginimų sistema gali įsigalioti. Bet aš žiūriu, kad, deja, didesnius atlyginimus gaunantys valdininkai sugeba tiek paveikti ministrus, kad jie, išėję į tribūną, kalba visokius niekus, negalvodami apie savo politinę atsakomybę. Aš suprantu J.Bernatonį, kuris yra rimtas politikas ir išvengė to kvailo stovėjimo tribūnoje, teikiant tokius projektus, deja, nesuprantu jį pavaduojančio ministro, kuris kalba, jog reikia neva apie 80 mln., kad galiotų atlyginimų sistema. Tai gerai, jūs palikite mažinimą, kuris numatytas, bet nedarykite didinimo, keiskite tik vieną straipsnį. Tada ne tik neprireiks 80 mln., bet dar ir sutaupysite, arba nevartokite šio argumento. Taigi aš tikiuosi, kad Seimo nariams užteks savigarbos ir vieną sykį bus įveiktas valdininkų sabotažas ir diktatas vis atitolinant šį atlyginimų sistemos įsigaliojimą.

PIRMININKAS. Kitą nuomonę prašau pasakyti kolegos J.Oleko.

J.OLEKAS. Ačiū, posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, jūs turbūt pritarsite, kad ne konservatoriams mokyti socialdemokratus savigarbos. Be abejo, mes pritarėme labai panašiom įstatymo nuostatom, bet problema nėra visiškai išspręsta. Mes ne kartą girdėjome, kad paslaugų tarnybos žmonės nevisiškai patenkinti siūlomu variantu, kai jie yra prilyginami valstybės tarnautojams. Todėl manau, kad būtų protinga ir išmintinga Seimui pritarti po pateikimo pateiktam įstatymo projektui ir svarstyti komitetuose, kaip mums pasielgti, ypač su paslaugų srities žmonėmis. Ten yra problemų ir mums jas reikėtų vienaip ar kitaip išspręst.

Taip pat siūlyčiau, kad nebūtų taikoma ypatingos skubos tvarka, apsieitume skubos tvarka, kad galėtumėte tą klausimą išanalizuoti. Todėl kviečiu pritarti įstatymui po pateikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis ir balsuosime dėl šio įstatymo projekto. Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-1024 būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 36, prieš – 21, susilaikė 5 Seimo nariai. Šiam įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Vyriausybė šį įstatymo projektą siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kad būtų pritarta šiam siūlymui, reikėtų vieno ketvirtadalio Seimo narių balsų, t.y. 36 Seimo balsų, daugumos ir ne mažiau 36 Seimo narių balsų. Vyriausybė siūlo ypatingos skubos, todėl mums reikėtų apsispręsti dėl šio siūlymo. Kolega J.Razma – dėl vedimo tvarkos. Prašom, kolega. Prašyčiau nepertraukti, kai kalba posėdžio pirmininkas. Būkite malonūs.

J.RAZMA. Frakcijos vardu prašyčiau pakartoti balsavimą, nes rezultatas yra lygus. Kaip pastebėjau, kai kurių Seimo narių registravimo mygtukai nesuveikė ar kas buvo. Vis dėlto tokį svarbų klausimą palikti su lygių balsų skaičiumi, būtų nekorektiška. Prašyčiau pakartoti balsavimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kartoju rezultatą. Jeigu gerbiamasis kolega mano, kad 36 yra lygu 26, tai, manau, jis klysta. Prašom, kolega Sysai, dėl vedimo tvarkos. (Šurmulys salėje)

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Čia buvo kalbama dėl ypatingos skubos. Mūsų frakcijos pirmininkas pasiūlė skubos tvarką, ir viskas. Nepritariame Vyriausybės ypatingos skubos tvarkai. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Statuto 164 straipsnis teigia, kad Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Vyriausybė gali siūlyti. Vis dėlto reikėtų apsispręsti dėl Vyriausybės, po to būtų galima balsuoti dėl jūsų siūlymo. Ar būtų priimtina? Kolegos, prašom registruotis ir balsuosime dėl Vyriausybės siūlymo dėl šio įstatymo projekto.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Kas už tai, kad svarstant įstatymo projektą Nr.IXP-1024 būtų pritarta taikyti ypatingos skubos tvarką, kurią siūlo Vyriausybė, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 8, prieš – 36, susilaikė 18 Seimo narių. Tad ypatingai skubai nepritarta.

Dėl skubos tvarkos. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti skubos tvarkai? Nėra. Todėl, kolegos, yra siūlymas balsuojant apsispręsti dėl skubos tvarkos. Kas už tai, kad šiam įstatymo projektui būtų siūloma skubos tvarka, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 36, prieš – 22, susilaikė 2 Seimo nariai. Šis įstatymo projektas bus nagrinėjamas skubos tvarka. Siūlomas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Ar priimtini tokie komitetai? Negirdėti kitų nuomonių, todėl pritarta šiems siūlymams. Siūloma svarstyti antradienį – spalio 9 dieną (artimiausias posėdis). Ačiū. Pritarta.

Gerbiamieji kolegos, matydamas didelį posėdžio lankomumą, norėčiau grįžti prie neišnagrinėtų sutarčių ratifikavimo projektų.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-768* (priėmimas)

 

Darbotvarkės klausimas 1-4 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-768. Dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto. Kadangi yra vienas straipsnis, todėl dėl viso įstatymo projekto 4 – prieš, 4 – už, jeigu tokių yra. Kolegos, prašyčiau registruotis ir balsuosime dėl šio įstatymo.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis įstatymo projektas būtų priimtas, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 60 Seimo narių, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.IXP-768 priimtas.

 

Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos aplinkos agentūroje bei Europos informacijos ir stebėjimo tinkle ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-929 (priėmimas)

 

Įstatymo projektas, taip pat ratifikavimo sutartis – Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos aplinkos agentūroje bei Europos informacijos ir stebėjimo tinkle ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-929. Svarstymas ir priėmimas. Dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, registruojamės, kadangi tai taip pat trumpas įstatymas.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kadangi šis įstatymas iš 2 straipsnių (antrasis reglamentuoja įsigaliojimą), dėl 1 straipsnio. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. 1 straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Ačiū. Priimta. Dar kartą registruojamės, kadangi atėjo naujų Seimo narių.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas, registracijos Nr.IXP-929, būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Kolegų prašyčiau nepalikti posėdžių salės, nes yra dar viena ratifikavimo sutartis.

Už – 63, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

 

Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-903 (svarstymas ir priėmimas)

 

Gerbiamieji kolegos, nagrinėjame 1-9 darbotvarkės klausimą – Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-903. Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu jums įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo. Ši sutartis buvo pasirašyta šių metų balandžio 23 d. Vilniuje viešint Ukrainos prezidento delegacijai. Ji reglamentuoja socialinių išmokų – pensijų, ligos ir motinystės, bedarbio ir kitų pašalpų išmokėjimą iš socialinio draudimo lėšų. Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui, kviečiu pritarti ir jus. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip pat kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką G.Kirkilą pateikti komiteto išvadą. Prašom.

G.KIRKILAS. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas pritarė šiam įstatymo projektui. Komitetas balsavo vienbalsiai: už – 12, niekas nebalsavo prieš, niekas nesusilaikė. Siūlau Seimui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų dėl įstatymo projekto? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Pradedame priėmimo stadiją. Dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašome registruotis, balsuosime dėl įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-903 būtų priimtas, balsuojate – už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 61, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Kolega Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, aš noriu nuoširdžiai padėkoti opozicijai, kuri užėmė valstybišką poziciją ir kartu su daugumos frakcijomis balsavo už labai svarbius įstatymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Tuo rytinį posėdį skelbiu baigtą. Kviečiu visus 15.00 val. susirinkti į posėdžių salę.