Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
Šio įstatymo projekto tikslas – užtikrinti valstybės tarnybos darbo apmokėjimo sistemos įvedimo ir jos įgyvendinimo nuoseklumą bei stabilumą, taip pat išvengti neracionalaus valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, panaudojimo, reformuojant šiuo metu Lietuvoje esamą valstybės tarnybos sistemą bei valstybės tarnybos teisinio reguliavimo mechanizmą.
Teikiamam Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui priimti svari priežastis – Lietuvos valstybės finansinė padėtis, sąlygota Lietuvos valstybės biudžeto deficito.
Galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų analizė rodo, kad, įvedus siūlomą įgyvendinti nuo 2001 m. spalio 1 d. valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, tik 20 procentų valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų, apie 30 procentų liktų toks pat, ir net apie 50 procentų valstybės tarnautojų darbo užmokestis, didėtų. Šiuo metu valstybei tarnauja apie 370 tūkstančių viešojo administravimo ir paslaugų valstybės tarnautojų. Vidutinis vienam asmeniui tenkantis darbo užmokesčio didėjimas beveik 14 litų per mėnesį arba 167 litais per metus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, įgyvendinus dabar galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą nuo 2001 m. spalio 1 d., 2002 metams iš valstybės biudžeto reikalinga papildomai 61, 8 mln. litų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui (167 x 370) ir 18,1 mln. litų įnašams valstybės tarnautojų socialiniam draudimui (61,8 x 29,5 :100) - bendras papildomų lėšų poreikis apie 80 mln. litų, iš jų 26 mln. litų viešojo administravimo valstybės tarnautojams ir 54 mln. litų – paslaugų valstybės tarnautojams.
Atsižvelgiant į tai, kad 2002 metams nacionaliniame biudžete nėra numatyta papildomų lėšų naujai valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemai įvesti, būtų tikslinga pratęsti pereinamąjį laikotarpį, o jos įgyvendinimo pradžią nustatyti nuo 2002 metų liepos 1 dienos.
Kita svari teikiamam Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui priimti priežastis - galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo teisinio reglamentavimo netobulumas bei šio įstatymo įtvirtintos valstybės tarnybos sistemos modelio Lietuvoje nefunkcionalumas, kuris sąlygoja naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo būtinumą ir naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto parengimą.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos nuostatas, naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kuriuo galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas išdėstomas nauja redakcija, siūloma keisti valstybės tarnybos teisinių santykių reguliavimo mechanizmą, kuriame tam tikra dalimi siūloma keisti ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, mėginant ją labiau racionalizuoti.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema lankstesnė ir objektyvesnė už nustatytą dabar galiojančiame valstybės tarnybos įstatyme. Siūloma valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema grindžiama valstybės tarnautojo pareigybės kategorija, tačiau siūlomos naujai įvesti valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės (I, II ir III), už kurias priklausomai nuo kvalifikacinės klasės siūloma mokėti atitinkamus priedus, sudarytų prielaidas lanksčiau ir objektyviau įvertinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Tai paskatintų valstybės tarnautojus ne tik siekti aukštesnių pareigų valstybės tarnyboje, bet ir nuolat kelti savo kvalifikaciją. Taip pat siūloma įvesti valstybės tarnautojo skatinimo arba kompensavimo papildomų pastangų mechanizmą, suteikiant galimybę valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui nustatyti, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos sąlygas bei tarnybos pobūdį, atitinkamo dydžio priemokas, kurių dydis kartu su priedais negali viršyti valstybės tarnautojo pareiginės algos.
Siūlomos valstybės tarnybos darbo apmokėjimo sistemos tinkamam (t.y. nuosekliam, laipsniškam ir be neracionalių ir nepagrįstų išlaidų) įgyvendinimui būtina atidėti galiojančio įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sistemos įvedimą, tuo labiau kad, atsižvelgiant į galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą ir su juo susijusius santykius, ši sistema faktiškai nuo siūlomos ją taikyti datos, t.y. nuo 2001 m. spalio 1 d., tinkamai nefunkcionuos dėl galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų spragų, teisės normų prieštaravimų tarpusavyje bei neatitikimo kitiems galiojantiems įstatymams bei kitiems teisės aktams.
Siūlymas atidėti naujos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarkos įvedimą iki 2002 m. liepos 1 d. sąlygotas būtinumu atestuoti valstybės tarnautojus, siekiant juos priskirti atitinkamam lygiui bei kategorijai. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, šiuo metu valstybei tarnauja apie 370 tūkstančių karjeros ir paslaugų valstybės tarnautojų, priskirti valstybės tarnautojus atitinkamiems lygiams bei kategorijoms reikia daugiau laiko.
Priėmus šį įstatymo projektą neigiamų padarinių nenumatoma.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
Įstatymui įgyvendinti papildomų teisės aktų rengti ar keisti nereikia.
Įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus, netgi, atvirkščiai, leis sutaupyti, nes vieneriems metams būtų atidėtas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio didinimas.
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra “valstybės tarnyba”, “valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas”.
Vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis