Dešimtasis (134) posėdis
2001 m. rugsėjo 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

Aukštojo mokslo įstatymo 2, 14, 15, 17, 27, 28, 29, 37, 39, 41, 47, 48, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 66, 67 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir 18, 64, 65, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-725(3*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. rugsėjo 20 d. vakarinį plenarinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, turime susitarti dėl darbo tvarkos. Primenu, kad rytiniame posėdyje buvo paprašyta pertraukos dėl Aukštojo mokslo įstatymo iki šio posėdžio, bet šis posėdis yra pakankamai apkrautas, todėl aš siūlau išspręsti vieną klausimą iš rytinio posėdžio, kur išties gal ne visai tiksliai buvo padaryta, ir po to baigti šio klausimo svarstymą. Taip pat primenu, kad pagal darbotvarkę ir, atsižvelgiant į diskusiją, kuri buvo pradedant rytinį posėdį, mes 15 val. ir 15 min. turime imtis paskutinio rezervinio klausimo, t.y. dėl komisijos komisijai tirti sudarymo klausimo pateikimo. Taigi kviečiu atlikti šventą darbą – registruotis ir profesorių R.Pavilionį kviečiu į tribūną. Lėtai, neskubant. O dabar prašome registruotis.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Mielieji kolegos, reikės dar registruotis, nes, ko gero, teks balsuoti. Taigi mes įstrigome ties 8 straipsniu ir iš tikro 8 straipsniui buvo kolegos Seimo nario V.Landsbergio siūlymas. Gal, gerbiamasis pranešėjau, pasakykite savo nuomonę, bet čia yra įrašyta, kad komitetas tam nepritarė. Ar jūs dabar pasakysite, ar pirma V.Landsbergis.

R.PAVILIONIS. Gal pradžioje pataisos autorius. Prašom. Aš manau, kad jūs galėtumėte pasakyti.

PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis. Prašom. Iš savo darbo vietos.

V.LANDSBERGIS. Ačiū. Tai yra pasiūlymas patikslinti kai kuriuos dalykus, kur kalbama apie profesoriaus pareigas. Sakoma, kad turi atitikti profesoriaus pareigų reikalavimus, bet šioje vietoje nėra aišku, kokie tie reikalavimai ir kas juos nustato, galbūt yra kitame straipsnyje nuoroda į Vyriausybę, tai čia aš tam tikrą logiką matau, kai siūloma čia to nepaminėti. Nors manyčiau, kad sviestas košės nepagadintų ir tos pareigos būtų ir čia kam nors adresuotos. Tačiau toliau yra gana svarbūs dalykai, kuriems nepritariama be jokios argumentacijos. Pavyzdžiui, tokia detalė kaip (ir/ar), kitaip tariant, paliekama kaip du kvalifikaciniai reikalavimai ir bent vieną iš jų atitinkantis žmogus gali tapti profesorium. Jeigu yra “ir”, tai reiškia, kad turi būti abu įvykdyti: ir profesoriaus pareigų tam tikri reikalavimai, ir dar habilitacijai keliami reikalavimai. Dabar habilitacijai keliami reikalavimai vėl yra neapibrėžtas dalykas. Tai nėra pareigybės reikalavimas, į ką nurodo atmetantys mano siūlymą. Atmetamas be argumentų ir be logikos, nes habilitacijai keliami reikalavimai kur nors turi būti apibūdinti, ar tai yra habilitacija, būtent apgintas habilitacijos laipsnis. Jeigu taip, tai tą reikėtų ir parašyti. Jeigu rašoma, kad habilitacijai keliami reikalavimai, o ne pati habilitacija, tai paliekama erdvė nežinia kam, galbūt kiekvieno universiteto vadovybei ar senatui savaip interpretuoti. Tai nėra gerai. Todėl aš toliau ir siūlau, kad habilitacijos reikalavimus ir suteikimo tvarką nustato Vyriausybė, čia ne pareigybės reikalas, kaip argumentuoja atmetantys mano siūlymą. Vadinasi, aš matau, kad atmetama be argumentacijos arba nepagalvojus. Todėl prašau vis dėlto priimti šį siūlymą, nes jis yra racionalus. Habilitacijos reikalavimai negali kabėti ore, nežinia kieno nustatomi. Tegul nustato Vyriausybė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu aš teisingai supratau, jūs siūlote dvi pataisas, o dabar kalbėjote dėl vienos pataisos.

V.LANDSBERGIS. Ne, tai yra viename sakinyje. Vienoje pastraipoje, 1, 3 dalis.

PIRMININKAS. O apie 5 dalį vėliau, taip?

V.LANDSBERGIS. Vėliau. Nes jau čia yra trys dalykai, trys problemos.

PIRMININKAS. Gerai, nesiginčykime. Kolega A.Monkevičius. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Aš pritarčiau gerbiamojo V.Landsbergio siūlymui. Iš tikrųjų galėtų įrašyti, kad habilitacijos reikalavimus ir tvarką nustato Vyriausybė, ir problema būtų išspręsta.

PIRMININKAS. Nematau ir negirdžiu norinčių kalbėti prieš. Komiteto nuomonė. Prašom, gerbiamasis Pavilioni.

R.PAVILIONIS. Taip. Visų pirma 27 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai pasakyta, kad visų pareigybių reikalavimus nustato Vyriausybė, todėl dar kartą kartoti, kad profesoriaus reikalavimus nustato Vyriausybė iš tikrųjų yra sviestas sviestuotas. Taip pat gerbiamasis profesorius V.Landsbergis kalba apie tai, kad reikėtų nustatyti ir habilitacijos suteikimo tvarką. Nėra tokios tvarkos. Habilitacija yra procedūra, kuriai keliamus reikalavimus nustato Vyriausybė. Niekas nesuteikia jokios habilitacijos, tiesiog reikia atitikti tuos reikalavimus, kuriuos nustato Vyriausybė, taip ir pasakyta atsižvelgiant į Lietuvos Mokslų tarybos, Universitetų konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus. Todėl komitetas mano, kad nereikia komplikuoti šio straipsnio ir siūlo nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis ir balsuosime, nes, matau, gražiuoju nesusitarsime. Vieną kartą kalbama dėl vienos pastabos. Komiteto nuomonė yra aiški. Prašome registruotis. Gerbiamasis teikėjau, man atrodo, pranešėjas tikrai suprato. Rimtas žmogus, turi gerą klausą, suprato. Ne muzikinę, bet gerą.

R.PAVILIONIS. Ir muzikinę taip pat.

PIRMININKAS. Gerai. Užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsuojame štai dėl ko: ar pritariame kolegos V.Landsbergio pasiūlytai 28 straipsnio 3 dalies redakcijai arba tam tikriems papildymams. Komitetas nepritarė. Prašom pasiruošti balsuoti. Prašome balsuoti. Balsuojame už V.Landsbergio pataisas. Kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Prašome neagituoti balsavimo metu.

Už – 27, prieš – 22, 10 susilaikė ir dar pranešėjo balsas, taigi 23 prieš. Nepritarta. Prašom dabar dėl antro siūlymo. Prašom paspausti. V.Landsbergis dėl antro siūlymo ir, primenu, dvi minutės kalbai.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, panašiai kalbama apie docento pareigas, kurių turinį ir apimtį nustato ministerija, kad į docento pareigas kolegijai ne daugiau kaip vienai kadencijai gali būti priimamas asmuo, vis dėlto su galimybe pratęsti. Jeigu pritartų Akademinė taryba, tai žmogaus, atėjusio vienai kadencijai, darbas galėtų būti pratęstas kaip docento. O kad pareigų reikalavimus taip pat nustato ministerija, aš nematau, kodėl tam prieštaraujama.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematau pritariančių ar prieštaraujančių.

Pranešėjas, ir balsuosime.

R.PAVILIONIS. Ar aš galiu?

PIRMININKAS. Prašau, pranešėjau, jums žodis.

R.PAVILIONIS. Čia siūloma įterpti frazę skliausteliuose “su galimybe pratęsti”. Tai yra labai neapibrėžta frazė, kuri gali reikšti – pratęsti nežinia kiek. Tuo tarpu pagal visus mums žinomus reikalavimus per pirmą kadenciją docento pareigas einantis dėstytojas privalo apginti daktaro disertaciją. Kitaip mes turėtume labai daug žmonių, kurie nepateikia jokio darbo, bet stengiasi vis eiti docento pareigas. Tai nėra normalu, tai nepasitarnautų mokslo kokybei. (Balsai salėje) Todėl komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Prašom registruotis, kolegos.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Prašome pasiruošti. Kas už tai, kad būtų pritarta V.Landsbergio pataisai, kuri teikiama 8 straipsniui, arba bazinio įstatymo 28 straipsnio 5 daliai? Kas už, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Prašom. Balsavimas pradėtas.

Už – 24, 31 plius pranešėjo balsas – prieš, susilaikė 13. Nepritarta. Mielieji kolegos, 8 straipsniui, arba baziniam 28 straipsniui, visos pastabos. Ar galime priimti bendru sutarimu, ar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime priimti? (Balsai salėje) 8 straipsnis, arba bazinio įstatymo 28 straipsnio 3, 5, 8 dalių pakeitimas. Vienas už, vienas prieš. Ar nori kas kalbėti? Kolega E.Masiulis? Prašau.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Nežinau, ar čia dabar verta kartoti tuos argumentus, kurie buvo pasakyti rytiniame Seimo posėdyje, nes jau buvo kalbėta dėl balsavimo motyvų. Tačiau mano nuostata per pietus nepasikeitė ir aš…

PIRMININKAS. Nuostabu!

E.MASIULIS. … būčiau už tai, kad išliktų ta nuostata, kuri yra dabar galiojančiame įstatyme, nes kad ir pakeista habilitavimo tvarka bet kokiu atveju reiškia, kad valstybė pripažįsta habilitacijos faktą kaip tokį. Tuo tarpu mano pozicija būtų, kad Lietuva, kaip ir daugelis Europos valstybių, turėtų atsisakyti habilitacijos.

R.PAVILIONIS. Trumpą repliką.

PIRMININKAS. Vieną žodį pranešėjas, ir balsuosime. Prašom dabar registruotis.

R.PAVILIONIS. Dėl kitų šalių patirties galiu pasakyti, kad ir Skandinavijoje, ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje (aš pats esu išėjęs habilitaciją) yra tokia tvarka. Nėra antro laipsnio, bet yra habilitacija.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašome registruotis ir balsuosime dėl viso 8 straipsnio.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 8 straipsnis, arba bazinio įstatymo 28 straipsnio pakeitimas, prašom balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu!

Už – 45, prieš – 17, susilaikė 9. Straipsnis priimtas. Ir šio klausimo nagrinėjimas baigiamas. Ačiū.

Dabar kaip tik tas laikas, kai turime imtis rezervinio klausimo, o po to imsimės pirmojo vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimo. Į tribūną kviečiu iniciatorių vardu, matyt, kolegą R.Šukį. Prašom.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Seimo laikinosios tyrimo komisijos Valstybės turto fondo ir Kelių fondo veiklai, valstybės investicijoms iki 2001 04 01, paskoloms, gautoms valstybės vardu ir su valstybės garantija, ištirti ir įvertinti veiklos atitikimo įstatymų reikalavimams ištirti sudarymo" projektas  Nr.IXP-1004 (pateikimas)

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Seimo nariams teikiamas Seimo nutarimo ,,Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Valstybės turto fondo ir Kelių fondo veiklai, valstybės investicijoms iki 2001 m. balandžio 1 d. paskoloms, gautoms valstybės vardu ir su valstybės garantija, ištirti ir įvertinti veiklos atitikimo įstatymų reikalavimams ištirti sudarymo” projektas. Čia jau yra pataisytas pavadinimas, nes pirminiame projekte, aš iš karto norėčiau pasakyti, buvo klaidingai įvardyta pati komisija, daug tų projektų buvo. Jeigu bus pritarta, tai iš karto bus suredaguota.

Nutarimo esmė yra tokia: 2001 m. balandžio 19 d. Seimo nutarimu buvo sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija Valstybės turto fondo ir Kelių fondo veiklai, valstybės investicijoms iki 2001 m. balandžio 1 d. paskoloms, gautoms valstybės vardu ir su valstybės garantija, ištirti ir įvertinti. Savo veikloje komisija privalo vadovautis Seimo statuto bei Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo reikalavimais. Visuomenės informavimo priemonėse, konkrečiai dienraštyje ,,Lietuvos rytas”, buvo iškelta abejonių dėl šios komisijos veiklos bei darbo organizavimo atitikimo įstatymų reikalavimams, taip pat dėl galimo komisijos narių bei komisijos pasitelktų asmenų viešųjų ir privačių interesų konflikto. Žiniasklaidoje pateikti faktai apie komisijos veiklos ir darbo organizavimo atitikimą įstatymams reikalauja, manyčiau, kruopštaus tyrimo. Seimas turėtų reaguoti ir ištaisyti padėtį, nurodyti trūkumus, įpareigoti atitinkamą komisiją ar Etikos komisiją įvertinti tam tikrus veiksmus. Dėl šių priežasčių ir siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri ištirtų minėtos Seimo laikinosios tyrimų komisijos veiklą ir jos atitikimą įstatymų reikalavimams.

Aš norėčiau papildomai pasakyti, kad tai iš tikrųjų, matyt, pirmas atvejis parlamento istorijoje, kad Seimas sudarytų komisiją, kuri vertintų kitos Seimo laikinosios komisijos darbo trūkumus arba veiklos atitikimą įstatymams. Tačiau tai paskatino labai rimtos abejonės, aš noriu pabrėžti, būtent abejonės, kurios buvo iškeltos žiniasklaidos. Tos abejonės liečia kiekvieną iš mūsų, kiekvieną Seimo narį, nes komisija veikia Seimo vardu, jai atstovauja visas Seimas, visos Seimo frakcijos. Ten yra ir Liberalų, ir Socialliberalų, ir Socialdemokratų, ir kitų frakcijų atstovų. Todėl Seimas, rodydamas pavyzdį visoms valstybės institucijoms, kad Lietuva turėtų būti teisinė valstybė, turėtų pats rodyti įstatymų laikymosi pavyzdį. Tačiau 1999 m. kovo 23 d. Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymas kitaip reglamentuoja komisijos darbo organizavimą, jos veiklą, negu kad yra pateikti faktai spaudoje. Ar pasitvirtintų tie faktai, kurie ten buvo pateikti apie komisijos pasitelktus visuomeninius ekspertus, su kuriais nesudarytos jokios sutartys, kurie niekaip neatsako kaip valstybės tarnautojai už tam tikrus duomenis, komercines paslaptis, galbūt ir valstybės paslaptis, su kuriomis tektų dirbti, ir darbas yra niekaip neįvertintas, kad tokia veikla vis dėlto prieštarautų šiam įstatymui, ar tai (dar kartą kartoju) pasitvirtintų, reikia patikrinti.

Ir, matyt, abejonių kelia ne tik atitikimas šiam įstatymui. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, matyt, dauguma Seimo narių yra gavę jau vėliau kaip reakciją į komisijos pirmininko, gerbiamojo Seimo nario V.Uspaskicho pareiškimus, kad visuomeniniams ekspertams bus apmokėta asmeninėmis lėšomis. Kauno teisininkų kolegijos ir teisininkų specialistų nuomone, būtų nemažai kitų įstatymų pažeidimų tokiu atveju, jeigu taip atsitiktų. Tokiu būdu suabejota, kad ekspertai komisijos vardu vykdo vieno politiko, vieno Seimo nario užduotį, kurią jis pats ir apmoka, nors ir nesvarbu, kokių paskatų yra vedinas tas Seimo narys. Tai nėra tokia praktika, matyt, gera.

Šiuo atveju, jeigu būtų sudaryta tokia laikinoji tyrimo komisija, kad įvertintų tuos trūkumus, kuriuos galbūt padarė dirbdama minėta komisija, manau, ateityje būtų užkirstas kelias visų pirma nepagrįstų komisijų sudarymui Seime, siekiant vien tik politinių motyvų, siekiant vien tik politinio triukšmo.

Antras tikslas, kuris būtų pasiektas – vis dėlto iš tikrųjų būtų suvokta ta atsakomybė, kurią turi jausti kiekvienas komisijos narys ir vadovaujantis tokios komisijos veiklai asmuo, Seimo narys, taip pat ir pasitelkti ekspertai, aš kalbu apie ekspertus, kurie turi būti atitinkamai įforminami, ir taip pat komisijų darbuotojai.

Motyvai yra tokie, aš jokiu būdu nenorėčiau, kad būtų suprasta, jog yra keliamos abejonės dėl ekspertų kvalifikacijos ar panašiai. Čia yra visai kiti klausimai, jie yra pakankamai formalūs, tačiau turi būti įvertinti ir pateiktos atitinkamos išvados Seimui. Todėl siūlyčiau Seimui apsispręsti. Yra keletas problemų, dėl kurių reikėtų Seimui apsispręsti. Pagaliau būtų galima padaryti pertrauką. Jeigu iš karto frakcijos galėtų pateikti asmenis į šią komisiją, tai iš kiek narių turėtų būti sudaryta komisija ir taip pat kuriam laikotarpiui, kiek jai laiko būtų duota įvertinti situaciją ir pateikti Seimui atitinkamas išvadas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis – J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, mane, kaip specialiosios komisijos narį, giliai įžeidė ir įskaudino jūsų iniciatyva. Jūs čia tirsite kažkokią komisijos, taip pat ir mano, veiklą, kai tuo tarpu aš toje komisijoje nieko nesu nuveikęs. Buvo vienas formalus komisijos posėdis, kur pirmininkas supažindino, ką jis yra nuveikęs ir ką toliau žada veikti, mes išsakėme kritiką, bet vargu ar bus į ją atsižvelgta. Taigi aš siūlyčiau jums ir noriu paklausti, ar jūs nesutiktumėte performuluoti iniciatyvą, kad kuriate komisiją specialiosios (ilgu pavadinimu) komisijos pirmininko veiklai išnagrinėti. Kuo čia dėta visa komisija, jeigu ji faktiškai nedirba?

PIRMININKAS. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš galėčiau atsakyti gerbiamajam kolegai, kad čia yra, matyt, jūsų komisijos problema dėl to, jog komisijos nariai niekaip nereaguoja į tai, kad komisija, kaip jūs sakote, nedirba. O ar taip yra, kaip jūs sakote, ar ne, aš manau, komisija, kurią mes siūlome sudaryti (tai yra pasirašę ¼ Seimo narių), manau, ir įvertins būtent tą situaciją, ar komisija dirbo, ar ji dirbo pagal įstatymą, ar dirbo kas nors kitas ir ar teisėtai dirbo. Tas problemas, aš manau, bus galima išnagrinėti.

PIRMININKAS. Prašom, kolegė D.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu pagal kiekvieną spaudoje nuskambėjusią abejonę kurtume komisijas, tai tų komisijų reikėtų turbūt ne vienos dešimties. Bet kartais, žinoma, tai turi prasmę. Mano klausimas toks. Kodėl neinama paprastesniu keliu? Jeigu iškyla kokių nors abejonių, ypač tokių pusiau etinių, gal ir teisinių tų abejonių pusių, tai ar ne paprasčiau būtų pakviesti į tribūną, suplanuoti Seimo posėdyje informaciją ir išklausyti komisijos pirmininką, pateikiant jam klausimus, net ir diskutuojant, siūlant, rekomenduojant, ką reikėtų pakoreguoti. Kam reikalinga komisija komisijos veiklai tirti? Tuo labiau kad, kaip aiškina kolegos, komisija nieko ypatingo dar nėra net nuveikusi. Ar čia mes ne tuščius dalykus dabar svarstome? Man atrodo, kad tikrai taip.

PIRMININKAS. Prašom.

R.ŠUKYS. Jeigu galima, aš pasistengsiu atsakyti. Manau, kad siūlymas pasikviesti ir paprašyti atsiskaityti arba pateikti tam tikrą informaciją yra geras. Tačiau to (aš iš karto galiu pasakyti), matyt, nepakaks, nes reikia įvertinti tuos faktus, kurie yra išdėstyti visuomenės informavimo priemonėse. O ten išdėstyti faktai, kuriuos reikia labai rimtai įvertinti ir kurie, manau, yra susiję su komisijos narių atsakomybe etine prasme, galbūt ir valstybės tarnautojų, kurie neteisingai interpretuodami arba nesuprasdami įstatymo tam tikrą informaciją suteikia asmenims, neturintiems teisės ją gauti. Ir kiti klausimai turėtų būti įvertinti. Informacijos pateikimas nesutrukdytų nešališko kitos komisijos įvertinimo. Reikia arba patvirtinti, arba paneigti, nes pati informacija bus vis tiek šališka, pasakys, kad nėra jokių pažeidimų ir panašiai. Tai šiuo atveju ar mes galėtume patikėti komisijos pirmininko žodžiu, pasakytu iš tribūnos? Reikia arba patvirtinti, arba paneigti tuos faktus, kurie yra ten pateikti. Ten iškelti pakankamai rimti kaltinimai arba abejonės. Aš manau, jeigu sudaryta laikinoji komisija paneigs, tai bus visiškai akivaizdu ir nebus jokių abejonių, ir tai bus motyvuotai padaryta, jeigu pažeidimų nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, išties gal ir nėra gerai, kai mes pavadinime įtarinėjame tos komisijos narius, Seimo narius, kad jie ką nors daro ne taip. Iš esmės yra kalbama apie pakviestą ekspertą arba kelis ekspertus, kurie iš tiesų neatitinka jokios logikos, kai žmogus, atsėdėjęs kalėjime už finansinius nusižengimus, nusikaltimus, ima tirti finansinius dalykus. Tai galima prilyginti tam, kad ponas Daktaras, atsėdėjęs kalėjime, būtų pakviestas ekspertu ir rengtų nusikalstamumo prevencijos programą. Tai lygiai tas pat. Galbūt reikėtų įvertinti kitaip, gal Etikos ir procedūrų komisija galėtų užsiimti ir pataisyti tą darbą, kas yra ne taip toje komisijoje? Kaip jūs manote?

R.ŠUKYS. Aš galiu pasakyti, kad “Lietuvos ryto” straipsnyje, kuris buvo paskelbtas š.m. rugpjūčio 11 d., buvo paklausta Etikos komisijos pirmininkės, gerbiamosios Seimo narės D.Teišerskytės, nuomonės, taip pat Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pono Andriulio nuomonės. Iš tikrųjų šiuo atveju, matyt, ta situacija, kaip suprato ir pareigūnai, jau netelpa vien tik etikos vertinimo ribose. Ir čia jau ne visai yra etika, todėl mes ir komisijos pavadinime rašome (komisiją kaip nors pavadinti reikia, pavadinime turėtų atsispindėti jos paskirtis), tai visiškai neutrali formuluotė – “atitikimo įstatymų reikalavimams”. Jokio čia išankstinio kaltinimo arba nekaltumo prezumpcijos pažeidimo aš neįžvelgiu. Seimo nariai, pasirašę šį siūlymą, taip pat neįžvelgė, todėl aš nematau čia didelės problemos.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Žinoma, sveikintina iniciatyva, kai mūsų kolegos taip reaguoja į tai, kas yra parašyta spaudoje. Gaila, kad kai visi kino teatrai dingsta iš arenos, pažeidžiant įstatymus, taip nereaguojame. Bet, man atrodo, kad čia pagal tą patarlę. Ar jums neatrodo, pone Šuky, kad pagal tą patarlę: pleištą reikia iškalti pleištu. Na, iš tikrųjų anekdotas! Sudarysime komisiją, kad tirtų anos komisijos veiklą. Teisingai ponas J.Razma sakė. Aš irgi esu tos komisijos narys. Jeigu reikia, gal tirkime pirmininko veiklą. Aš nesutinku su jumis dėl to. Yra Etikos ir procedūrų komisija, ne tik etikos, bet būtent procedūrų komisija, kuri yra pas mus Seime, kur yra garbinga pirmininkė ir garbingi nariai. Man atrodo, paveskime šiai komisijai ištirti šią problemą, jeigu matome, kad ji yra.

R.ŠUKYS. Aš norėčiau jums atsakyti. Jeigu iš tikrųjų jūsų paminėtu atveju, kad dingsta kino teatrai, jūs įvardytumėte, jog prie to yra prisidėję Seimo nariai, matyt, Seimo komisija tą tikrai galėtų tirti. Kiek žinau, konkretų jūsų paminėtą atvejį, ką jūs turite omenyje, nagrinėjo ar dar tebenagrinėja Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija, kurios narys jūs taip pat esate. Čia nereikėtų kelti tokių insinuacijų, nes tikrai nieko nėra nukreipta nei prieš pirmininką, nei prieš pačią komisiją. Reikia patvirtinti arba paneigti tam tikras abejones, patikrinti komisijos darbo veiklos teisėtumą ir būtent teisėtumą Etikos komisijos.

Etikos komisijos užduotys, jeigu žiūrėsime pagal Seimo statutą, yra šiek tiek kitokios ir galimos poveikio priemonės yra kitokios. O speciali Seimo komisija vis dėlto pateiktų labai konkrečius siūlymus, kaip šiuo atveju reikėtų spręsti situaciją. Be to, reikalingi ir papildomi įvertinimai, ir labai konkretūs teisiniai įvertinimai.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes, žinoma, visiškai palaikysime šios komisijos sudarymą, nes, mūsų supratimu, komisijos, ypač tokios, vadovaujamos Viktoro iš Kėdainių ar panašios, žinoma, su parlamentarizmu ir su parlamentine kontrole neką turi bendra. Aš norėčiau tęsti K.Prunskienės mintį. Ji kritiškai kalbėjo dėl jūsų komisijos galimybių, o aš kalbu dėl bazinės komisijos galimybių. Mano supratimu, jeigu tu esi komiteto pirmininkas, jeigu tu turi valdžią Seime, tu gali iki galo išsiaiškinti, kaip buvo dirbama Kelių fonde, kaip buvo privatizuojama, kviestis į komiteto posėdžius, į Seimą, į tribūną ir pan., ir galima visiškai apsieiti be komisijų.

Todėl mano klausimas: kaip jums atrodo, pone pranešėjau, kokių tikslų vedamas kairysis Seimas šią komisiją sukūrė? Ar V.Uspaskicho asmeniniams tikslams tenkinti, ar politiškai ir toliau valkioti konservatorių laikų privatizavimo reikalus, ar įdarbinti LDDP laikų bankų švaistytojus, kurie jau dabar iš kalėjimų sugrįžę?

R.ŠUKYS. Aš manyčiau, kad komisija buvo sukurta vadovaujantis visiškai aiškiais ir logiškais tikslais, nes ir aš pats pasirašiau tą siūlymą steigiant šią komisiją, ir nematau čia problemos. Kitas dalykas, tokių abejonių, ar komisija, būtent Seimo narių komisija iš tikrųjų supranta tą darbo apimtį, ar iniciatoriai supranta tikrąją darbo apimtį ir ar teisingai pasirinko, tarkim, tos komisijos laiką, buvo, bet aš tikrai negalėjau numatyti, kad organizuojant komisijos darbą bus elgiamasi galbūt ne visai taip, kaip turėtų būti elgiamasi, kaip reglamentuoja komisijų veiklą įstatymas. Šito aš negalėjau numatyti, todėl aš nejaučiu jokio sąžinės graužimo pasirašęs pasiūlymą dėl anos komisijos steigimo ir dabar inicijuodamas šios komisijos įsteigimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia J. Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Aišku, man gaila, kad mano kolegai šventajam A.Vidžiūnui truputį šlubuoja atmintis, bet ką padarysi. Aš norėčiau klausti gerbiamo pranešėjo. Gerbiamasis pranešėjau, kiek yra tiesos Seime sklandančiose kalbose, jog jūsų brolis dirba Valstybės turto fonde? Jums nepaneigus šio fakto, aš nebūsiu įsitikinęs nuoširdžia jūsų kalba šia tema iš šios svarbios tribūnos. Ačiū.

R.ŠUKYS. Galiu paneigti, kad tikrai brolių, dirbančių Valstybės turto fonde, neturiu ir netgi nesusijęs jokiais giminystės ryšiais. Galite patikrinti kitų tarnybų pagalba.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, gal pabūkite tribūnoje ir mes iš karto susitarsime dėl kai kurių dalykų. Žinoma, komisija komisijai tirti yra ypatingas atvejis ir jį galbūt reikėtų išnagrinėti atskirai, bet Statutas yra Statutas ir niekur nepabėgsi. Todėl laikykime, kad komisija įsteigta taip, kaip numato Statuto 73 straipsnio 3 dalis. Ir siūlau šiuo klausimu nediskutuoti, kadangi Statute aiškiai apibrėžta 36 ar mažiausiai 36 Seimo narių teisė. Antras klausimas, ar pakanka 5 narių tokiai rimtai komisijai ir visai jos, nenoriu dabar epiteto sakyti, veiklai ištirti? Ar užtenka penkių? Pirmininke, prašom.

R.ŠUKYS. Aš ne pirmininkas ir aš (…) įsitraukti į jos veiklą, bet esmė yra ta, kad, sakykime, yra labai koncentruotas tyrimo objektas, t.y., matyt, tam tikras ryšys su tomis institucijomis išsiaiškinant, kokiu būdu jie bendravo ir su kuo bendravo iš Seimo komisijos, kokie dokumentai buvo pateikti, bet nevertinti tų dokumentų. Tai yra procedūrinių veiklos klausimų ir įstatymų analizės dalykas. Aš manau, kad penkių kvalifikuotų Seimo narių, tikrai rimtai suinteresuotų tos komisijos darbu ir veikla, ir rezultatu, dar kartą kartoju, objektyviu rezultatu, turėtų pakakti. Jeigu kiltų atstovavimo problemų, nes iš tikrųjų frakcijų yra daugiau ir galbūt yra pageidavimas, kad dalyvautų iš visų frakcijų, tai galima kalbėti apie kitą skaičių, bet patį teikimą yra pasirašę visų frakcijų Seimo nariai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jūs pats siūlote ir taip, ir taip, tada aš siūlau procedūrinį ėjimą, kad mes iš tikro neprarastume brangaus šio posėdžio laiko, nes yra daug klausimų ir neišvengiamai artėja Vyriausybės valanda. Aš siūlau dar kartą fiksuoti, kad komisija yra įsteigta taip, kaip numato Statutas atsižvelgiant į grupės Seimo narių iniciatyvą, o dėl komisijos narių skaičiaus ir dėl pasidalijimo pagal frakcijas palikime tai artimiausiai Seniūnų sueigai, kuri bus kitą savaitę. Manyčiau, kad užtenka 5 Seimo narių, bet dabar pagal frakcijas palikime spręsti Seniūnų sueigai. Ar galime taip sutarti?

R.ŠUKYS. Aš neprieštarauju. Tai procedūrinis klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegos neturi daugiau pastabų? Klausimas išspręstas. Ačiū.

R.ŠUKYS. Dėkui.

PIRMININKAS. Seniūnų sueiga nuspręs, kaip proporcingai paskirstyti pagal frakcijas. Aišku, kad šiuo atveju konservatoriams bus mažiau, o socialdemokratams daugiau. Na, nieko negaliu padėti. (Balsai salėje) Ačiū. Dar kartą fiksuojame sutarimą. Gerbiamieji kolegos, ar galima būtų abiem pasitraukti nuo mikrofono? Abiem – ir vienam, ir kitam. Ačiū. Štai ką reiškia sutarimas.

Tai dabar dar kartą, kolegos, aš norėčiau pasitarti. Pagal eilę dabar yra kolegės N.Steiblienės klausimas. Jeigu labai greitai, operatyviai pateikiama ir atsakoma į klausimus, tai aš norėčiau kviesti dabar, jeigu ne, aš siūlyčiau imtis kai kurių, sakyčiau, tokių organizacinių, techninių klausimų, kurie yra rezerviniai klausimai. (Balsai salėje) Gerai. Tada, gerbiamoji Steibliene, prašom, kolege, į tribūną.

Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo projektas Nr.IXP-974. Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudarymo" pakeitimo projektas Nr.IXP-975. Seimo nutarimo "Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko patvirtinimo" projektas Nr.IXP-976. Seimo nutarimo "Dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo" projektas Nr.IXP-977 (pateikimas)

2-1 darbotvarkės punktas. Kompleksinis klausimas, o iš tikrųjų tai pirmu numeriu registruotas klausimas – Seimo antikorupcijos komisijos įstatymo projektas Nr.IXP-974. Visi kiti trys projektai yra lydintys, bet aš siūlau, kaip sakoma, nagrinėti kompleksiškai ir pateikti paketu. Prašom, kolege.

N.STEIBLIENĖ. Aš labai atsiprašau gerbiamojo posėdžio pirmininko ir Seimo narių. Per 5 minutes tikrai nespėsime, nes pagal reglamentą man yra skirta 10 minučių. Pirmiausia klausimas, kodėl atėjo laikas keisti Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos veiklą reglamentuojantį įstatymą? Pirmiausia todėl, kad komisija vadovaujasi dar 1993 m. priimtu įstatymu. Komisijos nariai nutarė, kad būtina inicijuoti šio įstatymo pakeitimą, nes jis yra tobulintinas teisinio reguliavimo prasme ir nebeatitinka šių dienų aktualijų.

Pasakysiu keletą pavyzdžių. Štai dabartinio galiojančio reglamento 1 straipsnyje teigiama, kad komisijos paskirtis – tirti valstybės pareigūnų ekonominius ir pareiginius nusikaltimus bei korupcijos atvejus. Kaip žinote, nusikaltimų komisija tirti negali. Visus nusikaltimus tiria tam skirtos teisėtvarkos institucijos.

Antras pavyzdys. Įstatymo 4 straipsnyje yra numatyta komisijos teisė susipažinti su baudžiamąja byla, tačiau iš esmės komisija ja nesinaudoja, nes paprasčiausiai neturi teisės kištis į tiesioginį teisėsaugos darbą.

5 straipsnyje numatyta komisijos narių teisė gauti įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų ir darbuotojų pasiaiškinimus, tačiau juk komisija nekontroliuoja įmonių administracinės veiklos.

Galiojančiame įstatyme minimos jau neegzistuojančios institucijos – Valstybės kontrolės departamentas, Saugumo tarnyba, be to, įstatyme yra nuorodų ir į senos redakcijos Seimo statuto straipsnius.

Dabartinis komisijos pavadinimas, sakyčiau, taip pat yra nelogiškas. Nusikaltimų tyrimas asocijuojasi su tuo, kad mes kaip teisėsaugos institucijos kažką tiriame. Nusikaltimus tirti baudžiamojo persekiojimo prasme komisija įgaliojimų neturi. Bendradarbiaudama su teisėsaugos institucijomis, komisija negali kištis ir nesikiša į jų tiesioginę veiklą. Komisija gali tik inicijuoti gautų skundų patikrinimą kompetentingose teisėsaugos institucijose. Komisijos pasiūlymai valstybės institucijoms yra rekomendacinio pobūdžio, o jos darbas yra vienas iš parlamentinės kontrolės išraiškos būdų. Tyrimo funkciją, tyrimo, galima pasakyti, tam tikros medžiagos surinkimas, reikėtų suprasti būtent tokia plačiąja prasme, tačiau bent jau komisijos pavadinime šio visuomenę klaidinančio žodžio tikrai neturėtų likti. Be to, ekonominio nusikaltimo sąvoka yra gana abstrakti bei neatitinka baudžiamajame įstatyme nustatytų nusikalstamų veikų sričių. Taigi kodėl būtent Seimo antikorupcijos komisija?

Korupcijos sąvoka yra plati, glaudžiai susijusi su nusikaltimais ir kitais teisės pažeidimais ekonomikos bei finansų sistemos srityse, per ją valstybės ir savivaldybių biudžetai praranda milijonus litų. Todėl keičiant komisijos veiklą reglamentuojantį įstatymą, jos veiklos kryptys iš esmės nesikeis. Komisijos veiklos tęstinumas turi būti išlaikytas. Tai, kad komisija ir toliau kreips dėmesį į tokio pobūdžio nusikalstamą veiklą, yra numatyta projekto 2 straipsnio 2 ir 3 punktuose. Komisija analizuos institucijų sprendimus, sudarančius sąlygas nusikalstamoms ūkio ir finansų sistemoms, teiks siūlymus dėl ekonominių ir finansinių nusikaltimų užkardymo ir prevencijos. Korupcija stabdo valstybės ir visuomenės ekonominį ir socialinį vystymąsi, nukenčia ir valstybė, ir piliečiai, o svarbiausia, tas visų žmonių norimas teisingumas. Aš, žinoma, savo kalbos dalį praleisiu, nes man reikia trumpinti. Aš, kaip komisijos pirmininkė, manau (tam pritars ir komisijos nariai), kad šiuo metu trūksta skaidrumo ir viešojo administravimo srityse, savivaldybėse, apskrityse, t.y. žemesnėse valdymo grandyse, ir tai susiję su organizuojamais viešaisiais konkursais, ilgalaike žemės nuoma, privatizavimu.

Aš galėčiau paaiškinti, kaip šiems sprendimams gali daryti įtaką komisija, ir turime konkretų pavyzdį, bet trumpindama savo kalbą šito nesakysiu. Nors tarptautinio skaidrumo organizacijos sudaromame šalių sąraše pagal korupcijos lygį Lietuva iš 50 vietos pakilo į 38 vietą, Pasaulio banko ataskaitoje, lyginant Baltijos valstybes, Lietuva bendru korupcijos lygiu vertinama blogiau už Estiją ir šiek tiek geriau už Latviją. O administracinės korupcijos lygis yra aukščiausias Baltijos šalyse. Be to, korupcija yra svarbi kliūtis, stabdanti Lietuvos integraciją į Europos ir transatlantines struktūras. Štai keletas pavyzdžių, ką užsienio ekspertai kalba apie korupciją Lietuvoje.

Europos Komisija 2000 m. reguliariojoje ataskaitoje dėl Lietuvos pažangos rengiantis narystei Europos Sąjungoje pažymi, kad reikia gerokai suaktyvinti priimtas antikorupcines priemones ir patvirtinti bei pradėti įgyvendinti naujas. Europos Sąjungos ekspertai pabrėžia, kad aukštas korupcijos lygis gali tapti rimta kliūtimi narystės Europos Sąjungoje siekiančioms valstybėms kandidatėms. NATO 2001 metų progreso raporte nurodyta, kad Lietuva turi tęsti teisinės sistemos reformą, dar nėra imtasi visų priemonių prieš korupciją. Skaidrumo trūksta ir privatizavime. Dažniausiai sunku atskirti, ar tai korupcijos apraiška, ar piktnaudžiavimas, ar aplaidumas. Klaidingai manoma, kad šių problemų neliks, kai privatizavimas bus baigtas. NATO ekspertai taip pat pažymi, kad skaidrumo trūkumas privatizuojant kai kuriuos objektus sukėlė potencialių investuotojų susirūpinimą, nes ateis laikas, kai privatizavimas iš dalies bus baigtas. Plyno lauko, tai yra (…), investicijos taps labai svarbios ir tam turi būti sudarytos tam tikros sąlygos.

Teikdama šį projektą Seimo nuolatinė komisija nepretenduoja tapti dar viena Specialiųjų tyrimų tarnyba ar kita teisėsaugos institucija, tiesiogiai tiriančia nusikaltimus valstybės tarnybai, ekonomikai, finansų sistemai, bet yra ir liks parlamentinės priežiūros institucija, susiduriančia su konkrečiais pavyzdžiais, o sričių, kuriose pasireiškia korupcija ar jos požymiai, yra labai daug.

Šis įstatymas, komisijos narių manymu, atitinka visus šiuo metu keliamus reikalavimus, ir būtų tobulesnis teisinio reguliavimo prasme.

Dabar dėl Teisės departamento išvados. Sutinku su išdėstytomis pastabomis ir siūlymais, todėl svarstymui pateiksime pataisytą projekto variantą. Prašyčiau gerbiamąjį Seimą pritarti įstatymo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis klausia A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Dėkui. Gerbiamoji pranešėja, iš jūsų kalbos, kurią jūs pasakėte, man vis tiek nesusidarė aiškaus vaizdo, kodėl reikia keisti Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pavadinimą į korupcijos, nes, kiek aš suprantu, tai ne visai tarpusavyje susiję dalykai. Aš manau, kad jeigu mes susiauriname tam tikra prasme, nors galbūt kitu lygmeniu išplatiname, tada lyg ir ekonominiai nusikaltimai nebūtinai turi būti susiję su korupcija. Yra ekonominiai nusikaltimai, kurie daro valstybei didžiulę žalą, dėl žioplumo, dėl nesugebėjimo, dėl nekompetentingų žmonių, pagal partinę priklausomybę paskirtų užimti postus, ir t.t. Gal jis negavo kyšių, nieko, bet tai irgi savotiškas ekonominis nusikaltimas, darantis didelę žalą valstybei. Tą, mano nuomone, ta komisija turėtų nagrinėti. Aš niekaip nesuprantu, kodėl reikia keisti šį pavadinimą. Antras labai mažytis papildomas klausimas: nejaugi abu valdančiosios koalicijos nariai: jūs ir gerbiamasis B.Bradauskas, vadovaus šiai komisijai? Ačiū.

N.STEIBLIENĖ. Antro klausimo neišgirdau.

A.GRICIUS. Yra projektas, kuriame yra numatyta, kad B.Bradauskas bus jūsų pavaduotojas, t.y. abu asmenys – komisijos pirmininkas ir pavaduotojas iš valdančiosios koalicijos.

N.STEIBLIENĖ. Gerai, noriu atsakyti į pirmą klausimą. Kodėl reikia keisti pavadinimą? Tyrimo komisija – aš, atrodo, labai išsamiai atsakiau į šį klausimą. Nenorėčiau kartoti.

Dėl antikorupcijos todėl, kad antikorupcijos požymiai būtent ir susiję su ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais. Jeigu jūs perskaitytumėte siūlomą Seimo antikorupcijos komisijos įstatymo projektą, jūs pamatytumėte, kad kalbama ir apie finansinius, ir apie ekonominius nusikaltimus.

Dėl antro klausimo. Šie nutarimai yra lydintys šį įstatymo projektą, kadangi keičiasi pavadinimas, tai keičiasi ir… Jūs patvirtinote poną B.Bradauską pavaduotoju, bet jeigu Seimas skirs komisijai kitą pavaduotoją, mes šią kandidatūrą apsvarstysime, patvirtinsime ją arba ne, ir teiksime Seimui patvirtinti. Aš nieko tokio čia nematau. Tai yra frakcijų susitarimo klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aiškinamajame rašte ir iš kalbų susidaro tokia nuomonė, kad tiek Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija neturėjo įgaliojimų tirti nusikaltimus baudžiamojo persekiojimo prasme, tiek ir atsirandanti nauja komisija taip pat neturėtų tokių įgaliojimų. Gal galėtumėte vis dėlto tiksliai pasakyti, kokie būtų šios komisijos santykiai su veikiančiomis operatyvinėmis valstybinėmis institucijomis?

N.STEIBLIENĖ. Gerai, jeigu jums… Aš pabandysiu perskaityti, kas parašyta tame projekte, kurį jūs visi turite. “Teikti siūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl korupcijos ir ekonominių, finansinių nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų užkardymo ir prevencijos, teikti Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl teisės aktų priėmimo ar tobulinimo vykdant korupcijos prevenciją, analizuoti valstybės valdžios ir valdymo institucijų, įmonių ir įstaigų sprendimus, turinčius įtakos korupcijai bei sudarančius sąlygas nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams ūkio finansų sistemose, imtis priemonių tokiems sprendimams panaikinti.” Užtenka?

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamoji kolege, tiesiog norėčiau paklausti, ar jums, kaip šio įstatymo projekto autorei, neatrodo, kad šis įstatymas iš esmės yra silpnesnis, t.y. mažesnius įgaliojimus duoda komisijai negu ankstesnis įstatymas. Nors pats pavadinimas “antikorupcijos”, žinoma, dabar yra labai aktualus. Štai 2 straipsnio 1 punktas paveda komisijai kontroliuoti, kaip institucijos įgyvendina komisijos sprendimus, tačiau komisijos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, tai kaip rekomendaciją galima kontroliuoti, kaip ji vykdoma?

N.STEIBLIENĖ. Supraskite teisingai, jeigu mūsų rekomendacijų nenori pripažinti, neargumentuotai atmeta, mes turime visas teises ir galimybes kreiptis į visą Seimą. Aš tikrai su jumis nenorėčiau sutikti, kad šis įstatymo projektas yra blogesnis už senąjį. Tiktai tiek, kad jis yra reglamentuotas pagal teisines normas. Mes tikrai netiriame, šiuo darbu užsiima daugelis teisėtvarkos institucijų. Mes nieko negalime tirti, t.y. negalime atlikti baudžiamojo persiekiojimo, kelti baudžiamąsias bylas, užsiimti jų tyrimu ir t.t., nes mes esame parlamentinės priežiūros… Svarbiausia parlamentinė priežiūra, kaip ir mūsų visų, taip ir šios komisijos.

PIRMININKAS. Ačiū.

N.STEIBLIENĖ. Aš dar norėjau dėl replikos.

PIRMININKAS. Prašom labai trumpai.

N.STEIBLIENĖ. Aš labai atsiprašau. Aš girdėjau čia replikas iš salės, kad ši komisija nereikalinga. Ponai Seimo nariai, jums spręsti, ar ta komisija reikalinga, ar nereikalinga. Komisijos nariai tikrai nepretenduoja. Jeigu Seimas manys, kad ši komisija nereikalinga, Seimas taip ir balsuos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Kolega A.Gricius nori savo nuomonę pasakyti prieš balsavimą.

A.GRICIUS. Aš tikrai pritariu, kad būtų tokia komisija ir tikrai būtų aiškiai apibrėžtos jos funkcijos. Jau iš dalies savo nuomonę pasakiau klausdamas apie tai. Jinai tikrai nesusiaurintų savo veiklos vien tiktai kovodama su korupcija, nes aš suprantu tuos ekonominius nusikaltimus daug plačiau. Galbūt tikslinga būtų patikslinti veiklos sunkumus, kuriuos jau minėjo gerbiamoji komisijos pirmininkė. Aš tam variantui, kuris šiandien yra siūlomas, siūlyčiau pritarti. Siūlyčiau tą klausimą atidėti ir dar kartą apgalvoti, kokia ta komisija turėtų būti, rimtai pagalvoti dėl jos sudėties. Tuo labiau, aš jau užbėgu įvykiams už akių, kad joje daugumą turėtų sudaryti opozicinių partijų frakcijų atstovai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas. Kita nuomonė. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man šiek tiek sunku kalbėti, nes ponas A.Gricius sakė, kad turi būti tokia komisija ir aš čia dabar turėčiau kalbėti prieš. Kviečiu kolegas pritarti pateiktam varianto projektui ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš noriu pasiūlyti tokį variantą. Man atrodo, pritarkim pateikimui, o po to atitinkami komitetai tegul nagrinės. Plius aš dar siūlau klausimą padalyti į dvi dalis. Pritarkime visam paketui, bet pirma komitetas ir komitetai turi išnagrinėti būtent įstatymo projektą, o kai tam projektui bus pritarta, jis pereis visas stadijas, tada imkime iš paketo b, c, ir d klausimus. Bet aš dabar siūlau vis dėlto pritarti pateikimui. Ar, kolega Griciau, reikalausite balsuoti? (Balsai salėje) Ne. Ačiū. Tai labai smagu. Ačiū. Sutarėme.

Dabar čia toks papildomas siūlymas, kadangi vis dėlto čia daugiau teisiniai klausimai, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar galime sutarti be balsavimo? Ar galime? Ne. Tai prašom. J.Olekas. Prašau. Ar pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Prašom. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manau, kad iš tikrųjų Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų būti pagrindinis, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas galėtų būti papildomas komitetas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolega A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS. Aš manyčiau atvirkščiai, kadangi egzistuoja Seimo statutas, kur aiškiai parašyta, kokius klausimus nagrinėja Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Korupcijos problematika (…) ir pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą į šitą sritį, o čia yra viena iš priemonių spręsti korupcijos problemą. Taigi, manau, projekte įrašyta teisingai. Mūsų turėtų būti pagrindinis, o papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš dabar siūlau registruotis ir balsuosime alternatyviai. Prašome registruotis. Mygtukas “už” – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, mygtukas “prieš” – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, susilaikę nebus skaičiuojami. Prašom registruotis. Prašau.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kolegos, dėmesio. Alternatyvus balsavimas. Mygtukas “už” – pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, mygtukas “prieš” – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, susilaikę neskaičiuojami. Prašome balsuoti.

Už – 53, prieš – 12. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma, kad Seime tas klausimas būtų nagrinėjamas spalio 9 dieną. Taigi bus pakankamai laiko komitetams panagrinėti ir pateikti siūlymus. Sutinkame? Ačiū.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo Europos reikalų komiteto" 1 straipsnio pakeitimo" projektas Nr.IXP-1011 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, iki Vyriausybės valandos liko 2 minutės. Ar mes galime produktyviai išnaudoti šį laiką ir išspręsti vieną, sakyčiau, formalų procedūrinį klausimą, t.y. pasitvirtinti naują Europos reikalų komiteto sudėtį, atsižvelgiant į frakcijų pageidavimus ir į proporcijas? Ar galime imtis šio klausimo? (Balsai salėje)

Tai ar dar reikalingas mano, kaip pateikėjo, pranešimas, kadangi pagal frakcijų siūlymus suderinta, Seimo narių parašai yra? Ar galime laikyti, kad pateikta? (Balsai salėje) Seimo Pirmininkas siūlo priimti ypatingos skubos tvarka. Pritariame. Tada prašome registruotis ir balsuosime. Registruojamės.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio – balsuosime. Ar priimam Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Europos reikalų komiteto” 1 straipsnio pakeitimo”? Kas už, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Dar kartą primenu – klausimas su visomis frakcijomis suderintas.

Už – 56, prieš nė vieno, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Gerbiamoji Vyriausybe, mielieji kolegos Seimo nariai, pradedame Vyriausybės valandą. Pagal nustatytą tvarką pirmasis klausia ir pateikia du klausimus opozicijos lyderis. Kolega R.Paksas. Prašom.

R.PAKSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Be abejo, mano abu klausimai buvo parengti Ministrui Pirmininkui, bet linkėdamas jam sėkmės komandiruotėje ir gerų naujienų iš ten, aš bandysiu tuos klausimus paskirstyti dalyvaujantiems ministrams.

Pirmasis klausimas yra žemės ūkio ministrui K.Kristinaičiui. Gerbiamasis ministre, dirbdamas su jumis vienuoliktojoje Vyriausybėje, aš visiškai atvirai galiu pasakyti, kad jūs tikrai nebuvote iš blogesnių ministrų. Galbūt buvo ir geresnių, bet jūs tikrai nebuvote blogiausias. Gal jūs galėtumėte įvardyti šiuos motyvus ar kriterijus, dėl kurių jūs turėtumėte pasitraukti iš dabartinės Vyriausybės, ir gal jūs galėtumėte įvardyti ar palinkėti naujajam žemės ūkio ministrui, ką jis turėtų daryti kitaip negu jūs?

K.KRISTINAITIS. Iš tikro labai ačiū už klausimą. Motyvai, kurie yra parašyti mano atsistatydinimo pareiškime šalies Ministrui Pirmininkui, labai paprasti, t.y. tie, kad ligi šiol naujoji valdančioji koalicija, koalicijos partneriai nesuformavo bendros žemės ūkio politikos ir jos tikslų ir tai labai apsunkino mano, kaip ministro, darbą. Galbūt tas žingsnis įgalins valdančiąją koaliciją galiausiai tą politiką suformuoti. Tai yra pagrindinis motyvas, paskatinęs parašyti pareiškimą. Na, o linkėjimus naujajam ministrui tikrai perduosiu, nes privalau perduoti visus ministerijos reikalus. Aš nežinau, ar dabar čia man reikėtų tuos linkėjimus sakyti, ką nuveikti, nes kiekviename sektoriuje darbų yra begalė. Esame parengę, kaip ir buvome įsipareigoję, ir aš pats ne kartą Seimo nariams esu įsipareigojęs, esame parengę žemės ūkio gamybos strategijos įgyvendinimo priemonių planą, jis kitą savaitę bus svarstomas (nežinau, ar bus daromos kokios korektūros, ar ne), bet svarstomas išvažiuojamajame Vyriausybės posėdyje. Būtent tai, ką jūs sakote, linkėjimai ir ko klausėte, šiame priemonių plane pagal kiekvieną sektorių yra išdėstyta, suskaičiuota, sudėliota į lentynėles. Aš linkiu, kad patvirtinus šį planą valdančioji dauguma suformuotų bendras žemės ūkio politikos nuostatas ir jų visi laikytųsi. Tai tokie ir palinkėjimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Antras klausimas, gerbiamasis Paksai.

R.PAKSAS. Aš dar norėčiau patikslinti atsakymą, jeigu būtų galima. Ar tai reiškia, kad dabar mes jau nebeturime valdančiosios daugumos, mes turime vieną partiją, kuri savo kolegai pasako pakeisti žemės ūkio ministrą, tai ir yra keičiamas?

K.KRISTINAITIS. Man sunku atsakyti, kas ką pasako. Šiuo atveju dėl keitimo ir dėl apsisprendimo toliau nebeiti šių pareigų aš priėmiau pats, niekieno nepaakintas.

PIRMININKAS. Ačiū.

R.PAKSAS. Ačiū, ministre, linkiu jums sėkmės! Antras klausimas, jeigu galėčiau finansų ministrei, nes jūsų kolegos iš kairės nėra. Klausimas susijęs su pinigų suma, kokia numatoma gauti už Baltarusijos negrąžintą skolą už pateiktą elektros energiją. Kiek teko susipažinti spaudoje, yra pasiūlyta dviem kompanijoms, vienai iš jų lietuvių, susigrąžinti 55% ar panašią sumą pinigų už pateiktą elektros energiją. Mano klausimas yra susijęs su tuo, ar principingoji Valstybės kontrolė, kuri iki šiol neleisdavo šitaip išspręsti klausimo – grąžinti tik dalį skolos, šiuo atveju sutinka su Vyriausybės pasiūlymu?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkojame už klausimą. Iš tikrųjų klausimas yra nelengvas ir sprendimą nebuvo lengva priimti. Norėčiau truputį pakomentuoti skaičiais. Iš tiesų “Lietuvos energija” gaus apie 26 mln. JAV dolerių ir tai bus išskirstyta dviem kompanijoms: Lietuvos žemės ūkio bendrovei “Džeirana” bus perleidžiama 2,5 mln. JAV dolerių skola ir Rusijos bendrovei (…) – 45,5 mln. JAV dolerių skolos reikalavimo teise. Iš tiesų bendra suma, kurią mes patvirtinome ir sutikome, kad bus grąžinta, yra praktiškai 55% skolos sumos. Dabar kodėl Vyriausybė apsisprendė ir kokie buvo pagrindiniai motyvai? Mes iš karto matysime, ar realu atgauti iš karto per mėnesį 55%. Kiti pasiūlymai buvo, pavyzdžiui, per 10 metų 100% ir motyvai buvo apie praradimus. Pavyzdžiui, per dvejus metus diskusijų, kurios vyko, galima ar negalima, leidžia ar neleidžia, skolindamasi ir mokėdama palūkanas “Lietuvos energija” prarado 5,3 mln. JAV dolerių. Tokia pat situacija, kad po 10 metų. Puikiai suprantate, ką reiškia padėti tą sumą ir kiek galima uždirbti per 10 metų, kokia garantija, kad ta firma iš viso išliks ir t.t. Mes surinkome labai daug argumentų už ir prieš, galų gale Vyriausybė vis dėlto išdrįso, nenorėčiau jokiu būdu apeliuoti į ankstesnės Vyriausybės sprendimų motyvaciją, bet ši Vyriausybė išdrįso imtis atsakomybės ir apsisprendė sutikti su 55%. O ar tai patiks, ar nepatiks Valstybės kontrolei, aš dar nežinau.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar gerbiamasis Rolandas norėtų? Prašom.

R.PAKSAS. Labai trumpa replika. Man atrodo, tą sprendimą sunkiai sekėsi pasiekti tiek A.Kubiliaus, tiek mano vadovaujamai Vyriausybei, nes Valstybės kontrolė aiškiai užbrėžė ribą, kad turi būti grąžinta šimtaprocentinė pinigų suma, buvo rastas kompromisas pateikti Seimui ir Seimas apsispręs, kokį variantą pasirinkti. Bet kažkodėl buvo grąžinta atgal į Vyriausybę ir Vyriausybė pasirinko 55% sumos. Taigi mano klausimas yra, ar Valstybės kontrolė bus principinga iki galo, ar kažkodėl ne taip?

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamasis Seimo nary, iš tiesų klausimas, matyt, Valstybės kontrolei, o ši Vyriausybė iš tikrųjų ėmėsi rizikos ir ėmėsi atsakomybės, neperdėdama šios atsakomybės ant Seimo pečių.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Landsbergis. Ruošiasi kolega J.Jurkus.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamoji ponia ministre, taip išėjo, kad aš irgi norėjau paklausti apie šią Baltarusijos skolą, nes atsimenu ankstesnes istorijas, taip pat atsimenu, kaip Valstybės kontrolė, būdama socialdemokratų kuruojamoje srityje, užblokavo ankstesnius mėginimus parduoti skolą už dalį sumos. Dabar jūs vėl linkę priimti ar jau priėmėte sprendimą parduoti už dalį sumos ir nežinote. Aš manau, kad gal Vyriausybė nesielgia taip lengvabūdiškai, nes precedentas jau buvo. Aš spėju, kad su Valstybės kontrole dabar, kai jau visi savo vietose, yra suderinta. Man tik įdomus tas pardavimas tokiai labai lietuvišku pavadinimu įmonei “Džeirana”, kuri yra Raseiniuose, bet buvo informacija, kad tai Baltarusijos įmonė. Jeigu Baltarusija atsiima dar ir tokiu būdu, tai įdomios kombinacijos. Be to, iš tikrųjų man teko girdėti ir apie didesnius procentus, ne 100% galbūt, bet apie pasiūlymą su didesniais procentais, dėl kurių ministras P.Čėsna ir premjeras atsisakė kalbėti. Ar jūs žinote apie tai?

D.GRYBAUSKAITĖ. Taip, aš žinau. Buvo pasiūlyti net paskutinę dieną 60 ir daugiau procentų, bet visi jie buvo absoliučiai susiję su datomis. Pavyzdžiui, 60% buvo žadėta po pusės metų, didesnės sumos po metų ir t.t. Taigi paskaičiavus suminė išraiška buvo tokia pati. Todėl ir apsisprendėme priimti tokį sprendimą.

Dabar dėl žemės ūkio bendrovės “Džeirana”. Iš tiesų pavadinimas neaiškus. Aš dabar tiesiog neturiu duomenų dėl kilmės, bet suma yra tikrai nedidelė, tik 2,5 mln. JAV dolerių perleidžiama šiai firmai. Bet detalių aš, deja, dėl jos kilmės ir įregistravimo būstinės tikrai neturiu.

PIRMININKAS. Kolega J.Jurkus. Ruošiasi G.Šileikis.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų krašto apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, šiandien mūsų Lietuvos jaunuoliai armijoje tarnauja vienerius metus, pasirengimas prastas ir žinome, dėl kokių priežasčių. Ar nebūtų tikslinga grąžinti karinį mokymą į vidurines mokyklas, įrengiant ten klases, supažindinant su ginklais, ugdant patriotinius jausmus Tėvynei, nes esant tokiai ekonominei situacijai, daugelis jaunuolių, baigę mokslus, bėga iš šalies, taip pat vengia ir garbingos tarnybos Tėvynei? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia, kaip jūs sakėte, kad visi žino, kad pasirengimas prastas, tai gal ne visi žino, bet taip iš tikrųjų nėra. Čia tiesiog replika.

Atsakau į jūsų klausimą dėl parengimo grąžinimo į mokyklas. Buvo tokia diskusija įsiliepsnojusi vasarą ir aš tada komentavau. Galiu iš esmės pakartoti tą patį ir dabar. Mes tikrai neatmestume jokių idėjų, bet šiuo atveju labai nenorėčiau, kad būtų metamasi į kraštutinumus. Pavyzdžiui, kad vėl būtų kas nors militarizuojama, ypač brukama per jėgą. Nes galime sulaukti priešingo efekto negu turimi motyvai. Man taip atrodo. Bet aš neatmetu tos idėjos, ją reikia svarstyti. Mes su kolega švietimo ministru kalbėjome, kad turbūt reikėtų tokiu atveju pasitarti ir su pačiais moksleiviais, ir su tėvais, su tėvų, mokyklų bendruomenėmis ir šitą galima įvesti. Galiu pasakyti, kad kai kuriose mokyklose būtent iš apačios atėjo ta iniciatyva. Pavyzdžiui, Alsėdžiuose jie patys pasirinko tą sustiprintą karinį parengimą, patys to norėjo ir tėvai, ir moksleiviai, ir tai yra padaryta.

Kelias yra atviras. Bet aš nemanyčiau, kad turėtų būti koks nors vajus ar kad grįžtų, kaip buvo, nes galime kartais ir nesulaukti to norimo efekto. Taigi atsakau į jūsų klausimą: tai yra įdomi idėja, verta svarstymo, tačiau tik tiek turbūt.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Šileikis. Ruošiasi kolega A.Medalinskas.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamoji finansų ministre, žinant jūsų tvirtą būdą, norėtųsi ir tvirto atsakymo. Ar švietimo klausimams, tokiems kaip moksleivio krepšeliui – 89 mln., po to studijų kreditavimui ir ilgalaikiam šveitimo finansavimui bus skirta tiek pinigų, kiek reikia, ar tiek, kiek nuspręs Finansų ministerija? Ačiū.

D.Grybauskaitė. Tvirto atsakymo į tokius klausimus negali būti, nes galutinį sprendimą priima Seimas. O dėl realijų aš galiu atsakyti labai aiškiai, kad šiandien mes galime skirti 64 mln. krepšeliui, tai yra suderėta su ministru derybų metu su Finansų ministerija. Iš pradžių buvo kalbama apie 52, paskui apie 64 – šiandien tai informacija, kurią aš turiu. Apie kreditavimą. Iš principo yra įdėta 9 mln. bazinė suma ir, jeigu reikėtų, apie 4-5 gal dar galima rasti, o visam įstatymui vykdyti reikia papildomai 300 mln. litų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Medalinskas. Ruošiasi kolega Z.Mačernius.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas ministrui L.Linkevičiui. Šiomis dienomis ir pastarosiomis savaitėmis labai plačiai diskutuojama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje kovos su tarptautiniu terorizmu tema. Kiek mes visi žinome, vakar buvo Valstybės gynybos tarybos posėdis. Prašom pasakyti, po to, kai Lietuvos Prezidento lūpomis buvo pareikštas Lietuvos pasirengimas ne tik dalyvauti kovoje su terorizmu, bet ir patiems gintis, kas yra padaryta tuo atžvilgiu, užtikrinant Lietuvos žmonių saugumą, kaip galvojama prisidėti prie šių bendrų kovos su terorizmu veiksmų, ir svarbiausias dalykas, ar yra galvojama, kaip užtikrinti Lietuvai atominės elektrinės saugumą? Kas yra daroma saugumui užtikrinti? Dėkui.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už labai aktualų klausimą. Jeigu jūs neprieštarautumėte, išskirčiau klausimą į porą dalių. Pirmiausia kas daroma dėl Lietuvos žmonių saugumo, antra, kaip galvojama prisidėti.

Dėl Lietuvos situacijos. Vakar buvo išklausytos informacijos dėl teisinės bazės, kokia ji kuriama, ar pakankamai sparčiai, gal galima būtų kai ką paspartinti. Tai buvo aptarta. Buvo nurodyti trūkumai ir spragos. Kaip pavyzdys čia jau daug kartų nuskambėjęs Nepaprastosios padėties įstatymas, kurio, kaip žinoma, nėra, ir buvo siūlymas, kad Seimas skubos tvarka jį priimtų, bet čia jau konkretūs dalykai. Buvo peržvelgta ir padaryta išvada, kad Vyriausybė vykdo tai, ką privalo daryti. Ir kaip pavyzdį vėlgi pateiksiu krizių valdymo sistemos sukūrimą. Pagal nutarimus ji turėtų pradėti veikti nuo sausio 1 dienos, tačiau nelaukiant tos datos daug tokių konkrečių žingsnių imtasi. Jau ir patalpos įrengtos, ir atitinkamos darbo grupės sukurtos – ne simbolinės, o tokios, kurios galėtų užsiimti šia veikla. Panašiai yra Vakarų valstybėse, kad krizių valdymo sistema yra iš tiesų vienas iš tokių vienijančių įrankių, sakykime, Vyriausybei tvarkytis su visokio pobūdžio krizėmis, ne tik su teroristiniais veiksmais, bet ir su finansinėmis, ekonominėmis, politinėmis. Ir tie konkretūs žingsniai jau žengti. Čia papildomų kokių nors stimulų nereikėtų. Ko reikėtų, tai atkreipti didesnį dėmesį į antiteroristinius veiksmus ir tam skirti daugiau pastangų ne tik žodžiais, bet ir resursais. Bet tai jau bus svarstoma funkcijų kontekste, kuomet bus svarstomas biudžetas, Seime taip pat bus svarstoma. Tai tiek dėl Lietuvos žmonių.

Dabar dėl objektų. Vieną iš jų jūs paminėjote. Taip pat yra parengtas sąrašas ir greitai jau bus Vyriausybėje priimtas kitų norminių aktų kontekste, tik tie objektai vadinasi ne strateginės reikšmės, o valstybinės reikšmės objektais. Bet tai iš esmės nekeičia situacijos, nes turima omeny, kad mes turėtume matymą, turėtume konkretų išbaigtą supratimą apie jautrius objektus visoje Lietuvos teritorijoje. Jie, aišku, turi būti papildomai saugomi, ypač įvertinus paūmėjusią, komplikuotą situaciją. Tai irgi aptarta, kad būtų sparčiau imamasi veiksmų.

Konkrečiai dėl Ignalinos yra atskiras pavedimas, nes tai padidėjusio dėmesio zona. Bet aš iš karto noriu pasakyti, kad per dažnai apie tai kalbėdami tikrai nesukursime saugumo. Tiesiog reikia nuosekliai dirbti. Ir galiu pasakyti, kad čia ne tiktai mūsų pastangos, bet ir, matyt, ir mūsų kolegų, partnerių kitose šalyse pastangos bus įvertintos, nes tikrai yra ir planų, ir projektų, apie kuriuos nenoriu dabar detaliai kalbėti, bet ji tikrai pagal galimybes, pagal mūsų turimą potencialą ir pagal tai, ką mums pasiruošę kolegos kituose kraštuose (pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse) padėti, bus apsaugota ir dabar yra apsaugota, kiek įmanoma.

Dėl indėlio. Prezidentas minėjo, ir dabar nenoriu daug cituoti, bet jis sakė, kad mes jau dabar turėtume elgtis kaip būsimieji aljanso nariai kartu su NATO, kartu su JAV. Tuo daug kas pasakyta. Mes taip ir elgiamės. Mes konsultuojamės, mes teikiame tą informaciją, kuri gali būti įdomi. Mes taip pat svarstome, koks galėtų būti Lietuvos indėlis, tačiau supraskime teisingai, kad kaip ir NATO valstybės, jos laukia JAV matymo, kaip reaguoti į šį įvykį. Aš nenoriu vartoti žodžio “kerštas”. Tai yra ne kerštas, o atsakas į teroristų veiksmus. JAV pateiks savo planą ir suformuluos savo prašymą kitoms valstybėms, neišskirdamos ir tų valstybių, kurios nori įstoti į aljansą, neišskirdamos ir Lietuvos. Galiu pasakyti tiek, kiek man yra žinoma, – JAV teigiamai vertina mūsų laikyseną, mūsų pareiškimus ir mūsų konsultacinį darbą. Mes tikrai turime idėjų ir minčių, kaip būtų galima prisidėti prie tų veiksmų. Tačiau dar kartą kartoju – tai bus galima spręsti po to, kai bus suformuluotas prašymas. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Z.Mačernius. Ruošiasi Kolega P.Vilkas.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Dar prieš keletą metų savivaldybės buvo pateikusios socialinių objektų renovacijos ir tvarkymo programas. Dėl švietimo objektų, mokyklų ši programa daugmaž vykdoma, tačiau dėl sveikatos apsaugos objektų nevykdoma. Savivaldybės pateikė prašymus, pageidavimus, projektus Sveikatos apsaugos ministerijai, ji pasižiūri ir nukreipia Finansų ministerijai, siūlydama įtraukti šį objektą tvarkyti. Tačiau metai eina, reikalai nejuda. Sakykime, trūksta pinigų. Tai suprantame. Tačiau, kaip informuoja “Lietuvos rytas”, Sveikatos apsaugos ministerija nesugeba ir tų pinigų panaudoti. Mano klausimas finansų ministrei. Ar ir kitais metais dėl investicijų panaudojimo bus tokia bėda kaip ir praeityje? Ačiū.

K.R.DObrovolskis. Ačiū už klausimą. Klausimas gana ilgas ir sudėtingas.

PIRMININKAS. Vis tiek reikėtų trumpai atsakyti. Gerbiamasis ministre, aš labai atsiprašau, pasistenkite daugiausia per tris minutes.

K.R.DObrovolskis. Buvo pradėta nemažai investicijų, buvo pradėta daug ligoninių statybų ir renovacijų, tačiau pagal dabartines lėšas visų užbaigti negalima. Seimas kaip tik patvirtino keleto ligoninių statybų užbaigimą. Šiuo metu yra numatoma Anykščių ligoninės rekonstrukcija, šiais metais taip pat buvo patvirtintas Pasvalio ligoninės užbaigimas. Ir dabar patvirtinta (labai džiaugiamės), jog Vilniaus miesto Greitosios pagalbos ligoninės vieno korpuso statyba šiais metais vyks toliau. Tai jau čia yra didelis dalykas, kad iš tų lėšų rasta pinigų toms statyboms.

O dėl to, kad kalbama dėl lėšų nepanaudojimo, galiu pasakyti, kad praėjusiais metais liko neįgyvendintos dvi nemažos programos. Pirmoji buvo pirminei sveikatos priežiūrai 23 mln., buvo paskelbtas konkursas, paskelbti laimėtojai, bet pasipylė daug skundų, po to buvo teismo procesai, gegužės 23 d. programa buvo pasirašyta, dabar patvirtinta, 7,8 mln. Lt iš tos programos bendrosios praktikos gydytojams bus skirta ir bus perkama. Kita programa, kuri, minėjau, buvo didelė, – radiologijos programa, 29 mln. litų. Taip pat pernai buvo suorganizuotas konkursas, buvo pasirašyta sutartis, bet po įvairių kontrolės tarnybų patvirtinimų šis programos vykdymas buvo sustabdytas. Šiuo metu yra paskelbtas konkursas, jau dalijami firmoms, kurios tieks, dokumentai ir manome, kad ir šitą programą šiais metais pradėsime įgyvendinti. Mūsų, naujos Sveikatos ministerijos sudėties, tikslas yra, pasiekti, kad šiais metais neliktų nepanaudoto nė vieno lito, kurį mes gausime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Vilkas. Ruošiasi kolega A.Vidžiūnas.

P.VILKAS. Ačiū. Klausimą norėčiau užduoti socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Gerbiamoji ministre, neabejoju, kad jums žinoma, kad nuo 1999 m. įsigaliojo laikinasis mokėjimo tvarkos įstatymas, kuriame nurodyta: kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: pirma, su darbo santykiais susijusios išmokos, antra, Valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, trečia, mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus. Gerbiamoji ministre, gal galėtumėte išreikšti savo nuomonę, kodėl šio įstatymo nuostatos dažnai nėra vykdomos? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Aš nežinau, kodėl aš turiu atsakyti į šitą dalyką, kodėl šito įstatymo nuostatos nėra vykdomos. Aš esu atsakinga tiek, kiek atsakinga kaip ministrė, kad “Sodros” įmokos būtų surinktos ir kad būtų atitinkamai atsiskaitoma tiek su darbuotojais, tiek laiku išmokamos visos išmokos. Aš nežinau, būtų geriausia, jeigu jūs pateiktumėte konkrečius pavyzdžius, kokios institucijos ir kas nevykdo šio įstatymo. Aš manau, kad jūsų, kaip Seimo nario, valia kreiptis ir į Seimo kontrolierius, kad Seimo kontrolieriai atitinkamai pasižiūrėtų, kodėl šios įstatymo nuostatos nėra vykdomos. Abstrakčiai aš atsakyti tikrai negalėčiau ir nesu tam pasirengusi. Būtų gerai, kad būtų konkretūs pavyzdžiai, kurios nuostatos nėra vykdomos, kas nevykdo iš mano vadovaujamų institucijų. Tokių duomenų aš asmeniškai neturiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Vidžiūnas. Ruošiasi kolega A.Sysas.

A.VIDŽIŪNAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamoji finansų ministre, aš prašyčiau jus šiek tiek pasamprotauti kitų metų biudžeto projekto tema. Mat pajamos bus, aišku, planuojamos didesnės, o išlaidos kai kurioms sritims, matyt, turės problemų. Jūs dar turbūt jaučiate gana romantišką Seimo požiūrį į tam tikras sritis. Prieš rinkimus socialdemokratai žadėjo 10% nacionalinio biudžeto žemės ūkiui, matyt, jums teks tilpti į šitą skaičių. Jūs žinote, kad Seime yra svarstomas pastovaus biudžeto procento policijai įstatymas, jūs žinote, kad šio Seimo yra priimtas švietimo ir mokslo ilgalaikio finansavimo įstatymas ir dabar svarstomi dar kiti projektai.

Ponia finansų ministre, kaip su pagrindinėm sritim ir kokia Ministro Pirmininko pono A.Brazausko nuomonė dėl galimo mažesnio tokių svarbių sričių kaip policija, švietimas, mokslas bei žemės ūkis finansavimo kitais metais?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju. Klausimas tikrai rimtas ir kaip tik šiuo metu mes jį labai intensyviai aparinėjame kabinete. Jau turėjome du Finansų ministerijos susitikimus su premjeru, be to, jau pateikėme pirmines biudžeto ir biudžeto galimybių gaires visam kabinetui. Artimiausiu metu pateiksime visą medžiagą Vyriausybei rimtai svarstyti. Praeitą savaitę du kartus vyko tiesioginis pokalbis su Vašingtonu, su Valiutos fondu. Kaip žinote, kitų metų biudžeto reikalai ir fiskalinio deficito įsipareigojimai aptariami su jais, ir vaizdas apytiksliai yra toks: tam, kad išlaikytume 1,3% fiskalinį deficitą, vykdytume visų politinių partijų susitarimą dėl 2% mūsų gynybos sistemai, mėgintume vykdyti 10% žemės ūkiui… aš nekomentuoju nacionalinio biudžeto, aš komentuoju 10%, o tai reiškia… Taip pat turint galvoje galimą laviną procentinių įstatymų nuo bendrojo produkto… Dar kartą noriu priminti, kad nacionalinis biudžetas skirsto tik apie 30% bendrojo produkto. Iš jų jau įstatymais esame įsipareigoję beveik 17%. Taigi 13% lieka kitoms žinyboms ir kitoms sritims, tokioms kaip socialinė, vidaus reikalai, užsienio reikalai ir t.t. Iš esmės galime skirstyti tik tą sumą, kuri realiai yra mūsų rankose. Taigi tai yra labai rimtas pagrindas ir Vyriausybei, ir Seimui galvoti apie tokį archaišką principą kaip procentinis įstatymas nuo bendrojo produkto, kai nacionalinis yra tik 30%. Susidaro sudėtinga situacija, šitą situaciją jūs matysite ir turėsite priimti gana nelengvus sprendimus. O skaičiai bus vėliau.

PIRMININKAS. Klausia A.Sysas. Ruošiasi kolega A.Klišonis.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau klausti premjero, bet jo nėra, taigi aš kreipiuosi į finansų ministrę. Aš norėčiau sužinoti Vyriausybės poziciją dėl tų procesų, kurie šiandien vyksta darbo rinkoje, kai valstybinės televizijos kompanijos vadovas oficialiai pareiškia, kad jis pradeda reformą, ir tą reformą pradeda įvesdamas naują darbo apmokėjimo sistemą, kuri vadinasi minimumas plius autorinės sutartys. Aš manau, tokia apmokėjimo sistema iš viso Lietuvoje jokiame įstatyme neapibrėžta, Darbo apmokėjimo įstatyme yra aiškiai išvardinti būdai, kaip galima mokėti atlyginimus. Aš nekalbu, kad čia nukenčia žmonės. Aš noriu paklausti jūsų kaip ministrės, kadangi nukenčia mokesčiai, o jūs atsakinga kaip tik už mokesčių dalį, kiek kainuos valstybei toks valstybinės įstaigos vadovo pareiškimas ir žingsniai, ir kiek tai kainuos ir “Sodrai”, ir fizinių asmenų mokesčių surinkimui? Įdomiausia tai, kad šis procesas yra labai užkrečiantis, ir vien per pastaruosius dvejus metus, mano duomenimis, iš darbo rinkos dingo 200 tūkst. žmonių. Aišku, jie neišvažiavo kažkur, nenumirė, neišskrido, bet pasinaudojo tokiu galbūt pasyviu Vyriausybės požiūriu į vykstančius procesus. Kokia bus Vyriausybės reakcija į tai, kas vyksta šiandien darbo rinkoje? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai konkretus klausimas dėl televizijos planų. Iš tiesų yra daug tiesos jūsų klausime. Bet kokia galimybė pervesti atlyginimų sistemą prie minimumo pridedant autorines sutartis iš esmės yra mokesčių vengimo schema, kuri labai skaudžiai atsiliepia tiek bendram mokesčių surinkimui, tiek “Sodrai”. Tai vienareikšmiška. Dabar konkrečiai, kaip tai bus daroma televizijoje, mes dar tų duomenų neturime. Konkretūs pasiūlymai turėtų būti derinami su mumis ir mes skaičiuosime. Trečia, svarbiausia, Lietuvos Vyriausybė tiesioginių finansinių instrumentų nelabai turi, nes tos institucijos biudžetą, deja, tvirtina Seimas. Ir ponia V.Blinkevičiūtė pridurs.

PIRMININKAS. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū už galimybę. Aš praeitą savaitę buvau pasikvietusi pokalbiui vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių M.Pluktą apskritai pakalbėti apie padėtį darbo rinkoje ir ypač apie nelegalų darbą. Aš jo paklausiau ir dėl padėties Valstybiniame radijuje ir televizijoje. Darbo inspekcija domisi šiais klausimais, kaip visa tai vyksta. Iš tikrųjų teisiškai žiūrint, tokia galimybė yra. Ir, tarkim, jeigu yra žmogaus sutikimas, jeigu nepažeidžiami įstatymai ir t.t., be abejo, taip elgtis dabartinė Televizijos ir radijo vadovybė gali. Tačiau aš manau, kad iš tikrųjų Vyriausybė, taip pat ir Seimas, turėtų labai rimtai pagalvoti apie tai, kad kai yra tokios įstatymų spragos ir galimybės išvengti mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo, tuo ir pasinaudojama. Ir kai žmogui nelieka kitos išeities ir jam pasiūloma – arba tu liksi dirbti, arba forminkime autorinę sutartį ir t.t., ko gero, jis ir sutinka, bet mes visi turime pagalvoti apie tai, kad tas žmogus paprasčiausiai praranda visas socialines garantijas. Štai prieš porą savaičių atėjo pas mane į priėmimą žmogus ir sako: ministre, kodėl mano pensija tik 280 litų? Sakau, nuo kokio atlyginimo jūs mokėjote įmokas? Nuo 430 Lt. Sakau, ji paprasčiausiai didesnė ir negali būti, nes kiti pinigai buvo dedami į voką.

Kalbant apie nacionalinį radiją ir televiziją, aš neseniai bendravau su visiems jums labai gerai žinomu žurnalistu, kurį aš labai gerbiu ir vertinu, ir jis man pasakė: 13 metų aš buvau etatinis Lietuvos radijo ir televizijos komiteto darbuotojas, nuo šiol aš esu laisvas kūrėjas. Aš pagalvojau, kad vis dėlto su žmonėmis turi būti kalbama, jiems turi būti paaiškinama, jie turi turėti apsisprendimo teisę, o ne patirti prievartą. Aš manau, kad šiuo atveju tam tikra Seimo reakcija turėtų būti nė kiek ne mažesnė, negu Vyriausybės. Čia aš matau vieną išeitį – kadangi piktnaudžiavimas autorinėmis sutartimis Lietuvoje bujoja, priėjo laikas jas atitinkamai apmokestinti, kad nebūtų piktnaudžiavimo ir landų, nes tai yra tolygu nelegaliam darbui. Tai yra bet kokių senatvės, ligos, invalidumo, našlystės socialinių garantijų praradimas.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Klišonis. Ruošiasi kolega J.Budrevičius.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau užduoti klausimą sveikatos apsaugos ministrui ponui K.Dobrovolskiui. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau jūsų paklausti, kaip Sveikatos apsaugos ministerija numato reaguoti į Vyriausybės… pozicijos ir opozicijos išsakytas mintis dėl neapmokestinamo minimumo padidinimo? Kaip žinome, tai sumažins pajamas į privalomąjį sveikatos draudimo fondo biudžetą. Jau šiais metais biudžetas bus viršijamas, kitais metais liks nemažai skolų iš praeitų metų. Kokią, ministre, jūs matote skolų grąžinimo perspektyvą ir PSDF biudžetą kitais metais? Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Finansiniai klausimai visada yra labai opūs ir skausmingi. Žinoma, ryšium su tuo mūsų įplaukos į privalomąjį sveikatos draudimo fondą sumažės. Vadinasi, kitais metais reikės gyventi taupiau, negu šiais metais. Mus truputį džiugina tai, kad dabar “Sodra”, kaip buvo patvirtinta Vyriausybės programoje, jau pradėjo grąžinti skolas. Dabar gavome 25 mln. litų ir visos ligoninės tiesiog iš karto tai pajuto. Kaip buvo patvirtinta Seime, šiais metais numatyta grąžinti 54 mln. litų skolų. Taigi skolas mums pradeda grąžinti ir mes taip pat jas pradedame mokėti.

Na, o dėl gyvenimo kitais metais, yra peržiūrimi visi kompensuojamų vaistų sąrašai, tuoj vyks pasitarimas pas premjerą dėl kitų metų ligoninių darbo, nes tik pagal turimą pinigų kiekį mes galėsime sudaryti sutartį su ligoninėmis dėl paslaugų teikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Budrevičius, ruošiasi kolega R.Pavilionis.

J.BUDREVIČIUS. Ačiū. Aš norėjau paklausti čia esamų ministrų, gal galėtų kas informuoti, ar nemanoma pakeisti laiką, pereiti prie laiko reguliavimo? Dabar pas mus, kaip žinote, laikrodžiai nepersukami, bet visos mūsų kaimyninės valstybės pereina prie žiemos ir vasaros laiko. Susidaro nepatogumų transportininkams ir žmonėms keliaujant sukioti tą laiką. Aš nesu šalininkas ar taip, ar taip reikėtų daryti, bet ar negalvoja Vyriausybė ką nors keisti šioje srityje?

D.GRYBAUSKAITĖ. Mėginome pasitarti, kas atsakingas už laiką, lyg ir neradome tokių. Jeigu rimtai, tai tokių diskusijų dar nebuvo Vyriausybėje.

A.VALIONIS. Aš, kaip labai daug dažniausiai po Europą keliaujantis ministras, vis dėlto laikyčiausi nuomonės, kad mūsų laiką reikia suderinti su Europos laiku. Būtų daug patogiau. Nežinau, galima atlikti tyrimus, išsiaiškinti, kaip norėtų žmonės. Mano nuomone, Europos laikas Lietuvoje turėtų galioti sinchroniškai su kitomis valstybėmis.

PIRMININKAS. Klausia R.Pavilionis. Ruošiasi kolega E.Masiulis.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti gerbiamojo sveikatos ministro.

Visi girdime apie labai sunkią padėtį, kuri susidarė akademinėse ligoninėse. Mes jų turime dvi – Kaune ir Vilniuje. Susitikimuose su ten dirbančiais mokslininkais aš nuolat girdžiu klausimą, ar negalima, ar neatėjo metas įteisinti kitą šių ligoninių statusą, leidžiantį joms pretenduoti į kitokius valstybės asignavimus, nes tose ligoninėse, kaip jūs žinote, dirba aukščiausiosios kvalifikacijos specialistai, ten sukurtos svarbiausios mūsų medicinos mokyklos, atliekami svarbiausi tyrimai. Man atrodo, kad toks klausimas yra pagrįstas, ir norėčiau girdėti jūsų preliminarų atsakymą ar samprotavimus šia tema.

K.R.DOBROVOLSKIS. Labai ačiū už klausimą. Tai tikrai labai aktualus ir įdomus klausimas. Pradedant sveikatos apsaugos reforma, pačioje pradžioje (1990–1995 m.) ir buvo svarstoma, kad tos ligoninės bus trečio lygio universitetinės ligoninės. Bet paskui, keletą kartų persvarstant šios reformos principus, išėjo taip, kad jos tapo ne pirmo, antro, trečio lygio sveikatos priežiūros įstaigos, bet ėmė teikti pirmo, antro, trečio lygio sveikatos paslaugas. Taigi šita pirminė idėja žlugo. Tačiau dabar vėl labai rimtai svarstoma, kad nebūtų limito trečio lygio paslaugoms, kad tos ligoninės dirbtų visu pajėgumu. Dabar pradedama diskutuoti, ar nereikia grįžti prie pirminio varianto, kad tai būtų trečio lygio ligoninės, kad tose ligoninėse dirbančių darbuotojų atlyginimai būtų didesni negu kitų, ir teikiamos aukščiausio lygio paslaugos, žinoma, būtų brangiausiai įkainojamos. Taigi reformos metu buvo tokie pakeitimai, o dabar svarstoma dėl trečio lygio paslaugų kvotų nuėmimo ir paskui bus vėl svarstomas klausimas, kad galbūt paliktume universiteto ligonines kaip trečio lygio ligonines, kaip ir buvo numatyta pirminiame variante.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E.Masiulis. Ruošiasi kolegė O.Babonienė.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimą adresuočiau gerbiamajai finansų ministrei. Jūsų kolega A.Butkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, dar būdamas opozicijoje pavasarį Seimui pateikė progresyvinių mokesčių įstatymo projektą, kuriam Seimas po pateikimo pritarė. Dabar, žiūrint į artimiausias Seimo posėdžių darbotvarkes, šio projekto tęstinumo lyg ir nematyti. Norėčiau sužinoti, kokia būtų jūsų, kaip ministrės, pozicija dėl šio kolegos projekto ir kokie artimiausi žingsniai mokesčių politikos srityje turėtų būti daromi Finansų ministerijos?

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū. Klausimas tikrai įdomus, nes ši koncepcija buvo ir politiškai gana ilgai diskutuota, ir iš tiesų mes studijavome pateiktą projektą. Dar ministras J.Lionginas buvo parengęs pažymą, kurios išvadoms aš taip pat pritariu. Šis projektas iš valstybės biudžeto kainuotų 450 mln. litų. Komentarų, matyt, nereikia, todėl ir teikėjas greičiausiai ir nemėgina teikti toliau. Aš taip galvočiau. Bet, matyt, detaliau reikėtų klausti gerbiamojo A.Butkevičiaus.

Dabar dėl mokesčių koncepcijos. Iš tiesų Vyriausybė priemonių plane, kuris dabar turėtų būti greitai priimtas, numato pasiūlymus dėl pelno mokesčio pateikti gruodį, dėl PVM ir kitų – šiek tiek anksčiau. Mes šį pirmadienį jau pateiksime koncepciją Vyriausybės pasitarime, o galutiniai įstatymo variantai bus truputį vėliau. Svarbiausias žingsnis, kurį galime žengti kitąmet ir kuris kainuoja apie 200 mln. iš biudžeto, yra neapmokestinamo minimumo padidinimas. Kokių nors rimtesnių socialinių žingsnių kitąmet valstybė tikrai nepajėgi daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia O.Babonienė. Ruošiasi kolega J.Raistenskis.

O.BABONIENĖ. Mano klausimas sveikatos ministrui. Visi norime būti sveiki. Sunku tikėtis geros sveikatos vyresniame amžiuje, jeigu ji sugadinta vaikystėje, jaunystėje. Kalbu apie moksleivius, jų akis, ausis, stuburus, virškinimo sistemą ir t.t. Buvo kalbama apie medicinos punktų grąžinimą į mokyklas. Ar tai bus? Ką darote dėl to? Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Klausimai tikrai patys aktualiausi, jie kaip tik dabar ir sprendžiami. Buvo toks periodas, kai iš tikrųjų mokyklose pradėjo nykti medicinos punktai ir daugelyje mokyklų jie buvo uždaryti. Tačiau vis dėlto pagal visus įstatymus yra numatyta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo 0,3% lėšų skirti savivaldybėms ir jos iš tų lėšų turi išlaikyti medicinos punktus. Tai yra ne tokia maža suma, tai yra 6 mln. Lt. Šiais metais Valstybinė ligonių kasa jau pervedė 2 mln. Lt ir iki metų pabaigos perves likusius 4 mln. Lt savivaldybėms. Jos turi įsteigti visose vidurinėse mokyklose, kuriose yra 800 mokinių, medicinos punktus. Vadinasi, 800 mokinių – vienas slaugos darbuotojas. Tose mokyklose, kuriose nėra tiek moksleivių, atitinkamai bus mažesnis etatas. Jeigu bus nedidelės mokyklos, viena medicinos sesuo, arba viena slaugos darbuotoja, jeigu po ketvirtį etato turės, tai per savaitę vieną dieną turės būti mokykloje ir užsiimti tuo, ką jūs klausdama minėjote.

A.MONKEVIČIUS. Aš atsiprašau, galiu papildyti, kad…

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

A.MONKEVIČIUS. …kartu su Sveikatos apsaugos ministerija esame įsipareigoję šiais mokslo metais į visas mokyklas, kurioje buvo tie punktai, juos grąžinti, po pusę arba po visą etatą, kaip ministras minėjo. Šiais mokslo metais turėtume tai padaryti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Raistenskis. Ruošiasi kolega V.Saulis.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos ministrui. Kaip žinome, po geros savaitės Greitosios medicinos pagalbos ligoninė minės 10-metį. Per tą 10-metį Greitosios medicinos pagalbos ligoninės statyba neužbaigta, t.y. B korpuso, ypač nudegimų centro. Neužbaigta statyba apsunkina neatidėliotinos medicinos pagalbos teikimą Vilniaus mieste ir regione. Mano klausimas būtų toks: gerbiamasis ministre, ar laikysite prioritetu, kad B korpuso, ypač nudegimų centro statyta būtų užbaigta, ir ar darysite įtaką, kad iš kitų metų biudžeto būtų skirta didelė suma? Ačiū.

k.R.DObrovolskis. Ačiū už tokį aktualų klausimą. Kaip jau minėjau ir anksčiau kalbėdamas apie programų vykdymą, ir dabar galiu pasakyti, kad Greitosios medicinos pagalbos ligoninės B korpuso statybai patvirtinta skirti 8,5 mln. litų. Ir jau dabar bus išskirti 3,5 mln. litų. Taigi jubiliejų Greitosios medicinos pagalbos ligoninė galės sutikti džiaugdamasi, kad galės pradėti statyti B korpusą. Tame korpuse iškart numatoma sutvarkyti pirmą ir antrą aukštus. Tuose aukštuose ir planuojama labai svarbi Dienos chirurgijos klinika.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Saulis. Ruošiasi J.Razma.

V.SAULIS. Aš klausimą pateiksiu iš dviejų dalių. Pirmosios dalies klausimas nežinau kam: ar teisingumo ministrui, ar vidaus reikalų ministrui. Ar artimiausiu metu neplanuojama sugrįžti prie Baudžiamojo kodekso straipsnio, numatančio atsakomybės sugriežtinimą už automobilių nuvarymus? Tokio automobilių vagysčių antplūdžio, koks dabar yra Lietuvoje, jau seniai nebuvo, tai jau tapo verslu. Juk pavogtas automobilis dažnai žmogui yra solidus turtas, neatsižvelgiant į jo amžių ir kainą, kuri dabar traktuojama įstatyme. Ir antroji klausimo dalis sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, ar šiais ir kitais metais sumažės eilės laukiančių klubo ir kelio sąnarių protezavimo operacijų? Susitikimų su žmonėmis metu tai yra iš esmės kasdienis klausimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Turiu konstatuoti, kad sveikatos apsaugos ministras šiandien itin populiarus. Prašom, kuris – vidaus reikalų?

J.BERNATONIS. Aš galbūt pradėsiu. Labai dėkingas, kad gavau nors vieną klausimą. Norėčiau pasakyti, kad iš tiesų ketiname sugrįžti, nes, mūsų manymu, tai turėjo tam tikros įtakos šio nusikaltimo plitimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Aš galėčiau šiek tiek papildyti.

PIRMININKAS. Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Kolega paminėjo, kad reikėtų sugrįžti, matyt, tą ir reikia padaryti. Bet manyčiau, kad reikia labai gerai apsvarstyti, nes bausmių kriminalizavimas, arba pernelyg didelės bausmės, ne visada, sakykim, duoda reikiamą efektą. Jeigu neklystu sakydamas iš atminties, nors neturėčiau klysti, šiandien už automobilio nuvarymą, nes neliko vadinamojo 250 straipsnio, kuriame buvo paprastasis nuvarymas, tai yra tik pasivažinėti, o ne vagystė, ir kiekvienas pasivažinėjimas dažniausiai yra kvalifikuojamas kaip vagystė, jeigu yra tam tikrų požymių. Nesigilinsiu į nusikaltimų kvalifikavimo klausimus. Dar primenu, kad yra numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo šešerių metų. Nemanyčiau, kad tai yra pernelyg maža bausmė. Galbūt reikėtų panagrinėti ir kitus aspektus, tai yra prevencinės priemonės ir taip toliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom.

K.R.DObrovolskis. Ačiū už klausimą dėl sveikatos sistemos. Visi šios dienos klausimai labai svarbūs, susiję su pačiomis skaudžiausiomis sveikatos sistemos vietomis.

Dėl sąnarių transplantacijos. Kai prasidėjo sąnarių transplantacija, iš pradžių reikėjo dar agituoti, kad transplantuotų sąnarius. Dabar tai yra labai efektyvus gydymas ir, žinoma, atsirado labai daug norinčių. Šiuo metu yra susidariusios eilės ir ieškoma lėšų siekiant nupirkti visiems norintiems, nes reikėtų per 10 tūkst. pacientų išoperuoti. Tai yra didžiulis skaičius ir tiek lėšų mes tikrai neturėsime. Todėl ieškoma būdų. Šiuo metu Valstybinė ligonių kasa siūlo vieną iš tokių variantų, t.y. pacientas užsimoka už tą sąnarį, jam atliekama operacija, o po to jam pinigai grąžinami po metų, pusantrų. Vadinasi, tai yra kaip kreditas, kad būtų galima atlikti operaciją. Norinčių skaičius visą laiką didėja, nes tokio gydymo efektas yra labai geras.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Razma. Ruošiasi J.Olekas.

J.RAZMA. Norėčiau kreiptis į švietimo ministrą. Šiandien mes emocingai svarstėme Aukštojo mokslo įstatymo pataisas ir aš pastebėjau, kad vienu atveju jūs asmeniškai parėmėte ne projekto teikėjo poziciją, o V.Landsbergio pataisas. Norėčiau paklausti, ar dėl šio projekto Vyriausybė yra pareiškusi tvirtą poziciją, ar visapusiškai, visais aspektais yra išnagrinėjusi teikiamas pataisas ne tik finansinius dalykus žiūrėdama, bet ir apžvelgdama tolesnę viziją aukštojo mokslo? Kaip tos pataisos galėtų daryti jai įtaką? Konkrečiai norėčiau dėl vieno punkto pasiteirauti. Ar jūs nenuogąstaujate, kad po šių pataisų sumažės galimybės į mūsų aukštąsias mokyklas atvykti dirbti užsienio šalių profesoriams, nes yra reikalaujama Lietuvoje įforminti habilitaciją?

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia dėl tos pataisos, kurią gerbiamasis V.Landsbergis pasiūlė. Man regis, ten buvo tokia smulki detalė, dėl kurios buvo galima sutikti. Jis norėjo, kad Vyriausybei būtų suteikta galimybė nustatyti ne tik habilitacijos procedūros tvarką, bet ir reikalavimus. Man šita detalė pasirodė netrukdanti, papildanti, todėl aš tik dėl šio momento sutikau. Ji nieko esminio nekeičia. Į antrą dalį klausimo būtų galima atsakyti, kad mes jau esame apgalvoję, kokie tie reikalavimai ir kokia tvarka turi būti. Tai suderinta su Lietuvos mokslų taryba, su Rektorių konferencija. Tai paprasčiausiai būtų sąrašas mokslinių darbų, kuriuos turėtų pateikti ir įvertintų toje aukštojoje mokykloje sudaryta komisija. Tai turi atitikti tuos reikalavimus, kuriuos nustato Vyriausybė. Sutikite, kad tai reikia padaryti tam, kad galėtume įvertinti, ar gali užimti profesoriaus pareigas. Ir antras reikalavimas būtų vieša paskaita, kurią pretendentas į profesoriaus pareigas turėtų perskaityti studentams. Štai tokie reikalavimai. Jie tikrai netrukdo sugrįžti kokiam nors filosofijos daktarui iš Vakarų ir kaip tik sudaro galimybes tą daryti. Mes šiuo metu esame pradėję rengti tokią programą ir tikimės, kad dabar priimtas 8 straipsnis, kurį šiandien priėmėme, mums yra labai parankus. Jis tikrai netrukdo ir atitinka daugelio Vakarų valstybių normas. Kaip minėjo profesorius R.Pavilionis, panaši tvarka yra Vokietijoje, panaši Prancūzijoje ir Suomijoje visa tai yra. Tikrai nereikalaujama habilitacijos gynimo, tačiau yra procedūra, kuria tik tiek ir reikalaujama. Ačiū.

J.RAZMA. Aš ar galėčiau patikslinti?

PIRMININKAS. Prašom. Labai trumpai.

J.RAZMA. Vis dėlto toje aptariamoje pataisoje buvo siūloma greta žodžio “ir” įrašyti “ar”. Dabar yra ir habilitacijos reikmė, ir Vyriausybės reikalavimo atitikimas. Ar vis dėlto jūs manote, kad nebūtų geriau šioje vietoje “ar”, kad būtų tik vienas iš tų požymių ir mes turėtume didesnes galimybes kviesti žymius mokslininkus, dėstytojus?

A.MONKEVIČIUS. Aš dar kartą kartoju, kad tai tikrai netrukdo, ten pagal šį dabartinį 8 straipsnį, dėl kurio priėmėm tą pataisą, yra tokia galimybė. Jokių kitų reikalavimų nebūtų, išskyrus mano minėtus. Būtent dėl jo mokslinių darbų publikacijų sąrašo – tai vienas dalykas, antras dalykas – vieša paskaita. Tikrai nieko daugiau mes nenustatysime. Tai yra tvirtai sutarta, mes jau tokį projektą esam parengę ir Vyriausybėje, įsigalios, kai teiksime ir netrukus patvirtinsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Olekas, ruošiasi kolega A.Melianas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš irgi buvau pasirengęs užduoti klausimą sveikatos ministrui, bet kadangi jų šiandien jau tiek daug buvo, jeigu nieko prieš, aš paklausiu švietimo ministro dar kartą. Gerbiamasis ministre, ką tik čia kalbėjęs mano kolega konservatorius jaudinosi dėl aukštojo mokslo situacijos. Bet būtent jų valdymo laiku išvešėjo mokėjimai už aukštąjį mokslą, ir mokėjimai ne tūkstančiais, ne šimtais, o po keliolika tūkstančių, net 11 ar 12 tūkst. už kai kurias specialybes, kad būtų įsigytas aukštasis išsilavinimas, buvo mokama per metus. Tūstančiai Lietuvos jaunuolių neteko galimybės siekti aukštojo mokslo. Ar jūs manote, kad iš tikrųjų galima išspręsti šitą problemą ir mes tai turime padaryti priimdami Aukštojo mokslo įstatymą ir suteikdami galimybę studijuoti visiems, nesvarbu, kokios yra jų pajamos? Norėčiau jūsų komentaro.

A.MONKEVIČIUS. Iš tiesų taip yra susiklostę, kad šiuo metu į pirmąjį kursą jau priimta iš 26 tūkst. tik 13 į valstybės finansuojamas vietas. Ir į 13 tūkst. pateko tie, kurie galėjo užsimokėti, vidutiniškai ta kaina yra 2-3 tūkst. litų. Mes suvesime tuos duomenis ir galėsim… Tikslios statistikos dar nėra ir visiškai tikslios gal nebus, kadangi mes negalime tiksliai nustatyti, kurios šeimos yra nepasiturinčios, ir suklasifikuoti labai tiksliai. Tačiau apytiksliai jau dabar galiu pasakyti, kaip jūs sakėte, kad keletas tūkstančių pakankamai gabių ir pakankamai apsisprendusių jaunų žmonių negalėjo patekti vien todėl, kad jų šeima negalėjo sumokėti. Taigi ta nauja sistema galbūt nesukurs kokių ypatingų prielaidų užtikrinti kitokiai kokybei, nes čia yra kiti mechanizmai, kuriuos mes dabar irgi labai sparčiai įgyvendiname, bet, kaip jūs sakote, užtikrins didesnį socialinį teisingumą ir nepriklausys nuo šeimos pajamų galimybės studijuoti Lietuvos universitetuose. Bet reikia numatyti ir galimybę, kad studentų skaičius universitetuose ne mažėtų, o didėtų, nebūtų įšaldytas ir po truputį galėtų didėti. Dėl viso to dabar kaip tik ir esame sutarę. Vyriausybėje yra sutarta ir Seimo komitete vakar su Seimo komiteto pirmininku sutarėm, kad tą finansinę dalį kartu su Finansų ministerija, su Rektorių konferencija, su studentais mes analizuosime ir rasime tikrai gerą variantą. Tai padarysime. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia A.Melianas. Ruošiasi kolega G.Mikolaitis.

A.MELIANAS. Mano klausimas būtų gerbiamajai ministrei poniai V.Blinkevičiūtei. Visai neseniai, dar kai mes kalbėjome apie tuos įstatymus, tuos nelemtus įstatymus, apribojančius pensijų mokėjimą dirbantiems pensininkams, ponas V.Andriukaitis ir ponas A.Sysas iš tribūnos aiškiai sakė, kad nebus jokio ekonominio efekto. Mano skaičiavimais, iš dabar pateikto Socialinio draudimo biudžeto pakeitimo įstatymo matyti, kad mes tokiu būdu sugebėjom sumažinti išlaidas 40 mln. Aš norėčiau išgirsti iš jūsų labai aiškų atsakymą. Ar ponas V.Andriukaitis buvo teisus?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Aš gal pasakysiu pirma taip: nevertinsiu, kas buvo teisus, kas buvo neteisus. Sprendimus priėmė Seimas, vadinasi, yra bendra visų Seimo narių atsakomybė. Matyt, už visus priimtus įstatymus, taip aš suvokiu.

Dabar dėl to garsiojo įstatymų paketo, dėl kurio buvo daug diskusijų, daug ašarų ir kraujo pralieta. Tai yra natūralu, kadangi tai yra svarbu žmogui. Iš tiesų mes šiandien galim vertinti 8 mėnesių “Sodros” biudžeto padėtį. Yra pateiktas Seimui, šiek tiek koreguojant “Sodros” biudžeto įstatymą, įstatymo projektas, yra jo svarstymo stadija. Aš tikrai nepriversta, aš turėčiau konstatuoti tokį dalyką, kad “Sodros” padėtis per šių metų 8 mėnesius pagerėjo, tuo labai džiaugiuosi. Manau, kad dėl to džiaugiasi ir Lietuvos žmonės. Jeigu mes lyginsime, tai šių metų 8 mėnesių “Sodros” biudžeto deficitas yra 42 mln. Lt, tuo tarpu 2000 metų 8 mėnesių “Sodros” deficitas buvo 181 mln. Vadinasi, 140 mln. didesnis, jeigu lyginsime tą patį laikotarpį. Kad ir kaip ten būtų, aišku, tai nulemia įvairios priežastys, todėl mes atitinkamai vertinome, kokios tai buvo priežastys.

Taip, jūs esate visiškai teisus, kad pagal “Sodros” valdybos skaičiavimus 40 mln. Lt buvo sutapyta dėl dirbančių pensininkų pensijų mokėjimo apribojimo. Tas taupymas vyksta ir toliau, nors ir buvo padarytos pataisos nuo liepos 1 d., tačiau jos irgi šiek tiek leidžia sutaupyti lėšų ir išmokėti laiku pensijas, ir galbūt galvoti net apie pensijų padidinimą, kalbant apie ateitį, nes dalies žmonių pensijos iš tiesų labai mažos. Taip, be abejo, yra. Taigi tokia padėtis šiuo metu yra “Sodroje”. “Sodros” įmokų surinkimas per šiuos 8 mėnesius yra palyginti neblogas, yra 99,2%. Labai norėčiau, kad jis ir toliau neblogėtų, nes tik tokiu atveju mes galėsim mąstyti apie tai, kai svarstysime ateinančių metų “Sodros” biudžetą ir įvertinsime visus makroekonominius rodiklius, ar vis dėlto daliai žmonių netikslinga būtų ieškoti galimybių padidinti pensijas. Nes jeigu jūs atsimenate, kai buvo svarstomi šie įstatymai, aš ne kartą sakiau, kad kai mes palaipsniui subalansuosime “Sodros” biudžetą, kad kai nebus tokio katastrofiškai didelio deficito, mes turim teisę ir galimybę realiai galvoti apie pensijų padidinimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia G.Mikolaitis. Prašom.

G.MIKOLATIS. Aš norėčiau paklausti finansų ministrės. Galbūt mes visi puikiai žinome susidariusią padėtį žemės ūkyje, bet atėjo dar viena banga, kai nustojo galiojęs 1993 m. Vyriausybės nutarimas dėl mokesčio lengvatos už žemę. Kaip mano ministrė, ar bus pratęsta ta lengvata, ar ne?

D.GRYBAUSKAITĖ. Pirmadienį viską sutvarkysime.

G.MIKOLAITIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamosios ministrės, gerbiamieji ministrai ir mielieji kolegos, dabar 5 min. pertrauka. Po pertraukos dirbsime tokia tvarka: yra du rezerviniai, sakyčiau, tokie organizaciniai 4 ir 5 klausimai, kitos savaitės darbotvarkė, o po to taip, kaip numatyta, Seimo narių projektai pagal registracijos eilę. Tai yra kolegų A.Indriūno, E.Klumbio, dar kartą A.Indriūno ir R.Pavilionio klausimai. Ačiū. Pertrauka iki 17.06 val.

Pertrauka

Savaitės (nuo 2001-09-24) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Siūlyčiau įsitaisyti patogiau savo vietose ir norėčiau prašyti jūsų sutikimo, kad dabar mes galėtume išklausyti Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną. Jis pateiktų kitos savaitės Seimo plenarinių posėdžių numatomas darbotvarkes. Prašom, gerbiamasis kolega.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, jūs turite ketvirtąjį antradienio ir ketvirtadienio darbotvarkių projektą. Čia yra kai kas pataisyta. Lyginant su Seniūnų sueiga ir atsižvelgiant į pastabas, kurios buvo išdėstytos, svarbiausi dalykai, žinoma, yra susiję su eurointegraciniais reikalais, tai, sakysim, antradienio 1 klausimas ir ketvirtadienio 7 darbotvarkės klausimas. Šiandien ką tik Vyriausybės valandoje buvo kalbama apie mokesčius, tai štai antradienio 10a ir b klausimai, yra net du projektai, susiję su mokesčių reikalais, konkrečiai su neapmokestinamojo minimumo padidinimu. Vyriausybės pusvalandyje numatyta, kad dalyvaus ministras P.Čėsna. Ir dar vieną svarbų dalyką norėčiau pasakyti – teikiama šioje sesijoje pirmoji opozicinės frakcijos darbotvarkė. Tai yra kolegų iš Liberalų frakcijos formuojama darbotvarkė. Ji Seimo nariams, visų pirma Seniūnių sueigoje, matyt, bus pateikta pirmadienį ir dirbsime, kaip Statutas numato, ir pagal opozicinės frakcijos pateikiamą darbotvarkę. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Trys Seimo nariai pageidautų jūsų klausti. Pirmasis – Seimo narys A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pone Juršėnai, aš norėjau pasiteirauti, kodėl vėl, jau pernelyg dažnai Vartotojų teisių gynimo įstatymas atidedamas nebe antradieniui, o ketvirtadieniui. Aš matau, antradienį kaip tik yra įtraukta sutartis dėl šikšnosparnių apsaugos Europos Sąjungoje ratifikavimo. Aš manau, kad šikšnosparniai tikrai turi didesnę teisę būti ginami negu kad žmonės ir vartotojai Lietuvos Respublikoje. Ar jūs esate kitokios nuomonės? Juo labiau noriu priminti ir tą paprastą konfidencialų pokalbį, kurį turėjau garbės turėti su jumis sėdint garbingoje Seimo posėdžių garbingoje vietoje ir jūs pažadėjote, kad Vartotojų teisių gynimo įstatymas bus įtrauktas antradienį ir jo toliau negalima atidėti. Aš noriu tikėti jūsų garbingu žodžiu ir noriu paklausti, kodėl jis vėl yra nukeltas?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš čia nematau jokios problemos. Jeigu labai reikia, galima sukeisti, bet man atrodo, kad tai susiję su pranešėja. Aš taip supratau. Nes antradienis ar ketvirtadienis, tai tikrai neturi principinės reikšmės, juo labiau tokioje garbingoje vietoje pačiu pirmuoju klausimu.

PIRMININKAS. Aš tik galėčiau patvirtinti, kad Seniūnų sueigoje pranešėja K.D.Prunskienė pageidavo, jeigu mes galėtume sutarti, kad patikslinus, jei ji yra antradienį, tas klausimas galėtų būti svarstomas antradienį.

Č.JURŠĖNAS. Prašau, nematau problemos. Čia galima ir taip, ir taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsas salėje)

Č.JURŠĖNAS. Viskas, supratau ir atsiminsiu.

PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų taip pat norėtų paklausti Seimo narys G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Dėkui, pirmininke. Aš norėčiau gerbiamojo Č.Juršėno paklausti dėl Kaimo reikalų komiteto kai kurių įstatymų projektų. Pavyzdžiui, buvo numatyta, kad rugsėjo mėn. bus įtrauktas įstatymo projektas dėl Kelių fondo kai kurių straipsnių pakeitimo, tačiau jau dabar aišku, kad rugsėjo mėnesį šio projekto nebus. Kartu norėčiau paklausti dėl Seimo nutarimo projekto, t.y. dėl biokuro reikalų komisijos sudarymo. Projektas vis dėlto po tam tikrų ginčų buvo įtrauktas į šių darbų programą ir norėčiau gerbiamąjį Pirmininko pavaduotoją paklausti, ar jūs nenumatote artimiausiu metu šio klausimo įtraukti į darbų programą, nes jau rugsėjis baigiasi, tuoj prasidės spalis.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, pirmas dalykas dėl Kelių fondo. Jeigu komitetas tikrai šitai teikia, tai atrasime vietos. Čia nėra problemos. O štai dėl komisijos pirma turi būti frakcijų sutarimas Seniūnų sueigoje. Jeigu bus sutarimas, tada tą klausimą teiksime.

PIRMININKAS. Ačiū, paskutinis klausiantysis yra Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pranešėjau, užvakar esu įregistravęs projektą Baudžiamojo kodekso papildymo įstatymo, kur straipsnis “Teroro aktas” yra patikslintas, detalizuotas, aiškiai apibrėžtas bendradarbiaujant ir labai pritariant Seimo Teisės departamentui, kad tai yra reikalinga. Taip pat kodeksas siūlomas papildyti nauju straipsniu dėl grasinimo įvykdyti didelio masto teroro aktą, nes matome, kad tai darosi tam tikri realūs žaidimai. Gali būti tie atvejai, kaip siūloma įstatyme, kad grasinimas, sutrikdęs svarbių valstybės institucijų veiklą arba sukėlęs sumaištį visuomenėje, kriminalizuojamas kaip nusikaltimas su bausme ir tai turėtų stabdyti visokius neatsakingus asmenis arba tyčia norinčius pasityčioti iš valstybės. Aš labiau suprasčiau, jeigu tai jau būtų svarstoma šiandien, galbūt Seimas imtųsi skubesne tvarka svarstyti, bet nelabai suprasčiau, jeigu tai būtų atidėliojama. Aš nematau net kitą savaitę. Labai prašyčiau įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę.

Č.JURŠĖNAS. Aš pirmiausia turiu reaguoti į jūsų pastabą dėl skubos ar kokios kitos tvarkos. Mes jau turime liūdną patirtį, kai taisome kodeksus skubos arba ypatingos skubos tvarka. Todėl galiu tik pažadėti, kad pirmadienį Seniūnų sueigoje pateiksiu, kaip nustatyta, Seniūnų sueigai ir jeigu bus pritarta, ketvirtadienį tikrai galėsime įtraukti.

PIRMININKAS. Jeigu teisingai suprantu, taip pat turėtų būti papildyta ir Seimo rudens darbų sesijos programa.

Č.JURŠĖNAS. Be abejo.

PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis pranešėjau, dėkoju už pristatymą ir atsakymus į klausimus. Aš klausčiau gerbiamuosius kolegas, ar mes bendru sutarimu galėtume pritarti tokiai darbotvarkei, turint minty, kad Seniūnų sueiga dar galės pildyti ir bus atsižvelgta į išsakytas pastabas.

Č.JURŠĖNAS. Su kai kuriais patikslinimais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nesant prieštaravimų, bendru sutarimu darbotvarkei mes pritariame. Gerbiamasis pranešėjau ir kolegos, posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai, naudojantis ta pačia proga, kad Č.Juršėnas nenusiteikęs palikti šios tribūnos, būtų siūlymas svarstyti rezervinius 4 ir 5 klausimus, susijusius su dviejų Seimo nutarimų priėmimu. Abu nutarimai susiję su Seimo nuolatinių institucijų veikla. Jeigu neprieštaraujate, pereiname prie rezervinio 4 klausimo – Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “ Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų” patvirtinimo” projektas Nr.IXP-997. Gerbiamasis Juršėnai, prašau jus trumpai referuoti.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-997(3) (pateikimas)

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Esmė čia, mielieji kolegos, yra tokia. Įsteigtas naujas komitetas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Komitetas išsirinko savo vadovybę, todėl, suprantama, mes turėtume tai patvirtinti. Antras dalykas, atsižvelgiant į būtinumą patikslinti ir komitetų vadovybių tarpfrakcines proporcijas, kai kurie kolegos atsisakė arba atsisako turimų pareigų. Konkrečiai iš Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigų išeina J.Olekas, o iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojo pareigų – kolega A.Salamakinas. Kai kurie pasikeitimai jau iki galo yra įforminti. Kai kurie šiuo metu arba kitą savaitę bus padaryti, todėl aš dabar prašyčiau tiktai pritarti pateikimui, o svarstyti ir priimti kitą savaitę.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, klausti nepageidaujate nė vienas. Dėkoju už pateikimą. Dėl balsavimo motyvų pageidaujančių kalbėti taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimo projektui po pateikimo? Prieštaravimų nėra. Ačiū. Po pateikimo pritarta. Kitą savaitę, manau, galėsime grįžti prie šio klausimo.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo komisijos Konstitucijos pataisoms rengti pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-1003 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kitas rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komisijos Konstitucijos pataisoms rengti pirmininko ir jo pavaduotojo” patvirtinimo” projektas Nr.IXP-1003. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pristatyti klausimą.

Č.JURŠĖNAS. Čia teikia kolega V.P.Andriukaitis, bet jo prašymu aš tai padarysiu. Įvyko Konstitucijos pataisoms rengti komisijos posėdis ir pagal to posėdžio protokolą tapo aišku, kad pirmininkė susikeitė vietomis su pavaduotoja. Tas įvyko ir, žinoma, pagal Seimo statutą reikia patvirtinti Seimo nutarimu. Todėl siūlomas atitinkamas nutarimas. Noriu pridėti, kad Seimo Pirmininkas siūlo šį klausimą spręsti ir balsuoti šiandien.

PIRMININKAS. Ačiū. Pakankamai paprastas ir formalus dalykas, tačiau tai reikia patvirtinti Seimo sprendimu. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, nesant norinčių paklausti po pateikimo? Ačiū. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Ar būtų prieštaraujančių, kad mes šiandien ir dabar priimtume šį Seimo nutarimą po svarstymo? Nematau prieštaraujančių, kad tai būtų padaryta. Perėjus prie priėmimo, aš siūlyčiau iš karto svarstyti visą nutarimą nes faktiškai yra du straipsniai, bet vienas iš jų susijęs su įsigaliojimu. Ar galima iš karto svarstyti visą? Dėl balsavimo motyvų prieš priimant keturi – už, keturi – prieš. Galimybė kalbėti. Tačiau pageidaujančių nėra, todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu, prieš apsisprendžiant dėl nutarimo projekto, registruotis.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-1003 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 35, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas Nr.IXP-1003 priimtas.

Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės klausimų. Dabar metas svarstyti Seimo narių projektus pagal jų registracijos eilę. Prieš pereinant prie šių klausimų, norėčiau perduoti pirmininkavimą kolegai Č.Juršėnui.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Dabar yra 17.24 val., o pagal darbotvarkę 17.20 val. baigiam posėdį, aš taip suprantu. Tai kaip mes čia dabar dirbam?

PIRMININKAS. Jūs gerai supratote. Ačiū, kad priminėt. Posėdį pratęsiam ir dirbam toliau, kol baigsim nagrinėti. Ačiū už priminimą. (Balsai salėje) Ne, nebūtina. Aš labai atsiprašau, posėdžio pirmininkas turi tam tikras teises. Šiuo atveju aš ta teise ir naudojuosi.

Įstatymo "Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 17 straipsnio papildymo projektas Nr.IXP-122 (pateikimas)

Kviečiu į tribūną kolegą A.Indriūną. Darbotvarkės 2-2 klausimas – įstatymo “Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” 17 straipsnio papildymo projektas Nr.IXP-122.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Minutėlę, aš noriu perskaityti tą straipsnį, kad kolegoms nebūtų jokių abejonių. 98 straipsnis, 3 dalis: “Seimo posėdžio pirmininko sprendimu…” ir t.t. “…Seimo posėdis gali būti pratęsiamas, jeigu Seimas nespėjo išnagrinėti visų patvirtintos darbotvarkės klausimų.” Ačiū. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, laikas labai brangus, o įstatymas labai trumpas. Esmė įstatymo ta, kad jeigu mes norime, kad mūsų ryšiai su visuomene būtų glaudesni, siūloma po kiekvieno įstatymo skelbti tokią lentelę, kokią mes turime ekrane, kad žmonės galėtų lengvai susipažinti, kas už ką balsavo. Čia grynai mūsų reikalas, mes tai įsipareigojame ir kartu pageriname visuomenės informavimą apie mūsų darbą ir poziciją.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą kalbą. Minutėlę, jus nori paklausti keli Seimo nariai. R.Šukys, prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, Konstitucijoje yra norma, kad Seimo narys yra nepriklausomas nuo jokių mandato įpareigojimų. Jis negali būti varžomas mandato, taip pasakyta. Jis vadovaujasi įstatymais ir savo sąžine. Dabar jūs siūlote skelbti pavardes, kaip kas balsavo, neskelbiant motyvų, kodėl taip balsavo, neskelbiant stenogramų, tam tikra prasme įteisinti, aš manau, tam tikro spaudimo formą kai kuriais atvejais. Tai pirmas šio klausimo aspektas, įdomu jūsų nuomonė.

Antras aspektas yra tas, ar jūs įsivaizduojate, kokios apimties tuomet bus “Valstybės žinios”? Ir kokią tai duos naudą, kai rezultatus visuomenė gali sužinoti (tai nėra jokia paslaptis) Seimo tinklapyje, kaip kas balsavo, ta informacija yra, tai nėra paslaptis. Pagaliau rinkėjai gali paklausti savo rinktą Seimo narį bet kada apygardoje arba susitikimuose. Aš norėčiau išgirsti atsakymą į šiuos klausimus.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs savo klausimu atsakėte į klausimo vieną dalį. Motyvus Seimo narys galės paaiškinti rinkėjams, kai jį paklaus apygardoje. Svarbu, kad rinkėjai žinos, ko paklausti. Dabar dar kartais ir nežino, kad tai galima paklausti. Dėl apimties. Šitas mechanizmas gerai apmąstytas. Kiekvienam įstatymui papildomai reikės devynių eilučių, visa kita galima sutalpinti. Taigi iš principo “Valstybės žinios” gali padidėti vidutiniškai pusantro puslapio, ne daugiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti, kokių valstybių patirtimi rėmėtės, rengdamas šį įstatymo projektą, nes, pavyzdžiui, kaip man teko domėtis kai kuriose valstybėse, ūkininkai, kurie leidžia savo spaudą arba ją remia, jie tiesiog patys savo iniciatyva spausdina Seimo narių vieną ar kitą nuomonę, kaip jie balsavo. Ar jūs manote, kad tai turi būti daroma visos valstybės mastu?

A.V.INDRIŪNAS. Yra įvairių formų, aš čia negaliu visų pasakyti, bet Anglijoje vienaip, kitur kitaip ir panašiai. Tas dalykas galimas. O nuomonę niekas ir dabar nedraudžia spausdinti Seimo nariui, reikšti savo nuomonę spaudoje, per spaudos konferencijas – šitas dalykas yra. Konstitucijos tuo mes visiškai nepažeidžiam, nes balsavimas yra viešas, balsavimo rezultatai paskelbti internete, čia jokių paslapčių papildomai nebus išduota.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Buvo kolegos A.Šukio klausimas dėl jūsų teikiamo projekto konstitucingumo, jeigu aš supratau, laisvojo Seimo nario mandato požiūriu. O po to klaus S.Burbienė.

A.V.INDRIŪNAS. Seimo narys gali balsuoti, kaip nori. Kitas dalykas, jeigu jis priverstas taip balsuoti, verčia kas nors. Konstitucija numato, kad Seimo narys negali būti varžomas jokio mandato. Čia nėra joks mandatas, joks suvaržymas. Čia yra tiktai tam, kad visuomenė žinotų. Dabar irgi gali žinoti, yra galimybė. Bet internetu kol kas naudojasi tik kas 37 žmogus… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. “Valstybės žinios” prieinamos.

A.V.INDRIŪNAS. Aš nesakau, kad tai absoliutus kanalas, –papildomas kanalas.

PIRMININKAS. Nediskutuokim. Dar klausia kolegė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu tai bus spausdinama “Valstybės žiniose”, aišku, gana nedidelis būrys žmonių skaitys, bet skaitys. Tam vis tiek reikės papildomų išlaidų, nepaisant to, kiek ten sakėte, 15 eilučių ar pusantro puslapio per visą tiražą. Turint galvoje, kad per metus išeina daugiau kaip šimtas “Valstybės žinių” numerių, vis dėlto šiokių tokių sąnaudų bus. Ar jums atrodo, kad jos atsipirks, nes iš tikrųjų yra ir kiti šaltiniai.

A.V.INDRIŪNAS. Sąnaudos nepadidės daugiau kaip 1,5%, aš tai skaičiavau, visą mechanizmą išanalizavau. Ne daugiau kaip 1,5% sąnaudos padidės, todėl daug lėšų nereikės. Mes turim pavyzdžių, kur lėšos eina ne taip racionaliai, negu visuomenei informuoti.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galime bendru sutarimu… (Balsai salėje) Ne. Ar nori kas dėl balsavimo motyvų, ar iškart registruojamės ir balsuojam? Kolega A.Klišonis pirmasis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke, žiūriu, buvusio ekspremjero vieta yra tokia – iš karto pasispaudžia mygtukas. Aš norėčiau dėl balsavimo motyvų. Man atrodo, kad šis projektas yra tikrai, sakyčiau, iš fantastikos srities, nes vienas klausimas yra tas, kad internetu Lietuvoje naudojasi daugiau asmenų negu perka ir prenumeruoja “Valstybės žinias”, taigi tai nepadidins žmonių galimybės susipažinti su tuo, kaip balsavo Seimo narys. Aš matau netgi neigiamą aspektą, nes padaugės spaudos lankų, pabrangs pati prenumerata, ir tiek valstybės, tiek privačios įstaigos, kurios užsisakinėja “Valstybės žinias”, tiesiog už prenumeratą mokės daugiau.

Manau, kad tą klausimą galima svarstyti kaip lobistinį vienai institucijai, kuri šį leidinį spausdina. Aš nenoriu ieškoti gerbiamojo pranešėjo sąsajų dėl šito, tačiau tai būtų galima įtarti. Kita vertus, manau, kad svarstant vieną, kitą ar trečią klausimą, galbūt Seimo narių lankomumas teoriškai galėtų būti geresnis, nes kai vyko “Sodros” įstatymo biudžeto pateikimas, dalyvavo tik 36 Seimo nariai. Be abejo, tai nėra geras rodiklis Seimui.

Įvertinant visas neigiamas ir teigiamas projekto galimybes, aš vis dėlto siūlau jam nepritarti ir jį ne grąžinti tobulinti, o atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega P.Papovas, kita nuomonė.

P.PAPOVAS. Na, truputį įdomu, kai mes, kolegos Seimo nariai, apskritai nenorime, kad visuomenė kuo daugiau sužinotų apie tai, ką mes veikiame ir kaip mes veikiame. Iš tikrųjų tai yra įdomu. O jeigu kalbėtume apie “Valstybės žinias”, tai ne “Respublika” ir ne “Lietuvos rytas”, tai yra valstybės laikraštis, tas pats kaip ir Seimas. Tada lobizmu galima apkaltinti ir Seimą, kad jis apskritai dirba, jeigu jis skelbia informaciją ir įstatymus laikraštyje. Bet, matyt, laikas pagalvoti apie tai, kad būtų fiksuojama, kaip balsuojama, ir prieinama prie atsakomybės už pasekmes. Tokia patirtis yra ir Europoje, ir pasaulyje, todėl, man atrodo, vertėtų apie tai pagalvoti, nes rinkėjai labai dažnai mūsų klausia, kokia jūsų atsakomybė? Todėl aš labai kviesčiau pritarti ir net nediskutuoti tuo klausimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kiek supratau, geruoju nesusitarsime. Prašome registruotis. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo ir pradėtos svarstymo procedūros dėl įstatymo “Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 17 straipsnio papildymo” projekto? Prašom balsuoti.

Už – 16, 9 – prieš, 4 susilaikė. Pritarta. (Balsai salėje: Nepritarta.) Nuo balsavusiųjų skaičiuojama, o ne nuo registruotų. Dabar siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Svarstymas spalio 9 d. Dar kolega R.Paksas. Prašom. Du Seimo nariai. Pirmasis R.Paksas.

R.PAKSAS. Pirmininke, replika po balsavimo.

PIRMININKAS. Prašom.

R.PAKSAS. Aš manau, tuo metu, kai Afganistano gyventojai palieka savo šalį, kai visi laikraščiai spausdina galimų karinių operacijų kryptis, Lietuvos Respublikos Seimas užsiima pakankamai smulkiais dalykais. Tai viena. Antra, kiek aš įsivaizduoju, tai yra papildomos išlaidos ir tam reikia Finansų ministerijos ir Vyriausybės sutikimo. Trečia. Šias papildomas išlaidas, aš manyčiau, galėtume nukreipti vaikiškų vadovėlių spausdinimui ar kitokiems labdaringiems tikslams.

PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau, jūs siūlote, kad papildomai dar nagrinėtų Biudžeto ir finansų komitetas? Taip? Ir duoti darbo naujajam Informacinės visuomenės plėtros komitetui. Du papildomi. Sutinkame? Prašom. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Mes ir dar penkiems komitetams galėtume pasiūlyti. Pirmininke, čia yra daugiau žmogaus teisių problema. Aš siūlyčiau, kad pagrindinis komitetas būtų Žmogaus teisių komitetas, o mūsų komitetą iš viso išbraukite. Mums ir taip pakankamai daug darbo, o šis projektas, man atrodo, nėra toks labai teisiškai svarbus, kad reikėtų mūsų komitetui dar nagrinėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Sprendimas priimtas, bet Žmogaus teisių komitetą įrašome papildomai. Ačiū. Klausimas išspręstas.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-858 (pateikimas)

Dabar dar vienas rezervinis ir paskutinis klausimas, kuris turėjo būti nagrinėtas 11.40 val., tai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega A.Sysas. Prašom. Pateikimo stadija.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seime yra nagrinėjamos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos. Jomis yra daromos tam tikros pataisos dėl draudimo bazės išplėtimo, o kadangi bazinis įstatymas yra Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnis, todėl yra siūlomos šios įstatymo pataisos.

Šių pataisų esmė yra tokia. Jūs puikiai žinote, kad mes nuolat susiduriame su socialinio draudimo biudžeto deficitu ir kad netyla aistros dėl pensijų reformos pradžios. Šio įstatymo pataisos galbūt leistų šiek tiek subalansuoti socialinio draudimo biudžetą, nes šių pataisų esmė pirmiausia yra ta, kad šiandien dalis Lietuvos piliečių yra atleisti nuo prievolės, kurią atliekate ir jūs, čia sėdintys šioje salėje, ir daugelis Lietuvos piliečių, kurie moka visą socialinio draudimo mokestį socialinio draudimo pensijai. Šiai kategorijai Lietuvoje priskirti ne tik personalinių įmonių savininkai, bet ir jiems prilyginti, ir būtent apie juos kalbama šioje pataisoje. Sakykim, advokatai, jų padėjėjai, notarai šiandien yra draudžiami tik privalomajai bazinei pensijai ir, manau, tai yra socialiai neteisinga, nes net minimalų mėnesinį atlyginimą gaunantis darbuotojas sumoka daug didesnį mokestį negu advokatas, kurio pajamos ne vieną ir ne dešimtį kartų viršija to darbuotojo atlyginimą. Todėl, sprendžiant socialinio teisingumo principą, aš ir siūlau pradėti peržiūrinėti draudžiamųjų ratą, ir siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums žinoma, kiek advokatų yra Lietuvos Respublikoje ir ar yra paskaičiuota, kiek “Sodros” biudžetas dabar, jūsų požiūriu, gaus papildomai lėšų? Gal galėtumėte pateikti tokią informaciją?

A.SYSAS. Aš negaliu pasakyti tiksliai, bet šis skaičius siekia beveik 1000, turiu omenyje ir padėjėjus, ir notarus. Be to, kyla klausimas, nuo kokios sumos mes apmokestinsime šitą kategoriją žmonių, nes jie patys sau yra darbdaviai, jie visai kitaip moka ir kitus mokesčius, bet tai yra technikos dalykas. Dar jūsų Vyriausybė buvo parengusi tam tikras pataisas šioje srityje. Aš manau, kukliausiais paskaičiavimais tai yra jau milijoninės įmokos, nes aš galiu kaip pavyzdį pasakyti, kad per pastaruosius dvejus metus iš socialinio draudimo draudėjų rato dingo 200 tūkst. draudžiamųjų. Buvo iš naujo įformintos sutartys, atsirado autorinės sutartys, kaip aš sakiau, ir tai nei daug, nei mažai, per metus, jeigu skaičiuotume tik pagal minimalų mėnesinį atlyginimą, nuo kurio sumokamos socialinio draudimo įmokos, susidaro maždaug 300 mln. litų. Tiek praranda biudžetas. Na, jeigu turėtume omenyje, kad savanoriškai draudžiantys moka 69, tai ši suma vis tiek viršija 150 mln. litų. Tai leistų visiškai subalansuoti einamojo biudžeto deficitą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš tikrai negaliu pritarti šiam pateiktam įstatymo projektui, nes vertinčiau jį kaip tam tikros kategorijos žmonių apiplėšimą. Juk reikėtų atsižvelgti šiuo atveju pirmiausia į darbo specifiką, į pajamų gavimo šaltinius. Notaras gauna pajamas už paslaugas ir jis teikia tam tikras paslaugas, yra savarankiškas šiuo atveju, kartais ir iš viso negauna pajamų, jūs dabar norite konkrečiai jų sąskaita pataisyti “Sodros” biudžetą. Advokatui tai yra iš tikrųjų autoriniai dalykai, honorarai, tai yra intelektualus darbas. Kalbėti apie tai, kad jūs pataisysite ir 300 mln. per metus gausite, aš tikrai negaliu patikėti tais jūsų neaišku iš kur paimtais skaičiais. Bet vertinti šį projektą kitaip, o ne kaip tam tikrą, sakykime, plėšikavimą, tikrai neišeina. Prieš esu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš, atsiliepdamas į kolegos R.Šukio vertinimą kaip intelektualų darbą išvardintų profesijų žmonių, manau, kad iš tikrųjų neteisinga ir nepagarba šiems žmonėms, kad jų darbo užmokestis būtų vertinamas taip mažai, tik bazinės pensijos apsidraudimu. Iš tikrųjų tas darbas, kuris padaromas, vertas kur kas didesnių pinigų, ir socialiai būtų teisinga, kad nuo šio uždarbio, kuris yra gaunamas, būtų draudžiamasi ne tik socialinio draudimo minimaliai bazinei pensijai. Todėl aš kviečiu ištaisyti ir tam tikrą socialinę neteisybę, ir galbūt tam tikrą vertinimą. Sulaukus pensinio amžiaus, kad būtų įvertinta pagal intelektą ir darbą, kad žmonės draustųsi, kaip numatyta pateiktame įstatymo projekte. Todėl kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Kolegos, registracija.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimas pradėtas.

Už – 22, prieš – 6, susilaikė 6. Pritarta. Seniūnų sueiga pasiūlė, kad tai nagrinėtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Ir siūloma toliau nagrinėti spalio 11 dieną.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 1, 5, 6, 7, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 29, 33, 34 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-125(3) (pateikimas)

Dabar dar vienas įstatymo projektas pagal Seimo narių projektų registracijos eilę. Tai kolegos E.Klumbio pasiūlymas – Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-125(3). Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, yra teikiamas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo septyniolikos straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Jis buvo užregistruotas praeitų metų lapkričio pabaigoje ir štai dabar atėjo jo eilė.

Šiame Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekte įvertintos Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento šių metų balandžio 17 d. išvados, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2000 m. vasario 21 d. potvarkiu Nr.36 sudarytos darbo grupės parengtos paveldo saugos pertvarkymo nuostatos, bei vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.288 “Dėl kultūros paveldo saugos sistemos pertvarkymo koncepcijos”. Taip pat 2000 m. gruodžio 27 d. gautos Europos Teisės departamento prie Vyriausybės išvados, kuriose sakoma, kad Europos Sąjungos teisė konkrečiai nereglamentuoja įstatymo projekto nuostatų.

Šio įstatymo projekto tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas ir užtikrinti, kad nekilnojamosioms kultūros vertybėms, jų teritorijoms ir apsaugos zonoms teisės aktuose nustatytos specialios naudojimo sąlygos ir kiti naudojimo apribojimai būtų registruojami nekilnojamojo turto registre ir kadastre, taip pat nustatyti registravimo įgyvendinimo priemones.

Taip pat siekiama užtikrinti didesnes esamų viešojo administravimo struktūrų sanglaudas, griežčiau apibrėžti ir subalansuoti jų veiklą, viešojo administravimo funkcijas bei atsakomybę, vengti viešųjų paslaugų dubliavimo tarp atskirų struktūrų bei panaikinti neatitikimus, jeigu neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytos tvarkos.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti tik vienas Seimo narys – R.Pavilionis. Prašom.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, ar jūs sutiktumėte, kad jūsų teikiamos įstatymo pataisos būtų nagrinėjamos kartu su kitais projektais? Nes jūs žinote, kad Vyriausybės programa Kultūros ministerija yra įpareigota iki kitų metų pirmojo ketvirčio parengti Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Vienas dalykas. O šiemet liepos 11 d. Seimo valdybos sprendimu yra sudaryta darbo grupė, kuri taip pat įpareigota parengti dalį šio įstatymo pataisų ir papildyti projektą, kurį rengia Kultūros ministerija. Kitaip tariant, jau yra numatytas būdas taisyti tą įstatymą. Ar jūsų pataisos galėtų būti nagrinėjamos kontekste šių numatytų darbų?

E.KLUMBYS. Gerbiamasis profesoriau, aš manau, kad vis dėlto nereikėtų šių pataisų sieti (bent šiuo metu) su tų darbo grupių pasiūlymais, juolab kad mes jų dar iki šiol nematėme. Tai yra viena. Antras dalykas, jeigu būtų pritarta šio įstatymo projekto pateikimui, minėtos darbo grupės galėtų įsitraukti ir pateikti savo siūlymus konkretiems straipsniams. Aš manau, kad tai būtų proceso pagyvinimas. O tų darbo grupių pakeitimai, kurie bus nesusiję, manau, eis paraleliai ir bus teikiami vėliau.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl balsavimo motyvų kalbės kolegė J.Juozaitienė. Prašom. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

J.JUOZAITIENĖ. Aš norėčiau antrinti profesoriui, nes šiuo metu yra rengiamas Statybos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas. Šiuose įstatymuose šie straipsniai yra nagrinėjami. Galbūt tai būtų vienintelis precedentinis atvejis Seime, kai mes galėtume visus šiuos įstatymus nagrinėti kartu, maksimaliai suderinti ir mažiausiai paliktume landų bet kokiems įstatymų prieštaravimams vienas kitam.

PIRMININKAS. Kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad šį įstatymą reikia priimti po pateikimo, o paskui nagrinėti kartu su kitais įstatymais, kad būtų visas kompleksas, kaip yra numačiusi Seimo valdyba. Siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dar pranešėjas norėtų tarti žodį. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, jūs kažką norėjote pasakyti?

E.KLUMBYS. Taip, aš dar norėčiau gerbiamajam Seimui pasakyti, kad kartu yra užregistruotas Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuris yra susijęs su šiuo. Būtų logiška, kad Seimo valdyba artimiausiu metu galėtų į darbų programą įtraukti tą projektą ir jie eitų paraleliai, kad nebūtų atsieti vienas nuo kito, nes tikrai kitaip būtų nelogiška.

PIRMININKAS. Aš manau, kad tai bus galima padaryti, o dabar noriu gerbiamojo Seimo klausti. Ar sutinkame, kad būtų pradėtos svarstymo procedūros? Nereikia balsuoti? Nereikia? Gerai. Ar reikia? Reikia. Prašom, tada registruojamės. Prašom registruotis. Registracija.

26 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr.IXP-125(3). Prašom balsuoti.

Už – 17, prieš – 3, 6 susilaikė. Pritarta. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o papildomas – Aplinkos apsaugos. Sutinkam? Ačiū. Nagrinėtume spalio 9 dieną atsižvelgdami ir į kitus siūlymus.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-141 (pateikimas)

Mielieji kolegos, liko dar du projektai. Antrą kartą kviečiu į tribūną kolegą A.Indriūną. Projekto registracijos Nr.IXP-145 – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, dabar šį įstatymo projektą aš pateikiau dėl indeksavimo pensininkų krepšelio… pagal pensininkų krepšelio (…) indeksavimą per praėjusių metų lapkričio mėnesį. Dabar Vyriausybės programoje įrašyta ši nuostata. Tačiau norėdamas, kad jūs visiškai suprastumėte reikalo esmę, o ne kad juodinu gyvenimą, noriu pasakyti kai kuriuos duomenis. Štai aš paėmiau ir išnagrinėjau, kaip keitėsi perkamoji galia. Čia pateiksiu tik kraštutinius duomenis. 1990 metų vidutinė pensija buvo 115 rublių, 2000 metų – 312 rublių, 2001 metų rezultatų dar nėra. Toks vaizdas pagal mažėjančią skalę. Degtinės 1990 metais galėjo nusipirkti 5,6 litro, 2000 metais – 8,8 litro. 1990 metų – 157%, pusantro karto daugiau. Kiaušinių – 82 dešimtukus, o 2000 metais – 96. Vadinasi, 1990 metų perkamoji galia 116%. Sviestas – 34 ir 34,5, iš esmės tas pats. Toliau viskas mažėja. Pensininkai, norėdami išgyventi, turi maitintis degtine ir kiaušiniais. Iš to galime daryti išvadą. Čia labai rimtas klausimas. Toliau. Cukrus – 140 ir 104 kg., 71%. Jautiena – 58 ir 33, 57%. Šilumos energija – 5392 kilovatai, 2872 kilovatai, 53%. Duona – 50%, benzinas – 45%, pienas – 42%, elektros energija – 39%, vienkartinis transporto bilietas – 18%. Tai, ką galėjo nusipirkti 1990 metais, dabar gali tik pensi… Ir šaltas vanduo – 1925 kubus, dabar 100,5 kubo, 1990 metų perkamoji galia 5,2%. Matote, kad šis dalykas rodo, jog pensininkų gyvenimas gerokai pasunkėjo. Galite sakyti, kad čia infliacija tais laikais buvo, bet jeigu paimsime ir paskutiniuosius ketverius ar penkerius metus, kai ypač didėjo elektros energijos, dujų, šalto vandens, šilto vandens, šilumos kaina, tai irgi yra didėjimas, gyvenimo blogėjimas labai didelis. Kai dabar imame infliaciją, imame maždaug 600 prekių ir paslaugų. Pensininko krepšelyje turėtų būti būtiniausios prekės, paslaugos, tai turėtų sudaryti apie trisdešimt būtiniausių prekių. Dabar turime žinoti, kad kils kuro akcizas, benzino, dyzelinio kuro akcizai didės. Kita vertus, šis akcizų didėjimas sukels visų kainų didėjimą ir pensininkų, ir kitų gyventojų gyvenimo sunkėjimą. Antra vertus, atsiras ištekliai, kuriais galima padengti šiuos nuostolius.

Todėl siūlau pritarti šiam įstatymui, kuriuo numatyta indeksuoti krepšelį pagal specialiai parengtą pensininkų būtiniausių minimalaus vartojimo prekių ir paslaugų krepšelio kainą… kainų pasikeitimą. Aš praeitais metais pateikiau ir buvo numatyta, kad įstatymas turi įsigalioti nuo 2002 metų sausio 1 dienos. Bet kadangi jau biudžeto projektas parengtas ir tai yra neįmanoma, todėl aš teikiu pataisą ir tą įsigaliojimą siūlau nuo 2003 metų sausio 1 dienos. Tam reikia resursų, reikia paskaičiuoti, iki 2002 metų sausio 1 d. įstatymo įgyvendinti nebus galima. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs šiandien iš tikrųjų nustebinote tokiomis iniciatyvomis. Šiai iniciatyvai man, kaip opozicijos atstovui, matyt, vertėtų pritarti, tačiau klausimas būtų toks. Iš ko jūs numatote kompensuoti šiuo atveju “Sodros” biudžeto deficitą, kuris ir šiaip dabar yra didžiulis? Ar iš valstybės biudžeto, jūs čia užsiminėte apie Valstybės biudžeto įstatymo projektą, kiek aš supratau, ar iš kokių kitokių šaltinių? Ir gal galite pasakyti, indeksavus pagal tą metodiką, kurią jūs, supratau, sau nustatėte, kiek turėtų padidėti pensija nuo tos, kuri dabar yra, iki?.. Kiek jūs gaunate? Koks dydis?

A.V.INDRIŪNAS. Priklausys nuo to… Vadinasi, indeksuoti nuo šios dienos. Priklausys nuo to, kiek pabrangs energija, kiek pabrangs kuras, kiek pabrangs kiti dalykai. Nuo to priklausys indeksacija. Vyriausybės programoje parašyta: “Užtikrinti, kad nemažėtų pensininkų perkamoji galia net nedidelės infliacijos sąlygomis.” Šis įstatymas ir yra, kad užtikrintume. Dėl išteklių aš jau minėjau. Visiškai užteks, kiek dėl akcizo bus padidintas akcizas ir bus papildomi… Viskas… Galima bus pateikti tikslesnius skaičiavimus ir svarstymo metu, man atrodo, ir vienos, ir kitos ministerijos… nes Vyriausybės programa yra, šį dalyką galima bus sutvarkyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje) Galima. Geras pasiūlymas. Ačiū, kolega. Taigi reikia paprašyti ir Vyriausybės išvadų. Ačiū. Siūloma toliau nagrinėti lapkričio 8 dieną, t.y. kad būtų laiko. Taip, Vyriausybė parengs.

Ačiū.

Biudžetinės sandaros įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-186 (pateikimas)

Lieka paskutinis klausimas – Biudžetinės sandaros įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas kolega R.Pavilionis. Projekto registracijos Nr.IXP-186. Pateikimo stadija. Prašom.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš tikrai labai ilgai negaišinsiu jūsų brangaus laiko, bet esu priverstas atlikti tokią pareigą, kuri priklausytų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui ar kuriam nors jo nariui. Štai koks dalykas. Praeitais metais priėmus Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, sausio 25 d., buvusios Vyriausybės teikimu buvo pakoreguota įstatymo 50 straipsnio 1 dalis, kur kalbama apie tai, kad valstybės biudžeto lėšos, valstybės biudžeto asignavimai aukštosioms mokykloms skiriami bendrąja suma. Ta nuostata yra įrašyta ir Europos Sąjungos rekomendacijose, ir mes, vykdydami tą nuostatą, čia, Seime, priėmėme tokią pataisą. Atsižvelgiant į priimtą Aukštojo mokslo įstatymą, dabar derėtų padaryti atitinkamą pataisą ir Biudžetinės sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kur atsirastų sakinys, kad tie asignavimai yra skiriami bendrąja suma. Tokia yra pasiūlymo esmė.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti tik vienas ir tas pats Seimo narys kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, šiandien aš iš tikrųjų daug klausiu, bet man norint apsispręsti dėl jūsų projekto reikia papildomos informacijos, nes jūs tik paminėjote, kad vieną įstatymą reikia suderinti su kitu. Kokia čia yra problema? Kodėl reikia numatyti bendrąją sumą? Ar čia nėra pavojaus, kad paskui galės tomis lėšomis tas, kas tvirtins konkrečią sąmatą savo aukštojoje mokykloje, piktnaudžiauti ir, tarkime, nebus mokami atlyginimai, bet bus skiriama materialinės-techninės bazės stiprinimui ir panašiai. Ar buvo problema iki šiol, kokia ji yra, kokia jos esmė ir kodėl reikia tos laisvės, kad būtų bendrąja suma?

R.PAVILIONIS. Ta laisvė yra užtikrinta visuose bent jau Vakarų Europos šalių universitetuose. Ji yra susijusi su tuo, kad reikia skatinti mokyklas užsidirbti lėšų ir labai tikslingai jas panaudoti, nevaržyti jų atskirais straipsniais, jeigu kyla būtinybė pereiti iš vieno straipsnio į kitą. Lietuvoje ta būtinybė buvo tapusi nuolatine mūsų gyvenimo praktika, nes, kaip žinote, valstybė nefinansavo daugybės straipsnių ir todėl žmonės buvo priversti daryti visokius aplinkinius žingsnius arba rašyti šimtus raštų Finansų ministerijai, kad leistų panaudoti lėšas iš kito straipsnio. Tuomet kaip tik mūsų buvusios Vyriausybės sutarimu ir siūlymu buvo įrašytas toks mano beveik ištisai cituotas straipsnis ir šalia tame straipsnyje yra toks sakinys: “Valstybės biudžeto lėšų skyrimo valstybinei aukštajai mokyklai pagal sutartį bei atsiskaitomybę ir atskaitomybę už valstybės biudžeto lėšų tvarką nustato Vyriausybė, o lėšų panaudojimo tikslingumą ir toliau kontroliuoja Finansų ministerija ir Valstybės kontrolė”. Taigi yra visi mechanizmai, kurie leidžia įsikišti reikiamu atveju ir patikrinti, ar tikslingai naudojamos šios lėšos. O kaip jau minėjau, tokia nuoroda buvo teikta ir mus lankiusių Europos Sąjungos ekspertų, o Teisės departamento išvada, kuri buvo padaryta dar nepriėmus įstatymo, taip pat panašiai kėlė šį klausimą, kaip jūs dabar sakote, bet atsakius į šį klausimą, tas buvo padaryta priėmus įstatymo atitinkamą straipsnį, dabar jau apie tai lyg ir netektų kalbėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu, ar dar… Galime? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad šį klausimą kaip pagrindinis nagrinėtų Biudžeto ir finansų komitetas. O kaip papildomas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Sutinkame? Ačiū. Toliau tai nagrinėsime Seimo posėdyje lapkričio 6 d.

Mielieji kolegos, visi klausimai, pareiškimų nėra. Gaila, šiek tiek viršijome grafiką, bet prisiminkime, kaip pradėjome. Taigi padirbėta ir ačiū kantriausiems ir, matyt, darbščiausiems, taip reikėtų sakyti? Ačiū. Gero savaitgalio! Pirmadienį 8 valandą Seniūnų sueiga, o antradienį 10 valandą eilinis Seimo posėdis. Gero savaitgalio! Ačiū.