Aštuntasis (132) posėdis
2001 m. rugsėjo 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

Seimo nutarimo "Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2953(2) (svarstymas)

PIRMININKAS. Norėčiau paskelbti šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pradžią. Eilės tvarka svarstome pirmąjį klausimą. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo” projektas Nr.P-2953(2). Teikiamo projekto yra svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R.Pavilionį.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Seimo nutarimo projektą “Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo”. Išnagrinėjo pastabas, kurias teikė Teisės departamentas, joms pritarė. Dar kartą patvirtina, kad šis statutas atitinka galiojantį Aukštojo mokslo įstatymą, ir kviečia jus pritarti šiam nutarimui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, už jūsų lakonišką pateikimą. Primenu, svarstymo stadija. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Svarstyti yra paskirtas tik vienas komitetas. Papildomo komiteto nėra. Išklausę komiteto išvadas, turėtume apsispręsti, ar pritariame teikiamam projektui po svarstymo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl kviečiu Seimo narius atlikti visiems mielą registracijos procedūrą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Aš klausčiau, ar po registracijos mes bendru sutarimu galėtume pritarti nutarimo projektui po svarstymo? Kadangi nėra bendro sutarimo dėl pritarimo be balsavimo, kviečiu Seimo narius balsuojant išsakyti savo nuomonę dėl šio teikiamo Seimo nutarimo projekto, kurio registracijos Nr.P-2953. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 40 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Balsavome vieningai. Po svarstymo nutarimui yra pritarta. Matau dar tris Seimo narius, norinčius, kad įskaitytų balsus. Keturi. Kolega G.Šivickas, kolega J.Matulevičius, kolega P.Jakučionis ir kolega D.Barakauskas – keturi balsai už. Iš viso 44 – už. Replika po balsavimo. Kolega A.Sakalas.

A.SAKALAS. Ne, dėl vedimo tvarkos, pirmininke. Turėčiau du prašymus. Pirmas, ar nebūtų galima 2-5 klausimą taip pat perkelti? Tai yra Kauno technologijos universiteto statutą dabar svarstyti, nes tai neilga procedūra. Ir antra, ar jūs negalėtumėte kreiptis į Seimo Pirmininką dėl ypatingos skubos, nes problemų nėra.Man atrodo, Pirmininkas tai paprastai patvirtina. Mes galėtume šiandien priimti ir negrįžti rytoj ar poryt, ar dar kada nors.

PIRMININKAS. Aš galėčiau kreiptis, bet negaliu palikti šios vietos. Apgailestauju. Ir dėl pirmo jūsų klausimo taip pat apgailestauju, nes šiandien ryte mes tvirtinome tokią darbotvarkę, gerbiamasis komiteto pirmininke. Dar daugiau galiu pasakyti, kad yra atvykęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas, kuris laukia. Darbotvarkės sudarytojai ir rengėjai skaičiuoja laiką taip, kad mes tiksliai suspėtume pagal numatytą laiką, todėl jums neprieštaraujant mes tikrai spėsime apsvarstyti ir kito universiteto statuto teikimo projektą. O dabar pereiname prie darbotvarkės 2-2 klausimo – Lietuvos banko praėjusių metų veiklos ataskaitos bei Seimo nutarimo svarstymo. Aš kviečiu pranešėją R.Šarkiną, Lietuvos banko valdybos pirmininką, į tribūną. Gal bendru sutarimu mes galėtume apsispręsti, kad per 10–15 minučių pranešėjas pateiktų savo ataskaitą ir iki 15 minučių mes skirtume klausimams ir atsakymams į klausimus. Taigi, gerbiamasis pirmininke, įdėmiai klausome jūsų.

Lietuvos banko 2000 metų veiklos ataskaita

R.ŠARKINAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš keletą mėnesių Seimui buvo pateikta išsami Lietuvos banko 2000 m. veiklos ataskaita, todėl šiandien išskirčiau tik kelis pagrindinius momentus. Pirmas iš jų būtų pinigų politikos klausimai.

Praėjusiais metais Lietuvos banko pagrindinis tikslas buvo siekti pinigų stabilumo, todėl buvo vykdoma lito stabilumu grindžiama pinigų politika. Fiksuoto kurso sistema išliko vienu iš svarbiausių Lietuvos makroekonomikos stabilumo ir mažos infliacijos veiksniu. Lietuvos banko pasirinktas pinigų politikos priemones lėmė aplinkos rizika, pokyčiai pinigų rinkoje ir bankų sistemos likvidumo svyravimai. Susiklosčius palankiai makroekonominei ir tarptautinei aplinkai, padidėjus užsienio investuotojų pasitikėjimui Lietuvos ekonomine ir pinigų sistema, sustiprėjus šalies bankų sistemai, atsirado galimybė mažinti bankų privalomųjų atsargų normą ir ji buvo sumažinta nuo 10% iki 8%. Siekiant palengvinti bankams jų pinigų srautų planavimą, Lietuvos banko interneto puslapyje imta viešai skelbti kasdienius duomenis apie bankų sistemos privalomųjų atsargų vykdymą bei kai kuriuos bankų sistemos likvidumo svyravimų veiksnius. Buvo rengiamasi lito bazinės valiutos pakeitimui, perėjimui nuo JAV dolerio prie euro.

Viena iš Lietuvos banko funkcijų yra sudaryti ir skelbti šalies mokėjimų balanso duomenis. Lietuvos bankas oficialiai pagal iš anksto nustatytą grafiką skelbia ataskaitinius ketvirčių ir metų Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso duomenis. Šie duomenys reguliariai teikiami valstybės ir Vyriausybės institucijoms, tarptautinėms finansinėms institucijoms. Reguliariai lietuvių ir anglų kalbomis yra leidžiami ketvirčių mokėjimų balansų biuleteniai, kurie siunčiami 106 šalies ir užsienio vartotojams, tarp jų ir Lietuvos ambasadoms užsienyje bei užsienio šalių ambasadoms, reziduojančioms Lietuvoje.

Atsižvelgiant į šalies mokėjimų balanso rodiklių svarbą analizuojant ir vertinant Lietuvos makroekonomikos būklę ir tarptautinę ekonominių santykių raidą, pastaraisiais metais Lietuvos banke buvo atlikta ir įgyvendinta daug priemonių mokėjimų balanso statistikai tobulinti. Lapkričio mėnesį sėkmingai buvo užbaigtas PHARE programos projektas Lietuvos mokėjimų balansui tobulinti. Dėl šio projekto buvo parengta ir įdiegta mėnesio mokėjimų balansų sudarymo metodika. Minėto projekto įgyvendinimas taip pat yra viena iš būtinų priemonių integruotis į Europos Sąjungą bei ekonominę ir pinigų sąjungą.

Taip pat buvo pradėti naudoti ir nauji informacijos šaltiniai, ataskaitiniai duomenys apie tarptautinius mokėjimus, efektyviau bendradarbiaujama su informacijos teikėjais. Nuo balandžio mėnesio Lietuvos bankas taip pat pradėjo skaičiuoti ir skelbti Lietuvos oficialias tarptautines atsargas pagal naują Tarptautinio valiutos fondo metodologiją. Centrinio banko veikla neįmanoma be gilesnės ekonominių procesų analizės bei makroekonominių rodiklių prognozės. Lietuvos banke jau seniai kaupiama, sisteminama ir publikuojama ekonominė informacija, atliekama pinigų elementų statistinė analizė. Tačiau, kaip rodo kitų šalių centrinių bankų patyrimas, šalia statistinę analizę vykdančių padalinių visuomet egzistuoja pajėgūs ekonominių tyrimų padaliniai, kurių tikslas yra makroekonominės aplinkos monitoringas, analizuojant jos kitimo priežastis ir pinigų politikos įtaka jai, ekonominių procesų modeliavimas ir prognozavimas, suteikiantis galimybę pasirinkti teisingą pinigų politikos strategiją.

Kitas klausimas – užsienio atsargų valdymas. 2000 m. pabaigoje užsienio atsargų buvo 1 mlrd. 358,6 mln. JAV dolerių. Per metus jos padidėjo 104,5 mln. JAV dolerių. Pagrindiniai užsienio atsargų kaitos veiksniai buvo Lietuvos banko indėlininkų operacijos, dėl kurių užsienio atsargos padidėjo 172 mln. dolerių, bazinės valiutos pardavimas komerciniams bankams, dėl ko jos sumažėjo 107 mln. dolerių, bei grynosios pajamos iš užsienio atsargų investavimo, kurios padidino atsargas 57 mln. dolerių. Didžioji užsienio atsargų dalis yra investuojama į ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių, turinčių aukštą kredito reitingą, vyriausybinių agentūrų ir tarptautinių finansinių institucijų skolos vertybinius popierius. 2000-aisiais, kaip ir 1999-aisiais, šios investicijos vidutiniškai sudarė 67% visų užsienio atsargų. 2000-ųjų pabaigoje 63% visų investicijų sudarė aukščiausio finansinio patikimumo investicijos. Užsienio atsargų santykinė grąža praėjusiais metais siekė 6,43%, palyginti su 1999-aisiais, ji sudarė 3,68%. Užsienio atsargų valdymo srityje ir toliau buvo plėtojama ir tobulinama finansinės rizikos valdymo metodika, plečiama ir gilinama informacija, kuri naudojama užsienio atsargų valdymo proceso kontrolei ir valdymo sprendimų priėmimui. Tobulinamos užsienio atsargų valdymo operacinės procedūros, užtikrinančios tikslų ir Lietuvos banko ir banko aptarnaujamų indėlininkų finansinių įsipareigojimų vykdymą vidaus ir užsienio subjektams.

Grynųjų pinigų valdymas. Grynųjų pinigų išleidimas į apyvartą ir išėmimas iš jos yra viena iš banko funkcijų. 2000-aisiais toliau buvo tęsiamos ir įtvirtinamos lietuviškų proginių monetų išleidimo tradicijos. Mūsų projektuotos ir išleistos 5 sidabrinės ir viena auksinė proginė moneta. Užbaigta 1996 m. pradėta proginių monetų serija “Lietuvos valdovai”, kurioje išleista 5 sidabrinės ir viena auksinė kolekcinė moneta. 2000 metų proginėse monetose buvo įamžinta taip pat daug Lietuvos valstybei ir pasauliui svarbių datų. Per 2000-uosius banknotų kiekis sumažėjo beveik 13 mln. vienetų, nes iš apyvartos vis dar išimama nemažas kiekis smulkiųjų nominalų banknotų. Monetų kiekis padidėjo 27 mln. Tai nulėmė litų monetų ir smulkių centų didesnė paklausa. Kiekvienam Lietuvos gyventojui dabar vidutiniškai tenka po 13 į apyvartą išleistų banknotų ir 101 moneta.

Kitas klausimas – tarpbankiniai atsiskaitymai. Šalyje šiuo metu veikianti tarpbankinių lėšų pervedimo sistema “Tarpbank” naudojama didelės ir mažos vertės tarpbankiniams atsiskaitymams bei atsiskaitymams pinigais už vertybinių popierių sandorius vykdyti. Praeitų metų pabaigoje sistemoje “Tarpbank” atliekant tarpbankinius atsiskaitymus dalyvavo 10 Lietuvos Respublikos komercinių bankų, 3 Lietuvoje veikiantys bankų skyriai, taip pat 97 Lietuvos Respublikos komercinių bankų filialai. Tai pat skaitymus vykdė 28 Vertybinių popierių rinkos tarpininkai, finansų maklerių įmonės ir komercinių bankų specializuoti finansų maklerių skyriai. Per metus šioje sistemoje buvo apdorota beveik 9 mln. mokėjimo nurodymų ir suma sudarė apie 104 mlrd. Lt. Nuo pat pradžių ši sistema veikia patikimai, bet mes siekiame, kad sistema atitiktų dalyvių poreikius, būtų praktiška ir efektyvi. Ji jau buvo tobulinama ir plėtojama vėlesniais metais, tačiau reikalavimai, kurie keliami Europos Sąjungos šalyse, yra daug aukštesni, todėl buvo pradėta ir dabar yra kuriama nauja tarpbankinė atsiskaitymo sistema, kuri leis vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus realiu laiku. Planuojam, kad nauja sistema bus baigta iki 2003 metų ir 2003 metų pabaigoje turėtų pradėti veikti.

Trumpai apie situaciją bankų sektoriuje. Kaip žinote, bankų sektoriuje praėjusių metų pabaigoje veikė 10 komercinių bankų, 3 užsienio bankų skyriai ir Turto bankas. Nors ekonominė situacija po 1999 m. nuosmukio dar nebuvo itin palanki ūkio plėtrai, šalies banko sektorius veikė stabiliai ir pelningai. Didėjo užsienio kapitalo, ypač Skandinavijos šalių, investicijos, augo indėlininkų pasitikėjimas, aktyvėjo ir užsienio bankų skyrių veikla. Per praėjusius metus bankų sistemos aktyvai išaugo 16,5%. Nors iš statistinių duomenų matomas klientams suteiktų paskolų nežymus sumažėjimas, tačiau eliminavus apskaitos pasikeitimo poveikį dėl ankstesnio paskolų portfelio perklasifikavimo per metus bankų sistemos klientams suteiktų paskolų balansinė vertė būtų padidėjusi 208 mln. Lt, arba beveik 4%. Gerokai padidėjo indėlių suma, beveik 24%. Iš jų sparčiausiai augo gyventojų indėliai. Jie išaugo 1,1 mlrd. Lt, arba 26%. 2000 metais vėl pradėjo augti privačių įmonių indėliai, per metus jie išaugo 478 mln., kurie 1999 m. dėl Rusijos krizės padarinių buvo sumažėję net 10%. 2000-aisiais pastebimai pagerėjo bankų paskolų kokybės rodikliai, specialių atidėjimo neveiksnioms paskoloms santykis su visų klientams suteiktų paskolų portfeliu, palyginti su 1999 m., sumažėjo nuo 4,5% iki 3,7%. O neveiksnių paskolų dalis sumažėjo nuo 12% iki 11%. Labai padidėjo ilgalaikių paskolų lyginamasis svoris.

Pernai bankų sistemoje įvyko ir svarbių struktūrinių pokyčių, kurie sudarė sąlygas tolesnei šios finansų sektoriaus dalies plėtrai ir stiprėjimui. Užbaigtas dviejų privačių bankų – Vilniaus ir “Hermio” – susijungimas ir metų pabaigoje Švedijos bankas (…) tapo beveik vieninteliu Vilniaus banko savininku. Praėjusiais metais bankas stiprino ryšius su kitomis finansų sektoriaus priežiūros tarnybomis, buvo pasirašyta Lietuvos banko Vertybinių popierių komisijos, Valstybės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos bendradarbiavimo sutartis. Taip pat sudarytos sutartys dėl bendradarbiavimo kredito įstaigos priežiūros srityje su Latvijos banku, Suomijos finansinių institucijų priežiūros tarnyba bei Lenkijos banku.

Baigdamas noriu trumpai pakalbėti apie finansinę veiklą. Praėjusiais metais bankas uždirbo 321,5 mln. Lt pajamų. Didžiausią dalį – 309 mln. – sudarė pajamos iš užsienio atsargų valdymo. Taip pat gavome pajamų iš atsiskaitymų sistemos, kaip jos valdytojas, taip pat iš proginių monetų išleidimo, Pasaulio banko paskolos valdymo, Vyriausybės vertybinių popierių aukciono organizavimo ir panašiai. Tos banko pajamos neatsiejamos nuo patiriamų išlaidų valdant užsienio atsargas ir kitų netiesiogiai su tuo susijusių išlaidų. Tai naudojimasis tarptautiniais ryšio tinklais bei tarptautinėmis informacinėmis sistemomis ir kita. Todėl bendrosios išlaidos banko uždaviniams įgyvendinti 2000-aisiais sudarė 195 mln. Lt. Lietuvos banko 2000-ųjų veiklos rezultatas – pelnas 126,2 mln. Lt. Paskirsčius pelną įstatiniam ir atsargos kapitalams, likusi pelno dalis, t.y. beveik 99 mln., buvo pervesta į valstybės biudžetą. Tai tiek trumpai. Pasirengęs atsakyti į galimus klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Seimo nariai, regis, yra pakankamai gerai susipažinę su jūsų vadovaujamo banko4 teikiama ataskaita. Todėl jūsų nori paklausti tik vienas Seimo narys. Kolega J.Veselka yra tas vienintelis. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamasis banko pirmininke, ačiū už gerą pranešimą, už gerėjančią ekonominę padėtį Lietuvoje. Bet klausimas būtų toks: ar yra dar, išskyrus Žemės ūkio banką, Lietuvoje komercinis bankas, kurio kontrolinis akcijų paketas nepriklauso užsienio kapitalui? Ar yra toks komercinis bankas, be Žemės ūkio?

R.ŠARKINAS. Dabar ir nepasakyčiau. Gal iš mažųjų bankų dar ir yra. Iš šitų nedidelių. O šiaip dabar 77% viso bankų kapitalo, jeigu imsime visų bankų kapitalą, priklauso užsienio investuotojams. Tai čia atsižvelgiant į tai, kad Žemės ūkio bankas nėra privatizuotas. Tiksliai neatsimenu, bet, man atrodo, kad kontrolinis paketas mažuose bankuose gali priklausyti ir vietos investuotojams.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis valdybos pirmininke, daugiau klausimų nėra. Dėkoju už jūsų pateiktą banko ataskaitą.

Taip, išklausę pranešimo, kaip ir numatyta posėdžio darbotvarkėje, turėtume svarstyti ir priimti atitinkamą Seimo nutarimą dėl praėjusių metų Lietuvos banko finansinės ataskaitos. Aš nematau salėje Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko A.Butkevičiaus, bet matau jo pavaduotoją G.Šivicką. Tai kviečiu jus, kolega, atlikti procedūrą pateikiant šį trumpą ir lakonišką komiteto apsvarstytą ir teikiamą nutarimo projektą. Prašom.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos banko 2000 metų finansinės ataskaitos" projektas Nr.IXP-832 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, 2001 m. balandžio 17 d. posėdyje buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo protokolas, pavedant Biudžeto ir finansų komitetui apsvarstyti Lietuvos banko ataskaitą. Savo ruožtu Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė 2000 metų finansinę ataskaitą, pritarė Lietuvos banko 2000-ųjų metų finansinei ataskaitai ir teikia Seimui atitinkamą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą. Projekto tekstas: “Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Seimo statuto 206 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 49 straipsnio 3 dalimi, nutaria:

1 straipsnis. Pritarti Lietuvos banko 2000-ųjų metų finansinei ataskaitai.

2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nėra pageidaujančių jūsų paklausti. Todėl prieš pereidamas prie siūlymo jums apsispręsti dėl teikiamo nutarimo projekto, noriu jus informuoti, kad yra taip pat gauta Teisės departamento išvada, kurioje konstatuojama, kad iš esmės teikiamas projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus. Ir vėl klausčiau, ar po pateikimo mes galėtume nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų pritarti šiam projektui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Aš siūlysiu apsispręsti ir toliau priimant šį nutarimą. Taigi balsavimo mes bei registracijos neišvengsime. Todėl aš klausiu, ar svarstymo stadijoje mes galėtume bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, taip pat kalbėti diskusijose. Nesant norinčių, ar galime pritarti po svarstymo šiam nutarimui bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Po svarstymo nutarimui yra pritarta bendru sutarimu. Ar būtų prieštaraujančių, kad mes, remdamiesi jau Seime nusistovėjusia praktika ir tuo, kad 206 Statuto straipsnis numato, jog svarstant ataskaitas iš principo tuo pat metu yra priimamos tam tikros rezoliucijos, tiksliau, nutarimai, priimtume tam tikrą nutarimą dabar? Prieštaravimų nėra. Manau, kad pakankamai aiškus ir lakoniškas nutarimas. Todėl aš klausčiau, ar per priėmimo stadiją mes galėtume kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių dėl motyvų kalbėti taip pat nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo: 56. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo, registracijos Nr.IXP-832, priėmimo. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 51 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas Nr.IXP-832 priimtas. Dar priduriame vieną balsą – Seimo nario E.Klumbio. 52 – už. Dėkoju Lietuvos banko valdybos pirmininkui už pateikimą ir apsilankymą Seime.

Galime pereiti prie kito darbotvarkės klausimo. Eilės tvarka turėtų būti žemės ūkio ministro atsakymai į Seimo narių klausimus, tačiau mes sparčiai žengiame į priekį, o pagal Statuto reikalavimą ministras atvyksta į Vyriausybės pusvalandį 16 val. Taip pat yra informuota žiniasklaida, būtent tuo laiku vyks radijo transliacija. Todėl galėtume, jeigu jūs, kolegos, neprieštarautumėt, svarstyti kitus klausimus, likusius darbotvarkėje. Ar būtų toks sutarimas? Ką gi, tada būtų kitas darbotvarkės klausimas – 2-5. Registracijos Nr.IXP-2884. Seimo nutarimas “Dėl Kauno technologijos universiteto statuto patvirtinimo”. Taip pat svarstymo stadija. Ir į tribūną kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R.Pavilionį. Prašom.

Seimo nutarimo "Dėl Kauno technologijos universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2884(2) (svarstymas ir priėmimas)

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip ir Klaipėdos universiteto atveju, mūsų komitetas svarstė parengtą statutą, konstatavo, kad jis atitinka Aukštojo mokslo įstatymą. Ir bendru sutarimu pritarė parengtam Seimo nutarimo projektui. Kviečiame jus taip pat pritarti. Žinoma, atsiliepdamas į profesoriaus A.Sakalo siūlymą, aš taip pat labai būčiau patenkintas, jeigu taupydami jūsų laiką, mes galėtume šiandien ir priimti šį nutarimą. Bet tai jau priklauso nuo…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs galėtumėt trumpai pakomentuoti bent 20 Teisės departamento pastabų, kurios buvo išdėstytos teikiamam statutui ir kokie buvo svarstymo rezultatai komitete. Aš matau, kad jos buvo svarstytos Teisės departamento pastabos.

R.PAVILIONIS. Taip, iš tikrųjų visas 20 būtų galima komentuoti, bet tai atimtų labai daug laiko. Galiu tiktai patvirtinti, kad joms buvo pritarta. Tos pataisos iš esmės yra redakcinio pobūdžio. Vienai pataisai, vienam siūlymui, 19 siūlymui, buvo nepritarta. O Seimo Teisės departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad čia vartojama sąvoka “padalinių tarybos”, tuo tarpu, kai statuto kituose straipsniuose kalbama apie universiteto tarybą ir fakulteto tarybą. Manau, kad tai yra redakcinio pobūdžio pastaba. Galimos ir kitos tarybos, bet šiuo atveju šitas vartojimas galbūt ir sukėlė nuostabą Seimo departamento ekspertams, nes kitur, kituose straipsniuose jie nerado tokios termino. Iš esmės jis neprieštarauja tam, kas pasakyta statute, gali būti ir kitų padalinių tarybos.

PIRMININKAS. Ką gi, dėkoju už jūsų komentarus, gerbiamasis komiteto pirmininke. Ačiū. Diskusijoje pageidavusių dalyvauti nėra. Primenu, svarstymo stadija. Ar būtų, prieš apsisprendžiant dėl pritarimo šiam teikiamam nutarimo projektui, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra, yra norinčių tik pritarti, todėl aš klausiu, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti nutarimui Nr.P-2884 po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Nesant prieštaravimų, po svarstymo yra pritarta.

Aš, atsiliepdamas į komiteto pirmininko ir pranešėjo išsakytą nuomonę, kaip tik gavau teikimą, kurį pasirašė Seimo pirmininkas A.Paulauskas. Jis yra dėl abiejų Seimo nutarimų projektų. Gal mes dabar galėtume apsispręsti dėl ypatingos skubos taikymo svarstant šį Seimo nutarimą dėl Kauno technologijos universiteto statuto patvirtinimo. Ar būtų prieštaraujančių, kad šį Seimo nutarimą mes svarstytume ypatingos skubos tvarka? Prieštaravimų nėra. Mes bendru sutarimu apsisprendėme taikyti ypatingos skubos tvarką priimant šį Seimo nutarimą. Aš klausčiau, ar būtų norinčių priėmimo stadijos metu kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galimybė kalbėti keturiems už, keturiems – prieš. Norinčių nėra, todėl aš prašau Seimo narius prieš balsavimą registruotis. Galiu tik antrinti kolegos E.Skarbaliaus paraginimui, primindamas, kad vyksta registracija.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.P-2884(2) priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 42 – už, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Seimo nutarimas Nr.P-2884 priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2953(2) (priėmimas)

Taip pat noriu jus informuoti, kad yra gautas teikimas, kurį pasirašė Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo. Mes vakarinio plenarinio posėdžio pradžioje bendru sutarimu pritarėme po svarstymo. Klausčiau, ar mes galėtume grįžti prie šio Seimo nutarimo ir šiandien baigti ne tik svarstymą, bet ir priėmimą. Ar galime taip nutarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Ačiū už jūsų lankstumą ir supratimą. Noriu konstatuoti, kad mes grįžome prie pirmojo darbotvarkės klausimo – projekto Nr.P-2953 svarstymo. Klausčiau, ar būtų prieštaraujančių, kad mes, priimdami šį Seimo nutarimą, taikytume ypatingos skubos tvarką? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Bendru sutarimu apsisprendėme taikyti ypatingos skubos tvarką.

Pereiname prie priėmimo. Dėl balsavimo motyvų proga kalbėti keturiems už, keturiems – prieš. Tačiau pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl aš prašau Seimo narius prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.P-2953(2) priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 45 – už, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Seimo nutarimas Nr.P-2953(2) priimtas.

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 1 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-40(2) (svarstymas)

Būtų siūlymas toliau eilės tvarka svarstyti rezervinius klausimus. Pirmasis rezervinis klausimas, likęs iš rytinio posėdžio. Jo registracijos Nr.IXP-40. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto narį R.Palaitį pateikti komiteto išvadą.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, turiu garbės pateikti komiteto išvadą dėl įstatymo projekto, kurio labai ilgas pavadinimas. Priminsiu, kad jis buvo inicijuotas Seimo nario J.Razmos. Iš tikrųjų jo tikslas, sakykime, tikrai kilnus. Jūs visi puikiai žinote, kad yra numatytos kompensacijos už turėtą žemę ir nekilnojamąjį turtą ir yra numatyti terminai, iki kada tos kompensacijos turi būti išmokėtos. Seimo narys J.Razma siūlė, kad asmenims, susirgusiems ligomis, įrašytomis į Vyriausybės tvirtinamą sąrašą, ir dar daugeliui kitų žmonių šios kompensacijos būtų išmokėtos iš karto, nieko nelaukiant. Tačiau vis dėlto tai susiję su pinigais, o pinigai yra labai konkretūs. Visos kompensacijų už žemę ir nekilnojamąjį turtą sumos būtų apie 3 mlrd. litų. Aišku, ši įstatymo pataisa tokios sumos pinigų neapimtų, tačiau vis dėlto labai sunku prognozuoti, kiek tai būtų pinigų. Kiek mes žinome, mūsų valstybės finansinė padėtis nėra ypač gera, ji turi įsiskolinimų ir turi įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui.

Konkrečiai dėl šio įstatymo projekto buvo užsakytos Vyriausybės išvados. Vyriausybė atsakė, kad vis dėlto numatytų kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą išmokėjimas pareikalautų papildomų finansinių išteklių, kurių valstybė šiuo metu skirti negali, nes su Tarptautiniu valiutos fondu suderintas ir nustatytas 2000 m. fiskalinis deficitas yra 1,4% BVP, taip pat įsipareigota artimiausioje ateityje subalansuoti biudžetą. Aišku, galima daryti išlygas, kad vis dėlto šias lėšas būtų galima bandyti numatyti kitų metų biudžete, bet tai jūsų, Seimo nariai, kompetencija spręsti šį klausimą.

Trumpai pateiksiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadas. Išvada būtų tokia: įstatymo projektą atmesti. Motyvai tokie: siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalautų papildomų finansinių išteklių, kaip jau ir skaičiau ištrauką iš Vyriausybės išvados. Kitaip tariant, yra pasiūlymas projektą atmesti. Tai tiek. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Diskusijoje dalyvauti pageidavo Seimo narys J.Veselka. Apgailestauju, Statutas numato, kad jeigu komitetas siūlo teikiamą įstatymo projektą atmesti, iš karto dėl to balsuojama. Prieš balsavimą proga kalbėti vienam už, vienam – prieš. Kalbėti dėl balsavimo motyvų pageidautų Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, tos visos dejonės, kad pasirašyta sutartis su Tarptautiniu valiutos fondu, kad sunki valstybės finansinė padėtis, aš pasakyčiau, yra atviras biurokratizmas. Tarptautinis valiutos fondas nėra aukščiausia Lietuvos valdžios institucija. Jeigu biurokratai nesugeba įrodyti, išsiderėti, tai jau Lietuvos biurokratų kaltė, o ne Tarptautinio valiutos fondo. Tai viena.

Antra. Jeigu mes įsipareigojome grąžinti, dar reikia įvertinti, kokia vykdoma monetarinė politika. Rinka gali normaliai funkcionuoti pirmiausia tada, kai žmonės, ne kokie nors fondai, ne bankai, o žmonės turi pinigų.

Trečias dalykas. Iš tikrųjų žmonės miršta, suserga ligomis, jie negali gydytis dėl to, kad valstybė yra įsipareigojusi ir negrąžina. Mes, kalbėdami tokiais argumentais, na, aš sakyčiau, bolševikiniais, nematome žmogaus, o matome valstybę kaip kažkokį antžmogį. Todėl vis dėlto siūlau nuo kitų metų iš tikrųjų jeigu žmogus suserga, ištinka kitos didelės bėdos, miršta užsienyje, reikia parsivežti, išimtiniais atvejais aš vis dėlto siūlyčiau, kad būtų numatyta tam tikra suma ir būtų kompensuojama. Kitas dalykas, reikia gerai skirstyti biudžetą, peržiūrėti savo sutartis su Tarptautiniu valiutos fondu, pasižiūrėti truputį kitaip į tą griežtą monetarinę politiką ir tų pinigų tikrai galima surasti. Todėl aš siūlau po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Bet jūs užsiregistravote pritarti atmetimui. Aš apgailestauju, kad jūs kalbėjote ne taip, kaip užsiregistravote. Taip pat turiu apgailestauti dėl grįžimo. Nepaisant to, manau, į stenogramas kalbos yra įtrauktos, jos bus išgirstos arba bent jau perskaitytos. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti Seimo narys J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Aš kviesčiau kolegas parodyti tam tikrą jautrumą svarstant šį projektą. Žinoma, ne jautrumą man, kaip projekto teikėjui, o to projekto turiniui. Pagalvokime apie tokius žmones, kurie suserga itin sunkiomis ligomis, kurie žino, kad jiems po kažkiek metų bus išmokėta ta kompensacija, bet realiai žmogui tada jos gali ir nebereikėti. Ar mes negalime parodyti politinės valios, kad tokiais atvejais dėl pakankamai siauro sąrašo ligų, kurias tvirtins pati Vyriausybė, žinodama savo finansines galimybes, būtų galima tikėtis tos išmokos? Realiai tai šių metų biudžeto tikrai neliestų. Na, pagalvokim, kol Vyriausybė patvirtins tą sąrašą, kol tas įstatymas įsigalios, tai jau bus susiję su kitų metų biudžetu. Šitas mūsų sprendimas verstų Vyriausybę tas lėšas vis dėlto pamėginti numatyti. Na, galima būtų palikti sunkios ligos atvejį ir stichinės nelaimės atvejį. Netgi aš pataisoje siūlau tuos mirusiųjų įpėdinius išbraukti, kad dar mažiau tų lėšų reikėtų. Bet tikrai nesiūlau paklusti finansininkų logikai, kad pinigų nėra, ir važiuokim kaip važiavę. Nereikės čia tiek daug tų pinigų, bet galėsime padėti žmonėms itin sunkioje situacijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme motyvus dėl balsavimo. Matau, kad be balsavimo mes neapsieisime, todėl prieš balsavimą prašau Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Prašau Seimo narius dėmesio. Balsuojame dėl Biudžeto ir finansų komiteto teikiamos išvados. Siūlymas yra atmesti. Balsavimas už reiškia pritarimą tam, kad būtų pritarta komiteto siūlymui, balsavimas prieš reiškia nepritarimą komiteto išvadoms, susilaikymas, žinia, yra susilaikymas. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 14 – už, 28 – prieš, 7 susilaikė. Pagrindinio komiteto išvadai nepritarta. Dabar turėtume apsispręsti, kaip elgiamės toliau. Statutas numato, kad arba yra skiriamas kitas komitetas, arba sudaroma speciali Seimo narių grupė (komisija) įstatymo projektui tobulinti. Aš siūlyčiau pasirinkti paprastesnį variantą – pavesti kitam komitetui svarstyti šį projektą. Aš matau, dėl vedimo tvarkos pataisos autorius prie mikrofono. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Iš tiesų aš pritarčiau siūlymui parinkti kitą komitetą. Vis dėlto šiame projekte socialinis aspektas yra esminis. Čia dominuoja ne koks nors finansų subalansavimas, o būtent socialinis motyvas. Tada pažiūrėtume, kokia būtų Socialinių reikalų komiteto pozicija.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti, kad esant tokiems balsavimams dėl pagrindinio komiteto teikiamos išvados skirtume komitetą, o ne sudarytume specialią grupę? Matau komiteto pirmininką kolegą A.Sysą prie mikrofono dėl vedimo tvarkos. Prašau.

A.SYSAS. Aš norėčiau padėkoti kolegai J.Razmai už siūlymą svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Tačiau tai yra piniginės išraiškos, ir labai keista, kai mes labai konkrečius su finansais susijusius įstatymus turime svarstyti. Socialinių reikalų ir darbo komitetui jie neskiriami, o skiriami kitiems komitetams. Galbūt logiškiau būtų Ekonomikos komitetui. Toks mano siūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar trūktų, kad Ekonomikos komiteto pirmininkas pasiūlytų ne savo, o kitą komitetą, tačiau aš manau, kad turėtume balsuodami esant skirtingiems siūlymams apsispręsti. Pirmasis siūlymas buvo dėl Socialinių reikalų komiteto. Jeigu taip nuspręstų dauguma Seimo narių, elgtumės šitaip, jeigu ne, galėtume nuspręsti dėl kito komiteto skyrimo. Ar priimtina tokia procedūra? Ar priimtina tokia procedūra su sąlyga, kad po to bus galimybė registruotis? Ačiū. Prašau Seimo narius prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų dėmesio. Balsuojame dėl to, kokį komitetą paskirti svarstyti, ir pasiūlius Socialinių reikalų ir darbo komitetą kaip komitetą, kuris galėtų svarstyti šį įstatymo projektą, balsavimas už reiškia pritarimą, kad komitetu svarstyti yra skiriamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, balsavimas prieš reiškia nepritarimą tam. Prašau Seimo narius balsuoti. Jeigu nebus pritarta šiam siūlymui, mes apsispręsime, kokį kitą komitetą renkamės. Dabar yra ar Socialinių, ar ne. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 52 – už, 10 – prieš, 2 susilaikė. Seimas nusprendė, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetui yra pavedama svarstyti įstatymą, kurio registracijos Nr.IXP-40. Ačiū.

Kainų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-466 (svarstymas)

Kitas eilės tvarka rezervinis klausimas, kurį, aš tikiu, mes dar spėsime apsvarstyti iki žemės ūkio ministro atvykimo ir atsakymo į Seimo narių klausimus, t.y. antrasis rezervinis (registracijos Nr.IXP-466) – Kainų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos. Aš kviečiu Ekonomikos komiteto narį V.Karbauskį (jį matau vietoj kolegos J.Palionio) pateikti pagrindinio komiteto išvadą. Prašom, kolega.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, birželio mėnesį Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą dėl Kainų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir bendru sutarimu priėmė išvadą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriui tobulinti. Kiek aš žinau, rugsėjo 14 d. gerbiamasis kolega J.Razma pateikė pasiūlymą šio straipsnio papildymui, tačiau komitetas jo nėra svarstęs.

PIRMININKAS. Kadangi pagrindinis Ekonomikos komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, diskusija plenariniame posėdyje nėra rengiama, iš karto turi būti balsuojama dėl pritarimo arba nepritarimo pagrindinio komiteto siūlymui. Dėl balsavimo motyvų yra proga kalbėti vienam už, vienam – prieš. Kolega J.Razma – prieš teikiamą pagrindinio komiteto siūlymą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šis klausimas gal nėra toks pat jautrus kaip prieš tai svarstytas, bet vis dėlto daliai žmonių, kurie naudojasi centralizuotai tiekiamu vandeniu, šiluma, nuolat tenka išsigąsti, kai pasigirsta informacija apie tam tikras iniciatyvas įvesti abonementinį mokestį vandeniui ar šilumai. Neaišku, koks gali būti to mokesčio dydis, nes, kaip žinome, dabar Kainų komisija gali tą klausimą laisvai spręsti, kaip išdėstyti visus kaštus paskirstant juos tarp abonementinio mokesčio ir tarifo. Aš siūlau neatidėlioti šio projekto. Aš įregistravau tam tikrą pataisą ir faktiškai dabar Seime priėmę mano pataisą galėtume tą projektą ir patobulinti, ką siūlo pagrindinis komitetas, t.y. kad reikmė neįvesti abonementinio mokesčio liktų tik šiltam, karštam vandeniui ir centralizuotai tiekiamai šilumai. Dujas ir elektrą aš siūlau iš to sąrašo išbraukti. Jų kainodarą reguliuoja atskiri įstatymai. Tokiam mano patikslinimui iš esmės pritartų ir Valstybinė energetinių išteklių kainų komisija, kurios pozicija irgi buvo panaši, kad dėl šilumos, šilto ir karšto vandens galima tokį reikalavimą iš esmės teikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega J.Veselka norėtų kalbėti siūlydamas pritarti pagrindinio komiteto išvadai? Būtent šitaip. Tai jums žodis. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vyko įdomi diskusija. Iš tikrųjų, jeigu pažiūrėtume, kainos susideda iš dviejų elementų: pastovių ir kintamų išlaidų. Jeigu kainų kontrolė iš tikrųjų gerai patikrintų ir abonementinis mokestis būtų kaip dalis nekintamų išlaidų, o kita dalis – kaip kintamų išlaidų, tada būtų daug efektyvesnė kontrolė kainų didinimo, nes iš karto matyti, dėl ko yra didinama. Todėl pats principas abonementinio mokesčio… jį gyventojai supranta esantį už realios kainos, kuria teikiamos paslaugos. Bet ekonominiu požiūriu toks išskyrimas yra geresnė kontrolė, kad dirbtinai nebūtų didinamos kainos. Todėl Ekonomikos komitetas atmetė ir pasiūlė tobulinti. Ten, kur galima išskirti tas dvi dalis, būtent dėl kainų geresnės kontrolės ir buvo siūloma patobulinti. Todėl aš siūlau pritarti Ekonomikos komiteto siūlymui. J.Razma iš dalies sutinka su tuo, ką Ekonomikos komitetas pasiūlė. Ačiū.

PIRMININKAS. Mes išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Noriu konstatuoti, kad, deja, mes negalime tobulinti teikiamo projekto čia, posėdyje. Statutas tokių galimybių mums nenumato. Mes galime apsispręsti pritardami pagrindinio komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti ir po to vėl svarstyti patobulintą variantą. Dėl to mes turėtume apsispręsti balsuodami. Kviečiu Seimo narius prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Formuluoju klausimą balsavimui. Balsavimas už reiškia pritarimą pagrindinio komiteto teikimui, kuriuo siūloma grąžinti teikiamą įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Balsavimas prieš reiškia nepritarimą komiteto teikiamai išvadai, susilaikymas, žinia, yra susilaikymas. Prašau Seimo narius balsuoti.

Už – 44, prieš – 1, susilaikė 6. Seimas apsisprendė įstatymo projektą Nr.IXP-466 grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Apsvarstėme klausimus iš rezervinės darbotvarkės, ir dabar aš siūlyčiau padaryti pertrauką iki 16 valandos. Trijų minučių pertrauka.

Pertrauka

Žemės ūkio ministro K.Kristinaičio kalba ir atsakymai į Seimo narių klausimus

PIRMININKAS. Siūlau tęsti vakarinį plenarinį posėdį. Kaip ir numatyta darbotvarkėje, pusvalandis būtų skiriamas žemės ūkio ministro K.Kristinaičio atsakymams į Seimo narių klausimus. Gerbiamasis ministre, kviečiu jus į tribūną ir noriu konstatuoti, kad jau 14 Seimo narių nori jūsų paklausti. Ar jūs norėtumėte trumpą įžangą pats padaryti?

K.KRISTINAITIS. Jeigu galima.

PIRMININKAS. Taip, 5 minutes skirkime jūsų įžangai, ir tada atsakymai į klausimus. Prašau.

K.KRISTINAITIS. Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro esu dėkingas jums, kad buvo rasta galimybė šiandien pasišnekėti žemės ūkio klausimais, nes iš tikro bėdų šiame sektoriuje yra daug ir tos bėdos yra susikaupusios ne per vienerius metus. Tai yra viso dešimtmečio problemų pasekmė. Aišku, ta pasekmė ne vien dėl to, kad kaime gyvena 30%, daugiau kaip 30% gyventojų, bet iš dalies dar papildomų bėdų atsirado dėl paskutiniame dešimtmetyje priimtų politinių sprendimų. Taip pat yra bėdų, miestiečiai nori susigrąžinti nuosavybę ir kai kurie bando pradėti žemės ūkio veiklą taip pat šiame sektoriuje. Taigi dėl tų politinių sprendimų šiandien yra sunki padėtis žemės ūkyje. Yra be galo daug problemų, kurias, aišku, bandome spręsti. Aš keliais žodžiais pasakysiu, kas yra daroma pagal sektorius. Tačiau didžiausios problemos yra dvi. Ir, aišku, nuo jų sprendimo, arba nuo jų sprendimo greitumo, priklauso ir kitų sprendimų efektyvumas.

Pirmiausia nėra aiškaus susitarimo tarp valdančiosios daugumos dėl bendrųjų Lietuvos žemės ūkio strategijos įgyvendinimo priemonių nuostatų. Aš tikiuosi, kad dėl to artimiausią savaitę bus susitarta tvirtinant mūsų ministerijos parengtą priemonių planą, kuris yra mūsų Žemės ūkio ministerijos kolegijoje apsvarstytas, tačiau valdančiosios daugumos frakcijose ir Vyriausybėje bus tik svarstoma. Vyriausybė tai daryti ruošiasi šio mėnesio 26 d. išvažiuojamajame posėdyje.

Antra didžiulė problema, kuri kartais be reikalo įvelia ir mūsų ministeriją į aistrų sūkurį, yra ta, kad daugeliui atrodo, kad Žemės ūkio ministerija yra kaimo reikalų ministerija, ir daugelis įsivaizduoja, kad Žemės ūkio ministerija turi spręsti absoliučiai visas problemas, pradedant socialinėmis, baigiant energetikos ir kitais dalykais, arba prekyba žemės ūkio produkcija, kad visas šias problemas viena mūsų ministerija turi spręsti. Jūsų ilgai nevargindamas pereisiu prie konkrečių sektorių, būtent prie žemės ūkio produkcijos gamybos, o ne apskritai apie kaimo reikalus.

Grūdų ūkis. Šiais metais grūdiniais augalais yra apsėta 970 tūkst. hektarų, arba 5% mažiau negu 2000 metais. Išankstiniais statistiniais duomenimis, šiais metais bendras laukiamas grūdų derlius yra 2,3–2,4 mln. tonų. Vykdydama gegužės 15 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 552, agentūra jau pradėjo 2001 metų derliaus intervencinį pirkimą. Iš viso planuojama supirkti 122 tūkst. tonų. Pagal rugsėjo 17 d. duomenis iš viso Lietuvoje supirktas ir priimtas saugoti bendras kiekis yra 385 tūkst. tonų šių metų grūdų derliaus, iš jų maistinių 236 tūkst., pašarinių 149 tūkst. tonų. Noriu pažymėti, kad prekinių, ypač maistinių, kviečių, rugių pasiūla kasmet viršija apie 500 tūkst. tonų, o jų poreikis vidaus reikmėms tenkinti yra apie 300–310 tūkst. Atsižvelgiant į mano pasakytus skaičius, mes prognozuojame, kad šiais metais perteklius, perprodukcija bus apie 220 tūkst. tonų maistinių grūdų.

Atsižvelgiant į audrų padarytus padarinius, yra numatyta linų ir rapsų augintojams pagal nustatytą tvarką išmokėti atitinkamas kompensacijas, netaikant kai kurių reikalavimų pagal tiesioginių išmokų mokėjimo tvarką. Taip pat atsižvelgdama į kitus nuostolius, patirtus grūdinių kultūrų auginimo sektoriuje, Vyriausybė, kaip žinote, yra priėmusi nutarimą, vien atsižvelgdama į šį faktą, dėl minimalios tikslinės grūdų supirkimo kainos įvedimo. Grūdų rinkos valstybinis reguliavimas negali būti atsiejamas nuo žemės ūkio integracijos į Europos Sąjungą proceso, todėl rinkos santykių liberalizavimas yra neišvengiamas. Agentūra, kuri yra įsteigta supirkti ir realizuoti perteklinę žemės ūkio ir maisto produkciją, dėl finansinių išteklių stokos nelengvai susidoroja su jai paskirta funkcija, todėl šiais metais bus superkama tik 122 tūkst. tonų. Kitais metais šis kiekis dar mažėja. Kaip jūs žinote, Vyriausybė intervencinį supirkimo kiekį yra patvirtinusi 80 tūkst. tonų, intervencinė kaina taip pat mažėja ir iki 2004 m. intervencinė kaina vietoje dabartinės 410 litų už toną, turi būti vienoda su Europos Sąjungos nustatyta intervencine kaina, t.y. 101 euras, pagal šios dienos kursą – 360 litų. Agentūra šiuo metu jau yra supirkusi 7 tūkst. pirmos klasės kviečių. Iš viso planuojama supirkti pirmos klasės 100 tūkst. ir apie 10 tūkst. antros klasės maistinių kviečių, 10 tūkst. rugių ir 2 tūkst. grikių.

Mėsos ir pieno sektoriuje per šių metų aštuonis mėnesius gyvulių ir paukščių buvo supirkta 80,4 tūkst. tonų. Dėl galvijų ir kiaulių stygiaus bei sugriežtinus vidaus rinkos apsaugos priemones būtent šiuose sektoriuose, galvijų ir kiaulių sektoriuose, mėsos kainos išaugo atitinkamai 1,7% galvijų, 1,2% kiaulių. Skatinant mėsinę galvijininkystę, šiemet už karves žindenes mokamos tiesioginės išmokos, rengiama teisinė ir materialinė bazė gyvulių supirkimo sistemos pertvarkymui, perėjimui nuo apmokėjimo už superkamus galvijus pagal gyvąjį svorį prie apmokėjimo už skerdienos masę ir kokybę. Nemokant galvijų augintojams tiesioginių išmokų už skerdžiamus galvijus, kasmet mažėja jų skaičius, nebus galimybių pasiekti derybinėse pozicijose nurodyto galvijų skaičiaus, už kurį būtų mokamos Europos Sąjungos tiesioginės išmokos.

Pieno ūkyje šiais metais pastebimas šioks toks pagerėjimas. Per šių metų aštuonis mėnesius pieno supirkimas padidėjo 5%. Šiuo metu vidutiniškai žemdirbiams už pieno toną mokama 52 litais daugiau, t.y. 467 litai už toną. Toliau vyksta pieno perdirbimo įmonių koncentracija, keičiasi eksporto produktų struktūra, yra labai padidėjęs fermentinių sūrių eksportas, pieno produktų į Lietuvą importuojama nedaug.

Žemės ūkio ir maisto prekių eksporto ir importo per šių metų pirmą pusmetį neigiamas balansas yra sumažėjęs apie 170 mln. tonų. Laiku atsiskaityti su žemdirbiais už jų supirktą produkciją kol kas trukdo ir didžiausia bėda būtent perdirbimo įmonių įsiskolinimai. Tie įsiskolinimai ir skolos šiandien yra gana nemažos, pradelsto termino skolos rugsėjo 1 d. buvo 77,7 mln. litų, iš jų 69,3 mln. litų buvo skolingos nevykdančios ūkinės veiklos įmonės.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šių metų biudžete Seimas yra numatęs ir skyręs 27 mln. atsiskaityti už bankrutavusių ar bankrutuojančių įmonių fizinių ir juridinių asmenų įsiskolinimus už supirktą žemės ūkio produkciją, artimiausiame posėdyje, t.y. rytoj, Vyriausybei patvirtinus atsiskaitymo tvarką, šis atsiskaitymas spalio mėnesį, nes yra numatytos ir suplanuotos biudžeto asignavimuose lėšos, bus pradėtas vykdyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis, jau kalbate 10 minučių, o jūsų paklausti nori tikrai pakankamai daug Seimo narių. Jeigu galima, baigiamieji teiginiai ir pereiname prie atsakymų į klausimus.

K.KRISTINAITIS. Aš labai trumpai, dėkoju pirmininkui už pastabą. Visų komitetų pirmininkams, taip pat Kaimo reikalų komiteto visiems nariams esu pateikęs Žemės ūkio ministerijos veiklos ataskaitą už šių metų visą praėjusį laikotarpį, kas yra nuveikta. Taigi detalesnę informaciją rasite čia.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gerbiamieji Seimo nariai, Statuto 209 straipsnio 6 dalis numato, kad klausimai užduodami ne eilės tvarka, o pagal partijų proporcingą dydį, pradedant nuo opozicinių frakcijų. Todėl aš norėčiau suteikti žodį opozicijos lyderiui R.Paksui, kad būtų užduotas pirmasis klausimas. Prašom.

R.PAKSAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, paskutiniu metu jūs tapote labai populiarus, jūsų pavardė afišuojama ir televizijoje, ir radijuje, ir Seimo salėje. Man yra šiek tiek keista, kad prie jūsų populiarumo prisideda ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovas vienaip ar kitaip apibūdinamas jūsų charakterį ar galbūt būdo savybes, ar požiūrį į darbą, ar panašiai. Bet mano klausimas yra ne apie populiarumą. Gal jūs galėtumėte atsakyti ne politiškai, bet tiesiai šviesiai ir žmogiškai – taip ar ne. Ribinės grūdų supirkimo kainos, kas buvo jų iniciatorius, ministras K.Kristinaitis, ar premjeras A.Brazauskas?

K.KRISTINAITIS. Jeigu trumpai taip ar ne, tai iš tikro buvo politinis sprendimas. Kaip jau minėjau savo kalboje, politinis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tuos nuostolius, kurie yra patirti grūdų sektoriuje grūdų augintojų dėl audrų padarinių. Vyriausybė, nerasdama kito kompensavimo mechanizmo, priėmė būtent tokį sprendimą. Tai buvo Vyriausybės, ne ministro K.Kristinaičio, o Vyriausybės bendrąja prasme politinis apsisprendimas.

PIRMININKAS. Ar opozicijos lyderis norėtų patikslinti klausimą?

R.PAKSAS. Mano klausimas buvo, kas buvo iniciatorius? Aš tik tą ir norėjau išgirsti. Kad politinius sprendimus Vyriausybė priima, mes visi tą žinome.

K.KRISTINAITIS. Iniciatoriais, papildysiu savo atsakymą, iš tikro buvo žemdirbiai, konkrečiai iš Šiaulių regiono ir iš Marijampolės regiono.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kitos opozicinės frakcijos Tėvynės sąjungos – Konservatorių frakcijos seniūnas A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, visiškai akivaizdu, kad šiemet buvo padaryta didelė klaida žemės ūkio politikoje, atsisakius praeitais metais įvesti intervencinį supirkimo mechanizmą. Šiuo atveju mus tikrai turbūt labiausiai domina politinės veikimo aplinkybės žemės ūkio politikos srityje. Visiškai akivaizdu, kad premjeras žemdirbiams prižada daug gerų dalykų, o jūs esate tas blogasis ministras, kuris turi pasakyti, kad ne viską galima įgyvendinti. Bet šiuo atveju jūs esate ne tik ministras, jūs esate Socialliberalų partijos atstovas Vyriausybėje. Sakykite, ar Socialliberalų frakcija padeda jums šiame nelengvame darbe?

K.KRISTINAITIS. Na, jeigu kalbėtume, ar padeda, tai iš tikro padeda. Su Kaimo reikalų komitetu tenka ne vieną klausimą karštai diskutuoti ir ne visada nuomonės sutampa. Tačiau aš nesutikčiau su teiginiu, kad intervencinio supirkimo tvarka buvo kažkuo pakeista, palyginti su jūsų vadovaujamu laikotarpiu, t.y. 2000 metais. Iš tikro ji buvo tobulinta ir balandžio 4 d. visapusišku sutarimu visuomeninių organizacijų ir Seimo Kaimo reikalų komiteto ji buvo patvirtinta. Tačiau ji buvo keičiama dėl susidariusios situacijos grūdų sektoriuje, apie tai aš jau kalbėjau.

PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narių klausimų. Pirmasis klausia šios frakcijos atstovas Seimo narys Z.Mačernius. Prašom. Aš nematau jo salėje. Todėl turiu apgailestauti, kad iš valdančiosios Socialdemokratinės frakcijos pageidaujančių klausti nėra. Todėl Socialliberalų frakcijos atstovas V.Karbauskis. Prašom.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti jūsų nuomonės, kada vis dėlto realiai, būtent realiai žemės ūkį pasieks SAPARD lėšos ir kokia Lietuvos padėtis toje srityje tarp kitų kandidačių į nares? Ačiū.

K.KRISTINAITIS. Apibendrinant susidariusią situaciją dėl SAPARD lėšų, kokia yra apskritai Europos Sąjungoje, tai šiandien akreditaciją yra gavusios Bulgarijos ir Estijos nacionalinės mokėjimo agentūros. Šiose šalyse jau yra pradėti naudoti pinigai, skirti per SAPARD programą. Realiausios, artimiausios kandidatės gauti akreditaciją, kaip pažymi Europos Sąjungos Komisijos įvairūs ekspertai arba kaip yra konstatuojama įvairiuose Europos Sąjungos leidiniuose, skirtuose žemės ūkiui, yra Lietuva ir Latvija. Šiuo metu Lietuvoje yra pradėta audito misija ir atvažiavo Europos Sąjungos pareigūnai audituoti mūsų nacionalinio lygio akreditacijos, kurią vykdė Finansų ministerija. Tiesiog bus tikrinama ir peržiūrima, ar iš tikro viskas, kas pateikta ataskaitose, atitinka tikrovę. Ir jeigu nieko blogo neatsitiks, kaip mane vakar po susitikimo su šios misijos pareigūnais patikino, spalio pabaiga – lapkričio vidurys tai yra ta data, kai mūsų nacionalinė mokėjimo agentūra bus akredituota. Jeigu, kaip sakiau, neišlįstų kas nors, kas neatitiktų visų reglamentų. Na, o lėšos, aišku, savaitė po akreditacijos realiai gali būti naudojamos. Taigi toks laikotarpis. O artimiausi Europos Sąjungos Komisijos žingsniai… ir kitos šalys pretendentės, mano turimos informacijos pagrindu, nes kitą savaitę kaip tik yra pradedamas jų auditavimas, tai yra Slovakija ir Čekija. Šiais metais tikimybė dar Lenkijai. Kitos šalys šiais metais jau nebespės.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V.Martišauskas. Ruošiasi Seimo narys A.Baura. Prašom, kolega.

V.MARTIŠAUSKAS. Pone ministre, jūs labai teisingai įvardijote įžanginiame žodyje, kad ne viskas yra žemės ūkis, ko iš jūsų dažnai tikisi… energetika ir kiti dalykai. Todėl mano klausimas ne visai galbūt jums adresuotas, bet kadangi kol kas Žemėtvarkos ir teisės departamentas yra jūsų kuruojamas, taigi aš noriu jūsų pagalbos štai kokia prasme. Metų pradžioje aš turėjau bent 200 pareiškimų žmonių, gyvenančių kaime, kurie, turiu galvoje Klaipėdos kraštą, Šilutės rajoną, buvo apgauti 1992 arba 1993 metais, kai čekiais sumokėjo už sklypus. Aš plačiai nedėstysiu. Jūs problemos esmę turbūt žinote. Bet bjauriausia yra tai, kad aš dėl to jums adresavau oficialų raštą vasario mėnesį, paskui galvojau, kad jau kažkokie procesai vyksta. Dabar tiktai iš spaudos, kadangi apie jus daug rašo “Respublika”, sužinojau, kad jūs net nežinote nieko apie tai. Parašiau iš naujo, dabar jokio atsakymo neturiu. Bent ką nors pasakykite.

K.KRISTINAITIS. Labai ačiū už klausimą. Na, iš tikro Žemėtvarkos ir teisės departamentas, apjungus dvi institucijas šiuo metu yra reorganizuotas į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Tas klausimas yra man gerai žinomas ir, aišku, ne iš spaudos žinomas. Spaudoje pateikti, aš irgi tą straipsnį skaičiau, nes ten buvo ir apie mane … galiu atsakyti taip, kad klausimas iš esmės jau yra baigiamas spręsti, nes yra parengti ir baigti derinti Vyriausybės atitinkamo nutarimo punktai, kurių pagrindu priėmus šį nutarimą Vyriausybėje, ta neteisybė ar ta situacija, kuri yra susidariusi, kai buvo sumokėta investiciniais čekiais ir iki šiol nuosavybė neįforminta, būtų išspręsta. Kartu kviečiu tiek jus, kaip Seimo narį, tiek kitus Seimo narius – galima viena ar kita problema pasidomėti, nebandant įsivaizduoti jos per spaudos atstovų pateiktas interpretacijas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Baura. Ruošiasi Seimo narys J.Veselka.

A.BAURA. Pone ministre, jeigu tikėtume tuo, ką parašė “Ūkininko patarėjo” korespondentas praėjusio šeštadienio numeryje “Minčių brastoje” dėl numatomų padidinti mokesčių už žemę, tai dar būtų vienas vinukas į žemdirbių karstą. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar tai jau yra galutinis Vyriausybės sprendimas, jog nepratęsus privačių žemės sklypams apmokestinamąją vertę mažinančių koeficientų galiojimo, savininkams už žemės ūkio paskirties žemę tektų mokėti 3, o už namų valdų žemės sklypus – 2 kartus didesnius mokesčius. Ar tai jau yra galutinis sprendimas, ar vis dėlto dar bus sprendžiama?

K.KRISTINAITIS. Labai ačiū už klausimą. Šiandien ir premjeras domėjosi būtent šiuo klausimu. Jis yra daugiau iškilęs ir aštresnis Kauno regione. Aš noriu tik pasakyti viena. Sprendimo dėl šito iš tikro nėra ir šiuo atveju dėl mokesčių ir dėl žemės nuomos mokesčių du nutarimai, kurie tą klausimą reglamentuoja, yra būtent Finansų ministerijos kompetencija. Gaila, aš negaliu pasakyti, nes nesu matęs, ar tai tėra tik projektai, ar dar tik pačioje ministerijoje yra svarstoma, nes tikrai mes tokių dalykų Žemės ūkio ministerijoje nederinom. O jeigu ateitų, aišku, pateiktume atitinkamas pastabas, kad tokio staigaus šuolio nebūtų. Kiek man šiandien teko su finansų ministre tuo klausimu šnekėti, ji žadėjo pasidomėti. Aš manau, tai išankstinė nereikalinga baimė.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia Seimo narys J.Veselka. Ruošiasi D.Velička.

J.VESELKA. Ministre, ne iš teorijos ir populistinių pasakėlių, o iš gyvenimo. Štai, sakysime, pieno supirkimai. Eina aukščiausia, antra, pirma rūšis – tvarka. Ir štai viena dekada, atvažiuoja ir praneša: pas tave inhibitorių per daug, pas tave bakterijų per daug, pas tave vandens per daug, pas tave dar ko nors per daug. (…) logika: reikia supirkimo arba perdirbimo įmonėms pinigų. Ir beveik visas pienas nerūšinis. Ar galite kokią nors įtaką daryti, kad vis dėlto tie tyrimai būtų geri? Tai vienas. Ir antras, nes laiko turiu. Štai…

PIRMININKAS. … Vienas klausimas.

J.VESELKA. Tai čia tas pats, tęsinys. Atveža rugius į Ukmergę, visada būdavo… atvažiuoji su rugiais ar kviečiais, vietoje sudarai sutartį, nuperka. Dabar jūs priimate tokį įsakymą : sutartis sudaroma iš anksto ir ne mažiau jeigu … 30 ar 40 tonų. Vidutinis ūkis – 8 ha. Kai kurie dar mažiau. Paaiškinu, kodėl tokia nesąmonė. Visad buvo sistema, kad atvažiuoju, sudarau sutartį ir priima. Dėl kokybinių rodiklių… Dabar tokia… Na, ir sako, man patvirtino, K.Kristinaitis nutarė, kad žemdirbys greičiau būtų paruoštas įstoti į Europos Sąjungą. Atleiskite, ekonomika jį privers arba atsisakyti, arba ne. O ne įsakymai. Kodėl jūs taip darėte?

K.KRISTINAITIS. Labai ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, jūs turite atsakyti į vieną klausimą.

K.KRISTINAITIS. Ne, aš į pirmą ir į antrą atsakysiu, nes manau, ir kitiems Seimo nariams tai yra aktualūs klausimai. Kalbant dėl pieno tyrimo kokybės, yra įsteigta ir nemažai investuota lėšų į valstybės įmonę “Pieno tyrimai”. Mes ne kartą esam su žemdirbių asociacijų atstovais, t.y. ir pieno tiekėjais, ir perdirbėjais, ir Žemės ūkio rūmais , Kaimo reikalų komitetu diskutavę ir galiausiai yra prieita prie tokio bendro susitarimo, kad dėl šito reikalo daugiau jokių klausimų niekam nėra, niekas jokių pretenzijų neturi. Nes iš tikro šita įmonė, valstybinė įmonė “Pieno tyrimo centras”, veikia gerai. Aišku, yra dar likę piktnaudžiavimo ir likę būtent pieno tyrimų ėmimo grandyje. Tai yra jau toks daugiau žmogiškas veiksnys, nes tie, kurie surinkinėja pieną, imdami tyrimus… Yra sistema, kaip gali tuos rodiklius pagerinti, pabloginti. Taigi šiuo atveju pačios įmonės, nes pieno surinkėjai ir tų tyrimų ėmėjai kaip tik joms priklauso, taip pat maisto ir veterinarijos specialistai, yra įsipareigojusios, kad tų žmonių kontrolė ir nuobaudų tiems žmonėms sistema, kai yra įtarimas, kad kažką blogai padarė, pradėtų funkcionuoti kuo griežčiau.

Apie intervencinių supirkimų tvarkoje numatytą 40 tonų privalomą kiekį. Na, iš tikro galime pasakyti ir taip, kad Žemės ūkio ministerija ar ministras sugalvojo kažkaip prispausti žemdirbius. Bet iš tikro yra paprasta realija, kad iki 2004-ųjų metų vykdant intervencinius supirkimus galės dalyvauti tik tie, kurie pristatinės 80 tonų vienu metu, vienu kartu. Dėl to jau kitais metais yra numatoma šį kiekį didinti. Bus nebe 40 tonų, o intervencinio supirkimo tvarkos projekte numatyta 50 tonų. Trečiais metais bus 60 tonų, ketvirtais metais – 80 tonų. Tai yra Europos Sąjungoje galiojantis intervencinių supirkimų mechanizmas, kurį mes iki 2004 metų turime turėti Lietuvoje, nes Lietuvai jokių nuolaidų dėl intervencinių supirkimo tvarkos niekas nedarys.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys D.Velička. Ruošiasi Seimo narys J.Razma.

D.VELIČKA. Gerbiamasis ministre, pirmiausia leiskite pareikšti savo susižavėjimą jūsų savitvarda. Jūs neprarandate šaltų nervų kalamas ant krikščioniško kryžiaus komunistiniu kūju. Prašome pasakyti, ar tebejaučiate spaudimą suteikti “Semos” gamyklai teisę gaminti degtinę, suteikti jai tą ekskliuzinę teisę?

K.KRISTINAITIS. Ačiū už klausimą. Jeigu bendrąja prasme kalbėtume apie nervus ir apie šaltumą, aš manau, žemės ūkio ministras turi turėti šaltus nervus. Aišku, kartais pasigirsta, kad ne visada užjaučiu žemdirbius, bet šiuo atveju užuojautos turbūt mažiausiai reikia, o reikia galvoti, kaip spręsti problemas.

Apie “Semą”. Mūsų ministerijos nuostata yra pateikta Vyriausybei. Kiek man yra žinoma, Ministras Pirmininkas ponas A.Brazauskas tą nuostatą palaikė tol, kol mes šiam sektoriui nenustatėme reikiamų kokybės ir saugos reikalavimų, ypač dėl stipraus alkoholio (daugiau kaip 22 laipsnių alkoholio) gamybos. Kol mes nesutvarkėme viso kontrolės mechanizmo, užtikrinančio tų kokybės ir saugos reikalavimų laikymąsi, tol apie stipraus alkoholio sektoriaus demonopolizavimą ir privatizavimą negali būti kalbos. Mūsų skaičiavimais, pagal mūsų ministerijos parengtus priemonių planus tai realiai įmanoma padaryti 2003 metais, 2002-ųjų pabaigoje, 2003-ųjų pradžioje, jeigu kalbėtume pusmečio tikslumu. Ta nuostata kol kas išlieka tokia pat.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis ministre, jūs savo kalboje ir raštu pateiktoje medžiagoje išsamiai išdėstėte savo vykdomą žemės ūkio politiką, tam tikrus pasiekimus, bet jūs puikiai suprantate, kad ne dėl tų dalykų dabar esate kaltinamas. Kaip žinote, pagrindinis Ministro Pirmininko minėtas kaltinimas buvo jautrumo stoka. Taigi aš norėčiau jūsų ir paklausti, ar jūs, kai atsisėdate Vyriausybės posėdyje ir aplink save matote jautrų ministro J.Bernatonio ar spinduliuojantį jautrumu patį Ministro Pirmininko veidą, nesijaučiate sėdįs ne visai toje kompanijoje ir ar nemanytumėte, kad šią problemą galit išspręsti labai paprastai? Žiūrėkite, dabar į jus nukreiptos visos kameros. Jeigu jūs dabar nuoširdžiai pasakytumėte, kad labai mylite žemdirbius, ir dar net ašarą išspaustumėte, viskas būtų gerai.

K.KRISTINAITIS. Na, jeigu kalbame apie meilę žemdirbiams, kaip jūs žinote, aš esu kilęs iš žemdirbių, o mano tėvas ūkininkauja. Aš manau, yra daugiau tokie politiniai įtarinėjimai, kad tos meilės nėra. Ji yra, nes priešingu atveju nebūčiau sutikęs dirbti žemės ūkio ministru.

Apie jautrumą. Aš manau, tai vėl yra visiškai netinkamas terminas, nes šiuo atveju daugiau tiktų terminai dalykiškumas ir konkretumas sprendžiant atskirų sektorių problemas. Jeigu kalbame apie atsistatydinimą, ką jūsų kalboje galima buvo suprasti… (Balsai salėje) Iš tikro. Tai atsiprašau.

PIRMININKAS. Ačiū ir už paraginimus ministrui braukti ašarą. Paskutinis klausiantysis yra kolega G.Jakavonis. Mes jau būsime išnaudoję tam skirtą laiką. Klausia kolega G.Jakavonis. Prašom.

G.JAKAVONIS. Gerbiamasis ministre, kada ir kaip, jūsų manymu, bus išspręstos bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skolos žemdirbiams?

K.KRISTINAITIS. Ačiū už klausimą. Aš savo kalboje trumpai užsiminiau, kad tai bus padaryta šį trečiadienį, patvirtinus būtent šių 27 mln. paskirstymo tvarką. Aišku, gali kilti klausimas, kodėl lig šiol, kadangi lėšos yra paskirtos, jis nėra iki galo išspręstas, o dar vis svarstymai. Na, iš tikro pirmoji mūsų ministerijos idėja buvo įsteigti fondą, kuris būtų nevienkartinis atsiskaitymo žingsnis, nes iš tikro su tuo 27 mln. atsiskaitymu mes bandome išspręsti dėl 69 mln. įsiskolinimų, apie kuriuos aš taip pat savo kalboje sakiau. Tiesiog vėl būtų galimybė, kad lėšos patektų į tą fondą iš bankroto procedūrų metu parduoto turto, ir vėl būtų galima papildomai spręsti dėl atsiskaitymo su žemdirbiais. Tačiau šiai nuostatai praeitą penktadienį Vyriausybės sekretorių posėdyje nebuvo pritarta. To pasekmė – su Finansų ministerija sutarus buvo nuspręsta Vyriausybei teikti tiktai pačią paskirstymo tvarką. Aišku, tai galima buvo patvirtinti ir mano, kaip ministro, įsakymu, tačiau, atsižvelgdama į Pasaulio banko kai kurias pastabas, finansų ministrė ir ministerija vis dėlto pageidavo, kad ši tvarka būtų patvirtinta Vyriausybės nutarimu. Taigi rytoj posėdyje tie klausimai turėtų būti išspręsti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Dėl vedimo tvarkos dar matau kolegą A.Vidžiūną, bet aš manau, kad, išnaudoję pusvalandį, galime padėkoti ministrui už jo atsakymus į klausimus ir atvykimą į Seimą. A.Vidžiūnas. Prašau.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, pokalbis su žemės ūkio ministru buvo iš tikro rimtas Seimo darbas, ir iš tikro yra rimtas Seimo darbas. Nors kairiojoje pusėje tiktai V.Velikoniui rūpi žemės ūkio dalykai, mūsų liko nepaklausę šeši. Paskui bus tik vienas lengvas įstatymo projektas, vienas nutarimo projektas ir Seimo narių pareiškimai. Aš įsivaizduoju, kad ir V.Velikonis, ir ponas A.Baura, ir kiti neprieštarautų, jeigu baigtume klausti ministrą, o paskui eitume prie kitų darbų, todėl frakcijos vardu aš kviesčiau Seimą balsuoti ir baigti klausti poną ministrą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs man nurodytumėte nuostatą, kuria remdamiesi mes galėtume taip elgtis, aš mielai pritarčiau jūsų siūlymui, nes laikas, skirtas Seimui atskaitingų pareigūnų atsakymams, yra pusvalandis, o ne daugiau. Tai prašau.

A.VIDŽIŪNAS. Jeigu Seimas nenusprendžia kitaip. Aš siūlau, kad Seimas nuspręstų kitaip ir pratęstų dar 15 minučių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, nebežaiskime tais dalykais, juo labiau kad ministrui yra padėkota. Neužsigaukite, gerbiamasis Vidžiūnai, kad jūs ir dar keli nespėjote paklausti. Sudarysime galimybes tai išnaudoti. Pagaliau ministrų klausti galima ir raštu rašant paklausimus. Siūlau Seimo nariams dažniau naudotis šia teise. Dabar šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-679 (pateikimas)

Pereiname prie darbotvarkės 2-4 klausimo. Matau atvykusį vidaus reikalų ministrą J.Bernatonį, kuris pateiks Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą Nr.IXP-679. Kviečiu jus, ministre, tai padaryti iš tribūnos. (Balsai salėje)

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šis projektas yra labai paprastas. Jis buvo parengtas siekiant tenkinti Liutonių kadastro vietovės gyventojų pageidavimą priklausyti Kaišiadorių rajono savivaldybei. Į Vyriausybės Peticijų komisiją kreipėsi piliečiai, todėl buvo parengtas toks projektas atsižvelgiant į šią peticiją. Elektrėnų savivaldybė Liutonių kadastro vietovės priskyrimui Kaišiadorių rajono savivaldybei nepritaria ir prašė kartu nagrinėti Daugirdiškių gyvenamosios vietovės, šiuo metu priklausančios Elektrėnų savivaldybei, priskyrimo klausimą. Gyventojų apklausa buvo atlikta pagal galiojančius teisės aktus ir, mūsų manymu, šį gyventojų prašymą reikėtų tenkinti. Todėl yra parengtas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų pageidauja klausti vienas Seimo narys, t.y. E.Masiulis. Prašom, kolega.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėjau tik pasidomėti. Kaip žinome, vykdyta savivaldybių reforma palietė ir kitas Lietuvos vietoves ir yra tekę girdėti ir apie Pagėgių savivaldybės gyvenviečių žmonių nuotaikas, ir kitų savivaldybių. Ar nėra panašių iniciatyvų iš kitų Lietuvos vietovių, kokią mes matome šiandien čia, salėje?

J.BERNATONIS. Kol kas tokių iniciatyvų neturime. Jų galėtų būti, bet pirmiausia pagal mūsų įstatymus reikėtų atlikti gyventojų apklausą. Jeigu gyvenamosios vietovės bendruomenė tam pritaria, turėtų būti taip pat daromos atitinkamos pataisos.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, už jūsų pateikimą. Taip pat noriu informuoti Seimo narius…

J.BERNATONIS. Dėkoju jums, pirmininke.

PIRMININKAS. Noriu informuoti, kad yra gauta Teisės departamento išvada, kurioje iš esmės konstatuojama, kad nėra jokių trūkumų teikiamam įstatymo projektui. Todėl, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš klausčiau, ar pateikimo stadijoje būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Aš norėčiau klausti, ar mes po pateikimo galėtume teikiamam įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau.

Bendru sutarimu apsisprendėme pritarti po pateikimo ir pradėti įstatymo svarstymą. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą bei preliminarią svarstymo datą nustatyti šių metų spalio 16 d. Ar galėtume pritarti tokiai svarstymo eigai bendru sutarimu? Dėkoju. Nesant prieštaravimų mes apsisprendėme dėl tokios svarstymo eigos.

Norėčiau konstatuoti, kolegos Seimo nariai, kad tai buvo paskutinis darbotvarkėje numatytas klausimas. Jokių Seimo narių pareiškimų nėra gauta, pageidaujančių juos perskaityti taip pat nėra. Noriu paskelbti šios dienos vakarinį posėdį baigtą. Darbo diena baigėsi, ponai. Sveikinu su trumpesne darbo diena.