Septintasis (131) posėdis
2001 m. rugsėjo 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, pradedam Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. rugsėjo 18 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Registracija. (Balsas salėje) Antra, gerai?

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prieš imantis mūsų darbotvarkės klausimų ir gal kai kurių rutininių dalykų, aš siūlau minutėlei susikaupti ir paklausyti Seimo Pirmininko A.Paulausko žodžio labai svarbia tema. Prašom.

Seimo Pirmininko A.Paulausko kalba, skirta Lietuvos Respublikos narystės Jungtinėse Tautose 10-mečiui paminėti

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien išties svarbi diena – sukako jau 10 metų, kai Lietuva tapo Jungtinių Tautų Organizacijos nare.

1991 m. ši narystė Lietuvai turėjo ypatingos ir neįkainojamos reikšmės, nes šis faktas besąlygiškai rodė, kad pasaulio bendruomenė mūsų šalį pripažino lygiateise ir nepriklausoma valstybe. Simboliška ir dėsninga, kad pirmuoju Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėse Tautose tapo A.Simutis, tarpukaryje įsteigto ir niekada savo veiklos nenutraukusio Lietuvos konsulato Niujorke vadovas. Stodama į Jungtines Tautas, Lietuva priėmė demokratinio pasaulio vertybes ir siekė užtikrinti savo saugumą. Dabar Lietuva gali pati įnešti svarų indėlį palaikant taiką ir tariant svarų žodį dėl šios organizacijos iniciatyvų.

Nuolatinis mūsų šalies dalyvavimas taikos palaikymo operacijose duoda rimtą pagrindą sakyti, kad jau nesame šalis, kuriai reikia saugumo garantijų, bet esame valstybė, kuri pati sugeba prisidėti prie taikos visame pasaulyje užtikrinimo. Lietuva yra aktyvi ir kitų Jungtinių Tautų iniciatyvų partnerė. Ekonominė ir socialinė plėtra, žmogaus teisių, humanitarinės pagalbos klausimai, tarptautinė teisė yra sritys, dėl kurių mūsų šalis nuolat išsako savo poziciją ir prisideda prie šių iniciatyvų visaverčio įgyvendinimo.

Mes gyvename laikotarpiu, kai kiekvieną iš mūsų paliečia augančio tarptautinio nusikalstamumo ir terorizmo problemos, prekyba ginklais ir narkotikais pažeidžia žmonių ir valstybių gyvybinius interesus gyventi saugioje ir nuspėjamoje aplinkoje, todėl mūsų pareiga – visomis išgalėmis šiuos interesus apginti. Tragiški įvykiai Amerikoje parodė, kad terorizmo problemos sprendimas reikalauja kolektyvinių pastangų, ryžtingos ir neatidėliotinės kovos, todėl Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie tarptautinės bendrijos veiksmų, nukreiptų prieš terorizmo įsigalėjimą pasaulyje.

Vos prasidėjęs XXI a. pasitiko mus naujais iššūkiais, kuriuos sprendžiant tvirtą žodį turime pasakyti ir mes, Lietuvos žmonės. Tai būtina padaryti demokratinių vertybių išsaugojimo ir įtvirtinimo, mūsų valstybės ateities labui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Imamės mūsų darbų. Pirmiausia kolegė N.Steiblienė nori tarti žodį. Prašom.

N.STEIBLIENĖ. Aš labai džiaugiuosi, kad mūsų Seimo tarnybos įsijungė…

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.

N.STEIBLIENĖ. Mūsų Seimo tarnybos įsijungė į kovą su terorizmu, bet šiaip jau tikrinant Seimo nario automobilio bagažinę… būtų galima bent informuoti Seimo narius, kad tokie veiksmai bus atliekami. Žinoma, aš viską padariau, kadangi tas žmogus yra nekaltas, bet šiaip jau tokiu atveju galbūt reikėtų parodyti ir diplomatinį pasą, kad toks yra. Noriu paklausti, ar tai atsitiko tik man, ar aš labiausiai panaši į teroristę? (Triukšmas, juokas salėje)

PIRMININKAS. Kolegų pritarimas, ko gero, patvirtina tą kitą versiją, bet aš tik vieną dalyką turiu jums pasakyti: tai yra ne Seimo tarnautojai, o vadovybės apsaugos darbuotojai, kurie dirba pagal savo veiklos instrukciją. Gal nesiginčykim, jeigu reikės, galėsim atskirai pakalbėti. Prašom. Dar N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Aš sutinku, kad šitas departamentas gali tai daryti, bet galima būtų apie tai kultūringai informuoti Seimo narius, nes šiaip pasijunti nekaip, turiu pasakyti.

PIRMININKAS. Supratom, dėl to galėsim tikrai atskirai informuoti.

2001 m. rugsėjo 18 d. (antradienio) darbotvarkė

Mielieji kolegos, dabar dėl darbotvarkės. Kaip matote, darbotvarkė yra šiek tiek pamarginta, t.y. siūloma atsisakyti kai kurių klausimų ir kai kurie klausimai, ypač Vyriausybės prašymu, yra papildomai įrašyti. Seniūnų sueigoje aptarta. Ar galima bendru sutarimu? Ačiū. Tada dėl darbotvarkės sutarėme.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo plano" priedėlio papildymo" projektas Nr.IXP-996 (pateikimas)

Imamės paties pirmojo klausimo, o pirmasis klausimas kaip tik yra iš saugumo srities. Gerbiamasis komiteto pirmininke kolega Sadeckai, jūs kviečiamas į tribūną. Pirmas darbotvarkės punktas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo plano” priedėlio papildymo” projektas Nr.IXP-996. Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Man atrodo, kaip tik ta tema, kurią pradėjo kolegė Nijolė.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jeigu jau ta tema mes pradėjom kalbėti, tai aš būčiau kategoriškai prieš prieš bet kuriuos Seimo narių tikrinimus, ar tai būtų bagažinė, ar tai būtų asmens dalykai. Aš nematau būtinumo daryti tokį dalyką ir manau, kad Vadovybės apsaugos departamento sprendimas šiuo atveju yra nepagrįstas ir nereikalingas. Bet tai nėra tiesiogiai tos programos pokalbis.

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, apibrėždamas rizikos veiksnius ir pavojus nacionaliniam saugumui, numato teroristų skverbimąsi iš užsienio ir jų veiklą Lietuvoje, o prie vidaus rizikos veiksnių įstatymas priskiria teroristinių struktūrų veiklą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas kaip vieną iš pagrindinių rizikos veiksnių neutralizavimo ar silpninimo priemonių numato ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų parengimą ir vykdymą. Svarbiausios ilgalaikės nacionalinio saugumo stiprinimo valstybės programos numatytos jau minėtame įstatyme bei praėjusių metų birželio 8 d. Seimo priimtame nutarime “Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo plano”, kuriame pateikiamas išsamus ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų sąrašas, už parengimą atsakingos institucijos bei parengimo terminai. Tuo tarpu iki šiol niekur nenumatytas įpareigojimas parengti kovos su terorizmu programą, kuri suformuotų kovos su terorizmu sistemą, jungiančią politines, teisines, ekonomines, organizacines, specialiąsias ir kitas būtinas kovos su terorizmu priemones.

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei neseniai Jungtinėse Amerikos Valstijose įvykdytus teroristinius veiksmus, apie kuriuos mes daug kalbėjome, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas rugsėjo 12 d. komiteto posėdyje nusprendė teikti Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo plano” priedėlio papildymo” projektą, kuriame numatoma ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo planą papildyti 6 punktu, t.y. kovos su terorizmu programa. Minėtą programą parengti siūloma pavesti Valstybės saugumo departamentui kartu su kitomis institucijomis per šių metų IV ketvirtį.

Dėl Teisės departamento išvadų. Dėl kai kurių patikslinimų būtų galima sutikti, tačiau dėl pavadinimo, kurį siūlo keisti, manau, kad pavadinimas nėra esminis klausimas, ar kova prieš terorizmą, ar kova su terorizmu. Galiu tik pasakyti, kad tą sprendimą, pavadinimą galvojo 4 galvos, nutarė pavadinti taip, tuo tarpu viena Teisės departamento galva nutarė pavadinti kitaip. Kaip mes sutarsime, taip, čia nėra esminis dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis – A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pranešėjau. Aš jūsų norėjau paklausti. Be abejo, tokia programa yra reikalinga, tačiau ar tiems darbams rengti nėra numatoma, kad lygia greta būtų paskaičiuotos reikalingos lėšos? Man atrodo, mes popieriuje galime įrašyti labai daug įvairiausių renginių. Net ir rengiant tą programą, norint ją rimtai parengti, apgalvojant visas priemones, reikia tam tikro finansavimo. Kokia jūsų nuomonė tuo klausimu?

A.SADECKAS. Ačiū už klausimą. Be abejo. Aš sakiau, kad tada turėtų būti numatytos ir finansinės priemonės, ištekliai, kurie reikalingi užtikrinant programos vykdymą.

A.GRICIUS. O rengimą?

A.SADECKAS. Na, dėl rengimo aš manau, kad pas mus pakanka ministerijų, pakanka žinybų, pakanka valdininkų. Nejaugi negalima imti ir parengti? Kiekvieną kartą reikia samdyti kažką, kas turi daryti. Aš taip manau.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, kaip įprasta po tokių įvairių teroristinių aktų ar kitokių militarinių veiksmų labai suintensyvėja militarinės jėgos, kurios reikalauja labai daug pinigų, bet jos pačios savaime niekad saugumo neužtikrina. Ar tose programose kartu su žvalgybos, kontržvalgybos, STT, kitų tarnybų stiprinimu bus numatytos socialinės, ekonominės priemonės, kurios naikintų viduje potencialiai galimo terorizmo šaknis?

A.SADECKAS. Taip, aš manau, kad mes turime dvi pozicijas: išorės – tarptautinį terorizmą ir vidaus grėsmes. Mes su jomis esame susidūrę per mūsų istoriją. Manau, kad čia lygiai taip pat jos turėtų būti numatytos šioje programoje. Yra dvi pusės: tarptautinis terorizmas ir tos grėsmės, tie pavojai, kurie gali kilti dėl įvairių motyvų, sakykime, kriminalinių, religinių ar socialinių valstybės viduje.

PIRMININKAS. M.Pronckus. Prašom, kolega.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu pratęsti šį klausimą. Iš tikrųjų pasaulio politologai skirsto grėsmes į užsienio ir vidaus grėsmes. Ir atrodo, kad vidaus grėsmės kaip tik didėja Lietuvoje, aš turiu omenyje socialinius reikalus. Tai yra skurdas, didelis skirtumas tarp mažai ir daug uždirbančių žmonių, tarp dideles pajamas turinčių žmonių ir t.t., ir t.t. Kaip jūs numatote spręsti šią problemą, tai būtent greičiau šalinti tas labiau (…) socialines grėsmes, kurios iš tikrųjų pas mus yra?

A.SADECKAS. Ačiū. Aš jau minėjau, kad grėsmes aš irgi skirstau kaip ir politologai: į užsienio ir vidaus grėsmes. Sutikčiau su viena iš tų grėsmių, kuria kartais galėtų tapti socialinės problemos, kaip teroristinių akcijų socialinė motyvacija. Jokiu būdu nekalbu, kad mes turime kažkokį požymį ar ženklą apie galimą teroristinę akciją, bet mes turime žmogų, kuris dėl socialinių motyvų bandė degintis prie Prezidentūros, jeigu pamenate, visai neseniai. Aš manyčiau, kad programa turėtų apimti ir tą sritį, bet ji turėtų būti šiek tiek kryptingesnė ir labiau koncentruota. Tai yra daugiau susieti tas socialines problemas, kurios tiesiogiai galėtų sukelti ar sudaryti sąlygas kokiems nors teroristiniams veiksmams.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Popovas. Prašom, kolega.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sekmadienį virš Kauno miesto intensyviai skraidė vienas lėktuvas ir vienas malūnsparnis. Gal jūs galite pasakyti, ar čia įsikomponuoja į ilgalaikę saugumo strategiją, ar čia buvo kažkas kita? Gal jūs turite kokią nors informaciją apie tai? Ačiū.

A.SADECKAS. Negaliu, kolega, atsakyti į šį klausimą, ko lėktuvas ir malūnsparnis skraidė. Manau, tai turbūt ir ne mano kompetencija tirti, ko jis skraidė.Negaliu atsakyti į šį klausimą.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas. Kolegė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau paklausti pranešėjo, kokios papildomos prevencinės priemonės, įskaitant konfliktų prevenciją, ypač regiono mastu, yra numatytos ir galėtų būti įgyvendintos, kad išvengtume tam tikrų konfliktų ir išpuolių, kurių mes šiandien regione lyg ir neapčiuopiame. Ačiū.

A.SADECKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege, aš manau, kad ta problema – konfliktų prevencija, jų neutralizavimas, įvykusių jų pasekmių švelninimas turėtų atsispindėti programoje. Aš dabar nelabai galiu atsakyti… Be abejonės, ir jūs, ir aš matome tas galimas priemones, kurios turėtų atsispindėti. Manyčiau, kad jos tikrai turėtų rasti vietą programoje.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Ar, kolegos, galime bendru sutarimu, ar vis dėlto kai kas dėl balsavimo motyvų? Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Sutarta. Dabar kitas klausimas – pagrindinis komitetas, žinoma, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Ir yra Seimo Pirmininko siūlymas, kad šis nutarimas būtų nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, bet su išlyga, kad priėmimas būtų ketvirtadienį. Tai yra kad iki ketvirtadienio komitetas ne tik pasvarstytų, bet ir patikslintų formuluotes atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas. Ar galime sutikti? Ačiū. Taigi prašom komitete pasvarstyti ir ketvirtadienį įsirašome į darbotvarkę. Klausimas baigtas.

Valstybės valdymo išlaikymo kai kuriuose ūkio objektuose įstatymo projektas Nr.IXP-16(2*) (svarstymas)

Imamės antrojo darbotvarkės punkto. Pagal registracijos eilę tai Nr.IXP-16(2) – Valstybės valdymo išlaikymo kai kuriuose ūkio objektuose įstatymo projektas. Projekto teikėjai – Lietuvos Respublikos piliečiai. Svarstymo stadija, todėl pirmiausia kviečiu Ekonomikos komiteto atstovę S.Burbienę. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiandien svarstyti yra teikiamas antrasis šio įstatymo projekto variantas. Jis buvo patobulintas taip, kaip Seimas ir buvo nusprendęs,- Ekonomikos komitete. Dauguma balsų komitete priimtas ir teikiamas Seimui svarstyti. Pakeitimas, kaip jūs matote, svarbiausias yra tas, kad kontrolės būdą nustato Vyriausybė. Tai yra tam tikra prasme lengvesnis variantas, negu užkirtimas kelio tiktai pagal daugumos akcijų skaičių. Taip pat yra patikslinti kai kurie pavadinimai pagal šiuo metu esančią tų įmonių ir jų filialų būklę, neatsižvelgiant į tai, kaip, pavyzdžiui, “Lietuvos energiją”, bus žadama reorganizuoti ir kas bus po to, kai mes apsispręsime. Tada bus aišku, kas su kuo jungiasi, ir bus atitinkami pakeitimai. Todėl, gerbiamieji kolegos, siūlome pritarti Ekonomikos komiteto nuomonei ir patvirtinti šio įstatymo projektą po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, mieloji kolege. Dabar kviečiu kalbėti A.Kubilių. Prašom. Ruošiasi J.Veselka. A.Kubilius. Dovanokit, ar frakcijos vardu? Ar frakcijos vardu kolega J.Razma? Frakcijos vardu, prašom.

A.KUBILIUS. Frakcijos vardu. Gerbiamieji kolegos,

PIRMININKAS. Dėmesio. Paklausom! Prašom.

A.KUBILIUS. Aš neturiu daug ką ir pasakyti apie tokį įstatymo projektą, kurį, manau, valdančioji koalicija, ypač socialdemokratai, šiandien turbūt norėtų patys gyvi būdami ir suvalgyti. Nes tai iš tiesų yra jų buvimo opozicijoje populizmo kvintesencija, kuri šiandien, deja, aš nežinau, kodėl taip drąsiai buvo įrašyta į darbotvarkę, matyt, tikintis, kad liberalai ir konservatoriai, ir bent dalis socialliberalų, dar šiek tiek išlaikantys loginį mąstymą ekonomikoje, griežtai pasipriešins šio įstatymo priėmimui.

Aš tikrai manau, kad gėda turėtų būti ir Ekonomikos komitetui, kuris tokį įstatymo projektą teikia Seimui svarstyti ir nesirengia niekaip šių nuostatų persvarstyti. Iš tikrųjų toks projektas, koks dabar yra pateiktas, neišlaiko jokios kritikos ir net kritikuoti jo nėra jokios prasmės, nes tokių dalykų, kas čia yra parašyta ir kas jau seniai yra pasikeitę, akivaizdu, kad svarstyti nėra jokios prasmės. Tai, kad šiame sąraše tebėra ir Taupomasis bankas, ir transporto laivynas, ir “Mažeikių nafta”, rodo, kad valdančioji partija pati pakibo ant savo kabliuko ir šiandien jos padėtis yra sudėtinga. O man dar sudėtingiau apsispręsti, ar padėti valdančiajai partijai išbristi iš šių problemų, ar palikti ją pačią tas problemas srėbti, kad ji jaustųsi šiek tiek sveikiau ir galų gale pagytų nuo gana ilgai puoselėto visiško ekonomikos populizmo.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą kalbą. Tiktai turiu priminti, kad buvo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas, jog laikantis atitinkamų įstatymų projektai, kuriuos teikia piliečiai, turi būti svarstomi Seime. Mes tai ir darome, vykdydami atitinkamą sprendimą.

Dabar kalba J.Veselka. Ruošiasi J.Razma. Mielas kolega Griciau, aš turiu paaiškinti tai, kas yra dokumentuose. Prašom. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia, mano galva, reikėtų patikslinti įstatymo pavadinimo formuluotę, nes žodžiai “valdymo išlaikymo” yra labai abstraktūs. Juk turint ir vieną akciją formaliai valdymas išlaikomas, nes toks akcininkas turi teisę dalyvauti akcininkų susirinkime ir siūlyti, ką tik nori, kaip ir turintis 99,9% akcijų. Kitas dalykas, kad realiai jis yra visiškai bejėgis valdymo srityje, bet formaliai jis taip pat dalyvauja valdant. Tikslesnė formuluotė būtų valstybės valdymo kontrolės išlaikymas šiame įstatyme išvardintuose ūkio objektuose. Valdymo kontrolės išlaikymas organiškai susilieja su kontroliniu akcijų paketu, bet tai nėra adekvatu. Galimos ir kitokios, platesnės valdymo kontrolės išlaikymo formos. Tai įstatymas ir numato.

Vis dėlto atėjo laikas pereiti vertinant privatų ir visuomeninį kapitalą nuo šimtaprocentinio ideologizuoto požiūrio prie mokslinio ir analitinio požiūrio. Tuo labiau kad turime įvairiaprasmę privatizavimo patirtį. Žinių visuomenės, gamybos robotizavimo, automatizavimo epochoje žinių kvalifikacijos profesionalumo ir nuosavybės formos reikšmė ir efektyvumo santykis iš esmės keičiasi. Ten, kur žmogų pavaduoja elektronika, automatika, ten nuosavybės forma neturi lemiamos reikšmės. Taigi tokie objektai kaip energetika, dujos, geležinkeliai, paštas, naftos ūkis gali labai efektyviai ir sparčiai plėtotis esant kontroliniam valstybės valdymui.

Turi keistis ir strateginė investuotojo sąvoka. Pirmiausia patikimam ir efektyviam tokių objektų funkcionavimui reikia išteklių tiekimo garantijos. Pačios sutartys to garantuoti negali. Tai man patvirtino ir Pasaulio banko prezidentas. Sutartys yra popieriaus gabalas, kuris atėjus laikui visada perrašomas. Geriausia tiekimo garantija yra tiekėjų kapitalo dalyvavimas valdant konkretų ūkio objektą. Ideologizuotoje mūsų ekonomikoje strateginiu investuotoju pripažįstamas tik investuotojas iš Vakarų pasaulio, o ką rodo reali patirtis? Vakarų strateginiai investuotojai be susitarimo su Rytų kompanijomis niekaip negali užtikrinti efektyvaus strateginio ūkio objekto funkcionavimo. Tai aiškiausiai parodo “Mažeikių naftos” patirtis. Ideologizuodami ekonomiką prarandame milijardus litų, užuot juos uždirbę.

“Lietuvos telekomo” patirtis rodo, kad jo pardavimas užsienio valstybinėms įmonėms garantuoja tokius neigiamus esminius dalykus: pirma, monopolistinių kainų didinimą, antra, amžiną “Lietuvos telekomo” techninį atsilikimą, palyginti su jo užsienietišku savininku, trečia, neracionalų pinigų panaudojimą vykdant įvairiausius užsakymus, kai šiame procese įvairiomis formomis dalyvauja su savininku susijusios firmos.

Pakoregavus šį pavadinimą ir patikslinus įrašytus objektus, siūlau Seimo nariams, kurie nėra vienpusiškos ideologijos aukos, šiam įstatymui pritarti. Tuo labiau kad tai yra daugelio žmonių valia ir noras. Dar kartą pabrėžiu – mums reikia atsisakyti vienpusiško požiūrio į nuosavybę. Reikia įvertinti, kad XXI amžius yra žinių visuomenės robotizavimo, automatizavimo epocha, elektronikos epocha. Yra sričių, kur lemiamą reikšmę turi žmogus, sakykim, prekyba, komunalinis ūkis, paslaugų sritis, įvairi smulki gamyba, bet ten, kur dirba elektronika, automatika, jeigu mes norime išsiveržti į pirmaujančių pasaulyje pagal technologijas lygmenį, kaip tik labai svarbu, kad išliktų nacionalinis ir visuomeninis kapitalas. Privatus nacionalinis kapitalas kol kas yra silpnas perimti tai, ką gali valstybė. Todėl siūlau įstatymui su tam tikrais pakoregavimais pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną J.Razmą. Ruošiasi A.Matulevičius.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš priklausau tai Ekonomikos komiteto narių daliai, kurie nepritaria šiam projektui, nors visada sudėtinga nepritarti projektui, kurį teikia piliečiai, kurį paremia daugybė žmonių parašų. Aš šiuo atveju vis dėlto norėčiau kalbėti apie politikų atsakomybę. Taip, mes matome, kad formaliai projektas teikiamas piliečių, bet puikiai suprantame, kad projektą realiai parengė konkreti iniciatyvinė grupė, šiuo atveju toje iniciatyvinėje grupėje pirmaisiais smuikais grojo Socialdemokratų partijos atstovai (ponas B.Bradauskas buvo šio projekto teikėjas mūsų komitete). Aš manau, kad galimybė teikti projektus piliečiams pas mus darosi labai deformuota. Kai politinės partijos, siekdamos tam tikrų tikslų, rinkiminės kampanijos metu išmeta populistines idėjas ir renka po jomis piliečių parašus, kad tokiu būdu sudomintų juos tomis idėjomis ir gautų kuo daugiau balsų, tokiu atveju norėtųsi, kad bent jau tie teikiami projektai būtų teisiškai ir logiškai nepriekaištingai parengti.

Dabar, jeigu mes žvelgiame į to projekto turinį, jis tikrai neišlaiko jokios kritikos. Pasižiūrėkime į tą įmonių, kuriose numatoma siūlyti išlaikyti valstybės valdymo kontrolę, sąrašą. Žinoma, mes galime čia dabar filosofuoti apie kažkokius gudrius kontrolės būdus, kuriuos nustatys Vyriausybė, bet vis tiek normaliai galvojant valdymo kontrolė turi būti suprantama kaip tam tikras kontrolinis akcijų paketas. Tai štai pasižiūrėkime į tą sąrašą. Lietuvos transporto laivynas, kuris jau privatizuotas mūsų kadencijos metu. Toliau pasižiūrėkime – Taupomasis bankas privatizuotas, naudingųjų iškasenų gavybos įmonės jau buvo privatizuotos tuomet, kai autoriai teikė šį projektą. Žinoma, čia yra ir tokių įmonių, kurios tikrai neturėtų būti privatizuotos ir niekas to nesiūlo daryti, bet sąrašas tikrai parengtas neatsakingai.

Beje, aš atkreipčiau dėmesį, kad valdančiosios koalicijos atstovų veiksmai yra visiškai priešingi šio projekto dvasiai, jeigu mes įvertinsime veiksmus pastaruoju laikotarpiu. Štai premjeras A.Brazauskas siūlo dar gilesnį “Lietuvos dujų” privatizavimą nei susitarė visos pagrindinės partijos. Vietoj susitarto 34% akcijų paketo, paliekamo valstybės rankose, siūloma jį sumažinti iki 24%. Prabilta apie alkoholio pramonės privatizavimą ir taip toliau. Taigi teoriškai čia daroma viena, o praktiškai elgiamasi visiškai kitaip. Tokiu atveju tenka dar kartą kalbėti apie politikų atsakomybę.

Aš manau, kad mes turėtume realiai kalbėti, ką dabar daro Seimas. Seimas turi šiuo metu, matyt, kaip nors padėti išsaugoti gražų socialdemokratų veidą, kad būtų parodyta, jog projektas buvo prasmingas. Tą bandoma išspręsti paliekant Vyriausybei nustatyti kontrolės būdą. Jeigu Vyriausybė kai kurioms įmonėms, neturėdama išeities, nustatys kontrolės būdą tik tiek, kiek numato bendri mūsų įstatymai, tai reikš, kad šis teikiamas įmonių sąrašas gali būti papildomas visomis Lietuvoje egzistuojančiomis ir registruotomis įmonėmis. Štai tokia būtų šio projekto reali prasmė. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dabar Liberalų frakcijos vardu kalbės A.Matulevičius. Rengiasi A.Vazbys.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Pas mus dėl privatizavimo egzistuoja dvi nuomonės: viena – kad privatu, tai gerai, o kita – kad valdiška, tai labai gerai. Man atrodo, dabar diskutuoti nėra dėl ko, nes iš esmės mes beveik baigėme privatizavimą. Dar viena Vyriausybė grius dėl “Lietuvos dujų”, kita – dėl “Energijos ” ir, atrodo, viską baigsime.

Šiandien kalbant apie šį projektą, yra vienas bet, nes buvo surinkti piliečių parašai. Nors visi mes ne maži vaikai, suprantame, kaip tai buvo padaryta ir kaip tai buvo žmonėms aiškinta. Jeigu žmogui aiškinsi, kad jis iš tikrųjų mažiau mokės už “Telekomą”, jeigu jis bus valdiškas, visuomet žmogus pasirašys po tokiu sąrašu arba po tokia peticija. Aš visiškai nesuprantu Ekonomikos komiteto specialistų pozicijos. Sąrašas, kuris buvo, aš labai gerai atsimenu sąrašą ir sulyginau, kur buvo surinkti parašai, tai buvo vienas, Ekonomikos komiteto teikiamas visai kitas. Tame sąraše nebuvo išskaldyti “Lietuvos energijos” skirstomieji tinklai, nes tuo metu apie tai net nebuvo kalbama, o šiandien šiame sąraše jau yra. Antra vertus, kaip galima įrašyti į sąrašą, pavyzdžiui, Lietuvos taupomąjį banką, kuris yra privatizuotas? Mes galime laužyti ietis dėl to, ar gerai, ar blogai tai padaryta, bet tai jau įvykęs faktas. Todėl, man atrodo, nereikėtų juokinti žmonių, reikia aiškiai pasakyti, kad tokį sąrašą, kuris yra pateiktas, būtų nonsensas priimti. Neįsivaizduoju, ką po to su šiuo įstatymu, nes tai bus įstatymas, darys ir Vyriausybė, kaip ji vykdys jį. Mes visi suprantame, kad jis nebūtų įvykdomas, jeigu būtų pritarta. Vadinasi, įvertinant žmonių parašus, yra dvi alternatyvos. Lengviausia būtų atmesti šį įstatymo projektą kaip ekonomiškai nepagrįstą ir pavėluotą. Antra, sudaryti darbo grupę iš frakcijų ir padirbėti ne prie to, ką palikti šiame sąraše (visi suprantame, kad atominę elektrinę reikia palikti, ir niekas nesiginčija), bet reikėtų panagrinėti tokius objektus kaip vandentiekiai, kurie dabar priklauso savivaldybėms, iš dalies “Šilumos tinklai” ir panašiai. Tai tos paslaugos, kurios bus teikiamos gyventojams. Kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko kai kuriuose miesteliuose, kai privatizuojant neliko pirčių. Tiesa, dabar savivaldybės ima paskolas ir jas stato. Panagrinėti tokius klausimus būtų tikslinga, taip pat vieną kartą reikėtų aiškiai įvardyti atominės elektrinės statusą. Reikėtų baigti šias spekuliacijas, kurios žmonėms visiškai neįdomios. Žmonėms įdomus vienas dalykas – privatizavus, pavyzdžiui, “Lietuvos dujas”, reikės brangiau mokėti ar ne brangiau. O kam jos priklauso, žmogui nesvarbu. Man atrodo, žiūrėkime iš šių pozicijų. Jeigu neatmestume, tai nors reikia sudaryti darbo grupę, kad padėtų tašką ir įvertintų žmonių iniciatyvą. Tokia mūsų nuomonė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ir dėkoju už konkretų siūlymą. Dabar paskutinysis diskusijose kalbės A.Vazbys. Prašom, kolega.

A.VAZBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, klausantis šios dienos diskusijos ir svarstymo, labai aiškiai susidaro įspūdis ir matyti, kad, ko gero, iš esmės niekas iš čia esančių nenori, kad tas projektas būtų priimtas, nes supranta jo absurdiškumą. Netgi ponas J.Veselka, kuris siūlė tobulinti kai kuriuos dalykus, bet pats nepateikė nė vienos pataisos, nors tai dar buvo galima daryti esant šiai stadijai.

Taip pat Ekonomikos komiteto nariai (jie 8 balsais prieš 7 balsus pritarė šiam projektui po svarstymo, bet nuo gegužės 22 dienos, kai tai buvo padaryta, nuo tos dienos keitėsi daug dalykų) nepateikė jokių pataisų. Aišku tai, kad projektas buvo inicijuotas dar prieš Seimo rinkimus, patobulintas būnant opozicijoje, bet dabar pateko į aklavietę. To absurdiškumo turbūt nereikia labai įrodinėti, nes 2 straipsnis, apie kurį jau buvo diskutuota ir kuris svarstytas, yra labai gera to išraiška. Jeigu mes tą straipsnį, tą kontrolę, traktuosime kontrolinio paketo išlaikymo arba operatoriaus teisių išlaikymo prasme, pamatysime, kad tam, kad įstatymas būtų įgyvendintas, iš esmės reikėtų nacionalizuoti Lietuvos taupomąjį banką, LISCO, “Mažeikių naftą” ir kitas įmones. Jeigu mes tą kontrolę suprasime kaip tokio laipsnio kontrolę, kuri yra mano paminėtose įmonėse, tai reikštų, kad pagal Vyriausybės nustatytą tvarką mes ruošiamės privatizuoti Ignalinos atominę elektrinę ir “Lietuvos paštą”, o to daryti apskritai nereikėtų. Kadangi šios įmonės yra viename straipsnyje, natūralu, kad kontrolės būdas joms turėtų būti nustatytas vienodai. Todėl visi suprantame, į kokią aklavietę patekome, joje atsidūrė valdančioji dauguma, kuri norėjo būti gera būdama opozicija ir vaizduoti savo rūpinimąsi valstybės įmonių, jau dabar ne tik valstybės įmonių, valdymu, mūsų visų gerove.

Todėl Jungtinė frakcija siūlo ir kitoms opozicinėms frakcijoms nedalyvauti balsuojant ir leisti valdančiajai daugumai pačiai spręsti savo sukurtas problemas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašyčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų ir dėl galimų mūsų sprendimų, mielieji kolegos. Vienas siūlymas buvo darbo grupė, kitas siūlymas galėtų būti pertrauka ar dar kas nors. Gal pirmiau – kolega J.Olekas, Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų svarstome labai svarbų ir sudėtingą klausimą. Jau ne kartą kalbėjome apie būtinybę sudaryti strateginių objektų sąrašą, pagal tai net apibrėžti jų darbo režimą, o po praeitos savaitės įvykių Jungtinėse Amerikos Valstijose net reikėtų tų objektų režimo apsaugos. Todėl manau, kad toks įstatymas turėtų būti svarstomas ir priimtas.

Šiuo metu pasikeitus realiai gyvenimo situacijai dėl kai kurių objektų, kurie jau yra privatizuoti ar jų kita situacija, manau, būtų tikslingiausia padaryti įstatymo projekto svarstymo pertrauką, išklausyti mūsų Vyriausybės poziciją, tada tęsti svarstymą ir priimti sprendimą. Todėl frakcijos vardu siūlyčiau dabar padaryti svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Dabar galbūt kita nuomonė – G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Aš, žvelgdamas į šį trumpą, bet gana iškalbingą įstatymo projektą, norėčiau pasakyti, kad gyvenimas juda į priekį gerokai greičiau negu sugebama teikti įstatymų projektus.

Kontekstas buvo labai paprastas. Rinkimų išvakarėse ant emocinės bangos norėta prisidurti vieną kitą balsą savo partijos sąrašui. Štai ir turime pasekmes, kurias dabar turėtume įvertinti.

Vienas aspektas, kuris dar nebuvo paminėtas kalbant, kritišku žvilgsniu vertinant šį įstatymo projektą, yra tas, kad siūloma nepasitikėti savivaldybėmis, t.y. atimti iš jų teisę pačioms nuspręsti, kaip elgtis su joms priklausančiu turtu. Manau, tai yra dar vienas principas, parodantis, kad ši naujoji dauguma pasisako už centralizuotą valstybės modelį, o ne už suteikimą daugiau teisių savivaldai.

Dar daugiau norėčiau pasakyti. Skirtinga koalicijos partnerių nuomonė taip pat niekaip nėra įtvirtinta čia, šiame įstatymo projekte, nes Naujosios sąjungos rinkimų programoje buvo kalbėta, kad “Lietuvos paštas” turi būti privatizuotas, nekalbant apie tai, kad daugelis kitų objektų, įtrauktų į įstatyme teikiamą neprivatizuotinų objektų sąrašą, arba kontrolės išlaikymo sąrašą, yra jau moraliai pasenęs. Kviečiu nepritarti šitam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis kolega. Buvo siūlymas daryti pertrauką. Ar jūs sutikėtumėte su tuo, ar reikalausite balsuoti? Siūlo frakcija. J.Olekas siūlo daryti pertrauką. Prašom. Gal registruojamės ir apsispręsim balsuodami. Pagal 153 straipsnio 4 dalį, jeigu kam rūpi. Prašom registruotis. Prašom registruotis, po to žodį gaus kolega E.Masiulis, kurį sveikinu pasirodžius Seimo posėdžių salėje. Vieną minutę. Registruojamės.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Dabar po vieną iš vienos ir iš kitos pusės. Kolega E.Masiulis, o po to B.Bradauskas. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pamenu, kai būdami opozicijoje jūs labai preciziškai reikalaudavote iš valdančiosios daugumos įvardyti, kokiu Statuto straipsniu ir kokia dalimi daromas vienas ar kitas veiksmas. Lygiai tuo pačiu atsilygindamas norėčiau vis dėlto paklausti. 153 straipsnio 4 dalis kalba apie tai, kad pertrauką galima daryti, kai Seimo nariams reikia papildomos informacijos įstatymui svarstyti. Gerbiamasis J.Olekas paprašė pertraukos. Todėl norėčiau, kad labai tiksliai būtų įvardyta, kokios papildomos informacijos reikia Socialdemokratų frakcijai, kad šitas klausimas būtų atidėtas?

PIRMININKAS. Ačiū. B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projektas yra atidėliojamas jau beveik metai, todėl nenuostabu, kad kai kurie punktai yra pasikeitę. Per tą laiką buvo spėtas privatizuoti Taupomasis bankas, pasikeitė įmonių pavadinimai ir vietoj skirstomųjų tinklų, kurie buvo bendri, atsirado net 7 skirstomieji tinklai ir jie čia buvo išvardyti. Nenuostabu, jeigu mums padarius dar didesnę pertrauką, iš viso to įstatymo nereikės, nes viską privatizuosime. Todėl siūlau daryti pertrauką pataisymams ir Vyriausybės išvadai, bet nenukelti ilgam laikui. Tą pertrauką galime padaryti savaitei, bet ne ilgiau. Todėl dėkoju ir prašau pritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Kolegos, ar tas paaiškinimas pakankamas, ar galime bendru sutarimu, ar gal dar frakcijos seniūnas tars žodį, ar užtenka? Šoninis mikrofonas. Siūlymo autorius.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad kolega B.Bradauskas labai aiškiai išsakė tas mintis ir problemas, kodėl reikia padaryti pertrauką, patikslinti. Reikia Vyriausybės nuomonės, todėl, manau, galim bendru sutarimu priimti tokį sprendimą dėl atidėjimo.

PIRMININKAS. Ar galim, ar vis dėlto reikia balsuoti? Gerai. Registruojamės.

Užsiregistravo net 101 Seimo narys. Taigi balsuosim, ar darom pertrauką pagal Socialdemokratų koalicijos frakcijos siūlymą. Prašom balsuoti. Kas už pertrauką ir už tai, kad būtų paprašyta Vyriausybės išvados? Prašom balsuoti.

Už – 55, prieš – 40, susilaikė 4. Darom pertrauką ir bendru sutarimu pritariam, kad būtų Vyriausybės išvada. Ačiū. Pertrauka, kaip buvo pasiūlyta, kokiom dviem savaitėm, ne ilgiau. Ačiū.

Kolega A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS. Aš tik pranešimą.

PIRMININKAS. Prašom.

A.SADECKAS. Tai nesusiję su kalbama tema, bet atsakymas. Aš ką tik kalbėjau su…

PIRMININKAS. Prašom arčiau mikrofono.

A.SADECKAS. (Jau labai arti.) Aš ką tik kalbėjau su Vadovybės apsaugos departamento direktoriumi, kuris paaiškino, kad nurodymas duotas patikrinti įvažiuojantį, aptarnaujantį transportą, su tuo turbūt ir jūs sutiktumėte. Jokiu būdu nėra kalbama apie Seimo narius. Aš paaiškinau.

Vietos savivaldos įstatymo 11, 15, 17, 21, 27, 28, 29, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-512(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū. Imamės darbotvarkės 3 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-512(2). Teikėjai – kolega S.Lapėnas, P.Papovas, V.Indriūnas, V.Matuzas, A.Rimas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu pranešėjas – P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė grupės Seimo narių pateiktą įstatymo projektą, jį patobulino atsižvelgdamas į Teisės departamento, Savivaldybių asociacijos išvadas ir prašo jam pritarti. Iš esmės visoms Teisės departamento pastaboms komitetas pritarė, išskyrus pirmąją, tačiau iš dalies taip pat į ją atsižvelgta ir kartu įvertinta su Savivaldybių asociacijos siūlymu. Tai yra dėl mero ir administratorių įgaliojimų tvarkant finansinius savivaldybės reikalus. Savivaldybių asociacija siūlė, kad tai darytų administratoriai, Teisės departamentas, kad tai daryti priklauso merams, todėl komitetas priėmė tokį sprendimą, kad administruoja meras, o jo pavedimu, mero pavedimu, tai gali daryti ir administratorius. Be abejo, komitetas nurodė, kad reikėtų pakeisti Biudžetinės sandaros įstatymo 27 straipsnio 3 dalį. Komitetas nepritarė kolegos J.Razmos pasiūlymui, kad administratorius būtų karjeros valstybės tarnautojas. Ši nuostata dėl administratoriaus statuso yra priimta jau Valstybės tarnybos įstatyme ir tame įstatyme yra pasakyta, kad administratorius yra įstaigos vadovas. Taigi jis negali būti ir įstaigos vadovas, ir karjeros valstybės tarnautojas. Gali būti tik vienos rūšies tarnautojas. Todėl ir nepritarta šiai nuostatai.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš dabar prašyčiau minutėlei atitrūkti nuo mūsų einamųjų reikalų. Mūsų salėje, mūsų posėdžių salėje, yra Jungtinės Karalystės parlamentarų delegacija.

Pasveikinkime kolegas. (Plojimai). Ačiū.

Ir kad baigtume vieną klausimą, noriu pranešti, kad 11 val. į Konstitucinę salę kviečiami mūsų Seimo Tarpparlamentinės grupės su Jungtine Karalyste nariai susitikti būtent su šios delegacijos nariais. Ačiū.

Gerbiamasis pranešėjau, dabar mes turime susitarti dėl tų J.Razmos pataisų?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. J.Razma. Prašom motyvuoti.

J.RAZMA. Aš pripažįstu tą pranešėjo logiką, kad Valstybės tarnybos įstatyme yra tam tikros nuostatos dėl savivaldybės administratorių, bet aš manau, kad ten tas sprendimas yra padarytas skubotai, todėl jeigu mes čia, priimdami Vietos savivaldos įstatymo patikslinimus, grąžintume administratoriams karjeros tarnautojo statusą, tai būtų galimybė ir ten tuos dalykus analogiškai išspręsti. Tai nėra kokia ypatinga problema. Aš manau, kad išties paskubėta savivaldybės administratorių daryti įstaigos vadovu. Tai nepadidina savivaldybės administracijos kompetencijos, stabilumo keičiantis tarybų nariams. Ir galėtų būti toks pat principas, kaip yra su Vyriausybės sekretoriumi, kai Vyriausybės sekretorius yra karjeros tarnautojas ir, kad ir esant gana dažnai ministrų pirmininkų kaitai, užtikrina tą reikalų tęstinumą, atitinkamą sprendimų lygį ir taip toliau. Aš nematau nieko blogo, kad šis principas būtų perkeltas į šiek tiek žemesnį savivaldybės administracijos lygmenį.

PIRMININKAS. Kolega Jurgi, ar jūs sutiktumėte, kad dėl jūsų visų pataisų būtų balsuojama kartu, nes iš esmės čia vienas reikalas. Ačiū. Dabar aš prašyčiau, ar kas gali už ar prieš pasakyti, ir tuomet pranešėjas. V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Aš manau, kad čia projektų autorių yra labai gerai padaryta ir jokių pataisų, man atrodo, nereikia, nes savivaldybės administratorius – viešojo administravimo valstybės tarnautojas būtų pats tinkamiausias statusas. Dabar pasidarė taip, kad savivaldybėj atsiranda antra respublika, ir faktiškai jo sprendimai ir veiksmai nesiderina su savivaldybės mero, tarybos ir kitų darbais. Savivaldybė turi būti viena komanda, kuri dirbtų dėl vieno tikslo – kad padėtų žmonėms toje teritorijoje spręsti visus klausimus. O dabar kartais būna tarpusavio ginčų, nesutarimų. Aš manau, pagal tą įstatymo projektą tos problemos daugeliu atveju atkristų, todėl nepritarčiau tai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjo nuomonė.

P.PAPOVAS. Tai, ką motyvavo gerbiamasis kolega J.Razma, aš manau, kaip tik išsprendžia ir pastovumą, nes skiriamas penkeriems metams nepriklausomai nuo kadencijos, tai viena. O karjera visam laikui, amžinai – iš tiesų tai gyvenime nepasitvirtina, ir su Vyriausybės sekretoriais matome, kas darosi praktikoje. Todėl aš manau, kad specialiai nebūtų susieta su penkerių metų kadencija. Jeigu, sakykime, naujas konkursas, administratorius gerai dirba, jis gali laimėti, kadencijų skaičius neribojamas, jis gali būti pastovus, tačiau yra galimybė, jeigu jis prastai dirbo, ir pakeisti. Nes pagal dabartinį Valstybės tarnybos įstatymą karjeros tarnautoją pakeisti yra gana sudėtinga, faktiškai būna įvairių labai negerų dalykų šioje srityje.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar balsuosime dėl J.Razmos pataisos. Prašom registruotis. Dėkoju, pranešėjau. Prašom registruotis. Užsiregistravo 71 Seimo narys. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtos J.Razmos pataisos? Kas už tai, tas balsuojat už, kas manote kitaip, tas balsuojate kitaip. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 13, prieš – 36, susilaikė 12. Nepritarta. Dabar, mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl viso įstatymo, kad pritartume po svarstymo? Ar gal galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-369(2*) (svarstymas)

Imamės darbotvarkės 4 punkto. Tai projektas, kurio registracijos Nr.IXP-369(2) – Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Teikėjas – kolega A.Matulevičius, o Biudžeto ir finansų komiteto vardu pranešėjas – kolega G.Šivickas. Ruošiasi Ekonomikos komiteto vardu kolega Vilkas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą savarankiška buhalterinės apskaitos tarnyba arba pareigybė privaloma valstybės ir savivaldybės įmonėse, akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse. Šio įstatymo projekto tikslas – leisti akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms sudarinėti sutartis su buhalterinės apskaitos įmonėmis, tai yra kad būtų neprivaloma pareigybė arba apskaitos tarnyba.

Komitetas savo ruožtu apsvarstė šį projektą ir pritaria bendru sutarimu, tačiau po svarstymo yra gautos Teisės departamento išvados. Atkreiptas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Buhalterinės apskaitos įstatymo projektas ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo projektas, kurie reglamentuoja tas pačias nuostatas. Iš tikrųjų galbūt teikėjas sutiktų, ir komitetas neprieštarauja, kad šios nuostatos liktų tuose pagrindiniuose projektuose. Taupydami laiką ir atsižvelgdami į tai, kad tas įstatymas galios du mėnesius, mes manome, kad galbūt reikėtų svarstyti su Buhalterinės apskaitos įstatymo projektu.

PIRMININKAS. Ačiū. Žodžiu, jūs pritariate, kad įsigaliojimas būtų vėlesnis. Labai gerai. Tada kviečiu kolegą P.Vilką kalbėti Ekonomikos komiteto vardu. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, siūlo pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui, patikslinus įstatymo įsigaliojimo datą.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, yra vienintelė pastaba, su kuria pagrindinis komitetas sutiko. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Ačiū. Malonu, taigi pritarta.

Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-703(2*) (svarstymas)

Imamės darbotvarkės 5 punkto, registracijos Nr.IXP-703(2) – Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Teikėjas – K.Glaveckas. Jis ir pranešėjas Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Svarstymo stadija. Prašom, gerbiamasis profesoriau.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite supažindinti su pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, taip pat atsižvelgė į Seimo Teisės departamento, Europos Teisės departamento, Lietuvos banko, Lietuvos vertybinių popierių komisijos ir kitų suinteresuotų interesuotų institucijų pastabas ir pritarė pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau. Čia parašyta, kad įsigalioja liepos 1 d., matyt, įsigalioti turi kitu laiku.

K.GLAVECKAS. Įsigaliojimo laikas bus perkeltas – nuo sausio 1 dienos. Yra pataisyta.

PIRMININKAS. Aišku. Tikiuosi, kad per priėmimą kitą savaitę jūs pateiksite patikslintą variantą. Nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta.

Seimo nutarimo "Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijos susitarimui dėl gyvenamojo namo Panevėžyje, Tilvyčio g. 11, grąžinimo Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijai natūra" projektas Nr.IXP-30 (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 6 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijos susitarimui dėl gyvenamojo namo Panevėžyje, Tilvyčio g. 11, grąžinimo Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijai natūra” projektas Nr.IXP-30. Pranešėjas – kolega G.Dalinkevičius ar kas kitas Žmogaus teisių komiteto vardu. Tada kitas pranešėjas. A.Sakalas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Nematau. Kolega V.Matuzas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Prašom.

V.MATUZAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė šį projektą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą ir aiškų pranešimą. Ir R.Pavilionis – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Prašom.

R.PAVILIONIS. Mes, nors neturime nieko bendra su nekaltomis mergelėmis, taip pat pritariame. (Juokas)

PIRMININKAS. Ačiū. Aš nematau tų mano anksčiau minėtų komitetų atstovų, bet galiu pranešti… A.Sakalas, atsiprašau. Prašom, gerbiamasis profesoriau, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.

A.SAKALAS. Komitetas apsvarstė šį dokumentą. Jis neprieštarauja jokiem įstatymams, todėl jokio teisinio pagrindo nepritarti tam dokumentui komitetas neturi ir pritaria bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos Seimo nariai, noriu jums pranešti, kad Žmogaus teisių komiteto išvada taip pat yra teigiama – pritarimas bendru sutarimu, todėl aš manau, kad mes ramiai galim pritarti po svarstymo. Ar reikalauja kas balsuoti? Ne. Ačiū.

Noriu pranešti, kad yra Seimo Pirmininko siūlymas šį nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galim pritarti? (Balsai salėje) Galim. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso projekto? Nėra norinčių. Galim iš karto balsuoti? Ačiū.

Prašau registruotis. Registracija. Prašau registruotis, kolegos.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Prašyčiau dabar pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijos susitarimui dėl gyvenamojo namo Panevėžyje, Tilvyčio g. 11, grąžinimo Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Lietuvos provincijai natūra”, prašom balsuoti?

Už – 29, susilaikė 4, taigi nutarimas priimtas. Ačiū.

Sveikatos sistemos įstatymo 22, 88 straipsnių pakeitimo ir 89, 90, 91, 93 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-794. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-795. Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-796 (svarstymas)

Darbotvarkės 7 klausimas kompleksinis – Nr.IXP-794, Nr.IXP-795 ir Nr.IXP-796. Tai Sveikatos sistemos įstatymo tam tikrų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – komiteto pirmininkas kolega K.Kuzmickas. Ne. Kolega V.Nekrašas. Prašom.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Dėl šio įstatymo aš labai trumpai pasakysiu, kad komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar norėtų kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nepageidauja. Ar galim bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galim bendru sutarimu? Ačiū. Klausimas irgi išspręstas.

Mes, šiek tiek pasistengę, įveikėm visus numatytus darbotvarkės punktus. Dabar galėtume imtis rezervinių klausimų, bet turiu, kolegos, tam tikrų keblumų, nes tie rezerviniai klausimai yra mano paties. Ar galėtų kolega R.Palaitis eiti į tribūną? Mielieji kolegos, tokiu atveju yra dar vienas rezervinis klausimas – Kainų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo narys J.Palionis. Irgi nematau. Gal vis dėlto padarom 10 minučių pertrauką. Atsiprašau, ateina kolega A.Skardžius, taigi galėsime imtis kitų klausimų.

Mielieji kolegos, kadangi tai, ką mes turėjome padaryti iki 12 val., tikrai padarėme, todėl rezerviniai klausimai. Kompleksinis 3 punktas. Toliau pirmininkaus kolega A.Skardžius. Prašom.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus" pakeitimo" projektas Nr.IXP-987 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Tęsiame rytinį posėdį. Nagrinėjame rezervinį 3a klausimą. Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus” pakeitimo” projektas Nr.IXP-987. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Kolegos, mes šį klausimą ne kartą nagrinėjome Seniūnų sueigoje, žinau, kad nagrinėjo ir kai kurie Seimo komitetai. Yra daugiau ar mažiau bendras sutarimas dėl to siūlymo, kuris čia pateiktas. Bet yra kolegos J.Razmos siūlymas dėl dviejų komitetų narių skaičiaus. Dėl jo reikės balsuoti. Aš siūlyčiau laikytis tų sutarimų, kurie buvo Seniūnų sueigoje. Jeigu Seimas pritars po svarstymo, tai reikės kai ką patikslinti: tiesiog viena techninė pataisa preambulėje ir, žinoma, 1 straipsnio 5 dalyje turi būti Informacinės visuomenės plėtros komitetas, nes, kaip žinote, mes pritarėm būtent trumpesniam pavadinimui – Informacinės visuomenės plėtros. Taigi siūlyčiau dabar aptarti kolegos J.Razmos pataisą, jeigu komitetai neturi kokių kitų pastabų, ir imtis priėmimo procedūros.

Šiam Seimo nutarimui kolega, Seimo narys J.Razma teikė pataisą. Todėl prašyčiau pateikti savo pataisą šiam nutarimui.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, bandyčiau apeliuoti į jūsų demokratišką nusiteikimą kukliam mūsų frakcijos prašymui ir mūsų Seimo nario A.Vidžiūno pageidavimui toliau likusią kadencijos dalį dirbti Kaimo reikalų komitete. Jeigu pažiūrėsime į Kaimo reikalų komitete atstovaujamas proporcijas, tai ten mūsų frakcijai viena vieta galėtų priklausyti, nes dabar ten nėra mūsų atstovo, o, pavyzdžiui, kai kurios mažesnės frakcijos turi tuos atstovus.

Tikiuosi, kad jūs sutiksite, jog Teisės ir teisėtvarkos komitete viena vieta mūsų frakcijai ir kartu bendras vietų skaičius liktų mažesnis, o Kaimo reikalų komitete viena vieta šis skaičius padidėtų. Mes nesiūlome kaip nors bandyti išmesti iš Kaimo reikalų komiteto ne pagal proporcijas atsidūrusį žmogų, į tai neapeliuosim. Todėl, tikiuosi, kad jūs sutiksite su tuo skaičių pakeitimu.

Prisimenu, per pateikimą buvo pasakytas toks argumentas: Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas nesutinka, kad jo narys A.Vidžiūnas išeitų. Aš nežinau, ar galima taip sureikšminti komiteto pirmininko valią ir kaip tas komiteto narys dirbs nenorėdamas, prieš savo valią. Čia būtų sudėtingi reikalai.

PIRMININKAS. Prašyčiau gerbiamąjį kolegą, pranešėją pakomentuoti.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega Jurgi Razma, aš jau aiškinau ir galiu dar kartą pasakyti pasiremdamas ankstesnių Seimų patyrimu, taip pat jūsų Seimo patyrimu ir mūsų Seimo patyrimu, ir galų gale jau turime tam tikrą patyrimą ir dabar. Neišeina išdėlioti absoliučiai visus Seimo narius ten, kur pageidauja, nes reikia laikytis tam tikrų proporcijų. Kai kurios frakcijos, gaila, ne dėl mano kaltės, o gal ir dėl mano kaltės, čia rinkėjai nulėmė, negali užimti visų komitetų, kur jiems priklauso. Žinoma, turi spręsti Seimas, kaip kur reikia išdėlioti, kad būtų laikomasi proporcinio atstovavimo principo. Tai štai tuo vadovaujantis, taip pat vadovaujantis tuo, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetui šioje sesijoje yra ypač sudėtingi uždaviniai: trys didžiuliai kodeksai ir kai kurie kiti klausimai, vadovaujantis taip pat tuo, kad pavasarį, t.y. naujos sesijos pradžioje, vėl bus galima peržiūrėti proporcijas, pasitikslinti, aš siūlau nepritarti J.Razmos siūlymui, o pritarti po svarstymo tam variantui, kaip pateikta.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl Seimo nario kolegos J.Razmos teikiamos pataisos kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš negaliu pritarti pono J.Razmos siūlymui sumažinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių skaičių. Jeigu ponas J.Razma būtų objektyvus ir pažiūrėtų, kiek komitetui pavedama įvairiausių įstatymų ir nutarimų, tai pamatytų, kad tikrai šio komiteto narių skaičiaus negalima mažinti.

Dėl pono A.Vidžiūno. Jis iš tikrųjų yra vienodai geras ir teisės srities, ir žemės ūkio srities specialistas. Todėl nemanome, kad jis turi būti būtent žemės ūkio srityje.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, kolegos, registruotis. Balsavimu apsispręsime dėl Seimo nario J.Razmos teikiamos pataisos. Užsiregistravo

49 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario J.Razmos teikiamai pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Už – 13 Seimo narių, prieš – 24 Seimo nariai, susilaikė 7 Seimo nairai. Teikiamai pataisai nepritarta. Seimo narys Č. Juršėnas prašė skaičiuoti jo balsą prieš. Taigi 25 balsai prieš.

Kolegos, mums reikėtų balsavimu apsispręsti. Prieš tai dėl balsavimo motyvų dėl pritarimo Seimo nutarimui po svarstymo. Nėra norinčių pasakyti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Negirdėti prieštaraujančių, tad pritarta Seimo nutarimui po svarstymo.

Yra gautas Seimo Pirmininko siūlymas šį Seimo nutarimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar nebūtų prieštaraujančių? Nėra. Ačiū.

Pradedame priėmimo procedūrą.

Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, aš tik pakartosiu tas pastabas, į kurias reikėtų atsižvelgti. 1 straipsnyje taip, kaip ir siūlo Teisės departamentas, reikia įrašyti vieną skaičiuką: straipsnį papildyti nauju punktu (patikslinimas), nauju 5 punktu. Tai bus techniškai tvarkinga.

Ir naujo išdėstymo 1 straipsnio 5 punktas turi skambėti taip: “informacinės visuomenės plėtros”, be alternatyvos. Visos pastabos. Siūlau 1 straipsniui pritarti.

PIRMININKAS. Dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų – kolega Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Čia dėl informacinės visuomenės, taip?

PIRMININKAS. Seimo nutarimas “Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo” projektas.

J.VESELKA. Ne.

PIRMININKAS. Atsiimate. Seimo narys J.Razma prieš, jeigu teisingai užfiksavo Sekretoriatas.

J.RAZMA. Aš tik galiu apgailestauti dėl nedemokratiško daugumos požiūrio į opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos pageidavimą, kai tiek daug kalbama apie kaimo reikalų svarbą ir visaip trukdoma, kad prie šios srities problemų sprendimų mes, siųsdami į komitetą savo Seimo narį, galėtume prisidėti. Nekreipiamas dėmesys, kad šiame komitete pažeidžiant bet kokias proporcijas yra įrašyti du Valstiečių sąjungos atstovai, kurie apskritai turi tik 4 Seimo narius. Manau, mes turėsime elgtis nedemokratiškai elgtis siūlydami vietoj kurio nors jų atstovo savo atstovą, bet nenorėjome to daryti. Siūlėme geresnį būdą – tik vienu nariu daugiau šiame komitete. Gaila, kad tai nebuvo priimta.

PIRMININKAS. Kolega V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Manau, konservatoriai pakankamai prisidėjo prie kaimo reikalų sprendimo ir dabar jiems reikėtų pailsėti, o leisti valstiečiams tarti savo žodį. Manau, čia ta praktika, kuri buvo ir anksčiau jų valdymo laikais, įvesta nieko naujo neišrandant. Todėl pritariu šiam projektui ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių pasakyti savo nuomones nėra. Mums reikėtų, kolegos, registruotis. Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Kas už tai, kad Seimo nutarimas Nr.IXP-987 būtų priimtas, balsuoja už. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 43, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Seimo nutarimas Nr.IXP-987 priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto" projektas Nr.IXP-985(3) (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, svarstome rezervinį klausimą r-3b – Seimo nutarimo “Dėl Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto” projektą Nr.IXP-985. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, aš galiu tik priminti, kad visai neseniai mes priėmėme Statuto pakeitimą. Dabar mes esame patvirtinę Seimo nutarimo pakeitimą dėl Seimo komiteto narių skaičiaus, ir kadangi šitas nutarimas įsigaliojo nuo priėmimo, mes galime imtis galutinai išspręsti naujojo komiteto likimą. Siūlau pritarti po svarstymo nutarimui “Dėl Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto”. Komitetą turėtų sudaryti 7 Seimo nariai. Seimo nariai parinkti pagal frakcijų pageidavimus ir kiek įmanoma atsižvelgiant į proporcijas. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų J.Veselka. Prašom. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, labai gražiai skamba šis Informacinės visuomenės komiteto pavadinimas ir net teoriškai jokių priekaištų negalima būtų padaryti. Bet, kaip žinome, beveik 10 tūkst. vaikų nelanko mokyklos. Kai skaitau apie rajonų, sakysim, kultūrinę veiklą, tai galiu drąsiai pasakyti, kad ugdome alkoholio kultūros kartą. Ir staiga elitas kuria žinių visuomenę, kuria komitetą. Šito komiteto funkcija, galiu drąsiai pasakyti, ne įveikti alkoholio kartą, kurią ugdome, ne pritraukti tuos 10 tūkst. ar mažiau vaikų į mokyklas, o pramušti iš Vyriausybės, iš biudžeto pinigų tai informacinei visuomenei. Jeigu jau šitą Informacinį komitetą kuriame, jis neturi tik pramušinėti pinigus įvairioms kompiuterių, programų rengimo firmoms, o turi siekti, kad augtų išsilavinusi visuomenė, kad kiekvienas pilietis sugebėtų naudotis kompiuteriu ir internetu ir t.t. Šiandien tai yra tiktai parodomasis komitetas, kurio tikslas pramušinėti pinigus labai siauram ekonomikos sektoriui.

Iš esmės pritardamas, noriu atkreipti dėmesį, kad tas komitetas turėtų spręsti ne tik pinigų pramušinėjimo klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Galima suprasti, kad jūs už? Kitą nuomonę turi kolega A.Gricius. Prašom, kolega.

A.GRICIUS. Dėkui. Aš iš dalies pritariu šio komiteto steigimui, tik noriu atkreipti Seimo narių dėmesį į jo sudėtį. Šiuolaikiniame pasaulyje, vykstant geriems ar blogiems (kaip kas supranta) globalizacijos, informacinės visuomenės plėtros procesams, būtų labai pageidautina, kad mūsų parlamentarai, dirbdami šitame komitete, galėtų tinkamai atstovauti mūsų valstybei mokėdami anglų kalbą. Taip, kaip Užsienio reikalų komitete pageidautina, kad dauguma komiteto narių tikrai mokėtų anglų kalbą, nes taip jau susiklostė, kad ja reikia bendrauti su kitų šalių parlamentarais, aš labai pageidaučiau, kad ir šiame komitete bent jau dauguma jo narių galėtų bendrauti anglų kalba su svečiais, dalyvauti pasitarimuose, konferencijose, seminaruose ir t.t. Tai tikrai prisidėtų prie efektyvesnio šio komiteto darbo. Nors mano pavardė užrašyta raudonai, aš kategoriškai nepasisakau prieš šitą komitetą, bet, nežinodamas į šį sąrašą įtrauktų parlamentarų anglų kalbos žinių, norėčiau, kad jie bent jau pradėtų mokytis ir galėtų tinkamai dirbti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar kartą klausčiau kolegos, dabar A.Griciaus, jūs prieš ar ne prieš?

Č.JURŠĖNAS. Čia pageidavimas.

PIRMININKAS. Prašom, kolega.

A.GRICIUS. Mano kalbą turbūt reikia įvertinti panašiai kaip parlamentaro, gerbiamojo pono J.Veselkos kalbą, kurio pavardė buvo parašyta žaliai, bet jis išsakė tam tikras kritines pastabas. Aš nepasisakau prieš šitą komitetą, aš tik išreiškiu abejones, ar tie žmonės tikrai efektyviai dirbs, jeigu jie nemoka anglų kalbos. Aš nežinau, gal jie ją jau išmoko. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Aš manau, jūs taip pat turėtumėte skirti ir spalvas, ne tik anglų kalbą. Todėl nesant prieštaraujančių vis dėlto klausčiau, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam Seimo nutarimui? Ačiū. Pritarta. Turėdamas Seimo Pirmininko teikimą šį nutarimą svarstyti ypatingos skubos tvarka, klausčiau jūsų, ar galėtume ypatingos skubos tvarka svarstyti šį Seimo nutarimą? Negirdėti prieštaraujančių, pradedame priėmimo stadiją. Dėl balsavimo motyvų dėl viso Seimo nutarimo. Kolega J.Razma. Prašom. Nuomonė prieš.

J.RAZMA. Aš ir svarstymo metu išsakiau skeptišką poziciją, kad tai yra skubotas sprendimas. Šiuo metu sėkmingai dirba Seimo Informacinės visuomenės komisija ir aš pažymėčiau sėkmingą jos vadovo G.Babravičiaus darbą. Aš nesu tikras, ar mes sugebėsime patvirtinti tolygų šio naujai steigiamo komiteto vadovą. Tenka apgailestauti, kad šio komiteto darbe negalėtų dalyvauti visi Seimo nariai, kurie domisi šia sritimi, nes jie negali palikti kokio nors kito komiteto, o komisijoje turėjo galimybę darbuotis visi entuziastai. Tai yra tokie praradimai.

Buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu patvirtintoje darbų programoje faktiškai nėra nė vieno projekto, kuris būtų skirtas šiam naujam komitetui, kaip pagrindiniam komitetui. To pagrindinio darbo turinio šis komitetas stokos. Aš čia daugiau matau bandymą reaguoti į mados šauksmą, kurį demonstruoja kairioji Seimo dauguma, bandydama užfiksuoti savo vadovavimą naujai, perspektyviai, dažnai minimai sričiai, bet kokių nors realių poslinkių iš šio sprendimo aš nesitikiu.

PIRMININKAS. Kolega A.Gricius. Dešiniosios daugumos atstovas turi nuomonę už.

A.GRICIUS. Dėkui už tokį gerą įžanginį žodį prieš man jį suteikiant. Aš norėčiau išreikšti pirmiausia kai kuriuos pageidavimus dėl šio komiteto. Būtų gerai, kad jame būtų ne 7 nariai, o 9. Kai kurie komitetai yra per dideli, bet taip jau dauguma nusprendė ir taip yra. Kitas dalykas, dėl paties pavadinimo. Man atrodo, kad galima būtų kokį nors kitokį, tinkamesnį pavadinimą surasti. Tačiau aš pasisakau už, nes manau, kad to komiteto veikla bus efektyvi, jeigu bus išrinkta tinkama jo vadovybė. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega R.Šukys turi nuomonę prieš. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kalbėti apie šio komiteto sukūrimą reikėtų tada, kai bus svarstoma visa nauja Statuto redakcija. Dabar, kai šis komitetas taip skubotai kuriamas, ir kuriamas tada, kai vyksta tam tikrų atstovavimo kvotų komitetų ir komisijų vadovybėje perskirstymas Seime, steigiant šį komitetą aš įžiūriu tik vieną aspektą, tai yra skirstant kvotas pritrūko pozicijų, kurių reikėtų duoti kitoms frakcijoms, parlamentinėms partijoms, kad atitiktų Statuto reikalavimus. Lengviau įkurti vieną naują komitetą, negu normaliai susėdus tas kvotas išsiaiškinti. Nes tokiu keliu einant, aš manau, mes greitai turėsime atskirą Jaunimo ir sporto reikalų komitetą. Būtų galima sugalvoti dar daug sričių, kurios valstybei yra ne mažiau aktualios, tačiau principas – kurti komitetus pagal sritis ir pagal susidomėjimą jomis atskirų parlamentarų, nors ir labai perspektyvių, ir svarbių, yra blogas. Aš dar kartą kartoju. Turi būti tam tikras įstatymų, teisės aktų, projektų skaičius, tam tikros to komiteto darbo kryptys ir apkrovimas įstatymų leidyboje, o ne tik politinėje veikloje vieną ar kitą sritį kontroliuojant, ar atitinkamai tam tikrą valstybės politiką įgyvendinant vienoje ar kitoje srityje. Principas yra ydingas, aš pasisakau prieš ir siūlyčiau kitiems balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, šis komitetas ne ankstyvas, bet jau pavėluotas. Pasaulis ta kryptimi nuėjo labai toli. Jeigu nėra ko pamėginti, tai nėra ir poreikio. Toks jau žmogus yra. Ir kadangi iki šiol nebuvo komiteto, nebuvo srities, kur būtų įstatymai, kurie turėtų nagrinėti. Problema yra, ji aktuali, todėl kviečiu visus balsuoti už šį komitetą. Aišku, prisijungiu prie Seimo nario A.Griciaus nuomonės, kad žodis “plėtros” šiame pavadinime nereikalingas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nuomonę turi kolega V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pirmininke ir kolegos. Aš suprantu tai, į ką atkreipė dėmesį J.Razma, kad komiteto įsteigimas su ribotu narių skaičiumi eliminuoja kai kuriuos žmones, kurie šioje srityje dirbo ypač aktyviai ir kaip iniciatoriai, pavyzdžiui, A.Kubilius. Dabar nematau didelės naudos, jeigu komisija bus pakeista komitetu. Todėl pirmiausia norėčiau žinoti, ar komisija yra panaikinta, ar ji galės dirbti toliau; ar galės sutelkti visus, kuriems ši sritis svarbi ir kurie nori prie tos plėtros prisidėti; ar komisija bus naikinama? Komiteto įsteigimas turi antrą savo lazdos galą. Jis nėra tiktai naudingas, bet ir kritikuotinas. Aš turbūt susilaikysiu, bet noriu gauti atsakymą dėl komisijos buvimo. Ar ji jau panaikinta, ar ji nebus naikinama ir galės funkcionuoti toliau savanoriškumo pagrindu?

PIRMININKAS. Dabar kviečiu išsakyti nuomonę kolegą J.Oleką, o po to, manau, pranešėjas Č.Juršėnas atsakys į jūsų klausimą, kolega Landsbergi. Prašau, kolega.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gal aš kiek ir atsakysiu profesoriui V.Landsbergiui dėl komisijos veiklos. Aš prisimenu, kai mes rudenį steigėme komisiją, mes jau tada kėlėme abejonę, ar tai yra ne per maža institucija Seime, ar nereikėtų komiteto. Mūsų kalba ir tarimasis buvo toks, kad iš pradžių būtų įsteigta komisija, o vėliau ji galbūt peraugs į komitetą. Tai štai atėjo laikas, kada mes suformuojame Informacinės visuomenės plėtros komitetą. Be abejo, komisija savo darbą turėtų baigti.

Apskritai dėl pasiskirstymų komitetuose, man atrodo, irgi yra didžiulis progresas, kurį mes padarėme peržiūrėdami atstovavimą kiekvienai frakcijai visuose komitetuose. Absoliuti dauguma frakcijų norų arba pareikštų pageidavimų yra patenkinta. Be abejo, mes matome ir tolesnes galimybes patikslinti dar kai kurias pozicijas atskirų frakcijų. Todėl aš šiandieną siūlau pritarti tam darbui, kuris yra padarytas dėl pasiskirstymo mūsų komitetuose, o ateityje, kitoje sesijoje, galėtume grįžti prie to klausimo. Galbūt bus naujų pageidavimų, Seimo nariai pereis iš vieno komiteto į kitą, galėtume iš naujo subalansuoti. Jeigu mes tokiais žingsniais eisime, tikrai labai gerai bus atstovaujama frakcijų pozicijoms visuose komitetuose pagal jų turimų narių skaičių. Todėl aš kviečiu Seimo narius pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Kolega Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos. Tie, kurie seka projektų registraciją, turėtų žinoti, kad jau yra įregistruotas projektas dėl atitinkamų Seimo nutarimų dėl komisijos panaikinimo. Taigi, kaip sakė kolega J.Olekas ir kaip buvo tartasi dar šio Seimo darbo pradžioje, iš pradžių komisija, o vėliau komitetas. Be abejo, jeigu komitetas pradeda dirbti, jis pradeda dirbti būtent komisijos pagrindu. Kai suformuosime komiteto vadovybę, bus pateikti atitinkami nutarimai dėl komisijos veiklos ir atitinkamų sprendimų panaikinimo.

PIRMININKAS. Seimo nutarimą palaikančią nuomonę kviečiu išsakyti kolegą V.Kvietkauską.

V.KVIETKAUSKAS. Dėkoju. Aš esu labai nustebęs dėl kolegos R.Šukio įtarinėjimų, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas kuriamas siekiant kažkokių kitų tikslų, o ne siekiant judėti į priekį kartu su Europos ir pasaulio pažanga. Aš esu nustebęs, kad kolega R.Šukys, būdamas Liberalų frakcijos narys, neturėjo galimybės susitikti su vienu aktyviausiu šios idėjos palaikytoju ir organizatoriumi G.Babravičiumi, kuris kol kas yra komisijos pirmininkas ir bus to komiteto narys.

Dabar atsakydamas Seimo nariui V.Landsbergiui dėl galimybės A.Kubiliui dalyvauti šiame komitete, noriu pasakyti, kad iš tikrųjų tam tikra prasme tai yra nuostolis, nes A.Kubilius yra šios srities žinovas ir labai aktyviai dalyvauja visuomeninėse organizacijose, kurios užsiima tais klausimais. Nėra abejonės, kad jis galės dirbti šiame komitete. Jam, tiesą sakant, buvo siūlyta dalyvauti komiteto veikloje ir būti tikruoju nariu, bet jis nusprendė, kad jam geriau būti Biudžeto ir finansų komiteto nariu. Bet dėl vieno asmens negalima stabdyti visos veiklos. Suprantama, kad tiek kolega A.Kubilius, tiek bet kuris kitas, kuris turi ką pasakyti, turi idėjų ir žino, kaip jas įgyvendinti, bus laukiami šiame komitete. Aš siūlau balsuoti už jį.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme visas nuomones. Kolegos, registruojamės. Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Kolegos, kviečiu balsavimu apsispręsti dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto įsteigimo”. Kas už tai, kad šis komitetas būtų įsteigtas ir šis Seimo nutarimas… Kolegos, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 56, prieš – 1, susilaikė 5 Seimo nariai. Nutarimas, kurio projekto Nr.IXP-985, priimtas.

Replika po balsavimo. Kolega V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, nors ponas V.Kvietkauskas labai karštai neigė, kad čia, šioje pertvarkoje, yra tam tikrų frakcijų postų interesų, bet jis, matyt, nepastebėjo prieš tai kalbėjusio savo artimo kolegos J.Oleko pasakymo, kuris kaip tiktai ir patvirtino, kad štai dabar susitvarko visų frakcijų postų reikalai, susitvarko postų pasidalijimas. Tai reikėtų girdėti, ką čia pat partijos ar kitokie bičiuliai kalba. Mes taip ir matom. Todėl šis sprendimas nėra esminis. Nėra esminis. Ne dėl reikalo tai yra padaryta. Ką padarysi, kad pas mus kiti argumentai svarbesni.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-1000 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Svarstome Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo” pakeitimo” projektą Nr.IXP-1000. Prašau Č.Juršėną pristatyti. Pateikimo stadija.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, kaip girdėjote iš posėdžio pirmininko ir jeigu spėjote pasižiūrėti į projekto registracijos spaudą, – 1000 projektas šiame Seime. Taigi, kaip matot, dirbam labai intensyviai. Nutarimas teikiamas vykdant mūsų jau ką tik priimtą kitą nutarimą dėl Seimo narių naujo perskirstymo komitetuose, atsižvelgiant į proporcinį atstovavimo principą ir į tai, kad ką tik įsteigtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Todėl faktiškai kai kuriuose komitetuose bus mažiau Seimo narių. Kitur liks tiek pat, kiek buvo, ir vienas komitetas šiek tiek padidėjo, tai Biudžeto ir finansų komitetas. Biudžeto ir finansų komitete bus vienu Seimo nariu daugiau. Šie klausimai irgi kelis kartus buvo aptarinėjami Seniūnų sueigoje ir absoliuti dauguma Seniūnų sueigos narių šiems pasikeitimams pritarė. Neįvykdyta tai, apie ką mes jau kalbėjom. Tai yra kolegos A.Vidžiūno ir konservatorių prašymas dėl A.Vidžiūno perėjimo į Kaimo reikalų komitetą. Kadangi komiteto narių skaičius prieš tai patvirtintas, tai dabar kokių nors pakeitimų neišeitų darytų, nes viskas suderinta su frakcijomis ir pagal atitinkamą nutarimą ir frakcijų pageidavimus padaryta. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Kolega, jūsų norėtų klausti du Seimo nariai. Tai kolega J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Gražu, kad jūs paminėjote vieną simbolinį dalyką, šio projekto 1000 numerį. Nepaminėjote kito simbolinio dalyko, kuris irgi yra labai esminis, kad šis projektas prieštarauja Seimo statutui. Labai gražu, kai 1000 projekte tokie dalykai įžvelgiami. Aš nenagrinėsiu visų komitetų sudėties, bet kaip jūs išaiškintumėte, kad dabartinis frakcijų atstovavimas Kaimo reikalų komitetui neprieštarauja Seimo statutui, kuris reikalauja proporcinio frakcijų atstovavimo, o šiame komitete net du valstiečių atstovai ir nė vieno Tėvynės sąjungos atstovo ir iš dvylikos narių tiktai trys atstovauja opozicijai, jeigu žiūrėsime tuo platesniu daugumos mažumos santykiu. Na, sąlyginai opozicijai, nes P.Gražulis gal ir nėra pasiskelbęs dėl opozicijos.

Č.JURŠĖNAS. Mielasis kolega, šį klausimą aš jau kelis kartus aiškinau. Projektas pateiktas taip, kaip pateiktas, nes šiuo momentu, kai mums reikėjo spręsti, o mes negalim atidėlioti, taigi kai reikėjo spręsti, pavyko suderinti daugelį klausimų, kad iš tikrųjų komitetų sudėtis atitiktų proporcinio atstovavimo principą. Primenu, klausimo istorija yra tokia. Rudenį, kai komitetai buvo sudaryti, neproporcingumo buvo daug daugiau. Šiandien jo yra mažiau. Aš jau esu sakęs ir dar sykį pakartosiu, kad neproporcingumas išties yra dviem atvejais, nes dviejuose komitetuose mažesniosios frakcijos, vadinkim taip, turi daugiau negu joms priklausytų. Yra dar vienas komitetas. Jeigu stropiai pasižiūrėsit, rasit, kad ten kita mažesnė frakcija taip pat turi daugiau negu jai priklauso. Kai buvo ankstesnė sudėtis buvo net keturi tokie komitetai. Kaip matot, yra pažanga ir vėl pakartosiu tai, ką sakiau: pavasarį, kai iš naujo peržiūrėsim, stengsimės dar labiau patikslinti. Iki šios dienos pavyko susitarti tiek, nors ir tai kainavo daug nervų, kol buvo suderinti visų frakcijų interesai ir visų pageidavimai.

PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš matau dar vieną simbolinį momentą šioje procedūroje ir prisimenu procedūras prieš trisdešimt ir daugiau metų. Kai kokiame nors Kompozitorių sąjungos suvažiavime reikėdavo išrinkti valdybą, Centro komiteto atstovas pasiūlydavo susitarti dėl valdybos narių skaičiaus. Susitarus, pabalsavus už būsimą narių skaičių, po to būdavo siūloma sudėtis būtent iš to skaičiaus. Tiems protestuojantiems dėl demokratijos, ar negalima padidinti, būdavo sakoma: draugai, mes jau susitarėm, sprendimas priimtas, atgal nebegrįšime. Būtent 1000 šio demokratinio Seimo sprendimo proga aš ir sveikinu su gražių tradicijų palaikymu.

Č.JURŠĖNAS. Aš norėčiau pasakyti tamstai, kad, žinoma, dabar kiti laikai ir derinama buvo ir su opozicijos atstovais. Maža to, visų perkeliamų arba pereinančių iš vieno į kitą komitetą Seimo narių yra sutikimo parašai. Taigi per jėgą niekas nebuvo spaudžiama, o buvo stengiamasi įtikinti. Dviem atvejais nepavyko įtikinti, o spręsti reikia. Negalima atidėlioti klausimų, tai tikiuosi, kad kai ką patikslinsim, kaip sakiau, pavasario sesijoje. Visa kita padaryta susitarus iš esmės visoms frakcijoms. Išskyrus, ko gero, vienintelę Konservatorių frakciją. Žinoma, jūs galite jaustis, kad čia esate skriaudžiami. Bet ką padarysi, jūsų atstovų neužtenka, kad būtų visuose komitetuose. Na, neužtenka. Aš jau sakiau, kuo aš čia dėtas, nors kažkiek ir dėtas, nes atitinkamai elgiausi per rinkiminę kampaniją. Yra taip, kaip yra. Ir jūsų, t.y. konservatorių laikais, patobulintame Seimo statute yra labai išmintingas įrašas, kad jeigu Seimo narys yra siūlomas ten ir ten, o jis nesutinka, o reikia, tuomet daroma taip, kaip reikia. Taigi čia ne tarybiniais laikais, o konservatorių laikais buvo suformuluota tokia išmintinga nuostata, kuria, žinoma, mes dabar naudojamės. Aš to neslepiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausė visi norintys. Dėl balsavimo motyvų kolega J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų persiskirstant arba atsitraukiant valdančiajai daugumai, ir Socialdemokratų frakcijos atstovai, ir Naujosios sąjungos atstovai sudarė sąlygas, kad balansas visuose komitetuose būtų priartėjęs beveik prie idealaus. Jeigu šiek tiek geranoriškai palikome keletą, tiktai du komitetus, mažesnių frakcijų naudai, tai mūsų kolegos iš Konservatorių frakcijos taip pat neturėtų labai sielotis, kad į tų mažesnių, nuomonę buvo daugiau atsižvelgta nei į didesnių frakcijų. Todėl kviečiu Seimo narius pritarti pateiktam komitetų pasiskirstymui ir atstovavimui juose kaip geram, pažangiam žingsniui, kuris tikrai stebina, man atrodo, konservatorius tuo, kad jų laikais tokie dalykai nebuvo daromi. Naujoji dauguma pasielgė demokratiškiau, nei buvo elgiamasi iki šiol. Kviečiu pritarti pateiktam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonę prieš pasakys J.Razma.

J.RAZMA. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad kolega Č.Juršėnas šiek tiek klaidina Seimą sakydamas, kad galima pagal Statutą norint Seimo narį įrašyti į kitą komitetą, negu jis pageidauja. Patikslinčiau, kad taip yra tuo atveju, kai Seimo narys pageidauja nežiūrėdamas į proporcijas. Jeigu pageidavimą reiškia pagal Statutą, tai tokios normos prievarta jį kitur kelti, man atrodo, nėra. Aš nesuprantu, kodėl kairieji taip bijo, jog konservatorių atstovas atsiras Kaimo reikalų komitete ir nuolat reikš savo poziciją tos srities klausimais? Ar dėl to, kad pačių vykdoma kaimo politika yra labai pažeidžiama bet kokios kuklios kritikos? Esu nustebęs, kodėl taip bijoma, kad konservatorius bus arčiau kaimo reikalų.

PIRMININKAS. Girdėjome vieną nuomonę už, vieną prieš. Todėl, kolegos, esant skirtingoms nuomonėms, kviečiu balsuojant išspręsti. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-1000 būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas.

Už balsavo 38, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Šiam įstatymo projektui pritarta po pateikimo.

Taip pat šiam teisės aktui Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam Seimo Pirmininko siūlymui? Kolega J.Razma turi nuomonę prieš. Todėl mums reikėtų, kolegos, apsispręsti balsuojant dėl šio Seimo Pirmininko teikimo šiam Seimo nutarimui. Prašom, kolegos, registruotis. Užsiregistravo 56 Seimo nariai.

Kolegos, prašom dėmesio! Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo Pirmininko teikimui ypatingos skubos tvarka nagrinėti Seimo nutarimą Nr.IXP-1000, balsuoja už. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 44, prieš – 5, susilaikė 2. Pritarta nagrinėjimui ypatingos skubos tvarka.

Kolega J.Razma – replika po balsavimo.

J.RAZMA. Aš atkreipiu dėmesį į tai, kad valdančioji dauguma elgėsi tikrai negarbingai. Darbotvarkėje nebuvo pabrėžta, kad šį projektą siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka, ir mes negalėjome suspėti įregistruoti pataisų. Dabar tą idėją staigia išmetus, norima buldozeriniu principu šį projektą, pažeidžiantį Seimo statutą, priimti. Tai man šiuo atveju lieka tik apeliuoti į Seimo narių demokratinį mąstymą, jų sąžinę ir prašyti paremti opozicinės frakcijos prašymą dėl pertraukos iki kito posėdžio, kad per pertrauką spėtume įregistruoti pataisas.

PIRMININKAS. Kolegos, visi girdėjome Konservatorių frakcijos vardu kalbėjusio kolegos J.Razmos siūlymą daryti pertrauką. (Balsai salėje) Patvirtinę ypatingą skubą ir išgirdę Konservatorių frakcijos vardu kalbėjusį Seimo narį, šį klausimą planuojame svarstyti ketvirtadienį. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti, taikant ypatingą skubą? Ačiū.

Skelbiu pertrauką iki 12 valandos 15 minučių.

Pertrauka

Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-959 (pateikimas)

PIRMININKAS. Tęsiame rytinį plenarinį posėdį. Nagrinėjame Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo įstatymo projektą Nr.IXP-959. Pranešėjas – ministras V.Markevičius. Prašom, ministre, pateikti šį projektą. Pateikimo stadija.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateikiamas teisės aktas – Baudžiamojo proceso kodekso projektas – yra iš esmės labai didelis. Manau, kad jis dar sukels daug diskusijų. Tą projektą parengė Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė labai seniai, dar prieš 10 metų. Per tuos metus jis daug kartų buvo tobulinamas. Paskutinis variantas buvo suderintas specialiojoje grupėje, kurią sudarė Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijų, Generalinės prokuratūros ir tos darbo grupės atstovai. Atsižvelgiant į Konstituciją, į naująjį pernai priimtą Baudžiamąjį kodeksą, į Teisinės sistemos reformos metmenis, projektas yra suderintas su konvencijomis, kurios iš dalies reglamentuoja baudžiamuosius teisinius santykius ir žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat Jungtinių Tautų konvencija prieš organizuotą nusikalstamumą, be jokios abejonės, Romos tarptautinio baudžiamojo teismo statutu ir daug kitų konvencijų.

Rengiant atskiras projekto dalis buvo pasinaudota Vakarų Europos valstybių baudžiamojo proceso įstatymų sukaupta patirtimi, bet tai buvo daroma ne mechaniškai įrašant tam tikras normas į teisės aktą. Buvo atrinktos tos idėjos, kurios gali būti realiai panaudotos mūsų šalies sąlygomis, todėl manome, kad tai yra nacionalinio įstatymo projektas. Paties projekto idėją, kaip matėte, galima nusakyti tokiais trim esminiais dalykais, t.y. bandyta optimizuoti procesą, užtikrinti asmens teisių ir laisvių apsaugą ir įvesti labiau diskretinį pradą.

Dėl optimalumo norėjau pasakyti, kad teisėsaugos įstaigų veikla pabandyta sukonstruoti taip, kad per trumpesnį laiką būtų galima ištirti, išnagrinėti ir spręsti kur kas daugiau baudžiamųjų bylų, ko dabar nėra, negu vadovaujantis galiojančiu procesiniu įstatymu. Greitumo ar optimalumo principas pagal dabartinį teikiamą projektą būtų taikomas taip, kad nebūtų pateisinamas proceso dalyvių teisių nepaisymas.

Asmens teisių apsauga. Kaip minėjau, į daugelį konvencijų buvo atsižvelgta ir jų deklaruojamos normos atsispindi Baudžiamojo proceso kodekse. Pabrėžtina tai, kad projekte yra numatytos asmenybės garantijos. Viena iš sąlygų yra nustatyti byloje tiesą ir priimti teisėtus, pagrįstus sprendimus.

Paminėtas mano diskrecijos elementas didesnis, negu buvo, t.y. pasireiškia įvairiose teisės normų konstrukcijoje, kad leidžiama teisėsaugos pareigūnams ir teismams, kurie dalyvauja baudžiamajame procese, veikti ir priimti sprendimus savo nuožiūra. Be jokios abejonės, kodekse yra tokios procesinės normos, kurios reglamentuoja procesinės prievartos priemonių taikymą, ir kitos. Jos sukonstruotos labai konkrečiai, tai yra tiksliai nustatant tokių priemonių taikymo pagrindus, trukmę, apskundimo tvarką. Tai yra diskretinis pradas sąveikauja kartu su imperatyvinėmis teisės normomis.

Projektas susideda iš dešimties dalių. Kai kurių dalių esmė yra nelabai pakitusi lyginant su dabar galiojančiu kodeksu. Aš labai trumpai paminėsiu.

Iš karto atkreipiu dėmesį, kad 3 dalis reglamentuoja procesinės prievartos priemones ir jų turinį. Šių priemonių sistema yra pritaikyta laikantis mano minėtų tarptautinių sutarčių, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos reikalavimų. Be šiuo metu taikomų kardomųjų priemonių, numatomos dvi naujos: pareiga periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar dokumentų paėmimas.

Ketvirtoji dalis numato ikiteisminių tyrimų taisykles. Šioje dalyje yra tikrai daug naujovių. Tai galima pavadinti iš esmės naujo modelio ir originaliu procesiniu institutu, kuris yra parengtas visapusiškai įvertinus galiojantį kodeksą, dabartinę tardymo ir kvotos įstaigų praktinę veiklą, kai kuriuos vadinamuosius pastarųjų dvejų metų tardymo eksperimentus. Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant ikiteisminį tyrimą pagrindinis vaidmuo dabar skiriamas prokurorui, kuris palaiko kaltinimą ne tik baudžiamojo proceso stadijoje, t.y. vykstant teisminiam nagrinėjimui, bet ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui. Be jo įtakos iš esmės negalimas ikiteisminis tyrimas.

Kalbant apie ikiteisminį tyrimą atsiranda ikiteisminio tyrimo teisėjo institutas. Tokio teisėjo paskirtis įstatyme numatytais atvejais užtikrintų įrodymų objektyvumą, sankcionuotų procesinių prievartos priemonių taikymą bei garantuotų atskirų tyrimo veiksmų nešališkumą. Be abejonės, šioje dalyje atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminių tyrimų subjektai yra apibrėžiami 160 straipsnyje. Aš noriu pasakyti, kad iš esmės paliekami tie patys, kurie dabar atlieka kvotą, parengtinį tardymą, bet mes nesiryžom kai kurių atsisakyti iki galo, nors manome, kad būtų galima. Pavyzdžiui, Valstybės kontrolė siūlėsi ir prašė, kad nebūtų įtraukiama, bet mes manome, kad galutinai apsispręsti turėtume svarstant komitetuose, nes labai svarbus klausimas, kurie ikiteisminių tyrimų subjektai atliks ikiteisminį tyrimą.

Dar labai trumpai norėčiau atkreipti dėmesį į bylų procesą pirmosios instancijos teisme. Ši proceso dalis panaši į galiojančią, tačiau skiriasi ta dalis, kad atsisakyta atidavimo teisimui stadijos, kad būtų sutrumpintas procesas, sutrumpinta teisminio tyrimo tvarka, nes ikiteisminio tyrimo teisėjas kai kuriuos veiksmus atlieka dar iki teisminio nagrinėjimo pradžios. Taip pat sutrumpinta teisminio tyrimo tvarka, kai kaltinamasis prisipažįsta kaltas, t.y. vėliau tampa racionalesnė nuosprendžio surašymo ir paskelbimo tvarka.

Dėl teisminių stadijų kontrolės naujovių. Kaip aš ir minėjau, labai mažas bylų procesas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Ką aš turiu omeny? Tai reglamentuoja 6 ir 8 dalys. Iš tikrųjų naujovių nedaug, nes tos dabar galiojančio baudžiamo proceso pataisos yra padarytos visiškai neseniai ir pasiteisino. Tik vienas dalykas, į kurį atkreipčiau dėmesį, yra naujas, tai pakeista Apeliacinio teisimo kompetencija, atimant galimybę grąžinti bylą iš naujo tirti ar nagrinėti teisime. Kadangi savo esme apeliacinė instancija gali ištaisyti bet kokio pobūdžio klaidas ir priimti teisingą sprendimą, tai vėlgi pagreitinamas galutinis sprendimo ar nuosprendžio priėmimas.

Ir 9 dalis. Ji numato baudžiamojo proceso ypatumus tiriant, nagrinėjant atskirų kategorijų bylas. Čia yra reglamentuojamas bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų procesas. Kaip žinote, dar negaliojančiame, bet priimtame Baudžiamajame kodekse yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė. Šioje dalyje taip pat yra numatytas procesas (tai ir anksčiau buvo) dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių proceso privataus kaltinimo bylose, kuris iš esmės nesikeičia nuo dabar galiojančio. Yra bylų nagrinėjimo supaprastintas procesas, kuris yra išskirtas į baudžiamąjį įsakymą, kas, mūsų supratimu, yra tikrai pažangu ir pagreitina tą procesą, kuris iš esmės atitinka jūsų neseniai priimtas dabar galiojančio baudžiamo proceso pataisas, kurias buvo pateikęs Prezidentas. Nors tai buvo sukėlę daug ginčų, aš manau, kad dabar variantas patobulintas iki tokio lygio, kuris praktiškai gali būti realiai taikomas.

Ir paskutinis momentas, ką norėčiau pasakyti. Bet kokiu atveju manome, jog būtų reikalinga ekspertizė, kaip ir dėl Civilinio proceso kodekso. Taigi mes, nelaukdami jūsų sprendimo, jau darome šio kodekso vertimą į anglų kalbą ir esame sutarę su Europos Tarybos ekspertais, kad jie pakankamai greitai pateiks išvadą, kai tik mes išversime.

Tiek būtų labai trumpai. Prašyčiau pritarti po pateikimo ir pradėti svarstyti komitetuose. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų norėtų klausti 3 Seimo nariai. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, ar pagal šį proceso kodeksą asmuo, kuris įtariamas ar suimtas, turės tokias pat teises, jeigu jis atsisakys gynėjo paslaugų, t.y. ar jis naudosis tomis pat teisėmis, kurias turi gynėjas, ar jam vis dėlto bus apriboti tam tikri dalykai, (…) su gynėju? Tai vienas klausimas. Ir antras. Jūsų 31 straipsnyje parašyta, kad pirmosios instancijos teismas yra apylinkės ar apygardos teismas, galintis priimti byloje nuosprendį, išskyrus apygardos teismą, kompetentingą nagrinėti apeliacine tvarka. Ačiū Dievui, kad su teismais nesusidūriau. Tai apygardos teismai lyg ir vykdys apylinkės teisimų funkcijas, t.y. apygardos bus dviejų rūšių, apeliacinis ir apylinkės sulyginami. Ar aš taip supratau šią jūsų formuluotę?

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū. Čia iš esmės du klausimai. Dėl pirmojo klausimo. Be jokios abejonės, įtariamasis, teisiamasis ar kaltinamasis, kuris atsisakė advokato (tik ne visais atvejais jis gali atsisakyti gynėjo dalyvavimo – kai gresia mirties bausmė, yra nepilnamečiai ir tie, kurie yra su trūkumais), turi tas pačias teises, išskyrus tai, jog jeigu jis yra suimtas, jis neturi teisės tuo metu būti laisvėje, arba jeigu jam paskiras namų areštas, tai jis privalo vykdyti prievartos priemones, kurios jo atžvilgiu yra taikomos. Jeigu atkreipėte dėmesį, tai iš tikrųjų ir susipažinti su bylos medžiaga, pareikšti prašymus, užduoti klausimus nukentėjusiesiems, liudytojams ir panašiai. Taigi teisės yra iš tikrųjų plačios ir pakankamai normaliai reglamentuotos.

Dėl 31 straipsnio labai trumpai. Jeigu šiuo atveju išskirsime pirmosios instancijos teismą, kada nagrinėjamos bylos, apeliacinės instancijos ir kasacinės, 31 straipsnyje, kurį jūs minėjote, yra apibrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas yra apylinkės teismas. Jeigu pažiūrėsite toliau, kur yra teismingumas, tai aš pavyzdį pasakysiu. Jeigu ministras padarė (apie save arba savo kategorijos žmones lengviausia pasakyti) nusikaltimą, tai numatyta, kad bylą nagrinėja apygardos teismas ir trijų teisėjų kolegija. Tai yra teismingumas. Arba bet koks asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, tai kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismas. Kitus nusikaltimus ir baudžiamosios teisės pažeidimus kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apylinkės teismai. Tuo atveju apeliacinė instancija yra apygardos teismas, o kasacinė – Aukščiausiasis. Jeigu apygardos teismas nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismas, tada apeliacinė instancija yra Apeliacinis teismas, o kasacinė – Aukščiausiasis Teismas. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų klausti kolega A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, jums turbūt gerai žinoma padėtis, kad gerai parengtos bylos, pakliuvusios į teismą, subyra dėl tokių priežasčių, jog kaltinamieji keičia parodymus, liudytojai keičia parodymus. Sakyčiau, tada prokurorai kaltina teisėjus, kad teisėjai priėmė ne tokį nuosprendį, kokio jie pageidavo. Sakykite, kaip yra numatyta naujajame Baudžiamojo proceso kodekse? Jeigu tardymo veiksmus (aš turiu galvoje ikiteisminį tardymą), kaip jūs vadinate, ikiteisminio tyrimo veiksmus atliks tardytojai ir prokurorai, nedalyvauja teisėjui, tai situacija bus ta pati. Ar numatyta, kad tuos tardymo veiksmus teisėjo akivaizdoje, tarkim, atlieka prokuroras, dalyvaujant gynėjui, kad negalėtų nei liudytojai, nei kaltinamasis paskui atsiakyti savo parodymų ir sakyti, kad juos išgavo prievarta, mušė, naudojo smurtą ir kitas poveikio priemones. Kaip naujajame Baudžiamojo proceso kodekse?

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū. Gerbiamieji komitetų pirmininkai, profesoriau, aš tikiuosi, kad jūs šiek tiek susipažinę su tais pirminiais variantais. Tai yra iš tikrųjų labai aktualus klausimas. Darbo grupė ir ta, vadinkime, specialioji grupė, kurioje mūsų specialistai su vidaus reikalų ir prokuratūros specialistais dirbo ir nagrinėjo… ir mano vienas iš klausimų darbo grupės nariams, bent jau prieš porą metų buvo, kam gi reikalingas tas ikiteisminių tyrimų teisėjas. Tai va tiems atvejams, apie kuriuos jūs dabar kalbėjote, iš esmės ir reikalingas. Prokuroras (aš jums pateikdamas truputėlį minėjau) pagal tai turėtų būti aktyviausias proceso dalyvis. Jis šiuo atveju nusprendžia, kada reikėtų, jog apklaustų tą liudytoją ar nukentusįjį ikiteisminių tyrimų teisėjas. Pagal tenai numatytą procedūrą, kada apklausia ikiteisminių tyrimų teisėjas, privalomai dalyvauja ir prokuroras, ir gynėjas. Bet kokiu atveju, jeigu toks asmuo, sakykime, kaip jūs pasakėte, pakeičia parodymus jau teisme nagrinėjant bylą, nes numatytas ir žodinis savo parodymų patvirtinimas,tais atvejais, kai manoma, kad tie liudytojai yra patys svarbiausi, neatsisakoma tų institutų. Kada nelabai svarbūs ir dėl kitų priežasčių, dėl ligos ar dėl kitų dalykų, kada yra apklausęs ikiteisminių tyrimų teisėjas, galima teisme antrą kartą žodiškai ir neperklausti, tas klausimas taip išsprendžiamas.

Noriu pasakyti, kad šiuo atveju įrodymų vertinimo prasme, be abejo, tokia apklausa… negalima vertinti parodymų, kada davė tik prokurorui arba tiktai teisėjui, kad vienu atveju įrodymas yra svaresnis, kitu atveju – ne toks svarus, bet manome, kad žmogui prisiekus yra sudaromos sąlygos duoti iš tikrųjų teisingus parodymus. Antras dalykas, kada tik prokuroras apklausia, gynėjų dalyvavimas nėra būtinas, vertinimas teisme tokiu atveju gali būti toks, kaip jūs sakote, tai daugiau galimybių pakeisti parodymus,ir teismas vertintų juos, sakykim, šiek tiek kitaip, negu ikiteisminių tyrimų teisėjui apklausus dalyvaujant gynėjui ir prokurorui. Taip trumpai.

PIRMININKAS. Kolega Sakalas…

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gal galėtumėte manęs neišbraukti iš klausiančiųjų sąrašo, norėčiau po pono A.Sadecko dar vieną klausimą užduoti.

PIRMININKAS. Prašau. Kolega A.Sadeckas.

A.SADECKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, kaip naujas Baudžiamojo proceso kodeksas atsižvelgia į organizuoto nusikalstamumo užkardinimo buvusias normas… ir operatyvinės veiklos dabartinė redakcija, būsima redakcija, t.y. kaip buvo atsižvelgta į tuos du įstatymus rengiant Baudžiamojo proceso kodeksą? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Aš pateikdamas jums sakiau, kad atsižvelgta rengiant Baudžiamąjį kodeksą. Nors neseniai Lietuva pasirašė konvenciją dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu, tačiau jau šis kodeksas į tai atsižvelgė. Pristatydamas paminėjau tai, kad atsirado naujos kardomųjų priemonių rūšys, kurios tam tikra dalimi atkartojo Operatyvinės veiklos įstatymą, t.y. tarp jų dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ir, aišku, tie patys tradiciniai, kurie iki tol buvo, tai yra suėmimas, namų areštas, rašytinis pasižadėjimas liko. Ir antras dalykas, jau dabar inkorporuotas į Baudžiamojo proceso kodeksą, yra tokios priemonės kaip korespondencijos paėmimas, patalpų apžiūra, elektroninė kontrolė, kas anksčiau buvo tik Operatyvinės veiklos įstatyme. Tik kai kuriais atvejais kaip ir Operatyvinės veiklos įstatyme vienu atveju užteks prokuroro sankcijos, kitais atvejais, tarkime, kratos darymo, pašto, telegrafo, korespondencijos poėmio padarymui reikės teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, sankcijos.

Taipogi numatomas plačiau, negu iki tol buvo Baudžiamojo proceso kodekse, laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Tik dar kartą atkreipiu dėmesį, kad daugiau įtraukiamas kaip ir kitose Vakarų demokratinėse šalyse teismo dalyvavimas šiais atvejais, bet prokuroras taip pat aktyvus. Be jokios abejonės, yra įvedamas tas dalykas, dėl kurio gal ir suformuluotas klausimas, t.y. leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, apie ką anksčiau visiškai nebuvo užsiminta Baudžiamojo proceso kodekse. Todėl, atidžiai panagrinėję svarstymo metu, mes galbūt prieisime prie išvados, kad Operatyvinės veiklos tokio įstatymo,koks dabar yra, galima bus ir atsisakyti, išskyrus kai kuriuos dalykus. Bet pagrindiniai dalykai turi būti šiame kodekse, kuris yra aukštesnio lygio teisės aktas, apimantis visą procesą. Tiesiogiai atsakydamas į jūsų klausimą, manyčiau, kad yra pakankamai gerai atsižvelgta į visų operatyvinių subjektų pageidavimus, kartu užtikrinant asmens teises ir laisves. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar vieną klausimą norėtų pateikti kolega A.Sakalas. Primenu, kad atsakymams į klausimus skiriama 10 min. Laikas prie pabaigos, todėl prašyčiau labai trumpai.

A.SAKALAS. Mano klausimas bus labai trumpas, gerbiamasis ministre. Jūs turbūt puikiai žinote, kad Teisėjų etikos kodekse parašyta, jog teisėjas bylos nagrinėjimo metu negali kontaktuoti atskirai su prokuroru, nedalyvaujant gynėjui, ir su gynėju, nedalyvaujant prokurorui. Tačiau šito dažnai nesilaikoma ir stebimi tokie dalykai, kada prokuroras užeina vienas į teisėjo kabinetą, tada stebėtojai sako, kad jau prokuroras su teisėju susitarė. Jeigu užeina gynėjas į teisėjo kabinetą, dažnai sakoma, kad štai gynėjas atnešė kyšį. Sakykite, ar Baudžiamojo proceso kodekse bus numatyta, kad kategoriškai draudžiama teisėjams turėti kontaktų su gynėju arba su prokuroru, nedalyvaujant kitai šaliai. Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Baudžiamojo proceso kodeksas šito nereglamentuoja ir, sakau, galėsime diskutuoti komitete, turbūt jūsų bus pagrindinis komitetas šiuo klausimu. Mūsų, rengėjų, nuomone, tokio draudimo neturėtų būti Baudžiamojo proceso kodekse.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausė visi Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių išsakyti nuomonę. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Todėl prašysime gerbiamąjį ministrą… Atsiprašau. Pradedame svarstymo stadiją. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitų nuomonių dėl šio siūlymo? Nėra. Pritarta tam. Papildomas komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Nesant kitų siūlymų, papildomas komitetas lieka Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti… Prašau? Kolega A.Sadeckas. Jūs dar siūlote papildomu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą? Ar būtų kitų nuomonių, kad du komitetai būtų papildomi? Tad dar papildomas komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 4 dieną. Ar būtų kitų siūlymų dėl datos? Nesant kitų siūlymų, ši data lieka.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-999 (pateikimas)

Ministras norėtų pateikti dar vieną įstatymo projektą, Nr.IXP-999 – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, gerbiamasis ministre, pateikimo stadija.

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Jeigu atkreipėte dėmesį, aiškinamasis raštas yra gana platus… tai aš dėl to bent kokius septynis pagrindinius aspektus, kuo jis keičiamas, nes kuo keičiamas dabar galiojantis projektas ir kaip jis suderinamas su jau galiojančiu Civiliniu kodeksu… Jo tikslas (nuo to, kuo ir pradėjau) yra suderinti šį įstatymą su Vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija, kuri priimta praeitais metais, bei su nauju Civiliniu kodeksu, taipogi supaprastinti kai kurias sprendimų dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo priėmimo procedūras bei spręsti kai kurias kitas problemas, kurios iškyla taikant praktiškai šį įstatymą.

Esminiai šio įstatymo pakeitimai, į kuriuos norėčiau atkreipti dėmesį. Yra numatoma, kad patikėjimo teisė patikėjimo sutarties pagrindu ar panaudos sutarties pagrindu, atsiprašau, galės atsirasti juridiniams asmenims, kuriems valstybė įstatymais deleguos valstybines funkcijas. Savivaldybės turtas kitiems juridiniams asmenims patikėjimo teise galėtų būtų perduodamas pagal turto perdavimo patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms vykdyti. Sprendimą dėl tokio turto perdavimo turi priimti Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Įstatymo projektas nustato tų asmenų patikėjimo teisės apimtį ir valdymo bei disponavimo tuo turtu apribojimus, tai kalbama 13 straipsnyje.

Kitas svarbus momentas – pagal šį projektą valstybės ir savivaldybių turtas gali būti laikinai perduodamas neatlygintinai naudotis valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais. Siūloma sumažinti valstybės ir savivaldybių turto panaudos subjektų sąrašą, išbraukti iš šių subjektų politines partijas. Čia turbūt kils diskusijų ir svarstant komitetuose bus galima apsispręsti, nes tai iš tikrųjų politinis sprendimas. Reikia atkreipti dėmesį, kad teikiamame projekte yra nuostata, pagal kurią anksčiau sudarytos panaudos sutartys su šiuo subjektu galios iki jų termino pasibaigimo arba nutraukimo įstatymuose ar sutartyje numatytais pagrindais. Valstybės ir savivaldybių turto panaudos subjektų sąrašas išplečiamas papildomai įrašant viešąsias švietimo įstaigas, turinčias Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus mokyti, t.y., sakykim, kadangi tai yra valstybinė funkcija, teikti išsilavinimą.

Trečias esminis momentas šiame įstatyme yra tas, kad yra numatoma, jog siekiant operatyviau spręsti turto perdavimo panaudos sutartimi klausimus ir sumažinti Vyriausybės darbo krūvį priimant individualaus pobūdžio sprendimus projekte numatoma teisė priimti sprendimą perduoti valstybės turtą panaudos subjektams suteikiant turto valdytojo… atkreipiu dėmesį, kad šiuo metu Vyriausybės posėdžiuose trečdalis klausimų yra susiję su šiais dalykais.

Ketvirtas momentas, ypač aktualus, yra pastatų, statinių perleidimas užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms įkurti. Projekte yra numatoma, kad Vyriausybės sprendimu valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialus turtas gali būti perduodamas užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms, tarptautinių organizacijų atstovybėms įkurti. To daryti anksčiau nebuvo galima.

Penktas momentas. Kai kurių institucijų siūlymu įstatymo projekte atsirado nuostata, leidžianti pagal mainų sutartį perleisti valstybės ir savivaldybių įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms patikėjimo teise priklausantį turtą ne tik vieną kitai, bet ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

Šeštas momentas – atsisakoma ankstesnės valstybės ir savivaldybių turto investavimo sampratos, kuri keldavo pakankamai daug neaiškumų. Pagal naują nuostatą valstybė ar savivaldybės galės investuoti turtą, jį kaip turtinį įnašą perduodamos steigiamai viešajai įstaigai, valstybės ar savivaldybės įmonei ar steigiamam privačiam juridiniam asmeniui, taip pat perduodamos jiems turtą kapitalo didinimo atveju. Šių nuostatų įtvirtinimas yra susijęs su siekimu padidinti valstybei bei savivaldybėms priklausančio turto valdymo efektyvumą.

Ir paskutinis, mano supratimu, esminis momentas, keičiantis anksčiau galiojusį įstatymą ir įtvirtinantis šiame projekte naujas nuostatas. Siūloma atsisakyti detalaus, mūsų supratimu, nereikalingo ar netinkamo, negalimo naudoti valstybės ir savivaldybių turto perdavimo patikėjimo teise iš vienos valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomos įstaigos ar organizacijos kitai tokiai įstaigai ar organizacijai reglamentavimo. Minėto turto perdavimo tvarką turėtų nustatyti Vyriausybė, tai yra įstatyme nurodoma blanketinė norma, o teisė priimti sprendimą dėl tokio turto perdavimo suteikiama turto valdytojui. Įsigaliojimo data, jeigu spėsite priimti ir pritarti, numatoma nuo 2002 m. sausio 1 dienos.

Prašyčiau po pateikimo šiam projektui pritarti ir pradėti svarstymo procedūrą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, atvirai pasakysiu, nesusipažinau su įstatymu, bet klausimas konkretus. Štai konkretus pavyzdys. Seime dabar keičiami kompiuteriai, bus keičiami suolai. Kuo tas naujas įstatymas palengvins ar apsunkins, sakykim, to turto, kuris bus nereikalingas, perdavimą kitai valstybinei įstaigai ar organizacijai? Kuo skirsis nuo dabartinės tvarkos?

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū. Aš kaip pavyzdį galbūt galiu pasakyti, kai jūs taip konkrečiai paklausėte, sakykime, Seimo valdybos nutarimu automobiliai, kurie buvo nereikalingi… buvo skelbiamas konkursas ir jie pardavinėjami, šiuo atveju, sakykim, kitai valstybinei organizacijai arba vykdančiai valstybės funkcijas… asignavimų valdytojas, šiuo atveju Seimo valdyba, turės galimybę turtą panaudos pagrindais perduoti savo sprendimu neskelbiant jokio konkurso.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Saulis.

V.SAULIS. Gerbiamasis ministre, jūs jau pateikdamas paminėjote vieną iš 13 straipsnio pakeitimų, kad subjektu nebegali būti politinės partijos. Vyriausybė teikia šį įstatymo projektą. Gal jūs galėtumėte paminėti keletą argumentų, kodėl politinės partijos negali būti šiuo subjektu?

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš iš tikrųjų tą aspektą paminėjau ir pakeitimą miniu sąmoningai, nes galbūt dėl to, kad Vyriausybė šiuo metu atstovauja dviem daugumą Seime sudarančioms partijoms… sakykim, manome, kad buvusi praktika, kai Vyriausybė, turėdama valdančiosios daugumos paramą, priimdavo kai kuriuos sprendimus savo atstovaujamų partijų naudai, nėra gera, kad to neturėtų būti… didžiąją dalį valstybės turto valdo Vyriausybė, o ne kokia nors institucija, dėl tos priežasties tokį sprendimą Seimui ir pasiūlėme. Be jokios abejonės, tokie sprendimai atgal galioti negali, sakykim, iki tol priimti įsipareigojimai suteikti panaudos pagrindais. Daugiau motyvų aš negalėčiau įvardyti, ir aš dar kartą pakartoju tai, ką pirma sakiau – aš manyčiau, kad Seimas galės apsispręsti, ar palikti galioti iki tol buvusią normą, kad bet kuris turto valdytojas pagal šį įstatymą galėtų ar turėtų teisę perduoti turtą politinei partijai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų paklausė visi užsiregistravę Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų kolega J.Razma. Prieš.

J.RAZMA. Kaip tik paskutinis ministro atsakymas, tiksliau, neatsakymas į klausimą mane privertė apsispręsti neigiamai. Aš manau, ministras nutyli, kodėl nebenorima sudaryti galimybę partijoms panaudos pagrindu gauti patalpas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pas mus yra vienintelė partija, buvusi LDDP, dabar Socialdemokratų partija, kuri turėjo galimybę daugybę patalpų privatizuoti lengvatine tvarka, kai jos valdymo metu tai buvo numatyta įstatymais. Kitos naujai įsikūrusios partijos, be abejo, nebegalėjo ta galimybe pasinaudoti ir joms svarbi parama buvo gauti patalpas panaudos pagrindais. Tai yra, man atrodo, pateisinama parama, demokratijos rėmimas, kuris eina per partijų augimą.

Man labai keista sulaukti tokio Vyriausybės nedemokratiško teikimo. Manau, lėšų nebus sutaupyta, o bus pablogintos partijų konkurencijos sąlygos.

PIRMININKAS. Kitą nuomonę, palaikančią teikiamą įstatymo projektą, turi kolega J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Mane labai stebina jauno partiečio politinis angažuotumas. Noriu pasakyti, kad kai tuo metu buvo ta tvarka kalbant apie partijas, visos partijos galėjo taip padaryti. Jeigu kai kurios snaudė, tai jų problema.

Dabar dėl įstatymo esmės. Aš palaikyčiau įstatymo projektą dėl paprastos priežasties. Kiek teko patirti, savivaldybės dėl šio įstatymo netobulumo turėjo nepaprastai daug problemų. Kalbant apie Druskininkus, čia buvo labai daug valstybės turto ir t.t. Daug kas buvo dėl to sustingę ir beveik mirę, nes nebuvo galima spręsti turto panaudos problemų savivaldybėje. Dėl to remiu šį įstatymą ir, nepaisydamas gerbiamojo J.Razmos nuogąstavimų dėl partijos, laikau jį labai reikalingu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū kolegoms. Girdėjome vieną nuomonę palaikančią, kitą – prieš. Kolegos, registruojamės ir balsuodami apsispręsime. Užsiregistravo 48 Seimo nariai.

Prašau dėmesio, kolegos! Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-999 būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Balsavimo rezultatai: už – 37, prieš – 1, susilaikė 10 Seimo narių. Pritarta šiam įstatymo projektui po pateikimo.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nesant kitų siūlymų, pritarta jam. Papildomi du komitetai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Ekonomikos komitetas. Taip pat pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 6 dieną. Taip pat pritarta šiai svarstymo datai.

Estijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl kelto "Estonia" bei jį papildančio protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-928 (pateikimas)

Eilės tvarka nagrinėjame įstatymo projektą – Estijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl kelto “Estonia” bei jį papildančio protokolo ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-928. Pranešėjas – viceministras O.Jusys. Prašom, kolega. Pateikimas.

O.JUSYS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Prieš pateikdamas susitarimą dėl kelto “Estonia” bei jį papildančio protokolo ratifikavimo įstatymo projektą, norėčiau keliais sakiniais priminti jums tėkmę tragiškų istorinių įvykių, dėl kurių atsirado šis susitarimas tarp mūsų kaimyninių valstybių.

Kaip jums gerai žinoma, 1994 m. rugsėjo mėnesį Baltijos jūroje, Švedijos šimtinėje ekonominėje zonoje, katastrofą patyrė keltas “Estonia”, žuvo daug žmonių, o keltas nuskendo. Siekdamos apsaugoti jo žūties vietą ir ramybę, 1995 m. vasario mėnesį Švedija, Suomija ir Estija pasirašė susitarimą dėl kelto “Estonia” žūties vietos apsaugos ir paragino kitas Baltijos valstybes imtis atitinkamų priemonių.

1996 m. mano minėtos trys valstybės pasirašė papildomą protokolą, kuriuo sudarė galimybę prie minėto susitarimo prisijungti kitoms Baltijos jūros valstybėms. Šiuo metu prie susitarimo dėl kelto “Estonia” jau yra prisijungusios, be mano minėtų trijų valstybių, Latvija, Danija, Rusijos Federacija, Jungtinė Karalystė ir Lenkija.

Pastaraisiais metais, daugiausia Švedijos diplomatų iniciatyva, Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms mūsų teisėsaugos žinyboms ne kartą buvo daromas demaršas, kuriuo buvo prašoma Lietuvos prisijungti prie minėto susitarimo siekiant, kad būtų apsaugotas keltas “Estonia”, kuris yra paskutinė katastrofos aukų amžino poilsio vieta, kad nebūtų atliekami jokie ramybę trikdantys veiksmai, ir norint parodyti deramą pagarbą kelto “Estonia” žūties vietai. Todėl Lietuvos tam tikros žinybos, inicijavus Užsienio reikalų ministerijai ir pritarus Susisiekimo ministerijai, Teisingumo ministerijai, Europos teisės departamentui, inicijavo prisijungimą prie šio susitarimo.

Susitarimo esmė yra ta, kad jis numato bet kokios veiklos, kuria trikdoma kelto žūties vietos ramybė, kriminalizavimą, ir siekia užtikrinti, kad kelto nuolaužos bei kiti daiktai, kurie yra nuskendę toje vietoje, nebus iškelti. Susitarime apibrėžtos kelto žūties vietos koordinatės, taip pat šalys įsipareigoja, kad nevykdys darbų, kuriais siekiama iškelti nuolaužas. Svarbiausias susitarimo punktas, kad siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę už bet kokią veiklą, trikdančią amžino poilsio vietos ramybę, ypač tai nukreipta prieš nardymą. Kaip jūs prisimenate, praeitą vasarą tokie veiksmai buvo atliekami narų iš Vokietijos. Todėl šalys įsipareigoja, įvykus šio susitarimo pažeidimams, numatyti tam tikras bausmes.

Susitarime sakoma, kad jeigu ištiktų kokia nors ekologinė nelaimė jūroje, šalys galėtų likviduoti ją, siekdamos uždengti nuolaužas arba užkirsti kelią kokios nors ekologinės taršos atsiradimui. Todėl prisijungus prie susitarimo dėl kelto “Estonia” žūties vietos apsaugos, bet kokia veikla, kuri bus kelto žūties vietos rajone, bus laikoma nusikaltimu.

Galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, taip pat priimto naujojo kodekso, dar neįsigaliojusio, normos iš esmės užtikrina kelto “Estonia” nuskendimo vietos kaip kapavietės bei mirusiojo teisinės apsaugos vietos reguliavimą. Todėl prašyčiau gerbiamųjų deputatų pritarti teikiamam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam viceministrui. Jūsų norėtų klausti du Seimo nariai. Kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis viceministre, aš suprantu, yra viena priežastis – tai žuvusiųjų ramybės apsauga. Bet mes visi žinome, jog praėjo daug laiko, žuvo daugiau kaip 850 žmonių. To kelto nelaimės priežastys yra nežinomos. Ratifikuojant šį susitarimą yra užkertamas kelias toms priežastims nustatyti, nes kyla labai daug klausimų, kas vis dėlto ten įvyko.

Pasakykite, kaip jūs vertinate tokį požiūrį, kad iki šiol nenustatytos priežastys, o mes ratifikuojame tokią sutartį, kuri tam tikra prasme su mūsų valstybe nelabai susijusi?

O.JUSYS. Labai ačiū gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Norėčiau nuo pabaigos pasakyti. Jeigu šis susitarimas nelabai susijęs su mūsų valstybe, o Baltijos valstybės yra suinteresuotos vietos apsauga, ir mūsų kaimynės valstybės Suomija, Švedija, Estija tą susitarimą yra pasirašiusios, manyčiau, mums nebūtų kliūčių prisijungti prie to susitarimo, juo labiau kad šalys siekia, kad visos Baltijos valstybės prisijungtų prie to susitarimo. Kiek man žinoma iš Švedijos užsienio reikalų ministerijos ir Suomijos užsienio reikalų ministerijos daromų demaršų, kaip tik viskas juda ta linkme. Jeigu mes neturime kokių nors specifinių interesų, nemanau, kad mes negalėtume prisijungti prie to susitarimo.

Be abejo, šalys katastrofos priežasčių tyrimo tuo susitarimu, manau, neužkerta, jos yra atlikusios tam tikrą tyrimą. Tuo momentu ir apsiribota. Nemanyčiau, kad mums vien dėl tų motyvų, kad šalys galbūt nevisiškai išsiaiškino, reikėtų atsižvelgti į prašymus kaimyninių draugiškų valstybių dėl to susitarimo.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausė visi Seimo nariai. Ar būtų norinčių pasakyti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Nesant kitų siūlymų, pritarta. Papildomas komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Tai pat pritarta. Ir siūloma svarstyti spalio 9 d. Nesant kitų siūlymų, pritarta.

Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo projektas Nr.IXP-692 (pateikimas)

Nagrinėjame kitą įstatymo projektą. Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo projektas Nr.IXP-692. Pranešėjas – ministras A.Kundrotas. Prašau, kolega. Taip pat šio įstatymo projekto pateikimo stadija.

A.Kundrotas. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, parengto Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo projekto tikslas – užtikrinti tausojantį augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimą, apsaugoti juos nuo niokojimo, degradacijos ar visiško sunaikinimo, išsaugoti biologinę įvairovę. Įgyvendinant įstatymą bus siekiama išsaugoti augalų nacionalinius genetinius išteklius ateities kartoms ir panaudoti sukauptus augalų nacionalinius genetinius išteklius selekcijos, įvairiems mokslo ir gamybos tikslams. Įstatymo projekto pagrindiniai uždaviniai yra šie: koordinuoti augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą; nustatyti augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo būdus; saugoti augalų nacionalinius genetinius išteklius ūkinės veiklos organizavimo ir vykdymo metu; įsteigti Lietuvos Respublikos augalų genų banką kaip savarankišką instituciją; sukurti augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę informacijai apie augalų genetinius išteklius sisteminti, kaupti, saugoti ir naudoti. Įstatymo projekte reglamentuojama augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimo ir naudojimo tvarka, jų kaupimo, tyrimo ir saugojimo koordinavimas, saugojimo būdai, augalų nacionalinių genetinių išteklių prieinamumas ir naudojimas, naudotojų teisės ir pareigos, augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinės duomenų bazės tvarkymo klausimai, tarptautinis bendradarbiavimas ir panašiai. Projekto 13 straipsnyje numatyta, kad augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimo, tyrimo ir išsaugojimo koordinavimo bei augalų nacionalinių genetinių išteklių į centrinę duomenų bazę įtrauktų augalų nacionalinių genetinių išteklių genetinei medžiagai saugoti teisės aktų nustatyta tvarka steigiamas augalų genų bankas. Šiuo metu genų banko užuomazga yra Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje. Čia yra įrengta sėklų saugykla, kurioje dirba trys specialistai. Įsteigus augalų genų banką kaip savarankišką instituciją, augalų genų banko centre dirbtų trys specialistai, o kiti nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniuose centruose. Numatoma, kad papildomų lėšų poreikio šiems specialistams nereikės. Tie centrai bus įkurti perskirstant etatus. Prašau Seimo narius svarstyti ir pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų norėtų klausti 4 Seimo nariai. E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, tikrai nekyla klausimų dėl paties įstatymo reikalingumo ir būtinumo, tačiau norėtųsi apie tai tikslesnės informacijos, nes įstatymo kai kurios nuostatos numato įsteigti Lietuvos Respublikos augalų genų banką kaip savarankišką instituciją, sukurti nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę. Kaip aš suprantu, tai pareikalaus tam tikrų finansinių išteklių. Ar yra tikslesni skaičiavimai, kiek šio įstatymo įgyvendinimas galėtų kainuoti biudžetui?

A.Kundrotas. Ačiū už klausimą. Šiaip ir pačiame įstatymo projekte yra įrašyta, kad faktiškai jokių naujų institucijų nesteigiame fizine prasme, o tik reorganizuojame jau esančias institucijas. Todėl faktiškai papildomo lėšų poreikio iš biudžeto nėra numatoma.

PIRMININKAS. Kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis ministre, aš irgi apie pinigus norėčiau pasiteirauti. Daugiau gal informacijos. 6 straipsnio 1 dalis nurodo, kad augalų nacionalinių genetinių išteklių moksliniai tyrimai, kaupimo, saugojimo ir atkūrimo priemonių įgyvendinimas finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Kas iki šiol finansuodavo tokius darbus? Ar tai irgi būdavo biudžeto pinigai? Kiek maždaug gali atsieiti per metus, sakykime, arba kiek planuojate tam skirti? Ir jau žiūrint į priekį, tarkim, į kitų metų biudžetą, ar savo Aplinkos ministerijos biudžete jau planuojate išlaidas šioms reikmėms? Kaip tai būdavo daroma anksčiau?

A.Kundrotas. Ačiū už klausimą. Šiaip, kaip minėjau, sistema tikrai nėra iš nieko kuriama. Jau yra atitinkamos institucijos, kurios veikia. Centras, kaip ir yra numatoma steigti, yra siūlomas Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje jau esančių specialistų ir esančios patirties pagrindu. Be to, rengiant šį įstatymo projektą dalyvavo ir Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto, Lietuvos žemdirbystės instituto, Lietuvos miškų instituto, Botanikos instituto specialistai, kurie irgi vykdo panašias funkcijas ir yra sukaupę patirtį. Galbūt tai pati aiškiausia sritis, veikusi iki šiol, panašios funkcijos buvo atliekamos miškų ūkio srityje, taip pat išskirtos teritorijos ir apsaugai, ir sėklų rinkimui, ir panašiai. Faktiškai čia tikrai nėra kažkokios atskiros programos, kurią reikėtų sukurti ir finansuoti. Viskas daroma atitinkamai perskirsčius esamą finansavimą. Todėl kitų metų finansavimui mes specialios programos neteikiame.

PIRMININKAS. Kolega V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis ministre, nuo Dionizo Rudzinsko laikų, įkūrusio Maskvos ir Dotnuvos selekcijos stotis, genofondu rūpinamasi įvairiai. Šiuo metu genofondo programai gresia pavojus, grėsmė, nes labdara, kurią davė Švedija, atrodo, bus nutraukta. Aš noriu pasidžiaugti, kad yra tas įstatymas ir kad juodu šriftu užrašyta, kad augalų geno bankas išlaikomas valstybės biudžeto lėšomis. O kad nereikės papildomų pinigų – tai vargu. Nors, žinoma, ten 22 Alytaus šaldytuvai stovi, tų išlaidų gal ir nedaug. Leiskite paklausti. Koordinacinis centras tikriausiai bus Dotnuvoje, kaip jūs ir minėjote. Ar būtini koordinaciniai centrai šiai genofondo programai vykdyti?

A.Kundrotas. Ačiū už klausimą. Manau, kaip jūs ir pasakėte, kad pats centras bus Dotnuvoje. Po to galvojama apie tam tikrus koordinacinius centrus, kurie būtų specializuotose mokslo įstaigose. Tai būtent tam, kad panaudotume esamą potencialą, esamą patirtį, tuos žmones, kurie tas problemas nagrinėja. Jeigu galvotume apie kokią kitokią struktūrą, tai, be abejo, vėl iš karto kiltų papildomo finansavimo klausimai. Bet, kaip jau minėjau, institutai, kurie padėjo rengti šį įstatymo projektą, žino, ką tai reiškia, ir žino, kokie jų specialistai spręs tas problemas. Aš manau, kad pats principas, kad yra centras ir yra įkuriami kiti koordinaciniai centrai pagal, matyt, atskiras rūšis, atskiras patirtis esančiuose institutuose, leidžia vis dėlto minimizuoti biudžetinių lėšų poreikį, ypač naujų lėšų poreikį.

PIRMININKAS. Kolega V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti. Įstatymo projekte yra vartojami kai kurie specifiniai terminai ar žodeliai nevalstybine kalba. Ar tikrai negalima to išvengti? Ačiū.

A.Kundrotas. Dėkui už klausimą. Be abejo, tikrai turime vartoti visus lietuviškus žodžius, kiek tiktai įmanoma. Aš dabar nežinau konkrečiai kurie terminai, bet mes būtinai dar kartą peržiūrėsime, kad išvengtume.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Jūsų paklausė visi užsiregistravę Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų – V.Einoris. Prašau.

V.EINORIS. Aš noriu trupučiuką padaryti aiškiau ir papildyti, kad institute jau atliekamas labai didelis ir svarbus darbas, yra tam žmonės ir jau daug sukaupta medžiagos. Todėl aš siūlau pritarti po pateikimo bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematyti kitų nuomonių, t.y. prieštaraujančių nuomonių, todėl klausčiau, ar galėtume bendru sutarimu šiam įstatymo projektui pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Nesant kitų siūlymų, pritarta šiam pagrindiniam komitetui. Ir papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Taip pat pritarta. Siūloma svarstyti rugsėjo 27 dieną. Taip pat pritarta šiam siūlymui.

Augalų sėklininkystės įstatymo projektas Nr.IXP-865 (pateikimas)

Nagrinėjame kitą įstatymo projektą Nr.IXP-865 – Augalų sėklininkystės įstatymo projektas. Pranešėjas – ministras K.Kristinaitis. Pateikimo stadija. Prašau, ministre.

K.KRISTINAITIS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo projektą. Įstatymo tikslas – nustatyti žemės ūkio lauko, sodo ir daržo augalų sėklos, sodinamosios ir kitos dauginamosios medžiagos sertifikavimo, pakavimo, tiekimo į rinką bei šios medžiagos eksporto ir importo reikalavimus. Užsienio šalių ekspertai yra pateikę išvadas, kad augalų veislių apsaugą ir veislininkystę, atsižvelgiant į daugelio Europos šalių praktiką, reglamentuoja du atskiri įstatymai: Augalų sėklininkystės bei Augalų veislių apsaugos. Augalų sėklininkystės ir Augalų veislių apsaugos įstatymai turėtų pakeisti dabar galiojantį Augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymą.

Aš noriu priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad Augalų veislių apsaugos įstatymas jau buvo pateiktas Seime ir yra įtrauktas į darbotvarkę šio mėnesio 26 dieną. Augalų sėklininkystės įstatymo projekte nustatyta augalo veislės įrašymo į Lietuvos Respublikos augalų veislių katalogą, dauginamosios medžiagos sertifikavimo išdavimo sąlygos, pripažintos dauginamosios medžiagos kokybės reikalavimai, sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimas vegetaciniais bandymais, dauginamosios medžiagos tiekėjų atestacija ir šios medžiagos tiekimo į rinką sąlygos, dauginamosios medžiagos pakavimo ir ženklinimo reikalavimai. Tai nėra apibrėžta šiuo metu galiojančiame Augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatyme.

Numatoma, kad įstatymo projekto priėmimas neigiamų pasekmių nesukels ir tinkamai inkorporuosis į Lietuvos Respublikos bendrą teisinę sistemą. Augalų sėklininkystės įstatymo projektas atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Šio įstatymo projektas parengtas pagal pagrindines Europos Sąjungos Tarybos direktyvas, reglamentuojančias sėklininkystę. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 metų balandžio 10 d. nutarimą Nr. 409 “Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2000 metų plano patvirtinimo 2000–2001 metais”, žemės ūkio ministro įsakymais buvo patvirtinti po įstatymų leidžiami teisės aktai, reglamentuojantys kokybės reikalavimus sertifikuojamai sėklai ir augalų dauginamosios medžiagos tiekimo į rinką taisykles. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 vasario 22 d. nutarimą Nr.196 “Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos 2001–2002 metais”, žemės ūkio ministro įsakymais papildomai turi būti patvirtinti šie po įstatymų leidžiami aktai: 2002 m. II ketvirtyje žemės ūkio ministro įsakymu turi būti patvirtinti “Lietuvos Respublikos augalų veislių katalogo” sudarymo nuostatai, parengti pagal Europos Sąjungos Tarybos direktyvą Nr.70-457-EB, taip pat 2002 m. II ketvirtyje žemės ūkio ministro įsakymu turi būti patvirtinti privalomieji dekoratyvinių augalų dauginamosios medžiagos ir privalomieji daržovių dauginamosios medžiagos, išskyrus sėklą, reikalavimai. Įstatymui įgyvendinti, t.y. Lietuvos Respublikos augalų veislių katalogo” tvarkymui, licencijų, dauginamosios medžiagos sertifikavimo medžiagai spausdinti reikės papildomai apie 100 tūkst. litų lėšų.

Įstatymo projektas pataisytas atsižvelgiant į įvairių ministerijų bei suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas, todėl prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius pritarti teikiamam projektui ir jį apsvarsčius priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, jūsų norėtų klausti šeši Seimo nariai. Kolegoms primenu, kad atsakymams ir klausimams yra skiriama 10 minučių. Prašau kolegę G.Purvaneckienę.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš noriu paklausti taip: įstatymo pavadinimas yra “Augalų sėklininkystės…”, paskui, kur yra “įstatymas reglamentuoja”, jis yra labai smarkiai susiaurinamas: “žemės ūkio lauko, sodo ir daržo augalų” ir t.t. Dabar aš galvoju, kas į tai įeina. Gėlių sėklos ir dauginamoji medžiaga neįeina, aš matau, bet turbūt ir daugiau kas neįeina – miško augalų, taip pat pievos arba žemės ūkio, vadinamosios žalienos. Kodėl yra toks išskyrimas? Jeigu mes priimtume kokį nors kultūros darbuotojų įstatymą ir kalbėtume tik apie poetus, o rašytojų jis neapimtų, tai būtų nesąmonė. Man tuo požiūriu gal galite paaiškinti, kodėl čia toks išskyrimas?

K.KRISTINAITIS. Labai ačiū už klausimą. Aš ne visai sutikčiau, kad jūsų paminėtos augalų veislės išpuola iš šio įstatymo reglamentavimo nuostatų, nes iš tikro čia yra ir žemės ūkio, lauko ir sodo, ir daržo augalų bei kita dauginamoji medžiaga ir t.t. Taigi visa kita medžiaga, ką jūs sakote, patenka, ir aš čia absoliučiai jokio pavojaus nematyčiau. Tikrai nereikės dar vieno atskiro įstatymo.

PIRMININKAS. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, dauginimas bet kokiu atveju yra geras dalykas. Mano klausimas gal bus kiek diletantiškas, bet sveikas protas prašosi jį paklausti. Klausimas būtų toks. Kai yra tiek įstatymų nuostatų, susijusių su reikalavimais, praeina, mano supratimu, bet koks noras dauginti ir daugintis. Žiūrint į įstatymą, galima tiesiog cituoti: dauginamosios medžiagos sertifikatų išdavimo sąlygos, sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimas vegetaciniais bandymais, dauginamosios medžiagos tiekėjų atestacija – visa tai yra tam tikri biurokratiniai suvaržymai. Ar iš tikrųjų nebūtų buvę galima optimaliau peržiūrėti šias įstatymo nuostatas ir sumažinti tų atestacijų, sertifikavimų skaičių?

K.KRISTINAITIS. Labai ačiū už klausimą. Aš pats manyčiau, kad iš tikro yra per daug suvaržymų, tačiau gerbiamieji Seimo nariai turbūt žino, kad įstojus į Europos Sąjungą 2004 metais mums įsigalioja ir yra privalomi visi Europos Sąjungos vidaus rinkoje galiojantys norminiai dokumentai ir šiuo atveju norminiai dokumentai, susiję su augalų sėklininkystės visomis procedūromis. Lietuvai yra keliami šiandien papildomi reikalavimai bendrąja prasme dėl fitosanitarijos tam tikrų sąlygų, kas irgi yra maža dalelytė to, kas mums keliama. Todėl nieko kito mums nebelieka kaip pritaikyti tokias pat procedūras, kokios yra Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Galbūt jos yra papildomas suvaržymas, papildoma biurokratija, aš su tuo galėčiau sutikti, tačiau to iš mūsų, kaip sakiau, reikalauja Europos Sąjungos direktyvos.

PIRMININKAS. Kolega M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis ministre, aš prisidedu prie gerbiamosios G.Purvaneckienės klausimo. Čia yra Augalų sėklininkystės įstatymas, bet iš tikrųjų jis apima tik žemės ūkio kultūras, jeigu taip žiūrėtume. Tai gal iš tikrųjų reikėtų rašyti pavadinime “Žemės ūkio kultūrų sėklininkystės įstatymas”? Tada forma atitiktų turinį. Dabar atrodo, kad mes kalbame apie visus augalus, o čia visų augalų neapimame.

K.KRISTINAITIS. Manau, gerbiamieji Seimo nariai, svarstydami tą klausimą, galės svarstyti išsamiau ir padaryti bet kokias korekcijas, jeigu bus manoma, kad jos reikalingos. Jeigu čia turima galvoje, kad galbūt į šį įstatymą netelpa įvairūs miškų augalai ir kultūros, tiesiog negalėčiau dabar atsakyti dėl miškų, nors, manau, kitą dauginamąją medžiagą ši sąvoka tikrai apims.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Ministre, tas pats klausimas. Man labai keista, kad miškus, gėles jūs priskiriate prie kitų. Prie kitų paprastai priskiriami menki dalykai, kurie gali atsirasti. Aišku, šis klausimas yra aštrus, kaip sako Seimo nariai. Man specialistai paaiškino, kad reikėtų labiau detalizuoti, nes aš, kaip Seimo narys, negaliu to padaryti. Todėl norėčiau jūsų prašyti, kad jūs pažiūrėtumėte savo darbo grupėje ar kitur, gal būtų galima labiau išskirti atskiras kultūras, nes yra miško, ten dar kokių minėjau. Toks būtų palinkėjimas. Nes prie kitų priskirti tokį didelį kultūrų kiekį būtų netikslinga.

K.KRISTINAITIS. Ačiū už palinkėjimą. Iš tikrųjų tai būtų galima padaryti, kaip sakiau, svarstymo metu. Jeigu Seimo nariai manys, kad tai reikia daryti, manau, šį įstatymo projektą bus galima papildyti.

PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, jūs pagal darbotvarkę turėjote pateikti du įstatymų projektus, bet kitas – 343A – yra išbrauktas. Norėčiau paklausti, ar jūs pats atsiėmėte šį alternatyvų, kiek suprantu, projektą, ar iš darbotvarkės jis kitais sumetimais iškrito?

PIRMININKAS. Ministre, galite neatsakyti, nes klausimas ne į temą. Mes kalbame apie projektą Nr.IXP-865, todėl klausia V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Norėjau paklausti. (Triukšmas salėje) Ten turbūt teroristai siautėja. Atsiprašau. Žemės ūkio ministerijos aiškinamajame rašte yra toks 2 sakinys: “Užsienio šalių ekspertai yra pateikę išvadas, kad augalų veislių apsaugą ir sėklininkystę Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, reglamentuotų du atskiri įstatymai. Noriu paklausti, ar tikrai vadinamąją užsienio šalių ekspertų nuomonę mes iš karto puolame vykdyti ir rengiame du atskirus įstatymus, ar dabar galiojantis vienas ko nors netenkina, ar yra kiti motyvai?

K.KRISTINAITIS. Labai ačiū už klausimą. Europos Komisijos ekspertai yra pateikę tam tikrus pasiūlymus ir pastabas dėl daugelio mūsų įstatymų. Tos pastabos yra pateiktos ir dėl Augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymo, kuris dabar galioja. Vyriausybė, kaip jau minėjau pateikimo metu, ACQUIS priemonių plane yra numačiusi ir įsipareigojusi, kad teisės aktai būtų suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. Ji yra įsipareigojusi tą įstatymą pakeisti dviem atskirais įstatymais, kas yra pateikta Seimui svarstyti. Tai nėra vien toks ekspertų pasakymas, ir mes iš karto puolėme vykdyti. Buvo išsami analizė, buvo nemažai diskusijų. To pasekmė – Vyriausybė apsisprendė ir įtraukė į ACQUIS priemonių planą, o mes, kaip ministerija, vykdome, nes privalome vykdyti.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Jūsų paklausė visi Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų dėl įstatymo projekto Nr.IXP-865. Už – kolega V.Einoris.

V.EINORIS. Aš esu susipažinęs su abiem projektais. Mes Aplinkos apsaugos komitete taip pat nagrinėjome. Nieko bloga nematau, tik šiuo įstatymo projektu sustiprinama sėklininkystės padėtis.

Dėl to, kad yra kai kurių labai nedidelių dalykėlių, kuriuos dar galima pasižiūrėti. Svarstymo metu, manau, visa tai galima padaryti, todėl bendru sutarimu siūlau po pateikimo pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesant prieštaraujančių nuomonių, klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Nesant kitų siūlymų, pritarta. Papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Taip pat pritarta. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Nesant kitų siūlymų, pritarta šiai svarstymo datai.

Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1, 2, 5, 7 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-343(4*) (svarstymas)

Nagrinėjame Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1, 2, 5, 7 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.IXP-343. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto narys V.Baravykas. Prašau gerbiamąjį pranešėją taip pat atsakyti į Seimo nario kolegos P.Jakučionio teiktą klausimą, kodėl alternatyvus projektas buvo Vyriausybės atsiimtas.

V.BARAVYKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo plenariniame posėdyje šis projektas buvo pateiktas kovo mėnesį. Svarstant buvo nutarta tobulinti įstatymo projektą. Buvo gautos Teisės departamento, Gyvūnų mylėtojų asociacijos, Kauno miesto savivaldybės komunalinio ūkio, Seimo nario R.Šukio, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos ir pasiūlymai.

Svarstant įstatymo projektą Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į gautus pasiūlymus ir jiems iš dalies arba visiškai pritarta. Siūlome pritarti teikiamam projektui po svarstymo.

Atsakydamas į klausimą norėčiau pasakyti, kad mūsų komitetas truputį paskubėjo. Mes išsiaiškinome, kad tai nėra alternatyvus projektas, buvo tik redakcinio pobūdžio skirtumai, todėl ir svarstomas mūsų komiteto teikiamas projektas. Siūlyčiau pritarti teikiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Diskusijoje dalyvauti užsirašiusių Seimo narių nėra, pataisų taip pat nėra. Dėl balsavimo motyvų – kolega V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, mes komitete nagrinėjome labai rimtai, atsižvelgta į visas pastabas. Siūlau pritarti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieštaraujančių nėra. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui Nr.IXP-343 po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

Prekybinės laivybos įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 12, 14, 30, 37, 38, 51, 78  straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo ir keturioliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-986 (pateikimas)

Nagrinėjame Prekybinio laivyno įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo ir keturioliktojo skirsnių pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą IXP-986. Pranešėjas – ministras Z.P.Balčytis. Prašom, ministre. Pateikimas.

Z.P.BALČYTIS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo pakeitimo projekto tikslas – suderinti prekybinės laivybos įstatymus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, patikslinti kai kurias prekybinės laivybos įstatymo nuostatas, kad jos atitiktų tarptautinę prekybos laivybos praktiką, taip pat sudaryti teisines prielaidas liberalizuoti kabotažinę laivybą nuo 2004 m. sausio 1 d.

Šiuo metu Prekybinės laivybos įstatymas numato, kad teisę vežioti keleivius ir krovinius tarp Lietuvos Respublikos uostų gali tik laivai, plaukiantys su Lietuvos valstybės vėliava. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą šio ribojimo riekia atsisakyti, todėl siūloma, kad nuo 2004 m. sausio 1 dienos kabotažinė laivyba būtų liberalizuota, t.y. kad keleivius ir krovinius Lietuvos Respublikoje galėtų vežioti ir lavai, plaukiantys su bet kurios Europos Sąjungos valstybės vėliava.

Lietuvos Vyriausybė šiam įstatymo projektui pritarė šių metų rugsėjo 11 dieną. Priėmus teikiamą projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

Europos Sąjungos teisė prekybinės laivybos santykių iš esmės nereglamentuoja. Teisė valstybėms Europos Sąjungos narėms teikti kabotažo paslaugas bet kurios kitos Europos Sąjungos valstybės teritorijoje įtvirtinta dar 1992 metais.

Papildomų teisės aktų, reikalingų teikiamam projektui įgyvendinti, nereikia, todėl siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Jūsų niekas nenori klausti. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių išsakyti nuomonę dėl šio įstatymo projekto? Taip pat nėra. Tad klausčiau gerbiamųjų kolegų, ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-986 po pateikimo? Ačiū, pritarta. Pradedame nagrinėjimo stadiją. Pagrindinis yra siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar būtų kitų nuomonių? Papildomas komitetas nenumatomas. Ar būtų siūlymų dėl papildomo komiteto? Taip pat nėra. Siūloma nagrinėti spalio 18 d. Dėl datos taip pat negirdėti kitų siūlymų, tad paliekama ši svarstymo data.

Audito įstatymo 47 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-913 (pateikimas)

Nagrinėjame paskutinį šio posėdžio klausimą – Audito įstatymo 47 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-913. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas kolega G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu situacija yra tokia. Kai įsigaliojo Audito įstatymas, tie, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo laikyti egzaminus ir buvo išlaikę bent vieną, per metus galėjo toliau laikyti egzaminus pagal seną galiojančią tvarką, t.y. turėjo turėti bendrą ekonominį išsilavinimą. Šiuo metu Audito įstatymas numato, kad auditoriaus padėjėjas turi turėti bendrą trejų metų darbo stažą. Kadangi egzaminai per metus buvo surengti tik kartą, t.y. nebuvo įvykdyta įstatymo sąlyga rengti juos du kartus, tai tie, kurie dabar norėtų laikyti šiuos egzaminus, paprasčiausiai negali to daryti ir turi laikyti bendra tvarka, t.y. turėti trejus metus darbo stažo. Aš manau, kad Seimas pritars šiam projektui ir padės 200 specialistų, kurie galėtų papildyti auditorių gretas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūsų norėtų klausti kolega P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, na, iš tikro jūs atsakėte į mano klausimą, nes čia kilo tokia abejonė, ar tie auditoriai tokie negabūs, ar tie reikalavimai tokie dideli, kad štai per dvejus metus negalėjo išlaikyti egzaminų. Bet tai, mano nuomone, ne egzaminų klausimas, kaip jūs pasakėte, o turi turėti tam tikrą stažą. Tai yra tam tikrų sąlygų klausimas, taip?

G.ŠIVICKAS. Taip…

P.JAKUČIONIS. Sąlygų, kurios leistų laikyti tuos egzaminus.

G.ŠIVICKAS. Taip. Audito įstatymo 5 straipsnio 8 dalis ir nustato, kad egzaminai turėtų būti rengiami du kartus per metus, o buvo surengta tik vieną kartą, taigi tas teises, kurias turėjo tie studentai ar tie žmonės, jie prarado.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai Gintarui. Niekas daugiau nenori klausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių išsakyti savo nuomonę. Kreipiuosi į kolegas klausdamas, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū, pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitų siūlymų nėra. Papildomo komiteto taip pat nesiūloma. Siūloma svarstyti spalio 11 d. Ačiū. Tuo ir baigiame šį rytinį posėdį. Skelbiu pertrauką iki 15 val.