Šeštasis (130) posėdis
2001 m. rugsėjo 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-927 (pateikimas)
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji Seimo nariai ir mielosios Seimo narės, jau pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 metų rugsėjo 13 d. vakarinį plenarinį posėdį. Kviečiu registruotis. Kolegos, registracija.
Užsiregistravo net 29 Seimo nariai. Gerbiamieji, imamės darbotvarkės 1 punkto. Tai yra įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.IXP-927 ir kuris vadinasi Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pranešėjas – ministras A.Kundrotas. Pateikimo stadija. Prašom.
A.KUNDROTAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio ir šio įstatymo 27 straipsnio 4 ir 7 dalių”, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu “Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos” patvirtintas tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 dalis, 10 punkto pirmąją pastraipą dėl jų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Pagal Konstitucinio Teismo nutarimą iš dalies pakeistas Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 27 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 7 dalys, 28 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 7 punktu. Šiais pakeitimais įgyvendinama patalpų savininkų laisvo apsisprendimo teisė dėl narystės bendrijoje.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą pakeista 3 straipsnio 2 dalis, pakeisti 4, 7, 9 straipsniai, pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai bei šis straipsnis papildytas 5 dalimi. Taip pat pakeistas 14 straipsnis, 15 straipsnio 4 dalis, pakeisti 16 ir 18 straipsniai, 23 straipsnio 3 punktas. Papildytas 24 straipsnis ir t.t. Šie straipsniai patikslina bendrijos kaip juridinio asmens statusą, jos steigimo, įstatų registravimo bei bendrijos likvidavimo tvarką.
Atsižvelgus į tai, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą, naudojimą bei disponavimą ja, siūloma pakeisti 4 straipsnį ir pripažinti netekusiais galios 5, 6, 8, 17 straipsnius, kadangi minėti straipsniai iš esmės pakartoja Civilinio kodekso normas, nevisiškai jas atitikdami.
Įstatymo projekte taip pat siūloma pašalinti netikslumus galiojančiame įstatyme ir dėl to papildyti 2 straipsnį 6 dalimi bei pakeisti 7 straipsnį ir 15 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnį, 21 straipsnio 7 ir 8 dalis, papildyti 23 straipsnį, 26 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Atsižvelgus į gyventojų pareiškimus dėl ginčų, kylančių naudojant gyvenamąsias patalpas verslo reikmėms, taip pat į kitų šalių patirtį, siūloma iš dalies pakeisti 9 straipsnį. Šiuo pakeitimu siūloma nustatyti, kad gyvenamosios patalpos, nepakeitus jų paskirties, gali būti naudojamos darbo ir verslo reikmėms, jeigu toks jų naudojimas nesusijęs su klientų aptarnavimu.
Projekte taip pat siūloma pripažinti netekusiu galios Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnį, kuris nustatė prievolę ir terminą pasikeitus įstatymui perregistruoti bendrijų įstatus. Kadangi bendrijų, kaip ir kitų juridinių asmenų registravimo ir perregistravimo sąlygas ir tvarką nustato Civilinis kodeksas, pagal kurį sprendimą dėl įstatymų papildymo ar pakeitimo ir atitinkamai jų perregistravimo priima pats juridinis asmuo, šiuo atveju – bendrija, tai būtent pagal šį pakeitimą toks perregistravimas bus neprivalomas ir apsisprendus pačiai bendrijai.
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio nuostatas. Tai tokie pakeitimai. Labai prašau Seimo narių svarstyti šiuos pakeitimus ir kai bus laikas, pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jus nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis – J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, yra keletas konkrečių problemų. Ar padės tos jūsų pataisos? Norėčiau įvardyti tas problemas. Pavyzdžiui, jeigu bendriją sudaro keletas ar net iki dešimties namų, ir, sakysime, yra, kaip žinote, priskirta teritorija, teritorija, o staiga sužinau, kad mano namas yra vienoje gatvės pusėje, o apskritai bendrija kažkur kitur. Ir štai susirenka ten dauguma, nubalsuoja, kad mano namo priskirtoje teritorijoje, kuri kartu bendrijos yra, sakysim, galima leisti statyti naują namą ar ką kita. Tai labai keistai atrodo, kai aš gyvenu čia, o anie gyvena ten ir jiems nesvarbu, ar čia bus kas nors kita pastatyta. Šis dalykas kažkaip juridiškai neišsprendžiamas. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Štai, sakysim, labai konkretus klausimas. Yra namo bendrija, 3 ar 4 žmonės nemoka nei už šilumą, nei už kitus patarnavimus. Ką daro įvairūs šilumos tiekėjai? Jie perskirsto visiems, o nemokantieji sau gyvena kaip parazitai. Ar yra kokios bendrijos teisės dėl tų, kurie nemoka, kad dėl jų koks nors sprendimas būtų priimamas? Štai tokie konkretūs klausimai, su kuriais bendrijos susiduria.
A.KUNDROTAS. Ačiū. Šiaip šiuose pakeitimuose taip konkrečiai nėra atsakyta į tuos konkrečius klausimus, kurie buvo dabar pateikti. Apskritai dėl žemės sklypo yra toks pakeitimas. Anksčiau šitas įstatymas lyg ir bandė šiek tiek reglamentuoti žemės klausimus, o dabar yra bendresnė formuluotė. Tai buvo išaiškinta ir teismo sprendimu, ir Civiliniame kodekse tiesiog yra pasakyta, kad žemės sklypo priskyrimo daugiabučiam namui, šio sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustato žemės santykius reglamentuojantys įstatymai. Taigi čia nevisiškai taip, kaip jūs sakot, bet iš esmės tai reiškia, kad bet kuriuo atveju kitais įstatymais tie santykiai turėtų būti reguliuojami. Ir dabar negaliu atsakyti, kaip jie reguliuoja būtent konkretų atvejį.
Dėl nemokėjimo. Šiais pakeitimais yra numatomos įvairios žmonių apsisprendimo laisvės, ar dalyvauti bendrijos veikloje, ar nedalyvauti, taip pat numatoma, kaip tos bendrijos turėtų spręsti bendrus klausimus, bendrų patalpų ir panašiai.
Dėl krūvio perskirstymo dėl kai kurių narių nemokėjimo. To šie pakeitimai nereglamentuos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Rimšelis. Prašom.
K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėjau paklausti. Kodėl ir kokiais motyvais remiantis yra siūloma svarstyti skubos tvarka šias pataisas?
A.KUNDROTAS. Pagrindiniai motyvai – tai yra gana jautrus klausimas ir labai daug bendrijų bei dažnai kreipiasi į ministeriją, prašo išaiškinti. Ypač dėl to, kad įstatymas neatitinka Civilinio kodekso, Konstitucinio Teismo sprendimų. Tiesiog mes tikrai suprantam, kad tie pakeitimai yra gana dideli ir galbūt reikėtų net naują įstatymo redakciją parašyti. Būtent dėl to, kad yra labai skaudūs ir skubūs klausimai, siūlome iš pradžių pakeitimus, paskui iš karto rengsime ir viso įstatymo pakeitimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Jakučionis. Prašau.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Na, pirmiausia norėčiau lyg ir siūlymą tokį pateikti. Man atrodo, kad čia tiek daug straipsnių keičiama tame įstatyme, kad jį galbūt būtų geriau vadinti jau nauja redakcija. Na, o klausimas būtų: ar čia jau nelieka tos nuostatos, kad bendrijos nariu pasidarai per kaimynų valią be savo valios, kaip buvo anksčiau, ir ar dėl to taps patrauklesnės pačios bendrijos? Kaip žinoma, iki šiol žmonės labai nenoriai jungdavosi į tas bendrijas. Pirmiausia dėl bendros atsakomybės. Vienas koks nors ar kitas yra nedrausmingas, ir visi bendrijos nariai dėl to turi atsakyti. Ar čia nėra numatyta kokių nors palengvinimų gaunant banko kreditus, ar savivaldybių pagalba pastatų renovacijai?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimus. Dėl naujos redakcijos aš truputį paminėjau jau atsakydamas į prieš tai buvusį klausimą. Mes iš esmės sutinkame, kad tikrai reikia rengti ir artimiausiu metu pradėsime rengti tokią naują redakciją, bet tai yra tikrai gyvenimiški klausimai, kasdien iškylantys, ir tas neatitikimas tarp įstatymų tikrai trukdo bendrijoms ir žmones klaidina. Labai prašyčiau Seimo narių vis dėlto kol kas pritarti šioms pataisoms, o po to bus parengta nauja redakcija ir bus galima svarstyti.
Kalbant dėl atskirų narių ir bendrijos santykio. Yra įtvirtintos šiose pataisose nuostatos, kad atskiri nariai neprivalo atsakyti už kokius nors įsipareigojimus, jeigu jie prieš tai raštiškai nebuvo to patvirtinę. Iš esmės primetimo galimybė yra labai sumažėjusi. Manau, tai bus šių pakeitimų teigiamas bruožas. O dėl bankų kreditų konkrečiai čia nėra tose pataisose sprendžiama, bet, be abejo, svarbus klausimas ir reikia svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą. (Balsai salėje) Galima. Ačiū. Vyriausybė prašo skubos tvarka. Mes siūlome modifikuotą skubos tvarką, t.y. kitą savaitę daryti svarstymą. Tai būtų pakankamai greitai. Ar taip galime sutikti? Ačiū. (Balsai salėje) Taigi tada… Gerbiamieji kolegos, iš eilės viską. Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Ačiū. Papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir svarstymo stadija rugsėjo 20 d., t.y. lygiai po savaitės. Po to dar po poros dienų, dar kitą antradienį galima būtų ir priimti, t.y. dar šį mėnesį įstatymą priimtume ir galbūt Ekscelencija Prezidentas jį pasirašytų. Sutinkam? Ačiū. Klausimas išspręstas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 841 straipsniu ir 237, 2411, 242 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-956 (pateikimas)
Tada, gerbiamasis ministre, imamės antrojo darbotvarkės punkto, kurio Nr.IXP-956. Tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Prašom.
A.Kundrotas. Ačiū. Šiais pakeitimais yra realizuojamos papildomos nuostatos, papildomi reikalavimai tvarkant chemines medžiagas. Kaip žinote, yra priimtas Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas. Jis įtvirtina tam tikrus reikalavimus, taip pat intensyviai toliau teisė derinama su Europos Sąjungos reikalavimais šioje srityje. Daugelis, matyt, žino, kad Lietuva, kaip ir kitos asocijuotos valstybės, yra gerokai atsilikusi reguliuojant šią sritį ir todėl tikrai yra įvedama nemažai visokių reikalavimų ir jų dar daugės iki pat 2003 metų pabaigos, iki kada mes visiškai turėsime tą teisę būti suderinę. Cheminės medžiagos ir preparatai dėl joms būdingų savybių gali pakenkti žmonių sveikatai bei aplinkai. Todėl jas tvarkant, būtina laikytis cheminių medžiagų ir preparatų saugaus tvarkymo reikalavimų, numatytų Cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme. Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 841 straipsniu ir 237, 2411, 242 straipsnių papildymo įstatymo projekto pagrindinis tikslas numatyti administracinę atsakomybę asmenims, pažeidusiems cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimus. Šiuo metu Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra specialiųjų normų, numatančių atsakomybę už cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimų pažeidimus. Todėl gali būti taikomos tik bendrosios normos, reglamentuojančios atsakomybę už aplinkai padarytą žalą. Čia yra išvardyta, 841 straipsnyje yra išvardyta daug visokių reikalavimų, kurių nesilaikymas užtraukia vienokio ar kitokio dydžio baudas. Šių pažeidimų nagrinėjimas suteikiamas trims pagrindinėms institucijoms: teritorinei muitinei, Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos ir aplinkos apsaugos organams. Šis pakeitimas tikrai labai reikalingas. Jo taikymo bazė yra labai plati ir labai prašau Seimo narių palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti tik vienas Seimo narys. Kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Iš tikrųjų reikėtų paremti šio įstatymo projektą, bet man kilo abejonė dėl terminų. Kai numatomos baudos, tai aš matau – baudos numatomos tik pareigūnams. Na ir paskaičius, matyti, kad bauda už uždraustų medžiagų naudojimą taip pat yra numatyta pareigūnams. O jeigu naudoja ūkininkas ar sodininkas, tai ar čia tinkas tas terminas “pareigūnas”? Vien tik pareigūnas, gal ir piliečiams, ir gyventojams reikėtų? Čia 841 straipsnis.
A.Kundrotas. Geras klausimas. Nežinau, nebuvo jis iškilęs svarstant ir dabar tiesiog negaliu pasakyti, kodėl tikrai visur minimas tik pareigūnas šiuo atveju. Nes pažeidimai, be abejo, gali būti ir kitų piliečių. Ne tiktai tų, kurie išduoda kokias nors licencijas, nustato tvarką ar panašiai. Tikrai pasirengsiu atsakyti per pirmą svarstymą ir pateiksiu informaciją, kodėl formuluojama būtent taip. Labai gera pastaba. Ačiū už ją.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galim. Ačiū. Pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame. Ačiū. Toliau nagrinėti siūloma spalio 18 dieną. Negirdžiu prieštaravimų. Ačiū, gerbiamasis ministre.
Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos aplinkos agentūroje bei Europos informacijos ir stebėjimo tinkle ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-929 (pateikimas)
Trečias klausimas. Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos aplinkos agentūroje bei Europos informacijos ir stebėjimo tinkle ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-929. Pateikimas. Prašom.
A.Kundrotas. Ačiū. Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos susitarimas dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos aplinkos agentūroje bei Europos informacijos ir stebėjimo tinkle buvo pasirašytas 2000 m. lapkričio 24 d. Briuselyje. Šį susitarimą pasirašiusios šalys įsipareigojo laiku teikti informaciją, kuri leistų įgyvendinti efektyvią aplinkosaugos politiką ir subalansuotą plėtrą. Ratifikavusios šį susitarimą, šalys bendradarbiauja tarpusavyje ir siekia užtikrinti operatyvios ir patikimos informacijos, būtinos aplinkosaugos politikai Europos Sąjungos šalyse vykdyti, gavimą. Šiuo metu dalyvavimą Europos aplinkos agentūroje reglamentuoja Europos Tarybos reglamentas, Europos sutarties 83 straipsnio nuostatos ir mano jau minėtas susitarimas, pasirašytas praeitų metų lapkričio mėnesį.
Susitarimo ratifikavimas suteiktų galimybę Lietuvai geriau koordinuoti veiksmus, susijusius su aplinkos būkle, dalyvauti vertinant aplinkos kokybę, tarptautiniuose aplinkos informacijos teikimo ir investiciniuose projektuose, taip pat integruotis į Europos aplinkos apsaugos sistemas. Lietuva, kaip ir kitos šalys narės, galės turėti savo atstovą vadovų taryboje, tačiau iki narystės Europos Sąjungoje šis narys neturės balsavimo teisės.
Priėmus šį įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Papildomų poįstatyminių aktų šio įstatymo įgyvendinimui nereikės. Tačiau yra tam tikras mokestis ir jį reikės mokėti. Pirmaisiais dalyvavimo metais reikėtų mokėti 103 tūkst. eurų, antraisiais dalyvavimo metais 130 tūkst. eurų, trečiaisiais dalyvavimo metais ir vėliau – 157 tūkst. eurų. Per pirmuosius trejus metus atitinkamai 75%, 60%, 50% Lietuvos narystės mokesčio bus galima dengti iš Europos Sąjungos PHARE nacionalinės paramos lėšų. Nuo ketvirtųjų metų visas dalyvavimo agentūroje išlaidas Lietuva turės padengti pati. Ir biudžetas pirmiesiems trejiems metams būtų toks: pirmaisiais dalyvavimo metais reikės mokėti 26 tūkst. eurų, antraisiais dalyvavimo metais 52 tūkst. eurų, trečiaisiais dalyvavimo metais – 78 tūkst. 520 eurų. Numatoma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2002 m. sausio 1 d., t.y. kitų metų biudžete atitinkamos lėšos turės būti numatytos.
Šis klausimas tikrai yra labai svarbus, jis svarbus ir politine prasme, tai yra pirmoji Europos Sąjungos institucija, į kurią pakviestos dalyvauti visos asocijuotos šalys. Dauguma šalių jau yra ratifikavusios šį susitarimą, ir tikrai yra būtina, kad mes Lietuvoje jį šiemet ratifikuotume, kad galėtume nuo kitų metų sausio 1 d. dalyvauti kaip lygiaverčiai su kitomis šalimis. Prašau Seimo pritarti šiam sprendimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Matulevičius norėtų paklausti. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Aš noriu paklausti gerbiamąjį ministrą, nors gal būsiu ir nemadingas. Atrodytų, valstybės mastu nedideli skaičiai, bet kai žmonės šiandien Lietuvoje nesuduria galo su galu, tų pinigų mokėjimas, man atrodo, čia bus tik prestižas Lietuvai. Aš nematau jokios apčiuopiamos naudos. O gal galima kaip varganai valstybei paprašyti, kad dar kelis metus atleistų nuo nario mokesčio?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Faktiškai tikrai kėlėme šiuos klausimus dėl finansavimo, ką jūs būtent minite, bet lengvata, kurią pavyko išsiderėti, yra ta, kad pirmaisiais metais 75% lėšų poreikio dengia PHARE programa, t.y. trejus metus pati Europos Sąjunga prisideda prie nario mokesčio mokėjimo. Na, gal po trejų metų būsime turtingesni, negu esame dabar, ir tas visas mokestis nebus toks didelis. Bet kad visai nemokėtume, tikrai nepavyko išsiderėti, ir vargu ar šioje stadijoje mes dar galėtume kelti šį klausimą.
PIRMININKAS. Ministre, naudodamasis savo dabartine „aukšta“ padėtimi, irgi noriu jūsų paklausti. O gal galima įsigaliojimą nukelti bent pusei metų, vis šimtą kitą sutaupytume? Ne nuo sausio 1 d., o nuo liepos 1 dienos?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Neseniai Seime lankėsi ir su Aplinkos apsaugos komitetu kalbėjosi Aplinkos direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas ponas F.Verstrynge, kuris visiems pabrėžė būtinybę kartu su visomis šalimis pradėti dalyvavimą šios agentūros veikloje nuo sausio 1 dienos. Ir ta agitacija tikrai labai dažnai eina iš Briuselio į ministeriją. Kiek dar būtų galima bandyti atidėti, galima dar papildomai bandyti klausti, bet tikrai tos lėšos pirmiesiems metams nėra tokios didelės, pasispaudę ministerijos biudžete surastume. Būtų tiesiog blogas ženklas, būtume vienintelė valstybė, kuri pradeda tą veiklą po pusmečio, kai kitos pradeda nuo sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Jeigu vienintelė, tai, žinoma, nėra gerai. Mielieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Jau reikia registruotis? Prašom registruotis.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Ir, be abejo, jeigu bendru sutarimu, tai geriau skamba negu 29 Seimo narių bendras sutarimas. (Balsai salėje) Ačiū. Visų mūsų bendras darbas, mielasis kolega. Visų bendras darbas, juo labiau sutartinis.
Dabar rutininiai klausimai. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Sutinkame? O papildomu – Užsienio reikalų. Ačiū. Ir siūloma nagrinėti rugsėjo 27 d. Seimo posėdyje. Sutinkame? Ačiū.
Sutarties dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-786 (pateikimas)
Gerbiamasis ministre, dar vienas klausimas, kurio registracijos Nr.IXP-786 ir dėl kurio jau, žinokite, klausimų Seime buvo. Pakartosiu: Sutarties dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje ratifikavimo įstatymo projektas. Prašome, ministre.
A.KUNDROTAS. Ar pateikti, kad jau pritarė?
PIRMININKAS. Ne, šikšnosparniai dienomis neskraido. Prašom.
A.KUNDROTAS. Ačiū. Sutartis dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje buvo priimta 1991 m. gruodžio 4 d. Londone trečiosios Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos šalių narių konferencijos metu ir įsigaliojo 1994 m. sausio 16 dieną. Šiuo metu šią sutartį yra pasirašiusios 24 valstybės. Sutarties šalys įsipareigoja uždrausti tyčinį šikšnosparnių gaudymą, laikymą ar žudymą, nustatyti tinkamas šikšnosparnių buveinių apsaugos vietoves ir saugoti šias vietoves nuo trikdymo bei sunaikinimo, vykdyti programas, susijusias su šikšnosparnių tyrimu ir apsauga. Šiuo metu šikšnosparnių apsaugą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas bei Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymas. Sutarties ratifikavimas suteiktų galimybę Lietuvai plačiau bendradarbiauti šikšnosparnių apsaugos klausimais, prisidėti prie jų išsaugojimo Europoje, prisijungti prie tarptautinių projektų bei gauti tarptautinių organizacijų finansinę paramą, sprendžiant šio pobūdžio problemas. Ratifikavus Sutartį dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Kadangi yra šioks toks mokestis, turėčiau jį paminėti. Bendros įgyvendinimo išlaidos nėra įvertintos, bet jos tikrai nebus didelės, nes jau šie visi darbai yra dirbami. Ratifikavus šią sutartį, Lietuvos nario mokestis būtų 128,66 JAV dolerio, o 2002 metais… t.y. čia šiems metams būtų buvęs toks mokestis, bet jau esame pavėlavę, kitais metais 149,68 JAV dolerio. Tai yra tikrai nedidelis mokestis, nustatomas pagal JT reikalavimus, ir būtų mokamas iš Aplinkos ministerijos patvirtinto biudžeto asignavimų. Prašome Seimo narius pritarti šiam susitarimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime konstatuoti, kad šikšnosparniai ne tokie reiklūs, nedaug jiems reikia. Prašom. Kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Aš tikrai nesu prieš šikšnosparnius, nors juos labai mažai matau, ir, matyt, mes pritarsime šiam įstatymo projektui, kad ratifikuotume sutartį. Bet aš norėčiau paklausti gerbiamąjį aplinkos apsaugos ministrą. Mes taip gražiai priiminėjame aplinkosauginius įstatymus, bet aš žinau, kad Europos valstybėse aplinkosaugai išleidžiama vos ne 16% BVP, žinoma, jų BVP truputį kitoks aplinkos apsaugai. Gal mums reikėtų taip pat pasitarti Seime ir su Aplinkos apsaugos ministerija priimti įstatymą, kaip saugoti pas mus mirštančią tautą? Žmonės miršta, gimstamumas mažėja, savižudybių didėja – tai iš tikrųjų gal pradėkime saugoti pirmiausia Lietuvos žmones, o po to paukštelius ir kitus žvėrelius?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Kol kas, matyt, atsakyti į jį nėra mano kompetencija, arba ne šios ministerijos kompetencija. Be abejo, turime viską daryti, kad visų pirma būtų apsaugotas žmogus. Mes tą darome per aplinkos apsaugos reikalavimus, kitos tarnybos sprendžia kitokius, tarp jų ir socialinius, klausimus ir panašiai. 150 JAV dolerių mokestis per metus tikrai neišspręs didelių problemų Lietuvoje, ir vargu ar tas klausimas kaip nors galėtų būti siejamas su padėtimi Lietuvoje. Dėkui.
PIRMININKAS. Kolegė S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis ministre, sakykite, ar šios sutarties ratifikavimas padės tiems šikšnosparniams, kurie šiuo metu įsikūrę, kiek aš žinau, Kauno šeštame forte, atrodo, ten radę savo gyvenamąją vietą, tačiau, kaip suprantu, visąlaik yra žmonių, kurie mielai tas patalpas privatizuotų, sutvarkytų ir t.t. Gal tai ir civilizuota, bet šikšnosparniams tai nepadėtų. Ar sutartis jiems padės, ar čia bus vis tiek kiti mūsų sprendimai?
A.KUNDROTAS. Na, be abejo, jeigu pas mus neužtenka dar priemonių pagal mūsų teisės aktus, mes turėsim iki galo suderinti su šita sutartim ir pridėti, kokių trūksta. Bet šiaip sprendimai yra vis dėlto nacionaliniai sprendimai. Be abejo, jeigu mes ką nors labai pažeistume, turėtume aiškintis kitoms šalims šios sutarties narėms. Bet jeigu kalbame apie konkretų pavyzdį, reikėtų pasižiūrėti skaičių, rūšį, kas tai yra. Jeigu tai yra labai svarbi buveinė, ministerija agituotų, kad jinai išliktų kaip buveinė, bet negaliu atsakyti, kiek tų šikšnosparnių ten dabar yra. Dėkui už tokį patarimą.
PIRMININKAS. Ir dar kolega A.Vazbys norėjo paklausti. Prašom.
A.VAZBYS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, kas vis dėlto realiai pasikeis mums ratifikavus šią sutartį – tiek formalūs dalykai (ar tai kiek nors paveiks mūsų integracijos procesą), tiek realūs dalykai, susiję būtent su šikšnosparnių apsauga. Jūs minėjot, kad papildomų priemonių nereikės. Tai ar de facto kiek nors keisis tie veiksmai ir apsaugos priemonės, kurių dabar jau yra imamasi, ar tiesiog tai yra formalus aktas ir mums reikalingas dar vienas paukščiukas? Ačiū.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad yra abu tie dalykai, ką jūs paminėjot klausdamas. Vis dėlto yra šalys, kurios ratifikavo, yra Europos Sąjungos šalys, ir mes tiesiog vienodinam situaciją. Dabar mes artėjam prie tų pačių susitarimų, kuriuose dalyvauja Europos Sąjungos šalys. Nors tai nėra tiesiogiai direktyva ar reglamentas, bet vis dėlto mes bandom suvienodinti situaciją. Šiaip darbai vyksta, kaip aš ir minėjau, ir yra stebima. Gal jūs per televiziją matėt, neseniai buvo tie stebėjimai, naktį buvo tinklais gaudoma, žieduojama ir panašiai. Yra tam tikra veikla. Kiek konkrečiai pasikeis, kiek tų buveinių įgaus saugomų teritorijų statusą ar panašiai, na, šiuo metu negalėčiau atsakyti, bet aš nemanau, kad tai yra tik formalus žingsnis. Vis dėlto yra tam tikri reikalavimai, kurie tampa mūsų teisiniais reikalavimais ir į kuriuos reikėtų atsižvelgti toliau užtikrinant apsaugą.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galim bendru sutarimu pritarti projektui po pateikimo? Ačiū. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Aplinkos apsaugos. Sutinkam? O papildomas – Užsienio reikalų. Sutinkam? Ačiū. Toliau nagrinėsime šį klausimą rugsėjo 25 d. Dėkoju, gerbiamasis ministre.
Mes šiek tiek sutaupėm laiko, todėl aš siūlyčiau dabar aptarti kitos savaitės darbotvarkę. Taigi pirmininkavimą perleidžiu kolegai G.Steponavičiui.
Savaitės (nuo 2001 09 17) darbotvarkės projektas
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Perimdamas pirmininkavimą noriu pasakyti, kad į tribūną savo ruožtu kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną pateikti kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkes.
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, mes iš tikro gana sparčiai dirbam, todėl iškart noriu pasakyti, kad antradienio darbotvarkės antrasis punktas turi būti išbrauktas, kadangi šį klausimą mes šiandien išsprendėm iš karto. Antradienį vienas svarbiausių klausimų yra naujojo Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimas, t.y. patvirtinimo įstatymo projekto pateikimas. Šį klausimą aš ypač išskirčiau. Šalia to, yra kai kurie nauji įstatymai. Tai 11, 12 punktai – specialus įstatymo projektas dėl augalų nacionalinių genetinių išteklių ir Augalų sėklininkystės įstatymo projektas. Žinoma, kai kas gali vėl sakyti, kad tai augmenija. Augalai – žmonių reikalams. Taip pat yra Sveikatos sistemos įstatymo pataisos ir kai kurie jį lydintys įstatymai. Vykdant parlamentinę kontrolę siūloma ir kitą savaitę išklausyti labai svarbią ataskaitą – Lietuvos banko 2000 metų veiklos ataskaitą ir, žinoma, aptarti atitinkamą Seimo nutarimo projektą dėl banko veiklos ataskaitos. Vyriausybės pusvalandyje siūloma išklausyti žemės ūkio ministrą. Tiek trumpai apie antradienį.
Ketvirtadienis, gerbiamieji kolegos, yra ypatinga diena. Seimo posėdį pradėsime Lietuvos žydų genocido 60-ųjų metinių minėjimu. Turėsim svečių ir bus atitinkamų kalbų. Toliau. Numatyta, kad imsimės (gal baigsime, o gal ir nebaigsime) nagrinėti Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, vienas su eurointegracija susijęs įstatymas. Tai 1-3 punktas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektas ir vienas jį lydintis. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad siūloma šiek tiek keisti vienos mūsų Seimo komisijų pakraipą – buvusią Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisiją pertvarkyti į Antikorupcinę komisiją. Pagal Seimo statutą priklauso, kad ketvirtadienį į darbotvarkę būtų įtraukti Seimo narių projektai pagal jų registraciją.
Tai tiek trumpai apie kitą savaitę. Galimas dalykas, kad po šios dienos posėdžio ir po pirmadienio Seniūnų sueigos bus kai kas papildyta ir patikslinta.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Neįtarsite, bet jūsų klausti nepageidauja nė vienas Seimo narys. Tai…
Č.JURŠĖNAS. Aš labai liūdėsiu.
PIRMININKAS. Ačiū už kitos savaitės darbotvarkių pateikimą. Pasyvus požiūris į darbotvarkes turbūt reikštų ir tai, kad nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl aš klausčiau, ar mes galėtume pritarti bendru sutarimu kitos savaitės preliminarioms plenarinių posėdžių darbotvarkėms? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Darbotvarkėms pritarta.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1521, 1522, 1535, 1536, 1537, 1538, 1539, 246 straipsniais ir 153, 1652, 224, 2591, 268, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-925 (pateikimas)
Sutaupę šiek tiek laiko, mes galėtume judėti prie kito darbotvarkės klausimo. Tai būtų 2-5 darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-925. Aš kviečiu į tribūną susisiekimo ministrą poną Z.Balčytį ir pakeliui perduodu žodį, pirmininkavimo vadžias Seimo Pirmininko pavaduotojui Č.Juršėnui.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū. Prašom, ministre.
Z.BALČYTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo (čia išvardyta labai daug kodekso straipsnių) 1521, 1522, 1535, 1536,1537, 1538, 1539, 246 straipsniais ir 153, 1652, 224, 2591, 268 ir 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas – patikslinti kodekso nuostatas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymą, kadangi pradėjo funkcionuoti Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Šiuo metu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 153 straipsnyje nurodytų taisyklių pavadinimas neatitinka Telekomunikacijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytų taisyklių pavadinimo. Straipsnio pavadinimas susiformavo istoriškai. Į jį, be radioelektroninės aparatūros montavimo, statybos taisyklių pavadinimų, įrašyti ir pramoniniai radijo trukdymai, o į straipsnį dar įrašyti ir spinduliavimo normų pažeidimai (kabutėse) kurie apima visą veiklos sritį. Priimti Lietuvos Respublikos standartai nustatė naujus terminus, apibrėžtus trukdymus ir spinduliavimą. Kad supaprastintume pažeidimų klasifikavimą, šio įstatymo pataisomis yra siūloma straipsnį išskaidyti į tris atskirus straipsnius, o dalis, susijusias su trukdymais ir spinduliavimu, įtraukti į du naujus.
Telekomunikacijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytiems Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniams, funkcijoms ir teisėms realizuoti pagal nurodytas taisykles parengti Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkami straipsniai. Aparatūra pagal Europos sertifikavimo tvarką turi būti pažymėta nustatytu sertifikavimo žymeniu. Tai turi būti padaryta kiekvienam aparatūros vienetui. Dėl to yra atlikti nedideli kodekso 1652 straipsnio patikslinimai.
2000 metų pradžioje priimtame ATPK buvo panaikinta įgaliotų vidaus reikalų ir policijos pareigūnų teisė surašyti pažeidimų protokolus pagal atitinkamus ATPK straipsnius. Ankstesnis glaudus bendradarbiavimas su policija, ypač kelių ir ekonomine, duodavo gerą pažeidimų nustatymą ir prevenciją. Tuo tikslu yra pateiktas 2591 straipsnio atitaisymas, kuris leis policijos pareigūnams surašyti pažeidimų protokolus, ypač tuos, kurie yra susiję su neteisėtu specialios siunčiamos aparatūros naudojimu.
To paties 2000 m. pradžioje priimto ATPK pakeitimo, dar neįsteigus Ryšių reguliavimo tarnybos, kaip teisės perėmėjos, 246 straipsnis neteko galios. Įgaliojimai nagrinėti bylas pagal atitinkamą straipsnį yra suteikti teisėjams. Elementariems pažeidimams užkrauta sunki rutininė ir daug darbo reikalaujanti forma, nes tokių pažeidimų nagrinėjimas reikalauja specifinių techninių žinių apie radioelektroninę aparatūrą. Siūlome teisenos procedūras pagal kai kuriuos straipsnius perkelti nagrinėti institucijų, surašiusių ATPK pažeidimus, kompetencijai. Tai būtų šio kodekso penki straipsniai ir 1533 straipsnio 1 dalies pažeidimo atvejai. Nuo 2001 m. gegužės 1d., pradėjus veikti Ryšių reguliavimo tarnybai, pagal Telekomunikacijų įstatymo 7 straipsnį Ryšių reguliavimo tarnybos inspektorius tikrina aparatūros įrenginių sertifikatus, leidimus juos gaminti, parduoti, naudoti, surašo administracinės teisės pažeidimų protokolą, įstatymų nustatytais atvejais paima aparatūrą ir įrenginius. Tuo remiantis yra atlikti atitinkami ATPK straipsnių pakeitimai ir papildymai.
Priėmus šio įstatymo projektą, jokių neigiamų pasekmių nenumatoma. Teisės departamento išvados, kurios buvo pateiktos, į jas yra atsižvelgta, įstatymo projektas yra suderintas su Teisingumo ministerija. Siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, jūs paminėjote keletą įstatymų, dėl kurių atsirado šios pataisos. Kodėl to nebuvo padaryta anksčiau? Kas trukdė, nes tos pačios problemos buvo jau priėmus tuos įstatymus. Labai ačiū.
Z.BALČYTIS. Aš manau, kad problema yra ne tik dėl šio įstatymo pakeitimo priėmimo, bet dar egzistuoja problema tarp atskirų žinybų, derinant kai kuriuos pareigybių nuostatus arba ministerijų ir atskirų komitetų, įkurtų prie Vyriausybės, nuostatus. Šiuo metu mes stengiamės ištaisyti tai, kas nebuvo padaryta anksčiau. Kodėl to nebuvo padaryta anksčiau? Aš manau, kad atitinkami Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo straipsniai reikalavo suderinimo su tam tikromis institucijomis, kas užėmė tam tikrą laiką. Šiandien šis įstatymo pakeitimas yra pateikiamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų , ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Siūloma, kad… Minutėlę, ministre, dar kiti jūsų klausimai. Siūloma, kad pagrindinis ir vienintelis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Ir toliau tą klausimą nagrinėjame lapkričio 8 d. Ačiū.
Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-782. Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio papildymo ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-783 (pateikimas)
Dabar, ministre, lieka du jūsų klausimai: tai Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.IXP-782 ir jį lydintis – Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio papildymo ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.IXP-783. Bet iki Vyriausybės valandos 14 minučių. Prašyčiau įmanomai trumpiau. Prašom.
Z.BALČYTIS. Parengto įstatymo projekto tikslas – nustatyti Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus. Šiuo metu įstatymo projekte yra aptariami klausimai, kurie reglamentuoja Lietuvos Respublikos atitinkamus Vyriausybės nutarimus. Galėtume paminėti dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo, taip pat kelių priežiūros taisykles bei kelių eismo taisykles.
Teikiamame Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projekte įrašomos įstatyme vartojamos sąvokos, išplėstas dabar galiojančio Kelių įstatymo straipsnis, skirstant kelius pagal nuosavybės formas, yra įvedamos trys nuosavybės formos; nustatomas vietinės reikšmės kelių juostų minimalus plotis; sumažinami kelių apsaugos zonų pločiai; nurodoma, kokia veikla draudžiama keliuose ir jų apsaugos zonose; išsamiau išdėstomos kitų straipsnių nuostatos, kurios leis kelių savininkus ir kelių naudotojus vienodai traktuoti ir besąlygiškai įgyvendinti šio įstatymo reikalavimus.
Šiuo metu galiojantis Kelių įstatymas kėlė tam tikrų diskusijų dėl kai kurių apibrėžimų, šiame įstatyme to išvengta. Gretimų žemių naudotojų veiklą ribotų tik nepalankių eismo saugumo sąlygų atsiradimo galimybė, t.y. kad būtų užtikrintas eismo dalyviams geras matomumas ir kad autoįvykių metu būtų sumažintos jų pasekmės, ribojant pakelės statinių statybas, kad nuvažiuodama nuo kelio transporto priemonė nepatektų į vandens telkinius, karjerus ir panašiai.
Susisiekimo ministerija parengė ir kartu teikia Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio papildymo ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šio įstatymo projektas ir aiškinamasis raštas yra pridedami, tačiau trumpai aš norėčiau paaiškinti, kad esmė yra tokia: pagal anksčiau priimtą įstatymą iš Kaimo rėmimo fondo ir iš kitų lėšų suremontuoti keliai buvo perduodami apskričių viršininkų pavaldumui. Išėjo taip, kad tie patys keliai, juos suremontavus ir perdavus valstybės žinion, atgal perduodant apskričių administracijoms, o joms neturint pakankamai finansavimo, tapdavo nereguliuojami. Šio įstatymo pataisomis yra stengiamasi šiuos kelius perduoti savivaldybių nuosavybėn. Tai toks būtų trumpai pateikimas dėl šio įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo. Siūlau po pateikimo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Matuzas. Prašom, kolega.
V.MATUZAS. Pone ministre, aš manau, kad iš tikro geras sprendimas tuos kelius, kuriuos šiandien valdo apskričių viršininkų administracijos, perduoti savivaldybėms. Tačiau aš čia nematau ir perskaitęs jūsų aiškinamąjį raštą ir lydinčiuosius dokumentus, kokiu būdu bus perduodamos lėšos, kad tuos kelius savivaldybės galėtų prižiūrėti. Lygiai taip pat mane šiek tiek stebina ir 4 straipsnio 6 dalies pakeitimas, kad techninės inventorizacijos duomenys tikslinami po turto perdavimo. Tai vėl numatomos papildomos išlaidos savivaldybėms. Ar bus numatytas finansavimas, kad savivaldybės galėtų atlikti tuos darbus? O jeigu bus, norėčiau žinoti , kokiu būdu.
Z.BALČYTIS. Iš tikrųjų klausimai šiandien yra aktualūs. Galbūt pradėčiau nuo to paskutinio klausimo, kodėl yra perduodami nesant techninės inventorizacijos. Aš manau, kad jeigu mes šito reikalautume, tas laikotarpis užsitęstų labai ilgai. Iš esmės, kaip jūs ir paminėjote, gero sprendimo faktiškai įgyvendinti būtų neįmanoma, nes apskričių administracijos, kurioms nebepriklausytų šie keliai, faktiškai nebebūtų labai suinteresuotos tas inventorizacijas atlikti. Ir, kita vertus, iš tikrųjų iškyla klausimas dėl finansavimo. Mano supratimu, dabartiniame Kelių fondo įstatyme yra nuostatų, kurios leidžia iš Kelių fondo panaudoti pinigus techninei inventorizacijai atlikti, ir, aš manau, kad iš to paties fondo bus skiriami pinigai šiems darbams atlikti.
O dėl pirmojo jūsų klausimo dėl finansavimo, aš nemanau, kad šiame įstatymo pakeitimo įstatyme būtų galima kalbėti apie finansavimą. Mes puikiai žinome, kad finansavimas yra kaip paprastai skiriamas pagal kelių ilgį arba, kitaip tariant, pagal tam tikrų kelių ilgį. Aš manau, kad ateityje bus atitinkamai perskirstomos Kelių fondo lėšos, kurios bus susijusios su šiais keliais.
Aš suprantu, kodėl jūs nevisiškai pasitikite, nes yra 20%.
Bet dėl šito visada bus galima diskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Norėčiau paklausti dėl Kelių įstatymo. 12 straipsnis numato kelio apsaugos zonas. Tos zonos yra gana plačios. Tai kaip bus su pastatais ir kitokiais įrenginiais, kurie dabar jau yra tose zonose? Čia net ir vietinės reikšmės kelių 20 metrų nuo briaunos. Tai jau didelė ta zona. Ir dar vienas dalykas. Apsaugos zonoje gali būti ir privati žemė. Vadinasi, už apribojimus turėtų būti kokios nors kompensacijos. Ar jos bus numatytos?
Z.BALČYTIS. Dėl kelių apsaugos zonų. Tos apsaugos zonos yra suderintos su Europos Sąjungos keliamais reikalavimais. Mūsų supratimu, netgi dabartinės nustatytos sąlygos nėra labai didelės. Nes jeigu iki 2004 metų, kaip prognozuojama, krovinių srautai gali padidėti iki 40%, mums ateityje, po keleto metų, gali iškilti labai didžiulė problema dėl mūsų kelių būklės ir atlaikymo to krūvio, kuris numatomas. Taigi šios apsaugos zonos yra suderintos su Europos Sąjungos keliamais reikalavimais, todėl mes perkeliame į šio įstatymo nuostatą.
Dėl privačių objektų buvimo tai yra padaryta todėl, kad ir šiuo metu kai kuriose kelio apsaugos zonose yra privatūs objektai. Kad nebūtų juridinės kolizijos, ši nuostata yra įrašyta į įstatymą, nes yra vienintelė galimybė dėl privačių objektų, kaip jūs ir paminėjote, galima tik išpirkos būdu, arba išpirkus iš privačių savininkų. Ir tai yra numatyta finansuojant. Net ir Kelių fonde yra galimybė, galima Kelių fondo lėšas panaudoti tam tikroms žemėms arba kažkokiems objektams išpirkti, jeigu tai yra reikalinga valstybės reikmėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Ir siūloma… Minutėlę, ministre. Dar vienas klausimas. Ir siūloma, kad pagrindinis… Prašom. V.Matuzas turi kitą nuomonę.
V.MATUZAS. Be jokios abejonės. Kaip aš sakiau, sprendimo projektas būtų geras, tačiau šiandien savivaldybės žada bylinėtis dėl 413 mln. Lt, tarytum Vyriausybė perduodama funkcijas neperdavė lėšų. Aš su tuo iš dalies sutinku. Savivaldybės yra teisios. Aš, negavęs išsamaus atsakymo šiuo klausimu (turiu omeny projektą Nr.IXP-783), perduodant kelius nebus perduodamos lėšos, niekaip negaliu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę. Dar A.Baura. Prašom.
A.BAURA. Oponuodamas kolegai, aš vis dėlto siūlyčiau paremti jau vien dėl to, kad iš esmės penkerius metus tie keliai, kurie priklauso apskričių viršininkų administracijai, negauna jokio finansavimo, visiškai nėra tvarkomi. O kai pereis savivaldybių žinion, šis kelių ilgis prisidės ir tikrai iš Kelių fondo, kiek aš žinau, pinigų turėtų ateiti. Aš vis dėlto siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į V.Matuzą. Pirmajam įstatymui galime pritarti? Kelių įstatymo pakeitimo įstatymas. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Siūloma nagrinėti tą klausimą spalio 18 dieną.
Dabar dėl antrojo. Ar reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. Prašom registruotis. Ačiū, ministre.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Mielieji kolegos, balsuosime, ar pritariame po pateikimo projektui Nr.IXP-783 – dėl Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo kai kurių pakeitimų. Kas už, prašom balsuoti už, kas prieš – taip pat. Balsavimas pradėtas.
Už – 40, prieš – 2, susilaikė 11. Pritarta. Siūlau, kad pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomi – Ekonomikos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Taip pat siūloma nagrinėti Seimo posėdyje spalio 18 dieną. Ačiū.
Mielieji kolegos, dar liko minutė iki Vyriausybės valandos, ir aš siūlau padaryti vieną gerą darbą, papildomą, kurio nespėjome padaryti šiek tiek anksčiau, t.y. dar vieną mūsų sukaktuvininką pasveikinti su gražiu vyrišku jubiliejumi gražia puokšte. Tai V.Andriukaitis. (Plojimai)
Mielieji kolegos, aš labai atsiprašau. Ir, gerbiamasis premjere, dar prašau minutėlę kantrybės. Dar vienas jubiliatas atėjo – G.Kirkilas. (Plojimai)
Vyriausybės valanda
Mielieji kolegos, gerbiamasis premjere, gerbiamieji ministrai, pradedame Vyriausybės valandą ir pagal nustatytą tvarką pirmasis klausia opozicijos lyderis R.Paksas. Prašom. Du klausimai.
R.PAKSAS. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Pone Ministre Pirmininke, kaip Amerikos įvykiai, tragedija, palies Lietuvą tiek politiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu, diskutuoja visi: politikai, ekonomistai, bankininkai, pramonininkai. Negirdėti tiktai Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialios pozicijos. Pone Ministre Pirmininke, jeigu nepalaikytumėte įžūlumu ar netaktu, kaip žiūrėtumėt į tai, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė labai skubiai išanalizuotų situaciją, viešai, visiškai viešai, paskelbtų savo vertinimą ir galimas prevencines priemones?
PIRMININKAS. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Žinot, vertintojų yra labai daug, bet aš šiek tiek norėčiau pažymėti, kad tų vertinimų nenulemia jų pareigos. Taigi, be abejo, laisvi vertintojai gali labai laisvai ir vertinti. O Vyriausybė tokių klausimų negali taip lengvai paskelbti visuomenei arba pasakyti tai visuomenei ką nors gera ar bloga. Čia reikia gilesnės analizės. Vyriausybė, žinoma, svarstys šiuos klausimus. Jie mums, be abejo, yra labai aktualūs, labai svarbūs. Sakyčiau, labai paviršutiniškai kalbėdamas, aš nemanau, kad gali būti kokių labai didelių ir ypatingų permainų mūsų ekonominėje politikoje, finansinėje politikoje, santykiuose su kaimynais. Aš labai abejoju. Čia gal finansų ministrė mane papildys, kokios prognozės dėl dolerio kurso. Jos labai įvairios, todėl prisidėti prie vienų, prie kitų, aš manyčiau, būtų labai nedrąsu ir labai lengvabūdiška. Manau, kad tokią oficialią analizę mes galėsim atlikti įvertindami tuos procesus, kurie vyksta, tą rezonansą, kuris yra finansiniame pasaulyje, ir tik tada… Lietuva vis dėlto yra nedidelis vienetas finansiniu požiūriu, todėl vargu ar mes galime priimti iš karto jau dabar tokius sprendimus, kurie ar kardinaliai keistų, ar darytų įtaką mūsų bendrai politikai, mūsų bendrai linijai. Galbūt ministrė šiek tiek mane galėtų papildyti?
D.GRYBAUSKAITĖ. Aš girdėjau, tiksliau, skaičiau jūsų spaudos konferenciją, tikrai norėčiau su daug kuo sutikti, kai ir ponas K.Glaveckas, ir jūs paminėjote, kad ir politikai, ir ekonomikai, be abejo, pasaulio įtaka bus. Dabar apie tai, kiek tai lies Lietuvą ir kaip skubiai mums reikėtų užsiimti prevencinėmis priemonėmis. Iš tikrųjų ši Vyriausybė neturėtų izoliuoti savęs nuo to, kas vyksta, ir neturėtų elgtis taip, kaip pasielgėme mes 1998 metų gale, sakydami, kad mūsų nepalies ir absoliučiai nereikia reaguoti, kas vyksta už Lietuvos ribų. Iš tiesų ką mes matėme dabar, tai ir pirma pasaulio reakcija, be abejo, buvo šiek tiek nervinga ir desperatiška. Be abejo, mes negalime daryti išvadų per 2–3 dienas. Be abejo, mes visiškai įsitikinę, kad per 2–3 mėnesius bus visiškai aišku, kokia yra įtaka JAV ekonomikai. Be abejo, jinai bus didžiausia, vėliau šiek tiek mažesnė įtaka pajudės Europos link, o, aišku, trečioji banga palies ir Lietuvą.
Ką šiandien galime sakyti? Tai, kad greičiausiai pasaulio ekonomikos plėtros tempai sulėtės. Lietuva greičiausiai pajus rezultatą po pusmečio, vadinasi, greičiausiai apie kitų metų pirmąjį ketvirtį. Ar reikia dabar skubėti galvoti apie lito persiejimo procedūras? Be abejo, ne. Jokie neapgalvoti, skuboti veiksmai neturi būti vykdomi, ypač laikotarpiu, kai dolerio ir euro kursai svyruoja, sakyčiau, spekuliatyviai svyruoja. Lietuva yra nusistačiusi laikotarpį. Jeigu kartais situacija pasaulyje pasikeistų drastiškai, Lietuva turi pakankamai laiko pakeisti sprendimą, pakankamai laiko pasiruošti naujam sprendimui. Todėl jokių skubotų veiksmų Vyriausybė neturi imtis.
O dėl prevencinių priemonių mes visiškai sutinkame, dviejų mėnesių laikotarpiu, matydama pasaulio reakciją, Vyriausybė turi galvoti apie tokių prevencinių priemonių plano parengimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kolega R.Paksas vieną klausimą turi.
R.PAKSAS. Taip, ačiū už atsakymą. Lauksim plano, prevencinių priemonių plano. Antras klausimas taip pat Ministrui Pirmininkui. Ministre Pirmininke, vienas iš svarbiausių dokumentų Vyriausybės veikloje tai yra Priemonių planas Vyriausybės programai įgyvendinti. Teko girdėti, kad kitą savaitę šis dokumentas bus svarstomas ir tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje. Tikrai nemanau, kad mano vadovaujamos Vyriausybės priemonių plano svarstymas buvo maksimaliai viešas. Kad ir kaip būtų, taip, bet jis buvo internete, jis buvo išsiuntinėtas politinėms partijoms susipažinti, taip pat jis buvo išsiuntinėtas asocijuotoms verslo struktūroms, galų gale mes sulaukėm apie 400 siūlymų. Dabar gi priešingai – net Seimo Pirmininko pavaduotojas, kurį Seimo valdyba įgaliojo būti atsakingu už parlamentinę Vyriausybės priežiūrą, dar negavo šio dokumento. Pone Ministre Pirmininke, ar nemanote, kad viešumas kenkia plano kokybei?
A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, nekenkia, jokiu būdu. Viešumas turi būti ir ši programa nebus įslaptinta. Ji bus žinoma, bet pirmiausia tą programą turi parengti autoriai, ir tokią, kurią galima būtų paskelbti visai visuomenei, o visuomenė galėtų savo pastabas sakyti. Bet tai yra Vyriausybės programa. Ne visuomenės programa, ne viso parlamento programa, bet tai yra Vyriausybės programa. Jinai yra parengta, jos variantas yra parengtas, jinai yra pateikta daugumos frakcijoms, dviem daugumos frakcijoms, sudarančioms daugumą. Jų pastabas mes gausim artimiausiu laiku.
Trečiadienį, matyt, mes Vyriausybės posėdyje dar jos nesvarstysim, t.y. nepriimsim, mes ją svarstėm, bet mes dar nepriimsim šios programos, o pačiu artimiausiu laiku. Kai ji bus priimta, ji bus, be abejo, paskelbta. Tų terminų, kurie mums yra duoti, mes laikysimės, be jokių abejonių. Jinai bus visiems žinoma. Bet aš manau, kad tai turi būti jau parengtas produktas, o ne produktas, kurį galima būtų įvairiai, taip sakant… Tai yra mūsų pozicija. Tai nėra nei viso Seimo, nei visos visuomenės pozicija, tai yra Vyriausybės, kurią jūs turėsite teisę kritikuoti arba sakyti pastabas, pozicija. Mes pasiruošę, žinoma, priimti visas pastabas ir visus gerus pasiūlymus, bet visų pirma mes turim savo poziciją turėti. O ji bus tada, kai mes ją patvirtinsim.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia kitos opozicinės frakcijos lyderis A.Kubilius. Ruošiasi J.Jurkus.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau pratęsti R.Pakso pirmąjį klausimą. Mes žinom ir vakar girdėjome, kad Vyriausybė ėmėsi žingsnių tam, kad sustiprintų Ignalinos atominės elektrinės apsaugą po tragiškų įvykių Niujorke ir Vašingtone. Tačiau turbūt mes visi gerai suprantam, kad ir Niujorke, ir Vašingtone tokių įvykių niekas nelaukė ir nesitikėjo. Šiuo atveju, gerbiamasis premjere, norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs esate įsitikinęs, kad tų priemonių, kurių Lietuvos Vyriausybė ėmėsi ir kurių šiuo metu Lietuvos Vyriausybė turi galimybių imtis, pakanka, kad iš tikrųjų pavojingas objektas – Ignalinos atominė elektrinė – būtų apsaugota nuo tokių tragiškų įvykių, kokie ištiko Niujorko ir Vašingtono miestus? Jeigu jūs manytumėt, kad tos priemonės vis dėlto dar nėra visiškai apsaugančios, tai ar jūs manytumėt, kad galima būtų galvoti apie papildomas priemones?
A.M.BRAZAUSKAS. Taip, ačiū. Žinoma, mes iš pat pradžių, kai sužinojome tą liūdną žinią, kas darosi aname kontinente, tai ir aš pats užsiėmiau, ir darbuotojai, ir mūsų tarnybos atskiros bei dar kartą patikrinome, kokios gi yra saugumo priemonės, saugos priemonės, aš turiu galvoje, pačios elektrinės. Jos yra nuolatinės, bet jos yra sustiprintos. Na, žinote, visi mes nesam apdrausti nuo visokių kataklizmų. Bet aš manau, kad to, kas yra daroma elektrinėje, tai ir pačios elektrinės sustiprintas režimas, ir sustiprintas žmonių režimas, ir žmonių judėjimo, ir visos kitos priemonės, mūsų supratimu, visiškai pakanka.
PIRMININKAS. Klausia J.Jurkus. Ruošiasi V.Kvietkauskas.
J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, Seimas priėmė reikiamus sprendimus, atveriančius kelią JUKA ateiti į Mažeikius. Tačiau pas mus Mažeikiuose jau keletą savaičių kalbama, kad Ivanas iš JUKOS iš paskutiniųjų spardosi nuo šios sutarties, kad jis irgi taptų strateginiu investuotoju. Mano klausimas būtų toks. Ar yra teisybės, jog JUKOS išgąsdino paskutinių liepos ir rugpjūčio mėnesiais naftos gamybos nuostoliai ir kada gali būti pasirašytas ši sutartis. Ačiū.
P.ČĖSNA. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Kiek aš turiu informacijos, taip, “Mažeikių naftos” darbo rezultatai blogi, tačiau tokios informacijos nei iš JUKOS, nei iš “Williams” neturiu, kad tai ką nors lemtų. Man iš anksčiau buvo žinoma, kad jie veda derybas Londone ir yra grynai techniniai juridiniai klausimai. Jokios priežasties nuogąstauti dėl to, kad “Mažeikių nafta” turėjo nuostolių, nėra. Aš tokios informacijos neturiu. Tiesa, aš tik šiandien iš lėktuvo, nebuvau čia, šią savaitę buvau komandiruotėje Vokietijoje. Tiek galiu pasakyti. Tikėtina, kad spalio mėnesį mes turėtume pasirašyti tokį susitarimą su jais. Dar negavome. Mums reikės Vyriausybėje, Ūkio ministerijoje išanalizuoti, viską peržiūrėti dar savaitę, dvi savaites, kai gausime.
A.M.BRAZAUSKAS. Rugsėjo 21 d. turėtų būti akcininkų susirinkimas. Aš manau, kad kai kurie sprendimai bus priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Kvietkauskas. Ruošiasi K.Glaveckas.
V.KVIETKAUSKAS. Dėkoju, mano klausimas arba premjerui, arba užsienio reikalų ministrui. Tarptautinių stebėtojų misija Baltarusijoje paskelbė savo išvadas, kad ten rinkimai vyko ne visai demokratiniu pagrindu, bet kita išvada buvo, kad Baltarusijos tarptautinė izoliacija neskatina demokratijos plėtros šioje šalyje mūsų kaimynėje. Siūloma pergalvoti, kaip tą izoliaciją mažinti. Kokia būtų mūsų valstybės pozicija, kokie ateities planai, susiję su šia išvada?
A.VALIONIS. Visų pirma mes prisijungiame prie Europos Sąjungos dokumento, kuris pasirodė šiandien ir kuriuo pripažįstama, kad atsirado Baltarusijoje pliuralizmo ir pilietinės visuomenės užuomazgos, tačiau apgailestaujame, kad Baltarusijos valdžia iki galo nepasinaudojo šiais rinkimais kaip proga ir nepakankamai pasuko savo šalį demokratiniu keliu. Tai yra Europos Sąjungos pozicija, kaip minėjau, prie kurios mes prisijungiame. Lietuva nesuinteresuota Baltarusijos izoliacija ir mes plėtojame ir Europos Sąjungoje aiškiname savo poziciją, kad mūsų veiklos Baltarusijoje ir su Baltarusija rezultatai nemaža dalimi prisidėjo prie to, kad ten atsirado minėti pliuralizmo daigai, ir manome, kad tokį intensyvų selektyvų bendradarbiavimą su Baltarusija reikia tęsti. Praėjusį sekmadienį Ženvalyje prie Briuselio aš apie tai kalbėjau visiems ten dalyvavusiems Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams, kurie ten buvo iš visų Europos Sąjungos valstybių. Mūsų nuomone, reikia šiuos santykius plėtoti, reikia dirbti su jaunimu, su studentais, su žurnalistais, su visuomene, su žemesnio lygio Baltarusijos valdininkais, plėtoti ekonominius ryšius, plėtoti tranzitą per Klaipėdos uostą, prekybą. Tai yra kelias, kuriuo eiti mes stengiamės įtikinti Europos Sąjungą, kad nereikia nutraukti jokių ryšių, nereikia siaurinti galimybių bendradarbiauti, bet, atvirkščiai, reikia gerai apmąsčius, šias galimybes plėsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Norėčiau dėl to pasakyti dar porą žodžių. Vis dėlto nereikėtų taip visiškai sumažinti Europos Tarybos vaidmens, nes Europos Tarybai buvo siūloma, dar kai ėjau kitas pareigas, kad vis dėlto Europos Taryba parodytų didesnį aktyvumą Baltarusijos atžvilgiu. Aš manyčiau, kad mūsų delegacija Europos Tarybos posėdžiuose, dirbdama atskiruose komitetuose vis dėlto turėtų akcentuoti štai šį vaidmenį ir pasiūlyti padidinti Europos Tarybos vaidmenį. Aš manau, kad ir Seimo nariai galėtų aktyviau dalyvauti aiškinant, kas tai yra demokratija, bendrauti su atskiromis organizacijomis, visų pirma nevyriausybinėmis organizacijomis. Be abejo, tokiais būdais mes gerokai prisidėtume prie tos linijos, kad negalima izoliuoti Baltarusijos. Aš visuomet buvau šalininkas, kad negalima izoliuoti Baltarusijos, kad reikia taikyti visokiausius metodus, kaip daryti įtaką procesams, vykstantiems Baltarusijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Glaveckas. Ruošiasi J.Narvilienė.
K.GLAVECKAS. Klausimas aš nežinau kam, ar gerbiamajam Ministrui Pirmininkui, ar užsienio reikalų ministrui. Lietuva, kaip žinote, derasi su Europos Sąjunga dėl įstojimo sąlygų dėl labai aiškių, konkrečių skirsnių. Taip jau, atrodo, išeina, kad dėl socialiai sunkiausių ir jautriausių klausimų mums nepasiseka susitarti. Pavyzdžiui, konkrečiai dėl mokesčių nepavyko susitarti. Atrodo, mes prašėme pereinamojo laikotarpio, bet euroderybininkai mus nukėlė, pasakė, kad negalima susitarti ir dėl kitų pozicijų. Susidaro toks vaizdas, kad mūsų euroderybininkai nuvyksta į Briuselį daugiau priimti nurodymų, o ne atstovauti krašto interesams, kurie vienaip ar kitaip turėtų būti ir yra, aš manau, suderinti su galimybėmis įgyvendinti tuos Europos Sąjungos reikalavimus. Klausimas toks. Koks jūsų, gerbiamasis Ministre Pirmininke, požiūris į euroderybininkų rezultatus, kuriuos jie pastaruoju metu demonstravo, t.y. nesusitarė dėl labai aiškių pozicijų mokesčių ir kitose srityse. Labai ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Dėl mokesčių atsakys finansų ministrė. Bet aš nenorėčiau taip apibendrinti, kaip jūs tai darote, kad mes nesusitariame. Pasakyčiau atvirkščiai, kad mes kai kur net per greitai susitarėme. Aš taip pasakyčiau. Žinoma, tokia mintis tarp Seimo narių yra, kad mes kai kur nusileidžiame, kad mes atsisakome pratęstų derybinių režimų ir t.t. Taip pat dėl benzino akcizo mokesčio, dyzelinio kuro, skystųjų dujų ir t.t., bet kai kada tai tokie klausimai, kuriems iš tikrųjų nėra alternatyvos, kai Lietuva tarp tų norinčių eiti į Europos Sąjungą tampa vienintelė su savo išimtiniais reikalavimais. Deja, neturėdami palaikymo ir solidarumo su kitomis valstybėmis kandidatėmis, mes atsiduriame labai sudėtingoje situacijoje. Pavyzdžiui, tą aš galiu pasakyti apie dujų, tabako gaminių akcizą. Kiek buvo įmanoma, buvo bandoma jiems nustatyti pereinamuosius laikotarpius. Dėl tabako šiek tiek pasisekė, bet, pavyzdžiui, visiškai nesiseka mums šitai daryti dėl kuro, nes mes vieninteliai likome tarp visų valstybių su savo labai žemais akcizais naftos produktams. Žinoma, mes atsiduriame labai blogoje pozicijoje. O dėl mokesčių aš paprašyčiau ministrę.
D.GRYBAUSKAITĖ. Čia kaip tik ir buvo iš esmės apie akcizus kalbama.
PIRMININKAS. Prašom.
D.GRYBAUSKAITĖ. Kaip tik šiandien aš pateikiau tą sunkų įstatymą ir labai ilgai aiškinau, kodėl teko atsiimti. Labai trumpai pakartosiu, kad iš tikrųjų Lietuva vienintelė valstybė iš 11 besiderančių prašė tokio pereinamojo laikotarpio, tokią poziciją mes suformulavome ir pateikėme Europos Komisijai. Visos Europos Sąjungos šalys atsisakė mums suteikti tokį laikotarpį ir paprašė atsiimti prašymą dėl pereinamojo laikotarpio. Tai buvo politinė sąlyga, kad galėtume uždaryti mokesčių derybinį skirsnį. Vyriausybė neseniai priėmė tokį sprendimą ir, kaip aš minėjau, mėginsime kompensuoti atskiroms pažeidžiamoms socialinėms grupėms per kompensacinius mechanizmus. Be abejo, visko grąžinti nebūsime pajėgūs. (Dabar pono J.Veselkos nėra, čia aš replikuoju į jo komentarus.)
Dabar dėl kitų skirsnių. Iš tiesų, derybininkai sugebėjo išnaudoti vadinamąjį greitąjį žaliąjį koridorių, vadinamąjį fast track. Mes iš tiesų sugebėjome per 2000 metus labai gerai parengti derybines pozicijas, o per 2001 metų pirmąjį pusmetį uždaryti labai daug skyrių? Tai buvo labai sėkmingo darbo įpusėjimas. Bet sunkiausi skyriai liko ir sunkiausi būtent dėl to, kad pereinamieji laikotarpiai, kurių reikalavo Lietuva (daugiau kaip 36 per visus skirsnius), šiuo metu lieka 13, ir tai dar neaišku, ar juos gausim. Aš turiu galvoje, jog dar ir su cigaretėmis iki galo neaišku, nes šalys dabar tarp savęs labai ginčijasi. Dalis šalių kategoriškai prieš tokį pereinamąjį laikotarpį, pavyzdžiui, Britanija, nes bijo kontrabandos elementų, jeigu kur nors bus daug žemesnės kainos. Kitos šalys lyg ir norėtų nedaryti mums barjerų. Taigi mes dar galutinio atsakymo nežinome į šį klausimą.
Toliau mūsų laukia labai labai sunkios derybos dėl Ignalinos, ir mes žinome, kur mes neturėsime galimybės derėtis. Mes galėsime derėtis dėl finansavimo šaltinių, dėl alternatyvų, bet dėl uždarymo greičiausiai ne. Tas pat su kai kuriais pereinamaisiais laikotarpiais žemės ūkyje. Yra tam tikri standartai, reikalavimai, kur derybų nėra. Mes prašomės į klubą. Mes nesiderame ta prasme, kaip įsivaizduojame, kad mes sėdime aplink derybų stalą ir žaidžiame “ping pongą”. Mes kalbamės su 15 šalių narių ir turime arba sutikti su tam tikrais ACQUIS reikalavimais, ar ne. Kur yra galimybė, suteikia pereinamąjį laikotarpį, bet jokiu būdu neatleidžia nuo tų įsipareigojimų vykdymo. Taigi čia ne dvišalės derybos, tai yra faktiškai mūsų pareiškimas tapti organizacijos nare. Taigi derybų klasikine prasme nėra ir nevyksta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Narvilienė. Ruošiasi A.Klišonis.
J.NARVILIENĖ. Aš norėčiau klausti žemės ūkio ministrą. Aš labai gerai suprantu šiandieninį visų dėmesį žemės ūkio ministrui – spaudos, atskirų komitetų ir frakcijų, – tačiau aš labiau norėčiau kalbėti apie darbus. Ir norėčiau klausti ministrą, kaip jam ir ministerijai sekasi vykdyti šių metų perteklinių grūdų intervencinius supirkimus.
K.KRISTINAITIS. Ką gi, ačiū už klausimą. Na, iš tikro intervenciniai pirkimai šiuo metu yra sukėlę didžiules diskusijas. Na, ir, matyt, tos diskusijos daugiau yra kilusios ne dėl pačių intervencinių pirkimų, bet dėl skubotų, pavasarį dar priimtų tvarkų keitimo. Ir todėl, aišku, yra tam tikra painiava ir tam tikra įtampa susidariusi dėl intervencinių pirkimų tvarkos keitimo. Tačiau ši tvarka buvo keista ne Vyriausybės ar ministerijos noru, bet tiesiog buvo keliami atskirų žemdirbių grupių arba net atskirų politikų tokie reikalavimai. Na, ir galiausiai Vyriausybė iš tikro ryžosi pakeisti tą tvarką.
Tačiau kad ir kaip ten būtų, pagal esamą tvarką, naują, jau pakeistą tvarką, iš tikro sutrumpėjo tam tikri paraiškų pateikimo laikotarpiai, kas, aišku, kelia tam tikrą nepasitenkinimą ir ne visi žemdirbiai yra spėję pateikti paraiškas, …dėl siūlymo, kiek parduos intervenciniam ir kiek gali parduoti, nes yra dar ir labai paprasta priežastis, dar ne visas derlius yra nuimtas. Ir todėl tas paankstinimas kai kuriuos žemdirbius, kurie dar nėra spėję nuimti derliaus, tiesiog paliko už borto, atėmė galimybę dalyvauti intervenciniuose pirkimuose.
Šiaip pagal informaciją, kuri yra surinkta iš rajonų per apskritis, kadangi tuose pakeitimuose buvo keičiama ir paraiškų padavimo tvarka iš dalies, iš esmės yra pasiūlymas šiuo atveju mums, valstybei, supirkti apie 200 tūkst. tonų pirmos ir antros klasės kviečių. Iš šito kiekio pirma klasė sudaro apie 100 tūkst. tonų ir mes visą tą 100 tūkstančių nupirksime pagal nustatytą intervencinę kainą, na, ir antrai klasei kviečių lieka apie 10 tūkst. tonų, kuriuos mes irgi supirksime. Pirkimo-pardavimo sutartys bus pradedamos sudarinėti artimiausiom dienom.
Toliau – dėl rugių. Rugių pasiūla yra apie 13 tūkst. tonų paraiškose pateikta. Tiek siūlo, iš jų atitinka keliamus reikalavimus (iš esmės tai yra kritimo skaičius) tiktai 9 tūkst. 100. Taigi dėl šito kiekio – 9 tūkst. 100 tonų – taip pat sutartys bus artimiausiu metu pasirašytos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Klišonis. Ruošiasi V.Papovas.
A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Klausimą norėčiau pateikti sveikatos apsaugos ministrui, bet, deja, jo čia nematau. Galbūt galėtų arba finansų ministrė atsakyti, arba premjeras. Aiškinti, kokia šiuo metu yra gydymo įstaigų finansavimo situacija, turbūt nereikia, patys matom, kokia ji yra. Ir šiandien Sveikatos draudimo fondas gauna dar vieną “dovanėlę”, t.y. beveik 10 mln. minusas. Ankstesnės Vyriausybės, norint sušvelninti atsiskaitymų su gydymo įstaigom ir vaistinėm situaciją, buvo paimta 40 mln. paskola iš ketvirto ketvirčio atsiskaityti už paslaugas. Ketvirtas ketvirtis ateina jau po dviejų savaičių. Kas laukia gyventojų ir gydymo įstaigų ketvirtame ketvirtyje? Ar jie tikrai gaus paslaugas? Ar gydymo įstaigos tikrai gaus pinigus? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Suprantama, padėtis yra ir mums gerai žinoma, tai nėra naujiena. Ir Vyriausybėje su ministru, su viceministrais praeitą savaitę aš turėjau susitikimą. Mes labai daug ir plačiai kalbėjom kaip tik apie finansinę dalį. Žinoma, mes stebėsime įvykius, žiūrėsim, ką galima padaryti dabartinėje situacijoje. Tikrai labai liūdna ta situacija, kurią mes paveldėjom. Ir aš manyčiau, kad Vyriausybė ir Seimas turėtų imtis ryžtingų priemonių vis dėlto vykdant reformas sveikatos apsaugos srityje. Mes negalime išlaikyti tokio pusiau panaudojamo tinklo, mes negalim leisti, kad paraleliai su veikiančiom dabar poliklinikom (o tai yra sveikatos pirminė pagalba) atsidarytų naujos tokios bendrosios praktikos įstaigos – tai nesuprantami dalykai. Ir galvojam, kad galbūt po kokios savaitės ar po dešimt dienų mes pasistengsime sukviesti vyriausiuosius gydytojus, ligoninių direktorius, dar kartą išklausyti jų pastabas, ypač ligonių kasų veiklos atžvilgiu. Ir be rimtų reformų sveikatos apsaugos sistemoje su šiuo finansavimu, kurį valstybė gali skirti ir skiria šiais metais ir kitais metais, mes neišsiversim – be drastiškų, sakyčiau, netgi reformų. Ir kokių nors didelių perspektyvų, kad mes galėtume padidinti finansavimą sveikatos apsaugai, deja, aš negalėčiau pasakyti.
A.KLIŠONIS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau patikslinti savo klausimą, kadangi aš klausiau, kas bus po dviejų savaičių. Per dvi savaites, aš manau, jokios rimtos reformos nebus padaryta. Bet žmonėms reikės ir vaistus gauti, ir gydytojams mokėti atlyginimus. Ir jeigu jūs nežinot situacijos ir negalit komentuoti, taip ir pasakykit.
A.M.BRAZAUSKAS. Taip, kas bus po dviejų savaičių, aš negaliu komentuoti.
PIRMININKAS. Klausia V.Popovas. Ruošiasi R.Pavilionis.
V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti ūkio ministrą. Jeigu teisinga informacija, tai, atrodo, pavyko išspręsti seną bėdą, t.y. Baltarusijos įsiskolinimą Lietuvai už pateiktą elektros energiją. Ir mačiau spaudoje, kad ten dvi firmos – viena Raseinių, kita Rusijos. Gal galėtumėt trumpai pasakyti, kaip tai pavyko? Ačiū.
P.ČĖSNA. Ten procesas vyksta jau dveji metai. Ir, jeigu aš neklystu, kovo ar balandžio mėnesį sueis jau senaties terminas, jeigu mes neišspręsim skolos problemos. Buvo sudaryta komisija dėl Baltarusijos skolos pardavimo pasiūlymų, išanalizuoti įvairūs variantai, kurie ten buvo pateikti. Per tą laikotarpį, aišku, atsirado dar naujos firmos, kurios nedalyvavo konkurse, laiku nepateikė dokumentų, ieško būdų, kaip įsiūlyti, kritikuodamos pateiktus sprendimo variantus. Yra variantas, kad dvi firmos sumoka iš karto. Iš karto sumoka visą tą skolą ir tuo būdu “Lietuvos energija” galėtų atsiskaityti su Ignalinos atomine elektrine, kuri yra paėmusi banko kreditą, ir ateina laikas jau juos grąžinti. Jeigu negaus skolos iš “Lietuvos energijos”, bus problemų. Taip pat “Lietuvos energija” restruktūrizuojama iki Naujųjų metų. Taip pat iškiltų problema, kaip išskaidyti tą skolą dar penkioms įmonėms. Tai darbas, pradėtas anksčiau. Sakyčiau dabar reikia pabaigti tik sprendimus. Reikėjo baigti priimti sprendimus. Iš blogų renkamasi geresnį, geriausią variantą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Pavilionis. Ruošiasi J. Razma.
R.PAVILIONIS. Dėkoju, vicepirmininke. Norėčiau paklausti krašto apsaugos ministro.
Po dramatiškų ir pamokančių įvykių JAV vis labiau aiškėja, kad anaiptol ne ginklai prieš ginklus, bet intelektas ir protas prieš ginklus gali kur kas labiau užtikrinti šalies saugumą viduje ir iš išorės. Ar, esant tokiam kontekstui, jūs negalvotumėte, kad verta koreguoti investicijų į krašto apsaugą krypčių… turiu galvoje kryptis, kur kas didesnę jų dalį nei iki šiol skiriant mokslo ir technologijų plėtrai? Turiu galvoje ne tik kompiuterius mokykloms, bet kur kas svarbesnius dalykus, kuriems NATO šalys paprastai skiria ne mažiau kaip 5%–6% savo biudžeto, tuo tarpu Lietuvoje tam buvo skiriama šimtosios dalys procento. Dėkoju.
L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Reikėtų dar pratęsti jūsų pasakymą, kad ne tiktai kompiuteriai mokykloms, bet buvo ir mokslininkams, žinote, parama mokslų centrams.
R.PAVILIONIS. Sustojo.
L.LINKEVIČIUS. Ne viskas sustojo ir ne viskas priklauso nuo mūsų. Žinote, yra bendros finansinės galimybės, bet niekas neatsisakė tuos projektus įgyvendinti iki galo. Aš manau, kad jie bus įgyvendinti, nes jie turi prasmę ir turi ilgalaikę panaudojimo galimybę.
Dabar kalbėti apie pasirinkimą tarp proto arba ginklų aš nenorėčiau. Reikia ir to, ir to, nes jeigu bus ginklai be proto arba atvirkščiai, matyt, vargu ar užtikrinsime saugumą. Mūsų investicijos yra būtent taip ir apskaičiuotos. Jeigu jūs galėjote domėtis, būtent investicijoms į mokymą buvo ir ateityje išliks pati didžiausia dalis, nes mes norime parengti personalą. Jeigu žiūrėtume į skaičius, žiūrėtume į išlaidas, tai tam buvo skiriama ir bus skiriamas bene didžiausias dėmesys. Tačiau kariuomenė vis dėlto turi turėti tam tikrą ginkluotę. Beje, paskutinieji įvykiai dar kartą parodė, kad kai kurios ginkluotės įsigijimas, matyt, privalo būti kaip minimumas, kad būtų užtikrintas tam tikras saugumas. Tai aš pasakyčiau ir kalbėdamas apie kai kuriuos svarbius objektus, kurie buvo paminėti ir šios Vyriausybės valandos metu. Pasakysiu, kad rezervų tobulinti dar tikrai turime, nes šiose srityse negali būti kokio nors atsitiktinumo. Reikia minimizuoti tuos atsitiktinumus ir netgi minimizuoti tokias galimybes, kokios įvyko, tarkime, JAV, nors sunku prognozuoti, kad kamikadzės gali atakuoti tokius objektus. Bet, pasirodo, ir tai reikia įvertinti.
Taigi atsakau į jūsų klausimą. Mes nuosekliai didiname procentą būtent mokslo ir technologijų plėtrai, ir jūs galite pats tai pripažinti. Dabar neseniai lankiausi universiteto laboratorijose, kuriose, kaip žinia, yra mūsų įdiegtas lazerinis prietaisas. Dar kartą mes tarėmės su švietimo ir mokslo ministru, kaip būtų galima nestabdyti tų darbų, kurie pradėti. Atsižvelgiant į sudėtingą finansinę būseną, jie kartais gali būti įšaldyti arba netgi atsirasti šioks toks nuostolis. Mes padarysime viską, kas įmanoma, kad tie projektai, kurie buvo pradėti, būtų, kiek įmanoma, baigti, šiemet, o tie, kurie dėl finansinės situacijos kiek pristojo, kaip jūs sakote, vis tiek būtų įgyvendinti, bet jau kitais metais. Nuosekliai didinsime šį procentą. Kadangi mūsų tiesioginė misija – krašto saugumas ir gynyba, tai, patikėkite, vis tiek mes turime skirti adekvatų dėmesį tų tiesioginių funkcijų vykdymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia vis dėlto R.Juknevičienė (kolega Jurgis turės palūkėti), ruošiasi A.Matulevičius.
R.JUKNEVIČIENĖ. Pone premjere, pirmadieninė jūsų kalba Seime ir, beje, kai kurios mintys, pasakytos šiandien atsakant į pono A.Klišonio klausimą, sukėlė daug nerimo šeimos gydytojams, ypač tiems, kurie Pasaulio banko ir Europos Sąjungos PHARE programos padedami įkūrė šeimos gydytojų centrus. Tas procesas, dar vos tik prasidėjęs, atrodo, vyksta sėkmingai. Žinoma, yra visokių kliūčių ir dėl mąstymo, ir kitų dalykų, šiandien to neminėsiu. Tačiau pirmadienį šį procesą jūsų pavadinote (cituoju) “iš viso nesuprantamu dalyku” ir sakėte, jog reikia elgtis drąsiai. Gal galėtumėte plačiau paaiškinti savo žodžius, koks gi jūsų požiūris į besikuriančius šeimos gydytojų centrus, ką reiškia “elgtis drąsiai” ir kokių gi priemonių žadate imtis, kad žmonės žinotų, kas jų laukia.
A.M.Brazauskas. Labai gaila, kad čia nėra sveikatos apsaugos ministro ir šių funkcijų tenka imtis man. Tai specifinis klausimas, tarp kitko.
Na, pirmiausia aš esu už šeimos gydytojus, kaip instituciją. Be abejo, tai yra labai progresyvus dalykas, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirmas dalykas yra kaimo žmogaus, mūsų kaimo gyventojų sveikatos apsauga. Deja, naujasis paslaugų teikimo būdas yra labai koncentruojamas miestuose, didžiuosiuose miestuose, kur pirminė sveikatos pagalba yra nelyginamai geresnė negu kaime. Mūsų susirūpinimą kelia tai, kad, susižavėdami štai šita idėja ir tuo finansavimu iš PHARE bei kitų šaltinių, mes orientuojamės į miestą, kur ši infrastruktūra yra. Žinoma, keistai atrodo, kad netgi rajonų centrų poliklinikos, pretenduojančios į antrą lygį ar turinčios antrą įvertinimo lygį, uždaro poliklinikas ar poliklinikų skyrius arba jie lieka, sakyčiau, tik iš dalies naudojami, o šalia kuriamos visiškai naujos struktūros, reikalaujančios didžiulių investicijų. Štai koks yra klausimas. Aš jokiu būdu ne prieš šią sistemą, ji reikalinga, aš neabejoju, kad ji Lietuvoje įgis savo teises, bet mes turėtume šį procesą reguliuoti – štai apie ką aš kalbu. Sveikatos apsaugos ministras ir viceministrai tai labai gerai supranta. Lieka tiktai šį supratimą paversti realybe.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulevičius. Ruošiasi kolega A.V.Indriūnas.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, man atrodo, finansų ministrė čia gerai pasakė, kad mes su Europos Sąjunga realių derybų nevykdome. Tada kyla klausimas, gal reikia sumažinti visus euroderybininkus ir jų aparatą, sutaupytume pinigų. O iš esmės man atrodo, kad, prisidengdami Europos Sąjunga, mes tiesiog didiname mokesčius, nes netgi tokia Europos Sąjungos narė kaip Airija tik labai sumažinusi mokesčius pritraukė investicijų ir išlipo iš tos balos, kurioje buvo. Taigi, ar Vyriausybė nesirengia imtis realių žingsnių šia kryptimi, kad žmonių pajamos iš tikrųjų būtų priartintos prie Europos šalių lygio (aš tyriu omeny jų algas ir pensijas) nors per kelerius metus ar per dešimtmetį, ko dabar nesijaučia, ir taip pat vieną kartą būtų pradėta realiai kovoti su nedarbu, kad atsirastų darbo? Kokia Vyriausybės pozicija artimiausiu laikmečiu šiais klausimais?
D.Grybauskaitė. Premjeras mane įgaliojo atsakyti, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašom.
D.Grybauskaitė. Norėčiau iš karto sureaguoti dėl konkretaus Airijos pavyzdžio, kad pelno mokestis Airijoje yra daugiau kaip 20%. Per dvejus metus numato sumažinti iki 12,5%. Tai vienas iš mažiausių pelno mokesčio lygių, kokius turi Europos Sąjungos narės. Visose kitose yra tarp 25% ir 40%. Fizinių asmenų lygiai taip pat gerokai didesnis negu Lietuvoje. Tai Europos Sąjungos pavyzdys.
Kokių veiksmų dabar imsis Lietuva? Esant deficitiniam biudžetui, jokia valstybė negali sau leisti, išskyrus, aišku, avantiūristines vyriausybes, radikaliai ir drastiškai mažinti mokesčius. Mes negalime sau leisti turėti didelę skylę ir didinti deficitą ar drastiškai išeiti į tarptautines rinkas ir skolintis pinigų. Jūs tai puikiai žinote, ypač turėdami galvoje, kad Lietuva iki šiol stojasi po 1999 metų finansinės krizės. Tos prevencinės priemonės, kurių ėmėsi dar A.Kubiliaus Vyriausybė, turi būti tęsiamos dar šiais ir kitais metais, ypač matant tai, kas šiandien vyksta Amerikoje. Aš manau, kad greičiausiai ir kitų metų laikotarpis nebus lengvesnis. Turiu galvoje tai, kad Lietuvą pasieks banga tos įtakos, kuri vyksta dabar, kad greičiausiai reikės dar stiprinti, o ne laisvinti tą griežtą politiką.
Apie galimybes mažinti mokesčius. Be abejo, jų balansavimas turi būti. Mes, Finansų ministerija, siūlome Vyriausybei porą modelių dėl pelno mokesčio variantų. Mes siūlome arba mažinti, arba atsisakyti atskirų, ne visų, bet atskirų, lengvatų kartu subalansuojant ir mažinant fizinių asmenų pajamų mokestį bei nuo 2003 metų mes siūlome įvesti neapmokestinamąjį minimumą. Dėl keleto tokių modelių bus pasiūlyta ir Vyriausybei, ir Seimui apsispręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Indriūnas. Ruošiasi G.Mikolaitis.
A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, vakar profesorius V.Landsbergis įregistravo rezoliucijos projektą dėl atominės elektrinės saugumo užtikrinimo, kuriame siūlė garantuoti plačios oro erdvės kontrolę kartu su Baltijos šalimis ir Lenkija. Kiek aš suprantu, oro erdvės kontrolės neįmanoma užtikrinti neįsibrovus į kaimyninės Baltarusijos teritoriją. Tai dabar klausimas: ar yra susitarimas dėl oro erdvės kontrolės šioje srityje? Jeigu nėra susitarimo, ar vedamos derybos? Jeigu ir derybos nevedamos, ar tikslinga tokias derybas pradėti? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Jeigu Lietuva galėtų kontroliuoti oro erdvę, ji galėtų kontroliuoti turbūt visame Žemės rutulyje. Žinoma, mes tokių galimybių neturime. Gal ir nereikalingos jos mums. Oro erdvės kontrolės sistema Lietuvoje veikia ir jinai yra visiškai nebloga. Aš nemanau, kad reikia kokių nors specialių susitarimų, nes su Latvija, su Estija, su Lenkija tokie susitarimai yra. Aš manau, kad krašto apsaugos ministras galės apie tai jums išsamiau papasakoti. Bet matot, yra du dalykai. Vienas dalykas – oro erdvės kontrolė, o kitas klausimas – tai reakcija, jeigu yra pažeidžiama oro erdvė vienokiu ar kitokiu būdu. Tai mums reikėtų skirti. Kontroliuoti galima visą laiką. Beje, visiškai neblogą tokią sistemą mes Lietuvoje turime. Aš manyčiau, kad štai šitoks reikalas, šitoks svarstymas, toks klausimo akcentavimas, be abejo, reikalingas. Aš manau, kad tokią informaciją Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija pateiks, ir jeigu bus laikoma, kad tai yra pakankama apsaugoti atominę elektrinę… aš manyčiau, kad turbūt nevisiškai taip. Gal, ministre, papildytumėte.
PIRMININKAS. Prašom.
L.LINKEVIČIUS. Trumpai papildysiu. Iš tiesų oro erdvės kontrolė yra vienas iš mūsų prioritetų. Tai, beje, atsispindi ir tuose investiciniuose projektuose, kurie čia buvo minėti. Neseniai Vyriausybė taip pat priėmė gana svarbius sprendimus, kad dar labiau patobulintų oro erdvės kontrolės ir informacijos apie oro erdvę sistemą. Tai, be abejo, išliks prioritetas ir ateityje. Dėl susitarimų. Iš tiesų yra labai aktyviai bendradarbiaujama ne tik su latviais ir estais, bet ypač su mūsų strateginiais partneriais lenkais. Taip pat konkrečiai kalbant apie ypač svarbių objektų, tokių sensityvių objektų, apsaugą, nuolat vyksta konsultacijos ir ieškoma galimybių, kaip dar patobulinti visą šį darbą su Skandinavijos šalimis, ne tik su NATO valstybėmis. Šiuo atveju aš išskirčiau, tarkime, Švediją, kuri yra labai aktyvi, taip pat daug yra padariusi, daug padėjusi ir dar ketinimai yra labai gražūs ateityje.
Dėl Baltarusijos. Iš tiesų susitarimų su Baltarusija šioje srityje mes neturime. Dabar reikėtų rasti tokį tarpinį variantą. Aš nemanau, kad turi būti kažkokios sutartys. Tačiau kažkoks dialogas dėl prevencinių priemonių, aišku, turės įvykti, nes kai kurie objektai yra visiškai pasienyje, ir kalbos nėra, kad pasikeitimas informacija arba kažkoks preventyvus veikimas turėtų būti numatytas. Tačiau aš nemanau, kad mes galvosime apie kažkokią specialią sutartį su Baltarusija šiuo klausimu.
PIRMININKAS. G.Mikolaitis. Ruošiasi K.Rimšelis.
G.MIKOLAITIS. Ačiū. Aš norėčiau paklausti premjero ar finansų ministrės. Tikslinant praeitų metų biudžetą buvo numatyta 27 mln. Lt žemdirbiams už bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių pateiktą produkciją. Dabar susitinkant su rinkėjais jie klausia, kada bus pradėta tuos pinigus panaudoti galbūt žemdirbiams.
D.GRYBAUSKAITĖ. Taip, tie pinigai iš tikrųjų bus tikslingai panaudoti. Dabar derinamos procedūros. Mes, matyt, Vyriausybės nutarimu įgaliosime Žemės ūkio ministeriją tai daryti. Šie mokėjimai prasidės spalio mėnesį.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš tik galėčiau pridėti, kad mums reikia, kad jūs (…) galite pareikšti. Aš manau, kad mes turėjome tą klausimą išspręsti anksčiau.
PIRMININKAS. Klausia K.Rimšelis.
K.RIMŠELIS. Gerbiamasis premjere, paskutiniu metu vis dažniau minima, žiniasklaidoje atsiranda pretenzijų ir net numatomi tam tikri veiksmai prieš žemės ūkio ministrą. Net buvo kreiptasi, kad mitingas būtų organizuojamas prie Žemės ūkio ministerijos tol, kol jis atsistatydins. Aš norėčiau sužinoti jūsų poziciją dėl žemės ūkio ministro: kaip jis dirba – ar gerai dirba, ar blogai dirba? Jūsų pozicija.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Vieną minutę, premjere. Aš noriu pranešti, kad ruošiasi klausti kolega R.Valčiukas. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Be abejo, klausimas labai aštriai yra keliamas kai kurių grupuočių, atskirų žemės ūkio organizacijų, visuomeninių organizacijų, atskirų asmenų. Jis nėra lengvai ir paprastai sprendžiamas. Aš būčiau labai neatsargus, jeigu pasakyčiau kategorišką savo nuomonę, nes mes turime bendrą susitarimą su socialliberalais, su socialliberalais buvo formuojama Vyriausybė. Šioje Vyriausybėje žemės ūkio ministro pareigybė, taip sakant, buvo pratęsta, ponas K.Kristinaitis eina tas pačias pareigas. Aš manyčiau, kad turėtų būti vedamos konsultacijos. Mes jas po truputį jau organizuojame. Štai su partijos pirmininku ponu A.Paulausku ir su ponu K.Kristinaičiu mes šiandien ilgai kalbėjomės. Aš manau, kad tą klausimą mes bendromis jėgomis išspręsime.
Aš norėčiau pasakyti tik vieną pastabą, kad tie, kurie tikisi, kad pakeitus žemės ūkio ministrą atsiras rojus žemės ūkyje (gal aš per daug aštriai pasakiau), labai apsirinka. Valstybė turi savo galimybes. Valstybė turi savo įsipareigojimus. Valstybė turi savo įsipareigojimus atskiriems struktūriniams fondams. Ir tikėtis, kad kas nors Vyriausybėje: ar ministras, ar premjeras, ar finansų ministrė, laiko kišenėje pinigus ir dėl kokių nors asmeninių motyvų jų neskiria dotacijoms, žemės ūkio reikalams, žinoma, tai, sakyčiau, nerealus mąstymas. To nėra. Mes visi kartu esame valstybė. Parlamentas yra aukšto rango institucija, kuri sprendžia pagrindinius biudžeto klausimus (na, ne pagrindinius), apskritai biudžetą paskirsto atskiriems tikslams, atskiriems asignavimų laikytojams. Šis klausimas turi būti visiškai bendras. Mes visiškai atvirai sakome ir ne vieną kartą teko ir man susitikti (žinoma, ministrui labai dažnai) su atskirų organizacijų, visuomeninių organizacijų, žemės ūkio organizacijų atstovais, vadovais, mes jiems papasakojome apie šią padėtį. Deja, aš apgailestauju, kad yra ir kai kurių Seimo narių palaikymas, sakyčiau, nesuprantama bendrų valstybinių interesų ir galimybių, valstybės galimybių. Bandoma iš to daryti didelę politiką. O čia politikos iš tikrųjų padaryti neįmanoma. Yra tokios galimybės, kokias šiandien valstybė turi, o Vyriausybė yra įrankis šioms galimybėms realizuoti. Mes, kaip įrankis, savo pareigas atliksime ir atliekame iki šiol.
PIRMININKAS. Kolega R.Valčiukas. Ruošiasi A.Sakalas.
R.VALČIUKAS. Ačiū. Aš norėčiau užduoti klausimą gerbiamajam premjerui. Dabar visuomenėje ir žiniasklaidoje verda aistros dėl “Lietuvos dujų” privatizavimo. Visi spėlioja, kam kiek procentų bus parduota. Tačiau niekur neteko rasti informacijos, už kokią kainą galimi investuotojai planuoja Lietuvai tiekti dujas. Sakykite, ar Vyriausybė turi tokią informaciją? Jeigu turi, galbūt ją reikėtų paskelbti, kad šiek tiek būtų apramintos aistros.
A.M.BRAZAUSKAS. Pradėsiu nuo jūsų klausimo antros dalies. Žinoma, jeigu aš dabar pasakyčiau, už kiek mes norime parduoti, išgirstų tie, kam nereikia išgirsti šito.
R.VALČIUKAS. Aš atsiprašau, ne už kiek norima parduoti, bet už kiek tiekėjai planuoja tiekti dujas Lietuvai?
A.M.BRAZAUSKAS. Ne kiek kainuos dujos, aš nė kiek neabejoju, kad kaina nesikeis arba keistis gali labai nedaug, nes mes turime tam tikrą praktiką ir matome, kai jau privatizuotas Latvijos ir Estijos ūkis, šios kainos yra beveik tokios pačios. Skiriasi plius minus 2 doleriai už 1 tūkst. kubinių metrų.
Dabar pirmoji dalis. Vyriausybė savo poziciją dėstė ir ji visuomenei žinoma. Ji buvo svarstoma pas Prezidentą, buvo svarstoma Seime, čia, Seime, mes keletą kartų dėstėme savo poziciją. O pozicija yra tokia, kad užsienio investitoriui, kuris būtų suinteresuotas investuoti į Lietuvos dujų ūkį, būtų skiriami 34%. Su galimais Rytų dujų tiekėjais vyksta vadinamosios žvalgybinės derybos. Įvyko susitikimai ir Maskvoje, ir Vilniuje, kai buvo praeitą savaitę atvažiavęs ITEROS prezidentas. Buvo išdėstyta mūsų opozicija. Mes laikomės tokio principo, kad tarp Rytų ir Vakarų, jeigu kalbėtume sutrumpintai, turi būti išlaikytas paritetas. Toks paritetas yra Latvijoje, toks paritetas yra Estijoje. Valstybė pasilieka tai, kas ir mūsų, Socialdemokratų, programoje įrašyta, t.y. tam tikrą teisę dalyvauti arba daryti įtaką šios infrastruktūros gyvenimui ir valdymui. Mes pasiūlėme Rytams (tai yra vienas iš mūsų variantų) 34% palikdami Lietuvai 24%. Mes oficialiai kreipėmės į Pasaulio banką ir tikėjomės išgirsti jų nuomonę. Manome, kad jų nuomonė vaidins labai didelį vaidmenį. Ji vis dėlto pabaigs štai šias diskusijas, kaip jūs sakote, ir bus priimtas lemiamas sprendimas, kokios strategijos mes laikysimės šioje srityje. Bet tos nelaimės, kurios užgriuvo Vašingtoną, deja, mums sutrukdė šį darbą. Praeitą savaitę antradienį ponas V.Čėsna nusiuntė raštą į Vašingtoną ir mes iki šiol niekaip negalime išgirsti jų nuomonės. Tai šiek tiek trukdo mums priimti galutinius sprendimus ir suformuoti savo politinius siūlymus ir politiką šioje srityje.
PIRMININKAS. Klausia A.Sakalas. Ruošiasi V.Žalnerauskas.
A.SAKALAS. Ačiū. Norėčiau paklausti krašto apsaugos ministro. Sakykite, ar artėjant į NATO, o mus tikriausiai priims į NATO, geriau yra profesionali kariuomenė, kuri būtų mažesnė negu dabartinė šauktinių, ar jūs manote, kad šauktinių kariuomenė turi tam tikrų privalumų negu profesionali? Ačiū.
L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Gal mąstant apie tai, kaip geriau, sakyčiau, dar du aspektus reikėtų įvesti, t.y. kaip yra pigiau ir kaip yra efektyviau. Kol kas iki to įstojimo, duok Dieve, kad šie jūsų linkėjimai išsipildytų, nemanyčiau, kad dabar mes turime ką nors keisti. Įstojus, neatmesčiau ir tokios diskusijos, reikėtų svarstyti ir dėl kainos, kadangi profesionali kariuomenė yra brangesnė, ir kad tai būtų optimalu, ir kad ši kariuomenė galėtų įvykdyti tas užduotis, kurias mes keliame. Žodžiu, visa tai sujungus, manau, galima svarstyti visus variantus, tačiau tikrai nemanau, kad tikslinga juos svarstyti šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Žalnerauskas. Ruošiasi J.Razma.
V.ŽALNERAUSKAS. Gerbiamasis premjere, mano klausimas bus toks kiek neįprastas. Aš išrinktas Kauno kaimiškojoje apygardoje, todėl man labai rūpi Kauno rajono reikalai. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad yra tokia gyvenvietė Lapės, kurioje yra begalė problemų dėl mūsų vaikų mokymo. Tai yra tokia vieta, iš kurios 166 pasiturinčių tėvų vaikai kasdien vežami į Kauną už keliolikos kilometrų, o kiti mokosi tokiomis sąlygomis ir tokioje mokykloje, kad aš tiesiog suprasdamas mūsų apverktiną biudžeto būklę ir nesitikėdamas, kad ten tą mokyklą, kurią prieš 10 metų pradėjo statyti, kada nors baigs, tiesiog norėčiau žinoti jūsų nuomonę. Gal galėtų, tarkime, krašto apsaugos ministras nurodyti, kad ten pastatytų kokias nors kariškių palapines, kad ten vaikai galėtų mokytis, ar juos vežioti kur kitur, kad nereikėtų laukti prasidėsiančio šildymo sezono, nes ten gali kilti gaisras? Kai vaikai sudegs, gal tada susirūpinsime?. Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Na, aš prašyčiau ministrą, gal geriau galėtų pasakyti.
A.MONKEVIČIUS. Aš nesu labai įsigilinęs į tą klausimą. Žinau, kad ten yra problemų, kad turi būti investicijos, bet, kaip žinome, visa tai yra planuojama prieš metus, todėl šiais metais mes ko nors ten pagerinti negalime. O dėl pavežėjimo, man regis, pavežėjimas yra ta išeitis, savivaldybė už tai atsako, todėl tuo turi rūpintis.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.MONKEVIČIUS. Aš galėsiu pasitikslinti detaliau, jeigu dabar kas nors naujo iškilo, tai pažiūrėsime.
V.ŽALNERAUSKAS. Aš priverstas dar papildyti savo klausimą keliais žodžiais. Kauno rajono savivaldybės galimybės absoliučiai pasibaigusios.
A.MONKEVIČIUS. Pažiūrėsime, jeigu ten jau tokia situacija, jeigu jūs tarpininkausite, tai galėsime kartu su savivaldybe paanalizuoti. Bet čia savivaldybė turėtų rūpintis, ji turėtų kelti tą problemą, atvažiuoti, aiškintis, žiūrėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Priešpaskutinis klausia J.Razma. Ruošiasi O.Babonienė.
J.RAZMA. Nesu tikras, ar Ministras Pirmininkas išgirs mano klausimą, nes jam teko skubiai nagrinėti kažkokius popierius. Mane privertė jus klausti prieš tai buvęs atsakymas dėl “Lietuvos dujų” privatizavimo. Jūs kaip gerą pariteto išlaikymo pavyzdį paminėjote Latvijos atvejį. Ar jums žinoma, kad po rugpjūčio 30 d. Latvijoje kontrolinį akcijų paketą – per 50% įgijo “Gazpromas” plius ITERA? Ar štai toks dalykas yra tas geras pariteto variantas? Ar jūs vis dėlto įsivaizduotumėte, kad galiausiai “Lietuvos dujų”, kai bus baigti visi privatizavimai, Vakarų investuotojas turėtų turėti daugiau nei 50%?
A.M.BRAZAUSKAS. Na, žinoma, čia gali būti įvairių nuomonių. Jūs turite vieną nuomonę, aš turiu kitą, dar trečias sakys savo nuomonę.
J.RAZMA. Tai čia jūsų nuomonės klausiu.
A.M.BRAZAUSKAS. Be abejo, aš suprantu Vakarų investitoriaus svarbą, bet mes turime labai kartų patyrimą, kad kai kada vien tik žiūrėdami į tą pusę ir atiduodami viską, sakysim, ir valdymą investitoriui, kuris paskui neinvestuoja nė vieno cento, yra kai kurių pavyzdžių Lietuvoje, iš to nieko negauname. Todėl man atrodo, kad privatizavimo metu mes vis dėlto turėtume labai rimtai laviruoti. Aš nežinau įvykio, apie kurį jūs kalbate, nes yra laisva rinka. Jeigu rinkoje buvo pasilikę keletas Latvijos akcijų ir vieni sumokėjo daugiau negu kiti, tai yra visiškai normalus procesas, vykstantis rinkoje, jis sunkiai valdomas. Panašūs dalykai gali atsitikti po to ir Lietuvoje. O gal akcijų laikytojas nutars parduoti dalį savo akcijų, atiduos į Vertybinių popierių biržą ir jas nupirks kitas akcininkas. Tai čia, žinote, procesas, kurio negali paimti ir sugraduoti, ir sustatyti visus į savo vietą. Todėl toks variantas.
Antras dalykas. Vis dėlto mus labai domina klausimas, kurį mes vis tiek turėtume spręsti, dėl alternatyvaus dujų šaltinio turėjimo. Lenkai dabar susitarė su danais, praeitą savaitę mes kaip tik Lenkijoje apie tai kalbėjome, kad už 350 mln. dolerių, dėl kurių dar neapsispręsta, numatoma pastatyti iki Gdynios dujotiekį iš Danijos, o vėliau iš Norvegijos. Tai mums irgi labai aktualu, kad mes irgi turėtume šį ryšį, jeigu investitoriai, kurių, mes labai tikimės, bus, vis dėlto prisiimtų tam tikrus įsipareigojimus arba įsipareigojimus iš dalies. Tai mums yra labai aktualus klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau paklausti švietimo ministro.
Gerbiamasis ministre, mes jau, atrodo, svarstėme ir visiškai baigėme Aukštojo mokslo įstatymą. Per šiuos svarstymus, kurie buvo nuo neeilinės sesijos, mes gavome nemažai laiškų ir pritarimų ir kai kurių moksleivių. Daugiausia tėveliai spaudžia, kad būtų įvesta naujoji priėmimo ir kreditavimo tvarka už aukštąjį mokslą. Kas dar kliudo? Aš žinau, kad dar lyg ir svarstysite ar Vyriausybėje, ar panašiai. Mes kitą savaitę esam numatę tą įstatymą įrašyti į Seimo darbotvarkę. Tai gal paminėtumėte, nes iš tikrųjų atrodo, kad yra didelis nusiteikimas pritarti, nors anksčiau buvo ir kitokių nuomonių.
A.MONKEVIČIUS. Iš tiesų rytoj pas premjerą susirenka rektoriai, studentų atstovai ir Vyriausybės atstovai, kurie apsvarstys galimybę realizuoti šį projektą, kuris yra Aukštojo mokslo įstatymo pataisos. Daug dirbta su studentais. Tarkime, vakar susitikta komitete ir kalbėta, daugelis studentų siūlymų irgi yra priimtini. Mes irgi manome, kad galėtume teikti, dar netgi šiek tiek pakoreguoti tas pataisas, sudėti tam tikrus saugiklius, bet esmė yra labai paprasta. Tie 67 mln., kurie šiandien surenkami iš 30 tūkst. studentų, turėtų per, tarkim, trejus, ketverius metus persikelti ant valstybės pečių. Aišku, per studijų kreditavimą dalis tų pinigų grįžtų, tačiau tai kaip tik pagerintų prieinamumą. Reikia įvertinti galimybes tai realizuoti. Rytoj, kiek žinau, dalyvaus finansų ministrė, bus analizuojama padėtis ir tokia galimybė. Jeigu būtų laikomasi Aukštojo mokslo ilgalaikio finansavimo įstatymo, tokia galimybė būtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Vyriausybės valanda baigta. Dėkoju, gerbiamasis premjere ir ministrai. Pertrauka iki 17 valandos ir 15 minučių. Po to dirbsime pagal darbotvarkę toliau.
Pertrauka
Civilinio proceso kodekso 396 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-831 (pateikimas)
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Dabar yra keli klausimai, susiję su Ūkio ministerijos kuruojama sfera. Atsižvelgiant į tai, kad ministras tiktai iš lėktuvo į mūsų salę arba, kaip kadaise sakydavom “S korablia na bal”, tai gal klausimus gali pateikti viceministrai. Ar sutinkame? (Balsai salėje) Ačiū. Tada kviesčiau pirmiausia gerbiamąjį G.Rainį į tribūną. Civilinio proceso kodekso 396 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-831. Pateikimas. Prašom. (Balsai salėje) Šventas reikalas. Registracija. Prašom registruotis. Ministre, galite pradėti. Prašom.
G.RAINYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, tai iš tikro yra formalus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 396 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Jo tikslas yra suderinti šią nuostatą su naujuoju Įmonių bankroto įstatymu. Projekto esmė yra ta. Jeigu dėl konkrečios įmonės buvo priimti teismų ar kitų institucijų sprendimai ir buvo išduoti vykdomieji dokumentai išieškoti skolą ir jeigu įmonei iškelta bankroto byla, tai šitie dokumentai yra pristabdomi ir procedūros vyksta pagal Bankroto įstatymą. Nutraukus bankroto procedūrą, viskas atstatoma ir vykdomieji dokumentai vėl įgauna eigą. Labai reikalingas dokumentas suderinti Civilinio proceso kodeksą su Įmonių bankroto įstatymu, todėl prašau priimti svarstyti šį pasiūlytą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori paklausti. Tai gal galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? (Balsai salėje) Ačiū. Pagrindinis komitetas, žinoma, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas galėtų būti Ekonomikos komitetas. Sutinkame? Jeigu, kaip viceministras sako, čia išties svarbu greičiau suderinti su galiojančiu Civiliniu kodeksu, tai gal siūlome Seime svarstyti ne lapkričio mėnesį, o spalio pradžioje? Sutinkame? Spalio pradžioje. Ačiū. Prašom. Tada, man atrodo, jums priklauso dar vienas kodekso klausimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 ir dar kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP- 914. Prašom.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17224 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 224, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-914 (pateikimas)
G.Rainys. Ačiū. Taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodekso trys straipsniai derinami su naujuoju Bankroto įstatymu. Naujajame Bankroto įstatyme yra atsisakyta prievolės skelbti pačiam savininkui apie įmonės nemokumą. Dabar yra kiek kita bankroto bylų inicijavimo tvarka. Taigi jeigu nėra prievolės skelbti apie nemokumą, neturėtų būti ir bausmės už šį nepaskelbimą. Todėl derinant prie Bankroto įstatymo yra naikinamas vienas straipsnis, kuriuo nustatoma, kad nepranešimas užtraukia baudą įmonių vadovams. Kitas straipsnis reglamentuoja, kad teismai nagrinėja šias administracinių teisės pažeidimų bylas, todėl šito nereikės nagrinėti. Tą straipsnelį reikia išbraukti. Taip pat reikia išbraukti (čia 3 straipsnis) dėl Ūkio ministerijos vieną tą straipsnelį, kuriuo nustatoma, kad Ūkio ministerijos pareigūnai gali bausti už šį nemokumo nepaskelbimą. Dar kartą sakau – tai yra suderinimas ir prašau priimti svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Irgi niekas jūsų nenori klausti. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Siūlome nagrinėti spalio viduryje, spalio 18 d. Sutinkam? Ačiū. Tuoj pakviesiu dar vieną pranešėją, dar vieną viceministrą, gerbiamąjį A.Dainių pateikti Branduolinės energijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.IXP-921. Kol viceministras ateis, siūlau registruotis. Registracija. Prašom.
Branduolinės energijos įstatymo 1, 2, 48, 50, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-921 (pateikimas)
A.Dainius. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šio teikiamo Branduolinės energijos įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo nuostatos apima tai, kad iki šiol nebuvo teisiškai pagrindžiama branduolinių medžiagų, kurios naudojamos nebranduolinėje energetikoje, fizinė sauga. Tai būtų kaip ir esminis pakeitimas remiantis tarptautinių ekspertų rekomendacijomis bei Tarptautinės atominės energetikos agentūros rekomendacijomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kol kas noriu pasakyti, kad užsiregistravo 26 Seimo nariai. Ir visų dvidešimt šešių noriu paklausti, ar pritariame pateikimui? Ačiū. Dar siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o papildomas Ekonomikos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Taip pat klausimą nagrinėti siūloma spalio 18 d. Ačiū.
Antidempingo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-876 (nauja redakcija). Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-877 (pateikimas)
Matyt, dar vienas viceministras – gerbiamasis O.Čiukšys. Antidempingo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Naujoji redakcija Nr.IXP-876. Pateikimo stadija. Prašom. Gerbiamasis viceministre, man atrodo, kad čia pakete yra du norminiai aktai, dar ir Administracinių ginčų komisijų įstatymo pakeitimas? Prašome tada iš eilės jūs pasakykite.
O.Čiukšys. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymas galioja nuo 1998 m. liepos 1 d. Jį šiuo metu įgyvendina Konkurencijos taryba. Seimui praėjusiais metais priėmus Lietuvos Respublikos protekcinių priemonių įstatymą ir Lietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatymą, Vyriausybė įgaliojo Ūkio ministeriją vykdyti šiais įstatymais Vyriausybės įgaliotai institucijai nustatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad visi trys įstatymai yra skirti vietos gamintojų apsaugai atitinkamai nuo importo dempingo kainomis, nuo žlugdančio importo ir nuo subsidijuoto importo, siekiant pavesti visų minėtų įstatymų įgyvendinimą vienai valstybės institucijai, buvo būtina įstatymuose suvienodinti nutarimų priėmimo bei jų apskundimo procedūras.
Per derybas su Pasaulio prekybos organizacija įsipareigojome, kad rengiant Antidempingo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą bus įvertinti ir ekspertų pateikti pasiūlymai ir pastabos, pagal kurias dempingo skirtumo ir žalos nustatymo nuostatas turi reglamentuoti įstatymas. Tiek užsienio ekspertai, tiek ir įstatymo taikymo praktika patvirtino būtinumą aiškiau suformuluoti kai kurias įstatymo nuostatas bei sąvokų apibrėžimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad keičiama kur kas daugiau kaip pusė įstatymo straipsnių, dėstoma nauja įstatymo pakeitimo įstatymo redakcija. Atlikus minėtus Antidempingo įstatymo pakeitimus dėl apskundimo tvarkos, reikia keisti ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnį. Todėl kartu teikiamas ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo pakeitimo įstatymas. Tai tiek būtų dėl šių dviejų įstatymų projektų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, jūsų niekas nenori klausti. Ar galim abiem pateiktiems projektams pritarti? Galim. Ačiū. Seniūnų sueiga pasiūlė taip, kad pagrindinis komitetas pirmuoju klausimu, tai yra dėl Antidempingo įstatymo, būtų Ekonomikos komitetas. Sutinkam? O papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū.
Antruoju klausimu pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ir abu projektus nagrinėti lapkričio 20 dieną. Ačiū. Klausimas išspręstas.
Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektas Nr.IXP-941 (pateikimas)
Tada dar vienas įstatymas, gerbiamasis Čiukšy, – tai Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektas Nr.IXP-941. Prašom.
O.ČIUKŠYS. Ačiū. Šio įstatymo projekto tikslas yra reglamentuoti veiklos, susijusios su skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu Lietuvos Respublikoje, teisinius pagrindus. Kaip jūs žinote, šis įstatymo projektas teikiamas įgyvendinant Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo nuostatą, pagal kurią atitinkamoms komercinės ūkinės veiklos sritims, kurios šiuo metu licencijuojamos, turi būti priimtas šią veiklą reglamentuojantis atskiras įstatymas. Visų pirma atsižvelgiant į tai, kad pagal kombinuotą prekių nomenklatūrą juodieji ir spalvotieji metalai, taip pat jų laužas bei atliekos, vadinami netauriaisiais metalais, todėl įstatymo projekte vietoj žodžių “juodieji ir spalvotieji metalai” yra vartojama sąvoka “netaurieji metalai”.
Įstatymo projekte nustatoma, kad skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimas Lietuvos Respublikoje yra licencijuojama veikla. Vyriausybės nustatyta tvarka licencijos gali būti išduotos įstatymo nustatyta tvarka įregistruotoms įmonėms. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu padidėjo netauriųjų metalų dirbinių vagysčių ir kartu daroma didelė žala Lietuvos ūkiui, ir į tai, kad savivaldybės gali geriau įvertinti kriminogeninę situaciją savo teritorijoje, įstatymo projekte nustatoma, kad licencijas išduoda, sustabdo ir panaikina jų galiojimą savivaldybių, kurių teritorijoje yra įregistruota įmonė, meras. Perduodi licencijavimą savivaldybėms galima tik įstatymu, be to, nuostata, kad savivaldybės organizuoja atliekų tvarkymą savo teritorijoje, taip pat yra nustatyta Atliekų tvarkymo įstatyme. Taip pat reikėtų paminėti, kad šio įstatymo projekte siūloma nustatyti reikalavimus įmonėms, kurios superka netauriųjų metalų laužą ir atliekas. Tiek būtų trumpai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Šiuo klausimu jus nori paklausti du Seimo nariai. Pirmiausia A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamasis viceministre, ar šitą įstatymą priėmus, jūsų nuomone, bus užkirstas kelias spalvotųjų metalų dirbinių iš kapinių, laidų nuo stulpų vagystėms, ar tai ne tas įstatymas, apie kurį kalbate?
O.ČIUKŠYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jūs palietėte skaudžiausią problemą. Dabartinė ekonominė situacija tikriausiai ir priverčia imtis tokių priemonių ir atskirai žiūrėti į tą klausimą atskirose mūsų savivaldybėse. Kaip ir minėjau, tikriausiai nekyla abejonių, kad savivaldos būtent yra institucijos arčiau savo registruotų aikštelių tuose rajonuose, arčiau policijos organų, kurie irgi prižiūri ir seka situaciją. Todėl mes manytume, kad būtent atsižvelgiant į tą susidariusią padėtį, didėjančias vagystes (mes turime taip pat ir “Lietuvos energijos” pateiktų nuostolių lenteles, matome didėjantį skaičių vagysčių), dabar tai būtų sprendimas, kuris padėtų bent šiek tiek pristabdyti tą situaciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir V.Popovas. Prašom.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas šiek tiek koreliuosi su profesoriaus A.Sakalo, tik galbūt šiek tiek kitu aspektu. Aš gal nepakankamai įsigilinau į įstatymo projektą, tačiau niekur neradau užuominos apie tai, kaip konkrečiai, sakykim, kokia nors ketaus liejykla ar gali supirkinėti, ar negali? Nes gali būti netaurieji metalai ne tik supirkinėjami, bet ir sulydyti, perlydyti, ir jokia policija, niekas niekada galų neras, ar aikštelėje buvo atvežtas pavogtas metalas, ar jis teisėtai buvo supirktas ir panašiai. Žodžiu, liejyklų santykis su supirktuvėmis – tos, kurios supirkinėja, ir tos, kurios gali paslėpti galus. Ačiū.
O.ČIUKŠYS. Ačiū už klausimą. Visų pirma atsakymas turi būti toks, kad priėmus šį įstatymą reikėtų parengti ir keletą poįstatyminių aktų, visų pirma tiek pačias licencijavimo taisykles, tiek ir, be abejo, metalų laužo, atliekų supirkimo, apskaitos, saugojimo ir naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarką. Tai vienas dalykas. Atsakant į jūsų klausimą galima pasakyti, kad turi būti registracijos žurnalai, turi būti aišku, iš kur priimta ir iš kur tas konkretus daiktas atneštas į supirktuvę. Tos problemos neišsispęs priėmus įstatymą. Mes turim reglamentuoti poįstatyminiais aktais, pažiūrėti, kad atitiktų realybę, kad mes nereikalautume tų dokumentų, kurie nebūtini, tačiau bet kokiu atveju, aš manau, sudrausminanti priemonė būtų būtent šių normatyvinių aktų priėmimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus, bet kai kurie Seimo nariai nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš ne tiek dėl motyvų, aš manau, kad tai yra svarbus įstatymas ir reikėtų paankstinti jo priėmimo datą. Ir kitas prašymas būtų viceministrui, kuris dabar nueina ir, matyt, negirdi, kad būtų labai racionalu, kad svarstymui arba bent priėmimui pateiktų poįstatyminių aktų projektus ar ką jis nori, kad mes matytume, kaip bus saugomos mūsų transformatorinės ir kiti dalykai nuo vagių.
PIRMININKAS. Ačiū, profesoriau, už siūlymą, bet iš eilės. Kiek supratau, kolegos Seimo nariai neprieštarauja, kad pritartume po pateikimo ir pradėtume svarstymo procedūras? Taip. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Ir du papildomi – Aplinkos apsaugos ir Biudžeto ir finansų komitetai. Sutinkame? Seniūnų sueiga išties siūlė šiek tiek vėliau, spalio 18 d., aš manau, kad galim spalio pradžioje. Sutinkame? Ačiū. Taigi ir šis klausimas išspręstas.
Lieka paskutinis – Seimo narių pareiškimai, arba, tiksliau, vieno Seimo nario, kolegos A.Indriūno, pareiškimas. Prašom į tribūną.
Seimo nario pareiškimas
A.V.INDRIŪNAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Čia ne mano vieno pareiškimas, čia yra pareiškimas grupės Seimo narių: A.Indriūno, D.Mikutienės, K.Bobelio, P.Gražulio, E.Klumbio, R.Valčiuko ir V.Fiodorovo. “Pareiškimas. Siaubas apiėmė visų šalių žmones, sužinojus apie teroristų išpuolius Niujorke ir Vašingtone. Šie išpuoliai, kurie kvalifikuojami kaip teroristų karo veiksmai prieš civilizuotą pasaulį, rodo, kad ir mums reikia imtis prevencinių veiksmų. Tai tampa dar aktualiau, įvertinus Valstybės saugumo departamento pareiškimą, kad Lietuvoje yra asmenų, kurie gali būti susiję su tarptautinėmis teroristų grupuotėmis. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnis teigia, kad niekam negalima tyčia atimti gyvybės, išskyrus teismo nuosprendį, kuriuo tokia bausmė nustatyta. Be to, šios konvencijos Šeštojo protokolo 1 straipsnis numato, kad (cituoju): “Mirties bausmė panaikinama, niekas negali būti nei nuteistas mirties bausme, nei nubaustas”(citatos pabaiga). Bet šio protokolo 2 straipsnyje pateikta išlyga (cituoju): “Valstybė turi teisę savo įstatymuose numatyti mirties bausmę už veiksmus karo arba neišvengiamo pavojaus kilti karui metu”.
Lietuvos Respublikoje mirties bausmė visais atvejais uždrausta ir negali būti taikoma net karo arba neišvengiamo pavojaus kilti karui metu (žr. Baudžiamojo kodekso 22 straipsnį “Bausmių rūšys” ir 18 skirsnį “Karo nusikaltimai”). Ji negali būti taikoma teroristams net ir tokių išpuolių, dėl kurių siaubą išgyvena visa civilizuota žmonija. Galime teigti ir sutikti, kad mirties bausmė nesulaikys nuo išpuolių fanatikų kamikadzių, bet tai gali būti gera profilaktinė priemonė prieš jų talkininkus, be kurių pagalbos daugeliu atvejų masiški teroristiniai aktai negali būti parengti ir įvykdyti.
Kviečiame pradėti diskusiją apie tai, kaip įteisinti išimtinę mirties bausmę karo nusikaltėliams ir teroristams, pasvarstyti Respublikos Konstitucijos 19 straipsnio keitimo galimybę, taip pat aptarti tikslingumą kreiptis į Europos Tarybą siūlant pakartotinai apsvarstyti išimtinės mirties bausmės skyrimą ne tik karo nusikaltėliams, bet ir teroristams, ypač tarptautiniams, bei teroristinių aktų užsakovams.
Tai nepablogintų sąlygų stoti į Europos Sąjungą ir skatintų kitas valstybes solidariai imtis prevencinių veiksmų, siekiant pažaboti plintantį terorizmą”.
Pasirašė šeši Seimo nariai, kurių pavardes paskelbiau.
PIRMININKAS. Ačiū, pridėsime prie protokolo. Mielieji kolegos, posėdis baigiamas. Kitas posėdis – kitą savaitę, antradienį. Gero savaitgalio, bet primenu, kad mes priėmėme protokolinį sprendimą dėl prisijungimo rytoj prie Europos Sąjungos paskelbtos gedulo dienos. Viso labo.