Penktasis (129) posėdis
2001 m. rugsėjo 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS

2001 m. rugsėjo 13 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Pradedame rugsėjo 13 dienos, ketvirtadienio, plenarinį posėdį. Jums yra išdalinta plenarinio posėdžio darbotvarkė. Pagal Statuto 93 straipsnį, kai Seniūnų sueiga pritaria darbotvarkės projektui, Seime šis projektas nebesvarstomas, tiktai balsuojama dėl darbotvarkės patvirtinimo. Seniūnų sueiga pritarė šiam projektui. Ar galėtume?.. Dar norėčiau jus informuoti, kad yra rengiamas nutarimas dėl prisijungimo prie Gedulo dienos. Jūs žinote, kad Europos Sąjunga priėmė deklaraciją penktadienį paskelbti Gedulo diena ir nuo 12 val. iki 13 val. sustabdyti darbą. Kad mes prisijungtume prie šios deklaracijos, rengiamas toks projektas, ir galbūt mes protokoline tvarka jį turėtume patvirtinti. Tai aš jums sakau žodžiu, nes jis dar tik rengiamas. Norėtumėte kalbėti, taip? Dėl darbotvarkės norėtų kalbėti G.Steponavičius. Prašom. Ar Rasa? Prašau jus.

R.JUKNEVIČIENĖ. Rasa Juknevičienė. Aš dėl to paties, ką minėjo ponas Pirmininkas, dėl dalykų, susijusių su įvykiais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Aš, kaip Parlamentinių ryšių su Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresu grupės narė, noriu priminti, jog Amerikos centre, Senamiestyje, galima pasirašyti užuojautų knygoje. Gal ne visi parlamento nariai žino. Aš manau, kad daugelis tikrai pasinaudos šia galimybe. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Klausimas yra susijęs su šios dienos darbotvarke ir Statuto reikalavimais. Klausimas per jus galbūt yra darbotvarkės rengėjams, kodėl nėra laikomasi Statuto 97 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad kiekvieno ketvirtadienio iki dviejų valandų vakarinės darbotvarkės laiko yra skiriama Seimo narių projektams pagal jų registracijos eilę nagrinėti. Ankstesnės sesijos darbotvarkei tai buvo lyg ir norma, kurios mes net nekvestionavome. Dabar mes lyg ir mėginame svarstyti vien Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus. Ar galėtumėte paaiškinti ir kodėl taip yra elgiamasi sudarant darbotvarkę?

PIRMININKAS. Jeigu jūs prisimenate, vakar Seniūnų sueigoje mes tą klausimą svarstėme. Buvo iškeltas klausimas, ką laikyti eile. Mes patikslinome, kaip reikėtų, t.y. tęsti tą eilę nuo praėjusios sesijos. Kitą savaitę bus įtraukiami Seimo narių projektai. O į šį posėdį neįtraukti, nes tiktai praėjusioje Seniūnų sueigoje mes nutarėme, kaip darysime. Tai ar su tuo papildomu klausimu, kuris tuoj pat bus jums pateiktas, galėtume patvirtinti šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę? Galime?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, galima dar dėl darbotvarkės?

PIRMININKAS. Prašom, bet labai trumpai.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, vakar neeilinio posėdžio metu mums svarstant pareiškimą dėl įvykių Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo siūloma papildyti pareiškimą nuostata dėl kai kurių Lietuvos reikalų, visų pirma susijusių su Ignalinos atominės elektrinės apsaugos sustiprinimu. Šiandien šiuo klausimu yra pateiktas rezoliucijos projektas. Mes siūlome jį šiandien apsvarstyti ir priimti, kad tikrai būtume užtikrinti, kad… ir mes, ir Vyriausybė.

PIRMININKAS. Siūlote įtraukti į darbotvarkę?

A.KUBILIUS. Siūlome įtraukti.

PIRMININKAS. Gerai. Statuto 94 straipsnyje sakoma, kad Seimo narių frakcija gali siūlyti įrašyti papildomą klausimą į darbotvarkę, bet šis pasiūlymas turi sulaukti daugumos posėdyje dalyvavusių Seimo narių pritarimo. Jūs turite rezoliuciją, kurią teikia Seimo narys V.Landsbergis? Tai tada reikia registruotis. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Dėl motyvų kalbėsime po registracijos. Dabar registruokimės. Salėje yra 85 Seimo nariai. Jūs dėl vedimo tvarkos? Seimo narys K.Kriščiūnas. Atsiprašau, V.Nekrašas. Prašau.

V.NEKRAŠAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš norėčiau gerbiamojo Pirmininko paklausti. Kiek aš žinau, ši apsauga vykdoma. Gal jūs pasakytumėte, gal pateiktumėte informaciją, ar ji visiškai vykdoma, ar reikia dar papildomai priimti Seime? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti Seimo narys J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad gerbiamieji konservatoriai dar sykį mėgina įšokti į jau važiuojantį traukinį. Mes gerai žinome, kad Vyriausybė yra pareiškusi, kokių priemonių yra imtasi ir kad ta problema iš esmės yra išspręsta ir žinoma. Dėl to aš manau, kad yra beprasmiška Seime užsiimti tokiais dalykais, kurie visiems žinomi ir yra daromi. Ačiū.

PIRMININKAS. Pataisos autorius, kiek aš prisimenu, dėl motyvų nekalba. Todėl suteiksiu žodį Seimo nariui A.Kubiliui. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs čia keistai perskaitėte Statutą – pataisos autorius.

PIRMININKAS. Aš iš atminties citavau.

A.KUBILIUS. Pirmas dalykas. Be abejo, ir profesorius V.Landsbergis šiuo atveju turėjo teisę kalbėti, nes kalbame dėl motyvų, ar įtraukti į darbotvarkę. Bet aš tik noriu dar sykį pakartoti gerbiamiesiems kolegoms ir ponui J.Karosui asmeniškai, kad mes turime svarstyti valstybės reikalus rimtai ir nepasiduoti tokioms emocijoms, kokioms pasiduoda ponas J.Karosas ir jo kolegos, kai ką nors pasiūlo profesorius V.Landsbergis. Paskaitykite šiandien spaudą. Aš asmeniškai rekomenduočiau ponui J.Karosui perskaityti “Verslo žinių” vedamąjį straipsnį, kuriame labai argumentuotai ir aiškiai pasakoma, kad iš tikrųjų tokių problemų Lietuva apskritai viena negali išspręsti. Todėl jūsų teiginys, kad Vyriausybė yra viskuo pasirūpinusi, žinote, man šiek tiek primena… Gal aš nesakysiu, ką primena. Manau, Niujorkas taip pat galvojo, kad jie yra apsaugoti. Čia tikrai nėra jokių pasisakymų nei prieš Vyriausybę, nei prieš valdančiąją koaliciją. Paprasčiausiai mes manome, kad iš tikrųjų tai yra labai pavojingas objektas šiuo požiūriu, ir neapsvarstyti, nesiimti ne tik to, ką Lietuva gali padaryti, bet ir neieškoti tarptautinės paramos šiuo atveju būtų labai neatsakingas aplaidumas. Todėl siūlau įtraukti į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Girdėjome vieną nuomonę už, vieną – prieš. Dar atėjo nauji Seimo nariai. Kviečiu dar kartą registruotis ir balsuosime.

Salėje yra 84 Seimo nariai. Kas už tai, kad į šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę būtų įtraukta rezoliucija, kurią teikia Seimo narys V.Landsbergis, prašau balsuoti.

21 – už, 32 – prieš, susilaikė 24. Nepriimtas pasiūlymas šią rezoliuciją įtraukti į darbotvarkę.

Repliką norėtų pasakyti Seimo narė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Tikrai tenka tik apgailestauti, kad, atrodė, vis solidesne tampanti Lietuvos kairė, pasirodo, serga vaikiška kairumo liga. Esu įsitikinusi, kad tas pats siūlymas, jeigu jį būtų pateikę kiti Seimo nariai, būtų priimtas. Mielieji kolegos, man atrodo, vienuolika metų praėjo, kai mes esame laisvi, nepriklausomi ir kuriam savo politinę sistemą. Tikrai reikėtų atsisakyti stereotipų, įvairių priešų ieškojimo, išankstinio nusiteikimo. Man atrodo, kad jūs pajėgūs įveikti tą vaikiško kairumo ligą.

PIRMININKAS. Taip pat repliką nori pasakyti Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Norėdamas nuraminti konservatorius jiems primenu, kad šiandien 16 val. Vyriausybės valanda ir jeigu jie norės išsiaiškinti, ar iš tiesų Atominė elektrinė apsaugota, bus nesunku užduoti klausimą premjerui. Jis tikrai paaiškins, kad virš Ignalinos AE skrydžiai uždrausti, o Seimas su šiuo popieriuku tikrai apsaugos nepadidins.

PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės patvirtinimo. Ar galėtume bendru sutarimu ją patvirtinti? Galime.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos" projektas Nr.IXP-973(2) (svarstymas ir priėmimas)

Ačiū. Taigi pradedame darbą. Svarstome darbotvarkės 1 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos” projektą Nr.IXP-973. Pranešėjai – Seimo komitetų ir frakcijų atstovai. Pradedame svarstymo stadiją. Galbūt aš pakviesčiau Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną apibendrinti tuos siūlymus, kurie buvo pateikti. Tokia būtų įžanga, o po to jau pagal komitetų eiliškumą. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mielieji kolegos! Gal išties vadovaujantis šiuo jūsų siūlymu bus patogiau ir greičiau. Aš noriu referuoti, kad štai tas variantas, kurį jūs visi turite, apėmė visų komitetų, frakcijų ir netgi atskirų Seimo narių siūlymus. Žinoma, buvo šiek tiek pabraukyta, bet, kaip aš ir kalbėjau, vis tiek teko po to esant tam tikriems prašymams kai ką grąžinti. Taigi, kaip matot, yra ir abiejų opozicinių frakcijų bei atskirų Seimo narių pasiūlymai, yra pasiūlyta, man atrodo, net apie dešimt įvairių temų diskusijoms. Yra atskirai pažymėti visi eurointegraciniai klausimai, todėl man atrodo, kad programoje išties atsižvelgta į aktualijas ir apimama tiek Seimo struktūrų, tiek Vyriausybės, tiek Prezidento siūlymus. Todėl prašyčiau pritarti po svarstymo, o po to šiandien ir priimti taip, kaip ir numatyta darbotvarkėje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A.Macaitį.

A.MACAITIS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas, siūlydamas įtraukti į šios sesijos darbotvarkę klausimus, pirmiausia vadovavosi tuo, kad mes turim išspręsti daug problemų, susijusių su eurointegraciniais dalykais. Todėl, kaip jūs matote, mūsų teiktuose siūlymuose yra nemažai klausimų, susijusių su eurointegracija. Kiti klausimai taip pat yra labai svarbūs ir reikalauja kuo greitesnio sprendimo. Todėl mes, siūlydami šią darbotvarkę, prašom jūsų taip pat palaikyti mūsų siūlomus klausimus, pritarti jų įtraukimui. Taip pat prašome pritarti ir visam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Seimo rudens sesijos darbų programą. Kaip niekada yra sumanyta gana daug mokestinių įstatymų projektų svarstyti rudens sesijoje, tai yra Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas, Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo projekto nauja redakcija, taip pat laukia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekto nauja redakcija. Jau šiandien bus pateiktas Akcizų įstatymo projektas. Taip pat šioje programoje yra numatyta priimti Buhalterinės apskaitos įstatymą, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymą, aišku, ir daug kitų įstatymų projektų, kuriuos siūlo ir kai kurie Seimo nariai. Aš manau, kad ši sesija, tai yra rudens sesija, tikrai sulauks daug naujų įstatymų, susijusių su mokesčių reforma. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat labai didelį dėmesį skiria eurointegracinių įstatymų svarstymui bei jų priėmimui. Mūsų komitetas siūlo pritarti šiai darbų programai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką J.Kraujelį.

J.KRAUJELIS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas vakar dar kartą peržiūrėjo pateiktą projektą ir paprašė dar papildomai įtraukti šešis klausimus. Penki yra dabar pateiktame projekte, o vieno mes nerandam, t.y. kuris dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Biokuro reikalų komisijos sudarymo”. Jis yra užregistruotas G.Kniukštos dar balandžio mėnesį. Iš esmės komitetas siūlo pritarti pateiktam projektui, o dėl komisijos klausimas lieka atviras. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoją A.Kašėtą.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vakar svarstė Seimo III sesijos darbų programos projektą ir nutarė siūlyti Seimui šio projekto dalį “Nacionalinis saugumas ir krašto apsauga” papildyti nutarimo “Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo plano papildymo” projektu, kurį siūlo svarstyti Seime rugsėjo mėnesį. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką V.Uspaskich. Komiteto pirmininko pavaduotojas V.Greičiūnas. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Seimo Ekonomikos komitetas išnagrinėjo pateiktą rudens sesijos programą, pastabų nepateikė ir pritarė pateiktam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą.

A.SYSAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo pritarti įstatymo projektui, taip pat papildyti projekto dalį “Darbas ir socialinė apsauga” dar trimis įstatymo projektais. Pirmiausia tai yra Pilietinės visuomenės plėtros įstatymas. Šio įstatymo rengimas buvo inicijuotas Seime, Socialinių reikalų ir darbo komitete. Aš labai prašau pritarti šiam dalykui, nes būtent nevyriausybinės organizacijos sudaro svarbų pilietinės visuomenės pagrindą. Manau, šis įstatymas, prie kurio dirbo nevyriausybinės organizacijos, suteiks geresnę galimybę įtraukti į valstybės ir savivaldybių institucijų uždavinių įgyvendinimą nevyriausybines organizacijas, bus, tai labai svarbu, skaidresnis ir efektyvesnis valstybės ir savivaldybių lėšų panaudojimas nevyriausybinių organizacijų programoms finansuoti. Aš galėčiau apie tai kalbėti ir daugiau, kokie tai būtų privalumai, nes iki šiol šis darbas nelabai reglamentuotas, o nevyriausybinių organizacijų plėtra tikrai yra labai svarbus etapas. Įstatymo darbo grupė yra parengusi ir lydimuosius įstatymus, tai yra Asociacijų, Labdaros ir paramos fondų, Visuomeninių organizacijų ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimo ir papildymo projektus. Taip pat siūlome įtraukti Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnį, jis yra inicijuotas remiantis Seimo kontrolierių siūlymu, ir Ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnį. Be to, norėčiau pasakyti, kad vakar balsuojant dėl Pensijų sistemos reformos įstatymo buvo nutarta pagreitinti jo svarstymą. Aš norėčiau pasakyti ir savo asmeninę nuomonę. Vyriausybės yra sudaryta darbo grupė. Noriu pabrėžti būtent dešinei pusei, kad joje tie patys žmonės, kurie ir siūlė dar esant senai Vyriausybei, yra įtraukti tik du nauji Seimo nariai, tai ponas V.Fiodorov ir aš. Aš manau, kad tik rugsėjo 28 d. bus darbinės grupės padarytas tam tikras Vyriausybės siūlymas. Siūlymas vietoj spalio mėn. įrašyti rugsėjo mėn. Paprasčiausiai mes keliam sau uždavinius, kurių neįgyvendinsime. Todėl siūlau svarstyti ne rugsėjo, o spalio mėn. Aš manau, tada mes atsakingiau pažiūrėsime į labai svarbų dalyką, nes pensijų reforma šiek tiek ne taip, kaip kai kas labai siaurai supranta vien kaupiamųjų pensinių fondų kūrimą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininką K.Kuzmicką. Komiteto nuomonė.

K.KUZMICKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė darbų programos projektą Nr.IXP-973. Nuspręsta iš esmės pritarti šiam projektui ir pasiūlyti. Mes turim tris pasiūlymus. Įtraukti į programą Vyriausybės teikiamą 2002 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir kartu jį svarstyti su 2002 m. biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu bei įtraukti į programą Seimo nutarimo “Dėl savivaldybių ir sveikatos fondų tipinių nuostatų patvirtinimo pakeitimo” projektą Nr.IXP-834. Tai yra svarbu. (Jis nėra įtrauktas.) O pateiktus projektus Nr.IXP-828, Nr.IXP-829 dėl užskaitymo vidaus skola “Sodros” iš biudžeto į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą irgi kartu svarstyti su 2002 m. biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Jeigu Seimas pritartų šiems projektams, kartu būtų numatytos lėšos jau 2002 m. grąžinti į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Buvo pritarta, balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindiniu mūsų komiteto, o manome, kad ir Seimo, uždaviniu laiko svarstymą ir galbūt priėmimą Civilinio proceso kodekso. Civilinis kodeksas galioja, laikinai galioja ir senas Civilinio proceso kodeksas su pataisomis, bet reikalingas naujas Civilinio proceso kodeksas, kurio dalis jau buvo pateikta Seimui.

Antra. Mes turime taip pat priimti ir Baudžiamojo proceso kodeksą. Baudžiamasis kodeksas įsigalios apytikriai po metų, o tam, kad Baudžiamasis kodeksas įsigaliotų po metų, reikalingas ir Baudžiamojo proceso kodeksas, kad teisėjai, teisėtvarkos, kiti pareigūnai, tardytojai, prokurorai turėtų laiko persikvalifikuoti, susipažinti su nauju baudžiamuoju procesu, kuris suderintas su Europos teise. Mes taip pat svarstysime ir siūlome svarstyti Teismų įstatymo naują redakciją, kuri jau buvo pateikta praeitoje sesijoje, bet reikia dar gerai redaguoti. Sudaryta darbo grupė, kuri turi parengti Seimui tokį Teismų įstatymo naują projektą. Aš nekalbu apie kitus smulkesnius įstatymus, kurie yra, kurie pateikti arba bus pateikti. Prašytume pritarti mūsų komiteto siūlymams įrašyti visus tuos projektus į sesijos darbų programą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu kas kalbės? Nematau komiteto pirmininko. Nėra apsisprendusių. Pasvarstykite, kas padarys pranešimą. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto atstovą. Nėra. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, vakar komitetas apsvarstė programos valstybės valdymo ir savivaldos dalį. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomi teisės aktai turi tęstinį pobūdį, tai yra jie buvo pradėti svarstyti pavasario sesijoje, taip pat siūlomi teisės aktai Vyriausybės ir mūsų komiteto atitinka Vyriausybės programą bei tikslus, bendru sutarimu pritariam šiai daliai ir visai programai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas vakar savo posėdyje dar kartą apsvarstė kai kuriuos aspektus pritartos šios programos projektui ir bendru sutarimu yra nusprendęs pritarti programos pateiktam projektui. Aš turiu pasakyti, kad iš tikrųjų šioje programoje yra pakankamai svarbių dalykų, susijusių su žmogaus teisėmis, su Pilietybės įstatymo kai kuriomis pataisomis, susijusių su tokiu įdomiu dalyku, kurį pateikė ponas G.Steponavičius, dėl valstybinės vėliavos pakėlimo. Džiaugiuosi, kad einame į pasaulį jau atviromis akimis ir suprantame, kad žmogaus teisių problema vis opesnė, todėl labai džiaugiuosi, kad rudens darbų programoje yra labai turiningai atspindėta ne tik Seimo kontrolierių ataskaitos priėmimo procedūra, bet ir Seimo kontrolierių įstatymo pataisų būtinybė. Mes tikimės, kad tai bus galima padaryti iš tikrųjų produktyviai ir vertingai. Taigi kviečiu balsuoti už šią programą.

PIRMININKAS. Dėkui. Europos komiteto atstovų nėra norinčių pareikšti savo nuomonę, nematyti. Taigi mes išklausėme visų komitetų kalbėti norėjusių pirmininkų ar atstovų nuomones. Dabar norėčiau pakviesti norinčius kalbėti frakcijų vardu. A.Melianas repliką. Prašom.

A.MELIANAS. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėjau pabrėžti, kad buvo pateikta Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonė, tačiau ponas A.Sysas gal daugiau savo nuomonę akcentavo. Aš noriu pabrėžti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo nuspręsta, kad Pensijų reformos įstatymas būtų svarstomas rugsėjo mėnesį. Taip pat naudodamasis proga noriu pabrėžti, kad prie Pilietinės plėtros įstatymo yra šiokia tokia redakcinė klaida, ne “lydintis” o “lydintieji įstatymai”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijos vardu kalbės Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, kaip suprantu iš monitoriaus parodymų, tik kolega G.Steponavičius ir aš esame užsirašę kalbėti dėl sesijos darbų programos. Vadinasi, sesijos darbų programa, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, nėra mums labai įdomi. Ji nėra mums labai įdomi, nes tai yra dokumentas, kuris nieko nepasako. Aš esu įsitikinęs, kad ji nėra įdomi ne tik mums, ji visiškai nėra įdomi ir visuomenei. Tradiciškai ši sesijos darbų programa parengta taip, kaip Seimo Pirmininkas ką tik paminėjo, sudėtos visos aktualijos. Tai yra kas ką pasiūlė, tas ir įdėta į sesijos darbų programą. Taigi iš tikrųjų nei dabar ji yra įdomi, nei paskui kam nors bus reikalinga. Ateis reikalas ir svarstysime tai, kas bus reikalinga, o ne tai, kas bus įrašyta į darbų programą. Todėl mano siūlymas būtų vieną kartą baigti šitą niekam nereikalingą procedūrą, šitą popierių palikti prisiminimui, nes jis iš tikrųjų niekio nereiškia. Vienintelis vertingas dalykas būtų buvęs, jeigu šį pirmadienį, pateikiant sesijos darbų planus, Ministras Pirmininkas, kartu ir valdančioji koalicija, būtų aiškiai pasakę, kokius šioje sesijoje svarbiausius darbus Vyriausybė, kaip svarbiausia politinė institucija Lietuvos valstybėje, žada spręsti ir kokius darbus tuo požiūriu turėtų Seimas atlikti. Tas nėra padaryta. Dar kartą valdančioji koalicija ir Vyriausybė demonstruoja, kad nesugeba išskirti prioritetų, todėl šis dokumentas neturi jokios didesnės prasmės. Vienintelis dalykas, kurį galime labai aiškiai pamatyti, kad šalia gerų dalykų, kuriuos Vyriausybė ir Seimas rengiasi daryti, tai yra priiminėti integracijai į Europos Sąjungą reikalingus įstatymus. Šiandien Vyriausybė ir visa valdančioji Socialdemokratinė koalicija, ir Socialliberalų partija nepajėgia pasiūlyti kokių nors naujų idėjų, naujų sprendimų, ypač tais klausimais, kurie Lietuvos žmonėms yra labai svarbūs.

Šiandieninė darbų programa nieko nepasako tiems, kurie šiandien žiūri į Vyriausybės ir Seimo darbą su didžiausiu susirūpinimu. Sesijos darbų programa nieko nepasako žemdirbiams, kurie dėl paskutinio laikotarpio Vyriausybės sprendimų visai sumišę, ir nėra jokių požymių, kad Seimas ir Vyriausybė kaip nors rengiasi išspręsti žemės ūkio problemas, kad kitais metais žemdirbiams vėl nereikėtų kankinamai laukti, ką Vyriausybė žada nuspręsti dėl grūdų supirkimo. Taip pat nėra jokių pasiūlymų ir sprendimų, kurie aiškiai parodytų, kad Vyriausybė žino, kaip spręsti problemas mokytojų, kurie laukia ir nesulaukia, kada ateis toks laikas, kad jiems atlyginimai bus mokami nevėluojant. Todėl, mano įsitikinimu, šio dokumento galime drąsiai nepriiminėti, nes jis nieko nekeičia ir nieko nepasako nei Seimo nariams, nei mūsų visuomenei.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Pone Pirmininke, kolegos Seimo nariai, priešingai nei kolega A.Kubilius, nesiūlysiu nesilaikyti galiojančių įstatymų. Aš siūlysiu šiandien priimti šią rudens darbų programą. Tačiau bet kokiu atveju negaliu nesutikti su kritine mintimi, skambančia iš visų pusių, kad iš tiesų tai yra be galo ambicinga darbotvarkė, bet kitaip kaip pageidavimų rinkiniu vargu ar šią programą būtų galima pavadinti.

Pažvelkime, tai yra daugiau nei 200 teisės aktų ar netgi ilgalaikių konceptualių įstatymų projektų, kurie siūlomi įtraukti į šią rudens sesijos darbų programą. Didesnė jų dalis yra Vyriausybės teikiami projektai. Tikrai nekelia abejonių daugelio projektų ambicingumas ir svarba, žvelgiant į ilgalaikę mūsų valstybės ir žmonių perspektyvą.

Kita vertus, tenka pripažinti, kad tai yra dar vienas nerealaus planavimo pavyzdys. Kritika skambėjo pavasarį, tvirtinant darbų programą, iš esmės tie patys kritikai šiandien seka tomis pačiomis pėdomis, mėgindami patenkinti visų gerus norus. Paskaičiavus grubiai, jeigu mes norėtume nors mėginti svarstyti, pradėti svarstyti teikiamus įstatymų projektus, tai jau nuo sesijos vidurio siūlau ne tik leisti čia dienas, bet ir apskritai apsigyventi šiame pastate, norint įgyvendinti šiuos ambicingus planus.

Liūdina ir tai, kad šioje darbų programoje nėra aiškiai išskirti prioritetai. Juos mes galime suprasti pagal integracinių ir svarbių įstatymų gausą. Mes galime rasti ir Konstitucijos pataisas, pensijų reformos bei Civilinio, Baudžiamojo proceso ar Darbo kodeksų projektų teikimą. Klausimas, ar tai taps kūnu? Juo labiau kad tai nėra išskirta iš kitų ar akcentuojama, kad šie dalykai yra svarbiausi. Galbūt taip atrodo tik opozicijai. Netrukus mes turėsime progos tai pamatyti kasdieniniuose plenariniuose posėdžiuose.

Tenka apgailestauti ir dėl to, kad iš daugelio teikiamų įstatymų neaišku kryptis. Įstatymo projektas šiaip dar nėra vertybė. Vertybė yra tai, ar šie įstatymų projektai sugebės pateikti atsakymus į klausimus, kurių laukia Lietuvos žmonės. Galėčiau paminėti ne tik pensijų reformą, bet ir kitas dvi skausmingas mūsų ekonomikai sritis.

Mokesčiai. Pažvelkime į mokesčius, ir čia aiškumo nėra. Kaip bus su mokesčių sistema? Konceptualaus požiūrio nėra. Veikiau yra rinkinys įstatymų ir dalis įstatymų, kurie buvo priimti birželio pabaigoje. Mokesčių administravimo įstatymas. Visiškai nauja redakcija priimta, nauja redakcija naujos daugumos yra teikiama ir šioje sesijoje. Manau, kad ūkio subjektai nenusipelno tokio nepastovumo jų gyvenime, ir turėtume labiau gerbti mūsų Lietuvos žmones prieš teikdami klausimus į darbotvarkę. Tai yra ne Seimo, o Vyriausybės teikiamas projektas.

Kadangi, kaip minėjau, nėra įvardyta krypties, kur link mokesčių sistema vystysis, apie ją galime spręsti iš spaudoje pasirodančių užuominų ar šiaip pasklidusių gandų. Jais remdamiesi mes galime spėti, kad mokesčių našta didės. Netgi kaip plačiai liaupsintas socialdemokratų neapmokestinamojo minimumo didinimas Vyriausybės net nėra teikiamas darbotvarkėje. Manau, opozicija ras jėgų prisiimti šią iniciatyvą ir padėti valdančiajai daugumai bent jau sušvelninti jų numatomą mokesčių didinimo tendenciją. Mokesčių didinimą rodo ne tik pelno mokesčio lengvatų atsisakymas, bet ir beatodairiškas pereinamojo laikotarpio degalams atsisakymas derybose su Europos Sąjunga, kiti įstatymai, kurie yra įtraukti į darbų programą.

Nieko nėra kalbama apie verslo dereguliavimą, verslo sąlygų išlaisvinimą, arba bent jau iš projektų nematyti, nors tai buvo deklaruotas kaip aiškus naujosios Vyriausybės prioritetas.

Taigi apibendrindamas galiu pasakyti, kad daugelis siūlymų abstraktūs, o apie tikruosius tikslus bus galima spręsti tik tada, kai jie išvys dienos šviesą.

Kita vertus, tenka pasidžiaugti, kad buvo atsižvelgta į daugelį Seimo narių siūlymų. Jie yra įtraukti į darbotvarkę ir, nepriklausomai nuo jų partinės priklausomybės, tikiuosi, kad ir svarstant šiuos projektus taip pat bus ne tik pritarta dėl įtraukimo, bet atsižvelgta į daugelį racionalių siūlymų. Apgailestaudamas dar kartą dėl šios programos nerealistiškumo ir abstraktumo, kviesčiau Seimo narius jai pritarti kad mes bent turėtume tam tikrus orientyrus ir laikytumės įstatymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys, komiteto pirmininkas G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kolegos, kalbėsiu frakcijos vardu. Norėčiau pasakyti vieną dalyką. Džiugu girdėti, kai kolegos liberalai aiškiai išsako mintį pritarsią šiai programai. Vadinasi, jie jau sako labai svarbaus turinio idėją, kad mes dirbsime konstruktyviai.

Liūdna girdėti, kai gerbiamasis A.Kubilius atsistoja į Seimo tribūną ir kaip puikus gatvės lyderis, neturėdamas pasakyti ką nors rimta, stengiasi atidirbti stenogramai, kad kaip nors įeitų į istoriją bent šiuo momentu ir šiuo būdu.

Labai malonu ir sveikinu, kad konservatoriai paliko palinko palikimą mums ir naujosios politikos kūrėjams. Ir šiandien mes, kurie atėję bendromis jėgomis norime surasti gerų procesų Lietuvoje, turime pirmiausia iškuopti baisias arklides, kurias paliko konservatoriai. Deja, šių arklidžių palikime ir plaukioja visos problemos: mokytojų algos, daktarų algos, sveikatos sistemos krizė, “Sodros” krizė, pensijų reformos krizė. Taigi, gerbiamieji konservatoriai, aš vis dėlto kviesčiau ateityje iš tiesų rengti įstatymus, o ne kviesti mus būti kažkokios naujos versmės atstovais, kuriems nebereikia nei jokių planų, nei įstatymų, kviesčiau galų gale sėsti prie stalo ir pamėginti šios sesijos programoje pateikti bent vieną racionalią mintį. Jei tai pasiseks, mes būsime labai dėkingi. Socialliberalų frakcija mano, kad ši programa yra turininga. Tikrai pritariu pono G.Steponavičiaus minčiai, kad ji tikrai ambicinga.

Sunku tikėtis, kad visi įstatymai bus labai kokybiški, tai natūralu. Deja, mūsų Respublikos Seimas per visą savo gyvavimo istoriją kaip tik garsus tuo, kad parengė labai daug neefektyvių ir prastų įstatymų. Todėl reikia pasakyti, kad mūsų Seimo Pirmininko mintis, jog įstatymų kalvė – Seimas turi būtinai būti daugiau koncentruota į kompleksinį idėjų sprendimą, yra labai svarbi. Aš manau, kad jei ne šioje sesijoje, tai kitoje mes sugebėsime rasti atsakymą, kaip ne fragmentiškai, o iš tiesų normaliai, problemiškai pradėti organizuoti mūsų Seimo įstatymų leidybos procesą.

Aš nenoriu dabar leistis į tos programos smulkmenas, visi svarstėme komitetuose, visi turime. Aš manau, kad šiandieninis mūsų uždavinys yra padaryti šį procesą kuo konstruktyvesnį ir būti jo nariais, tačiau norėčiau pasakyti vieną dalyką, kuris mums, kaip socialliberalams, yra labai svarbus. Noriu apgailestauti, kad to kol kas nėra šioje sesijoje. Aš pritariu Kaimo reikalų komiteto pirmininkui, nes tai yra mūsų, socialliberalų, idėjos. Mums būtų labai svarbu, kad šios sesijos programoje, kaip sakoma, dirbant atsirastų tie momentai ir tie motyvai, kuriuos mes turime galvoje kalbėdami apie biokuro programą, Seimo biokuro komisijos sukūrimą. Tai labai svarbus dalykas, kuris ne tuščiažodžiaujant, o labai rimtai padėtų žemdirbiams ir mūsų ūkiui. Taip, čia yra du labai svarbūs momentai. Vienas – tai politinė valia. Norint tai įgyvendinti, reikia pasipriešinti ir tam tikrom įtakoms, kurios buvo labai gerai išreikštos pastarųjų metų laikotarpiu. Mes turime labai aiškiai pasakyti, kad šiandien ta ekonomikos dalis, kuri sudaro vidinius mūsų resursus, mums yra daug naudingesnė ir efektyvesnė negu eksporto ir importo žaidimas, todėl aš manyčiau, kad šiuo aspektu dar reikėtų prašyti pakoreguoti programą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi mes turėtume pereiti prie balsavimo, nes programos antrajame variante įtraukti visi galimi pasiūlymai. Naujų pasiūlymų raštu pateikta nebuvo, todėl reikėtų… Dar norėjote apibendrinti, taip? Gerai. Kviečiu į tribūną Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną, kad apibendrintų pasiūlymus ir paaiškintų, kurie įtraukti, kurie…

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, aš džiaugiuosi, kad mūsų diskusija buvo nors labai trumpa, bet pakankamai turininga, tačiau tai yra pamatas tolesnėms diskusijoms ir tolesniems mąstymams.

Visų pirma aš esu dėkingas didžiajai opozicijai už konstruktyvų požiūrį į mūsų bendrus darbus. Ji mato, kas yra gal šiek tiek ne taip, arba supranta kiek kitaip negu valdančioji dauguma, bet siūlo dirbti esamos programos pagrindu. Kaip sakoma, dirbant galima tobulėti. Jeigu kalbėsime apie kitą opoziciją, tai aš irgi dėkingas už tą kritiką, kuri išsakyta. Bet, mielieji, atsižvelkime į du dalykus. Yra galiojantis Statutas, kurį mes kartu rengėme. Ir viena dauguma, ir kita šį Statutą daug tobulino (būtent konservatorių valdžia), ir mums reikia juo vadovautis.

Antras dalykas, kuris yra ir teorinis, ir politinis, ir praktinis, tai programiniai įstatymai. Kai kurie turėtų prisiminti, ypač tie, kurie kalbėjo iš šios tribūnos, jog Konstitucinis Teismas kaip tik pabrėžė, kad pagal mūsų Konstituciją nėra tokio dalyko kaip programiniai įstatymai. Kai kuriose šalyse tas iš tikro yra. Tada priimamas tam tikras įstatymas, pagal tą įstatymą konkretizuojama ir t.t. Vadinasi, mes turime vadovautis, planuodami savo darbą, esama Konstitucija, galiojančiais įstatymais ir turima patirtimi. Todėl nepainiokime, mielieji kolegos, žanrų: yra Seimo darbų programa – vienas žanras, Vyriausybės programa, kurią patvirtinome, – antras žanras ir yra tą antrąjį žanrą papildantis žanras – Vyriausybės veiksmų planas, kuris dabar yra beveik parengtas ir turės būti patvirtintas. Kiekviena valdžia dirba pagal savo planą ir, pabrėžiu, bei Konstituciją, pagal Seimo statutą. Tai tiek tų bendresnių samprotavimų, kuriuos sukėlė įdomios kolegų kalbos. Aš už tas kalbas esu jiems dėkingas.

Dabar yra keletas konkrečių siūlymų. Pirmininkas teisingai sakė, kad raštu nebuvo pateikta. Bet jeigu Seimas būtų maloningas, t.y. ir viena, ir kita pusė, aš manau, į kai kuriuos, konkrečiai Kaimo reikalų komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir Sveikatos reikalų komiteto, siūlymus būtų galima atsižvelgti, t.y. šiek tiek papildyti arba tiesiog, kaip buvo kalbėta, patikslinti programos tekstą. Jeigu Seimas su tuo sutiktų, aš siūlyčiau pritarti po svarstymo ir šiandien priimti, o tuos patikslinimus tikrai galima, kaip sakoma, padaryti darbo tvarka. Aš prašyčiau Seimą palaikyti su tais patikslinimais, kurie bus padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Tie patikslinimai buvo pasakyti…

Č.JURŠĖNAS. Komitetų pirmininkų.

PIRMININKAS. Ar dabar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nori kalbėti Seimo narys V.Nekrašas. Prašom.

V.NEKRAŠAS. Ačiū Pirmininkui. Aš norėčiau paprašyti kolegas vis dėlto priimti šią rudens sesijos darbų programą. Tai yra reali programa, kurią mes galime ir privalome įgyvendinti. Konservatorių nebalsavimą aš suprantu – tai jų teisė. Aš įsivaizduoju, kad ir aš jų vietoje tikrai nebalsuočiau, nes visa tai, kas šiuo metu yra palikta šiam Seimui, šiai Vyriausybei, yra palikta iš tų laikų, kai valdė konservatoriai. Ir mokytojų atlyginimai, ir mokytojų streikai, ir gydytojų atlyginimai, ir žemdirbių streikai, ir žemdirbių traktorių išardytos gatvės, asfaltai yra iš tų laikų. Aš linkiu visiems balsuoti už, o konservatoriai tikrai galėtų balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Dėkoju kolegai V.Nekrašui, kuris palengvino mano motyvų pateikimą.

Iš tiesų sudėtinga balsuoti už šį projektą. Aš pažymėčiau jo biurokratinį pobūdį. Čia tikrai trūksta socialinio jautrumo, išskiriant svarbiausias dabar egzistuojančias problemas ir parodant, kaip Seimas žada į jas atsiliepti, priimdamas konkrečius teisės aktų projektus ar rengdamas diskusijas, raportus ir konkrečias rezoliucijas, siūlydamas, ką daryti Vyriausybei. To nėra. Be to, pats temų išdėstymas taip pat atspindi tą biurokratinį pobūdį: pirmiausia pradedama nuo teisės ir teisėtvarkos, kažkur per vidurį mes matome socialines problemas, dar toliau – žemės ūkį ir pačioje pabaigoje – nacionalinį saugumą bei krašto apsaugą. Štai taip pat išdėstomi prioritetai šios Seimo daugumos supratimu.

Kita vertus, pristatant projektus neatskleidžiamas tikrasis jų turinys. Sakykime, nesigiriama, kad teikiant Socialinio draudimo fondo biudžeto tikslinimą siūloma dešimčia milijonų litų mažinti lėšas, skiriamas sveikatos apsaugai, ir 12 mln. didinti “Sodros” veiklos sąnaudas. Tai čia labai geras siūlymas, žinant, kad sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojai prievarta varomi neapmokamų atostogų ir kalbama apie tų įstaigų bankrotą. Arba nesigiriama, kad Teismų įstatyme numatytos naujos teisėjų privilegijos, kad naujos privilegijos rengiamos valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo projekte, kol kas dar esančiame tik Vidaus reikalų ministerijos tinklapyje, ir taip toliau. Taigi nepykit, kolegos, bet neišeina balsuoti už tokią programą.

PIRMININKAS. Išgirdome po vieną nuomonę. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 101 Seimo narys salėje. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo Seimo III (rudens) sesijos darbų programos projektui su pateiktais komitetų pirmininkų pasiūlymais, prašau balsuoti.

Už – 80, prieš nėra, susilaikė 19. Sesijos darbų programai po svarstymo pritarta.

Mes patvirtinome nuostatą, kad programa bus svarstoma ypatingos skubos tvarka, todėl iš karto pradedame programos priėmimą.

Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos projekto 1 straipsnio ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. 1 straipsniui pritarta. 2 straipsnis. Dėl įsigaliojimo. Nėra norinčių kalbėti. Ar galima jį priimti? Ačiū. Bendru sutarimu abu straipsniai priimti.

Dėl viso nutarimo ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Prašau A.Kubilius užsirašė kalbėti prieš. (Balsai salėje) Žmogui, reikia suteikti teisę... Prašom. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Ačiū, pone Pirmininke, kad dar žmogumi laikote, nes, klausydamas jūsų partijos kolegų, jau maniau, kad kitokių priemonių bus imtasi po šių kalbų.

Gerbiamieji kolegos, aš turiu išreikšti nuoširdų asmeninį džiaugsmą, kad jūs taip nervinatės po mūsų kalbų. Tai rodo akivaizdų silpnumą. Tą silpnumą rodo ir sesijos darbų programa, tą aš ir norėjau pasakyti. Gerbiamieji kolegos, nemokate išskirti prioritetų, nemokate jų parodyti ir, deja, matyt, to ir neišmoksite. Todėl aš daugiau neturiu ką pasakyti, aš tiesiog norėjau jums padėti, bet jūs tos pagalbos nenorite priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys, frakcijos seniūnas J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš galiu nuraminti gerbiamąjį A.Kubilių, tikrai valdančiosios daugumos frakcija nevadins kaip jo partijos pirmininkas įvairių gyvulėlių pavadinimais Lietuvos žmonių. Noriu pasakyti, kad šios rudens sesijos darbų planas yra išties ambicingas ir galbūt geras pavyzdys ir buvusiom Seimo daugumom, ir būsimom. Yra trys kodeksai, dvi Konstitucinės pataisos, 40 eurointegracinių įstatymų. Duok Dieve, kad mes visi – tiek opozicija, tiek pozicija, dirbdami bendrai, bendrom jėgom, bendru sutarimu šiuos klausimus išspręstume. Todėl kviečiu per daug nesiskirstant į vienas ar kitas pažiūras turinčius žmones priimti ir patvirtinti šią darbotvarkę, ir pabandyti įgyvendinti bei priimti tuos būtiniausius įstatymus, kurie reikalingi mums žengiant eurointegracijos ir transatlantinės keliu.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš taip ramiai bandau įsivaizduoti situaciją, jeigu tokią pat darbų programą būtų pateikusi buvusi Vyriausybė, save vadinusi naujosios politikos Vyriausybe, ką būtų kalbėję tie patys socialdemokratai čia, Seimo salėje. Čia būtų kilusi audra, būtų virusios aistros, A.Sysas būtų šokęs prie visų mikrofonų, V.Andriukaitis būtų aiškinęs, kokia bekraujė, bedantė yra politika, kaip jie nieko nesugeba, o dabar staiga tie patys įstatymai, parengti tų pačių vyriausybių, tais pačiais bėgiais važiuoja ir staiga viskas gerai valstybei. Iš to labai aiškiai matyti, kad mūsų draugai, bičiuliai socialdemokratai puikiai sugeda virti ir vežti cepelinus blokuojantiems kelius Marijampolės cukrininkams, tačiau visiškai nesugeba generuoti idėjų valstybėje, ir aš niekaip nesuprantu jų tokio pasipūtėliško elgesio šiandien čia, salėje, bandant taip žeminti kitaip galvojančius Seimo narius.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, kai aš girdžiu samprotavimus, kad mes būtume oponavę, jeigu tai būtų pateikę konservatoriai, ir tai pateikiama kaip blogas pavyzdys, man visada kyla klausimas, kodėl konservatoriai seka pačiais blogiausiais pavyzdžiais. Niekas netvirtina, kad ši programa verta Nobelio premijos, bet tai yra programa, kurioje yra prioritetai pažymėti, beje, pažymėti daugiau raidėmis ES, o tai yra mūsų visos valstybės prioritetas ir to nematyti, tai tiesiog reikia nežiūrėti į tai. Mane sakyčiau, nustebino ekspremjero pasakymas, kad jokios programos iš viso nereikia tvirtinti. Atseit, ką pateiksime, tas ir bus svarstoma. Kadangi čia yra statutinis reikalavimas, Statutas yra įstatymas, tai kaip gali eks- premjeras reikalauti, kad Seimas nesilaikytų įstatymų, beje, kuriuos priėmė dar anas Seimas, ir, beje, A.Kubiliaus siūlymu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, nors mes su gerbiamąja R.Juknevičiene esame labai aršūs priešininkai NATO atžvilgiu, bet vis dėlto aš R.Juknevičienę labai gerbiu, nes ji galbūt kaip moteris pasako daug tiesos. Tenka pripažinti, kad ji teisi. Kai konservatoriai parengia tokią pačią programą kaip socialdemokratai, tada socialdemokratai labai kritikuoja, kai socialdemokratai pateikia tokią pat programą, tada konservatoriai kritikuoja. Tai tik rodo, kad tų dviejų partijų interesai labai sutampa, labai vienodi. Todėl aš Rasai esu labai dėkingas, nors mes esame oponentai. Bet rimtai kalbant… ir čia rimtai, tarp kitko. Bet žiūrint kitu požiūriu, ypač po paskutinių įvykių… yra mano labai seniai parengtas neutralumo įstatymas. Kaip konservatoriai, taip ir socdemai atmetė, nors tarp socdemų aš drįsčiau suabejoti, ko yra daugiau- kaip žmonių ar kaip politinių vasalų požiūrio, kad iš tikrųjų neutralumas Lietuvai naudingas.

Kur dabar yra priežastys terorizmo, kuris bus būdingas visam XXI amžiui? Tai iš vienos pusės – skurdas, iš kitos – prabanga. Iš vienos pusės – begalinis pasipūtimas, iš kitos – neviltis. Iš vienos pusės – diktatas, iš kitos pusės – bejėgiškumas. Ir mes, aklai palaikydami šios prabangos, pasipūtimo ir diktato pusę, natūraliai kuriam prielaidas terorizmui. Man labai gaila, kad Lietuvą galėčiau daugiau priskirti prie nevilties, bejėgiškumo ir skurdo šalies negu prie prabangos, pasipūtimo ir diktato, man gaila, kad mes būsim pasaulio bendrijos suvokti kaip prabangos valstybės vasalai. O vasalai visuomet yra piktesni už tikrą poną. Todėl aš bijau, kad šitas vienpusis pataikavimas prabangai, pasipūtimui, diktatui gali sukelti Lietuvoje terorizmą. Aš nenorėčiau, kad mano tauta, būdama kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų Europos, tarp įvairių kultūrų, būtų atsakinga už tai, ką diktuoja vienpusiškai nugalėję šaltajame kare. Todėl aš negaliu palaikyti tos programos, kuri atmeta Lietuvos neutralumo įstatymą ir net bijo, galite atmesti, bet nebijokite svarstyti… Aš susilaikysiu balsuojant dėl šios programos.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti darbų programai, tačiau ateityje šios programos rengėjams, sudarytojams siūlyčiau vis dėlto būti atidesniems ir atsižvelgti į kiekvieno Seimo nario pasiūlytą projektą ar komiteto pasiūlymą. Pavyzdžiui, aš dar šių metų balandžio mėnesį užregistravau nutarimo projektą dėl Seimo biokuro reikalų komisijos sudarymo. Tačiau, kaip matote, šioje programoje jo nebuvo, nebuvo ir argumentų, kodėl jo nebuvo įtraukta. Aš nenoriu sakyti, kokia šiandien situacija, pasakysiu tik porą faktų. Iki šio laiko dar nėra priimti visi reikalingi Biokuro įstatymo įgyvendinimo įstatymo lydimieji teisės aktai, neparengta ir nepatvirtinta biokuro gamybos ir naudojimo programa, nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų biokuro gamybos plėtrą ir užtikrintų ekonomiškai palankias jo gamybos bei naudojimo sąlygas ir t.t. Todėl aš nesuprantu, kodėl be argumentų, net iš anksto neinformavus, nėra įtraukiama. Paskui tik atskirų Seimo narių dėka buvo pažadėta, kad šis klausimas bus įtrauktas. Tačiau iš principo siūlau pritarti sesijos darbų programai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pirmiausia prisijungti prie kolegos G.Kniukštos minties, kad iš tikrųjų reikėtų daugiau atsižvelgti ir į atskirų Seimo narių pasiūlymus ir pateiktus įstatymų projektus, nes kiekvienas Seimo narys turi įstatymo leidžiamąją galią. O kai jų projektai neįtraukiami į programą, žinoma, paskui jau sunku priversti Seimo valdybą arba Seniūnų sueigą tuos projektus įtraukti į konkrečias darbotvarkes. Aš turiu konkretų pavyzdį. Šios programos pateikimo metu Seimo narys A.Stasiškis siūlė įtraukti du įstatymų projektus, kurie užregistruoti, jie yra dėl asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, teisių. Dabar aš skaitau šį projektą ir nerandu. Galbūt aš nesuradau, man rodo, kad kai kur yra paraštėse parašyta, ne taip, kaip visi įstatymų projektai, kurie čia surikiuoti ir sunumeruoti. Tačiau iš tikrųjų Seimo valdybai ir Seniūnų sueigai reikėtų atidžiau atsižvelgti, nagrinėti atskirų Seimo narių teikiamus įstatymų projektus. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, be abejonės, gal ir smagu kalbėti apie cepelinus ar apie kitus dalykus, tačiau reikia kalbėti apie programą. Aš tikrai džiaugiuosi, kad pirmą kartą Seimas, balsavimu tvirtindamas programą, neatmetė nė vieno projekto. Prisiminkime praeitos, užpraeitos sesijų pradžią. Iš tiesų balsavimu buvo atmesti ir pono J.Veselkos projektai, ir kitų. Tikrai raginčiau gerbiamąjį Julių balsuoti už šią programą. Esu nustebęs ką tik prieš mane kalbėjusiojo kritika, nes jis tikrai neskaitė to, ką patys konservatoriai įtraukė ir ką Seimas dabar patvirtins, apie tai, ką prieš mane kalbėjęs ponas P.Jakučionis sakė. Juk pono A.Stasiškio projektai įtraukti į programą. Tai aš suprantu, kad kritika yra dėl kritikos.

Mielieji kolegos, išmokime bent jau skaityti tai, ką jūsų pačių frakcijų nariai siūlo. Nebūtinai kitų, bet savo pačių projektus tikrai skaitykime. Ačiū.

PIRMININKAS. Išgirdome keturias nuomones prieš, keturias – už. Prašau registruotis prieš priimant nutarimą.

Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą “Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos”, prašom balsuoti.

Už – 82, prieš nėra, susilaikė 18. Nutarimas priimtas.

Seimo statuto "Dėl Seimo Statuto 43 ir 44 straipsnių pakeitimo bei Statuto papildymo 61¹ straipsniu" projektas Nr.IXP-978(2) (svarstymas) (svarstoma ypatingos skubos tvarka)

Svarstome darbotvarkės 2 klausimą – Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 43 ir 44 straipsnių pakeitimo bei Statuto papildymo 61¹ straipsniu” projektą Nr.IXP-978. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas. Svarstymo stadija. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas apsvarstė teikiamą dokumentą. Aš iš pradžių pasakysiu balsavimo rezultatus, o paskui pasakysiu motyvus, kodėl buvo balsuojama taip arba kitaip, arba siūloma balsuoti kitaip. Balsavimo rezultatai buvo tokie: 6 komiteto nariai pritarė pateiktam projektui su pataisomis, apie kurias kalbėsiu vėliau, o 2 komiteto nariai nepritarė. Pritariančiųjų motyvas buvo toks, kad iš tikrųjų informacinės visuomenės plėtra yra mūsų prioritetas (tuo niekas neabejoja, visi tai puikiai supranta), ir norint, kad tai vyktų stipriau ir realiau, reikia sukurti atskirą komitetą Seime vietoj komisijos, kuri jau egzistavo. Motyvai oponentų, kurie balsavo prieš, buvo tokie, kad šis komitetas, kaip ir Europos reikalų komitetas, yra niekam nereikalingi komitetai, nes jie visiškai nepritampa prie normalios parlamentų struktūros, kad tie komitetai yra proginiai komitetai arba, jeigu norite, mados komitetai. Taigi aš pasakiau, kokie buvo motyvai balsuojant už arba prieš.

Dabar gavome Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pataisas. Galiu pasakyti, kad iš esmės atsižvelgėme į visas papildomo komiteto pataisas. Kaip matote, protokole parašyta, kad 4 ir 5 pasiūlymams nepritarėme, bet nepritarėme dėl to, kad pasiūlėme išbraukti šiuos abu punktus, nes manėme, kad tas naujasis komitetas neturėtų būti superkomitetas, kuris vadovautų visiems komitetams, rūpintųsi valstybės biudžetu ir visais kitais reikalais. Manome, kad reikia nustatyti jo griežtą kompetenciją, ką jis turi daryti, ką privalo daryti ir kokios sritys turėtų būti to komiteto darbo sfera. Pataisos, kurios čia yra surašytos, kaip tik nustato komiteto veiklos sritis. Todėl, komiteto nuomone, su tomis pataisomis (jums pateiktas pataisytas variantas) būtų galima pritarti tokio komiteto įsteigimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Papildomo komiteto – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R.Pavilionį kviečiame pateikti komiteto nuomonę.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė šį projektą, jam iš esmės pritarė. Vienas komiteto narys susilaikė, išreiškė savo atskirą nuomonę, galvodamas, kad tas komitetas galbūt per anksti kuriamas, geriau būtų, kad kol kas veiktų komisija. Kiti siūlymai yra išsakyti, į juos buvo atsižvelgta pagrindinio komiteto. Tie siūlymai, mūsų požiūriu, yra svarbūs ir suteiks kuriamam komitetui tą funkciją, kuri jam šiandien reikalinga. O ateityje bus galima kalbėti ir apie kitą komiteto statusą, tai taip pat buvo pasakyta mūsų komitete. Balsavo, kaip ir parašyta išvadoje: už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 1. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje yra užsirašęs kalbėti Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, žinant, kad žinių visuomenės idėjos dabar labai madingos, apie jas vis plačiau kalbama, turbūt būtų paprasčiau mums visiems, nutaisius išmintingus veidus, paskelbti, kad štai ir mes esame šių procesų priešaky įsteigdami specialų Seimo Informacinės ar žinių visuomenės plėtros komitetą.

Bet vis dėlto, aš čia kalbėdamas, drįsčiau šiek tiek suabejoti tokio žingsnio prasmingumu ir pagrįstumu. Aš labai palaikiau idėją, kad reikia sukurti Seime specialią komisiją. Ši komisija, vadovaujama liberalo G.Babravičiaus, mano supratimu, labai sėkmingai pradėjo darbą, reagavo iš esmės į visas aktualijas toje srityje ir galėjo toliau sėkmingai dirbti. Nėra jokios ypatingos prasmės tą komisiją transformuoti į Seimo komitetą.

Kokios atsiranda papildomos problemos darant tokį žingsnį? Pirmas dalykas. Kadangi kiekvienas Seimo narys gali būti tik viename komitete, visi tie entuziastai, kurie buvo užsirašę į G.Babravičiaus vadovaujamą komisiją, deja, negalės automatiškai persirašyti į šį naują komitetą, nes, sakykim, A.Kubiliui rūpi biudžeto ir finansų reikalai, todėl jis linkęs ten likti. Bus ir daugiau tokių Seimo narių, kurie negalės pakeisti komitetų. Taigi mes turėsime tam tikrą praradimą.

Manau, kad mes galime turėti ir pirmininko praradimą. Būtų smagu nustebti, jeigu valdančioji dauguma pademonstruotų nepaprastą demokratiškumą ir pasiūlytų šio komiteto vadovo postą vėl G.Babravičiui, bet aš nesu toks optimistas.

Toliau. Šis sprendimas susijęs su papildomomis biudžeto sąnaudomis, su papildomais etatais, su papildoma patalpų reikme čia, Seimo rūmuose. Esu kalbėjęs su Seimo kanceliarijos darbuotojais, kurie dabar vos sutalpina Seimo narius aptarnaujančius darbuotojus, nes padidėjo jų skaičių. Kaip žinote, mes įsteigėme nemažai komisijų, kai kurie komitetai paprašė papildomų etatų, todėl tai yra rimta problema normaliai kurti dar papildomą komitetą.

Jeigu teikčiau konkrečias redakcines pastabas, tai vis dėlto autoriams siūlyčiau pažiūrėti, ar tikslinga vienur vartoti sąvoką “informacinės visuomenės plėtra”, o kitur – “informacinės ir žinių visuomenės plėtra”. Pažiūrėkite į 61¹ straipsnio pavadinimą – “Informacinės visuomenės plėtra”, toliau kai kuriuose punktuose – “Informacinės ir žinių visuomenės plėtra”. Mano manymu, “informacinė” ir “žinių” yra sinonimai. Tai būtų tas pat, jeigu sakytume parlamentinis Seimo komitetas. Siūlau su tais dalykais susitvarkyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių diskusijoje kalbėti nėra. Dėl pataisų, kurias siūlė komitetas. Iš esmės į jas atsižvelgta ir komitetas neprašo balsuoti. Pabaigus šio projekto svarstymą, reikėtų kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. Už norėtų kalbėti Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Aš noriu kalbėti ir savo, ir iniciatorių vardu. Dėkoju visų pirma ir vienam, ir kitam Seimo komitetui, kad labai dalykiškai peržiūrėjo tuos projektus ir pateikė konstruktyvias pataisas. Todėl aš kviesčiau kolegas Seimo narius pritarti šioms Statuto pataisoms.

Iš tiesų tai labai svarbus klausimas, dėl to diskutavome nuo šio Seimo darbo pradžios. Padirbėjo komisija, yra tam tikras įdirbis. Dabar, manau, būtų galima pereiti į aukštesnį lygį ir komisijos pagrindu, panaikinant komisiją, įsteigti Seimo komitetą. Kadangi pataisos yra korektiškos ir aš neturiu kokių nors papildomų pastabų, todėl siūlau pritarti po svarstymo. Jeigu kolegos iš pagrindinių frakcijų būtų maloningi, siūlyčiau šiandien visą šį Statuto pataisų komplektą priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pakartoti dar kartą tai, ką kalbėjo J.Razma, turiu panašių argumentų. Aš pats dirbau komisijoje praeitus metus, man pačiam tai yra įdomi tema ir labai svarbi tema, tenka ja daug domėtis. Mano įsitikinimu, komitetas yra kuriamas per anksti. Per anksti jis yra kuriamas todėl, kad kai kas iš mūsų politinės bendruomenės iki galo nesuvokia, kas yra žinių visuomenė, kokie yra iššūkiai Lietuvai ir ką mes turėsime daryti. Todėl jau pačios Statuto pataisos rodo, kad to supratimo iki šiol nėra. Štai pačiame projekte vis dar lieka tokie žodžiai, kad “Informacinės visuomenės plėtros komiteto veiklos kryptis bus rūpintis informacinės ir žinių visuomenės plėtros klausimais”. Sugebama atskirti ir matyti du skirtingus dalykus – informacinę ir žinių visuomenę. Gerbiamieji kolegos, tai jau rodo, kad mūsų supratimas yra dar nesubrendęs, kad mes galėtume kurti pilnavertį komitetą.

Kita vertus, mano supratimas ir mano įsitikinimas yra labai aiškūs. Jeigu mes norime kalbėti apie žinių visuomenės plėtrą ir Seime turėti kokią nors instituciją, kurioje būtų apie tai diskutuojama, tai turėtų būti tokia institucija, kurioje privaloma tvarka turėtų dirbti ir Ekonomikos komiteto pirmininkas ponas V.Uspaskich, ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas ponas R.Pavilionis. Naujame komitete jų nėra ir jie negali čia būti, taigi iš karto šis komitetas netenka daugelio savo veiklos galimybių.

Paskutinis dalykas. Pažiūrėkime labai realiai. Šis komitetas artimiausiu metu šioje sesijoje neturės, mano įsitikinimu, nė vieno teisės akto projekto, kurį jis galėtų svarstyti pagal savo darbotvarkę. Todėl dar sykį, manyčiau, būtų geriausias variantas neskubėti pritarti šiam pakeitimui, palikti dirbti komisiją. Galbūt keičiant jos vadovybę, jeigu valdančioji koalicija mano, kad tai reikia daryti, bet tai leistų toliau, šioje komisijoje sutelkus geriausius pajėgumus, reikalingiausių komitetų vadovus, aiškiai nubrėžti, kokie yra Lietuvos prioritetai, kaip mes formuluojame šioje srityje naują ekonominę politiką, kuri privalės numatyti dideles permainas ir mūsų švietimo politikoje. Šis komitetas, kurį dabar steigiame, to nepajėgs daryti.

PIRMININKAS. Išgirdome po vieną nuomonę. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Salėje 96 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo Seimo statuto projektui? Prašom balsuoti. Už – 82, prieš nėra, susilaikė 13, Statuto pataisoms po svarstymo pritarta.

Jūs žinote, kad po pateikimo buvo sutarta, jog šios pataisos bus svarstomos ypatingos skubos tvarka, todėl siūlau pereiti prie priėmimo stadijos. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio, kuris keičia 43 straipsnį. Yra norinčių kalbėti? Nematyti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Straipsniui pritarta.

2 straipsnis. Dėl 44 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Nėra norinčių kalbėti. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Priimtas straipsnis.

Ir 3 straipsnis dėl 61¹ straipsnio įvedimo. Nori kalbėti Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlau nesuklaidinti mūsų visuomenės supratimo apie žinių visuomenės plėtrą. Vis dėlto siūlau apsispręsti ir vartoti vieną pavadinimą, ir vartoti lietuvišką pavadinimą, t.y. žinių visuomenė. Iš principo reikėtų galvoti ir apie komiteto pavadinimą. Bet šiuo atveju, kai pačiame tekste atsiranda dviguba formulė – informacinė ir žinių visuomenė, tai aš tikrai raginčiau atsisakyti bent vieno iš šių terminų. Būčiau linkęs likti prie lietuviškų žodžių.

PIRMININKAS. Už nuomonę pasakys Seimo narys frakcijos seniūnas J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tiesų kelia nuostabą, kad vienas iš konservatorių lyderių yra prieš žinių visuomenę. Aš manau, kad to daryti nereikėtų. Juo labiau kad informacinė žinių visuomenė yra europinės tradicijos pavadinimas ir vartojamas terminas. Tokia pat informacinės ir žinių visuomenės plėtra yra numatyta mūsų patvirtintoje Vyriausybės darbų programoje. Todėl aš kviesčiau Seimo narius pritarti būtent tokiam pavadinimui.

PIRMININKAS. Noriu paaiškinti, kad priimant dėl žodinių pastabų nėra balsuojama. Dėl 61¹ straipsnio priėmimo. Prašau registruotis.

Salėje 93 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume 3 straipsnį, prašau balsuoti.

83 – už, prieš – 1, susilaikė 6. 3 straipsnis priimtas.

Dėl 4 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? Ačiū. 4 straipsnis priimtas. Dabar dėl visų Statuto pataisų, ar yra norinčių kalbėti? Ne, nėra. Jeigu nėra, prašau registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija. 97 Seimo nariai. Kas už tai, kad pakeistume Statuto 43 ir 44 straipsnius bei papildytume Statutą 61¹ straipsniu, prašau balsuoti.

85 – už, prieš nėra, susilaikė 10. Priimtos Statuto pataisos ir papildytas 61 straipsnis.

Protokolinis nutarimas dėl 2001 m. rugsėjo 14 d. paskelbimo gedulo diena

Ar galėtume dabar priimti protokolinį nutarimą, apie kurį aš kalbėjau patvirtinant darbotvarkę. Jums yra išdalintas protokolinis nutarimas, kad mes, vadovaudamiesi Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos Respublikos europine ir transatlantine integracija, atsižvelgdami į vakar priimtą Seimo pareiškimą bei Europos Sąjungos vakarykštę deklaraciją, prisijungiame prie gedulo dienos. Ar bendru sutarimu galėtume priimti? Yra norinčių kalbėti, papildyti. Seimo narė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai esu už tokį protokolinį nutarimą, bet gal reikėtų mums vadovautis ne politiniais tikslais, o elementariais humanizmo principais. Tada protokolinį nutarimą siūlyčiau tokį: “Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis humanizmo principais, atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo Seimo pareiškimą bei… (viso neskaitau, patys matote) bei Europos Sąjungos Tarybos deklaraciją nutaria”. Toliau kaip tekste. Jeigu mes, sakysime, nesiintegruotume į Europą, ar tai reiškia, kad mes jau nebepritariame gedulo dienai?

PIRMININKAS. Aišku, dėkui. Seimo narys A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Mano pasiūlymas sutaptų su ponios S.Burbienės pasiūlymu. Su nežymiom pataisom, manau, būtų galima pritarti ponios S.Burbienės pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai pritariu S.Burbienės motyvams, bet aš siūlyčiau iš viso padaryti tekstą paprastą ir trumpą: “Lietuvos Respublikos Seimas nutaria prisijungti” ir taškas. Toliau kaip tekste, be jokių motyvacijų. Kam to reikia, ar mes nežinome, dėl ko tą darome.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, ir S.Burbienės, ir gerbiamojo A.Kubiliaus pasiūlymai yra racionalūs, nes mūsų Konstitucija niekur neįtvirtino tos integracijos, todėl tą iš tiesų reikia išbraukti. Bet aš noriu tokį retorinį klausimą užduoti. Kai 1999 metais teroristiniai aktai buvo įvykdyti Rusijoje, kažkodėl Seimas tokio aktyvumo nepareiškė. Ar Lietuvoje yra skirstomas terorizmas į gerąjį ir blogąjį, ar iš tikrųjų yra priimama, kad bet koks terorizmas yra blogas.

PIRMININKAS. Čia kitas Seimas visiškai kitaip reaguoja.

J.VESELKA. Aš retoriškai pasakiau.

PIRMININKAS. Taigi buvo du pasiūlymai. Vienas, kad pirmąją sakinio dalį papildytume “humanizmo principais”, ir kitas, kad apskritai nieko nemotyvuotume, o pasakytume – nutaria prisijungti. Kuris variantas būtų priimtinesnis? (Balsai salėje) Galbūt pasinaudokime balsavimo priemonėm. Kas už pirmąjį pasiūlymą, kurį teikia Seimo narė S.Burbienė, spaudžia už, o kas už antrąjį, kurį teikia Seimo narys A.Kubilius, spaudžia prieš. Tada žinočiau, kuris labiau palaikomas. Gerai? Atsiimat? Na, balsuojam. Prašau balsuoti. 20 ir 32. A.Kubiliaus pasiūlymas gavo didesnį palaikymą. Skambėtų taip: “Seimo protokolinis nutarimas. Prisijungti prie Europos Sąjungos Tarybos 2001 m. rugsėjo 12 d. deklaracijos dėl 2001 m. rugsėjo 14 d. paskelbimo gedulo diena”.

Tinka? Ačiū. Tokį nutarimą mes priėmėm bendru sutarimu.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2001 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-945 (pateikimas)

Svarstome darbotvarkės 3 klausimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2001 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-945. Pranešėja – ministrė V.Blinkevičiūtė. Prašau.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2001 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pateikimą lemia tam tikros priežastys, pirmiausia tai, kad per metus buvo patikslinti kai kurie šalies makroekonominiai rodikliai, jų prognozė bei priimti tam tikri įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie, mūsų manymu, turės įtakos šių metų “Sodros” fondo biudžetui. Todėl manote, kad būtina, kaip ir pridera, atitinkamai tikslinti ir šių metų biudžetą.

Taigi patikslintame fondo biudžeto projekte yra numatyta, kad fondo biudžeto 2001 metų pajamos sudarys 4 mlrd. 424 mln. 636 tūkst. Lt, arba bus 108,3 mln. Mažesnės, negu buvo prognozuota. Finansų ministerijai patikslinus šalies makroekonominių rodiklių prognozes, numatoma, kad atitinkamai pasikeis šie pagrindiniai fondo pajamų rodikliai: 8 tūkst. žmonių arba 0,7%, palyginus su patvirtintu, sumažės apdraustųjų visu socialiniu draudimu skaičius. Dėl to įmokos į biudžetą sumažės, prognozuojama, 29,4 mln. litų. 17 Lt, arba 1,9%, palyginus su patvirtintu, sumažės apdraustųjų visu socialiniu draudimu vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Dėl šios priežasties įmokos į “Sodros” biudžetą sumažės 78,9 mln. litų. Kiti pajamų rodikliai teikiamame projekte yra nekeičiami.

Fondo biudžeto 2001 m. išlaidos sudarys 4 mlrd. 419 mln. 992 tūkst. Lt, arba 80,8 mln. Lt mažesnės, negu buvo prognozuota. Kaip minėjau, atsižvelgiant į patikslintą makroekonominių rodiklių prognozę, sumažinus prognozuojamą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį ir apdraustųjų skaičių, atitinkamai mažinamos išlaidos: ligos ir motinystės draudimui 75,6 mln. Lt; draudimui nuo nedarbo 9,5 mln. Lt. Lėšos, pervedamos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, 9,6 mln. Lt; išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui 32,8 mln. litų.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pataisoms, kurios reglamentavo pensijų mokėjimą dirbantiems pensininkams, buvo prognozuota, kad fondo biudžetas per metus sutaupys 87 mln. Lt, tačiau nuo liepos 1 d. dar kartą pakeitus pensijų dirbantiems pensininkams mokėjimo tvarką per šių metų antrą pusmetį išlaidos pensijoms padidės, prognozuojama, 21 mln. Lt. nuo šių metų sausio 1 d. pradėjus taikyti naują pensijų mokėjimo tvarką pensininkams, kurie turi draudžiamųjų pajamų už ne visą mėnesį, valstybinio socialinio draudimo pensijoms per metus padidės 12,5 mln. litų.

Kartu yra patikslintos fondo biudžeto veiklos sąnaudos dėl pareigybių skaičiaus bei biudžeto paprastųjų išlaidų sumažinimo. Fondo įstaigų veiklos sąnaudos sumažinamos ir įvertinus jau panaudotas lėšas, jas siūloma sumažinti 4,4 mln. litų. Tačiau 17,6 mln. Lt padidintos lėšos palūkanų ir paskolų administravimo mokesčiams, nes pagal patvirtintą šių metų biudžetą šioms išlaidoms buvo numatyta skirti 22 mln. Lt, kai tuo tarpu per šių metų aštuonis mėnesius už paimtas paskolas jau sumokėta 22,8 mln. litų. Laukiama, kad einamųjų metų rezultatas priskaičiuotoms pajamoms viršijant priskaičiuotas išlaidas bus teigiamas, t.y. 4,6 mln. Lt, kaip atsimenat, dabar dar galiojančiame biudžete fondui buvo numatyta +32 mln. litų. Tačiau įvertinus prognozuojamų 97,6% pajamų surenkamumą (nežiūrint į tai, kad iš tikrųjų per šių metų aštuonis mėnesius yra palyginti geras surenkamumas, bet rudeniop jis gali dėl tam tikrų objektyvių priežasčių šiek tiek sumažėti) ir padidėjusias išlaidas pensijoms antrame pusmetyje, patikslintame biudžete reikia numatyti, kad pinigų išlaidos viršys einamųjų metų įplaukas 97,8 mln. litų. Patvirtintame, dabar galiojančiame biudžete buvo numatyta 75,6 mln. litų. Lyginant su praeitais metais, 2000 metais, tai 114 mln. Lt mažiau nei 2000 metais.

Atsižvelgiant į mano išdėstytas priežastis, dėl kurių yra tikslinga keisti biudžetą, kam pritarė ir “Sodros” taryba bei Vyriausybė, siūlyčiau pritarti pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus norėtų paklausti septyni Seimo nariai. Aš noriu priminti, kad mes šiek tiek vėluojame pagal savo patvirtintą tvarkaraštį, todėl griežtai laikysiuosi dešimties minučių, kiek yra skirta atsakymams į klausimus. Dar kartą primenu, kad klausimui – viena minutė. Prašau. Seimo narys A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Aš matau, 18-19 sekundžių mano laiko jau yra išnaudota. Bet klausimą aš užduosiu pakankamai trumpą. Ministre, jūs minėjote, kad veiklos sąnaudos gali būti ir mažinamos, tačiau tai neatitinka tos nuostatos, kuri yra išdėstyta šiame įstatymo pakeitimo projekte. Veiklos sąnaudos išauga 13 mln. Lt, turint omenyje, kad kiti straipsniai išlaidose… Ligos ir motinystės draudimui išlaidų straipsnis yra mažėjantis. Taip pat mažėjantis straipsnis lėšų, pervedamų į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, turint omenyje, kad “Sodra” dar iš ankstesnių metų yra skolinga. Kaip jūs manote, ar tam dalykui pritartų tie žmonės, kurie gauna šias pašalpas tiek iš PSDF biudžeto, tiek ligos, motinytės pašalpas? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū gerbiamajam A.Klišoniui už klausimą. Manau, kad daugeliui dalykų galėtų žmonės nepritarti, bet realybė yra tokia, kokia yra. Jeigu tų pajamų neįmanoma daugiau surinkti, nes planuojama, kad nedidės vidutinis darbo užmokestis ir nepadidės, o, atvirkščiai, sumažės apsidraudusių visu socialiniu draudimu žmonių skaičius, tai atitinkamai Seime ir turi būti koreguojamas biudžetas. Tai yra normalus dalykas.

Dėl sąnaudų. Kai sąnaudos sudedamos, išeina, kad padidėjo, kaip minėjau, dėl palūkanų už paimtas paskolas. Tačiau atskirose sąnaudų dalyse jos mažėja, tarkim, kad ir dėl pensijų pristatymo. Mes planuojame, kad dėl pensijų pristatymo paskelbus konkursus galim sutaupyti iki 7 mln. Lt; sumažinus 10% “Sodros” centrinio aparato, valdybos darbuotojų skaičių, irgi atitinkamas sumažinimas vyksta – mes ieškom tam tikro balanso.

Bet aš manau, kad jums labiausiai rūpi klausimas dėl atsiskaitymo, kuris yra įgytas 1999 metais, su Privalomuoju sveikatos draudimo fondu. Aš norėčiau, jeigu taip galima įvardyti, pranešti tokią gerą naujieną: mūsų skola “Sodros” ligonių kasoms šiuo metu yra 54,6 mln. Lt; rugsėjo 11 d. pervedėm 11 mln. Lt (aš nežinau, ar jus tokia informacija yra pasiekusi); rugsėjo 14 d., t.y. rytoj, pervesim 14 mln. Lt; lapkričio mėnesį planuojame pervesti 7 mln. Lt ir kitų metų pradžioje bandysim baigti atsiskaityti dėl įsiskolinimo, t.y. padengti dar 22,6 mln. litų. Manau, kad tai turės įtakos “Sodros” biudžetui. Iš tikrųjų skolų atidėliojimas yra neleistinas, nes skola, kitaip sakant, neužgis. Manau, kad ši informacija jus labiausiai domino.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamoji ministre, jūs minėjote, kad čia koregavimas susijęs su makroekonominiais rodikliais, jų prognozių pasikeitimu. Kiek aš prisimenu, dabar yra manoma, kad bendrasis vidaus produktas augs daugiau, nei anksčiau buvo manyta. Gal jūs galite pasakyti, kokią jūs ten tokią gudrią socialinę politiką vykdot, kad, sparčiai augant bendrajam vidaus produktui, vidutiniai atlyginimai nedidėja, pensijos nedidėja, čia reikia mažinti tokias jautrias sritis kaip draudimą nuo nedarbo, ligos ir motinystės draudimą ir t.t.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Kaip aš sakiau, Finansų ministerija yra paskelbusi rodiklius. Du iš paskelbtų rodiklių iš tikrųjų turi įtakos “Sodros” biudžetui, t.y. “Sodros” pajamoms ir “Sodros” išlaidoms. Kadangi įtaką “Sodros” pajamoms, kad ir kaip ten vertintume, iš tikrųjų mes prognozuojame per šiuos metus, net ir augant BVP poveikis darbo rinkai neatsiranda tą patį mėnesį. Tai yra normalus dalykas. Tam tikras atlyginimų didėjimas, darbo vietų skaičiaus augimas ateina po keleto mėnesių, todėl vertinant dabartinę situaciją prognozės yra tokios, kad 8 tūkst. sumažės apsidraudusių visu socialiniu draudimu darbuotojų skaičius.

Kitas dalykas, mes galim kalbėti ir ieškoti priežasčių, dėl ko žmonės nesidraudžia visu socialiniu draudimu. Ar nereikėtų, kaip yra mūsų Vyriausybės programoje numatyta, didinti tų žmonių, kurie netenka socialinių garantijų, įmokų mokėtojų skaičių? Tarkim, labai papilto darbas pagal autorines sutartis ir t.t. Aš manau, kad tuos dalykus mes teiksime svarstyti Seimui, ir bus labai svarbi jūsų nuomonė.

Taigi BVP augimas jau dabar turi tiesioginės įtakos “Sodros” biudžetui, aš negaliu sakyti, kad neturi. Per pastaruosius 3 mėnesius įmokų surinkimas yra vykdomas 100%. Kitas dalykas, aš noriu pasakyti, kad šiuo metu 8 mėnesių “Sodros” deficitas yra 42 mln. Lt, 2000 m. 8 mėnesių “Sodros” deficitas buvo 181,7 mln. Lt. Tai yra tiesioginis poveikis ir didėjančio BVP.

PIRMININKAS. Seimo narys, frakcijos seniūnas R.Paksas.

R.PAKSAS. Gerbiamoji ministre, per vieną iš Vyriausybės valandų aš jūsų klausiau dėl “Sodros” deficito mažinimo. Jūs atsakėte, kad reikia laiko. Iš tikrųjų to laiko reikia. Praėjo du mėnesiai. Aš noriu pakartoti klausimą: ar jūs, kaip ministrė, galėtumėte išvardinti 5, 6 veiksmus ar priemones, kurių jūs imsitės, kad sumažėtų “Sodros” deficitas?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū. Galėčiau išvardinti. Manau, kad viena priemonė jau yra įgyvendinama. Mes susitarėme su Finansų ministerija, kad Finansų ministerija nuo šių metų liepos 1 d. iš valstybės iždo dengtų palūkanas už “Sodros” imamas paskolas su valstybės garantija. Kaip žinote, pagal patvirtintą biudžetą tokių paskolų galima paimti už 117 mln. Lt. Nuo liepos 1 d. palūkanos už likusią paskolos dalį bus dengiamos iš valstybės biudžeto. Taip pat apsitarėme ir yra priimtas Vyriausybės sprendimas, nutarimas, kad ir kitais metais tos paskolos, kurios, finansų ministrui pasirašius, bus imamos su valstybės garantija, valstybės vardu, visos palūkanos bus dengiamos iš valstybės iždo. Mes prognozuojame, kad tai jau kitais metais sudarytų apie 110 mln. Lt, kas leistų sumažinti ir deficitą.

Kadangi mes jau esam parengę preliminarų planą (aš jį turiu atsinešusi, jo stadija yra svarstymo stadija) dėl siūlomų priemonių “Sodros” deficitui mažinti, kita priemonė galėtų būti valstybinio socialinio draudimo įmokų bazės išplėtimas. Iš tikrųjų mes turim svarstyti dėl individualių (personalinių) įmonių savininkų, advokatų, notarų ir t.t., kurie gauna gana dideles pajamas, tačiau draudimo įmokų absoliučiai nemoka, “Sodros” įmokų mokėjimo, apsidraudimo socialiniu draudimu. Yra prognozuojama, kad mes galėtume turėti 20 mln. Lt ekonominį efektą per metus. Žinoma, bet kuriems sprendimams bus reikalinga Seimo valia, nes Seime turi būti priimti atitinkami įstatymai.

Dar viena priemonė, kuri, manoma, leistų sumažinti “Sodros” deficitą, būtų viena diena padidinti skaičių nedarbingumo dienų, už kurias ligos pašalpą moka darbdavys iš savo lėšų. Kaip žinote, pagal dabar galiojantį įstatymą tik už dvi dienas moka darbdavys, už kitas mokama iš “Sodros” biudžeto. Mes manome, kad iš tikrųjų reikėtų svarstyti, ar dar vienos dienos negalėtų apmokėti darbdavys. Aš manau, kad tai būtų ypač efektyvu vien dėl tos priežasties, kad piktnaudžiavimas nedarbingumo pažymų išdavimu yra be galo didelis. Su tuo reikia kovoti pirmiausia. Tai trys priemonės. Galiu vardinti ir daugiau, bet aš manau, kad tada, kai Vyriausybė priims sprendimą, bus supažindinta.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.

V.SAULIS. Gerbiamoji ministre, viename iš jūsų aiškinamojo rašto skyrių rašoma: pažymėtina, kad 1999 m. susidariusi 57 mln. skola ir šiemet liks nepadengta, ten atitinkamai 55 mln. Kokia tai per skola? Ir antra klausimo dalis: spręsdami savo lėšų trūkumą, kokią skolinimosi programą jūs vykdote – ar duodate pasinaudoti vienam bankui, nes uždirbti apie 40 mln. palūkanų per metus yra didelis uždarbis, ar kokią nors kitą politiką? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų mes vykdome tokią politiką, kaip būtų naudingiau ir kaip galima sutaupyti daugiau “Sodros” biudžeto lėšų, kad galėtume mokėti pensijas, pašalpas, perduoti kitoms draudimo rūšims – sveikatos draudimui ir t.t. Iš tikrųjų nėra nustatyta, kad mes pasirenkame kokį nors vieną banką dėl to, kad kieno nors draugas ar kas kitas ko nors paprašė. Tokios politikos ir tokio bendravimo aš apskritai nepripažįstu ir netoleruoju. Bankai pasirenkami ir paskolos imamos pagal tai, kokias siūlo palūkanas. Kuo mažesnės palūkanos, tuo yra naudingiau. Aš vėl sakau: jeigu mes kalbame apie “Sodrą”, tai už “Sodros”, jos vykdomų funkcijų stovi gyvi žmonės. Tokiu atveju mes kaip tik ieškom kaip galima palankesnių sąlygų, vedame derybas, įrodinėjame, imdami paskolas. Jokio išankstinio nusistatymo, koks tai gali būti bankas, su kuriuo sudarom sutartį, absoliučiai nėra.

Dabar dėl 1 jūsų klausimo dalies. Aš tiesiog gal paprašysiu… Ar tai ne tos pačio ligos… Viskas aišku. Apie tuos, kuriuos kalbėjote. Jau dalis padengta, dabar liko 54,6 mln. Kaip aš minėjau, čia yra įsiskolinimas Sveikatos draudimo fondui, kadangi mes žadam taip pat ir paskolas paimti. Dar liko dalis, 85 mln. esam išnaudoję iš 117 su valstybės garantija. Mes apsitarėme pas Vyriausybės kanclerį, dalyvavo mūsų ministerijos, “Sodros”, Finansų ministerijos, Sveikatos draudimo fondo atstovai. Kaip minėjau, 11 mln. jau pervesta, rytoj dar 14 ir t.t. Tą įsiskolinimą tikrai padengsime.

PIRMININKAS. Paskutinį klausimą užduoda, nes 10 min. baigėsi, Seimo narys A.Vazbys.

A.VAZBYS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, kaip suprantu iš jūsų atsakymų į kolegų klausimus, veiklos sąnaudos didėja būtent dėl to, kad jūs norite kuo greičiau atsikratyti skolų, jas sumažinti. Tai yra sveikintina. Tačiau norėjau klausti, pagal kokį principą vienoms sritims išlaidos mažinamos nedaug, kitoms ypač daug. Pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų socialiniam draudimui mažinama daugiau nei per pusę. Kuo tai yra paremta – ar tendencijomis, ar tiesiog yra rizikuojama, iki galo nežinant, kiek reikia lėšų, tiesiog norint kuo greičiau atsikratyti skolų? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ne. Ačiū jums už klausimą. Kaip jūs matote, mes sumažinome įplaukas 108 mln. Tai sudaro apie 0,4% bendro biudžeto. Visoms toms rūšims, atskiroms draudimo rūšims, bandėm sumažinti tolygiai, nes yra nustatytas tarifas, pavyzdžiui, pensijų draudimui – 25%, ligos, motinystės – 3%, draudimui nuo nedarbo – 1,5, draudimui nuo nelaimingų atsitikimų – 1, sveikatos draudimui – 3. Tas mažinimas vyko proporcingai. Jūs teisingai iškėlėte klausimą, kad yra daugiau išlaidų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui. Tai tiesiog yra faktas, nes rengiant biudžetą, kaip parašyta aiškinamajame rašte, buvo atsižvelgta ir į I, ir II ketvirčio rezultatus, kadangi mes anksčiau parengėme, turėjome ne visai išsamius duomenis. Ta prasme atsižvelgdami į faktą mes manome, kad nelaimingų atsitikimų iš tikrųjų nedaugėjo, ir tuo 1%, kuris skiriamas, galima sumažinti ten, kur nebūtų taip jautru, nes sumažinus pensijoms vieną dieną gali ir pensijų nemokėti, nors to tikrai nėra. Aš nieko negąsdinu.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes baigėme šio projekto pateikimo procedūrą. Yra norinčių kalbėti. Komiteto pirmininkas A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Man teko šiek tiek geriau susipažinti negu kitiems kolegoms, nes esu “Sodros” tarybos narys. Dėl šio biudžeto gana detaliai diskutavome ir “Sodros” taryboje. Aš noriu pasakyti, kad bet koks biudžeto koregavimas yra blogas dalykas, bet norėčiau priminti kolegoms, kad tai per 5 metus mažiausiai koreguojamas biudžetas. Tie 28 mln., kuriais reikia koreguoti, yra mažiau nei vienos dienos “Sodros” apyvarta. Tai yra mažas skaičius. Aišku, aš neteisinu. Bet kai biudžetas yra per 4 mlrd., tai, aišku, gali būti tokia paklaida.

Norėčiau pabrėžti dar tokį dalyką. Manau, deficitas būtų mažesnis, netgi galėjome turėti ir teigiamą rezultatą, jeigu Vyriausybė, sakykime, valdžios institucijos apskritai į biudžeto surinkimą žiūrėtų šiek tiek kitaip. Vien keli sprendimai, kurie leido iš draudžiamųjų sąrašo dingti daliai draudžiamųjų, t.y. (…), kubai, autorinės sutartys, patentininkai… reikia, kad buvusi Vyriausybė prisiimtų atsakomybę už tai, kas įvyko. Turiu omeny, kai mes leidome daug žmonių įmonėse dirbti ne pagal Darbo sutartį, o kaip komanditinių ūkinių bendrijų nariams arba pagal autorines sutartis. Yra mažas pastebėjimas. Dirbantys pagal darbo sutartis moka beveik 70% mokesčių, pagal autorines – tik 13%.

Taigi, gerbiamieji kolegos, kai mes kalbėsime apie mokesčių reformas ir mokesčių peržiūrėjimą, ir apribojimą tam tikrų lengvatų kai kuriom grupėm labai norėčiau, kad mes labai rimtai pažiūrėtume, tada tikrai pagerėtų įmokų surinkimas. Todėl pritariu šiam koregavimui, nes jį reikia daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – J.Razma.

J.RAZMA. Aš labai esu nustebęs išgirdęs socialdemokratų pritarimą tokiam projektui. Vadinasi, socialdemokratams labai patinka, kai čia dešimčia, net ne dešimčia, daugiau, 13 mln. litų leidžiama didinti “Sodros” veiklos sąnaudas, tuo pat metu 10 mln. litų mažinant pervedamas lėšas į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kai mes žinome, jog dabar ligoninėse tokius mažus atlyginimus gaunančius medikus išvaro prievarta nemokamų atostogų, kai kalbama net apie bankrotą ir t.t. Šalia to mažinimai draudimui nuo nedarbo, ligos, motinystės. Iš esmės ministrė per metus nieko nedaro, kad rūpintųsi pajamų didinimu. Čia tik kalbama, kad kažkas nepagrįstai atleidžiamas, gal reikėtų kažką daryti. Tai reikia daryti, o ne teikti tokius keistus projektus. Belieka tik išsiaiškinti, kiek veiklos sąnaudas padidino “Sodros” išsikraustymas į naują prabangų pastatą Karoliniškėse.

PIRMININKAS. Išgirdome dvi nuomones. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti projektui? Ne. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Salėje 39 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui po pateikimo, prašom balsuoti. Už – 24, prieš – 6, susilaikė 7, projektui po pateikimo pritarta.

Svarstome darbotvarkės 4 klausimą… Atsiprašau, dėl komitetų. Yra siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Preliminari svarstymo diena – spalio 9 diena. Prašom pateikti kitokius siūlymus arba pritarti. Seimo narys A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamasis Pirmininke, dėl komitetų sutinku su siūlymu. Bet noriu atkreipti visų dėmesį, kad patyrė fiasko pono V.Andriukaičio ir pono A.Syso anksčiau skelbti dalykai, kad dėl dirbančių pensininkų pensijų sumažinimo nebus “Sodros” išlaidų mažėjimo. Jums ką tik pateiktas ir priimtas sprendimas aiškiai parodo, kad tai buvo melas.

PIRMININKAS. A.Sysas – repliką.

A.SYSAS. Labai ačiū, Pirmininke. Aš labai dėkoju mano kolegai A.Melianui. Aš labai norėčiau priminti, nenorėjau minėti pono R.Pakso pavardės. Bet tie dalykai, kuriuos priėmė Vyriausybė, kai mes leidome UAB dirbti žmonėms pagal patentus ir nemokėti mokesčių, padarė kur kas didesnę meškos paslaugą “Sodros” biudžetui, negu tai, ką mes padarėme nuo liepos 1 dienos dirbantiems pensininkams.

PIRMININKAS. Aš turiu teisę nesuteikti daugiau replikų, nes mes tada pradedame ginčus po to, kai įvyko balsavimas. Kaip girdėjote, atsiliekame nuo grafiko.

Dėl komitetų prašom pateikti. Galima iš vietos. Prašom.

A.KLIŠONIS. Nežinau, ar jūs reaguosite, ar ne. Kadangi viena iš eilučių, kurios, deja, yra mažinamos ir mažinamos gana skaudžiai, t.y.10 mln. pajamos, eina į Privalomojo sveikatos draudimo biudžetą, siūlyčiau papildomą komitetą – tai Sveikatos reikalų komitetą. Taip pat kitos problemos, kurios susijusios su ligos, motinystės pašalpomis ir kitais dalykais. Deja, tokių žmonių daugiausia yra sąraše klientų, einančių į gydymo įstaigas. Aš primygtinai prašau, kad vienas papildomų komitetų būtų Sveikatos reikalų komitetas.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomi -Biudžeto ir finansų ir Sveikatos reikalų komitetai. Nėra prieštaraujančių. Ir svarstymo data – spalio 9 diena. Ačiū. Pritarta.

Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo I skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-772 (pateikimas)

Svarstome darbotvarkės 4 klausimą – Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo pirmojo skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-772. Pranešėja – V.Blinkevičiūtė. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo įstatymo projekto tikslas yra įstatymiškai įteisinti socialinių partnerių trišalių, dvišalių institucijų veiklą, teisiškai reglamentuoti regioninių bei šakinių kolektyvinių susitarimų rengimo, pasirašymo bei vykdymo klausimus.

Šio projekto rengimą dar 1998 m. inicijavo Lietuvos Respublikos trišalė taryba, siekdama įstatymiškai įteisinti socialinių partnerių trišalių, dvišalių institucijų veiklą, reglamentuoti regioninių šakinių kolektyvinių susitarimų rengimo, pasirašymo, vykdymo klausimus. Parengti šį projektą taip pat rekomendavo ir Europos Sąjungos ekspertai, teigdami, jog Lietuvai būtina stiprinti socialinį dialogą šakų ir atskirų regionų lygiu, skatinti kolektyvinių susitarimų pasirašymą.

Šiuo įstatymo projekto pakeitimu taip pat yra įgyvendinama ir Europos socialinė chartija, jos 6 straipsnis, kuriame yra įtvirtinta teisė į kolektyvines derybas, taip pat Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principo taikymo bei dėl kolektyvinių derybų skatinimo nuostata. Manome, kad šiuo projektu yra daromas didelis žingsnis, įtvirtinant tiek visose Europos Sąjungos, tiek atskirų valstybių, jos narių lygiu plačiai taikomą kolektyvinės autonomijos principą, kai didžiausia dalis svarbių darbo, socialinių bei ekonominių klausimų yra sprendžiami pačių socialinių partnerių dvišaliais susitarimais.

Taip pat šiuo projektu yra siekiama papildyti ir pakeisti galiojančių kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo pirmą skirsnį ir taip nustatyti ir įteisinti dvišalių ir trišalių susitarimų subjektus. Sureguliuoti 1995 metais įsteigtos Lietuvos Respublikos trišalės tarybos, taip pat patikslinti bei įteisinti socialinių partnerių įkurtų kitų trišalių ar dvišalių struktūrų veiklą.

Kartu yra patikslinami darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijų dvišalių kolektyvinių susitarimų subjektai ir tų susitarimų turinys. Todėl prašyčiau pritarti šiam projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus klausia trys Seimo nariai. Pirmasis – A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamoji ministre, nenoriu šiandien būtų jums įkyrus, bet yra keli klausimai, kuriuos norėčiau jums užduoti. Pirma, aišku, yra neatitikimas dėl datų, nes yra numatyta rugpjūčio 1 diena, tai viena pastaba.

Ir dar norėčiau jūsų paaiškinimo. Paskutinėje pastraipoje yra pabrėžta, jog jeigu yra kelios kolektyvinės sutartys, galioja pati palankiausia. Ar jums neatrodo, kad tai nėra teisinis apibrėžimas? Nes palankumas arba nepalankumas gali būti interpretuojamas ir teisinėse institucijose taip pat nevienareikšmiškai.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū už klausimus ir už jūsų aktyvumą šiandien. Labai džiaugiuosi, kad vis daugiau Seimo narių domisi socialinės apsaugos politikos tam tikrais klausimais. Manau, kad tai apskritai naudinga Lietuvos žmonėms. Iš tiesų sutinku su jumis dėl šio įstatymo projekto 2 ir 3 straipsnių. Be abejo, datas reikia taisyti. Manau, kad svarstydami pagrindiniame komitete mes aptarsime šiuos dalykus. Tiesiog jis buvo užregistruotas anksčiau, turbūt gegužės ar birželio mėnesį. Tiksliai neatsimenu, nesuspėjome pateikti to įstatymo projekto. Dėl to, kai įmonėje galioja keli kolektyviniai susitarimai ir taikomos nuostatos, kurios numato palankesnes sąlygas darbuotojams, aš manau, tai yra pakankamai teisinė ir pagrįsta nuostata. Bet kokiu atveju tie susitarimai, kurie nustato palankesnes socialines garantijas… o turinys yra išvardytas, kas įeina į turinį, šio įstatymo 3 straipsnyje, aš manau, kad tokių interpretacijų negalėtų būti. Bet kuriuo atveju manau, kad tos šalys, tai yra darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai, be abejo, tarpusavyje diskutuos ir tarsis, kuri kolektyvinė sutartis galioja, kuri yra palankesnė darbuotojams. Šiuo atveju savo žodį tars tiek darbuotojai, tiek darbdaviai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamoji ministre, ir Europos Sąjungos dokumentai, ir mūsų turbūt artimiausiu laiku pateiksimas Darbo kodeksas numato, kad partneriai gali būti ne tik profesinės sąjungos, aš turiu omenyje iš darbuotojų pusės, t.y. gali būti darbuotojų tarybos ir pan. Ir tai labai skatina Europos dokumentai, jūs tai puikiai žinote. Tačiau šiame įstatyme bent dėl kolektyvinių šakinių susitarimų aiškiai įvardintos tik profesinės sąjungos, t.y. mes vėl grįžtame į sovietmetį. Klausimas, ar tai yra profesinių sąjungų spaudimo jums rezultatas, kaip žinome, toks yra, kad tik profesinės sąjungos įteisintos derybose, ir nusižengimas Europos Sąjungos dokumentams, ar tai vis dėlto šiaip yra klaida?

Aš turėčiau antrą klausimą. Europos Sąjungoje dabar labai aktyviai diskutuojama dėl užsieniečių darbuotojų įvairių teisių, ypač kolektyviniuose susitarimuose. Tai yra viena iš pagrindinių temų, bent jau teko su tuo susidurti būnant Briuselyje. Taigi ar tos nuostatos atsispindės? Šiame įstatyme kol kas aš nematau. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums. Aš iš tiesų noriu pasakyti, kad šio įstatymo, šio skirsnio pataisos nėra spaudimo rezultatas vien tik todėl, kad bent trejus metus nuo 1998 metų keletą kartų Trišalėje taryboje, kurioje trišaliu principu dalyvavo Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai… Paskutinį kartą Trišalėje taryboje buvo svarstyta šių metų pavasarį ir trišalė taryba pritarė toms nuostatoms, tarp jų ir darbdaviai. Visiškai sutinku su jumis, kad darbuotojų interesams galėtų ir turėtų atstovauti, gali ir turi atstovauti nebūtinai profesinių sąjungų nariai, bet, kaip jūs sakėte, ir darbo tarybos, kurios yra daugelyje kitų valstybių. Baigiamas rengti, jau visai baigiamas rengti, labai svarbus dokumentas – Darbo kodeksas. Darbo kodekse yra darbo tarybos, tokia nuostata yra siūloma. Žinoma, koks bus apsisprendimas Seime, toks ir bus priimtas sprendimas. Kodėl, tarkime, čia nebuvo įrašytos darbo tarybos? Mes manome, kad tai iš tikrųjų yra gal šiek tiek ilgesnių politinių diskusijų klausimas ir Seime, kai pateiksime Darbo kodeksą. Nes priešingu atveju, aš manau, dar ilgiau galėjo užtrukti tokios pataisos. Kaip jūs matote, taip, kaip dabar yra kolektyvinių susitarimų skirsnis reglamentuotas, jis yra pasenęs daugeliu atvejų, kai kurie savo dvasia. Netgi, sakykime, dėl tų pačių kolektyvinių susitarimų šalių, kas gali būti. Net Vyriausybė įrašyta į dvišalį kolektyvinį susitarimą, kad ji gali būti viena iš šalių. Taip niekur nėra. Tada, kai 1991 metais kūrėme, paskui buvo to įstatymo pataisos, manau, jį reikėjo keisti.

Dėl užsieniečių. Sutinku su jumis. Mes esame ir Vyriausybės priemonių plane, ir darbų programoje užsirašę dėl užsieniečių teisinės padėties darbo rinkoje. Aš manau, kad tai gali būti reglamentuota (tai yra tik susitarimo reikalas) ir kolektyviniuose susitarimuose, jeigu tokie užsieniečiai dirba. Nemanyčiau, kad čia galėtų būti kokių nors spragų, bet mes turime kai kuriuos kitus darbus numatę dėl užsieniečių.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.

V.SAULIS. Ačiū, gerbiamoji ministre. Labai trumpą klausimą. Aiškinamajame rašte rašoma, kad reikės priimti tik vieną įstatymo lydimąjį aktą, kuriame bus nustatyta, kokia vyriausybinė institucija, valstybės institucija registruos. Jūsų nuomone, kokia institucija turėtų atlikti sutarčių registravimą?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Šiandien tokį kolektyvinių sutarčių registravimą atlieka Teisingumo ministerija. Vyriausybėje, matyt, bus diskutuojama, kokia tai galėtų būti institucija. Tačiau Darbo kodekse, Darbo kodekso projekte, mes siūlysime, kad tai darytų (ir svarstant po to jau įstatymo lydimuosius aktus) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Visiškai ne dėl to, kad mums truktų darbo ir neturėtume ką veikti (nors kartais ir esu kaltinama, kad ne viską padarau, kad iš karto pagerėtų žmonių gyvenimas, ir tai yra teisinga), tiesiog į kolektyvinių susitarimų registravimą, mano supratimu, reikia žiūrėti ne kaip į juridinį momentą, kai atėjai į Teisingumo ministeriją (kad ir į mūsų ministeriją), užregistravai ir taškas. Aš manau, kad reikia analizuoti kolektyvinių susitarimų turinį, atitinkamai apibendrinti, pateikti tam tikras išvadas. Manau, kad ši funkcija turi būti pavesta mūsų ministerijai, bet, matyt, kai svarstysime Darbo kodeksą, nes reikia sustiprinti ir žmogiškuosius pajėgumus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų – komiteto pirmininkas A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dar kartą priminti, kad šį projektą rengė darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai. Darbas buvo labai ilgas ir, ko gero, labai kruopštus. Pirmojo skirsnio pakeitimu mes norime reglamentuoti ir iš valstybinių pozicijų pasižiūrėti, kad Lietuvoje atsirastų kolektyviniai susitarimai. Kol kas Lietuvoje yra tik kolektyvinės sutartys, kurias mes pasirašome įmonės lygiu. Todėl nereikėtų to painioti, ir būtent dėl tarybų atsiradimo. Parengtame Darbo kodekse yra pasiektas tam tikras kompromisas ir taryboms paliekama galimybė pasirašyti kolektyvinę sutartį įmonės lygiu, nes iki šiol man niekas negali pasakyti ir nėra tokio teisinio norminio akto, kuris reglamentuotų, kas gi yra Lietuvoje tarybos. Todėl galbūt pirmiausia reikėtų turėti tokį dokumentą. Kažką panašaus aš buvau pateikęs Trišalei tarybai ir susilaukiau labai didelės kritikos. Skirkime, kad atsakomybės dalykas šiuo atveju yra apibrėžtas tik viename įstatyme, tai yra Profesinių sąjungų įstatyme, kuriame profesinės sąjungos už savo veiksmus atsako. Taigi streikai ir derybos – paliktas prioritetas profesinėms sąjungoms, o sutartys lokaliu lygiu paliktos ir darbo taryboms. Aš manau, kol kas mes tam neprieštarausime. Todėl aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam projektui? Ačiū. Projektui po pateikimo pritarta.

Yra pasiūlytas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Spalio 9 diena – svarstymo diena. Ar galima pritarti šiam siūlymui? Ačiū. Siūlymui pritarta. Dabar aš matau, kad daugelis nesulaukė pertraukos, bet tų, kurie sulaukė, klausiu, gal galėtume padaryti 10 min. pertrauką? Pritartumėte? 10 min. pertrauka.

Pertrauka

Akcizų įstatymo projektas Nr.IXP-948 ES (pateikimas)

PIRMININKAS. Svarstome darbotvarkės 5 klausimą – Akcizų įstatymo projektą Nr.IXP-948. Pranešėja – ministrė D.Grybauskaitė. Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis Seime. Pradedame svarstyti vieną iš skausmingiausių ir jautriausių įstatymų, kuris palies visus mūsų gyventojus ir mūsų ekonomiką. Esame priversti tai daryti, nes akcizai degalams Lietuvoje nebuvo keičiami ketverius metus. Todėl šiuo metu mūsų akcizų lygis ir kainos yra žemesnės negu mūsų kaimyninėse šalyse. Tam turėjo įtakos situacija, kad derybų metu su Europos Sąjunga mes buvome pateikę prašymą gauti pereinamąjį laikotarpį iki 2009 metų. Deja, labai griežtai reagavo Europos Sąjungos Komisija, jų derybinėje pozicijoje buvo akcentuojama, kad tokio pereinamojo laikotarpio (…) Lietuvai nebus suteikta, ir jeigu mes norime baigti skyrių dėl mokesčių, mes turime atsiimti tokį pereinamąjį laikotarpį. Tą Lietuvos Vyriausybė ir padarė. Šiuo metu mes teikiame įstatymo projektą, kuris jau seniai buvo parengtas, tik dėl politinių motyvų buvo nedrįstama to daryti, bet tai yra būtinas įstatymas mūsų euroderybų procese. Ši Vyriausybė mėgina suskirstyti kainų kilimą mažiausiai į du etapus, kad šiek tiek amortizuotų socialinį smūgį mūsų žmonėms ir mūsų ekonomikai. Iš karto pakelti kelis kartus įvairias kainas yra tikrai skausmingas procesas, tuo labiau tam, kad amortizuotume socialinę įtaką. Mes mėginsime pritaikyti, tai jau ir įstatyme yra numatyta, tam tikras kompensacijas žemdirbiams, žvejams, dėl 2003 metų galvojame ir apie keleivinio transporto kompensavimo mechanizmą. Taigi Vyriausybė mėgins tą akcizą, kuris bus surenkamas, iš dalies grąžinti per kompensacinį mechanizmą, kad būtų galima sumažinti socialinę įtaką.

Taigi projekto tikslas yra pakeisti visą akcizų sistemą. Lietuvoje šiuo metu akcizinėmis prekėmis yra beveik 11 produktų. Liks tik alkoholis, tabakas ir kuras, būtent taip, kaip yra Europos Sąjungoje. Šis visas įstatymas yra pritaikytas būtent pagal Europos Sąjungos standartus.

Norėčiau tiesiog paminėti, kad galbūt keletui kainų įtaką įstatymas darys nuo sausio 1 d., o daliai kainų – nuo balandžio arba nuo liepos. Norėčiau paminėti, kad pirmajame etape bus poveikis kurui, benzinui. Manome, kad apie 4 centus litrui, dyzelinui – 18 centų litrui. Bet, kaip minėjau, žemdirbiams bus pritaikytas kompensavimo mechanizmas ir numatyta speciali tvarka. Suskystintoms dujoms – apie 4 centus litrui, mazutui – 20 arba 2,5 cento kilogramui, krosnių kuras labai mažėja, nes būtent krosnių kurui Europoje yra taikomas labai mažas akcizas.

Datos. Įstatymas galios nuo sausio 1 d., bet, pavyzdžiui, cigaretėms tarifai galios nuo balandžio, kurui – nuo sausio, taip siūlytume. Visiškai suprantu, kas Seimui tokį sprendimą bus padaryti nelengva, šiai Vyriausybei taip pat. Bet kuriai Vyriausybei siūlyti kainų kėlimą nėra lengva, bet tai, matyt, vienas iš skausmingiausių įstatymų, kurį mes turime priimti derybiniame kelyje į Europos Sąjungą. Tai tiek. Dėl visų techninių klausimų yra specialistė, mes pasirengę ir komitetuose atsakinėti į klausimus. Aš suprantu, kad mes turėsime daug ir pagalbinių, ir visokių komitetų. Esame pasirengę aktyviai bendrauti ir atsakinėti į klausimus.

PIRMININKAS. Dabar jau jūsų nori paklausti 9 Seimo nariai. Pirmasis G.Kniukšta. Prašau.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamoji ministre, šių metų pradžioje priimta Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 6 straipsnio pataisa numato, kad žemdirbiai gali įsigyti be akcizo iki 120 litrų už vieną deklaruotą pasėlių hektarą. Įstatyme taip pat numatyta, kad lengvatos teikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Dėl įvairių priežasčių iki šiol lengvatos taikymo tvarka neparengta. Tuo tarpu jūs, gerbiamoji ministre, dėl dyzelinių degalų žemės ūkiui ir žuvininkystei 39 straipsnyje vėl siūlote taikyti kompensacinį, taip yra šiais metais, o ne lengvatinį principą. Tokiu būdu jūs Seimo narius stumiate tikrai į keblią padėtį, nes šių metų sausio mėnesį 71 Seimo narys balsavo už tai, kad nuo kitų metų pradžios kompensacinis principas būtų pakeistas į nustatyto kiekio dyzelinių degalų pardavimą be akcizo. Aiškinamajame rašte jūs rašote (cituoju): “pažymėtina, kad tiek Latvijoje, tiek Estijoje lengvatiniu tarifu apmokestinami gazoliai yra žymimi juos nudažant, Europos Sąjungos šalyse taikoma analogiška praktika”. Taigi kodėl Vyriausybė nusprendė keisti šį jau priimtą įstatymą? Ačiū.

D.Grybauskaitė. Kiek žinau iš patirties, apie kurią informavo darbuotojai, kad dažymo procedūros Lietuvoje užstrigo, nebuvo susitarta, kaip dažyti. Administruoti yra labai sunku. Jeigu susitarimas būtų dėl dažymo ir administravimo procedūrų įvedimo, tai aš manau, kad būtų galima keisti šiuos dalykus. Šis įstatymo projektas buvo derinamas ilgai ir yra ne mūsų Vyriausybės produktas, mes tiktai teikiama. Dėl dažymo ir administravimo yra labai daug problemų.

G.KNIUKŠTA. Bet tai iš esmės skiriasi, yra du nesuderinami dalykai – kompensacinis ir lengvatinis.

D.Grybauskaitė. Visas akcizas, kuris būtų gaunamas, žemdirbiams grįžtų. Lygiai taip pat, kaip dabar vyksta tiesioginės dotacijos už hektarą grūdų. Taigi bet kokį mechanizmą galima pritaikyti, svarbiausia, kad žemdirbiai nenukentėtų. Ne taip svarbu, kokiu būdu, nes administruoti ir dažyti yra tikrai labai sunku, padidėja kontrabandos galimybė.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamoji ministre, jūs minėjote, kad akcizų klausimas yra vienas iš svarbiausių uždarant šį skirsnį. Tai neabejotina, bet sakykite, ar jums atrodo, kad tą skirsnį būtų geriausia uždarinėti paskutinį ir turėti tam tikrą laiko tarpą ekonomikai pagyvinti ir žmonių pajamom padidinti. Palyginus litro kainą, pavyzdžiui, su nuolatiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje ir Vakarų Europos valstybėse, tas skirtumas dar labiau išaugs. Taip sakant, ten sąlyginai dešimt kartų pigiau. Klausimas būtų toks. Sakykite, ką jūs numatote, be to minėto tokio provizoriško ir labai epizodinio proginio kompensavimo mechanizmo žemdirbiams, jūrininkams ir dar kam nors, socialinio kompensavimo paprastiems žmonėms, kurie turi mašinas, važinėja, kurie turi krosnis? Be to, dyzelinio kuro pabrangimas akivaizdžiai sukels ir alternatyvaus kuro pabrangimą, pavyzdžiui, gamtinių dujų, nes natūralu, kad tarp jų visada yra balansas. Kitaip tariant, infliacija bus kur kas aukštesnė. Ir paskutinis klausimas. Kiek planuoja Vyriausybė gauti pinigų ir kiek jų skirs socialinėms kompensacijoms ar žmonių pajamų gavimo procesui suaktyvinti? Ačiū.

D.Grybauskaitė. Jūs visiškai teisus, kad šis procesas yra skausmingas bet kuriai Vyriausybei, kuri prisiima atsakomybę pradėti kelti akcizus. Jūs puikiai žinote, jeigu mes nedarysime to etapais, tai tai reikės daryti derybų pabaigoje. Taip sukauptume paketą problemiškų klausimų 2003 metų… 2002 metų pabaigai, tai būtų po pusantrų metų, ir pakelti tada reikėtų taikant tokį šoką, kad jokia Vyriausybė, kad ir kokia ji būtų Lietuvoje, absoliučiai nutrauktų savo egzistavimą. Mes turime prisiminti savo patyrimą 1990 m. pradžioje, kai taikėme kainų šoką, todėl tai siūlome daryti palaipsniui. Ir ekonomika, ir biudžetas palaipsniui galėtų mėginti iš dalies kompensuoti pabrangimus atskiroms grupėms, kurios yra jautriausios. Dėl keleivinio transporto, kaip minėjau, kitiems metams, kol kas, bent jau dabar rengiant biudžetą, labai sunkiai randame galimybių, bet nuo 2003 metų, atrasime tokias galimybes, bent jau taip atrodo šią dieną. Taigi mes, be abejo, galime paprašyti ir atidėti dėl šio skyriaus derybas, bet tuomet 2002 metų gale turėsime energetiką su atomine Ignalina, žemės ūkį ir dar akcizus. Be abejo, čia yra ir Seimo apsisprendimo reikalas, ar atitolinti ir padaryti visiškai sudėtingą problemą, ar mėginti ją išskaidyti ir spręsti pagal galimybes iš dalies.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baura.

A.BAURA. Gerbiamoji ministre, jūsų teikiamo įstatymo projekto, kalbant apie alkoholį, nuostatos iš esmės atitinka Akcizų įstatymo pataisų, įsigaliojusių nuo š.m. birželio 1 d., galiojančius tarifus. Jūsų nuomone, ar nebūtų tikslinga dabar vis dėlto šiek tiek grįžti prie akcizų tarifų pakeitimo, sakykim, stipresniam alui, kurio stiprumas daugiau nei 7 laipsniai, nes dabar galiojantis tarifas yra juokingai mažas, palyginti su kitomis šalimis? Pavyzdžiui, Latvijoje 7 laipsnių stiprumo alui akcizas yra net 5,6 karto didesnis nei Lietuvoje. Žinant stiprias aludarių gynėjų pozicijas tiek Seime, tiek Vyriausybėje keisti tarifą galbūt ir nebūtų lengva, bet vis dėlto ir biudžetas šiek tiek pasipildytų.

D.Grybauskaitė. Šiaip, taip labai retai galima išgirsti pasiūlymų, kaip papildyti biudžetą, nes dažniausiai siūloma, kaip iš jo paimti. Čia galėčiau pajuokauti, kad Finansų ministerija visada būtų, matyt, už tai, kad kuo daugiau į biudžetą patektų pinigų. Bet jeigu rimtai atsakant į jūsų klausimą, tai norėčiau pasakyti, kad tikrai šis įstatymas yra skirtas pritaikyti akcizų sistemą prie Europos pagal minimalų vidurkį. Kadangi tiesiogiai europinis procesas nereikalauja didinti tokių akcizų, Vyriausybė to nedaro, bet atskiri Seimo nariai gali teikti įvairius siūlymus.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kriščiūnas.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūsų aiškinamajame rašte parašyta, kad projektą siūlote suderinti iki 2002 m., tuos akcizų reikalavimus kurui. Kiek atsimenam, anksčiau buvo kalbama, kad tas laikotarpis gali būti. Ir Europos derybininkams buvo keliamas toks mūsų reikalavimas ir jie sutiko, kad bus pereinamasis laikotarpis iki 2009 metų. Tai ar šioje vietoje nėra mūsų Europos derybininko P.Auštrevičiaus problemos, kad nepavyko išsiderėti iki 2009 m. pereinamojo laikotarpio ir dabar mes, Seimas, priverstas tą klausimą spręsti tiesiog prieš žmonių valią? Ačiū.

D.Grybauskaitė. Nenorėčiau dabar konkrečiai nurodyti pirštu, kas kaltas, o norėčiau tik atsakyti taip. Iš tikrųjų Vyriausybė pateikė Europos Komisijai savo derybinę poziciją su pereinamuoju laikotarpiu. Ir mes buvome vieninteliai iš vienuolikos valstybių, kuri paprašė tokio laikotarpio kurui, tuo tarpu dėl cigarečių dar nėra galutinio sprendimo.

Europos Sąjunga nėra apsisprendusi, ar suteikti visom lengvatą, ar nė vienai nesuteikti. Dėl cigarečių prašė daug šalių. Tokio atsakymo mes dar neturime, todėl kol kas neatsiėmėm pereinamojo laikotarpio prašymo.

Dėl degalų. Mums atsakė griežtai, kad vien Lietuvai nebus daroma išimčių ir kad pati Lietuva kalta, nes ketverius metus akcizų lygis nebuvo keičiamas. Tai yra mes patys save pastatėme į dabartinę situaciją, kad mums tas šuolis yra drastiškesnis negu kaimynams. Todėl nenorėdama ginti vienų ar kitų, norėčiau pasakyti, kad tai yra absoliučiai objektyvi situacija, dėl kurios mes neturime derybinio manevro.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, mano klausimas būtų toks. Tai, ką jūs sakėte, tai yra ir projekte, neišvengiamai padidins pervežimų savikainą ir kitų paslaugų. Lietuvoje išeina taip, kad mes turime savo gamyklą, o bus bene brangiausias kuras, palyginti su mūsų kaimyninėmis valstybėmis. Sakykite, ar jūs nesvarstote galimybės panaikinti muito mokestį, kuris atpigintų pas mus degalus? Tai – vienas dalykas.

Antras klausimas. Kam prireikė steigti akcizo sandėlius? Ar negalima pasitenkinti muitinės sandėliais? Dėkoju.

D.GRYBAUSKAITĖ. Man atrodo, laisvieji sandėliai ar ne? Tai dėl akcizo atsakysiu, nes dėl tų detalių negaliu atsakyti techniškai. Dėl pabrangimo ir muitų. Matyt, tarp eilučių jūs turite galvoje 15% iš Rusijos, sprendžiant tarp eilučių. Jūs puikiai žinote, kuo tai pagrįsta. Tai yra mūsų susitarimo pagrindu, investicine sutartimi 1999 metų, kurią pasirašė ankstesnės vyriausybės. Tai priklausys tik nuo galimybių susiderėti. Tokią galimybę ši Vyriausybė mėgins išbandyti, bet garantuoti, kad mes gebėsime susiderėti, turbūt negalėčiau. Bet tikrai mėginsime, nes šiuo metu deramės su “Williams”, ir bus trečias partneris, t.y. JUKOS, kai užsibaigs visas procesas, bus trys partneriai dėl visų reikalų. Mes deramės dėl naujų priemonių programos, kaip bendradarbiausime. Yra tam tikrų sąlygų ir reikalavimų iš “Williams” pusės. Mes, kaip Vyriausybė, taip pat turime. Viskas bus bendram derybų katile, ką būtų galima palengvinti arba sumažinti. Pažadėti, ar tik nuo Lietuvos Vyriausybės priklauso, negaliu.

PIRMININKAS. Į klausimo dalį atsakys…

D.GRYBAUSKAITĖ. Taip, dėl akcizinių sandėlių.

I.ŠIMONYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl klausimo apie akcizinius sandėlius norėčiau patikslinti tokį dalyką. Muitinės sandėliai gali būti naudojami tik importuojamom ir eksportuojamom prekėm importo ir eksporto operacijom. Mes čia kalbame apie Lietuvoje pagamintas, Lietuvos rinkoje laisvai cirkuliuojančias prekes, kurias gamina mūsų gamintojai. Tokia administravimo sistema yra absoliučiai privaloma pagal Europos Sąjungos teisės aktus, todėl siūloma įgyvendinti ir Lietuvos teisei.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Karosas. Paskutinis klausimas.

J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs šiandien ką tik pasakėte ir apskritai tai yra žinoma, kad šių akcizų pakeitimų tikslas yra priderinti mūsų situaciją prie Europos Sąjungos standartų. Iš esmės tai yra suprantama, bet dabar visi jaučiame, kur užkliūva visa problema. Europos Sąjungos standartai ir mūsų realybė, deja, yra problemiška. Kiek aš žinau praktiką ir bendravimą su Europos Sąjungos įvairiomis institucijomis, tai mūsų padėties realybės paaiškinimas visuomet jiems yra suprantamas. Ir tokio drastiško rankų laužymo nepripažįstama. Manau, ar kartais nėra taip, kad mes vis dėlto priimame vieną reikalo pusę – priderinimo pusę ir derybose, ir pokalbiuose apie tai, o savo realybės vis dėlto neakcentuojame. Ar čia tikrai nėra jokių galimybių? Čia juk kyla baisi socialinė problema. Pirmiausia turiu galvoje dyzelinio kuro kainų padidinimą. Viskas susiję su tuo?

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš labai gerai suprantu, ką jūs turite galvoje, ir labai gerai suprantu, koks bus sunkus darbas ir Seimui, ir Vyriausybei atlaikyti socialinį krūvį. Ką dabar galime, tai iš tiesų mėginti tam tikroms socialinėms grupėms, kurios labiausiai pažeidžiamos, taikyti kompensacinį mechanizmą iš karto nuo 2002 metų, o likusiems galėtume planuoti nuo 2003 metų. Dabar tai ir darome, ne iš karto, o labai nedideliais gabaliukais. Dar norėčiau pabrėžti. Čia yra tie minimumai, kurie yra šios dienos kainomis. Bet neduok, Dieve, jeigu kils euro kursas, tai kiek procentų jis kils, tiek šios normos brangs. Vadinasi, mums reikės atitinkamai didinti kainas, turint galvoje, kas šiandien vyksta aplink mus. Norėčiau pasakyti, kad šis įstatymas reikalingas, bet priklausomai nuo tarptautinės situacijos mes ir jūs visada turėsime galimybę arba laikinai pristabdyti, arba atidėti jo įsigaliojimą, bet jį reikia priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. 10 minučių, skirtų atsakymams į klausimus, baigėsi. Dabar mums reikėtų išklausyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Pirmoji savo nuomonę teikia Seimo narė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, tą, ką pasakė finansų ministrė, jeigu viskas būtų mūsų rankose ir galėtume lanksčiai reaguoti, tarkime, į naftos didėjimo rinkose kainas, aišku, būtų gerai. Bet aš pažiūrėjau iš ekonominės pusės. Iš esmės mums čia išeina monkės biznis. Mums išdalintuose dokumentuose rašoma, kad kompensacijos už dyzelinį kurą žemės ūkiui reikės 60 mln. litų. Jeigu mes dabar padidiname kainas dyzeliniam kurui, tai biudžetas surenka papildomai 48 mln. litų pajamų. Vadinasi, ekonomiškai iš tiesų nėra jokio pateisinimo. Biudžetas praras daugiau negu surinks. Vis dėlto, manau, taip drastiškai turbūt akcizo nereikia kelti. Žiūrėkime, tarp dyzelino ir 95 markės benzino šiuo metu Europos Sąjungoje egzistuojančių kainų yra maždaug nuo 15 iki 20% skirtumas, o dabar pas mus pagal planuojamus priimti akcizus skirtumą sudarys tik 8,2%. Kas gi pas mus važinėja gazoliu ar dyzelinu varomu kuru? Taigi patys vargingiausi visuomenės sluoksniai. Manyčiau, galbūt akcizą reikia kelti, tai yra derybinis reikalavimas, bet gal galima jį kelti mažesnėmis dozėmis ir mažesnėmis porcijomis. Negaliu atsakyti, kad visiškai nepritariu, nes pritariu integracijai, vis dėlto galbūt mes galėtume dar kreiptis į savo derybininkus ir pratęsti laiką dėl akcizo padidinimo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Aš iš tikrųjų žaviuosi mūsų finansų ministrės genialumu. Kiek suprantu, ji žada kompensuoti ir žemdirbiams, ir transportui. Aš nežinau, kas dar daugiau dyzelinio kuro sunaudoja kaip žemdirbiai ir transportas. Todėl kurti sistemą surinkti daugiau akcizo mokesčio, o po to vėl jį atiduoti, jokios ekonominės logikos nematau. Man labai keista. Arba jūs iš tikrųjų geniali ir, visiems kompensuodama iš Dievo, galvojate gauti daugiau, arba čia kažkas yra paslėpta.

Visų pirma, kas, mano galva, yra paslėpta? Jūs puikiai žinote, kad tie žmonės kaimuose, ypač turintys nedidelį žemės plotą, vadinamieji skurdūs ūkininkai, nesugeba prisitaikyti prie biurokratinio mechanizmo: deklaruok, aiškink, rašyk pareiškimus. Jie nesugeba to daryti. Daugiau sugeba bendrovės, aukštesnio išsilavinimo ūkininkai, kurių galbūt yra 5–10%. Taigi žadama toliau apvogti, nustekenti smulkius vidutinius ūkininkus, kurie nesugebės prisitaikyti prie jūsų biurokratinės sistemos. Tai viena.

Antra. Jūs žinote, kad Vakaruose maisto produktams išleidžiama apie 21–23% bendrųjų pajamų. Tada jiems didinamas akcizas įtakos kitų prekių vartojimui neturi. Čia jūs padidinsite akcizą ir kai maistui išleidžiama 40% ir daugiau pajamų, jūs puikiai žinote, kad atiteks Kelių fondui, kuris bus finansuojamas viena kryptimi, o žmogui teks atimti nuo maisto, nuo tekstilės, nuo įvairių paslaugų. Ir taip didindami akcizą dyzeliniam kurui jūs silpninate ir menkinate Lietuvos ekonominio vystymosi tempus. Todėl šis akcizo padidinimas vien dėl to, kad Vakarai, Europos Sąjunga griežtai reikalauja… Ar mes galim galų gale ką nors griežtai pasakyti Vakarų atžvilgiu ir pripažinti, kad šitoks automatinis didinimas pagal jų standartus sumažins Lietuvos ekonominės raidos tempus, padidins žmonių priklausomumą nuo valdžios. Mes ugdome vasalą, kuris negali pats savo jėgomis verstis, o nuolat turi šliaužti į valdžią ir prašyti: paduok, atiduok, grąžink. Kada gi mes šito principo – vasališko žmogaus ugdymo – atsisakysime, kad žmogus galėtų pats užsidirbti, pats nusipirkti, pats reguliuoti? O kai yra žmogaus pajamos, žmogus ir sprendžia, ir verslininkas uždirba ne per ministerijas, ne per fondus, ne per bankus, o būtent parduodamas prekes. Todėl šita sistema, kurią siūlo Europos Sąjunga, kuriai mūsų klerkai negali logiškai paaiškinti… Leiskite man, aš juos visus prikalsiu prie lentos, ir jie nieko negalės įrodyti, kalbėsiu ne politine kalba, o ekonomine skaičių kalba. Ir man įdomu, kaip jie aiškins. Todėl arba aš durnas esu ir nesuprantu visiškai ekonomikos, arba jūs visi genialūs esate.

PIRMININKAS. Bet jūsų pasisakymo niekaip negalima laikyti už. Mes išgirdome dvi nuomones, tiksliau, vienodą dviejų žmonių nuomonę, ir dabar reikėtų apsispręsti, balsuoti. Ką gi, registruokimės. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Akcizų įstatymo projektui? Prašom balsuoti.

Už – 29, prieš – 10, susilaikė 10. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų, papildomi – Ekonomikos, Europos reikalų ir Kaimo reikalų komitetai. Nėra kitų pasiūlymų? Ir svarstymo diena – spalio 11 diena. Galima bendru sutarimu tai priimti? Priimame.

Svarstome 6 darbotvarkės klausimą – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-860. Pranešėja – ministrė D.Grybauskaitė. Pateikimo stadija. (Balsai salėje) Prašom? Turėjo būti išbrauktas? Čia nelabai ryškiai pajuodintas. Atsiprašau, 6 klausimas šiandien nesvarstomas.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-844 (pateikimas)

Svarstome 6 klausimą – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-844. Pranešėja – ministrė D.Grybauskaitė. Pateikimo stadija.

D.GRYBAUSKAITĖ. Čia labai jau palyginti lengvas pateikimas ir pasiūlymas. Mes prašome ir teikiame pasiūlymą dėl 5 straipsnio pakeitimo, tai yra jo papildymo, kad ir specialieji tabako bei alkoholinių gėrimų ženklai, banderolės būtų traktuojami kaip informaciją, sudarančią valstybės paslaptį, turintis ženklas. Šiuo metu jos niekaip nereglamentuotos, banderolės naudojamos patvirtinti prekės legalumą bei kaip priemonė akcizui surinkti. Nuo banderolės kokybės ir jos padirbimo galimybių priklauso kontrabandos dydis ir mastai, jos kontrolė ir prevencija. Visame pasaulyje banderolių technologija ir gamyba, dažai, siūleliai yra traktuojami kaip valstybės paslaptis, todėl mes teikiame labai trumpą papildymą – įtraukti taip pat į Valstybės paslapčių sąrašą informaciją ir alkoholio bei tabako banderoles.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – A.Sysas, komiteto pirmininkas. Prašom.

A.SYSAS. Pone Pirmininke, gerbiamoji ministre, ar mes einam tuo keliu, sakykim, kuris leistų užtikrinti prevenciją? Pinigų spausdinimas irgi yra valstybės paslaptis, bet juos sugeba, įsigudrina padirbinėti. Mes kartais įslaptinam viską ir dėl to patiems dažnai sunku gauti informaciją. Ar buvo svarstytas koks nors kitoks kelias, kuris būtų ir prevencinis, ir naudingas valstybei ir gyventojams, kad negautų pilstuko, kaip atsitiko Estijoje? Ar tik einame tokiu paprastu keliu, kad mes viską įslaptinsime ir dėl to sumažės padirbtų banderolių?

D.GRYBAUSKAITĖ. Pilstuko problema – tai yra vietinė gamyba, banderolės naudojamos importui ir eksportui reguliuoti, legalizacijai bei fiskalinei funkcijai atlikti. Deja, turime jau dabar patirties. Nekokybiškas banderoles, kurios buvo neseniai užfiksuotos vienoje iš mūsų kompanijų, kuri laimėjo pernai konkursą, turėjo perdaryti. Turime ir operatyvinės informacijos, kad nekokybiškos banderolės galėjo būti panaudotos kitur, o tai reiškia, pavyzdžiui, viena didelė mašina kontrabandinio alkoholio – tai yra milijonas. Taigi tam, kad kontroliuotume procesą, ypač panaudojimą dažų, kuriuos mes perkame Šveicarijos specialioje firmoje… Yra labai griežtai reglamentuota ir būtent traktuojama kaip valstybės paslaptis kitose šalyse. Mūsų nuomone, reikia užtikrinti technologijos kokybę, kuri garantuotų, kad padirbti yra beveik neįmanoma. O dėl pinigų replikuoju, kad mūsų 100 Lt kupiūrą faktiškai padirbti neįmanoma, ji 8 kartus yra labiau padengta ir apginta negu JAV doleris kokybės prasme. Banderolė lygiai taip pat yra faktiškai dokumentas, arba daiktas, kurį naudojame panašiai kaip pinigą, kuris garantuoja akcizų surinkimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Antras klausimas Seimo nario D.Veličkos.

D.VELIČKA. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, norėčiau paklausti, kiek kainuos naujo pavyzdžio banderolės? Noriu priminti jums, kad jau 6 kartą per 10 metų keičiamos banderolės. Kiekvienais metais kainuodavo apie 20 mln. litų. Kiek kainuos dabar šie popierėliai? Ar negalvojama iš viso atsisakyti banderolių, kaip daugumoje pasaulio šalių?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėl tos pastabos, kad mes turime daug formų ir faktiškai pagal įstatymą dar turės porą metų suktis apyvartoje. Tai absoliuti tiesa, ir tikrai tai nėra gera praktika, kuri buvo iki šiol. Dėl to, kad banderolės turi būti kokybiškesnės ir sunkiai padirbamos, aš jau paaiškinau kodėl. Dėl kitų šalių praktikos. Vis dėlto mes matome, kad daugumoje Vakarų Europos šalių kol kas naudojama banderolė, kitų būdų kol kas nėra. Aš manau, kai mes turėsime bendrą ekonominę ir muitų zoną su Vakarų Europos šalimis, bent jau vidiniam vartojimui, matyt, bus galima galvoti apie kažkokią palengvintą sistemą. Kol kas, kol dar mes faktiškai vieni bendraujam su užsieniu, nesame rimtai įsijungę į jokią ekonominę erdvę, ypač muitų erdvę, aš turiu galvoje, mums banderolė būtina kaip protekcinė ir fiskalinė priemonė.

PIRMININKAS. Jūs atsakėte į klausimus. Dėkui. Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti projektui? Galima. Nėra prieštaraujančių. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Ir siūlomi pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Ir svarstymo diena – spalio 11 diena. Nėra kitokių pasiūlymų? Ar galima pritarti? Ačiū.

Šio įstatymo projekto svarstymą baigėme.

Dabar dėl lėktuvų. Mane informuoja, kad nėra ministro L.Linkevičiaus ir mes negalėtume pradėti šio įstatymo pateikimo procedūros.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo Nr.IX-497 "Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo” pripažinimo netekusiu galios" projektas Nr.IXP-988 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar norėčiau pasitarti, ar galėtume rezervinį antrąjį. Yra toks vienas techninis nutarimėlis. Jūs prisimenate, dėl pavadavimo buvo kilę aistrų, dėl mano kelionės. Šis forumas neįvyks, tiesiog reikia pripažinti nutarimą netekusiu galios. Ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo šiam projektui? Jūs turite jį. Nėra prieštaraujančių. Ar ypatingos skubos tvarka galėtume jį priimti? Galime. Tada reikėtų registruotis. Vyksta registracija.

44 Seimo nariai salėje. Kas už tai, kad pripažintume netekusiu galios rugsėjo 10 d. Seimo nutarimą “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo”, prašau balsuoti. Atsižvelgdami į jūsų siūlymą, mes panaikiname.

38 – už, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

Iki pietų liko du rezerviniai klausimai, būtų galima juos išnagrinėti. Yra pranešėjas.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus" pakeitimo" projektas Nr.IXP-987 (pateikimas)

Svarstome 1a rezervinį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komiteto narių skaičiaus” pakeitimo” projektą Nr.IXP-987. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, mes ką tik pataisėme Statutą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl reikalingas nutarimas dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo. Įsteigėme naują komitetą, vadinasi, reikia perskirstyti pajėgas ir atitinkamai išdėstyti Seimo narius. Tai viena priežastis.

Antra priežastis yra kita – tai visų Seimo frakcijų siekis, aš sakyčiau, toks bendras siekis, kad Seimo nariai būtų proporcingiau išdėstyti visuose Seimo komitetuose. Proporcingiau – tai labiau atsižvelgiant į Seimo frakcijų dydį. Galiojančiuose, veikiančiuose komitetuose ne visais atvejais tos proporcijos buvo išlaikytos, todėl steigdami naują komitetą ir pertvarkydami likusius komitetus turėjome atitinkamai pabandyti išdėstyti Seimo narius. Norint tikrai tikslingai ir įmanomai teisingai tai padaryti, teko ne visus, bet didelę dalį komitetų narių skaičių sumažinti. Tiesa, vienas komitetas yra laimingesnis – jo narių skaičius yra didinimas. Tai yra Biudžeto ir finansų komitetas, kaip ypatingas komitetas. Keli komitetai liks tokio pat dydžio kaip buvo, jeigu, žinoma, Seimas bus maloningas patvirtinti tą nutarimą.

Tiesa, dar vieną dalyką noriu pasakyti. Šie klausimai kelis kartus buvo aptarti Seniūnų sueigoje ir daugiau ar mažiau buvo sutarta, kad jau galima teikti nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Mano klausimas iš pirmo žvilgsnio lyg ir nebūtų susijęs su teikiamu projektu. Kai mes tvirtiname tuos komitetų narių skaičius, nematyti, kiek ten yra kokios frakcijos atstovų. Bet mes galime netiesiogiai įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, nekeičiant Kaimo reikalų komiteto narių skaičiaus, nenumatoma galimybė ten atsirasti mūsų frakcijos siūlomam A.Vidžiūnui. Taigi šiame komitete iš 12 narių lieka tik vienas opozicijos atstovas – ponas V.Žalnerauskas, kai, šiurkščiai pažeidžiant proporciją, du valstiečiai, viršijant proporciją, keturi Naujosios sąjungos atstovai ir t.t. Aš tikiuosi, kad jūs būsite dėmesingas ir priimsite mano pataisą. Nors tai visiškai ir neišgelbėtų proporcijų, bet, padidinus vienu nariu Kaimo reikalų komitetą, būtų galima bent šiek tiek švelninti tą antidemokratinę situaciją, esančią tame komitete.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš žinau jūsų siūlymą, juo labiau kad prieš tamstos siūlymą dar buvo A.Kubiliaus raštiškas siūlymas su konkrečia pavarde, arba, kadangi ten daugiau siūlymų, su daugiau konkrečių pavardžių.

Kokia yra problema? Jeigu būtų tik dėl vieno Kaimo reikalų komiteto, tai, ko gero, jokios problemos, bet jeigu norime pajudinti vieną Seimo narį, reikia pajudinti minimum dar kitą komitetą. O jeigu pajudini du komitetus, tada visos proporcijos šiek tiek pasikeičia arba net suyra. Šiuo atveju, jūsų siūlymo atveju, pagrindinė problema yra ta, kad nukentėtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuriame, kiek žinau, kolega A.Vidžiūnas tikrai sėkmingai darbuojasi. (Balsai salėje) O profesorius A.Sakalas, sakyčiau, labai atkakliai, vienu atveju net ir piktai man aiškino, kai mes viename variante pabandėme būtent taip ir padaryti. Jis netgi prašė, kad jo komiteto narių kiekis būtų padidintas. Šiandien Teisės ir teisėtvarkos komitetas lieka tokio pat dydžio, kaip buvo, o atsižvelgiant į tai, kad šioje sesijoje bus net trys didžiuliai kodeksai, dar kai kurie klausimai, galbūt jiems vieną reikėtų pridėti. Bent jau mažinti tikrai niekaip neišeina.

Apsvarsčius visus šiuos klausimus ir siūloma, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nebūtų mažinamas. O dėl konkrečių žmonių, kaip kas kur eis, sakysime, dėl kai kurių frakcijų, kurios iš tikro turi daugiau, negu priklausytų pagal proporcijas, dėl to dar galės būti atskira kalba, nes yra minimum du tokie atvejai, kai, aš sakyčiau, yra jau šiek tiek daugiau negu galima ta proporcija pažeista. Bet tai kalba apie mažesniąsias Seimo frakcijas. Man atrodo, Seimas, ypač didžiosios frakcijos, galėtų būti maloningos padaryti išimtį toms mūsų mažesniosioms frakcijoms.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, suprasdamas, kad Seimo narių skaičius komitetuose yra susiformavęs pagal Seimo narių pageidavimus, galima sakyti, visiškai neatsižvelgiant į darbo krūvį komitetuose (štai ir dabartiniai pataisymai, susiję su naujo komiteto įsteigimu, yra tokie – neatsižvelgiama į darbo krūvį komitete), ar nereikėtų atsižvelgti, išnagrinėti kelių sesijų darbą, kiekvieno komiteto darbo krūvį ir vis dėlto dar kartą peržiūrėti Seimo narių skaičių tuose komitetuose. O jeigu to negalima padaryti, nes yra pageidavimai Seimo narių, tai gal reikia persvarstyti komitetų patarėjų skaičių, nes kai kurie komitetai vienaip dirba, o kiti, galima sakyti, vos ne švilpauja. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Mielasis kolega, aš siūlyčiau taip nevertinti kitų kolegų darbo. Net jeigu ir švilpauja, tai reikiama kryptim. (Balsai salėje) Sutinku.

Dabar dėl reikalo esmės. Kai pažiūrėjome, kokios išties yra komitetų sudėtys, tai vienas komitetas atrodė truputį per didelis ir jis nukentėjo labiausiai. Tai yra Užsienio reikalų komitetas, nors jis užsiima išties labai rimtais klausimais, bet įstatymo projektų, be abejo, jis nagrinėja mažiau. Ir juo labiau ne tokių sudėtingų kaip jūsų komitetas. Taigi į šiuos dalykus buvo šiek tiek žiūrėta. Betgi vėl, kad būtų galima suderinti visus interesus ir išskirti štai vieną ar kitą prioritetą, tai nukenčia kita vieta.

Dabar dėl Seimo narių pageidavimų. Aš jau esu aiškinęs, bet galiu dabar dar kartą pasakyti. Čia kaip tik bus pritaikyta iniciatoriams, kad štai praėjusioje kadencijoje konservatoriai išmintingai pataisė Seimo statutą, jeigu Seimo narys labai nori, bet negalima, tai jis eina ten, kur reikia. Tai dabar jiems patiems šita taisyklė bus pritaikyta, įmanomai atsižvelgiant į pageidavimus. Bet žinomas kolega V.Šustauskas nuėjo į Sveikatos reikalų komitetą, nežinau, ar jisai pageidavo, kadangi sveikata, kiek žinau, nesiskundžia. (Balsai salėje) Į sveikatą. Galbūt. Žodžiu, bandyta derinti visus principus, gerbiamasis kolega Petrai, bet absoliučiai į viską atsižvelgti iš tikro neįmanoma. Galima dar bus ginčytis, juo labiau kad aš siūlau šiandien apsiriboti tik pateikimu. O po to dar pasvarstyti ir galutinai spręsti antradienį.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, kolega P.Papovas iš dalies mano klausimą uždavė, bet aš kaip jo tęsinį norėčiau pasakyti. Iš tikrųjų jeigu atsižvelgtume į krūvius, o ne tik į Seimo narių pageidavimus arba frakcijų proporcijas komitetuose, tai mes prieitume vėl prie tos pačios išvados, kurią aš minėjau svarstant Statuto pataisas. Kad ne naujas komitetas turėtų būti sudaromas, iš kitų atimant po vieną, po du ar panašiai, o iš esmės turėtų būti teisinė procedūra, t.y. komitetai sudaromi iš naujo. Ir pirmiausia įvertinant komitetų darbo krūvį, paskui Seimo narių pageidavimus, o tik po to įvertinti jau frakcijų atstovavimo principus formuojant pačius komitetus. Tai būtų civilizuota, normalu, teisiškai aišku ir skaidru ir mes pasiektume geriausią rezultatą. Ar jūsų vis dėlto kitokia nuomonė?

Č.JURŠĖNAS. Aš su tamsta iš dalies sutinku, bet žinote, kad šitas Seimas dirba dar ne visus metus. Tai padirbėkime truputėlį ilgiau, tada tikrai suvesime kelių sesijų rezultatus ir, kadangi Seimo statutas leidžia peržiūrėti komitetus kiekvienos eilinės sesijos pradžioje, kitų metų pavasarį, pasitikdami kovo 10-ąją, galėsime dar kartą persvarstyti ir pagalvoti apie proporcijas. O šiandien aš siūlau, žinoma, jeigu pritarsite tam, kaip pateikta, dar pasvarstyti, dar pirmadienį bus Seniūnų sueiga ir tada galutinai apsispręsti. Jeigu imsime jūsų komitetą, tai jei būtų mano valia ir iš tikro galima būtų susiderinti su frakcijomis, jums tikrai reikėtų pridėti vieną arba du Seimo narius. Bet šiandien bent jums nemažinama, o tokių užmojų buvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šio nutarimo projektui? (Balsai salėje) Ačiū. Nutarimo projektui pritarėme ir perduosime svarstyti komitetams. Turbūt čia visi komitetai turėtų svarstyti.

Č.JURŠĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Taip. Visi komitetai svarstys. Tada prašau pateikti rezervinį 1b. Seimo nutarimo “Dėl Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto” projektas Nr.IXP-985. Prašau.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto" projektas Nr.IXP-985 (pateikimas)

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikro jau dabar aišku, kad pavadinimą reikės patikslinti, kadangi projektas buvo registruotas tada, kai dar nebuvo Statuto pataisos. Dabar Seimas pasirinko tą trumpesnį pavadinimą, vadinasi, ir toks komitetas turėtų būti. Kaip matote, yra 7 Seimo nariai. Čia Seimo nariai iš tikro yra pagal jų pageidavimus, bet atsižvelgiant į jų ankstesnį darbą, bent kai kurių aktyvesnių Seimo narių darbą toje dabartinėje Informacinės visuomenės plėtros komisijoje. Tai irgi prašyčiau pritarti, nes Seimo nariai surašyti pagal Seimo frakcijų pageidavimus.

PIRMININKAS. Jus klausia Seimo narys V.Matuzas. Prašau.

V.MATUZAS. Gerbiamasis kolega, jūs tikriausiai puikiai žinote, kad yra labai malonu, kai kolegos, draugai vieni kitus vadina vardais. Tada yra patys geriausi santykiai. Ar nebūtumėte toks malonus ir sprendimo projekte nepataisytumėte, nes man tėvai suteikė Vito vardą, ne Vyto.

Č.JURŠĖNAS. Bus pataisyta ši netiksli informacija.

V.MATUZAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jau būtų pasenęs šis klausimas, bet pirminė mintis visą laiką taip irgi buvusi ore buvo ta, jog šis komitetas būtų formuojamas panašiai kaip Europos komitetas. Tai yra galima būti ir kito komiteto ir kartu šio komiteto nariu. Vis dėlto jūs nusprendėte, kad būtų griežta narystė tiktai šiame komitete. Ar nemanote, kad tai yra vis dėlto siauresnis kelias? O kitas siūlymas, kurį išdėsčiau, būtų buvęs geresnis, kad būtų galima derinti narystę ir viename, ir kitame. Ir kaip apskritai jūs žiūrėtumėte į ateitį, į Statuto pakeitimus dėl galimybės Seimo nariams priklausyti, sakykime, dviem komitetams.

Č.JURŠĖNAS. Geras klausimas. Ačiū. Bet čia yra daugiau ateities klausimas. Primenu, kad ir šį komitetą vienu metu buvo siūloma vadinti Ateities komitetu. Kodėl jūsų klausimas yra ateities? Todėl, kad norint tai padaryti reikia iš esmės keisti mūsų Seimo darbą pagal kitus principus. Galiu priminti, kad kai kuriuose Vakarų parlamentuose iš tikro yra tokia galimybė. Parlamentaras gali dirbti ne vienam, o dviejuose ir daugiau komitetų, bet tuose parlamentuose posėdžių yra mažiau. Įstatymų ar kitų teisės aktų per metus ar per sesiją priimama gerokai mažiau arba net, ką ten, keleriopai mažiau. Vadinasi, jeigu posėdžių mažiau, tai tada komitetams savaitės darbotvarkėse galima skirti daugiau laiko. Komitetai posėdžiautų ne vienu metu, sakykime, pirmadienį ir trečiadienį 10 val., o galėtų ir pirmadienį, ir antradienį, ir gal ketvirtadienį. Arba kaip kitaip.

Tai jeigu taip galima būtų, kaip sakoma, laike išskleisti komitetų darbą, sumažinant plenarinių posėdžių skaičių, tai tada suprantama, kad vienas Seimo narys galėtų spėti paposėdžiauti ir viename komitete, ir antrame, ir trečiame. O dabar mūsų darbas kol kas yra intensyvus, o šio Seimo, aiškinau, yra pats intensyviausias. Primenu, pats intensyviausias! Ir toną davė ankstesnė dauguma, mielieji kolegos. Mums dabar neišeina tą toną iš karto pakeisti kitu. Taigi kol mūsų yra toks intensyvus darbas, kol mes turime priimti šimtus ir tūkstančius įstatymų, neišeina sumažinti Seimo plenarinių posėdžių skaičiaus. Jeigu plenariniai posėdžiai bus antradieniais, ketvirtadieniais, o neeiliniai dar kai kada ir trečiadieniais, tai kada turi posėdžiauti komitetai? Vadinasi, jie posėdžiauja pirmadieniais, trečiadieniais ir visi vienu metu. Ir jau Europos reikalų komiteto posėdžius rengti yra keblumų. Yra keblumų, kai reikia rengti pirmadieniais, trečiadieniais Seimo komisijų posėdžius. Tai prie šio esminio dalyko, kurį galbūt valiosime pakeisti, kai galėsime sau leisti prabangą priimti mažiau įstatymų ir mažiau posėdžiauti čia, šioje salėje, tada galima prie šio principo grįžti – kad vienas Seimo narys gali dirbti keliuose komitetuose. Tai tikrai, kaip matote, dėl šito diskutuota, mąstyta, yra kitų šalių patyrimas, bet šiandien mes su jumis esame tokioje dar intensyvioje įstatymų leidybos stadijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo šio Seimo nutarimo projektui? Galime. Taigi po pateikimo Seimo nutarimo projektui pritarta. Jį nagrinės… Dabar komiteto turbūt nustatyti neverta, nes turbūt frakcijos peržiūrės.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvo AN-26 dalyvavimo tarptautinėse taikos operacijose pratęsimo" projektas Nr.IXP-982 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Tai mes turime paskutinį dar šio posėdžio darbotvarkės klausimą. Pagrindinės darbotvarkės 7-ąjį. Seimo nutarimo ,,Dėl Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvo AN-26 dalyvavimo tarptautinėse taikos operacijose paręsimo” projektas Nr.IXP-982. Pranešėjas – ministras L.Linkevičius.

Prašau.

L.LINKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Nutarimas trumpas. Kaip jau buvo minėta, dėl oro pajėgų lėktuvo dalyvavimo tarptautinėse operacijose. Tokį sprendimą Seimas jau buvo priėmęs kovo 27 d. ir nusprendė pasiųsti penkių karių įgulą ir dviejų karių antžeminį personalą pusės metų misijai į tą lėktuvą. Jis sėkmingai tą misiją atliko, bazavosi Neapolyje, dalyvavo NATO vadovaujamose operacijose. Liepos 31 d. Vyriausiųjų NATO pajėgų Europoje vadavietė pateikė prašymą pratęsti Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvo misiją pusės metų laikotarpiui. Vyriausybė tai svarstė ir nutarė siūlyti Seimui nutarimą, kuriuo būtų pratęstas oro pajėgų lėktuvo su septynių karių įgula dalyvavimas operacijoje Kosovo provincijoje ir Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje 2001 m. spalio – 2002 m. kovo mėnesiais. Tai tiek.

PIRMININKAS. Jus nori paklausti Seimo narys K.Kriščiūnas. Prašom.

K.KRIŠČIŪNAS. Ministre, norėčiau patikslinti, ar tas lėktuvas Makedonijos operacijose taip pat turi teisę dalyvauti, ar čia reikalingas?..

L.LINKEVIČIUS. Jis dalyvauja kaip (…). Tai Kosovo pajėgos ir stabilizavimo pajėgos. Pagal poreikį, kur reikia pervežti karius, nes tai yra, primenu, ne naikintuvas, tai yra karinių pervežimų lėktuvas, veža karius.

K.KRIŠČIŪNAS. Bet jeigu paprašys, į Makedoniją jis galės skristi, ar ne?

L.LINKEVIČIUS. Galės, be abejo.

PIRMININKAS. Taip. Daugiau nėra norinčių klausti. Ačiū, ministre. Ar dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti yra? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam nutarimui ir pradėti svarstymo procedūrą? Ačiū. Bendru sutarimu po pateikimo projektui pritarta. Yra siūlymas ypatingos skubos tvarka priimti šį nutarimą. Ar pritartumėte bendru sutarimu? Ačiū. Taigi pradedame priėmimo procedūrą. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar sutinkate priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? 2 straipsnis tik dėl įsigaliojimo. Sutinkate priimti? Dėkui. Dabar dėl viso nutarimo nėra norinčių kalbėti. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvo AN-26 dalyvavimo tarptautinėse taikos operacijose pratęsimo”, prašom balsuoti.

40 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Rytinio posėdžio darbotvarkę baigėme, taip pat rezervinius klausimus išnagrinėjome, todėl pietų pertrauka.