AIŠKINAMASIS RAŠTAS

dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo

 

Naujos redakcijos Akcizų įstatymo projekto tikslas - suderinti nacionalinę teisę akcizų srityje su atitinkamomis ES acquis nuostatomis, t.y. įgyvendinti privalomas ES teisės normas dėl akcizų.

 

Įstatymo projektas remiasi ES acquis akcizų srityje: Direktyva 92/12/EEB, kuri yra pagrindinis ES norminis dokumentas reglamentuojantis akcizus ir nustato pagrindinius akcizo taikymo principus: akcizais apmokestinamų prekių sandėlių sistemą, akcizų “įšaldymo” režimą, o taip pat  vadinamosiomis “struktūrinėmis” ir “tarifų” direktyvomis: 92/79/EEB, 92/80/EEB, 92/81/EEB, 92/82/EEB, 92/83/EEB, 92/84/EEB ir 95/59/EB, kurios reglamentuoja alkoholio ir alkoholinių gėrimų, apdoroto tabako ir kuro apmokestinimo akcizu struktūrą (grupavimą, lengvatas) bei minimalias taikytinas normas. Įstatymo projektas taip pat sudarytų prielaidas įgyvendinti eilę reglamentų akcizų srityje, kurie yra tiesioginio taikymo teisės aktai.

 

Akcizų objektas

Galiojantis Akcizų įstatymas numato 11 akcizo objektų – pagal įstatymą be alkoholio, tabako ir kuro akcizas dar taikomas tokiems produktams kaip kava, elektros energija, cukrus, šokoladas, prabangūs lengvieji automobiliai ir kt. Naujos redakcijos Akcizų įstatymo projektas reglamentuoja akcizo taikymą tik 3 objektams, kurių apmokestinimas yra harmonizuotas ES mastu ir kurie yra privalomi pagal ES acquis – alkoholiui, apdorotam tabakui ir kurui.

 

ES acquis neriboja teisės nustatyti akcizo tipo mokesčius ir kitiems objektams su sąlyga, kad toks apmokestinimas nesukelia ES viduje pasienio ir muitinės formalumų, todėl tokie “nacionaliniai” akcizų objektai ES viduje yra kaip taisyklė sunkiai administruojami, kai prekės atgabenamos iš kitų šalių-narių. Tačiau pradėjus taikyti šiems produktams akcizo taikymo principus nustatytus ES acquis alkoholiui, tabakui ir kurui, t.y. šių produktų gamybai steigiant mokesčio administratorių prižiūrimus sandėlius ir taikant numatytas kontroles priemones, lyginant su iš šių produktų gaunamomis akcizų įplaukomis būtų patiriamos neadekvačiai didelės administravimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kitų produktų akcizo tipo apyvartos mokesčiai turi būti reglamentuojami specialiais įstatymais, laikantis tų pačių mokesčio taikymo principų, kurie taikomi šiuo metu pagal galiojantį Akcizų įstatymą.

 

Alkoholis

            Naujos redakcijos Akcizų įstatymo projekte alkoholis, kaip akcizo objektas,  suskirstytas į grupes numatytas ES acquis (alus, vynas,kiti fermentuoti gėrimai, tarpiniai produktai, etilo alkoholis), o šių grupių sąvokos pateiktos atsižvelgiant į ES Tarybos direktyvą Nr. 92/83/EEB.

 

Įstatymo projekto nuostatos iš esmės atitinka galiojančio Akcizų įstatymo pataisų, įsigaliojusių nuo 2001 m. birželio 1 d.,  atitinkamas nuostatas, tačiau teikiamas įstatymo projektas leistų visiškai suderinti alkoholio apmokestinimo akcizu struktūrą ir taikomus tarifus iki numatomos narystės ES datos, t.y. nuo 2004 m. sausio 1 d., kaip numatyta “Mokesčių” derybinėje pozicijoje dėl numatyto tarifų midaus trauktinėms suvienodinimo su kitiems stipriesiems gėrimams taikomu tarifu. Suvienodinti šiuos tarifus Lietuvos Respublika įsipareigojo ir derybose su PPO.

 

Naujos redakcijos Akcizų įstatymo projekte numatytos ES direktyvose nurodytos privalomos akcizo lengvatos alkoholiui, t.y. etilo alkoholiui, denatūruotam nustatyta tvarka;  alui, vynui, kitiems fermentuotiems gėrimams, kuriuos pasigamina fizinis asmuo (kai šie gėrimai skirti tik asmeniniam šio fizinio asmens ar jo šeimos narių suvartojimui, bet ne pardavimui); alkoholiui , skirtam vaistų, acto, maisto produktų, gėrimų, kvapiųjų medžiagų  gamybai.

 

Pagal ES šalių patirtį visais atvejais, išskyrus tuos kai etilo alkoholis naudojamas maisto produktų gamyboje, etilo alkoholį be akcizo galima įsigyti tik tuo atveju, jeigu jis yra denatūruotas. Nedenatūruotą etilo alkoholį įsigyti be akcizo leistina tik išimtiniais atvejais (pvz. jau minėtai maisto produktų gamybai, kitai atvejais, kai tikrai būtinas itin grynas alkoholis). Kadangi etilo alkoholis gali būti reikalingas įvairiems tikslams, taikoma lanksti denatūruoto etilo alkoholio denatūravimo tvarka – t.y. jis gali būti denatūruojamas pagal keletą formulių atsižvelgiant į konkretų poreikį, tačiau tam, kad būtų taikomos akcizų lengvatos,  visos šios denatūravimo formulės  turi būti suderintos su valstybės institucijomis.

 

Įstatymo projektas numato, kad visi alkoholiniai gėrimai išleisti laisvai cirkuliacijai Lietuvoje (tiek importuoti, tiek išleisti iš akcizo mokėjimo atidėjimo režimo) turi būti paženklinti nustatytos formos banderolėmis.

 

            Tabakas

 Naujos redakcijos Akcizų įstatymo projekte apdorotas tabakas kaip akcizo objektas  apibrėžtas vadovaujantis ES Tarybos direktyva 95/59/EB. Projekte vadovaujantis minėtąja direktyva pateiktos cigarečių, cigarų ir cigarilių bei kito rūkomojo tabako sąvokos, kadangi apdorotas tabakas yra vienintelis akcizo objektas, kurį apibrėžiant nenaudojamos nuorodos į Kombinuotąją prekių nomenklatūrą, o vadovaujamasi tam tikrais parametrais.

 

Siekiant minimizuoti administravimo išlaidas, įstatymo projektas numato, kad akcizas kitiems nei cigaretės apdoroto tabako produktams taikomas litais už kilogramą, kuris atsižvelgiant į “Mokesčių” derybinės pozicijos nuostatas turės būti suderintas su ES nustatytu minimaliu tarifu (20 eurų už kg) iki narystės ES dienos.

 

Atsižvelgiant į ES Tarybos direktyvą 92/79/EB cigaretėms nuo 2002 m. spalio 1 d. numatyta nustatyti kombinuotąjį akcizo tarifą, t.y. specifinio (litais už 1000 cigarečių) ir ad valorem (procentais nuo mažmeninės kainos) elementų derinį. ES acquis nustato, kad šis akcizo tarifas turi sudaryti 57 procentus pačios populiariausios kainų kategorijos (PPKK) cigarečių mažmeninės kainos (minimali norma). Ad valorem akcizo elemento taikymas leidžia geriau subalansuoti akcizo naštą tenkančią skirtingų klasių cigaretėms, kadangi akcizo tarifas “atsižvelgia” į produkto mažmeninę kainą.

 

Projekte nuo 2002 m. spalio 1 d. numatytasis akcizo tarifas sudarytų maždaug 40 procentų šiuo metu esančios PPKK cigarečių (pagal atliktus rinkos tyrimus – “Klaipėda”) mažmeninės kainos ir turėtų būti nuosekliai didinamas, kad būtų pasiekta ES acquis nustatyta minimali riba. “Mokesčių” derybinio skyriaus derybinėje pozicijoje Lietuvos Respublika paprašė pereinamojo laikotarpio iki 2009 m. spalio 1 d. minėtajai ribai pasiekti.

 

Iki kombinuotojo akcizo tarifo įvedimo cigaretėms būtų taikomas specifinis akcizo tarifas, kurį siūloma 2002 m. padidinti nuo šiuo metu taikomo 32 litų už 1000 cigarečių iki 36 litų už 1000 cigarečių.

Įvedus kombinuotąjį akcizo tarifą teisingo mokesčio sumokėjimo kontrolei cigaretės privalės būti ženklinamos banderolėmis su gamintojo ar importuotojo nurodyta maksimalia mažmenine kaina (nuo kurios būtų sumokėtas akcizas). Dauguma ES šalių, naudojančių banderoles tabako gaminių legalumui pagrįsti, taiko reikalavimą nurodyti mažmeninę pakuotės kainą ant banderolės. Kai kuriose valstybėse nurodyta, kad brangiau už banderolėje nurodytą kainą parduoti cigaretes yra draudžiama, kitų šalių nuomone, tokia nuostata nevisiškai suderinama su laisvo kainos nustatymo principu, todėl jos numato asmeniui, pardavusiam cigaretes brangiau, negu ant banderolės nurodyta maksimali kaina, prievolę sumokėti akcizo skirtumą, tačiau tai sukelia papildomų administravimo sunkumų, nes galimos akcizo nepriemokos atsiradimo mažmeninėje prekyboje kontrolė ir šios nepriemokos  išieškojimas  yra pakankamai komplikuotas, todėl administravimo supaprastinimo sumetimais tai retai daroma (apsiribojama sankcijomis už pardavimą didesnėmis kainomis).

Estijoje, kurioje nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo Tabako akcizo įstatymas, nustatantis kombinuotąjį tarifą, cigarečių pardavimas už didesnę nei nurodytoji ant pakuotės kainą  uždraustas, o už pažeidimą nustatytos baudos.

 

Atsižvelgiant į šią praktiką įstatymo projekte siūloma įteisinti analogišką nuostatą, tačiau pažymėtina, kad galimos problemos tais atvejais, kai cigaretės bus parduodamos ne prekybos įmonių, o tokių subjektų, kaip maitinimo įstaigos ar viešbučiai, kurie kaip taisyklė parduoda šias prekes gerokai brangiau, nei įprasta prekyboje, o pagal įstatymo projekto nuostatas tai reikštų, kad sumokėta per mažai mokesčio.

 

Kuras, kaip akcizo objektas

            Naujos redakcijos Akcizų įstatymo projekte numatyta, kad akcizas taikomas skirtiems naudoti kaip variklių kuras arba kuras šildymui – benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui ir orimulsijai, bei naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (skirtiems naudoti kaip variklių kuras). Tarybos direktyvoje 92/81/EEB nustatyta, kad akcizų objektas yra ir bet koks kitas produktas, kuris numatomas naudoti, parduodamas arba naudojamas kaip  kuras varikliams arba kuras šildymui (išskyrus kietąjį kurą) arba kaip variklių kuro priedas (antidetonaciniai preparatai, alyvos skirtos specifiniams procesams, benzenas ir pan.). Įstatymo projekte numatyta, kad konkretų atitinkamų kuro rūšių pakaitalų ir jų priedų, kurie taip pat laikytini akcizų objektu, sąrašą nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atsižvelgiant į įstatyme siūlomas nustatyti lengvatas, siūloma akcizų už kurą objektu nelaikyti vien iš biologinės kilmės žaliavų pagaminto kuro.

 

            Pagrindinės akcizais apmokestinamo kuro grupės įstatymo projekte atitinka ES Tarybos direktyvos 92/82/EEB nurodytas grupes – variklių benzinas, žibalas, gazoliai, mazutai bei skirti naudoti kaip variklių kuras naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai. Šiems produktams pagal ES acquis yra nustatytos minimalūs akcizų tarifai. Kiti produktai, naudojami kaip variklių kuras arba kuras šildymui būtų apmokestinami taikant tiems produktams nustatytus tarifus, vietoje kurių jie naudojami.

           

ES acquis nustatyti minimalūs akcizų kurui tarifai nėra pasiekti nei vieno iš nurodytų produktų atveju. Tačiau visiems produktams, išskyrus gazolius ir žibalą, šiuo metu taikomi tarifai skiriasi nuo ES minimalių normų ne itin ženkliai (dėl kintančio euro/lito santykio, šie skirtumai svyruoja). Gazoliams, žibalui ir mazutui šiuo metu taikomi tarifai yra mažesni už ES šiems produktams  nustatytus minimalius tarifus beveik 2 kartus.

Projekte siūloma 2002 metais suderinti su ES reikalavimais akcizo tarifus taikomus mazutui, naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, o taip pat buitiniam krosnių kurui.

Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, naudojamiems kaip degalai, o taip pat ir gazoliams (dyzelinui) akcizo tarifus siūloma didinti ir siekiant atskirų kuro rūšių apmokestinimo netolygumų išlyginimo.

 

Projekte taip pat siūloma didinti kitų kuro rūšių – benzino ir žibalo tarifus, kadangi akcizo tarifus šiems produktams taip pat būtina derinti su ES nustatytais minimaliais tarifais.

           

Tuo pačiu, įvertinant ES Tarybos direktyvos 92/82/EEB nuostatas siūloma nustatyti sumažintą tarifą šildymui naudojamiems gazoliams.

 

Gazoliai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, vadovaujantis ES Tarybos direktyva 95/60/EB turi būti pažymėtas tam, kad būtų įmanoma kontroliuoti lengvatos taikymo pagrįstumą. Atitinkamos nuostatos yra projekte. Pažymėtina, kad tiek Latvijoje, tiek Estijoje lengvatiniu tarifu apmokestinami gazoliai yra žymimi juos nudažant. ES šalyse taikoma analogiška praktika.

Atsižvelgiant į projekte siūlomas nustatyti lengvatas, bus siūloma atitinkamuose teisės aktuose numatyti atsakomybę už žymėto kuro panaudojimą ne pagal paskirtį.

 

Į įstatymo projektą nėra perkeltos galiojančio Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo Nr. IX-167 nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad ES direktyvose nustatyta minimali akcizo buitiniam krosnių kurui norma yra maždaug 80 Lt/toną, todėl mažesnio akcizo tarifo šiam produktui negalima nustatyti, nustačius dar vieną lengvatinį akcizo tarifą kitiems gazoliams, neišvengiamai kiltų administravimo problemų, kadangi dėl technologinių buitinio krosnių kuro ir dyzelio parametrų panašumo tektų kurą žymėti skirtingai, be to, minėtame įstatyme numatyta akcizų lengvatos taikymo pagal kvotas tvarka yra sunkai administruojama. Atsisakius tokio kuro žymėjimo ir tokiu būdu sudarius sąlygas be akcizo įsigytą kurą naudoti ne vien žemės ūkio technikoje, prarastų prasmę lengvatos taikymo tikslingumas, todėl tikslinga žemės ūkio išlaidas kurui kompensuoti ta pačia tvarka kaip ir šiuo metu, t.y. grąžinti sumokėtą akcizą pagal pateiktus įsigijimo dokumentus.

 

Atsižvelgiant į 2000 m. priimtą Biokuro įstatymą ir jį įgyvendinančius teisės aktus, numatančius galimybę gaminti mineralinio kuro ir biologinės kilmės žaliavų mišinius, kurie gali būti naudojami kaip kuras šildymui arba degalai, įstatymo projekte siūloma tokiems mišiniams taikyti akcizo tarifą nustatytą mišinyje esančiam mineraliniam kurui, tačiau jį mažinti atsižvelgiant į biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais).

 

Naujos redakcijos Akcizų įstatymo projektas numatyto, kad akcizas bus netaikomas orlaivių variklių kurui, kuris tiekiamas kaip kuro atsargos orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius vietiniais maršrutais, taip pat teikiantiems kitokias paslaugas už atlyginimą, orlaiviams vykdantiems valstybės ar savivaldos institucijų funkcijas, orlaiviams, dalyvaujantiems karinėse tarptautinėse pratybose; laivų variklių kurui, kuris tiekiamas kaip kuro atsargos laivams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius vietiniais maršrutais, taip pat teikiantiems kitokias paslaugas už atlyginimą, laivams, vykdantiems valstybės ar savivaldos institucijų funkcijas, laivams, dalyvaujantiems karinėse tarptautinėse pratybose, o taip pat žvejybos laivams; kurui, sunaudojamam akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, kuriame  šis kuras gaminamas, teritorijoje šio kuro gamybos procese (kuras sunaudojamas kaip degalai būtų apmokestinamas bendra tvarka), taip pat fizinio asmens pasigamintam biodyzelinui arba benzino mišiniui su etanoliu.

 

            Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal ES acquis pagrindinė kuro apmokestinimo akcizu sąlyga yra ta, kad produktas turi būti naudojamas kaip kuras varikliams arba šildymui, projekte numatyta, kad kitiems tikslams sunaudojami šie produktai taip pat yra atleidžiami nuo akcizo (jis sugrąžinamas). Tas būtų itin aktualu produktų, kurie gali būti laikomi vienos ar kitos kuro rūšies pakaitalais, kurie taipogi gali būti naudojami kaip žaliava chemijos pramonėje, atveju. Tačiau įstatymo projekte numatyta suteikti įgaliojimus šios lengvatos taikymą riboti, siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų.

 

Akcizais apmokestinamų prekių gamyba, saugojimas, gabenimas ir kontrolė

 

Naujos redakcijos Akcizų įstatymo projekto bendrosios nuostatos, kurios yra bendros visiems akcizo objektams ir nustato pagrindinius akcizo taikymo principus, remiasi Tarybos direktyvos 92/12/EEB nuostatomis.

Akcizų įstatymo projekto bendrosios nuostatos sudarys prielaidas akcizais apmokestinamų prekių sandėlių sistemos sukūrimui ir akcizo “įšaldymo” sandėlių sistemoje principo veikimui, t.y. įstatymo projektas numato, kad akcizas taikytinas tada, kai prekės išleidžiamos laisvai cirkuliacijai iš akcizo “įšaldymo režimo”, tuo tarpu kol prekės yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlių sistemoje akcizo mokėjimas yra atidėtas.

 

Įstatymo projekte apibrėžtos tokios sąvokos, kaip akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, laikino akcizo mokėjimo atidėjimo (akcizo “įšaldymo”) režimas, akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio garantija, kurios apibrėžtos atsižvelgiant į direktyvą 92/12/EEB.

 

Įstatymo projektas numato, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlis turi būti steigiamas visais atvejais, kai vykdoma akcizais apmokestinamų prekių gamyba bei prekyba naftos dujomis ir dujiniais angliavandeniliais, skirtais variklių kurui, o taip pat gali būti steigiamas kitais atvejais, kai administravimo išlaidų prasme tikslinga suteikti teisę tai daryti (tokius atvejus apibrėš Lietuvos Respublikos Vyriausybė) - t.y. numatomas vykdyti atsargų tiekimas laivams ir orlaiviams, numatoma didelio masto akcizais apmokestinamų prekių apyvarta ir panašiai. Suteikus teisę akcizais apmokestinamų prekių sandėlius steigti visiems ūkio subjektams, kurių verslas susijęs su akcizais apmokestinamomis prekėms, be išlygų būtų patirtos neadekvačiai didelės administravimo išlaidos, dėl didelio specialios priežiūros ir kontrolės reikalaujančių objektų (sandėlių) skaičiaus.

 

Teisė steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį mažmeninei prekybai akcizais apmokestinamoms prekėms ES šalyse suteikiama tik išimtiniais atvejais (pvz. bemuitei prekybai, prekybai diplomatiniam korpusui skirtomis prekėmis), o ir didmeninei prekybai  - tais atvejais kai vykdoma stambaus masto apyvarta, kada nesuteikus tokios teisės būtų įšaldomos nemažos apyvartinės lėšos. Tabako produktų atveju akcizo “įšaldymas” paprastai baigiasi produkcijai palikus gamintojo sandėlį arba importuotojo muitinės sandėlį.

Atsižvelgiant į tai, kad prekių saugojimas akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje ir judėjimas tarp jų susijęs su mokėtino mokesčio “įšaldymu”, galimų mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti reikalaujama pateikti garantiją. Įstatymo projektas numato, kad garantijų apskaičiavimo ir pateikimo tvarką nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Garantijų pateikimo tvarka iš esmės būtų panaši į garantijų, naudojamų skolininko įsipareigojimams muitinei užtikrinti, pateikimo tvarką. Siūloma nustatyti, kad Vyriausybė turės teisę nustatyti ir tokius atvejus, kai pateikti garantiją nereikalaujama – tais atvejais, kai akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas yra seniai veikianti ir tinkamai savo mokestines prievoles vykdanti stambi įmonė, dažnai gali būti netikslinga reikalauti dar ir pateikti garantiją. Tokiems stambiems mokėtojams garantijų išlaidos (atsižvelgiant į didelę akcizais apmokestinamų prekių apyvartą) būtų pakankamai ženklios, tuo tarpu jos būtinumas, atsižvelgiant į mokėtojo patikimumą, - tam tikrais atvejais abejotinas.

 

Įstatymo projektas numato, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai privalo laikytis nustatytų apskaitos reikalavimų, be to, suteikia teisę kontroliuojančiai institucijai – mokesčio administratoriui nustatyta tvarka sugriežtinti keliamus reikalavimus (pareikalauti papildomų duomenų arba garantijos ar pan.), jeigu kyla rizika, kad mokestinės prievolės bus įvykdytos netinkamai. Šios priemonės yra būtinos, siekiant vykdyti efektyvią akcizais apmokestinamų prekių saugojimo ir judėjimo kontrolę, labiau orientuojantis į rizikos įvertinimą, o ne į fizinį patalpų ir veiklos tikrinimą ir priežiūrą.

 

Įstatymo projektas numato, kad mokestinis laikotarpis yra mėnuo, kuriam pasibaigus turi būti sumokėtas mokestis už:

1. išleistas iš “įšaldymo” režimo prekes, t.y. išgabentas prekes, jeigu joms nenustatytos lengvatos;

2. suvartotas sandėlio viduje prekes, išskyrus suvartojimą tikslams, kuriems nustatytos lengvatos;

3. prarastas sandėlyje ir gabenant prekes, išskyrus natūralią netektį ir (arba) praradimus dėl force majeure.

 

Valstybės iždo pajamų srautams subalansuoti siūloma stambiems mokėtojams numatyti trumpesnį mokestinį laikotarpį – mėnesio dekadą, tačiau tai nebūtų avansiniai mokėjimai, kadangi mokesčiai būtų mokami už per dekadą faktiškai išleistas arba sunaudotas prekes.

 

Prekės iš vieno akcizais apmokestinamų prekių sandėlio galės būti gabenamos į kitą akcizais apmokestinamų prekių sandėlį taikant akcizo “įšaldymo režimą”. Įstatymo projektas numato specialaus (Tarybos direktyvoje 92/12 numatyto AAD (accompanying administrative document)  tipo) dokumento ir užstato (laidavimo) naudojimą tokiems gabenimams.

 

Įstatymo projektas numato tokius bendrus visoms 3 akcizo objekto grupėms lengvatų taikymo atvejus:

1. eksportui;

2. prekėms, skirtoms užsienio šalių diplomatinėms ir konsulinėms atstovybėms;

3. prekėms, atgabenamoms keleivių ir neviršijančioms Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos keleiviams leista įvežti be importo mokesčių;

4. prekėms, pagal Muitinės kodeksą neapmokestinamoms importo mokesčiais;

5. prekėms, nustatyta tvarka tiekiamoms kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais.

6. užsienio kariuomenių vienetų įvežamoms prekėms.

 

ES šalys akcizais apmokestinamų prekių sandėlių sistemos administratorių  pasirenka įvairiai – nemažoje dalyje ES šalių muitinės procedūros ir akcizai (o kartais ir PVM)  administruojami bendros tarnybos – muitų ir akcizų tarnybos (Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kt.). Atsižvelgiant į šiuo metu egzistuojančią mokesčius administruojančių institucijų struktūrą bei mokesčių administravimo tradiciją, įstatymo projektas numato, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlių priežiūrą vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis išduos leidimus steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlius, juos registruos, kaip reikalaujama pagal  Tarybos direktyvą 92/12/EEB (SEED), o taip pat vykdys jų priežiūrą. Kiek numatyta teisės aktuose ir kiek tai susiję su importo skola muitinei, akcizus taipogi administruos ir Lietuvos muitinė.

 

Projektas numato, kad naujos redakcijos Akcizų įstatymas įsigalios nuo 2002 m. liepos 1 dienos. Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti turi būti patvirtinti poįstatyminiai teisės aktai, iš kurių svarbiausi – teisės aktai  reglamentuojantys akcizais apmokestinamų prekių sandėlių steigimą, garantijų pateikimą, apskaitos reikalavimus.

 

Šis įstatymo projektas yra įtrauktas į prioriteto tvarka svarstytinų įstatymų projektų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. IX-153. Įstatymo projektas leistų įgyvendinti ES acquis normas, kurios gali būti taikomos Lietuvai dar neįstojus į  ES. Tos ES acquis normos, kurios taikytinos tik sandoriams ES viduje, bus perkeliamos į nacionalinę teisę vėliau atsižvelgiant į numatomą narystės ES datą.

 

ES acquis akcizų srityje įgyvendinimas susijęs su nemažais pasikeitimais šio mokesčio administravime, atsižvelgiant į tai, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos vertinimu tinkamam ES acquis akcizų srityje įgyvendinimui pasirengti ši institucija per 2002-2003 metus turėtų panaudoti beveik 26 mln. litų, iš jų virš 13 mln. – 2002 metais. Žymią poreikio dalį sudaro išlaidos, reikalingos užtikrinti reikiamą informacinių technologijų lygį, atitinkantį ES reikalavimus keliamus SEED (System of Exchange of Excise Data).

Prieduose prie aiškinamojo rašto pateikiama informacija apie įstatymo projekto nuostatų įtaką valstybės biudžetui, taip pat šiuo metu galiojančių, projekte siūlomų akcizo tarifų ir ES nustatytų minimalių tarifų palyginimas, taip pat informacija apie akcizų tarifus ir produktų kainas kitose valstybėse.

 

Reikšminiai žodžiai: “akcizai”, “akcizais apmokestinamų prekių sandėlis”, “laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimas”, “akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas”, “akcizais apmokestinamų prekių sandėlio garantija”, “alkoholis ir alkoholiniai gėrimai”, “apdorotas tabakas”, “kuras”.

 

 

Ministrė                                                                       Dalia Grybauskaitė

Priedas prie Akcizų įstatymo aiškinamojo rašto

 

Akcizų įstatymo projekte numatyta akcizą taikyti apmokestinant tik 3 prekių rūšis, t.y. alkoholinius gėrimus, tabaką ir tabako gaminius, mineralinio kuro produktus.

 

Alkoholiniai gėrimai

Akcizų įstatyme siūlomi akcizų už alkoholinius gėrimus tarifai valstybės biudžetui neigiamos įtakos neturės.

 

Tabakas ir tabako gaminiai

Europos Sąjungos direktyva 92/79/EEC numato minimalų akcizo už cigaretes tarifą -  57 proc. populiariausių cigarečių vidutinės mažmeninės kainos. Akcizo už cigaretes didinimas iki minimalios Europos Sąjungos normos turės stiprų neigiamą poveikį vartotojams dėl didėsiančių mažmeninių kainų, gamintojams bei importuotojams -  dėl atsirasiančios paskatos užsiimti nelegalia prekyba, o tai turėtų įtakos apyvartos augimui, kartu ir valstybės biudžeto pajamoms. Kad būtų išvengta staigių vartojimo pokyčių, akcizo už cigaretes tarifas, jeigu Lietuvos Respublika gautų pereinamąjį laikotarpį, būtų didinamas palaipsniui iki 2009 m. pabaigos. Bus siūloma nuo 2002 m. balandžio 1 d. nustatyti specifinį akcizo už cigaretes tarifą  36 litai už 1000 vnt. Pagal parengtą akcizo už cigaretes didinimo planą nuo 2002 m. spalio 1 d. turi būti įvestas sudėtinis (specifinis ir ad valorem) akcizo tarifas. Siūloma nuo minėtos datos nustatyti specifinį akcizo elementą 30,2 lito už 1000 vnt.  ir ad valorem akcizo elementą – 10 procentų. Akcizo dydis būtų 41,3 lito už 1000 vnt. Akcizo dydis sudarytų apie 40,2 proc. populiariausių cigarečių vidutinės mažmeninės kainos.

Nustačius akcizo tarifą 36 litus už 1000 vnt. vidutinė mažmeninė 20 vnt. cigarečių kaina padidėtų 0,09 lito, nustačius specifinį akcizo tarifą 30,2 lito už 1000 vnt. ir 10 proc. ad valorem, vidutinė mažmeninė 20 vnt. cigarečių kaina padidėtų 0,13 lito. (Žiūr. 1 priedą).

Nuo 2003 m. bendras akcizo tarifas kasmet turėtų būti didinamas apie 12 proc., mažmeninė cigarečių kaina didėtų apie 7 proc.  Planas galėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į lito ir euro santykio pokyčius.

Akcizo už cigaretes bei kitą tabaką tarifo didinimas valstybės biudžetui turės teigiamos įtakos, ypatingai iki 2004 m. Planuojama, kad 2002 m. valstybės biudžetas papildomai gaus apie 17 mln. litų pajamų. Tačiau toliau didinant akcizo tarifą, žymiai didės mažmeninių kainų skirtumas tarp Lietuvos ir valstybių, turinčių sienas su Lietuva (Rusija, Baltarusija), todėl tikėtina, kad gali augti ir legaliai keleivių įvežamų cigarečių kiekis, ir nelegali prekyba bei gamyba. Dėl šios priežasties būtina tolesnį akcizo tarifo didinimą koordinuoti su kontrolės stiprinimu.

ES direktyva nustato akcizo už rūkomąjį tabaką tarifą 20 eurų arba 73 litai[1] už 1 kg. Siūloma 2002 m. nustatyti akcizo tarifą 30 litų už 1 kg, o iki 2004 m. tarifą didinti iki minimalios ES normos.

 

Mineralinio kuro produktai

 

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą derybinę poziciją su Europos Sąjunga mokesčių klausimais, siūloma 2002 m. padidinti akcizo už benziną  tarifą nuo 1210 litų už toną iki 1250 litų už toną. Minimali ES direktyvos nustatyta norma – 287 eurai už 1000 litrų, arba 1401 litas už toną. Vidutinė mažmeninė degalų litro kaina padidėtų apie 0,04 lito. (Žiūr. 2 priedą).

Siūloma 2002 m. padidinti akcizo už dyzeliną  tarifą nuo 560 litų už toną iki 720 litų už toną. Minimali ES direktyvos nustatyta norma – 245 eurai už 1000 litrų, arba 1066 litai už toną. Vidutinė mažmeninė degalų litro kaina padidėtų apie 0,18 lito.

Jeigu akcizo už dyzeliną tarifas būtų padidintas iki 720 litų už toną nuo 2002 m. sausio 1 d., tai valstybės biudžetas 2002 m. papildomai gautų apie 48 mln. litų pajamų. Akcizo už dyzeliną tarifas sudarytų apie 58 proc. siūlomo akcizo už benziną tarifo. Šiuo metu akcizo už dyzeliną tarifas sudaro 46 proc. benzino tarifo.

ES direktyva nustato akcizo už  suskystintas dujas, naudojamas kaip automobilių kuras, minimalų tarifą - 100 eurų už 1 toną, arba 367 litai už toną arba 195 litai už 1000 litrų. Tačiau Europos Sąjungos šalių akcizo už suskystintas dujas vidurkis siekia apie 405 litus už 1000 litrų (žiūr. 3 priedą). Siūloma 2002 m. nustatyti akcizo tarifą -  200 litų už 1000 litrų. Vidutinė mažmeninė degalų litro kaina padidėtų apie 0,04 lito.

Jeigu tarifas būtų padidintas nuo 2002 m. kovo 1 d., tai bendrasis šalies biudžetas 2002 m. papildomai gautų apie 6 mln. litų pajamų. Padidinus tarifą nuo 2002 m. liepos 1 d. valstybės biudžetas 2002 m. papildomai gautų apie 4 mln. litų pajamų.Teigiamas poveikis būtų kelis kartus didesnis, nes sumažėtų mokesčių skirtumai tarp atskirų kuro rūšių. 1000 litrų benzino pakeitus suskystintų dujų ekvivalentu bendrasis šalies biudžetas netenka apie 916 litų pajamų, o pakeitus 1000 litrų benzino dyzelino ekvivalentu bendrasis šalies biudžetas netenka apie 670 litų pajamų. Jeigu vietoje 73,2 mln. litrų suskystintų dujų 2001 m. kovo-birželio mėnesiais būtų naudotas benzinas, tai bendras šalies biudžetas būtų gavęs apie 56 mln. litų pajamų.

Siūlomas suskystintų dujų akcizo didinimas sušvelnintų egzistuojančias disproporcijas degalų rinkoje.Akcizo už suskystintas dujas tarifas sudarytų 16 proc. siūlomo akcizo už benziną tarifo (šiuo metu – 14 proc.) ir 28 proc.  – siūlomo akcizo už dyzeliną tarifo (šiuo metu – 30 proc.).

Nesubalansuotų akcizų už suskystintas dujas, benziną ir dyzeliną pasekmė yra  negautos pajamos į Valstybės biudžetą ir Kelių fondą. 2000-2001 m. benzino ir iš dalies dyzelinio kuro suvartojimo mažėjimą nulėmė pastarųjų brangimas ir pigesnių degalų – suskystintų dujų vartojimo žymus padidėjimas.

Nuo 2001 m. kovo 1 d. įvedus akcizą suskystintoms dujoms, už pirmus 3 mėnesius gauta 8,2 mln. Lt akcizo už suskystintas dujas, tai reiškia kad šių dujų suvartojimas automobilių transporte buvo apie 48,3 mln. litrų. Už 4 mėnesius gauta 12,4 mln. Lt įplaukų, sunaudota apie 73,2 mln. litrų. Liepos mėnesio įplaukos parodė, kad per vieną vasaros mėnesį buvo suvartota apie 25 mln. litrų suskystintų dujų.

Akcizo už degalus tarifų pakeitimų įtaka vidutinėms mažmeninėms kainoms pateikta 2 priede, Europos Sąjungos valstybėse nustatyti akcizo tarifai benzinui, dyzelinui ir suskystintoms dujoms pateikti 3 priede, Europos Sąjungos bei kitų šalių vidutinės mažmeninės degalų  kainos pateiktos 4 priede.

Siūlome nustatyti akcizo už mazutą tarifą -  45 litus už toną. Minimali ES norma yra 13 eurų už toną, arba 48 litai už toną. Jeigu tarifas būtų padidintas nuo 2002 m. sausio 1 d., tai valstybės biudžetas per metus papildomai gautų apie 5 mln. litų pajamų.

Siūloma už šildymui skirtą buitinį krosnių kurą nustatyti 80 litų už toną akcizo tarifą ir šį kurą žymėti..  Minimali ES norma  - 18 eurų už 1000 litrų arba 78 litai už toną. Nustačius siūlomą tarifą šis kuras atpigtų apie 570 litų už toną.

Akcizą už dyzeliną, naudojamą žemės ūkio ir žuvininkystės technikoje, siūloma kompensuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne daugiau kaip 120 litrų už vieną deklaruotą žemės ūkio naudmenų hektarą ir 275 litrus už vieną toną sugautų ir realizuotų žuvų. Kompensacija siektų iki  60 mln. litų per metus.

 

Akcizais apmokestinamų prekių sandėliai

            Nauja Akcizų įstatymo redakcija numato įvesti akcizinių sandėlių sistemą. Valstybės biudžeto vienkartinė  pajamų netektis akcizinių sandėlių įvedimo metais dėl mokėjimo terminų persislinkimo gali siekti iki 30 mln. litų.

Akcizo už kavą, elektros energiją, šokoladą, prabangius automobilius, tepalus ir kt., akcizų pajamos sudaro apie 32,2 mln. litų. Akcizo už cukrų pajamos per metus sudaro apie  86 mln. litų. Įvedus specialius šių prekių (ar jų dalies) vartojimo mokesčius vietoje šiuo metu taikomų akcizų, įtakos valstybės biudžeto pajamoms nebūtų (arba ji būtų atitinkamai mažesnė).

 

 

Priedas Nr. 1

Akcizo už cigaretes tarifo pokyčių įtakos vidutinei mažmeninei kainai projekcijos

 

Nuo 2001-06-01

 

Iki 2001-05-31

 Nuo 2002-04-

01

Nuo 2002

-10-01

 

 

Galiojantis akcizo tarifas, Lt/1000vnt.

Vidutinė mažmeninė kaina 2001 m. balandžio mėn., Lt/ 20 vnt.*

Akcizo tarifas Lt/

1000 vnt.

Vidutinės mažmeninės kainos pokytis, Lt/ 20 vnt.

Vidutinė mažmeninė kaina po akcizo pakeitimo, Lt/20 vnt.

Akcizo tarifas Lt/1000 vnt.

Vidutinės mažmeninės kainos pokytis, Lt/ 20 vnt.

Vidutinė mažmeninė kaina po akcizo pakeitimo, Lt/20 vnt.

Siūlomas akcizo tarifas nuo 2002 m. spalio 1d.

----------------

speci-     ad

Finis  valorem

(Lt/          (%)

1000

vnt.)

Vidutinės mažmeninės kainos pokytis, Lt/ 20 vnt

Vidutinė mažmeninė kaina po akcizo pakeitimo, Lt/20 vnt.

Cigaretės su filtru, žemesnės klasės gaminamos Lietuvoje ("Klaipėda")

30,00

1,86

32,00

0,05

1,91

36,00

0,09

2,00

30,20

10,00

 

2,13

Cigaretės su filtru, aukščiausios klasės gaminamos Lietuvoje ir importuojamos

30,00

3,47

32,00

0,05

3,52

36,00

0,09

3,61

30,20

10,00

0,13

3,74

Cigaretės be filtro, gaminamos Lietuvoje

30,00

1,47

32,00

0,05

1,52

36,00

0,09

1,61

30,20

10,00

 

1,74

 

 

 


 

*Statistikos departamento 2001 m. kovo mėn. duomenys

**nuo 2002 10 01 siūlomas sudėtinis (30,2 Lt/1000 vnt. specifinis ir 10 proc. advaliorinis) akcizo tarifas  41,3 Lt/ 1000 vnt.

 

 

Priedas Nr. 2

 

Akcizo už kurą tarifo pokyčiai ir jų  įtakos vidutinei mažmeninei kainai projekcijos

 

    Galiojantis akcizo

tarifas, Lt/t

Vidutinė mažmeninė kaina prieš akcizų pokyčius Lt/ltr

Siūlomas akcizo tarifas nuo 2002 m., Lt/t

Akcizo tarifo pokytis, Lt/t

Akcizo tarifo pokytis, %

Vidutinės mažmeninės kainos pasikeitimas dėl tarifo pakeitimo, Lt/ltr

Vidutinės mažmeninės kainos pasikeitimas dėl tarifo pakeitimo,%

Vidutinė mažmeninė kaina po akcizo tarifo pokyčio Lt/l

Benzinas           1210

2,35

1250

40

3,31

0,04

1,7

2,39

Dyzelinis            560

2,01

720

160

28,57

0,18

8,7

2,19

Suskystintos        170

dujos automobiliams  

1,35

200

30

17,65

0,04

2,9

1,39

 

 


*Šaltinis 2001-08-13http:www.cargo.lt

 

 

Priedas Nr. 3

Lietuvoje ir ES šalyse galiojantys tarifai 2000 metais

 

Valstybė

Benzinas

 

Dyzelinas

 

Suskystintos

dujos

 

Akcizas

 

Akcizas

 

Akcizas

 

 

Eurais už 1000 Ltr.

Litais už toną

Eurais už 1000 Ltr.

Litais už toną

Eurais už toną

Litais už 1000 Ltr.

ES AQUIS nustatytas minimalus tarifas

287

1401

245

1066

100

195

Lietuva

 

1210

 

560

 

170***

Latvija

 

1434

 

802

 

169

Estija

 

1092

 

713

 

187

 

 

 

 

 

 

 

Austrija

407,69

1991

282,70

1230

261,62

509

Belgija

493,56

2410

290,04

1262

0

0

Vokietija

562,42

2746

378,36

1646

351,51

684

Danija

512,28

2502

381,11

1658

433,17

843

Graikija

328,62

1605

252,55

1099

103,45

201

Ispanija

402,92

1968

269,86

1174

795,22

1547

Suomija

560,57

2737

325,44

1416

0

0

Prancūzija

636,75

3109

389,02

1693

106,71

208

Jungtinė Karalystė

783,04

3824

797,35

3469

230,8

449

Airija

453,56

2215

325,23

1415

104,7

204

Italija

541,84

2646

403,21

1754

284,77

554

Liuksemburgas

372,09

1817

252,85

1100

101,64

198

Nyderlandai

579,93

2832

333,76

1452

103,76

202

Portugalija

349,16

1705

245,91

1070

99,76

194

Švedija

514,73

2514

360,08

1567

143,78

280

ES šalių vidurkis

 

2441

 

1534

 

405

 

 

* ES EKOFIN direktorato duomenimis

** pagal Lietuvos banko 2001 08 23 užsienio valiutų kursą 1 euras = 3,6716 Lt.

*** nuo 2001 m. kovo 1d.

 

Priedas Nr. 4

 

Vidutinės degalų kainos Europos šalyse (LTL/l)

 

 

 

Šalis

 

 

Dyzelinas

 

95 markės benzinas

Lietuva

2,01

2,35

Portugalija

2,37

3,33

Graikija

2,44

3,14

Ispanija

2,56

2,98

Airija

2,73

3,06

Austrija

2,76

3,28

Belgija

2,85

3,75

Prancūzija

2,92

3,74

Nyderlandai

3,03

4,16

Suomija

3,03

4,57

Vokietija

2,97

3,71

Italija

3,19

3,85

Danija

3,43

3,98

Švedija

3,36

3,62

Didžioji Britanija

4,56

4,56

 

 

 

Estija

2,19

2,29

Slovėnija

2,56

2,87

Latvija

2,50

2,88

Slovakija

2,60

2,60

Čekija

2,81

3,27

Lenkija

2,43

3,15

Vengrija

2,98

3,43

 

 

 

Šveicarija

3,37

3,22

Norvegija

3,81

4,16

Rusija

1,02

1,27

 

 

 

Šaltinis: www.cargo.lt, 2001 08 23

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Priedas Nr. 5

 

ALKOHOLIO APMOKESTINIMAS AKCIZAIS

 

Produkto rūšis

 

Galiojantis tarifas

Įstatymo projekte siūlomas tarifas

Minimalus tarifas, reikalaujamas pagal ES acquis

 

Alus

 

7 litai už 1 laipsnį už 100 l

7 litai už 1 laipsnį už 100 l

6,9 lito už 1 laipsnį už 100 l

Vynuogių vynas natūraliai fermentuotas

 

150 litų už 100 l

150 litų už 100 l

0

Kiti natūraliai fermentuoti gėrimai (sidras, midus ir pan.)”

 

 

 

0

iki 8,5 laipsnių stiprumo

 

40 litų už 100 l

40 litų už 100 l

jeigu vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomas ne 0 akcizo tarifas, šiems gėrimams gali būti sumažintas

virš 8,5 laipsnių stiprumo

 

iki 2003 12 31 – 130 litų už 100 l

nuo 2004 01 01 –150 litų už 100 l

 

iki 2003 12 31 – 130 litų už 100 l

nuo 2004 01 01 –150 litų už 100 l

 

Tarpiniai produktai, t.y. gėrimai iki 22 laipsnių stiprumo, kurie nėra alus, vynas ar kiti fermentuoti gėrimai:

 

 

 

165 litai už 100 l, iki 15 laipsnių stiprumo g.b. 40 % sumažintas

vynuoginiai

 

 

 

 

iki 15 laipsnių stiprumo

 

iki 2003 12 31-250 litų už 100 l

nuo 2004 01 01 – 150 litų už 100 l

 

iki 2003 12 31-250 litų už 100 l

nuo 2004 01 01 – 150 litų už 100 l

 

 

virš 15 laipsnių stiprumo

 

iki 2003 12 31 – 370 litų už 100 l

nuo 2004 01 01 – 250 litų už 100 l

 

iki 2003 12 31 – 370 litų už 100 l

nuo 2004 01 01 – 250 litų už 100 l

 

“vaisių uogų vynai”

 

 

 

Toks pats kaip ir kitiems tarpiniams produktams

iki 15 laipsnių stiprumo

 

150 litų už 100 l

150 litų už 100 l

 

virš 15 laipsnių stiprumo

 

250 litų už 100 l

250 litų už 100 l

 

Stipresni nei 22 laipsniai gėrimai, etilo alkoholis

3200 litų už 100 l gryno alkoholio

3200 litų už 100 l gryno alkoholio

2020 litų už 100 l gryno alkoholio

Midaus trauktinės

1200 litų už 100 l gryno alkoholio

iki 2003 12 31- 1200 litų už 100 l gryno alkoholio

nuo 2004 01 01 –3200 litų už 100 l gryno alkoholio

Toks pats kaip ir kitiems stipriesiems gėrimams

 

 

Akcizo tarifai analogiški įsigaliojusiems nuo 2001 m. birželio 1 d., išskyrus midaus trauktines nuo 2004 metų. Suderinti akcizo tarifą midaus trauktinėms su kitiems stipriesiems gėrimams taikomu tarifu įsipareigota tiek derybinėje pozicijoje, tiek susitarimuose su PPO. ES minimalios normos šioje grupėje jau yra pasiektos (išskyrus midaus trauktines).

 

 

 

 

 

Priedas Nr.6

TABAKO APMOKESTINIMAS AKCIZAIS

 

Produktas

Galiojantis tarifas

Įstatymo projekte siūlomas tarifas

Minimalus tarifas, reikalaujamas pagal

 ES acquis

 

Kitas nei cigaretės tabakas (cigarilės, cigarai, rūkomasis tabakas)

50 procentų savikainos arba muitinės vertės

30 litų už kilogramą

73 litai už kilogramą*

 

Cigaretės

 

32 litai už 1000 vnt.

Iki 2002 10 01 - 36 litai už 1000 vnt.

 

nuo 2002 10 01:

30,2 lito už 1000 +10 procentų mažmeninės kainos**

 

57 procentai PPKK cigarečių mažmeninės kainos

(PPKK – pačios populiariausios kainų

kategorijos (pagal paklausą) cigaretės.

Šiuo metu Lietuvoje šią kategoriją atitinka

“Klaipėdos” cigaretės)

 

*- kursas 1 euras- 3,6716 lito

 

**- Akcizo tarifas Lietuvoje nuo 2002  10 01 sudarytų 40,2 procento PPKK cigarečių mažmeninės kainos. Minimaliai 57 procentų naštos normai pasiekti prašoma pereinamojo laikotarpio iki 2009 10 01. Jeigu nesikeistų PPKK cigaretės, akcizo norma kasmet turėtų būti didinama apie 2,5 procentinio punkto.

 

Akcizo už cigaretes apskaičiavimo taikant kombinuotąjį tarifą pavyzdys:

1000 vnt. cigarečių, kurių mažmeninė kaina – 200 litų (4 litai/pak.)

specifinė tarifo dalis - 30,2 lito,

ad valorem tarifo dalis – 10 procentų mažmeninės kainos (200 litų) , t.y. 20 litų

viso akcizo – 50,2 lito už 1000 vnt. tokių cigarečių (palyginimui šiuo metu už 1000 vnt. bet kokios kainos cigarečių akcizo tarifas yra tas pats, t.y. 32 litai)

 

 

Priedas Nr.7

KURO APMOKESTINIMAS AKCIZAIS

 

Produktas

 

Galiojantis tarifas

Įstatymo projekte siūlomas tarifas

Minimalus tarifas, reikalaujamas pagal ES acquis*

 

Benzinas, jo pakaitalai ir priedai

 

1210 litų už toną

1250 litų už toną

1401 litas už toną

Žibalas , jo pakaitalai ir priedai

 

560 litų už toną

720 litų už toną

1066 litai už toną

Gazoliai, jų pakaitalai ir priedai

 

 

 

 

buitinis krosnių kuras

 

560 litų už toną

80 litų už toną**

78 litai už toną

kiti gazoliai

 

560 litų už toną

720 litų už toną***

 

 

1066 litai už toną

Mazutas ir orimulsija

 

20 litų už toną

45 litai už toną

48 litai už toną

Automobilinės dujos

 

170 litų už 1000 litrų

200 litų už 1000 litrų

195 litai už 1000 litrų

 

* - kursas 1 euras – 3,6716 lito.

 

** - pažymėtas (pridedant dažų) nustatyta tvarka.

 

*** - numatyta kompensuoti akcizą už gazolius naudojamus žemės ūkyje ir žuvininkystėje

 

Benzino arba gazolių mišiniams su biologinės kilmės medžiagomis būtų taikomas benzino arba gazolių tarifas, sumažintas tiek, kiek mišinyje yra biologinės kilmės priemaišų, pvz.

Benzino ir denatūruoto etanolio mišinys (etanolio – 7 proc.): (100-7) proc. /100 proc. *1250 litų už toną, t.y. 1163 lito už toną

Dyzelino ir rapsų metilo esterio mišinys (RME – 30 proc.): (100-30) proc./100 proc. * 720 litų už toną, t.y.  504 litai už toną

 

 

 


[1] Pagal Lietuvos banko 2001-08-23 užsienio valiutų kursą 1 euras=3,6716Lt