Ketvirtasis (128)
neeilinis posėdis
2001 m. rugsėjo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Šiandien neeilinis Seimo posėdis dėl neeilinių, dėl tragiškų įvykių, apie kuriuos jau vakar kalbėjom. Vakar pagerbėm ir žuvusiuosius, bet Seimo valdyba, atsižvelgdama į įvykių, į tragedijos mastus, vakar vakare vis dėlto nutarė sušaukti ir neeilinį Seimo posėdį. Šiam posėdžiui teikiamas tik vienas klausimas – Seimo pareiškimo “Dėl teroro veiksmų prieš Jungtines Amerikos Valstijas” projektas. Kaip matote, pranešėjų yra keletas, todėl siūlyčiau pagal pasiūlytą variantą ir dirbti. Taigi pirmasis kalbėtų Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, po to du ministrai – kolegos A.Valionis ir J.Bernatonis – ir jau konkretų pareiškimo tekstą pristatytų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas G.Kirkilas. Galiu tik papildomai pasakyti, kad pareiškimo projektas ką tik, prieš Seimo posėdį, buvo apsvarstytas Užsienio reikalų komiteto posėdyje. Taigi štai tokia darbo tvarka. Manau, per valandą turėtume baigti ir tada būtų galima tęsti pradėtus komitetų posėdžius arba surengti nukeltus posėdžius. Tokia darbo tvarka.
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos! Visi šiandien čia susirinkę, manau, teberegi šiurpą keliančius vakar dienos Amerikos vaizdus: į dangoraižį įsirėžiantį lėktuvą, į gabalus byrančius pastatus, Pentagono sienų sprogimus. Vaizdai, kadaise matyti fantastikos filmuose, šiandien tapo realiu Amerikos gyvenimu, tokių kaip mes žmonių tragedijomis. Drastiškai ir brutaliai buvo nutrauktos šimtų, o gal ir tūkstančių amerikiečių gyvybės. Vakar pasaulį sudrebino istorijoje nematytas teroro išpuolis, amžiams įsirėšiantis į viso demokratinio pasaulio istorinę atmintį.
Lietuvos valstybė solidarizuojasi su Jungtinių Valstijų piliečiais, nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų šeimomis. Gausūs mūsų piliečių skambučiai, pasiūlymai liudija ryžtą ir pasirengimą visais įmanomais būdais pagelbėti tragediją patyrusiai amerikiečių tautai, tuo išreikšdami tikrą, ne fasadinį solidarumą. Terorizmui nėra ir negali būti pateisinimo. Demokratinis pasaulis, kurio neatskiriama dalis yra Lietuvos valstybė, turi kaip niekad susitelkti ir duoti deramą atkirtį terorizmui, kur ir kokia forma jis pasireikštų.
Vakar dienos Amerikos piliečių asmeninės tragedijos yra ir mūsų visų tragedija. Mes drauge su Amerika išgyvename netekties ir beprasmybės siaubą. Taip pat drauge su Amerika ir visa demokratine pasaulio bendrija mes tariame aiškų ir garsų “ne” terorizmui ir patvirtiname ryžtą kovoti su šiuo XXI amžiaus dvasią ir bendrąsias žmogiškąsias vertybes paminančiu reiškiniu. Pasaulyje nėra problemų, kurias reikėtų spręsti tokiu brutaliu ir beprasmišku būdu. Tragedijos, vakar ištikusios Amerikos žmones, poveikis neišvengiamai turės pasekmių viso pasaulio politikos, ekonomikos raidai, todėl mes privalome sutelkti savo pastangas ir užkirsti kelią tokiems išpuoliams.
Šis teroro aktas gali pakeisti ir bendrą pasaulio požiūrį į terorizmą bei jo keliamą grėsmę. Išpuoliai, kai mirčiai pasirengę teroristai nukreipia savo fanatišką įniršį prieš nekaltus žmones, gali pasikartoti bet kuriame pasaulio regione, todėl manau, kad reikėtų peržiūrėti ir iš naujo įvertinti mūsų strateginių objektų apsaugą bei pasirengimą tokiems ekstremaliems atvejams.
Šiomis itin dramatiškomis valandomis kaip niekad svarbu susitelkti ir veikti drauge. Žvelgdami į vakar dienos įvykius, mes dar kartą pabrėžiame savo ryžtą ir apsisprendimą būti aktyvia euroatlantinės bendrijos nare, realiais veiksmais prisidedančia prie pasaulio taikos ir stabilumo stiprinimo bei ilgalaikio jos užtikrinimo.
Tikiu, kad šio siaubingo teroro akto iniciatoriai ir bendrininkai bus surasti ir sulauks pelnytos bausmės, o beprasmiai veiksmai, kuriais norima sukelti baimę ir paniką bei mesti iššūkį demokratijai, niekada nepasieks savo tikslo, bet, priešingai, dar labiau sutelks pasaulio bendruomenę bendrai kovai su terorizmu.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju už dėmesį. Dabar kviečiu pateikti informaciją užsienio reikalų ministrą A.Valionį. Ruošiasi J.Bernatonis.
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.
A.Valionis. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vakar pasaulis buvo sukrėstas barbariško teroristinio akto. Šis veiksmas prieš Jungtines Amerikos Valstijas kartu yra veiksmas prieš visą demokratinę pasaulio tvarką, prieš visą civilizuotą demokratinę visuomenę.
Šiandien tragedijos mastą sunku tiksliai vertinti, tačiau solidarumo ir bendro išgyvenimo jausmas užpildė visą Lietuvą. Reiškiu savo nuoširdžią užuojautą šio nusikaltimo aukoms, jų šeimų nariams, visai Amerikos tautai bei jos Vyriausybei.
Jau vakar mūsų valstybės vadovai be išlygų pasmerkė šį suplanuotą terorizmo aktą. Lietuva visomis išgalėmis prisidės prie tarptautinės bendrijos suvienytų pastangų kovoti su terorizmu. Tokių tarptautinių krizių metu taip pat yra išbandomi ir mūsų valstybės vidaus pajėgumai, visų pirma skirti mūsų žmonių apsaugai, taip pat gebėjimui veikti kartu su mūsų tarptautiniais partneriais.
Aš buvau susisiekęs su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais. Šiuo metu rengiame Vilniaus dešimtuko grupės NATO kandidačių bendrą pareiškimą, kurį inicijavome NATO būstinėje Briuselyje. Užsienio reikalų ministerija sutelkė reikalingas pastangas padėti galimai nukentėjusiems nuo teroristinių veiksmų bei politinei situacijos analizei. Užsienio reikalų ministerijoje 24 valandas veikia telefonų linijos bei interneto puslapis, kuriais teikiame visą turimą informaciją, atsakome į mūsų žmonių paklausimus. 24 valandas budi visos mūsų diplomatinės ir konsulinės įstaigos JAV, taip pat turime karštųjų linijų JAV telefonus. Pagalbos kreipėmės ir jos susilaukėme iš JAV išeivijos, jos spaudos, radijo. Nustatyti kontaktai su oro linijomis. Laimei, kol kas nėra žinių apie nukentėjusius Lietuvos piliečius.
Vakar vakare ir naktį buvo gauta telefoninių paklausimų dėl maždaug tūkstančio Lietuvos piliečių. Daugiausia buvo teiraujamasi, ar nesužeisti jų artimieji bei draugai. Keletas piliečių norėjo duoti kraujo nukentėjusiems JAV piliečiams bei reiškė užuojautą amerikiečių tautai dėl įvykusios nelaimės. Informavome, kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms kraujo šiuo metu nereikia. Siūlėsi piliečiai, turintys vizas, vykti į Jungtines Amerikos Valstijas padėti dirbti demontuojant griuvėsius ar dirbti gelbėjimo darbus. Keliasdešimt Lietuvos Respublikos piliečių, esančių JAV, informavo, kad jie gyvi ir sveiki. Visiems buvo rekomenduota per ambasadas, konsulatus, per lietuvių išeivijos informacijos priemones kuo greičiau susisiekti su savo giminėmis bei artimaisiais ir informuoti apie savo būklę, kad būtų sumažinta psichologinė įtampa. Taip pat buvo gautas Latvijos ambasados Lietuvoje prašymas informuoti apie Latvijos piliečius ir suteikti konsulinę pagalbą, jeigu jiems to prireiktų. Yra parengtas bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatinių atstovybių ir Užsienio reikalų ministerijos budinčių telefonų sąrašas. Tokia pagalba jiems buvo pažadėta, jeigu bus poreikis, ji bus suteikta.
Lietuvos Respublikos Prezidento vizitas į Jungtines Amerikos Valstijas nutrūko, ryšius su Prezidento delegacija palaikome nuolat. Ruošiamas Prezidento delegacijos grįžimas atgal į Lietuvą. Pagal dabar turimą informaciją Jungtinių Amerikos Valstijų laiku 12 val., t.y. 18 val. Lietuvos laiku, iš Endriu karinės bazės turėtų išskristi karinis Jungtinių Amerikos Valstijų lėktuvas, kuriuo Prezidentas per Reikjaviką turėtų atvykti į Lietuvą. Mūsų ambasadorius Kopenhagoje D.Matulionis, kuruojantis taip pat ir Islandiją, šiuo metu jau skrenda į Reikjaviką. Jis informuos oficialias valdžios institucijas apie Prezidento grįžimą.
Kaip jūs supratote, aš neišvykau, kaip buvo planuota šiandien, į Jungtinių Amerikos Valstijų Baltijos partnerystės tarybą Vašingtone. Planuoti renginiai Lietuvos diplomatinėse įstaigose neatšaukti, jie vyks, bet jų metu pagerbsime teroristinio akto Jungtinėse Amerikos Valstijose aukas. Šiuo metu dar tiksliai sunku įvertinti šių nusikaltimų poveikį pasaulio politiniams bei ekonominiams procesams. Mūsų tarptautinių partnerių, tarptautinių organizacijų nuostatos dėl terorizmo yra aiškios. Dabar visą dėmesį skiriame faktinei situacijos analizei ir sintezei. Lietuva prisijungs prie Jungtinių Amerikos Valstijų ir tarptautinės bendrijos pastangų kovai su terorizmu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Ačiū ministrui. Kviečiu į tribūną Seimo narį ministrą J.Bernatonį.
J.BERNATONIS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo narai, įvykus šiai didžiulei tragedijai Ministro Pirmininko A.Brazausko nurodymu visos institucijos, užtikrinančios nacionalinį saugumą, ėmėsi papildomų priemonių tiek saugant strateginius objektus, tiek palaikant viešąją tvarką, stiprinant sienų apsaugą.
Noriu informuoti Seimo narius, kad jokių rimtesnių incidentų nei vakar, nei šiąnakt neįvyko. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad šioje situacijoje labai organizuotai veikė visos tarnybos, privalančios užtikrinti tvarką gresiamų krizių atveju.
Prieš atvykdamas į šį posėdį dar kartą išklausiau Policijos departamento Valstybės sienos apsaugos ir kitų Vidaus reikalų ministerijai priklausančių tarnybų ataskaitas apie įgyvendinamas saugumo priemones. Noriu pabrėžti, kad Lietuvos žmonėms nerimauti nėra jokio pagrindo. Galbūt ne laikas dabar kalbėti apie įstatymų priėmimą, bet norėčiau priminti kolegoms Seimo nariams, kad Nepaprastosios padėties įstatymas pagal mūsų Konstituciją yra būtinas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Kviečiu į tribūną Užsienio reikalų komiteto pirmininką G.Kirkilą paskelbti pareiškimo tekstą.
Seimo pareiškimo "Dėl teroro veiksmų prieš Jungtines Amerikos Valstijas" projektas Nr.IXP-984 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
G.KIRKILAS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kartu su Seimo Pirmininku A.Paulausku teikiu pareiškimą “Dėl teroro veiksmų prieš Jungtines Amerikos Valstijas”. Šį pareiškimą jau apsvarstė Užsienio reikalų komitetas. Jeigu jūs matėte pirmąjį tekstą, galite palyginti, nes yra padaryta pakeitimų. Užsienio reikalų komitetas atkreipė dėmesį į visus užsienio politikos niuansus. Iki šiol dar esu gavęs keletą pasiūlymų. Trumpai pasakysiu, kokia yra šio pareiškimo idėja.
Lietuvos Respublikos Seimas, atstovaudamas lietuvių tautai, reiškia nuoširdžią užuojautą Jungtinėms Amerikos Valstijoms, jos žmonėms, smerkia teroro aktus. Mes manome, kad tai yra tikrai didžiulis iššūkis visam civilizuotam pasauliui, kultūrai, laisvei. Lietuvos Respublikos Seimas ir mūsų Vyriausybė prisidės prie visų antiteroristinių veiksmų, kad tarptautinėmis pastangomis terorizmas būtų likviduotas. Taip pat Lietuvos Respublikos Seimas tikisi, kad demokratinė pasaulio bendruomenė toliau sieks pažangos, kad nebūtų sustabdyti visi ta kryptimi vykstantys tarptautiniai procesai.
Dėl paskutinio punkto, kaip jūs matote, mums dabar reikia nuspręsti, ar tikrai Lietuvos Respublikos Seimas ir visos politinės jėgos solidariai remia tokią Lietuvos poziciją, kurią aš anksčiau išdėsčiau, ir kviečia visus piliečius rimties, supratimo ir palaikymo… reikalingų valdžios veiksmų šalies viduje ir išorėje, t.y. tarptautinėje arenoje.
Gerbiamasis Pirmininke, aš nežinau, gal man reikia dabar pateikti gautus pasiūlymus ar kaip nors kitaip?
PIRMININKAS. Gal pateikite pasiūlymus, o paskui dar norės klausti Seimo nariai.
G.KIRKILAS. Gerai. Aš turiu kolegos S.Kružinausko pasiūlymų dėl pirmosios pastraipos pabaigos. Vietoj “išreiškiame solidarumą užuojauta” jis siūlo įrašyti “solidarizuojamės išreikšdami”. Jeigu kolega neįsižeis, aš manau, kad tai nėra geresnė redakcija. Trečiąją pastraipą nuo pabaigos “Lietuvos parlamentarai įsitikinę, kad turi būti viskas padaryta” kolega S.Kružinauskas siūlo redaguoti taip: “reikia daryti viską, kad tai daugiau niekada nepasikartotų”. Man atrodo, ši redakcija yra geresnė ir ją būtų galima priimti.
Taip pat yra V.Landsbergio siūlymas. Jis skamba taip: “Seimas rekomenduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybei kartu su Lietuvos kariuomene nedelsiant imtis galimų priemonių, kad Ignalinos atominės elektrinės saugumas nuo išorinių išpuolių būtų užtikrintas”. Kiek man žinoma, tokių priemonių jau yra imtasi, ir vidinių, ir išorinių. Jau vakar apie tai informavo ministrai, Ministras Pirmininkas, taip pat krašto apsaugos ministro pavaduotojas P.Malakauskas informavo Užsienio reikalų komitetą. Vargu ar šis pasiūlymas, jeigu kolega V.Landsbergis neįsižeistų, tinka šiam pareiškimui. Manau, jis daugiau susijęs su mūsų vidaus reikalais. Vargu ar tai yra tarptautinio skambesio pozicija. Siūlyčiau V.Landsbergiui atsiimti pasiūlymą ir neįrašyti jo į šį pareiškimą.
PIRMININKAS. Jūs pakomentavote visus pasiūlymus. Dabar jūsų nori klausti Seimo narys K.Kriščiūnas. Prašom.
K.KRIŠČIŪNAS. Noriu jūsų paklausti, ar į komitetą buvo atėję žmonių iš jėgos struktūrų ir ar su jais kalbėjote dėl saugios situacijos užtikrinimo Lietuvoje? Šis dalykas liečia Lietuvą tuo aspektu, kad kai kurie mūsų politikai vertina tai kaip Rusijos ir Čečėnijos santykius. Klausimas labai glaudžiai susijęs, nes jeigu čia bus O.bin Ladeno įtaka, tai rusai irgi pareiškė, kad tai daro čečėnų (…) kovai prieš Rusiją. Ar atsižvelgta į šį dalyką? Ar mes ir toliau smerksime Rusiją, ar kalbėsime, kad ir čečėnai… Kaip ši situacija klostysis, kaip jūs ją vertinate, ar bus galima sakyti, kad čečėnai turi, pavyzdžiui, teisę į savo nepriklausomybę? Ar mes stosime Rusijos pusėn ir sakysime, kad mes smerkiame šį terorizmą ir kovojame ir kad mūsų pasienio policijos pareigūnai susirūpins, kad čečėnų žmonės, kurie atvažiuoja į Lietuvą, kelia grėsmę Lietuvai, ar ne?
G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš jau minėjau, kad viceministras P.Malakauskas yra padaręs trumpą pranešimą mūsų komitete. Dėl jūsų pasiūlymo. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau apskritai nelabai plėsti mūsų pareiškimą, nes tokie sudėtingi vertinimai, kuriuos jūs siūlote, manau, nėra šio pareiškimo reikalas. Siūlyčiau apsiriboti tomis idėjomis, kurios yra išdėstytos pareiškime.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti Seimo narys K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau padaryti pareiškimą vėliau. Ar tai bus galima padaryti paskui, ar dabar?
PIRMININKAS. Taip, paskui bus diskusijos ir jūs galėsite kalbėti diskusijose.
K.BOBELIS. Gerai. Šis pareiškimas, kuris buvo svarstytas Užsienio reikalų komitete, labai gerai atspindi mūsų poziciją, mūsų jausmus dėl tragedijos Jungtinėse Amerikos Valstijose. Aš neturiu jokio klausimo, tik prašyčiau visus paremti šį pareiškimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausimą užduoda Seimo narys…
Jūs norėtumėte atsakyti?
G.KIRKILAS. Aš turiu du pasiūlymus. Man atrodo, kad jie yra svarbūs. Pradėsiu nuo lengvesnio, kolegos E.Klumbio. Jis siūlo pirmoje pastraipoje keisti terminą “Amerikos tautai”. Iš tikrųjų mes, gerbiamasis kolega, diskutavome dėl šio termino, bet vis dėlto, jeigu aš teisingai pasakysiu, jis yra lyg ir nusistovėjęs literatūroje, ne tik šnekamojoje kalboje. Kolegos, nesiginčykite. Kalbėjomės su mūsų kalbininkais. Šis tekstas, kurį jūs turite, yra derintas su mūsų kalbininkais. Jiems neužkliuvo, jeigu tai esminis klausimas, tai galbūt. Aš siūlyčiau vis dėlto palikti tai, nes ne kalbininkų… Ar visi taip galvoja? Paliekame. Gerai.
Antras yra svarbesnis. Gerai. Po to Pirmininkas pasiūlys balsuoti ar kaip nors kitaip. Dabar svarbesnis pasiūlymas, dėl kurio, ko gero, reikės balsuoti, aš nežinau. Kolega E.Klumbys siūlo paskutinėje pastraipoje išbraukti žodžius “ir jame atstovaujamos politikos jėgos solidariai remia tokią Lietuvos poziciją”. Aš vis dėlto siūlyčiau šią poziciją palikti, nes man atrodo, kad tai labai svarbu.
PIRMININKAS. Bus diskusijos, dabar nepradėkime diskusijų. Bus laikas, tada atsakys į klausimus. Seimo narys J.Karosas užduoda klausimą. Prašom.
J.KAROSAS. Aš noriu likti kalbėti diskusijoje, nes čia buvo iškeltas klausimas dėl Amerikos tautos.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkui. Klausimą užduoda Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau kalbėti.
PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys A.Gricius. Išsibraukite, kas norite kalbėti, o ne klausti.
A.GRICIUS. Aš taip pat norėčiau kalbėti.
PIRMININKAS. Aš siūlau išsibraukti visiems, kurie norite kalbėti. Nėra daugiau norinčių klausti. Ar Seimo nariai, kurie yra užsirašę, nori klausti, ar kalbėti diskusijoje? Klausti. Gerai. Tada Seimo narys A.Sadeckas. Prašom klausti.
A.SADECKAS. Norėčiau paklausti pareiškimo autoriaus. Ar nemanytumėte, kad 4 pastraipoje… 3 pastraipoje, kurioje mes kalbame daugiau apie tarptautines problemas, ar nereikėtų įrašyti mintį, kad Lietuvos Respublikos Seimas įsitikinęs, kad turi būti padaryta viskas, kad tai daugiau niekada nepasikartotų ir kad Lietuvoje būtų išvengta teroristinių aktų. Aš konstatuoju situaciją mūsų valstybėje, kad mes irgi turime imtis tam tikrų priemonių, ne vien tarptautinių priemonių, dėl kurių aš sutinku.
G.KIRKILAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs sutiktumėte, mes galėtume paprasčiau įrašyti, kad tai daugiau niekada nepasikartotų niekur. Tai apimtų visas šalis, nes pasaulis dabar yra labai susijęs. Ar tiktų toks pasiūlymas?
PIRMININKAS. Pritariate. Seimo narė D.Teišerskytė. Prašom.
D.TEIŠERSKYTĖ. Man asmeniškai yra nelabai aiškus šio pareiškimo adresatas: ar tai skiriama Lietuvos piliečiams, ar Amerikos tautai. Tai šiek tiek yra suplakta turinyje. Pareiškimo pradžioje mes tarsi kreipiamės į Amerikos piliečius, o pabaigoje kviečiame rimties, susikaupimo, paklusnumo, bet neaišku, kurios tautos žmones. Ir dar galbūt vis dėlto derėtų, sukonkretinus šiuos mano pasakytus dalykus, dar kartą atiduoti kalbininkams apsvarstyti tokius žodžius kaip “sambūvis” (čia ne visai vietoje šis žodis pavartotas) ir “teiks įmanomą humanitarinę pagalbą”. Žodis “įmanomą” yra kanceliarinis ir ne visai vietoje. Ačiū.
G.KIRKILAS. Pradėsiu nuo paskutinio klausimo. Žinote, iš tikrųjų mes galime teikti tokią pagalbą, kokią valstybė yra pajėgi teikti. Aš abejoju, ar mes galime įsipareigoti daugiau esant šiai situacijai. Gal tai ir kanceliarinis žodis, bet jis gana tikslus. Aišku, mes, tai yra Lietuvos Seimas, atstovaujame tautai. Mes esame išrinkti žmonės, mes šiuo atveju sunkią valandą paremiame kitą valstybę, kitą tautą, bet kartu pačioje pabaigoje pasakome, kad tai yra bendra mūsų pozicija ir kad labai svarbu, jog šiuo metu ir visa mūsų tauta solidariai laikytųsi, kad nebūtų kokių nors išpuolių. Jūs žinote, kad tokios informacijos yra, gali būti kokie nors rasiniai, neduok Dieve, nepasitenkinimai ir panašiai. Todėl jūs esate teisi, kad iš tikrųjų adresatas tarsi… Bet tai yra viešas pareiškimas, tai yra mūsų pareiškimas. Mes pirmiausia adresuojame Jungtinėms Amerikos Valstijoms, pasaulio demokratinei bendruomenei, bet, aišku, tam tikra prasme ir sau. Aš nežinau, ar tai yra blogai. Manau, kad tai yra palyginti platus kreipimasis.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke ir pone pranešėjau, į kurį aš kreipiuosi. Gal galėtumėte atsakyti. Kai aš lyginu abu tekstus, aš matau, kad pirmojo projekto priešpaskutinės pastraipos labai svarbi mintis dabar yra pašalinta. Taigi vienas iš teikėjų, esantis tribūnoje, gal galėtų paaiškinti, kodėl, jo manymu, neturėtų būti tokios minties, kuri truputį pakoreguota (tą aš siūlyčiau padaryti) skambėtų taip: “Lietuvos Respublikos Seimas tikisi, kad demokratinė pasaulio bendruomenė ir toliau sieks pažangos bei progreso, kad bus dar ryžtingiau tęsiami NATO ir Europos Sąjungos plėtros procesai”. Ir kartu tai yra mano siūlymas sugrąžinti šį tekstą tokia redakcija.
Taip pat aš norėčiau, kad atskleistumėte vieną vietą, kuri buvo ir anksčiau, ir dabar yra, apie tai, kad Lietuvos valstybė prisijungs prie visų antiteroristinių tarptautinių pastangų. Žiūrint į žodžius tiesiogine prasme, viskas yra taip, nebent kiltų klausimas, ar Lietuvos Vyriausybė dar nebuvo prisijungusi. Bet kadangi politikoje yra vartojamos ir išverstinės reikšmės, mes puikiai žinome, kad yra valstybinio teroro veiksmų, kurie vadinami antiteroristinėmis pastangomis, kad čia nebūtų kaip nors taip interpretuojama. Juo labiau kad mes ką tik girdėjome vieno Seimo nario ksenofobinę, jeigu ne rasistinę, kalbą prieš čečėnus apskritai. Ačiū.
G.KIRKILAS. Ačiū. Pradėsiu nuo paskutinio. Nėra tų valstybinių, būtent taip yra suformuluota, čia kalbama apie tarptautines pastangas, prie jų mes ketiname prisijungti. Aš manau, kad yra gana korektiška. Dabar dėl to, kad reikėtų grąžinti žodžius apie NATO ir Europos Sąjungos plėtros procesus, jūs dar siūlote sugriežtinti. Šią korekciją padarė Užsienio reikalų komitetas, man atrodo, A.Saudargo ir kitų siūlymu. Aš manau, jeigu toks pasiūlymas yra, galima svarstyti. Bet Užsienio reikalų komiteto nariams pasirodė, kad šiame tekste galbūt nereikia labai egoistiškai kalbėti apie savo tikslus. Tai tik dėl to, gerbiamasis kolega Landsbergi. Šis pasiūlymas kaip tik mano ir buvo, bet aš vis dėlto sutinku su savo kolegomis Užsienio reikalų komiteto nariais, kad galbūt ne šiame pareiškime, galbūt ateityje mes dar ne vieną kartą turėsime progą pareikšti savo nuomonę. Kviečiu palaikyti tokią mūsų poziciją. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto kviesčiau kuo greičiau priimti sprendimą ir padaryti pareiškimą, tai yra, man atrodo, šiandien svarbiausia. Aš nemanau, kad kas nors labai knibinės šio teksto niuansus, manau, esmė čia yra pasakyta. Mes išreiškiame gilią užuojautą, tai yra labai humanistinė pozicija, mes smerkiame terorizmą, aš manau, tai yra bendra pozicija. Nesigilinkime, kas ką sako ir kokie niuansai. Niuansų iš tikrųjų yra labai daug. Pagaliau pasakyta ir tai, kad nepaisant viso šito demokratinė visuomenė sieks pažangos ir progreso ir kad mes visi ir visos politinės partijos tokį tikslą remia. Aš manau, kad tai yra svarbiausia.
PIRMININKAS. Klausimą nori užduoti Seimo narys G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis pranešėjau, tai išties labai svarbus ir reikšmingas pareiškimas, nes tas kreipimasis į Jungtines Valstijas ir tarptautinę bendruomenę ypač svarbus, bet taip pat ir mūsų Lietuvos gyventojams, nors galbūt tai yra ne visai tas klausimas. Prašyčiau Seimo Pirmininko, kai baigsis klausimai ir šis pareiškimas bus priimtas, kad galbūt pateiktų informaciją, nes vakar jis per televiziją pasakė, jog ir Lietuvoje yra kažkokių požymių, kad galbūt ne visai viskas yra gerai. Skambina gyventojai, rinkėjai ir domisi, nes premjeras sakė, kad tarsi viskas gerai, o Seimo Pirmininkas pasakė, kad ne visai gerai. Tik tiek, kad paprašyčiau Seimo Pirmininko, kad paskui gal galėtų pateikti informaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš galiu atsakyti. Turėjau omenyje gautą pranešimą dėl “Lietuvos” viešbučio užminavimo tuo metu. Kai manęs klausė, nebuvo aišku, ar tikrai jis užminuotas, nes policija kaip tik vyko į tą įvykio vietą.
Seimo narys V.Nekrašas. Prašom.
V.NEKRAŠAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jeigu žiūrėtume į pranešimą iš esmės, tai siūlyčiau po “solidariai remia tautą” padėti tašką. “Kviečia piliečius rimties” ir panašiai, tai gal to nereikėtų.
G.KIRKILAS. Atsiprašau, kurioje vietoje?
V.NEKRAŠAS. Paskutinėje pastraipoje. “Solidariai remia tautą ir Lietuvos poziciją” – po “poziciją” dėti tašką. Čia buvo toks mano siūlymais. Tačiau aš noriu dar pažymėti, kad vis dėlto čia yra pranešimas ir mes negalime…
G.KIRKILAS. Pareiškimas.
V.NEKRAŠAS. Taip, pareiškimas. Todėl mes negalime šiuo pareiškimu, kai Amerikos tauta, kai žmonės liūdi ir kai ten yra tragedija, siekti kokių savo tikslų ir kalbėti apie NATO, apie Ignalinos atominę elektrinę ir panašiai. Tai yra absoliučiai nesuderinami dalykai. Tai galėtų būti kito pareiškimo arba kitų pareiškimų pozicija. Labai ačiū.
G.KIRKILAS. Taip. Gerbiamasis kolega, bet taip šiuo metu ir yra, gal jūs neturite naujausio teksto. NATO, Europos Sąjungos, kiti dalykai jau yra, juos jau pašalino Užsienio reikalų komitetas. Aš taip pat pasiūliau dėl Ignalinos irgi neįrašyti, atrodo, daug kas pritaria tam. Dabar dėl taško po “tokia Lietuvos pozicija”. Žinote, mes priimdami sprendimus įtraukiame kiek galima daugiau žmonių ir savo visuomenę, kodėl mes negalime į ją kreiptis. Aš siūlyčiau kaip tik palikti.
PIRMININKAS. Žodį replikai suteikiu Seimo nariui K.Bobeliui.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau pakalbėti dėl tvarkos. 35 minutes mes diskutuojame ir aš niekada gyvenime nesu matęs, kad 141 asmuo galėtų suredaguoti kokį pareiškimą. Tas pareiškimas buvo suredaguotas Užsienio reikalų komiteto, komitetas pateikė projektą, išgirdo įvairius siūlymus. Todėl aš prašyčiau, kad Seimas įgaliotų Užsienio reikalų komitetą, atsižvelgiant į padarytas pastabas, parengti pareiškimą, kuris būtų visiems priimtinas, nes bendrai diskutuodami mes čia niekados nebaigsime. Yra išsakyti principai, todėl remiantis tais principais galime padaryti atitinkamą pareiškimą.
PIRMININKAS. Ačiū už mintis. Aš taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad čia vyksta klausimo pateikimas. Tai suformuluokime, ką norime paklausti, kas neaišku iš to pareiškimo. Iš tiesų dabar mes pradedame žodžiu taisyti ir galbūt tai yra ne pati geriausia darbo forma. Seimo narys frakcijos seniūnas J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Jums ir gerbiamajam pranešėjui aš kaip tik norėjau užduoti tokį klausimą, kuris galbūt padėtų mums, visiems Seimo nariams, susiorientuoti. Kaip aš suprantu ir kaip kolega K.Bobelis dabar patikino, Užsienio reikalų komitete buvo priimtas bendras sprendimas?
G.KIRKILAS. Taip, vienbalsiai.
J.OLEKAS. Yra deleguoti mūsų atstovai. Be abejo, aš tikiu kiekvienu Seimo nariu, kuris dabar klausia ir teikia savo siūlymą, kad mes norime šių tragiškų įvykių akivaizdoje parengti dar geresnį tekstą. Bet galbūt, kolegos, pasitikėkime tokiu bendru ir geru mūsų politinių partijų, atstovaujančių Užsienio reikalų komitete, sutarimu, kad šis tekstas yra bendras ir mūsų visų atstovaujamas. Ne tikslinkime jo, o priimkime jį šiandien bendru sprendimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Ačiū. Aš norėsiu kalbėti diskusijoje.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia Seimo narė B.Vėsaitė.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti jūsų. Ar penktojoje pastraipoje netiktų toks siūlymas – kadangi vienas smurtas sukelia kitą smurtą ir smurto bangą, visai nesinorėtų, kad, žodžiu, kentėtų niekuo nekalti žmonės, kai bus naikinami teroristai? Tai penktojoje pastraipoje po “gerovės” – “ir taikos pasaulyje”. Aš bijau, žodžiu, mano būgštavimai yra, kad nekiltų trečiasis pasaulinis karas. Ar mes negalėtume pridėti “taikos pasaulyje”.
Ir dar vienas toks redakcinis siūlymas trečiajai pastraipai. “O jų židiniai” – “o terorizmo židiniai neutralizuoti”, nes “jų židiniai”… Čia šioks toks redakcinis siūlymas.
G.KIRKILAS. Ačiū už siūlymus. Dabar dėl taikos. Aš su jumis sutinku, kad, aišku, tai yra tikrai labai svarbus dalykas, bet bent man taip atrodė, kad kaip tik kitas sakinys, kad “Lietuva taip pat sieks, kad visos galimos tarpvalstybinės problemos būtų sprendžiamos civilizuotais būdais”, aš turiu omenyje diplomatiją ir visa kita, tai čia yra tas kontekstas, bet supraskime, kad kovos su terorizmu riba yra visada labai slidi. Būtų gerai, kad būtų galima sureguliuoti tik diplomatinėmis pastangomis, bet ne visada taip išeina. Todėl aš dėkoju jums už siūlymą, gerbiamoji kolege, bet aš vis dėlto manau, kad reikėtų palikti tekstą tokį, koks yra. Čia tas niuansas, kurį jūs minite, man atrodo, yra išsaugotas.
O dėl kito siūlymo, tai iš tikrųjų yra redakcinis siūlymas, bet, mano nuomone, tekstas čia yra aiškus – “kad teroristai turi būti nubausti, o jų židiniai (aš turiu omenyje, kad terorizmo) būtų neutralizuoti”. Nes matote, jeigu mes visą laiką kartosime tuos pačius žodžius, tai bus labai sunkus tekstas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, dėl priešpaskutinės pastraipos, kurioje kalbama, kad “Pasaulio bendruomenė sieks pažangos, tarptautinio saugumo ir gerovės, kurie reikalingi visoms civilizuotoms šalims”. Ar nesutiktumėte, kad paliktume “visoms tautoms”, nes terorizmas ir tauta skiriasi, nes gerovės bei pažangos siekia visos tautos? Todėl ar nereikėtų to išbraukti –“civilizuotoms”? Sunku man pasakyti, ką mes galėtume, kokią tautą galėtume pavadinti necivilizuota. Šio žodžio ar nesutiktumėte išbraukti?
G.KIRKILAS. Aš sutikčiau su jūsų siūlymu.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus, gal pranešėjui po to, kai pasibaigs diskusijos, mes dar kartą suteiksime tribūną. Jis pakomentuotų, kurias pastabas priėmė, kurias ne. Jeigu dėl jų reikėtų balsuoti, tai tą padarytume jau priimdami galutinį teksto variantą. Ačiū pranešėjui.
Diskusijose iš anksto užsirašė kalbėti Seimo nariai K.Kriščiūnas, J.Matulevičius ir daugelis kitų. Aš visų pirma… (Balsas salėje) Taip. Ką palikti? Tai gal iš karto užsirašykite dar kartą, nes gali būti… Kuriuos atsiminsime, taip. Tai žodį suteikiu Seimo nariui K.Kriščiūnui. Prašom. Aš pažymėjau. Kad irgi būtų po frakcijos atstovą, tegul pasižymi, kad kalbės frakcijos vardu. Prašom.
K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausiai noriu pareikšti gilią užuojautą amerikiečiams ir savo vardu, ir Socialdemokratų jaunimo sąjungos vardu. Manau, kad jeigu pasaulyje kas nors radikaliai ir greitai pasikeis, tai teroristai bus pasiekę savo tikslą, bet, manau, amerikiečiai to neleis ir nedarys tokių klaidų. Neturi prasidėti JAV ir visame pasaulyje musulmonų ar arabų medžioklė. Tikiu, kad pagrindiniai Amerikos principai, sakykim, laisvė, bus išsaugoti ir išlaikyti. Tikiu, kad bus nubausti tik kalti dėl šio teroro akto ir nežus laisvos šalies idėja. Manyčiau, mes savo pareiškime turime irgi pabrėžti. Dėl tolesnės įvykių eigos mes matome galimus tris variantus. Niekas pasaulyje greitai nesikeis – 1 variantas, 2 – susidarys ryški Šiaurės–Pietų konfrontacija, dėl kurios gali keistis daugelio šalių migracijos politika (tą mes neseniai svarstėme savo Nacionalinio saugumo ir gnybos komitete), gali susidaryti nauji aljansai. Trečias dalykas, mes manome, kad tai būtų ir teisingas dalykas pasaulyje, – turi atsirasti naujas V.Vilsono planas, kuris suteiktų galimybę toms tautoms, kurios neturi savo valstybingumo, jį sukurti, nes šis dalykas yra esminis dalykas, kuris skleidžia tą teroro baimę pasaulyje, kad tautoms atimtas šansas turėti savo valstybę ir patiems kurti savo gyvenimą. Šis siaubingas teroro aktas dar kartą parodė, kad mūsų būsimi sąjungininkai Europoje, kurie skeptiškai vertino Amerikos priešraketinės gynybos sistemą, jos efektyvumą, buvo teisūs. Tai dar kartą rodo, kad šita nauja priešraketinės gynybos sistema turi būti peržiūrima. Kokia susiklostys padėtis pasaulyje, priklauso nuo JAV. Bet mes turime būti pasirengę padaryti savo pasirinkimą. Kaip naujų laikų valstybė didele dalimi turi būti dėkingi V.Vilsono planui. Tačiau šių dienų Lietuvos pasirinkimas yra euroatlantinės struktūros, nuo mūsų sprendimo turi priklausyti, kaip elgsimės toliau Rusijos-Čečėnijos konflikto atveju. Neturime skleisti panikos Lietuvoje, ką vakar padarė kai kurie Vyriausybės nariai. Amerikiečiai labai teisingai pasielgė uždarydami biržas. Jeigu Lietuvoje pradėtų kilti kainos, būtų didelė nesąmonė ir lengvas pasipelnymas, su kuriuo Vyriausybė turėtų kovoti, nes įvykiai JAV buvo siaubingi, tačiau ne ekonomiškai.
Manau, Lietuvoje turime suprasti, kad deklaravę savo ryžtą tapti Europos Sąjungos ir NATO nare išeiname iš tos pilkos, visų pamirštos zonos ir tampame viso, labai įdomaus, bet kartu labai pavojingo, dinamiško pasaulio dalimi. Turime būti pasirengę, todėl privalome peržiūrėti savo saugumo ir gynybos struktūras. Turime žiūrėti čia ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kad veltui iš biudžeto pinigų niekas negautų. Lietuvos policija, saugumas, Krašto apsaugos ministerijos Antrasis departamentas turi pateikti savo darbo rezultatus. Jei jie neefektyvūs, turime reformuoti šias žinybas. Tai irgi aktualu šiuo metu Seime svarstant Policijos finansavimo įstatymą. Manau, kad mūsų kariškių noras turėti efektyvią Lietuvos oro erdvės kontrolę ir pajėgumus ją apginti yra teisingas ir tuo labiau svarstytinas. Skeptiškos NATO pastabos šioje vietoje pasirodė buvo neteisingos.
Taigi dar kartą solidarizuojamės su Amerikos piliečiais, tauta ir norime pasakyti, kad šis teroro aktas parodė, kad Lietuvoje mes turime daug nepadarytų darbų. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulevičius. Prašom. (Balsai salėje) Taip, bet jie iš anksto buvo užsirašę Sekretoriate, aš tos tvarkos nenoriu pažeisti.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Aš pats ir mūsų Liberalų frakcija iš tikrųjų buvome sukrėsti, kaip ir visi Seimo nariai. Mums atrodo, kad šiandien reikšdami gilią užuojautą Amerikos tautai turėtume suprasti vieną dalyką, kad iš tikrųjų vakar įvyko pasikėsinimas ne prieš amerikiečius, o įvyko pasikėsinimas prieš taikius žmones, tokius kaip mes patys. Tai yra brutalus išpuolis prieš žmoniją. Man atrodo, kad reikėtų kuo mažiau diskutuoti apie patį pareiškimą. Užsienio reikalų komitete deleguoti mūsų žmonės iš įvairių frakcijų išmano savo darbą. Žinoma, gali 141 Seimo narys parašyti 141 pareiškimą, bet reikia susitarti ir priimti vieną. Visko į jį nesudėsi.
Aš norėjau keletą bendrų pastabų dėl šių įvykių. Man atrodo, kad iš tikrųjų pasaulis ir mes patys turime suprasti, kad vakar įvyko tokie įvykiai, kurie labai daug ką turėtų pakeisti. Pakeisti viena – sampratą, kad demokratija turi mokėti gintis, nes labai daug yra spekuliuojama demokratijos sąvoka. Jeigu nuo globalių dalykų pereitume prie Lietuvos, tai ir pas mus labai daug spekuliuojama demokratijos sąvoka. Analizuojant mūsų nepriklausomybės dešimtmetį, kai mes kuriam pas save demokratiją, jau antrą dešimtmetį, kas labiausiai pasinaudojo demokratijos vaisiais. Deja, reikia pripažinti, kad dažniausiai vagys, apgavikai ir nusikaltėliai. Tai yra blogai, tai yra problema ir reikia ieškoti atsakymų. Iš tikrųjų ne šiandien juos rasime. Antra. Pagalvokime apie paprastą dalyką. Tokia tragedija. Sakome, kad Lietuvoje ramu, bet atsiranda žmonių, kurie sako, kad užminavo “Lietuvos” viešbutį. Atrodytų, kas čia bloga, bet bloga tai, kad antrą dešimtmetį tokių skambučių ir tokių tariamų minavimų ar žadėjimų susprogdinti buvo daug, bet nė vienas tas iniciatorius arba klaidintojas nebuvo išaiškintas ir nebuvo nubaustas. Ką tai rodo? Tai rodo, kad vis dėlto ne viskas padaryta šiais klausimais ir pas mus. Mes, matyt, negalime nusiraminti. Todėl kviesdamas savo kolegas vieningai paremti šį mūsų Seimo pareiškimą, solidarizuojantis su žuvusiųjų giminėmis, reiškiant jiems gilią užuojautą ir solidarizuojantis su Amerikos tauta, taip pat labai rimtai kviečiu, kad mūsų Vyriausybė, mūsų jėgos struktūros iš tikrųjų baigtų žaidimą programomis ir planais, o labai rimtai susirūpintų mūsų žmonių saugumu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Landsbergį. Kalbės frakcijos vardu.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Lietuvos Seimo reagavimas į tai, kas įvyko vakar JAV ir kas yra veiksmas ne tik prieš JAV, bet ir prieš principus, prieš visą geros valios žmoniją, yra labai reikalingas ir teisingas žingsnis. Man truputį gaila, kad ko nors panašaus nebuvo vakar iš karto, nes Seimas tuo metu posėdžiavo. Jis galėjo iš karto pereiti prie tokio nepaprasto pasaulinės reikšmės įvykio. Bet daromas tas žingsnis šiandien ir tai yra gerai. Tačiau norėtųsi, kad jis būtų apmąstytas ir tekstas būtų kuo tobulesnis. Apmąstymas yra toks, kuriam aš norėčiau visus kviesti. Tai yra šaltiniai, šaknys, fonas, kas vyksta apskritai pasauliniu mastu įvairiose pasaulio vietose. Vyksta nuoseklus, nepaprastas neapykantos eskalavimas, žiaurumo ir nežmoniškumo propaganda. Daugybė baisių dalykų yra pateikiami taip arba žmonės, tautos, visuomenė yra pripratinami, kad dabar tokie laikai, toks šimtmetis, tokia kažkokia situacija, kad tampa norma kai kurie dalykai, kurie kažkada buvo baisūs ir apie juos niekas net nediskutuotų. Tai štai neapykantos eskalavimo klausimas yra svarbus. Jis kartais keliamas Lietuvoje, kartais ir dažniausiai slopinamas. Taip pat žudymų politika, kurią mes esame dar visai neseniai patyrę. Tam tikra politika yra vykdoma užpuolant ir žudant. Kas yra žudymų politika, jūs galite puikiai patys suprasti, na, skersti ką nors išvietėse ar panašiai. Kalbant apie tuos dalykus, reikia įvardijimo ir nuoseklumo. Įvardijimas yra. Vienas, kurio aš labai norėjau, ir tai yra gerai, tai yra nusikaltimas ir nusikaltimas žmonijai. Galbūt tą reikėtų dar sureikšminti. Taip pat solidarumas. Solidarumas su JAV tvirtai reiškiamas. Jis galėtų būti suprantamas kaip solidarumas ne tik su JAV, bet su visais geros valios žmonėmis pasaulyje, kurie būtų pasiryžę pasakyti – gana, toliau šiuo keliu eiti negalima. Dėl nuoseklumo, tai aš turiu pasakyti, kad mes patys stokojame nuoseklumo kovodami su terorizmu prieš Lietuvą. Pavyzdžiui, teroristai veikę Medininkuose, rado prieglobstį šalyje, su kuria mes tariamai palaikome gerus santykius ir nepersekiojame tų teroristų arba labai minkštai traktuojame tai, kad teisingumas neįgyvendintas, tai tęsiasi 10 metų. Būkime sąžiningi. Reikia prieš tuos dalykus kovoti kiekviename pasaulio taške, ir mažame taške. Nėra taip, kad Lietuva – mažas dalykas, nesvarbu, kas matė, kas nematė, kas užmiršo. O kai atsitiko Amerikoje, tada visi mato, tai labai didelis dalykas, todėl yra reaguojama. Jeigu būtų į kiekvieną veiksmą reaguojama nuosekliai ir tuos 10 metų, ir gal dar anksčiau, galbūt pasaulyje nebūtų sukurta tokia atmosfera. Nes, kaip sakau, fanatiškos neapykantos ir beribio keršto apraiškų būna nuolat įvairiose pasaulio vietose, ir tie veiksmai eskaluoja vieni kitus.
Stokojame nuoseklumo priešintis neapykantos kurstymui ir pačioje Lietuvoje, ar tai būtų prieš ką nors Lietuvoje, ar prieš Jungtines Amerikos Valstijas būtent Lietuvoje. Mes matėme, kaip tai gana nesunkiai yra daroma. Sakysime, jokių veiksmų iš Lietuvos nekyla, bet atmosfera kuriama. Vienas iš baisių dalykų, kuriuos mačiau vakar ekrane, tai yra kažkokių žmonių džiūgavimas, kad taip įvyko. Čia yra ne mažiau baisu negu pats teroro aktas.
Štai yra mano šiek tiek platesnės pastabos. Seimas, aišku, neįtrauks tų minčių į šį pareiškimą, bet aš norėčiau, kad Seimo nariai įtrauktų tai į savo mąstymą. Galbūt mums tai padės solidariau dirbti. Žodis “solidarumas” čia yra labai svarbus.
Kaip jūs žinote, matėte, aš esu pasiūlęs (dėkoju už jūsų solidarumą, kas kalba apie 5 minutes), neturėjau jokio projekto, jis nebuvo išdalytas, todėl galimam projektui parašiau pasiūlymą, bet dabar matau, kad, kaip čia buvo minėta, gali būti kitas dokumentas ir kitų dokumentų Seime priimta. Aš siūlysiu. Iš dalies toks turinys jau yra. Apie rekomendaciją – nedelsiama imtis visų priemonių. Ką tai reiškia? Galbūt yra Vyriausybės ir kariuomenės sprendimas, kaip elgtis, jeigu nežinomi lėktuvai skris į Ignalinos atominės elektrinės teritoriją. Manau, kad tokie sprendimai turi būti, labai kategoriški ir galutiniai, nes tokiais atvejais nėra laiko svarstyti. Aš suprantu, kad aš kalbu menkos reikšmės dalykus, ir jums gaila laiko. Bet aš siūlysiu tokį dokumentą ir tikėsiuos, kad dauguma nemanys, kad tai menkos reikšmės dalykai.
Čia buvo paminėta dar ir vakarykštis gąsdinimas, kad kas nors gali būti išsprogdinta. Situacija taip pat yra pasikeitusi. Šiandien jau yra kitaip negu užvakar. Todėl atsakomybė už tokius gąsdinimus taip pat turi būti suprantama kaip teroro aktas. Nes šiandien telefono skambutis, kad po pusės valandos Seimas bus išsprogdintas, skambės kitaip negu užvakar, ir tada buvo imamasi. Galų gale Seimas – tai ne pats svarbiausias dalykas. Yra sprogdinamos vietos, kur yra daug žmonių. Neturi būti leidžiama šitaip juokauti. Neturi būti leidžiama, turi būti kokios nors priemonės, kurios sugriežtintų atsakomybę. Tai galbūt galima net ir ypatingos skubos tvarka įrašyti į kodeksą, nes padėtis yra kitokia negu užvakar. Padėtis yra kitokia negu praeitoje Seimo kadencijoje, kur buvo siūloma patikslinti Baudžiamąjį kodeksą, įrašant atsakomybę už neapykantos kurstymą. Seimas buvo nepajėgus tai priimti, bet mes turime grįžti prie šių dalykų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad mes šiandien susirinkome ne tam, kad nurodytume vieni kitiems, kaip turime mąstyti, kaip turime elgtis, o susirinkome tam, kad priimtume pareiškimą, kuriame būtų smerkiamas terorizmas. Manau, mes neturime čia demonstruoti savo išmanymo ir savo plačių akiračių, o svarstyti konkretų klausimą. Dėl to siūlau kalbėti iš frakcijų po vieną žmogų, kas dar nekalbėjo, ir svarstyti pareiškimą, dar kartą kartoju, o ne užsiimti moralizavimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs frakcijos vardu? (Balsas salėje) Aš klausiu A.Vazbio. Frakcijos vardu – Seimo narys A.Vazbys. Prašom.
A.VAZBYS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi šios diskusijos tikslas yra aptarti pareiškimą, kalbėsiu tik apie jį ir kalbėsiu trumpai, suprasdamas, kad tai jau užsitęsė.
Visų pirma, mano ir mūsų frakcijos supratimu, šio pareiškimo esmė ir tikslai yra labai aiškūs. Tai yra tokio žiauraus, brutalaus ir nepaaiškinamo terorizmo pasmerkimas, išreiškimas solidarumo su žuvusiaisiais, jų šeimomis ir Amerikos tauta ir konstatavimas, kad ši tragedija yra iššūkis ne tik Amerikai, bet ir Lietuvai. Būtent šioje dvasioje siūlome žiūrėti į tą pareiškimą, suvokti, kad visi kiti dalykai yra šalutiniai, ne tokie esminiai. Manome, tikrai nėra atsakinga ir moralu naudotis šia tragedija ir tuo pareiškimu, dėstant savo tikslus, nors ir valstybinius, bet kurie šiuo atveju neprilygsta tam, ką reikėtų pasakyti, kreipiantis į viso pasaulio bendruomenę ir Amerikos tautą. Todėl manome, kad tikrai nederėtų minėti jokių konkrečių mūsų valstybės prioriteto siekinių, juo labiau mėginti išreikšti partijų skirtingas pozicijas. Suprantu, kad gali būti skirtingos politinių jėgų pozicijos dėl tam tikrų niuansų, bet dėl tos pareiškimo esmės, kurią minėjau, ir tų trijų tikslų – terorizmo pasmerkimo, solidarumo ir iššūkio įvardijimo Lietuvai, – nemanau, kad čia turėtų būti partinių skirtumų. Kviečiu visus neakcentuoti tų dalykų, bet pripažinti, kad tai yra bendras sutarimas. Ir tuo sakiniu, kad jam atstovaujamos politinės jėgos, mes pabrėžėme, kad ir iš esmės visi mūsų valstybės piliečiai reiškia tokią poziciją. Tai yra stipriau negu tik pasakymas “Seimas”. Taigi tokie būtų pasiūlymai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Frakcijos vardu – A.Ramanauskas.
A.RAMANAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, sunku rasti žodžius apsakyti tą jausmą, kuris apima mus matant žmonių žūtį Niujorko dangoraižių griūtyje. Akivaizdžiai įsitikinome, jog gyvename labai trapiame pasaulyje, kuriame blogis vis dar nenori užleisti vietos gėriui. Stebint televizijos vaizdus, į galvą ateina tokie žodžiai: tragedija, karas, siaubas, katastrofa, apokalipsė. Terorizmo istorijoje dar nebuvo tokio beatodairiško masinio nekaltų žmonių žudymo. Tai smūgis visai tarptautinei bendrijai, demokratijos principams ir humanizmui. Akivaizdu, kad tokiais drastiškais veiksmais teroristai siekia pasėti paniką visoje planetoje, bet tikime, kad tai jiems nepavyks.
Naujosios sąjungos socialliberalų vardu reiškiu užuojautą Jungtinių Amerikos Valstijų žmonėms, žuvusiųjų artimiesiems. Neabejoju, kad šių teroro akcijų organizatoriai sulauks pelnyto atpildo. Siūlau pavesti Seimo Pirmininkui kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir pasiūlyti rugsėjo 13 d. paskelbti gedulo diena žuvusiems Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiams atminti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Frakcijos vardu – Seimo narys K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos! Aš, kaip daugelį metų gyvenęs Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pajutęs Jungtinių Amerikos Valstijų tautos ir piliečių toleranciją, taktą, užuojautą pabėgėliams, vargšams, diktatūrinio režimo pasmerktiesiems, tikrai nuoširdžiai išgyvenu dėl tos įvykusios tragedijos. Tūkstančiai lietuvių šiuo metu gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nuo 1863 m. sukilimo lietuviai randa prieglobstį vieninteliame kitame krašte – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visi ten yra priimami, kiekvienam suteikiama galimybė įsikurti, gyventi visiškai netrukdomam.
Kai 1949 m. aš, jaunas studentas, su savo sesute Niujorke išlipau iš Amerikos karo laivo “Generolas Bradley”, mane sutiko pabėgėlius sutinkančios grupės. Man padavė bilietą į Čikagą, 5 dolerius ir pasakė: jaunuoli, nuo šiandienos tavo ateitis priklauso tau. Tie žodžiai buvo pasakyti tūkstančiams pabėgėlių. Tūkstančiai pabėgėlių gavo tuos 5 dolerius ir su tais 5 doleriais pradėjo gyvenimą.
Šiandien retai rasite lietuvį, kuris Amerikoje neprisimušė, neprasigyveno, neišleido savo vaikų į mokslą. Svarbiausia, Amerikos valdžia jam niekada netrukdė likti ir tapti lietuviu, ginti Lietuvos interesus.
Amerika yra vienintelė valstybė pasauly, kuri 50 metų nepripažino Lietuvos okupacijos ir visą laiką tai garantavo. Nė viena kita valstybė to nepadarė. Visi lyg ir nepripažino, bet buvo po stalu. Kai man reikėjo VLIK reikalais važinėti po Europą ir aš nuvažiuodavau į kokią valstybę... Pavyzdžiui, 1978 m. buvau Madride. Įėjus į politikos departamentą ir pristačius Lietuvos bylą buvo užduotas pirmas klausimas, kaip Amerika tą klausimą traktuoja ir ar Amerika jus pripažįsta. Kai arba danams, arba suomių ambasadoje Otavoje pasakai, kad Amerika nepripažįsta tos netiesioginės brutalios okupacijos, sako: gerai, mes jus palaikysime.
Mielieji lietuviai, jeigu jūs pažiūrėsite, šiuo metu Amerikoje yra per 50 tūkst. lietuvių, naujųjų pabėgėlių, kurie vadinami nelegalais. Bet kokie jie nelegalai? Kiekvienas turi namą, automobilį, darbą, vaikus leidžia į mokslą. Ir jeigu jie nepadaro nusikaltimo, nepatenka į policijos akiratį, kiekvienas gali ten laisvai, netrukdomai gyventi. Kur jūs rasite kitą tokį kraštą? Aš pats, Lietuvoje gimęs ir augęs iki 17 metų, Amerikoje buvau geriau traktuojamas negu tada, kai 1990-1991 metais grįžau į Lietuvą. Koks šiandien yra mūsų valstybės nusikaltimas, kai tie naujieji lietuviai, pabėgėliai į Ameriką, prasimušę gauna Amerikos pilietybę, o kitu aktu mes iš jų atimam Lietuvos pilietybę, norėdami pasakyti, kad jūs – ne mūsų broliai, jūs mums nepriklausot. O jie nori atsidėkoti Lietuvai, jie nori padėti. Paimkime pavyzdį iš žydų, kurių net trečiai, ketvirtai kartai, net nevažiuojančiai į Izraelį, suteikiama Izraelio pilietybė, kad jie gintų Izraelio interesus.
Taigi mes turime įvertinti tą tragediją, užjausti ir sąžiningai padėti, kad tokie dalykai nesikartotų pasaulyje. Aš manau, mes taip pat turime įvertinti jų paramą, mums suteiktą praeityje, dabar ir, aš tikiu, ateityje. Vienintelė valstybė, kuria mes galim pasitikėti, vienintelė valstybė, kuri mums tikrai sąžiningai padėjo, yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Todėl nesiginčykime dėl sakinio, žodžio, o priimkime principinę rezoliuciją, kuri yra parengta, kad galėtume išreikšti mūsų tautos užuojautą ir skausmą dėl ten įvykusios tragedijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu frakcijos vardu Seimo narę K.Prunskienę. Prašau.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos nariai vienareikšmiai prisideda prie kolegų išsakytų užuojautos nukentėjusiems amerikiečiams, kitų tautų atstovams žodžių ir teroristų veiksmų pasmerkimo. Mes iš esmės pritariame ir pareiškimo tekstui, sutikdami su tuo, kad čia mes neturėtume rašyti pragmatiškų pasiūlymų, kurie yra adresuoti mūsų Vyriausybei, kitoms valdžios institucijoms. Mes tai galime padaryti ir kitu būdu, kita forma. Tuo pat metu aš norėčiau, jeigu jau vis dėlto prisidėčiau, galėčiau prisidėti prie to pareiškimo teksto… nors nebūtinai tai turi būti padaryta.
Taigi pirmiausia norėčiau pasiūlyti, kad mūsų Nacionalinė saugumo strategija, taip pat užsienio politika vis dėlto daugiau nei iki šiol akcentuotų diplomatijos galimybes, konfliktų ir krizių prevencijos svarbą. Ši linija, beje, vis labiau ryškėja ir Europos saugumo politikoje, įvairiuose tarptautiniuose susitikimuose, konferencijose. Mano įsitikinimu (aš manau, kad ir kolegos sutiks), ši katastrofa parodė, kad vien tiktai didelė karinė jėga, kuri neabejotinai egzistuoja, o pasaulio mastu valdant šią jėgą lyderės yra Jungtinės Amerikos Valstijos, kurių jėgos, karinės galios pagrindu šiandien veikia NATO (Europa pripažįsta būtent Jungtinių Amerikos Valstijų lyderystę NATO sprendžiant globalius saugumo klausimus, problemas, konfliktus), vis dėlto šalia karinės galios, pasirodo, nepaprastai svarbios yra prevencinės priemonės, kai siekiama išvengti konflikto židinių tiek tarptautiniu mastu, tiek ir šalių viduje. Aš tuo nė kiek nenuvertinu karinės galios svarbos ir NATO vaidmens ateityje, tačiau tuo pat metu labai labai pabrėžiu, kad visoje mūsų strategijoje – ir nacionalinio saugumo, ir užsienio politikos, taip pat ir integracijos į Europos Sąjungą kontekste turi būti nepaprastai išryškintas mūsų vaidmuo įvaldant regionines, tarptautines krizes, vykdant prevenciją. Galiu tiktai pasidžiaugti, kad mūsų Baltijos regionas (ir ne be Lietuvos, jos valdžios institucijų, jos politinių struktūrų įtakos) yra taikingas ir tokių vidinių problemų mes, laimei, šiandien iš esmės neturime.
Žinoma, jau už šio pareiškimo ribų aš turiu prisipažinti, kad šį rytą kalbėjau su mūsų premjeru, pasiūlydama jam Vyriausybėje labai konkrečiai apsvarstyti tos katastrofos pasekmes, kurios bus skaudžios ne tik Jungtinėms Amerikos Valstijoms žmogiškųjų praradimų prasme, bet ekonominių praradimų prasme jos neišvengiamai vienaip ar kitaip pasieks ir Lietuvą. Lietuva neturi labai plačių prekybinių santykių su JAV. Mums būtų skaudūs investicijų praradimai, jeigu tokie įvyktų. Galbūt čia yra mažesnė rizika, tačiau valiutos kursas, tiesą sakant, neišvengiamai keisis, jis jau šiandien keičiasi. Mūsų valiutos politika, lito atsiejimas nuo dolerio ir susiejimas su euru (…) mažiausiai prarandant visais verslo aspektais, tarp jų importo ir eksporto interesų požiūriu, todėl piliečių santaupų, jų perkamosios galios, jų kurso visų kitų valiutų požiūriu… Todėl šiandien derėtų šį klausimą labai konkrečiai ir dalykiškai apsvarstyti, kad visiems būtų kuo mažesni nuostoliai. Tai nėra koks nors provokacinis klausimas, tai yra realus klausimas. Susiejimas su euru yra paskelbtas vasario 2 d., tačiau situacija be galo keičiasi, ir mums reikia žinoti, ką planuoja daryti mūsų kaimyninės valstybės, mums reikia modeliuoti situaciją įvertinant importo ir eksporto ir vidaus ekonomikos gyvenimo pokyčius ryšium su dolerio kurso pasikeitimu ir nepadaryti taip, kaip kartais padaroma pavėluotai. Tai problema, kuri yra už šio pareiškimo ribų, bet, manau, kad šiandien turbūt nederėtų eiti su kitu pareiškimu. Aš tai pasakau kalbėdama nuo frakcijos.
PIRMININKAS. Dėkui. Frakcijos vardu kalbės Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite Socialdemokratinės koalicijos frakcijos vardu dar kartą išreikšti gilią užuojautą JAV žmonėms, JAV administracijai, JAV tautoms ir šią tragišką pasauliui minutę pasakyti, jog Socialdemokratinės koalicijos frakcija puikiai supranta, koks tai iššūkis XXI amžiui. Mes iš tikrųjų esame prieš labai baisią politinę tikrovę, kurią sėja terorizmas, kurią sėja nepakantumas, kurią sėja netolerancija, kurią sėja neapykantos kurstymas tarp tautų, rasizmas, antisemitizmas ir visos kitos klaikios ir baisios ideologinės pakraipos. Lietuvos Respublikos Seimas tikrai daug padarė, kad Lietuvoje šios problemos būtų sprendžiamos teisiškai pagrįstai. Žinoma, mes galime pasakyti, kad dar laukia didelis baras, kad mes turime padaryti taip, kad Lietuva kaip valstybė didžiuotųsi demokratinėmis normomis ir galėtų padaryti viską, kad šių baisių žmonijos ligų sėklos Lietuvoje nerastų dirvos.
Socialdemokratinė koalicija visiškai remia šį pareiškimą. Pareiškimo tekstas, jo trečiasis variantas dabar yra subalansuotas. Iš tikrųjų jis yra geras, ir mes siūlytume dabar jį priimti jau neberedaguojant. Mes siūlome jį priimti visuotiniu sutarimu visiems Seimo nariams, priklausantiems įvairioms politinėms srovėms. Iš tikrųjų šiandien pasakyta labai daug teisingų žodžių apie tai, kas įvyko, ir aš manau, kad bus geriau, jeigu Lietuva ir toliau adekvačiai reaguos ir vertins įvykius taip, kaip tai darė ir vakar, ir šiandien. Seimas laiku vakar reagavo į tragediją ir tylos minute, kaip tautos atstovybė, pagerbė JAV žmones, šeimas ir žuvusiuosius.
Seimas taip pat supranta, kad JAV išsaugojo Lietuvos laisvės teritoriją tada, kai Lietuva pati negalėjo tos savo teritorijos ginti. Lietuvos ambasados ten buvo kaip mūsų laisvos šalies tikrovė. Seimas tikrai sutinka ir supranta, kad daugeliui lietuvių JAV buvo antroji tėvynė, ir prisideda prie tų jausmų, kuriuos išsakė K.Bobelis. Aš manau, kad ir Vyriausybė, ir ministerijos, ir žinybos labai operatyviai žengė daug teisingų žingsnių, kad būtų imtasi priemonių ir kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas.
Kita vertus, mes turime ir toliau raginti piliečius, kad Lietuvoje nebūtų neatsakingų veiksmų, ir atkreipti Lietuvos piliečių dėmesį į tai, kad nepaprastosios padėties atveju bet kokios provokacijos, tokio tipo kaip internetiniai skambučiai ar kitos, turėtų būti daug griežčiau įvertinamos ir baudžiamos.
Siūlome Socialdemokratinės koalicijos frakcijos vardu dabar priimti šį pareiškimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Liberalų frakcijos vardu – A.Gricius. Ar kitas? Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vakarykščiai įvykiai sukrėtė visą pasaulį ir man tikrai atrodo, kad Amerika nuo Pearl Harboro, kuriame man teko lankytis prieš keletą metų ir kur yra tas didysis memorialas, nepergyveno tokio didelio ir skaudaus smūgio. Todėl aš manau, kad šiandieną mūsų svarstomas pareiškimas tikrai yra reikalingas ir kad jis turi turėti tam tikros įtakos tolesnėms pasekmėms, kurios gali būti kaip šio teroristinio akto išdava. Aš turiu omenyje pačią tarptautinę sistemą, tarptautinę valstybių sistemą ir jos pamatus. Aš tikrai tikiu, kad Amerika po šio smūgio neizoliuos savęs nuo pasaulio, nesirūpins vien tiktai savo valstybės saugumu, bet ir toliau plėtos ryšius, integracinius procesus, kad visos civilizuotos pasaulio tautos, valstybės susijungtų kovai prieš terorizmą. Šiandien mes matome tą pavyzdį, kai liūdniausios Handingtono prognozės, išsakytos knygoje “Civilizacijų konfliktas”, pasireiškė visu savo baisumu.
Aš, kalbėdamas dėl pareiškimo, norėčiau pasakyti, kad pritariu tai nuomonei, kad nereikėtų šiame pareiškime (ir tai yra padaryta) minėti NATO, Europos Sąjungos. Šiandien ne tai svarbiausia. Aš, visiškai pritardamas šiam tekstui, tik noriu priminti Seimui, kad man atrodo, kad mes čia, tiek Seime, tiek savo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dar turėsime grįžti prie tų klausimų, apsvarstyti juos labai rimtai ir siekti, kad mūsų valstybėje, taip pat ir visame pasaulyje, daugiau tokių aktų nepasikartotų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Taigi norėčiau pasitarti. Kalbėjo visų frakcijų atstovai ir du prieš tai užsirašę Seimo nariai, kurie iš anksto Sekretoriatui padavė prašymus. Ar galėtume nutraukti diskusiją ir pradėti paties pareiškimo priėmimą? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Tada į tribūną kviečiu G.Kirkilą, kuris jau yra parengęs trečią, jums išdalintą variantą, atsižvelgdamas į visas pastabas.
G.KIRKILAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, visi esame sukrėsti šių įvykių, visi jaučiame pasaulio būties trapumą. Taigi visi ką nors darykime, kad šį pasaulį išsaugotume. Aš galvoju, kad šis pareiškimas bus šioks toks indėlis į tą bendrą visų pasaulio tautų, parlamentų, demokratijų, valstybių balsą, neleidžiantis abejoti, kad bet koks terorizmas, nesvarbu, kokiu pagrindu ir kaip jis grindžiamas, bus kaip nors toleruojamas.
Gerbiamieji kolegos, aš dėkoju visiems už pasiūlymus ir labai atsiprašau, kad tikrai ne viską galėjome įtraukti. Aš pritariu kolegai A.Griciui, kad iš tikrųjų prie to dar teks grįžti ne vieną kartą. Visi mes prie to dokumento esame vienaip ar kitaip prisidėję, ačiū visiems už mintis ir pastangas ir kviečiu visus šį pareiškimą, jau tą paskutinį variantą, paremti bendru sutarimu. Aš manau, kad tai bus pats svarbiausias rezultatas.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Tada prašau registruotis. Yra dėl balsavimo motyvų. K.Rimšelis? Registruojamės. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimą “Dėl teroro veiksmų prieš Jungtines Amerikos Valstijas”, prašom balsuoti.
Už – 98, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Kelia ranką, nespėjo užsiregistruoti Seimo narys D.Barakauskas, Seimo narys Z.Mačernius ir Seimo narys A.Ramanauskas. Visus paminėjau. Jų balsai taip pat bus pridėti prie balsavusių už. Ačiū. 101 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Ačiū.
Tuo mes savo neeilinį plenarinį posėdį baigiame.