Antrasis (126) posėdis
2001 m. rugsėjo 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, mielieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. rugsėjo 11 d. rytinį plenarinį posėdį. Siūlau iš karto registruotis. Registracija.

Mielieji kolegos, užsiregistravo 86 Seimo nariai. Darbotvarkė vakar buvo patvirtinta, jokių pakeitimų nematyti. Taigi prašom, kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš turėčiau pastebėti, kad šį savaitgalį keletas Seimo narių, mūsų įsitikinimu, dalyvavo viename iš skandalingiausių Lietuvos seimų istorijoje įvykių – už diktatoriaus A.Lukašenkos pinigus dalyvavo jo liaupsinimo operacijoje. Tai Seimo nariai M.Pronckus, V.Orechovas, S.Dmitrijevas iš valdančiosios Socialdemokratų frakcijos ir ponas J.Veselka. Aš noriu pasakyti, kad mūsų frakcija yra įsitikinusi, kad taip buvo labai aiškiai pažeistas vienas svarbiausių Seimo statuto straipsnių, t.y. 18 straipsnio 1 dalis, kuri sako: “Draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t.y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams”.

Todėl, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mūsų frakcija, remdamasi Seimo statuto 94 straipsniu, reikalauja į rytinio posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl šių Seimo narių veiksmų apsvarstymo. Mes reikalaujame, kad Seimo valdybos atstovai šio svarstymo metu atsakytų į klausimą, kokiu pagrindu šie Seimo nariai dalyvavo tokioje gėdingoje operacijoje, taip pat reikalaujame, kad Socialdemokratų frakcijos ir partijos vadovybė atsakytų, kiek tai buvo suderinta su frakcijos vadovybe, su frakcijos pozicija. Taip pat reikalaujame, kad Seimo Pirmininkas, kuris pagal Seimo statutą atstovauja Seimui, iki to darbotvarkės klausimo svarstymo, suderinęs su frakcijomis, pateiktų aiškią nuomonę, kokių veiksmų bus imtasi prieš Seimo narius, kurie taip šiurkščiai pažeidė Seimo statutą.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes siūlome, remiantis Statuto 94 straipsniu, jums pateikti šį klausimą Seimo narių pritarimui, ir aš tikiu, kad Seimo nariai pritars šitam mūsų pasiūlymui. Kitu atveju mes šį klausimą kelsime ir toliau.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jokio komentaro, turime dirbti darbą Lietuvos labui, o dabartinis darbas Lietuvos labui yra imtis pirmojo patvirtinto darbotvarkės punkto. Kolegos, visi, kurie norite kelti kokius nors klausimus, turėsite galimybę per Seniūnų sueigą, per Etikos ir procedūrų komisiją ir visomis kitomis priemonėmis. Šiandien dirbsime pagal nustatytą darbotvarkę. Jeigu kas nori padaryti dar kokius nors pareiškimus, tai įspėju – štai yra du Seimo nariai iš vienos ir iš kitos pusės, prašome tarti po žodį ir imamės pirmojo klausimo. Neeilinė Seniūnų sueiga kitu klausimu yra kviečiama 14 valandą. Jeigu kas ko pageidaus, prašome, tada bus galima atmintinai mokytis Statuto, gerbiamasis Vidžiūnai. Prašom. Dabar M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš žiūriu, kad demokratija iš tikrųjų Lietuvoje labai klesti. Daugiau negu Baltarusijoje, pasirodo. Kai iš 1000 tarptautinių stebėtojų į Baltarusiją atvažiavo maždaug 200 nepriklausomų, tokių kaip mes, iš Amerikos, Izraelio, Čekijos, Lenkijos ir kai kurių kitų valstybių, pasirodo, jiems galima, o lietuviams, pasirodo, negalima. Ir negalima todėl, kad, matyt, norima palaikyti didįjį melą, kuris kyla iš kai kurių tarptautinių organizacijų. Iš tikrųjų, jeigu Seime šis klausimas bus svarstomas, bus labai įdomu papasakoti ir pasakyti, kaip iš tikrųjų ten buvo ir kaip kai kurie mūsų Seimo nariai nori melagingai pateikti tai, kas ten įvyko. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. A.Gricius. Iš eilės, aš pasakiau, po du Seimo narius, ir dirbsime savo darbą. Prašom. A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų tas klausimas nėra toks paprastas. Aš suprantu, kad yra patvirtinta darbotvarkė, tačiau spaudos pranešimai, užsienio ambasadorių skambučiai Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui, vakarykštis, pasakyčiau, labai pozityvus mūsų Seimo Pirmininko rinkimų Baltarusijoje įvertinimas, kaip jie vyko ir kas ten iš tikrųjų buvo, Baltarusijos parlamento nepripažinimas Europos Parlamente ir t.t., visi tie faktai turi nemažą įtaką mums siekiant integruotis tiek į Europos Sąjungą, tiek į NATO. Aš manau, kad tikrai klausimo negalima palikti neišnagrinėjus, tuo labiau kad šiuo atveju, kiek aš suprantu, iš dalies išsiskiria Seimo Pirmininko, socialliberalo gerbiamojo A.Paulausko ir (nežinau, šiandien galbūt paaiškės) Socialdemokratų frakcijos pozicija.

Todėl aš pritariu jūsų siūlymui, kad 14 valandą būtų sušauktas neeilinis seniūnų posėdis ir šį klausimą būtų galima įtraukti į posėdžio popiečio darbotvarkę ir gauti reikalingą informaciją. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, nenorėtume, kad visi Lietuvos valstybėje susidarytų nuomonę, kad penktasis, remiantis A.Lukašenkos režimą, yra Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas, neleidžiantis pagal Seimo statuto 94 straipsnį frakcijos pasiūlymo balsuoti Seime. Prašome, ponia Sekretoriato vadove, atversti posėdžio pirmininkui Statuto 94 straipsnį, o jūs, pone pirmininke, antrąją dalį ir prašome teikti mūsų siūlymą balsuoti. Jūs juk nesate tas penktasis?

PIRMININKAS. Matote, jeigu mes vadovausimės šiuo straipsniu ir numanau bus balsavimas (koks bus, aš numanau), tai žinote, kada jūs galėsite teikti tą kitą klausimą?

A.VIDŽIŪNAS. Pirmininke…

PIRMININKAS. Taigi aš siūlau… minutėlę, gerbiamasis Andriau, tamstai žodis nesuteiktas. Nesiginčykime. Yra Seniūnų sueiga. Jeigu jūs reikalausite balsuoti, balsuosime, jokia problema. Prašom. Kolega V.Orechovas.

V.ORECHOVAS. Aš noriu pasakyti, kad ponas A.Kubilius klaidina Seimą ir visuomenę ir paprašysiu Etikos ir procedūrų komisijos peržiūrėti tą informaciją, kurią jis pateikė Seimui, kad mes važiavome už A.Lukašenkos pinigus. Lietuvos rusų sąjungos vadovybė turi teisę važiuoti ten, kur ji nori, kad pamatytų, kas darosi kaimyninėje šalyje. Mes turime savo pinigų, gauname atlyginimus, mes turime savo kapitalą, ir už šį kapitalą mes galime važiuoti. Pone Kubiliau, paprašysiu neklaidinti toliau Seimo ir visuomenės.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar aš suteiksiu paskutinį kartą šiuo klausimu žodį A.Kubiliui, kad jis aiškiai pasakytų, ar jis reikalauja, kad dabar klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę, t.y. į rytinio posėdžio darbotvarkę, ar šį klausimą sprendžiame po Seniūnų sueigos. Aš siūlau daryti kaip patarė kolega A.Gricius, t.y. po Seniūnų sueigos. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, mano įsitikinimu, mes aiškiai suformulavome savo nuostatą balsuoti dabar dėl to, kad būtų įtraukta į rytinio posėdžio darbotvarkę. Nėra jokios prasmės ką nors nagrinėti Seniūnų sueigoje, nes tai, ką turėtų išgirsti Seniūnų sueiga iš Seimo valdybos, frakcijos vadovybės ir Seimo Pirmininko, turi išgirsti visas Seimas ir visa Lietuvos visuomenė. Kodėl dabar bijoma aiškiai pasakyti, už kokius pinigus buvo važiuota, kieno sprendimu buvo važiuota, ir kokia yra frakcijos ir partijos nuomonė šiuo klausimu, ar nuomonės dar nėra? Taigi mes dar sykį reikalaujame, kad dabar būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Prašom registruotis.

Mielieji kolegos, užsiregistravo 91 Seimo narys. Kadangi Konservatorių frakcija neatsiima savo siūlymo ir neieško kompromiso, siūloma balsuoti. Dėmesio! Kas už tai, kad į rytinio posėdžio darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas dėl Baltarusijos Prezidento rinkimų stebėjimo, prašom balsuoti už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Balsavimas pradėtas.

Už – 36, prieš – 34, susilaikė 17. Klausimas į rytinio posėdžio darbotvarkę neįtraukiamas. Ačiū. Imamės pirmojo klausimo. Komiteto pirmininkas G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš vis dėlto norėčiau kreiptis į mūsų dešiniąsias partijas, ypač į liberalus, taip pat ir į konservatorius, ir tiesiog priminti jiems. Aš net nesuprantu, kodėl jie visą laiką reikalauja ką nors apsvarstyti ir nubausti. Tiesiog primenu, kad nei parlamentas, nei politinės partijos nėra vaikų darželis ar kokia nors kitokia auklėjimo įstaiga. Mūsų partijoje yra įvairių nuomonių, yra realus pliuralizmas, nėra kokios nors griežtos, vieningos disciplinos ar ko nors kito, ko visą laiką iš mūsų reikalauja. Jeigu mūsų kolegos turi kokią nors kitokią nuomonę, nori įsigilinti į tuos reikalus, aš nematau jokių problemų. Kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, aš manau, kad jų dalyvavimas visiškai nekomplikuoja Lietuvos santykių nei su Baltarusija, nei su Europos Sąjunga, nei su kokiomis kitomis valstybėmis. Todėl aš manau, kad tai yra tik tuščias laiko gaišinimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mūsų tikslas kaip tik ir buvo nuplauti šitą gėdą nuo valdančiosios koalicijos ir nuo pagrindinės valdančiosios koalicijos partijos – Socialdemokratų partijos. Šis balsavimas parodė, kad Socialdemokratų partija susitapatino su savo partijos ir frakcijos nariais ir pritarė jų veiksmams, kurie buvo šį savaitgalį Baltarusijoje. Pone Kirkilai, šalia tų dalykų, kuriuos jūs išvardijote, yra politiko atsakomybė, yra partijų atsakomybė, taip pat yra tie dalykai, kuriuos citavo A.Kubilius, Statute surašyti. Todėl mes pasiliekame teisę, tą suteikia ir Statutas, kelti šį klausimą toliau, kad vis dėlto iš Seimo tribūnos būtų aiškiai pasakyta, kokia yra Seimo daugumos pozicija šių keturių komunarų atžvilgiu.

PIRMININKAS. Ačiū. (Triukšmas salėje) Bičiuliai, klausimas aiškus, pasiūlymas yra. Dar V.Šustauskas seniai kalbėjo. Prašom.

V.ŠUSTAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nesuprantu, kodėl reikia teisti tuos, kurie nuvažiavo į Baltarusiją. Tai yra kiekvieno asmeninis reikalas. Aš taip pat turėjau nuomonę dėl žydų, jūs manęs vos į kalėjimą neįgrūdote visi apsiputoję. Tai irgi buvo nuomonė, pasakyta dar 1995 m., ir panašiai. Jeigu nuvažiuoji, tuoj pat teisti. Nežinau. Nedarykite bardelio Seime.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš prašyčiau atsisakyti kai kurių žodžių, arba kitą kartą jų bent nevartoti. Klausimas baigtas.

Baudžiamojo proceso kodekso 45, 270, 440, 443, 444, 446, 448, 449, 450, 451, 452, 454, 456 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 447 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalių pripažinimo netekusiomis galios, 455 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, Kodekso papildymo 448¹, 448², 451¹, 451², 456¹, 456² straipsniais ir trisdešimt aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-420(3*) (priėmimo tęsinys)

Dabar kviečiu į tribūną kolegą R.Šukį. Klausimas baigtas. Po to, po pirmojo klausimo. Darbotvarkė buvo patvirtinta vakar, nėra jokių pakeitimų. Prašom. Kolega R.Šukys. Yra kompleksinis 1a, b ir c klausimas. Arba pagal registraciją projektai Nr.IXP-420, Nr.IXP-426 ir Nr.IXP-628. Visi trys projektai dėl Baudžiamojo proceso kodekso. Visi trys projektai buvo pradėti priiminėti pastraipsniui ankstesnėse sesijose. Taigi aš prašyčiau pranešėją visų pirma paaiškinti, kur mes esame, arba kokioje stadijoje, kokioje vietoje, prie kokio straipsnio įstrigę. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, dėl projekto Nr.IXP-420 – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios, kodekso papildymo, kai kurių straipsnių pakeitimo (aš jų dabar nevardinsiu). Aš atskirai kiekvieną įstatymo projektą aptarsiu, nes yra pakankamai sudėtingi projektai. Buvo padaryta visų trijų priėmimo pertrauka, tačiau pirmasis įstatymo projektas Nr.IXP-420 buvo priimtas pastraipsniui ir vėliau padaryta pertrauka. Papildomai apsvarsčius komitete šį įstatymo projektą, atsižvelgus į Teisės departamento pateiktas pastabas, atsižvelgta į visas pateiktas pastabas. Aš norėčiau trumpai paaiškinti, kas dėl šio projekto (nepaisant to, kad buvo priimtas pastraipsniui, tačiau nebuvo galutinai balsuota) komitete buvo pasiūlyta galutiniam priėmimui.

Visų pirma reikėtų grįžti prie pavadinimo pataisymo atsižvelgiant į vėlesnes pataisas. Baudžiamojo kodekso pavadinime, kur yra išvardinti keičiami ir papildomi straipsniai, įsiterpia dar 444 straipsnis; taip pat po žodžių “pakeitimo ir papildymo” įterpiama “447 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalių pripažinimo netekusiomis galios”. Toliau pavadinimas lieka toks, koks ir buvo. Todėl aš protokolui norėčiau iš karto suformuluoti, koks yra dabartinio įstatymo pavadinimas, jeigu pritartumėte įstatymo projekto priėmimui. Jis buvo sutvarkytas komitete, skambėtų taip: “Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 45, 270, 440, 443, 444, 446, 448, 449, 450, 451, 452, 454, 456 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 447 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalių pripažinimo netekusiomis galios, 455 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, kodekso papildymo 448¹, 448², 451¹, 451², 456¹, 456² straipsniais ir trisdešimt aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymas”. Taip skambėtų. Prašyčiau pritarti tokiam pakeitimui. Toliau.

PIRMININKAS. Vieną minutę. Galbūt galime iš karto bent vieną klausimą išspręsti. Mielieji kolegos, pranešėjas labai tiksliai ir aiškiai pasakė, kaip keičiasi pavadinimas. Ar galime bendru sutarimu sutarti, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar iš viso reikia balsuoti? Galime bendru sutarimu? Ačiū. Klausimas išspręstas. Prašom toliau.

R.ŠUKYS. Taigi visiškai įvertinta pirmoji Teisės departamento pastaba. Toliau projektas yra papildytas nauju 5 straipsniu, kurio anksčiau nebuvo. Jis skamba taip: “Kodekso 444 straipsnio papildymas”. Tai buvo padaryta atsižvelgus į trečiąją Teisės departamento pastabą, kurioje buvo pasakyta, kad projekto 21 straipsnio… kodeksas papildomas 256² straipsniu. Atitinkamai reikėtų pakeisti ir galiojančio kodekso 444 straipsnį, nes jame pateikiamos nuorodos į kodekso straipsnius, numatančius teisminio nagrinėjimo išimtis. Tai yra 456¹ ir 456² straipsnius. Šiuo atveju ir yra suformuluotas pakeitimas kodekso 444 straipsnio, kuriame yra papildymas nuoroda į kodekso 456² straipsnį. Prašyčiau šiam viso įstatymo projekto papildymui šiuo naujuoju 5 straipsniu, kuriuo yra papildomas kodekso 444 straipsnis, pritarti. Toliau aš aiškinsiu, kaip projektas kinta.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti šiam papildomam straipsniui atsižvelgdami į Teisės departamento siūlymus? Ar reikia balsuoti? Pritarta. Prašom toliau.

R.ŠUKYS. Kadangi projektas papildytas naujuoju 5 straipsniu, todėl viso įstatymo projekto, kurio, kaip minėjau, priėmimas buvo atliktas pastraipsniui, straipsnių numeracija per vieną straipsnį yra pasislinkusi. Visi kiti straipsniai pernumeruojami pradedant buvusiu 5 straipsniu, kuris dabar bus 6 straipsnis, ir baigiant anksčiau buvusiu paskutiniuoju 21, kuris dabar tampa 22 straipsniu. Šiam numeracijos pakeitimui reikėtų pritarti.

PIRMININKAS. Manau, čia yra daugiau techniškas dalykas ir mielieji kolegos tikrai nereikalaus balsuoti. Dabar prašom dėl papildomų straipsnių.

R.ŠUKYS. Dar vienas pakeitimas redakcinio pobūdžio. Paskutiniajame straipsnyje, t.y. anksčiau buvusiame 21, o dabartiniame 22, atsižvelgiame į Teisės departamento 2 pastabą, kurioje buvo pasakyta, kad kodekso 456² straipsnio 2 dalyje pateikiama neteisinga nuoroda į kodekso 440 straipsnio 2 dalį, nes minėtas kodekso straipsnis turi tik vieną dalį. Redakciškai yra pataisoma buvusi dabartinio 22, o ankstesnio 21 straipsnio formuluotė ir po žodžių “nusikaltimų, numatytų” yra rašoma “šio kodekso 440 straipsnyje”. Anksčiau buvo nuoroda į 440 straipsnio 2 dalį. Šiam pakeitimui taip pat reikėtų, nes anksčiau buvo už tą straipsnį balsuota, pritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar galime sutikti su šiuo patikslinimu ir ar galime priimti 22 straipsnį, arba bazinio įstatymo papildymą 456² straipsniu? Galime bendru sutarimu? Nereikia balsuoti? Ačiū.

Prašom toliau.

R.ŠUKYS. Komitete taip pat nuspręsta, tai buvo padaryta atsižvelgiant į Teisės departamento 4 pastabą, dėl dviejų naujų straipsnių, t.y. dėl 23 straipsnio ir 24 straipsnio. Pastarasis straipsnis nustato šio įstatymo projekto, t.y. Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo, įsigaliojimo tvarką, nuo kada bus taikoma naujoji tvarka. 23 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad tai yra įstatymo įsigaliojimas, siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. spalio 1 dienos. Todėl reikėtų dėl šio straipsnio…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia aš pats turiu tamstai klausimą ir kartu siūlymų. Ar korektiška spalio 1-oji? Šiandien yra rugsėjo 11-oji? Kol bus viskas sutvarkyta – kelios dienos, po to Prezidentas turi 10 dienų ir liks tik kelios dienos iki spalio 1 dienos. Ar nebūtų tikslinga įrašyti lapkričio 1-ąją? Ar vis dėlto spalio 1 dieną? Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

R.ŠUKYS. Komitetas buvo apsisprendęs dėl spalio 1 dienos. Gal didelės problemos nebūtų, jeigu būtų spalio 15 diena. Jeigu mėnesį nukeltume, gal nebūtų visiškai tikslinga.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš girdžiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko siūlymą, tai būtų kompromisas, – spalio 15 dieną. Ar galima bendru sutarimu? Spalio 15 diena. Mielieji kolegos, ar reikia balsuoti už visą naująjį 23 straipsnį su įsigaliojimo data – spalio 15 diena. Nereikia balsuoti? Priimta.

24 straipsnis. Ar dar, gerbiamasis pranešėjau, kalbėsite?

R.ŠUKYS. Naujasis 24 straipsnis. Čia yra nustatoma įstatymo įgyvendinimo tvarka, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo iškeltos bylos baigiamos tirti ir nagrinėti pagal šių bylų iškėlimo dieną galiojusią tvarką. Apibrėžiama takoskyra tarp jau iškeltų baudžiamųjų bylų ir tų bylų, kurios bus iškeltos jau įsigaliojus šiam įstatymui, kad būtų aišku, kokia tvarka taikoma baigiant nagrinėti jau anksčiau iškeltas bylas. Padaroma aiškiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti jau dėl paskutiniojo – 24 straipsnio, ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gal minutėlę pailsėkite. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Ne. Tada prašom registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir trisdešimt aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo. Prašom balsuoti.

Už – 67, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusiojo, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo, papildymo ir t.t. įstatymas priimtas.

Dėkoju, mielieji kolegos. Noriu jums pranešti džiugią žinią. Šis Seimas priėmė 500-ąjį įstatymą ar kitą teisės aktą. (Balsai salėje, plojimai) Pertrauka įvairiems kitiems reikalams bus nustatytu laiku. Dar kartą primenu, kad Seniūnų sueiga vis tiek bus 14 valandą, nes yra ką svarstyti.

Dabar dar kartą kviečiu gerbiamąjį kolegą R.Šukį taip pat sėkmingai baigti dar vieną klausimą. Prašom.

Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-426(3*) (priėmimo tęsinys)

Dabar yra Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-426. Prašom. Irgi, atrodo, buvo padaryta pertrauka.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, čia taip pat buvo padaryta pertrauka. Praeitoje sesijoje buvo balsuota už nuo 1 straipsnio iki 23 straipsnio. Komitete apsvarsčius Teisės departamento pastabas, kurios buvo pateiktos įstatymo projektui priėmimo stadijos metu, į daug pastabų (iš esmės į visas, išskyrus vieną, o buvo 12 pastabų) buvo atsižvelgta. Todėl komiteto naujai suredaguotas priimti daugelį pastabų, kurios yra redakcinio pobūdžio, dėl kai kurių straipsnių reikia būtinai perbalsuoti. Reikėtų perbalsuoti 1 straipsnį, 14 straipsnį, 18 ir 22 straipsnius. Toliau tęstume priėmimą pagal…

PIRMININKAS. 1, 14, 18 ir 22 straipsniai. Po to…

R.ŠUKYS. Po to nuo 24 straipsnio tęstume.

PIRMININKAS. Taip. O čia ištisinė numeracija nesikeitė, kad nebūtų painiavos?

R.ŠUKYS. Šiek tiek keisis, bet…

PIRMININKAS. Atrodo, ne. Mielieji kolegos, tada iš eilės. 1 straipsnis. Čia yra redakciniai taisymai. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.

14 straipsnis, arba bazinio įstatymo 85 straipsnio pakeitimas. Irgi redakcinės pastabos. Ar galime bendru sutarimu?

R.ŠUKYS. Čia yra šiek tiek papildoma. Straipsnio pabaigoje yra įterpiama teisė, kad “parengtinio tyrimo metu ar tiriant pareiškimą (pranešimą) apie nusikaltimą, ekspertizę atlikęs ekspertas į teismo posėdį kviečiamas tik tais atvejais, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl jo duotos išvados išsamumo bei pagrįstumo”. Yra papildoma. Komitete buvo apsispręsta atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos nuomonę. Papildoma “arba kai to reikalauja teisiamasis (jo gynėjas)”. Čia nėra redakcinė pastaba, tiesiog šiek tiek išplečiamos teisiamojo ir jo gynėjo teisės. Bet siūlytume pritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, po šio paaiškinimo, ar nori dar kas ką pasakyti, ar reikalauja balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Priimta.

14 straipsniui pritarta. Dabar 18, arba bazinio įstatymo 114 straipsnis. Prašom.

R.ŠUKYS. Čia yra grynai redakciniai pataisymai. Sutvarkoma.

PIRMININKAS. Galim bendru sutarimu priimti 18 straipsnį? Ačiū. Priimta. Ir dar 22, arba bazinio įstatymo 133 straipsnio 3 dalies pakeitimas.

R.ŠUKYS. Čia taip pat redakcinis…

PIRMININKAS. Juo labiau. Ačiū. Priimta. 23 straipsnis buvo priimtas praėjusį kartą, vadinasi, 24 straipsnis. Prašom iš eilės. Jeigu turite kokį komentarą, prašom dėstyti, o jeigu ne, tuomet iš eilės balsuojam.

R.ŠUKYS. Aš čia norėčiau komentuoti, nes pagal buvusį projektą, kuris buvo suredaguotas priėmimui, tačiau nepriimtas, jau nuo šios vietos keičiasi numeracija. Ankstesniame projekte buvęs 24 straipsnis yra išbraukiamas ir toliau numeracija yra dėstoma tokia, kokia yra jums priimti išdalintame įstatymo projekte. Čia buvo atsižvelgta į Teisės departamento ketvirtą pastabą. Žodžiu, pajudėjo per vieną straipsnį. Taigi galima toliau tęsti nuo 24 straipsnio be…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Tokiu atveju mes turėtume balsuoti dėl buvusio 24.

R.ŠUKYS. Mes nebuvome nebalsavę.

PIRMININKAS. Jau buvo balsuota.

R.ŠUKYS. Už 24 straipsnį nebuvo balsuota, tik iki 23 straipsnio.

PIRMININKAS. Kadangi išbraukta, formaliai turim nubalsuoti, kad jo jau nebėra, to 135 straipsnio.

R.ŠUKYS. Kitame projekte jo jau nebėra. Todėl nereikia. Dabar mes tęsiam 24 straipsnį pagal tą projektą, kuris yra išdalintas priimti. Tada mes nebalsavom už 24 straipsnį.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, čia taip buvo pateikta. Manau, kad kolegos neprieštaraus, kad šio straipsnio neliktų, kaip siūlo komiteto pirmininkas. Ačiū. Tuomet iš eilės 24 straipsnis, arba 141 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, dabar jau tiksliai?

R.ŠUKYS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom. Jeigu reikia referuoti, prašom pasakyti.

R.ŠUKYS. Ne. Čia taip, kaip ir buvo ankstesniame projekte priėmimo metu. Dabar nematau reikalo komentuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galim bendru sutarimu? Priimtas 24 straipsnis. 25, arba bazinio įstatymo 145 straipsnis. Nėra pastabų? Galim priimti?

BALSAS IŠ SALĖS. Galim.

PIRMININKAS. Ačiū. 26, arba 149 straipsnis. Galim priimti? Ačiū. 27, arba 160 straipsnis. Galim priimti? Nėra pastabų? Priimta. 28, arba 173 straipsnis. Negirdžiu, galime priimti. 29, arba kodekso papildymas 170¹ straipsniu. Prašom, pranešėjau.

R.ŠUKYS. Aš norėčiau tik atkreipti kolegų dėmesį. Galbūt nespėjau aiškiai susipažinti, o buvau susipažinęs su ankstesniuoju įstatymo projektu. Ankstesniame, jis anksčiau buvo 30 straipsnis, dabartinis 29 straipsnis, kur keičiamas 178¹ straipsnis, komitetas apsisprendė ir iš naujo priėmimui suredagavo, šiek tiek papildė. Yra įvedama daugeliu atvejų parengtinio tardymo metu teisėjų atliekama liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa. Įvedama sąvoka “ir nukentėjusiojo” per visą straipsnį, per visas jo dalis. To anksčiau nebuvo.

PIRMININKAS. Ar galim bendru sutarimu 29 straipsnį priimti? Priimta. 30, arba 188 straipsnis. Negirdžiu pastabų. Priimta. 31, arba 196 straipsnis. Galim priimti? Ačiū. 32, arba 206¹ straipsnis. Galim priimti?

R.ŠUKYS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašau.

R.ŠUKYS. Dėl 31 straipsnio. Jis priimtas. Bet komitete buvo įvestas tam tikras papildymas. Buvo papildoma “dėl arešto uždėjimo korespondencijai ir jos poėmio”. Tokia įvesta sąvoka po žodžio “tardytojas”. Teisėjas sankcionuoja nurodytą nutarimą, “tardytojas nutarimą dėl arešto uždėjimo korespondencijai ir jos poėmio pasiunčia reikiamai pašto telegrafo įstaigai”. Anksčiau nebuvo dėl arešto uždėjimo korespondencijai ir jos poėmio.

PIRMININKAS. Bet svarbiausia, kad tai daro teisėjas. Jau sutarėm, kad šitą priėmėm. 32, arba 206¹ straipsnis. Nėra pastabų. Priimta. 33, arba 218 straipsnis. Nėra pastabų. Priimta. 34, arba 225 straipsnis. Galim priimti. Ačiū. 35, arba 226 straipsnis. Priimta. 36, arba 236 straipsnis. Nėra pastabų. Priimta. 37, arba 242 straipsnis. Ačiū. Priimta. 38, arba 243 straipsnis. Priimta. 39, arba 249 straipsnis. Nėra pastabų. Priimta. 40, arba 250 straipsnis. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš noriu pasakyti, kad dabartinis 40 straipsnis yra naujas straipsnis. Jis yra papildomai įvestas pagal Teisės departamento penktą pastabą. Pastaboje buvo pasakyta, kad projekto 29 straipsnyje numatoma, jog “tardytojas gali nušalinti kaltinamąjį nuo pareigų iki tvarkomojo posėdžio pradžios, tačiau kodekso 250 straipsnis, numatantis, kokie klausimai yra sprendžiami atidavimo teismui stadijoje, nėra keičiamas, todėl lieka neaišku, kaip nušalinimo nuo pareigų klausimas bus sprendžiamas bylas perdavus į teismą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atidavimo teismui stadija, tvarkomasis posėdis yra rengiamas tik tam tikrais atvejais”. Žodžiu, šiuo atveju 40 straipsnis yra naujas ir keičiamas, būtent papildomas 250 straipsnis, jo 1 dalis. Todėl prašytume pritarti.

PIRMININKAS. Jūs siūlote priimti būtent tokią redakciją, taip?

R.ŠUKYS. Taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Ar yra kokių pastabų? Negirdžiu. 40 straipsnis priimtas. 41, arba 263 straipsnis. Pranešėjau.

R.ŠUKYS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad palyginti su ankstesne redakcija, kuri buvo parengta priimti, komitetas šiuo atveju atsižvelgė į Teisės departamento dešimtąją pastabą. Dešimtoje pastaboje buvo nurodyta, kad kodekso 266 straipsnio (projekto 44 straipsnis) pataisos gali sukelti problemų žmogaus teisių požiūriu. Aš čia jų nekonkretinsiu, nors čia yra nurodyta, kad “numatant galimybes besislapstantį kaltinamąjį teisti už akių, tokiam kaltinamajam turi būti suteikiamos papildomos garantijos reikalauti, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, todėl siūlytina kodekso 266 straipsnio nekeisti, atitinkamai nekeičiant ir su šio straipsnio pakeitimais susijusių kitų kodekso straipsnių”. Todėl komitetas atsisakė ankstesnės redakcijos 41, 44, 45 ir 51 straipsnių, atsižvelgdamas į šią pastabą. Šie straipsniai, kurie anksčiau buvo keičiami, dabar nėra keičiami. Todėl projekto, kuris dabar yra pateiktas priimti, 41 straipsnis buvęs anksčiau. Matyt, numeracija kita. Bet mes galim tęsti. Aš tik informavau.

PIRMININKAS. Ačiū. Žodžiu, 41 straipsnį galim priimti. 42, arba bazinio įstatymo 264 straipsnis. Galim priimti? Ačiū. 43, arba 295 straipsnis. Galim priimti? 44, arba kodekso papildymas 309¹ straipsniu. Galim priimti? Ačiū. 45, arba kodekso papildymas 317² straipsniu? Galim priimti? Ačiū. 46, kodekso papildymas 317³ straipsniu. Galim priimti? Ačiū. 47, kodekso papildymas 317⁴ straipsniu. Priimta. Ir 48. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu tame įstatyme pataisėm, tuomet ir čia reikėtų spalio 15 d. daryti.

R.ŠUKYS. Taip, 48 straipsnyje, kur kalbama apie įstatymo įsigaliojimą, yra numatyta 2001 m. spalio 1 d., tačiau atsižvelgiant į ankstesnį priimtą projektą reikia daryti spalio 15 d.

PIRMININKAS. O antrąją datą paliekant taip, kaip…

R.ŠUKYS. Antrąją paliekant taip, kaip buvo. Atsižvelgiama į Teisės departamento pastabą, kad įstatymo 16 straipsnio 2 dalis būtent susijusi su alkoholio produktu, kaip daiktiniu įrodymu teisinio režimo, ir jų reglamentavimu. Šiuo atveju bus reikalingas papildomas Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimas, todėl ši data yra nuo 2002 m. sausio 1 d. Tokia pataisa bus pateikta, parengta ir, ją priėmus, iki šio įsigaliojimo anas straipsnis pradės veikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime priimti ir 48 straipsnį su ta pastaba, kad vietoje spalio 1 d. – spalio 15 d.? Priimta. Ir paskutinis 49 straipsnis.

R.ŠUKYS. Paskutinis straipsnis. Kaip ir anksčiau priimtame Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatyme, yra nustatoma, kad bylos, dėl kurių teisminis nagrinėjimas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos nagrinėti pagal teisminio nagrinėjimo… Ir nors suredaguotame priėmimui variante nėra, bet čia (mes dar tarėmės su specialistais) reikėtų įterpti žodį “pradėjimo”, kad redakcija būtų visiškai aiški, “pagal teisminio nagrinėjimo pradėjimo dieną galiojusią tvarką”, kad būtų apibrėžta, kad pagal teisminio nagrinėjimo pradžios dieną galiojusią tvarką. Čia tokia redakcinė pataisa, vienas žodis įsiterpia po žodžio “nagrinėjimo”.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime ir šį straipsnį priimti? Priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar norite kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Tada prašyčiau dar kartą registruotis ir balsuosime. Registracija.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Prašome balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas. Prašom balsuoti.

Už – 70, prieš – 1, 1 susilaikė. Gerbiamieji kolegos, prašau… 2 balsai dar prisideda. Protokolui: kolega R.Paksas ir kolega G.Kniukšta, 72 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Mielieji kolegos, turiu dabar padaryti dar vieną apibendrinimą. Mes šiandien jau atsižvelgėme į vakarykštį Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento palinkėjimą ir pageidavimą. Įvykdyta. Sveikinu!

Baudžiamojo proceso kodekso 104¹, 131, 194¹, 194², 244¹, 280, 284, 292, 380, 414, 417, 418, 421, 422, 424, 425, 426, 427, 427¹, 428, 431 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 430² straipsnio pripažinimo netekusiu galios, Kodekso dvyliktojo skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso padalos "Tryliktasis skyrius" ir šio skyriaus pavadinimo išbraukimo bei Kodekso papildymo keturiasdešimt antruoju ir keturiasdešimt trečiuoju skirsniais įstatymo projektas Nr.IXP-628(3*) (priėmimo tęsinys)

Dabar trečiasis projektas. Prašau gerbiamąjį R.Šukį dar kartą į tribūną. Tai 628 pagal registraciją projektas. Priėmimo stadija. Irgi buvo pradėta priimti anksčiau, padaryta pertrauka. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Kur sustojome?

R.ŠUKYS. Buvo padaryta šio įstatymo projekto priėmimo pertrauka. Jokių esminių pakeitimų iki 17 straipsnio komitetas neatliko, todėl būtų galima tęsti priėmimą nuo 17 straipsnio. Aš iš karto…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, priimta 16 straipsnių, mano duomenimis. Taip?

R.ŠUKYS. Taip. Nuo 17 straipsnio, t.y. jį įskaitant.

PIRMININKAS. Prašom, jeigu turite ką pasakyti.

R.ŠUKYS. Dėl 17 straipsnio. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, ten buvo problema dėl žmogaus teisių klausimo. Vienos dalies, anksčiau buvusios 6 dalies, atsisakyta, o 5 dalyje yra išbrauktas paskutinis sakinys ir dabar 426 straipsnio keičiama 5 dalis skambėtų taip: “Teisėjas ar teismas turi teisę paskirti, pakeisti ar panaikinti teisiamajam, nuteistajam, išteisintajam kardomąją priemonę ar pratęsti kardomojo kalinimo terminą šio kodekso aštuntajame skirsnyje numatytais pagrindais ir tvarka. Vadinasi, dalyvaujant visiems, ir, kas svarbiausia, pačiam asmeniui dalyviui, kuriam ta kardomoji priemonė yra keičiama. Pagal ankstesnį projektą buvo galima ir už akių tą daryti, o čia iškilo klausimas dėl Žmogaus teisių konvencijos atitikimo. Atsižvelgiame į Teisingumo ministerijos pastabą. Straipsnis yra sutvarkytas, jį būtų galima priimti.

PIRMININKAS. Kolega komiteto pirmininkas A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu pranešėjas ir neprieštarautų, kadangi šis projektas suskirstytas skirsniais, būtų galima priiminėti skirsniais. Mes sutrumpintume procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū už gerą siūlymą. Vadinasi, 17… ne, čia dar ne skirsnis. Skirsniai vėliau eis, tada ir prieisime prie to. Taigi 17 straipsnis, arba bazinio įstatymo 426 straipsnis. Galime priimti? Ačiū. 18 straipsnis, arba 427. Galime priimti? Ačiū. Priimta. 19, arba bazinio įstatymo 427¹ straipsnio, kai kurių punktų pripažinimas netekusiais galios. Galime priimti? Ačiū. Priimta. 20, arba 428 straipsnio, pakeitimas ir papildymas. Galime priimti? Ačiū.

21, arba 430² straipsnio pripažinimas netekusiu galios. Negirdžiu pastabų. Priimta. 22, arba bazinio įstatymo 431 straipsnio, pakeitimas. Galime priimti? Ačiū. Priimta. 23 straipsnis, XII skyriaus pavadinimo pakeitimas. Galime priimti? Ačiū. Priimta.

24 – kodekso padalos “Tryliktasis skyrius” ir šio skyriaus pavadinimo išbraukimas. Galime priimti? Ačiū. Priimta. 25 kaip tik yra dėl kodekso papildymo 2 skirsniu. Ar galime visą papildymą priimti? Priimta. 26, arba kodekso papildymas 43 skirsniu. Ar galime priimti? Priimta. Ačiū.

27 ir paskutinysis straipsnis, arba bazinio įstatymo “484 straipsnyje numatyto 6 mėnesių termino pradžia, jeigu Europos Žmogaus teisių teismo galutinis sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo”. Gerbiamasis pranešėjau, dėl pavadinimo. Arba aš blogai perskaičiau, arba kažko nesuprantu.

R.ŠUKYS. Čia kuris?..

PIRMININKAS. 2 dalyje numatyto 6 mėnesių termino pradžia. Taip ir turi būti? Gal čia taip teisininkai ir formuluoja, be reikalo aš kabinėjuosi. Jeigu pranešėjas neturi pastabų, ar galime priimti 27 straipsnį? Priimta.

Mielieji kolegos, jeigu mes būsime susitarę dėl visų straipsnių ir jeigu prisiminsime mūsų ankstesnę praktiką, kai panašūs įstatymai yra sujungiami į vieną, ir jeigu priimsime dabar štai ir šį paskutinį įstatymą, ar galime visus tris jungti į vieną? Galime, ačiū. Tada turi būti, kad ir ši 3 dalis irgi pagal tą terminą įsigalioja nuo spalio 15 d., nes įsigaliojimas turi būti vienas. Sutinkame? Ačiū. Klausimas išspręstas. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio projekto? Niekas. Prašome registruotis. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Padarytas didelis darbas.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo ir t.t. įstatymas, prašom balsuoti.

Už – 56, susilaikė 2. Baudžiamojo proceso kodekso įstatymas yra priimtas.

Dabar mes protokoliškai turim nuspręsti, t.y. įsirašyti į protokolą, kad pavedam Teisės ir teisėtvarkos komitetui kartu su Dokumentų skyriumi visus šiuos tris jau priimtus projektus, t.y. 420, 426 ir 628, sujungti į vieną įstatymą. Sutinkame? Ačiū. Taigi pirmasis kompleksinis klausimas išspręstas.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 2, 15 ir 17 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-744* (priėmimas)

Dabar imamės antrojo klausimo, kurio registracijos Nr.IXP-744, tai yra įstatymo “Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projekto. Pranešėjas – kolega J.Sabatauskas. Prašom į tribūną.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” 2, 15 ir 17 straipsnių papildymo esmė – kad “Valstybės žiniose” bus skelbiami įsiteisėję teisimų sprendimai, pripažįstantys negaliojančiais įstatymams prieštaraujančius teisės aktus ar jų dalis, jeigu šių aktų ir Konstitucijos ar įstatymų atitikimo kontrolė neįeina į Konstitucinio Teismo kompetenciją. Kiti straipsniai yra papildantys pagrindinį – pirmąjį straipsnį. Nuo svarstymo stadijos jis iš esmės nepasikeitė, per priėmimo stadiją teikiamas tas pats variantas, tiksliau, ta pati redakcija.

PIRMININKAS. Ačiū. Pastabų nematau, pasiūlymų nėra. Ar galim priimti pastraipsniui? (Balsai salėje) Ačiū.

1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 2 straipsnio papildymas. Galim priimti? Ačiū. Priimta.

2 straipsnis, arba 15 straipsnio papildymas. Galim priimti? Ačiū. Priimta.

3 straipsnis, arba 17 straipsnio papildymas. Galim priimti? Priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Mielieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galim iš karto balsuoti dėl įstatymo priėmimo? Prašom registruotis.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” kai kurių straipsnių papildymo įstatymas? Balsavimas pradėtas.

Už – 61, prieš nėra, susilaikė 2.

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” 2, 15 ir 17 straipsnių papildymo įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių ir JAV Lietuvių Bendruomenės atstovų komisijos pirmininkų patvirtinimo" projektas Nr.IXP-851 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, nepaisant kai kurių įžanginių keblumų, vis dėlto mes viršijam grafiką, todėl imamės pirmojo rezervinio klausimo. Kviečiu į tribūną kolegą V.Karbauskį. Prašom.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių ir JAV lietuvių bendruomenės atstovų komisijos pirmininkų patvirtinimo”. Pirmieji šios komisijos posėdžiai vyko birželio mėnesį. Komisijos sprendimu komisijos pirmininkais išrinkti V.Karbauskis ir L.Rugienienė.

PIRMININKAS. Jūsų niekas nenori klausti. Nepabėkite, gal mes iš karto susitarsim, nes čia yra toks procedūrinis klausimas ir mes galėtume iš karto ir apsispręsti. Tai pirmas dalykas. Jeigu niekas nenori klausti, ar galim pritarti po pateikimo? Galim. Tada antras klausimas – ar galim šiandien iš karto ir priimti? Galim. Nėra prieštaravimų. Nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom registruotis. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių ir JAV lietuvių bendruomenės atstovų komisijos pirmininkų patvirtinimo”, kas už, prašom balsuoti. Prašom balsuoti, kolegos.

Už – 63, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių ir JAV lietuvių bendruomenės atstovų komisijos pirmininkų patvirtinimo” priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių ir JAV Lietuvių Bendruomenės atstovų komisijos nuostatų patvirtinimo" projektas Nr.IXP-852(2) (pateikimas)

Kviečiu dar kartą kolegą į tribūną. Galima sakyti, klausimo tęsinys, bet kitas teisės aktas.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, pristatau Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių ir JAV lietuvių bendruomenės atstovų komisijos nuostatų patvirtinimo” projektą.

Iš esmės nuostatai nepasikeitė, yra keletas pozicijų. Pats pavadinimas. Anksčiau buvo “Lietuvos Respublikos Seimo ir Amerikos lietuvių bendruomenės komisijos nuostatai”. Tiesiog keičiama, rašomas žodis “narių” – ir “JAV lietuvių bendruomenės”, ne Amerikos, o JAV lietuvių bendruomenės. Taigi toks esminis patikslinimas. Ir yra kita 7 straipsnio redakcija. Komisija turi du pirmininkus. Paprasta balsų dauguma vieną pirmininką renka Seimo nariai, o kitą JAV lietuvių bendruomenės tarybos išrinkti atstovai. Komisijos pirmininkus tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Tokie esminiai šios nuostatos pakeitimai.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, nematau, kad kas norėtų klausti. Taigi ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galim. Kadangi vis dėlto tai jau norminis teisės aktas, siūloma panagrinėti ir komitete. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Užsienio reikalų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūloma Seime toliau nagrinėti rugsėjo 20 d., kitą savaitę. Sutinkame? Ačiū. Klausimas irgi išspręstas.

Vieną minutę, mes dabar turim du pretendentus, kad tęstume intensyvų darbą. Iš eilės yra Policijos finansavimo strategijos įstatymo projektas ir po to kolegos P.Papovo siūlymas.

Policijos finansavimo strategijos įstatymo projektas Nr.IXP-797 (pateikimas)

Gal pirma gerbiamasis A.Sadeckas. Prašom. Policijos finansavimo strategijos įstatymo projektas Nr.IXP-797. Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Prašom. Pateikimo stadija.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo narių grupės pavedimu noriu pateikti Policijos finansavimo strategijos įstatymo projektą, kurį inicijavo ponas G.Kirkilas, ponas Matulevičius, ponas G.Šileikis ir aš, skirtingų Seimo frakcijų atstovai.

Kodėl būtinas šis įstatymas, yra paminėta aiškinamajame rašte. Norėčiau pateikti dar keletą komentarų.

Nė viena teisėsaugos institucija per praėjusį dešimtmetį nebuvo taip plakama kaip policija. Tai buvo daroma nesibaigiančiomis ir ne visada gerai apgalvotomis reorganizacijomis, kartais skambiai vadinamomis reformomis, socialinių garantijų mažinimu, reguliariu kadrų valymu ir galų gale finansavimo mažinimu. Tai buvo trumparegiškos ir, pasakyčiau, piktos politikos apraiškos. Šiandien policija finansuojama neleistinai blogai.

Nuo 2000 metų Policijos departamento finansavimas nuolat mažinimas. Palyginti su 1999 metais, praėjusiais metais Policijos departamento finansavimas sumažintas beveik 12%, o šiais metais – per 13%, neatsižvelgiant į tai, kad buvo perduotos papildomos funkcijos. Beje, mažėja ir valstybės biudžeto išlaidų dalis viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai. Trečius metus iš eilės policijos įstaigos dėl mažinamo darbo užmokesčio fondo priverstos mažinti etatus ir atlyginimus, nėra galimybių užtikrinti pareigūnų socialinių garantijų. Policijos pareigūnams trūksta uniformų, nemokama už viršvalandžius. Dėl didelio degalų stygiaus negalima operatyviai vykti į įvykio vietas, dalis patrulinių automobilių neeksploatuojami, stinga lėšų operatyvinei veiklai, liudytojų ir nukentėjusių apsaugai, nėra galimybės įsigyti specialių priemonių.

Dėl blogėjančio finansavimo ir socialinių garantijų sunku formuoti geras ir profesionalias policijos pareigūnų gretas, išlaikyti jas stabilias, (…) pareigūnų veiklos motyvai, konkurencijos stoka skatina profesinį sąstingį, nerūpestingumą, mažėja tarnybos autoritetas, pareigūnai ieško papildomų pajamų, nelegalaus darbo ar neteisėto atlygio. Nuolatinis policijos finansavimo mažinimas nemažai lemia blogą kriminogeninę padėtį.

Nusikaltimų skaičius šalyje nuolat didėja. Nuo 1995 metų iki 2000 metų jis išaugo net 35,4%, tarp jų sunkių nusikaltimų padaugėjo per 38%. Serijiniai ir užsakomieji nužudymai, kiti rezonansiniai nusikaltimai tapo vos ne kasdieniniu dalyku. Tuo tarpu vienam užregistruotam nusikaltimui 2000 metais skiriamos lėšos sumažėjo 17%.

Narkotikų platintojai prie mokyklų baigia pakeisti buvusius ledų kioskus, nusikalstamos struktūros plečiasi ir stiprėja, jos kur kas geriau apsirūpinusios, tuo tarpu policijos darbo sąlygos nuolat mažinant finansavimą vis bloginamos. Ar gali skurstanti policija būti bent lygiavertė priešininkė turtingam ir galingam nusikalstamam pasauliui?

Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau, kad vertinant šį įstatymo projektą atkreiptumėte dėmesį į tai, jog reikia prognozuoti tolesnį kriminogeninės situacijos aštrėjimą, kurį lemia socialiniai (nedarbo didėjimas, narkomanijos plitimas) ir kiti faktoriai. Ar logiška yra tai, kad nusikalstamumas auga, o policijos aprūpinimas, kadrų skaičius mažėja? Tokia policijos padėtis, kai negali efektyviai padėti visuomenei, nes jai pačiai reikia pagalbos, kelia visuomenės nepasitenkinimą dėl saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo, griauna ir taip menko visuomenės pasitikėjimo policija likučius, o tai savo ruožtu daro neigiamą įtaką nusikaltimų išaiškinimui ir policijos prevenciniam darbui.

Pagal šių metų birželio mėnesį “Vilmorus” atliktus tyrimus daugiau nei pusė (53%) Lietuvos gyventojų savo gyvenamojoje vietoje jaučiasi nesaugūs. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei Lenkijoje ir Vengrijoje ir net tris kartus daugiau nei Čekijoje.

Šiais metais Lietuvos teisės universiteto Policijos fakulteto atlikti tyrimai rodo, kad 70% kauniečių mano, kad policija nepajėgia susitvarkyti su nusikaltėliais ir kad viena didžiausių to priežasčių yra blogas techninis ir materialinis policijos aprūpinimas.

Kaip jūs žinote, 2001 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento raporte dėl pasirengimo narystei Europos Sąjungoje Lietuva apibūdinama kaip gerą derybų spartą išlaikanti šalis, pasižyminti stipria valia integruotis į Europos Sąjungą. Vis dėlto tarp kitų sričių nurodoma, kad Lietuva turėtų siekti teisinės pažangos gerinant policijos darbą. Manau, kad šio įstatymo priėmimas yra svarbus ir mūsų integracijai į Europos Sąjungą ir gali padėti realizuoti šį tikslą.

Šiandien policija galvoja ne kaip modernėti, bet kaip išgyventi. Policijos atliekamos funkcijos, t.y. užtikrinti visuomenės ir kiekvieno žmogaus saugumą, viešąją tvarką, kovoti su nusikalstamumu, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą bei nusikaltimų prevenciją, pabrėžiu ir akcentuoju – tai išimtinės valstybės funkcijos, jos prerogatyva. Valstybė neturi jokių alternatyvų šioms funkcijoms vykdyti. Pavyzdžiui, dalis sveikatos apsaugos ar švietimo (jokiu būdu neneigiu jų svarbos ir reikšmės) funkcijų gali būti deleguota privačiai iniciatyvai, galų gale žmogus šias paslaugas gali gauti ir užsienyje, tačiau privačių policijos komisariatų nebus. Policijos vykdomos viešojo saugumo užtikrinimo funkcijos įgyvendinamos suverenioje mūsų valstybės teritorijoje ir mūsų valstybės institucijų. Jos negali būti privatizuotos, susiaurinamos arba blogai atliekamos.

Piliečių ir visuomenės gyvybinio saugumo reikmėms užtikrinti valstybė turi skirti privalomus asignavimus. Čia nematau ypatingo biudžeto formavimo principų pažeidimo, bet jaučiu, kad bus noro dirbtinai formalizuoti problemą ir iš dalies galbūt nukrypti nuo jos esmės. Mes turime aiškiai matyti savo išteklus, kitaip nebūsime garantuoti, kad šalyje neįsivyraus kriminalinis teroras, neįsiviešpataus nebaudžiamumas ir anarchija, o tai jau valstybės stabilumo, nacionalinio saugumo reikalai. Kaip sakoma, pigi teisėsauga brangiai kainuoja.

Šio įstatymo priėmimas paremtų Vyriausybės vykdomą politiką ir Vyriausybės programą. Visuomenės saugumą ir viešosios tvarkos užtikrinimą Vyriausybė numatė vienu iš strateginių prioritetų formuojant 2002–2004 metų valstybės biudžetą ir rengiant tam tikras programas.

Kartu reikėtų atkreipti dėmesį ir į visuomenės poziciją šiuo klausimu. Pagal šių metų kovo 20 dienos Vyriausybės užsakymu atliktą tyrimą Lietuvos gyventojai nurodė, kad Vyriausybė daugiausia jėgų turėtų skirti kovai su nusikalstamumu. Lietuvos gyventojų manymu, ši valstybės funkcija yra svarbiausia valstybėje.

Šis įstatymas yra būtinas nūdienos ir artimiausios perspektyvos dalykas. Jam įsigaliojus būtų sudarytos prielaidos pagerėti kriminogeninei padėčiai, sumažėtų socialinė įtampa, išaugtų žmonių pasitikėjimas policija ir valstybe, būtų keliama pareigūnų kvalifikacija, išlaikomas kadrų stabilumas. Mes privalome skirti daugiau dėmesio policijai, kad ji galėtų veiksmingai rūpintis kiekvieno piliečio saugumu, nes kovos su nusikalstamumu rezultatai, viešoji tvarka, pabrėžiu, pirmiausia priklauso nuo policijos.

Policijai turėtų būti keliami nauji darbo kokybės reikalavimai, atitinkantys tarptautinį lygį. Dėl vykstančių tarptautinių procesų, Lietuvos pasirinkto integracijos į Europos Sąjungą kelio, reikia modernizuoti ir plėsti operatyvinės informacijos, net sistemos duomenų banką, įjungti tarptautinio ryšio sistemą į Interpolo Lietuvos nacionalinį biurą bei atstovus policijos komisariatuose, vykdant Šengeno bei Europolo informacinius sistemų reikalavimus įsteigti (…) Europolo padalinius Lietuvoje, vykdyti kitus integracijos į Europos Sąjungą reikalavimus teisingumo ir vidaus reikalų srityje.

Šių projektų įgyvendinimas pareikalaus nemažų lėšų investavimo, bet duos neblogų rezultatų kovojant su nusikalstamumu, padės užkirsti transnacionalinio nusikalstamumo atsiradimą ir plitimą Lietuvoje.

Projekte numatomi santykiniai rodikliai pagal Finansų ministerijos prognozuojamą BVP augimą. 2002 metais, kaip žinote pagal įstatymo projektą, 0,95 BVP sudarytų 466–476 mln. litų. Tuo tarpu (vėl atkreipiu dėmesį), pavyzdžiui, 1999 m. Policijos departamento biudžetą sudarė 445 mln. litų. 2000 m. pagal prognozuojamą BVP augimą būtų 517–528 mln., o 2004 m. – 577–589 mln. litų.

Finansų ministerijos preliminari prognozė yra labai optimistinė. Todėl realiai šie skaičiai gali būti ir mažesni. Galima palyginti. Policijos departamento išlaidos 1998 m. sudarė 1% nuo BVP, o 1999 m. – 1,4% BVP. Tai yra pagal projektą 2004 m. dar nepasieks net 1990 m. lygio. Šie asignavimai nebūtų perteklinis policijos finansavimas. Jų iš pradžių pakaktų tik užtikrinti daugiau ar mažiau normalias sąlygas policijos veiklai, papildomoms funkcijoms vykdyti, nors kiek paskatinti policijos veiklos gerinimą, sudaryti šiokias tokias galimybes policijos sistemos plėtotei bei modernizavimui, nacionalinėms ir tarptautinėms kovos su nusikalstamumu, taip pat Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programoms vykdyti. Svarbiausia, kad policijos veiklos sąlygas gerintų tolydžiai didėjantys finansiniai ištekliai.

Kartu egzistuoja ir kita problemos pusė. Manau, apie ją būtina kalbėti. Būtina stiprinti reiklumą policijai, didinti jos atsakomybę, savarankiškumą, kompetenciją. To buvo siekiama pernai priimtu Policijos veiklos įstatymu. Deja, šių pagrindinių policijos reformos principų nelabai paisoma valdžios viršūnėse. Politinės intrigos, o kartais ir asmeniniai interesai neleido objektyviai ir teisingai spręsti kai kurių klausimų dėl kadrų. Dėl esminių dalykų einama į kompromisus, kurie tik tenkina oponentų ambicijas, o daromos nuolaidos neleidžia priimti optimalaus sprendimo. Šiuo metu Policijos departamente baigiasi pertvarkymai, nors, manau, jų sisteminis išbaigtumas dar nepasiektas. Tam iš dalies įtakos turi ir lėšų stygius. Pusėtinos reformos, kaip žinote, laukiamų rezultatų neduoda. Policija iš esmės kartu turi tobulinti savo veiklą nustatant prioritetus, racionaliai paskirstant išteklius ir orientuojant juos į veiklos efektyvumą bei rezultatyvumą, tai yra patikima, viešojo saugumo (…) užtikrina žmonių saugumą. Manau, reikia ne tik daugiau lėšų skirti policijai, bet kartu ir daugiau dėmesio skirti policijos lėšų panaudojimo efektyvumo kontrolei.

Įstatymo projekte buvo pasirinkti santykiniai policijos finansavimo rodikliai lyginant su bendruoju vidaus produktu, nes nebuvo galima nustatyti absoliučių, tai yra fiksuotų, skaičių, tas, mūsų nuomone, prieštarautų kai kuriems biudžeto formavimo principams ir atsižvelgiant į precedentą dėl krašto apsaugos sistemos bei švietimo ir mokslo finansavimo įstatymų. Manau, kad svarbiausia yra suteikti policijos veiklai šiokį tokį stabilumą ir perspektyvą, o reikalui esant santykinius finansavimo rodiklius būtų galima sėkmingai nustatyti ir nuo valstybės biudžeto išlaidų. Šiuo metu yra būtinas politinis konsensas dėl esminių ir efektyvių priemonių valstybei ir visuomenei apsaugoti nuo kriminalinio pasaulio klestėjimo. Tą galima pasiekti tik pripažinus susidariusios situacijos grėsmingumą bei sutartinai veikiant prieš žalingą policijos finansavimo politikos tęstinumą. Prašome Seimo narių pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti net 13 Seimo narių. Primenu, kad atsakymams į klausimus skiriama 10 minučių. Pirmasis klausia A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, su daugeliu jūsų minčių reikia sutikti, bet kai kalbama apie policijos pinigus, visą laiką pagrindinis klausimas prieš akis iškyla – pirma višta ar kiaušinis, t.y. ar pirma pinigai, ar pirma reformos toje struktūroje. Jeigu jūs į šį klausimą jau atsakėte ir nusprendėte, kad pirma pinigai, tai mano klausimas toks: kas trukdo Socialdemokratų partijos ir Naujosios sąjungos koalicijai politiškai susitarti ir kitų metų biudžete, mes tikriausiai paremtume, išskirti policijai tą jums reikalingą procentą? Ar trukdo vidinis nesusikalbėjimas koalicijos viduje, ar ministras J.Bernatonis jau visiškai prarado jėgas? Tai lyg ir rimtas, ir nerimtas klausimas.

Ir antrasis klausimas. Kokia Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės nuomonė tokio biudžeto projektavimo klausimais, nes esu girdėjęs, kad biudžeto specialistai ir ekspertai labai skeptiškai vertina tokį biudžeto pinigų išdalijimą procentais? Gal tuomet apskritai metų pabaigoje Vyriausybė ir Seimas būtų išlaisvinti nuo sunkaus darbo – nuo kitų metų biudžeto svarstymo, jeigu kaimui, krašto apsaugai, švietimui, policijai ir daugeliui kitų sričių surašytume procentais. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau. Primenu, kad klausimui – viena minutė. Ir būtent klausimui, o ne dviem klausimams.

A.SADECKAS. Ačiū už klausimą. Aš, kaip jūs pastebėjote, nesakiau, kas šiek tiek pirmiau turėtų būti: ar pirma pinigai, ar pirma policijos veiklos gerinimas. Kaip jūs pastebėjote, aš kalbėjau ir apie tą, ir apie tą. Klausimas dėl kitų metų, kad mes kitais metais galėtume susitarti. Aš tikiuosi, kad mes susitarsime ir, matyt, išspręsime tuos klausimus. Bet mes šiuo atveju kalbame, kaip aš pabrėžiau ir kaip akcentuoja įstatymo projekto iniciatoriai, apie tam tikrą perspektyvą, kurią turi matyti policija, planuodama savo veiklą, ji turi būti įsitikinusi, kad jinai bus užtikrinta, pabrėžiu, dėl normalių veiklos sąlygų. O dėl to pagrindinio klausimo, kurį jūs uždavėte pirmasis ir kurio aš laukiu iš tikrųjų iš kitų, aš žinau tas nuomones, tačiau mes turime sutarti dėl vieno. Jeigu mes visi sutarsime, kad policijai negalima mažinti finansavimo, jį reikia didinti, tai yra pagrindinis mūsų sutarimo stulpas. Antras, kokią pasirinkti formą. Dėl formos pasirinkimo. Sakau, dėl formos galime surasti įvairių variantų, bet manau, kad iš dalies, aš nesu biudžeto ir finansų specialistas, kai mes kalbame apie tai, kad mes nustatysime krašto apsaugai, kad mes nustatome švietimui, kad mes nustatome dar kažkam, tuomet reikia paleisti Seimą, reikia paleisti Vyriausybę, tai šiek tiek perdėtas vertinimas. Galų gale, jeigu mes nusistatome sau tai, ką mes privalome padaryti (aš akcentavau, jog tai yra išimtinė valstybės funkcija, niekas kitas negali vykdyti šios funkcijos), vadinasi, mes turime numatyti. O kas lieka, prašau, dalinkime, skirstykime iš dalies. Galbūt aš pasakiau per daug vaizdžiai, bet suprasdamas, kad šie klausimai iš tikrųjų bus, dar kartą akcentuoju, kad mes galime ieškoti ir kitų variantų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Čekuolis. Minus 55 sekundės. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolega A.Vidžiūnas iš esmės uždavė tą patį klausimą, kurį ir aš norėjau pateikti. Todėl pasiteirausiu jūsų kaip komiteto pirmininko. Sakykite, kaip jūsų komitetui sekasi vykdyti policijos parlamentinę kontrolę, ir pirmiausia lėšų panaudojimo? Spaudoje nusibodo skaityti apie tai, kad aukšti pareigūnai gauna itin dideles algas, važinėja itin gerais automobiliais, milžiniškos išeitinės kompensacijos ir taip toliau, ir taip toliau. Kai tai pamatai, tiesiog perverti straipsnį, nes padėtis nesikeičia. Ar nemanote, kad efektyvesnis lėšų panaudojimas policijos viduje galėtų būti išeitis, kad paprastiems rajono komisariatams netruktų benzino, neatjunginėtų telefonų ir panašiai? Ar jūs, kaip komiteto pirmininkas, pakankamai tai kontroliuojate?

A.SADECKAS. Ačiū. Kaip žinote, pagal Statutą policijos parlamentinę kontrolę vykdo ne mūsų komitetas. Tačiau mūsų komitetas pagal Statutą įpareigotas ir turi teisę nagrinėti visus klausimus, susijusius su Nacionalinio saugumo įstatymo įgyvendinimo sritimi. Manau, kad nusikalstamumo problematika yra viena iš nacionalinio saugumo aspektų.

Dėl efektyvesnio lėšų panaudojimo. Aš kalbėjau apie tai. Taip, tai būtų vienas iš klausimų, kurį reikėtų kontroliuoti, galbūt atidžiau žiūrėti. Dėl to, kad policija pertekusi lėšomis ir kad aukšti pareigūnai važinėja labai prabangiomis mašinomis bei gauna labai didelius pinigus, manyčiau, iš dalies yra per daug sutirštinta. Nemanyčiau, kad iš tikrųjų taip yra. Patikėkite, pats esu ten dirbęs ir žinau tą darbą. Negaliu pasakyti, o ypač pastaruoju metu, nes daug kas peržiūrima: ir atlyginimus sumažino, ir etatus sumažino, per 2 tūkst. etatų policijoje yra sumažinta per tą laiką. Tačiau sutikčiau su ta mintimi, tą ir sakau, kad vis dėlto parlamentinė kontrolė dėl lėšų panaudojimo ir reiklumas policijai turėtų būti didesnis. Su tuo visiškai sutinku.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, vertindamas jūsų rūpestį dėl kovos su nusikalstamumu ir policijos reikalų ir vertindamas jūsų, kaip komiteto pirmininko, išmintį, aš vis dėlto norėčiau paklausti. Jūs turbūt suprantate, kad negalima apsiriboti, jums esant komiteto pirmininku, vien savo sritimi. Aš norėčiau pateikti klausimą kaip Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys. Įsivaizduokime, jog jūs esate Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Aš noriu pasakyti, kad šiuo metu per valstybės nacionalinį biudžetą yra perskirstoma 19% bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu sudėjus visus mūsų jau priimtus įstatymus arba susitarimus, kad krašto apsaugai – 2%, švietimui ir aukštajam mokslui – apie 6%, žemės ūkiui turbūt per BVP perskirstoma pagal įstatymus irgi gera dalis procentų, ir pridėjus dar jūsų šį siūlomą įstatymą, pagal mano skaičiavimus būtų perskirstoma jau apie 17,5%. Sakykite, jūsų manymu, ar reikalingas Seime šis Biudžeto komitetas, kuriam liktų tik dėl 1,5% svarstyti, ar, jūsų manymu, jūsų šis siūlymas reikštų, kad reikia didinti Lietuvoje mokesčius? Kokį variantą jūs pasirinktumėte? Ar naikiname Biudžeto ir finansų komitetą, ar didiname mokesčius?

A.SADECKAS. Ačiū už įdomų klausimą. Visų pirma pakomentuočiau, kad, atrodo, nusikalstamumo problema yra ne tik mano rūpestis, o visų čia sėdinčių rūpestis. Tai aš tikrai jaučiu ir matau. Antra. Jokiu būdu būtų neteisinga teigti, kad apsiriboju vien savo sritimi. Kaip tai suprasti? Prie visų sričių, kurios įeina į komiteto veiklos sritį, turbūt dirbame. Bet čia, matyt, nereikėtų net argumentų ieškoti, kad patvirtinčiau tą mintį. Aš turbūt užduočiau priešingą klausimą. O ką daryti ir ką galėtų Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlyti dėl to, kaip spręsti problemą. Nemanau, kad čia dabar būtų tikslinga leistis į dideles diskusijas. Siūlyčiau, kad mes ieškotume, kaip aš jau minėjau, sprendimo variantų. Manau, kad netikslinga būtų dabar leistis į diskusijas, ar turi didinti mokesčius, ar kitaip spręsti klausimą. Biudžeto ir finansų komitetas, matyt, ieškos sprendimų ir suras variantus, kaip išspręsti problemą. O problema yra viena – policijos finansavimą reikia didinti. Tuo labiau, kaip aš pabrėžiau, tai nėra tai, dėl ko mes norime ko nors ypač daug. Aš tikiu Biudžeto ir finansų komiteto narių išmintimi, kaip jūs pasakėte.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia kolega R.Paksas. Prašom.

R.PAKSAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, iš tikrųjų tai yra labai svarbi tema ir visuomenę ji labai jaudina. Aš nemanau, kad Seime yra nors vienas Seimo narys, kuris prieštarautų, kad policijai trūksta pinigų, bet matyti ir iš klausimus teikiančių, ir iš kitų Seimo narių, kad problema yra ta, kaip tai yra sprendžiama. Žiūrėkite, kartoju A.Kubiliaus mintis, krašto apsaugai mes turime 2% bendrojo vidaus produkto, švietimui, mokslui ir studijoms – per 6,5, žemės ūkiui – 10% nacionalinio biudžeto, kita vertus, griežtos Tarptautinio valiutos fondo nuostatos fiskalinio deficito atžvilgiu. Išeina taip, kad, pavyzdžiui, pagal mūsų skaičiavimus reikėjo mažinti vos ne 14% kitų sričių išlaidas. Aš įdėmiai klausiau dabartinio premjero kalbos, jis sakė, kad šis mažinimas bus preliminariai mažesnis – apie 7%. Mano klausimas būtų toks. Kaip jūs, kaip komiteto pirmininkas, žiūrėtumėte, jeigu būtų pateiktas panašus į jūsų projektas, tik jame būtų tokios nuostatos, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti reikia nustatyti procentą nuo bendrojo vidaus produkto? Smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti, tam, kas realiai judina ekonomiką ir uždirba pinigus kitoms sritims, reikia nustatyti procentą nuo bendrojo vidaus produkto? Kaip jūs, kaip komiteto pirmininkas, žiūrėtumėte į tokį siūlymą?

A.SADECKAS. Gerbiamasis kolega, turbūt sutinkate, kad aš juokingai atrodyčiau, jeigu stovėdamas tribūnoje į labai solidžius klausimus iš karto atsakinėčiau taip arba ne. Jūsų klausimą turbūt būtų galima nagrinėti, tik tiek tegaliu atsakyti. Aš nepratęs taip iš karto atsakinėti į labai rimtus klausimus ir spręsti rimtas problemas. O visiems atsakyčiau ir ponui A.Kubiliui, ir jums į tą klausimą. Jūs sakote, buvo pateikta ir vienas, ir antras, ir krašto apsaugos, ir švietimo. Tada klausimas: o kodėl ne policijos? Tai būtų lygiai toks pat klausimas.

PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Na, aš turbūt lengvesnį klausimą užduosiu. Gerbiamasis komiteto pirmininke, aš skaitau jūsų teikiamo projekto aiškinamajame rašte, kad Lietuva atsilieka policininkų skaičiumi tūkstančiui gyventojų nuo Europos Sąjungos valstybių vidurkio. Tuo tarpu visai neseniai Seimui taip pat buvo pateikiami skaičiai, pagal kuriuos buvo akcentuojama, kad Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų yra daugiausia, ne daugiausia, o antroje vietoje Lietuva yra po Ukrainos pagal policininkų skaičių. Tai iš tikro pasakykite, kuri nuomonė čia teisinga. Kiek dabar iš viso yra Lietuvoje, koks yra skaičius policininkų? Žinoma, neskaičiuojant buhalterių, kitų, o grynai policininkų. Jūs sakote, sumažinta 2 tūkstančiais, tai gal tai ir lėmė, kad taip sumažėjo tas bendras procentas?

A.SADECKAS. Ačiū. Iš dalies gerai, iš dalies blogai, kadangi pasistūmė šio klausimo svarstymo laikas ir nedalyvauja policijos generalinis komisaras, kuris turbūt geriau galėtų atsakyti į tuos klausimus. Man atrodo, kad anksčiau, kai buvo kalbama apie policijos pareigūnų skaičių, jis buvo netiksliai skaičiuojamas ir nevisiškai teisingai buvo remiamasi šaltiniais. Be abejonės, šiuo atveju ir sumažėjimas turėjo tam tikrą reikšmę, nes nemažas sumažėjimas yra. Pagal mano turimus duomenis dabar mes maždaug turime 15-16 tūkstančių policijos pareigūnų, tai yra maždaug 15,5 tūkstančių. Beje, norėčiau pasakyti, kad policija, iš tikro Policijos departamentas ir Vidaus reikalų ministerija ėmėsi tų priemonių, kaip jūs teisingai pasakėte, galbūt pasakysiu taip, išcivilinti. Tai yra tos funkcijos, kurios nebūdingos policijos funkcijoms… tai tapo pareigūnai su atitinkamais… ne pareigūnai su atitinkamu tų garantijų ir kitų galimybių praradimu. Jie tapo civiliais pareigūnais, o ne policininkais. Šis darbas tikrai yra padarytas. Matyt, tai irgi yra svarbus dalykas gerinant visą kadrų struktūrą.

PIRMININKAS. Dar vienas klausėjas iš kitos pusės. V.Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Gerbiamasis pranešėjau, bendraujant su policijos pareigūnais, su komisariatų darbuotojais, jie manęs dažnai klausia, kaip gi vis dėlto būtų reorganizuojant, jeigu Policijos departamentas visai nepriklausytų Vidaus reikalų ministerijai, nes esant kokiai nors priklausomybei grietinė visada nusėda vyresniųjų sluoksniuose, galbūt pagerėtų finansavimas. Jūsų nuomone, ar Policijos departamentą padarius savarankišku padaliniu, nepriklausančiu Vidaus reikalų ministerijai, o dėl priklausomybės čia galima spręsti įvairiai, taip yra įvairiose pasaulio šalyse, apskritai nepagerėtų grynai policijos finansavimas?

A.SADECKAS. Ačiū. Na, į šį klausimą turbūt galėčiau iš karto atsakyti. Tai jau nėra ta problema, dėl kurios turbūt taip vienareikšmiškai kartais negali atsakyti. Policijos veiklos įstatymu, kuris buvo praeitais metais priimtas, būtent to ir buvo siekiama – padidinti policijos savarankiškumą, policijos atsakomybę. Jeigu jūs atkreipėte dėmesį į mano pranešimą, aš tą ir pabrėžiau – čia yra bėdų, iš tikro yra bėdų, nes policija nėra savarankiška. Tikiuosi, kad ir naujasis ministras šiek tiek pakeis tą kryptį. Turbūt čia reikia ir tam tikros Vyriausybės pozicijos, ir Prezidentūros pozicijos, reikia visiškai atsakingai šiek tiek pakeisti ir padidinti savarankiškumą. Visiškai su jumis sutikčiau.

Dabar dėl to, kad Policijos departamentą visiškai atskirtume nuo Vidaus reikalų ministerijos. Nemanyčiau, kad tai būtų teisinga.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atsakyta į visus klausimus. Ir šiek tiek per ilgesnį laiką, negu numatyta išties atsižvelgiant į klausimo svarbą. Dabar, kaip matau, yra nuomonių skirtumų, todėl prašom vienam kalbėti už, vienam – prieš. Kolega V.Simulik. Prašom.

V.SIMULIK. Ačiū posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų skirstyti dar neuždirbtus pinigus nelabai teisinga. Bet žinant situaciją rajonuose, miestuose, nedideliuose miesteliuose, kai policija neturi galimybės naktį išvažiuoti į įvykio vietą, kai atleidžiami policininkai ir jų nelieka, atleiskite, aš siūlau vis dėlto pritarti tam įstatymui ir jį palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas prieš. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad galbūt nueita šiek tiek klaidingu keliu. Pranešėjui kalbant, išgirdom nuomonę, kad Lietuvoje mažiausia policininkų. Bet aš manau, mums ne vienam teko pavažinėti po Europą ir kelių policijos beveik nematėme, o Lietuvoje neina pravažiuoti. Kiekvienoje sankryžoje po tris. Klausykite, kai kokia vagystė, jų neprisikviesi, pinigų nėra. O štai viename magistraliniame ruože gal specialiai pastatė ženklą “60” ir per dvejus metus jau du policininkai namus pasistatė. Aš manau, kad yra labai daug didelių rezervų viduje. Reikėtų pažiūrėti ir taupyti lėšas. Manau, kad esant toms pačioms lėšoms, bet 10 kartų sumažinus kelių policininkų keliuose, tikrai galėtume kitiems policijos padaliniams rasti normalų finansavimą. Ne kartą kėliau šį klausimą. Tiesiog gėda prieš užsieniečius, na, kiekvienoje sankryžoje. Sako, nėra policijos, pravažiuok visą Europą, nepamatysi gyvo policininko, o čia tiesiog nepravažiuoji.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Gražulis aiškiai už policijos savifinansavimą. Dar A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš noriu repliką. Gerbiamieji kolegos, aš kategoriškai nesutinku su pono P.Gražulio mintimi. Seimo narius, kurie viršija greitį, reikia gaudyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia geras pasiūlymas. Mielieji kolegos, prašom registruotis.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Ar pritariam po pateikimo Policijos finansavimo strategijos įstatymo projektui, prašom balsuoti. Kas už – už, kas prieš – prieš.

Už – 44, prieš – 3, susilaikė 16. Kuriuos čia atiduoti policijai, tuos 3 ar 16?

Mielieji kolegos, po pateikimo pritarta. Dabar noriu pranešti, kad Seniūnų sueigoje buvo ginčų, kuris komitetas bus pagrindinis. Seniūnų sueiga siūlo, kad vis dėlto būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetai. Ar sutinkam, ar ne? Aš matau, kad čia bus karštų ginčų. Kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai yra tiesiogiai finansiniai reikalai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas gali būti papildomas, tačiau turi svarstyti Biudžeto ir finansų komitetas.

PIRMININKAS. Gerai. Aš siūlau balsuoti alternatyviai. Kadangi vis dėlto yra oficialus Seniūnų sueigos siūlymas, tai balsavimas už – Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis, balsavimas prieš – Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Balsavimas už – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsavimas prieš – Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu.

Už – 5, prieš – 58. Taigi pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Siūloma nagrinėti šį įstatymo projektą spalio 2 dieną. Ačiū.

Mielieji kolegos, visus klausimus, kurie buvo numatyti išspręsti iki pertraukos, išsprendėm ir dabar, man atrodo, nusipelnėm pertraukos. Nors, aš labai atsiprašau, yra dar vienas projektas, kurį būtų galima nagrinėti. Turim apsispręsti, ar darom pertrauką, kaip numatyta darbotvarkėje, ar dar vieno klausimo imamės, kaip jau gerai padirbėję? Pertrauka? Dirbam? Dirbam.

Valstybės tarnybos įstatymo 4, 33, 60, 69 ir 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-922 (pateikimas)

Kviečiu P.Papovą. 6 rytinis darbotvarkės punktas. Tik prašom trumpai, drūtai.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš trumpai pasiryžęs, nes yra pateiktas aiškinamasis raštas. Noriu pasakyti apgailestaudamas, kad dveji metai, kai Valstybės tarnybos įstatymas priimtas, tačiau jis negalioja ir ypač darbo apmokėjimo sistema. Štai vėl priverstinai reikia teikti pataisas atidėti kai kuriuos reikalus. Aš nekomentuosiu 1, 2 straipsnių. Jų 1 dalis ir 3 straipsnis yra techninio pobūdžio, yra padaryta kai kurių klaidų ir atitaisoma. Noriu kalbėti tik dėl 2 straipsnio 2 dalies. Yra papildoma, kad darbo stažas skaičiuojamas dirbantiems ir dirbusiems vidaus reikalų tarnyboje nuo tada, kai jie buvo įdarbinti, ir ne vien, kai jie dabartiniu metu dirba vidaus reikalų sistemoje, bet kai šiuo metu dirba Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir Valstybės saugumo departamente. Čia pagal šių institucijų ir Vidaus reikalų ministerijos siūlymą.

Toliau, antras dalykas. Pavasario sesijoje priėmėme, kad darbo apmokėjimo sistema visiems valstybės tarnautojams įsigalioja nuo spalio 1 d. Spalio 1 d. jau artėja. Jokių techninių problemų nėra dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų, nors dar Vyriausybės nutarimas dėl kategorijų nepriimtas, bet iki spalio 1 d. jis bus priimtas. Tačiau dėl paslaugų tarnautojų, švietimo, kultūros darbuotojų jokių kategorijų dar nenustatyta, tas darbas sudėtingas. Ir ankstesnės Vyriausybės, ir ši Vyriausybė per 2 mėnesius nesugebėjo jo atlikti. Todėl siūloma, kad darbo apmokėjimo sistema įsigaliotų nuo sausio 1 d. Iš esmės ji ir įsigalios nuo sausio 1 d., nes atlyginimų mažinimas ir didinimas prasideda nuo sausio 1 d., ne nuo spalio 1 d. Tačiau jeigu po spalio 1 d. būtų priimti nauji darbuotojai, tai, žinoma, jiems atlyginimas ir kategorija būtų nustatoma pagal naują įstatymą. Bet ne tiek daug tokių žmonių bus po spalio 1 d. ir jeigu juos priimsime, matyt, bus galima taikyti seną darbo apmokėjimo tvarką, o seniems darbuotojams, dar kartą kartoju, didinimas ir mažinimas prasideda nuo sausio 1 dienos.

Yra Teisės departamento išvada. Su Teisės departamento pastabom iš esmės sutinkame. Dėl 1 straipsnio iš tikrųjų yra techninė klaida, pavadinime turi būti 2 dalis, tekste yra 2 dalis. Dėl 6 straipsnio taip pat manome, kad jis nereikalingas. Išbraukus 6 straipsnį, atsisakius jo, būtų įvertintos Teisės departamento išvados. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų, gerbiamasis pranešėjau, nori paklausti kolega P.Jakučionis. Prašom. Prašom, kolega.

P.JAKUČIONIS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, norėčiau paklausti dėl 33 straipsnio 4 dalies. Beje, pastabų dėl jos turėjo ir Teisės departamentas. Jūsų nepasakėte, kaip atsižvelgėte. O klausimas būtų toks. Tarnybos pradžia laikoma paskyrimo į pareigas data. Sakykite, ar ši data, 1990 m. kovo 11 dienos, ar gali būti ir iki tos datos? Ačiū.

P.PAPOVAS. Tiesai šviesiai atsakau, kad vidaus reikalų sistemos statutiniams tarnautojams – iki tos datos, nes buvo toks Aukščiausiosios Tarybos nutarimas nekeisti sąlygų vidaus reikalų sistemoje dirbantiems tarnautojams.

Dėl Teisės departamento pastabos. Taip, ji yra techninio pobūdžio, nes yra dvigubai nustatoma tarnybos pradžia ir paskui paaiškinama, kada ta tarnybos pradžia, kai priimtas į darbą. Matyt, yra perteklinė, ir svarstant su tuo būtų galima sutikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame?

Dėl datos. Seniūnų sueigoje buvo nagrinėjama rugsėjo 27 d. data, bet turint galvoje spalio 1 d., gal vis dėlto reikėtų savaitę anksčiau – rugsėjo 20 dieną. Ar sutiktumėte? Tolesnis svarstymas – rugsėjo 20 dieną. Sutarėme. Ačiū, mielieji kolegos. Mes tikrai šauniai padirbėjome.

Dabar pertrauka iki 12 valandos. 12 valandą bus Baudžiamojo kodekso tam tikro straipsnio papildymo įstatymo projektas ir kai kurie kiti klausimai. Pranešėjas – ministras V.Markevičius. Dar kartą primenu Seniūnų sueigos nariams, kad 14 val., arba 2 val., tradicinėje vietoje – Seniūnų sueigos posėdis. Ačiū. Pertrauka iki 12 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Dvylika valandų 3 minutės, siūlyčiau tęsti mūsų rytinį plenarinį posėdį. Yra pageidavimas registruotis. Ką gi, atlikime šį mums brangų ritualą. Registracija, ponai. Vyksta registracija! Prašyčiau mobiliuosius perjungti į begarsį režimą.

Dabar užsiregistravo 17 garbingų Seimo narių. Neabejoju, mūsų tuoj pat bus gausiau. Primenu, gerbiamieji kolegos, kad žengiame keliais žingsniais priekyje, svarstydami darbotvarkėje numatytus klausimus. Iš rytinio posėdžio darbotvarkės yra likę 1-4 bei 1-5 klausimai. Taip pat norėčiau su jumis pasitarti. Atsižvelgiant į tai, kad visi šie klausimai yra pateikimo stadijoje ir mes neužtruksime, taupydami mūsų vakarinio posėdžio laiką, 2-5 ir 2-6 klausimus, atvykus gerbiamajam sveikatos ministrui, taip pat galėtume apsvarstyti dar rytiniame posėdyje. Ar būtų pritarimas tokiam judėjimui į priekį? Prieštaravimų nėra, mes galėsime šitaip elgtis.

Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-936. Pataisos darbų kodekso 25, 45¹, 67, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-937. Baudžiamojo proceso kodekso 410 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-938 (pateikimas)

Taigi darbotvarkės 1-4a klausimas, t.y. tarpusavyje susiję trys įstatymai. Yra atvykęs teisingumo ministras ponas V.Markevičius. Ar sutiktumėte, kad visi trys klausimai galėtų būti pateikti kartu? Ar, ministre, būtumėte pasirengęs pateikti visus tris?

V.MARKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom. Žodis jums iš tribūnos.

V.MARKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! To, ką gerbiamasis pirmininkas paprašė, aš irgi būčiau prašęs, nes visi pirmieji trys teisės aktai, t.y. dėl Pataisos darbų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo, dėl Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio pakeitimo, taip pat dėl Baudžiamojo proceso kodekso 410 straipsnio pakeitimo, yra visiškai vienas su kitu susiję.

Noriu pasakyti, kad šio įstatymo parengimą, nors rengė Teisingumo ministerija, inicijavo Malonės komisija prie Lietuvos Respublikos Prezidento. Dar pavasarį besvarstant nuteistųjų iki gyvos galvos malonės prašymus kilo tokia mintis, nes Prezidentūroje susiklostė toks precedentas, kuris nereglamentuotas įstatymu, nes tai yra Prezidento teisė. Tik atbuvus ne mažiau kaip 10 metų, priimami svarstyti malonės prašymai tokių asmenų, kurie nuteisti iki gyvos galvos.

Šiuo projektu buvo siekiama tobulinti nuteistųjų laisvės atėmimu iki gyvos galvos laikymo laisvės atėmimo vietose, t.y. konkrečiai kalėjime ir griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, sąlygas bei teisinę padėtį, taip pat spręsti šių nuteistųjų užimtumo problemas.

Trumpa informacija yra aiškinamajame rašte. Šiuo metu yra daugiau kaip 900 gyvenamųjų vietų, konkrečiai 906, yra laikoma jų beveik dvigubai daugiau, tarp jų yra 72 asmenys, kurie nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Lukiškių tardymo izoliatorius kalėjimas yra vienintelė Lietuvoje veikianti įkalinimo įtaiga, kurioje yra sudarytos sąlygos laikyti tokius asmenis. Tie 72 asmenys yra laikomi 54 kamerose.

Taip pat šį pakeitimą paskatino ir 1995 m. Europos Tarybos ekspertų inspektavimas, taip pat praėjusių metų, t.y. vasario mėnesį, kai lankėsi Europos komiteto prieš kankinimą, kitokį žiaurų, nežmonišką, žeminantį elgesį ir baudimą inspektoriai, kurie, atsižvelgdami į tai, kad 1998 m. Lietuva ratifikavo Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, rekomendavo visiškai įgyvendinti Europos Tarybos rekomendacijas, kurios jums yra pacituotos aiškinamajame rašte. Vyriausybė paskatino imtis tokių priemonių, kad asmenys, nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, turėtų tam tikras sąlygas, bent jau iš pradžių, įkalinimo įstaigose užsiimti naudinga veikla, t.y. dirbti, mokytis, sportuoti.

Jeigu atkreipėte dėmesį, teikiami įstatymų projektai nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos asmenų atžvilgiu numato tai, ką aš iš pradžių ir paaiškinau, iš kur ši mintis kilo: atbuvusiems ne mažiau kaip 10 metų bausmės kalėjime ir neturintiems galiojančių nuobaudų pagal kalėjimo administracijos teikimą, teismui priėmus nutartį, būti perkeltiems toliau atlikti bausmę iš kalėjimo į griežtojo režimo pataisos darbų koloniją.

Taip pat mano minėtų įstatymų pakeitimai numato progresyvinį bausmės, t.y. laisvės atėmimo iki gyvos galvos, vykdymą griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, nes čia bausmė iki nuteistojo perkėlimo vykdoma kalėjime. Sudaromos tokios trys galimybės, t.y. tokiems nuteistiesiems sudaromos sąlygos, kad jie laikomi atskirai nuo nuteistųjų laisvės atėmimu užrakinamose patalpose po vieną arba ne daugiau kaip po 4 asmenis ir gali vaikščioti kolonijos teritorijoje pagal vidaus taisyklių nustatytą tvarką, įgyja teisę gauti ilgalaikius pasimatymus, daugiau gauti trumpalaikių pasimatymų, jeigu vienerius metus labai gerai elgėsi, įgyja teisę kasdien pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore ne mažiau kaip 2 valandas, o pagal kalėjimo režimą yra 1 valanda. Be jokios abejonės, tiems asmenims, kurie būtų teismo perkelti į griežtojo režimo pataisos darbų koloniją, bet sistemingai arba piktybiškai pažeidinėtų režimo reikalavimus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, jie galėtų būti teismo nutartimi perkelti toliau atlikti bausmę iš griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos atgal į kalėjimą. Atrodo, visi niuansai aptarti.

Pasižiūrėjau Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas dėl Pataisos darbų kodekso 25, 45¹ 67, 69 straipsnių pakeitimo ir Baudžiamojo proceso kodekso 410 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo. Jokių pastabų dėl juridinės technikos ar kitokių nėra, išskyrus dvi redakcines pastabas dėl Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio, į kurias tikrai, manau, svarstymo metu atsižvelgsime, nes, sakykim taip, supainiota daugiskaita ir vienaskaita. Taigi pataisysim svarstymo metu. Prašyčiau po pateikimo pritarti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų paklausti norėtų 1 Seimo narys – A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pranešėjau, nuteistajam iki gyvos galvos nepriekaištingai elgiantis ir po dešimties metų jį perkėlus iš kalėjimo į griežtojo režimo pataisų koloniją, ar nesumažėtų jo, sakykim, apsaugos priemonės ar kaip pasakyti, ar jisai taip pat saugiai sėdėtų, atbūtų tą savo laiką iki gyvos galvos, nes išties panašu, kad ten nėra taip griežtai saugoma. Kokie yra skirtumai ir koks pabėgimų iš kalėjimų ir pataisų kolonijų skaičius procentais – toks pat ar išvis nėra tokių pabėgimo atvejų?

V.MARKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Visų pirma iš Lukiškų tardymo izoliatoriaus kalėjimo, kur yra laikomi nuteistieji iki gyvos galvos, pabėgimų bent jau nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, kadangi ta pati įstaiga buvo ir anksčiau, man tikrai nėra žinoma, išskyrus tai, kad 1983 ar dar kuriais metais buvo tam tikros riaušės, bet jos buvo pakankamai sėkmingai likviduotos. Iš griežtojo režimo kolonijos… Buvo užpraeitais metais pabėgimas iš Pravieniškių. Tai ne griežto, o sustiprinto režimo. Šiaip ar taip, apskritai pabėgimų iš kolonijų, nes ten jie saugomi, ne pervežimų metu, jau sakiau, per dešimtmetį yra žinomi du atvejai. Yra didesnė problema tada, kai jie yra transportuojami į teismą, bet tai yra kitas klausimas. Tai ne laikymo sąlygų ir ne šių įstatymų reguliavimo dalykas.

Aš galbūt atkreipsiu dėmesį į tai, ko nepasakiau, kad Pataisos darbų kodekso 45¹ straipsnio pataisoje numatoma, kad gali būti leidžiama išvykti iš laisvės atėmimo vietų visiems kitiems nuteistiesiems, kurie atlieka bausmę griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Taigi šiuo atveju numatome tokią išimtį – išskyrus nuteistuosius laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Taigi nors režimas yra toks pat, kaip ir kitiems nuteistiesiems, tačiau kai kurios išimtys vis dėlto yra. Tai, ką jūs sakėte, irgi yra saugumo sumetimais. Kitokių, išskyrus tai, ką minėjau, kad laikomi vienutėse arba ne daugiau kaip numatyta – keturiese vienoje kameroje, papildomų saugumo priemonių bent jau šie teisės aktai nenumato.

Beje, atkreipčiau dėmesį, kad apsaugos reikalavimų šie teisės aktai ir nereglamentuoja. Tai reglamentuoja Lietuvos aktai ir, be jokios abejonės, patvirtinti teisingumo ministro arba Kalėjimų departamento vadovų, kurie tiesiogiai atsakingi už tinkamą apsaugos organizavimą ir lygį. Taigi aš manyčiau, kad tais teisės aktais, tiesiogiai atsakydamas į jūsų klausimą apie apsaugą, kad nebūtų sudarytos sąlygos pabėgti, sakykim, tam tikra dalimi atsižvelgia, o pagrindinis dalykas yra kitų teisės aktų reglamentavimo objektas, bet tai jau ne įstatymo lygmuo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre, už pristatymą ir atsakymą į klausimą. Aš norėčiau priminti, kad tai yra pateikimo stadija, todėl diskusijos nėra numatytos.

Prieš apsisprendžiant dėl pritarimo po pateikimo… Ministre, dar kartą noriu padėkoti jums, nes daugiau pageidaujančių klausti jūsų nėra. Todėl dabar, prieš apsisprendžiant dėl… laikas užduoti klausimus jau buvo. Dėl balsavimo motyvų. Kolega Korenka, ar norėtumėte pasisakyti? Jeigu ne, aš klausčiau, gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume visiems trim įstatymų projektams, kurie yra tarpusavyje tiesiogiai ir glaudžiai susiję, pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Preliminari svarstymo data – spalio 18 d. Taip pat norėčiau paklausti, ar kolegos Seimo nariai nemanytų, kad papildomas komitetas galėtų būti Žmogaus teisių komitetas, tuo labiau kad šie įstatymų pakeitimai yra susiję ir su Europos konvencija prieš kankinimus ir kitą nežmonišką elgesį. Ar galėtume papildomu siūlyti Žmogaus teisių komitetą? Gerai, gerbiamieji kolegos. Nesant prieštaravimų, apsisprendėm pagrindiniu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o papildomu – Žmogaus teisių komitetą. Preliminari svarstymo data – spalio 18 diena.

Advokatūros įstatymo 7 ir 18 straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo nauju dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr.IXP-939 ES (pateikimas)

Pereiname prie 1-5 darbotvarkės klausimo. Su Europos integraciniais dalykais susijęs įstatymas – Advokatūros įstatymo 7 ir 18 straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo nauju X skirsniu įstatymo projektas Nr.IXP-939. Ministre, jūs tribūnoje, prašau trumpai pristatyti jūsų teikiamą klausimą.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų pasistengsiu šį įstatymą pristatyti daug trumpiau, nes, kaip jūs jau minėjote, tai yra teisės aktas, dėl kurio mes siūlome, kad jis įsigaliotų tik tada, kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare, kadangi atitinkami straipsniai keičiami ta linkme, kad Europos Sąjungos valstybių teisininkai turėtų galimybę dirbti Lietuvos Respublikoje tuo metu, kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare. Taigi yra keičiami, papildomi 7 ir 18 straipsniai, taip pat įstatymas yra papildomas nauju X skirsniu, kuris smulkiai reglamentuoja Europos Sąjungos valstybių teisininkų ir advokatų darbą Lietuvos Respublikoje.

Šis projektas yra parengtas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 985AB dėl advokato profesijos vykdymo kitoje valstybėje narėje, nei yra gauta palengvinimo kvalifikacija, ir dar 1977 m. Europos Tarybos direktyva, kai buvo Europos Bendrija, dėl galimybės teisininkams veiksmingai naudotis, teikti paslaugas. Projekte yra nustatyta ir numatyta, jeigu jis bus priimtas, kad Europos Sąjungos valstybių narių teisininkus, pageidaujančius verstis advokato praktika Lietuvoje, registruoja Advokatų taryba. Tai yra tokia tvarka, kaip ir dėl mūsų advokatų. Projekte taip pat numatytos Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, kurie įgijo teisę verstis advokato praktika, teisės ir pareigos. X skirsnyje, kurį aš paminėjau, nustatyta drausminė atsakomybė, veiklos apribojimai. Veiklos apribojimai vėlgi tokie patys, kai įgyja advokato statusą, kaip ir Lietuvos Respublikos advokatams.

Atsižvelgiant į teikiamo projekto 59 straipsnio 3 dalyje išdėstytą nuostatą dėl Europos Sąjungos valstybės narės teisininkų pripažinimo, advokatų įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą, yra siūloma pakeisti tai, nuo to ko pradėjau, – 7 straipsnio 1 punktą ir nustatyti, kad asmuo, pripažįstamas advokatu, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. Tai yra, sakykim, esminis akcentas. Kaip aš pradžioje minėjau, visas įstatymas turėtų įsigalioti, siūloma, kad jis įsigaliotų, tiktai tada, kai Lietuvos Respublika įstotų į Europos Sąjungą. Prašyčiau pateiktam projektui pritarti, nes jis atitinka visas Europos Tarybos ir Europos Sąjungos valstybių direktyvas ir neprieštarauja bendrai Lietuvos Respublikos teisinei sistemai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, norėjau pasiteirauti dėl įstatymo įsigaliojimo. Kodėl būtent nuo tos dienos, kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare? Pagal kitus teisės aktus Lietuvos Respublikoje dirba nemažai užsieniečių įvairiausiose srityse, ar tai būtų bankai, ar prekyba, paslaugos, ir viskas yra gerai. Kodėl konkrečiai dėl teisininkų reikia laukti, kada Lietuva taps Europos Sąjungos nare, kodėl šios praktikos mūsų šalyje jie negalėtų atlikti anksčiau, sakykime, jau dabar?

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū. Aš tik norėčiau, gerbiamasis Seimo nary, atkreipti dėmesį į tai, kad čia kalbama ne apie teisininkus, kurie gali verstis teisininko veikla, arba konsultacines firmas, tarp jų teisinių paslaugų, bet apie advokatus, kurie žino Lietuvos Respublikos įstatymus, turi Lietuvos Respublikos universitetinį išsilavinimą, išlaikę egzaminus nacionalinės teisės klausimais ir yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Jeigu atkreipėte dėmesį, yra numatoma, kad pirmiausia jie gali tapti praktikuojančiais advokatais tarptautinės teisės klausimais, o paskui, praėjus trejų metų laikotarpiui, turėtų laikyti taip, kaip ir visi kiti advokatai, kvalifikacinius egzaminus iš Lietuvos nacionalinės teisės, arba yra numatyta pasitarus su Europos Teisės departamentu įrašyti į sąrašą… trejus metus išdirbęs… jeigu jis Lietuvos Respublikoje (čia 59 straipsnis) reguliariai ir efektyviai teikia teisinę pagalbą Lietuvos nacionalinės teisės klausimais. Aš autorių, kadangi ne pats rengiau, klausčiau, kas turima omenyje, kai sakoma – reguliariai ir efektyviai teikia teisinę pagalbą. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme numatyta tvarka… kas tai yra reguliarus, efektyvus teisinės pagalbos teikimas.

Taigi galbūt konkrečiai atsakant į jūsų klausimą reikia pridurti, kad Lietuvos Respublikoje yra žmonių, ne iki galo patenkintų teisinių paslaugų teikimu, ir rinkai plečiantis reikalavimai žmonėms, kurie tampa advokatais, turėtų būti didesni, ir nacionalinę teisę jie turėtų žinoti. Mes manome, kad tas pusantrų – dvejų metų laikotarpis, kuris prognozuojamas, kol Lietuva taps Europos Sąjungos nare, nėra ilgas ir nebūtina jau dabar priimti sprendimą, kad bet kuris dabartinis Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas galėtų dirbti Lietuvos Respublikoje advokatu ir Lietuvos Respublikos piliečiams teiktų teisines paslaugas. O bet kuriai įmonei nėra uždrausta, kad jis naudotųsi tų teisininkų paslaugomis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų taip pat norėtų klausti Seimo narys P.Jakučionis. Prašom, kolega.

P.JAKUČIONIS. Dėkui. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau jūsų paklausti, ar Lietuvoje dabar pakanka aukštos kvalifikacijos advokatų, ar nėra jų stygiaus, ypač komercijos srityje? Ir mano klausimas ar nuomonė sietųsi su kolegos J.Čekuolio klausimu – kodėl neatverti kelio Europos teisininkams Lietuvoje dirbti anksčiau nei Lietuva įstos į Europos Sąjungą? Jūs teisingai paminėjote, kad gal ne visose srityse, gal tik tarptautinėje teisėje, aš noriu pabrėžti ir komercinę sritį. Dabar yra tam tikras pasipriešinimas šio įstatymo projektui. Kaip jūs tą pasipriešinimą vertinate, ar tai nėra tokio uždaro advokatų rato Lietuvoje priešininkai arba apologetai?

V.MARKEVIČIUS. Labai jums ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jis susijęs su prieš tai pateiktu. Galbūt aš pasistengsiu atsakyti kitu aspektu ir pareikšti savo nuomonę tuo klausimu, nes ir pačiam teko dirbti tiek prokuratūroje, tiek advokatu. Sprendimai buvo priimti daug anksčiau, t.y. 1993–1994 metais, kai gerokai išaugo advokatų skaičius. Dėl to iš dalies iš karto pablogėjo advokatų teikiamų teisinių paslaugų kokybė, bet situacija palaipsniui gerėjo, nes rinkos dėsniai darė savo ir žmonės ėmė kreiptis tik į tuos advokatus, kurie suteikė pakankamai kvalifikuotą pagalbą. Kadangi Lietuvos Respublika nėra tokia didelė valstybė ir joje nėra tiek daug labai kvalifikuotų advokatų, kurie galėtų teikti visų sričių pagalbą, įstatyme ir atsirado galimybė advokatams specializuotis. Tai buvo daroma ir pamažu tas skaičius savaime pradėjo mažėti, ir ne dėl to, kad kas nors reguliavo kitaip, o dėl to, kad paprasčiausiai nesugebėjo išsilaikyti, nes valstybė tam reikalui, sakykim, neskyrė ir neturėtų skirti lėšų, išskyrus ten, kur yra valstybės garantuojama pagalba.

Dabar dėl kokybės. Papildant atsakymą į tą klausimą, be jokios abejonės, visada galima siekti tobuliausių dalykų, ypač esant dabartinei situacijai, kai teisinės sistemos reforma, apie kurią buvo kalbėta dešimt metų, iš tikrųjų pradėjo įsibėgėti tik dabar, nes priimtas naujasis Civilinis kodeksas. Šiandien po pietų jums bus pateiktas Civilinio proceso kodeksas, kuris reglamentuos naujus santykius. Praeitais metais buvo priimtas Baudžiamasis kodeksas, kuris įsigalios ne už kalnų, t.y. kai bus priimtas Baudžiamojo proceso kodeksas. Pastarasis irgi jau yra atkeliavęs į Seimą. Taigi advokatams galbūt reikėtų surengti centralizuotus mokymus, aš jau nekalbu apie kvalifikacijos kėlimą, specializacijos klausimus, bet akcentuoju mokymą, kadangi šie teisės aktai iš esmės naujai reguliuoja tiek civilinės teisės santykius, tiek baudžiamosios teisės santykius.

O papildomai ką nors atsakyti negaliu, išskyrus galbūt tai, kad bet kuriam asmeniui niekas netrukdo pasitelkti užsienio teisės firmą ar užsienio teisininką. Problema ta, kad tokie asmenys negali atstovauti Lietuvos Respublikos teismuose ginant ar kaltinamąjį, ar teisiamąjį, tarp jų ir civilinėse bylose. Tai yra ne vien Lietuvos advokatų tarybos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tarp jų ir Teisingumo ministerijos išsigalvojimas, tokia yra nusistovėjusi praktika ir kitose Europos valstybėse, kurios nėra Europos Sąjungos narės. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis yra Seimo narys V.Greičiūnas. Prašom, kolega.

V.GREIČIŪNAS. Pone ministre, ar minėtų valstybių teisininkams, galėsiantiems dirbti Lietuvoje, valstybinės kalbos žinojimas bus kokia nors sąlyga, o jeigu nebus, tai kodėl?

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai neatsispindi šiame pateiktame įstatyme. Jūs teisingai atkreipėte dėmesį, bet tai ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Kaip aš minėjau, bet kokiu atveju jis turės galimybę būti įrašytas į advokatų sąrašą, bet kai norės tapti praktikuojančiu nariu, jis turės išlaikyti kvalifikacinius egzaminus, taip pat ir lietuvių kalbos egzaminą, nes kitas įstatymas – Valstybinės kalbos įstatymas – tuos dalykus reglamentuoja, kad tie, kurie teikia paslaugas, o tai yra teisinė paslauga gyventojams, turi mokėti tą kalbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ką gi, dėkoju. Daugiau pageidaujančių jūsų klausti nėra, tačiau aš norėčiau jums priminti, gerbiamasis ministre, kad gauta Teisės departamento išvada. Ar jūs esate susipažinęs ir galėtumėte trumpai pakomentuoti išdėstytas pastabas?

V.MARKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėl sakinio “reguliariai efektyviai” aš komentuodamas sakiau, kai kalbėjome apie tapimą advokatais. Todėl galbūt nesikartosiu. Kadangi tai reglamentuoja Advokatūros statutas, tai yra blanketinė norma. O dėl antrosios pastabos, kad reikėtų patikslinti 5 straipsnį, be jokios abejonės, mes sutinkame ir nagrinėjant komitetuose tą patį pasakysime. Tai techninė klaida. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju jums už klausimo pristatymą ir atsakymus į klausimus. Dabar, gerbiamieji kolegos, pateikimo stadija, proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. Ar būtų norinčių? Norinčių nėra. Taigi prieš apsisprendžiant dėl pritarimo po pateikimo šiam įstatymo projektui kviečiu Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Atlikus registraciją aš klausiu, ar mes bendru sutarimu galėtume pritarti teikiamam įstatymo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Preliminari svarstymo data – šių metų spalio 18 diena. Ar priimtina tokia svarstymo procedūra? Niekam neprieštaraujant, apsispręsta dėl tokios šio įstatymo svarstymo procedūros.

Fizinio asmens gimimo momento nustatymo įstatymo projektas Nr.IXP-830 (pateikimas)

Esame baigę svarstyti rytiniame posėdyje apsvarstyti numatytus klausimus, bet posėdžio pradžioje aš buvau užsiminęs, kad taupant mūsų popietinį ir vakarinį laiką būtų galima apsvarstyti darbotvarkės 2-5 ir 2-6 klausimus. Tam prieštaraujančių nebuvo. Aš matau atvykusį sveikatos apsaugos viceministrą poną E.Bartkevičių ir kviečiu jį į tribūną. Svarstome 2-5 klausimą – Fizinio asmens gimimo momento nustatymo įstatymo projektas Nr.IXP-830. Viceministrą iš tribūnos prašom pristatyti klausimą.

E.BARTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.3 straipsnio 3 dalį, parengė Lietuvos Respublikos fizinio asmens gimimo momento nustatymo įstatymo projektą. Projekto tikslas – reglamentuoti fizinio asmens gimimo momento nustatymą, sąlygas ir tvarką, taip pat gimimo momentą nustatančių asmenų teises ir pareigas nustatant gimimo momentą. Įstatyme tiksliai apibrėžtas vaisiaus amžius, kada vaisius tampa fiziniu asmeniu. Tai padės sveikatos priežiūros įstaigoms tiksliai nustatyti fizinio asmens gimimą.

Įstatymui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. Projektas suderintas su Europos Teisės departamentu be pastabų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių paklausti gerbiamojo pranešėjo? Jūs užsiminėte, kad yra Teisės departamento pastabų, kurios, jeigu teisingai suprantu, iš principo yra svarstytinos. Į jas svarstymo metu būtų galima atsižvelgti. Taip, vis dėlto vienas klausiantysis yra. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom, kolega.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis viceministre, prašau pasakyti, kodėl gimsta fizinis asmuo, o miršta žmogus? Jūs pristatote du įstatymų projektus.

E.BARTKEVIČIUS. Todėl, kad gimsta fizinis asmuo, o miršta jau susiformavusi asmenybė. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ką gi, trumpas klausimas, trumpas atsakymas. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Jūsų klausti daugiau pageidaujančių nėra. Aš klausčiau, ar būtų norinčių prieš apsisprendžiant dėl pritarimo šiam įstatymui po pateikimo kalbėti dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš? Pageidaujančių nėra. Gerbiamieji kolegos, be registracijos kviesčiau spręsti klausimą, jeigu būtų bendras pritarimas, pritarti įstatymui po pateikimo. Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Įstatymui pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga pagrindiniu komitetu siūlo skirti Sveikatos reikalų komitetą, papildomais – Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetus. Siūloma svarstyti šių metų spalio 18 dieną. Preliminariai siūloma tokia data. Ar galima pritarti tokiai svarstymo eigai? Prieštaravimų nėra. Pritarta.

Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-845 (pateikimas)

Eilės tvarka darbotvarkės 2-6 klausimas – projektas Nr.IXP-845. Dabar jau Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Viceministre, prašau trumpai pristatyti teikiamą įstatymo projektą.

E.BARTKEVIČIUS. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimu dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo, Sveikatos apsaugos ministerija parengė Lietuvos Respublikos žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo suderinimą su Civilinio kodekso 1.15, 3.909. 3.12 straipsniais. Įstatyme tiksliai apibrėžtos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių sąvokos. Įstatymo projekto tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymą su Civiliniu kodeksu. Neigiamų pasekmių priėmus šį įstatymą nenumatyta. Įstatymo nuostatos neprieštarauja kitiems įstatymams bei Europos Sąjungos teisei.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra gautos Teisės departamento išvados, čia bene 12 pastabų išdėstyta. Iš principo galiotų tie patys dalykai, kuriuos jūs minėjote pristatydamas ankstesnį klausimą. Jūs esate susipažinęs su?.. Gerai. Jūsų norėtų paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis yra V.Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Gerbiamasis pranešėjau, labai dažnai yra nesupratimas ir nesusikalbėjimas tarp teisėsaugos darbuotojų ir medicinos darbuotojų. Man visai neseniai bendraujant su prokuratūros ir policijos darbuotojais teko susidurti su tokiais atvejais, kai mirties atvejo užfiksavimas tampa vos ne problema. Kas gi iš tikrųjų turi parašyti mirties liudijimą, tą pažymą, kad žmogus tikrai yra miręs? Nors čia yra pateikti tokie atvejai, kada taip turi būti, bet ar išsispręs? Ir praktinis klausimas. Ar yra atvejų, kada žmogus yra parašęs nesutikimą, kad jis būtų gaivinamas? Įstatyme taip skamba.

E.BARTKEVIČIUS. Aš daug metų dirbau praktinį darbą, bet apie tai negirdėjau. Tačiau yra tam tikri atvejai, sakykime, vėžiniai susirgimai ir kitos kritinės būklės, kada pacientas pats žino savo problemos beviltiškumą. Matyt, reikėtų suteikti teisę.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų taip pat pageidautų klausti Seimo narė I.Degutienė. Prašom, kolege.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau pasiteirauti dėl 8 straipsnio, kuriame surašyti smegenų mirties kriterijai.

Pagal ką tai galima nustatyti? 2 punkte yra numatyta, kad turi būti atliktas elektroencefalografinis tyrimas, kraujagyslių angiografinis tyrimas. Ir jūs, ir aš žinome, kad šie tyrimai yra atliekami tik labai nedaugelio ligoninių. Tai kaip tada bus su smegenų mirties nustatymu kitose įstaigose, nes žmogus gali mirti ir poliklinikoje, ir bet kokioje rajono ligoninėje, ir namuose? Kaip tada bus su šiuo kriterijumi, kuris yra įvardytas 8 straipsnyje? Ačiū.

E.BARTKEVIČIUS. Aš manau, gerbiamoji kolege gydytoja, čia turimas omeny nustatymas tuo momentu, kai reikia paimti transplantantą… dėl donorinio organo paėmimo. Tuomet dažnai iškyla problemų, ypač neurochirurginiuose skyriuose dažniausiai imama. Kokiais atvejais tai būtų atliekama ir kas prieš tai turėtų būti atlikta, kokie specialistai ir konsultantai kokius tyrimus turėtų atlikti, kad nustatytų, kad to žmogaus smegenys tikrai jau negyvos…

I.DEGUTIENĖ. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis viceministre. Apie tai šiame straipsnyje ir neparašyta. Todėl kyla šis klausimas, kurį aš pateikiau. Čia reikėtų patikslinti.

E.BARTKEVIČIUS. Aš manau, čia yra pataisoma pozicija.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Paskutinė klausiančioji yra kolegė G.Purvaneckienė. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Gerbiamasis ministre, man čia iškilo toks klausimas. 5 straipsnis – “Mirties faktas”. “Mirties faktas nustatomas negrįžtamai nutrūkus žmogaus kraujotakai ir kvėpavimui”, ir t.t., bet yra svarbi 1 dalis.

7 straipsnis. Negrįžtamo kraujotakos ir kvėpavimo nutrūkimo nustatymo kriterijai yra apibrėžiami taip: “negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas yra nustatomi esant neabejotiniems mirties požymiams”. Dabar aš taip suprantu, kad 5 straipsnyje ta negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir yra tas požymis? Kitaip sakant, čia yra požymiai vienas per kitą? Arba reikėtų apibrėžti dar mirties požymius, nes kitaip vienas per kitą…

E.BARTKEVIČIUS. Supratau, gerbiamoji Seimo nare. Aš manau, kad į šią pastabą reikėtų sureaguoti. Kalbant apie dėl mirties negrįžtamai nutrūkusią kraujotaką, čia turima omeny, kai buvo taikomos reanimacijos priemonės, bet nedavė efekto. Būtent tai turėta omeny, kad kai yra taikomos visos priemonės, kraujotaka neatsistato, kvėpavimas taip pat, tada konstatuojama mirtis. Nors čia dar yra kai kurių niuansų.

PIRMININKAS. Ačiū už klausimo pateikimą bei atsakymus, gerbiamasis viceministre.

E.BARTKEVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš apsisprendžiant dėl tolesnės įstatymo projekto eigos dėl balsavimo motyvų 1 kalba už, 1 – prieš. Balsavimo motyvai prieš – kolegė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų yra pateikiami iš esmės du įstatymai, kurie yra konstatuojantys žmogaus gimimą ir žmogaus mirtį. Iš pradžių analizuojant šiuos įstatymus nevisiškai buvo aišku, kodėl yra tie įstatymai ir kam jie reikalingi. Bet aiškinamuosiuose raštuose ir kaip viceministras pateikė, tai lėmė priimtas Civilinis kodeksas, nes tai reikia aprašyti. Aš, aišku, nesuspėjau kalbėti pirmuoju klausimu, kur konstatuojamas fizinio asmens gimimas. Man ši sąvoka kelia labai didelių abejonių. Kodėl gimęs žmogus vadinamas fiziniu asmeniu, o kai miršta, tai žmogumi.

Kalbant apie įstatymo projektą, kuriame kalbama apie Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymą, tai iš tiesų yra daugelis straipsnių, kur bet kuriam praktikavusiam šiandien esančiam Seimo nariui medikui perskaičius jį tikrai kyla labai daug abejonių, ypač tiems, kurie dirbo reanimatologais.

Šiandien negalėčiau balsuoti už tokį pateiktą įstatymo variantą, nes jis neatitinka realios situacijos, kuri yra sveikatos priežiūros įstaigose, ir tų kriterijų, kuriais vadovaujantis galima konstatuoti mirtį, ar nustatyti mirtį. Taigi siūlyčiau projekto teikėjams pirmiausia dar kartą gerai peržiūrėti šį įstatymą, suderinti su kitų valstybių panašiais įstatymais, kad jie atitiktų bent jau medicinos praktikos logiką, kuria vadovaujasi medikai nustatydami mirtį ir ją registruodami. Aš susilaikysiu balsuodama dėl šio įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų išdėstytus motyvus. Gerbiamieji kolegos, jaučiame, kad be balsavimo neapsieisime, juoba kad, ko gero, tai paskutinė rytinio posėdžio registracija. Kviečiu kolegas Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Prašom Seimo narius balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-845. Primenu, pateikimo stadija. Vyksta balsavimas. Balsavimo rezultatai: už – 34, prieš – 2, susilaikė 13 Seimo narių. Įstatymo projektui Nr.IXP-845 pritarta po pateikimo.

Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Sveikatos reikalų komitetą, papildomais – Teisės ir teisėtvarkos komitetą bei Žmogaus teisių komitetą. Numatyti preliminarią svarstymo datą spalio 18 dieną. Ar mes galėtume pritarti tokiai svarstymo procedūrai? Nesant prieštaravimų, apsispręsta svarstyti šiuose komitetuose ir dėl preliminarios svarstymo datos.

Apsvarstėme du klausimus iš vakarinio plenarinio posėdžio. 12 valandų 50 minučių. Dirbome pagal numatytą grafiką ir dar sparčiau. Noriu paskelbti rytinio plenarinio posėdžio pabaigą. Geros pietų pertraukos!