Pirmasis (119) posėdis
2001 m. liepos 30 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

Seimo nutarimo “Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos” projektas Nr.IXP-904 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Gerbiamieji Seimo nariai, malonu matyti jus pailsėjusius, nusiteikusius rimtiems darbams. Skelbiu neeilinę sesiją pradėtą. (Giedamas himnas)

Gerbiamieji Seimo nariai, 48 Seimo nariai inicijavo neeilinę sesiją. Seimo nariams suteikta iniciatyva siūlyti darbotvarkės klausimus. Sesijos darbų programa jums yra išdalyta. Plenarinio posėdžio darbotvarkės pirmasis klausimas yra neeilinės sesijos darbų programos tvirtinimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį, Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną pateikti neeilinės sesijos darbų programos projektą. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Sveiki gyvi, mielieji kolegos, susirinkę į neeilinę sesiją, sveiki, gerbiamasis Pirmininke. Noriu pranešti tik tiek, kad darbų programa buvo sudaryta remiantis iš esmės viso Seimo siūlymais. Siūlymus teikė ir komitetai, ir frakcijos, siūlymus teikė, kaip priklauso pagal Konstituciją, ir Prezidentas, ir Vyriausybė, siūlymus teikė netgi atskiri Seimo nariai. Daugiau ar mažiau į visus siūlymus buvo atsižvelgta, taip pat ir į įvairių frakcijų siūlymus. Pagrindinius klausimus jūs puikiai žinote. Dėl bendros tvarkos primenu, kad pagrindiniai klausimai yra susiję su nafta ir su Konstitucija. Naftos reikalų klausimai yra pajudėję ir yra tam tikros jų stadijos. Dabar tik papildomi arba alternatyvūs siūlymai, o Konstitucijos pataisos pirmiausia yra teikiamos frakcijoms, bet tikiuosi, kad tai bus galima padaryti dar šioje sesijoje.

Kiti klausimai. Yra siūloma daug kodeksų pakeitimų, t.y. Baudžiamojo, Baudžiamojo procesinio, Civilinio kodeksų. Čia iniciatyvą rodė ir Respublikos Prezidentas, ir Seimo Pirmininkas, taip pat komitetai. Žinoma, daugiau darbų programoje, deja, kaip ir ankstesniais atvejais, lemia įvairios pataisos, bet yra ir naujų ištisinių projektų arba senų projektų pakeitimų iš esmės. Sakysime, Protekcinių apsaugos priemonių įstatymo pakeitimo yra naujas variantas arba Operatyvinės veiklos įstatymo yra naujas variantas, Mokslo ir studijų pakeitimo įstatymo net trys variantai ir dar kai kurie dalykai. Taigi sudarant šią darbų programą buvo vadovautasi taisykle maksimaliai atsižvelgti į kolegų Seimo narių siūlymus, ne tik teikti tuos klausimus, kurie atrodo reikalingi neeilinės sesijos sušaukimo iniciatoriams. Todėl kviečiu Seimą be didesnių diskusijų pritarti šiai darbų programai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, darbotvarkėje, neeilinės sesijos darbų programoje, mes matome pakankamai daug svarbių klausimų. Atrodytų iš pirmo žvilgsnio, kad vien tokių svarbių klausimų, neįskaitant Vyriausybės teikiamų, yra beveik 50. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį ir paklausti. Yra keletas klausimų, kuriuos siūloma įtraukti į neeilinės sesijos darbų programą, tačiau plenarinių posėdžių darbotvarkėse jų nėra. Pavyzdžiui, 25, 41, 47, 48 ir 49. Ar neatrodo, kad iniciatoriai užsibrėžė per daug ambicingą darbų programą nuveikti per savaitę?

Č.JURŠĖNAS. Mielasis kolega, man, žinoma, nesmagu prisipažinti, bet iš tikrųjų taip yra. Norint atsižvelgti į daugumos pageidavimus, teko daryti didelę programą, o po to, kai reikėjo dėlioti pagal dienas, dienų neužteko. Mes turėsime rengti posėdžius pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį ir penktadienį. Žinoma, dar yra rezervas – trečiadienis.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasiteirauti dėl 9 ir 10 klausimų. Būtent dėl “Būtingės naftos”, “Mažeikių naftos” ir “Naftotiekio” reorganizavimo įstatymo, t.y. dėl “Williams” ir JUKOS sutarties patvirtinimo. Ar teisingai suprantu, kad mes per šią savaitę stengsimės daryti ne tik pateikimo, bet ir svarstymo bei priėmimo procedūras, kad šį klausimą šią savaitę galėtume užbaigti?

PIRMININKAS. Pateikimas jau buvo.

Č.JURŠĖNAS. Taip, iš tiesų, gerbiamasis kolega ir gerbiamasis Pirmininke, reaguoju į jūsų abiejų pastabas. Planuojame, kad užbaigtume visas procedūras. Bet kadangi tai yra labai svarbus klausimas, nors Vyriausybė siūlo nagrinėti ypatingos skubos tvarka, vis dėlto siūlome daryti maždaug taip, be abejo, Seimas turės aprobuoti. Siūlome tokią nagrinėjimo tvarką ir eilę: šiandien pateikiami tie variantai, kuriuos Vyriausybė penktadienį Seimui atsiuntė, Seimas registravo ir jau yra Teisės departamento išvada; šiandien turi susirinkti komitetai ir nagrinėti ir tuos ankstesnius, ir šiuos naujus variantus, rytoj galėtų būti svarstymas Seimo posėdyje, o ketvirtadienį galėtų būti organizuojamas priėmimas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, ketvirtadienį yra numatytas 2-10 klausimo – Protekcinių apsaugos priemonių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Šis projektas yra pateiktas, komiteto grupėje buvo aptartas, buvo pateikta daug pataisų, kurias turbūt rengėjai parengė, bet buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Kaip žinote, jis prieš metus buvo priimtas, bet vėl reikia taisyti. Buvo paprašyta Vyriausybės išvados, bet jos nėra. Ar negalima būtų jo nesvarstyti šioje neeilinėje sesijoje ir išbraukti, kad gautume Vyriausybės išvadas, o rudenį priimtume, juk jis nėra toks skubus?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, tai kaip tik tas atvejis, kuris yra savotiškas atsakymas į kolegos G.Steponavičiaus pastabą. Aš pats neminiu, bet yra ir kitų klausimų, kurių tam tikros procedūros neužbaigtos: nėra Vyriausybės išvados, nėra komiteto išvados. Jeigu mes nesuspėsime to užtikrinti, suprantama, tie klausimai į galutines darbotvarkes negalės būti įrašyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mes, aišku, galime pasidžiaugti, kad socialdemokratai, tapę valdančiąja partija, tapo labai ryškiais Europos integracijos šalininkais ir skuba Konstitucijos pataisas įrašyti į darbotvarkę jų netgi neaptarę.

Mano klausimas būtų toks. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodytų, kad nereikėtų taip forsuoti Konstitucijos pataisų pateikimo, ypač kai net jų projektai dar neįregistruoti ir taip juos įtraukiant į darbotvarkę jau yra pažeidžiamas Statutas? Mes avansu galime pripažinti šiokį tokį pliusą dėl jūsų eurointegracinio požiūrio pasikeitimo. O toliau ramiai galime dirbti ir svarstyti tuos projektus taip, kaip juos ir priklauso svarstyti.

Č.JURŠĖNAS. Pirmiausia, mielasis kolega, aš nuoširdžiai dėkoju už mūsų pastangų įvertinimą. Iš jūsų padėkų susilaukti nėra taip parasta, ir aš prašyčiau tai fiksuoti atskiru protokolu.

Dabar antras dalykas dėl Konstitucijos pataisų. Aš ne visai norėčiau sutikti. Jos yra nagrinėjamos įvairiais lygiais labai seniai. Jūs pats turite prisiminti, kadangi kartu buvome tam tikruose posėdžiuose, kad tie dalykai buvo nagrinėjami, labai intensyviai nagrinėjami dar anos kadencijos Seime, kai jūs buvote premjeras. Taigi aš jokiu būdu nesutikčiau, kad šis klausimas skubinamas – jis yra netgi šiek tiek pavėluotas. Todėl kol kas preliminariai tai yra įrašyta į patį paskutinį neeilinės sesijos posėdį ir jeigu iš tiesų nebus reikiamo sutarimo, aš nesakau visuotinio, bet reikiamo sutarimo, be abejo, nebus ir projekto. Asmeniškai aš pageidaučiau, kad ši neeilinė sesija būtų pažymėta ir Konstitucijos pataisų svarstymo pradžia, tai yra, formaliai žiūrint, pateikimu.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Sinkevičius.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mano klausimas susijęs su pono J.Veselkos klausimu, nes mes esme šio klausimo kuratoriai. Pranešėjas, matyt ir ko gero, iš dalies ir atsakė į tą klausimą, bet norėčiau, kad jūs patvirtintumėte, kad jeigu Vyriausybės išvados nebus gautos, be abejo, į tos dienos darbotvarkę tas klausimas neturėtų būti traukiamas.

Č.JURŠĖNAS. Be abejo, aš čia neturiu ką kita atsakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone pateikėjau, matyt, kad sesijos pabaigos paskutiniai klausimai, Konstitucijos pakeitimų įstatymų projektai, vis dėlto nėra nei įregistruoti, nei surinkti parašai ir panašiai. Jų įtvirtinimas šiandien darbotvarkėje būtų tiesiog neteisėtas. Gal galima kokia nors forma palikti atvirą klausimą, jeigu jūs surinksite parašus ir įregistruosite sesijos metu.

O aš turiu ir konkretų klausimą. Ar mes turime autoritetingas teisines išvadas, arba nuostatas, dėl tobulinimo galimybių po pateikimo, ar po pateikimo, kai yra svarstoma, toliau visuomenė susipažįsta? Antras balsavimas Seime kaip atrodo, ar reikia už tą patį balsuoti arba atmesti, ar gimsta nauji tobulesni variantai? Dabartiniai projektai, kuriuos aš matau, nėra tobuli ir juos reikia tobulinti. Ar toliau tos procedūrinės tobulinimo galimybės bus normalios, kaip ir kiekvieno įstatymo svarstymo eigos metu, ar tik pagal normas bus galima teikti kitokius Konstitucijos pataisų projektus, kitaip sakant, vėl renkant tam tikrą skaičių parašų? Ar mes turime aiškų vaizdą, kaip tai vyks, jeigu prasidės šioje sesijoje?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, galiu pasakyti, kad aš turiu tą vaizdą, o ar visi turi, negaliu garantuoti. Ir ar visi vienodai suprantame Konstitucijos traktavimą ir tą praktiką, kurią mes su jumis jau turime, t.y. mes esame priėmę dvi pataisas laikydamiesi tam tikrų procedūrų. Vieną dalyką aš galiu besąlygiškai tvirtai pasakyti: jeigu mes pirmą kartą nubalsuosime, t.y. perėję visas stadijas, jokiu būdu ne skubos, ne ypatingos skubos tvarka, jeigu mes pereiname pateikimą, svarstymą, priėmimą, tai po trijų mėnesių svarstymas ir priėmimas negali sukelti jokių pasikeitimų. Reikia antrą kartą balsuoti už tą patį tekstą, dėl kurio buvo nubalsuota vieną sykį. Taip aš suprantu Konstituciją ir turimą praktiką.

Kitas klausimas, t.y. ar po pateikimo iki svarstymo galima ką nors keisti, tai šis dalykas yra svarstytinas ir aš čia nenorėčiau kategoriškai tvirtinti. Pagal mane neturėtų būti pakeitimų, bet tas dalykas gali būti svarstytinas.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu pasiteirauti dėl šios dienos 7 klausimo, įstatymo projekto Nr.IXP-303. Jis yra nebaigtas svarstyti Sveikatos reikalų komitete, yra neigiama Vyriausybės išvada. Galbūt mes galėtume šį įstatymą, Vartotojų teisių gynimo įstatymo projektą, nukelti į ketvirtadienį ir šiandien jo nepradėti svarstyti?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, mes šiuo momentu turime apsispręsti dėl programos. Aš manau, jūs neprieštarausite, kad programoje tai turi likti, juo labiau kad dėl to surinkti parašai. O dėl konkrečios darbotvarkės, tai čia yra jau kitas Seimo susitarimas ir galima dar kartą nebaigti svarstymo. Seniūnų sueigoje apie tai buvo kalbama.

PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į visus klausimus. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti neeilinės sesijos darbų programai? Negalima. Prašom Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 122 Seimo nariai.

Kas už tai, kad pritartume neeilinės sesijos darbų programai po pateikimo, prašom balsuoti.

Už – 108, prieš nėra, susilaikė 10. Darbų programai po pateikimo pritarta.

Ar sutiktumėte ypatingos skubos tvarka priimti šį nutarimą? Yra prieštaraujančių? Jeigu nėra prieštaraujančių, bendru sutarimu priimsime ypatingos skubos tvarka. Dabar dėl priėmimo. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu vėl atkreipti dėmesį į paskutinius klausimus, t.y. į Konstitucijos pataisų, pakeitimo pateikimą, kuriam, mūsų įsitikinimu, nėra pasiruošta. Komisija iš tikrųjų daug dirbo ir daug svarstė ir galima pasidžiaugti, kad socialdemokratai tapo kur kas labiau linkę priimti reikalingas pataisas, tačiau pataisų tekstus, be abejo, reikia derinti dar kur kas kruopščiau.

Šiuo metu frakcijoms pateikti tekstai, kuriuos komisija aprobavo praeitą savaitę, nėra lydimi žymiausių teisės ekspertų išvadų, kurių, be abejo, reikėtų. Ir antras dalykas yra tas, kad Seime reikėtų autoritetingai susitarti dėl to klausimo, į kurį net ir Č.Juršėnas neturėjo atsakymo, – taigi kokiu būdu bus svarstomos Konstitucijos pataisos? Jeigu laikytumės precedento, tai tie tekstai, kurie bus pateikti surinkus parašus, turėtų būti nekeičiami svarstymo metu. Taip pat turėtų būti susitarta ir dėl visų lydinčių teisės aktų, t.y. dėl konstitucinio įstatymo ir dėl nutarimo, kuriuo yra įteisinamas vadinamasis saugiklių sąrašas.

Šiems teisės aktams suderinti, mano įsitikinimu, reikia kur kas daugiau laiko, todėl mūsų frakcija yra įsitikinusi, kad šioje neeilinėje sesijoje nereikėtų forsuoti šių teisės aktų pateikimo. Ypač todėl, kad dabar jų įrašymas prieštaraus Seimo statutui, nes jie nėra įregistruoti. Siūlau dabar išbraukti iš darbų programos. Jeigu pasirodys, kad visi dėl visko sutaria, papildyti darbų programą, man atrodo, bus kur kas lengviau, negu dabar pažeidinėti ją, įrašant į darbų programą neįregistruotus teisės aktus.

PIRMININKAS. Noriu pataisyti, kad į darbų programą tikrai įrašome taip pat neregistruotus projektus. Seimo narys, Pirmininko pavaduotojas V.P.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, norėdamas pasidžiaugti, kad konservatoriai pradeda aktyviai rodyti savo tikrąsias pozicijas, aš tikrai džiaugiuosi, kad yra susirūpinimas dėl Konstitucijos teksto svarstymo.

Noriu informuoti gerbiamąjį Seimą, kad šį penktadienį įvyko Konstitucijos pataisų komisijos posėdis. Jame priimta tokia nuostata. Yra suderintas Konstitucijos 47 straipsnio tekstas, suderintas 119 straipsnio tekstas, taip pat išnagrinėtas Konstitucinis įstatymas ir nutarta, kad su juo frakcijoms bus išdalytas Seimo nutarimas dėl saugiklių. Jeigu po pietų Teisės departamentas pateiks išvadas, galbūt bus pateiktas ir laikinasis įstatymas dėl saugiklių. Taigi šiandien tie tekstai bus išdalyti visoms frakcijoms, kad frakcijos šiandien po pietų galėtų išsakyti savo nuomones. Rytoj ryte, 8 val., renkasi Konstitucijos komisija, turėdama frakcijų nuomones, o po to bus surinkti parašai.

Dabar formalioji pusė. A.Kubilius turbūt žino, kad formaliąja prasme yra įregistruotas 119 straipsnio pakeitimo įstatymas su parašais, taip pat formaliąja prasme yra surinkti parašai dėl 47 straipsnio, dėl juridinių asmenų. Taigi nėra jokių kliūčių, kad mes galėtume elgtis taip, kaip sutarėme Konstitucijos komisijoje. Esu įsitikinęs, kad iki pateikimo mes galime turėti adekvatų tekstą.

Mano nuomonė šiek tiek kitokia negu A.Kubiliaus ir Č.Juršėno. Mano nuomone, po pateikimo Seimas galėtų paskelbti visuomenei diskutuoti ir dar daryti pataisas. Svarbiausia, kad pirmojo svarstymo metu būtų balsuojama už tokį tekstą dėl kurio visi sutariame, o antrojo svarstymo metu būtų balsuota dėl identiško, tokio pat teksto. Norėčiau priminti, kad pataisos yra reikalingos eurointegraciniams dalykams, taip pat noriu priminti, kad Socialdemokratinės koalicijos frakcija nuo praeitų metų sesijos pradžios siūlė suformuoti Konstitucinių pataisų komisiją ir svarstyti pataisas. Mes manėme, kad šių metų pavasario sesijoje tai bus padaryta. Taigi dabar reikėtų realizuoti šį vėlavimą, nes būtų miela iki šių metų pabaigos priimti pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke ir gerbiamieji kolegos. Čia kalbėję ponas Č.Juršėnas ir ponas V.Andriukaitis patvirtino mano ir kitų mano kolegų būgštavimus, kad po pateikimo gali būti negalima keisti ir tobulinti tų tekstų. Č.Juršėnas išsakė savo nuomonę, bet kadangi jis yra visos kairiosios daugumos viršininkas, gali taip ir atsitikti. Todėl, kai ponas V.Andriukaitis sako, kad komisija jau suderino tekstus, jau viskas yra gerai, tai kyla pavojus, kad Seimo dauguma ir važiuos paklusniai, nenorėdama atsižvelgti į labai netobulus dalykus ir juos tobulinti. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad bet kas iš užsienio valstybių galės įsigyti žemės, net ir kažkokios neapibrėžtos organizacijos, kurios nėra juridiniai asmenys. Tokių dalykų Konstitucijoje neturi būti. Tuo tarpu dabar važiuoja kaip sviestu patepta ir nežinia, ar bus galima pataisyti tokius lengvabūdiškus dalykus. Todėl aš visiškai palaikau A.Kubiliaus nuomonę ir sakiau iš anksto, kad geriau į darbotvarkę netraukti. Aš siūlyčiau išskirti kaip atskirą klausimą ir balsuoti už tą darbotvarkės dalį, ar jau dabar įrašome, ar paliekame atvirą galimybę toliau derinti.

Jeigu kalbama apie paskelbimą visuomenei, tai labai puikiai tai gali padaryti komisija. Komisija gali paskelbti visuomenei. Nereikia Seimui susirišti rankų, kad toks tekstas jau pateiktas, Seimas už jį jau balsvo ir kažin… ne tik kažin, bet, kaip ponas Č.Juršėnas mano, jis po to neturėtų keistis. Tai būtų pavojingas kelias ir, aš manau, ydingas kelias. Siūlau Seimui balsuoti atskirai, išbraukti tuos du klausimus iš dabar tvirtinamos darbotvarkės ir palikti juos kaip galimybę įtraukti vėliau.

PIRMININKAS. Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad mes dabar svarstome darbų programą, o dienos, savaitės darbotvarkėje, be abejo, galima daryti tai, ką siūlo V.Landsbergis. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi noriu atkreipti kolegų konservatorių dėmesį, kad darbų programa yra visiškai ne tas pat, kas darbotvarkė. Jeigu šie dokumentai bus neregistruoti, tai jie paprasčiausiai nepaklius į Seimo tos dienos darbotvarkę. Tai visiškai akivaizdu. Kodėl siūlyčiau, kad vis dėlto mes išnaudotume šią savaitę ir padarytume bent jau šių dokumentų pateikimą? Todėl, kad galėtume juos skelbti spaudoje, kad, gavę visuomenės atstovų, eilinių piliečių atsiliepimus apie šias pataisas, galėtume juos atidžiai išanalizuoti ir, esant reikalui, parengti naują šio dokumento variantą. Nebūtų jokių, sakyčiau, prieštaravimų dėl mūsų teisės aktų leidimo tvarkos. Aš siūlyčiau pritarti programai.

Dėl konkrečios darbotvarkės. Aš rengėjams siūlyčiau pasirūpinti, kad tie dokumentai būtų visiškai sutvarkyti, kad nereikėtų jų išmesti iš darbotvarkės. Ačiū.

PIRMININKAS. Išklausėme visas nuomones. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 123 Seimo nariai.

Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimui “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos”, prašom balsuoti.

Už – 109, prieš nėra, susilaikė 9. Nutarimas priimtas.

2001 m. liepos 30 d. (pirmadienio) darbotvarkė

Prieš pradedant svarstyti kitus klausimus reikėtų patvirtinti šios dienos, t.y. liepos 30 d., plenarinio posėdžio darbotvarkę. Jums ji yra išdalyta. Seniūnų sueigoje šiai darbotvarkei pritarta. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai darbotvarkei? (Balsai salėje) Ačiū. Seimo narys A.Kubilius norėtų kalbėti. Prašom. Bet jau pritarėm. Gerai, prašom, bet jau pavėluota.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau išreikšti abejonę, ar tikrai šiandien reikia svarstyti 5 darbotvarkės klausimą – Aukštojo mokslo įstatymą, nes neteko girdėti, kad projekto rengėjai iki svarstymo tęsinio būtų pateikę naują projektą, atsižvelgdami į Vyriausybės protokole išsakytas pastabas. Aš noriu priminti, kad kaip tik dėl to ir buvo padaryta svarstymo pertrauka, kad būtų gautos Vyriausybės išvados dėl pateikto labai svarbaus įstatymo projekto. Kol kas nėra jokių kas patikinimų, kad komitetas ir projekto autoriai tas išvadas yra kaip nors aprobavę arba įtraukę į svarstyti pateiktą įstatymo projektą.

Todėl, manyčiau, būtų kur kas racionaliau šio projekto svarstymą atidėti iki savaitės pabaigos, kad ir komiteto nariai, ir frakcijos galėtų susipažinti su komiteto padarytu darbu tobulinant minėtą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Aš turėčiau truputį paaiškinti, kad mes paskutinę sesijos dieną padarėme šio klausimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. Taip pat turiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio, kuris įvyko šiandien, protokolą, jame siūloma pritarti Vyriausybės protokole išdėstytiems patikslinimams ir pasiūlymams. Vyriausybė teikė šiam projektui savo pasiūlymus ir komitetas apsvarstęs iš dalies pritarė. Taigi Vyriausybės pasiūlymai ir komiteto nuomonė šiuo klausimu yra pareikšta. Dėl motyvų kalbės Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į Vartotojų teisių gynimo įstatymo tolesnę svarstymo eigą. Kaip jūs žinote, Sveikatos komitetas nebaigė svarstymo ir šį klausimą svarstys vėliau. Kaip tik yra Sveikatos sistemos įstatymo pataisos ir šiuo atveju būtų labai blogai, jeigu neatsakytume į tą pagrindinį klausimą. Mano siūlymas būtų (ir kolega J.Olekas kalbėjo) galbūt šį klausimą nukelti į ketvirtadienį, o per tą laiką Sveikatos, Ekonomikos ir Žmogaus teisių komitetai parengtų ir suvienodintų savo pozicijas. Juo labiau kad dėl šio projekto, šio pasiūlymo yra neigiama Vyriausybės išvada.

PIRMININKAS. Ar Seimo narė K.Prunskienė galėtų pateikti savo nuomonę dėl šio pasiūlymo – nukelti į ketvirtadienį 7 klausimą – Vartotojų teisių gynimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, nes jūs esate pranešėja iš Ekonomikos komiteto šiuo klausimu?

K.D.PRUNSKIENĖ. …valios ar siūlymo reikalas, nes Seimo posėdyje buvo nuspręsta pratęsti kitame posėdyje. Aš nematau problemos dėl to, jeigu šis klausimas nueitų visą svarstymo kelią. O kadangi Sveikatos reikalų komitetas kito, susijusio, įstatymo projekto atžvilgiu nepateikė savo pozicijos, jeigu tas įstatymas ir vėluotų, matyt, vis tiek priėmimo stadija turėtų vykti lygiagrečiai. Tokiu atveju būtų gerai, kad priėmimo stadija būtų ketvirtadienį arba penktadienį, jeigu penktadienį vyktų posėdis. Kaip bus, priklauso ne tik nuo Ekonomikos komiteto. Šiuo atveju priklauso nuo Sveikatos reikalų komiteto, nes Ekonomikos komitetas savo darbą padarė ir mes pasirengę tą darbą užbaigti šioje neeilinėje sesijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš norėčiau paprašyti gerbiamąjį V.Andriukaitį pasižiūrėti į mūsų Statutą, kuriuo mes dirbdami remiamės. Jame aiškiai pasakyta, kad procedūra, kuri buvo padaryta svarstant šį įstatymą paskutiniame mūsų posėdyje, buvo pertrauka iki kito posėdžio. Reikėtų to įsipareigojimo laikytis. Kitas klausimas yra tas, kad pagrindinis komitetas, kaip minėjo posėdžio pirmininkas ponas A.Paulauskas, yra Ekonomikos komitetas, kuriame šis klausimas buvo svarstytas. Šis klausimas buvo svarstytas ir Sveikatos reikalų komitete bei Žmogaus teisių komitete. Noriu priminti, kad būtent pagrindinis komitetas turi teisę siūlyti daryti pertrauką. Nemanau, kad kas nors kitas, taip pat ir Seimo narys V.Andriukaitis, gali tokį dalyką daryti. Be to, tai yra labai jautri sritis, kurią aš buvau palietęs ir apie kurią kalbėjau svarstant Vyriausybės programą. Aš tikrai nenoriu būti visiškai nuviltas jūsų, kaip vieno iš dabartinių Socialdemokratinės koalicijos lyderių, toliau ignoruojant vartotojų teises. Todėl siūlyčiau šį įstatymą palikti šioje darbotvarkėje ir jį svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 117 Seimo narių.

Kas už tai, kad patvirtintume šios dienos, liepos 30 d., plenarinio posėdžio darbotvarkę, prašom balsuoti.

Už – 98, prieš – 1, susilaikė 7. Darbotvarkė patvirtinta.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-769* (svarstymas ir priėmimas)

Pradedu jūsų pateiktos darbotvarkės pagal eilę 2 klausimą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-769. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Komiteto pirmininko pavaduotojas A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo įstatymo projektą ir jam pritarė. Siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto atstovą A.Saudargą.

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Užsienio reikalų komitetas apsvarstė ir išanalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo įstatymo projektą ir vieningai pritarė. Iš 9 dalyvavusių niekas nebalsavo prieš ar susilaikė. Užsienio reikalų komitetas siūlo ratifikuoti šią sutartį.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra Seimo narių, užsirašiusių kalbėti diskusijoje. Ar galime bendru sutarimu pritarti komitetų patvirtintam įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū, pritarta. Ar sutiktumėte ratifikuoti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka? Sutinkate. Dėkoju. Pradedame priėmimo stadiją. Dėl balsavimo motyvų kalbės J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji ponai, aš suprantu, kad ponija vėl nori atkurti Žečpospolitą, bet ji istoriškai savęs nepateisino, Lietuvai apskritai nieko nedavė. Ir dabar, kai vyksta globalizacijos procesai ir patys globalizacijos procesai išsprendžia arba atmeta bet kokius karinius konfliktus Europoje, mes vis tiek nieko daugiau nesugebame kaip tik siekti visur karinio bendradarbiavimo. Tas karinis bendradarbiavimas greitai pavirsta į labai paprastą dalyką: ponai papulkininkiai, pulkininkai ir generolai važinėja už Lietuvos žmonių pinigus ir jokios naudos neduoda, nes jų paslaugų apskritai nereikia. Todėl aš siūlau balsuoti prieš šią formalią sutartį.

PIRMININKAS. Už nuomonę pasakys Seimo narys V.Stankevič. Prašom.

V.STANKEVIČ. Ačiū, Pirmininke. Mielieji kolegos, vis dėlto dabartiniu metu Lenkija yra mūsų pagrindinė partnerė, ko gero, mūsų pagrindinis pietinis kelias į Europą. Sutartis labai naudinga Lietuvai ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiu pono J.Veselkos pacifistines nuotaikas, bet noriu pasakyti, kad šis bendradarbiavimas pirmiausia yra bendradarbiavimas gynybos srityje, bendradarbiavimas ginant savo valstybes ir ruošiantis bendriems planams. Kviečiu ir pacifistą poną J.Veselką balsuoti už šį susitarimą.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V.P.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, manau, Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas gynybos srityje yra strateginis. Manau, kad ieškoti papildomai kitokių argumentų istorijoje, na, arba juos reikėtų pagrįsti, arba nedaryti iš to kalbų, kurios su istorija nieko bendro neturi.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau registruotis prieš priimant šį įstatymą. Vyksta registracija.

Salėje 117 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo įstatymą, prašau balsuoti.

107 – už, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo “Dėl pritarimo atleisti J.Baškį iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo pareigų” projektas Nr.IXP-902 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar svarstome darbotvarkės 3 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl pritarimo atleisti J.Baškį iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareigų” projektą, registracijos Nr.IXP-902. Kviečiu pakeisti mane, kol pateiksiu šį nutarimo projektą, Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Skardžių. Perduodu. Prašau.

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Seimo nutarimo “Dėl pritarimo atleisti poną J.Baškį iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareigų” projektas Nr.IXP-902. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašau, Pirmininke.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra pateikiamas Seimo nutarimas, kuriuo prašoma pritarti J.Baškio atleidimui iš Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo pareigų. Jūs žinot, kad į šias pareigas skiria Prezidentas gavęs Seimo pritarimą. J.Baškys atleidžiamas dėl perkėlimo į kitą teismą. Jis išvyksta dirbti Šilutės teismo pirmininku, todėl atleidžiamas iš Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo pareigų. Reikalingas Seimo pritarimas šiam aktui.

PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Niekas nenori jūsų klausti. Kreipiuosi į Seimo narius. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam Seimo nutarimui po pateikimo? Ačiū, pritarta.

Seimo Pirmininkas siūlo šį Seimo nutarimą nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Ar pritartumėte šiam siūlymui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Pradedame priėmimo procedūrą. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčių išsakyti nuomonės, kviečiu kolegas registruotis.

Užsiregistravo 106 Seimo nariai. Kas už tai, kad Seimo nutarimas, kurio projekto Nr.IXP-902, būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 96 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Seimo nutarimas priimtas.

Toliau pirmininkauti kviečiu Seimo Pirmininką A.Paulauską.

Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-870A. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-905 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Svarstome darbotvarkės 4 klausimą – Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.IXP-870. Pranešėjas – ūkio ministras P.Čėsna. Pateikimo stadija. Prašau.

P.ČĖSNA. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė dėl kompanijos JUKOS investicijos į akcinę bendrovę “Mažeikių nafta” teikia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo bei papildymo ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektą.                Teikiamo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – pakeisti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo nustatytą investavimo į po reorganizavimo tęsiančią veiklą akcinę bendrovę “Mažeikių nafta” tvarką bei reikalavimus akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” akcininkams, siekiant sudaryti sąlygas įgyvendinti bendradarbiavimo sutartį, sudarytą tarp “Williams” ir JUKOS kompanijų, kuriai 2001 metų birželio 25 d. iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Šiuo metu investavimo į akcinę bendrovę “Mažeikių nafta” tvarką bei reikalavimus jos akcininkams nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymas. Pagal dabar galiojančias šio įstatymo nuostatas kiekvienam akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” akcininkui, išskyrus valstybę ir strateginį investuotoją kartu su jo kontroliuojamais subjektais, kurių sąvoką apibrėžia Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas, negali priklausyti šios bendrovės akcijų paketas, suteikiantis daugiau kaip 25% balsų. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą išleisti naujas akcijas, o kartu ir priimti nutarimą išleisti naujas akcijas bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas.

Bendradarbiavimo sutartis, sudaryta tarp “Williams” ir JUKOS kompanijų, numato, kad JUKOS įsigis dvi atskiras akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” emisijas, prieš tai sumažinus akcinėje bendrovėje “Mažeikių nafta” įstatinį kapitalą. Todėl turėtų būti šaukiami mažiausiai du visuotiniai akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” akcininkų susirinkimai. O tai gali sutrukdyti sandorį užbaigti iki numatytos datos – rugsėjo 15 dienos. Siūloma nustatyti supaprastintą akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” įstatinio kapitalo mažinimo ir didinimo tvarką.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardytas aplinkybes, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatos yra keistinos. Pakeitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, būtų sudaryta galimybė visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus dėl akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” įstatinio kapitalo sumažinimo ir dviejų įstatinio kapitalo padidinimų priimti tame pačiame akcinės bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Panaikinus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, būtų eliminuota nuostata, apribojanti anksčiau apibrėžto sandorio, kuriam iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tinkamą įgyvendinimą. Pagal susitarimą JUKOS įsigyja 26,85% “Mažeikių naftos” akcijų. JUKOS, kaip akcininkas, taip pat dalyvaus “Mažeikių naftos” valdyme.

Nors strateginių objektų sąrašas nėra Seimo patvirtintas, manome, kad “Mažeikių nafta” jame gali atsirasti. Taip atsirastų kolizija tarp faktiškai susiklosčiusios situacijos ir kai kurių Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatų, t.y. tokių, kad įstatymas taip pat nustato, kurie strateginę reikšmę turintys įrenginiai ir įmonės privalo būti valstybės nuosavybė, o kuriems iš jų ir kokiomis sąlygomis leidžiama dalyvauti privačiam nacionaliniam bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiam užsienio kapitalui paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Aprūpinimas energetiniais ištekliais negali būti perduotas šalių, iš kurių šie ištekliai tiekiami, subjektų kontrolei. Siekiant išvengti teisinių kolizijų, “Mažeikių naftos” reorganizavimo įstatyme siūloma nustatyti išimtį.

Kitos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo pataisos yra redakcinio pobūdžio.

Teikiamo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – atsižvelgti į Konstitucinio Teismo nutarime, priimtame 2000 m. spalio 18 d., pareikštas išvadas dėl investicijų sutartyje su “Williams” numatytų tiesioginių mokesčių tarifų, išskyrus pridėtinės vertės ir akcizo mokesčius, nedidinamo 5 metus ir vėlesnio šios sąlygos pratęsimo dar 5 metams. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Vyriausybė negalėjo priimti tokio įsipareigojimo, todėl siūloma šią nuostatą patvirtinti Seimui – pakoreguoti Mokesčių administravimo įstatymą. Ši nuostata galioja tik “Mažeikių naftai”, nes mūsų turimomis žiniomis tik “Williams” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei “Mažeikių naftos” investicijų sutartyje yra prisiimtas toks įsipareigojimas. Taigi būtina užtikrinti, jog būtų laikomasi valstybės įsipareigojimų pagal galiojančias sutartis, kuriomis jau nustatytos mokesčių lengvatos ūkio subjektams. Todėl projekte siūloma nustatyti, jog netiesioginių mokesčių tarifai, įvertinant jau kai kurias sudarytas investicinių sutarčių nuostatas, ūkio subjektams, į kuriuos iki 2001 m. rugsėjo 1 d. jau yra investuota 200 mln. litų, nebus didinami 10 metų nuo atitinkamos investicijų sutarties sudarymo dienos. Tuo tarpu galimybė sudaryti naujas sutartis, nustatančias tokias mokesčių nedidinimo garantijas, projekte nenumatoma. Atsižvelgiant į 2000 m. spalio 18 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, mokesčių nedidinimo 10 metų terminą siūloma nustatyti įstatymu.

Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Jūs pateikėte abu įstatymų projektus. Aš noriu paskelbti – Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-905. Jūsų nori klausti 16 Seimo narių. Noriu priminti, kad pagal Statutą mes klausinėjame iki 10 minučių, tačiau klausimas svarbus. Jeigu manysim, kad reikia, pratęsime atsakymus į klausimus. Pirmasis jūsų klausia Seimo narys A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Praeitoje sesijoje Seimui jau buvo pateiktas vienas įstatymo projektas dėl šio klausimo. Norėtųsi išgirsti iš gerbiamojo ministro, ar yra principinių skirtumų tarp šiandien teikiamo projekto ir buvusios laikinosios Vyriausybės pateikto projekto. Jeigu nėra didelių principinių skirtumų, ar šiuos projektus būtų galima sujungti ir svarstyti kartu?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš galėčiau trumpai supažindinti, kuo skiriasi šie projektai. Pataisos yra neesminės. Čia turima omeny, kad įstatyme reikia tiksliau akcentuoti, kada gauna kompensaciją, – 3,3% neatlyginamai perduodamų akcijų. Po 10,1% naujos emisijos, kad niekas negalvotų, kad galima dar kartą prašyti po 18,63% emisijos. Skiriasi, čia akcentuojama tik ši dalis. Galėčiau, jeigu leistumėte, perskaityti tą vietą, kuri skiriasi: “Visi akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai dėl akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” įstatinio kapitalo sumažinimo ir dviejų įstatinio kapitalo padidinimų, nurodytų šioje dalyje, gali būti priimami tame pačiame akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” visuotiniame akcininkų susirinkime, netaikant Akcinių bendrovių įstatymo 51 straipsnio 3 ir 54 straipsnio 4 dalies reikalavimų”. Dar yra, kad “akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” akcininkų struktūros, valdymo bei aprūpinimo energetiniais resursais klausimai sprendžiami netaikant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio – “Nacionalinio saugumo pagrindai” 1 dalies IV skyriaus – “Ekonominė politika” apribojimų. Aš perskaičiau tą dalį, kuri skiriasi.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamasis ministre, JUKOS ir “Williams” bendradarbiavimo susitarime yra nurodyta, kad akcijų pirkimo ir naftos tiekimo sandorių galiojimas siejamas su veiksmų plano patvirtinimu. Vyriausybės informacijoje pateikiama, kad veiksmų plano patvirtinimas nesiejamas su bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimu. Mano klausimas – kodėl?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Kadangi dar nesame visiškai susitarę ir derybų objektas veiksmų plane… Vyriausybė ne su visomis sumomis sutinka. Kad nestabdytume proceso, mes tarėmės tą klausimą palikti toliau svarstyti ir nesieti su šių naujų akcijų emisija. Tai tolesnis derybų etapas, ir mes turime tam laiko, o šį klausimą dėl įstatymo pakeitimo reikėtų svarstyti skubos tvarka.

PIRMININKAS. Seimo narys, komiteto pirmininkas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, mane domina formalioji pusė. Kaip žinote, dabar yra pateikti (vienas kolega jau minėjo) du įstatymų projektai: ankstesnės Vyriausybės pateiktas projektas ir dabartinės Vyriausybės pateiktas projektas. Formalioji procedūra būtų tokia: mes svarstome abu, po to kurį nors vieną, tikriausiai pirmąjį, siūlome atmesti, antrajam pritariame ir panašiai. Bet tai atimtų pakankamai nemažai laiko. Gal jūs sutiktumėte, sakykime, atsiimti pirmąjį projektą ir palikti tik antrąjį? Taip mums gerokai supaprastintumėte gyvenimą?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad tai daugiau teisiniai klausimai. Galbūt man padėtų atsakyti Vyriausybės patarėjas teisės klausimais ponas S.Spėčius.

PIRMININKAS. Taip, suteikiame žodį Vyriausybės patarėjui S.Spėčiui. Prašau.

S.SPĖČIUS. Kadangi Vyriausybė protokoliniu…

PIRMININKAS. Minutę, prašau dabar.

S.SPĖČIUS. Vyriausybė protokoliniu sprendimu…

PIRMININKAS. Garsiau. Jūs įjunkite po to dar ir pats. Prašau.

S.SPĖČIUS. Vyriausybė protokoliniu sprendimu teikia pataisymus ir papildymus pateiktam įstatymo projektui, t.y. tam, kuris buvo pateiktas dar liepos mėnesio pradžioje. Todėl mes negalime sakyti, kad tai yra tiesiog alternatyvus projektas. Tai yra projektas, kuris pridedamas prie Vyriausybės protokolinio sprendimo, kuriame išvardijami tie pakeitimai, kurie daromi pateiktame projekte. Jie yra labai susiję tarpusavyje ir atsiimant pirmąjį projektą kartu būtų komplikuotas sprendimas dėl antrojo projekto.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis ministre, jūs ką tik sakėte, jog padarytos pakankamai nedidelės pataisos lyginant su pirmuoju įstatymo projektu, tuo sprendimu, kurį patvirtino laikinoji Vyriausybė, vadovaujama E.Gentvilo. Jūs taip pat žinote, kad susitarime buvo punktas, kuriame buvo sakyta, jog abi šalys galėjo nutraukti susitarimą liepos 29 dieną Vyriausybei nepadarius tam tikrų žingsnių. Jūsų manymu, vertinant ekonomine prasme (politiškai tas delsimas nebuvo labai naudingas, ir aš tikiuosi, kad susitarimas bus priimtas Seime kaip galima greičiau), ar dėl tų nedidelių pataisų reikėjo daryti tokią svarstymo pertrauką? Ačiū.

P.ČĖSNA. Aš manau, kad reikėjo. Aš ką tik jums perskaičiau, kuo skiriasi tie nutarimų projektai. Jeigu yra rimti JUKOS ir “Williams” ketinimai, dėl to, kad Vyriausybė pasistengė susipažinti per tokį gana trumpą laiką – dvi savaites, manau, nieko neatsitiks. Jų ketinimai per dvi savaites neturėjo pasikeisti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Budrevičius.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis ministre, šiandien mes aptarinėjame “Mažeikių naftos” veiklą ir jos perspektyvą. Ar jums žinoma, ar jūs galite informuoti Seimą, kaip baigė “Mažeikių nafta” veiklą per birželį ir pusmetį. Juo labiau kad Vyriausybė turi savo atstovą – asocijuotą direktoriaus pavaduotoją panelę V.Markevičiūtę. Mūsų kaimynai irgi yra paskelbę, aš turiu omeny Ventspilio terminalą, šiandien spaudoje yra paskelbti rezultatai. “Mažeikių nafta” intensyviai informuodavo visuomenę iki birželio mėnesio. O kokie birželio ir pusmečio rezultatai? Ačiū.

P.ČĖSNA. Mes dar neturime audituotų “Mažeikių naftos” pirmojo pusmečio veiklos rezultatų. Pirmasis ketvirtis buvo nuostolingas. Antrasis šiek tiek geresnis. Konkrečius skaičius jums galėtų pasakyti viceministras N.Eidukevičius. Prašom.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Prašau. Gerai, viceministras. Prašau.

N.EIDUKEVIČIUS. “Mažeikių nafta” pirmąjį ketvirtį baigė turėdama 96 mln. nuostolį, antrąjį ketvirtį – 17 mln… Labai preliminarūs skaičiai, dar nepatvirtinti audito. Tai mes sakome, kad…

PIRMININKAS. Jeigu jūs garsiau kalbėsite, bus aiškiau.

N.EIDUKEVIČIUS. Antrąjį ketvirtį baigė gaudama 17 mln. pelną. Taigi per pusmetį susidaręs preliminarus nuostolis yra 71 mln. Lt.

PIRMININKAS. Klausimą užduoda Seimo narys J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, kaip žinote, įstatinį kapitalą mažina ne dėl to, kad įmonė gerai dirba. Čia numatytas įstatinio kapitalo mažinimas, po to vis tiek valstybė 3,33% savo nuosavybės akcijų veltui perleidžia “Williams”. Ar kuris nors protingas šeimininkas savo nuomininkui turtą taip dalintų? Tai vienas klausimas. Ir antras klausimas būtų dėl mokesčių administravimo. Ar ten yra taip, kad mokesčiai nebus didinami, kol baigsis 200 mln. Lt investicija, ar nuo sutarties pasirašymo dienos? Nes vienur – lyg ir kai baigsis ta investicija, kitur – nuo sutarties pasirašymo. Kaip tiksliai bus dėl tos mokesčių lengvatos?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Dėl 3,3% aš galėčiau atsakyti, kad tai numatyta buvusios Vyriausybės 1999 metais patvirtintose sutartyse ir Seimo priimtame įstatyme. Aš nenorėčiau daugiau komentuoti jūsų klausimo. O į klausimą, ar nuo sutarties pasirašymo, ar nuo investavimo 200 mln., norėčiau, kad man padėtų atsakyti ponas S.Spėčius.

PIRMININKAS. Prašau patikslinti. Tiktai garsiau, nes labai blogai girdime.

S.SPĖČIUS. Taip. Faktiškai sutampa tie momentai pagal “Williams” investavimo sutartį, nes paskola ir akcijos buvo įsigytos tą pačią dieną kaip ir sudaryta sutartis. Vadinasi, 10 metų terminas bus skaičiuojamas nuo 1999 metų spalio 29 dienos.

PIRMININKAS. Atsakė, taip? Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkui. Čia daugiausia kalbama apie finansinius reikalus ir pamirštama kita medalio pusė – pati pradžia “Mažeikių naftos” privatizavimo, t.y. jos modernizavimas. Mes puikiai žinome, kad jos nemodernizavus, net ir išsprendus finansines problemas, vargu ar tai bus paklausi produkcija. Todėl mano klausimas būtų toks. Aš matau, išvadose rašoma, kad tikėtina, jog ši paskola bus skirta ne įmonei modernizuoti, o apyvartinėms lėšoms. Be to, dar žinome, kad lėšų gavimas įmonei modernizuoti yra susijęs ir su Europos plėtros ir vystymo banko paskola, kuri gali būti, tikėtina, gauta tam, kad įmonę modernizuotume. Kaip jūs, Vyriausybė, negalite susitarti ar padaryti įtaką, kad vis dėlto tos lėšos tikrai būtų skirtos įmonei modernizuoti. Ar jos tikrai bus apyvartinėms lėšoms, kaip jūs sakote? Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Man teko kalbėti su Europos rekonstrukcijos ir vystymo banku. Jie teigia, kad jeigu bus pasirašyta sutartis su JUKOS, jie sutiks finansuoti “Mažeikių naftos” rekonstrukciją. Aš situaciją suprantu taip: JUKOS išperka naujos emisijos akcijų už 75 mln. dolerių ir dar suteikia 75 mln. dolerių paskolą. Noriu pasakyti, kad taip pat jie kas mėnesį pateiks vidutiniškai maždaug 400 tonų naftos, už kurią reikės mokėti po mėnesio. Tai dar yra maždaug 75 mln. dolerių tos naftos vertė. Pavertus litais – apie 900 mln. Kokia dalis tos paskolos bus panaudota apyvartinėms lėšoms, kokia iš karto bus skirta įmonei rekonstruoti, gana sudėtinga būtų atsakyti. Mes kalbamės, kad jie maksimaliai stengtųsi ją panaudoti rekonstrukcijai. Tačiau turima galvoje, kad jeigu dėl apyvartinių lėšų trūkumo sutriktų įmonės veikla, nieko gero nebūtų. Jeigu aš būčiau tos įmonės vadovas, aš vis tiek stengčiausi, kad pirmiausia įmonė dirbtų, kitaip ji stovėdama patirs didžiulius nuostolius. Bet kartu reikia ir rekonstruoti. Šį įstatymą skubos tvarka stengiamasi pateikti dėl to, kad “Mažeikių nafta” iš karto pradėtų rekonstrukcijos darbus. Jai reikia atlikti įvairius statybos darbus, betonavimo darbus iki rudens, kad jau žiemą jie galėtų metalines konstrukcijas montuoti ant tų pamatų, kurie būtų paruošti iki žiemos laikotarpio.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Vėsaitė. Prašau.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis ministre, dabar jau atrodo, kad Vyriausybė vienareikšmiškai apsisprendė pasirašyti sutartį su JUKOS. Tačiau mes prisimename, kad į “Mažeikių naftą” dairėsi ir kitos kompanijos. Tarp jų ir “Lukoil” bei TNK. Jūs pasakykite, kokie motyvai vis dėlto privertė apsispręsti, kad TNK būtų geresnė… atsiprašau, JUKOS būtų geriausias partneris? Ar vis dėlto nenukentėjo Lietuvos Respublikos interesai, aš turiu minty ekonominiai, kad nebuvo skelbtas konkursas būtent dėl šios naftos tiekimo ir dalyvavimo privatizuojant?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš nemanau, kad nukentėjo Lietuvos interesai dėl to, kad nebuvo skelbtas konkursas. Būtų susiklosčiusi labai pavojinga situacija, jeigu mes, sakykim, nepritartume JUKOS investicijai į “Mažeikių naftą”, o paskui atsisakytų ir TNK. Ką mes tada darytume? Garantų jokių nėra. Viena kompanija sutiko dirbti, pasirašė rimtus ketinimus, paskui kita – na, tai ir mes būtume sutikę dar geresnėmis sąlygomis. Bet tai yra tik žodiniai pareiškimai. O ką mes paskui darytume, jeigu jie atsisakytų? Kas prisiimtų tą atsakomybę?

PIRMININKAS. Taip, 8 Seimo nariai dar norėtų klausti. Kaip? Pratęsim? (Balsai salėje) Yra vienas siūlymas nutraukti, kiti – pratęsti. Prašau, Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi ministras pateikia du klausimus, tai iškart dvigubiname laiką ir duodame normaliai paklausti.

PIRMININKAS. Ačiū, kad padedate man. Seimo narė J.Narvilienė.

J.NARVILIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau jūsų paklausti. Ką ir kaip Vyriausybė įgalios atstovauti valstybės interesams akcininkų susirinkime, kuris vyks šių metų rugpjūčio 6 d. ir kuriame bus mažinamas, kaip jūs ir kalbėjote, akcinis kapitalas nuo 1 mlrd. 34 mln. 989 tūkst. 850 Lt iki 517 mln. 494 tūkst. 925 Lt.? Mes puikiai žinome, kad mažinant įstatinį kapitalą akcijų skaičius proporcingai mažinamas kiekvienam akcininkui. Taigi mūsų valstybė, turėdama per 60% akcijų, praranda maždaug daugiau nei 300 mln. Lt. Mane labai domina klausimas: ar ši Vyriausybė ir toliau leis apiplėšinėti valstybę, aš jau nekalbu apie mažuosius akcininkus, aš visada džiaugiausi… ir ar mes, Seimo nariai, tam pritarsime? Aš džiaugiausi, kai A.Brazausko koalicija, kurioje ir aš buvau, mes visą laiką kalbėjome, kad neleisim šito daryti. Jūs pasižiūrėkit, 1997 metais Būtingė pelningai dirbo. Ką mes turim šiandien? Kur atsakomybė? Ar pareikalaus Vyriausybė atsakomybės iš valdininkų ir ar Seimo nariai tam pritars?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad Vyriausybė reikalaus atsakomybės iš valdininkų, tačiau nenorėčiau sutikti su jūsų nuostata, kad Vyriausybė turės 300 mln. nuostolį. Norėčiau jums pasakyti pavyzdį. Sakykim, jeigu reali šių rūmų kaina yra 10 milijonų ir 10 milijonų akcijų išleista, jeigu kaina nepasikeitė, liko 10 milijonų, o mes pakeičiam akcijų skaičių į 5 milijonus, tai ar akcininkai, rinkos kaina vertinant, ką nors prarado? Nieko. Vadinasi, akcijos vertė parduodant pakilo.

PIRMININKAS. Seimo narys, Pirmininko pavaduotojas V.P.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, pateiktame Seimui informaciniame rašte Vyriausybė atsako labai aiškiai apie tai, ką buvo galima pasiekti teigiamo, tačiau taip pat išdėstė pozicijas dėl neigiamų aspektų, kurie yra pasilikę, taip sakant, dėl kurių dar reikėtų stengtis diskutuoti, bet kuriuos vargu ar galima bus ištaisyti, kadangi tą riboja 1999 metų investicijų sutartis. Kokios jūsų ateities prognozės vis dėlto toliau derantis ir mėginant sumažinti neigiamas pasekmes, apie kurias kalbate aiškinamajame rašte?

Taip pat aš norėčiau kelti ir kitą klausimą. Ar ateityje nebūtų galima, diskutuojant dėl investicijų sutarties ir dėl kitų dalykų, vis dėlto diskutuoti ir dėl valdymo sutarties, nes paradoksalu, kai Vyriausybė negali dalyvauti valdyme turėdama akcijų, juo labiau kad dabar akcijų vertės proporcijos keičiasi?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Čia būtų toks klausimas. 3.3% – tai apie 7,5-8 mln. dolerių. Vadinasi, mes turim atiduoti po to, kai bus išleista nauja pirmoji emisija – 10,1%. Tai yra įsipareigojimas sutartimis ir jie kategoriškai atsisako tą dalį keisti. Jau minėjau tą dalį, susijusią su kreditu ir jo panaudojimu. Tikiuosi, kad maksimaliai jis bus panaudotas “Mažeikių naftai” rekonstruoti. Tačiau aš noriu paminėti, kad kartu dėl pasiūlyto projekto mums pavyko susitarti dar dėl apie 17 mln. dolerių, tai apie 65 mln. litų, kad ateityje Vyriausybė gautų didesnes pajamas parduodant Mažeikių akcijas. Aš bandžiau vakar paskaičiuoti, kaip atrodytų situacija, jeigu po visų aukcionų parduotų likusias akcijas Vyriausybė kaina, kurią sumokėjo už pirmąją akcijų emisiją “Williams”. Taigi Vyriausybė gautų tiek pat arba 10% daugiau, negu būtų iš karto pardavus ta kaina, kuri buvo 1999 metais, kai “Williams” mokėjo už vieną akciją 22 amerikietiškus centus.

Valdymas. Yra sutartis. Manyčiau, tie klausimai visą laiką bus aktualūs, tačiau sprendžiant svarbiausius klausimus, Vyriausybė ir toliau dar turės keletą metų 40% akcijų ir akcininkų susirinkime, priimant svarbiausius klausimus, jinai visada galės apginti savo interesus, valstybės interesus.

PIRMININKAS. Seimo narys R.A.Sedlickas.

R.A.SEDLICKAS. Aš buvau už šį sandėrį. Aš esu dabar už šį sandėrį ir buvau už anoje sesijoje. Ministras labai gerai pabrėžė, kad esminis klausimas čia yra – o ką daryti, jei nepasirašytume? Kur eitume? Dabar šis įstatymas, įstatymo projektas ne kažin kuo skiriasi nuo ankstesnio įstatymo, kuris buvo pasiūlytas pono E.Gentvilo. Ir tada buvo sakyta, kad reikia labai daug laiko susipažinti. Aš taip gana negražiai pasakysiu, bet naftos sutartys ir ta veikla yra labai sunkiai suprantama tiems, kurie niekada nedirbo prie to, tai nebuvo ten su kuo ir susipažinti. Kableliai – ne tas klausimas. Ponas E.Gentvilas sakė, kad reikėjo gal 8, gal 10 valandų susipažinti.

Dabar aš turiu klausimą ponui ministrui. O kiek jums reikėjo susipažinti? Mano visa klausimo esmė yra ta, kad tie sandėriai, ta veikla reikalauja stabilumo, bendro susitarimo tarp visų partijų. O kas buvo iki šiol, buvo kaip ir toks žaidimas, gražių akių nuleidimas, šioks toks pasistumdymas. Ar tai reiškia, kad mes vėl grįžtam prie tų dalykų, kai mes vėl pradedam rūpintis tautos reikalais, o ne vien tik partijos? Ir aš norėčiau gauti atsakymą, kiek jums laiko reikėjo susipažinti.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš noriu pasakyti, kad norint susipažinti labai gerai ir išstudijuoti, ir jausti visus niuansus, jokiu būdu negali užtekti 8 valandų. Noriu pasakyti, kad nuo tada, kai aš buvau paskirtas ministru, aš skyriau kasdien maždaug po 4 valandas ir visas poilsio dienas po 10-12 valandų, taip pat praėjusį šeštadienį ir sekmadienį. Ir tai dar nežinau visų smulkmenų ir niuansų. Pradedant vertinimą, kas dedasi Europoje, kas dedasi pasaulyje, tendencijos ir t.t.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis ministre, tarkime, būtų pasirašyta sutartis su JUKOS. Jūs pasakykite, ar tokiom įtakingoms kompanijoms kaip “Lukoil” ir TNK ateityje nelieka jokių vilčių, tarkime, galimybės, investuoti į “Mažeikių naftą”?

P.ČĖSNA. Aš nemanyčiau, kad tokių galimybių nėra. Jeigu, sakykim, būtų toliau investuojama į “Mažeikių naftą” – ir Vyriausybė, ir “Williams”, o, sakykim, JUKOS susilaikytų, tai tikrai tą dalį įstatinio kapitalo padidinimo galėtų nupirkti ir kita kompanija, išlaikydama tas proporcijas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Greičiūnas.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis ministre, be abejo, įstatymo pakeitimas, taip sakant, argumentai, įstatymas apie JUKOS visiškai nekalba. Įstatymas yra susietas grynai su “Mažeikių nafta”, taip sakant, ten nė vienu žodžiu neužsimenama. Tačiau ten yra skaičiai, kurie labai konkrečiai atspindi neva tuos bendradarbiavimo sutartyje nurodytus skaičius. Tai yra, aš dar kartą pabrėžiu, bendradarbiavimo sutartis. Nei pirkimo, nei pardavimo sutarties kol kas… Mano klausimas būtų štai koks. Buvusi Vyriausybė buvo arba pradėjo dalyvauti, kaip pareiškė, tik nuo birželio 15 d. ir pateikė savo samprotavimus dėl tos bendradarbiavimo sutarties, nes jie tikino, jog jie iki tol nežinojo, kad vyksta toks sandėris. Jeigu nebūtų to palaiminimo po birželio 15 d., kai sužinojo Vyriausybė, jog mažeikiečiai, “Williams”, derasi su JUKOS, dabartinė Vyriausybė būtų pasiekusi geresnių rezultatų, kuriuos jūs minite argumentuodamas, dėl ko nepavyko iki šiol susitarti. Ar tai būtų priimtinesnės ir geresnės to bendradarbiavimo ar tos sutarties sąlygos, nes tos pataisos, kurios čia dabar atspindi taip nematomai ir procentus, ir visa kita, nėra naudingos ir palankios Lietuvai, ką jūs pripažįstat ir savo aiškinamajame rašte? Ar būtų vis dėlto pavykę geriau, jeigu tai nebūtų padaryta ankstesnės Vyriausybės?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš tikiuosi, kad labai įtemptai ir kvalifikuotai derinti buvo galima visų stadijų metu. Aš manau, kad visų stadijų metu buvo galima pasiekti daugiau, pradedant 1999, taip pat ir 2001 metais.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Valčiukas.

R.VALČIUKAS. Dėkoju, į mano klausimą jau atsakė.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pranešėjau, pasirinktas išties įdomus būdas, kai įstatyme yra suformuluotas toks teiginys: “akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” akcininkų struktūros, valdymo bei aprūpinimo energetiniais ištekliais klausimai sprendžiami netaikant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio – “Nacionalinio saugumo pagrindai” 1 dalies, 4 skyriaus – “Ekonominė politika” apribojimų. Taigi kodėl Vyriausybė pasirinko būtent tokią formuluotę, užuot pateikusi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisas? Mes būtume galėję jas išnagrinėti. Dabar gi, kadangi šios sutarties nuostatos prieštarauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui, mes kuriam negerą precedentą. Iš tikro, jeigu mes laikome, kad šis įstatymas po Konstitucijos yra antras pagal svarbą, tai būtų išties įdomu, jeigu mes kitą kartą priimtume įstatymą, kuriame nurodytume, kad tokiai sutarčiai, pavyzdžiui, netaikomi tokie Konstitucijos straipsniai. Vis dėlto kodėl tokia formuluotė gimė?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Pagal susitarimą JUKOS įsigyja 26,85% “Mažeikių naftos” akcijų. JUKOS, kaip akcininkas, taip pat dalyvaus “Mažeikių naftos” valdyme. Nors strateginių objektų sąrašas nėra Seimo patvirtintas, manome, kad “Mažeikių nafta” jame gali atsirasti, taigi atsirastų kolizija tarp faktiškai susiklosčiusios situacijos ir kai kurių Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatų. Siekdami išvengti kolizijų, siūlome šią išimtį numatyti “Mažeikių naftos” reorganizavimo įstatyme. Kiek man žinoma, dėl Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo yra sudaryta komisija ir tie klausimai svarstomi. Gal geriau man padėtų į šį klausimą atsakyti ponas S.Spėčius.

PIRMININKAS. Kviečiu Vyriausybės patarėją atsakyti į klausimą, papildyti atsakymą. Prašau.

S.SPĖČIUS. Taip, iš tiesų yra sudaryta darbo grupė, kuri kompleksiškai žiūri į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimus. Šiuo konkrečiu atveju daryti Nacionalinio saugumo įstatymo pakeitimus galbūt ir nėra geriausias būdas, nes į įstatymą reikia žiūrėti kompleksiškai. Kai kurios nuostatos dėl “Mažeikių naftos” klausimų jau dabar potencialiai gali būti kolizinės su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Tik tiek, kad nėra patvirtinto strateginę reikšmę turinčių objektų sąrašo, bet “Mažeikių nafta” tame sąraše greičiausiai bus. Tokie dalykai kaip aprūpinimo energetiniais ištekliais klausimai, dėl kurių Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme yra įrašyti apribojimai, gali nevisiškai atitikti faktinę situaciją, kuri susiklostys po JUKOS investicijos arba bet kurios kitos naftos tiekėjų investicijos.

PIRMININKAS. Atsakė į klausimą? Ir paskutinis klausimas. Jį užduoda Seimo narė K.D.Prunskienė. Prašau.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis ministre, politinėse diskusijose ir žiniasklaidoje aptarinėjant šį projektą, kurį jūs pateikėte, yra suabsoliutinama naftos įsigijimo galimybės reikšmė. Kur kas svarbesni arba bent jau ne mažiau svarbūs dalykai yra įsigijimo sąlygos (neatmetu galimybės, kad jos bus palankios), galimybė disponuoti vamzdžiu, kitaip tariant, tiekti pagal naudingą grafiką, ypač naftos produktų rinkos išplėtojimas. Tai yra ribojantis veiksnys, dėl ko “Williams” neplanuoja per metus perdirbti daugiau kaip 7,5 mln. tonų, kai pajėgumai leidžia daug daugiau. Ar nemanote, kad reikėtų paskatinti įmonės verslo plano koregavimą ir dėl modernizavimo, kad produktai būtų realizuojami ir plačiau, ir naudingiau, ir dėl rinkų plėtros, nes pradėjus dalyvauti naujam investitoriui labai norėtųsi kalbėti ne tiktai apie stabilų naftos tiekimą, bet ir apie didesnį modernizuotos įmonės apkrovimą, išplėtojus jos produktų rinkas, kurios, pabrėžiu dar kartą, ir yra svarbiausias ribojantis veiksnys, apie kurį mes paprastai nekalbam. Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš pritariu jūsų nuomonei, kad “Mažeikių nafta” ir JUKOS turėtų detaliai dirbti ir nagrinėti galimybes išplėtoti rinką “Mažeikių naftos” produkcijai. Bet aš noriu pasakyti, kad šiuo momentu svarbiausias klausimas yra “Mažeikių naftos” aprūpinimas žaliava ir rekonstravimas. Kitas etapas yra maksimali rinka… Aišku, aš neturiu galvoje, kad tai reikia daryti po kelerių metų – tai reikia daryti iš karto. Ir Vyriausybė, ir Ūkio ministerija, ir aš konkrečiai, aš manau, tuo klausimu dėsime pastangas, kad būtų plečiamos “Mažeikių naftos” rinkos.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre, už atsakymus.

P.ČĖSNA. Ačiū Seimo nariams už dalykiškus ir labai svarbius klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti Seimo narys A.Matulevičius. Už. Prašau.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Šio klausimo svarstymas jau keletą mėnesių yra lydimas įvairių, kartais net mistinių interpretacijų. Man atrodo, reikia sveikinti, kad naujoji Vyriausybė, atrodo, bando išsklaidyti dalį miglos dėl šių ne visada paprastam Lietuvos žmogui suprantamų išvedžiojimų, dėl ne visada šviesių naftos reikalų. Bet galutinai džiaugtis bus galima tik tada, kai įmonė dirbs tikrai pelningai. Mano manymu, šiandien reikia pritarti pateiktam projektui ir svarstant sujungti abu projektus: tą, kuris anksčiau buvo pateiktas Seimui, ir šiandien teikiamą. Procedūros, matyt, nėra tiek svarbus dalykas, bet jas reikia išlaikyti. Svarbiausia – operatyviai priimti tokius sprendimus, kurie leis akcinei bendrovei “Mažeikių nafta”, kaip įmonei, dirbti naudingai ir neš naudą šaliai. Siūlau pritarti projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas – už. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, aš irgi siūlau pritarti, ir avansu, kad nereikėtų antrą kartą kalbėti, pritariu siūlymui, kad abu projektai būtų nagrinėjami ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitų nuomonių nėra. Aš noriu jūsų paklausti, ar galėtume po pateikimo pritarti ir vienam, ir antram projektams? (Balsai salėje) Nėra kitų nuomonių. Taigi projektams Nr.IXP-870 ir Nr.IXP-905 po pateikimo pritarta. Aš turiu Ministro Pirmininko A.Brazausko prašymą vadovaujantis Statuto 164 straipsniu šiuos abu įstatymų projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Ačiū. Nėra prieštaraujančių. Siūlymui pritarta. Dabar dėl komitetų. Pagrindiniu komitetu dėl abiejų įstatymų projektų yra siūlomas Ekonomikos komitetas. Ne, dėl mokesčių siūlomas Biudžeto komitetas pagrindiniu. Ar pritartumėte siūlymui dėl pagrindinių komitetų? Dėl pirmojo įstatymo – Ekonomikos, dėl antrojo – Biudžeto ir finansų? Ačiū. Ir papildomi: dėl pirmojo įstatymo – Biudžeto, Nacionalinio saugumo, Teisės ir Užsienio komitetai, dėl antrojo – Ekonomikos komitetas. Pritariate? Nėra kitų pasiūlymų. Ačiū. Abiejų projektų svarstymo diena – rytdiena, antradienis. Kuris ankstesnis pateiktas, ir dabartinis – tai teisinės technikos dalykas, kaip jūs sujungsite ir juos pateiksite. Taigi svarstymą dėl šių projektų baigiame.

Aukštojo mokslo įstatymo 2, 14, 15, 17, 18, 27, 28, 29, 37, 39, 41, 47, 48, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-725(2*) (svarstymo tęsinys)

Svarstome darbotvarkės 5 klausimą – Aukštojo mokslo įstatymo 2, 14, 15 ir daugybės kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr.IXP-725. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R.Pavilionis. Įstatymo svarstymo stadija.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite tęsti šio įstatymo projekto svarstymą. Kaip žinote, svarstymas tęsiamas priėmus atitinkamą Seimo nutarimą. Kaip ir reikalauta, yra gauta Vyriausybės išvada. Ja iš esmės pritarta įstatymo projektui. Savo ruožtu komitetas taip pat svarstė Vyriausybės išvadą ir 8 komiteto narių balsais už bei 2 susilaikius iš esmės pritarė visiems Vyriausybės protokole išdėstytiems patikslinimams ir pasiūlymams. Buvo atkreiptas dėmesys į išvados 8 punktą, kaip iš dalies, pabrėžiu, iš dalies prieštaraujantį Seime patvirtintai Vyriausybės programai, tiksliau, tai jos daliai, kuri skirta mokslui ir studijoms, kurioje Vyriausybė įsipareigoja “sudaryti sąlygas mokslo ir studijų institucijoms gauti nebiudžetinių pajamų ir jų neįskaityti į valstybės biudžeto asignavimus”. Taigi nebiudžetinės lėšos neturėtų būti pagrindas mažinti biudžetinius asignavimus. Tokia nuostata, beje, įteisinta Seimo patvirtintuose aukštųjų mokyklų statutuose. Visiems kitiems Vyriausybės įstatymo projekto patikslinimams ir pasiūlymams komitetas pritaria.

Komitetas atidžiai išnagrinėjo visų kitų institucijų, tarp jų Seimo komitetų: Biudžeto ir finansų komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Švietimo ir mokslo ministerijos, Finansų ministerijos, Europos teisės departamento, Seimo teisės departamento ir atskirų Seimo narių teiktus patikslinimus bei pasiūlymus. Daugumai jų iš esmės pritarė. Visa tai yra atspindėta komiteto išvadoje kiekvienu atskiru įstatymo straipsniu. Nežinau, ar turėčiau komentuoti dabar kiekvieną straipsnį…

PIRMININKAS. Gal priėmimo stadijoje, jeigu kiltų klausimų.

R.PAVILIONIS. Taip. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į, komiteto požiūriu, labai pozityvų Vyriausybės siūlymą dėl 60 straipsnio redakcijos, kuria laiduojamos nemokamos studijos ne mažiau nei 50% studijuojančiųjų. Tarp jų – 30% gerai besimokančių kiekvienos studijų programos, kiekvieno semestro studentų ir, ypač svarbu pabrėžti, ne mažiau kaip 20% studentų atsižvelgiant į jų socialinę padėtį. Tokia nuostata visiškai atitinka Europos Sąjungos pažangiausių šalių aukštojo mokslo politiką. Esame įsitikinę, jog į įstatymo projektą, atsižvelgus į visus teiktus patikslinimus bei pasiūlymus, yra įrašyti visi būtini saugikliai, kad šis įstatymas veiktų ir garantuotų du esminius dalykus: pirma, kur kas didesnį, socialinių faktorių nevaržomą aukštojo mokslo prieinamumą, ir antra, socialinį teisingumą visų, siekiančių įgyti aukštąjį išsilavinimą, atžvilgiu. Atsižvelgdami į tai, kad pagal galiojančias įstatymo nuostatas visos priėmimo sąlygos turi būti paskelbtos prieš dvejus metus iki stojimo į aukštąją mokyklą, prašome, kad šio įstatymo svarstymas būtų dalykiškas, konstruktyvus, o gerbiamasis Seimas jam pritartų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu išsakyti nuomonę Biudžeto ir finansų komiteto atstovą, Seimo narį Andrių… (Balsai salėje) Jau buvo? Aišku. Tai dabar tiktai diskusija. Yra užsirašę 10 Seimo narių. Pirmasis diskusiją pradės Seimo narys E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Gerą dieną Seimo nariams. Iš tiesų šio įstatymo projekto, ankstesnių įstatymų projektų svarstymai vyksta jau ne pirmą dieną ir ne pirmą mėnesį. Į daugelį argumentų, kurie buvo išsakyti, yra arba atsižvelgta, arba jie ir toliau yra sakomi. Iš tikrųjų šis įstatymo projektas sulaukė labai didelio rezonanso ne tik Lietuvos akademinėje bendruomenėje, bet ir tarp su aukštuoju mokslu nesusijusių žmonių. Tikrai nuostatos, kurios yra teikiamos, ir paskutinis variantas verčia daugelį dalykų apgalvoti. Ar iš tiesų tai yra ta reforma, kurią deklaravo daugelis politinių partijų, dalyvaudamos rinkimuose? Ar iš tiesų šios įstatymo pataisos padės gerinti studijų kokybę, nes, matyt, reformą daryti tam, kad aukštųjų mokyklų administracijai būtų galima susirinkti daugiau pinigų nenumatant, kaip tie pinigai turėtų būti efektyviai naudojami ir kokie principai turi būti aukštosioms mokykloms tarpusavyje konkuruojant, dėstytojams tarpusavyje konkuruojant… ar iš tikrųjų padidintas finansavimas reikš, kad ir studijų kokybė ateityje bus geresnė ir studentai, mokėdami už mokslą, iš tikrųjų gaus geresnes paslaugas?

Pirmiausia į akis krinta tai, kad lyginant su ankstesniais variantais, kuriuose buvo kalbama apie 30% studentų, kuriems valstybė apmokėtų studijas, dabar atsiranda 50%. Tai, matyt, yra tam tikras kompromisas tarp socialliberalų ir socialdemokratų, nes atsižvelgiama ir į studentų socialinę padėtį. Na, iš tiesų visiškai geranoriškas siekis. Bet aš iš karto ateityje matau tam tikrų technologinių problemų, su kuriomis susidurs tiek aukštosios mokyklos, tiek Vyriausybė. Pirmiausia kaip bus nustatoma studento socialinė padėtis, kas spręs, kurie 20% studentų yra labiausiai socialiai pažeidžiami ir būtent jie turėtų būti atleidžiami nuo šito mokesčio? Tai iš tikrųjų yra problema, kurią, matyt, aukštųjų mokyklų administracijos su ministerija kartu turės spręsti. Kitas dalykas vis dėlto yra tai, kad visoms studijoms, visų studijų programoms yra nustatoma vienoda kaina. Na, kolegos, jeigu mes kalbame apie tam tikrą paslaugą, tai mes suprantame, kad skirtingos studijos kainuoja skirtingai. Kur yra medicinos studijos, stomatologijos studijos ir kur yra humanitarinių mokslų studijos. Šių studijų kaštai tikrai dešimteriopai skiriasi. Dabar toks suvienodinimas, mano supratimu, nusižengia elementariai logikai.

Trečias dalykas yra tai, kad ir liberalai taip pat pasisako už mokamą mokslą, bet kalbama apie tai, kad studentai, mokėdami už studijas, turėtų galimybę ir tam tikra prasme kontroliuoti studijų kokybę ir studijų kokybės procesą. Kur yra pataisos, sudarančios galimybes studentams taip daryti? Iš tikrųjų kalbama tik apie registracijos mokesčio įvedimą ir visiškai nekalbama apie tai, kaip studijų kokybė ir studijų paslaugos gerės. Mano supratimu, tai neįves konkurencijos tarp studijų programų, tarp dėstytojų. Studentai neturės didesnių pasirinkimo galimybių ir iš principo esminio pokyčio aukštojo mokslo ir studijų procesas nepasieks.

Jeigu mes kalbame apie mokesčio įvedimą, tai, mano supratimu, pirmiausia reikėtų kalbėti ir apie finansavimo šaltinius, apie resursus, pagal kuriuos mes galėtume užtikrinti, kad kiekvienam studentui būtų prieinama ši paskola ir kad jis ja galėtų visiškai naudotis. Kodėl kai mes kalbame apie pensijų reformą, tai pirmiausia iš karto kreipiame akis, o iš kur bus paimti pinigai. Tuo tarpu kai kalbame apie studijų reformą, pirmiausia įvedame registracijos mokestį, o paskui jau žiūrėsime, kaip mes sudarysime studijų kreditavimo sistemą ir kaip tie studentai galės tuos kreditus gauti.

Taigi, reziumuojant pateiktas pataisas, galima pasakyti, kad iš tikrųjų bent jau aš nesu prieš mokesčio įvedimą, nes mokestis už studijas kaip ir už bet kokią paslaugą įveda atsakomybę, įveda tam tikrą kontrolę, tačiau, mano supratimu, visai ne nuo to galo reikia pradėti. Pirmiausia turi būti užtikrintos finansavimo galimybės, turi būti numatyti valstybės resursai, kiek ji bus pajėgi suteikti paskolų, kiek bus pritraukiama pinigų ne iš valstybės, ir tik paskui galima kalbėti apie mokesčio įvedimą. Dabar toks įvestas mokestis tikrai neskatins tarp aukštųjų mokyklų ir dėstytojų konkurencijos ir, mano supratimu, tos lėšos, kurios pateks į aukštąsias mokyklas, taip pat bus pakankamai prastai kontroliuojamos, nes kalbant apie aukštųjų mokyklų tarybas, kurios yra numatytos įstatymo, jos neturi tiek funkcijų ir teisių, joms nesuteikta tiek kompetencijos, kad prižiūrėtų tų lėšų administravimą.

Todėl, kviesdamas dar kartą peržiūrėti šias nuostatas ir registruodamas pasiūlymus, kviesčiau atsargiai vertinti tokias pataisas, nes už šių pataisų slypi ne vieno jauno žmogaus likimas, ne vieno jauno žmogaus gyvenimas. Priimdami tokius sprendimus, turėtume labai atsakingai ir nuosekliai išanalizavę daryti šiuos žingsnius, o ne realizuoti tam tikros akademinės grupės norą ir interesus.

PIRMININKAS. Noriu priminti, kad savo vardu diskusijose reikia kalbėti iki 5 minučių, o frakcijos – iki 7. Manykime, kad E.Masiulis dabar kalbėjo frakcijos vardu. Kalbės Seimo narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Pone Pirmininke, kolegės, kolegos Seimo nariai. E.Masiulis iš tiesų atkreipė dėmesį į keletą svarbių dalykų, susijusių su paskutinėmis pataisomis ir patobulinimais, kurie atsiranda svarstant šį Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo įstatymą. Tačiau aš norėčiau trumpai stabtelti ir akcentuoti, mano manymu, svarbiausius dalykus.

Mes tikrai suprantame, kad per pastaruosius metus aukštojo mokslo sistemoje pribrendo būtini pakeitimai, tačiau žvelgiant į šias pataisas galima teigti, kad jos neapima visų problemų sprendimo ir stokoja konceptualumo. Galima sakyti, kad yra mėginama vienais finansiniais sprendimais užkaišioti vienas skyles, tačiau galima teigti, kad mėginant tai diegti praktiškai mes matysime, kad atsiveria ne mažesnės kitos skylės.

Jeigu kalbėtume apie studijų įmoką, sulaukusią daugiausia prieštaravimų, norėčiau dar kartą iš šios tribūnos pakartoti svarbiausius argumentus, kodėl manau, kad tokios įmokos įvedimas yra, švelniai tariant, ydingas. Pirma. Skirtingų specialybių studentų parengimas kainuoja nevienodai, todėl vienų studentų sąskaita būtų finansuojami kiti. Antra. Mokėjimas niekaip nebūtų susijęs su gaunamos paslaugos kiekiu ir kokybe. Trečia. Aukštojo mokslo kaštai ir toliau nebūtų kontroliuojami privačiai, nes studentams nebūtų aktualu, kiek už juos moka valstybė. Ketvirta. Ši studijų finansavimo tvarka nepadės pasiekti reformos tikslo, t.y. orientuoti studijas į studentą, o ne į dėstytojus. Taigi leis aukštojo mokslo įstaigoms bei jų darbuotojams ir toliau tarnauti sau, o ne studentams, nes valstybė tiesiogiai padengs didžiąją dalį studijų kaštų. Penkta. Neatsiras tarpmokyklinės konkurencijos dėl kainų, finansiškai. Užfiksavus visiems studentams vienodą įmoką už mokslą, mokyklos neturės galimybės pritraukti daugiau studentų mažindamos mokestį už mokslą, o vartotojas, t.y. studentas, pasirinkti pigesnę studijų kryptį. “Konkurencija” ir toliau vyks tik dėl didesnio valstybės finansavimo, neatsiras prielaidų efektyviam išteklių naudojimui.

Būtų galima tęsti argumentus šia linkme, tačiau įgyvendinus siūlomą finansavimo tvarką studentai netaptų aukštosios mokyklos klientais, o tik mokesčio mokėtojais, teikiančiais papildomų pajamų dabartinei sistemai išlaikyti, pastarajai keistis iš esmės nebus jokių paskatų. Taigi nebūtų pasiektas visuotinėms studijų įmokoms keliamas tikslas – pagerinti studijų kokybę ir sąlygas. Vertinant teikiamas įstatymo pataisas, galima pasakyti, kad nepakankamas dėmesys yra skiriamas tiek valstybinio, tiek privataus aukštojo mokslo plėtrai užtikrinti.

Jeigu kalbėtume apie stipendijas, mes galime matyti, kad yra paliekama galimybė studentui gauti stipendiją iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka aiškiai neapibrėžiant, kad tai pirmiausia būtų susiję su socialiai remtinais asmenimis. Be jokios abejonės, kalbant ir įvertinant platesnį finansavimo dalykų kontekstą, studijų įmoka tiesiogiai susijusi yra su viso aukštojo mokslo finansavimu ir konkrečiai su paskolomis, būtinomis užtikrinti studijas. Vėlgi galėčiau pasakyti, kad studijų įmokos įvedimas iškreiptų visą sistemą, manau, ji būtų negyvybinga.

Todėl aš siūlyčiau, atsižvelgiant į studentų ir kitų organizacijų ar ekspertų pasakytas pastabas, šiandien neforsuoti šio įstatymo priėmimo. Kviesčiau daryti pertrauką atsižvelgiant ir į tai, kad yra gautos pastabos iš Vyriausybės, iš Europos teisės departamento prie Vyriausybės. Be to, darant šias pataisas, būtų būtina daryti ir kitas, tarkime, Biudžetinės sandaros įstatymo pataisas, o galbūt ir kitų įstatymų pataisas. Kviečiu kolegas šiandien nepritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo. Taip pat primenu, kad kažkas yra palikęs gana išvaizdžią rašymo priemonę šioje tribūnoje.

PIRMININKAS. Frakcijos vardu, Konservatorių frakcijos vardu, kalbės Seimo narys V.Landsbergis vietoj užsirašiusio A.Kubiliaus.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu kalbėti dėl tų dalykų, kurie kontroversiškiausi, t.y. Konstitucijos interpretavimai ir išaiškinimai dėl nemokamo mokslo, taip pat ir dėl profesoriaus pareigų užėmimo galimybių apribojimo, palyginti su buvusiais ankstesniais svarstymais ir nuostatomis, dėl kurių tikrai buvo daug metų diskutuojama. Galų gale buvo pasiektas sutarimas, kad profesoriaus vardas yra pareigų apibūdinimas kokioje nors katedroje ar fakultete, kuris pats kviečia į tas pareigas atitinkamos kvalifikacijos specialistus iš Lietuvos arba iš užsienio ir suteikia tas pareigas, kartu mokėdamas atitinkamą atlyginimą. Tai nėra visam amžiui duodamas garbės laipsnis, kaip daug kas buvome įpratę sovietiniais laikais.

Dabar mes matome vėl tam tikrą grįžimą atgal, kad profesoriaus pareigas gali eiti tiktai žmogus, kaip rašoma, įvykdęs habilitacijai keliamus reikalavimus. Gal paprasčiau būtų pasakyti, jog apgynė habilitacinį darbą. Gal kur nors yra pabrėžta, kad yra ir kitos galimybės, be darbo gynimo, įvykdyti reikalavimus, aš turėčiau tai pasitikslinti. Bet mes turėsime paradoksalių dalykų, kad žmonės, kurie gali būti kviečiami, ypač dabar, kai vyksta didelis intelektualių jėgų pasikeitimas su užsienio šalimis, mums reikalingi kitų šalių kad ir aukščiausią kvalifikaciją turintys specialistai, kurie Lietuvoje neturės habilituoto daktaro laipsnio, jie negalės tapti profesoriais. Jie paprasčiausiai nevažiuos, kad eitų docento ar kokio asistento pareigas. Tai vienas dalykas.

Kitas dalykas – universitetas, jo fakultetas ar katedra galėtų kviesti labai kvalifikuotą specialistą, mokslininką, be galo gerai išmanantį savo sritį, kad jis studentams dėstytų tą dalyką, kad būtų kuo daugiau naudos, tačiau jeigu jis nėra apsigynęs habilitacinio darbo, jo negalės kviesti eiti profesoriaus pareigas, o galės kviesti ką nors kitą, gal net ir ne iš tos srities, bet turintį kokios nors srities habilitacinį laipsnį. Taigi mes vėl turime nelogiškumą ir tam tikrą absurdišką situaciją. Nors jinai gal nebus labai dažna, bet kam programuoti įstatyme tokius dalykus? Todėl mes kviečiame persvarstyti šią vietą ir taip kategoriškai neriboti galimybių pakviesti eiti profesoriaus pareigas. Tai yra ydinga vieta.

Kitas dalykas – yra nemokamas aukštasis mokslas, kur siūloma įstatymu interpretuoti, išaiškinti Konstituciją. Tas Konstitucijos išaiškinimas… dėl jo racionalių abejonių pareiškė ir studentai, Lietuvos studentų sąjunga. Aš manau, kad reikėjo atsižvelgti į tai, ką pasakė studentai. Bet čia aiškinama taip jau netgi Vyriausybės vardu, kad reikia apibrėžti, kokie studentai laikomi gerai besimokančiais, kad tai nebus siejama vien tiktai su nemokamo mokslo laidavimu. Aš nežinau, kur tai apskritai apibrėžta, bet toliau vien tik nemokamu mokslu ir apibrėžiama. Gal su kokių nors kitokios reikšmės diplomų ar pagyrimo raštų dalinimu tai nesusiję – štai tu šiemet laikomas gerai besimokančiu. Taigi nemokamas aukštasis mokslas yra konkretus dalykas, ir tai Konstitucija išaiškina nesolidžiai – būtent 30% per kiekvieną semestrą kur nors besimokančių studentų. Kitaip sakant, daroma, jog tai priklauso nuo bendro lygio kuriuo nors momentu. Štai šiandien lygis kur nors krito ir tie žmonės, kurie mokosi apskritai blogiau, negu jų kolegos mokėsi prieš porą metų, dabar jau yra gerai besimokantys, nors prieš porą metų jie būtų blogai besimokantys. Žinot, tokia priklausomybė ir toks Konstitucijos išaiškinimas nėra solidus. Aš nežinau, ar Seimas turėtų balsuoti labai rimtai neįsigilinęs, nediskutavęs ir nesant kokios nors kitos redakcijos.

Galų gale ir tie 20%, kai siūloma pirmiausia atsižvelgti į jų socialinę būklę, kad jų įmokos apmokamos iš valstybės biudžeto. Bet vėl pasakyta, kad Vyriausybė kasmet iš naujo turi darbo ir kiekviena aukštoji mokykla kitokia tvarka tai turi nustatyti, o Vyriausybė turi nustatyti dar papildomai. Tai nerealūs tokie, man atrodo, dalykai. Tuo labiau kyla kausimas, kuriai studentų daliai. Jeigu pasakyta 20%, tai ar kuriai daliai nuo 20%. Taigi įstatymas pats sau prieštarautų. Man nesuprantama tokia redakcija. Yra sakoma, jog ne mažiau kaip 20%, o Vyriausybė kasmet nustato, kuriai šių 20% studentų daliai apmokama valstybės lėšomis. Čia kažkas yra persigudravę, aš labai atsiprašau.

Tikrai šiandien nereikėtų pritarti po pateikimo. Reikėtų ar pertrauką padaryti, ar pratęsti šį svarstymą, pasėdėti ekspertams, pedagogams, tiems, kurie galų gale yra dirbę pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ir žino, kaip tai realiai būna, kaip reikės ir kiekvienoje mokykloje kitaip nustatinėti kiekvieną kartą naujus 20%. Esant tokiam mūsų frakcijos skeptiškumui, aš siūlau šiandien nebaigti svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pabrėžti vieną akivaizdų faktą – kad studijų kokybė nėra tokia tragiška, kaip dabar bandoma pasakyti. Taigi nėra ko dėl jos verkti, ir štai kodėl. Mūsų absolventai, kurie baigia universitetus, gerai vertinami užsienyje, noriai gaudomi užsieniuose, jiems noriai mokamos algos. Taigi kalbėti, kad šiandien studijų kokybė yra bloga, man rodos, yra nerimta. Aišku, ji gali būti geresnė. Bet studijų kokybė nelabai priklauso nuo reformos, kurią darome. Studijų kokybė priklauso nuo kitų dalykų. Pirmiausia priklauso nuo to, ar jauni ir gabūs žmonės, baigę universitetus, ateis dirbti. Tam, kad jie ateitų, turi būti mokamos ne tokios algos, kokios dabar mokamos asistentams ir docentams. Kitas dalykas – priklauso nuo universiteto materialinės bazės. Jeigu tų dalykų nebus, mes galėsime kalbėti, kad studijų kokybė tik blogės, nes po truputį iš universitetų išeina sena profesūra, o į universitetus ateina dažniausiai ne tie žmonės, kurie yra patys gabiausi, o tie, kurie ieško ir kitur neranda darbo.

Bet aš noriu kalbėti ne apie studijų kokybę ir ne apie Konstituciją, kurią čia kolegos minėjo. Kodėl, kolegos, mes nekeliame klausimo, kad tie 30% ar 40%, o dabar pirmame kurse yra jau 50% studentų, kurie moka už mokslą… kodėl nekeliama, kad pažeidinėjama Konstitucija, nes jie moka už mokslą, nepaisant to, kaip jie mokosi: labai gerai, supergerai, – vis tiek jie pakliūva į valstybės neremiamą vietą ir moka už mokslą. Čia mes kažkodėl visiškai nematome problemos dėl Konstitucijos, o matome problemą, jeigu įstojęs studentas nieko nemokės, pasiims kreditą, sakykim, kurį jam reikės pradėti grąžinti tik tada, kai jis jau turės rankose universiteto diplomą ir reikės grąžinti tik tuo atveju, jeigu jisai nepaklius tarp tų 50% gerai besimokančių. Aš manau, kad tai yra svarbiausias dalykas. Dabartinė padėtis, kolegos, yra tokia.

Aišku, mes galim nieko nedaryti, dar kartą atidėti šį įstatymą, kurį jau apsvarstė ir rektoriai, ir atsakinga pedagogų komisija, kuri tą dokumentą rengė. Galima atidėti, palikti tokią padėtį, kaip yra dabar. O dabar padėtis yra tokia. Praėjusiais metais (šių metų duomenų neturiu) 50% stojančių į pirmą kursą jau mokėjo už mokslą. Praėjusiais metais dalis studentų, kuriems buvo pasiūlyta, kurie nepakliuvo į valstybės remiamą vietą, jog jie gali stoti į mokamą vietą, pasakė: ačiū, nei aš, nei mano tėvai tokių pinigų neturime. Jie atsisakė stoti į aukštąją mokyklą. Žodžiu, jie liko už universiteto borto. Jeigu mes norime, kad padėtis ir toliau būtų tokia, gerai, nieko nepriiminėkime. Geriausia sakyti, kad blogai tas arba anas.

Toliau, šiandien yra dviejų rūšių studentai. Vieni, kurie moka už mokslą, ir moka ne tūkstantį litų, o moka keturis, penkis iki dvylikos tūkstančių litų moka. Kiti nieko nemoka. Tai priklauso nuo laimės per stojamuosius egzaminus. Jei pakliuvote į valstybės finansuojamą vietą, toliau galite ramiai gerti alų visus penkerius metus ir nieko nereikės mokėti už studijas. O jeigu tamsta pakliuvote į valstybės neremiamą vietą, galite mokytis vien dešimtukais, bet visą laiką iki pat galo mokėsite. Rotacija taip pat čia nieko neišgelbėja, nes gali būti toks atvejis, kad studentas gerai mokėsi dvejus metus, valstybė investavo, kaip sakoma, jisai nieko nemokėjo už mokslą, o po trejų metų jam nepasisekė, jis blogai išlaikė kokį nors egzaminą. Jam iškilo dilema – ką daryti. Jam universitetas sako, kad jis mokėtų pinigus arba eitų iš universiteto. Ir valstybės investuoti pinigai prapuola.

Kitas variantas. Šiandien studentai moka pinigus iš (…), tai yra nori studijuoti valstybės neremiamoje vietoje, klok pinigus šiandien ant delno, kaip sakoma, ir tik tuomet studijuosi. Neturi pinigų, tamstos problema. Jeigu tokia pozicija mums patinka, mes galime šiandien nepriiminėti jokio įstatymo. Jeigu priimsime šį siūlomą projektą, pirmiausia visi norintys studijuoti galės įstoti į universitetus, kiek universitetai turi vietų, nebus supermokamų vietų, nebus taip, kad aš turiu daug pinigų ir įstojau, tuomet visi galės įstoti.

Toliau. Ar reikės grąžinti kreditą, ar nereikės grąžinti kredito studentams, priklausys tik nuo paties studento. Gerai mokysis, kitaip sakant, užsidirbsi, kredito ir nereikės grąžinti. Tinginiausi, tamstos problema, reikės grąžinti kreditą. Bet kreditą reikės grąžinti ne iš karto, bet po to, kai turės rankose diplomą, po to, kai turės darbą, Vyriausybės tvarka tas kredito grąžinimas pagal skaičiavimus kainuoja maždaug kavos puodelį per dieną. Tai tokia suma, kuri bus reikalinga kreditui grąžinti.

Liberalų buvo siūlomas mokesčio diferencijavimas pagal specialybes. Tarkim, stomatologas – brangi specialybė, reikia daugiau mokėti, o, sakykim, filologams reikia mažai mokėti. Bet tuomet kiekvienas stojantysis pagalvos, kokiam galui jis rinksis tą specialybę, nors labai nori būti stomatologu, nes žino, kad po baigimo reikės grąžinti kur kas daugiau pinigų negu, tarkim, tapus filologu. Aš manau, kad toks diferencijavimas sukeltų nereikalingą studentų persiskirstymą ne pagal norą, kur jis nori studijuoti, o pagal tai, kiek jis planuoja ateityje turėti pinigų.

Kolegos, jeigu mes toliau šį įstatymą vilkinsime, o po šio įstatymo priėmimo dar turi būti priimti kreditavimo fondo įstatymai, kiti įstatymai (be šio įstatymo jie negali būti nei priimti, nei parengti), tai mes atidėsime šią reformą dar keliems metams. Kolegos, spręskite, jūsų teisė spręsti. Bet galvokite apie sprendimą, apie jaunus žmones, o ne apie kokias nors fantasmagorijas, kurias čia kai kurie kolegos išdėstė. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Korenka. Primenu, savo vardu – penkios minutės.

J.KORENKA. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pradėdamas kalbėti turiu neįprastai prisipažinti, kad praeitame posėdyje nelabai gražiai užsipuoliau gerbiamąjį kolegą A.Kubilių, bet tai yra sukelta mano gerų jausmų.

Šiandien mes visi deklaruojame meilę vaikams, meilę jaunimui. Aš trumpam drįsčiau priminti vieną Rytų istoriją. Pas Rytų valdovą atveda dvi moteris, kaltinamas, kad jos abi savinasi vieną vaiką. Valdovas klausia vienos moters: “Jeigu nužudysime tavo vaiką, kadangi jūs abi nesutariate, ką tu sakysi?” Jinai sako: “Gerai, nužudykite”. O kita moteris paklausta atsako: “Geriau nužudykite mane, bet nežudykite mano vaiko”. Tada valdovas nusprendė, kad antroji moteris yra vaiko motina.

Mielieji, kalba pasakyta apie vaikų likimą. Man susidaro įspūdis, kad mes gyvename šioje salėje ir nematome kas yra. Trumpai. Kai aš važinėju po rajonus, po mūsų kaimus, susitinku su jaunais žmonėmis ir bandau išsiaiškinti, ar aš esu teisus, nors kiek gindamas šį projektą, kažkodėl jauni žmonės pritaria man ir sako, kodėl nepriimti įstatymo, kuris iš tikrųjų yra geras daugumai. Kodėl nepriimti įstatymo, kuris sukeltų jaunų žmonių varžymąsi, konkurenciją, pasiruošimą rytojui? Kodėl nepriimti įstatymo, remiančio tuos, kurie šiandien turi mažiau? Kodėl nepriimti įstatymo, kuris suteikia galimybę visiems, neatsižvelgiant į jauno žmogaus socialinę padėtį ar tėvų sugebėjimą. Atsakymas yra vienas – ko mes norime? Mes galime viską neigti ir viską palikti po senovei, bet galima įsiklausyti, įsižiūrėti ir pritarti geroms mintims, išdėstytoms daugelio šiame procese dalyvavusių žmonių.

Aš pritariu šiam projektui, pritariu Vyriausybės išsakytoms mintims. Vis dėlto dėl 8 straipsnio, gerbiamasis profesoriau Pavilioni, visiškai sutinku su Vyriausybe, nes kita pataisa, užregistruota mūsų kolegų dėl kultūros įstaigų, yra adekvati, kad vis dėlto lėšos, gaunamos iš studentų, būtų įskaičiuotos į biudžetą. Todėl, gerbiamieji, įsiklausę, įsigilinę pamatykite šiuos jaunus žmones, nežaiskime jų likimais, leiskime jiems patiems dirbti, mokytis ir atsakyti už savo gyvenimą. Todėl kviečiu visus palaikyti šį projektą, nes kiti metai ne už kalnų ir laukia jauni žmonės. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E.Klumbys. Nematyti. Seimo narė B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlomas įstatymas, sakyčiau, sudaro arba bent jau priartina prie sudarymo lygių galimybių visiems žmonėms, norintiems studijuoti šiandien Lietuvoje. Manyčiau, kad jam reikėtų nedelsiant pritarti, juo labiau kad jo įgyvendinimas, būtent tas problematiškas straipsnis dėl studijų įmokų bus įgyvendintas tiktai 2003 metais. Vadinasi, mes turime laiko pasirengti kreditavimo fondui. Manyčiau, ta nuostata, kad ne mažiau kaip 20% studentų mokės už mokslą, plius įskaitant tuos 30% gerai besimokančių, čia parašyta – ne mažiau, vadinasi, gali būti ir daugiau. Jeigu socialdemokratai valdys šią valstybę, kuri vadinama Lietuva, iš tikrųjų mes sieksime, kad visiems norintiems studijuoti ir siekti aukštojo mokslo jis taptų nemokamas.

Kaip aš jau minėjau, neabejotinai studentams turi būti sudaromas kreditavimo fondas, kitaip kalbos apie lygias galimybes bus tuščios. Kita vertus, aš negalėčiau pritarti Vyriausybės siūlymui, kad vis dėlto mes turėtume tęsti tą ydingą praktiką ir mokėti stipendijas studentams, atsižvelgiant į jų mokslo rezultatus. Manyčiau, stipendijos turėtų išlikti tiktai socialiai remtiniems studentams arba našlaičiams. Kitos stipendijų formos yra tarybinis reliktas ir šito iš tiesų ateityje derėtų atsisakyti. Siūlyčiau pritarti Vyriausybės siūlytam variantui. Negaliu nepritarti, kad vis dėlto tos įmokos, kurias moka studentai, privalo būti įskaitytos į biudžetą, tačiau, kita vertus, neatimkime iš aukštųjų mokyklų motyvacijos užsidirbti savo lėšų. Jos turėtų atsispindėti biudžete, kad tai būtų skaidru, kad visi darbuotojai, studentai galėtų pamatyti, kaip jos yra (…). Bet jeigu mes niveliuosime visų universitetų darbo rezultatus ir jie neturės motyvų užsidirbti tų lėšų, tai iš tikrųjų bus nelabai gerai, nes neskatinsime inovacinės ir ūkinės universitetų veiklos, kuri yra visame pasaulyje. O iš esmės siūlyčiau nedelsti svarstant ir pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. Nematyti. Seimo narys E.Kaniava.

E.KANIAVA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šiandieną tikrai jau 9 val. ryto mes, susirinkę Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, priėmėme nutarimą pritarti Vyriausybės protokolui. Visi pasisakė už, o tik keletas komiteto narių susilaikė. Turiu pripažinti labai svarbų ir reikšmingą visai mokslo sistemai Vyriausybės geranoriškumą ir įstatymo projekto svarbos supratimą. Nors čia įvairiai komentuojama, tačiau norėčiau pabrėžti, ypač pabrėžti, 60 straipsnį dėl nemokamo aukštojo mokslo, jo svarbą gerai besimokantiems studentams, kuriems 30% įmokų būtų apmokama valstybės biudžeto lėšomis, o kitiems, ne mažiau kaip 20%, tai buvo šiandien minėta, – kiekvieno semestro studentams atsižvelgiant į jų socialinę padėtį. Anksčiau apie tai nebuvo šnekama. Iš tikrųjų Vyriausybė labai rūpinasi tais studentais, kurie tikrai turi neabejotinų socialinių trūkumus. Summa summarum – pusė besimokančių studentų yra atleidžiami nuo studijų įmokų mokėjimo.

Norėtųsi padiskutuoti dėl Vyriausybės protokolo 8 straipsnio 2 dalies. Cituoju: “Valstybės aukštosios mokyklos lėšos, gautos iš studentų studijų įmokų, ir pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į apskaitą valstybės biudžete”. Žinoma, jeigu šiandien lėšos, gautos iš studentų įmokų, būtų įtraukiamos į apskaitą valstybės biudžete, čia būtų galima ir sutikti, tačiau dėl pajamų iš mokslinės ir ūkinės veiklos įtraukimo į apskaitą valstybės biudžete nenorėčiau sutikti. Dėl analogiškos problemos labai aktyviai diskutuojama ir kūrybiniuose kolektyvuose, t.y. dėl lėšų už kūrybinę ir ūkinę veiklą įtraukimo į valstybės biudžetą. Klausimas iš tiesų yra labai labai svarbus. Tikrai mes neatimkime to mokslo bendruomenės entuziazmo, suinteresuotumo, noro užsidirbti ir taip gerinti savo būtį.

Norėčiau pasidžiaugti Lietuvos Vyriausybės operatyvumu ir dalykišku aukštojo mokslo situacijos supratimu, kad šiandien jau turime ant darbo stalo posėdžio protokolą, turime ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pritarimą pateiktiems patikslinimams ir pasiūlymams. Šiandien Seime jau galime dalykiškai svarstyti Aukštojo mokslo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys, ministras A.Monkevičius.

A.MONKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Iš tikrųjų teko išgirsti labai gerų pastabų, ir netgi tokių esminių, kai kalbama apie visos aukštojo mokslo sistemos kompleksinį pertvarkymą, reformos kompleksiškumą. Iš tiesų šios pataisos koreguoja kai kuriuos šios sistemos pertvarkos niuansus. Turėčiau pasakyti, kad pasirinktas aukštojo mokslo sistemos pertvarkos modelis yra artimesnis daugeliui Europos šalių, ypač Skandinavijos šalių patirčiai, kai kokybės yra siekiama galbūt ne per laisvosios rinkos principus, bet per finansavimo metodiką. Pastaroji Vyriausybės jau yra patvirtinta ir ten atsižvelgiama į kokybės aspektus, sakykim, ir į mokslingumą, į pedagoginį lygį, į darbo rinkos sąlygų atitikimą. Iš tiesų čia mes susiduriame kaip tik su kai kurių universitetų didžiuliu pasipriešinimu, galbūt ir rektorių, kurie gana skeptiškai vertino šį žingsnį ir dabar norėtų, kad būtų peržiūrimi šie metodikos principai. Taigi yra kiti svertai, kai mes galime tą studijų kokybę užtikrinti pagal sistemą. Ji yra tik pradedama diegti. Mes negalime kalbėti apie vakar dieną, bet galime kalbėti tik apie tai, ko mes sieksime kitais metais, dar kitais metais, į ką mes orientuojame aukštojo mokslo sistemą.

Aš sakyčiau, kad tarp tų 27 straipsnių pakeitimų ir papildymų yra labai svarbūs ir tikrai neatidėliotini pakeitimai, kurie juridiškai būtini, tarkim, ir dėl Civilinio kodekso. Vyriausybė, Teisingumo ministerija savo išvadose nemažai tokių pastabų pateikė ir yra numatyta į jas atsižvelgti. Aš pritarčiau profesoriaus V.Landsbergio minčiai, kad galbūt nebuvo laiko pakalbėti, bet kaip tik čia yra įvedamas mechanizmas, kad einant profesoriaus pareigas nereiktų habilitacijos laipsnio. Būtent šio laipsnio kaip tik atsisakome, bet paliekamas tarpinis variantas, kuris galbūt yra artimiausias Vokietijos patirčiai – habilitacijos procedūra. Vadinasi, jeigu mokslininkas, t.y. mokslų daktaras, nori eiti profesoriaus pareigas, jis turi patvirtinti savo mokslingumo lygį ir perskaityti viešą paskaitą. Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti. Kaip tik 28 ir 29 straipsnių pataisos dabar mums yra svarbios rengiant protų susigrąžinimo į Lietuvą programą, apie tai profesorius ir kalbėjo. Mes norime parengti programą, kad būtų sudarytos sąlygos iš turimų išteklių susigrąžinti į Lietuvą perspektyvius jaunus, gerai užsirekomendavusius užsienio universitetuose mokslininkus, kad jie galėtų eiti profesoriaus arba vyriausiojo mokslininko pareigas.

Kitas labai svarbus apsektas, beje, galbūt kitiems Seimo nariams ir prasprūdęs, yra Aukštojo mokslo įstatymo 37 straipsniu reglamentuojamas universitetinio mokslo instituto valdymas. Čia kaip tik atsiranda galimybė mums pakoreguoti valdymo struktūrą – užuot valdymo tarybą sudarytų vien tik universiteto ir mokslo instituto žmonės, į ją turėtų galimybę būti įtraukti suinteresuotų institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovai. Tai labai svarbu, nes kaip tik būtent šioje vietoje dabar kyla daug konfliktų. Kai vyksta valstybinių mokslo institutų restruktūrizavimas, kaip tik daugybė problemų kyla būtent todėl, kad taikomosios pakraipos valstybiniai institutai, jeigu jie yra integruojami į universitetus, labai spyriojasi, nes gali prarasti mokslo instituto statusą. Ši pataisa padėtų išvengti šių konfliktų ir padėtų įvykdyti šią reformą.

Galiausiai, apie tą mes čia visi kalbame, yra būtent pataisos, kuriomis, atsižvelgiant ir į Konstituciją, ir į Švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymą, ir į kuriamos bendros Europos aukštojo mokslo erdvės tendencijas, yra keičiama aukštojo mokslo laidavimo sistema. Aš labai pritarčiau tiems Seimo nariams, kurie suvokia esminį dalyką, kad vis dėlto šiandien yra tikrai labai kritiška padėtis, nes šiemet per 23 tūkst. įstojo į pirmąjį kursą ir iš jų apie 11 tūkst. į mokamas vietas. 11 tūkst. gali sau tai leisti, tačiau yra tūkstančiai, kurie tikrai atsiduria už šios ribos, nes jie, nepatekę į valstybės finansuojamą vietą, šiandien tikrai neturi galimybių, jų šeimos neturi galimybių savo vaikams apmokėti už mokslą. Štai tos pataisos, kurias mes priimtume, iš esmės sprendžia šią situaciją. Tarkime, nuo kitų mokslo metų, nuo 2002-2003 mokslo metų, iš tiesų visi gebantys studijuoti Lietuvos jaunuoliai, vaikinai ir merginos, turėtų lygias pradines sąlygas pradėti studijas universitete. Tai būtų sukurta ir laiduota, noriu pabrėžti, pagal esamas apibrėžtas Ilgalaikio švietimo finansavimo įstatymo apimtis. Perrikiavę turimus asignavimus, tai, ką patvirtina Seimas, mes sugebėtume sukurti sistemą, kuri leistų visiems Lietuvos jaunuoliams startuoti universitetuose. Ir tik po kurio laiko pagal jų gebėjimus… tarp kitko, 30% nėra atsitiktinis skaičius. Tai yra vertinimo teorijos procentas, nes Gauso kreivėje mes visada galime išskirti tuos 30% gerai besimokančių. Šitą nuostatą turbūt galima suderinti ir su Konstitucija. Kita vertus, yra 20% socialiai remtinų. Taigi apie 50% studentų būtų atleisti, likusieji turėtų galimybę gauti valstybės kreditą ir studijuoti universitete.

Aš siūlyčiau Seimo nariams dar kartą pasvarstyti, pasigilinti, be jokios abejonės, gal verta į kai ką atsižvelgti, ir pritarti tam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijos metu buvo siūlymas ir nepritarti. Reikėtų apsispręsti ir balsuoti dėl pagrindinio komiteto pateiktam projektui patvirtinimo. Prašau. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.Andriukaitis. Prašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, paskutinioji ministro kalba, kurioje jis aiškiai išdėstė kriterijus ir motyvus, kodėl pasirenkamas būtent toks finansavimo modelis, manau, įtikina. Tuo labiau, kai kalbame apie tą Vyriausybės nuostatą, jog turi būti apskaitomos nebiudžetinės lėšos, neturėtume painioti su tuo, jog, tarkime, buvusi praktika leido dėl to sumažinti biudžetinius asignavimus. Priminsiu, kad dabar yra priimtas Aukštojo mokslo ir studijų ilgalaikio finansavimo įstatymas, kuris nustato biudžeto prioritetus, todėl dabar jau neturėtume akcentuoti, jog jeigu bus apskaita, tai dėl to būtinai bus sumažintas biudžetinis asignavimas.

Aš siūlyčiau pritarti projektui su visomis Vyriausybės pataisomis. Iki trečiojo svarstymo būtų galima formuoti alternatyvas arba patikslinti kai kurias pozicijas, bet šiuo atveju labai aiškiai išsakoma nuostata, kad didesnei daliai Lietuvos jaunimo aukštasis mokslas tampa prieinamas. Juo labiau kad šiandien tokia diskriminacija, kokia yra dabar, toliau negali būti toleruojama, nes švietimui neturėtų būti taikomi laisvos rinkos principai, o turėtų būti taikomas kooperavimas, asistavimas ir solidarumas. Taigi aš pritariu nuostatoms ir siūlau jas palaikyti.

PIRMININKAS. Nuomonę prieš išsakys Seimo narys G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Tikriausiai reikia sutikti su tuo, kad aukštasis mokslas yra nepakankamai finansuojamas, ypač pastaraisiais metais, ir lėšų aiškiai nepakanka, todėl galima suprasti šio įstatymo iniciatorių pastangas bandyti įstatymų formuluotėmis ateinančiais metais užsitikrinti didesnį finansavimą. Taip pat lyg ir būtų galima pritarti idėjoms, apie kurias kalbėjo ministras, pirmiausia atkreipdamas dėmesį į tai, kad 50% įstojusiųjų turės mokėti už mokslą.

Aš galiu pritarti idėjoms, tikslams, tačiau pateikta redakcija nesprendžiamas nė vienas klausimas. Ši redakcija savaime negarantuoja aukštojo mokslo finansavimo, taip pat negarantuoja ir galimybės gerai besimokantiems nemokėti už mokslą. Iš esmės ji tik sukuria vaizdą, jog mokslas taps mokamas. Manyčiau, jog reikia taisyti įstatymą, būtina taisyti įstatymą, bet tos formuluotės nieko gera neduos, tik tarp jaunimo sukels nereikalingas įtampas, kurias mes stebėsim. Nors ir pritariu pačiai idėjai, bet tokiai redakcijai, kuri lyg ir įteisintų mokamą mokslą ir gerai besimokantiems, aš manau, pritarti tikrai negalėsiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome dvi nuomones. Prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Kas už tai, kad po bendrosios diskusijos pritartume pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui, prašau balsuoti.

Už – 65, prieš – 16, susilaikė 11. Pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui pritarta. Dabar pradedame svarstyti pataisas, kurios yra pateiktos dėl šio… Pertrauka? Taip, pagal mūsų darbotvarkę jau yra pertrauka. Gerai, man atrodo, neeilinės sesijos metu pertraukas reikėtų daryti anksčiau. Skelbiu pertrauką iki 12.45 val.

Pertrauka

Projektui Nr.IXP-725(2*) pateiktų pataisų svarstymas

PIRMININKAS. Tęsiam šio įstatymo svarstymą. Pradedam svarstyti pataisas, kurias dėl šio įstatymo projekto teikia Seimo nariai, komitetai ir kurioms komitetas nepritarė.

Pirmoji Seimo nario J.Sabatausko pataisa. Ji labai netiksliai suformuluota. Apskritai nesuformuluota, ko norima, tik išreikšta abejonė: kyla abejonių dėl bazinio įstatymo 58 straipsnyje nustatytos prievolės studentams mokėti studijų įmokas. Ar pats autorius… Tai net negalima laikyti pataisa – čia tiesiog išreikšta abejonė. Toliau, vienai pataisai dėl bazinio įstatymo yra pritarta, dėl kitų yra tiktai išreikštos abejonės. Sakoma, kad valstybės mastu turi būti nustatyti kriterijai, kad tai yra nacionalinis klausimas, ir pareikšti kiti tokie samprotavimai.

Svarstome antrąją pataisą, kurią teikia Seimo nariai O.Babonienė, E.Kaniava ir J.Korenka. Šioms pataisoms pritarta. Kai kurioms iš dalies, bet pritarta. Tik vienai jūsų pataisai nepritarė – palikti galioti 27 straipsnio 2 dalį: dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti… Tai jūsų? Atsiprašau. Patikrinsime dokumentus, bet čia lyg ir jūsų trijų teikta. Dėl 27 straipsnio. Ne? Aišku. Gerai, pataisos autorių prašau pristatyti savo pataisą dėl 27 straipsnio. Įjungiam mikrofoną.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš siūlau palikti tokią įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, kokia yra dabar, kad dėstytojai ir mokslo darbuotojai mokslo ir studijų institucijose gali dirbti ne daugiau kaip pusantro etato. Dabar yra tokia patirtis. Nors ir egzistuoja tokia reguliuojanti norma, bet žinau darbuotojų, kurie dirba trimis ir daugiau etatų. Kita vertus, yra siūloma, kad sutikus rektoriui bus leidžiama dirbti kitose aukštosiose mokyklose. Vėl atsiranda subjektyvus faktorius, nes vienam bus leidžiama, kitam nebus leidžiama, atsiras draugiški santykiai. Todėl aš siūlau, kad to nebūtų, kad liktų galioti 27 straipsnio 2 dalis, kad būtų aiški teisinė norma, kad dėstytojai ir mokslo darbuotojai žinotų savo teises, kiek jie gali dirbti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Ar komiteto pirmininkas turėtų ką nors pasakyti? Prašom.

R.PAVILIONIS. Pasiūlymai dėl darbo apribojimo buvo teikiami Švietimo ir mokslo ministerijos bei Europos teisės departamento. Mes jiems pritariame ir manome, kad tie dalykai turėtų būti nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme, nereikėtų jų įrašyti į šį įstatymą.

PIRMININKAS. Taip, išgirdome dvi nuomones. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai.

Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematyti. Kas už tai, kad pritartume?.. Dėl balsavimo motyvų? Atsiprašau. Jau viskas, atgal. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pritariu kolegos E.Klumbio pastabai. Apskritai tai yra seniai diskutuotas ir žinomas dalykas. Iš tikrųjų čia, matyt, yra kokie nors partikuliariniai interesai palikti neribotas galimybes užimti daugybę etatų įvairiose aukštosiose mokyklose. Reikia palikti tą 2 straipsnį. Juo labiau kad girdime argumentą, jog tai reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas, o 1 straipsnyje išbraukiama, kad dėstytojai yra statutiniai valstybės tarnautojai. Gal reikėtų visa tai daryti skaidriau. Todėl aš palaikau, kad liktų 2 dalis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mes dabar turėsime balsuoti dėl 27 straipsnio 2 dalies. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario E.Klumbio pasiūlymui dėl šio straipsnio pataisos, prašau balsuoti. Palikti galioti 27 straipsnio 2 dalį. Kas už tai, kad pritartume tokiam siūlymui? Gal pabandykime iš naujo užsiregistruoti. Vyksta registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 61 Seimo narys.

Kas už tai, kad pritartume kolegos E.Klumbio pasiūlymui dėl 27 straipsnio 2 dalies, prašom balsuoti.

Už – 18, prieš – 14, susilaikė 24. Pataisai pritarta, nepritarta, nepritarta.

Dabar svarstome kitą Seimo nario E.Klumbio pataisą. Kaip sakote? Iš dalies pritarta. Seimo nario A.Monkevičiaus siūlymui taip pat pritarta. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisa nekonkreti, todėl nėra už ką balsuoti. Svarstome Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą. Prašom Biudžeto ir finansų komiteto atstovą. Galbūt A.Butkevičius? Yra pataisa dėl 9 straipsnio 1 dalies. Siūlo išbraukti 3 punktą ir objektą įrašyti į nekilnojamųjų vertybių sąrašą. Kadangi lėšos įrašytos į nekilnojamojo registro priežiūrą, turėtų būti skiriamos pagal atskirą programą ir neturėtų būti siejamos su Vyriausybės tvirtinama valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir skyrimo valstybinėms aukštosioms mokykloms metodika. Toks buvo pasiūlymas, kuriam pagrindinis komitetas nepritaria.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, svarstant šį įstatymo projektą buvo padaryta išvada, kad vis dėlto dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir skyrimo valstybinėms aukštosioms mokykloms turi būti priimta atskira metodika. Ji galėtų būti priimta Vyriausybės nutarimu arba finansų ministro atskiru įsakymu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar pagrindinio komiteto – Švietimo, mokslo ir kultūros… Prašom pasakyti savo nuomonę.

R.PAVILIONIS. Komitetas nepritarė siūlymui neįrašyti į sutartį su ministerija tokių objektų, nes ilgametė patirtis rodo, kad tik skiriant asignavimus jiems išsaugoti, konkrečiai mokyklai, galima tuos objektus ir išsaugoti. Kitu atveju, kai kreipiamasi su analogiškais prašymais į institucijas, kurios galėtų skirti lėšas, tokie prašymai paprastai netenkinami. Turiu omeny tokius objektus kaip visą Vilniaus universiteto kompleksą, architektūrinį ansamblį, Šv.Jonų bažnyčią ir panašius. Iki šiol lėšos tokiems objektams buvo skiriamos konkrečiai aukštajai mokyklai kaip specifiniams objektams, kuriais turi rūpintis valstybė, skirdama mokyklai atskiras lėšas.

PIRMININKAS. Taigi mes dabar svarstome Biudžeto ir finansų komiteto pataisą dėl 9 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies. Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai.

Kas už tai, kad pritartume Biudžeto ir finansų komiteto siūlomai pataisai dėl 9 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies? Prašau balsuoti.

Už – 35, prieš – 5, susilaikė 21. Pataisai pritarta.

Dabar antroji pataisa, kurią siūlo Biudžeto ir finansų komitetas dėl 9 straipsnio 2 dalies. Komitetas pritaria, nereikia.

Tuomet trečioji pataisa. Siūloma patikslinti įstatymo projekto 10 straipsnį, bazinio įstatymo 56 straipsnį, reglamentuojantį aukštųjų mokyklų lėšas. Prašau komiteto pirmininką A.Butkevičių pateikti šią pastabą.

A.BUTKEVIČIUS. Paskutiniame įstatymo projekto variante ši nuostata yra patikslinta, yra atsižvelgta į Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą. Mes sutinkam su paskutine įstatymo projekto redakcija, todėl siūlau nesvarstyti šio mūsų siūlymo.

PIRMININKAS. Gerai. Ir paskutinė pataisa dėl išvadų gavimo. Išvados gautos.

Apsvarstėme visas pataisas, kurios yra pateiktos. Vienai iš jų pritarėm. Dar yra atskirų Seimo narių pataisų, kurioms jau reikės 10 Seimo narių parėmimo. Jas teikia Seimo narė O.Babonienė, E.Kaniava ir J.Korenka. Jie siūlo projekto 16 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais “valstybinių ir nevalstybinių”… išbraukti. Gal tuomet jūs pateikite. Kuris iš teikėjų norėtų? Paspauskite mygtuką tas, kuris pateiks šias pataisas. O.Babonienė. Prašom.

O.BABONIENĖ. Turime minty, kad gali gauti tam tikras paskolas ne vien tik valstybinių įstaigų studentai, bet kartu ir privačių, t.y. ne valstybinių įstaigų. Manau, kad visiems tai yra suprantama.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar pagrindinio komiteto nuomonę būtų gerai sužinoti. Komiteto pirmininkas.

R.PAVILIONIS. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Pritariate. Ar 10 Seimo narių paremtų šias pataisas? Gal pakelkite rankas. Iš tiesų 10 yra. Dėkoju. Ar bendru sutarimu šias pataisas galėtume priimti? Komitetas pritaria. Ačiū. Bendru sutarimu šiam pasiūlymui pritarta.

Yra gautos Vyriausybės pataisos, bet jos gautos po pagrindinio komiteto posėdžio, todėl taip pat reikėtų 10 Seimo narių pritarimo. Ar galėtų pakelti rankas pritariantys Vyriausybės siūlymams? Taip, 10 yra. Ačiū. Vyriausybės atstovo nėra. Kas norėtų Vyriausybės vardu? Nėra. Tuomet komiteto pirmininko paprašytume pateikti savo nuomonę dėl Vyriausybės siūlomų pataisų. Prašau.

R.PAVILIONIS. Kaip jau sakiau, visoms Vyriausybės pastaboms ir siūlymams komitetas pritarė išreikšdamas vienintelę abejonę, ar 8 punkte nurodytas Vyriausybės siūlymas neprieštarauja pačios Vyriausybės priimtai programai. Bet atsižvelgiant į tai, kas šiandien buvo pasakyta gerbiamojo V.Andriukaičio, su kuo mes taip pat sutinkame, t.y. kad nebiudžetinės lėšos turi būti įtraukiamos į apskaitą, jos turi būti skaidrios kaip ir valstybės lėšos, labai svarbu būtų čia dar kartą patvirtinti, kad jos neturi būti maišomos su biudžetinėmis lėšomis. Kitaip tariant, nebiudžetinės lėšos negali būti pagrindas mažinti valstybės asignavimus. Tai yra principinė nuostata, kurią išreiškė komitetas. O su visais kitais Vyriausybės siūlymais ir pastabomis mes sutinkame.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė visiems Vyriausybės siūlymas, išskyrus 8 straipsnį.

R.PAVILIONIS. Išreiškė tam tikrą abejonę, bet iš principo to straipsnio vienai daliai dėl apskaitos mes pritariame, bet jeigu už tos apskaitos slypi nebiudžetinių lėšų įskaitymas į valstybės biudžetą, tai komitetas reiškia nepritarimą.

PIRMININKAS. Čia sudėtinga. Galbūt Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių prašysime pakomentuoti. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto nėra tokios sąvokos“nebiudžetinės lėšos”. Ši sąvoka buvo panaikinta, kai buvo priimtas naujas Biudžetinės sandaros įstatymas, tai yra 1999 metais. Kai kurios valstybinės įstaigos, sakykim, universitetai, kai kurios savivaldybės tuo dar piktnaudžiauja, pažeidinėja įstatymus ir savotiškai traktuoja, kad dar yra kažkokių nebiudžetinių lėšų. Tokių lėšų jau nėra. Tiesiog nėra apskaitoje tokios grafos, kad yra nebiudžetinės lėšos. O kalbant apie tas įmokas, kurias moka patys studentai už mokslą, tai vis dėlto jos liks universitetuose ir Finansų ministerija yra pasirengusi priimti dokumentus, kuriuose bus nurodyta, kad per 24 ar 48 valandas iždas grąžins tuos pinigus atgal universitetams. Bet dėl apskaitos, kurios artimiausiu laiku reikalauja iš Lietuvos, kad jinai greičiau pereitų prie Europos apskaitos standartų, noriu pasakyti, kad ten visos tokios lėšos yra įtraukiamos į iždo apskaitą.

PIRMININKAS. Tai gal Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas priimtų tokią pataisą ir pritartų visam 8 straipsniui?

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi noriu paklausti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti Vyriausybės siūlomoms pataisoms dėl šio įstatymo projekto? Negirdėti prieštaraujančių. Visoms, nes tik dėl vienos čia vyko ginčas, bet išsprendėme. Visoms, pabrėžiu.

Baigėme svarstyti pataisas. Dabar reikėtų pritarti komiteto patvirtintam įstatymo projektui jau su Seimo posėdžio metu priimtomis pataisomis. Ar galėtume bendru sutarimu tai padaryti? (Balsai salėje) Negalima? Kas norite kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašau A.Kubilius. Prašau. Buvo prieštaraujama.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto manau, kad aukštasis mokslas yra ta sritis, kuriai reikalingi labai apgalvoti sprendimai. Man nesuprantamas noras taip skubiai šiandien priimti visą pluoštą pataisų, kurių dalis yra geros, dalis lieka tokios pat blogos kaip ir pagrindinis įstatymo pataisų projektas. Iš kai kurių Vyriausybės pataisų galima matyti, kad komiteto pirmininkas intensyviai padirbėjo per atostogas su Vyriausybės nariais ir juos įtikino daryti tokias pat klaidas, kaip ir komiteto pirmininkas daro. Todėl manau, kad pagrindiniai dalykai, tai yra dėl įmokų, dėl studijų įmokų įvedimo tiek gerai besimokantiems, kuriais bus laikomi tik 30%, tiek ir vadinamiesiems tiems, kurie… valstybės parama gerai besimokantiems, ir valstybės parama vadinamiesiems socialiai remtiniems. Šis mechanizmas yra visiškai neaiškus, jis sukelia tikrai didelę painiavą. Yra visiškai neaišku, kodėl studentai turi mokėti įmokas už studijas. Čia iš tikrųjų yra tas pat bandoma padaryti, kaip su abonentiniu mokesčiu už televiziją, tai yra kai užkraunamas papildomas mokestis. Kodėl tuomet ne visi Lietuvos piliečiai turėtų mokėti papildomą mokestį tam, kad jaunimas galėtų geriau mokytis ir siekti geresnės kvalifikacijos? Šis principas yra visiškai neaiškus taip pat, kaip ir grįžimas prie profesorių vardų jungimo su habilitacija.

Tai vėlgi stabdys studentų galimybę gauti kvalifikuotą išsilavinimą, nes geriausieji specialistai negalės gauti profesoriaus vardo be vietų, be dirbtinai sukurtos habilitacijos sistemos, todėl aš pasisakau prieš šitokį skubėjimą priimant visą įstatymą. Aš siūlyčiau dar sykį grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, kad būtų galima laimėti šiek tiek laiko ir būtų galima susėdus rimtai apsvarstyti visas pasekmes tų pataisų, kurias dabar ruošiamasi priimti. Mano formalus siūlymas yra grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, remiantis Seimo statuto 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už nuomonę pasakys Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Ačiū kolegai A.Kubiliui, kuris irgi įžvelgė, kad įstatymas patobulintas, palyginti su tuo, ką mes turėjome prieš darydami pertrauką. Aš manau, kad šis įstatymas su Vyriausybės pataisomis tampa skaidrus finansiniu požiūriu (matome, kaip švietimo sistemoje cirkuliuoja finansai) ir sudaro didesnes galimybes įvairių finansinių galimybių studentams, ypač nepasiturintiems, tiksliau, studentams, kurių tėvai nepasiturintys, studijuoti ir įgyti aukštąjį išsilavinimą. Manau, kad po svarstymo turime pritarti įstatymo projektui su Vyriausybės pataisomis ir rengtis priimti šį įstatymą. Skubėti tikrai svarbu, kad, atėjus naujam priėmimui į aukštąsias mokyklas, studentai iš anksto žinotų, kokiomis sąlygomis jie gali pasiekti aukštąjį mokslą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai.

Kas už tai, kad pritartume Aukštojo mokslo įstatymo projektui, kuriam pritaria pagrindinis komitetas, su Seimo posėdžio metu priimtomis pataisomis, prašom balsuoti.

Už – 47, prieš – 19, susilaikė 12. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Europos reikalų komiteto” 1 straipsnio pakeitimo” pakeitimo” projektas Nr.IXP-901 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Toliau nagrinėjame rezervinį 1a klausimą – Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Europos reikalų komiteto” 1 straipsnio pakeitimo” pakeitimo” projektą. Registracijos Nr.IXP-901. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, būkite malonus išjungti telefono garsinį signalą, bus geriau dirbti.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos. Klausimas, manyčiau, yra ir paprastas, ir kartu politinis. Seimo narys J.Bernatonis paprašė išbraukti jį iš Europos reikalų komiteto sudėties. Vietoj jo Socialdemokratinės koalicijos frakcija siūlo įrašyti V.Andriukaitį. V.Andriukaičio sutikimas raštu yra. Taigi siūlau priimti tokį sprendimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti nėra norinčių. Ar po pateikimo nutarimo projektui galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, pritarta.

Siūlau šį nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka. Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų dėl nutarimo priėmimo nėra norinčių kalbėti. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Europos reikalų komiteto” 1 straipsnio pakeitimo” pakeitimo”, prašom balsuoti.

Už – 70, prieš – 1, susilaikė 6. Nutarimas priimtas.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 6, 10, 12, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-468(3*) (svarstymo tęsinys)

Svarstome 6 darbotvarkės klausimą – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 6, 10, 12, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėjas – Seimo narys G.Didžiokas. Jis pateiks Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Svarstymo tęsinys.

G.DIDŽIOKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, paskutiniojo pavasario sesijos posėdžio metu buvo padaryta šio įstatymo svarstymo pertrauka, kad būtų galima geriau įsigilinti į padarytus siūlomo įstatymo projekto pataisymus.

Aš trumpai priminsiu esmę. Buvo sudaryta darbo grupė, kuri atliko tam tikrus apibendrinimus ir pateikė tam tikrus pasiūlymus. Visiems šiems pasiūlymams tiek Kaimo reikalų komitetas, tiek Biudžeto ir finansų komitetas, tiek pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybės reikalų komitetas pritarė. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių pateikti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat svarstė Seimo nario R.Karbauskio siūlymą, kuriam irgi buvo pritarta. Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui, jog apsvarstytų R.Karbauskio pasiūlymą pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “Žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurią šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Bendrasavininkiams sutarus, žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais.” Toliau – kaip redakcijoje. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. O R.Karbauskio pataisą jūs jau apsvarstėte ir pritarėte? Dėkoju. Kalbėti diskusijoje nėra norinčių.

Galėtume pradėti svarstyti pataisas, kurias yra gavusi ir pateikusi darbo grupė. Reikės 10 Seimo narių, kurie remtų šias pataisas. Tuojau pasakysiu. G.Didžiokas grupės vardu yra pateikęs. Taip, komitetas pritaręs? Bet po komiteto posėdžio jau. Palaukite, pasakykite tiksliai, paspauskite mygtuką arba pasakykite ir tiek. Prašau.

G.DIDŽIOKAS. Darbo grupės pasiūlymus komitetas apsvarstė ir pritarė jiems. Visos pataisos: tiek R.Karbauskio, tiek J.Kraujelio ir kitų, kurias darbo grupė svarstė, taip pat yra įtrauktos į darbo grupės pasiūlymus.

Projektui Nr.IXP-468(3*) pateiktų pataisų svarstymas

PIRMININKAS. Taip, bet po pagrindinio komiteto posėdžio. Todėl reikia, kad 10 Seimo narių paremtų. Neklaidinkite. Gerai, jūs neįtraukėte į pagrindinio komiteto išvadą, todėl mes turime dar kartą apsvarstyti. Dėl 4 straipsnio 2 dalies. Prašau, kolega Didžiokai, trumpai pristatykite pataisą.

G.DIDŽIOKAS. Esmė yra tokia. Buvo teiktas R.Karbauskio pasiūlymas, kad žemės sklypai, įgyti bendrosios nuosavybės teise… kad asmenims pageidaujant gauti atskirus sklypus matavimai būtų atlikti savininkų lėšomis. Nes dabar tie darbai stringa dėl šių darbų trūkstamo biudžetinio finansavimo. Ši pastaba buvo apsvarstyta ir Biudžeto ir finansų komitete. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Darbo grupė taip pat pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar 10 Seimo narių parems šią pataisą? Pakelkite rankas. Taip, yra. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu šią pataisą priimti? Ačiū, pataisai pritarta. Toliau dėl 4 straipsnio 11 dalies. Trumpai apibūdinkite.

G.DIDŽIOKAS. Čia esmė yra ta, kad projekte buvo siūloma išbraukti žodžius “nutraukiant žemės nuomos sutartis”. Tuomet būtų neaiškumas. Kaimo reikalų komitetas pasiūlė suderinti šias nuostatas su Civiliniu kodeksu, todėl yra papildyta vienu sakiniu, kad teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip. Ir Kaimo reikalų komitetas, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šioms pataisoms pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar 10 Seimo narių remia šias pataisas? Remia. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Nėra prieštaraujančių. Pataisoms pritarta.

Iš 10 straipsnio 4 dalies siūloma išbraukti žodžius “Vyriausybės nustatyta tvarka”. Šiuos pasiūlymus teikia Seimo narys G.Didžiokas. Ar paremtų 10 Seimo narių? Pakelkite dešimt rankų. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, pataisoms pritarta.

Iš įstatymo 5 straipsnio išbraukti 1 dalį. Ar 10 Seimo narių remia šį siūlymą? Remia. Ar bendru sutarimu pritartume šiam siūlymui? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Toliau dėl 12 straipsnio 8 punkto prašau, kolega Didžiokai.

G.DIDŽIOKAS. Tai yra nedidelė pataisa, įrašomi žodžiai “kaimo vietovėje”, kadangi yra problema dėl detaliųjų sklypų projektavimo darbų finansavimo socialinės globos, rūpybos įstaigoms ir kitoms, kurios yra kaimo vietovėse. Todėl Kaimo reikalų komitetas pasiūlė įrašyti žodžius “kaimo vietovėje”. Komitetas apsvarstęs pritarė šioms logiškoms pataisoms.

PIRMININKAS. Ar 10 Seimo narių paremtų šį pasiūlymą? Yra. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Yra pritarimas. Ir paskutinis siūlymas -vietoj skaičių “2001 m. gruodžio 31 d.” įrašyti “2002 m. liepos 1 d.” Apibūdinkite šitą pataisą. Dešimt nėra. Bet tegul pasako, o gal atsiras dešimt.

G.DIDŽIOKAS. Dėl datos buvo nemažai diskusijų, nes buvo dvi skirtingos datos. Viena data dokumentams pateikti, kita data – nuosavybės teises įrodantiems dokumentams pateikti. Darbo metu išaiškėjo įvairūs niuansai. Teisingumo ministerijos ir Teisės departamento nuomone, reikėtų nustatyti vieningą datą ir dokumentams paduoti, ir nuosavybės teises įrodantiems dokumentams pateikti. Buvo sutarta, kad tai būtų 2002 m. liepos 1 d., nes nuosavybės teisiniai nagrinėjimai teismuose užtrunka gana ilgai ir pateikti iki šių metų pabaigos žmonėms gali būti problema.

PIRMININKAS. Prašau. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie paremtų šį siūlymą? (Skaičiuoja balsu) Taip, taigi 10 yra. Dabar nori kalbėti Seimo narys P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi Vyriausybė apsvarsčiusi pateikė savo pasiūlymą nekeisti datos, tai yra pareiškimų padavimą numatyti, kaip ir buvo pagrindinio komiteto projekte, šių metų gruodžio 31 d., o nuosavybės dokumentų, nes ne visi gali laiku pristatyti, – palikti kitų metų liepos 1 d., aš siūlyčiau nepritarti šiam pasiūlymui ir palikti taip, kaip buvo pagrindinio komiteto pradinėje išvadoje. Nors komitetas buvo ir dabartiniam pakeitimui pritaręs, tačiau įvertinus Vyriausybės požiūrį… Nes jeigu mes nutolinsime pareiškimų padavimo datą, tai tikrai bus reformos stabdys. O šio įstatymo tikslas buvo paspartinti reformą, paspartinti žemės grąžinimo reikalus, kad žemė kuo greičiau įgautų rinkos ekonomikos santykius, galima būtų parduoti ir būtų alternatyva grąžinti žemę piliečiams kitoje vietoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia žmonės labai kenčia ne dėl savo nerangumo, bet dėl įvairių biurokratinių kliūčių, kurios yra sudaromos valstybinėse institucijose, dėl to jie negali gauti daugelio dokumentų ir laiku pristatyti. Tai vienas dalykas. Valstybė, artindama datas, nėra teisi. Kita vertus, reformos eiga kol kas kenčia ne dėl dokumentų padavimo tvarkos, bet dėl to, kad yra prastas finansavimas. Dėl prasto finansavimo žemės reformos darbai kiekvienais metais pusmečiui arba keliems mėnesiams sustoja ir visiškai nevyksta. Jeigu finansavimo reikalai nebus išspręsti, mes datas galime kiek norime nukėlinėti. Todėl aš esu už vėlesnę datą, tai bus žmonių labui. Ačiū.

PIRMININKAS. Išklausėme dvi nuomones. Ar Vyriausybės atstovas yra? Yra. Tai jūs per šoninį mikrofoną galėtumėte pasakyti savo nuomonę. Prašau prisistatyti.

K.MASKVYTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš esu žemės ūkio viceministras, mano pavardė Maskvytis. Vyriausybės nuostata šiuo klausimu buvo vienareikšmė, t.y. kad prašymai būtų pateikiami ir valios keitimas būtų nustatomas iki šių metų gruodžio 31 dienos. O dokumentus piliečiai galėtų pateikti iki kitų metų liepos 1 dienos. Manome, kad tai yra pakankamas terminas dokumentams pateikti.

PIRMININKAS. Išgirdome ir Vyriausybės nuomonę. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Seimo nariai, vyksta registracija.

Užsiregistravo 81 Seimo narys.

Prašom atidžiai pasiklausyti. Balsuosime dėl Seimo nario G.Didžioko pataisos. Jis siūlo nukelti datą į kitų metų liepos 1 dieną. Taigi kas už tai, kad pritartume Seimo nario G.Didžioko siūlymui, prašom balsuoti.

Už – 33, prieš – 26, susilaikė 14. Pataisai nepritarta, nes susilaikiusieji taip pat skaičiuojami kaip balsavę neigiamai.

Taigi apsvarstėme visus pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto. Dabar reikėtų balsuoti, ar pritartume po svarstymo su Seimo posėdžio metu priimtomis pataisomis. Prieš tai galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas nori tai padaryti? Nėra. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti? Nėra prieštaraujančių? Po svarstymo su Seimo posėdžio metu priimtomis pataisomis komiteto pateiktam projektui pritarta.

Vartotojų teisių gynimo įstatymo 1, 5, 8, 10, 15, 18, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-303* (svarstymo tęsinys)

Toliau svarstome darbotvarkės 7 klausimą – Vartotojų teisių gynimo įstatymo 1, 5, 8, 10, 15, 18, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-303. Pranešėja, kalbėsianti Ekonomikos komiteto vardu, – Seimo narė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man jau teko praeitą kartą svarstymo pradžioje pateikti Ekonomikos komiteto nuomonę, t.y. pritarimą Vartotojų teisių gynimo įstatymo kai kurių straipsnių siūlomoms pataisoms. Šiandien aš noriu pakartoti tą patį ir paprašyti kolegų žengti vieną žingsnelį toliau – po svarstymo pritarti šiam įstatymui. Tiesa, su šiuo įstatymu yra susijęs kitas įstatymas, t.y. Sveikatos sistemos įstatymo 53 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jis šiuo metu vėluoja, nes Sveikatos reikalų komitetas iki šiol, nors ir tikėjomės, nepateikė savo pozicijos, todėl šiandien svarstymas nenumatytas. Tačiau aš nematau didelės problemos, jeigu mes, sutarę dėl principinių dalykų, tą kitą žingsnelį žengsime vėliau, nes Sveikatos reikalų komitetas nori padiskutuoti dėl valdymo sistemos, kam turi priklausyti ir kas turi atlikti sveikatos paslaugų priežiūrą. Tačiau, mūsų įsitikinimu, šiandien, ir ne tik šiandien, mes gana plačiai konsultavomės su kolegomis, su daugybe pacientų teisėms atstovaujančių asociacijų, organizacijų, kurios palaiko būtent šias pataisas.

Mes manome, kad reikia šiam įstatymui pritarti po svarstymo. Noriu priminti, nes gal kas nors negirdėjo ar pamiršo, kad šiomis pataisomis į Vartotojų teisių gynimo įstatymo reguliuojamąją sritį įtraukiama sveikatos priežiūros paslaugų ir aprūpinimo vaistais sritis. Tai yra savaime suprantami dalykai. Šis įstatymas nereglamentuoja tų klausimų, kuriuos reglamentuoja specifiniai įstatymai. Tai yra irgi bendra norma, kuri galioja ir kitoms sritims, pavyzdžiui, maisto, veterinarijos, ne maisto prekių priežiūrai. Mano įsitikinimu, būtent sveikatos, medicinos paslaugų ir vaistų prekybos sritis yra tiek svarbi, žinoma, ne tik ne mažiau, bet dar labiau svarbi nei maisto prekių, kad jai galiotų bendriausios normos net tuo atveju, jeigu jos šiek tiek pasikartotų ir specifiniuose įstatymuose.

Kitas momentas yra tas, kad kaip ir maisto, ir veterinarijos tarnybos atveju šią sritį turi kontroliuoti, jos priežiūrą vykdyti sveikatos paslaugų sričiai atstovaujanti ir ją valdanti, jai vadovaujanti… ne vadovaujanti ministerija, kitaip tariant, turi būti steigėja ir valstybinį vadovavimą vykdanti institucija, bet turi būti ši inspekcija ar audito inspekcija, kuri nepriklausytų nuo Sveikatos ministerijos. Tai būtų valstybės įsteigta institucija, kurios veikla būtų suderinta su jau veikiančia Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, jos veiklos reguliavimo tvarka. Jeigu maistą žmogus perka pasirinkdamas pats, jam niekas nerašo receptų, nenukreipia, į kurią parduotuvę ar pas kurį pardavėją eiti, tai vaistų ir medicinos paslaugų srityje žmogus kur kas labiau priklausomas nuo paslaugų atlikėjo. Todėl būtent valstybinė priežiūra turi būti nė kiek ne laisvesnė negu maisto prekių srities, nuo tų įstaigų ir joms vadovaujančios ministerijos, šiuo atveju Sveikatos apsaugos ministerijos.

Taigi pataisos yra labai logiškos, pagrįstos, jos suvienodina įvairių prekių ir paslaugų sąlygas, įskaitant ir medicinos paslaugas, manau, padaro kur kas logiškesnę sistemą. Žinau, kad kolegos kalbės tuo klausimu, ypač norėtųsi išgirsti kalbas, kurios operuotų autentiška informacija, kaip tai yra daroma kitose valstybėse. Bet netgi esant ir kitokiems atvejams mūsų valstybė dar nenuėjo pakankamo kelio, kad pasiektų tokį procesą, kai pati paslaugų atlikimo sritis pati save kontroliuoja per pakankamą konkurenciją, reiklumą, per mūsų vartotojų, pacientų turimą informaciją ir panašiai. Todėl valstybė jiems turi kur kas labiau padėti per nepriklausomą priežiūrą būti saugiems nuo kokių nors galimų jų teisių pažeidimų ir nuo žalos, padarytos būtent dėl tų pažeidimų. Taigi siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto atstovą J.Oleką. Kol jis ateis į tribūną, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas praneša jums, jog posėdis, kaip buvo planuota, 14 val. neįvyks, bet po plenarinio posėdžio prašo visus susirinkti. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš, taupydamas laiką ir žinodamas, kad komitetai ruošiasi darbui, bandysiu trumpai pateikti Sveikatos reikalų komiteto nuomonę.

Sveikatos reikalų komitetas svarstė teiktas įstatymo pataisas ir joms nepritarė. Komitetas siūlo daryti svarstymo pertrauką ir grąžinti įstatymo projektą rengėjams tobulinti. Pagrindiniai motyvai, dėl kurių nebuvo pritarta pateiktoms pastaboms dėl įstatymo, yra tai, kad paciento teisių reguliavimas yra išskirtinė specifinė sritis, kuri išskirtinai reguliuojama ir kituose kraštuose. Nėra tokios valstybės, kurioje būtų suplakta ir atiduota vartotojų teisių tarnybai spręsti dėl pacientų teisių. Paprastai yra sudaromos atskiros tarnybos. Skandinavijos kraštuose yra kuriama arba egzistuoja ombudsmenų tarnyba, kuri yra visiškai atskirta nuo vartotojų teisių. Šiuo atveju Lietuvoje mes turime Medicininio audito tarnybą, kuri sprendžia problemas, susijusias su medicinine pagalba, iš dalies apimdama ir šią sritį, apie kurią yra kalbama. Jeigu būtų galvojama kurti savarankišką tarnybą, tai, mūsų požiūriu, būtų daug geriau remtis kitų patirtim ir kurti ombudsmenų tarnybą, kaip yra Vaikų teisių tarnyba prie Seimo, o ne perduoti šias teises Vartotojų teisių tarnybai. Todėl mes nepritarėme ir siūlome Seime taip pat nepritarti, juo labiau kad yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados, kurios taip pat siūlo nesvarstyti šio projekto.

PIRMININKAS. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką G.Dalinkevičių pateikti komiteto išvadą.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, apsvarstęs šį projektą, įpareigojo mane perskaityti tokią išvadą: “iš esmės pritarti įstatymo projektui, tačiau siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas bei kitas pateiktas pastabas”. Aš noriu pasakyti, kad šis procesas buvo. Jeigu galima, norėčiau porą žodžių kaip Seimo narys.

PIRMININKAS. Prašau. Ne, diskusijoje.

G.DALINKEVIČIUS. Diskusijoje. Tai tada labai ačiū.

PIRMININKAS. Diskusijoje nori dalyvauti 5 Seimo nariai. Sakykime, kad yra 6. Pradeda Seimo narys E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Kalbėdamas apie šio įstatymo pakeitimus, aš norėčiau pirmiausia pasakyti apskritai apie įstatymus, kurie reglamentuoja sveikatos priežiūros funkcionavimą.

Šių įstatymų sistema yra visiškai chaotiška. Mes visur kalbame apie sveikatos draudimą, o sveikatos draudimo iš esmės nėra. Yra tiktai reformuotas biudžetinis finansavimas. Yra Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymas, o jame nėra realių pacientų teisių apsaugos ir gynimo mechanizmų.

Toliau. Teisinis vartotojo apibrėžimas neatitinka teisinio paciento apibrėžimo, nes vartotojas yra fizinis asmuo, kuris pareiškia norą pirkti. Jis perka, naudoja prekę ar paslaugą savo asmeniniams arba namų ūkio poreikiams, kaip yra šiame įstatyme. Gi Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatyme yra sakoma, kad pacientas yra asmuo, kuriam teikiamos, ne perkamos, o kuriam yra teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Noriu pasakyti, kad jeigu kalbėsime apie paciento ir mediko santykius, jokių pirkimo-pardavimo santykių nėra. Būtų didžiulė klaida sveikatos priežiūros paslaugas prilyginti skalbyklų, valgyklų ar restoranų paslaugoms. Aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės docentės T.Birmontienės pateiktas išvadas. Taigi negalima ištraukti iš Sveikatos sistemos įstatymo dviejų straipsnių ir juos koreguoti. Mano nuomone, būtina iš esmės keisti Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymą ir jame aiškiai išdėstyti paciento teisių gynimo mechanizmą.

Ir dar vienas dalykas. Noriu pasakyti, kad yra siūlomas Sveikatos sistemos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo projektas, iš kurio nėra aišku, kas bus Valstybinės medicininio audito inspekcijos steigėjas. Apie kokią įstatymų kokybę mes galime kalbėti?

Aš siūlau šį įstatymo pakeitimo projektą atmesti ir grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš buvau užsirašęs kalbėti, kai kartu buvo teikiami ir lydintieji įstatymai, t.y. Sveikatos priežiūros įstatymas, buvo Vyriausybės ir komiteto pakeitimai ir pasiūlymai, tačiau išklausius kalbas man kilo ir minčių ir dėl Vartotojų teisių gynimo įstatymo.

Manau, kad kai kurie kalbėtojai yra ne visai susipažinę su reikalo esme. Iš tikrųjų Valstybinė medicininio audito inspekcija yra atskira institucija, kuri ir dabar yra (vadinasi tarnyba) tokia pat, kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri yra prie Vyriausybės, net ne prie ministerijos. Taigi tapatinti su kažkuo – su indų plovėjais, su, sakykime, Valstybine ne maisto produktų inspekcija, su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba – ir sakyti, kad tos tarnybos taip pat atlieka kažkokius nesvarbius darbus, kai saugo mūsų sveikatą nuo blogo maisto, tai tas pat, kaip saugoti mūsų sveikatą ir nuo blogo gydymo, aš manyčiau. Taigi aš nemanyčiau, kad gali būti kokių nors abejonių dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos. Ji jokiu būdu nėra kokia nors Vartotojų teisių tarnybos dalis. Tai ne tarnybos dalis, o atskira. Noriu dar kartą pakartoti: yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, o Valstybinė medicininio audito inspekcija yra trečia. Tai paslaugų gyventojams rūšiai – medicininio aptarnavimo sričiai. Taigi ginčytis, aš manyčiau, nėra dėl ko.

Kita vertus, galima ginčytis apskritai dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir aprūpinimo vaistais priskyrimo prie vartotojų teisių gynimui. Dėl to galbūt ir galima ginčytis, bet visi vartotojai yra žmonės. Tas pats žmogus, kuris vartoja maistą, naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis, yra vartotojas. Sveikatos priežiūros paslauga taip pat yra paslauga. Čia aiškiai įvardinta, kaip ir švietimo ar kita paslauga. Tai yra paslauga ir niekur nuo to nepabėgsi. Man atrodo, visas paslaugas, kurias valstybė teikia žmogui, reikia vertinti vienodai ir statyti į vienodą poziciją, todėl aš nemanyčiau, kad dėl to vėlgi galėtų būti kokių nors ginčų. Nors mūsų komitetas nesvarstė, jeigu tas klausimas būtų svarstomas kompleksiškai, aš manyčiau, jį valdymo aspektu turėtų svarstyti mūsų komitetas, aš pats pritarčiau šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, šiandien svarstant Vartotojų teisių gynimo įstatymą yra sunku suprasti, kaip jis eventualiai turėtų būti reglamentuojamas, nes jau pats 1 straipsnio pakeitimas iš karto panaikina medicinos paslaugų ir gydymo, taip pat vaistų kontroliavimą šiame įstatyme. Pasakyta: “Sveikatos priežiūros paslaugų ir aprūpinimo vaistais šis įstatymas nereglamentuoja”. Tai kaip mes galime reglamentuoti Lietuvos piliečių gydymą, jeigu įstatyme pirmuoju punktu pasakoma, kad šis įstatymas to dalyko nereglamentuoja? Lietuvoje šiuo metu viena iš svarbiausių problemų yra kaip tik Lietuvos piliečių sveikatos priežiūros ir paslaugų piliečiams suteikimas. Visi žinome, kiek Lietuvoje šiuo metu yra nepasitenkinimo dėl dabartinės sveikatos reformos, kuri vyksta nuo 1996 metų. Penkeri metai kas dieną yra reformuojama ir rengiamos naujos reformos ant naujų reformų, o rezultatai yra nepaprastai blogi. Kai aš grįžau į Lietuvą 1990 metais ir man teko pradėti dirbti Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje, aš turiu pasakyti, kad tuo metu medicinos priežiūra Lietuvoje buvo daug aukštesnio lygio ir geresnė negu yra šiandien. Teisingai, turiu pripažinti, kad šiandien mes turime daug įvairios aparatūros, daugiau turime modernios technikos, bet pati sveikatos priežiūra yra labai blogos būklės. Yra skundžiamasi, dejuojama, kad iš Lietuvos valstybės biudžeto neskiriama pinigų Lietuvos sveikatos priežiūrai vykdyti. Bet, ponai, jūs man pasakykite, ką turi bendro apendicito operacija su pinigais, kai išoperuojamas apendicitas žmogui, kuriam nereikia tos operacijos daryti? Kokią reikšmę ar kokį tikslą turi finansai, kai yra nustatoma bloga diagnozė nepaisant to, kad turime daug modernių aparatų? Man tenka kas savaitę gauti laiškų iš visos Lietuvos piliečių, kurie skundžiasi, kad vaikas, žmona, brolis ar sesuo mirė dėl netinkamos medicinos priežiūros. Ir kai aš rašau laiškus į ministeriją, gaunu atsakymą po 3, 4 ar 5 mėnesių. Atsakymas būna toks pats – viskas buvo padaryta, kad būtų galima tą žmogų išgelbėti, bet jo išgelbėti nebuvo galima; nebuvo galima išgelbėti todėl, kad Lietuvoje nėra… Aš pats, kaip gydytojas, turiu su gailesčiu pasakyti, kad sveikatos priežiūra yra absoliučiai nekontroliuojama. Ne finansai yra problema. Problema yra ta, kad ligonis laiku negali patekti į ligoninę ir negali būti gydomas. Mums svarbiausia yra atskirti vartotojų apsaugos įstatymus nuo medicinos priežiūros kokybės įstatymų. Tai turi būti visiškai nepriklausoma ir atskira.

Šiame įstatyme yra parašyta, kad vartotojų teisių gynimas susideda iš trijų dalių, jeigu taip galima pasakyti, – tai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ir Valstybinė medicininio audito inspekcija. Viskas suplakta į vieną vietą, kaip ir sveikatos reformos biudžetas, kuris nėra išskirstytas, todėl jį skirsto kaip kas nori. Ir kai mes paskaitome paskutinės savaitės laikraščius, kas vyksta Sveikatos ministerijoje, kaip tenai specialių tarnybų, specialių projektų vadovė ponia Jankauskienė mėto milijonus pinigų, o Lietuvos biudžetas paskiria 34 mln., JAV fondas – 1 milijoną ir nė vienas centas iš tų pinigų neskiriamas tiesiogiai sveikatos paslaugų teikimo programai, o viskas yra skiriama įvairioms kelionėms, pasitobulinimams ir naujiems įstatymams rengti ir apmokėti, tai yra absurdiška situacija. Todėl, ponai, aš manyčiau, kad pirmiausia (aš pritariu prieš tai kalbėjusiam kolegai) reikia arba atmesti šį įstatymą, arba padaryti šio įstatymo svarstymo pertrauką ir iš esmės parengti naują specifinį medicinos kokybinės priežiūros įstatymą, kuriuo gydytojai būtų kontroliuojami, kaip jie atlieka savo pareigas. Šiandien Sveikatos ministerija yra Valstybinės medicininio audito komisijos steigėja. Tai pagalvokite – jie patys skiria gydytojus, jie patys nustato gydymą, jie patys nustato, kokia ir kada gali būti operacija, jie patys pasako Ligonių kasai, kiek už kokią operaciją mokėti, o patys po to ateina tikrinti ir visada randa, kad viskas tvarkoma gerai. Todėl reikia iš pagrindų padaryti keitimą. Aš siūlau, kad mes šiuo metu iš naujo svarstytume šį reikalą ir sudarytume nepriklausomą medicinos audito komisiją, kurioje būtų medicinos priežiūra užsiimančių nevyriausybinių organizacijų atstovų, Seimo atstovas, nepraktikuojančių gydytojų atstovas, Lietuvos gydytojų galbūt vienas atstovas ir Sveikatos ministerijos atstovas, kurie objektyviai, nepriklausomai galėtų įvertinti gydytojų daromus nusikaltimus.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedev.

N.MEDVEDEV. Taip jau yra šiame pasaulyje, kad mes visi esame vartotojai. Ir gerai tam vartotojui, kuriam už nugaros yra Seimo nario mandatas, kuriam už nugaros – dideli pinigai, bet, deja, daugelis Lietuvos žmonių tokio užnugario neturi. Kuo gi mes skiriamės (deja, skiriamės) nuo Europos valstybių? Ten vartotojas yra visapusiškai apsaugotas. Mūsų vartotojas yra visiškai beteisis žmogus. Aš sutinku ir su tuo, ką pasakė čia medikai. Suprantate, aš juos gerbiu, net galbūt ir myliu, nes jų dėka aš čia stoviu prieš jus, o ne… Jie mane ne vieną kartą ištraukė iš kito pasaulio. Bet aš noriu pasakyti, kad vis dėlto dabartinė padėtis yra tokia, kad tikrai steigiantis ir privačioms gydymo įstaigoms mes galime pasirinkti ir kreiptis į tą ar kitą įstaigą, bet kai atsitinka bėda, kai atsitinka nelaimė, atsakingų rasti faktiškai negalima. Aš sutinku, kad galima būtų tą įstatymą atmesti ir pradėti rengti kitą, bet, manau, dabar geriausia būtų jam pritarti. Dar yra vienas etapas, kai galima padaryti pataisas, o paskui jau tai bus kažkoks užtikrinimas mūsų, kaip visų vartotojų, tam, kad žmonės tikrai galėtų gauti atsakymą į klausimą – o kodėl tai atsitiko? Aš visada sakiau, kad politika turi būti ekonomikos tarnaitė, bet ekonomika turi būti humanizmo tarnaitė. Žmogaus teisių tarnaitė ekonomika privalo būti. O čia dažnai priešinamasi ekonominiais sumetimais. Aš sutinku, kad tikrai mūsų medikams gyventi labai sunku, kad jie turi daug problemų, bet man svarbiausia – kad to Lietuvos žmogaus, kuris eina pas medikus ieškoti pagalbos, teisės būtų apsaugotos. Todėl aš vis dėlto prašyčiau jus pritarti šiam įstatymui, o paskui pasižiūrėsime. Reikalui esant priimsime naują, tobulinsime, bet tai jau bus žingsnis pirmyn. Žingsnis į Europą, kur tikrai vartotojų teisės, taip pat ir medicininės apsaugos vartotojo teisės yra apsaugotos daug labiau. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai dar nuo savęs pasakysiu keletą pastabų dėl teikiamo įstatymo. Iš tikrųjų sutinku su tais, kurie siūlo, kad kaip vartotojo paciento teisės turi būti labiau apgintos, bet dėl to mes Seime turėtume priimti ir leisti vėl galioti Pacientų teisių įstatymo 4 skirsniui, kuriame buvo numatyta daug pacientų teisių apgynimo priemonių. Deja, jau penkeri metai kaip šis skirsnis yra sustabdytas nuo įstatymo priėmimo ir pacientų galimybės gauti tam tikrą kompensaciją arba žalos atlyginimą už medikų klaidas ar netinkamą gydymą yra apribotos. Visiškai neturi nieko bendro Valstybinės medicinos inspekcijos perdavimas Vartotojų tarnybai, kuri yra teikiama šiame įstatymo projekte. Todėl aš sutikčiau, kad mes galėtume iš esmės svarstyti naujos tarnybos, kaip pacientų teises ginančios institucijos… sakykime, kaip yra Vaikų teisių gynimo institucija ir čia, prie Seimo, institucija, vadinama ombudsmeno vardu, taip galėtume kalbėti apie pacientų teisių, bet tam iš tikrųjų reikėtų grįžti prie visiškai naujos įstatymo koncepcijos. Todėl aš šiuo atveju siūlau ne pritarti teikiamam įstatymo projektui, o svarstyti iš naujo, nes Sveikatos apsaugos ministerija, kaip žinybinė institucija, vis tiek pasiliks savo audito inspekciją. Kiekviena ministerija turi tam tikrą kontroliuojančią instituciją. Šiuo atveju mes tiktai dubliuotume arba padidintume valdininkų skaičių. Todėl aš kviečiu Seimo narius nepritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Dalinkevičius. Kol eina kalbėtojas, pranešu, kad Europos komiteto posėdis įvyks po plenarinio posėdžio.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėjau pasidalinti dar keletu minčių svarstant šį įstatymo projektą. Matau, kad ir Seime jis kelia nemažai emocijų bei ginčų. Aš manau, kad vis dėlto reikėtų priimti domėn tą nuostatą, kad šiandien šis įstatymas lygiagrečiai turėtų būti teikiamas su paciento tam tikrų įstatymų pakeitimais. Tada iš tikrųjų gautume šiek tiek harmoniškesnį mūsų sveikatos priežiūros teisinės bazės vaizdą.

Galima sutikti su svarbiu dalyku. Vis dėlto, gerbiamieji gydytojai, kalbėję čia, kiekvienas iš mūsų yra pacientas, kuris naudojasi jūsų teikiamomis paslaugomis, ir kiekvienas iš mūsų turime teisę į savo gintį pradedant nuo orumo ir baigiant savo gyvybe. Aš manau, kad šia prasme šių klaidų esmė ir jų svarba yra ginčų objektas. Daugelis gydytojų šiandien Lietuvoje nenori prisiimti atsakomybės už šią teikiamą paslaugą ir jos nekokybišką produktą. Todėl, aš manau, vis dėlto reikėtų, kad būtų didelė diskusija. Aš siūlyčiau Seime ne kategoriškai atmesti šį įstatymą, bet eiti tuo keliu, kad būtų galima iš tikrųjų diskutuoti dėl sumos, reikalingos šiandien ginti pacientą. Mes Europos Sąjungoje iš tikrųjų turime pavyzdį, vieną ir patį svarbiausią, – tai žmogaus gynimą. Aš labai pritariu ponui N.Medvedevui, nes šia prasme tai yra žmogaus teisės ir mes jas turime ginti, nepasiduoti, kai norima tam tikrų interesų pagrindu nematyti nei orumo, nei principų. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Repliką – Seimo narys E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Aš norėjau pasinaudoti replikos teise ir pasakyti, kad vis dėlto, kolegos, paprašyčiau neužmiršti, kad mes čia esame Seimo nariai – ne gydytojai, ne teisininkai, galbūt ne ekonomistai. Kažkodėl šioje situacijoje yra matomi medikų interesai. Nieko panašaus – aš neatstovauju jokių medikų interesams, aš atstovauju rinkėjų interesams ir norėčiau, kad tai nebūtų užmirštama. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Baigiame diskusijas. Reikėtų apsispręsti, kokį sprendimą priimsime. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti P.Gražulis. Prašau.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau, kad būtų pritarta šio įstatymo pataisoms. Faktiškai man net į galvą neateina mintis – mes kontroliuojame maistą, rūpinamės gyvūnų apsauga, bet, deja, išbraukiame iš šio įstatymo vaistų kontrolę, medicininę kontrolę. Iš kur toks įžūlumas, kad faktiškai pati svarbiausia sritis yra nereglamentuojama? Ar turite sąžinę tie, kurie įrašėte šią nuostatą į įstatymą? Praeitoje kadencijoje lygiai tokią pačią nuostatą buvau įregistravęs, irgi buvo atmesta. Svarbiausia, medikai, kurie turi būti jautriausi, jie šiandien gina tik savo mundurą. Aš manau, kad jie neturėtų teisės net kalbėti, nes tai prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui. Vienas turi kliniką, kito žmona turi kliniką, ir ten gali pjauti, gali skersti žmones, svarbu, kad jokios atsakomybės nebūtų. Gali ką nori daryti. Baikime su šitais absurdais. Visus prašau pritarti šiai įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Replika. Ne, replika (…) kalbėtoją. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad P.Gražulis nesijaudintų, nes emocijos niekada neįtikina. O juo labiau kad yra labai sena frazė: ”Jupiteri, jeigu pyksti, vadinasi – neteisus”. Dabar kitas dalykas. Norėčiau pasakyti labai aiškiai – paciento teisės, kliento teisės ir vartotojo teisės – ne tos pačios teisės. Dar kartą akcentuoju, kad tie, kurie rengia teisės aktus… Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme ir Sveikatos sistemos įstatyme yra galimybė turėti pacientų teisių ombudsmeną. Apie tai kalbėkime, bet ne apie tokias emocijas, kurias komentuoti sunku.

PIRMININKAS. Gerai. Dabar kalbės Seimo narė B.Vėsaitė. Prieš. Prašau.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, manęs turbūt niekas neapkaltins, kad esu iš gydytojų klano. Esu be emocijų išnagrinėjusi šį įstatymą, tiksliau sakant, jo pataisą, ir noriu pasakyti, kad iš tiesų Medicinos audito komisija neabejotinai turi būti ne sveikatos apsaugos sistemoje. Dabar kalbant apie pacientų teisių gynimą reikia pasakyti, kad jeigu yra specialusis įstatymas, kuriame vartotojų teisės ginamos stipriau, jis ir turėtų galioti. Mūsų Pacientų teisių gynimo įstatyme pacientų teisės ginamos silpniau ir Vartotojų teisių įstatyme, aš susipažinau su Europos Sąjungos praktika, yra praktika, kad ir šiame įstatyme ginamos pacientų teisės. Tačiau aš pasisakau prieš vien todėl, kad iš esmės labai nepreciziškai juridinės technikos požiūriu pacientų teisės buvo inkorporuotos į šį įstatymą. Juo labiau kad Vartotojų teisių gynimo taryba yra įsipareigojusi korektiškai ir išsamiai išnagrinėti ir įtraukti pacientų teises ne mechaniškai, kaip yra dabar padaryta. Todėl labai geranoriškai siūlyčiau teikėjui atsiimti ir tobulinti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Narvilienė. Atsiprašau, aš tik pasakysiu, kad norėjo A.Klišonis kalbėti, aš tik norėjau iki jo eilės ateiti. Prašau.

J.NARVILIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, mes girdime, kad pacientų teisės yra ne tokios pačios kaip pirkėjų ir t.t., todėl labai teisingai čia ponas P.Gražulis sakė, kad pacientų teisės, ko gero, turi būti labiau ginamos. Šiandien, manyčiau, nereikėtų diskutuoti, nes visi mes esame žmonės. Nesakau, kad medicina neturi problemų, bet mes su medicina turime labai daug problemų. Gaila, kad kai kurie mūsų kolegos Seimo nariai pyksta, bet iš tikrųjų daugiausia girdime, išskyrus B.Vėsaitę, medikų protestavimą. Kodėl mes bijome, kodėl mes bijome šito? Vadinasi, kažkas yra neaišku. Vis dėlto labai siūlau palaikyti.

PIRMININKAS. E.Klumbys. Atsiprašau. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš sutinku su tais Seimo nariais, kurie kalba apie išskirtines pacientų teises. Jos nėra pamirštos, bet specifinis įstatymas, Pacientų teisių įstatymas, ir aprašo šių pacientų teisių gynybą, o ne Vartotojų teisių įstatymas, kuris… Yra bendras įstatymas ir yra specifinis įstatymas. Specifiniame įstatyme yra pabrėžta, kad pacientas turi išskirtines teises dėl išskirtinių santykių su mediku arba dėl sudėtingos situacijos, kurioje atsiduria jis, kaip vartotojas, bet kartu ir pacientas. Todėl būtų daug geriau tobulinti minėtą Pacientų teisių įstatymą, o ne bandyti į Vartotojų teisių įstatymą perkelti nuostatas dėl paciento. Patobulinę Pacientų teisių įstatymą, mes galėtume atskirti žinybinę kontrolę, kurią šiandien vykdo Sveikatos apsaugos ministerija. Jeigu reikėtų atskiros, išskirtinės, papildomos kontrolės, tada mes galėtume kurti ombudsmeno instituciją ir apginti paciento teises. Būtų Seimo priežiūra, kaip yra su vaikų gynimo ir kitomis teisėmis. Todėl aš kviečiu nepritarti šiam įstatymo projektui, o tobulinti Pacientų teisių apsaugos įstatymą ir apskritai šią sistemą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš norėjai galbūt be emocijų pasisakyti šiuo klausimu, t.y. dėl šio įstatymo projekto, kurį pats teikiau, ir pasakyti kodėl.

Šiandien buvo daug kalbėta. Man labai įstrigo gerbiamojo kolegos N.Medvedevo pasakymas. Jis minėjo, kad ne kiekvienas iš mūsų turime Seimo nario mandatą, ne kiekvienas turime kolegą Seimo narį ir ne kiekvienas turime tą užnugarį. Deja, dauguma tų žmonių, kurie mus išrinko, to neturi. Kad sveikatos apsaugos sistema nėra visai tvarkinga, man atrodo, nė vienam iš mūsų aiškinti nereikia. Aš tikrai gerbiau B.Vėsaitę, kuri, peržiūrėjusi Europos teisę reglamentuojančius dokumentus, pamatė, kad tokia sistema, kokia yra siūloma dabar, Europos Sąjungos valstybėse vis dėlto yra.

Norėčiau taip pat oponuoti ir gerbiamajam už save vyresniam J.Olekui. Jis pakankamai puikiai susipažinęs su Pacientų žalos atlyginimo įstatymu ir pakankamai gerai žino, kad jokių teisių pacientas neturi. Visiškai jokių teisių. Aš noriu, kolegos, jums dar priminti, kad Sveikatos sistemos įstatyme pacientas visiškai nėra minimas. Šiuo atveju aš, visiškai nepolitizuodamas to klausimo, noriu pasakyti, jog jeigu mes norime, kad tie, žmonės, kurie ateina, kreipiasi į sveikatos įstaigas ar juos ten nuveža, kai jie būna be sąmonės, ten jaustųsi pakankamai saugūs… Tie žmonės, kurie ateina į tas gydymo įstaigas, tikrai nėra saugūs. Patikėkite, balsuodami už šį įstatymo projektą, jūs pasisakote už tai, kad jūsų giminės, jūsų tėvai ir jūsų vaikai būtų daug saugesni sveikatos gydymo įstaigose. Aš siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Pataisų šiam įstatymui nėra. Prašau registruotis. Vyksta registracija. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume komiteto patvirtintam įstatymo projektui po svarstymo, prašau balsuoti.

Už – 59, prieš – 8, susilaikė 14. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta. Aš noriu kreiptis į savo kolegas. Mes jau viršijome darbui nustatytą laiką, bet yra 2 klausimai, be to, Prezidento atstovas laukia jau pakankamai ilgai. Labai nedideli klausimėliai. Ar galėtume pratęsti posėdį, kol užbaigsime šiuos du klausimus? (Balsai salėje) Ačiū. Pratęsiame.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-682(2*) (svarstymas)

Pradedame svarstyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-682. Pranešėjas – Seimo narys V.Matuzas. Prašau pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.

V.MATUZAS. Pone pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mūsų komitetas apsvarstė šį įstatymo pakeitimo projektą ir, atsižvelgdamas į Teisės departamento bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas, pasiūlė šiek tiek griežtesnę formuluotę. Siūlyčiau pritarti. Komitetas priėmė nutarimą bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Sabatauską pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.

J.SABATAUSKAS. Dėkui, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo pritarta kai kurioms Teisės departamento išvadoms. Taip pat buvo pasiūlyta pagrindiniam komitetui atkreipti dėmesį, kad Seime svarstomi projektai Nr.IXP-574 ir Nr.IXP-607, kuriuose keičiama sąvoka “savivaldos institucijos”, todėl reikėtų atitinkamai koreguoti ir šį įstatymo projektą, t.y. vietoje žodžių “vietos savivaldos” įrašyti “savivaldybių”. Komiteto narys R.Šukys siūlė prieš frazę “turintys administracinius įgaliojimus” vietoje žodžio “ir” rašyti “ar”. Apskritai komitetas diskutavo, ar vertėtų nustatyti daugiau kaip pusės gaunamų lėšų kriterijų, kitaip sakant, apskritai siūlė lėšų, gaunamų iš valstybės ar savivaldybių biudžeto klausimą… t.y. nenustatyti dydžio.

Turiu pasakyti, kad komitetas siūlė pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į šiuos siūlymus. Kiek matau, pagrindinis komitetas atsižvelgė. Iš esmės dauguma šių pasiūlymų, išskyrus vieną dėl vietos savivaldos… Kiek suprantu, komitetas, ko gero, per priėmimo stadiją atsižvelgs. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Pataisų negauta. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo… Yra? Taip. Yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Nenorėčiau pasisakyti prieš pačią deklaruojančių savo interesus asmenų sąrašo papildymo idėją, bet norėčiau pasisakyti prieš pačią formą, kai labai skubant, reaguojant į momentinę situaciją, kuri buvo susidariusi dėl kai kurių ministrų skyrimo, pačiu paprasčiausiu būdu bandoma spręsti problemą. Šiuo atveju, manau, visiškai be pagrindo valstybės tarnautojai, įrašant atitinkamą apibrėžimą, pavadinami viešųjų įstaigų pareigūnais. Aš suprantu, kad paskui patogu, kai tai yra įrašyta įstatyme, bet keistai atrodo, kad vienais metais, kai viešoji įstaiga gauna biudžetinį finansavimą, tie darbuotojai yra valstybės tarnautojai, kitais metais, kai negauna, jie jau ne valstybės tarnautojai. Pagaliau skirtingi apibrėžimai įvairiuose įstatymuose irgi nėra gera teisinė praktika, kai valstybės tarnautojai Valstybės tarnybos įstatyme yra apibrėžti vienaip, o šiame įstatyme daug plačiau. Aš manau, jeigu autoriai būtų sugebėję atsispirti tam azartui reaguoti į momentines situacijas, gal būtų sugalvoję ką nors gudriau.

PIRMININKAS. Kitos nuomonės nėra. Prašau registruotis. Vyksta registracija.

Atsiprašau. Dar kartą kviečiu užsiregistruoti. Genda kompiuteris.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui, kurį pagrindinis komitetas patvirtino, po svarstymo? Prašau balsuoti.

Už – 43, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Civilinio kodekso papildymo 3.270¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-900 (pateikimas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 9 klausimą. Civilinio kodekso papildymo 3.270¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-900. Pranešėjas – Prezidento patarėjas, Teisės departamentas vadovas A.Abramavičius. Prašau. Pateikimas.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau jums pateikti Civilinio kodekso papildymo 3.270¹ straipsniu įstatymo projektą. Gal labai trumpai, gerbiamieji Seimo nariai, nes ta problema jums, matyt, jau yra žinoma, kadangi Respublikos Prezidentas jau buvo pateikęs Santuokos ir šeimos kodekso pataisas. Kadangi nuo liepos 1 dienos įsigaliojo naujasis Civilinis kodeksas ir šeimos santykiai reglamentuojami to Civilinio kodekso, tai tas pataisas, kurios buvo pateiktos Šeimos ir santuokos kodeksui, teko truputį pakeisti, ir būtent keisti jau galiojantį Civilinį kodeksą.

Labai trumpai. Šio įstatymo projekto tikslas yra apsaugoti vaikus nuo tėvų, piktnaudžiaujančių savo valdžia, arba, kitais žodžiais tariant, nuo tėvų smurto. Šiuo įstatymo projektu siūloma tais atvejais, kai kyla reali grėsmė vaiko gyvybei ir sveikatai, įpareigoti tam tikras institucijas, t.y. vaiko teisių apsaugos tarnybą ir policiją, nedelsiant tokį vaiką paimti iš šeimos ir spręsti klausimą dėl globos įsteigimo tokiam vaikui. Būtent tokie šio įstatymo projekto paskirtis ir tikslas.

Gerbiamieji Seimo nariai, manau, jeigu jūs pritarsite ir priimsite šias pataisas, tai tikrai mūsų vaikai bus saugesni. Taigi prašyčiau pritarti po pateikimo šiai pataisai. Yra Juridinio skyriaus išvada, ten yra daugeliu atvejų redakcinio ir diskutuotino pobūdžio pastabų. Jeigu jūs po pateikimo pritarsite, po pateikimo komitete bus galima jas apsvarstyti.

PIRMININKAS. Klausimą jums nori užduoti Seimo narė G.Purvaneckienė. Prašau.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Norėčiau paklausti vieną dalyką. Nors kai pirmą kartą mes svarstėme tas pateiktas pataisas, Šeimos ir vaiko reikalų komisija pritarė joms, tačiau mums tada ir man dabar kyla tas pats klausimas. Ar nereiktų vis dėlto žiūrėti kompleksiškiau? Pirmiausia galbūt reikėtų, jeigu įmanoma, pašalinti skriaudėją iš šeimos, o ne vaiką, kad vaikas nebūtų traumuojamas antrą kartą, jeigu yra tokia galimybė? Čia yra dabar kažkaip vienašališkai tik vaikas paimamas iš šeimos.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare, už jūsų klausimą. Tikrai įdomus klausimas. Mes diskutavome tuo klausimu truputį. Tai aš tik norėčiau pasakyti, kad ir dabar pagal mūsų Baudžiamąjį kodeksą yra numatyta tikrai griežta atsakomybė už smurtą prieš vaiką. Tik, matote, problema yra ta, kad, norint tėvą arba mamą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nubausti, izoliuoti nuo vaiko baudžiamojo proceso tvarka, tai trunka tam tikrą ilgą laiką. Užtai šiuo atveju, aš manau, toks pasiūlymas, toks veiksmas būtų operatyvesnis reaguojant į smurtą prieš vaiką. Aišku, jeigu yra smurtas prieš vaiką, paėmus vaiką, turėtų būti atliekamas ir baudžiamasis persekiojimas tų kaltininkų atžvilgiu. Bet aš taip pat dar neatmetu galimybės, kad mes tikrai gal dar padiskutuotume dėl atsakomybės Baudžiamojo kodekse sugriežtinimo. Nors aš dar kartą sakau – tikrai atsakomybė yra, griežta atsakomybė, bet žinote, baudžiamosios bylos iškėlimas, medžiagos surinkimas, nuosprendis, taigi yra ilgas laikas nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo. Šiuo atveju, mano galva, tai būtų operatyvesnis veiksmas, reikalaujantis mažiau laiko. O jau paėmus vaiką, apsaugojus tą vaiką, galima pradėti ir baudžiamąjį persekiojimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi tai yra jau įsigaliojusio Civilinio kodekso pataisa, ar buvo bandyta derinti šią jūsų siūlomą pataisą su Civilinio kodekso darbo grupe, kuri buvo parengusi aną kodeksą, kad neišeitų, kad kuri nors viena pataisa paskui išardo Civilinį kodeksą?

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, kai mes buvome parengę Santuokos ir šeimos kodekso pataisą, tai tada tikrai buvo derinta su įvairiomis institucijomis ir su specialistais. Kadangi, kaip aš jau minėjau, dabar šeimos santykiai reguliuojami Civiliniu kodekso ir daug Santuokos ir šeimos kodekso nuostatų yra paimta į naująjį Civilinį kodeksą, mes tikrai bandėme pasižiūrėti, ar nesikirs mūsų nuomonės. Nesikerta, bet ši konkreti pataisa su darbo grupe nebuvo derinta.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedev.

N.MEDVEDEV. Norėčiau paklausti. Vadinasi, tas vaikas paimamas. Ar yra numatytos lėšos, patalpos, kadrai, kur paimti tą vaiką, ką su juo daryti, ar pakanka viso šito? Ar tikrai nereikėtų pasižiūrėti kompleksiškiau į tą klausimą? Aš gyvenu Kaune vadinamajame “Bermudų trikampyje”, kur buvo kunigas R.Mikutavičius nužudytas, ten buvo tie jaunuoliai, nėščia moteris užmušta, ten kariasi, mušasi ir ten kiekvieną vakarą klykia vaikai, mušami pasigėrusių tėvų, o policija sako: užmuš, tada mes ateisime. Neveikia tie įstatymai. Įstatymai geri, bet jie neveikia. Todėl tas antras klausimas būtų. Reikėtų kompleksiškai pasižiūrėti, kaip vis dėlto padaryti, kad ta visa sistema veiktų, kad Lietuvos ateitis – vaikai – būtų apsaugoti, kad pagaliau baigtųsi tie prakeikti “Bermudų trikampiai”, kur mušami ir žudomi vaikai.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Aš manau, jeigu jūs priimsite šią pataisą ir ji įsigalios, tai geriau, efektyviau veiks tas vaikų apsaugos mechanizmas. Būtent policijai ir vaiko teisių apsaugos tarnyboms mes suteiksime teisę, esant grėsmei, nedelsiant tą vaiką paimti. Jūs tikriausiai,puikiai pats žinote, jūs tai ir paminėjote, kad jeigu mes dabar kalbėsime tik apie baudžiamąją atsakomybę, tai, norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, reikia surinkti medžiagą, tardytojas turi priimti nutarimą iškelti baudžiamąją bylą, asmuo turi būti patrauktas kaip kaltinamasis, surinkti įrodymai ir t.t. Tai yra ilgas procesas. Būtent aš manau, kad šio įstatymo pataisa, siekiant apsaugoti vaiką, ir būtų viena iš kompleksinių priemonių posistemių.

Mes ir siūlome, kad tai būtų operatyvus reagavimas, o dėl vaiko aš tuojau pat atsakysiu. Aš turiu Socialinės apsaugos ir daro ministerijos įsakymu patvirtintus vaiko globos organizavimo nuostatus. Būtent tuose nuostatuose yra 22 punktas, kuriame faktiškai būtent ir aptariami tie klausimai, kai iškilus pavojui vaiko fizinei ir psichinei sveikatai organizuojamas vaiko paėmimas iš namų ir numatoma, kur tas vaikas yra apgyvendinimas, jo globa ir t.t. Tai yra nuostatai, kurie iš dalies tą klausimą jau konkretizuoja. Bet, mūsų nuomone, šio klausimo sprendimas jau reikalauja įstatymų lygmens.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs girdėjote neseną mūsų polemiką dėl pacientų teisių. Taigi ar nereikėtų išplėsti Vartotojų tarnybos teisių ir ginti taip pat ir vaikų, kad nereikėtų specifinių tarnybų steigti, kaip ką tik Seimas apsisprendė dėl pacientų teisių?

Bet mano klausimo dalis būtų daugiau pritariamas kolegei G.Purvaneckienei. Vis dėlto vaiko atskyrimas nuo šeimos, kad ir tokios sudėtingos, kur jis yra skriaudžiamas, yra didelė tiek psichologinė, tiek socialinė trauma tam vaikui? Ar nebūtų dar kartą galimybės grįžti prie to, t.y. kad ir laikinos izoliacijos galimybės nuo to skriaudėjo, kuris tą prievartą prieš vaiką naudoja? Nes dėl vaiko išvežimo iš namų, paskui grąžinimo arba negrąžinimo vėl į tą pačią aplinką lygiai taip pat galėtų operatyviai nuspręsti tas, kas dabar gali nuspręsti, kad vaiką reikia išvežti, jis taip pat nuspręstų, kad reikia išvežti ir laikinai atskirti nuo šeimos tą, kuris skriaudžia tą vaiką?

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Jau sakiau ir šiuo atveju noriu pasakyti, kad būtent tas vaiko paėmimas tai nėra, kaip aš sakyčiau, vaiko izoliavimas. Tai yra būtent viena iš vaiko apsaugos priemonių, kad jeigu yra informacija, kad yra grėsmė vaiko gyvybei ar sveikatai, tai nedelsiant vaikas paimamas iš šeimos, bet tai dar nereiškia, kad jis visiškai nuo šeimos atskiriamas. Būtent yra duodamas tam tikras laiko terminas toms institucijoms, kurios turi įvertinti tos grėsmės realumą ir galimybę vaikui pasilikti toje šeimoje. Būtent tik per tam tikrą laiką, įvertinus visas aplinkybes, jau yra sprendžiamas klausimas dėl laikinosios arba nuolatinės globos steigimo. Laikinoji globa steigiama savivaldybės valdybos sprendimu, o nuolatinė – teismo. Šiuo atveju tai yra, kaip aš pasakyčiau, tokia prevencinė priemonė, kad iki globos įsteigimo nieko tam vaikui neatsitiktų.

O dėl tos kitos pusės aš jums dar kartą noriu pasakyti, to, kaip sakyti, kaltininko, arba tėvo, izoliavimas yra susijęs su tam tikromis teisminėmis procedūromis. Jūs puikiai žinote, norint suimti asmenį, reikia įrodyti, kad jis padaręs nusikaltimą. Šiuo atveju tai sprendžia tik teismas. Tai gali trukti tam tikrą laiką arba gali nepakakti įrodymų. Taigi ar nebūtų šiuo atveju, siekiant apsaugoti vaiką, viena iš tokių operatyvių priemonių vaiko paėmimas? Aišku, paskui jau galima spręsti ir tėvo ar mamos baudžiamosios atsakomybės klausimą.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Aš manau, yra sveikintina, kad Prezidentas ir Prezidentūra ypač dėmesingai žvelgia į mūsų tautos ateitį, kaip sakė ponas N.Medvedev. Manau, iš tikrųjų ieškoti atsakymų reikia, bet, sutikite, mes ne pirmą kartą jau svarstom šią problemą ir šiame Seime jau buvo skambėję tam tikri nuogąstavimai dėl to, kur gi dings tas vaikas. Kokio amžiaus, kokioje vietoje, kaip ir kas? Aš manau, reikėtų kompleksiško sprendimo, todėl dar kartą norėčiau tiesiog paprašyti, kad tuomet galėtų Prezidentūra inicijuoti iš tikrųjų labai greitą to agresoriaus sutvarkymą. Tai būtų efektyviau. Aišku, pas tokį agresorių su meškiuku neateisi, tai suprantama, bet gal būtų galima tuomet surasti tam tikrus sprendimus kompleksiškai, nes antraip, tai aš visiškai nematau sprendimo? Labai ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Aš noriu pasakyti, kad sprendimas jau yra. Jeigu jūs penktadienį priimsite vieną įstatymą, tas sprendimas bus. Penktadienį jūs priiminėsite Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kurios numato supaprastintą procesą, kai yra akivaizdūs nusikaltimai. Šiuo atveju, jeigu kalbėtume apie kompleksiškumą, tai ir derėtų: šis įstatymas, paskui tos BK pataisos, kurias yra numatyta priimti penktadienį. Ten yra pasakyta, kad jeigu yra akivaizdus nusikaltimas, tai yra supaprastinami tiek bylos tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas. Taigi aš noriu pasakyti, kad iš dalies tas kompleksiškumas yra.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Pulokas. Atsisakote. Ir paskutinis klausia Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, man šiek tiek kyla abejonių dėl tokios Civilinio kodekso pataisos būtinumo. Ar jūs nematote, kad šie veiksmai, kuriuos jūs siūlote, o esmė ta, kad kalbama galbūt apie nusikalstamą tėvų valdžią ir nusikalstamą jos įgyvendinimą… Civilinis kodeksas numato piktnaudžiavimą valdžia, bet kai nėra nusikaltimo, tada steigiama globa ir panašiai, todėl yra ilga procedūra, todėl yra teismas. Dabar taip, kaip yra siūloma jūsų projekte, iš esmės, mano požiūriu, yra administracinis valstybės institucijų įsikišimas į šeimą, kai faktiškai yra daromas nusikaltimas. Ar jums neatrodo abejotina šios normos vieta būtent Civiliniame kodekse? Nes ten yra ir Teisės departamento, pažiūrėkite, pastaba dėl 3.182 straipsnio.

A.ABRAMAVIČIUS. 3.250.

R.ŠUKYS. …3.182 straipsnio, kur yra tėvų valdžios ribojimas. Ten yra baigtinis sąrašas asmenų, galinčių kreiptis, ir pats tas tėvų valdžios ribojimas. Šiuo atveju vaiko paėmimas, mano akimis žiūrint, neįsikomponuoja į Civilinio kodekso logiką tiek, kiek yra reglamentuojama būtent asmeniniai neturtiniai, nesusiję su turtiniais santykiais, šeimos santykiai. Šiek tiek, man atrodo, svetima ši norma. Kaip jūs tai pakomentuotumėte?

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, tikrai už įdomų klausimą. Šiuo atveju aš norėčiau pasakyti, kad tai yra visiškai… Teisės departamento išvadoje yra painiojami du skirtingi procesai, dvi procedūros, tai yra tėvų valdžios ribojimas, čia yra viena procedūra, anksčiau ji vadinosi tėvystės teisių atėmimas, o vaiko globos steigimas tai yra antra procedūra. Taigi šiuo atveju mes kalbam ne apie vadinamąjį tėvų valdžios ribojimą, arba tėvystės teisių atėmimą, nes tai visiškai skirtingos procedūros, o mes kalbame apie vaiko globos įsteigimą. Manau, kad tai nėra svetimas dalykas šiam kodeksui, nes būtent Civilinis kodeksas reglamentuoja globos įsteigimo klausimus, todėl būtent vaiko paėmimas, kad nebūtų padaryta žala iki globos įsteigimo, ir apima globos klausimus. Jeigu remsimės jau mano minėtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. įsakymu “Dėl vaiko globos organizavimo”, tai ten, pavyzdžiui, irgi yra kalbama apie tai, kad vaikas turi būti paimamas, jeigu yra tam tikra grėsmė prieš steigiant globą, ir apgyvendinimas tam tikrose globos institucijose. Todėl aš manau, kad šis klausimas, tai, ką siūlo Prezidentas, yra susijęs su globos procedūromis. Šiuo atveju negalima vis dėlto painioti tėvų valdžios apribojimo, nes čia visiškai apie tėvų valdžios apribojimą mes nekalbame, čia jau yra kitos procedūros. Pirmiausia globa turi būti įsteigiama, o paskui jau gali būti spendžiamas tėvų teisių, arba, kitaip tariant, tėvų valdžios, apribojimo klausimas. Šiuo atveju yra kalbama apie tai, kaip padaryti, kad iki globos įsteigimo tas vaikas būtų sveikas ir gyvas.

R.ŠUKYS. Bet tai ir yra svetimkūnis?

A.ABRAMAVIČIUS. Na, ne.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti projektui? Galime. Nėra prieštaraujančių. Po pateikimo įstatymo projektui pritarėm.

Dabar reikėtų nustatyti komitetus – pagrindinį ir papildomą, taip pat datą, kada galėtume svarstyti šį įstatymo projektą. Ar yra kokių pasiūlymų? Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Kada galėtume svarstyti šį įstatymą? Rugsėjį, rudens sesijoje. Ar yra kokių pageidavimų dėl datos? Nėra. Prezidento atstovas… (Balsai salėje) …perduoda Prezidento nuomonę – ar negalime neeilinėje sesijoje svarstyti šio įstatymo? Nereaguoja. (Balsai salėje) Rudens sesijoje. Gerai, jeigu atsiras laiko… Taip, prašau, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas. Paspauskite mygtuką, bus greičiau. Prašom.

A.SAKALAS. Pirmininke, jeigu mes Teisės ir teisėtvarkos komitete jį apsvarstytume ir matytume, kad ten viskas gerai ir galime jį teikti, tai jeigu jūs siūlytumėte ypatingą skubą, galima būtų priimti ir šioje neeilinėje sesijoje. Bet aš dabar negalėčiau pasakyti, o po komiteto svarstymo. Komitetas galbūt dar šiandien ar rytoj svarstytų.

PIRMININKAS. Taip ir sutariame. Ar bendru sutarimu galėtume patvirtinti komitetus ir preliminarią svarstymo datą? Nėra prieštaraujančių. Patvirtinta.

Vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, žymenų gamybos įstatymo projektas Nr.IXP-798. Vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, žymenų gamybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-799 (pateikimas)

Taip, mes baigėm visus darbotvarkės klausimus, liko vienas rezervinis. Pranešėjas yra. Ar galėtumėte pateikti? Taip. Tada svarstome du susijusius rezervinius klausimus 2a ir 2b – Vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, žymenų gamybos įstatymo projektą Nr.IXP-798 ir tokį pat projektą Nr.IXP-799. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Seimo narys A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šio įstatymo uždaviniai – reglamentuoti vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, žymenų gamybos organizavimą, siekiant apsaugoti vertybinius popierius, dokumentų blankus, banderoles nuo suklastojimo ir padirbimo.

Patvirtinus Vertybinių popierių, dokumentų blankų licencijavimo taisykles, reglamentuojančias vertybinių popierių, dokumentų blankų spausdinimą įmonėse, turinčiose licenciją verstis šia veikla, įstatymo, reglamentuojančio šios komercinės ūkinės veiklos sritį, iki šiol nėra. Iškilo būtinybė reglamentuoti ne tik vertybinių popierių, dokumentų blankų spausdinimą, bet ir šiuo metu neapibrėžtą banderolių, žymenų gamybą, kurios sąlygos aptariamos tik sutartyje tarp gamintojo ir užsakovo.

Tobulėjant apsaugos priemonėms ir gamybos metodams, nepakanka reglamentuoti tik spausdinimą. Reikėtų nustatyti reikalavimus visam gamybos procesui, kuris apimtų ne tik vertybinių popierių ir dokumentų blankų gamybą, bet ir banderolių bei žymenų gamybą. Jau dabar būtina apibrėžti tokias vartojamas sąvokas kaip “banderolė”, “žymuo”, “technologinės apsaugos priemonės” ir t.t.

Taip pat nėra nusistovėjusi bendra vertybinio popieriaus, dokumento blanko, banderolės, žymens formos tvirtinimo praktika, projektų rengimas, jų derinimas bei gamybos organizavimas. Iki šiol nėra sugrupuoti dokumentų blankai, nenustatyti minimalūs technologinės apsaugos reikalavimai, ką, pavyzdžiui, reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustatantys privalomos technologinės apsaugos reikalavimus dokumentų blankų gamybai.

Nors valstybėje šiuo metu jau yra išleista apie 200 technologiškai apsaugotų dokumentų blankų, tačiau iki šiol nėra įteisinta bendra technologinės apsaugos sistema, todėl siūloma dokumentų blankus skirstyti pagal funkcinę paskirtį ir technologinės apsaugos lygius. Suskirsčius dokumentų blankus pagal pagrindinę funkcinę paskirtį, atsirastų galimybė kiekvieną dokumentų blanką priskirti atitinkamam technologinės apsaugos lygiui. Tai padėtų apsaugoti dokumentus, atsižvelgiant į jų svarbą.

Europos Sąjungoje yra kaupiama informacija apie kiekvienos valstybės apyvartoje esančius dokumentus. Pas mus, Lietuvoje, tie duomenys taip pat yra surinkti, tačiau nėra įteisintas tų duomenų registras, todėl lygiaverčio informacijos pasikeitimo su Europos Sąjungos šalimis, deja, nėra. Kadangi vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, žymenų padirbimas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, žymenų gamyba turėtų būti licencijuojama veikla, o gamintojams keliamas patikimumo reikalavimas. Siūlyčiau pritarti šiam įstatymui po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jums klausimų nėra. Dėkoju. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam projektui? Taip. Dėkoju. Ar pranešėjas galėtų pasiūlyti pagrindinį komitetą? Paspauskite mygtuką. Prašom.

A.KAŠĖTA. Siūlyčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kadangi vis dėlto tai yra šio komiteto iniciatyva. Mes esame svarstę tuos klausimus ir manom, kad…

PIRMININKAS. O papildomas?

A.KAŠĖTA. Papildomas galėtų būti Biudžeto ir finansų komitetas.

PIRMININKAS. Ar būtų kitų pasiūlymų? Kada svarstyti šį įstatymą – rudens sesijoje?

A.KAŠĖTA. Taip, galima ir rudens.

PIRMININKAS. Rudens. Taigi du įstatymų projektus, kuriuos pateikė Seimo narys A.Kašėta, t.y. Vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, žymenų gamybos įstatymo projektą ir jo įgyvendinimo įstatymo projektą, perduodame svarstyti pagrindiniam komitetui – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir papildomam – Biudžeto ir finansų komitetui. Preliminari svarstymo data – rugsėjo mėnuo. Ar galime pritarti šiems susitarimams? Ačiū.

Savaitės (nuo 2001 07 30) darbotvarkė

Liko paskutinis klausimas. Buvo atkreiptas dėmesys, kad nepatvirtinome savaitės posėdžių darbotvarkės, kurią mes gavome ir visi turime. Dėl jos Seniūnų sueigoje buvo susitarta. Pagal Statuto 91 straipsnį, jeigu savaitės posėdžių darbotvarkės projektui Seniūnų sueigoje yra pritarta, tas projektas nesvarstomas, o iš karto balsuojama dėl jo patvirtinimo. Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti savaitės darbotvarkę? Ačiū, patvirtinta.

Viskas, posėdis baigtas. Noriu pranešti, kad Europos komitetas renkasi… Jūs žinote, kur renkasi. Posėdis baigtas.