Šešiasdešimt septintasis (118) posėdis
2001 m. liepos 12 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SKARDŽIUS ir G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, pradedame liepos 12 d. vakarinį plenarinį posėdį. Maloniai kviečiu užimti jūsų garbingas vietas. Kolegos, prašau visus registruotis.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Kolegų prašymu kartojame registraciją.

A.KREGŽDĖ (L.e.p. Seimo kancleris). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas. (Plojimai)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių priesaika

PIRMININKAS. Kviečiu Seimo Pirmininką priimti Ministro Pirmininko ir ministrų priesaiką.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes šiandien turime atlikti iškilmingą aktą – priimti Ministro Pirmininko ir ministrų priesaiką. Noriu supažindinti su šia procedūra. Ji yra tokia. Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Į šį posėdį kviečiamas Respublikos Prezidentas. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai jo nėra, – Seimo Pirmininko pavaduotojas. Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką, skaitydami priesaikos tekstą, padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas ar ministras, pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos tekstas, išskyrus paskutinį sakinį, jeigu jūs prisiekiat be paskutiniojo sakinio, turit išbraukti, nekeičiamas ir netaisomas. Šios nuostatos nesilaikymas arba atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.

Lietuvos Respublikos Prezidentas liepos 5 d. dekretu patvirtino Ministro Pirmininko A.M.Brazausko šios sudėties Respublikos Vyriausybę: Z.Balčytis – susisiekimo ministras, J.Bernatonis – vidaus reikalų, V.Blinkevičiūtė – socialinės apsaugos ir darbo, P.Čėsna – ūkio, K.R.Dobrovolskis – sveikatos apsaugos, R.Dovydėnienė – kultūros, D.Grybauskaitė – finansų, K.Kristinaitis – žemės ūkio, A.Kundrotas – aplinkos, L.Linkevičius – krašto apsaugos, V.Markevičius – teisingumo, A.Monkevičius – švietimo ir mokslo, A.Valionis – užsienio reikalų ministras. Tokia tvarka ir priimsiu visų priesaikas. Kviečiu Z.Balčytį. Atsiprašau, suklydau. Kviečiu Ministrą Pirmininką A.M.Brazauską.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš, Algirdas Mykolas Brazauskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Kviečiu Z.Balčytį.

Z.BALČYTIS. Priesaika (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Kviečiu J.Bernatonį.

J.BERNATONIS. Priesaika (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Kviečiu V.Blinkevičiūtę.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Priesaika (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Kviečiu P.Čėsną.

P.ČĖSNA. Priesaika (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Kviečiu K.R.Dobrovolskį.

K.R.DOBROVOLSKIS. Priesaika (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu Romą Dovydėnienę.

R.DOVYDĖNIENĖ. Priesaika (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu Kęstutį Kristinaitį.

K.KRISTINAITIS. Priesaika (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu Dalią Grybauskaitę.

D.GRYBAUSKAITĖ. Priesaika (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu Arūną Kundrotą.

A.KUNDROTAS. Priesaika (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu Liną Linkevičių.

L.LINKEVIČIUS. Priesaika (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu Vytautą Markevičių.

V.MARKEVIČIUS. Priesaika (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu Algirdą Monkevičių.

A.MONKEVIČIUS. Priesaika (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu Antaną Valionį.

A.VALIONIS. Priesaika (Be paskutiniojo sakinio. Plojimai)

PIRMININKAS. Sveikinu Vyriausybę gavus įgaliojimus veikti. Viso Seimo vardu norime palinkėti sėkmingo darbo. (Plojimai)

Taip pat noriu padėkoti ir buvusios Vyriausybės nariams, jos premjerui E.Gentvilui. Tikiuosi, kad jums taip pat gerai susiklostys asmeninis gyvenimas ir darbo karjera. Sėkmės ir jums! (Plojimai)

A.KREGŽDĖ (L.e.p. Seimo kancleris). Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas išeina.

PIRMININKAS. Skelbiu 15 minučių pertrauką.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame liepos 12 d. vakarinį plenarinį posėdį. Kviečiu pranešimui Liberalų frakcijos seniūną R.Paksą. O tuo metu, kolegos, prašome užsiregistruoti.

R.PAKSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo liberalų frakcijos pareiškimas.

“Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų frakcija, įvertinusi Ministro Pirmininko A.Brazausko Vyriausybės programą, pareiškia, kad pritaria programos nuostatoms, kuriomis įtvirtinamas užsienio politikos tęstinumas, ankstesnės Vyriausybės darbų tąsa ta pačia kryptimi aplinkosaugos, teisėtvarkos bei kai kuriose atskirose srityse.

Tačiau mūsų požiūriai skiriasi šiais klausimais:

Vyriausybės programa nenumato šalies ekonomikai gyvybiškai būtinų reformų – realaus bendrosios mokesčių naštos mažinimo, visaapimančio nereikalingų ūkinės veiklos suvaržymų atsisakymo. Visiškai priešingai, programoje įtvirtintas siekis dar labiau reguliuoti ekonominę veiklą, varžyti užsienio prekybą, plėsti lengvatų ir išimčių skaičių;

nesulaukėme konkrečių atsakymų, iš kokių finansavimo šaltinių bus įgyvendinami programoje numatyti tikslai. Terminų “skatinti”, “gerinti”, “remti” gausa, viena vertus, ir pažadas “laikytis griežtos fiskalinės politikos”, kita vertus, kelia rimtų abejonių dėl finansinių Vyriausybės galimybių ir užsibrėžtų darbų realizavimo;

negalima pritarti esminėms programos nuostatoms – išsaugoti valstybės įtaką strateginių ūkio objektų valdymui bei siūlymui mažinti pajamų mokesčio dydį mažas pajamas gaunantiems asmenims ir taip paslėpta forma įvedant šalyje progresyvinius mokesčius;

apgailestaujame, kad programoje nėra konkretaus įsipareigojimo skubiai vykdyti pensijų reformą. Neatspindėta Vyriausybės pozicija itin svarbiais žemės pardavimo užsieniečiams bei Ignalinos atominės elektrinės ateities klausimais;

esame įsitikinę, kad pastebimų teigiamų pokyčių švietimo sistemoje galima pasiekti tik įvedus šiuolaikišką finansavimo principą “pinigai eina paskui mokinį”. Bet pateiktoje programoje šis principas visiškai neminimas, kartu paneigiant ankstesniųjų Vyriausybių įdirbį šiuo klausimu.

Įvertindama anksčiau minėtas nuostatas, Liberalų frakcija negali pritarti Vyriausybės programai ir remdamasi Seimo statuto 41 straipsniu, pasiskelbia opozicine frakcija. Savo tolesnėje veikloje Liberalų frakcijai vadovausis Lietuvos liberalų sąjungos rinkimų programa ir parems tuos Vyriausybės veiksmus, kurie atitinka Lietuvos liberalų sąjungos programą. Liberalų frakcija bus konstruktyvi ir solidi opozicija – mes nesikišime į valdančiosios daugumos vidaus bendravimą, mes suteiksime naujajai Vyriausybei 100 dienų be kritikos terminą. Kartu Liberalų frakcija reikliai kontroliuos, kad naujoji Vyriausybė bei naujoji Seimo dauguma vykdytų skaidrią, viešą, sąžiningą politiką, atitinkančią Lietuvos euroatlantinės integracijos siekius.

Liberalų frakcija, konstruktyviai oponuodama naujajai Vyriausybei ir Seimo daugumai, programos pagrindu sudarys šešėlinę Vyriausybę bei parengs alternatyvią Vyriausybės programą.

Kartu pareiškiame, kad tiek mūsų, tiek ir naujosios Seimo daugumos bendras deklaruojamas siekis yra vienas – kiekvieno Lietuvos žmogaus gerovė. Todėl esame pasirengę aktyviai bendradarbiauti su visomis Seimo frakcijomis. Kuo labiau bendromis jėgomis suderinsime savo nuostatas, tuo kokybiškesnius įstatymus galėsime priimti.” Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Artėja labai jaudinanti situacija – opozicijos pareigų perdavimas naujajam opozicijos lyderiui. Kolegos, kviečiu kolegę I.Degutienę, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) atstovę, padaryti pranešimą.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Tėvynės sąjungos – Lietuvos konservatorių frakcijos pareiškimas dėl pasiskelbimo opozicine frakcija.

“Naujajai kairiajai Seimo daugumai pritarus Vyriausybės programai, Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcija skelbiasi opozicine frakcija.

A.Brazausko Vyriausybės programa yra itin bendro pobūdžio bei deklaratyvi. Joje yra įsipareigojimų dėl politikos tęstinumo bei daug teiginių, kuriems galima pritarti.

Kita vertus, programoje išliko daug populistinių pažadų, lėšomis nepagrįstų ketinimų, kuriuos lyg ir žadama įgyvendinti, jeigu biudžete atsirastų daugiau pinigų. Tačiau net ir patys programos autoriai supranta, kad taip nebus.

Kadangi nėra išskirti aiškūs prioritetiniai darbai, kuriems būtų skiriamas didžiausias dėmesys ir kurie būtų įgyvendinami pirmiausiai, tokia bendro pobūdžio programa palieka visišką veiksmų laisvę Vyriausybės vadovui, o valstybės kryptis tampa sunkiai prognozuojama.

Naujosios Vyriausybės neprognozuojamumą rodo jos vadovo laikysena Lietuvos dujų privatinimo bei sutarties dėl ilgalaikio naftos tiekimo klausimais.

Visiškai nesuprantama, kodėl atsisakyta Seime dar šios sesijos metu priimti įstatymų pataisas, kurių reikia ritmingam ir pelningam “Mažeikių naftos” darbui užtikrinti. Toks nereikalingas laiko tempimas, aiškinant tik tuo, kad pritrūko laiko sutarčiai nagrinėti, nekuria rimtos valstybės įvaizdžio. O gal siekiama sugriauti sutartį ir tokiu būdu pagaliau išvyti “Williams” ir kartu atsisakyti minties kada nors būti pakviestiems į NATO?

Sveiku protu nesuvokiama ir tai, kodėl paskirtasis Ministras Pirmininkas, iš pradžių pritaręs bendram partijų susitarimui dėl “Lietuvos dujų” privatinimo, staiga pareikalavo, kad šio sprendimo Vyriausybė nepriimtų. Toks aiškių nuostatų neturėjimas verčia įtariai stebėti kiekvieną būsimą neaiškų vėjo blaškomos Vyriausybės žingsnį. Galima manyti, kad valdančiosios daugumos politiką lemia ne bendrieji valstybės reikalai, bet atskirų pareigūnų ar partijas per rinkimus parėmusių finansinių grupuočių interesai.

Pabrėžtina, kad Vyriausybės programoje visiškai nieko nekalbama apie Lietuvos žmonėms svarbius valstybės įsipareigojimus – kompensacijas už išperkamą nuosavybę bei indėlių grąžinimą. Nėra aiškių atsakymų ir į integracijos į Europos Sąjungą iškeltus svarbius klausimus – žemės pardavimą, akcizų politiką, rinkos apsaugą ir kitus.

Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcija Seime stengsis konstruktyviai talkinti Vyriausybei sprendžiant svarbias Lietuvos problemas, ypač susijusias su euroatlantinės integracijos reikalais.

Savo darbe Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcija vadovausis Tėvynės sąjungos Seimo rinkimų programoje “Naujas vėjas” išdėstytomis nuostatomis. Tai yra saugios krašto gerovės kūrimas, įsijungiant į Europos Sąjungą ir NATO, žinių ekonomikos ir žinių visuomenės sparti plėtra, moralios ir stiprios, bet siauresnių funkcijų valstybės, bendruomeniškos ir aktyvios pilietinės visuomenės kūrimas.

Mes sieksime, kad į Lietuvos politinį gyvenimą grįžtų pagrindinės vertybės: sąžiningumas, tikėjimas bendražmogiškąja morale, sprendimų ir veiksmų skaidrumas.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Sveikiname. Kolegos, jūs gavote projektus, kurie buvo įtraukti į rytinio posėdžio darbotvarkę, bet nebuvo užregistruoti. Tai yra projektai: nutarimo “Dėl Seimo pavasario sesijos” projektas Nr.IXP-892, Seimo nutarimo “Dėl Seimo valdybos pakeitimo” projektas Nr.IXP-893, Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo” pakeitimo” projektas Nr.IXP-894 ir nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” pakeitimo” projektas Nr.IXP-895.

Ar galėtume bendru sutarimu įtraukti į darbotvarkę šiuos projektus? Negirdėti prieštaraujančių. Kolegos, negirdėti prieštaraujančių. Ar galima bendru sutarimu pritarti tam? Ačiū. Kolegos, prašau ramybės. (Balsai salėje) Kolega A.Kubilius. Prašau dėl balsavimo motyvų.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš niekaip nesuprantu, ar jūs nematote monitoriaus. Mes užsirašom kalboms, jūs sakote, kad niekas nenori kalbėti. Savo pirmininkavimu sukeliat visiškai nereikalingas aistras. Aš siūlyčiau nusiraminti, dabar jau Vyriausybę turite.

PIRMININKAS. Prašom iš esmės, kolega.

A.KUBILIUS. Ačiū. Bet jūs prašom nekomentuoti, aš turiu dvi minutes laiko ir noriu pareikšti jums pastabą. Gerbiamasis kolega posėdžio pirmininke, aš nežinau, ar galima įtraukti į darbotvarkę nutarimą Nr.895, kuriuo yra keičiami pirmininkai, nes arba jame yra klaida, arba kas nors sąmoningai nori Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą palikti be pavaduotojo. Kažkodėl į projektą yra įrašyta tiktai pirmininko pareiga ir pirmininko pavardė. Tai – vienas dalykas.

Antras dalykas, aš prašyčiau, kad prieš svarstant šitą nutarimą, jeigu jis bus įtrauktas į darbotvarkę, būtų išdalinta visiems Seimo nariams Seniūnų sueigos patvirtintas proporcijų pasiskirstymas, pagal kurį skirstomi pirmininkų ir pavaduotojų postai, kad būtų aiškiai Seimo vadovybės atsakyta, kada šitos proporcijos bus įgyvendintos.

PIRMININKAS. Galėčiau kolegai priminti, kad jūs vakar išėjote iš Seniūnų sueigos, nelaukęs Seniūnų sueigos pabaigos. Joje buvo sutarta tą klausimą dėl proporcijų baigti svarstyti rugsėjo mėnesį. Kodėl Švietimo komitetas neišsirinko pavaduotojo, tai yra paties komiteto reikalas. Mes galėsime tą aptarti svarstydami šį klausimą. Jūs turėsite progos pateikti klausimą pranešėjui. Už norėtų kolega J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti. Kadangi komitetai išsirinko savo pirmininkus ir pavaduotojus, siūlau balsuoti pritariant šiems pateiktiems projektams.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas pasakė nuomonę už, kitas – prieš. Prašau, kolegos, registruotis, ir balsuosime.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Kolegos, prašau dėmesio. Kas už tai, kad projektai Nr.IXP-892, Nr.IXP-893, Nr.IXP-894 ir Nr.IXP-895 būtų įtraukti į šio plenarinio posėdžio darbotvarkę, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas.

Už – 82, prieš – 1, susilaikė 9. Šie klausimai įtraukiami į šio posėdžio darbotvarkę. Repliką prašau kolegą A.Kubilių.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu dar sykį jūsų paprašyti, o jeigu negalima paprašyti, tai tada siūlau priimti protokolinį sprendimą, kad prieš balsuojant dėl šitų nutarimų, susijusių su Seimo komitetų vadovybės pakeitimu, Seimo…

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega.

A.KUBILIUS. Seimo nariams būtų išdalinta Seniūnų sueigos patvirtinta proporcingo pasiskirstymo tarp frakcijų struktūra, kiek kuriai frakcijai priklauso vietų. Galima tokį paprastą dalyką padaryti, ar ne? Ar galioja tada, kai buvo patvirtinta, ar vakar, ar užvakar, ar prieš mėnesį?

PIRMININKAS. Kolegos, jūs galėsite paklausti pranešėjo. Aš galėčiau dar kartą paminėti, kad proporcijų klausimu grįšime rudens sesijoje ir jūs jas turėsite rugsėjo 10 d. Ačiū. Kolegos, mes jūsų prašymą išgirdome.

Seimo nutarimo “Dėl V.P.Andriukaičio išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju” projektas Nr.IXP-889 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, svarstome klausimą Nr.IXP-889 Seimo nutarimo “Dėl V.P.Andriukaičio išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju”. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašau gerbiamąjį Pirmininką į centrinę tribūną.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš teikiu nutarimo projektą “Dėl Seimo nario V.P.Andriukaičio išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju”. Manau, kad jūs gerai pažįstate šį asmenį. Jis nuo mūsų kadencijos pradžios buvo opozicijos lyderiu, daba valdybos nariu. Pasikeitus situacijai, siūlomas į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas. Manau, kad galima daug kalbėti pristatant V.P.Andriukaitį, tačiau jo patirtis Seime ir jo noras eiti šias pareigas, manau, padės Seimo vadovybei organizuoti Seimo struktūrinių padalinių darbą. Taip pat jo patirtis, jo buvimas Seime ir gebėjimas orientuotis visose politinėse situacijose nekelia abejonių, kad jis žino, ką daryti ir kaip geriausiai atlikti savo pareigas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Pirmininkui. Jūsų norėtų klausti septyni Seimo nariai. Kolegė R.Juknevičienė. Prašau.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Pirmininke, sakykite, kodėl vis dėlto socialdemokratų vidines problemas, t.y. V.Andriukaičio problemą, dabar ketinate padaryti viso Seimo ir visos Lietuvos problema? Ar jūs nesutiksite, kad šioms pareigoms vis dėlto reikėtų labiau subalansuoto charakterio asmenybės, ar nebus problemų mums, Seimo nariams, posėdžių metu būtent su V.Andriukaičiu?

A.PAULAUSKAS. Aš negaliu patvirtinti, ar ponas Vytenis yra pasirengęs vesti posėdžius. Bet jis dešimt metų čia, Seimo rūmuose, ir turbūt niekas neabejoja, kad jo patirtis yra turbūt viena iš didžiausių iš visų šiandien čia esančių Seimo narių. Nesprendžiam mes jokių nei vidinių problemų, nei asmeninių problemų. Mes tiesiog siūlom. Aš renkuosi Vytenį Povilą Andriukaitį kaip asmenį ir kaip politiką, galintį ir gebantį dirbti šį darbą. Tai yra sprendimas ir mano, ir, aišku, Socialdemokratų frakcijos.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pranešėjau, tai, ką jūs dabar pabrėžėt, žinoma, labai įdomu, kad tai yra pirmiausia jūsų asmeninis pasirinkimas. Ar jūs galite patvirtinti dar kartą, kad tai yra pirmiausia jūsų pasirinkimas, o tik paskui socialdemokratų siūlymas?

A.PAULAUSKAS. Nesvarbu, kaip mes tuos dėmenis sudėliosim, vis tiek suma yra ta pati. (Balsai salėje, plojimai)

PIRMININKAS. Kolega E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Gerbiamasis Pirmininke, iš tiesų jūs paminėjot, kad buvęs opozicijos lyderis V.P.Andriukaitis, turintis didelę patirtį parlamente žmogus. Bet aš visiškai dar neseniai prisimenu ilgas Seniūnų sueigas, kurių didžiąją laiko dalį užimdavo gerbiamojo opozicijos lyderio išsakomi įvairūs statutiniai išvedžiojimai ir taip toliau. Ar taip staiga pasikeitė jūsų požiūris, kad tikrai tikite, jog šis žmogus bus labai konstruktyvus ir prisidės prie jūsų, kaip Pirmininko, ir prie Seimo valdybos darbo stiprinimo?

A.PAULAUSKAS. Mielasis Eligijau, tai, ką ponas V.Andriukaitis kalbėjo prieš aštuonis mėnesius, sėkmingai perimate šiandien jūs. Jis kalbėjo, kad reikia išlaikyti proporcijas, šiandien mes girdime jau iš jūsų lūpų šitą reikalavimą. Aš manau, Statuto žinojimas visada puošia Seimo narį, jeigu jis Statutą žino (bent jau atrodė prieš aštuonis mėnesius) geriausiai iš Seniūnų sueigoje susirinkusių, tai šiandien jo tas patyrimas, aš tik galiu pakartoti, nė kiek ne mažesnis, o dar vertingesnis. Būdamas ir pozicijoje, ir opozicijoje, suderindamas šias dvi savybes, žmogus tik kokybiškai tobulėja. Aš dar galiu pasakyti, kad tai yra sprendimas, už kurį jums teks balsuoti, ir argumentų čia galima pasakyti turbūt ir prieš, ir už, ir jie visi bus labai svarūs. Bet aš tiesiog nenoriu leistis į dideles diskusijas, taupydamas laiką ir žinodamas, kiek mūsų šiandien yra nukeltas sesijos laikas.

PIRMININKAS. Kolega Z.Mačernius.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, pirmininke. Aš tik tiek pasakysiu. Turbūt ant vienos rankos pirštų būtų galima suskaičiuoti žmones, kurie renkami vienmandatėje, toje pačioje apygardoje. Todėl aš kviesčiau jį palaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolega V.Nekrašas.

V.NEKRAŠAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš taip pat neklausiu nieko. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Pirmininkui. Jūsų paklausė visi Seimo nariai.

A.PAULAUSKAS. Prašau palaikyti šią kandidatūrą, paremti ir balsuoti už ją. Ačiū.

PIRMININKAS. Kaip numato Statuto 189 straipsnis, turėtume gauti paties teikiamo kandidato sutikimą balotiruotis į šias pareigas. Ačiū. Jūs sutinkate? Todėl mielai kviečiame jus į tribūną.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininke, pirmiausia ačiū jums už pasitikėjimą, nes mano kandidatūros siūlymas jums tikrai nėra lengvas darbas, tuo labiau kad mane Seimas labai myli. Aš tikrai jaučiu, kad turiu dvi geras ilgai buvusio opozicijoje politiko savybes. Aš mokėjau dirbti opozicijoje Demokratinei darbo partijai, bet ypač gerai mokėjau dirbti opozicijoje konservatoriams. Jie mane myli, gerbia ir labai vertina. Ir aš tikrai šiuo atveju džiaugiuosi, kad tie kolegos mane sutinka šiltai, ir aš manau, kad mes pratęsime mūsų dalykišką bendradarbiavimą. Gal kiek mažiau patirties šiame darbe turi liberalai, nes jiems nepasisekė, iš karto buvo pozicijoje, ir dabar būti opozicijoje nėra taip paprasta.

Taigi, mielosios kolegės ir mielieji kolegos, leiskite labai trumpai kalbėti, nes darbo šią popietę yra labai daug. Manau, kad mes, ko gero, turbūt daugiau formaliai galėsime atlikti tas procedūras, kai tuo tarpu reikėtų pakalbėti tikrai iš esmės apie daug ką.

Pirmiausia aš esu iš tų žmonių, kurie stengiasi nevartoti žodžio “politika”. Aš nežinau, kas tai yra. Mes visi esame žmonės, žmonės Seime, žmonės savivaldybėse, žmonės visuomenėje, čia išrenkami kadencijai, nepamirškime šito, o po to išeisime ir vėl mūsų lauks gyvenimas. Todėl ir būkime kaip žmonės.

Vienas labai liūdnas faktas, kad mūsų visuomenėje mes dar negalime pasiekti, kad mūsų parlamente būtų po 50% vyrų ir moterų. Vadinasi, tai yra bendras mūsų visų uždavinys, kad moterų teisės šiame parlamente būtų daug daugiau gerbiamos. Aš, aišku, džiaugčiausi, kad Seimo Pirmininko pavaduotojo poste būtų moteris, bet taip atsitiko, kad šis pasiūlymas teko man. Aš žinau, kad aš dar jo nesu labai vertas. Bet tikrai mes turėtume atkreipti dėmesį į proporcijas, į šį labai svarbų faktą Lietuvos politikai.

Noriu pasakyti, kad man teko vienintelė kol kas privilegija ir aš nežinau, manau, mano kolega Č.Juršėnas atkreips į tai dėmesį, kad man teko būti pirmuoju oficialiu Seimo opozicijos lyderiu. Tai yra Lietuvos naujojoje demokratijoje pirmas kartas. Iki tol buvę opozicijų lyderiai buvo kaip ir patys save įvardiję. Šį kartą netgi Statutas, kurį rengė kolega A.Kubilius, suteikė man tą teisę, nors tas postas buvo (…) daugiau A.Kubiliui, arba V.Landsbergiui, bet taip jau atsitiko.

Žinoma, džiaugiuosi, kad aš šią problemą kartu skundžiau Konstituciniam Teismui, ir ne be reikalo. Aš manau, kad mūsų Seime nereikėtų įvesti dvipartinės politikos, todėl džiaugčiausi, kad Seimo opozicijos lyderio terminas būtų tikslintinas taip, kaip to reikalauja Konstitucinio Teismo nutarimas. Aš manau, kad būtų labai malonu įvardyti Socialdemokratinės koalicijos opozicijos lyderį, Liberalų opozicijos lyderį, Konservatorių opozicijos lyderį. Mes turėtume aiškesnį vaizdą. Kita vertus, manau, kad Statutas šia prasme tikslintinas dar labiau. Statute yra labai nekokybiškai, kas dažnai būdavo būdinga A.Kubiliui per jo amžiną skubėjimą, labai nekokybiškai aptarta opozicijos lyderio vieta, net jam mokamas kažkoks papildomas atlyginimas. Aš siūlyčiau apskritai išbraukti šitą poziciją. Naujajam liberalios opozicijos lyderiui, kuris pagal tam tikras proporcijas turėtų atsirasti, aš linkėčiau, kad būtų pasiūlyta kitaip. Jis turėtų būti opozicijos lyderiu, jam turėtų būti suteikta teisė turėti referentą arba padėjėją. Apskritai opoziciją reikia stiprinti. Ir šia prasme, kolegos, tikrai reikia pataisyti Seimo statutą taip, kad opozicijos teisių būtų daugiau, jų priedermė kontroliuoti vykdomąją valdžią, o kontroliuoti be padėjėjų, be referentų, be papildomų etatų yra labai sunku. Todėl tikrai šitą reikėtų daryti ir galvoti, o ne vadovautis kokiais nors populistiniais taupymo šūkiais – jie Seimo darbe, deja, yra netinkami.

Manyčiau, kad mes turėtume galvoti ir apie tai, kad opozicijai priklausytų (sena mano tezė, ir aš džiaugiuosi, kad Demokratinė darbo partija priėmė mūsų poziciją, tai buvo mano mintis) komitetuose bent vienas komiteto pirmininko postas arba bent du, tai, tarkime, biudžeto vykdymo kontrolės ir žmogaus teisių. Tai būtų labai svarbu atskiriant finansus ir biudžeto formavimą nuo kontrolės. Galbūt geriau ir kitas Č.Juršėno variantas – siūlyta padaryti parlamentinės kontrolės komitetą, kuris galėtų kontroliuoti Vyriausybę, nes Vyriausybei opozicija reikalinga kaip druska. Senas katalikų principas: katalikų turi būti visur kaip druskos, priešingu atveju maistas prėskas. Šiuo atveju aš tikrai džiaugčiausi, jeigu mums pavyktų padidinti opozicijos teises. Tai yra bendras visos Lietuvos reikalas.

Esu šalininkas mažumos ir daugumos dinaminio ryšio. Gal dėl to nuo pat pirmųjų Sąjūdžio akimirkų buvau nesuprastas Sąjūdžio radikalų, bet nebijojau eiti į opoziciją ir nebijojau būti opozicijoje ir V.Landsbergiui jau trečią mėnesį… Aukščiausiojoje Taryboje, matydamas, kad einama ne ta linkme. Deja, ši priešpriešos politika, arba žodinės batalijos, dažniausiai tuščios, įgauna neigiamą pagreitį ir dažnai atima mums labai daug brangaus laiko. Todėl manyčiau, kad mums tikrai reikėtų apie tai pagalvoti. Kita vertus, tikrai reikėtų atstovauti proporcingam principui, bet gerbti ir nedaryti visko revoliuciniu būdu – per gyvus žmonių kūnus, per mūsų ambicijas, per mūsų politines aspiracijas, per daugelį kitų dalykų.

Manyčiau, kad Seimas stiprintinas ir dėl to, kad reikėtų pagaliau įteisinti Seime teisės šaltinių skyrių. To labai reikia. Lietuva – jau valstybė, dešimt metų jau valstybė, o Lietuvos, kaip valstybės, teisės šaltiniai išmėtyti muziejuose, archyvuose ar dar kur nors, nesusisteminti ir jų nesaugo Seimas. Stiprintinas Teisės departamentas, stiprintini komitetai, to labai reikia.

Taigi, mielieji kolegos, aš esu jūsų teismui: kaip nuspręsite, taip ir bus. Dar kartą sakau, nesu vertas šio pasitikėjimo. Jeigu bus toks pasitikėjimas, dirbsime. Labai dėkingas Seimo Pirmininkui A.Paulauskui, nes jam nėra taip lengva siūlyti mano kandidatūrą, žinant mano aštrų būdą ir žinant mano labai atvirą reakciją į polemiką. Labai ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam prelegentui. Primenu kolegoms, kad klausimams 15 minučių. Tad ne visiems gali tekti paklausti, kolegos. Jūsų norėtų klausti 10 Seimo narių. Prašom. Kolega J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pretendente, jūs ką tik sakėte, kad, būdamas Seime, oponavote dviejų partijų daugumai – LDDP ir Konservatorių. Būkite malonus ir pasakykite, kuriai partijai oponuoti jums buvo maloniau? (Juokas)

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolega, tada oponuodamas buvau jūsų bendražygis. Aš džiaugiuosi, kad mes gerai dirbome, beveik 40% mūsų, Socialdemokratinės opozicijos, siūlymų Demokratinė darbo partija buvo priėmusi. Tai yra geras pavyzdys, kaip mažumos interesai įtraukiami į teisėtus daugumos interesus. Mažumos ir daugumos… Šiandien mes esame drauge ir kartu, nes socialdemokratija išlaikė tą egzaminą, o su konservatoriais man buvo dvigubai maloniau, nes aš juos po trupučiuką civilizavau.

PIRMININKAS. Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamasis Seimo nary, pretendente, iš tiesų būdamas opozicijos lyderiu, jūs vos ne kiekvieną dieną savo pavyzdžiu demonstruodavote, kad opozicija turi turėti visas teises, visas privilegijas. Reikia padėkoti už jūsų geranoriškus siekius, tapus jau pozicijos vienu iš vadovų, ir toliau padėti opozicijai siekti šių privilegijų.

Klausimas būtų toks. Ar jūs nesibaiminate, jeigu Seimo Pirmininkas paskirs jums kuruoti, pavyzdžiui, komisijų darbo klausimus ir, pasikeitus Seime politinei konjuktūrai, jus ištiks R.Karbauskio likimas?

V.P.ANDRIUKAITIS. Jaunas kolega, bet dar pilnas baimių. Aš siūlyčiau pačiam jau negyventi jokiomis baimėmis. Imkite pavyzdį iš manęs, nes aš nieko nebijau.

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega Vyteni, sėkmės pačiam nelengvam Seimo vadovybės darbe. Dabar keli klausimai ir pamąstymai. Jūsų programa buvo be gali įdomi, ypač mes su džiaugsmu stebėtume, kaip jūs vykdysite savo programinį įsipareigojimą, kad Seime būtų 50% moterų ir 50% vyrų. Jeigu jums pavyks, žinoma, tai būtų didelis laimėjimas.

Dabar rimti dalykai. Žvelgiant į jūsų politinę laikyseną būnant opozicijoje, ir tai pabrėžė J.Karosas savo klausimu, jūsų politinis elgesys dažnai būna kaip potvyniai ir atoslūgiai. Tai jūs interpeliuojate K.Kristinaitį, tai jūs balsuojate už jį. Tai jūs visais žodžiais kritikuojate ponią V.Blinkevičiūtę, kaip pensininkų skriaudėją, tai jūs balsuojate už ją. Tai jūs pabrėžiate, kad jūs visomis gyvenimo jėgomis iki gyvenimo pabaigos kovosite su “Williams”, tai jūs už užsienio investicijas. Tai jūs reikalaujate papildomo priedo opozicijos lyderiui prieš kelis mėnesius, tai jūs sakote, kad tą nuostatą išbrauksite iš Statuto. Kuris Andriukaitis bus Seimo Pirmininko pavaduotojas?

V.P.ANDRIUKAITIS. Tas, į kurį įsistebės ponas A.Vidžiūnas. Pirmiausia noriu padėkoti, Arvydai. Žinokite šventą pirmąją Dievo taisyklę: dauginkimės ir veiskimės. Todėl ir tinka, kad Seime būtų 50% vyrų, 50% moterų, priešingu atveju nebūsime katalikai.

Antra pastaba. Kolega, nenusiminkite, aš tikrai jums padėsiu apginti jūsų teises, o potvyniai atoslūgiai reikalingi. Priešingu atveju konservatoriai būtų pridarę trigubai daugiau klaidų. Konservatorių valdymo laikotarpiu buvo labai geras principas – presingas per visą aikštę. Tai išgelbėjo Lietuvą nuo daugelio nemalonumų. Ir šiuo atveju opozicijos lyderis turi būti labai temperamentingas, jis turi būti kaip dviratininkų lenktynių lyderis. Dėl to manau, kad šia prasme jūs galėtumėte iš manęs imti pavyzdį.

Dėl kitų dalykų. Kolega, nenusiminkite, investicijos bus dar gausesnės, nes Europą ir pasaulį valdo socialdemokratija, nors tai konservatoriams nelabai malonu.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, aš suprantu, kad jūsų laukia nelengva dalia ir šiandien girdint konservatorių paskutinius pasispardymus, ir pono A.Vidžiūno kandžius žodžius, kartais sakant tiesą arba labai šalia tiesos iškreipiant faktus. Kaip jūs manote (aš žinau jūsų demokratines nuostatas), ar jums pavyks suteikti šiek tiek demokratiškumo ir tvarkos tai dešinei balai, kuri anoj pusėj pliuškena, kad Seimas galėtų normaliai dirbti. Iš tikrųjų mes girdime pažadus apie konstruktyvią opoziciją, bet negirdime jokių pasiūlymų dėl įstatymų iš opozicijos, naujai pasiskelbusios, o tik pastabas apie jų įsivaizduotus baubus, kuriuos jie patys sau kažkada susikūrė?

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolega, ačiū už klausimą. Šiuo atveju norėčiau labai trumpai pasakyti. Buvo labai gera viena M.Žvaneckio intermedija. Aš ją pasakysiu originalo kalba: “u liudej balšoje gore, oni chotiat patorgovaca”. Išvertus į valstybinę lietuvių kalbą, visiškai aišku, kad yra nemažas pergyvenimas, ir dėl to daroma viskas, kad šiek tiek išsikovotų daugiau teisių. Gerbkime jų pastangas, ypač konservatorių, nes jiems nelengva – jie tik devyni.

PIRMININKAS. Kolegė D.Kutraitė-Giedraitienė.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Gerbiamasis pretendente, iš jūsų kalbos supratau tokias tris strategines kryptis, tokius svarbiausius prioritetus, ką jūs pasakėte kaip pretenduojantis į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Pirmiausia, kad jūs nežinote, kas yra politika. Antra, kad užimate kažkokios moters vietą. Ir trečia, esate specializavęsis darbui opozicijoje. Ar reiškia, kad jūs, kaip Seimo Pirmininko pavaduotojas, būsite atsakingas už darbą su opozicija ir padarysite viską, ką reikia keisti Statute ir kitur, kad opozicijai būtų kur kas geriau, palankiau dirbti. Jei taip, tai mes jums labai dėkingi.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mieloji Dalia, tikrai džiaugiuosi, kad galiu kalbėti su pirmąja opozicijos ledi, ir dėsiu visas pastangas, kad jums čia būtų gera, kad jūsų teisės būtų dar labiau pakylėtos.

PIRMININKAS. Kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pretendente, norėčiau pasiteirauti jūsų… paskutinį atsakymą ir taip pat į jūsų ilgametę patirtį čia, Seime, būnant visą laiką opozicijoje. Aš galiu įsivaizduoti, kiek daug kartų buvote muštas, kaltas prie sienos pačiais įvairiausiais klausimais, bet daugiau mažiau atsilaikydavote. Tai šaunu. Bet jūs pasakėte labai daug gerų reveransų apie opoziciją ir dabar kolegei Daliai atsakydamas į klausimą taip pat. Labai norėčiau jūsų konkretaus ir rimto atsakymo, ir be humoro.

Dabar sklaido po Seimą tie popieriukai apie visokias kvotas, proporcijas tarp frakcijų dėl vadovavimo ar pirmininkų pavadavimo komitetuose. Socialdemokratams priklausytų lyg ir 10 vietų, užrašyta 12, Naujajai sąjungai priklausytų 6,03, užrašyta 8, Liberalų frakcijai – 6,9, kol kas yra 6, konservatoriams – 1,93, kol kas yra tik 1. Štai čia būtų konkretus ir pavyzdys, ir klausimas. Ar jūs principingai sieksite, kad šios proporcijos būtų išlaikytos tokios, kokios turi būti, o ne viršytos valdančiosios daugumos naudai? Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolega, ačiū jums už klausimą. Jis labai geras. Juo labiau kad to klausimo bendraautoriai prieš 8 mėnesius buvo ta Seimo dalis, iš kurios tas klausimas atėjo. Kaip matote, aš nesu šios problemos bendraautoris. Tai yra paveldėta problema.

Dabar susitarkime labai rimtai. Aš manau ir esu įsitikinęs, kad mums iki rugsėjo mėnesio tikrai reikia išlaikyti proporcijas, įsteigti naują komitetą, išsaugoti proporcijas, dėl kurių sutarėme, ir taip pat padaryti taip, kad nė viena frakcija nebūtų nuskriausta. Šiuo atveju Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija tikrai nuskriausta – neturi nė vieno komiteto. Mūsų dabar yra per daug. Mes turėsime ieškoti galimybių, kaip… Mes ir taip siūlėme vieną deleguoti jau dabar, o po to tą 0,5 per daug vėl kažkaip dalinti.

Kolegos, reikia…

J.ČEKUOLIS. O Naujajai sąjungai irgi tas pats galioja?

V.P.ANDRIUKAITIS. Jeigu padidės komitetų skaičius, tai Naujosios sąjungos proporcijos lieka tokios ir jos tuomet atitiks. Juo labiau kad mes galėsime dar daug ką diskutuoti ir šiuo atveju. Aš suprantu, kad jūs keliate šiokį tokį revanšo klausimą, nes turbūt turite karčią patirtį. Mat revanšu aš nesergu, aš nesu suvalkietis. Taip jau atsitiko. Kodėl aš paminėjau Suvalkiją? Aš paminėjau Suvalkiją dėl to, kad kai Dievas ėjo per Suvalkiją, jis vienam ūkininkui atsidėkojo, o tas ūkininkas paprašė: “Viešpatie, nupjauk man vieną ausį ar ką, kaimynui bus dvigubai”. Aš nenorėčiau vadovautis šita logika Seime. Todėl, mielieji kolegos, sėsime ir spręsime kartu. Iš tikrųjų Socialdemokratinės koalicijos frakcija šiandien turi neadekvačias proporcijas, mes vienos vietos jau esame atsisakę ir toliau reikėtų tikrai pirmiausia spręsti Naujosios demokratijos ir Valstiečių frakcijos reikalus, kadangi jie yra nuskriausti labiausiai ir nieko neturi. Taigi šia prasme tikrai nemenkas galvosūkis.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, pirmininke. Mano gerbiamasis vyresnysis kolega, malonu žinoti, kad jūs esate bebaimis ir pastarieji dešimt metų jūsų darbo Seime tai parodė. Dar daugiau – tai, kad jūs turite pakankamą paramą ir sugebate atstovauti žmonėms, taip pat nekelia abejonių ir tai byloja jūsų kelios kadencijos, kai jūs esate renkamas toje pačioje Žirmūnų vienmandatėje apygardoje. Bet pažvelkime į perspektyvą, gerbiamasis pretendente, ir norėčiau jūsų paklausti. Jeigu taip atsitiktų, kad po metų ar panašiai jūs būtumėte keliamas kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus, ar jūs sutiktumėte?

V.P.ANDRIUKAITIS. Jeigu jūs mane siūlytumėte, tikrai galvočiau. Jau jūs lyg ir mėginate…

G.STEPONAVIČIUS. Visų pirma turiu omenyje jūsų kolegas socialdemokratus.

V.P.ANDRIUKAITIS. Iš jų, matote, nėra jokio pasiūlymo, taigi man sunku atsakyti. Iš jūsų jau yra. Sutiksiu dalyvauti dešiniųjų rengiamuose pirminiuose rinkimuose. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Kolega K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis pretendente, aš iš tikrųjų išgirdau ir nustebau. Jūs sakėte – aš esu nevertas tų pareigų, bet jūs tuomet tikrai drąsus žmogus, jeigu pats galvodamas, kad nevertas, kandidatuojate. Manau, kad tokių žmonių yra nedaug. Kita vertus, jūs buvote vienas iš tų Seimo narių, kuris darė įtaką, kad Seimo nariui būtų galima būti fotografuojamam tik iš nugaros. Dabar jūs dėl savo karšto būdo ir pareigų pateksite į tokį epicentrą. Ar tai netrukdys jums dirbti?

V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū Dievui, kad dar ne iš užpakalio, tik iš nugaros. Čia maža detalė. Kolega Klemensai, manau, kad tamstai tikrai teko lankytis parlamentuose, tokiuose kaip Bundestagas ir kiti, ir, manau, kad parlamento salė yra tokia vieta, kurioje yra sprendžiamas tėvynės likimas ir čia elgiamasi ne bet kaip. Aš esu iš tų, kurie gali kalbėti apie tai, kaip turi būti sutvarkyta ta salė, kodėl čia turėtų būti šiek tiek kitaip viskas išdėstyta. Čia, žinoma, reikalinga rekonstrukcija, būtų gerai, kad stenografininkės būtų čia, būtų gerai, kad čia būtų salės tvarkdariai su specialia apranga ir darytų tai, kas priklauso. Tai kurgi mes einame? Ar ne laikas kurti valstybę ir kloti pagrindus? Tai gal tiesiog netęskime šitos temos?

PIRMININKAS. Kolega J.Korenka.

J.KORENKA. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš tikrųjų, turėdamas didelę opozicinę patirtį, skaudžia patirtį, džiugu, kad daug dėmesio skiriate opozicijai ir kalbate apie stabilumą Seime. Aš supratau, kad jūs rengiatės globoti mažą opoziciją, kurioje yra A.Vidžiūnas, J.Razma, A.Kubilius, kad jie visada galėtų išreikšti savo nuomonę Seime?

V.P.ANDRIUKAITIS. Visada reikia globoti silpniausius.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis užsiregistravęs klausti G.Kniukšta. Prašom, kolega.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis pretendente, nemažai socialdemokratų nepritarė šių metų Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo pataisoms, kurios gynė kaimo žmonių interesus. Tuo tarpu jūs parėmėte šias pataisas. Ačiū jums.

Taip pat noriu paklausti, ar būtų galima tikėtis jūsų paramos ir ateityje, jums tapus Seimo vicepirmininku, pavyzdžiui, ar nesutiktumėte tapti Kaimo reikalų komiteto kuratoriumi? Ir apskritai koks jūsų požiūris į tai, kad kiekvienas komitetas turėtų globėją iš Seimo vadovybės? Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mintis tikrai gera. Būtų neblogai, jeigu Seimo vadovybė, Seimo Pirmininko pavaduotojai pasidalytų komitetais, gautų informacijos, galėtų operatyviau dirbti, nes iš tikro reikalingas koordinavimas, netgi tuo kontekstu, kad keli komitetai galėtų bendrai posėdžiauti. Dabar turime tokią silpnutę, trapią patirtį, kai, tarkime, du trys komitetai posėdžiauja kartu. Štai Užsienio reikalų komitetas jau susidūrė su problema svarstant JUKOS sutartį, kad jam reikėtų su Biudžeto ir finansų komitetu susėsti ir svarstyti tą problemą. Lygiai taip pat Europos reikalų komitetas ir Kaimo reikalų komitetas turi daugiau susikalbėti ir dirbti kartu. Aš tikrai esu šalininkas tų žmonių, kurie patekę į didžiausią bėdą. Man nėra ko slėpti, aš esu kairiųjų pažiūrų žmogus, ir galbūt taip atsitiko, kad mano tėvai, kaip liaudininkai, nuo pat tos okupacijos ir kalėjimuose, ir lageriuose įskiepijo šias pažiūras. Socialdemokratu esu nuo 1976 m., buvau daug kartų suimtas, žodžiu, dėl pažiūrų aš beveik neturiu abejonių, kad tos mano pažiūros tinka vargingiausiai, sunkiausiai gyvenančiai daliai. Šiuo atveju kaimas būtent toks. Mes skolingi kaimui ir visos kitos kalbos yra daugiau knyginės arba girdisi iš tų žmonių, kurie dar turi mažai gyvenimo patirties. Mes privalome rasti būdų šioje Lietuvos dalyje siekti pažangos ir padėti. Privalome. Aš daug kartų dirbau su Žemės ūkio rūmais, su įvairiomis asociacijomis, dažnas svečias buvau Ūkininkų sąjungoje, ir aš neveidmainiauju. Manau, kad mes turime galvoti ir ieškoti būdų, čia vieno recepto nėra, čia reikia spręsti daug problemų. Ir, žinoma, mes turėsime Seimo valdyboje apie tai kalbėti. Tai yra bendras reikalas.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Statuto 189 straipsnio 3 dalis numato, kad po to, jei Seimo nariai pageidauja, pradedama diskusija. Kadangi Seimo nariai pageidauja, pradedama diskusija. Prašau kolegą Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš noriu tarti tik keletą žodžių, kadangi už Vytenį agituoti nereikia. Jis savo darbais pats už save agituoja. Bet kodėl jį reikėtų rinkti Seimo Pirmininko pavaduotoju? Man atrodo, pirmas dalykas, į kurį niekas neatkreipė dėmesio, tai jo humoro jausmas. Tai, kad jis pats turi humoro jausmą ir supranta jį. O ten sėdint (aš čia jau remiuosi savo patyrimu) humoro jausmas yra tikrai brangus dalykas. Jis padeda gyventi, susitarti su visais – ir konservatoriais, ir kairiaisiais, ir centristais. Tai pirmas dalykas.

Antras dalykas – jo, kaip parlamentaro, patirtis. Man atrodo, iš viso nuo 1990 metų kovo 11-osios iki šios dienos tų, kurie buvo rinkti keturis kartus, šiandien Seime yra tik aštuoni, ir vienas iš jų yra V.Andriukaitis. Ir jis čia nesėdėjo, o dirbo, t.y. visų pirma gilinosi į Konstituciją, jis ją kūrė kartu su kitais, jis gilinosi į kitus teisės aktus, kuriais mes šiandien vadovaujamės dirbdami, jis juos taip pat rašė, taisė. Jis aktyviai dalyvavo visame parlamentiniame darbe – ir plenariniuose posėdžiuose, ir komitetuose, ir komisijos, ir frakcijose, ir, žinoma, neparlamentiniame darbe arba už parlamento sienų. Čia jau buvo pažymėta, kad jis toje pačioje ir ne tokioje lengvoje apygardoje Vilniuje išrinktas keturis kartus. Taigi jo patyrimas iš tikro yra didelis.

Ir trečias dalykas. Čia jis šiek tiek pasakė, bet aš noriu dar šitą dalyką paryškinti.

Tarp mūsų, čia esančių, jis yra tas disidentas, kuris yra įrašytas į oficialų Rytų Europos disidentų vardyną. Vienas iš 92. Tai aprašyta laikraštyje, kuris vadinasi “Lietuvos aidas”. Aš čia ypač dešiniajai pusei noriu pasakyti. Tai yra žmogus, kuris turi ir tokį patyrimą. Žinoma, tas patyrimas turi savo atspalvį. Jis nuo tarybinių laikų visada buvo kovinės parengties ir tai, galima sakyti, jam išliko. Ten esant ne visada reikia būti kovinės parengties, o reikia mokėti nusileisti ir reikia mokėti susitarti. Aš manau, kad Vytenis šitai sugebės padaryti, kadangi jis yra ne tik protingas žmogus, bet imlus žmogus. Vadinasi, tie aštrumai, apie kuriuos jis pats sąžiningai pasakė, laikui bėgant bus nugludinti. Todėl aš kviečiu nedvejojant balsuoti už V.Andriukaitį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, daugiau nėra užsiregistravusių dalyvauti diskusijoje. Kaip numato Statuto 188 straipsnio 2 dalis, Seimo Pirmininko pavaduotojas renkamas slaptu balsavimu. Prieš tai, kolegos, dar dėl balsavimo motyvų 4 už, 4 prieš turi teisę pasakyti savo nuomones. Todėl kviečiu savo nuomonę pasakyti kolegę G.Purvaneckienę.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kviečiu visus balsuoti už V.Andriukaitį, ne todėl, kad jis norėtų kad 50% būtų moterų, nors ta mintis man irgi patiktų, o todėl, kad jis yra sąžiningas, principingas ir laikosi žodžio. Manau, kad šios savybės taip pat yra vertingos, be tų visų, kurias pasakė gerbiamasis Č.Juršėnas.

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas turi kitokią nuomonę.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, kolega Vyteni, iš tikro reikia nuoširdžiai pasakyti, kad paties politinė patirtis ir stažas yra geroji paties pusė ir jūs esate stiprus politikas įvertinant mūsų tokią visuomenės pilietinio elgesio plotmę. Žinoma, visiškai logiška jūsų karjeros sėkmė bus Seimo pirmininko pavaduotojas, todėl šį logišką augimą reikia gerbti. Bet aš noriu pasakyti asmeniškai, ir prašyčiau neįsižeisti, keletą momentų. Vis dėlto vadovauti kolektyvui, tokiam dideliam kaip Seimas, juo labiau politikų kolektyvui, mūsų galva, reikia nuosaikesnio ir kolegiškesnio būdo žmogaus, dažniau ne manančio, kad jis yra genijus ir viską išmano, bet dažniau sakančio: aš ne viską išmanau ir klystu, ir panašiai, ir panašiai. Bus iš tikro nelengva lyderiauti, nes reikia susitarti siekiančiam politikui.

Antrasis dalykas, žinoma, irgi galbūt konservatoriškas požiūris, kad jūs, kolega Vyteni, vis dėlto socialdemokratų pusėje esate radikaliojoje pusėje. Mums neaišku, kas nulems vykdant Vyriausybės programą ir kairiųjų daugumos veiklą, ar nuosaikiau bei europietiškiau mąstantys socialdemokratai, ar radikalieji socialdemokratai. Pastarųjų, reikia pasakyti, jūs, ponas V.Einoris ar ponas M.Pronckus esate matomi lyderiai. Mums tai kelia tam tikrų baimių, kas lems, kaip rašo “Verslo žinios”, ar jūsų kryptis, ar, kaip rašo “Verslo žinios”, sveikas protas, Tarptautinis valiutos fondas ir ponia D.Grybauskaitė.

Ir dar vienas momentas. Mūsų galva, per ryškūs jūsų santykiai su nelietuviškos kilmės kapitalo įmonėmis, trukdžiusiomis mūsų ūkio pertvarkai pagal Vakarų ekonomikos principus, tos įmonės blokuoja Vakarų investicijas. Ypač matyti, mano supratimu, jūsų nestrateginis valstybinis elgesys “Williamso”, LISCO ir kitose istorijoje. Mano galva, Seimui reikėtų vakarietiškesnės, demokratiškesnės orientacijos vadovo. Aš prašyčiau neįsižeisti. Aš nuoširdžiai linkiu pačiam sėkmės ir džiaugiuosi jūsų karjera, bet negalėsiu paremti jūsų kandidatūros.

PIRMININKAS. Už – A.V.Indriūnas.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, man dirbant Konstitucijos tobulinimo komisijoje su V.Andriukaičiu, teko įsitikinti, kad jis gerai žino ne tik Statutą, bet ir giluminius Konstitucijos… ne tiki patį tekstą, bet ir visus giluminius Konstitucijos pagrindus. Toks žmogus mus apsaugos nuo padarytų Konstitucijoje klaidų ir greičiau padės išspręsti Konstitucijos tobulinimo klausimus, kurie mums yra labai aktualūs. Siūlau balsuoti už jį. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš – E.Masiulis.

E.MASIULIS. Buvau pamatęs pono A.Syso pavardę ekrane prieš, tai žadėjau atsisakyti jo naudai, bet kadangi nebėra pavardės, tai noriu irgi pasakyti keletą argumentų. Iš tikrųjų gerbiamasis Seimo narys P.V.Andriukaitis man yra kaip opozicijos lyderis, tam tikras idealas. Aš tikrai jo neįsivaizduoju pozicijoje, tikrai jo neįsivaizduoju Seimo vicepirmininko vietoje, todėl norėdamas, kad man jis idealu ir išliktų, aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Už – G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Man labai miela šiandien matyti, kad mano senas bičiulis ateina į tam tikrą pozicijos postą, kuris yra tikrai jo užtarnautas. Kai aš girdžiu, kad mano mielieji kolegos iš dešinės mėgina įkąsti žmogui, kuris visą gyvenimą buvo tiesus, atviras ir doras, štai tada man kyla klausimas – negi jau reikia visus kramsnoti? Man visai neįdomu, kaip jis elgsis pozicijoje ar opozicijoje, nes ne tiek jau daug galimybių Pirmininko pavaduotojas turi, kiek mėginta čia šiandien įvardyti.

Tačiau yra kita labai svarbi pusė, kurios niekas nepaminėjo. Jis yra žmogus, kuris iš tikrųjų yra nepaprastai pavyzdingas tėvas. Ir štai, kai mes kalbame apie žmones, be priekaištų ateinančius į priekį mūsų vadybos, mūsų tautos, aš labai džiaugiuosi, kad jis atsiranda štai šioje vietoje. Sėkmės tau, Vyteni, tikiu, kad būsi išrinktas.

PIRMININKAS. Kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkui, pirmininke. Tikrai aš gerbiamąjį Vytenį pažįstu daug ilgiau negu daugelis čia, salėje, sėdinčiųjų. Aš prisimenu mūsų bendras keliones į Strasbūrą, atstovaujant Lietuvai Europos Taryboje, aš prisimenu daugelį bendrų dalykų, kurių mes siekėme tikrai dirbami Lietuvos labui. Aš taip pat didžiuojuosi gerbiamuoju Vyteniu, kai jis kandidatavo į respublikos prezidentus, o ypač jo diskusija su ponu V.Landsbergiu, kur jis tikrai gynė teisėtus Lietuvos interesus ir visapusiškai atstovavo mūsų bendriems tikslams.

Tačiau pastaruoju metu aš norėčiau išreikšti kai kurias abejones. Tikrai visai netikėtai jos man iškilo, kai šiandien reikės apsispręsti. Aš tikrai esu šalininkas to, kad Lietuva galėtų integruotis į europines ir transatlantines struktūras ne pareiškimais, ne popieriuje parašytais sakiniais, o konkrečia veikla. Man gerbiamojo Vytenio toks užsispyrimas, kad bet kuria kaina reikia stabdyti susitarimo tarp JUKOS ir “Williams” pasirašymą kelia daug abejonių. Aš tik norėčiau prašyti Dievo ar kieno, nežinau, kad duok Dieve, kad tie jūsų trukdymai tikrai nesibaigtų tuo, kad mūsų “Mažeikių nafta” liks prie suskeldėjusios geldos. Mes galėsime garsiai šaukdami apkaltinti “Williamsą”, kad jis nieko nepadarė, ir galų gale mes liksime net už borto pakviečiant mus į NATO. Todėl šie klausimai man kelia daug abejonių. Nesakau, kaip aš balsuosiu, aš dar turiu kelias minutes laiko iki apsisprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu balsuoti už V.P.Andriukaitį, kuris, manau, atliks sąžiningai ir darbščiai jam patikėtas pareigas.

PIRMININKAS. Kolega K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Ačiū posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų tai, ką sakė gerbiamasis V.Andriukaitis savo kalboje, kad jis tokio aštraus būdo, tai ir mes jį žinome ir tai nėra problema. Kaip specialistą mes jį irgi seniai pažįstame, bet mes sužinojome, kad jis nevertas tų pareigų. Liberalams nebūdinga prievarta, todėl, manau, negalima taip pasielgti. Jis vertas daugiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, girdėjome 4 nuomones už, 4 – prieš. Prieš pradėdami slapto balsavimo procedūrą, mes turime patvirtinti balsų skaičiavimo grupę. Kviesčiau tokią balsų skaičiavimo grupę: kolegę S.Burbienę, kolegą E. Karečką, kolegą J.Palionį ir, nesant kolegos S.Lapėno, J.Raistenskį. Ar bendru sutarimu pritartume šiai balsų skaičiavimo grupei? Ir dar viena procedūra. Tai yra slapto balsavimo biuletenio patvirtinimas. Aš jums perskaitysiu, jūs jį gausite. (Slapto balsavimo biuletenis. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo išrinkimo. V.P.Andriukaitis. Pasirašo balsų skaičiavimo grupė, pirmininkas tvirtina. Vilnius, 2001 m. liepos 12 d.) Kas remiate šią kandidatūrą, paliekate pavardę, kas neremiate, esate prieš – išbraukiate. Ar galima patvirtinti šį balsavimo biuletenį bendru sutarimu? Ačiū. Patvirtinta. Dabar, kolegos, šiai procedūrai skiriu 20 minučių pertrauką. 17.10 renkamės atgal į plenarinių posėdžių salę. Balsavimas vyksta I rūmų vestibiulyje. Kaip visada. Linkiu sėkmės gerbiamajam kolegai V.P.Andriukaičiui.

Pertrauka

Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo projektas Nr.IXP-521(4*) ES (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Balsų skaičiavimo grupė šiek tiek užtruko, todėl, žinodamas, kad šiandien yra labai ištęsta darbotvarkė iki vėlyvo vakaro, siūlyčiau pradėti nagrinėti Europos integracinį įstatymo projektą. Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo projektas Nr.IXP-521. Pranešėjas – kolega V.Nekrašas. Priėmimo stadija. Prašau, gerbiamasis kolega.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes Seime ne kartą svarstėme šį įstatymą. Komitete dar kartą jį peržiūrėjome ir atsižvelgėme iš esmės į visas Teisės departamento pastabas ir išbraukėm (aš labai trumpai) tą punktą, kuris visus labai jaudina. Tai 7 punktas dėl civilinės atsakomybės draudimo. Siūlau šį įstatymą priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, siūlyčiau pradėti priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Jokių pataisų negauta. Dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? 2 straipsniui yra gauta pataisų. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.

V.NEKRAŠAS. Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas, siūlyti iš 2 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio išbraukti žodžius “ir tvarkymo”. Komitetas pastabai pritarė.

PIRMININKAS. Kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galėtume bendru sutarimu su šia pataisa priimti 2 straipsnį? Ačiū. 2 straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio pataisų nėra gauta. Nesant norinčių pasakyti nuomonių dėl balsavimo motyvų, ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. 3 straipsnis taip pat priimtas.

4 straipsnis. Taip pat nėra gauta pataisų. Nėra norinčių pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. 5 straipsniui taip pat nėra gauta pataisų. Ar galėtume priimti 5 straipsnį, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, bendru sutarimu? Ačiū. 5 straipsnis priimtas.

6 straipsnis. 6 straipsniui taip pat nėra gauta pataisų. Nesant norinčių pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, ar galėtume 6 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių negirdėti. Ačiū. 6 straipsnis priimtas. Dėl 7 straipsnio prašau kolegą.

V.NEKRAŠAS. 7 straipsnis. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Chemijos pramonės įmonių asociacijos siūlymus, siūloma projekto 7 straipsnį išbraukti. Šios rūšies civilinės atsakomybės draudimas turėtų būti reglamentuojamas atskiru įstatymu. Sveikatos reikalų komitetas tam pritarė.

PIRMININKAS. Kolegos, ar bendru sutarimu galėtume pritarti komiteto nuomonei išbraukti 7 straipsnį. Prieštaraujančių negirdėti. Ačiū. Pritarta. Taip pat automatiškai keisis numeracija. Toliau nagrinėdami mes vadovausimės senąja numeracija.

Taigi 8 straipsnis. 8 straipsniui pataisų negauta. Nesant norinčių pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, ar galėtume bendru sutarimu priimti 8 straipsnį? Prieštaraujančių negirdėti. Ačiū. Priimtas.

9 straipsnis. Taip pat pataisų negauta. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 9 straipsnį, nesant norinčių pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų? Kolega? Ačiū. 9 straipsnis priimtas.

10 straipsnis. Taip pat negauta jokių siūlymų ir pataisų. Nesant norinčių pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, ar galėtume bendru sutarimu priimti 10 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. 10 straipsnis priimtas.

11 straipsnis. Taip pat nėra gauta jokių siūlymų ir pataisų, todėl siūlome priimti bendru sutarimu 11 straipsnį. Prieštaraujančių negirdėti. 11 straipsnis priimtas.

12 straipsnis. Taip pat nėra gauta jokių siūlymų ir pataisų. Nesant norinčių pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, ar galėtume bendru sutarimu priimti 12 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū. 12 straipsnis priimtas.

III skyrius, 13 straipsnis. Taip pat nėra gauta pataisų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 13 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

14 straipsnis. Taip pat nėra gauta pataisų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 14 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. Priimtas 14 straipsnis.

15 straipsnis. Prašau, kolega Nekrašai, pateikti pataisą.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir Chemijos pramonės įmonių asociacijos siūlymus, siūloma projekto 15 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių “įmonių savininkai bei vadovai” įrašyti žodį “darbdaviai”. Sveikatos reikalų komitetas tam pritaria.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu, nesant norinčių pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, priimti 15 straipsnį su komiteto pataisomis? Prieštaraujančių negirdėti. 15 straipsnis su Sveikatos reikalų komiteto pataisomis priimtas.

16 straipsnis. Taip pat nėra gauta jokių pataisų šiam straipsniui. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šį straipsnį, nesant norinčių pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Priimtas.

IV skyrius, 17 straipsnis. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 17 straipsnį, nesant pataisų ir nesant norinčių pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Priimtas.

18 straipsnis. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 18 straipsnį nesant norinčių pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų ir nesant pataisų šiam straipsniui? Ačiū. 18 straipsnis Priimtas.

19 straipsnis. Taip pat nėra norinčių pasakyti nuomonę dėl šio straipsnio ir pataisų šiam straipsniui negauta. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 19 straipsnį? Ačiū. Priimta.

20 straipsnis. Šiam straipsniui pataisų taip pat negauta. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šį straipsnį? Ačiū. Priimtas.

21 straipsnis. Yra komiteto pataisos, todėl prašau kolegą pateikti 21 straipsnio 1 dalį.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabą ir į tai, kad siūloma atsisakyti projekte 7 straipsnio, siūlyti įstatymo projekto 21 straipsnį pavadinti “Pasiūlymai Vyriausybei” ir papildyti tokia 2 dalimi: “Vyriausybė iki 2001 m. lapkričio 1 dienos parengia ir pateikia Seimui su šio įstatymo įgyvendinimu susijusių įstatymų ir jų pakeitimo bei papildymo projektus”. Seimo Sveikatos reikalų komitetas tam pritaria.

PIRMININKAS. Kolega, jūs pateikėte abi 21 straipsnio pataisas?

V.NEKRAŠAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasakyti savo nuomonę. Ar galėtume 21 straipsnį priimti bendru sutarimu su abiem Sveikatos reikalų komiteto teikiamomis pataisomis? Prieštaraujančių negirdėti. Ačiū. 21 straipsnis su Sveikatos reikalų komiteto pataisomis priimtas. Ačiū pranešėjui.

Kolegos, prašau registruotis, balsuosime dėl viso įstatymo. Kolegos, prašome registruotis, po to dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Dėl šio įstatymo dėl balsavimo motyvų – kolega R.Sinkevičius prieš.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Turėčiau pasakyti, kad svarstomas įstatymas toli gražu neatitinka įstatymų leidybos tobulumo vien dėl to, kad jis daugeliu savo teisinių nuostatų šiek tiek nesutampa, arba kertasi, su šiuo metu galiojančiu Cheminių medžiagų saugojimo ir naudojimo įstatymu. Aš manau, kad įstatymas buvo rengiamas skubotai. Aišku, viskas prieš akis, viską galima taisyti, tačiau jis toli gražu neatitinka jau egzistuojančių ir veikiančių teisinių aktų, nėra visiškai suderintas. Todėl kviečiu Seimo narius nebalsuoti už tokį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas – už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš sutinku su kolegos R.Sinkevičiaus teigimu, kad įstatymas nėra idealus, bet atsižvelgiant į tai, kad įstatymas buvo skelbtas spaudoje, kad buvo sulaukta labai gausių atsiliepimų, net ir paskutiniu momentu priėmimo stadijoje buvo padaryta pertrauka ir padaryti esminiai pakeitimai, ypač dėl draudimo sumų, iškelta į atskirą įstatymą, pakoreguoti kiti straipsniai, iš tikrųjų šis Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas papildo Cheminių medžiagų įstatymą, siūlau pritarti šiam įstatymui. Jeigu reikės, kai kurias nuostatas patobulinsime jau galiojančiame įstatyme.

PIRMININKAS. Ačiū. Už – kolega P.Vilkas. Prašau.

P.VILKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gal yra įstatyme ir trūkumų, bet jisai reglamentuoja veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, sukuria nuodingųjų medžiagų kontrolės sistemą, apsaugančią žmonių gyvybę ir sveikatą. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų daugiau nėra norinčių pasakyti savo nuomonę. Kolegos, kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP- 521 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš. Vyksta balsavimas.

Už – 61, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas Nr.IXP-521 priimtas.

Slapto balsavimo dėl V.P.Andriukaičio išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju rezultatai

Kolegos, norėčiau paskelbti balsų skaičiavimo grupės pateiktus rezultatus. Iš viso išduota 121 biuletenis. Rasta 121 biuletenis. Galiojančių – 120, negaliojančių – 1. Už V.P.Andriukaitį balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 42. Todėl sveikiname V.P.Andriukaitį ir skelbiu, kad šiuo pagrindu nutarimas dėl V.P.Andriukaičio išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju priimtas. (Plojimai).

Replika po balsavimo suteikiama kolegai A.Klišoniui.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Vyteni Povilai Andriukaiti, aš tikrai neabejoju, kad jūs nusipelnęs būti išrinktas tuo, kuo jus dabar išrinko, tačiau aš noriu, kad ta procedūra, kuri buvo padaryta, būtų padaryta iki galo visiškai teisiškai. Aš noriu, kad mes, kolegos, atsiverstume 115 straipsnio 6 punktą, kuriame aiškiai yra pasakyta, kaip vyksta slapto balsavimo procedūra. Noriu pažymėti, kad bent 4 Seimo nariai pažeidė slapto balsavimo procedūrą. Todėl aš, neabejodamas tuo, kad rinkimai yra įvykę, norėčiau, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėtų šį faktą ir pateiktų savo išvadą, ar įvykę rinkimai yra teisėti, nes 4 Seimo nariai apėjo balsavimo kabinas, tuo aiškiai ignoruodami slapto balsavimo procedūras.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Aš taip pat galėčiau pacituoti 115 straipsnio 6 dalį, kuri mini tai, kad balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė. Pastaroji taip pat turi būti pastatyta, kad balsuojantieji, eidami prie jos, turėtų pereiti slapto balsavimo kabiną. (Balsai salėje) Pereiti slapto balsavimo kabiną. Aš manau, kad jūs turite visišką teisę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, ji pateiks išvadas. O mes dar kartą sveikiname V.P.Andriukaitį. Prašau, kolega.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamasis Seimo Pirmininke, tikrai jūsų teikimas buvo sudėtingas. Ir aš tikrai dėkoju už tą teikimą, bet labiausiai dėkoju visiems manęs neparėmusiems, nes jūs esate tie, kurių skaičių aš turėsiu mažinti, kad būtų kuo mažiau manęs neremiančių. O visiems parėmusiems tikrai dėkoju trigubai, nes ta našta, kuri yra uždėta, yra mūsų bendra našta, bendras darbas. Tikrai turėsime bendrai dirbti. Aš manau, kad tirpdysime tuos ledus, tuos gana formalius kabliukus, kurie nesudaro jokių problemų, galima dar tuos 4 balsus atmesti, čia nėra jokių problemų. Tiktai norėčiau pasakyti, kad geranoriška dvasia vyrautų, ir aš kviečiu taurei vyno, restoranas dirbs ilgai. Iš mano pusės taurė vyno tiesiog jau yra paruošta. Bet raudonojo, nes vis tiek esu socialdemokratas. Labai ačiū. (Plojimai)

Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo valdybos” pakeitimo” projektas Nr.IXP-893 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Kolegos, nagrinėjame Seimo nutarimo “Dėl Seimo valdybos” pakeitimo projektą Nr.IXP-893. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien dažnai tenka stovėti šioje tribūnoje. Norėčiau pateikti Seimo nutarimą “Dėl valdybos sudėties patvirtinimo”. Į valdybos sudėtį siūlome įtraukti V.P.Andriukaitį, kurį mes pasveikinome su Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigomis, taip pat siūlome įtraukti R.Paksą. Kaip girdėjote, po Vyriausybės programos patvirtinimo Liberalų frakcija pasiskelbė opozicine, o jos vadovas – frakcijos seniūnas R.Paksas pagal Statuto 41 straipsnį tampa ir opozicijos lyderiu, tai yra automatiškai, be jokio kito teisinio akto, jis vadinamas opozicijos lyderiu. Todėl valdybos sudėtis tokia: A.Paulauskas, V.Andriukaitis, Č.Juršėnas, A.Skardžius, G.Steponavičius ir R.Paksas. Prašau pritarti šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų norėtų klausti kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Seimo Pirmininke, labai rimtas klausimas. Filologas klausia teisininko, ar teisininkas atliko visas procedūras? Gerbiamasis kolega, Statuto 24 straipsnis. Seimo Pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip penki, o vienas iš jų – Seimo opozicijos deleguotas atstovas. Čia nekalba apie opozicijos lyderį, kuris patenka į valdybą ex officio. Taigi vienas iš pavaduotojų – Seimo opozicijos deleguotas atstovas. Rimtas klausimas – kas, kuris iš Seimo Pirmininko pavaduotojų šiandien yra deleguotas opozicijos atstovas?

A.PAULAUSKAS. O ką, čia jums tokia didelė paslaptis? G.Steponavičius yra deleguotas.

A.VIDŽIŪNAS. Yra deleguotas opozicijos? Dar antroji klausimo dalis. Jeigu jūs įrodysite, kad jis deleguotas, aš neprieštarauju. Ir 188 straipsnis. Kandidatus į Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigas, pasitaręs su frakcijomis, Seimo Pirmininkas siūlo taip, kad Seimo valdyboje būtų… ir t.t., ir t.t. Mes nejaučiam, kad būtų tartasi su frakcijomis, su mūsų frakcija. Taigi du rimti klausimai. Ar buvo tartasi? Ir antrasis. Kas, kokia forma delegavo kaip opozicijos atstovą G.Steponavičių ar A.Skardžių, nežinau kurį. Bet labai rimtai, pone Pirmininke.

A.PAULAUSKAS. Jeigu jūs A.Skardžių minite, tai jau nerimtai. O aš atsakiau į jūsų pirmą klausimą, kad Liberalų frakcija delegavo G.Steponavičių į Seimo valdybą ir kartu į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas. Atrodo, stengiausi jums atsakyti. (Balsai salėje) Aš suprantu, ką jūs norite paklausti, bet aš atsakiau taip, kaip aš manau.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam Seimo nutarimui po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Ačiū gerbiamajam Pirmininkui. Kadangi yra siūloma ypatingos skubos tvarka, ar galėtume pereiti prie priėmimo procedūros? Dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio. Kolega K.Rimšelis dėl vedimo tvarkos.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau tik informuoti, kad Liberalų frakcija buvo priėmusi sprendimą, kad G.Steponavičius yra deleguojamas į Seimo Pirmininko pavaduotojo postą nuo opozicinės frakcijos, bet tas sprendimas įsigalioja tada, kai bus perskaityta deklaracija ir Liberalų frakcija pasiskelbia opozicija. Tai tik tiek informacijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, ponui A.Vidžiūnui dabar yra visiškai aišku. Dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio. Kolega K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, yra liūdna klausyti tokį komediantų pasireiškimą Seime. Yra aiškus pasiūlymas, negaišinkime laiko ir priimkime sprendimą. Kam reikia gaišti laiką? Ir taip šiandien dirbsime iki 24.00 valandos. Ko mes norime tuo pasiekti? Man, kaip stebėtojui, teko dalyvauti daugelio parlamento sesijose ir aš niekur nemačiau tokių komedijų, kokios pas mus vyksta vakar ir šiandien. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kolegos, ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį. Ačiū. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Ar galėtume… Dėl balsavimo motyvų dėl 2 straipsnio. Nesant norinčių išsakyti nuomonės, ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Ačiū. 2 straipsnis priimtas.

Todėl, kolegos, mielai kviečiu jus registruotis ir balsuosime dėl viso Seimo nutarimo.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kolegos, prieš balsavimą klausčiau, ar dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Todėl prašau balsuojant išreikšti savo apsisprendimą. Kas už šį Seimo nutarimą balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas, primenu, kolegos.

Už – 79, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimas Nr.IXP-983 priimtas.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Seniūnų sueigos sudarymo” pakeitimo” projektas Nr.IXP-894 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kitas Seimo nutarimo – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo “Dėl Seniūnų sueigos sudarymo” pakeitimo projektas Nr.IXP-894. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašau, Pirmininke.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš teikiu jums Seimo nutarimą dėl Seniūnų sueigos sudarymo. Įvyko keletas pasikeitimų, kuriuos norėčiau jums paminėti. V.Andriukaitis išrinktas Seimo Pirmininko pavaduotoju, Z.Balčytis yra patvirtintas ministru ir D.Kutraitė-Giedraitienė yra išrinkta Liberalų frakcijos seniūnų pirmąja pavaduotoja. Ir, kaip minėjau, R.Paksas yra išrinktas šios frakcijos seniūnu, kartu tapo opozicijos lyderiu. Tai štai šie pakeitimai verčia mus priimti naują nutarimą ir norėčiau dabar jums išvardinti Seniūnų sueigą. A.Paulauskas, V.Andriukaitis, Č.Juršėnas, A.Skardžius, G.Steponavičius, R.Paksas, S.Dmitrejevas, V.Einoris (vietoj Z.Balčyčio), P.Gražulis, V.Greičiūnas, G.Jakavonis, A.Kubilius, D.Kutraitė-Giedraitinė, E.Masiulis, D.Mikutienė, K.D.Prunskienė, G.Purvaneckienė, A.Ramanauskas, K.Rimšelis, I.Šiaulienė ir V.Tomaševski. Tai yra atstovavimas visoms frakcijoms ir plius valdybos nariai. Prašau šį nutarimą priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam Seimo nutarimui po pateikimo. Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta. Šiam Seimo nutarimui taip pat taikoma ypatingos skubos tvarka, todėl pereiname į priėmimo stadiją.

Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių išsakyti nuomonės. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū. 1 straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Nesant norinčių kalbėti, klausiu, ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių, 2 straipsnis priimtas. Dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių išsakyti nuomonės. Kolegos, prašom registruotis, balsuosime dėl viso Seimo nutarimo.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Seniūnų sueigos” sudarymo pakeitimo” būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už –79, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” pakeitimo” projektas Nr.IXP-895 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” pakeitimo” projektas Nr.IXP-895. Pateikia Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, įvyko pasikeitimas Seime, t.y. susiformavo naujoji dauguma. Vakar Seniūnų sueigoje pavyko susitarti, kad iki naujosios rudens sesijos pradžios padarytume minimalius pakeitimus patvirtindami naujus kai kurių komitetų pirmininkus ir kai kurių komitetų pirmininkų pavaduotojus. Šis susitarimas vakar vyko Seniūnų sueigoje dalyvaujant visų frakcijų atstovams, tiesa, A.Kubilius išėjo nesulaukęs pabaigos. Komitetų posėdžių metu buvo išrinkti komitetų pirmininkai.

Norėčiau jums perskaityti, kokie įvyko pakeitimai. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku išrinktas Seimo narys A.Macaitis, jo pavaduotoju – Seimo narys J.Raistenskis. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku – Seimo narys A.Butkevičius, pavaduotoju liko G.Šivickas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku išrinktas Seimo narys A.Sysas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku išrinktas Seimo narys A.Sakalas, o šio komiteto pirmininko pavaduotoju – Seimo narys R.Šukys. Užsienio reikalų komiteto pirmininku išrinktas Seimo narys G.Kirkilas, pavaduotoju liko Seimo narys K.Bobelis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku išrinktas Seimo narys P.Papovas, jo pavaduotoju -Seimo narys K.Rimšelis.

Štai tokie pasikeitimai, ir mes prašome tuos pasikeitimus įtvirtinti nutarimu. Ten, kur pirmininkai ir pavaduotojai nesikeitė, išlieka tie patys vadovai. Siūlau šį nutarimą priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūsų nori klausti 5 Seimo nariai. Kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš dar sykį noriu jūsų paprašyti, arba nežinau, kodėl jūs vengiate išdalinti raštu išdėstytą paprastą dalyką, tai yra Seniūnų sueigos nutarimu patvirtintas proporcijas tarp atskirų frakcijų, kiek kuriai frakcijai turi priklausyti komitetų vadovų postų. Dabar aš prašau jūsų pasakyti labai aiškiai, kurios frakcijos ir kiek turi per daug Seimo komitetų vadovų paskyrimų, kiek kurios turi per mažai.

Tai vienas dalykas. Antras dalykas, aš noriu atkreipti visų Seimo narių dėmesį, kad šiuo nutarimu 4 komitetuose, tai yra Biudžeto ir finansų komitete, Ekonomikos komitete, Kaimo reikalų komitete ir Sveikatos reikalų komitete abiejų vadovų postus, t.y. pirmininko ir pavaduotojo, užims tos pačios valdančiosios koalicijos atstovai. Mano įsitikinimu, tai yra blogas pavyzdys.

A.PAULAUSKAS. Aš manau, kad iki rugsėjo mėnesio mes tvarkysime ir atsižvelgdami į proporcijas… Gaila, kad jūs nesulaukėte vakar mūsų Seniūnų sueigos pabaigos, būtumėte išgirdęs mūsų susitarimą. Tai buvo priimta bendru sutarimu. (Balsas salėje: galite pasakyti tą susitarimą?) Aš pats asmeniškai nesu skaičiavęs, tačiau turiu atminty pono Č.Juršėno padarytus skaičiavimus, ir galiu jums dar kartą juos paskelbti. (Balsas salėje: tai Seniūnų sueiga pritarė kokiam nors…) Pritarė. Jums reikėjo dalyvauti ir Seniūnų sueigoje būtumėte viską girdėjęs. Yra išdalinti visiems šie skaičiavimų rezultatai.

PIRMININKAS. Kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš dar norėčiau grįžti prie proporcijų tarp frakcijų. Kaip sakė Liberalų frakcija, kad ji tikrai nesilaikys įsikibusi į tų komitetų pirmininkus, taip ir įvyko, ir tas reikalas buvo greitai sutvarkytas. Tiesiog norėčiau paprašyti jūsų griežto ir tikslaus patikinimo, kad rudens sesijos pradžioje mes galėsime grįžti ir tikrai grįšime prie tolygaus pasiskirstymo, kaip ir reikalauja Statutas, dėl pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų pagal frakcijoms priklausančias kvotas. Tik tiek.

PIRMININKAS. Tai aš galiu patvirtinti.

PIRMININKAS. Kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Aš irgi noriu tik patvirtinimo, daugiau nieko. Bet aš noriu kito patvirtinimo, kad oficialiai iš tribūnos Seimo Pirmininkas galėtų patvirtinti, kad tikrai yra Statutas. Jeigu mes jį gerbiame, yra Seime užsiregistravusios frakcijos, suskaičiuojame procentus, kiek kuri frakcija komitete pagal narių skaičių turi turėti vietų… ar mes padarysime tuos reikalingus pakeitimus, kurie šiuo metu neatitinka tikrovės? O ką paskirti į komitetą jau turint skaičių turbūt yra frakcijos reikalas. Ar galite mus patikinti, kad įvyks tie pakeitimai, nes mes žinome, kad kai kuriuose komitetuose kai kurios frakcijos turi per daug vietų, joms nepriklauso? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Jūsų klausimas iš esmės tas pats, koks buvo užduotas ir J.Čekuolio. Aš atsakau, kad iš tiesų reikia laikytis proporcijų, ir mes stengsimės tai daryti. (Balsai salėje) Nereplikuokite, leiskite man pasakyti iki galo. Jūs matote, kad padalinti žmogaus per pusę neįmanoma ir gali būti tam tikri nukrypimai į vieną ar kitą pusę. Bet iš esmės, tai pasakė ir V.Andriukaitis, ir aš, ir kiti, tikrai grįšime prie šitų proporcijų ir stengsimės, kad jos atitiktų pagal Statutą tiek, kiek priklauso.

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Seimo Pirmininke, dabar vieni kalba apie Lietuvos Respublikos įstatymą Seimo statutą ir jo normas, kad komitetų pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų skaičius yra proporcingas Seimo frakcijų narių skaičiui. Kiti kalba apie kažkokį (…) dokumentą – Seimo seniūnų sueigos susitarimą. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kaip jums atrodo, kuo turėtų vadovauti Lietuvos Respublikos Seimas, leidžiantis įstatymus? Ar Lietuvos Respublikos įstatymo Seimo statuto normomis, ar kažkokiais Seniūnų sueigos susitarimais?

A.PAULAUSKAS. Aš manau, kad ir tie, ir tie dokumentai yra svarbūs ir negalima vieno ar kito neįvertinti. Dar kartą kartoju, galbūt neaiškiai pasakiau. Tai yra minimalus planas, kad vasarą komitetai dirbtų, kad jie turėtų pirmininkus, pavaduotojus ir kad jie būtų veiksmingi. Reikės rengti rudens darbų programą, reikės galbūt šaukti neeilinę sesiją, kad būtų komitetai, su kuriais galima būtų bendrauti, ir dėl to pakeičiami pirmininkai. Po to, rudenį, rugsėjo mėnesį, aš dar kartą pakartosiu, vėl bus persvarstoma pagal proporcijas.

PIRMININKAS. Kolegė K.Prunskienė. Prašom, kolege.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijai aiškiai stinga aršumo dalijantis postus. Aną kartą mes nereiškėme didelio aktyvumo ir tų postų negavome, aš čia šiek tiek kabutėse sakau. Šį kartą manau, kad jus suklaidino mūsų nuostata nedalyvauti formuojant Vyriausybę. Tai tikrai negalioja komitetų atžvilgiu. Šiandien naujasis mūsų vicepirmininkas kaip tik kėlė klausimą dėl mūsų frakcijos. Jis žino mūsų frakcijos pageidavimus, beje, labai kuklius, todėl aš tikiuosi, kad gal galima tai išspręsti. Kokia jūsų nuomonė? Ar čia jau taškai sudėti, ar bus grįžtama prie to klausimo?

A.PAULAUSKAS. Taip, bus grįžtama ir bus peržiūrimi pagal proporcijas, kurios nustatytos Seimo statute.

PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkui. Jūsų paklausė visi norintys kolegos. Dėl vedimo tvarkos kolega Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, aš pirmiausia norėjau pasakyti, kad Statutas nėra įstatymas, Statutas turi įstatymo galią. Laikas būtų tai skirti. Bet suprantama, vis tiek Statuto reikia laikytis. Tai čia mes abu sutarėm.

Aš noriu pranešti, kad buvo kelios Seniūnų sueigos, kur buvo nagrinėjamos visos proporcijos ir taip pat buvo pripažinta, kad 8 mėnesius, neprotestuojant mano kolegai Arvydui, buvo tokia tvarka, kokia buvo. O dabar prabusta – labai gražu, sveikinu. Pabudome ir kelkimės. Labai gerai. Taigi Pirmininkas aiškiai pasakė, kad šiandien sprendžiam šią to sudėtingo klausimo dalį. Šiandien sprendžiam. Seniūnų sueigos rekomendacija ir yra išdalyta. Aš noriu pasakyti, o gal kartais pats kolega Gintaras pasakys, kad yra labai aiškus Liberalų frakcijos valdybos posėdžio protokolo išrašas. Ten sakoma: deleguojam tiek ir tiek savo atstovų. Labai svarbus ir antras punktas, kuriam aš neprieštarauju, yra toks: prasidėjus rudens sesijai reikalauti, kad būtų peržiūrėtas Seimo komiteto narių ir komitetų vadovybės proporcinis atstovavimas pagal frakcijų dydžius. Viskas gerai, Pirmininkas patvirtino.

Taigi aš siūlau nesiginčyti dėl tų dalykų, dėl kurių mes ginčijomės visą savaitę ir radom tam tikrą kompromisą, kadangi klausimas iki galo neišspręstas, radom tam tikrą kompromisą. Šiandien išspręskim tuos dalykus, o rytoj arba poryt, t.y. arba neeilinėje sesijoje, kuri gresia, arba eilinėje sesijoje, galėsim visa kita išspręsti.

PIRMININKAS. Kolegos, aš matydamas jūsų kalbų turinį, manau, kad tai yra kalbos dėl balsavimo motyvų. Ar dėl vedimo tvarkos norėtumėte, kolegos? Prašom. G.Steponavičius tik dėl vedimo tvarkos. Dėl balsavimo motyvų bus suteikta galimybė.

G.STEPONAVIČIUS. Norėčiau pradėti pasakymu – labas rytas pabudusiems ir atsikėlusiems. Atsižvelgdamas į 8 mėnesių kontekstą norėčiau priminti, kad dauguma buvo kita ir susitarimai dėl proporcijų iš esmės galiojo tarp daugumos ir mažumos. Tada buvo visai kitas vaizdelis, kolegos. Siūlau nepateikinėti to kaip neva prasto precedento. Siūlau eiti prie sprendimo priėmimo ir pritarti šiam Seimo nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka dėl vedimo tvarkos.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar šiandien mes nors vieną rimtą klausimą svarstysime, ar toliau vyks diskusija demokratijos iliuzijos atveju? Iš esmės čia yra skirstymasis dėl postų. Taigi ar nors vieną rimtą klausimą šiandien svarstysime? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš manau, kad jeigu ilgai negaišinsite, kolegos, laiko, pradėsime svarstysime rimtus klausimus. (Balsas salėje: ačiū.) Tad pabaikime šį Seimo nutarimą. Ar galėtume bendru sutarimu? Matau, negalime bendru sutarimu. Dėl balsavimo motyvų… Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam Seimo nutarimui? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū. Taikoma ypatingos skubos tvarka.

Pereiname prie priėmimo, todėl dėl viso Seimo nutarimo.. Atsiprašau, kadangi yra du straipsniai, dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nesant norinčių kalbėti, 2 straipsnis priimtas. Ačiū.

Dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti ir dirbti rimtus darbus taip, kaip siūlė J.Veselka.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius turi kitą nuomonę.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, nuo smulkmenų prasideda visos problemos, tai yra seniai pasaulyje žinoma. Aš tikrai negaliu balsuoti už šį nutarimą, kuris daromas pažeidžiant visas statutines normas ir galų gale posėdžio pirmininkams taip skubant, kad niekaip negalima išprašyti paprasto dalyko, t.y. kad Seimo nariams būtų išdalytas kažkoks mistinis Seimo seniūnų sueigos patvirtintas sprendimas dėl proporcijų pasiskirstymo. Jo niekaip negalime atrasti ir pamatyti – ponui Č.Juršėnui jis yra išdalytas, mūsų frakcijai jis nėra išdalytas.

Antras dalykas. Aš manau, kad jis sąmoningai nėra dalijamas, nes aš įtariu, kad jis bus parengtas tokiu pat principu, t.y. pažeidžiant bet kurias Statuto normas taip, kaip ir šiandien mums visuose komitetuose išdalytas irgi Seniūnų sueigos priimtas nutarimas, kuriame turėjo būti pasakytas tik vienas dalykas – kokių frakcijų atstovai ir kokiam komitetui turėtų vadovauti. Tuo tarpu mes gavome ne tik frakcijų pavadinimus, mes gavome ir pavardes. Seniūnų sueiga staiga pasiūlė, pavyzdžiui, Biudžeto ir finansų komitetui A.Butkevičių. Raskite tokį Seimo statuto straipsnį, pagal kurį Seniūnų sueiga galėjo pateikti tokius pasiūlymus. (Balsas salėje)

Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį noriu priminti, kad nuo smulkmenų prasideda dideli dalykai. Todėl aš protestuodamas balsuoju prieš šį nutarimą, neturėdamas nieko prieš tas kandidatūras, kurias siūlome dabar tvirtinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, aš siūlau pritarti A.Kubiliaus nuomonei. Kadangi komitetų pirmininkai parinkti geri, reikia už juos balsuoti.

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Nėra čia ką, kolegos, ilgai šnekėti. Keičiasi politinė situacija, keičiasi Seimo vadovybė. Bet tai, kad nesilaikoma įstatymų, yra faktas. Tai pripažįsta visi, kurie kalba apie rudenį ir apie tai, kad buvo tokia situacija. Kolega Juršėnai, mes visą laiką sakėme, kad reikia laikytis proporcijų, taip pat ir Tėvynės sąjungai duoti antrąją vietą. Bet baisiausias dalykas yra tas, kad buvęs Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, dabar Seimo Pirmininkas atvirai sako: lygiaverčiai dalykai yra Lietuvos Respublikos įstatymas – Seimo statutas ir Seimo seniūnų sueigos kažkokie susitarimai. Tai yra, kolegos, teisinės valstybės didysis liūdesys.

PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, Seniūnų sueigos sprendimas pagal Statutą atitinka normas. Disproporcijų turi komitetų sudėtys ir visa tai jau yra fiksuota. Juo labiau kad liberalai galėjo priimti sprendimą turėti rezerve sau vieną vietą rugsėjį, o tarkime, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui dabar laikinai buvo galima tartis galbūt atiduoti Naujosios demokratijos ir Valstiečių partijų frakcijai. Toks variantas buvo galimas, jis buvo vienas iš mano siūlymų, bet nepriėmėme sprendimo. Žodžiu, svarbiausia, kad mes laikomės džentelmeniško susitarimo daryti minimalius pakeitimus, suformuoti vadovybės komitetų, Seniūnių sueigos sudėtį, Seimo vadovybę ir toliau rengtis neeilinei sesijai, kurios metu galima daryti pakeitimus, arba eilinės sesijos pradžiai. Tai yra duotas žodis. Opoziciją reikia gerbti, todėl gerbdamas opoziciją siūlyčiau būtinai tai daryti nuosekliai ir sudaryti bendrą darbo grupę, kad mes galėtume statutinius pakeitimus įvykdyti preciziškai.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome visas nuomones už ir prieš. Todėl, kolegos, prašom registruotis, balsuosime dėl viso Seimo nutarimo.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kolegos, prašau dėmesio. Kas už tai, kad Seimo nutarimo projektas Nr.IXP-895 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 77 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas.

Vyriausybės įstatymo 13, 20, 39 ir  40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-405(3*) (priėmimas)

Kolegos, nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-405. Vyriausybės įstatymo 13, 20, 39 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega A.V.Indriūnas. Priėmimo stadija.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Po svarstymo Seimas pritarė Vyriausybės įstatymo 13, 20, 39 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Šiam projektui negauta pasiūlymų, išskyrus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl 4 straipsnio. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šiai Teisės departamento išvadai pritarė, neprieštarauja. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Pataisų negauta. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčių išsakyti nuomonę, klausčiau, ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū. 1 straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų nesant pataisų ir nesant norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, klausčiau, ar galime priimti 2 straipsnį? Ačiū. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Nėra gauta pataisų. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčių išsakyti savo nuomonę, klausiu, ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Kaip minėjo kolega A.Indriūnas, buvo gautos Teisės departamento pastabos, į kurias atsižvelgta. Yra. Kolega J.Čekuolis. Dėl balsavimo motyvų norėtų išsakyti prieštaraujančią nuomonę. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Deja, yra, nors kalbos šiandien visiems pabodusios, bet norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog 4 straipsnis kalba apie, vaizdžiai tariant, ministrų galimybę atsinešti Vyriausybės nutarimų projektus savo kišenėse. Tokie nutarimai ypatingos skubos tvarka ar, kaip kitaip pasakius, prieš pat posėdį kabineto nariams būna išdalijami, o ministras labai liaudiškai pasakoja, tiesiog sako, na, žinote, vyrai ar moterys, man labai reikia šito, labai skubu, ir kas būna įsigilinęs, ar ne, jeigu reikia, balsuoja. Šiuo atveju 4 straipsnio naujoji redakcija tokiai ydingai, mano galva, praktikai, atveria kelius ir tam pritarti aš negalėčiau. Vis dėlto manyčiau, kad įstatymas turėtų reglamentuoti, kaip yra svarstomi klausimai Vyriausybėje, o ne Vyriausybės darbo reglamentas, į kurį čia naujoji redakcija nurodo, nes vis dėlto reglamentas yra Vyriausybės vidaus dokumentas, o ne įstatymas. Todėl aš ir pasisakyčiau prieš šią 4 straipsnio naująją formuluotę.

PIRMININKAS. Klausčiau J.Razmos. Jūs už ar prieš? Prašom. Kolega J.Razma.

J.RAZMA. Žinoma, labai nesistebiu, kad ponas J.Čekuolis pats tam tikru laikotarpiu buvęs Vyriausybės aparato darbuotojas nori įsivaizduoti, kad Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai galėtų būti viršesni už ministrus ir nuspręsti, ar ministras turi teisę, jeigu iškyla svarbi reikmė, greitai prašyti įtraukti klausimą į darbotvarkę. Aš manau, kad ta papildoma nuoroda į Vyriausybės reglamentą tikrai nustato normalią normą. Mes tikrai neturime laikyti tų ministrų Vyriausybės “aparatčikų” pastumdėliais ir kai tikrai reikia, kad turėtų galimybę žmonės paprašyti kokį nors klausimą greitai įtraukti.

PIRMININKAS. Prašom komiteto nuomonę, kolega Indriūnai.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau įsiklausyti į formuluotę 5 dalies 1 sakinio: “Ministras Pirmininkas turi teisę Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti į tvirtinamą darbotvarkę įtraukti ir naujų klausimų”. Jis turi teisę tik pasiūlyti. Ministrai balsuoja, ar įtraukti, ar ne. Todėl J.Čekuolio pasiūlymas, pretenzija yra visai nepagrįsta, mano nuomone.

PIRMININKAS. Ačiū, girdėjome vieną nuomonę už, vieną prieš, todėl, kolegos, balsuodami turime apsispręsti dėl 4 straipsnio. Prašom registruotis, balsuosime dėl 4 straipsnio. Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Kas už tai, kad 4 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 45, prieš – 5, susilaikė 7 Seimo nariai. Todėl 4 straipsnis priimtas. Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų nėra norinčių išsakyti nuomonę. Kolegos, registruojamės, balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-405 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 42, prieš nėra, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas priimtas.

Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio bei 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-398(2*) (priėmimas)

Nagrinėjame įstatymą Nr.IXP-398. Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio bei 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiam įstatymo projektui yra gautas vienas pasiūlymas, o jo istorija yra tokia. Pasiūlymas yra mano, nes prieš paskutinį posėdį buvo priimtas Kelių fondo įstatymo projektas, kuris buvo derinamas su Civiliniu kodeksu. Jam buvo taikoma skubos tvarka ir buvo priimtas anksčiau negu šis įstatymo projektas. Pataisos yra susijusios derinant su jau priimtu projektu. Todėl siūlau pritarti mano pataisoms ir įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Kolegos, kad būtų pradėtos svarstyti šios pataisos, teikiamos kolegos G.Šivicko, reikalingas Seimo narių apsisprendimas, t.y. vienas penktadalis Seimo narių, jeigu pritars šioms pataisoms, tada jos bus pradėtos svarstyti. Todėl, kolegos, prašau balsuojant apsispręsti dėl pataisų, teikiamų kolegos G.Šivicko šiam įstatymui. Ar šias pataisas svarstome? Tam reikalinga 29 Seimo narių parama. Prašau dėmesio! Vyksta balsavimas.

Šias pataisas remia 40 Seimo narių, todėl jas galima svarstyti.

G.ŠIVICKAS. Pataisas aš jau pateikiau, tik priminsiu, kad tos pataisos yra suderintos su jau prieš tai priimtu įstatymu, kuris aplenkė šį įstatymą. Čia paprasčiausiai yra suderinamas su Civiliniu kodeksu, kuris įsigaliojo. Komitetas yra pritaręs. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsniui teikiamų pataisų, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti kolegos G.Šivicko pataisoms, teikiamoms 1 straipsniui? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Prašau pateikti pataisas 2 straipsniui.

G.ŠIVICKAS. Čia analogiškos pataisos, suderinimas.

PIRMININKAS. Nesant norinčių pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, klausčiau, ar galime bendru sutarimu pritarti pataisoms, G.Šivicko teikiamoms šio įstatymo projekto 2 straipsniui? Ačiū, pritarta. Kolegos, prašau registruotis. Atsiprašau. Dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Nėra norinčių pasakyti nuomonę. Prašau, kolegos, registruojamės, balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-398 būtų priimtas su kolegos G.Šivicko teikiamomis pataisomis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 57, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.IXP-398 priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-496(2*) (priėmimas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-496 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega R.Sedlickas. Prašau, kolega, pateikite. Priėmimo stadija.

R.A.SEDLICKAS. Šių pataisų tikslas yra įvesti didesnį sankcijų dėl mokesčių nemokėjimo lankstumą. Iki šiol tvarkos pažeidimai dėl pajamų, turto, pelno ir mokesčių pateikimo užtraukdavo baudas nuo 200 Lt iki 500 Lt. Pakartotiniai pažeidimai užtraukdavo baudas nuo 500 iki 1000 litų. Siekiant nuslėpti mokesčius, baudos buvo nuo 2000 iki 4000 litų. Šios pataisos sumažina minimalias baudas ir numato alternatyvią nuobaudą – įspėjimą. Yra siekiama sušvelninti šias baudas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas balsavo: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Kadangi šis įstatymas turi tik vieną straipsnį, dėl kurio mes turėjome apsispręsti, todėl kalbama dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Nėra norinčių pasakyti nuomonę. Prašau, kolegos, registruotis, balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-496 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 54, prieš – 1, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas Nr.IXP-496 priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 232² ir 246³ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-412(2*) (priėmimas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-412 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 232² ir 246³ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega V.Saulis, priėmimo stadija. Prašau, kolega.

V.SAULIS. Kolegos, teikiu priėmimui Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 232² ir 246³ straipsnių pakeitimo įstatymą. Čia galbūt yra toks grynai techninis projektas. Esmė yra sudaryti teisines prielaidas, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri dabar perėmė reorganizuotos Valstybinės tiltų inspekcijos funkcijas, galėtų surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas. Kartu padaryti ir kiti šių straipsnių pakeitimai, susiję su pasenusiais pavadinimais ir terminais. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pagrindinis. Išvada – pritarta bendru sutarimu. Papildymų ir kitokių pasiūlymų nėra. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Nesant norinčių pasakyti nuomonę ir nesant pataisų šiam straipsniui, ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Ačiū, priimta.

2 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčių pasakyti nuomonę ir nesant pataisų, ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Ačiū. Priimtas 2 straipsnis. Prašome registruotis, balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP- 412 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 48, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.IXP-412 priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai" projektas Nr.IXP-390(2*) (priėmimas)

Nagrinėjame Seimo nutarimo “Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai” projektą Nr.IXP-390. Teikia Žmogaus teisių komiteto pirmininkas kolega G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tokį vėlyvą laiką ir tokį ilgą posėdį vis dėlto smagu paženklinti tokia gražia akcija, kaip pritarimas šiam Seimo nutarimui, kuris iš tikrųjų įteisintų kaip valstybės pripažįstamą religinę bendruomenę – baptistus. Tai būtų dar vienas mūsų visuomenės turtas. Taigi daugiau pastabų neturiu, kviečiu balsuoti ir pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi šis Seimo nutarimas turi 1 straipsnį, todėl dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Todėl prašau ,kolegos, registruojamės, balsuosime dėl viso Seimo nutarimo.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad Seimo nutarimas Nr.IXP-390 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 45, prieš – 2, susilaikė 3 Seimo nariai. Seimo nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Valstybės kontrolės 2000 metų veiklos ataskaitos" projektas Nr.IXP-710(2) (priėmimas)

Kolegos, nagrinėjame – Seimo nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės 2000 metų veiklos ataskaitos” projektą Nr.IXP-710. Pranešėjas – kolega E.Šablinskas. Prašom. Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamieji kolegos, pristatysiu jums Teisės ir teisėtvarkos komitete apsvarstytą projektą dėl Valstybės kontrolės 2000 metų veiklos ataskaitos. Teisės ir teisėtvarkos komitete bendru sutarimu buvo nuspręsta pritarti komiteto patobulintam projektui. Jūs jį turite, taigi siūlau jį patvirtinti.

PIRMININKAS. Kolegos, pradedame priėmimo stadiją pastraipsniui.

1 straipsniui teikiama Seimo nario J.Razmos pataisa. Prašau kolegą J.Razmą pristatyti savo teikiamą pataisą 1 straipsniui.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad visada smagu būti geranoriškiems ir, kad ir ką kokia institucija darytų, visada vertinti tik pozityviai. Bet vis dėlto pažiūrėkim į rodiklius. Štai palyginimas 1999 ir 2000 metų. Kiek išieškota į valstybės biudžetą? 1999 m. – 23 mln. pareikalauta, 2000 m. – tik 5 mln. 23%. Dėl pervedimo į valstybės fondus. 1999 m. pareikalauta 4 mln., 2000 m. – tik 800 tūkst. 22%. Pažiūrėkite į biudžetinio ekonominio efektyvumo pokyčius. Visur tik neigiamos tendencijos. Tai ar mes sakysim, kad čia viskas gerai ir tokiu atveju neįvertinsime neigiamai. Ar tiesiog būsim laimingi dėl to, kad Valstybės kontrolė retsykiais ką nors kietai pasako vertindama kokį nors buvusį konservatorių Vyriausybės sprendimą. Ir dėl to visi būsim laimingi.

PIRMININKAS. Kolega E.Šablinskai, prašom pristatyti komiteto nuomonę.

E.ŠABLINSKAS. Komiteto nuomonę dabar sunku pasakyti, nes pono J.Razmos siūlymai atėjo vėliau. Bet iš tikrųjų aš siūlyčiau pačiam Seimui apsispręsti ir atmesti pono J.Razmos pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Seimo nariams nereikia apsispręsti, ar svarstyti, ar ne... Dėl balsavimo motyvų prieš pataisą kolega A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Aš truputį nustebau, kad kolega J.Razma vertina Valstybės kontrolės darbą pagal išskaičiuotus pinigus, arba išieškotus pinigus, iš biudžetinių organizacijų į valstybės biudžetą kaip baudas. Jau nė vienoje Europos valstybėje jokia valstybės kontrolė nebeatlieka tokio darbo, tik Lotynų Amerikoje dar yra taikoma tokia sistema. Tai nėra labai geras vertinimas, kai Valstybės kontrolė priskaičiuoja dideles baudas, tai parodo, kad mūsų valstybės finansai yra valdomi neefektyviai ir nerezultatyviai. Aš manau, kad Lietuvoje yra kažkokia tvarka, kalbant apie valstybės pinigų valdymą. Aš prieš jo pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi galime klausyti vieną nuomonę už, vieną prieš, palaikančios nuomonės nėra, todėl mes balsavimu turime apsispręsti. Kas už tai, kad būtų paremta J.Razmos teikiama pataisa 1 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. J.Razma siūlo vertinti nepatenkinamai.

Už – 6, prieš – 29, susilaikė 7. Pataisa nepriimta.

Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. 2 straipsniui kolega J.Razma teikia pataisą. Prašom kolegą J.Razmą pristatyti pataisą, teikiamą šio Seimo nutarimo 2 straipsniui.

J.RAZMA. Tai neesminė pataisa. Jeigu pranešėjas jos nepriims, aš neprašysiu balsuoti, tai dėl to aš net neagituosiu.

PIRMININKAS. Prašom. Žodis pranešėjui.

E.ŠABLINSKAS. Dėkui už supratimą.

PIRMININKAS. Pranešėjau, prašom. Nepriimate ar priimate J.Razmos teikiamą pataisą?

E.ŠABLINSKAS. Nepriimame, siūlom atmesti.

PIRMININKAS. Jūs, J.Razma, tęsite savo žodį ir atsisakote. Ačiū. Ar bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galime priimti 2 straipsnį. Ačiū. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsniui pataisų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, priimti 3 straipsnį? Ačiū. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsniui taip pat nėra pataisų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Ačiū. 4 straipsnis priimtas.

5 straipsniui yra teikiamos kolegės S.Burbienės ir kolegos J.Razmos pataisos. Prašau kolegę S.Burbienę pristatyti savo teikiamas pataisas.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, yra siūloma išbraukti 5 straipsnį, kuriame numatyta, kad turėtume steigti dar vieną nuolatinę Seimo komisiją. Svarstant šitą klausimą ir ponas J.Liaučius sakė, kad tai nėra būtina, ir mūsų dauguma apsisprendė, kad užtektų pakomitečio, kuris galėtų specializuotis būtent šiais klausimais, o dar viena komisija iš tiesų problemų neišspręstų. Todėl mes su kolega J.Razma šį kartą siūlome tą pačią pataisą ir prašom ją priimti.

PIRMININKAS. Kadangi kolega J.Razma teikia tą pačią pataisą, to paties turinio, tai turbūt jūs nenorėtumėte pristatyti? Aišku. Norėčiau išgirsti pranešėjo nuomonę. Prašom, gerbiamasis kolega E.Šablinskai. Kad būtų išbrauktas 5 straipsnis. Jūsų nuomonė.

E.ŠABLINSKAS. Vis dėlto aš pasilikčiau prie 5 straipsnio nuomonės. Tai palengvintų darbą ir pačiai liaudies kontrolei. (Balsai salėje) Atsiprašau, Valstybės kontrolei.

PIRMININKAS. Kolegos, mes turėsime balsavimu apsispręsti. Dėl balsavimo motyvų kolegė N.Steiblienė. Prašom laikytis tvarkos. Kolegė N.Steiblienė prieš pataisą.

N.STEIBLIENĖ. Aš norėčiau pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo pritarta 5 straipsniui. Tuo metu tam straipsniui pritarė ir ten buvęs valstybės kontrolierius. Tai vienas momentas. Mano pasiūlymas buvo steigti komitetą, bet, sako, kad komitetų yra per daug, ir mes apsiribojome Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymu steigti Audito ataskaitų komisiją. Kodėl? Todėl, kad Biudžeto ir finansų komitetas yra be galo apkrautas įstatymų pataisomis. Jis dirba daugiausia už visus kitus komitetus ir žmonės tikrai būna pavargę. Štai šiemet jau įvyko 133 posėdžiai. Dirbti atskirai ir žiūrėti kaip naudojamos valstybės lėšos, biudžeto, kurį tvirtina Seimas, lėšos, jie paprasčiausiai negalės. Jeigu sakytume teisybę, tai į Valstybės kontrolės pastabas, ypač dėl biudžeto, sakykim, valstybės institucijos nelabai kreipia dėmesio. Taip pat ir Turto fondas.

Aš siūlyčiau šį kartą galbūt pritarti šiam 5 straipsniui, galų gale šis nutarimas nėra šventa karvė, ir jeigu mes rudenį persigalvosime, mes galėsime tai padaryti vėliau, o dabar palikime. To norėjo, beje, ir Valstybės kontrolė.

PIRMININKAS. Kitą nuomonę turi kolega P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, šis Seimas skiriasi nuo ankstesnių tuo, kad yra pristeigęs labai daug komisijų. Tai viena. Antra. Aš pats savo ausimis girdėjau, kaip ponas J.Liaučius sakė – jeigu įkuriame pakomitetį, tai komisijos kol kas nereikia. Tegul padirba pakomitetis, o jeigu nespės to darbo atlikti, tai visada spėsime įsteigti, ir nereikia nutarimo tam, kad kada nors įsteigtume kokią nors komisiją. Todėl šiuo metu sudarant pakomitetį nereikia įsipareigoti dar ką nors naujo steigti.

PIRMININKAS. Girdėjome vieną nuomonę už, kitą – prieš. Kolegos, prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad pritartume kolegos J.Razmos ir kolegės S.Burbienės teikiamai pataisai? Kas remia šią pataisą, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Kolegos, mes registruojamės kas 2 minutės. Dėl straipsnio nenumatoma atskira registracija.

Už – 28, prieš – 13, susilaikė 3. Šis straipsnis išbraukiamas, pritarta pataisai.

Dėl 6 straipsnio pataisų negauta. Dėl balsavimo motyvų. Šis straipsnis tampa 5 straipsniu, bet aš, nenorėdamas jūsų klaidinti, norėčiau, kad jūs vadovautumėtės jums pateiktu dokumentu. Nesant norinčių kalbėti dėl 6 straipsnio dėl balsavimo motyvų, noriu paklausti, ar bendru sutarimu galime priimti 6 straipsnį, kuriam nėra pataisų? Prieštaravimų negirdėti. Ačiū. 6 straipsnis priimtas.

Prašom, kolegos, registruotis ir balsuosime dėl viso Seimo nutarimo. Prieš tai kalbos dėl balsavimo motyvų dėl viso Seimo nutarimo. Ar būtų norinčių išsakyti nuomonę? Nėra. Yra. (Balsai salėje) Nėra norinčių išsakyti nuomonę. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai.

Kas už tai, kad Seimo nutarimas, kurio registracijos Nr.IXP-910, būtų priimtas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Nutarimas su Seimo narių pataisomis.

Už – 44, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bendrosios sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-787* (svarstymas ir priėmimas)

Nagrinėjame Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bendrosios sutarties ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-787. Ekonomikos komiteto vardu pranešėja – K.Prunskienė. Svarstymas ir priėmimas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė teikiamą įstatymo projektą, kuriuo yra ratifikuojama Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, vykdančio fondo dotuojamų lėšų administravimą, bendroji sutartis. Ši sutartis turėtų būti ratifikuota kiek galima greičiau ir, tikiuosi, kad tai įvyks šiandien, nes šis ratifikavimas yra susijęs su būtinybe pradėti konkretų Ignalinos pirmojo bloko uždarymo projekto finansavimą. Minėtas bankas vykdo šią funkciją bendradarbiaudamas su tarptautiniu Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondu. Ratifikavus šią sutartį ir ją vėliau apsvarsčius donorų susirinkime, galima tikėtis, kad prasidės realus finansavimas. Norisi, kad nebūtų uždelsti darbai, kad prasidėtų ne tik tiriamieji projektavimo darbai, bet ir jų finansavimas.

Šioje bendroje sutartyje mes neturime ieškoti dalykų, kurie sprendžiami derybų dėl antrojo bloko uždarymo terminų metu, čia tik sakoma, kad pirmasis blokas, kaip buvo įsipareigota anksčiau, turi būti uždarytas iki 2005 metų pradžios ir Vyriausybė turi įsipareigoti vykdyti atitinkamus darbus. Žinoma, gali kilti abejonių, ar mes tikrai suspėsime atlikti darbus ir mes tai svarstėme, bet juo vėliau bus ratifikuota sutartis ir prasidės finansavimas, tuo mažiau bus galimybių suspėti atlikti šiuos darbus.

Dėl antrojo bloko uždarymo mūsų Vyriausybė turi suformuluoti derybinę poziciją ir pagal šią sutartį ją galima pateikti net 2004 metais koreguojant nacionalinę energetikos strategiją. Tiesa, šiandien Europos Komisijos nuostatos yra kitokios, ji skatina mus apsispręsti greičiau, bet tai nereiškia, kad mes turime prisiimti įsipareigojimą skubotai uždaryti antrąjį bloką. Mūsų pozicija turi būti labai aiškiai išreikšta.

Aš, teikdama Ekonomikos komiteto poziciją, informuoju, kad komiteto narių balsų dauguma yra pritariama šiam įstatymui dėl sutarties ratifikavimo, ir siūlau kolegoms šiandieną apsvarsčius priimti šį įstatymą, kad jis nebūtų atidėtas iki rudens ir neįstrigtų tie darbai, kurie jau gerokai vėluoja. Nuo balandžio 5 d., nuo sutarties pasirašymo, kaip matote, praėjo net trys mėnesiai. Vyriausybių kaita irgi turėjo įtakos, kad mes tik dabar svarstome šį klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Užsienio reikalų komiteto išvadą pateiks kolega V.Simulik.

V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Užsienio reikalų komitetas buvo papildomas svarstant Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bendrosios sutarties ratifikavimo įstatymo projektą. Pritarėme vienbalsiai, nes suprantame, kad jeigu nebus patvirtinta, tai Ignalina turės problemų. Visų komiteto narių nuomonė buvo pritarti vieningai.

PIRMININKAS. Diskusijoje užsirašęs dalyvauti kolega J.Veselka. Prašau, kolega.

J.VESELKA. Ponai Seimo nariai, aš suprantu, kad dauguma iš jūsų, nepaisant jokių argumentų, balsuosite už šį įstatymą. Bet vis dėlto aš noriu pasakyti, kad pagal šią sutartį Lietuva labai daug praranda, kelis kartus daugiau praranda nei Europa žada kompensuoti. Dabar labai daug triukšmo kyla dėl “Williams” ir JUKOS sutarties. Kad kokia būtų ta sutartis, bet ji vis tiek garantuoja vieną dalyką – “Mažeikių naftos” kompleksas dirbs.

O štai Lietuvos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko sutartis nedviprasmiškai yra Lietuvos energetikos naikinimo sutartis. Ir ne tik šiuolaikinės energetikos naikinimo sutartis, bet ir Lietuvos nubloškimas atgal nuo pažangiausių energijos gamybos technologijų, atėmimas galimybės rengti nuosavus branduolinės energetikos specialistus, nes jie mums bus nereikalingi. Ši sutartis – tai žingsnis į brangesnę elektros energiją, į žmonių vartojimo apribojimą, į didėjantį ekologinį užterštumą. Už tai ateityje mes mokėsime didelius mokesčius Europos Sąjungai.

Šios elektrinės uždarymas, be abejo, naftos, dujų, akmens anglies kompanijų laimėjimas ir mokslo pralaimėjimas Lietuvoje. Lietuva tų resursų neturi, antra, jie yra baigtiniai. Todėl branduolinė energetika yra perspektyviausia, o tas, kas jos atsisako, stumia savo ateities kartas į tamsą. Štai jau žada atnaujinti požeminius branduolinius bandymus. Kam? Aišku, kad pirmiausia dėl energetikos srities mokslo.

Ši sutartis atviras tyčiojimasis iš Lietuvos. Štai pažiūrėkime, ką įsipareigojo Lietuva ir ką įsipareigojo užsienio valstybės. Lietuva įsipareigoja sustabdyti pirmąjį Ignalinos elektrinės bloką iki 2005 metų ir 2004 metais turi įsipareigoti, kada galutinai sunaikinsime savo branduolinę energetiką. Tai yra konkretūs įsipareigojimai. Tuo tarpu Vakarai tik deklaruoja, kad jie vykdys ilgalaikes ir didelės finansinės pagalbos sąlygas. Konkrečiai niekas neapibrėžta. Kiek norės, tiek duos, kiek nenorės, tiek neduos pinigų. Bet kokio dydžio pagalba gali būti apibūdinta kaip didžiulė.

Atsisakius branduolinės energetikos, niekas nenorės finansuoti ir Lietuvos prisijungimo prie Vakarų energetinės sistemos. Aišku, kad šiomis sąlygomis Lietuva negalės elektros energijos eksportuoti, o importuoti iš Vakarų bus finansiškai nepajėgi. Taigi plėtodami savo energetinį ūkį priklausysime nuo Vakarų Europos ir NVS, ypač Rusijos, susitarimų sukurti bendrą energetinę sistemą.

Iš to, kaip Lietuva sprendžia savo, kaip branduolinės energetikos valstybės, likimą, aiškiai matyti, kad nepaisant gražių deklaracijų apie Lietuvos valstybę, partijų jau 10 metų vykdoma politika, užuot gynusi šalies ekonominius interesus, iš esmės visą šalies ekonomiką ir žmonių gerovę aukoja politinėms iliuzijoms patenkinti – įstoti į NATO ir Europos Sąjungą.

Pažiūrėkime formaliai, kokią mes sutartį ratifikuojame. Mes ratifikuojame ne Ignalinos atominės elektrinės, o visos Ignalinos eksploatavimo nutraukimo sutartį. Taigi Ignalina turės būti paskelbta mirusia. Tai yra tipiškas pavyzdys, kaip dirba tie visi derybininkai, kurie atstovauja Lietuvai derybose su Europos Sąjunga. Jeigu Europos Sąjungos valstybės bijo Ignalinos atominės elektrinės, tai jos turi ne tik prisiimti išlaidas, susijusias su jos pirmalaikiu uždarymu, bet ir išmokėti kompensacijas už Lietuvos prarastas galimybes likti branduolinės energetikos šalimi, už būsimą ekologinio užterštumo padidėjimą, už būsimą elektros energijos kainos padidėjimą, už ekonomikos konkurencingumo sumažėjimą, už jos mokslo praradimus, už papildomas išlaidas Ignalinos ir aplinkinių rajonų žmonėms dėl darbo ir kvalifikacijos netekimo.

Tai galima buvo išsiderėti. Sutrukdė vienas iš esminių dalykų – Lietuvos didieji politikai šalies ekonominius ir gyventojų gerovės interesus aukoja politinėms iliuzijoms pasiekti. Tokius mus Europa į savo tarpą priimti nenori, todėl ir visokeriopai tyčiojasi iš mūsų

Aš kviečiu tuos Seimo narius, kurie labiau mėgsta skaičius, mokslą, gyvą gyvenimą, o ne politines dogmas, balsuoti prieš šios sutarties ratifikavimą. Reikia iš naujo pradėti derybas su Europa dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Reikia pasiekti abipusiai tikslių ir konkrečių įsipareigojimų.

Ir nedidelė pastaba. Kai varžėtės dėl postų, buvo labai ilgos ir nuobodžios diskusijos, o kai kalbama apie tai, kiek milijardų ir mokslo praras Lietuva, pamatysite, per vieną minutę visi nubalsuosime. Todėl sakau, čia susirinko ne Lietuvos likimu besirūpinantys žmonės, o karjeristai. Prašau dėl to Etikos ir procedūrų komisiją mane apsvarstyti. O rimtus vyrus prašau balsuoti prieš tą sutartį ir pradėti derybas iš naujo. Nes mes prarandame milijardus ir ateitį, o jie mums apskritai nieko nepasižada mokėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, matydamas prieštaraujančias nuomones dėl šio įstatymo priėmimo, iš karto siūlau registruotis.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Kas už tai, kad šiam įstatymui būtų pritarta? Dėl balsavimo motyvų, aš manau, kolegos, turėsite teisę kalbėti priėmimo stadijoje, jeigu jūs, taupydami laiką, neprieštarautumėte? Kas už tai, kad būtų pritarta šiam įstatymui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kad sutartis būtų ratifikuota reikalingi 57 balsai – du penktadaliai Seimo narių. Kad ji būtų priimta. Aš apie priėmimą. Prašome neišsivaikščioti tie, kurie remiate šią sutartį.

Už – 42, prieš – 6, susilaikė 9 Seimo nariai. Šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi vis dėlto bus sunkoka surinkti balsus, kad įvyktų priėmimas ir ratifikavimas, prašau padaryti bent pusės valandos pertrauką dėl šio kausimo.

PIRMININKAS. Kolegos, ar bendru sutarimu galėtume daryti pusės valandos pertrauką, kurią frakcijos vardu siūlo kolega A.Salamakinas? Ačiū. Daroma šio klausimo priėmimo pusės valandos pertrauka.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau. Dėl vedimo tvarkos – kolega V.P.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau visus kolegas informuoti, kad ta taurė, apie kurią kalbėjau, yra III rūmų II aukšto restorano salėje. Ir gabaliukas sūrio. Taigi raudonojo vyno visus kviečiu. Aišku, geriau reikėjo ratifikuoti, o paskui nedidelėmis porcijomis išeiti ar dar kaip. Bet jeigu bus pertrauka, tai kviečiu su mielu noru. Ačiū.

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo projektas Nr.IXP-693(2*) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Kolegos, yra šio įstatymo svarstymo pertrauka, o mes nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-693. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega A.Butkevičius. Prašau, kolega. Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat svarstymas ir priėmimas.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo projektą, Taip pat komitetas buvo gavęs kai kurių Seimo narių siūlymų. Gana daug siūlymų sulaukėme iš Seimo narės K.Prunskienės. Visiems šios Seimo narės siūlymams mūsų komitete buvo pritarta. Taip pat buvo gauta Seimo nario J.Oleko siūlymų, iš dalies jo siūlymams buvo pritarta.

Šiandien gavome Teisės departamento išvadas dėl šio įstatymo projekto. Mes Biudžeto ir finansų komitete spėjome jas išanalizuoti ir su jomis susipažinti. Noriu pasakyti, kad Teisės departamentas parašė nemažai pastabų, bet dauguma tų pastabų yra redakcinio pobūdžio. Aišku, į daugelį jų atsižvelgta. Teisės departamento pirma išvada. Biudžeto ir finansų komitetas mano, kad minimos sąvokos bus apibrėžtos fondo nuostatuose. Sąvokų tarpusavio ryšys detalizuotas įstatymo 6, 7 ir 8 straipsniuose.

Antras Teisės departamento punktas kalba apie tai, kad projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte žodžius “įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių” reikia išbraukti, nes pagal Civilinio kodekso 25 straipsnį 4 dalį individualios personalinės įmonės ir ūkinės bendrijos yra neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Pritariame Teisės departamento siūlymui.

Kitas Teisės departamento siūlymas, kad projekto 3 straipsnio 3 punktas taisytinas. Jame vartojama sąvoka “likviduojamas turtas” netinkama kalbant apie įmonės likvidavimo metų realizuojamą, parduodamą turtą. Pritariam, kad galima pakeisti žodžiais “realizuojamą turtą”.

Kitas punktas. Iš projekto 5 straipsnio pavadinimo žodžiai “ir dėl priešlaikinio uždarymo negausimų kompensuotinų” išbrauktini kaip nereikalingas juridinis aspektas. Galima išbraukti iš 5 straipsnio pavadinimo žodžius “ir dėl priešlaikinio uždarymo negausimų kompensuotinų”.

Kitas punktas yra dėl projekto 5 straipsnio 1 dalies, kad antrąją pastraipą reikėtų numeruoti kaip savarankišką dalį. Be to, šioje dalyje netinkama sąvoka “negausimos lėšos”. Pritariame numeruoti kaip savarankišką pastraipą. Terminui “negausimos lėšos” redaktoriai pritaria.

Kitas Teisės departamento punktas. Projekto 6 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra vartojama sąvoka “energetinis blokas”. Galima būtų atkreipti dėmesį, kad šiuo ir kitu įstatymu, kurie reglamentuoja šios įmonės veiklą, tokia prasme būtų galima laikyti atominės elektrinės pirmąjį ir kitus blokus, branduolinės energetikos objektą, atominę elektrinę, branduolinį reaktorių. Todėl formuluojant šiuos punktus turėtų būti vartojamos branduolinės energijos valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymuose įtvirtintos sąvokos. Mūsų komitetas siūlo, kad ir Vyriausybė vartoja sąvoką “energetinis blokas”. Šia sąvoka suprantama pirmasis arba antrasis Ignalinos atominės elektrinės blokas, atitinkamai šiuo metu yra patvirtinta Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programa, vėliau bus ir antrojo bloko eksploatavimo nutraukimo programa. Valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatyme sąvoka “pirmasis blokas” nėra apibrėžta kaip visiškai akivaizdi, todėl netikslinga apibrėžti ir Ignalinos atominės elektrinės “energetinio bloko” sąvoką, nes, savaime suprantama, turima omenyje pirmasis ir antrasis blokai.

Teisės departamento septintai išvadai siūloma nepritarti. Tos sąvokos bus apibrėžtos fondo nuostatuose ir įstatyme netikslinga tai detalizuoti.

Teisės departamento aštuntai išvadai siūlome iš dalies pritarti įrašant žodžius “ir pritaria”.

Teisės departamento devintai išvadai mūsų komitetas pritaria. Galima įrašyti žodžius “Lietuvos Respublikos”.

Dešimtai Teisės departamento išvadai pritariame. Vienuoliktai Teisės departamento išvadai, siūlymams taip pat mūsų komitetas pritaria. Visos išvados išnagrinėtos.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme Biudžeto ir finansų komiteto išvadas. Kviečiu Ekonomikos komiteto išvadas pateikti K.D.Prunskienę. Gerbiamoji kolege Prunskiene, kviečiu jus pateikti Ekonomikos komiteto išvadas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ekonomikos komitetas palaiko šį projektą. Buvo daug dirbama ir padaryta gana daug pataisų, taip pat įvertintos kitų komitetų, Seimo narių bei Ignalinos atominės elektrinės atstovų ir profsąjungos teiktos pataisos. Šis įstatymas yra reikalingas, jeigu mes jau esame prisiėmę įsipareigojimą dėl pirmojo bloko uždarymo, eksploatacijos nutraukimo. Reikalas tas, kad siekiant Europos paramos mums vis dėlto neišvengiamai reikia turėti suformavus Lietuvos vidaus valstybinį fondą ir numatyti šio fondo formavimo šaltinius, beje, ir tokias pajamas kaip lėšas, gautas pardavus uždarymo metu likviduojamą turtą (to nebuvo projekte įrašyta), taip pat numatyti lėšų naudojimo paskirtį. O ypač svarbu, man taip atrodo, kad buvo priimtos pataisos, šiuo atveju mano pataisos, kuriomis mes nustatėme įpareigojimus Vyriausybei išsiaiškinti su Europos Sąjunga, su donorais būtent tą dalį, kuri yra dengiama iš tarptautinių fondų. Šiandien apskritai nėra jokių nei Europos Komisijos, nei mūsų dokumentų, iš kurių būtų aišku, kokia dalimi nutraukimo kaštus, įskaitant ir panaudoto kuro ar kitų radioaktyviųjų atliekų laidojimą ir ilgalaikį saugojimą bei socialines programas, dengia Europos Sąjunga, kitos donorų institucijos ir kokia dalimi dengia Lietuva? Fondo pirminiame šio įstatymo projekte tokių nuostatų nebuvo. Mūsų įsitikinimu, Ekonomikos komiteto įsitikinimu, būtina, kad būtų aiškiai apibrėžta abiejų šaltinių dalis, t.y. iš tarptautinių fondų ir iš Lietuvos formuojamo fondo. Žinoma, siektina, kad Vyriausybė užtikrintų maksimalią dalį, dengiamą iš Europos Sąjungos ne tik techninio projekto, tai, beje, šiandien gali įvykti, nes tik techniniams projektams kol kas pradedamos skirti lėšos, bet taip pat ir ilgalaikiam atliekų laidojimui ir saugojimui, socialinėms programoms. Čia taip pat numatytas būtinumas derėtis ir dėl tų lėšų kompensacijos, kurios negaunamos pirma laiko uždarius pirmąjį ir antrąjį bloką. Jeigu mes palygintume abu dokumentus, t.y. tą, kurį svarstėme ir kurį taip kritiškai vertino kolega J.Veselka. Tai ta kritika, kurią mes išgirdom ir kuri iš esmės turėtų būti ne dėl anos sutarties, o dėl veiklos ankstesnių Vyriausybių, kurios užleido pozicijas, iniciatyvą Europos Sąjungai ir nuėjo už pavadėlio paskui tuos terminus, kuriuos padiktavo Europos Sąjunga, įsipareigodamos įstatymu ir Nacionaline energetikos strategija, kuri taip pat priimta, užaryti I bloką iki 2005 metų. Tai bent jau nuostolių kompensavimą ir visų kaštų padengimą, kuriuos aš išvardijau, būtina išsiderėti iš Europos Sąjungos. Štai šitie papildymai kaip tik ir numato prievolę Vyriausybei aktyviai dirbti ta kryptimi, nes pinigai pėsti į Lietuvą neateis. Uždarymas įsipareigotas, ir dabar klausimas, kaip bus tai finansuojama, siekiant, kad tai būtų didžiąja dalimi iš Europos Sąjungos.

Taigi kalbėdami apie Lietuvos įsipareigojimą, čia mes numatom ir užtikrinam kuo didesnių Europos Sąjungos įsipareigojimų siekimą, kol ne vėlu, kol turim instrumentą, tai yra derybas dėl II bloko. Derybas dėl II bloko, aš manau reikia sieti su tais Europos įsipareigojimais, kurie turėtų būti iškovoti dėl I bloko techninių projektų finansavimo ir kitų minėtų reikmių finansavimo.

Taigi taip pat siūlau ir jums, kolegos, palaikyti šitą įstatymo projektą, nes, deja, mes siekiam šiuo atveju mažiausios blogybės, o išvengti I bloko uždarymo, aš manau, šiandien, neatsisakant Europos Sąjungos narystės, būtų neįmanoma. Bet mes visi už narystę, todėl, atrodo, pasirinkimas padarytas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Primenu visiems, kad reikia laikytis reglamento, ir taip vėluojame. Kalbėti komiteto vardu skiriama 10 minučių. Todėl, kolegos, nesant norinčių dalyvauti diskusijoje, klausiu, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Negirdėti prieštaraujančių, pritarta po svarstymo. Šiam projektui Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti Seimo Pirmininko siūlymui ypatingos skubos tvarka nagrinėti šį projektą? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta. Todėl pradedame priėmimo procedūrą pastraipsniui.

1 straipsnis. Pataisų ir pasiūlymų 1 straipsniui negauta. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

2 straipsnis. Pataisų ir pasiūlymų negauta. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

3 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Negirdėti prieštaravimų. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsniui pastabų ir pasiūlymų negauta. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

5 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

6 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 6 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

7 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 7 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

8 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 8 straipsnį? Nėra prieštaraujančių, 8 straipsnis priimtas.

9 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 9 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių, 9 straipsnis priimtas.

10 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 10 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

11 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 11 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių, 11 straipsnis priimtas. Prašom, kolegos, registruojamės, balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymo projektas Nr.IXP-693 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas.

Už – 42, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas priimtas.

Kolegos, pirmininkavimą perleidžiu kolegai G.Steponavičiui.

Seimo nutarimo "Dėl Valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programos patvirtinimo" projektas Nr.IXP-716(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, jums neprieštaraujant būsiu be švarko, visų pirma kreipiuosi į damas. Svarstom kitą eilės tvarka darbotvarkės klausimą 2-13 – Seimo nutarimo “Dėl Valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programos patvirtinimo” projektas Nr.IXP-716(2), svarstymo stadija. Tribūnoje matau pranešėją, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu pristatantį išvadą, R.Ruzą. Prašom, kolega.

R.RUZAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos.

PIRMININKAS. Jau vakaras.

R.RUZAS. Kažkaip dar šviesu, tai diena. Gerai. Labas vakaras. Iš karto norėčiau pasakyti, kad komitete svarstytas šis projektas, atsižvelgta į visas gautas Seimo Teisės departamento pastabas, išskyrus vieną, kur kalbama apie 10.5 punktą. Nematėme tikslo jį koreguoti, nes kituose straipsniuose tai buvo apibūdinta. Komitetas pritarė. Kitų pastabų negavome. Siūlom pritarti šiam projektui. Tai tiek trumpai.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Išklausėme pagrindinio komiteto išvadą. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto išvadą pristatyti kolegą R.Sinkevičių. Prašom.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui ir siūlo Seimui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Išklausius išvadas, noriu konstatuoti, kad pageidaujančių Statuto numatyta tvarka dalyvauti diskusijoje nėra. Taip pat nėra gauta jokių pasiūlymų ir pastabų dėl šio Seimo nutarimo projekto. Svarstymo stadijoje proga kalbėti vienam – už, vienam – prieš. Tokių taip pat nėra. Aš klausiu, ar mes bendru sutarimu po svarstymo galėtume pritarti šiam Seimo nutarimo projektui? Girdžiu tik pritarimus. Priešingų teigimų nei girdžiu, nei matau. Po svarstymo bendru sutarimu Seimo nutarimui yra pritarta.

Kolegos, noriu informuoti, kad yra gautas Seimo Pirmininko siūlymas šį Seimo nutarimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kad taip atsitiktų, mes turim tam pritarti. Ar būtų prieštaraujančių tam kad mes taikytume šio Seimo nutarimo priėmimui ypatingos skubos tvarką? Prieštaraujančių nėra, abejojančių lygiai taip pat nėra. Apsisprendėme bendru sutarimu taikyti ypatingos skubos tvarką, todėl pereiname prie priėmimo stadijos be atidėliojimo ir turėtume vykdyti Seimo nutarimo priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl jo norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl aš klausiu, ar nesant prieštaraujančių, galime pritarti šiam Seimo nutarimo 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Ar yra prieštaraujančių, kad jis būtų priimtas bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsniui pritarta nesant prieštaraujančių bendru sutarimu.

3 straipsnis susijęs su nutarimo įsigaliojimu. Dėl motyvų kalbėti pageidaujančių nėra. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju už supratimą. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Priėmimas šio Seimo nutarimo pastraipsniui yra baigtas, todėl turėtume pereiti prie viso Seimo nutarimo priėmimo. Proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija. Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Formuluoju klausimą balsavimui. Balsuojame dėl Seimo nutarimo (registracijos Nr.IXP-716) priėmimo. Prašau Seimo narius balsuojant išsakyti savo nuomonę.

Balsavimo rezultatai: 61 – už, susilaikiusių, prieš nėra. Seimo nutarimas Nr.IXP-716 yra priimtas.

Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bendrosios sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-787* (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, mes buvome padarę pauzę priimant įstatymą Nr.IXP-787. Kad jis būtų priimtas, reikia ne mažiau nei 57 Seimo narių pritarimo. Aš prašyčiau Seimo narius registruotis, kad būtų aišku, ar mes galime žengti šį žingsnį. Vyksta registracija. Šį vėlyvą vakarą užsiregistravo ganėtinai daug Seimo narių – 68, todėl mes galime grįžti prie darbotvarkės klausimo 2-11, t.y. ratifikavimo įstatymas. Primenu, kad Statutas numato 57 balsų minimumą, kad toks įstatymas būtų priimtas. Proga kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš priimant šį įstatymą. Primenu, tai priėmimo stadija, kalba dėl balsavimo motyvų už kolegė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad jūs tikrai palaikysite šį įstatymą, ratifikuojantį sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, nes iš tiesų reikia panaudoti pinigus. Šis įstatymas nereglamentuoja lėšų dydžio, taip pat proporcijų, kuriomis bus finansuojami Ignalinos atominės elektrinės blokų uždarymo techniniai ir socialiniai projektai. Tai yra Lietuvos derybų su donorais reikalas. Jis paprasčiausiai nustato santykius tarp banko ir Lietuvos Vyriausybės, panaudojant tas lėšas, kurios ateina iš Tarptautinio rėmimo fondo. Būtų keista, kad esant toms lėšoms mes neratifikuotume tos sutarties ir sustabdytume tų lėšų panaudojimą. Todėl aš labai kviečiu, argumentuotai kviečiu pritarti, nes tai būtina padaryti, kad neįstrigtų darbai, tarp jų ir jų finansavimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų argumentuotą kvietimą. Taip pat dėl balsavimo motyvų kalba Seimo narys P.Papovas. Prašom, kolega.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų argumentus išsakė profesorė K.Prunskienė, bet aš noriu pakviesti Seimo narius pasielgti valstybiškai, nes jeigu nebus ratifikuota ši sutartis, Ignalinos atominė elektrinė negaus pinigų ir tikrai susidarys didžiulės problemos, o sprendimai Seime jau yra priimti ir atgal grįžti būtų sudėtinga. Todėl tikrai kviesčiau palaikyti šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai prisidedu prie tų žodžių, kuriuos pasakė ir kolegė K.Prunskienė, ir P.Papovas. Mes jau pakankamai toli nuėjome. Žinoma, galima čia ginčytis, galima turėti įvairias nuomones, bet dabartinėj situacijoje, mano supratimu, yra tiktai vienas pasirinkimas – balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pageidaujančių dėl balsavimo motyvų kalbėti nėra. Taigi, gerbiamieji kolegos, prieš balsuojant dėl šio tarpvalstybinio susitarimo, prašau registruotis. Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Formuluoju klausimą balsavimui, kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, ir prašau jūsų dėmesio, prašau būti atidiems. Priimame įstatymą Nr.IXP-787, prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl šio įstatymo priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš – 2, susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.IXP-787 priimtas. (Šurmulys salėje)

Aukštojo mokslo įstatymo 2, 14, 15, 17, 18, 27, 28, 29, 37, 39, 41, 47, 48, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-725(2*) (svarstymas)

Kolegos, nesuprantu šurmulio. Nebent aukštasis mokslas kelia tokį “aukštą” šurmulį gerąja prasme. Taigi suprantu kaip kvietimą neatidėliotinai pereiti prie darbotvarkės klausimo, eilės numeris 2-14, registracijos Nr.IXP-725(2) – Aukštojo mokslo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R.Pavilionį kviečiu iš tribūnos pateikti išvadą. Prašom.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, man šiandien trupučiuką lengviau kalbėti apie šį įstatymą ne todėl, kad lankiausi bufete, o todėl, kad šiandien Seimas priėmė Vyriausybės programą, kurioje esminės įstatymo nuostatos yra atspindėtos ir kurią jūs patvirtinote balsuodami. Kaip jau kalbėjau pateikdamas šias pataisas, jas rengė 18 specialistų grupė, remdamasi šalių, kuriose analogiški įstatymai yra priimti, patirtimi ir Lietuvos bei tarptautinių ekspertų rekomendacijomis. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kelis esminius tikslus, kurių siekiama šiomis pataisomis.

Pirma. Padaryti aukštąjį mokslą labiau prieinamą, kaip reikalauja mūsų Konstitucija ir šalies, kurioje vos 14% gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą, poreikiai.

Antra. Sudaryti lygias galimybes visiems stojantiems į aukštąsias mokyklas, nepaisant jų socialinės padėties. To reikalauja ir mūsų Konstitucija, ir Europos Sąjungos aukštojo mokslo principinės nuostatos.

Trečia. Palaipsniui, pradedant nuo 2002, 2003 metų, panaikinti veikiančią mokesčių už studijas sistemą, apribojančią jaunų žmonių galimybes siekti ir įgyti aukštąjį išsilavinimą. Vietoj šios neefektyvios ir diskriminuojančios sistemos palaipsniui nuo 2003 m. pradėti taikyti naują studijų finansavimo ir kreditavimo tvarką, leidžiančią įgyti aukštąjį išsilavinimą kredituojant studijas būsimos darbinės veiklos sąskaita, arba studijų įmokas padengiant valstybės lėšomis, kaip tai laiduoja Lietuvos Respublikos Konstitucija gerai besimokantiems studentams.

Ketvirta. Palaipsniui nuo 2002–2003 mokslo metų įvesti naują studijų kreditavimo tvarką, kuri nedubliuotų jokių studijų mokesčių. Ja galėtų naudotis visi pradedantys studijas 2002 m. valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentai, jeigu po pirmojo studijų semestro jie nepatektų į sąrašus, kuriems valstybė laiduoja nemokamą aukštąjį išsilavinimą. Šis kompromisinis siūlymas teikiamas atsižvelgiant į sutarimą, pasiektą derinant skirtingas visų suinteresuotų grupių, ypač studentų atstovų, Lietuvos rektorių konferencijos, Lietuvos mokslo tarybos nuostatas. Šios kreditavimo tvarkos įgyvendinimas yra siejamas su Mokslo iš švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymu, kurį Seimas priėmė praeitų metų gruodžio mėnesį ir kuris numato augantį mokslo ir studijų finansavimą. Jau veikiantis Mokslo ir studijų fondas taps pagrindiniu studijų kreditavimo šaltiniu, leidžiančiu nuosekliai įvesti naują studijų kreditavimo tvarką, siejant ją su minėtu ilgalaikiu finansavimo įstatymu bei kaupiant grįžtančias paskolintas lėšas ir kartu fondo galimybes.

Įstatymas nereikalauja jokių papildomų asignavimų, išskyrus tuos, kurie yra numatyti mokslui ir studijoms nuosekliai vykdant ilgalaikio finansavimo įstatymą. Šiandien priimtoje Vyriausybės programoje apie tai dar kartą yra pasakyta. Esminis tokios sistemos privalumas yra tas, kad dalis lėšų, numatytų mokslui ir studijoms, pasieks aukštąsias mokyklas per studijų kreditavimo fondą ir taip užtikrins ne tik stabilią aukštojo mokslo Lietuvoje raidą, bet per studijų kreditavimą, per sugrįžtančias lėšas turtins visą aukštojo mokslo sistemą ir užtikrins ne trumpalaikę, o ilgalaikę Lietuvos aukštojo mokslo plėtros perspektyvą. Vadinasi, ir ilgalaikę šalies plėtros perspektyvą.

Kita vertus, paskolintų lėšų dydis nekomplikuos nei studijų, nei absolvento padėties baigus studijas ir pradėjus darbinę veiklą. Tokia paskola reikš ne tik būtiną investiciją į savo paties ateitį, bet ir kontraktą su valstybe ugdant atsakomybę, solidarumą su kitais studijuojančiais ir poreikį kokybiškoms studijoms ir žinioms.

Ir paskutinis dalykas. Dauguma kitų šio įstatymo pakeitimų ir papildymų yra susiję su mokslo ir studijų kokybiškesnės aplinkos reglamentavimu, atspindinčiu pasikeitusias akademinio gyvenimo realijas, naują teisinę aukštųjų mokyklų padėtį, kuri susidarė Seimui sausio mėnesį priėmus jums žinomas Aukštojo mokslo įstatymo pataisas.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlo Seimui pritarti įstatymo projekto antrajai redakcijai, parengtai atsižvelgus į gautas pataisas ir pasiūlymus iš Finansų ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, iš įvairių visuomeninių organizacijų, Seimo Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Respublikos Vyriausybės, Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Biudžeto ir finansų komitetų išvadas, Seimo narių pasiūlymus ir komiteto posėdyje išsakytas pastabas.

Už šį siūlymą komitete balsavo visi komiteto nariai, o dėl vieno straipsnio susilaikė 2 komiteto nariai.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Išklausius pagrindinio komiteto išvadą turėtume išklausyti ir papildomų komitetų išvadą. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą kviečiu pateikti A.Kubilių. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš net ir socialdemokratams atėjus į valdžią rūpinuosi Seimo biudžetu ir popieriaus taupymu. Gerbiamieji kolegos, aš noriu labai trumpai pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą ir pasakyti, kad į vieną iš esminių pastabų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas neatsižvelgė. Esminė mūsų pastaba yra ta, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pono R.Pavilionio siūlomos pataisos kardinaliai keičia daugelį dalykų, susijusių su studentais ir valstybės finansiniais įsipareigojimais. Visiškai akivaizdu, kad tokiems dalykams aptarti reikia kur kas platesnių visuomenės diskusijų. Labai keista, kad paskutinę sesijos dieną 20 val. vakaro yra svarstomas toks įstatymas. Biudžeto ir finansų komitetas siūlė, kad pagrindinis komitetas darytų svarstymo pertrauką ir prašytų Vyriausybės išvadų. Aš turiu pasakyti, kad Vyriausybės išvadų iki šiol nėra. Nebuvo anos Vyriausybės, nėra ir šios Vyriausybės išvadų. Tuo tarpu diskusijos visuomenėje yra pakankamai karštos ir, kiek aš suprantu, su studentų atstovais nerasti bendri sprendimai. Mus ką tik pasiekė Studentų sąjungos prezidentės D.Skučaitės pareiškimas, kuriame yra pakankamai kategoriškų prieštaravimų toms nuostatoms, kurios yra siūlomos šiame įstatyme. Todėl pagrindinis siūlymas yra labai aiškus – daryti pertrauką ir prašyti Vyriausybės pateikti savo nuomonę dėl šio įstatymo.

Komitetas pateikė ir daugiau pasiūlymų, kuriems, kaip aš suprantu, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas taip pat nepritarė. Yra pasiūlymų, susijusių su finansais, nes Biudžeto ir finansų komitetas svarstė tik finansinius klausimus. Pavyzdžiui, įstatyme yra numatyta, kad objektai, įrašyti į nekilnojamąjį kultūros vertybių registrą ir Lietuvos kultūros vertybių sąrašą, turėtų gauti papildomą finansavimą, jeigu tie objektai priklauso universitetui. Problema yra aiški – tų pinigų nėra pakankamai, tačiau kyla klausimas, kodėl universitetai šiuo požiūriu yra išskiriami iš visų kitų kultūros vertybių, kurių priežiūra ir apsauga yra finansuojama pagal valstybės nustatytus įstatymus, pagal valstybės nustatytą finansavimo tvarką? Gal Vyriausybė ir tam tikros žinybos netiksliai nustato prioritetus, galbūt universitetus reikia įrašyti į tuos prioritetus ir skirti daugiau pinigų? Ar reikia griauti visą nusistovėjusią tvarką, kaip yra finansuojama ir sprendžiama kultūros vertybių apsauga?

Biudžeto ir finansų komitetas mano, kad to tikrai nereikia daryti. Biudžeto ir finansų komitetas laikosi nuostatos, kad nereikia griauti iždo sistemos ir valstybės biudžeto sistemos, todėl tokių nacionalinių įstaigų kaip universitetai, kurie yra valstybės finansuojami, pinigai turėtų būti tvarkomi pagal tą pačią standartinę tvarką. Galima svarstyti, galbūt nuo šių metų pradėjus, tą bendrą visų pinigų apskaitą analogiškų įstaigų gaunamų įvairiais būdais. Ar ta apskaitos tvarka yra visiškai tinkama, galbūt Vyriausybė turėtų ieškoti kai kurių lankstesnių būdų, bet mes liekame prie tos pačios nuomonės, kad šių pinigų apskaita neturėtų griauti iždo sistemos.

Na, ir dar keletas pastabų. Manyčiau, jeigu Vyriausybė turėtų galimybę šį įstatymą apsvarstyti, ji pateiktų labai konkrečias išvadas ir pasiūlymus, kaip reikėtų spręsti tas finansines ir pinigų tvarkymo problemas. Bet aš dar sykį atkreipiu dėmesį, kad svarbiausi dalykai yra principiniai dalykai, kuriems reikia daug platesnių svarstymų ir aiškios Vyriausybės nuomonės. Visų pirma kalbant apie įmokas už studijas, kai formuluotė, čia jau mano asmeninė nuomonė, aš turiu pasakyti, yra daugiau negu keista. Jeigu jau yra įrašoma, kad studentai turi mokėti studijų įmokas už tai, kad reikia gerinti studijų aplinką ir mokslo įstaigų aplinką, tai tokiu atveju reikėtų įrašyti, kad ir profesoriai turėtų mokėti. Jie taip pat toje aplinkoje dirba ir tos aplinkos gerinimas turėtų būti bendras reikalas. Taigi pati formuluotė yra tikrai daugiau negu keista, bet dar sykį raginu daryti pertrauką. Jeigu nebus atsižvelgta į šį mūsų komiteto pasiūlymą, tai tokiu atveju aš turiu visus frakcijos įgaliojimus prašyti pertraukos frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad galėtume išklausyti ir kitą papildomą išvadą – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Kviečiu kolegą J.Sabatauską tai padaryti iš tribūnos.

J.SABATAUSKAS. Dėkui, pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo apsvarstytas pirmasis projekto variantas. Komitetas pritarė Teisės departamento pateiktoms išvadoms, daugiau buvo šnekama apie juridinius techninius dalykus. Taip pat komitetas pritarė 2 straipsnio 5 dalies formuluotėms, kuriomis apibrėžiama doktorantūra, moksliniai tyrimai ir disertacijos rengimas, taip pat to paties straipsnio 10 daliai, kurioje apibrėžiama meno aspirantūra, meno projektų rengimas ir gynimas, kad reikėtų suvienodinti tas sąvokas.

Taip pat svarstėme Europos teisės departamento pastabas, joms pritarėme. Jų esmė yra tokia, kad Europos teisingumo teismo, vadovaujantis precedentine teise, nediskriminavimo nacionaliniu pagrindu principas taikytinas ir valstybės taikomai finansinei pagalbai jos aukštosiose mokyklose besimokančių studentų studijoms, tiek gaunant paskolas studijų įmokoms, tiek kitoms išlaidoms, ypač mokesčiams už mokslą. Kiek matau iš pagrindinio komiteto išvadų, jie taip pat pritarė, tačiau pagal pačią patobulinto projekto formuluotę, manyčiau, nevisiškai iki galo į tai atsižvelgta. Ypač šnekėtina apie 61 straipsnį, pagal kurį vis dėlto yra taikomas užsienio šalių piliečių apmokestinimas. Tai yra šnekama kitoje Europos teisės departamento pastaboje, kad negalima diskriminuoti pagal nacionalinį pagrindą, nes tai irgi pažeidžia Europos teisės taikomą vieną iš pagrindinių nediskriminavimo nacionaliniu pagrindu principą.

Taip pat aš esu pateikęs savo pastabas, kurioms mūsų komitetas pritarė. Dėl abejonių dėl 59 straipsnio nustatytos prievolės studentams mokėti studijų įmokas. Mano manymu, tai prieštarauja Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies normoms, kuriose apibrėžtas aukštojo mokslo prieinamumo ribojimas tik pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Tuo tarpu šio straipsnio formuluotėje iš karto nustatomas mokėjimas. Kaip teisingai pasakė kolega A.Kubilius, iš esmės tai yra netgi abejotina, ar tai yra mokėjimas už mokslą, nes parašyta, kad studentai privalo prisidėti prie sąlygų gerinimo. Šiuo atveju reikėtų tobulinti šią formuluotę. Tuo labiau kad reikėtų vis dėlto iškelti pirmesnę sąlygą dėl nemokamo mokslo, arba, kitaip sakant, studijavimo pagal sugebėjimus. Reikėtų tą faktorių į priekį iškelti. Kartu bazinio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas ribotas skaičius iš esmės Konstitucijoje nėra apibrėžtas skaičius. Mano manymu, tai irgi kelia abejonių.

Dėl kitų mano pastabų. Dėl užsieniečių apmokestinimo, aš skaitau komiteto išvadas, komitetas atsižvelgė, bet pačioje vėl pateiktoje patobulintoje formuluotėje, aš sakau, nevisiškai tai atsispindi. Mūsų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant tiek į Teisės departamento, tiek į Europos teisės departamento prie Vyriausybės, tiek į komitete išsakytas pastabas. Bendru sutarimu buvo priimtas šis sprendimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Aš paklausčiau vis dėlto pagrindinio komiteto vardu teikusio išvadas komiteto pirmininko R.Povilionio. Kaip jūs siūlytumėte elgtis šioje situacijoje atsižvelgiant į komitetų išvadas ir į oficialių – tiek Seimo, tiek Vyriausybės –institucijų išdėstytas pastabas? Prašom.

R.PAVILIONIS. Na, į daugelį pastabų, kurios čia buvo pasakytos, jau yra atsižvelgta, bet tam reikėtų platesnės diskusijos. Aš manau, kad būtų neobjektyvu, taip ilgai rengus įstatymą, nesuteikti galimybės kitiems Seimo nariams pasakyti ir savo požiūrį į jį. Man atrodo, kad tas įstatymas, jeigu jau jis yra toks strateginis, kaip minėjo ir gerbiamasis A.Kubilius, jis yra vertas dar 5 minučių svarstymo, kad galėtų ir kiti Seimo nariai pasakyti savo nuomonę.

O dėl studijų įmokų ir visų kitų dalykų, man atrodo, mes dar turėsime galimybę kalbėti priimdami patį įstatymą. Šiuo atveju mes kalbame apie svarstymo procedūrą. Ir viena aplinkybė yra ypač svarbi – jeigu mes ilgai delsime svarstydami ir vėliau nukelsime labai toli priėmimą, nors iš principo mes nereikalaujame skubėjimo priimant šį įstatymą, mes neįvykdysime kitos aukštojo mokslo jau galiojančios sąlygos, kad priėmimo taisyklės, sąlygos turi būti skelbiamos prieš 2 metus iki priėmimo. Vadinasi, būsimieji studentai jau šiandien turėtų žinoti, kokiomis sąlygomis, ypač kokiomis materialiomis sąlygomis, jie galės siekti aukštojo išsilavinimo.

PIRMININKAS. Aš labiau norėjau paklausti jūsų siūlymo dėl procedūrų svarstant šį klausimą. Aš lenkiu galvą prieš 5 užsiregistravusius Seimo narius, bet taip pat noriu priminti, kad dabar yra 19 val. 46 min. Jeigu priminčiau visiškai formalią statutinę normą, kad pagrindinis komitetas gali prašyti padaryti svarstymo pertrauką, tai, mano supratimu, būtų bent jau laiką taupantis sprendimas suprantant, kad bet kokiu atveju priėmimas yra numatytas rudenį, rudens sesijoje. Aš tokio siūlymo iš komiteto pirmininko vis dėlto negirdžiu, todėl prieš suteikdamas progą kalbėti diskusijoje užsiregistravusiems Seimo nariams dėl vedimo tvarkos, norėčiau prašyti kalbėti kolegą J.Razmą.

J.RAZMA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dar kartą tada norėčiau atkreipti dėmesį į mūsų frakcijos siūlymą padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio, nes išties, man atrodo, šiandienos mūsų situacija turėtų skatinti priimti tokius sprendimus. Šiuo atveju mes tikrai nesame, matyt, kokie nors trukdytojai, kaip pats autorius pasakė, kad kokios nors ypatingos skubos priimant šį projektą tikrai nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Ką gi, kadangi pagrindinis komitetas to nesiūlo, aš tokiu atveju, prieš siūlydamas apsispręsti dėl pertraukos padarymo, klausčiau, ar būtų norinčiųjų dalyvauti diskusijoje prieštaravimas, kad mes dabar apsispręstume? Be abejo, tas noras, ši šventa teisė bus realizuota numatyta tvarka, numatyta stenogramoje, jūs esate užregistruoti. Todėl, gerbiamieji kolegos, jeigu nėra prieštaravimų, mes dabar apsisprendžiame dėl pertraukos padarymo iki artimiausio Seimo posėdžio, kitokio pagrindinio komiteto siūlymo nebuvo. Frakcija gali siūlyti ne kitaip nei pusės valandos arba iki posėdžio, todėl dabar mes išgirdome siūlymą, kuris, suprantu, galėtų būti patikslintas kaip siūlymas iki artimiausio Seimo posėdžio. Taip? Ką gi, gerbiamieji kolegos, ar būtų prieštaraujančių, kad mes taip apsispręstume ir pertrauka būtų padaryta iki artimiausio Seimo posėdžio? (Balsas iš salės: Aš noriu paklausti. Neeilinis posėdis įeina į artimiausią ar ne?) Iki artimiausio Seimo posėdžio. Gerbiamieji kolegos, bendras sutarimas. Nėra bendro. Ką gi, kviečiu kolegas Seimo narius registruotis, 19.49 val. Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Kviečiu kolegas balsuojant išsakyti savo nuomonę dėl pertraukos iki artimiausio posėdžio padarymo. Balsavimas už reiškia pritarimą pertraukai, balsavimas prieš – nepritarimą. Susilaikymas yra, žinia, susilaikymas.

44 – už, 16 – prieš, 2 susilaikė. Pertrauka. Pakankamas balsų skaičius rodo, kad pertrauka yra iki artimiausio Seimo posėdžio. Replika po balsavimo. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien padėtis yra tokia, kad 50% stojančiųjų moka, 50% nemoka ir niekas nekelia problemų dėl atitikimo Konstitucijai. Jeigu iš tiesų laisvė, solidarumas ir socialinis teisingumas yra ne tuščia frazė, o mūsų socialdemokratų pamatinės vertybės, aš labai apgailestauju, kad tai neparodoma praktiškai.

PIRMININKAS. Ačiū. Repliką po balsavimo A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš tikiuosi, kad vidinės socialdemokratų problemos nesutrukdys Vyriausybei per šį laiką pateikti išvadų. Jeigu jūs, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dabar rastumėte formulę, kaip tų išvadų paprašyti, kad jos būtų pateiktos iki eilinio posėdžio, tai manau, ir tai, ko prašė Biudžeto ir finansų komitetas, per tą laiką būtų išspręsta.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsižvelgdamas į tai, kad išties šiandien pradėjo darbą nauja Vyriausybė, norėčiau pasiūlyti kaip posėdžio pirmininkas priimti protokolinį nutarimą kreipiantis į Vyriausybę Seimo vardu dėl tokių išvadų pateikimo. Ar būtų kategoriškas prieštaravimas, kad mes tokį prašymą formuluotume? Prieštaravimų nėra. Bendru sutarimu. Jeigu teisingai suprantu, tokia yra Seimo valia, mes kreipiamės į Vyriausybę dėl išvados pateikimo, iki bus svarstomas klausimas dėl šio Aukštojo mokslo įstatymo pataisų. Dėkoju už jūsų gerą valią. Replika po balsavimo. Kolega J.Korenka.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš išėjau vis dėlto pasakyti replikos, nes labai įdomus kyla įspūdis. Lietuviui būdinga, kai kaimynui blogai, tai yra labai gerai. Šiuo atveju iš kalbančiųjų, ypač iš A.Kubiliaus, nedviprasmiškai nuskambėjo, kad visas tas darbas, darytas pusę metų, yra blogas. Aš noriu pakviesti gerbiamuosius kolegas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narius ir visus kitus tikrai nepradėti gyventi tokiomis nuotaikomis. Kad šis klausimas pradedamas vis aktyviau politizuoti, mes matome. Bet iš tikrųjų šio įstatymo idėjos yra labai labai geros. O kad jas reikia truputėlį daugiau analizuoti ir derinti su visuomene, mes tam visiškai, gerbiamas Andriau Kubiliau, pritariame. Čia ne vien konservatorių nuopelnas, kad jūs mus sutvarkote, bet visuomenė nori arčiau su mumis kalbėti. Gerai, kad yra pertrauka.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš supratau, kad jūs, minėdamas kaimyną, turėjote minty A.Kubilių, tai, kolega Kubiliau, prašom nepamiršti taip pat paminėti J.Korenkos pavardės.

A.KUBILIUS. Ne, gerbiamieji kolegos, aš siūlau uždaryti tą socialdemokratų šventę restorane, nes kitaip, man atrodo, bus problemų ir nesibaigs posėdis. Aš norėjau tik pasakyti, kad pristačiau Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę, kuri buvo priimta vieningai, balsuojant visiems Seimo nariams, tarp jų ir Socialdemokratų frakcijos atstovams.

PIRMININKAS. Ačiū. Tuokart esame Seimo plenarinių posėdžių salėje. Jeigu teisingai suprantu, galėtume baigti replikas po balsavimo svarstant šį klausimą ir judėti į priekį. Ar galėtume tęsti posėdį be pertraukos ir padirbėti iki pusės devintos, tada padarytume ketvirčio valandos pertrauką? Ar priimtinas toks judėjimas į priekį? Matysime, kiek būsime pasistūmėję. Ačiū.

Žemės reformos įstatymo 8, 9, 10, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-866(2*) (svarstymas) (siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Judame į priekį. Taigi darbotvarkės 2-15 klausimas. Žemės reformos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-866(2). Svarstymo stadija. Beveik tribūnoje jau matau Kaimo reikalų komiteto pirmininką J.Kraujelį, kuris pateiks pagrindinio komiteto išvadas. Svarstymo stadija, kolegos.

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas išnagrinėjo Vyriausybės pateiktą ir teikia svarstyti Žemės reformos įstatymo, nevardysiu visų, iš viso vienuolikos straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-866(2). Taip pat buvo įvertintos Seimo Teisės departamento pateiktos 18 pastabų bei pasiūlymų, iš jų keturiolikai yra pritarta, keturioms argumentuotai nepritariame. Įvertintos Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvados. Jų pagrindiniai motyvai buvo tie, kad Kaimo reikalų komitetui, kaip pagrindiniam, reikėjo tobulinti įstatymą, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas. Todėl yra parengtas antrasis variantas, kuriam Kaimo reikalų komitetas, kaip patobulintam projektui, pritarė bendru sutarimu.

Šio įstatymo pakeitimo esmė – tai minėtos įstatymo pataisos. Tikslas – paspartinti baigiamuosius žemės reformos darbus, todėl esminių pakeitimų nedaroma. Antra. Kad būtų gauta papildomų lėšų žemės reformos projektams įgyvendinti pritraukiant privačias fizinių ir juridinių asmenų lėšas. Apie tai ilgą laiką, daugelį mėnesių, buvo kalbėta. Taip pat įstatymu numatyta suprojektuoti, teisiškai įregistruoti ir įteisinti nuosavybę naudojimuisi ar valdymui viso kaimo vietovėje esančią žemę. Kaimo reikalų komitetas siūlo šio įstatymo svarstymui pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Taip pat turėtume išklausyti papildomus komitetus. Jų yra trys. Pirmasis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kolega V.Saulis tai padarys pateikdamas komiteto papildomą išvadą.

V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai taupydamas laiką noriu pasakyti, kad mūsų komitetas buvo papildomas svarstant šį įstatymą. Svarstymo metu buvo išnagrinėtos visos Teisės departamento išvados, kurių tikrai buvo gana daug, net aštuoniolika. Iš dalies mūsų komitetas visoms toms pastaboms pritaria. Kadangi kolega J.Kraujelis minėjo, kad į visas mūsų komiteto ir Teisės departamento pastabas atsižvelgta, siūlau pritarti šio įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. VVSK, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu išvadą pateiks K.Rimšelis. (Balsai salėje) Manau, kad sutrumpinimai per 8 mėnesius yra giliai įsirėžę. Kolega P.Papovas, matau, yra arčiau tribūnos.

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mūsų komitetas svarstė, iš esmės pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Vis dėlto kaip ten buvo? (Balsai salėje) Iš esmės pritariam tobulinimui, ar kaip? Būtent taip. Paskutinis papildomas komitetas yra Žmogaus teisių komitetas, ir jo pirmininkas G.Dalinkevičius pateiks komiteto išvadą.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Turiu pasakyti, kad labai netikėtai mes Žmogaus teisių komitete svarstydami šį įstatymą pamatėme, kad jame glūdi labai didelis nonsensas. Šiaip ar taip tai yra viena pozicija, kai mes staiga imame įteisinti privilegijas įstatymu. Tai yra vienas iš pačių blogiausių pavyzdžių, kai rudimentai iš tam tikrų, sakysime, socialiai ar visuomeniškai įprastų struktūrų ateina į mūsų įstatymus. Aš neslėpsiu, kad mane, kaip žmogų, labai šokiruoja ir pirmasis sakinys, į kurį aš šiandien negaliu kreipti didelio dėmesio, nes jis yra sename įstatyme, tačiau kaip Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, aš manau, kad ir prie to sakinio mums teks grįžti. Aš niekaip negaliu suprasti, kaip žmonės, pasirašę Kovo 11-osios aktą ir tapę būtent įstatyminės Lietuvos bazės pionieriais, tučtuojau apdovanojo save žeme. Kokios šio įstatymo pasekmės, galime prisiminti vieną nuostabiausių dalykų, kai vienas iš iškiliausių Lietuvos politikų vis dėlto savo mundurą sutepė Žvėryno smiltelėmis viename iš sklypų. Tai ir yra vienas iš pavyzdžių, kai mes, nesuvokdami priežasties, sulaukiame pasekmių.

Taigi aš noriu pasakyti, kad Žmogaus teisių komitetas, apsvarstęs 9 straipsnio 8 punktą, kuriame įstatymo teikėjai šiandien siūlo įrašyti šalia Kovo 11-osios signatarų ir olimpiečius, ypač su nuoroda “po 1990 metų”. Tarsi nesuprastų, kad tokia nuoroda byloja apie tai, kad mes apskritai nesuvokiame olimpinio judėjimo esmės. Mes, pasirodo, suvokiame olimpinio judėjimo esmę kaip kokį nors pasiekimų procesų, o ne didžiąją idėją, kuri buvo Kuberteno pasakyta aiškiai ir tiesiai – svarbu dalyvauti. Tada aš lenkdamas galvą prieš poną V.Kvietkauską noriu paklausti, o kodėl ne mūsų parolimpiečiai, kurie iš tikrųjų nusipelno tokių dalykų? Taip pat paklausčiau: o kodėl ne aukos, kodėl tie, kurie tik padeda parašą? Taigi aš vėl grįžtu prie tos situacijos, kuri yra jau įstatyme.

Aš didžiuojuosi tuo, kad visi 7 mūsų komiteto nariai vienbalsiai pasakė: privilegijos yra mirtis demokratijai. Vadinasi, mes turime žengti šitą žingsnį ir užkirsti kelią sampratai, kad olimpinis čempionas yra kažkas ypatinga. Taip, tai yra iškili figūra, tačiau neapmokama žemės sklypo nusipirkimo teise. Aš niekada gyvenime nesutiksiu, kad jis kuo nors iškilesnis už būsimą Nobelio premijos laureatą tarp mūsų, už būsimus mūsų laureatus įvairiose mūsų visuomeninio gyvenimo srityse. Manau, kad tai labai svarbi detalė, kuri nedaug kainuotų Lietuvai, bet pjautų Lietuvos – demokratijos siekėjos – moralę. Labai noriu paprašyti viso Seimo šiandien padėti anuliuoti šį įrašą ir palaikyti komiteto inicijuotą, tik mano pateikiamą pataisą tai išbraukti. Kaip žmogus pažadu: aš pasidomėsiu ir 1 dalimi. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, šioje salėje šį vėlyvą metą į galimus laureatus pirštais nebaksnosime, bet pastabos pasakytos rimtos. Dėkoju pranešėjui, pasakiusiam Žmogaus teisių komiteto nuomonę. Esame išklausę pagrindinio ir papildomo komitetų išvadas. Primenu, kad tai yra svarstymo stadija. Diskusijoje dėl šio klausimo Statuto nustatyta tvarka užsiregistravusių nėra.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš apsisprendžiant dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo? Pataisos, apie kurias užsiminė kolega G.Dalinkevičius, gimsta, jos yra registruotos, tačiau registruotos tik šiandien, nėra praėjusios 24 valandos. Dėl skubos tvarkos turėtume apsispręsti. Dėl balsavimo motyvų kalbame ne apie šią pataisą, bet dėl viso įstatymo projekto. Vienas pasisako už, vienas – prieš. Kolega M.Pronckus už.

M.PRONCKUS. Kolegos, siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui, o dėl visų kitų dalykų mes apsispręsime balsuodami – ir dėl pataisų, ir dėl pasiūlymų, – o dabar siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Suprantu, kad kolega A.Macaitis atsisako. Žodis kolegai H.Žukauskui.

H.ŽUKAUSKAS. Siūlyčiau neskubėti ir atkreipti dėmesį į Teisės departamento išvadas. Kadangi keičiama kur kas daugiau negu pusė straipsnių, siūlyčiau neskubant peržiūrėti visą įstatymą ir iš esmės pabandyti parengti naują redakciją, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Kolegos, nesant bendro sutarimo, kviečiu prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. (Balsai salėje)

Kolegos, prašau dėmesio ir rimties! Balsavimas už reiškia pritarimą įstatymui, kurį teikia Vyriausybė, po svarstymo, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Jeigu būtų nuspręsta nepritarti, tada nuspręstume, kokia yra tolesnė įstatymo svarstymo eiga. Tačiau dabar apsisprendžiame, ar pritariame, ar ne po svarstymo. Prašau Seimo narius balsuoti už pagrindinio komiteto teikiamą patobulintą įstatymo projekto variantą. Vyksta balsavimas.

Už – 23, prieš – 22, susilaikė 14. Įstatymo projektui po svarstymo nepritarta. Galimos dvi alternatyvos: atmesti įstatymo projektą arba grąžinti iniciatoriams tobulinti. Turbūt tai būtų natūraliausias būdas. Ar galime bendru sutarimu pasirinkti tokį sprendimą? Manau, tobulinimo motyvai yra pakankamai aiškūs. Ar tai reikštų, kad pagrindiniam komitetui patobulinti? Ar toks visų supratimas? Taigi bendru sutarimu grąžiname pagrindiniam komitetui tobulinti, nepritarus įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-843 (svarstymas)

Kitas eilės tvarka darbotvarkės klausimas yra 2-16 – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-843. Svarstymo stadija. Kolega J.Kraujelis pateiks pagrindinio komiteto – Kaimo reikalų komiteto išvadą. Prašom.

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Įstatymo pakeitimas yra susijęs su dviem pagrindinėm priežastim. Pirma. Jau kuris laikas atsiskaitymo būklė negerėja, pradelsto termino skolos sudaro apie 80 mln. litų. Iš šios sumos net 64 mln. litų sudaro ūkinės veiklos nevykdančių įmonių skolos. Tokių įmonių jau yra 44.

Antra. Be to, vis labiau atsiskaitymai stringa prekybos grandyje. Pavyzdžiui, pieno pramonės įmonės žemdirbiams buvo skolingos 48 mln. litų, prekybos įmonės – perdirbėjams 31 mln. litų.

Dar viena priežastis – įstatymas suderinamas su anksčiau priimtais ir nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojusiais įstatymais: nauju Civiliniu kodeksu ir Įmonių bankroto įstatymu. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6155 straipsniu, tikslinamas atsiskaitymo įstatymas, reglamentuojantis atskirų rūšių sutarčių specialiąsias normas. Įstatyme (bazinio įstatymo 3 straipsnyje) bus įtvirtinta nuostata, kad žemės ūkio produkcijos pirkėjai, iš jų ir prekybos įmonės, galės pirkti produkciją tik sudarę rašytines sutartis, kurios turi atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas tipinės arba esminės sutarties sąlygas. Šios sąlygos taip pat įtvirtinamos įstatymu.

Taip pat siūloma patikslinti atsiskaitymo sąlygas ir tvarką (5 ir 6 straipsniai). Papildyti 7 straipsnį, kuris reglamentuoja delspinigių apskaičiavimo tvarką. 8 straipsnis keičiamas derinant jį su Įmonių bankroto įstatymu. Pagal naują minėto įstatymo redakciją apskričių viršininkai jau negali teikti pareiškimų teismui dėl bankroto bylos perdirbimo įmonei iškėlimo. Kartu patikslinama, kad įstatymas bus taikomas ir tais atvejais, kai žemės ūkio produkcija perkama iš prekybos įmonių.

Su Seimo Teisės ir teisėtvarkos departamento pastabomis susipažinome, jų yra tik trys, į jas iš esmės atsižvelgėme svarstydami projektą komitete. Norėčiau paminėti Europos teisės departamento pastabą dėl to, kad projekto viena nuostata neatitinka Europos teisės ir tarptautinių įsipareigojimų. Tai buvusi projekto nuostata dėl šio įstatymo taikymo vien tik mūsų šalyje išaugintai produkcijai. Antrajame variante, kuris dabar yra pateiktas, į tai yra atsižvelgta ir nuostata “tik Lietuvoje išaugintai produkcijai” yra išbraukta. Mes sutikome su ta pastaba ir yra pataisyta.

Vertingų pastabų taip pat gavome iš Lietuvos banko, Lietuvos bankų asociacijos ir, žinoma, papildomų komitetų: Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto. Atsižvelgdamas į gautas pastabas ir siūlymus, komitetas projektą patobulino, jam komitete pritarta bendru sutarimu. Teikiamam įstatymo projektui pritaria ir Žemės ūkio ministerija. Siūlau Seimui pritarti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto antrajam variantui po svarstymo ir, jeigu bus šaukiama neeilinė sesija, joje šį įstatymą priimti nelaukiant rudens. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Papildomi komitetai turėtų pateikti savo išvadas. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą kviečiu pateikti kolegą B.Bradauską. Nematau jo. Galbūt kažkas kitas? Taip. R.Palaitis padarys tai iš tribūnos. Prašom.

R.PALAITIS. Mūsų komitetas susipažino su teikiamu įstatymo projektu ir štai ką mes norėjome pasakyti. Siūlėme atsižvelgti į Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos banko pastabas bei kai kuriuos kitus pasiūlymus. Mūsų komitete buvo nagrinėtas toks įstatymo projekto variantas, kuriame dar figūravo lengvatos, teikiamos tik Lietuvos Respublikoje išaugintai žemės ūkio produkcijai. Papildomame, t.y. jau antrame patobulintame, variante ši nuostata jau išbraukta ir kas išeina, gerbiamieji Seimo nariai? Šiuo įstatymo projektu yra suteikiama dar daugiau papildomų lengvatų atsiskaitant už prekes. Tai yra garantijos ir lengvatos visiems, pabrėžiu, visiems žemės ūkio produkcijos ir daugumai maisto produkto tiekėjų, tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Kitaip sakant, sukuriamos papildomos išimtys. Prieš priimant tokį įstatymą, išbraukus pastabą “Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkcijos gamintojams”, reikia labai pagalvoti apie tikslingumą, nes iš tiesų dabar daugumos maisto produktų pardavėjai gaus papildomas lengvatas atsiskaitant pirkėjams už pateiktas prekes. Komiteto išvada buvo tokia: pritarti įstatymo projektui su pateiktom pastabom, tačiau siūlyčiau atkreipti dėmesį į mano išsakytas mintis.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra papildomas. Kolega V.Saulis pateiks komiteto išvadą.

V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo posėdyje svarstė pirmąjį šio įstatymo projekto dėl Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo variantą. Buvo gautos trys Seimo Teisės departamento išvados, kurioms pritarta. Taip pat buvo pateikta nemažai ir mūsų komiteto pastabų, net septynios, todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė tokį sprendimą: siūlyti pagrindiniam – Kaimo reikalų komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, kurioms komitetas pritarė svarstymo metu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju ponui pranešėjui. Išklausėme išvadas. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į dvi pastabas, patikslinčiau, net pasiūlymus, kuriuos teikia Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir jiems nepritaria pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, tačiau šios pastabos nėra suformuluotos kaip pataisos. Todėl aš klausčiau ir pranešėjo, ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto, ar tai yra primygtinis noras, kad dėl šių pataisų būtų balsuojama? Mano supratimas yra taip pat toks, todėl mes galėtume pereiti iš karto prie motyvų prieš balsavimą išsakymo, prieš apsispręsdami dėl pritarimo šiam įstatymui arba ne po svarstymo. Dėl balsavimo motyvų vienas už, vienas prieš. Kolega A.Macaitis – už. Prašom.

A.MACAITIS. Dėkoju. Aš norėčiau pritarti po svarstymo šiam projektui, nes iš tikrųjų yra milžiniška problema, kai už pateiktą žemės ūkio produkciją stambios įmonės, prekybos centrai neatsiskaito arba sudaro atsiskaitymo sutartis 90, 180 dienų. Dešimtys milijonų lėšų susikaupė kaip kreditai šioms įmonėms. Manyčiau, kad čia turi būti padaryta tvarka, nes tai faktiškai jau yra galbūt netgi antimonopolinio įstatymo klausimas. Manau, kad tai padėtų ir valstybei, kuri duoda, dotuoja žemdirbius, padeda žemdirbiams, o tie pinigai kaupiasi šiose įmonėse. Manyčiau, kad reikėtų priimti po svarstymo. Be abejo, yra dar klausimų, kurie susiję… tam tikrų korekcijų reikėtų daryti, tačiau vis dėlto būtų gera pradžia, kad padėtume žemdirbiams ir padėtume išvengti tos situacijos, kurioje ji dabar atsidūrė, ir gauti papildomus išteklius žemdirbiams.

Aš siūlyčiau pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš kalbės Seimo narys R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip ir sakiau, yra sudaromos išimtys. Šiuo atveju išimtys yra sudaromos ne tik kaip gerbiamieji Seimo nariai galvoja, jog žemės ūkio produkcijos gamintojams, ne, iš tikrųjų maisto produktų pardavėjams. Tai kodėl lygiai tokių pačių lengvatų atsiskaitant nesudaryti, sakysim, televizorių gamintojams, televizorių pardavėjams ar kitų prekių pardavėjams? Tai viena.

Kita vertus, buvo Lietuvos banko asociacijos pastabos, kad jeigu pateikiamas debetinis mokėjimas, reikia ir mokėtojo sutikimo. Šiame įstatymo projekte į tai nėra atsižvelgta, ir jeigu pardavėjas bus nesąžiningas ir užrašys sumą, neatitinkančią parduotų prekių, tai mokėtojas nuo šios sistemos gali labai nukentėti. Siūlyčiau grąžinti šį projektą tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Vienas – už, vienas – prieš. Prieš balsavimą, nesant bendro sutarimo, kviečiu Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai.

Svarstymo stadija. Kviečiu Seimo narius balsuojant išsakyti savo nuomonę dėl įstatymo Nr.IXP-843.

Už – 37, prieš – 13, susilaikė 2. Įstatymui po svarstymo pritarta.

Vartotojų teisių gynimo įstatymo 1, 5, 8, 10, 15, 18, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-303* (svarstymas)

Svarstome kitus klausimus. Pirmiau repliką po balsavimo ar dėl vedimo tvarkos kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Frakcijos vardu prašau padaryti kito klausimo pertrauką iki eilinio ar neeilinio posėdžio, tačiau šiandien prašome daryti pertrauką ir nesvarstyti. Tuo labiau kad yra laikinosios Vyriausybės išvada ir ji taip pat prašo daryti pertrauką. Nesinori įstatymo atmesti, nes jis iš tiesų yra labai blogai parengtas.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu pasitikslinti, ar tai yra Socialdemokratų koalicijos frakcijos siūlymas? Ačiū. Supratome. Turime apsispręsti, ar padarysime pertrauką iki artimiausio posėdžio. Dėl vedimo tvarkos A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamieji kolegos, aš, kalbėdamas dėl sveikatos sistemos, išsakiau abejones dėl to, ko trūksta Socialdemokratų koalicijos programoje. Būtent vartotojų, pacientų, klientų teisių gynimo. Jeigu mes šiandien tai darome, tai, ko gero, tos mano abejonės pradeda pasiteisinti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, minutėlę! Replikos tik prie mikrofono. Replikos prie mikrofono ir tik tada, kai suteiktas žodis. Kolega V.Popovas.

V.POPOVAS. Aš, reaguodamas į kolegos A.Klišonio repliką, noriu pasakyti, kad mano rankose yra Vyriausybės posėdžio protokolo išrašas, kurį pasirašė E.Gentvilas. Jame prašoma šių dviejų įsakymų nesvarstyti. Manau, kad kolegos A.Klišonio replika buvo ne visai laiku. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Prašau Seimo narius prieš apsisprendžiant dėl pertraukos iki artimiausio posėdžio padarymo registruotis.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, po balsavimo mes galėsime grįžti prie replikų. Dabar prašau Seimo narius balsuoti dėl siūlymo, kurį suformulavo Socialdemokratinės koalicijos frakcija, padaryti pertrauką iki artimiausio Seimo posėdžio. Prašau Seimo narius balsuoti. (Balsai salėje) Minutėlę. Balsavimas už reiškia… Gerbiamieji kolegos, aš formuluoju klausimą balsuoti. Statuto 109 straipsnis nenumato kitų galimybių. Taigi pertraukos padarymas – balsavimas už, nepritarimas pertraukai – prieš.

Už – 30, prieš – 8, susilaikė 5. Daroma pertrauka iki artimiausio posėdžio.

Sveikatos sistemos įstatymo 75 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-304A (pateikimas)

Ar aš teisingai suprantu, kad 17a, 17b, įskaitant 17b alternatyvą? Ar tai yra mūsų bendras supratimas? (Balsai salėje) Pateikimas. (Balsai salėje) Gerai. Ar būtų prieštaraujančių, kad 2-17b, tiksliau, turėtų būti 2-17c, registracijos Nr.IXP-304a, – Sveikatos sistemos įstatymo 75 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimas įvyktų dabar? Taip. Prašau pranešėją – Sveikatos reikalų komiteto pirmininką K.Kuzmicką pateikti įstatymo projektą.

K.KUZMICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės šių metų vasario 9 d. nutarimu Nr.149 patvirtintose įgyvendinimo priemonėse buvo numatyta sukurti asmens sveikatos priežiūros ir kontrolės (…) tarnybą, tačiau atsirado, kaip žinote, šie įstatymo pakeitimai. Manau, kad žiūrint grynai valstybiniu mastu reikėtų išanalizuoti situaciją, kas vykdo medicinos įstaigų kontrolę. Mes puikiai žinome, kad prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra ir medicinos audito tarnyba, ir medicinos akreditavimo tarnyba, kuri taip pat atlieka kontrolės funkcijas, ir ligonių kasos turi ekspertus, todėl, manyčiau, kad reikėtų rimtai pasižiūrėti ir gal net čia, Seime, svarstyti šį klausimą iš esmės. Todėl mes su ponu V.Nekrašu ir užregistravome alternatyvų projektą ir, atsižvelgdami į tai, jog buvo Vyriausybės nutarimas ir prašymas nesvarstyti šių klausimų, norime pateikti įstatymo projektą, kuris numato sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių institucijų, esančių prie Sveikatos apsaugos ministerijos, t.y. valstybės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos ir valstybės audito inspekcijos reorganizavimą į Valstybinę asmens sveikatos priežiūros tarnybą. Šio reorganizavimo tikslas – sujungti minėtų institucijų funkcijas siekiant užtikrinti efektyvesnę sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir jų teikiamų paslaugų kokybės kontrolę ir formuoti nuolatinę sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą.

Įstatymo įgyvendinimas leis išspręsti ir nepakankamą valstybinės akreditavimo tarnybos bei valstybinės medicinos audito inspekcijos bendradarbiavimo problemą, taip pat taupyti valstybės lėšas mažinant valdymo išlaidas. Pažymėtina, kad visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie ministerijos jau suformuota ir sėkmingai veikia, o valstybės asmens sveikatos priežiūros tarnybos steigimą numato Vyriausybės programa ir Saulėlydžio komisijos siūlymai.

Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo įsigaliojimas numatytas nuo 2002 m. sausio 1 d. ir nustatyta, kad iki to laiko turi būti parengti ir patvirtinti reikiami įstatymų lydimieji aktai bei Seimui pateiktos susijusių įstatymų pataisos. Man teko neseniai būti Olandijoje ir pasisemti Europos Sąjungos sveikatos apsaugos priežiūros ir vykdomų reformų patirties. Iš tikrųjų mūsų Sveikatos apsaugos ministerija yra traktuojama kaip gydytojų ministerija. Visoje Europos Sąjungoje tai yra ministerija, vykdanti gydytojų, sveikatos priežiūros darbuotojų registrą, tačiau pagrindinis dėmesys yra sutelkiamas į profilaktiką, į help promotion, tai yra sveikatinimą, jeigu tai verstume lietuviškai, būtent ji atstovauja visuomenės daliai, kuriai yra teikiamos tos paslaugos. Aš manau, kad tikrai nėra didelio skirtumo, kas šių tarnybų steigėjas, ar Sveikatos apsaugos ministerija, kuri yra pavaldi Vyriausybei, ar pati Vyriausybė tiesiogiai. Manyčiau, kad sujungus šias dalis, kurias mes teikiame, t.y. Valstybinę sveikatos priežiūros kreditavimo tarnybą ir Valstybinę medicinos audito inspekciją… gal ilgainiui būtų galima atiduoti ir sujungti šias dvi tarnybas jau kaip sudarytą modulį, prijungti būtent prie Vartotojų teisių gynimo tarnybos, bet manyčiau, kad į tai tikrai reikėtų labai išsamiai pažiūrėti, rimtai tai įvertinti ir rudenį padaryti rimtą svarstymą Seime pasikviečiant platesnę auditoriją, pasikviečiant daugiau specialistų. Tikrai mes gavome labai daug ir pritariančių, ir nepritariančių išvadų prieš tai atidėtam įstatymui. Todėl prašyčiau pritarti šiam pateikimui kaip alternatyviam, kad mes galėtume viską kartu svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu neišsmukti iš tribūnos. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už pateikimą, bet bent penketas Seimo narių įdėmiai jūsų išklausė ir netgi norėtų paklausti. Pirmasis klausia minėtasis kolega A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke, aš norėčiau ne tik paklausti, bet ir kalbėti po šio pateikimo. Klausimas būtų toks. Ar jums teko matyti Saulėlydžio komisijos išvadas, kuriose sakoma, kad auditą atliekanti institucija ir išduodanti leidimus institucija negali būti viena? Tai būtų viena klausimo dalis. Antras dalykas. Ar jūs manote, kad vidaus auditas yra kokybiškesnis už išorinį auditą? Dėkoju.

K.KUZMICKAS. Labai ačiū. Tada reikėtų paklausti, kaip yra su visuomenės sveikatos centrais, kurie išduoda higienos pasus ir tikrina? (Balsai salėje) Vidaus auditas yra kiekvienoje įstaigose, jis privalomas.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimą paklausė ponas A.Klišonis. Man atrodo, apskritai pas mums kol kas dar nėra standartizuotos vykdomosios funkcijos ir kontrolės funkcijos. Mes blaškomės priimdami atskirus įstatymus. Klausimo esmė būtų: o kodėl jūs tada nesiūlote Vartotojų teisių gynimo įstatymo pataisos, nes ten kaip tik juodai paryškinta ir naujai siūloma Audito inspekcija?

K.KUZMICKAS. Labai ačiū. Pataisos nesiūlau, nes dar yra nepataisytas tas įstatymas, jo keisti nereikia. Dėl to ir nesiūlau. Nes jeigu jis būtų pakeistas, tada…

P.PAPOVAS. Tai juk svarstymo stadija šiandien.

K.KUZMICKAS. Bet jis vis tiek dar nepriimtas.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą atsakymą. Klausia kolegė K.Prunskienė. Prašau.

K.D.PRUNSKIENĖ. Pirmiausia aš norėčiau sureaguoti į ką tik nuskambėjusius klausimą ir atsakymą. Nesiūloma Vartotojų teisių gynimo įstatymą keisti, nes tas pasiūlymas pagrindinio komiteto – Ekonomikos komiteto – buvo atmestas. Taigi tuo pat metu du kartus siūlyti kokiomis nors skirtingomis formomis, tai kažin ar mūsų Statutas numato.

O mano klausimas iš tikrųjų jau beveik ir nuskambėjo, tik aš noriu atkreipti dėmesį ir norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, kaip tada suprasti jūsų pateikimo tokį dviprasmiškumą ar prieštaringumą. Jūs pats sakėte, kad sveikatos sistema, ministerija yra tartum gydytojų ministerija. Nemenkinant ir nepriekabiaujant prie gydytojų ir jų darbo, vis dėlto bendra taisyklė turėtų būti įvykdyta, t.y. vartotojų teisių sistema, priežiūra turėtų būti nepavaldi ministerijai, kuri atstovauja pačiai sistemai, reglamentuoja jos darbą. Tai kaip jūs tą prieštaringumą išsprendžiate? Aš tiesiog dar kartą išgirdau, kad dėl to yra prieštaravimas netgi jūsų kalboje, kuri suformuluoja klausimo sprendimą visiškai kitaip, nei siūlo Ekonomikos komitetas. Aš suprantu jūsų pastabas, tiesą sakant, kodėl jūs, tos sistemos atstovai, blokavote būtent to ankstesnio Vartotojų teisių gynimo įstatymo pataisas.

K.KUZMICKAS. Ačiū, profesore. Aš visiškai sutinku su jumis, kad kol kas, kaip jūs sakėte ir kaip aš sakiau, yra tokia situacija, bet mes tikrai norėtume matyti mūsų Sveikatos apsaugos ministeriją kitokiu aspektu ir vykdančią kitokias funkcijas. Todėl turbūt mes visi esame čia, kad vykdytume tą reformą ir kad ji vyktų. Toliau. Aš neminėjau, kad nereikėtų atiduoti šių funkcijų Vartotojų teisių gynimo tarnybai, bet kad reikia pirmiausiai sujungti tą sistemą, kuri yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, t.y. ne tiktai valstybinį medicinos auditą, bet ir Sveikatos priežiūros kreditavimo tarnybą. O paskui mes galėtume tikrai visi čia diskutuoti ir nutarti, kur ta dalis turėtų būti, ar prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ar prie vartotojų teisių. Aš manau, kad rudenį mes šį klausimą išspręsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, mes žinome, koks buvo pirminis Sveikatos sistemos įstatymas, kaip paskui jis keitėsi ir kad dabar yra siūloma keisti tik du straipsnius. Ar jums neatrodo, kad dar prie viso to pridėjus Sveikatos draudimo įstatymą, kurį dabar irgi yra siūloma tobulinti, taisyti, mes iš principo turime didžiulį chaosą šioje sistemoje? Ar jums neatrodo, kad reikėtų tvarkyti ne du straipsnius, o iš esmės? Susėstų žmonės, kurie norėtų tą sveikatos sistemą matyti šiuolaikinę, ir iš esmės pertvarkytų Sveikatos sistemos įstatymą ir Sveikatos draudimo įstatymą?

K.KUZMICKAS. Labai ačiū už tokį tikrai vietoje ir laiku pateiktą klausimą. Aš visiškai su jumis sutinku. Manau, kad ta situacija, kuri dabar yra sveikatos apsaugos sistemoje, t.y. ministro nepateikimas, nepaskyrimas, laikinas pareigų ėjimas, tikrai sutrukdė tą reformą. Mūsų komitetas inicijavo, kad iš esmės peržiūrėtume šią sistemą ir kad galėtume ją pateikti su tam tikra penkerių ar dešimties metų perspektyva. Dėl to mes užregistravome tik dviejų straipsnių pakeitimą kaip alternatyvų projektą, bet, manau, tai buvo ta išeitis, kad galima būtų pradėti diskutuoti būtent apie šią sistemą, apie kurią jūs sakėte. Aš visiškai sutinku, kad reikia pažiūrėti tikrai globaliniai mastu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis yra kolega J.Matulevičius. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Aš norėjau paklausti kolegą mūsų komiteto pirmininką. Kieno teises jūs ginate, teikdami įstatymą su mūsų kolega V.Nekrašu, Kauno ir Vilniaus klinikų ar pacientų, mūsų rinkėjų? Man dabar darosi neaišku, kai yra blokuotas prieš tai buvęs įstatymas, kurį turėjo pateikti Ekonomikos komitetas, profesorė K.Prunskienė.

K.KUZMICKAS. Aš ginu turbūt demokratijos teises. Norėčiau, kad diskutuotume bet kokiais klausimais, išdiskutuotume ir prieitume prie bendrų išvadų, o ne slapta tiesiog gintume vieno asmens, galiu labai drąsiai pasakyti, vieno asmens norus, pageidavimus teikti įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū

K.KUZMICKAS. Jeigu galima aš išslinksiu, kaip jūs sakėte, iš tos...

PIRMININKAS. Kaip sakote?

K.KUZMICKAS. Sakau, išslinksiu, kaip jūs sakėte.

PIRMININKAS. Buvo ne išslinkimas, o išsmukimas neatsakius į klausimus pateikimo stadijos metu. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, ir už jūsų atsakymus. Taip pat norėčiau informuoti, kaip ir numato Statutas, pateikimo stadijai yra gauta Teisės departamento išvada, yra išdėstytos penkios pastabos. Manau, jos galėtų būti apsvarstytos, jeigu būtų pritarta po pateikimo.

Dabar, gerbiamieji kolegos, prašau išsakyti motyvus dėl balsavimo. Pirmasis yra kolega J.Olekas. Primenu, vienas kalba už, vienas – prieš. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš trumpai siūlyčiau pritarti pateiktam įstatymo projektui. Tada mes galėtume jį svarstyti grįždami prie Vartotojų teisių ir Sveikatos sistemos įstatymų, kurie buvo pateikti kaip kompleksas įstatymų, kurie buvo pateikti kaip alternatyva, nes klausimas yra atviras, kur turėtų integruotis ir akreditavimo, ir audito tarnybos, jų vieta, pavaldumas Sveikatos ministerijai, ar bus atskira vartotojų teisių tarnyba. Šis siūlymas yra racionalus, nors, aišku, turi tam tikrų spragų. Racionalumas yra tas, kad sujungta tarnyba sumažintų valstybės išlaidas, o problema ta, kad ta pati institucija ir duotų leidimą, ir kontroliuotų. Bet tokių, teikiančių leidimus ir kontroliuojančių, institucijų yra ne vienintelė, todėl siūlau pritarti įstatymui po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Papovas – balsavimo motyvai prieš. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš jau sakiau, kad kol kas valstybėje nėra jokios sistemos, kaip institucijos turi dirbti. Buvo siūloma iš vienos Lietuvių kalbos kontrolės komisijos padaryti dvi, o šiuo atveju iš dviejų – vieną. Visiškai neaišku. Juk turėtų būti viena valdymo sistema. Kontrolės funkcijų negalima suplakti su įgyvendinimo funkcijomis, todėl aš esu prieš. O jeigu būtų pritarta, tai pagrindinis komitetas institucijų steigimo ar sujungimo, ar valdymo klausimais turėtų būti Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Prieš apsisprendžiant dėl tolesnio pateikto įstatymo likimo, kviečiu registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 60 Seimo narių.

Pateikimo stadija. Prašau balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-304A. Už – pritarimas, prieš – nepritarimas, susilaikymas reiškia susilaikymą.

Balsavimo rezultatai: už – 28, prieš – 22, susilaikė 7.

Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš frakcijos vardu siūlau perbalsuoti, nes yra tik vieno balso skirtumas. Gal tada mums bus aiškiau.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Ne, dėl balsavimo motyvų kalbėti negalėtume, aš apgailestauju. Frakcijos vardu prašoma perbalsuoti. Kviečiu registruotis dar kartą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai.

Dar kartą formuluoju balsavimo klausimą. Balsavimas už reiškia pritarimą įstatymo projektui, registracijos Nr.IXP-304, balsavimas prieš reiškia nepritarimą įstatymo projektui po pateikimo. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 29, prieš – 21, susilaikė 9. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.

Dabar turėtume apsispręsti ir turime keletą galimybių, kaip elgtis. Viena iš jų – grąžinti iniciatoriams tobulinti, kita – atmesti. (Balsai salėje) Prašyčiau dėmesio. Čia nėra Novgorodo večė, kur vienas kitą turėtų peršaukti. (Balsai salėje) Manau, bet kokiu atveju, jeigu apsispręsime, įstatymo projektas turės būti tobulinamas ir jis tikrai turės progos pasivyti. (Balsai salėje) Ne pirmas kartas gyvenime. Gerbiamieji kolegos, jeigu nėra kitokių siūlymų, aš siūlau dabar apsispręsti dėl to, kaip elgiamės su įstatymo projektu. Balsavimas už yra alternatyvus, reiškia grąžinimą tobulinti. Yra toks siūlymas. Ar galime bendru sutarimu nuspręsti grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Kolege Mikutiene, ar galime sutarti, kad grąžiname iniciatoriams tobulinti. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs pasielgėte labai netaktiškai. Žmonės stovi salėje ir kelia rankas už, o jūs sakote ne pirmas kartas. Jų mygtukai neveikė. Jūs taip neturite elgtis.

PIRMININKAS. Jūs neturėtumėte klaidinti Seimo narių. Yra Etikos ir procedūrų komisijos išvada, kad tų, kurie nesugebėjo balsuoti arba jų balsas nebuvo įskaičiuotas, pakeltos rankos nėra skaičiuojamos. Ne kartą buvo tokia mūsų precedentinė praktika ir mes elgiamės šitaip, o ne kitaip. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti, kad įstatymo projektas yra grąžinamas iniciatoriams, t.y. K.Kuzmickui ir V.Nekrašui, tobulinti? (Balsai salėje) Ačiū už supratimą. Įstatymo projektas yra grąžintas iniciatoriams tobulinti. 10 minučių pertrauka.

Pertrauka

Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-513(2*) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Kolegos tęsiame vakarinį šios dienos posėdį. Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-513. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega V.Matuzas. Prašom, kolega. Svarstymo stadija.

V.MATUZAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas kaip pagrindinis apsvarstė šio įstatymo pataisas ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Iš dalies buvo atsižvelgta į Seimo Teisės departamento išvadas ir sprendimą komitetas priėmė bendru sutarimu. Prašyčiau po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar bendru sutarimu galėtume pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta šiam įstatymo projektui po svarstymo. (Balsai salėje) Seimo Pirmininkas siūlo šį įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Gerbiamieji kolegos ir Arvydai Vidžiūnai, Statutas nenumato raštu, bet yra Seimo Pirmininko siūlymas raštu. Reikėtų, kad šį siūlymą jūs paremtumėte. Ar galite bendru sutarimu pritarti šiam Seimo Pirmininko siūlymui? Ačiū už pritarimą. Pradedame priėmimo stadiją. Kolegos, prašom registruotis. (Balsai salėje) Atsiprašau, tuojau.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai.

Kadangi įstatymas yra iš vieno straipsnio, mums reikėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto ir balsuoti iš karto dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių sakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų? Nėra. Todėl, kolegos, prašome išreikšti savo apsisprendimą dėl šio įstatymo balsuojant. Kas už šio įstatymo priėmimą, balsuojate už, kas prieš, – prieš, kas susilaikote, – susilaikote.

Už – 45 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.IXP-513 priimtas.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 6, 10, 12, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-468(3*) (svarstymas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-468 – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 6, 10, 12, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega K.Rimšelis, kurio nėra. Atsiprašau, kolega Papovai, jūs galėtumėte vietoj K.Rimšelio pateikti šį projektą? Nr.IXP-468. Kolega G.Didžiokas, prašau, kaip grupės pirmininkas, nagrinėjęs šį projektą.

G.DIDŽIOKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo padaryta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-468 svarstymo pertrauka. Seimo valdybos pavedimu buvo sudaryta darbo grupė visiems esamiems ir galimiems pasiūlymams apibendrinti ir pateikti išvadas ir pasiūlymus. Darbo grupė buvo įpareigota dirbti iki liepos 15 d., liepos 11 d. darbą baigė, įregistravo savo pasiūlymus, kuriuos ir pateikia dabar. Šiems pasiūlymams Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas šiandien ryte pritarė.

Taip pat buvo prašoma Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl minėto įstatymo projekto. Vyriausybės išvada buvo gauta šiandien 14 val., Biudžeto komiteto išvados buvo gautos anksčiau, buvo svarstytos. Iš esmės Biudžeto komitetas pritarė minėtoms pataisoms.

Pagrindiniai darbo grupės pasiūlymai buvo šie. Įvertinusi Seimo nario R.Karbauskio pasiūlymą papildyti įstatymo projektą nuostata, kad žemė, bendrasavininkiams sutarus, gali būti grąžinama atskirais sklypais, papildant šia nuostata, kad privačiomis lėšomis ir pagal vienodus Vyriausybės nustatytus įkainius šiems darbams atlikti, darbo grupė tam pritarė ir įrašė į teikiamą pasiūlymą.

Taip pat buvo gautas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas išbraukti įstatymo 5 dalies 1 dalį.

Taip pat darbo grupė apsvarstė ir šiam pasiūlymui pritarė. Taip pat buvo gautas pono Seimo nario J.Kraujelio pasiūlymas papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies pabaigą, kuri skamba “teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip”. Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas, pritarė šioms pataisoms ir darbo grupė taip pat. Tai yra įtraukta į minėtą įstatymo projektą. Taip pat gerbiamasis Seimo narys J.Kraujelis siūlė 5 straipsnio 8 punkto papildymą žodžiais “kaimo vietovėje”, nes ten yra problema dėl detaliųjų planų padarymo toms valstybės socialinės globos, rūpybos ir kitoms įstaigoms. Šiam pasiūlymui taip pat buvo pritarta ir jis yra įtrauktas.

Esminis Vyriausybės teikto projekto tikslas buvo sutvarkyti dokumentų pateikimo ir valios pareiškimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo datą. Tiek komitetas, tiek darbo grupė priėjo prie bendros nuomonės ir nusprendė siūlyti Seimui datą – 2002 m. liepos 1 d. Atitinkamai išbraukti iš įstatymo projekto 4 straipsnio, 10 straipsnio 4 dalies žodžius “Vyriausybės nustatyta tvarka”, t.y. kad ir dokumentų padavimo, ir nuosavybės teisės dokumentų, įrodančių teisę atgauti nuosavybę, ir valios pareiškimų dėl atgavimo būdo, apsigalvojimo, būtų nustatyta viena data – 2002 m. liepos 1 d. Tai šitie yra esminiai darbo grupės pasiūlymai. Kaip minėjau, komitetas šitiems pasiūlymams pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovui. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą kolegą A.Butkevičių. Įstatymo projektas Nr.IXP-468 – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.

A.BUTKEVIČIUS. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė tokią išvadą: Biudžeto ir finansų komitetas siūlo pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėtume išgirsti papildomo komiteto nuomonę – Kaimo reikalų komiteto. Ar J.Kraujelis galėtų dėl šio įstatymo projekto pateikti komiteto išvadą?

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes, kaip papildomas komitetas, dėl ankstesnio projekto teikėm išvadas. Kaip ponas G.Didžiokas minėjo, į pagrindines mūsų išvadas atsižvelgta, todėl aš kitokių Kaimo reikalų komiteto pasiūlymų dėl šio paskutinio projekto neturiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose dalyvauti kviečiamas kolega A.Vidžiūnas. Kolega, būtų prašymas iš centrinės tribūnos.

A.VIDŽIŪNAS. Ačiū, mielasis posėdžio pirmininke, kad jūs, nors ir siūlydamas centrinę tribūną, įjungėte man mikrofoną. Ačiū. Mano klausimas yra paprastas. Tai, ką kalbėjo ponas G.Didžiokas, ar tai yra pagrindiniame tekste, ar vis dėlto mums reikėtų balsuoti ir surinkti 28 Seimo narius? Nes tai, ką kalbėjo G.Didžiokas dėl J.Kraujelio siūlymų ir kitų, nėra įtraukta į pagrindinį tekstą. Tik mano klausimas, pone pirmininke.

PIRMININKAS. Jūs, kolega, svarstymo stadijoje galite dalyvauti diskusijoje. Aš tai suprantu kaip jūsų kalbą diskusijoje. Klausčiau kolegą H.Žukauską: jūs taip pat diskusijose dalyvauti ruošiatės? Prašau. Jūs norite diskusijose dalyvauti?

H.ŽUKAUSKAS. Taip. Aš norėčiau tik vieną dalyką pateikti. Sprendžiant šitą įstatymo papildymo įstatymo projektą buvo kalbama, kad bus sujungti visi siūlymai. Mano taip pat buvo užregistruota dėl Nr.IXP-609 2, 5 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, tačiau į tai visiškai nebuvo atsižvelgta ir nebuvo nagrinėta. Tai aš norėčiau tiktai žinoti kodėl ir ar į tai bus atsižvelgta.

PIRMININKAS. Kolega, dėl vedimo tvarkos yra šoniniai mikrofonai. Jūs dėl vedimo tvarkos. Yra šoniniai mikrofonai, jūs užsiregistravote dalyvauti diskusijoje, ir aš nesuprantu jūsų. Arba jūs formuluojate klausimą prie šoninio mikrofono dėl vedimo tvarkos, arba prašyčiau netrukdyti posėdžiui. Prašau kolegą A.Salamakiną dėl vedimo tvarkos.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš suprantu, kad vėlyvas vakaras ir kai kas net neįsiskaitė į projektą. Vis dėlto tai yra ypač rimti dalykai. Frakcijos vardu aš prašau daryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio, ar tai bus neeilinė sesija, ar eilinė, tačiau tikrai norėčiau, kad tai būtų padaryta. Aš dar norėčiau, kad perskaitytumėte komiteto išvadas.

PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas pagal Statuto 109 straipsnį frakcijos vardu siūlo daryti šio klausimo svarstymo pertrauką. Prašom, kolegos, registruotis. Balsuosime. Jo siūlymą turėtų remti trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Kolegos, prašau dėmesio. Kas už tai, kad būtų daroma įstatymo Nr.IXP-468 svarstymo pertrauka iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas už pertrauką, balsuojate už. Iki kito posėdžio.

Už – 57, prieš – 6, susilaikiusių nėra. Daroma šio klausimo svarstymo pertrauka iki kito posėdžio.

Svarstome įstatymo projektą Nr.IXP-872 – Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą. Šiam projektui svarstymo stadijoje taikoma skubos tvarka. Prašau kolegą R.Didžioką. Replika po balsavimo.

R.DIDŽIOKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad jeigu paskelbėme svarstymo pertrauką, tai į darbo grupę yra deleguoti faktiškai visų frakcijų atstovai. Tam, kad kitą kartą nebūtų jokių pertraukų, būtų gerai, kad frakcijų atstovai arba tie žmonės, kurie deleguoti į tą darbo grupę, rinktųsi ir svarstytų, ir kiltų mažiau klausimų. Nes kai susirenka vienas ar du Seimo nariai, tai paskui pasidaro taip, kad niekas niekam neaišku. Reikia ateiti laiku į darbo grupės posėdžius.

PIRMININKAS. Kolega, aš, pritardamas jūsų siūlymui, taip pat kreipiuosi į tą sudarytą darbo grupę, kad ji dirbtų produktyviai ir kitą kartą tikrai nekiltų tų klausimų. Prašau, kolegos, atkreipti dėmesį.

Mes grįžtame prie įstatymo projekto Nr.IXP-872. Svarstymo stadija. Pranešėja – kolegė J.Juozaitienė. Prašau, kolege. G.Steponavičius. Aš labai remiu jūsų siūlymą nepradėti…

G.STEPONAVIČIUS. Aš tik noriu paprašyti, kad mano pavardė būtų išbraukta iš posėdžio pirmininko pareigų, nes internete, bent jau aš matau, lyg ir aš turėčiau būti tribūnoje, bet matau tuokart du Artūrus – vieną Skardžių, kitą Paulauską. Reikėtų kompiuteryje pakeisti, kad ne aš esu šiuo metu posėdžio pirmininkas. Ačiū. Ir labai atsiprašau pranešėjos.

PIRMININKAS. Prašau, kolege, pateikti išvadą.

Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-872* (svarstymas ir priėmimas)

J.JUOZAITIENĖ. Aplinkos apsaugos komitetas bendru sutarimu siūlo pritarti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimu netekusiais galios įstatymo projektui Nr.IXP-872. Siūlau, kolegos, taip pat bendru sutarimu pritarti šiai išvadai.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Kviečiu Ekonomikos komiteto išvadą pateikti poną P.Vilką.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs teikiamo įstatymo projektą, bendru sutarimu jam pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už išvadą. Ar galėtume bendru sutarimu, nesant norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū. Šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubos tvarką svarstant šį įstatymą. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Ačiū. Pritarta. Pradedame priėmimo stadiją.

Kolegos, dėl 1 straipsnio. Pirmasis skyrius “Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo pripažinimas netekusiu galios”. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šį straipsnį? Ačiū. Straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio – Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčių išsakyti nuomonę, ar galėtume bendru sutarimu priimti šį straipsnį? Ačiū, priimtas.

Prašom registruotis. Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų nesant norinčių išsakyti nuomonę, balsuosime dėl viso įstatymo. Prašom registruotis. Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-873* (svarstymas ir priėmimas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-873 – Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę pateikti kolegę J.Juozaitienę. Prašom.

J.JUOZAITIENĖ. Aplinkos apsaugos komitetas bendru sutarimu siūlo pritarti Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimui netekusiais galios. Siūlau visiems pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, prašau rimties. Prašau kolegą poną P.Vilką pateikti Ekonomikos komiteto išvadą.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė teikiamą įstatymą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 13 – už ir 1 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose dalyvauti nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū, pritarta. Šiam įstatymo projektui Seimo Pirmininkas taip pat siūlo ypatingos skubos tvarką. Klausčiau jūsų, ar bendru sutarimu tam pritartume? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū, pritarta. Todėl pradedame priėmimo stadiją.

Pirmasis skirsnis. 1 skirsniui pataisų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu priimti pirmąjį skirsnį? Ačiū, priimta.

Antrasis skirsnis. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Taip pat nėra gauta pastabų ir pataisų šiam skirsniui. Ar galėtume bendru sutarimu priimti antrąjį skirsnį? Ačiū, priimta. Prašom registruotis. Kolegos, prašyčiau dar kartą užsiregistruoti, na, vėlyvas metas, technika genda. Prašyčiau dar kartą registruotis. Kolegos, kviesčiau balsų skaičiavimo komisiją: ponią S.Burbienę, E.Karečką, J.Palionį ir J.Raistenskį. Kolegos, paskutinį kartą pabandom prieš skaičiuojant, vis dėlto greičiau būtų. Gal pavyks. Prašom už kolegas nesiregistruoti. Kolega Raistenski, prašyčiau nesiregistruoti už kitus kolegas. Prašau suskaičiuoti narius, esančius posėdžių salėje. Ne, ne, kolegos, balsavimas dar nevyksta. Tiesiog nustatomas dalyvaujančių Seimo narių skaičius.

Posėdyje dalyvauja 57 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad įstatymas, registracijos Nr.IXP-873, būtų priimtas, balsuojate už. Kas prieš? Susilaikė? Nėra.

56 – už, 1 – prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Kolegos, kad mūsų balsų skaičiavimo grupė galėtų užimti savo vietas, pabandykime dar kartą registruotis, gal pavyks.

Baudžiamojo kodekso 331 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 331¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-547A (svarstymas ir priėmimas) (siūloma skubos tvarka)

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kolegos, nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-547(2) – Baudžiamojo kodekso 331 straipsnio pakeitimo ir papildymo 331¹ straipsniu įstatymo projektą. Pranešėjas – kolega V.Saulis, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo stadija.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Baudžiamojo kodekso 331 straipsnio pakeitimo ir papildymo 331¹ straipsniu įstatymo projektą. Noriu trumpai jus supažindinti, kad šis įstatymas susijęs su dabar labai paplitusiais nusižengimais arba, net galima vadinti, nusikaltimais, tai yra neteisėta žvejyba ir neteisėtu vandens gyvūnų gaudymu. Turiu omenyje, liaudiškai pasakius, žvejus elektrikus. Komitetas apsvarstė Teisės departamento pastabas ir siūlo pritarti šiam įstatymui po svarstymo. Priimta vienbalsiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pateikti kolegą J.Raistenskį.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso 331 straipsnio pakeitimo ir papildymo 331¹ straipsniu įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Mes manome, kad priėmus šį įstatymą aplinkos apsaugos situacija mūsų upėse ir ežeruose iš tiesų pagerės, nes neleistinais metodais žvejojantys piliečiai čia bus akivaizdžiai baudžiami ir tai teigiamai atsilieps sprendžiant ekologinę situaciją mūsų krašte. Ačiū

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti užsiregistravusių nėra. Dėl balsavimo motyvų už kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pakviesti pritarti pateiktam įstatymo projektui. Kaip ir kalbėjo pranešėjai tiek Teisės ir teisėtvarkos komiteto, tiek Aplinkos apsaugos komiteto vardu, naujų normų priėmimas iš tikrųjų pagerintų situaciją, nes žūklė, kuriai naudojamos elektros priemonės ir kitos, pakenkia labai didelei daliai smulkiųjų žuvų. Manau, kad mes turėtume pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas išsakys brakonierių nuomonę. (Juokas salėje)

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, jeigu jūs neatsiimsite savo žodžių, aš kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją. (Juokas)

PIRMININKAS. Gerai, kolega. Mes tai supraskime kaip pajuokavimą, aš prašau.

A.VIDŽIŪNAS. Ačiū, kolega. Visiškai rimta kalba, pone Seimo Pirmininke. Mano pirmasis kreipimasis, kad jūs šių projektų – Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso – neteiktumėte šiandien priimti ypatingos skubos tvarka. Mano argumentai tokie: šie projektai Prezidentūros buvo pateikti birželio 15 dieną. Seime buvo pateikti ir Seimas nusprendė nepritarti Prezidento teikimui šiuos projektus svarstyti skubos tvarka. Nepaisant to, Seniūnų sueiga užvakar primygtiniu Prezidento patarėjo pono A.Abramavičiaus prašymu pavedė Teisės ir teisėtvarkos komitetui apsvarstyti ypatingos skubos tvarka šiuos projektus ir pateikti plenariniam posėdžiui.

Gerbiamieji kolegos, pone Seimo Pirmininke, pone faktiškasis Seimo Pirmininke Česlovai Juršėnai, aš kalbu visiškai rimtai.

Taigi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskelbė šiuos projektus visuomenei svarstyti, ir teisės, ir kitokioms visuomenės suinteresuotoms institucijoms svarstyti, iki liepos 17 dienos. Seniūnų sueiga nusprendė visiškai nekreipti dėmesio į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pavedimus, nesulaukė Teisės instituto išvadų, kitų išvadų, nesurengė Teisės ir teisėtvarkos komiteto svarstymo ir vakar Prezidentūros spaudimu, kad ir kaip aš gerbčiau Prezidentą ir aukštąjį jo patarėją A.Abramavičių, padarė šias išvadas.

Gerbiamieji kolegos, aš visiškai sutinku, kad į Baudžiamąjį kodeksą būtų įtraukta vieneri metai pataisos darbų arba bauda tiems, kurie elektra ar kitokiomis masinio naikinimo priemonėmis užmušinėja žuvis ir panašiai, kad būtų šios nuostatos išbrauktos iš Administracinių teisės pažeidimo kodekso. Bet, gerbiamieji kolegos, buvo visiškai tūkstančius kartų pažeistos Teisės ir teisėtvarkos komiteto galios ir panašiai, ir panašiai.

Dar sykį, kolegos, kartoju, kad aš labai prašyčiau, jeigu jūs pritarsite po svarstymo, tai bent, pone Seimo Pirmininke, neteikite ypatingos skubos tvarkos, kad mes galėtume sulaukti Teisės instituto ir kitų suinteresuotų institucijų išvadų iki neeilinės sesijos. Pritariu nuostatai…

PIRMININKAS. Į jūsų klausimą atsakys Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom, Pirmininke.

A.PAULAUSKAS. Aš noriu pasakyti dėl ypatingos skubos. Jūs, gerbiamasis Arvydai Vidžiūnai faktiškasis frakcijos vadove, padarėte keletą klaidų, kai pasakėte, kad buvo svarstoma skuba ir jai Seimas nepritarė. Šito nebuvo. Prezidento dekretu buvo siūloma svarstyti šį įstatymą skubos tvarka, tačiau per neapsižiūrėjimą nebuvo pateiktas Seimui toks siūlymas ir pateko į komitetą ne skubos tvarka. Aš kalbėjau su komiteto vadovu R.Šukiu. Jis pasakė: taip, mes buvome išsiuntę ne visuomenei svarstyti, o į atskiras žinybas, laukdami atsakymo, tačiau jeigu Prezidentas skubina. Taigi jie greitai viską sutvarkė ir atsakė, kad projektas yra parengtas svarstyti ir gali būti teikiamas skubos tvarka. Tai man pranešė R.Šukys. Aš turiu ir jo patikinimą, ir kaip teisininkas visišką pagrindą prašyti ypatingos skubos tvarkos.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Girdėjome vieną nuomonę už, vieną – prieš. Girdėjome išsamų Seimo Pirmininko paaiškinimą dėl siūlymo svarstyti šį klausimą ypatingos skubos tvarka, todėl prašyčiau jus balsavimu išreikšti savo apsisprendimą po svarstymo. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-547 būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 64, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Šiam įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Kadangi yra siūloma ypatingos skubos tvarka, tad pradedame… Ar galėtume bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos tvarkai? Kolega A.Vidžiūnas nepritaria, todėl mes turėtume balsavimu apsispręsti dėl ypatingos skubos. Kolega A.Vidžiūnas norėtų tarti žodį dėl vedimo tvarkos. Prašau.

A.VIDŽIŪNAS. Taikos vardan aš pritariu ypatingai skubai.

PIRMININKAS. Mes labai dėkojame kolegai A.Vidžiūnui. Bendru sutarimu pritarėme siūlomai skubos tvarkai, pradedame priėmimo procedūrą. 1 straipsnis. Ar nėra norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų? Yra. Kolega A.Vidžiūnas norėtų išsakyti nuomonę prieš dėl 1 straipsnio. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Aš kalbėjau, gerbiamieji kolegos, bet kokie susitarimai, žeidžiantys komitetų teises, yra negeri. Tai tą turėtų pripažinti ir kolega Č.Juršėnas. Aš balsuosiu prieš, bet neprieštarausiu, jeigu jūs priimsite manydami, jog Seimo komitetai yra nulio vietoje.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų kolega Č.Juršėnas už. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš pritariu A.Vidžiūno nuomonei, kad reikia pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų? Nėra. Pastabų pasiūlymų nebuvo šiam straipsniui. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsnis priimtas. Prašom registruotis, balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Kas už tai, kad įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-547, būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 65 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-791* (svarstymas ir priėmimas)

Nagrinėjame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-791. Prašom Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti kolegą V.Saulį.

V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu labai trumpai. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šiam Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektui. Įstatymo projektas yra tik iš vieno straipsnio – iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio išbraukiama 5 dalis ir įstatyme nustatyta, kad ši dalis pripažinta netekusia galios, nes šie visi reikalavimai perkelti į Baudžiamąjį kodeksą, už kurį mes ką tik balsavome. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą prašau pateikti kolegą J.Raistenskį.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, Aplinkos apsaugos komitetas labai atidžiai svarstė minėtą įstatymą ir pritarė bendru sutarimu. Visus prašyčiau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai J.Raistenskiui. Diskusijose dalyvaujančių nėra. Kolegos, dėl balsavimo motyvų kolega V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nėra. Ar galėtume… Kolegos, aš klausčiau kolegos V.Saulio, kaip pagrindinio komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovo, nuomonės dėl Seimo nario E.Šablinsko pasiūlymo. Ar buvo jis svarstytas? (Balsai salėje) Prašau, kolega, pasakyti nuomonę. Pasiūlymas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.IXP-791.

V.SAULIS. Kolegos E.Šablinsko siūlymas buvo apsvarstytas, jam pritarta.

PIRMININKAS. Kolegos, klausčiau, ar dešimt Seimo narių paremtų kolegos E.Šablinsko teikiamą pasiūlymą? Nematyti. Matyti, ačiū. Yra dešimt ir daugiau Seimo narių, remiančių kolegos E.Šablinsko siūlymą. Prašau kolegą E.Šablinską, pradėjus svarstyti jūsų siūlomą pataisą, pateikti ją.

E.ŠABLINSKAS. Trumpai. Gerbiamieji kolegos, norėdami išgelbėti Prezidentą, kad jis neatrodytų baubas, ir siekdami socialliberalizuoti Administracinį kodeksą, mes pasiūlėme tą pataisą kaip įspėjimą. Viskas. Dėkui. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti kolegos E.Šablinsko siūlomai pataisai šiam įstatymo projektui? Jai pritaria pagrindinis komitetas? Ačiū. Pritarta. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui? Bendru sutarimu. Kolega A.Vidžiūnas prieš.

A.VIDŽIŪNAS. Posėdžio pirmininke, mano argumentai yra tie patys, kurie buvo minėti dėl Baudžiamojo kodekso pataisų. Tai pirmi rimti argumentai ir, ačiū Dievui, nėra Seimo Pirmininko, kuris teiks ypatingos skubos tvarką. Antrasis mano argumentas buvo pirma įsijungimas kalbėti už V.Einorį. Kai jis įsijungia, aš negaliu kalbėti. Jūs pats suprantate. Priešingai tik tegaliu padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pakviesti pritarti pateiktam įstatymo projektui, o kolegą A.Vidžiūną norėčiau pakviesti galbūt iš viso nedalyvauti svarstant šį įstatymą, nes jis gyvena ant upės kranto ir skersai eina laidai, gali būti privačių ir visuomeninių interesų konfliktas. Todėl manau, kad jis čia be reikalo kelia tokias priešingas audras. Kviečiu visus balsuoti už įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Girdėjome vieną nuomonę už, vieną – prieš. Todėl balsuodami turime apsispręsti Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-791, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 61, prieš – 1, susilaikė 2. Šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo. Kadangi šiam įstatymo projektui Seimo Pirmininko siūloma ypatinga skuba, jums pritarus bendru sutarimu šiam siūlymui, pradedame priėmimo procedūrą. Prieštaraujančių ypatingai skubai nėra. Kolega Vidžiūnai, jūs prieš skubos tvarką? (Balsai salėje) Kolega Vidžiūnai, aš tik klausiu, ar prieš, nes žodis nebus suteiktas. Ar prieš skubos tvarką, ar prieš…

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš už skubos tvarką, kurią siūlo Prezidentas, bet aš prieš ypatingos skubos tvarką, kurios Seimo Pirmininkas nėra pateikęs. Parlamentas turi dirbti rimtai, kolegos, net ir paskutinę naktį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nekalbama. Esant prieštaraujančių ypatingos skubos tvarkai, mes balsavimu turime apsispręsti. Kas už tai, kad būtų šis įstatymas priimamas ypatingos skubos tvarka, kurią siūlo Seimo Pirmininkas, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas dėl šio įstatymo priėmimo ypatingos skubos tvarka.

Skubos tvarką remia 55 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5. Todėl nagrinėjame ypatingos skubos tvarka. Kolegos, kadangi šis įstatymas yra iš vieno straipsnio, todėl kviesčiau dėl balsavimo motyvų išsakyti nuomonę dėl viso įstatymo iš vieno straipsnio. Keturi už, keturi prieš. Kadangi nėra norinčių… Kolega V.Einoris. Prašom, kolega. Kolega J.Sabatauskas. Kadangi nėra norinčių išsakyti nuomonės, kviečiu registruotis ir balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo. Užsiregistravo 80 Seimo narių. Kolegos, kviečiu balsuojant išreikšti savo nuomonę. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-791 būtų priimtas su E.Šablinsko teikiama pataisa, kuriai mes pritarėme, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už balsavo 68, prieš – 1, susilaikė 6 Seimo nariai. Todėl įstatymas Nr.IXP-791 priimtas. Replika po balsavimo. Kolega N.Medvedev.

N.MEDVEDEV. Jūs tikrai pavargote.

Aš suprantu, kad reikia spėti, tiktai aš jus prašau būti šiek tiek rimtesnius. Tikrai labai prašau.

PIRMININKAS. Kolega, jūs kreipėtės į visus Seimo narius? Ačiū. Tad prašom, kolegos, tikrai surimtėkime. Vis dėlto yra įstatymų priėmimas, labai svarbių įstatymų, nežiūrint į tai, kad esame pervargę, pavargę, na, nakties metas. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pavesti Dokumentų skyriui sujungti Administracinių teisės pažeidimų projektus, kurie buvo rytiniame posėdyje – Nr.IXP-496, Nr.IXP-412 ir dabar mūsų priimtus Nr.IXP-547 ir Nr.IXP-791? Ačiū.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-721 ES (svarstymas)

Kolegos, svarstome įstatymo projektą Nr.IXP-721, eurointegracinis, – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto narys kolega R.Palaitis. Svarstymo stadija.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Reikia konstatuoti, kad tai iš tikrųjų svarbus projektas. Jis pažymėtas ženkliuku ES, jis svarbus Lietuvai ir dėl gamtosauginių priežasčių. Išnagrinėjęs visą turimą medžiagą, Biudžeto ir finansų komitetas ypač atsižvelgė į Aplinkos apsaugos komiteto bei kitų suinteresuotų institucijų pastabas. Esminės problemos, kurios pastebėtos šiame įstatymo projekte, kad vis dėlto apmokestinimo objektas turėtų būti ne gaminiai, o pakuotės. Tai pastebėjo ir daugelis suinteresuotų institucijų, tai pastebėjo ir Aplinkos apsaugos komitetas. Kitas esminis momentas, kad vis dėlto mokesčiai neturi iškreipti konkurencijos, diskriminuoti atskirų rinkos sektorių. Tai tos dvi esminės priežastys, dėl ko mūsų komitetas nusprendė vis dėlto bendru sutarimu grąžinti įstatymą tobulinti rengėjams, nes tikrai buvo gauta daug suinteresuotų institucijų pasiūlymų, taip pat pakankamai rimtų Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymų. Komitetas, nusprendęs, kad pats nesusitvarkys su įstatymo korekcija, siūlo grąžinti jį tobulinti įstatymo rengėjams. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, mums reikėtų, atsižvelgiant į pagrindinio komiteto siūlymą grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, apsispręsti balsuojant, ar pritarti šiam pagrindinio komiteto siūlymui, remiantis Statuto 151 straipsniu. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam pagrindinio komiteto siūlymui? Ačiū, pritarta. Pagrindinio komiteto siūlymu šis įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.

Atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-722 (svarstymas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-722 – Atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto vardu kolega A.Macaitis.

A.MACAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi tai yra lydintysis dokumentas, siūlyčiau atidėti ir padaryti pertrauką.

PIRMININKAS. Jūs siūlote padaryti svarstymo pertrauką?

A.MACAITIS. Taip.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos – siūlo daryti svarstymo pertrauką.

A.MACAITIS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto siūlymui? Ačiū, pritarta. Daroma šio įstatymo svarstymo pertrauka.

Įstatymo "Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių" pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-854 (pateikimas). Alkoholio kontrolės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-855 (pateikimas)

Kolegos, svarstome įstatymo projektą Nr.IXP-854 – įstatymo “Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių” pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Pranešėjas – ūkio viceministras ponas G.Miškinis. Pateikimo stadija. Dėl vedimo tvarkos kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai išties gan sudėtingas įstatymas, susijęs su alkoholiu. Todėl frakcijos vardu siūlau padaryti pateikimo pertrauką iki kito posėdžio. Aš prašau dėl abiejų projektų – ir pirmo, ir antro kartu.

PIRMININKAS. Prašau kolegę K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis kolega Salamakinai ir Socialdemokratų frakcija, jeigu jūs prašot frakcijos vardu, būkit malonūs, argumentuokit, kad mes žinotume kodėl. Iš tikrųjų, jeigu Ūkio ministerija nori tą klausimą pateikti… Apskritai kodėl mes turim vien dėl to, kad svarbus, daryti pertrauką? Nėra pagrindo.

PIRMININKAS. Kolegos, vis dėlto aš siūlyčiau, kad negaištume laiko, kaip minėjo viceministras G.Miškinis, jūs esate neteisus dėl pasakytų motyvų, kad susijęs su tuo ar su tuo šis įstatymo projektas. Mes padarome pateikimą ir darome pertrauką. Ar galėtumėte pritarti mano siūlymui? Būkit malonūs. Tad, kolega, prašau, pateikite šį įstatymo projektą.

G.MIŠKINIS. Labas vakaras, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Pateikiu įstatymo “Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių” pripažinimo netekusiu galios ir taip pat su šiuo įstatymu susijusio Alkoholio kontrolės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Norėčiau pateikti tris motyvus. Pirmiausia tai, kad Ūkio ministerija buvo išsiuntusi visoms ministerijoms, kitoms suinteresuotoms institucijoms, Savivaldybių asociacijai, verslo struktūroms paklausimus dėl šio įstatymo pripažinimo netekusiu galios galimų pasekmių. Visos į paklausimą atsakiusios ministerijos, tarp jų ir Teisingumo ministerija, Finansų ministerija, Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija, taip pat dauguma savivaldybių pripažino, kad šis įstatymas pripažintinas netekusiu galios. Be to, įstatymo 1 priedėlyje išvardinti veiklos kodai neatitinka šiuo metu pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių vartojamų kodų, o pagal 2 priedėlyje sudarytą sąrašą įmonės turėjo būti specialios paskirties bendrovės iki 2000 metų.

Antra, dėl ko yra teikiamas šis įstatymo projektas. Įsigaliojus Civiliniam kodeksui, prieštarauja Civilinio kodekso 2 knygos 2.76 straipsnio nuostatos. Taip pat šis įstatymas dažnai tampa papildoma kliūtimi reorganizuojant specialios paskirties bendroves ir privatizuojant jų akcijas.

Ir trečias motyvas – Europos Sąjungos įmonių teisės nuostatos nenumato išimtinių teisių valstybei ir savivaldybėms dalyvaujant įmonių valdyme (būtent kalbama apie bendroves), todėl ir šiuo požiūriu įstatymo projektas yra pažangus.

Na, o Alkoholio kontrolės 13 straipsnio pakeitimo projektas yra būtent lydintysis ir ten daromas tiktai techninis pakeitimas, išbraukiant specialios paskirties bendroves, nes įstatymas netenka galios, ir įrašant “akcinėms bendrovėms bei uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 2 trečdalius visų balsų”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti 4 Seimo nariai.

Prašom. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega pranešėjau, aš norėčiau pasitikslinti tai, ką jūs pateikėte šiandien buvusios Vyriausybės ir buvusios Vyriausybės ministrų vardu. Faktiškai tai yra alkoholio gamybos valstybinio monopolio naikinimas. Gal jūs galėtumėte taip ir pasakyti Seimo nariams, kad tai yra kelias, kad visa alkoholio gamyba galėtų kuo greičiau pereiti į privačias rankas, ir tai, kas šiandien priklauso valstybei, būtų perduota atskiriems asmenims?

G.MIŠKINIS. Na, aš tikrai nenorėčiau sutikti su jūsų pastaba. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad jeigu atkreipsime dėmesį į Alkoholio kontrolės 13 straipsnio 1 dalį, tai matysime, kad ten yra įrašyta specialios paskirties bendrovė. Būtent pirmuoju įstatymu mes naikiname specialios paskirties bendrovių statusą. Todėl ši sąvoka yra keičiama į mano anksčiau minėtą sąvoką, kad akcinėms bendrovėms bei uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių… ne mažiau kaip du trečdalius visų balsų.

PIRMININKAS. Kolega A.Rimas.

A.RIMAS. Jau atsakė į tą klausimą.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, jūs čia paminėjote ir tam tikrus Europos Sąjungos dokumentus. Ar jūs galite pasakyti, kad yra koks nors Europos Sąjungos dokumentas, draudžiantis turėti valstybės monopolį alkoholio pramonėje? Ačiū.

G.MIŠKINIS. Aš kalbėjau ne ta prasme, aš kalbėjau apie bendrovių teisę. Ir jeigu paimsime Akcinių bendrovių įstatymą, kuris buvo priimtas pernai ir įsigaliojo nuo š.m. liepos 1 d., tai jūs pamatysite, kad šiame Akcinių bendrovių įstatyme, kuris yra suderintas su šešiomis Europos Sąjungos direktyvomis, jau nebėra specialios paskirties akcinių bendrovių sąvokos. Ta prasme aš ir sakiau, kad derinant su Europos teise šis siūlymas yra pažangus, o nekalbėjau apie monopolį.

PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto aš norėčiau patikslinti, kur jūs čia matote pažangą, kad panaikinate specialiąją akcinę bendrovę, įsteigiate paprastą, vadinasi, du trečdaliai valstybės, trečdalis privataus alkoholio gamyboje, aš manau, verslas neblogas. Aš taip įsivaizduoju. Kur jūs matote čia pažangą, jūs man patikslinkite? Kodėl negalima palikti taip, kaip dabar, specialias akcines bendroves, ir pereiti į paprastas?

G.MIŠKINIS. Atsakydamas į šį klausimą aš dar kartą norėčiau pasakyti, kad buvo padaryta analizė, buvo apklaustos visos ministerijos, visos savivaldybės. Priėmus Civilinį kodeksą reikėjo parengti įvairių įstatymų pataisas ir mano minėtas 2.7 straipsnis ir numato, kad yra būtinos šios pataisos. Pirmiausia kalbama apie specialios paskirties bendroves. Jeigu Seimo nariai įžvelgia kokias nors pasekmes, susijusias su Alkoholio kontrolės įstatymo 13 straipsniu, aš manau, kad galima būtų jį palikti, tačiau reikėtų paklausti teisininkų, nes iš esmės Alkoholio kontrolės įstatymo 13 straipsnyje liks sąvoka “specialios paskirties bendrovė”, tačiau mes patį Specialios paskirties bendrovės įstatymą siūlome panaikinti.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Atsakėte į visus klausimus. Klausčiau, kolegos, ar bendru sutarimu galime… matau, kad yra nemažai prieštaraujančių, todėl dėl balsavimo motyvų kviečiu išsakyti nuomonę J.Oleką. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Kadangi mano pavardė užrašyta, aš norėčiau perduoti žodį K.D.Prunskienei.

PIRMININKAS. Taip, kolegos, atsiprašau. Pirmiausia išklausysime K.D.Prunskienės nuomonę už. Šiaip pagal Statutą žodžio perleisti negalima.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nesu tikra, kaip reikės pasielgti sulaukus galutinio rezultato, bet pateikimas pakankamai profesionalus, ir gal mes šiandien tikrai negalime labai konkrečiai įsigilinti ir nuspręsti taip ar ne. Leiskime toliau judėti šiam projektui, bus svarstymas, Vyriausybė pateiks savo nuomonę, bus svarstymas komitetuose ir mes apsispręsime. Dabar netrukdykime darbo neturėdami argumentų ir nebūdami labai įsitikinę. Mes nieko blogo nepadarysime, jeigu dabar po pateikimo pritarsime.

PIRMININKAS. Prieš kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pranešėjau ir gerbiamieji Seimo nariai, priešingai, nei kalbėjo profesorė K.Prunskienė, aš norėčiau pakviesti nepritarti po pateikimo šiems pateiktiems įstatymų projektams, nes iš tikrųjų nėra jokio reikalo paskutinę sesijos dieną, vidurnaktį, skubėti naikinti alkoholio gamybos valstybės monopolį ir vėl paleisti, priešingai, negu mes svarstome, valstybės kontrolės aspektu, žmonių sveikatos aspektu ir valstybės ekonominės naudos aspektu, todėl aš siūlau nepritarti šiandien po pateikimo pateiktiems įstatymų projektams.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos kolega A.Sakalas.

A.SAKALAS. Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis įstatymas pagal Seniūnų sueigos sprendimą numatytas svarstyti rudenį. Man visiškai nesuprantama, kodėl mes sėdime vidurnaktį ir priiminėjame pateikimus tų įstatymų, kurie bus svarstomi rudenį? Kodėl to negalima padaryti rudenį?

PIRMININKAS. Prašom. J.Čekuolis dėl vedimo tvarkos.

J.ČEKUOLIS. Taip. Aš, reaguodamas į kolegos A.Sakalo pastabą, noriu pasakyti, kad Seniūnų sueigoje šis klausimas į šios dienos darbotvarkę ir tokiu vėlyvu metu buvo įtrauktas, ir vien gerbiant viceministrą, kuris čia laukia jau trečią valandą, šį vėlyvą metą tą reikėjo vis dėlto padaryti.

PIRMININKAS. Kolegos, kadangi mes pateikimo procedūrą iš esmės baigėme, liko tik apsispręsti balsuojant, tai gal baikime tai. Todėl, išklausius nuomonę už ir prieš dėl šio įstatymo ir jį lydinčio įstatymo projektų, siūlyčiau balsavimu apsispręsti, kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-854 ir lydinčiajam projektui Nr.IXP-855 būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 31, prieš – 31, susilaikė 9. Šiam ir lydinčiajam įstatymo projektams nepritarta po pateikimo.

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP… (Balsai salėje) Minutėlę. Kolega G.Dalinkevičius dėl vedimo tvarkos.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos iš kairės, kurie šiandien taip gražiai sunerimote dėl žmonių sveikatos ir dėl valstybės monopolio. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad Civilinis kodeksas įsigaliojo. Šis įstatymas kaip tik šiek tiek subalansuoja problemą, tik, aišku, ją reikia pateikti, nes mes jau turime egzistuojantį Civilinį kodeksą. Mes negalime leisti kolizijų tarp esamo ir nesamo, nes šiuo metu pagal Civilinį kodeksą specialių jau nėra. Štai tiek. Aš manyčiau, kad reikėtų svarstyti, ir labai kviesčiau pritarti po pateikimo, nes tai dar ne sprendimas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, vis tiek mes visų procedūrų nespėsime šiandien atlikti. Grįšime kitoje sesijoje. Todėl, kaip numato Statuto 143 straipsnis, kadangi nebuvo pritarta pradėti svarstymo procedūros, ar galėtume bendru sutarimu pritarti atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime? Tobulinti projektą.

Yra siūlymas atmesti. Todėl skelbiu alternatyvų balsavimą.

Kas balsuoja už, – už tobulinimą, kas balsuoja prieš, – už projekto atmetimą. Tas pat ir dėl jo lydimojo. Prašome apsispręsti balsavimu. Tobulinti – už. Atmesti – prieš. Vyksta balsavimas.

Už – 62, prieš – 11, susilaikė 2. Įstatymų projektai Nr.IXP-854 ir Nr.IXP-855 grąžinami iniciatoriams tobulinti.

1966 metų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1989 metų Antrojo fakultatyvinio protokolo mirties bausmei panaikinti ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-882 (pateikimas)

Nagrinėjame kitą klausimą – 1966 metų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1989 metų Antrojo fakultatyvinio protokolo mirties bausmei panaikinti ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-882. Pranešėjas – teisingumo viceministras G.Švedas. Prašom, viceministre.

G.ŠVEDAS. Labas vakaras, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Prezidento dekretu jums yra teikiamas ratifikuoti Pilietinių ir politinių teisių pakto Antrasis fakultatyvinis protokolas, kuris yra skirtas mirties bausmei panaikinti. Paties protokolo esmė yra labai svarbi, nors ir labai trumpa. Jame kalbama apie tai, kad valstybės, šio protokolo dalyvės, įsipareigoja netaikyti mirties bausmės ir valstybei yra suteikiama teisė padaryti išlygą, kad mirties bausmė gali būti taikoma tik už karo metu padarytus sunkius karo nusikaltimus.

Na, Lietuvos teisinė bazė visiškai atitinka šio protokolo nuostatas. 1998 m. Konstitucinis Teismas yra priėmęs sprendimą, kad mirties bausmė prieštarauja Konstitucijai, ir Seimas, vykdydamas šį Konstitucinio Teismo sprendimą, Baudžiamajame kodekse panaikino mirties bausmę. Be to, Lietuva jau yra ratifikavusi ir Lietuvoje jau galioja analogiškas Europos Tarybos Šeštasis protokolas, kuris taip pat numato mirties bausmės panaikinimą.

Iš tikrųjų šio protokolo pateikimas yra numatytas rudenį, tačiau jeigu jūs atkreiptumėte dėmesį, Vyriausybė šiam protokolo ratifikavimui yra pritarusi jau praeitų metų lapkričio 3 dieną. Lietuva tikrai, sakyčiau, labai negražiai atrodo įvertinus tarptautinę plotmę, kai šešis mėnesius negali priimti sprendimo pateikti jį Seimui. Todėl netgi šiandieninis pateikimas tokį vėlyvą metą ir, tikiuosi, jūsų pritarimas tam pateikimui rodys aiškų Lietuvos siekį derinti savo teisę ne tik su JTO reikalavimais. Šis protokolo ratifikavimas yra numatytas ir mūsų Europos Sąjungos įsipareigojimų kontekste. Labai prašyčiau Seimo narius pritarti jo pateikimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš, patikslindamas kolegą pranešėją viceministrą, galėčiau priminti, kad registracijos data yra ne šeši mėnesiai, o liepos 10 diena. Todėl Seimas nevilkina jūsų įstatymų…

G.ŠVEDAS. Aš turiu omenyje kitą aspektą – Vyriausybė jam yra pritarusi praeitų metų lapkričio 3 dieną.

PIRMININKAS. Primenu, jis Seime užregistruotas 2001 m. liepos 10 dieną. Mums susidarė toks įspūdis, kad jūs priekaištus sakote Seimui.

G.ŠVEDAS. Tikrai ne.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų klausti keturi Seimo nariai. Prašom. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, supratau, kad Seimas atliko savo pareigą – Vyriausybė taip ilgai neteikė šio sprendimo ratifikuoti Seime, todėl mes jau pakeitėme tą Vyriausybę. Kitos vyriausybės dirbs geriau. Bet galbūt jūs galėtumėte atsakyti į klausimą: ar panaikinus mirties bausmę Lietuvoje žiaurių nusikaltimų sumažėjo, nes aš manau, kad humanizmas turi abi puses, ne tik nusikaltėlį, bet ir auką?

G.ŠVEDAS. Dabar taip iš karto atsakyti į jūsų klausimą aš negaliu, bet tais metais, kai buvo panaikinta mirties bausmė, jeigu mes pažiūrėtume į sunkių nusikaltimų statistiką, už kuriuos buvo numatyta mirties bausmė, tai jūsų nuostabai galiu pasakyti, kad jų tais metais sumažėjo.

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone viceministre, du klausimai.

PIRMININKAS. Kolega, vieną klausimą.

A.VIDŽIŪNAS. Lietuvos Respublika yra padariusi pakankamai žingsnių, kad būtume civilizuoti. Baudžiamojo kodekso pataisos yra priimtos. 1999 m. pavasarį yra priimtas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio ratifikavimo įstatymo projektas. Konstitucinio Teismo sprendimas yra aiškus.

Pirmasis klausimas. Kiek dar tarptautinių dokumentų reikėtų ratifikuoti, kad galutinai patvirtintume Lietuvos Respublikos poziciją šiuo klausimu? Ir antrasis klausimas. Ar ta išlyga dėl karo nusikaltėlių nebūtų atsitraukimas nuo pakankamai aiškios ir skaidrios valstybės pozicijos dėl mirties bausmės absoliutaus panaikinimo?

G.ŠVEDAS. Į pirmąjį jūsų klausimą. Pasaulyje, žvelgiant į tarptautines organizacijas, yra tik du tarptautiniai teisės aktai. Tai jau mūsų ratifikuotas Šeštasis protokolas ir šis Jungtinių Tautų. Šia prasme mes tai pareiškiame visai pasaulio bendrijai. Jeigu Europos Taryba yra tik Europos regioninė organizacija, tai šiuo atveju mes kalbame apie Jungtinių Tautų. Organizaciją.

Į antrą klausimą aš atsakyčiau taip: kad mes išlygos nedarome, nes mūsų Konstitucinis Teismas pasakė kategoriškai, kad bet kokiomis sąlygomis mirties bausmė Lietuvoje prieštarauja Konstitucijai ir norint ją įvesti, reikėtų keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją.

PIRMININKAS. Kolega V.Greičiūnas.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes pastaraisiais metais diskutuojame ir vertiname integraciją į NATO ir Europos Sąjungą, vadovaudamiesi jų nuostatomis. Tačiau JAV kai kuriose valstijose mirties bausmė nepanaikinta. Taigi vis dėlto kaip jūs vertinate šį aspektą, kad integruojantis į NATO mes dažnai remiamės JAV, o ten mirties bausmė nepanaikinta?

G.ŠVEDAS. Jeigu leisite, aš atsakysiu ne savo asmeniniais žodžiais, bet tuo atsakymu, kurio aš esu sulaukęs į tokį pat klausimą, kai jį uždaviau tiek Europos Sąjungos gana aukštiems pareigūnams, tiek Europos Tarybos gana aukštiems pareigūnams. Jie man atsakė taip: jūs negalite vertinti tiek NATO, tiek Europos Sąjungos, tiek Europos Tarybos narių, jūs norite tapti šių organizacijų nariais, todėl prašome vykdyti šių organizacijų reikalavimus. Taigi Lietuva, norėdama tapti šių organizacijų nare, deja, privalo vykdyti kartais daug didesnius įsipareigojimus, negu jų turi patys tų organizacijų tikrieji nariai.

PIRMININKAS. Kolega R.Ruzas.

R.RUZAS. Ačiū. Mano klausimą iš dalies pateikė gerbiamasis V.Greičiūnas, bet aš taip pat pasakysiu, jog aš suprantu, kad mes esame visiškai beteisiai. Ačiū.

G.ŠVEDAS. Nemanau, kad mes esame beteisiai, nes Seimas gali priimti sprendimą ir neratifikuoti šio protokolo.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų už – kolega V.P.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, manau, mes turėtume šiandien labai atsakingai apsvarstyti visus argumentus už ir prieš. Nėra abejonės, kad šis klausimas yra pakankamai sudėtingas visais lygiais: emociniu, filosofiniu, socialiniu, politiniu, moraliniu, nusikalstamumo prevencijos ir t.t., tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, todėl šiuo atveju mes turėtume vykdyti Konstitucinio Teismo nutarimą. Aš siūlau paremti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nematyti norinčių sakyti argumentų prieš, klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Nematyti prieštaraujančių, todėl kviečiu bendru sutarimu. Yra prašymas apsispręsti balsavimu, todėl prašyčiau, kolegos, apsispręsti balsavimu dėl įstatymo projekto Nr.IXP-882. Kas už pritarimą po pateikimo šiam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, išreiškiate kitais sprendimais.

Kolegos, mes labai dažnai registruojamės.

Už – 56, prieš – 2, susilaikė 10 Seimo narių. Šiam įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Replika po balsavimo. Kolega G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai norėčiau pritarti naujo Seimo Pirmininko pavaduotojo V.P.Andriukaičio siūlymui labai rimtai svarstyti ir išgirsti šį klausimą. Kodėl? Todėl, kad man labai keista. Mes esame jau patvirtinę dokumentus ir mes tuos dokumentus, aš turiu mintyje 6 protokolą,.. Aš manyčiau, kad mes jau neturėtume abejoti šia nuostata. Man labai liūdna dar vis girdėti Seime abejonių. Tarptautinėse sferose ši abejonė vertinama kaip dar nesubrendusio žmogaus abejonė, žmogaus, kuris niekaip negali suprasti, kad žmogaus teisė į gyvybę kito žmogaus yra nekvestionuojama. Norėčiau atsakyti tiems, kurie mėgina lyginti su Amerika. Buvo labai klasikinis, sakyčiau, pavyzdys, to, kad visai neseniai pačiame pirmajame pasauliniame kongrese prieš mirties bausmę būtent Amerika susilaukė nepaprastai didelių kritikos procesų. Taigi aš vis dėlto kviesčiau gerai žinoti šiuos dalykus. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, pradedame nagrinėjimo procedūrą, pritarę šiam įstatymo projektui po pateikimo. Siūlomas pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Ar būtų manančių kitaip? Nesant manančių kitaip, pritarta šiam komitetui. Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Taip pat pritarta šiam komitetui. Kolega G.Steponavičius dėl vedimo tvarkos.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke, manau, kad plika matosi, kad pirma yra pagrindinis Žmogaus teisių komitetas, o papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Net nevertėtų dėl to ginčytis. Taip pat siūlyčiau papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

PIRMININKAS. Jūs verčiate šiek tiek prabusti mūsų kolegas, tai pastebėjęs. Taigi siūlau iš naujo. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas, pritariame. Papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūlomas papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Du papildomi komitetai. Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ačiū. Taip pat pritarta.

Kolegos, mes viršijome šiandien planuotą laiko limitą. Posėdis turėjo baigtis 22.30, dabar yra 22.40, ar galėtume bendru sutarimu priimti tokį sprendimą, kad baigtume posėdį, kai baigsime nagrinėti dar porą smulkių klausimėlių? Ačiū.

Seimo nutarimo "Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus atlyginimo" projektas Nr.IXP-853(3*) (svarstymas ir priėmimas)

Kitas rezervinis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus atlyginimo” projektas Nr.IXP-853. Pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys P.Papovas. Atsiprašau, pirmininkas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ačiū, kad primenate, ačiū už pasitikėjimą. Norėčiau skubiai pateikti mūsų komiteto išvadą dėl atlyginimo. Komitetas patobulino kolegos profesoriaus A.Sakalo pateiktą nutarimą “Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus” atlyginimo. Nustatė tokį, koks yra dabar atlyginimas Teisėjų, politikų ir pareigūnų įstatyme. Kviečiu šiandien pritarti ir priimti, nes žurnalistų etikos inspektoriui reikia gauti normalų atlyginimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti užsiregistravusių Seimo narių nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Todėl, kolegos, klausčiau jūsų, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū. Pritarta įstatymo projektui po svarstymo.

Seimo Pirmininkas teikia šį įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka, atsiprašau, Seimo nutarimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar pritartumėte šiam siūlymui? Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta. Pradedame priėmimo procedūrą.

Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Nėra pataisų, nėra siūlymų 1 straipsniui. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū, 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčių išsakyti savo nuomonę ir nesant pataisų ir siūlymų dėl 2 straipsnio, ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas. Prašome registruotis. Balsuosime dėl viso Seimo nutarimo. Prašau dar kartą registruotis, kolegos.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Kas už tai, kad Seimo nutarimas “Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus atlyginimo” būtų priimtas, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 73 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Seimo nutarimas priimtas.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos" 1 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-431 (svarstymas)

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos” 1 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-431. Pranešėjas – Žmogaus teisių komiteto narys A.Lydeka. Svarstymo stadija. Dėl vedimo tvarkos kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Kadangi vėlus laikas, frakcijos vardu mes prašome daryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki artimiausio posėdžio.

PIRMININKAS. Kadangi šis projektas pagrindinio komiteto siūlomas atmesti, aš nežinau, ar… Kolega Sysai, ar jūs primygtinai reikalaujate pertraukos?

A.SYSAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti kolegos A.Syso siūlymui daryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio? Negirdėti prieštaraujančių. Bendru sutarimu įstatymo projekto Nr.IXP-431 daroma svarstymo pertrauka iki kito posėdžio.

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos darbo” projektas Nr.IXP-892 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Na ir paskutinis rezervinis. Seimo nutarimo “Dėl Seimo pavasario sesijos” projektas Nr.IXP-892. Pranešėjas – kolega Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, aš galvojau, kad mes dar šiek tiek padirbėsime ir šio nutarimo jau nebereikės, mes bent vienu dokumentu priimsime mažiau. Bet kadangi dabar taip atsitiko ir, žiūriu, niekas neprašo pertraukos, tai, vadinasi, lieka šį nutarimą priimti, tai yra kad sesiją baigiame ne 13, o 12 dieną. Siūlau pritarta. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juršėnai, jus norėtų klausti du Seimo nariai. A.Vidžiūnas. Prašau, kolega. (Balsai salėje) Jūs atsisakote žodžio?

A.VIDŽIŪNAS. Pone pranešėjau, tokio linksmo posėdžio, kaip jums vadovaujant, mes dar nesame turėję. Kaip jūs žiūrėtumėte, jeigu mes su E.Skarbaliumi dviejų frakcijų vardu pasiūlytume pertrauką? (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, prašome klausimus uždavinėti iš esmės.

Č.JURŠĖNAS. Aš supratau klausimą ir noriu pranešti, kad yra minčių rugpjūčio viduryje sušaukti neeilinę sesiją.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius. Prašom.       

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasitikslinti. Dabar yra be dešimties vienuolika. Tam, kad nebereikėtų šio nutarimo, mums reikėtų minimum dviejų pusės valandos pertraukų. Ar Socialdemokratinė frakcija negalėtų imtis tokios iniciatyvos? Jus, kaip vieną iš vadovų, prašyčiau tai patvirtinti.

Č.JURŠĖNAS. Mes galime įvairių iniciatyvų imtis, bet šį sykį siūlau spręsti iš karto.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūsų paklausė visi norintys klausti Seimo nariai. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam Seimo nutarimui po pateikimo? Nematyti prieštaraujančių, todėl pritarta po pateikimo. Pradedame šio Seimo nutarimo priėmimą. Dėl vedimo tvarkos… Nereikia, atsiprašau.

Tada pradedame priėmimo procedūrą. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū, priimta.

Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. (Balsai salėje) Kolegos, prašom, surimtėkime! Paskutinis Seimo nutarimas. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų nesant norinčių sakyti savo nuomonę, ar galėčiau klausti, ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? Ačiū. Kolegos, prašau registruotis. Balsuosime dėl viso Seimo nutarimo.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kas už tai, kad Seimo nutarimas Nr.IXP-892 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 69, prieš – 9, susilaikė 6 Seimo nariai. Seimo nutarimas Nr.IXP-892 priimtas.

Žodis suteikiamas Seimo Pirmininkui A.Paulauskui.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, po himno kviečiu visus į restoraną taurei vyno. Galėsime pratęsti diskusijas ten.

PIRMININKAS. Kolegos, pati maloniausia procedūra. Suteikiu žodį kolegai A.Melianui.

A.MELIANAS. Aš labai atsiprašau, bet tikrai Seimas galėjo priimti šiandieną sprendimą dėl JUKOS, nereikėtų galbūt šaukti ir neeilinės sesijos, bet jeigu taip neišėjo, aš vis dėlto norėčiau posėdžio pirmininko ir Seimo Pirmininko paklausti. Manau, kad daugeliui Seimo narių ir jų šeimoms tam tikra prasme aktualu, kada vis dėlto būtų ta neeilinė sesija – ar rugpjūčio pradžioje, ar rugpjūčio viduryje? Aiškumas, manau, mums visiems padės. Aš suprantu, kad tai valdybos sprendimas, bet kaip yra numatoma? Būtų labai šaunu išgirsti. Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Kviečiu, ten ir atsakysiu.

PIRMININKAS. Kolegos, manau, Pirmininkas atsakymą duos.

Giedamas himnas

Skelbiu posėdžio ir pavasario sesijos pabaigą. (Plojimai)