Šešiasdešimt trečiasis (114) posėdis
2001 m. liepos 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

2001 m. liepos 10 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos. 2001 m. liepos 10 d. Noriu paskelbti rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Kaip įprasta, posėdžiai pradedami registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau atkreipti dėmesį į visiems išdalintą šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę. Visų pirma Seniūnų sueiga, kaip matote, yra pasiūliusi sutrumpinti posėdį iki 16.30 val., kad daugiau laiko būtų skirta frakcijoms ir komitetams svarstyti pateiktą Vyriausybės programą. Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į darbotvarkės 1-15 klausimą. Seniūnų sueiga nepasiekė bendros nuomonės dėl šio klausimo įtraukimo į darbotvarkę, tačiau aš, žinodamas frakcijų nuotaikas, klausiu, ar mes galėtume bendru sutarimu neprieštarauti, kad šis klausimas liktų darbotvarkėje? Gerai. Dėkoju už jūsų supratimą. 1-15 – Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo pateikimo stadija šiandien lieka darbotvarkėje. Taip pat Seniūnų sueiga nebuvo vieninga dėl to, kad į šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę būtų įtrauktas Aukštojo mokslo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-725, tačiau mes turėtume apsispręsti, ar šį klausimą įtraukiame. Kadangi nėra bendros nuomonės, dėl to turėtume balsuoti. Motyvai dėl šio klausimo svarstant darbotvarkę nėra išsakomi. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pasiruošti balsuoti dėl to, ar Aukštojo mokslo pakeitimo įstatymas yra įtraukiamas. Yra prašymas dar kartą registruotis. Prašom tai daryti.

Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Formuluoju klausimą balsavimui: balsavimas už reiškia pritarimą tam, kad Aukštojo mokslo pakeitimo įstatymas būtų įtrauktas į darbotvarkę, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, kad klausimas įtraukiamas į darbotvarkę. Prašom Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 68, prieš – 17, susilaikė 8. Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo įstatymas yra įtraukiamas į darbotvarkę. Primenu, tai yra svarstymo stadija. Dėl darbotvarkės prie mikrofono matau du Seimo narius. Pirmasis yra kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau atkreipti dėmesį dėl 1-2 klausimo, kadangi vakar aš ir keletas kolegų gavom Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos kreipimąsi dėl šio įstatymo. Yra jo priėmimo stadija, labai daug pastabų, kurias galima vertinti labai įvairiai, bet viena iš jų yra dėl 7 straipsnio, kuriuo įvedamas privalomas civilinės atsakomybės draudimas. Aš manau, kad ten yra nurodytos sumos, kurios po to, kai mes priimsime, gali sukelti audringas diskusijas. Todėl yra siūlymas daryti šio įstatymo priėmimo pertrauką iki ketvirtadienio, kad būtų galima suderinti su pastabomis, kurias pateikė Chemijos pramonės asociacija, nes kils nereikalingos diskusijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, mes galėsime apsispręsti tai padaryti, jeigu bus bendra nuomonė, kai svarstysim šį klausimą. Kol kas aš tikrai nemanau, kad mes galime jį išbraukti iš darbotvarkės, nes būtent Seniūnų sueiga jį pasiūlė. Matau, kolega J.Razma norėtų kalbėti. Aš kviesčiau Č.Juršėną taip pat prie šoninio mikrofono.

J.RAZMA. Aš manau, gal posėdžio pirmininkas galėtų parodyti dėmesį Seimo nariams ir informuoti, dėl kokių priežasčių kai kurie projektai yra išbraukti iš darbotvarkės. Pavyzdžiui, man neaišku dėl 1-6 klausimo (tai yra klausimas, susijęs su Vyriausybės narių išeitinėmis pašalpomis), ar šiuo atveju norima, kad buvę ministrai, dabar tampantys Seimo nariais, dar spėtų gauti išeitines pašalpas. Kas lemia, kad išbraukiamas?

PIRMININKAS. Ačiū. Aš galėčiau pasakyti, kad Seniūnų sueigoje buvo naujosios daugumos siūlymas nukelti klausimą į ketvirtadienį. Kolega Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš patvirtinu tai, ką jūs sakėte, o ryšium su naujosios daugumos susiformavimu siūlau šiandien apsvarstyti du papildomus, sakykim, techninius ar organizacinius techninius Seimo darbo klausimus, t.y. siūlau įtraukti į darbotvarkę du…

PIRMININKAS. Prašom arčiau mikrofono.

Č.JURŠĖNAS. …du nutarimus: Seimo nutarimą dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo ir antrą Seimo nutarimą dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo pakeitimo. Frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Jūs turėtumėte truputį ilgiau motyvuoti savo teikiamą siūlymą, kad būtų aiškus kontekstas.

Č.JURŠĖNAS. Motyvavimas yra labai paprastas: kadangi iš tikrųjų turės keistis komitetų vadovybė ir kiti dalykai, o kai kuriuose komitetuose mes neturim daugumos, vadinasi, reikia atitinkamai performuoti komitetus. Aš labai prašyčiau į tai atsižvelgti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis kolega Česlovai, mes visiškai pripažįstame jūsų teisę tvarkytis kaip tinkamai, bet vis dėlto turėtų būti išlaikyti bent jau tam tikrai kalbėjimosi tarp frakcijų pradmenys. Vakar Seniūnų sueigoje nebuvo sutarta. Na, pasikalbėsim rytoj rytą, įtrauksime į ketvirtadienio darbotvarkę. Kolegos, ar dega dirbti tokius dalykus?

PIRMININKAS. Ačiū. Supratom. Aš norėčiau pasitikslinti: gerbiamasis Juršėnai, ar tai yra frakcijos siūlymas? Jeigu neklystu, jūs kviečiate, taip pat ir Seniūnų sueigą inicijuojate.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs absoliučiai teisus – tai yra visos frakcijos siūlymas, maža to, naujosios daugumos siūlymas. Ir antras dalykas, kadangi mes turim trečdalį Seniūnų sueigos, aš iš tikrųjų siūlau šiandien per pietų pertrauką sušaukti Seniūnų sueigą, o klausimus nagrinėti vakariniame posėdyje. Taigi viskas bus padaryta korektiškai.

PIRMININKAS. Gerai. Šiuo atveju aš norėčiau klausti, ar būtų prieštaraujančių, kad šie klausimai yra įtraukiami į vakarinį posėdį kaip rezerviniai? Nėra bendros nuomonės, aš matau. Kadangi tai yra kalbėjimas dėl motyvų ar dėl vedimo tvarkos, prašau eiti prie šoninio mikrofono, nes turėtume pereiti prie darbotvarkės priėmimo. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad socialliberalai dabar šantažuoja socialdemokratus, kad nebalsuos už Vyriausybės programą, kol nepersiskirstys komitetų. Bet, atsiprašau, ir mes turėtume žinoti apie tą procesą, kad norima perskirstyti komitetų sudėtį (aš ne apie save kalbu). Jeigu mes apie tą procesą žinosim, tai ir mes galėsim apsvarstyti, kas eina į kokį komitetą, kokia yra sudėtis, kokios atstovavimo kvotos ir t.t. Kodėl dabar norima iš vienos pusės primesti visą šią situaciją? Nepasiduokite, gerbiamieji socialdemokratai, socialliberalų šantažui. Tas skubėjimas man iš tiesų primena tam tikrą negražią situaciją, kurią mes esame patyrę tam tikru laiku. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau paprašyti, kad jūs patikslintumėte, kurią valandą bus svarstomas Aukštojo mokslo įstatymas.

PIRMININKAS. Baikime dabar dėl Č.Juršėno pasiūlytų klausimų. V.Andriukaitis prie mikrofono. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai norėčiau patikslinti ir ypač kolegas liberalus, nes, kiek aš žinau, man teko kalbėtis su ponu E.Masiuliu, su ponu G.Steponavičiumi, taip pat su ponia D.Kutraite dar vakar iš ryto, kaip tik yra bendras svarstymas ir bendras pamąstymas dėl to, kad būtų galima padaryti tuos minimalius pakeitimus, kad mes laiku baigtume sesiją, kad komitetai, išėjus mums, pertraukos metu, galėtų dirbti. Ypač trys svarbūs komitetai: Biudžeto ir finansų, Užsienio reikalų komitetas ir Europos komitetas. Taip pat ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kiti galėtų dirbti. Liberalų frakcija patikino, jog ji suinteresuota, kad šis klausimas galėtų būtų kuo greičiau išspręstas. G.Steponavičiaus žodis valdyboje buvo toks, kad Liberalų frakcija sutiks su teisiniu sprendimu, kad tas darbas būtų padarytas ir mums nereikėtų pratęsti sesijos. Taigi šiandien mūsų siūlymas yra korektiškas, suderintas su Liberalų frakcijos vadovybe. Mes siūlome dar kartą sušaukti neeilinę Seniūnų sueigą, kad būtų galima apsvarstyti ir pirmininkų, ir pavaduotojų santykį, apsvarstyti komitetų sudėtį ir priimti normaliai sprendimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlau neinterpretuoti, kokie buvo pasakymai vakar vienoje ar kitoje Seimo institucijoje, ir, tiesiog vadovaudamasis Seimo 261 straipsniu, skelbiu 15 min. pertrauką, kad Seniūnų sueiga ar bent jau frakcijų vadovai galėtų susirinkti ir pasiekti sutarimą šiuo klausimu. 15 min. pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS. … Seimo nariai, norėčiau kviesti užimti savo vietas, kad galėtume tęsti rytinį posėdį. Norėčiau jus informuoti, kad… (Šurmulys salėje) Ar galėčiau prašyti dėmesio? Norėčiau informuoti, kad per paskelbtą trumpą pertrauką buvo susirinkusi Seniūnų sueiga ir buvo pasiektas bendras sutarimas, kad darbotvarkė būtų papildyta dviem Seimo nutarimo projektais. Vienas nutarimas yra susijęs su komitetų narių skaičiaus pakeitimu, antrasis nutarimas yra susijęs su kelių personalijų pakeitimu komitetų sudėtyje. Kol kas tai yra tik bendras sutarimas, kad šie du klausimai yra įrašomi į darbotvarkę. Ar galėtume tokį pat pritarimą rasti ir šioje Seimo plenarinių posėdžių salėje? Nėra bendro sutarimo. Aš kviečiu Seimo narius registruotis. Vyksta registracija. Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Formuluoju klausimą balsavimui. Balsavimas už reiškia pritarimą, kad į rezervinius klausimus vakariniame posėdyje įrašomi du Seimo nutarimų projektai. Balsavimas už reiškia tam pritarimą, balsavimas prieš reiškia tam nepritarimą. Prašau Seimo narius balsuoti.

Seimas nusprendė darbotvarkę papildyti šiais dviem klausimais. Dabar norėčiau prašyti pasiruošti balsuoti dėl visos šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkės patvirtinimo. Primenu, kad darbotvarkėje lieka klausimas 1-15, taip pat yra įrašomas Aukštojo mokslo įstatymo projektas bei du Seimo nutarimų projektai kaip rezerviniai klausimai vakariniame posėdyje. Prašau Seimo narius balsuoti dėl pritarimo šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkei.

79 – už, 2 – prieš, 6 susilaikė. Darbotvarkei pritarta.

Geriamojo vandens įstatymo projektas Nr.IXP-695(4*) ES (priėmimas)

Pereiname prie darbotvarkės 1 klausimo. Registracijos Nr.IXP-695(4). Geriamojo vandens įstatymas. Priėmimo stadija. Primenu, kad tai yra su Europos integracija susijęs įstatymas. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto narį, pranešėją V.Nekrašą į tribūną trumpai pateikti priimamą įstatymą.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Paskutiniu metu yra gauti du pasiūlymai iš Teisės departamento ir Seimo narių J.Jurkaus ir A.Macaičio. Į Teisės departamento vieną pasiūlymą komitetas atsižvelgė, į kitus siūlo neatsižvelgti. Dėl Seimo narių yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto nuomonė, kad reikia palikti taip, kaip yra projekte. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Ar jūs manote, kad nėra sudėtingų dalykų taip pat ir dėl Teisės departamento išvados, ar jūs galėtumėte trumpai pakomentuoti?

V.NEKRAŠAS. Taip, aš galiu. Jeigu imtume pirmąjį projektą, mūsų sąvoka yra aiškesnė, antrąjį – taip pat, trečiajame yra suderinta su Seimo nario E.Klumbio pasiūlymu, taip pat aiškesnė. O dėl trečiosios, kurią čia siūlo išbraukti, aš galiu trumpai paskaityti. “Mes sutinkame, kad būtų išbraukta: skirstomojo tinklo įvado sujungimo ribose nustatyti pagrindinės nuosavybės atsakomybės už kokybę…” ir t.t. Tą sakinį išbraukti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas. Dėl balsavimo motyvų. Ar kolega A.Poplavski norėtų kalbėti dėl 1 straipsnio? Dėl viso. Tai tada pabaigoje. Dėl balsavimo motyvų priimant 1 straipsnį norinčių kalbėti nėra. Ar galime, nesant prieštaraujančių, šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. Pritarta 1 straipsniui bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys E.Klumbys. Balsavimo motyvai už. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis vicepirmininke, aš norėjau pasakyti apskritai. Pirmiausia, kad 4 įstatymo projektas vakar buvo išdalintas apie 11 val., tai jam net nebuvo galima pagal Statutą teikti pataisų. O kalbant dėl 2 punkto, tai yra daug pataisų, bet aš tik noriu pasakyti, kad, deja, labai apgailestauju, kad jų negalima dabar siūlyti. O aš siūlyčiau atkreipti dėmesį, pavyzdžiui, į geriamojo vandens sąvokos 3 punktą, kur vien tik tris kartus kartojama – teisės aktų nustatyta tvarka. Toliau, 8 punkte yra terminas “maistui tvarkyti”. Man visiškai nesuvokiama, kaip maistas yra tvarkomas? Turbūt dar ir kituose punktuose galima būtų surasti tokių perliukų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega ir Seimo nariai, aš tik norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad ketvirtasis projekto variantas yra išdalintas dar liepos 5 dieną, taigi registracija byloja būtent taip.

Gerbiamieji kolegos, 2 straipsnis.

Dėl balsavimo motyvų kalbėjo vienas Seimo narys. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nesant, 2 straipsniui, kuris nustato pagrindines šio įstatymo sąvokas, pritarta bendru sutarimu.

3 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime, nesant prieštaraujančių, pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime, nesant prieštaraujančių, pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Ar būtų prieštaraujančių Seimo narių, kad galėtume priimti šį įstatymą skyriais? Nėra prieštaravimų.

II skyrius “Geriamojo vandens tiekimas”. Nuo 5 iki 9 straipsnio imtinai. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu, nesant prieštaraujančių, pritarti II įstatymo skyriui? Prieštaravimų nėra. II skyriui yra pritarta.

III skyrius. Dėl šio skyriaus 11 straipsnio yra gauta dviejų Seimo narių pataisa, tačiau ji yra įregistruota nesilaikant Statuto numatytų reikalavimų (nėra praėjusios 24 valandos), todėl ši pataisa negalėtų būti svarstoma. Aš klausčiau, ar mes galime priimti visą III skyrių kartu? Prieštaravimų negirdžiu. Taigi III skyrius “Geriamojo vandens saugos ir kokybės priežiūra bei kontrolė”, 10, 11, 12 bei 13 straipsniai. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Todėl klausiu, ar galime III skyriui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. III skyriui yra pritarta bendru sutarimu.

IV skyrius “Baigiamosios nuostatos”. 14, 15 ir 16 straipsniai. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Klausiu, ar galime IV skyriui pritarti, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Dėkoju. Prieštaravimų nėra. Pritarta IV skyriui, jis yra priimtas.

Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Turime pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų proga kalbėti 4 už, 4 prieš. Seimo narys A.Poplavski. Prašom.

A.POPLAVSKI. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu tiktai priminti, kad Lietuva yra vienintelė Europos šalis, kuri naudoja artezinį vandenį. Tai yra labai kokybiška, tai yra didžiulis mūsų tautos turtas. Nėra, ko gero, kitos Europos šalies, kuri turėtų tokį didžiulį turtą. Šis įstatymas padeda tiekti Lietuvos Respublikos gyventojams sveiką ir švarų geriamąjį vandenį, taip pat suteikia teisę gauti informaciją apie to vandens saugumą ir kokybę. Šio įstatymo priėmimas padės mūsų šalies gyventojams išsaugoti tą didžiulį turtą. Aš manyčiau, kad šis įstatymas yra gana neblogas ir raginčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Kviečiu Seimo narius prieš balsuojant dėl įstatymo priėmimo registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-695, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 86, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo projektas Nr.IXP-521(4*) ES (priėmimas)

Svarstome kitą darbotvarkės klausimą 1-2 – Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo projektą Nr.IXP-521. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Sveikatos reikalų komiteto pranešėją V.Nekrašą. Prašom.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamieji kolegos, aš, atsižvelgdamas į tai, kad buvo siūloma patikslinti 7 straipsnį, vis dėlto siūlau priimti Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymą. Yra gauta pastabų iš Teisės departamento, dauguma yra suderintos, patikslintos, kai kurios yra perteklinės, ir, aš manau, kad galime šį įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Vis dėlto, gerbiamasis pranešėjau, yra bent 6 Teisės departamento pastabos ir pasiūlymai. Aš prašyčiau jas pakomentuoti, nes jos yra pakankamai šviežios ir turbūt surašytos remiantis ketvirtuoju redakcijos variantu, todėl reikėtų išsklaidyti bent šias abejones. Prašom.

V.NEKRAŠAS. Dėl pirmosios pataisos yra suderinta tiksli formuluotė. Antroji yra perteklinė. Trečioji dėl 7 straipsnio. Materialinė atsakomybė bus nustatyta pagal pateiktą straipsnį. Ketvirta (…) straipsnio yra perteklinė. Penktoji bus pataisyta atsižvelgiant į kodeksą. O šeštojoje kalbama tik apie darbuotojų apsinuodijimą, tačiau mes turime kalbėti ir apie tų žmonių, kurie gali netyčia pakliūti į tą teritoriją, taip pat tų, kurie gyvena aplinkui, saugumą. Juk gali pasklisti įvairių medžiagų, todėl nėra tikslinga šį straipsnį priimti. Paprasčiausiai čia viskas yra suderinta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt išsakote savo nuomonę, nes komitetas nėra svarstęs šių Teisės departamento pastabų, ar ne?

V.NEKRAŠAS. Svarstėme.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Frakcijos vardu aš prašau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką, nes iš tiesų reikia suderinti kai kurias pozicijas. Yra gauta pasiūlymų iš visuomeninių organizacijų ir, manau, kad ketvirtadienį, jeigu iki to laiko komitetas apsvarstys ir visuos tuos pasiūlymus suderins, galima priimti. Jeigu ne, tada nukelsime į neeilinę arba rudens sesiją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iki ketvirtadienio, net ir Socialdemokratinės frakcijos vardu, jūs pertraukos prašyti negalėtumėte. Iki artimiausio posėdžio – taip. Ir aš klausčiau, ar mes galėtume prašyti, kad pagrindinis komitetas formuluotų tokį siūlymą – padaryti ilgesnę pertrauką, t.y. iki ketvirtadienio, kad būtų galima atlikti visas formalias procedūras? Ar pranešėjas neprieštarautų, kad jūs pats formuluotumėte tokį pasiūlymą?

V.NEKRAŠAS. Gerai. Sutinkame.

PIRMININKAS. Dėkoju. Laikykime, kad pranešėjo prašymu yra daroma pertrauka, kad komitete būtų galima apsvarstyti ir patikslinti visus paskutinės redakcijos pasiūlymus. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Ar galime bendru sutarimu nuspręsti, kad iki ketvirtadienio yra daroma pertrauka.

Dėkoju. Sprendimas priimtas. Kolega E.Klumbys dėl vedimo tvarkos.

E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti repliką. Štai mes iš tikrųjų turime puikų pavyzdį, kai iki priėmimo stadijos į mūsų darbotvarkę yra įrašomi iki galo nesutvarkyti įstatymai. Lygiai tą patį aš galėčiau pasakyti ir apie prieš tai buvusį Geriamojo vandens įstatymą, kuris irgi yra taisytinas. Manyčiau, kad mes tiesiog užsiimame įstatymų štampavimu ir kepimu. Galbūt reikėtų sumažinti mūsų tempus, kad įstatymai būtų kokybiški.

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, tai yra visų bendras noras. Priminsiu, kad šie įstatymai yra susiję su integracija į Europos Sąjungą. Be abejo, ir jiems taip pat turi galioti tie patys reikalavimai, tačiau jie Seime yra svarstomi pirmąja eile. Taigi padaryta Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo projekto priėmimo pertrauka iki ketvirtadienio.

Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-835(2*) (priėmimas)

Dabar svarstome klausimą 1-3, tai yra visas paketas įstatymų nuo 1-3a iki 1-3h. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją – G.Šivicką.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau iš karto pateikti visą įstatymų paketą, nes pataisų, pasiūlymų ir pastabų negauta. Paketas yra susijęs su naujai įsigaliojusiu Civiliniu kodeksu, tik Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme yra naujovė. Čia bus nustatoma, kad bus apmokestinamas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje registruotiems asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvoje. Atsižvelgiant į naująjį Civilinį kodeksą, nustatytas teisės įsigijimas nebesiejamas su turto įregistravimu ir nustatoma, kad mokestis skaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto įsigijimo nuosavybės teise, o ne pagal teisinio registravimo momentą. Komitetas siūlo pritarti šiems projektams.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Svarstome Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-835. Turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

Taigi dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar, nesant prieštaraujančių, galėtume 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

3 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

4 straipsnis. Kalbėti dėl balsavimo motyvų norinčių nėra. Ar galime priimti 4 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Ar galime 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

6 straipsnis – “Baigiamosios nuostatos”. Ar galime pritarti 6 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 6 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Turėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų 4 gali kalbėti už, 4 – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prieš balsuojant kviečiu Seimo narius registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai.

Formuluoju klausimą balsavimui. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo, kurio projekto Nr.IXP-835, priėmimo.

Už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Rinkliavų įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-836(2*) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 1-3b – Rinkliavų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-836. Priėmimo stadija. Pranešėjas pateikė visus įstatymus, taip pat šį svarstomą ir priimamą įstatymą, todėl turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. Ar galime, nesant norinčių kalbėti dėl motyvų, 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Turėtume pereiti prie Rinkliavų įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Kviečiu prieš balsuojant Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo priėmimo.

Už – 78, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Prekyviečių mokesčio įstatymo 1, 3, 5, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-837(2*) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 1-3c – Prekyviečių mokesčio įstatymo šešių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-837. Priėmimo stadija. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl motyvų kalbėti norinčių nėra. Ar galime priimti straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

3 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

4 straipsnis. Ar galime 4 straipsniui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

5 straipsnis. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju už supratimą. 5 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

6 straipsnis. Ar galime 6 straipsniui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 6 straipsnis priimtas.

Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Priimant įstatymą dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kviečiu Seimo narius prieš balsuojant registruotis.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Prekyviečių mokesčio įstatymo, registracijos Nr.IXP-837, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 74, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 5, 7, 8, 9, 11, 12, 21 ir 22  straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-838(2*) (priėmimas)

Kitas klausimas, susijęs su anksčiau svarstytais ir priimtais, 1-3d klausimas – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, registracijos Nr.IXP-838. Dėl balsavimo motyvų, svarstant pastraipsniui, proga kalbėti vienam – už, vienam – prieš. Svarstome ir priimame 1 straipsnį. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Ar galime pritarti 2 straipsniui, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 2 straipsniui pritarta.

3 straipsnis. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

4 straipsnis. Ar galime 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

5 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Todėl klausiu, ar galime pritarti 5 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

6 straipsnis. Ar galime 6 straipsniui pritarti, nesant prieštaravimų, bendru sutarimu? 6 straipsniui bendru sutarimu yra pritarta.

7 straipsnis. Dėl motyvų pageidaujančių kalbėti nėra. Ar galime pritarti, nesant prieštaraujančių, 7 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 7 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

8 straipsnis. Ar galime 8 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nesant prieštaraujančių, 8 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

9 straipsnis. Dėl motyvų pageidaujančių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 9 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. 9 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

10 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 10 straipsniui bendru sutarimu? 10 straipsniui pritarta bendru sutarimu. Taip pat prašau ir primenu, kad mobilieji telefonai turi būti išjungti į begarsį režimą.

11 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 11 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 11 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

12 straipsnis. “Baigiamosios nuostatos.” Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime priimti 12 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju už supratimą. 12 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų nėra pageidaujančių kalbėti nė vieno Seimo nario. Todėl kviečiu prieš priimant įstatymą registruotis.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-838, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 68, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 4, 81, 9, 10, 24, 26, 28, 29, 30, 40 ir 41  straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-839(2*) (priėmimas)

Kitas eilės tvarka svarstomas ir priimamas įstatymas – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-839. Priėmimas. Pastabų ir pasiūlymų dėl šio įstatymo nėra gauta, todėl galėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. Ar galime 1 straipsniui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Ar būtų prieštaraujančių, kad jį priimtume bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

3 straipsnis. Ar galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 3 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

4 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų pageidaujančių kalbėti nėra. Ar galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

5 straipsnis. Ar galime 5 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 5 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

6 straipsnis. Dėl motyvų pageidaujančių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 6 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 6 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

7 straipsnis. Ar galime 7 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nei girdžiu, nei matau. 7 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

8 straipsnis. Ar galime 8 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 8 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

9 straipsnis. Ar galime 9 straipsniui pritarti bendru sutarimu, nesant prieštaravimų? Prieštaraujančių nei girdžiu, nei matau. 9 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

10 straipsnis. Ar galime 10 straipsnį priimti bendru sutarimu? Girdžiu kolegą G.Šivicką pritariantį. Prieštaraujančių negirdžiu. 10 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

11 straipsnis. Ar galime 11 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 11 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

12 straipsnis. Ar galime pritarti 12 straipsniui? Negalime. Dėl balsavimo motyvų už norėtų kalbėti Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, galbūt gavęs paaiškinimą galėčiau kalbėti už. Ankstesniame straipsnyje buvo, kad žinias apie pajamas Mokesčių inspekcijoms pateikia, ankstesniame buvo, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, užsienio valstybių piliečiai ir žmonės be pilietybės. Tai yra apėmė visus tuos, kurie gali dirbti Lietuvos Respublikoje. Dabar, pagal naują pataisą, kažkodėl ataskaitas turi pateikti apie nuolatinius gyventojus, o apie užsieniečius, užsienio piliečius ir žmones be pilietybės neturi. Aš manau, kad tai yra Lietuvos žmonių atveju apibrėžta diskriminacija, todėl man neaišku, kodėl ši nuostata taikoma naujame įstatyme, išskiriant kaip privilegijuotus užsieniečius, asmenis be pilietybės, palyginti su nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais. Gal kas gali paaiškinti?

PIRMININKAS. Ačiū. Apgailestauju, kolega, aiškinimosi metas buvo svarstymo stadijoje. Jokių pasiūlymų ir pastabų dėl šio straipsnio nėra gauta ir įregistruota Statuto numatyta tvarka. Todėl, gerbiamieji kolegos, aš klausiu, ar mes galime pritarti šiam straipsniui, išklausę kolegos J.Veselkos abejones, bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 12 straipsniui pritarta bendru sutarimu. Turėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo, baigę įstatymo priėmimą pastraipsniui. Taigi dėl balsavimo motyvų proga kalbėti 4 – už, 4 – prieš Statuto numatyta tvarka. Pageidaujančių kalbėti nėra. Todėl aš prašau Seimo narius registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Prašau kolegas balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-839, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 49 – už, 2 – prieš, 4 susilaikė. Įstatymas Nr.IXP-839 priimtas.

Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-840(2*) (priėmimas)

Kitas eilės tvarka svarstomas ir priimamas įstatymas (jo registracijos Nr.IXP-840) – Kelių fondo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui, nes jokių pastabų ir pasiūlymų nėra gauta.

Taigi 1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau, 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl motyvų kalbėti pageidaujančių nėra. Klausiu, ar galime 2 straipsnį, nesant prieštaraujančių, priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau, 2 straipsniui yra pritarta bendru sutarimu.

Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Turėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Dėl motyvų kalbėti nenori nė vienas Seimo narys, todėl prašau Seimo narius registruotis prieš balsavimą. Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-840 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 55 – už, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas Nr.IXP-840 priimtas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-841(2*) (priėmimas)

Kitas eilės tvarka priimamas įstatymas (jo registracijos Nr.IXP-841) – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas. Vienas vienintelis straipsnis, todėl iš karto galėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl aš kviečiu kolegas registruotis prieš balsavimą. Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-841 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 62 – už, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas Nr.IXP-841 priimtas.

Akcizų įstatymo 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-842(2*) (priėmimas)

Ir paskutinis iš šio įstatymų paketo priimamas įstatymas – Akcizų įstatymo 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.IXP-842. Pastabų ir pasiūlymų nėra gauta, todėl siūlau pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Ar galime, nesant prieštaraujančių, pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Dėkoju už supratimą. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Baigę įstatymą priimti pastraipsniui, galime pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Pasinaudoti proga kalbėti dėl balsavimo motyvų nepageidauja nė vienas Seimo narys, todėl kviečiu Seimo narius registruotis prieš balsavimą. Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-842 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 66 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Įstatymas Nr.IXP-842 priimtas.

Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinio saugumo strategijos projekto rengimo" projektas Nr.IXP-754* (priėmimas)

Svarstome eilės tvarka 1-4 darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimą “Dėl Nacionalinio saugumo strategijos projekto rengimo” Nr.IXP-754. Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip jau buvo pateikta svarstymo metu, Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinio saugumo strategijos projekto rengimo” projektas.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bendru sutarimu pritarė šiam projektui. Papildomas – Ekonomikos komitetas taip pat pritarė, Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė grąžinti nutarimo projektą iniciatoriams tobulinti, kad būtų atsižvelgta į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas, ko įstatymas reikalauja iš Vyriausybės, – patikslinti projekto turintį. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepritarė šiai nuomonei, nes išsamiau apibrėžti strategijos turinį, matyt, nėra tikslinga. Strategijos projektą, jos turinį suformuoti turėtų rengėjai. Kaip siūloma, tai būtų Vyriausybė. Todėl siūlome pritarti Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinio saugumo strategijos rengimo” projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Nesant jokių papildomų pasiūlymų ir pastabų, nes yra pasiektas pakankamai plačių politinių jėgų atstovų pritarimas ir sutarimas dėl šio Seimo nutarimo, kviesčiau pereiti, jeigu neprieštarautumėte, prie nutarimo priėmimo pastraipsniui.

Taigi preambulė. Dėl jos pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti preambulei bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Preambulei pritarta bendru sutarimu.

1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Ar prieštarautumėt, kad 1 straipsniui pritartume bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl motyvų kalbėti pageidaujančių nėra. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

3 straipsnis yra susijęs su nutarimo įsigaliojimu. Dėl motyvų kalbėti norinčių nėra. Siūlau priimti bendru sutarimu. Prieštaravimų nėra. 3 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Nutarimo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Turėtume pereiti prie viso Seimo nutarimo priėmimo. Gerbiamieji kolegos, proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Žodis kolegai A.Kunčinui. Prašom.

A.KUNČINAS. Aš noriu pritarti šiam nutarimo projektui. Kartu noriu priminti, kad dauguma, iš esmės visi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai pritarė. Galiu pasakyti, kad dauguma šalių… Per NATO Parlamentinę Asamblėją teko kalbėti su daugelio šalių atstovais, kurie turi tokią strategiją. Manyčiau, kad tokios strategijos parengimas padės ir mums geriau spręsti savo pagrindinius tikslus. Todėl visus kviečiu balsuoti už teikiamą nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegas registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti priimant Seimo nutarimą Nr.IXP-754.

Balsavimo rezultatai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Seimo nutarimas Nr.IXP-754 priimtas.

Valstybės kontrolės įstatymo, Teismų įstatymo, Konstitucinio Teismo įstatymo, Seimo kontrolierių įstatymo, Seimo narių darbo sąlygų įstatymo, Prokuratūros įstatymo, Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto,  Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-680(2*) (priėmimas)

Svarstome kitą darbotvarkės klausimą eilės tvarka. 1-5, Nr.IXP-680. Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Melianą.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Gerbiamieji kolegos, po svarstymo komitete dėl šio įstatymo yra gauti 2 pasiūlymai. Seimo nario A.Salamakino, taip pat mano siūlymai praplėsti šį įstatymą įtraukiant vieną tarnybą – Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą. Taigi toks yra pasiūlymas ir jis jums išdalytas. Komitetas tam pasiūlymui pritarė. Siūlau pritarti ir jums.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis susijęs su 52 straipsnio pakeitimu. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 1 straipsniui yra pritarta bendru sutarimu.

Antrasis skirsnis. 2 skirsnio 1 straipsnis. Ar galime, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti Teismų įstatymo… Primenu, kad svarstome 2 skirsnį, Teismų įstatymo trijų straipsnių papildymą. Dabar 1 straipsnis dėl 22² straipsnio papildymo. Dėl jo pastabų ir pataisų nėra gauta. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Straipsniui yra pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis susijęs su 72 straipsnio papildymu. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

3 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta 2 skirsnio 3 straipsniui bendru sutarimu.

Trečiasis skirsnis. Vienas vienintelis straipsnis, tai yra susiję su Konstitucinio Teismo įstatymo 16 straipsnio pakeitimu. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu ir nematau. Šiam straipsniui yra pritarta bendru sutarimu.

Ketvirtasis skirsnis. Seimo kontrolierių įstatymo 30 straipsnio papildymas ir pakeitimas. Vienas vienintelis straipsnis. Ar galime, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. Straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Penktasis skirsnis. Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 4 straipsnio pakeitimas. Ar galime, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti 5 skirsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. 5 skirsniui pritarta bendru sutarimu.

Šeštasis skirsnis. Prokuratūros įstatymo 39 straipsnio pakeitimas. Vienas vienintelis straipsnis. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galime pritarti 6 skirsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 6 skirsniui pritarta bendru sutarimu.

Septintasis skirsnis. 2 straipsniai. Pirmasis susijęs su Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto 71 ir 72 straipsnių pakeitimu. 1 šio skirsnio straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu. Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Ar galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Šiam skirsniui pritarta bendru sutarimu.

Aštuntasis skirsnis. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 26 straipsnio papildymas. Dėl motyvų, priimant šį straipsnį, norinčių kalbėti nėra. Klausiu, ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta 8 skirsniui bendru sutarimu.

Kaip pranešėjas ir pateikė, yra įregistruoti Statuto numatyta tvarka pasiūlymai papildyti priimamą įstatymą nauju devintuoju skirsniu. Teikėjai yra Seimo nariai A.Salamakinas ir A.Melianas. Jie teikia tą patį pasiūlymą, bet skirtingu laiku. Aš siūlyčiau tai svarstyti kaip iš esmės vieną pasiūlymą. Pranešėjo taip pat buvo minėta, kad pagrindinis komitetas pritarė šiai teikiamai pataisai, tačiau kad ši pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje, reikia ne mažiau 29 Seimo narių pritarimo. Prašau Seimo narius elektroniniu būdu… Gal klausčiau, ar būtų prieštaraujančių, kad ši pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Pritarta, kad ši pataisa yra svarstoma plenariniame posėdyje. Ar yra būtina dar kartą prašyti teikėjus, kad jie pataisą pateiktų? Manau, ji yra pakankamai aiški. Taigi pasiūlymas papildyti įstatymą devintuoju skirsniu, kuriame yra vienas vienintelis straipsnis. Dėl motyvų, svarstant šią aptaisą, norinčių kalbėti nėra. Aš klausiu, ar bendru sutarimu galime pritarti, kad įstatymo projektas yra papildomas nauju devintuoju skirsniu? Prieštaravimų nėra. Bendru sutarimu nuspręsta taip, kad yra papildoma naujuoju devintuoju skirsniu.

Taigi turėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo apsvarsčius ir priėmus įstatymą pastraipsniui bei priėmus teiktą pataisą. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų proga kalbėti priimant visą įstatymą. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl kviečiu Seimo narius prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-680, su pataisomis, kurioms buvo pritarta, priėmimo. Vyksta balsavimas.

Už – 58, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Iki pertraukos būtų siūlymas apsvarstyti pirmąjį rezervinį klausimą. Tai yra pakankamai nesudėtingas klausimas ir, manau, neužtruksime.

Seimo nutarimo "Dėl Valstybės kontrolės 2000 metų veiklos ataskaitos" projektas Nr.IXP-710(2) (svarstymas)

Seimo nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės 2000 metų veiklos ataskaitos” projektas. Svarstymo ir priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką R.Šukį. Prašom, kolega.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Teikiamas patobulintas Seimo nutarimas “Dėl Valstybės kontrolės 2000 metų veiklos ataskaitos”. Komitetas pakartotinai svarstė šio nutarimo projektą ir atsižvelgė į kolegės N.Steiblienės pastabas. Buvo neatsižvelgta ir nuspręsta neįrašyti į patobulintą projektą kolegos A.Vidžiūno pastabų. Dėl jų, matyt, Seimas turėtų apsispręsti atskirai. Antrasis variantas būtų teikiamas balsuoti.

Noriu pasakyti dėl kolegos A.Vidžiūno pataisų. Jų esmė yra labai trumpa, nors pasiūlymų yra visas puslapis. Esmė yra ta, kad nutarime norima konstatuoti, kad dažnai nepakankamai parengti ir motyvuoti vieši pareiškimai dėl atskirų tikrinamų subjektų veiklos. Aš, praeitą kartą pateikdamas nutarimo projektą, minėjau, kad komitete valstybės kontrolieriui tie klausimai buvo užduoti, tačiau yra du aspektai. Pirmiausia tie pareiškimai yra susiję su 2001 m. Valstybės kontrolės veikla. Antras dalykas, ataskaitoje apie tokius pareiškimus nieko nepasakyta ir tai šiame punkte neaptarta, todėl tai nebuvo Seimo svarstymo objektas. Nežinau, kaip Seimas apsispręs, tačiau komitetas šioms pataisoms nepritarė. Siūloma apsispręsti dėl nutarimo projekto antrojo varianto, kuris yra suderintas, ir, sudarius redakcinę komisiją iš komiteto narių, bendru sutarimu, išskyrus kolegos A.Vidžiūno pataisas, buvo patvirtintas toks nutarimo projektas, koks yra pateiktas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, išvadose nėra pateiktų pasiūlymų įvertinimo. Ar tai reiškia, kad iš esmės pataisų teikėjai sutinka su paskutiniu suderintu variantu? Gal galėtumėte dar kartą patikslinti?

R.ŠUKYS. Komitetas įvertino tas pataisas, kurios tam pačiam projektui buvo pateiktos kolegės N.Steiblienės ir kolegos A.Vidžiūno. Komitete buvo sudaryta redakcinė darbo grupė, kuri įvertino ir vienas, ir kitas pataisas, bei pateikė galutinį nutarimo projektą, už kurį komitetas balsavo. Tai, kad šios pataisos nėra įrašytos ir už jas nebalsuota, atspindi komiteto poziciją, kad jos yra nepagrįstos. Tačiau Seimas turėtų dėl jų apsispręsti, jeigu yra toks pageidavimas. Komitetas joms nepritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Primenu, kad yra Seimo nutarimo svarstymo stadija. Diskusijoje dalyvauti užsiregistravusių nėra, todėl klausiu, ar galėtume pereiti prie priėmimo, turint minty, kad dalykai buvo derinti? Pirmiausia klausiu N.Steiblienės dėl jos pataisų. Ar tas paskutinis suderintas variantas reiškia, kad jūs atsisakote savo pataisų? Prašom.

N.STEIBLIENĖ. Aš norėčiau pasakyti, kad komiteto redakcinė grupė pritarė beveik visoms mano pataisoms, ir šis antrasis projekto variantas mane visiškai tenkina. Siūlyčiau Seimui pritarti teikiamam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad yra gautos Seimo nario A.Vidžiūno, kurio šiuo metu nėra salėje, pataisos. Galbūt pranešėjas galėtų trumpai pakomentuoti jo teiktas pataisas, kad būtų aišku, ar redakcinė grupė bent šiek tiek į jas atsižvelgė ir ar buvo suderinti skirtingi požiūriai.

R.ŠUKYS. Redakcinė komisija ir komitetas į šias pataisas neatsižvelgė, nes jų esmė yra ta, kad 1 straipsnio 2 dalį papildytume nauju 5 punktu, kuris skambėtų kaip konstatavimas, kad Valstybės kontrolė dažnai nepakankamai parengtai ir motyvuotai daro viešus pareiškimus dėl atskirų tikrinamų subjektų veiklos. Taip pat jis siūlo veiksmus, kuriuos turėtų atlikti Valstybės kontrolė priėmus Seimo nutarimą. Kitame punkte (jau 2 straipsnio 1 punkte) siūloma nurodyti, kad Valstybės kontrolė savo veikloje turėtų vengti politizuotų viešų pareiškimų, kurie būna teisiškai ginčijami ir turi neigiamos įtakos ūkio ir visuomenės raidos procesams.

Yra tokie du pasiūlymai. Jie komitete buvo įvertinti, bet pagrindo tokiems teiginiams komitetas nerado. Tai turbūt daugiau būtų Seimo politinio apsisprendimo klausimas, ar yra pakankamas tokių teiginių konstatavimas ir ar yra tam pakankamas pagrindas. Komitetas tokio pagrindo nematė.

PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad mes svarstome Seimo nario A.Vidžiūno teikiamas pataisas. Paskui aš mielai suteiksiu žodį valstybės kontrolieriui, o dabar kalbos dėl balsavimo motyvų svarstant Seimo nario A.Vidžiūno pataisas dėl šio Seimo nutarimo projekto. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš manau, kad būtų prasminga įrašyti A.Vidžiūno siūlomas pataisas, nes mes iš tiesų tiek praėjusiais, tiek šiais metais matome politizuotus Valstybės kontrolės pareiškimus, jų atstovų aktyvų dalyvavimą diskusijoje su politikais. Manau, kad tai yra visiškai netinkama valstybė kontrolieriaus veikla. Jie turi duoti griežtas finansines išvadas, ir tegul paskui politikai dėl tų išvadų ginčijasi ir tarpusavyje aiškinasi. Manau, kad dėmesio atkreipimas į tokį netinkamą Valstybės kontrolės veiklos aspektą būtų prasmingas ir naudingas. Na, kad jie to neparašė savo ataskaitoje, matyt, nenori tuo girtis, tačiau nereiškia, kad to fakto nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Svarstant pataisas balsavimo motyvai prieš. N.Steiblienė. Prašom.

N.STEIBLIENĖ. Aš siūlyčiau Seimui pritarti komiteto sprendimui. Pritarti būtent antrajam variantui ir atmesti pono A.Vidžiūno teikiamas pataisas, nes iš esmės jos yra labai subjektyvios ir galbūt daugiau atspindi konservatorių požiūrį į Valstybės kontrolę bei į jų privatizuotus objektus, dėl kurių Valstybės kontrolė išsakė savo griežtą poziciją. Noriu pridurti, kad tai yra 2000 metų ataskaita, kuri jokiu būdu nesusijusi su 2001 metais, dėl kurių buvo pateiktos Valstybės kontrolės pažymos. Jomis buvo nepatenkinti konservatoriai, kartu ir ponas A.Vidžiūnas.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar turėtume apsispręsti dėl Seimo nario A.Vidžiūno teikiamų pataisų. Pirmoji pataisa yra susijusi su siūlymu 1 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 5 punktu. Prašau Seimo narius balsuoti dėl šios pataisos. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas taip pat reiškia…

Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 33, susilaikė 6. Pirmajai A.Vidžiūno pataisai nėra pritarta.

2 straipsnis siūlomas papildyti nauju 1 punktu. Vėlgi pataisos autorius yra Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašau Seimo narius balsuoti dėl šios pataisos. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš reiškia pasisakymą prieš pataisą.

Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 26, susilaikė 7. Antrajai Seimo nario teiktai pataisai taip pat nepritarta. Prieš svarstymo stadijoje apsisprendžiant dėl pritarimo nutarimo projektui, prašyčiau kalbėti valstybės kontrolierių J.Liaučių. Prašom.

J.LIAUČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Aš prašyčiau pakeisti, padaryti techninius pakeitimus projekto 3 straipsnio 5 dalies 5 punkte, kuriame nurodoma iki šių metų lapkričio 1 d. parengti ir pateikti Seimui naują Valstybės kontrolės įstatymo projektą. Jis yra jau parengtas ir preliminariai susitikimo metu su Seimo Pirmininku nutarta jį įregistruoti Seime rugpjūčio mėnesį į eurointegracijos sąrašą. Taigi pirmasis mano prašymas būtų, kad iki rugpjūčio 15 dienos. Antrasis prašymas dėl 4 ir 5 straipsnių. Kadangi 4 straipsnyje nurodyta įsteigti pakomitetį, kuris yra aukštesnio teisinio ir profesinio statuso nei komisija, tai 5 straipsnio reikėtų atsisakyti dėl dviejų motyvų. Pirmas – pabandysime dirbti su pakomitečiu, kam žeminti jo… Aš turiu tokį projekto antrąjį variantą, kad nuo Naujųjų metų grįžtume prie Seimo komisijos, kuri profesiniu požiūriu būtų žemesnio statuso, lygio ir nežinau ką reikštų. Ar mes kalbame apie antrąjį projektą? Taigi pakaktų atsisakyti 5 straipsnio paliekant 4 straipsnių. Juk bet kada Seimas tai gali nutarimu – kitais metais, po pusmečio darbo pabandžius, padirbus su Audito ataskaitų pakomitečiu. Juk iš tiesų statistika tai tokia: 82 siųstos medžiagos, o iš jų apie 25–30 svarstytinos. Darbo pakankamai, gana sudėtingo darbo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ponas kontrolieriau. Norėčiau priminti, kolegos, kad pastabos galbūt ir vertingos, tačiau mes žodinių pasiūlymų negalėtume priimti, net į tribūną užlipus ir kolegai K.Glaveckui. Bet kokiu atveju aš siūlyčiau šiandien apsiriboti svarstymu. Jeigu Statuto numatyta tvarka būtų įregistruotos vienos ar kitos pataisos šiam nutarimui, tada mes ketvirtadienį galėtume priimti šį nutarimą. Aš siūlyčiau rinktis tokią tvarką. Taigi dabar turėtume apsispręsti dėl šio nutarimo, ar pritariame jam, ar ne po svarstymo. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad jūs perskaitę valstybės kontrolieriaus ataskaitą pastebėjote, jog faktiškai visi esminiai rodikliai yra labai pablogėję, palyginti su ankstesniais metais. Tai aš nežinau, ar ne per gražiai skamba 1 straipsnis: pritarti ataskaitai. Ar tokiu atveju vis dėlto nereikėtų, remiantis ta ataskaita Valstybės kontrolės darbą įvertinti nepatenkinamai? Nes jeigu institucijos darbas labai pablogėjo, o mes to niekaip neįvertinam, man atrodo, tai yra nenormalu. Aš suprantu, kad kai kurioms frakcijoms, partijoms buvo labai smagu, kai kartais iš valstybės kontrolierių nuskambėdavo kaltinimai konservatorių sprendimams ar Vyriausybės sprendimams. Aš nesiūlyčiau, kad vadovaudamiesi šiais motyvais mes vertintume Valstybės kontrolės darbą. Be to, ir 5 straipsnis, kuris numato dar vieną nuolatinę Seimo komisiją, manau, taip pat galėtų būti diskutuotinas, ar iš teisų mums nepakanka pakomitečio, į kurį ir galėtų susitelkti finansų sritimi giliau besidomintys Seimo nariai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, reaguodamas į gerbiamojo valstybės kontrolieriaus pasiūlymus norėčiau pasakyti, kad turbūt nėra prasmės daryti jokių 5 punkto pakeitimų, nes data iki lapkričio 1 d. neužkerta kelio pateikti tą projektą anksčiau, jeigu jis yra parengtas. Tai grynai ta prasme. O dėl komisijos ar pakomitečio išlaikymo, tai čia buvo principinis komiteto sprendimas, kad vis dėlto atskiras komitetas Seime struktūriniu požiūriu pagal komitetų funkcijas yra nelabai įmanomas, nes mūsų komitetas šiek tiek skirtingai suvokia komitetų funkcijas negu Valstybės kontrolė, kuri siūlo steigti tokį atskirą komitetą. Čia buvo sąmoningai kalbėta apie nuolatinę komisiją, kad būtent nuo 2002 m. sausio 1 d., kadangi tai yra susieta su Seimo biudžeto patvirtinimu ir lėšų tai komisijai numatymu. Jeigu mes nekalbėsim apie tokią komisiją, tai, matyt, realiai liks tik pakomitetis. Aš čia taip pat nesutikčiau, kad nuolat veikianti komisija yra pagal rangą, pagal statusą ir pagal funkcijas žemesnio lygio negu pakomitetis. Tikrai čia mes vėl skirtingai žiūrime į Seimo statuto nuostatas ir į tas funkcijas, kurios yra priskiriamos komisijoms. Jų teisės įstatymuose nustatytos ir jos priskiriamos pakomitečiams. Todėl aš siūlyčiau apsispręsti ir balsuoti už komiteto pateikto nutarimo projekto antrąjį variantą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nesant bendro sutarimo svarstymo stadijoje, turėtume balsavimo būdu spręsti klausimą. Apgailestauju, pagal Statutą svarstymo stadijoje vienas kalba už, vienas – prieš. Kviečiu registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuojant išsakyti savo nuomonę dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengto Seimo nutarimo projekto antrojo varianto. Primenu, svarstome Seimo nutarimą, kurio projekto registracijos Nr.IXP-710. Prašau Seimo narius balsuoti. Svarstymo stadija. 62 – už, 2 – prieš, 3 susilaikė. Seimo nutarimui po svarstymo pritarta. Gerbiamieji kolegos, ar būtų primygtinai siūlančių, kad mes šiandien turėtume priimti? (Balsai salėje) Gerai, ar galėčiau teigti, kad bendru sutarimu šiandien pritarę po svarstymo nebetęsiame šio Seimo nutarimo priėmimo? Preliminariai planuokime šį klausimą galutinai išspręsti ketvirtadienį. Ačiū už supratimą. Kolegos, dabar yra 11.53 val. Pertrauka iki 12 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra kelios minutės po 12 val. Turėtume tęsti rytinį plenarinį posėdį. Aš čia esančių Seimo narių norėčiau prašyti, kad mėgintumėte pakviesti daugiau savo frakcijos kolegų į salę. Dabar svarstome nemažai tarpvalstybinių susitarimų, kuriems priimti reikia ne mažiau kaip 57 Seimo narių pritarimo. Todėl mes tiesiog privalome surinkti gerokai gausesnį būrį Seimo narių į salę. Taip pat norėčiau klausti, ar kolegos Seimo nariai neprieštarautų, kad mes dabar pradėtume tarpvyriausybinių susitarimų svarstymą bei priėmimą nuo 1-11 klausimo, prašant Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui. Prieštaravimų nėra. Gerbiamasis Kęstuti Glaveckai, kviečiu jus į tribūną. Svarstome 1-11 klausimą, registracijos Nr.IXP-500.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinių veiklos srityje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-500 (svarstymas ir priėmimas)

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti pagrindinio komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinių veiklos srityje ratifikavimo įstatymo projekto. Dėl šio projekto pastabų nėra gauta, komitetas bendru sutarimu pritarė šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą kviečiu pateikti kolegą J.Čekuolį.

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kruopščiai apsvarstė šį nagrinėjamą klausimą. Balsavimo rezultatai: 9 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai komitetas pritarė minėtos sutarties ratifikavimo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme komitetų išvadas. Diskusijoje dalyvauti užsirašiusių Statuto numatyta tvarka nėra, pastabų ir pasiūlymų, papildymų nėra gauta. Todėl klausiu, ar galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta projektui bendru sutarimu po svarstymo. Ar būtų prieštaraujančių, kad mes šiandien išspręstume ir priimtume šį įstatymą? Prieštaravimų nėra, gerbiamieji kolegos, tokia jau tradicija svarstant tarpvalstybinius susitarimus, jų ratifikavimą. Aš norėčiau prašyti Seimo narius užsiregistruoti, kad matytume, kiek mūsų yra salėje. Registracija. Vyksta registracija. Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Aš manau, kad iš lėto rinksis ir daugiau kolegų, todėl siūlau pereiti prie šio įstatymo priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti, priimant 1 straipsnį, nėra. Todėl klausiu, ar 1 straipsniui galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju už pritarimus. Prieštaraujančių nėra. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Galėtume pereiti prie įstatymo priėmimo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Aš kviečiu Seimo narius registruotis. Vyksta registracija. Kviečiu registruotis dar kartą. Vyksta registracija. Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Primenu, kad vyksta priėmimas įstatymo, registracijos Nr.IXP-500, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Vyriausybės susitarimo. Taigi prašau balsuoti dėl šio įstatymo, registracijos Nr.IXP-500, priėmimo. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 60 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, terorizmu ir kitais nusikaltimais ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-654* (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome 1-6 darbotvarkės klausimą, registracijos Nr.IXP-654, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo ratifikavimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį R.Sedlicką, pagrindinio komiteto pranešėją, pateikti komiteto išvadą.

R.A.SEDLICKAS. Kviečiame ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, terorizmu ir kitais nusikaltimais, pasirašytą 2001 m. gegužės 11 d. Astanoje. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria šiam įstatymui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininką A.Sadecką. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bendru sutarimu pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimui dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, terorizmu ir kitais nusikaltimais ratifikavimo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo Užsienio reikalų komiteto išvadą pateikti iš tribūnos kviečiu kolegą S.Dmitrijevą.

S.DMITRIJEVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas šių metų birželio 4 d. svarstė teikiamą įstatymą ir dvylika komiteto narių balsavo už, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Komitetas pritarė įstatymo projektui, todėl siūlau Seimui paremti sutarčių ratifikavimo įstatymo projektą ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Papildomų pastabų, pataisų ir pasiūlymų taip pat nėra gauta. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių svarstymo stadijos metu kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių taip elgtis nėra. Gerbiamieji kolegos, aš klausiu, ar mes bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Nesant prieštaraujančių, po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Aš taip pat klausčiau, ar būtų prieštaraujančių, kad mes šiandien ir dabar priimtume šį įstatymą? Prieštaraujančių nėra. Taigi pereiname prie įstatymo priėmimo.

1 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nesant prieštaraujančių, 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl motyvų kalbėti norinčių nėra. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu. Prieštaraujančių nėra. 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl kviečiu Seimo narius prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-654 priėmimo. Vyksta balsavimas. Aš primenu, kad reikia surinkti 57 balsus.

Balsavimo rezultatai: už – 64, prieš, susilaikiusių nėra. Taigi įstatymas Nr.IXP-654 priimtas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais sunkiais nusikaltimais sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-657* (svarstymas ir priėmimas)

Kitas eilės tvarka svarstomas įstatymas 1-7 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-657. Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį R.Sedlicką prašau iš tribūnos pateikti pagrindinio komiteto išvadą.

R.A.SEDLICKAS. Kviečiame ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais sunkiais nusikaltimais sutartį, pasirašytą 2000 m. balandžio 4 d. Varšuvoje. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šiam įstatymui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Komiteto išvadą pateikti prašau A.Sadecką.

A.SADECKAS. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bendru sutarimu pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais sunkiais nusikaltimais sutarties ratifikavimo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomas – Užsienio reikalų komitetas. J.Čekuolis iš tribūnos pateiks komiteto išvadą.

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kruopščiai išnagrinėjęs šį klausimą, 11 balsų už, nė vienam nebalsavus prieš, nė vienam nesusilaikius kviečia pritarti minėtos sutarties ratifikavimo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijos metu kalbėti pageidaujančių taip pat nėra, todėl aš klausiu, ar galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Įstatymo projektui po svarstymo pritariame bendru sutarimu. Ar būtų bent vienas prieštaraujantis, kad mes šiandien priimtume šį įstatymą? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau.

Taigi įstatymo priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. 1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų, priimant šį straipsnį, norinčių kalbėti nėra. Net ir J.Karosas linguoja galva. Taigi nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti bendru sutarimu? Nesant prieštaraujančių, 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Ar galime 2 straipsniui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu. Taigi įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.

Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Proga Statuto nustatyta tvarka kalbėti dėl balsavimo motyvų. 4 – už, 4 – prieš. Pageidaujančių taip elgtis nėra, todėl kviečiu Seimo narius prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Prašau Seimo narius pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-657 priėmimo. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 65, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.IXP-657 priimtas.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau jus informuoti apie tikslų arba preliminariai numatytą laiką, kada bus svarstomi rezerviniai klausimai. Rezervinis klausimas dėl aukštojo mokslo bus svarstomas 14 valandą, rezerviniai klausimai dėl Seimo nutarimų, kuriuos teikia Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas, preliminariai bus svarstomi 15 val. ir 15 val. 10 min. (Balsai salėje) Taip. Aš matau, kad salėje pagyvėjimas. Pirmasis prie mikrofono – A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, prašom priminti, prieš kiek laiko turi būti išdalytas suderintas projektas. Aukštojo mokslo įstatymo projektas mus pasiekė prieš gerą pusvalandį, tai jau labai diplomatiškai šnekant. Pone posėdžio pirmininke, šiandien niekaip neišeina svarstyti.

PIRMININKAS. Tuojau pat mes pasižiūrėsime. Jeigu Statuto reikalavimai nėra išlaikyti, mes prieš Statuto reikalavimus negalėtume žengti. Bet, matau, dar kolega A.Salamakinas – dėl vedimo tvarkos.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, vis dėlto 14 val. norisi ir pavalgyti. Tai gal nukelkime į 16 valandą, nes tai išties labai didelės apimties įstatymas ir vargu ar mes iki 15 val. baigsime, o po 15 val. – jau popietinis posėdis.

Europos susitarimo dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų (AGC) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-655 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes matysime, ar mes stipriai atsiliekame nuo grafiko, ir apsispręsime. Kviečiu kol kas nesiskirstyti, nes svarstome svarbius įstatymus, reikalaujančius bent 57 Seimo narių pritarimo (kalbu apie tarpvalstybinio susitarimo ratifikavimo įstatymus). Taigi eilės tvarka kitas klausimas 1-8 – Europos susitarimo dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų (AGC) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-655. Svarstymo ir priėmimo stadija. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Jo išvadą pristatyti į tribūną kviečiu Seimo narį. P.Vilką. Prašom, kolega.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo jums svarstyti Europos susitarimo dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų ratifikavimo įstatymo projekto tikslas – visoje Europoje suvienodinti geležinkelio infrastruktūros parametrus bei standartus. Lietuvai tapus Europos susitarimo dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų susitariančiąja šalimi, bus lengviau gauti tarptautinius finansinius kreditus Lietuvos geležinkelio linijoms modernizuoti. Ekonomikos komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir nutarė bendru sutarimu jam pritarti. Pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Papildomas komitetas yra Užsienio reikalų komitetas. Komiteto narį A.Saudargą kviečiu iš tribūnos pateikti papildomo komiteto išvadą.

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Užsienio reikalų komitetas išanalizavo ir apsvarstė įstatymo ratifikavimo projektą dėl Europos sutarimo dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų. Balsavimo rezultatai: vienbalsiai, 9 komiteto nariai balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Komitetas ratifikavimo įstatymui pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komiteto išvadas išklausėme. Diskusijoje dalyvauti svarstymo stadijoje Statuto numatyta tvarka užsiregistravusių nėra. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo, galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu ir nematau. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Ar būtų nors vienas Seimo narys prieštaraujantis, kad šiandien mes priimtume šį įstatymo projektą? Prieštaravimų nėra. Gerbiamieji kolegos, pereiname prie priėmimo stadijos. Kaip numato Statutas, priiminėsime pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Baigiame įstatymo priėmimą pastraipsniui.

Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų 4 už ir 4 prieš nėra. Kviečiu Seimo narius prieš balsuojant registruotis.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-655 priėmimo.

Už – 66, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Susitarimo dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais (INTERBUS) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-694* (svarstymas ir priėmimas)

Kitas svarstomas įstatymas susijęs su tarpvalstybinio susitarimo ratifikavimu Nr.IXP-694. Kviečiu pagrindinio – Ekonomikos komiteto išvadą pateikti komiteto narį R.Valčiuką. Prašom, kolega.

R.VALČIUKAS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė šiam įstatymui. Svarstymo metu dalyvavo pagrindinių Lietuvos vežėjų asociacijų atstovai, kurie taip pat pritarė, kad šis įstatymas turėtų būti ratifikuotas. Todėl belieka ir mums jam pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą pateiks Seimo narys J.Karosas. Prašom, kolega, pateikti iš tribūnos.

J.KAROSAS. Labai gerbiamas pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas liepos 2 d. posėdyje svarstė Susitarimo dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais ratifikavimo įstatymo projektą ir, matydamas jo pozityvią naudą mūsų valstybės interesams, konkrečiai vežėjams, t.y. priderinamas prie Europos valstybių standartų ir palengvinimas įeiti į Europos rinką, pritarė šiam įstatymo projektui. Iš 9 posėdyje dalyvavusių narių 9 balsavo už. Komitetas prašo pritarti šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū labai gerbiamam pranešėjui. Svarstymo stadijoje dalyvauti diskusijoje užsiregistravusių Seimo narių nėra. Galėtume pereiti prie pritarimo įstatymo projektui po svarstymo, nes norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Prieštaravimų negirdžiu ir nematau. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Ar būtų bent vienas Seimo narys, prieštaraujantis, kad mes šiandien priimtume šį įstatymo projektą? Prieštaravimų nėra. Apsisprendėme, kad įstatymo projekto priėmimas vyktų dabar.

Pereiname prie priėmimo stadijos. Yra du straipsniai. Priėmimas pastraipsniui.

1 straipsnis. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, aš klausčiau, ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra? Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas.

Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Kviečiu Seimo narius prieš balsuojant registruotis.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-694 priėmimo. Vyksta balsavimas.

Už – 68, prieš ir susilaikiusių nėra. Susitarimo dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais (INTERBUS) ratifikavimo įstatymas priimtas.

Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-658 (svarstymas ir priėmimas)

Dar vienas tarpvalstybinio susitarimo ratifikavimo įstatymo svarstymas 1-10 – Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-658. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto išvadą iš tribūnos pateikti Aplinkos apsaugos komiteto narį A.Macaitį.

A.MACAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aplinkos apsaugos komitetas įdėmiai svarstė Konvencijos dėl teisės gauti informaciją visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ratifikavimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Komitetas siūlo pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Papildomas komitetas yra Žmogaus teisių komitetas. Kviečiu komiteto pirmininką G.Dalinkevičių pateikti papildomo komiteto išvadą. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas apsvarstęs šį įstatymo projektą pritarė jam bendru sutarimu ir kviečia balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Nematau salėje E.Vareikio. Kolega V.Simulik pateiks Užsienio reikalų komiteto, kaip papildomo, išvadą.

V.SIMULIK. Užsienio reikalų komitetas buvo papildomas svarstant šią konvenciją ir bendru sutarimu, 9 balsavus už, siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Komiteto išvados yra išklausytos. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Svarstymo stadija. Ar galime, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Įstatymui po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Ar būtų bent vienas Seimo narys, prieštaraujantis, kad šis įstatymo projektas būtų priimtas šiandien? Prieštaravimų nėra. Taigi apsisprendėme priimti dabar.

Pereiname prie priėmimo. Priėmimas pastraipsniui. Priėmimo stadijoje yra 2 straipsniai. 1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčių kalbėti, aš klausiu, ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl motyvų nesant norinčių kalbėti, aš klausiu, ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Pastraipsniui įstatymo priėmimas baigtas. Turėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ja niekas nenori pasinaudoti, todėl kviečiu Seimo narius registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-658, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 65, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-846(3*) (svarstymo tęsinys)

Toliau svarstome darbotvarkės klausimą 1-12 – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-846. Svarstymo tęsinys. Kviečiu į tribūną kolegą J.Sabatauską.

J.SABATAUSKAS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas papildomai svarstė šį projektą ir siūlo jums patobulintą variantą. Pakeitimo esmė yra tokia, kad siūloma 7 straipsnį papildyti 7 dalimi, kuria nustatoma, kad darbo apmokėjimo sistema pagal šio straipsnio 3, 4 ir 6 dalių nuostatas pradedama įgyvendinti nuo 2001 m. spalio 1 d., o šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos taikomos nuo liepos 1 dienos. Komitetas sprendimą priėmė bendru sutarimu.

Kodėl buvo priimtas toks sprendimas? Mes manome, kad valstybės tarnyboje tiek statutiniams, tiek kitiems tarnautojams turėtų būti taikoma viena sistema, ir kadangi anuose įstatymuose buvo padaryti pakeitimai (taikymas nuo spalio 1 d.), todėl ir čia mes siūlome įrašyti nuo spalio 1 dienos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje pageidauja dalyvauti du Seimo nariai. Kviečiu į tribūną kalbėti Seimo narį A.Sysą. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai norėčiau pakalbėti dėl šio įstatymo, nes ne vieną kartą apie tai kalbėjau. Pirmiausia jokių rimtų argumentų atidėti šitą įstatymą per visą svarstymą aš neišgirdau. Ir niekas negali šito įrodyti. Kalbama, kad siejama su kitu įstatymu. Mielieji kolegos, jokiu būdu šio įstatymo negalima sieti su kitu įstatymu – Valstybės tarnybos įstatymu, nes tai yra du visai skirtingi įstatymai. Kai buvo kuriama prieš 3, 4 metus darbo apmokėjimo sistema, taip ir buvo sugalvota, kad valstybės tarnautojai tai yra viena kategorija žmonių, o politikai, teisėjai ir pareigūnai yra priskiriami kitai, ir jų apmokėjimo sistema ir tvarka yra visiškai skirtinga. Ten yra pareigybiniai koeficientai, čia yra baziniai dalykai, visai kiti ir kitaip susieti. Taigi siejimas visiškai nesuprantamas.

Aš suprantu, kad Seimas dar kartą nusileido savo įsipareigojimams, ir dar kartą pasikartosiu sakydamas, kad mes negerbiame savęs priimdami tokius sprendimus. Gruodžio mėnesį priimdami sprendimą ir naujajai Vyriausybei duodami pusę metų sutvarkyti Valstybės tarnybos įstatymą, mes tarsi avansu pasakėme – padarykite per tą laiką. Vyriausybė to nepadarė, o mes, užuot pareikalavę iš tų pareigūnų, kurie nepadarė darbo, ir nubaudę juos, dar kartą padarome gražų gestą ir sutinkame dar 3 mėnesiams atidėti.

Kas nuo to keičiasi? Pirmiausia keičiasi tai, kad, švelniai tariant, tarnautojų kasta yra aukščiau net už čia sėdinčius Seimo narius. Nes jie, o ne mes diktuoja įstatymus ir taisykles, pagal kurias mes gyvename. Aš manau, pats laikas atsisakyti tokios praktikos ir jeigu mes per 10 metų negalime sutvarkyti Darbo apmokėjimo įstatymo biudžetinės srities, tai ko mes verti? Aš manau, tai yra lyg ir lengviausia sritis, kurią galima sutvarkyti, nes mes žinome, kiek žmonių dirba toje srityje, ką jie daro, ko jie verti. O dabar kiekvieną kartą nuolaidžiaujame vienam ar kitam dalykui.

Noriu pabrėžti, kadangi daugiausia ginčų būna dėl teisėjų… Mes, kaip politikai, gauname stabilų atlyginimą, ir su tais, kurie išrinkti savivaldybėse, šitas įstatymas niekaip nesusijęs, o susijęs tik su teisėjais ir valstybės pareigūnais, ir tai yra pinigai, kuriuos mes tikrai galime sutaupyti. Aš vėlgi pasikartosiu – per pusę metų valstybė vien teisėjams sumokėjo daugiau 2 mln. litų. Atidėdami 3 mėnesiams ar 6, kaip norėta, mes vėl netaupome pinigų ir nerandame pinigų tiems, kuriems reikėtų pradėti didinti atlyginimus. Kuo bloga sistema? Kad mes pažadėjome tam tikrai tarnautojų kategorijai pradėti didinti atlyginimus ir dvejus metus netesime tų pažadų. Aš manau, ta kategorija tarnautojų nelabai pasitiki tokia valdžia, kuri pažada ir nepadaro.

Mielieji kolegos, aš pasakysiu dar vieną skaičių – Aukščiausiojo Teismo teisėjas, įsigaliojus šiam įstatymui, gautų per mėnesį 600 Lt mažiau. Jo atlyginimas šiandien, bent pagal tuos davinius, kuriuos aš turiu, yra 14 tūkst. litų. Tai ar 600 Lt mažiau per mėnesį yra tokia suma, kuri labai nuskurdins šitą pareigūną? Bet Respublikos mastu susidaro labi graži ir apvali suma.

Todėl, mielieji kolegos, aš tikrai nepritariu ir siūlau jums nepritarti šiam įstatymui. Juo labiau kad pasidaro dar viena kazuistika. Šiandien jau liepos 10 d., o mes norime įstatymo įsigaliojimo atgal. Jau vien tai yra toks nonsensas, kuris nedaro garbės parlamentui.

Mielieji kolegos, įstatymas įsigaliojo ir reikia pradėti jį vykdyti. Vieną kartą šitas darbas turi būti pradėtas, todėl aš kviečiu nepritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje kviečiu kalbėti Seimo narį J.Razmą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mes su A.Sysu esame nuolatiniai diskutuotojai šiuo klausimu. Aš jau nekartosiu anksčiau sakytų argumentų, tik pasakysiu, kad nors projektas pateiktas daug lakoniškesne ir tobulesne forma, tai negali būti pagrindas už jį imti ir balsuoti. Jo esmė liko ta pati, be jokių rimtų motyvų siūloma atidėti skaidrios, manykime, daugiau ar mažiau teisingos valstybės politikų ir teisėjų, ir kitų pareigūnų atlyginimų sistemos įsigaliojimą. Tikrai būtų sudėtinga rasti tas objektyvias priežastis, nes čia priešingai negu dėl valstybės tarnybos jokių įstatymo lydimųjų aktų nereikia, visos pareigūnų pareigybės yra gražiai surašytos lentelėse ir gali tas įstatymas jau galioti, tiesą sakant, jis jau ir galioja.

Aš atkreipiau dėmesį, kad ir vakar šioje tribūnoje, atsakinėdamas į klausimus, naujasis Vyriausybės vadovas A.Brazauskas taip pat pasidžiaugė, kad galų gale įsigaliojo atlyginimus nustatantys įstatymai. Gal jis dar nežinojo apie mūsų sprendimą dėl valstybės tarnautojų, bet aš manau, negadinkime žmogui nuotaikos ir šiandien nepriimkime dar vieno atidėjimo, tegul jis ir lieka džiaugsmingai nusiteikęs, kad šis Seimas, ši jo dauguma pasielgė ryžtingiau negu prieš tai buvusios daugumos.

Iš tiesų aš nežinau, kokie galėtų būti motyvai atidėti šį įstatymą. Jeigu Konstitucinis Teismas svarsto teisėjų atlyginimų problemą, tai jis gali svarstyti tokius dalykus. Palauksime išvadų, jeigu ką reikės taisyti, tai mes galėsime pataisyti. Nemanau, kad mums reikėtų spėlioti, koks bus jų sprendimas, ir daryti savo sprendimus avansu. Aš nežinau, gal kam nors padarė įspūdį tai, kad Valstybės saugumo departamentas neseniai sulaikė šnipą, todėl dabar galbūt norime palikti aukštesnius atlyginimus Valstybės saugumo departamento vadovams už šią efektingą operaciją. Tik tokius argumentus aš galėčiau surasti bandydamas pateisinti atlyginimų sistemos atidėjimą.

Baigdamas aš vis dėlto norėčiau išreikšti viltį, kad šioje salėje rasis pakankamas skaičius Seimo narių, kurie parodys reikiamą ryžtą ir palaikys tvarkos ir teisingumo principą neatidėdami įstatymo įsigaliojimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū kalbėtojui. Daugiau diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Aš taip pat noriu pasakyti, kad pataisų nėra gauta. Taigi svarstymo tęsinys. Prieš balsuojant dėl balsavimo motyvų vienas kalba už, vienas – prieš. Pirmasis – R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu ir pono A.Syso, ir pono J.Razmos nuoskaudas. Jie nesugebėjo to įstatymo įgyvendinimo ir įsigaliojimo savo kadencijų laikotarpiu pasiekti, todėl dabar norėtų, kad tai įsigaliotų. Viskas būtų gerai, jeigu iš tikrųjų tai, kas buvo padaryta, t.y. pačiu įstatymu tie koeficientai, atsakingai įvertinus visas funkcijas tų žmonių, kurie su tais koeficientais susiję, būtų nustatyti. Kadangi taip nėra, pats įstatymas tikrai yra ydingas, todėl jo įgyvendinimas dabar ir įsigaliojimas būtų didelis smūgis visai teisėsaugos sistemai ir teismų sistemai. Todėl aš pasisakau už jo atidėjimą taip, kaip yra atidėtas ir Valstybės tarnybos įstatymo tam tikrų straipsnių įsigaliojimas iki spalio 1 dienos, kaip Seimas išsakė pastabas. Manau, kad naujoji dauguma ir jų Vyriausybė, atsižvelgdamos į Konstitucinio Teismo išvadas, kurių mums liko turbūt neilgai laukti, įvertins tą situaciją ir pateiks naujus projektus, kurie iš tiesų subalansuos atlyginimų ir socialinių garantijų sistemas, o tada bus galima priimti kitus įstatymus, kuriuose bus labai aiški sistema. Apmokėjimas atitiks darbą ir tą atsakomybę, kurią turi tie pareigūnai. Todėl siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš kolegė G.Purvaneckienė. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą tik noriu priminti, kad įstatymas jau galioja. Dabar mes atšauktume jo galiojimą praėjus dešimčiai dienų nuo jo įsigaliojimo – tai vienas dalykas. Antras dalykas – visus argumentus labai gerai išdėstė A.Sysas, t.y. kad nereikia jokių papildomų aktų, kad nereikia to sieti su kitais valstybės tarnautojais. Todėl aš kviečiu visus balsuoti prieš šį teikiamą įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų. Vienas kalbėjęs už, vienas – prieš svarstymo stadijos metu yra išklausyti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis prieš balsavimą. Užsiregistravo 70 Seimo narių. Prašau balsuoti dėl pritarimo arba ne įstatymo projektui Nr.IXP-846.

Balsavimo rezultatai: 13 – už, 34 – prieš, 16 susilaikė. Po svarstymo įstatymo projektui nepritarta.

Antrą kartą grąžinti patobulinti tam pačiam komitetui mes negalime. Turime apsispręsti, kaip elgiamės toliau. Ar atmetame, ar pavedame kitam komitetui tobulinti? Aš siūlau alternatyvų balsavimą. Balsavimas už reikštų pritarimą tam, kad yra atmetamas įstatymo projektas, balsavimas prieš reikštų pritarimą tam, kad būtų pavesta kitam komitetui tobulinti. Jei bus pasirinktas antrasis variantas, mes nuspręstume kuriam komitetui skiriame. Taigi, kolegos Seimo nariai, prašau balsuoti. Susilaikiusiųjų balsai nebus skaičiuojami.

Balsavimo rezultatai: 47 – už, 12 – prieš. Įstatymo projektas yra atmestas.

Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-426(2*) (svarstymas)

Taigi svarstome eilės tvarka kitą darbotvarkės klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-426. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį R.Sedlicką pateikti pagrindinio komiteto išvadą.

R.A.SEDLICKAS. Šio projekto tikslas yra papildyti Baudžiamojo proceso kodeksą nuostatomis, leidžiančiomis iki bylos iškėlimo atlikti daugelį tardymo veiksmų. Šiuo laiku iki bylos iškėlimo galima atlikti tik reviziją, ekspertizę ir įvykio vietos apžiūrą.

Šios pataisos leistų teisėsaugos pareigūnams atlikti liudytojų apklausas, akistatas, tardymo eksperimentus ir kitus reikalingus veiksmus. Šio įstatymo tikslas – supaprastinti baudžiamąją procedūrą. Šis projektas buvo patobulintas atsižvelgiant į visų suinteresuotų įstaigų pataisas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šiam projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Žmogaus teisių, papildomo komiteto, išvadą kviečiu pateikti komiteto pirmininką G.Dalinkevičių.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, papildomas komitetas, Žmogaus teisių komitetas, gana įdėmiai svarstė šį projektą. Pirmame variante buvo pasiūlyta grąžinti rengėjams tobulinti, nes projekto tikslas, kuris savaime yra geras (projektas numato įgyvendinti suteikiant teisę atlikti parengtinio tardymo veiksmus), prieštarauja Konstitucijos 118 straipsniui, apie tai kalbėjo ir teisingumo viceministras ponas G.Švedas, ir gali pabloginti žmogaus teisių apsaugą bei tiesos nustatymo galimybes, nes kvotėjai neturi kvalifikacijos kokybiškai atlikti tardymo veiksmus. Į mūsų pastabas buvo atsižvelgta. Projektą darbo grupė patobulino ir šiandien, tenka tik konstatuoti, kad pirmąjį variantą mes buvome pasiūlę rengėjams tobulinti, šiandien galima sakyti, jisai turi teisę gyventi ir būti svarstomas toliau.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Išklausėme komitetus. Matau dėl vedimo tvarkos R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš norėjau, kad protokole būtų pataisytas mano balsavimas, kur buvo sprendžiamas ankstesnis klausimas dėl teisėjų, politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo. Ne taip supratau formuluotę. Iš tikrųjų aš pasisakau už tobulinimą, nors yra atmesta. O ten išėjo, kad aš balsavau už atmetimą. Norėčiau, kad būtų ištaisyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi tą patį norėtų pasakyti ir kolega R.Sedlickas. Tačiau bet kokiu atveju tai nekeičia sprendimo, nes balsų dauguma, kuria buvo nuspręsta atmesti įstatymo projektą, buvo aiški. Gerbiamieji kolegos, pataisų, pasiūlymų, kuriuos mes turėtume aptarti ar dėl kurių reikėtų balsuoti svarstymo stadijoje, nėra. Todėl prieš apsisprendžiant dėl tolesnio įstatymo projekto likimo, turiu mintyje Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Norinčių kalbėti dėl motyvų yra. Kolega J.Karosas. Prašom. Atsisakote? Gerai. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume pritarti po svarstymo įstatymo projektui bendru sutarimu? Galim? (Balsai salėje) Dėkoju. Nesant prieštaravimų, po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.

Tabako kontrolės įstatymo 1, 8, 10, 11, 18, 21, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-494(3*) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės klausimas 1-14a ir 1-14b. Tabako kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas bei Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tai yra svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto išvadą pateikti Seimo narį J.Razmą. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, jau nebe pirmą kartą dalinę trumpam laikui tabako reklamą leidžiantis įstatymo projektas yra grąžinamas tobulinti. Ekonomikos komitetui buvo nelengvas uždavinys ką nors tokio tobulintino ten rasti. Aišku, žiūrint į Seimo narių balsavimą, kadangi didelė dalis balsuoja prieš bet kokį reklamos leidimą, akivaizdu, kad reikia mažinti tos reklamos leidimo sritis, apimtis, ir tikėtis, jog toks patobulinimas padidins balsų skaičių ir leis pasiekti rezultatą. Todėl šiuo atveju komitete buvo atsisakyta dar vienos reklamos formos, tai reklamos per televiziją.

Kodėl taip padaryta? Tie motyvai, sakyčiau, yra dvejopi. Vienas dalykas, tai Europos šalių patirtis. Jeigu jūs pasižiūrėtumėte į Europos Sąjungos šalių lentelę, kurioje kokia reklamos rūšis yra leidžiama, kokia draudžiama, aš kalbu apie tabako reklamą, tai beveik visose šalyse tabako reklama per televiziją yra absoliučiai uždrausta. Tuo tarpu daugelyje šalių reklamą spaudoje ar išorinės reklamos priemonėse, prekybos vietose yra leidžiama. Taigi remtasi ta patirtimi.

Kitas dalykas. Paprasti samprotavimai apie tą reklamos formą, kurią matome per televiziją, leidžia tvirtinti, kad būtent ši reklamos forma yra pati įtaigiausia. Ji veikia beveik visus mūsų receptorius: ir klausą, ir akis, yra ir tekstas, yra įvairūs efektai, todėl gali būti ne tiktai agituojama už tam tikrą tabako gaminį, tam tikrą rūšį, bet ir skatinamas rūkymas apskritai dėl tos, kaip minėjau, labai daug galimybių turinčios reklamos technikos. Tuo tarpu reklama spaudoje ar radijuje turi daug mažesnį poveikį ir todėl, matyt, buvo paliktos svarstyti šios reklamos formos.

Komitete mes vertinome kolegės S.Burbienės pasiūlymus. Jais iš esmės siūloma atsisakyti reklamos leidimo, dalinio leidimo ir balsuojant balsų dauguma ta pataisa nebuvo priimta. Nors, aišku, dabar, atidžiai žiūrint svarstyti pateiktą patikslintą pataisą, mes, matyt, ją galėtume skaidyti smulkesnėmis dalimis, jeigu tai yra galima. Aš nežinau. Galbūt kai kurie pasiūlymai dėl reklamos ribojimo, rėmimo gal ir būtų galimi svarstyti ir priimti, bet gaila, kad tai nėra suformuluota kaip atskiri pasiūlymai 1, 2, 3 ir t.t., o yra tarsi vienas pasiūlymas. Komitete taip pat atvykęs Seimo narys G.Babravičius norėjo teikti savo pasiūlymus, bet svarstant komitete jie buvo įregistruoti per vėlai ir pagal Statutą negalėjo būti vertinami. Kita vertus, kai aš dabar į juos žiūriu, atrodo, kad jie yra įregistruoti kaip nepriklausomi įstatymų projektai, o ne kaip pasiūlymai. Man sunku būtų pasakyti, kaip Seimui dėl jų spręsti. Vėliau yra gauti Seimo nario J.Jučo pasiūlymai. Dėl jų šiandien reikėtų apsispręsti. Jais kaip tik siūloma atstatyti reklamos galimybę ir televizijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje dalyvauti užsiregistravo 3 Seimo nariai. Kviečiu Seimo narį J.Veselką. Primenu, kad Statutu numatytas laikas iki 5 minučių.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jau kelintą kartą mes grįžtame prie to klausimo. Labai paprastas dalykas, kam reikalinga tabako reklama? Jos reikalauja tiktai televizijos kompanijos ir importuotojai. Kitiems šios reklamos nereikia. Dabar argumentai, kodėl reklamos reikia. Juokingai pateikiama, kad dėl reklamos nedidėja rūkančių skaičius. Kokią matote ekonominę logiką, kad gamintojas užsiimtų tuo, kas mažina jo produkcijos vartojimo apimtis? Tokio reklamuotojo nėra. Jis niekada neleis, kad mažėtų. Vadinasi, yra vienas tikslas – didinti savo produkcijos vartojimo apimtis. Tabako vartojimas, aš jau nesakau… ir gydytojai sako, kad rūkyti nesveika (vienprasmiškai sako). Gerti nesaikingai nesveika, o saikingai galima. Vadinasi, net ir tuo požiūriu yra skirtumas.

Antra. Reklamos norėtojai dažnai sako: tai padidins biudžeto pajamas. Absoliuti netiesa. Juk reklama yra daroma iš cigaretės kainos. Arba tie pinigai nueina kitiems ir biudžeto pajamos sumažėja, o kai kas išsimoka, arba tai didina pelną ir 29% pelno eina į biudžetą. Jūs žinote, jeigu gauna fiziniai asmenys, tai neapmokestinimas minimumas ir t.t., todėl reklamos leidimas ne didins biudžeto pajamas, o mažins, išskyrus tai, jog palengvėtų televizijos gyvenimas. Bet, kaip rodo ekonominiai tyrimai, tiek nepriklausomų televizijų tokioje rinkoje kaip Lietuva neišsilaikys. Dalis jų nori nenori bus priverstos bankrutuoti, todėl laikas joms pagalvoti apie susijungimą, jeigu jos nori išlikti, o ne kurį laiką išsilaikyti gyventojų sveikatos sąskaita, kad vis teik sulauktų to pačio finalo.

Ir paskutinis dalykas. Man labai keista, kad Sveikatos apsaugos ministerija, kategoriškai būdama prieš reklamos leidimą, neparengė įstatymo, kuris priverstų kompanijas, reklamuojančias tabaką (dėl to žmonės pradeda rūkyti ir suserga)… uždėtų joms tokias baudas ir nustatytų kompensacijas susirgusiems, kad joms dingtų noras reklamuoti. Tai būtų geriausias būdas, kaip sutvarkyti tą dalyką. Reikia, kad Sveikatos apsaugos ministerija parengtų įstatymą, kuris reglamentuotų, kaip išreikalauti iš tabaką reklamuojančių kompanijų kompensacijas už sveikatos praradimą. Siūlau šį įstatymą atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje kalbėti kviečiu Seimo narį P.Gražulį.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šis klausimas yra amžinas klausimas. Aš norėčiau, kad šio klausimo svarstymas vieną kartą būtų baigtas. Manau, kad nerasime jokių argumentų, kurie įtikintų, jog tabako reklama yra naudinga ir nedaro žalos. Raskite nors vieną verslininką, kuris išmestų nors vieną litą, jeigu jis negrįžta dešimteriopai. Aš noriu pateikti vieną pavyzdį. Pavyzdžiui, Jungtinį Amerikos Valstijų tabako gamybos kompanijos apie 6 milijardus litų per metus skiria reklamai. Be abejo, visos reklamos yra nukreiptos į vaikus. Aš noriu jums pasakyti, kad mano vaikas yra dešimties metų. Kai jam buvo septyneri metai, jis man sakė: tėveli, aš rūkysiu. Klausiu kodėl? Jis sako, jog nori būti pirmas, nori laimėti kelionę į Ameriką, į Europą, nori laimėti džipą.

Be abejo, šios reklamos yra labai tikslingos. Kam reikia reklamos? Be abejo, reklamos reikia tiems, kas gamina tabaką, kas prekiauja tabaku, ir, be abejo, žiniasklaidai, kuri reklamuoja tabaką ir taip uždirba pinigus. Vien tik Lietuva iš savo Sveikatos fondo skiria apie 200 mln. litų gydymui, susijusiam su įvairiomis ligomis, kurias sukelia rūkymas. Kiek lėšų iš tabako firmų mes gauname į biudžetą? Ogi didžiulį nulį. Kam viso to reikia? Jeigu mes pirmieji Europoje uždraudėme tabako reklamą ir mus įvairiuose seminaruose sveikino įvairios valstybės, manau, neturėtume daryti žingsnio atgal.

Noriu pasakyti, jog akivaizdu, kad tabako reklamos pagrindinis tikslas yra didinti rūkančiųjų skaičių. Pirmiausia tai nukreipta į jaunąją kartą, nes jaunimas mažiau atsparus įvairioms silpnybėms. Taip auginama jaunoji vartotojų karta. Vilniaus universiteto psichologė L.Bulotaitė nustatė, kad rūkantys moksleiviai net šešis kartus dažniau negu nerūkantys pradeda vartoti stipriuosius narkotikus. Net šešis kartus! Vadinasi, tabako reklama narkotikų mafijai yra ne mažiau naudinga negu tabako firmoms. Taigi noriu pabrėžti, kad tabako reklama yra labai naudinga ir narkotikais prekiaujančioms firmoms. Gerbiamieji Seimo nariai, tad susimąstykime ir, manau, baikime šio klausimo svarstymą.

PIRMININKAS. Ačiū kalbėtojui. Diskusijoje taip pat pageidauja dalyvauti Seimo narys E.Klumbys. Tai paskutinis kalbėtojas diskusijoje.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, kalbėsiu kaip gydytojas, kuris keletą dešimtmečių buvo susidūręs su tabako sukeltomis ligomis.

Niekam nekelia abejonių, kad tabakas yra narkotikas, narkotikas, sukeliantis psichologinę ir farmakologinę priklausomybę. Kita vertus, didžiulės lėšos yra skiriamos tabako sukeltoms ligoms. Rūkymas trimis ketvirtadaliais susirgimo atvejų sąlygoja plaučių vėžio atsiradimą. Tai infarktai, insultai, aterosklerozė. Kita vertus, mes žinome, kad reklama yra vartojimo skatinimas. Tam ir yra reklama, kad būtų kuo daugiau vartojamas produktas. Tabako reklama yra skirta ne rūkoriams, nes jiems jokios reklamos nereikia. Tabako reklamos taikinys yra jaunimas ir moterys, kurios rūko kur kas mažiau negu vyrai.

Seimas jau buvo padaręs labai gerą žingsnį – uždraudė reklamą. Mes matėme, kaip sunkiai į gyvenimą ėjo tas draudimas, kaip sunkiai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje buvo nukabinėjami reklaminiai skydai. Dabar žengiame žingsnį atgal. Tai bus nuolaida didiesiems tabako, televizijos ir reklamos biznių rykliams. Aš siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui ir jį atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijos yra baigtos. Prieš pereidami prie pritarimo arba nepritarimo po svarstymo šiam įstatymo projektui, turėtume apsvarstyti Seimo narių pataisas, kurioms nebuvo pritarta pagrindiniame komitete. Taigi turėtume pradėti nuo Seimo narės S.Burbienės pataisos, susijusios su Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio pakeitimu. Ar jūs liekate prie savo teikiamos pataisos? Aš tik pasitikslinau. Prašau trumpai pateikti šią pataisą. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mano pataisos esmė yra ta, kad liktų nuo 2000 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs tabako reklamos draudimas, kartu paliekant informacijos apie tabako gaminius galimybę jų pardavimo vietose, nes dažnai sakoma, kad draudžiama informacija. Informacijos tikrai niekas nedraudžia, todėl ir yra mano siūlymas – bazinio įstatymo 11 straipsnio pakeitimas. Paskui jau yra keletas straipsnių, kurie tiesiog yra susiję su šiuo siūlymu. Todėl aš prašau Seimo narių pritarti mano siūlymui pakeisti 11 straipsnį.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų svarstant šią pataisą vienas – už, vienas – prieš. Seimo narys P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai prašyčiau paremti S.Burbienės pataisą, nes tai iš esmės yra reklamos uždraudimas, ir aš manau, tai būtų labai naudinga, nes jeigu mes neparemsime, tai faktiškai bus legalizuota tabako reklama, kuri darys didžiulę žalą, ypač vaikams ir jaunimui.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymas būtų vis dėlto laikytis teksto, kuris buvo priimtas Ekonomikos komitete ir kuriame yra kalbama ne apie tabako reklamos draudimą, o apie tabako reklamos ribojimą griežtai reglamentuojant to ribojimo taisykles. Ko gero, tai būtų geresnis variantas negu visiškas uždraudimas. Mano galva, tas tekstas, kuris Ekonomikos komitete buvo apsvarstytas ir mums yra pateikiamas kaip kompromisinis, iš tiesų yra priimtinas, todėl siūlau pasisakyti prieš šią minėtą kolegės Sigitos pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Svarstome (primenu, kolegos Seimo nariai) S.Burbienės pataisą, susijusią su siūlymu 11 straipsnyje padaryti pakeitimus. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą pataisai. Taip, kolegos, priimu jūsų paraginimą prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti. Balsavimas už – pritarimas pataisai, balsavimas prieš – nepritarimas.

Balsavimo rezultatai: 39 – už, 21 – prieš, susilaikė 5. Pataisai yra pritarta. Aš taip pat noriu priminti, kad dėl 11 straipsnio yra įregistruota ir daugiau pataisų, kurių autorė yra S.Burbienė. Dabar mes balsavome tik dėl papildymo 6 punktu. Gerbiamieji kolegos, aš primenu, kad Ekonomikos komitete buvo svarstoma tiktai, jeigu aš neklystu, būtent šita pataisa. Jūs mane patikslinkit, gerbiamoji… Jūs turite omeny, kad Ekonomikos komitetas nepritarė visai jūsų pataisai, kurią jūs teikėte? Tvarka. Tai dabar mes balsavome dėl viso 11 straipsnio siūlomos redakcijos. Toliau yra jūsų įregistruota pataisa, susijusi su 18 straipsnio 2 dalies pakeitimu. Šios pataisos komitetas nesvarstė. Ar pranešėjas galėtų tai patvirtinti? Minutėlę. Taip, ponas J.Razma.

J.RAZMA. Na, aš negalėčiau kategoriškai teigti, kad nesvarstėme, nes mes komitete balsavome už pasiūlymų visumą, o čia dabar jūs išskyrėte pagal straipsnius. Gal laikykime, kad svarstėme, negaiškime laiko tam balsų parėmimui ir iškart spręskime dėl šitos pataisos.

PIRMININKAS. Na, žvelgiant į komiteto surašytą išvadą, čia nėra paminėta, kad buvo svarstomas 18 straipsnio 2 dalies pakeitimas. Bet, manau, kad nekiltų procedūrinių neaiškumų, ar būtų bent 10 Seimo narių, pritariančių, kad ši pataisa būtų svarstoma? Ačiū. Manau, pakankamai. Taigi aš prašyčiau S.Burbienę pateikti 18 straipsnio 2 dalies jūsų įregistruotą pakeitimą.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šitas pakeitimas yra susijęs su prieš tai priimta mano pataisa, t.y. tiesiog kitų straipsnių ištaisymas. Ir 18 straipsnis, ir 29 straipsnis yra susiję. Jeigu mes priėmėme šitą pataisą, tai ir kitos dvi taip pat turi būti priimamos.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų manančių kitaip, kad šitos pataisos yra nesusijusios? Gerai, ar galime pritarti pataisai, kuri yra susijusi su 18 straipsnio 2 dalies pakeitimu, bendru sutarimu? Ačiū.

29 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Ar galiotų ta pati logika? Ačiū. Ar būtų bent vienas Seimo narys, prašantis, kad dėl šios pataisos būtų balsuojama? Ar galime pritarti šiai pataisai bendru sutarimu? Ačiū. Nesant prieštaravimų, S.Burbienės pataisai, susijusiai su 29 straipsnio pakeitimu ir papildymu, taip pat yra pritarta.

Toliau eilės tvarka yra Seimo nario J.Razmos pataisa, susijusi su 7 straipsnio papildymu 7 dalimi. Atsisakote? Autorius atsisako pataisos. Taigi dabar turėtume pereiti prie tų pataisų, kurių komitetas nesvarstė, ir visų pirma tai yra Seimo nario G.Babravičiaus pataisos. Jų yra įregistruota kelios. Prašau bent 10 Seimo narių išsakyti savo pritarimą arba ne, kad ši pataisa būtų svarstoma. Ačiū. Manau, pakankama. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, patikėkit, laiko gaišti neverta. Yra gerokai daugiau negu dešimt. Taigi, kolega Babravičiau, prašau pateikti, jeigu galit, visas pataisas iš vietos.

G.BABRAVIČIUS. Aš labai trumpai pateiksiu tų pataisų esmę. Viena iš jų yra ta, kad keičiamas laikas. Atsižvelgiant į reklamos formas, atitinkamai didinamas perspėjančios informacijos apie tabako žalą arba, tiksliau sakant, rūkymo žalą laikas. Tas pat pasakytina apie spaudos leidinius ir išorinę reklamą. Be to, argumentai, išdėstyti lydraštyje… yra siūloma grąžinti, kai yra naudojamas tik firmos vardas, o ne reklamuojami gaminiai, rėmimą, nes pakankamai daug kultūros renginių yra remiami arba buvo remiami pačių įvairiausių tabako gamintojų.

Ir trečioji pataisa arba trečiasis siūlymas yra dėl to, kad kartais vaikams apgaulinga forma, t.y. imituojant tabako gaminius pateikiami patys įvairiausi kiti gaminiai ir kad prekyba tokiais gaminiais mūsų šalyje turėtų būti draudžiama. Toks yra mano pataisų, pasiūlymų turinys.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pataisų autoriau, jūs skirtingu laiku esate įregistravęs dėl 11 straipsnio dvi skirtingas pataisas. Koks jų tarpusavio ryšys?

G.BABRAVIČIUS. Tai paskutiniai siūlymai yra, sakykime taip, galiojantys.

PIRMININKAS. Tai yra liepos 4 d.?

G.BABRAVIČIUS. Taip, liepos 4 d.

PIRMININKAS. Bet aš atsiprašau. Dėl 11 straipsnio yra gautos dvi pataisos ir jos abi yra liepos 4 d.

G.BABRAVIČIUS. Tai jų yra skirtingas turinys… susijusios, jos paprasčiausiai buvo vienu metu pateiktos ir yra kitą turinį turintys dalykai. Galima apibendrinti, jeigu jau taip.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Visų pirma pradėkime nuo 1 straipsnio. Yra jūsų pataisa, ji taip pat užregistruota liepos 4 dieną. Dėl balsavimo motyvų, svarstant šią pataisą, vienas kalba už, vienas – prieš. Pirmasis yra J.Jučas. Prašom, kolega. Ar dėl balsavimo motyvų už būtų norinčių kalbėti? Ar kolega J.Jučas pageidautų kalbėti? Tada paspauskite… Prašom.

J.JUČAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti G.Babravičiaus pataisai, nes iš tikrųjų šis įstatymas šiek tiek gerėja priėmus tas pataisas.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš pasisakyčiau prieš pirmiausia dėl netinkamos siūlymų pateikimo formos, nes jie pateikti kaip atskiri įstatymai. Kadangi dabar mes balsavome už visiškai priešingo pobūdžio S.Burbienės pasiūlymus, manau, kad ir tai yra priežastis, dėl ko šiandien nevertėtų balsuoti dėl pono G.Babravičiaus pataisų. Gal jis pats sutiktų, kad dėl jo pataisų būtų sprendžiama priėmimo stadijoje. Jis jas jau galėtų tvarkingai pateikti dėl tokio projekto, kokiu jis pavirto po S.Burbienės pataisų. Yra formalus pretekstas mums nepriimti pono G.Babravičiaus pasiūlymų, nes jie tikrai nepateikti kaip pasiūlymai. Jie yra įregistruoti pateikti kaip savarankiški projektai.

PIRMININKAS. Skaitant pataisas išties laikyti savarankišku projektu to negalima, nes tai yra susiję su tuo pačiu 11 straipsniu. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, nelaužykime iečių ties šia vieta. Mes turėtume balsuodami spręsti klausimą, juo labiau kad išklausėme po vieną už ir prieš dėl balsavimo motyvų. Kviečiu Seimo narius registruotis prieš balsuojant dėl Seimo nario G.Babravičiaus įregistruotos pataisos dėl 1 straipsnio. Vyksta registracija.

Atsiprašau, kolegos, technika šlubuoja. Prašom registruotis dar kartą.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos D.Mikutienė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke. Prašyčiau, kad jūs patikslintumėte, už ką mes dabar turėsime balsuoti, nes 11 straipsnio pakeitimuose yra ir 7 dalis, ir 8 dalis. Taigi prašau patikslinti. Aiškiai pasakykite pavadinimą, už ką mes dabar balsuosime.

PIRMININKAS. Puiku. Aš, atrodo, jau esu suformulavęs, kad dabar mes svarstome 1 straipsnio pataisą. Tuojau, minutėlę.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, yra analogiški lygiai taip pat pateikti. 1 straipsnis. Vienur yra 11 straipsnio pakeitimas ir papildymas, čia kalbama apie 7 dalį. Kitas lygiai toks pat yra pateiktas 11 straipsnio papildymas, čia kalbama apie 8 dalį.

PIRMININKAS. Aš dar kartą atkreipiu jūsų dėmesį, kad iš viso yra gautos trys Seimo nario G.Babravičiaus pataisos. Minutėlę, aš tuojau pat pasakysiu. Aš jau garsiai prieš registraciją pasakiau, kad mes dabar svarstome 1 straipsnio pakeitimą, susijusį su 1 straipsnio 6 dalies nauja redakcija. Toliau mes svarstysime… Toliau yra dvi pataisos dėl skirtingų dalių, susijusių su 11 straipsniu. Dabar svarstome 1 straipsnį. Ar yra aišku?

Taigi aš po registracijos prašau Seimo narius… Palaukite, matau, dėl vedimo tvarkos kalbės V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kaip tik norėčiau dėl vedimo tvarkos. Kadangi buvo pritarta S.Burbienės pataisoms, kurios visiškai vienareikšmiai aiškiai išsako poziciją dėl reklamos, tai šiuo atveju visiškai nelogiška toliau svarstyti pono G.Babravičiaus pataisas. Aš manau, kad ponas G.Babravičius tiesiog dabar turėtų tai ir pasakyti, kadangi laimėjusi alternatyva visiškai akivaizdžiai patvirtina, dėl ko Seimas yra apsisprendęs. Ir jums, posėdžio pirmininkui, tuomet reikia formuluoti, ką toliau daryti, nes laimėjo tai kita alternatyva.

PIRMININKAS. Aš norėčiau išsakyti savo nuomonę. Be abejo, nebent autorius atsisakytų savo pataisų, bet žvelgiant į skirtingas pataisas, tai jos yra dėl pakankamai daug ir skirtingų dalykų. Jos apima ne tuos pačius dalykus, arba nepersidengia šimtu procentų. Todėl aš manau, kad bent dalis pataisų, apie kurias kalba G.Babravičius, gali būti galiojančios, jos visiškai teisėtai gali būti svarstomos ir dėl jų balsuojama. Todėl aš dar kartą grąžinu mūsų dėmesį prie 1 straipsnio pataisos, kurią įregistravo Seimo narys G.Babravičius, ir kviečiu prieš balsavimą dar kartą registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Prašom balsuoti dėl Seimo nario G.Babravičiaus dėl 1 straipsnio pakeitimo įregistruotos pataisos. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš – nepritarimą.

Balsavimo rezultatai: 27 – už, 47 – prieš, 3 susilaikė. 1 straipsnio pakeitimui nepritarta.

Svarstome dar dvi pataisas, kurių autorius yra taip pat G.Babravičius. Norėčiau klausti, ar norėtumėte dar kartą pateikti jas, ar jūs viską kartu pateikėte? Paspauskite mygtuką.

G.BABRAVIČIUS. Aš jas buvau pateikęs kartu, bet sutikčiau su nuskambėjusiais pono J.Razmos ir pono V.Andriukaičio siūlymais dėl to, kad keičiasi konteksto turinys ir esmė priėmus ponios S.Burbienės siūlymus. Dėl to aš dabar atsisakyčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Autorius atsisako savo pataisų, todėl jos nebus svarstomos.

Yra gauta pataisa, kurios autorius yra Seimo narys J.Jučas, tačiau ji yra įregistruota, bet neatitinka Statuto reikalavimų. Nėra praėjusios 24 valandos, todėl ji taip pat nebūtų svarstoma.

Taigi esame aptarę visas pataisas. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad buvo pritarta S.Burbienės pataisai, todėl norėčiau kviesti Seimo narius apsispręsti dėl viso įstatymo projekto su pataisomis, kurioms Seimas pritarė. Dėl balsavimo motyvų už Seimo narys G.Babravičius. Prašom. Čia buvo ankstesnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėl balsavimo motyvų P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Norėčiau padėkoti Seimo nariams už sveiką protą, kad susimąstė ir kad vis dėlto pritarė S.Burbienės pataisoms, taigi iš esmės ir toliau išlieka tabako reklamos draudimas.

Todėl siūlyčiau su pataisom balsuoti po svarstymo už visą įstatymą.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų A.Poplavski. Prašom.

A.POPLAVSKI. Gal aš šnekėsiu trupučiuką kaip medikas, bet nenoriu dar kartą agituoti ir aiškinti rūkymo žalos. Noriu pasakyti vieną dalyką – nesutikau rūkančio žmogaus, kuris nenorėtų mesti. Todėl aš esu už reklamos uždraudimą.

PIRMININKAS. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Prieš balsavimą Seimo narius prašau registruotis.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-494, su pataisomis, kurioms buvo pritarta, pritarimo arba ne po svarstymo. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 68 – už, 2 – prieš, 11 susilaikė. Po svarstymo įstatymo projektui, registracijos Nr.IXP-494, pritarta.

Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-171(2*) (svarstymas)

Susijęs su juo įstatymo projektas Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, taip pat svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto išvadą pateikti iš tribūnos Seimo narį J.Razmą. Prašom. Replika po balsavimo. Prašom.

V.NEKRAŠAS. Aš labai džiaugiuosi, kad nugalėjo sveikas protas ir dėkoju visiems Seimo nariams, kurie investavo į vaikų ateitį milijonus litų. Labai ačiū.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, man iš tikrųjų dabar sudėtinga greitai pasakyti, ar šis lydintysis įstatymas neturėtų būti tikslinamas, kai mes pritarėm S.Burbienės pataisoms. Galbūt racionaliausia jo svarstymo stadiją nukelti, kai bus prieš tai mūsų pritarto įstatymo priėmimas, ir juos suderinti tarpusavyje.

PIRMININKAS. Jeigu teisingai suprantu ir bandyčiau išversti tai į Statuto kalbą, jūs siūlote padaryti pertrauką, taip? Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pertraukos padarymui pagrindinio komiteto siūlymu? Prieštaravimų negirdžiu. Daroma svarstymo pertrauka.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad eilės tvarka dabar būtų svarstomas Vyriausybės teikiamas akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo projektas. Tačiau šis įstatymas yra susijęs su riboto naudojimo informacija. Klausimas yra toks. Būtų siūlymas apsvarstyti mintį, kad būtų surengtas uždaras Seimo posėdis. Taip pat jeigu Seimas apsispręstų, kad yra rengiamas uždaras posėdis, mes galėtume galbūt bendru sutarimu sutarti, kad 1-16 klausimas yra apsvarstomas dabar ir po to mes surengtume uždarą Seimo posėdį. Taip, kolega E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS. Dėl vedimo tvarkos. Tai gal galėtumėte paaiškinti, kodėl yra riboto naudojimo informacija, jeigu mes priimsime įstatymą?

PIRMININKAS. Taip, galbūt laikinai einantis premjero pareigas galėtų pakomentuoti klausimą. Prašom.

E.GENTVILAS. Ačiū. Iš tikrųjų dėkingas, kad suteikėt žodį. Visiškai neseniai aiškinausi su Vyriausybės kanceliarijos darbuotojais, kodėl čia atsiradęs tas “riboto naudojimo” grifas. Kaip Vyriausybės nutarimo projektas, jis buvo riboto naudojimo. Vyriausybė priėmė šį nutarimo projektą ir nėra jokios prasmės taikyti riboto naudojimo grifą. Tai yra įstatymo projektas, o priėmus tą įstatymą, jis būtų skelbiamas “Valstybės žiniose” ir nebus kaip nors įslaptintas. Todėl aš, pasitikslinęs su Vyriausybės kanceliarijos darbuotojais, taip pat prašau, kad Seimas nelaikytų šio įstatymo kokio nors riboto naudojimo statusą turinčiu įstatymu ir svarstytų visiškai viešai.

PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Aš tik atkreipčiau dėmesį, kolegos, kad yra Seimo praktikoje buvę, kad įstatymai yra svarstomi uždaruose posėdžiuose, tačiau gavus Ministro Pirmininko patikinimus, manau, galėtume tęsti posėdį taip, kaip jis vyko iki šiol, be išskirtinio režimo taikymo svarstant šį klausimą.

Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-870 (pateikimas)

Taigi pereiname prie įstatymo projekto, registracijos Nr.IXP-870. Kviečiu į tribūną laikinai einantį premjero pareigas E.Gentvilą. Primenu, įstatymas pateikimo stadijos.

E.GENTVILAS. Laba diena, ponios ir ponai, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų ne kaip laikinasis premjeras, tačiau kaip laikinasis ūkio ministras turiu pateikti jums šio įstatymo projektą. Šio įstatymo projekto yra trys esminės nuostatos, kurios jau ne kartą buvo aptartos ir paminėtos spaudoje, ir šiandien teikiamos jums kaip Ūkio ministerijos parengto įstatymo projekto nuostatos. Viena iš nuostatų, galiojusių ankstesniame įstatyme, t.y. “Būtingės naftos”, “Mažeikių naftos” ir “Naftotiekio” reorganizavimo įstatyme, buvo tokia, kad be “Williams”, kaip strateginio investuotojo, ir Vyriausybės, kaip pagrindinio akcininko, nė vienas kitas ateinantis akcininkas negali įsigyti daugiau kaip 25% “Mažeikių naftos” bendrovės akcijų. Šiuo įstatymo projektu siūloma išbraukti 4 straipsnio 1 dalį, pripažinti ją netekusia galios, vadinasi, nebetaikyti šio apribojimo. Tokiu atveju galėtų ateinantis naujas akcininkas įsigyti daugiau kaip 24% akcijų, šiuo atveju, kalbant apie JUKOS, tai sudarytų 26,85% akcijų.

Antra keistina nuostata esamame įstatyme yra nenumatytas atvejis, kai be “Williams”, ateinant kitam investuotojui, šiuo atveju JUKOS, sumažėja po akcijų emisijos “Williams” kontroliuojamų akcijų dalis. “Williams”, kaip žinome, iki šiol turi 33% akcijų. Šiuo įstatymu yra siūloma leisti, naujam ateinančiam akcininkui įsigijus akcijas, Vyriausybei kompensuoti “Williams” tą skirtumą iki 33% akcijų. Tai reikštų, kad Vyriausybė turėtų perleisti “Williams” 3,3% akcijų, kurias Vyriausybė valdo “Mažeikių naftoje”. Ekonominė prasmė čia būtų tokia: nepaisant akcijų perleidimo, Vyriausybės kontroliuojamų akcijų dabartinė buhalterinė vertė ir būsima akcijų buhalterinė vertė gana ryškiai skiriasi. Pakyla buhalterinė akcijų vertė tų akcijų paketo, kurį valdo Vyriausybė, 9 mln. Lt. Perleidžiamų akcijų, 3,3% akcijų, buhalterinė vertė siekia 3,9 mln. Lt. Tai netgi ir buhalterinė akcijų vertė tų akcijų paketo, kurį kontroliuoja Vyriausybė, yra didesnė už esamą. Apie rinkos vertę kalbėti turbūt nelabai verta. Ji, užsitikrinus ilgalaikį naftos tiekimą, bet kuriuo atveju kilo. Tai parodė ir Vertybinių popierių biržoje padidėjęs akcijų cirkuliavimas ir padidėjusi akcijų kaina.

Trečias dalykas. Kadangi yra numatomas įmonės įstatinio kapitalo mažinimas, po to dvi papildomos akcijų emisijos (viena 1,10%, antroji emisija 18,63%), yra siūloma šiomis įstatymo pataisomis suteikti teisę priimti tuos sprendimus viename visuotiniame akcininkų susirinkime, kuris yra numatytas rugpjūčio 6 dieną. Taigi yra supaprastinamos, paspartinamos visos procedūros ir leidžiama užsitikrinti ilgalaikį bei stabilų naftos tiekimą kiek galima anksčiau. Kartu leidžiama užtikrinti sėkmingą įmonės ekonominį funkcionavimą.

Štai yra pateiktos šios trys įstatymo pataisos. Nežinau, ar pateikimo procedūros metu yra kokie nors klausimai. Jeigu jų būtų, būčiau pasirengęs atsakyti.

PIRMININKAS. Taip, per pateikimo stadiją yra užduodami klausimai. Tam yra skiriama iki 10 minučių laiko, bet jūsų pageidauja paklausti 13 Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamas laikinasis premjere, klausimas būtų toks. Nors jūs išdėstėte ekonominę akcijų perleidimo logiką, mano klausimas būtų toks: kokia Konstitucijos ar kokio nors įstatymo nuostata jūs remiatės veltui perduodami valstybinių akcijų dalį? Būtent kuo reglamentuodami, nes, kiek suprantu, valdininkai ar Seimo nariai nėra valstybinės nuosavybės savininkai. Tik tikras savininkas turi teisę dovanoti, o čia mes tik vykdome, norėdami didinti valstybės… Tai kokiomis Konstitucijos nuostatomis ar įstatymais vadovaudamiesi jūs norite perleisti 3 su trupučiu procentų akcijų?

E.GENTVILAS. Ačiū. Manau, kad Konstitucija tų dalykų nereglamentuoja. Tie dalykai yra apibrėžiami įstatymais. Pavyzdžiui, jeigu “Lietuvos kuras” yra parduodamas už 1 litą, tai jūs turbūt sutinkate, kad tai taip pat buvo valstybės apsisprendimas atiduoti veltui. Už vieną akciją paimti 1 litą, o visas likusias atiduoti veltui. Būtų tokia pat ekonominė arba teisinė logika. Šiuo atveju valstybė faktiškai parduoda savo turėtas įmonės akcijas, tik ne valstybė gauna tuos pinigus, bet pati įmonė. Ta suma, kurią gauna valstybės kontroliuojama įmonė, yra 300 mln. litų už parduodamas akcijas ir 300 mln. litų paskola įmonės veiklai vykdyti, plius papildomai pridedama 3,3% akcijų tam, kad strateginis investuotojas išlaikytų turėtus 33% akcijų po pirmosios akcijų emisijos. Taigi precedentų mūsų įstatymuose bei kituose norminiuose aktuose ir netgi privatizuojant yra buvę, o Konstitucijoje nesu matęs tokio reguliavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis premjere, mes visi gerai žinome, kiek daug įplaukų į biudžetą dydis priklauso nuo gero "Mažeikių naftos” įmonės darbo, taip pat žinome, kad ši sutartis šį darbą gali padaryti pelningą. Tada jis bus naudingas valstybei ir žmonėms, dirbantiems įmonėje. Kaip jums atrodo, kaip greitai, per kokius terminus Seimui reikės priimti pateiktą įstatymą, kad nebūtų sustabdyta sutartis, kuri naudinga valstybei?

E.GENTVILAS. Ačiū. Kaip minėjau, yra skelbiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turėtų įvykti rugpjūčio 6 dieną. Rugpjūčio 6 dieną, jeigu būtų priimtas šis įstatymas, kurį ką tik pateikiau, būtų galima įvykdyti visas su įmonės valdymo organais būtinas atlikti procedūras, o procesas pajudėtų link galutinių sutarčių, galutinių sandorių sudarymo. Jeigu iki rugpjūčio 6 dienos Seimas nepriimtų šio įstatymo pataisų, tai tektų vėl kalbėti apie naujo akcininkų susirinkimo sušaukimą. Greta to iškiltų pavojus, kad nespėsime to padaryti iki rugsėjo 15 dienos, o po rugsėjo 15 dienos tiek “Williams”, tiek JUKOS yra laisvos nuo bendradarbiavimo sutarties tarp JUKOS ir “Williams” įsipareigojimų. Toks pavojus yra. Aš nieko negąsdinu. Aš sakau tą situaciją, kokia šiandien yra juridiškai pateikta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone premjere, mano klausimas labai panašus į pono A.Matulevičiaus. Kada sandoriai tarp “Mažeikių naftos” ir JUKOS galėtų būti baigti, jeigu Seimas jūsų teikiamą įstatymą priimtų poryt? Tai yra pirmoji klausimo dalis. Antroji: kiek “Mažeikių nafta” ir pagrindinė akcininkė – Lietuvos valstybė apytiksliai prarastų pinigais, jeigu šį įstatymą Seimas priimtų, pavyzdžiui, rugsėjo pradžioje? Ir trečioji klausimo dalis: ar naujajam Vyriausybės vadovui ponui A.Brazauskui buvo sudarytos sąlygos susipažinti su juridiniais ir finansiniais tų sandorių momentais?

E.GENTVILAS. Jeigu įstatymo pataisas priimtumėte poryt, būtų labai gerai ir tikėtina, kad iki rugsėjo 15 dienos sandoris būtų galutinai užbaigtas. Jeigu tai padaryti pavyktų tik rugsėjo pradžioje (įstatymo pataisas), tai reikštų, kad galima šaukti akcininkų susirinkimą jau vėliau. Tada kiltų tas pavojus, kurį minėjau: abi sutarties šalys – “Williams” ir JUKOS – nėra įsipareigojusios tęsti tą sandorį. Yra rizika, kad sandoris gali nutrūkti. Aš netikiu, kad jis būtinai nutrūks, bet jis gali nutrūkti.

Pažymos, kurias matė paskirtasis premjeras A.Brazauskas, jam yra žinomos. Bet aš ir dabar skaitau publikacijose, žiniasklaidoje, jeigu ten teisingai cituojamas paskirtasis premjeras, kad jam reikia laiko susipažinti. Galiu pasakyti taip: laiko susipažinti reikia maždaug 8 valandų. Jeigu ko nors nesupranti, dar reikia pasikviesti specialistus, ekspertus, ką aš pats esu daręs, turbūt reikia 8 ar 10 valandų. Aš norėčiau, kad Seimo nariai, kurie netiki šiuo sandoriu ir teigia, kad reikia daugiau laiko susipažinti, na, rastų maksimum 10 valandų to laiko, išsiaiškintų visą juridinę bei ekonominę situaciją ir negalvotų, kad kas nors nori apgauti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Mano klausimas gal nebūtų tiesiogiai susijęs su šiuo projektu, bet jis susijęs su “Mažeikių naftos” reikalais bei su kitu projektu, kuris yra įstrigęs Seime. Jis yra atsiradęs dėl Konstitucinio Teismo sprendimo. Kažkodėl nepastebiu Vyriausybės dėmesio, kad šis projektas būtų greičiau priimtas. Ar jūs nemanytumėte, kad jums, teikiant štai šį projektą priimti skubos tvarka, reikėtų paprašyti ir aną projektą priimti ypatingos skubos tvarka ir nelaikyti “pakabinto” to Konstitucinio Teismo sprendimo? Ar Vyriausybė nebūtų pajėgi savo baigiamajame posėdyje padaryti dar tokį paskutinį ryžtingą prašymą?

E.GENTVILAS. Mes esame pateikę Seimui tą įstatymo pataisą. Iš pradžių Vyriausybė oponavo Seimo nario V.Andriukaičio pateiktai įstatymo pataisai, kuri peržengė Konstitucinio Teismo nurodytų reikalavimų ribas, t.y. bandė pakeisti įstatymą didesne apimtimi. Vyriausybė, tiksliau, Ūkio ministerija, parengė, o Vyriausybė pritarė paprastesniam įstatymo pakeitimui, atitinkančiam Konstitucinio Teismo spalio 18 d. išvadas. Aš nežinau, ką mes dar galime daryti, nes jeigu dar paspausime Seimą, jūs sakysite, kad jūs nespėjate susipažinti su dokumentais.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pasakėte, kad už parduotas akcijas bus šelpiama, kaip sakoma, privačiai įmonei – “Mažeikių naftai” bus atiduota valstybės parduota tam tikra akcijų dalis. Mano trumpas komentaras būtų toks: aš irgi norėčiau būti toks akcininkas arba savininkas, kuriam valstybė, pardavusi savo turtą, pervestų pinigus.

Mano klausimas yra kitas. Norėčiau jūsų atsakymo. Ar jums teko girdėti apie kurią nors Europos valstybę, ne, apie Europos turbūt negirdėjote, pavyzdžiui, Pietų Amerikos, kur užsienio investuotojo reikalavimu būtų keičiami įstatymai? Ačiū.

E.GENTVILAS. Nežinau, kodėl čia yra kalbama apie Lotynų Ameriką. Nesu ten buvęs ir tikrai, garbės žodis, nesu susipažinęs su jų įstatymais ar jų įstatymų taikymo praktika. Negalėčiau pasakyti tokių pavyzdžių, susijusių su Lotynų Amerika.

Bet noriu pabrėžti, kad štai čia šioje Seimo salėje, buvo keičiami įstatymai, pritraukiant į “Mažeikių naftą “Williams International” kaip akcininką. Šiandien mes esame tų 1999 metų sutarčių įtakojami ir tai reikia pripažinti. Lieka dvi išeitys, dvi galimybės: nebekalbėti dabar ir pasakyti: na, žinote, nėra prasmės kalbėti, galiu pateikti savo įsivaizdavimą ir prognozę, kas atsitiks su “Mažeikių nafta” ir su nacionalinio biudžeto įplaukomis, bet galima žengti štai šį žingsnį, kuris yra siūlomas dabar, ir tikrai turėti ekonominės naudos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turite parlamentinės praktikos ir turbūt žinote, kad pateikiant šį projektą jūs turėjote pateikti Teisės departamento išvadas ir jas pakomentuoti kaip pranešėjas, nes reikia jūsų pozicijos. Aš labai norėčiau, kad jūs dabar pateiktumėte savo požiūrį į Seimo Teisės departamento išvadas. Jos jums turbūt žinomos, priešingu atveju jūs negalėjote stovėti tribūnoje.

Antras dalykas. Mano klausimas būtų vienintelis. Sakykite, kas iš Vyriausybės rengė šį įstatymo projektą? Konkrečiai kas yra šio įstatymo projekto autoriai ir ar jūs patvirtinsite ar paneigsite, kad šį įstatymo projektą rengė advokatų kontora, kuri pateikė Vyriausybei jau parengtą variantą? Prašome įvardinti tada, ar taip, ar ne, o jeigu taip, tai kiek yra sumokėta advokatų kontorai už projekto parengimą?

E.GENTVILAS. Gerai. Dėl tų Teisės departamento išvadų. Aš tik dabar jas gavau ir noriu pasakyti vieną dalyką. 1990–1992 metais sėdėdamas čia, kur dabar sėdi ponas G. Steponavičius, aš tuometinį Seimo reglamentą mokėjau mintinai.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ir dabar tas pat.

E.GENTVILAS. Šiandien aš, nebūdamas Seimo nariu, tikrai nežinau visų tų nuostatų ir nemanau, kad kaip pranešėjas turėčiau sekti Seimo procedūras. Vyriausybė visa tai yra padariusi. Teisės departamentas teikia savo išvadas, nežinau tų išvadų turinio.

Kitas dalykas dėl rengimo. Čia sėdi vienas iš šio įstatymo pataisų autorių ponas K.Balkevičius, Kuro strategijos skyriaus viršininkas. Be jokios abejonės, nuostatos buvo derinamos su advokatų kontora “Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai”. Negaliu pasakyti, kas pridėjo daugiau rankų judesių prie šio įstatymo pakeitimo projekto. Vyriausybės struktūros ar Ūkio ministerija tikrai advokatų kontorai pinigų už tuos dalykus nemoka.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos, suprantu, kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, pone pranešėjau, jūs visiškai nesisielokite, kad jūs, nebūdamas parlamento nariu, neišmanote procedūrų. V.Andriukaitis Seime sėdi 10 metų ir tikrai jus prievartauja ne vietoje. Pagal Seimo statuto 141 straipsnio 1 dalį jums neprivalu to aiškinti. Tai turi padaryti posėdžio pirmininkas ir jis, ko gero, paskui tai padarys. Tiktai norėjau jus paremti, pone.

PIRMININKAS. Ačiū… (Balsai salėje) Aš būčiau tai padaręs, nes visų pirma yra atsakymai į klausimus, paskui yra kalbama ir Seimas supažindinamas su išvada, kuri (aš taip pat noriu atkreipti į tai dėmesį, gerbiamieji kolegos) buvo parengta tiktai vakar. Todėl norėčiau atsiklausti Seimo narių. Mes jau 10 minučių užduodame klausimus. Pranešėjas nesugaišo 10 minučių pateikdamas. Galbūt dar 5 minutes mes galėtume skirti klausimams, jeigu būtų tokia bendra Seimo narių valia. Gerai? (Balsai salėje) Taigi dar klausia A.Medalinskas. Ruošiasi E.Masiulis.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis premjere, jūs jau minėjote, kokią ekonominę naudą gautų Lietuvos žmonės ir Lietuvos ūkis, jeigu šis susitarimas ir įstatymų projekto pakeitimas būtų padarytas čia, Seime. Tačiau taip pat yra ir kiti dalykai, t.y. užsienio politikos dividendai. Ir turbūt mes pripažinsime, kad ne kiekvieną dieną JAV užsienio reikalų ministras rašo laišką Lietuvos vadovams, arba aukšti Kongreso pareigūnai atkreipia dėmesį į šią problemą. Sakykite, kokia jūsų nuomonė, ar šis susitarimas, jo patvirtinimas Seime ir tempai nelaikomi kartais tam tikru simboliu, kaip Lietuva yra atvira Vakarų investicijoms, kaip ji mato savo ateitį? Ačiū jums.

E.GENTVILAS. Na, nenorėčiau suabsoliutinti šių dalykų, bet esu įsitikinęs, kad integracijos į NATO kelyje tai yra pakankamai svarbus faktorius, formuojantis Vašingtono administracijos požiūrį į Lietuvą ir į NATO plėtrą. Tai vienas dalykas. Tačiau nenoriu pervertinti, nes nesu užsienio politikos ekspertas. Kita vertus, prisiminkime, atrodo, visos Lietuvos politinės partijos, esančios Seime, ar beveik visos, tuo labiau į naująją valdančiąją koaliciją ateinančios partijos pasisako už Lietuvos integraciją į NATO. Net ir tuo požiūriu žiūrint (aš jo nenorėjau minėti, bet jūs iškėlėte), nereikėtų daryti klaidingų ekonominių žingsnių, kurie galėtų stabdyti politinius procesus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys E.Masiulis.

E.MASIULIS. Gerbiamasis laikinasis premjere, pirmiausia iš tikrųjų, mano supratimu, socialdemokratų lyderiai, darydami tokius pareiškimus ir pateikdami tokius klausimus, tikrai įžūliai elgiasi Lietuvos žmonių atžvilgiu. Tai jie kritikavo sutarties su “Williams”pasirašymą ir nuolatos pabrėždavo, kad “Williams” trūksta naftos. Dabar, kai dedamos akivaizdžios pastangos, kad tos naftos būtų, šios pastangos vėl kritikuojamos. Tai kokie yra tikrieji jūsų interesai?

O mano klausimas būtų labai trumpas. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti kai kurių Seimo narių iniciatyvas tuo momentu, kai JUKOS ir “Williams” pasiekė susitarimus, pradėti proteguoti kitas Rusijos naftos kompanijas ir atstovauti jų interesams čia, Lietuvoje? Kodėl to nebuvo daroma anksčiau?

E.GENTVILAS. Ačiū. Jūs su socialdemokratais išsiaiškinkite patys. Aš nesu Seimo narys ir nežadu dėl to diskutuoti. Atsakydamas tiesiogiai į jūsų klausimą, aš bandyčiau pateikti situacijos matymą štai taip. Gerai, “Williams” nemėgstamas. Sako: išvarysime “Williams”, JUKOS neįsileisime. Bet palaukite. (Balsai salėje) Pacituoti tiksliai negaliu, tačiau vienas iš jūsų partijos vadovų yra pasakęs: ateisime ir “Williams” išvarysime. Kitas dalykas, jeigu nelieka “Williams”, nelieka JUKOS, nėra ilgalaikio naftos tiekimo – dėl ko tai daroma? “Williams” išeina – dėl ko tai daroma? Įmonė nedirba, arba dirba daug mažesniais apsisukimais, įplaukų į nacionalinį biudžetą mažėja arba iš viso sumažėja dėl pačios “Mažeikių naftos” veiklos (dėl naftos srauto, žinoma, tiek nesumažės, nes vienoks ar kitoks naftos srautas bus, tačiau įmonės vertė krenta), ir iškeliu tai kaip retorinį spėjimą. Man atrodo, kad po metų sausros įmonėje atsiras viena ar kita Rusijos kompanija, kuri atvažiavusi sakys: labai nebloga metalo laužo krūva, siūlome 5 dolerius.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis laikinasis premjere, man rūpi konkretūs klausimai, turint galvoje, kad iš tikrųjų svarbu ne tai, kuri kompanija ateis, o tai, kad įmonė efektyviai dirbtų. Bet parduodant, t.y. kalbant apie naujas akcijų emisijas, vis dėlto nepaprastai svarbu, kiek šis įstatymas užtikrins Lietuvai naudingą poziciją. Remiantis Teisės departamento antrąja pastaba, kyla klausimas, ar per antrąjį įstatinio kapitalo didinimą nepareikš pretenzijų strateginis investitorius ir toliau išsaugoti savo dabar turimą akcijų dalį, kaip klausia Teisės departamentas? Ar jūs nematote čia spragos? Nes jeigu Teisės departamentas klausia, gal šiek tiek tam yra pagrindo.

E.GENTVILAS. Na, turbūt tikrai tam pagrindo nėra. Aš, beje, visada labai džiaugiuosi ponios K.Prunskienės ekonominiu ar teisiniu konkretumu ir noriu nuraminti šiuo atveju, kad Teisės departamentas keistai formuluoja klausimą. Bendradarbiavimo sutartyje, pasirašytoje birželio 14 dieną, yra aiškiai užfiksuota, kad po antrosios akcijų emisijos ir JUKOS, ir “Williams” turės po lygiai akcijų, t.y. po 26,85%.Vadinasi, Vyriausybė jau pritarė šiai sutarčiau, ir jeigu taip pasisuks, po antrosios akcijų emisijos nereikės nemokamai perleisti akcijų “Williams”.

K.D.PRUNSKIENĖ. O gal įstatyme reikėtų tą normą įrašyti, tuo labiau kad čia nekalbama apie konkrečius investitorius, o tiesiog apie procentinę dalį? Galbūt reikėtų svarstymo metu pagalvoti apie tą normą?

E.GENTVILAS. Na, neatmetu tokios galimybės. Ūkio ministerija tokio papildomo saugiklio nėra sukūrusi.

Jeigu Seimas nutartų papildyti, aš manau, kad sutarties nuostatų pakartojimas galėtų atsirasti ir įstatymo projekte.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia Seimo narys A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu duomenis apie JUKOS, JUKOS apimtys sudaro dešimtis milijonų tonų. Kodėl tik 5 milijonus tonų duoda Mažeikiai, kurie neužtikrina rentabilaus ar natūraliai pelningo įmonės darbo? Kodėl toks mažas skaičius, ne kokie 12 mln. tonų, kad galėtų visiškai eliminuoti “Lukoil” įtaką? Ačiū.

E.GENTVILAS. Ačiū. Štai ko mažiausiai reikėtų – ką nors visiškai eliminuoti. Čia jau yra politinis aspektas. JUKOS siūlė į sutartį įrašyti 6,6 mln. tonų per metus, tokį stabilaus tiekimo įsipareigojimą. “Williams“ nesutiko, nes priešingu atveju iš esmės būtų susidariusi ta situacija, kaip jūs sakote. Galėjo būti eliminuota “Lukoil” ar kokia nors kita kompanija, nes “Mažeikių nafta” šiuo metu iki modernizavimo, kol neatliktas modernizavimas, pajėgi perdirbti tik 7 mln. tonų. Tai bandykime įsivaizduoti, jeigu JUKOS duotų 6,6 mln. tonų, o TNK, “Sidneft”, “Slavneft”, “Rosneft”, “Lukoil” ir t.t... lieka tik 400 tūkst. tonų per metus. Tai bandykime įsivaizduoti politinį spaudimą Rusijoje, spaudimą dėl šios sutarties Lietuvos viduje, na, ir ekonominį susisiejimą su JUKOS, kai turbūt 92% viso naftos srauto ateina dėl monopolinės kompanijos įtakos. Manau, kad tai tikrai būtų labai nesveikintina situacija “Mažeikių naftai” susisieti su viena naftos tiekimo kompanija. O jeigu ten kokios nors problemos, force majeure aplinkybės? Už jas, žinoma, JUKOS turi kompensuoti pagal tą birželio 14 d. bendradarbiavimo sutartį, bet tai būtų labai rizikingas dalykas. Žinome tą seką po “Mažeikių naftos” modernizavimo: jeigu pasirašoma, įsiteisėja ši sutartis, Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas skiria lėšų ar bent numato skirti lėšų įmonei modernizuoti. Apie tai kalbėjau praeitą savaitę Zalcburge – taip, esame patenkinti. Jeigu tai būtų realizuota ir būtų skiriama lėšų modernizavimui, tada įmonės naftos perdirbimo pajėgumui padidėtų iki 12 mln. tonų. Tada, žinoma, gal ir JUKOS, ir “Williams“ sutiktų padidinti šį kasmetinį siunčiamos naftos kiekį, o dabar tai tikrai būtų labai pavojinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju premjerui už pateikimą ir atsakymus į klausimus. Taigi tai yra pateikimo stadija. Prieš apsispręsdami… Gerbiamieji kolegos, jau buvo užsiminta apie Teisės departamento išvadą. Yra išdėstytos trys pastabos, ar siūlymai, kurie, manau, jeigu būtų pritarta po pateikimo, svarstant komitete būtų nagrinėjami, ir pakankamai rimtai. Bet kokiu atveju dalis jų buvo paminėti ir užduodant klausimus, tarp jų ir kolegei K.Prunskienei. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje vienas kalba už, vienas – prieš. Kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Niekada nebuvau “Williams“ šalininkas, tačiau įvyko taip, kaip įvyko, ir mums reikia judėti į priekį. O galbūt yra norima galutinai nugalabyti “Mažeikių naftą”? Man nesuprantama spekuliacija dėl šios sutarties ir jos nereikalingo vilkinimo. Daugelį metų mes visi aiškinome Lietuvos žmonėms, kad reikia gauti naftos ir tai leistų “Mažeikių naftos” įmonei dirbti pelningai. Iš to laimėtų įmonė, ten dirbantys žmonės, valstybė gautų dideles įplaukas į biudžetą. Atrodytų, ko reikia. Bet tie, kurie daugiausiai sako, kad rūpinasi žmonių ir valstybės interesais, kai reikia spręsti, pradeda išsisukinėti ir vilkinti. Aš absoliučiai neturiu nieko prieš kitas kompanijas, ar tai būtų “Lukoil”, ar TNK, ar panašiai. Bet kodėl jie kelerius metus miegojo, o dabar, kai pajudėjo į priekį traukinys, pradėjo viską trukdyti, nes, matyt, turi savo atstovų Seime.

Kviesdamas balsuoti už pateiktą įstatymą kartu kviečiu Seimo Pirmininką ir naująją daugumą teikti svarstyti ir priimti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Taip jūs padėsite tašką bet kokioms insinuacijoms, pademonstruosite valstybinį požiūrį, kuris privalo būti aukščiau grupinių interesų, nes jų pas mus ir taip apstu. Kviečiu balsuoti ir priimti dar per šią sesiją, o jeigu reikia, ją pratęsti keliomis dienomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų vienas už išklausytas. Daugiau motyvų už Statutas nenumato galimybės dėstyti. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Matau, dėl vedimo tvarkos. Kolegė D.Kutraitė-Giedraitienė. Prašom.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo išsakyta nemažai argumentų apie tai, kokia yra svarbi ši sutartis ir kokie svarbūs yra šio įstatymo pakeitimai visai mūsų valstybei. Todėl mes frakcijos vardu siūlome svarstyti šį projektą skubos tvarka ir kviečiame kitus tam pritarti. Manytume, kad tai būtų galima padaryti šį ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Visų pirma turėtume apsispręsti, ar yra Seimo pritarimas po pateikimo šiam įstatymui. Taigi prieš balsavimą prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, ar būtų prieštaraujančių, kad po pateikimo mes pritartume bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu ir nematau.

Gerbiamieji kolegos, nesant prieštaravimų, po pateikimo yra pritarta bendru sutarimu.

Dabar Liberalų frakcija, remdamasi Statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūlo, kad Seimas apsispręstų dėl skubos tvarkos.

Gerbiamieji kolegos, prieš pasirenkant skubos tvarką, aš norėčiau prašyti dėl balsavimo motyvų vieną kalbėti už, vieną – prieš.

Ar nebūtų prieš dėl to, kad?.. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu skubos tvarkai? Nėra pritarimo. Gerai. Dėl balsavimo motyvų A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos iš naujosios kairiosios daugumos. Aš prašyčiau nevertinti mano kalbėjimo kaip politinio kalbėjimo. Jeigu mes dabar gražiai susitartume, tai Seimas formuluoja rytoj savo požiūrį iki ketvirtadienio, Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis taip pat tikriausiai formuluoja savo požiūrį, o ketvirtadienį mes galime pradėti svarstymą. Ketvirtadienį per pietus jau bus naujoji Vyriausybė ir galbūt naujasis premjeras siūlys šį projektą ypatingos skubos tvarką. Seimas būtų padaręs visus savo darbus ir ketvirtadienį po pietų, vakare, jeigu būtų Seimo daugumos pritarimas, naujojo premjero pritarimas, mes galėtume baigti svarstymus ir priimti šį įstatymą dar iki vasaros. Todėl mūsų frakcija taip pat dedasi prie šių siūlymų dėl skubos tvarkos ir dėl tolesnio kalbėjimosi su Lietuvos politinio elito lyderiais.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik norėčiau priminti, kad vasara jau tikrai įpusėjusi – šiandien liepos 10 diena. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, ne pirmą kartą yra forsuojami labai rimti mūsų valstybei sprendimai ir visa tai norima padaryti per keletą dienų. Iki šiol mes turime daug pavyzdžių, kai tokie sprendimai mus įspendžia į kampą. Šiandien dėl tokių sprendimų mūsų situacija yra panaši, todėl tikrai nereikia skubėti ir labai rimtai apsvarstyti šiuos įstatymų pakeitimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Prašom Seimo narius prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Aš prieš balsavimą norėčiau suteikti žodį laikinajam premjerui E.Gentvilui. Prašom.

E.GENTVILAS. Ačiū. Laikinoji Vyriausybė tikrai pritartų skubos ar net ypatingos skubos tvarkai. Atsiprašau Seimo narių, tikrai nežinau procedūrų, tačiau suprantu, kad jeigu skubos tvarka, tai jau skubiai būtų padaryta.

Kartu noriu papildyti savo atsakymą viena citata. Atsakymą ponui J.Veselkai. Viena citata iš įstatymo. 1998 m. rugsėjo 29 d. šis įstatymas, kurį dabar siūloma keisti, jau tada numatė, jo 3 straipsnio 2 dalis, kad jeigu ateina nestrateginis investuotojas ir jeigu strateginis investuotojas pageidaus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė neatlygintinai jam perleis tiek valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės turimų akcijų, kad jų nominali vertė atitiktų tokią pat procentinę dalį šios bendrovės įstatinio kapitalo. Noriu pabrėžti – tas įstatymas, kurį ką tik pateikiau iš tribūnos, nėra naujas išsigalvojimas dėl akcijų perleidimo. Tai yra 1998 metais priimta nuostata, kai dar nebuvo kalbama ne tik apie JUKOS, bet ir apie “Williams”.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi formuluoju balsavimo klausimą. Liberalų frakcijos siūlymas buvo taikyti skubos tvarką. Balsavimas už reiškia pritarimą skubos tvarkos taikymui, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Prašau balsuoti. Vyksta balsavimas.

 Balsavimo rezultatai: 36 – už, 38 – prieš, susilaikė 3. Seimas skubai nepritaria. Replika po balsavimo. Prašau.

A.VIDŽIŪNAS. Primenu jums, kad skubai reikia 28 Seimo narių paramos. Skubai, ypatingai skubai – 36.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, visi, ko gero, atmintinai nemokam Statuto. Atsiverskim 162 straipsnio 3 dalį, pasitikslinkim ir pamatysim, kad skubos tvarkai nepritarta. Taigi šio klausimo svarstymas dar nėra baigtas. Reikėtų apsispręsti dėl komiteto. Manau, logiška būtų kalbėti apie Ekonomikos komitetą kaip pagrindinį. Ar yra kitų nuomonių? (Balsai salėje) Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Na, mes ne taip seniai matėm, kad Ekonomikos komiteto pirmininkas bandė aktyviai propaguoti, kad TNK kompanijos pasiūlymai galėtų būti ir geresni. Aš nežinau, ar svarstant Ekonomikos komitete mes garantuosim nešališką svarstymą. Tuo labiau kad projektas susijęs su įvairiais teisiniais niuansais. Aš siūlyčiau Teisės ir teisėtvarkos komitetą daryti pagrindiniu. Nes ten esmė yra visokios išimtys dėl Akcinių bendrovių įstatymo. Ekonomine prasme čia reikalai pakankamai aiškūs.

PIRMININKAS. Na, visų pirma, nereikėtų sutapatinti komiteto su komiteto pirmininku. Tačiau tikrai visa logika, ir teikianti institucija, ir rengusi įstatymo projektą yra Ūkio ministerija. Ar galėtume ilgai nelaužyti iečių ir apsispręsti dėl pagrindinio Ekonomikos, papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto? Ar vis dėlto yra norinčių kalbėti dėl vedimo tvarkos? A.Gricius.Prašom.

A.GRICIUS. Aš noriu tiktai repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. V.Andriukaitis. Prašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš taip pat pritarčiau, kad būtų Ekonomikos komitetas pagrindinis, ta pati logika, papildomas – Teisės komitetas ir po to paprašysiu replikos po balsavimo.

PIRMININKAS. A.Medalinskas. Prašau.

A.MEDALINSKAS. Aš siūlyčiau papildomą Užsienio reikalų komitetą.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, ar galim pritarti, kad pagrindinis yra Ekonomikos komitetas, papildomi yra Teisės ir teisėtvarkos bei Užsienio reikalų?

A.GRICIUS. Dar galima?

PIRMININKAS. Taip.

A.GRICIUS. Ir Nacionalinio saugumo.

V.P.ANDRIUKAITIS. Teisingai.

PIRMININKAS. Ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

E.GENTVILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Taip.

E.GENTVILAS. Galima?

PIRMININKAS. Premjere, prašom.

E.GENTVILAS. Na, aš čia kaip ūkio ministras, laikinasis. Vis dėlto turėčiau pripažinti, kad pirmiausia tas projektas yra sudėtingas teisine prasme, o ne ekonomine prasme. Na, patikėkit, kad aš čia kalbėjau apie Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas ir panašius dalykus ne ekonominiu, tačiau teisiniu aspektu. Aš pritarčiau nuskambėjusiam siūlymui ir Ūkio ministerija prašytų, kad kontroliuojantis ar kuruojantis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

PIRMININKAS. Na, kadangi buvo siūlymai ir iš Seimo narių, mes turėtume balsuoti, kuris komitetas pasirenkamas pagrindiniu. Buvo du siūlymai. Pirmasis buvo Ekonomikos, antrasis – Teisės ir teisėtvarkos. Ar dėl pagrindinių komitetų dar būtų kitų siūlymų? Jei ne, tai tada balsavimo būdu turėtume nuspręsti. Balsavimas už reiškia, kad pagrindiniu komitetu skiriamas Ekonomikos, balsavimas prieš reiškia, kad pagrindiniu komitetu skiriamas Teisės ir teisėtvarkos. Prašau Seimo narius registruotis.

71 Seimo narys užsiregistravo. Dar kartą noriu suformuluoti balsavimo klausimą. Balsuojame dėl pagrindinio komiteto skyrimo. Balsavimas už reiškia, kad pagrindiniu komitetu skiriame Ekonomikos, balsavimas prieš – pagrindinis komitetas skiriamas Teisės ir teisėtvarkos. Tai yra alternatyvus balsavimas. Prašau Seimo narius balsuoti.

40 – už, 30 – prieš. Seimas nusprendžia pagrindiniu komitetu skirti Ekonomikos komitetą. Papildomi, dar kartą leidžiu sau priminti, yra Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Ar galime pritarti tam bendru sutarimu? Biudžeto ir finansų – taip pat papildomas. Ar galim sutarti dėl šių keturių komitetų? Ačiū. Svarstymo data. Ar galim palikti šį klausimą kol kas atvirą? Yra du siūlymai. Vienas yra aiškiai suformuluotas, kad šioje pratęstoje sesijoje, kitas – artimiausioje sesijoje. Taip, kolega V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, visiškai akivaizdu, kad šioje sesijoje telieka tiktai dvi dienos arba tada turime kalbėti apie sesijos pratęsimą. Antras dalykas, visiškai aišku, kad nauja Vyriausybė turi visapusiškai išanalizuoti šią sutartį. Juo labiau kad tiek Teisės departamento išvados, kurios yra labai, sakyčiau, principinio pobūdžio, reikalaujančios nemažos kitų teisės aktų korekcijos, ir kiti dalykai reikalauja labai rimto ir atsakingo požiūrio. Labai norėčiau, kad Seime įsivyrautų blaivus, atsakingas požiūris į šį įstatymo projektą, kad nebūtų daroma tų klaidų, kurios buvo daromos anksčiau, iš tikrųjų net pažeidžiant Lietuvos Konstituciją, labai sunku būtų suprasti, kodėl mūsų Seime galima priimti sprendimus, pažeidžiančius Konstituciją. Manau, kad to nesuprastų net ir Jungtinių Amerikos Valstijų sekretorius, rašantis laišką Lietuvai. Labai norėčiau pamatyti laiškų turinį. Be to, linkėčiau naujai Vyriausybei iš tikrųjų taip pat adekvačiai pateikti informaciją apie šios sutarties tarptautinius aspektus, kad būtų labai aiškiai įrodoma, jog yra teisingai atstovaujama Lietuvos interesams. Ir taip pat manau, kad mes galime…

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis kalbėtojau, mes dabar kalbame apie laiką, o ne replika po balsavimo.

V.P.ANDRIUKAITIS. …tai, mano nuomone, Vyriausybė turi apsvarstyti ir tai gali būti artimiausioje sesijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegas kalbėti glaustai ir apie klausimą, kuris yra aptariamas. Taigi aš suprantu, kad yra dvi skirtingos nuomonės, taip pat norėčiau pasakyti, kad iki sesijos pabaigos yra likusios 3 dienos, nes ketvirtadienis yra 12 d., sesija buvo pratęsta iki liepos 13 d. Taigi galimybės yra. Aš matau dar norintį kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašau. Kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū, pirmininke, gal nereikėtų ir kalbėti, jeigu čia kai kurie mūsų kolegos, rodydami lyg ir pseudovalstybinį mąstymą, specialiai vilkina šį dalyką.

Aš kreipiuosi vis dėlto į Seimo Pirmininką poną A.Paulauską, nors jo ir nėra salėje, bet, matyt, jis tai sužinos, kad parodytų savo poziciją šiuo klausimu ir pasinaudotų savo teise dėl skubos svarstant šį klausimą taikymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad mes šiandien darome didžiulę klaidą. Pirmiausia norėčiau reaguoti į gerbiamojo V.Andriukaičio nežinojimą apie valstybės sekretoriaus R.Pawelo laišką Prezidentui V.Adamkui. Tai yra atviras laiškas. Man atrodo, Užsienio reikalų komitetui nėra jokių problemų jį perskaityti nors šiandien po pietų.

Antra. Priimdami sprendimą ir neribotam laikui atidėdami šių įstatymų pakeitimą, mes iš esmės kartu diplomatiškai mariname galimą “Mažeikių naftos” ir “Williams” kampanijos išgelbėjimo variantą. Jeigu mes nerasime valios ir jėgų prieš sesijos pabaigą išspręsti šio įstatymo pakeitimą, aš manysiu, kad susiformavusi naujoji koalicija dirba prieš Lietuvą, nes šio įstatymo nepriėmimas yra savotiškas diplomatiškas “Mažeikių naftos” marinimas su visomis galimomis neigiamomis ekonominėmis pasekmėmis Lietuvai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti dėl… Palaukite. Dabar aš noriu suformuoti klausimą. Replikos bus po balsavimo. Taigi formuluoju klausimą: balsavimas už reiškia pritarimą tam, kad šis klausimas būtų sprendžiamas pratęstoje pavasario sesijoje, balsavimas prieš – kitoje sesijoje. Taigi, gerbiamieji kolegos, manau, situacija yra gana aiški. Kviečiu registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl svarstymo datos pasirinkimo. Balsavimas už reiškia pritarimą, kad pratęstoje sesijoje, balsavimas prieš – kad kitoje sesijoje, artimiausioje sesijoje. (Balsai salėje) Replikos po balsavimo, kolegos.

Už – 33, prieš – 39, klausimas bus svarstomas artimiausioje Seimo sesijoje. Taigi puiki proga išsakyti replikas po balsavimo. Kolega J.Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nemanau, kad reikėtų marinti “Mažeikių naftą”, kaip čia gąsdina kai kurie dešinieji. Vakar mes, grupė Seimo narių, buvome susitikę su JUKOS viceprezidentu. Mes konkrečiai kalbėjome tuo klausimu ir klausėme: jeigu nepavyktų apsvarstyti šioje sesijoje, ar jūs matote ką nors bloga? Nieko nematau bloga, jeigu šis sandoris vyksta normalia tėkme. Aš, sako, visiškai suprantu jūsų norą labai gerai apsvarstyti šį klausimą. Taigi JUKOS atstovai nematė jokių baisybių, o kai kurie dešinieji, kurie net nėra buvę “Mažeikių naftoje” ir neišmano situacijos, viską žino.

PIRMININKAS. Ačiū. Repliką po balsavimo – A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Matyt, ne vienas Lietuvos žmogus galvojo, kad kai socialdemokratai ateina į valdžią, tai Lietuvos žmonės, paprasti žmonės, profsąjungos atstovai, gali tikėtis jų iškeltų tikslų palaikymo. Pažiūrėkite į tai, ko nori patys “Mažeikių naftos” darbuotojai, ir įsiklausykite į jų žodžius, jeigu neįsiklausote į žodžius tų, kurie sako, kad dėl Lietuvos ekonomikos, dėl laisvosios rinkos yra būtina patvirtinti šią sutartį.

Dar vienas dalykas. Pradėkime skaičiuoti, kiek milijonų nuostolių naujoji Vyriausybė pradeda savo darbą, sukurtą savo pačių neveiksnumu.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – A.Vazbys.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Manau, kad šis balsavimas gana aiškiai ir akivaizdžiai parodė, jog visos naujosios koalicijos deklaracijos apie užsienio ir NATO saugumo politikos tęstinumą yra muilo burbulas, nes kardinaliai priešinga linkme yra daromi praktiniai žingsniai, galintys turėti skausmingas pasekmes, todėl nematau prasmės mums ketvirtadienį balsuoti už Vyriausybės programą, nes visa tai, kas parašyta, panašu, neturės nieko bendra su gyvenimo realybe. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega V.Uspaskich.

V.USPASKICH. Ačiū. Noriu pasakyti, kad man teko susitikti su JUKOS kompanijos prezidentu, kuris labai gerai atstovauja savo kompanijai. Jis visiškai nėra prieš, kad ši problema būtų nuodugniai išnagrinėta ir jai būtų pritarta. Ir niekas negalvoja, kad kas nors norėtų balsuoti ar ne prieš. Jis nori dalyvauti. Bet blogai, kai laikinasis premjeras net nesutiko su juo susitikti. Tai yra blogai. Jis pritaria vienam ar kitam svarstymui.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, ponas J.Jurkus, šiandien labai gailiai kalbėjęs su Mažeikių darbininkais, tik ką tapo didžiausiu JUKOS kompanijos gynėju. Ponas V.Andriukaitis pusantrų metų neklysdamas eina “Lukoil” vamzdžio pakraščiu. Jis niekada negali suklysti.

Gerbiamieji kolegos, kairioji dauguma dabar ant savo sprando užsikrovė kelis dalykus: “Mažeikių naftos” rekonstrukcija atidedama, darbininkų socialinės garantijos ir atlyginimai atidedami, sutartis vėluoja, valstybės biudžetas gauna mažiau pinigų. Gerbiamieji kolegos, visa atsakomybė dėl šio svarbaus Lietuvai objekto jūsų.

E.GENTVILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Regis, turime neblogą pašnekesį. Laikinasis premjeras. Prašom.

E.GENTVILAS. Čia aš dabar dalyvauju kaip laikinasis ūkio ministras. Noriu pasakyti, ponas M.Chodorkovskis ir JUKOS kompanija manęs niekada neinformavo apie pono M.Chodorkovskio vizitą ir neprašė susitikti. Aš nemačiau reikalo, pasilikęs Vilniuje, ieškoti galimybės kalbėti su ponu M.Chodorkovskiu. Manau, visas darbas, kurį Vyriausybė turėjo padaryti dėl šio sandorio, jau yra padarytas. Aš išvažiavau minėti Valstybės dienos į kitą Lietuvos miestą – Klaipėdą. Prašyčiau man nemesti dėmių ar nuodėmių dėl to, kad aš nebendravau su ponu M.Chodorkovskiu. Su JUKOS kompanija bendravau gana daug ir daugiau už daugelį Seimo narių. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Daug pavardžių šiandien minima. Taigi prašom. Kolega J.Jurkus.

J.JURKUS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Vidžiūnai, nemeluokite kolegoms. Aš buvau ir jūs buvote susitikime su mažeikiečiais, kurie gražiai paprašė jus išeiti, nors nedavė kalbėti. Bet konservatoriams padedant, deja, konservatoriams padedant, Lietuva prarado apie 3 mlrd. dolerių, kuriuos buvo galima… šiandien Lietuva neturėtų 12 mlrd. skolų. Prieš kalbant gal nereikėtų galvoti, jog jeigu gerai moki žodį – žinai kelią, taigi čia galima mus jaunus kritikuoti kaip norima. Man labai dėl jūsų nepatogu. Manyčiau, nereikėtų taip šnekėti.

PIRMININKAS. Arvydai Vidžiūnai, nepamirškite paminėti J.Jurkaus pavardės. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Mano šventasis kolega J.Jurkus meluoja – tik tiek galiu.

PIRMININKAS. Ar tęsiame? Įsijungė V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, manau, jums reikėtų skelbti neeilinį Seniūnų sueigos posėdį. Mes jau laukiame. Kiek gali tas spektaklis čia tęstis?

PIRMININKAS. Manau, ne posėdžio pirmininkui reikia dėkoti už tai, ar ne?

Gerbiamieji kolegos, mes esame išnaudoję rytinio posėdžio laiką. Mano siūlymas būtų nespėtus apsvarstyti klausimus atidėti vakariniam posėdžiui. Ar galima bendru sutarimu pritarti? Yra kitas siūlymas – 15.15 val. pradėti vakarinį Seimo plenarinį posėdį. Ar galime tam pritarti? Dėkoju. Gero poilsio. Rytinis posėdis yra baigtas.