Šešiasdešimt pirmasis (112) posėdis
2001 m. liepos 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SKARDŽIUS ir G.STEPONAVIČIUS

Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-726(4*) ES (priėmimas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, pradedame liepos 5 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai.

Pradedame vakarinį posėdį eurointegraciniu įstatymo projektu – Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr.IXP-726. Pranešėjas – A.Klišonis. Prašom, kolega. Primenu, kad priėmimo stadija.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Sveikatos reikalų komitetas išnagrinėjo šį įstatymo projektą, t.y. Produktų saugos įstatymo projektą, apsvarstė pataisas, kurias buvo pateikęs Seimo narys E.Klumbys. Pataisos buvo dviejų tipų. 23 straipsnyje buvo siūlomos baudos dėl šio įstatymo pažeidimo. Pagal 23 straipsnio 1 punktą ir 23 straipsnio 3 punktą gali būti pareikštas įspėjimas, arba buvo siūlymas šito atsisakyti. Komitetas pritarė, kad to nebūtų padaryta. Kitas siūlymas buvo 23 straipsnio 2 punkte, 23 straipsnio 4 punkte, taip 5, 6 ir 7 punktuose žodžiai “gali būti”. Komitetas pritarė šiam siūlymui. Kitų papildomų pasiūlymų nebuvo. Norėčiau priminti, kad praeitame Seimo posėdyje buvo balsuota dėl pataisų, kurias siūlo Seimo narys E.Klumbys. Buvo nepritarta antriems siūlymams, kurie buvo teikti. Komitetas, atsižvelgdamas į tuos siūlymus, jiems taip pat nepritarė. Galbūt reikėtų atskirai balsuoti už kiekvieną iš jų, bet noriu priminti, kad dėl šių pataisų Seimas jau vieną kartą balsavo, ir pagal procedūrą neturėtume dar kartą dėl to balsuoti. Nebent parlamentaras išreikš savo nuomonę ir siūlys dar kartą balsuoti dėl tų pačių pataisų. Peržiūrėjęs visą įstatymo projektą Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlo jam pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume balsuoti už visą skirsnį, nes I skirsnyje pataisų nėra? Ačiū. Dėl balsavimo motyvų. Jūs dėl viso įstatymo, kolega? Prašom. Kas už tai, kad būtų priimtas I skirsnis? Ar galėtume pritarti bendru sutarimu šiam siūlymui? Negirdėti prieštaravimų. Ačiū, pritarta. I skirsnis priimtas. II skirsnis. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti II skirsniui? Ačiū, pritarta. III skirsniui taip pat negauta pataisų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti III skirsnį? Ačiū. Priimtas. IV skirsnis. IV skirsniui taip pat negauta pataisų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti IV skirsnį? Ačiū. Priimta. V skirsnis. V skirsniui pataisų negauta. Ar galėtume priimti V skirsnį? Ačiū, priimta. VI skirsnis. VI skirsniui taip pat negauta pataisų. Ar galėtume VI skirsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. VII skirsnis. Pataisų taip pat negauta. Ar galėtume bendru sutarimu priimti VII skirsnį? Ačiū. Priimta. VIII skirsnio 23 straipsniui gauta pataisų, todėl priiminėsime pastraipsniui. 20 straipsnis. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 20 straipsnį? Ačiū. Priimtas. 21 straipsnis. Pataisų negauta. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 21 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. Priimtas. 22 straipsnis. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 22 straipsnį? Ačiū. Priimtas. Ir 23 straipsnis, kuriam pataisas teikė Seimo narys E.Klumbys. Prašom pateikti teikiamą pataisą, kolega. Jūsų mikrofonas įjungtas. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke. 23 straipsniui aš siūlau du pataisymus. Pirmoji mano pataisa yra susijusi su šio straipsnio 1 ir 3 dalimis. Aš siūlau išbraukti žodžius “gali būti pareikštas įspėjimas arba”. Aš manau, kad jeigu mes kalbame apie konkrečias baudas, turi būti aiškiai nustatyta, kokia suma yra baudžiama, o žodžiai “gali būti” implikuoja ir priešingą prasmę, kad gali ir nebūti. Todėl, aš manau, už įstatymo pažeidimus vienprasmiškai turi būti bauda, nereikia sudaryti galimybių įvairiems manevrams, kurie neretai yra susiję ir su tam tikra korupcija.

PIRMININKAS. Kolegos, kad ši pataisa būtų svarstoma, reikia 29 Seimo narių balsų, remiančių šią pataisą. Prašau išreikšti pritarimą balsuojant dėl E.Klumbio teikiamos pirmos pataisos 23 straipsniui. Kas už tai, prašom balsuoti. Yra siūlymas registruotis. Kolegos, nutraukiu balsavimą, nes atėjo daug Seimo narių, kiti išėjo. Prašom dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų pradėta nagrinėti Seimo nario E.Klumbio teikiama pataisa, kuriai paremti reikia 29 Seimo narių, prašome balsuoti už. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 30. Yra pakankamai balsų, kad būtų nagrinėjama ši pataisa.

Prašau komiteto nuomonę dėl teikiamos pataisos išsakyti kolegą A.Klišonį.

A.KLIŠONIS. Aš norėčiau atskirai pateikti kiekvieną iš tų 23 straipsnio pataisų, kurias siūlo gerbiamasis…

PIRMININKAS. Atsiprašau jūsų. Mes kalbame apie 1 pataisą, kurią pateikė, apie 1 ir 3 dalių žodžius “gali būti pareikštas įspėjimas arba”, apie šių žodžių išbraukimą. Po to kalbėsime apie kitą. Tad prašau jūsų pareikšti komiteto nuomonę.

A.KLIŠONIS. Aš ir norėjau pateikti tiek pirmąją, tiek trečiąją pataisas, kurios buvo teikiamos. Komitetas nepritarė šiam sprendimui, nes tai yra nepakartotinis įstatymo pažeidimas ir gali būti taikoma paprastesnė, liberalesnė tvarka, nebūtina iš karto skirti administracinę baudą, kuri yra numatoma nuo 500 litų. Tačiau jeigu įstatymo pažeidimai nėra dideli, galima apsiriboti ir menkesnėmis baudomis arba tiesiog įspėjimu. Todėl komitetas nepritarė šiai siūlomai pataisai.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų aš… Kolegos, ar būtų norinčių pasakyti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų? Aš atsiprašau kolegos E.Klumbio, nes pataisos autorius negali kalbėti dėl motyvų. Kolega J.Veselka palaiko šią pataisą. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, bet man atrodo, kad ta komiteto formuluotė tikrai atitinka realų gyvenimą, nes čia parašyta, kad gali būti įspėjimas, jeigu iš tikrųjų yra koks nors nedidelis pažeidimas, arba gali būti taikoma nuo tiek iki tiek bauda. Čia kuo daugiau griežtinti aš tikrai nematau prasmės.

PIRMININKAS. Jūs pasisakėte prieš pataisą, todėl šiuo atveju turėjote registruotis kitaip.

J.VESELKA. Aš manau, kad čia…

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar būtų?.. Nėra daugiau norinčių pasakyti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų. Todėl, kolegos, prašau dėmesio. Turime balsavimu apsispręsti dėl E.Klumbio teikiamos 23 straipsniui pirmosios pataisos, kuriai nepritarė komitetas. Kas palaikote E.Klumbio pataisą, balsuojate už, kas palaikote komiteto formuluotę, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę… Kolegos, prieš pradedant balsavimą, prašyčiau užimti savo garbingas vietas ir dar kartą užsiregistruoti. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Prašau dėmesio, kolegos. Mes turime balsavimu apsispręsti. Kas už tai, kad palaikytume E.Klumbio teikiamą pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš.

Už – 33, prieš – 20, susilaikė 5. Pataisai pritarta.

Taip pat kolega E.Klumbys 23 straipsniui teikia dar vieną pataisą. Prašau, kolega, pateikti šią pataisą.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, iš šio 23 straipsnio 2, 4, 5, 6 ir 7 dalių aš siūlau išbraukti žodžius “gali būti”. Jeigu mes paliktume žodžius “gali būti”, tai ta bauda, kuri yra 7 punkte iki 80 tūkst. Lt, galbūt ir bus neskiriama. Dėl to aš manyčiau, kad turi būti aiškiai pasakyta, kad skiriama bauda nuo tokios iki tokios sumos. Dėl to aš siūlau iš visų šių punktų išbraukti žodžius “gali būti”, tai reikštų, kad neabejotinai yra skiriama bauda.

PIRMININKAS. Kolegos, kad galėtume nagrinėti šią teikiamą pataisą, taip pat reikalingas 29 balsų parėmimas. Todėl prašau, kolegos, balsavimu pareikšti savo nuomonę. Ar remiate šią teikiamą pataisą, kad ji būtų pradėta svarstyti? (Balsai salėje)

Šią pataisą remia 33 Seimo nariai, todėl pradedame ją nagrinėti. Prašau komitetą pateikti savo nuomonę dėl šios pataisos.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas apsvarstė visas tas pataisas. Jos skiriasi nuo tų, kurios buvo siūlytos pirmajam variantui. Noriu paminėti dėl šių siūlymų, kurie yra teikiami. Manyčiau ir komitetas manė, kad tikrai negali būti žodžių “gali būti”, kadangi tai yra susiję su tuo, kad yra mirties atvejis arba padaryta žala. Tai šiuo atveju komitetas siūlo netaikyti ir išbraukti žodžius “gali būti” pritardamas E.Klumbio siūlymui. Čia yra visiškai kitas variantas, negu buvo siūloma anksčiau, todėl komitetas siūlo pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau jūsų išreikšti nuomonę dėl E.Klumbio teikiamos pataisos 23 straipsniui, dėl antrosios pataisos, kuriai pritaria komitetas. Komitetas pritaria?

A.KLIŠONIS. Taip, komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Bet mes turime balsuoti. Priėmimo stadija. Prašau tai išreikšti balsavimu.

Ačiū. Šiai pataisai pritarta. Už – 48, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys.

Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti visam 23 straipsniui su pataisomis? (Balsai salėje) Ačiū.

24 straipsniui pataisų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu, nesant norinčių pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, priimti 24 straipsnį/ Prieštaraujančiųjų nėra. Priimta. 25 straipsnis. Dėl jo taip pat pataisų negauta. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 25 straipsnį? Ačiū. Priimta. 26 straipsnis. Taip pat pataisų negauta. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 26 straipsnį? Nėra prieštaraujančiųjų. Ačiū. Priimta.

27 straipsnis. Kolega E.Klumbys 27 straipsniui teikia pataisą taip pat. Prašau, kolega, pristatyti šią jūsų teikiamą pataisą.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, 27 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys pagal savo struktūrą yra nelogiškas, kadangi pagal tai, kaip parašyta, pirmiau taryba sankcijas skiria, o po to eina bylų nagrinėjimas. Aš siūlau sutvarkyti pagal loginę seką, kad pirmiau bylos yra nagrinėjamos, o po to yra skiriamos sankcijos. Dėl to šis straipsnis turėtų skambėti taip: “Taryba nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas”.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie paremtų šią pataisą, kad ji būtų nagrinėjama? Prašome tai išreikšti balsavimu.

Už – 30 Seimo narių, todėl pradedame šios pataisos nagrinėjimą. Prašau komiteto vardu pasakyti nuomonę gerbiamąjį kolegą A.Klišonį.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas apsvarstė Seimo nario E.Klumbio siūlymą ir jam pritarė, nes jis labiau atitinka tą seką, kuri buvo išdėstyta, negu tą, kuri buvo pirminiame įstatymo projekto variante. Yra logiškesnė ta seka, kurią siūlo gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys. Šiai pataisai komitetas pritarė, siūlau taip pat pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti E.Klumbio teikiamai pataisai, kuriai pritarė pagrindinis komitetas? Ačiū, negirdėti prieštaraujančių. Pataisai pritarta. Ar galėtume bendru sutarimu su šia pataisa priimti 27 straipsnį? Ačiū. Priimta.

28 straipsniui nebuvo teikta pataisų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 28 straipsnį? Ačiū. Priimtas. 29 straipsniui taip pat nebuvo teikta pataisų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 29 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū. Priimta.

2 straipsnis. Dėl įstatymo įsigaliojimo.

A.KLIŠONIS. Čia yra korektūros klaida, ko gero. Aš manau, kad čia tiesiog yra korektūros klaida, manau, bendru sutarimu galima pataisyti, nes tai yra ne 29 straipsnis, o po to ne 2, 3, bet 30 ir 31. Aš manau, kad čia tiesiog yra korektūros klaida ir bendru sutarimu galima tai pataisyti. Tai yra akivaizdi klaida.

PIRMININKAS. Kolegos, straipsniui dėl įstatymo įsigaliojimo ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Pataisų negauta dėl įsigaliojimo datos. Ačiū. Nėra prieštaraujančių. Straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo priimtas.

Kolegos, paskutinis straipsnis dėl pasiūlymų Vyriausybei. Taip pat nėra gauta pataisų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šį straipsnį? Negalima. Kolega J.Veselka. Dėl balsavimo motyvų. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, gal juristai galėtų pasakyti, ar tinka įstatyme įrašyti straipsnį “Pasiūlymas Vyriausybei”? Kokiam nors protokole gali būti, nutarime, bet ne įstatyme, mano galva. Ar tiktų? Bet jeigu juristai žino, kad taip galima… Man atrodo, nonsensas – įstatyme pasiūlymas. Įstatymas – tai vykdymas turi būti, o čia pasiūlymas.

A.KLIŠONIS. Galbūt galėtumėte suformuluoti savo siūlymą?

J.VESELKA. Aš manyčiau, kad čia užtektų kokio nors protokolinio nutarimo prie šio įstatymo. Nereikėtų šio paskutinio straipsnio, o priimti protokolinį nutarimą, kad būtent tą, ką jūs čia siūlote paskutiniame, kad nustatytų tą tvarką ir t.t., bet ne įstatyme.

PIRMININKAS. Kolega E.Klumbys dėl vedimo tvarkos. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, mes čia išsiaiškinome, kad vis dėlto turi būti 2 ir 3 straipsniai, nes, pažiūrėkime, yra 1 straipsnis ir kabutės. Tai čia 2 ir 3 straipsniai iš tiesų turi būti.

PIRMININKAS. Aš jums visiškai pritariu, Dokumentų skyrius mano taip pat kaip ir jūs, kolega Klumby. Jūs, kolega Juliau Veselka, prieštaraujate tokiai formuluotei?

J.VESELKA. Man atrodo, netinka.

PIRMININKAS. Na, bet jūs turėjote teikti siūlymą, kurį mes būtume nagrinėję, pataisą, bet kadangi tokio nebuvo, todėl prašau balsuojant apsispręsti, kolegos, dėl 3 straipsnio. Kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už balsavo 34, prieš – 2, susilaikė 8. 3 straipsnis taip pat priimtas.

Prašau, kolegos, registruojamės, balsuosime dėl viso įstatymo. Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto. Kolegos J.Oleko nematyti. Jis buvo užsiregistravęs dėl viso įstatymo. Todėl prašau kolegas balsuojant apsispręsti. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-726 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už balsavo 49 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas Nr.IXP-726 priimtas.

Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimas

Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 7, 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-583(3*) (priėmimas)

Kolegos, nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-583 – Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 7, 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – V.Tomaševski. Prašom, kolega. Priėmimo stadija.

V.TOMAŠEVSKI. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, nagrinėjame Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 7, 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Priėmimo stadija.

Gauta gerbiamojo Seimo nario A.Indriūno pataisa. Siūloma pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą šių metų rugsėjo 1 dieną vietoj 2002 metų sausio 1 dienos. Pagrindinio komiteto nuomone, įstatymo įsigaliojimo data yra 2002 m. sausio 1 d. Prašau Seimą apsispręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 1 straipsnio pataisų nėra gauta. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū. Priimta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra gauta pataisų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Ačiū, priimta. Dėl 3 straipsnio nėra gauta pataisų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Ačiū. Priimta.

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Buvo numatyta įsigaliojimo data 2002 m. sausio 1 d. Yra gauta Seimo nario A.Indriūno pataisa, siūlanti įsigaliojimo datą nuo rugsėjo 1 d. Ta pataisa buvo pateikta kolegos V.Tomaševskio. Kad svarstytume šią pataisą, mums reikėtų 29 Seimo narių parėmimo. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Nėra. Tada prašau, kolegos, registruotis, balsuosime dėl kolegos A.Indriūno teikiamos pataisos. Mes balsuosime, ar pradėti svarstyti šią pataisą.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių pasakyti nuomonę? Ar būtų 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą, kad pradėtume ją svarstyti? Prašome tai išreikšti balsuojant. Kas už šią pataisą, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš, kas susilaikote…

Už balsavo 14, prieš – 20, susilaikė 10 Seimo narių. Šiai pataisai nepritarta. Kas už tai, kad 4 straipsnis… ar galėtume bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. 4 straipsnis priimtas. Dėl viso įstatymo. Prieš balsuojant prašau registruotis.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume įstatymą Nr.IXP-583 – Seimo nutarimą… Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 7, 16, 20 straipsnių pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti už.

Už – 36, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. Kolegos, norėčiau atsiklausti jūsų nuomonės, ar mes galėtume protokoliniu nutarimu pavesti Dokumentų skyriui įstatymus Nr.IXP-583 ir Nr.IXP-121 sujungti? Abu yra dėl Seimo narių darbo sąlygų. (Balsai salėje) Ačiū, priimta.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4, 8, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-676(2*) (priėmimas)

Toliau nagrinėsime įstatymo projektą Nr.IXP-676 – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4, 8, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Pranešėjas – kolega V.Fiodorov. Prašau.

V.FIODOROV. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo Seime įstatymo projektui Nr.IXP-676 jokių pasiūlymų, pastabų nebuvo, todėl siūlau pradėti įstatymo priėmimą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame įstatymo priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio negauta pataisų. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū, 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių išsakyti nuomonę. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Ačiū, priimtas. 3 straipsnis. Taip pat negauta pataisų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Ačiū, priimtas. 4 straipsnis. Taip pat negauta pataisų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Ačiū, priimtas. 5 straipsnis. Negauta pataisų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Ačiū, priimtas. Prašome, kolegos, registruotis, balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo.

Kolegos, prašyčiau jūsų dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-676 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už balsavo 37 Seimo nariai, prieš nėra, 5 susilaikė. Įstatymas Nr.IXP-676 priimtas.

Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1, 4, 14, 15, 16, 17, 19, 25, 28, 29, 47 straipsnių bei V skyriaus pakeitimo ir X skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-678(4*) (priėmimas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-678 – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1, 4, 14, 15, 16, 17, 19, 25, 28, 29, 47 straipsnių bei 5 skyriaus pakeitimo ir 10 skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Pristato Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas K.Kuzmickas.

K.KUZMICKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien teikiamas priimti Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis tikslas, kaip ir minėjau svarstymo metu, yra suderinti galiojusio įstatymo nuostatas su nuo liepos 1 d. įsigaliojusiu Civiliniu kodeksu ir pripažinti netekusiomis galios tas nuostatas, kurias reglamentuoja savivaldybės psichikos sveikatos komisiją, įtvirtinti, kad sprendimus dėl priverstinio hospitalizavimo ir gydymo priimtų teismas. Buvo gauta Teisės departamento tam tikrų pastabų, pasiūlymų, į kai kuriuos atsižvelgta, į kai kuriuos iš dalies atsižvelgta, į kai kuriuos ne. Taipogi buvo gauti E.Klumbio pasiūlymai, į kai kuriuos atsižvelgta, į kai kuriuos ne. Aš siūlyčiau pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimo procedūrą. 1 straipsniui negauta pataisų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsniui gautos E.Klumbio pataisos, todėl prašytume pristatyti kolegą savo teikiamas pataisas. 2 straipsniui.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, 4 straipsnio pirmą sakinį aš siūlau išdėstyti taip, kaip jis išdėstytas naujajame Civiliniame kodekse, nes formuluotė, pateikta tame projekte, neatitinka naujojo Civilinio kodekso.

K.KUZMICKAS. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Kolegos, kad pradėtume svarstyti šią pataisą, reikėtų, kad 29 Seimo nariai paremtų teikiamą kolegos E.Klumbio pataisą. Todėl prašau balsavimu tai ir atlikti.

Už – 22 Seimo nariai. Negalime pradėti šios pataisos nagrinėti. Kolegos, ar galėtume dar kartą registruotis, nes dalis Seimo narių nesiregistravo. Todėl, kolegos, prašau dėmesio. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai.

Kolegos, prašau dėmesio. Kas už tai, kad būtų pradėta svarstyti E.Klumbio pataisa, teikiama 2 straipsniui, kurią jis ką tik pateikė ir kuriai pritaria komitetas, prašom balsuoti. Tam reikia 29 Seimo narių palaikymo.

Šią pataisą remia 40 Seimo narių. Pakankamas skaičius balsų, kad nagrinėtume šią pataisą. Prašau K.Kuzmicką pateikti komiteto nuomonę dėl šios teikiamos pataisos.

K.KUZMICKAS. Komitetas pritarė ir prašau Seimą taip pat pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti E.Klumbio teikiamai 2 straipsnio pataisai, kuriai pritarė ir komitetas? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū, pritarta. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį su E.Klumbio teikiama pataisa? Ačiū. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsniui negauta jokių pataisų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Ačiū. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis. 4 straipsniui yra gauta kolegos E.Klumbio teikiama pataisa. Prašyčiau jį pateikti pataisą.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, 4 šio įstatymo straipsnyje, kuris aptaria pagrindinio įstatymo 15 straipsnį, yra sakoma: “pacientas turi teisę susipažinti su savo medicinos dokumentais, medicinos dokumentų ištraukomis”. Mano nuomone, jeigu pacientas turi teisę susipažinti su, kaip čia parašyta, “savo medicinos dokumentais”, tai automatiškai į tuos medicinos dokumentus įeina ir medicinos dokumentų ištraukos. Manau, kad čia yra perteklinė sąvoka, ir pakanka, kad pacientas turi teisę susipažinti su savo medicinos dokumentais.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie paremtų šią E.Klumbio teikiamą pataisą, kad pradėtume ją svarstyti? Prašome tai patvirtinti balsuojant.

Už – 22 Seimo nariai. Šios pataisos nagrinėti nepradedame. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Prieštaraujančių negirdėti. Ačiū. Straipsnis priimtas.

5 straipsnis. 5 straipsniui pataisų negauta. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Ačiū. 5 straipsnis priimtas.

6 straipsnis. 6 straipsniui yra gauta E.Klumbio teikiama pataisa. Kad pradėtume ją nagrinėti, prašau E.Klumbio pateikti šią pataisą, ir apsispręsime dėl jos nagrinėjimo.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš siūlau šiame 6 straipsnyje padaryti pataisą, toje dalyje, kur yra kalbama apie kreipimąsi į teismą. Aš manau, kad į teismą turi kreiptis ne psichiatras, o psichiatrinės įstaigos administracija.

PIRMININKAS. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie paremtų šią teikiamą pataisą, kad ją pradėtume nagrinėti? Kas remia, balsuoja už.

Šią pataisą remia tik 20 Seimo narių, todėl jos taip pat nenagrinėsime. Kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 6 straipsnį? Prieštaraujančių negirdėti. Ačiū. 6 straipsnis priimtas.

7 straipsniui pataisų negauta. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 7 straipsnį? Prieštaraujančių negirdėti. 7 straipsnis priimtas.

8 straipsnis. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 8 straipsnį, kuriam pataisų negauta? Ačiū, priimtas.

20 straipsnis. Pataisų taip pat negauta. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 20 straipsnį? Prieštaraujančių negirdėti. Straipsnis priimtas.

21 straipsnis. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 21 straipsnį? Ačiū, priimtas.

22 straipsnis. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 22 straipsnį? Ačiū, priimtas.

9 straipsnis. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 9 straipsnį, kuriam negauta jokių pataisų? Ačiū. Priimtas.

10 straipsnis. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 10 straipsnį? Prieštaravimų negirdėti. 10 straipsnis priimtas.

11 straipsnis. Pataisų taip pat negauta. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 11 straipsnį? Ačiū, priimtas.

12 straipsnis. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 12 straipsnį, kuriam pataisų negauta? Ačiū. Priimtas.

13 straipsnis. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 13 straipsnį, kuriam taip pat negauta pataisų? Ačiū. Priimtas.

Prašau kolegas registruotis, ir balsuosime dėl viso įstatymo.

K.KUZMICKAS. Ačiū, kolegos.

PIRMININKAS. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai.

Kas už tai, kad įstatymas, kurio registracijos Nr.IXP-678, būtų priimtas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Už – 51, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Valstybės kontrolės įstatymo, Teismų įstatymo, Konstitucinio Teismo įstatymo, Seimo kontrolierių įstatymo, Seimo narių darbo sąlygų įstatymo, Prokuratūros įstatymo, Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-680(2*) (priėmimas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-680 – Valstybės kontrolės įstatymo, Teismų įstatymo, Konstitucinio Teismo, Seimo kontrolierių įstatymo, Seimo narių darbo sąlygų įstatymo, Prokuratūros įstatymo, Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėjas – A.Melianas. Prašom. Priėmimo stadija.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Po svarstymo Seime šiam įstatymui nebuvo gauta naujų pataisų ir pasiūlymų. Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad visai neseniai mes pastebėjome, jog šiame įstatyme yra praleista dar viena valstybinė institucija, t.y. Vaiko teisių kontrolieriaus institucija. Tam, kad įstatymas vis dėlto aprėptų visas institucijas, mano, kaip pranešėjo, siūlymas vadovaujantis Statuto 158 straipsnio 1 dalimi daryti pertrauką iki artimiausio posėdžio, t.y. iki kitos savaitės antradienio.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Negirdėti prieštaraujančių, todėl pritarta siūlymui daryti šio įstatymo priėmimo pertrauką iki antradienio. Kolegos, skelbiu 7 min. pertrauką iki Vyriausybės valandos. Iki 16.00 valandos.

Pertrauka

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Seimo narius kviečiu užimti vietas. Gerbiamuosius ministrus taip pat kviečiu užimti savo vietas plenarinių posėdžių salėje.

Suteikiu žodį kolegai V.Martišauskui, kuris klausimą pateikė raštu. Prašau, kolega.

V.MARTIŠAUSKAS. Tiesą sakant, šis klausimas buvo ne mano vieno. Devyni Seimo nariai pasirašė kreipimąsi į premjerą R.Paksą. Aš suprantu, kad dėl padėties Vyriausybėje tas atsakymas pavėlavo. Dėl to aš ir mano kolegos visai nepykstame. Tik šią minutę aš gavau pono E.Gentvilo atsakymą į mūsų paklausimą. Aš norėčiau ne paklausti poną E.Gentvilą, nes aš puikiai suprantu, kad jis negalėjo spėti įsigilinti į šią problemą, kurią mes analizuojame jau dvejus metus. Aš tik noriu paklausti, ar ponas E.Gentvilas žino, kokie nematomi žmonės tokius atsakymus rengia jam?

E.GENTVILAS. Atsakymas į klausimą devynių Seimo narių ar apskritai pozicijos pareiškimą užtruko ne dėl Vyriausybės pasikeitimo, o dėl to, kad aš bandžiau gilintis į pačią problemą. Tikrai pasakysiu, mano giminaičiai dirba automobilių serviso vadovais ir jie taip pat norėtų, kad įvyktų ši demonopolizacija. Tačiau nepaisant to, aš, kalbėdamas su specialistais, padariau išvadą, kad dar reikia diskusijų. Tai yra padaryta ir tos darbo grupės, kuriai vadovavo Vyriausybės kancleris R.Dargis, pasitarimų metu, t.y. kad šiandien paimti ir taip nukirsti – demonopolizuoti yra labai pavojinga, nes bus suardyta pati sistema. Mes sutinkame, kad pavieniai automobilių servisai tikrai galbūt geriau ir net pigiau atliks šią paslaugą, tačiau nė vienas automobilių servisas arba automobilių servisų grupė šiandien nėra pasirengusi sukurti tokią sistemą, kokia šiandien Lietuvoje funkcionuoja. Reikia pasakyti, kad tai nėra monopolinė sistema. Kiek mane informavo ekspertai, tai yra sistema, kuri iš pirmo įspūdžio veikia kaip monopolinė, tačiau tai nėra vieno asmens ar vienų akcininkų rankose sukauptas tų įmonių kapitalas. Tai yra maždaug dešimties grupių susitelkimas, kuris užtikrina sistemą, kad klientui nereikia važiuoti iki techninės apžiūros centro daugiau kaip 30 kilometrų. Aš puikiai suprantu, kad ir mano pažįstami, mano draugai arba giminaičiai, turėdami vieną techninės apžiūros centrą, atliktų tą paslaugą ir pigiau, ir greičiau. Tačiau sistema būtų suardyta ir atsirastų Lietuvoje klientų, kuriems iki apžiūros centro tektų važiuoti galbūt ir 100 kilometrų. Dėl tokių motyvų mes nepriėmėme skubaus sprendimo ir jums atsakymas yra pateiktas kol kas būtent toks.

PIRMININKAS. Klausia kolega P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš norėčiau paklausti laikinąjį premjerą ir kaip buvusį merą. Laikinoji Vyriausybė pateikė šių metų biudžeto patikslinimo antrąjį projektą. Tame projekte iš dalies naujoms savivaldybėms įsikurti yra skirta lėšų, tačiau, galima sakyti… apie 60%. Tuo tarpu kai kurioms atskiroms savivaldybėms yra skiriama lėšų kapitalo investicijoms. Gerai, kapitalo investicijos yra ilgalaikis dalykas, bet savivaldybėms reikia šiandien gyventi. Lyg ir yra pinigų, bet ne pirmaeiliams uždaviniams skiriami tie pinigai. Kaip jūs, kaip buvęs meras ir kaip dabartinis laikinasis premjeras, tai vertinate? Naujos penkios savivaldybės jums žinomos, o šiaip daugiausia Kauno savivaldybei tenka.

E.GENTVILAS. Gaila, mūsų Vyriausybė nespėjo realizuoti tos bendros programos, kuriai, mes įsivaizdavome, reikia skirti apie 6,5 mln. litų tam, kad užtikrintume naujų penkių savivaldybių realų funkcionavimą. Šiuo metu keičiant, papildant biudžetą, žinoma, visos tos pinigų sumos negalėjome duoti naujoms savivaldybėms. Dabar tiesiog perskirstoma tik 80 mln. litų.

P.PAPOVAS. Kodėl senoms duodate?

E.GENTVILAS. Yra valstybėje poreikiai, kuriuos reikia tenkinti. Dėl Kauno aš negalėčiau konkrečių dalykų pasakyti. Gal ponas J.Lionginas prisimena, kokie ten projektai?

J.LIONGINAS. Aš tik galėčiau patikslinti, kad Kaunui duodama vienam projektui baigti, tai gimdymo namams per 400 tūkst. litų.

E.GENTVILAS. Jeigu klausiate, kodėl metų pradžioje nebuvo duota, tai prisiminkime, kad metų pradžioje buvo vienas meras Kaune, kuris… (Balsai salėje) Palaukite. Patys Kauno vadovai skirtingoms ligoninėms, skirtingiems gimdymo namams siūlė duoti finansavimą. Tegu Kauno valdžia pirmiausia susitaria ir neblaško Vyriausybės. Dabar jūs galite kaltinti Vyriausybę, bet iš miesto vadovybės ateina laiškas, kad tai ligoninei reikia duoti, tiems gimdymo namams, po to kitai, vadinasi, anarchija yra ne Vyriausybėje, o kažkurioje savivaldybėje.

PIRMININKAS. Kolegos, prašome laikytis tvarkos. Nedarykime turgaus. Prašau, kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų laikinai einančiam premjero pareigas gerbiamajam E.Gentvilui. Aš, vakar grįždamas iš Briuselio į Vilnių, lėktuve pasiėmiau dienraštį “The New Straits (…)”. Jame buvo labai įdomus straipsnis apie “Iterą” ir apie “Gazprom”. Žinote, aš, perskaitęs jį, susidariau tokį vaizdą, kad PriceWaterhouseCoopers” yra viena iš tamsiausių kompanijų, veikiančių Rusijoje. Ji neįsileidžia jokių tikrintojų, keletą procentų ten turi šveicarų ir amerikiečių šelholderiai. Didžiulis konfliktas yra tarp “Gazprom” ir “Iteros”. Aš norėčiau paklausti Vyriausybės. Kai mes numatome visus privatizacijos procesus, ar yra tam tikrų tarnybų Lietuvoje? Jeigu pasaulio spauda rašo tokius dalykus, o mes stengiamės kiek galima glaudžiau bendradarbiauti su “Itera”, kurių atstovus mes puikiai žinome čia, Lietuvoje?.. Ačiū.

E.GENTVILAS. Ačiū. Ačiū jums, bet ir, ačiū Dievui, Lietuvoje taip pat yra tarnybų, kurios domisi tais klausimais. Ant mano stalo šiuo metu guli maždaug keturiasdešimties puslapių įvairios medžiagos dėl “Iteros”. Informacija nėra tokia vienareikšmiška, kaip parašė šis laikraštis. Kapitalo kilmė, nenoriu įžeisti rokfelerių, būna kartais ne pati švariausia. Po tam tikro laiko viskas yra pamirštama. Šiandien aš nenoriu ginti “Iteros”. Santykiai su “Gazprom” yra ne tik nuspėjami, tačiau ir labai aiškiai įžvelgiami. Tačiau ar automatiškai tai yra blogai, aš nedrįstu sakyti. Pavyzdžiui, sekmadienį aš būsiu “Latvijos dujose” ir dujų saugyklose, “Inčiu kalns” dujų saugyklose. “Itera” turi įsigijusi, rodos, 17,3% akcijų “Latvijos dujų” ir yra labai tvarkingai dirbantis akcininkas, nė kiek ne prasčiau kaip “Gazprom”, nė kiek ne prasčiau kaip (…), nė kiek ne prasčiau kaip “Rurgaz”. Jie yra normaliai dirbantys akcininkai. Todėl automatiškai dėl to, kad įsikūrimo pradžia nebuvo visai skaidri, paimti ir apkaltinti, na, aš nedrįsčiau. O informacijos tikrai yra įvairios ir pakankamos.

PIRMININKAS. Kolegė D.Mikutienė. Prašau.

D.MIKUTIENĖ. Aš norėčiau paklausti užsienio reikalų ministro. Kaip yra rengiamasi pirmininkauti Europos Taryboje?

A.VALIONIS. Laba diena. Mes Europos Taryboje pirmininkauti rengiamės labai rimtai, kadangi nuo šių metų lapkričio mėnesio iki kitų metų gegužės Lietuva pirmininkaus Europos Tarybai. Tai bus didelis Lietuvos šansas. Visų pirma pirmininkavimas ir pirmininkavimo prioritetai apsvarstyti ministerijos kolegijoje jau daugiau kaip prieš mėnesį, numatyti resursai, taip pat numatyti prioritetai ir tam tikri veiksmai. Aišku, tarp prioritetų bus Bosnijos ir Hercegovinos bei Makedonijos ir Serbijos reikalai, tačiau mes vis dėlto esam geriausi ekspertai Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano klausimais, todėl didelį dėmesį skirsime šioms valstybėms. Padėsime, matyt, ir Ukrainai, kurios gana komplikuota situacija šiuo metu Europos Taryboje, kadangi parlamentas, kaip buvo pažadėjęs, nepriėmė daugelio dokumentų. Aišku, domėsimės Moldovos Uždnestrės, Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktine situacija, kuri susidarė ten po karų, taip pat bus bandoma, šiaip ar taip, per mūsų pirmininkavimą tam daryti įtaką. Yra jau suplanuoti mano vizitai tiek į Jugoslaviją (matyt, jie vyks prieš pirmininkavimą spalio mėnesį), tiek į Armėniją, Azerbaidžaną, Gruziją (ten ruošiuosi lankytis lapkričio mėnesį). Taigi bus labai intensyvus darbas. Jau ir dabar jis vyksta. Kadangi prieš mus pirmininkauja Lichtenšteinas, kurio užsienio reikalų ministerijoje dirba tik 40 žmonių ir neturi labai didelio patyrimo, tai aš su savo kolega užsienio reikalų ministru reguliariai tuos dalykus aptariame. Jo prašymu jam parengėme gana platų raportą apie šio regiono kai kurias problemas, tas mūsų raportas su didele padėka buvo priimtas. Taigi mes jau įsitraukėme į tą darbą jau dabar, tačiau kulminacija bus tarp lapkričio ir kitų metų gegužės mėnesio. Aišku, Lietuvai tai yra didelis šansas gerai pasirodyti Europos ir netgi pasaulio arenoje, manau, kad mes jį tikrai visapusiškai stengsimės išnaudoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Algirdai Griciau, jūs galite patikslinti klausimą.

A.GRICIUS. Dėkui. Aš klausiau ne apie kilmę, tikrai jūs teisus, laikinai einantis premjero pareigas gerbiamasis Gentvilai. Aš klausiau apie tai, kad “PriceWaterhouseCooper” negali patikrinti šios kompanijos. Čia dabar jie atliko tą tikrinimą ir negali surasti galų, kas ten iš tikrųjų kur ir kokį pelną dalijasi, ir kam skiria, ir t.t. Aš kalbu apie šią dieną, o ne apie kilmę.

E.GENTVILAS. Na, aš suprantu, bet ieškodami galų jie taip pat nori atrasti ir, sakykime, kilmės galus, arba kilmės pradžią. Taigi, matyt, šiandien dėl skaidrumo problemų turi ne tik “Itera”, tačiau ir daugelis Rusijos kompanijų. Tenka tik apgailestauti, kad rimtos pasaulinio garso kompanijos negali atrasti galų.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, mes jau lyg ir buvom pradėję jus girti už ryžtingą veiklą, bet aš beveik to gailiuosi. Atrodo, jūs tų mūsų minėtų klausimų dėl “Lietuvos dujų” ir dėl “Mažeikių naftos” sutarties su “Jukos” faktiškai iki galo ir nesugebėjote išspręsti, tik sudarėte tokią iliuziją, nes palikti galutiniai sprendimai būsimai Vyriausybei. Aš dar labiau nusivylęs, kad vakar jūsų atstovas nesiteikė ateiti į Ekonomikos komiteto posėdį. Ten buvo svarstomi du alternatyvūs projektai ir nugalėjo V.Andriukaičio projektas, kuris bent laikinai irgi savotiškai destabilizuoja padėtį. Panašu, kad tas Konstitucinio Teismo sprendimas liks kyboti virš “Mažeikių naftos” ir “Williams” kompanijos iki rudens. Vis dėlto aš tikėjausi, kad jūs bent ryžtingai pateiksite Seimui pataisas ir prašysit skubos tvarka priimti sprendimą, susijusį su sutartimi su “Jukos”. O dabar matau, kad pas Seimo Pirmininką vaikšto atstovai, maldauja, kad jis teiktų. Tai ką jūs vis dėlto iki galo dar ruošiatės padaryti tais minėtais klausimais, kad aš vėl susigrąžinčiau pozityvų požiūrį į jūsų ryžtingumą?

E.GENTVILAS. Na, tiesą sakant, kažkada ieškojau tokio pozityvo, kad kai kurios moterys mane mylėtų, bet kad vyrai labai gerbtų ir mylėtų, tai niekada nebuvo mano tikslas. Tačiau, na, nieko prieš, jeigu kas nors gerbs ir mylės. Apie “Lietuvos dujas”. Aš noriu, kad suprastume susiklosčiusią situaciją – ši Vyriausybė iki A.Brazausko paskyrimo eiti premjero pareigas nespėjo išspręsti klausimo dėl dujų. Ponas A.Brazauskas, atvykęs pas mane, labai žmogiškai paprašė (nenoriu, kad tai būtų traktuojama kaip koks nors A.Brazausko spaudimas man), sako: na, Eugenijau, na, palik mums šį klausimą. Aš, žinoma, pasakiau, kad čia jau mano garbės reikalas, nes paskui J.Razma manęs negerbs ir panašiai, jeigu mes neišspręsim. Sakau: palik mums spręsti, duok mums spręsti. Na, išėjo taip, kad aš vis dėlto esu laikinasis, sakysim, be perspektyvų, su aiškiais traukinių tvarkaraščiais į Vakarų pakrantę ir t.t., o ateina ponas A.Brazauskas. Linkėkim jam sėkmės, kad jis ateitų ilgam ir sėkmingam darbui, todėl šioje vietoje aš priimu tai kaip moralinę nuostatą. Ponas A.Brazauskas gauna teisę formuoti Vyriausybę, partijų sutarimas dėl to yra, niekas neturėtų keistis. Tai šioje vietoje, na, ką darysi, aš sau tos garbės negalėsiu priskirti, nors gal ir pelnysiu kai kieno nemeilę.

Apie “Jukos” ir “Lukoil” sutartį. Aš nesuprantu, apie ką jūs šnekat, pone Razma. Vakar Vyriausybė posėdyje priėmė elementarios skubos tvarka sprendimą teikti Seimui įstatymo pataisas dėl Būtingės, “Mažeikių naftos” ir “Biržų naftotiekio” įstatymo straipsnių pakeitimo. Aš negaliu pasakyti, bet gal ponia V.Gureckienė gali patvirtinti, nes tas įstatymas jau turėjo atkeliauti į Seimą, aš jį pasirašiau vakar vakare, iš karto pasibaigus Vyriausybės posėdžiui. Vyriausybė yra padariusi viską, ko šiuo metu reikia. Kita vertus, taip pat Vyriausybės yra inicijuotas visuotinis akcininkų valdybos posėdis, kuris jau inicijavo visuotinį akcininkų susirinkimą rugpjūčio 6 dieną. Pone Razma, pasidarbuokite Seime, kad šis projektas būtų realizuotas. Dabar šiame etape viskas yra Seimo rankose.

PIRMININKAS. Klausia kolega R.Karbauskis. Prašom.

R.KARBAUSKIS. Labai ačiū. Aš noriu kreiptis į žemės ūkio ministrą. Gerbiamasis ministre, šiomis dienomis Žemės ūkio ministerija vykdė konkursą dėl to, kurios įmonės atliks paslaugas agentūrai superkant grūdus. Šiandien į mane kreipėsi keleto įmonių vadovai stebėdamiesi, kodėl ne paslaugų kaina tapo pagrindiniu kriterijumi, o kažkokie kriterijai, kurie išvis nebuvo žinomi, tapo pagrindiniais atrenkant įmones vykdyti tas paslaugas. Aš labai norėjau jūsų paprašyti pasidomėti šia situacija, nes iš tikro žemdirbiams, kaip man atrodo, pagrindinis klausimas ir pagrindinė nauda yra paslauga. Manau, kad tas pat yra tikriausiai ir agentūrai. O kitus kriterijus, jeigu jie yra, būtų labai gerai, kad mes, Seimo nariai, ir kiti žmonės, dalyvaujantys konkursuose, taip pat žinotų.

K.KRISTINAITIS. Ačiū už klausimą. Iš tikro buvo organizuotas konkursas dėl intervencinių sandėlių atrinkimo ir dėl įmonių, kurios norėtų dalyvauti šiuose vykdomuose intervenciniuose pirkimuose, būtent dėl sandėliavimo paslaugų teikimo vykdant tuos intervencinius pirkimus. Aš nesakyčiau, kad kriterijai labai neaiškūs, nes pagrindinis kriterijus yra būtent paslaugos kaina. Būtent paslaugos kaina yra pagrindinis šio konkurso kriterijus. Buvo ir kitų kriterijų. Vienas iš jų yra pasiruošimas saugoti ir tinkamų saugojimo sąlygų užtikrinimas, kad nebūtų prarasta superkamų per intervencinius pirkimus grūdų kokybė. Vertinant pagal visus kriterijus balais (yra speciali balų vertinimo sistema), buvo atrinkta 10 įmonių. Atrinkimo rezultatai dar nėra galutinai patvirtinti, nes mes žiūrime, kad žemdirbiams būtų patogu pristatyti intervencinius grūdus į tuos sandėlius, kad jie būtų tolygiai išsidėstę visoje Lietuvoje. Konkursas nebaigtas, bet aš pažadu pasidomėti papildomai ir šiaip domiuosi, nesu pavedęs domėtis šiuo klausimu vien komisijai, kad tik ji spręstų, bet prieš priimant galutinius sprendimus aš ir pats labai atidžiai viską peržiūrėsiu.

PIRMININKAS. Klausia kolega V.Velikonis. Prašom.

V.VELIKONIS. Ačiū. Noriu kreiptis į gerbiamąjį vidaus reikalų ministrą. Antrą vasarą, kai grįžtu į savo Panevėžio rajoną, išgirstu šiurpius pasakojimus apie siautėjančius gyvulių vagis. Pernai per ganiavą buvo pavogti ir žiauriai sunaikinti 53 galvijai. Šiemet gyvulių aukų daugėja, o išaiškinti banditų kriminalistams nepavyksta. Nors kiek tos vasaros nakties, kai žvaigždė krenta po žvaigždės, kai net naktį toli matyti? A.Kristi neturime, tai gal prašykime savanorių pagalbos? Nemanau, kad jiems nerūpi šių žmonių nelaimės. Nakčiai suvesti gyvulius į patalpas iš toliau esančių ganyklų ne visada įmanoma. Kaip galiu, ministre, nuraminti sodiečius, nes tai ne vien panevėžiečių neganda? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Jūs kalbate apskritai apie nusikalstamumo ir išaiškinamumo problemas, kurios šiandien yra. Mes daug kartų kalbėjome apie kitus dalykus, t.y. metalo vagystes, ir ūkio ministras, kuris eina laikinai premjero pareigas, ėmėsi ekonominių žingsnių padėčiai sureguliuoti. Aš daug kartų sakiau, kad vien politinėmis priemonėmis šių sprendimų nesurasi. Šiuo atveju, manyčiau, situacija yra tokia, kai vien policija yra nepajėgi sugauti arba prevenciškai dirbti toje srityje, kad būtų užkirstas kelias tokiems dalykams. Opi yra ir žmonių užimtumo problema. Jeigu žmonės turėtų darbą, uždarbį, galėtų gyventi. Tačiau taip kalbėdamas aš negaliu teisinti tokių dalykų, apie ką jūs kalbėjote. Aš manyčiau, kad čia yra susiję viskas: ir mentalitetas, ir socialinės problemos, ir pačios policijos bendravimo bei didesnio bendradarbiavimo su kaimo bendruomene ir visuomene klausimai. Jeigu jie pagerėtų, manyčiau, būtų didesnis ir prevencinis poveikis. Jeigu žiūrėtume konkrečiai vidaus reikalų arba politinę sritį, nekalbant apie kitas sritis, manau, kad šioje vietoje pati efektyviausia priemonė būtų, jeigu kiekvienas policininkas per dieną pabendrautų bent su dešimčia žmonių, pasiteirautų apie jų problemas, tai būtų daug daugiau padaryta nei padidintas policininkų skaičius. Aš taip atsakyčiau į jūsų klausimą. Ačiū.

E.GENTVILAS. Gal galėčiau papildyti? Aš noriu kreiptis į vidaus reikalų ministrą. Kol dar einame šias pareigas, gal būtų galima padaryti tam tikrus patikrinimus. Aš statistikos tikslios nežinau, nors problemą turbūt visi suprantame. Turbūt yra taip, kad pavogus karvę vargu ar žmogelis ją užsisūdo ir bando valgyti. Tie galvijai yra realizuojami, todėl reikia pasižiūrėti, ar Panevėžio rajone yra stambių mėsos perdirbimo fabrikų ir ar jie nelegaliai nesupirkinėja pavogtų galvijų.

PIRMININKAS. Klausia G.Steponavičius. Prašom, kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Čia apie laikinumą kalbėta. Žinoma, mes visi laikini šioje žemėje. Mano klausimas būtų laikinai einančiai pareigas ministrei poniai V.Blinkevičiūtei. Trejetą mėnesių mes stebime pokyčius darbo rinkoje užimtumo didėjimo linkme. Birželio mėnesio statistikos duomenys rodo, kad nedarbas tolygiai mažėja. Per pastaruosius tris mėnesius daugiau nei 1% sumažėjęs nedarbas. Tai reiškia daugiau nei 20 tūkst. naujų darbo vietų atsiradimą. Kaip jūs, kaip politikė ir ministrė, komentuotumėte šias tendencijas? Ar sietumėte tai daugiau su sezoniniu darbu, ar iš principo galima įžvelgti ilgalaikius pokyčius darbo rinkoje?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis Steponavičiau, už klausimą. Aš matau, kad ir jūs tą informaciją turite ir skaitėte apie nedarbo lygio mažėjimą Lietuvoje per pastaruosius tris mėnesius. Lygiai taip pat yra džiuginantys rezultatai ir dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų arba, kitaip sakant, “Sodros” įmokų surinkimo. Ne tik nedarbas sumažėjo 1% per pastaruosius tris mėnesius, bet birželio mėnesį mes likvidavome per 20 mln. “Sodros” deficitą ir jis 20,7 mln. yra mažesnis. Tai mane, kaip ministrę, iš tiesų be galo džiugina.

Kokios tendencijos ir kas tai lėmė? Iš tiesų tai rodo pirmiausia ūkio ir visos ekonomikos atsigavimą. Mūsų kai kurios atliktos analizės rodo, kas mus ypač džiugina, kad ne vien tik su sezoniškumu, kaip jūs pasakėte, tai yra susiję. Nuo metų pradžios yra įdarbinta daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, daugiau kaip 20 tūkst. priimta į naujas darbo vietas. Dalis tų darbo vietų, be abejo, yra sezoninės, tačiau yra pastebima tendencija, jog kuriasi ir nuolatinės darbo vietos. Vadinasi, turėjo įtakos visa vykdoma politika, be abejo, ir ekonomikai atsigauti. Tikiuosi, kad ateityje irgi bus taip pat, nes mūsų prognozės rodo, kad tai turės įtakos ir tolesniam nedarbo lygio mažėjimui.

PIRMININKAS. Klausia kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Klausimas sveikatos apsaugos ministrui. Prieš tris savaites jūs man parašėte, kad viena jūsų institucijų suteikia masažuotojos specialybę O.Šiaučiukėnienei. Kita institucija neleido jai to darbo dirbti. Jūs man parašėte, kad išsiaiškinsite ir išspręsite. Praėjo trys savaitės. Elementarus dalykas yra išsiaiškinti, ką jūsų dvi institucijos veikia. Kiek jums dar reikės laiko – ar mėnesio, dviejų, ar greičiau bus gautas atsakymas ir išspręstas klausimas? Atsakymo man net nereikia.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Galiu pasakyti, kad klausimas išspręstas. Licencija išduota ir išsiųsta pareiškėjai.

J.VESELKA. Ačiū, o popieriaus man nereikia.

PIRMININKAS. Klausia kolega R.Ruzas. Prašom.

R.RUZAS. Laba diena. Aš noriu paklausti gerbiamojo švietimo ministro. Plačiai pas mus pasklido, šiandien gal atslūgo, nerimas dėl egzaminų eigos Lietuvoje, pirmiausia dėl lietuvių kalbos egzamino. Kokios numatomos priemonės ir ar konkrečiai išanalizavote tą situaciją, nes laiko tą padaryti turėjote. Ar neskelbsite pavardžių tų žmonių, kurie rengė būtent lietuvių kalbos programą, nes būtų labai gerai žinoti, kokie tai žmonės ir kaip jie mąstė tai darydami? Kita vertus, kaip tai atsilieps kitiems metams, ar ta forma bus lankstesnė ir ne taip nukentės vaikai? Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Turėčiau dar kartą pasakyti, kad egzaminai iš esmės rengiami prieš dvejus metus. Mano atsakomybė ir mano kaltė, jeigu kas nors nepasiseks, pasireikš nuo kitų metų, nes šiais metais aš projektuoju kitų metų egzaminus. Kai tas traukinys pajuda, tai paskui jo sustabdyti negalime, nes yra parengtos medžiagos, reikalavimai ir t.t. Taigi aš iš tikrųjų, kaip jūs sakote, skyriau daug dėmesio, kad kitais metais būtų išvengta tokių nesklandumų. Tačiau norėčiau pasakyti tokį dalyką. Šiemet įvykę valstybiniai egzaminai kartu buvo ir stojamieji egzaminai, ir buvo mokykliniai egzaminai, kuriuos laikė ir išlaikė visiškai sėkmingai, kaip ir buvo įprasta. O lietuvių kalbos egzaminas, kurį šiemet laikė kaip valstybinį, lygiai pagal tą pačią metodiką, pagal analogišką turinį, pagal tokius pat vertinimo kriterijus vyko praeitais metais mokyklose, tačiau mokyklose ir buvo tie darbai taisomi ir vertinami. Šiemet skyrėsi tik tuo, kad jie buvo taisomi centralizuotai. Buvo sudaryta komisija ir taisė užkoduotus darbus, nežinodama kieno darbus tikrina. Štai būtent tas egzaminas atskleidė, sakyčiau, ne tiek egzaminų sistemos, nors aš sutinku, kad reikia ir ten patobulinti kai kuriuos dalykus, tačiau labiau lietuvių kalbos mokymo problemas ir čia iš tiesų yra apie ką pagalvoti. Esu pavedęs kiek galint greičiau (matyt, dabar daugelis mokytojų jau išėję atostogauti) surengti plačią lietuvių kalbos specialistų, mokslininkų, praktikų konferenciją, pasitarimą rugpjūčio mėnesį. Turbūt 24 d. tai įvyks. Iki tol, šiandien, tarkime, po pietų kaip tik vyko dar vienas posėdis, kuriame buvo analizuojama egzaminų eiga. Buvo padaryta daug įvairių išvadų, aš, tiesą sakant, nespėjau dar susipažinti su šios komisijos darbu. Iš tikrųjų ruošiamės daug ką keisti, tobulinti, koreguoti, tačiau norėčiau dar kartą pasakyti – nėra taip bloga ši sistema. Ji galbūt labai prieštaringai sutinkama, nes trūksta dar informacijos ir visuomenei, galbūt ir pedagogų bendruomenei apie šią egzaminų sistemą. Jai reikia labiau pasiruošti ir pasiruošti reikia iš anksto prieš metus, o ne diskutuoti apie tai pavasarį.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo užsienio reikalų ministro pono A.Valionio. Sakykite, praeitos savaitės pabaigoje mus pasiekė informacija, kad Rusijos Dūmoje priimtas įstatymas apie priėmimo į Rusijos Federaciją tvarką ir sudarymą jos sudėtyje naujo Rusijos Federacijos subjekto. Įstatymas pakankamai įdomus, sakyčiau, ir kai kuriais aspektais galintis kelti nerimą ir valstybėms, esančioms nelabai toli nuo Rusijos, ypač, kad šiame įstatyme nustatoma tvarka, kaip gali būti priimtos atskirų valstybių atskiros dalys į Rusijos Federacijos sudėtį. Sakykite, ar Užsienio reikalų ministerija yra išnagrinėjusi jau minėtą įstatymą, kokia jūsų nuomonė ir kaip politiškai, jūs manote, reikėtų reaguoti tiek Lietuvai, tiek apskritai Europos bendruomenei dėl tokių įstatymų priėmimo?

A.Valionis. Norėčiau poną premjerą nuraminti ir pasakyti, kad Rusija iki šiol vis dar tvirtai pripažįsta tarp kitų principų ir dvišaliuose santykiuose valstybės integralumo principą.Matyt, nereikia bijoti, kad kuri nors Lietuvos dalis, pavyzdžiui, Žemaitija, Lietuvos premjerų kalvė, nueis kažkur ir susijungs su Rusija. Tačiau, be abejo, šis įstatymas yra mūsų Užsienio reikalų ministerijoje dabar analizuojamas, tyrinėjamas, mes niekada, kaip jūs žinote, išvadų neskubame daryti. matyt, kitos Vyriausybės valandos metu aš galėsiu detaliai informuoti apie išvadas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano klausimas būtų gerbiamajam ministrui ponui L.Linkevičiui. Gerbiamasis ministre, aš jums nesakysiu komplimentų, kaip kolega J.Razma įpratęs daugiau moterims tai išreikšti, tikiu jūsų kompetentingumu ir vis dėlto grįžtu prie ankstesnio savo klausimo dėl alternatyvios tarnybos. Šiandien, nepaisant pavienių atvejų armijoje, galima pasidžiaugti, kad tikrai jaučiama tvarka, pagarba kariškiui, bet mes, eidami į Europą, taip pat turime vis dėlto aktyviau žiūrėti ir kas ten vyksta. Juk jūs puikiai žinote, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse yra tikrai jautriai atsižvelgiama į tuos jaunuolius (kalbu ne apie tuos jaunuolius, kurie turi įtakingus tėvelius, ar yra keturkampiai ir t.t.), kurie turi savo religinius įsitikinimus, pacifistines pažiūras. Rudenį prasideda naujieji šaukimai. Kas numatoma, aš turiu minty, kokios programos, kad šie jaunuoliai ne tiktai formaliai, bet iš tikrųjų būtų supažindinami su savo galimybėmis atlikti karinę privalomąją tarnybą…

PIRMININKAS. Kolega, prašyčiau klausimą, nes jūsų kalba trunka pusantros minutės. Klausimui skiriama viena.

J.KORENKA. Atsiprašau. Ministre, kokios rengiamos alternatyvios tarnybos programos? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už jūsų klausimą, taip pat ir už jūsų tikėjimą. Šiaip mes irgi neatsiliekame nuo tų standartų, alternatyvi tarnyba ne tik numatyta Konstitucijoje, bet ir praktiškai jau dabar realizuojama. Tai nėra masinis reiškinys, kaip jau minėjau praeitą kartą. Dabar turime konkretų atvejį, kurį reikia įgyvendinti, tarnybą žmogus atliks Santariškių klinikoje. Bet jūs teisingai pastebėjote, kad reikia žiūrėti ne tik pagal tuos įstatymus, kurie yra pas mus priimti, bet ir gana jautriai į tą problemą. Mes matome akivaizdžiai, kai pradedame praktiškai tą darbą dirbti, tam tikrų spragų. Tarkime, kadangi Konstitucijoje įrašyta, kad tai yra krašto apsaugos tarnyba ir apibrėžta, kas tai yra, tai manome, kad tie žmonės, kurie dėl įvairių įsitikinimų ar kitų dalykų, kuriuos jūs minėjote, turi teisę atlikti tą alternatyvią krašto apsaugos tarnybą, jie neturėtų gyventi kariniuose daliniuose, kaip mes galvojame. Galbūt galėtų būti kitokios ir sąlygos, nes yra ir psichologinis diskomfortas, o gali būti ir kitų, sakykime, nemalonumų tokiu atveju, kas yra irgi turbūt puikiai suprantama. Mes tuos dalykus dabar jau studijuojame. Koncentruojame dabar savo dėmesį ne tiek į tas programas, kaip jūs sakote, nes yra matomas laukas, kur tie žmonės gali būti, kiek į labai gyvenimiškų, žmogiškų sąlygų sukūrimą, teisėtų, pabrėžčiau, konstitucinių sąlygų sukūrimą tokiems žmonėms, kurių gali atsirasti ir jau atsiranda. Nors tai yra ir vienetai, bet mes šiandien jau su ta problema dirbame. Aš manau, kad kartu su jumis ir tarsimės, kaip tas sąlygas daryti žmogiškesnes ir normalesnes, nes tai irgi yra tarnyba valstybei, tiesa, alternatyvi, tačiau taip pat krašto apsaugos, nes tai numato Konstitucija.

PIRMININKAS. Kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau klausti socialinių reikalų ministrę ponią V.Blinkevičiūtę. Jau buvo minėta, kad situacija socialinėje srityje šiek tiek gerėja ir stabilumas jaučiamas iš eilės jau trys mėnesiai. Aš norėčiau paklausti dėl kito dalyko – dėl “Sodros” skolų didėjimo tendencijos Ligonių kasai. Kaip manoma šį dalyką toliau riboti? Nes iš paskutinių pasisakymų spaudoje, taip pat iš kitų suinteresuotų institucijų pasisakymų matyti skolos didėjimo tendencija, todėl situacija ligonių kasose yra ganėtinai dramatiška. Kaip jūs matote galimybę tą skolą mažinti? Dėkoju.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Aš noriu pasakyti, kad nuo šių metų sausio 1 dienos, taip pat ir pernai buvo laiku atsiskaitoma, t.y. “Sodra” laiku atsiskaitė su ligonių kasom, ir jūs turbūt šį dalyką žinote. Todėl jokių vėlavimų šiuo metu mes neturime atsiskaitant su ligonių kasom iš “Sodros” biudžeto ir su Užimtumo fondu. Aš džiaugiuosi, kad taip pavyko mums sutvarkyti, nes aš visiškai sutinku, kad tiek ligonių kasoms, tiek Užimtumo fondui, kaip ir pensijų mokėjimui, kas visą laiką buvo laikoma prioritetu, turi būti tolygiai skiriamos lėšos taip, kaip yra patvirtinta Seimo biudžete.

Apie tai, ką jūs kalbate, tai yra ta skola, kuri yra susidariusi prieš kelerius metus, prieš kokius dvejus trejus metus. Yra daugiau kaip 50 mln. Palaipsniui mes tą skolą likviduojame, aš tikiuosi, kaip jūs ir matote, negaliu labai džiaugtis, bet po truputį gerėja įmokų surinkimo situacija. Pirmąjį pusmetį mes surinkome socialinių draudimo įmokų 99%, t.y. iš tiesų džiuginantys rezultatai, nes paprastai siekdavo tik kokius 96% per tokį laikotarpį. Aš tikiuosi, kad palaipsniui mes šią skolą likviduosime. Man taip tikrai norėtųsi, aš dar pasikviesiu “Sodros” vadovą ir mes kitą savaitę galėsime padiskutuoti, kaip tą padaryti. Aš suprantu, kad tai yra problema.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Ačiū. Klausimas laikinajam premjerui. Gerbiamasis premjere, šių metų birželio 27 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 792 dėl sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio. Čia kalbama apie Muitinės departamento… jūs linkčiojate galvą, žinote. Kodėl nebuvo vykdytas viešasis pirkimas, konkursas, o einama tokiu keliu?

E.GENTVILAS. Tikrai negaliu pasakyti, kodėl taip atsitiko. Iš tikrųjų iki liepos 1 d. reikėjo įvykdyti šį pirkimą. Praėjusių metų pabaigoje buvo paskelbtas konkursas, dalyvavo trys kompanijos, tačiau vienos kompanijos pateikti dokumentai neatitiko reikalavimų. Iš esmės ta kompanija išmetama iš barščių ir lieka tik dvi kompanijos. Viešojo pirkimo konkursas neįvyksta. Po dviejų mėnesių tas pats konkursas kartojamas ir vėl panašus scenarijus. Paskui du mėnesius nieko nevyko, nebuvo bandoma skelbti pakartotinio konkurso ir paskutinėmis birželio dienomis Vyriausybė atsiduria labai keblioje padėtyje, t.y. turi pirkti iš vienintelio šaltinio, iš kompanijos “Hewlettt-Packard”. Man tai buvo pirmas ar antras Vyriausybės posėdis ir tikrai neturėjau galimybių iki galo iščiupinėti tuos dalykus. Tik po to išanalizavome su specialistais ir vakar parašiau kreipimąsi į finansų ministrą ir Viešųjų pirkimų tarnybą prašydamas paaiškinti, kodėl dar kartą nebuvo surengtas trečias viešojo pirkimo konkursas ir ar tikrai “Hewlett-Packard” yra ta kompanija, kuri ankstesnių konkursų metu yra pateikusi geriausią siūlymą. Aš negaliu iki galo atsakyti, tačiau, atrodo, būtent “Hewlett-Packard” kompanijos pateikti siūlymai nebuvo geriausi. Todėl prašiau atsakyti į klausimą, kodėl viešajam pirkimui iš vienintelio šaltinio pasirinkta būtent “Hewlett-Packard” kompanija? Man tai kelia įtarimų. Buvo ir karštesnių galvų, kurios siūlė sustabdyti sutarties pasirašymo procedūrą, bet aš tam nepritariau, nes tai gali sužlugdyti visą ICQ sistemos diegimą. Prašiau išsiaiškinti, ar nėra kalti specialistai – vienas iš Finansų ministerijos, kitas iš Muitinės departamento? Aš jų pavardes konkrečiai savo rašte ponui ministrui J.Lionginui įvardijau ir turiu gauti atsakymą, atrodo, iki liepos 9 d., t.y. iki pirmadienio. Laikau ranką ant pulso ir matau, kad kažkas negerai padaryta.

PIRMININKAS. Kolega A.Klišonis norėjo patikslinti savo klausimą.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėjau patikslinti ponią ministrę V.Blinkevičiūtę. Prieš dvi savaites buvo įvardyta 12 mln. litų sveikatos draudimo biudžeto skola. Prieš mėnesį buvo 6 mln. Tai čia yra šių metų augimo tendencija?

PIRMININKAS. Ar ministrė atsakytų? Ačiū. Kolega V.Greičiūnas.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis premjere, aišku, aš labai apgailestauju, kad neišsipildė jūsų pranašystės, bet kartu ir džiaugiuosi. Mano klausimas štai koks. Realybė yra ta, kad jūs baigiate savo kadenciją. Kokie būtų, tarkim, trys palinkėjimai naujajai Vyriausybei dėl pačių svarbiausių darbų?

E.GENTVILAS. Aš nežinau, kodėl jūs drįstate teigti, kad mano pranašystės neišsipildė? 84 balsai atviro balsavimo metu buvo už tai, kad palaikytų… Dėl ūkio ministro? Aš maniau, kad dėl pono A.Brazausko Vyriausybės, tai, sakau, balsavimų dar bus, ir galvoju, dėl ko jūs apgailestaujate. Manau, būtumėte neblogas ministras, bet spėsime, kolega, spėsime.

Palinkėjimai naujajai Vyriausybei gal būtų tokie. Pirmas dalykas, dėl ko J.Razma šiek tiek bara, kad būtų išlaikytas toks sprendimas, kokį pasiekėme tarp politinių partijų vadovų. Tai aktualus dalykas, ir aš tikrai sureikšminu “Lietuvos dujų” klausimą. Matome, kiek yra spekuliacijų dėl stambių objektų privatizavimo ir, manau, kad dabar toms spekuliacijoms nėra vietos, kai pasiektas politinis susitarimas. Todėl linkiu, kad naujoji Vyriausybė tai padarytų greitai ir taip, kaip sutarta.

Kiti dalykai yra integraciniai. Aš čia jau apibendrinu NATO ir… (Balsas salėje: vidaus politikoje.) Vidaus politikoje? Noriu, kad šios Vyriausybės nelydėtų korupciniai skandalai. Tai vienas momentas. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų Vyriausybei neteko iš esmės turėti kokių nors korupcinių skandalų. Trečias dalykas – reformistinis požiūris ir tikrai galėčiau pagirti, jeigu galutiniame variante bus išbraukti tokie dalykai kaip progresyviniai mokesčiai ir panašūs dalykai. Šiandien, atrodo, traukiamasi nuo tų pažadų, pozicijų arba pasigyrimų, kad kai mes ateisime, tai padarysime.

Ketvirtas dalykas. Nežadėkite Lietuvos žmonėms net ir dirbdami Vyriausybėje, kad štai mes tuojau padarysime. Tik konkretūs darbai duos rezultatą, o ne pažadas, kuris, jo neištesėjus, dar kartą suteiks visuomenei galimybę nusivilti valdžia.

PIRMININKAS. Klausia kolega V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dar prieš atsisveikindamas su einančiuoju premjero pareigas norėčiau klausimo forma paprašyti, kad jūsų Vyriausybė išspręstų dar vieną įsisenėjusį klausimą. Mano žiniomis, ar pas jus, ar kanceliarijoje yra sprendimo projektas dėl talpyklų, skirtų valstybės rezervui kaupti, kurios šiuo metu priklauso “Kauno energijai”. Jeigu kitame Vyriausybės posėdyje būtų galimybė išspręsti šį klausimą, tai aš ne J.Razma ir apie jus blogai negalvosiu.

E.GENTVILAS. Visiems kažkaip atrodo, kad man rūpi, kad apie mane gerai galvotų. Be abejo, tai gal ir malonu. Pažadus, beje, aš moku tesėti. Štai ponui A.Baurai pažadėjome ir vakar išsprendėme.

Dėl “Kauno energijos” mazuto talpyklų. Su Kauno miesto apskrities vadovais, su “Kauno energijos” vadovais tai aptarėme ir aš sakiau – vyrai, greitai renkite dokumentus. Vakar tie dokumentai pradėti rengti kito trečiadienio Vyriausybės posėdžiui. Ten kalbama ir apie mazuto talpyklas, ir apie paskolos restruktūrizavimą. Duok Dieve, jeigu tikrai viską pavyktų sudėlioti techniškai (per savaitę tai įmanoma), tai kitą trečiadienį turėtume tai priimti. Ir ministrus įtikinėsiu, kad tai reikia priimti, nes tokiu būdu paradoksas, tačiau didėja ir “Kauno energijos” kompanijos vertė, kartu didėja ir “Lietuvos dujų” kompanijos vertė, nes sudėtingą paskolą perkeliame į “Kauno energiją”. Manau, kad tas dalykas turėtų būti išspręstas.

V.POPOVAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Klausia kolega V.Babravičius.

G.BABRAVIČIUS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Noriu užduoti klausimą švietimo ir mokslo ministrui ponui A.Monkevičiui. Jūsų paskirta darbo grupė parengė informacinės visuomenės plėtros strategijos įgyvendinimo planą. Šiam planui buvo pritarta ir Seimo komitete, ir atitinkamose struktūrose Vyriausybėje. Mano žiniomis, į pastaruosius posėdžius dėl čia linksniuoto laikinumo šis klausimas neįrašytas, nes tai yra susiję su pakankamai didelėmis investicijomis į informacinės visuomenės plėtrą.

Mano klausimas toks. Kaip jūs manote, kaip greitai šis klausimas, nes visos institucijos yra pritarusios, jūs taip pat nominuojamas kandidatu į švietimo ir mokslo ministro postą, tai neturėtų būti jokių trukdymų… Ar jūs tikitės, kad naujoji Vyriausybė pirmuosiuose savo posėdžiuose ras vietos ir laiko šiai svarbiai problemai spręsti?

A.MONKEVIČIUS. Net neabejoju. Aš su ponu A.Brazausku apie tai kalbėjau ir, manau, kad artimiausiu metu mes tai padarysime.

PIRMININKAS. Noriu padėkoti gerbiamiesiems ministrams. Daugiau klausimų nėra. O kolegoms skelbiu pertrauką iki 17.10 val.

E.GENTVILAS. Ar galima paklausti prieš išeinant?

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis premjere.

E.GENTVILAS. Kadangi mes labai intensyviai ruošiamės Vyriausybės valandoms Seime (nemanykite, kad mes ateiname čia be jokio pasiruošimo kaip į paplūdimį), noriu paklausti, ar kitą ketvirtadienį planuojate mus kviesti į Vyriausybės valandą?

PIRMININKAS. Kolegos, kokia būtų jūsų nuomonė? Prašom. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Rytoj mes tvirtinsime kitos savaitės darbotvarkę. Atsižvelgiant į tai, kad yra didelis likusių svarstyti įstatymų ratas, bei tai, kad kitą ketvirtadienį preliminariai planuojamas balsavimas dėl Vyriausybės programos, tai būtų klaustukas. Rytoj Seniūnų sueiga spręs, bet aš manau, kad tai yra atviras klausimas. O posėdžio pirmininko noriu paprašyti taupant laiką pertrauką trumpinti iki 17 val.

E.GENTVILAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ministrams. Kolegos, kokie būtų siūlymai dėl pertraukos trukmės – ar 17 val., ar 17.10 val.? Pertrauka iki 17.00 val.

Pertrauka

Savaitės (nuo 2001 07 09) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Kolegos, siūlau tęsti mūsų vakarinį posėdį po pertraukos. Prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 25 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalinta kitos savaitės darbotvarkė – “Seimo savaitė”. Ar jūs neprieštarautumėte (nes nėra galinčių mane pakeisti), jeigu aš dabar trumpai ją pateikčiau, kad likusią posėdžio dalį šiandien jums būtų aišku dėl kitos savaitės? Vis dėlto pirmadienį yra valdybos sušauktas neeilinis posėdis tam, kad būtų galima pateikti Vyriausybės programą, pateikimo stadija. Toliau. Antradienį yra daug įstatymų, tarp jų ir integracinių, kurių priėmimo stadija, bei visas paketas ratifikavimo įstatymų, susijusių su tarptautinių susitarimų ratifikavimu. Yra keleto įstatymų svarstymo stadija bei Vyriausybės teikiamų įstatymų projektų pateikimo stadija, yra arba su terminų įsigaliojimu susiję, arba su Civiliniu kodeksu sietini dalykai. Taip pat darbotvarkės 2-1 klausimas – Pašto įstatymo pakeitimo įstatymas, t.y. integracinis įstatymas, bei dviejų Seimui pavaldžių institucijų – Lietuvos banko bei Lietuvių kalbos komisijos praėjusių metų veiklos ataskaitos.

Kalbant apie ketvirtadienį, preliminariai yra numatytas Seimo nutarimo dėl Vyriausybės programos svarstymas ir priėmimas bei šių metų patikslintas biudžetas, Savivaldybių biudžetams skolos įstatymas ir vėl keletas tarptautinių susitarimų bei integracinių įstatymų. Preliminariai yra galvojama, kad ketvirtadienį sesija galėtų baigtis.

Dar dėl antradienio. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į darbotvarkės 1-16 klausimą, kuris yra susijęs su akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimu, t.y. klausimas, kuris buvo keltas laikinai einančiam premjerui per Vyriausybės valandą, jo pateikimo stadija yra taip pat numatyta. Ar būtų norinčių paklausti? Taip. Keturi Seimo nariai norėtų klausti. J.Razma – pirmasis. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, aš manyčiau, kad į antradienio darbotvarkę niekaip negalėtų būti įrašytas grąžintas tobulinti šiandien nepriimtas Politikų, teisėjų ir kitų pareigūnų atlyginimų įstatymo projektas. Jeigu jūs pažiūrėsite į Statutą, pamatysite, kad neįmanoma suspėti atlikti procedūros, parengti patobulinto projekto išvados komitetui ir t.t. Tai yra nerealu. Įrašykite jį į ketvirtadienio darbotvarkę, ir jeigu bus sutarimas, skubos tvarka ir priimsite. Dėl to nereikėtų pažeisti Statuto.

Aš, atrodo, gerai išgirdau Ministrą Pirmininką. Jis sakė, kad projektas dėl akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” yra siūlomas skubos tvarka, tačiau darbotvarkėje tas nepažymėta. Aš siūlyčiau tikėti premjero žodžiu ir pažymėti. Jeigu bus galimybė, ketvirtadienį būtų galima jį ir priimti. Dar vienas projektas galėtų atsirasti ketvirtadienį – tai anksčiau mūsų pateiktas įstatymo projektas, susijęs su “Mažeikių nafta”, dėl Konstitucinio Teismo sprendimo. Negi mes tikrai norime šį klausimą neišspręstą “pakabinti” dar iki rudens? Aš manau, kad galima kaip nors jį išspręsti, parodyti reikiamą ryžtą.

Tai štai mano būtų tokios pastabos. Aš dar prisiminiau, kad Ekonomikos komitetas neseniai yra apsisprendęs dėl Tabako reklamos įstatymo projekto. Būtų galima jį bent prie rezervinių klausimų į antradienio darbotvarkę įrašyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau šitą darbotvarkę vertinti kaip preliminarią. Išties joje pasikeitimų dar bus. Pritarčiau dėl Tabako įstatymo projekto (pradedant nuo jūsų iškelto klausimo) įtraukimo į rezervinius klausimus. Manau, jeigu yra švelnesnis variantas, gerokai patobulintas, galėtų judėti į priekį. Kalbant apie kitus jūsų minėtus įstatymus, dėl vieno R.Šukys, kaip kuruojančio komiteto pirmininkas, galėtų pasakyti trumpai. Jam ta proga suteikiu žodį. Prašom, kolega.

R.ŠUKYS. Aš norėjau tik repliką gerbiamajam kolegai J.Razmai pasakyti. Iš tikrųjų Valstybės politikų, teisėjų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas komitete jau yra patobulintas, parengtas ir įregistruotas. Šiandien yra sutvarkyta. Taigi jį antradienį tikrai galima svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš taip pat kolegai J.Razmai dar norėčiau pasakyti, kad priešais mane yra Vyriausybės teikimas Seimui dėl minėtų įstatymų pakeitimų, susijusių su YUKOS ir “Williams” susitarimo ratifikavimu, ta prasme įsigaliojimu, ir būtini pakeitimai. Čia nėra minima apie terminus, jų siūlymą taikyti skubos ar ypatingos skubos tvarką. Turbūt žinome, kad ta sutartis turėtų įsigalioti iki rugsėjo pabaigos atlikus būtinus veiksmus. Aš taip pat manau, kad viskas priklauso nuo mūsų valios. Jeigu Seimo dauguma nuspręs, šioje sesijoje bus galima priimti šiuos sprendimus iki galo. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime ir Seniūnų sueiga, pirmadienį svarstydama tą dalyką, patikslins.

Klausti pageidauja Seimo narys J.Čekuolis. Aš taip pat prašau kolegas priimti šią darbotvarkę kaip preliminarią.

J.ČEKUOLIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Antradienį tarp rezervinių klausimų yra Seimo nutarimas “Dėl Valstybės kontrolės praėjusių metų veiklos ataskaitos”. Ar galima būtų jį iš rezervinių klausimų iškelti ir įrašyti prie normalių, nes jeigu mes nespėsime jo apsvarstyti, apskritai praėjusių metų veiklos įvertinimas gali nusikelti iki rudens, iki labai vėlyvo meto. Būtų gerai vis dėlto spėti tą padaryti, iš rezervinių klausimų iškelti ir įrašyti prie normalių klausimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad bent dar kelių Seimui pavaldžių institucijų veiklos ataskaitų svarstymas yra atidėtas rudeniui. Atsižvelgiant į tai, kad institucijų skaičius yra didelis, deja, nemanyčiau, kad tai būtų tragedija. Bet rezervinis klausimas įtrauktas. Tai reiškia, kad mes sau pasižymėjome, kad būtina jį apsvarstyti. Pritariu tam, kad jis tikrai šioje sesijoje būtų apsvarstytas.

Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Ar ketvirtadienį baigsis pavasario sesija, ar dar ne?

PIRMININKAS. Atkreipiu jūsų dėmesį į numatytą himną. Kviečiu pradėti repetuoti jau dabar.

J.VESELKA. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Stasiškis. Prašau.

A.N.STASIŠKIS. Pone posėdžio pirmininke, jeigu pirmadienį programos pateikimas, kada gausime tą programą raštu?

PIRMININKAS. Mane informavo naujai susiformavusios daugumos atstovai, kad rytoj ši programa bus išplatinta Seimo nariams, taip pat patalpinta į internetą.

A.N.STASIŠKIS. Labai atsiprašau…

PIRMININKAS. Aš taip pat norėčiau pasakyti. Jeigu galima, aš pabaigsiu savo tezę. Statutas, deja, nekalba apie darbo dienas, jis kalba apie 24 valandas iki posėdžio pradžios. Tai šia prasme Statuto norma yra išlaikyta.

A.N.STASIŠKIS. Tai negi tos naujos Vyriausybės atsiradimas yra stichinė nelaimė, kad reikia sėdėti čia kaip kvailiams ir neskaičius teksto klausyti, kas ką pasakoja? Kas atsitiktų, jeigu antradienį būtų pateikimas ir pirmadienį būtų išdalinta programa? Kodėl valstybinės šventės metu arba ne darbo dienomis Seimo nariai turi ieškoti kažkokių popieriukų, kažkur lakstyti? Kodėl taip yra? Jeigu rūpi pateikti skubiai, jeigu yra stichinė nelaimė ta A.Brazausko Vyriausybė, prašom šiandien vakare išdalinti programą.

PIRMININKAS. Ne man adresuotas klausimas. Tai buvo valdybos sprendimas. Galiu tik tiek pasakyti, kad galima buvo elgtis ir kitaip. Norint išeiti atostogų anksčiau, buvo pasirinktas neeilinis posėdis ne penktadienį, o pirmadienį. Viliuosi, kad daugelis Seimo narių tai supras kaip norą anksčiau baigti sesiją.

A.N.STASIŠKIS. Tai labai ačiū, noras yra geras, bet nedarykime mes iš Seimo narių pajuokos objekto. (…) sėdi ir nieko nemato.

PIRMININKAS. Aš supratau, bet tai yra klausimas, į kurį aš jums atsakiau. Ačiū. Kolega V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš, prieš pateikdamas siūlymą dėl darbotvarkės, norėjau replikuoti kolegai A.N.Stasiškiui. Pirmadienį tik pateikimas. Jis turės laiko iki svarstymo skaityti tą programą dar pakankamai daug dienų. Mano pasiūlymas būtų toks. Ketvirtadienį numatyta baigti po 19 valandos, o antradienį apie 18 val. Ar negalima atvirkščiai padaryti? Geriau mes antradienį padirbėkime ilgiau, o ketvirtadienį užtruktume trumpiau, sugiedotume himną ir taip toliau. Žodžiu, logiškiau būtų antradienį ilgiau dirbti negu ketvirtadienį. Tai gal tada, kai jūs valdyboje tai svarstysite, kai kuriuos klausimus perkelkite į antradienio darbotvarkę? Toks pasiūlymas.

PIRMININKAS. Dėkui. Aš priimčiau tokią pastabą ir galėčiau pasakyti, kad turbūt darbotvarkėje dar atsiras keletas klausimų, kurie bus papildomi pagal Seimo darbų programą. Jeigu jūs leistumėte siūlyti, tai nesant norinčių daugiau paklausti, kad pritartume šiai preliminariai darbotvarkei, papildydami ją tabako reklama, kaip vienu iš dienos papildomu, rezerviniu, klausimu, taip pat dalį klausimų mėgintume perkelti į antradienį iš ketvirtadienio, aš klausčiau: ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti kitos savaitės penkių plenarinių posėdžių darbotvarkei, kuri preliminariai pateikta jums? Ačiū už jūsų supratimą.

Pataisos darbų kodekso 27, 29, 33, 41, 43, 45¹, 49, 52, 72, 72¹, 73, 77, 80, 81, 82 straipsnių pakeitimo, 47¹, 58¹, 79 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir 83¹ straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-365(3*) (priėmimas)

Drįstu grąžinti jūsų dėmesį prie darbotvarkės eilės tvarkos. Mes dabar esame po Vyriausybės valandos ties klausimu 2-6a. Tai yra Pataisos darbų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją – kolegą R.Sedlicką. Pateikite trumpai primindami mums šio teikiamo įstatymo esmę.

R.A.SEDLICKAS. Pataisos pateiktos siekiant atsisakyti nuteistųjų nereikalingų teisių ribojimo. To reikalauja Europos konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurių ir nežmonišką elgesį. Aš sakyčiau, kad ir mūsų pačių Konstitucija taip pat reikalauja to. Čia yra trys įstatymai, aš mėginsiu visų trijų detales išdėstyti labai greitai.

Pirmas. Darbų kodekso pataisos susijusios su kalėjimo režimo ypatumais. Čia yra apie laiškus, kas gali siųsti, gauti, bendrauti su spauda, gyvenamojo ploto normos ir t.t.

Antras įstatymas yra Kardomojo kalinimo įstatymo pataisos. Tai taip pat susiję su tuo režimu, tai ir susirašinėjimas, ir leidimas kaliniui skųstis tiek Prezidentui, tiek tarptautinėms institucijoms.

Trečias įstatymas, paprastai sakant, pripažįsta, kad buvusios 1 ir 3 dalys netenka galios.

Čia visas įstatymas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas vienbalsiai pritarė šiems įstatymams.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi iš principo nėra gauta jokių pasiūlymų ir pastabų, tai galėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Primenu, yra priėmimo stadija.

Taigi 1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Aš klausčiau, ar galėtume jam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nesant, 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl motyvų kalbėti nėra pageidaujančiųjų. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju. Nesant prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu.

3 straipsnis. Dėl motyvų nesant norinčių kalbėti, aš klausiu, ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Nesant prieštaravimų, 3 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

4 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys… Jūs dėl viso? Tai nubraukite žodį. Gerai. 4 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčiųjų kalbėti, ar būtų prieštaraujančiųjų, kad šiam straipsniui būtų pritarta bendru sutarimu? Prieštaraujančiųjų nėra. 4 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

5 straipsnis. Ar, nesant norinčiųjų kalbėti dėl motyvų, 5 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 5 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

6 straipsnis. Dėl motyvų kalbėti pageidaujančiųjų taip pat nebuvo. Ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? 6 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų kalbėti norinčiųjų nėra. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 6 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

7 straipsnis. Dėl motyvų kalbėti pageidaujančiųjų nėra. Ar galime 7 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Nesant prieštaravimų, 7 straipsniui pritarta.

8 straipsnis. Dėl motyvų kalbėti taip pat pageidaujančiųjų nėra. Ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nesant prieštaraujančiųjų, 8 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

9 straipsnis. Dėl motyvų kalbėti taip pat pageidaujančiųjų nėra. Ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? 9 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

10 straipsnis. Dėl motyvų kalbėti pageidaujančiųjų nėra. Ar galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, 10 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

11 straipsnis. Ar galime pritarti 11 straipsniui bendru sutarimu? Nesant prieštaravimų, 11 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

12 straipsnis. Prieštaraujančiųjų taip pat nėra. 12 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

13 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančiųjų nesant, 13 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

14 straipsnis. Ar galime 14 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.

15 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų pageidaujančiųjų kalbėti nėra. Ar galime pritarti 15 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 15 straipsniui pritarta.

16 straipsnis. Ar būtų galima jam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 16 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

17 straipsnis. Ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 17 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

18 straipsnis. Ar galime jam pritarti, nesant prieštaraujančiųjų, bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Pritarta bendru sutarimu.

19 straipsnis, paskutinysis. Dėl balsavimo motyvų kalbėti norinčiųjų nėra. Ar galime jam pritarti, nesant prieštaraujančiųjų, bendru sutarimu? Prieštaraujančiųjų nei girdžiu, nei matau. 19 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Yra proga kalbėti prieš priimant visą įstatymą. Dėl balsavimo motyvų prieš – Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, žinoma, labai gražu orientuotis į pažangiausias Europos šalis, į įvairias chartijas ir nematyti, kas darosi Lietuvoje. Nuo Nepriklausomybės paskelbimo jau vien tik nužudytų žmonių skaičius artėja prie 5 tūkst. Kiek kankinamų! Žmogžudžiai pripažįstami – kaip ten? – nesveikais, pasėdi tose ligoninėse, po to yra išleidžiami, vėl šaudo žmones, šaudo policininkus. Pagal visas šias pataisas žmogus, kuris šiandien gauna pensiją 230 arba uždirba iki 300 litų, tampa antrarūšis, palyginti su nusikaltėliais. Todėl negaliu sutikti. Jeigu tos Europos šalys iš tiesų pasiekusios nemaža laimėjimų ir tų nusikaltimų skaičius yra nepalyginimai mažesnis, jos taiko tas tokias pat normas, tai nereiškia, kad mūsų didelei kriminogeninei situacijai galima automatiškai, mechaniškai perkelti tas pačias normas. Pažiūrėkime į Jungtines Amerikos Valstijas – ir šiandien taikoma mirties bausmė, nors ten nusikaltimų, kriminogeninė aplinka yra daug mažesnė negu Lietuvoje. Todėl aš pasisakau prieš tokį per greitą liberalizavimą nusikaltėlių atžvilgiu.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – Seimo narys J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, jūs visi puikiai žinote, kad padėtis Lietuvos įkalinimo įstaigose yra pakankamai tragiška. Vienas iš dalykų, kuris tą tragiškumą sukelia, tai yra būtent itin griežtos, žiaurios ir, sakyčiau, pasenusios, necivilizuotos sąlygos ir taisyklės, pagal kurias įkalinti asmenys turi gyventi. Žinoma, galima apeliuoti į Europą ar kitas šalis, tačiau norėčiau pabrėžti, jog kalbant apie įsipareigojimus Europos Tarybai, bendram europiniam žmogaus teisių supratimui, Lietuva kliūva vienintelėje vietoje, arba labiausiai kliūva būtent padėtis kalėjimuose ir nuteistųjų gyvenimo kalėjimuose sąlygos. Tokie žiaurumai arba griežtumai, kokius mes turime šiuo metu (turėjome, tikiuosi, kad priimsime ir jau neturėsime), anaiptol neatlieka tos kalėjimo misijos, kam jie yra skirti, tai yra perauklėjimo funkcijos. O kad taip yra iš tiesų, tai kolegą J.Veselką ar kitus abejojančius mielai paimsiu su savim nuvažiuoti ir aplankyti įkalinimo įstaigas ir pamatysime vietoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys R.Sedlickas. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Gerbiamasis J.Veselka visada nušneka. Čia yra šio Seimo bėda. Tie dalykai, kurie buvo išvardyti, yra ne vien tik Europos reikalavimas, bet ir reikalavimas mums, saviems, kad mes išlaikytume tam tikrą civilizacijos lygį. Gal ponas J.Veselka to nesupranta, bet įkišti žmogų, aštuonis žmones į vieną urvą ir laikyti juos ištisus metus nėra civilizuota. Jis gali kalbėti ką nori, tačiau mes pasirašėm Strasbūro visas konvencijas. Ir jeigu mes to nepadarysime, bus užtektinai skundų, ateis to teismo nutarimai, kad mes necivilizuoti. Ar mes to norim? Padarykim tai, ką reikia, o nekalbėkime tuščiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Formuluoju klausimą balsavimui. Priimame Pataisos darbų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr.IXP-365. Prašau balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 30, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Replika po balsavimo – Seimo narys J.Veselka. Kviesčiau jus vartoti tik cenzūrinius žodžius.

J.VESELKA. Būtinai tik cenzūrinius. Yra čia, Seime, tokių, kurie per visą gyvenimą Lietuvoje nieko nekūrė, nieko nesukūrė, nieko apie Lietuvos realų gyvenimą nežino, net ir Amerikoje niekam tikę ir čia ateina mums pamokslauti. Ačiū už pamokslavimą, bet mes čia sukūrėm Lietuvą, sukūrėm savo gyvenimą be jūsų, ir neprašau aš jūsų pamokslauti toliau, ponai amerikonai.

PIRMININKAS. Ačiū.

R.A.SEDLICKAS. Mano pavardė yra paminėta. Šiandien svarstėm Seimo darbo sąlygų įstatymą, jų buvo du. Tada buvo (…) ligoninės pataisos, gal reikėtų sujungti.

Kardomojo kalinimo įstatymo 10, 15, 18 straipsnių, 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-366(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Ką gi, replikos po balsavimo yra baigtos. Pereiname prie 2-6b darbotvarkės klausimo – Kardomojo kalinimo įstatymo 10, 15, 18 straipsnių, 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-366. Priėmimo stadija. Pranešėjas pristatė ir šį klausimą, todėl galėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl aš klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Nesant prieštaravimų 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl motyvų kalbėti taip pat nėra pageidaujančių. Aš klausiu, ar 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Nesant prieštaravimų 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

3 straipsnis. Ar galim nesant prieštaravimų pritarti jam bendru sutarimu? 3 straipsniui pritarta.

4 straipsnis. Dėl motyvų kalbėti pageidaujančių taip pat nėra, todėl klausiu, ar galime nesant prieštaraujančių šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Prieštaravimų nėra. 4 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Pataisų ir pasiūlymų, kaip minėjau, nėra gauta. Galėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kviečiu Seimo narius registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-366 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 35, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Kardomojo kalinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-422* (priėmimas)

Ir trečiasis su prieš tai dviem priimtais įstatymais susijęs – Kardomojo kalinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Vienintelis straipsnis, todėl siūlyčiau pereiti iš karto prie viso įstatymo priėmimo. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Aš kviečiu Seimo narius registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 40 Seimo narių. Prašau kolegas Seimo narius balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-422 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 37, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-835(2*). Rinkliavų įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-836(2*). Prekyviečių mokesčio įstatymo 1, 3, 5, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-837(2*). Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 5, 7, 8, 9, 11, 12, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-838(2*). Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 4, 8¹, 9, 10, 24, 26, 28, 29, 30, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-839(2*). Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-840(2*). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-841(2*). Akcizų įstatymo 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-842(2*) (svarstymas)

Toliau eilės tvarka darbotvarkės klausimas 2-7a ir visas blokas nuo 2-7a iki 2-7h. Svarstymo stadija. Ar kolegos neprieštarautų, jeigu visas paketas ir išvada dėl jo būtų pristatyta kartu? Prieštaravimų negirdžiu. Kviečiu pagrindinio komiteto – Biudžeto ir finansų komiteto – išvadą pristatyti kolegą A.Butkevičių, ir padaryti tai iš tribūnos.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, visi projektų pakeitimai yra susiję su Civiliniu kodeksu, įsigaliojusiu nuo 2001 m. liepos 1 d. Nelieka juridinio asmens teisių neturinčių įmonių, jos tampa juridiniais asmenimis, tačiau ir toliau šių įmonių apmokestinimą reglamentuos Fizinių asmenų pajamų mokesčių įstatymas, todėl savivaldybių pajamos nesumažės. Visuose projektuose yra mano ir kolegos G.Šivicko siūlymai išbraukti įsigaliojimo datą, nes įstatymų projektuose buvo, kad įsigalios nuo šių metų liepos 1 dienos, o kaip žinote, liepos 1 diena jau praėjo, dabar įsigalios nuo paskelbimo “Valstybės žiniose”. Komitetas šiems siūlymams yra pritaręs. Yra redakcinio pobūdžio pataisymų pagal Civilinį kodeksą. Nuo šiol bus “užsienio juridiniai asmenys”. Anksčiau vadinosi “užsienio valstybių juridiniai asmenys”.Tai yra supaprastinimas.

Esminių pakeitimų yra Nekilnojamojo turto mokesčių įstatyme. Pagal naująjį Civilinį kodeksą nekilnojamajam turtui yra priskiriami laivai ir orlaiviai, kurie pagal ankstesnį nekilnojamojo turto apibrėžimą nebuvo apmokestinami kaip nekilnojamasis turtas. Todėl, siekiant nepabloginti šių rūšių verslui konkurencinių sąlygų, laivams ir orlaiviams numatyta lengvata. Jie nekilnojamojo turto mokesčiu ir toliau nebus apmokestinami. Taip pat nustatoma, kad apmokestinamas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje registruotiems juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje. Nuo 2002 m. sausio 1 dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal naująjį Civilinį kodeksą nuosavybės teisės įgijimas nebesiejamas su turto registravimu, nustatoma, kad mokestis skaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto įsigijimą nuosavybės teise, o ne nuo teisinio registravimo momento. Tai irgi bus labai gerai, nes kai kurie verslininkai nusiperka tam tikras įmones, pastatus ir nesistengia jų įregistruoti norėdami išvengti turto mokesčio mokėjimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, pageidaujančių dalyvauti diskusijoje užsiregistravusių nėra. Kaip atkreipėte dėmesį, pranešėjas paminėjo, kad faktiškai dėl visų teikiamų įstatymų, tarpusavyje susijusių, būta Seimo narių A.Butkevičiaus ir G.Šivicko pataisos. Pagrindinis komitetas jai pritarė. Dėl to mes neturėtume balsuoti, tai yra sudėtinė pagrindinio komiteto išvados dalis. Todėl aš, gerbiamieji kolegos, klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti svarstant šiuos įstatymus dėl balsavimo motyvų. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Aš taip pat klausčiau, ar jūs prieštarautumėte, kad po svarstymo galėtume pritarti visiems įstatymams bendru sutarimu iš karto? Prieštaravimų negirdžiu. Ar būtų prieštaravimų, kad bendru sutarimu pritariame šiems įstatymams. Dėkoju. Visiems įstatymams. Darbotvarkės klausimai 2-7, Nr.IXP-835 iki Nr.IXP-842, įskaitant pastarąjį, jiems yra pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-26(4*) (svarstymas)

Toliau eilės tvarka yra darbotvarkės klausimas 2-8 Nr.IX-P26 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Kviečiu komiteto išvadą pateikti komiteto narę kolegę J.Narvilienę iš tribūnos.

J.NARVILIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, dar praėjusių metų spalio 24 dieną Seimo narys S.Buškevičius įregistravo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-26, pagal kurį Valstybinės lietuvių kalbos komisija turėtų pradėti svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis darbus, ko iki šiol nedarė argumentuodama lėšų trūkumu. Valstybinės lietuvių kalbos komisijai yra skiriama apie 3 mln. 300 tūkst. Lt per metus.

Netrukus po įstatymo projekto įregistravimo nustatyta tvarka buvo įregistruota ir Seimo Teisės departamento išvada dėl minėto projekto. Išvada buvo gana kritiška. Išvados rengėjų teigimu, rengiamas įstatymo projektas turėjo būti suderintas su galiojančiais teisės aktais, priimtais po Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo priėmimo 1993 m. kovo 25 dieną. Pavyzdžiui, Valstybinės tarnybos įstatymu, Įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymu ir kitais. Be to, tiksliau apibrėžta Kalbos komisijos struktūra, padalinių funkcijos, atskaitomybė. Į šio įstatymo projektą turėjo būti įtraukiamos kai kurios formuluotės iš iki šiol galiojančių Valstybinės kalbos komisijos nuostatų, atskirtos ekspertavimo ir Valstybinės kalbos vartojimo ir jos taisyklingumo kontrolės funkcijos. Dėl šios priežasties turėjo būti teisiškai korektiškai įsteigtos institucijos, iki šiol buvusios kaip Kalbos komisijos sudėtinės dalys.

Atsižvelgdama į šiuos argumentus ir į būtinybę išlaikyti vientisą kalbos tvarkybos ir priežiūros sistemą, lapkričio 20 d. Švietimo, mokslo ir kultūros komisija sudarė darbo grupę šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui rengti. Darbo grupėje dirbo ir Kalbos komisijos nariai, ir Teisės departamento teisininkai, ir aukštųjų mokyklų atstovai bei Seimo nariai. Darbo grupė neturėjo nieko prieš Kalbos komisiją ir norėjo jai padėti patobulindama jau pasenusį įstatymą. Tačiau, pradėjus nagrinėti Komisijos struktūrą ir funkcijas, išryškėjo ir Komisijos struktūros trūkumai. Komisija nevykdo kai kurių savo funkcijų, Komisijos pirmininkė yra ir sekretoriato vadovė, ir koordinacijos tarybos pirmininkė. Nuostatą, kad reikia atskirti norminimo ir ekspertavimo nuo kontrolės ir baudų skyrimo funkcijas išsakė ir Vidaus reikalų ministerija.

Taigi šiame įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Valstybinės lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo yra siūloma reorganizuoti išskaidant ją į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir Valstybinę kalbos inspekciją. Kalbos komisijos reorganizavimas nepadidins valstybės biudžeto išlaidų. Tai matome iš 2 straipsnio 1 ir 2 dalių. Teikiamas įstatymas tik atskiria įstaigų funkcijas, bet nenumato didinti nei etatų sąrašo, nei biudžeto asignavimų. Dabartiniai asignavimai Kalbos komisijai būtų padalinami Kalbos komisijai ir Kalbos inspekcijai. Abiem įstaigoms lieka tos pačios patalpos, kurias jos dabar ir turi. Be to, teikiamame projekte numatyta, kad Kalbos komisijos narių skaičius sumažinamas nuo 23 iki 17. Naujajame įstatymo projekte nustatoma Kalbos komisijos narių kadencija. Ankstesniame įstatyme to nėra. Kitų panašių institucijų kadencijos yra nustatytos teisės norminiuose aktuose. Aš prašyčiau Seimo narius pritarti šiam projektui po svarstymo. Bendru sutarimu…

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Tai yra pagrindinio komiteto siūlymas. Mes turėtume išklausyti ir papildomus komitetus. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Matau kolega P.Papovas pasiruošęs tai padaryti. Prašau iš tribūnos.

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šiandien, galima sakyti, ypatingos skubos tvarka svarstė šį projektą. Tai, žinoma, labai labai blogai. Ir dėl šios priežasties nebuvo pasiruošęs svarstyti ir padarė svarstymo pertrauką, arba, kitaip sakant, atidėjo svarstymo procedūrą. Atidėjimo procedūra yra susijusi ir su tuo, kad kito analogiško įstatymo projektui svarstyti komitetas yra paskirtas pagrindiniu, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos įstatymo projektą svarstys kaip pagrindinis komitetas. Dėl šios priežasties negalima atskirai svarstyti šių dviejų įstatymų, kadangi jie yra tarpusavyje susiję. Svarstydami pagrindinį klausimą, lygia greta mes turime svarstyti ir šį klausimą. Todėl komitetas atidėjo svarstymo procedūrą arba padarė svarstymo pertrauką ir siūlo Seimui tą patį padaryti – atidėti. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo statuso pakeitimo įstatymą svarstyti vėliau išklausius šios komisijos ataskaitą. Tai viena.

Antra. Aš noriu pasakyti, kad jau praėjo 10 metų, o mūsų valstybė vis dar neturi valstybės valdymo koncepcijos ir atskirais įstatymais, visiškai neturėdama valdymo sistemos, nustato vis kitus valdymo principus. Dabar siūloma turėti dvi institucijas, t.y. ir vykdomąją instituciją – Lietuvių kalbos įstatymo įgyvendinimo instituciją, ir kontrolės instituciją. Tuo tarpu įstatymų įgyvendinimas yra vykdomosios valdžios funkcija. Kur yra logika, kur yra valstybėje tvarka? Kas įstatymus įgyvendina – Seimas ar vykdomoji valdžia? Pagal šį projektą Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra vykdomoji institucija, kuri įgyvendins Lietuvių kalbos įstatymą.

Suprantama priežiūros institucija. Priežiūros institucija, kaip valstybės kontrolė, yra prie Seimo, taip? Lietuvių kalbos kontrolės inspekcija galėtų būti prie Seimo, galbūt galėtų būti, šiandien aš dar negaliu pasakyti, nes dar svarstysime tą įstatymą, bet siūloma prie Seimo. O ši vykdomoji komisija prie Seimo lyg ir ne…

Taigi neturėdami bendros valstybės valdymo vizijos mes klaidžiojame. Klaidžiojame ir ieškome geriausių variantų. Nors yra vienas vienintelis dokumentas – tai valdymo reformų kryptys, kurios yra patvirtintos valstybės valdymo ir savivaldybių ministro, dar pirmojo reikalų ministro M.Stankevičiaus, bet jo Vyriausybė taip ir nėra aprobavusi. Štai yra valstybės valdymo problema, matyt, ir ateinančiai Vyriausybei, o dabartiniam Seimui vis dėlto reikėtų priimti, kad visos valstybinės institucijos, kurios yra kuriamos, būtų kuriamos pagal vieną koncepciją, pagal vienus principus, pagal vieną pobūdį, o ne šitaip: viena institucija kuriama pagal vienus principus, kita institucija – pagal kitus, ir išeina mišrainė.

Taigi mūsų komitetas yra pasiūlęs atidėti svarstymo procedūrą. Pirmiausia Valdymo ir savivaldybių reikalų komitete apsvarstyti Valstybinės kalbos inspekcijos reikalus kartu su Valstybinės kalbos komisijos statusu, ir tik paskui svarstyti Seime abu projektus, pritarti jiems po svarstymo ir daryti priėmimo procedūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Aš taip pat kviesčiau kito papildomo komiteto išvadą pateikti kolegą A.Butkevičių. Biudžeto ir finansų komitetas.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Komiteto išvada yra tokia: įstatymo projektui nepritarti, nes siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Tai vienas iš pagrindinių motyvų. Toliau yra pasakyta, kad įsteigus naują valstybės įstaigą – Kalbos inspekciją – reikės papildomų etatų, t.y. finansininkų, aptarnaujančių personalo, vairuotojo, valytojos ir t.t. Be to, iškils ir aprūpinimo patalpomis problema. Remiantis Finansų ministerijos pateikta informacija, Kalbos komisija iš akcinės bendrovės “Lietuvos energija” nuomoja patalpas, kurių pagal nuomos sutartį negali subnuomoti. Įsteigus Kalbos inspekciją, turės būti skiriamos patalpos bei lėšos joms išlaikyti. Tiek trumpai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Išklausėme komitetų išvadas. Dalyvauti diskusijoje užsiregistravusių nėra. Dabar turėtume apsispręsti dėl pataisų, kurias svarstė pagrindinis komitetas ir joms nepritarė. Eilės tvarka tai yra Seimo nario E.Klumbio pataisos, susijusios su kelių straipsnių pakeitimu. Daliai jo pataisų buvo pritarta. Pirmoji pataisa susijusi su 1 straipsnio pirmąja dalimi. Dėl balsavimo motyvų, kolega Buškevičiau, ar jūs norite dėl šio straipsnio ir šios pataisos? Kalbant apie Seimo nario E.Klumbio pataisą, kadangi jo paties nėra, pataisos esmės yra tokia, kad vietoj žodžio “reorganizuoja” siūloma įrašyti žodį “pertvarko”. 1 straipsnio 1 dalis. Gerbiamieji kolegos, formuluoju klausimą balsuoti. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą pataisai. Prašom Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 9, susilaikė 10, pataisai nepritarta.

Taip pat yra kolegos E.Klumbio pataisa 3 straipsnį papildyti 12 punktu: “Rūpinasi užsienietiškų vardų, pavardžių, geografinių ir kitokių pavadinimų transkribavimu į lietuvių kalbą”. Skamba lietuviškai, bet dėl balsavimo motyvų 1 – už, 1 – prieš. Svarstant šią pataisą, matau, kad kolega S.Buškevičius norėtų kalbėti už. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Komitete buvo svarstoma ši E.Klumbio pataisa, bet ji nebuvo parengta. Atsižvelgdamas į visuomenės ir mokslininkų siūlymą, aš suformulavau šią pataisą, tikriausiai ją dabar svarstysime, tik galiu pasakyti, kad ji yra analogiška kaip E.Klumbio, t.y. atsižvelgta į visuomenės nuomonę – rūpinasi, kad svetimvardžiai būtų perrašomi lietuviškai, o originalioji forma gali būti pateikiama skliausteliuose. Tai dabar ir yra daroma, tik reikėtų įforminti įstatyme.

PIRMININKAS. Dabar mes svarstome ne jūsų, kolega, o kolegos E.Klumbio pataisą. Todėl dėl jos turime apsispręsti. Kviečiu kolegas registruotis prieš apsisprendžiant dėl kolegos E.Klumbio pataisos dėl 13 straipsnio. Vyksta registracija. Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl Seimo nario E.Klumbio teikiamos 3 straipsnio pataisos. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą.

Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 19, susilaikė 9, pataisai nepritarta.

Toliau yra bendra nuostata, kurioje kalbama, kad įstatyme turėtų būti nurodyta, kas ir kokį atlyginimą nustato komisijos pirmininkui, bet tai nebuvo suformuluota kaip aiški pataisa, todėl ji nebūtų svarstoma. Be to, pagrindinis komitetas nurodo, kad tai reglamentuoja kiti teisės aktai.

Yra Biudžeto ir finansų komiteto, kaip papildomo, siūlymas, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, bet jis nėra susijęs su pataisos formulavimu. Dėl to balsuoti nereikia.

Taip pat po pagrindinio komiteto svarstymo yra gauta kolegos S.Buškevičiaus pataisa, susijusi su 3 straipsniu. Kad ji būtų svarstoma plenariniame posėdyje, reikia bent 10 Seimo narių pritarimo. Prašom elektroniniu būdu išsakyti savo nuomonę pritariant arba ne, kad ši pataisa būtų svarstoma. Dėl 3 straipsnio. Pakankamas skaičius Seimo narių, 11 Seimo narių, pritaria. Prašom, kolega, dar kartą trumpai akcentuoti savo pataisos esmę.

S.BUŠKEVIČIUS. Čia buvo atsižvelgta į visuomenės ir mokslininkų siūlymą siekiant sutvarkyti svetimvardžių rašymą. Vieni siūlė, kad būtų tik lietuviškai perrašoma, tas man labiausiai yra priimtina, kiti – kad būtų vartojama originaliąja forma. Rastas kompromisinis būdas, kad svetimvardžiai būtų perrašyti lietuviškai, o originalioji forma būtų rašoma skliausteliuose, tas dabar ir daroma. Kaip jau anksčiau minėjau, tai riekėtų įforminti įstatymu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Kolegė S.Burbienė prieš. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš apskritai pritariu tam, ką siūlo S.Buškevičius, ta prasme, kad gerai būtų, jog ta komisija taip nuspręstų. Tačiau mes negalime įstatyme nurodyti, ką ji turi nuspręsti, būtent koks rezultatas būtų. Man taip pat patiktų, kad nereikėtų žiūrėti į pavardę, sakysime, prancūzų nesuprantant, kaip ją sakyti. Tačiau tai ne įstatymo sprendimas, todėl to negalima siūlyti įrašyti į įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pats autorius dėl balsavimo motyvų kalbėti antrą kartą negali. Apgailestauju. Gerbiamieji kolegos, prieš apsisprendžiant dėl pataisos prašau registruotis.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai.

Primenu, kad svarstome… Prašau, kolegos, dėmesio. Svarstome Seimo nario S.Buškevičiaus pataisą, susijusią su 3 straipsniu, siūlant papildyti jį nauju 7 punktu ir atitinkamai keičiant eilės numeraciją toliau esančių punktų. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Susilaikymas, žinia, taip pat nereiškia pritarimo. Prašom balsuoti.

Už – 6, prieš – 17, susilaikė 13. Pataisai nepritarta.

Dabar turėtume balsuoti dėl pagrindinio komiteto teikiamos išvados. Aš apgailestauju, bet Statutas nenumato kitos tvarkos, turint minty, kad papildomi komitetai siūlė skirtingus sprendimus. Biudžeto ir finansų komitetas siūlė nepritarti, papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlė daryti pertrauką. Tačiau Statuto 154 straipsnis numato, kad tik pagrindinio komiteto pranešėjas gali siūlyti daryti pertrauką. Kad nekiltų abejonių, aš pamėginau paaiškinti visą argumentaciją, kodėl taip formuluoju klausimą. Taigi kviečiu Seimo narius pasiruošti balsuoti. Prieš tai kalbos dėl balsavimo motyvų. Svarstymo stadija. Vienas – už, vienas – prieš. Kolega J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia kalbėję kolegos, sakysime, gerbiamasis kolega P.Papovas, išdėstė labai rimtas priežastis, kad nereikėtų tvirtinti pataisų. Aš manyčiau, kad vis dėlto ši situacija, leiskite pajuokauti, truputėlį primena žmogų, kuris vienu metu šoka ir groja. Tik pradedame aiškintis, kuris turi pradėti šokti pirmas, o kuris groti. Gal vis dėlto vienas žmogus turi groti, kitas šokti. O kalbant rimčiau, mes dar kartą turime prisiminti ponios J.Narvilienės išsakytą labai rimtą motyvą, taip pat Teisės departamento. Kalbama apie institucijų išskyrimą, o ne ar prie Seimo, ar už Seimo ji turi. Siūlau palaikyti šį projektą ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega P.Papovas.

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Ne aš siūlau, kam šokti, kam groti, kaip tik Seimas pasiūlė neaišku kam šokti, kam groti. Seimas pasiūlė pagrindiniu komitetu Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, o pagrindiniu dėl Valstybinės kalbos kontrolės komisijos – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Tai kuriam čia šokti, kuriam čia groti? Esmė yra ta pati – dvi lygiavertės institucijos, o problema yra viena. Vienas pagrindinis komitetas vienoks, kitas kitoks. Todėl aš ir siūlau padaryti pertrauką, kol Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas neišnagrinės Valstybinės kalbos inspekcijos statuso reikalų ir jos santykių su šia komisija. Štai kur yra esmė. O apskritai valstybinių institucijų steigimo ir reorganizavimo klausimas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto funkcija. O kaip įgyvendinti Lietuvių kalbos įstatymą ir kaip dalykiškai žiūrėti į kalbos vartojimą, žinoma, yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto reikalas. Kokios institucijos, kiek tų institucijų turi būti, koks valdymas turėtų būti yra mūsų komiteto prerogatyva. Aš siūlau nepritarti, o nepritarus daryti pertrauką ir kartu svarstyti abu įstatymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, jeigu būtų nepritarta, pagal Statutą būtume priversti kalbėti apie pertrauką. Taip pat noriu priminti, kad mes svarstome ne dainų ir šokių įstatymą, o įstatymą dėl kalbos. Dabar prašau Seimo narių pasiruošti išreikšti savo nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo pagrindinio komiteto išvadai. Prieš tai prašome registruotis.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai.

Taigi balsuojame dėl pritarimo arba nepritarimo pagrindinio komiteto teikiamai išvadai. Balsavimas už – pritarimas, balsavimas prieš – nepritarimas.

Už – 20, prieš – 11, susilaikė 7. Įstatymo projektui, remiantis pagrindinio komiteto išvada, po svarstymo pritarta.

Replika po balsavimo. Kolega S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Aš tikrai dėkoju, kad mes šiandien po svarstymo pritarėme šiam įstatymo projektui. Norėčiau pasakyti, kad labai gaila, kad nebuvo pritarta mano pasiūlymui dėl svetimvardžių. Galiu pasakyti tik tiek, kad pats J.Marcinkevičius prašė, kad būtent dėl svetimvardžių Seime būtų priimta. Žymiausių mūsų mokslininkų, rašytojų buvo prašyta sutvarkyti svetimvardžių rašymą. Tikrai gaila, kad Seimo nariai neįsigilino į šią problemą. Ačiū Dievui, kad nors yra priimtas mano pasiūlymas darbo grupėje, kad šioje komisijoje įkurtume svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyrių. Bet, manau, kad prie svetimvardžių perrašymo mes turėtume dar sugrįžti per priėmimą ir įsigilinti į šią problemą. Latviai liepos mėnesį yra priėmę šį įstatymą.

PIRMININKAS. Statuto numatyta tvarka mes galėsime elgtis taip. Replika po balsavimo – kolega J.Jučas. Prašom.

J.JUČAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų paantrinčiau gerbiamajam Stanislovui dėkodamas už tai, kad po svarstymo pritarėme šiam įstatymui. Norėčiau tik trumpai pakomentuoti, kad dalis gerbiamojo P.Papovo išreikštų minčių yra labai racionalios, t.y. kad Savivaldybių ir valstybės valdymo komitetui bei ministerijai apskritai reikėtų pagalvoti apie daugelių institucijų, kurios yra prie Seimo, ar jos iš tikrųjų turėtų būti prie Seimo. Diskusija turėtų būti plati. Šiandien šis pritarimas yra mažesnė blogybė, taip vertinčiau visą šį atliktą darbą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes dar nepriėmėme įstatymo. Apie ką kalbame? Prašom. Kolega A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Ačiū, pirmininke. Norėjau pasidžiaugti, kad šioje stadijoje, tikiuosi, ir apskirtai tas vyks ir toliau. Seimui pavyko apsispręsti – šiuo atveju sveikas protas, logika ir labai aiškus supratimas paėmė viršų, nugalėjo, įveikė neaiškias ir abejotino skaidrumo lobistines sroves, kurios šioje srityje veikė daugiau nei pusmetį. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigėme svarstyti darbotvarkės 2-8 klausimą.

Žemės reformos įstatymo 8, 9, 10, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-866 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Dabar klausimas 2-9 – Žemės reformos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-866. Tai yra Vyriausybės teikiamas įstatymas. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną laikinai einantį žemės ūkio ministro pareigas kolegą K.Kristinaitį.

K.KRISTINAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė yra parengusi Žemės reformos įstatymo 8, 9, 10, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Įstatymo projektas parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000–2004 metų programą ir programos įgyvendinimo priemonių planą. Pagrindinis įstatymo projekto tikslas yra nustatyti, kad žemės reformos darbai galėtų būti atliekami ne tik valstybės, bet ir kitų tiek fizinių, tiek juridinių asmenų lėšomis, jeigu jie sutinka šiuos darbus finansuoti.

Taip pat yra siekiama šiomis pataisomis suderinti galiojančio įstatymo nuostatas su naujojo Civilinio kodekso, kuris įsigaliojo nuo 2001 metų liepos 1 dienos, nuostatomis. Taip pat fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamus darbus, jų apmokėjimo tvarką ir atvejus šiomis pataisomis siūloma pavesti nustatyti Vyriausybei.

Galiojantį įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad olimpinių žaidynių, įvykusių po 1990 metų, čempionams, atstovavusiems Lietuvos Respublikai, ne aukciono būdu būtų parduodamas vienas žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai, nes yra buvę tokie ankstesnių vyriausybių pažadai. Mes šia pataisa irgi siekiame tuos pažadus įgyvendinti.

Projektu yra siūloma patikslinti galiojančio įstatymo 13 straipsnyje esantį neprivatizuojamos žemės sąrašą, taip pat įtvirtinti išimtis, jog namų valdų žemės sklypai, esantys saugomose teritorijose, gali būti privatizuojami.

Projekte galiojančios įstatymo nuostatos suderintos su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatomis, nes iki šiol mano minėtuose ir dabar svarstomame įstatymuose vis dėlto tam tikrų neatitikimų ir detalių buvo likę. Dabar siekiama, kad tokio nesusipratimo ir įvairaus tų pačių dalykų traktavimo neliktų.

Galiojančio įstatymo 16 ir 17 straipsniuose, reglamentuojančiuose kompetenciją, vykdant žemės reformą bei priimant sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybę neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ir perduoti naudotis žeme, kartu su apskrities viršininku siūloma nurodyti kitą įstatymo nustatytą instituciją. Šių pataisų idėja yra ta, kad Vyriausybės programoje yra nurodyta ir yra patvirtinta apskričių reorganizavimo koncepcija. Kiek ji keisis, kokia išliks pagal tai, kokia ji dabar yra, bet šiaip ar taip, ar bus tik funkcijos peržiūrimos, ar pačios struktūros, esančios apskrityse, vis dėlto siūlome neapsiriboti vien tik nuoroda į apskrities viršininką. Kartu yra siūloma įstatymu nustatyta institucija, kad būtų tam tikra laisvė, jeigu reikėtų keisti ar funkcijų perdavimą, ar struktūrų perdavimą apskrityse.

Įstatymo projekte siūloma įteisinti žemės sklypo ploto apskaičiavimo paklaidas, atsirandančias dėl techninių žemės sklypų ribo kartografavimo galimybių. Jeigu paklaida neviršija leistino matavimo tikslumo, už ploto skirtumą valstybei arba žemės savininkui neturi būti kompensuojama. Nes vykdant žemės reformos, nuosavybės atkūrimo, prieš tai ir privatizavimo darbus, kadangi visa tai buvo vykdoma be tikslių geodezinių matavimų, yra padaryta tam tikrų paklaidų. Jeigu pradėsime po tikslių geodezinių matavimų daryti pertvarkymus, tai yra didžiulis darbas, reikalausiantis be galo daug valstybės lėšų, o kartu vėl visus įtrauksiantis į didžiules diskusijas, dėl kurių reformos pabaiga, kartu ir nuosavybės atkūrimo pabaiga bus nukelta į absoliučiai neapibrėžtą laiką. Todėl mes tą nuostatą, kad niekam nekiltų ginčų, siūlome įteisinti, kad kokie nors nedideli patikslinimai nesukeltų papildomų darbų būtinybės.

Žemės reformos įstatymo pataisos, kurios yra siūlomos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte, suteiktų galimybę paspartinti baigiamuosius žemės reformos darbus, nes šiuo metu, mes visi gerai žinome ir jūs, gerbiamieji Seimo nariai, biudžete žemės reformos darbams vykdyti lėšų yra numatyta nepakankamai, net ir biudžeto persvarstymo įstatyme taip pat to pakankamumo dar kol kas nematome. Taigi nuostata, kad bus galima fiziniams ir juridiniams asmenims, jiems patiems pageidaujant, apmokėti už atliekamus darbus savomis lėšomis, iš tikrųjų tą dilemą spręstų.

Todėl Vyriausybė ir aš pats asmeniškai, atsižvelgdami į visas išdėstytas aplinkybes, prašytume Seimą ypatingos skubos tvarka svarstyti ir priimti siūlomus įstatymo pakeitimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ministre, dėkoju. 4 Seimo nariai pageidauja jūsų paklausti. Pirmasis yra V.Popovas. Prašom, kolega.

V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas gal nėra tiesiogiai susietas su pateiktais įstatymo projekto pakeitimais. Bet ta dalis, apie kurią jūs kalbėjote, kad yra įvairūs nedideli žemės netikslumai įteisinami, tai ar čia nėra padarinys to, kaip Seimo Pirmininko namo aptvėrimas liūdnai pagarsėjusia tvora, kad dabar į įstatymą įrašoma tokia nuostata, pagal kurią paskui visi galėtų, jeigu ką, mokėti ne 2000 litų, bet apskritai visai nieko nemokėti? Manau, supratote mane?

K.KRISTINAITIS. Labai ačiū už klausimą. Supratau. Noriu paneigti. Tai nesusiję su namų valdomis, nes kalbant apie tvoros istoriją namų valdoms iki šiol buvo reikalingi ir šiandien reikalingi prieš privatizuojant tikslūs geodeziniai matavimai. Be to, šie sklypai nėra traukiami į registrą, it todėl tikrai neturėtų būti abejonių, kad kokia nors tvoros istorija turėjo įtakos, nes būtent geodeziniai matavimai, kaip aš minėjau, nebuvo atliekami žemės ūkio paskirties žemės sklypams. Tai yra susiję su žeme kaimo vietovėse, kur būtent ir yra rengiami žemės reformos projektai, o po to pagal suprojektuotas ribas apytiksliais matavimais yra atliekama. Tai yra vienintelė teritorija ir vietovė, kur taip daroma, ir todėl yra prašoma šito patikslinimo. Su tuo tikrai nieko bendro neturi. Aišku, galima teigti, kad galbūt čia yra bandoma įteisinti kai kuriuos piktnaudžiavimus. Iš tikrųjų nepaneigsi, kad gali ir tokių pasitaikyti tarp siūlomų, bet vėlgi tai yra apibrėžiama leistinuose matavimo tikslumo parametruose. Nėra taip, kad antrą tokį pat sklypą užsigriebęs galėsi įsiteisinti. Tie matavimo tikslumo parametrai, kad nesumeluočiau, 5% nuo bendro ploto yra leistina paklaida. Jeigu bus tos paklaidos ribose, apie tai yra kalbama, o ne apie tai, kad kas nors užsigriebęs 50% ar daugiau žemės tikėsis, kad pagal tą bus įteisinta. Tas saugiklis yra.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Dalinkevičius. Noriu prašyti, kad klaustų trumpai, nes jau yra vėlyvas metas.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, ši įstatymo dalis, kurioje kalbama apie privilegijas olimpiniams čempionams. Noriu jūsų paklausti, ar jūs pritariate, kad leidimas įsigyti žemės sklypus, nors ten ir pigiau, nėra dar viena privilegija, nes šiandien olimpinis čempionas yra žmogus, besiverčiąs savo veikla, gaunąs pinigus, gaunąs premijas, ir šita premijavimo žeme forma panaši į Vyčio kavalieriaus ordino ir žemės sklypų problemas. Manau, kad ji yra senų laikų atgyvena. Kaip manote jūs?

K.KRISTINAITIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų aš tik atkreipčiau dėmesį, kad yra siūloma ne suteikti olimpiniams čempionams neatlygintinai žemės sklypą, o parduoti ne aukciono būdu individualaus gyvenamojo namo statybai. Yra eliminuojamas tik aukcionas, kuriame galėtų būti varžytuvės ir ta kaina išaugtų šiek tiek didesnė. Šiuo atveju yra siūloma tik tokia lengvata. Negalima teigti, kad tai yra išimtinės sąlygos, kas, beje, kai kada pasitaikydavo su įvairiomis kitomis privilegijų grupėmis, kai žemė buvo parduodama ne rinkos sąlygomis, o pagal nominalią indeksuotą žemės sklypo kainą, todėl palyginti su rinka būdavo tam tikri skirtumai. Dabar visos savivaldybės organizuodamos aukcionus (yra tam tikri Vyriausybės pakeitimai) privalo žemės sklypą įvertinti nustatydamos rinkos vertę, o ne vadovautis nominalia indeksuota žemės sklypo kaina, kuri yra skirta ir orientuota daugiau apmokestinimui. Manau, kad čia piktnaudžiavimų ar didelių skirtumų nebus. Aišku, piktnaudžiavimų pasitaiko, kartais savivaldybės bando vietoj rinkos kainos parduoti pradine aukciono, o kartu ir paimti nominalią indeksuotą sklypo pardavimo kainą, kuri yra orientuota ir skirta apskaičiuoti žemės mokesčius.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Kraujelis.

J.KRAUJELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Ministre, mano klausimas toks. Įstatymo reikia, bet kodėl jis taip ilgai keliavo iki Seimo, o dabar reikia ypatingos skubos tvarkos? Teisės departamentas turi 18 pastabų. Mano klausimas toks. Kokias pozicijas ar nuostatas sunkiausia buvo derinti, kad mes galėtume greičiau ir tiksliau susiorientuoti?

K.KRISTINAITIS. Ačiū už klausimą. Jeigu kalbėtume apie Vyriausybės įstatymo rengimo virtuvę, tai pasiūlius vieną pastabą ar kelias, kurios yra aktualios ir nedelsiant turi būti išspręstos, kiti siūlytojai, kitos ministerijos pradeda siūlyti savo įvairius pakeitimo variantus, kas aktualu jiems. Galiausiai įsiveliame į diskusiją ir, nors ir labai gaila, tenka konstatuoti, kad sugaištama iki pusės metų, kaip atsitiko ir su šiuo įstatymu.

Didžiausių nesutarimų sulaukėme ir vis galutinio pritarimo nebuvo iš Aplinkos ministerijos, diskutuojant ir dėl olimpiečiams suteikiamų išimčių, taip pat dėl mokėjimo tikslingumo, kad fiziniai ir juridiniai asmenys susimokėtų už atliekamus darbus. Buvo diskusijų su Susisiekimo ministerija, nes yra papildomas neprivatizuotinų objektų sąrašas. Čia yra įtrauktas ir numatytas jūrų uostas, geležinkelis… Buvo visokių minčių, Susisiekimo ministerija buvo už, Aplinkos ministerija prieš. Ir būtent per tą virtuvę, kurią visos pataisos turi pereiti Vyriausybės lygiu, tas kelias išėjo ilgas. Atsižvelgiant į tai, kad mums, Žemės ūkio ministerijai, teikėjams, šiandien dėl lėšų stygiaus stringa nuosavybės atkūrimo darbai ir daugelis net pageidauja, kad fiziniai ir juridiniai asmenys atsiskaitytų už tuos darbus, kad jie nebūtų stabdomi, vis dėlto apsisprendėme ir prašome Vyriausybės, kad šias nuostatas priimtume ypatingos skubos tvarka. Jeigu iškiltų diskusijų dėl atskirų straipsnių, išskyrus apmokėjimą, būtų galima atidėti, nesvarstyti, bet tai yra svarbiausia.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Mano klausimas truputį gal keistokas, nors iš tikrųjų aš noriu tai žinoti. Žemės reformai padės galimybė mokėti savo lėšomis už atliktus darbus, tai aišku. Bet ar yra tokia galimybė, kad už atliktus darbus gali apmokėti kas nors kitas?

K.KRISTINAITIS. Ne, šiuo atveju tokios galimybės nėra, nes įstatyme pagal seną redakciją yra numatyta, kad šie darbai atliekami valstybės biudžeto lėšomis. Todėl bet kuri įmonė, kuri kaip rangovas dirba prie šių darbų, neturi teisės imti jokių kitokių pinigų. Tačiau, aišku, pasitaiko atvejų, kai bandoma piktnaudžiauti ir slepiami tie pinigai, kurie yra paimami. Taigi geriau tą procesą oficialiai įteisinus ir kontroliuojant pasiekti bendrą rezultatą, t.y. tai, ko mes visi siekiame ir Vyriausybės programoje yra įrašyta, – kuo greičiau baigti nuosavybės atkūrimo procesą.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre.

K.KRISTINAITIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Norėčiau jus informuoti, kad yra gautos Seimo Teisės departamento išvados. Jos yra pakankamai išsamios. Pateikimo stadija. Kolegos, ar be diskusijų galėtume pritarti bendru sutarimu? Jeigu neprieštarautų kolega V.Einoris… Prašom dėl balsavimo motyvų.

V.EINORIS. Manau, kolegos, derėtų ministrą pasveikinti. Aš sveikindamas noriu palinkėti geresnės sėkmės negu iki šiol tvarkant labai svarbius žemės ūkio klausimus. Tai vienas dalykas. Dabar aš siūlau po pateikimo bendru sutarimu pritarti, o paskui galima truputį pažiūrėti.

PIRMININKAS. Ar jūs galėtumėte suorientuoti likusią Seimo narių grupę, su kuo mes sveikinam, kad jaustumėmės tvirtesni sveikindami?

V.EINORIS. Su ministro postu, yra dekretas.

PIRMININKAS. Gerai, tai sveikinimai bet kokiu atveju.

Ačiū. Ar galėtume pritarti įstatymo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Nesant prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Svarstymo eiga būtų tokia: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Žmogaus teisių komitetas nori būti papildomas? Gerai. Svarstymo data galėtų būti kita savaitė. Ar priimtina tokia svarstymo eiga? Gerbiamieji kolegos, dėkoju, pritarta bendru sutarimu tokiai svarstymo eigai.

Seimo nutarimo "Dėl Valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai" projektas Nr.IXP-390 (svarstymas)

Paskutinis likęs 6 rezervinis, pakankamai svarbus klausimas – Seimo nutarimo “Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai” projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu kolegą G.Dalinkevičių į tribūną pateikti komiteto išvadą. Ir bandykim labai glaustai judėti į priekį.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš norėčiau jūsų visų bendro pritarimo šio nutarimo projektui po svarstymo. Aš manau, kad mūsų valstybėje, kurioje dominuoja katalikybė, pats faktas, kad gali būti lygiaverčiai pripažįstamos kitokios religijos, yra labai svarbus. Noriu pasakyti, kad Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu pritarė nuostatai pripažinti evangelikų baptistų bendruomenę kaip Vyriausybės pripažįstamą mūsų religijos bendruomenę.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme pagrindinio komiteto išvadą. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R.Pavilionį pateikti papildomo komiteto išvadą.

R.PAVILIONIS. Papildomas komitetas pritaria, kad tokiai bendruomenei būtų suteiktas valstybės statusas, pripažinimas, ir kviečia toliau kreipti dėmesį į panašių bendruomenių paraiškas ir jas nagrinėti bendresniu, platesniu kontekstu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų vėlgi kolega V.Einoris, nes diskusijoje užsiregistravusių nėra. Prašom.

V.EINORIS. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Siūlote pritarti? Malonu. Daugiau kitokių nuomonių negirdžiu. Gerbiamieji kolegos, svarstymo stadija. Ar galime pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Ne įstatymo projektui, o Seimo nutarimui. Dėkoju. Po svarstymo Seimo nutarimui pritarta. Manau, kitą savaitę šis Seimo nutarimas galėtų būti priimtas.

Seimo narių pareiškimų nėra gauta. Pageidaujančių kalbėti vėlyvą ketvirtadienio vakarą nėra. Gerbiamieji kolegos, skelbiu šios dienos vakarinio posėdžio pabaigą ir linkiu jums gerų švenčių.