Šešiasdešimtasis (111) posėdis
2001 m. liepos 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SKARDŽIUS, Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

2001 m. liepos 5 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame ketvirtadienio, liepos 5 d., plenarinį posėdį. Prašau kolegas registruotis.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Kolegos, ar bendru sutarimu galėtume patvirtinti šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę? Prašom, kolega.

M.PRONCKUS. Aš, kolegos, dėl 1-5 klausimo. Čia yra parašyta, jog priėmimas, kažkur dingo svarstymas. Praeitą kartą buvo pateikimas, dabar priėmimas. Aš cituoju Statuto 183 straipsnio 2 dalį: “Svarstymo metu kalba ir į atsakymus atsako (ir taip toliau), o po to bendra tvarka vyksta diskusija”. Diskusijos bendra tvarka nebuvo. Aš buvau užsirašęs kalbėti diskusijoje, tuo metu niekas nedavė kalbėti, o dabar diskusijos nėra. Ar tai yra noras ignoruoti Seimo narių nuomonę, ar kaip kitaip, jeigu taip daroma?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Pronckau, jūs visiškai teisus. Matyt, buvo suklysta. Tikrai čia yra svarstymo ir priėmimo stadijos. Labai ačiū jums už tinkamą pastabą.

Kolegos, dar kartą kreipiuosi į jus klausdamas, ar bendru sutarimu galėtume patvirtinti liepos 5 d., ketvirtadienio, plenarinio posėdžio darbotvarkę? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta.

Gerbiamieji kolegos, labai reikšmingą jubiliejų rytoj švenčia mūsų gerbiamasis kolega A.Sakalas. Todėl leiskite visų vardu pasveikinti šia iškilminga proga mūsų kolegą. (Plojimai)

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite padėkoti už sveikinimą. Aš tikiuosi, norėčiau tikėtis ir neabejoju, kad taip bus, kad mes visi, nesvarbu, kokios būtų mūsų pažiūros, kokioms partijoms priklausytume, rasime Lietuvai geriausius sprendimus, gerai juos argumentuodami ir nesibardami, nesipykdami. Tai būtų mano svajonė. Aš tikiuosi, ir jūsų taip pat. Ačiū jums visiems. (Plojimai)

2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-727(2) (antrasis svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, svarstome 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-727(2). Prašom laikinai einantį ministro pareigas kolegą J.Lionginą.

J.LIONGINAS. Labas rytas! Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos laikinoji Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo komitetų, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, teikia savo išvadas ir jų pagrindu patobulintą įstatymo pakeitimo projektą, numatantį tam tikrus pakeitimus valstybės biudžeto pajamų iš išlaidų dalyse. Patobulintame Lietuvos Respublikos šių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma patikslinti planuojamas valstybės biudžeto pajamas atsižvelgus į pajamų vykdymo duomenis. Tuo tikslu siūloma sumažinti 17 mln. Lt planuojamas valstybės biudžeto pajamas iš pridėtinės vertės mokesčio. Valstybės biudžeto deficitas išlieka nepakitęs, tai yra 906 mln. Lt, kaip yra suderinta su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, pajamų neapmokestinamąjį minimumą siūloma didinti nuo 2002 m. sausio 1 d., tam laikinoji Vyriausybė vakar pritarė. Planuotos kompensavimo sumos savivaldybėms ir Valstybinei ligonių kasai yra perskirstytos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pastabas ir pasiūlymus.

Norėčiau jums pristatyti, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nuomonę dėl biudžeto svarstymo metu išsakytų pastabų ir pasiūlymų. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadas.

Pirmas siūlymas. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtinta, kad savivaldybių biudžetų pajamas sudaro mokestinės pajamos, nemokestinės pajamos ir dotacijos. Lieka neaišku, kokios negautos pajamos turimos omenyje keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 punkte, nes keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 punkte yra papildomai minimos ir negautos mokestinės pajamos. Siūlau patikslinti projekto šio straipsnio redakciją bei suderinti įstatymų terminiją. Šiam siūlymui pritarta.

Antras siūlymas. Kyla klausimas, apie kokio valstybės turto eksploatavimo išlaidas yra kalbama keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 punkte, nes šiame punkte, be valstybės turto, yra minimas ir valstybės ilgalaikis materialusis turtas. O Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės turtas gali būti ilgalaikis materialusis, nematerialusis finansinis, trumpalaikis materialusis. Vyriausybė siūlo šiai Teisės departamento išvadai nepritarti, nes pajamos, gautos už išnuomotą ilgalaikį materialųjį turtą, siekiant jas racionaliau panaudoti, būtų naudojamos viso valstybės turto, ne tik ilgalaikio materialaus, eksploatavimo išlaidoms padengti.

Trečias siūlymas. Galima būtų pasiūlyti patikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 punkto nuostatas dėl savivaldybių biudžetams neperduotos valstybės biudžeto lėšų dalies, derinant jas su Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio terminija. Dabartinė redakcija yra visiškai aiški ir gali būti įvairiai interpretuojama. Vyriausybė siūlo nepritarti. Straipsnio pavadinimas atitinka Skolos įstatymo pavadinimą.

Toliau. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo paskirstyti asignavimus tarp naujai steigiamos Nacionalinės žemės tarnybos ir reorganizuojamų Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vyriausybė siūlo šiam pasiūlymui pritarti.

Biudžeto ir finansų komitetas. Kitas pasiūlymas. Neapmokestinamąjį minimumą didinti nuo 2002 m. sausio 1 d. ir neskirti papildomų asignavimų savivaldybių negautoms mokestinėms pajamoms kompensuoti 25 mln. Lt ir 9 mln. 488 tūkst. Lt Valstybinei ligonių kasai. Iš viso – 34 mln. 488 tūkst. litų. Šiam Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui yra pritarta.

Biudžeto ir finansų komitetas. Įvertinus valstybės biudžeto pajamų vykdymo duomenis, planuojamoms valstybės biudžeto pajamoms patikslinti siūloma 17 mln. Lt sumažinti įplaukas iš PVM. Šiam Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui pritarta. Siūloma sumažinti iš PVM planuojamas gauti pajamas 17 mln. litų.

Biudžeto ir finansų komitetas siūlo sumažinti 4 mln. litų asignavimus, skiriamus Žemės ūkio ministerijos Specialiajai kaimo rėmimo programai iš dalies apmokėti fizinių ir juridinių asmenų reikalavimus už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją ir šia suma padidinti lėšas žemės reformai. Be to, skirti papildomai 6 mln. 487 tūkst. litų žemės reformos darbams finansuoti. Kaimo reikalų komitetas žemės reformos darbams iš valstybės biudžeto siūlo skirti papildomai ne 4, o 31,14 mln. litų.

Iš dalies šių abiejų komitetų pasiūlymams pritarta. Yra sumažinti asignavimai Specialiajai kaimo rėmimo programai 19 mln. litų ir skirta papildomai 15 mln. litų žemės reformai finansuoti.

Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas siūlo skirti 4 mln. litų Vyriausybės rezervui papildyti. Iš dalies šiam siūlymui pritarta – siūloma skirti 1 mln. litų.

Biudžeto ir finansų komitetas siūlo skirti 300 tūkst. litų Kauno apskrities viršininko administracijai skolai akcinei bendrovei “Kaišiadorių statyba” už atliktus statybos montavimo darbus krepšinio sporto salės statybai Kaune apmokėti. Šiam pasiūlymui nepritarta. Darbų atlikta daugiau, negu patvirtinta valstybės investicijų programoje. Įsiskolinimas turėtų būti dengiamas iš 2001 metų numatytų asignavimų.

Toliau. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo sumažinti numatytus papildomai skirti asignavimus 1 mln. litų Vilniaus savivaldybei Vilniaus senamiesčio 2001–2003 metų programai įgyvendinti. Šiam pasiūlymui yra pritarta.

Biudžeto ir finansų komitetas siūlo sumažinti numatytus papildomai skirti asignavimus 1 mln. 700 tūkst. litų Kėdainių savivaldybei Kėdainių J.Paukštelio gimnazijai rekonstruoti. Šiam pasiūlymui pritarta.

Aplinkos apsaugos komitetas siūlo skirti papildomus asignavimus Nevėžio upės aplinkosauginio ir technologinio vandens debito palaikymo programai 500 tūkst. litų, pesticidų tvarkymo programai įgyvendinti ne mažiau 500 tūkst. litų, Valstybinei aplinkos monitoringo programai 450 tūkst. litų, šalies teritorijos bendrajam planui užbaigti ir kitiems planavimo darbams vykdyti 1 mln. 410 tūkst. litų, integracijos į Europos Sąjungą vizitams 200 tūkst. litų, apie 1 mln. litų valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių transporto priemonėms išlaikyti. Komitetas iš viso siūlė papildomai skirti 3,86 mln. litų. Pasiūlymui iš dalies pritarta – siūloma skirti 400 tūkst. litų.

Biudžeto ir finansų komitetas siūlo skirti papildomus asignavimus 1 mln. litų Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Šiam pasiūlymu pritarta – skirta 1 mln. litų. Kaimo reikalų komitetas šiai tarnybai siūlo skirti 12,5 mln. litų. Šiam pasiūlymui nepritarta.

Biudžeto ir finansų komitetas bei Kaimo reikalų komitetas prašė skirti papildomai ir suformulavo tokį pasiūlymą, kad būtų pavesta Žemės ūkio ministerijai apsvarstyti ir iš Specialiajai kaimo programai numatytų asignavimų skirti 1,86 mln. litų kompensuoti žemdirbiams už 1998-1999 metais pirktą žemės ūkio techniką ir įrengimus. Šiam pasiūlymui pritarta.

Kaimo reikalų komitetas siūlo išnagrinėti galimybes skirti iš Kelių fondo 6,8 mln. litų 1999 metais pradėtų tiesti ūkininkams kelių baigiamiesiems darbams finansuoti. Nepritarta. Kelių fondo lėšos pagal Vyriausybės patvirtintą sąmatą šiais metais jau paskirstytos pagal objektus.

Kaimo reikalų komitetas siūlo iš dalies apmokėti fizinių ir juridinių asmenų reikalaujamą sumą už bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją ir skirti 29 mln. litų ne iš valstybės biudžeto, o iš Privatizavimo fondo pakeičiant šio fondo sąmatą. Nepritarta. Privatizavimo fondo lėšų sąmatoje tam tikslui lėšų numatyti nėra galimybių.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas, Seimo narys S.Buškevičius siūlo padidinti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos skiriamus asignavimus 5 mln. litų atitinkamai mažinant Vidaus reikalų ministerijai skiriamus asignavimus. Iš dalies pritarta – skirta papildomai 3,1 mln. litų nemažinant Vidaus reikalų ministerijos skiriamų asignavimų.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo Specialiųjų tyrimo tarnybos šiems metams paprastosioms išlaidoms skirtus asignavimus 330 tūkst. litų iš funkcijos “vidaus reikalų pareigūnų ir karių pensijos” perkelti į funkciją “teisėsaugos įstaiga”. Šiam pasiūlymui pritarta.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo iš Privatizavimo fondo Garantiniam fondui skiriamas lėšas 23 mln. litų numatyti atskira eilute ir atitinkamai pakeisti įstatymo 9 priedėlį. Šiam pasiūlymui pritarta. Tas pats komitetas siūlo padidinti ir asignavimus 1 mln. 341 tūkst. litų Lietuvos invalidų reikalų tarybos prie Vyriausybės invalidų mėnesinės profesinės reabilitacijos ir socialinės integracijos programoms vykdyti, bet finansuoti jau vykdomus, o ne naujus projektus. Iš dalies pritarta – skirta 200 tūkst. litų.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Sveikatos reikalų komitetas siūlo padidinti asignavimus 324 tūkst. litų Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos programai “Vienišų socialiai remtinų asmenų slauga namuose”. Iš dalies pritarta – skirta 50 tūkst. litų.

Sveikatos reikalų komitetas siūlo skirti Sveikatos apsaugos ministerijos programoms 8 mln. 922 tūkst. litų įsigyti vakcinoms, Higienos institutui finansuoti pagal 1996 metų sutartis su “Marobeni” bendrove už anksčiau įsigytą medicinos aparatūrą apmokėti, naujai priskirtoms Radiacinės saugos centro funkcijoms finansuoti. Iš dalies pritarta – skirta 3 mln. litų: vakcinoms įsigyti – 2 mln. 355 tūkst. litų, Higienos institutui – 545 tūkst. litų, Radiacinės saugos centrui – 100 tūkst. litų.

Sveikatos reikalų komitetas Valstybinei ligonių kasai siūlo papildomai skirti 40–50 mln. litų 1999 metų įsiskolinimams vaistinėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms padengti atitinkamai didinant lėšas už valstybės draudžiamus asmenis arba numatant lėšas “Sodros” 1999 metų skolai padengti. Iš dalies pritarta – siūloma skirti 1 mln. litų. Tas pats komitetas siūlo skirti papildomas lėšas sveikatos priežiūros įstaigų statybų rekonstrukcijų investiciniams projektams. Valstybės investicijų programoje nenumatyta lėšų Pasvalio poliklinikos ir kai kurių kitų savivaldybių ligoninių statyboms ir rekonstrukcijoms užbaigti. Iš dalies pritarta, siūloma skirti 598 tūkst. Lt Kauno Mažylio gimdymo namų priestato statybai užbaigti ir 800 tūkst. Lt Pasvalio poliklinikos statybai užbaigti.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Skirti papildomus asignavimus – milijoną litų vaikų vasaros užimtumo programoms vykdyti. Šiam pasiūlymui pritarta. Siūloma skirti 1 mln. Lt.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Padidinti asignavimus Lietuvos archyvų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skubiam remontui, susijusiam su archyvų pastatų ir įrengimų avarinės būklės likvidavimu, 170 tūkst. Lt ir dokumentų mikrofilmavimo bei restauravimo medžiagoms įsigyti – 80 tūkst. Lt. Šiam pasiūlymui iš dalies pritarta. Siūloma skirti 100 tūkst. Lt.

Švietimo, mokslo ir kultūros, taip pat Biudžeto ir finansų komitetai. Padidinti Valstybinei paminklosaugos komisijai skiriamus asignavimus 20 tūkst. Lt Lietuvos Respublikos ratifikuotomis konvencijomis prisiimtiems įsipareigojimams dėl nacionalinės kultūros paveldo išsaugojimo politikos formavimo įgyvendinti bei dvarų išsaugojimo koncepcijai parengti, atitinkamai sumažinus asignavimus Kultūros ministerijai. Pasiūlymui pritarta. Siūloma skirti 20 tūkst. Lt, nemažinant Kultūros ministerijai skiriamų asignavimų.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Mokslui ir studijoms papildomai skirti nors 14 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimų, kad bent IV ketvirtyje būtų galima padidinti asistentų atlyginimą ir įvykdyti Seimo bei Vyriausybės įsipareigojimus. Šiam pasiūlymui nepritarta – nėra galimybių. Švietimo ir mokslo ministerija numato IV ketvirtyje parengti atitinkamus teisės aktus dėl atlyginimo padidinimo.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Skirti papildomus asignavimus 2 mln. Lt Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos kalinių mitybai, šildymui, pareigūnų aprangai įsigyti. Šiam pasiūlymui pritarta, siūloma skirti 2 mln. Lt.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Skirti papildomus asignavimus 450 tūkst. Lt Vilniaus apygardos administraciniam teismui keturių naujų teisėjų bei jų sekretorių etatams finansuoti. Šiam pasiūlymui iš dalies pritarta, siūloma skirti 267 tūkst. Lt, nes jau numatyta papildomai pateiktame projekte 430 tūkst. Lt.

Tas pats komitetas. Skirti papildomus asignavimus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo 102 tūkst., Teisės ir teisėtvarkos komitetas – 2 mln., Seimo narys A.Butkevičius – 135 tūkst. Lt. Pasiūlymui iš dalies pritarta, siūloma skirti 237 tūkst. Lt.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo nemažinti asignavimų Lietuvos Konstituciniam Teismui. Pasiūlymui nepritarta – nėra galimybių.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Padidinti Generalinės prokuratūros asignavimus 1 mln. 200 tūkst. paprastosioms išlaidoms. Nepritarta. Tikslinant biudžetą jau yra numatyta papildomai skirti 3 mln. 500 tūkst. Lt.

Biudžeto ir finansų komitetas, Vidaus reikalų ministerija. Nedidinant bendros asignavimų sumos, padidinti Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo užmokesčiui skiriamus asignavimus iki 470 tūkst. Lt. Projekte numatyta skirti 308 tūkst. Lt. Pasiūlymui iš dalies pritarta. Siūloma skirti darbo užmokesčiui 410 tūkst. Lt.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį ir 7 priedėlį ir savivaldybėms numatomas skirti lėšas paskirstyti pagal savivaldybes. Pasiūlymui nepritarta. Skolos įstatymo projekte numatytas lėšų paskirstymas pagal savivaldybes, ir lėšos teisinei pagalbai bus pervedamos pagal faktiškai padarytas išlaidas. Nėra tikslių duomenų, kiek savivaldybės neteks pajamų dėl alkoholio ir tabako licencijų perregistravimo.

Tas pats komitetas siūlo skirti papildomus asignavimus 4 mln. 251 tūkst. Lt naujai įsteigtų savivaldybių įsikūrimo išlaidoms padengti. Tai yra Rietavo savivaldybei – 300 tūkst. Lt, Pagėgių savivaldybei – 1 mln. 200 tūkst. Lt, Kalvarijų – 1 mln. 552 tūkst. Lt, Kazlų Rūdos – 685 tūkst. Lt, Elektrėnų – 514 tūkst. Lt, atitinkamai papildant įstatymo 2 straipsnį ir 4 priedėlį. Iš dalies pritarta. Siūloma skirti 2 mln. 382 tūkst. Lt, paskirstyta atsižvelgiant į pajamų vykdymo duomenis.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo pateikti skaičiavimus, kokią įtaką savivaldybių biudžetams turės licencijavimo alkoholiui ir tabakui tvarkos pakeitimas, t.y. Civilinio kodekso įsigaliojimas nuo š.m. liepos 1 dienos, ir prireikus pateikti pasiūlymus dėl bendrosios dotacijos kompensacijoms savivaldybių biudžetams skyrimo. Siūlymui pritarta. Siūloma skirti savivaldybių biudžetams 6 mln. Lt.

Užsienio reikalų komitetas. Nemažinti Užsienio reikalų ministerijai šių metų valstybės biudžete numatytus asignavimus Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos ambasadų užsienyje apsaugos sistemų kūrimui 300 tūkst. Lt. Šiam pasiūlymui yra pritarta. Užsienio reikalų komitetas. Padidinti tarptautinei komisijai Nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti skiriamus asignavimus 60 tūkst. Lt. Šiam pasiūlymui pritarta, siūloma skirti 60 tūkst. Lt.

Seimo narys A.Matulevičius. Skirti Neringos miesto savivaldybei papildomai 1 mln. 402 tūkst. Lt specialią dotaciją Nidos aerodromo rekonstrukcijos būtiniausiems darbams užbaigti. Šiam pasiūlymui iš dalies pritarta, siūloma skirti 674 tūkst. Lt.

Gerbiamieji Seimo nariai V.Einoris, V.Velikonis, Z.Mačernius, M.Pronckus, M.Bastys, G.Mikolaitis, G.Kniukšta, A.Baura. Padidinti valstybės biudžeto deficitą 28 mln. 505 tūkst. Lt ir šias lėšas skirti: 20 mln. Lt – melioracijai ir dirvų kalkinimui, 8 mln. 505 tūkst. Lt – specialiosios kaimo rėmimo programos priemonėms finansuoti. Šiems pasiūlymams nepritarta atsižvelgiant į tai, kad deficitas suderintas su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis.

Seimo narys M.Pronckus. Sumažinti asignavimus Krašto apsaugos ministerijai 20 mln. Lt ir šias lėšas skirti žemės reformai finansuoti. Šiam pasiūlymui nepritarta, tai prieštarautų Krašto apsaugos finansavimo strategijos įstatymui.

Gerbiamoji Seimo narė S.Burbienė. Sumažinti asignavimus, skiriamus Valstybinei lošimų priežiūros komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 292 tūkst. Lt ir šias lėšas skirti Valstybinei ligonių kasai. Šiam pasiūlymui nepritarta. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad priežiūros komisija išlaikoma iš valstybės lėšų. Šiai institucijai turi būti skiriami asignavimai, užtikrinantys galimybę vykdyti visas Azartinių lošimų įstatymu pavestas funkcijas.

Gerbiamasis Seimo narys A.Stasiškis. Padidinti asignavimus 50 tūkst. Lt Archyvų departamentui Ypatingojo archyvo pažymų parengimo ir išdavimo išlaidoms padengti ir nemažinti valstybės investicijų 2001-2003 metų programoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui finansuoti investicijų 700 tūkst. Lt. Šiam pasiūlymui nepritarta, tačiau yra svarstoma galimybė 50 tūkst. Lt skirti Archyvų departamentui iš Vyriausybės rezervo.

Pasiūlymai, į kuriuos Vyriausybė atsižvelgs rengdama 2002 m. biudžeto projektą. Biudžeto ir finansų komitetas. Nuo 2002 m. pakeisti vaistų kompensavimo tvarką, mažinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidas, skiriamas vaistų įsigijimo išlaidoms kompensuoti, ir taip spręsti įsiskolinimų vaistinėms ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms klausimą. Šiam siūlymui pritarta. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Peržiūrėti įstatymo projekto 6 skyriuje “Švietimo, kultūros ir kitos įstaigos bei organizacijos” pateiktų institucijų priskyrimo švietimo ir kultūros sritims tikslingumą ir aiškiau galima perskirstyti biudžeto lėšas, tenkančias švietimui ir kultūrai. Mes siūlome tai spręsti sudarant 2002 m. biudžeto projektą.

Tai tiek yra gauta komitete Seimo narių siūlymų. Kaip jūs išgirdote, į atskirus siūlymus yra atsižvelgta, į kai kuriuos atsižvelgta iš dalies ir į kai kuriuos siūlymus atsižvelgti nebuvo galimybių. Tai tiek trumpai, nors nelabai.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Kreipiuosi į kolegę K.D.Prunskienę. Jūs klausti ar kalbėti? P.Papovas. R.Šukys. Nėra. Jūs klausti? Prašom, kolega.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis ministre, vis dėlto liūdna ir manęs neįtikino, aš neišgirdau argumentų, kodėl Generalinei prokuratūrai trūkstama suma, kurios jie prašė ir dėl kurios mūsų komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, neskirta. Kodėl vis dėlto buvo nuspręsta neskirti to milijono 200 tūkst., nes iš tikrųjų situacija, kaip yra pateikta sąmatoje, netenkina. 3 mln. 500 tūkst. Aš norėčiau vis dėlto argumentų. Kokios priežastys, kad tikrai ne… Ar čia vien todėl, kad nėra pinigų, ar jūs manote, kad ten nereikia tų pinigų?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš nemanau, kad nereikia. Yra 3,5 mln., ir žinote, čia yra antrasis svarstymas. Jeigu priėmimo metu pasiūlysite kokiai funkcijai tuo milijonu 200 tūkst. sumažinti ir pridėti Generalinei prokuratūrai, manau, turės apsispręsti Seimas. Kaip jūs pastebėjote, tai nėra didelis perskirstymas. Dar 17 mln. sumažinome biudžeto pajamas, kurios buvo prognozuotos gauti papildomai, ir atskiroms sritims, kaip aš minėjau, iš esmės patenkinta iš dalies, t.y. skirta papildomai po 50–60% papildomai prašomų sumų. Kol kas neradome galimybių.

PIRMININKAS. Kolega B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau atkreipti l.e.p. ministro dėmesį į keletą problemų, būtent į aplinkosaugos problemas. Iš tikrųjų iš dalies patenkinote Aplinkos ministerijos ir komiteto prašymą, bet tai yra lašas jūroje, ką jūs duodate. 400 tūkst. tada, kai inspektoriai gauna per mėnesį po 100 Lt tik benzinui, iš esmės yra absoliučiai sukaustyta kontrolė.

Antras dalykas – vandens permetimas iš Šventosios upės į Nevėžį. Tai yra debeto padidinimas ir taršos išsklaidymas. To irgi jokiu būdu negalima atsisakyti. Ir yra daug kitų klausimų. Aš iš karto ir nurodau jums šaltinį. Juk aplinkosaugos institucijos nevienareikšmiškai vertina Nidos oro uostą. Aš manyčiau, kol ten neišnagrinėti iki galo klausimai, gal mes neskubėkime skirti Nidos oro uostui, o atiduokime tuos pinigus Aplinkos ministerijai, kad bent iš dalies, bent šie tiek palengvintume jų dalią.

Aš dar norėčiau atkreipti dėmesį (čia jau buvo kalbėta) į Generalinės prokuratūros problemas. Juk tiesiog gėda, kai prokurorai susideda po kažkiek litų, samdo mašiną, kad nuvažiuotų į įvykio vietą. Nors jūs ir paminėjote 3,5 mln. Lt, bet abejoju, ar to tikrai pakaks, nes antram pusmečiui, kiek man žinoma, prokuratūra absoliučiai neturi lėšų.

Ir Vilniaus administracinis teismas. Irgi kūrėsi. Tai, ką jūs skyrėte,tų 700 tūkst. jiems aiškiai per maža. Taip pat reikėtų išnagrinėti. Dėkoju jums.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimus. Taip, aplinkosaugai 400 tūkst. nėra didelė pinigų suma. Tik aš noriu priminti, kad vakar iš Vyriausybės rezervo buvo skirta pesticidų programai, kuri čia buvo taip pat siūloma įtraukti, iš biudžeto 292 tūkst. litų.

Dabar dėl Nidos oro uosto, kaip matėte, buvo prašymas 1 mln. 400 tūkst. Lt. Mes pažiūrėjome dokumentus, faktiškai skiriama 600 tūkst., t.y. atsiskaityti už atliktus darbus. Jokių papildomų darbų finansuoti nenumatoma. Skiriama kreditoriniam įsiskolinimui padengti.

Taip, Generalinei prokuratūrai 3,5 mln., daugiau kam sumažinti pinigų laikinoji Vyriausybė nerado. Ir dėl Administracinio teismo taip pat buvo apskaičiuota, kiek naujų etatų, naujų sekretorių, tas, kas buvo numatyta pirminiame variante, papildomai yra skirti pinigai.

PIRMININKAS. Kolega P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, gerai, kad yra skirta 6 mln. ateityje negaunamoms pajamoms dėl įstatymų įsigaliojimo, bet jūs pasakėte, kad negalima jų paskirstyti, nes nežinote, kiek viena savivaldybė ten turės nuostolių. Bet juk yra įstatymas, jeigu yra priimami kokie nors sprendimai, tai bendroji dotacija nustatoma bendrąja tvarka pagal įstatymą, pagal formulę. Kodėl taip jūs bendrosios dotacijos nepakoregavote kiekvienai savivaldybei pagal Metodikos įstatymo atitinkamą straipsnį ir atitinkamą formulę? Ačiū.

J.LIONGINAS. Buvo toks siūlymas… apskritai 6 mln. tai tiek, kiek buvo galimybių. Siūlymas buvo pagal kiekvieną savivaldybę. Tačiau yra formulės, bet tos formulės… žinote, kad yra naujas Savivaldybių biudžetų nustatymo metodikos įstatymas, ir, kiek faktiškai neteks savivaldybės pajamų, šiandien tiksliai niekas negali atsakyti. Todėl, aš manau, kad bus dengiamos faktinės netektys ir visos faktinės netektys bus padengtos.

PIRMININKAS. Kolegė J.Narvilienė. Prašom.

J.NARVILIENĖ. Ačiū. Mano klausimą paklausė.

PIRMININKAS. Kolega A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamasis pranešėjau, ne pirmą kartą užduosiu tą patį klausimą. Socialinė apsauga Lietuvoje pagal peržiūrėtą biudžetą praranda apie 8 mln.. Iš jų dalis, be jokios abejonės, yra dėl funkcijų perdavimo apskritims ir panašiai. Tačiau bet kokiu atveju lieka 5 mln. Mes pakankamai kukliai prašėme padidinti, nedidelėm sumom invalidų reabilitacijos programoms, taip pat padidinti asignavimus Raudonajam kryžiui, irgi kuklios sumos. Tačiau, deja, Biudžeto ir finansų komitetas sako, kad nenurodėme lėšų šaltinių, nors aiškiai yra nurodyti buvusios socialinės apsaugos srities asignavimai. Vis dėlto nepavyko taip padaryti ir tik gana kuklios sumos yra skiriamos. Ar jūs nemanote, kad tai ne visai turėtų tenkinti mūsų komitetą ir visą Lietuvos socialinę apsaugą?

J.LIONGINAS. Kaip aš jau minėjau, kiek laikinoji Vyriausybė turėjo galimybių, tiek iš dalies tenkino jūsų prašymus. Noriu tik priminti, kad bendra prašymų suma buvo 520 mln. litų.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, kai rudenį, gruodžio mėnesį, tvirtinome biudžetą, buvo toks pažadas, kad skirsite lėšų Ukmergės aukštesniosios verslo mokyklos statybai, nes dabar tenka mokiniams važinėti apie 20 km, tėvai neturi pinigų ir kartais tenka nutraukti mokslą dėl pinigų trūkumo, nes niekas nekompensuoja tų važinėjimų. Šita mokykla lyg ir priskirta ne savivaldybei, o Švietimo ministerijai. Švietimo ministerija neturi pinigų. Ar nebūtų galima surasti poros milijonų, kad būtų baigta bent dalies tos mokyklos statyba ir kad ji pradėtų veikti?

J.LIONGINAS. Kaip tik dabar yra rengiama ir peržiūrima nauja valstybės investicijų programa. Pagal pernai priimtą įstatymą švietimui kitais metais bus gerokai padidintas finansavimas, preliminariai 166 mln. litų. Aš manau, iš tų 166 mln. Lt bent porą milijonų tai mokyklai užbaigti nebus sudėtinga surasti.

PIRMININKAS. Kolega Z.Mačernius.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad biudžetas nėra guminis, tačiau vis dėlto norisi grįžti prie tų 29 mln., dėl kurių buvo pateikęs pasiūlymą Kaimo reikalų komitetas. Jūs gerai žinote tą didįjį žemdirbių suvažiavimą, kuriame dalyvavo ir tuometinis premjeras gerbiamasis R.Paksas. Jame buvo pažadėti 29 mln. atsiskaityti su žemdirbiais. Šitie pinigai įvairiose instancijose jau yra dalijami, ir jeigu šiandien nebus laikomasi šitų skaičių, visų aukščiausių pareigūnų pažadai ir liks tik pažadai. Ačiū.

J.LIONGINAS. Kaip jūs pastebėjote, pirmajame biudžeto variante tie 29 mln. buvo numatyti. Tačiau svarstant Seimo komitetuose buvo pasiūlyta Vyriausybei sumažinti ir dabar pagal antrąjį variantą liko 10 mln. šioms problemoms spręsti. Likę pinigai skirti žemės reformai, kur iš tikrųjų trūksta pinigų. Dėl to, kaip pastebėjote, iš tos eilutės, kur buvo numatyta 29 mln., 15 mln. siūloma skirti papildomai žemės reformai. Iš viso šiais metais žemės reformai būtų skirta 34 mln. Tokios sumos reikia šiais metais, kad toliau tęstume žemės reformą. Taigi buvo pritarta Seimo atskirų komitetų pasiūlymams, tačiau aš dar kartą noriu pabrėžti, kad galutinį sprendimą priimsime čia, Seime, balsuodami už šito projekto priėmimą arba nepriėmimą.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Jūsų paklausė visi užsiregistravę Seimo nariai. Prašom, gerbiamasis ministre.

J.LIONGINAS. Baigdamas aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tokias septynias pozicijas. Pagal Seimo statutą mes šiandien priimsime sprendimą, ar šioje sesijoje mes šio biudžeto patikslinimui pritarsime, ar atidėsime jį vėlesniam laikui. Yra tokios septynios problemos, kurias, manau, reikia spręsti dabar. Pirmoji būtų tokia: perskirstyti asignavimus tarp Finansų ministerijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos, tai yra vežėjams negautoms pajamoms atlyginti dėl važiavimo tolimojo susisiekimo autobusais lengvatų pagal Transporto lengvatų įstatymą – 9 milijonai. Jau šiandien Finansų ministerija užversta raštais, kad tokių pinigų nėra.

Toliau. Skirti papildomai žalos atlyginimui nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ir susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei. Tam tikslui reikia skirti 8 mln. litų. Savivaldybės šių pinigų neturi, ir faktiškai žalos atlyginimas, šiuo atveju mokėjimas, yra sustojęs.

Švietimo ir mokslo ministerijai socialiai remtinų šeimų vaikų vasaros poilsiui organizuoti – 1,5 mln. litų. Vasara atėjo, matote, 29 laipsniai šilumos, reikia priimti vieną ar kitą sprendimą.

Generalinei prokuratūrai ūkio išlaidoms – 3,5 mln. litų.

Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai kreditoriniams įsiskolinimams padengti – 7,5 mln. litų.

Žemės reformai vykdyti – 19 mln. litų. Žemės ūkio ministerijai iš dalies apmokėti fizinių ir juridinių asmenų reikalavimus už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją – 10 mln. litų, ir subsidijoms už supirktus perdirbti cukrinius runkelius išmokėti 2 mln. 790 tūkst. litų.

Aš tokius skaičius pasakiau tam, kad pamąstytumėte prieš priimdami vieną ar kitą sprendimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Statutas numato po klausimų diskusijas. Diskusijoje dalyvauti yra užsirašę trys Seimo nariai. Kviečiu kolegę K.Prunskienę. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš ketinu pasakyti tik keletą minčių, nes, mano įsitikinimu, šis antrasis svarstymas, tiesą sakant, turi prasmę tik iš dalies. Vakar Seniūnų sueigoje aš siūliau, ir būtent tokiai pozicijai pritarė ir dabartinis premjeras A.Brazauskas mūsų frakcijos susitikime su juo, kad iš esmės susiformavus naujajai Vyriausybei ir, žinoma, suformavus jos programą derėtų giliau pažiūrėti į pataisas, kurios tik ką buvo pateiktos. Tas variantas, kuris šiandien yra antrą kartą svarstomas, gali būti gerokai pakoreguotas. Dar kartą pabrėžiu, Vyriausybės programa ir biudžetas turi būti suderinti, nes biudžetas aiškiai parodo tuos ar kitus Vyriausybės programos prioritetus. Visi puikiai suprantame, kad keičiasi ne tik Vyriausybės sudėtis, bet ir politinė kryptis, programinė ekonomikos ir, žinoma, tuo pat metu ir finansų politikos kryptis. Nuo laisvos rinkos nuostatų persiorientuojama į logiškus, daugeliui iš mūsų suprantamus socialinės rinkos, socialiai orientuotos rinkos ekonomikos principus. Tai galima realizuoti panaudojant finansinius instrumentus ir biudžeto formavimo bei skirstymo galimybes.

Žinoma, sutinku su tuo, kad dabar keisti mokesčių sistemą ir iš esmės keisti biudžeto įplaukų struktūrą būtų nelabai racionalus dalykas. Tačiau ir disponuojant tais pačiais ištekliais, kurie susiformuotų pagal jau šiuo metu veikiančią įplaukų struktūrą, vis dėlto asignavimų vertinimas turėtų būti padarytas naujosios Vyriausybės.

Todėl galima eiti dviem keliais. Aš vakar siūliau apskritai antrąjį svarstymą atidėti savaitei, kol bus suformuota naujosios Vyriausybės sudėtis ir bus priimta programa, ir netgi bandyti svarstyti tą pačią dieną kaip ir programą, nes tie dalykai, kaip minėjau, yra paraleliniai ir turi būti suderinti.

Kitas variantas, kuris, atrodo, susiformavo tarp Seimo frakcijų, jų vidinėse diskusijose, yra šiandien palaikyti daugeliui iš mūsų nepriimtiną variantą, t.y. pasinaudoti galimybe priėmimo metu pateikti pataisas įskaitant ir naujosios Vyriausybės pataisas, kurios neišvengiamai atsiras turint omeny kitokius prioritetus. Tada mes priėmimo metu turėtume daugiau užtrukti, bet galbūt šitas kelias mažiau prasilenktų su įprastu statutiniu keliu, nors logika diktuotų, jeigu nežiūrėtume tų griežtų statutinių normų, kad svarbiau padaryti pertrauką, rimtai apsvarstyti teikiamas naujas pataisas, kurių neišvengiamai bus, kartu bus įvertintos pataisos, kurios šiandien buvo pateiktos ministro J.Liongino. Taip būtų nuosekliau praeitas tas etapas, todėl vien dėl greitesnių atostogų tvirtinti biudžeto pataisas būtų nelabai solidus, nelabai rimtas ėjimas.

Kalbant apie kitokius prioritetus, remiantis bendraisiais principais, manau, galėtų būti palankiau pažiūrėta į finansavimą priemonių, didinančių Lietuvos ūkinių struktūrų konkurencingumą, eksporto plėtrą, tas labai svarbu. Manau, jau nuskambėjusi pastaba dėl socialinės apsaugos priemonių finansavimo sumažinimo irgi naujosios politikos daugumos galėtų būti iš naujo įvertinta. Vargu ar tikslinga šia kryptimi mažinti išmokėjimus.

Mūsų frakcijos nuomone, yra tikrai nepriimtinas asignavimų į Garantinį fondą… bankrutavusių įmonių darbuotojų išmokoms, kartu ir žemės ūkio produkcijos tiekėjų išmokoms nuo 25 pereinant prie 10 mln., skiriant tuos pinigus žemės ūkio reformoms. Jokiu būdu nesiūlyčiau ir mūsų frakcija nesiūlo mažinti lėšų, skirtų žemės ūkio reformoms užbaigti, tai be galo svarbu. Tada reikėtų pažiūrėti, gal iš Privatizavimo fondo lėšų būtų galima panaudoti, naujoji politinė dauguma apskritai galėtų įvertinti naudojimo struktūrą. Labai svarbu, kad būtų užtikrintos sąsajos ir adekvatūs lėšų kiekiai SAPARD ir kitoms programoms panaudoti, nes dažnai tie dalykai užkliūva ne tiek dėl Europos Sąjungos priemonių ir jos pasirengimo finansuoti tas programas, kiek dėl to, kad Lietuva neužtikrina pakankamų finansinių išteklių mūsų daliai dengti ir neparengiami projektai.

Man be galo apmaudu, kad neatsispindi daug kartų keltas klausimas, t.y. neįvertintas šiose pataisose bendrų dotacijų savivaldybių biudžetams papildyti dydis ir diferencijavimas pagal rajonus.

Aš dar kartą atkreipiu kolegų dėmesį, kad nepaisydama daugelio laiškų, kalbų ir klausimų Finansų ministerija paliko konservatorių suplanuotus fizinių asmenų pajamų mokesčio skirtumus, švelniai tariant, iš lubų, o gal remiantis interesais pagal tai, kokia politikų pakraipa valdo tą ar kitą rajoną. Be galo keista, kad, vidutiniškai didėjant šiam mokesčiui per 3%, atskirų rajonų, įskaitant ir mano kartu su ponu Č.Juršėnu atstovaujamus Švenčionis, popieriuje augimas yra 11%. Kokį stebuklą galima pasiekti Švenčionyse ar kur nors kitur šitaip išplėtojus fizinių asmenų pajamų mokesčio įplaukas? Tai reiškia viena – tam tikrą nubraukimą bendrosios dotacijos “nuskalpuojant”, finansiškai žlugdant tą ar kitą rajoną. Tai yra dalykas, kurį reikia nedelsiant įvertinti ir atkurti teisingumą, kuris buvo pažeistas prieš metų pradžią tvirtinant biudžetą. Buvo pažadėta ir kolegos K.Glavecko, kuris įžengė į salę, ir ministro peržiūrėti ir atkurti teisingumą, neprasilenkti ir su sveiku protu. Taigi siūlau tą padaryti bent jau priėmimo metu. Labai norėčiau, kad naujoji Vyriausybė atkreiptų dėmesį ir į teisingumą atskirų rajonų atžvilgiu, kaip ir kitų sričių atžvilgiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, išnagrinėjus pateiktą po svarstymo Seime naują variantą, reikia pripažinti, kad biudžeto projektas šiek tiek patobulintas. Mano manymu, į gerąją pusę, bet yra ir blogesnių dalykų, nesuprantamų dalykų. Mes kalbame, kad nėra pinigų, nėra ko skirstyti. Vienu atveju lyg ir nėra ko skirstyti. Kitu atveju, pasirodo, yra ką skirstyti. Tokie dvigubi standartai turbūt yra nelabai priimtini. Tai viena. Apie tai aš truputį išsamiau kalbėsiu.

Antra. Vis dėlto, kol įstatymai nepakeisti, reikia jų laikytis. Konkrečiai, kol Savivaldybių biudžetų formavimo metodikos įstatymas nepakeistas, jo reikia laikytis, nesvarbu, kad yra naujas projektas, bet jis dar nepriimtas. Gerai, kad numatoma 6 mln. padidinti bendrosios dotacijos kompensaciją dėl rinkliavų sumažėjusių pajamų. Metodikos įstatyme aiškiai parašyta, kaip bendrosios dotacijos kompensacija skirstoma tarp savivaldybių. Čia ne speciali tikslinė dotacija, kad pagal negautas pajamas būtų paskirstyta kiekvienai savivaldybei tiek, kiek bus negauta.

Jeigu priimami sprendimai, dėl kurių keičiasi savivaldybių pajamos, jos yra kompensuojamos bendrąja dotacija, kuri yra paskirstoma tarp savivaldybių pagal formulę, o ne taip kaip bendra suma, ir viskas. Manyčiau, į tai bus atkreiptas dėmesys. Tas pat yra ir pirminei teisinei pagalbai finansuoti. Lyg ir pavedimas yra Vyriausybei kaip speciali tikslinė dotacija, bet speciali tikslinė dotacija yra skiriama tik patvirtintai Vyriausybės programai, o ne šiaip sau sugalvojama ir skiriama. Arba kapitalo investicijos skirstomos pagal specialią tikslinę dotaciją, arba kitoms reikmėms, bet turi būti Vyriausybės arba Seimo patvirtinta programa.

Jeigu dėl atskirų Vyriausybės ar Seimo priimtų sprendimų didėja išlaidos, tai bendrosios dotacijos kompensacijos forma yra kompensuojama toms savivaldybėms.

Dabar dėl tų dalykų: yra pinigų – skirstysime, nėra pinigų – neskirstysime, mūsų komitetas kėlė klausimą. Iš dalies atsižvelgta dėl naujoms savivaldybėms skiriamų asignavimų. Tas poreikis yra patenkintas 50%, šiek tiek daugiau negu 50%. Vėl sakoma, kad nėra pinigų. Ar nėra pinigų, jeigu kai kurioms savivaldybėms, pavyzdžiui, Kauno miesto P.Mažylio gimdymo namams skiria ir tvirtinant biudžetą, pabaigoje atsirado pinigų, ir dabar tikslinant biudžetą dar papildomai pinigų suma atsirado. Arba kai kurioms kitoms savivaldybėms kapitalo investicijoms, t.y. vienoms yra, kitoms nėra. Vieną kartą pasakykime teisybę, jeigu labai didelis lobizmas yra Seime, atstovaujame savo rinkiminėms apygardoms – tai viena. Jeigu tuos pinigus skirstome, tai skirkime nustatyta tvarka. Pirmiausia reikia patenkinti daugumos savivaldybių poreikius, o ne vienos ar kitos išskirtinės savivaldybės poreikius.

Yra dar viena kebli priežastis. Kadangi šiandien nėra priimamas Įsiskolinimų savivaldybėms įstatymas, yra labai sudėtinga svarstyti, ar bus skiriami asignavimai ir šiais metais dar 19 mln. savivaldybėms. Todėl, manyčiau, reikėtų šiandien svarstymą ne baigti, o pratęsti. Tik priėmus įstatymą dėl skolos pripažinimo savivaldybių negautoms pajamoms, arba neatiduotoms pajamoms, teikti priimti šį įstatymą. Dabar šį svarstymą užbaigti, o priimti teikti, koks jis dabar yra, be aiškių žinių dėl tos skolos pripažinimo, neįmanoma. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu kolegę O. Babonienę.

O.BABONIENĖ. Įtikinėti Seimo narių, kad polinkis į žalingus įpročius atsiranda tada, kai jaunimas neturi kur save realizuoti, ypač vasarą, manau, nereikia. Čia paranki forma yra papildomas ugdymas, vaikų vasaros socializacija. Kodėl stoviu prieš jus? Šiandien svarbi kiekviena diena, nes svarbu ne tik tai, kad prašoma papildoma suma vaikų vasaros stovykloms – ačiū, jūs tam pritariate komitetuose, – bet svarbu kuo greičiau tai patvirtinti ir lėšas pervesti stovykloms. Jūs suprantate, kad kuo ilgiau stovykloms nepaskirsime lėšų, tuo daugiau vaikų bus neužimta, tokios pasekmės prognozuojamos, nes tai jau bus pavėluota. Siūlau pritarti įstatymui po svarstymo ir neatidėlioti. Mūsų moksleivių vasaros socializacija, visu mėnesiu ir daugiau vėluojanti, turi vykti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, mums reikėtų balsavimu apsispręsti priėmimą… Prašau, kolegos, registruotis. Yra pasiūlymas registruotis, o tada apsisprendimą išreikšime.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Pagal Statuto 177 straipsnio 3 dalį mums reikėtų balsavimu apsispręsti dėl šio įstatymo projekto priėmimo datos. Yra siūlomas ketvirtadienis. Kas už?.. Dėl balsavimo motyvų. Prašau. Nėra norinčių pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, todėl prašau balsavimu apsispręsti. Kas už tai, kad šis įstatymo projektas būtų priimtas ketvirtadienį, kitame plenariniame posėdyje, balsuojate už.

Yra didelės grupės Seimo narių siūlymas pakartoti registraciją. Todėl prašau to nepalaikyti sunkumu ir dar kartą užsiregistruoti, tų, kurie užsiregistravo, ir tų, kurie neužsiregistravo. Taip, prašau registruotis dar kartą.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Dar kartą – kas norėtų pasakyti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų? Taip pat nėra. Kolegos, kas už tai, kad šis įstatymo projektas būtų priimtas ketvirtadienį, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš ar susilaikote.

Už – 57, prieš nėra, susilaikė 16, todėl biudžeto priėmimą planuojame svarstyti ketvirtadienį.

Kolegos, norėčiau supažindinti jus su valdybos sprendimu. Vakar, liepos 4 dienos posėdžio metu, buvo nuspręsta sušaukti neeilinį posėdį liepos 9 dieną, pirmadienį, 12 valandą. Numatyta svarstyti vieną klausimą – Vyriausybės programos pateikimą. Programą planuojame išdalyti Seimo nariams liepos 8 d., sekmadienį, 10 val. Taip pat programą galėsite rasti interneto tinklapyje.

Seimo nutarimo “Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus atlyginimo” projektas Nr.IXP-853 (pateikimas)

Kolegos, jeigu leisite, vienas rezervinis klausimas ne eilės tvarka. Tai yra Seimo nario A.Sakalo pateikiamas Seimo nutarimo “Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus atlyginimo” projektas Nr.IXP-853. Prašau kolegą A.Sakalą jį pateikti.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šis projektas įteisina žurnalistų etikos inspektoriaus atlyginimą, jį prilygina valstybės pareigūnų atlyginimams pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Lig šiol šis atlyginimas buvo skaičiuojamas pagal 1997 m. Vyriausybės nutarimą ir neatitiko bendro konteksto. Todėl dabar keičiant atlyginimus, juos mažinant ir keičiant pagal Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, ten minėtas atlyginimas visiškai nepatenka. Todėl jeigu mes priimsime šią pataisą, kurią aš siūlau, tai žurnalistų etikos inspektoriaus atlyginimas įeis į bendrą sistemą ir nebus mums jokių problemų toliau tai atskirai svarstyti. Prašyčiau pritarti šiam pateikimui. Ir Pirmininko prašyčiau, kad būtų gerai iki vasaros jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų niekas nenori klausti. Ar būtų norinčių pasakyti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam Seimo nutarimui po pateikimo? Prieštaraujančių negirdėti. Ačiū. Pritarta.

Kolegos, pradedame svarstymo procedūrą. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? (Balsai salėje) Kolega Popovas siūlo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Ar, kolegos, galėtume bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Prieštaravimų negirdėti. Pasiūlymui pritarta. Papildomas komitetas? Nėra siūlymų dėl papildomo komiteto. Ar būtų kokių siūlymų dėl svarstymo datos? Kolega A.Sakalas šį Seimo nutarimą siūlo šioje sesijoje priimti. Ar būtų kitų siūlymų? Prašysime Seniūnų sueigos apsvarstyti ir parinkti datą šioje sesijoje. Ačiū.

Pirmininkavimą perduodu savo kolegai Č.Juršėnui. Ačiū.

Seimo nutarimo "Dėl 2001 metų rudenį pašauktų privalomosios pradinės karo tarnybos karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus reikalų sistemoje" projektas Nr.IXP-763* (priėmimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Dėl bendros tvarkos siūlau užsiregistruoti. Registracija.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Mielieji kolegos, siūlau imtis Seimo nutarimo “Dėl 2001 metų rudenį pašauktų privalomosios pradinės karo tarnybos karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus reikalų sistemoje” projekto. Teikėjas – ministras V.Markevičius. Priėmimo stadija. Todėl kviesčiau į tribūną komiteto pirmininką mieląjį kolegą A.Sadecką. Prašom. Projekto registracijos Nr.IXP-763. Prašom, kolega.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip žinote, šis klausimas netradiciškai šiais metais buvo suskaidytas į du etapus, t.y. pavasarinis šaukimas ir rudeninis šaukimas. Tai komitete buvo padaryta siekiant išnagrinėti, kaip vykdomos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatos, reorganizuojant vidaus tarnybos padalinius į viešojo saugumo padalinius, kiek tai atitinka Vyriausybės nustatytą tvarką mažinti šauktinių skaičių. Galima pasakyti, jog tai davė tam tikros naudos ir šiuo metu šauktinių skaičius yra mažinamas 170 žmonių, todėl manome, kad ta nuostata yra vykdoma, vykdoma net galbūt šiek tiek su tam tikru pagreičiu. 2003 m. sausio mėnesį tikimasi, kad vidaus tarnybos dalinių kaip tokių nebebus, o bus viešojo saugumo daliniai, t.y. policinė struktūra. Kalėjimus saugos profesionalūs pareigūnai, o ne tie šauktiniai, dėl kurių mes visi su jumis taip jaudinamės. Manau, kad reikėtų pritarti šiam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, yra… (Balsas salėje) Minutėlę, minutėlę, gal kas dar turės kokių abejonių. Yra trys straipsniai. Ar reikalaujate, kad būtų dėl kiekvieno straipsnio atskirai kalbama dėl balsavimo motyvų ir balsuojama? Ar galima laikyti, kad ir 1, ir 2, ir 3 straipsniai yra priimami bendru sutarimu? Galime? Ačiū. Tada ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar jau viskas.

A.SADECKAS. Taip, ir komitetas bendru sutarimu…

PIRMININKAS. Irgi. Labai malonu. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo? Nematau. Tada kviečiu mieluosius kolegas dar sykį registruotis ir balsuosime. Prašome registruotis.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Gerbiamieji, prašyčiau pasiruošti balsuoti dėl Seimo nutarimo “Dėl 2001 m. rudenį pašauktų privalomosios pradinės karo tarnybos karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus reikalų sistemoje”. Prašome balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 61 ir 5 Seimo nariai susilaikė. Nutarimas “Dėl 2001 m. rudenį pašauktų privalomosios pradinės karo tarnybos karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus reikalų sistemoje” priimtas. Ačiū, gerbiamieji.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos" priedėlio papildymo" projektas Nr.IXP-867 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar siūlau imtis vieno iš rezervinių klausimų – “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos” priedėlio papildymo”, arba pagal darbotvarkę tai yra pirmas rezervinis klausimas. Pranešėjas – kolega J.Kraujelis.

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žemės ūkio ministerijai laiku nespėjus pateikti siūlymus dėl Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, ryšium su tuo, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojo Civilinis kodeksas ir tam tikra sutarčių pirkimo-pardavimo tvarka turi būti patikslinta, ir kad artimiausiu metu prasidės naujų sutarčių sudarymas dėl derliaus supirkimo, siūlome ir norime, kad šis klausimas būtų įtrauktas dar į šią pratęstą sesiją ir dar joje būtų priimtas, nes jei lauktume iki rudens, iš tikrųjų kiltų daug problemų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Minutėlę. Mielieji kolegos, čia iš tikro yra techninis klausimas, bet mes jį turime atlikti pagal visas procedūras. Ar nori kas klausti, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar bendru sutarimu pritariame po pateikimo? Ačiū. Vienas klausimas išspręstas. Antras klausimas. Ar galime iš karto priimti? Ačiū. Nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Ačiū. Prašome registruotis. Registracija. Prašome registruotis. Gerbiamieji, sako, aparatūra perkaito. Prašome dar kartą registruotis. Taip, Seimo nariai kol kas atlaiko. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos” priedėlio papildymo”. (Balsai salėje) Oi, koks nuostolis. Prašome balsuoti.

Už – 54 ir 4 Seimo nariai susilaikė. Vadinasi, Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos” priedėlio papildymo” priimtas.

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-843 (pateikimas)

Kadangi mes atitinkamai papildėme sesijos darbų programą, aš dabar kviečiu dar kartą kolegą J.Kraujelį jau pateikti tą klausimą, dėl kurio mes ką tik priėmėme nutarimą. Tai yra 7 rezervinis klausimas – dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo. Prašom. Kolega J.Kraujelis.

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi šį rytą gavome Teisės departamento išvadas, dabar specialistai jas analizuoja, aš prašyčiau nukelti truputį vėlesniam laikui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad tai netrukdytų pradėti pateikimą. Jeigu visi kolegos sutiktų, paskui svarstydami galėsite atsižvelgti. Juk nerengiama ypatinga skuba. Aš siūlau padaryti tai, ką galima padaryti iš karto. Prašom. Pateikimo stadija. Projekto registracijos Nr.IXP-843. Prašom.

J.KRAUJELIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, atsiskaitymo, o kartu ir apmokėjimo už žemdirbių išaugintą ir parduotą produkciją dalykuose problemų yra gana daug. Santykius tarp gamintojų, pardavėjų, tai yra ir perdirbėjų, prekybininkų, tai yra pirkėjų, reguliavo sutartys. Plačiausiai buvo taikomos pirkimo – pardavimo sutartys, kurios turėjo atitikti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas tos žemės ūkio produkcijos tipinės sutarties sąlygas. Nuo liepos 1 d. įsigaliojus Civiliniam kodeksui, siekiant, kad pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo praktika atitiktų Civilinio kodekso 6.155 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje siūloma, kad atskirų rūšių sutarčių specialiosios normos gali būti nustatytos ir kituose įstatymuose, taip pat išplėsti apmokėjimo už nupirktą produkciją sąlygas, patikslinti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsnius. Žemės ūkio ministerija, kaip minėjau, laiku nespėjo to padaryti ir įstatymo pakeitimo iniciatyvos teko imtis man. Prašyčiau pritarti pateiktam patikslinimui atskirų straipsnių, kurie yra susiję ir su Civiliniu kodeksu ir su kai kuriom sąlygom. Jie nėra esminiai. Teisės departamento išvada, kuri yra gauta, turimomis mano žiniomis, nėra esminė, todėl toliau svarstant komitetuose tai yra įmanoma patikslinti. Ir į daugelį jų, kiek šiandien ryte spėjom peržiūrėti, visiškai įmanoma, nepakenkiant įstatymo kokybei ir sutarčių praktikos sudarymui, atsižvelgti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys, kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, pirmasis klausimas. Tai Žemės ūkio ministerija nespėjo. Ar ji teigiamai žiūri į šio projekto pateikimą? Pirmasis klausimas. Ir antrasis. Dėl jūsų aiškinamojo rašto aiškinimo – dėl transportavimo išlaidų. Buvo 60 km, ar dabar jau visas šitas atstumas bus susitarimo tarp pardavėjo ir pirkėjo reikalas? Jeigu taip, tai žemdirbiui būtų ne lengviau.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Žemės ūkio ministerijos nuostata buvo ta, kad gal jie spės pateikti pasiūlymus dėl Civilinio kodekso kai kurių straipsnių patikslinimo. Kadangi keisti Civilinį kodeksą vis dėlto yra gana sudėtinga, galima išardyti bendrąją sistemą, toliau konsultuodamiesi su Teisės departamentu ir kitais specialistais, mes priėjome išvadą, kad galima, nepakenkiant bendrai tvarkai, taisyti, vadovaujantis mano minėto anksčiau 6.155 straipsnio 2 dalimi ir patikslinant specialiuosius įstatymus, kuriuose šita tvarka yra reguliuojama. Todėl, priėmę tokį sprendimą, su Žemės ūkio ministerija tuos klausimus derinome. Man atrodo, kad mes pasieksim tą patį rezultatą, nepaliesdami Civilinio kodekso.

Dabar dėl transporto išlaidų padengimo. Civiliniame kodekse vis dėlto yra nuostata, kad pardavėjas transportavimo išlaidas padengia pats. Tačiau kai kuriuose kituose straipsniuose yra nuostatos – jeigu viena ir antra pusė nesusitaria kitaip. Todėl čia šiek tiek yra žemdirbiams, kurie parduos produkciją, sudėtingesni dalykai, tačiau bandysim orientuoti, kad būtų susitarta laikantis tų pačių sąlygų. Dar yra sutarčių , kurios sudarytos šiems metams, jos pagal tas sąlygas ir toliau galios. Tai liečia yra susiję jau su šių metų derliumi, grūdais, cukriniais runkeliais ir kitais.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar norėtų kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Dėkoju dar kartą, kolega pranešėjau. Mielieji Seimo nariai, siūlymas, kuris buvo suformuluotas Seniūnų sueigoje, yra toks, kad pagrindinis komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas. Sutinkam? Ačiū. Papildomi – Biudžeto ir finansų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Sutinkam? Ir dėl tolesnio svarstymo, gerbiamasis pirmininke, dar šioje sesijoje? Prašom.

J.KRAUJELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai prašytume, kad šioje sesijoje, nes čia nėra tokie sudėtingi dalykai. Bet jeigu mes dabar nepriimsime, o susirinksime rugsėjo mėnesį, tai daugelis sutarčių dėl grūdų, dėl rapsų, dėl kitų supirkimų, tos sutartys ir tokia dviprasmybė visoje Lietuvoje klaidžios.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamasis pirmininke už aiškią nuomonę. Dabar kreipiuosi dar kartą į kolega Seimo narius. Jeigu komitetai, tai yra jūsų, gerbiamasis J.Kraujeli, komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas pirmadienį susirinks ir pareikš savo nuomonę, tada mes iš tikrųjų galim kitą savaitę ir svarstyti, ir priimti. Galim taip susitarti? Su ta viltim, kad komitetai tikrai laiku išnagrinės. Sutinkam? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinio saugumo strategijos projekto rengimo" projektas Nr.IXP-754* (svarstymas)

Ir aš siūlau dar iki pietų pertraukos imtis dviejų rezervinių klausimų, kurių pranešėjas yra A.Sadeckas. Prašom. Tai yra 4 ir 5 rezerviniai klausimai. Jie, man atrodo, yra bent iš dalies susiję. Tai yra Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinio saugumo strategijos projekto rengimo” projektas. Čia svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir dar kiti komitetai. O kitas klausimas – pateikimas. Tai prašom, gerbiamasis pirmininke.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė nutarimo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Ekonomikos komitetas buvo kaip papildomas komitetas, jis taip pat nagrinėjo. Pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Teisės ir teisėtvarkos komitetas vis dėlto siūlė grąžinti nutarimo projektą iniciatoriams tobulinti, kad būtų atsižvelgta į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas. Tai yra ko įstatymas reikalauja iš Vyriausybės – tikslinti projekto turinį. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes mano, kad Nacionalinio saugumo strategijos nutarime nėra tikslinga taip detaliai reglamentuoti, vis dėlto tai paliekama Vyriausybės iniciatyvai. Vyriausybės prerogatyva galvoti, kaip tai padaryti, nes ji rengs tą strategiją. Todėl išsamiau nustatyti strategijos turinį nebūtų tikslinga, strategijos projekto turinį turėtų suformuoti rengėjai, tai yra Vyriausybės sudaryta darbo grupė.

Todėl komitetas pritarė ir prašo…

PIRMININKAS. Pritarti?

A.SADECKAS. Taip, prašo pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dabar kitų komitetų atstovai, pirmiausia A.Vazbys – Ekonomikos komiteto vardu. Prašom, kolega, į tribūną.

A.VAZBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė nutarimo dėl Nacionalinio saugumo strategijos projekto rengimo projektą. Po diskusijų projektui buvo pritarta 6 komiteto nariams balsavus už ir 3 susilaikius. Manome, kad tokia strategija iš tikrųjų būtų naudinga, nes ji aktualizuotų Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme išdėstytas kryptis, pritaikytų mūsų pasirinktus nacionalinio saugumo užtikrinimo būdus prie esamos situacijos. Todėl dar kartą pakartosiu: komiteto sprendimas buvo pritarti teikiamam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – kolega R.Sedlickas. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė šiam įstatymui, nes tam nėra pagrindo.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesiginčysime, nes čia kalbama apie nutarimą, bet svarbu, kad nepritariate. Mielieji kolegos, dabar prašyčiau dėl balsavimo motyvų, nes lemia pagrindinio komiteto nuomonė. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar iš karto balsuosime, ar pritariame, ar ne? Niekas nenori kalbėti? Ačiū. Prašom registruotis. Pagrindinis komitetas siūlo pritarti, vienas iš dviejų papildomų siūlo nepritarti. Prašom kol kas registruotis. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Dar sykį primenu, kad pagrindinis, t.y. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, siūlo pritarti, Ekonomikos komitetas – taip pat, tuo tarpu Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano, kad netikslinga pritarti. Taigi prašom pasiruošti balsuoti pagal pagrindinio komiteto siūlymą. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo? Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už – 38, prieš – 4, susilaikė 13, pritarta po svarstymo.

Gerbiamasis pirmininke, priėmimą, matyt, reikėtų surengti kitą savaitę? Prašom.

A.SADECKAS. Taip, manyčiau, reikėtų priimti kitą savaitę, nereikėtų nutempti.

Seimo rezoliucijos "Dėl 2000 metų Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos" projektas Nr.IXP-793 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerai. Ar kas prieštarauja? Ačiū. Sutarta. Tada svarstome darbotvarkės 5 punktą – Seimo rezoliuciją “Dėl 2000 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos”. Projekto pateikimas. Projekto registracijos Nr.IXP-793. Kviečiu kolegą į tribūną.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Kaip žinote, pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą Seime kasmet svarstoma nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaita.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, svarstydamas šią ataskaitą, atsižvelgė į visus nacionalinio saugumo aspektus ir, reikia pasakyti, pastebėjo gana siaurą ir formalų požiūrį į ataskaitos rengimą, į jos kokybę. Mes konstatavome, kad apskritai buvo dėta nuoseklių pastangų stiprinti valstybės saugumą, įgyvendinti Lietuvos siekį tapti NATO ir Europos Sąjungos nare, stiprinti šalies gynybinį potencialą plėtojant krašto apsaugos struktūras ir derinant jas prie NATO standartų, taip pat buvo imtasi kai kurių priemonių didinti vidaus, asmens bei viešąjį saugumą, stiprinti kovą su korupcija.

Rezoliucija akcentuoja keletą spręstinų problemų, kurias būtų galima sugrupuoti taip. Pirmiausia tai kompleksinio požiūrio į nacionalinį saugumą stoka. Mes pastebėjome, jog kai kurios ministerijos ir kitos valstybės institucijos nelabai suvokia savo vietą ir vaidmenį nacionalinio saugumo sistemoje bei vykdant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Matyt, iš Vyriausybės, o gal ir iš Valstybės gynybos tarybos trūksta ir tam tikro koordinavimo vaidmens.

Antroji problema būtų Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo įgyvendinimo eiga. Komitetas atliko šio įstatymo įgyvendinimo analizę, apibendrino rezultatus ir konstatuoja, jog ne viskas padaryta, ką buvo galima ir reikia padaryti. Pavyzdžiui, iki šiol nesudaryta vyriausybinė nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupė, laiku neparengtos ilgalaikės nacionalinį saugumą stiprinančios programos. Tiesa, kai kurios jų pateiktos jau parengus rezoliuciją. Štai rezoliucijoje yra nurodyta, pavyzdžiui, Kovos su nusikalstamumu programa.

Ne visuomet galima kategoriškai teigti, kad priimami sprendimai, ypač ekonomikos, politikos srityse, neabejotinai atitinka Nacionalinio saugumo įstatymo esmę. Taigi reikėtų apsispręsti dėl tolesnio įstatymo tobulinimo. Kaip žinote, tokią iniciatyvą buvo parodęs Prezidentas, kuris savo dekretu buvo sudaręs darbo grupę, bet kažkodėl šios grupės darbas užgeso.

Apie Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo tobulinimą, t.y. jo tikslinimą, vis dažniau kalbama Vyriausybėje ir Seime, todėl rezoliucijoje siūloma apsispręsti ir atlikti konkrečius veiksmus, kad tobulinant įstatymą būtų atsižvelgta į šiandienines realijas.

Trečioji būtų šalies vidaus saugumo problema, kuri irgi turėtų įgyti prioritetinę reikšmę. Turime sau pasakyti, kad organizuotas nusikalstamumas, šešėlinė ekonomiką, kontrabanda, narkomanija, korupcija tampa didele nacionalinio saugumo grėsme. Nusikalstamumas auga, o policijos ir kitų teisėsaugos institucijų finansavimas, sakyčiau, tragiškai blogėja.

Tikimės, kad naujoji Vyriausybė energingai ir efektyviai spręs nacionalinio saugumo problemas ir atkreips dėmesį į Seimo rezoliucijos nuostatas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dar sykį noriu priminti, kad pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 6 straipsnį Seimas svarsto Vyriausybės ataskaitą, apie kurią kalbėjo pirmininkas, ir dėl jos priima rezoliuciją. Rezoliucijos tekstas yra pateiktas, jokių pastabų nebuvo. Vadinasi, jeigu kas dar ko ypatingo nepasakytų, galėtume šiandien ir priimti. Kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Dėkui. Gerbiamasis komiteto pirmininke, aš ilgai nebuvau Lietuvoje, todėl teikiamo rezoliucijos projekto paskutinei redakcijai įtakos neturėjau. Bet man visą laiką skauda galvą dėl to, kad jau daug metų kalbame apie strateginio planavimo grupę ir visa kita, nebent aš skubėdamas perskaičiau, mes lyg ir buvome kalbėję, kad atkreipsime dėmesį. Tačiau vėl tas dalykas yra “išplaunamas”. Aš matau, kad nė viena Vyriausybė nenori turėti tokios strateginio planavimo grupės, kuri analizuotų saugumo klausimus vienokia ar kitokia forma, ir mes jos vėl neįrašėme. Ar kaip nors kitaip yra sutarta? Norėčiau jūsų paaiškinimo.

PIRMININKAS. Prašom, pirmininke.

A.SADECKAS. Kolega, visų pirma blogai buvo girdėti. Iš tikro, matyt, ilgai nebuvote Lietuvoje, todėl sunkiau ir girdėti. Taip, ši Vyriausybė turi strateginio planavimo grupę. Tai nesusiję su nacionalinio saugumo problema, kaip tiesiogiai reikalauja įstatymas. Komitete mes visi kartu galvojome ir vienareikšmiai sutarėme, kad ta grupė turėtų būti, ji turėtų koordinuoti ir nagrinėti nacionalinio saugumo problemas. Aš negaliu atsakyti, kodėl nėra. Juo labiau kad tai grupei sudaryti nereikia nei papildomų išlaidų, nei papildomo finansavimo. Reikia tiktai organizacinio sprendimo. Aš galiu pasakyti, kad įstatymą reikia vykdyti.

PIRMININKAS. Minutėlę. Gerbiamasis pirmininke, dabar siūlymas yra toks vadovaujantis Seimo statutu: arba mes priimame šį tekstą be redakcinių pataisų, arba atidedame, sakysime, iki kito posėdžio, arba, tiksliau, iki antradienio, kad būtų galima dar paredaguoti. Bet jeigu tekstas yra iš esmės tinkamas, o raštu niekas jokių pataisų nepateikė, mes turime visišką teisę dabar iš karto priimti ir padaryti tą darbą.

A.SADECKAS. Taip būtų geriau.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininko nuomonė aiški. O kolegos Seimo nariai neprieštarautų? (Balsai salėje) Ar galime iš karto priimti? Ačiū. Tada prašome registruotis. Registracija. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Gerbiamieji, kas už tai, kad būtų priimta Seimo rezoliucija “Dėl 2000 metų nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaitos”? Kas už, prašome balsuoti, kas prieš – irgi. Prašome. Balsavimas pradėtas. Balsuojame.

Už – 49, susilaikė 4 Seimo nariai. Seimo rezoliucija “Dėl 2000 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos” priimta.

Ačiū, mielieji kolegos, mes dabar tikrai užsitarnavome pertrauką. Pertrauka bus iki 12 val. 10 min., ir iš karto noriu kolegas paprašyti susitelkti, nes po pertraukos kaip tik bus saugumo klausimas, t.y. dar viena rezoliucija. Arba, tiksliau tariant, nutarimas dėl laikinosios Seimo komisijos sudarymo. Dabar jis taip aptakiai suformuluotas. Taigi pertrauka iki 12 valandos 10 minučių.

Pertrauka

Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo” projektas Nr.IXP-847 (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Pirmasis kalba A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, buvome žadėję rinktis 12 val. 10 minučių. Gal kokių netikėtų aplinkybių yra politikoje, kad vėlavo pirmininkas?

PIRMININKAS. Jų tikrai yra, bet tai nereiškia, kad aš pasakysiu. (Balsai salėje) Aš vieną kartą ne valstybine kalba esu pasakęs: “Golodnoj kurice proso snitsa”. (Balsai salėje) Klausiantiems. Aš manau, kad mes gražiai pasišnekėjome ir galime imtis kitų reikalų. Tai yra Seimo nutarimo ”Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo”. Mielieji kolegos, primenu, kad buvo sudaryta speciali redakcinė grupė, kuri redagavo, ir dabar jūs turite antrąjį variantą. Kad viskas būtų aiškiau ir kad man būtų geriau, gal pirma galėtų ateiti į tribūną pranešėjas. Po to diskusijose dar nori kalbėti du Seimo nariai. A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kaip visi turbūt pamename, liepos 3 d. Seimo plenarinio posėdžio metu buvo sudaryta redakcinė grupė teikiamam nutarimo projektui tobulinti. Turiu jus informuoti, kad vakar, liepos 4 d., įvyko redakcinės grupės posėdis, kuriame dalyvavo 6 iš 7 grupės narių. Tai yra V.Andriukaitis, J.Narvilienė, A.Saudargas, R.Sedlickas, A.Vazbys ir A.Vidžiūnas. Projektas, kuris yra jums pateiktas, projekto antrasis variantas, buvo patvirtintas minėtame posėdyje bendru sutarimu. Taigi galima teigti, kad projektas yra suderintas tarp visoms politinėms jėgoms atstovavusių grupės narių, ir siūlome jį tvirtinti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kol kas iš jūsų užtenka, nes dabar dar du Seimo nariai norėtų dalyvauti diskusijoje. Pirmasis M.Pronckus. Kviečiu į tribūną.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiam nutarimo projektui aš pritarčiau, jeigu būsimoji komisija sugebėtų išsiaiškinti tikrąsias integracijos trukdžių priežastis ir tikruosius trukdytojus. Keletas konkrečių pavyzdžių. Pavyzdžiui, euroentuziastų atstovai Vyriausybėje jau spėjo pažadėti Briuseliui, kad Lietuvoje žemė užsieniečiams bus parduodama be jokio pereinamojo laikotarpio. Pagal šį pažadą išeitų, kad Seimas šiuos reikalus sprendžiant nieko nereiškia ir kad Konstituciją gali keisti ne Seimas, ne tauta, o valdininkai. Tuo tarpu kokios realijos žemės klausimais?

Pirma. Iš 4 mln. hektarų, kuriems yra parašyti prašymai atkurti nuosavybę, šių metų pradžioje buvo užregistruoti savininkai 2,4 mln. hektarų plotui ir nuosavybė buvo atkurta tik apie 60% žmonių. Šioje vietoje dera paklausti buvusių premjerų, kurie dabar aktyviai propaguoja žemės pardavimą užsieniečiams, kodėl jų valdymo šalyje laiku nesugebėta užbaigti žemės grąžinimo ir ar ne jie dabar yra pagrindiniai stabdžiai keičiant Konstitucijos 47 straipsnį? Beje, lenkai, kurie privačią žemės instituciją turėjo visą laiką, derybose su Europos Sąjunga prašo gana ilgo pereinamojo laikotarpio. Kaip manote, ar mūsų kaimynai yra kvailesni už mus?

Antra. Jau aišku, kad po žemės reformos liks apie 600–900 tūkst. hektarų vadinamosios laisvos žemės. Normaliai mąstantis šeimininkas pirmiausia ją siūlytų saviems žmonėms. Ši žemė lengvatinėmis sąlygomis galėtų būti siūloma įsigyti ūkininkams. Tai leistų didėti ūkiams, didėtų jų konkurencingumas, į valstybės biudžetą įplauktų tam tikros sumos pinigų. Visi žinome, kokius didelius įsipareigojimus valstybė turi savo žmonėms. Laisva žemė, pavyzdžiui, galėtų būti siūloma kaip kompensacija už rublinius indėlius. Laisvos žemės panaudojimo galimybės turėtų būti svarstomos Seime, dėl priimtų tam tikrų sprendimų būtų aiškiau. To kol kas nėra taip pat. Žemėje yra melioracijos įrenginiai. Visi šie įrenginiai yra valstybės. Jų atstatymo vertė yra apie 30 mlrd. litų. Ar parduodant žemę užsieniečiams šie įrenginiai bus dovanojami? Jokio aiškumo taip pat nėra.

Taigi vien tik dėl žemės pardavimo užsieniečiams suminėjau tas problemas. Jas reikėtų kuo skubiau spręsti. Jos nesprendžiamos ir bandomos apeiti. Taigi svarbiausias kliuvinys, sprendžiant šį integravimo klausimą, buvo mūsų mielosios vyriausybės. Vadinasi, tai reikia aiškiai ir tiesiai įvardyti ir skubiai taisyti tokią nenormalią padėtį.

Antra. Prieš dainuojančiąją revoliuciją Lietuvoje vienam gyventojui buvo gaminama bendrojo vidaus produkto už 5 tūkst. 400 JAV dolerių. Statistika sako, kad praeitais metais pagaminta už 3 tūkst. dolerių, arba 56% buvusio lygio.

Šiais metais valstybė be “Sodros” numato savo poreikiams išleisti apie 14 mlrd. litų. Nacionalinis biudžetas, t.y. nuosavos iš mokesčių surinktos lėšos, sudaro apie 9 mlrd., arba apie 64% poreikio. Numatant subalansuoti išlaidas apie 3 mlrd. reikia skolintis ir apie 2 mlrd. panaudoti iš Privatizavimo fondo. Taigi vargingus savo poreikius valstybė kol kas gali tenkinti tik skolindamasi ir išsiparduodama. Panašių verksmingų dalykų sąrašą būtų galima tęsti. Natūralu, kad žmonės, visa tai jausdami iš realaus gyvenimo, nuolat klausia: kodėl mes taip nusmukome? kur to priežastys ir kaltininkai? kodėl sparčiau žengiant NATO ir Europos Sąjungos link žmonės gyvena vis blogiau? ar valstybę kuriame, kad žmonės laisviau ir geriau joje gyventų, ar dėl to, kad įstotume į NATO ir Europos Sąjungą? Taigi dėl šių priežasčių, t.y. prasto ir dalies žmonių vis prastėjančio gyvenimo, politikų raginimai kuo greičiau kur nors įstoti žmonėms atrodo kaip pasityčiojimas iš dabartinio jų gyvenimo, kaip bandymas realias problemas pakeisti propagandine butaforija.

Baigiu. Jei komisija sugebėtų į šias problemas įsigilinti, jos darbas būtų naudingas. Vis dėlto nutarimo projekto teikėjai, atrodo, turi kitas užmačias, t.y. jie, vaizduodami tikruosius patriotus, nori kurstyti tam tikrą priešpriešą, daryti spaudimą kitaip mąstantiems politikams ir žmonėms. Deja, tokioms užmačioms aš pritarti negaliu. Bandymas užgniaužti burnas, aš manau, kad mes gyvename ne Stalino ir V.Landsbergio eros laikais, šie dalykai nepavyks. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū ir už tai. Grėsmės yra grėsmės, kolega Arvydai. Kaip kiekvienas supranta. Kolega J.Veselka tuoj jums paaiškins iš kitos pusės.

J.VESELKA. Ponai transatlantininkai, klausau šiandien spaudos konferencijos vieno liberalo, kuris grįžo pasimatęs su Kongreso vyriausiąja šlavėja, – aiškina, kaip visas pasaulis nusigando ir įtemptai stebi, kas darosi Lietuvoje, jau ties Kalvarijų muitine milijardai, o gal trilijardai dolerių investicijų, kad būtų užtikrintas ekonomikos augimas, sustojo ir nusisuko į Vakarus. Na, toliau – lietuviai niekam tikę, reikia pasikviesti Kwasniewskį, kuris daug geresnis už lietuvius. Atsimenu, kvietė Ulrichą. Štai čia, šioje salėje, po šiomis transatlantinėmis integracijomis ir slypi patys nusikaltimai. Čia reikia pradėti uždėdinėti antrankius, nes po metų kitų tikrai pasikviesime Ulrichą, ar jį vadins Mindaugu trečiuoju, ar ketvirtuoju. Pasižiūrėkime į formuluotes: tirti visuomeninių, politinių organizacijų bei pavienių asmenų veiklą. Paskaitykite 1933 ar 1934 metų Stalino rezoliucijas – lygiai tokios pat, kažkas veikia.

Tai, ponai, sakau atvirai. Aš pasisakiau, pasisakau ir pasisakysiu prieš Lietuvos stojimą į šitą š… NATO, nes tai yra Lietuvos pražūtis. Įstojus ten, Lietuvą neišvengiamai ištiks Prūsijos likimas. Be to, iš mūsų bus paimami milijardai tam, kad būtų kuriamos darbo vietos užsienyje, kad jie galėtų tankus ar kokias nors raketas, kuriomis susenę prezidentai šaudo į varnas, už didelius pinigus… Lietuva turi istorinį šansą tapti Rytų Lietuvos… Šveicarija. Ir jūs, politrukai, neatsiklausę tautos, vedate ir vedate – o koks skirtumas, ar į šviesų komunizmą, ar į kitaip pavadintą komunizmą? – į euroatlantinę integraciją. Juk tas pat. Pagal jūsų formuluotes tas pat.

Todėl jeigu jau tokią komisiją kuriame, tai siūlyčiau pavesti tik labai paprastą dalyką – įrašyti vieną punktą: “Ištirti verslo ir politinių jėgų korupcinius ryšius ir pateikti siūlymus veiklai prieš korupciją suintensyvinti”. Štai tokios paskirties komisija iš tikrųjų būtų tikslinga. Bet jeigu dauguma politinių jėgų sutaria ir priims tokią rezoliuciją, kuri tikrai padarys gėdą Lietuvai su tokiomis formuluotėmis, tai aš siūlau šios komisijos pirmininku paskirti mano įžymųjį kalakutą. Jis dirbs be pinigų ir sąžiningai aiškins tokiems piliečiams kaip aš, kurie aiškiai pasisako prieš NATO. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, šį sykį aš nedėkosiu, nes vis dėlto leksika buvo kai kur ties riba. Ne perėjo ribos, bet buvo ties riba.

Mielieji kolegos, primenu, kad pagal Statutą mes šią komisiją turime sudaryti. Čia negali būti debatų, nes yra tam tikros Seimo narių grupės iniciatyva. Klausimas yra tik tas, kad aš nematau konkrečių komisijos narių, neprisimenu ir pirmininko, savaime aišku. Ir neprisimenu, ar buvo nustatytas laikas frakcijoms pateikti kandidatūras. Taigi aš siūlau dabar padaryti tokį darbą. Žinoma, jeigu kas nori dar kalbėti dėl balsavimo motyvų, kai vienas kalba už, vienas – prieš, tai galime padaryti. Bet aš kol kas siūlau taip: pritarti po svarstymo ir pavesti ne vėliau kaip iki pirmadienio 12 valandos pateikti frakcijoms pagal proporcijas atstovus į šią komisiją. Jeigu pateiks iki vakarinio posėdžio – prašom, galima bus ir vakariniame posėdyje prie to grįžti. O dabar aš siūlau pritarti po svarstymo. Sutinkame? Ar nori dar kas kalbėti? Prašom. Vienas kalba už, vienas – prieš, jeigu kas pageidaujate kalbėti?

Kolega A.Sedlickas – už.

R.A.SEDLICKAS. Visi dalykai, kurie yra rimti, visuomet išjuokiami. Ponas J.Veselka su savo kalakutu yra tipas, kuris atstovauja šiam Seimui. Rimtų dalykų negalima kalbėti – reikia išjuokti, reikia sutrinti, reikia daryti ką nors, kad nieko nebūtų. Bet ar mes galime sau tą leisti? Problema yra, aš galiu pats surašyti dešimt įvykių, dėl kurių man kyla labai didžiulis įtarimas, ar ten nebuvo siekiama asmeniškų interesų. Ir buvo, ir įrodymų yra, tačiau mes Seime į norą ką nors tirti žiūrime kaip velnias į kryžių – ne, jokiu būdu. Kad Mažeikiuose buvo mėginta sustabdyti – ne, jokiu būdu, čia negražu kalbėti net. Prie Mažvydo bibliotekos niekas nestovėjo, niekas neplanavo marširuoti į Mažeikius – ne, ne, ne. Kad buvo korupcija paskelbta ir paskui visi dėjo į krūmus – irgi apie tą negalima kalbėti. Sudarykime pagaliau komisiją, kuri atvirai ir atmerktomis akim ištirtų tą, ką reikia, aš net patarčiau pono J.Veselkos paskutinį sakinį įrašyti į tą rezoliuciją. Mums reikia kovoti prieš korupciją, be abejo, tai tai ir darykime, o ne žaiskime čia su tokiomis mintelėmis, kurimis, žinote, mažo vaiko cirke gal būtų patenkintas kas nors. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamasis Mykolai, aš norėjau tamstos paklausti. Kadangi jūs jau kalbėjote, gal užleistumėte žodį kolegai A.Indriūnui? Kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šitą nutarimo projektą gavom tik šiandien ir negalėjom teikti pasiūlymų dėl paties nutarimo teksto, nežiūrint, kad čia nėra visos komisijos. Problema yra aktuali ir galbūt pažiūrėta per siaurai. Reikėtų, mano nuomone, įtraukti ir visas struktūras, kurios atsakingos už tuos klausimus, kurios turi personalą, galintį kvalifikuotai išspręsti ir už tai gaunantį pinigus. Įtraukti, kad jos padėtų šiai komisijai dirbti. Tai aš siūlau padaryti svarstymo pertrauką ir dabar nepriimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu patikslinti. Iš tikrųjų buvo, gerbiamasis kolega Indriūnai, speciali redakcinė grupė, kuri redagavo. Jeigu dar reikia kokių nors ypatingų pataisų, tai prieš priėmimą gali ta pati darbo grupė padaryti pataisas. Bet aš siūlyčiau vis dėlto bendru sutarimu pritarti po svarstymo. Gal pritariam, kolegos? Ar būtinai reikia balsuoti? Vis tiek bus komisija ir viską sudėlios. Gal pritariam bendru sutarimu. (Balsai salėje) Ačiū. Klausimas išspręstas. Malonu, kad vieni kitus suprantam. Kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Aš repliką po mūsų bendro sutarimo. Galima?

PIRMININKAS. Prašom.

A.GRICIUS. Būdamas kambaryje girdėjau gerbiamojo J.Veselkos kalbą ir vartodamas jo frazeologiją, nežinau, ar mane svarstys Etikos komisija…

PIRMININKAS. Svarstys.

A.GRICIUS. …bet man yra gėda, kad kai kurie nariai šioje salėje mala š…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tikrai Etikos ir procedūrų komisija nestokos darbo, aš taip švelniai pasakysiu. Kolegos, užtenka!

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties" pakeitimo" projektas Nr.IXP-784 (svarstymas ir priėmimas)

Aš siūlau dabar imtis dar vieno rezervinio klausimo, kadangi čia lyg ir yra sutarta, ir mes vėl būsim išsprendę vieną dalyką. Aš siūlau imtis 3 rezervinio klausimo – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties” pakeitimo” projekto. Pranešėjas – kolega K.Kuzmickas. Prašom. Prašom referuoti, jeigu tikrai sutarta, tai tada mes išties galim spręsti klausimą.

K.KUZMICKAS. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas… Pateiktas nutarimo dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties pakeitimo projektas. Apsvarstė kandidatūras, kurias 5 pateikė Lietuvos savivaldybių asociacija, 5 pateikė Sveikatos priežiūros specialistai, 2 iš jų – Vilniaus universiteto ir Kauno medicinos universiteto ir 5 – visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus, atstovai. Jūs kandidatus matote.

Ta taryba renkama dėl to, kad pasibaigė praeitos tarybos kadencija, reikia ją išrinkti. Kadencija pasibaigė birželio mėnesį ir dabar taryba laikinai vykdo jai pavestas funkcijas iki kol bus išrinkta nauja. Komitetas apsvarstė šias personalijas. Pateikimo stadijoje, kaip žinote, buvo tam tikrų Seimo nario E.Klumbio pasiūlymų. Į juos buvo atsižvelgta, užklaustas ir universitetas, ir asociacijos, kurios išaiškino, kad būtent šie jų deleguoti atstovai pagal tarybos reglamentą gali ir jiems priklauso būti šioje taryboje. Todėl mes siūlome atsižvelgti į komiteto sprendimą bendru sutarimu pritarti projektui, prašome jūsų taip pat pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galim po svarstymo pritarti, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galim? Ačiū. Negirdžiu prieštaravimų. Ir kadangi čia yra nenorminis nutarimas, mes jį galim iš karto priimti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Gerbiamieji, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties” pakeitimo”? Prašom balsuoti. Balsuojam.

Už – 55, prieš – 2, susilaikė 7. Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties” pakeitimo” priimtas. Ačiū.

Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-779(3*) (svarstymo tęsinys ir priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Grįžtam prie rytinio posėdžio darbotvarkės klausimų. Aš siūlau dabar imtis paketo, nors čia kiekvienas yra atskiras klausimas. Tai yra 6, 7, 8, 9. Valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Teikėjas – ministras V.Markevičius. Pranešėjas, kadangi svarstymo tęsinys, – komiteto pirmininkas R.Šukys. Prašom, kolega. Čia buvo užrašytas kolega J.Sabatauskas, bet sako, kad jūs kalbėsite. Prašom. (Balsai salėje)

R.ŠUKYS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Išsiaiškinome šiaip ne taip. Tai yra Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, pagrindinis, ir kiti kartu su šiuo įstatymu. Buvo padaryta pertrauka. Svarstymo tęsinį pradedam nuo Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Mūsų komitete, Teisės ir teisėtvarkos komitete, aš jau praeitą kartą minėjau, įstatymo projektas buvo patobulintas, iš esmės paliekant tas pačias nuostatas, kurios buvo anksčiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto aprobuotos, tačiau, kadangi pats įstatymas jau buvo įsigaliojęs, teko patobulinti, susiejant įstatymo nuostatų taikymą, nustatant atgalinį jų galiojimą, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d.

Yra gautos kolegos P.Papovo pataisos, kur yra siūloma vietoj 2002 m. sausio 1 d. daryti pataisas ir visur rašyti 2001 m. spalio 1 d. Aš noriu pasakyti, kad nepritariu šioms pataisoms, nes nesu įsitikinęs, mūsų nepatikino ir Vidaus reikalų ministerija, kad iš tikrųjų yra pasirengta, arba, sakykim, kad pagrindinė problema yra pasirengimas skirstyti pagal kategorijas. Aš manau, pagrindinė problema, kuri buvo išdėstyta, – nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija ir naujas Valstybės tarnybos, kaip instituto, sutvarkymas. Ir nustatyti datą spalio 1 d… Aš manau, kad vis dėlto mes turime atsižvelgti ir žiūrėti realiai į situaciją, kuri dabar yra valstybės tarnyboje. Kas yra valstybės tarnautojo atlyginimas? Tai yra tam tikras jo veiklos stabilumą, lojalumą užtikrinantis veiksnys, ir tai yra akivaizdu. Ir jeigu mes kas trys mėnesiai tą viltį turėti aiškią situaciją dėl atlyginimo, dėl darbo apmokėjimo tai nukeliame, tai pratęsiame bei vėl pasakome, kad bus mažinama ir pertvarkoma, po to atsirastų nauja redakcija… Manau, kad vis dėlto negalima eksperimentuoti ir destabilizuoti situaciją valstybės tarnyboje. Normaliai iki sausio 1 dienos šie dalykai bus sutvarkyti. Kadangi Vyriausybė teikia šį projektą, manau, biudžeto lėšos yra paskaičiuotos atsižvelgiant į biudžeto situaciją, metams skirtas lėšas, šiuo atveju Vyriausybės yra atsakomybė, kad biudžeto lėšų skaičiavimas būtų tikslus. Todėl siūlau vis dėlto pritarti Vyriausybės nuostatai, kad data liktų 2002 m. sausio 1 diena, o Seimas turėtų apsispręsti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Turėčiau pagal Statuto reikalavimus paklausti, ar yra 10 Seimo narių, kurie remia Petro Papovo siūlymus, ar reikia dar balsuoti? Užtenka? Tikrai užtenka? (Balsai salėje) Minutėlę. Yra pataisa ir dėl jos reikės balsuoti.

Dabar prašom dėl balsavimo motyvų.

R.ŠUKYS. Aš gal patikslinsiu…

PIRMININKAS. Prašom.

R.ŠUKYS. Vis dėlto prašyčiau pirmiausia balsuoti dėl komiteto išvados, kuri yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Tai yra pritarti po svarstymo tam įstatymo projektui, kuris yra patobulintas Teisės ir teisėtvarkos komitete, kaip pagrindiniame komitete. Pirmiausia turėtume dėl to apsispręsti, o paskui balsuoti dėl pataisų. Iš karto užbėgdamas už akių, aš pasakiau komiteto nuomonę dėl pataisų.

PIRMININKAS. Tai, mielas gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamieji koelgos, man atrodo, kad tai nekeičia reikalo esmės, galima ir taip, ir taip. Juo labiau P.Papovas sutinka. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindiniam komitetui? Ne. Tada čia naikinu. Prašom iš naujo. Kas nori kalbėti dėl pagrindinio komiteto išvados už, o kas prieš? Kol kas yra prieš. Ne, yra P.Papovas. Prašom. Papovas – dėl pagrindinio komiteto išvados, o po to dėl jūsų pataisos kalbėsime.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas patobulino dėl šio įstatymo įsigaliojimo, bet esmės paliko tai, ką buvo nusprendęs papildomas komitetas. Nenorima pritarti dėl to, nes nori, kad įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, bet liepos 1 diena jau praėjo. Kelios vyriausybės, jeigu taip galima pasakyti, yra neparengusios reikiamų teisės aktų, dėl to šis įstatymas negali įsigalioti nuo liepos 1 dienos, nes atlyginimai pagal jį nebus mokami. Todėl reikia atidėti. Siūlau atidėti keliems mėnesiams, t.y. iki spalio 1 dienos. Vis dėlto reikia pagreitinti dokumentų priėmimą, gana čia kelerius metus rengti teisės aktus. Siūlau, kad jis įsigaliotų nuo spalio 1 dienos. Kadangi dabar svarstoma bendra komiteto išvada, tai siūlau pritarti komiteto išvadai ir po to svarstyti mano siūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė – kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, įvyko beveik stebuklas. Atėjo liepos 1 diena ir įsigaliojo Valstybės tarnautojų atlyginimus nustatantis įstatymas. Anksčiau tokio stebuklo dar nėra buvę. Man atrodo, mes negadinkime to stebuklingo įvykio, neteikime tokių pataisų, kurios siūlo, kad įsigaliotų atgal. Galų gale priverskime tuos valstybės tarnautojus, kurie sabotavo šio įstatymo įsigaliojimo realizavimą, per kelias savaites patvirtinti tuos įstatymo lydimuosius aktus, kurie yra parengti. Viską yra įmanoma suspėti, nes liepos mėnesio atlyginimą skaičiuos liepos mėnesio gale. Aš siūlau parodyti tvirtą valią, nesitaikstyti su buvusių valdininkų sabotažu, kuris buvo kai kuriems iš jų naudingas, ir baigti šią visą istoriją. Bus naujų valstybės tarnybos įstatymų projektų, kokie jie bus, kiek juos svarstysime, tai negali būti pretekstas skaidriai, įstatymu nustatytai Valstybės tarnautojų atlyginimų sistemai įsigalioti. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom registruotis, nes matau, kad bendro sutarimo nebus. Registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Balsuosime, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai. Ar aiškus balsavimas? Aiškus. Taigi prašom pasiruošti balsuoti ir balsuojame. Ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai?

Už – 42, prieš – 12, susilaikė 13, pritarta. Dabar galime grįžti prie kolegos P.Papovo pataisos. Gal užbaikime šitą procedūrą, tada… P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, pateikiau kompromisinį variantą. Šiam variantui pritaria ir naujasis premjeras. Jis mano, kad vis dėlto Vyriausybė ir valstybinės institucijos turėtų sugebėti per keletą mėnesių parengti reikiamus dokumentus, kad būtų spartinamas šio įstatymo įsigaliojimas, t.y. įstatymu nustatyta darbo apmokėjimo valstybės tarnautojų tvarka.

Mano siūlymo esmė yra ta, kad spalio 1 diena, o atlyginimų didinimas ir mažinimas prasidės taip, kaip buvo dabar galiojančiame įstatyme, t.y. lentelės tokios pat, kaip dabar yra galiojančiame įstatyme. Prašyčiau pritarti mano siūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Jus nori paremti, kiek supratau, J.Razma.

J.RAZMA. Iš tiesų pono P.Papovo pataisa yra mažesnė blogybė negu ta, kurią čia taip energingai gina ponas R.Šukys. Tada mes šių atlyginimų sistemos įsigaliojimą nukeltume tik ketvirčiui. Tai yra mažiau negu pusė metų. Kadangi pataisą teikia naujos valdančiosios daugumos atstovas ,noriu tikėti, kad jo teikimas, jo žodis yra paremtas tvirtu įsipareigojimu, kad tikrai ta sistema bus tada įvesta ir neatitiks taip, kaip valdant ištižusiai liberalų vyriausybei, kai jie nesugebėjo priversti valdininkų laiku parengti įstatymo lydimuosius aktus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom dar kartą registruotis ir balsuosime, ar pritariame P.Papovo pataisai. Gal dar reikės kai ką spręsti. Pirmininke, galit prisėsti, bet netoliese.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Gal iš tikrųjų, kaip čia man sufleruoja, galima bendru sutarimu pritarti? Ne? Tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta P.Papovo pataisai. Tiksliau, čia iš esmės viena pataisa, bet keliems straipsniams. Manau, mes galime vienu ypu balsuoti? Galime? Ačiū. Taigi kas už P.Papovo pataisą, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 42 , 11 – prieš, 8 susilaikė. P.Papovo pataisoms pritarta. Dabar dėl vedimo tvarkos ar repliką – kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Kai mes svarstėme šį Valdininkų įstatymą mūsų frakcijoje čia, Seime, aš atsimenu tą didžiulį spaudimą, kurio mes sulaukėme iš teisėtvarkos atstovų dėl to, kad jo negalima priimti. Aš prisimenu, kaip mano kolega R.Šukys mūsų frakcijoje pasisakė prieš šitos pataisos pratęsimą. Bet aš noriu pasakyti pastabą gerbiamajai kairiajai daugumai. Neduok Dieve, jeigu jūs vėl, kaip matyti iš pirmųjų žingsnių, pakliūsite į valdininkų rankas. Atrodo, jūs vėl tapsite jų įkaitais. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, mes turime dar sykį balsuoti, ar pritariame visam projektui jau su P.Papovo pataisa, ar galime bendru sutarimu ir nebūtina dar kartą balsuoti? Pritariame? Ne. (Balsai salėje) Prašom. Labai atsiprašau, tada pagal formalius reikalavimus gal kas dar nori dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Kad kolega E.Masiulis lyg ir kitaip galvoja. E.Masiulis. Prašom dėl viso projekto su P.Papovo pataisa. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Iš tiesų praėjo visai neilgas laiko tarpas, tik pusė metų, ir man labai keista stebėti, kai socialdemokratų pusėje taip staigiai keičiasi nuotaikos. Aš puikiai pamenu pono A.Syso, kitų socialdemokratų išsakytus argumentus už tai, kad iš tikrųjų nebereikėtų nukėlinėti šito įstatymo įsigaliojimo datos. Ir dabar, kai po pusės metų skamba visiškai kiti argumentai, tai tikrai yra nesuprantama ir tikrai nenuoseklu. Todėl, pasisakydamas prieš tos datos nukėlimą, aš vis dėlto raginčiau balsuoti prieš šitą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ir V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Na, aš dabar jau turiu teisę savo jaunajam kolegai pasakyti: per anksti pradėjote blefuoti. Visų pirma norime dar kartą jūsų paklausti, kiek laiko tempė gumą jūsų Vyriausybė su šitais reikalais? Antras dalykas, dabar frakcijoje yra dvi nuomonės: palikti taip, kaip yra (tai nuomonei atstovauja aštuoni frakcijos nariai), kita nuomonė – padaryti taip, kad nepaliktume žmonių be atlyginimų. Ir tamstos taip pat. Šiuo atveju visiškai aiški trečia mūsų išvada: išsiaiškinti kaltus ir nubausti. Kodėl šitas klausimas taip vilkinamas? Tai dar kartą įrodo, kaip valdant valstybę reikia turėti nors šiek tiek sąžinės, padorumo ir atsakomybės. Dabar reikia elgtis būtent taip, t.y. nenukelti iki sausio 1 d., tai būtų tikrai per toli, nes žmonės laukia šito sprendimo, išsiaiškinti atsakingus ir kaltus, ypač buvusią Vyriausybę ir jos vadovus, kartu ir buvusius frakcijų atstovus komitetuose, vilkinusius šitą problemą, ir pasiekti, kad įstatymo lydimieji aktai būtų priimti iki spalio 1 d. ir būtų galima pradėti šitą reikalą įgyvendinti. O kolegoms tik dar kartą patariu: šį kartą geriau jau nevilkinti laiko ir patylėti esant tokiai situacijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Registracija, ir tada balsuosime dėl pritarimo ar nepritarimo po svarstymo visam projektui. Prašom registruotis.

76 Seimo nariai. Mielieji kolegos, balsuosime dėl viso projekto su P.Papovo pataisa, ar pritariame po svarstymo. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

48 – už, 16 – prieš ir 7 susilaikė. Pritarta. Mielieji kolegos, yra Seimo Pirmininko siūlymas šį įstatymo projektą nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Ar yra pakankamai pritariančių? (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Prašom. Kas už tai, kad būtų priimama ypatingos skubos tvarka, prašom balsuoti.

40 Seimo narių. Pakanka. A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, kadangi opozicijos lyderis iškėlė mums daug tokių momentų, kuriuos reikėtų giliau pasvarstyti, taip pat ir dešinieji yra nepakankamai aiškiai apsisprendę, ir mūsų Teisės komiteto pirmininkas mėtosi tarp pozicijų, mūsų frakcija prašo svarstymo pertraukos, t.y. atidėti kitai savaitei ir iki to laiko iki galo išsiaiškinti. Pone posėdžio pirmininke, prašom teikti balsuoti mūsų siūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš tuoj pat teiksiu balsuoti, tiktai vienas patikslinimas – iki kito posėdžio, kuris prasideda 15 val. Taigi siūlau iškart… ar dar kolega R.Šukys? Prašom.

R.ŠUKYS. Aš dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

R.ŠUKYS. Aš prašau gerbiamųjų kolegų Seimo narių: na, iš tikrųjų atsakingai žiūrėkime į situaciją. Už šito įstatymo, kaip bet kurio kito, stovi žmonės, gyvi tarnautojai, ir tų visų žaidimų – pertrauka ne pertrauka – tikrai negalima žaisti. Tai yra nerimta.

PIRMININKAS. Tai gal jūs kolegą A.Vidžiūną įtikinot, ar… Gerbiamasis Arvydai? Ne? Neįtikinamas. Prašom registruotis. Prašom registruotis, ir balsuosime dėl pertraukos iki kito posėdžio.

73 Seimo nariai. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų skelbiama pertrauka iki kito posėdžio, tas balsuoja už, kas mano, kad reikia dabar spręsti, balsuoja prieš arba susilaiko.

4 – už, prieš – 56, 5 susilaikė. Pertraukos nebus. Taigi, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis kolega Šuky, prašyčiau į tribūną. Pradėsim priimti pastraipsniui. Čia, jeigu aš teisingai supratau, gerbiamasis pranešėjau, yra trys straipsniai. Ir dabar yra gerbiamojo P.Papovo pataisos. Mes jas priėmėme. Tada ar reikia dar čia specialiai referuoti, ar iškart pastraipsniui? Galim bendru sutarimu. Gerbiamasis Petrai, pageidaujat kalbėti dėl 1 straipsnio? Prašom. 1 straipsnis arba 62 straipsnio 5 ir 10 dalių pakeitimas.

P.PAPOVAS. Dėl 2-ojo…

PIRMININKAS. Dėl 2-ojo. Tai, mielieji kolegos, ar 1 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū. Tada P.Papovas dėl 2 straipsnio.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš tiktai noriu patikslinti, kad antrajame mano pasiūlyme yra parašytas 28, o ne 2 straipsnis. Turėtų būti 2 straipsnis. Aš atsiprašau…

PIRMININKAS. Korektūros klaida.

P.PAPOVAS. Įvyko techninė klaida. Ir kur 28, visur turi būti 2.

O šiaip siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Aišku. Minutėlę, kolega J.Razma turi kitą nuomonę. Prašom. J.Razma dėl 2 straipsnio.

J.RAZMA. Iš tiesų priimtas įstatymas galėtų būti visiškai naudingas, jeigu jame liktų tik 1 straipsnis, kuriam bendru sutarimu pritarėme. Tas straipsnis nesusijęs su atlyginimų sistemos atidėjimu, jis tik sudaro sąlygas vyresnio amžiaus valstybės institucijų vadovams pratęsti tarnybą. Nepritarę 2 straipsniui, mes galėtume išvengti atlyginimų sistemos įsigaliojimo atidėjimo po pono P.Papovo pataisos neilgam laikotarpiui, ketvirčiui, bet vis tiek. Man atrodo, mes, ryžtingai balsavę, galėtume priversti tuos valstybės tarnautojus, kurie užblokavo įstatymų lydinčiųjų aktų priėmimą, tai padaryti per vieną kitą savaitę ir suspėti sudaryti prielaidas naujiems atlyginimams apskaičiuoti liepos mėnesio pabaigoje. Tikrai nėra problemų. Kai valstybės tarnautojai pajus, kad tolesnis vilkinimas gresia jiems atlyginimų negavimu, pamatysite, kaip greitai jie viską padarys. Ko nepadarė per metus, padarys per vieną savaitę.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar jūs reikalausite balsuoti? (Balsas iš salės) Gerai. Prašom registruotis ir balsuosime, ar pritariame visam 2 straipsniui, arba bazinio įstatymo 69 straipsnio kai kurių dalių pakeitimams, žinoma, su P.Papovo pataisomis. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 2 straipsnis? Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už – 50, prieš – 5. Straipsniui pritarta. 3 straipsnis, mielieji kolegos. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas kalbėti dėl viso įstatymo? (Balsai salėje) Nėra norinčių? Kviečiu dar kartą registruotis ir balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom balsuoti dėl Valstybės tarnybos įstatymo 62, 69 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už – 47, prieš – 5 ir 13 kolegų susilaikė. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-129(2*) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Dabar einame toliau ir imamės Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Čia irgi svarstymo tęsinys. Kiek prisimenu, kolega A.Indriūnas yra kalbėjęs. Ar dar norite kalbėti? Prašom į tribūną.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-122. Gauta A.Indriūno pataisa. Tai pataisai pritarta ir nutarta pakeisti įstatymo pavadinimą, taip pat komiteto išvadoms. Įstatymas komiteto pirmininko K.Rimšelio buvo įregistruotas ir dabar skamba taip: “Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas”. Šiam įstatymui buvo gauta Seimo nario A.Sadecko pataisa, šios dienos posėdyje. Komitetas pritarė Seimo nario siūlymams dėl Valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, mielieji kolegos, ar kitų komitetų atstovai?.. Kolegė N.Steiblienė ar jos vardu kas nors. Nacionalinio saugumo komiteto vardu pirmininkas? Prašom. Juo labiau kai kurių siūlymų autorius. Prašom.

A.SADECKAS. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė įstatymo projektą dėl 4 straipsnio pakeitimo ir buvo siūlyta pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pastabas ir siūlymus. Jis yra patobulintas. Galima pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dėl pataisos šiek tiek vėliau. Dabar kol kas dar kitų komitetų atstovai. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė įstatymo projektą, neturėdamas paskutinių pataisų, kurios yra išdalytos šiandien ryte. Todėl komiteto siūlymas buvo projektą atmesti, siūlyti pagrindiniam komitetui apskritai jį atmesti, nes Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnyje yra numatytas darbo užmokesčio priedas už tarnybą Lietuvos valstybei, o ne už tarnybą einant tam tikras pareigas. Statutinio valstybės tarnautojo profesinė patirtis ir aukšta kvalifikacija turėtų būti įvertinta jo užimamomis pareigomis priskiriant jį vienai ar kitai pareigybių kategorijai, nuo kurių priklauso tarnautojo pareiginės algos dydis. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnyje yra numatytas dar kitas priedas, t.y. priedas už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikaciją, kategoriją, kuris gali būti mokamas tik statutiniams valstybės tarnautojams pagal jų statusą reglamentuojančius norminius aktus. Todėl mūsų komiteto nuomonė buvo atmesti šį projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – J.Sabatauskas ar pirmininkas? Prašom, gerbiamasis Šuky.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šį projektą ir nusprendė pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti. Tai susiję su pavadinimo tobulinimo klausimu ir paties įstatymo projekto pertvarkymu. Tačiau iš esmės pritarė. Pagrindinis pritarimo motyvas buvo toks. Komitete buvo ginčų. Bet mes prisimename ir perskaitėme 1990 metų kovo, aš bijau suklysti, ar 28 d., ar 23 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo kreipimąsi į tuometinės Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnus – milicijos darbuotojus. Ten buvo suformuluotas aiškus įsipareigojimas, nesvarbu, kokiai valstybei tarnauta, paprašyta tęsti tarnybą, laikytis rimties, tarnauti nepriklausomai Lietuvos valstybei ir pažadėti, kad bus išsaugotos visos socialinės garantijos, pensijos, atlyginimo vidurkis viršys vidutinį atlyginimą Lietuvos Respublikoje, nepaisant to, kokioje valstybėje tarnauta iki to. Tai labai aiškiai yra suformuluota. Tai, kad vėliau įstatymus priimant buvo užmiršta ta nuostata, manyčiau, yra nerimtas poelgis. Neatsižvelgta – ar užmiršo, ar nebuvo kam priminti to? – bet ten buvo labai konkrečiai kalbame būtent apie vidaus reikalų sistemos, t.y. milicijos, pareigūnus. Todėl čia lyginti, kad vieniems, tarkime, valstybės tarnybai, teismams, mes neišsaugom to stažo skaičiavimo, o šitiems norime išsaugoti, būtų teisiškai neteisinga. Iš tikrųjų yra pasirinkimas su visa kita valstybės tarnyba arba pareigūnais, tačiau su vidaus reikalų sistemos, būtent milicijos pareigūnais, kurie tą dieną buvo ginkluoti ir buvo svarbu, kad tarnautų nepriklausomai valstybei, nes tie įsipareigojimai buvo prisiimti ir tai davė rezultatą. Galima taip teigti. Ir tie, kurie šiandien tarnauja sistemoje nuo to laiko, tikrai turi tas socialines garantijas, kurios buvo pažadėtos, ir gauti. Taigi buvo tokie motyvai. Komitete buvo pritarta šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi komitetų atstovai kalbėjo. Diskusijoje niekas kalbėti neužsirašė, tai dabar vėlgi laikykimės bendros tvarkos ir imkimės štai tokio dalyko. Ar galime pagrindinio, pabrėžiu, pagrindinio komiteto, t.y. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, išvadai pritarti, o po to kalbėsime apie pataisą? Galime pritarti ar ne? Minutėlę. Tada prašome dėl balsavimo motyvų. Vienas kalba už, vienas – prieš. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, milicininkas, ar policininkas, atliko tą pačią gyventojų apsaugos nuo nusikaltėlių ir kitas teisėsaugos funkcijas, todėl nereiktų jų skirstyti “iki” ar “po”. Reikėtų iš tikrųjų įvertinti kaip tam tikrą vykdomąją pareigybę, kuri valstybei visada reikalinga. Todėl siūlau pritarti pagrindinio komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Kita nuomonė. J.Razma.

J.RAZMA. Aš šiek tiek stebiuosi kolegų pateikiamomis to įstatymo pataisos interpretacijoms. Juk tie, kurie pasisako prieš šią pataisą, tarp jų ir aš, visiškai nenori paneigti tų 1990 metų Aukščiausiosios Tarybos vadovybės pažadų. Mes vis dėlto įvertinkime tai, apie ką kalbama. R.Dovydėnienė, man atrodo, labai teisingai atkreipė dėmesį. Kalbama apie tarnybą valstybei ir specialų naujai atsiradusį priedą po 1990 metų, o tiksliau, visiškai neseniai, atsiradus naujam Valstybės tarnybos įstatymui, atsiradusį priedą už tarnybą Lietuvos valstybei. Tai argi tai yra koks nors priedas, kuris pereina iš anų laikų ir mes turime užtikrinti jo tęstinumą? Tai tą atseit buvome numatę 1990 metais. Mes gi dabar nepriiminėjame vidaus reikalų sistemos darbuotojų pensijų įstatymų ir nekalbame apie darbo stažo reikalus. Niekas nesiūlo jiems darbo stažą pradėti skaičiuoti nuo 1990 metų. Todėl aš nematau jokio reikalo priimti šią pataisą ir specialų priedą už tarnybą Lietuvos valstybei skaičiuoti nuo nežinia kada. Nuo tada, kai vadinamuosiuose bananų baliuose tų pačių milicijos darbuotojų už tą Lietuvos valstybę kovoję žmonės būdavo vaišinami tais bananais. Tai yra vis dėlto tam tikra moralinė reikšmė to teikiamo projekto. Aš nežinau, kodėl kolegos jį siūlydami apie tai neapgalvojo.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Prašom registruotis ir balsuosime, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai. Kolegos, registracija.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto išvadai dėl Valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Prašome balsuoti. Už – pagrindinio komiteto išvada, kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja.

Už – 45, prieš – 3, susilaikė 6. Pritarta.

Mielieji kolegos, dabar yra komiteto pirmininko Seimo nario A.Sadecko pataisa. Ar jūs dar sykį kalbėsite, ar jau galime iš karto balsuoti? (Balsai salėje) Komitetas pritaria, todėl nereikia balsuoti. Tvarka. Ačiū. Aš manau, kad sviestu košės nepagadinsi.

Mielieji kolegos, aš jums turiu pranešti, kad yra Seimo Pirmininko A.Paulausko siūlymas šį įstatymą nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti dėl ypatingos skubos? (Balsai salėje) Galim. Ačiū.

Mielieji kolegos, ar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? (Balsai salėje) Ačiū. Aš girdžiu labai išmintingą pastabą. Ačiū. Taigi prašome tada dar sykelį registruotis ir balsuosime. Registruojamės ir balsuosime dėl patikslinto pagal paties komiteto pirmininko siūlymą įstatymo projekto.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės tarnybos įstatymo 4 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti, kas prieš, susilaikote, taip pat prašome balsuoti.

Už – 45, prieš – 1, susilaikė 7. Valstybinės tarnybos įstatymo 4 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Mielieji kolegos, vienas technologinis procedūrinis siūlymas. Kadangi čia yra mūsų ką tik priimti du Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, ar sutinkame, kad jie būtų sujungti į vieną? (Balsai salėje) Galime sutikti? Nereikia balsuoti? (Balsai salėje) Ačiū. Vienu dokumentu bus mažiau. Ačiū.

Valstybės saugumo departamento įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-825* (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Imamės darbotvarkės 8 punkto. Valstybės saugumo departamento įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo tęsinys. Ar, kolega Indriūnai, norėjote kalbėti? Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Jokių pasiūlymų nebuvo gauta. Pritarta bendru sutarimu. Tačiau dabar, kai mes priėmėme Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymą, pagal kurį įsigaliojimo laikas nustatytas nuo š.m. spalio 1 dienos, šiame įstatyme, manau, taip pat reikia pataisyti, kad įsigaliojimo laikas ne nuo 2002 m. sausio 1 d., o nuo 2001 metų spalio 1 dienos.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Ar kolegė N.Steiblienė, ar komiteto pirmininkas norėtų tarti žodį? Ar sutinkate? (Balsai salėje) Gerbiamasis Sadeckai, čia ir jūs esate įrašytas, jeigu nėra Nijolės. Prašom. Čia yra tiktai datos klausimas.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas nagrinėjo klausimą ir sutinka su pasiūlymais. Siūlom pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Socialinių reikalų komiteto vardu – kolegė R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlė, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2001 m. liepos 1 d., įsigaliotų anksčiau todėl, kad jo atidėjimas iki sausio mėnesio arba, kaip dabar paaiškėjo, iki spalio mėnesio netikslingas, nes norminiai aktai dėl šio įstatymo įsigaliojimo yra parengti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Sabatauskas ar pirmininkas? Gerbiamasis Šuky, prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Mes jį svarstėme jau po liepos 1 d., t.y. liepos 2 d., ir priėjome prie išvados, kad toks projektas, koks yra, kokiam yra prataręs pagrindinis Valdymo reikalų ir savivaldybių komitetas, iš viso negali būti svarstomas ir, manyčiau, negali būti pritariama komiteto išvadai. Jeigu pritariama, tai tada turėtų būti apsispręsta dėl mūsų pasiūlymo, kaip siūlė mūsų komitetas, kaip nustatyti šiuo atveju šio įstatymo įsigaliojimo transformacijas, sakykime, esant tokiai situacijai, kokia įvyko. Yra pataisa ir ji iš esmės keičia visą projekto pavadinimą ir patį įstatymo projektą. Klausimas yra ne dėl datos, ne tik automatinis, formalus datos pakeitimas. Aš taip pat sutikčiau įrašyti spalio 1 d. atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymą, tačiau esmė yra kita. Įstatymas jau yra įsigaliojęs ir nukelti jo įsigaliojimo datą dabar jau atgaline data yra neįmanoma. Juridinės technikos, teisiniu požiūriu tai būtų nepaaiškinamas ir visiškai nesuprantamas dalykas. Įstatymas įsigaliojęs, ir ta norma, kurią mes norime keisti, ji kaip juridinis faktas yra formaliai įvykęs. Įstatymas galioja ir dabar galime tik keisti taip, kaip siūlau savo pataisoje nustatant, kad tai, kas įsigalioja, yra taikoma tik nuo 2001 m. spalio 1 d., o kaip skaičiuojamas darbo užmokestis, atlyginimas iki šios datos, iki 2001 m. spalio 1 d., yra pakartojama ta pati norma, kuri buvo anksčiau, iki liepos 1 d., kad skaičiuojama yra vadovaujantis įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei Saugumo departamento statutu. Tokiu būdu mes išspręsime tą problemą. Siūlyčiau galbūt iš karto balsuoti pritariant komiteto išvadai su pataisa, kuri yra mano pateikta, ir toks galėtų būti priimtas atsižvelgiant į tai, kad mes visi sutarę, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimą, kad vietoj datos “2002 m. sausio 1 d.” mes įrašytume datą abiejose 3 straipsnio dalyse “2001 m. spalio 1 d”.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, man tada, matyt, neverta formaliai paklausti, ar yra 10 pritariančių. Visi iš esmės pritaria. Mielieji kolegos, tada galime pritarti po svarstymo tai redakcijai, kurią pateikė kolega R.Šukys, bet patikslinant datą – nuo 2001 m. spalio 1 d. Sutinkame? Būtent ta redakcija, kurią pateikė kolega R.Šukys, patikslinant vieną datą. Sutinkame, nereikia balsuoti? Ačiū.

Primenu, kad čia jau taikoma ypatingos skubos tvarka, todėl prašom registruotis ir balsuosime. Registracija.

Mielieji kolegos, dar kartą noriu pasitikslinti. Mes pritariame po svarstymo. Nėra diskusijų? Ačiū. Ir taikome ypatingos skubos tvarką. Tai buvo nutarta anksčiau. Ar dar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo, dėl Valstybės saugumo departamento įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo 3 straipsniu įstatymo. Prašom balsuoti.

Už – 49, prieš – 1, susilaikė 4. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo 3 straipsniu įstatymas priimtas.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-846(2*) (svarstymas)

Mielieji kolegos, dar vienas įstatymas iš šios serijos – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo tęsinys. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbės pirmininkas kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pabrėžti, kad čia situacija yra šiek tik kita. Ji nėra siejama ir negali būti tiesiogiai sietina su mūsų anksčiau priimtais Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimais. Konstitucinis Teismas artimiausiu metu, atrodo, liepos 12 d., aš dabar bijau pasakyti, turėtų skelbti išvadą dėl teisėjų atlyginimų sumažinimų, kurie buvo padaryti Vyriausybės nutarimais. Aš noriu pabrėžti, kad įstatymas taip pat mažina. Mes pasielgsime labai necivilizuotai ir neteisiškai, teisine prasme ignoruosime Konstitucinį Teismą, nes mes teisiškai, jeigu pakeisime… Šiuo atveju ir sumažinimui leidome įsigalioti nuo liepos 1 d. pagal įstatymą. Jeigu mes to taikymo nenukeliame… Aš manau, tas taikymas turi būti nukeliamas šiuo atveju nesiejant su Valstybės tarnybos įstatymu, kad iki spalio 1 d., o būtent iki 2002 m. sausio 1 d., nes Konstitucinio Teismo nutarimas šiuo atveju situaciją, manau, gali pateikti visai kitaip ir reikės iš esmės pertvarkyti visą teismų darbo apmokėjimo sistemą, galbūt netgi išimant iš šio įstatymo arba peržiūrint labai rimtai. Tai yra susieta ne todėl, kad valstybės tarnybai atidedam, bet todėl, kad tas klausimas jau yra išnagrinėtas Konstituciniame Teisme, mes turėsime išvadą. Ir bent jau mano asmeninė prognozė (aš gal užbėgsiu už akių, kadangi jau yra išnagrinėta) nėra labai optimistinė teisėtumo prasme. Sprendžiamas Vyriausybės nutarimo klausimas, t.y. jie paskelbs sprendimą, kai mes įstatymu būsime nustatę dar kitai ir, ko gero, vėlgi sumažinę. Aš manyčiau, kad pertrauka šiuo atveju dėl įsigaliojimo turėtų būti reali, nes iki spalio 1 d. vargu ar tai sutvarkysime, jeigu bus bent kokie pakeitimai atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išvadą. Manyčiau, kad reikėtų vis dėlto nukelti iki sausio 1 d., nes automatiškai pakeisti vieną datą ar dar ką nors neišeina.

Aš tik norėčiau pasakyti, kad įstatymo projekte yra įsivėlusi klaidelė, kur yra skliausteliuose, 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas, kur yra pastraipos pabaigoje skliausteliuose. Turi būti ne 2001 m. liepos 1 d., o 2001 m. sausio 1 d., taip, kaip yra aiškinamojo rašto pirmame punkte, čia yra padaryta klaida įrašant datą. Aš tai protokolui pasakau. Jeigu būtų apsispręsta pritarti mūsų komiteto išvadai, kad tai būtų pataisyta iki priėmimo, nes lentelė ir mažinimo koeficientai, kurie yra nuliniai šiais metais, realiai galioja nuo šių metų sausio 1 dienos. O nuo 2002 metų sausio 1 dienos pagal tai, kaip yra pateikta mūsų projekte, nustatant atgalinį taikymą šių metų liepos 1 d., turėtų būti priimtas taip, kaip yra, nes, priešingu atveju, įstatymo projektą, jeigu apsispręstume daryti spalio 1 d. ar panašiai, reikėtų iš esmės visiškai keisti. Aš nelabai įsivaizduoju kaip, nes jo technika, jo atlyginimų nustatymo metodika įstatyme buvo sukonstruota pagal visai kitą principą. Tai tiek aš norėjau. Prašyčiau pritarti komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolegė R.Dovydėnienė, ar kas kitas? Ji pati yra. Prašom. R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų šis įstatymo projektas labai skiriasi nuo tų, kuriuos neseniai mes priėmėme, nes Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimas kalba apie tai, kad nuo liepos 1 d. turi pradėti mažėti kai kuriems pareigūnams ir teisėjams darbo užmokestis. Todėl Socialinių reikalų ir darbo komitetas, įvertindamas tai, kad biudžetas yra… prognozavo, kad nuo liepos 1 d. šiai kategorijai bus šiek tiek mažinamas darbo užmokestis ir reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, labai turbūt objektyviai vertina, kad projektą būtina atmesti. Šis įstatymas turi įsigalioti nuo dabar, nuo liepos 1 dienos. Jis turi tiesiog galioti, jis jau šiandien galioja, todėl jo atidėjimas yra visiškai nesuvokiamas. Man, kaip Seimo narei, buvo labai sunku suprasti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pono A.Šukio paaiškinimą, nes yra užregistruotas antras variantas, kuriame įrašytas antrasis straipsnis. Jame būtent ir kalbama, kad šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio perskaičiavimo koeficientus, taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo nepritarti atidėjimui dėl šio įstatymo įsigaliojimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, diskutuoti niekas neužsirašė. Prašyčiau. Gal dėl balsavimo motyvų? J.Razma. Prašom. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Šiek tiek stebiuosi, kad teisingumo jausmą ir tvarkos siekį turinčių žmonių beliko tik Socialinių reikalų ir darbo komitete. Nes kiek jau mes esame kalbėję apie tuos neproporcingus teisėjų, kai kurių kitų teisėsaugos, teisėtvarkos struktūrų pareigūnų atlyginimus! Ir štai nuo liepos 1 d. atsirado galimybė sutvarkyti tą sistemą, įstatymas pradėjo galioti, bet vėl atsiranda iniciatyvų nutolinti tą datą. Netgi bandoma apeliuoti avansu į Konstitucinio Teismo sprendimą. Gerai, jeigu Konstitucinio Teismo sprendimas pasisakys dėl teisėjų, tai iš to įstatymo teisėjus apskritai reikės išbraukti ir tai bus visai kitokio pobūdžio sprendimas. Reikės galvoti, kaip parašyti įstatymą dėl teisėjų, bet tai visiškai nelies kitų ten esančių pareigūnų. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad to įstatymo įsigaliojimo laukia žemesnes pareigas einantys teisėsaugos pareigūnai, kurių atlyginimas pradėtų didėti. Mes nepamirškime jų, nepamirškime tų eilinių darbuotojų, dirbančių kasdienį darbą ir kartais atliekančių pagrindinį krūvį. Todėl aš nepritariu tam atidėjimui, tuo labiau kad įstatymo lydimieji aktai čia niekuo dėti, Vyriausybė neteikė šio atidėjimo. Bet aš vėl matau, kad, pasidavęs aukštų teisėsaugos pareigūnų įtakai, Seimo Pirmininkas padarė šį teikimą ir baigia įtikinti kitus Seimo narius.

PIRMININKAS. Kita nuomonė – J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Turbūt ponas J.Razma gerokai susipainiojo, nes jis kalbėjo prieš. Aš irgi norėjau kalbėti prieš. Kviečiu bendru sutarimu visiems iš tiesų nepritarti šiam įstatymui ir tegul nuo liepos 1 d. įstatymas įsigalioja, kaip numatyta, ir matytume disproporcijų sumažinimą. Todėl aš kviečiu kolegas balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Vis dėlto turi būti nors vienas balsas už. Kolega R.Šukys. Prašom. Čia prašau.

R.ŠUKYS. Aš norėjau dėl vedimo tvarkos, nes iš tiesų buvo du prieš, tai aš pasinaudosiu replikos teise. Dėl kolegos J.Razmos kalbos. Jeigu pažiūrėsime į įstatymo projektą, didinimas čia nestabdomas, čia kalbama tiktai apie mažinimą. Tai kadangi buvo teikimas… biudžetas čia nenukenčia. Mes, dar svarstydami biudžetą komitete (kolegos neleis sumeluoti), klausėme, kaip yra suskaičiuoti teismų, teisėjų atlyginimai. Ar atsižvelgiant į įsigaliosiantį ateityje mažinimą nuo liepos 1 d., ar ne? Mums buvo užtikrinta, kad mes skaičiavome pagal esamą situaciją visiems metams, ir tie pinigai yra apskaičiuoti ir visose institucijose. Ne veltui valstybės tarnybos atidėjimą teikia pati Vyriausybė ir jokių problemų nemato, tie pinigai yra išskaičiuoti. Kitas dalykas, kad gal mes Seime nesugebėjome išskaičiuoti kiek iš tiesų ten mažės, kiek didės ir tą biudžetą sureglamentuoti. Bet jie yra išskaičiuoti ir ten tų problemų nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar bendru sutarimu galime, nėra bendro sutarimo? Prašom registruotis. Registracija. Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto išvadai ir pritarta po svarstymo Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymui, prašom balsuoti.

Už – 4, prieš – 22, 18 susilaikė. Nepritarta po svarstymo. Aš manau, kad gal bendru sutarimu atiduosime tobulinti? Atiduodame tobulinti. Jie spės patobulinti. Sesiją pratęsime, jeigu reikia. Ačiū. Klausimas išspręstas. Toliau pirmininkaus G.Steponavičius, nes mums dar iš rytinės darbotvarkės liko keletas klausimų.

Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-121A(2)* (priėmimas)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, siūlau nepasiduoti kolegos Česlovo gąsdinimams dėl pratęstinos sesijos. Tikiuosi damos atleis, kad be švarko iš tribūnos, tačiau bet kokiu atveju turėtume svarstyti likusius rytinio posėdžio klausimus. Aš klausčiau, ar galėtume svarstyti darbotvarkės 1-3 klausimą. Matau, kad nėra teikėjo, tada svarstytume 1-4a, 1-4b ir 1-4 klausimus. Taigi pirmasis yra Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, priėmimo stadija. Taigi kviečiu į tribūną Valstybės valdymo… atsiprašau, kolega Tomaševski, dabar ne tą įstatymą svarstome. Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 17 straipsnis. 1-3 darbotvarkės klausimas, kolega Tomaševski, kaip supratau, bus svarstomas vakariniame posėdyje. Dabar svarstome projektą Nr.IXP-121. Kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narį kolegą A.Puloką. Prašau jus į tribūną trumpai priminti mums šio įstatymo esmę.

V.PULOKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Šių metų birželio 28 d. Seime buvo svarstomas įstatymo projektas Nr.IXP-121A(2). Jam buvo pritarta po svarstymo. Pateikdamas pagrindinio komiteto, t.y. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas siūliau įrašyti žodį “mėnesinių” po žodžio “vidutinių”. Seimo narių prieštaravimų nebuvo. Siūlau priimant įstatymo projektą balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų yra proga kalbėti prieš priimant šį įstatymą, kadangi pastraipsniui priėmimo neturėtų būti, nes yra vienas straipsnis. Todėl prieš priimant ar dėl motyvų būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Priėmimo metu balsavimo neišvengsime. Prašau Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Prašau Seimo narius pasiruošti… yra pageidavimas pakartoti registraciją. Prašau kolegas Seimo narius pakartotinai registruotis prieš balsavimą dėl šio įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo, registracijos Nr.IXP-121, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 30 – už, 1 – prieš, 5 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-261(2*) (priėmimas)

Svarstome su šiuo įstatymu susijusį kitą įstatymą 1-4b – Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Tribūnoje jau matau kolegą S.Lapėną. Prašau trumpai pateikti klausimą.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamame Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatyme yra numatoma nauja nuostata, kad jeigu asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienerius metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nutrūkus mero bei mero pavaduotojų įgaliojimams prieš terminą, kai jiems nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip vienas trečdalis tarybos narių, o už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip pusė tarybos narių, jiems išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Ir 20 straipsnio 6 dalyje po žodžio “merą” siūlome įrašyti žodžius “bei mero pavaduotojo”, ir tą dalį išdėstyti taip: “Pasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimams, šios tarybos išrinkto mero bei mero pavaduotojo įgaliojimai baigiasi, kai naujai išrinkta savivaldybės taryba išrenka merą”.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kadangi pataisų nėra gauta, galėtume iš karto pereiti prie šio įstatymo priėmimo. Yra vienintelis straipsnis, todėl pastraipsniui nebūtų priėmimo. Iškart balsuotume dėl viso įstatymo projekto. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kviečiu Seimo narius prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-261(2), priėmimo.

34 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 31 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-370(2*) (priėmimas)

Kitas eilės tvarka įstatymas yra tas pats, tiktai vėliau registruotos pataisos – Vietos savivaldos įstatymo 8, 31 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Kolegą S.Lapėną prašau trumpai pateikti įstatymo esmę.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, teikiamame įstatyme numatoma seniūnams įstatymu pavesti atlikti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių seniūnijoje priskirtoje teritorijoje, kaimų ir miestų gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra migracijos tarnybų, nuolatinės gyvenamosios vietos įrašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase ir gyvenamosios vietos duomenų apskaitos dokumentuose. Numatoma, jog šis įstatymas galios iki Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įsigaliojimo.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pataisų ir papildymų įregistruota nėra. Turėtume priėmimo stadijoje pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar būtų norinčių prieš priimant šį straipsnį kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių nėra. Ar galim šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nesant prieštaravimų, ačiū, kolegos, už supratimą, yra pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų pageidaujančių kalbėti taip pat nėra. Ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Dėkoju. 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

3 straipsnis. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra prieštaraujančių. Pritarta ir 3 straipsniui bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, pereiname baigus įstatymo priėmimą pastraipsniui prie viso įstatymo priėmimo dėl balsavimo motyvų 4 – už, 4 – prieš. Norinčių kalbėti nėra, todėl prašau Seimo narius prieš balsavimą priimant įstatymą registruotis.

Užsiregistravo 29 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-370, priėmimo.

Vyksta balsavimas. Balsavimo rezultatai: už – 21, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. Iniciatoriams prašant, kaip aš minėjau, darbotvarkės klausimas 1-3 iš rytinio posėdžio yra atidėtas į vakarinį posėdį. Nuo jo pradėtume vakarinį posėdį.

Prieš posėdžio pabaigą norėčiau prašyti, kad pritartume tokiam protokoliniam pavedimui: Dokumentų skyriui sujungti į vieną įstatymą 1-4b ir 1-4c. Tai yra to paties įstatymo keli straipsniai. Ar nebūtų prieštaraujančių? Dėkoju už supratimą. Taigi rytinis posėdis baigtas. Skelbiu jo pabaigą. Geros pietų pertraukos.