Lyginamasis projektas 2
AUKŠTOJO MOKSLO ĮSTATYMO 2, 14, 15, 17, 18, 27, 28, 29, 37, 39, 41, 47, 48, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Aukštasis išsilavinimas - išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje.
2. Aukštoji mokykla - studijų ir mokslo įstaiga, rengianti specialistus su aukštuoju išsilavinimu šio įstatymo nustatyta tvarka.
3. Bakalauras - kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, išėjusiam nuosekliųjų universitetinių studijų pirmosios pakopos studijų programą, taip pat asmuo, turintis bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
4. Diplomas - asmens įgytą profesinę kvalifikaciją arba profesinę kvalifikaciją ir kvalifikacinį laipsnį, taip pat mokslo laipsnį liudijantis pažymėjimas, išduodamas baigus pagrindines studijas, specialiąsias profesines studijas, magistrantūrą, meno aspirantūrą, apgynus daktaro disertaciją.
5. Doktorantūra - mokslininkams rengti skirtos trečiosios (aukščiausios) pakopos universitetinės studijos, į kurias priimami asmenys, baigę magistrantūros ar vientisąsias studijas, moksliniai tyrimai ir disertacijos rengimas.
6. Kvalifikacija - profesinė kvalifikacija arba profesinė kvalifikacija ir kvalifikacinis laipsnis (bakalauro, magistro), suteikiamas baigus atitinkamos pakopos nuosekliąsias studijas.
7. Kvalifikacinis laipsnis - laipsnis
(bakalauro, magistro, meno daktaro), suteikiamas asmeniui, išėjusiam
atitinkamą nuosekliųjų universitetinių studijų pakopos (išskyrus doktorantūrą ar
meno aspirantūrą) programą.
8. Magistrantūra - asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos ar vientisosios nuosekliosios universitetinės studijos.
9. Magistras - kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, išėjusiam magistrantūros studijų programą, taip pat asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį.
10. Meno aspirantūra - trečiosios (aukščiausios) pakopos universitetinės studijos, skirtos aukštosios mokyklos meno dalykų dėstytojams rengti ir menininkams specializuotis, meno projekto rengimas ir gynimas.
11. Mokslininkas - asmuo, dirbantis mokslinį darbą ir turintis mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą.
12. Mokslo laipsnis - asmens mokslinę kvalifikaciją liudijantis laipsnis, suteikiamas apgynus disertaciją.
13. Neuniversitetinės studijos - vienos pakopos, į praktinę veiklą orientuotos profesinės studijos aukštojoje mokykloje, sudarančios sąlygas įgyti taikomaisiais moksliniais tyrimais ir (ar) taikomąja moksline veikla grindžiamą profesinę kvalifikaciją.
14. Nenuosekliosios studijos - studijos, kai studijuojami atskiri dalykai ar jų ciklai, skirti asmens profesinei kvalifikacijai kelti ar keisti, taip pat jo profesiniam ar bendrajam išsilavinimui plėsti.
15. Nuosekliosios studijos - studijos, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijos.
16. Pagrindinės studijos - pirmosios pakopos nuosekliosios universitetinės bei neuniversitetinės studijos.
17. Pripažintas menininkas - menininkas, atitinkantis meno studijų dėstytojui taikomus Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
18. Profesinė kvalifikacija - profesinis pasirengimas, įgyjamas baigus pagrindines studijas, specialiąsias profesines ar vientisąsias studijas, taip pat magistrantūrą, rezidentūrą ar meno aspirantūrą.
19. Rezidentūra - antrosios trečiosios pakopos
universitetinės studijos, skirtos medicinos studijas baigusiems asmenims rengti
medicinos praktikai.
20. Specialiosios profesinės studijos - antrosios pakopos
nuosekliosios universitetinės studijos, į kurias priimami asmenys,
baigę universitetines pagrindines studijas, ir skirtos aukštesnei tam
tikros studijų krypties profesinei kvalifikacijai įgyti.
21. Studentas - asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal nuosekliųjų studijų programą.
22. Studijos - ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turinčio asmens mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą.
23. Studijų kreditas (toliau - kreditas) - studijų masto matavimo vienetas, lygus keturiasdešimčiai sutartinių studento darbo (auditorijose, laboratorijose, savarankiško ir kt.) valandų, t.y. vienai jo darbo savaitei.
24. Studijų programa - tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo bei materialių galimybių visuma, taip pat šios visumos aprašymas.
25. Universitetinės studijos - nuosekliosios studijos, sudarančios sąlygas asmeniui įgyti teoriniu pasirengimu ir moksliniais tyrimais grindžiamą aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, taip pat mokslo laipsnį (apgynus disertaciją).
26. Vientisosios studijos - aukštesnei
profesinei kvalifikacijai įgyti skirtos studijos, kai derinamos pirmosios
ir antrosios pakopų universitetinės studijos.
27. Meno daktaras - kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, išėjusiam meno aspirantūros studijų programą, taip pat asmuo, turintis meno daktaro kvalifikacinį laipsnį.
14 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų steigimas
1. Valstybinį universitetą steigia Seimas Vyriausybės teikimu.
2. Valstybinę kolegiją steigia Vyriausybė Ministerijos teikimu. Kolegija taip pat gali būti steigiama bendru Ministerijos ir universiteto teikimu. Šiuo atveju kolegijos statutas tvirtinamas universiteto tarybai pritarus.
3. Valstybinis universitetas, gavęs
Vyriausybės leidimą, gali steigti ir juridinio asmens teises turinčius
padalinius. Tokių padalinių įstatus registruoja Ministerija.
3.4. Steigiant valstybinę aukštąją mokyklą,
Ministerija įvertina Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų
rektorių konferencijos (konferencijų) bei Lietuvos kolegijų direktorių
konferencijos (konferencijų) išvadas ir, jeigu pritaria aukštosios mokyklos
steigimui, parengia jos steigimo projektą. Šio projekto reikalavimus ir jo
rengimo tvarką nustato Vyriausybė.
4. 5. Priėmus sprendimą steigti valstybinę aukštąją mokyklą,
švietimo ir mokslo ministras (toliau – ministras) tvirtina steigiamąją tarybą,
skiria laikinąjį rektorių (direktorių), tvirtina laikinąjį aukštosios mokyklos
statutą, nustato sąlygas, kurias reikia įvykdyti iki aukštosios mokyklos
veiklos pradžios, taip pat numato, kiek reikės valstybės biudžeto lėšų
aukštosios mokyklos veiklai.
15 straipsnis. Nevalstybinių aukštųjų mokyklų steigimas
1. Nevalstybines aukštąsias mokyklas ar jų
padalinius, turinčius juridinio asmens teises, Vyriausybės nustatyta tvarka
gali steigti Lietuvos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, taip
pat kitų valstybių aukštosios mokyklos. Bendros su užsienio partneriais
aukštosios mokyklos steigiamos kaip nevalstybinės aukštosios mokyklos.
2. Fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys steigti
nevalstybinę aukštąją mokyklą, pateikia Ministerijai aukštosios mokyklos
veiklos, studijų programų ir statuto projektus, taip pat dokumentus,
įrodančius, kad steigėjai turi lėšų šaltinius, būtinus aukštosios mokyklos
materialinei bazei sukurti ir veiklai užtikrinti. Ministerija turi išnagrinėti
pateiktus dokumentus ne vėliau kaip per 3 mėnesius. Jeigu aukštosios mokyklos ar
jos padalinio, turinčio juridinio asmens teises, veiklos projektas,
studijų programos, statutas ir materialinė bazė atitinka šio įstatymo
nustatytas sąlygas, Ministerija teikia Vyriausybei išvadą dėl licencijos
išdavimo aukštajai mokyklai. Ministerija, priėmusi neigiamą sprendimą dėl
aukštosios mokyklos steigimo, apie sprendimą ir jo priežastis informuoja pareiškėjus.
Šis sprendimas gali būti apskundžiamas teismine tvarka.
3. Nevalstybinės aukštosios mokyklos veikla, pradėta negavus Vyriausybės licencijos, yra įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama, o mokyklos steigėjai traukiami administracinėn atsakomybėn.
17 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimas
1. Aukštosios mokyklos reorganizavimu laikomas kelių
aukštųjų mokyklų arba jų padalinių, turinčių juridinio asmens teises,
pertvarkymas į naują aukštąją mokyklą, aukštosios mokyklos padalijimas į dvi ar
daugiau aukštųjų mokyklų, taip pat kolegijos pertvarkymas į universitetą arba
universiteto į kolegiją.
2. Sprendimą dėl valstybinio universiteto ar
jo padalinio, turinčio juridinio asmens teises, reorganizavimo arba
valstybinės kolegijos reorganizavimo į universitetą priima Seimas Vyriausybės
teikimu. Sprendimus dėl valstybinių kolegijų reorganizavimo priima Vyriausybė.
3. Priėmus sprendimą reorganizuoti valstybinę aukštąją mokyklą (mokyklas) į to paties tipo aukštąją mokyklą (mokyklas), ministras skiria reorganizuojamos aukštosios mokyklos (mokyklų) laikinąją tarybą ir laikinąjį administratorių. Laikinasis administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka per tris mėnesius turi surengti reorganizuotos aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) rinkimus.
4. Išrinkus reorganizuotos aukštosios mokyklos vadovą, laikinojo administratoriaus įgaliojimai pasibaigia.
5. Reorganizuojant aukštąją mokyklą (mokyklas) į kito tipo aukštąją mokyklą (mokyklas), taikomi šio įstatymo 14 straipsnio reikalavimai.
18 straipsnis. Aukštosios mokyklos likvidavimas
1. Jei Vyriausybės įgaliota studijų kokybės vertinimo institucija pakartotinai neigiamai įvertina aukštosios mokyklos veiklą ir nustato, kad jos teikiamos kvalifikacijos neatitinka nustatytų reikalavimų, Ministerija gali siūlyti Vyriausybei:
1) panaikinti nevalstybinės aukštosios mokyklos licenciją;
2) likviduoti ar reorganizuoti valstybinę kolegiją;
3) siūlyti Seimui likviduoti arba reorganizuoti valstybinį universitetą.
2. Nutarus likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą ar jos padalinį,
turintį juridinio asmens teises, ministras paskiria likvidatorių, kuris
pagal jo patvirtintą likvidavimo projektą ir grafiką likviduoja aukštąją
mokyklą. Projekte turi būti išdėstyti siūlymai dėl darbuotojų tolesnio darbo,
galimybių studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose, taip pat
siūlymai dėl aukštosios mokyklos turto naudojimo.
3. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos likviduojamos valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ir universiteto taryba (kolegijos taryba), taip pat rektorius (direktorius) netenka įgaliojimų. Jų funkcijas vykdo likvidatorius.
4. Nevalstybinę aukštąją mokyklą likviduoja jos steigėjai. Nuo aukštosios mokyklos licencijos panaikinimo dienos nevalstybinė aukštoji mokykla neturi teisės absolventams išduoti aukštąjį išsilavinimą patvirtinančių diplomų.
5. Aukštoji mokykla laikoma likviduota nuo jos išregistravimo iš Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registro dienos.
27 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų darbuotojai
1. Aukštųjų mokyklų personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai,
administracijos ir kiti tarnautojai, Aukštųjų mokyklų dėstytojai ir
mokslo darbuotojai yra statutiniai valstybės tarnautojai, kurių darbo
sąlygas ir socialines garantijas nustato šis įstatymas ir kiti teisės aktai.
2. Dėstytojai
ir mokslo darbuotojai gali dirbti mokslo ir studijų institucijose iš viso ne
daugiau kaip 1,5 etato.
2. 3. Asmuo, norintis dirbti aukštojoje
mokykloje, kaip nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu priimti dirbti
dėstytoju ar mokslo darbuotoju privalo nurodyti savo pareigas (dirbamą darbą)
pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.
3. 4. Minimalius kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų
pareigybių reikalavimus, konkursų šias pareigas eiti organizavimo, dėstytojų ir
mokslo darbuotojų atestavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
28 straipsnis. Dėstytojai
1. Aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas.
2. dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (ar) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje; meno studijų dėstytojai – mokslinėje ir (ar) profesionalioje meninėje, taip pat metodinėje veikloje.
3. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Šie asmenys turi atitikti Vyriausybės nustatytus būtinus reikalavimus profesoriaus pareigoms ir įvykdę habilitacijai keliamus reikalavimus. Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.
4. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (ar) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.
5. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas,
atitinkantis docento pareigoms keliamus reikalavimus. Senatui (akademinei
tarybai) pritarus, į docento pareigas kolegijoje ne daugiau kaip
vienai kadencijai gali būti priimamas asmuo, turintis magistro kvalifikacinį
laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.
6. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.
7. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.
8. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį
kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.
Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams
darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinius
tyrimus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų
asistentams, taip pat kolegijos asistentams. Asistentui sudaromos sąlygos
rengtis doktorantūros ar meno aspirantūros studijoms.
29 straipsnis. Mokslo darbuotojai
1. Aukštoji mokykla savo funkcijoms vykdyti gali turėti mokslo darbuotojų. Aukštosios mokyklos mokslo darbuotojai yra:
1) mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas;
2) asmenys su aukštuoju išsilavinimu, einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas.
2. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis Vyriausybės nustatytus būtinus reikalavimus šioms pareigoms ir habilitacijai keliamus reikalavimus. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti mokslinių tyrimų kryptims, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose."
2. Papildyti 29 straipsnį 6 dalimi:
3. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
4. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir skelbti jų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
5. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti ar padėti atlikti mokslinius tyrimus, rengtis doktorantūros studijoms.
6. Visi mokslo darbuotojai turi dalyvauti studijose universiteto statuto nustatyta tvarka.
39 straipsnis. Studijų tipai, pakopos ir formos
1. Aukštosiose mokyklose organizuojamos dviejų tipų studijos:
1) nuosekliosios studijos;
2) nenuosekliosios studijos.
2. Universitete yra šios nuosekliųjųosios studijųos
pakopos:
1) pagrindinės studijos (pirmoji pakopa);
2) magistrantūraos, rezidentūraos,
specialiosios profesinės studijos (antroji pakopa);
3) vientisosios (suderintos pirmoji ir antroji pakopos);
4) rezidentūros, meno aspirantūros (trečioji profesinė pakopa);
35) doktorantūraos
ir meno aspirantūra (trečioji pakopa).
3. Pagrindinės nuosekliųjų pirmosios pakopos studijų formos yra šios: dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės studijos. Konkrečios nuosekliųjų studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas. Studijų formų aprašus tvirtina Ministerija, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus, Aukštojo mokslo tarybos bei Lietuvos studentų sąjungos (sąjungų) išvadas.
4. Nenuosekliųjų studijų formas nustato pati aukštoji mokykla.
5. Lietuvos aukštosiose mokyklose iki šio įstatymo priėmimo pagal vienpakopę aukštojo mokslo sistemą baigtų studijų prilyginimą atitinkamoms nuosekliųjų studijų pakopoms nustato Ministerija.
41 straipsnis. Studijų apimtis ir trukmė
1. Nuosekliųjų pagrindinių studijų apimtį ir trukmę nustato studijų krypties reglamentas. Vidutiniškai vienerių metų trukmės dieninės studijų formos studijų apimtis yra 40 kreditų.
2. Universitetinių pagrindinių studijų trukmė apimtis
yra 4 studijų metai ne mažiau kaip (160 kreditų),
neuniversitetinių pagrindinių studijų trukmė apimtis – ne mažiau
kaip 3 studijų metai (120 kreditų).
3. Vientisųjų studijų trukmė apimtis yra
ne mažesnė trumpesnė kaip 5 studijų metai (220
kreditų) ir ne didesnė ilgesnė kaip 6 studijų metai (240
kreditų). Pirmoji studijų dalis Pirmųjų 4 metų studijos
(160 kreditų) priskiriama pagrindinių studijų pirmajai pakopai, o likusių
1-2 metų studijos likusioji dalis (4060-80 kreditų)
priskiriama nuosekliųjų studijų antrajai pakopai.
4. Specialiųjų profesinių studijų trukmė apimtis
yra ne mažesnė trumpesnė kaip 1 studijų metai (40
kreditų) ir ne didesnė ilgesnė kaip 2 studijų metai (80
kreditų).
5. Magistrantūros studijų trukmė apimtis yra ne mažesnė trumpesnė
kaip 1,5 studijų metų (60 kreditų) ir ne didesnė ilgesnė kaip 2 studijų metai (80 kreditų).
6. Baigus
magistrantūrą, doktorantūros trukmė yra ne ilgesnė kaip 3 metai, o
baigus specialiąsias profesines ar vientisąsias universitetines studijas, – ne
ilgesnė kaip 4 metai. Meno aspirantūros trukmė – ne ilgesnė kaip 2
metai.
7. Meno aspirantūros trukmė – ne ilgesnė kaip 2 metai. Rezidentūros studijų apimtį ir trukmę nustato rezidentūros nuostatai. Rezidentūros nuostatus tvirtina Vyriausybė.
47 straipsnis. Priėmimas į valstybinę aukštąją mokyklą
1. Į aukštąją mokyklą priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.
2. Priėmimo į aukštąją mokyklą sąlygas nustato
aukštoji mokykla, jas suderinusi Priėmimo sąlygos turi būti
suderintos su Ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. Priėmimo į
pagrindines studijas sąlygos nuostatos skelbiamos ne vėliau kaip
prieš 2 metus iki priėmimo pradžios. Stojantysis turi teisę pateikti prašymą
stoti į kelias aukštąsias mokyklas.
3. Studentai į aukštąją mokyklą valstybės
finansuojamas aukštosios mokyklos vietas pagal studijų kryptis, pakopas
ir formas priimami konkurso būdu. Pagrindinių studijų atrankos konkurso
pagrindą turi sudaryti ne daugiau kaip keturių mokomųjų dalykų brandos egzaminų
rezultatai ir (ar) metiniai pažymiai. Specialiesiems gebėjimams
nustatyti aukštoji mokykla gali organizuoti ne daugiau kaip du egzaminus ar
testus. Jei Ministerijos įgaliota institucija organizuoja ir administruoja
mokomojo dalyko egzaminą, aukštoji mokykla šio mokomojo dalyko egzamino ar
testo neorganizuoja.
4. Stojančiųjų atranką į magistrantūros,
specialiųjų profesinių studijų, rezidentūros, doktorantūros ir meno
aspirantūros studijas atlieka universitetai.
45. Ministerija gali nustatyti užsienio piliečių
ir asmenų be pilietybės, kurių studijos visiškai ar iš dalies finansuojamos iš
valstybės biudžeto, priėmimo į aukštąsias mokyklas kvotas ir tvarką.
48 straipsnis. Aukštųjų mokyklų studentai ir klausytojai
1. Aukštųjų mokyklų studentai yra asmenys, studijuojantys pagal
nuosekliųjų studijų programas, įskaitant doktorantus ir meno aspirantus.
Šiame ir kituose įstatymuose nustatytomis studentų teisėmis taip pat
naudojasi doktorantai, meno aspirantai ir rezidentai.
2. Studentams išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas, kurio išdavimo tvarką nustato Ministerija.
3. Aukštosiose mokyklose gali studijuoti ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su aukštąja mokykla.
54 straipsnis. Valstybės biudžeto lėšų skyrimas valstybinėms aukštosioms mokykloms
1. Valstybės biudžeto lėšos skiriamos valstybinei aukštajai mokyklai valstybės numatytoms programoms įgyvendinti pagal sutartį, kurią Ministerija kaip asignavimų valdytoja sudaro su aukštąja mokykla. Valstybės biudžeto lėšos aukštajai mokyklai skiriamos bendra suma: lėšos paprastosioms (neišskiriant lėšų darbo užmokesčiui) ir nepaprastosioms išlaidoms ir valstybės investicijų programoje numatytos lėšos. Jeigu valstybės biudžeto dalis, skirta tiems finansiniams metams, yra pakeičiama, biudžeto asignavimų dydį Ministerija privalo patikslinti. Kol valstybės biudžeto asignavimai nėra patvirtinti ar patikslinti, už avansinius išmokėjimus aukštajai mokyklai yra atsakinga Ministerija.
2. Sutarties projektą pagal Ministerijos nustatytą formą rengia aukštoji mokykla. Sutartyje, vadovaujantis perspektyviniu Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros planu, turi būti numatyta:
1) kiekvienais metais priimamų į aukštąją mokyklą studentų skaičius pagal studijų kryptis, pakopas ir formas;
2) vietų (pagal studijų kryptis, pakopas ir
formas), į kurias atitinkamais metais aukštoji mokykla gali priimti
sutinkančius mokėti už studijas studentus (toliau – studijuojančiuosius savo
lėšomis), maksimalus skaičius;
2) aukštosios mokyklos mokslinių tyrimų ir meninės kūrybos kryptys arba programos;
3) objektai, įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir Lietuvos kultūros vertybių sąrašą;
4) kita aukštosios mokyklos veikla
(kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas, konsultacijos, užsienio
piliečių mokymas pagal valstybių susitarimus, mokyklai perduotų valstybinės
reikšmės kultūros objektų priežiūra ir kt.);
4) valstybės biudžeto lėšos, skiriamos sutartyje numatytai aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti ir plėtoti;
5) valstybės lėšos investicijų ir kitoms programoms vykdyti;
6) aukštosios mokyklos planuojamos gauti iš
mokslinės, konsultacinės, informacinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų
pajamos, kurios naudojamos pagal senato (akademinės tarybos) patvirtintą
sąmatą;
6) kiti aukštosios mokyklos ir Ministerijos įsipareigojimai.
3. Sutarties projektas kartu su universiteto
(kolegijos) tarybos išvada teikiamas Ministerijai, kuri per tris
mėnesius pateikia savo išvadas ir siūlymus dėl projekto. Ne vėliau kaip per
mėnesį rektorius (kolegijos direktorius) gali pateikti argumentuotą nuomonę dėl
Ministerijos siūlymų. Sutartį pasirašo Ministras ir universiteto rektorius
(kolegijos direktorius).
3. Kasmet ne vėliau kaip kovo mėnesį aukštoji mokykla ir Ministerija sudaro sutartį kitiems metams bei ketinimų vėlesniems 2 metams susitarimą, kuris yra neatskiriama sutarties dalis. Sutarties projektas kartu su universiteto (kolegijos) tarybos išvada teikiamas Ministerijai, kuri per tris mėnesius pateikia savo išvadas ir siūlymus dėl projekto.
4. Aukštajai mokyklai skiriamos valstybės biudžeto lėšos turi būti siejamos su atitinkamomis programomis ir aukštosios mokyklos veiklos vertinimo rezultatais. Prireikus Ministerija gali inicijuoti aukštosios mokyklos ūkinės ir finansinės veiklos auditą.
56 straipsnis. Aukštosios mokyklos lėšos
1. Valstybinės aukštosios mokyklos lėšas sudaro:
1) lėšos valstybės finansuojamose
vietose studijuojančiųjų studijoms apmokėti;
2) valstybės biudžeto lėšos, skirtos
moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų
organizavimu ir paslaugų teikimu, finansuoti;
3) studijuojančiųjų savo lėšomis įmokos;
4) pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei
teikiamų paslaugų;
5) kitos teisėtai įgytos lėšos.
1) valstybės biudžeto ir kitos valstybės lėšos:
- skiriamos pagal valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką;
- gerai besimokančių studentų studijų įmokoms padengti;
- studentų stipendijoms;
- valstybės investicijų ir kitoms programoms vykdyti;
- tarptautiniams mainams plėtoti;
- kitos valstybės lėšos;
2) nebiudžetinės lėšos:
- pajamos iš mokslinės veiklos;
- iš tarptautinių ir kitų fondų bei organizacijų gautos lėšos;
- pajamos iš ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų;
- studentų studijų įmokos;
- mokančių už studijas įmokos;
- kitos teisėtai įgytos lėšos.
2. Valstybinės aukštosios mokyklos lėšos,
gautos iš studijuojančiųjų savo lėšomis įmokų, ir pajamos iš mokslinės ir
ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į
apskaitą valstybės biudžete, tačiau aukštosios mokyklos jų statutuose
nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti valdo ir naudoja šias lėšas
bei jomis disponuoja savarankiškai.
2. Valstybinės aukštosios mokyklos nebiudžetinės lėšos įtraukiamos į aukštosios mokyklos apskaitą. šias lėšas aukštosios mokyklos valdo, naudoja ir jomis disponuoja savarankiškai.
3. Nevalstybinių aukštųjų mokyklų lėšų struktūrą ir paskirtį nustato steigėjai.
57 straipsnis. Lėšos moksliniams tyrimams bei
veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su
studijų organizavimu ir paslaugomis
Valstybės biudžeto lėšos moksliniams
tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir
aptarnavimu, nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą skaičiavimo metodiką,
kuria remiantis apskaičiuojamos aukštosios mokyklos šios išlaidos:
1) išlaidos universitetuose atliekamiems
moksliniams tyrimams ir meninei veiklai plėtoti, mokslininkams (doktorantūra)
ir menininkams (meno aspirantūra) rengti;
2) aukštosios mokyklos administravimo, pastatų
išlaikymo, šildymo ir kitos ūkio išlaidos;
3) į studijų kainą neįskaičiuotos organizavimo
ir paslaugų išlaidos, susijusios su vadovėlių ir metodinės medžiagos leidyba,
studentų ir dėstytojų tarptautiniais mainais, naujų studijų programų rengimu,
mokomųjų laboratorijų įrengimu, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimu ir kt.;
4) ilgalaikio turto (mokslui ir studijoms
skirta aparatūra, įrenginiai, leidybos ir kompiuterių įranga ir kt.) įsigijimo
ir pastatų renovacijos išlaidos;
5) studentų stipendijoms.
57 straipsnis. Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir skyrimo valstybinėms aukštosioms mokykloms metodika
1. Valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybinei aukštajai mokyklai nustatomas pagal valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką. Šią metodiką tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) bei Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) siūlymus.
2. Metodikoje privalo būti numatytos tokios lėšos:
1) studijoms;
2) moksliniams tyrimams ir meninei kūrybai plėtoti;
3) administravimui ir ūkiui;
4) objektų, įrašytų į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir Lietuvos kultūros vertybių sąrašą, priežiūrai.
3.Lėšos studijoms skiriamos remiantis metodikoje nustatoma studijų kaina pagal studijų kryptį, pakopą ir formą.
58 straipsnis. Aukštosios
mokyklos lėšos, gaunamos iš pedagoginės ir mokslinės
veiklos
Aukštoji mokykla turi teisę gauti lėšų:
1) už atliekamus mokslinius tyrimus ir
taikomąją mokslinę veiklą pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei
juridiniais asmenimis;
2) už studijuojančiųjų savo lėšomis studijų
organizavimą, kvalifikacijos kėlimo kursus, nenuosekliąsias studijas. Šios
studijos ir kursai finansuojami iš klausytojų, jų darbdavių ar kitų lėšų taip,
kaip sutariama su aukštąja mokykla;
3) už laikinai nenaudojamų patalpų bei
mokslinės aparatūros nuomą, taip pat už fiziniams ir juridiniams asmenims
teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.
58 straipsnis. Studijų kaina
1. Ministerija, vadovaudamasi valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodika, nustato studijų valstybinėse aukštosiose mokyklose (pagal studijų kryptį, pakopą ir formą) kainą.
2. Į studijų kainą įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms organizuoti bei jų moksliniam lygiui palaikyti, t.y.:
1) lėšos aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybiniam socialiniam draudimui;
2) lėšos aukštosios mokyklos išlaidoms, susijusios su studijomis ir jų moksliniam lygiui palaikyti reikalingomis prekėmis bei paslaugomis;
3) lėšos studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai organizuoti.
3. Studijų kainą nevalstybinėse aukštosiose mokyklose nustato steigėjai.
59 straipsnis. Studijų kaina
1. Ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės
patvirtinta skaičiavimo metodika, nustato studijų valstybinėse aukštosiose
mokyklose (pagal studijų kryptį, pakopą ir formą) kainą.
2. Į studijų kainą įskaičiuojamos lėšos,
būtinos studijoms organizuoti bei jų moksliniam lygiui palaikyti, t.y.:
1) lėšos aukštųjų mokyklų dėstytojų,
specialistų ir ūkio darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybiniam socialiniam
draudimui;
2) lėšos aukštosios mokyklos išlaidoms,
susijusios su studijomis ir jų moksliniam lygiui palaikyti reikalingomis
prekėmis bei paslaugomis;
3) lėšos studentų kultūros, sporto ir
visuomeninei veiklai organizuoti.
3. Vyriausybė Ministerijos teikimu tvirtina užsienio
piliečių bei asmenų be pilietybės studijų Lietuvos valstybinėse aukštosiose
mokyklose minimalią kainą.
4. Studijų kainą nevalstybinėse aukštosiose
mokyklose nustato steigėjai ir apie tai kiekvienų metų pirmą ketvirtį praneša
Ministerijai.
59 straipsnis. Studentų studijų įmokos
Valstybinių aukštųjų mokyklų visų formų pagrindinių ir antrosios pakopos studijų studentai privalo prisidėti prie studijų kokybės, sąlygų ir aplinkos gerinimo. Tuo tikslu jie kiekvieną semestrą, išskyrus pirmąjį pagrindinių studijų semestrą, aukštajai mokyklai moka keturių Vyriausybės nustatyto minimalaus gyvenimo lygio dydžių studentų studijų įmoką.
60 straipsnis. Valstybės
paskola studijoms valstybinėse aukštosiose mokyklose
apmokėti. Nemokamo
aukštojo mokslo laidavimas
1. Studentams, išskyrus rezidentus, meno
aspirantus ir doktorantus, priimtiems į valstybės finansuojamas vietas,
studijų laikotarpiui suteikiama studijų kainą atitinkanti nominali (t.y.
Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama aukštajai mokyklai) valstybės
paskola.
2. Į valstybės finansuojamą vietą priimtas studentas
su aukštąja mokykla ir Lietuvos valstybiniu mokslo ir studijų fondu sudaro
trišalę sutartį, kuria nustatomos valstybės paskolos suteikimo bei grąžinimo
sąlygos. Sutarties formą, turinį, apskaitos ir saugojimo tvarką nustato
Vyriausybė.
3. Valstybės finansuojamose vietose gerai besimokantys
studentai, iki aukštosios mokyklos nustatyto termino Vyriausybės nustatyta
tvarka įvykdę studijų programos reikalavimus, yra atleidžiami nuo paskolos,
suteiktos studijoms apmokėti, grąžinimo.
4. Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės paskola
studijoms apmokėti konkurso tvarka skiriama ir studentams, studijuojantiems
savo lėšomis.
5. Asmenys negali gauti valstybės paskolos tos pačios
ar žemesnės pakopos baigtoms studijoms apmokėti, jeigu ją jau yra kartą gavę.
6. Jei studentas be svarbių priežasčių du
semestrus iš eilės per nustatytą studijų laikotarpį neįvykdė semestro studijų
programos reikalavimų, aukštoji mokykla jį išbraukia iš valstybės
finansuojamose vietose studijuojančių studentų sąrašų.
60 straipsnis. Nemokamo aukštojo mokslo laidavimas gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams
1. Gerai besimokantiems studentams - ne mažiau kaip 50 procentų kiekvienos studijų programos kiekvieno semestro - laiduojamas nemokamas mokslas, jų studijų įmokas apmokant valstybės lėšomis. Vyriausybė kasmet nustato, kokiai studentų daliai studijų įmokos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.
2. Gerai besimokantys studentai atrenkami kas semestrą pagal studijų rezultatus.
61 straipsnis. Studijuojančiųjų savo lėšomis
studijų apmokėjimas
1. Valstybinės aukštosios mokyklos pagal
sutartis, kurių sudarymo tvarką ir tipinę formą tvirtina Ministerija, gali
priimti nuosekliosioms studijoms Ministerijos ir aukštosios mokyklos sutartyje
nustatytą skaičių studentų, kurie, nepatekę atrankos konkurso tvarka į
valstybės finansuojamas vietas, sutinka mokėti už studijas. Su šiais
studentais sudaromos sutartys, kurios per 30 dienų turi būti įregistruotos
Lietuvos valstybiniame mokslo ir studijų fonde. Neįregistruotos sutartys
negalioja. Sutarčių registravimo tvarką nustato Vyriausybė.
2. Studijų kainą savo lėšomis
studijuojantiesiems nustato aukštoji mokykla, suderinusi su Ministerija,
ir ją nurodo sutartyje su Ministerija bei priėmimo taisyklėse.
3. Aukštojoje mokykloje atsiradus valstybės
finansuojamai laisvai vietai pagal tam tikrą studijų programą, asmenys,
studijuojantieji pagal ją savo lėšomis, turi teisę konkurso tvarka patekti į
valstybės finansuojamą vietą. Šia teise gali pasinaudoti ir kitos aukštosios
mokyklos studijuojantieji savo lėšomis. Konkurso tvarka į valstybės
finansuojamą vietą patekęs asmuo su aukštąja mokykla sudaro 60
straipsnio 2 dalyje nurodytą sutartį.
61 straipsnis. Mokamos studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose
1. Už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje studijų kainą (nemokėdami studijų įmokos) moka:
1) asmenys, studijuojantys pagal studijų programą tos pačios arba žemesnės pakopos, kurią jie yra baigę valstybinėje aukštojoje mokykloje, jeigu ne mažiau kaip už pusę baigtos studijų programos nemokėjo;
2) asmenys, vienu metu studijuojantys dvi tos pačios pakopos studijų programas (moka už vieną studijų programą pasirinktinai);
3) užsieniečiai, jei teisės aktai nenustato kitaip;
4) asmenys, studijuojantys pagal nenuosekliųjų studijų programas arba kursus;
5) asmenys, kartojantys nuosekliųjų studijų programos atskirus dalykus.
62 straipsnis. Kitos mokamos studijos
valstybinėse aukštosiose mokyklose
Be šio įstatymo 61 straipsnyje nurodytų
asmenų, už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje taip pat moka:
1) asmenys, turintys aukštojo mokslo diplomą,
įgytą studijuojant valstybės finansuojamoje vietoje, ir studijuojantys pagal
tos pačios, kurią jie yra baigę, arba žemesnės pakopos studijų programą;
2) užsienio valstybių piliečiai, jei Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys ar Ministerija nenustato kitaip;
3) asmenys, studijuojantys pagal kvalifikacijos kėlimo
ar kitas nenuosekliųjų studijų programas.
62 straipsnis. Parama studentams
1. Valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų pagrindinių, vientisųjų ir antrosios pakopos studentai, taip pat Europos Sąjungos šalių bei šalių, su kuriomis Vyriausybė yra pasirašiusi tarptautines sutartis dėl studentų mainų, studentai gali gauti valstybės paskolas:
1) studijų įmokoms sumokėti, jeigu jos nebuvo sumokėtos valstybės lėšomis;
2) gyvenimo išlaidoms;
3) studijoms užsienyje.
2. Valstybinių aukštųjų mokyklų studentai Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti stipendijas. Lėšos stipendijoms skiriamos iš valstybės biudžeto.
3. Studentai turi teisę gauti ir kitą paramą, kuri teikiama Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Valstybės paramos studijoms užsienyje, taip pat rezidentams, doktorantams ir meno aspirantams tvarką nustato Vyriausybė.
63 straipsnis. Parama studentams
1. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų
fondas remia aukštųjų mokyklų studentus (išskyrus rezidentus, doktorantus ir
meno aspirantus) ir užsienyje studijuojančius Lietuvos piliečius, konkurso tvarka
skirdamas paskolas:
1) studijoms valstybės nefinansuojamose
aukštųjų mokyklų vietose apmokėti;
2) pragyvenimo išlaidoms studijų metu iš
dalies padengti ir studijų literatūrai įsigyti.
2. Paskolų aukštųjų mokyklų studentams teikimo ir
grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė.
3. Valstybinės aukštosios mokyklos iš valstybės
biudžeto lėšų skiria studentams stipendijas Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Studentai turi teisę gauti ir kitą
socialinę paramą, kuri mokama iš valstybės biudžeto teisės aktų nustatyta
tvarka ir sąlygomis.
5. Valstybės paramos rezidentams, doktorantams ir meno
aspirantams tvarką nustato Vyriausybė.
63 straipsnis. Valstybės paskolų teikimas
1. Valstybės paskolas pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles studentams teikia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Paskolos teikiamos iš tam tikslui fondui perduodamų valstybės biudžeto lėšų, iš lėšų, kurias fondas sukaupia iš grąžinamų paskolų, palūkanų bei delspinigių, rėmėjų lėšų ir iš kitų lėšų.
2. Paskolas gavę asmenys turi pradėti grąžinti paskolas ir mokėti palūkanas ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po studijų baigimo arba nutraukimo ir grąžinti per laiką, ne daugiau kaip tris kartus ilgesnį, nei truko studijos, kurių studijų įmokoms buvo gautos paskolos.
3.valstybės paskolų suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė.
64 straipsnis. Paskolų administravimas
1. Studentams teikiamas valstybės paskolas
administruoja Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas pagal Vyriausybės
patvirtintas taisykles. Paskolos skiriamos iš tam tikslui Fondui perduodamos
valstybės biudžeto lėšų mokslui ir studijoms dalies, taip pat iš lėšų, kurias
Fondas sukaupia iš grąžinamų paskolų bei kitų savo sukauptų lėšų.
2. Aukštoji mokykla per 30 dienų nuo kiekvieno
semestro pabaigos turi Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui pateikti
sąrašus (kartu su sutartimis) valstybės paskolą gaunančių studentų, kurie
neįvykdė semestro studijų programos reikalavimų ar buvo pašalinti iš
aukštosios mokyklos.
65 straipsnis. Paskolų grąžinimas
1. Asmuo, kuris studijavo valstybės finansuojamoje
vietoje, bet per nustatytą studijų laikotarpį neįvykdė semestro studijų
programos reikalavimų, privalo grąžinti už šį semestrą suteiktą paskolą.
2. Asmenys, kurie studijavo valstybės
finansuojamose vietose ir nebuvo atleisti nuo suteiktos paskolos studijoms
apmokėti grąžinimo, paskolą Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui turi
pradėti grąžinti ne vėliau kaip praėjus 2 metams po studijų baigimo arba
nutraukimo ir grąžina ją per laiką, tris kartus ilgesnį nei truko studijos, už
kurias jie nebuvo atleisti nuo suteiktos paskolos grąžinimo.
3. Paskolų studijoms apmokėti bei pragyvenimo
išlaidoms iš dalies padengti grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato
Vyriausybė. Ji taip pat nustato sąlygas, kuriomis asmenys yra visiškai arba iš
dalies atleidžiami nuo paskolos grąžinimo arba jiems atidedamas paskolos
grąžinimo terminas.
66 straipsnis. Aukštųjų mokyklų finansinė atskaitomybė
1. Pajamas ir išlaidas valstybinė aukštoji mokykla
tvarko pagal šio įstatymo nustatyta tvarka senato
(akademinės tarybos) patvirtintą
sąmatą.
2. Aukštoji mokykla kasmet (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.
3. Lėšoms, gaunamoms iš valstybės
biudžeto, panaudoti turi būti sudaroma išlaidų sąmata. Valstybinė aukštoji
mokykla už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą atsiskaito Vyriausybės nustatyta
tvarka. Lėšų panaudojimo tikslingumą kontroliuoja Valstybės kontrolė. Aukštoji mokykla išlaidų apyskaitas
pateikia institucijoms, iš kurių gavo finansavimą.
4. Nevalstybinių aukštųjų mokyklų finansavimo ir lėšų naudojimo tvarką nustato įstatymai ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų statutai.
67 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1. Pasiūlyti Vyriausybei
iki 2000 m. rugsėjo 1 d. priimti ar pakeisti šiam įstatymui įgyvendinti
reikalingus teisės aktus.
2. Iki 2000 m. liepos 15
d.aukštosios mokyklos pateikia tvirtinti Seimui savo statutus, suderintus su
šio įstatymo nuostatomis.
3. Šio
įstatymo 60 straipsnyje nustatyta paskolų teikimo tvarka pradedama taikyti nuo
2002 m. sausio 1 d.
1. Pasiūlyti Vyriausybei iki 2002 m. sausio 1 d. priimti ar pakeisti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skirstant 2002 m. valstybės biudžeto lėšas mokslui ir studijoms, numatyti tokią lėšų dalį Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui, kad būtų užtikrinta šiame įstatyme numatyta valstybės paskolų suteikimo studentams, šių paskolų administravimo ir grąžinimo tvarka."
2. Iki 2002 m. sausio 1 d. aukštosios mokyklos privalo suderinti statutus su šio įstatymo nuostatomis ir pateikti tvirtinti statutų pataisas.
3. Šiuo įstatymu nustatyta studijų įmokų mokėjimo bei paskolų studijų įmokoms sumokėti teikimo tvarka pradedama taikyti nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. studentams, pradedantiems studijas 2002-2003 m.
4. Kol nėra sudarytos prie universitetų veikiančios mokslo krypčių tarybos, numatytos 42 straipsnio 8 dalyje, doktorantų disertacijos ginamos ir mokslo laipsniai suteikiami Vyriausybės nustatyta tvarka."
68 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 67 straipsnį, įsigalioja
nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.
2. Įsigaliojus šiam įstatymui, aukštųjų mokyklų
statutai, patvirtinti šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl
Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo“ (Žin., 1990, Nr.18-468); Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos nutarimu Nr.I-2714 „Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto statuto“
(Žin., 1992, Nr.24-695); Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
nutarimu Nr.I-2710 „Dėl Kauno technologijos universiteto statuto“ (Žin., 1992,
Nr.25-733); Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr.I-2711
„Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto“ (Žin., 1992, Nr.25-734); Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr.I-2712 „Dėl Lietuvos žemės ūkio
universiteto statuto“ (Žin., 1992, Nr.25-735; 1996, Nr.100-2280); Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr.I-2713 „Dėl Vilniaus Gedimino
technikos universiteto statuto“ (Žin., 1992, Nr.25-736; 1996, Nr.90-2090);
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.I-281 „Dėl Lietuvos veterinarijos
akademijos statuto“ (Žin., 1993, Nr.56-1080); Lietuvos Respublikos Seimo
nutarimu Nr.I-282 „Dėl Kauno medicinos universiteto statuto“ (Žin., 1993,
Nr.56-1081; 1998, Nr.57-1586); Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.I-494
„Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto“ (Žin., 1994, Nr.47-871); Lietuvos
Respublikos Seimo nutarimu Nr.I-978 „Dėl Lietuvos kūno kultūros instituto
statuto“ (Žin., 1995, Nr.57-1422; 1999, Nr.43-1363); Lietuvos Respublikos Seimo
nutarimu Nr.I-1088 „Dėl Lietuvos muzikos akademijos statuto“ (Žin., 1995,
Nr.97-2169); Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.I-1131 „Dėl Klaipėdos
universiteto statuto“ (Žin., 1995, Nr.107-2401); Lietuvos Respublikos
Seimo nutarimu Nr.VIII-443 „Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo“
(Žin., 1997, Nr.94-2361); Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu
Nr.VIII-603 „Dėl Lietuvos teisės akademijos statuto patvirtinimo“ (Žin., 1998,
Nr.6-117) galioja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.
3. Aukštųjų mokyklų valdymo (savivaldos) institucijų
(senato, tarybos) įgaliojimai tęsiasi (pasibaigusios kadencijos terminas senato
(tarybos) sprendimu gali būti pratęstas), iki šio įstatymo nustatyta tvarka bus
suformuotos savivaldos ir valdymo institucijos. Nauji senatų rinkimai
organizuojami šio įstatymo ir aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka. Rektoriaus
įgaliojimai tęsiasi iki kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas, pabaigos arba
senato (tarybos) sprendimu jie gali būti pratęsti (jei kadencija baigiasi
anksčiau, negu įsigalioja šis įstatymas) iki naujo rektoriaus išrinkimo šio
įstatymo nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip iki 2000 m. gruodžio 1d. Rengiant naujus
rektoriaus rinkimus vadovaujamasi nuostata, kad rektoriumi negali būti renkamas
asmuo, kuris ėjo rektoriaus pareigas dvi kadencijas iš eilės.
Seimo narys Rolandas Pavilionis