Penkiasdešimt devintasis (110) posėdis
2001 m. liepos 3 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas 779(3*) (svarstymo tęsinys) (taikoma skubos tvarka)

PIRMININKAS. Kolegos, tie, kas susirinkę plenarinių posėdžių salėje, noriu paskelbti vakarinio posėdžio pradžią. Kviečiu posėdį pradėti nuo registracijos.

Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Turėtume dirbti pagal numatytą ir patvirtintą darbų ir svarstomų klausimų eigą. 2-1 darbotvarkės klausimas. Valstybės tarnybos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo tęsinys. Pamenate, kolegos, buvo paskirtas naujas pagrindinis komitetas svarstant šį klausimą. Dabar į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką pateikti pagrindinio komiteto išvadą.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto antrąjį variantą. Nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Pirmiausia pasakysiu, ką mes patobulinome. Patobulinome atsižvelgdami į tai, kad data, apie kurią buvo kalbama, liepos 1 d., jau buvo įvykęs faktas svarstymo metu ir negalima buvo to projekto pateikti balsuoti nesutvarkius juridinės technikos ir neišsprendus jo taikymo, galiojimo problemos. Pirmiausia pasakysiu, kodėl iš viso, sakykime taip, komitete pakeičiau šiek tiek nuomonę kalbant apie tą įstatymą. Matydamas praeitą kartą balsuojant faktiškai aiškų Seimo apsisprendimą, kad turi būti nukeltas atlyginimų sistemos suvienodinimas, supratau, kad šiandien toks dalykas, matyt, ir įvyks. Todėl būtų buvę neatsakinga, nes, nepaisant to, kad mes galėjome komitete matyti ir kitokių nuomonių buvo siūloma atmesti tą projektą ir panašiai, bet vis dėlto viršų paėmė ta logika, kad kadangi Seimas vis tiek pasispręs atidėti, tai mes norėjome sutvarkyti projektą, o tą padaryti galima tik pritarus. Tokia buvo problema. Bet ne tai yra, matyt, svarbu.

Mes papildėme įstatymo projektą 3 straipsniu, kur nustatėme taikymą tų pakeitimų, kuriems šiandien bus, matyt, pritarta po svarstymo. Tikiuosi. Nustatėme, kad šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies bei 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 dienos. Tai yra faktiškai galiojimo atgal nustatymas. Tą įstatymuose daryti galima, jeigu neblogina subjekto situacijos. Aš manau, kad vienas iš apsisprendimo motyvų komitete buvo tas, kad mus vis dėlto Vidaus reikalų ministerijos atstovai ir vidaus reikalų ministras įtikino, kad yra parengtas naujas Valstybės tarnybos įstatymo projektas, nauja redakcija. Ten viskas sudėliojama į vietas visiškai kitaip. Dabar paleisti įsigalioti tą atlyginimų mokėjimo sistemą vieniems mažinant, kitiems didinant, o po kelių mėnesių, galbūt rudenį, iš karto priimti naują redakciją, kur vėl viskas išdėstoma kitaip, kitos kategorijos ir pan., tai buvo prieita prie tokios nuostatos, kad šitaip elgtis su valstybės tarnautojais, tai yra žmonėmis, kurie turi dirbti atsakingai ir jaustis socialiai apginti ir apsaugoti keičiant tuos atlyginimus ir atidėliojant arba grasinat, kad nebeatidėsim, negalima. Mes tuo patikėjom ir pritarėm, kad vis dėlto tas atidėjimas turėtų būti, bet taikant jį iš karto nuo liepos 1 dienos. Kad niekam nei sumažėtų, nei padidėtų. Kad nebūtų taip, jog vieniems padidėjo savaitę laiko, paskui vėl sumažėjo, kai priimsime šias pataisas, ir kad kitiems, kuriems sumažinome savaitę, paskui vėl grįžta į tas pačias vėžes. Šiuo atveju būtų daugiau darbo buhalteriams, būtų tam tikros sumaišties, todėl, tvarkingai žiūrint, faktiškai apsispręsta, kad naujoji įstatymo redakcija ir kitų reikalingų įstatymų redakcijos, susijusios su darbo apmokėjimu, būtų galbūt jau naujosios Vyriausybės peržiūrėtos ir, atitinkamai įvertinus situaciją, pateiktos Seimui, kur būtų galima iš tikrųjų apsispręsti ir priimti labai rimtą, atsakingą ir ilgiau galbūt galiosiantį politinį sprendimą, negu buvo iki šiol su visais šiais įstatymais. Todėl siūlyčiau, atsižvelgiant ir į komiteto nuomonę ir išvadą, pritarti įstatymo projektui po svarstymo su šia pataisa, kokia buvo padaryta komitete. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Daugiau komitetų nėra. Aš taip pat norėčiau priminti, kad diskusija, svarstant šį klausimą, faktiškai yra įvykusi, tačiau yra iš esmės kitas projektas. Aš klausčiau, ar užsirašę diskusijai primygtinai norėtų pasakyti savo nuomonę? Ar kolega J.Razma taip pat linkteltų galva? Taip. Gerai. Turėtume taip elgtis. Vis tiek logika sakytų, kad reikia išklausyti esant iš esmės naujam projektui ir nuomones. Taigi pirmasis yra Seimo narys J.Razma. Kviečiu jus kalbėti iš tribūnos.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kai aš pamačiau šiandien svarstomą Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, pradžioje nenorėjau patikėti savo akimis. Negi tik vienas komiteto narys gina tą poziciją, kad galų gale pradėtų galioti skaidri įstatymu nustatyta valstybės tarnautojų atlyginimų sistema? Negi liberalai, kurie, atrodo, pereitame posėdyje gana kategoriškai pasisakė už tai, kad galų gale ši sistema įsigaliotų, pakeitė savo nuomonę? Aš su nuostaba klausiausi šiandien pono R.Šukio išvedžiojimų, kad yra kažkokių problemų šiam įstatymui įsigalioti, kad parengtas naujas įstatymas. Iš mūsų liūdnos patirties anoje kadencijoje galiu pasakyti, kad lygiai tie patys argumentai būdavo per visą mūsų kadenciją. Kai mes turėjome spręsti, ar įsigalios, ar neįsigalios dar kitų įstatymų nustatyta valstybės tarnautojų atlyginimų sistema, iš Vyriausybės ateidavo signalas, taigi mes rengiame supertobulą naują Valstybės tarnybos įstatymą. Ten bus labai gerai sutvarkyti atlyginimai. Kaip čia dabar leisi tam įsigalioti? Lygiai tie patys argumentai. Turiu pasakyti, kad manęs jie neįtikina, nes aš pasiteiravau darbo grupės, kuri rengė Valstybės tarnybos įstatymo naują redakciją. Ir ponas Nekrošius, šios grupės vadovas, labai aiškiai pasakė, kad mes suprantame šio atlyginimų klausimo jautrumą ir mūsų naujame projekte ši dalis, šie visi priedėliai dėl atlyginimų nėra liečiami. Taigi tvarkoma pagrindinė įstatymo dalis, nemažai straipsnių keičiama, bet atlyginimų sistema nekoreguojama. Galbūt netiesiogiai kai kurie momentai palies tuos atlyginimus, bet tai nėra tokios reikšmės dalykas, kuris šiandien verstų mus atidėti šios skaidrios atlyginimų sistemos įsigaliojimą.

Šiek tiek stebiuosi ir socialdemokratų balsavimu aną posėdį. Nežinau, kaip jie balsuos šiandien. Prisimenu, kiek būdavo priekaištų mums, kai anoje kadencijoje buvo atidėliojamas šis panašus projektas. Kiek jie mušėsi į krūtinę, kad tikrai reikia galų gale suvaržyti šią Vyriausybės savivalę nustatinėti atlyginimus savo nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais ir panašiai, bet štai kai patys įgyja galimybę tai daryti, konjunktūriniais sumetimais daromi priešingi sprendimai. Pozicija visiškai paneigiama. Tai kuo tada tikėti rinkėjams, ką jiems galvoti?

Aš dar galėčiau priminti, kad dabartinė atlyginimų sistema, kuri yra šiame įstatyme, kuris turėtų įsigalioti ir jau įsigaliojo, yra parengta faktiškai dėstant pagrindines nuostatas ponui A.Sysui. Jis buvo anoje kadencijoje projekto išvadų rengėjas, ir mes, ieškodami konsenso, sutikome su visomis jo idėjomis. Tas įstatymas tikrai sunkiai buvo priimtas anoje kadencijoje, bet aš kviečiu vis dėlto susimąstyti ir padaryti viską, kad jis galų gale įsigaliotų. Mums, žinoma, būtų didelė garbė pasakyti, kad štai tik A.Kubilius, jo Vyriausybė savo nutarimais ryžosi konkrečiai sumažinti valdininkams atlyginimus, bet galbūt ir visas Seimas yra pajėgus padaryti tokius sprendimus ir nebus taip, kad valdininkai tokiais klausimais visiškai diktuoja savo valią politikams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu į tribūną kolegą P.Papovą dalyvauti diskusijoje.

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po kolegos kalbos man gal ir lengviau kalbėti. Aš noriu tik priminti, kad darbo apmokėjimo sistema turėjo įsigalioti nuo 1997 m. liepos 1 d. Ji neįsigaliojo. Toliau. Turėjo įsigalioti nuo šių metų sausio 1 dienos, ji neįsigaliojo. Turėjo įsigalioti nuo liepos 1 d., šiandien jau 3 d., ji negali įsigalioti. Negali įsigalioti dėl techninių dalykų, dėl to, kad nėra nustatyti pareigybių lygiai ir pareigybių kategorijos. Yra tik ministerijos projektai, o Vyriausybės sprendimų nėra. O valstybės paslaugų tarnautojams apskritai dar nėra jokių projektų. Tai štai dėl kokių dalykų negali įsigalioti, nors mes ir labai norime, ir aš, ir turbūt visa salė norėtų, gal ne visa, kažkodėl nenori tie, kurie neįgyvendino to įstatymo tiek metų, tačiau praktiškai jis negali būti įgyvendinamas, nors mes šios datos ir nenukeltume toliau. Vis tiek atlyginimų už liepos mėnesį negalėtų mokėti apskritai. Pagal naują sistemą negalėtų mokėti todėl, kad nėra lygių ir kategorijų, pagal seną negalėtų mokėti todėl, kad jau įsigalioja šis įstatymas. Tai štai kokiame ceitnote mes atsidūrę, ir dėl šių aplinkybių dabar reikia daryti, tik dėl techninių dalykų, o ne dėl politinių dalykų reikia daryti įsigaliojimą arba įgyvendinimo atidėjimą.

Aš nesuspėjau užregistruoti, jau užregistruota, bet dabar jau pavėluotai aš pateikiu pasiūlymą. Vyriausybei siūloma pagal mano pasiūlymą iki spalio 1 dienos parengti visus reikiamus dokumentus ir nuo spalio 1 dienos įvesti darbo apmokėjimo sistemą. Tuomet ta procedūra baigtųsi anksčiau, ne taip, kaip dabar buvo siūlyta 2006 m. liepos 1 d. baigti visas didinimo ir mažinimo procedūras, o tai baigtųsi, kaip yra dabartiniame Valstybės tarnybos įstatyme, prasidėtų 2001 m. ir baigtųsi 2006 m. sausio 1 d. Vienintelis mano pasiūlymas – ne 2002 m. sausio 1 d., o spalio 1 diena. Bet tos lentelės liktų tokios, kaip dabartiniame įstatyme. O tai, ką pasiūlė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, aš manau, kad juridiškai tai padaryti aktualu, papildyti šį įstatymą 3 straipsniu.

Todėl kviesčiau pritarti, priėmimą daryti ne šiandien, o daryti, matyt, ketvirtadienį. Aš pateiksiu pasiūlymus. Frakcija iš esmės tą mano pasiūlymą yra aprobavusi. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Matau, kolega J.Razma norėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.RAZMA. Aš, įgaliotas Tėvynės sąjungos frakcijos, norėčiau paprašyti balsuoti dėl pertraukos. Man atrodo, Seimo nariai neturi tikslios informacijos, per kiek laiko galima būtų patvirtinti tuos poįstatyminius aktus. Nors prieš tai ministras minėjo, kad faktiškai jie parengti, tik reikia Vyriausybės valios, man atrodo, ir per šį liepos mėnesį, per vieną kitą savaitę gali juos patvirtinti ir skaičiuodami atlyginimus liepos mėnesio pabaigoje jais pasinaudoti. Man atrodo, kai valstybės tarnautojai, ypač dirbantys Vyriausybėje, suvoks, kad jie irgi gali negauti atlyginimų, jeigu ta tvarka nebus patvirtinta, tai turbūt greitai pasirūpins, kad tas būtų padaryta. Aš manau, kad Seimo nariai kitą posėdį galės, turėdami tikslesnę informaciją, balsuoti, kad šis klausimas nebūtų nukeliamas. Taigi prašau balsuoti dėl pertraukos.

PIRMININKAS. Atsiprašau, ar jūs galėtumėte patikslinti savo prašymą dėl pertraukos? Apie kokią pertrauką?

J.RAZMA. Iki kito posėdžio. Tai būtų ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet kokiu atveju mes turėtume apsispręsti, ar visi pritartų tokiai pertraukai? Aš matau, kad nėra bendro pritarimo. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad mes dabar registruotumės. Prašau atlikti registracijos procedūrą, po to balsuodami apsispręsime dėl pertraukos.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Balsavimas už reiškia pritarimą pertraukai, balsavimas prieš – nepritarimą. Susilaikymas yra susilaikymas. Prašau balsuoti.

Svarstant šį klausimą 24 yra už tai, kad būtų pertrauka. Tai yra pakankamas skaičius, kad būtų padaryta pertrauka. Gerbiamieji kolegos, mes iki artimiausio posėdžio darome pertrauką. Ar, gerbiamieji kolegos, jūs manytumėte, kad būtų pakankamai logiška, kad iki artimiausio posėdžio būtų padaryta ir 2-2, 2-3, 2-4 klausimų svarstymo pertrauka? Ar yra toks bendras pritarimas? Prieštaravimų negirdžiu, daroma visų šių klausimų svarstymo pertrauka iki artimiausio Seimo posėdžio, t.y. iki ketvirtadienio rytinio posėdžio.

Taupome laiką kaip reta. Aš klausčiau, ar mes galėtume eilės tvarka svarstyti darbotvarkės 2-5 klausimą? Nematau kolegos V.Nekrašo ir kitų. Dėl vedimo tvarkos kolega E.Šablinskas. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dažniausiai tyliu, bet šį kartą turiu kalbėti. Šis įstatymo projektas tikrai yra neatidėliotinas. Komitete dėl jo sprendė ir pozicija, ir opozicija, bet sutarė, kad jis būtinas. Ir dabar konservatoriai, kurie ketverius metus griovė mūsų ūkį, vienintelį sugeba – vėl suardyti mūsų darbą. Dėkui konservatoriams, ypač ponui J.Razmai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, siūlau palikti replikas vienas kito atžvilgiu už šios salės ribų. Judame į priekį su kitais svarstomais klausimais.

Vyriausybės įstatymo 13, 20, 39 ir  40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-405(3*) (svarstymas)

Dabar būtų siūlymas svarstyti penktąjį rezervinį klausimą – Vyriausybės įstatymo keturių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Kolega Indriūnai, ar galėčiau kviesti jus neišeiti iš šios salės? Mes norėtume dabar svarstyti penktą rezervinį klausimą. Tvarka. Taigi jeigu jūs neprieštaraujate, svarstome r5, registracijos Nr.IXP-405. Svarstymo stadija, keturi Vyriausybės įstatymo straipsnių pakeitimai, pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kolega P.Papovas pateiks komiteto išvadą. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė ir iš esmės pritarė kolegos J.Razmos pateiktam Vyriausybės įstatymo pakeitimui, nors jį truputėlį patobulino. Tai dėl socialinių garantijų. Jeigu išeina iš Ministro Pirmininko ar ministro pareigų,bet, sakykim, naujoje Vyriausybėje vėl dirba ministru, tokiu atveju kompensacijų nemokėti. Tas pat, jeigu toliau yra Seimo nariu, valstybinėje tarnyboje, taip pat kompensacijų nemokėti. Taigi mes dar papildome.

Taip pat pritariam tai nuostatai, kad Seime turi Vyriausybei atstovauti arba Vyriausybės vadovas, arba jo įgaliotas ministras, nes Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Viceministrai neįeina į Vyriausybės sudėtį ir atstovauti Vyriausybei jie negali, nebent kartu su ministru gali padėti jam atstovauti. Ši nuostata, tarp kitko, yra Statute, bet Vyriausybės įstatyme to nebuvo.

Toliau. Mes šiek tiek patobulinome dėl Ministro Pirmininko aparato – kad ginčų tarp ministrų negalėtų spręsti tokia institucija, kuri apskritai yra žemiau ministrų. Ministro Pirmininko aparatas sprendžia ginčus tarp ministrų. Tai kaip tiktai tarp ministrų ginčus turėtų spręsti patys ministrai, tai yra Vyriausybės komitete. Paskutinis dalykas yra tas, kad Vyriausybės darbą, kaip turi pateikti klausimus, darbotvarkes ir t.t., nustatytų ne įstatymas, o tai būtų daroma Vyriausybės darbo reglamente. Taigi kviesčiau pritarti komiteto patobulintam Vyriausybės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėm pagrindinio komiteto išvadą. Yra du papildomi komitetai. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks kolega E.Šablinskas. Ir geriausia, kad jūs tai darytumėt iš tribūnos. Kolega Šablinskai, kviečiu jus į tribūną. Svarstomas penktasis rezervinis klausimas. Jūs esate numatytas pranešėju papildomo – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai pateikti.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13, 20, 26, 29, 30, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo papildomas. Apsvarstėme ir nusprendėme: bendru sutarimu už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas papildomas komitetas – Kaimo reikalų. Ar, Kaimo reikalų komiteto nariai, kas nors iš jūsų galėtų pateikti, nesant komiteto pirmininko J.Kraujelio, šį klausimą? Gerbiamieji kolegos, ar iš Kaimo reikalų komiteto narių… Na, gerbiamieji kolegos, aš drįsčiau… taip, matau, A.Ramanauskas būtų pasiruošęs vis dėlto pateikti Kaimo reikalų komiteto, kaip papildomo, išvadą, juo labiau kad ji skiriasi nuo pagrindinio komiteto siūlomos išvados. Prašau daryti tai iš tribūnos.

A.RAMANAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitete buvo svarstytas šis įstatymo projektas. Balsavimo rezultatai tokie: pritarta bendru sutarimu. Atskirų nuomonių nebuvo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar jūs galėtumėte patikslinti, kolega Ramanauskai, nes mes turime išvadas galbūt ankstesnės datos, gegužės pradžios, dėl daugelio Vyriausybės įstatymo straipsnių pakeitimų ir čia yra išvada- siūlyti atmesti. O jūs turite… Gerbiamieji kolegos, na, aš turiu prieš save tą patį, mes išsiaiškinom papildomo komiteto išvadą, tiktai šešta pozicija – komiteto pasiūlymai yra siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti iniciatorių pateiktą daugelio straipsnių pakeitimo projektą. Ir balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Bet kokiu atveju, jeigu jūs sutiktumėt, procedūriškai mes turėtume remtis ir balsuoti dėl pagrindinio komiteto teikiamos išvados. Juo labiau kad į dalį teiktų pasiūlymų pagrindinis komitetas atsižvelgė ir galbūt tai reikštų iš dalies, kad pasiūlymai buvo atspindėti patobulintam variante. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių prieš apsisprendžiant dėl pritarimo arba ne šiam įstatymo projektui po svarstymo kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taip, aš matau, dėl balsavimo motyvų pirmasis už kalba kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, nors projekte nebeliko svarbiausio siūlymo, t.y. Žemės ūkio ministerijos įkūrimo Kaune, vis tiek aš drįstu agituoti už šį projektą, nes, man atrodo, jame liko kitos svarbios nuostatos dėl nepagrįstų ministrų išeitinių pašalpų, nors suprantu, kad jos dabar yra skaudžios prieš užsirašiusiems pasakyti liberalų atstovams. Bet vis dėlto, man atrodo, mes turim atsižvelgti į visuomenės nuomonę, kuri taip jau yra vienareikšmiška, kad ministras, grįžęs į Seimo nario pareigas, matyt, neturėtų tikėtis išeitinės pašalpos. Na, o dėl to, kad Seime turėtų atstovauti ministras Vyriausybei, aš manau, kad ir kokia būtų dauguma, mes visada su ta problema susidursim ir reikia griežčiau pasisakyti tuo klausimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip, dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Čekuolis. Prašom. Prieš.

J.ČEKUOLIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tikrai ne dėl išeitinių pašalpų spaudžiau raudoną mygtuką ir jaudinausi. Bet norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į 4 straipsnį, būtent dėl papildomų klausimų įtraukimo į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. Pagal dabar mums teikiamą įstatymo projektą, už kurį mes netrukus balsuosime, faktiškai mes atidarome žalią gatvę bet kokiam projektui, kuris ateina kartu su ministru, atsinešamas jo portfeliuke, būti greitai prastumtam per 5 minutes kaip papildomam klausimui. Kas dirba Vyriausybėje, tas žino, kad skubiai padalijami popieriukai ir pasakoma – man labai reikia, labai reikalingas klausimas ir mes skubiai jį turime priimti. Kartais pasitaiko, kad tokie sprendimai praslysta, o po to dėl jų tenka imtis už galvos ir svarstyti, kaip tą situaciją galima būtų ištaisyti. Būtent dėl 4 straipsnio, kuris tokiems prastūmimams ir atsinešimui lagaminėliuose suteikia žalią gatvę, aš ir esu prieš visą įstatymo projektą. Kitos jo nuostatos yra neblogos, bet šiuo atveju tokiai pozicijai aš pritarti tikrai negaliu.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesant bendro sutarimo, gerbiamieji kolegos, mes turėtume balsavimu spręsti klausimą. Prieš tai kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 60 Seimo narių.

Formuluoju klausimą balsuoti. Balsavimas už reiškia pritarimą pagrindinio komiteto teikiamai išvadai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas taip pat nereiškia pritarimo.

Už – 45, prieš – 8, susilaikė 3. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Investicinių paslaugų draudimo įstatymo projektas Nr.IXP-801 ES. Indėlių draudimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 10, 11, 12, 13, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-802. Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-803. Akcinės bendrovės "Būtingės nafta", "Mažeikių nafta" ir "Naftotiekis" reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-804. Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-805. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-806. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2, 4, 5, 7, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-807. Valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-808. Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-809. Investicinių bendrovių įstatymo 1, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-810. Akcinių bendrovių įstatymo 41 straipsnio pakeitimo projektas Nr.IXP-811 (pateikimas)

Baigėme svarstyti 5 rezervinį klausimą. Jeigu neprieštaraujate, gerbiamieji kolegos, dabar galėtume svarstyti 2-9 darbotvarkės klausimą, nes kitų pranešėjų salėje kol kas nėra. Tai būtų 2-9a iki 2-9k klausimai – Investicinių paslaugų draudimo įstatymo projektas Nr.IXP-801 ir su juo susiję viso paketo įstatymų pakeitimo projektai. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas. Prieš tai dar noriu paklausti, gerbiamieji kolegos, ar būtų prieštaravimų, kad mes visus įstatymus svarstytume kartu, juo labiau kad Investicinių paslaugų draudimo įstatymas, jo teikiamas projektas, yra susijęs su Europos integracija? Nesant prieštaravimų, gerbiamasis pranešėjau, kviečiu pateikti visus įstatymus kartu.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite jums pateikti visą paketą įstatymų projektų, kurie susiję su Europos Parlamento ir Tarybos 1997 m. kovo 3 d. direktyvų įgyvendinimu ir kapitalo rinkos, investicijų rinkos apsauga ir jos plėtojimu Lietuvoje.

Pirmojo įstatymo projekto, kuris vadinasi Lietuvos Respublikos investicijų paslaugų draudimo įstatymo projektas, tikslas yra suderinti su Europos Parlamento direktyvomis, taip pat naujuoju Civiliniu kodeksu… Šiuo metu teisės aktai nenustato jokios sistemos, pagal kurią investuotojams būtų išmokamos išmokos. Tą funkciją iš dalies atlieka indėlių draudimo sistema. Pagal pastarąją piniginės lėšos, laikomos komerciniuose bankuose, banke yra kompensuojamos ir tuo atveju, jei jos buvo perduotos ryšium su banko, kaip vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko, veikla.

Projektas numato, kad investuotojai galės gauti tam tikro dydžio išmokas iš specialaus fondo tuo atveju, jeigu finansinio maklerio įmonė arba komercinis bankas negalės grąžinti investuotojams priklausančių lėšų arba perduoti investuotojui priklausančių vertybinių popierių.

Siūloma, kad Investicinių paslaugų draudimo įstatymas reglamentuotų tik komercinių bankų įsipareigojimų grąžinti saugomus vertybinius popierius draudimo tvarką. Finansinio maklerio įmonių įmokas kauptų ir valdytų valstybės įmonė Įmonių draudimo fondas. Įmokos į fondą būtų pradėtos rinkti nuo 2002 m., o išmokos būtų mokamos už draudiminius įvykius, įvykusius ne anksčiau kaip 2002 m. sausio 1 d. Direktyvoje nustatyta, kad minimali draudimo suma turi būti pasiekta iki 2008 metų. Taip pat numatoma, kad ši draudiminė sistema suvienodins visų investorių, veikiančių Europos Sąjungos rinkoje, sąlygas.

Antrasis įstatymo projektas yra susijęs su Indėlių draudimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 10, 11, 12, 13, 15 ir 16 straipsnių pakeitimu ir papildymu. Jeigu pirmasis projektas kalbėjo apie investicijų draudimą, kuris numatė investorių saugumą, tai šis kalba apie sąlygų indėlių draudimo srityje suvienodinimą Europos Sąjungoje ir Europos Sąjungos kraštuose. Įstatymo projektu siekiama Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymą suderinti su Lietuvos Respublikos investicinių paslaugų draudimo įstatymo projektu. Kartu siekiama ištaisyti kelis Indėlių draudimo įstatymo nesutikimus su Europos Parlamento ir Tarybos 1994 m. gegužės 30 d. direktyva Nr.94-19EB dėl indėlių grąžinimo schemų.

Kitas įstatymo projektas yra Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šio įstatymu esmė yra ta, kad ryšium su Lietuvoje veikiančių įstatymų suderinimu su Europos Sąjungoje veikiančiais įstatymais reikia koreguoti ir Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pavadinimą. Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas Europos Sąjungos kraštuose ir direktyvose yra vadinamas Vertybinių popierių rinkos įstatymu. Daugelio aplinkinių šalių analogiški įstatymai irgi taip vadinasi, toks pavadinimas tiksliai atspindi įstatymo turinį. Būtinumas pavadinti rinka yra susijęs su tikslesniu ekonominiu ir juridiniu šio proceso turinio apibrėžimu.

Kitas įstatymo projektas yra Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jame Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pavadinimas yra keičiamas į Viešosios vertybinių popierių rinkos įstatymą. Šiame įstatyme vartojamas terminas “Viešosios vertybinių popierių apyvartos rinkos įstatymas” yra keičiamas į “Vertybinių popierių rinkos įstatymą”. Įstatyme Nr.IXP-804 yra keičiama terminologija.

Kitas įstatymo projektas yra lydintysis, tai yra Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šio įstatymo tikslas yra suvienodinti terminologiją ir vietoj “Viešosios vertybinių popierių apyvartos įstatymo” rašyti “Vertybinių popierių rinkos įstatymas”.

Kitas įstatymas (pagal eilę jau septintasis) – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pakeitimo turinys yra analogiškas prieš tai minėtam, t.y. vietoj Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo įrašomas Vertybinių popierių rinkos įstatymas, tikslinantis patį procesą, jo turinį ir visas juridines galias su jo įgyvendinimu.

Kitas pagal eilę – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2, 4, 5, 7, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šio įstatymo pagrindinis tikslinimo ir pakeitimo tikslas yra (kaip ir prieš tai buvusio) suderinti terminologiją. Vietoj “Viešosios vertybinių popierių apyvartos įstatymo” įrašomas terminas “Vertybinių popierių rinkos įstatymas”. Kitas taip pat yra susijęs su pakeitimu – vertybinių popierių rinkos panaudojimu, Vertybinių popierių rinkos įstatymu. Šis įstatymas skamba taip: “Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto”. Dar vienas, devintas pagal eilę, yra įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo” projektas. Jo pakeitimas taip pat yra susijęs su Viešosios vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimu, t.y. pakeitimu “vertybinių popierių rinkos” termino ir atitinkamai viso turinio. Kitas įstatymo projektas, kuris yra pažymėtas Nr.IXP-810, vadinasi “Dėl Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo 1, 14, 21 straipsnio pakeitimo”. Jis motyvuotas ir sąlygotas būtinumo pakeisti terminologiją. Vietoj “Viešosios vertybinių popierių apyvartos įstatymo” vartoti terminą (remiantis Europos direktyvomis, Europos Tarybos direktyvomis) “Vertybinių popierių rinka”. 11 projektas, paskutinis, – tai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame taip pat terminas “Viešosios vertybinių popierių apyvartos įstatymas” yra keičiamas į “Vertybinių popierių rinkos įstatymą”. Tokie yra pagrindiniai motyvai keičiant šiuos visus įstatymų projektus. Jų pagrindinis tikslas, dar kartą pasakysiu, – suderinti su Europos Sąjungos direktyvų, taip pat naujo Civilinio kodekso, kuris įsigaliojo, reikalavimais vertybinių popierių rinkos ir kapitalo rinkos funkcionavimo atžvilgiu.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Jūsų norėtų paklausti pora Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys V.Greičiūnas. Prašom, kolega.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs dėl akcinės bendrovės “Būtingės nafta” ir toliau šiame įstatymo projekte pakomentavote tik pavadinimo pasikeitimą. Tai suprantama. Tačiau yra antra dalis, arba tęsinys šito straipsnio 3 dalies pakeitime, ir toliau tekstas: “Reikalavimas pateikti privalomą oficialų pasiūlymą netaikomi…” Jūs pakomentuokite, kam netaikomi.

K.GLAVECKAS. Reikalavimas pateikti… Tuoj, minutėlę. Jūs kurį straipsnį turite omenyje, prašau patikslinti.

V.GREIČIŪNAS. 3 straipsnio 3 dalies pakeitimas.

K.GLAVECKAS. Tuoj, vieną minutėlę. Kadangi labai daug popierių, aš turiu atsiversti.

V.GREIČIŪNAS. Projektas Nr.IXP-804.

K.GLAVECKAS. Taip, tuoj. Labai atsiprašau. Kelintas puslapis? Bus tiksliau. Taip. Klausau.

V.GREIČIŪNAS. Jūs pakomentavote šio straipsnio 3 dalies pakeitimą dėl paties įstatymo pavadinimo. Tai suprantama. Tačiau ten yra ir daugiau. Aš skaitau: “Reikalavimas pateikti privalomą…

K.GLAVECKAS. Kuriame straipsnyje? 1 straipsnyje? (Balsai salėje)

V.GREIČIŪNAS. …pasiūlymai netaikomi”. Kam netaikomi tie pasiūlymai?

K.GLAVECKAS. Reikalavimas…

PIRMININKAS. Kolegos, ar būtų galima sutarti, kad tai yra išties pakankamai didelis paketas įstatymų, pateikimo stadija?.. Dabar mes dar neapsisprendžiame dėl to, koks bus įstatymas.

K.GLAVECKAS. Viso įstatymo teksto neturiu. Todėl aš negalėčiau dabar atsakyti.

PIRMININKAS. Ar neprieštarautumėte, kad šią abejonę mes išsklaidytume?

K.GLAVECKAS. Penki šimtai lapų įstatymo.

V.GREIČIŪNAS. Ar tai nesusiję su mažaisiais akcininkais?

K.GLAVECKAS. Ne, ne, ne, tikrai yra nesusiję.

V.GREIČIŪNAS. Čia labai labai…

K.GLAVECKAS. Aš noriu pasakyti, kad šis įstatymas nėra paneigimas mūsų priimto Seimo įstatymo dėl mažųjų akcininkų teisių, kurias mes jiems suteikėme kaip turėjimą galimybės gauti pasiūlymą privatizuojant valstybės turto daugiau kaip 51%.

V.GREIČIŪNAS. Na, manau, jūs leisite ir mes pabandysime su jumis kartu išsiaiškinti, gerai?

K.GLAVECKAS. Taip, taip, aš tiesiog viso įstatymo neturiu, nes čia 500 lapų.

PIRMININKAS. Ačiū už abipusį ir visapusišką supratimą. Antrasis klausia Seimo narys V.Saulis. Prašom, kolega.

V.SAULIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo turiu praktinį klausimą. Kodėl šio projekto redakcijoje nebenumatoma pareiga vertybinius popierius, įtrauktus į biržų oficialius ir einamųjų prekybų sąrašus, pirkti, parduoti tik biržoje? Kodėl tai eliminuojama?

K.GLAVECKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikro vertybinių popierių apyvarta galima ir biržinė, ir ne biržinė. Šiuo atveju ta teisė egzistuoja visame pasaulyje ir yra visose biržose. Mes negalime tos teisės pakeisti. Todėl ir paliekama ir biržinė, ir ne biržinė prekyba. Taigi mes nekeičiame tų taisyklių. Tais atvejais, kai yra vykdomas tiesioginis sandoris, tarp pusių jie gali susitarti ir įforminti biržoje. Tai nėra uždrausta visame pasaulyje. O tais atvejais, kai nėra tokio susitarimo ir kai kokia nors akcija, akcijų paketas yra teikiamas biržoje, natūralu, vyksta viešojo pardavimo procesas. Čia jau vyksta visiškai kitokie dalykai. Ne tiesioginis, o biržinis sandoris. Kaina yra nustatoma pagal (…) arba kokią nors kitą sistemą, bet pagal vieną iš galimų prekybos sistemų, kurios yra taikomos Lietuvoje arba Skandinavijos kraštuose. Lietuvos sistema dabartiniu metu integruojama į Europos Sąjungos, tiksliau tariant, į Skandinavijos vertybinių popierių apyvartos sistemą. Kitaip tariant, dar paprasčiau, greitai skandinavai ir Baltijos valstybės savo kraštuose kotiruojamus vertybinius popierius, akcijas, galės laisvai pardavinėti tarp atskirų kraštų investorių. Bus ir pasiūla, ir atitinkama paklausa. Paklausa, aš tikiuosi, bus. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Daugiau klausiančiųjų nėra. Gerbiamieji kolegos, turėjome progą išklausyti daugelio įstatymų projektų pristatymą (tai buvo pateikimo stadija) bei užduoti klausimus. Dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje yra proga kalbėti. Vienas – už, vienas – prieš. Pageidaujančių nėra. Tai yra tik svarstymo pradžia, todėl aš klausčiau, ar mes galėtume visiems teikiamiems įstatymų projektams pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta įstatymams po pateikimo bendru sutarimu. Dabar turėtume apsispręsti dėl svarstymo eigos. Seniūnų sueiga siūlo Biudžeto ir finansų komitetą skirti pagrindiniu, ir taip būtų siūloma dėl visų teikiamų įstatymų projektų. Dėl projekto Nr.IXP-804 būtų siūlomas… (Balsai salėje) Ekonomikos komitetas. Ar prieštarautų Ekonomikos komitetas? (Balsai salėje) Taip, prašau. Taigi pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Ar tinka?

V.GREIČIŪNAS. Ne, ne, mes siūlome Ekonomikos komitetą pagrindiniu. Dėl visų.

PIRMININKAS. Atsiprašau, kokie motyvai būtų?

V.GREIČIŪNAS. Todėl, kad jie susiję su akcinių bendrovių visais dalykais. Tai yra labai rimtas klausimas. Čia ne tiktai piniginiai dalykai, ir ne svarbiausi.

PIRMININKAS. Taip. Dėl vedimo tvarkos kolega K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Aš norėjau patikslinti. Iš tikro šis įstatymas yra susijęs su finansų, kapitalo rinka ir jos išraiška vertybiniais popieriais. Normaliai tai yra Biudžeto ir finansų komiteto kompetencija.

O dėl akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” ar kitų bendrovių, kurios minimos, tai, be abejo, šis klausimas taip pat liečia juos, bet tai nėra iš tikro pagrindinis klausimas. Todėl siūlau Biudžeto ir finansų komitetą palikti pagrindiniu komitetu.

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad kolega V.Greičiūnas primygtinai lieka prie savo siūlymo.

V.GREIČIŪNAS. Tada Ekonomikos komitetas papildomas.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū dar sykį už abipusį ir visapusišką supratimą. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad pagrindinis yra Biudžeto ir finansų komitetas, visais kitais klausimais taip pat kaip ir pagrindinis, t.y. Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas būtų Ekonomikos komitetas. Nesant prieštaravimų, tam pritarta bendru sutarimu. Ar būtų prieštaravimų, kad visas įstatymo paketas būtų svarstomas rudens sesijoje? Prieštaravimų taip pat nėra. Apsispręsta dėl tokios šių įstatymų svarstymo eigos.

Geriamojo vandens įstatymo projektas Nr.IXP-695(3*) ES (svarstymo tęsinys)

Gerai, gerbiamieji kolegos, dabar siūlyčiau grįžti prie darbotvarkės 2-5 klausimo. Geriamojo vandens įstatymo projektas Nr.IXP-695, tai taip pat integracinis įstatymas. Svarstymo tęsinys. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto išvadą pateikti komiteto narį kolegą V.Nekrašą.

V.NEKRAŠAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, kaip jau minėjo gerbiamasis posėdžio pirmininkas, čia yra įstatymo svarstymo tęsinys. Siūlau, atsižvelgiant į pastabas, kurioms Sveikatos komitetas pritarė, pritarti Geriamojo vandens įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt jūs stabteltumėte tribūnoje. Mes faktiškai jau, drįstu priminti kolegoms Seimo nariams, turėjome progos išklausyti komiteto išvadą, tačiau… Gal galiu prašyti, kad būtų nutildytas mobilusis telefonas? (Balsai salėje) Tai išneškite kartu su nesančiu.

Kolegos, grįžtu prie svarstomo klausimo. Yra Seimo nario E.Klumbio teikiamos pataisos, daliai jų komitetas pritaria, daliai ne. Turėtume eiti pastraipsniui. Žvelgdamas į šias pataisas, prašyčiau pranešėją likti tribūnoje, kad galėtų pakomentuoti tas pataisas. Dėl 2 straipsnio. Kolegos E.Klumbio siūlymui nebuvo pritarta. Ar jūs liekate prie savo teikiamo siūlymo? Atsisakote. Ar visus kitus atsiimate?

V.NEKRAŠAS. Mes iš dalies pritarėme E.Klumbiui, nes pakeitėme formuluotę.

PIRMININKAS. Arčiau. Paspauskite mygtuką. Tada išnaudokite paskutinę galimybę per vidurinį mikrofoną.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke. Mes su pranešėju aptarėme visas pataisas, aš komitete buvau ir aš atsiimu visas pataisas, kurioms buvo nepritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu būdu taupome laiką. Tačiau noriu jus informuoti, kad yra gautos Seimo nario J.Jurkaus pataisos dėl dviejų straipsnių, tiksliau, 11 straipsnio 3 ir 5 dalies. Ar kolega J.Jurkus lieka prie savo siūlymo? Tam, kad jos būtų svarstomos posėdyje, nes jos buvo gautos po to, kai komitetas svarstė, reikia ne mažiau kaip dešimt Seimo narių pritarimo. Ar būtų 10 Seimo narių, pasiruošusių pakelti ranką? Ačiū. Manau, pakanka. Prašyčiau autorių paspausti mygtuką, tada įjungsime jums mikrofoną ir galėsite pateikti teikiamas pataisas, jos abi susijusios su tuo pačiu straipsniu. Prašau pateikti abi.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš jau praėjusį kartą kalbėjau iš tribūnos ir sakiau, jog šis įstatymas reikalingas ir geras, tačiau man kelia nerimą 11 straipsnio 3 ir 5 dalys ir aš pateikiau tokius pasiūlymus. Jūs visus turite. Aš galiu supažindinti. Tai būtų siūlymas, kuris daugmaž atitiktų ir įmonių, ir gyventojų interesus. Tuo labiau kad mes daugeliu atvejų remiamės Vokietijos ar kitų Europos valstybių patirtimi ir rašome į įstatymą. Tačiau Vokietijoje yra truputį kitaip ir įmonės pačios remontuoja iki pat čiaupo ir visą priežiūrą daro, tačiau Lietuvoje yra truputį kitaip. Išeina taip, jog įmonė turėtų atsakyti, o pati prižiūri tiktai iki įvado, jeigu taip paprastai pasakius. Todėl aš siūlau 11 straipsnio 3 dalyje nedidelę pataisą, kuri būtų tokia: “Viešai tiekiantys geriamąjį vandenį naudotojams, abonentams vandentiekio skirstomuoju tinklu, esančių tiekėjų balanse, programinę priežiūrą vykdo tiekėjas. Vandens vartojimą vietose vandens vartotojams abonentams priklausančių pastatų vidaus vandentiekių, čiaupų, vandens kolonėlių ir vandens naudojimo vietų programinę priežiūrą vykdo tinklo savininkai ar vandens tiekėjai pagal tarpusavio dvišalę atsiskaitymo sutartį”. Štai kur yra pagrindas. O 5 dalyje dėl maisto produktų aš pridėjau “geriamojo vandens tiekėjai, tiekiantys geriamąjį vandenį tik maisto įmonėms, vandens programinę priežiūrą vykdo iki vandens naudojimo maistui įmonėse vietų jiems priklausančiuose tinkluose”. O priešingu atveju galiotų 3 dalis. Ačiū.

PIRMININKAS. Komitetas jau spėjo apsvarstyti šias pataisas, prašau pranešėją jas trumpai pakomentuoti.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes atsižvelgtume į tas pataisas, kurias siūlo ponas J.Jurkus, tai aš pacituosiu, kad “atsižvelgus į tas pataisas, Lietuvos Respublika negalės vykdyti valstybės Europos Sąjungos narės įsipareigojimų, realizuoti tarybos direktyvų”. Aš pacituosiu: “Jeigu vandens tiekėjai, turintys tam tikras laboratorijas ir specialistus, atsisakytų atrankinės geriamojo vandens stebėsenos iš vartotojų čiaupų, reikėtų papildomai kurti valstybės ar vandens vartotojų išlaikomas struktūras su laboratorijomis, kurios vykdytų vandens saugos stebėseną vartotojams priklausančių pastatų tinklo fragmentuose iki čiaupų” ir t.t. Čia galima daug kalbėti. Aš noriu pažymėti dar vieną tokį akivaizdų faktą, kad Vilniuje yra imami tik 72 bandiniai per metus. Nejaugi mes nerasime 72 bandiniams per metus paimti Vilniuje ir kituose šalies miestuose, kurių yra gerokai mažiau, ir užkrausime šių bandinių paėmimą, kaip aš jau minėjau ir pacitavau tą frazę, gyventojams, kurių dauguma neturės už ką sumokėti. Paprasčiausiai jie to nedarys. Jie gers vandenį, kenksmingą savo sveikatai. Jeigu mes, ponai, to siekiame, tai taip ir darykime. Ačiū. Sveikatos komitetas tam nepritaria.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pranešėją turbūt galima prašyti grįžti į savo vietą, nes daugiau pataisų nėra. Dėl balsavimo motyvų. Primenu, dabar svarstome pataisas, kurių teikėjas yra Seimo narys J.Jurkus. Pradėkime nuo pataisos, susijusios su 11 straipsnio 3 dalimi. Dėl balsavimo motyvų vienas už, vienas prieš. Pirmasis kolega J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Vis dėlto nenorėčiau sutikti su pagrindinio komiteto pranešėju, ypač jų išvada, kad tai prieštaraus Europos direktyvoms, kad užkrausime atsakomybę savininkams. Nieko panašaus, nes ši formuluotė tikrai neužkrauna atsakomybės dėl vandens kokybės tikrinimo savininkams, nes čia aiškiai parašyta: “pagal tarpusavio dvišalę sutartį”. Mes iš anksto nežinome, kaip jie susitars. Vienu atveju gali būti susitarta taip, kitu atveju galima susitarti kitaip.

Todėl mes neatimkime laisvo apsisprendimo teisės tiek iš savininkų, tiek iš vandens tiekėjų pusės. Aš manyčiau, kad turėtume pritarti šitam pasiūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš norinčių kalbėti nėra, tačiau mes turėjome progos išklausyti pagrindinio Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Taigi turėtume apsispręsti dėl pataisos, kurią teikia Seimo narys J.Jurkus. Ji yra susijusi su 11 straipsnio trečia dalimi. Kviečiu Seimo narius registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, formuluoju klausimą balsavimui. Balsavimas už reiškia pritarimą Seimo nario J.Jurkaus teikiamai pataisai dėl 11.3 straipsnio pataisos, balsavimas prieš reiškia nepritarimą pataisai. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 15 – už, 15 – prieš, susilaikė 11. Pataisai nepritarta. Ar jūs patikslintumėt, kai nepritarta pirmajai, ar yra tikslinga kalbėti apie antrąją? Taip. Taigi dabar dėl balsavimo motyvų svarstant antrąją pataisą, susijusią su 11 straipsnio 5 dalimi. Dėl balsavimo motyvų – kolega R.Šukys. Prašau. (Balsai salėje: užstrigę!) Bandykit. Gerbiamasis kolega, aš apgailestauju, kolegos J.Jurkaus nuomonės mes negalim dėl motyvų išklausyti, nes jis yra šių pataisų teikėjas. Statutas nenumato jums galimybės kalbėti antrą kartą.

Galėtume pereiti prie balsavimo. Gerbiamieji kolegos, balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš – nepritarimą.

Balsavimo rezultatai: 12 – už, 12 – prieš, 8 susilaikė. Pataisai nepritarta. Apgailestaujam.

Dabar dėl viso įstatymo projekto su pataisomis ir pakeitimais, kuriems pritaria pagrindinis komitetas, Sveikatos reikalų, ir teikia savo išvadoje. Dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje vienas – už, vienas – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Aš klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti po svarstymo šiam Europos integraciniam įstatymui? Prieštaravimų negirdžiu. Pritarta įstatymui po svarstymo bendru sutarimu. Dėkoju, kolegos.

Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo projektas Nr.IXP-521(2*) ES (svarstymas)

Kitas eilės tvarka 2-6 darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.IXP-521(3), taip pat integracinis įstatymas – Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo projektas. Teikėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Svarstymo stadija. Vėlgi kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto – Sveikatos reikalų – išvadą pateikti kolegą V.Nekrašą.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mes apsvarstėm Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo projektą ir atsižvelgėm į Aplinkos apsaugos komiteto visas pastabas, taip pat iš dalies atsižvelgėm, arba, galima sakyti, į daugumą Seimo Teisės departamento pastabų. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Aš dar paklausčiau didelės dalies pataisų autoriaus kolegos E.Klumbio dėl pritarimo ar nepritarimo, kad yra atsižvelgta į jo pastabas. Prašom.

E.KLUMBYS. Taip, aš su viskuo sutinku, išskyrus viena, kur yra pritarimas iš dalies, tai 4 straipsnio 3 dalies 1 punktas.

PIRMININKAS. Jūs norėtumėt, kad dėl to būtų balsuojama.

E.KLUMBYS. Taip, aš…

PIRMININKAS. Ačiū. Mes paskui išklausysime jūsų išvadą, nes procedūra numato šiek tiek kitokią tvarką. Ačiū pranešėjui. Taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad yra ir papildomas Aplinkos apsaugos komitetas. Jo išvadą kviečiu komiteto pirmininką J.Raistenskį pateikti iš tribūnos. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas nuodugniai, detaliai svarstė įstatymo dėl nuodingųjų medžiagų kontrolės projektą. Norėtųsi pasidžiaugti, kad pagrindinis komitetas visoms penkioms mūsų teikiamoms pastaboms pritaria. Ir komiteto išvada tokia: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo projektui Nr.IXP-521(3). Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes turim progą konstatuoti, kad pagrindinis komitetas yra atsižvelgęs iš esmės į visas pastabas, kurias teikė Aplinkos apsaugos komitetas, taigi lieka klaustukas dėl Seimo nario E.Klumbio teikiamos 3 straipsnio 2 punkto pataisos. Lyg ir iš dalies buvo pritaręs komitetas, tačiau pataisos teikėjas norėtų, kad būtų balsuojama dėl tokios redakcijos, kurią jis siūlo.

Aš klausčiau, ar būtų bent 10 Seimo narių, kurie pritartų, kad tokia pataisa būtų svarstoma? Aš atsiprašau, vis dėlto laiku buvo gauta pataisa, man sufleruoja. Todėl aš prašau, kolega, jus dar trumpai pateikti savo pataisą.

E.KLUMBYS. 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra sakoma, kad kompetentingi asmenys privalo užtikrinti, kad nuodingosios medžiagos nepatektų asmenims iki 18 metų ir kitiems nekompetentingiems asmenims. Aš siūlau, kad įrašius žodį “pašaliniams” ir išbraukus kitus žodžius tas punktas sambėtų taip: “Užtikrinti, kad nuodingosios medžiagos nepatektų pašaliniams asmenims”.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratom. Patikslinu, kad svarstom 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir turėtume balsuodami išspręsti klausimą, ar mes pritariame Seimo nario teikiamam šio punkto patikslinimui. Klausčiau, ar būtų prieš balsavimą norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taip, matau, kolega V.Einoris. Prašom. Kolega Einori, ar norėtumėt kalbėti? Prašom.

V.EINORIS. Sugedęs čia…

PIRMININKAS. Prašau Seimo narius registruotis prieš apsisprendžiant dėl Seimo nario E.Klumbio pataisos.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nario E.Klumbio 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto teikiamos pataisos.

Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš – nepritarimą. Prašom balsuoti.

Už – 20, prieš – 9, susilaikė 4. Pataisai pritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar siūlyčiau apsispręsti po svarstymo dėl šio įstatymo su visomis pataisomis, kurioms buvo pritarta. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui su pataisomis, kurioms buvo pritarta po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

Farmacinės veiklos įstatymo 1, 4, 10, 15, 17, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 10¹ straipsniu ir 2, 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-823 ES. Vaistų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-824 (pateikimas)

Svarstomi 2-7a ir 2-7b klausimai – Farmacinės veiklos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas ir jį lydintis Vaistų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Gerbiamieji kolegos, prieš pakviesdamas į tribūną sveikatos apsaugos viceministrą, norėčiau paprašyti dėmesio. Noriu informuoti, kad yra įregistruotas alternatyvus šiam įstatymui kitas projektas, kurį teikia 4 Seimo nariai. Jeigu teisingai suprantu, tai yra Sveikatos reikalų komiteto nariai. Kad svarstymas būtų logiškesnis, ar būtų prieštaraujančių, kad po Vyriausybės teikiamo įstatymo projekto pateikimo galėtume trumpai išklausyti ir alternatyvaus projekto autorius, kad būtų galima produktyviau judėti į priekį svarstant šiuos įstatymus? Prieštaravimų negirdžiu. Apsispręsta, kad išklausysime ir alternatyvaus įstatymo projekto pateikimą.

Kviečiu į tribūną sveikatos apsaugos viceministrą kolegą E.Bartkevičių. Prašom.

E.BARTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums teikiami Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 1, 4, 10, 15, 17, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 5, 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 10, 11 straipsniais įstatymo bei Lietuvos Respublikos vaistų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Teikiamo įstatymo projekto pagrindinis tikslas – šiuo metu galiojančio 1991 metais priimto Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo derinimas su Europos Sąjungos teise.

Teikiamo įstatymo projektu ketinama išsamiau ir tiksliau reglamentuoti farmacinę veiklą, jos apimtį, vaistininkų ir farmacijos technikų profesinės kvalifikacijos įgijimą, farmacinės veiklos bei farmacijos specialistų praktikos licencijavimo teisinius pagrindus. Įteisinamos vaistų geros gamybos praktikos ir vaistų geros platinimo praktikos taisyklės pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Panaikinamas nuosavybės teisės ribojimas, kai vaistinių savininkai gali būti tik asmenys, turintys aukštąjį farmacinį išsilavinimą, ar fizinių asmenų grupė. Projektas papildomų finansų nereikalauja ir būtų suderintas su Europos Sąjungos įstatymais. Ačiū.

PIRMININKAS. Gal galėtumėte trumpai pateikti ir lydintį teisės aktą, manau, kad Seimo nariai neprieštaraus.

E.BARTKEVIČIUS. Dėl Vaistų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Teikiamo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamo Farmacinės veiklos įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo, 5 ir 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 10 ir 11 straipsniais projektą. Sulyginamos Vaistų įstatymo 2 straipsnio sąvokos, sukeičiamos Farmacinės veiklos įstatymo 1 straipsnio sąvokos “vaistai” ir “veterinariniai vaistai”. Priėmus siūlomą įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų taip pat nereikės.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Jūsų norėtų paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš norėjau pasitikslinti. Kadangi mes esame parengę alternatyvinį projektą, kuris, man atrodo, yra geresnis, gal jūs galėtumėte pakomentuoti, kodėl jūs savo teikiamame įstatymo projekte atsisakote nuostatos, kad vaistinių savininkai gali būti tik farmacininkai? Tokios nuostatos Europos direktyvose nėra, ir Europos šalių patirtis rodo, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių vaistinių savininkai yra farmacininkai. Kokios yra priežastys, dėl kurių jūs teigiate, kad šito jūsų teikiamame projekte reikia atsisakyti?

E.BARTKEVIČIUS. Priežastis gal būtų viena – Konkurencijos įstatymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Trumpas klausimas, trumpas atsakymas. Klausia kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš taip pat norėčiau paklausti panašaus klausimo. Ar jums teko susipažinti su Europos Sąjungos vidaus rinkos direktorato išvadomis, kurios lemia nuosavybės perleidimo, paveldėjimo ir pirkimo klausimus šioje srityje? Tai vienas klausimas. Ar jums teko susipažinti su du kartus Vokietijos konstituciniame teisme nagrinėtu šiuo klausimu ir jo išvadomis?

E.BARTKEVIČIUS. Europos Sąjungos įstatymus aš žinau, taip pat žinau, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių farmacininkai yra vaistinių savininkai. O apie Vokietijos pavyzdį, deja, negirdėjau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys E.Klumbys. Prašom. Aš siūlyčiau šoninį mikrofoną, nes jis patikimesnis. Atsiprašau dėl techninių nesklandumų.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis viceministre, pagal šio įstatymo 2 straipsnio 14 sąvoką “Farmacijos specialistų registras” registrą vykdytų Farmacijos sąjunga, tai yra visuomeninė organizacija. Gydytojų registrą atlieka Sveikatos apsaugos ministerijos padalinys. Ar jūs manote, kad logiška atiduoti tokią svarbią funkciją kaip registro apskaita į visuomeninės organizacijos rankas?

E.BARTKEVIČIUS. Manau, kad vis tiek tame darbe turėtų dalyvauti ir Farmacijos departamentas. Neturiu komentaro.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J.Čiulevičius. Prašom.

J.ČIULEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar priėmus šį įstatymą veterinarinių vaistų kontrolę vykdys Sveikatos apsaugos ministerija ir ar tai suderinama?

E.BARTKEVIČIUS. Manau, kad tai vykdytų Farmacijos departamentas, kuris užsiima visais vaistais ir medikamentais.

J.ČIULEVIČIUS. Bet jis pagal įstatymą yra prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

E.BARTKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Paskutinė klausia Seimo narė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš labai atidžiai peržvelgiau Farmacijos komiteto prie Europos Komisijos išdalytą medžiagą ir turbūt tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje vaistinių savininkai gali būti ne farmacininkai. Net jeigu farmacininkas ir turi medicininį išsilavinimą, jam neleidžiama atlikti mediko darbo, o mes norime bet kuriam valstybės piliečiui suteikti šią teisę ir leisti tai daryti, ir labai aišku, kodėl taip norima daryti. Jeigu dengiamasi Konkurencijos įstatymu, man atrodo, mes netenkinsime Europos Sąjungos keliamų reikalavimų. Aš nesuprantu, kodėl jūs derinate prie Europos teisės, jei, kita vertus, netenkinami Europos Sąjungos reikalavimai?

E.BARTKEVIČIUS. Nemanau, kad jie netenkinami. Nepasakyta, kad konkrečiai turėtų būti tas arba kitas. Tačiau apie tą įstatymų rinkinį, kurį jūs turite surinktą, aš taip pat skaičiau ir žiūrėjau. Deja, ten nėra nurodyta, iš kokių šaltinių tai surinkta. Tai vienas komentaras. O ar tai Konstitucija nulemia, ar tai įstatymas, ar tai kas nors kitas, to nėra parašyta. Tačiau, mano nuomone, aš iš principo nematau didelės tragedijos, kad tai būtų tik farmacininkų reikalas.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui už bene trumpiausius per visą laikotarpį atsakymus į klausimus. Šio įstatymo pateikimas yra baigtas. Gerbiamieji kolegos, aš klausčiau, ar pripažįstame, kad yra klaustukų, turint omeny, kad yra alternatyvus įstatymo projektas, kad jie būtų svarstomi kartu? Ar galime pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje: ne, balsuokime.) Gerai. Nėra bendro sutarimo. Kviečiu dėl balsavimo motyvų kalbėti vieną – už, vieną – prieš. Dėl balsavimo motyvų pirmasis kalbės kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už suteiktą teisę kalbėti. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau nepritarti pateiktam įstatymo projektui po pateikimo. Yra daug priežasčių, bet yra dvi pagrindinės, dėl kurių mes turėtume tai padaryti. Yra du sektoriai: pirma, priešingai Europos Sąjungos tendencijoms, atsisakoma farmacininkų kaip vaistinių savininkų, ir antra, visiškai suplakamos veterinarinės vaistinės ir žmonių vaistinės. Iš tiesų tai būtų didelis smūgis veterinarinių vaistinių tinklui. Aš manau, kad šiandien tos veterinarinės vaistinės reikalingos kaip atskira susiformavusi struktūra. Jos suteikia pagalbą žemdirbiams, ūkininkaujantiems žmonėms, kurių augintiniams reikia pagalbos. Todėl šiandien sunaikinti veterinarines vaistines būtų visiškai netikslinga. Siūlau šiam įstatymui nepritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų daugiau kalbančiųjų nėra. Statuto numatyta tvarka kviečiu registruotis prieš balsavimą. Užsiregistravo 41 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tai yra Vyriausybės teikiamas su integracija susijęs įstatymo projektas. Taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad mes bendru sutarimu sutarėme, kad neprieštarausime tam, kad būtų svarstomas alternatyvus įstatymo projektas. Noriu pasakyti, kad Statuto nustatyta tvarka pagrindiniam komitetui mes galėtume pavesti sujungti šiuos įstatymų projektus ir pasirinkti tas nuostatas, kurios yra priimtinesnės. Gerbiamieji kolegos, formuluoju klausimą balsavimui. Balsavimas už reiškia pritarimą teikiamam įstatymo projektui, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Susilaikymas, žinia, yra susilaikymas. Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 7 – už, 21 – prieš, 9 susilaikė. Įstatymui po pateikimo nepritarta. Turėtume apsispręsti, kaip mes elgsimės toliau. Ar būtų priimtina?.. Tuoj, kolega, dėl vedimo tvarkos. Aš suprantu, kad toks yra balsavimo rezultatas ir dėl jo abejonių nėra. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti, kad projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti? Taip. Ar galėtume taip pat bendru sutarimu nuspręsti, kad ir lydintysis Vaistų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kaip susijęs su tuo įstatymu projektas, tokia pat procedūra būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti? Nesant prieštaravimų grąžintas iniciatoriams tobulinti taip pat ir Vaistų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-823A (pateikimas)

Svarstome alternatyvų Farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Klišonį pateikti šį įstatymo projektą. Pateikimo stadija.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš tikrai norėčiau labai atsiprašyti jūsų, kad tik šiandien gavote šį įstatymo projektą. Tačiau noriu priminti, kad iki paskutinio momento Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo vedamos derybos siekiant rasti konsensą, ir tai buvo daroma tam, kad šis projektas ateitų pakankamai kokybiškas ir kad jį maksimaliai galėtų paremti viena ir kita pusė. Vakar grįžęs iš Baltijos Asamblėjos Prezidiumo aš pamačiau, kad šis klausimas yra teikiamas. Šis įstatymo projektas jau buvo derintas su keturiais Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariais, buvo pritarta šio įstatymo teikimui.

Šis įstatymo projektas, kaip jau buvo minėta, taip pat yra eurointegracinis įstatymo projektas. Jame nustatyti elementai, kurių reikia mūsų integracijai į Europos Sąjungą. Taip pat aš norėjau pažymėti, kad tas Farmacijos įstatymas, kuriuo mes vadovaujamės iki šiol, yra ganėtinai pasenęs. Į jį reikia įtraukti tuos punktus, kurie galėtų apsaugoti tuos žmones, kurie naudojasi farmacinėmis paslaugomis, tai yra faktiškai visi Lietuvos gyventojai. Į jį įrašyti punktai, susiję su nuodingų pasibaigusio galiojimo vaistų utilizavimu, taip pat su medikamentų reklama, nuo kurios labai daug žmonių yra priklausomi. Todėl aš, išsamiau nenagrinėdamas šio įstatymo projekto, nes jis yra tikrai labai didelės apimties, norėčiau pažymėti tik tai, kad kokybiškai tai yra visiškai naujas Farmacinės veiklos įstatymas, ir man tikrai ne gėda jį teikti čia jums, jūsų teismui. Aš manau, kad su jūsų pritarimu Sveikatos reikalų komitetas, kurio keturi nariai jau yra pasisakę už šį įstatymo projektą, jį tikrai išsamiai išnagrinės ir įvertins visus įmanomus ir laukiamus jūsų siūlymus. Ačiū jums. Aš siūlyčiau šiam projektui pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų klausti nepageidauja nė vienas Seimo narys. Aš klausčiau, gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū pranešėjui. Kolega J.Olekas kalbės dėl balsavimo motyvų už. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų norėčiau pasiūlyti pritarti šiam įstatymo projektui, nes farmacinės veiklos reguliavimas, kaip jau kalbėjo ponas G.Steponavičius, yra numatytas mūsų eurointegracijos įstatymų sąvade. Šis įstatymas, mano požiūriu, yra geriau parengtas nei prieš tai teiktas ir turi Europos Sąjungos integracijai reikalingas teigiamas nuostatas. Siūlau jam pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Prieštaravimų nesant, pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Aš norėčiau klausti, ar būtų prieštaraujančių, kad Sveikatos reikalų komitetas būtų paskirtas pagrindiniu bei svarstytume įstatymą rudens sesijoje? Prieštaravimų nesant, apsisprendžiame dėl tokios svarstymo eigos bendru sutarimu.

Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bendrosios sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-787 (pateikimas)

Kitas eilės tvarka darbotvarkės 2-8 klausimas. Tai yra Vyriausybės teikiamas tarptautinis susitarimas, ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-787. Kviečiu į tribūną ūkio viceministrą poną N.Eidukevičių. Prašom.

N.EIDUKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiame Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bendrosios sutarties dėl tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo veiklos Lietuvoje ratifikavimo įstatymo projektą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr.1348 patvirtintomis Nacionalinės energetikos strategijos nuostatomis ir 2000 m. gegužės 2 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymu, parengiamieji Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo darbai turėtų būti atlikti iki 2005 m. sausio 1 dienos. 2000 m. birželio 20–21 d. įvyko tarptautinė finansinių donorų konferencija, skirta Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimui nutraukti. Šioje konferencijoje buvo paskirtas Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas veikti kaip fondo, kuris bus kaupiamas donorų vardu, lėšų administratorius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. vasario 27 d. pritarė Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bendrajai sutarčiai. Ji buvo pasirašyta donorų asamblėjoje 2001 m. balandžio 5 d. Londone. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnį sutartis privalo būti ratifikuojama. Pasiruošimo eksploatavimui nutraukti darbai, naudojant Europos Sąjungos G-7 ir kitų valstybių bei tarptautinių organizacijų skirtas lėšas eksploatavimo nutraukimo projektui įgyvendinti, bus pradėti tik įsigaliojus šiai sutarčiai.

Galimų neigiamų pasekmių priėmus įstatymą nenumatome. Įsigaliojus bendrajai sutarčiai atsirastų galimybė realiai naudoti jau sukauptas fondo lėšas bei gaunamas į fondą lėšas paruošiamiesiems darbams Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo projektui įgyvendinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nenori klausti nė vienas Seimo narys. Yra teikiamas toks Vyriausybės ratifikavimo įstatymo projektas. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, aš klausiu: ar po pateikimo galime pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Nesant prieštaravimų, įstatymo projektui po pateikimo pritarta bendru sutarimu.

Seniūnų sueiga siūlo, kad svarstant šį įstatymą pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Būtų svarstoma pratęstoje pavasario sesijoje. Ar būtų prieštaraujančių, kad būtų tokia svarstymo eiga? Prieštaraujančių nematau ir negirdžiu. Apsisprendėme bendru sutarimu dėl tokios svarstymo eigos. Ačiū.

Seimo nutarimo "Dėl Kauno technologijos universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2884(2) (pateikimas)

Yra likę keli rezerviniai klausimai. Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Kauno technologijos universiteto statuto patvirtinimo” projektas Nr.P-2884. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R.Pavilionį pateikti šį Seimo nutarimo projektą.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Kauno technologijos universiteto statuto naująjį projektą, konstatuoja, kad jis atitinka Aukštojo mokslo įstatymą, ir prašo Seimo patvirtinti jį Seimo nutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti viena Seimo narė. B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis profesoriau, aš norėčiau paklausti. Ar prieš tai buvusiame statute ir prieš tai buvusiuose statutuose buvo 35 straipsnis, pagal kurį universitetas gali gauti nebiudžetinių lėšų, kurios tvarkomos universiteto nuožiūra neįskaitant į valstybės finansuojamą biudžetą? Tikriausia tai yra nauja nuostata ir dabar jau joks seimas neturės galios nuspręsti kitaip?

R.PAVILIONIS. Tai iš tikrųjų yra nauja senosios nuostatos redakcija. Anksčiau buvo sakoma: “uždirbtos nebiudžetinės lėšos negali būti pagrindas mažinti biudžetinį finansavimą”. Tokia buvo redakcija.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju pranešėjui. Atkreipiu kolegų dėmesį, kad yra pateikimo stadija. Dėl balsavimo motyvų – kolega V.Einoris.

V.EINORIS. Aš, gerbiamieji kolegos, balsuosiu už ir kviečiu po pateikimo pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimo projektui po pateikimo? Nesant prieštaravimų, nutarimo projektui po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą ir svarstyti rudens sesijoje. Ar galime tokiai tvarkai pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Seimo nutarimo "Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo" projektas Nr.P-2953(2) (pateikimas)

Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo” projektas. Komiteto pirmininką R.Pavilionį kviečiu į tribūną pateikti klausimą.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, taip pat ir dėl Klaipėdos universiteto Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas yra padaręs išvadą, kad šis statutas atitinka Aukštojo mokslo įstatymą, ir siūlo Seimui patvirtinti jį Seimo nutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys V.Stankevič. Prašom.

V.STANKEVIČ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis rektoriau, turint omeny, kad mes dabar turime pateikimą, o svarstymas ir priėmimas bus tik rudens sesijoje, tai ar nuo rugsėjo 1 d. nebus sutrukdyta universiteto veikla?

R.PAVILIONIS. Tikrai nebus sutrukdyta, net ir tos pataisos, kurias tektų daryti, jeigu Seimas priimtų Aukštojo mokslo pataisų įstatymą, kuris netrukus bus teikiamas svarstyti, nė kiek neturėtų sutrukdyti universiteto veiklos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti ir V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Atsiprašau, aš ne klausti, o pritarti noriu.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti šiam Seimo nutarimo projektui bendru sutarimu? Nesant prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueigos siūloma ta pati svarstymo tvarka – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pagrindinis ir svarstymas numatytas rudens sesijoje. Ar galime taip pat tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo projektas Nr.IXP-624 (pateikimas)

Paskutinis neapsvarstytas rezervinis 4 klausimas – Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo projektas Nr.IXP-624. Ar aš neklystu, kad šį projektą pateiks Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė J.Narvilienė? Prašom, kolege, į tribūną.

J.NARVILIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo projekto. Įstatymo projektas parengtas kaip Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo statuso įstatymo pakeitimo įstatymo lydimojo įstatymo projektas.

Šiuo teisės aktu siekiama tobulinti valstybinės kalbos priežiūros struktūrą. Valstybinė kalbos inspekcija, kaip jūs žinote, buvo įsteigta 1990 m. prie Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos, atskaitingos Seimui, kaip specializuotas padalinys. 1995 m., panaikinus Kultūros paveldo inspekciją, Valstybinė kalbos inspekcija buvo prijungta prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Dabar kalbos inspekcija yra šios komisijos struktūrinis padalinys, neturintis juridinio asmens teisių. Kalbos inspekcijos nuostatus tvirtina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas. Kadangi kalbos inspekcija nėra juridinis asmuo, ji negali savo vardu įgyti bei turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ir atsakovu (Civilinio kodekso IV skyriaus 2, 33 straipsnių 1 dalis).

Seimo įsteigta Valstybinė kalbos inspekcija būtų savarankiška įstaiga, visiškai atsakinga už savo funkcijų įgyvendinimą. Dabartinė praktika, kai Valstybinė lietuvių kalbos komisija leidžia norminamuosius aktus, priima nutarimus, kurie privalomi Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims, o Kalbos inspekcija taiko administracines nuobaudas už šios komisijos nutarimų nevykdymą, yra ydinga. Norminimo ir kontrolės funkcijos neturėtų būti tos pačios institucijos kompetencija, todėl jas būtina atskirti.

Yra gauta pastabų iš Vidaus reikalų ministerijos, Seimo teisės departamento, kad būtina atskirti kalbos norminimo bei ekspertines funkcijas nuo kontrolės funkcijų, kadangi Valstybinės kalbos komisijos nutarimai yra privalomi visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms institucijoms, įstaigoms, organizacijoms. Teisininkų siūlymu, Kalbos inspekcija turėtų būti įsteigta įstatymu, kadangi ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija įsteigta įstatymu. Įstatymo projektas nustato, kad Valstybinę kalbos inspekciją steigia ir jos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas į pareigas būtų skiriamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymas neigiamų pasekmių nesukels, biudžeto lėšų šiam įstatymo projektui įgyvendinti nereikės, kadangi liktų tie patys etatai, darbo vietos, organizacinė technika. Asignavimai, iki šiol skiriami Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, būtų paskirstomi dviem įstaigoms.

Jeigu Seimas pritartų šiam įstatymo projektui, turėtų būti patikslinti keli Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniai. Vietoj “Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo Kalbos inspekcija” turėtų būti įrašyta “Valstybinė kalbos inspekcija”. Siūlau šio projekto svarstymui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis klausia A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Gerbiamoji kolege, jūsų teikiamas projektas iš tikrųjų man atrodo logiškas, pagrįstas, leisiantis Valstybinei kalbos inspekcijai funkcionuoti efektyviau ir nesusikurti problemų, kurias ji galėtų susikurti esant dabartiniam statusui. Kaip žinoma, daugiau nei pusė metų yra pateiktos Teisės departamento išvados ir siūlymas keisti tą statusą, bet visas tas procesas užsitęsė ilgiau negu pusę metų. Aš norėjau jūsų paklausti, kaip jūs manote, dėl kokių priežasčių, iš kur čia kyla toks didelis pasipriešinimas tokiam akivaizdžiam, aiškiam ir logiškam dalykui? Ačiū.

J.NARVILIENĖ. Kadangi buvo sudaryta speciali Seimo, ir ne tik Seimo, narių grupė, rengianti šį įstatymo projektą, mes ir darbo grupėje jautėme labai didelį Lietuvių kalbos komisijos spaudimą, nes, ko gero, labai gerai, kai vienose rankose telkiasi visa valdžia. Kiek žinau, ir pas gerbiamąjį R.Pavilionį buvo atėję ir kiti specialistai, kurie taip pat pastebėjo, kad problema yra tik ta, kad vis dėlto labai nenorima išleisti valdžios iš vienų rankų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis yra Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamoji pranešėja, jūs čia išdėstėte tokį teorinį dalyką, kad gal būtų gerai atskirti inspekciją nuo komisijos, kad tuo būdu reguliavimo ir priežiūros funkcijos būtų atskirtos. Sakykite, realiai gyvenime, jūsų manymu, šiandieninė sistema veikai patenkinamai, gerai ar kuo nors blogai? Kas buvo blogo šiandien veikiančios komisijos atliktuose darbuose, kur buvo tie blogi momentai lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, švarumo ir grynumo priežiūroje? Ar jūs galėtumėte pasakyti esminių pavyzdžių, kodėl mums reikia dabar dirbti ir stengtis kaip nors reorganizuoti veikiančią ir, atrodo, visai neblogai veikiančią sistemą?

J.NARVILIENĖ. Ačiū už klausimą. Be abejo, būtų galima pateikti Lietuvių kalbos komisijos analizę. Ir tie komisijos nariai, kurie rengė šitą įstatymo projektą, iš tiesų turi labai nemažai medžiagos, kuri liudija, kad Kalbos inspekcija nėra blogai veikianti institucija ir ne dėl to reikėtų ką nors keisti. Esmė yra ta, kad vis dėlto kontrolė ir nuobaudos, kurias turi skirti inspekcija, negali būti kartu. Valstybinė kalbos komisija galėtų daugiau dėmesio skirti lietuvių kalbos tobulinimui ir visų aktų rengimui. Man atrodo, jūs ne blogiau žinote, kaip viskas vyksta. Aš sakau, aš negalėčiau dabar konkrečiai… Jeigu reikėtų, mes turim pateiktų nemažai pavyzdžių, yra pakankamai trūkumų toje institucijoje. Jau vien tai, jūs žinote, gavote pavyzdžius, kokie dideli atlyginimai, kiek daug žmonių yra toje komisijoje, ir kai komisijos pirmininkas ir kiti gauna gana didelius atlyginimus, arba vyksta komisijoje mažiausio klausimo svarstymai, kai kalbama tik apie vieną kablelį, ten vyksta trijų valandų svarstymas. Yra problemų, ir dėl jų turėtų būti atskira kalba. Mes esam susipažinę, aš nelabai norėčiau šiandien iš tribūnos kalbėti apie Lietuvių kalbos komisijos veiklą, nes manau, kad reikėtų dar plačiau susipažinti. Bet tai, kad norima atskirti inspekciją nuo komisijos, šiuo atveju nei paneigia, nei pagerina Lietuvių kalbos komisijos darbą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Reaguodamas, mieloji kolege, į jūsų ką tik nuskambėjusį atsakymą ir į tai, kaip jūs minėjote, kad biudžeto lėšų įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės, liks tie patys etatai, ta pati technika, vidinė reorganizacija, ir lyg ir pripažinote, kad dabartinė sistema veikia pakankamai gerai, klausiu, ar jums nekyla jausmas (paneikite prašau, jeigu aš klystu), kad galbūt mes esame įsivėlę į vienos institucijos kokius nors vidinius nesutarimus ar norą pasidalinti įtakas, kai tas dvi institucijas vėl atskiriame, o prieš šešerius metus jos buvo sujungtos? Ar čia nėra koks kalbos tarnautojų, kalbos valdininkų ginčas, perkeltas į šitą salę? Ar taip nėra?

J.NARVILIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Čekuoli. Kadangi aš pirmininkavau darbo grupei, darbo grupėje iš tiesų buvo ir nemaža Seimo narių ir specialistų grupė, aš tikrai negalėčiau pasakyti, kad yra kokių nors vidinių prieštaravimų. Galbūt būtų galima įžvelgti, bet inspekcija vis tiek turėtų būti savarankiška. Jeigu ji yra pavaldi tai pačiai komisijai, kuri nustato kokius nors pažeidimus, paskui tarsi ta inspekcija jau automatiškai turi vykdyti Kalbos komisijos priimtus nutarimus, kažkaip nėra logikos. Nebus blogiau. O kitas dalykas, finansų iš tiesų nereikės. Mes tikrai daug diskutavome, ir pačioje pradžioje ir pati D.Mikulėnienė, ir visi sutiko matydami, kad buvo problema tik dėl buhalterio, kuris šiose institucijose galėtų būti po pusę etato, jeigu tie patys žmonės dirba, turi buhalterinį išsilavinimą ir jie gali dirbti dėstytojais. Kitokių problemų ten iš tiesų nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja, daugiau klausiančiųjų nėra. Pateikimo stadija. Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Pirmasis yra J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prašau atkreipti dėmesį, nors šiandien buvo pranešėjai, sakyčiau, kai kurių tokių sofistiškai įdomių klausimų, su tokiais vingiais, kam reikalinga ir kas reikalinga. Mes gyvename civilizuotoje visuomenėje, yra labai svarbu funkcijų tikslus paskirstymas ir būtent šitų įstaigų veikla. Šituo remdamiesi ir komisija, ir komiteto nariai būtent įžvelgia, kad toks veiksmas yra tikslus. Ir todėl nereikėtų čia smulkintis, nueiti į kažkokius asmeniškumus ar gandus. Šitas įstatymas tikrai leistų labai tvarkingai dirbti šioms dviem institucijoms, todėl kviečiu pritarti šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, kolegė J.Narvilienė pasakė daug griežtų ir nežinau ar teisingų žodžių apie Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, apie ypač didžiulius atlyginimus, apie per daug dirbančių žmonių ir apie valandų ginčus dėl kablelių. Žinoma, galima būtų plenarinių posėdžių salėje pasikalbėti apie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos veiklą, niekas dėl to negalėtų ginčytis.

Toliau mano siūlymas daryti šio projekto pateikimo pertrauką pirmiausia dėl vienos techninės priežasties. Kažkodėl šiandien yra pajuodinti 2-8a, 2-8b klausimai. Logiška seka turėjo būti tokia: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo praėjusių metų ataskaita, bet projektas, kurį teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas… šiek tiek apgailestauju, kad tą projektą rašo žmonės, neturintys magistro laipsnio (mano duomenimis). Mes apsvarstome praėjusių metų ataskaitą, visi padiskutuojame, kokios yra problemos, ir tada sprendžiame, ar šis projektas reikalingas išskaidyti visiškai normaliai veikiančią kalbos politikos ir kalbos priežiūros sistemą. Siūlymas – pertrauka, nes pirma išklausome Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ataskaitą ir sprendžiame, ar racionalu teikti šį projektą.

Antrasis momentas – yra principinių, sisteminių ir valdymo dalykų, kuriems mes negalėtume pritarti. Tas momentas, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra prie Lietuvos Respublikos Seimo, ateina iš to laiko, kai Lietuvos Seimas buvo Lietuvos širdis, ir daugybė svarbių institucijų buvo prie Lietuvos Seimo. Kad taip yra dabar, yra gerai, niekas nenori šio statuso žeminti, bet kai atsiranda nauja inspekcija prie Lietuvos Respublikos Seimo, mano supratimu, tai yra negera tendencija, kai vykdomieji dalykai, vykdomosios institucijos lipinamos prie Lietuvos Respublikos Seimo. Aš nežinau, ar reikėjo skaidyti sistemą, bet, ko gero, yra ten ir asmeninių momentų. Aš nežinau, ar reikėtų inspekciją organizuoti nuo šių metų spalio 1 dienos, ypač turint galvoje, kad biudžetai bus skiriami, todėl mano siūlymas visiškai korektiškas – pateikimo pertrauka ir galimybė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos inspekcijos specialistams padiskutuoti plenarinių posėdžių salėje, o ne valiniais tekstais lemti kalbos politikos ateitį.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš vis dėlto nesupratau kolegos A.Vidžiūno motyvo, apie kokią pertrauką ir kieno vardu jūs kalbate? Gal galėtumėte patikslinti savo teiginį? Kadangi nėra tikslinimo, turėtume, gerbiamieji kolegos, balsavimu apsispręsti dėl to, ar pritariame, ar nepritariame po pateikimo. Aš taip pat norėčiau pastebėti, kad išties pritarimas po pateikimo nereikštų, kad mes puolame per savaitę priimti šį įstatymą, ir vis dėlto matau jus prie mikrofono. Prašom, kolega Vidžiūnai.

A.VIDŽIŪNAS. Rodos, yra tokia procedūra po projektų pateikimo atidėti.

PIRMININKAS. Ar galėtumėte nurodyti straipsnį?

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega, straipsnių nurodymas priklauso jūsų kompetencijai. 143, rodos.

PIRMININKAS. Minutėlę. Taip, jūs siūlote tokią procedūrą remdamasis 143 straipsnio pirmąją dalimi. Pirmoji yra teikimas ir mes išklausėme… pradėti svarstymo procedūrą pritarus po pateikimo. Matau kolegą V.Andriukaitį. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad iš tikrųjų reikėtų vadovautis Statutu ir nesivelti į polemiką su vienu Seimo nariu, nesvarbu, ar jis turi magistro laipsnį, ar ne, tai ne pagrindinis dalykas, ir eiti pagal eilę. Jeigu pritariame po pateikimo, vienokios procedūros, jeigu nepritariame po pateikimo, kitokios procedūros, bet pirmiausia išspręskime pateikimo klausimą. Aš siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet kuriuo atveju, jeigu nebūtų pritarta po pateikimo, mes galėtume apsispręsti pasielgti dvejopai. Tai nėra alternatyvos, gerbiamieji kolegos, yra pateikimas, kuris yra įvykęs, ir iš esmės turiu minty visą procedūrą, kurią atlikome: pateikimas, klausimai bei motyvų išsakymas. Dabar turėtume pasiruošti balsuoti, nes nėra bendro sutarimo. Prieš tai kviečiu kolegas registruotis. Užsiregistravo 48 Seimo nariai.

Primenu, svarstome 4 rezervinį klausimą, registracijos Nr.IXP-624, pateikimo stadija. Balsavimas už reiškia pritarimą įstatymo projektui po pateikimo, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas yra susilaikymas. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 41 – už, prieš – 2, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Dėl svarstymo eigos, nors ir yra pažymėta darbotvarkėje, kad pagrindinis komitetas galėtų būti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, norėčiau priminti neblogą praktiką, kuria remdavosi ir ankstesnis Seimas bei Seniūnų sueiga yra išsakiusi nuostatą, kad tas komitetas, kuris yra įstatymo projekto rengėjas, neturėtų būti pagrindinis svarstant šį įstatymą. Mano siūlymas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis, papildomu skiriant Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Ar pritartumėte, gerbiamieji kolegos, tokiai svarstymo tvarkai kalbant apie komitetus?

Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų būti vienas iš papildomų komitetų. Matau, komiteto pirmininkas nenori. Taigi apsisprendėme, kad pagrindinis yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Nesant prieštaravimų pritarta. Svarstymo data – rudens sesija. Ar būtų prieštaravimų dėl tokios svarstymo datos? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau, apsisprendėme dėl tokios svarstymo tvarkos.

Dėl vedimo tvarkos kolegė J.Narvilienė. Prašom.

J.NARVILIENĖ. Aš tiesiog labai norėčiau paprašyti svarstyti šį projektą kartu su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktu projektu, nes ten jau yra pateiktas ir įregistruotas projektas po ataskaitos, kaip sakė ponas A.Vidžiūnas, t.y. svarstymą daryti po Lietuvių kalbos komisijos ataskaitos, nes labai siejasi tie abu dalykai.

PIRMININKAS. Be abejo, sutikime su ta logika. Rudens sesija reiškia, kad tikrai bus proga pirmiausia išklausyti ataskaitą. Tai buvo paskutinis klausimas darbotvarkėje, numatytas svarstyti. Seimo narių, norinčių daryti pareiškimus, taip pat nėra. Aš norėčiau konstatuoti, kad dabar yra 17.03 val., ir paskelbti šios dienos vakarinį plenarinį posėdį baigtą. Sveikinu, kolegos, su trumpesne darbo diena.