Penkiasdešimt penktasis (106) posėdis
2001 m. birželio 28 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS, G.STEPONAVIČIUS ir A.SKARDŽIUS

2001 m. birželio 28 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. birželio 28 d. rytinį plenarinį posėdį. Iš karto kviečiu registruotis. Registracija ir tarsimės dėl darbotvarkės. Kolegos, prašom registruotis. Kaip matote, po vakarykščio Seniūnų sueigos posėdžio darbotvarkė yra gerokai pamarginta, t.y. kai kurių klausimų siūloma atsisakyti, bet užtai yra apsčiai pridėta naujų labai svarbių reikalingų klausimų. Seniūnų sueiga visiems pakeitimams solidariai pritarė. Kviečiu ir Seimo narius taip pat pritarti patikslintai darbotvarkei. Galime pritarti? Prašau. Dar kolega R.Šukys norėjo.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš, matydamas tokią perkrautą darbotvarkę ir turėdamas tam tikrų intencijų mano teikiamą Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (t.y. darbotvarkės klausimas 2-10, projektas Nr.IXP-461) šiek tiek dar patobulinti, prašyčiau jį perkelti į rudens sesiją ir šiandien nedaryti pateikimo.

PIRMININKAS. 2-10 yra dėl Prokuratūros?

R.ŠUKYS. Taip.

PIRMININKAS. Tai su tokia pataisa, mielieji kolegos, galime sutikti? Tada darbotvarkė – minus tas vienas klausimas, apie kurį kalbėjo kolega R.Šukys. Pritariam? Ačiū.

Azartinių lošimų įstatymo 6, 10, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-696(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, mielieji Seimo nariai, kviečiu imtis darbotvarkės 1-1 punkto, t.y. Azartinių lošimų įstatymo 6, 10, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Projekto teikėjas – Respublikos Prezidentas. Priėmimo stadija. Pranešėjas – komiteto pirmininkas K.Glaveckas. Protokolui primenu, kad pagal registraciją tai yra projektas Nr.IXP- 696(2). Prašom, gerbiamasis kolega.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Leiskite pradėti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 6, 10, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, kurį teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas, priėmimo procedūrą.

Šiam projektui po svarstymo buvo gauta pastabų. Buvo penkios Teisės departamento pastabos, kurias aš gal trumpai, jeigu leisite, pakomentuosiu. Pirma pastaba buvo susijusi su 6 straipsnio 2 dalies punkto 1 dalies pakeitimu, kad vietoj žodžio “pažyma” reikėtų rašyti “prašymas”. Tokią pat pastabą teikia ir Seimo narys ponas E.Klumbys. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jai pritarė.

Antrai ir ketvirtai pastaboms, kurios yra susijusios su mokesčių… Lietuvos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kito įsigyto bei perleidžiamo turto deklaravimo pakeitimo nuostatomis, dėl kurių abejoja Teisės departamentas, komitetas nepritarė, nes dabartiniu metu, kaip žinote, brangus turtas yra fiksuojamas, nustatomas ir jo suma lygi 46,2 tūkst. Litų. Todėl nėra prasmės tai šiame įstatyme kaip nors kitaip tvarkyti. Taip pat komitetas pritarė ir 20 straipsnio 5 dalies sąvokos “teritorinės muitinės inspekcija” patikslinimui ir 20 straipsnio 5 dalies redakcijai. Bendru sutarimu yra pritarta visam projektui.

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis pirmininke, už glaustą ir aiškų žodį. Dabar iš eilės. Iš eilės, mielieji kolegos, yra šio įstatymo 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 6 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Taigi neatsižvelgiant į tai, kad gerbiamasis pranešėjas sutinka, vis dėlto formaliai mes turime susitarti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria kolegos E.Klumbio pataisai. Ar reikia balsuoti, ar yra pakankamai?

K.GLAVECKAS. Pakankamai.

PIRMININKAS. Pakankamai. Nėra abejonių, kad nėra nepritariančių? Taigi tada pritarta, kad nagrinėjame. Klausimas yra dėl 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto žodžio “pažyma”. Siūloma vietoj “pažyma” įrašyti “prašymas”, taip?

K.GLAVECKAS. Komitetas taip pat sutinka su tuo.

PIRMININKAS. Sutinka? Kolegos Seimo nariai pritaria? Nereikia balsuoti? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Dabar to paties straipsnio tos pačios 2 dalies 4 punktas – išbraukti žodį “žinomai”. Komiteto pozicija?

K.GLAVECKAS. Šis terminas teisine prasme nėra vartojamas, todėl komitetas nepritarė šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Nepritarė?

K.GLAVECKAS. Taip.

PIRMININKAS. Tada, mielieji kolegos, jeigu aš teisingai supratau, Seimo nariai 29 balsais parėmė, kad reikia tai nagrinėti, bet kadangi komitetas nepritaria, tai prašom, gerbiamasis autoriau. Egidijau, prašom mygtuką. Pasiūlymo autorius Seimo narys E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Aš siūlau tą žodį išbraukti kaip perteklinį, mano nuomone, jis nereikalingas.

PIRMININKAS. Nematau daugiau remiančių, todėl, mielieji kolegos, prašom registruotis ir balsuosime. Registracija. Prašom pakartoti savo poziciją. Jeigu reikės balsą pridėsime.

K.GLAVECKAS. Komitetas nepritaria žodžio “žinomai” išbraukimui.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom susikaupti. Pirmas svarbus balsavimas. Dėmesio, kolegos! Kolegos, balsuosime, ar pritariame Seimo nario E.Klumbio siūlymui iš bazinio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto išbraukti vieną žodį. Kas remia kolegą Egidijų, balsuoja už, kas mano, kad nereikia, o šią poziciją remia Seimo komitetas, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje)

Už siūlymą – 36, prieš – 26, susilaikė 6. Siūlymui pritarta. Mielieji kolegos. Šiam straipsniui, gerbiamasis pranešėjau…

K.GLAVECKAS. Dar kartą galiu patikslinti. Prezidento siūlomame variante 4 punktas skamba: “pateikti žinomai neteisingi duomenys licencijai gauti”. Čia kalbama apie licencijos panaikinimą. Komitetas nutarė, kad ši formuluotė yra teisinga. Ponas E.Klumbys siūlė, kad reikia išbraukti žodį “žinomai”, tada… (Balsai salėje) Prašau? Komitetas bendru sutarimu turėjo kitokią nuomonę.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis, perbalsuosime. Prašom registruotis.

K.GLAVECKAS. Prezidento formuluotė yra “žinomai neteisingi”, “pateikti žinomai neteisingi duomenys”. Mes, komitetas, siūlome likti prie šios Prezidento formuluotės. Komitetas palaiko Prezidento formuluotę.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 80 Seimo narių. Dar sykį formuluoju ir prašyčiau įsiklausyti. Balsuosime, ar remiame kolegos E.Klumbio siūlymą iš bazinio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto išbraukti vieną žodį – “žinomai”. Komiteto pirmininkas remiasi Prezidento nuomone, mano, kad tas žodis turėtų likti. Tai štai toks pasirinkimas: kas spaudžia mygtuką “už”, remia kolegos E.Klumbio siūlymą išbraukti tą žodį, kas balsuoja prieš arba susilaiko, mano kad turi likti taip, kaip buvo.

K.GLAVECKAS. Balsuoja prieš.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 39, prieš – 20, su profesorium 21, susilaikė 12. Pritarta – žodis išbraukiamas. Daugiau neperbalsuosim. Gerbiamasis pranešėjau, šiam straipsniui daugiau pataisų nėra.

K.GLAVECKAS. Ne.

PIRMININKAS. Ar galim bendru sutarimu priimti, ar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galim priimti? Priimta.

Imamės 2 straipsnio, arba bazinio įstatymo 10 straipsnio. Baziniame įstatyme yra kolegos A.Sadecko siūlymas. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs pirmiau išdėstykite.

K.GLAVECKAS. Galėčiau išdėstyti, bet ponas A.Sadeckas turbūt norėtų pateikti.

Komitetas svarstė šitą siūlymą. Siūlymo esmė papildant 10 straipsnio 9 dalį yra ta, kad jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino). Papildymas susijęs su tuo, kad siūloma drausti įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymo nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Komitetas iš principo pritarė šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš labai atsiprašau, vis tiek formaliai reikės balsuoti ar nebalsuoti, ar yra 29 Seimo nariai pritariantys. O kad visiems būtų aiškiau, gal, gerbiamasis Sadeckai, tarkite žodį kaip siūlymo autorius.

A.SADECKAS. Manau, kad ši nuostata reikalinga ne tik spręsti saugumo užtikrinimo, viešojo saugumo užtikrinimo problemą lošimo namuose (kazino), tai tam tikras precedentas ir kitose viešojo pasilinksminimo ir viešojo lankymo įstaigose. Kita vertus, tai padėtų ir Vidaus reikalų ministerijai, ir Policijos departamentui nustatyti tvarką, kaip turėtų būti, sakykim, saugomi ir laikomi ginklai, skirti savigynai, kai ateina į kazino žmogus, turėdamas teisę nešioti ginklą. Manau, kad ši pataisa, šis pasiūlymas yra reikalingas.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tradicinis klausimas, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remtų kolegos A.Sadecko siūlymą? Ar reikia dėl to balsuoti? Yra pakankamai. Ačiū. Ar nori kas daugiau kalbėti? Nematau. Tai gal galime bendru sutarimu? Priimta. Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, kad šiam straipsniui yra dar viena pataisa, tai yra kolegos E.Klumbio. Prašom.

K.GLAVECKAS. Kolega E.Klumbys siūlo 10 straipsnio 11 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: “Šiais atvejais priežiūros komisija turi perregistruoti licenciją organizuoti lošimus”. Prezidento siūlomame variante yra kiek kitokia redakcija, ir, mūsų komiteto bendra nuomone, tikslesnė, ir liberalesnė: “Šiais atvejais priežiūros komisija turi spręsti klausimą dėl licencijos organizuoti lošimus perorganizavimo”. Pavyzdžiui, toks atvejis, jeigu kas nors iš akcininkų numiršta. Ne visais atvejais pasikeičia, turi būti perregistruojama. Kai kuriais atvejais gali būti perregistruojama, kai kuriais ne. Kitaip sakant, priežiūros tarnybai paliekama sprendimo teisė. Visiškai logiškas būtų toks Prezidento siūlymas. Todėl komitetas pritaria Prezidento siūlymui ir nepritaria E.Klumbio.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, manau, mes iš principo sutarėm, kad nereikia dar kartą balsuoti ar yra 29 Seimo nariai remiantys, bet vis dėlto, gerbiamasis Egidijau, gal tartumėte žodį.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis komiteto pirmininkas labai tiksliai pasakė, koks skirtumas. Bazinė nuostata yra šiek tiek laisvesnė, liberalesnė, aš siūlau šiek tiek sugriežtinti ir visais atvejais įteisinti licencijos perregistravimą, kad nebūtų įvairių sprendimų ir poveikio priemonių tai komisijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau Seimo narių nenori kalbėti šiuo klausimu. Gerbiamasis pone pirmininke, prašom dar porą žodžių.

K.GLAVECKAS. Aš norėčiau pakartoti, kad iš tikrųjų gali atsirasti daug tokių atvejų, kai savininkų pasikeitimas nebūtinai turi versti perregistruoti licenciją. Tą turės spręsti ir tam teisės, įgaliojimai, ir atsakomybė yra suteikti Lošimų priežiūros komisijai. Siūlau palaikyti Prezidento siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis ir balsuosim dėl E.Klumbio antrosios pataisos. Tiksliau, trečiosios.

Užsiregistravo 71 Seimo narys.

Mielieji kolegos, dabar turėtume balsuoti, ar pritariam kolegos E.Klumbio siūlomai 10 straipsnio 11 daliai arba, tiksliau, 11 dalies papildymui tokiam, kaip jisai referavo ir kam priešinasi komitetas pirmininko K.Glavecko asmenyje, primindamas Prezidento poziciją. Taigi, mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia E.Klumbio trečiąjį siūlymą papildyti 10 straipsnio 11 dalį atitinkamu kolegos E.Klumbio suredaguotu sakiniu? Prašom balsuoti. Kas manote kitaip, balsuojame prieš arba susilaikote.

Už – 28, prieš – 27, plius profesorius, 28, susilaikė 8. Pataisai nepritarta.

Mielieji kolegos, ar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų ir galim priimti 2 straipsnį tik su kolegos A.Sadecko papildymu? Galim priimti? Ačiū.

3 straipsniui, arba bazinio įstatymo 20 straipsnio papildymui 5 dalim, atrodo, pataisų nebuvo?

K.GLAVECKAS. Ne.

PIRMININKAS. Galim priimti? Ačiū. Mielieji kolegos, yra 4 straipsnis dėl įsigaliojimo. Ar čia ne per anksti dabar data, atsižvelgiant į tai, kad liepos 1 d. čia pat? Ar tuomet iš viso nenurodyti? Tuomet nereikalingas 4 straipsnis, arba rašom 15 diena.

K.GLAVECKAS. Visas įstatymas įsigalioja nuo liepos 1 dienos.

PIRMININKAS. Visas įstatymas.

K.GLAVECKAS. Tai logiška būtų, kad nuo liepos 1 dienos.

PIRMININKAS. Gerai. Palikim.

Mielieji kolegos, dabar yra viena… (Balsai salėje) Gerbiamasis pranešėjau ir mielieji kolegos, yra viena pastaba, kurią aš noriu išdėstyti. Yra kai kurių, galima dalykas, rimtų redakcinių pataisų. Dokumentų skyriaus atstovai arba atstovės yra čia pat, todėl prašau gerbiamąjį Seimą sutikti su maždaug pusės valandos pauze, kad tie redakciniai dalykai būtų išsiaiškinti. Jeigu jie neesminiai, po pusės valandos balsuojam. Jeigu svarbūs, tuomet profesoriui teks grįžti į tribūną referuoti ir dėl to turėsim apsispręsti. Sutinkam?

K.GLAVECKAS. Taip.

PIRMININKAS. Įstatymas pastraipsniui priimtas. Ačiū.

Specialios paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos energija" reorganizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-606(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, 2 darbotvarkės klausimas – Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Teikėjas – Vyriausybė, konkrečiai premjeras E.Gentvilas. Pranešėjas – kolega Seimo narys J.Palionis. Priėmimo stadija. Projekto Nr.IXP-606(2). Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

J.PALIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas yra nagrinėtas Ekonomikos komiteto ir mūsų patobulintas. Buvo pataisų, pasiūlymų, į kuriuos yra atsižvelgta antradienį svarstymo metu, išskyrus kai kurias, į kurias nebuvo galima atsižvelgti. Teisės departamentas tik šiuo metu pateikė savo naujas pastabas. Tos pastabos dėl to, kad nuo liepos 1 d. įsigalioja naujas Akcinių bendrovių įstatymas. 1 straipsnio 2 dalyje įrašėm ir seno Akcinių bendrovių įstatymo straipsnius, ir naujojo. Dabar, jeigu Seimas pritars, bus galima palikti tik naujojo, nes šiandien galime pasakyti, kad “Valstybės žinias” įstatymas pasieks tik po liepos 1 dienos.

Po svarstymo, po antradienio, dar yra vienas Seimo narių J.Jurkaus ir J.Palionio siūlymas. Daug ginčų buvo dėl Mažeikių elektrinės skirstyklos, ar ją palikti “Lietuvos energijos” žinioje, ar palikti Mažeikių elektrinės žinioje, dėl to buvo daug ginčų. Dabar rastas kompromisinis variantas, kad būtų galima nedaryti išimčių, kaip ir kituose, kaip ir visoje Lietuvoje skirstykla turėtų būti “Lietuvos energijos” žinioje, bet surastas kompromisinis variantas sutartiniu pagrindu, kad nebūtų skriaudžiama ir Mažeikių elektrinė. Siūlyčiau svarstyti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, kaip girdėjote, yra kolektyvinis J.Jurkaus ir J.Palionio siūlymas. Ar reikia formaliai balsuoti dėl 29 Seimo narių paramos? Nereikia. Pritariam? Ačiū. Mielieji kolegos, imame iš eilės. 1 straipsnis užrašytas du kartus, nes iš esmės perrašomas arba taisomas visas įstatymas. Mes kalbėsim dėl bazinio įstatymo 1 straipsnio. Jam pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim bendru sutarimu priimti? Galim. Priimta.

2 straipsnis, arba reorganizavimo būdas. Jo 3 daliai kaip tik ir yra kolegų J.Jurkaus ir J.Palionio pataisa. Pranešėjas, vienas iš pataisų autorių, tvirtina, kad priimama. Ar nori kas kalbėti būtent dėl šios pataisos? Kolegos! Dėl šios pataisos lyg ir sutarta. Prašom. J.Jurkus – už. Dėl pataisos. Dėl jūsų pataisos 2 straipsnio 3 daliai.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip prisimenate, pirmame projekte Mažeikių termofikacinei elektrinei buvo taikomos diskriminacinės sąlygos. Pritarus Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetams mano teikiamai pataisai prasidėjo konstruktyvios derybos su termofikacinės elektrinės bei rajono vadovais ir buvo rastas kompromisinis variantas, kuris patenkina visas puses, tai yra Mažeikių termofikacinę elektrinę ir akcinę bendrovę “Lietuvos energija”. Todėl aš ir teikiau su gerbiamuoju J.Palioniu šį savo pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra kita nuomonė. A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau iš viso išbraukti tai, kas buvo įrašyta, ir nepriimti šios pataisos, tai yra priimti ją iš dalies, išbraukiant tą nuostatą, kuri buvo anksčiau įrašyta dėl Mažeikių 110 kilovoltų įtampos. Iš tikrųjų čia mes rašom į įstatymą grynai techninį dalyką, tai yra susitarimo tarp “Lietuvos energijos” ir Mažeikių elektrinės technines detales. Tokių techninių detalių rašymas į įstatymą reiškia tik vieną dalyką, kad Seime yra labai stiprus Mažeikių lobistas, pramušantis bet kokią įstatyminę ir teisinę logiką ir tokiu būdu įstatymo kalba ir įstatymo logika yra paprasčiausiai sugadinama. Tai, kas dabar yra siūloma, yra paprasčiausio techninio susitarimo tarp “Lietuvos energijos” ir Mažeikių elektrinės reikalas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Siūlau registruotis ir balsuosim dėl J.Jurkaus ir J.Palionio pataisos. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta J.Jurkaus ir J.Palionio pataisai bazinio įstatymo 2 straipsnio 3 daliai? Kas remiate J.Jurkaus ir J.Palionio pataisą, balsuojate – už, kas manote kaip A.Kubilius, kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

Mielieji kolegos, už balsavo 56, prieš – 2, susilaikė 10. Pataisai pritarta. Mielieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, 2 straipsnį dabar galime ir priimti, jeigu nėra… Prašau. Vieną minutę. Prašom. A.Kubilius. Prašom dėl viso straipsnio.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti pastabą dėl 3 dalies paskutinio sakinio, kurį komitetas papildomai įrašė, tai yra kad “Kauno energetikos remontas” lieka akcinės bendrovės “Lietuvos energija” dukterine bendrove iki 2005 metų. Mano įsitikinimu, tai neatitinka pertvarkų logikos, kuri yra projektuojama šiuo įstatymu, kur yra projektuojama visa reformos eiga. “Kauno energetikos remontas”, kaip ir bet kuri kita remonto įmonė, galėtų būti visiškai savarankiškas padalinys, ir nėra jokio reikalo laikyti jos ryšių su “Lietuvos energija”. Kaip yra atskiriamos ir visos kitos atitinkamos iki šiol buvusios “Lietuvos energijos” sudėtyje statybinės organizacijos ar viešbučių organizacijos, taip ir energetikos remonto įmonė. Mano įsitikinimu, nėra jokio reikalo ją laikyti pririšus prie “Lietuvos energijos”. “Lietuvos energija” galėtų tokias paslaugas, kurias teikia energetikos remontas, samdytis konkurso būdu, konkurencija leistų gauti pigesnes ir efektyvesnes paslaugas. Todėl aš tiesiog noriu pasakyti pastabą, neįregistravęs savo pataisų. Aš vis dėlto manau, kad šita nuostata yra klaidinga.

PIRMININKAS. Dabar tas, kas bus už. Ar J.Razma, ar K.Prunskienė? Gerai. Tuoj paaiškės. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš kalbėdamas norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiame straipsnyje reikėtų padaryti bent redakcinius patikslinimus. Vienus iš jų yra pažymėjęs Teisės departamentas. Pirmoje dalyje vietoj “Vyriausybės pritarimų” įrašyti “Vyriausybės nutarimų”, 2 dalyje, kur, gaila, Seimas nesiryžta pasakyti, kiek bendrovių turi būti steigiama, bet jeigu skliausteliuose rašome “bendrovės”, tai tada šalia “steigiama” rašykim “steigiamos”, šalia “pagrįsta” – “pagrįstos”, kad būtų redakcija tvarkinga.

PIRMININKAS. Aš galiu atsakyti, kad, reikia manyti, į redakcines pataisas bus atsižvelgta, nes tai, ką sakė kolega Jurgis, yra išties išdėstyta Teisės departamento išvadoje. Matyt, gerbiamasis pranešėjas neprieštaraus.

Mielieji kolegos, ar galim bendru sutarimu priimti, ar vis dėlto reikia balsuoti dėl šio straipsnio? Aš kolegų konservatorių klausiu. Balsuojam? Gerai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai…(Balsai salėje) Gerai, kai kurie Seimo nariai vėluoja. Prašom, jų garbei registracija. Registracija, kolegos. 71 Seimo narys. Mielieji kolegos, dabar turėtume balsuoti už įstatymo 2 straipsnį su J.Jurkaus ir J.Palionio pataisa ir su redakcinėmis pataisomis, kurias išdėstė Teisės departamentas ir pacitavo J.Razma. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 2 straipsnį, kas prieš, taip pat prašom balsuoti.

Už – 58 ir 5 Seimo nariai susilaikė. Straipsniui pritarta. Dabar, gerbiamasis pranešėjau ir mielieji kolegos, trečiasis straipsnis, arba reorganizavimo tvarka. Čia vėlgi yra jūsų pačių pataisa, arba papildymas 11 daliai. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

J.PALIONIS. Čia ta pataisa ir yra atsisakoma 2 straipsnyje formuluotės “įskaitant Mažeikių elektrinės teritorijoje esančias 110 kilovatų įtampos uždarą skirstyklą” ir papildant 11 dalį dabartiniame 3 straipsnyje. Papildymas yra toks: “reorganizuotos akcinės bendrovės “Lietuvos energija” ir akcinės bendrovės “Mažeikių elektrinė” tarpusavio santykiai, naudojant 110 kilovatų įtampos uždarą skirstyklą, turi būti apibrėžti dvišalėje sutartyje numatant laisvą ir neapmokestintą akcinės bendrovės “Mažeikių elektrinė” generatorių pagamintą elektros energijos perdavimą per šią skirstyklą į uždarą elektrinės 6 kilovatų įtampos skirstyklą.” Aišku, tai gal ne visiškai įstatymo norma, bet didžiausi ginčai ir buvo dėl to. Jeigu to neįrašysime, tada tvarkos toje vietoje ir nebus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar formaliai dar reikia 29 Seimo narių pritarimo, ar galime laikyti, kad yra tie 29 balsai? Yra. Ačiū. Ar reikia balsuoti dėl pataisos, ar jai pritariam? Nereikia? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl viso 3 straipsnio? A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš dėl 3 straipsnio dar sykį noriu pasakyti dvi pastabas. Pirmas dalykas, dėl pirmos dalies, kurioje vėl yra įrašyta, kad Seimas turės pritarti Vyriausybės pateiktam įstatinio kapitalo ir prievolių paskirstymui tarp naujai steigiamų akcinių bendrovių, numatytų reorganizavimo projekte. Mano įsitikinimu, čia Seimas vėl kišasi visiškai ne į savo kompetencijos sritį, kartu jis reiškia nepasitikėjimą avansu ir toms vyriausybėms, kurios bus sudarytos artimiausiu metu, nes kontroliuos techniškus dalykus, t.y. reorganizavimo projekto atskirą dalį – įstatinio kapitalo ir prievolių įsipareigojimo paskirstymą. Mano įsitikinimu, Seimas tikrai nebus pajėgus to padaryti, neturės kvalifikuotos ekspertizės ir tai tik sudarys galimybę dar sykį kokiems nors lobistams – ar “Mažeikių elektrinės”, ar kurios nors kitos elektrinės bandyti prastumti kokį nors specifinį savo reikaliuką. Antras dalykas. Antrojoje dalyje po komiteto padarytų pataisų ar per praeitą svarstymą Seimo priimtų pataisų, kurias pateikė berods kolega V.Orechovas, mano įsitikinimu, yra padaryta teisinė nesąmonė. Nes dabar skamba taip, kad tokių nepagrindinės veiklos filialų, kurie šiandien priklauso “Lietuvos energijai”, kaip Kruonio hidroelektrinės statybos valdyba, “Šiaulių energetikos statyba”, “Elektros tinklų statyba”, viešbutis “Elektra” ir t.t., turto pagrindu įkurtų bendrovių akcijos ne vėliau kaip iki 2002 m. gruodžio 31 d. turi būti perduotos jau nebe “Lietuvos energijai” , bet po reorganizavimo įsikūrusioms akcinėms bendrovėms, t.y. “Skirstomiesiems tinklams”, “Mažeikių elektrinei” ir t.t. Tai yra Seimas tą turtą, kuris dabar priklauso “Lietuvos energijai” ir kuris priklausys iki 2002 m. gruodžio 31 d., kažkodėl nori atimti ir atiduoti kitoms bendrovėms. Šiuo atveju man iš viso kyla klausimas, ar bus įmanoma ką nors logiškai padaryti, nes kaip ši antroji dalis derinsis su pirmąja dalimi, kurioje Seimas žada pritarti Vyriausybės pateiktam įstatinio kapitalo ir prievolių įsipareigojimui. Tai kaip bus suskaičiuotas įstatinis kapitalas, jeigu 2002 metais dalį akcijų mes žadame paimti iš “Lietuvos energijos” ir atiduoti kitoms bendrovėms. Manau, kad čia yra tam tikra prasme teisinis nonsensas, kurio paprasčiausiai nebus galima įgyvendinti.

PIRMININKAS. Mielasis kolega, gerbiamieji kiti kolegos, kalbant dėl balsavimo motyvų – 2 min. Prašom laikytis limito. K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš palaikau šį straipsnį, jis iš tiesų yra gan sudėtingas ir reglamentuoja labai jautrias reorganizavimo sritis, kitaip tariant, reorganizavimo tvarką, tarp jų teisių ir prievolių perdavimą po reorganizavimo susikuriančioms bendrovėms. Iš tiesų įstatymas visko neapibrėžia, bet manau, kad Seimo pritarimas šiems klausimams spręsti yra labai reikalingas, nes tai didelio masto įsipareigojimai, sakykim, kaip ir reikalavimo teisė atgauti įsiskolinimą už Baltarusijai pateiktą elektros energiją, kas iki šiandien nėra išspręsta. Mano įsitikinimu, šį klausimą vėl reikėtų spręsti gal net ir atskiru Seimo sprendimu ir pats priimtiniausias sprendimo būdas būtų nepermesti tos problemos “Lietuvos energijai” ar kitoms bendrovėms, o pripažinti kaip valstybės skolą bendrovei ir Vyriausybei perimti tą reikalavimo teisę Finansų ministerijos asmenyje ar kaip kitaip. Būtent Vyriausybės lygmeniu dirbant atgauti šiuos pinigus, nes bendrovė, kaip matome, nėra pajėgi išspręsti tai, į ką įvėlė šią bendrovę buvusios vyriausybės. Turbūt tai tektų adresuoti ankstesnei nei pono A.Kubiliaus, kuris tik ką kalbėjo, Vyriausybei. Taigi aš palaikau ir sakau, kad mes neieškokime visų sprendimų ir neieškokime, kad čia Vyriausybei yra sumažintos teisės ar galimybės. Vyriausybei bus progos pasireikšti, nes daug dalykų jai teks nuspręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą trumpai pranešėjas ir balsuosime dėl 3 straipsnio.

J.PALIONIS. Aš pratęsiu profesorės mintį. Vyriausybė pritars visam reorganizavimo projektui ir nebus jokių problemų toje vietoje, o Seimas tik kontroliuos įsipareigojimus ir įstatinį kapitalą, kad jis būtų paskirstytas tvarkingai visiems, ne taip, kaip ponas A.Kubilius sako, kad tik kai kuriems.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom registruotis, balsuosime dėl 3 straipsnio, po to dėl viso įstatymo. Registracija. Prašom registruotis. Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Mielieji kolegos, dėmesio! Balsuojame dėl įstatymo 3 straipsnio. Balsavimas pradėtas, kas už – už, kas prieš ir susilaiko, taip pat.

Prašom balsuoti.

Už – 67, susilaikė 6. Straipsniui pritarta. Mielieji kolegos, ar pageidauja kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Prašom. K.Prunskienė. Prašom, kolege.

K.D.PRUNSKIENĖ. Vienas iš svarbiausių energetikos sektoriaus reorganizavimo, jo modernizavimo dalykų yra “Lietuvos energijos” restruktūrizavimas. Šitas įstatymas iš tikrųjų padaro daug aiškesnį ir konkretesnį tą procesą, kuris gerokai užsitęsė ir dėl kurio buvo tiek daug ginčijamasi. Aš manau, kad ir Europos integracijos požiūriu, atidarant ir dirbant prie energetikos skyriaus, šis klausimas turi būti sutvarkytas ir aiškus, tada ir Vyriausybė galės pradėti konkrečiai įgyvendinti restruktūrizavimo ir reorganizavimo energetikos sektoriuje programą. Žinoma, po to galės būti žengti ir kai kurie šio sektoriaus įmonių privatizavimo žingsniai, bet šiandien mums reikia priimti šį įstatymą, dėl kurio pakankamai darniai sutarėme balsuodami pagal atskirus straipsnius, ir aš siūlau kolegoms tai padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pati reorganizavimo nauda būtų iš tikrųjų tuomet, jeigu tai padidintų valdymo efektyvumą, sukurtų konkurencijos sąlygas ir dėl to atpigtų elektros energija. To viso po šito reorganizavimo nebus. Bus atvirkštinis rezultatas, tai yra atsiras daugiau savarankiškų akcinių bendrovių su visomis papildomomis struktūromis ir vien dėl to elektros energijos kaina padidės nuo 1 iki 3 centų. Ką tai reiškia? Tai, kad tos papildomos struktūros, kurios nesukurs konkurencinės aplinkos, papildomai iš visų Lietuvos įmonių, žmonių gaus per 210 mln. Lt, o kiekvienas už kilovatvalandę mokės tik po 3 ct, bet matot, kokios susidaro sumos.

Šis įstatymas priimamas tik todėl, kad ponai iš Vašingtono, tai yra Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, kurie nenutuokia, kaip čia kas yra susiję, vadovaujasi bendra schema, kaip būdavo iš Maskvos, tik šie buvo didesni realistai. Mes tai darom todėl, kad “pakabino” 50 mln. dolerių, kuriuos iš vartotojų atsiims po reorganizavimo iškart per metus. Taigi šitas reorganizavimas yra vykdomas tik formaliai, ne tam, kad realiai pasiektume tų rezultatų, kuriuos gali duoti rinka ir jokios konkurencijos nebus. Ignalina egzistuoja, Ignalina pigiausiai parduoda ir jokios kitos įmonės konkurencijos nesudarys. Bet pasipelnyti įvairiems tipeliams progos tikrai bus. Aš iš esmės esu už restruktūrizavimą, bet manau, kad jų atliekamas grynai formaliai, paskui bus privatizavimas, ir net jeigu vyktų privatizavimas, nieko bloga nebūtų, bet blogiausia, kad nėra aiškiai suformuluotos kontrolės ir atsakomybės, kad neduok Dieve, šitie privatizuotojai nesugriautų energetinės sistemos. Todėl aš siūlau vis dėlto nepalaikyti šito formalaus restruktūrizavimo.

PIRMININKAS. Kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, energetikos restruktūrizavimo problema jau yra pavėlavusi beveik dvejus metus ir būtina ką nors daryti. Padaryti taip, kad būtų visiškai teisingas įstatymas, beveik neįmanoma. Nėra pasaulyje absoliučiai gerų ar absoliučiai blogų dalykų. Ir kiekviename įstatyme mes, jeigu norėtume, rastume tam tikrų minusų. Aš nesakau, kad J.Veselka neteisus, jis teisus, bet vis dėlto mes turime balsuoti už šį įstatymą, priimti ir kartu užkišti gerkles daugumai oponentų, kurie sako, kad mes griauname Lietuvos ūkį. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Sudėtinga vienareikšmiškai pasisakyti prieš projektą. Aišku, čia yra ir formaliai reikalingų pataisų, bet vis dėlto yra ir esminių pabloginimų, palyginti su ankstesniu, dabar galiojančiu įstatymu. Pirmas dalykas. Gaila, kad Seimas įveda neapibrėžtumą dėl skirstomųjų elektros tinklų skaičiaus. Atrodo, jau seniai yra pateiktas tas ekonominis pagrįstumas, kad galima įkurti du skirstomuosius tinklus, atlikta daug darbų, ir negi dabar mes vėl atnaujinsime ginčą, kiek jų turėtų būti? Vėl prasidės visokių interesų grupių spaudimas, pradedant dabar egzistuojančiu regioninių tinklų noru išlikti savarankiškomis įmonėmis arba kurti tik vienus skirstomuosius tinklus.

Taip pat mes paliekame neapibrėžtumą dėl “Belenergo” skolos. Buvo aišku, kad ši skola priskiriama pačiai “Lietuvos energijai”, ne kokioms jos antrinėms ar naujai kuriamoms įmonėms. O dabar parašoma, kad šį klausimą sprendžia Vyriausybė. Jokio aiškumo, kaip ten spręsti, ką daryti, kaip paskirstyti.

Yra ir daugiau trūkumų. Esminė yra Teisės departamento ketvirtoji pastaba, į kurią projekto autoriai, manau, nepajėgs atsižvelgti ekspromtu, nes tai reikalauja tam tikro paaiškinimo, kaip įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės bus reorganizuojamos į akcines bendroves. Tai nėra reglamentuota.

Taigi įstatymas turi didelių trūkumų, nebent turėtume vilties, kad Prezidentas jį vetuos ir šiuos trūkumus ištaisys.

PIRMININKAS. Kolega J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš, palaikydamas gerbiamojo J.Veselkos ir A.Indriūno kalbas, manau, jog šį įstatymą reikia priimti. Jį reikėjo priimti jau anksčiau, tačiau gyvenimas kiekvieną įstatymą dar pataiso ir patikslina. Aš kviesčiau jus visus pritarti šiam įstatymui ir balsuoti už jį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir dar vienas kolega gali kalbėti už, tai – P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū. Tai turbūt vienintelis įstatymas, dėl kurio mes labai daug diskutavome ir ieškojome visiems priimtinų sprendimų. Antras dalykas. Jeigu šis įstatymas dabar bus nepriimtas, aš neįsivaizduoju, kaip bus toliau vykdomas reorganizavimas, todėl siūlau šį įstatymą priimti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis ir balsuosime dėl viso įstatymo. Vyksta registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymo pakeitimo įstatymas? Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už – 67, susilaikė 6. Lietuvos Respublikos specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

Azartinių lošimų įstatymo 6, 10, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-696(2*) (priėmimo tęsinys)

Mielieji kolegos, kviečiu grįžti prie pirmojo įstatymo. Pranešėjas su redaktoriais išsiaiškino ir, man atrodo, mes galim be teksto rašymo iš naujo priimti, nes čia išties yra redakciniai, bet svarbūs patikslinimai. Yra patikslinta. Aš perskaitysiu paskutinį straipsnį. “Lošimo organizatorius privalo Vyriausybės nustatyta tvarka pranešti teritorinei Valstybinei mokesčių inspekcijai apie laimėjimus ir pralaimėjimus (viskas taip, kaip buvo), jeigu laimėjimo ar pralaimėjimo suma (žodis “suma”, ne laimėjimas, pralaimėjimas, o “suma”, čia tiksliau) viršija įstatymo “Dėl gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo” (nurodytas straipsnis) 2 straipsny nustatytą ir, atsižvelgiant į vartojimo kainų pasikeitimą, indeksuotą dydį”. Štai yra tiksli, subtili formulė. Tai ar dar reikia dėl to balsuoti, ar pritariame bendru sutarimu? Ačiū. Tada prašom, mielieji kolegos, dar kartą registruotis. Balsuosim dėl viso įstatymo. Registracija.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Azartinių lošimų įstatymo 6, 10, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 59, susilaikė 4. Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Slaugos praktikos įstatymo projektas Nr.IXP-577(3*) ES (priėmimas)

Imamės 3 punkto, tai yra kompleksinis klausimas. Slaugos praktikos įstatymo projektas Nr.IXP-577(3). Teikėjas – Vyriausybė ir ministrė V.Blinkevičiūtė. Pranešėjas – kolega K.Kuzmickas. Priėmimo stadija. Kartu primenu, kad tai yra eurointegracinis įstatymas. Prašom, kolega.

K.KUZMICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, laba diena, ko nemačiau. Norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos slaugos praktikos įstatymą. Kaip posėdžio pirmininkas sakė, tai yra eurointegracinis įstatymas. Įstatymas nustato slaugos (…) teisinius pagrindus, slaugytojų pareigas ir teises. Siūlyčiau gal iš karto priimti pastraipsniui, nes buvo gauta keletas pastabų iš Teisės departamento ir iš Seimo nario E.Klumbio. Daugumai pastabų komitetas pritarė, kai kurioms ne.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs siūlytumėte, einam pastraipsniui ar iš pradžių iš principo keliam klausimą, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų kolegos E.Klumbio pataisų nagrinėjimui? Ar yra 29, ar nelabai? Yra? Gerai. Dar šį sykį patikėsiu, nes matau, kad liko mažiau Seimo narių. Prašom iš eilės, gerbiamasis pirmininke.

K.KUZMICKAS. 1 straipsniui pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. Galim priimti 1 straipsnį? Ačiū.

2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos.

K.KUZMICKAS. 2 straipsniui buvo gautos trys pastabos iš Teisės departamento, kad reikia išbraukti 5 ir 6 dalis ir atitinkamai pakeisti likusių dalių numeraciją. Šios sąvokos išaiškintos Aukštojo mokslo įstatyme, jos yra perteklinės.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė?

K.KUZMICKAS. Taip, komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, su komiteto pataisom 2 straipsnį galim priimti? Ne. Minutėlę. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad viena iš mano siūlytų pataisų yra susijusi ir su 2 straipsniu, kadangi aš apskritai įstatymo projekte siūliau tarptautinius terminus “licencija” ir “sertifikatas” keisti į atitinkamus lietuviškus terminus “leidimas” ir “pažymėjimas”. Čia yra, kaip tik matau, 12 dalis – sertifikatas, 13 – licencijų registras.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, čia išties yra principinis procedūrinis klausimas. Jeigu mes iš karto apsisprendžiam dėl tų terminų, kuriuos siūlo kolega E.Klumbys, tai yra jiems pritariame, tada atitinkamai nereikės daugiau balsuoti. Jeigu mes nepritariame, tai irgi iš karto dėl visų straipsnių, kuriuose yra tie ar kiti terminai. Prašom tada, gerbiamasis pranešėjau, jūsų pozicija dėl kolegos siūlymo ir mes balsuosime dėl jų visų iš karto.

K.KUZMICKAS. Komitetas nepritarė žodžių “licencija” ir “sertifikatas” keitimui į atitinkamus lietuviškus žodžius “leidimas” ir “pažymėjimas”. Terminų pakeitimas sukeltų painiavą kituose įstatymuose, tokiu atveju reikėtų keisti ir visus kitus įstatymus, kuriuose yra pažymėti šie terminai.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis ir balsuosime. Registracija. Dar kartą registruojamės. Gerbiamasis kolega Klumby, jeigu jūs norite dar ką pasakyti, yra centrinis mikrofonas. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. O dabar žodis dar sykį E.Klumbiui. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau paaiškinti savo poziciją, kodėl aš siūlau tą daryti. Dar 1995 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas. Ten 12 straipsnyje labai aiškiai parašyta, kad “tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų”. Žodžių atitikmenys yra akivaizdūs, jie yra. Taigi mes, priimdami šiandien šiuos terminus, pažeidžiam kitų Seimo narių priimtus įstatymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš, įsitraukdamas į diskusiją be eilės čia galiu tik pasakyti, kad tokiu atveju (man atrodo, mes tarėmės ir Seniūnių sueigoje, o, svarbiausia, Seimo valdyboje ginčijomės) turi būti labai aiškaus autoritetingo organo paliudijimas, kad tikrai taip, kad tai yra atitikmenys, kurie nepainios mums tiek vidaus reikalų, tiek tarptautinių reikalų. Kolega E.Klumbiu aš tikrai labai pasitikiu, bet tam tikra abejonė yra, todėl siūlyčiau dar kartą išsakyti poziciją komiteto pirmininkui ir balsuosime. Prašom.

K.KUZMICKAS. Aš minėjau, kad mes iš principo suprantam, kad tai yra lietuviški atitikmenys, tačiau žodžius “licencija” ir “leidimas” iš tikrųjų kai kas gali suvokti skirtingai. Iki šiol buvo žodžiai “licencija” ir “sertifikatas”, ir kituose įstatymuose, ir sveikatos apsaugos įstatymuose vartojami šie terminai. Mes siūlome palikti šiuos žodžius arba tada reikėtų apsispręsti ir keisti visus įstatymus ir…

PIRMININKAS. Taigi tai daugiau gal būtų ateities uždavinys. Aš siūlyčiau dabar balsuoti ir apsispręsti, ar remiam kolegos E.Klumbio siūlymų 3 punktą, kad terminus “licencija” ir “sertifikatas” keistume į “leidimas” ir “pažymėjimas”.

Už – 2, prieš – 25, taigi nepritarta. Tokiu atveju ir kitur šių dalykų nebenagrinėjame. Grįžtame prie 2 straipsnio. Gerbiamasis pranešėjau, ar dabar jau galime jį priimti?

K.KUZMICKAS. Dar buvo Teisės departamento…

PIRMININKAS. 2 straipsnis.

K.KUZMICKAS. Taip. Teisės departamento pasiūlymas iš 8 dalies išbraukti “jų kvalifikacijai kelti ir profesiniam įgūdžiui tobulinti”, jeigu būtų įtraukta 11 straipsnio 3 dalis. Aš pasakysiu vėliau, kai mes nagrinėsime tą straipsnį. Komitetas tam pritaria.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, Teisės departamento išvados yra fakultatyvinės. Jeigu jūs pritariate, tai gerai.

K.KUZMICKAS. Pritariam.

PIRMININKAS. Dar kartą klausiu, mielieji kolegos, galime visą 2 straipsnį po šio paaiškinimo priimti? Ačiū. Priimta. Imamės 3.

K.KUZMICKAS. Pastabų nebuvo. Komitetas siūlo priimti.

PIRMININKAS. Galime 3 straipsnį priimti? Priimta. 4 straipsnis.

K.KUZMICKAS. Taip pat pastabų nebuvo, komitetas siūlo priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū. 5 straipsnis.

K.KUZMICKAS. 5 straipsnio 1 dalyje buvo Teisės departamento pastaba pakeisti 1 dalį ir išdėstyti ją taip, kaip Teisės departamento pažymos. Aš nežinau ar visos…

PIRMININKAS. Tai pritariate, ar ne?

K.KUZMICKAS. Pritariame.

PIRMININKAS. Gerai. Ar galime su ta pastaba priimti 5 straipsnį?

K.KUZMICKAS. Dar buvo E.Klumbio siūlymas 5 straipsnį sukeisti vietomis. Atsiima.

PIRMININKAS. Gerai. 5 straipsnį priimam su pastaba, kurią dėstė pranešėjas. 6 straipsnis.

K.KUZMICKAS. Pastabų nebuvo, komitetas siūlo priimti.

PIRMININKAS. Galime priimti. Ačiū. 7 straipsnis.

K.KUZMICKAS. Taip pat pastabų nebuvo, siūlome priimti.

PIRMININKAS. Pritariam. 7 straipsnis.

K.KUZMICKAS. Aš jau minėjau, nebuvo pastabų, siūlome priimti.

PIRMININKAS. Priimam. 8 straipsnis.

K.KUZMICKAS. Taip pat nebuvo pastabų, siūlome priimti.

PIRMININKAS. 9 straipsnis.

K.KUZMICKAS. Iš 9 straipsnio Teisės departamentas siūlė išbraukti 2 dalį, tačiau komitetas nepritarė, nes atsakomybė už vertimąsi neteisėta slaugos praktika, nurodyta pagal analogiją su kitais įstatymais, ateityje bus patikslinta. Mes šiam siūlymui išbraukti nepritarėme. Buvo E.Klumbio pasiūlymas, tačiau jis nesvarstytas, nes naujoje redakcijoje net nebuvo tokio punkto.

PIRMININKAS. Aišku. Tai 9 priimam? Ačiū. Ir 10.

K.KUZMICKAS. Taip pat siūloma priimti. Buvo Seimo nario E.Klumbio pasiūlymas, tačiau jis irgi nesvarstytas, nes naujoje redakcijoje net nebuvo tokio punkto.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar galime priimti… Prašau, tada dar kartą E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Žinoma, čia buvo ir mano, matyt, neapsižiūrėjimas, bet tas, ką aš siūliau 10 straipsniui, yra 11 straipsniui.

PIRMININKAS. 11 straipsniui.

E.KLUMBYS. Jeigu bus galima, aš norėčiau pateikti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, padarykime vieną darbą. Gerbiamasis pranešėjau, aš siūlau susitarti. Antrąjį visą skirsnį priimam, nes dešimt straipsnių? Galime laikyti kad priimta, ar reikia balsuoti? Priimta. Dalis darbo padaryta. Dabar trečiasis skirsnis, 11 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, kolega E.Klumbys patikslina. Jis, pasirodo, 11 straipsniui teikė pataisą. Prašom tada – jūsų pozicija.

K.KUZMICKAS. Čia buvo Teisės departamento pasiūlyta 11 straipsniui. Įrašyti į 3 punktą “įgyti profesinės slaugytojos kvalifikaciją tęstinėse slaugos studijose”. Komitetas pritarė, o mes net nesvarstėme E.Klumbio pasiūlymo, nes manėme, kad 10 buvo padaryta klaida.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos ir gerbiamasis Egidijau, ar mes dabar stabdome įstatymo priėmimą, jeigu tai yra labai svarbi pataisa, ar atidedame kitam kartui ir laikome, kad čia yra taip, kaip yra, o paskui bus galima pataisyti. Dar sykį E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Aš gal tik trumpai pateikčiau. Nemanau, kad tai keistų esmę, tačiau manau, kad tai patikslina. Aš siūlau po “gydymo procedūros” įrašyti “kurios nėra įteisintos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka”. Padaryti tokią pataisą, nes tų procedūrų yra begalė.

K.KUZMICKAS. Bet jūsų pasiūlymas buvo kitoks. Buvo siūloma 3 punkte pridėti “ir kitų teisinių aktų, taip pat kurie prieštarauja medicinos etikai, jeigu tai nesukelia pavojaus paciento gyvybei”.

E.KLUMBYS. O visa kita lieka.

K.KUZMICKAS. Taip. Bet teisės aktai faktiškai tik išplečia, čia paaiškinama, nes teisės aktai tą ir sprendžia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu jus susitaikyti. Gal laikykime, kad taip, kaip yra, o paskui, jeigu reikės, bus galima patikslinti. Bet šiandien neužtemkim įstatymo priėmimo.

K.KUZMICKAS. Tada iš esmės reikėtų daryti posėdį.

PIRMININKAS. Galima sutikti? Gerai, pavyko įtikinti. Tai 11 straipsnį galime priimti? Ačiū. 12 straipsnis.

K.KUZMICKAS. 12 straipsniui pastabų nebuvo, siūloma priimti.

PIRMININKAS. Galima priimti. Ačiū. 13 straipsnis.

K.KUZMICKAS. Taip pat pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada visas trečiasis skirsnis. Galime priimti, ar reikia balsuoti? Ačiū. Paskutinysis ketvirtasis skirsnis – “Baigiamosios nuostatos”. 14 straipsnis.

K.KUZMICKAS. Buvo Seimo nario E.Klumbio pasiūlymas, kad vietoj termino “Vyriausybės įgaliota institucija” įrašyti “Sveikatos apsaugos ministerija”. Komitetas nepritarė, nes profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarką nebūtinai gali nustatyti Sveikatos apsaugos ministerija. Reikėtų išplėsti.

PIRMININKAS. Gerai. Autorius atsiima. Ar galime 14 straipsnį priimti taip, kaip suredaguota? Ačiū. 15 straipsnis – “Įstatymo įsigaliojimas”.

K.KUZMICKAS. Pastabų nebuvo. Siūlome priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjame birželio pabaigoje, tie terminai, kurie nurodyti, ar yra pakankami?

K.KUZMICKAS. Taip, pakankami.

PIRMININKAS. Ačiū. 15 straipsnis priimtas. Ir 16 straipsnis – pasiūlymai Vyriausybei ar kam kitam.

K.KUZMICKAS. Taip pat nebuvo siūloma pastabų.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar, jeigu kolegos pageidautų dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, ar nori kas kalbėti? Ne. Ačiū. Prašom registruotis. Registracija. Prašom registruotis. 52 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime už Slaugos praktikos įstatymo priėmimą. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

45 – už, 3 Seimo nariai susilaikė. Slaugos praktikos įstatymas priimtas. Ačiū.

Sveikatos sistemos įstatymo 3 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-578(2*) (priėmimas)

Dabar iš kompleksinio įstatymų paketo 2 įstatymo projektas – Sveikatos sistemos įstatymo 3 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-578(2). Pranešėjas irgi komiteto pirmininkas. Prašom.

K.KUZMICKAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra lydintysis įstatymas. Jo tikslas – suvienodinti arba įvesti slaugos terminą. Komitetas apsvarstė, pastabų negauta ir pritarta abiejų straipsnių pakeitimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia yra dvi pataisos, suskirstytos į du straipsnius. Ar reikia balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, ar galime laikyti, kad pastraipsniui priėmėm?

K.KUZMICKAS. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau mieluosius kolegas, jeigu kas pageidautų dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių? Ačiū. Prašom dar kartą registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Sveikatos sistemos įstatymo 3 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti, kas prieš, taip pat.

Už – 50, susilaikė 3. Sveikatos sistemos įstatymo 3 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū.

Geodezijos ir kartografijos įstatymo projektas Nr.P-2996(2*) (priėmimas)

Mes dirbame beveik pagal grafiką. Pranešėjas yra. Imamės 4 darbotvarkės klausimo – Geodezijos ir kartografijos įstatymo projekto. Teikėjas – Vyriausybė ir ministras H.Žukauskas. Pranešėjas – Seimo narys A.Macaitis. Priėmimo stadija. Prašom. Projekto registracijos Nr.P-2996(2). Prašom.

A.MACAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos!

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia vienas svarbus procedūrinis momentas. Toliau pirmininkaus G.Steponavičius. Prašom.

A.MACAITIS. Jums yra teikiamas priimti Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymas. Po pateikimo pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas gavo keturias pastabas, tai yra Teisės departamento trys pastabos ir viena gerbiamojo G.Didžioko pastaba. Visoms šioms pastaboms buvo pritarta. Siūlyčiau šį įstatymą priiminėti pastraipsniui įvertinant tai, kad buvo pritartai visoms keturioms pastaboms.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Ačiū pranešėjui. Išties galėtume nedelsdami pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Iš esmės yra tiktai menkos pastabos, todėl aš siūlyčiau, jeigu būtų pritarimas, priėmimą daryti paskirsniui. Ar nėra prieštaravimų? Ačiū už supratimą. Gerbiamieji kolegos, I skyrius, 1 ir 2 straipsniai. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų mes galėtume šiam I skyriui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau, I skyriui pritarta bendru sutarimu.

II skyrius, 3, 4, 5 ir 6 straipsniai. Dėl motyvų norinčių ir pageidaujančių kalbėti nėra. Aš klausčiau, ar galėtume šiam skyriui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. II skyriui pritarta bendru sutarimu.

III skyrius. Vienas straipsnis – 7 straipsnis. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų mes III skyriui galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. III skyriui pritarta bendru sutarimu.

IV skyrius – Geodezinės ir kartografinės veiklos valstybinis valdymas. Dėl šio skyriaus yra klausimų, todėl pastraipsniui judam į priekį. 8 straipsnis. Ar nebūtų prieštaraujančių, kad šiam straipsniui pritartume bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta 8 straipsniui bendru sutarimu. 9 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nėra pageidaujančių kalbėti. Ar galim 9 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 9 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

10 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Ar pranešėjas galėtų trumpai pakomentuoti?

A.MACAITIS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

A.MACAITIS. Šios pastabos esmė buvo ta, kad tiesiog buvo siūloma iššifruoti sutrumpinimą NATO. Tai dabar 10 straipsnio 9 punktas būtų išdėstytas taip: rengia ir tvirtina geodezijos, kartografijos ir georeferencinių duomenų bazių sudarymo normatyvus, techninius reglamentus ir specifikacijas, užtikrina jų suderinamumą su Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) standartais. Tam buvo pritarta. Esmė tokia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausę tokį patikslinimą iš pranešėjo pusės ar galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, bendru sutarimu pritarti 10 straipsniui? Dėkoju už supratimą. 10 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

11, 12, 13, 14, 15 ir 16 straipsniai, likusieji IV skyriaus straipsniai. Ar būtų prieštaraujančių, kad dėl visų straipsnių apsispręstume kartu? Prieštaravimų negirdžiu. Ar dėl šių straipsnių, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū. IV skyriui yra pritarta.

V skyrius. 17 ir 18 straipsniai. Dėl balsavimo motyvų pageidaujančių kalbėti taip pat nėra. Aš klausiu, ar galim V skyriui pritarti bendru sutarimu? Taip, nesant prieštaravimų pritarta V skyriui.

Dėl VI skyriaus vieno straipsnio yra pataisa, todėl einam pastraipsniui. 19 straipsnis. Ar galim jam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nesant 19 straipsniui pritarta bendru sutarimu. 20 straipsnis. Tokia pati situacija. Ar galim šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 20 straipsniui nesant prieštaravimų pritarta bendru sutarimu. 21 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Ačiū. 21 straipsniui yra pritarta.

22 straipsnis. Dėl jo yra gauta Seimo nario G.Didžioko pataisa. Tam, kad ji būtų svarstoma plenariniame posėdyje, reikia ne mažiau kaip 29 Seimo narių pritarimo. (Balsai salėje) Taip, komitetas yra pritaręs, bet Statutas reikalauja. Prašau balsuojant elektroniniu būdu išsakyti savo pritarimą ar nepritarimą tam, kad ši pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje. Prašau balsuoti.

32 yra pakankamas skaičius tam, kad ši pataisa būtų svarstoma posėdyje. Prašyčiau autorių (minutėlę, tuoj pat) pristatyti savo teikiamą pastabą. Prašom.

G.DIDŽIOKAS. Ši pataisa grynai patikslinanti, nes svarstymo metu iš principo buvo pritarta, kad formuluotę reikėtų tokią įrašyti, kad būtų nuoroda į konkrečius įstatymus, apibrėžiančius tą klausimą. Tačiau procedūriškai nebuvo suredaguota ir įforminta. Todėl buvo pateiktas įregistruotas pasiūlymas, kad būtų pagal Statutą teisingai viskas atlikta.

PIRMININKAS. Ar dar komentuotų pranešėjas?

A.MACAITIS. Galėčiau tiktai perskaityti, kaip ši pataisa skamba. Tai būtų 22 straipsnio 3 dalis, kad geodeziniai, topografiniai darbai, geoinformatikos darbai pagal Apskrities valdymo įstatymą, Teritorijų planavimo įstatymą priskirti apskričių viršininkams ir pagal šį įstatymą priskirti vietos savivaldos vykdomųjų institucijų kompetencijai, finansuojami iš valstybės, savivaldybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių lėšų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl šios pataisos dėl balsavimo motyvų, matau, kolega P.Vilkas. Atsisakote. Kadangi pagrindinis komitetas šiai pataisai pritarė, ar G.Didžioko tiekiamai pataisai mes galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti bendru sutarimu? Ačiū už supratimą. Pataisai pritarta bendru sutarimu. Dabar visas 22 straipsnis su pataisa, kuriai mes ką tik pritarėme. Ar 22 straipsniui, nesant norinčių kalbėti dėl motyvų, galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Prieštaravimų nesant, 22 straipsniui yra pritarta.

23 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar bendras sutarimas priimtinas, tvirtinant šį straipsnį? Dėkoju. 23 straipsniui pritarta.

Dėl 24 straipsnio. Prašau pranešėją trumpai pakomentuoti. Gauta Teisės departamento pastaba.

A.MACAITIS. Čia buvo Teisės departamento pastaba, projekto 24 straipsnio 4 dalyje vietoj “geodezinių ženklų” buvo siūloma vartoti “geodezinių punktų” sąvoką, kam buvo pritarta. Tada visa 24 straipsnio 4 dalis būtų išdėstyta taip: “nuostoliai, atsiradę dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, geodezinių punktų įrengimui, žemės sklypų savininkams ir naudotojams atlyginami Žemės įstatymo nustatyta tvarka”.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Taigi 24 straipsnis su pastaba, į kurią siūloma atsižvelgti ir patikslinti formuluotes. Klausiu, ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume 24 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 24 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, VIII skyriaus straipsniai nuo 25 iki 33 imtinai. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume šiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū už supratimą. Straipsniams pritarta bendru sutarimu. Pasiekėme 34 straipsnį, dėl jo taip pat gauta Teisės departamento pastaba. O pakeliui prašyčiau mobiliuosius telefonus įjungti į begarsį režimą. Prašau pranešėją trumpai pakomentuoti.

A.MACAITIS. Teisės departamentas siūlė projekto 34 straipsnyje nustatyti, kad oficialių žemėlapių ir skaitmeninių duomenų bazių, finansuojamų iš užsienio valstybių paramos lėšų, autoriaus išimtines turtines teises turi valstybė. Ir siūlė atkreipti dėmesį, kad pagal įstatymus užsienio valstybės gali teikti paramą ne tik Lietuvos Respublikai, bet ir kitiems subjektams. Todėl atitinkamai buvo siūloma patikslinti projekto 34 straipsnį nurodant, kad išimtinės teisės valstybei priklauso, jeigu užsienio valstybių parama suteikta Lietuvos Respublikai. Taip pat šiame projekto straipsnyje vietoj žodžio “valstybė” reikėtų vartoti “Lietuvos Respublika”. Tokie buvo siūlymai. Todėl 34 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys būtų išdėstomas taip: “oficialių žemėlapių ir skaitmeninių duomenų bazių, finansuojamų iš valstybės biudžeto ir užsienio valstybių paramos Lietuvos Respublikai, autoriaus išimtines turtines teises turi Lietuvos Respublika”.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. 34 straipsnis. Pastabos, kurios išdėstytos, yra redakcinės, patikslinančios formuluotes. Dėl balsavimo motyvų, priimant šį straipsnį, norinčių kalbėti nėra. Todėl klausiu, ar šiam straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Straipsniui pritarta bendru sutarimu.

35 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime jam pritarti, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Šiam straipsniui pritarta bendru sutarimu.

IX skyrius. 3 straipsniai. Dėl balsavimo motyvų pageidaujančių kalbėti taip pat nėra. Todėl klausiu, ar galime IX skyriui pritarti bendru sutarimu? Ačiū. IX skyriui, nesant prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu.

X skyrius ir paskutinis 39 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Todėl klausiu, ar galime šiam paskutiniajam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Paskutinis straipsnis baigtas svarstyti, jam yra pritarta, todėl įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas. Gerbiamieji kolegos, dabar turėtume apsispręsti dėl viso įstatymo priėmimo. Galimybė kalbėti Statuto numatyta tvarka yra 4 – už, 4 – prieš. Ar būtų norinčių kalbėti? Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Raistenskis. Prašom, kolega.

J.RAISTENSKIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, tai svarbus įstatymas, formuojant geografinių informacinių sistemų struktūrą. Įstatymas parengtas remiantis Europos Sąjungos valstybių politika, atsižvelgiant į Vietos savivaldos, Apskrities valdymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymus. Taigi prašyčiau priimti šį įstatymą ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kviečiu Seimo narius prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr.IXP-695(3) priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 58, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas Nr.IXP-695. Priimtas.

Geriamojo vandens įstatymo projektas Nr.IXP-695(3*) ES (svarstymas)

Eilės tvarka svarstome kitą įstatymą – Geriamojo vandens įstatymo projektas Nr.IXP-695. Tai yra integracinis įstatymas. Svarstymo stadija. Aš kviečiu pagrindinio – Sveikatos reikalų komiteto išvadą pristatyti kolegą V.Nekrašą. O toliau prašysiu, kad pirmininkautų Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius. Dėl vedimo tvarkos A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs, matyt, suklydote, nes paskelbėte, kad įstatymas Nr.IXP-695 priimtas. Galbūt stenogramoms pataisykite.

PIRMININKAS. Taip. Aš priimu jūsų pastabą. Įstatymas, dėl kurio mes balsavome, yra Nr.P-2996. Bet aš perskaičiau taip pat ir įstatymo pavadinimą. Ačiū už jūsų patikslinimą. Toliau pirmininkauja kolega A.Skardžius.

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Prašau kolegą V.Nekrašą pristatyti įstatymą.

V.NEKRAŠAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, svarstant Geriamojo vandens įstatymo projektą, dalyvavo komiteto nariai, komiteto patarėjai ir atsakingi darbuotojai, buvo atsižvelgta į visus pasiūlymus. Siūlau įstatymą svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu papildomo komiteto išvadas pristatyti poną J.Raistenskį, Aplinkos apsaugos komitetas. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, birželio 18 d. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Geriamojo vandens įstatymo projektą Nr.IXP-695. Komitetas iš esmės pritarė Geriamojo vandens įstatymo projektui Nr.IXP-695 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui devynias pastabas. Iš jų į septynias atsižvelgta, o dvi redakcines, kadangi mus pagrindinis komitetas įtikino, kad jų formuluotės yra tikslesnės, mes atsiimame. Taigi komitetas bendru sutarimu įstatymo projektui pritaria. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Diskusijoje dalyvauti užsirašė kolega J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Apskritai tai geras ir reikalingas įstatymas, kurį jau seniai reikėjo priimti. Pritardamas šio įstatymo svarstymui, aš norėčiau atkreipti jūsų, kolegos Seimo nariai, dėmesį į 11 straipsnio 3 punktą, kurį, aš manau, būtina taisyti, kitaip mes vandens tiekimo įmones pastatysime į ganą keistą padėtį. Aš teikiau įstatymo projekto pataisą tardamasis su specialistais ir pats truputį suprasdamas šį klausimą. Tiekimo įmonės visada prižiūri vandentiekį ir tikrina vandens kokybę iki įvadų, tai yra iki namo, o name vandentiekio linijomis rūpinasi patys gyventojai. Sakykime, kotedže ar kokiame nors daugiabučiame name žmogus gali susidėti bet kokius vamzdžius neatsiklausęs vandentiekio specialistų, o vandenį tiekiantį įmonė turės už viską atsakyti. Vanduo yra tikrinamas prie įvado, tam yra specialiai paruošta vandens paėmimo įranga, paskui vandens mėginys perduodamas mitybos centrui, kuris pateikia savo išvadas. Dabar išeina taip, kad vandenį tiekianti įmonė turės belstis į kiekvieną butą ir tikrinti, ar teisingai yra įvestas vandentiekis, ar gerai sutvarkytas vandentiekio vamzdynas, ir dar už tai atsakys. Tai yra dar turės pereiti per kiekvieną butą, patikrinti vandenį ir dar turės papildomų išlaidų. Tai įmonėms kainuos didelius pinigus, todėl aš prieš priėmimą siūlyčiau ir vienam, ir kitam komitetui atkreipti į tai dėmesį, nes aš vis tiek papildomai teiksiu savo pasiūlymą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinis komitetas nepritaria dviem Aplinkos apsaugos komiteto, papildomo komiteto pataisoms, todėl prašyčiau poną V.Nekrašą pateikti šias pataisas ir savo komentarą, kodėl taip buvo pasielgta.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi vanduo yra tikrinamas ne kiekviename bute, o pasirinktinai keliuose taškuose, ir atsižvelgiant į tai, kad kai kurie gyventojai gali būti nepajėgūs sumokėti už šitą patikrinimą… komitetas yra įsitikinęs, kad vandens įmonė turi galimybių sumokėti už tuos tyrimus, ir dėl to problemos nėra. Bus galima į tai atsižvelgti toliau svarstant, čia nematau didelės problemos. Tačiau aš akcentuočiau tai (mes apie tai kalbėjome ir galvojome), kad reikia palikti taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal ponas J.Raistenskis galėtų pakomentuoti šią savo komiteto poziciją?

J.RAISTENSKIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Mūsų komitetas po diskusijų su pagrindinio komiteto nariais atsiėmė tą pastabą pagrindinio komiteto naudai.

PIRMININKAS. Ačiū. O dėl antrosios jūsų…

J.RAISTENSKIS. Dėl antrosios irgi mus įtikino, kad tai ne šio įstatymo prerogatyva – tinklai be šeimininkų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju ponui V.Nekrašui ir ponui J.Raistenskiui. Taip pat yra gautos Seimo nario E.Klumbio pataisos šiam projektui. Tam, kad jas pradėtume svarstyti, reikėtų 10 Seimo narių pritarimo. Prašyčiau kolega E.Klumbį pateikti savo pataisas, ir tuomet Seimas apsispręs, ar suteikti galimybę jums jas svarstyti Seime, ar ne. Paspauskite registracijos mygtuką. Prašom.

E.KLUMBYS. Aš noriu paklausti, ar aš turiu dabar kalbėti apie visas savo siūlomas pastabas?

PIRMININKAS. Turbūt po vieną, iš eilės. Ir prašysime komiteto…

E.KLUMBYS. Dalį pastabų, kiek mes vakar svarstėme komitete, priėmė.

V.NEKRAŠAS. Beveik visas priėmėm.

E.KLUMBYS. Kaip sakote?

V.NEKRAŠAS. Beveik visas priėmėm.

PIRMININKAS. Kolega, gal pateikite visas, šiek tiek sutaupysime laiko, nes atsiliekame nuo darbotvarkės.

E.KLUMBYS. Gerai. Tai aš siūliau pirmiausia 2 straipsnio 1 punkte po žodžio “taroje” įrašyti žodžius “ir atitinkantis teisės aktais nustatytus geriamojo vandens reikalavimus”.

PIRMININKAS. Gal pakomentuotumėte tuomet, gerbiamasis Nekrašai, komiteto nuomonę?

V.NEKRAŠAS. Komitetas siūlo palikti, kaip buvo.

E.KLUMBYS. Be to, aš noriu pasakyti, kad aš…

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega, ar jūs taip po vieną pateikinėsite, ar visas, ir mes apsispręsime dėl visų, ar dabar dėl tos vienos mes turime gauti 10 Seimo narių parėmimą?

E.KLUMBYS. Aš nežinau, pastabų yra pakankamai daug.

PIRMININKAS. Aš matau, kad jų yra pakankamai daug, net dvylika pastabų. Tai gal jūs trumpai apibūdinsite visas ir mes balsuosime, ar paremiame jūsų teikiamas pastabas, o paskui pradėsime nagrinėti po vieną.

E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad dauguma tų pastabų yra redakcinio pobūdžio. Mes vakar komitete svarstėme, kad reikėtų sujunti ir padaryti bendrą, patikslintą 2 straipsnio 2 punkto variantą, kas yra geriamas vanduo, paimant kai kurias nuostatas iš 10 straipsnio. Vakar komitete tam buvo pritarta, tačiau aš nematau to varianto. Tai būtų apskritai dėl geriamojo vandens.

Antra. Aš siūlau atsisakyti tokių terminų, kurie susiję su geriamu vandeniu, kaip sveiko (…) ir švaraus, nes manau, kad tai įeina į geriamojo vandens sąvoką. Taip pat aš siūlau įstatyme (vakar tai buvo priimta) žodį “monitoringas” keisti žodžiu “stebėsena”. Noriu pasakyti, kad Lietuvių kalbos komisija yra nutarusi, kad lietuvių kalboje vietoje žodžio “monitoringas” turi būti vartojamas žodis “stebėsena”. Taip pat siūlau (ir vakar tai buvo priimta) vietoj termino “naudotojas abonentas” vartoti terminą “vartotojas”. Tokios būtų pagrindinės pastabos.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau trumpo kolegos V.Nekrašo komentaro komiteto vardu.

V.NEKRAŠAS. Seimo Sveikatos reikalų komitetas iš esmės pritarė visoms pono E.Klumbio pastaboms ir aš nemanau, kad jas dabar reikėtų svarstyti.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė ne visoms pataisoms, tai gal dar šiek tiek apie tas, kurioms nepritarė.

V.NEKRAŠAS. Gal vis dėlto reikia apsispręsti.

PIRMININKAS. Kolegos, negirdėdamas komentaro, prašyčiau balsuoti, ar būtų dešimt Seimo narių, kurie paremtų gerbiamojo E.Klumbio teikiamas pataisas šiam įstatymo projektui, rankos pakėlimu? Ar matytume dešimt Seimo narių? Prašyčiau registruotis ir balsuosime, nes skaičius labai ties riba. Prašau, kolega Klišoni.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš galbūt tiesiog norėčiau, kad kolega E.Klumbys išvardytų pataisas, kurioms nebuvo pritarta. Nes daugeliui kitų pataisų dėl terminų, dėl kitų dalykų Sveikatos reikalų komitetas pritarė…

PIRMININKAS. Jūs visiškai teisus, bet kadangi nei iš paties teikėjo, nei iš komiteto nesulaukiau tokio komentaro, tad mes jį nagrinėsime paeiliui, kaip numato Statutas. Prašyčiau dar kartą registruotis, nes šiek tiek pavedė Sekretoriato technika.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Kolegos, ar būtų dešimt Seimo narių, kurie paremtų Seimo nario E.Klumbio teikiamas pataisas? Prašome balsuoti. Kas remiate – už, kas neremiate – prieš arba susilaikote.

Už – 8. Kolegos, matau siūlymą perbalsuoti. Ar sutiktumėte dar kartą perbalsuoti? Prašyčiau nelaikyti sunkumu ir dar kartą balsuoti už, išreikšti savo nuomonę balsavimu. Prašau Sekretoriatą įjungti balsavimą, pakartosime šį balsavimą. Kas remiate pataisas, kad jos būtų svarstomos Seimo posėdyje, balsuojate už. Už – 13. Tai yra pakankamas skaičius, kad pradėtume svarstyti pataisas.

Prašau paeiliui. Kolega Klumby, pateikite 1 pataisą, paskui bus Seimo Sveikatos reikalų komiteto nuomonė ir tada apsispręsime. Prašom. Dėl 2 straipsnio 6 dalies.

E.KLUMBYS. Pirmiausiai dėl 2 straipsnio 2 dalies?

PIRMININKAS. Aš nežinau, ką jūs turite.

E.KLUMBYS. Dėl sąvokos “geriamasis vanduo”. Taip, kaip buvo mano siūlyta.

PIRMININKAS. Prašyčiau vis dėlto komitetą pateikti, kad būtų eilės tvarka ir nesimaišytų pataisos. Aš, turėdamas komiteto protokolo išrašą, galėčiau jums pasufleruoti: “pritarti Seimo nario E.Klumbio siūlymams dėl 2 straipsnio 5 dalies, 6 dalies, 16 ir 17 dalių pakeitimų. Pritarti siūlymui 2 straipsnio 9 dalyje įrašyti žodį ir prieš žodį “ar”. Komitetas pritaria. Tad ir svarstykime eilės tvarka pagal protokolo išrašą.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš patekau į pakankamai keblią situaciją, nes neturiu komiteto išrašo, turiu tik savo teiktas pataisas iš eilės. Jūs dabar turite vieną variantą, aš turiu kitą ir mes tarpusavyje negalime žmoniškai susikalbėti.

PIRMININKAS. Matote, kad mes su jumis susikalbėtume, tai problemų nėra, bet aš norėčiau, kad šioje diskusijoje, šiame svarstyme dalyvautų visi Seimo nariai.

E.KLUMBYS. Tai tokiu atveju reikia kalbėti apie konkrečią… Jūs sakykite konkrečią mano pataisą, kuri yra pas jus užrašyta, ir einame iš eilės. Aš siūlau taip.

PIRMININKAS. Kolegos, aš prašyčiau daryti pertrauką, nes komitetas ir pataisų teikėjas tarpusavyje nėra suderinę veiksmų. Manau, jums taip pat sunku susiorientuoti, tad darome ir šio klausimo pertrauką iki vakarinio posėdžio. Ką siūlytų Seimo nariai? Ar iki antradienio, ar iki?.. Iki antradienio. Šio klausimo svarstymą keliame į antradienį ir įpareigojame komitetą, pataisų teikėją ir Sekretoriatą suderinti bei supažindinti Seimo narius su vienoda visų pataisų registracija. Ar pritartume? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta.

Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-726(2*) ES (svarstymas)

Kolegos, svarstome Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-726. Svarstymo stadija. Eurointegracinis projektas. Jį Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu prašau pateikti kolegą V.Nekrašą.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad dabar vėl bus panaši situacija, nes šios pataisos, kiek aš žinau, buvo pateiktos šiandien ryte. Ar taip, pone Klumby? Pataisos buvo pateiktos šiandien? Tai yra vakar vakare. Iš principo Seimo nariai jų vėl neturės. Jeigu čia dabar eisime pastraipsniui ar kaip, tai vėl bus labai kebli situacija.

E.KLUMBYS. Pataisos buvo pateiktos vakar ryte taip, kaip ir reikalauja Statutas, t.y. likus 24 valandoms.

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolegos, prašyčiau nediskutuoti ir laikytis Seimo statuto. Pagrindinį komitetą prašau pateikti. Paskui savo išvadas dėl šio projekto pateiks Kaimo reikalų komitetas. Prašau, kolega Nekrašai.

V.NEKRAŠAS. Sveikatos reikalų komitetas iš dalies taip pat pritarė gautoms Seimo narių pastaboms, siūlo pritarti ir svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaimo reikalų komiteto išvadas pateiks komiteto pirmininkas J.Kraujelis. Prašom kolega.

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas iš esmės pritarė Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir taip pat pasiūlė pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo Teisės departamento išvadas bei Maisto ir veterinarijos bei Augalų apsaugos tarnybų siūlymus, kurie iš dalies yra įvertinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, taip pat yra gautos kolegos E.Klumbio pataisos. Situacija yra panaši. Mes galėtume išklausyti kolegos E.Klumbio teikiamas pataisas ir apsispręsti dėl šių pataisų svarstymo Seimo posėdyje. Kviesčiau kolegą V.Nekrašą komentuoti Seimo nario E.Klumbio teiktas pataisas. Ar komitetas spėjo jas išnagrinėti, ar gali vykti šių pataisų svarstymas šiandien posėdyje, ar taip pat būtų nukeliamas šio klausimo svarstymas?

V.NEKRAŠAS. Šiuos klausimus komitetas peržiūrėjo, ir mes galime svarstyti šiandien.

PIRMININKAS. Kolega Klumby, prašyčiau trumpai pateikti pataisas ir Seimo nariai apsispręs, ar bus dešimt Seimo narių, remiančių jūsų teikiamas pataisas, kad pradėtume jų svarstymą. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, čia vėl didesnė dalis yra daugiau redakcinio pobūdžio pastabų, bet yra ir kelios tokios, mano nuomone, esminės. Pirmiausiai tai yra susiję su įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalimi, kurioje, mano nuomone, turėtų būti nurodytas konkretus įstatymas, nustatantis Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos kompetenciją, juridinį statusą ir t.t.

Antra, mano nuomone, esminė pataisa būtų susijusi su 23 straipsniu, kuriame pirma siūlau vietoj termino “ekonominės sankcijos” vartoti terminą “baudos”, kaip yra vartojama kodekse. Iš šio straipsnio išbraukti žodžius, kurie susiję su baudomis, “gali būti”. Kad baudos būtų skiriamos, o ne svarstomos, gali būti skiriamos ar galbūt negali būti skiriamos.

Toliau, 25 straipsnyje, ten kur yra susiję su pretenzijų pateikimu, vietoj 3 mėnesių įrašyti 6 mėnesius. Tai būtų vartotojų teisių gynimo išplėtimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kreipiuosi į Seimo narius, ar būtų 10 Seimo narių, remiančių kolegos E.Klumbio teikiamas pataisas? Kolegos, prašyčiau balsuoti. Prašau registruotis ir balsuosime.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Kolegos, prašau išsakyti balsavimu savo nuomonę. Kas už tai, kad būtų svarstomos kolegos E.Klumbio teikiamos pataisos šiam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Reikalingas 10 Seimo narių palaikymas.

Už – 15. Pradedame svarstymą. Siūlau kolegą E.Klumbį pristatyti pirmąją pataisą 1 straipsniui.

E.KLUMBYS. Siūlau patikslinti 1 straipsnio tekstą ir jame vietoj žodžių “bendrosios produktų saugos reikalavimus”, kuriuos, atvirai sakant, sunku įstatyme rasti, įrašyti žodžius “valstybinį produktų saugos reguliavimą bei jų valstybinę saugos ekspertizę”.

PIRMININKAS. Prašau kolegą pakomentuoti komiteto nuomonę.

V.NEKRAŠAS. Komitetas nepritarė, nes mes manome, kad pono E.Klumbio siauresnė formuluotė.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos E.Klumbio teiktai pataisai, balsuoja už, o kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas.

Už – 25, prieš – 2, susilaikė 7. Pataisai pritarta.

Antra pataisa 3 straipsniui. Prašom kolegą pristatyti. Prašom.

E.KLUMBYS. Dėl 3 straipsnio. Aš siūlau 3 straipsnio 5 ir 7 dalis “saugus gaminys” ir “saugi paslauga” sujungti į vieną dalį. Kadangi mes 1 punkte kalbame apie produktą, toliau 6 punkte kalbame apie nesaugų produktą, tai, šias 5 ir 7 sujungus, ta dalis turėtų vadintis “saugus produktas”. Tai atitiktų bendrą logiką.

PIRMININKAS. Kokia komiteto nuomonė?

V.NEKRAŠAS. Komitetas nepritarė, nes formuluotė tampa ne tokia aiški ir sunkesnė.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų būtų norinčių išsakyti savo nuomonę? Nėra. Kolegos, prašom balsavimu apsispręsti, ar remiate kolegos E.Klumbio teikiamą pataisą 3 straipsniui, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Kurie remia, balsuoja už, kiti balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 9, prieš – 16, susilaikė 2. Nepritarta.

Prašom pristatyti teikiamą pataisą 5 straipsniui.

E.KLUMBYS. Tai būtų daugiau redakcinio pobūdžio pataisa. Vietoj “Vyriausybės įstaigos”, mano nuomone, turėtų būti “institucijos prie Vyriausybės”, nes Vyriausybės įstaigų, atvirai kalbant, nežinau.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

V.NEKRAŠAS. Komitetas taip pat nepritarė, nes Vyriausybės įstatyme tai numatyta.

PIRMININKAS. Prašau, kolegos, balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl kolegos E.Klumbio teikiamos pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Balsuojantys už palaiko kolegos E.Klumbio teikiamą pataisą.

Už – 9, prieš – 19, susilaikė 4. Pataisai nepritarta.

Prašau pristatyti 6 straipsniui teikiamą pataisą.

E.KLUMBYS. 6 straipsnio 2 dalyje yra parašyta, kad “tarybos kompetenciją, juridinį statusą ir t.t. nustato įstatymai ir kiti teisės aktai”. Aš manau, kad kalbant apie Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą turi būti įrašytas konkretus įstatymas, kuriuo nustatoma kompetencija, juridinis statusas, sudarymo tvarka ir t.t.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

V.NEKRAŠAS. Komitetas taip pat šiai pataisai nepritarė, nes yra ne vienas įstatymas, kuris tai numato.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Norėčiau pakartoti tai, ką minėjo gerbiamasis pranešėjas V.Nekrašas, nes negali būti vienintelio įstatymo, kuris tai reglamentuotų. Tai gali būti teisės aktų visuma. Jeigu būtų įrašytas tik vieno teisės akto pavadinimas, vėliau dėl kiekvieno pakeitimo reikėtų keisti įstatymą. Aš nepritariu šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau kolegas išreikšti balsuojant, ar pritariate pataisoms, E.Klumbio teikiamoms 6 straipsniui? Joms nepritarė pagrindinis komitetas. Kas pritariate pataisoms, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, išreikškite kitais sprendimais.

Už – 4, prieš – 19, susilaikė 6 Seimo nariai. Pataisai nepritarta.

Prašau pristatyti pataisą 7 straipsniui.

E.KLUMBYS. Grynai redakcinė pataisa. Vietoj “institucija” – “institucijos”. Ir kitose įstatymo vietose kalbama apie kontrolės institucijas, daugiskaita.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

V.NEKRAŠAS. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Pritaria? Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiai pataisai, kuriai pritarė pagrindinis komitetas? Ačiū. Negirdėti prieštaraujančių, pataisai pritarta.

Prašau pristatyti 15 straipsniui teikiamą pataisą.

E.KLUMBYS. Tai irgi daugiau redakcinė pataisa. Įrašyta “duomenys apie produktą, kurie nelaikomi komercine paslaptimi”. Siūlau įrašyti “šie duomenys apie produktą negali būti komercinė paslaptis”.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

V.NEKRAŠAS. Pritaria.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai pataisai, kuriai pritarė pagrindinis komitetas? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta.

Prašau pristatyti 18 straipsniui teikiamą pataisą.

E.KLUMBYS. 18 straipsnyje yra įrašytas, kalbant apie valstybinę produktų saugos ekspertizę, bendras toks terminas “valstybės institucija”, o tų valstybės institucijų yra labai daug. Manyčiau, turėtų būti nurodyta, kokių čia valstybės institucijų užsakymu atliekama ta valstybinė produktų saugos ekspertizė.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė?

V.NEKRAŠAS. Sveikatos reikalų komitetas šiai pataisai nepritarė, nes yra Vyriausybės aktai, kurie nustato.

PIRMININKAS. Nesant norinčių pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, prašyčiau kolegas balsuojant apsispręsti dėl kolegos E.Klumbio teikiamos pataisos. Kolega atsiima pataisą. Ačiū.

Dėl 23 straipsnio prašau pristatyti teikiamas pataisas.

E.KLUMBYS. 23 straipsnyje kalbama apie atsakomybę ir apie pinigines kalbas. Todėl siūlau vietoj “ekonominės sankcijos” rašyti “baudos”.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?

V.NEKRAŠAS. Komitetas pritarė pastabai.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pastabai, kuriai pritarė komitetas. Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū, pritarta. Tai buvo 23 straipsnio pirmoji pataisa. Prašyčiau pristatyti 23 straipsnio antrąją pastabą.

E.KLUMBYS. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse kalbant apie sankcijas yra pakankamai plati erdvė, vadinasi, nuo įspėjimo iki 5 tūkst. Lt baudos. Aš siūlau atsisakyti įspėjimų ir išbraukti žodžius “gali būti pareikštas įspėjimas arba”. Tuomet skambėtų, kad “gamintojui, platintojui, pateikusiems į rinką nesaugius gaminius, skiriama nuo 500 iki 5 tūkst. Lt piniginė bauda”. Atitinkamai ir šio straipsnio 3 dalyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė?

V.NEKRAŠAS. Komitetas šiai pataisai nepritarė, nes mes manom, kad išnyksta loginis ryšys.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašyčiau kolegas balsuojant apsispręsti, ar pritariate kolegos E.Klumbio teikiamai pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, dėl 23 straipsnio 1 ir 3 dalims teikiamų pataisų. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate pataisai, balsuojate prieš.

Už – 1, prieš – 16, susilaikė 6. Pataisai nepritarta.

Prašyčiau pristatyti 23 straipsnio 2, 4, 5, 6 ir 7 dalims teikiamas pataisas.

E.KLUMBYS. Šiose straipsnio dalyse vėlgi suteikiama labai didelė teisė tarybai skirti ar neskirti baudą, nes vartojamas terminas “gali būti”. Vadinasi, jinai gali būti skiriama ir gali būti neskiriama. Ir kuomet kalbama apie baudas iki 80 tūkst. Lt, aš manau, kad tokios laisvės negali būti. Todėl aš siūlau atsisakyti termino “gali būti”, kai yra tokie pažeidimai, turi būti skiriama bauda.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?

V.NEKRAŠAS. Komitetas pritarė pono E.Klumbio pataisai.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Klišonis nepritarė šiai pataisai.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju už žodį. Aš manyčiau, kad vis dėlto reikėtų palikti atitinkamo veikimo laisvę šiai institucijai, nes bet kuriuo atveju Gedimino žiauriojo laikai neturėtų toliau kartotis. Siūlyčiau nepritarti tai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašyčiau balsuojant išreikšti savo nuomonę dėl E.Klumbio teikiamos pataisos, kuriai pritarė pagrindinis komitetas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 11, prieš – 12, susilaikė 2. Pataisai nepritarta.

24 straipsniui teikiamas pataisas prašau pristatyti kolegą E.Klumbį.

E.KLUMBYS. Siūlau 24 straipsnio 1 dalies 5 punkte išbraukti bendrai žinomą terminą (…), tai yra Civiliniame kodekse, ir tiesiog palikti kaip yra lietuvių kalba “nenugalima jėga”.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė?

V.NEKRAŠAS. Komitetas pritarė pataisai.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti teikiamai pastabai, kuriai pritarė komitetas? Ačiū, pritarta.

Prašyčiau pristatyti pataisas 25 straipsniui.

E.KLUMBYS. 25 straipsnyje aš siūlau, kad numatytas baudas būtų galima skirti ne per tris mėnesius nuo įstatymo pažeidimo nustatymo, bet per šešis mėnesius. Tai, mano nuomone, geriau gintų vartotojų interesus.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?

V.NEKRAŠAS. Pritaria pono E.Klumbio pataisai.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti teikiamai pataisai? Ačiū. Pritarta. 27 straipsniui teikiamą pataisą prašau pristatyti.

E.KLUMBYS. 27 straipsnyje, man atrodo, turėtų būti logika, kad pirmiausia taryba bylas nagrinėja, o po to tik skiria baudas. Todėl aš ir siūlau sutvarkyti logiškai: “Taryba nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas”.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?

V.NEKRAŠAS. Komitetas nepritaria šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, klausiu, ar paremtumėte E.Klumbio teikiamą pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas? Kas remiate, balsuojate už.

Už – 3, prieš – 18, susilaikė 3. Šiai pataisai nepritarta.

Prašau pristatyti pataisą, teikiamą 27 straipsniui. Pastabų teikėjas atsiima pataisą. Prašau pristatyti paskutinę savo teikiamą pataisą.

E.KLUMBYS. Manyčiau, kad straipsnyje, kuriame kalbama apie įstatymo įsigaliojimą, būtina nurodyti, kada įsigalioja įstatymo 7 straipsnis, kur kalbama apie Europos Sąjungą ir kitas valstybes, nes įstatymą priimam, o tas straipsnis toks, taip sakant, lieka deklaratyvus.

PIRMININKAS. Prašau komitetą.

V.NEKRAŠAS. Komitetas pritarė pataisai.

PIRMININKAS. Bet jūs nurodėte datą – 2002 m. sausio 1 dieną. Pataisos teikėjas nenurodo įsigaliojimo datos.

V.NEKRAŠAS. Pone Egidijau, kada?

E.KLUMBYS. Man sunku pasakyti, aš negaliu taip staigiai improvizuoti. Aš pasiūliau, kad tai turėtų būti padaryta, ir manyčiau, kad čia pagrindinis komitetas turėtų nuspręsti

V.NEKRAŠAS. Gali būti liepos 1 diena.

PIRMININKAS. Atsiprašau, baikite dialogą, kolegas. Vis dėlto priėmimo stadijoje nurodysite. Protokolo išraše yra rašoma, bet nežinau, kodėl komitetas negali pristatyti, kad tai yra 2002 m. sausio 1 d., bet manau, kad tuomet priėmimo stadijoje pateiksite.

E.KLUMBYS. Taip, sutinku.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai tiek turėjome. Kolegos, klausčiau, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo su pateiktomis pastabomis, kurias teikė kolega E.Klumbys? Ar galėtume bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Po svarstymo pritarta šiam įstatymo projektui bendru sutarimu.

Seimo nutarimo "Dėl 2001 metų rudenį pašauktų privalomosios pradinės karo tarnybos karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus reikalų sistemoje" projektas Nr.IXP-763* (svarstymas)

Jeigu leistumėte, kolegos, prieš pertraukėlę paimtume dar vieną trumpą projektą Nr.IXP-763 – Seimo nutarimo “Dėl 2001 metų rudens pašauktų privalomosios pradinės karo tarnybos karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus reikalų sistemoje” projektas.

Pranešėjas – kolega A.Sadeckas. Prašom kolegą pristatyti projektą.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas vakar nagrinėjo, svarstė šio nutarimo projektą, pritarė bendru sutarimu ir atsižvelgė į Seimo Teisės departamento pastabą.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Diskusijoje užsirašiusių dalyvauti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam Seimo nutarimui? Kolega A.Sysas nepritaria. Prašau kolegas registruotis, balsuosime. Dėl balsavimo motyvų buvo užsirašęs A.Sedlickas. (Balsai salėje) Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Galima?

PIRMININKAS. Kolegos, prašau įjungti registravimo režimą. Registruojamės, po to galėsime išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų.

Užsiregistravo 30 Seimo narių. Prašom, kolegos, dėl balsavimo motyvų, kas nori išsakyti savo nuomonę? Kolega A.Sedlickas. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Turiu porą komentarų. Šauktiniui saugoti kalinius yra bloga mintis iš esmės, visuomet buvo, kai šauktiniai yra įtraukti į kariuomenę tarnauti Lietuvai, o ne saugoti kalinius. Čia yra tradicija, kuri dar išliko iš Svietų Sąjungos, kada mūsų jaunimas buvo siunčiamas į Sibirą saugoti gulagų. Tai turi kada nors sustoti. Aš suprantu, kad visa problema, kodėl tai dar leidžiama, yra ta, kad nėra pinigų. Tas argumentas. Tačiau ano meto gruodį buvo padaryta revizija Pirmajame vidaus reikalų pulke ir buvo rasta daug pažeidimų. Ar tie pinigai, kuriuos mes duodam Vidaus reikalų ministerijai yra efektyviai panaudojami? Turbūt ne. Tai gal mums reikia ką nors padaryti čia, truputį giliau pažiūrėti į tai. Man atrodo, kad šauktinių skaičius yra išpūstas, tiek nereikia. Tai dar pusę reikėjo sumažinti. Reikia truputį įdėti darbo. Aš pritarsiu tik dėl to, kad nėra parengta kita galimybė, bet tik dėl to. Mums reikia anksčiau ar vėliau nustatyti savo prioritetus ir sustabdyti tokią praktiką.

PIRMININKAS. Kitą nuomonę turi kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš turiu panašią nuomonę kaip ir kolega A.Sedlickas. Juo labiau kad mano ausys šiuos argumentus girdi jau ketvirti metai, kad mes tuoj sumažinsime, tuoj sumažinsime. Bet iš principo mes pažeidžiame tarptautines normas, kurios kategoriškai draudžia šauktinius siųsti saugoti kalinius, juos prižiūrėti, kovoti su nusikalstamumu gatvėje. Ko gero, paskutinis pavyzdys prie Operos ir baleto teatro labai gerai parodo, kokioje situacijoje atsiduria tie vaikinai, kurie ateina su “bananu” patikrinti nusikaltėlio, ginkluoto automatu “Kalašnikov” ir pistoletais. Todėl suprasdamas ir kažkiek džiaugdamasis, kad tų žmonių skaičius mažėja, aš vis dėlto niekaip negaliu pritarti tam, nes jau penkerius metus žada, kad tokių jaunų vaikinų nesiųs į tokį darbą. Todėl aš kategoriškai prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome dvi nuomones, vieną palaikančią, kitą prieštaraujančią. Kolegos, prašau balsuoti. Kas pritariate Seimo nutarimui, prašome balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 24, prieš – 3, susilaikė 2 Seimo nariai. Šiam Seimui nutarimui pritarta po svarstymo.

Taip pat, kolegos, yra gautas Seimo Pirmininko siūlymas šį Seimo nutarimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Todėl prašau jūsų, kad tolesnis šio projekto svarstymas būtų nukeltas į popietinį posėdį. O dabar skelbiu pertrauką iki 12.30 valandos.

Pertrauka

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4, 8, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-676(2) (svarstymas)

PIRMININKAS. Ar pritartumėte, kad dabar svarstytume klausimą – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4, 8, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-676? Negirdėti prieštaraujančių. Prašom kolegą V.Fiodorovą pristatyti šį įstatymo projektą. Svarstymo stadija.

V.FIODOROV. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-676. Svarstymo metu gauta Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Balsavo: už – 4, susilaikė 1. Siūlau komiteto patobulintam įstatymo projektui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, diskusijoje dalyvauti norinčių nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume šiam įstatymo projektui po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8, 9, 13, 14, 15, 21, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-677(2) (svarstymas)

Nagrinėjame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8, 9, 13, 14, 15, 21, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-677. Pranešėjas – kolega V.Fiodorov. Prašom.

V.FIODOROV. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-677. Svarstymo metu gauti septyni Teisės departamento pasiūlymai ir penki Seimo nario A.Syso pasiūlymai. Trim Teisės departamento pasiūlymams komitetas pritarė, keturiems – ne, lygiai taip pat kaip ir A.Syso pasiūlymams. Taigi balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

Siūlau pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Kolegos, yra penkios pataisos, kurias teikia kolega A.Sysas ir kurioms nepritaria pagrindinis komitetas. Prašyčiau kolegą A.Sysą pateikti tas pataisas. Atsiprašau, kolega. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš norėčiau išsakyti savo poziciją dėl šio įstatymo šiek tiek platesniu kontekstu, ne tik dėl tų pataisų, kurios buvo pasiūlytos svarstant šį įstatymą. Turbūt ne vienas diskutavote įvairiose diskusijose apie pensijų reformą. Mes žiūrime į priekį, bet kažkodėl nesusimąstome ir nepagalvojame, kodėl šiandien einamasis “Sodros” biudžeto deficitas ne mažėja, o didėja. Tai vyksta kasdien. Gal pastaruoju metu jis šiek kiek stabilizavosi ir šiais metais siekia maždaug 100 mln. litų.

Viena iš priežasčių, kodėl atsirado deficitas, nors mes ir buvome priėmę tam tikras pataisas, sakykime, apribojome dalį pensijos dirbantiems pensininkams, sumažinome slaugos pašalpas ligoniams, minimalias vaiko priežiūros pašalpas… Deja, teigiamo rezultato nepasiekėme. O nepasiekėme todėl, kad mes absoliučiai nieko nedarome įmokų surinkimo srityje. Būtent (…) įstatymo pataisos ir siekia apimti didesnį ratą įmokų surinkimo srityje, nes situacija yra, aš manau, paradoksali, kai Vyriausybė leidžia daliai Lietuvos piliečių dirbti, turėti darbo santykius, bet mokėti mokesčius ne pagal darbo sutarties įstatymus, o vadovaujantis Vyriausybės nutarimais. Aš turiu omeny Vyriausybės nutarimą dėl mokesčių komanditinių ūkinių bendrijų nariams ir patentininkams. Šios dvi žmonių kategorijos draudžiasi tik minimaliai bazinei pensijai, o su komanditoriais iš viso keistas dalykas, nes jiems mokamas atlyginimas avansu, sakykime, iš būsimojo pelno, ir jie turėtų tą prievolę atlikti patys. Deja, kai ateina metų pabaiga, kai suskaičiuojamas pelnas, jie dažniausiai jau neturi pinigų ir nesidraudžia.

Dar keistesnė situacija, kai mes į šį įstatymą įrašome, kad kandidatai į notarus privalės mokėti visą mokestį, bet patiems notarams, advokatams ar advokatų padėjėjams, kurių pajamos tikrai yra daug didesnės nei sėdinčių čia Seimo narių, kažkodėl sudaromos sąlygos lygiai taip pat mokėti tik 68 litus ir draustis tiktai bazinei socialinio draudimo pensijai.

Aš manau, kad tai nevalstybiška ir socialiai neteisinga. Mano pataisos iš esmės ir buvo nukreiptos į tai, kad šie žmonės būtų įtraukti į piliečių, kurie moka visą socialinio draudimo mokestį, kategoriją. Aš visiškai sutinku su savo kolegų pastabomis, kad aš keičiu antrinį, jeigu taip galima pasakyti, įstatymą nekeisdamas pirminio. Bet aš pateikiau įstatymo pataisas ir pirmajam projektui.

Mano siūlymas būtų neatmesti mano pataisų, padaryti pertrauką ir kai bus pateikiamas pagrindinis, t.y. Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, tada pratęsti ir šio įstatymo svarstymą ir, aš manau, kad priėmus šitas įstatymų pataisas tikrai laimėtų socialinio draudimo biudžetas. Mes mažiau kalbėtume apie tai, kad jis visą laiką yra deficitinis. Aš manau, kad tai būtų socialiai teisinga visų tų, kurie moka šiandien visą socialinio draudimo mokestį, atžvilgiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau kolegą V.Fiodorovą. Mums reikėtų apsispręsti dėl kolegos A.Syso teikiamų pataisų, kurias jis teikia ir kurioms nepritaria komitetas. Prašau kolega A.Sysą pateikti savo pataisas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš siūlau į 2 straipsnio 1 dalį po žodžių “narystės pagrindais” įrašyti patikslinimą. Čia įrašyta tiktai “ūkinėse bendrijose”. Įstatyme tarsi viskas sutvarkyta, deja, lydimajame akte, tai yra Vyriausybės nutarime, patikslinta, kad tikrosios ūkinės ir komanditinės bendrovės atleidžiamos nuo visiško socialinio draudimo mokesčio ir joms leidžiama mokėti tik bazinę socialinio draudimo pensijos dydžio įmoką. Tai vienas dalykas. Antras, kaip jau minėjau, man labai keistai atrodo, kad mes įrašome kandidatus į notarus į šį sąrašą, pagal kurį privalo mokėti visą mokestį, o pačius notarus, advokatus ir advokatų padėjėjus į tą sąrašą neįtraukiame. Todėl aš ir siūlau, kad šios dirbančių žmonių kategorijos būtų įrašytos į 2 straipsnio 1 dalį. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau išsakyti komiteto nuomonę.

V.FIODOROV. Aš manau, iš esmės būtų galima pritarti pono A.Syso pasiūlymui, bet problema yra ta, kad nekeičiant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo negalima keisti ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo. Aš dabar nežinau. Gal pritarti gerbiamojo A.Syso pasiūlymui daryti pertrauką ir kartu?..

PIRMININKAS. Komitetas prašo daryti pertrauką, kad būtų gauta papildomos informacijos. Ar galėtume… jūs siūlote vienai pataisai, ar visoms pataisoms?

V.FIODOROV. Ne, visoms.

PIRMININKAS. Visoms pataisoms.

A.SYSAS. Visos kitos yra techninės.

PIRMININKAS. Siūloma daryti svarstymo pertrauką. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam pagrindinio komiteto siūlymui? Ačiū. Pritarta.

Valstybės kontrolės įstatymo, Teismų įstatymo, Konstitucinio Teismo įstatymo, Seimo kontrolierių įstatymo, Seimo narių darbo sąlygų įstatymo, Prokuratūros įstatymo, Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-680(2*) (svarstymas)

Kolegos, į tą patį bloką taip pat įeina įstatymo projektas Nr.IXP-680. Prašyčiau pranešėją kolegą A.Sysą. Valstybės kontrolės įstatymo, Teismų įstatymo, Konstitucinio Teismo įstatymo, Seimo kontrolierių įstatymo, Seimo narių darbo sąlygų įstatymo, Prokuratūros įstatymo, Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti pagrindinio komiteto išvadą. Aš nenorėčiau skaityti viso įstatymo pavadinimo, nes jis labai ilgas, pirmininkas jau pasakė. Aš tik noriu iš karto pasakyti, kad komitetas bendru sutarimu pritaria patobulintam įstatymo projektui. Tas patobulinimas atsirado atsižvelgus į Teisės departamento išvadas, kurias aš trumpai apžvelgsiu. Ar aš turėčiau pateikti Teisės departamento pastabas ir kiekvieną komentuoti, ar užtenka to, kad komitetas atsižvelgia… Galiu pasakyti, nepritarta tik vienai Teisės departamento išvadai, t.y. šeštajai, kurioje yra sakoma, kad teikiamame įstatymo projekte dauguma siūlomų pakeitimų nenustato, nekeičia, ne naikina teisės normų, o tik nurodo kitą įstatymą, taigi yra blanketinio pobūdžio, todėl galima būtų pasiūlyti šių pakeitimų atsisakyti kaip perteklinių. Mes manom, kad tokios nuorodos reikalingos tam, kad būtų aišku, kokie įstatymai reglamentuoja tam tikrų asmenų valstybinį socialinį draudimą. Todėl siūlau pritarti įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nematau kolegos K.Rimšelio. Ar galėtų kas?.. Aš galėčiau supažindinti tokiu atveju su išvada, kad pritarta bendru sutarimu ir siūlyta atsižvelgti į Seimo Teisės departamento siūlymus.

Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių išsakyti nuomonės, todėl klausčiau jūsų, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū, pritarta.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-846 (pateikimas)

Kolegos, svarstome Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-846. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašau, Pirmininke.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš teikiu įstatymo projektą, kurio pavadinime yra minimas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų darbo apmokėjimas, tačiau įstatymas teikiamas dėl teisėjų, prokurorų, STT ir saugumo darbuotojų atlyginimų. Kodėl? Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė ir šiandien turime nagrinėti, svarstyti bei priimti Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriame siūloma dabar galiojančių darbo apmokėjimo sąlygų nekeisti iki 2002 metų sausio 1 d., tačiau pereinamąjį laikotarpį, kurio metu buvęs darbo užmokestis mažinamas, pratęsti iki 2004 sausio 1 d. atitinkamai keičiant koeficiento M reikšmes.

Vyriausybė, teikdama šį įstatymo projektą, nepateikė teisėjų, prokurorų, STT ir Saugumo departamento darbuotojų atlyginimų. Būtent šio įstatymo projekto tikslas yra suderinti Politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo užmokesčio mažinimą pereinamuoju laikotarpiu. Įstatymu norima, kad šis procesas prasidėtų vienu metu.

Be to, dar vienas argumentas, kurio nėra aiškinamajame rašte, yra tas, kad šiandien Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl teisėjų atlyginimų. Jūs žinote, kad ten svarstomas klausimas, ar teisėjų atlyginimai gali būti mažinami. Todėl ir tai yra vienas iš argumentų, kad šį įstatymo vykdymą reikėtų nukelti į 2002 metų sausio 1 dieną. Tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūsų norėtų klausti du Seimo nariai. Kolega A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, ar aš teisingai supratau, kad jūs iš principo pritariate, kad Valstybės tarnybos įstatymo tam tikros nuostatos, būtent 62, 69 straipsnių nuostatos, nebūtų pradėtos įgyvendinti ir kad mes dar kartą nukeltume įstatymo įsigaliojimą?

A.PAULAUSKAS. Tai toks įstatymo projektas jums bus pateiktas šiandien. Jis turėjo prieš tai būti pateiktas. Tai yra darbotvarkėje. Aš tik tiek galiu pasakyti, kad jis turi būti pateiktas.

PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėčiau jūsų paklausti. Jūs šį įstatymą pateikėte kaip vienas iš buvusios Naujosios politikos koalicijos vadovų ar kaip vienas iš būsimos naujosios koalicijos vadovų? Kieno nuostatoms dabar čia yra atstovaujama? Nes iš tikrųjų man yra tikrai ir keista, ir, manyčiau, visiems mums turėtų būti pakankamai gėda, kad tokius įstatymus nuolat yra siūloma priimti, t.y. atidedant galų gale tvarkos įvedimą visoje atlyginimų sistemoje. Jeigu jūs tai norite nurašyti buvusios Naujosios politikos koalicijos klaidoms, tai aš dar suprasčiau, bet jeigu čia šitaip yra pareiškiamas ir būsimos koalicijos požiūris, tai man tikrai yra labai gaila.

A.PAULAUSKAS. Tai jūsų klausimas sunkiai suvokiamas, ar čia ši politika, ar ši politika. Yra labai aišku, dėl ko atidedama, nes nėra pasiruošta įgyvendinti šį įstatymą. (Balsai salėje) Jis yra kartu su Valstybės tarnybos įstatymu einantis. Šiuo įstatymu labai daug sumažinami apylinkių teisėjų atlyginimai. Apylinkių mažinami. (Balsai salėje) Ką jūs kalbat? Aš turiu lentelę. Tą pačią lentelę, kurią turbūt ir jūs turite, ir matote, kad yra mažinami apylinkių. Bet aš noriu, kad jūs išgirstumėt ir dar vieną argumentą, kad jeigu Konstitucinis Teismas pripažins, kad nebuvo galima mažinti teisėjų atlyginimų, o tai turbūt ir įvyks, tai šis įstatymas bus pripažįstamas antikonstituciniu.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi užsiregistravę Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų – kolega R.Šukys. Prašau.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau vis dėlto elgtis tvarkingai ir pritarti šiam projektui po pateikimo vien todėl, kad kitų projektų, kurie susiję su valstybės tarnyba, yra svarstymo stadija. Ir ar mes tikrai apsispręsime svarstymo metu pritarti šiam projektui, čia jau priklausys nuo bendro požiūrio į valstybės tarnybą ir į jos darbo apmokėjimo sureguliavimą. Iš tikrųjų dabar palikti valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams išimtį, jeigu bus pritarta po svarstymo valstybės tarnybos darbo apmokėjimo sureguliavimo atidėjimui, būtų nelogiška ir ne visai etiška. Svarstyti reikėtų kartu. Todėl pateikimui siūlau pritarti ir taip pat noriu pasakyti, kad šiandien kaip tik Konstitucinis Teismas, mano žiniomis, svarsto su teisėjų atlyginimų sumažinimu susijusius klausimus. Būtų visiškai logiška ir etiška šiuo atveju tokį žingsnį žengti. Bent jau toliau nemažinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitą nuomonę norėtų išsakyti kolega J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad minėto svarstymo metu Konstitucinio Teismo teisėjai pagalvos apie Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą ir apie tai, kad jie neturėtų svarstyti klausimų, kurie liečia jų asmeninių pajamų dydį. Manau, kad tai netaps spaudimo priemone mums svarstant šį projektą. Na, o šiuo atveju, manau, nereikėtų apeliuoti į įstatymo projektą, kurį mes dar tik svarstysim ir kuriam, tikiuosi, po svarstymo nepritarsim, ir iš karto per pateikimo stadiją atmesti štai dabar teikiamą Valstybės teisėjų ir pareigūnų apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo atidėjimą. Nes Seimo nariai turėtų kaip nors sukurti savigarbos jausmą, nes tiek kartų jau šie projektai būdavo atidėliojami ankstesnės kadencijos ir vis mus valstybės tarnautojai bei kiti pareigūnai sugebėdavo paveikti. Tai gal vieną sykį pasiekim, kad tie įstatymai įsigaliotų, ir nesakykim, kad čia mažinami atlyginimai. Tiesiog galų gale pirmą kartą įstatymų lygmeniu būtų sutvarkomi atlyginimai. Aš prašyčiau visų pranešėjų nevartoti sąvokos apie atlyginimų mažinimą, kai kalbam ir lyginam su kažkokiais laikinais Vyriausybės nutarimais nustatytais atlyginimais.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam kolegai. Aš tik norėčiau trumpai replikuoti, kad vis dėlto pagrindinis komitetas pritaria jūsų minėto įstatymo 62, 69 straipsniams. Dabar, kolegos, išgirdus vieną nuomonę už, vieną – prieš, prašyčiau balsavimu apsispręsti. Registruojamės.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Kolegos, prašau dėmesio. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr.IXP-846 po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, išreiškiate apsisprendimą kitaip balsuodami. Už arba prieš, arba susilaikote.

Už – 41, prieš – 10, susilaikė 3 Seimo nariai. Šiam įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Kadangi šiam įstatymo projektui siūloma ypatinga skuba, norėtume prie to grįžti, kai bus išnagrinėti įstatymo projektai Nr.IXP-779. Todėl, kolegos, pradedame nagrinėti įstatymo projektą Nr.IXP-… (Balsai salėje) Kolegos, aš paminėjau, kad pradedame svarstymo procedūrą, yra siūloma skubos tvarka, todėl siūlau grįžti prie to, kai bus pagrindinis įstatymas Valstybės tarnybos įstatymo 62, 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas svarstymo stadijoje išnagrinėtas. Ar sutiktumėte, kolega? Ar dar dėl vedimo tvarkos? Kolega A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Tada reikėtų balsuoti, ar pritariame skubai. Kodėl jūs vienas nusprendžiate, kad mes pritariame skubai? Reikia paskirti komitetus ir tokie dalykai…

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega. Aš tik paminėjau, kad mes prie to projekto grįšime, kai išnagrinėsime projektą Nr.IXP-779 ir jį lydinčiuosius. (Balsai salėje) Ar tai keičia iš esmės? Nekeičia. Todėl prašyčiau kolegas… Aš suprantu įtampą, todėl kviečiu pateikti projektą Nr.IXP-779 kolegą A.V.Indriūną. Prašau. Tai yra pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Svarstymo stadija.

Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-779(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti pagrindinio komiteto išvadą dėl Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-779. Komitetas apsvarstė. Buvo gauti Teisės departamento pasiūlymai. Jiems pritarta. Asmenų, turinčių leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų nebuvo gauta. Komitetas nutarė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Kviečiu papildomo komiteto išvadą pateikti kolegą A.Sysą. Prašau. Tai bus Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Leiskite pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Komitetas vienbalsiai pasisakė, kad projektas būtų atmestas, nes nėra tikslinga dar pusei metų atidėti valstybės tarnybos įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimą. Be to, galiojantis įstatymas leistų, būtent leistų, sutaupyti Valstybės tarnybos lėšas, o ne taip, kaip pateikė ministras pristatymo metu, kad tai pareikalaus daugiau lėšų. Kaip reikalauja mūsų įstatymų rengimo tvarka, aiškinamuosiuose raštuose turi būti pateikti skaičiavimai, bet kažkodėl buvo pateiktas tik du skaičiai, kad didinti atlyginimą reikės 50% tarnautojams, mažinti – 20%, bet nebuvo pasakyta, kokiomis proporcijomis ir kokiu laikotarpiu. Jeigu įrašys skaičius į tuos procentus, mes pamatysime, kad būtent biudžetas nuo to tikrai laimėtų. Todėl komitetas pasisako prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau kolegą A.Sysą, kaip užsirašiusįjį dalyvauti diskusijose, iš karto pateikti savo pranešimą.

A.SYSAS. Dabar aš pasakyčiau savo poziciją, ne komiteto. Komiteto pasakiau. Manau, mielieji kolegos, turime atkreipti dėmesį, kad tai jau šiame Seime kartojasi antrą kartą dėl tų pačių įstatymų. Aš manau, kad mums dėl to turėtų būti gėda. Nes lyg ir atėjome su nauja energija, norėdami bent išjudinti tai, kas buvo keletą metų priimta ir toje vietoje liko. 10 metų valstybinio sektoriaus atlyginimai nesutvarkyti. Disproporcijos nežmoniškos. Visi tą žinome, visi sutinkame su rinkėjais, visi linkčiojame galvas, kad reikia sutvarkyti, bet ateina diena X… Noriu priminti, kai pereitais metais vieną kartą jau atidėjome, tada galėjau suprasti, nes ministras naujas, komanda nauja, galima su tuo sutikti. Mes sutikome, atidėjome dar pusmečiui. Bet aš tada pasakiau, kad ateis paskutinės birželio dienos, mes vėl stovėsime šioje tribūnoje ir kartosime tuos pačius užkeikimus. Taigi kas parašyta aiškinamajame rašte. Atkreipkite dėmesį į pačius pirmuosius žodžius: “Darbo apmokėjimo sistemos įvedimas, jos įgyvendinimo nuoseklumas bei stabilumas, taip pat siekiant išvengti neracionalaus valstybės biudžeto lėšų…” Stabilumas neįvesti įstatymo. Labai tinka. Stabiliai treti metai niekaip negalime įvesti, nors įstatymas priimtas.

Kalbos apie darbo užmokesčio panaudojimą. Jau pasakiau pristatydamas komiteto išvadą. Labai tendencingai parašytas aiškinamasis raštas ir labai tendencingai pristatyta. Parodomi tie skaičiai, kurie atrodo didesni, bet realiai yra visai kitaip. Kas yra keisčiausia? Aiškinamajame rašte rašoma viena, o daroma visados visiškai priešingai. Labai daug šnekama apie naują Valstybės tarnybos įstatymą ir turbūt ne vienas čia, šioje salėje, jau girdėjo, kad birželio mėnesį mes tą įstatymą pamatysime. Aš labai norėjau pamatyti, pačiupinėti tą įstatymą. Labai gaila. Darbo grupėje jis dar žalias, dar niekam nerodomas. Atsiprašau, mes galime tokiais užkeikimais labai ilgai maitinti ir Seimo narius. Jeigu iš principo valstybės tarnybos iš esmės keičiasi struktūra, pagal galiojantį įstatymą 203 tūkst. patenka į veikimo sferą, pagal naują paliksime tik karjeros tarnautojus – 30 tūkst., bet bet kokiu atveju darbo užmokestis vis tiek turės būti to įstatymo sureguliuotas. Tai kodėl mes tendencingai nenorime šito pradėti spręsti? Manau, tendencijos yra aiškios. Tie, kurie turi padaryti darbą, to darbo nepadaro. Ministras pristatydamas paminėjo 5 argumentus. Jau sakiau, kad tie argumentai kartojami jau ketvirtoje sesijoje. Tie patys. Jūs galite pasižiūrėti stenogramas ir pamatysite – žodis į žodį. O neigiami padariniai, nors aiškinamajame rašte rašoma, kad jų nėra, – akivaizdūs. Mielieji kolegos, ne ministras ir ne ministro komanda sprendžia, o tarnautojai, kurie turi parašyti tuos įstatymus. Jie diktuoja ministrui, ką reikia daryti. Paradoksas, bet taip yra, nes kiekvieną pusmetį ateinam čia su tomis pačiomis pataisomis. Atsiprašau. Ar kas nors Lietuvoje ir ministerijoje kaltas, kad nevykdomi, noriu pabrėžti, mūsų priimti įstatymai, mūsų nutarimai? Ar mes patys save gerbiame? Ar mes paklausėme to paties ministro, jo darbuotojų, kodėl nebuvo padaryti darbai? Mes juk priėmėme įstatymą. Pradėkime gerbti save. Mes įpareigojame padaryti darbus, niekas nepadaro ir niekas už tai neatsako. O atlyginimus gauna toliau tuos pačius, didelius. Vadinasi, jie tų atlyginimų parasti nenori. Tiktai taip galiu traktuoti tai, kas vyksta kas pusmetį šioje salėje.

Nesuprantu tų argumentų, kai kalbama, kad štai reikės daugiau lėšų. Tai vėl yra gąsdinimas. Reikia kalbėti skaičiais, o ne pasakyti, kad 50% yra daugiau negu 20%, tai visiems aišku. Jūs pažiūrėkite į lentelę, kaip bus mažinama ir kaip bus didinama. Didinimas – 5 metai, mažinimas – 2 metai. Labai gaila, kad pono J.Razmos pataisos buvo atmestos. Man atrodo, reikia mažinti greitai ir iš karto, nereikia tempti.

Tas pat pasiūlymas, kurį prieš tai pateikė Seimo Pirmininkas, man visiškai nesuprantamas. Mes diskutavome naująjį Teismų įstatymą. Tai vėl blefuojama, kalbama apie tai, kad teisėjams negalima mažinti atlyginimų. Netgi Europos Ministrų Tarybos nutarime dėl teisėjų yra aiškiai pasakyta, kad galima mažinti atskiram vienam teisėjui už blogą darbą. O mes priimame įstatymą, kuris sureguliuoja darbo apmokėjimą šioje srityje. Iki šiol darbo apmokėjimas reguliuojamas po įstatymų leidžiamais aktais. Tai mums nedaro garbės. Vienas premjeras mažina arba didina.

Todėl, mielieji kolegos, apsigalvokime ir sustabdykime šitą tradiciją – kas pusę metų nukeliame darbo apmokėjimo įsigaliojimą. Kai kalbama, kad biudžeto lėšas numatyta kitais metais sumažinti 14%, tai kelkime klausimą šiek tiek kitaip – ar ne per daug tarnautojų? Įveskime tvarką darbo apmokėjimo srityje, bet nekalbėkite apie visus, kad reikia visų sąskaita taupyti. Reikia mokėti tam, kuris gerai dirba, daugiau, tam, kuris blogai, mažiau, bet sutvarkyti, kad žmogus matytų, kokia tvarka yra mokamas jo atlyginimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Razma taip pat norėtų dalyvauti diskusijoje.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, manau, šio projekto svarstymas yra tam tikras garbės egzaminas mums. Galiu pasakyti, kad ankstesniais tam tikrais svarstymais Seimas tokio garbės egzamino neišlaikydavo, taip pat ir mūsų daugumos kadencijoje, kad ir kaip būtų gaila. Tikiuosi, kad mes bręstame, bandome atidžiau įsiklausyti į rinkėjų nuomonę. Prieš sprendžiant jums šį klausimą, siūlyčiau pagalvoti, kad štai jūs kokios nors didelės rinkėjų auditorijos paklausiate, ar reikia nuo liepos 1 dienos pradėti taikyti tvarkingą, skaidrią, įstatymu nustatytą Valstybės tarnautojų atlyginimų sistemą, ar reikia ieškoti kokių nors išlygų klausytis valdininkų išvedžiojimų ir dar kartą ją atidėti? Nemanau, kad jūs abejojate, koks būtų paprastų žmonių atsakymas į tokį klausimą.

Aš mąstau, kas vis dėlto verčia didelę Seimo narių dalį balsuoti prieš tos atlyginimų sistemos įsigaliojimą? Man nesinorėtų manyti, kad mūsų elgesį sąlygoja valstybės institucijose įdarbintų mūsų giminaičių, partijos bičiulių asmeninių pajamų problemos. Tikrai nesinorėtų galvoti, kad Seimo narių balsavimą gali lemti tokie dalykai. Mes suprantame, kad paprastai į pareigybes, kurioms politikai daro įtaką, dažniausiai į geriausiai apmokamas pareigybes yra skiriami valdančiajai partijai artimi žmonės. Galbūt dabar dalis tebesančios valdančiosios daugumos ir jau būsimos valdančiosios daugumos mato tam tikruose postuose tokius žmones ir galimą skriaudą, jeigu įsigalios atlyginimų sistema. Tikiuosi, kad tai mums nieko nelems.

Dabar apie praktinius dalykus. Pateikimo metu kalbėjęs ministras bandė mums įrodyti, kad bus daug praktinių problemų, kad nepatvirtintos įvairios tvarkos, kategorijos ir t.t. Bet jis aiškiai pasakė vieną dalyką, kad tos tvarkos yra parengtos ir pateiktos Vyriausybei tvirtinti. Mes vėl galime galvoti, kodėl tie projektai nepatenka į Vyriausybės posėdį. Ar ne todėl, kad jie kaip tik konkrečiai paliestų tą visą kanceliarijos rutiną sprendžiančius didžiausius atlyginimus gaunančius Vyriausybės aparato pareigūnus? Jeigu mes leidžiame nuo liepos 1 dienos įsigalioti įstatymui, faktiškai dar yra visas mėnuo visoms toms tvarkoms patvirtinti, mes realiai atlyginimus pagal naują sistemą reikėtų pradėti mokėti tik nuo rugpjūčio mėnesio. Taigi Vyriausybė labai lengvai gali suspėti viską patvirtinti ir jokių praktinių problemų nėra. Tikiuosi, kad mes šį egzaminą, kurį šiandien laikome, tas savotiškas varžybas su valdininkais, ginančiais savo interesus, išlaikysime ir išeisime garbingai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pagrindinis komitetas siūlo pritarti šiam įstatymo projektui, papildomas siūlo atmesti. Prašyčiau pasakyti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų prieš apsisprendžiant. Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš šiuo įstatymu nustatytos valstybės tarnybos darbo apmokėjimo tvarkos įsigaliojimo ar ne, šiandien galime teigti, pasimatys, kas ir kaip rengiasi tą valstybės tarnybą ateityje organizuoti. Kaip buvęs valstybės tarnyboje galiu pasakyti, kokia yra problema ir kuo esama sistema, kuri dabar galioja, jeigu neįsigalios įstatymas, yra ydinga.

Iš tikrųjų jos negalima palikti, nes kai vadovas sprendžia kas mėnesį, duoti vienam ar kitam tarnautojui priedą, kiek duoti, jis tampa visavaldžiu vadovu, ir šiuo atveju dažniausiai priklauso ne nuo tarnautojo kvalifikacijos, o nuo jo tam tikro lojalumo tam vadovui. Ši sistema, manau, žemina kiekvieną tarnautoją ir verčia jį būti neužtikrintu dėl ateities. Aš sutinku, kad patys atlyginimai pagal šį įstatymą, kurį nori atidėti, koeficientai nėra teisingi. Iš tiesų ten reikėtų peržiūrėti, reikėtų keisti, bet pati sistema yra teisinga. Tarnautojas yra nepriklausomas per atlyginimą tiesiogiai nuo vadovo. Tai yra labai teigiamas dalykas. Manau, vieną kartą reikėtų tai sistemai leisti įsigalioti, o paskui tobulinti koeficientus, atlyginimų dydžius ir panašiai.

Aš vis dėlto pasisakau prieš tolesnį atidėjimą. Nė vienas iš girdėtų argumentų, kuriuos išdėstė frakcijoje viceministras, o Seime ponas ministras, manęs neįtikino. Iš tikrųjų įstatymas akivaizdžiai yra sabotuojamas. Tik jo įsigaliojimas privers parengti ir skubiai priimti reikiamus įstatymų lydimuosius aktus ir sistema pradės veikti. Todėl siūlau balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis. Balsuosime dėl šio įstatymo projekto. Vyksta registracija. Dėmesio, vyksta registracija!

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Dėl vedimo tvarkos – kolega V.Tomaševski. Prašau tylos!

V.TOMAŠEVSKI. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau atskirti 5 dalį nuo 10 dalies. Atsirado penktos dalies pakeitimai vakar, todėl negalima per vieną balsavimą atmesti. Čia kalbama apie valstybės tarnybos pratęsimą sukakus 65 metams. Siūlau balsuoti atskirai, nes negalima susieti šiuos du… (Balsai salėje) Kaip?

PIRMININKAS. Kolegos, prašau balsavimu apsispręsti. Frakcijos vardu yra siūloma pakartoti registraciją. Prašau. Kartojame registraciją, primenu, kolegos.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Kolegos, kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto išvadai, balsuoja už. Kas pritariate šiam įstatymo projektui, kuriam pritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas. Prašau tylos.

Už – 27, prieš – 23, susilaikė 10 Seimo narių. Pagrindinio komiteto išvadai nepritarta. Todėl pagal Statuto 151 straipsnio 8 dalį, jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto pateiktam projektui, daroma svarstymo pertrauka Seimo posėdyje arba projektas grąžinamas tam pačiam pagrindiniam komitetui tobulinti, arba Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą ar sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui redaguoti. Prašau, kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Siūlau paskirti pagrindiniu komitetu Socialinių reikalų ir darbo, nes tai yra darbo užmokestis. Jeigu jūs pažiūrėsite į Statutą, ką sprendžia tas klausimas, tai turi būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Labai keista, kad šių dviejų straipsnių svarstymas buvo atiduotas Valdymo ir savivaldybių komitetui, kuris sprendė dėl viso įstatymo, bet šios nuostatos yra Socialinių reikalų komiteto reikalas.

PIRMININKAS. Kolega J.Jurkus. Prašau.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau palikti vis dėlto Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Kolega turbūt apsirinka, nežinodamas šio komiteto pavadinimo, o papildomas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū.

A.SAKALAS. Galima dar vieną pasiūlymą?

PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi pagrindinis komitetas pritarė pasiūlymui, bet Seimas atmetė ir nepritarė pagrindinio komiteto pasiūlymui, papildomas komitetas siūlė atmesti, bet Seimas, kaip matote, neapsisprendė, manau, kad būtų netikslinga skirti tam arba kitam komitetui, nes nuomonė bus aiški iš karto. Todėl siūlyčiau pagrindiniu paskirti trečią komitetą, pavyzdžiui, Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

PIRMININKAS. E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Kolegos, aš kviesčiau kol kas nediskutuoti, kokį komitetą paskirti, nes Seimas dar neapsisprendė, ar tęsti šio įstatymo projekto svarstymą komitetuose, ar iš viso jį atmesti. Pirmiausia padarykime šitą balsavimą ir tik po to galėsime spręsti, ar iš tikrųjų reikia skirti tuos komitetus.

PIRMININKAS. Kolega V.Tomaševski. Prašau.

V.TOMAŠEVSKI. Aš siūlau atskirai balsuoti už straipsnio 5 dalį, nes 5 dalis nesusijusi su 10 dalimi. Dabar labai aktualus klausimas…

PIRMININKAS. Kolega, mes negalime atskirti jo dalių. Mes už visą įstatymą balsuojame. Aš labai jūsų atsiprašau, jūs antrą kartą tą patį teikiat. Kolegos, prašau dėmesio! Buvo siūlymas šį įstatymo projektą atmesti. Kolegos, kadangi buvo siūloma grąžinti projektą tobulinti tam pačiam komitetui, buvo siūloma grąžinti Socialinių reikalų ir darbo komitetui, taip pat buvo siūlymas šį įstatymo projektą nagrinėti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, todėl eilės tvarka kviesčiau apsispręsti balsavimu, kas už tai, kad šį projektą… (Šurmulys salėje) Kolegos, prašyčiau tylos! Mes esame plenarinių posėdžių salėje, todėl būkite malonūs, prašau dėmesio. Balsuosime, kas už tai, kad šį įstatymo projektą grąžintume Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetui. Tam pačiam… Statutas numato tą dalyką. (Balsai salėje) Tam pačiam komitetui tobulinti. Prašau, kolegos, nereplikuoti iš vietų. Tam yra Statute numatyta tvarka. Todėl, kolegos, dar kartą prašau – registruojamės, balsuosime.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Kolegos, kas už tai, kad įstatymo projektą Nr.IXP-779 grąžintume tam pačiam pagrindiniam komitetui tobulinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš. Vyksta balsavimas. Prašau, kolega A.Sysas.

Aš atsiprašau, kolega, aš dar nepaskelbiau rezultatų.

Už – 29, prieš – 26, susilaikė 4 Seimo nariai. Kadangi mes balsavimu nepritarėme iš naujo grąžinti jį tobulinti pagrindiniam komitetui, todėl buvo du siūlymai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jeigu jūs pritartumėte, siūlyčiau alternatyvų balsavimą. Yra siūlymas registruotis. Prašom, kolegos, registruojamės prieš balsavimą.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Vis dėlto aš norėčiau sugrįžti prie savo siūlymo. Statuto 153 straipsnio 6 punktas numato galimybę atmesti projektą po svarstymo. Kodėl mes nediskutuojame tokios alternatyvos, o iš karto yra primetamos kitos alternatyvos? Papildomas komitetas būtent tokią išvadą buvo pateikęs.

PIRMININKAS. Aš manau, kolegos, kad Statuto 151 straipsnis yra prieš 153 straipsnį. Kolega Kubiliau, aš norėčiau, kad jūs sukonkretintumėte. Jūs dėl vedimo tvarkos? Prašom. Bet iš esmės.

A.KUBILIUS. Iš esmės, ne dėl koalicijos. Noriu pasakyti, kad kaip tik reikia dabar žiūrėti į 153 straipsnį, nes svarstymo procedūra baigėsi. 151 straipsnis, kurį jūs norėjote taikyti, turėjo būti taikomas iš karto po pagrindinio komiteto pranešimo.

PIRMININKAS. O kaip, jūs manote, mes elgiamės?

A.KUBILIUS. Dabar reikia balsuoti, ar atmetame iš viso, ir taikyti 153 straipsnį.

PIRMININKAS. Aš norėčiau baigti pirmąją procedūrą, kolegos, o paskui pereiti prie 153 straipsnio. Aš manau, jūs, kaip Statuto žinovas, na, tiesiog neklaidintumėte posėdžio pirmininko.

Kolegos, užsiregistravo 64 Seimo nariai. Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš atsiprašau, bet tikrai 153 straipsnio 6 punktas numato tokį galimą siūlymą. Papildomas komitetas taip ir siūlė dėl atmetimo. Dabar jūs pasiūlėte balsuoti dėl projekto tobulinimo komitete, tai net tokio sprendimo nebuvo grąžinti tobulinti arba paskirti kitą komitetą. Nebuvo tokio sprendimo. Mes neapsisprendėme dėl to. Ir dabar bus net neįmanoma balsuoti dėl atmetimo, nes jūs iš karto siūlote alternatyvų balsavimą. Jokiu būdu negali būti alternatyvaus balsavimo. Eikime tada per visus komitetus po vieną, ir jeigu nepavyks, tada nieko nepadarysi, teks svarstyti dėl atmetimo. Arba iš karto logiškai pirmiausia svarstome dėl atmetimo, o jeigu to neįvyks, tada komitetas. Nedarykime iš tikrųjų čia didelės problemos.

PIRMININKAS. Kolega Šuky, aš jums pasakysiu, kad visa logika yra išdėstyta šiame Statute. Kad jis netobulas, aš visiškai jums pritariu. Todėl dirba Statuto tobulinimo grupė. (Balsas salėje) Jūs jau kalbėjote, kolega. Aš prašau jūsų sėsti į savo vietą ir dabar balsuosime dėl komitetų paskyrimo. Ačiū. Kolegos jau pradeda aiškinti apie logiką, bet aš matau, kas yra parašyta. Taip, kolegos, pagal Statuto 151 straipsnio 8 dalį skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad kitas pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuoja už, kas mano, kad tai turėtų būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas, kolegos.

Balsavo 30 Seimo narių, prieš 16, susilaikė 1 Seimo narys. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom, kolega Masiuli.

E.MASIULIS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad šiuo savo sprendimu jūs pažeidžiate Seimo narių galimybę elgtis pagal Statutą, nes Statute yra numatytos dar ir kitos alternatyvos, sakykim, projekto atmetimas. Jūs, taip suformuluodamas klausimą balsuoti, iš tikrųjų pažeidėte tų žmonių, kurie norėjo balsuoti už įstatymo projekto atmetimą, teisę.

PIRMININKAS. Aš manau, kad jūsų siūlymas galėtų būti perduotas Etikos ir procedūrų komisijai, ir sulauksime jos išvadų. Ačiū, kolegos. O sprendimas yra toks. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Trumpai, pirmininke. Aš jums taip pat norėčiau priminti Statutą, kuriame pasakyta, kad tuo pačiu klausimu dėl vedimo tvarkos du kartus negali kalbėti tas pats Seimo narys.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Jūs iš tikrųjų pasiūlėte balsuoti nekorektiškai. Pažiūrėkite, nėra pusės užsiregistravusių Seimo narių, kurie balsavo už jūsų sprendimą. Jeigu jūs norite būti tikras, kad dauguma Seimo narių balsavo už tai, kad projektą grąžintume tobulinti ir skirtume Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindiniu, tai taip ir suformuluokite. Ir žiūrėkite, ar bus pusė užsiregistravusių balsų.

PIRMININKAS. Aš tikrai nesupratau, ką jūs pasakėte, kolega. Aš matau rezultatus: 30 – už, 16 – prieš, susilaikė 1. Alternatyvus balsavimas, todėl 30 – už, 16 už kitą komitetą. Kolegos, siūlau svarstyti kitą klausimą. Šio klausimo svarstymas baigtas… Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, kadangi jūs vadovaujatės 151 straipsnio 8 dalimi, aš tikrai kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji išnagrinėtų, nes čia yra kalbama apie alternatyvų projektą. Šito nebuvo.

PIRMININKAS. Tai jūsų teisė. Kolega.K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš frakcijos vardu taip pat prašau, kad šį klausimą, šią situaciją, kai Seimo nariui nebuvo galima išreikšti savo nuostatos ir nebuvo galima balsuoti dėl atmetimo, taip pat išnagrinėtų Etikos ir procedūrų komisija.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, kolega.

V.EINORIS. Galima?

PIRMININKAS. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš labai stebiuosi dėl pono Jurgio aktyvumo. Mano nepatikrintais, bet turimais duomenimis, G.Vagnorius šitą chaosą įvedė pritariant Jurgiui. Dabar pats muša, pats rėkia. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau rimties, kolegos. Na, liksime be pietų pertraukos. (Triukšmas salėje) Kolega Razma, siūlyčiau… pavardės nebuvo, teisingai.

J.RAZMA. Kiek Jurgių dar yra? Gal kitas buvo paminėtas? Pagal Statutą prašyčiau suteikti žodį. Gerbiamieji kolegos, aš apgailestauju, kad ponas V.Einoris turi trumpoką atmintį. Jis turėtų prisiminti, kad aš visą laiką praeitoje kadencijoje pasisakiau prieš atlyginimų sistemos įvedimo atidėjimą ir ne kartą esu pasisakęs ir prieš G.Vagnoriaus sprendimus. Pasinaudodamas ta galimybe, kad šis klausimas dabar svarstomas ir dar nepaskelbta jo pabaiga, aš, opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos įgaliotas, prašau svarstymo pertraukos. Tai sudarys sąlygas Etikos komisijai išnagrinėti, ir mes sužinosime, ar iš tiesų tą klausimą turi nagrinėti pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašyčiau balsuoti dėl svarstymo pertraukos.

PIRMININKAS. Klausimo svarstymas baigtas. (Triukšmas salėje)

Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-129(2*) (svarstymas)

Kolegos, aš naudojuosi Seimo plenarinio posėdžio pirmininko teise ir skelbiu, kad nagrinėjamas Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-129. Pranešėjas – kolega A.Indriūnas. (Balsai salėje)

A.V.INDRIŪNAS. Seimo nariai, leiskite pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, pagrindinio komiteto, išvadą dėl Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-129. Komitetas pradėjo svarstyti Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimą, tačiau, negalėdamas išspręsti to klausimo, priėjo prie išvados, kad reikia keisti Valstybės tarnybos įstatymą 33 straipsnį papildant 4 dalimi. Šiam svarstymui komitetas pritarė bendru sutarimu. Pasiūlymų iš komiteto narių, turinčių tokią teisę, negauta. Į Teisės departamento išvadas atsižvelgta. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pagrindiniam komitetui ir pagrindinio komiteto vardu kalbėjusiam kolegai A.Indriūnui. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu išvadą pateikti kolegę N.Steiblienę. Prašau.

N.STEIBLIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė šiam projektui ir pasiūlė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas papildomas komitetas – tai Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kviečiu kolegą A.Melianą. Atsiprašau, išvadas pateiks kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Norėčiau pateikti papildomo komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, išvadą dėl Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Komitetas siūlo projektą atmesti, nes Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnyje numatytas darbo užmokesčio priedas už tarnybą Lietuvos valstybei, o ne už tarnybą einant tam tikras pareigas. Statutinė valstybės tarnautojo profesinė patirtis ir aukšta kvalifikacija turi būti įvertintos jo turimomis pareigomis ir jo priskyrimu vienai ar kitai pareiginei kategorijai, nuo kurios priklauso tarnautojo pareiginės algos dydis. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnyje yra numatytas dar kitas priedas. Tai yra priedas už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę kategoriją, jis gali būti mokamas tik statutiniams valstybės tarnautojams pagal jų statutą, reglamentuojančius norminius aktus. Už šį siūlymą balsavo 6 komiteto nariai, susilaikė 3.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat dalyvauti diskusijoje yra užsiregistravęs kolega A.Sysas. Todėl maloniai kviečiu jį. (Balsai salėje)

A.SYSAS. Ne, aš dabar pasakysiu, ką aš manau. Pirmiausia, mielieji kolegos, norėčiau pradėti nuo to, kad mes turėtume iš viso nesvarstyti šio įstatymo. Jūs pasižiūrėkite į pavadinimą. Įregistruoto projekto Nr.129 pavadinimas buvo “Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas”. Po svarstymo komitete kažkodėl įstatymas pavadinamas “Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymu”. Mielieji kolegos, kas čia naujo įstatymų leidyboje? Kur jūs radote, kad būtų galima pakeisti ir pavadinimą, ir esmę? Tai pirmiausia atmeskime 4 straipsnį, nesvarstykime jo. Jeigu yra tokie pasiūlymai, užregistruokite naujas 33 straipsnio pataisas, kaip to reikalauja Statutas, pateikite Seimui pagal visas procedūras, o tada svarstysime jį iš naujo. Nes mes užsiimame visiškai nauju tvariniu. Tada jokios logikos, jokios tvarkos leidžiant įstatymus nebus. Tai yra labai konkretus siūlymas. O kadangi pasiūlytas 33 straipsnis, aš noriu iš karto pasakyti savo pastabas dėl 33 straipsnio.

Jeigu jūs perskaitysite naują redakciją, jums iš karto turėtų kilti dviprasmybė, nes įstatymo pataisoje aiškiai parašyta, kad stažas pradedamas skaičiuoti nuo darbo pradžios pagal pareigybę, bet toliau kažkodėl minimas šis įstatymas bei kiti įstatymai ir kiti norminiai aktai. Tai kituose įstatymuose… Jūs pažvelkite į tą patį įstatymo 33 straipsnį šiek tiek aukščiau. Už ką mokami priedai? Ten yra paminėta – “už tarnybą valstybei”. Mūsų valstybė sukurta 1990 m. kovo 11 dieną. Aišku, yra 1918 m. vasario 16 d., bet man atrodo, kad tarnyboje jau neliko specialistų, kurie tais laikais tarnavo. Bet manau, jie tuo gali pasinaudoti, nes tarnyba valstybei ir tada buvo skaičiuojama. Kaip aš jau minėjau, tai yra priedas už tarnybą valstybei, todėl mes nesiekime to stažo. Stažo reikia apskaičiuoti pensijai.

Aš ne kartą diskutavau su Vidaus reikalų ministerijos ir kitų ministerijų pareigūnais. Stažas dabar reikalingas skaičiuojant pensijas. Šis įstatymas pensijų nereguliuoja. Pensijas reguliuoja visiškai kitas įstatymas. Tai arba mes būkime nuoseklūs tai darydami, jeigu mes kuriame Valstybės tarnybos įstatymą… Net naujame, man atrodo, įstatymo projekte nėra tokio dalyko, kad kažkodėl policininkui reikia skaičiuoti nuo to laiko, kai jis atėjo į miliciją, bet jeigu kažkas dirbo Ūkio ministerijoje nuo 1970 metų, tai jam valstybės tarnyba bus skaičiuojama nuo Kovo 11-osios.

Aš manau, mes darome nelygybę tam tikrų mūsų piliečių atžvilgiu. Tai tada visiems skaičiuokime tą stažą nuo tada, kai jie pradėjo dirbti. Čia nėra tam tikros logikos mūsų žingsniuose, kurie yra siūlomi. Todėl aš ir pasisakau prieš taip pat ir prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinis komitetas nepritarė vienai papildomo komiteto, t.y. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, siūlomai pataisai, tad norėtume išgirsti šią pataisą ir pono A.Indriūno komentarą, kadangi jis pagrindinio komiteto vardu teikė šį projektą. Prašau, gerbiamasis kolega Indriūnai. O ponas A.Sadeckas gal pateiktų savo teikiamą pataisą. Prašau. Pateikite iš savo vietos, jeigu galima, kolega.

A.V.INDRIŪNAS. Aš manau, kad šiose diskusijose gal ne visi kolegos įsigilina į esmę. Kai mes kalbame apie specialų stažą, tai visose pasaulio valstybėse specialios tarnybos, policija turi specialų stažą. Nė vienoje valstybėje turbūt…

PIRMININKAS. Jeigu galima, garsiau, kolega.

A.V.INDRIŪNAS. Nė vienoje valstybėje negalvojama, kad nusikalstamumas yra politizuotas. Ir dirbdamas milicijoje, ir dabar dirbdamas policijoje žmogus lygiai tai pat kovojo prieš nusikalstamumą. Tarptautinė bendrija šitai suprato, kad nusikalstamumas neturi politinio kvapo. Kalbėdami apie tai neužmirškime, kad tai yra specialus stažas, kuris taikomas visų valstybių policijos pareigūnams. Tas sprendimas, kuris buvo priimtas anksčiau, ankstesnės kadencijos Seimo, buvo piktas sprendimas. Taip galiu pasakyti. Jis buvo piktas sprendimas ir politinis sprendimas. Šiandien, nepriėmę šio sprendimo, mes prarasime paskutinius policijos profesionalus, kurie, kaip jūs matote pagal Vilniaus miesto pavyzdį, dar sprendžia nusikalstamumo problemas. Pažiūrėkite, kaip dirba Vilniaus kriminalinė policija tirdama, atskleisdama nusikaltimus. Todėl, kad ten dar sėdi tie profesionalai, kurie nebuvo išvaikyti nepaisant visų politinių audrų. (…) Komitete nagrinėjome ir aš palaikau.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau jūsų. Čia buvo: “iš 4 straipsnio 1 dalies antro sakinio išbraukti skaičių 33 ir šią dalį išdėstyti taip”. Norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte tą išdėstymą. Čia yra kolegės N.Steiblienės siūlymas, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas.

A.V.INDRIŪNAS. 33 straipsnio negalima išbraukti, nes 33 straipsniui daroma pataisa. Todėl to negalima.

Turiu pasakyti atremdamas kai kurios dalykus. 1991 metais, kai Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijos darbuotojus, prisiminkime, koks buvo kritiškas momentas. Todėl kad Vidaus reikalų ministerijai buvo pažadėtos socialinės garantijos, tai galbūt mes šiandien turime būti dėkingi, kad yra nepriklausoma Lietuva. Todėl, man atrodo, reikia laikytis duoto žodžio, nes A.Syso argumentai, manau, nepagrįsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis ir balsuosime. Prašom, kolega Kubiliau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, norėčiau, kad vėl būtų pažiūrėta į Statuto logiką – komitetas negali pakeisti kito straipsnio ir pradėti siūlyti nagrinėti kitą straipsnį. Gali pasakyti savo išvadose, kad ne tas straipsnis yra keičiamas. Atmesti to straipsnio pataisą, kuri buvo pasiūlyta. Dabar siūlau daryti pertrauką ir pasiūlyti galbūt komitetui performuluoti savo išvadas, nes kitaip sugrius visa ir registravimo logika, ir visa svarstymo logika. Mes prašome pertraukos, jeigu reikia.

K.RIMŠELIS. Aš irgi komiteto vardu prašau pertraukos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dviejų komitetų vardu jūs siūlote? Komiteto vardu ir frakcijos vardu yra siūloma daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Jūs norėjote patikslinti, iki kada pertrauka?

K.RIMŠELIS. Taip. Iki kito antradienio.

PIRMININKAS. Ar būtų kitų siūlymų, ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad būtų daroma pertrauka? Ačiū. Pritarta. Iki kada? Yra siūlymas iki kito posėdžio, t.y. iki vakarinio posėdžio. Taip jūs siūlote? (Balsai salėje) Ar visiems būtų priimtina, kolegos, ir bendru sutarimu galėtume pritarti, kad iki antradienio posėdžio būtų daroma šio įstatymo projekto svarstymo pertrauka. Ačiū. Pritarta.

Valstybės saugumo departamento įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-825* (svarstymas)

Valstybės saugumo departamento įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-825. Pranešėjas – kolega A.V.Indriūnas. Prašom, kolega Sysai.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, kadangi šis įstatymas yra lydintis Valstybės tarnybos įstatymą, o ten padaryta pertrauka, tai reikia daryti ir čia pertrauką. Mes negalime priimti sprendimo, t.y. užbėgti garvežiui į priekį.

PIRMININKAS. Ar pritartumėte, kad neužbėgtume garvežiui į priekį, daryti pertrauką? Taip, yra prieštaraujančių jūsų siūlymui. (Balsas salėje) Kolegos, dar kartą klausiu. Ar pritartumėte, kad ir šio įstatymo darome pertrauką, ar mums reikėtų balsavimu apsispręsti dėl pertraukos? (Balsai salėje) Negirdėti prieštaraujančių, todėl ir šio įstatymo svarstymo daroma pertrauka.

Kolega R.Šukys – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

R.ŠUKYS. Kadangi dėl Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo buvo apsispręsta pagrindiniu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, tai būtų logiška, kad ir dėl kitų projektų Nr.IXP-825 ir Nr.IXP-846 būtų paskirtas, kol dar nebuvo svarstymo, papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kad kartu visą komplektą galėtume apsvarstyti. Reikia nurodyti protokole datą, iki kada mes turėsime pateikti. Mes buvome paskirti, tai norėčiau žinoti, koks yra Seimo sprendimas, ką tobulinti ir panašiai. Ten trūksta protokolinio nutarimo, kaip supratau.

PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau jūsų siūlymą, tai dėl įstatymų projektų Nr.IXP-129 ir Nr.IXP-825, kur padarytos pertraukos, jūs siūlytumėte papildomu komitetu dar paskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą? Ar pritartumėte, kolegos, dėl tų projektų, dėl kurių padaryta pertrauka? Ačiū. Negirdėti prieštaraujančių. Dar papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-846 (pateikimo tęsinys)

Dabar, kolegos, norėčiau grįžti prie įstatymo projekto Nr.IXP-846 svarstymo stadijos. Jam pritarėme po pateikimo. Pradėję svarstymo stadiją, nepaskyrėme komiteto.

A.KUBILIUS. Pirmininke, ar būtų galima vieną pastabą jums pasakyti?

PIRMININKAS. Jūs dėl vedimo tvarkos ar pastabą?

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Tam įstatymo projektui, kurį jūs dabar norite vėl iš naujo svarstyti, nebuvo paskirta jokia ypatingos skubos tvarka. Jūs baigėte jo pateikimo procedūrą po to, kai Seimas pritarė. Tuo viskas baigėsi. Dėl procedūros galima kelti klausimą iš karto po pateikimo. Deja, jūs tą progą praleidote, todėl šiandien grįžti prie šio klausimo nėra jokių galimybių.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėl to, ką jūs pasakėte. Aš nekėliau klausimo dėl ypatingos skubos tvarkos. Matau, kad vis dėlto pagrindinis yra projektas Nr.IXP-779, ir šiam projektui nesiūlau, kaip siūlo Seimo Pirmininkas, jums apsispręsti dėl ypatingos skubos. Norėčiau svarstymo procedūrą pradėti po pateikimo, ką numato Statutas, paskirti komitetus ir svarstymo datą. Todėl siūlau pagrindiniu komitetu, laukdamas jūsų siūlymų… Vienas siūlymas paskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą buvo iš kolegos gerbiamojo R.Šukio. Jeigu jūs pritartumėte, tai pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Norėčiau priminti, kad šį įstatymą kaip pagrindinis komitetas Seime svarstė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jis kuravo šį įstatymą. Todėl pagrindinis komitetas turėtų būti tas, kuris dalyvavo priimant šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Turime antrą siūlymą. Ar dar būtų siūlymų dėl pagrindinio komiteto? Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš tik norėjau papildyti. Būkime teisingi iki galo. Kadangi dėl Valstybės tarnybos įstatymo dabar pagrindiniu komitetu yra pasiūlytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tai logiška, kad visas paketas eitų taip pat į Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ten, kur nebuvo pagrindinio komiteto pakeista, nebuvo atmestos jo išvados, pertrauka, ten mes papildome, o dėl šio, nes apskritai nebuvo paskirtas pagrindinis, o tiesioginis ryšys yra su pirmuoju, t.y. Nr.IXP-779, prašyčiau apsispręsti dėl pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Mes jį tikrai svarstėme pereitą kartą, kiek prisimenu. Mes buvome pagrindinis komitetas.

PIRMININKAS. Aš labai jūsų atsiprašau, gerbiamasis kolega. Aš, prieš siūlant kolegai A.Sysui, kaip tik suformulavau jūsų siūlymą. Mes turime du pagrindinius siūlymus. Būkite atidūs ir taupykime laiką. Prašom registruotis ir alternatyviu balsavimu apsispręsime dėl pagrindinio komiteto šiam įstatymo projektui. Užsiregistravo 49 Seimo nariai.

Kolegos, yra du siūlymai. Pirmas, kad pagrindiniu komitetu įstatymo projektui Nr.IXP-846 būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, antras siūlymas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Skelbiu alternatyvų balsavimą, kuriuo turime apsispręsti. Kas balsuojate už, pritariate, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kas prieš, – tai Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom įjungti balsavimo režimą. Už – 35, prieš – 11. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma, kaip ir visą šį bloką, nukelti į antradienio plenarinį posėdį.

Baudžiamojo proceso kodekso 45, 270, 440, 443, 446, 448, 449, 450, 451, 452, 454, 456 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 447 ir 455 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, kodekso papildymo 448¹, 448², 451¹, 451², 456¹, 456² straipsniais ir trisdešimt aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-420(2*) (svarstymas)

Tęsiame įstatymų svarstymą pagal eilę. Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimas ir papildymas. Pranešėjas – kolega R.Sedlickas. Prašau.

R.A.SEDLICKAS. Šio įstatymo tikslas yra sukurti supaprastintą, geriau ir greičiau veikiančią akivaizdžių nusikaltimų bylų nagrinėjimo procedūrą. Šis yra vienas iš tų sudėtingesnių įstatymų, kuriame reikėjo subalansuoti pilietines teises, Žmogaus teisių konvenciją, spartumą, teisingumą, racionalumą. Komisija ar darbo grupė dirbo maždaug mėnesį. Viskas yra subalansuota. Teisės komitetas pritarė šiam įstatymui vienbalsiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Kolega G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, papildomo komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo yra, mes turim daug pastabų. Taip, sutinku su gerbiamuoju R.Sedlicku, kad tai labai sudėtingas įstatymas. Ir, deja, reikia pasakyti, kad tos pastabos, kurias mes gavom bent tada, kai svarstė komitetas, jos buvo labai reikšmingos ir labai svarios.

Taigi aš turiu jums pasakyti išvadas, kurios buvo papildomo komiteto, jos buvo prieš darbo grupės, kiek aš suprantu, nes dabar mes paskutinio neturim. Tai aš dabar ir nežinau, ar ta mūsų nuomonė yra svari, nes tai yra kovo 14 dienos nuomonė. Mes dabar neturėjom naujo svarstymo, aš turiu tiktai seną. Aš turiu tai, kas buvo kovo 14 dieną. Kovo 14 d. balsavimo rezultatai buvo 6 – už, 1 – prieš, susilaikė… O buvo tokia nuomonė: grąžinti projektą rengėjams tobulinti, atsižvelgiant į specialistų pastabas, kad projektas būtų suderintas su tarptautinės teisės aktais, Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kitomis Baudžiamojo proceso kodekso normomis. Taip pat kad bus sudarytos sąlygos nukentėjusiam ir įtariamajam apginti savo teises, įskaitant teisę susitaikyti išsprendus žalos atlyginimo klausimą. Dviejų Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių sąlyga. Tai buvo tokia kovo 14 d. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai jūs pritariate, taip? Prašau dar gerbiamąjį R.Sedlicką pakomentuoti, ar atsižvelgta į pataisas, kurias teikė kovo mėnesį Žmogaus teisių komitetas.

R.A.SEDLICKAS. Į visas pastabas buvo atsižvelgta pakartotinai.

PIRMININKAS. Jūs tai galėtume matyti iš teikiamo projekto. Tokia trumpa replika būtų.

Diskusijose dalyvauti norinčių nėra. Ar galėtume, kolegos, bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū, pritarta.

Pataisos darbų kodekso 27, 29, 33, 41, 43, 45¹, 49, 52, 72, 72¹, 73, 77, 80, 81, 82 straipsnių pakeitimo, 47¹, 58¹, 79 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir 83¹ straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-365(3*) (svarstymas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-365 – Pataisos darbų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimas ir papildymas. Pranešėjas – kolega R.Sedlickas. Prašau.

R.A.SEDLICKAS. Šio projekto tikslas yra suderinti įvairius Pataisos darbų kodekso straipsnius su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Konvencijos 3 straipsnio nuostatos draudžia nežmonišką žmogaus orumą žeminantį elgesį (…) nubaudimą. Į visas pataisas buvo atsižvelgta. Teisės komitetas pritarė šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo komiteto – Žmogaus teisių komiteto išvadą pateiks kolega A.Lydeka. Prašau.

A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė nagrinėjamą projektą, įvertino, kad projekte yra ginamos žmogaus teisės. Taip pat yra numatyta ir keletas pakeitimų, naudingų įkalinimo įstaigų sistemos administravimo požiūriu. Tad bendru sutarimu pritarė šio įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose dalyvauti nėra užsiregistravusių Seimo narių. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

Kardomojo kalinimo įstatymo 10, 15, 18 straipsnių, 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-366(3*) (svarstymas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-366 – Kardomojo kalinimo įstatymo 10, 15, 18 straipsnių, 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Taip pat prašau Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti kolegą R.Sedlicką.

R.A.SEDLICKAS. Šios pataisos yra dalis to įstatymo, kur buvo svarstytas tik dabar. Teisės komitetas taip pat pritaria šiam įstatymui ir į visas pastabas buvo atsižvelgta.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau kolegą A.Lydeką pateikti Žmogaus teisių komiteto išvadą.

A.LYDEKA. Žmogaus teisių komitetas apsvarstė projektą ir bendru sutarimu pritarė šio įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose nėra norinčių dalyvauti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių pasakyti nuomonę. Klausiu Seimo narių, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū, pritarta.

Kardomojo kalinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-422* (svarstymas)

Įstatymo projektas Nr.IXP-422 – Kardomojo kalinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikia kolega R.Sedlickas. Prašau.

R.A.SEDLICKAS. Šis įstatymas yra dalis tų, apie ką buvo kalbėta iki šiol. Teisės komitetas pritarė. Į visas pastabas buvo atsižvelgta.

PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komiteto išvadą prašau pateikti A.Lydeką. Prašau.

A.LYDEKA. Ne tik susijęs su tuo, jis truputį į kitą orientuotas yra, dėl datos išbraukiama viena dalis, t.y. tiesiog paseno data ir ta dalis yra nelogiška. Taigi Žmogaus teisių komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė šio įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose nėra norinčių dalyvauti. Dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume, kolegos, šiam įstatymo projektui po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.

Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-792* (svarstymas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-792 – Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 metų kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 metų kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas įvertino Teisės departamento pateiktą pastabą ir yra pateiktas projektas. Jokių pasiūlymų nėra. Siūlytume jį svarstyti ir pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komiteto išvadą pateikia komiteto pirmininkas G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu už pritarė šio įstatymo priėmimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl šio įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų nėra? Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta.

Kolegos, šiam įstatymo projektui siūloma ypatinga skuba, bet tolesnę šio įstatymo priėmimo procedūrą siūlau nukelti į popietinį šios dienos posėdį. Ar pritartumėte tam? Ačiū.

Kolegos, kadangi Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-678 teikėjas, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas K.Kuzmickas išvykęs, ar neprieštarautumėte, kad įstatymo projekto svarstymą nukeltume į popietinį šios dienos posėdį? Ačiū, pritarta.

Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 7, 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-583(3*) (svarstymas)

Kolegos, nagrinėjame Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 7, 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-583. Pranešėjas – kolega V.Tomaševski – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

V.TOMAŠEVSKI. Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pavedimu teikiu jums svarstyti komiteto patobulintą įstatymo projektą, kurį Seimui pateikė Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius. Pagal galiojančio įstatymo 16 straipsnį kiekvienas Seimo narys turėjo teisę kadencijos laikotarpiu naudotis tarnybiniu automobiliu be vairuotojo. Tai žinote, ar ne? Gerai. Siūloma atsisakyti teisės į tarnybinį automobilį skiriant visiems Seimo nariams minėtą piniginę kompensaciją – 800 litų, t.y. 0,8 VMDU. Įstatymo projekto 3 straipsniu nutarta nuo 30 iki 15 dienų sutrumpinti terminą, per kurį buvęs Seimo narys turi išsikelti iš užimamų patalpų viešbutyje. Ir dar vienas momentas. Komitetas nusprendė papildyti įstatymo projektą 4 straipsniu, nustatančiu naujos tvarkos įsigaliojimą nuo kitų metų sausio 1 d. Prašome pritarti šiam komiteto patobulintam įstatymo projektui. Nuo kitų metų sausio 1 d.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam V.Tomaševskiui. Papildomas komitetas buvo Biudžeto ir finansų komitetas. Nematau gerbiamojo E.Savicko posėdžių salėje. Ar galėtų Biudžeto ir finansų komiteto vardu išvadą pateikti kas nors kitas? Kolega Balčyti, ar galėtumėte pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą? Dėl įstatymo projekto Nr.IXP-583. Ačiū. Daugiau Biudžeto ir finansų komiteto narių nematyti. Prašom, kolega Balčyti.

Z.BALČYTIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas, išnagrinėjęs įstatymo projektą Nr.IXP-583, atsižvelgė į pateiktas pastabas ir iš esmės įstatymo projektui pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių Seimo narių? Dėl balsavimo motyvų? Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Kolega A.Sysas nepritarė, todėl, kolegos, prašom registruotis. Apsispręsime balsuodami. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Sysas. Prašom išsakyti nuomonę.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš nenorėjau kalbėti dėl motyvų, aš galiu pasakyti tik tiek, kiek man gerai žinoma, nes praeitoje kadencijoje priklausiau Administracinei komisijai. Taigi galiu pasakyti, kad anoje kadencijoje vieno automobilio išlaikymas kainavo 460 litų per mėnesį, o dabar mes Seimo nariui mokame 800 litų. Tai pradėta anoje kadencijoje, aš nepriekaištauju, sakykime, dešinei pusei ar kam nors kitam, bet aš manau, kad nueita neteisingu keliu, nes mokesčių mokėtojams šis malonumas kainuoja brangiau. Tam aš pritarti negaliu.

PIRMININKAS. Kolega A.Rimas. Prašom. Prašom, kolegos, registruotis. Balsuosime dėl šio įstatymo projekto.

Užsiregistravo 29 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-583 būtų pritarta po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko.

Už – 22 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys. Šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-121A(2)* (svarstymas)

Nagrinėjame Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-121A(2). Pranešėjas kolega V.Pulokas. Prašom.

V.PULOKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis komitetas Seimo pavedimu svarstė ir parengė išvadas dėl Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Nagrinėti buvo pateikti trys alternatyvūs projektai. Vadovaujantis Seimo statuto 150 straipsnio 3 dalimi, komitetas apsisprendė pritarti Seimo nario J.Karoso pateiktam projektui ir pradėti jo svarstymą. Už tai balsavo 7, prieš – 3, susilaikė 1.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstymo metu atsižvelgė į Seimo Teisės departamento, Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei į Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymus bei pastabas. Galutinis rezultatas – komitetas teikia Seimui svarstyti patobulintą įstatymo projektą. Čia noriu atkreipti dėmesį ir siūlau, kad ir šiame patobulintame projekte, jeigu turite lyginamąjį variantą, po žodžio “vidutinio” būtų įrašytas “mėnesinio Seimo nario atlyginimo”, nes šiame projekte toks žodis nėra įrašytas, o, aš manau, jis reikalingas. Komiteto vardu prašau pritarti pateiktam įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme pagrindinio komiteto nuomonę. Grupė Seimo narių, pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai, t.y. ponas A.Indriūnas, ponas S.Lapėnas ir ponas V.Tomaševski, pareiškė atskirąją nuomonę. Tad šios trijų Seimo narių grupės vardu parašom pasakyti tą atskirąją nuomonę. Matydamas kolegą S.Lapėną ir V.Tomaševskį, kreipiuosi jį juos. Prašome pateikti atskirąją nuomonę. (Balsai salėje)

V.TOMAŠEVSKI. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų nuomonė tokia: mes nesutinkame, kad išeitinė pašalpa būtų iki 6 mėnesių. Seimo nariams visiškai užtektų 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės kompensacijos.

PIRMININKAS. Papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kolega V.Saulis. Prašau pateikti nuomonę.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu svarstant Seimo narių darbo sąlygų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Komitetas gavo tik dvi Seimo Teisės departamento išvadas, jas apsvarstė ir joms pritarė. Komitetas pagrindiniam komitetui siūlė būtent tai, kas buvo paminėta pagrindinio komiteto pranešime, t.y. sujungti visus alternatyvius projektus į vieną atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Mes siūlėme nustatyti, kad kompensacija mokama tuomet, kai nutrūksta Seimo nario įgaliojimai pagal Konstitucijos 63 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytus atvejus. Ir buvome pateikę antrą pasiūlymą, t.y. nesieti kompensacijos išmokėjimo su įsidarbinimu. Pritariame, kad kompensacija neturėtų būti mažesnė kaip 2 mėnesių, ne didesnė kaip 6 mėnesių vidutinės pareiginės algos, tai paskui buvo truputį pataisyta. Balsavimo rezultatai – komitetas balsavo bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kolega A.Sysas. Prašau pateikti komiteto išvadą.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite perskaityti pagrindinio komiteto išvadą dėl trijų įstatymų, kurie buvo alternatyvūs, t.y. dėl Nr.IXP-121, Nr.IXP-121A ir Nr.IXP- 121A(2). Komitetas siūlė parengti vieną įstatymą, tą ir padarė pagrindinis komitetas atsižvelgdamas į tokias pastabas. Pirma. Kompensacija mokama tik tada, kai nutrūksta Seimo nario įgaliojimai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte nustatytu atveju. Aš labai apgailestauju, kad pagrindinis komitetas praplėtė tas ribas vėl palikdamas keturis punktus.

Antra. Kompensacija skaičiuojama ne nuo Seimo pareigūno pareiginės algos, o nuo Seimo nario pareiginės algos, arba, kaip teisingai šiandien pasakė pagrindinio komiteto pranešėjas, kad tai reikėtų aiškiai įvardyti, nuo vidutinės mėnesinės algos.

Trečia. Kompensacijos išmokėjimas nebūtų siejamas su įdarbinimu, nes mes komitete manėme, kad tai yra per daug sunkus administravimo procesas ir jokiu būdu nereikėtų tokių dalykų sieti.

Ir ketvirta, kad kompensacija būtų ne mažesnė kaip 2 mėnesių ir ne didesnė kaip 6 mėnesių vidutinės pareiginės algos.

Mūsų motyvai buvo tie, kad mes turėtume kažkaip kodifikuoti ar modifikuoti mūsų teisinės sistemos išeitinių pašalpų sritį, nes visų žmonių, kurie dirba pagal Darbo sutarties įstatymą, t.y. daugumos Lietuvos žmonių, išeitinės pašalpos dydis yra būtent 2 mėnesių, maximum gali būti 6. Jeigu mes norime, kad Lietuvos piliečiai Seimo narius nors tiek priskirtų prie tų piliečių, kuriems taikomos bendros normos, tai būtent ir buvo vadovaujamasi tokiomis nuostatomis, o ne užsiimama tam tikru populizmu, kad reikia nemokėti visai ar mokėti 2 mėnesių. Yra tam tikros normos ir ribos, pabandykime elgtis taip, kaip elgiamės kitų piliečių atžvilgiu priimdami vieną ar kitą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai jūs pritariate komiteto išvadoms?

A.SYSAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Pritaria. Diskusijoje dalyvauti norinčių nėra. Dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto – kolega J.Karosas. Prašau.

J.KAROSAS. Aš tik kelis žodžius dėl tos nuomonės, kuri čia ką tik buvo pasakyta. Kodėl buvo siūlomas ir yra siūlomas pasirinkti šis variantas, kurį dabar aptarėme ir kurį palaikė komitetai, t.y. 2 ir 6. Visų pirma nėra pasakoma, kad visiems privalomi 6, vienas yra iki 6. Tai viena. Antra. Gerbiamasis A.Sysas pasakė vieną argumentą, kad tai yra bendra kompensacijų išmokėjimo tvarka. Manau, kad tai yra gera tendencija sulyginti visus valstybės išlaikomus žmones šia prasme. Tai yra logiška ir pagrįsta.

Ir dar viena pastaba ta pačia tema. Šis įstatymo pasiūlymas, pakeitimas yra tam tikro kompromiso rezultatas. Turint omenyje, kas buvo iki šiol, yra taisoma iki šiol buvusi tvarka ir mes visiškai negalime ignoruoti, man regis, tai būtų ne logiška, tos buvusios tvarkos, kadangi mes šiuo atveju valstybės išlaikomus žmones pastatome į skirtingą padėtį. Dėl to toksai radikalus, taip sakyti, žingsnis, man atrodo, bus neteisingas socialine ir kitomis prasmėmis, galų gale moraline prasme. Todėl ir pasirinktas toks variantas, kuris radikaliai pakeičia buvusią tvarką, bet vis dėlto šiek tiek atsižvelgia į buvusią tvarką. Labai ačiū. Prašau palaikyti šį variantą, kuris dabar pateiktas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Vazbys.

A.VAZBYS. Gerbiamieji kolegos, mano pozicija būtų ta, kad reikia nepritarti pagrindinio komiteto išvadai, ir būtent dėl keleto motyvų. Visų pirma tame pradiniame projekte, kurį aš užregistravau ir kuriam buvo pritarta po pateikimo, buvo numatyta, kad išeitinė kompensacija yra mokama tiktai vienu atveju – pagal Konstitucijos 63 straipsnio 1 dalį, t.y. kai baigiasi Seimo nario kadencija. Dabar vėlgi yra paliktos visos kitos sąlygos, tarp jų ir ta, kai pats Seimo narys pasitraukia iš Seimo. Tuo tarpu kitų institucijų – valstybės tarnybos, Vyriausybės ar savivaldybių tarybų, merų –atžvilgiu nėra tiek daug galimybių gauti išeitinę kompensaciją. Šia prasme Seimo nariai yra išskiriami iš konteksto. Lygiai taip pat ir su išeitinės pašalpos dydžiu. Buvo ta idėja, kad reikia suvienodinti visų politikoje veikiančių asmenų sąlygas, dabar vėlgi… po to eis trys įstatymų projektai, kur tos sąlygos skiriasi. Čia Seimo nariai vėlgi turi išskirtiniausias sąlygas – nuo 2 iki 6. Nei merai, nei politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, nei Vyriausybės nariai tokių sąlygų neturi. Todėl aš siūlyčiau nepritarti pagrindinio komiteto išvadai ir grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Girdėjome vieną pritariančią nuomonę, kitą prieštaraujančią. Prašau registruotis. Balsuosime.

Užsiregistravo 24 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-121(2) būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 20, prieš – 2, susilaikė 1 Seimo narys. Šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Gerbiamieji kolegos, kadangi iki vakarinio plenarinio posėdžio, kuris prasideda 15 val., liko pusė valandos, ar pritartumėte siūlymui, kad būtų skelbiama pietų pertrauka ir rytinis posėdis būtų baigtas? Ačiū. Skelbiu rytinį posėdį baigtą.