Penkiasdešimtasis (101) posėdis
2001 m. birželio 19 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir Č.JURŠĖNAS

 

 

Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ataskaitos” projektas Nr.IXP-753A. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitos vertinimo” projektas Nr.IXP-753(2A) (svarstymas ir priėmimas)

 

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau paskelbti birželio 19 d. vakarinio posėdžio pradžią. Buvo nuspręsta, kad mes grįžtame prie rezoliucijų klausimo ir apsisprendžiame, kaip elgiamės su jomis. Tuoj pat frakcijų vadovams bus pateikta Teisės departamento išvada. Aš norėčiau ją perskaityti, jeigu kolega J.Bernatonis dabar primygtinai nereikalauja žodžio. Po to aš jums suteiksiu žodį.

Taigi yra Teisės departamento išvada (ji nėra ilga) dėl rezoliucijos projekto atšaukimo, nes pamenat, kolegos, rytiniame posėdyje iškilo klausimas, ar po pateikimo rezoliucija gali būti atsiimama.

“Atsakydami į jūsų žodinį paklausimą ir adresuotą Seimo Pirmininkui A.Paulauskui, norėtume atkreipti jūsų dėmesį, kad Seimo statuto nuostatomis rezoliucijos projekto atšaukimo tvarka nėra reglamentuota. Seimo statuto 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad įstatymą projekto iniciatoriai turi teisę atšaukti iki jo svarstymo Seimo posėdyje. Reikėtų pažymėti, kad sąvoka “įstatymo projektas” Seimo statuto nuostatose yra vartojama apibrėžiant Seime pateikiamus, svarstomus ir priimamus norminio pobūdžio teisės aktus, t.y. įstatymus ir Seimo nutarimus.

Statuto 182 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad rezoliucija yra Seimo nenorminis aktas, priimamas, kai siekiama patvirtinti raštu Seimo nuomonę kokiu nors valstybei svarbiu klausimu. Be to, rezoliucijos projekto pateikimo ir svarstymo procedūra, kurią reglamentuoja Seimo statuto 183 straipsnis, skiriasi nuo įstatymų projektams taikomų jų pateikimo, svarstymo procedūrų, t.y. rezoliucijos projektas nėra svarstomas Seimo paskirtame pagrindiniame komitete ir panašiai.

Tokiu būdu galima manyti, kad Seimo statuto 140 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos rezoliucijos projekto atšaukimui. Tokia situacija iš dalies gali būti vertinama kaip procedūrinių klausimų teisinio reguliavimo spraga.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Seimo statuto 261 straipsnio nuostatas visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame Statute ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas. Toks sprendimas po trumpo posėdžio pirmininko motyvų išdėstymo priimamas be diskusijų balsavusiųjų Seimo narių dauguma”.

Taigi aš, remdamasis 261 Statuto straipsniu, noriu pasiūlyti Seimo nariams apsispręsti dėl tolesnio šių rezoliucijų likimo, ir šis apsisprendimas būtų toks: ar Seimo nariai pritaria tam, kad būtų atsiimta antra ir trečia rezoliucijos? Be jokios abejonės, mano teikimas bet kokiu atveju reikštų ne ką kita, o klausimo teikimą balsavimui. Dėl vedimo tvarkos, matau, kolega J.Bernatonis. Prašau.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad Teisės departamentas (iš to teksto, kurį jūs perskaitėte, aš taip supratau) siūlo Seimui apsispręsti, ar galima atsiimti, ar negalima atsiimti. Bet Teisės departamentas nesiūlo atsiimti ar neatsiimti. Tai yra kalbama apie tai, kad pasinaudodami tuo straipsniu mes nustatytume, ar galima tokia procedūra, ar negalima. Ir dar kartą, kadangi pasikeitė posėdžio pirmininkas, aš noriu iš anksto jums pasakyti, kad jeigu tą rezoliuciją Liberalų frakcija atsiima, aš, kaip Seimo narys, pasinaudodamas savo Statute nustatytomis teisėmis ją teikiu.

PIRMININKAS. Ačiū už priminimą. Aš taip pat buvau salėje, kai jūs šį savo ketinimą formulavote rytiniame posėdyje. Taigi, kolegos, tokios galimybės aš jums kol kas nesiūlau. Aš siūlau balsavimu spręsti klausimą, ir išties mes turėtume balsavimu apsispręsti dėl tolesnio dviejų dokumentų likimo. Kaip žinote, kolegos E.Masiulis ir… tuoj pat aš suformuluoju klausimą, kaip aš jį suprantu. Seimo rezoliucijos, eilės Nr.11c, ir Seimo nutarimo Nr.11d teikėjai pareiškė norą atsiimti. Tam, kad mes galėtume pritarti tokiam norui, reikia balsuoti, ar mes pritariame, kad šitos rezoliucijos būtų atsiimamos. (Balsai salėje) Taigi, gerbiamieji kolegos, prašau registruotis prieš balsavimą. Tuoj pat po registracijos aš jums suteiksiu žodį. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos kolega J.Bernatonis. Prašau.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dar kartą norėčiau patikslinti. Teisės departamento išvadoje manoma, kad galima tai spręsti, t.y. ar gali atsiimti, ar negali, balsuojant pagal atitinkamą Statuto straipsnį. Bet jūs dabar teikiate Seimui balsuoti, ar atsiima, ar neatsiima. Ne Seimas teikia šią rezoliuciją, Liberalų frakcija teikia šią rezoliuciją, jie norėtų ją atsiimti, tik truputį, mūsų manymu, pavėlavo. Aš prašyčiau, kad jūs tiksliai suformuluotumėte šį klausimą balsavimui ir kad nebūtų po to spekuliuojama, neva Seimas priėmė sprendimą atsiimti tą rezoliuciją. Tai yra Liberalų frakcijos prašymas, deja, pavėluotas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos, matau, kolega J.Razma.

J.RAZMA. Na, iš tiesų, kaip išaiškino Teisės departamentas, mes galime iš esmės balsuoti, ar tos dvi likusios rezoliucijos yra atsiimamos, ar vis dėlto Seimas yra priverstas dėl jų balsuoti ir atsiimti nėra galimybės. Bet aš norėčiau išreikšti nusistebėjimą socialdemokratų veiksmais. Mes ir taip vėluojame svarstyti svarbius klausimus, o jie dabar primygtinai siūlo mums įsivelti į beprasmį balsavimą ir dėl tokių rezoliucijų, kurios yra priešingo pobūdžio, negu jie patys teikė. Tai kokia yra jų pačių pozicija, aš nesuprantu, ir kam visiems gaišinti laiką?

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, kodėl mes einame tokiu sudėtingu keliu? Teisės departamento išvada netrukdo mums iškart balsuoti už rezoliucijas, ir nebūtų nereikalingų kalbų ir ginčų, ir postringavimų prie vieno ar kito mikrofono. Bet jūs pats, kaip pirmininkas, negerbiate Seimo ir to laiko, kurį mes galėtume skirti kitų įstatymų svarstymui. Paprasčiausiai balsuokim dėl tų rezoliucijų, ir viskas būtų baigta. Vis tiek balsuosime.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, dėl ko iš tikrųjų diskutuojame. Prieš posėdį ponas E.Masiulis, atstovaudamas Liberalų frakcijai, pasakė, kad jie atsiima savo teiktą projektą. Ponas J.Bernatonis pasakė, kad jis savo vardu nori pateikti šią rezoliuciją. Aš noriu pastebėti, kad 140 straipsnio 3 dalis numato dvi procedūras. Ponas J.Bernatonis turi oficialiai paremti ir pateikti šią rezoliuciją. Aš noriu paklausti, ar ponas J.Bernatonis remia šią rezoliuciją? (Balsai salėje) Jis remia šią rezoliuciją, taip? Tai tada gal galim priimti bendru sutarimu, ar ne? Nereikės diskutuoti.

PIRMININKAS. Mes dar išsiaiškinsim, kurią iš rezoliucijų remia kolega J.Bernatonis. Bet, gerbiamieji kolegos, aš perskaičiau Teisės departamento išvadą ir tai yra pagal 261 straipsnio numatytą tvarką mano teikiami motyvai kaip Seimo posėdžio pirmininko. Todėl dabar noriu suformuluoti klausimą balsavimui. Balsavimas už reiškia pritarimą tam, kad rezoliucijos gali būti atsiimtos, balsavimas prieš reiškia pritarimą tam, kad rezoliucijos negali būti atsiimtos. Susilaikymas, žinia, yra susilaikymas. (Balsai salėje) Prašau Seimo narius prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai.

Aš kolegai A.Saudargui suteiksiu žodį po balsavimo, nes aš jau esu suformulavęs. Motyvai pagal Statuto 261 straipsnį nenumatyti. Aš motyvus išdėsčiau, o Seimo nariai motyvų šioje stadijoje nedėsto. Aš dar kartą formuluoju klausimą balsavimui. Balsavimas už reiškia pritarimą, kad rezoliucija gali būti atsiimta, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, kad gali būti atsiimta, susilaikymas yra susilaikymas. Prašom Seimo narius balsuoti.

Už – 39, prieš – 43, susilaikė 10. Rezoliucijos negali būti atsiimtos.

Dabar turėtume apsispręsti dėl kiekvienos iš alternatyvių rezoliucijų. Balsavimas nebūtų alternatyvus. Pirmasis teikiamas balsuoti dokumentas yra Seimo rezoliucija, kurios teikėja yra Seimo narė D.Kutraitė-Giedraitienė. Siūlyčiau balsuoti iš karto. Balsavimas už reiškia pritarimą teikiamai rezoliucijai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą teikiamai rezoliucijai. Prašau Seimo narius balsuoti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas. Dėl motyvų, kad jie nėra teikiami, buvo apsispręsta dar rytiniame posėdyje. Rezoliucija nepriimta, gerbiamieji kolegos.

Dabar dėl vedimo tvarkos – kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, kadangi šis svarstymas ir balsavimas nuėjo visiško absurdo keliu ir demonstruoja visišką Seimo absurdo viršūnę, aš frakcijos vardu reikalauju perbalsuoti, o prieš perbalsavimą prašau pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nemanau, kad mes turime pagrindą perbalsuoti. Tačiau siūlymas, kurį suformulavo kolega A.Kubilius dėl pertraukos, manau, yra visiškai teisėtas. Prieš apsispręsdami dėl likusios rezoliucijos, kurios teikėjas yra Seimo narys V.Landsbergis, mes galėtume apsispręsti padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Jeigu tam pritartų. Pagal Statuto 109 straipsnį – iki balsavimo, taip yra pasakyta. Todėl mes dabar balsavimu turėtume apsispręsti, ar yra daroma pertrauka, ar ne. Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau priminti, kad pirmoje dalyje, kai mes pradėjome svarstyti, buvo sutarta, kad visos trys rezoliucijos pateikiamos, o po to iš karto balsuojama. Balsavimas prasidėjo, todėl negalima sakyti, kad dėl šios balsavome, o dėl kitų galime daryti pertrauką, nes balsavimo metu daryti pertraukos negalima. Jeigu po kiekvienos rezoliucijos pateikimo būtume balsavę, tada taip, būtų galima daryti pertrauką. Šiuo atveju pats posėdžio pirmininkas, kuris vedė rytinį posėdį, pasiūlė visiškai kitokį variantą. Ponas A.Kubilius nepasakė motyvų, kodėl taip daroma. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Kolega A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš turiu pasiūlymą, kodėl reikėtų perbalsuoti. Nes, mano manymu, kompiuteris dirba neteisingai. Ponas J.Bernatonis pasakė, kad jis palaiko šią rezoliuciją, o dabar aiškiai matyti, kad balsuota prieš. Manau, kad kompiuteris dirbo neteisingai, todėl siūlau perbalsuoti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar mes norime tęsti šį cirką? (Triukšmas salėje) Aš siūlau kolegoms grįžti į vietas. Dabar turėsime balsuoti dėl to, ar yra daroma pertrauka, ar ne. Gerbiamieji kolegos, atsiverskite Statuto 109 straipsnį, kuriame iškalbingai parašyta “iki balsavimo”. (Triukšmas salėje) Balsavimo dėl trečiosios rezoliucijos dar nebuvo. Aš matau pritariantį rezoliucijai kolegą J.Bernatonį. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš turiu tokį pasiūlymą – taupykime Seimo laiką. Jeigu vienam ponui A.Medalinskui kas nors neaišku, jis gali prieiti prie manęs ir paklausti. Kam tokiais absurdiškais klausimais gaišinti visą Seimą?

PIRMININKAS. Ačiū. Atsiprašau. Dabar kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, man atrodo, kad mums tikrai turėtų būti dėl to, kas šiandien vyksta visą dieną... Vieną kartą reikia nepamiršti, kad į mus žiūri visi Lietuvos žmonės. Baikime mes tą cirką. Jeigu nenorime dirbti ir spręsti klausimų, užbaikime posėdį ir šiandien nedirbkime.

PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad jūs neturėtumėte daryti statutinių klaidų. Juo labiau kad svarstymo metu buvo pasakyta, yra ir Teisės departamento išvada, kad kolegos konservatoriai pateikė teisės aktą, kuris neatitinka reikalavimų. Šiuo atveju Seimas jokio nutarimo svarstyti negali. Tai visiškai akivaizdu. Klausimas yra visiškai aiškus. Antras dalykas. Jūs prieš pertrauką formulavote labai aiškiai ir tiksliai (pažiūrėkite į stenogramas). Dabar mes balsuojame dėl visų rezoliucijų, vadinasi, jokių pertraukų daryti negalima. Siūlau užbaigti klausimą ir pereiti prie kitų darbotvarkės klausimų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, jūsų argumentas tvirtina tai, kad norint, jog būtų parengta pagal juridinės technikos reikalavimus, pertrauka tikrai nepakenktų. Dar kartą noriu akcentuoti, kad Statuto 109 straipsnio 1 dalis aiškiai pasako, kad iki balsavimo pradžios frakcijos, posėdžio pirmininko ar pagrindinio komiteto reikalavimu balsavimo būdu galima apsispręsti padaryti pertrauką. Aš siūlau pasirinkti tokį kelią ir judėti į priekį. Ar kolega A.Kubilius primygtinai norėtų dar kalbėti? Ačiū, matau, kad ne. Taigi, kolegos, turėtume… Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes iš ryto jau sakėme, kad yra visiškas absurdas svarstyti šias rezoliucijas ar nutarimus, nesvarbu, kaip juos pavadintume. Socialdemokratai įvėlė Seimą į šį absurdą. Aš dabar noriu pasakyti, kad visi iki šiol vykę balsavimai dėl šių rezoliucijų yra neteisėti, nes nebuvo įvykdyta viena iš Statuto nuostatų, t.y. po pateikimo dėl šių rezoliucijų turėjo vykti bendra diskusija. Diskusijos nebuvo, todėl mes siūlome dabar daryti pertrauką, ketvirtadienį grįžti ir svarstyti, jeigu socialdemokratai yra pasiruošę šitaip valdyti kraštą, kaip jie teigia, kad yra pasiruošę valdyti kraštą. Jeigu norima kalbėti rimtai, kalbėti apie rimtus darbus, tai seniai reikėjo baigti šių rezoliucijų svarstymą net jų nepradėjus.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom Seimo narius prieš balsuojant registruotis.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Balsuosime dėl Konservatorių frakcijos siūlymo padaryti pertrauką iki artimiausio Seimo posėdžio. Balsavimas už reiškia pritarimą pertraukai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Prašau Seimo narius balsuoti.

Už – 31, t.y. pakankamas skaičius, kad pertrauka būtų padaryta iki artimiausio posėdžio. Primenu, opozicinės frakcijos siūlymui padaryti pertrauką užtenka 1/5 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų. Yra daugiau nei numatytas minimumas, daroma pertrauka iki ketvirtadienio rytinio posėdžio.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau siūlyti tęsti mūsų darbą, bet prieš tai kolega J.Bernatonis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš truputį neetiškai bandžiau replikuoti iš vietos, bet iš tiesų mums liko neaišku, už kurį Seimo nario A.Kubiliaus siūlymą mes balsavome. Ar po pertraukos dar bus bendroji diskusija dėl visų trijų rezoliucijų, ar po pertraukos jau bus tik balsavimas dėl konservatorių pateikto nutarimo? Kadangi buvo du siūlymai, jūs, formuluodamas klausimą balsavimui, to aiškiai neišdėstėte.

PIRMININKAS. Aš siūlau palikti klausimą Seniūnų sueigai. Pasitars deleguoti frakcijų atstovai. Manau, rasime bendrą sutarimą. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galėčiau siūlyti tokią mūsų tolesnio darbo tvarką: tęsti klausimus, likusius iš rytinio plenarinio posėdžio, eilės tvarka, juoba kad dalis įstatymų yra pakankamai svarbūs dėl terminų?

 

Gamtinių dujų įstatymo 2, 5, 8, 12, 15, 20, 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-626(2*) (priėmimas)

 

Siūlyčiau pereiti prie darbotvarkės klausimo 1-2 – Gamtinių dujų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-626. Priėmimo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją Seimo narį kolegą R.Sinkevičių. Prašau.

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai, teikiu jūsų teismui, tiksliau sakant, priimti Gamtinių dujų įstatymo 2, 5, 8, 12, 15, 20, 21, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Šis įstatymas buvo apsvarstytas Ekonomikos komiteto posėdyje. Komiteto balsavimo rezultatai yra tokie: už – 13, prieš nebuvo, susilaikė 1. Minėtas įstatymas patikslina teisines normas tarp dujų tiekėjų, dujų vartotojų ir kitų organizacijų, susijusių su dujų verslu, taip pat liberalizuoja rinką plačiau atverdamas, nuleisdamas kartelę laisviesiems vartotojams. Iki šiol laisvųjų vartotojų statusas buvo suteikiamas įmonėms ir organizacijoms, kurios per metus dujų suvartodavo ne mažiau kaip 25 mln. m3, šiuo metu pagal naują pataisą siūloma apsiriboti 15 mln. m3 per metus aukščio kartele. Tai duos tai, kad per 81% gamtinių dujų pirkėjų galės pasinaudoti laisvojo vartotojo statuso teise ir tiesiogiai derėtis su gamtinių dujų tiekėjais. Kviečiu Seimo narius pritarti minėtam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Taigi 1 straipsnis, susijęs su 2 straipsnio 27 dalies papildymu. Norinčių kalbėti dėl šio straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra. Pataisų ir pastabų nėra gauta. Aš klausčiau, ar, nesant norinčių kalbėti dėl motyvų, galim pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Aš klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti šiam straipsniui. (Balsai salėje) Prieštaravimų nėra. 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu. 3 straipsnis. Taip pat pataisų nėra gauta. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Nesant prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. 4 straipsnis. Dėl jo norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Klausiu, ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu. Prieštaravimų nėra. Ačiū. Pritarta. 5 straipsnis. Dėl jo norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Aš klausiu, ar galime 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu, nesant prieštaravimų? Prieštaravimų negirdžiu ir nematau. Pritarta 5 straipsniui bendru sutarimu. 6 straipsnis. Dėl motyvų taip pat nepageidauja kalbėti nė vienas Seimo narys. Ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Nesant prieštaravimų, 6 straipsniui pritarta bendru sutarimu. 7 straipsnis. Ar galime šiam straipsniui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. 7 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

8 straipsnis. Dėl 8 straipsnio yra gauta Seimo nario J.Razmos pataisa. Ji yra įregistruota jau po to, kai komitetas svarstė šią pataisą. Tam, kad ši pataisa būtų svarstoma Seimo posėdyje, reikalingas ne mažiau kaip 29 Seimo narių pritarimas. Prašau Seimo narius elektroniniu būdu išsakyti savo pritarimą arba nepritarimą, kad ši pataisa būtų svarstoma plenariniame pasėdyje. Tik 9 Seimo nariai pritaria tam, kad Seimo nario J.Razmos pataisa būtų svarstoma posėdyje. Apgailestauju, ji nėra svarstoma. Aš manau, kad, nesant daugiau pataisų, galėčiau padėkoti pranešėjui už klausimo pateikimą. Mes turėtume apsispręsti dėl 8 straipsnio priėmimo. Kad pataisa būtų svarstoma, nebuvo pritarta. Matau dėl motyvų norintį kalbėti Seimo narį. Jums žodis. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Na, nors ir nebuvo pritarta mano pataisai, kurią aš siūliau, kad parodytume, kaip mes kitais ir dar kitais metais galėtume mažinti kiekio ribą laisviesiems vartotojams, aš vis tiek siūlau pritarti tam straipsniui. Ten lieka pozityvus dalykas – tos ribos sumažinimas nuo 25 iki 15 mln. m3. Gaila, kad nebuvo pritarta mano pataisai, nes, manau, būtų gerai ir dabartiniam “Lietuvos dujų” potencialiam pirkėjui žinoti, kokia yra politinė valia dėl tolesnio laisvųjų vartotojų skaičiaus plėtimo. Dabar išlieka tam tikra prasme didesnė galimybė korupcijai, priklausomai nuo pirkėjo, Vyriausybė gali spręsti taip ar taip, siūlyti taip ar taip. Gal kažkuris pirkėjas bus iš anksto įsitikinęs ir turės pažadą, kad ta riba nebus žeminama, ir todėl jis galės mokėti didesnę kainą, negu tuo atveju, jeigu ta riba būtų žeminama taip, kaip aš siūliau. Todėl nemanau, kad šiandien tai yra apskritai blogas sprendimas, bet jis galėjo būti dar geresnis.

PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų išsakytus motyvus. Aš klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti 8 straipsniui? Prieštaravimų negirdžiu. 8 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

9 straipsnis. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, klausiu, ar būtų prieštaraujančių, kad šį straipsnį priimtume bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. 9 straipsniui pritarta bendru sutarimu. 10 straipsnis susijęs su įstatymo įsigaliojimu. Ar dėl balsavimo motyvų, kolega, norėtumėt? Ačiū. Supratom. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar būtų prieštaraujančių, kad 10 straipsniui būtų pritarta bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 10 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Pastraipsniui įstatymo priėmimas yra baigtas. Turėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų 4 kalba už, 4 – prieš. Pirmasis – Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įstatymas labai įdomus. Kai kuriems vartotojams suteikiamas laisvojo vartotojo statusas, kitiems – reguliuojamojo vartotojo statusas ir čia neva motyvuojama, kad nuo dujų kiekio. Labai įtartinas šis sakinys. Kai svarstėme Ekonomikos komitete, paprašiau labai paprasto dalyko, kad man pateiktų, kaip apskaičiuojamas infrastruktūros, dujų infrastruktūros mokestis tiems laisviesiems vartotojams ir laisviesiems tiekėjams. Pažadėjo, kad pateiks visus skaičiavimus su skaičiais, su metodika. Deja, po šiai dienai, praėjo dvi savaitės, jokių skaičiavimų ir metodikos nepateikė. Todėl leidžiu sau įtarti, kad efektas, kurį gauna laisvieji vartotojai, yra iš to, kad dirbtinai sumažinamas mokestis už dujotiekio infrastruktūros panaudojimą ir dirbtinai padidinamas mokestis eiliniams vartotojams, vadinamiesiems reguliuojamiems. Tai yra tiems, kurie suvartoja mažesnį kiekį, turi tik virykles namuose, jiems užkraunamas tas mokestis. Todėl labai malonu, kai Seimas ginčijasi dėl niekniekių, dėl rezoliucijų, o kai priimami sprendimai, kur klausimas apie dešimtis milijonų litų ir kaip juos dalytis, tada visi vieningi, viskas puiku, nes yra žodžiai “laisvasis tiekėjas” ir “laisvasis vartotojas”. O tie visi laisvieji vartotojai pasibaigs, kai privatizuosime dujas. Tada kai užsuks laisviesiems vartotojams, tai visi mokėsite normalų eksploatacijos mokestį už infrastruktūrą, už jos plėtimą ir baigsis visi laisvieji vartotojai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys P.Vilkas. Prašom. Minutėlę. Prašau.

P.VILKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums pateiktas priimti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas sukonkretina gamtinių dujų įmonių veiklą tiekiant, paskirstant ir perduodant dujas. Tai leidžia padidinti laisvųjų vartotojų, kuriems suteikiama teisė pasirinkti tiekėją, naudotis perdavimo tiekimo sistemomis, skaičių, patikslinama licencijų išdavimo tvarka, skundų nagrinėjimo tvarka, įstatymo nuostatose sukonkretintos funkcijos ir atsakomybė tarp vyriausybinių institucijų ir Valstybinės kainų energetikos kontrolės komisijos, nustatoma dujų sistemos statybos, išplėtimo tvarka. Gerbiamieji Seimo nariai, paminėti įstatymo papildymai bei pakeitimai įvertina dujų vartotojų pageidavimus ir pasiūlymus. Todėl prašau jūsų pritarti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimui ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Salėje nematau Seimo nario G.Kniukštos. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys V.Žalnerauskas. Prašom, kolega.

V.ŽALNERAUSKAS. Neturiu ką pridurti. Tai, ką norėjau pasakyti, jau išgirdau.

PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie įstatymo priėmimo. Kviečiu kolegas Seimo narius registruotis. Vyksta registracija. Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Formuluoju balsavimo klausimą. Balsavimas už reiškia pritarimą įstatymui Nr.IXP-626, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 78 – už, 1 – prieš, 7 susilaikė. Įstatymas Nr.IXP-626 priimtas.

 

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-437(2*) (priėmimas)

 

Svarstome kitą įstatymą, registracijos numeris Nr.IXP-437(2). Priėmimo stadija. Pagrindinio komiteto – Biudžeto ir finansų komiteto – narį pranešėją R.Palaitį kviečiu į tribūną.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitete nesvarstyta jokių pasiūlymų minimam įstatymui dėl tos priežasties, kad jokių pasiūlymų negauta. Kaip prisimenate, šiam įstatymui buvo pritarta po svarstymo. Gauta tik Teisės departamento išvada, kad projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus, todėl kviečiu pritarti pateiktam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kadangi vienintelis straipsnis siūlomas papildyti, turėtume balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo iš karto. Dėl balsavimo motyvų prieš norėtų kalbėti Seimo narys J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš galėčiau priminti, kad šį įstatymo projektą Seimas ne taip seniai buvo grąžinęs tobulinti iniciatoriams ir komitetui, bet aš su apgailestavimu turiu pareikšti, kad iš esmės tas projektas nėra patobulintas. Nebuvo padarytas rimtesnis detalizavimas ar Banko įstatyme, ar šiame įstatyme, kaip turi būti valdomas ir naudojamas Lietuvos bankui perduotas valstybės turtas. Čia, matyt, formaliai bandoma minimaliai ką nors įrašyti, kad nereikalingas ir netinkamas naudoti banko turtas neatlygintinai gali būti perduodamas tik valstybės ir savivaldybių institucijoms. Aš galiu klausti, kaip tada atlygintinai kam nors perduodamas, galbūt už vieną litą kam nors, geram žmogui? Kas nustato, kad tas turtas reikalingas ar nereikalingas? Kaip, pavyzdžiui, Lietuvos bankui jachta ar labai reikalinga, ar nelabai reikalinga? Ar kokie nors rūmai, kurių jie užsimanys? Žodžiu, Lietuvos bankas iš visų valstybės institucijų turi išskirtinę padėtį turto naudojimo aspektu ir faktiškai gali su juo elgtis taip, kaip mano valdyba, visiškai nereglamentuojant jokių procedūrų įstatymiškai. Manau, yra blogas precedentas. Vis dėlto projekto autoriai galėjo pamėginti, ar Lietuvos banko įstatyme, ar šiame įstatyme detaliai aprašyti tą naudojimo tvarką, kiek reikia įstatymu nustatyti tam tikrus rėmus.

PIRMININKAS. Ačiū. dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Plokšto. Prašom.

A.PLOKŠTO. Čia jau ketvirtas variantas šio įstatymo.

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, prašau.

A.PLOKŠTO. Aš norėčiau pasakyti, kad yra labai tiksliai apibrėžta, jog turtą bankas naudoja pagrindiniam tikslui pasiekti. Taip faktiškai yra visoje Europos Sąjungoje, kur nedetalizuojama, o rašoma taip, kad visiems būtų suprantama. Aš manau, kad įstatymas yra pakankamai išbaigtas ir siūlau jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kai svarstėme ir diskutavome apie naują Lietuvos banko įstatymą, kuris jau yra priimtas, puikiai atsimename, jog dėl šios įstatymo nuostatos vyko ilga diskusija. Kai kurie Seimo nariai vyko į Briuselį susipažinti, kaip yra Europos Sąjungos valstybėse valdomas banko turtas. Tuo metu, man atrodo, visi buvome radę bendrą sutarimą, kad turtas, kuris priklauso Lietuvos bankui, turėtų būti valdomas to banko valdybos priimtais dokumentais. Aišku, reikia suprasti ir tai, kad nereikalingas turtas turi būti parduodamas, bet už tą turtą gautos lėšos turi būti apskaitomos Turto banko sąskaitoje, arba Turto banko balanse. Nes vis dėlto reikia suprasti ir tai, jeigu turto vertė iš karto sumažėtų, tai daugelis paklaustų, kodėl Lietuvos banko turtas taip staiga pasikeitė, o puikiai suprantame, kad Lietuvos banko finansinės atskaitomybės dokumentai yra teikiami ir tarptautinėms organizacijoms. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega B.Bradauskas dėl balsavimo motyvų. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad gerbiamojo A.Butkevičiaus argumentai buvo išsakyti geri, todėl, taupydamas laiką, tiesiog siūlau balsuoti už. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų V.Einoris. Prašau.

V.EINORIS. Atsisakau. Tvarka, pirmyn.

PIRMININKAS. Ačiū už rimtus motyvus. Turėtume tikrai dabar pereiti prie įstatymo priėmimo. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašau prieš tai registruotis.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo (registracijos Nr.IXP-437) priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 60 – už, 2 – prieš, 9 susilaikė. Įstatymas, kurio registracijos Nr.IXP-437, priimtas.

 

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-450(2*) (priėmimas)

 

Kitas eilės tvarka svarstomas įstatymas, kurio registracijos Nr.IXP-450, priėmimo stadija. Aš kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu pranešėją D.Teišerskytę.

D.TEIŠERSKYTĖ. Laba diena. Šio įstatymo projekto tikslas – atsisakyti žyminio mokesčio už leidimų įvežti, išsiųsti kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus išdavimą, priskyrimą Kilnojamųjų kultūros vertybių fondo lėšoms… Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą ir kitus fondus, žyminis mokestis yra nepriskiriamas Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos fondo lėšoms, keičiamas Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 27 straipsnis, t.y. išbraukiamas žyminis mokestis iš Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos fondo lėšų. Priėmus šį įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Vyriausybės programai. Papildomų lėšų šiam projektui įgyvendinti nereikės. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritaria šiam įstatymui bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Kadangi tai yra įstatymas, susidedantis tiktai iš vieno straipsnio, galėtume iškart balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl kviečiu Seimo narius registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo (registracijos Nr.IXP-450) priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 69 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (registracijos Nr.IXP-450) priimtas.

 

Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos statuto ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-648* (svarstymas ir priėmimas)

 

Kitas eilės tvarka svarstomas įstatymas, kurio registracijos Nr.IXP-648, t.y. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos statuto ratifikavimo įstatymo projektas. Svarstymo ir priėmimo stadija. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos. Išvadą kviečiu pateikti R.Sedlicką. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Šio įstatymo esmė yra užtikrinti bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose. Iki šiol buvo sudaromos dvišalės sutartys, po to buvo sukurta bendra sutartis ar konvencija, kurią pasirašė visa Europa ir daug kitų šalių. Seimo Teisės komitetas pritaria šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo komiteto išvadą į tribūną kviečiu pateikti kolegą R.Vaštaką, Užsienio reikalų komitetas.

R.VAŠTAKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Užsienio reikalų komiteto balsavimo rezultatai: 12 – už, prieš – nė vieno, susilaikiusių – nė vieno. Pritarta minėtam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskusijose dalyvauti nėra pageidaujančių. Dėl balsavimo motyvų matau kolegą Č.Juršėną. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš siūlau pritarti po svarstymo ir priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš pradžių pritarkim po svarstymo. Ar galėtume šiam įstatymui pritarti po svarstymo bendru sutarimu, gerbiamieji kolegos? Dėkoju už supratimą. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Ar būtų prieštaraujančių, kad šis įstatymas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka priimant įstatymą šiame plenariniame posėdyje? Prieštaravimų aš negirdžiu. Gerbiamieji kolegos, pereiname prie šio įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Tačiau turėtume vis dėlto preciziškai priimti įstatymą priėmimo stadijoje pastraipsniui.

1 straipsnis, susijęs su Statuto ratifikavimu. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Nesant prieštaravimų 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis, susijęs su Lietuvos Respublikos pareiškimu. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti, todėl aš klausiu, ar būtų prieštaraujančių, kad straipsniui pritartume bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Pereiname prie priėmimo. Prašau prieš tai Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kadangi dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo, kurio registracijos Nr.IXP-648, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 63 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas (registracijos Nr.IXP-648) priimtas.

 

Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-717(2*) (svarstymas)

 

Kitas įstatymas svarstymo stadijoje – Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Tai yra pakankamai svarbus dokumentas. Aš kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką R.Šukį komiteto išvadą pateikti iš tribūnos.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymo metu komitete jis buvo patobulintas atsižvelgiant į gautas pastabas iš Aukščiausiojo Teismo, iš kitų institucijų, iš Seimo Teisės departamento. Komitete projektui pritarta bendru sutarimu. Pasiūlymų ir pastabų šiam įstatymo projektui iš Seimo nebuvo gauta, todėl siūlyčiau pritarti po svarstymo.

Komiteto vardu prašome priimti skubos tvarka, kad ketvirtadienį būtų galima jį priimti, nes jo įsigaliojimas yra susijęs su Civiliniu kodeksu. Šis įstatymas būtinas tam, kad Civilinis kodeksas galėtų įsigalioti liepos 1 d. ir pagal šias procesines normas galėtų vykti teismų procesai bei vykdomi kiti teisiniai veiksmai.

Noriu atkreipti dėmesį, kad įstatymo pakeitimo baigiamosiose nuostatose yra įtvirtinta viena labai svarbi nuostata, t.y. pratęsiamas dabartinio Civilinio proceso kodekso galiojimas, nes pagal anksčiau priimtus įstatymus nuo liepos 1 d. jis turi nustoti galios. Manau, kad tai labai svarbu, nes naujasis Civilinis kodeksas dėl didelės apimties, dėl derinimo procedūrų yra nespėtas parengti iki liepos 1 d. Matyt, problema yra ta, kad buvo nustatyti labai glausti Civilinio kodekso įsigaliojimo įgyvendinimo terminai. Šiandien yra priimtas sprendimas ir komitete šiam projektui pritarta. Prašyčiau kolegų pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu į tribūną papildomo Žmogaus teisių komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininką G.Dalinkevičių. Prašom, kolega.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai. Žmogaus teisių komitetas svarstė šio įstatymo projektą ir atsižvelgdamas į tą svarbią aplinkybę, kad nuo liepos 1 d. Civilinio kodekso įsigaliojimui reikia priimti šį įstatymą ir į tai, kad tai atitinka tas naujas normas, kurių reikia mūsų visuomenei, iš esmės pritarė įstatymo projektui ir siūlo Seimui jį svarstyti skubos tvarka. Komitetas pritarė bendru sutarimu, atskirų nuomonių nebuvo.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai už pateiktą komiteto išvadą. Kadangi Seniūnų sueigoje buvo akcentuota šio klausimo svarba, ypač siejant tai su naujai įsigaliosiančiu Civiliniu kodeksu, posėdyje dalyvauja teisingumo ministras G.Bartkus, kuris yra pasiruošęs pateikti išsamią informaciją, paskui mes galėtume suteikti žodį diskusijai kolegai J.Sabatauskui. Kviečiu, ministre, jus į tribūną glaustai pateikti informaciją, susijusią su Civilinio proceso kodekso pataisomis, siejant jas tiek su terminais, tiek su naujai įsigaliosiančiu Civiliniu kodeksu. Prašom, ministre, į tribūną. Atrodo, esame pasiruošę. Prašom, ministre.

G.BARTKUS. Valandai?

PIRMININKAS. Jūs turbūt juokaujate. Aš manau, kad 10 minučių būtų tikrai optimalus laikas. Ar priimtina?

G.BARTKUS. Supratau.

PIRMININKAS. Tai kiek, ministre, jums reikėtų laiko?

G.BARTKUS. Atsižvelgiant į tai, kad Seimas šiandien ilgai dirba, 15 minučių.

PIRMININKAS. 15 minučių. Prašom. Klausom jūsų įdėmiai.

G.BARTKUS. Be abejo, tai vienas iš svarbesnių Lietuvos teisės reformos įvykių. Kaip jūs žinote, Civilinio proceso kodeksas yra paskutinis teisės aktas, kurio reikia tam, kad Civilinis kodeksas galėtų sėkmingai įsigalioti nuo liepos 1 d. Seniūnų sueigos buvome paprašyti pateikti informaciją apie tai, kas atlikta, kad Civilinis kodeksas galėtų sėkmingai įsigalioti nuo liepos 1 d. Darbo grupė Civiliniam kodeksui parengti, kaip jūs matote, buvo sudaryta dar 1991 m. Taigi darbas užtruko apie 10 metų, buvo keičiamas 1964 m. Civilinis kodeksas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėl kodekso, kaip matote, nuomones pateikė labai daug tarptautinių ekspertų, o UNICEF atstovai Civilinį kodeksą įvertino kaip vieną pažangiausią vaikų teisių apsaugos srityje. Pasiruošimas Civilinio kodekso įgyvendinimui buvo svarstytas ir anksčiau, o pats kodeksas buvo priimtas 2000 m. liepos 15 d. Už jį balsavo 81 Seimo narys, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. CK įgyvendinimo problemos buvo aptartos Seimo Teisės ir teisėtvarkos ir Žmogaus teisių komitetų bendrame posėdyje, kuriame buvo pritarta jo įgyvendinimui.

Pats Civilinis kodeksas apima labai įvairiais gyvenimo sritis ir yra susijęs su daugeliu tarptautinių ir kitais įsipareigojimais. Civilinis kodeksas yra suderintas su Europos Sąjungos teise, su tarptautinės teisės normomis, naujai reguliuoja daugelį santykių, t.y. nustatomi nauji principai. Iškilusios (…) problemos yra daugiau susietos ne tiek su techniniu pasiruošimu, kiek su normų išaiškinimu ir jų supratimu.

Čia išvardytos ir lentelėje parodytos visos Europos Sąjungos direktyvos, su kuriomis kodeksas yra suderintas. Aš jų net nevardinsiu, nes jų yra be galo daug. Civilinis kodeksas taip pat suderintas su tam tikromis tarptautinės teisės normomis pradedant Romos konvencija, Otavos konvencija, (…) principais ir t.t. Jūs čia taip pat juos visus matote.

Vienas iš svarbiausių dalykų yra tas, kad jis keičia 1964 m. Civilinį kodeksą, kuriame daugelis teisės normų buvo reguliuojama pagal tuo metu galiojančius principus ir taisykles. Jūs matote pagrindinius dalykus, kokios yra naujovės priimamame Civiliniame kodekse. Pirmiausia tai sandorių liberalizavimas tarp juridinių asmenų, elektroninės sandorių formos galimybė (kaip žinote, dabar Civilinis kodeksas kalba tik apie faksus ir teletaipus), kreditorių teisių gynimo garantijos, smulkiųjų akcininkų gynimo garantijos. Pirmą kartą atsiranda valdymo organų narių atsakomybė, atsiranda nauji šeimos teisių institutai, tokie kaip separacija, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir t.t.

Atsiranda naujos daiktinės teisės. Jos naujos todėl, kad nebuvo žinomos 1964 metų Civiliniame kodekse. Tai uzufruktas, užstatymo teisė, ilgalaikė nuoma ir turto administravimas. Mes matome daug pagrindinių problemų, kylančių dėl kodekso įgyvendinimo, ir jas vadiname žmogiškuoju faktoriumi ta prasme, kad bet koks naujas teisinis reguliavimas dažniausiai sukelia negatyvią reakciją, nes pozityvus reguliavimas pastebimas tik taikymo proceso metu. Antra problema ta, kad visuomenė atsargiai priima esminius pasikeitimus. Tai irgi suprantama. Nors reikia pasakyti, kad žmonėms arba tiems, kurie dar prisimena kai kuriuos dalykus iš tarpukario laikų, kai kurios normos yra daug labiau priimtinesnės negu tiems, kurie tais laikais neturėjo tokio pobūdžio dalykų. Ir, be abejonės, teisinė visuomenė irgi kelia tam tikrą nerimą, nes mano, kad yra padidėjęs darbo krūvis. Tačiau, kaip pamatysite vėliau, Teisingumo ministerija atliko daug priemonių, stengdamasi Civilinio kodekso įsigaliojimą padaryti kiek galima mažiau skausmingą.

Tam, kad Civilinis kodeksas įsigaliotų sėkmingai, buvo numatytos 6 grupės priemonių. Visų pirma kiti įstatymai ir teisės aktai turi būti suderinti su Civiliniu kodeksu. Tai darbas, kuris, mūsų manymu, užtruks apie 3 metus, tam, kad būtų suderinti visi be išimties teisės aktai. Antras dalykas, pats kodeksas įsigalios ne iš karto. Tai yra kai kurios dalys įsigalios nuo liepos 1 dienos, kai kurios, tarkime, juridinių asmenų registravimas ar kai kurie kiti dalykai, įsigalios vėliau. Trečias dalykas – institucijų reforma. Atsiranda nauji registrai. Ketvirtas dalykas – tam, kad Civilinis kodeksas įsigaliotų, reikia, kad būtų priimti 5 įstatymai. Apie juos vėliau. Penktas dalykas – mokymo priemonės. Be abejonės, būtina apmokyti tiek teisininkus, tiek ne teisininkus to, kas yra parašyta naujajame Civiliniame kodekse. Ir paskutinė priemonių grupė – tai visuomenės informavimas. Kaip padaryti taip, kad visuomenė žinotų apie naujas teisės normas.

Pirmas iš jų – teisės aktų derinimas. Vyriausybė 2000 m. gruodžio 27 dieną patvirtino Civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių planą. Jame yra numatyta parengti 19 įstatymų projektų, 20 įstatymus lydinčių aktų, 90 suderinti su įstatymais, įsteigti 3 naujus registrus ir pertvarkyti 6 esamus registrus. Turiu konstatuoti, kad iš esmės visi teisės aktai yra parengti arba priimti, arba yra derinami remiantis šiuo Vyriausybės patvirtintu planu. Esminis dalykas yra tas, kad kodeksas turi viršenybę prieš kitus įstatymus, todėl jo įsigaliojimui pasirinktas toks principas, kad net jam galiojant bus taikomos tos teisinės normos, kurios yra Civiliniame kodekse, o ne tos, kurios yra kituose įstatymuose. Taip pat Civiliniame kodekse įtvirtintas ir kitas principas – jeigu būtų prieštaravimų tarp Civilinio kodekso ir kitų įstatymų, taip pat būtų taikomos Civilinio kodekso nuostatos. Taip yra padaryta todėl, kad pakeisti visus įstatymus prieš įsigaliojant Civiliniam kodeksui iš esmės neįmanoma. Čia, jūs matote, yra išvardinta, kokios nuostatos įsigalioja kokiais laikotarpiais ir kaip jos yra viena ar kita atidėtos.

Kaip minėjau, institucijų reforma, juridinių asmenų registras. Seimas pritarė Juridinių asmenų registro įsteigimo įstatymui ir jis turi pradėti veikti nuo sausio 1 dienos. Vedybų sutarčių registras, taip pat naujas registras, turėtų pradėti veikti nuo 2002 m. liepos 2 dienos. Tam yra pasiruošta. Testamentų registras turėtų pradėti veikti taip pat nuo kodekso įsigaliojimo. Jam taip pat yra pasiruošta, nuostatai yra patvirtinti Vyriausybėje.

Reikalingi įstatymai. Tam, kad Civilinis kodeksas įsigaliotų, kaip jau minėjau, reikalingi 5 įstatymai. Tai Nekilnojamojo turto registro įstatymas, jis buvo Seimui pateiktas, priimtas 12 dieną. Notariato įstatymo pakeitimai taip pat priimti birželio 12 dieną. Hipotekos ir Kilnojamojo turto įstatymų pakeitimai. Jie taip pat buvo priimti birželio 12 dieną. Penktas – Konsulinio statuto pakeitimo įstatymas. Jis priimtas birželio 5 dieną. Vienintelis teisės aktas, kuris iki šiol yra nepriimtas ir kuris reikalingas tam, kad Civilinis kodeksas sėkmingai įsigaliotų, yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimas.

Mokymo priemonės, kurios buvo organizuotos tam, kad kodeksas tinkamai būtų priimtas, skirstomos į teisėjų mokymą, notarų mokymą, kitų teisininkų mokymą bei visuomenės arba tolesnius tam tikrus mokymo planus. Turiu konstatuoti, kad apmokyti visi Lietuvos Respublikos teisėjai. Jie išklausė 5 dienų seminarus apie tai, kaip turi būti įgyvendintos Civilinio kodekso nuo Pirmosios iki Penktosios knygos, ir taip pat 2 dienų seminarus, kaip turi būti įgyvendinta šio kodekso Šeštoji knyga. Turiu konstatuoti, kad yra apmokyti visi notarai. Notarams buvo suorganizuoti 5 dienų seminarai, kurie buvo sausio mėnesį ir sausio-gegužės mėnesiais, juos išklausė visi notarai. Kitų institucijų teisininkų mokymas – jį daugiausia organizavo VšĮ “Teisės ir demokratijos plėtros centras”. Bendras dalyvių skaičius buvo apie 1200. Tai įvairių institucijų teisininkai, advokatai, privačių įmonių, bendrovių teisininkai taip pat dalyvavo.

Tolesni mokymo planai. Jeigu Seimas priimtų Civilinio proceso kodekso pakeitimus, mes numatome iki liepos 1 dienos dar papildomai organizuoti mokymą teisėjams. Po kodekso įsigaliojimo taip pat numatoma papildomai organizuoti valstybės tarnautojų mokymą. Šiuo metu organizuojamas antstolių mokymas, kuris vyks iki liepos 1 dienos. Dar labai svarbus dalykas, pirmą kartą Lietuvos istorijoje yra tai, kad yra parengtas Civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga jau yra parengta ir išleista, o 2002 metų pradžioje planuojama surengti mokslinę praktinę konferenciją dėl Civilinio kodekso įgyvendinimo problemų ir praktikos.

Kaip minėjau, kita grupė veiksmų, kurie buvo atlikti, – tai visuomenės informavimas. Labai svarbus dalykas. Čia jūs matote, kiek regioninėse televizijose buvo suorganizuota diskusijų apie civilinius kodeksus. Jūs čia matote per 29, nuo birželio vidurio iki rugsėjo šios laidos bus kartojamos. Kartu iš karto noriu parodyti, kad yra išleistos ir videokasetės su tomis nufilmuotomis laidomis, kurias mes išsiuntinėjome į bibliotekas ir kai kurias aukštąsias mokyklas, kuriose galima peržiūrėti šias laidas. Jose praktikai ir teoretikai aptaria naujojo kodekso įgyvendinimo klausimus.

Pranešimai spaudai. Jūs čia matote sąrašą pranešimų spaudai, kurie buvo išspausdinti laikraščiuose, ir tokiu būdu informuojama visuomenė apie naujas Civilinio kodekso normas. Jūs čia matote visą sąrašą ir apie šeimą, ir apie juridinių asmenų registrą, apie testamentus ir t.t. Matote, kam spauda daugiausia skyrė dėmesio. Be abejonės, šeimos teisei. Nuo 2000 metų sausio mėnesio iki balandžio mėnesio didžiausiuose dienraščiuose buvo 31 straipsnis, skirtas būtent šeimos teisei; 3 – daiktinei teisei, 5 – juridinių asmenų registrui ir t.t. Jūs matote, kaip spauda informavo apie naująsias kodekso normas.

Dar vienas dalykas, kurį norėčiau paminėti, – tai tam tikrų specialių brošiūrų išleidimas platesniam visuomenės sluoksniui. Yra parengta “Apie santuoką būtina galvoti atsakingiau” ir nauji klausimai, susiję su santuokos sudarymu, registravimu ir t.t. Šios brošiūros yra platinamos civilinės metrikacijos įstaigose, kitos brošiūros yra rengiamos: apie nekilnojamąjį turtą, nekilnojamojo turto pardavimo sandorius ir t.t. Jos irgi bus išplatintos atitinkamose institucijose, kur žmogus gali tiesiog pasišnekėti. Kitas dalykas, kurį yra numatoma padaryti, tai yra liepos 1 dieną turėtų pradėti veikti specialus interneto puslapis, skirtas diskusijoms, susijusioms su Civilinio kodekso įgyvendinimu. Jame bus galima užduoti klausimus ir paprašyti tam tikrų Civilinio kodekso straipsnių komentarų. Taip pat numatyta daug kitų visuomenės informavimo priemonių. Kaip aš jau minėjau, tai yra kasečių platinimas, bukletai, šiuo metu organizuojamos ir radijo laidos klausytojams per “Žinių” radiją ir Lietuvos radiją, jas planuojama pradėti liepos mėnesį. Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija organizuojamos atskiros paskaitos vyresniųjų klasių moksleiviams apie naująjį Civilinį kodeksą, apie jų teises bei kitus dalykus. Be abejonės, reikėtų vengti to, kad Civilinis kodeksas neįsigaliotų liepos 1 dieną, nes su tuo susiję daug kitokių neigiamų pasekmių. Kaip jau minėjau, visa teisinė visuomenė ir teisininkai yra apmokyti, yra pakeisti tam tikri teisės aktai, todėl bet koks kodekso neįsigaliojimas nuo liepos 1 d. sukurtų labai neigiamus precedentus ir pasekmes, kurias jūs čia matote. Man jau sako, kad laikas. Labai ačiū už dėmesį. Taigi alternatyvų reformoms nėra, įgyvendinkime Civilinį kodeksą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų baigiamąjį akcentą. Tikrai, manau, tai tik sustiprina šio klausimo motyvaciją ir svarbą. Aš dėkoju, ministre, dar kartą, kad atvykote ir privalėjote tiek laukti. Turėtume pereiti prie diskusijos. Aš kviečiu į tribūną kolegą J.Sabatauską kalbėti svarstant Civilinio proceso kodeksą.

J.SABATAUSKAS. Dėkui, pirmininke. Mielieji kolegos, šiandien mes svarstome Civilinio proceso kodekso įstatymo, kuris galioja, pakeitimo įstatymą. Noriu pasakyti, kad įstatymo projektas buvo svarstytas Teisės ir teisėtvarkos komitete, buvo surengti klausymai. Iš tiesų šį projektą rengė patys geriausi specialistai. Vadovavo profesorius Merkelnėnas, taip pat dirbo Teisėjų asociacijos prezidentas V.Valančius ir mūsų ministras.

Rengėjų garbei tenka pasakyti, kad į gausias pastabas ir pasiūlymus buvo atsižvelgta, tačiau noriu atkreipti kolegų dėmesį į kelis aspektus. Stebino šio projekto svarstymo skuba, nes iš pradžių net nebuvo numatoma rengti klausymų. Būtent Socialdemokratų koalicijos atstovų reikalavimu komitete buvo surengti klausymai. Manau, jog gerai, kad jie buvo surengti, nes projektas buvo patobulintas. Beje, turėjo būti parengtas visas kodekso projektas, nes ir Vyriausybės priemonių plane tai buvo numatyta atlikti per antrąjį ketvirtį, bet, kaip matote, mes svarstome dabartinio kodekso pataisas. Kadangi jis buvo pateiktas jau pavėluotai, taigi Seimui buvo konstatuotas tik faktas, todėl galbūt tuo galima paaiškinti tokią skubą.

Ne tiek dėl šio projekto tenka kalbėti, kiek dėl kitų priemonių, kurių reikia Civiliniam kodeksui įgyvendinti. Kai kurios priemonės, noriu pasakyti, dar nėra įgyvendintos, nes Civilinio kodekso kai kurių normų tam tikri terminai vėlesni, tačiau kai kurios priemonės, aš minėjau, neparengtos įgyvendinti šiandien. Bet tai, ačiū Dievui, nėra pačios svarbiausios. Aš balsuosiu už, tačiau turiu pasakyti frakcijos poziciją, kad ji dėl šio įstatymo projekto apsisprendė balsuoti laisvai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijose daugiau dalyvauti nėra užsiregistravusių. Prieš apsisprendžiant dėl to, ar pritarti, ar ne pagrindinio komiteto išvadai, dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti Seimo narys Č.Juršėnas. Prašom, kolega.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu patvirtinti tai, ką sakė kolega Julius.

PIRMININKAS. Prašom arčiau mikrofono.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu tik patvirtinti tai, ką sakė kolega J.Sabatauskas. Išties mes frakcijoje ilgokai nagrinėjome šį klausimą, ir aš pats kėliau kai kurias abejones, ar tikrai viskas padaryta taip, kaip pernai buvo numatyta, ar tikrai mes ramia sąžine galime ir šiandien pritarti tam tikram akto projektui su ta viltimi, kad nuo liepos 1 dienos viskas įsigalioja, viskas veikia ir viskas bus tvarkinga. Noriu būti sąžiningas, todėl negaliu pasakyti, kad mane iki galo įtikino. Bet vis dėlto manau, kad šiandien mūsų pasirinkimas nėra didelis, todėl turėtume pritarti tam projektui, kuris yra pateiktas, kurį čia gynė ministras ir mano kolega su tam tikromis išlygomis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau klausti, ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Bendro sutarimo nėra. Tada kviečiu kolegas Seimo narius registruotis. Vyksta registracija. Užsiregistravo 50 Seimo narių. Svarstymo stadija. Civilinio proceso kodekso pataisos. Balsavimas už reiškia pritarimą po svarstymo, balsavimas prieš – nepritarimą, susilaikymas, žinia, yra susilaikymas. Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 45 – už, 1 – prieš, 2 susilaikė. Po svarstymo įstatymui pritarta.

Pagrindinis komitetas siūlo skubos tvarką. Suprasdami, kad terminai yra labai svarbūs, aš klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti pagrindinio komiteto siūlymui? Prieštaravimų negirdžiu. Seimas, remdamasis pagrindinio komiteto teikimu, apsisprendė taikyti skubos tvarką. Ar būtų priimtina, kad ketvirtadienį mes darytume šio įstatymo priėmimą. Prieštaravimų negirdžiu, sutarta dėl įstatymo priėmimo ketvirtadienio rytiniame posėdyje. Dėkoju.

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. Bet prieš tai aš norėčiau, gerbiamieji kolegos, pasitarti su jumis dėl mūsų tolesnės šio vakarinio posėdžio darbo tvarkos. Kaip matote, mes nuosekliai ir po truputį artėjame prie rytinio posėdžio klausimų svarstymo pabaigos. Yra likę dar trys klausimai. Dviejų iš jų yra svarstymo, vieno iš jų yra pateikimo stadijos. Toliau yra daug svarbių įstatymų, tarp jų ir integracinių, kurių yra pateikimo stadija, taip pat yra ir kiti Vyriausybės teikiami įstatymai. Ar mes, atsižvelgdami į tai, kad valstybės kontrolierius yra atvykęs, galėtume dabar pereiti prie?.. Išties dabar aš siūlyčiau imti Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymą, jis yra susijęs (yra 1-8), o toliau pereitume prie Valstybės kontrolės. Aš taip pat matau, kad yra ir keli ministrai, laukiantys įstatymo pakeitimo, todėl nesu tikras, ar mes turėtume išimties tvarka svarstyti klausimus. Taigi vis dėlto kol kas siūlau judėti į priekį eilės tvarka, nes dalis įstatymų yra susiję su įsigaliojimo terminais.

 

Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr.IXP-715(2*) (svarstymas)

 

Prašau kolegą R.Šukį pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą svarstant klausimą Nr.IXP-715.

Aš labai atsiprašau, kad tikrai taip atsiliekame nuo numatytos darbotvarkės.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu labai trumpai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo projektas komitete buvo apsvarstytas, atsižvelgta į Teisės departamento pastabas, į tas, kurioms komitete buvo pritarta. Iš tikrųjų darbo grupė ir Teisingumo ministerija derino, komitete bendru sutarimu buvo nuspręsta pritarti patobulintam įstatymo projektui. Taip pat prašome svarstyti skubos tvarka, jis taip pat susijęs su Civiliniu kodeksu ir turėtų įsigalioti kartu su Civilinio kodekso normomis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateikti komiteto narį kolegą A.Baurą.

A.BAURA. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu esu įpareigotas pateikti komiteto išvadą dėl svarstomo įstatymo projekto. Komitetas bendru sutarimu nutarė pritarti pateiktam įstatymo projektui iš esmės ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Iš pono R.Šukio girdėjom, kad tas lyg ir yra padaryta. Prašau jūsų pritarimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose nėra pageidaujančių dalyvauti. Aš taip pat nematau norinčių dalyvauti ir kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje. Todėl klausčiau, ar mes, atsižvelgdami į tai, kad pagrindinis komitetas įvertino ir atsižvelgė į daugelį Teisės departamento teiktų išvadų, galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymui po svarstymo? (Balsai salėje) Prieštaravimų negirdžiu. Įstatymui pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar tam mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta tam, kad būtų svarstoma skubos tvarka. Ar priimtina, kad mes šį įstatymą priimtume ketvirtadienį? Dėkoju už supratimą. Pritarta dėl svarstymo datos. Aš matau, dėl vedimo tvarkos A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, kadangi taip jau nevykusiai atsitiko, kad vėluojame, aš turėčiau tokį pasiūlymą. Norėčiau jums pasiūlyti, kad po Valstybės kontrolės veiklos ataskaitos, prašytume galbūt įmanoma būtų ją sutrumpinti iki pusės valandos, toliau svarstytume pagal darbotvarkę, t.y. 2-7, 2-8, 2-9. Jeigu Seimas nuspręstų pratęsti posėdį, tada svarstytume tuos klausimus iš priešpietinės darbotvarkės.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau tokią tvarką, iš esmės atspindinčią A.Sakalo siūlymą. Eilės tvarka svarstyti klausimus iki Valstybės kontrolės ataskaitos. Jeigu lieka laiko, apsispręsti dėl tolesnių klausimų ir šiandien apsispręsti, kad nesvarstome rezervinių klausimų. Gerai? Tai judame eilės tvarka į priekį.

 

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-421(2*) (svarstymas)

 

Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto, matau, turbūt kolegą R.Sedlicką pateikti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.IXP-421(2). Svarstymo stadija. Taigi kviečiu jus, pone Sedlickai.

R.A.SEDLICKAS. Teisės komitetas patobulino šį įstatymą pagal visus pasiūlymus, kur buvo. Dabar jis siūlo šiam įstatymui pritarti.

PIRMININKAS. Taip, kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką pateikti papildomo, jo vadovaujamo, komiteto išvadą.

A.SADECKAS. Komitetas 7 balsais už, 3 balsais prieš iš esmės pritarė buvusiam pateiktam įstatymo projektui, t.y. naujai redakcijai, ir siūlė pagrindiniam Teisėtvarkos komitetui tobulinti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas tą padarė ir netgi pateikė naują redakciją, kurioje iš esmės atsižvelgta į Nacionalinio saugumo komiteto išvadas ir pasiūlymus. Siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Taip, Žmogaus teisių komiteto išvadą gal aš galėčiau prašyti kolegą A.Lydeką. Taip, gerbiamieji kolegos, norėčiau jus informuoti, kad Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu ir be atskirų pastabų pritaria teikiamam įstatymo projektui. Manyčiau, kad galėtume laikyti, kad viena iš papildomų komitetų išvada, Žmogaus teisių komiteto išvada, yra išklausyta. Ar būtų prieštaravimų? Nėra. Išvados baigtos klausyti. Dalyvauti diskusijoje užsiregistravusių Seimo narių taip pat nėra. Lieka atviras vienas klausimas dėl vienos nuostatos, susijusios su Vyriausybės teiktais pasiūlymais, jai nepritaria pagrindinis komitetas. Galbūt tai galėtų dar pakomentuoti ar komiteto pirmininkas, ar galbūt matau kolegą J.Bernatonį. Jūsų išvadose nepritariama vienam iš Vyriausybės teikiamų siūlymų. Bet galbūt jūs tai galėtumėte daryti per savo mikrofoną. Norėčiau priminti, kad R.Sedlickas trumpai išvadą pateikė. Prašom.

J.BERNATONIS. Tiesą pasakius, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes taip išsimušėm iš grafiko, kad aš tik dabar supratau, kokį įstatymo projektą svarstom. Tuoj pasižiūrėsiu, kokia buvo ta išvada. Bet iš esmės kad ir kokie buvo siūlymai, visi jie buvo vienaip ar kitaip darbo grupėje aptarti ir iš esmės bendru sutarimu priimta. Nemanau, kad tam, kas dabar yra mūsų komiteto suformuluota patikslintam šio įstatymo projekte, prieštarautų Vyriausybė, kadangi Vyriausybės atstovai dalyvavo visuose svarstymuose. Todėl galėčiau pasakyti dabar tą patį, ką sakė ponas R.Sedlickas, kad komitetas mano, jog iš esmės projektas yra patobulintas. Mes labai dėkojame Seimo nariui G.Dalinkevičiui, kad jis inicijavo šį projektą ir siūlome tam projektui pritarti. Jeigu bus dar kokių Vyriausybės siūlymų, žinoma, į juos bus galima atsižvelgti. Bet šiame etape jokių prieštaravimų nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar matau komitetą pirmininką R.Šukį. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš tik labai trumpai norėjau papildyti. Iš tikrųjų nuomonės su Vyriausybe buvo išsiskyrusios. Vyriausybė pateikė, kad liktų tokia operatyvinė įskaita, kokia buvo ankstesnėje įstatymo redakcijoje. Komitetas, šiuo atveju ir Žmogaus teisių komitetas nepritaria, nes pati operatyvinė įskaita nenumato kokių nors apribojimų, tačiau žmogaus teisių klausimo prasme – galimybė panaudoti kaip nors ne visai pagal paskirtį tuos duomenis arba padaryti kokias nors išvadas – buvo įžvelgtas tam tikras žmogaus teisių apribojimas. Juo labiau kad praktiškai tai nesudaro kokių nors lengvatų arba nesuteikia kokios nors pagalbos toms institucijoms, kurios dirba. Todėl buvo nepritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau klausti, ar remdamiesi čia išdėstytais motyvais, mes dabar galėtume apsispręsti pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Taigi prieštaraujančių, kad būtų pritarta įstatymui po svarstymo bendru sutarimu, nėra. Dėkoju. Svarstymas yra baigtas.

Darbotvarkės klausimas 1-9. Atsiprašau, ar komitetas siūlo skubos tvarką? Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų drįsčiau komiteto vardu siūlyti skubos tvarką, galbūt nebūtinai kitame posėdyje pagal darbotvarkę, bet būtinai šioje sesijoje.

PIRMININKAS. Galiu pasakyti, kad kitos savaitės darbotvarkėje preliminariai yra numatoma, kad būtų svarstoma. Ar priimtina? Normalia tvarka šis klausimas būtų baigtas svarstyti šioje sesijoje. Ačiū.

 

Elektros energetikos įstatymo 2, 9, 10, 12, 14, 19, 26, 29, 31, 33, 39, 46, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-777 (pateikimas)

 

1-9 darbotvarkės klausimas – Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Yra atvykęs ūkio viceministras O.Čiukšys. Prašom, viceministre, pateikti Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą.

O.ČIUKŠYS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2, 9, 10, 12, 14, 19, 26, 29, 31, 33, 39, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pagrindinis teikiamo įstatymo projekto tikslas yra pakeisti Elektros energetikos įstatymo įsigaliojimo ir su tuo susijusius terminus numatant, kad įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 dienos. Įsigaliojimo termino atidėjimas būtinas dėl užsitęsusio akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo proceso. Numatoma, kad tik 2001 m. antrame pusmetyje, reorganizavus akcinę bendrovę “Lietuvos energija”, bus įsteigti energetikos sektoriaus ūkio subjektai, kurių veiklos principus nustato šis įstatymas. Dėl įstatymo įsigaliojimo termino atidėjimo taip pat siūloma pakeisti terminą, kuriuo laisviesiems vartotojams suteikiama reguliuojama trečiosios šalies dalyvavimo teisė bei teisė sudaryti tiesiogines elektros energijos pirkimo sutartis su gamintojais, turinčiais tiekėjo licencijas. Taip pat siūloma atidėti terminą, iki kurio Vyriausybė turi parengti ir išleisti teisės aktus, reikalingus Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymui įgyvendinti.

Kitas šio projekto tikslas yra patikslinti licencijavimo principus pirmiausia nustatant, kad šalyje veikia tik vienas rinkos operatorius ir vienas perdavimo tinklas. Taip pat siūloma atsisakyti konkurso išduodant rinkos operatoriaus licenciją. Licencijose ir leidimuose nustatomi konkrečios veiklos rūšies kainų nustatymo principai. Priėmus siūlomo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies pataisą būtų išvengta galimų problemų statant žemos įtampos elektros energijos skirstomuosius tinklus ir jų įrenginius.

Įstatymo 24 straipsnyje yra nurodyta, kad elektros energija laisviesiems vartotojams teikiama pagal dvišalę sutartį su nepriklausomu arba visuomeniniu elektros energijos tiekėju ar gamintoju, turinčiu elektros energijos tiekimo licenciją. Tačiau kituose įstatymo straipsniuose nėra akcentuota, kad gamintojai, norėdami tiesiogiai prekiauti elektros energija, turi turėti tiekimo licenciją. Siekiant išvengti skirtingo įstatymo nuostatų traktavimo, siūloma kituose straipsniuose nurodyti šį reikalavimą. Taip pat siekiant suderinti įstatymo nuostatas su naujuoju Civiliniu kodeksu siūloma išbraukti nuorodas į įmones, neturinčias juridinio asmens teisių ir vietoj “įstatyme numatytos galimybės keisti licenciją” parašyti, kad ji gali būti išduodama pakartotinai.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė prašo teikiamą projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka, nes apie šio įstatymo įsigaliojimo termino pakeitimą būtina informuoti “Valstybės žinias” iki liepos 1 d. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Jūsų nenori klausti nė vienas Seimo narys, todėl aš dėkoju už pateikimą. Ar yra norinčių pateikimo stadijoje kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstant įstatymo projektą, kurį teikia Vyriausybė? Pageidaujančių nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Dėkoju. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Ar galėtume sutarti, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas? Prieštaravimų negirdžiu. Seniūnų sueigos siūlymas, kad šis įstatymas būtų svarstomas birželio 26 d. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė siūlo ypatingos skubos tvarką, tai yra po savaitės, galėtų būti ši data, o ne vėliau. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime tam pritarti? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

 

Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr.IXP-762 ES (pateikimas)

 

Judame į priekį. Pereiname prie vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimų. Klausimas 2-1, integracinis Europos Sąjungos įstatymas, – Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija), registracijos Nr.IXP-762. Kviečiu į tribūną pateikti šį įstatymo projektą aplinkos ministrą H.Žukauską. Prašom, kolega.

H.ŽUKAUSKAS. Laba diena, posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji kolegos. Pateikiu Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto naują redakciją. Tai yra įstatymo, kuris buvo priimtas 1993 m., pataisymas dėl Europos Sąjungos direktyvų reikalavimų integruoti į Europos saugomų teritorijų tinklus. Pateiktame įstatyme yra priimtos, galbūt visko nenorėčiau vardyti, bet yra priimtos pagrindinės, principinės nuostatos. Yra atsisakyta kai kurių saugomų teritorijų sistemai nebūdingų teritorijų, skirtų infrastruktūros objektų – kelių, oro uostų ir kitų – techninei apsaugai vykdyti, reikalavimų. Atsisakyta labai konkrečių šiuo metu galiojančiame Saugomų teritorijų įstatyme nustatytų metrinių draudimų, t.y. 100 m objektų statymo iki vandens, 50 m. iki šlaito krašto, jeigu to šlaito nuolydis yra daugiau kaip 10%. Yra atsisakyta ir iš esmės yra leidžiama prie vandens statyti rekreacinius objektus, ko iki šiol nebuvo galima daryti. Tai buvo didelis absurdas, nes tokie objektai kaip jachtklubai turėjo būti statomi 50 m nuo vandens.

Šio įstatymo pakeitime yra laikomasi principo ne drausti, bet leisti ir taikyti kiekvienai vietai nustatytus ir patvirtintus pagal galiojančius teritorijų planavimo įstatymus reglamentus, kiekvienai vietai specifiškai nustatant pagal planavimo objektą tam tikrus reikalavimus, t.y. nustatant aukštingumą, nustatant užstatymo plotą, medžiagiškumą ir t.t. Įstatyme yra numatyta priemonių, reglamentuojančių veiklos saugomose teritorijose sistemą, aiškiai suformuojama saugomų teritorijų valdymo sistema, nustatanti institucijų kompetenciją, saugomų teritorijų politikos formavimą įgyvendinimo ir kontrolės srityse. Projektas atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

Noriu pasakyti, kad vakar buvo gauta Seimo Teisės departamento išvada dėl šio įstatymo. Buvo 38 pastabos, tačiau iš esmės 3 pastabos yra vertos išsamesnio svarstymo, o visos kitos daugiau redakcinio pobūdžio. Gaila, kad šiandien aš neturėjau galimybių jums pateikti, tačiau jau yra parengtas įstatymo projektas, kur yra atsižvelgta į Teisės departamento išvadas.

Aplinkos apsaugos komiteto nariai šias pataisas turi. Be abejo, mes komitete jas apsvarstysime, tačiau noriu pabrėžti, kad yra įstatymo projektas, kuriame atsižvelgta į Teisės departamento išvadas. Tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūsų norėtų paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis klausia P.Papovas. Prašom, kolega.

P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs sakėte, kad nauja redakcija yra susijusi su integraciniais reikalavimais. Ar iš tikrųjų yra tokie reikalavimai, kad reikia atsisakyti metro, 100 metrų, ar kiek nuo ežero kranto ir t.t. Ar tai nėra susiję su tomis dabar pagarsėjusiomis lyg ir neteisėtomis statybomis ant ežero krantų, buldozerių ir ar tai nėra vietoj buldozerio įteisinimas tų neteisėtų statybų? Ačiū.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Jūs teisingai pastebėjote. Tačiau pirtys ir pastatai, kaip jūs žinote, yra pastatyti galiojant dabartiniam įstatymui, kai yra aiškiai apibrėžti draudimai. Dėl Europos integracinių reikalavimų. Aš noriu pasakyti, kad šis projektas turėjo būti pataisytas pagal dvi direktyvas, t.y. buveinių direktyvą ir paukščių direktyvą, t.y. saugomų teritorijų jiems sudarymas. Tie visi atstumai, mano nuomone, yra pataisyti dėl to, nes, kaip jūs pastebėjote ir kaip matyti iš spaudos, tie metrai tikrai neduoda jokio efekto. Reikia parengti kiekvienos teritorijos, kiekvienos saugomos pakrantės reglamentą, kaip miestuose yra rengiami detalūs planai. Pagal tuos detalius planus mes tikrai žinome, ką statyti, kur statyti ir kokios paskirties tai statiniai. Dabar galioja saugomos teritorijos ribos ir saugomos teritorijos direkcija gali nuspręsti leisti statyti, neleisti statyti. Kai mes pradėjome domėtis, kodėl tam tikrose vietose vyksta statybos, pasirodo, kad ten viskas yra suderinta. Taigi man atrodo, leisti vienvaldiškai kažkam spręsti, galima ar negalima, yra blogai. Turi būti planavimo procese nustatyta, ką galima statyti. Planavimo procesas turi būti paskelbtas spaudoje, taip, kaip dabar, turi būti ir visi turi susipažinti, kas toje ar kitoje teritorijoje gali vykti. Toks procesas, man atrodo, kur kas aiškesnis ir demokratiškesnis.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat jūsų nori klausti Seimo narys V.Saulis. Prašom, kolega.

V.SAULIS. Gerbiamasis ministre, 9 straipsnyje yra 8 punktas, kad “draudžiama statyti su draustinių steigimo tikslais nesusijusius pastatus, išskyrus pastatus esamose”, čia dar nieko, bet toliau “buvusiose sodybose”. Labai dažnai iškyla ginčų, aš iš tikrųjų ten ta sodyba buvo. Atliekant įvairius suderinimus, pažymima, kad ta sodyba buvo, nors ten likę 2 ar3 akmenys nuo senųjų pamatų. Ar nereikėtų reglamentuoti, kas tai yra buvusi sodyba. Galbūt prieš 100 metų ji ten buvo?

H.ŽUKAUSKAS. Aš sutinku su jumis. Jūsų pastaba yra vertinga. Jūs teisingai pastebėjote. Paprastai tos buvusios sodybos yra 4 akmenys, atvežti iš kitos vietos. Paprastai tai yra, kaip pasakius, atliekama tiktai liudininkų apklausos būdu. Aš sutinku su jūsų pastaba ir manau, kad į ją reikės atsižvelgti.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis yra Seimo narys V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Mano klausimas yra labai paprastas iš įstatymo projekto bendrųjų nuostatų. Yra parašyta ,,paukščių apsaugai svarbios teritorijos”, o kodėl nėra įrašyta laukinių gyvūnų apsaugai svarbios teritorijos? Kaip čia suprasti?

H.ŽUKAUSKAS. Aš minėjau, šis įstatymo projektas yra parengtas dėl dviejų, t.y. buveinių ir paukščių direktyvų. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus paukščiams turi būti sudarytos išskirtinės sąlygos. Taigi mes tik tai ir padarėme. (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje) Mes galbūt esame išskyrę paukščius, bet iš esmės tai yra skirta visai gyvūnijai. Kaip žinote, saugomos teritorijos yra skirstomos į rezervatus, kuriose tikrai negalima nieko daryti.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausimų daugiau nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Aš klausčiau, ar Europos Sąjungos integraciniam įstatymo projektui po pateikimo mes galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Pagrindiniu komitetu būtų siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą, papildomais – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą bei Kaimo reikalų komitetą. Ar dėl komitetų nėra abejonių? Ačiū. Apsispręsta dėl komitetų. Kadangi tai yra dar Seimo nutarimu sausio mėnesį patvirtintame prioritetiniame įstatymų sąraše esantis įstatymas, aš klausčiau, ar būtų prieštaraujančių, kad šio įstatymo priėmimas būtų numatytas šioje pratęstoje pavasario sesijoje. (Balsai salėje) Rudens, aš turiu atvirai pasakyti, netgi Statutas mums šiuo metu neleidžia perkelti klausimų į rudens sesiją. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau prašyti jūsų pritarimo, kad šis klausimas būtų svarstomas šioje sesijoje. Prieštaravimo aš negirdžiu. Jeigu kiltų keblumų, komitetas galėtų siūlyti nukelti datą, bet apsispręsta, nesant prieštaravimų, kad įstatymas svarstomas šioje pratęstoje pavasario sesijoje.

 

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr.IXP-756 ES (pateikimas)

 

Pereiname prie kito įstatymo. Nr.IXP-756. Jis taip pat susijęs su Europos Sąjungos teisės reikalavimais. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektas. Prašau jus, ministre, pristatyti klausimą. Pateikimas.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektą. Tai yra prieš keliais savaites pristatyto Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo tęsinys. Tačiau šio įstatymo tikslas yra nustatyti bendruosius Lietuvos Respublikoje pagamintų ir į Lietuvos Respubliką importuotų pakuočių, tarp jų ir pakuočių su prekėmis bei pakuočių atliekų, apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus. Šiuo įstatymo projektu yra numatyta reglamentuoti gamintojų, importuotojų, pardavėjų bei vartotojų teises ir pareigas, kad būtų įgyvendintos pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvoje nustatytos užduotys, įpareigojančios organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, kontroliuoti šią veiklą bei įgyvendinti principą “teršėjas moka”, kad būtų sumažintas pakuočių atliekų kiekis bei neigiamas jų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai.

Kad pakuočių atliekų tvarkymo sistema būtų ekonomiškai efektyvi, būtina sukurti racionalią pakuočių atliekų surinkimo ir naudojimo sistemą, kad pakuotės praktiškai būtų naudojamos kelis kartus, kad gamintojai ir importuotojai galėtų jungtis į asociacijas ir kartu siekti užduočių įgyvendinimo. Numatyta, kad pakuotojai galės sudaryti sutartis su Vyriausybės įgaliota institucija ir įsipareigoti surinkti bei naudoti tam tikrą kiekį savo gaminių pakuočių bei pakuočių atliekų. Tai yra taip pat eurointegracinis įstatymas, aš prašyčiau jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų norėtų paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, vėl iš įstatymo projekto. Bendrosiose nuostatose išskirtas pakuočių gamintojas ir parašyta, kad “tai yra tam tikrą veiklą įregistravęs asmuo, gaminantis ir importuojantis”. Aš nelabai suprantu – pakuočių gamintojas tas, kuris importuoja. Koks jis yra pakuočių gamintojas? Kaip tai galėtumėte paaiškinti? Ačiū.

H.ŽUKAUSKAS. Čia turima omenyje, kad pakuotės gamintojas gali importuoti dalį ar tam tikrą dalį pakuočių ir vietoje gaminti, surinkti ir teikti į prekybos ar į kitus objektus. Čia omenyje turėta tokia sąvoka.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė. S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, gal pasakytumėt, kodėl toks tolimas yra įsigaliojimo laikas – 2003 sausio 1 d.? Ar dar reikia priimti kokius nors įstatymo projektus, ar mes esame praktiškai nepasiruošę įgyvendinti tą įstatymą, ar tai nebus tik paukščiukas, kad mes jį priimsime, bet jis įsigalios nežinia kada?

H.ŽUKAUSKAS. Ne. Man atrodo, mes turėtume stengtis, kad jis įsigaliotų kiek galima greičiau, bet yra 22 aplinkos pozicija, kurią mes esame pristatę Briuselyje ir norime baigti aplinkos puslapį, ten yra numatytas pereinamasis periodas. Šio įstatymo įgyvendinimas yra susijęs faktiškai su tam tikros gamybos organizavimu, ir tai nėra labai paprasta. Juo labiau kad prieš tai dar turi pradėti veikti ir mokesčiai už aplinkos teršimą, nes faktiškai iš tų pinigų turėtų būti čia investuojama. Čia dėl investicijų, sakykime, ilgio. Tačiau jeigu mums pavyktų greičiau įgyvendinti, tai būtų labai teigiamas dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti Seimo narys V.Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Gerbiamasis ministre, šiuo įstatymu pastaruoju metu labai susidomėjo gamintojai, importuotojai, vyksta įvairios diskusijos. Norėčiau, kad jūs išsklaidytumėte abejones. Kažkodėl traktuojama, susipažinus su šio įstatymo projektu, kad yra diskriminuojami vietiniai maisto produktų gamintojai, kurie kartu gamina ir pakuotę, o tokių pas mus yra, ir tie gamintojai, kurie įsiveža pakuotes, tiktai mokestis už taršą yra skirtingas. Teisingai suprantame ar ne?

H.ŽUKAUSKAS. Aš noriu pabrėžti, kad šis įstatymas nekalba apie mokestį. Kaip aš minėjau, tai yra faktiškai pakuočių apskaitos ženklinimo surinkimo tvarka, kuri visą laiką galioja. Prieš kelias savaites pateiktas įstatymas yra dėl mokesčių už aplinkos teršimą. Čia yra du lygiaverčiai dalykai, aš taip įsivaizduoju, ir jie turėtų būti sudėti į vieną vietą, tačiau mokesčių įstatymai yra kiti. Šis įstatymas reglamentuoja pačią tvarką, kaip bus ženklinama, kaip bus atsiskaitoma, arba kaip tu būsi baudžiamas, jeigu tu nedarysi to, ką tu privalai daryti. Tik tiek. O dėl šių abiejų įstatymų, dėl mokesčių už aplinkos teršimą ir pakuočių, tai, be abejo, yra labai daug nuomonių. Iki šiol mes to nedarėme ir mes privalome tai pradėti daryti, nes faktiškai lėšų sąvartynams tvarkyti arba šioms atliekoms tvarkyti mes galime imti tik iš biudžeto. Jeigu pradėtų veikti mokestis už aplinkos teršimą, numatoma surinkti apie 50 mln. litų ir juos naudoti sąvartynų tvarkymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis yra Seimo narys J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis ministre, klausimas būtų dėl įstatymo projekto. 7 straipsnyje yra vardijamos įvairios pareigos ir daromos išimtys, kaip projekte parašyta, “smulkiems prekybininkams”. Jiems netaikomi reikalavimai, kad jie privalo priimti tuščias prekines pakuotes, taip pat jie neprivalės teikti aiškiai matomą ir suprantamą informaciją apie tai, kaip vartotojai gali grąžinti tuščias pakuotes. Lyg ir būtų viskas aišku, tik ar nemanytumėte, kad terminas “smulkus prekybininkas” būtų vertas tikslinimo, nes jis daugiau niekur įstatymo projekte nėra apibūdintas, ir tuomet kiekvienas galėtų kvestionuoti, kad jis yra smulkus, ir šios išimtys jam turi būti taikomos. Sakykime, kiekvienas prekybininkas. Ar nemanytumėte, kad terminą “smulkus” vertėtų patikslinti, arba gal iš viso tai yra perteklinė nuostata dėl smulkių prekybininkų išimčių? Ačiū.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Teisingai, terminai visada gali būti tikslinami, bet šiuo atveju terminas “smulkus prekybininkas” yra perkeltas iš Prekybos įstatymo, ir bet kuriuo atveju ir čia būtų galima jį tiesiog pakartoti. Bet tobulinant ir svarstant šį įstatymą, man atrodo, į tai bus galima atsižvelgti. Aš noriu pastebėti, kad vakar buvo gautos Teisės departamento pastabos, ir mes jau turime parengę patį projektą, kuriame atsižvelgta į Teisės departamento pastabas.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Aš norėčiau klausti, ar būtų norinčių pateikimo stadijoje kalbėti dėl balsavimo motyvų? Matau kolegą V.Einorį. Prašom.

V.EINORIS. Pritariu ir siūlau balsuoti po pateikimo. O abejonių yra dėl to, kad visur labai mėgstame didelę netvarką, todėl ir yra abejonių.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume, išklausę motyvus, pritarti įstatymui po pateikimo, turint minty, kad tai yra Europos integracinis įstatymas, bendru sutarimu? Dėkoju už pritarimą. Pritarta įstatymui bendru sutarimu. Kviečiu apsispręsti dėl komiteto. Pagrindiniu siūloma skirti Aplinkos apsaugos, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą bei svarstyti šioje pavasario sesijoje. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Pereiname prie lydinčiojo teisės akto, bet kad būtų aišku, kiek mūsų yra pasirengę dar išklausyti lydintį teisės aktą, kviečiu Seimo narius užsiregistruoti. Registracija. Toliau pirmininkavimą noriu perduoti Seimo Pirmininko pavaduotojui kolegai Č.Juršėnui.

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 5112 straipsniu ir 242 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-757 (pateikimas)

 

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Kolegos, prašom registruotis. Užsiregistravo 51 Seimo narys. Mielieji kolegos, 2b vakarinio posėdžio darbotvarkės punktas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-757. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamasis Žukauskai.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš, pateikdamas Pakuočių įstatymą, pamiršau pasakyti, kad šis Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 5112 straipsniu ir 242 straipsnio papildymo įstatymo projektas yra lydintis ir jame siūlomos administracinės baudos už tai, kai yra nesilaikoma…

PIRMININKAS. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Minutę, pasimečiau. Kai yra pažeidžiama ženklinimo, laikymo ir kitokia tvarka. Pasimečiau tarp popierių.

PIRMININKAS. Gal jūsų vienu nusiteikimu patikės ir prašom pereiti prie klausimų ir atsakymų.

H.ŽUKAUSKAS. Taip, aš jau radau, galiu tęsti.

PIRMININKAS. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Tai padėtų skatinti gamintojus importuotojus ir pardavėjus tvarkyti pakuotes ir susidarančias pakuočių atliekas taip, kad būtų sumažintas neigiamas jų poveikis. Ne, vis dėlto ne tas. Žodžiu, ten, jeigu jūs pažiūrėsite, jūs tikrai rasite, kad yra numatytos pareigos ir baudos gamintojams, importuotojams ir t.t., jeigu jie nesilaikys šio įstatymo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre…

H.ŽUKAUSKAS. Yra numatytos pareigos priimti tuščias transporto grupines ir prekines pakuotes, to nevykdymas užtraukia baudą, pareigos pateikti aiškiai matomą ir suprantamą informaciją apie tai, kaip vartotojas galėtų grąžinti tuščias pakuotes. Pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos tvarkymo ir apskaitos pateikimo tvarkos pažeidimai užtraukia baudas ir t.t. Toks yra lydintis įstatymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, vis dėlto vienas Seimo narys nori jus paklausti. V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš atsiprašau, kad taip įkyriai klausiu, bet kaip kaunietis kauniečio vis dėlto noriu paklausti. Ministro aiškinamajame rašte aš neradau motyvų, kodėl būtent tokio dydžio baudos numatytos? Norėtųsi išgirsti, kodėl 300 ar 400, o ne 1000 arba ne 50 litų? Kokie motyvai buvo, kad projekte būtent tokio dydžio baudos? Ačiū.

H.ŽUKAUSKAS. Motyvai buvo labai paprasti. Buvo sudaryta darbo grupė iš pakuočių gamintojų, šiuo metu turinčių tam tikrą rinką, ir paprasčiausiai empiriniu būdu buvo nustatytos šios baudos. Taip, kad jos nebūtų labai didelės.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Galima? Ačiū. Pritarta. Dėkoju, ministre. Pagrindinis vienintelis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūloma nagrinėti toliau, t.y. svarstyti Seimo posėdyje, rudens sesijoje. Pritariame? Minutėlę. (Balsai salėje) Čia užrašytas ir vienas, ir kitas rudens sesijoje. Bet jeigu dėl pirmojo susitariame, kad pratęstoje pavasario sesijoje, tada ir lydintįjį reikia atitinkamai svarstyti. Taip. Gerai. Ką reiškia skirtingi pirmininkai. Taigi tiek pagrindinis, tiek papildomas – pratęstoje pavasario sesijoje. Sutariame? Ačiū.

Mielieji kolegos, profesorius A.Sakalas man daro pastabą, kad mes, girdi, buvome lyg ir kitaip susitarę dėl šio posėdžio tolesnės eigos – 2-3, 2-4 klausimų atsisakyti ir iškart imtis Valstybės kontrolės veiklos ataskaitos. Ar nebuvome taip susitarę? Aš negaliu tvirtinti, nes nedalyvavau tvirtinant šį susitarimą. Jeigu dirbame iš eilės, tai dirbame iš eilės ir tada prašyčiau imtis 3 klausimo – Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ratifikavimo įstatymo projekto Nr.IXP-658. Pranešėjas – ministras H.Žukauskas. Pateikimas. Prašom, ministre, labai trumpai.

 

Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-658 (pateikimas)

 

H.ŽUKAUSKAS. Aš labai ilgai netrukdysiu jūsų dėmesio. Iš esmės tai yra konvencija, kurią jau ratifikavo 12 šalių. Ja siekiama užtikrinti informacijos apie aplinką, kuria disponuoja valstybės institucijos, prieinamumą visuomenei. Trumpai tariant, taip. Plačiau galėčiau komentuoti, bet man atrodo, kad…

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Ačiū.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Aplinkos apsaugos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Papildomi – Žmogaus teisių ir Užsienio reikalų komitetai. Sutinkame? Irgi siūloma nagrinėti pratęstoje pavasario sesijoje. Ar, kolegos, jaučiate: pratęsta pavasario sesija baigsis rugsėjo pradžioje? Pritariame. Ačiū. Klausimas išspręstas.

 

Azartinių lošimų įstatymo 6, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-696(2*) (svarstymas)

 

Vakarinio posėdžio darbotvarkės 4 punktas – Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjai – K.Glaveckas ir J.Sabatauskas. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu pateikti Biudžeto ir finansų komiteto, pagrindinio komiteto, išvadą.

PIRMININKAS. Jeigu galima, kolega, irgi trumpai.

A.KUBILIUS. Iki septynių minučių, taip? Ačiū. Komiteto išvada yra labai aiški ir akivaizdi. Kadangi buvo gautos tik Teisės departamento pastabos, komitetas siūlo į jas visas atsižvelgti. Komitetas siūlo pritarti tokiu būdu patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju už tikrai trumpą pranešimą. Kolega J.Sabatauskas ar kuris kitas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbės? Prašom. J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Teisės departamento pastabas. Matau, kad iš esmės pagrindinis komitetas atsižvelgė į tuos siūlymus. Tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Mieli kolegos, kadangi kitų pataisų ir siūlymų nėra, abu komitetai pritarė, gal galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto siūlomam variantui? Ar galime? Ar reikia balsuoti? Ačiū. Pritarta. Ir šis klausimas išspręstas.

 

Valstybės kontrolės 2000 metų veiklos ataskaita

 

Pagaliau Valstybės kontrolės 2000 m. veiklos ataskaita. Kviečiu gerbiamąjį valstybės kontrolierių J.Liaučių į tribūną. Gerbiamasis Liaučiau, prašom.

J.LIAUČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kas mūsų sistemos padaryta per praėjusius metus, parašyta mūsų veiklos ataskaitoje. Leiskite jums pateikti tik ataskaitos 45 puslapyje pateiktas 4 problemas ir apie institucijos tolesnę plėtrą. Tai yra du klausimai.

Taip atsitiko, kad per 10 metų ši institucija nebuvo išplėsta. Integruojantis į Europos Sąjungą, reikia keisti veiklos koncepciją – nuo kontrolinės, inspekcinės, revizorinės veiklos pereiti prie valstybinio audito veiklos ir finansinio, atliekamo pagal tarptautinius standartus. Reikalingas kokybinis šuolis. Kodėl? To reikia pirmiausia mums patiems – efektyviai valstybės finansų kontrolės sistemai ir mokesčių mokėtojams. Antra, griežti Europos Sąjungos reikalavimai valstybėms kandidatėms išorės finansų kontrolės srityje. Todėl problemas, kurias pateiksiu, reikia spręsti mums kartu su Seimu ir tik kartu su Seimu. Kodėl reikia skubėti? Ogi šių metų sausio mėnesį Seimas šioje salėje priėmė nutarimą, pabrėždamas būtinybę jau per šių metų pirmąjį pusmetį pasiekti (cituoju) “neabejotinos pažangos, kad derybos būtų baigtos 2002 metais, o Lietuva būtų pasirengusi tapti Europos Sąjungos nare nuo 2004 metų sausio 1 dienos.” Ir pagaliau Europos Komisijos išvados byloja apie 28 derybinio skyriaus svarbą, t.y. apie išorės finansų kontrolę ir vidaus finansų kontrolę, t.y. Valstybės kontrolės ir Finansų ministerijos dalykas. Tokie yra skubėjimo motyvai.

Mes baigiame rengti, birželio mėnesį ir liepos mėnesio pradžioje pateiksime institucijos strateginio vystymo planą ir antrą dokumentą – naują Valstybės kontrolės įstatymo projektą. Du baziniai dokumentai. Koks institucijos plėtros tikslas? Tikslas yra vienas – pasiekti, kad pagal tarptautinius standartus būtų visiškai įgyvendinami visi finansinio ir veiklos audito tikslai, kuriuos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimai deleguoja mūsų institucijai. Nustatytas laikas pagal strateginio vystymo planą – pradedant šių metų paskutiniu ketvirčiu ir baigiant 2006 metų gruodžio mėnesį. Trimis etapais išspręsti septynis klausimus. Atrodo, institucija nedidelė, joje 290 darbuotojų, iš jų 73% darbuotojų atlieka tikrinimą, auditą. Likę 26% – aptarnavimo personalas.

Reikia jūsų pagalbos išspręsti tris svarbius dalykus. Įkurti šioje institucijoje valstybės audito ir ataskaitų komitetą arba pakomitetį. Tikslas – pagerinti, efektyvinti, padaryti racionalų šios mūsų institucijos ir Seimo bendradarbiavimą. Viešai svarstyti veiklos ir finansines ataskaitas ir stimuliuoti jų realų įgyvendinimą. Motyvai.

Valstybės kontrolė nedirba sau, jos produktas yra finansinis ir valstybinis veiklos auditas. Ataskaitos turi turėti tęstinumą, jų realų įgyvendinimą, o ne gulėti premjero, ministrų stalčiuose ir epizodiškai būti svarstomos Seimo Ekonomikos, Biudžeto ir finansų komitetų ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos. Tie epizodiniai svarstymai nesudaro sistemos, o jos reikia. Tai būtų ne institucijos darbo krūvio sumažinimas, o svarbiausių ataskaitų, susijusių su valstybės interesais, pabrėžiu, biudžeto, pajamų ir išlaidų valstybės turto valdymo srityje svarstymas. Tai iliustruoti turiu parengęs sąrašą. 2000 m. mūsų institucija Seimui išsiuntė 82 tikrinimo ataskaitas. Iš jų 25 svarbias buvo galima svarstyti tam tikriems Seimo komitetams. Deja, tai buvo daryta epizodiškai, pavieniui, be sistemos ir neefektyviai.

Trečias motyvas. Užuot siūlomame komitete arba pakomitetyje, jį įsteigus, per metus patikrinę 2-3 ataskaitas, galėtume profesionaliai patikrinti apie 20–30 reikšmingų valstybei transporto, energetikos, ryšių, bankų, atskirų valdymo šakų, privatizavimo ir kitų sektorių ataskaitų, operatyviai reaguoti į blogą valdymą neleidžiant institucijų vadovams… nedelsiant institucijų vadovams ištaisyti trūkumus. Pagaliau Seimas galėtų efektyviau ir realiau vykdyti valstybės valdymo parlamentinę kontrolę per šiuos tikrinimus. Taip būtų efektyvesnė Konstitucijos pareiga kontroliuoti valdymo institucijas.

Ir pagaliau, pakeitus Valstybės kontrolės įstatymą ir įrašius vieną papildomą funkciją, t.y. atlikti valstybės veiklos auditą rezultatyvumo, ekonomiškumo ir efektyvumo požiūriu, šios ataskaitos yra baigiamos ne sprendimu, o rekomendacijomis, kurioms įgyvendinti reikia šio specializuoto komiteto svarstymo. Tai būtų papildomas stimulas, sakyčiau, dopingas.

Paskutinis motyvas yra daugiametė Europos valstybių parlamentų praktika turėti tokį specializuotą Valstybės ataskaitų audito komitetą. Galbūt oponentai paklaus: palaukite, juk buvo Valstybės kontrolės parlamentinės priežiūros komisija? Ji visiškai neišsprendė problemos dėl šių motyvų. Per 2000 m. nebuvo apsvarstyta nė viena iš pateiktų ataskaitų. Ši komisija buvo sukurta visiškai ne tam, kad dirbtų su Valstybės kontrolės ataskaitomis, o kitu tikslu. Buvo nepakankami komisijos įgaliojimai ir statusas, pagaliau nebuvo išspręsti techniniai klausimai – nebuvo suderintas laikas su kitomis Seimo struktūromis ir be specialistų, patarėjų pakankamo finansinio aprūpinimo ir laiko suderinimo nebuvo įmanoma profesionaliai to padaryti. Šis komitetas spręstų valstybės skolos, valstybės turto atskaitomybės klausimus, valstybei priklausančio turto privatizavimo ir valstybės sektoriaus apskaitos standartų klausimus. Būtų keturi sektoriai, aštuonios funkcijos būtų susijusios su valstybės interesais, o dvi funkcijos būtų susijusios su mūsų institucija. Būtų pateikiamų įstatymų, susijusių su mūsų institucija, ir pačios institucijos pateikiamų teisės aktų projektų analizė, svarstymas ir teikimas Seimui. Juk mūsų institucija nepavaldi ministrui, kuris inicijuotų mūsų įstatymų svarstymą.

Antrai problemai išspręsti taip pat reikia Seimo paramos. Naujame įstatymo projekte, arba dabar mūsų pateiktoje ir Seime įregistruotoje įstatymo pataisoje, siūloma atsisakyti Valstybės kontrolei nebūdingų kvotos ir revizijos funkcijų. Šį klausimą gali spręsti tik Seimas. Tikslas – mums, kaip minėjau, aktualios mūsų institucijos tiesioginės funkcijos, o ne funkcijos, kurios mums nepriklauso. Valstybės kontrolė nėra teisėsaugos institucijos dalis pagal Konstituciją, todėl motyvai yra tokie. Pirmas, Lietuva yra vienintelė Europoje, kai valstybinio audito institucija turi teisėsaugos institucijos funkcijas: kvotą – baudžiamojo persekiojimo elementą, ir revizijų atlikimą, kaip įrodymų teikimą baudžiamosiose ūkinėse ir finansinėse bylose.

Antras motyvas. Kvotos funkcija ir revizijos turi būti išbrauktos iš mūsų įstatymo. Tai galima spręsti dviem būdais: išspręsti mūsų pateikto įstatymo pataisomis, kurios užregistruotos Seime, arba rugpjūčio mėnesį, pateikus naują įstatymą, jame nenumatyti šių funkcijų. Yra du techniniai būdai. Taigi kvota grįžtų pagal Baudžiamojo proceso kodeksą ikiteisminio tyrimo institucijoms, revizijų atlikimas taip pat turėtų būti sukoncentruotas Revizijų departamente. Dėl ko mums tai svarbu? Mums svarbu, kad penktadalį institucijos kontrolinio laiko sugaištame šioms nebūdingoms funkcijoms – revizijoms ir kvotai, o tai yra labai daug. Kontrolieriui atsakyti į tardytojų klausimus yra ne tas pat, kas atlikti auditą, tai yra ne tik tikslo skirtumas, bet ir metodikos bei kitų dalykų skirtumas. Taigi 15–20 kontrolierių galėtų kelti savo profesijos kvalifikaciją, o ne diskvalifikaciją.

Personalo komplektavimas taip pat nepriklauso nuo mūsų institucijos. Problema – dėl biurokratinio Valstybės tarnybos įstatymo mes praėjusiais metais nesugebėjome iki galo sukomplektuoti 12 kontrolierių darbo vietų. Keturi mėnesiai – skelbimas ir viešojo konkurso užbaigimas, t.y. priimant į darbą keturi mėnesiai ir atleidžiant penkios dienos. Pagaliau standartizuoti konkursai, viešojo konkurso sąlygos taip standartizuotos Valstybės tarnybos įstatymo teisės aktuose, kad užkerta kelią jauniems gabiems specialistams nugalėti ir net atima norą dalyvauti konkurse. Kartais paskambinę paklausia: ką jūs renkatės norėdami mokėti 1200 litų, kandidatą, turintį mokslo laipsnį, daktarą? Bet tokie, deja, yra viešojo konkurso standartai pagal Valstybės tarnybos įstatymo priedus. Taigi komplektavimas susijęs su tolesniu racionaliu Valstybės tarnybos įstatymo pataisų keitimu, kad būtų galima ne stabdyti institucijų administracijų plėtojimą, o toliau žengti į priekį.

Taigi mūsų laukia intensyvus profesinės kvalifikacijos mokymas ir pagaliau mūsų institucijos specialistų adekvatumas jų apmokėjimui. Aš norėčiau, kad Seimas išspręstų tokį, sakyčiau, socialiai neteisėtą užmaskavimą. Mūsų institucijos kontrolieriai auditoriai nėra valdininkai ir nėra viešojo administravimo specialistai. Tai yra valstybinio audito auditoriai, todėl jie turi teisę konkuruoti auditorių rinkoje, o ne už nedidelį atlyginimą valdininkų rinkoje. Tai būtų teisinga. Valstybė turi galėti mokėti pagal darbą. Juk šiuo metu yra klausiama: ar atliekamas visos atskiros sistemos veiklos auditas?

Taigi būtina atskirti valdininkų rinką nuo valstybinio audito auditorių rinkos pagal darbo apmokėjimą.

Paskutinė problema, kuriai taip pat reikia jūsų dėmesio. Nors 1995 metų Valstybės kontrolės įstatyme buvo numatytas šios institucijos nepriklausomas finansavimas, t.y. tiesiogiai Seimo Biudžeto ir finansų komitete aprobuojant reikalingus asignavimus, pritarus ir Vyriausybei mechaniškai įtraukus į biudžeto projektą, deja, per penkerius metus ši problema neišspręsta ir mes turime ginčytis, diskutuoti su savo audituojamu subjektu, Vyriausybe ir Finansų ministerija. Tai neatitinka tarptautinių standartų reikalavimų, t.y. šios institucijos finansinio nepriklausomumo nuo tikrinamo subjekto. Naujame įstatyme bus formuluojama, kad Seimo komitetas aprobuoja Valstybės kontrolei skiriamus asignavimus, Vyriausybė techniškai įtraukia į valstybės biudžeto projektą ir gali pareikšti raštu savo nuomonę. Tuo procesas pasibaigia. Šios problemos siūlomu sprendimu ir baigiu savo trumpą pristatymą. Atsakysiu į klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kontrolieriau. Pirmasis nori klausti A.Kubilius. Jo nematau salėje, tada eilės tvarka klausia Seimo narė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone, pranešėjau, priesaikoje, kurią jūs priėmėte 1999 metais, tiksliau, kurią jūs davėte, yra tokie žodžiai ,,stiprinti Lietuvos nepriklausomybę”. NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijos metu paskelbdamas politizuotą, vienpusišką ir absoliučiai “Lukoil” interesus atitinkantį tekstą apie “Mažeikių naftą”, esu įsitikinusi, jūs pažeidėte priesaiką. Šiandien, kai po sunkių geopolitinių kovų, atrodo, keičiasi “Mažeikių naftos” situacija, kai jūsų tiesioginių šeimininkų socialdemokratų proteguotas “Lukoil”, atrodo, turi problemų net Rusijoje, garbingiausias jūsų sprendimas po šio skandalo būtų atsistatydinti. Jei nesiryžtumėte šiam garbingam žingsniui, gal galėtumėte pasakyti, kurios kitos NATO valstybės investuotojai bus artimiausias jūsų taikinys?

J.Liaučius. Taip. Suprantamas jūsų, gerbiamoji Seimo nare, klausimas ir to klausimo priežastys. Deja, Valstybės kontrolė dirba pagal jūsų patvirtintą Valstybės kontrolės įstatymą ir patvirtintas procedūras. “Mažeikių naftos” patikrinimas vienu klausimu, kaip buvo panaudotos apyvartinės lėšos, veiklos auditas pradėtas ne mūsų iniciatyva, Seimo pavedimu. Tai pirmas akcentas. Ne mano iniciatyva. Seimo pavedimu. Deja, mes privalome vykdyti Seimo pavedimą.

Antras akcentas. Buvo atliktas veiklos auditas. Pradėtas kovo mėnesį ir užbaigtas gegužę. Valstybės kontrolė iš tiesų nederina ir nežiūri į oro sąlygas, į politinės situacijos analizę, kai skelbia savo išvadas. Skelbia tada, kai baigia, suderina su objektu, gauna paaiškinimus, juos įvertina, priima sprendimą dėl paaiškinimo ir skelbia. Taigi mes nederiname prie politinės situacijos. Manau, kad nereikėtų audito siauru klausimu, apyvartinių lėšų klausimu, politizuoti. Tai žalinga jums, kaip Seimo narei, valstybės autoritetui, nes aš matau tokią tendenciją – prasikaltai, politizuok ir išsisuksi. Blogai ūkininkavai – politizuok ir galbūt sušvelnės situacija. Deja, ši tendencija yra iš tiesų pavojinga abiem požiūriais.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kontrolieriau, jūs pateikėte savo veiklos metinę ataskaitą, daug skaičių, bet jūs turbūt sutiksite, kad per praėjusius metus ir per šių metų pradžią Valstybės kontrolė labiausiai pasižymėjo dviem darbais, t.y. vadinamosiomis išvadomis dėl LISCO privatizavimo, taip pat vadinamosiomis išvadomis dėl “Mažeikių naftos” finansinės situacijos. Sakykite, kaip tai atsitinka, kad šitokios išvados, nukreiptos prieš investuotojus, Valstybės kontrolės taip drąsiai pateikiamos, o po to jos visos buvusios Vyriausybės ir dabartinės Vyriausybės, ir ministerijų, ir teisininkų pripažįstamos kaip visiškai nekvalifikuotos ir nekompetentingos. Taip pat ir dėl tos pačios “Mažeikių naftos” apyvartinių lėšų naudojimo. Jūs žinote ir “Mažeikių naftos” poziciją, taip pat žinote ir Ūkio ministerijos poziciją, kad jūsų įvertinimai, jog apyvartinės lėšos buvo naudojamos neteisingai, yra visiškai nekvalifikuoti. Sakykite, ar, jūsų manymu, Vyriausybės teisininkai ir ekspertai yra tokie nekvalifikuoti, ar kartais Valstybės kontrolei pritrūksta kvalifikacijos? Kai jūs rašote…

PIRMININKAS. Laikas.

A.KUBILIUS. Aš baigiu. …kai jūs rašote, kad Valstybės kontrolės administracija skatina kontrolierius efektyviau kelti profesinę kvalifikaciją, tai sakykite, kaip jūs vertinate Valstybės kontrolės profesinę kvalifikaciją?

J.Liaučius. Taip. Įžangoje minėjau, kad mūsų institucija yra vystymosi stadijos. Deja, tokį paveldą priėmiau prieš pusantrų metų. Tai nėra blogai. Kvalifikaciją tų, kurie dirbo su šiais objektais, LISCO ir “Mažeikių nafta”, vertinu labai gerai. Dėl LISCO, problemų su BREDO jau sutaupėme keliasdešimt milijonų ir kitų metų ataskaitoje šis skaičius bus įrašytas. Tai yra tiek nuostolių sumažinome dėl LISCO. Iš tiesų ne spaudoje, pagal mūsų Valstybės kontrolės įstatymą, ne per spaudą ir pasisakymais yra vertinami finansinio audito ir veiklos audito rezultatai. Jie yra vertinami pagal įstatymą. Finansinio audito atžvilgiu – apskundus sprendimą. Rezultatai, deja (yra lentelė), – nuostabūs. Iš 300 sprendimų, priimtų praeitais metais, apeliacine tvarka buvo apskųsta 30, t.y. 10%, ir tik 5 iš jų buvo iš dalies, ne visai, o iš dalies pakeisti. Štai jums mūsų kokybė. Iš pateiktų dokumentų ir pateiktos statistikos.

Dabar, kas tie anoniminiai teisininkai, vertintojai šių dviejų objektų. Kiek žinau, ir jums žinoma, gerbiamasis Seimo nary, kad teismas neišnagrinėjo šios bylos, kurią apskundė Turto fondas. Taigi pagal įstatymą jis bus tas vadinamasis arbitras.

Dėl “Mažeikių naftos”. Taip, šis tikrinimas buvo kompetentingas. Jeigu bus Valstybės kontrolės įstatymas papildytas sąrašu, kad yra objektų, kurių negalima liesti, arba bus reikalingas Seimo leidimas juos tikrinti, tada mes elgsimės kitaip. Deja, kol kas šitaip nėra. Dalykiškai bus galima svarstyti Seimo tam tikruose komitetuose veiklos audito kompetenciją, kaip buvo panaudotos apyvartinės lėšos “Mažeikių naftoje” ir kokia strateginio investuotojo arba strateginio operatoriaus veikla. Tik dalykinio pobūdžio. Nei Valstybės kontrolė, nei aš neįsitraukėme į tą spaudos diskusiją, kuri savaitę buvo žiniasklaidoje. Mes politinio neutralumo principą, deja, išlaikėme.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis Valstybės kontrolieriau, man, kitaip nei kolegoms konservatoriams, neatrodo, kad jūs dirbate kaip nors neobjektyviai ar nekompetentingai.

Manau, kad greičiausiai ir daugelis čia esančių panašiai galvoja. Man norėtųsi, kad patikslintumėte jūsų čia nuskambėjusį pasiūlymą. Aš visiškai suprantu jūsų argumentus, kad valstybės kontrolieriaus institucija turėtų transformuotis į gerokai šiuolaikiškesnę, dabartinius reikalavimus atitinkančią valstybės audito instituciją. Tuo pat metu jūs kalbate apie pokyčius, kurie turėtų įvykti ir kitose valdžios struktūrose, pirmiausia, kaip supratau, kalbate apie Seimo komiteto susiformavimą. Ar iš tiesų čia yra sprendimas, čia yra išeitis? Juk jūsų tematika yra labai įvairi, veiklos sferos, kurias audituotumėt ir dabar kontroliuojate, yra labai skirtingos ir, mano manymu, normaliai dirbant dabartiniams komitetams, pavyzdžiui, jeigu…

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji kolege, minutė laiko.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ar iš tiesų čia būtent tas sprendimas? Kodėl negalėtų dabartiniai komitetai pagal savo veiklos sritį būti jums kaip partneriai, kaip, sakykim, Seimo institucija atliekant tas funkcijas? Ačiū.

J.LIAUČIUS. Aš minėjau, kad iš tiesų jau įrodyta nuo 1861 metų. Dveji metai prieš Lietuvos valstiečių sukilimą, Anglijos parlamente, Jungtinės Karalystės parlamente įsteigta institucija, kuri dirbo su ataskaitų komitetu. Kitose Europos valstybėse – po karo. Taigi ši profesionali institucija ir specializuotųsi su patarėjais (…) kviečiant ministrą, departamento vadovą ir, kaip sakoma, operatyviai įgyvendinant mūsų pasiūlymus ir rekomendacijas. Ir svarbiausia. Kaip iki šiol buvo siunčiant į vieną kitą komitetą, nėra nei visumos, nei specializacijos. Aš suprantu, kad yra pastangų dalį darbų atlikti ir toliau bus atiliekami tikrinimai Ekonominių nusikaltimų komisijoje. Tačiau Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetuose svarstymai nebuvo efektyvūs. Jeigu pastebėsite, Valstybės kontrolės pateiktose išvadose dėl biudžeto, tai jau treji metai kartojasi tie patys siūlymai ir tie patys chroniški dalykai, kaip minėjau, skolos, biudžeto, turto ir privatizavimo klausimai. Taigi kasmet pateikiama ataskaita dėl biudžeto ir dėl valstybės skolos. Deja, praktika parodė, kad treji metai iš eilės problemos nesprendžiamos. Mes matome, kad turint specializuotą pakomitetį ar komitetą galima efektyviau dirbti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Butkevičius. Ruošiasi Seimo narys G.Kniukšta. Aš noriu, kolegos Seimo nariai, jums siūlyti iš pradžių bent frakcijų atstovams po vieną suteikti galimybę paklausti. Kolega A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis kontrolieriau, mane truputį nustebino kai kurių Seimo narių užduoti klausimai. Man teko Kopenhagoje praleisti savaitę valstybės audito institucijoje ir galiu pasakyti tai, kad ten valstybės auditoriaus pateiktos išvados yra ne kritikuojamos, o jos yra vykdomos. Tik man labai gaila, kad Lietuvoje jau 10 metų apie tai diskutuojama ir nėra priimami įstatymai, kurie leistų kontrolės institucijoms pagerinti valstybės pinigų naudojimo efektyvumą juos kontroliuojant. Mano klausimas būtų, ar vis dėlto jūs kreipėtės į dabartinę Vyriausybę, kad artimiausiu metu būtų priimtos tam tikros įstatymo pataisos, kad Lietuvoje būtų sukurtas nepriklausomas tiek vidaus auditas, tiek išorės auditas nepriklausomas. Ar mes ir toliau iš kontrolės institucijų darysime tam tikrą politiką ir neatsakingai, kaip šiandien ponas A.Kubilius pasakė, darysime tam tikrus komentarus, neturėdami tam kompetencijos? Ačiū.

J.LIAUČIUS. Ačiū. Labai svarbus jūsų klausimas, nes liečia jau nebe mūsų instituciją, o liečia valstybės kontrolės, finansų kontrolės problemą. Įsivaizduokime tris apskritimus: viduryje mūsų institucija, antras ratas – vidaus audito sistema, veikianti valstybiniame sektoriuje, ir trečias apskritimas – bendradarbiavimas, sąveika su privačiu auditu. Tai liečia ir savivaldybių kontrolės tarnybas, kurios veiktų ne tik kaip vidaus, bet atskirais atvejais (dėl bendrovių) ir kaip išorės audito institucijos. Taigi šie trys apskritimai, trys elementai gali sukurti efektyvią valstybės finansų kontrolės sistemą. Kito išradimo nėra ir negali būti. Taigi ji tebekuriama. Ir tai, jau sakiau, mūsų aplinka, kurioje mes veikiame. Ir, tiesa, dėl atskaitomybės įstatymų. Mes laukėme ataskaitų įstatymų dvejus metus. Dabar gavome Vyriausybės patvirtintą koncepciją, kad turi būti sukurti du įstatymai vietoj vieno pagal Europos direktyvą. Tai taip pat ne mūsų problema. Taigi linkėčiau, kad Seimas iš tiesų efektyviau spręstų šią valstybės finansų kontrolės sistemą. Man teko Seime pateikti vidaus audito sėkmingą, efektyvų modelį. Deja, buvo susipažinta ir jis paliktas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys G.Kniukšta. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Viena iš opiausių valstybės problemų – niekaip nesibaigianti žemės reforma. Viena iš priežasčių, kodėl stringa šie darbai, yra nepakankamas finansavimas. Štai ir šiemet Seimo kaimo reikalų komitetas papildomai prašė skirti 33 mln. litų. Tačiau neretai kai kurie ministrų kabineto nariai suabejoja šių lėšų panaudojimo racionalumu. Taigi mano klausimas, gerbiamasis kontrolieriau, toks. Ar gali Valstybės kontrolė pateikti šių lėšų iššvaistymo faktų per pastaruosius metus? Ačiū.

J.LIAUČIUS. Prieš pusantrų metų mūsų du trys kontrolieriai specializavosi dėl ginčų sprendžiant piliečių, ūkininkų žemės grąžinimo klausimus. Jeigu jų būtų ir 300, nieko nepadarytų Lietuvoje, nes čia reikalingi kitokie principai ir kita žemėtvarkos ir teisės sistema. Žemės ūkio ministerijos, Žemėtvarkos ir Teisės departamentas. Jo vadyba ir jo lėšų finansavimas gali iš esmės išspręsti šią problemą. Neiti pagal pasekmes, gavus vieną kitą skundą, spręsti ginčą, o spręsti būtent sisteminiu būdu dėl lėšų iššvaistymo. Sakysime, gal negalima daryti tokios išvados apie efektyvų ar neefektyvų panaudojimą. Deja, taip galima galvoti apie numatomą teminį tikrinimą, tačiau ne dabar, o baigus valstybės biudžeto ir valstybės skolos du tikrinimus ir rudenį atsilaisvinus mūsų darbuotojams.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasitarti. Mes jau klausiame 20 minučių. Iš tiesų buvo proga klausti visų pageidavusių frakcijų atstovams. Ar galėtume sutarti, kad šiandien mes baigiame klausinėti gerbiamąjį kontrolierių? Prieštaravimų aš negirdžiu. Dėkoju, gerbiamasis kontrolieriau, už jūsų pranešimą ir atsakymus į klausimus.

 

Seimo nutarimo "Dėl Valstybės kontrolės 2000 metų veiklos ataskaitos" projektas Nr.IXP-710 (pateikimas)

 

Aš kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką R.Šukį pateikti Seimo nutarimo projektą dėl Valstybės kontrolės praėjusių metų veiklos ataskaitos.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Valstybės kontrolės 2000 metų veiklos ataskaitą ir bendru sutarimu pritarė Valstybės kontrolės ataskaitai bei pateikė nemažai pasiūlymų Valstybės kontrolei. Didžioji dalis tų pasiūlymų atsispindi teikiamame Seimui priimti nutarimo projekte, kuriam siūlyčiau pritarti ir priimti. Galbūt tiktai būtų korekcija 2 straipsnio 4 punkte dėl datos. Matyt, šiandien mes turėtume kalbėti apie liepos 15 d. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis yra Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Na, jūsų teikiamame projekte, atrodo, nieko nepasakoma dėl Valstybės kontrolės politizuotumo. Aš norėčiau paklausti, ar šį momentą jūs nagrinėjote rengdami projektą ir ar jūs mėginote aiškintis, dėl kokių priežasčių nesenos Valstybės kontrolės išvados dėl “Mažeikių naftos”, jų pasirodymo laikas stebuklingai sutapo su NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijos pradžia?

R.ŠUKYS. Gerbiamasis kolega, jeigu pažiūrėtumėte į nutarimą, tai mes juk svarstėme, ir dabar Seimas priima nutarimą dėl 2000 metų veiklos ataskaitos. Tai, ką jūs kalbate, yra jau šių metų veikla. Tačiau tas aspektas, ko jūs klausiate dėl politizuotumo, aišku, ne taip formuluojant, bet formuluojant galbūt informacijos pateikimo visuomenės informavimo priemonėms aspektu, kada tai turėtų būti padaroma, ar priėmus atitinkamą sprendimą ir kai jis yra jau oficialiai įformintas, ar galima iki tol, tai tuo aspektu dar anksčiau komitete buvo kalbėta. O ataskaitoje to politizuotumo, kaip jūs sakote, tikrai mes neįžvelgėme. Ten yra informacija, yra duomenys apie atliktą darbą, apie problemas, apie tuos teigiamus ir neigiamus kažkokius aspektus, kuriuos mums pavyko įžvelgti. Taigi mes ataskaitoje neįžvelgiame jokio politizavimo. O vertinti, juo labiau politiniu požiūriu, Valstybės kontrolės darbą yra ne mūsų komiteto, matyt, kompetencija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasiūlyti tokią tolesnę mūsų darbo eigą. Kadangi ir pataisos yra gautos jau po to, kai buvo komitete parengtas nutarimo projektas, kurio autorė yra Seimo narė N.Steiblienė, būtų siūlymas šiandien apsiriboti pateikimu ir galbūt taupant laiką taip pat užduoti mažiau klausimų. Aš ne įsakmiai, o kreipiuosi į kolegas Seimo narius, kurie norėtų paklausti, ir kontekstas būtų toks, kad šiandien mes nepriimtume nutarimo, jeigu teikėjai dėl to neprieštarautų. Gerai, tai kolega Napoleonas Antanas Stasiškis, Antanas Napoleonas Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Galima ir vienu vardu apsieiti. Pone pranešėjau, aš vis dėlto pratęsiu kolegos J.Razmos mintį. Aš ne dėl Mažeikių išvados, bet vis dėlto šitos išvada, dėl kurios pagrįstumo labai, man atrodo, rimtai diskutuoja kiti specialistai… Ir praeitais metais buvo ne vienas atvejis, kai įvairios išvados pasirodydavo ne laiku arba nepadarius galutinių išvadų. Tai rodo, kad šitoje įstaigoje, matyt, yra tam tikrų problemų dėl darbuotojų kompetencijos, vadovybės kompetencijos ir dėl polinkio veltis į politines riaušes. Ar nemanytumėte, kad tai reikėtų kažkokiu būdu nutarimo tekste pažymėti? Tai gal būtų savotiška prevencija, duodanti naudos ir tai struktūrai, ir ypač jos vadovams, apsauganti nuo nereikalingo polinkio lįsti į kartais abejotinus politinius žaidimus.

R.ŠUKYS. Atsakydamas į šį klausimą, aš siūlyčiau atkreipti dėmesį į teikiamo nutarimo projekto 1 straipsnio 2 dalį, kur yra atkreipiamas Valstybės kontrolės dėmesys į kai kurias neigiamas veiklos tendencijas. Manau, kad tie punktai, pavyzdžiui, 1 – nepakankamas dėmesys prevencinei veiklai, 3 punktas – trūksta motyvų pasirenkant tikrinimo prioritetus bei sudarant metinio tikrinimo programą, ir 5 punktas – nepakankamai ir pavėluotai tikrinamos didžiausios valstybės kontroliuojamos įmonės. Jūsų pastaba arba jūsų pastebėjimas ir pasiūlymas, manau, atsispindi šituose punktuose, tose nuorodose Valstybės kontrolei, kad čia yra tobulintinų veiklos aspektų.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš suprantu, kad apeliacija į neklausimą nelabai veikia. Bent kolega A.Kubilius atsisako. Aš klausiu, ar kiti Seimo nariai primygtinai norėtų klausti? Kreipiuosi į kolegą V.Popovą. Ačiū, atsisakote. N.Steiblienė. Atsisakote. Ačiū.

Dėkoju pranešėjui už pateikimą ir atsakymus į klausimus. Ar galėtume po pateikimo pritarti nutarimo projektui bendru sutarimu nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėkoju už supratimą. Būtų siūlymas kuruojančiam komitetui apsvarstyti pateiktas pastabas ir pataisas ir kitą savaitę mes galėtume priimti pakoreguotą nutarimą. Ar priimtinas toks kelias? Dėkoju. Aš manau, kad komitetas yra pradėjęs darbą ir iš principo jis jį turėtų baigti. Dėkoju kontrolieriui už kantrybę atvykus pateikti šį klausimą.

 

Savivaldybių biudžetams 1997–2000 metais neperduotos valstybės biudžeto lėšų dalies pripažinimo valstybės vidaus skola ir jos padengimo įstatymo projektas Nr.IXP-404(2) (pateikimas)

 

Siūlau pereiti prie 2-7 darbotvarkės klausimo, registracijos Nr.IXP-404 – Savivaldybių biudžetams 1997–2000 metais neperduotos valstybės biudžeto lėšų dalies pripažinimo valstybės vidaus skola ir jos padengimo įstatymo projekto. Pateikimo stadija. Teikėja – Vyriausybė. Kviečiu finansų ministrą J.Lionginą pateikti įstatymo projektą. Prašom.

J.LIONGINAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums teikiamas svarstyti patobulintas Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetams 1997–2000 metais neperduotos valstybės biudžeto lėšų dalies pripažinimo valstybės vidaus skola ir jos padengimo įstatymo projektas. Jame numatoma pripažinti valstybės vidaus skola iš viso 413,2 mln. Lt. Pagal pirminį įstatymo projektą, jeigu prisimenate, buvo siūloma pripažinti 333 mln. 700 tūkst. Lt., arba, palyginti su ankstesniuoju, 79,5 mln. Lt daugiau. Vyriausybė kreipėsi į savivaldybių kontrolierius, jie visose savivaldybėse atliko patikrinimus ir pateikė medžiagą Finansų ministerijai. Finansų ministerija apibendrinusi parengė įstatymo projektą. Iš priedų matote, kad siūloma pripažinti valstybės vidaus skola 413,2 mln. Lt, ir šią sumą siūloma dengti per trejus metus numatant lėšas atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.

Prašyčiau pritarti. Taip pat prašyčiau, kad šis įstatymas būtų svarstomas pavasario sesijoje, nes nuo jo priėmimo arba nepriėmimo priklauso kitų metų valstybės biudžeto sudarymas. Kaip žinote, spalio pradžioje mes turime pateikti Seimui kitų metų biudžetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūsų nori klausti 8 Seimo nariai. Pirmasis yra J.Korenka. Prašom, kolega.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, man lieka pasidžiaugti, kad galų gale pajudėjo šitas traukinys, ir aš jus vertinu kaip specialistą, išmanantį savo darbą. Bet jūs man paaiškinkit vieną dalyką. 4 straipsnyje trim punktais yra išdėstyta dengiama suma 2001 m., 2002 m. ir 2003 m. Aš matau didelį skirtumą. Aš suprantu, kad fiskalinis deficitas neleidžia didinti sumos, padengiamos 2001 metais. Prašom paaiškinti, ar bus toks fiskalinis deficitas, kuris leis 2002 m. ir 2003 m. skirti tokias sumas? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū. Labai geras klausimas.

Aš šiandien jau minėjau, kalbėdamas iš šios tribūnos, kad mes rengiamės pasirašyti naują memorandumą su Tarptautiniu valiutos fondu, kuriame kitais metais numatomas fiskalinis deficitas yra 1,3%. Skaičiuojant tą 1,3, kadangi su ta medžiaga, visais skaičiavimais buvo supažindinta Valiutos fondo misija, jie dvi savaites dirbo ministerijoje, taip, ši suma yra įskaityta į kitų metų fiskalinio deficito rodiklius. Tik aš noriu pasakyti vieną dalyką ir tam pritaria Valiutos fondas (aš manau, kad mes svarstysime ir komitetuose), pagrindinis klausimas – vidaus skolos pripažinimas. Tai turėtų būti susiję su savivaldybių kreditoriniais įsiskolinimais. Tai yra kad šie pinigai pirmiausia turi būti skirti kreditoriniams įsiskolinimams padengti. Šiai nuostatai iš tiesų pritaria ir Valiutos fondas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Svarstant šį įstatymo projektą Vyriausybės posėdyje ir dabar jūs argumentuojate tuos skaičius savivaldybių kontrolierių pateikta medžiaga. Jeigu pažiūrėtume į lentelę, pavyzdžiui, Vilniaus miestui (…) savivaldybių kontrolierių reikėtų dengti 60 tūkst. su kapeikomis, Kauno miestui – 114. Tuo tarpu galutiniame variante yra visiškai kiti skaičiai. Bet aš noriu klausti iš kitos operos. Jūsų aiškinamajame rašte teigiama, kad valstybės vidaus skola nereikėtų pripažinti “Lietuvos energijos” likusios negrąžintos skolos, perduotos “Kauno energijai”. Kitoje vietoje rašoma, kad siūlo pripažinti valstybės vidaus skola akcinės bendrovės “Lietuvos energija” skolą… pripažinimo valstybės vidaus skola. Taigi kitą dalį “Lietuvos energijos” jūs pripažįstate kaip skolą, o ta, kurią “Lietuvos energija” perdavė “Kauno energijai”, nepripažįstama. Kodėl? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Manau, labai geras klausimas ir taiklus. Aš noriu priminti, kad 1997 m. buvo priimtas bendrovės “Lietuvos energija” skolų pripažinimo valstybės vidaus skola ir šios skolos padengimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Nustatant savivaldybės vidaus skolos dydį, 1997 m. jis buvo sumažintas 1997 m. viršplaninėmis pajamomis. Tai yra toms savivaldybėms, kurios buvo gavusios viršplanines pajamas, ta suma buvo sumažinta valstybės vidaus skola. Summa summarum 71,8 mln. litų. Šią sumą, nes tai faktiškai prieštarauja įstatymams, mes dabar siūlome pripažinti valstybės vidaus skola. Kauno savivaldybės kontrolieriai siūlė apskritai pripažinti negrąžinta “Lietuvos energijos”, kuri perduota Kauno specialios paskirties akcinei bendrovei “Kauno energija”, – 66,3 mln. litų. Šis siūlymas prieštarauja šiuo metu galiojantiems įstatymams. Vadinasi, tada gali ir visos savivaldybės. Buvo vienas klausimas. Kaip jūs gerai prisimenate, kai buvo pirmas “Lietuvos energijos” reorganizavimo įstatymas, yra atskirti atskirų rajonų šilumos ūkiai, ta “Lietuvos energijos” skola buvo padalinta proporcingai. Tik aš sakau, kodėl taip įvyko. Jūsų klausimas, kad toms savivaldybėms, kai 1997 m. priiminėjo įstatymą dėl valstybės vidaus skolos, kurios turėjo viršplaninių pajamų, nesvarbu, ar jos geriau dirbo, ar taip buvo sudarytas biudžetas, joms nebuvo tai padaryta. Štai ir visas klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia Seimo narys J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų lyginant su praeitu kartu galima pastebėti poslinkių. Tačiau aš norėjau pateikti panašų klausimą kaip ir praeitą kartą. Ar nemanote, kad čia reikėtų vieno punkto dėl tam tikrų kriterijų savivaldybėms nustatymo. Ne vien sumas, bet, tarkim, jeigu savivaldybės arba joms pavaldžios įstaigos laiku nesumoka mokesčių, jos negalėtų pretenduoti į vidaus skolos pripažinimą.

J.LIONGINAS. Mintis įdomi, kaip supratau, savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančios įmonės. Mintis įdomi, aš manau, komitetuose bus galima apsvarstyti tuos klausimus. Tačiau aš dar kartą sakau, faktiškai pirma problema šiandien yra kreditoriniai įsiskolinimai. Nagrinėjame, kad tų savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančios įmonės negali sumokėti mokesčių, nes savivaldybės atitinkamai skolingos toms įmonėms už paslaugas. Išeina užburtas ratas ir reikia iš to rato išeiti. Aš manau, klausimas įdomus ir jį galima bus svarstyti komitete.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, jūs sakėte, kad apibendrinote savivaldybių kontrolierių skaičiavimus. Tačiau aš vis dėlto nesuprantu, ar jūs negalėjote pastebėti, kodėl apie 13 savivaldybių negauna asignavimų dėl darbo užmokesčio didinimo švietimo įstaigoms. Vienoms yra skiriami asignavimai už 1997–1998 m. o 13 – ne. Kaip tai suprasti? Ar jos nedidino atlyginimų, ar nereikėjo pinigų, ar kaip? Man atrodo, kad atlyginimus visi didino, vykdė Vyriausybės nutarimą ir didino atlyginimus, tačiau kažkodėl nėra tų pinigų. Yra kita versija, man taip aiškino, kad tarpusavio užskaitos pagrindu toms savivaldybėms buvo duoti pinigai. Kyla klausimas (matyt, visoms vienodai buvo duoti), vadinasi, kitoms nebuvo duoti pinigai iš valstybės biudžeto? Ar jūs išsiaiškinote tą problemą? Ačiū.

J.LIONGINAS. Aš atsakyčiau į klausimą taip. Tai yra parašais patvirtinti savivaldybių kontrolierių duomenys ir skaičiai. Taip, kai kuriose savivaldybėse galėjo būti padarytos užskaitos, tai yra, pavyzdžiui, kai negrąžino neprocentinės paskolos, o paskola buvo įskaityta, lyg ir išėjo kaip dotacija. Galėjo būti tokių faktų. Bet aš dar kartą sakau, kad tai yra savivaldybių kontrolierių pateikti duomenys. Aš manau, kad nagrinėdamas Seimas turi teisę pavesti Valstybės kontrolei patikrinti, ar tai iš tikrųjų pagrįsti skaičiai, duomenys, nes Finansų ministerija neturi revizijų padalinio, kuris galėtų nuvažiuoti į kiekvieną savivaldybę. Taip, kai kurios savivaldybės kėlė įtarimų, tai buvo aiškinamasi, siunčiami dokumentai, bet tai buvo daroma, kaip sakoma, ryšio priemonėmis.

PIRMININKAS. Ačiū.

P.PAPOVAS. Teikėjai – tai jūs.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Matuzas ir tai yra paskutinis klausimas. Kolega Matuzai, prašom.

V.MATUZAS. Aš ilgai negaišinsiu, nes gerbiamasis ministras realiai atsakė į mano klausimą. Aš turiu rankose šiek tiek kitokius skaičius, pateiktus Panevėžio miesto finansų skyriaus. Čia matau kitokius skaičiavimus. Man irgi norėtųsi žinoti, kokiu būdu yra tikrinami kontrolierių pateikti skaičiai. Bent pasirinktinai, aš manau, reikia atlikti tą procedūrą, nes galima prirašyti įvairių pageidavimų. Čia aš vis dėlto matau problemą.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, Seimas, priimdamas įstatymą, galės pavesti Valstybės kontrolei atlikti pasirinktinai, jeigu svarstant komitete kils įtarimų dėl vienų ar kitų skaičių, savivaldybėse patikrinimus ir nustatyti, ar yra pagrįsti, ar nepagrįsti skaičiai, kurie yra įrašyti į įstatymo projektą. Finansų ministerija kontrolės aparato neturi. Aš noriu priminti, 1994 m. 28 etatai buvo perduoti Valstybės kontrolei su visu finansavimu.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Laikas, skirtas klausimams (aš apgailestauju, yra tik 10 minučių, tokia Statuto norma), yra išnaudotas. Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš pateikimo stadijoje. Dar kartą ačiū, ministre. Pirmasis dėl balsavimo motyvų kalbės A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, kadangi man neteko galimybės užduoti klausimo, aš turėsiu užduoti pusiau retorinį klausimą. Man atrodo, ministras su manimi turėtų visiškai sutikti, kad šis įstatymas yra Vilniaus savivaldybės bėdų, problemų ir tam tikra prasme nusižengimų pridengimo įstatymas, arba, kitaip sakant, šiandieninio premjero pražangų, padarytų vadovaujant Vilniaus savivaldybei ir nesumokėjus 100 mln. litų fizinių asmenų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą, priedangos įstatymas. Tai aš siūlau jį taip ir traktuoti, kad Vyriausybė atliko savo darbą, pridengė premjerą, bet šio įstatymo nesvarstyti. Kadangi jis pateiktas remiantis savivaldybių kontrolierių skaičiavimais, tai man keista, kad čia suskaičiuota tiktai 350 mln., o ne, pavyzdžiui, 3,5 mlrd. Aš manau, kad Seimas užsiims visiškai nereikalingu darbu, todėl siūlau padėkoti ministrui ir nepritarti šio įstatymo pateikimui.

PIRMININKAS. Ačiū A.Kubiliui. Dėl balsavimo motyvų kalbės Seimo narys V.Popovas.

V.POPOVAS. Iš dalies pritariu kolegai A.Kubiliui, bet kartu noriu prieštarauti ir pasakyti, kad siūlau pritarti vien dėl to, kad neatsirastų vadinamoji priedanga, apie kurią kolega A.Kubilius kalbėjo. Tai yra atimti vadinamąsias Vilniaus skolas ir atiduoti kitoms savivaldybėms, kurios, anot Naujosios sąjungos lyderių, nusipelnė gyventi geriau negu Vilnius. Ačiū. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl motyvų baigtos. Nesant bendro sutarimo, kviečiu Seimo narius registruotis. Seniai tai darėme. Kolegos, kviečiu registruotis. Užsiregistravo 60 Seimo narių. Įstatymo pateikimo stadija. Balsavimas už reiškia pritarimą po pateikimo, balsavimas prieš – nepritarimą, o susilaikymas yra susilaikymas. Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 48 – už, 8 – prieš, susilaikė 1. Po pateikimo įstatymui pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų paskirtas pagrindiniu, papildomu būtų paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar būtų prieštaravimų dėl komitetų? Biudžeto ir finansų komitetas, nes tai yra išties skolų klausimas. Seniūnų siūlymas yra toks. Ar kategoriškai kas nors prieštarautų? Nėra sutarimo. Aš suprantu, kad yra noras judėti į priekį. Galbūt kolegą P.Papovą galėčiau prašyti sutikti su tuo, kad yra papildomas, ir apsieiti be balsavimo? (Balsas salėje) Gerai. Kviesčiau Seniūnų sueigoje per savo deleguotus atstovus kelti tą klausimą principingiau, išvengtume ginčų čia. Aš dėkoju už supratimą. Dėl komitetų apsispręsta.

Siūloma svarstyti šį įstatymo projektą po savaitės, nes tai yra susiję su kitų metų biudžeto formavimu, taip pat su Vyriausybės pateiktu šių metų biudžeto peržiūrėjimo įstatymu. Ar galime sutarti, kad svarstoma?.. Kolega A.Kubilius – dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Mes ką tik sužinojome iš ministro J.Liongino, kad Vyriausybė neturėjo jokių galimybių patikrinti pateiktus skaičius. Dabar aš suprantu, kad Biudžeto ir finansų komitetas turės per savaitę laiko tuos visus skaičius, kurių vertė yra 350 mln. litų, patikrinti. Aš noriu pasakyti, kad Finansų ministerija, vadovaujant J.Lionginui pirmajam, manė, kad valstybė nėra nieko skolinga savivaldybėms.

PIRMININKAS. Jūsų siūlymas, kolega.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad ši diskusija gali būti pakankamai ilga ir savaitės neužteks. Reikės tirti kiekvieną skaičių ir kodėl pasikeitė J.Liongino nuomonė.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų nuomonę. Kadangi Biudžeto ir finansų komitetas pats siūlo tokią datą, todėl jeigu jie matys, kad nesusitvarko ir jiems trūksta informacijos, jie kreipsis Statuto numatyta tvarka dėl termino nukėlimo. Aš klausčiau, ar lanksčiai bendru sutarimu galime apsispręsti dėl tokios datos? Negalime. Kviečiu balsavimu išsakyti savo nuomonę. Balsavimas už reiškia pritarimą šiai datai, balsavimas prieš reiškia, kad tai būtų vėlesnė neapibrėžta data pavasario sesijoje. Vyksta balsavimas. Už reiškia pritarimą birželio 26 d., prieš reiškia kitą datą, vėlesnę datą pavasario sesijoje. Apsispręsta svarstyti plenariniame posėdyje po savaitės, t.y. birželio 26 dieną. Ačiū.

 

Indėlių draudimo įstatymo 3, 4, 5 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-780 (pateikimas)

 

Kitas eilės tvarka darbotvarkės 2-8 klausimas – Indėlių draudimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-780. Teikėja – Vyriausybė. Kviečiu finansų ministrą J.Lionginą pateikti klausimą. Pateikimo stadija.

J.LIONGINAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo 3, 4, 5 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – siekiant pažangos derybose su Europos Sąjunga sutrumpinti pereinamąjį indėlių draudimo sistemos suderinimo su Europos Sąjungos reikalavimais laikotarpį iki 2007 m. gruodžio 31 dienos. Taip pat iš įstatymo projekto siūloma išbraukti nuostatą, kad fondo taryba nustato draudimo įmokos normos keitimo tvarką, nes Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato procedūrą, kaip gali būti keičiama draudimo įmokos norma. Tai yra, kalbant paprastai, pereinamasis laikotarpis sutrumpinamas dvejais metais ir jau 2007 m. gruodžio 31 d. turime pasiekti, kad maksimali apdrausto indėlio kompensuojama suma būtų iki 20 tūkst. eurų. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti norėtų vienas Seimo narys. Kolega V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Mano klausimas gal techninio pobūdžio, tačiau aiškinamajame rašte neradau atsakymo. Vienose projekto straipsnių dalyse kalbame apie litus ir eurus, o kituose straipsniuose minimi tiktai litai, eurų nėra. Ar čia techninė klaida, ar koks kitas motyvas? Aš galėčiau įvardyti tuos straipsnius, kuriuose yra tik litais pasakyta. Sakykim, projekto 3 straipsnis, 5 straipsnio 2 dalies pakeitimas. Ten parašyta, sakykim, 100% indėlio iki 10 tūkst. litų, įsigalioja nuo 2007 m. gruodžio 31 dienos. Su eurais nėra lyginama. Yra ir kitų tokių straipsnių. Kodėl? Ačiū.

J.LIONGINAS. Matote, aš galiu atsakyti paprastai. Pagal Lito patikimumo įstatymą vienintelė valiuta Lietuvos Respublikoje yra litas. Šiuo atveju tuose straipsniuose, kur draudžiami indėliai, visur rašoma litais. Dabar ten, kaip pastebėjote, mes sakome, kad pereinamasis laikotarpis dvejais metais sutrumpinamas, ir ten įrašome eurais. Jeigu pažiūrėsite, kaip toliau tekste yra, tai po to laikotarpio, kai baigiasi pereinamasis periodas, draudimo suma bus nustatoma eurais, kaip ir reikalauja Europos Sąjungos direktyvos. Čia tik dėl to taip parašyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausti nėra norinčių. Dėkoju, ministre. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Aš norėčiau klausti, ar galime pritarti šiam teikiamam įstatymo projektui, kuris susijęs ir su integraciniais procesais, po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu ir nematau. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo.

Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą bei svarstyti pratęstoje pavasario sesijoje. Ar tinka tokia svarstymo tvarka? (Balsas iš salės) Kolega Vidžiūnai, primenu jums Statuto normą, kad neleidžiama mums taip elgtis ir kalbėti apie rudenį. Tai apsisprendėme dėl svarstymo tvarkos.

 

Aukštojo mokslo įstatymo 2, 27, 28, 29, 39, 41, 47, 48, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-725 (pateikimas)

 

Pereiname prie darbotvarkės 2-9 klausimo – Aukštojo mokslo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-725. Teikėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R.Pavilionis. Prašau jus pristatyti klausimą iš tribūnos. Pateikimo stadija.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Man malonu tokioje šurmulingoje šių dienų aplinkoje atkreipti jūsų dėmesį į nacionalinės svarbos reikalą. Kitai tariant, ar sugebėsim pasirūpinti savo šalies perspektyva, ar mums pakaks valios, ryžto ir sveikos nuovokos po dešimties metų, neatsižvelgiant į partijų ar asmenines nuostatas, padaryti tokias Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, kurios padarytų aukštąjį mokslą prieinamą ne pagal turtinę padėtį, o pagal sugebėjimus, kaip ir reikalauja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ar sugebėsim užtikrinti lygias galimybes, nediskriminuojančias sąlygas visiems, siekiantiems aukštojo išsilavinimo, ypač vaikams iš provincijos ir iš nepasiturinčių šeimų. Ar pagaliau įstatymiškai įteisinsime tokią studijų ir kreditavimo tvarką, apie kurią kalbama jau daug metų, tačiau iki šiol nieko nebuvo padaryta, kad ji būtų įgyvendinta. Būna reformų dėl reformų, tačiau yra reformų dėl gyvenimo. Laiku nepadaryta reforma, kurią kelia pats gyvenimas, reiškia gyvenimo stagnavimą, neišvengiamą atsilikimą, labai pavojingą Lietuvai.

Ko siekiama teikiamomis Aukštojo mokslo įstatymo pataisomis? Nekalbėsiu apie grynai akademinius Aukštojo mokslo įstatymo pataisų reikalus. Esminiai dalykai yra nauja studijų finansavimo ir kreditavimo tvarka, kuri neatsiejama nuo jau priimto jūsų ilgalaikio Švietimo ir mokslo finansavimo įstatymo. Šiomis pataisomis siekiama atsisakyti dabartinės mokesčio už studijas tvarkos, stichiškai susiklosčiusios per pastaruosius dešimt metų ir vis labiau apribojančios gabių, bet neturtingų vaikų galimybę įgyti aukštąjį išsilavinimą. Mokesčiai nuo 1000 Lt per tuos metus išaugo iki kelių tūkstančių, dešimčių tūkstančių už vienus studijų metus. Šiandien didžiulius mokesčius už studijas moka 50% pirmakursių ir trečdalis kitų kursų studentų. Tai yra per 30 tūkst. studentų. Mokamas mokslas jau dešimt metų yra realybė, tiesa, nesutvarkyta. Vienus studentus kitų studentų atžvilgiu diskriminuojanti realybė. Realybė yra ta, kad šiandien Lietuva turi tik 14% žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Tai vienas iš žemiausių Europoje rodiklių. Mažiau nei pusė vaikų baigia vidurines mokyklas ir mažiau nei pusė baigusių vidurines mokyklas ateina į universitetus. Viena svarbiausių priežasčių, dėl ko taip atsitinka šiandien, yra pernelyg dideli mokesčiai už studijas.

Pataisos numato, kad visi studentai turėtų vienodas pradines sąlygas studijuoti. Didžiuliai studijų mokesčiai pakeičiami lengvatiniu tūkstančio Lt dydžio kreditu, kuris grąžinamas po studijų, per pakankamai ilgą laikotarpį ir pagal atskira tvarka nustatytas sąlygas. Kitaip nei dabar, būtinumą imti paskolą lemia tik studijų rezultatai, lemtų tik studijų rezultatai ir ne anksčiau nei po pirmojo semestro. Ši paskola visų pirma traktuotina kaip investicija į paties studijuojančio išsilavinimą ir į būsimą jo karjerą. Grąžinamos paskolos dydis per mėnesį apie 30 Lt. Išsaugoma Konstitucijos nuostata apie laiduojamą nemokamą mokslą gerai besimokantiems. Jų įmokas dengia valstybė. Siūloma tokią garantiją taikyti ne mažiau nei trečdaliui studentų. Esant valstybės galimybėms šis procentas gali būti didinamas. Tokiu keliu ėjo ne viena Europos valstybė, ypač tarp jų pastaruoju metu išsiskyrė Airija, dabar tai jau pradeda daryti estai ir vengrai. Kai aukštasis mokslas tampa visuotinis, o ne vien elito poreikis, jį išlaikyti vien biudžeto lėšomis jau nebepajėgia jokia, net ir kur kas turtingesnė nei Lietuva valstybė. Tai yra realybė, kurios mes neapgausime jokiais populistiniais įsipareigojimais ar pažadais. Todėl ir būtina racionali, pragmatiška ir ilgalaikė studijų finansavimo ir kreditavimo sistema. Tokią sistemą pradėti taikyti Lietuvoje įstatymo pataisų rengėjai siūlo nuo 2003 m. ir ją taikyti jau 2002 m. rugsėjo 1 d. įstojusiems į aukštąsias mokyklas studentams. Be paskolų studijoms, įstatyme numatomos paskolos pragyvenimui.

Šios įstatymo pataisos Seimo valdybos sprendimu buvo rengtos aštuoniolikos specialistų, kurie tarėsi su Vyriausybe, Finansų ir Švietimo ministerijomis, jų vadovais ir pareigūnais ir Lietuvos kredito įstaigų specialistais. Pataisos rengtos pasiremiant šalių, kur tokia sistema jau įgyvendinta, patirtimi, taip pat Lietuvos ir tarptautinių ekspertų rekomendacijomis. Pataisas pristatėme daugybėje diskusijų, taip pat beveik visose, išskyrus Seimo Jungtinę frakciją, Seimo frakcijose. Bet taip pat yra kalbėta su Jungtinės frakcijos atstovais. Labai prašau įsigilinti į visas teikiamas pataisas ir suteikti galimybę toliau jas svarstyti. Ši reforma nėra sąlygojama jokių grupinių interesų. Vienintelis jos rengėjų interesas – padaryti aukštąjį mokslą Lietuvoje kuo labiau prieinamą ir kokybišką. Tai didžiulė visų mūsų atsakomybė. Dėkoju už dėmesį. Jeigu jūs pritartumėte tolesniam svarstymui, prašyčiau, kad tai būtų daroma dar pavasario sesijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti norėtų keturiolika Seimo narių. Pirmasis J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis profesoriau, neabejodamas jūsų geranoriškumu, turiu vis dėlto akcentuoti, kad studentija ir visuomenė, dalis visuomenės, vertina šį projektą kaip žingsnį atgal, nes jame kalbama apie sumažinimą nemokamų vietų studentams.

Dabar būtų klausimas. Mes, Seimo nariai, priėmėm sprendimą, kad aukštajam mokslui BVP turi būti 1,35. Klausimas būtų iš dviejų dalių. Kiek milijonų litų papildomai kitais metais tikisi gauti aukštosios mokyklos? Atsakęs į pirmą dalį, atsakykite į antrą. Kodėl jūs ir jūsų grupės žmonės neieškojo galimybės bent iš dalies padengti būtent tų 30% dabar mokančių daug pinigų iš tos sumos ir iš Vyriausybės lėšų, neliečiant tų 70% šiandien nemokamų vietų? Ačiū.

R.PAVILIONIS. Dėkoju už klausimą. Suprantu dalies studentų nenorą pradėti mokėti už savo pačių išsilavinimą. Tai yra tie studentai, kurie iki šiol nemokėjo, tarp jų, žinoma, yra daug studentų organizacijų vadovų. Bet 30 tūkst. studentų, tai yra trečdalis arba pusė pirmakursių, jau moka, ir labai didelius mokesčius. Jiems, aišku, yra aktualu, kad tas mokestis būtų mažesnis, kad juo pasidalytų visi, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose, o ne viena grupė studentų.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad iš tikrųjų tai yra paskola, tai yra tai, ką tu mokėsi po to, kai pradėsi dirbti. Kitais metais, mūsų skaičiavimais, jeigu net visi studentai norėtų imti tokią paskolą, būtų 23 tūkst. maksimalus skaičius tų, kurie galėtų ateiti į aukštąsias mokyklas, į bakalauro studijas, 10 tūkst. į kolegijas ir 10 tūkst. tęstų magistro studijas. 43 tūkst. studentų po 1 tūkst. įmoka reikštų turėti 43 mln. Lt studijų rėmimo fondą. Tokios lėšos atsižvelgiant į ilgalaikį Švietimo ir studijų finansavimo įstatymą yra numatytos šiame įstatyme. Beje, ir Vyriausybės programoje yra pasakyta, kad kredituojamos studijos turėtų būti iš studijoms skirtų biudžeto lėšų. Taigi tai yra numatyta ir laikui bėgant, kai tų norinčių paimti paskolas skaičius augs, atitinkamai keisis ir ilgalaikio finansavimo įstatymo nuostatos, kurios įpareigoja valstybę skirti didesnes lėšas, tarp jų ir tas, kurios yra skiriamos studijų kreditavimui.

PIRMININKAS. Ačiū.

J.KORENKA. Neatsakė į mano klausimą.

PIRMININKAS. Atsiprašau, dabar yra kitas klausimas. Vis tiek bus progų diskutuoti dėl šių klausimų. Seimo narė O.Babonienė.

O.BABONIENĖ. Siūlau pritarti pateikto įstatymo projektui, tačiau su registracijos mokesčiu nenoriu sutikti, nors čia turėsime galimybę patikslinti svarstymo metu.

Siūloma 1000 litų. Kodėl 1000 litų? Kaip žinote, nemaža lėšų suma išmokama stipendijų forma. Pas mus stipendijos mokamos ne tik kaip socialinė parama, bet ir už mokymosi rezultatus nuo 40 ir net iki 260 litų. Ar jūs nemanote, kad palikus stipendijas tik pirmakursiams vien tik kaip socialinę pašalpą nereikėtų registracijos mokesčio, bent jau mokančiųjų skaičiaus nereikėtų didinti?

R.PAVILIONIS. Dėkoju. Kalbama ne apie registracijos mokestį, apie įmoką už studijas, kuri yra skirta studijų sąlygoms ir aplinkai gerinti. Tai yra labai maža dalis studijų kainos. Didesnę dalį turi dengti valstybė.

Kai jūs kalbate apie stipendijų fondo panaudojimą, aišku, mano atsakymas būtų panašus į tą, kurį teikė ir studentai. Jie mano, kad net ir sumažinus lėšas, skiriamas stipendijoms, tą dalį, kuri atlieka, reikėtų skirti pragyvenimo išlaidoms dengti, t.y. tai paskolų rūšiai šalia įmokų už studijas, kuri padėtų studentams pragyventi. Kitaip tariant, jeigu iš dabartinio 60 mln. stipendijų fondo paliktume invalidams, socialiai remtiniems vaikams apie 20 mln., tai likusius 40 ar 30 mln., dar pridėję keliasdešimt milijonų, jeigu rastų tokią galimybę Vyriausybė, atiduotume paskoloms pragyvenimui. Tai yra labai svarbus straipsnis. Be studijų įmokų žmogui svarbu ir gyventi, ypač jaunam žmogui. Tai yra vienas iš realių šaltinių.

Kai mes kalbame apie tai, kokią dalį – ar 30, ar 70% – turėtų dengti valstybė, visa tai priklauso nuo ekonominių galių. Mes rašome projekte ne mažiau nei 30%. Jeigu yra galimybė, galima dengti ir 40%, ir 50%, ir 70%, taip darė daugelis šalių, pradėjusios nuo realaus procento ir po to jį didinusios. Mes negalime užsibrėžti pernelyg didelių valstybės įmokų už studentus, jeigu joms nėra realių sąlygų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone rektoriau, miela dar viena iniciatyva jums – tobulinti aukštojo mokslo sistemą. Su liūdesiu reikia konstatuoti, kad iki šiol jūsų iniciatyvos padėti aukštajam mokslui, galima sakyti, baigėsi vien popieriniais laimėjimais, nes realus ir BVP procentas – kol kas ateityj. O tai, kad aukštųjų mokyklų nebiudžetinės lėšos perskirstomos per valstybės biudžetą, tai, mano supratimu, yra menkas laimėjimas.

Mano klausimas, kad būtų ypač svarbu svarstant tokį svarbų projektą ne vien studentų pritarimas (kol kas to pritarimo nėra), bet ir Vyriausybės, ir Seimo daugumos. Todėl aš dar sykį kartoju savo klausimą. Koks dabartinės Vyriausybės požiūris į šį projektą? Turiu galvoje premjerą, finansų ministrą ar švietimo ir mokslo ministrą. Antras dalykas, koks būsimųjų koalicijos partnerių požiūris į naują mokestį – pono A.Brazausko ir V.Andriukaičio požiūris į iš esmės naujo mokesčio įvedimą? Nes nuo susitarimo priklausys tai, kaip jūsų teikiamos nuostatos bus įgyvendinamos.

R.PAVILIONIS. Dėkoju. Aš nelaikau Seimo priimtų įstatymų popieriniais įstatymais. Jeigu mes juos gerbiame, turime jausti atsakomybę už tai, kad jie būtų įgyvendinami. Todėl nelaikau tokios pergalės popierine pergale. Paprasčiausiai tai turi būti įgyvendinama. Tai dažniausiai priklauso nuo Vyriausybės galių ir nuo ekonominės šalies situacijos. Aš esu įsitikinęs, kad Lietuvoje ateityje situacija gerės. Tie įstatymai, kurie yra priimti, bus įgyvendinami.

Dėl klausimo apie galimus koalicijos partnerius. Manau, kad tai yra klausimas patiems socialdemokratams. Jie išreiškia savo nuostatas klausdami arba pritardami tam projektui. Deja, aš negaliu kaip nors paveikti. Aš tiesiog kreipiuosi į visus Seimo narius, neskirstydamas jų į partijas ir kviesdamas juos galvoti apie tai, kad studijos ir mokslas yra bendranacionalinis reikalas. Kaip mes parodėme susitelkimą priimdami ilgalaikio finansavimo įstatymą, labai tikiu, kad parodysime tokį pat solidarumą ir padarydami aukštąjį mokslą labiau prieinamą visiems Lietuvos jauniems žmonėms.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Norėčiau pasidomėti, ar šio įstatymo projekto autoriai prognozavo, kiek išaugtų aukštojo mokslo paklausa ir kaip tai susiderintų su galimybėmis? Tai viena klausimo dalis. Kita klausimo dalis, sakysim, esant nepatenkintai paklausai mokytis valstybinėse mokyklose, kaip susiklostytų pretendentų, turinčių lėšų sumokėti už mokymą, situacija, kai ta mokamo mokymo sistema pagrindinėse valstybinėse aukštosiose mokyklose išnyksta? Ar čia neatsiras tam tikro nepasitenkinimo ir diskriminacijos tų, kurie nepaisant gal ir ne pernelyg aukšto jų potencialo vis dėlto norėtų savo lėšomis siekti aukštojo mokslo? Ačiū.

R.PAVILIONIS. Ačiū. Galiu labai aiškiai pasakyti, kad šios projekto pataisos tikrai netrukdys jokiems jauniems žmonėms siekti aukštojo išsilavinimo, jeigu jie turės 1000 litų, kurį reikės sumokėti už studijas, ypač jeigu mes išnaudosime dar neišnaudotas aukštųjų mokyklų galimybes. Lietuvoje 15 universitetų, dėstytojų ir studentų skaičiaus yra labai didelė disproporcija su žinomais Europoje standartais. Jeigu mes sugebėsime į 15 aukštųjų mokyklų ir plius 4 nevalstybines mokyklas priimti tiek studentų, kiek šiandien pageidauja, visos mokyklos gali priimti visus vidurinę mokyklą baigusius abiturientus ir suteikti jiems aukštąjį išsilavinimą. Tai nėra problema.

Aš labai atsiprašau, dar neatsakiau į klausimą dėl Vyriausybės, ar mes tarėmės su Vyriausybe. Taip, ir su Finansų ministerija. Pateikiau tą projektą Liberalų frakcijai, kurioje dalyvavo ministras J.Lionginas. Aš taip supratau, kad tos idėjos yra suprastos. (Balsai salėje) O Vyriausybės studijų reikalus kuruojantis viceministras A.Žalys yra šios įstatymo grupės narys.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Apgailestauju, bet 10 minučių Statuto numatyto laiko klausimams ir atsakymams yra išnaudota. Turėtume pateikimo stadijoje progą kalbėti dėl balsavimo motyvų, 1 – už, 1 – prieš. Pirmoji yra Seimo narė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, negalima nepripažinti, kad aukštojo mokslo reforma yra reikalinga ir ją reikia daryti šiandien. Man puikiai žinoma, kokius sunkius laikus išgyvena aukštosios mokyklos, kai žiemą yra nešildomos auditorijos, kai mano aukštosios mokyklos, kurioje dirbau 15 metų, dėstytojai varomi nemokamų atostogų, o vis tiek turi dirbti. Aukštųjų mokyklų finansavimas šiandien yra nepakankamas. Taip pat reikia pripažinti, kad egzistuoja diskriminacinė norma mokančių už studijas, būtent 30%, mokančių tikrai nemažus pinigus.

Bet, kita vertus, dabar, ką siūlo įstatymo projekto autoriai, tai yra nuo 30% mokančių už mokslą studentų padidinti iki 70%. Mums, kaip socialdemokratams, tokia norma nėra priimtina. Aš matau rezervus, kur mes galėtume sutaupyti lėšų, tarkime, atsisakydami stipendijų, kurias mokame šiandien studentams už gerą mokymąsi. Pasakykite, kuriose pasaulio šalyse dabar yra studentai taip skatinami? Aš įsivaizduoju, kad Tarybų Sąjungoje taip buvo, bet šiandien tos valstybės jau neliko. Manyčiau, reikėtų palikti stipendijas tik našlaičiams, invalidams. Aš abejoju dėl 40 litų socialinių stipendijų, nes jos iš tiesų reikalo neišsprendžia. Mūsų skaičiavimais, jeigu šias lėšas, kurias dabar mokame stipendijų pavidalu, pervestume į tą studijų fondą, 70% studentų studijos vėl pasidarytų nemokamos, o 30% palengvintume gyvenimą ir jiems tektų mokėti po 1000 litų. Manau, kad toks sprendimas būtų optimalus, t.y. tai, ką siūlo įstatymo projekto teikėjai, apversti aukštyn kojomis. Manau, kad rezervų yra dar galvojant ir apie tai, kad BVP procentas aukštajam mokslui iš tiesų didės. Todėl šioje pateikimo stadijoje siūlyčiau pritarti dabar autorių siūlomam projektui, bet su nuoroda, kad vis dėlto jie pagalvos ir patobulins šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Iš tiesų, nors ir užsiregistravau kalbėti prieš, bet negalėčiau taip vienareikšmiškai sakyti, kad visos teikiamos įstatymo projekto nuostatos yra nepriimtinos. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į keletą iš tiesų labai diskutuotinų dalykų. Pirmiausia tai, kad naujojo įstatymo redakcija galutinai įteisina habilitaciją Lietuvoje, nors jau kokie penkeri ar septyneri metai vyksta kalbos apie tai, kad Lietuva neturėtų būti kažkokia išskirtinė valstybė Europoje, nes vienintelėje Lietuvoje yra išlikęs toks reiškinys kaip habilitacija.

Kalbant apie kreditavimo sistemą, iš tiesų liberalai ir savo rinkiminėje programoje, ir anksčiau taip pat yra pabrėžę, kad aukštasis mokslas gali būti mokamas, bet pirmiausia kalbėkime ne apie konkrečių mokesčių įteisinimą, bet apie aiškios, lengvai funkcionuojančios kreditavimo sistemos sukūrimą. Tuo tarpu šiame įstatyme pirmiausia akcentai dėliojami tam, kad įteisintume mokestį, ir tik po to kalbama apie kreditavimo sistemos sukūrimą.

O kreditavimo sistemoje galima įžvelgti tokių trūkumų. Pirmiausia visiškai nesuprantama, kodėl įvedama tokia lygiava, kai visi puikiai žinome, kad studijų kaštai skirtingoms specialybėms yra skirtingi. Kodėl visi turi mokėti 1000 litų? Antras momentas, kodėl yra neįtraukiamos aukštosios nevalstybinės mokyklos? Mes šiomis pataisomis įteisiname valstybinių aukštųjų mokyklų monopolį ir nesudarome sąlygų pasirinkti studentui studijuoti valstybinėje ar nevalstybinėje aukštojoje mokykloje. Kreditavimo sistema turėtų veikti ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose.

Trečias momentas vis dėlto yra Konstitucija. Konstitucinės nuostatos, mano supratimu, nevisiškai siejasi su šio įstatymo nuostatomis. Gerai besimokantiems studentams yra garantuojamas nemokamas mokslas, tuo tarpu aukštosioms mokykloms pagal šį įstatymą paliekama teisė savaip interpretuoti konstitucinę nuostatą nustatant priėmimo ir mokėjimo tvarkas.

Ir paskutinis momentas. Mes kalbame apie aukštojo mokslo reformą ir visiškai nekalbame apie finansavimo šaltinius. Jeigu kalbėdami apie pensijų reformą mes labai ilgai diskutavome dėl finansavimo šaltinių, tai čia aš matau, kad įstatymo iniciatoriai nėra galutinai suderinę su Vyriausybe ilgalaikio finansavimo šaltinių. Ir ar neatsitiks taip, kad 60 mln. litų, kurie šiandien yra stipendijų fonde, ir studentai juos gauna stipendijų pavidalu ir išleidžia ten, kur jie mato reikalą išleisti, nueis būtent į šį kreditavimo fondą ir tas 60 mln. litų privalomai ateis į aukštąsias mokyklas? Aš manau, kad stipendijos turi egzistuoti kaip socialinės išmokos, o šiai reformai įgyvendinti reikalingos papildomos lėšos. Todėl kviesčiau nepritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui ir grąžinti iniciatoriams jį tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Kviečiu šiandien paskutinį sykį registruotis. Kviečiu registruotis. Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl šio įstatymo pritarimo arba ne po pateikimo. Balsavimas už reiškia pritarimą, balsavimas prieš – nepritarimą, susilaikymas, žinia, susilaikymas.

42 – už, 8 – prieš, 11 susilaikė. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Siūlomas pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas, preliminari svarstymo data – pratęstoje pavasario sesijoje. Ar bendru sutarimu galime tam pritarti? Kolega A.Vidžiūnas. Prašau.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, yra blogas precedentas, kai tas pats komitetas rengia projektą ir tas pats komitetas paskui svarsto Seimo pavedimu. Aš siūlau Biudžeto ir finansų komitetą padaryti pagrindinį, o Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą – papildomą, nes jis jau ir taip įsigilinęs į projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš matau, kad mes neapsieisime be dar vieno balsavimo. Yra siūlymas. Gerai, bet kuriuo atveju dėl to nėra sutarimo, todėl balsavimas už dėl pagrindinio komiteto reikštų pritarimą tam, kad pagrindinis yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, nepritarimas reikštų, kad mes skiriame kitą. Prašau Seimo narius registruotis. Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl pagrindinio komiteto paskyrimo. Balsavimas už reiškia pritarimą Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, nepritarimas reiškia, kad mes skiriame kitą komitetą. Vyksta balsavimas. Ačiū. Seimas apsisprendė pagrindiniu komitetu skirti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, papildomu (tikiuosi, niekas neprieštarauja) – Biudžeto ir finansų komitetas. Gerbiamieji kolegos, Seimo narių pareiškimai. Prašau dėl vedimo tvarkos.

J.SABATAUSKAS. Aš dėl to paties klausimo. Aš norėčiau pasiūlyti papildomu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, nes dėl kelių straipsnių buvo išreikšta abejonių, ar jie atitinka Konstituciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar tam, kad papildomu būtų skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, ačiū.

Aš norėčiau perskaityti tokią informaciją.

“Tarpparlamentinių ryšių su Slovakijos Respublika grupės susirinkimo protokolas. Bendru sutarimu Tarpparlamentinių ryšių su Slovakijos Respublika grupės pirmininku išrinktas Seimo narys V.Rinkevičius, pavaduotoju – Seimo narys A.Poplavski”.

Ar būtų norinčių skaityti pareiškimus? Tokių nėra. Gerbiamieji kolegos, dėkoju už darbą šiame vakariniame posėdyje. Skelbiu šios dienos plenarinį vakarinį posėdį baigtą.