Keturiasdešimt devintasis (100) posėdis
2001 m. birželio 19 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS

2001 m. birželio 19 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Pradedame birželio 19 d. plenarinį posėdį. Seniūnų sueigoje buvo svarstyta dienos darbotvarkė, buvo pritarta visiems klausimams, išskyrus pirmąjį. Balsavimo metu negavo palaikymo ir šis klausimas yra perkeltas į plenarinį posėdį. Šiandien mes turim priimti sprendimą, ar palikti šį klausimą, diskusiją dėl Vyriausybės ataskaitos, darbotvarkėje, ar nepalikti. Visi kiti klausimai bendru sutarimu buvo įtraukti į darbotvarkę. Prieš tai pakviesčiau visus registruotis.

Užsiregistravo 113 Seimo narių. Suteikiu žodį Seimo nariui E.Masiuliui.

E.MASIULIS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, iš tiesų vakar dienos rytinė diskusija Seniūnų sueigoje dėl rezoliucijų, vertinančių Vyriausybės veiklą, buvo kvestionuojama, tačiau Seniūnių sueiga apsisprendė taip, kad Seimas turi spręsti. Vakar dienos įvykiai, kai buvo atšaukta dalis ministrų iš Vyriausybės, dar labiau sustiprino tuos argumentus, ar tikrai šiandieną yra tas laikas ir ta diena, kad mes turėtume diskutuoti ir priiminėti sprendimus dėl šios Vyriausybės veiklos, nes visa tai turės dar didesnį politinį atspalvį ir politinį kontekstą. Mūsų siūlymas būtų apsiriboti diskusija, jeigu tokia yra reikalinga, bet išbraukti iš darbotvarkės tris rezoliucijas, kurios pateiktos vertinant Vyriausybės veiklos ataskaitą.

Ir antras dalykas dėl darbotvarkės, kurį taip pat norėtume pasakyti, yra Valstybės tarnybos įstatymo 62 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-779. Kadangi šis klausimas taip pat sukelia didelį rezonansą ir prieš pusę metų Seimas jau buvo apsisprendęs vieną kartą pratęsti šitą terminą, atidėti atlyginimų sureguliavimo terminą, ir žinoma, kad ministras V.Markevičius šiandien negali dalyvauti Seimo posėdyje, yra išvykęs, tai tikrai truktų išsamaus ministro paaiškinimo ir todėl siūlytume šitą klausimą šiandien išbraukti iš darbotvarkės, nes tai tik sukeltų papildomų aistrų Seime.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, man truputį keista, kad mūsų Statutas siejamas su vakarykščiais įvykiais. Juk Seimo statutas aiškiai apibrėžia, kad iki kovo 1 d. Vyriausybė turėjo pateikti ataskaitą. Šito nebuvo padaryta. Dabar jau baigiasi birželis, ateina atostogos ir bus taip, kad Seimas neįvykdys statutinės nuostatos, nesvarstys Vyriausybės ataskaitos. Aš prašau, kad nepažeidinėtume Statuto ir dirbtume pagal savo įstatymą, tai yra Statutą. Turi būti svarstoma, turi būti priimama rezoliucija, kaip numato Statutas, ir bent jau tą, ką patys sau prisiėmėme, vykdykime.

PIRMININKAS. Dėl 1 klausimo? Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Kolegos, aš taip pat siūlau vadovautis sveika nuovoka. Ir iš tikrųjų gali būti taip, kad greitai neliks objektų, dėl ko mes priiminėjame rezoliucijas. Siūlyčiau atidėti šį klausimą ir nesvarstyti šiandien rezoliucijos 1 b, c, d.

PIRMININKAS. Visi motyvai pasakyti, Seimo seniūnų sueiga pavedė Seime išspręsti tą klausimą. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 121 Seimo narys. Kas už tai, kad išbrauktume diskusiją dėl Vyriausybės ataskaitos? (Triukšmas salėje) Diskusija įrašyta į darbotvarkę. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, jeigu aš gerai supratau liberalų pasiūlymą, tai yra pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės rezoliucijų svarstymą, o diskusiją palikti. Tai yra visiškai skirtingi klausimai. Seimo statutas numato, kad po diskusijos gali būti priimtos rezoliucijos, bet gali būti jos ir nepriiminėjamos. Tai yra siūlymas apsispręsti, kad šiandien nepriiminėjamos jokios rezoliucijos.

PIRMININKAS. Taip, bet Seniūnų sueigoje buvo visas pirmas klausimas prašomas išbraukti.

A.KUBILIUS. Pone Pirmininke, neteisingai yra suformuluota. Turi būti du atskiri klausimai: diskusija ir rezoliucijos.

PIRMININKAS. Gerai. Mes tada galime du kartus balsuoti. Pirma už diskusiją. Yra 1a darbotvarkės klausimas. (Triukšmas salėje) Dar reikia registruotis? Dar kartą registruojamės. Gerai, užsiregistruojam.

Užsiregistravo 124 Seimo nariai. Ar galima bendru sutarimu pritarti diskusijai dėl Vyriausybės ataskaitos? Nėra prieštaraujančių. Yra prieštaraujantis? Jūs prieštaraujate. Yra prieštaraujantis. Tai tada balsuojame. Kas už tai, kad išbrauktume diskusiją dėl Vyriausybės ataskaitos iš darbotvarkės? (Triukšmas salėje) Kas už tai, kad išbrauktume?

13 – už išbraukimą, 103 – kad paliktume, susilaikė 10. Diskusija dėl Vyriausybės ataskaitos lieka darbotvarkėje.

Toliau – dėl rezoliucijų. Yra 3 rezoliucijos. Kas už tai, kad išbrauktume rezoliucijų svarstymą iš darbotvarkės? Visos trys. Kas už tai, kad išbrauktume visas tris rezoliucijas iš darbotvarkės?

Už – 49, prieš – 50, susilaikė 24, rezoliucijos neišbraukta iš darbotvarkės. Liko.

Dar antras klausimas – dėl valstybės tarnybos. Buvo pasiūlymas iš darbotvarkės išbraukti klausimą 2-6 – dėl Valstybės tarnybos įstatymo, nes nėra ministro, kuris galėtų pateikti šį klausimą. Ar bendru sutarimu galima išbraukti? Sutinkate? Bendru sutarimu šis klausimas nebus svarstomas.

Dabar dėl visos darbotvarkės. Ar galima bendru sutarimu? Visa darbotvarkė bendru sutarimu patvirtinta. Dėl vedimo tvarkos – V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji Sąjūdžio dalyviai, norėčiau paprašyti Seimo pagerbti tylos minute iškilaus Lietuvos atgimimo sūnaus, profesoriaus J.Juzeliūno atminimą. Manau, kad mes visi esame suaugę su šia iškilia asmenybe ir su jos dideliu įnašu į Lietuvos atgimimą. Ačiū, Pirmininke. (Tylos minutė)

PIRMININKAS. Balsuojame už visą darbotvarkę, nes yra prieštaraujančių. Kas už tai, kad patvirtintume darbotvarkę su pirmuoju klausimu, už kurį jau balsavome, ir kad būtų išbrauktas 2-6 klausimas, prašom balsuoti. Už – 84, prieš – 4, susilaikė 35, darbotvarkė patvirtinta.

Diskusija dėl Vyriausybės ataskaitos

Dar priminsiu, kad diskusija vyksta tokia tvarka. Ataskaita yra svarstoma komitetuose ir organizuojama diskusija, kurios pabaigoje Seimas priima rezoliuciją. Diskusijoje pirmieji kalba opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai. Kviečiu kalbėti opozicinės frakcijos lyderį V.P.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Socialdemokratinė koalicija įdėmiai vertino Respublikos premjero R.Pakso veiklos ataskaitos pateikimą Seimui. Noriu pasakyti, kad mes šiandien šios diskusijos nevertiname kaip nepasitikėjimą Vyriausybe, atsiribojame nuo politinių spekuliacijų dėl vyriausybių vertimo ir nevertiname kaip kišimąsi į koalicijos partnerių vidaus reikalus. Būtų labai gerai, kad šioje diskusijoje dalyvautų ir šalies vadovas Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas V.Adamkus, kad mes visi siektume vienintelio tikslo – geranoriškos kritikos, kad Lietuva turėtų veiklią, aktyvią, ryžtingą ir Lietuvos žmonių interesus ginančią Vyriausybę. Dėl to šiandien mes turime kritiškai išsakyti tas pastabas, kurios, mūsų nuomone, yra tikrai aktualios Vyriausybės veiklos įvertinimui.

Taigi taip jau atsitiko, jau prabėgo daugiau kaip tris savaitės, kai premjeras, tenka konstatuoti, pažeisdamas Statuto 207 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, t.y. pavėluotai, ir, kas dar svarbiau, nedalyvaujant visiems ministrams, iš šios tribūnos pateikė mums ir visuomenei savo metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą. Šiuo atveju pats premjeras padiktavo ataskaitos apimtį, nes savo kalboje jis palietė visą veiklą iki 2001 m. gegužės 24 dienos. Aišku, kad netenka kalbėti už 2000 metų kelis mėnesius, kai ši Vyriausybė pradėjo dirbti, bet tenka kalbėti apie tą periodą, apie kurį kalbėjo ir atsiskaitė gerbiamasis premjeras.

R.Pakso kalba, matyt, turėjo Seimui įrodyti, kad Vyriausybės laivas plaukia teisingu kursu. Ar tuo patikėjo liberalo R.Pakso bendražygiai liberalai Seime? Ar tuo patikėjo vis dažniau nustumiami nuo sprendimų priėmimo svarbiausiais klausimais koalicijos partneriai socialliberalai? Ar tuo patikėjo kitos frakcijos?

Užtenka mums prisiminti Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento metinio pranešimo kai kurias tezes. Aš kai ką priminsiu. Štai Prezidentas metiniame pranešime, kurį jis perskaitė balandžio 19 dieną, pasakė: “Mėnesiais pašalpų nesulaukia nepajėgiančios vaikų išmaitinti motinos, be atlyginimų gyvena mokytojai, uždirbtų pinigų negali atgauti žemdirbiai ir įmonių darbininkai”. Toliau: “Deja, šiandien esame gerokai pažeidę pusiausvyrą tarp darbo ir kapitalo apmokestinimo, iki šiol deklaruotas tariamo mokesčių neutralumo principas iš tiesų yra palankus stambiam kapitalui, bet ne smulkiajam verslui ar samdomiems darbuotojams. Kodėl iš algos gyvenantys piliečiai turi skirti proporcingai daugiau savo uždarbio, nei tie, kurie gauna kapitalo pajamas?” Vėlgi Prezidento pozicija: “Abejoju, ar reikėtų Vyriausybei pradėti mokesčių sistemos pertvarką, pirmiausia mažinant kapitalo pajamų apmokestinimą”. Toliau: “Mokesčių administravimo padėtis iš esmės nepasikeitė, tai liudija akivaizdžios mokesčio administravimo klaidos”. Privatizavimas. “Lietuvišką privatizavimą lydintys nuolatiniai skandalai stabdo investicijų atėjimą, kelia pagrįstą piliečių pasipiktinimą valdžia. Jau šiandien Vyriausybė privalo turėti aiškų energetikos ūkio plėtojimo planą. Kaimui skirtos lėšos privalo pasiekti eilinius žemdirbius, o ne nusėsti tarpininkų kišenėse.”

Tai yra Prezidento metinio pranešimo pozicijos. Nors dėl įdomumo, galiu pasakyti, kad po Prezidento metinio pranešimo surašę klausimus ir pateikę juos premjerui dėl to, kaip premjeras reaguoja į Prezidento metinio pranešimo iškeltas pozicijas, svarbias visai Lietuvai, jos ūkiui, jo žmonėms, mes gavome štai tokį atsakymą: “Vyriausybė 2001 m. vasario 9 dienos nutarimu Nr.149 patvirtintose Vyriausybės veiklos programos įgyvendinimo priemonėse daug dėmesio skiria Prezidento metiniame pranešime pažymėtų problemų sprendimui”. Įsivaizduokite, balandžio 19 dieną – metinis pranešimas, o dar prieš tai, gerokai anksčiau – vasario 9 d. jau ši Vyriausybė įžvelgė problemas ir jas išanalizavo. Tai yra tiesiog demonstratyvus faktas premjeros pozicijos ir į Prezidento metinį pranešimą, ir, ko gero, premjero pozicijos ir į Seimą, nes pavyzdžių ignoravimo Seimo nutarimų, įstatymų ir darbų neatlikimo yra gana daug.

Socialdemokratinės koalicijos frakcija tikrai neminės šiandien nei tų skandalų, nei tų susikompromitavusių ministrų, nesutarimų koalicijoje, tai per daug akivaizdu.

Mes išnagrinėjome premjero pranešimą bei Vyriausybės veiklą ir reiškiame didelį susirūpinimą tuo, kad nevykdomi darbai, kuriuos yra gyvybiškai būtina atlikti. Lietuva nusipelnė veiklios Vyriausybės ir tokios, kuri vestų Lietuvos ūkį, spręstų Lietuvos žmonių problemas. Deja, susirūpinimą kelia tai, kad Vyriausybės kapitonas įtikinėja ne tik kitus, bet ir save, kad nerimui priežasčių nėra. Taip sudaromos prielaidos nieko neveikti, nes viskas ir taip gerai. Prisiminkime neseną istoriją, kai kitas buvęs garsus premjeras tikino, kad Rusijos krizė mūsų nepalies.

Nors metinėje ataskaitoje tariamus pasiekimus bandoma iliustruoti daugybę ekonominių rodiklių, akivaizdu, kad premjeras ir Vyriausybė nesugeba pasiekti šalies ūkio pagyvėjimo. Tai nerimą keliantis ženklas. Dabar nereikia slapstytis už teiginio, kad Vyriausybė šalį valdo tik pusę metų.

Mes nematome krypties, kuri vestų mus iš šios padėties. Tą kryptį turėtų rodyti Vyriausybė. Deja, jos nėra, tėra tūkstančiai smulkių judesių. Nors Vyriausybė ir patvirtino (cituoju): “užtikrinti tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą, liberalizuoti verslo sąlygas, skatinti ekonomikos augimą, siekti užimtumo didinimo” ir taip toliau, deja, situacija tokia: pajamos nesurenkamos, biudžetas nevykdomas, nedarbas didelis, mažas pajamas gaunančių gyventojų padėtis sunki, o kaimas iš viso aklavietėje.

Nacionalinio biudžeto pajamų surinkimas, o, tiksliau, jų nesurinkimas yra tiesioginis įrodymas, kad šalies ekonomikos reikalai negerėja. Vyriausybė nepajėgi vykdyti nacionalinio biudžeto pajamų plano, tačiau manipuliuodama metiniame pranešime pateiktais skaičiais Vyriausybė bando įrodyti, kad biudžeto pajamų planas netgi viršijamas. Kaip tai įvertinti?

Vyriausybės politika pensijų srityje kelia nemažai abejonių. Dar daugiau – galima tvirtinti, kad liberalai užmiršo visas dogmas, teisiškai pažemino dešimtis tūkstančių savo piliečių ir priimdami pensijų pakeitimus tikrai parodė, kad pradeda reformas nuo tų, iš kurių ir taip nebegalima atimti lazdos.

Mes buvome teisūs sakydami, kad šie sprendimai nesubalansuos “Sodros” biudžeto ir nepagyvins darbo rinkos, nepadidins darbo vietų. Mūsų prognozės pasitvirtino. Nesmagu tai konstatuoti, bet taip yra. Reikia atkreipti dėmesį ir į kitus dalykus. Seimas priėmė pridėtinės vertės mokesčio sumažinimą už šildymą, deja, Vyriausybė taip ir neatsakė į klausimą, kodėl nepaiso šio Seimo sprendimo. Gyventojų mokamos komunalinės paslaugos ir paslaugos už šilumą šiais metais pabrango. Mes nesulaukėme premjero paaiškinimo, nors ne vieną kartą jis tikino į tai atsakysiąs.

Mokesčių politika yra geriausias pavyzdys, kaip Vyriausybė blaškosi tarp realizmo ir liberalizmo. Tik aklas nemato, kad šiandien yra gerokai pažeista pusiausvyra tarp darbo ir kapitalo. Vyriausybės pasiūlyta mokesčių koncepcija faktiškai žlugo. Ir visai ne R.Pakso nuopelnas, kad Vyriausybė siūlo padidinti neapmokestinamą minimumą nuo 214 Lt iki 250 Lt. Būtina eiti toliau. Būtina įvesti progresinius mokesčius, priešingu atveju nepadidinsime nei vartojimo, nei pagerinsime padėtį šimtams tūkstančių gyventojų. Kaimo žmones apėmusi didelė neviltis. Daug kartų apgauti jie vis dar kantriai laukia. Tačiau šiandien prie pažangiausių kaimo ūkininkų slenksčio stovi antstoliai, milžiniškos bankų palūkanos, bankai visiškai nesiskaito su žemdirbiais. Pažangiausi ūkiai yra prie bankroto ribos. Tai su kuo nueisim į Europos Sąjungos rinkas? Esant tokiai situacijai, galime pasakyti, kad žemės ūkio reforma iš esmės nevyksta, Vyriausybė pajėgi vykdyti tik deklaratyvias priemones. Visiškai akivaizdu, kad susidarė situacija, kurios negalime toleruoti. Jau tenka apibendrinti ir privatizavimo praktiką. Užtenka prisiminti Generalinės prokuratūros, Valstybės kontrolės išvadas ir dėl LISCO, ir dėl (…), ir dėl kitų dalykų. Aišku, kad tai yra skaudžios situacijos. Prisiminkime kad ir “Mažeikių naftos” problemų nesprendimą. Visa tai yra labai skaudžios situacijos ir mes visiškai nematome aktyvių Vyriausybės veiksmų.

Socialdemokratų frakcija nepatenkinamai vertina šį Vyriausybės veiklos laikotarpį ir šią ataskaitą, todėl mes siūlysime svarstyti ir rezoliuciją. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmasis klausimas, į kurį reikia šiandien atsakyti, ką mes čia šiandien darome ir ką mes čia svarstome? Jeigu svarstome Vyriausybės ataskaitą, metinę ataskaita, tokiu atveju aš prašyčiau man skirti bent pusę valandos, ir aš išdėstyčiau, ką gero nuveikė dešimtoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė per praeitus metus. Aš manau, kad jūs turbūt primiršote daugelį mūsų gerų darbų, todėl nelabai žinote, ką šiandien toliau svarstyti. Jeigu svarstome R.Pakso Vyriausybės ataskaitą už praeitus metus, mums reikia svarstyti jos veiklą praeitų metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Bet iš tikrųjų klausantis vieno iš socialdemokratų lyderių V.Andriukaičio, man atrodo, kad pagrindinis dalykas, ką mes čia šiandien darome, tai bandome vaizduoti, kad gyvenimas mūsų visai neliečia, ir svarstome kažką, kas visiškai nebesusiję su realiu gyvenimu. Šiandien turime svarstyti tą situaciją, kokioje yra atsidūrusi valstybė, tą situaciją, į kurią valstybė pateko dėl politinės bendruomenės veiklos. Aš turiu pasakyti, kad man asmeniškai gėda dėl to, kaip klostosi mūsų valstybėje situacija dėl politinės bendruomenės veiksmų. Susidaro vaizdas, kad kai kas nemato toliau savo kiemo tvoros.

Aš turiu pasakyti, kad politika, o ypač naujoji, tampa didžiausia valstybės, visuomenės ir ekonomikos plėtros ir pažangos kliūtimi. Kokios priežastys lemia, kad mūsų situacija šiandien yra tokia, kokia yra, ir turime kalbėti apie ją, o ne apie kažkokias teorines Vyriausybės ataskaitas ir jų svarstymus? Galbūt priežastys iš tikrųjų yra finansinių grupių interesai, todėl turime tokius valdančiosios koalicijos, visos politinės bendruomenės nesutarimus. Bet tokiu atveju gal mums reikia susitarti dėl vieno dalyko. Šiuos nesutarimus nesunku išspręsti, tereikia atidėti “Lietuvos dujų” privatizavimą, nes su tokiu balaganu, atsiprašau, politinė bendruomenė jokio privatizavimo negali vykdyti. Ar priežastis yra ta, kad “Mažeikių nafta” galbūt pradeda išspręsti savo esmines problemas, naftos tiekimo problemas, ir kažkam, kas per paskutinius dvejus metus buvo ypač nepatenkintas dėl to, kad “Mažeikių naftos” akcijos buvo parduotos amerikiečių kompanijai… kolega Juozai, aš suprantu, kad jūs turėtumėte būti nepatenkinti dėl paskutinių įvykių. Ar galbūt priežastys yra koalicijos lyderių noras dalyvauti Prezidento rinkimuose? Vienas mano, kad gaus dar vieną kairiųjų lyderio palaiminimą, o kitas, kad geriausia startuoti iš opozicijos.

Kolegos, mes turime matyti realų gyvenimą ir realius prioritetus, kuriuos gyvenimas kelia mūsų valstybei. Po praeitą savaitę pasibaigusio Europos Sąjungos vadovybės (…) mes turime labai aiškiai matyti, kad iki derybų pabaigos liko penkiasdešimt darbo savaičių, tai yra penkiasdešimt Vyriausybės ir apie šimtą Seimo posėdžių. Per šiuos posėdžius reikia priimti 130 įstatymų ir apie 150 Vyriausybės nutarimų. Turime labai aiškiai suprasti, kad bet kuri Vyriausybė ar partija, norinti sudaryti Vyriausybę, šiais metais turi užmiršti savo partinę programą, nes jos programa turi būti šie įstatymai. Vyriausybių performavimas yra šiuo požiūriu neatsakingas užsiėmimas, nes tai mažiausiai atims du tris mėnesius, o tai yra apie 10–12 savaičių, taigi liks tik 35–40 Vyriausybės posėdžių ir 280 teisės aktų.

Jeigu Lietuvai nepavyks išspręsti iki kitų metų pabaigos šio uždavinio, tai Lietuvos politikos ir valstybės istorijoje pačiomis gėdingiausiomis raidėmis bus įrašytos 29 socialliberalų ir 33 liberalų ir jų lyderių, kaip ilgam atitolinusių didžiausias Lietuvos viltis tapti euroatlantinės bendruomenės nare, pavardės. Ne mažesnė atsakomybė teks ir socialdemokratams, taip beatodairiškai klibinusiems ir gundžiusiems valdančiąją koaliciją. (Triukšmas salėje) Ir socialdemokratai, turiu pasakyti, jau beveik pasiekė savo tikslą. Vyriausybė iš esmės sugriauta ir dėl ko sugriauta? Dėl to, kad sustabdytų sutartis dėl “Mažeikių naftos” ar kad padalintų “Lietuvos dujų” akcijas? Na, man gaila ir gėda dėl tos situacijos, į kurią dėl visos politinės bendruomenės veiklos yra pastatyta visa Lietuva, jos visuomenė, jos žmonės.

Patarimai, ką šioje situacijoje, mano manymu, reikėtų daryti. Visų pirma šiandien mes turėtume atsisakyti balsavimo dėl kokių nors rezoliucijų, nes tai būtų visiška nesąmonė, visiškai neatitinkanti gyvenimo realybės ir politikos realybės, kuri šiandien yra.

Antras dalykas. Susitariame, kad 280 teisės aktų yra mūsų visų darbų programa ateinantiems dvejiems metams ir jai skiriame pagrindinį dėmesį, negaišdami laiko šalutinėms diskusijoms, pavyzdžiui, dėl gegužės 1-osios.

Trečias dalykas. Privatizavimą vykdome tik palaipsniui ir tiek, kiek partijos susitaria bendru sutarimu.

Ketvirtas dalykas. Ieškome būdų ir personalijų, kaip suformuoti kiek galima platesnę koaliciją mažiausiai keičiant Vyriausybę ir visus kitus paskyrimus Seime bei kitur, kad tokia Vyriausybė sugebėtų nekonfliktiškai įgyvendinti tokią, aš sakyčiau, nepartinę programą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Sysas. Yra pasakyta – diskusijoje kalba Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai. Visi iš eilės opozicinių frakcijų atstovai. Statuto 207 straipsnio 3 dalis. Jeigu kitaip perskaitytume.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Rasa, nesijaudinkite, jums tribūna bus užleista ir jūs turėsite progos kalbėti.

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti keletą pastabų dėl mūsų Socialdemokratinės frakcijos siūlomos rezoliucijos punktų. Aš norėčiau pradėti nuo pagyrimo žodžių, kuo pasižymėjo ši Vyriausybė. Tai būtent tam tikrais šou elementais, to nebuvo kitose vyriausybėse. Aš norėčiau jums priminti, nors jūs turbūt gerai prisimenate tų elementų gausą.

Tai pirmiausia 100 dienų darbų pristatymas buvo labai populiarinamas. Viskas būtų labai gerai, jeigu tai, kas tuose šou elementuose buvo, būtų dar ir įgyvendinama. Nes 100 dienų programa buvo pateikta, bet kai kurie darbai iki šios dienos yra neįvykdyti. Kitas šou elementas buvo užimtumo programa, jos pristatymas. Joje yra labai daug prirašyta, tačiau finansiškai niekas nepagrįsta. Todėl neįmanoma įsivaizduoti, kaip galima tą užimtumo programą vykdyti, nes ji visiškai nedera su kita koncepcija, t.y. mokesčių reformos, kurią minėjo mano kolegos, nes koncepcijoje nėra nė vieno žodžio apie lengvatas tam verslui, kuris sukurs naujas darbo vietas. Tai kaipgi mes spręsime tas užimtumo problemas?

Kitas elementas, išreklamuotas, daug triukšmo sukėlęs, – pensijų reforma. Siūloma pensijų reforma, kuri pagrįsta labai gerais norais, tačiau nepagrįsta realiais skaičiavimais ir analize. Nes jau (…) pensijų reformą nuo pernai, būtent per tą pusantro mėnesio, kai vadovavo. Jeigu realiai žiūrėtume į tai, ką mes svarstome, buvo sumažintos pensijos dirbantiems pensininkams, sumažintos minimalios ligos pašalpos, sumažintos minimalios vaiko priežiūros pašalpos, pagreitintas prailginto pensinio amžiaus įvedimas. Visa tai buvo padaryta dėl pensijų reformos, nors tai visiškai nesusiję su pensijų reforma. Taip buvo padaryta tam, kad būtų subalansuotas “Sodros” biudžetas. Mes tą biudžetą priėmėme su 32 milijonų pelnu.

Noriu priminti, mielieji kolegos, žiūrėdamas į šiandieną, kad Socialdemokratų frakcija svarstant tuos klausimus ne kartą sakė, kad tai ne tas kelias, kuriuo reikia eiti, tai ne tie darbai, kuriuos reikia padaryti. Šiandien mūsų žodžiai išsipildo, nes “Sodros” einamasis deficitas yra maždaug 90 milijonų, o nuo liepos 1 d. vėl pakeičiamas tas pat Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas. “Sodros” biudžetą reikėjo (nes, noriu pabrėžti, tai vienas iš valstybės biudžetų) padėti subalansuoti ne sunkiausiai ir vargingiausiai gyvenančių žmonių sąskaita, o būtent tų, kas šiandien nemoka dalies įmokų arba visai nemoka, arba moka labai mažai. Tai yra individualių įmonių savininkai, advokatai, notarai. Niekas man negali atsakyti, kodėl jie tokios prievolės neturi. O kas gi vyksta darbo rinkoje? Darbuotojai paliekami be socialinių garantijų, o “Sodros” ir valstybės biudžetai – be dalies įmokų. Noriu priminti, komanditinės ūkinės bendrovės, tikrosios ūkinės bendrovės, patentai. Mano rankose nekaltas R.Pakso Vyriausybės vasario 12 d. nutarimas Nr.154, kuriame yra labai lakoniška frazė – “panaikinti pono A.Kubiliaus Vyriausybės rugsėjo 13 d. nutarimą”. Aišku, kažką panaikiname, bet tame nutarime, kurį priėmė pono A.Kubiliaus Vyriausybė, buvo parašyta: “Išduoti patentai dirbti statybos ir remonto darbus nesuteikia teisės dirbti (…) įmonei ar kitam juridiniam asmeniui, jeigu veiklos, kuria versis įgytas patentas, rūšis yra viena iš veiklos, kuria verčiasi įmonė ar kitas juridinis asmuo, rūšių”. Iššifruoju, ką tai reiškia. Tai reiškia, kad praėjusią vasarą visos statybos buvo vykdomas pagal patentus, ne pagal darbo sutartis. Ponas premjeras vadovavo statybos ir remonto įmonei. Ar tai ne asmeninių interesų tam tikras tenkinimas, o ne valstybinis požiūris į valstybės lėšų surinkimą? Toks pats procesas šiandien vyksta prekyboje. “Vilniaus prekyba” visus darbuotojus priima pusei minimalaus mėnesinio atlyginimo, o kitą dalį – pagal patentą. Jeigu mes tikrai norime pensijų reformos, turime užkirsti kelią tokiam būdui nemokėti dalies mokesčių. Tada galbūt nereikės dalies tų reformų, apie kurias mes taip garsiai kalbame, nes paprasčiausiai biudžetas ir taip bus subalansuotas.

Dar vienas aspektas, kurį paminėjome rezoliucijoje. Norime, kad jis nuskambėtų. Tai darbo užmokesčio subalansavimas. Kas gi vyksta šiandien? Dar kartą siūlomas nutarimo projektas atidėti darbo užmokesčio sureguliavimą biudžetinėje srityje. Kiek galima? 10 metų nepriklausomai Lietuvai, o mes stovime skaudžiausios srities toje pačioje vietoje, kur vieni gauna labai didelius atlyginimus, kiti – mažus. Ką padarė ši Vyriausybė – pritarė Prezidento pasiūlytam variantui atidėti šių atlyginimų mažinimą.

Mūsų frakcija labai norėtų, kad Vyriausybės darbe būtų daugiau realaus gyvenimo ir mažiau laisvų elementų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė D.Kutraitė-Giedraitienė.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Gerbiamieji kolegos, sakoma, kai labai norisi muštis, lazdą visada rasime. Man šiandieninė diskusija tikrai primena mosavimą lazda be didelio preteksto. Dar kartą turėčiau priminti, kad R.Pakso Vyriausybė iš tikrųjų Seime atsiskaitė už 100 dienų. Tas buvo pavadinta šou elementu. Tačiau tas atsiskaitymas kaip tik ir buvo iki kovo 1-osios. Jeigu Vyriausybė būtų šiek tiek daugiau patyrusi, ji, be abejo, šią ataskaitą galėjo pateikti kaip metinę Vyriausybės ataskaitą, kurios reikalauja Statutas. Kodėl, sakote, 100 dienų ir metinė ataskaita? O kodėl gi mes galime svarstyti kaip metinę ataskaitą pusės metų arba pusantro mėnesio darbą? Vadinasi, sveikos logikos reikalaujant svarstyti ir juolab priimti rezoliucijas, neigiamai įvertinančias Vyriausybės darbą, iš tikrųjų nėra.

Todėl, gerbiamieji, man labai sunku būtų patikėti, kad yra geranoriška kritika, kuri padės priimti geresnius sprendimus, tokius, kokių reikia Lietuvos žmonėms. Iš tiesų geranoriškumo elementų nėra. Norima politinių diskusijų, mosuoti lazda ir gaištamas laikas, užuot stengiantis priimti tuos įstatymus, apie kuriuos kalbėjo ir kolega A.Kubilius. Tačiau vis dėlto tai yra puiki proga dar kartą priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, ką yra nuveikusi ši Vyriausybė, ir aš pabandysiu tą progą išnaudoti.

Pirmiausia turėčiau pasakyti, kad ir formaliai žiūrint, ir realiai Vyriausybė vykdo čia pat, šiame Seime, patvirtintą Vyriausybės programą. Ir tai yra svarbiausias argumentas, patvirtinantis, kad Vyriausybė mažesniais ar didesniais žingsniais, bet eina į tą pusę, tos vizijos link, kuri yra nubrėžta 4 metų Vyriausybės programoje. Kitas reikalas, kad diskusijos ir derybinių išeičių ieškojimai dažnai atima daug laiko. Be jokios abejonės, jūs puikiai žinote, kad ir mokesčių reforma, kurios taip reikia visai Lietuvai, yra užstrigusi, mes ją svarstome ilgokai čia, įvairiose Seimo darbo grupėse. Lygiai taip pat yra ir su pensijų reforma, kuri yra aktuali tiems, kurie dar šiuo metu negalvoja apie tai, kaip jie gyvens išėję į pensiją. Bet mums metas apie tai pagalvoti, nes kiekvienas uždelstas mėnuo labai skaudžiai atsilieps visiems Lietuvos žmonėms.

Aš nenorėčiau vėlgi vardyti visų Vyriausybės darbų, man telieka priminti, kokie spartūs, neįtikėtinai spartūs, yra mūsų eurointegracinių procesų tempai. Per pusę metų mes pasiekėme tiek, kiek nebuvo pasiekta per ilgus metus. Iš tikrųjų Vyriausybė daug dirba verslo liberalizavimo kryptimi, ir ne dėl to, kad pagerintų sąlygas verslininkams, bet kad išspręstų pačią skaudžiausią mūsų problemą – nedarbo problemą. Skaičiai sako, kad nedarbas akivaizdžiai mažėja. Iš tikrųjų prie to prisidėjo parengti labai svarbūs teisės aktai, Vyriausybės parengti ir mūsų patvirtinti teisė aktai, kurių vėlgi labai seniai reikėjo Lietuvai. Tai yra Bankroto įstatymas, Įmonių restruktūrizavimo, Garantinio fondo pakeitimo ir papildymo įstatymai ir Azartinių lošimų įstatymas. Visa tai prisideda prie verslo liberalizavimo, visa tai kuria darbo vietas.

Galėčiau pasakyti ir apie tų pačių patentininkų veiklą. Man labai keista girdėti, kad mus opozicija kaltina dėl to, kad 19 naujų rūšių praplėstas patentinės veiklos sąrašas ir pradėję patentininko veiklą registruoti bedarbiai pusę metų bus atleidžiami nuo patento mokesčio. Man atrodo, esant tokiai situacijai, tai yra viena iš išeičių mažinti nedarbą.

Lygiai taip pat yra nustatytos ir specialios turizmo paslaugų apmokestinimo PVM schemos. Vyriausybė sumažino įvažiavimo į Lietuvą vizų kainas ir supaprastinimo jų išdavimo tvarką. Liberalizuota licenzijų išdavimo tvarka, supaprastintas licenzijų išdavimas juodojo metalo laužo supirkėjams. Įdiegtas priemonių planas integruotai muitinės informacinei sistemai diegti, jo tikslas – įdiegti automatizuotą importo, tranzito ir eksporto kontrolę, supaprastinti muitinės formalumus. Supaprastinta žemės įsigijimo tvarka juridiniams asmenims.

Galbūt sakysite, kad tai yra smulkmenos, tačiau tai yra tie žingsniai, kurie yra būtini sprendžiant tokias įsisenėjusias problemas. Aš iš tikrųjų kviečiu gerbiamuosius kolegas, kad mes visi išmoktume to, ko išmokti yra sunkiausiai, tai yra kantrybės ir sugebėjimo laukti. Patys suprantame, kad 7 mlrd. litų skolos su valstybės garantija, 150 mln. bankrutuojančių įmonių skolos jų darbuotojams ir valstybės įsipareigojimai, siekiantys 21 mlrd. litų, tai yra tokia našta, kurios greitai negalima atsikratyti. Tam reikalingi ilgalaikiai sprendimai, tam neužtenka pusės metų. Tai gerai suprantame visi. Todėl aš kviesčiau visus turėti kantrybės, kviesčiau, kas strateginiai tikslai ir tai, ko iš mūsų tikisi Lietuvos žmonės, būtų aukščiau mūsų asmeninių ambicijų, mūsų noro negeranoriškai diskutuoti ir destabilizuoti padėtį. Liberalų frakcija remia Vyriausybės veiklą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirma keletas žodžių dėl pačios ataskaitos. Mano įsitikinimu, ataskaita yra pasirinktas nevykęs formalus ir realiems poreikiams turėti informaciją apie Vyriausybės veiklą neadekvatus modelis. Jis pareikalavo daug darbo, daug pastangų, bet, deja, turi nedaug prasmės. Kam šiandien įdomu kalbėti apie praėjusių metų sniegą? Metų pabaiga seniai jau praėjo, Statistikos departamentas pateikia informaciją apie mums rūpimus procesus, laimėjimus, o surašyti darbus, kuriuos daugiausiai darė per 10 mėnesių dirbusi A.Kubiliaus Vyriausybė, tikrai šiandien neturėjo tiek daug prasmės. Bet tai yra tokia formali mano pastaba, nes ir čia kalbėję, ir aš ketinu kalbėti ne apie popierių, ne apie tekstą, bet apie realią Vyriausybės veiklą.

Iš tikrųjų pirmiausiai, sąžiningai kalbėdami, mes turim pripažinti, kad liberalai paveldėjo, koalicija ir mes visi paveldėjom tikrai nelengvą palikimą. Po kelerių metų konservatorių valdymo, ypač po G.Vagnoriaus Vyriausybės, kai ekonomika antrą kartą vėl buvo gerokai smuktelėjusi, pasiekti naują augimą nėra taip paprasta. Ekonomikos procesai įvyksta ne per dieną ir ne per mėnesį, jų kryptis keičiasi kur kas lėčiau. Kita vertus, žinoma, liberalų dominavimas Vyriausybėje teikė mums visiems vilčių, kad bus dedama pastangų palankioms sąlygoms verslui kurti, kad bus stengiamasi debiurokratizuoti, decentralizuoti valdymą. Žinoma, tiek pastangų, tiek konkrečių veiksmų čia taip pat vėlgi negalima visiškai nubraukti ar nepastebėti. Aš, pavyzdžiui, neturiu kokio nors asmeninio pagrindo tendencingai kalbėti ir ieškoti tik neigiamų bruožų būtent iki šiol dirbusios Vyriausybės veikloje, ypač, sakykime, žmonių, kurie atstovauja Liberalų partijai. Turinti galvoje, kad vis dėlto pagrindinius postus, premjero, ekonomikos, finansų, susisiekimo ministrų postus, turi liberalų atstovai, nuo kurių veiklos, be abejo, labai daug priklauso ekonominė sėkmė. Pastaroji lemia ir socialines, kultūros ir kitų sričių galimybes.

Manau, kad viena iš esminių problemų, apie kurią aš kalbu per žiniasklaidą ir kurią turiu pasakyti iš tribūnos, nors gal jau ne pirmą kartą, yra tai, kad stinga tokios kryptingos, sisteminės, konsoliduotos (galima dar ir daugiau kitų žodžių čia minėti, bet nenoriu nieko įžeisti), Vyriausybės aukščiausio lygio darbo veiklos. Aš labai gerbiu ir net reiškiu bendražmogišką simpatiją premjerui, suprantu, kad jam tikrai nebuvo lengva, nėra lengva būtent tokį sistemingumą, strategiškumą šiam darbui suteikti. Atleiskite, gerbiamieji kolegos, ar tai būtų ministras, ar tai būtų šiaip kokios nors institucijos vadovas, jis gali sėkmingai vykdyti savo funkciją ar net savo misiją tuomet, kai jis natūraliai yra tos srities lyderis, strategas. Strategais netampama per keletą mėnesių, tuo labiau jie negimsta iš kėdės. Tai yra daugelio metų didelės patirties, ilgos praktikos ir žinių, sukauptų per gyvenimą, rezultatas. Todėl čia yra ne tiek priekaištas, kiek apgailestavimas, kiek konstatavimas realios situacijos, turint pačius gernoriškiausius jausmus. Taigi čia mes galim vardyti, kas konkrečiai ne visai taip yra daroma.

Man, kaip ekonomistei, be galo apmaudu matyti, kaip vangiai, švelniai tariant, nepakankamai efektyviai, produktyviai vyksta labai svarbūs darbai arba jie visai nevyksta, nes jie lemtų gal net ne šimtus milijonų papildomų pajamų, o milijardus. Aš norėčiau paminėti labai ilgai aptarinėjamą ir šiandien neišspręstą Baltarusijos skolos problemą, problemą dėl kitose valstybėse likusių lėšų, kurias tik Vyriausybės lygmeniu, pačiu aukščiausiu lygiu būtų galima atgauti. Kai matai, kad nėra rimtai ir intensyviai dirbama ta kryptimi, yra be galo apmaudu. Užtruko apsisprendimai koreguojant situaciją ir darant įtaką jai dėl “Mažeikių naftos” . Šiek tiek apmaudu, švelniai tariant, kai girdi, kad dabartinis operatorius “Williams” jau tariasi su kitu investitoriumi, t.y. “Jukos”, kiek ir kokiu būdu parduoti akcijas “Mažeikių naftai”. Tarytum tai būtų ne mūsų įmonės, o mes čia būtume visiškai nesvarbūs ir ne pagrindinės akcijų dalies šeimininkai. Stringa tokie svarbūs dalykai, visus metus vėluoja, priekaištas ne šiai Vyriausybei, o ir ankstesnei, Ignalinos uždarymo fondo sudarymas. Nuostatos, kurios ten yra įrašytos, tikrai nepatenkina ir atspindi tai, kad Vyriausybė iš esmės rimtai nebando užsitikrinti kuo didesnės dalies, pavyzdžiui, net iki 80% ar maždaug iki tiek išlaidų uždarymo ir socialinių kaštų kompensavimo. Neapibrėžtumas, atsispindintis įstatyme, mums sukels daug rūpesčių, jeigu nebus greitai ir efektyviai imtasi derėtis ne tik su Europos institucijomis, bet ir su donorų vyriausybėmis pačiu aukščiausiu vyriausybių lygiu. Niekas kitas šiandien to nepadarys. Tokį patvirtinimą, kad ši mano nuostata ar priekaištas Vyriausybei yra realus, girdžiu ir kalbėdama su kitų valstybių atstovais, kurie puikiai supranta, kad pinigai nedalijami šiaip viceministrui ar derybininkui paprašius. Yra daug kitų problemų, kurias reikėtų spręsti kur kas ryžtingiau, efektyviau. Tikiuosi, kad Lietuva neliks be Vyriausybės, kad ta Vyriausybė bus suformuota, kad kiekvienas potencialas, kurį turi liberalai, kurį turi socialliberalai ir kitos partijos, galės būti vienaip ar kitaip įkomponuotas į valdžios pakoreguotą ar būsimąją Vyriausybę, apie kurią šiandien atvirai kalbame, nes klausimas yra aiškus.

Dėl rezoliucijos. Visose rezoliucijose pasigendu tokių pozityvių elementų, ką reikėtų spręsti kitaip, daugiau yra kritikos. Aš kalbu apie socialdemokratų. Ji pagal kritinius punktus yra man ir kai kuriems mano kolegoms artimiausia. Bet nežinau, ar mūsų frakcija vieningai galės palaikyti net ir šią rezoliuciją. Man atrodo, kad rezoliucijoje mums nereikėtų užmiršti, ką reikėtų nedelsiant spręsti ir spręsti kitaip – geriau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį A.Ramanauską.

A.RAMANAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kalbėsiu frakcijos vardu.

Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės ataskaitos svarstymas nėra motyvas politinei įtampai sukelti. Svarbiausia Naujosios politikos koalicijos problema yra nesusikalbėjimas. Mes tikrai nuoširdžiai tikėjome koalicija ir stengėmės ją išlaikyti net pamindami savo programos nuostatas. Žiūrime valstybės ir visuomenės, o ne grupinių interesų, todėl reikia kalbėti apie veiksmus, daromus koalicijoje.

Naujoji sąjunga yra viena Naujosios politikos koalicijos sudarymo iniciatorių. Koaliciją sudarė labai skirtingų nuostatų partijos, bet socialliberalai visada akcentavo kompromisų paieškos svarbą ir laikosi principo, jog susitarimų, kai jie padaryti, būtina laikytis.

Rinkėjai mus iškėlė kaip naują politinę jėgą. Lietuva buvo pavargusi nuo valdininkų veiklos neskaidrumo, politikų arogancijos, atitrūkimo nuo rinkėjų, nuo absurdiškų, dažnai ties nacionalinių interesų išdavystės riba balansuojančių sprendimų. Manau, galima pasakyti, jog kai kurias ankstesnių valdžių pasekmes Naujosios politikos koalicijai pavyko įveikti. Bet šiandien turime pasakyti, jog Lietuva negali ilgai laukti gerų koalicinės Vyriausybės darbo rezultatų. Būtina ryžtingai tęsti pradėtas pensijų, mokesčių ir kitas reformas.

Euroatlantinė plėtra taip pat reikalauja didelių politinių ir ekonominių pastangų. Tam būtina, jog koalicijos partneriai pasitikėtų vieni kitais, kad jie galėtų dirbti vienoje darnioje komandoje. Ne tik mes, mūsų partijos nariai, bet ir plačioji visuomenė pastebėjo koalicinės Vyriausybės su retomis išimtimis darbo stagnaciją ir reikalauja ryžtingų sprendimų.

Vyriausybės neveiklumas turi baigtis. Apie jos darbą nedaug žino ne tik visuomenė, bet ir Seimas. Tarptautinių sutarčių nevykdymas atvedė į Pasaulio banko struktūrinio sureguliavimo paskolos sustabdymą, SAPARD programos įšaldymą, žemės grąžinimo proceso sustabdymą. Naujoji sąjunga jau koalicinio darbo pradžioje susidūrė su sunkumais, kai buvo sudaroma koalicinės Vyriausybės programa. Nenoriu kalbėti apie neišsprendžiamus ideologinius skirtumus, esame partneriai, todėl turėjome daryti didesnes nuolaidas. Tikėjomės, jeigu sparčiai bus vykdomos reformos, pagerėjus ekonominei situacijai, bus galima imtis spręsti sunkius socialinius klausimus. Vykdydami savo pareigą ir prisiimtus įsipareigojimus rinkėjams, mes atkakliai ieškojome susitarimo. Deja, dažnai būdavome ignoruojami paties premjero.

Per septynis mėnesius galėjome įsitikinti, jog daugelio Vyriausybę kamuojamų problemų tikroji priežastis yra anaiptol ne tik visuotinai pripažįstamas premjero R.Pakso neryžtingumas. Būtų galima atleisti jo uždarumą, įtarumą, norą dominuoti, bet daug sudėtingiau, kai pamatai, jog Vyriausybės vadovas turi administravimo problemų. Visiškai nesuprantamas jo duoto žodžio ir sutartų sprendimų nesilaikymas.

Koalicinė R.Pakso politika – tai įvykusių faktų politika, kai partneriai pastatomi prieš įvykį, kurio negalima pakeisti. Panašiai buvo, tarkime, su LISCO privatizavimu. Visą laiką žadėdamas atsižvelgti į socialliberalų nuogąstavimus, kad laivyno privatizavimas būtų naudingas Lietuvai, Vyriausybės vadovas koalicijos partnerių pasiūlymus paskutinę minutę išmetė į šiukšlių dėžę. Gaila, kad ginčai dėl koncepcijų dažnai būdavo svarbesni už patį darbą.

Socialliberalai ilgai ir kantriai ieškojo kompromisų, kurie kartais buvo pasiekiami tik dėl radikalių socialliberalų pareiškimų. Visą laiką dirbti streso sąlygomis nenorime, nes kiekvieną sprendimą reikia atidžiai apsvarstyti, suskaičiuoti visus už ir prieš. Tikri partneriai turi stengtis neprimesti savo valios ir įsiklausyti į argumentus. Esame įsitikinę, jog ne be premjero įtakos Finansų ministerija sustabdė pensijų reformą, Ūkio ministerija nesuprantamai ignoruoja Valstybės kontrolės ir Konkurencijos tarybos sprendimus.

Gerbiamieji Seimo nariai, turiu pakartoti partijos poziciją – premjeras turi atsistatydinti, o Naujosios politikos koalicija turėtų gyvuoti. Laukiame oficialios liberalų pozicijos šiuo klausimu. Taip, mes – skirtingos partijos, bet suderinti pozicijas galime dėl valstybės stabilumo ir privalome tai padaryti. Pasisakome už šios koalicijos išsaugojimą. Mes nelaužome koalicijos sutarties, tiesiog sakome, jog R.Paksas ne tas žmogus, kuris turi vadovauti Vyriausybei šiuo sudėtingu metu. Premjero darbo metodai tik užprogramuoja konfliktus ir konservuoja įtampą visuomenėje. Siūlome nevertinti Vyriausybės ataskaitos, manome, jog nė vienas iš pasiūlytų rezoliucijos alternatyvių variantų taip pat neatitinka visos tiesos. Todėl Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija balsavime nedalyvaus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar komitetai savo nuomonę, kurią svarstė, norės išreikšti? Taip, Seimo narys komiteto pirmininkas R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Vyriausybės 2000 m. veiklos ataskaitą ir nusprendė pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 metų veiklos ataskaitai. Balsavo 8 komiteto nariai: už – 4, prieš – 4. Buvo suformuluota atskiroji nuomonė, bet sprendimas priimtas vadovaujantis Seimo statuto 55 straipsnio 1 dalimi, t.y. nulėmė pirmininko balsas. Atskiroji nuomonė yra pridėta. Manau, ją pateiks kolegos komiteto nariai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Atskirąją nuomonę pateikti kviečiu Seimo narį J.Bernatonį.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų komitete susiklostė paradoksali situacija. 4 liberalams balsavus už, buvo pritarta Vyriausybės ataskaitai, o mes, 5 komiteto nariai: E.Klumbys, V.Popovas, J.Sabatauskas, V.Saulis ir aš, išreiškėme atskirąją nuomonę, kuria nepritarėme Vyriausybei. Pasirodo, kad kartais 4 yra daugiau už 5.

Trumpai noriu supažindinti jus su mūsų argumentais. Pirmiausia Vyriausybė pažeidė Seimo statuto 207 straipsnį, pagal kurį metinę atskaitą privalėjo pateikti iki kovo 1 dienos.

Antra. Vyriausybė neturėjo nei teisinių, nei politinių galių atsiskaitinėti už A.Kubiliaus Vyriausybės veiklą.

Trečia. Manome, kad Vyriausybė privalėjo atsiskaityti už visą savo veiklos laikotarpį, o ne už du pirmuosius mėnesius.

Ketvirta. Svarstant Vyriausybės ataskaitą Teisės ir teisėtvarkos komitete, nedalyvavo nei Ministras Pirmininkas, nei ministrai, tuo demonstruodami nepagarbą Seimui. Kai buvo inicijuotas šios ataskaitos svarstymo atidėjimas, kad būtų galima apsvarstyti komitetuose, mes įsivaizdavome ir tikėjomės, kad mūsų komiteto posėdyje dalyvaus premjeras arba bent jau ministrai tos srities, kuri pagal kompetenciją priklauso mūsų komitetui, ir galėsime užduoti klausimus, galėsime padiskutuoti. Deja, teko mums svarstyti vieniems ir į daugelį klausimą taip ir liko neatsakyta.

Penkta. Negalime pritarti R.Pakso Vyriausybės ataskaitos daliai, kurioje pateikta A.Kubiliaus Vyriausybės veikla, nes, mūsų manymu, tos Vyriausybė darbą tiksliausiai įvertino Lietuvos Respublikos piliečiai Seimo rinkimuose.

Šešta. Negalime pritarti ir R.Pakso Vyriausybės ataskaitos daliai už savo veiklą, nes šios Vyriausybės veiklą vertiname nepatenkinamai.

Septinta. Ministras Pirmininkas R.Paksas ir jo Vyriausybė nesugeba valdyti situacijos šalyje, nemato strateginių bei artimiausių ūkio raidos tikslų. Kiti argumentai taip pat yra išdėstyti, jūs su jais galite susipažinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kiti komitetų vadovai. Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau pasakyti dėl asmeninių motyvų. Buvo paminėta, kad penki komiteto nariai reiškia mažiau negu keturi. Deja, pagal Seimo statuto 150 straipsnį, kurio mes svarstymo komitete metu laikomės, 6 dalį yra pasakyta, jeigu svarstant projektą pagrindiniame komitete ne mažiau kaip trys komiteto nariai nesutinka su daugumos sprendimu, jie gali pasakyti savo atskirąją nuomonę. Kolega E.Klumbys nedalyvavo svarstymo metu komitete, tai, kad jis pasirašė atskirąją nuomonę, nereiškia, kad jis dalyvavo svarstant ir jis nepareiškė tos atskirosios nuomonės. Šiuo atveju yra atskiroji nuomonė traktuotina kaip keturių komiteto narių atskiroji nuomonė. Kolega E.Klumbys pritarė jai, tai yra jo apsisprendimas, bet nereikėtų Seimo klaidinti, kad komitetas šiuo atveju kaip nors neteisėtai pasielgė, ir revizuoti sprendimo…

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką A.Medalinską pasakyti komiteto nuomonę.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Jeigu man bus leista, aš norėčiau (aš buvau užsirašęs taip pat kaip Seimo narys kalbėti), bet jeigu bus leista, aš norėčiau trumpai pasakyti komiteto nuomonę, o paskui pasakyti keletą žodžių apie tai, kaip atrodo Lietuvos politinis gyvenimas ir kodėl šita Vyriausybė iš tikrųjų yra pasmerkta.

Užsienio reikalų komitetas svarstė Vyriausybės veiklos ataskaitą. Balsavimo rezultatai yra tokie: už – 7, prieš – 3, susilaikė 1. Norėčiau pasakyti, kad svarstymo metu iškilo mintis, kuri, manau, yra akivaizdi visiems, neatsižvelgiant į tai, kuriai politinei jėgai mes atstovaujame, ar mes esame liberalai, ar socialliberalai, ar socialdemokratai, tai yra tai, kad užsienio politikos tikslų įgyvendinimas numatytoje Vyriausybės programoje yra vieni ryškiausių darbų, atlikti šios Vyriausybės, kuriuos galima laikyti tikrai teigiamais, faktiškai be jokių klaustukų. Tai minėjo kai kurie mano kolegos kalbėdami apie tai, kad narystės Europos Sąjungos linkme mes, būdami antrosios grupės kandidatai, pradėję keleriais metais vėliau derybas negu, pavyzdžiui, mūsų kaimynė Estija, iš tikrųjų šiandien baigiam prisivyti tos vadinamosios pirmosios grupės valstybes kandidates pagal uždarytus derybų skyrius. Aišku, priešaky labai nelengvos diskusijos, labai nelengvos derybos su Europos Sąjunga ir, be abejonės, tam reikia politinių partijų sutarimo.

Kalbant apie NATO tikslus, po sėkmingos NATO parlamentinės asamblėjos Vilniuje ir taip pat po daugybės veiksmų, kuriuos atliko mūsų Vyriausybės atstovai, iš tikrųjų šiandien tampa vis labiau ir labiau akivaizdu (paskaitykime ir Vakarų žiniasklaidos pranešimus), kad Lietuva jau pradedama labai realiai įvardyti kaip kandidatė antrame NATO plėtros etape. Žinoma, ateinantiems politikams, kurie ateis ir formuos Vyriausybę, dalyvaus jos veikloje, svarbu nesugadinti pradėtų darbų, svarbu tęsti pradėtus įpareigojimus, kurie yra. Ir aš norėčiau pažymėti kaip labai pozityvų reiškinį, atliktą šios Vyriausybės, pasiektą mūsų parlamentinių partijų sutarimu – mūsų sutarimą dėl bendros politikos siekiant Europos Sąjungos dėl tų įstatymų, kuriuos mes turime priimti, siekiant narystės Europos Sąjungoje, taip pat bendrą politinių partijų pranešimą siekiant narystės NATO ir įsipareigojimą skirti karinėms išlaidoms 2%, kas yra labai svarbu vykdant mūsų NATO narystės veiksmų įsipareigojimų programą.

Kalbant apie kaimynines valstybes, taip pat vykdyta labai aktyvi veikla tiek Lenkijos, tiek Baltijos valstybių, tiek Rusijos, Kaliningrado srities atžvilgiu. Buvo labai sėkmingas Lietuvos Prezidento vizitas į Rusiją ir jo rezultatai. Taigi visame šiame fone kyla klausimas, kaip mes atrodysime kitais metais. Ir, aš manau, tai, gerbiamieji kolegos, yra esminis klausimas. Adresuoju šitą klausimą iš esmės Socialdemokratų ir Socialliberalų frakcijos nariams, nes manau, kad bet koks politinis stabilumas, kuris gali būti sukeltas šiandien ir kuris, aš neabejoju, yra sukeltas pakankamai dirbtinai, iš tikrųjų kelia problemų dėl mūsų tolesnių tikslų įgyvendinimo. Aš labai norėčiau tikėti, kad tie susitarimai, kurie yra padaryti, partijų susitarimai taps tiesa, nuo kurios nenukrypsime, kurios principus įgyvendinsime. Ir tada, aš manau, ir kitos politinės partijos parems tuos žingsnius, jeigu socialdemokratai, socialliberalai ar kiti žengs tęsdami užsienio politiką. Aš manau, kad užsienio politikos tęstinumas yra vienas svarbiausių dalykų.

Kas dar yra labai svarbu šiai Vyriausybei, ko galbūt trūko ir kas galbūt bus labai svarbu Vyriausybei, kuri ateis, matyt, po to. Pirmas dalykas, kuris yra labai svarbus, tai yra Prezidento institucijos parama. Vis dėlto prisiminkime šią situaciją, kurią mes šiandien turime Seime. Naujosios politikos blokas paėmė valdžią suvokdamas, kad yra kita pusiausvyra – Socialdemokratų frakcija, turinti labai daug balsų Seime. Ir iš tikrųjų šioje situacijoje svarus Prezidento balsas, toks, koks nuskambėjo dėl karinių išlaidų finansavimo, buvo labai esminis dalykas. Aš apgailestauju, kad tokio balso mes iki šio neišgirdome, pavyzdžiui, kalbant apie “Lietuvos dujų” privatizavimą. Galbūt tai būtų pašalinę daugybę problemų ir aspektų, kurie yra labai aktualūs. Neišgirdome tokio balso kalbant apie pensijų reformų ateitį, kitus dalykus, dėl kurių politikai iš tikrųjų čia, Seime, nesutaria. Aš manau, kad tas balanso įvaizdis Prezidento asmenyje būtų labai esminis, kalbant apie mūsų tolesnes perspektyvas ir, be abejonės, įgyvendinant užsienio politikos tikslus.

Aš manau, kad antra esminė kliūtis šios Vyriausybės veiklai buvo tai, kad ši Vyriausybė gyveno (ir Seimo dauguma, beje) nuolatinėje politinių intrigų kryžkelėje. Ir tai yra didžiulė problema. Ši Vyriausybė buvo pradėta griauti iš išorės, tačiau baigta – iš vidaus. Ir čia yra didžiulė problema, nes informacija, kuri pasiekdavo koalicijos partnerius, deja, neretai skirdavosi ir, deja, neretai būdavo priešinga. Ir aš kreipiuosi į socialliberalus. Prisiminkime, kiek kartų jūs iš patikimų šaltinių sužinodavote, kad liberalai daro kažką negera. Kiek kartų mes, liberalai, iš patikimų šaltinių sužinodavome, kad socialliberalai rezga kažką negera. Šie veiksmai pasiekė savo tikslą ir aš tikrai turiu apgailestauti, kad tokie veiksmai pasiekė savo tikslą. Aš norėčiau pasakyti, jog tai, kas atsitiko su šita Vyriausybe, nebuvo nieko keista, pusiausvyra buvo labai trapi. Šios Vyriausybės gyvenimas buvo įmanomas tik tuomet, jeigu būtų politinių partijų sutarimas esminiais gyvenimo klausimais ir jeigu gyvenimas iš tikrųjų būtų toks, kokio Lietuvoje nėra, tai yra be tų politinių intrigų. Aš apie politinių intrigų kalvius čia nekalbėsiu, aš manau, mes juos visi puikiausiai žinome, tačiau labai norėčiau, kad jie užmirštų savo amatą ir pradėtų galvoti apie tai, kas yra metams į priekį. Šie metai mums yra labai svarbūs.

Aš norėčiau dar vieną dalyką priminti, ką liberalai padarė, o ko galbūt kitos partijos nepadarė. Puikiai suvokdami, kad esame Prezidento rinkimų akivaizdoje, mes pasakėme: Liberalų sąjungos Ministras Pirmininkas R.Paksas neis į Prezidento rinkimus, palikite šitą Vyriausybę ramybėje, duokite jai dirbti. Tai buvo auka, Liberalų sąjungos auka suvokiant, kad realus kandidatas į Prezidentus atsisako tokio tikslo. Tačiau padarę šį žingsnį liberalai nesulaukė kitų mūsų politinių partnerių analogiško žingsnio – ne to, kad paskelbtų, jog jų kandidatas neina į Prezidentus, bet kad liautųsi tas nuolatinis puolimas.

Aš noriu paklausti iš tikrųjų labai paprasto klausimo. Kas atsitiko mūsų partneriams socialliberalams, kad tik vakar jie staiga pastebėjo, jog didžiausia problema yra Ministras Pirmininkas R.Paksas? Galbūt iš tikrųjų daugiau problemų nėra, gal tikrai R.Paksas yra ta vienintelė problema. Kodėl apie tai buvo tylima? Ir kaip atrodo bet kuriai partijai: ar socialdemokratams, ar socialliberalams, ar liberalams, jeigu staiga liberalai iš šios tribūnos pasakytų: “Klausykite, jūsų partijos pirmininkas mums taip pat nepatinka, pašalinkime jį iš vienų ar kitų pareigų”. Aš nežinau, ar tokie dalykai patiktų nors vienai partijai? Taip politiniame gyvenime nedaroma. Viena partija kitai partijai nesiūlo tokio dalyko. Aš noriu pasakyti paprastą dalyką. Aš manau, kad problema yra ta, kad kai kurie valdantieji politikai neįvaldė savo politinių ambicijų, jau šiandien svarsto apie Prezidento instituciją, nors laikas iš tikrųjų tam dar visiškai neatėjo.

Aš labai norėčiau tikėti, kad bus susitelkta bendram darbui kalbant apie naftos, dujų pramonės interesus. Aš kviečiu prisiminti kolegas socialliberalus ir kolegas liberalus, kai kalbėjome apie LISCO privatizavimą jungtiniame frakcijų posėdyje, pasakiau: “Jeigu tokios problemos kyla dėl LISCO, Vyriausybė grius per “Lietuvos dujas”. Tai yra mūsų tragedija, politinio gyvenimo tragedija, kad mes sulaukėme šiandien situacijos, kai politinės finansinės grupuotės diktuoja politikams savo interesus. Kol mes šių problemų neišspręsime čia, Seime, ir už jo ribų, vargu ar mes galėsime turėti tvirtą, stabilią Vyriausybę.

Taigi, aš manau, kad Vyriausybė galbūt ir padarė klaidų, apie kurias galima kalbėti, deja, apie jas mes anksčiau negirdėjome. Išgirdome vakar demaršą, išgirdome vakar ultimatumą. Akivaizdu, kad Vyriausybei po tokio demaršo sunku gyventi. Aš norėčiau tikėti, kad liberalai netaps politiniais žaisliukais šiame žaidime, mes darysime viską, kad tie tikslai, apie kuriuos kalbėjau – Europos Sąjungos, NATO narystė, ateitų į Lietuvą ir kad mes gyventume taip, kaip gyvena civilizuotos pasaulio valstybės. Tada ir Lietuvos žmonės, kiekvienas Lietuvos žmogus pajus politikų pastangas. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį V.Landsbergį, nes kolega turi išvykti į laidotuves. (Balsai salėje) Jis paprašė manęs. Kiti neprašė.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų partija jau beveik pasiekė savo tikslą – pervilioti poną A.Paulauską ir jo draugus į savo pusę ir sugriauti valdančiąją koaliciją bei Vyriausybę. Ponas A.Brazauskas jau beveik pasiekė savo trokštamą tikslą – valdyti Lietuvą iš premjero kėdės. Žmonės mato vienareikšmiai – buvusieji grįžta. Vieni mato pašiurpę, kiti nudžiugę, kad dabar jau, kaip šiandien žadėjo ponas V.Andriukaitis, iš karto bus mokamos didesnės pensijos ir nevėluos atlyginimai, o antstoliai pasitrauks ne tik nuo “Vikondos” valdų bet ir nuo pažangiausių ūkininkų slenksčio. Duok Dieve.

Taigi valdžios perėmimas baigiamas. Socialdemokratų rezoliucija, kad R.Paksas jų neįtikino atsiskaitydamas už praėjusius 2000 metus, kai buvo Vilniaus meras, jau nereikalinga. Ji nebereikalinga kaip Vyriausybės nuvertimo įrankis. Neverta būtų svarstyti ir jos nesąmonių, kaip antai, A.Raikino vertas priekaištas, kad ataskaitoje nėra nebūtų dalykų analizės. Taip ir parašyta: “Nėra nepadarytų darbų analizės”. Pasirašė Socialdemokratinės opozicijos lyderis. Tačiau juolab nereikalinga ir veidmainystė – neva socialdemokratai čia nieko dėti. Ponas A.Brazauskas niekuo dėtas. Šios dienos citata: “Mes tuose veiksmuose nedalyvaujame”, – turėtų prajuokinti net vištas. Socialdemokratus už veidmainiavimą reikėtų nubausti visai nesvarstant jų rezoliucijos, kuri nesuderinama su sveiku protu ir beprasmė netgi pragmatiškai. Vienoje pasakėčioje nusibaigiantį liūtą dar atėjo įspirti gyvulėlis ilgomis ausimis. (Juokas)

O ataskaitą apie 2000 metų Vyriausybės veiklą, vienintelę, kurios reikalauja Statutas, Seimui pageidaujant turėtų parengti abu to laikotarpio premjerai – A.Kubilius ir R.Paksas. R.Paksas atskirai galėtų parengti kitokį informacinį dokumentą. Tai yra siūloma viename iš rezoliucijos projektų.

Ir paskutinė pastaba. Girdėjome daugybę kartų, kas ir su kuo apsikabinęs taip nepaprastai gyrėsi, kad štai ši Naujosios politikos koalicija tuo skiriasi nuo kitų buvusių koalicijų, kad viską susitaria. Staiga pasirodė, kad siaubingai nebesusitaria, ir dar asmeniniu pagrindu. Paprastai tokiais atvejais kalti abu. Teisinga būtų prisiimti kaltę ir abiem nesusitariantiems: ponui R.Paksui ir ponui A.Paulauskui pasitraukti iš savo postų. Spėju, kad Socialdemokratų frakcijoje yra ir labiau sugebančių Seimo pirmininkų ir didelė Seimo dauguma pritartų abiejų nesusikalbančių pasitraukimui. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Sveikatos komiteto vardu Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galima keistai pasijusti per šios Vyriausybės ataskaitos svarstymą. Po pono A.Kubiliaus politinių makaronų galėjai pasijusti taip, tarsi atsidūrei italų picerijoje, ar suprasti, kad konservatoriai vėl globon ima buvusį valdybos pirmininką – skrajūną, ar tiesiog trumpina tą pavadėlį, kuris buvo atleistas išeinant į Liberalų sąjungą.

Bet aš norėčiau kalbėti labai aiškiai Sveikatos reikalų komiteto vardu dėl to, kas buvo pasakyta ir kas buvo išdėstyta ataskaitoje.

Gerbiamieji kolegos, ataskaitoje galėtume pasidžiaugti vienu, kad į Lietuvą vėl beldžiasi rūkymo reklama, kad laisviau galima išgerti, kad galima lošti ir pralošti ir turtą, ir savo sveikatą. Nė puse žodžio neužsiminta, kad ir toliau didėja atotrūkis tarp šalies uždarbio vidurkio ir medikų atlyginimų, kad dieną naktį dirbantys kolegos šiandien ir toliau negali sudurti galo su galu, kad iš farmacijos rinkos, iš vaistinių savininkų stumiami farmacininkai, kad atveriamas kelias bet kokioms monopolijoms, galbūt šiandien minėtai “Vilniaus prekybai” užvaldyti mažmeninę farmacijos prekybą.

Gerbiamieji kolegos, ne komiteto, bet Lietuvos Respublikos Prezidento V.Adamkaus kalboje buvo pasakyta, kad ir “ši Vyriausybė toliau nevykdo įstatymų”, t.y. sveikatos apsaugos sistemai finansuoti skiriama mažiau kaip 4% bendrojo vidaus produkto. Nors įstatyme yra užrašyti penki. Aš matau besišypsantį finansų ministrą, bet netikiu pažadais, kad tai bus įvykdyta, jeigu toliau bus vykdoma ši politika ir krašto apsaugos finansavimas. Kodėl galima nevykdyti sveikatos apsaugos finansavimo, o būtinai reikia vykdyti krašto apsaugos? Jeigu mes taip Seime ir Vyriausybėje paminame įstatymus, tai ko mes norime tikėtis iš kitų sričių.

Sveikatos reikalų komitetas apsvarstęs iš esmės pritarė pateiktai ataskaitai, tačiau nurodo visus šiuos trūkumus, nes iš tikrųjų tų trūkumų yra apstu. Nesilaikoma įstatymuose nustatyto sveikatos apsaugos sistemos finansavimo dydžio (aš jau minėjau, 5% bendrojo vidaus produkto), nepakankama ir turi būti padidinta valstybės biudžeto įmoka už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, mažėjimas, kuris prasidėjo konservatorių metu, ir buvo pratęstas R.Pakso vadovaujamos Vyriausybės.

Ataskaitoje iš viso nėra įvertinta Valstybinės ligonių kasos veikla, nors būtent ši institucija yra prie Vyriausybės. Ta situacija, kuri klostosi Valstybinėje ligonių kasoje, kai ligonių kasa neatsiskaito daugiau nei mėnesį su gydymo įstaigomis, o dar daugiau su vaistinėmis, žmonės kai kuriose įstaigose negauna laiku atlyginimo, iš tikrųjų negali būti vertinama kaip pozityvi Vyriausybės veikla.

Lieka neišspręsta 1999 m. valstybės biudžeto ir “Sodros” įsiskolinimo Privalomojo sveikatos draudimo fondui problema. Laikinai buvo bandyta tai išspręsti paimant iš IV ketvirčio, tačiau dabar jokių vilčių, kad IV ketvirčio lėšos būtų atstatytos tikslinant biudžeto projektą, kuris pateiktas, nėra, ir aišku, kad IV ketvirtyje gresia finansiniai sunkumai.

Nebuvo panaudotos ir numatytos lėšos įgyvendinant radiologinės aparatūros įsigijimo ir pirminės sveikatos priežiūros programą. Tai yra šios Vyriausybės praeitų metų gruodžio mėnesio sprendimai, kurie telpa, jeigu norite, net į pusantro mėnesio veiklos ataskaitą, apie kurią čia bandoma kalbėti. Buvo pažadėta Vyriausybės posėdyje, kad iki kovo 15 d. iš kitų išteklių, ne iš sveikatos srities, bus ieškoma lėšų ir bus finansuojamos tos programos. Deja, pateiktame svarstyti naujajame Valstybės biudžeto projekte jau numatyta įgyvendinti tik radiologijos programą (jau nekalbama apie pirminės sveikatos priežiūros programą), kuriai beveik 14 mln. siūloma paimti iš kitų sveikatos sistemos programos lėšų.

Taigi mes niekaip negalime pozityviai vertinti tokių Vyriausybės žingsnių. Aš jau nekalbu apie tai, kad ir priimant šių metų biudžetą buvo atkreiptas Vyriausybės dėmesys, kad nepakankamai finansuojama imunologinė programa, imunoprofilaktikos programa. Šiandien mes žinome ir girdime iš sveikatos ministro lūpų patvirtinimus, kad jeigu nebus paskirtos lėšos (o jų nesiruošiama skirti dabar pateiktame biudžeto projekte), skiepijimas nutruks vėliausiai spalio mėnesį. Jau dabar mes žinome kai kurias įstaigas, ligonines, kuriose nėra skiepų nuo stabligės, o juk gydymas nuo šios ligos yra tik paskiepijimas laiku. Ir jeigu mes neaprūpinsime, neturėsime tų rezervų, mes, medikai, niekuo negalėsime padėti. Ir vėl girdėsime skandalus, kad Lietuvoje miršta žmonės nuo tokių ligų, nuo kurių beveik prieš 100 metų atrasta efektyvi skiepijimo priemonė, o Lietuva štai tokių priemonių neturi.

Komitetas atkreipia dėmesį, kad ypač neigiamą įtaką sveikatos sistemai, reformos eigai padarė tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija pernelyg ilgai neturėjo savo vadovo. Ir tai taip pat šios Vyriausybės reikalas, arba nesusitarimas, galima gal šį kartą taip sakyti, koalicijos partnerių nesutarimas arba Prezidento ambicijos, kurios buvo iškeltos visiškai nepagrįstai nustumiant medikų profesijos atstovus nuo dalyvavimo valdant sveikatos sistemą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateiks pirmininkas K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite trumpai supažindinti su Biudžeto ir finansų komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. veiklos ataskaitos svarstymo.

Komitete ataskaita buvo svarstyta, buvo išsakytos teigiamos ir neigiamos Vyriausybės veiklos pusės, tačiau komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą, kad 2000 m. pusantro mėnesio Vyriausybės darbo vertinimo nevertėtų teikti. Pats asmeniškai galėčiau tik pridurti, kad iš tikrųjų, nepaisant visų vilčių, vaizdelis, kaip čia kolega pasakytų, išėjo visiškai negeras. Pagrindinės problemos krašte, ekonominės ir ypač politinės, liko stovėti vietoje. Aš turiu omeny visų pirma ir valdininkų savivalės sutramdymą, ir mokesčių naštą, ir galų gale nusikalstamumą. To priežastis, aš manau, ir visi prieš tai kalbėję minėjo, nėra vien tik Vyriausybės, bet visos valdžios krizė, ir tai reikia pripažinti. Išeitys turi būti rastos.

Tiek trumpai dėl komiteto ir savo išvadų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką G.Dalinkevičių paskelbti išvadą.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šiandien kalbėti iš šios tribūnos pakankamai sudėtinga, nes žodžių, minčių ir jausmo viražai persipynė į tam tikrą vienu sakiniu pasakomą žmogaus teisių problemą. Lietuvos žmogaus teisių problemą, nes jis turi teisę turėti gerą valdžią, jis turi teisę turėti rimtą valdžią, ir jeigu jis jos neturės, jis neturės savo teisių ginties. Žmogaus teisių komitetas pamėgino į šitą ataskaitą, pateiktą svarstyti, pažvelgti ne politizuotai, o labai blaiviai, ir priėmė du tokius nutarimo punktus.

Pirma, šitą ataskaitą galima vertinti tik kaip pusantro mėnesio ataskaitą, nes taip reikalauja Statutas. Tai buvo priimta bendru sutarimu ir 4 balsais už, 3 – prieš pasisakėme už tai, kad žmogaus teisių srityje buvo tam tikrų pozityvių poslinkių. Šiandien nenorėčiau visų jų vardinti, ir mes priėmėme sprendimą tuos pusantro mėnesio įvertinti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto pirmininkas V.Uspaskich.

V.USPASKICH. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nariai. Ekonomikos komitetas, vykdydamas Seimo pavedimą, apsvarstė Vyriausybės 2000 m. ataskaitą ir bendru sutarimu nusprendė konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 metų veiklos ataskaita pateikta nesilaikant Seimo statuto 207 straipsnyje numatyto termino. Pagal pateiktą Vyriausybės veiklos ataskaitos formą neįmanoma spręsti apie Vyriausybės darbo efektyvumą bei Seimo patvirtintos Vyriausybės programos vykdymo būklę. Vyriausybės veiklos ataskaita nesuskirstyta į atskirus laikotarpius pagal dirbusių Vyriausybėje darbo trukmę. Vyriausybė teikė nepakankamą dėmesį Ekonomikos komiteto priimtiems sprendimams bei rekomendacijoms. Tam pritarta bendru sutarimu.

Aš dar noriu pridurti dėl “Lietuvos dujų” privatizavimo, “Lietuvos energijos”, “Mažeikių naftos” ir “Lietuvos kuro”. Kol kas Vyriausybė nei visuomenei, nei Seimui nepateikė “Lietuvos dujų” privatizavimo schemos. Reikia pasakyti, kiek valstybė nori parduoti akcijų, už kokią sumą ir kokiomis sąlygomis. Tai nėra padaryta. Ir mes kalbame, kad kažkas kažkur nesutaria. Iš pradžių reikia pateikti, ką mes parduodame, už kiek parduodame ir kokiomis sąlygomis. Tai nebuvo padaryta. O kada tai bus padaryta, tada galima svarstyti, ar tai naudinga valstybei, ar ne. Aš galiu jums pasakyti, kad ir Socialliberalų frakcijoje buvo kalbama (ir tai mano nuomonė), kad visi išgirstų ir nekalbėtų, kad tai kažkokia spaudos interpretacija ir visa kita. Aš asmeniškai sutinku, kad būtų parduotas kontrolinis 51%, nesvarbu kokiam investuotojam, jeigu jis garantuos alternatyvų dujotiekį Lietuvai iš Vakarų. Jeigu jie dujofikuos “Lietuvos dujų” rajonus, kuriuose nėra dujotiekių, jeigu tai bus įvykdyta, tegul perka Vakarai arba rusai, nesvarbu. Tegul Vakarai perka. Ar yra tokia sąlyga nustatyta? Nėra. Sako, yra nesutarimų dėl “Lietuvos energijos”. Vakar mes nuvažiavome į Elektrėnus, nuvažiavome į Mažeikių elektrinę. Jie klausė, kas su jais bus po restruktūrizavimo. Tą patį klausimą uždavėme Vyriausybei, kas bus su Mažeikių elektrine, su Elektrėnų elektrine? Tylu. Todėl mes ir prašome, kad pateiktų koncepciją, kas bus po restruktūrizavimo su tais objektais. Tylu. O sakote, kad nėra sutarimų.

“Mažeikių nafta”. Daug buvo kalbama ir su pirmąja R.Pakso Vyriausybe, ir su antrąja. Perskaičiau ataskaitą dėl “Mažeikių naftos” rodiklių per mūsų išvažiuojamuosius posėdžius. Įtraukia “Mažeikių naftos” akcizą. Ar tai jos nuopelnai? Akcizas – ar “Mažeikių naftos” nuopelnas? Praneša visai visuomenei, kad jie moka mokesčius. Jie sumoka palūkanas už kreditus, kuriuos suteikė mūsų valstybė, jie tai įtraukia kaip mokesčius mūsų valstybei. O Vyriausybė tyli. Negirdėjau, kad nemokėtų, bet tai ne mokesčiai. Nors truputėlį skirkite. Todėl Vyriausybė turėjo įvertinti tuos skaičius, kokie iš tikrųjų yra mokesčiai. Yra tie, kurie mokami už (…), jie neturi būti įrašomi į ataskaitą.

“Lietuvos kuras” parduotas už 1 litą. Kieno nuopelnas? Tylu. Ir sako, kad socialliberalai nesutinka. Po to, kai girdi iš ūkio ministro, kad Seimo nereikia, kad jie patys nuspręs, tai tokios Vyriausybės apskritai nereikia. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį J.Budrevičių. Prašom. (Šurmulys salėje) Dar liko 10 minučių pagal mūsų tvarkaraštį.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, svarstant Vyriausybės pateiktą ataskaitą, galima daryti kai kuriuos apibendrinimus ar pastabas. Žmonės vis dar tikisi, kad bus vykdomi rinkimų pažadai. Nepasakyčiau, kad Vyriausybė nedirba. Pastangų yra, bet trūksta efekto. Susidaro įspūdis, kad dirbama dėl darbo, o ne dėl konkretaus rezultato. Reformos stringa, vėluoja. Tai pripažįsta ir Pasaulio bankas, ir Lietuvos Prezidentas V.Adamkus.

Seimo Ekonomikos komitete 4 kartus svarstėme “Lietuvos energijos” restruktūrizavimą. Į posėdį vaikinai ateina nepasirengę, nesugeba paaiškinti nei restruktūrizavimo tikslo, nei laukiamų pasekmių, nepateikia restruktūrizavimo planų. Natūralu, kad Seimo nariai aklai nebalsuoja. Svarstymas atidedamas. Dėl kieno kaltės?

Dar blogiau, kai Seimo komitetas apskritai ignoruojamas. Į posėdžius kviečiami, bet nesiteikia atvykti nei Vyriausybės atstovai, nei pats premjeras R.Paksas. Nė vieno Vyriausybės atstovo nebuvo net svarstant Vyriausybės ataskaitą. Tai daug pasako apie Vyriausybės darbo stilių, kai net nėra su kuo kalbėtis. O Vyriausybė blaškosi, neturi vienos bendros nuomonės.

Ūkio ministras apie “Lietuvos dujų” privatizavimą kalba viena, o premjero patarėja aiškina visai ką kita. Net neaišku, kas valdo šalį. Kaip tokiu atveju Seimas gali padėti Vyriausybei?

Netoleruotinas ir esamas nesutarimas tarp Vyriausybės ir atskirų savivaldybių. Ypač ignoruojamos tos savivaldybės, kuriose merais išrinkti ne valdančiosios koalicijos atstovai. Dėl to kenčia niekuo nekalti gyventojai. Vykdant tokią atskirų savivaldybių diskriminavimo politiką, iškyla abejonių, ar dabartinė Vyriausybė atstovauja visai Lietuvai.

Ekonomikos komitetui lankantis Klaipėdoje savivaldybė iškėlė 11 problemų, iš kurių 9 tenka Vyriausybės kompetencijai, bet jos vis dar nesprendžiamos.

Dar viena ydinga Vyriausybės praktika – tai Prokuratūros, Valstybės kontrolės išvadų ignoravimas, jų niekinimas. Vyriausybė į jas nekreipia dėmesio, o vadovaujasi pasamdytais vadinamaisiais nepriklausomais “ekspertais” ar teisininkais. Ar galima tikėtis, kad Prokuratūrą, Valstybės kontrolę gerbs visa visuomenė, kai jas ignoruoja pati mūsų Vyriausybė?

Lietuvos švietimo sistemos reforma skirta nežinia kam. Mokiniai neišlaiko brandos egzaminų, mokytojai streikuoja, nes neišmokami atlyginimai, dėl uždaromų mokyklų piketuoja mokinių tėvai. Švietimo reforma vykdoma be Seime patvirtintos nacionalinės švietimo programos, administraciniais metodais bei negavus mokyklų bendruomenės pritarimo. Negalima pertvarkos švietimo, kultūros srityse grįsti vieninteliu finansiniu aspektu. Visos reformos, sumanytos valdininkų kabinetuose ir vykdomos iš viršaus įsakymais, nutarimais ar direktyvomis, neišvengiamai pasmerktos žlugti. Visuomenė gana įaudrinta, švietimo sistema sutrikdyta, ministerija iš esmės nevaldo situacijos.

Mažiausiai reformuotas mūsų žemės ūkis. Vyriausybės politika žemės ūkio atžvilgiu žlugdo Lietuvos ėjimą į Europos Sąjungą. Neišspręsta pagrindinė problema – tai perdirbamųjų įmonių skolos žemdirbiams už žemės ūkio produkciją. Didelė paspirtis šalies nualintam žemės ūkiui būtų biokuro gamyba. Ekonomikos komitetui pasiūlius, Seimas priėmė įstatymo pataisą, suteikiančią 9% PVM lengvatą biokurui. Ši pataisa sudarytų palankias sąlygas kaimui atsigauti. Bet mūsų nuostabai premjeras paprašė Prezidento nepasirašyti minėto įstatymo. Motyvas – dėl PVM lengvatų sumažės įplaukų į valstybės biudžetą. Bet iš kur tos įplaukos dabar, jei biokuro beveik niekas negamina? Tokiai veiklai žemės ūkio atžvilgiu pritarti negaliu.

Dėl pateiktų rezoliucijų projektų. Negaliu pritarti Liberalų frakcijos pateiktai rezoliucijai. Joje kalbama apie reformų būtinybės suvokimą. Bet suvokti negana, reikia dar galėti ir sugebėti padaryti. O tai gana skirtingi dalykai, kurių šiai Vyriausybei ir trūksta.

Dabar susidaro įspūdis, jog Lietuvoje Vyriausybei visi trukdo ir visi yra priešai. Ūkio ministras Seimui sutramdyti net prašo specialiųjų tarnybų pagalbos. Tokia padėtis ilgai tęstis negali. Nors ir kokia Vyriausybė būtų, linkiu jai sėkmingai dirbti. Esu tokios nuomonės, jog svarbu ne valdžią nuversti ir ją paimti, o svarbu darbą padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar reikėtų pasitarti, nes liko 4–5 minutės iki svarstymo pabaigos, o dar yra norinčių kalbėti. (Balsai salėje) Dar yra 6 Seimo nariai, užsirašę kalbėti. Kokios būtų nuomonės? Labai sunku, kai iš vietos sakoma. Gal prie mikrofono kas kalbės? (Balsai salėje) Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Mes frakcijos vardu siūlome pratęsti diskusiją.

PIRMININKAS. Iki kol visi baigs kalbėti?

A.KUBILIUS. Kol visi baigs kalbėti.

PIRMININKAS. Kokios kitos nuomonės? Yra siūlymas pratęsti ir visiems duoti žodį. (Balsai salėje) Yra siūlymas baigti. Gerai. Prašom registruotis. Dar palaukite, minutę. Prašom registruotis dabar. Išspręsime demokratiškai.

Užsiregistravo 111 Seimo narių. Kas už tai, kad pratęstume diskusijų laiką ir suteiktume žodį visiems norintiems?

Už – 67, prieš – 17, susilaikė 21. Diskusijas tęsiame. Kviečiu į tribūną Seimo narį, ministrą J.Lionginą.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš taip pat užsirašiau dalyvauti diskusijoje susipažinęs su Socialdemokratų frakcijos parengtu rezoliucijos projektu. Vis dėlto mane stebina kai kurios konstatuojamosios dalys. Todėl, nekalbėdamas aptakiomis frazėmis, kaip daugelis kolegų kalbėjo iš šios tribūnos, aš norėčiau remtis daugiau skaičiais ir faktais.

Galiu užtikrinti, kad Vyriausybė kryptingai stiprina šalies finansų stabilumą, tai demonstruoja tiek faktai, tiek skaičiai. Pagal galutinius duomenis iki penkių mėnesių valstybės biudžeto surinkimo plano trūko vos 6,8 mln. litų, tai sudaro 0,3% penkių mėnesio biudžeto plano. Tačiau aš nelinkęs dramatizuoti padėties. Per 50 mln. litų biudžetas negavo vien dėl to, kad aukštųjų mokyklų vadovybės nevykdo Seimo patvirtintų įstatymų ir neperveda į biudžetą specialiųjų lėšų. Bet jau dabar aišku, kad visos šios negautos lėšos į biudžetą pateks birželio mėnesį ir pusės metų planas bus įvykdytas. Be to, žinoma, reikia pažymėti, kad išaugus eksportui, netikėtai daug tenka grąžinti pridėtinės vertės mokesčio. Tai taip pat paaiškina, kodėl pastaruoju metu biudžetas renkamas kiek silpniau. Tačiau augantis eksportas rodo, kad ūkis atgauna ir netrukus galėsime stebėti akivaizdžius, teigiamus ekonomikos pasikeitimus, kurie kompensuos dabartinius nedidelius biudžeto praradimus.

Taip pat siūlyčiau nedramatizuoti ir vertinant nacionalinio biudžeto padėtį. Pagal paskutiniuosius penkių mėnesių duomenis savivaldybių biudžeto vykdymas nuo Finansų ministerijos projekcijos yra nukrypęs vos 15,5 mln. litų. Tikiuosi, visiems žinomas Vyriausybės siūlomas būdas, kaip spręsti savivaldybių skolų problemas. Netrukus Seime, tai yra šiandien 17.15 val., turėčiau pateikti Savivaldybių skolų padengimo įstatymo projektą, kurį kartą Seimas jau atmetė. Valstybės ir savivaldybių biudžetų padėtį bei Vyriausybės vykdomą griežtą fiskalinę politiką teigiamai įvertino Tarptautinius valiutos fondas, kuris taip pat įvertino ir parėmė dabartinius Vyriausybės veiksmus.

Kaip žinoma, netrukus turėtų būti oficialiai pasirašytas memorandumas su Tarptautiniu valiutos fondu. Manau, kad tai turėtų išsklaidyti visas abejones dėl šalies finansinio stabilumo. Manau, visi žinote, kad daugiau nei prieš mėnesį tarptautinė kredito reitingo agentūra (…) vienu laipteliu padidino mūsų investicinį kredito reitingą, kuris nebuvo peržiūrimas nuo 1997 metų. Lietuvos finansinį stabilumą patvirtino metų pradžioje išleista septynerių metų euroobligacijų emisija. Tai buvo pirmoji tokios trukmės euroobligacijų emisija. Investuotojai išpirko emisiją už 1,125% mažesnes palūkanas, palyginti su ankstesne penkerių metų emisija. Be to, turiu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos euroobligacijų palūkanos antrinėje rinkoje nuo metų pradžios smuko 1,3%. Norėčiau pažymėti, kad tai yra geriausias rodiklis iš visų Vidurio Europos šalių. Tai rodo, kad Lietuvos vertybiniai popieriai itin vertinami tarptautinėse rinkose ir Lietuva padarė didesnę pažangą, palyginti su kitomis valstybėmis.

Valstybės finansų stabilumą puikiai atspindi skolinimosi kaštų smukimas. Pernai buvo skolinamasi už 9,5% palūkanas, šiemet – už 7,12%. Palūkanos už Vyriausybės vertybinius popierius krenta tiek užsienyje, tiek vidaus rinkoje. Dvejų metų trukmės vertybiniai popieriai pernai buvo platinami už 12,64%, šiemet – už 8,07%. Taip pat 3,57% smuko ir trejų metų vertybinių popierių palūkanos. Dėl išaugusio investuotojų pasitikėjimo Vyriausybe šiemet jau buvo galima pirmą kartą vidaus rinkoje išplatinti tiek penkerių, tiek ir septynerių metų trukmės obligacijas. Taip įgyvendinta ilgalaikio skolinimosi vidaus rinkoje strategija.

Taip pat lygiagrečiai tobulinamas ir skolintų lėšų panaudojimo mechanizmas, griežtinama valstybės garantijų suteikimo tvarka. Vyriausybė jau pritarė nuostatoms, turinčioms iki minimumo sumažinti ūkio subjektams perskolinamų lėšų susigrąžinimo riziką. Turiu pabrėžti, kad Vyriausybės įsipareigojimas įvykdyti šalies mokesčių sistemos reformą nežlugo, kaip bandoma dėstyti rezoliucijos tekste, o jau netrukus turėtų įgauti realų pagreitį.

Vyriausybė patvirtino mokesčių sistemos koncepciją, su kuria gali susipažinti kiekvienas Seimo narys. Pirmieji mokesčių reformos žingsniai bus žengti jau spalio mėnesį padidinus neapmokestinamąjį minimumą. O mokesčių administravimo nuostatos, išlaisvinančios verslą nuo nereikalingų trukdžių, jau svarstomos Seime, manau, netrukus mes priimsime sprendimą. Taip pat parengta ir visai nauja Akcizų įstatymo redakcija, jam įsigaliojus Lietuva žengtų žingsnį Europos Sąjungos link. Įvertintos ir visos būsimos mokesčių sistemos reformos pasekmės.

Seimui jau pateiktas 2001 m. valstybės biudžeto tikslinimo projektas, kuriame numatytos ir prognozuojamų trumpalaikių neigiamų pasekmių likvidavimo priemonės. Siūloma kompensuoti savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo praradimus. Todėl vykdant mokesčių sistemos reformą, kartu bus išvengta galimų problemų dėl smukusio biudžeto pajamų lygio. Netrukus Seimą turėtų pasiekti visi reformai būtinų teisės aktų projektai, tikiuosi, bus galima mokesčių sistemą pertvarkyti pagal Vyriausybės užsibrėžtus tikslus. Todėl manau, kad rezoliucijos atskiros konstatuojamosios dalys, švelniai tariant, neatitinka tikrovės. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją G.Steponavičių. Tada kviečiu Seimo narį J.Čekuolį.

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, pakankamai retai stoviu šioje tribūnoje. Iš tiesų per dvi mūsų diskusijų valandas tiek daug jau buvo išsakyta, kad besiklausydamas kitų kalbų savąją taisiau ir braukiau kokius keturis ar penkis kartus, nes yra posakis, kad negražu ir nekorektiška parlamente kalbėti antrą kartą tą patį, kas jau buvo pasakyta. Kai jau viskas būna išsakyta ir kai tokiu atveju nebūna apie ką kalbėti, o kalbėtojas vis tiek turi savo kelias minutes laiko, yra geras posakis: “Skaitykite laikraščius”. Tai nėra nei sutapimas, nei ką, tačiau ruošdamasis ateiti čia į tribūną peržiūrėjau praeitos, užpraeitos dienų naujienų agentūrų pranešimų pavadinimus ir dar šiandienos spaudą paskaičiau. Aš tiesiog noriu jums pacituoti pavadinimus, nesigilindamas į smulkmenas: “Krovinių srautas per Lietuvą gegužę padidėjo”, “Mažmeninės prekybos apimtys per keturis mėnesius išaugo 8,4%”, “Panevėžio statybos trestas šiemet apyvartą tikisi padidinti trečdaliu”, “Birželį “Sodra” įmokas moka sėkmingiau”, “LISCO keltus užplūdo krovinių lavina”. Apie atskiras įmones galima, bet sakysite, kad reklamuoju: “Alita” uždirbo tiek ir tiek grynojo pelno”, “Akmenės cementas” – tiek ir tiek”, “Panevėžio pramonė auga”, čia šios dienos “Verslo žinios”. Kitas straipsnis – “Lietuvai sekasi geriau nei tikėtasi”, “Vokietijos “Kilbanko” paskelbtoje Baltijos šalių regiono apžvalgoje teigiama, kad Lietuvos ekonomika praėjusiais metais buvo plėtojama geriau nei manyta prieš kelis mėnesius”. “Baltijos tyrimų” sociologinės apklausos rezultatai: “daugiausiai per trejus metus Lietuvos verslininkų bei įmonių vadovų pasitiki valdžios sprendimais bei valdžios sugebėjimais spręsti problemas”. Visa tai, ką vardijote, yra akivaizdu ir visiems puikiai žinoma: nemokami atlyginimai, žemos algos, ten nepakanka finansavimo, ten jo nėra. Lygiai taip pat mes visi puikiai turime suprasti ir tas yra akivaizdu mums visiems, kad stebuklų nebūna ir per vieną, dvi, tris dienas, savaites, mėnesius šių klausimų neišspręsime. Yra svarbi generalinė linija, yra svarbi generalinė kryptis, kurios pasigenda opozicijos lyderis. Čia išvardijimai šių pavadinimų ir yra ta generalinė kryptis, kurią ši Vyriausybė stengiasi vykdyti. Kokias turime priežastis, kodėl buvome kaltinami neryžtingumu arba neveiklumu? Iš tiesų į šias pastabas galima atsižvelgti ir jas reikia priimti. Bet, mielieji kolegos, aš noriu pasakyti ir tokį dalyką, kad tas pastabas mes turime prisiimti ir sau. Pensijų sistemos reformą Seime gavome, Mokesčių sistemos koncepcija Seime voliojosi kelis mėnesius. Kur ryžtingumas, jeigu čia ji voliojosi kelis mėnesius? Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, alkoholio akcizai, prisiminkime legendines istorijas, LISCO privatizavimas. Kai kalbama apie stabdymą, nekaltinkime vien tik valdininkų ir biurokratų, kad jie yra didžiausi stabdytojai ir kad biurokratai mūsų valstybėje yra didžiausi kenkėjai.

Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamieji politikai, prisiimkime ir mes dalį atsakomybės už tai, kad yra neveiklumas, už tai, kad yra neveiksnumas, mes savo vėluojančiais sprendimais arba bandymais nepriimti jokių sprendimų už tai esame visiškai atsakingi. Kokią turime alternatyvą? Šios dienos laikraščiuose ekonomikos, finansų analitikai komentuoja galimus pasikeitimus Vyriausybėje, taip pat politinės kryties valstybėje pasikeitimą. Tikrai asmeniškai nebijau ir neturiu jokių baimių dėl raudonojo saulėlydžio, ar kaip ten kas sako. Šitai iš karto galime atmesti. Bet perspėjimai yra rimti. Jūs visi irgi sakote tas mintis, jūs žinote, bet iš šios tribūnos dar sykį noriu jas pasakyti.

Ekonomikos analitikai ne itin palankiai vertina socialdemokratų planuojamas permainas. Vienbalsiai teigiama, kad verslo aplinką neigiamai paveiktų planuojami įvesti progresyviniai mokesčiai. Tradiciškai reformų stabdymu kaltinami socialdemokratai nekelia pasitikėjimo nei Lietuvos, nei užsienio investuotojams. Baiminamasi, kad socialinei paramai skiriamos lėšos nebūtų švaistomos, užsienio bei vidaus paskolų lėšos, vis dėlto padidėtų fiskalinis deficitas. Socialdemokratų orientavimasis į socialinį sektorių bei reformų stabdymas visame pasaulyje jiems pelnė neigiamą įvaizdį, tad liberalų pasitraukimas ir socialdemokratų atėjimas biržoje turės neigiamos įtakos, šalyje gali strigti privatizavimas.

Kitas finansų analitikas, nesvarbu pavardė, spaudoje rasite, teigia: “Rinkimus laimėjus liberalams birža atsigavo, tačiau į socialdemokratų atėjimą rinka turėtų reaguoti neigiamai”. Čia yra tokie perspėjimai, į kuriuos tikrai verta atsižvelgti, ir aš tikiu, kad būsimosios Vyriausybės (jau matau signalą), labai linkėčiau, kad vienas pirmųjų žingsnių būtų tam, kad būtų nuraminta rinka, kad šie negatyvūs perspėjimai iš tiesų netaptų realybe. Tikrai labai nuoširdžiai linkėčiau sėkmės pirmiausia šiame sektoriuje ir, aišku, išmokėkite vėluojančias algas ir padarykite visa tai, kad tai galų gale baigtųsi, nes tikrai gėda mums, kad to negalėjome padaryti. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Seimo narys R.A.Sedlickas.

R.A.SEDLICKAS. Ilgos tuščios kalbos ne visuomet vertingesnės už kitas. Politikoje yra tie, kurie tampa politikais, kad jie galėtų geriau atstovauti savo siaurus asmeniškus interesus. Kiti suvokia savo pareigą kaip rūpinimąsi visos tautos interesais. Kas darosi šiandien, visiems aišku kaip dieną. Nėra apie ką kalbėti. Nereikia išvardyti nieko, nes viskas yra žinoma ir bobutei kaime.

Dabar, kas yra tie interesai, kurie suskaldė šią koaliciją? Aš išvardysiu tuos, ką suvokiu, aš nežinau kitų. Interesai tapti prezidentu, interesai privatizuoti dujas. Ar yra kitų? Nėra. Kalbos, kad čia kas nors nesusikalbėjo… Na, mes ne vaikai. Ką mes čia darome? Žinote, niekad negirdėjau tiek daug demagogijos kaip šiame Seime. Lygis pagal balus yra pradžios mokyklos. Nemoka išaiškinti nė vienos temos, pradeda nuo plakimo širdelės, mylėjimo žmonių ir paskui nusiridena į savo interesus. Ir viskas.

Kas, mano manymu, atsitiks šiandien? Mes čia verdame kaip audra puodelyje. Kaip mus vertins žmonės? Taip, kaip jie visuomet vertino, – mes gauname 10% palaikymo. Jei pasakyčiau tiksliai, ką žmonės sako, mane apskųstų Etikos komisijai. Sukčiai. Reikia kitų žodžių? Tik nori ką nors nukniaukti, taip, taip. Mes norime ką nors nukniaukti. Viskas. Dabar tas viskas yra. Aš sakau, kad reikia baigti tuos dalykus, tuos negražius žaidimėlius. Reikia baigti. Jei reikia, tai tada reikia išsikalbėti tiems, kurie gali, o tuos, kurie toliau nori vien tik žaisti ir kenkti, reikia izoliuoti. Ir viskas. Kaip darželyje aptverti tvorą ir uždaryti.

Problema yra ta, klausimas yra tas, ar mes norime tarnauti Lietuvos žmonėms. Tai mūsų pareiga. Ką bendra turi ponas V.Uspaskich, kiek nukniauks kas nors. Ką tas turi bendra? Ką bendra turi, jei ponas A.Paulauskas taps prezidentu ar ne? Yra sakoma, įkando į ranką vieniems, dar kraujuoja, įkando kitiems. Kaip darželyje. Nieko kita. Jei mes manome tarnauti Lietuvos žmonėms, tai mes turime pasikeisti. Dabar aš jums atvirai pasakysiu: man gėda. Man gėda būti su jumis. Gėda. (Plojimai, šurmulys)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, suprantama, net ir kalbant apie šią Vyriausybę, mes norom nenorom, nes svarstoma ilgesnio laikotarpio ataskaita, neišvengiamai vertiname ir buvusios pono A.Kubiliaus Vyriausybės darbą. Iš mums pateiktos solidžios pagal apimtį ataskaitos, susidaro įspūdis, kad iš tikrųjų nuveikta labai daug darbų. Bet ją pavarčius, įsigilinus, supranti, kad iš tikrųjų abi Vyriausybės, tiek dabartinė, mūsiškė, tiek ir buvusi pono A.Kubiliaus Vyriausybė, buvo ir yra įkaitai prieš keletą metų primestų žaidimo taisyklių, kurias primetinėjo patys, o primetė jiems. Man atrodo, kad tas problemas būtų galima padalyti į keturias stambias grupes. Tai jau keletą metų nuolat stagnuojanti ekonomika ir iš to kylantis chroniškas nedarbas.

Antra. Nevykęs valstybės valdymas, kurio pagrindinis akcentas yra tai, kad ne Seimas, ne Vyriausybė, o valdininkai iš tikrųjų valdo valstybę ir primeta savo žaidimo taisykles mums.

Trečia. Nevykęs stambių objektų privatizavimas ir neatsakingas, stačiai nusikalstamas privatizavimo lėšų iššvaistymas, užuot jas panaudojus pensijų reformai ir “Sodros” problemoms spręsti.

Ir ketvirta. Atsakomybės nebuvimas. Kad ir kas ką padarytų, kokius sprendimus priimtų, vis tiek už nieką niekas neatsako ir yra nebaudžiamas, o tai kelia vis naujų problemų. Matyt, viena iš mūsų Vyriausybės problemų yra ta, kad laiku nebuvo pateikta Seimui ir Lietuvai oficiali ataskaita ne apie Vyriausybės veiklą, o apie tai, kokioje padėtyje šalis buvo perimta po rinkimų. Padarius tai, matyt, šiandien negirdėtume ponų konservatorių mentoriško tono, kaltinančio dėl esamos situacijos mus ir visą šalį, užuot pripažinus savo klaidas. Ponai konservatoriai, stojimas į NATO ir į Europos Sąjungą – tai nėra vien jūsų privilegija ir neprivatizuokite to, kas jums nepriklauso! Būtų tuščios kalbos aiškinti, kas yra kas, nes, matyt, kiekvienas liks su savo tiesa, toks jau yra šis Seimas.

Tiesiog noriu iš šios aukštos tribūnos perduoti savo rinkėjų lūkesčius. Žmonės iš mūsų laukia ne partinių rietenų, ne premjero ir ministrų kaitos kas keli mėnesiai. Žmonės šiandien laukia aiškios pozicijos ir susitarimo, kaip mes bendrai susitarę dirbsime šaliai, kad įvyktų labai nedaug, o tik kad žmonės galėtų rasti darbo ir realiai pradėtų jausti, kad jų gyvenimas keičiasi į geresnę pusę. Padaryti tai ir gali ši koalicija, nes būtent ji, aš taip manau, nelabai linkusi dalinti, o daugiau sudaryti sąlygas dirbant užsidirbti, nes dalinti iš tikrųjų, nemeluokime, nebėra ko. Be to, žmonės nori, kad valdininkas spręstų jo problemas, o ne vaikytų mėnesių mėnesiais nuo vieno viršininkėlio prie kito. Žmonėms ne tiek svarbu, kas bus naujas “Lietuvos dujų” savininkas, jiems svarbu, kad po privatizavimo tų dujų būtų ir ne didesnėm kainom, kaip atsitiko, pavyzdžiui, su “Telekomo” paslaugom.

Manau, kad tai teisėti žmonių norai ir lūkesčiai ir mes negalime jų ignoruoti. Teisingai, šis Seimas ir ši Vyriausybė bent bando eiti šia kryptimi, bet taip pat reikia pripažinti, kad ne viskas dar pasisekė padaryti, o ir laiko buvo per mažai po to, ką radome prijaukta. Be to, susitarti yra iš tikrųjų menas. Juk negali atėjęs su savo viena tiesa reikalauti, kad antra pusė pripažintų tik tavo tiesą. Paprastai abi pusės turi skirtingus savo manymus ir nori nenori, bet tenka rasti trečią. Tai yra kompromisų menas. Ir ar bus mūsų koalicija, ar bus nauja koalicija, šis Seimas yra užprogramuotas tik kompromisų menui. Aš tai sakiau po mėnesio, prisiekęs šioje tribūnoje, ir esu įsitikinęs, kad jeigu šitas Seimas išbus 4 metus, laimės tik tie, kurie sugebės susitarti.

Dėl pastarųjų dienų batalijų. Jeigu vieno ar kito objekto privatizavimas nugriauna Vyriausybę, tai jau ne juokai, tai rimtas pavojus apskritai valstybei. Jeigu tai teisybė, – tai šalies teisėsaugos institucijų problema. Jeigu tai tiesa, tai, man atrodo, apskritai ko mes čia sėdime, mes tampame marionetėmis, kurias neaišku kas tampo už virvelių. Tai gal mes negaudykime namuose augintų šnipų, o iš tikrųjų vieną kartą pasakykime. Ir man atrodo, kad aukščiausi valdžios pareigūnai turėtų susirūpinti ir pareikalauti teisėsaugos institucijų išvadų, ar tai yra tik imitacijos, ar iš tikrųjų yra tokia grėsmė valstybei, kad ją valdo ne Seimas, ne Vyriausybė, o kažkokios interesų grupės, nes apie tai kasdien nuolat kalbama. Žmonės mūsų klausia ir, atvirai kalbant, aš nežinau, ką sakyti.

O baigti savo kalbą norėčiau optimistine gaida. Aš tikiu, kad nėra kitos išeities kaip orientuotis ne į kieno nors užgaidas ar norus, o tik į vieną mums visiems bendrą tikslą, kad šalis pajustų, jog pagaliau atsirado tikri valstybininkai, kurie pradėjo dirbti visai šaliai, kad už bet kokius asmeninius, partinius interesus aukščiau yra vienas bendras interesas – Lietuva.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka paskutinis kalba.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, ar jūs negalite pasirūpinti sumažinti garsą?

PIRMININKAS. Sumažinti garsą?

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, labai simboliška, kad man tenka kalbėti paskutiniam, nes, kaip sakiau, kol netapsiu premjeru, jūs nė vienas Lietuvos neišvesite iš krizės, todėl man ir tenka garbė.

Keletas pastabų dėl Vyriausybės programos. Pirma. Visgi manau, kad reikėtų pakeisti Statutą, pagal kurį neatsižvelgiant, ar nueina, ar ateina Vyriausybė… Jeigu nueina Vyriausybė, ji turėtų padaryti ataskaitą už bet kurį savo laikotarpį, kad būtų aišku, ką perimi ir t.t. Pirma, ko reikėtų, tai pakeisti Statutą.

Antra. Iš tikrųjų, mano galva, jeigu Vyriausybė būtų truputį kūrybiškiau pažiūrėjusi, reikėjo ataskaitą sudaryti iš dviejų dalių: A.Kubiliaus nuopelnai ir trūkumai ir antros. To nebuvo padaryta.

Dabar keletas, mano galva, šios Vyriausybės padarytų klaidų. Pirma buvo padaryta klaida, kai priėmėte rezoliuciją apie politikos tęstinumą. Tuo iš karto parodėte, kad vis dėlto naujos politikos nevykdysite, o žengsite senu, didelėmis klaidomis ir racionalumu pasižyminčiu politikos keliu. Ir galiu pasakyti, jog bet kuri Vyriausybė, kuri tęs tą pačią politiką, ji vis tiek prieis liepto galą neišspręsdama problemų. Ir dažnai viskas suverčiama privatizavimui. Privatizavimas, gerbiamieji, yra smulki detalė reformos kelyje. O pas mus ateina daugiau ne reformų vykdytojų, o prekeivių – kaip parduoti, kas ir savaime gali būti gan efektyviai valdoma.

Antra, mano galva, klaida. Faktiškai nė viena partija nenorėjo ir nenori taip greitai paimti valdžios. Vadinasi, viena, ko jums reikėjo, – dar ilgiau išlikti valdžioje, neskubėti su dujų ir elektros energetikos privatizavimu. Tai būtų užtikrinę jums mažiausiai 4 mėnesius realios valdžios. Iš esmės susikirto klausimai dėl šių dviejų dalykų.

Trečia. Kad ir labai keista, bet palyginti jauna ir pagal gyvenimo logiką turėjusi būti labai aktyvi Vyriausybė pasyviai vykdė savo funkcijas ir nesiėmė tų žingsnių, kurie būtų tikrai davę tam tikros naudos ir opoziciją būtų pastatę į nepatogią padėtį. Gal čia tas noras įtikti Europos Sąjungai, Pasaulio bankui, Tarptautiniam valiutos fondui įaugęs tiek į visą mūsų kūną, kad nežinome, jog jie net jau patys pripažįsta: jie nežino, kaip racionaliai vykdyti reformas pokomunistinėse šalyse. Jie yra dar didesni dogmatikai, negu buvo gosplane, gosfine. Jie apskritai nežino. Ir todėl kai vėl manipuliuojama – ten reikia su Tarptautiniu valiutos fondu, su tuo suderinti, – dėl kažkokių 50 mln. dolerių mes šokame pagal jų dūdelę. Gerbiamieji, tai apskritai parodo labai menką kvalifikaciją.

Toliau. Labai giriasi A.Kubiliaus Vyriausybė dėl taupymo politikos. Tai buvo suplyšusių kelnių ir tuščių kišenių politika. Šiandien krizės ištikta Lietuvos ekonomika. Šita politika visiškai nepasiteisino, ir finansų ministro pranešimas apie finansų stabilizavimą. Išleiskite vieną litą ir Lietuvoje bus patys stabiliausi finansai ir didžiausia ekonomikos krizė. Finansai ir ekonominis augimas derinami dalykai, kur galimi įvairūs variantai. Ir šiandien absoliutus finansų stabilumas stabdo ekonomikos augimą.

Ketvirtas dalykas. Labai man keista, kad Ekonomikos komitetas, galiu pasakyti, mes apskritai nežiūrim į partinę priklausomybę, mes norim vieno – kalbėti skaičiais, argumentais... Ir Vyriausybė nuolat ignoravo Ekonomikos komitetą. Ir jeigu nebūtų šito ignoravimo, seniai būtų parengtas kur kas geresnis energetikos restruktūrizavimo variantas, dujų privatizavimo, kitaip būtų privatizuojamas LISCO. Aš tai suprantu, kai aš pats buvau ministru, kai man reikėdavo ateiti į Seimo komiteto posėdžius, kai reikėdavo aiškinti elementarius dalykus, taip sielą draskė, aš ir pats nėjau. Bet vis dėlto pasirinkus šitą politiko arba ministro karjerą tenka eiti, kalbėti ir su labai politiškai kvalifikuotais, bet analfabetais ekonomiškai. Nieko nepadarysi, taip tenka daryti.

Gerbiamasis premjere, ministrai, ką jūs padarėte su LISCO? Pardavėte visą LISCO urmu ir po to sakote: mums užsieniečiai kai ką gražins. Jeigu jūs man galite pasakyti nors vieną tokio privatizavimo pavyzdį iš pasaulio praktikos, kai parduodamas objektas ir po to laukiama, kad kas nors grąžintų, tai yra apskritai bėda dėl privatizavimo. Jūs pakartojote tą patį “Mažeikių naftos” scenarijų, kurį aš galėčiau čia grubiais žodžiais apibūdinti, kaip gerbiamasis V.Landsbergis pasakė apie laisvas mergeles, tai čia dar prasčiau. Pardavėte užsieniečiams tą daryti su Lietuva ir dar primokate.

Toliau. Konstitucinis Teismas, čia nereagavote laiku, ir man gaila. 300 tūkst. išleidote Anglijos advokatams už tai, kad jie pasiūlytų išbraukti žodį “esminis”. O Anglijos teisėje esminis neesminis yra tas pat. Labai keista. Kadangi daugiau laiko… Aš tik džiaugiuosi nauja bręstančia koalicija. Kodėl aš džiaugiuosi? Todėl, kad sutampa du geri lozungai: nusipelnėme gyventi geriau ir nusipelnėme ryžtingos Vyriausybės. Manau, nuo to prasidės mums geri laikai. Ačiū už dėmesį.

Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos” projektas Nr.IXP-753. Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ataskaitos” projektas Nr.IXP-753A. Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitos vertinimo" projektas Nr.IXP-753(2A) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dabar išklausėme visus norinčius dalyvauti diskusijoje. Yra trys rezoliucijos. Reikėtų pasitarti, kokia tvarka už jas balsuojame. Siūlau tokią tvarką. Iš eilės pirmoji – teikia Socialdemokratų frakcijos seniūnas V.Andriukaitis, antroji yra Liberalų frakcijos vardu pateikta D.Kutraitės-Giedraitienės ir trečioji yra pateikta tiktai vakar Seimo nario V.Landsbergio. Siūlau balsuoti už visas iš eilės, pradedant pirmąja, antrąja, trečiąja, ir matysime, koks bus rezultatas. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Mes turėtume išlaikyti, ko gero, Statuto procedūrą – pateikimą. Nes rezoliucijos išdalintos, bet jos nebuvo pateiktos.

PIRMININKAS. Gerai, išlaikykime visas tris… Aš maniau, kad jau buvo pateikimas. Tada kviečiu į tribūną pirmosios rezoliucijos autorių V.P.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite pateikti mūsų rezoliuciją dėl Vyriausybės veiklos.

Labai norėčiau iš karto atkreipti dėmesį, kad aš komentuosiu visus rezoliucijos punktus ir pateiksiu argumentus, nes to reikalauja pateikimas. Po to mes turėsime apsispręsti, ar mes priimame rezoliuciją be pataisų, ar redaguojame rezoliuciją, kurią rezoliuciją priimame. Taigi reikėtų per pateikimą išdėstyti komentarus.

Reaguodamas į diskusijoje išsakytas pastabas, norėčiau pradėti nuo pačios ryškiausios pono V.Landsbergio… Ach, kaip gaila, kad jo nėra. Jis buvo labai savikritiškas. Jis iš tikrųjų pirmą kartą save kritiškai įvertino ir atkreipė dėmesį, kad paukščiams, kurie deda kiaušinius, reikalai yra suprantami, bet jam ne. Taigi pradėsiu nuo to, kas yra nepadaryti darbai.

Norėčiau pasakyti, kad, ko gero, mes vienintelė frakcija, kuri padarėme labai paprastą dalyką. Mes įvertinome Vyriausybės veiklos planą ir Vyriausybės darbų atsilikimą nuo grafiko. Dabar norėčiau jums pateikti net elementarius dalykus. Štai yra 14 eurointegracinių įstatymų, kurie vėluoja. Štai yra R.Pakso pasirašytas raštas dėl šių įstatymų, kada jie turėjo būti pateikti. Būtent dėl to mes ir sesiją pratęsiame. Mano klausimas. Dėl kokių priežasčių taip atsitiko šiai Vyriausybei, kad tie nepadaryti darbai iki šiol stringa? Tai yra Vyriausybės veiklos ataskaita dėl savo pirmaeilių dalykų. To negalima nežinoti. Konservatoriams linkėčiau taip pat daryti tą patį – vykdyti savo parlamentinę kontrolę.

Taip pat galiu pasakyti, kad darbai vėlavo dėl Seimo nutarimo dėl strateginių įmonių sąrašo. Galbūt mes būtume tuomet kur kas esmingiau sprendę ir dujų privatizavimo, ir “Lietuvos energijos”, ir kitus klausimus. Kur šie darbai? Kodėl Seimo pavedimas iki kovo 1 dienos neįvykdytas iki šiol? Taigi mes ir klausiame, kodėl pateiktoje ataskaitoje nėra nepadarytų darbų analizės, nes nepadaryti darbai yra popieriuje išdėstyti. Užsibrėžta ir nepadaryta. Dėl ko? Kas kliudė šiai Vyriausybei padaryti? Juo labiau kad visas Seimas vienareikšmiškai priėmė įsipareigojimą netgi neeilinę sesiją surengti, kad prioritetas eurointegraciniams įstatymams būtų sudarytas. Kodėl? Galima daug girtis eurointegraciniais dalykais, kurie apskritai yra ne tik ir ne tiek šios Vyriausybės nuopelnas, kiek visų politinių jėgų nuopelnas. Čia net ir diskusijų nėra. Ypač nesmagu girdėti, kad net Prezidento vizitas į Maskvą, pasirodo, šios Vyriausybės nuopelnas. Aš abejočiau kolegos A.Medalinsko kalbos nuoširdumu.

Mes klausiame, kokios priežastys sukliudė nepateikti Seimui laiku biudžeto patikslinimo, nepateikti Seimui laiku strateginių įmonių sąrašo, nepateikti Seimui laiku Biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo įstatymo pataisų, vis tai nukeliant. Kokios priežastys? Tai yra šio ketvirčio darbų planuose.

Antras dalykas. Mes akcentuojame, kad nesugebama pasiekti šalies ūkio pagyvėjimo. Tą rodo visi rodikliai. Todėl pamėginsiu pacituoti poną J.Lionginą. Norėčiau paklausti poną J.Liongino. Jis tik ką kalbėjo. Štai birželio 20 d. duomenys. Valstybės biudžeto pajamų atsilikimas birželio 20 d.- 100 mln. litų. Savivaldybių biudžetų birželio 1 d. – 80,6 mln. litų. Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto deficitas – 266 mln. litų. “Sodros” deficitas birželio 1 d. – per 600 mln. litų.

Dėl obligacijų ir vertybinių popierių palūkanų sumažėjimo. Tai gal turėtume pasakyti, kad komerciniai bankai iš tikrųjų išmetė nemažą sumą pajamų, išaugo pinigų pasiūla rinkoje. Šiuo atveju galbūt dėl to diskutuotume, bet akivaizdus atsilikimas dėl biudžetinių dalykų.

Galima toliau pratęsti, kad nesutvarkyta valstybės tarnautojų ir valstybės kuruojamų įmonių vadovų darbo apmokėjimo sistema. Ką čia tęsti, kai vėl net šiandien pateikiame, kad dar reikia nukelti terminus. Gal konservatoriai šiek tiek atsimerktų prieš kritikuodami. Mes kalbame apie labai konkrečius šios Vyriausybės plano darbus, atsiribodami nuo kitų dalykų, nes apie tai ir turėtume diskutuoti.

Lygiai taip pat būtų galima pasakyti ir dėl “Sodros” deficito, ir dėl pensijų problemų. Komentuoti LISCO privatizavimą, komentuoti Taupomojo banko privatizavimą būtų galima labai įvairiai. Vieni giriasi, kad už Taupomąjį banką lyg ir gauta pakankama pinigų suma, o kiti nurodo, kad tai yra katastrofiškai pigiai parduotas objektas. Kai vienas konkurentas ir vienas šaltinis, sunku ką nors dėl to pasakyti. Manau, kad Vyriausybei nereikėtų didžiuotis, nes problema visiškai akivaizdi, kai parduodi vienam, negali girtis, kiek gavai. Juo labiau kad finansų rinkoje aiškiai koncentruojasi vienos valstybės kapitalas. Tai gana sudėtinga. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo atžvilgiu vargu ar tai pateisinama.

Dėl LISCO. Dėl LISCO ir Valstybės kontrolės išvados, ir Generalinės prokuratūros išvados, ir per generalinio prokuroro ataskaitą niekas net nedrįso prieštarauti generalinio prokuroro pateiktoms išvadoms. Tai mes, kolegos, esame liudininkai. Kaip čia su teisiniais dalykais? Kokia čia yra valstybės pozicija? Kaip liberalų Vyriausybę pagirti, kaip teisinius principus saugančią Vyriausybę? Ką kolega R.Šukys galėtų į tai atsakyti? Šiuo atveju visiškai akivaizdu, kad ir Konstituciniame Teisme bus nagrinėjame ta problema, ir teismuose bus nagrinėjama ta problema. Gal čia galima girtis, kad tai yra padaryta derinant, pateikiant, diskutuojant, pasidalijant savo nuostatomis? Vargu ar reikėtų toliau gilinti šią poziciją.

Galėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną labai ydingą praktiką. Valstybės kontrolė pateikė išvadas dėl Vyriausybės sprendimo dėl “Belenergo” skolos, dėl (…). Išvados buvo svarstytos komitetuose. Ekonomikos komitetas pateikė savo išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas – taip pat. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat, kad jie nepritaria tam. Tai ką nutarė Vyriausybė? Pasielgti panašiai kaip su “Mažeikių nafta”. Užuot pakeitusi tą nutarimą, kad ištaisytų klaidas, kad peržiūrėtų ir skelbtų naują konkursą, Vyriausybė žengė labai paprastu keliu: siūlo Seimui priimti. Šį ketvirtadienį turėsime tai svarstyti Seime. Kolegos, ar čia ne ta pati praktika, kai sprendimai dėl “Mažeikių naftos” buvo įteisinti Seimo nutarimais, o po to nėra atsakingų? Kaip mes apie atsakomybę kalbame? Vadinasi, vieną kalbam, kitą darom. Šia prasme atsakomybė, kolegos, yra bendra. Dar svarbiau – asmeninė visų ministrų ir premjero taip pat.

Todėl mes, pateikdami šią rezoliuciją, išvardydami visas sudėtines dalis, siūlome ją priimti be redakcijos ir vertiname šios Vyriausybės veiklą nepatenkinamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, turbūt sutiksite su manimi, kad tai, kas šiandien vyksta Seimo posėdyje, yra ne kas kita kaip politinės interpretacijos, ir tuos pačius faktus mes vertiname iš skirtingų pozicijų, todėl mūsų nuomonės išsiskiria. Bet ar iš tiesų viskuo, kas yra parašyta šiame jūsų pateiktos rezoliucijos projekte, jūs pats tikite? Pavyzdžiui, “Ministras Pirmininkas ir Vyriausybė nesugeba pasiekti šalies ūkio pagyvėjimo”. Iš tikrųjų galima vardyti aibę ženklų, kriterijų, pagal kuriuos galima spręsti, kad šitas pagyvėjimas yra. “Vyriausybės pasiūlyta mokesčių koncepcija faktiškai žlugo”. Ką reiškia faktiškai žlugo? Yra parengta koncepcija, ji patvirtinta Vyriausybės, yra įstatymų projektai, kurie jau dabar gali ateiti į Seimą, ir jeigu būtų gera Seimo valia, šitie įstatymų projektai dar šioje sesijoje galėtų būti priimti ir mūsų žmonės pajaustų mokesčių naštos mažėjimą.

Paskutinis akcentas. “Vyriausybė, kaip pagrindinis akcininkas, nesiima jokių priemonių sustabdyti “Mažeikių naftai” gresiantį bankrotą”. Vyriausybė šiandien ir rytoj svarsto “Williams” ir JUKOS susitarimą. Pasigirsta balsų iš kairiosios opozicijos, iš socialdemokratų, kodėl pasirinktas JUKOS, kodėl ne “Lukoil”?

PIRMININKAS. Jūs turite užduoti klausimą.

E.masiulis. Klausimas mano būtų toks – ar iš tikrųjų jūs, pone Andriukaiti, opozicijos lyderi, tikite tuo, kas yra parašyta rezoliucijoje?

V.P.ANDRIUKAITIS. Trumpai atsakant, jūsų nuostaba iš tikrųjų teisinga, ir jūsų nuostaba tikiu. Jeigu plačiau, galėčiau pasakyti dėl “Mažeikių naftos”. Man dabar sunku komentuoti, po kokių Seimo sprendimų buvo atlikta “Mažeikių naftos” finansų kontrolė ir padarytos išvados. Kodėl Vyriausybė nesiėmė jokių priemonių, jokių, pabrėžiu, nors R.Paksas ir J.Lionginas gerai žinojo tam tikras sutarties sąlygas, bet garsiai trenkė durimis prieš metus, dar būdami konservatoriais. Kodėl iki šiol nesiėmė jokių priemonių ir netgi neinicijavo “Mažeikių naftos” audito, o tai teko daryti Seimui ir teko daryti mūsų koalicijos siūlymu?

Dėl JUKOS. Tegul bus ir JUKOS, svarbu, kad reikalai eitų į priekį. Po didžiulio spaudimo šioks toks pajudėjimas yra, bet to nepakanka. To nepakanka. Pirmiausia reikia atsakyti į tai, kokia yra finansinė šios įmonės situacija. Ji iš tikrųjų ant bankroto slenksčio. Galima būtų tęsti ir tęsti atsakymus. Aš manau, kad rezoliucijos motyvai yra pakankamai aiškūs ir argumentuoti.

PIRMININKAS. Aš paprašyčiau klausiančių trumpiau formuluoti klausimus ir bus trumpesnis atsakymas, nes mes turime tris rezoliucijas, ir aš manau, kad iki pietų mes vos spėsime. Seimo narys G.Steponavičius. Prašom.

A.GRICIUS. Tai gal man galima?

PIRMININKAS. Atsiprašau. A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkoju. Aš tikrai sveikinu gerbiamąjį Vytenį su tokia emocinga, tikra tribūno kalba pristatant šią rezoliuciją, kuri tikrai pasižymi geru tonu, kirčiavimu, akcentų išdėstymu. Beveik idealu. Tik man labai gaila, kad rezoliucijos turinys, mano nuomone, gerokai prasilenkia su realybe. Jau mano kolega E.Masiulis minėjo tuos abejotinus teiginius, kurie yra šioje rezoliucijoje. Aš pridurčiau, kad galbūt kai kas ir teisingai pasakyta. Pavyzdžiui,..

PIRMININKAS. Minutę jūs jau išnaudojote ir klausimo nesuformulavote.

A.GRICIUS. Aš klausimą formuluoju taip. Ar gerbiamajam V.Andriukaičiui neatrodo, kad šioje rezoliucijoje dėl pusės klausimų, kurie joje yra iškelti, kaltas Seimas, kad Seimas neprisiima jokios atsakomybės dėl to, kad tie dalykai nevykdomi? Daugelis tų problemų buvo pasiekusios Seimą, bet mes nesugebėjome jų išspręsti. Ar jums neatrodo, kad tai yra vienpusiška rezoliucija, nė kiek nepasakant, kad Seimas taip pat yra daug ko nepadaręs? Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegai A.Griciui vėlgi atsakau trumpai, taupydamas laiką – neatrodo, o jeigu jūs esate kitos nuomonės dėl Seimo kaltės, jūs turite teisę inicijuoti priešlaikinius rinkimus.

PIRMININKAS. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, gerbiamasis pranešėjau, į datą, kuria yra registruotas šis rezoliucijos projektas. Tai yra dviejų savaičių trukmė ir, aš manyčiau, kad gyvenimas per tas dvi savaites gerokai pasikeitė. Aš klausčiau, ar jūs nemanytumėte, nebevardindamas tų dalykų, apie kuriuos mano kolegos užsiminė, kad iš esmės šią rezoliuciją reikėtų redaguoti išbraukiant nemažą dalį punktų, taip priartinant ją prie šiandieninių realijų? Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega, galbūt neatidžiai klausėtės. Aš turiu tris pasiūlymus: pirmiausia balsuoti dėl visos rezoliucijos teksto be redagavimo, nes argumentų užtenka, kad visi punktai liktų. Antrasis pasiūlymas – apsispręsti dėl alternatyvų, nes yra trys rezoliucijos, ir trečiasis – sudaryti redakcinę grupę. Tai yra Seimo valia.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamasis kolega, norėčiau dėl socialinės apsaugos dalykų. Ar jūs iš tikrųjų manote, kad nesumažino “Sodros” deficito priimti įstatymai, nors skaičiai aiškiai nedviprasmiškai sako, kad sumažino, nors nepanaikino? Ar jūs iš tikrųjų manote, kad yra nesustabdytas nedarbo augimas, nors skaičiai sako visiškai ką kita? Ir pagaliau, gerbiamasis Andriukaiti, kaip jūs vertintumėte savo kolegas, kurie komitete bendru sutarimu pritarė Vyriausybės ataskaitai (tai yra Socialdemokratinės frakcijos atstovai), o šiandien balsuotų už jūsų rezoliuciją, kurioje Vyriausybės ataskaita vertinama nepakankamai? Kaip jūs žmoniškai vertintumėte tokius žmones? Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip žmogiškai ir vertinčiau, nes žmogiškas vertinimas, kaip jūs žinote, kolega, yra labai platus. Tai vienas dalykas. Antra, manau, kad mano kolega A.Sysas jums labai įtikinamai išdėstė tiek savo, tiek kitų komiteto narių poziciją… pone Melianai, aš jums atsakinėju. A.Sysas išsakė savo poziciją, kuri atsispindi ir šioje rezoliucijoje.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega Andriukaiti, aš norėčiau paklausti dėl vienos jūsų formuluotės, kuri skamba taip: “Vyriausybė kaip pagrindinis akcininkas nesiima jokių priemonių sustabdyti AB “Mažeikių nafta” gresiantį bankrotą”. Norėčiau paklausti, ar jūs nesutiktumėte pakeisti šios formuluotės, kad ji atitiktų tikrąsias jūsų nuostatas, ir ta pačia proga norėčiau pacituoti šiandienos “Lietuvos ryto” laikraštį. Štai citata. “Lietuvos ryto” žiniomis, “Lukoil” tikisi, kas sandoriui su JUKOS nepritars būsimoji socialdemokratų ir socialliberalų Vyriausybė, dėl kurios sudarymo Rusijos koncerno atstovai nė kiek neabejoja”. Ar jūs nesutiktumėte pateikti tą punktą, apie kurį aš kalbėjau, kad jis skambėtų taip: “Vyriausybė kaip pagrindinis akcininkas nesiima jokių priemonių sustabdyti AB “Mažeikių nafta” sutartį su kompanija JUKOS?

V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau pasakyti, kad jūsų mintis labai gili. Bet dar N.Gribojedovas pastebėjo, o ką pasakys grafienė Sofija Ivanovna? Šiuo atveju man labai svarbus paskutinis konservatorių žodis, nes ne tik “Lietuvos ryto” žiniomis, bet ir vieno iš konservatorių lyderio A.Kubiliaus žiniomis, Lietuvos socialdemokratai ruošiasi parduoti Lietuvą Rusijai.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone opozicijos lyderi, aš kviečiu nesinervinti tribūnoje ir ramiai išklausyti klausimą.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ką jūs sakote?

R.JUKNEVIČIENĖ. Mano klausimas būtų toks. Kaip žinote, šita Vyriausybė buvo patvirtinta kaip koalicinė Vyriausybė. Ją sudarė socialliberalų, liberalų partijos, taip pat kelios mažiau narių Seime turinčios partijos, ir staiga pačioje šios rezoliucijos pabaigoje šita koalicinė socialliberalų ir liberalų Vyriausybė vadinama R.Pakso Vyriausybe. Nė vieno žodžio nėra apie jūsų naujai įsimylėtus socialliberalus. Ar iš tikrųjų jūs galėtumėte objektyviai įvertinti abiejų partijų, abiejų partnerių, kurių atstovai yra Vyriausybėje, veiklą? Čia yra rašoma, sakykim, apie socialinius klausimus, apie žemės ūkio reformos sustabdymą kaip visiškai blogai sprendžiamus dalykus. Mano žiniomis, šie abu ministrai jūsų būsimoje Vyriausybėje bus palikti. Tai kur čia logika?

V.P.ANDRIUKAITIS. Ponia Rasa, aš nedalyvavau tame mūsų frakcijos pasitarime, kuriame jūs dalyvavote, tai pirmiausia. Dovanokit, ne viską žinau. Antras dalykas. Iš tikrųjų seku geriausiomis jūsų tradicijomis. Kaip žinote, nieko nėra geriau, kaip sekti tomis tradicijomis, kurias konservatoriai palieka, tarkime, Gedimino Vagnoriaus Vyriausybė. Ten būtų sunku atskirti, kurie konservatoriai, kurie krikdemai, bet G.Vagnoriaus. Taigi matote, vėl einu tomis jūsų klasikinio politikavimo taisyklėmis. O jeigu rimtai, nėra abejonių, kad Vyriausybė ir jos ministrai atsakingi už savo sritis. Ir žemės ūkio ministras, ir švietimo ministras, ir vidaus reikalų ministras – ten iš tikrųjų yra pakankamai daug kritikos, ir mes, kaip žinote, žemės ūkio ministro veiklą vertiname labai kritiškai. Šiuo atveju visiškai aiškiai neslėpdami sakome, kad už sprendimus, kuriuos palaiko valdančioji koalicija čia (tikrai sutinku su A.Griciumi), už tuos sprendimus, kuriuos parėmė valdančioji dauguma čia, valdančioji dauguma prisiima atsakomybę. Lygiai taip pat kaip ir konservatoriai, kurie iš esmės yra valdančiosios daugumos partneriai, o gal net naujieji koalicijos nariai.

R.JUKNEVIČIENĖ. Bet kam taip nervintis?

PIRMININKAS. Seimo narys K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikro ši rezoliucija sėkmingai galėtų tikti, pavyzdžiui, praeitų metų situacijai įvertinti, kai koalicija perėmė, nes bendros frazės arba reformų eigos įvertinimas iš esmės mažai pasikeitė. Klausimas jums toks. Sakykite, po devynių mėnesių, kai jūs būsite valdžioje, jeigu ta situacija nesikeis, o yra daug požymių, kad ji taip nesikeis, kaip jūs teigiate, atvirkščiai, toje rezoliucijoje, ar jūs iš tos pačios tribūnos kitai valdžiai pasakysite tą, ką sakote dabar, kad nevyksta reformos, kad valdžia neryžtinga ir kitus dalykus? Labai ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Klausimas tikrai yra geras. Juo labiau kad mudu 10 metų dirbame parlamente, gal ne visada nuosekliai, bet abu puikiai žinome, žiūrėdami vienas kitam į akis, kaip pasirašėme dėl “Mažeikių naftos”, kokios buvo situacijos, kaip vieni vinguriavo, o kiti nevinguriavo. Aš manau, kad jūs pakankamai gerai mane pažįstate.

Dabar antras dalykas. Tikrai noriu pasakyti, kad rezoliuciją vertiname atsiriboję nuo to, ką pateikė Vyriausybė. Vyriausybė pateikė labai netikusį tekstą. Ministerijų ataskaitų Seimas nereikalauja. Seimas reikalauja Vyriausybės ir jos ministrų ataskaitų. Tai yra konstitucinė norma. Galbūt vėliau bus galima pakalbėti, kaip tai turėtų būti daroma. Deja, netgi premjeras visos komandos nedrįso atvesti į Seimą.

Dabar dėl ataskaitos konkrečių dalykų. Mes pasiėmėme Vyriausybės veiklos planą, kuris yra patvirtintas, ir pagal šį Vyriausybės veiklos planą pažiūrėjome į grafiką, kada kokie darbai vyksta. Jeigu būtume kalbėję apskritai, būtume nekorektiški. Bet šiuo atveju kalbame labai konkrečiai ir dėl įstatymų, ir dėl terminų, ir dėl įvykdymo darbų, ir dėl sprendimų strigimo Vyriausybėje. Tą, beje, ir jūs pastebėjote čia, tribūnoje, sakydamas, kad yra Vyriausybės valdymo krizė. Aš su jumis šiuo atveju visiškai sutinku.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Norėčiau pasitarti. Dirbame dvi su puse valandos be pertraukos. 15 minučių pertrauka. Ačiū. Ne, ne, grįžtame 12 val. 50 minučių į salę, mums reikės išklausyti dar ir kitų rezoliucijų pateikimą.

Dar noriu pranešti, kad renkasi Latvijos grupė.

Pertrauka

PIRMININKAS. Mes turime tris rezoliucijas ir dabar reikia išsiaiškinti. Kitos nepateiktos. Gerai, registruojamės.

Palaukite, netriukšmaukite. Yra trys rezoliucijos. Aš dar kartą sakau. Ir mums reikia dėl visų trijų balsuoti. Gerai. E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, Pirmininke. Aš dėl vedimo tvarkos. Iš tiesų yra pateiktos trys skirtingos rezoliucijos. Liberalų frakcijos pozicija tokia – mes esame už tai, kad šios rezoliucijos nebūtų priiminėjamos. Jeigu socialdemokratai savo rezoliuciją atsiimtų arba jai būtų nepritarta, mes irgi atsiimtume savo rezoliucijos tekstą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Trečios niekas nesiūlo atsiimti. Ar yra pranešėjo?.. (Balsai salėje: balsuojame!) Palaukite, mums reikia tiksliai žinoti, ar yra atsiimama.

A.KUBILIUS. Pirmininke, aš atsiprašau. Negalima šitaip manipuliuoti Seimo valia. Aiškiai matote, kad trūksta socialdemokratų, kurie nuėjo atšvęsti, ir dabar negalite pradėti balsavimo. Aš siūlau balsuoti. Po to…

PIRMININKAS. Aš dar kartą klausiu, ar atsiims V.Landsbergis?

A.KUBILIUS. Aš pasakysiu po to. Kai nubalsuosime, tada ir pasakysiu.

PIRMININKAS. Mano supratimu, reikia visas tris pateikti, o po to balsuoti. Būtų aišku, už ką balsuojame.

A.KUBILIUS. Pirmininke, atskiri dokumentai. Kokia problema? Kodėl jūs dabar staiga pasimetėte? Čia gi ne tvoros klausimas svarstomas.

PIRMININKAS. Tai yra alternatyvūs dokumentai. Gerai, kviečiu į tribūną D.Kutraitę-Giedraitienę pateikti rezoliuciją. (Triukšmas salėje)

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis Pirmininke, man atrodo, kad tikrai buvo išreikšta Seimo narių valia, siūlymas pateikimą taikyti ne tokį, kokį jūs siūlote. Man atrodo, Seimo narys A.Kubilius labai aiškiai pateikė pasiūlymą, kad būtų galima balsuoti po kiekvieno dokumento. Aš manau, kad tuo klausimu pagal Seimo statutą vis dėlto turėtume balsuoti, nes toks buvo Seimo nario siūlymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Atsisėskite ir apsiraminkite. Kitus raminate, ir pats nusiraminkite. Yra pateikta viena rezoliucija, mes dėl jos balsuosime. Palaukite, jūs norite… Tada balsuokite vieni už savo, kiti – už savo. Tada bus ramu. (Juokas salėje) Taip, vienu metu. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, iš tikrųjų labai sunku balsuoti už rezoliucijas arba už savo rezoliuciją. Galbūt anos rezoliucijos bus geresnės ir balsuotume už anas rezoliucijas, bet jos nepateiktos. Todėl aš manyčiau, kad reikia pateikti visas. Siūlyčiau tai padaryti, kad mes galėtume pasirinkti ir balsuoti už pačią geriausią rezoliuciją.

PIRMININKAS. Gerai. Yra du siūlymai. Pateikti visas tris, po to balsuoti. Yra siūlymas – už kiekvieną pateikus balsuoti. Sutinkate? Prašom registruotis. Vyksta registracija. Neužsiregistravo. Gerai, dar kartą registruojamės.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Atidžiai pasiklausykite, kaip formuluoju klausimą. Alternatyvus balsavimas. Pirma nuostata – balsuojam po kiekvienos rezoliucijos. Antra nuostata – išklausom visų rezoliucijų pateikimą ir tada balsuojam paeiliui. Ar aiškiai suformulavau? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Prašom. Jeigu už – tai po kiekvienos, o jeigu prieš – išklausius visas.

Už – 43, prieš – 41, susilaikė 2. (Triukšmas salėje) Palaukite. Alternatyvus balsavimas. Susilaikiusiųjų neskaičiuojam. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, frakcijos vardu prašau pakartoti registraciją ir balsavimą, nes daugelis nespėjo užsiregistruoti, tarp jų ir aš.

PIRMININKAS. Pakartojam registraciją. Prašom registruotis. (Balsas salėje) Nieko nereikia priimti, reikia registruotis.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Dar kartą kartoju alternatyvų balsavimą. Kas už, tai yra iš karto už tai, kad dabar po pateikimo pradedam balsavimą, kas prieš – išklausius visas išvadas, visų rezoliucijų pateikimą.

Už – 45, prieš – 46. Nieko nepasiekiau, o tiesiog išreikšta valia. Kviečiu į tribūną D.Kutraitę-Giedraiteinę pateikti rezoliucijas. Jūs? E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų Liberalų frakcijos pozicija išlieka nuosekli. Mes matome, kad šios dienos Vyriausybės veiklos svarstymas, diskusijos dėl Vyriausybės veiklos ir rezoliucijų priėmimas dėl Vyriausybės veiklos tampa politiniu farsu, tampa politinių interpretacijų dalyku. Todėl ir mūsų rezoliucijos projektas atsirado vien dėl to, kad yra pateiktos kitos rezoliucijos su kitais tekstais, ir pirmiausiai socialdemokratų opozicijos rezoliucija. Jeigu Socialdemokratų opozicinė frakcija atsiimtų savo rezoliuciją, mes lygiai taip pat pasektume tuo pačiu pavyzdžiu ir šios rezoliucijos nesvarstytume Seime, ją atsiimtume.

Iš tikrųjų šiandien diskusijų metu buvo pakankamai daug išsakyta argumentų vertinant Vyriausybės veiklą, paliestos įvairios Vyriausybės veiklos sritys. Tikrai nesinorėtų to kartoti. Matome, kad šios dienos diskusijos Seime, ankstesnės diskusijos įvairiais lygiais neprisideda prie valstybės stabilumo ir tam tikros pasekmės jau dabar yra – Europos Sąjungos pareigūnai pradeda keisti savo darbotvarkes, keisti savo vizitų grafikus aplenkdami Lietuvą. Aš manau, kad tai yra pasekmės tų dalykų, apie kuriuos mes, politikai, pastaruoju metu kalbame ir dėl kurių diskutuojame.

Žiūrint į socialdemokratinės opozicijos pateiktą rezoliuciją, matyti, kad daugelis tezių, daugelis sakinių yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, neturi konkretaus turinio. Yra pasigendama argumentų. Todėl savo rezoliucijos projekte, nesigilindami ir nedetalizuodami dabartinės Vyriausybės veiklos laimėjimų ir trūkumų, mes siūlome Seimui išreikšti paramą dabartinei Vyriausybei. Bet koks vyriausybių griovimas tokioje mūsų, Lietuvos, demokratinėje valstybėje, kuri dar žengia tik pirmus demokratijos kūrimo žingsnius, būtų pavojingas valstybės stabilumui, būtų pavojingas valstybės vidaus politikai ir Lietuvos ekonomikai, taip pat ir Lietuvos žmonėms. Todėl siūlydami palaikyti dabartinės Vyriausybės veiklą ir ragindami dabartinę Vyriausybę tęsti tas reformas, kurios yra numatytos Vyriausybės programoje, tas reformas, kurios jau yra pradėtos, mes siūlome palaikyti būtent Liberalų frakcijos teikiamą rezoliucijos projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs – jaunas ir daug žadantis politikas, aš manau, kad po 5, po 10 metų jūs ir toliau nepasitrauksite iš politikos. Aš jums siūlyčiau šią savo kalbą, kurią šiandien pasakėte labai raiškiai, įspūdingai, atsispausdinti ir pasikabinti savo kabinete matomoje vietoje. O jūsų norėčiau paklausti štai ko. Ar jūs tikite tuo, ką jūs kalbate?

E.MASIULIS. Ačiū, pone Kunčinai, už tokį siūlymą, gal juo ir pasinaudosiu. Dėl to, ar tikiu, ką aš kalbu. Aš visada tikiu tuo, ką kalbu. Ir šis atvejis taip pat yra ne išimtis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Minutę, neįjungiau. Prašom. Nuspauskite dar kartą mygtuką, bus greičiau. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu šiek tiek pacituoti jūsų žodžius. Jūs paminėjote, kad rezoliucijų priėmimas yra farsas. Mano klausimas būtų toks: kodėl dalyvaujate farse, jeigu sakote, kad jums reikia tos rezoliucijos, kad palaikytumėte savo Vyriausybę? Tai lygiai tokį pat palaikymą išreikštumėte nepritardami socialdemokratų siūlomai rezoliucijai, jeigu ją siūlytumėte atmesti. Jeigu ji būtų atmesta, tai būtų taip pat Vyriausybės palaikymas. Kam teikiate savo rezoliuciją, jeigu tai yra farsas?

E.MASIULIS. Aš visada už tai, kad būtų alternatyvios galimybės pasirinkti. Geriau rinktis iš dviejų daiktų negu iš vieno. Iš tikrųjų ši rezoliucija išreiškia mūsų Liberalų frakcijos požiūrį į esamus politinius procesus, į Vyriausybės veiklą. Mes, kaip politinė jėga, matome reikalą šią poziciją išreikšti. Tačiau mes nepritariame tokioms priemonėms, kuriomis bandoma šias pozicijas reikšti Seime. Užuot beveik 4 val. pakankamai tuščiai leidę laiką, mes iš tikrųjų galėtume dirbti ir priiminėti įstatymų projektus. Bet kadangi socialdemokratinė opozicija ryžosi primesti tokias žaidimo taisykles, tai mes taip pat atsakome savo rezoliucijos projektu.

J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, jūs paminėjote, kad Europos politikai jau pradeda aplenkti Lietuvą. Norėčiau paklausti, kokie konkretūs Europos politikai pasakė, kad jeigu keisis Vyriausybė, tai jie aplenks Lietuvą? Vienas klausimas. Ir pastabėlė. Esate jaunas žmogus. Jaunas žmogus visada pilnas jėgų, veržlumo. Ką jūs sakote apie tą Europą, tai jūsų dvasia yra vasalo. Ar gali vasalai išvesti valstybę į ekonominio klestėjimo kelią?

E.MASIULIS. Čia, matyt, retorinis klausimas. Manau, kad ponas J.Veselka tam tikra prasme širdies kertelėje džiaugiasi, kad Europos Sąjungos pareigūnai pradeda aplenkti Lietuvą. Kalbant konkrečiai, galiu pateikti G.Verheugeno vizito pasikeitimus. Šis vizitas buvo suplanuotas savaitės pradžioje ir yra atidėtas. Nėra tiesiogiai pasakyta, dėl ko taip daroma, bet tam tikras sąsajas tarp to, kas vyksta Lietuvos vidaus politikoje, ir tarp tokios reakcijos galima daryti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Norėčiau pasiūlyti negaišinti laiko. Manau, kad tiek liberalams, tiek socialdemokratams ir konservatoriams reikėtų atsiimti rezoliucijas. Manau, kad sugaištos keturios valandos yra beprasmis laiko leidimas. Jeigu ši diskusija būtų skirta paieškai, kaip išeiti iš susidariusios politinės situacijos, tai gal ji būtų vaisinga.

PIRMININKAS. Klausimą.

P.GRAŽULIS. Prašyčiau poną E.Masiulį atsiimti savo rezoliuciją ir paraginti tai padaryti kitus.

E.MASIULIS. Aš prieš dvi minutes lygiai tą patį padariau.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs turbūt šiandien galėtumėte pasakyti, kad Vyriausybė yra tvirta, stabili ir dirba. Jūsų mintys sklando kažkur padangėje, toli atitrūkusios nuo to, kas yra įvykę Lietuvoje.

Norėčiau pasakyti dėl teikiamos rezoliucijos. Ar jūs galite atremti kai kurių Seimo komitetų nuostatas, kad Vyriausybė neįvykdė savo įsipareigojimų kai kuriose srityse. Aš kalbėjau Sveikatos reikalų komiteto vardu, kur Vyriausybės sprendimai ir Ministro Pirmininko pozicija dėl kai kurių labai svarbių sveikatos sričių nėra įgyvendinta. Ar jus tenkina šiandieninė sveikatos sistemos, dirbančių medikų padėtis ir pacientų galimybės gauti sveikatos pagalbą? Mums atrodo, kad šios Vyriausybės darbas tiek pusantro mėnesio praeitais metais, tiek jau pusmetį šiais metais, tiek ir perspektyva, kurią nurodė premjeras savo ataskaitoje, iš tikrųjų netenkina ir mes negalime paremti jūsų rezoliucijos. Mano klausimas būtų toks. Ar jūs galite atsakyti, kad būtent šių sričių problemos liberalų Vyriausybės išspręstos ir kad Vyriausybė šiandien yra stabili?

E.MASIULIS. Be jokios abejonės, turbūt reikia būti aklam, kad nematytum to, kas šiandien vyksta. Aišku, negalime pasakyti, kad Vyriausybė yra stabili, bet kyla klausimas, dėl ko ji nestabili ir kokios priežastys lemia Vyriausybės dabartinę būseną. Tai yra atskira tema ir mes galėsime, pone Olekai, apie tai padiskutuoti.

Kalbant apie Vyriausybės veiklos vertinimą komitetuose, galėčiau pasakyti, kad skirtinguose komitetuose ši Vyriausybės veiklos ataskaita skirtingai buvo vertinama. Jeigu jūs atliktumėte statistinę analizę, tai pamatytumėte, kad tie komitetai, kuriuose opozicinės socialdemokratų ir kitų politinių jėgų atstovų yra daugiau negu valdančiosios daugumos, jie neigiamai ir įvertino Vyriausybės veiklos ataskaitą. Ar jums dar reikia kokio nors atsakymo? Tai yra visiškai politinis veiksmas nesigilinant į argumentus. Mes visada galime atrasti ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Pasižiūrėkite, tie komitetai, kur valdančioji dauguma neturi aiškios savo atstovų daugumos, būtent ir priėmė neigiamus įvertinimus.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į klausimus. Kviečiu Seimo narį A.Kubilių, kuris pateiks Seimo nario V.Landsbergio parengtą nutarimą. (Balsai salėje) Autorius išvykęs.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji socialdemokratai, prašome nesinervinti. Aš norėčiau pasakyti keletą žodžių apie mūsų visus svarstomus dokumentus ir kodėl yra pateikta profesoriaus V.Landsbergio rezoliucija ar nutarimo projektas. Pirmiausia todėl, kad prieš mus kalbėjusio kolegos V.Andriukaičio pateikta rezoliucija kalba apie tai, jog Seimas, išnagrinėjęs pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės metinę ataskaitą, t.y. rašytinį dokumentą, baigė tuo, kad nutarė R.Pakso vadovaujamos Vyriausybės veiklą vertinti nepatenkinamai. Mes norime atkreipti dėmesį į tą absurdą, į kurį galbūt yra pakliuvęs visas Seimas dėl tam tikrų naujų tradicijų, dėl kurių mes dar nesame iki galo išsiaiškinę kaip elgtis. Noriu priminti, kad R.Pakso Vyriausybė pateikė rašytinę metinę ataskaitą apie Vyriausybės veiklą praeitais metais, 2000 metais, iš kurių 10 mėnesių Vyriausybei teko vadovauti man, po to pusantro mėnesio Vyriausybei vadovavo R.Paksas. Metinė ataskaita yra apie visus praeitus metus, todėl galėčiau pasidžiaugti kolegos V.Andriukaičio rezoliucija, kad jis praeitų metų R.Pakso vadovaujamos Vyriausybės veiklą vertina nepatenkinamai, bet supratau, kad A.Kubiliaus Vyriausybės veiklą vertina patenkinamai. Taigi šiuo požiūriu mes iš tikrųjų šiandien neturime ko svarstyti, visa diskusija vyksta pakankamai absurdiškai, jeigu mes iš tiesų realiai norime vertinti ataskaitą. Mūsų siūlymas būtų labai paprastas – priimti specialų nutarimą ar rezoliuciją, pateiktą kolegos V.Landsbergio vardu. Ja konstatuotume, kad ta rašytinė ataskaita, kuri buvo pateikta Vyriausybės, neturi didelės prasmės ir reikėtų prašyti Vyriausybės, kad ji pateiktų specialų memorandumą apie savo nuveiktą veiklą per šiuos pusę metų. Mes tada galėtume specifiškai ją vertinti. Dar sykį noriu pakartoti: apie ką šiandien diskutuojame, taip ir liko neaišku. Jeigu diskutuojame apie Vyriausybės raštu pateiktą ataskaitą, tai iš esmės turime diskutuoti apie dešimtą Vyriausybę, jeigu diskutuojame apie premjero pranešimą, perskaitytą prieš tris savaites, tai nemanau, kad tai yra rimta mūsų diskusija. Mes siūlome, jeigu Seimas taip nori diskutuoti apie R.Pakso Vyriausybės veiklą, siūlome paprašyti nutarimu, kad R.Pakso Vyriausybė pateiktų atskirą memorandumą apie savo veiklą, t.y. ataskaitą apie 2001 m. pirmojo pusmečio veiklą.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad vis dėlto dar didesnis nesusipratimas yra jūsų siūlomas nutarimas. Aš neabejoju, kad jis įeis į politologijos šedevrų (blogąja prasme) archyvą, ką jau kalbėti apie tai, kad nežinau, ar apskirtai jums yra etiška tai pateikinėti, nes giriama jūsų Vyriausybė. Tačiau noriu paklausti kitko. Pagal logiką išeitų taip, kad 1997, 1998 ir 1999 m. konservatorių ir krikščionių demokratų valdžia blogino padėtį ir tik 2000 m. jums asmeniškai ją pavyko pagerinti? Ar aš tikrai teisingai supratau šio nutarimo nuostatą?

A.KUBILIUS. Nežinau, kodėl jūs kalbate apie 1997, 1998. Mes kalbame apie tai, kad 2000 m. ekonomika pagerėjo ir už tai yra atsakinga ta Vyriausybė, kuri tuo metu dirbo. Jūs su tuo nesutinkate?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, gaila, kad tribūnoje nėra rezoliucijos autoriaus, bet gal jūs atsakysite į mano klausimą. Kaip ir Teisės departamento išvados, galima padaryti kitą išvadą, kad rezoliucijos autorius neskiria rezoliucijos nuo nutarimo. Sakykite, kaip tai galėjo atsitikti, kad yra nutarimo autoriaus parašas, ar jis, kaip tie kai kurie garbaus amžiaus mokslininkai, neskaito savo paties parašytų rezoliucijų?

A.KUBILIUS. Aš jūsų, kaip garbaus amžiaus mokslininko, norėčiau paklausti, ko jūs norėjote paklausti, nes taip ir nesupratau. Nežinau, gal jūs nesupratote savo klausimo, bet siūlau skaityti Statutą ir pamatysite, kas ten parašyta, kad po diskusijos Seimas gali priimti nutarimą, kuriuo vertinama Vyriausybės veikla.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. (Balsai salėje: Ačiū, Juozai, ačiū) Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti, ar viena iš konstatuojamųjų nutarimo dalių, kad ši Vyriausybė neatsakinga už ūkio pagerėjimą, reiškia tai, kad R.Pakso Vyriausybė dirbo blogai, o tik jūsų dirbo gerai?

A.KUBILIUS. Aš noriu priminti dar sykį, kolega Sysai, aš nežinau, ar jūs klausėte, ką aš sakiau. Vyriausybė pateikė ataskaitą už 2000 metus, pateikė R.Pakso Vyriausybė. Bet pateikė už tą laikotarpį, kurio metu Vyriausybei teko vadovauti man. Tai mes ir konstatuojame, kad R.Pakso Vyriausybė nėra atsakinga už tą ekonomikos pagerėjimą, kurį Lietuva stebėjo 2000 metais.

A.SYSAS. Tai jie pablogino. Teisingai supratau. (Balsai salėje, juokas)

A.KUBILIUS. Kas jums neaišku, kolegos socialdemokratai, aš niekaip negaliu suprasti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, man iš tikrųjų tenka apgailestauti kaip gydytojui, kad jūs jau kurį laiką nieko nesuprantate. Tai viena.

A.KUBILIUS. Man atrodo, jūs nesuprantate, ne mes.

J.OLEKAS. Ir galbūt dėl to negalite atsakyti į jums pateikiamus klausimus, bet mano klausimas yra labai aiškus. Jūs vienas iš naujojo Statuto autorių. 207 straipsnio, kuriame kalbama apie Vyriausybės metinę ataskaitą, 3 dalyje aiškiai rašoma, kad po diskusijos Seimas gali priimti rezoliuciją. Kolegos V.Landsbergio pateiktas nutarimas nėra rezoliucija ir atrodo, kad iš viso neturėtų būti čia svarstomas. Gal mes galėtume sugrįžti pagal Statutą svarstyti rezoliucijas, kaip yra numatyta Statute, o nutarimą – bendra tvarka. Jame, man atrodo, visiškai nieko nekalbama apie Vyriausybės ataskaitą, o kalbama apie naujus galimus vertinimus arba naują formą, kuri galėtų būti pateikiama kaip Vyriausybės, būtų svarstomas pagal Seimo narių įregistruotus dokumentus eiliškumo tvarka kaip ir visi kiti. Šis nutarimas visiškai neatitinka Statuto.

PIRMININKAS. Klausimą užduokite.

J.OLEKAS. Tai aš dar kartą noriu pasitikslinti. Jūs esate vienas iš Statuto autorių. Ar jūs matote, kad čia yra visiškas Statuto neatitikimas?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš tikiu, kad jūs galite pasižiūrėti ir į esmę. Aš nežinau, kodėl jūs taip nervinatės. Visiškai nėra sudėtinga tą patį nutarimą pervadinti rezoliucija. Mes ne vieną kartą esame priiminėję vadinamuosius nenorminius nutarimus, taip pat ir protokolinius, kuriais būdavo kreipiamasi į jūsų iniciatyvą, į jūsų gerbiamąjį kolegą valstybės kontrolierių. Aš tikrai čia nematau didelių problemų. Man tiktai visiškai neaišku, kodėl jūs taip nesuprantate, kas yra parašyta šioje rezoliucijoje. Jeigu yra kokių nors problemų, aš siūlai padaryti pertrauką, jūs pasiaiškinkite, kokios yra problemos. Mes jums asmeniškai paaiškinsime, nes dabar jūs tiktai klausinėjate. Visiems kitiems yra aišku, o jums neaišku. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, tiek šiandieną, tiek praėjusią savaitę jūs primygtinai prašėte, kad parlamentas svarstytų jūsų Vyriausybės veiklą. Man tai, atleiskite, kažkas nauja, kai patyręs politikas pats prašosi, kad jis būtų išskalbtas šioje tribūnoje, arba, liaudiškai kalbant, gautų į kailį. Ar tai yra naujos politikos elementas, nesuprantu, kodėl jūs pats prašėte, kad būtų svarstoma jūsų veikla?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, savo pateiktoje rezoliucijoje jūs įvertinate ataskaitą apie mūsų Vyriausybės veiklą, bet kažkodėl priekaištaujate R.Paksui. Aš negaliu suprasti jūsų logikos. Gal reikia jums šiek tiek ataušti nuo to noro imti valdžią ir išsiaiškinti, ką esate parašę. Todėl mes ir siūlome: jeigu jūs norite vertinti R.Pakso Vyriausybę, tai paprašykime R.Pakso raštu pateikti ataskaitą apie savo Vyriausybės veiklą. Jeigu jūs norite vertinti mūsų Vyriausybės veiklą, tai kodėl pabaigoje jūs rašote kažką apie R.Paksą? Aš suprantu, kad jūs negalite nieko blogo pasakyti apie mūsų Vyriausybę ir kažkodėl kalbate apie R.Pakso Vyriausybę. Reikia susitarti, dėl ko kalbama.

PIRMININKAS. Seimo narys K. Kriščiūnas.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Pone Kubiliau, tikrai nesinervinkite, nes R.Juknevičienė išsigąs dėl jūsų sveikatos.

A.KUBILIUS. Aš visiškai nesinervinu. Ramiai laukiu.

K.KRIŠČIŪNAS. Ar jūs nejaučiate atsakomybės, kad poną R.Sedlicką rinkėjai užpuola ir kaltina, kad niekas valstybėje nevyksta, nes jūs prašote vertinti jūsų Vyriausybės veiklą? Ką jūs darysite su ponu R.Sedlicku, nes gėda jam sėdėti šalia jūsų? (Juokas salėje)

A.KUBILIUS. Aš jau sakiau, kad man gėda būti tame Seime, koks šiandien yra. (Balsai salėje) Mes su ponu R.Sedlicku susitarėme labai aiškiai. Jums, atrodo, ne gėda. Jūs padarėte balaganą ir galvojate, kad tai yra labai gražu. Aš manau, kad tai yra gėda. Ir jeigu jūs žiūrite į savo pareigą tarnauti valstybei ir visuomenei šitokiu būdu, kad reikia kelti kuo didesnį balaganą, man gėda dėl jūsų ir gėda dėl tų socialdemokratinių idėjų, kurias jūs šitokiu būdu išduodate.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas. (Balsai salėje)

A.KUBILIUS. Ačiū.

A.KUNČINAS. Kadangi pranešėjas pradėjo nervintis ir nesugeba suprasti jam pateikiamų klausimų, aš atsisakau klausti. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, būsimosios daugumos potencijos man tapo dar aiškesnės, man irgi viskas aišku. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Sinkevičius.

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tiek daug kartų paminėjote, kad R.Pakso ataskaita pateikta tik už 7 praėjusių metų savaites, tai man susidaro įspūdis, kad pats nutarimo autorius neskaitė ataskaitos ir neklausė pranešimo, nes pranešime ir ataskaitoje raštu labai daug kartų minimi nuveikti darbai nuo sausio iki gegužės, minimi nutarimų projektai ir panašiai. Tai kaip čia yra?

A.KUBILIUS. Na, man atrodo, kolega, kad jūs neskaitėte ataskaitos, tai aš turiu apgailestauti.

PIRMININKAS. Seimo narys Z.Mačernius paskutinis.

Z.MAČERNIUS. Mano klausimą paklausė J.Olekas, todėl aš nenoriu kartotis.

PIRMININKAS. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Baigėme rezoliucijų pateikimą. Ar galėtume pradėti dėl jų balsuoti? (Balsai salėje) Čia buvo redakcinio pobūdžio pataisa, kad galima jį vadinti rezoliucija. Seimo narys G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Ar būtų galima, atsižvelgiant į pasakytus motyvus pristatant rezoliucijas, siūlyti, kad tai būtų ne alternatyvus balsavimas, o balsavimas dėl kiekvienos rezoliucijos atskirai?

PIRMININKAS. Ačiū. Aš taip ir maniau daryti. Dar Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš iš tikrųjų noriu dar kartą pacituoti jums 207 straipsnio 3 dalį, kur yra aiškiai parašyta, kad po diskusijos dėl Vyriausybės ataskaitos gali būti priimama rezoliucija. Apie nutarimus jokios kalbos nėra ir kol kas mes turime tik dvi rezoliucijas. Nutarimas, kuris yra pateiktas, turi būti svarstomas visiškai atskirai ir negali būti svarstomas po diskusijų dėl Vyriausybės ataskaitos.

PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, mes galime pakliūti į labai nejaukią situaciją, jeigu taip atsitiktų, kad ir pirmai rezoliucijai bus pritarta ir antrai rezoliucijai bus pritarta, nes jeigu bus nealternatyvus balsavimas, taip gali įvykti. Vienoje rezoliucijoje tvirtinama, kad Vyriausybė gerai dirba, kitoje, kad blogai dirba. Tai kaip mes tada atrodysime visi? Aš siūlyčiau už pirmas dvi rezoliucijas balsuoti alternatyviai, o už trečią dokumentą, jeigu bus balsuojama, balsuoti kaip už atskirą dokumentą.

PIRMININKAS. Aišku. Atrodysime taip, kaip šiandien atrodome. (Juokas salėje) Iš tiesų reikėtų mums susitarti dėl balsavimo už rezoliucijas. Rezoliucija laikoma priimta, jeigu už ją balsavo daugiau kaip pusė dalyvavusių Seimo narių. Jeigu rezoliucija nesurenka pusės arba surenka mažiau, tai ji yra nepriimta. Ir tada nekyla kokių nors neaiškumų, kad gali būti priimtos dvi rezoliucijos. Du kartus už tą pačią žmogus nebalsuoja.

P.GRAŽULIS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Taip, prašau.

P.GRAŽULIS. Aš dar kartą norėčiau pasiūlyti frakcijoms, kurios teikia savo rezoliucijas, atsiimti. Manau, kad mes labai greitai išspręstume šį klausimą. Iš viso nereikėtų balsuoti, nes iš tikro tai yra laiko gaišinimas.

PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą, bet matau, kad niekas nereaguoja. Pradedame balsavimą dėl rezoliucijos, kurią pateikė Socialdemokratų frakcija, jos seniūnas V.P.Andriukaitis. Prašau registruotis. Susitariame, kad dėl motyvų nekalbėsime. Jau šiandien, atrodo, tų kalbų užteks. Salėje 100 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume rezoliuciją dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos, kurią parengė Socialdemokratų frakcija, jos seniūnas V.P.Andriukaitis, prašau balsuoti.

46 – už (Plojimai), 45 – prieš, 8 susilaikė. Rezoliucija nepriimta. Dabar nori kalbėti Seimo narys E.Masiulis.

E.MASIULIS. Liberalų frakcija atsiima savo rezoliuciją.

PIRMININKAS. O trečioji, kuri pavadinta nutarimu?

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, tai esminės svarbos dokumentas (Juokas salėje), bet matydami, kad socialdemokratai iki šiol dar nesuprato jo esmės, mes siūlome atidėti jo svarstymą. (Juokas, plojimai)

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis Pirmininke, mūsų Statutas neleidžia taip pasielgti, nes buvo paskelbtas balsavimas, jokių atsiėmimų negalima balsavimo metu. (Balsai salėje) Kaip tai nebuvo paskelbta?

PIRMININKAS. Palaukite minutę, jeigu atsiėmė, tai jos nėra, už ką mes balsuosime? Tai mes balsuosime už…

A.SYSAS. Pirmininke, o ką mes svarstėme? O ką pateikė ir ką svarstėme? (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Gerai, aš pasitikslinsiu, ar buvo atsiimta laiku. (Balsai salėje) Minutę, kad būtų viskas tiksliai dėl atsiėmimo tuoj patikrinsime. Seimo narys A.Medalinskas. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Ačiū, pone Pirmininke. Aš tikrai siūlyčiau pažiūrėti į laikrodį ir pažiūrėti, kaip mes uždelsėme kitų klausimų svarstymą. Su šios ataskaitos svarstymu viskas nesibaigia, todėl siūlau paskelbti rytinio posėdžio pertrauką ir baigti šį svarstymą. Ačiū, akivaizdūs rezultatai jau yra.

PIRMININKAS. Gerai, dabar taip greitai nerandame, kad išsiaiškintume… Gerai. 140 straipsnis sako, kad iniciatoriai iki svarstymo Seimo posėdyje turi teisę projektą atšaukti. Jūs jau pavėlavote atšaukti. (Šurmulys salėje)

A.KUBILIUS. Kas pavėlavo, Pirmininke, ar jūs?..

PIRMININKAS. Minutę, dar norisi tiksliau tai išspręsti.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš turiu pasiūlymą. Aš siūlau vis dėlto baigti tą procedūrą. Atsiėmė rezoliuciją… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, atsiėmė iki svarstymo, svarstymo nebuvo, nebuvo diskusijos. Jeigu socialdemokratai taip nori tokią rezoliuciją svarstyti, tai po pertraukos, po to, kai jie sudarys Vyriausybę, mes galėsime tą rezoliuciją apsvarstyti ir taikysime ją kitai Vyriausybei.

PIRMININKAS. Gerai. Dar paskutinis. Dėl vedimo tvarkos J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, ponas Pirmininke. Mano supratimu, pagal Seimo statutą, teisingas sprendimas būtų tas, kurį jūs išdėstėte – pavėluotai atsiimta rezoliucija. Bet jeigu kažkam atrodytų, kad nepavėluotai, ir jūs dabar norėtumėte teigti, kad nepavėluotai, tai aš, kaip Seimo narys, teikiu tą rezoliuciją. Balsuokime.

PIRMININKAS. (Triukšmas salėje) Gerai. Man atrodo, kad mes jau pereiname į kazuistiką, aš skelbiu pietų pertrauką. O po pietų nuspręsime. Pietų pertrauka.