Keturiasdešimt aštuntasis (99) posėdis
2001 m. birželio 14 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. birželio 14 d. vakarinį plenarinį posėdį. Kaip numatyta darbotvarkėje, dabar turėtų būti opozicinės Socialdemokratinės koalicijos frakcijos darbotvarkė. Bet primenu, kad per rytinį posėdį buvo sutarta, kad kai kurie klausimai, kurie nebuvo išspręsti rytiniame posėdyje, dabar bus galutinai sprendžiami. Antras dalykas, aš nematau pranešėjo, todėl pirmiausia kviesčiau kolegą A.Sakalą pirmuoju vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimu, o po to grįšim prie šitų.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2733(2*) (priėmimas)

Taigi Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, pranešėjai kolega A.Sakalas ir kolega V.Velikonis. Bet gal kolega A.Sakalas vienas atšnekės. Registracijos Nr.IXP-2733. Prašom. Prašom registruotis.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra kolegos V.Velikonio pasiūlymas. Jeigu jo nėra, tai nedidelė bėda, jis savo pasiūlymo neatsiėmė. Esmė yra ta, kad siūloma spalio antrąjį šeštadienį pavadinti Derliaus diena ir laikyti atmintina diena. Manyčiau, kad pasiūlymas racionalus. Žemdirbiai turi turėti savo dieną, ir ji bus kaip tik jau po viso derliaus nuėmimo. Aš kviesčiau Seimo narius pritarti pasiūlymui. Įstatymas susideda iš vieno straipsnio – šio siūlomo. Jokių pataisų ar pastabų neturime. Viskas buvo suderinta svarstymo metu. Buvo kolegos J.Razmos pataisa, į ją buvo atsižvelgta, iš dalies atsižvelgta, jo sutikimas buvo gautas. Todėl nematau daugiau problemų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Užsiregistravo 22 Seimo nariai. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom, galim. Registruojamės. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Registracija.

41 Seimo narys. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, kuris yra iš viso vieno straipsnio? Ne? Ačiū. Tada prašyčiau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti, kas prieš – taip pat.

Už – 29, 1 – prieš, 7 susilaikė. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas priimtas. Prašau. (Balsas salėje) Taip, prašau, pridedu. Tada ne 29, čia protokolui, o 30.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1370(6*) (priėmimas)

Mielieji kolegos, ačiū už sutartinį darbą nuo pat posėdžio pradžios. Dabar pagal rytinį susitarimą, iš rytinio posėdžio 1-2 klausimo likę nesureguliuoti klausimai. Gerbiamasis Šivickai, prašom į tribūną.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projektui yra du pasiūlymai. Yra mano ir Seimo nario J.Razmos. J.Razmos yra pataisa, kuri dabar nesisieja su priimtu pagrindiniu įstatymu. Komitete svarstyta, nepritarta. Mano pataisos yra susijusios su datos perkėlimu vienu mėnesiu ryšium su tuo, kad įstatymas buvo ilgai svarstomas ir paprasčiausiai reikėtų perkelti per vieną mėnesį. Taip pat išbraukiamas 2 straipsnio 3 punktas, bet šią pataisą dėl 2 straipsnio 3 punkto atsiimame, nes pagrindiniame įstatyme yra priimta pataisa, susijusi su šia pataisa. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, pataisos yra dviejų Seimo narių – paties pranešėjo 1 straipsniui ir kolegos J.Razmos 3 straipsniui. Taigi iš eilės. Dėl 1 straipsnio, primenu, taisyklė ta pati – 29 Seimo nariai turi pritarti, kad būtų teikiama šita pataisa. Taigi aš kviesčiau iš naujo registruotis. Ir balsuosime, ar atsiras 29, kurie pritaria pataisos teikimui. Prašom registruotis.

44 Seimo nariai balsavo. Siūlau, jeigu kolegos neprieštarautų, kad dabar balsuotume dėl kolegos G.Šivicko pataisų, kurios yra ir 1, ir kitiems straipsniams, iškart. Ar reikia balsuoti dėl kiekvienos pataisos? Ne? Kartu? Gerai. Tai, mielieji kolegos, pirmas balsavimas: ar teikiam, ar paremiam kolegos pataisas. Prašom balsuoti. Prašom balsuoti, ar remiam kolegos G.Šivicko pataisų balsavimą, kol kas dar tiktai? Prašom balsuoti.

Už balsavo 30, taigi dabar prašom iš eilės. Ar dar nori kas kalbėti už ir prieš dėl kolegos G.Šivicko pataisos 1 straipsniui? Ar galime bendru sutarimu priimti? Galim? Ačiū, priimta. Dabar 2 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėt, kad vienos pataisos atsisakot. Prašom. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Jaučiuosi labai nuskriaustas, ir ne tik moraliai, nes septynis kartus pastaruoju metu mygiau mygtuką ir manęs neregistruoja. Taigi negaliu realizuoti savo, kaip Seimo nario, teisės balsuoti. Aš prašyčiau per jus išspręsti techninius klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, tuoj pat dar sykį registruosimės ir matysime, ar jau viskas gerai. Prašau. Gerbiamasis pranešėjau, dėl jūsų pataisų 2 straipsniui. Ką taisom, o ko jūs atsisakot?

G.ŠIVICKAS. 2 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys yra susijusios su datom, kad perkeliama vienu mėnesiu vėliau. Kaip jau minėjau, dėl įsigaliojimo problemų.

PIRMININKAS. Aišku.

G.ŠIVICKAS. O 2 straipsnio 3 punkto išbraukimo mes atsisakome, aš atsisakau, nes tai yra susiję su pagrindiniu įstatymu, kuris jau priimtas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar norėtų kas kalbėti dėl visų pataisų, ar galim bendru sutarimu jas priimti? Ačiū. Dabar, ar reikia tiek dėl 1, tiek dėl 2 straipsnių atskirai balsuoti, ar laikom, kad jie jau su atitinkamom pataisom priimti? Gerai. Dabar 3 straipsnis. Ir yra kolegos J.Razmos siūlymai. Gal pirma pranešėjas, o po to prašysiu ką nors iš konservatorių palaikyti savo kolegą.

G.ŠIVICKAS. Taip, Seimo narys J.Razma siūlo, kad transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo maksimalias draudimo įmokas nustatytų Vyriausybė. Tai jau yra nesuderinama su pagrindiniu projektu, siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar prašom dar kartą registruotis ir vėl spręsim formalų klausimą, ar teikiam svarstyti. Prašom registruotis.

60 Seimo narių. Mielieji kolegos, prašom dabar apsispręsti, ar teikiame kolegos J.Razmos pataisą 3 straipsniui. Prašom balsuoti. Ar teikiame balsuoti dėl pataisos. Už – 4, pataisa neteikiama.

Gerbiamasis pranešėjau, 3 straipsnio jūsų paties pataisos, prašom trumpai referuoti.

G.ŠIVICKAS. Kad nekartočiau, 3, 4 ir 5 straipsnių pataisos yra susijusios su datomis, kai paskutinė įsigaliojimo data yra 2002 m. balandžio 1 diena. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, mes iš principo jau buvome sutarę, kad teikiame balsuoti dėl visų kolegos G.Šivicko siūlymų. Dabar dėl pačių pataisų. Ar dėl pataisų 3, 4, 5 straipsniams galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Galima. Ačiū. Pritarta. Ar galime laikyti, kad ir 3, ir 4, ir 5 straipsniai priimti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Ne. Tada prašom registruotis. Registracija, ir balsuosime dėl viso įstatymo. Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projekto įgyvendinimo įstatymo projektas? Čia tų projektų jau per daug, bet vis tiek prašom balsuoti.

Už – 45, prieš – 1 ir susilaikė 3 Seimo nariai, su kolegos E.Klumbio balsu – 46. Taigi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas priimtas. Ačiū.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1372(7*) (priėmimas)

Mielieji kolegos, imamės rytinio posėdžio darbotvarkės 2c punkto – tai Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr.P-1372(7). Pranešėjas – kolega G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui, kurį sudaro 2 straipsniai, pataisų ir pasiūlymų negauta, todėl siūlau pritarti priėmimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori. Ar galima laikyti, kad tiek 1 straipsnis dėl 3 straipsnio, tiek 2 straipsnis dėl bazinio įstatymo 5 straipsnio yra priimti? (Balsai salėje) Galime… Atsiprašau. Kolege J.Narvilienė iš tikro? Ne. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom dar kartą registruotis. Registruojamės ir balsuosime. Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti. Balsuojame už Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių papildymo įstatymą. Balsavimas pradėtas.

Už – 55, prieš – 1, susilaikė 3, Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 ir 5 straipsnių papildymo įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Specialios paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" reorganizavimo ir butų bei komunalinių objektų ūkio eksploatavimo ir remonto uždarosios akcinės bendrovės akcijų perdavimo savivaldybėms įstatymo projektas Nr.IXP-764. Geležinkelių infrastruktūros renovacijos ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektas Nr.IXP-765 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, iš rytinio posėdžio darbotvarkės mums liko 1 punktas – Policijos įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – ministras V.Markevičius. Susitarta, kad šiek tiek vėliau. Vadinasi, dabar vėl imamės opozicinės socialdemokratinės koalicijos frakcijos darbotvarkės, tiksliau, 2a ir 2b klausimų. Specialiosios akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” reorganizavimo ir butų bei komunalinių objektų ūkio eksploatavimo ir remonto uždarosios akcinės bendrovės akcijų perdavimo savivaldybėms įstatymo projektas. Kartu su juo yra Geležinkelių infrastruktūros renovacijos ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo narys A.Butkevičius. Kviečiu į tribūną. Projektų registracijos numeriai Nr.IXP-764 ir Nr.IXP-765. Gerbiamasis pranešėjau, mielieji kolegos, gal galima iš karto pateikti abu projektus ir po to klausinėti pranešėjo dėl abiejų projektų? Galima taip sutarti? Ačiū. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, abu įstatymų projektai yra parengti atsižvelgiant į Europos Tarybos direktyvas. Viename įstatymo projekte yra numatyta, kad norint reorganizuoti “Lietuvos geležinkelius” pirmiausia reikia atskirti visas veiklas, kurios nesusijusios su tiesiogine geležinkelio veikla. Kaip žinote, “Lietuvos geležinkeliui” priklauso butai, vandentiekio, kanalizacijos tinklai ir t.t., t.y. tas ūkis, kuris neturi nieko bendra, kaip minėjau, su geležinkeliais.

Jeigu norime baigti derybas Europos Parlamente, kad tas skyrius būtų uždarytas, šie abu įstatymai turi būti priimti artimiausiu metu.

Kalbėdamas apie antrąjį įstatymą, t.y. įstatymo projektą dėl geležinkelių infrastruktūros renovacijos ir plėtros programų finansavimo, pirmiausia noriu pasakyti tai, kad lėšos “Lietuvos geležinkeliams”, skiriamos iš valstybės biudžeto, turėtų būti skiriamos per tam tikrą tikslinę programą. Tie dalykai turi būti įteisinti, kad lėšos nebūtų naudojamos tam tikriems nuostoliams dengti, o jos būtų panaudotos infrastruktūros plėtrai arba infrastruktūros renovavimui. Gal tiek trumpai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau jus nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pranešėjau, po to, kai jūs pateikėte projektą, aš norėčiau truputį plačiau jūsų paklausti, kokia yra jūsų nuomonė, ką būtų galima privatizuoti ir kokie “Lietuvos geležinkelių” objektai, jūsų požiūriu, yra strateginiai objektai, ar iš viso nėra strateginių objektų? Būtų labai geras atsakymas. Kaip jūs manote, kur valstybė turėtų išlaikyti savo kontrolę. Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Mano nuomone, infrastruktūra negali būti privatizuojama. Jeigu bus privatizuojami keleivių pervežimas arba krovinių pervežimas, vis tiek infrastruktūra, aišku, čia yra mano nuomonė, išliks valstybės rankose. Todėl mano įstatymo projekto teikimo tikslas yra tas, kad infrastruktūros renovavimui arba plėtrai vis tiek valstybė turės skirti dalį lėšų ir aš siūlau, kad būtų sukurta tam tikra programa. Dėl to, ar Lietuvos geležinkeliai yra strateginis objektas. Aišku, mūsų partijos programoje yra įrašyta, kad yra strateginis objektas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom, kolega Algirdai.

A.GRICIUS. Atsiprašau, aš vis tik nesupratau, kodėl jūsų sakote, kad infrastruktūra negali būti privatizuojama, ar čia irgi strateginis objektas?

A.BUTKEVIČIUS. Aišku, infrastruktūra gal ir gali būti privatizuojama, bet mano įstatymo projekto teikimo tikslas ir aš manau, kad būtų netikslinga artimiausiu metu privatizuoti infrastruktūrą. Yra surinkta daug medžiagos apie tai, kiek valstybei, pavyzdžiui, Anglijai, kainavo geležinkelių privatizavimas. Galėčiau pasakyti, kad pagal pateiktą informaciją, jeigu ji yra teisinga, praėjusiais metais Anglijai tai iš biudžeto kainavo apie 3,5 mlrd. ekiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir jus dar nori paklausti kolega Seimo narys ir finansų ministras J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Ačiū. Aš pritardamas, kad reikia spręsti geležinkelių infrastruktūros renovacijos ir plėtros klausimus, norėčiau gerbiamojo kolegos Algirdo, kaip šešėlinės Vyriausybės finansų ministro, paklausti. Priėmus šį įstatymą, valstybės biudžetas netektų 400–450 mln. Lt. Tai jūs, kaip būsimas finansų ministras, kokioms sritims pasirengęs sumažinti finansavimą? Ar kultūrai, ar sveikatos apsaugai, ar socialiniai apsaugai, ar teisėtvarkai? Tai yra tos sritys, kurioms nėra nustatytas fiksuotas bendrojo vidaus produkto procentas, ir jos, kaip žinote, finansuojamos iš tų lėšų, kurios lieka paskirsčius fiksuotą BVP procentinę dalį biudžete. Norėčiau paklausti jūsų.

PIRMININKAS. Prašom atsakyti kolegai.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū, finansų ministre. Aš manau, kad, priėmus šį įstatymą, būtų sukurta tam tikra programa. Bet šiame įstatyme nėra nurodyta, kad artimiausiu metu turi būti ir numatyta tie 400 mln. Lt. Mano manymu, jeigu Lietuvos geležinkeliams būtų skiriama per metus 100 mln. Lt, ta suma, įvertinus valstybės finansines galimybes, turėtų būti pakankama.

J.LIONGINAS. Bet kam sumažinti?

A.BUTKEVIČIUS. Aišku, tai finansų ministrui geriau matyti negu man. (Balsai salėje, juokas)

PIRMININKAS. Gerai. Jis dar ne ministras. Mielieji kolegos, dabar prašom… Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom. Už ir prieš. Kadangi du įstatymai, tai išties prašom… (Balsai salėje) Prašom, jeigu bendru sutarimu, tai tada – jokių diskusijų. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galim. Ačiū. Jokių problemų. Tada sutaupysime laiką papildomai registracijai. Dabar siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Sutinkame? (Balsai salėje) Ačiū. Ir… (Balsai salėje) Prašau. Ar nėra? Tai jau lyg ir nutarėm. Tai tada prašome registruotis. Prašome registruotis. (Balsai salėje) Be pastabų.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Mielieji kolegos, dar kartą kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar niekas nenori kalbėti? Kolega R.Šukys. Prašom. R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kalbėti dėl pirmojo pateikto projekto.

PIRMININKAS. Prašau.

R.ŠUKYS. Tai Nr.IXP-764. Dėl restruktūrizavimo, atskiriant komunalinius objektus ir butus, ir kitus socialinės infrastruktūros objektus. Šį projektą, aš manau, tikrai galima palaikyti, kadangi, restruktūrizuojant ir rengiant geležinkelius bet kokiam privatizavimui, šių objektų atskyrimas ir jų perdavimas yra būtinas. Juos privatizavus, valstybei, matyt, tektų išpirkti atgal arba paimti už skolas, kaip dabar daugeliu atvejų daugelyje įmonių yra daroma. Tas yra daroma dabar jau “Lietuvos energijoje”, šie objektai yra perduodami savivaldybėms. Natūralu, kad ir šioje įmonėje reikėtų nebūdingus, nesusijusius su tiesioginėmis funkcijomis objektus perimti savivaldybėms arba kitoms institucijoms, kurios pagal funkcijas panaudotų tinkamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir A.Gricius. Kita nuomonė.

A.GRICIUS. Aš dėl pirmojo visiškai pritariu, kad reikia atskirti tuos dalykus, tik mūsų nuomonė su gerbiamuoju A.Butkevičiumi nesutampa ta prasme, kad, mano nuomone, galima juos privatizuoti ir nebūtina išlaikyti. Aš kalbu dėl antrojo projekto. Kodėl aš norėčiau kalbėti prieš? Todėl, kad, man atrodo, reikia susiskaičiuoti pinigus. Labai lengva teikti įvairius projektus, kai mes neturime Vyriausybės nuomonės, kaip paskui mes lopysime skyles ir durstysime galus. Todėl labai gražios ir šviesios idėjos dažnai pakimba ore ir atveda mus į labai nemalonias pasekmes, kai mes neturime Vyriausybės nuomonės ir skaičiavimų. Aš manyčiau, kad pirmiausia antrąjį projektą svarstant būtinai turėtų būti papildomas Biudžeto ir finansų komitetas, kuris tikrai turėtų suvesti galus, kas iš to išeis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš siūlau taip apsispręsti. Jeigu aš teisingai supratau, dėl pirmojo projekto, arba 2-2a darbotvarkės punkto, bendru sutarimu. Čia nereikia balsuoti. Pritariame po pateikimo? Ačiū. Dabar dėl antrojo, t.y. dėl Geležinkelių infrastruktūros renovacijos ir plėtros programos finansavimo įstatymo projekto, reikia balsuoti. Taip? Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai… (Balsai salėje) Dar registruotis? Prašom. Prašome registruotis. Prašom, kolegos, registruotis.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Mielieji kolegos, kas už tai, kad pritartume po pateikimo ir pradėtume svarstymo procedūras dėl Geležinkelių infrastruktūros renovacijos ir plėtros programos finansavimo įstatymo projekto?

Už – 38, prieš – 9, susilaikė 7. Pritarta. Dabar dėl komitetų. Dėl pirmojo projekto Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu Ekonomikos komitetą, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritariame? Ačiū. Antrasis – Ekonomikos komitetas pagrindinis, o papildomas, taip, kaip čia kolega ir siūlė, – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Ir siūloma tai svarstyti pratęstoje sesijoje, kadangi pratęsimas neišvengiamai gresia.

Sutinkame? Ačiū. Ne pratęsimą. Ne aš vienas spręsiu. Prašau, kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia jau buvo pradėta skirstyti finansų ministrų postus, bet tas klausimas, kiek žinau, nukeltas kitai savaitei. Aš noriu dar esančiam finansų ministrui pasakyti, kad sveikatos reikalams įstatymai numato 5% bendrojo vidaus produkto. Todėl nuo sveikatos, ponas ministre, kol kas neskubėkite imti. Ačiū.

Ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-545 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Mielieji kolegos, vakarinio posėdžio darbotvarkės trečiasis punktas – Ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-545. Pranešėja – R.Dovydėnienė. Pateikimo stadija. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teikiamas Ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Šio įstatymo pakeitimo tikslas yra patikslinti komanditinės ūkinės bendrijos nario, komanditoriaus, teises ir pareigas nustatant, kad bendrijos nario, komanditoriaus, teisė dirbti bendrijoje yra įgyvendinama tik bendrijai su nariu, komanditoriumi, sudarant darbo sutartį.

Kodėl atsirado būtinybė keisti Ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnį? Ogi todėl, kad pastaruoju metu aiškėja tendencija, kad vis daugiau darbuotojų, siekiant išsaugoti didesnes pajamas, nemokėti mokesčių, yra atleidžiami iš darbų pagal darbo sutartį ir jie tampa ūkinių bendrijų nariais, komanditoriais. Taigi pagal Ūkinių bendrijų įstatymą jie nėra draudžiami nei privalomuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nei socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Jiems nėra jokių socialinių teisių ir garantijų, kurios numatytos, jeigu asmuo dirba pagal darbo sutartį. Jie draudžiami tik bazinei pensijai, bet tą turi padaryti patys. Kad tą tikrai patvirtinčiau, jūs gavote šiandien, jums yra išdalinta, Valstybinės darbo inspekcijos informacija, kurioje sakoma, kad 2000 metais tokių komanditinių ūkinių bendrijų buvo 83 ir jose dirbo 200 darbuotojų, o šių metų birželio mėnesį jų užregistruota jau 244. Darbuotojų, tiksliau, komanditorių, atsirado 2600. Vien “Vilniaus prekyba” Vilniaus miesto savivaldybės rejestre yra užregistravusi 60 komanditinių ūkinių bendrijų ir ateičiai yra parengusi dar 100 tokių naujų ūkinių bendrijų. Mano pagrindinis tikslas yra, kad mes padarytume šio įstatymo pataisas, nustatytume, kad ten dirbantys asmenys (nes iš tiesų yra išlikę darbo santykiai) turėtų tokias pat garantijas kaip ir kiti asmenys, dirbantys akcinėse bendrovėse ir kitose įmonėse pagal Darbo sutarties įstatymą. Pagal Ūkinių bendrijų įstatymą komanditoriai, ne tikrieji nariai, o komanditoriai, turėtų gauti atlyginimą pasibaigus ūkiniams metams. Tačiau jiems yra mokama avansu kas mėnesį, tas iš tiesų prilygsta darbo užmokesčiui.

Ūkinių bendrijų įstatymo tikslas yra tai, kad komanditoriai būtų investitoriai ir gautų pajamų dalį, proporcingą jų įnašui. Šiandien gyvenimo realijos rodo, kad ten, kur yra ūkinės komanditinės bendrijos, nariai komanditoriai moka 10 litų dydžio įnašą. Tai rodo, kad jiems tikrai yra patrauklu būti komanditoriais, juos galima lengvai įkalbėti, bet jie nežino, kad jie praranda daug socialinių ir kitų garantijų. Užsienio valstybėse analogiški įstatymai nustato tik ūkinių bendrijų narių teises, pareigas, turtinę atsakomybę ir ūkinės bendrijos prievoles, bet darbo ir socialiniai santykiai nesprendžiami, nes pagrindinis tikslas – kad komanditorius būtų investitorius. Kai kurie mūsų verslo atstovai sugeba pagudrauti, padaryti nekonkurencingi, bet turi didelius privalumus, nes nereikia mokėti didelių mokesčių ir nereikia mokėti mokesčių ne tik “Sodrai”, bet ir savivaldybėms. Todėl siūlau pritarti siūlomo įstatymo pataisai po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Mielieji kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Galime? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomas – Ekonomikos komitetas. Ar galime pritarti? Ačiū. Taip pat siūloma nagrinėti pratęstoje pavasario sesijoje. Darbotvarkėje prieš tai buvo ne tas žodis parašytas. Sutinkame? Ačiū.

Telekomunikacijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-766 (pateikimas)

Kol kas nematau ministro, todėl vakarinio posėdžio darbotvarkės ketvirtuoju klausimu kalbėti į tribūną kviesčiau pranešėją kolegą Z.Balčytį. Taip yra sutarta. Telekomunikacijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-766. Pateikimo stadija. Prašom.

Z.BALČYTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Kadangi kolega J.Sabatauskas yra išvykęs, man pavedė pateikti šį įstatymo projektą.

Šio įstatymo pagrindinis tikslas yra suderinti Telekomunikacijų įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimais. Konstitucijos 22 straipsnyje yra nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. Taip pat asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitokios žinios yra neliečiama. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Todėl šiame įstatymo projekte yra numatyta, kad iš Telekomunikacijų įstatymo 27 straipsnio būtų išbraukiamos nuostatos, kurios įpareigoja telekomunikacijų operatorius užtikrinti informaciją, nesusijusią su jų tiesiogine veikla. Įstatymo projekte yra numatyta 27 straipsnį papildyti 4 ir 5 dalimis, kurių pagrindinis motyvas yra, kad ši informacija apie privatų žmogaus gyvenimą, apie jo skambučius, apie jų trukmę ir kam, kada ir kodėl buvo skambinta turi būti pateikiama motyvuotu teismo sprendimu. Tai yra, kaip minėjau, Konstitucijos 22 straipsnio pagrindinė nuostata.

Taip pat yra gautos dvi Teisės departamento išvados dėl šio įstatymo projekto. Jose rašoma, kad būtina suredaguoti 27 straipsnio 4 dalį. Aš manau, kad po pateikimo nagrinėjant komitetuose visas šias redakcinio pobūdžio pataisas būtų galima padaryti. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Dėkui. Aš visiškai sutinku su 2 dalies motyvacija, kad turi būti atlyginama už tokios informacijos teikimą. Tik aš niekaip nesuprantu, kodėl ta informacija gali būti suteikta kvotos ir tardymo organams tik motyvuotu teismo sprendimu? Galbūt tardymo organams motyvuotu teismo sprendimu, gerai. Bet kai mes kalbame apie operatyvinės veiklos subjektus, tai dabar jie ne patys tai daro, taip pat yra suteikiama, kiek aš žinau, Prokuratūros leidimu. Mes šiuo įstatymu norime pasakyti, kad Lietuvoje Prokuratūra niekam tikusi, tai yra žmonės, kurie piktnaudžiauja savo pareigomis, ir panašiai. Kodėl mums reikia perkelti į kitą lygį tą sprendimą? Aš niekaip negaliu suprasti, nes man atrodo, kai tikrai yra įtarimas, kad kontrabanda ar narkotikai, ar kažkas vyksta, norint kažką išsiaiškinti, operatyvinėje veikloje gali būti tokios priemonės. Aš nematau logikos būtent dėl operatyvinės veiklos, kodėl reikia perkelti į tokį aukštą, t.y. į teismų, lygį? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Labai trumpai. Aš dar kartą pasikartosiu, nes vis dėlto yra pagrindinis 22 straipsnio reikalavimas. Visi šie duomenys apie mano privatų gyvenimą pagal Konstituciją turi būti pateikiami ir Prokuratūrai, kurią jūs minite, teismo sprendimu.

Todėl čia ši nuostata ir yra įtvirtinta, nes ir praeity diskutuodami mes taip pat kai kuriais klausimais, sakysime, abejodavom netgi ir kai kurių prokuratūros darbuotojų darbo kokybe. Todėl, kad nebūtų ateityje, sakysim, tam tikrų nesusipratimų, čia yra įteisinama konstitucinė nuostata, kuri numatyta 22 straipsnyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Ačiū. Seniūnų sueiga štai kaip siūlo: pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkam? Ačiū. O papildomais siūlo kelis komitetus – Žmogaus teisių, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Ekonomikos komitetus. Sutinkam? Ačiū. Siūloma nagrinėti taip pat pratęstoje pavasario sesijoje. Ačiū. (Balsai salėje) Gerai, pavasario sesijoje, sutinkam. Juo geriau. Ačiū.

Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinio saugumo strategijos projekto rengimo" projektas Nr.IXP-754 (pateikimas)

Mielieji kolegos, mes sutaupėm šiek tiek mūsų laiko ir aš siūlau dabar iš eilės imtis rezervinių klausimų. Pirmasis rezervinis klausimas yra Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinio saugumo strategijos projekto rengimo” projektas. Pranešėjas – kolega A.Sadeckas. Ir ruošiasi, jeigu spėsim, kolega A.Sakalas dėl Baudžiamojo kodekso galimo pakeitimo. Nutarimo projekto registracijos Nr.IXP-754. Pateikimo stadija. Prašom, kolega.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, penkių komiteto narių vardu teikiu jums Seimo nutarimo projektą, kuriam bendru sutarimu buvo pritarta komitete ir kurio tikslas – inicijuoti Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos rengimą. Nacionalinio saugumo strategijos rengimas yra logiškai pagrįstas žingsnis plėtoti šalies teisės aktų sistemą nacionalinio saugumo srityje. Šiuo metu mes turime Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kuris yra, galima teigti, kertinis, ilgalaikis dokumentas, nustatantis valstybės nacionalinio saugumo politiką.

Skirdamasi nuo įstatymo savo paskirtimi, pobūdžiu ir turiu, Nacionalinio saugumo strategija nustatytų prioritetines, atitinkančias laikmetį ir nukreiptas į perspektyvą nacionalinio saugumo stiprinimo kryptis, taptų jungiamąja grandimi tarp įstatymų ir nacionalinį saugumą stiprinančių programų. Nacionalinio saugumo strategija darytų įtaką kitų strategijų formavimui ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, karinėje ir kitose srityse, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo užtikrinimo interesus. Strategijos rengimas atitiktų priimtos Vakarų Europos valstybėse teisės aktų sistemos nacionalinio saugumo srityje formavimą. Beveik visos Vakarų Europos valstybės turi savo nacionalinio saugumo strategijas ar koncepcijas.

Nutarimo projekte nenurodoma, kokios trukmės laikotarpiui strategija numatoma. Pagal Vakarų valstybių patirtį strategija atnaujinama kas keleri metai. Svarstytinas variantas, kad Lietuvos nacionalinio saugumo strategija būtų numatyta 2001–2004 metams, tačiau yra ir nuomonių, kad reikėtų turėti strategiją iki 2010 metų. Strategijos turinio, apimties, kokiam laikotarpiui ji skirta klausimus būtina panagrinėti giliau, tą atlikti turėtų Vyriausybės sudaryta darbo grupė ir ekspertai.

Norėtųsi pabrėžti, kad čia būtina atsisakyti dabar vyraujančių stereotipų ir visą darbą pavesti, sakykime, Krašto apsaugos ministerijai ar dar kelioms ministerijoms. Kaip matyti iš svarstymų komitete, nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 2000 metų ataskaitos ir Vyriausybės 2000 m. veiklos ataskaitos, kai kuriose ministerijose ar valstybinėse institucijose nelabai suvokiamas jų vaidmuo užtikrinant nacionalinį saugumą. Kartais net manoma, kad su nacionalinio saugumo užtikrinimu jų veiklos sritis mažai ką bendro turi. Sudarydama darbo grupę strategijai rengti Vyriausybė turėtų į tai atsižvelgti. Taigi siūlome pritarti nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, niekas nenorėjo jūsų klausti. Ar nori kas dėl balsavimo motyvų kalbėti? Ačiū. Negirdžiu kitų siūlymų, tada bendru sutarimu pritariam pateikimui ir pradedam tam tikras procedūras. Ir dabar dėl komitetų. Čia gal šiek tiek netiksliai Seniūnų sueiga pasiūlė arba užrašyta, nes pagrindinis turėtų būti Nacionalinio saugumo ir gynybos. Sutinkam? O papildomas… Ar reikalingi kokie papildomi komitetai? Gal per šoninį mikrofoną, gerbiamasis Sadeckai. Tai yra per centrinį mikrofoną. Prašom. Ar reikalingi kokie papildomi komitetai? Gal Valstybės valdymo?

A.SADECKAS. Jeigu papildomi ir būtų reikalingi, tai, manyčiau, Ekonomikos komitetas bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Sadeckas, kaip girdėjote, siūlo Teisės ir teisėtvarkos bei Ekonomikos komitetus. Sutinkam? Ačiū. Ekonomikos komitetas buvo siūlomas ir Seniūnų sueigos. Taigi du papildomi komitetai. Ir čia jau šiuo atveju, kadangi pasiūlyta pateikti Seimui iki gruodžio 1 d., tai, žinoma, kad rudens sesijoje, o ne pavasario sesijoje, nors ir pratęstoje. Sutinkam? Ačiū. Irgi klausimas baigtas.

Baudžiamojo kodekso 32 ir 54² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-367 (pateikimas)

Tada kviečiu į tribūną kolegą A.Sakalą. Antrasis rezervinis klausimas – Baudžiamojo kodekso 32 ir 54² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-367. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, siūlomame pakeisti įstatyme yra numatyti du straipsniai. 1 straipsnyje kalbama apie baudas kaip apie pagrindinę ir kaip apie papildomą bausmę. Kaip žinia, šiandien yra nustatytos apatinės baudų ribos, kurios yra gana nemažos. Pavyzdžiui, 100 MGL, 200 MGL, netgi paaugliams yra skiriama minimali 10 MGL bauda. Teismui nepaliekama jokios galimybės tą baudą sumažinti, padaryti mažesnę ir panašiai. Ir būna tokių atvejų, ypač tada, kai paauglys padaro kokį nors nežymų prasižengimą, bet jam skiriama bauda, t.y. ne jam, o, aišku, tėvams skiriama bauda. O, tarkime, 10 arba 20 MGL bauda, ypač kaimo žmonėms, yra labai didelė bauda. Teisėjai dažnai sako ir man tiesiog sakė, kad negali skirti mažesnės baudos, o jeigu ta šeima negali išmokėti baudos, tai yra administracinis areštas, kai tėvus ima į areštinę, tada mes mokam pinigus už išlaikymą ir t.t. Man regis, tai yra nelogiška. Teisėjai turi turėti platesnę galimybę taikyti vienokią arba kitokią baudą.

2 straipsnis yra pataisos, padarytos Reikalų departamento prašymu, vadovų prašymu, įstaigų prašymu. Yra tokia padėtis, kad šiandien pagal kai kuriuos sunkius straipsnius yra netaikomas lygtinis paleidimas. Atvyksta toks pilietis į koloniją, nuteistas už sunkų nusikaltimą, jam kolonijos administracija per pirminį susitikimą sako: jeigu tu ten gerai elgsies, mes rekomenduojam tau gerai elgtis ir t.t., ir t.t., tu grįši į gyvenimą ir panašiai, ir panašiai. O jis atsako: o kokios lengvatos, arba kaip bus atsižvelgta į tai, kad aš gerai elgsiuosi? Sako: jokių. Tada pilietis paprastai sako: tai, gerbiamasis viršininke, elkitės jūs pats gerai, aš elgsiuos taip, kaip aš norėsiu. Jeigu ši pataisa būtų priimta, tai teismas turės galimybę (tai ne privaloma, o turės galimybę) atleisti atlikus keturis penktadalius bausmės… tris ketvirtadalius bausmės turės galimybę svarstyti, ar atleisti jį, ar neatleisti. Ir atsižvelgs į kaltę, nusikaltėlį, jo nusikaltimo sunkumą ir visa kita. Beje, ši lengvata netaikoma recidyvistams, netaikoma pakartotinai padarius nusikaltimą ir panašiai, ir panašiai. Aš kviesčiau Seimo narius pritarti. Mes šiek tiek daugiau priartėtume prie Europos Sąjungos standartų.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę, jus nori paklausti keli Seimo nariai. A.Baura. Prašau.

A.BAURA. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu aš teisingai supratau, tai pagal jūsų siūlomą projektą, motyvuojant naujo, bet dar neįsigaliojusio Baudžiamojo kodekso nuostatomis, siūloma visiškai atsisakyti baudos, kaip kriminalinės bausmės, minimalaus dydžio ribos. Tokiu būdu sudaromos sąlygos asmenį už kriminalinį nusikaltimą nubausti, tarkim, kad ir 20 centų bauda. Tuo tarpu visos Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio sankcijos numato didesnę baudos žemutinę ribą. Na, čia viena yra, kaip jūs ir žinot, gal 10 Lt bauda. Tuo tarpu naujo Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio dydžiais ir kad minimali bauda yra 1 MGL dydžio. Vadinasi, siūloma Baudžiamojo kodekso pataisa, apeliuojant į Baudžiamojo kodekso nuostatas, nėra visiškai suderinta su mano minėtu 47 straipsniu. O gal aš klystu?

A.SAKALAS. Ne, gerbiamasis kolega, galbūt jūs ir neklystate, bet nematau čia principinio trikdžio. Jeigu jūs pritarsite po pateikimo, dokumentas eis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kuris, be abejo, tuos dalykus derins.

Kitas dalykas. Nemanau, kad teisėjas skirtų 20 ar 5 litų baudą. Nemanau. Šiandien teisėjai taip pat kvalifikuoti, yra kelių instancijų teismai, kur visada tokios klaidos yra ištaisomos. Kaip papildoma bausmė, jeigu skiriama papildoma bausmė. Aš nematau didelių problemų. Galėčiau sutikti, kad galima palikti ne nulinę baudą, vieno MGL dydžio baudą ar panašią, bet tai nebūtų 10 tūkst. litų ar 1 tūkst. litų bauda, kai kaimo žmogui reikėtų parduoti paskutinę karvę.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl trijų ketvirtadalių bausmės atlikimo, kad būtų svarstoma dėl bausmės sumažinimo nuteistiesiems už sunkius nusikaltimus. Aš neturiu nuomonės, ar taip reikėtų elgtis, ar taip. Dažnai būna, kad kartais iš motyvų padaryti sunkų nusikaltimą būna ir toks, gal nereikės visą laiką sėdėti, gal bus amnestija, gal duos mažiau ir t.t. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto už sunkius nusikaltimus neturėtų būti taikoma lengvata? Pavyzdžiui, aš griežtai laikausi nuomonės, jeigu žmogus yra nuteistas kalėti iki gyvos galvos, tai be jokios amnestijos šanso, be jokių atvejų, kad jis galėtų iš to išsisukti. Tai yra drausminanti priemonė, nes, kaip jūs žinote, mes neturime mirties bausmės, esame jos atsisakę. Man vis dėlto kelia abejonių už sunkius nusikaltimus. Ačiū.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, jūs palietėte klausimą dėl nuteisimo iki gyvos galvos, jis svarstomas Prezidentūroje. Aš nenoriu atsakinėti apie tokį dalyką, ką dabar daryti, kurie nuteisti iki gyvos galvos, kurių skaičius vis didėja.

Dėl jūsų tiesioginio klausimo, kad jūs nenorėtumėte su tuo sutikti. Pirmas dalykas, yra žmonių, kurie padarė sunkų nusikaltimą pirmą kartą ir tik apie tokius šiandien kalbama. Dažnai sunkų nusikaltimą padaręs žmogus gailisi, išgyvena, bet jis neturi jokio šanso, jokios perspektyvos, jis turi sėdėti, lagerių terminologija sakant, nuo skambučio iki skambučio. Tokiems žmonėms reikėtų suteikti tokį šansą. Tai daro teismas, o ne lagerių administracija paleidžia savo noru. Ji teikia teismui bylą, pateikia charakteristikas, teismas labai kruopščiai išnagrinėja, ypač tokius atvejus išnagrinėja, ir žiūri, ar galima jam taikyti lygtinį paleidimą, ar negalima taikyti lygtinio paleidimo. Tikiuosi, mano atsakymas jus patenkino.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar neprognozavote, kokią įtaką įstatymo pakeitimas padarys korupcijai? Ačiū.

A.SAKALAS. Korupcijai jokios įtakos nepadarys, nes sprendžia ir nagrinėja teismas. Pagal dabar galiojančius įstatymus administracija privalomąja tvarka teikia visus būtinus dokumentus teismui, o teismas sprendžia. Čia jokios įtakos korupcijai nėra. Kitas dalykas, kur turės didelę įtaką – tai nuteistųjų drausminimui. Šie nuteistieji, jeigu turės nors kokį šansą, vengs visokių riaušių, visokių ginčų, visokių barnių su administracija, nes žinos, kad kiekvienos riaušės, kiekvienas ginčas užkerta jiems kelią į lygtinį paleidimą, t.y. pasiekti tą šviesą tunelio gale.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, matau, kad nėra užsirašiusių kalbėti prieš, bet balsuojant bus ir taip balsuojančių kolegų. Norėčiau įvertinti labai teigiamai kolegos pranešėjo A.Sakalo šias pataisas. Anksčiau siūlomos buvo netobulos, nes ten automatiškai galimybė paleisti būtų perkeliama per sankcijas ir būtų galioję netgi nenuteistiems asmenims, ir apskritai net neatlikusiems kokios nors bausmės, netgi negavusiems realios bausmės. Šioms pataisoms, kai jau yra suteikiama spręsti teismui ir kai asmuo yra atlikęs tris ketvirtadalius bausmės, galima pritarti po pateikimo, tobulinti arba įvertinti visas galimas pasekmes, nes straipsnyje yra labai sunkūs nusikaltimai. Tačiau ir šiuos nusikaltimus padarę asmenys turi turėti kokį nors skatinamąjį aspektą laisvės atėmimo vietose elgtis ir stengtis pasitaisyti, elgtis gerai. Šiam punktui galima pritarti. Aš ypač pritariu dėl baudų. Dabar teismuose tenka girdėti, kai advokatas sako, nors tai yra man nepriimtina, bet prašau savo ginamajam griežtesnės bausmės negu švelniausia, o švelniausia yra 12,5 tūkst. MGL. Žino, kad jis nesumokės, tada yra skiriamas laisvės atėmimas, taikomas bausmės vykdymo atidėjimas – laisvės atėmimas mėnesiui ar dviem, ar pusei metų, žodžiu, simbolinis, bet iškreipiama pati teisingumo vykdymo sistema. Todėl projektui siūlyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Mielieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, ar reikia balsuoti? Galime. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis ir vienintelis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime sutarti? Ačiū. Siūloma nagrinėti pratęstoje pavasario sesijoje. (Balsai salėje) Kaip papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Galime sutikti? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Policijos įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-755 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar turėtume apsispręsti. Aš vis dėlto siūlau, kaip buvo žadėta, kad į tribūną būtų pakviestas vidaus reikalų ministras pateikti paskutinį rytinio posėdžio darbotvarkės klausimą. Prašysim, kad ministras kalbėtų labai trumpai, tada Vyriausybės valanda nebus pradėta per daug vėlai. Prašom, gerbiamasis ministre.

V.MARKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos! Vyriausybės įgaliotas teikiu jums svarstyti Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo projektą. Jis yra parengtas atsižvelgus į galiojančio iki liepos 1 dienos Policijos įstatymo 8¹ straipsnio ir Policijos veiklos įstatymo galimą koliziją, nes nuo liepos 1 dienos neliktų teisinio pagrindo Mokesčių policijos departamento teisėsaugos veiklai. Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir šio departamento padalinių pareigūnai iki atskiro įstatymo, reglamentuojančio Mokesčių policijos departamento reorganizavimo teisinį statusą ir veiklos pagrindus, priėmimo, bet ne ilgiau kaip iki šių metų liepos 1 dienos turi visas policijos pareigūnų teises bei pareigas, kurios yra nustatytos Policijos veiklos įstatyme, t.y. realiai iki šių metų liepos 1 dienos Mokesčio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos reorganizuoti nėra galimybės. Šio įstatymo projekto tikslas yra iki atskiro įstatymo, kuris reglamentuotų Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos reorganizavimo teisinį statusą, įsigaliojimo pratęsti šio departamento darbuotojams policijos pareigūnų teisinį statusą. Sprendimai nepriimti. Iš karto sakau kodėl. Kadangi buvo manyta, kad per pusę metų sugebėsime priimti sprendimus dėl nesutarimų, kilusių dėl Mokesčių policijos vietos Lietuvos teisinėje sistemoje.

Kokie dalykai tą lemia? Vidaus reikalų ministerija parengė reorganizavimo įstatymų projektus pagal nacionalinės teisės sistemos nuostatas ir pasiūlė reorganizuoti Mokesčių policiją į Finansinių nusikaltimų tyrimo instituciją prie Vidaus reikalų ministerijos. Tokiam siūlymui nepritarė Finansų ministerija. Ji siūlo anglosaksų teisinės sistemos modelį, t.y. inkorporuoti mokesčių policiją į Finansų ministerijos sistemą, o, mūsų nuomone, tokių modelių priėmimas (turiu omeny prie Vidaus reikalų ministerijos) lemtų ir kitų teisėsaugos pajėgų perskirstymą kitoms ministerijoms ir žinyboms. Toks pertvarkymas būtų tolygus nacionalinės teisinės doktrinos daliniam keitimui. Tokios pertvarkos reikalauja išsamesnio pasirengimo ir realaus politinio ir ekspertinio vertinimo.

Projekte aptartus klausimus šiuo metu reguliuoja Policijos 8¹ straipsnis ir nustato bendrą policijos sistemą, kurioje nėra vietos reorganizuojamai Mokesčių policijai, tiesiogiai nereglamentuoja Mokesčių policijos veiklos teisinio statuso, todėl būtina tokį įstatymą priimti iki liepos 1 dienos. Laiko nėra, bet dar nepasakiau papildomų motyvų kodėl, geriau atsakysiu į klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti tik vienas Seimo narys – J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pasitikslinti. Ar jau yra galutinis sprendimas? Ar vėl yra laikinas atidėjimas? Praeitą kartą, kai bandėme priimti šį įstatymą, taip pat buvo Ministro Pirmininko parašas, taip pat buvo vidaus reikalų ministro parašas, tai kokia situacija yra dabar? Ar jau paliekate kitoms ateinančioms vyriausybėms?

V.MARKEVIČIUS. Ačiū.

Gerbiamasis Olekai, norėčiau pasakyti, kad tuo metu projektą teikė ne Vyriausybė, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas iki liepos 1 dienos. Bet mes iš tikrųjų tam pritarėme ir manėme, kad per tą laiką parengsime visus teisės aktus, reikalingus reorganizacijai. Aš tai pristatyme, atrodo, pasakiau, bet galbūt nepakankamai aiškiai, nes dėl laiko stokos… Tačiau aš jums paaiškinau situaciją, kad vis dėlto konsenso buvo nerasta, tikrai visi buvo… (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Dabar yra tokia situacija: yra teikiamas įstatymas tam, kad Mokesčių policija galėtų funkcionuoti toliau.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Dar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ar vietoje jo? (Balsai salėje) Mielieji kolegos, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi du komitetai – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Ir siūlau dar vieną dalyką. Kadangi išties problema akivaizdi, svarstyti Seimo posėdyje po savaitės, kad komitetai apsvarstytų pirmadienį. Sutariame? Ačiū.

Vyriausybės valanda

Klausimas baigtas ir galime pradėti Vyriausybės valandą. Gerbiamieji ministrai, prašome į savo tribūną.

Gerbiamieji ministrai, ar galime pradėti Vyriausybės valandą, ar laukiame premjero? (Balsai salėje) Pradedam. Gerbiamieji ministrai, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Vyriausybės valandą. Pagal tradiciją pirmiausia – opozicinių frakcijų atstovai. Vadovų aš nematau, todėl prašyčiau pirmiausia klausti A.Butkevičių, o po jo ruoštųsi klausti A.Vidžiūnas. A. Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū. Klausiu ne premjero, tai galiu jau klausti. Mano klausimas būtų finansų ministrui.

PIRMININKAS. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Nespėjome išsiaiškinti, nes mažai laiko turėjome. Klausimas būtų, ar Finansų ministerijos Paskolų suteikimo komisija, jeigu ji taip tikslai vadinasi, svarsto klausimą dėl paskolos suteikimo valstybės vardu ar su valstybės garantija Lietuvos televizijai ir radijui apie 20 mln. Lt? Jeigu tai yra svarstoma, ar yra parengtas koks nors verslo planas, kaip televizija sugebėtų tą paskolą sugrąžinti, įvertinus jos finansinę padėtį šiuo metu? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą, tačiau tenka apgailestauti, kad turite netikslią informaciją. Valstybinė užsienio paskolų komisija prieš dvi savaites apskritai neteko savo galios ir ji yra panaikinta, jos neliko. Dėl to jokių svarstymų dėl garantijų ar paskolų suteikimo valstybės vardu Nacionaliniam radijui ir televizijai Finansų ministerija nesvarsto ir nesvarstys, nes tokių paskolų mes paprasčiausiai neteiksime. Ta prasme garantuoju, kad aš, kaip finansų ministras, tokių paskolų nepasirašinėsiu. Be to, Radijo ir televizijos komitetas, kaip įstaiga, gali kreiptis į bankus. Jeigu bankai suteiks kokius nors kreditus apyvartinėms lėšoms, tai čia, kaip sakoma, yra dviejų subjektų derybos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Vidžiūnas. Ruošiasi kolega R.Palaitis. A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, pone premjere, mano klausimas būtų teisingumo ministrui. Todėl pusė pirmojo klausimo – ar jis dalyvaus šiandien posėdyje?

PIRMININKAS. Turi premjeras atsakyti. Prašom.

R.PAKSAS. Mano žiniomis, teisingumo ministras išvykęs į Estiją. Mano žiniomis.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, tada aš bandysiu formuluoti klausimą vidaus reikalų ministrui, nes be jo šių problemų, kurias aš formuluosiu, matyt, nepavyks išspręsti. Taigi, pone vidaus reikalų ministre, spaudos duomenimis, Ekonomikos komiteto pirmininkas V.Uspaskich, esantis “Krekenavos agrofirmos” vienas iš savininkų, nepaklūsta Aukščiausiojo Teismo sprendimams ir kaltina Aukščiausiąjį Teismą kyšininkavimu ir kitais dalykais be argumentų. Mūsų frakcijos nuomone, V.Uspaskich, kaip Seimo narys, šiuo savo elgesiu jau yra sulaužęs Seimo nario priesaiką, bet čia yra kitas dalykas. Pone vidaus reikalų ministre, ar jūs jau esate aptarę su teisingumo ministru, kurio rankose, kurio pavaldumo srityje yra teismo antstoliai, šią situaciją? Ar galiu sužinoti: kaip teismo antstoliai vertina šią teisinio nihilizmo situaciją ir kokie veiksmai planuojami, kad teismo antstoliai galėtų vykdyti savo įstatymines funkcijas? Ačiū, pone vidaus reikalų ministre.

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Be jokios abejonės, jūs teisus, kad jis nevisiškai man adresuotas. Jei būtų man adresuotas, būtų žinoma visa situacija smulkiai, jeigu ji iš tikrųjų yra tokia, kokią pateikė žiniasklaida. Man yra žinoma tiek, kiek žiniasklaidoje pateikta, bet aš pakankamai gerai žinau teisinę sistemą, nes, kaip žinote, dirbau ir ne šitą darbą. Antstoliai turi pakankamai galių, suteiktų jiems Civilinio proceso kodekso šiuo atveju pagal tą bylą, kiek man yra žinoma, kad galėtų tinkamai įvykdyti teismo sprendimą ir Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Prireikus jie turi teisę (taip yra parašyta Civilinio proceso kodekse), gali pasitelkti ir policijos pareigūnus. Kol kas, mano turimais duomenimis, į policijos pareigūnus dėl sprendimo priverstinio įvykdymo ar kitokio įvykdymo nesikreipė. Tai, matyt, problemų dėl to jiems nėra. O dėl pirmosios klausimo dalies, dėl jūsų kolegos elgesio, ar jis atitinka, ar neatitinka Seimo nario etikos, tai čia ne mano kompetencija atsakyti į šį klausimą.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke!

PIRMININKAS. Prašau, papildykite.

A.VIDŽIŪNAS. Pone ministre, mane visiškai tenkino beveik visas atsakymas, bet paskutinis sakinys jūsų, kaip ministro, veidą gerokai sugadino. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Reikia sakyti “aptemdė”. Klausia R.Palaitis. Ruošiasi J.Budrevičius.

R.PALAITIS. Mano klausimas būtų Ministrui Pirmininkui. Pone Ministre Pirmininke, ar teisūs Pasaulio banko atstovai, kalbėdami apie stringančias reformas? O kita vertus, ar yra didelė būtinybė skolintis? Ačiū.

R.PAKSAS. Aš tik norėčiau priminti, gal pacituoti pokalbį su Pasaulio banko vadovais, kurį man teko turėti, kuriame buvo pasakyti tokie žodžiai, kad iš principo jūs turite galimybę gauti antrąją paskolos dalį, bet mes esame įsitikinę, kad ji jums nereikalinga. Tokie žodžiai buvo pasakyti. Bet, nežiūrint to, mes esame suplanavę ir siekiame tų tikslų – gautume šią antrą struktūrinio sureguliavimo paskolą ir, aš manau, mes ją pasieksime. Mes puikiai žinome, kodėl ši paskola kol kas yra neskiriama. Tai yra dėl dviejų dalykų, dėl mūsų darbų, dėl mūsų reformų energetikos srityje – tiek “Lietuvos dujų”, tiek “Lietuvos energijos”. Aš galėčiau priminti, kad ūkio ministras vaikšto po frakcijas ir bando suderinti pozicijas, o Vyriausybė jau turi poziciją dėl “Lietuvos dujų” privatizavimo ir yra pasirengusi teikti privatizavimo programą. Tai viena. O antra, “Lietuvos energijos” restruktūrizavimo įstatymas šiek tiek yra užsigulėjęs Seime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Budrevičius. Ruošiasi K.Prunskeinė.

J.BUDREVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Aš noriu kreiptis į susisiekimo ministrą, gerbiamąjį D.Barakauską. Jūsų vadovaujama ministerija, formuodama transporto politiką, siekia skatinti ir tranzitą per Lietuvą. Išvažiuojamojo Ekonomikos komiteto posėdžio metu mes lankėmės Klaipėdoje ir matėme pustuštį Klaipėdos krovos uostą. Pagrindinė problema ta, kad tranzitiniams pervežimams uosto krovos kompanijoms nesudaromos palankios veiklos sąlygos. Faktiškai nedirba Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, o laisvasis statusas yra tik deklaruojamas. Dabar iškilo problemų dėl tarifų geležinkeliais pervežant krovinius į uostą. O Rusija vykdo politiką, kad Rusijos kroviniai per Rusijos uostus. Tai faktiškai natūralu. Kas daroma jūsų vadovaujamos ministerijos siekiant sušvelninti tokios politikos pasekmes, kad ir Lietuvos žmonės, ir Lietuvos kompanijos turėtų darbo?

D.A.BARAKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą, gerbiamasis Ekonomikos komiteto nary, gerbiamasis Seimo nary. Aš noriu paprašyti Seimo, šiuo metu posėdžio pirmininko, kad man būtų skirtas (nes tai yra vienas iš aktualiausių klausimų, kuris šiandien yra labai svarbus visai Lietuvos ekonomikai) šiam atsakymui, jeigu galima, truputį ilgesnis laikas. Nes šis klausimas yra aktualus visiems, taip pat ir jums, tai, ką ponas J.Budrevičius pasakė.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, ar užteks 4 min., ar reikia daugiau.

D.A.BARAKAUSKAS. Ne, aš prašyčiau pusvalandžio.

PIRMININKAS. Ne, ne. Aš labai atsiprašau. Čia ne tas žanras, aš taip atsakysiu. Prašom, 5 minutės.

D.A.BARAKAUSKAS. Ačiū jums. Ačiū, labai ačiū, kad leidote.

PIRMININKAS. 5 minutės.

D.A.BARAKAUSKAS. Rusijos geležinkeliai, kaip jūs žinote, iki 2001 m. trečiojo ketvirčio, vežant eksportuojamus krovinius Rusijos teritorija Lietuvos kryptimi, taikė tuos pačius mažinančius koeficientus kaip ir savo uostams bei kitoms NVS šalims. Vežant krovinius Latvijos, Estijos ir Suomijos kryptimi, mažinantys tarifų koeficientai nebuvo taikomi. Nuo 2000 m. liepos 1 d. Rusijos geležinkeliai labai sumažino, o nuo 2000 m. spalio 1 d. visiškai panaikino mažinančius koeficientus vežant krovinius Lietuvos kryptimi. Po tokio tarifų padidėjimo Latvijos ir Estijos, turinčių tiesiogines sienas su Rusija, tapo palankesnė situacija tarifų atžvilgiu nei Lietuvos, į kurią kroviniai iš Rusijos vežami, kaip jūs žinote, per Baltarusiją. Todėl, jeigu posėdžio pirmininkas nepyks, aš pateiksiu pagrindinius darbus, kurie šiuo metu yra padaryti ministrų lygmeniu.

Šių metų vasario 21 d. Vyriausybės nutarimu, jūs visi žinote, buvo sudaryta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinė prekybinė, ekonominė, mokslo ir technikos, humanitarinio bei kultūrinio bendradarbiavimo komisija, kurios vadovais buvo paskirti Frankas (Frankas, kaip jūs žinote, yra Rusijos Federacijos transporto ministras), o iš Lietuvos Respublikos pusės – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras A.Valionis. Vasario 23 d. buvo mano pirmasis vizitas į Baltarusiją, į Transporto ir komunikacijų ministeriją, kurioje aš susitikau su Baltarusijos Respublikos transporto ir komunikacijų pirmuoju viceministru Čelovskiu, taip pat su Baltarusijos geležinkelių vadovu Rachmanko (nes Baltarusijoje geležinkeliai yra atskira juridinė institucija). Susitikimo metu buvo susitarta dėl bendrų veiksmų, t.y. Baltarusijos palaikymo derantis su Rusija dėl tarifų nuolaidų kroviniams vežti. Buvo nutarta per 2001 m. parengti, suderinti ir pasirašyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienio geležinkelių susitarimo projektą. Taip pat buvo nutarta parengti pasirašyti Lietuvos geležinkelių ir Baltarusijos geležinkelių sutartis dėl tiesioginio tarptautinio susisiekimo geležinkeliais.

Kovo 2 d., jūs prisimenate, aš kartu su profesore K.Prunskiene išvykau vizito į Kaliningradą. Vizito metu susitikau su Kaliningrado srities gubernatoriumi Jegorovu dėl krovinių vieningo tranzito tarifo Klaipėdos ir Kaliningrado kryptimis suderinimo projekto. Tuo metu gimė projektas 2K. Susitikimo metu buvo susitarta dėl Kaliningrado gubernatoriaus Jegorovo paramos derybose su Rusija dėl palankesnių Lietuvai geležinkeliu gabenamų tranzitinių krovinių Klaipėdos uosto kryptimi sąlygų. Aš galbūt labai daug nekomentuosiu, bet noriu padaryti vieną dalyką. (Nepykite ant manęs, aš tuoj pasakysiu.) Aš elektroniniu paštu jums visiems atsiųsiu labai konkrečią ir aiškią ataskaitą. Nes tai, ko J.Budrevičius paklausė, yra tikrai labai labai aktualus klausimas Lietuvai. (Balsai salėje) Ne, ne, aš tikrai norėčiau pasinaudodamas proga pasakyti, kokia šiandien yra situacija.

Pats pagrindinis dalykas, ką pavyko padaryti per šį trumpą laiką, tai susitarti su Rusijos geležinkelių ministru Aksionenka, nes iki kovo 17 d. buvo numatyta, kad derybas iš Rusijos pusės ves Frankas, transporto ministras, o iš Lietuvos pusės A.Valionis. Tačiau kovo 17 d. Rusijos Federacijos Prezidentas pakeitė sprendimą ir paliko egzistuoti Rusijoje geležinkelių ministeriją, taip pat paliko dirbti ministru Aksionenką. Taigi susidarė situacija, kad klausimas, kurį buvo pavesta iki galo išspręsti Frankui, atiteko Aksionenkai. (Balsai salėje, juokas) Palaukite, per tą trumpą laiką pavyko susitarti su geležinkelių ministru, kad būtų galima suderinti ne tik tarifus, bet taip pat gauti nuolaidas kroviniams, kurie… Glausčiau? Kad būtų galima gauti nuolaidas kroviniams, kurie yra vežami tiek į Kaliningrado, tiek į Klaipėdos uostą.

Pasakysiu paskutinę dalį, nes matau, kad visiems tai sukelia šypseną, bet man norisi verkti, nes iš tiesų padėtis su tranzitu yra gana prasta.

Kitą savaitę įvyks Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir mano susitikimas su Rusijos geležinkelių ministru Aksionenka. Tai įvyks Klaipėdoje kitą pirmadienį vakare ir antradienį. Man labai gaila, kad mes negalime derybų vesti ir kitą dieną, nes kaip tik kitą dieną bus klausoma ir svarstoma Vyriausybės ataskaita. Pasinaudodamas šia proga aš tikrai neprašysiu nukelti Vyriausybės ataskaitos svarstymo ir pirties čia, Seime, tačiau noriu paprašyti jūsų visų politinio palaikymo tam, ką šiandien daro K.Prunskienė, kad ji susitinka su Rusijos Dūmos deputatais, kad ji susitinka su Selezniovu, norėdama politinio palaikymo, kad būtų teigiamai išspręstas šis klausimas ir mes gautume pritarimą, tą buvo nutarę abu prezidentai, kad būtų įgyvendintas projektas 2K kroviniams, tranzitu judantiems Klaipėdos ir Kaliningrado kryptimi.

PIRMININKAS. Ačiū.

D.A.BARAKAUSKAS. Jeigu galima, labai trumpai, nes aš raštu esu parengęs keturių puslapių ataskaitą. Aš sugaišau lygiai 5 minutes. Ačiū, pirmininke.

PIRMININKAS. Ačiū. Šiek tiek ilgiau, bet ne tai svarbu. Mielieji kolegos ir gerbiamieji ministrai, aš jau pasakiau vieną žodį, noriu jį pakartoti ir paaiškinti. Žanras – Vyriausybės valanda, tai yra trumpi klausimai ir trumpi atsakymai. O yra Vyriausybės pusvalandis, į kurį siūlau pakviesti ministrą, sakysime, kad ir antradienį ar kurią kitą dieną, ir tada per Vyriausybės pusvalandį vieną atskirą klausimą galima iš tiesų ilgai ir įdomiai aiškinti, po to atsakyti į Seimo narių klausimus. Aš labai atsiprašau ir prašau kitų ministrų vis dėlto suspėti atsakyti per tas 3 minutes.

D.A.BARAKAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Aš kitą kartą pasitaisysiu.

PIRMININKAS. Tikiu. Kolegė K.Prunskienė. Ruošiasi P.Papovas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Pirmiausia, reaguodama į ką tik nuskambėjusią informaciją apie tai, kas vyksta transporto sektoriuje, aš norėčiau pabrėžti, kad iš tiesų reikia suteikti ministrui galimybę pateikti tą problemą, jos eigą, ypač po to, kai kitą savaitę įvyks susitikimas su Rusijos ministrais, kuriame, tikiuosi, dalyvaus ir mūsų gerbiamasis premjeras, nes premjero paramos tikrai ten reikia. Aš tuo visiškai įsitikinusi.

O mano klausimas adresuotas gerbiamajam žemės ūkio ministrui. Mes be galo susirūpinę, įskaitant ir tuos, kurie dirbame prie konstitucinių pataisų ir žiūrime į priekį, kaip tie dalykai teisiniu ir praktiniu lygmeniu formuosis, žemės reforma, žemėtvarkos darbų finansavimu, finansavimo pakankamumu. Kaip mes pasivysime tą atsilikimą, kuris akivaizdžiai egzistuoja nuo praeitų metų antrosios pusės nutrūkus normaliam finansavimui? Į ką mes, Seimo nariai, turime atkreipti dėmesį tuo klausimu ir kaip padėti jums, gerbiamasis ministre, kaip dialogu su finansų ministru ir Seimo komitetais užsitikrinti, kad tie darbai būtų forsuojami? Ačiū.

K.KRISTINAITIS. Labai ačiū užklausimą. Na, iš tikro šį klausimą dėl žemės reformos darbų eigos mes esame šiandien svarstę ir Kaimo reikalų komitete. O pagrindinė problema, be įvairių kitų, kurios taip pat yra sprendžiamos, tai šiandien pirmiausia yra finansai. Kaip žinote, Vyriausybė yra pateikusi Seimui svarstyti šių metų biudžeto patikslinimo projektą. Jame yra numatyta skirti žemės reformos darbams papildomai 4 mln. litų. Aišku, tai yra nepakankama suma, nes pagal mūsų skaičiavimus, kad darbai vyktų sparčiai ir kad būtų pasiektas tikslas, kuris yra įrašytas ir Vyriausybės priemonių plane, t.y. užbaigti nuosavybės atkūrimą 2002 m. liepos 1 dieną, iš tikro šiais metais trūksta pinigų – papildomai reikėtų 29 mln. litų. Vyriausybės patarėjai kartu su Finansų ministerijos specialistais ieško šios trūkstamos pinigų sumos pasiskolinimo galimybės. Aš dabar nenorėčiau komentuoti, kaip sekasi paieškos, bet darbas vyksta ir vienokia ar kitokia išeitis bus rasta, darbai tikrai nutrūkti negali, nes vienas iš prioritetinių darbų yra užbaigti nuosavybės atkūrimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys P.Papovas, ruošiasi kolega V.Martišauskas.

P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas skiriamas finansų ministrui. Jis susiję su šių metų biudžeto patikslinimu. Pritariu, kad vis dėlto rasta galimybių skirti savivaldybėms asignavimų negautoms pajamoms valstybės priskirtoms funkcijoms. Tačiau, mano manymu, nėra atsižvelgta į savivaldybių prašymus ir daugkartinius įsipareigojimus, kad tikslinant biudžetą bus atsižvelgta į tas savivaldybes, kurių finansinė padėtis itin sunki, ir į tas naujas savivaldybes, kurios buvo įsteigtos praėjusiais metais. Pagal mane papildomų asignavimų nei toms, kuriose labai blogai, nei naujoms nėra skiriama. Ar neradome galimybių, ar tiesiog pamiršome tuos įsipareigojimus?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Mes niekad nieko nepamirštame. Biudžeto patikslinimas yra pateiktas toks, koks yra pateiktas. Kaip matėte iš biudžeto patikslinimo projekto, savivaldybėms skiriama 19,6 mln. atitinkamoms funkcijoms ir 25 mln. Jeigu gerbiamieji Seimo nariai, kartu ir labai gerbiamas P.Papovas manys, kad atskiroms valstybės funkcijoms nereikia tų pinigų, tai yra svarstytinas klausimas, galėsime visus tuos pinigus skirti savivaldybėms. Tik aš dar kartą pabrėžiu, kad pagal grafiką, manau, iki liepos 5 dienos, mes liepos 5 dieną visi vieningai balsuosime už šių metų Biudžeto patikslinimo įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega… neįjungiu. Kolega V.Martišauskas. Prašom per centrinį mikrofoną.

V.MARTIŠAUKAS. Mano klausimas taip pat ponui J.Lionginui. Aš nesakau finansų ministrui dėl to, kad kalbu apie laikotarpį, kai jūs pavadavote premjerą.

PIRMININKAS. Į mikrofoną. Būkit malonus.

V.MARTIŠAUKAS. Atpratau šiek tiek. Klausimas susijęs su tuo, kad aš esu įregistravęs keletą įstatymo pataisų, kurių esmė, kad alkoholio galbūt reikia ne išpilti, kaip dabar daroma, o galbūt sunaudoti biokurui gaminti. Jūsų Vyriausybės posėdžio protokolas, kurį čia turiu, labai kategoriškas. Jūs kategoriškai prieš, apskritai prieš tą visą idėją, netgi siūlote atšaukti buvusį Biokuro įstatymą. Žodžiu, esate labai kategoriškas. Paaiškinkite, kodėl jūs taip kategoriškai prieš.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Tai nėra kategoriška, kadangi yra kiti įstatymai, kurie reglamentuota, kad konfiskuotas alkoholis turi būti sunaikinamas. Tačiau aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų ta problema yra ne vien dėl alkoholio, o ir dėl kitų prekių, kurias konfiskuoja tiek Muitinė, tiek Mokesčių inspekcija. Šiuo atveju dirba darbo grupė. Jeigu tą poziciją paimsime, tik alkoholį, neišskirdami cigarečių, greit gendančių daiktų ir panašiai, tai buvo gal trys tokios idėjos: arba tą alkoholį, pavyzdžiui, spiritą, nemokamai atiduoti sveikatos įstaigoms, arba ji perdirbti, t.y. ir biokurą gaminti, arba jį sunaikinti. Kol kas aš noriu pasakyti, kad ta patirtis buvo, kaip žinote, prieš 6–7 metus, kai konfiskuoti alkoholiniai gėrimai buvo realizuojami specializuotose parduotuvėse. Tačiau gavome labai kategoriškų prieštaravimų, tokių reikalavimų, kadangi vien vieno butelio ekspertizei atlikti reikia maždaug 300 gramų, t.y. ta ekspertizė brangiai kainuoja ir niekas negali užtikrinti, kad gražiuose buteliuose esantys alkoholiniai gėrimai nėra falsifikuoti ir nekenkia žmonių sveikatai.

Dabar dėl to protokolo, kurį jūsų turite. Taip, Teisingumo ministerija ir mes kol kas pasisakėme, kaip aš iš pradžių sakiau, kad konfiskuotas alkoholis būtų sunaikinamas. Tačiau prie to klausimo bus grįžtama Vyriausybėje, kai apskritai bus kompleksiškai sprendžiamas visų konfiskuotų prekių likimas, t.y. ką su jomis veikti, ar naikinti, ar naudoti kokiems kitiems tikslams.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar norite papildyti? Ačiū. Klausia J.Veselka. Ruošiasi R.Pavilionis.

J.VESELKA. Aš noriu paklausti teisingumo ministro. Štai pateikiau klausimą, kadangi Ukmergėje viena įmonė (…) specialiai bankrutuoja, po to persikelia į kitas patalpas ir toliau vykdo… Klausiau labai konkrečiai ir gavau atsakymą: žinote, kadangi ten tardytojas nutarė nutraukti bylą dėl senaties, o prokuroras neužprotestavo, o kodėl jis neužprotestavo, tai mes nieko nežinome, todėl aiškinkitės toliau. Tai noriu paklausti: ar Lietuvos teisėsaugos institucijos, t.y. Teisingumo ministerija, Prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija, yra Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos, ar viena jų yra Gibraltaro, trečia Maltos, ketvirta Singapūro ir jos negali bendrai išspręsti reikalų? Kaip yra?

R.PAKSAS. Pone Veselka, kadangi teisingumo ministro nėra, aš galiu garantuoti tik vieną dalyką, kad minėtos ministerijos iš tikrųjų yra Lietuvos ministerijos. O dėl jūsų konkretaus atvejo, jeigu aš galėčiau gauti, būtinai perduočiau teisingumo ministrui.

PIRMININKAS. Gal dar Vidaus reikalų ministras norėtų papildyti? Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū, kad suteikėte žodį, bet tikrai neturiu kuo. Manau, kad Lietuvoje gyvename, ne Gibraltare.

PIRMININKAS. Kolega R.Pavilionis. Ruošiasi J.Jurkus. Prašom.

R.PAVILIONIS. Norėčiau paklausti sveikatos apaugos ministro gerbiamojo kolegos K.R.Dobrovolskio, naudodamasis ta proga ir pasveikinti jį. Ministre, ar jūs nusiteikęs ir toliau ryžtingai vykdyti sveikatos apsaugos reformą? Aš turiu galvoje tą jos dalį, kurioje kalbama apie atskirų sveikatos įstaigų jungimą į stambesnes. Šiuo atveju kokia Onkologinio centro Vilniuje perspektyva? Anksčiau buvo išsakyta nuomonė ir buvo parengtas projektas, kad tas centras taptų Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės dalimi. Koks jūsų požiūris į tą problemą šiandien?

K.R.DObrovolskis. Ačiū už klausimą. Ši problema tikrai yra labai aktuali. Kaip tik šį pirmadienį Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto tarybos posėdyje tas klausimas buvo sprendžiamas. Buvo prieita prie išvados, kad Lietuvos onkologijos centras turi būti integruotas į universitetą kaip universitetinis centras. Vakar kaip tik vyko dar vienas posėdis, kuriame buvo sprendžiama problema – Kauno onkologijos ligoninę integruoti į Kauno medicinos universiteto ligoninės sudėtį. Žinoma, yra ir pasipriešinimo šiuo atveju, yra ir už, ir prieš, bet tokia linkme bus einama. Prieita prie bendros išvados, kad taip reikia elgtis ir toliau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Jurkus. Ruošiasi V.Landsbergis.

J.JURKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos ministrui. Gerbiamasis ministre, buvusios valdžios, konservatorių, valdymo metais buvo pradėtos draskyti rajonų ir miestų visuomeninės sveikatos centro struktūros. Anksčiau taip vadintas kiekvienas centras. Pradėta uždarinėti specialiąsias laboratorijas, funkcijos perduotos veterinarijos tarnyboms, todėl paskutiniu metu daug sergama infekcinėmis ligomis. Ar nenumatoma sustabdyti šią neparengtą reformą, o šias įstaigas kaip viešąsias su finansavimu ir turtu perduoti savivaldybėms. Nes mikrobiologinių laboratorijų uždarymu labiausiai nepatenkinti antrinio lygio rajoninių ligoninių vadovai, nes tyrimus tenka vežti į apskričių visuomenės sveikatos centrų laboratorijas, taip išauga transporto ir ryšių išlaidos, padidėja tyrimų kainos. Be to, ir kokybė tampa abejotina. Ačiū.

R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Praeitais metais, 2000 m. liepos mėn., buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl rinkos priežiūros institucijų reorganizavimo, kuriuo visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos buvo perorganizuotos perduodant jas Maisto ir veterinarijos tarnybai, nes tai buvo susiję su maisto produktų medicinine priežiūra. Perdavimo metu vyksta visokių, ir neigiamų, ir teigiamų, dalykų ir stengiamasi tai, kas yra neigiama, taisyti, ir ieškoma optimalių sprendimo būdų. Žinoma, kai buvo uždaromos mikrobiologinės laboratorijos, tai tada irgi iškilo problema, nes tyrimai buvo perduodami apskričių visuomenės sveikatos centrų laboratorijoms. Tada šiek tiek padidėjo tyrimų kaina. O kokybė gal ir liko tokia pati. Tačiau šiuo metu turim ir neigiamų atsiliepimų, todėl bus numatoma dar kartą persvarstyti, kaip vyksta ta reforma. Iš esmės reforma tai vis tiek turės būti vykdoma, tačiau tas dalis, kurios bus nepasiteisinusios, keisime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Landsbergis. Ruošiasi kolega A.Gricius.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu paklausti ponios ministrės V.Blinkevičiūtės dėl valstybines pensijas gaunančių pedagogų. Yra toks Vyriausybės nutarimas, pataisos, priimtos šių metų sausio mėnesį Nr.85. Pagal jį išeina taip, kad valstybinių pensijų gavėjams, kurie turi tam tikrų draudžiamų pajamų (aš turbūt sakyčiau apdraudžiamų pajamų, nes savotiškai skamba draudžiamos pajamos), kurie turi tam tikrų apdraudžiamų pajamų, valstybinės pensijos nemokamos. Tuo tarpu ne- valstybinės pensijos gavėjas galės, čia yra nuo liepos 1 d., truputį užsidirbti, iki 430 litų. Jam nereikės atsisakyti pensijos, jam, nevalstybinės pensijos gavėjui, yra geriau. O valstybinės pensijos gavėjas, pavyzdžiui, menininkas, dirbantis pedagoginį darbą, negali gauti ir pensijos, ir 430 Lt atlyginimo. Jeigu valstybinė pensija buvo skirta už kultūrinius kūrybinius darbus, už ką nors gera, tai kodėl žmogus baudžiamas už tą gera, ką jis padarė? Kodėl atsiranda tokia keista diskriminacija? Galbūt jūs numatote kaip nors taisyti šią vietą, nes tikrai ką bloga padarė tas žmogus, kuriam už jo gerus darbus duota valstybinė pensija. Bet kitu lazdos galu jis baudžiamas. Jis negali užsidirbti tų 400 litų. Tai šiek tiek panašu į tarybų valdžią, kuriai esant neapsimokėjo gerai dirbti.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis profesoriau. Iš tiesų aš pirma gal turėčiau atsakyti taip. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs turite puikiai žinoti arba žinote, kad Lietuvoje yra susiklosčiusi šiek tiek keistoka pensijų sistema. Ji neatitinka net mūsų kaimynų sistemos, kalbant apie valstybinių pensijų sistemą, pavyzdžiui, kalbant apie latvius, estus arba lenkus. Taigi Lietuvoje yra taip. Žmonės, kurie dirba, moka socialinio draudimo įmokas, arba kurie dirbo ir mokėjo, jie visi turi teisę gauti ir gauna valstybinę socialinio draudimo pensiją. Jie ją užsidirbo, jie ją gauna. Yra įvairūs ribojimai įvairiose valstybėse, jeigu žmogus dirba po pensijos paskyrimo, socialinio draudimo pensijos, gali būti priimti sprendimai mokėti visą pensiją, ne visą, iš dalies ir t.t. Lietuva nedaro nieko nauja, daro kaip ir kitos valstybės, taip pat ir turtingos valstybės, kurios turėtų daugiau galimybių surinkti į draudimo biudžetą ir išmokėti.

Kitas dalykas, kai mes kalbame apie valstybines pensijas, apie kurias jūs, gerbiamasis profesoriau, ir paklausėte, kaip aš supratau, apie pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas. Kaip jūs žinote, jos tokios pagal dabar galiojantį įstatymą tikrai yra skiriamos už nuopelnus įvairiose srityse ir tai yra kaip papildoma pensija šalia socialinio draudimo pensijos, kurią tas žmogus gauna. Lietuvoje yra penkios rūšys papildomų valstybinių pensijų. Ir apie 30% Lietuvos žmonių gauna papildomas pensijas iš valstybės iždo. O 70% gauna vien tik iš socialinio draudimo, tai yra tai, kad jie dirbo, mokėjimo įmokas, užsidirbo ir gauna tokio dydžio pensijas. Taigi galbūt jūs manote, kad būtų tikslinga padaryti taip, kad tas žmogus, kuris gauna ir socialinio draudimo pensiją, turi teisę gauti pirmojo ir antrojo laipsnio pensiją, beje, jos santykinai nėra tokios mažos, pirmojo laipsnio pensija yra 552 Lt, antrojo laipsnio – 276 Lt, o “Sodros” vidutinė pensija yra 317 litų… Aš manau, kad tikrai būtų neteisinga, jeigu tas pats žmogus, turintis teisę gauti mažiausiai dvi pensijas, yra tokių, kurie gauna ir 3, ir 4 pensijas, jos visos eina iš valstybės iždo, plius iš “Sodros”, dar dirba ir gauna atlyginimą ir plius valstybė jam dar moka iš savo iždo papildomą pensiją. Aš manau, kad šiuo metu Lietuva nėra tokia turtinga, nes mūsų minimalus atlyginimas siekia 430 Lt. Šeimų, kurios augina vaikus, yra tikrai blogesnė padėtis, tų žmonių, kurie laukia darbo ir jo negauna, yra dar blogesnė padėtis. Aš norėčiau, kad būtų bendras supratimas ir bendras žinojimas, kad Lietuvoje yra įvairių socialinių grupių ir aš manau, kad iškelti vienas grupes virš kitų šiuo metu būtų nevisiškai teisinga. Taip galėčiau motyvuoti sprendimą, kuris buvo priimtas Seimo, jūs pacitavote Vyriausybės nutarimą. Vyriausybės nutarimas tik detalizuoja šiuos dalykus, bet iš tikrųjų tai yra priimtas Seimo pernai gruodžio pabaigoje. Jeigu žmogus dirbi ir gauni valstybinę pensiją, neturi teisės jos gauti. Aš manau, kad tai yra teisinga. Ačiū.

A.GRICIUS. Dėkui. Aš norėčiau pusantro klausimo, jeigu galima. Vieną ministrui ir pusę premjerui. Ūkio ministrui. Vakar man teko stebėti laidą “Spaudos klubas” ir buvo kalbama apie dujų privatizavimą. Aš galutinai susipainiojau, pradėjau nieko nesuprasti žiūrėdamas tą laidą. Kiek žinoma, yra sudarytos darbo grupės, kurios lyg ir sėkmingai sprendžia mūsų daugumos, koalicijos problemas. Tačiau aš norėčiau aiškiau paklausti ministro, gal jūs galite paaiškinti, kokia yra Vyriausybės pozicija. Nes pasakymas, kad bus sudaromas konsorciumas, nepasakius kokiu būdu jis bus organizuotas, ar bus atviras konkursas tarp strateginių Vakarų investuotojų, man asmeniškai neduoda atsakymo į tuos klausimus. Tai gal ministras galėtų truputį aiškiau pasakyti negu vakar “Spaudos klube”.

Premjerui turiu labai trumpą klausimą, nes atėjo tikrai džiuginančios žinios Dž.Bušo vizito po Europą metu. Buvo pasakyta, kad NATO plėtra tikriausiai bus tęsiama, Lietuvos galimybės lyg irgi tam tikro reitingo lygiu pakilo. Kaip jūs manote, mūsų tokia prognozuojama Vyriausybės kaita, Vyriausybės krizė kaip galėtų atsiliepti, kiek galėtų atsiliepti mūsų integracijai tiek į Europos Sąjungą, tiek į NATO? Ačiū.

PIRMININKAS. Vieną minutę. Aš tik noriu priminti gerbiamiesiems kolegoms, kad vienas, pusantro ar dešimt klausimų – vis tiek viena minutė. Atsakymui – 3 minutės. Prašom.

E.GENTVILAS. Ačiū, pone Griciau. Aš galiu pasakyti, jums pasisekė. Jūs matėte tą televizijos laidą, o aš jos nemačiau, tiesiog teko pačiam ten dalyvauti. Noriu pasakyti, kad Vyriausybės pozicija nėra pasikeitusi. Vyriausybė tiesiog nėra iki galo suformulavusi savo galutinio varianto. Ką aš dariau ir pradėjau daryti prieš pusantro mėnesio, tai dėl dviejų pasiūlymų, dviejų variantų kalbėjau su visomis Seimo frakcijomis, aptarėme, prašėme atsakymų, dalies frakcijų nuomonę gavome. Šį pirmadienį suformavome valdančiosios koalicijos frakcijų atstovų darbo grupę ir pirmadienį turime gauti jų pasiūlymą. Po to Vyriausybė apsisprendžia ir turėtume trečiadienį priimti sprendimą. Todėl sakyti, kodėl nėra Vyriausybės nuomonės, kai kartu kreipiamės į Seimą, į Seimo frakcijas ir į valdančiąją koaliciją, – natūralu, kad laukiame šių frakcijų, Seimo narių įvertinimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl konferencijos prašom, premjere.

R.PAKSAS. Pirmininke, dėl kokios konferencijos?

PIRMININKAS. Kuri bus. Algirdai…

A.GRICIUS. Aš klausiau dėl galimo NATO plėtros ir Europos Sąjungos plėtros numatomo pasikeitimo, kai kas čia prognozuoja valdančios ar Vyriausybės, ar panašiai… Kokią įtaką tai galėtų turėti mūsų integracijai į šias struktūras?

R.PAKSAS. Aš iš tiesų džiaugiuosi tais pasakymais, kad Prahoje kitais metais bus NATO plėtra. Aš džiaugiuosi Lietuvos vertinimu tiek šiuo kontekstu, tiek Europos Sąjungos kontekstu. Lietuva vadinama labiausiai paėjusi derybų procese. Jūs puikiai žinote, kad mes ir 17 skyrių esame uždarę. Ir bet koks nestabilumas šalyje jeigu nesustabdytų, tai bent sulėtintų tuos procesus. Tai viena. Kita, dar yra labai svarbu, ir, man atrodo, mes visi, politikai, turėtume suprasti pakankamai aiškiai ir tvirtai. Kalbėjimas, kad keisis valdžia, politinė dauguma Seime, Vyriausybė, stabdo šalyje viską: darbą ministerijose, departamentuose, mokesčių surinkimą, stabdo teisėsaugos darbą, stabdo investicijų atėjimą į Lietuvą ir t.t., ir pan.

PIRMININKAS. Klausia J.Olekas. Ruošiasi A.Baura.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš gerbiamajam premjerui norėčiau irgi patarti. Jeigu yra per daug kalbų, galima užklijuoti, pleistro dar yra sveikatos sistemoje vienur kitur, ir mažiau bus kalbėjimo. O ponui A.Griciui norėčiau patikslinti, kad jeigu premjeru būtų tas žmogus, kuris Lietuvos Respublikos vardu kreipiasi į NATO, kad Lietuva būtų priimta į NATO, tai, aš manau, kad galbūt nesulėtintų, o net paspartintų.

Premjere, aš noriu pasitikslinti vieną dalyką. Aš kreipiausi dėl naujų savivaldybių ir jūs sakėte, kad iki birželio 1 d. klausimas bus išspręstas, bus aiški situacija, tačiau tikslinant biudžetą ten lėšų savivaldybių įsikūrimui arba valstybinių institucijų kūrimui, atrodo, nėra pakankamai numatyta. Čia ir finansų ministras galėtų tą patikslinti, nes naujos savivaldybės, kurios pernai(…), jų laukia. Ar būtų tikėtina, kad vis dėlto taip bus?

R.PAKSAS. Puikiai žinote, kad Seimas nustato, patikslina biudžetą ir tai yra priimama įstatymu. Lėšų yra tiek, kiek yra, ir mes kiek turėjome papildomų galimybių, tiek pasiūlėme pačiom skaudžiausiom problemom spręsti. Deja, jų nėra tiek, kad užtektų visiems. Aš tikiuosi, kad galbūt kitais metais jų bus daugiau.

J.OLEKAS. Bet analizė ką rodo tų penkių savivaldybių? Tų penkių savivaldybių, kur jūs sakėte, kad iki birželio 1 d. jūs išnagrinėsite ir pateiksite atsakymą, kaip joms įsikurti. Ar jūs turite tą analizę?

R.PAKSAS. Mes turime, žiūrime, sprendžiame, bet, sakau, lėšų yra ne daugiau negu mes pateikėme Seimui dabar perskirstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baura. Ruošiasi V.Matuzas. Vieną minutę. Gal prie centrinio mikrofono, būkit malonus.

A.BAURA. Aš norėčiau paklausti premjero. Mano klausimas toks pat buvo prieš porą mėnesių, tačiau jūs tada nedalyvavote. Aišku, aš jo neklausčiau, bet, deja, tas klausimas iš esmės nepajudėjęs. O jis būtų toks. Šiuo metu putojantiems ir neputojantiems vynuoginiams vynams bei vermutams yra nustatytos nulinės autonominių ir konvencijų importo muitų tarifų normos, kurios, deja, nesaugo šalies vyno pramonės įmonių gaminamų vynų. Jau treti metai, kai bandymai importuojamus vynuoginius vynus apmokestinti muitais užstrigdavo Ūkio ministerijoje. Ir ačiū čia sėdintiems keturiems ministrams, kurių dėka gimė Vyriausybės nutarimo projektas, tačiau jau daugiau kaip trys mėnesiai tas nutarimo projektas blokuojamas Vyriausybėje ir niekaip nepasiekia tų vadinamųjų trečiadienių, kad būtų priimtas. Prieš porą mėnesių kaip pagrindinė priežastis buvo įvardyta, kad kuomet bus priimtos Alkoholio akcizų įstatymo pataisos, tuomet šis klausimas pajudės. Pataisos priimtos lygiai prieš keturias savaites, tačiau, deja, jokių prošvaisčių nėra, ir paskutinės žinios, kad praeitą antradienį irgi nepateko. Gal jūs galėtumėte pasakyti tas pagrindines priežastis? Vis dėlto kalbama apie 9,9 mln. litų. Tai yra nemaži pinigai, kurie įplauktų į biudžetą.

R.PAKSAS. Pabandysiu atsakyti. Iš tiesų ministrų pasitarime tas klausimas buvo svarstomas. Mūsų kabineto pagrindinė nuostata yra bandyti atpiginti natūralius vynus ir didinti kainą nenatūraliems, atpiginti silpnus gėrimus, o didinti kainą stipriems gėrimams. Tokia bendra nuostata, bet klausimas buvo pateiktas ir, mano supratimu, dauguma ministrų yra linkę palaikyti, kad būtų įvesti muitai iš trijų šalių. Bet iškilo keletas neaiškumų, dėl kurių susirinks darbo grupė kitą savaitę ir, manau, kitą posėdį bus priimtas sprendimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Matuzas, ruošiasi A.Salamakinas.

V.MATUZAS. Ačiū. Gerbiamieji vienuoliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai. Šiandien tikriausiai perskaitėte ir jūs straipsnį “Lietuvos ryte” apie nerimą sukėlusį Finansų ministerijos pasirašytą raštą dėl kitais metais numatomo beveik iki 14% lėšų apkarpymo pensionatuose, vaikų globos namuose ir tikriausiai girdėjote tą nerimą, kuris skambėjo tų įstaigų vadovų žodžiuose. Aš norėčiau paklausti, ar iš tiesų toks raštas yra išsiųstas? Aš suprantu finansų ministrą, jo priedermė yra būtent taupyti valstybės lėšas. Kokia būtų premjero pozicija šiuo klausimu, jeigu iš tikro tokia situacija susiklostytų kitais metais?

R.PAKSAS. Taip, tokie kontroliniai skaičiai yra, žiūrint į kitų metų perspektyvą, ir aš bandyčiau pasakyti porą esminių dalykų.

Pirma, tai yra memorandumas su Tarptautiniu valiutos fondu, kurį, aš esu giliai įsitikinęs, palaiko visi Vyriausybės nariai ir Seimo nariai, kuriame numatytas deficitas kitais metais yra ne 1,4 kaip šiais, bet 1,3. Pirmas dalykas. Antras dalykas, parlamentinės partijos yra pasirašiusios susitarimą dėl krašto apsaugos finansavimo, tai yra du procentai nuo bendrojo vidaus produkto, iš viso tai yra daugiau kaip 166 mln. Trečias dalykas. Visiškai neseniai, mes puikiai atsimenam, Aukštojo mokslo finansavimo įstatymą, pagal kurį kitais metais numatytas taip pat panašus skaičius – apie 170 mln. daugiau. Toliau. Yra patvirtinta Vyriausybės programa, kurioje neapmokestinamas minimumas yra keliamas nuo 214 iki 250 Lt, fizinių asmenų pajamų mokestis yra mažinamas 2%. Pelno mokestis yra mažinamas, kaip valdančioji koalicija nuspręs, ar iki 15%, ar iki 18%. Visą tai susumavus ir norint išlaikyti tokį deficitą, yra kontroliniai skaičiai 13,9% sumažinti išlaidas. Dabar ministerija skaičiuoja, kai tie skaičiai bus pateikti, žiūrėsim, ką mums daryti toliau.

V.MATUZAS. Ar galėčiau šokią tokią repliką?

PIRMININKAS. Prašau.

V.MATUZAS. Juk neseniai kruvini įvykiai Vilniuje įvyko galbūt vien dėl to, kad Rokiškyje prastai buvo finansuojamas įstaiga, kurioje laikomi nusikaltėliai. Ar nematom čia problemos, ar neturėsim daugiau problemų būtent čia taupydami?

J.LIONGINAS. Galėčiau papildyti?

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

J.LIONGINAS. Kaip žinote, tas 13,9%yra sumažinimas atskiroms valstybės funkcijoms, taip, ką ir pasakė premjeras, tokie skaičiai šiandien yra. Tačiau aš su gerbiamuoju Vytu nesutikčiau, nes, kaip žinome, visuomenei iš karto pateikiama, kad tai pensionatai ir taip toliau, ir panašiai. Tai yra funkcijos. Socialinė apsauga ir rūpyba turės būti sumažinta 13,9%. Teisėsauga – 13,9%. Šiandien mes, Seimo nariai, pritarėm Geležinkelių plėtros įstatymo projektui. Kai Seimas priims tą įstatymą, reikės faktiškai jau ne 13,9%, o maždaug 18,1%. Po penkiolikos minučių mano kolega, būsimas ministras, pateiks dar vieną įstatymo projektą, todėl faktiškai reikės mažinti, jeigu mes pritarsime, aš manau Seimas pritars, nes tai irgi aktualus įstatymas, 21,3%. Šiandien, kai aš paskaičiau Seimo darbotvarkę, tokie įstatymai yra teikiami… Dar iki biudžeto sudarymo, aš nežinau, kiek Seimas priims gražių įstatymų, pagal kuriuos skirs vienai ar kitai valstybės funkcijai papildomai lėšų. Tai gal reikės mažinti ir 50%. Aš tuos dalykus fiksuoju ir noriu, kad žinotų kiekvienas Seimo narys ir respublikos gyventojas, kokia yra reali situacija. Tai, kaip sako “būkim biedni, bet teisingi”. O pinigai iš dangaus nekrenta, kiek jų bus, tiek ir paskirstysim. Kiek liks nuo to pyrago. Nes labai teisingai pastebėjo kolega J.Olekas, kad sveikatai taip pat yra paskirta 5% bendrojo vidaus produkto. Liko labai nedaug valstybės sričių, kuriose nėra fiksuota bendrojo vidaus produkto dalis. Jeigu taip (…), manau, rudenį turėsim labai gražų kitų metų biudžetą.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. A.Salamakinas. Ruošiasi I.Šiaulienė.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas ūkio ministrui ir turbūt iš dalies vidaus reikalų ministrui. Galbūt klausimas pasirodys nebeaktualus, nes, atrodo, viską, ką jau įmanoma pavokti, tauta jau pavogė, teliko elektros laidai ir kabeliai, turbūt supratote, kalbu apie metalo vagis. Vis dėlto dar reikia apsaugoti šias struktūras, kad ir tų nepavogtų. Kodėl klausimas ūkio ministrui. Aš įsitikinau, kad policijos priemonės jokio efekto šioje srityje nebeduoda ir be ekonominių sankcijų, kokių nors apribojimų, kas gali parduoti, kas gali supirkti metalą, tikrai liksime be elektros laidų. Tai ar nenumatote, gerbiamasis ministre, imtis kokių nors ekonominių priemonių ir apsaugoti nuo šios blogybės?

E.GENTVILAS. Ačiū. Praėjusiais metais išvogta ir padaryta nuostolių maždaug už pustrečio milijono litų, tarp to ir visos alyvos išpylimas, išleidimas, ir panašūs dalykai. Net kai kurie Seimo nariai siūlo, uždrausti išvežti iš Lietuvos spalvotuosius metalus ir tada nebevoks. Manau, sienų uždarymas tikrai nėra išeitis. Tai nėra nei ekonomine, nei politine prasme naudingas dalykas. Lieka vienas dalykas – aikštelių, kurios supirkinėja tuos spalvotuosius metalus, veiklos aiškesnis reglamentavimas ir kontrolė kartu su teisėsaugos institucijomis. Tačiau vėlgi, kiek kalbėjau su energetikais, yra tokie dalykai: išvogti laidai, galima spėti, kad išvokti, sulydomi į bendrą gumulą, į, taip sakant, metalo gabalą ir įrodyti, kad tai yra pavogtas metalas, faktiškai neįmanoma. Todėl iš tikrųjų reikia jau teisėsaugos institucijų pagalbos. Savo ruožtu per tuos tris mėnesius trim metalo supirkimo aikštelėms yra sustabdyta licenzija įrodžius, kad jie supirkinėja vogtą metalą. Tačiau aš neatmetu galimybės, kad jie dar gali bandyti spyriotis ir teistis dėl licencijos sustabdymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė I.Šiaulienė. Ruošiasi J.Razma.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Norėčiau klausti socialinės apsaugos ir darbo ministrę. Gerbiamoji ministre, mane domina darbo rinkos mokymo centrų perspektyva. Prieš porą mėnesių mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas lankėsi Vilniaus darbo rinkos mokymo centre, dalyvavo ir atstovai iš kitų respublikos darbo rinkos mokymo centrų, buvo susipažinta su šio Darbo rinkos mokymo centro efektyvumu, sprendžiant nedarbo problemas, tai yra perkvalifikuojant žmones ir vėl įtraukiant juos į darbo rinką. Yra duomenų, kad, nepaisant efektyvumo, jūsų ministerija rengiasi perduoti šiuos mokymo centrus Turto fondui ir atvirai privatizuoti, nors prieš tai buvo nuostata, jog reikėtų juos reorganizuoti į viešąsias įstaigas. Prašau pasakyti, kodėl yra daromas toks sprendimas ir kuo jis yra motyvuojamas? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū poniai I.Šiaulienei. Aš tikrai nežinau, kokių jūs turite duomenų, būtų gerai, kad, pasibaigus valandai, jūs man juos pateiktumėte, tada būtų daug korektiškiau kalbėti su tais, kas tokius duomenys pateikė, nes mano, kaip ministrės, sprendimo dėl šios srities priimta nėra. Tačiau yra kita problema, kuri iš tikrųjų yra. Mano pavedimu buvo atliktas auditas Lietuvos darbo biržoje ir Darbo rinkos mokymo tarnyboje. Aš galėčiau pasakyti tikrai visiškai neblogus rezultatus, (buvo veiklos auditas) apie Lietuvos darbo biržą, deja, aš to negalėčiau pasakyti apie Darbo rinkos mokymo tarnybą. Man labai gaila, bet manau, kad man teks nubausti vadovą už tuos audito rezultatus, kuriuos aš pamačiau ir kuriuos ministerijoje diskutavome ir aptarėme. Bet galbūt čia yra vidiniai mūsų dalykai ir tai absoliučiai gal ir nebūtina žinoti Seimui, tačiau bet kokiu atveju, aš manau, kad rezervų tvarkyti tą veiklą, kokia dabar yra Darbo rinkos mokymo tarnyboje, yra būtina. Tai reikia daryti, bet jokiu būdu tai nebus daroma taip, kad pablogintų perkvalifikavimą, tą pagrindinę funkciją, kurią atlieka darbo rinkos mokymo tarnybos. Niekada to neleisiu padaryti ir, manau, kad niekada to nebus, bet visada reikalausiu, kad darbas būtų atliekamas kaip galima efektyviau ir geriau. Ir visada, jeigu jūs norėsite, galėsiu informuoti apie tą darbą, kuris yra ir bus daromas Darbo rinkos mokymo tarnyboje, bet tik dėl vieno tikslo – kad lėšos, kurios skiriamos iš Užimtumo fondo, būtų naudojamos iš tiesų efektyviai žmonių, pasirengusių ateiti, įsidarbinti į darbo rinką, perkvalifikavimui, ir niekam daugiau.

PIRMININKAS. Ir priešpaskutinis klausia J.Razma. Ruošiasi V.Šustauskas.

J.RAZMA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, prieš akis turiu vakar dienos Eltos pranešimą ir nežinau, ar tikėti savo akimis. Ar tiesa, kad jūs vakar priėmėt sprendimą atidėti Valstybės tarnybos įstatymo tos dalies, kurioje nustatomi valstybės tarnautojų atlyginimai, įsigaliojimą nuo liepos 1 d. ir bandot tai demagogiškai argumentuoti, jog tai daroma dėl to, kad trūksta lėšų.

Man tikrai keista skaityti tokią argumentaciją. Jeigu iš tiesų trūksta lėšų, jūs atidėkite toje dalyje, kurioje numatomas atlyginimų didinimas, bet palikite tą dalį, kurioje numatomas atlyginimų mažinimas. Arba rašykite tiesiai šviesiai, kad neatsilaikėte teisėjų, prokurorų ir kitų privilegijuotų tarnautojų spaudimui.

R.PAKSAS. Sudėtinga komentuotai tai, ką jūs pasakėte antrojoje savo klausimo dalyje. Į pirmąją dalį, kaip ponas Č.Juršėnas mus moko atsakinėti, aš atsakysiu trumpai. Taip, iš tiesų mes atidėjome, bet motyvai yra visiškai kitokie. Mums atrodo, kad ši sistema, koeficientų sistema, yra atgyvenusi, pasenusi, ji neskatina žmonių dirbti. Mums atrodo, kad reikėtų parengti kitokią sistemą, kuri skatintų visus žmones dirbti ir užsidirbti. Toks yra pagrindinis atidėjimo motyvas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega V.Šustauskas. Prašom.

V.ŠUSTAUSKAS. Kreipiuosi kaip į buvusius kolegas į abu merus, Klaipėdos ir Vilniaus, šiandien tapusius aukščiausiais valdžios pareigūnais. Kada realiai bus sprendžiama “Kauno energijos” problema? Ministras E.Maldeikis prižadėjo paimti rezervuarus į valstybės kolą. Viskas stovi vietoje. Su tomis problemomis, kurias šiandien “Kauno energija” turi, išgyveno žiemą, bet ateitis “Kauno energijos” labai sunki. Arba turite nuspręsti privatizuoti, išnuomoti, galbūt aš, kaip meras, padariau klaidą neleisdamas “Vattenfall” ir panašiai.

Antras klausimas socialinių reikalų ministrei. Ministras V.Milaknis man prižadėjo atiduoti 100 tūkst. litų, už kuriuos nupirkau kaliošus iš “Inkaro”, kad išgelbėčiau badaujančius. Kada bus grąžinta skola? Ačiū. Arba kaliošus atvešiu jums.

E.GENTVILAS. Dėl “Kauno energijos” yra kompleksas klausimų. Bet jeigu kreipiatės kaip į buvusį merą, aš galiu paklausti, koks buvęs meras Kaune pasirašė sutikimą “Kauno energijai” prisiimti 101 mln. valstybės įsiskolinimų? Aš žinau, kad tai ne jūs, tai yra pirmtako darbas.

Dabar dėl tankų, dėl rezervuarų statybos. Analizuojame ir premjero pavedimu mes apskritai sudedame visą informaciją apie esamą rezervuarų parką visoje Lietuvoje. Tada įvertinsime galimybes ir poreikį visų talpų, kartu ir “Kauno energijos” rezervuarų, ir priimsime sprendimą. Tačiau aš noriu pasakyti, kad “Kauno energijos” problemos neišsispręs tol, kol miesto valdžia neįvertins būtinybės padidinti kainas. Dirbant tokio nuostolingumo režimu, ketvirtis milijardo litų įsiskolinimų, jūs nemanykite, gerbiamieji kauniečiai, tą aš esu sakęs ir Kauno vadovams, kad su esama šilumos kaina pavyks padengti esamus įsiskolinimus. Iš tikrųjų reikia abipusių veiksmų. Mes savo ruožtu spręsime klausimą ir dėl paskolos restruktūrizavimo, tačiau norėtųsi veiksmų ir iš miesto savivaldybės. Gal jūs dar tebesate miesto tarybos narys, nežinau, spręskite.

PIRMININKAS. Minutėlę, ar ministrė norės?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Turbūt jūs, gerbiamieji Seimo nariai, gal dalis ir nebuvo Seimo nariai, bet puikiai žinojote Lietuvos problemas. Kauno “Inkaras” gyveno ir tada (tai buvo, matyt, rugpjūtis, vasara ir t.t.), kai tie kaliošai buvo pirkti, ir dabar ne pačius geriausius laikus, kaip ir daugelis Lietuvos įmonių, kurios yra prie bankroto ribos arba jau bankrutavusios, ir, svarbiausia, yra neatsiskaityta su darbuotojais. Aš noriu labai padėkoti merui V.Šustauskui, būtent merui V.Šustauskui, kuris atsiliepė į “Inkaro” darbuotojų prašymą, ir suvokdamas, kad taip Kauno miesto savivaldybė gali prisidėti ir šiek tiek palengvinti “Inkaro”darbuotojų, Kauno miesto gyventojų, dalią, nupirko kaliošų iš “Inkaro” už 100 tūkst. litų. Iš tikrųjų ūkio ministras buvo V.Milaknis ir jūsų to prašė, tai nebuvo socialinės apsaugos ministrė I.Degutienės tuo metu, kuri prašė pirkti kaliošus, todėl aš dabar tikrai negaliu tų pinigų grąžinti, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jų neturi, nors ir turėdama geriausių norų.

Jeigu rimtai atsakyčiau į tą klausimą, tai Lietuvoje nuo 15 dienos pradeda veikti Garantinis fondas, yra suformuota Garantinio fondo administracija. Kaip jūs žinote, yra pateiktas šių metų biudžeto peržiūrėjimo projektas, kuriame yra numatyta atsiskaityti su bankrutuojančių įmonių darbuotojais ir skirti 23 mln. litų. Aš tikiuosi, kad šiam sprendimui Seime bus pritarta ir tie pinigai dar šiais metais, kaip galima greičiau, bus pervesti atsiskaitant su 10 tūkst. darbuotojų, su kuriais buvo neatsiskaityta. Matyt, turės teisę, bus tai išanalizuota, ir “Inkaro” darbuotojai. Tačiau 100 tūkst. tikrai iš tos sumos nebus sugrąžinta, nes to nenumato įstatymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis Ministre Pirmininke, ministrai. Mielieji kolegos, Vyriausybės valanda baigta. Dabar pertraukėlė iki 17.15 valandos.

Pertrauka

Savaitės (nuo 2001 06 18), 2001 m. birželio 19 d. (antradienio) ir 21 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Dabar aš siūlau svarstyti kitos savaitės posėdžių darbotvarkę. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją G.Steponavičių. Prašom. (Balsai salėje) Registruosimės, kai reikės balsuoti.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Aš manau, kad pasistengsiu iki 19 val. užtęsti laiką tam, kad neužverstume Seimo dideliu srautu įstatymų projektų. Supratau, kad paskambinimas reiškia, jog aš baigčiau juokauti.

Noriu pateikti jums kitos savaitės darbotvarkę. Ji yra preliminari. Antradienio rytinio plenarinio posėdžio darbotvarkę būtų siūloma pradėti tuo, ko mes nebaigėme, t.y. diskusija dėl Vyriausybės ataskaitos bei rezoliucijų galimu svarstymu. Taip pat daugelio įstatymų pataisų priėmimas svarstymo stadijoje. Atkreipčiau dėmesį į Vyriausybės teikiamus įstatymus – tai 2-1 ir 2-2 klausimai, susiję su integracijos dalykais. Tai Saugomų teritorijų bei Pakuočių ir atliekų įstatymų projektai. Norėčiau pažymėti, kad žvelgiant į darbotvarkę dar rytinį posėdį Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu yra siūloma papildyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu. Konstituciniame Teisme yra daug kreipimųsi iš teismų. Komitetas jau yra apsvarstęs tai ir antradienio rytiniame posėdyje bus Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, svarstymo stadija.

Jeigu kalbėtume apie ketvirtadienio darbotvarkę, tai joje daugiausia įstatymai, kurių yra svarstymo stadija, bei Vyriausybės arba komitetų teikiami projektai. Turiu pasakyti, kad yra keletas tarptautinių susitarimų, kurių pateikimo stadija, bei vakarinio posėdžio antroje dalyje Seimo narių įstatymų projektų svarstymas pagal registracijos tvarką.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti tik vienas Seimo narys – B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, yra Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymo pakeitimas, pateiktas V.Einorio. Šis įstatymo pakeitimas apsvarstytas visuose komitetuose. Ar nebūtų galimybės į ketvirtadienio posėdį įtraukti šį pakeitimą, nes tas procesas, kuris vyksta, prašo neatidėliotinų sprendimų, nes gali būti išardyti žuvininkystės ūkiai ir netektų darbo apie 1000 žmonių. Todėl mano prašymas būtų išnagrinėti šį klausimą ir, jeigu atsirastų galimybė, kuo greičiau jį įtraukti. Dėkoju.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, aš matau tam tikros erdvės laiko prasme rezervą. Jeigu jūs galėtumėte tiksliai man įstatymų projektų numerius palikti, mes, tobulindami ir svarstydami Seniūnų sueigoje šią darbotvarkę, galėtume pasitarti, kaip elgsimės dėl šio svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti teikėjo. 1c yra…

G.STEPONAVIČIUS. Kurios dienos?

A.KLIŠONIS. 19 dienos. 1c – Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ataskaitos” projektas Nr.IXP-753a, pranešėja – D.Kutraitė-Giedraitinė. Aš manau, kad čia taip pat, kaip ir aukščiau esančiame, turėtų būti pateikimas, svarstymas ir priėmimas.

G.STEPONAVIČIUS. Aš galiu pritarti, kad iš esmės yra du alternatyvūs rezoliucijų projektai.

PIRMININKAS. Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš antradienį, 19 dieną, pasigendu anksčiau, pateikimo metu, numatytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Civilinio proceso kodekso svarstymo. Aš randu ketvirtadienį Civilinio proceso kodeksą, bet patikėkite, jeigu 19 d. neapsvarstome, tai 21 d. neišeina priimti. Turi pasirašyti dar ir Prezidentas. Tai liepos 1 d. įsigalioja Civilinis kodeksas ir tie įstatymai…

G.STEPONAVIČIUS. Tai dar vieno trūksta?

R.ŠUKYS. Nekilnojamojo turto registro įstatymo iš viso nematau. O Civilinio proceso kodeksas… Ir vieno, ir kito svarstymas turėtų būti perkeltas į 19 d., o 21 d. numatytas priėmimas, nes komitetas prašys skubos tvarkos.

G.STEPONAVIČIUS. Gerai. Aš…

R.ŠUKYS. Kitaip mes pateksime į labai sudėtingą situaciją.

G.STEPONAVIČIUS. Manau, kad mes galėtume rasti galimybę sukeisti tam tikrus klausimus, ypač jeigu tai susiję su artėjančiu įstatymo įsigaliojimo terminu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ir dar vienas įstatymas, dėl kurio šiandien susitarėm – tai Policijos įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo projektas Nr.IXP-755. Susitarėm, kad kitą savaitę bus svarstymo stadija. Mielieji kolegos, ar galim bendru sutarimu su šiais papildymais pritarti kitos savaitės darbotvarkėms? Galim. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektas Nr.IXP-760. Visuomenės sveikatos monitoringo ir ekspertizės (duomenų tvarkymo) įstatymo projektas Nr.IXP-761 (pateikimas)

Imamės iš eilės kitų darbotvarkės punktų. Tai būtų Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektas ir Visuomenės sveikatos monitoringo ir ekspertizės (duomenų tvarkymo) įstatymo projektas. Pranešėjas – J.Olekas. Tikiuosi, kad abu projektai kartu. Prašom į tribūną. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jums išeitų, tai geriau pateikite abu kartu ir po to atsakinėkite dėl abiejų.

J.OLEKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jums teikiami du įstatymų projektai – tai Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Visuomenės sveikatos monitoringo ir ekspertizės (duomenų tvarkymo) įstatymo. Šie įstatymai tai yra sveikatos sektoriaus teisinio reglamentavimo tąsa. Kaip žinoma, nuo 1996 m. buvo stabtelta rengiant teisinių įstatymų projektus visuomenės sveikatos srityje, daugiausiai buvo koncentruotasi į asmens sveikatos priežiūrą. Šiuo metu Vyriausybei yra pateikta svarstyti Visuomenės sveikatos strategija ir kartu teikiame du įstatymų projektus, kurie taip pat padėtų reglamentuoti visuomenės sveikatos priežiūrą. Tai tokia būtų mano įžanga dėl šių įstatymų projektų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi du projektai, aš abiem klausimus turėčiau. Gal aš iš karto bandyčiau juos ir išvardyti, gal jie nesusiplaktų ir kolega J.Olekas galėtų atskirai į kiekvieną atsakyti. Pradedu nuo 2-6a – nuo Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projekto. Norėčiau pasveikinti jus, surašius tokį didelį, beveik 100 straipsnių apimantį įstatymą, tačiau bendrai į jį žiūrint kyla toks klausimas: ar tos sritys, tie teiginiai, kurie įtraukti, anksčiau niekaip nebuvo reglamentuojami ir kodėl to reikia? Tarkime, 35 straipsnis – “gaminti, laikyti, vežti, realizuoti naujus maisto produktus galima tik turint išvadas, kad tai nekenkia žmonių sveikatai”. Tai negi iki šiol tokios tvarkos Lietuvos Respublikoje nebuvo, negi mes valgome ar čia gaminame bet kokį maistą ir bet ką. Tai pat dėl pirmojo įstatymo 44 straipsnio, kuris galbūt šiek tiek kvepia cenzūra, kad visuomenės informavimo priemonės, prieš spausdindamos informaciją apie vaistų veikimą arba ligonių gydymą kokiu nors nepaprastu būdu ir koks tas nepaprastas būdas būtų, privalo gauti apskrities medicinos etikos komiteto leidimą. Ar tai reiškia, kad “Lietuvos rytas” arba televizijos laida “Sveikatos ABC” turės savo parengtą straipsnį ar reportažą nunešti į apskritį, gauti pažymą, suderinti, kad tai galima rodyti, ir tik tada tai galės parodyti televizijos laidoje?

O dėl antrojo projekto, 2-6b, tai dėl duomenų tvarkymo norėčiau pasiteirauti. Bent skaitydamas straipsnių pavadinimus, neradau niekur apie sutvarkytų duomenų apsaugą ir apsisaugojimą nuo galimos informacijos iš jų nutekėjimo į šoną. Ar tai nėra to įstatymo reguliavimo objektas, ar tai nėra problema? Tai toks šūsnis klausimų būtų.

J.OLEKAS. Labai ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų aš noriu pasakyti, kad tai yra ne vien autorių, tai yra kolektyvinis darbas, be to, yra ir darbo grupė, kuri rengė tą įstatymo projektą. Mums tenka garbė tik pateikti šį įstatymą. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas yra apimantis visą tą sektorių. Tai yra maždaug kaip Asmens sveikatos priežiūros arba Sveikatos sistemos įstatymas, todėl yra plačiau apimamos sritys.

Dėl tų klausimų, kuriuos jūs kėlėte dėl 35, 44. Dėl 35 straipsnio. Aš pasakyčiau, kad šiuo metu yra truputį patobulinta Maisto ir veterinarijos tarnybos sauga ir apskritai maisto sauga. Galėsime atsižvelgti svarstydami į šią nuostatą, ar tai nėra perteklinė norma, nes gali būti, kad jau Maisto įstatyme tai yra. O dėl 44 straipsnio, tai aš noriu pasakyti, kad apskirtai dėl žinių skelbimo apie sveikatos būklę ir gydymą mes tikrai sulaukėme labai prieštaringų vertinimų. Mes turėsime pasitarti, nes įvairūs būdai ir įvairūs metodai, kurie tikrai nepagerina sveikatos ir neišgydo žmonių, yra labai lengvai propaguojami arba giriami kaip sveikatos šaltiniai. Žmonės kartais galbūt sugadina sveikatą užuot ją pataisę, geriau nieko nedarytų, negu eitų ir taikytų tuos metodus. Aš sutinku su jūsų pastaba, kad galbūt čia reikia išvengti to, kad kas nors neštų parodyti straipsnį. Informacija turi būti aiški ir kompetentinga. Po to, kai ji jau pateikta, kad bet kuo galima išgydyti, ypač onkologinius arba sunkesnius ligonius, kurie yra, pateikti teisingą informaciją beveik nėra galimybių. Taigi aš pasižymiu šią jūsų pastabą ir atsakysiu.

Dabar dėl informacijos apsaugos. Galbūt čia turėsime patikslinti, bet apskritai, tai visa informacija, kuri yra sukaupiama visuose registruose, turėtų būti nešvaistoma į šalis, o įstatymo nustatyta tvarka saugoma, kad bet kas ja negalėtų pasinaudoti. Jeigu čia nebus specifiškai, tai mes papildysime, o dabar ji turėtų būti saugoma bendrąja tvarka. Bet jeigu to neužteks, mes tikrai tokiu punktu papildysime.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.

J.OLEKAS. Ačiū už įdomius klausimus.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tiesiog aš praleidau progą nuspausti mygtuką truputį anksčiau ir norėčiau, kad galbūt gerbiamasis pranešėjas galėtų atsakyti. Tikrai projektas, aš matau… Atsiprašau, kad sukėliau nepatogumų jums. Aš norėčiau pažymėti tai, kad projektas tikrai pateiktas registruoti neseniai, jeigu neklystu, šio mėnesio 8 d., ir netgi nėra gauta nė Teisės departamento išvadų.

Taip pat ir antrasis įstatymo projektas – Visuomenės sveikatos monitoringo ir ekspertizės (duomenų tvarkymo) įstatymo projektas – kelia kai kurių klausimų dėl to, kad įgaliotų valstybės įgaliotas institucijos. Keletas jo vietų. Be to, peržiūrėjus įstatymo projektą, kiek teko su juo susipažinti, yra pažymėta, kad savo sąskaita duomenų teikėjai teikia. Ar tai nėra viena priežastis, nėra dar vienos išlaidos ir atitinkami nepatogumai, kuriuos turės duomenų teikėjai, taip pat jų išlaidų kaštų didinimas. Aš tikrai nebūsiu prieš šį įstatymą, tačiau, šiaip ar taip, siūlyčiau galbūt truputėlį palaukti su šio įstatymo pateikimu. Mes dar nesame gavę Teisės departamento išvadų. Be to, kaip minėjau, tas įstatymas gali leisti manyti, kad bus reikalingi kokie nors finansai šiam įstatymui įgyvendinti. Taip pat norėčiau pažymėti, kad aiškinamieji raštai prie šių abiejų įstatymų tikrai yra ganėtinai ir turbūt per daug lakoniški.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū už klausimą. Kitą kartą pasistengsim ilgesnį aiškinamąjį raštą parašyti, bet aš manau, kad kuo trumpesnis, tuo daugiau kolegų perskaito.

Dabar dėl dviejų pastabų. Pirma dėl to, kad valstybės įgaliota institucija. Aš manau, kad tai yra tiesiog dabartinė mūsų įstatymų leidybos mada. Mes anksčiau rašydavome labai konkrečią instituciją, ministeriją arba kokią įstaigą. Jau kuris laikas įstatymuose kaip tik pradėta vartoti ta Vyriausybės įgaliota institucija. Man atrodo, Vyriausybė žengia teisinga kryptimi ir vis daugiau funkcijų atiduoda tam tikrom institucijom, kurios gali susitvarkyti. Paprastas čia bus nesunku įrašyti, nes kai kurios yra sujungiamos prie ministerijos. Man atrodo, galbūt yra šiek tiek per daug institucijų, tai šiandien įrašius pavadinimą, po to vėl reikėtų grįžti keisti įstatymo. Tokia tradicija, kuri formuojasi, atrodo, pereinamuoju laikotarpiu yra gera, kad pasikeitus institucijų pavadinimui tą funkciją kas nors atliktų.

Dabar dėl to, ką jūs sakote, dėl apmokėjimo už informaciją, tai aš manau, kad informacija turėtų būti pateikiama tų institucijų be papildomo apmokėjimo, nes jeigu reikės numatyti biudžete ar kur kitur apie visuomenės gaunamą informaciją ir dar papildomai mokėti, man atrodo, kad iš tikrųjų tai bus papildomos išlaidos. O šiuo atžvilgiu aš manau, kad visi, kurie susiję su visuomenės sveikata, tos institucijos turėtų pateikti informaciją, nes tai nėra papildoma informacija, ta informacija disponuojama, ją galima pateikti be papildomo atlygio. Jeigu naudosime elektroninį paštą ar kitus būdus, galimus panaudoti, tai čia iš tikrųjų jokių papildomų išlaidų nereikės. Svarbiausia, kad nebūtų reikalavimo papildomai apmokėti už tą informaciją. Todėl mes rašėm, kad tos institucijos, kurios pateikia informaciją, tegul savo lėšomis ir pateikia informaciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas pritarti, bet nagrinėti ne taip, kaip čia parašyta darbotvarkėje, o tik rudens sesijoje. Taigi būtų laiko dar atsižvelgti į vienas ar kitas pastabas. Ar galim bendru sutarimu, ar reikia dėl kiekvieno balsuoti? Galim? (Balsai salėje) Balsuojam. Gerai. Svarbiausia, užsiregistruojam. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, ar ir dėl vieno, ir dėl kito reikia balsuoti, ar dėl pirmo galim bendru sutarimu, o dėl antro balsuoti? Dėl kiekvieno? Prašau. Taigi balsuojam dėl Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projekto. Ar pritariam pateikimui ir tolesniam svarstymui, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 33, prieš – 1, susilaikė 6. Pritarta. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir svarstysim, kaip jau sakiau, rudens sesijoje. Sutinkam? Ačiū. Ar dabar dėl antrojo reikia balsuoti? (Balsas iš salės: registruojamės) Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Mielieji kolegos, pradedame balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo ir pradėtos svarstymo procedūros dėl Visuomenės sveikatos monitoringo ir ekspertizės (duomenų tvarkymo) įstatymo projekto? Prašom balsuoti.

Už – 34, prieš – 2, susilaikė 5. Pritarta. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir taip pat, kad tolesnis nagrinėjimas būtų rudens sesijoje. Ačiū.

Transporto veiklos pagrindų pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-433(3) (pateikimas)

Imamės vakarinio posėdžio darbotvarkės 7 klausimo – Transporto veiklos pagrindų pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-433(3). Pateikėjas – Seimo narys A.Butkevičius. Pateikimo stadija. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Jums pateikiamas naujas įstatymo projektas, tiksliau, naujos redakcijos – Transporto veiklos pagrindų pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo metu kiekvienos transporto šakos veiklą reglamentuoja atskiri teisės aktai. Galiojantis įstatymas iš esmės nebeatlieka jam skirtų funkcijų – sujungti bei apibendrinti šakinius teisės aktus, suteikti jiems funkcinę darną. Priėmus naujos redakcijos įstatymą, labai pagerės transporto šakų raidos suderinamumas, pagerės verslo sąlygos, Lietuvos patrauklumas ir konkurencingumas tarptautinėje transporto paslaugų rinkoje. Trumpai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis kolega, gal jūs galėtumėte pasakyti, paskelbti, kas yra šio įstatymo projekto rengėjai. Ar jūs pats, ar buvo kokia grupė? Žodžiu, trumpai galbūt net pristatykite.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Šis įstatymo projektas pradėtas rengti jau prieš dvejus metus. Pagrindiniai rengėjai. Buvo sudaryta Susisiekimo ministerijos darbo grupė, tai darbo grupei vadovavo buvęs viceministras A.Šakalys. Buvo organizuota speciali konferencija tais klausimais, mūsų frakcija organizavo tą konferenciją ir kad visiškai nepasimestų tas įstatymo projektas tam tikruose stalčiuose, buvo paprašyta, kad jisai būtų pateiktas artimiausiu metu plenariniame posėdyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galim bendru sutarimu pritarti pateikimui? Ačiū. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Sutinkam? Ačiū. Papildomi komitetai – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkam? Taip pat nagrinėti rudenį. Ačiū.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-719 (pateikimas)

Kitas klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-719. Pateikimas. Pranešėjas – A.Butkevičius. Prašom dar kartą į tribūną.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Jums pateikiamas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kaip žinote, šiais metais iki liepos 1 d. Kelių fondui pervedama 35% nuo akcizo pajamų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus bei tepalus. Nuo šių metų liepos 1 d. yra numatyta, kad bus pervedama 38% akcizo pajamų už tuos pačius parduotus naftos produktus, tačiau pagal dabartinį įstatymą, jeigu jis nebūtų pakeistas nuo kitų metų, būtų atskaitoma tik 32%, jau, aišku, nebe į Kelių fondą, bet nuo kitų metų jau pradėtų galioti kelių priežiūros ir plėtros programa, tai labai smarkiai sumažėtų tos programos pajamos. Taip pat įvertinus tai, kad kelių priežiūros įstaiga, arba, kitaip pavadinus, Kelių direkcija, nuo kitų metų turės daugiau grąžinti paskolų ir palūkanų palyginti su šiais metais, taip pat kad nepablogėtų Lietuvos kelių būklė, siūloma pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 straipsnį nustatant, kad nuo 2002 ir 2003 metų būtų skiriama 48% realizuojamų degalų bendros sumos.

Taip pat yra gautos Teisės departamento išvados, į jas bus atsižvelgta ir, jeigu bus pritarta po pateikimo, iki svarstymo procedūros bus atlikti tam tikri pataisymai. Ačiū. Dar noriu vieną mintį pasakyti. Taip pat siūloma, kad nuo ateinančių metų (aišku, čia turi būti priimta Vyriausybės nutarimu ir tai yra numatyta Vyriausybės dabartinėje programoje) atskaitymai nuo realizavimo pajamų sumažėtų nuo 0,5% iki 0,4%.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolega J.Jučas. Prašom.

J.JUČAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad toks įstatymas galėtų šiek tiek išbalansuoti biudžetą, o kitas, turbūt pagrindinis klausimas būtų toks. Šiandien per Vyriausybės valandą finansų ministras taip įdomiai kalbėjo apie tokius įstatymus, kurie biudžeto asignavimus atskiroms žinyboms paskui mažina labai dideliais procentais. Norėčiau, kad jūs tai pakomentuotumėte, nes jeigu tokių įstatymų priimsime daug, ar paskui nereikės po 50% mažinti? Kokios iš tiesų yra prognozės? Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Šiais metais Kelių fondo pajamos sudaro 571 mln. litų. Jeigu palygintume su ankstesniais metais, tai yra žymus sumažėjimas. Jeigu būtų pritarta mano projekto teikiamai pataisai, nuo kitų metų Kelių fondas, o teisingiau, jau kelių priežiūros ir plėtros programos apimtys padidėtų iki 596 mln. litų. Tai reiškia, pajamos išaugtų tik 20 mln. litų. Tikrai čia nėra didelio augimo, nes palaipsniui mes atsisakome mokesčių nuo realizavimo pajamų.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu? Ne? Tai prašom registruotis. Registracija. Kolegos, prašom registruotis. Ačiū. Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Pašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui? Prašom balsuoti. Balsavimas vyksta.

Už – 28, prieš – 3, susilaikė 6. Pritarta. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas – Ekonomikos ir kad klausimas būtų nagrinėjamas rudens sesijos pradžioje. Sutinkam? Ačiū.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-651 (pateikimas)

Mielieji kolegos, mes dirbame šiek tiek viršydami grafiką, jeigu taip ir toliau, tai išnagrinėsime ir rezervinius klausimus. Dabar devintasis vakarinio posėdžio darbotvarkės punktas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-651. Pranešėjas – kolega A.Sakalas. Pateikimo stadija. Prašom.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes visi matome, kaip mūsų valstybinę televiziją dažnai krečia drugys. Ten sėdi tarybos nariai, kurie už nieką neatsako, jie priima sprendimus, kuriuos privalo vykdyti generalinius direktorius. Sprendimus jie priima įvairius, ir gerų, ir blogų būna sprendimų. Generalinis direktorius juos vykdo. Jeigu nepasiseka, generalinis direktorius metamas lauk, o taryba kaip angelai, kaip apaštalai toliau sėdi ir už nieką toliau neatsako.

Mano teikiamame projekte siūloma susieti generalinio direktoriaus atleidimą dėl nepasitikėjimo, ne dėl kokių kitokių priežasčių, pavyzdžiui, pats išeina, suserga, bet dėl nepasitikėjimo, pareikšto jam tarybos, su pačia taryba. Jeigu taryba savo išrinktam konkurso tvarka generaliniam direktoriui pareiškia nepasitikėjimą, taryba taip pat atsistatydina. Jeigu mes šią pataisą priimtume, manau, kad nustotų televiziją krėsti drugys ir taryba darniai dirbtų su generaliniu direktoriumi, o ne taip, kad generalinis direktorius lieka kaltas, taryba niekada nebuvo ir nėra kalta.

Aš turiu Teisės departamento išvadas. Dėl 1 ir 2 punkto formuluočių patikslinimo visiškai sutinku, jos yra nesunkiai tikslinamos. Dėl 4 varianto, kur Teisės departamentas teikia tokią analogiją, kad pagal analogiją tai reikštų, jog jeigu, pavyzdžiui, Seimas išreikštų nepasitikėjimą kontrolieriumi, tai Seimas turėtų atsistatydinti – tai čia ne tas pats. Seimas yra renkama institucija, taryba yra skiriama institucija. Lygiai taip pat nelogiškas yra palyginimas, mano nuomone, kad jeigu, tarkime, aukštosios mokyklos rektorius atleidžia jam pavaldų darbuotoją, jis taip pat turi atsistatydinti. Rektorius nėra kolektyvinė institucija, o taryba yra kolektyvinė institucija. Daugiau, kolegos, visa tai, ką čia parašė Teisės departamentas, technines pastabas galima pataisyti per pusvalandį, labai nesunku jas pataisyti. Aš kviesčiau pritarti pateikimui, paskirti pagrindinį komitetą Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, papildomą – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Aš manau, mes turėtume darniai dirbančią televizijos tarybą kartu su generaliniu direktoriumi. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti net keturi Seimo nariai. Pirmasis – J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasiteirauti jūsų nuomonės, ar nebijotumėte, kad priėmus jūsų nuostatą galėtų kilti tas krečiantis drugys iš kitos pusės ir jau būtų savotiškos baimės reikšti nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi, jeigu taryba manytų, kad jis blogai dirba? Iš principo aš nesu prieš jūsų teikiamą formuluotę, ir dabartinė tvarka, ir tokia, kokią jūs siūlote, manau, abi yra lygiavertės, galinčios egzistuoti, tik išreiškiu abejonių ir gal galėtumėte jas paneigti, kad tas drugys, kaip jūs minite, iš tiesų pasibaigtų priėmus būtent jūsų formuluotę. Nes sąsajos tuomet tampa dar stipresnės tarp tų dviejų institucijų, jeigu taip galima sakyti, tarybos ir generalinio direktoriaus.

PIRMININKAS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis Seimo nary. Sutikite su tuo, kada institucijos viduje yra nesutarimų, tai didžiausias drugys yra ten, pačios institucijos viduje. Jeigu išeitų taip, kad generalinis direktorius ir kartu taryba bijodami, kad jie būtų išeliminuoti arba atleisti, daro kažką ne taip, galų gale jie yra mūsų skiriami ir mes turime teisę juos kontroliuoti. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nesunkiai, matydamas, kad ten kažkas ne taip yra, kad eina ne tuo keliu, gali pareikalauti ataskaitos Seime, o Seimas gali spręsti, ar tokią tarybą reikia toliau toleruoti su tokiu generaliniu, ar reikia ją paleisti ir skirti kitą tarybą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Jučas. Prašom.

J.JUČAS. Labai ačiū už suteiktą klausimui žodį. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodytų, kad galbūt geriau išspręsti šias problemas galėtų būtent tarybos funkcijų pakeitimas. Sakyčiau, į tarybą skyrimo ir rinkimo gana ydinga tvarka… Kad tarybos problemas geriau išspręstų pakeitimas, ką jūs savo pataisa bandote spręsti.

A.SAKALAS. Noriu pasakyti, kad kai kurie mūsų komiteto nariai, konkrečiai ponas V.Kvietkauskas, mano, kad pritarus po pakeitimo jis, kaip patyręs specialistas, savo nuožiūra dar siūlytų kai ką pakeisti ir tarybos funkcijose. Manau, kad tai įmanomas variantas, ir, nemanau, kad tik vieną tą dalyką reikėtų keisti, bet tai būtų gera pradžia, vadinkim, startui.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad, be visuotinai žinomų finansinių šios institucijos problemų, ir galbūt ne visiems žinomų, sakykime, valdymo trūkumų, kurie pasireikšdavo visų pirma kaip administracijos valdymo trūkumai, viena iš pagrindinių šios institucijos krizės priežasčių yra ta, kad kiekviena valdžia vos nepradeda savo darbo (šiuo atveju šiek tiek vėliau tas procesas prasidėjo) keisdama pagrindinio administratoriaus – generalinio direktoriaus skyrimo tvarką arba bandydama jai daryti įtaką. Čia lygiai tas pats netiesiogiai daroma. Ar jums neatrodo, kad politikų bandymai vienaip ar kitaip daryti įtaką ir yra strateginė visų bėdų priežastis?

A.SAKALAS. Manyčiau, kad kai keičiami pareigūnai dėl politinių motyvų, kai yra taip, kaip jūs sakote, tarkim, pasikeičia Seimas, staiga generalinis direktorius šalinamas, taryba keičiama, tai yra taip. Ši įstatymo pataisa nekeičia pareigūnų, jie gali dirbti 100 metų, iki jų kadencijos pabaigos, 6 metai maždaug, atitinkamai 4 ir 2 metai, jeigu jie tvarkosi gerai. Nė vienas Seimo narys, joks Seimo komitetas nenorės keisti gerai besitvarkančios televizijos. Bet jeigu jie tvarkosi blogai, pradeda tarpusavyje rietis ir aiškintis, kas yra kaltas, tai jie negali dirbti kartu, turi būti paleisti, Seimas turės skirti naują tarybą, o taryba rinkti naują generalinį direktorių. Dabar taryba gali generaliniu direktoriumi išsirinkti bet ką, nes jie žino, kad jie neatsako už jo veiksmus, nes generalinis direktorius bus visada atsakingas. Tada tarybos nariai, rinkdami kiekvieną naują generalinį direktorių, pagalvos, ką reikia išrinkti, kad jie galėtų darniai dirbti ir nekonfliktuoti tarpusavyje. Aš nematau kito būdo. Ir kolegos J.Čekuolio išsakyti samprotavimai verti dėmesio, ir jūsų samprotavimai, bet šiandien aš nematau recepto, kuris būtų geresnis už šį. Jeigu per svarstymą kas nors pasiūlys geresnį receptą, aš manau, Seimo nariams nebus problemos priimti kitokį variantą.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia kolega A.Indriūnas.

A.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikiuosi, kad išnagrinėjote visus būdus, kaip padidinti tarybos narių atsakomybę pirmiau, negu priėjote prie išvados, kad reikia spręsti taip, kad taryba pati pasirašytų sau mirties nuosprendį pareikšdama nepasitikėjimą? Kokius būdus išnagrinėjote ir pripažinote netinkamais ir kurie didintų tarybos narių atsakomybę? Ačiū.

A.SAKALAS. Kaip padidinsi tarybos narių atsakomybę, jeigu jie pagal dabar galiojantį įstatymą už nieką neatsako? Būtų galima atskirti jų funkcijas, kad generalinis direktorius atsako už tą, taryba už tą. Galimas toks variantas, bet pagal dabartinį įstatymą taryba diktuoja generaliniam direktoriui tai, ką jie nori, taip pat ir finansinius dalykus, generalinis direktorius juos vykdo, o atsako generalinis direktorius, o ne taryba. Manau, kad tai iš tikrųjų nenormalu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar du Seimo nariai norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pirmasis J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti po pateikimo A.Sakalo teikiamam įstatymo projektui, nes Nacionaliniame radijuje ir televizijoje mes jau kurį laiką turime įtemptą situaciją arba, galima sakyti, turėjome, kuri daugiausia susidarydavo dėl priešpriešos tarp administracijos ir tarybos, ir ypač dėl to, kaip minėta, kad kur kas didesnė atsakomybė tenka paskirtam generaliniam direktoriui ir mažiau atsakomybės prisiima taryba. Todėl toks sudubliavimas, arba atsakomybės sugretinimas, kurį siūlo šis įstatymo projektas, kai dėl nepasisekusios strategijos, pasiūlytos generalinio direktoriaus ir nepriimtinos tarybai arba išryškėjus jų trūkumams, atstatydinus direktorių, kartu atsistatydina ir pati taryba, aš manau, sudarytų stabilesnę situaciją Nacionaliniame radijuje ir televizijoje. Todėl siūlau pritarti įstatymui po pateikimo.

PIRMININKAS. Kita nuomonė – G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Visiškai neabejodamas pataisos projekto teikėjo nuoširdumu ir noru pagerinti situaciją Nacionaliniame radijuje ir televizijoje ir sutikdamas, kad pageidautina, jog dabar galiojantis įstatymas būtų iš esmės peržiūrėtas ir depolitizuotas, esu įsitikinęs, kad vien tik šis svarstymas ir ši pradžia ir taip tik besistojančiai ant kojų televizijai bus dar vienas raundas visų problemų politizavimui. Manyčiau, kad jis šiame konkrečiame etape atneš tik žalą. Todėl esu prieš šią konkrečią pataisą ir už tai, kad darbo tvarka tam tikras komitetas imtųsi kur kas didesnio darbo – revizuoti visą įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Matau, kad nebus bendro sutarimo. Prašom registruotis. Kolegos, registracija.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai.

Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir kad būtų pradėtos svarstymo procedūros? Kas už, prašom balsuoti, kas prieš – taip pat.

Už – 25, prieš – 6, susilaikė 4. Pritarta.

Dabar dėl pagrindinio komiteto. Pranešėjas pasiūlė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, nors Seniūnų sueigoje buvo tartasi kitaip. Bet turbūt sutiksime su šiuo siūlymu, kad vis dėlto Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kaip pagrindinis, o papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Tada du papildomi. Teisės ir teisėtvarkos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Sutariam. Nagrinėsime šį klausimą rudens sesijoje. (Balsai salėje) Ačiū. Klausimas išspręstas.

Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-653 (pateikimas)

Dabar 10 darbotvarkės punktas – Buto, individualaus gyvenamojo namo šildymo išlaidų, išlaidų karštam ir šaltam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.IXP-653. Pranešėjas – A.Rimas. Prašom. Pateikimo stadija.

A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamo projekto tikslas – sudaryti sąlygas šildymo sezono metu kompensuoti išlaidas asmenims, gyvenantiems vieniems ir atliekantiems privalomąją karo tarnybą. Lietuvos Respublikos buto ir individualaus gyvenamojo namų šildymo išlaidų, išlaidų karštam ir šaltam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato kompensacijos skyrimo sąlygą, tik jeigu šeimos narys atlieka profesinę karo tarnybą, išskyrus privalomąją. Būtent šio punkto nuostata nesuteikia teisės mokėti kompensaciją šildymo sezono metu mažas pajamas turinčioms šeimoms, jeigu jų bent vienas šeimos narys atlieka privalomąją karo tarnybą ir yra valstybės išlaikomas. Tačiau kaip tik asmenys, turintys butą ar gyvenamąjį namą ir gyvenantys vieni bei atliekantys privalomąją karo tarnybą, nors ir yra valstybės išlaikomi, iš tikrųjų negauna jokių pajamų ir negali susimokėti šildymo sezono metu už komunalines paslaugas. Todėl būtų tikslinga ir teisinga Lietuvos Respublikos buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymą pakeisti numatant kompensacijų skyrimo sąlygas, jeigu šeimos narys atlieka ne tik profesinę, bet ir privalomąją karo tarnybą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Man atrodo, būtų galima sutikti su ta nuostata su ta sąlyga, jeigu būtų numatyta, kad šios lėšos bus iš Krašto apsaugos ministerijos, nes iš biudžeto, kaip žinoma, skiriama beveik 2% šitiems reikalams. Nes neaišku, iš kur šios lėšos bus skiriamos, esant dabartinei redakcijai.

A.RIMAS. Gerbiamasis, aš patikslinsiu, kokia čia suma reikalinga, kad būtų įgyvendinta mano siūloma įstatymo pataisa. Tai yra 63 tūkst. metams.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.RIMAS. Ir tai yra kintamas dydis, nes vienais metais vienoks kontingentas, daugiau butų turinčių, kitais metais mažiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu sutarti? Ačiū. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkate? O papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Biudžeto ir finansų komitetai. Sutinkate? Tai bus nagrinėjama rudenį. Ačiū. Klausimas išspręstas. Mes šiek tiek viršijame grafiką, o iš rezervinių liko mažiau negu buvo numatyta. Kai kurie klausimai kolegų socialdemokratų savitarpio susitarimo pagrindu nukelti kitam kartui. Taigi mums liko tik 3 klausimai. Jeigu bendru sutarimu, tai viską išnagrinėsime.

Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-681 (pateikimas)

Tada būtų rezervinis 3 klausimas – Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-681. Pranešėjas – kolega A.Rimas. Pateikimas. Prašom.

A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo projekto tikslas – finansiškai padėti sunkiems ligoniams, kuriems reikalingos sąnarių protezų ar širdies vožtuvų pakeitimo operacijos, ir paspartinti sąnarių protezų ar širdies vožtuvų įsigijimą. Gyventojai iki 1991 m. vasario 26 d. bankų sąskaitose buvo sukaupę indėlius, tačiau jie buvo nusavinti ir šiuo metu jais negalima laisvai disponuoti. Šiuo laikotarpiu, kai vis didesnei gyventojų daliai kvalifikuotos medicininės paslaugos tampa mokamos, o valstybėje nemažėja nedarbas ir didėja socialiai remtinų asmenų skaičius, daliai gyventojų sąnarių protezų ir širdies vožtuvų pakeitimo operacijos dėl didėjančio jų poreikio ir lėšų trūkumo tampa neprieinamos. Asmenys savo arba šeimos narių minėtoms operacijoms atlikti atsidaro sąskaitas bankuose ir paramos būdu renka lėšas. Tačiau šis procesas trunka ilgai ir operacija kartais būna pavėluota, žmonės kenčia didelius skausmus. Be to, ne visada pavyksta reikiamas lėšas surinkti.

Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas numato tik du atvejus, tai yra indėlininko mirtis, gaisras arba stichinė nelaimė, kai leidžiama laisvai disponuoti atkurtais indėliais. Todėl būtų žmoniška ir tikslinga Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą papildyti numatant, kad atkurtų santaupų lėšomis būtų leidžiama disponuoti, kai reikia apmokėti indėlininko arba jo šeimos nario sąnarių protezų ir širdies vožtuvų įsigijimą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, numatant, kad sprendimą dėl disponavimo lėšomis, tai yra atkurtomis santaupomis, nuo 2001 m. liepos 1 d. kas mėnesį priimtų Finansų ministerija operacijas atliekančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikimu.

Dėl informacijos noriu pasakyti, kad eilės laukiančių asmenų dėl klubo sąnario ir kelio sąnario protezų skaičius labai didėja. Gegužės 1 d. laukiančių eilės asmenų buvo 10 tūkst. ir prognozuojama, kad kitų metų sausio 1 d. bus 15 tūkst. laukiančių asmenų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Gerbiamasis kolega, per šoninį mikrofoną.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū už suteiktą papildomą informaciją apie skaičius, kiek yra laukiančių eilės asmenų. Iš karto būtų klausimas, ar visi tie laukiantys yra buvę indėlininkai? Antras dalykas, kodėl būtent sąnarių protezai ir širdies vožtuvai yra jūsų pasirinkti, kodėl, tarkime, ne stuburo slankstelių ar kitos operacijos, kurios irgi yra pagal savo mastą ir įtaką žmogaus gyvenimui analogiškos svarbos? Kodėl būtent sąnarių protezai ir širdies vožtuvai? Ir trečias dalykas, tiesiog stenogramai, ir tikrai prašau nesupykti už tai, ką pasakysiu. Jūs patvirtinsite ir tikrai bus ramu, kad jūsų šeimos nariai, artimi giminaičiai ar šeimos geri draugai, pažįstami nėra susiję su sąnarių protezų ir širdies vožtuvų ar kokių dalių gamyba, importavimu į Lietuvą, su operacijų darymu ir su visu tuo reikalu, kuriam jūs siūlote skirti tą finansavimą. Aš matau, jūs šypsotės, jūs pasakysite stenogramai, kad taip nėra, ir bus ramu. Bet klausimas yra…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, reikia išsiaiškinti, kurios eilės giminaičiai.

J.ČEKUOLIS. Maksimaliai platų spektrą paimkime ir tada bus visai ramu. Bet vis dėlto, kodėl sąnarių protezai ir širdies vožtuvai jūsų pasirinkti, o ne kokios nors kitos reikšmingos operacijos?

PIRMININKAS. Prašom.

A.RIMAS. Atsakysiu. Pirmiausia nuo lengviausio klausimo, nuo paskutinio. Tikrai, tikėkite manimi, su niekuo nesusijusi mano šeima, operacijų niekas nedaro. O kad gali prireikti bet kuriam šeimos nariui, tai čia kaip ir kolegoms Seimo nariams nelinkiu, kad reikėtų kęsti tokius skausmus, kokius kenčia. Geriau, jeigu nereikėtų.

Dabar kodėl pasirinkti būtent šie protezai: klubo sąnario, kelio sąnario, rankos sąnario ir t.t. Klubo sąnarių įsigijimas yra limituotas dėl to, kad valstybinės ligonių kasos skiria, turi galimybę skirti ribotą pinigų kiekį jiems išpirkti. O jeigu jau žiūrėtume stuburo slankstelių, atskirų slankstelių niekas nei parduoda, nei perka, ten tik operacijos. Sudėtingoms operacijoms atlikti kompensuoti tokį pat būdą siūlo mūsų kolegos socialdemokratai ponia B.Vėsaitė ir ponas A.Salamakinas. Jie teikia įstatymo projektą. Gali būti, kad tuos du įstatymų projektus sujungs į vieną. Jeigu aš jums…

PIRMININKAS. Beveik įtikinote. Dabar kolega A.Gricius. Beveik.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas maždaug panašus, bet aš bijau kito dalyko. Jūs pasirinkote tuos du dalykus, mano kolega J.Čekuolis jau minėjo. Mes žinome, kad žmonės gyvena blogai ir tikrai ypač senyvo amžiaus žmonės gali nesulaukti indėlių grąžinimo. Irgi toks pavojus gresia. Bet ar jums neatrodo, kad čia yra du pavojui. Pirmas – atsiras kitos grupės, su kitomis gyvenimo negandomis – tai kiauras stogas, tai šalta žiema, seni žmonės miršta nuo šalčio ir t.t. Galima surasti, nebūtinai dėl tų priežasčių, ir prasidės išimčių teikimas. Galima sugalvoti labai daug būdų, tikrai norisi verkti, kaip žmonės gyvena. Tai pirmas dalykas. Antras dalykas, kiek tai kainuos? Nes neįvertinus, kiek reikės iš biudžeto paimti lėšų, irgi sunku pritarti tokiam jūsų pasiūlymui. Ačiū.

A.RIMAS. Kiek kainuos? Galima gal nuo pastarojo klausimo ir atsakymo. Aš minėjau, kad dabar yra 10 000 laukiančių eilėse, kitais metais bus 15 000. Informacijos dėlei galiu pasakyti, kad per metus Lietuvoje 14 ligoninių atliekama 2400–2500 tokių operacijų. Taigi bendrai laukiančių eilėse dinamika rodo, kad skaičius didėja – 1000 operacijų tenka 1 mln. gyventojų. Medikai ir statistikai skaičiuoja, kad mūsų Lietuvoje, jeigu normaliai, tai reikia atlikti nuo 5000 iki 6000 operacijų. Trumpai atsakysiu taip. Jeigu kompensuotume tą atsilikimą, kuris dabar yra, tai reikėtų maždaug 12 mln., nes negalima tiksliai paskaičiuoti, kiek operuosis, kada operuosis, ar turi atkuriamųjų indėlių sąskaitas, ar ne. Šiaip tai kasmet, ir kitais, ir dar kitais metais, tam reikalui reikėtų skirti po 2 mln.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar dėl balsavimo motyvų kolega J.Raistenskis. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, aš iš tiesų sveikinu mus visus, kalbančius apie degeneracinės atramos judėjimo aparato sutrikimus. Kas norėtų balsuoti prieš, tai turėčiau pasakyti, kad šios ligos užima trečią vietą pasaulyje pagal dažnumą, pirmą vietą pasaulyje pagal invalidų skaičių ir pirmą vietą pasaulyje pagal darbingų žmonių nedarbo dienų skaičių. Tai yra didžiulė socialinė problema. Jeigu šiandien tai kainuoja, tai rytoj dėl to valstybė ir visuomenė tik laimės. Taigi, kolegos, prašyčiau kuo greičiau priimti šį įstatymą balsuojant už. Atsiprašau, aš tą kursą skaitau Medicinos fakultete daugelį metų ir galėčiau kalbėti čia porą valandų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kitas Juozas – J.Matulevičius. Kita nuomone. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Santaupų kompensavimo įstatymas yra Pandoros skrynia, kurią šiandien mes norime atidaryti. Čia įstatymo rengėjų yra nurodyti kilnūs tikslai. Aš tam labai pritariu, tačiau aš pritariu ir tam, kad šį klausimą spręstume visai kitokiu būdu. Šių metų vožtuvų protezavimo klausimas yra išspręstas kovo mėnesį, yra aprūpinti visi, kuriems reikia, ir tam skirta lėšų. Buvo Ministro Pirmininko, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Sveikatos ministerijos bendras sutarimas, operacijų skaičius padidintas 700 ir ta problema išspręsta. Lieka tik išspręsti sąnarių protezavimo problemą, o ją galima išspręsti tik tada, kai mes peržiūrėsime Biudžeto sandaros įstatymą. Šis Seimas ir prieš tai buvę seimai niekada nevykdė Sveikatos sistemos įstatymo ir neskyrė 5% bendrojo vidaus produkto lėšų. Taigi sutarėme visi čia sėdintys, kad kai peržiūrėsime biudžetą, tai paskirsime tuos 5%. Net Prezidentas savo metiniame pranešime pasakė, kad 4,3% skiriami. To užtektų vožtuvams protezuoti bei skoloms ligoninėms atiduoti. Tada mums nereikėtų grįžti prie tų įstatymų. Vykdykime įstatymus, kurie yra, o ne kurkime naujų įstatymų. Neatidarinėkime skrynios, po kurios atidarymo pasipils uošvių ligos ir t.t., nes ir neturtingi žmonės turi daug problemų. Mano požiūris šiuo klausimu yra toks. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Matau, kad visuotinio sutarimo nebus, todėl prašom registruotis. Prašom registruotis, kolegos.

Užsiregistravo 30 Seimo narių.

Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Be agitacijos.

Už – 17, prieš – 7, susilaikė 4. Pritarta.

Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Ar papildomo nereikia, užtenka Biudžeto ir finansų komiteto? Reikia. Tegul būna. Taigi Biudžeto ir finansų komitetas pagrindinis ir Sveikatos reikalų komitetas papildomas. Nagrinėsime rudens sesijoje. Sutinkam? Ačiū.

Santuokos ir šeimos kodekso 81 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-668 (pateikimas)

Ir paskutinis arba priešpaskutinis darbotvarkės klausimas – Santuokos ir šeimos kodekso 81 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-668. Pranešėjas – A.Sakalas. Pateikimo stadija. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš jums pasakysiu pavyzdį, iš kurio bus aišku, kodėl reikia tos pataisos. Panevėžio kalėjime moteris, nuteista 6 metams, turi nepilnametį sūnų, kuris gimė 1992 metais. Teismas priteisė alimentus, savivaldybė paskyrė globėją ir pinigai atskaičiuojami, skyrė ne mažiau 1 MGL. Bet moteris kalėjime darbo neturi, pinigų negauna, skola visą laiką auga, skaičiuojama skola per 6 metus išaugs iki kelių tūkstančių ir moteris, išėjusi iš kalėjimo, turės kelių tūkstančių litų skolą, kurią turės grąžinti. Kaip žinote, ten nesėdi labai turtingi žmonės. Todėl siūloma pataisa, kad teismas galėtų sumažinti tuo laikotarpiu, kol pilietis sėdi kalėjime, minimalų alimentų dydį. Štai tai ir yra visos pataisos esmė. Daugiau neturiu ko komentuoti. Man šią medžiagą perdavė vaiko teisių kontrolierė, kuri buvo gerai susipažinusi su šiuo atveju. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Ne, jau du. A.Gricius pirmasis. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų siūlymas tikrai vertas dėmesio, tačiau man kyla vienas klausimas. Ar negali čia atsirasti piktnaudžiavimo? Atsiras įvairių variantų ir kombinacijų, kai bus bandoma būtent tokiu būdu, taip sakant, pasinaudoti tomis lėšomis ir panašiai. Kaip jūs galėtumėte patikinti, kad tikrai to neatsitiks?

A.SAKALAS. Gerbiamasis pone Griciau, pirmiausia ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad tų moterų, kurios sėdi kalėjime, uždarbiai yra labai griežtai skaičiuojami ir jokios galimybės piktnaudžiauti, nusukti nėra. Ten viskas bus apskaičiuojama iki cento, jeigu uždarbis viršys, tarkim, minimalų atlyginimą ir panašiai, tada bus atskaičiuoja, o jeigu ne, nieko nepadarysi. Nėra ten nuo ko atskaičiuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu kitokio pobūdžio klausimą. Jeigu žiūrėtume į projekto esmę, galbūt aš neteisingai supratau, bet ar nebus taip, kad tuo atveju, kai bus apskaičiuojama, realiai gal visiškai neuždirbs nieko, o bus skaičiuojama pagal jūsų formulę?

A.SAKALAS. Taip ir yra. Dabar atskaičiuojama. Pagal mano formulę ne, bet pagal dabar galiojantį Civilinio kodekso straipsnį yra taip, kad jeigu teismas priteisė alimentus, tai jie yra atskaičiuojami, nors tu nieko neuždirbi. Taip kaupiasi suma, nes yra paskirti globėjai ir jiems ta suma turės būti grąžinta, kai moteris išeis iš kalėjimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar bendru sutarimu?

Ačiū. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkam? Ačiū. Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Ir rudens sesijoje. Ačiū.

Seimo narių pareiškimai

Paskutinis darbotvarkės punktas – Seimo narių pareiškimai, tiksliau, vienas pareiškimas. J.Jurkus. Prašom. Kolega J.Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mane šia rezoliucija pareiškimą padaryti įpareigojo praėjusį penktadienį Mažeikiuose vykusio tūkstantinio mitingo minia.

Mažeikiuose per paskutinius trejus metus nedarbas nuo oficialių 7% išaugo iki 24% ir turi tendenciją didėti bankrutavus kompresorių gamyklai “Oruva”. Tačiau šios įmonės katastrofa – tai buvusios konservatorių valdžios bombelė, kurią jie paliko ne tik mažeikiškiams, bet ir valstybei. Darbuotojai juk nekalti, kad Vyriausybė per turto fondą ir “Sodrą” valdydama beveik 40% šios bendrovės akcijų ir skyrusi per 115 mln. kredito su valstybės garantija nepaskyrė, kas kontroliuotų šių pinigų panaudojimą ir jų iššvaistymą. Mano nuomone, kalčiausi čia Finansų ir Ūkio ministerijos klerkai, iš kurių nė vienas šiandien nėra atsakingas. Rezultatas – skaudus bankrotas. Kaltų nėra. Lyg ir keliama viena baudžiamoji byla už neteisingą vieno milijono litų panaudojimą. Kai grįžtu į Mažeikius penktadieniais, per priėmimą jau kelinta savaitė pasitinka gausus būrys gyventojų, prašančių, reikalaujančių valdžios pažadėtos pagalbos išmokėti nors dalį prarastų lėšų. Jie neturi iš ko valgyti. Žmonės plūstasi, sako, kad buvę bendrovės vadovai sakydavo, jog dalį kreditų tekdavę grąžinti konservatorių įvairiems politiniams renginiams. Kas gali paneigti, kad čia nėra tiesos? Iš nevilties žmonės žudosi. O štai iš “Naftos” gavusieji atleidimo lapelius tai net grasino pasikarti prie mano kabineto durų. Baisu ir klausytis, kokiais žodžiais keikia konservatorius – politikus, muzikantus, fizikus, aspirantus, – atvedusius rajoną į šią ekonominę katastrofą per paskutiniuosius trejus metus. Žmonės sako, jog šią antrąją TSKP būtina uždrausti ir apkaltinti genocidu prieš mūsų tautą. Aš juos palaikau. Manau, jog buvusios Vyriausybės politikams ir klerkams turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už jų veiksmus.

Prieš perskaitant rezoliuciją, reikėtų pakalbėti apie taip puikiai išgirtą “Mažeikių naftos” gamyklą. Kolegos, jūs turbūt nežinote, kad rajono taryba net du kartus, dauguma joje buvo konservatoriai, pasisakė prieš tokią privatizaciją, net dalyvaujant vienam žymesnių konservatorių ponui S.Kakčiui, kuris tą dieną tylėjo lyg vandens į burną prisisėmęs. Statybininkai, kuriems buvo prižadėta, jog tuoj prasidės didžiuliai rekonstrukcijos darbai ir jūs nesiblaškykite, bankrutuoja. Čia prisidėjo 2000 bedarbių. Rajonas, turintis 70 tūkst. gyventojų, turi apie 8 tūkst. oficialių bedarbių. Jam reikalinga Vyriausybės ir Seimo pagalba.

Aš skaitau man įteiktą rezoliuciją, kurią turiu įteikti Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, sveikatos ministrui.

Rezoliucija. “Valdančioji dauguma, nepaisydama nacionalinių interesų, toliau vykdo tautos skurdinimo politiką, nesprendžia nemokių bei bankrutuojančių įmonių darbuotojų atlyginimo išmokėjimo ir vis platesnius visuomenės sluoksnius apimančių socialinių problemų. Valstybė atsidūrė ties ekonominės, politinės ir socialinės katastrofos riba. Įsitvirtino finansinės, politinės mafijos grupuotės, taikančios nešvarius būdus kaupti kapitalą. Seimo Pirmininkas bei jo šalininkai, nieko nesusigaudantys ekonomikoje ir finansuose, kuria bananinę respubliką, kurioje klesti korupcija, valdininkų savivalė ir eilinių piliečių skurdinimas. Vyriausybė tampa paklusniu įrankiu apsišaukėlio lietuviško mesijo, už trupinius nuolankiai tarnaujančio stambiajam kapitalui, rankose. Esame įsitikinę, kad svarbių objektų – akcinės bendrovės “Mažeikių nafta”, “Telekomas”, “Oruva”, Kauno “Inkaras”, “Mažeikių baldai”- privatizavimas, o po to bankroto paskelbimas, tai viena didžiausių paskutiniųjų mūsų aferų. Dabar jau matome užsieniečių darbą. Gamykla patiria nuostolius, “Telekomas” smaugia Lietuvos žmones, o bankrutavusios “Oruvos” žmonės lieka be cento kišenėje. Gal tai Lietuvoje kažkam naudinga. Negalėdami atsikratyti Lietuvos vargstančiais, valdžia ruošia mums naujas staigmenas, ketina pakelti elektros kainas, dujų, vandens, telefono abonentinius mokesčius. Didinamas bankrutuojančių įmonių skaičius, uždaromi ligoninių skyriai, žmonės išmetami už borto.

Protesto mitingą, kurį organizuoja Lietuvos laisvės sąjungos Mažeikių skyrius, remia Mažeikių rajono profesinių sąjungų koordinacinė taryba bei Darbininkų sąjunga. Reikalaujama nedelsiant išmokėti atlyginimus įsiskolinusios akcinės bendrovės “Oruva” darbuotojams. Skirti lėšų Mažeikių ligoninei, kad jai nereikėtų uždarinėti ligoninės skyrių. Kuo greičiau spręsti Mažeikiuose nedarbo problemas. Jeigu į visus mūsų reikalavimus nebus atsižvelgta iki šių metų liepos 1 d., liepos 2 d., pradėsime ruoštis įvairioms protesto akcijoms, kurios vyks prie Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo ir užsienio šalių ambasadų. Mes esame įsitikinę, jog Lietuvos Vyriausybė, laikydama be pragyvenimo šaltinio 10 tūkst. Lietuvos žmonių, vykdo genocidą prieš Lietuvos tautą ir norime apie tai informuoti užsienio valstybes.

Rezoliucija priimta per mitingą prie Mažeikių rajono savivaldybės birželio 8 dieną. Organizavo Lietuvos laisvės sąjungos Mažeikių skyrius. Dalyvavo Seimo narys J.Jurkus, Seimo narys V.Šustauskas ir Mažeikių rajono meras V.Macevičius. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, posėdis baigtas pirma nustatyto laiko. Ačiū. Mielieji kolegos, iki antradienio eilinio posėdžio.