Keturiasdešimt septintasis (98) posėdis
2001 m. birželio 14 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

Tragiško 1941 metų birželio atminties dienų paminėjimas

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame birželio 14 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį.

Gerbiamieji, minėjimą, skirtą tragiško 1941 metų birželio atminties dienoms paminėti, skelbiu pradėtą. Minėjime dalyvauja: Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir kiti Vyriausybės nariai, Prezidentas A.Brazauskas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo deputatai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo bei Apeliacinio teismo vadovai, Lietuvos bažnyčių hierarchai bei atstovai, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, Seimo kontrolieriai, diplomatinių misijų atstovai, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovas, tautinių mažumų bendrijų atstovai, pasipriešinimo dalyvių ir tremtinių, politinių kalinių, visuomeninių organizacijų vadovai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, partizanai, kiti garbingi svečiai.

Minėjime skaitys pranešimus Seimo Pirmininkas, Teisės fakulteto Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros vedėjas profesorius S.Vancevičius, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius A.Anušauskas, Brolijos “Lapteviečiai” valdybos narys ponas J.Puodžius ir kunigas J.Sasnauskas. Prašau pavaduotoją G.Steponavičių perimti pirmininkavimą prieš suteikiant pranešėjui žodį.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką A.Paulauską.

A.PAULAUSKAS. Pone Prezidente, gerbiamieji Seimo nariai ir svečiai. XX amžiaus istorijos lentynos pilnos prieštaringiausių dalykų – tai techninės pažangos, informacijos technologijų šimtmetis ir kartu ne pavienių egzekucijų, bet ištisų tautų naikinimo, maišymo ir pjudymo metai.

Didžiųjų tremčių pradžios 60-metis mums suteikia progą ir teisę įvertinti mūsų patyrimą regioninio ir pasaulinio saugumo kontekste, pabrėžti savo demokratinės raidos laimėjimus, atsakyti į klausimą – ar Lietuvos gyventojai savo valstybėje jau yra saugūs.

Parlamento koridoriuose pastebime septynių buvusių Pirmosios Respublikos Seimo vadovų portretus. Vienas iš jų buvo ir valstybės Prezidentu. Visi jie patyrė okupantų represijas, kaip ir ūkininkai, mokytojai, gydytojai, studentai – kartu su savo tauta. Toks tragiškas parlamentarų patyrimas – tai priminimas mums, dabartiniams politikams, apie bendrą atsakomybę dalytis viskuo su tais, kuriems esame atsakingi, taip pat ir už kartu priimamus sprendimus.

1941-aisiais prasidėję lietuvių vežimai gyvuliniuose vagonuose iš tikrųjų buvo slaptų politinių susitarimų pasekmė, kai nacistinis Reichas ir komunistinė Sovietų Sąjunga pasidalijo gretimas valstybes. Kai tauta išeina tokią skaudžią, tragišką pamoką, nulėmusią tūkstančių vyrų ir moterų gyvenimus be optimistinės ateities, be civilizuotų sąlygų, dabar ji turi būti apsisprendusi, kaip kurti savo saugumą, kaip įgyvendinti saugumo strategiją. Šiandien akivaizdu, kad tik atvira, aktyvių, veiklių ir savarankiškų žmonių visuomenė bus laisva ir saugi. Juk vien deklaruoti laisvę, nepriklausomybę nepakanka – tikrovėje reikia daug pastangų šioms sąvokoms subrandinti diegiant demokratinės santvarkos principus.

Politinės valdžios išbandymas ir išlaikymas pirmiausia grindžiamas skaidrumu, aktyvumu, perspektyvos įžvalgumu. Ir užsienio, ir vidaus politikoje tai vienodai svarbu.

Manau, mūsų praeities politikų istorinė atsakomybė, kai parlamento veikla buvo ganėtinai ribota, liks neįvardyta, jei bandysime išvengti nesmagių išvadų, nepatogių istorinių temų. Keleri metai prieš Antrąjį pasaulinį karą parodo, kad politinis neryžtingumas, beveik nuolaidžiai valdžios paeiliui priimti net trys ultimatumai iš esmės sumenkino pilietinę sąmonę, sumenkino pasipriešinimo ryžtą. Toms šalims, kurios bandė spręsti Lietuvos Respublikos likimą, vietoj griežto protesto buvo skelbiama “neutraliteto politika”.

Taigi mes dabar žinome, kaip svarbu siekti, kad pasaulyje būtų paisoma principo – nieko apie mus be mūsų. Aktyvi kūryba šalies vidaus politikoje neatsietina nuo ryžtingo dalyvavimo tarptautiniuose santykiuose ir atvirkščiai: tariamieji “neutralitetai” šiuolaikiniame pasaulyje iš esmės reikštų ne ką kita kaip nusišalinimą nuo svarbių reikalų. Tad džiaugiuosi, kad dar šį vakarą turėsiu progos kartu su Seimo delegacijos nariais padėkoti Čekijos parlamentarams, kitiems politikams ir ypač jos prezidentui už paramą Baltijos valstybėms, už deklaruojamą pasauliui priminimą apie moralinę NATO šalių atsakomybę dėl Ribentropo-Molotovo pakto pasekmių, už V.Havelo paskelbtą įsitikinimą, kad kitais metais Šiaurės Alanto Aljanso viršūnių susitikime Prahoje būsime pakviesti į šią saugumo organizaciją.

Mes tiriame praeitį ir mes pajėgūs teisingai ją įvertinti be keršto nuotaikų, bet su užuojauta bei moraline ir socialine kompensacija už patirtas tremtinių skriaudas.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų pajus, kad valstybės saugumo prioritetai yra susiję su demokratinių visuomenės santykių stiprinimu, jeigu įsitikins reformų sparta ir nauda bendros gerovės labui. Ši saugios valstybės kūryba niekuo nesiskirs nuo demokratinių šalių pasaulio, kai laikysimės principo, kad mūsų, politikų, veikla turi būti skaidri ir suprantama visuomenei, kai bus ieškoma kompromisų ir derinamos nuostatos ne ambicijoms tenkinti, bet naudingoms reformoms įgyvendinti. Tik suformavę pasitikėjimo atmosferą politiniame gyvenime, galėsime tikėtis, kad ji sklis ir tarp rinkėjų.

Saugus būstas, darbas, investicijos – tai mūsų bendri tikslai Lietuvoje. Siekdami jų, priimsime ir įgyvendinsime tokius įstatymus, kurie yra suprantami ir panašiai perskaitomi Vakarų Europoje. Kartu su ja mes turime kurti vienodai suprantamą ir saugų gyvenimą. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkui. Dabar kalbės Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros vedėjas profesorius S.Vancevičius.

Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

S.VANCEVIČIUS. Garbūs šio iškilmingo Seimo posėdžio dalyviai, teisėje nusikaltimų pavojingumas vertinamas pagal tai, kiek nuo jų kenčia visuomenė, o pačiais pavojingiausiais laikomi tie, kurių pasekmė yra žmonių žūtys.

Kai kuriais nusikaltimais siekiama naikinti dideles žmonių grupes. Tuo pasižymi nusikaltimai žmoniškumui, kurie daugeliu atvejų apima ir genocido nusikaltimą kaip specialią nusikaltimų žmoniškumui rūšį. Genocido nusikaltimai nusineša didžiausius aukų skaičius, sunaikina žmones, jų kultūrą ir ištisą civilizaciją.

Lietuva negailestingai ir ne kartą nukentėjo nuo nusikaltimų žmoniškumui. 1794 m., 1831 m., 1863 m. carinės Rusijos sukilimų malšinimai ir gyventojų masiški trėmimai laikytini nusikaltimais žmoniškumui. Tačiau didžiausio masto naikinimai ir represijos Lietuvą užklupo per hitlerinę fašistinę ir sovietinę okupacijas – 1940–1941 ir 1944–1990 metais. Juk vien per 1941 m. birželio 14 d. didįjį trėmimą buvo ištremta daugiau kaip 18 tūkst. žmonių į neišgyvenamas sąlygas, pagrindžiant leninine bolševikine nuverstųjų klasių pasipriešinimo slopinimo ir jų likvidavimo teorija ir ideologija.

Šių nusikaltimų tyrimas labai aktualus, kadangi Lietuva turi realią galimybę nubausti jų vykdytojus ir privalo tai padaryti, nes prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus, kad nusikaltėliai neišvengs atsakomybės.

Pirmasis bandymas įtvirtinti atsakomybę už nusikaltimus žmoniškumui sietinas su 1915 m. gegužės 28 d. Prancūzijos, Anglijos ir Rusijos paskelbta deklaracija, kaltinančia Turkijos vyriausybę armėnų išžudymu. Terminas “nusikaltimai žmoniškumui” tiksliai apibrėžtas Niurnbergo karo tribunolo įstatuose. Ten nusikaltimai žmoniškumui apibūdinami tokiais požymiais: padaryti prieš savo ir prieš priešo valstybės civilius gyventojus, padaryti iki karo ar karo metu, padaryti kaip valstybės nusikalstamos politikos rezultatas.

Termino “genocidas” autorius yra Amerikos teisininkas Rafaelis Lemkinas. Jis skatino tautų ir etninių grupių naikinimo praktiką pripažinti nusikaltimu ir sukūrė terminą “genocidas”. Genocidas, kaip tarptautinio nusikaltimo pavadinimas, pavartotas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1946 metais. Ten pabrėžta, kad už jo padarymą vykdytojai ir padėjėjai baudžiami. 1948 m. Jungtinės Tautos priėmė konvenciją dėl genocido nusikaltimų uždraudimo ir baudimo už jį.

Lietuvos baudžiamojoje teisėje genocidas buvo reglamentuotas 1992 m. balandžio 9 d. įstatymu “Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą”. Šiuo įstatymu Lietuva prisijungė prie 1948 m. Jungtinių Tautų konvencijos “Dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį” ir 1968 m. konvencijos “Dėl senaties termino netaikymo už karinius nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai ir žmoniškumui”. Lietuvos įstatyme konstatuota, kad genocidas buvo vykdomas Sovietų Sąjungos ir Vokietijos okupacijos metais, kad Lietuvos žmonių žudymas ir kankinimas bei deportacijos atitinka tarptautinės teisės normose numatyto genocido nusikaltimo požymius.

Nusikaltimų žmoniškumui bendras požymis yra nusikalstama politika. Ji apima organizuotą veiklą: ideologinį pagrindimą, sistemiškumą, planingumą ir masiškumą. Nusikalstamos politikos organizuotumas pasireiškia konkrečios visuomenės ar valstybės ideologijos ir pozityviosios teisės taikymu nusikalstamiems tikslams. Ideologija įtvirtinta pozityvioje teisėje, pavyzdžiui, klasinė neapykanta buvo išreikšta ir įtvirtinta įstatymuose. Pasireiškė nusikalstamos veiklos kompleksiškumas, planingumas, sistemiškumas ir masiškumas. Į nusikaltimų žmoniškumui darymą buvo įtrauktos valstybės institucijos, jų vadovai ir net ekonominės struktūros, pavyzdžiui, Gulago lagerių sistema.

Nusikaltimų žmoniškumui požymis yra ir tas, kad nukentėjusieji nuo nusikaltimų yra civiliai asmenys. Genocidu pripažįstamas ne bet koks civilių gyventojų naikinimas, o tam tikru požymiu pasižyminčios grupės naikinimas, pavyzdžiui, klasiniu požymiu. Genocido konvencija saugo nacionalines, etnines, rasines ir religines grupes. Genocidą nuo kitų nusikaltimų žmoniškumui atskiria nusikaltimo tikslas, kuris apibūdinamas siekiu sunaikinti visą ar iš dalies tam tikrą grupę kaip tokią.

1992 m. Jungtinės Tautos specialiai skyrė dėmesį priverstiniam gyventojų perkėlimui ir paskelbė kaip fundamentalių žmogaus teisių pažeidimą. Ten sakoma, jog tokia politika gresia etniniams ir nacionaliniams identitetams, gilina konfliktus tarp žmonių, kartu kelia grėsmę taikai ir saugumui ir netgi yra didesnės genocido schemos dalis. Priverstinis gyventojų perkėlimas yra visų pirma neteisėtas ir pažeidžia visas žmogaus teises.

Lietuvos žmonių žudymas ir kankinimas, gyventojų deportavimas atitinka tarptautinės teisės normose numatyto genocido nusikaltimo požymius. Deportacija buvo vykdoma turint tikslą naikinti nepatikimus sovietų valdžiai žmones. Pagal Lietuvos naujo Baudžiamojo kodekso 99 straipsnį genocidą įvykdo tas, kuris siekdamas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystymąsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą ar prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms.

Taigi visi, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie lietuvių tautos genocido vykdymo, turi būti atitinkamai pagal jų kaltės laipsnį nubausti. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Kalbės Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio režimų nusikaltimams tirti Sovietinių nusikaltimų skyriaus koordinatorius, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arvydas Anušauskas.

A.ANUŠAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai ir garbingieji posėdžio dalyviai! Gyvojoje atmintyje dar neišblėso laikas, kai XX amžiaus viduryje lietuviai arba Lietuvos piliečiai buvo vežami į Sibirą kaip vergai. Dabar mes tai vadiname vienu žodžiu – “genocidas”. Genocidas, kai vienas kitą keičiantys okupantai visais būdais naikino buvusios Nepriklausomos valstybės piliečiais. Raudonojo teroro auka galėjo tapti ir tapo kiekvienas, trukdęs komunistinių, bolševikinių doktrinų įgyvendinimui, tam pasipriešinęs arba kaip nors nepasitenkinimą pareiškęs žmogus.

Nuo 1940 m. būtent lietuviai kartu su kitomis po Molotovo ir Ribentropo pakto Sovietų Sąjungos valdžion patekusiomis tautomis tapo sovietinio teroro naujomis aukomis. Priklausomybė vienai ar kitai tautai vaidino lemiamą vaidmenį, kai buvo sprendžiamas ir individualus žmogaus likimas. 1941 m. pavasarį pasirengimas trėmimams buvo baigtas. Iki tol net 320 tūkst. Lietuvos piliečių jau buvo pakliuvę į nepatikimų žmonių sąrašus. 1941 m. birželio 4 d. vienas sovietinio saugomo vadovų I.Serov NKGB apskričių viršininkams išleido slaptą instrukciją, kaip organizuoti galutinę tremiamų žmonių apskaitą ir patį trėmimą. Šį kartą turėjo būti tremiami tik tie, kurių bylose spėta sukaupti kokios nors vadinamosios kompromituojančios medžiagos – apie dalyvavimą Nepriklausomybės kovose, aukštų valstybinių pareigų ėjimą, priklausymą Šiaulių sąjungai ir kitoms organizacijoms. Dėl tokių pasikeitimų būsimų tremtinių skaičius nedaug sumažėjo – vos keliais šimtais. Bet visą mėnesį kuo stropiausiai buvo registruojami sovietiniame saugume vaikai, moterys, kurie turėjo būti deportuoti kartu su savo vyrais ir tėvais. Pasikeitimas aiškus – dabar dėmesys buvo sutelktas į šeimų naikinimą, o ne į atskiro žmogaus. Sunaikinus ištisas šeimas turėjo išnykti ir dešimtmečiais kaupta jų patirtis, visuomeninė kultūrinė įtaka, turėjo išnykti ir geriausia dalis du dešimtmečius ugdytų profesinių grupių: karininkų, policininkų, mokytojų, žurnalistų.

Trėmimai prasidėjo birželio 14 d. 3 valandą ryto. Kadangi dauguma tremiamų žmonių gyveno kaimuose, atvykusios tremties vykdytojų grupės užmegzdavo ryšį su vietos aktyvistais arba kolaborantais ir tiksliai nustatydavo ištremti numatytų šeimų gyvenamąją vietą. Įsiveržusios į tremiamųjų butus ir namus, pradėdavo kratą ginklams surasti. Padarius kratą, tremiamiesiems būdavo pareiškiama, kad jie Vyriausybės nutarimu bus išvežti į kitas Sovietų Sąjungos sritis. Jeigu kas nors mėgindavo bėgti, būdavo šaudoma.

Vienas svarbiausių trėmimo tikslų buvo aprūpinti Sibiro ir šiaurines Sovietų Sąjungos sritis nemokama darbo jėga. Todėl pagal Serovo instrukciją tremtiniams buvo leidžiama pasiimti ne daugiau kaip 100 kg per visą jų gyvenimą užgyvento turto. Viskas priklausė nuo trėmimo vykdytojų ir vietinių kolaborantų malonės. Galima sakyti, kad NKVD ir kolaborantai visur elgėsi nežmoniškai. Tremiamų žmonių mirtys prasidėdavo nuo to momento, kai trėmimo vykdytojų grupės įsiverždavo į jų namus. Taip buvo ir prieš 60 metų birželio 14 d. Kiekvienas bandymas pabėgti, pasipriešinti buvo slopinamas ginklu. Į tremtį ir lagerius tuomet išvežta apie 5000 vaikų, 1240 senelių, beveik pusė tremtinių sudarė moterys. Mirtys lydėjo visus tremties kelius. Be vaikų, vežimo metu pirmiausia žūdavo senyvo amžiaus žmonės, nėščios moterys, ešelonuose gimę kūdikiai, o pasiekus tremties vietas mirtis pasiekdavo ir pačius atspariausius. Motinos kaip galėdamos saugojo savo vaikus nuo šalčio ir bado, bet vis dėlto net 600 vaikų mirė tremties vietose. Tokios esančios sunkios buities sąlygos, tvirtino ir vienas pagrindinių lietuvių genocido organizatorių generolas Resnoi, atves prie visiško darbingumo praradimo ir mirtingumo. Pirmasis 1941 m. birželio trėmimas skaudžiai palietė ne tik 13 tūkst. lietuvių, bet ir kitų tautybių Lietuvos žmones. Tarp jų buvo 2045 žydai, 1576 lenkai, 153 rusai. Jie taip pat tapo lietuvių kaimynais ankštuose gyvuliniuose vagonuose.

Tremtyje, kaip ir lageriuose, žmogus turėjo patirti daugybę fizinių ir moralinių kančių. Pasak vieno buvusio tremtinio ir kalinio, sovietinių lagerių tikslas yra iš žmogaus padaryti vergą, nuolankų ir paklusnų didelei ir pačiai mažiausiai valdžiai, nesugebantį mąstyti, priešintis prievartai ir savivalei. Buvo naikinami ir žmonės, kurie anuomet kūrė Lietuvos valstybę, buvo jaunos valstybės politinio elito dalis. 38 buvę ministrai pirmininkai ir ministrai, Seimo nariai trėmimo metu arba prieš pat trėmimą buvo prievarta išgabenti iš Lietuvos. Tai buvęs Lietuvos Prezidentas A.Stulginskis, švietimo ministras profesorius J.Tonkūnas, susisiekimo ministras docentas J.Stanišauskis, teisingumo ministras S.Šilingas, ministras pirmininkas ir Nepriklausomybės Akto signataras P.Dovydaitis ir kiti. Prezidentas A.Stulginskis savo dienoraštyje, rašytame tremtyje, užrašė kelis žodžius: “Kelyje labai pavargau. Šlapia, purvynas, kojos klimpsta, pradėjau atsilikti. Kiekviena proga bėgčiau, kur akys mato. Duonos tik 400 g ir ta šlapia. Atrodo, kad čia mums ruošiami kapai”. Kalinimo metu A.Stulginskis reikalavo vieno, kad pasakytų, už ką jis kalinamas. Bet atsakymas jam buvo duotas tik po 11 kalinimo metų – be jokio nuosprendžio. Nuosprendžio nesulaukė ir profesorius Tamošaitis, kuris mirė Kansko kalėjime, ministras J.Stanišauskis mirė nuo tuberkuliozės 1943 m. Dar 568 Lietuvos valstybės veikėjai – karininkai ir policininkai, – ištikimai tarnavę savo valstybei, buvo sušaudyti tuose pat lageriuose.

Visi lietuvių tautos demografiniai, turtiniai ir kiti nuostoliai yra sunkiai suskaičiuojami ir jie dar ilgai darys įtaką mūsų visuomenės ir valstybės būčiai. Mums ilgai trūks išmanymo ir patirties tų žmonių, kurie dingo Sibiro platybėse. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu brolijos “Lapteviečiai” valdybos narį J.Puodžių.

J.PUODŽIUS. Garbūs posėdžio dalyviai, ponios ir ponai, likimo broliai ir sesės! Leiskite pradėti Motinos atsiminimo žodžiais: “1941 m. laukėme laimingos mūsų šeimai vasaros: baigiasi mokslo metai, artėja atostogos, vaikai paaugę (vienam treji, kitam jau šešeri), ruošiamės atostogauti tėviškėje”. Deja, mūsų šeimai, kaip ir tūkstančiams okupuotų Lietuvos, Latvijos, Estijos gyventojų birželio 14 d. naktis tapo Golgotos pradžia. Prikelti iš miego tėvas su motina – abu mokytojai – be jokios kaltės suimami ir visa šeima vežama į Sibirą. Moterys su vaikais atskiriamos nuo vyrų – tai pasaulyje negirdėtas žiaurumas. Perpildyti ešelonai vienas po kito rieda į Rytus veždami tuos, kurių didelei daliai, kaip ir mano tėvui, nebuvo lemta sugrįžti. Prisiminkime juos.

Altajaus krašte gyvenimo ir darbo sąlygos nepaprastai sunkios. Vos įsikūrę daugiausia moterys su vaikais 1942 m. vėl tremiami. Šį kartą į Jakutiją prie Laptevų jūros. Arktyje atsidūrę žmonės buvo pasmerkti šalčiui, ligoms, mirčiai poliarinės nakties tamsoje. Negyvenamose amžino įšalo salose išaugusios tremtinių gyvenvietės virto tikrais kapinynais. Per pirmuosius metus ledynuose amžino poilsio atgulė apie trečdalis tremtinių. Likę gyvi ne kartą girdėjo išeinančiųjų žodžius: “Kai grįši į Lietuvą papasakok…” Tie žodžiai buvo kartojami Jakutijoje, Krasnojarsko lageriuose, Maskvos kalėjimuose, partizanų slėptuvėse. Jie tarsi priesaika skatina kalbėti, rašyti, liudyti.

Atmintis – ne kerštas, o pažinimo prielaida, užtikrinanti, kad tiesa išliktų, o mes privalome būti jos liudytojai. Todėl iš Jakutijos grįžusieji, jų vaikai, jų veiklą remiantieji susibūrė į broliją “Lapteviečiai”. Jos tikslas – įamžinti vykdytą tautos genocidą, rengti atmintinų dienų minėjimus, kaupti liudijimus. Apie tai byloja išleistos knygos, surinkti pasakojimai, paruoštos vaizdo juostos. Lietuvoje dažnokai išgirstame, kad pakanka, žinome, atsibodo, tačiau ar tai tiesa? Minint laisvės kovų ir kančių metus, buvo skelbiami moksleivių rašinių ir piešinių konkursai. Juose gausiai dalyvavo moksleiviai. Atrinkus geriausius, išleista knyga “Nelaisvės metų atspindžiai”. Bendraudamas su jaunimu, skaitydamas jų kūrybą, supranti, kad jie neabejingi tiems laikams. Moksleiviams įdomu, kaip išliko tremtinių dvasios tvirtybė, kaip siekta mokslo, kaip motinos po sunkaus alinančio dienos darbo vaikus mokė rašto, tikėjimo, mūsų tautos istorijos. Tremtinių vaikai neliko beraščiais, mokėsi. Dalis jų tapo žinomais mokslininkais, bet tai buvo sunkiai pasiekta sovietmečiu patiriant rimtų kliūčių. Kai iš šios tribūnos išgirsti minčių apie galimą beraščių kartą Lietuvoje XXI a., apima nerimas ir tada nejučiomis prisimeni gyvenimą Sibire. Tėvų siekį viską – duoną, meilę, mokslą – skirti vaikams, neprarasti vilties siekiant Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Neturime pavargti, kol aplinkui seni sargai šaukia dieną vakarykščią. Todėl mums reikšmingas praeitais metais Vilniuje įvykęs tarptautinis kongresas komunizmo nusikaltimams įvertinti, visuotinis tribunolas. Jų tikslas – paliudyti komunizmo nusikaltimus žmonijai, ieškoti būdų užkirsti kelius ir sumažinti galimybę bet kokiomis formomis restauruoti komunizmą. “Lapteviečiai” lietuvių, anglų, rusų kalbomis parengė leidinį “Lietuviai arktyje” apie Trofimovsko salos tremtinius. Štai vienos septynių asmenų šeimos likimas aprašytas knygoje: “36 metų mokytojas Baranauskas ir jo žmona žuvo 1942 m. 1943 m. mirė visi jų vaikai – trijų, šešerių, dešimties ir dvylikos metų. Panašių salų prie Laptevo jūros buvo ne viena. Jų kiekvienos istorija savita, verta atskiros knygos, verta tautos atminties. Be lietuviškų, būtinos knygos kitomis kalbomis. Brolijos rūpesčiu prieš penkerius metus į rusų kalbą išversti lietuvių tremties prisiminimai “Lietuviai prie ledjūrio” ir išleisti Jakutske šiandien tapo bibliografine retenybe. Tais metais tremties vietose pastatytų paminklų priežiūra. Turime į anglų kalbą išvertę D.Grinkevičiūtės knygą “Lietuviai prie Laptevų jūros”. Manome, kad valstybė galėtų paremti ir pasirūpinti, kad ji būtų išleista ir paskleista pasaulyje. Laukiame svečių, ypač moksleivių, studentų, Lietuvių liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, prie jakutiškos jurtos – žeminės – tokiose gyvenome Arktyje, prie vagono – tokiais buvome tremiami, slėptuvės – tokiose slėpėsi Lietuvos partizanai.

Šios dienos renginiai, jų tąsa kituose Lietuvos miestuose – tai mūsų tautos gyvoji istorijos atmintis ateities kartoms. Ji neturi nugrimzti į užmarštį. Tegu ji primena mūsų tautos kančias, kruvinojo sovietmečio praradimus ir tepadeda suvokti iškovotos laisvės ir valstybės nepriklausomybės kainą. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkui. Kalbės kunigas J.Sasnauskas.

J.SASNAUSKAS. Gerbiamieji šio iškilmingo Seimo posėdžio dalyviai, nežinau, kokiais žodžiais reikėtų čia minėti 41-ųjų birželį, kaip tinkamai pagerbti ir įamžinti mūsų kryžiaus kelius. Per dešimtmetį, rodos, jau viskas išdūsauta, išverkta, išsakyta, išdainuota, išžygiuota. Iškasėm, parsivežėm iš amžino įšalo žemės tremtinių kaulelius, pastatėm kryžių ir paminklų, išleidom storas savo martirologijos knygas. Viskas, rodos, padaryta, kad būtų gyva, prasminga, kad skaudėtų ir žadintų viltį. Bet neskauda. Ir ne tik tiems, kurie nepažino nei tremties, nei persekiojimų skonio, kuriems visa tai yra beviltiški senių prisiminimai. Ne visada skauda ir man. Einu pro buvusius KGB rūmus, pro išvežtųjų kryžių, pro Lukiškes – ir nieko. Nei gedulo, nei vilties. Tuščia. Ir aplinkui matau tą pačią reakciją. Kur kas labiau skaudėjo, kai dar nebuvo oficialaus šios dienos minėjimo, kai buvau dešimties ir gūdžiais tarybiniais metais kaime klausiausi girto sovchozo traktorininko raudos: “Jeigu mano motina būtų turėjusi bent gabaliuką lašinių, ji nebūtų mirusi”.

Ar iš tiesų turėtume nuolat gavinti kažkada buvusių kovų ir kančių prisiminimą? Ar tikrai teisus mūsų himnas, kviečiantis iš praeities semtis stiprybės? Ko gero, taip, tačiau tik tuo atveju, kai tie du krantai – praeitis ir dabartis – vienas kitą aiškina ir įprasmina. Praeitis neišvengiamai virsta mitu, legenda, spekuliacija, galų gale niekuo, jeigu ji neįgyja tikėjimo matmens. Jeigu savo ir savo tautos skaudžiųjų istorijos puslapių neimi vertinti kaip dangaus apreiškimo, jeigu neišmoksti jų perskaityti nuolankiu ir dėkingu, Dvasios kupinu žvilgsniu. Pirmaisiais Bažnyčios amžiais krikščionių kankinių kraujas buvo pavadintas “krikščionybės sėkla”, tačiau tas kraujas gyviesiems kalbėjo ne apie persekiotojų žiaurumus ar jų aukų didvyriškumą, bet apie Dievo malonę, leidusią trapiam kūnui per kančią ir mirtį tapti tikėjimo liudytoju, ir apie tai, kad patirti persekiojimai ir kentėjimai kviečia ne save šlovinti ar skųstis, bet nusižeminti ir atsiversti.

Kol 1941 m. birželis ir vėlesni trėmimai reikš tik pagarbų nusilenkimą “geriausiems Lietuvos vaikams” ir kaltinimus okupantams bei jų parankiniams, tol dangstysime tikrąją savo kančių istorijos prasmę ir vertę. Nebuvome labiausiai kankinta, labiausiai žudyta tauta. Nebuvome ir patys švariausi, patys drąsiausi, patys švenčiausi. Mitas apie dorą, garbingą lietuvį, kurį amžinai persekioja ir engia klastingi svetimieji, pakenkė pirmiausia mums patiems, neleido teisingai ir sąžiningai peržvelgti savo istorijos pamokų. Tiesiog pamėgome nuskriaustųjų vaidmenį, nors gyvenimas apie mus kalbėjo ką kita. Puse burnos giedojome graudžius verksmus kankinių atminimui, o kita puse garbinome jėgą, apsukrumą, iškilimą bet kokia kaina. Galbūt dėl to ir pasidarė, kad okupacija, trėmimai, partizaninis judėjimas šiandien daugeliui atrodo nereikalinga, neįdomi, nesimpatiška praeitis, geriausiu atveju verta tik oficialaus dėmesio.

Nedaug Lietuvoje gedulo birželio 14-ąją. Tatai dar būtų galima suprasti ir pateisinti – trokštame gyventi, atostogauti, džiaugtis vasara, o ne graudintis dėl to, kas įvyko prieš 60 metų. Viskas labai žmogiška. Be gedulo tikrai galima apsieiti. Tačiau nedaug Lietuvoje ir vilties. Pasitraukė, pasimetė, apleido mus. Nereikia nei okupantų, nei gyvulinių vagonų, nei Sibiro, kad prarastum namus ir tėvynę. Tokių šiandien daugiau nei 17 ar 18 tūkst., išvežtų iš Lietuvos aną tragiškąjį birželį. Tuomet ir klausiu: ar tikrai prabilo, ar tikrai buvo atskleisti anie kančių puslapiai, kviečiantys pirmiausia kurti ir saugoti gyvenimą? Neišmokome atrasti vilties ten, kur ji gūžėsi tarp nevilties paveikslų, nes viltis mums buvo tai, kas mus iškelia virš kitų, kas veda į garbę ir privilegijas, o ne į slėpiningo Dievo meilės plano priėmimą.

Kiekvienas naujas kryžius kankinių atminimui, kiekvienas valdiškas jų pagerbimas tik dar labiau stums į užmarštį ir abejingumą tuos įvykius ir žmones, kuriems skirta Gedulo ir vilties diena, jeigu mūsų tikrovė toliau gimdys naują tremtį ir naujus tremtinius. Pasirodo, galima statyti paminklus ir rašyti knygas tam, kad užmirštum, kad praeitis neįpareigotų ir nebevargintų.

Atvirai kalbant, aš jau nebetikiu, kad mūsų vergovės ir tremties istorija taptų visos tautos gyvenimo ir tikėjimo dalimi, kaip tai iki beprotybės yra Senojo Testamento knygose. Viską padarėme, kad taip nebūtų. Lietuvoje auga ir sėkmingai užaugs karta, kuriai visiškai tas pat, kas dėjosi 41-aisiais ar net dešimtajame dešimtmetyje. Kažin ar įmanoma kam nors pridėti atminties. Iš tiesų Gedulo ir vilties diena teisėtai ir logiškai grįžta tiems, kas ją pradėjo aną birželį, per kieno žaizdas ir laimę, atgailą ir dėkojimų ji yra tapusi amžina. Tie, kas nedardėjo tolyn nuo Lietuvos gyvuliniuose vagonuose, iš tos istorijos pasisems tiek stiprybės ir vilties, kiek norės patys.

Tačiau nežemiška prasme niekas nesikeičia. Baltasis Apokalipsės raitelis, šuoliuojantis per žmonijos istoriją, ant savo apsiausto yra surinkęs kiekvieną nekalto kraujo lašą. Kada nors turėtume sužinoti, ką mums iš tiesų davė tie lašai, pakilę į dangų iš ledinės tundros.

Kviečiu visus tylos minute pagerbti tuos, kurie buvo išvežti ir negrįžo. (Tylos minutė) Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo minėjimą, skirtą tragiškoms 1941 metų birželio atminties dienos atminti, baigiame. Noriu pranešti, kad 11.30 val. čia, Seimo rūmuose, bus atidaryta paroda “Didžioji Lietuvos tremtis ir pasipriešinimas (1941–1953 metai)”, taip pat Vyšniūno, A.Sadecko fotografijų ciklo “Negrįžusiesiems” paroda. Seimo nariams skelbiu pertrauką iki 12.15 valandos.

Pertrauka

2001 m. birželio 14 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Kolegos Seimo nariai, kviečiu patogiai įsitaisyti savo vietose. Noriu paskelbti šios dienos, gegužės 14 d., rytinio posėdžio pradžią.

Turėtume pradėti nuo šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkės tvirtinimo. Ji jums išdalinta, visi turite. Noriu trumpai atkreipti jūsų dėmesį, kad 1-2 darbotvarkės klausimas dėl Vyriausybės ataskaitos svarstymo bei su tuo susiję dokumentai yra perkelti į kitos savaitės antradienį. Sutaupius laiko, siūloma įtraukti 1-3 klausimą. Pateikimo stadija. Policijos įstatymo 8 straipsnio pateikimo įstatymo projektas. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad, palyginti su anksčiau jums išdalyta darbotvarke, keletas klausimų iš opozicinės socialdemokratinės darbotvarkės yra perkeliama į rezervą, kad darbas per daug neužsitęstų, todėl, gerbiamieji kolegos, prašyčiau jus pritarti šiai darbotvarkei, kuri yra jums išdalyta. Ar galėtume pritarti jai bendru sutarimu? Dėkoju. Darbotvarkei yra pritarta bendru sutarimu.

Prieš pereinant prie 1 klausimo, prašau Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektas Nr.P-1369(7*) ES (priėmimas)

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Svarstome pirmąjį darbotvarkės klausimą Nr.IXP-1369 – Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektas. Tribūnoje jau matau (todėl nebekviečiu) pranešėją G.Šivicką, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją. Turėtume svarstymą ir priėmimą organizuoti taip, kad būtų einama nuo vienos pataisos prie kitos, bet komitetas siūlo pradėti nuo K.Glavecko pataisos, susijusios su…

Gerbiamieji kolegos, ar būtų prieštaravimas, kad mes vis dėlto, kadangi K.Glavecko pataisa, susijusi su 2 straipsnio 13 dalimi, yra principinė, nuo jos mes pradėtume svarstymą, o ne eitume pastraipsniui. Prieštaravimų negirdžiu, todėl 2 straipsnio 13 dalies pataisa, kurios autorius yra Biudžeto ir finansų komitetas K.Glaveckas. Aš galbūt prašyčiau kolegą G.Šivicką pateikti klausimą.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, K.Glaveckas siūlo pakeisti “transporto priemonės” sąvoką, nes iš tikrųjų išėjo nesusipratimas pačiame įstatyme, kurio dabartiniame projekte yra eliminuojami vieni rinkos dalyviai, kas yra nesuderinama su Europos Sąjungos teise. Lygiai taip pat buvo, kai buvo žemės ūkio transporto priemonių lengvata numatyta… grupinė draudimo sutartis, ji taip pat turėtų iškristi iš šio įstatymo projekto. Todėl jūs tikriausiai esate gavę Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, kurios paskutinį sakinį leiskite perskaityti: “Atsižvelgiant į tai, kad direktyvos 72166EEB 1 straipsnis numato “transporto priemonės” sąvoką, tai yra bet kokia mechaninė energija, varoma autotransporto priemonės, skirta važiuoti žeme, bet ne bėgiais ir bet kokia sukabinta ar nesukabinta priekaba.” Tad būtent ir teikiama ši pataisa. Komitetas pritaria šiai pataisai. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš pradžių procedūra numato, kad reikia surinkti ne mažiau 29 Seimo narių balsų, kad ši pataisa būtų svarstoma, tada autoriui dar suteiktume žodį ją trumpai pakomentuoti,jeigu taip būtų nuspręsta, kad yra svarstoma. Gerbiamieji kolegos, prašau elektroniniu būdu išsakyti savo nuomonę dėl to, kad ši pataisa būtų svarstoma arba ne plenariniame posėdyje. Primenu – 2 straipsnio 13 dalies pataisa, autorius K.Glaveckas.

33 Seimo nariai pritarė, pataisa yra svarstoma. Aš prašyčiau kolegą K.Glavecką trumpai pateikti pataisą.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro yra labai daug motyvų, kad mes turime grąžinti į tą situaciją, kurią mes pakeitėme. Pagrindinis leitmotyvas, pasisakantis už tai, kad būtų grąžinta grupinė draudimo sutartis, yra tas, kad tokia transporto priemonių redakcija, kurią mes padarėme, iš esmės mes pašaliname grupinę draudimo sutartį. Vadinasi, mes atimame galimybę naudotis lengvata, o tai prieštarauja iš principo visoms nuostatoms, kurios buvo suformuluotos ir Seime. Siūlau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš apsisprendžiant dėl pataisos, dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Pirmasis yra Seimo narys J.Veselka. Prašom, kolega. Balsavimo motyvai prieš.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, labai mes dažnai į tą Europos teisę žiūrime tik formaliai ir nežiūrime realios dalies. Todėl man labai keista, kad Biudžeto ir finansų komitetas, kuris pateikia paskutinį, septintą projektą, septynis kartus svarstė ir priėmė formuluotę, kuri iš tikrųjų neatitinka Europos Sąjungos šimtaprocentinės formalios teisės, bet kuri daugiau atsižvelgia į realų gyvenimą. Staiga susapnuoja, susiskambina su kažkokiu vienu ar kitu ypatingu europiečiu ir nutaria paskutiniame projekte pakeisti šią formuluotę. Tai kur buvo, kai buvo svarstoma dvejus metus, kai buvo svarstomi septyni projektai, buvo vienaip ir staiga – po nakties jau kita formuluotė, išbraukiant tai, kas beveik avarijų nedaro keliuose, o tik… Todėl aš siūlau vis dėlto balsuoti prieš šią pataisą, o priimti tą, kokia yra suformuluota septintame projekte.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Aš siūlau pritarti Biudžeto ir finansų komiteto paskutiniam variantui, kuris buvo aptartas vakar, nes jame atsižvelgta net ir į tokią nuostatą, kad iš tikrųjų ateityje mes galime turėti transporto priemones, kurios dirbs ne vidaus degimo variklių principu, o elektros variklių principu. Tos problemos yra išspręstos. O tai, kad į transporto priemones yra įtrauktos ir žemės ūkyje naudojamos transporto priemonės, man atrodo, visiškai logiška, nes iš tikrųjų šiame įstatyme transporto priemonėmis yra laikomos tos transporto priemonės, kurios gali sukelti kokią nors avariją keliuose. Žemės ūkyje naudojamos transporto priemonės taip pat yra šiuo požiūriu potencialiai pavojingos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Prieš balsuojant dėl šios pataisos, prašau Seimo narius registruotis. Registracija. Užsiregistravo 80 Seimo narių. Prašyčiau jūsų dėmesio. Formuluoju klausimą. Balsuojama dėl Seimo nario K.Glavecko teikiamos 2 straipsnio 13 dalies pataisos. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai. Balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Susilaikymas, žinia, yra susilaikymas. Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 55 – už, 6 – prieš, 13 susilaikė. Pataisai pritarta. Dabar turėtume grįžti ir pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Taigi įstatymo 1 straipsnis. Dėl jo pataisų negauta. Kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių. Todėl klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti įstatymo 1 straipsniui? Girdžiu tik pritarimus. Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Pritarta 1 straipsniui bendru sutarimu. Įstatymo 2 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautos kelios pataisos. Galbūt eilės tvarka. Seimo nario V.Rinkevičiaus pataisa. Prašyčiau pranešėją pakomentuoti ją.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, V.Rinkevičius yra pateikęs du pasiūlymus. Pirmas pasiūlymas vakar buvo apsvarstytas komitete ir iš esmės jam yra pritarta su pataisymais. Tiktai šiandien yra įregistruotas, gaila, per vėlai, bet siūlyčiau Seimui palaikyti, nes mes pritarėme V.Rinkevičiaus pataisai, kad grupinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis apimtų… ir draudimo sutartis yra sudaroma su Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka registruotų ūkių ūkininkais, taip pat su kitais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme nurodytais žemės ūkio subjektais. Tai yra konkretesnė nuostata, todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume laikyti, kad ši Seimo nario V.Rinkevičiaus teikta pataisa yra patikslinimas? Gerai. Ačiū už supratimą. Bet kokiu atveju, nors pagrindinis komitetas pritaria, kad ši pataisa būtų svarstoma, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Kad tai būtų svarstoma plenariniame posėdyje. Gerbiamieji kolegos, prašau elektroniniu būdu išsakyti savo nuomonę dėl to, kad ši pataisa galėtų būti svarstoma posėdyje.

Pakankamas balsų skaičius, kad ji būtų svarstoma. Klausčiau, ar autorius norėtų pristatyti? Pataisa yra aiški. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Klausčiau, ar būtų prieštaraujančių, kad šiai pataisai pritartume bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. Pataisai, kurios teikėjas yra Seimo narys V.Rinkevičius, pritarta bendru sutarimu. Ji yra susijusi su 2 straipsnio 8 dalimi. Prašau, pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, yra darbo grupės, t.y. K.Glavecko, G.Šivicko, R.Palaičio, B.Vėsaitės, pataisa, jinai išbraukia 8 dalį. Bet dabar turėtume atsiimti, nes yra priimtas normalus transporto priemonės apibrėžimas, tai būtent grupinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų draudimo sutartis turėtų išlikti. Mes atsiimame šią pataisą ir tai, kas susiję su grupiniu transporto priemonių draudimu.

PIRMININKAS. Tiekėjai atsiima pataisą, siūlomą dėl 2 straipsnio 8 dalies, todėl dabar turėtume balsuoti dėl viso 2 straipsnio su pataisomis, kurioms buvo pritarta. Dar kartą norėčiau paminėti jas. Tai yra Seimo nario K.Glavecko ir Seimo nario V.Rinkevičiaus pataisa. Gerbiamieji kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų priimant įstatymo 2 straipsnį, klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume jam pritarti? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Pritarta 2 straipsniui bendru sutarimu. 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio pataisų nėra gauta. 1 straipsniui jau yra pritarta. Taigi svarstome 3 straipsnį. Dėl jo nėra pataisų. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam straipsniui? Dėkoju už supratimą. 3 straipsniui pritarta bendru sutarimu. 4 straipsnis, dėl kurio taip pat pataisų nėra gauta. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Klausiu, ar bendru sutarimu galėtume pritarti įstatymo 4 straipsniui? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. 5 straipsnis. Prašau kolegą G.Šivicką pristatyti.

G.ŠIVICKAS. Ačiū. Mes atsiimame, tai susiję su grupine transporto priemonių draudimo sutartimi.

PIRMININKAS. Pranešėjas mus informuoja, kad dėl 5 straipsnio teikiama pataisa yra atsiimama. Todėl, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų ir daugiau nesant įregistruotų pataisų, aš klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti įstatymo 5 straipsniui? Prieštaravimų negirdžiu. Pritarta 5 straipsniui bendru sutarimu. 6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio pataisų nėra gauta. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų galėtume šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta 6 straipsniui. 7 straipsnis trumpas ir iškalbingas. Ar galime pritarti šiam straipsniui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 7 straipsniui pritarta bendru sutarimu. 8 straipsnis. Prašau pranešėją pakomentuoti.

G.ŠIVICKAS. 8 straipsnis yra susijęs su registracija, ar reikia drausti iki transporto priemonės registracijos, ar po registracijos. Vis dėlto yra keliami esminiai kitų straipsnių reikalavimai ir iš esmės nesutampa ši sąvoka. Be to, kituose straipsniuose parašyta, kad transporto priemonė turi būti apdrausta tik tada, kai ji dalyvauja kelių eisme. Jeigu būtų klausimų dėl tų verslininkų ar tų mašinų, kurios vieną mėnesį ar kiek būna be numerių ir panašiai, neregistruotos, jas galima drausti mėnesio arba 15 dienų draudimu. Dėl to neturėtų būti nesusipratimų. Siūlyčiau palaikyti šią pataisą. Taip pat turiu priminti, kad šis straipsnis susijęs su grupinės draudimo sutarties eliminavimu. Siūlyčiau palikti, kas susiję su grupine sutartimi.

PIRMININKAS. Ar galėtumėte tiksliau suformuluoti, nes, kaip suprantu, dalies teikiamos pataisos?..

G.ŠIVICKAS. Iš 8 straipsnio 1 dalies išbraukti žodžius “ir grupinės”. Šitą atsiimame. O 2 dalyje po žodžio “po” įrašyti “iki”. Tam siūlau pritarti. Toliau tą, kas susiję su grupine draudimo sutartimi, atsiimame.

PIRMININKAS. Tai yra 4 dalis bei iš 2 dalies išbraukiamas paskutinis sakinys. Šis siūlymas yra atsiimamas. Gerbiamieji kolegos, dėl siūlymo dėl 8 straipsnio 2 dalies (ten išlieka pataisa, kurios teikėjai yra grupė Biudžeto ir finansų komiteto narių, taip pat grupė Seimo narių) aš klausčiau, ar būtų norinčių… Kad ji būtų svarstoma, mums reikia 29 Seimo narių pritarimo. Taigi elektroniniu būdu prašau išsakyti savo nuomonę dėl to, ar pritariame, kad ši pataisa būtų svarstoma.

Už – 56 Seimo nariai. Pataisa bus svarstoma. Aš prašau pranešėją dar kartą aiškiai suformuluoti, dėl kokios pataisos mes dabar turėtume balsuoti. Tai yra dėl 8 straipsnio 2 dalies kurios nuostatos?

G.ŠIVICKAS. Kad Seimo nariams būtų aiškiau, 8 straipsnio 1 dalies pataisą atsiimame. 8 straipsnio 2 dalyje pataisa išbraukiant žodelį “po”, įrašant “iki”. Šiai pataisai siūlau pritarti, bet palikti išbrauktus sakinius, susijusius su grupine draudimo sutartimi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, pakankamai aišku. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiai pataisai? Matau, kad bendro sutarimo nėra. Prašau prieš balsuojant, kolegos, registruotis. Minutėlę, tuojau bus įjungta. Prašom registruotis. Prašom dar kartą pakartoti registraciją.

Užsiregistravo 81 Seimo narys.

Dėl balsavimo motyvų norėjo kalbėti Seimo narys J.Veselka. Balsavimo motyvai prieš, jeigu teisingai suprantu. Atsisakote? Paspauskite mygtuką.

J.VESELKA. …daliai, ne 4.

PIRMININKAS. Taip.

J.VESELKA. Jeigu tik 2, tai tada prieštaravimų nėra. Aš maniau, kad ir 4, nes 4 dalį reikia pataisyti pagal V.Rinkevičiaus formuluotę.

PIRMININKAS. Taip ir palikta. Gerbiamieji kolegos, ar išsklaidžius abejones galėtume bendru sutarimu pritarti 8 straipsnio 2 dalies pataisai, kurią teikia 4 Seimo nariai? Pritarta bendru sutarimu.

Dabar turime apsispręsti dėl viso 8 straipsnio su pataisa. (Balsai salėje) 4 dalies pataisa yra atsiimta.

G.ŠIVICKAS. 4 dalies atsiėmėme.

PIRMININKAS. Taip. Dėl Seimo nario V.Rinkevičiaus pataisos mes jau apsisprendėme ir jai pritarėme. Aš prašyčiau, kolegos, dėmesio. Taigi nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų klausčiau, ar galima pritarti 8 straipsniui su pataisa bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.

9 straipsnis. Dėl 9 straipsnio yra gauta pataisų. Prašom pranešėją pakomentuoti.

G.ŠIVICKAS. Čia taip pat yra susiję su grupine sutartimi. Šią pataisą atsiimame.

PIRMININKAS. Kadangi pataisa, susijusi su 9 straipsniu, atsiimama, turime apsispręsti dėl viso 9 straipsnio. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar 9 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

10 straipsnis. Prašom, pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Taip pat yra darbo grupės pataisa dėl grupinės draudimo sutarties. Mes ją atsiimame.

PIRMININKAS. Daugiau pataisų nėra. Kuri įregistruota…

G.ŠIVICKAS. Yra yra. B.Vėsaitės pataisa.

PIRMININKAS. Dėl 10 straipsnio pataisa yra atsiimama. Ačiū. Iš tiesų yra taip. Taigi pirmoji pataisa, kurią užregistravo 4 Seimo nariai, yra atsiimama. Bet yra Seimo narės B.Vėsaitės pataisa, kuriai pritaria pagrindinis komitetas. Tam, kad ji būtų svarstoma plenariniame posėdyje, reikia pritarimo. Ar būtų prieštaraujančių, kad ši pataisa būtų svarstoma posėdyje? Prieštaraujančių nėra. Ši pataisa bus svarstoma, nors balsavimas dėl viso pikto elektroniniu būdu jau vyksta. Pritarimas akivaizdus. Prašau autorę trumpai pateikti savo pataisą. Svarstome 10 straipsnio 1 dalį.

B.VĖSAITĖ. Šios pataisos esmė yra ta, kad sutartis privaloma sudaryti ne trumpesniam kaip… Įstatymo projekte parašyta, kad trim mėnesiams. Mano siūlymas – vienam mėnesiui. Motyvas yra būti jautresniems tiems žmonėms, kurie turi labai ribotas pajamas, o darbo vietą jiems reikia pasiekti transporto priemone. 60 Lt įmoka, jeigu skaičiuotume nuo bazinės 220, būtų gana didelis smūgis šeimos biudžetui, todėl siūlymas – vienam mėnesiui. Juo labiau kad Estijos analogiškas įstatymas nustato, kad draustis galima ir 48 valandoms. Taigi čia mes darome truputį sunkesnes sąlygas mūsų žmonėms. Todėl ir siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar pranešėjas norėtų komentuoti šią pataisą?

G.ŠIVICKAS. Taip, komitetas pritaria, nes geresnės lengvatos tiems, kurie važinėja mažiau arba retai.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti dėl šios pataisos dėl balsavimo motyvų nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti Seimo narės B.Vėsaitės teikiamai pataisai? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Dabar turime apsispręsti dėl viso 10 straipsnio su pataisa, kuriai mes taip pat pritarėme. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar 10 straipsniui su Seimo narės B.Vėsaitės pataisa galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 10 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

11 straipsnis. Prašom, pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Darbo grupė atsiima šį siūlymą, tai susiję su grupine draudimo sutartimi.

PIRMININKAS. 11 straipsnio pataisa yra atsiimama. Todėl galėtume dabar apsispręsti dėl viso 11 straipsnio priėmimo. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Ar galime pritarti 11 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū už pritarimą. Pritarta bendru sutarimu.

12 straipsnis. Dėl 12 straipsnio pataisų nėra gauta. Norinčių kalbėti dėl motyvų taip pat nėra. Ar galime šiam 12 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu 12 straipsniui.

13 straipsnis. Prašom, pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Dėl šio straipsnio Seimo nutarimu buvo sudaryta darbo grupė, turėjusi apsvarstyti draudimo bazines įmokas. Rastas bendras sutarimas dėl didinimo ir mažinimo dydžių. Siūlau pritarti šiems straipsniams. Paminėsiu, kad darbo grupė buvo sudaryta dėl 13 straipsnio, bet dėl aiškumo jie išskaidyti į kelis: 13, 14, 15 ir 16. Siūlau pritarti.

Norėčiau paminėti, kad 13 straipsnio 2 dalyje įžvelgiu klaidelę, kurią būtų galima pripažinti redakcinio pobūdžio. Skaitytume taip: “Draudimo įmoką nustato draudikas, vadovaujantis transporto priemonių” ir t.t. Galiu pakartoti: “Draudimo įmoką nustato draudikas…”

PIRMININKAS. Manau, kad tai iš esmės yra tik patikslinanti nuostata. Jeigu neprieštarautumėte, pirmiausia galėtume sutarti dėl šios redakcinės nuostatos. Prieštaravimų negirdžiu, mes sutarėme.

Taip pat noriu atkreipti jūsų, kolegos, dėmesį, kad dėl 13 straipsnio yra gauta ir Seimo nario J.Razmos pataisa. Bet pradedame nuo 4 Seimo narių pataisos, kurią pranešėjas jau pateikė ir komitetas jai pritarė. Ar būtų prieštaraujančių salėje, kad ši pataisa, susijusi su 13 straipsniu, būtų svarstoma plenariniame posėdyje? Prieštaraujančių nėra. Nežinau, ar dar kartą reikėtų pateikti šią pataisą, ar užtektų to, ką pasakė pranešėjas? Manau, kad gana aišku. Gerbiamieji kolegos, nieks iš jūsų nepageidauja kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar 13 straipsnio redakcijai, kurios autoriai yra K.Glaveckas, G.Šivickas, R.Palaitis, B.Vėsaitė, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.

13 straipsniui yra pritarta, kaip siūlo redakcija, bendru sutarimu. Aš ne apie straipsnį, o apie pataisą kalbu. Matau, kad Seimo narys J.Razma neketina atsisakyti savo pataisos, tačiau tam, kad ji būtų svarstoma posėdyje, reikalingas bendras sutarimas arba bent 29 balsai. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad Seimo nario J.Razmos pataisa būtų svarstoma posėdyje? Bendro pritarimo nėra. Aš prašau Seimo narius elektroniniu būdu balsuoti dėl to, kad pataisa būtų svarstoma. Vyksta balsavimas.

Tik 14 Seimo narių pritaria, kad pataisa būtų svarstoma, todėl ši pataisa nebus svarstoma. Gerbiamieji kolegos, turėtume dabar apsispręsti dėl viso 13 straipsnio su tomis pataisomis, kurioms buvo pritarta. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Razma – prieš. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš apgailestauju, kad neturėjau galimybės išdėstyti motyvų dėl savo siūlomos pataisos. Aš manau, kad dabar šis straipsnis liko su tam tikrom problemom. Viena problema yra ta, kad jame duodamas baigtinis sąrašas parametrų, kurie gali paveikti draudimo įmokas. Ar jūs esate tikri, kad šiandien čia mes tikrai visus tuos parametrus prisiminėm ir įrašėm? Kad ateityje gali atsirasti nepastebėtų svarbių parametrų, rodo ir tai, kad paskutiniu momentu pataisos autoriai kaip tik prisiminė draudimo trukmės įtaką, gal dar kažką prisimins. Todėl mano pataisa, kad dar būtų galima atsižvelgti į taisykles ir ten numatytas įvairias aplinkybes, manau, buvo savo vietoje. Siūlau atsisakyti bazinės sumos, bazinės įmokos, bet tai labiau susiję 14 straipsniu, kaip dėl jo apsispręsim.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Olekas – už. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Atvirkščiai nei kolega J.Razma teigia, kad reikėtų palikti dar papildomas taisykles, aš manau, kad išvardijimas visų tų svertų, kurie gali veikti draudimo įmoką, ir baigtinis išvardijimas, kaip tik yra tai, kad nebūtų iškreipiama draudimo įmokos dydis arba suma. Todėl aš kviečiu palaikyti tokią redakciją, kokią teikia projekto autoriai ir pritaria komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar pranešėjas trumpai norėtų pakomentuoti.

G.ŠIVICKAS. Jeigu abejojama dėl pačių įmokų dydžių, tai iš tikrųjų labai sunku nustatyti, kai nėra rinkos. Bet tiktai viena žinau, kad šios įmokos dabar yra sumažintos nuo buvusios Vyriausybės apie 2,5 karto. Aš manau, kad tikrai dabar įmokos yra normalios. Aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos svarstant visą 13 straipsnį baigtos. Prašau Seimo narius registruotis prieš balsuojant. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Formuluoju balsavimo klausimą. Balsuojame dėl 13 straipsnio su pataisomis. 13 straipsnio su pataisomis, kurioms mes taip pat pritarėm. Balsavimas už reiškia pritarimą 13 straipsniui, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas yra susilaikymas.

61 – už, 4 – prieš, susilaikė 1. 13 straipsniui pritarta. Pereiname prie 14 straipsnio. Pranešėjau, prašau.

G.ŠIVICKAS. Tai yra bazinės draudimo įmokos ir draudimo įmokų dydžiai. Iš esmės viskas išsakyta, siūlau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Taip, tai yra pakankamai…

G.ŠIVICKAS. Atsiprašau, dar truputėlį. 14 straipsnio 8 dalyje taip pat išbraukiama, kad įvedamas koeficientas pagal administraciniame rajone registruotų transporto priemonių skaičių. Manome, kad tai netikslinga.

PIRMININKAS. Taip, pataisas visi Seimo nariai turi. Gerbiamieji kolegos, tam, kad ši pataisa galėtų būti svarstoma, tam reikia 29 ar daugiau Seimo narių pritarimo. Ar būtų prieštaraujančių, kad ši pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje? 14 straipsnio redakcija, kurią siūlo Seimo nariai K.Glaveckas, G.Šivickas, R.Palaitis, B.Vėsaitė. Prieštaravimų negirdžiu. Pritarta, kad ji būtų svarstoma. Taigi ar reikėtų, kad ši pataisa būtų dar detaliau pateikta? (Balsai salėje) Aš manau, kad tai yra viena esminių įstatymo nuostatų, dėl ko tiek laužyta iečių. Tai, gerbiamieji kolegos, kas iš teikėjų dar norėtų detaliau ją pakomentuoti? Ar pats pranešėjas?

G.ŠIVICKAS. Aš jau viską pasakiau. Iš tikrųjų visiems įmokos yra sumažintos apie 15%. Daryta labai nemažai skaičiavimų, taip pat matematikai mums buvo atnešę skaičiavimus. Tikrai nesiplėsiu, kaip tai buvo daroma. Bet manome, kad šios įmokos yra pakankamai normalios ir sudarytos sąlygos draudikams patiems nusistatyti kitus įmokų dydžius pagal transportą, pagal transporto rūšį ir taip dalyvauti laisvai konkuruojant rinkoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Kubilius. Pirmasis prieš. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau išsakyti tokią dvejopą poziciją. Pirmas dalykas, manau, kad procedūriškai būtų daug svarbiau apsispręsti dėl J.Razmos pataisos, nes jinai iš tikrųjų yra iš esmės keičianti koncepciją ir tikrai liberali. O šita yra visiškai neliberali nuostata, kurią dabar siūloma priimti, t.y. įstatymu nustatyti visas įmokas.

Antras dalykas, visiškai neaišku, kodėl, pavyzdžiui, sumažinta tik 15%. Aš manau, jeigu mes atidėtume svarstymą ir palauktume sesijos pabaigos iki atostogų pradžios, tai pavyktų sumažinti ir kokių 50%. Aišku, yra gerai, kad jau pavyko sumažinti, nors jokių argumentų aš taip ir nežinau, kodėl sumažinta tik 15%. Todėl iš esmės, man atrodo, būtų svarbu, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš jau į jus kreipiuosi, pagalvoti apie svarstymo procedūrą. Jeigu jūs pasiūlytumėt dabar apsispręsti visų pirma dėl J.Razmos pataisos, kuri atmestų visokius norus toliau reguliuoti, tai tada nebereikėtų dėl šito diskutuoti. Jeigu vis dėlto bus likta prie šitos, liks toliau nuostata įstatyme nustatyti įmokas, tai tada mano siūlymas būtų procedūriškai pereiti dabar prie, rodos, 29 straipsnio ir ponios B.Vėsaitės pataisos dėl pelno normos reglamentavimo. Nes tiktai su tokia sąlyga, kad draudimo įmonių pelno norma bus reglamentuojama, galima priimti šį straipsnį, kuriame įstatymu nustatyti įmokų dydžiai. Aš daugiau gal dėl procedūros kalbėjau.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet išklausykim dėl balsavimo motyvų kolegę B.Vėsaitę. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau padiskutuoti, kaip dirbo darbo grupė ir kaip buvo prieita prie tų bazinių draudimo įmokų. Taip, iš tiesų darbo grupei pavyko sumažinti bazines draudimo įmokas, tačiau aš negaliu pasakyti, kad tai buvo padaryta remiantis kokia nors statistika, avaringumu. Sakyčiau, viskas daugiau buvo padaryta iš lubų. Man vis dėlto nepatinka, kad mes bazines draudimo įmokas autobusams ir troleibusams palikom santykinai dideles, t.y. 350 Lt. Dabar nežinau, ką mums pasakys savivaldybių autoparkai, nes iš esmės viskas bus perkelta ant vartotojų pečių. Šiuo metu Lietuvos savivaldybės už autobusų draudimą moka vidutiniškai 217 litų. Tai kas dengs tą skirtumą? Apskritai ta bazinių įmokų nustatymo metodika buvo… tarkime, troleibusams buvo nustatyta 650. Nežinau, kokie motyvai. Man suabejojus ir nurodžius Estijos įstatymą, kad buvo draudžiama vienodai, iš karto sumažinta dvigubai – iki 350. Todėl aš sakau, kad visos tos įmokos yra nustatytos iš kepurės ir visiškai neaišku, ar draudikai turės antpelnius, ar jos yra arčiau realybės.

Aš pasirašiau su išlyga, kad būtų priimtas protokolinis sprendimas, kad iki to laiko, kiek dar liko, iki šio įstatymo įsigaliojimo, mes turėtume statistinius duomenis ir būtų duotas užsakymas nepriklausomiems ekspertams, o ne tokiems, kurie yra iš Draudimo priežiūros tarnybos, kuri yra tiesiogiai suinteresuota įmokų dydžiu, nes 0,7% eina jų kontorai išlaikyti. O tai yra didžiulės sumos, nes visos draudimo įmokos per ketvirtį sudaro 156 mln. Tai paskaičiuokite, kiek per ketvirtį jiems įplaukia. Aš manau, kad jie ir buvo natūraliai suinteresuoti ne vartotojų, bet būtent draudikų apsaugojimu, todėl aš pasirašiau su išlyga. Įstatymą reikia vis tiek priimti, nes tai yra kliūtis integracijai į Europą, bet aš nesu tikra dėl šių skaičių.

Tiesa, dar yra viena mano pataisa dėl šio straipsnio, nežinau, kodėl apie ją nekalbama. 14 straipsnio buvusiam 10 punktui.

PIRMININKAS. Mes dar ties ja stabtelsime, nes tai yra atskira pataisa. Mes dabar svarstome esminę pataisą. Ačiū už jūsų išsakytą nuomonę. Aš tikrai norėčiau, gerbiamieji kolegos, pasiūlyti tęsti svarstymus taip, kaip pradėjome, sutikdamas su kolegos A.Kubiliaus teiginiu, kad tai turi tam tikros logikos, bet mes svarstome įstatymą pastraipsniui, ir tai yra ne svarstymo, o priėmimo stadija.

Gerbiamieji kolegos, mes žinome, kad šios darbo grupės tikslas, ir tai buvo vyraujanti nuomonė Seime… todėl aš siūlau svarstyt būtent tą pataisą, kurią mes dabar jau pradėjome svarstyti ir esame išklausę motyvus. Bet kokiu atveju po to eisime prie kitų pataisų. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti dėl Seimo narių K.Glavecko, G.Šivicko, R.Palaičio, B.Vėsaitės teikiamos 14 straipsnio redakcijos. (Balsai salėje) Gerai, tuoj pat pildome jūsų užgaidas. Prašau registruotis. Užsiregistravo 81 Seimo narys. Prašau balsuoti dėl 14 straipsnio pataisų, kurias teikia Seimo nariai K.Glaveckas, G.Šivickas, R.Palaitis, B.Vėsaitė.

63 – už, 2 – prieš, 10 susilaikė. Pataisai pritarta. Kolega E.Klumbys – replika po balsavimo.

E.KLUMBYS. Replika po balsavimo. Aš noriu Seimo vicepirmininkui G.Steponavičiui priminti, kad registravimasis nėra Seimo narių užgaida, tai yra jų pareiga ir teisė.

PIRMININKAS. Siūlau skaityti Statutą. Jūs pamatysite, kad tada, kai yra paskelbtas balsavimas, mes neturėtume jo stabdyti. Kita vertus, Statutas nereikalauja, kad kiekvienu atveju būtų vykdomas registravimas. Tokiu atveju yra skaičiuojamas ankstesnės registracijos skaičius. Atsiverskite Statutą, kolega.

Taigi, gerbiamieji kolegos, iš eilės pereiname prie kitų pataisų, kurios yra susijusios su 14 straipsniu. 14 straipsnio 10 dalies pataisos autorė yra Seimo narė B.Vėsaitė. Tam, kad ji būtų svarstoma, reikalingas pritarimas. Aš klausčiau Seimo narių, ar bendru sutarimu galime sutarti, kad ši pataisa būtų svarstoma? Prieštaravimų, kad ji būtų svarstoma, nebuvo. Aš prašau autorę pakomentuoti savo pataisą.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, dabartiniame įstatymo projekte sakoma, kad draudimo įmoka už pusę metų neviršijantį laikotarpį gali būti nustatoma didesnė, bet nepasakoma kiek. Mes norime, kad ji būtų ne didesnė negu 1,3 karto. Natūralu, kad draudikui padidėja išlaidos, jeigu yra draudžiama trumpesniais laikotarpiais, bet nenorėtume, kad ji būtų nustatoma du kartus ar dar daugiau didesnė, todėl siūlyčiau palaikyti šią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar pranešėjas norėtų pakomentuoti?

G.ŠIVICKAS. Taip, komitete buvo diskutuojama dėl šios pataisos, bet, kiek suprantu, buvo priimtas toks susitarimas, kad bus papildyta 16 straipsnio 4 dalis. Redakcinio pobūdžio pataisymas skambėtų taip: “Draudimo įmokos padidinimo tvarka, atsižvelgiant į draudėjo rizikos grupę ir atsižvelgiant į tai, kad sudaroma trumpesnė nei pusės metų draudimo sutartis, nustatoma transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybė privalomojo draudimo taisyklėse.” Būtent šis straipsnis reguliuoja trumpesnių draudimo sutarčių kainą. Gali būti, kad ribojamas konkurencingumas, t.y. pačių paslaugų kokybė, sakykime, atvažiavimas į namus ir pan. Aš manau, kad tokios lentelės sudarymo įstatyme negalėtų būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes leidžiame apsidrausti mažesniam laikotarpiui, o tai leidžiame dėl to, kad žmonės neturi pinigų, mažai naudojasi transporto priemonėmis, tai kodėl mes dabar turime nustatyti padidintus koeficientus? Juk jeigu ne socialinė padėtis, mes tokių išimčių nedarytume – turi transporto priemonę ir drauskis visiems metams. Darome dėl tos priežasties, kad žmonės neturi pinigų. Viena vertus, darome, kita vertus, pasakome: na, gerai, jeigu tu drausies vienam mėnesiui ar pusei metų, mes tau “įkalsime” ten 30%, 50, ar 60% didesnes sumas. Tai mes šiuo įstatymu paprasčiausiai apgaudinėjame tuos, kuriems neva taikome dėl socialinės padėties. Ne dėl ko nors kito, o dėl socialinės lengvatos. Aš manyčiau, kad to padidinimo nereikėtų. Yra 12 mėnesių – minimali mėnesio įmoka, prašau. Tiek sumoka, nes jis per mėnesį, kaip jūs ir sakėte, gal vieną ar du kartus važiuos. Taigi aš nemanyčiau, kad reikėtų nustatyti koeficientą vienas ar trys, ar kokį kitą. Reikėtų apskritai neleisti didinti, nes mes darome socialinę lengvatą. Ne šiaip, o socialinę lengvatą.

PIRMININKAS. Ačiū. dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš noriu patikslinti, kad pataisoje, kurią teikia B.Vėsaitė, nekalbama, kad būtinai reikia padidinti 1,3, bet nustatomos maksimalios lubos, kiek galima padidinti. Ne iki 1,5, bet iki 1,3. Aš manau, jog jeigu mes kalbame apie tam tikrą saugą, kad neišaugtų tarifai ir nebūtų galimybės didinti dar daugiau, tai toks maksimalus apribojimas būtų visiškai logiškas.

Antra vertus, mes galime tikėtis, jog jeigu tarp įvairių draudimo kompanijų vyraus konkurencija, tai jos pačios sumažins. Galbūt bus taikomas dar mažesnis koeficientas negu 1,3, tačiau kaip maksimalus saugiklis 1,3 iš tiesų galėtų likti. Tai būtų tam tikra garantija tiems socialiai remtiniems žmonėms, kurie drausis trumpesniam laikui, kad įmokų tarifo susitarusios tarpusavy draudimo bendrovės nepadidintų už trumpalaikius draudimus daugiau kaip 1,3 karto. Todėl aš kviečiu palaikyti B.Vėsaitės teikiamą pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl motyvų yra baigtos. Taigi, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti dėl Seimo narės B.Vėsaitės teikiamos 14 straipsnio 10 dalies pataisos. Vyksta balsavimas.

Už – 31, prieš – 26, susilaikė 10 Seimo narių. Pataisai nepritarta. Svarstome kitą su 14 straipsniu susijusią pataisą. Aš suprantu, kad naujai redakcijai jau buvo pritarta, tačiau bet kokiu atveju ji yra įregistruota, ir turėtume apsispręsti, ar mes pritartume, kad visų pirma Seimo nario J.Razmos pataisa būtų svarstoma šiame posėdyje bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. Prašau kolegą pristatyti savo pataisą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau vis dėlto visiems gerai pagalvoti, ar jūs balsuodami už konkrečias bazines draudimo įmokas, tikrai žinote, kad būtent tokie turi būti jų dydžiai? Kad, pavyzdžiui, bazinė draudimo įmoka troleibusams yra 654 Lt 72 cnt. ar panašiai? Aš manau, kad mes vis dėlto turėtume labiau pasitikėti rinka ir leisti joje nusistovėti konkrečioms draudimo įmokoms. Mano pataisa ir siūloma, kad Vyriausybė nustatytų maksimalias draudimo įmokas, kurios gal ir liktų tik absoliučiai teorinės ir veikiant rinkai būtų leista susiformuoti konkrečioms draudimo įmokoms, konkuruojant draudikams. Jeigu mes nustatome konkrečius bazinius dydžius, mes neleidžiame faktiškai draudikams nusileisti žemiau jų. Ir aš nežinau, ar jūs tikrai norite prisiimti atsakomybę mūsų piliečiams ir balsuosit už tokius gana aukštus dabar nustatytus bazinius draudimo įmokų dydžius?

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia yra esminis klausimas. Mes patys tik ką girdėjome ir iš pranešėjo, kad bandymas 14 straipsnyje įstatymu nustatyti vadinamąsias bazines įmokas, yra visiškas blefas. Reikia ilgiau palaukti ir ilgiau pakankinti tuos pačius draudėjus ir jie sutiks su vis mažėjančiomis bazinėmis įmokomis, kaip darbo grupei pavyko sumažinti 15%. Jeigu palauktume atostogų, pavyktų sumažinti dar 30%. Taigi visiškai aišku, kad tokie skaičiavimai visiškai neturi jokios logikos. Ir vienintelė logika, kuri gali nustatyti tikras įmokas, yra rinka ir konkurencija. Tai šiuo atveju, ką mes darome 14 straipsniu nustatydami bazines įmokas, kurios praktiškai negali būti keičiamos? Mes pasirūpiname ne vartotojais, mes pasirūpiname draudėjais ir jų garantuotais pelnais. O J.Razmos pasiūlymas iš tikrųjų leidžia išspręsti visas problemas ir priimti normalią europinę normą, kad rinka ir konkurencija nustatys tikrąsias įmokas. Tokiu būdu konkurencija leis sveikai veikti draudimo įmonėms, negulėti ir nesišildyti prieš saulę, laukiant garantuotų įmokų, taip pat garantuos ir vartotojams geriausias paslaugas. Aš manyčiau, kad mes šiandien turime pritarti J.Razmos pasiūlymui, visos baimės, kad sužlugs lietuviško kapitalo draudimo įmonės, nes atėjusios stambiosios tarptautinės draudimo korporacijos galės lengvai mažinti draudimo įmokas, šios baimės, mano įsitikinimu, nieko nevertos. Daugelis Lietuvos kompanijų aiškiai parodė, kad jos moka ir gali konkuruoti pačiomis įvairiausiomis sąlygomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Šiek tiek mus paveda technika. Mačiau, E.Masiulis norėjo kalbėti… (Balsai salėje) Taip. R. Palaitis – dėl balsavimo motyvų. Prašau. Apgailestauju, kad tuokart elektronika pavedė.

R.PALAITIS. Na, aš sutinku su argumentais, kad rinka turi būti liberali, ir iš tikrųjų mes esame liberalai. Vakarų Europoje, kur rinka seniai egzistuoja, iš tikrųjų nei įstatymais, nei Vyriausybės nutarimais draudimų įmokų kainos nėra reglamentuojamos. Su tuo argumentu visiškai sutinku, bet supraskite vieną dalyką – mes startuojame, visiškai nėra rinkos, kol kas absoliučiai. Neaišku – bankrutuos, nebankrutuos šios įmokos. Tai pradžioje, pirminiame projekte iš tikrųjų visa tvarka buvo adresuota Vyriausybės nutarimui, tačiau Vyriausybės nutarimo projekto įmokos buvo tokios didelės, kad mes buvome nusprendę perimti į Seimą kontroliuodami bazinių įmokų dydžius. Iš tikrųjų neteisingas jūsų teiginys, kad tai yra minimalios įmokos, tai ne minimalios įmokos, nes yra vadinamoji “Bonus (…)” sistema, kai dar iki 50% galima sumažinti įmokos dydį drausmingiems vartotojams. Taigi siūlyčiau nepritarti pono J.Razmos pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai yra išsakyti. Gerbiamieji kolegos, replikas palikime po balsavimo. Kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Primenu, kad balsavimas vyks dėl Seimo nario J.Razmos teikiamos 14 straipsnio redakcijos. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas yra, žinia, susilaikymas. Prašau balsuoti.

Už – 7, prieš – 46, susilaikė – 21. Pataisai nepritarta. Dabar turėtume apsispręsti dėl viso 14 straipsnio redakcijos. Replika po balsavimo – A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Aš norėjau kalbėti, bet buvo specialiai, matyt, konservatorių išjungta technika, po to ji pradėjo dirbti. Nenoriu, kad būtų klaidinami žmonės. (Balsai salėje) Mano replika tokia. Jeigu būtų priimta pono J.Razmos siūloma pataisa, tai iš tikrųjų įmokos galėtų tapti labai didelės. Dabar konsensu sutarta, kas buvo priimta mūsų Seimo, tai kaip tik yra tas, kas po didelio darbo padaryta dėl žmonių. Nes tai yra ne laisvas draudimas, o privalomas, tai yra monopolis. Ir aš labai noriu, kad ponai konservatoriai neklaidintų žmonių, kad mes esame blogi, o jie geri.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, replikas palikime nuošalyje. Dabar dėl balsavimo motyvų – Seimo narys J.Razma, prieš apsisprendžiant dėl viso 14 straipsnio. (Balsai salėje)

J.RAZMA. Kadangi nebuvo pritarta mano pataisai ir dabar lieka šiame straipsnyje nustatytos konkrečios bazinės įmokos, kurios net ir sumažinus paskutiniu momentu 15 %, atrodo, vis tiek yra gana aukštos, aš manau, kad būtų sudėtinga balsuoti už tokį straipsnį ir prisiimti atsakomybę mūsų piliečiams dėl tokių aukštų įmokų. Tuo labiau kad nežinau, ar kiti Seimo nariai tikrai gali ranką prie širdies pridėję pasakyti, kad jie tikrai žino, kad štai tokios įmokos yra labai tiksliai nustatytos ir jos nėra per didelės, per daug palankios draudikams. Aš tikrai taip negaliu pasakyti. Aš galvoju, kad Vyriausybė, jeigu būtų turėjusi galimybę pagal mano pataisą nustatyti maksimalius dydžius, galbūt šiuos maksimalius dydžius būtų nustačiusi, kaip mes dabar čia nustatome bazinius dydžius, o draudikams būtų galimybė konkuruojant, nes yra ne vienas dalyvis šioje rinkoje, labiau sumažinti tas draudimo įmokas. Dabar tokia galimybė yra paneigta. Todėl negaliu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jau B.Vėsaitė pasakė, kad apskritai draudimo bazinės įmokos niekur nebuvo apskaičiuotos, bet jos, kaip Vyriausybė siūlė, buvo labai sumažintos. Toliau. Buvo atsisakyta to 1,2 koeficiento nuo eismo sąlygų sudėtingumo, vadinasi, vėl buvo tam tikra nuolaida. Mes viename iš straipsnių, kur leidome, jeigu bus mažiau negu metai apsidraudę… kiek galima didinamas. Čia jau paliekame konkuruoti draudimo kompanijoms, kad tie, kurie mažiau drausis, laikytųsi tam tikros konkurencijos sąlygų.

Man atrodo, jeigu mes 15 straipsnyje pakoreguosime iki 50 su formuluotėmis kitaip, mes atrasime neblogą sprendimą, ir patvirtinsime pagal bazines kainas, kurias realiai apskaičiavo grupė, įrašydami tam tikrus konkurencijos elementus. Todėl pirminiu etapu bazinės kainos ir tam tikri konkurencijos elementai leis parodyti Vyriausybei ir mums, kaip tos draudimo kompanijos dirba su nauja draudimo rūšimi. Todėl prašyčiau 14 straipsniui pritarti pagal dabartinį variantą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesant bendro sutarimo, teks balsavimu išreikšti savo nuomonę. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti dėl 14 straipsnio redakcijos su pataisomis.

Balsavimo rezultatai: už – 55, prieš – 6, susilaikė 13. Įstatymo 14 straipsniui su pataisymais yra pritarta. Replika po balsavimo – K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, norėjau patikslinti, kad toks “kepurinis” dydžių nustatymo metodas apskritai nelabai egzistuoja, arba egzistuoja, bet jis šiuo atveju tikrai nebuvo taikytas. Kadangi nėra rinkos ir juo labiau yra privalomas draudimas, t.y. iš karto reguliuojama rinka, iš esmės buvo naudojamas palyginimo metodas. Remiantis Latvijos ir Estijos pavyzdžiais, remiantis jų dydžiais šie dydžiai buvo nustatyti, taip pat atsižvelgiant į visą įvykių, autoavarijų ir kitų draudiminių parametrų situaciją, kuri yra Lietuvoje. Todėl tai nėra “kepurinis” dydis. Tikslaus dydžio niekas negali nustatyti. Tik rinka, tik pradėjusi funkcionuoti sistema, po to jos analizė gali duoti atsakymą, ar daug buvo suklysta, ar nedaug. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie 15 straipsnio. Dėl jo yra gauta tų pačių keturių Seimo narių pataisa. Prašom pranešėją pakomentuoti.

G.ŠIVICKAS. Šio straipsnio pataisa yra draudimo įmokos sumažinimas. Dar yra papildomi 3 ir 4 punktai. Norėčiau atkreipti Seimo posėdžio pirmininko ir Seimo narių dėmesį, kad 15 straipsnio 1 dalyje reikėtų pataisyti, t.y. įterpti redakcinį sakinį, kuris skambėtų taip: “Draudimo įmoka mažinama iki 50%, jeigu iki naujos draudimo sutarties sudarymo draudimas galiojo be pertraukos 12 mėnesių, ir per šį laikotarpį transporto priemonės savininkas arba teisės valdytojas nepadarė su polise nurodoma transporto priemone autoavarijos, arba jeigu padarė autoavariją, bet nebuvo pripažintas kaltu (čia įterpiama), jeigu per šį laikotarpį nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar psichotropinių medžiagų”. Taigi įterpiami žodžiai: “arba jeigu padarė autoavariją, bet nebuvo pripažintas kaltu”. Tai viena pataisa. Yra trečias…

PIRMININKAS. Atsiprašau. Kalbant apie šią jūsų minėtą nuostatą, neatrodo, kad ji yra redakcinio pobūdžio. Aš apgailestauju, bet nekelčiau klausimo vertinti šią nuostatą kaip redakcinę. Gal iš pradžių apsispręskime dėl tos pataisos, kuri yra pateikta. Jūs norėtumėte baigti ją komentuoti, taip suprantu, ar ne?

G.ŠIVICKAS. Taip. Papildoma 3 punktu, kuriame numatoma lengvata 50% tiems, kurie turi žalią kortelę. 4 punkte numatoma draudimo įmokos sumažinimo tvarka, kuri nustatoma transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, aiški 15 straipsnio pataisa. Tam, kad ji būtų svarstoma, mums reikia jūsų pritarimo. Ar būtų prieštaraujančių, kad būtų svarstoma ši pataisa plenariniame posėdyje? Prieštaraujančių negirdžiu. Išklausėme pranešėją, kartu ir pataisos teikėją, galėtume išklausyti ir balsavimo motyvus. Dėl balsavimo motyvų – J.Veselka. Prieš. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, 15 straipsnis, nors jis, atrodo, leidžia konkuruoti draudimo kompanijoms, bet iš esmės, žiūrėkime, iki 50% galima mažinti bazines draudimo įmokas. Iki 50 – 0, 1, 2 ir 3. Kodėl mes apibrėžėme – iki 50%? Jeigu draudimo firmos norės mažinti 60, 65, nesuprantu, kodėl joms negalima leisti. Jeigu mes būtume įteisinę ne mažiau – ar 20, ar 30, suprasčiau logiką. Dabar įteisiname, kad neleidžiama firmoms taikyti didesnių nuolaidų, jeigu jos galės. Paanalizavę Latvijos, Estijos pateiktus skaičius, matome, kad jos turi pajamų, atmetus tai, ką jos išmoka, 70–68%. Aš nežinau, kokiu tikslu buvo apribojama iki 50%. Girdžiu, K.Glaveckas sako, kad korupcija neprasidėtų. Korupcija prasideda jau nuo to, kad 70% gauna papildomų pajamų, kurių neišmoka tiems, kurie sumoka. Jeigu būtų ne mažiau kaip 20, 25, 30, suprasčiau tą logiką. Siekiant sukaupti pradinį kapitalą, leidžiame pasiimti didesnes įmokas, bet vėliau prašome sumažinti ne mažiau, o toliau konkuruokite. Aš suprantu, yra toks reguliavimas, kad yra viršutinė ir žemutinė riba, kad nebūtų žlugdomos firmos. Bet kad draudimo firmos vieną ar kitą žlugdytų, nematau pavojaus, nes jos nesužlugs.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Kolegos, prašom registruotis. Nesant bendro sutarimo, teks spręsti klausimą balsavimu. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Primenu, balsuosime dėl 15 straipsnio pataisų, kurias teikia Seimo nariai K.Glaveckas, G.Šivickas, R.Palaitis, B.Vėsaitė. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, prieš – nepritarimą. Susilaikymas yra susilaikymas.

Už – 66, prieš – 2, susilaikė 1, pataisoms pritarta. Dabar turime apsispręsti dėl viso straipsnio priėmimo su pataisomis. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Ar dabar bendru sutarimu galėtume pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta 15 straipsniui su pataisomis bendru sutarimu.

Pereiname prie 16 straipsnio. Yra gautos pataisos. Prašyčiau pranešėją pakomentuoti.

G.ŠIVICKAS. Straipsnis yra susijęs su draudimo įmokų padidinimu. Yra sumažinamas įmokų padidinimas nuo 200 iki 100%, jeigu yra padaryta autoavarija, arba jeigu buvo pripažintas kaltu dėl autoavarijos ar autoavarijų.

2 papildomas punktas išskiriamas, tai yra kad draudimo įmoka didinama iki 200%, jeigu buvo baustas už transporto priemonės vairavimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų ar psichotropinių medžiagų. Taip pat yra papildomas 4 punktas “Draudimo įmokos padidinimas”. Čia tikrai turėtų būti redakcinio pobūdžio taisymas, kuris buvo susijęs, kaip minėjau, su B.Vėsaitės siūlymu dėl trumpųjų sutarčių sudarymo. Ir 4 punktas turėtų skambėtų taip: “Draudimo įmokos padidinimo tvarka priklausomai nuo draudėjo rizikos grupės ir atsižvelgiant į tai, kad sudaroma trumpesnė negu pusės metų draudimo sutartis, nustatoma transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse”. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Visų pirma aš norėčiau, kad būtų svarstoma tiktai tai, kas buvo parašyta tada. Tai, ką jūs vėl perskaitėt, aš negalėčiau laikyti redakcine pataisa. Gerbiamieji kolegos, kad būtų galima kalbėti dėl balsavimo motyvų, reikėtų jūsų pritarimo, arba neprieštaravimo, kad ši pataisa, aš patikslinu, ji susijusi su 16 straipsniu, jos teikėjai yra 4 Seimo nariai, būtų svarstoma plenariniame posėdyje. Prieštaravimų negirdžiu. Pataisa bus svarstoma. Dėl balsavimo motyvų prašau kolegę B.Vėsaitę.

B.VĖSAITĖ. Pritariu šiai pataisai, nes ji yra daug geresnė negu dabar esanti projekte. Ir noriu pasakyti, kad atsiimu savo pataisą šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Jūs turite omeny, jeigu jai būtų pritarta?

B.VĖSAITĖ. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš, klausčiau, ar galėtume Seimo narių K.Glavecko, G.Šivicko, R.Palaičio, B.Vėsaitės 16 straipsniui teikiamoms pataisoms pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Šioms pataisoms yra pritarta bendru sutarimu.

Ką tik girdėjome, kad kitos pataisos teikėja savo pataisas atsiėmė, jos nebus svarstomos. Redakcinis siūlymas nėra laikytinas redakciniu. Aš apgailestauju. Aš suprantu, kad būtų gerai, bet jis nėra redakcinis, nes net iš klausos aišku, kad jis išplečia straipsnio turinį.

Gerbiamieji kolegos, dabar turėtume apsispręsti dėl viso 16 straipsnio priėmimo su pataisomis, kurioms mes ką tiktai pritarėme. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Klausčiau, ar 16 straipsniui su pataisomis galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū už supratimą. Pritarta 16 straipsniui bendru sutarimu.

17 straipsnis, dėl jo pataisų nebuvo gauta. Aš nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Todėl klausčiau, ar galime pritarti 17 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Nesant prieštaravimų, pritarta 17 straipsniui bendru sutarimu.

18 straipsnis, dėl jo yra gauta viena pataisa. Prašau pranešėją trumpai pakomentuoti.

G.ŠIVICKAS. B.Vėsaitės teikiamai pataisai straipsnį papildyti, kad reikėtų laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, komitetas pritaria, bet tai yra daugiau perteklinis žodis. Manome, kad ir taip laikytis įstatymų yra kiekvieno pareiga.

PIRMININKAS. Ačiū. Tam, kad ši pataisa galėtų būti svarstoma, reikalingas Seimo pritarimas – bent 29 balsų. Aš klausčiau, ar būtų prieštaraujančių, kad ši pataisa būtų svarstoma? Prieštaraujančių negirdžiu. Prašau autorę trumpai pateikti savo pataisą.

B.VĖSAITĖ. Šios pataisos esmė yra ta, kad projekte buvo siūloma draudimo taisyklėmis nustatyti…

PIRMININKAS. Prašom arčiau mikrofono.

B.VĖSAITĖ. …draudimo taisyklėmis nustatyti tiek žalą sveikatai, tiek žalą turtui. Aš manau, kad vis dėlto viršenybė yra Civilinio kodekso. Bet teisininkai sakė, kad rašyti “Civilinio kodekso” nevalia, reikia rašyti “Lietuvos Respublikos įstatymais”. Taip ir buvo padaryta.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Todėl aš klausčiau, ar mes bendru sutarimu galėtų pritarti tokiam Seimo narės B.Vėsaitės siūlomam pataisymui? Prieštaraujančių nėra. Pritarta šiai pataisai bendru sutarimu. Turėtume apsispręsti dėl viso 18 straipsnio su ką tik patvirtinta pataisa. Dėl motyvų nesant norinčių kalbėti, klausčiau, ar galime pritarti 18 straipsniui su ką tik pritarta pataisa bendru sutarimu? Ačiū už supratimą. Nesant prieštaravimų, 18 straipsnis priimtas su pataisa bendru sutarimu.

19 straipsnis. Dėl šio straipsnio pataisų nėra gauta. Ir kalbėti dėl motyvų taip pat nėra norinčių. Aš klausiu, ar 19 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu?

B.VĖSAITĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesant prieštaravimų, 19 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

20 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautos kelios pataisos. Man pranešėjas sufleruoja, kad logiška, kad būtų svarstoma pirmoji pataisa, kurios teikėja yra Seimo narė B.Vėsaitė. Ši pataisa susijusi su 20 straipsnio 3 dalimi. Tam, kad ji būtų svarstoma, mes vėlgi turėtume turėti pakankamą pritarimą. Aš klausčiau, ar būtų prieštaraujančių, kad ši pataisa būtų svarstoma? Negirdžiu. Prašau autorę pateikti jūsų siūlomą 20 straipsnio 3 dalies pataisą.

B.VĖSAITĖ. Pataisos esmė yra ta, kad jeigu žala buvo padaryta nenustatytos transporto priemonės, tai nukentėjusiajam mokama 40% tos žalos vertės. Dabartiniame projekte iš viso yra nenumatytas žalos atlyginimas. Jeigu, pavyzdžiui, gerbiamieji Seimo nariai, jums naktį kas nors sudaužė automobilį ir, tarkime, tas kaltininkas nenustatytas, nepaisant to, ar jūs draudėtės civiline atsakomybe, ar ne, žala jums nebus padengiama. Aš gilinausi į Europos Sąjungos direktyvas. Jos neprieštarauja, kad žala, jeigu ji buvo padaryta nenustatytos transporto priemonės, būtų iš dalies padengiama. Tai šios pataisos esmė yra tokia, kad jeigu draudeisi, tai nors dalį gautum už padarytą žalą. O kad nebūtų piktnaudžiavimo, tai, žodžiu, už tai nustatyta atlyginti 40% žalos dydžio.

PIRMININKAS. Taip, ačiū. Ar pranešėjas norėtų pakomentuoti?

G.ŠIVICKAS. Taip, iš tikrųjų piktnaudžiavimams ši pataisa šiokios tokios paskatos turi. Taip pat yra nesuderinama su Civiliniu kodeksu, nes numatyta, kad jeigu nėra kaltininko, nėra atsakomybės. Nes yra paprasčiausių pavyzdžių, kad ir nenorint, kad ir netyčia, sakykime, padaroma avarija, bet žmogus gali pasinaudoti šiais 40% ir kitų mokesčių sąskaita gali pasiremontuoti automobilį. Jeigu tai darytų specialiai, sakykime, piktnaudžiautų, tai tikrai 40% neapsimoka. Bet gali atsitikti taip, kad bus netyčia padaroma avarija ir panašiai. Be to, tai yra civilinės atsakomybės draudimas ir šis reguliavimas yra kitų draudimų rūšis. Manau, kad turėtume nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Jučas. Prašom.

J.JUČAS. Aš siūlyčiau nepritarti šiai pataisai, nes tai truputėlį prasilenkia su civiliniu draudimu. Čia jau visai kitas draudimas, būtų kasko ir panašiai. Tada iš tikrųjų vis dėlto žala, kuri padaryta, galima būtų labai piktnaudžiauti. Aš manau, kad neturėtų šios pataisos būti. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Sakalas. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mes turbūt neišgirdome tokių abejonių arba, sakyčiau, reakcijos į abejones, kad atseit gali koks nors transporto priemonės savininkas pats sugadinti ką nors ar pats ką nors sudaužyti. Bet jis – ne kvailas, jis niekados nemokės 60% žalos, gaudamas tik 40% kompensaciją. Jis niekados dėl šios dingsties negadins savo transporto priemonės. Aš manau, B.Vėsaitės siūloma pataisa yra labai logiška. Iš tikrųjų koks nors chuliganas ką nors padaro, o niekas už tai neatsako, jokių pinigų negauni, todėl būk malonus, susimokėk pats. Manau, kad reikėtų pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau Seimo narius pasiruošti balsavimui. Norėčiau suformuluoti klausimą aiškiai. Balsavimas už reiškia pritarimą Seimo narės B.Vėsaitės siūlomai 20 straipsnio 3 dalies redakcijai, t.y. siūlymas nauja dalimi papildyti, balsavimas prieš reiškia nepritarimą šiai pataisai. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 22 – už, 34 – prieš, 9 susilaikė. Pataisai nepritarta.

Kita su 20 straipsniu susijusi pataisa. Prašau, pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Šią pataisą atsiimam, nes tai yra susiję su transporto priemonės apibrėžimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratom. Turėtume apsispręsti dėl viso 20 straipsnio. Pataisai, kuri buvo teikta, buvo nepritarta, kita pataisa buvo atsiimta. Norinčių kalbėti dėl motyvų, svarstant ir priimant 20 straipsnį, nėra. Aš klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam straipsniui? Sutarimo nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija. Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Primenu, kad balsuojame dėl 20 straipsnio tokios redakcijos, kokia yra pateikta. Balsavimas už – pritarimas, balsavimas prieš – nepritarimas. Prašau balsuoti.

58 – už, 9 – prieš, 8 susilaikė. 20 straipsniui pritarta.

21 straipsnis. Dėl 21 straipsnio yra gautos dvi pataisos. Kadangi 21 straipsnio 1 dalies 5 punkto pataisa, kurios autorė B.Vėsaitė, yra susijusi su anksčiau… Aš suprantu, jūs atsiimate, taip? Ačiū. Šio straipsnio 1 dalis 9 punktas.

G.ŠIVICKAS. Taip pat atsiimame, nes susiję su transporto priemonės apibrėžimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Abi pataisos yra atsiimamos. Turėtume apsispręsti priimdami visą 21 straipsnį. Klausčiau, ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu. Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 22 straipsnio pataisų nėra gauta. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti Seimo narys J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, štai 22 straipsnio 1 dalies 4 papunktis sako, kad gali iš tavęs išieškoti pinigus, jeigu autoavarijoje dalyvavęs “dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai įvykdė transporto priemonių savininkų ir civilinės atsakomybės taisykles”. Nei kokiems įstatymams nusižengė, ne eismo taisyklėms, o būtent šių draudikų nustatytoms kažkokioms taisyklėms, iki įvykdė tas taisykles. Tai gali būti didelis savivaliavimas. Ir 2 dalies 4 punktas nesuprantu, apie ką kalba. “Sužalojo asmens sveiką ir padarė žalą atimdamas gyvybę”. Kad padarė žalą atimdamas gyvybę, aišku, bet ką reiškia “sužalojo asmens sveiką”. Ką sveiką sužalojo?

G.ŠIVICKAS. Gal redakcinė klaida.

PIRMININKAS. Jeigu jūs priimtumėt, kad visi suprantame ne sveiką, o sveikatą, ar galėtume bendru sutarimu šiam straipsniui pritarti?

J.VESELKA. Ne, negaliu. Nes yra taisyklės. Aš nežinau taisyklių, o paskui man nemokės dėl kažkokių taisyklių, kai niekas nežino, kokios bus tos taisyklės.

PIRMININKAS. Žodžiu, jūs…

J.VESELKA. Aš prieš tokią formuluotę, kokia čia yra.

PIRMININKAS. Ir ne tik dėl to redakcinio klausimo?

J.VESELKA. Ne, ne tik dėl to.

PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Nesant sutarimo, turėtume balsuoti dėl 22 straipsnio priėmimo. Balsavimas už reiškia pritarimą, balsavimas prieš – nepritarimą. Susilaikymas yra susilaikymas. Prašau balsuoti.

48 – už, 4 – prieš, 7 susilaikė. 22 straipsniui pritarta.

Toliau yra ketvirtasis skirsnis. Pradedant 23 straipsniu iki 28 straipsnio jokių pataisų nėra gauta. Aš kreipiuosi į jus, kolegos, ar mes galime svarstyti šiuos straipsnius ir pritarti jiems bendru sutarimu? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl aš klausiu, ar straipsniams nuo 23 iki 28, įskaitant ir 28 straipsnį, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū už supratimą. Šiems straipsniams yra pritarta bendru sutarimu.

29 straipsnis. Dėl jo yra gautos dvi pataisos. Prašau, pranešėjau. Vienos pataisos autorius esate jūs.

G.ŠIVICKAS. Tai yra susiję su 33 straipsnio 1 dalimi, kur po svarstymo buvo priimta pataisa, kad į biuro valdybą Finansų ministerija deleguoja du atstovus, Vartotojų teisių gynimo asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija po vieną atstovą. Tačiau tai yra prieštaravimas Asociacijų įstatymui, kad valdymo organai su sprendžiamuoju balsu yra renkami susirinkime iš asociacijos narių ir tie nariai turėtų prisidėti prie steigimo, t.y. turėtų įnešti tam tikrus įnašus. Būtent mano pataisa yra ta, kad visuotiname biuro narių susirinkime, būtent aukštesniame organe, o ne valdyboje su patariamojo balso teise galėtų dalyvauti po vieną Finansų ministerijos, valstybinės draudimo priežiūros tarnybos narį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų prieštaraujančių?

G.ŠIVICKAS. Atsiprašau, ir Vartotojų teisių gynimo asociacijos atstovas.

PIRMININKAS. Ar būtų prieštaraujančių, kad Seimo nario G.Šivicko ir Seimo narės B.Vėsaitės pataisos būtų svarstomos posėdyje? Aš suprantu, bet aš noriu iš principo užbėgti už akių ir pasakyti, ar būtų prieštaraujančių, kad su šiuo straipsniu susijos abi pataisos būtų svarstomos? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju. Taigi dabar pirmoji pataisa, kurios autorius Seimo narys G.Šivickas, jis jau ją pateikė. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti Seimo narė B.Vėsaitė. Prašom, kolege.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, būtent iš valdybos dabar, kur buvo anksčiau padaryta mano pataisa “deleguojami pramonininkų ir verslo darbdavių atstovai”, norima juos eliminuoti. Dabar gerbiamasis G.Šivickas sako, kad ši nuostata prieštarauja Asociacijų įstatymui. Aš jums galiu pacituoti, ką savo Asociacijų įstatymo vienas punktas: “Juridiniai bei fiziniai asmenys gali jungtis į asociacijas pagal veiklos, vartojimo, funkcinius, teritorinius požymius”. Šiuo atveju požymis yra būtent vartojimo. Nes ir eiliniai žmonės, ir pramonininkai bei darbdaviai irgi yra šios transporto draudimo rūšies vartotojai. Todėl aš matau, kad nepamatuojamai jie norimi eliminuoti. Juo labiau kad ši draudimo rūšis turės tiesioginės įtakos jų veiklos rezultatams.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš apgailestauju, kad kolegė B.Vėsaitė kalba apie kitą G.Šivicko pataisą, būtent 33 straipsniui. Dabar siūlomame 29 straipsnio 1 dalies papildyme, man atrodo, yra siūloma naudinga nuostata, būtent siūloma numatyti, kad biuro narių susirinkime galėtų dalyvauti ir svarbiausių vyriausybinių institucijų ir Vartotojų teisių gynimo asociacijos atstovai. Tiktai tai siūloma. Nieko čia nesiūloma išbraukti. Aš nematau, kodėl reikėtų atmesti tokią galimybę jiems dalyvauti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kalbos baigtos. Primename, kad svarstome Seimo nario G.Šivicko teikiamą pataisą, susijusią su 29 straipsniu. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl šios pataisos.

Už – 53, prieš 1, susilaikė 3 Seimo nariai. Pataisai yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, aš noriu su jumis pasitarti dėl mūsų darbotvarkės. Darbotvarkėje yra 1-3 klausimas – Policijos įstatymo 8 straipsnio pataisa. Norėjau klausti… Tai yra formalus pateikimas, bet mes pagal laiką atsiliekame priimti šį įstatymą. Aš norėjau klausti, ar opozicinė Socialdemokratų frakcija neprieštarautų, kad prieš Vyriausybės valandą 10 mitučių laiko mes skirtume šio klausimo pateikimui. Prieštaravimų nėra. Gerai. Dėkoju. Galėtume prašyti ministrą atvykti šiek tiek anksčiau prieš Vyriausybės valandą. Ačiū už jūsų supratimą ir lankstumą.

Tęsiame Transporto priemonių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo svarstymą. 29 straipsnis. Seimo nariai neprieštaravo, kad kita pataisa, susijusi su 29 straipsniu, kurios autorė yra Seimo narė B.Vėsaitė, būtų svarstoma posėdyje, taigi aš prašau, kolege, jus trumpai pristatyti savo pataisą.

B.VĖSAITĖ. Ši mano pataisa yra susijusi su tuo, apie ką kalbėjo A.Kubilius. t.y. administracinių draudiko išlaidų ir jų antpelnio ribojimu. Siūlau įvesti pelno normą – 4% ir administracines išlaidas riboti iki 15%, juo labiau kad bazinės draudimo įmokos, kurias mes nustatėme, iš tiesų nėra visiškai pagrįstos. Iš esmės tie antpelniai liks draudimo bendrovėse, bet jie bus skirti techniniams atidėjimams formuoti, t.y. bus nukreipti į ateitį. Šią nuostatą siūlė ir Trišalė taryba, be to, ši nuostata yra ir estų įstatyme.

Kodėl aš dabar norėjau pasiremti analogišku estų įstatymu? Todėl, kad, man atrodo, jis geriau funkcionuoja negu Latvijos, o mūsų draudikai pasirinko būtent Latvijos modelį, nes, palyginti įmokas su išmokom, estai išmoka apie 57%, o latviai tik 30%. Man atrodo, kad tas pelno normos ribojimas būtų logiškas, nes mes šiandien nežinome, kokios iš tiesų turėtų būti bazinės draudimo įmokos. Siūlau palaikyti šią nuostatą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys Z.Balčytis. Prašom, kolega.

Z.BALČYTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai mes priiminėjome 14 straipsnį, buvo labai daug diskusijų ir abejonių dėl įmokų dydžių, kad, sakysime, įmokų dydžiai yra lyg ir nepagrįsti tam tikrais skaičiavimais. Aš manau, kad pelno ribojimo įvedimo normatyvas iš esmės leistų amortizuoti tokias populistines problemas, kad šiandien tie įmokų dydžiai yra nustatyti per dideli. Aš siūlyčiau palaikyti šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar pranešėjas norėtų pakomentuoti klausimą.

G.ŠIVICKAS. Taip. Iš tikrųjų ši pataisa būtų nebloga, jeigu, sakykime, rinka gyvuotų kokius 3-4 metus. Kas dabar yra išlaidų reguliavimas? Išlaidų reguliavimas yra daugiau konkurencijos dėl paslaugų kokybės pristabdymas. Kaip jau minėjau, tai atvažiavimas į namus ir kiti dalykai. Dabar pelno reguliavimas. Pelno reguliavimas yra ydingas dalykas esant laisvai rinkai. Jį galima apeiti steigiant visokius satelitus ar per paslaugas ir panašiai. Bet vienas iš svarbiausių dalykų, jog jeigu yra kalbama, kad mes įmokas apskaičiavome iš lubų, na, iš tikrųjų ne iš lubų, bet ateis laikas, kai reikės peržiūrėti šias įmokas vien dėl to, kad reikės peržiūrėti išmokų dydžius pagal Europos Sąjungos direktyvas, ir vėl mums reikės grįžti prie šio klausimo, ir vėl negalėsime nustatyti realių skaičių pagal realius statistinius rezultatus. Aš manau, šiandien ši pataisa dar yra nereikalinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet kokiu atveju aš noriu atkreipti dėmesį, kolegos, kad komitetas yra pritaręs. Dabar turėtume balsuodami apsispręsti dėl Seimo narės B.Vėsaitės teikiamų 29 straipsnio kelių dalių pataisų. Prašau balsuoti. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisoms, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas, žinia, yra susilaikymas.

Už – 35, prieš – 6, susilaikė 11. Pataisai pritarta. Visi teisingai suprantame, kolegos, mes balsavome dėl 7 ir 8 dalių kartu. Dabar turėtumėme balsuoti dėl viso 29 straipsnio su patisomis, kurioms buvo pritarta. Klausčiau, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl klausčiau, ar 29 straipsniui su Seimo nario G.Šivicko ir Seimo narės B.Vėsaitės pataisomis galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. 29 straipsniui su pataisomis yra pritarta.

30 straipsnis. Dėl šio straipsnio pataisų nėra gauta. Taip pat nėra gauta pataisų dėl 31 straipsnio. Ar abu šiuos straipsnius galime priimti kartu? Ačiū už jūsų pritarimą. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime 30 ir 31 straipsniams pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Nesant prieštaravimų, šiem straipsniams pritarta bendru sutarimu.

32 straipsnis. Dėl šio straipsnio pataisų taip pat negauta. Ar galime šiam straipsniui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Ačiū. Straipsniui pritrata bendru sutarimu.

33 straipsnis. Čia turėtumėme stabtelėti. Dėl šio straipsnio yra gautos dvi pataisos. Jų autoriai yra Seimo narys G.Šivickas bei V.Rinkevičius. Taip. Prašau, pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Kaip ir buvo minėta prieš tai priimant straipsnį, 29 straipsnio 1 dalyje yra priimta, kad visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise dalyvauja Finansų ministerijos atstovas, Draudimo priežiūros tarnybos atstovas ir Vartotojų teisių gynimo asociacijos atstovas. Čia ir yra išbraukiama, kad į biuro valdybą įeina… Finansų ministerija deleguoja 2 atstovus, Vartotojų teisių gynimo asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija… Taip pat yra V.Rinkevičiaus pataisa kartu įrašyti, kad ir Žemės ūkio rūmai po vieną. Priminsiu, kad mano pataisai komitete pritarta, o V.Rinkevičiaus nepritarta.

PIRMININKAS. Ar nebūtų prieštaraujančių, kad šios pataisos būtų svarstomos plenariniame posėdyje? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Turėtume atskirai svarstyti šias pataisas, nors jos ir yra tarpusavyje susijusios.

Galbūt mes pradėkime nuo antrosios Seimo nario V.Rinkevičiaus pataisos. Taigi pirmoji Seimo nario V.Rinkevičiaus pataisa. Komitetas jai nepritaria. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. 33 straipsnio 1 dalis. (Balsai salėje) Aš supratau, kad komitetas nepritarė Seimo nario V.Rinkevičiaus pataisai, todėl balsavimo mes neišvengsime. Ar pranešėjas dar norėtų komentuoti šią pataisą? Ne. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome Seimo nario V.Rinkevičiaus pataisą, susijusią su 33 straipsnio 1 dalies papildymu. Prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę dėl šios pataisos.

Balsavimo rezultatai: už – 21, prieš – 30, susilaikė 5, pataisai nepritarta. Grįžtame prie Seimo nario G.Šivicko pataisos, susijusios su ta pačia 33 straipsnio 1 dalimi, siūlančia išbraukti paskutinį sakinį. Kalbėti dėl motyvų norinčių nėra. Ar galime šiai pataisai, kuriai pritarė pagrindinis komitetas, pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pataisai, kurios autorius yra G.Šivickas, pritarta bendru sutarimu.

Turime balsuoti dėl viso 33 straipsnio su tik ką patvirtinta pataisa dėl šio straipsnio priėmimo. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar 33 straipsniui mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 33 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 34 straipsnio yra gauta Seimo narės B.Vėsaitės pataisa. Ar Seimas neprieštarautų, kad ši pataisa būtų svarstoma Seimo posėdyje? Prieštaravimų negirdžiu. Prašau autorę pateikti pataisą.

B.VĖSAITĖ. Šios pataisos esmė yra nurodyti įstatyme, kiek draudikai turi pervesti į biurą. Kai buvo skaičiuojamos bazinės įmokos, visą laiką buvo operuojama 15% pervedimu. Siūlyčiau jį įrašyti į įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas pritarė šiai pataisai. Norinčių kalbėti dėl motyvų taip pat nėra. Ar galime pritarti šiai pataisai bendru sutarimu? Ačiū. Pataisai pritarta bendru sutarimu. Tai buvo paskutinė pataisa, įregistruota dėl šio svarstomo įstatymo. Toliau turėtume judėti į priekį priimant įstatymą pastraipsniui, taigi nuo 35 straipsnio iki 41 straipsnio, įskaitant ir 41 straipsnį, t.y. vieno skirsnio straipsnį. Ar Seimo nariai prieštarautų, kad svarstytume šiuos straipsnius ir jiems pritartume kartu? Gerai.

Nuo 35 iki 40 straipsnio, įskaitant jį. Ar galima, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti šiems straipsniams bendru sutarimu? Ačiū už supratimą. Nesant prieštaravimų nuo 35 iki 40 straipsnio, įskaitant 40 straipsnį, straipsniai yra priimti bendru sutarimu.

41 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti Seimo narys J.Veselka. Kolega, prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, manau, čia yra prasilenkta truputį su logika. Štai pažiūrėkite. 41 straipsnio 2 dalis sako: biuras gali būti likviduojamas atskiru įstatymu. 3 dalis sako: biurą likviduoti siūlo, t.y. kad įstatymas būtų priimtas, siūlo įstatymų leidėjai arba finansų ministras. Bet 4 dalis jau sako: jeigu biuras likviduojamas finansų ministro įsakymu. Išeina taip, kad galima likviduoti ne tik įstatymu, bet ir finansų ministro įsakymu. (Balsai salėje) Bet skaitau… logika… Antra. Biurai gali būti likviduojami atskiru įstatymu. Užrašyta.

Trečia. Biurą likviduoti siūlo: įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys subjektai. Viskas aišku. Antra. Finansų ministro arba biuro… balsų daugumos priimtu sprendimu. Tai jau ne tik įstatymu, bet ir finansų ministro įsakymu gali būti arba tuo sprendimu. Todėl aš… (Balsai salėje) Štai žiūrėkite į 4 dalį: jeigu biuras likviduojamas finansų ministro įsakymu, skiriamas likvidatorius… (Balsai salėje) A, viskas aišku. Supratau.

PIRMININKAS. Ar, kolega, norėtumėte tęsti?

J.VESELKA. Atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū.

J.VESELKA. Kablelis viską išaiškino.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau kalbų dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume 41 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 41 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Pereiname prie 5 skirsnio – “Draudimo kontrolė”. 42 ir 43 straipsniai. Dėl balsavimo motyvų, dėl kurio…” Taigi pastraipsniui. 42 straipsnis. Ar dėl 42? Taip, dėl balsavimo motyvų – Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, 42 straipsnyje yra viena, mano nuomone, netinkama sąlyga, kad šių draudimo įmokų surinkimą kontroliuoja kelių policija. Atleiskite, kodėl atskirai firmai turi tarnauti Lietuvos Respublikos policija, kurios uždavinys yra užtikrinti saugų eismą, o ne tarnauti atskirai kompanijai. Jeigu mes vadovautumės tokiu principu, tada ir prekybos kompanijos turėtų atsisakyti privačių savo saugos struktūrų, o visas jas turėtų saugoti policija. Manau, tai yra neteisinga, nes pinigus surenka privati kompanija ir nieko nemoka policijai, o policija finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų. Jos funkcijos yra saugoti visą visuomenę, o čia jai pavedama tarnauti ir atskirai kompanijai. Todėl aš negaliu ir siūlau nepritarti vien dėl 2 straipsnio, nes tai neturėtų būti policijos rūpestis. Kadangi jums vis tiek tas pat, kaip žmogų skriaus policija, siūlau bent policijai nevykdyti šios funkcijos savanoriškai. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš apgailestauju, nes jūs nesate įregistravęs jokių pasiūlymų. Aš suprantu, jūs tiesiog nepritariate tam. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti už J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, noriu reaguoti į tai, ką pasakė kolega J.Veselka. Kai skaitau šį tekstą, tai suprantu labai aiškiai, kad kelių policininkas, sustabdęs automobilį, turės teisę greta vairuotojo teisių ir kitų dokumentų paprašyti, kad vairuotojas pateiktų ir privalomojo draudimo polisą. Štai ir viskas. Nematau jokios problemos. Todėl kviečiu balsuoti už. Taip yra visame pasaulyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra bendro sutarimo, teks balsuoti. Dėl vedimo tvarkos norėtų kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Norėčiau priminti, kad mes pasitvirtinome darbotvarkę, t.y. arba reikia pratęsti posėdį, arba skelbti pertrauką. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, esame pasistūmėję tiek, kad mes netrukus baigsime. Jūsų pastaba yra korektiška, todėl klausiu, ar Seimo nariai neprieštarautų, kad šiandien ir šiame posėdyje pabaigtume tiek šio, tiek ir dviejų lydinčiųjų įstatymų priėmimą? Pirmiausia noriu klausti, ar galime pabaigti priimti šį įstatymą, tada apsispręstume, kaip elgtis su kitais? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, svarstome ir priimame įstatymo 42 straipsnį. Dėl šio straipsnio bendro sutarimo nėra. Prašom pasakyti savo nuomonę dėl šio straipsnio priėmimo. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 51, prieš – 2, susilaikė 6, straipsnis priimtas. Ar galėtume pritarti… Ar kolega J.Veselka vis dar norėtų kalbėti ir dėl 43 straipsnio motyvų? Atsisakote. Ar galėtume 43 straipsniui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 43 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Paskutinis 44 straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo. Ar galime šiam straipsniui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 44 straipsniui pritarta.

Norėčiau konstatuoti, kad įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Turime pereiti prie įstatymo priėmimo, viso įstatymo priėmimo. Ilgai lauktas ir siektas momentas, gerbiamieji kolegos. Įstatymo 7 redakcija. Prieš balsavimą yra proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. 4 – už, 4 – prieš. Pirmasis kalbės Seimo narys J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, nuteikiate, kad visų žmonių lauktas šis privalomasis civilinis draudimas. Tiktai valdžios jis yra lauktas, nes reikia įtikti Europos Sąjungai. Kiek tenka susipažinti su Europos Sąjungos dokumentais, čia daug kas motyvuojama Europos Sąjunga paprasčiausiai apginant tik savo interesus. Europos Sąjunga yra demokratinė struktūra ir ten visada galima diskutuoti ir pasiekti tai, kas atspindi realybę.

Ko nėra? Dabar pasižiūrėkime kai kuriuos dalykus. Kaip B.Vėsaitė, kuri dirbo darbo grupėje, sakė, šie baziniai dydžiai, ačiū Dievui, kad grupė juos sumažino, gerokai sumažino, atsisakė kai kurių padidinimo koeficientų. Bet vis dėlto skaičiuojant leidžiama, kad draudimo kompanijos turės dideles pajamas. Tiesa, mes įvedėme apribojimus: 4% pelno, 15% – išlaidos. Taip, gerai. Toliau apribojame 15% galima bus pervesti (…). O kas bus, jeigu pelnas bus ne 4%, o 25% arba 35%, o greičiausiai 50%? Tai kur tie pinigai? Pelno negalima, (…) pervesti negalima – jie pakimba ore. Dalintis algų taip pat negalima. Neaišku viena. Toliau, policija įtraukiama ten, kur tikrai ne policijos užduotis. Negali policija tarnauti vienai įstaigai. Šiandien mes jiems leidžiame sustabdyti automobilį ir klausti, ar apsidraudęs privalomai, ar ne. Jeigu neapsidraudęs, gerai, žiūrėsime, ką su tavimi daryti. Tai turėtų būti draudimo firmų užduotis.

Taigi šio įstatymo esmė yra ta, kad jis iš esmės naudingas tik privačioms kompanijoms. Beje, užsienio, o tiems draudėjams, t.y. automobilių savininkams, ir įvairias taisykles reikės žinoti, ir (…) reikalavimo teisė yra įteisinta, ir įvairūs padidinimo koeficientai. Pavyzdžiui, avarija, važiavau, paslydau žiemą ir į pakelės stulpelį atsimušiau. Kitais metais jie iš manęs jau gali pareikalauti du kartus didesnės sumos draudimui, nes aš padariau avariją, nors niekas nuo to nenukentėjo. Todėl aš vis dėlto siūlau už šį įstatymą nebalsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kalbės Seimo narys K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo metu pasaulyje dar yra 32 valstybės, kuriose nėra privalomojo transporto priemonių savininkų draudimo. Viena iš jų yra Lietuva. Aš manau, kad šiandien yra paskutinė diena Lietuvai, kai jinai yra tų 32 valstybių sąraše. 31 valstybė, likusi tame sąraše, tai daugiausia valstybės iš trečiojo pasaulio: Afrika, Lotynų Amerika ir kai kurios kitos. Taigi visiems siūlau pritarti šiam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kalbės Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš pasižymėjau lyg kalbantis prieš. Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad aš nedalyvausiu balsuojant dėl šio įstatymo. Be abejo, jame yra daug gerų nuostatų, teisingų straipsnių, bet viską sugadina 14 straipsnis, dėl kurio aš galiu pasveikinti Socialdemokratų frakciją. Jai šiame straipsnyje tikrai pavyko įtvirtinti kairiesiems būdingas nuostatas. Šiuo atveju ne kartą minėta gegužės 1-osios koalicija, palaikydama tas nuostatas, parodė savo gyvybingumą. Socialdemokratai paprastai tiksliai žino visas kainas, visus įmokų dydžius. Dar prieš kelias dienas tie įmokų dydžiai buvo žinomi net centų tikslumu. Šiandien paskutiniu momentu buvo pasižiūrėta, kad gražiau atrodo šiek tiek suapvalinus. Pavyzdžiui, troleibusams įmoka buvo patikslinta nuo 657 su centais iki 350 Lt. Jeigu rytoj būtume balsavę, gal dar tiksliau būtume nusakę. Tokie dalykai, be abejo, sugadina visai neblogą įstatymą.

Labai gaila, kad kartais dešiniaisiais save laikantys liberalai, socialliberalai nesiryžo įžvelgti privalomame draudime rinkos egzistavimo, nepasitikėjo ta rinka. Aš nežinau, kodėl jie taip elgiasi, nes dabar aiškiai matome, kad tame neprivalomame draudime egzistuoja rinkos elementai. Tie dalykai, be abejo, sugadina labai neblogą įstatymą. Todėl didelė mūsų frakcijos dalis nedalyvaus balsuojant. Gal vienas kitas, simboliškai paremdamas eurointegracinę kryptį, pasisakys už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys A.Kubilius. Vienas iš nedaugelio. Balsavimo motyvai už.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, tikrai galime pasidžiaugti, kad šiandien, matyt, priimsime šį įstatymą, ir, kaip sako profesorius K.Glaveckas, Lietuva išsibrauks iš to 32 ar 33 valstybių sąrašo. Bet iš tikrųjų tenka apgailestauti, kad Lietuva išsibraukia tokiu socialistiniu būdu imdamasi reguliuoti tą reikalą, kurio, mūsų įsitikinimu, tikrai nereikia reguliuoti. Daug nekalbėsiu ir nekartosiu tų pačių motyvų, kad skaičiai, kurie įrašyti į įstatymo 14 straipsnį, tikrai yra, nepaisant profesoriaus K.Glavecko patikinimų, iš kepurės ištraukti ar nuo lubų nurašyti ir nėra pagrįsti tiksliu skaičiavimu. Galime pasidžiaugti, kad priėmus ponios B.Vėsaitės pataisą ši rinka yra iki galo sureguliuota, ir bent jau galėsime pasiguosti, kad draudimo kompanijų galimybė gauti viršpelnį yra apribota. Bet tai visiškai nepaguodžia vartotojų, kurie vis tiek turės mokėti nuo lubų nurašytus skaičius. Todėl mano pasiūlymas yra priimant šį įstatymą kartu patvirtinti ir nuostatą (jos turbūt nėra įrašyta į įsigaliojimo įstatymą), kad prabėgus metams nuo šio įstatymo įsigaliojimo, nuo jo veikimo, reikėtų grįžti prie šių nuostatų, tada jau būtų matomas pelnas ir viršpelnis, ir vis dėlto pereiti prie nereguliuotos rinkos arba minimaliai reguliuotos, kad tikrai vartotojai gautų produktą tokia kaina, kurią nustato rinka. Visi kiti bandymai suskaičiuoti, kiek turi kainuoti tas draudimas, yra niekuo nepagrįsti.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų motyvus už. Dėl balsavimo motyvų už taip pat norėtų kalbėti Seimo narys Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS. Iš tikrųjų, matyt, mūsų tokios pareigybės ir tokie pažadai rinkėjams, kad kartais reikia priimti ir tokius įstatymus, kurie galbūt ne visiems patinka. Reikia priimti tokius įstatymus, kurie šiandien gyvenimo yra diktuojami kaip būtini. Aš irgi pritariu ir kartu džiaugiuosi, kad Lietuva išsibrauks iš tų šalių, kurie neturės vadinamojo Europos integracinio įstatymo sąrašo.

Tačiau vis dėlto negaliu nenustebti dėl dalies Konservatorių frakcijos, kurie iš tikrųjų šiandien parodė praktinį požiūrį į Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Yra politiškai kalbama apie ėjimą į Europos Sąjungą ir ypač į NATO, o kai ateina laikas balsuoti dėl praktinių kelių, jie paprasčiausiai nedalyvauja balsuojant. Galiu garantuoti, kad į NATO be šio įstatymo mūsų nepriimtų. Todėl baigdamas noriu visus pakviesti pritarti šiam įstatymui ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų paskutinis kalbės už Seimo narys R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS. Liberalai, aišku, pasisako už laisvą rinką. Tačiau iš tikrųjų įvertindama ir suprasdama šio įstatymo svarbą ir tai, kad jį priėmę mes nebūsime paskutiniai kartu su Armėnija, Europoje neturėdami tokio įstatymo, mūsų frakcija padarė daug kompromisų. Šiek tiek nueita nuo laisvos rinkos principo, padaryti vartai minimumo ir maksimumo. Tai buvo padaryta dėl sutarimo, kad tas įstatymas iš viso gimtų. Konservatoriams norėčiau pasakyti, kad šis įstatymas iš tikrųjų atsirado, atrodo, prieš 3 metus, jų valdymo laikotarpiu. Įmokos ten buvo planuojamos, atrodo, apie 500, o šiuo metu – apie 220 Lt. Taigi kur buvo jų politinė valia prieš dvejus metus norint priimti šį įstatymą tokį, kokio jiems reikėjo? Aš siūlyčiau balsuoti už šį įstatymą, kad iš tikrųjų neliktume paskutiniai Europoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, kolegos Seimo nariai, kviečiu atlikti mums taip brangią registracijos procedūrą.

Vyksta registracija. Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, formuluočiau klausimą balsavimui. Svarstome ir priimame Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Balsavimas už reiškia pritarimą šiam įstatymui, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Susilaikymas, žinia, yra susilaikymas. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 65 Seimo nariai – už, 2 – prieš, 7 susilaikė. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas priimtas.

Matau pageidaujančius tęsti šią temą replikų po balsavimo būdu. Pirmasis – kolega A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji kolegos, man labai didelį įspūdį padarė Seimo kolegų konservatorių kalbos, tiek A.Kubiliaus, tiek J.Razmos. Aš suprantu, kad jiems nepatinka socialdemokratų nuostatos, siutina, kai jos yra priimamos įstatymams, tai visiškai suprantama ir nieko neaiškaus nėra. Tačiau labai keista, kodėl būdami ketverius metus valdžioje jie nesugebėjo sukurti ir priimti konservatoriško įstatymo, kurį buvo įsirašę į savo programą. Taigi, broliai ir kolegos Seimo nariai, jeigu nepadarėte per ketverius metus, tai leiskite bent kitiems tai padaryti ir nepykite, kad priimtas ne visai toks, kokio jūs norėjote. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Replikos prie mikrofono. Kolega V.Matuzas.

V.MATUZAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad iš viso mes šiandien posėdžių salėje nelabai turėjome priiminėti šį įstatymą, nes šiandien yra birželio 14 diena. Aš manau, kad vien dėl to didelė dalis mūsų frakcijos narių negalėjo dalyvauti šiame plenariniame posėdyje. Iš tikro vien dėl tų motyvų, kurie čia buvo išsakyti, kad konservatoriai neparemia tų įstatymų, tai galbūt reikėjo 1992 metais tai padaryti ir priimti tuos įstatymus. (Balsai salėje) Niekas jums to nekliudė padaryti. Aš nemanau, kad šiandien yra ta diena, kai mums reikėtų vienas kitam badyti nosį, kad kas, kur, kada, ką padarė ar pridarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik noriu priminti, kolegos, kad mes parodėme deramą dėmesį šiai atmintinai dienai, šioms dienoms skirdami laiko ir didesnę pertrauką. Todėl mes šiandien vėluojame svarstydami šį klausimą ir aš siūlyčiau judėti į priekį. Dar repliką po balsavimo kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, nors ir aš balsavau prieš, nes iš tiesų yra tik detalės, kurios blogos, šiaip įstatymas daugmaž kompromisinis, subalansuotas, bet tik noriu tiems, kurie kalbate apie dvidešimt ar trisdešimt tris Lotynų Amerikos, Afrikos šalis, pasakyti. Jeigu atskiru popieriuku būtų galima priartėti prie Europos, tai būtų labai gerai. Bet, deja, keletą metų mes žengiame būtent realiu Lotynų Amerikos ir Afrikos keliu, o ne priešingai – į Europą ar kur nors. Europa yra demokratinė, ten turi būti diskusijos atsižvelgiant į konkrečią realybę, o ne tik plagijuojant ką nors. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasitarti su jumis. Būtų išties gražu, jeigu mes baigtume svarstyti šį susijusių įstatymų paketą. Bet toks jausmas, kad rankos ne tik kišenėse, bet ir nuotaikos jau apie pietus. Todėl matydamas tokį negausų būrį, aš klausčiau, ar būtų bendras nutarimas, kad šį įstatymą mes priimame šiandien? Šiuos įstatymus šiandien? Ar neprieštarautų opozicija, kad mes priimtume po pietų? Gerbiamieji kolegos, tai yra tikrai svarbūs įstatymai. Kad jie pajudėtų į priekį, vienas be kito jie negali judėti. Ar galėtų kolegos iš kairiosios opozicijos parodyti lankstumą? Dėkoju, kolegos. Šiandien po pietų yra svarstoma socialdemokratinė darbotvarkė. Ačiū. Pietų pertrauka iki 15 valandos. Rytinis posėdis baigtas.