Keturiasdešimt šeštasis (97) posėdis
2001 m. birželio 12 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir A.SKARDŽIUS

Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo projektas Nr.IXP-537(2*) ES (priėmimas)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu įsitaisyti patogiau, noriu paskelbti šios dienos vakarinio posėdžio pradžią. Bendru sutarimu buvo nutarta iš rytinio posėdžio darbotvarkės perkelti klausimą, t.y. Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo projekto priėmimą. Tai yra integracinis įstatymas ir buvo iškilę keli klaustukai, tačiau dabar, aš manau, mes galėtume judėti į priekį. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto vadovą, Seimo narį J.Raistenskį pateikti klausimą.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip buvo minima, Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas yra eurointegracinis įstatymas. Norėčiau pradėti nuo pastabų. Vakar buvo surengtas komiteto posėdis. Mes išnagrinėjome Seimo nario E.Klumbio ir Seimo nario S.Buškevičiaus pastabas. Kaip jau buvo sakyta, šiandien rytinio posėdžio metu buvo gautos papildomai Seimo Teisės departamento tam tikros pastabos, kurios buvo apsvarstytos. Norėčiau pradėti priėmimą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu prašyti prieš pereinant prie priėmimo pastraipsniui atlikti visiems mums brangią procedūrą – užsiregistruoti. Taip. Prašom registruotis. Aš, suprasdamas, kad žiniasklaida turbūt laukia Biudžeto įstatymo projekto pristatymo, noriu pasakyti, kad 10–15 minučių užtruks šio įstatymo priėmimas, po to mes iš karto svarstysime biudžetą.

Kadangi pradedame įstatymo priėmimą pastraipsniui, turiu pasakyti, kad yra įregistruota Seimo nario S.Buškevičiaus pataisa, susijusi su įstatymo pavadinimu. Komitetas nepritarė, tačiau aš klausčiau teikėjo, ar jūs liekate prie savo teikiamo siūlymo, gerbiamasis Buškevičiau. Jūs liekate, neatsisakote? Prašom Seimo narių išsakyti savo nuomonę, ar mes pritartume, kad tokia pataisa būtų svarstoma. (Balsas iš salės) Kad tokia pataisa būtų svarstoma šiame plenariniame posėdyje priėmimo stadijos metu, mums reikia ne mažiau kaip 29 Seimo narių pritarimo. Ar galėtumėte kelti rankas? Gerai. Elektroniniu būdu. Balsavimas už reikštų pritarimą, kad Seimo nario S.Buškevičiaus pataisa, susijusi su pavadinimu, būtų svarstoma, balsavimas prieš reikštų nepritarimą, kad tokia pataisa būtų svarstoma. Prašom balsuoti.

Tik 9 Seimo nariai pasisakė už tai, kad tokia pataisa būtų svarstoma. Taigi ši pataisa nebus svarstoma ir dėl jos nebus balsuojama. Taigi pereiname prie įstatymo 1 straipsnio. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Dėl įstatymo 1 straipsnio buvo gauta Seimo nario E.Klumbio pataisa. Taip pataisai komitetas pritarė. Taip pat buvo nutarta, kad projekto 1 straipsnis susideda iš 5 punktų. Pakoregavus teisinę kalbą ir punktus (tokia redakcinė pastaba) liko 3 punktai, kuriems komitetas vienbalsiai pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl šio straipsnio dėl balsavimo motyvų, ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu ir nematau. Pritarta 1 straipsniui bendru sutarimu. 2 straipsnis. Dėl jo yra gauta Seimo nario E.Klumbio pataisa. Kolega, ar jūs neatsisakote teikiamos pataisos? Ne. Pagrindinis komitetas nepritarė. Kad ši pataisa būtų svarstoma posėdyje, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Prašom elektroniniu būdu išsakyti savo nuomonę dėl to, kad Seimo nario E.Klumbio pataisa dėl 2 straipsnio būtų svarstoma posėdyje.

17 – už. Nepakankamas skaičius balsų, kad ši pataisa būtų svarstoma. Taigi pereiname prie 2 straipsnio priėmimo. Ar galėtumėte Teisės departamento išvadas pakomentuoti?

J.RAISTENSKIS. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pataisos, kurioms yra pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 2 straipsnio? Dėl balsavimo motyvų už kalbės kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Aš labai apgailestauju, kad kolegos Seimo nariai nepalaikė mano siūlymo, kad kaip sąvoka būtų apibrėžta “mokslo tyrimo darbai šioje srityje”, nes yra apibrėžiami tokie dalykai kaip “apgalvotas (…) į aplinką”, “ribotas naudojimas”, o man atrodo, kad tų darbų definicija, apibrėžimas, yra labai svarbu. Tačiau, ką darysi, teks balsuoti už tokį straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų pritarimą. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Prieštaravimų negirdžiu. 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

3 straipsnis. Dėl jo pataisų nėra gauta. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. 3 straipsniui pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio taip pat nėra gauta pastabų. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, klausčiau, ar galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 4 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

5 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gauta…

J.RAISTENSKIS. Gauta Seimo nario E.Klumbio pataisa. Komitetas jai pritarė. Pataisos esmė – šio straipsnio 6 punkte išbraukti žodžius “medicinos įrangos bei veterinarinius įrengimus”. Tam yra pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl aš klausiu, ar 5 straipsniui galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. 5 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Bet kokiu atveju, kalbant apie 5 straipsnį dėl pataisos, kuriai pritarė komitetas, turėtų būti balsavimo keliu sprendžiama, nes ši pataisa buvo įregistruota jau po svarstymo. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto preciziškai turėtume laikytis procedūros, todėl aš kviečiu sustoti ties 5 straipsniu ir balsuojant išsakyti savo nuomonę dėl 5 straipsnio. Prašom Seimo narius balsuoti. Vyksta balsavimas.

Už – 39, prieš nėra, susilaikė 8. 5 straipsniui pritarta.

6 straipsnis. Šį straipsnį prašom pakomentuoti pranešėją.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, taupydamas laiką norėčiau pasakyti, kad dėl 6, 8, 10, 11 straipsnių yra gerbiamojo Seimo nario E.Klumbio pataisa – vietoje “Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos” įrašyti konkrečių valstybinių institucijų pavadinimus. Komitetas svarstė ir mes nepritarėme, nes Vyriausybei paliekama manevro laisvė. Viena institucija įgaliota šiandien, rytoj gali būti kita, o jei kartais Vyriausybę keistų, konkrečiai įvardijus įstatyme instituciją, reikėtų keisti įstatymo tam tikrus straipsnius. Tai būtų, na, kur kas sunkiau padaryti. Žodžiu, manevro laisvę komitetas palieka Vyriausybei. Prašyčiau…

PIRMININKAS. Ačiū.

J.RAISTENSKIS. …tam straipsniui nepritarti. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi komitetas nepritaria, aš klausiu, ar teikėjas savo siūlymo pataisų neatsisako? Ne. Taigi, kad pataisos būtų svarstomos ir dėl jų būtų balsuojama, reikėtų apsispręsti ne mažiau nei 29 Seimo narių pritarimą turint tam. Prieš apsisprendžiant dėl to, prašau Seimo narius registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Aš prašau jūsų dėmesio. Dabar teikiu klausimą balsavimui. Balsavimas už – pritarimas, kad Seimo nario E.Klumbio pataisa būtų svarstoma, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, kad Seimo nario E.Klumbio pataisa būtų svarstoma priimant šį straipsnį. Prašau balsuoti.

Už tai, kad šios pataisos būtų svarstomos, balsavo tik 19 Seimo narių. Šios pataisos nebus svarstomos. Aš manau, tai galioja dėl visų minėtų – 6, 8, 10 ir 11 – straipsnių.

Taigi, gerbiamieji kolegos, 6 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Todėl klausiu, ar galim šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 6 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

7 straipsnis. Dėl šio straipsnio taip pat yra gauta Seimo nario E.Klumbio pataisa. Prašau…

J.RAISTENSKIS. Pataisai komitetas pritaria. Autorius arba aš galėčiau ją komentuoti.

PIRMININKAS. Tai galbūt mes visų pirma turėtume apsispręsti, ar 29 Seimo nariai pritartų, kad tokia pataisa būtų svarstoma šiame posėdyje. Prašau elektroniniu būdu kolegas išsakyti savo nuomonę. Pakankamas Seimo narių skaičius pritaria, kad ši pataisa būtų svarstoma. Prašau kolegą E.Klumbį pateikti pataisą, susijusią su įstatymo 7 straipsniu.

E.KLUMBYS. Aš siūlau 7 straipsnį papildyti 4 punktu, kuris skambėtų taip: “Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija (4 punktas būtų): atlieka šio įstatymo bei kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų jai priskirtas funkcijas.” Analogiški punktai yra ankstesniuose įstatymo straipsniuose, t.y. 5 ir 6, kuriuose apibrėžiama Sveikatos apsaugos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos kompetencija. Manau, kad tai būtų logiškas šių funkcijų išdėstymas.

J.RAISTENSKIS. Komitetas pritaria. Apibrėžiant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetenciją, iš tiesų papildė šį straipsnį siūlomu punktu ir pritaria Seimo nario E.Klumbio siūlomai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pritarta bendru sutarimu.

8 straipsnis. Dėl teiktos pataisos jau buvo apsispręsta, kad ji nėra svarstoma. Jos autorius yra Seimo narys E.Klumbys. Todėl klausčiau, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galima 8 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

9 straipsnis.

J.RAISTENSKIS. 9 straipsniui gauta Teisės departamento pataisa, kuriai komitetas po svarstymo nepritarė. Pataisos esmė, kad projekto 9 straipsnis tikslinamas, nes jame nėra nurodyta, kokia tvarka bus išduodami leidimai verstis veikla, kurios metu yra naudojami genetiškai modifikuoti organizmai, genetiškai modifikuoti produktai. Komitete svarstant nepritarta, nes neverta tikslinti. Tvarka nurodyta 4 straipsnio 4 dalyje, kurioje kalbama apie Aplinkos ministerijos kompetenciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti įstatymo 9 straipsniui? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta bendru sutarimu.

10 straipsnis. Seimo nario E.Klumbio pataisai, kad ji būtų svarstoma, nebuvo pritarta. Teisės departamento išvados.

J.RAISTENSKIS. Teisės departamento išvada yra, kad buvęs 10 straipsnis tampa 9 straipsnio 2 dalimi, nes pagal Teisės departamento išvadas yra tęstinumo (gal čia logiška?) teisė. Teisės komiteto pastabai mes pritariame.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Todėl klausiu, ar galime pritarti 10 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.

11 straipsnis. Taip pat yra gautos Teisės departamento pastabos. Prašau pakomentuoti.

J.RAISTENSKIS. Čia redakcinio pobūdžio, joms mes irgi pritariam. Čia tikslinama teisinė kalba.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 11 straipsnio, ar galime pritarti 11 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.

12 straipsnis. Dėl šio straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Aš klausčiau, ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu 12 straipsniui.

13 straipsnis. Dėl 13 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba.

J.RAISTENSKIS. Teisės departamento pastaba yra redakcinio pobūdžio. Mes jai pritariame. Ta pastaba skambėtų taip: “Visuomenės informavimas ir dalyvavimas leidimų išdavimo veikloje, kurios metu yra naudojami genetiškai modifikuoti organizmai, genetiškai modifikuoti produktai”. Žodžiu, čia visuomenė informuojama, dalyvaujama leidimų išdavimo veikloje. Čia suredaguota ir mes pritariame redakcinei…

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Todėl klausiu, ar galime pritarti 13 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū už supratimą. Pritarta bendru sutarimu.

14, 15 ir 16 straipsniai…

J.RAISTENSKIS. Ir 17…

PIRMININKAS. Ir 17 – “Baigiamosios nuostatos”. Ar prieštarautumėt, kad visą skirsnį patvirtintume bendru sutarimu? Dėkoju pranešėjui.

Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų proga 4 kalbėti už, 4 – prieš. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys A.Ramanauskas. Prašom, kolega. (Balsas salėje) Atsisakot.

A.RAMANAUSKAS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Taip, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kviečiu Seimo narius prieš priimant įstatymą registruotis.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Prašau pasiruošti Seimo narius balsuoti dėl įstatymo priėmimo, įstatymo projekto registracijos Nr.IXP-537(2). Balsavimas už reiškia pritarimą, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas yra susilaikymas. Vyksta balsavimas. Balsavimo rezultatai: už – 70 Seimo narių, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai, įstatymas Nr.IXP-537 priimtas.

2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-727 (pateikimas)

Pereiname prie vakarinio posėdžio darbotvarkės pirmojo klausimo – 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-727. Į tribūną kviečiu pateikti klausimą finansų ministrą J.Lionginą. Prašom.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į šių metų valstybės biudžeto vykdymo duomenis, teikia Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, numatantį sumažinti biudžeto išlaidas ir skirti papildomus asignavimus toms programoms, kurioms asignavimų patvirtinta per mažai.

Valstybės biudžeto pajamų planas didinamas 80,3 mln. litų, bet noriu pabrėžti, kad realus pajamų padidėjimas susidaro dėl 38 mln. litų didinamo Lietuvos banko likutinio pelno. Likusių pajamų sumą sudaro asignavimų valdytojų administruojamų pajamų pokyčiai, kurie neturi įtakos deficitui, nes planuojami pajamose ir išlaidose.

Papildomus asignavimų poreikius siūloma padengti suderintomis su ministerijomis, departamentais, valstybės įstaigomis asignavimų sumažinimo sumomis bei lėšų ekonomija, perskirsčius biudžetinių įstaigų investicijas ir paskolų apimtis, taip pat padidinus pajamų planą. Siūloma valstybės biudžeto išlaidas asignavimų valdytojams sumažinti 87,3 mln. litų. Numatyta sumažinti valstybės valdymo ir kai kurių ministerijų, departamentų bei valstybės įstaigų centralizuotai vykdomų programų asignavimus 15,2 mln. litų, valstybės skolos aptarnavimo išlaidas 28,9 mln. litų; asignavimus biudžetinių įstaigų paskoloms ir palūkanoms 28,8 mln. litų; Ūkio ministerijos garantinį fondą – 2 mln. litų ir perskirstyti juos šioms esminėms sritims ir programoms bei institucijoms.

Finansų ministerijos asignavimų apimtyje numatytos ir papildomos lėšos savivaldybių dotacijoms. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 1, 2, 3, 4 ir 4¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą nuo šių metų liepos 1 dienos teisę į pašalpas įgyja šeimos, kuriose tėvas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o motina – užsienio šalies pilietė, neturinti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta informacija, šiam tikslui 2001 metais savivaldybėms reikia papildomai 650 tūkst. litų.

Savivaldybė suteiktas paskolas grąžina ir palūkanas moka iš specialios tikslinės dotacijos lėšų, numatytų tam tikrų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.

2001 m. savivaldybėms reikia numatyti tikslines dotacijas dėl gaunamų valstybės vardu paskolų lėšų mokyklų atnaujinimo projektams 2,2 mln. litų. Pagal Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetams 1997–2000 metais neperduotos valstybės biudžeto lėšų dalies pripažinimo valstybės vidaus skola ir jos padengimo įstatymo projektą ir 2001 metų prognozuojamoms negautoms pajamoms kompensuoti savivaldybėms 2001 metais numatyta dengti 19,6 mln. litų. 2001 metais prognozuojamoms savivaldybių negautoms mokestinėms pajamoms kompensuoti savivaldybėms numatoma perduoti 25 mln. litų.

Dėl numatomų šaukiamųjų jaunuolių skaičiaus pasikeitimo tarp atskirų savivaldybių paskirstoma speciali dotacija karo prievolei administruoti. Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme šioms išmokoms kompensuoti valstybės biudžete numatyta 8 mln. litų. Šiuo metu šios lėšos jau beveik visos panaudotos, todėl žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo darbe arba susirgimų profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, programai vykdyti šiems metams siūlome papildomai numatyti 7 mln. litų.

Kultūros ministerijai pasirengti dalyvauti Frankfurto knygų mugėje siūloma skirti 896 tūkst. litų paprastosioms išlaidoms. Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomai švietimo reformos antrojo etapo programai papildomai siūloma skirti 500 tūkst. litų socialiai remtinų šeimų vaikų vasaros poilsiui organizuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr.599 “Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigimo” nuo šių metų liepos 1 dienos steigiamas Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Dėl to iš Vidaus reikalų ministerijos asignavimai, numatyti informacinės visuomenės plėtrai, perduodami steigiamam komitetui, iš viso 4,1 mln. litų, iš jų 2,9 mln. litų paprastosioms išlaidoms, iš kurių 255 tūkst. litų darbo užmokesčiui ir 1,2 mln. litų nepaprastosioms išlaidoms.

Iš Susisiekimo ministerijos asignavimai perduodami steigiamam Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – 101 tūkst. litų paprastosioms išlaidoms, iš jų 53 tūkst. litų darbo užmokesčiui.

Respublikoje šių metų kovo 15 d. buvo 36 bankrutuojančios arba bankrutavusios žemės ūkio produkcijos supirkimo ir perdirbimo įmonės. Šiai problemai spręsti, t.y. iš dalies apmokėti fizinių ir juridinių asmenų reikalavimus už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją, siūloma Žemės ūkio ministerijai specialiai Kaimo rėmimo programai finansuoti papildomai skirti 29 mln. litų. Žemės ūkio ministerijai subsidijų už supirktus perdirbti cukrinius runkelius išmokėjimo programai patvirtintame biudžete skirta 81 mln. litų. Pagal Žemės ūkio ministerijos gautas cukraus gamintojų pažymas faktiškai subsidijoms už 2000 metų derliaus cukrinius runkelius išmokėti reikės 83,8 mln. litų. Nustatytai baltojo cukraus gamybos kvotai vykdyti prireikė didesnio cukrinių runkelių kiekio. Tam turėjo įtakos ir superkamų runkelių cukringumas, cukraus išeiga bei kitos priežastys. Šiai programai siūloma papildomai skirti 2,8 mln. litų.

Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, žemės reformos darbams, atsižvelgiant į valstybės finansines išgales ir į šios problemos svarbą, tikslinant šių metų valstybės biudžetą, siūloma papildomai skirti 4 mln. litų.

Seimo Kaimo reikalų komitetas išvažiuojamajame posėdyje Šilutės rajono savivaldybėje išklausęs Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos apskrities bei Šilutės rajono savivaldybės vadovų ir specialistų pranešimus, mokslininkų bei Seimo narių pasisakymus konstatavo, kad nevykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimas Nr.897 “Dėl Klaipėdos apskrities pasirengimo potvyniams ilgalaikės programos”, nes visiškai neskirta lėšų šios programos 2001 m. priemonėms įgyvendinti. Todėl siūlome skirti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai melioracijos ir dirvų kalkinimo programai 500 tūkst. litų Klaipėdos apskrities pasirengimo potvyniams ilgalaikės programos šių metų priemonėms įgyvendinti.

Dėl numatomo fizinių asmenų pajamų mokesčio sumažėjimo valstybinei ligonių kasai valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomojo sveikatos draudimo programai vykdyti asignavimus siūlome padidinti 9,5 mln. Lt. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos numatyta padidinti asignavimus 7,2 mln. Lt, iš jų 3 mln. Lt paprastosioms išlaidoms, iš jų 500 tūkst. Lt naujoms policijos komisariatų patalpoms Rietave, Pagėgiuose, Elektrėnuose, Kalvarijoje bei Kazlų Rūdoje pritaikyti ir 2 mln. Lt darbo užmokesčiui, policijos įstaigų, policijos pareigūnų ir kitų darbuotojų socialinėms garantijoms užtikrinti bei atsiskaityti su atleidžiamais dėl etatų mažinimo darbuotojais. 4,2 mln. Lt nepaprastosioms išlaidoms pastatui Vilniuje, Liepyno g. 7, įsigyti, kad būtų vykdomas Europos Sąjungos PHARE projektas “Kovos su organizuotu nusikalstamumu stiprinimas”, įkuriant nacionalinį Europolo biurą ir atnaujinant Kriminalistinių ekspertizių tarnybos centrinę laboratoriją.

Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai numatyta padidinti asignavimus 3,5 mln. Lt paprastosioms išlaidoms. Tai būtų ryšių paslaugos, išlaidos už šildymą, išlaidos transportui išlaikyti, komandiruotėms ir pan. Tvirtinant šių metų valstybės biudžetą, Generalinei prokuratūrai kitoms paprastosioms išlaidoms buvo numatyta 1,3 mln. Lt (kasmetinis poreikis sudaro 4,5–5 mln. Lt), todėl siūloma papildomai skirti 3,5 mln. Lt. Teismams yra numatyta papildomai skirti 1,2 mln. Lt, iš jų 646 tūkst. Lt darbo užmokesčiui.

Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai 2001 metų valstybės biudžete numatyta 35,6 mln. Lt. Dar apie 10 mln. Lt LRT planuoja gauti iš komercinės veiklos. Kadangi nebuvo daromos reformos, Nacionalinio radijo iš televizijos kreditorinis įsiskolinimas šių metų gegužės 1 d. sudarė 19,7 mln. Lt. Siūloma Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai papildomai skirti 7,5 mln. Lt paprastosioms išlaidoms kreditoriniams įsiskolinimams padengti.

Kiti padaryti programų pakeitimai yra nereikšmingi. Manome, kad atlikus siūlomą biudžeto perskirstymą, jis geriau atitiks prisiimtus ir numatomus prisiimti valstybės įsipareigojimus, įgyvendinti patvirtintą Vyriausybės programą. Prašau gerbiamuosius Seimo narius toliau svarstyti 2001 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Išties Statutas numato gana aiškią biudžeto tvirtinimo ir svarstymo tvarką. Šios stadijos metu turėtų būti išklausomas Vyriausybės pranešimas apie valstybės biudžeto projektą, tačiau Seimui pačiam apsispręsti, turint mintyje, kad anksčiau būdavo precedentai, ar užduoti klausimus, ar ne. Aš norėčiau klausti, ar tikrai būtų noras dabar klausinėti ministrą, ar galėtume vis dėlto remtis Statuto raide bei judėti į priekį ir biudžetą svarstyti, kaip numato Statutas, komitetuose ir frakcijose? (Šurmulys salėje) Aš nematau primygtinio prašymo, juo labiau kad mes atsiliekame nuo grafiko. Aš dėkoju, ministre. (Balsai salėje) Taip. Dėl vedimo tvarkos kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pirmininke, ar jūs dabar esate Lietuvos Respublikos parlamento posėdžio pirmininkas, ar Nepalo karalystės, kokios kaimyninės valstybės?

PIRMININKAS. Aš siūlau pasilikti retorinius klausimus.

A.VIDŽIŪNAS. To, ką jūs dabar darote, dar nebuvo per dešimties metų Lietuvos parlamentarizmo istoriją.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš siūlau nesidrabstyti tokiais palyginimais, kurie, mano supratimu, yra nekorektiški. Aš siūlau perskaityti Statuto 172 straipsnio 3 dalį ir tada jums taps aišku, kokia yra biudžeto svarstymo tvarka. (Balsai salėje) Statutas šios stadijos metu nenumato. Aš dar kartą jums sakau, pasižiūrėkite į 3 punktą – tvarka yra apibrėžta. Jeigu Seimas apsispręstų, kad jis nori skirti šiek tiek laiko, tada mes taip ir pasielgtume. Tvarka. Dėl vedimo tvarkos kolega A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, pirmiausia tai yra ne biudžeto pateikimo, o jo koregavimo stadija, todėl ta nuostata, kuri yra įrašyta į šį straipsnį, yra tada, kai mes svarstome biudžetą iš naujo. Taigi būtų korektiška, kad jūs suteiktumėt bent trumpą laiką klausimams užduoti. Tai galėtų būti 10–15 minučių ir nebūtų ginčų. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tikrai norėjau pasiklausti, ar yra primygtinis noras. Jeigu Seimo dauguma išties manys, kad reikia klausti, mes apsispręsime, jog taip elgiamės. Bet dar kartą sakau, biudžeto koregavimo tvarka Statute atskirai nėra niekaip apibrėžta. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš prašau pasiruošti balsuoti dėl apsisprendimo, ar mes klausime, išklausę ministro pranešimo. Gerbiamieji kolegos, prašau išsakyti savo nuomonę balsuojant. Tai yra formalus, procedūrinis, smulkus klausimas. Išsakykime nuomonę balsuodami. Balsavimas už reiškia pritarimą tam, kad klausimai būtų užduodami, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Dar kartą sakau, smulkus, formalus klausimas. Balsų dauguma nuspręsta, kad klausimai būtų užduodami. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutikti, kad šiuo atveju taikome tą pačią procedūrą, per pateikimo stadiją, t.y. iki 10 minučių klausimams. Dėkoju už jūsų supratimą.

Esu priverstas vėl kviesti jus, ministre, į tribūną ir užsiregistravę turės progą iš eilės paklausti. Nors tai ir ne Nepalo parlamentas, kolega A.Vidžiūnas turi progą paklausti frakcijos vardu. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, pirma mūsų frakcijos replika, kad jums blogą įtaką daro socialdemokratų deleguotas pirmininko pavaduotojas A.Skardžius – jūs labai panašiai imate elgtis. Tai replika. Socialliberalų, atsiprašau. (Balsai salėje) Tai dabar mano klausimas. Pone ministre, biudžeto projektas yra vienas iš tokių politiškai pakankamai matomų tekstų ir nuo balsavimo dalyvių bei svarstymų priklausys požiūris į Vyriausybė stiprumą, stipri ji ar ne. Šio klausimo nėra tarp tų probleminių temų, kurias įvardijo koalicijos koordinacinė taryba, dėl kurių nesusitariama. Man vis tiek neramu, ar dėl šio projekto sutarta su partneriais, ar jam pritaria Seimo Pirmininkas ir socialliberalų ministrai.

Iš čia kitas klausimas. Jūsų vadovaujama Finansų ministerija prognozuoja, kad metų pabaigoje vėl reikės taisyti biudžetą. Šiandien jūsų matomas skaičius, kad metų pabaigoje reikės 103 mln. Lt. Mano klausimas. Aišku, pažadais paremta finansų politika yra miela politika, bet gal galėtų ta politika būti griežtesnė, kad rytoj valstybės pamatai būtų tvirtesni? Kaip jūs prognozuojate, iš kur jūs paimsite (šiandien jau matoma, kad trūks) 153 mln. metų pabaigoje, kai vėl reikės biudžetą taisyti? Taigi du klausimai, pone premjere. O trečiasis draugiškas – kaip jūs vertinate šios dienos…

PIRMININKAS. Tribūnoje, primenu, yra ministras.

A.VIDŽIŪNAS. …”Verslo žinių” vedamojo pavadinimą?

PIRMININKAS. Ministre, aš norėčiau, kad minutėlę stabteltume. Statuto žinovui kolegai A.Vidžiūnui norėčiau priminti, kad yra užduodamas vienas klausimas, o klausimui užduoti yra skiriama ne ilgiau kaip minutė. Ačiū. Prašau, ministre, atsakyti.

J.LIONGINAS. Ačiū už tris klausimus. Aš noriu pasakyti, kad Vyriausybėje dirba 6 mūsų koalicijos partnerių deleguoti ministrai. Vyriausybė, kaip aš minėjau, teikia šį biudžeto tikslinimo projektą, bendru sutarimu jam pritarus Vyriausybei. Dabar prasidės svarstymas komitetuose ir frakcijose. Aš nematau problemų, kad dėl šio biudžeto tikslinimo atsirastų kokių nors papildomų kliūčių.

Dėl antrojo jūsų klausimo. Aš tik noriu pasakyti, kad ta informacija, jog 153 mln. nebus surinkti, taip, ji pateko į spaudą. Aš tik noriu priminti, kad kiekvieną mėnesį atliekamas monitoringas pagal kiekvieną mėnesį gaunamus makroekonomikos rodiklius. Skaičiavimo metodika yra įvairi. Yra daromos prognozės, yra prielaidos. Šiuo atveju pagrindinė prielaida buvo dėl pridėtinės vertės mokesčio. Jeigu tokios tendencijos išliks, t.y. kiek didės eksportas, nes jis nuolat auga, o žinote, kad eksporto atveju PVM mokestis yra grąžinamas iš biudžeto įmonėms, vadinasi, tokia prognozė gali pasitvirtinti. Bet to mokesčio nepriemoką turės padengti kiti mokesčiai. Aš pateiksiu elementarų pavyzdį. Jeigu pernai “Mažeikių naftai” kiekvieną mėnesį mes grąžindavome 3 mln. litų, tai šiemet kiekvieną mėnesį dėl išaugusio eksporto 12 mln. litų.

O trečias klausimas… dėl Būtingės. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys A.Butkevičius. Prašom. Klausimai užduodami eilės tvarka.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, prieš šio įstatymo projekto svarstymą Vyriausybės posėdyje, atsimenu, buvo oficialus Finansų ministerijos pareiškimas, kad šiais metais valstybės biudžetas negaus apie 133 mln. litų. Jūsų vienas departamentas buvo pateikęs tokią informaciją. O dabar rengiatės taip pat padidinti pajamas daugiau kaip 80 mln. litų. Jūs, kaip ministras, tikrai prognozuojate, kad šiais metais valstybės biudžeto pajamų planas bus įvykdytas? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū, kad jūs pakartojote gerbiamojo A.Vidžiūno klausimą, aš, atrodo, į jį atsakiau. Taip, mes padarysime viską, kad šių metų biudžeto pajamų planas būtų įvykdytas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J.Olekas. Aš apgailestauju, kolega Vyteni, jūs ne ten ištaisėte. Klausti galima tik pačiam ir Statutas nenumato galimybės deleguoti kitam, netgi opozicijos lyderiui. Aš labai apgailestauju. Taigi nesant kolegos J.Oleko salėje klausia R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Labai ačiū. Mano klausimas toks, kuris turbūt kelia nerimą ne vienam Seimo nariui, ypač tam, kuris yra rinktas apygardoje. Per metus mes jau parašėme daug raštų ir užvertėme jais Finansų ministeriją dėl išimtinių teisių asmenims, kurie turi teisę į kompensaciją už žemę, dėl ypatingai sunkios situacijos, stichinės nelaimės ar labai rimtos ligos.

Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad mūsų įsipareigojimai iki 2009 metų kompensuoti asmenims už žemę neturėtų turėti įtakos ir šio įstatymo pakeitimui? Gal reikėtų tam tikriems ypatingiems atvejams numatyti bent nedidelį procentą šioms kompensacijoms? Dėkoju.

J.LIONGINAS. Taip, aš pritarčiau, kad tai yra iš tikrųjų labai opi problema, ir įsipareigojimai yra iki 2009 metų. Deja, svarstydami šių metų pakeitimo projektą mes neradome galimybių skirti nors kiek lėšų. Taip, prieš pusantro mėnesio mes svarstėme, nes įstatymai leidžia kompensuoti už žemę ne tik pinigais, bet ir vertybiniais popieriais, akcijomis, ir prieš pusantro mėnesio strateginiame komitete buvo priimtas toks sprendimas ir dabar rengiami teisiniai aktai, bet yra viena problema. Kokiomis akcijomis? Turto fondas valdo įvairias akcijas, ir, mano manymu, jeigu jau kompensuotume gyventojams, tai tik likvidžiomis akcijomis, t.y. tomis, kurios kotiruojamos biržoje ir turi realų materialinį pagrindą. O ne taip, kad yra kai kurių įmonių akcijos, kurios faktiškai bevertės, nors jų nominali vertė yra gana didelė ir gal atitiktų tą kompensaciją.

Aš manau, svarstydami šį biudžeto patikslinimo projektą komitetuose ir frakcijose, galime apie tą klausimą pagalvoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, kaip jūs šio biudžeto būklės kontekste matote juridinių asmenų pelno nulinį variantą ir fizinių asmenų mokesčio sumažinimą iki 28%? Ir kitas trumpas klausimas. Gal galėtumėte paaiškinti tas variacijas su Garantiniu fondu? Vienoje vietoje jūs rašote, kad mažinate 2 mln., kitur, kad 23 mln. didinate. Labai ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Visų pirma šiais metais, jeigu jūs skaitėte mokesčių koncepciją, nėra numatyta, kad fizinių asmenų pajamų mokestį mažinsime iki 28%. Tai jokios įtakos neturi šių metų biudžetui. Vyriausybė iš tiesų išreiškė tokią poziciją nuo spalio 1 d. pakelti neapmokestinamą minimumą iki 250 litų. Tai atsispindi ir biudžete, ir dėl to savivaldybės prarastų apie 25 mln. litų. Todėl patikslintame biudžete yra numatoma negautoms pajamoms išlyginti savivaldybėms skirti 25 mln. litų, o Sveikatos draudimo fondui – 9,4 mln. litų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė R.Juknevičienė.Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone ministre, iš tikrųjų labai sunku būtų ginčytis su tais pasiūlymais, nes visoms toms pozicijoms pinigų labai reikia. Žinoma, būtų daug geriau, sakykime, žemės ūkiui skirti 30 mln. litų, gal jūs ir sutiktumėte. Bet man, išgirdus pirmą kartą šį Vyriausybės siūlymą, pirmoji mintis, kuri kilo, buvo ta, kad turbūt ši Vyriausybė jau nebesirengia įgyvendinti šio projekto, nes visa tai labai primena G.Vagnoriaus populizmą, kai esant nelengvai padėčiai buvo siūlomi panašūs, o gal ir didesni dalykai. Žinome, kuo tai baigėsi, žinome, kaip tokie dalykai veikia finansų rinkas, ir ar jūs nejaučiate atsakomybės, kad vėl gali atsitikti taip, kad neužilgo išsibalansuos tos finansinės rinkos, ir neduok Dieve, vėl atsidursime 1999 m. lapkričio mėnesio situacijoje. Ar jūs ruošiatės įgyvendinti šį biudžetą, ar jūs galite šiandien iš tos tribūnos tvirtai pasakyti, kad visa tai bus įgyvendinama dar šios Vyriausybės, jums esant finansų ministru?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Taip, mes rengiamės įgyvendinti šį biudžetą, ir jeigu jūs atkreipėte dėmesį, faktiškai papildomos pajamos yra tik 38 mln. litų, t.y. Lietuvos banko gautas papildomas pelnas. Visa kita yra perskirstoma per programas. Pavyzdžiui, mes daug diskutavome ir klausimas yra, aš manau, labai aktualus – bankrutavusios ir dabar bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės. Tai yra 29 mln. litų, kurie neišmokėti žemės ūkio produkciją pristačiusiems tiekėjams. Tai atidėta į biudžetą, reikia spręsti.

Toliau. Jūs žinote, kad praeitą savaitę pats generalinis prokuroras aiškino, kad jam trūksta 5 mln. Ir jeigu nebus skirti pinigai, Generalinė prokuratūra negalės egzistuoti. Radijas ir televizija jau dabar (kiek žinau) viršija 20 mln. Yra pateikti planai, kaip reformuoti Radiją ir televiziją, bet reikia spręsti nors kreditorinių įsiskolinimų klausimą, t.y. atsiskaityti už elektros energiją, už radijo siųstuvų nuomą ir t.t. Iš tikrųjų nėra tų šimtų milijonų, kad būtų galima drąsiai ateiti ir pakalbėti Seime, kad tam reikia, tam reikia. Visiems reikia, bet šiandien ką galime, tą ir siūlome. Aš dar kartą kartoju – taip, mes rengiamės šį patikslintą biudžetą įgyvendinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mes išnaudojome daugiau nei 10 minučių. Aš klausčiau kolegą J.Razmą, ar jis neprieštarautų, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas paklaustų, ir mes baigtume klausimus? Dėkoju. Prašom. Gerbiamasis Glaveckai, prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, gerbdamas Vyriausybės pažadus peržiūrėti biudžetą ir suprasdamas būtinumą koreguoti kai kurias programas ir jų finansavimą, aš manau, kad visiškai aišku, kad Vyriausybė yra toks pat pasiūlymo teikėjas kaip ir visi kiti Seimo nariai. Tai yra visi Seimo nariai į šį procesą žiūrės kaip į galimybę teikti kitus siūlymus, ir ar tai nesibaigs tokių siūlymu gausa… kuris šiuo metu jau viršija 500 mln. litų, konsoliduoto biudžeto fiskalinio deficito padidėjimu? Kitaip tariant, pagrindinis tų siūlymų šaltinis yra valstybės skolos didinimas. Ir ar nebus taip, kad Seimas, iš esmės turėdamas veto teisę, gali priimti tokius biudžeto pataisymus, kurie padidins fiskalinį deficitą nuo 1,3 iki 1,7 ar 1,8, ir tai reikštų visišką santykių su Tarptautiniu valiutos fondu ir kitomis organizacijomis nutraukimą? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už labai gerą klausimą.

Aš manau, kad Seime sėdi labai atsakingi žmonės. Pateikdami vieną ar kitą siūlymą, jie taip pat galvoja ir apie visą valstybę. Siūlymai galimi tik dėl šiame biudžete pateiktų skaičių. Tai yra jeigu Seimas nutars, kad nereikia, sakykim, skirti 800 tūkst. Lt Kultūros ministerijai, o juos paskirti kitai programai, Dieve padėk. Tačiau negalime didinti nei pajamų, nei išlaidų, nes yra susitarimai su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis. Todėl, manau, kiekvienas siūlymas bus devynis kartus pamatuotas ir dešimtą kartą argumentuotai teikiamas Biudžeto komitetui, kuris, manau, bus pagrindinis svarstant šio biudžeto pakeitimo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre, už atsakymus į klausimus. Gerbiamieji kolegos, išklausėme ministro pranešimą. Dabar norėčiau jus informuoti, kad Biudžeto ir finansų komitetas turi pateikęs Biudžeto tikslinimo grafiką, kuris iš esmės numato pakankamai intensyvų svarstymą. Iki birželio 19 d. komitetas lauktų pasiūlymų, taip pat numatyta, kad pirmasis svarstymas būtų birželio 26 dieną. Bent jau Seniūnų sueiga yra išklausiusi tokius terminus. Dar matau kolegą K.Glavecką prie mikrofono. Prašom.

K.GLAVECKAS. Leiskite visus trumpai supažindinti su dokumentu, kurį gausite. Būtų gerai, jeigu Biudžeto ir finansų komitetas siūlymus iš suinteresuotų asmenų, t.y. Seimo narių, gautų iki birželio 19 dienos. Toliau, Biudžeto ir finansų komitetui pateikiamos Seimo komitetų, frakcijų išvados ir pataisos iki birželio 19 dienos. Gautų išvadų svarstymas komitete iki birželio 21 dienos. Pirmasis svarstymas, kadangi visos svarstymo stadijos, – birželio 26 d., antrasis svarstymas – liepos 3 d. ir priėmimas – liepos 5 dieną. Tada mes liepos mėnesį dar turėtume laisvo laiko atostogauti. Priešingai, mes neturėsime. Toks grafikas. Jeigu jūs jį priimsite ir laikysitės jo, bus labai gerai. Jis bus pateiktas visiems.

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-450(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū. Vadinasi, galioja Statuto numatyta biudžeto svarstymo tvarka. Galime pereiti prie kito darbotvarkės klausimo. Aš noriu atsiprašyti dėl to, kad šiek tiek vėluojame nuo numatyto grafiko. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-450. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Aš kviečiu komiteto pranešėją D.Teišerskytę į tribūną pateikti komiteto išvadą.

D.TEIŠERSKYTĖ. Laba diena. Noriu pasakyti labai trumpai, kad mūsų komitetas šioms išvadoms pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomu komitetu buvo numatytas Biudžeto ir finansų komitetas. Kviečiu į tribūną Seimo narį R.Palaitį. Prašau.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mūsų Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pasiūlytam įstatymo projektui ir pastabų bei pasiūlymų neturi.

PIRMININKAS. Dėkoju. Čia turbūt yra senas… Taigi ar būtų norinčių dalyvauti diskusijoje? Diskusijoje dalyvauti norinčių nėra. Todėl aš klausiu, ar mes galėtume pritarti pagrindinio komiteto išvadai po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Gamtinių dujų įstatymo 2, 5, 8, 12, 15, 20, 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-626(2*) (svarstymas)

2-3 darbotvarkės klausimas yra Gamtinių dujų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-626(2). Ekonomikos komiteto išvadą pateikti kviečiu į tribūną kolegą R.Sinkevičių. Prašom.

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Gamtinių dujų įstatymas buvo priimtas 2000 metų spalio 10 dieną. Turbūt visi gerai prisimenate, kad šios kadencijos Seimo rinkimai įvyko spalio 8 dieną. Todėl ir jo priėmimas praeitos kadencijos Seime buvo labai skubotas. Pradėjus pakartotinį nagrinėjimą ir rengiant įstatymo lydimuosius aktus, pasirodė, kad jame yra dviprasmybių, kurias reikia patikslinti. Taip pat yra klausimų, kurių teisinis paaiškinimas turėtų būti pateiktas pačiame įstatyme. Ryšium su tuo kolega Seimo narys P.Vilkas pateikė šito įstatymo papildymo įstatymo projektą, kuris Ekonomikos komitete buvo svarstytas ir jam pritarta. Minėti pakeitimai nekeistų esminių nuostatų, kurios buvo priimtos praeitame Seime, tačiau atliktų teisinius patikslinimus, taip pat šiek tiek plačiau atvertų rinką ir labiau ją liberalizuotų negu iki šiol galiojęs įstatymas. Komitete minėtam projektui buvo pritarta. Balsavimo rezultatai: 13 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Kviečiu Seimo narius pritarti įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Primenu, tai yra svarstymo stadija. Papildomo komiteto paskirta nebuvo. Norinčių dalyvauti diskusijoje taip pat nėra. Todėl aš klausčiau, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju už supratimą. Įstatymui pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-729. Teismų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-730. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-731. Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-732. Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-733. Advokatūros įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-734. Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-735. Baudžiamojo proceso kodekso 25 straipsnio pakeitimo, 285 ir 287 straipsnių papildymo ir 416, 427¹, 427², 427³ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-736. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo  pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-737. Administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 21 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-738. Atostogų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-739. Notariato įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo, 7¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-740. Lietuvos nacionalinės teismų administracijos įsteigimo įstatymo projektas Nr.IXP-741 (pateikimas)

Pereiname prie kito įstatymo projekto, tiksliau, įstatymų paketo, susijusio su Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, kurį teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas V.Adamkus. Pranešėją, įgaliotą Prezidento atstovą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką poną V.Greičių kviečiu į tribūną pateikti šį klausimą. Gerbiamieji kolegos, ar jūs neprieštarautumėte, jeigu mes visą paketą pateiktume iš karto? Ar priimtina tokia svarstymo procedūra? Prieštaravimų nėra. Dėkoju. Jeigu būtų tinkama jums, pone pirmininke, kartu pateikite visus teikiamus projektus.

V.GREIČIUS. Pasistengsiu trumpai. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidento prašymu, jums pateikiu visą paketą įstatymų projektų. Šie pakeitimai yra sąlygoti Konstitucinio Teismo 1999 metų gruodžio 21 d. nutarimo. Šiuose pakeitimuose yra realizuotos Konstitucinio Teismo išvados. Pagrindiniai momentai, susiję su šiais įstatymais, yra paminėti aiškinamajame rašte. Manau, jūs su juo esate susipažinę. Tačiau aš kartu norėčiau kai kuriuos momentus, teikdamas šiuos įstatymus, akcentuoti.

Man yra žinoma, kad priėmus Konstitucinio Teismo minėtą sprendimą Seimo narys Č.Juršėnas ėmėsi atsiradusią spragą taisyti. Jo iniciatyva buvo parengti Teismų įstatymo pakeitimai. Tačiau pasikalbėjus ir išanalizavus padėtį, turint omenyje, kad teismų sistemoje yra esminių pasikeitimų, be to, atsižvelgiant į tarptautinius dokumentus, kuriuos Lietuva yra įsipareigojusi įvykdyti, buvo nutarta, kad reikia parengti visiškai naują Teismų įstatymo redakciją ir kartu sudaryti darbo grupę, kuri parengtų taip pat daugelį įstatymų, lydinčių šį įstatymo projektą.

Noriu paminėti daug problemų, kurias sugrupavau į atskirus blokus. Juos iš eilės norėčiau aptarti, paminėti ir jums išdėstyti kartu pareikšdamas savo nuomonę.

Pirma. Teismų sutvarkymo sistemos klausimai. Šia prasme Teismų įstatyme yra pakoreguota jau faktiškai susiklosčiusi padėtis. Kaip žinote, jau treji metai veikia administraciniai tesimai, bet jų veikla glausčiau konkretizuota Teismų įstatyme iki šiol nėra. Todėl rengiant didelius pakeitimus buvo nutarta, kad turi būti naujai reglamentuota administracinių teismų veikla, teisėjų atsakomybė, jų parinkimas, komplektavimas, finansavimas, kompetencija ir kiti klausimai. Šiame projekte naujai yra siūloma spręsti tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų iškilusius teismingumo klausimus. Šiuo metu esanti tvarka, kaip parodė praktika, nevisiškai yra priimtina. Naujajame projekte siūloma, kad teismingumo klausimus tarp šių teismų spręstų Aukščiausiasis Teismas, kuris turi didžiausią įtaką formuojant teismų praktiką mūsų krašte.

Antras kompleksas pastabų dėl teismų kompetencijos. Šiame skyriuje su teismų kompetencija yra susijusios nedidelės pataisos, bet pataisų yra. Tos pataisos siejamos su tarptautinių dokumentų, kurių Lietuva yra įsipareigojusi laikytis, buvimu ir tų dokumentų keliamomis nuostatomis. Tarptautiniai dokumentai orientuoja imtis priemonių, kad neteisminės funkcijos būtų perduotos ne teisėjams, bet kitoms institucijoms. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos teismuose Lietuvos apygardų teismų pirmininkai yra įpareigoti vykdyti notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos priežiūrą. Tokia nuostata nesuderinama su tarptautiniais dokumentais, todėl naujajame projekte yra siūloma tokią funkciją, nebūdingą teismams, teisėjams, iš įstatymo pašalinti.

Trečia spręstinų klausimų grupė – teisėjų karjera. Čia yra labai svarbus klausimas, jis iš viso yra reguliuojamas naujai, nes Konstitucinis Teismas pasisakė, ir daugiausia pasisakė, dėl teisėjų paaukštinimo, parinkimo, skyrimo, atleidimo kaip dėl esančios nuostatos, prieštaraujančios Konstitucijai. Konstitucinis Teismas minėjo, kad Konstitucijai prieštaravo net 16 nuostatų. Teisėjų parinkimo, skyrimo, paaukštinimo, atleidimo klausimai naujajame projekte iš esmės sprendžiami naujai. Šios procedūros yra sugriežtintos. Esmė ta, kad į teismų sistemą, į teisėjų korpusą neįsilietų pašaliniai asmenys, t.y. tie žmonės, kurie neturėtų būti teisėjais.

Dar trumpai keletą žodžių. Teisėjai, išlaikę egzaminus, bus įrašomi į registrus. Teisėjų taryba sudarys Teisėjų atrankos komisiją. Atrankos komisija sudarys registrus asmenų, kurie galės pretenduoti ir užimti laisvas teisėjų vietas. Šios atrankos komisijos taip pat ves registrus ne tik teisėjų, kurie gali naujai dirbti ir užimti laisvas vietas, bet jos ves registrus ir tų asmenų, tų teisėjų, kurie sieks teisėjo karjeros, taip pat ves registrus tų asmenų, tų teisėjų, kurie planuos būti teismų pirmininkais.

Yra nauja nuostata ir nauja sprendimo tvarka, aš jai pritariu, prašyčiau ir Seimo narius pritarti. Šiuo metu Teismų įstatymas leidžia, kad prokurorai, advokatai ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai gali užimti aukštesnių instancijų teismų teisėjo vietą, eiti pareigas. Bet naujajame įstatymo projekte darbo grupė siūlo, kad prokurorai, advokatai, vidaus reikalų sistemos pareigūnai galėtų užimti ir būti teisėjais, bet karjerą pradėtų tik nuo pačios žemiausios grandies. Pirmiausia atsižvelgiama į tai, kad teismo darbas yra labai sudėtingas, tam reikia patirties ir įgūdžių, kad asmuo galėtų dirbti aukštesnės instancijos teismuose.

Noriu pabrėžti Teismų įstatymo projekto 50 straipsnio nuostatas. Jeigu dabar galiojančiame Teismų įstatyme numatytas amžiaus cenzas, kad teisėju gali būti paskirtas 25 metų asmuo, Lietuvos pilietis, tai naujajame projekte amžiaus cenzas nenumatytas. Manome, kad amžiaus cenzo nereikia, nes yra kiti reikalavimai, tai yra mokslo cenzas ir teisinio darbo stažas. Teisinio darbo stažas turi būti ne mažesnis kaip 5 metai. Jeigu žmogus baigia universitetą, jo amžius 22–23 metai, dar 5 metų praktinio teisinio darbo stažas, vadinasi, teisėju galės tapti tik asmenys, turintys 28–30 metų.

Kita naujovė, kuri yra numatyta parenkant teisėjus, yra ta, kad teisėjai yra skiriami iki 65 metų amžiaus. Šiame projekte yra numatoma, kad pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui, sukakus 65 metams, ta institucija, kuri paskyrė teisėją, galės pratęsti įgaliojimus iki 70 metų. Iš tikrųjų kai kurie teisėjai yra tokio amžiaus gana darbingi, todėl būtų labai gerai, kad tokią patirtį, žinias galėtų ir toliau panaudoti.

Kita problemų grupė – teisėjų statusas. Kokybiškai naujai ir aiškiai. Teismų įstatymo projekte formuluojamos nuostatos, apibrėžiančios teisėjų statusą, jų teises ir pareigas bei įtvirtinančios teisėjų nepriklausomumo garantijas. Apibrėžiant teisėjų statusą vadovaujamasi principine nuostata, jog įstatymu nustatyti teisėjų įgaliojimai lemia specialų teisėjų tarnybinį statusą, kuris, turėdamas atskirą reguliavimo mechanizmą, būtiną teismų nepriklausomumui užtikrinti, skiriasi nuo valstybės tarnautojų, kitų valstybei dirbančių asmenų tarnybinio teisinio statuso. Šio statuso savitumas pasireiškia tik tam tikraisiais teisėjų veiklos ribojimais ir draudimais, jų veiklos garantijomis.

Penkta problemų grupė, kuri sprendžiama projektuose, – tai teisminės valdžios savivalda. Jos išorinė struktūra nekinta ir yra tokia: visuotinis teisėjų susirinkimas, Teisėjų taryba, teisėjų garbės teismai. Tačiau naujajame projekte po Konstitucinio Teismo sprendimo yra suteikta apskritai nauja Teisėjų tarybai kompetencija. Teisėjų tarybos kompetencijai priskiriami ne tik teisė patarti dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų. Šalia numatomos Teisėjų tarybos teisės sudaryti būtinas komisijas, sudaryti teismų administravimo, teisėjų specializacijos teismuose klausimus, tvirtinti tam tikrus teisės aktus, kontroliuoti Lietuvos nacionalinės teismų administracijos prie Teisėjų tarybos veiklą, svarstyti ir aprobuoti teismų ir Nacionalinės teismų administracijos biudžeto projektus bei spręsti kitus svarbius teismų veiklos klausimus. Bet to, Teisėjų taryba galės reikalui esant sudaryti kitas vadinamąsias ad hoc komisijas. Šeštas klausimų ratas – tai teisėjų drausminės atsakomybės mechanizmas. Buvęs drausminės atsakomybės mechanizmas tiesiog, sakyčiau, buvo nepateisinamas. Reikia pritarti Konstitucinio Teismo išvadoms, pavyzdžiui, niekaip nebuvo galima paaiškinti to, kad vykdomosios valdžios atstovas, šiuo atveju konkrečiai teisingumo ministras, teisėjui galėjo iškelti drausmės bylą. (Balsai salėje) Gerai, aš savo pasisakymą sutrumpinsiu.

Prie Teisėjų tarybos bus įsteigta nacionalinė teismų administracija, kuriai numatoma vykdytojo… techninį Teisėjų tarybos aptarnavimą ir aprūpinimą. Ir paskutinis ratas (aš trumpinu), kitos problemos, finansavimas šiuo metu yra jau sprendžiamas, ir Teisingumo ministerija, teisingumo ministras nuo finansavimo pagal Konstitucinio Teismo išvadas yra nušalintas. Šiuo metu asignavimų valdytojai yra konkretūs teismais.

Ir paskutinis ratas – tai socialinės garantijos, kurios visuomet sukelia daugiausia diskusijų. Žinoma, socialines garantijas darbo grupė labai pamatuotai sprendė atsižvelgdama į realias valstybės ekonomines finansines galimybes. Sakyčiau, teisėjams yra nenumatytos kokios nors išskirtinės šioje srityje garantijos. Viena norėčiau paminėti – tai teisėjo pensinis aprūpinimas. Šiuo metu yra, sakyčiau, nepakankamai ši problema išspręsta. Jūs neseniai posėdyje atleidote du Aukščiausiojo Teismo teisėjus jiems sukakus 65 m. amžiaus. Vienas iš jų išdirbęs teisėju 40 metų. Šiuo metu jam paskirta pensija 600 Lt. Aš norėčiau pavyzdį pasakyti. Aukščiausiajam teisme yra budintis policininkas, yra policijos postas, kad palaikytų tvarką Aukščiausiajame Teisme. Budinčio policininko pensija (jis atidirbo policijoje 20 metų) šiandien 1500 Lt. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad teisėjų pensinis klausimas šiuo metu neturėtų būti sprendžiamas, nes pensijų klausimus ateityje numatoma sureguliuoti. Tačiau šį klausimą reikia spręsti ne ateityje, o jau šiandien. Ir mes siūlome ne kokias nors išimtines sąlygas dėl pensijų, bet siūlome, kad teisėjams būtų mokama tokia pensija, kaip šiuo metu yra mokama Prokuratūros, STT tarnybos, Saugumo departamento kariškiams, kalėjimų prižiūrėtojams ir kitų teisėsaugos struktūrų pareigūnams.

Kitas klausimas – dėl atostogų. Žemiausios grandies teisėjams gali būti taip, kad atostogos gali būti net trumpesnės nei valstybės tarnautojų pagal Valstybės tarnautojų įstatymą. Valstybės tarnautojams atostogos numatytos skirti už ištarnautus metus. Atostogos tarnautojams šiuo metu gali būti ilgesnės, nei numatytos apylinkių teisėjams. Todėl yra projekte numatyta, kad atostogų klausimas tokiais atvejais būtų sprendžiamas pagal taisykles, numatytas valstybės tarnautojams.

Na ir butų klausimą norėčiau paliesti, nes aš šiandien jau išgirdau visuomenėje kai kuriuos Seimo narius komentuojant būtent socialines garantijas. Noriu paminėti įstatymo projektą dėl Teismų įstatymo įsigaliojimo. Ten yra numatyta, kad reikėtų leisti (ir aš prašyčiau, kad Seimas pritartų šiai nuostatai), kad teisėjai galėtų išsipirkti tarnybinius butus. Aš noriu paaiškinti situaciją. Matyt, Seimo narys komentuodamas ir neteisingai visuomenėje nušviesdamas šias projekto nuostatas klaidina visuomenę. Situacija buvo tokia: 1995 m., kai buvo suformuota nauja teismų sistema, formuojant teismų sistemą labai opiai iškilo butų problema, teisėjų aprūpinimas butais. Valstybės galimybės šioje srityje buvo gana ribotos. Čia kalbama apie Apygardos ir Apeliacinio teismo teisėjų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis. Valstybė skyrė lėšų, kad šie teisėjai galėtų rinkos kaina nusipirkti butus. Tačiau, kaip minėjau, valstybės parama buvo nepakankama, todėl įsigyjant šiuos butus už valstybės skirtus pinigus buvo galima nupirkti dviejų kambarių butą. Tačiau teisėjai buvo su šeimomis, žinoma, tokios sąlygos nepatenkino. Teisingumo ministerija buvo leidusi, kad teisėjai savo lėšomis prisidėtų prie šių butų nusipirkimo. Taigi faktiškai ir juridiškai yra toks įdomus buto bendrosios nuosavybės statusas. Ir tokiu atveju keliama problema tik tokia, kad teisėjas galėtų valstybei grąžinti tuos pinigus, kuriuos valstybė yra sumokėjusi už to buto nupirkimą. Man atrodo, kad čia valstybė neturės nė cento nuostolio ir problema bus galutinai išspręsta. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Tačiau yra bene 14 Seimo narių, norinčių jūsų paklausti. Dar kartą primenu, kad svarstome visus klausimus, teikiamus kartu su Teismų įstatymo projekto nauja redakcija, todėl klausimai taip pat gali būti užduodami dėl visų teikiamų įstatymų projektų. Pirmasis klausia Seimo narys A.Sysas. Prašom, kolega.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis teismo pirmininke, kadangi šiame įstatyme, bent jau mano galva, yra labai daug išskirtinių dalykų, siūloma ir kiekybiniu, ir kokybiniu principu praplėsti tas socialines garantijas, apie kurias jūs kalbėjote, gal jūs galėtumėt pasakyti, kiek papildomai lėšų reikės šioms pataisoms įgyvendinti? Įstatyme apie tai nieko neužsimenama, tik parašoma, kad šio įstatymo įsigaliojimas neigiamų pasekmių neturės. Labai ačiū.

V.Greičius. Gerbiamasis Seimo nary, aš iš jūsų klausimo galiu tiktai padaryti išvadą, kad jūs iš tikrųjų neskaitėte projekto ir apibendrintai pateikėte tokį klausimą. Aš dar kartą kartoju, kad naujame projekte… (Balsai salėje) Aš atsakysiu, kodėl jūs neleidžiat man atsakyti. Aš dar kartą kartoju, kad kokių nors išimtinių sąlygų teisėjams nėra numatyta. Kalbant apie pensijas, aštriausias pensijų klausimas būtent toks (taip pat išskirtinių sąlygų niekas nereikalauja), kad tos pensijos būtų mokamos tokios, kokios mokamos policijos pareigūnams, kokios mokamos ir prokurorams. Jeigu klausiate, kiek pinigų reikėtų papildomai šiam klausimui, tai papildomai reikėtų vienam mėnesiui apie 15 tūkst. Lt. Matyt, valstybėje tokia suma tikrai atirastų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Sakalas. Ruošiasi Seimo narys V.Popovas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, pastebima, nežinau, atsitiktinė ar ne, tokia tendencija, kad vos tiktai pradedamas svarstyti koks nors teismų įstatymas, tuoj pasirodo straipsnis, kaltinantis už ką nors teismus ar teisėjus. Štai šiandieną dienraštis apkaltino Aukščiausiąjį Teismą už tai, kad jis išsprendė bylą ne taip, kaip to tikėjosi viena iš teisinio ginčo šalių. Mano klausimas: kaip vertinate tokią tendenciją ir ar nenumatote šiame įstatyme ar kuriame nors kitame straipsnio, kuris priverstų visus bent formaliai gerbti teismus ir jų sprendimus? Ačiū.

V.Greičius. Iš tikrųjų šios dienos publikacija mane nuliūdino, nuliūdino ir žinomo politiko pozicija teismų atžvilgiu. Tai yra vykdomosios valdžios atstovas kaip tik, priešingai, jeigu mato kokią nors problemą teismų veikloje, tai aš įsivaizduoju, kad tos problemos turėtų būti aptartos ir ieškoma būdų, kaip tas problemas reikėtų šalinti, tačiau reiškiami nepamatuoti priekaištai. Pirmiausia jau praktikoje buvo tokių atvejų, kada politikai, žinomi politikai, siūlė teismų sprendimų nevykdyti. Tai yra labai neteisingi siūlymai. Sakyčiau, tokie siūlymai, žinoma, aidu atsilieps ir kitiems žmonėms. Teismų sprendimai įgyja įstatymo galią ir juos reikia vykdyti. Kai siūlo tokius dalykus ir politikai viešai sako, tai tenka iš tikrųjų tik apgailestauti. Kas dėl atsakomybės už šiuos klausimus, būtent už tokius veiksmus atsakomybė jau yra ir Baudžiamajame kodekse, yra daugybė normų. Gaila, aš nematau šio Seimo nario salėje. Aš šiandien paklausčiau jo, žinoma, kaip piliečio, kaip Seimo nario, kaip politiko. Kai kalbame apie kyšius, norėčiau paklausti, kam, kokiems teisėjams jis davė tuos pinigus, ar iš tikrųjų spaudai tuos dalykus jis pasakė. Na, jeigu tokie pinigai yra sumokėti papirkimui, tai kodėl jis… pagaliau ta byla, jo reikalavimai nebuvo patenkinti. Mane tokie politikų veiksmai iš tikrųjų labai liūdina.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V.Popovas, po to G.Šileikis.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš tiksliai nežinau, kas rengė visą paketą įstatymų, tačiau aš turiu Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, į kurias pabandžiau atidžiau pasiūrėti. Tose išvadose yra svarstytini ir diskutuotini pagrindinio bazinio įstatymo projekto 29 straipsniai arba jų dalys, paminėtos net dviejų Konstitucijos straipsnių trys dalys. Ar neatrodo, kad, tiesą sakant, 138 straipsniams per daug Seimo Teisės departamento pastabų? Ar nemanote, kad reikėtų atsižvelgti į šias pastabas ir po to teikti bent jau tą pagrindinį bazinį įstatymo projektą? Ačiū.

V.GREIČIUS. Aš su šiom pastabom esu susipažinęs. Norėčiau atsakyti į šį klausimą, kad šis įstatymų projektų paketas buvo rengiamas Prezidento, Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos iniciatyva. Buvo sudaryta darbo grupė, į kurią įėjo visų grandžių teisėjai, Teisingumo ministerijos atstovai, Prezidentūros atstovai. Prezidentas, prieš teikdamas šiuos įstatymų projektus Seimui, juos buvo pateikęs ir Vyriausybei. Vyriausybei įvairios ministerijos taip pat pateikė savo pastabas. Tos pastabos buvo analizuojamos su Prezidentūros atstovais. Jas analizuojant aš taip pat dalyvavau. Tenka tik apgailestauti, kad dauguma pastabų (apie 90%) labai nepamatuotos, nepagrįstos, nekonkrečios. Jos iš esmės buvo atmestos. Tik nedidelė dalis pastabų, kurios iš tikrųjų yra tinkamos, buvo realizuotos projekte.

Dėl jūsų klausimo apie pastabas. Taip pat esu susipažinęs ir apgailestauju, kad vėlgi yra nemažai nepamatuotų pastabų. Yra 2 pastabos, kurioms aš pritarčiau. Į jas būtų galima atsižvelgti ir padaryti tam tikras projekto pataisas. Aš manau, kad iš tikrųjų pastabų bus ir daugiau. Projektų rengimo grupės nariai ir aš pats, kaip Prezidentūros atstovas, manau, kad komitetas šiuos momentus galės aptarti ir situacija, man atrodo, bus visiškai aiški.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti Seimo narys G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti, ar jūs esate teikęs savo siūlymus, kai buvo svarstomas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas bei Atostogų įstatymas, nes pagal jūsų teikiamo projekto 93 ir 95 straipsnių antrąsias dalis teisėjams yra siūloma numatyti išskirtinę padėtį, išskirtinius pageidavimus, reikalavimus? Ar nemanote, kad tai šiek tiek galbūt prasilenkia su kai kuriais etiniais klausimais? Ačiū.

V.GREIČIUS. Dėl teisėjų atlyginimų ir kitų jų minėtų klausimų. Reikėtų tuos klausimus ir įstatymą, kurį minėjote… man taip pat teko dalyvauti ir svarstant tas pastabas. Aš noriu kreiptis į visus Seimo narius, nes man atrodo, kad tokių klausimų, kokius tamsta man dabar pateikėte, ateityje tikrai nebus. Pirmiausia aš siūlyčiau Seimo nariams susipažinti su 1994 m. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija ER 12, taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gynimo konvencijos 6 straipsnio nuostatas, Jungtinių Tautų pagrindinį principą dėl teisėjų nepriklausomumo, patvirtintą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1985 metais. Ten yra rekomenduojama ir siūloma demokratinių šalių parlamentams ir visuomenei, kaip reikia išspręsti teisėjų atlyginimų, teisėjų materialinio aprūpinimo ir visus kitus klausimus, kurie susiję su teismų nepriklausomumo klausimais. Man atrodo, susipažinus su tais tarptautiniais dokumentais, kurių, pabrėžiu, Lietuva yra įsipareigojusi laikytis, tokių klausimų tikrai nebus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Baura. Prašom.

A.BAURA. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti dėl 134 straipsnio – “Advokato dalyvavimas vykdant teisingumą”. Ar teikiama nuostata, jog atstovauti arba ginti Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamose bylose gali advokatas, turintis Advokatų tarybos leidimą, nepažeidžia ginamojo asmens teisių, nes, tarkime, žemesnės instancijos teismuose jį ginti gali tas pats advokatas, o, sakykime, priėjus iki Aukščiausiojo Teismo, neturintis to leidimo iš esmės atkrenta?

V.GREIČIUS. Ši naujojo Teismų įstatymo projekto nuostata nėra nauja. Ši nuostata buvo tarpukario Lietuvoje, ir ji buvo griežtesnė. Šiuo metu ši nuostata liberalesnė. Iš savo ir tų asmenų, kurie rengė projektą, praktikos aišku, kad Aukščiausiajame Teisme žmonėms atstovauti turi itin kvalifikuoti advokatai. Būtent nuo advokatų darbo kartais priklauso, deja, ir bylos rezultatas. Atsiprašau, tokia praktika buvo ne tik tarpukario Lietuvoje. Noriu pabrėžti, rengiant projektą, aš neminėjau ir daugybės kitų nuostatų. Buvo išstudijuota Vakarų Europos valstybių, demokratinių valstybių, patirtis, buvo išstudijuota Amerikos ir kitų valstybių patirtis. Žinoma, naudinga patirtis, atsižvelgiant į Lietuvos tradicijas, buvo perkelta į naująjį projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasitarti su jumis. Dar nori klausti 10 Seimo narių, tačiau mes jau esame išnaudoję pagal posėdžių darbotvarkę numatytą skirtą laiką. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šie įstatymų projektai yra… Gal dar prašyčiau jūsų, pone Greičiau, nepalikti tribūnos. Mes galėsime pasitarti, kaip elgsimės toliau. Tai yra pateikimo stadija. Ar norintys klausti galėtų sutikti su tuo, kad mes baigiame pateikimą ir judame į priekį, nes atsiliekame nuo darbotvarkės? (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pirmininke, tada bent jau paskirstykite taip, kad galėtų paklausti nors po vieną žmogų iš frakcijų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų priimtinas toks pakankamai racionalus pasiūlymas – po vieną iš tų frakcijų, kurios dar neuždavė nė vieno klausimo? (Triukšmas salėje) Gerai. Pradedame iš eilės pagal frakcijas. Klausia A.Poplavski. Ruošiasi A.Salamakinas. A.Poplavskio nėra salėje. Klausia A.Salamakinas. Prašom, kolega.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, mano klausimas trumpas. Jūs labai daug kalbėjote apie tai, kas gali užimti teisėjo vietą, socialines garantijas. Visa tai suprantama. Tačiau mano klausimas toks: o teisėjo, jau paskirto, sakykim, 10 metų dirbančio, atsakomybė už savo veiksmus, už savo priimtus sprendimus? Aš matau, tik 122 ir 123 straipsniai, t.y. Garbės teismas. Kas tai yra Garbės teismas, yra apibrėžta, tačiau, na, pripažinkime, teisėjai irgi klysta, kartais klysta specialiai, aš taip įvardyčiau, ar net specialiai, tačiau girdime, kad klaidų daro. Vis dėlto kokia numatoma teisėjų kaip ir visų piliečių atsakomybė?

V.GREIČIUS. Yra numatyta teisėjų drausminė atsakomybė. Noriu pažymėti, kad senajame dabar veikiančiame Teismų įstatyme numatyta, kad toks ryškus kišimasis į teisėjų nepriklausomumo vykdomosios valdžios… dabar veikiančiame Teismų įstatyme numatyta, aš jau minėjau, kad drausminę bylą teisėjui galėjo kelti net ministras. Tie dalykai yra nesuderinami, ir aš nežinau, su tokiu įstatymu tikrai mums būtų užtrenktos durys, stojant į Europos Sąjungą.

Kas susiję su drausmine atsakomybe, kaip tai reglamentuojama naujam Teismų įstatyme? Naujame Teismų įstatyme numatyta, kad drausmės bylą galės iškelti Drausmės ir etikos komisija. Projekte aptarta, kaip ta komisija yra sudaroma, iš ko sudaroma. Detaliai yra aptarta. Ji gali iškelti drausmės bylą. Toliau yra numatyta, kas gali inicijuoti drausmės bylos iškėlimą teisėjui. Tų pareigūnų ratas yra gerokai išplėstas. Drausmės bylą inicijuoti teisėjui galės teismo, kuriame dirba pirmininkas ir aukštesnio teismo pirmininkai, Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas, taip pat drausminės bylos iškėlimą galės inicijuoti ir teisingumo ministras. Žinoma, iškėlus drausmės bylą, yra numatyta du garbės teismai. Vienas Garbės teismas yra numatytas teismams iki Aukščiausiojo Teismo, kitas Garbės teismas numatytas Aukščiausiajam Teismui. Garbės teismo funkcijos ir tai, kokius gali priimti sprendimus, aiškiai yra išdėstyta. Garbės teismas gali kelti net teisėjo atleidimo iš pareigų klausimą. Na, ir teisėjas, kaip pareigūnas, gali įvykdyti ir nusikaltimą. Šiuo atveju yra sprendžiamas apkaltos ir atleidimo iš teisėjų klausimas. Galimas ir baudžiamosios bylos kėlimo klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.GREIČIUS. Man atrodo, kad atsakomybės klausimai yra pakankamai aiškiai reglamentuoti ir, sakyčiau, pakankamai pamatuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė R.Juknevičienė. Prašau.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pirmininke, prieš keletą metų yra buvęs toks precedentas, kai signataras R.Astrauskas, ligotas ir suvargęs žmogus, už teisėjo įžeidimą buvo nuteistas kalėti. Šiandien turime viešai pareikštą žiaurų kaltinimą, jog visi teisėjai yra kyšininkai, dar būtent Aukščiausiojo Teismo. Tai padarė šio Seimo narys, vienas socialliberalų lyderių – ponas V.Uspaskich. Ar jūs nesiruošiate teismine tvarka ginti Aukščiausiojo Teismo garbės, o jeigu ne, ar tai reikštų, kad pono V.Uspaskich įžeidimas yra mažesnis negu pono R.Astrausko įžeidimas? Ir tada jau galbūt būtų galima, kad būtų visiškai teisybė ir sudėlioti visi taškai ant “i”, šio įstatymo 40 straipsnį, kuris skamba maždaug taip, jog teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims, papildyti tokia nuostata: išskyrus koncerną “Vikonda” ir “Krekenavos agrofirmą”.

V.GREIČIUS. Sakyčiau, klausime pastebėjau ne visai tikslių teigimų. Dėl kaltinimo “Visi teisėjai – kyšininkai”. Šiandien iš spaudos aš nematau, kad visi teisėjai būtų kaltinami kyšininkavimu. Žinoma, tenka apgailestauti, kai yra toks padidėjęs politinis aktyvumas krašte, kai Seimo rinkimai ir kandidatuojantys į Seimą ar kiti politikai taip svaidosi,o jokios atsakomybės už tai nėra. Man tenka taip pat apgailestauti. Čia priklauso daug ir nuo paties politiko vidinės kultūros.

Dėl dabar jūsų minėto R.Astrausko, kad yra tokių suvargusių ir varganų žmonių, kodėl jo … noriu pasakyti, kad įstatymas visus asmenis traktuoja vienodai ir jokių išimčių, ar jis suvargęs, ar nesuvargęs, nėra. Kai dėl Aukščiausiojo Teismo reakcijos į šiuos klausimus, kas šiandien yra rašoma “Lietuvos ryto” dienraštyje, man dar kartą tenka apgailestauti, aš esu nelinkęs priimti skubotų, nepamatuotų sprendimų. Situacija yra analizuojama ir sprendimą šiuo klausimu, manau, Aukščiausiasis Teismas ateityje priims.

Dėl šios publikacijos pasirodymo “Lietuvos ryto” dienraštyje noriu pasakyti, kad man iš tikrųjų “Lietuvos ryto” žurnalistas ponas Lekavičius vakar į dienos pabaigą skambino ir prašė, kad aš įvertinčiau tokius Seimo nario V.Uspaskich paaiškinimus, kad jis lyg ir papirkęs teisėjus. Aš paaiškinau žurnalistui, kad šiuo klausimu jis turėtų kreiptis į Civilinių bylų skyriaus pirmininką, nes tai susiję su civilinės bylos eiga ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos priimtu sprendimu. Tuo labiau kad tam žurnalistui tuo pačiu klausimu, ta pačia tema aš jau daviau interviu prieš metus ir aš turiu šio dienraščio straipsnį, kuriame mano samprotavimai yra gana aiškiai užfiksuoti. Tai aš nesuprantu, kiek tam pačiam žurnalistui, tam pačiam dienraščiui reikia tą patį aiškinti. Na, ir išsiaiškinus man su Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku, pasirodė, kad šis žurnalistas (tiesa, žurnalistui užsiminiau, jeigu Civilinių bylų skyriaus pirmininkas su jumis nekalbės, tai prašau man perskambinti ir aš tada, žinoma, bandysiu pareikšti savo nuomonę) su Civilinių bylų skyriaus pirmininku iš viso nekalbėjo ir man papildomai neskambino. Šito, matyt, paprasčiausiai nereikėjo.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš atsiprašau, galiu patikslinti?

V.GREIČIUS. Dėl atsakomybės, aš manau, kad ji visiems turi būti taikoma, ar tai būtų ministras, ar premjeras, ar garsus politikas, ar mažiau garsus, ar Seimo narys, ar tai būtų kaimo žmogus. Aš manau, kad įstatymas turi traktuoti ir traktuoja vienodai ir visiems turėtų būti atsakomybė. Dar daugiau aš norėčiau pasakyti. Politikų, Seimo narių aš įžvelgiu dar didesnę atsakomybę, jie labiau turėtų savo veiksmus apmąstyti. Šiuo atveju, jeigu politikas kaltina teisėjus, kad jis papirkęs, už papirkimą Baudžiamajame kodekse taip pat yra baudžiamoji atsakomybė. Žinoma, yra atsakomybė ir už kyšio ėmimą. Reakcija, kaip aš minėjau, manau, Aukščiausiojo Teismo bus.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutiniai du klausimai. Socialliberalų frakcijos atstovas E.Šablinskas bei mišrios grupės vardu Seimo narys K.Bobelis. Taigi kolega E.Šablinskas – pirmasis. Prašom. Ir tai bus paskutiniai klausimai.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo Pirmininke, kiek žinau, Vilniaus miesto trečiajam apylinkės teismui Prezidentas skyrė papildomai teisėjų dėl darbo apimties, bet kažkas užmiršo skirti piniginį fondą teisėjų sekretorėms. Ar gali vykti teismo posėdžiai be sekretorių? Ir kas turi sutvarkyti šitą klausimą?

V.GREIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų informacija nėra visiškai tiksli ir, žinoma, klausimas nevisiškai tikslus. Man labai malonu, kad tokius klausimus užduodat. Gal reikėtų iš tikrųjų man dažniau susitikti su Seimo nariais ir, matyt, kalbėti apie teismus, apie teismų situaciją, padėtį, kokios yra problemos, būtų aiškiau, ir jūs, man atrodo, noriau spręstumėt iškilusias problemas. Yra Seimo narių, kurie domisi teismų padėtimi, domisi teismų problemomis, tačiau tokių Seimo narių aš, deja, noriu pasakyti, yra vienetai. Dėl jūsų klausimo. Noriu pastebėti, kad dažnai teismams yra keliamos problemos dėl savalaikio bylų nagrinėjimo.

Dėl šio klausimo aš taip pat esu labai kategoriškas. Noriu pasakyti, kad pernai už bylų vilkinimą, nagrinėjimą ne laiku teisėjams esu iškėlęs apie 30 drausminių bylų. Skaičius gana didelis. Bet yra ir objektyvių priežasčių, aš tuo įsitikinau aplankęs beveik visus teismus. Noriu pasakyti dėl Klaipėdos, Kauno, Visagino. Šiandien kalbama apie teisėjų atlyginimus, ir norėčiau Seimo narių paprašyti padėti teisėjų tarybai sukomplektuoti teismą Visagino mieste. Teisėjų paieškos tęsiasi jau ne vieną mėnesį. Teisėjų taryboje 6 kandidatai prašėsi į laisvas Vilniaus miesto teismų vietas. Iš tų šešių keliems buvo pasiūlyta važiuoti į Visagino miestą, tada bus atvertos durys į bet kurį teismą, bet nė vienas nepanoro važiuoti. Ten galima siūlyti ir didesnius atlyginimus, bet norinčių nėra. Iš Visagino miesto teismo bylos siunčiamos į aplinkinius teismus, todėl pagrįstai kyla gyventojų nepasitenkinimas šiuo klausimu.

Dėl Kauno ir Klaipėdos. Čia teisėjai yra labai apkrauti darbu. Noriu paminėti keletą skaičių ir noriu, kad Seimo nariai į tai atkreiptų dėmesį. 1995 m. Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta apie 8 tūkst. civilinių bylų. Šiandien šiame teisme bylų yra apie 19–20 tūkst. Noriu pasakyti, kad per tą laiką jokių investicijų, jokių papildomų etatų šiems teismams nėra skirta. Man asmeniškai nusibodo kariauti. Kiekvieną dieną aš turiu maldauti politikų, turiu maldauti valstybės vadovų, kad atsižvelgtų į tą padėtį, kad skirtų pinigų. Praeitais metais įtikinau Prezidentą, ir Klaipėdos, Kauno ir Visagino miesto teismams buvo skirti papildomi etatai, bet Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nepavyko įtikinti ir pinigų nebuvo skirta.

Šiais metais koreguojant biudžetą man pavyko įtikinti Vyriausybę ir ji sutinka, kad šiems teismams būtų skirtos papildomos lėšos. Aš prašysiu ir Seimo narių, kad į tai atsižvelgtų.

Dėl Vilniaus miesto trečiojo teismo. Pinigų nėra, mes tai žinome. Ieškome visokių būdų, kaip išspręsti šią problemą. Vilniaus miesto trečiojo teismo darbo krūvis išaugo dvigubai. Be to, trečiajame teisme tragiškai trūksta patalpų, nors kai kada patys Seimo nariai man asmeniškai, drįstu pasakyti, trukdo spręsti tą problemą. Nežinau, ar kokioje kitoje demokratinėje valstybėje yra tokios sąlygos, kai teisėjas dirba 5 kv.m ploto kabinete. Teisėjai dirba palėpėse. Kaip mes sprendžiame trečiojo teismo problemą? Iš kitų teismų yra perkelti etatai į trečiąjį teismą su sekretorėmis, su teisėjų etatais ir su pinigais.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis apie teismų sprendimo privalumus aiškiai pabrėžia, kad teismų sprendimai privalomi ir turi būti vykdomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai yra tik popieriuje, iš esmės niekas nevykdoma. Yra daug atsitikimų, ir jūs gerai žinote, kai apylinkės teismas, apygardos teismas, kasacinis teismas ir net Aukščiausiasis Teismas priima sprendimą pabrėždamas, kad tas sprendimas yra galutinis ir neapskundžiamas, ir įsigalioja nuo pasirašymo dienos. Po mėnesio ar kito tas pats ieškovas vėl iškelia naujas bylas apylinkės teisme. Kai apylinkės teisme nurodoma, kad tai jau yra Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas, kuris yra neapskundžiamas, tai apylinkės teismo teisėjas man asmeniškai yra pasakęs, kad jam visiškai nesvarbūs Aukščiausiojo Teismo sprendimai. Ir vėl tos nepagrįstos bylos tęsiamos ir tęsiamos…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, minutė klausimui.

K.BOBELIS. Aš klausiu, pirmininke. Prašom nepertraukti. Kai nutraukiate mintį, sunku pasakyti. Prašom elgtis kultūringai.

PIRMININKAS. Aš prašau laikytis Statuto normų.

K.BOBELIS. Tas teismo procesas (aš turiu daug skundų) vyksta ir vyksta, vis kartojasi, todėl bylos tęsiasi 3–4 metus. Ar nėra galimybės šiame įstatyme kaip nors parašyti, kad bylos, kurios jau yra išspręstos, nebūtų vėl pakartotinai sprendžiamos? Ačiū.

V.GREIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, manau, kad jūsų paliestas klausimas yra teismo procesinės veiklos klausimas, ir Teismų įstatyme tie klausimai neturėtų būti keliami. Tas klausimas, kurį jūs keliate, turi būti numatytas ir reglamentuotas bei sureguliuotas Civilinio proceso kodekse arba Baudžiamojo proceso kodekse. Teismų įstatymas yra principinis, nustatantis pagrindinius principus, o tai detalizuoja kiti įstatymai.

Aš suprantu ir žinau jūsų klausimo esmę ir kodėl jūs klausiate. Noriu pasakyti, kad tai yra sprendimų vykdymo problema. Sprendimų vykdymo problema, deja, Lietuvoje yra labai didelė. Civilinėse bylose sprendimų yra įvykdoma tik keli procentai. Tai yra visiškai nepateisinami dalykai. Aš nesuprantu vieno, juk yra institucija, kuri privalo užsiimti antstolių veiklos kontrole. Nepriklausomybė atkurta jau 11 metų, bet instrukcijos dėl antstolių veiklos ir šiandien dar nėra sukurtos. Tai yra didelis aplaidumas. Dėl kitos dalies, ar gali žmonės iš naujo kelti bylas, tai vėl asmenys (…) iškelti ieškininius reikalavimus… Manau, kad ir Civilinio proceso kodekse, ir iš dalies Baudžiamojo proceso kodekse yra pasakyta, kad tuo pačiu pagrindu byla negali būti iš naujo keliama. Toks sprendimas, jeigu yra išnagrinėta byla, gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui ir Aukščiausiajam Teismui. Pilietis gali tą pačią bylą atnaujinti tik su viena sąlyga – paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Jis gali kreiptis į teismą ir vėl paduoti tą patį atsakovą, bet visai kitu pagrindu, kitu aspektu. Tai galima ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Aukščiausiojo Teismo pirmininkui už atsakymus į klausimus ir įstatymų paketo pateikimą. Aš labai atsiprašau. Mes sutarėme, kad po vieną klausimą nuo frakcijos. Dėkoju pranešėjui. Klausimai yra baigti. Dabar turime apsispręsti dėl tolesnio įstatymų likimo. Norėčiau paklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar būtų prieštaraujančių, kad mes visus įstatymus svarstytume kartu ir apsispręstume? Nėra prieštaravimų dėl to. Dėkoju už supratimą. Gerbiamieji kolegos, svarstant ir apsisprendžiant dėl šių įstatymų paketo pateikimo stadijoje, vienas už, vienas prieš dėl balsavimo motyvų. Pirmasis yra A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Teismo pirmininkas paminėjo, kad šis įstatymų paketas pateiktas atsižvelgiant į finansines valstybės galimybes. Aš tuo labai abejoju, nes taip ir negavau atsakymo, kiekgi šis paketas kainuos mokesčių mokėtojams? Aš tikrai nemanau, kad 15 tūkst., kurį paminėjo teismo pirmininkas. Galbūt vienam teisėjui per mėnesį, gali būti. Vien tik pasižiūrėjus į šiandien svarstytą biudžetą, į darbo užmokesčio fondą ir norą gauti dar 3% papildomai teisėjų švietimui, tai sudaro nei daug, nei mažai, o 9 mln. litų. Manau, kad šis pagrindinis įstatymo projektas tai yra valstybės valstybėje kūrimas.

Aš tik pacituosiu keletą frazių iš šio įstatymo, ir Seimo nariai galės patys spręsti. Pirmiausia teisėjų atlyginimo mažinimas yra draudžiamas. Teisėjas į privalomąją karo tarnybą nešaukiamas, teisėjas neatsako už žalą, teisėjas negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir t.t., ir t.t. Jeigu mes kalbame apie garantijas, kurios pareikalaus ne vieno milijono litų, tai kažkodėl teisėjai nori būti prilyginti jėgos struktūroms. Kai mes kalbame apie pensijas, jėgos struktūros negauna socialinio draudimo pensijos, o teisėjai norėtų gauti ir socialinio draudimo pensiją, ir valstybinę pensiją. Tai, aišku, kainuoja. Bet keisčiausiai man atrodo, kai teisėjai siūlo, kad įstatymas galiotų atgaline data. Aš cituoju, kas parašyta viename iš lydinčiųjų įstatymų, tai yra jėgos struktūrų pensijų įstatyme. Yra parašyta: “Teisėjams įstatyme numatytos pensijos skiriamos ir mokamos nuo 2001 m. rugsėjo 1 dienos. Tačiau teisę nuo šios datos gauti paminėtas pensijas turi ir teisėjai, išėję į pensiją ir 1995 m. sausio 1 dieną.” Kodėl ne 1990 m., kodėl ne 1980 m.? Kaip galima siūlyti teisėjams? Teisėjai patys siūlo įstatymą, kuris galioja atgaline data. Dėl šito siūlau šiuos įstatymus atmesti ir grąžinti juos tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys R.Šukys, prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pastabos, kurios yra sakomos, yra rimtos, bet aš norėčiau pasakyti, kad teisingumas negali kainuoti pigiai. Aš kolegoms norėčiau priminti Konstitucijos 5 straipsnį, kuriame yra įtvirtintas valdžių atskyrimo principas, kur teismas vykdo teisingumą ir žmonėms reikia garantuoti galimybę gauti tą teisingumą. Šiuo atveju, matyt, pateikimui mes vis dėlto privalome pritarti, nes jau dveji metai yra rengiami Teismų įstatymo pakeitimai, lydinčiųjų įstatymų pakeitimai. Yra Konstitucinio Teismo nutarimai, kurie išaiškino ir nurodė, kad vykdomosios valdžios kišimasis į teismų veiklą, į teismų veiklos reglamentavimą yra netoleruotinas ir antikonstitucinis. Šis įstatymas tas problemas sprendžia. O dėl problemų, kurias pamatys komitetai, ir matys, kad jos yra spręstinos kitaip ir reikalauja kitokių politinių sprendimų, tai komitetai tokią galią turi ir įstatymus leidžiant Seime mes tikrai kažkokį konsensą, sutarimą, komitetuose rasime. Po pateikimo šiam visam įstatymų paketui aš siūlyčiau pritarti, nes iš tikrųjų problemas reikia spręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Prašau Seimo narius pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymų paketo pritariant ar nepritariant jiems po pateikimo. Prašau Seimo narius balsuoti. Vyksta balsavimas.

Už – 50, prieš – 2, susilaikė 12 Seimo narių. Įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta. Dabar turėtume apsispręsti dėl šių įstatymų svarstymo eigos. Manau, būtų pakankamai logiška ir Seniūnų sueiga siūlo, kad svarstant visus įstatymų projektus, pradedant Teismų įstatymu bei lydinčiaisiais teisės aktais, pagrindiniu komitetu būtų paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų prieštaraujančių dėl šio siūlymo? Prieštaraujančių nėra. Pagrindiniu komitetu svarstant visus šiuos klausimus yra skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į 2-4g klausimą. Papildomu yra siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar būtų prieštaraujama dėl to? Prieštaravimų nėra. Dėl 2-4i klausimo būtų siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar būtų prieštaraujama dėl tokio siūlymo? Prieštaravimų negirdžiu. Nutarta. Taip. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, aš labai norėjau pasiūlyti, nes yra visas paketas socialinių garantijų, kad papildomu komitetu dėl šio įstatymo būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir Atostogų įstatymas, ir pagrindinis, ir pensijos. Tai yra ta sritis, kurią kuruoja Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

PIRMININKAS. Na, turbūt ne apie visus dalykus mes kalbame, nes įgyvendinimo įstatymas, Civilinio proceso kodekso įstatymas nėra susiję su socialiniais reikalais. Nemėginkime apžioti to, ko nereikėtų. Dėl tų, kurie yra susiję, aš manau, yra pakankamai logiška ir turbūt pardedant nuo Advokatūros įstatymo, t.y. nuo 2-4f klausimo, iki pabaigos būtų galima pritarti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų skiriamas papildomu komitetu.

A.SYSAS. Ir 2-4a klausimas. Kad pagrindinis įstatymas.

PIRMININKAS. Ir 2-4a. Tvarka. Ar būtų?..

A.KUNČINAS. Galima dar?

PIRMININKAS. Palaukite. Ar būtų prieštaravimų dėl tokio siūlymo? Nėra prieštaravimų. Dar, matau, kolega A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Aš norėčiau siūlyti, kad dėl visų klausimų paketo būtų paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Visais klausimais.

PIRMININKAS. Visais?

A.KUNČINAS. Taip.

PIRMININKAS. Kokia logika?

A.KUNČINAS. Saugumo. Valstybės saugumo logika.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, manau, vargu ar pakanka tokių argumentų.

A.KUNČINAS. Komiteto pirmininko pavedimu aš siūlau. Mes manome, kad tai yra tikslinga.

PIRMININKAS. Statutas numato galimybę, kad jeigu komitetas nori, jis gali parodyti iniciatyvą ir teikti savo pasiūlymus. Taip. Matau N.Steiblienę. Prašom.

N.STEIBLIENĖ. 2-4i klausimas. Šito mes norėtume kaip papildomas.

PIRMININKAS. Taip, dėl 2-4i klausimo jau buvo pasakyta ir tam yra pritariama, o dėl visų, aš manau, jūs gal ne visai teisingai kolegos A.Sadecko nuomonę perdavėte, mes turime, kad tiktai dėl vieno, o ne dėl visų. Gerbiamieji kolegos, reziumuoju. Papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas dėl 2-4g klausimo, nuo 2-4f klausimo iki pabaigos papildomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą siūloma skirti papildomu dėl 2-4i klausimo. Ar yra priimtina, kad tokie komitetai skiriami papildomais? Taip pat papildomas dėl Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti data – pavasario sesija. Ši pavasario sesija. Ar priimtina? Dėkoju už supratimą. Taip nuspręsta. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas. Dėkoju jį pristačiusiems. Taip pat labai atiprašau, kad vėluojame su Seimo kontrolierių ataskaita, ir turėtume nedelsdami pereiti prie šio klausimo. Pirmininkavimą norėčiau perduoti kolegai A.Skardžiui. (Balsai salėje)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Prašau, kolega.

NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paprieštarauti dėl tų įstatymų, kad jie būtų svarstomi pavasario sesijoje. Pagailėkite komiteto. Šitokia apimtis ir dar per tas kelias pavasario sesijos savaites. Jūs norite, kad mes čia ir naktimis sėdėtume? (Balsai salėje)

Seimo nutarimo “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo” projektas NR.IXP-773 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vienas iš papildomų klausimų būtų Seimo nutarimas dėl Pirmininko komandiruotės, kuri įvyks birželio 14–16 dienomis, dėl Seimo Pirmininko pavadavimo. Kviečiu kolegą G.Steponavičių pristatyti šį Seimo nutarimą.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tai yra formalus klausimas ir, manau, jis tikrai neužtruks. Birželio 14–16 dienomis Seimo Pirmininkas ir grupė Seimo narių su oficialiu vizitu viešės Čekijos Respublikoje. Jo vizito metu siūloma šiuo nutarimo projektu pavesti Seimo Pirmininko pavaduotojui A.Skardžiui pavaduoti Seimo Pirmininką. Tai yra ne sykį teiktas siūlymas, todėl kviečiu Seimo narius pritarti šiam Seimo nutarimui.

PIRMININKAS. Jūsų niekas nenori paklausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume šį Seimo nutarimą priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.

Kolegos, prašau dėmesio dėl Seimo nutarimo. Po pateikimo mes pritarėme bendru sutarimu. Dabar reikėtų apsispręsti dėl nutarimo priėmimo pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra? Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. Priimta. Dėl 2 straipsnio? Taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas. Prašom kolegas registruotis. Kolegos, prašom registruotis, kadangi nebuvo registracijos rezultatų.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Kolegos, prašyčiau balsavimu išreikšti savo nuomonę dėl nutarimo dėl Seimo pirmininko pavadavimo. Kas už šį nutarimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš. Vyksta balsavimas.

Už balsavo 45 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas dėl Seimo Pirmininko pavadavimo birželio 14–16 dienomis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, prašau visų dėmesio! Visų vardu norėčiau pasveikinti K.D.Prunskienę. Ją, kaip buvusią Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę, taip pat apdovanojo Vokietijos Prezidentas didžiuoju nuopelnu – Kryžiumi su žvaigžde. Apdovanojimas buvo įteiktas šiandien. (Plojimai)

Seimo kontrolierių 2000 metų veiklos ataskaita

Gerbiamieji kolegos, kitas klausimas. Svarstysime Seimo kontrolierių 2000 metų veiklos ataskaitą. Kviečiu Seimo kontrolierę G.Račinskienę. Pranešimui skiriamos 5 minutės.

G.RAČINSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, per ataskaitinį laikotarpį iš ištirtų 243 skundų dėl valstybės įstaigų pareigūnų veiksmų daugiausia skundų – 62% buvo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, miškus bei vandens telkinius, todėl norėčiau apsistoti prie pagrindinių problemų šiuo klausimu.

Pagal pasiskirstymą veiklos sritimis aš tyriau skundus dėl Vilniaus, Panevėžio, Tauragės, Telšių ir Marijampolės apskričių viršininkų ir jų administracijų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Kaip ir 1999 metais, taip ir 2000 metais sunkiausiai nuosavybės teisių atkūrimas vyko Vilniaus apskrityje. Pažymėtina, kad visi skundai dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pareigūnų veiksmų buvo pripažinti pagrįstais arba iš dalies pagrįstais. Ne ką geresnė padėtis ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, kurio pareigūnai nesistengia pašalinti savo darbo trūkumų, o bando juos pateisinti įteisindami sudarytos iš savo skyriaus darbuotojų komisijos išvadomis, kurias patvirtina skyriaus vedėja Griganavičiūtė. Vilniaus apskrities viršininkas turėtų daugiau dėmesio skirti šių tarnybų veiklai.

Taip pat pažymėtina, kad per mažai dėmesio nuosavybės atkūrimo procesams skyrė Žemėtvarkos ir teisės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos, kuriam Žemės reformų įstatymu pavesta metodiškai koordinuoti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę problemų sprendimą. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių pažeidžiamos žmonių teisės atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką bei vandens telkinius, yra ne laiku priimti įstatymų lydimieji aktai. Iki šiol nėra priimti kai kurie teisės aktai, būtini Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui įgyvendinti. Kadangi nėra kompensacijų vertybiniais popieriais už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą mokėjimo tvarkos, stabdomas nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, ypač iki 1995 m. birželio 1 d. buvusia miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Dėl šios priežasties negali būti realizuojama ir kita teisinė nuostata, suteikianti Vyriausybės įgaliotai institucijai, piliečiui per 3 mėnesius nuo įstatyme numatyto teisės akto įsigaliojimo dienos neapsisprendus dėl išpirkimo būdo, priimti sprendimą atkurti nuosavybės teisę į piliečio turėtą turtą išperkant jį ir nurodant jo vertę, bet nenurodant išpirkimo būdo. Apskričių viršininkų priimti sprendimai, kuriuose kaip kompensavimo būdas nurodyta vertybiniai popieriai, yra neįgyvendinami ir pažeidžia piliečių teises. Dėl šios problemos sprendimo 2000 m. liepos mėnesį buvo kreiptasi į tuometinį finansų ministrą V.Dudėną, o tų pačių metų lapkričio mėnesį – į Ministrą Pirmininką R.Paksą su prašymu sparčiau spręsti minėtą problemą. Ministras Pirmininkas šių metų sausio 4 d. potvarkiu Nr.1 “Dėl darbo grupės sudarymo” sudarė darbo grupę neišspręstoms išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo problemoms išnagrinėti. Ši darbo grupė iki gegužės 1 d. savo išvadas bei pasiūlymus turėjo pateikti Vyriausybei. Belieka tikėtis, kad ši problema artimiausiu metu bus išspręsta.

Kita priežastis – netinkamas apskritims pavaldžių pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigų atlikimas, jų atskaitomybės ir geranoriškumo stoka. 2000 metais šalies kaimo vietovėse iš esmės buvo baigti rengti ir nustatyta tvarka patvirtinti kadastriniai vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektai. Žemės reformą reglamentuojančių teisės aktų numatyta tvarka šiuose projektuose piliečiams turėjo būti nustatytos grąžintinų natūra, įsigyjamų lygiaverčių ar perkamų iš valstybės žemės sklypų plotai ir ribos. Tačiau, kaip matyti iš nagrinėtų skundų, sprendžiant šiuos klausimus ne visada buvo laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o tai sukėlė pagrįstą piliečių nepasitenkinimą rajonų žemėtvarkos skyriaus pareigūnų ir projektavimą atliekančių organizacijų darbuotojų neteisėtais veiksmais. Dvejų metų praktika rodo, kad apskričių administracijos, būdamos užsakovai, nepakankamai, o kartais ir visai nekontroliuoja projektavimą vykdančių darbuotojų atlikto darbo, nors už jį apmokama valstybės biudžeto lėšomis. Tuo tarpu tiriant skundus nustatomi šiurkštūs įstatymų ir žmonių teisių pažeidimai. Ypač tai aktualu, kai projektavimą atlieka privatūs asmenys, uždarosios akcinės bendrovės, individualios įmonės, su kuriais sutartis yra sudariusios apskričių administracijos ir kurių veiksmų Seimo kontrolieriai negali vertinti. Todėl neatsitiktinai suprojektuojami sklypai, ypač prie ežerų, nesilaikant Žemės reformos įstatyme nustatyto eiliškumo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Norėčiau pateikti keletą pastabų dėl nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo. Pagal galiojančius įstatymus žemė savininkams mieste natūra negrąžinama. Miestuose nuosavybės teisės į žemę piliečiams atkuriamos perduodant neatlygintinai prie pastatų jų naudojamus žemės sklypus arba naujus Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypus. Už likusį plotą valstybė piliečiams atlygina įstatymo nustatytais būdais. Apskrities viršininko sprendimas priimamas tik po to, kai savivaldybė yra parengusi, nustatyta tvarka patvirtinusi ir apskrities viršininkui pateikusi šių sklypų detaliuosius planus. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatytais terminais savivaldybės detaliųjų planų neparengė. Vyriausybė tik 1998 metų liepos 23 d. Nr.9-20 patvirtino naujų žemės sklypų dydžius miestuose. Dėl šių priežasčių nuosavybės teisių atkūrimas į miesto žemę užsitęsė. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo stabdomas ir dėl to, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimus nagrinėjo skirtingos institucijos. Praktika rodo, kad funkcijų perdavimas, ypač dokumentacijos, vykdavo neskaidriai ir taip buvo sudaromos prielaidos pareigūnams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Apibendrinant tokių skundų tyrimo duomenis darytina išvada, kad nuosavybės teisių atkūrimas piliečiams miestuose užsitęsė dėl to, jog pagal galiojančius įstatymus ir poįstatyminius aktus dalis funkcijų atkuriant šias teises yra priskirta apskrities viršininko administracijai, dalis miesto savivaldybei.

Įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2001 metų balandžio 2 d. nutarimui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ir 12 straipsnio 3 punktas negali būti taikomi. O tai reiškia, kad šiuo metu daugeliui buvusių žemės savininkų stabdomas nuosavybės teisių atkūrimas. Todėl tikėtina, kad Seimas ir Vyriausybė artimiausiu metu priims būtinus teisės aktus. Nuosavybės teisių atkūrimo procesą stabdo ir tai, kad 1999 metų gruodžio 23 d. įstatymu buvo (…) kompensavimo pinigais terminai. Žemės reforma vyksta jau dešimtį metų. Vyriausybė turėtų rasti lėšų šiam procesui pabaigti. Reikėtų pažymėti, kad skundų tyrimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimo yra gana sudėtingas.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamoji pranešėja, 5 minutės buvo skirta pagal reglamentą. Jūs viršijot pusantros minutės. Ataskaita yra internete. Visi perskaitys. Nebūtina ją visą pristatinėti. Ir kitų prašyčiau taip pat spėti per 5 minutes.

G.RAČINSKIENĖ. Tai gerai, jeigu…

PIRMININKAS. Jus norėtų klausti du Seimo nariai. Diskusijos šiaip nėra. Tai aš atsiprašau, dar tiktai klausomės pirmųjų pranešėjų ataskaitos. Tad dėkočiau tada poniai pranešėjai ir kviesčiau Seimo kontrolierių K.Milkeraitį. Jūs galite klausti pranešėjų. Jums, primenu, taip pat 5 minutės pranešimo.

K.MILKERAITIS. Sudėtinga bus. Pone Seimo vicepirmininke, gerbiamasis Lietuvos Respublikos Seime! Metinėje skundų tyrimo ataskaitoje, raštu Seimo kontrolierių Seimui pateiktoje kovo mėnesio 15 d., iš mano ir padėjėjų išnagrinėtų 430 skundų pusę sudarė nusiskundimai apskričių viršininkų administracijų darbu, ten dirbančiais pareigūnais. Daugiausia tai skundai dėl žemės, dėl nuosavybės teisių negrąžinimo. Iš 225 ataskaitiniais metais nagrinėtų skundų dėl nuosavybės 131 skundas pripažintas pagrįstu. Būdingiausi pagrįsti piliečių skundai dėl kaimo žemės esti dėl vilkinimo grąžinti žemę natūra, pasireiškiantys apskričių viršininkų sprendimų nepriėmimu. Toks neveikimas yra dėl Kompensacijų įstatymo būklės, Vyriausybei nepriimant nutarimo apie atlyginimą vertybiniais popieriais už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą.

Daug skundų, ypač iš Kauno, buvo dėl žemės, kuri 10 metų naudota mokslo ir mokymo reikmėms, pažeidžiant ten nuosavybės laukiančių pretendentų interesus. Skundai dėl nuosavybės teisių į miestų žemę atspindi išties dramatišką padėtį. Vangiai rengti detalieji planai, teisintasi lėšų trūkumu, kitais motyvais. Kaune laukiančių piliečių eilė siekia 6 tūkstančius, panaši padėtis Palangoje. Daug žmonių nebesitiki sulaukti savo teisių realizavimo. Padėtį galima iliustruoti miesto, kuriame dėl istorinių aplinkybių neliko senųjų savininkų, – Klaipėdos pavyzdžiu.

Uostamiestyje per dešimtmetį gauti 187 pareiškimai atkurti žemės nuosavybę. Iš jų tik 39 pretendentams nuosavybės teisės atkurtos. Likusių pretendentų problemos neišspręstos arba nebaigtos spręsti. Atsakomybės už tokį proceso užvilkinimą nenori prisiimti nei miesto valdyba, nei apskrities viršininko administracija.

Gerbiamieji Seimo nariai, valstybė, įsipareigodama atkurti pažeistą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kaip faktinis to turto valdytojas, prisiėmė ir prievolę neperleisti to turto kitiems asmenims tol, kol nebus galutinai išspręstas šio turto grąžinimo klausimas. Tad kodėl atsiranda skundų ir kiek čia pareigūnų kaltės? Per abi Seimo kontrolierių kadencijas kasmetinėse ataskaitose kreipiamas įstatymų leidėjų dėmesys, žmonės skundžiasi įstatymų nuostatomis, jų kaita, priimtais specialiaisiais įstatymais bei jų įgyvendinimui skirtais poįstatyminiais aktais, nes juose mato savo teisių pažeidimus. Seimo nutarimo projekte “Dėl Seimo kontrolierių įstaigos veiklos” 2 straipsnio 2 dalyje rašoma: “Siūlyti Seimo kontrolieriams, kad jie, gindami nuo pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo nukentėjusių asmenų teises, išnaudotų visus jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgalinimus, įskaitant kreipimąsi į teismą dėl pareigūno, nusižengusio biurokratizmu ar piktnaudžiavimu, atleidimo iš darbo, taip pat kad dėl pareigūnų veiksmų nukentėjusiems asmenims būtų kompensuojami nuostoliai”.

Tačiau gausiame besiskundžiančių dėl žemės nuosavybės teisių negrąžinimo bei reikalaujančių jų sugrąžinimo natūra būryje – tai vis asmenys, kurie per 1991–1992 metus pateikė agrarinėms reformoms prašymus atkurti nuosavybės teises. Jie tikėjo įstatymuose deklaruota nuostata, kad iki okupacijos turėtos nuosavybės teisės turi tęstinumą, nes turtą nustojo valdyti prieš savo valią, svetimai jėgai panaudojus prieš juos prievartą. Tačiau žemei esant neužimtai, žinant, kad yra gyvi asmenys, siekiantys nuosavybės teisių atkūrimo, visuomenės poreikio į šią žemę, tame tarpe socialinio, tinkamai neišanalizavus ir nepatikrinus žemė parduota naujiems savininkams kaip valstybinė, parduota prieš tai jos neišpirkus ir nebandžius tartis su pretendentais. Štai tokia sunkiausiai išsprendžiamų skundų esmė.

Kitas tradiciškai gausus skundų srautas yra dėl teisėsaugos ir ypač prokuratūros darbo. Jau pirmos kadencijos kontrolieriai kėlė problemą, kad apginti pažeistas piliečių teises trukdė netobulas Seimo kontrolierių įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant procesinius veiksmus dažnai sąmoningai pažeidžiamos žmonių teisės, siūlytame įstatymo pataisų projekte buvo numatyta nuostata, kad kontrolieriai netiria prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau tiria skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų atliekant procesinius veiksmus. Tai buvo teisinga nuostata, nes Baudžiamojo proceso įstatymas dažnai praktikoje traktuojamas ne piliečių naudai. Atsiranda žmogaus teisių apgynimo problema. Deja, pozityvūs ano Žmogaus teisių komiteto ir kitų Seimo narių siūlymai nebuvo priimti didele dalimi dėl Generalinės prokuratūros pozicijos. Tuo metu atsižvelgta į kategoriškus prokurorų prašymus, kaip jie juos pavadino, Seimo Teisės departamentui. Po to prokuratūra liko nebekontroliuojama ir be deramos vidinės savikontrolės.

PIRMININKAS. Jūs išnaudojote 5,5 minutės. Kolegos, aš labai prašau sekti laiką. Prašome baigti. Jūsų niekas nenori klausti.

Kviečiame kitą pranešėją – Seimo kontrolierių R.Valentukevičių. Jums, primenu, taip pat 5 minutės, kolega.

R.VALENTUKEVIČIUS. Pone pirmininke, gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai!

Atsiskaitydamas jums už savo veiklą 2000 metais (aš gyniau piliečių teises nuo savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo), dėl laiko stokos negaliu jums pateikti išsamios ataskaitos ir tų problemų, kurias mums kelia piliečiai. Paminėsiu vieną kitą momentą, kuriuos, mano manymu, šiandien reikia žinoti Seimui.

Seimo nutarimu ir mūsų valdybos paskyrimu man paskirta tirti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimą ir biurokratizmą. Turiu pasakyti, kad per praėjusius metus priėmiau 373 sprendimus, kuriuose nurodžiau, rekomendavau ištaisyti vieną ar kitą savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo atvejį. Turiu pripažinti, kad 222 atvejais mano rekomendacijos buvo sėkmingai vykdomos. Tai sudaro apie 79% darbo. Kartu dar yra dalis rekomendacijų, kurios yra vykdomos ir artimiausiu metu bus sprendžiamos teigiamai.

Dėl laiko stokos plačiai nekalbėsiu apie tai, kodėl piliečiai skundžiasi ombudsmenų institucijai, tik noriu pabrėžti, kad per pastaruosius šešerius metus ši nauja demokratijos plėtojimo institucija, t.y. ombudsmenai, po truputį skinasi kelią link demokratijos plėtros ir artėja prie pasaulio ir Europos ombudsmenų institucijų keliamų reikalavimų.

Noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, neminėdamas kitų problemų, į vieną problemą – turto restituciją. Jūs, be abejo, visi puikiai žinote, kad priimtas įstatymas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų vienareikšmiai sako, jog jeigu pateikiami dokumentai atitinka visus įstatymo reikalavimus, nuosavybė turėtų būti atkurta.

Turiu pasakyti, kad nuo įstatymo priėmimo Respublikoje atkurta nuosavybė beveik 56% buvusių savininkų. Neminėsiu Respublikos, bet paminėsiu Kauno miestą, nes Respublikoje ši problema sprendžiama lengviau (jau atkurta apie 70% nuosavybės), bet Kauno mieste problema yra gana aktuali. Šiandien Kauno mieste nuosavybės atkūrimo laukia 1345 pretendentai į 872 namus.

Noriu pasakyti, kad po 2000 m. savivaldybių rinkimų dabartinė Kauno dauguma, kitaip sakant, Kauno valdyba, pažeisdama įstatymą, sustabdė nuosavybės teisių grąžinimo klausimus ir nepriima sprendimų, dėl ko piliečiai negali kreiptis į tam tikras institucijas, t.y. į teismus, kad būtų atkurtos jų teisės. Pastaruoju metu sugalvojama įvairiausių trukdžių – siūloma tą problemą nagrinėti komitetams, siūloma į tai žiūrėti skyriams, departamentams, tačiau to nenumato nei reglamentas, nei komisijų nuostatai ir kiti teisės aktai.

Antra problema dėl šių klausimų – tai ten gyvenantys nuomininkai. Nuomininkai, kurie gyvena savininkams grąžintinuose namuose, šiandien neturi jokių garantijų. Valdybos sprendimas atkurti nuosavybę ir tai, kad jam bus suteiktas butas, nėra garantija. Kadangi ilgą laiką analizuoju šią problemą, manyčiau, kad valstybė ar Vyriausybė turėtų pagalvoti ir priimti kokį nors vertybinį dokumentą, popierių, lakštą su vandens ženklais, kad nuomininkas žinotų, jog jeigu jis turės tokį garantinį dokumentą, už tiek laiko jam bus už tai atlyginta arba suteiktas tam tikras butas. Dėl finansinių galimybių šis procesas juda labai lėtai.

Baigdamas noriu pasakyti, kad gal ir jūs, Seimo nariai, ir Žmogaus teisių komitetas gaunate nusiskundimų, jog nelabai vykdomos įstatymų rekomendacijos. Tačiau noriu pasakyti, kad Seimo kontrolieriai nepriiminėja aktų, kuriais būtų sprendžiami nuosavybės atkūrimo ar kiti klausimai. Mes savo rekomendacijose siūlome ir teikiame juridines išvadas. Jeigu yra pažeidžiamas įstatymas, mes reikalaujame, kad valdybos ir merai tai taisytų. Aš, savo praktikoje susidurdamas su Kauno, Vilniaus ir Panevėžio miestų savivaldybėmis, reikalauju, kad merai koreguotų savo valdybų sprendimus, kitus leidžiamus aktus, jog jie atitiktų įstatymus. Manau, ateityje stiprinant ombudsmenų institucijų veiklą reikėtų iš merų reikalauti, kad šios rekomendacijos būtų vykdomos. Jeigu tai palaikys Seimas, ko mes labai tikimės, tai vienas iš rimčiausių demokratijos garantų – Seimo kontrolierių institucija visiškai pasiteisins ir priartės prie Europos lygio. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat nėra norinčių jūsų klausti. Kviečiu Seimo kontrolierę Z.Zamžickienę. Prašom, kolege.

Z.ZAMŽICKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Seimui atleidus iš Seimo kontrolieriaus pareigų A.Valį, į šias pareigas 2000 m. spalio 17 d. buvau paskirta aš. Iš savo pirmtako perėmiau 81 gana sudėtingą bylą. Šiuo metu turiu 183 tiriamus skundus. Nekartodama to, ką išdėsčiau savo ataskaitoje už beveik keturis darbo mėnesius, noriu pabrėžti štai ką. Mums dirbant svarbu nepaskęsti tiriamų skundų, kurių yra gana daug, sraute. Mums yra svarbu ne tik tirti piliečių skundus, bet ir apibendrinti problemas bei teikti jas svarstyti Žmogaus teisių komiteto posėdžiuose, esant galimybei, teikti įvairius problemų sprendimo būdus. Be to, tiriant skundus neretai susiduriama su viena ar kita teisės aktų spraga, todėl, manau, Žmogaus teisių komiteto posėdžiuose yra būtina teikti siūlymus dėl teisės aktų pakeitimo bei papildymo.

Kaip jau esu kalbėjusi svarstant mūsų ataskaitą komiteto posėdyje, mums būtų visai priimtina ir mes prašytume komiteto, kad jis koordinuotų tolesnę Seimo kontrolierių teikiamų siūlymų dėl teisės aktų pakeitimų bei papildymų tvarkymo eigą. Seimui esu pateikusi tris siūlymus dėl teisės aktų pakeitimo bei papildymo, taip pat tris siūlymus Vyriausybei. Gavau Vyriausybės atsakymus. Dviem atvejais į pasiūlymus atsižvelgta.

Manau, Seimo kontrolieriams tikslinga organizuoti vadinamuosius apvaliuosius stalus, kuriais siekiama efektyviau spręsti vieną ar kitą piliečių keliamą problemą. Į tokius pasitarimus būtų galima paprašyti atvykti Seimo narius ir suinteresuotas puses – merus, Vyriausybės atstovus apskritims ir kt. Vieną tokį apskritąjį stalą esu suorganizavusi. Galvoju ir ateityje juos organizuoti, nes tokio apvalaus stalo organizavimas kartais yra efektyvesnis negu susirašinėjimas su atskirais pareigūnais.

Svarbiu savo darbu laikau ir piliečių priėmimą vietose, kur, be kita ko, piliečiai gauna nemokamą teisinę konsultaciją. Nesant galimybės piliečio klausimą spręsti iš karto vietoje, vyksta tolesnis jo tyrimas. Priėmimo metu keturiose savivaldybėse teko išklausyti ir pakonsultuoti įvairiais klausimais arti 100 žmonių. Ateityje manau organizuoti piliečių priėmimus vietose. Tai yra viena iš prioritetinių mano darbo krypčių. Noriu pabrėžti, kad Seimo kontrolierių įstatymas neįpareigoja pareigūnų pranešti Seimo kontrolieriui apie jo rekomendacijos vykdymą.

Tačiau savo rekomendacijų vykdymą aš kontroliuoju, neretai po kelis kartus kreipdamasi į savivaldybę ir primindama pareigūnams jų pareigą. Dažnai tenka nuvykti ir į vietą. Pasitelkus teisines žinias ir kantrybę, palankus piliečiui rezultatas būna pasiekiamas, nors iki to pareigūnų atsirašinėjimų būna daug, įvairių, kartais niekuo nepaaiškinamų ir nekompetentingų.

Baigdama norėčiau pasakyti, kad tam mes ir esame, kad padėtume pareigūnui surasti jo paties stalčiuje giliai paslėptą labai reikalingą raštą, kad mūsų padedamas jis atskirtų sąvokas “nežinojimas” ir “nenoras žinoti”. Ir stebime, kad jis pats nenugrimztų giliame biurokratizmo liūne ir nenuklampintų jame piliečio. Ačiū, kad išklausėte.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų taip pat niekas nenori klausti. Kviečiu Kontrolierių įstaigos vadovę L.Kuodienę.

L.Kuodienė. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kasmet Seimo kontrolieriai atspindi Seimui tai, kokiose valstybės valdymo srityse ir ką reikėtų tobulinti, kartu perduodami piliečių skausmus ir nerimą. Manome, kad labai svarbu atsižvelgti į tas problemas, kurias iškelia piliečiai.

Per ataskaitinį 2000 m. vasario 12 d. – 2001 vasario 12 d. laikotarpį Seimo kontrolierių įstaigoje išnagrinėta 1514 skundų, iš jų pagrįstais pripažinti 690, 488 skundai buvo nepagrįsti ir 336 skundus grąžinome piliečiams nepriėmę jokios rekomendacijos, nes įstatymas nesuteikė mums teisės vertinti skundžiamų asmenų veiksmus. Per ataskaitinį laikotarpį į Seimo kontrolierių įstaigos priimamąjį ir pas Seimo kontrolierius atvyko 1528 asmenys ir gavo nemokamą konsultaciją ir išaiškinimus. Be to, su dalimi piliečių susitikome Visagino, Pasvalio, Telšių, Biržų, Šakių, Kėdainių, Švenčionių, Ignalinos ir kitose savivaldybėse.

Per ataskaitinį laikotarpį, kaip ir kiekvienais metais, dominavo du pagrindiniai klausimai ir dvi pagrindinės problemos, kurios rūpėjo piliečiams, – nuosavybės teisių atkūrimas ir teisėsaugos klausimas. Seimo kontrolieriai pastebi, kad visada minėtais klausimais daugiausia skundžiamasi, nors, kaip mes žinome, žemės reforma eina į pabaigą, dėl teisėsaugos institucijų darbo irgi nuolat diskutuojama.

Nors piliečių skundus nagrinėja visos Lietuvoje veikiančios valstybinės ir savivaldos institucijos, trūksta vieno pagrindinio ir svarbiausio dalyko, į kurį norėtume atkreipti dėmesį, – vieningos informacinės sistemos, kad pareigūnai, tirdami piliečio skundą, nedubliuotų vienas kito, o antra, kad būtų išgyvendinta praktika, kai skundas dėl pareigūno veiksmų perduodamas tirti tam pačiam pareigūnui. Manau, kad taip pakeistume pirmiausia piliečių nuomonę, kad pareigūnai dengia vienas kitą, o kartais taip iš tiesų ir būna.

Norėčiau nesutikti su įregistruotu nutarime siūlymu, kad mes persiųstume piliečio skundą Administracinių ginčų komisijai, pirma, dėl to, kad pažeistume piliečio teisę kreiptis į jo pasirinktą instituciją. Antra, Seimui atskaitingos institucijos funkcijos būtų susiaurintos ir ji liktų tiktai dar viena perdavinėtoja. Trečia, Seimas per mūsų instituciją atlieka parlamentinę kontrolę, o šiuo atveju kontrolė bus perduota institucijai prie Vyriausybės. Taigi liks neaiškus valdžių padalijimo klausimas. Tokiu atveju konstitucinę Seimo kontrolieriaus pareigybės rekomendaciją galės panaikinti ne tik Administracinis teismas, bet ir Administracinių ginčų komisija.

Jau dabar negalime paaiškinti, kodėl Lietuvoje administracinių bylų teisenos įstatyme buvo padaryta pataisa, kai tokio atvejo visoje Europoje nėra. Nors atrodė, kad 1998 metais teisininkai jau buvo susitarę ir išdiskutavę dėl Seimo kontrolierių institucijos, tačiau matome, kad tos diskusijos iš naujo yra keliamos. Europos Sąjungos ombudsmenas savo laiške Seimo kontrolieriams išdėstė, jog bendras ombudsmenų institucijos bruožas yra tas, kad ombudsmeno sprendimai nėra tiesiogiai įgyvendinami ir kad ombudsmenas neturi teisės išleisti įsakymų, kurie įpareigotų administraciją. Tokiu atveju administracijai suteikiama teisė laisvai keisti situaciją, jos neįpareigojant. Šis principas aprašytas Europos Tarybos administracinės teisės vadovo. Egzistuoja ir Europos Bendrijos pirmosios institucijos teismo sprendimas, kad Europos ombudsmeno sprendimas pagal Europos Bendrijos sutarties 230 straipsnį negali būti nuginčytas. Todėl labai prašytume atkreipti dėmesį į šias aplinkybes. Manome, kad jau šiandien reikėtų iš mūsų valstybės pareigūnų reikalauti, kad ant jų stalo būtų ne tik Konstitucija, bet ir konvencija, ir kad jie, priimdami sprendimus, nuolat nepamirštų, kad yra negarbinga ir nevalia pažeisti žmogaus teisių.

Kadangi tiriu policijos pareigūnų, kariuomenės, Saugumo departamento pareigūnų veiksmus, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad pas mus, Lietuvoje, nusikaltėliai nuolat jaunėja. Šiandien į kolonijas ateina beraščiai, kurie nemoka nei skaityti, nei rašyti. Ateina į kolonijas jau narkomanai, o lėšų šiai problemai visiškai valstybės biudžete nėra. Negaliu šiandieną kaltinti kolonijos viršininko, kad jis atlieka kažkokius darbus blogai, jeigu jo pagrindinis rūpestis, kaip už 3 Lt pamaitinti nuteistąjį. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad dėl nuteistųjų turėtų būti valstybės politika, kad į kolonijas, į tardymo izoliatorius ateitų kvalifikuoti socialiniai darbuotojai, psichologai, kurie su jais kalbėtų ir dirbtų, nes ten nuteistieji mąsto visai kitaip negu mes.

Labai svarbu nuteistiesiems, tiems, kurie nori dirbti, suteikti galimybę, tačiau yra irgi labai svarbu tą suteiktą galimybę, t.y.darbą reglamentuoti įstatymais, kad jie nepasijustų išnaudojami ar kad nebūtų galimybės juos išnaudoti. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į piliečių skundus dėl smurto, kuris dominuoja. Negali paaiškinti motinai, kodėl jos sūnui pareigūnas, kad išgautų parodymus, dėl skaičiaus, užmauna dujokaukę, atlieka įvairius veiksmus, taip pat ir fizinius. Negali paaiškinti motinai, kad tai yra procesiniai veiksmai, procesiniai sprendimai. Manau, kad pirmas reikalavimas mūsų pareigūnams, jog jie vis dėlto turėtų skirtis nuo nusikaltėlių, nes nusikaltėlis juk pažeidžia įstatymus, o pareigūnas, elgdamasis lygiai taip pat, būna toks pat.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad mūsų įstaiga dar iki šiol neturi savo pastato, o per dvejus metus mūsų įstaigai yra sumažinta 33% lėšų. Neturime normalių darbo sąlygų, kitam pastatui, kuris yra perduotas mums į balansą ir vyksta projektavimo darbai, turime samdyti valytojas ir sargus. Tačiau manau, kad Vyriausybės 2000–2004 metų programoje yra labai daug gerų dalykų, kurie rūpi mūsų piliečiams, ir tos problemos, kurios yra jau ir anksčiau Seimo kontrolierių išryškintos, ir mums neteks ateityje skaityti tokių laiškų, kokį aš norėčiau pačioje pabaigoje pacituoti. Šį laišką aš gavau vakar. Tai yra jau ne 2000 metų laikotarpio laiškas, šį laišką parašė vienos visuomeninės organizacijos vadovas. Rašoma apie nepilnametį. “Lankiausi pas … (tokį ir tokį), jis man pasakojo, kad policijos pareigūnai darė fizinį ir moralinį spaudimą, kad jis prisipažintų nužudęs žmogų. Bijodamas, kad bus išvežtas į kitą tardymą, susikišo sau vielas į plautį, smilkinius, kaklą, o būdamas ligoninėje ir nenorėdamas grįžti, susileido sau į ranką seilių.” Tai procesiniai veiksmai, tačiau juos irgi kažkas turėtų spręsti.

Aš manau, kad pirmiausia pakeiskime policijos ir kitų pareigūnų požiūrį į žmogų. Tam visiškai nereikės papildomų asignavimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti 3 Seimo nariai. B.Bradauskas. Prašau, kolega. Sekundėlę. (Balsai salėje) Prašau, pone B.Bradauskai. (Balsai salėje) Atsiprašau, kolega dėl… Prašau. (Balsai salėje) Prašom atleisti.

Jeigu galite, paspauskite mygtuką.

B.BRADAUSKAS. Aš spaudžiu jį seniai. Gerbiamasis pirmininke, dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, jūs savo kalboje minėjote, kad žemės reforma jau eina į pabaigą. Sakykite, kokie simptomai rodo tos reformos pabaigą, nes už valstybės išperkamą žemę niekas nemoka, jokių kompensacijų, viskas yra sustabdyta, nebent tie keli pokyliai, surengti konservatorių kai kuriuose rajonuose švenčiant fiktyviai žemės reformos pabaigą. Aš labai norėčiau iš jūsų išgirsti, ar jūs neturite informacijos?

L.KUODIENĖ. Aš turiu tokią informaciją, kokią pateikė Žemės ūkio ministerija. Čia buvo kalbama apie planus, kurie buvo parengti, tačiau iš tikrųjų tenka pastebėti, kad mūsų įstaiga šiais metais gauna labai daug skundų būtent dėl projektavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti kolegė G.Purvaneckienė.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėjau paklausti daugiau dėl organizacinių klausimų. Mes turbūt visi atsimename, kad prieš keletą metų buvo numatyta (ir jūs tai minėjote) Kontrolierių įstaigą perkelti į buvusį Sveikatos apsaugos ministerijos pastatą. Gal galėtumėte pasakyti, kokia dabar yra šio plano būklė, ar jo jau atsisakyta, ar tai dar planuojama ir kokios su tuo susijusios problemos?

L.KUODIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mums yra perduota dalis pastato į balansą, mes jį saugome, mes jį prižiūrime, mes atliekame įvairius smulkius remontus, taip pat projektavimo darbus. Dabar atliekama ekspertizė ir visi darbai, kurie reikalingi prieš pastato renovaciją, bus baigti. Tačiau labai gaila, tolesniems darbams pinigų neskirta, todėl, matyt, sustosime.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti A.N.Stasiškis. Prašom, kolega.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamoji pranešėja, aš visą laiką buvau ir tebesu įsitikinęs, kad Seimo kontrolierių funkcijos yra labai svarbios tvarkant demokratiniais pagrindais pagrįstus visuomenės ir valstybės santykius. Tačiau man nenoromis kyla tokios abejonės, ar jūsų darbas yra pakankamai efektyvus? Na, kad ir šios dienos vaizdelis, kaip dabar sakoma, nekoks. Seimo kontrolieriai tarsi pavargėliai valdiškoje kontoroje sėdi pusantros valandos, kol galų gale viršininkas teikiasi juos priimti. O kai priima, niekam neįdomu ir niekas nesiklauso. Čia dėl iliustracijos. Kiek, sakykite, jūsų rekomendacijų įvykdoma, ar į visas atsižvelgiama, ir iš viso ar nėra tokio proceso, kad Seimo kontrolierių įstaigos autoritetas yra devalvuojamas arba jį stengiamasi devalvuoti? Ko trūksta, kad jūsų autoritetas būtų pakankamas, kad Seimo kontrolieriaus išvada būtų tikrai tokia, kurios niekas negalėtų apeiti arba pamiršti?

L.KUODIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš norėčiau pasakyti, kad per mūsų veiklos laikotarpį, išanalizavus rekomendacijų vykdymą, matyti tikrai geresni rodikliai. Praeitais metais apie 60% mūsų rekomendacijų yra įvykdyta.

Galėčiau pasakyti taip – pagrindinis demokratijos stabdis yra vidutinė grandis. Negalima pasakyti, kad buvo priimtas sprendimas dėl vieno ar kito ministro, kaip buvo 1999 m., ir negalima pasakyti, kad buvo nustatyta kokių nors tyčinių aukštų pareigūnų veiksmų. Vidutinė grandis iš tikrųjų juda be galo sunkiai ir jos kontrolė ir atsakomybė tikrai turėtų būti labai nuodugniai išnagrinėta, nes netgi įstatymai, kurie turėtų nukeliauti iki žmogaus, be galo sunkiai prasiskverbia pro vidutinį sluoksnį. Tie 60% mums duoda vilties, kad vis dėlto teisės demokratiniu keliu bus atkuriamos pačių institucijų. Tai ir rodo mūsų statistika. Tačiau pirmiausia yra lėšų problema, be to, įstatymų priėmimo arba pataisų priėmimo problema. Kai kurie dalykai yra tiesiog nesprendžiami, kaip minėjo mano kolegos, dėl to, kad valstybėje nėra lėšų.

Na, dėl devalvavimo, aišku, Seimo parama Seimo kontrolieriams yra labai svarbi, ir jeigu pareigūnai jaučia, kad gali būti kitaip, jie iš karto kitaip veikia ir dirba, sakysim, prieš rinkimus, kai politikų dėmesys yra nukrypęs į kitus dalykus, arba jeigu keičiasi vyriausybės (tą jau mes per savo darbo laikotarpį esame pastebėję), iš karto tarp pareigūnų matomas atsipalaidavimas. Aš minėjau, kad mes praeitais metais vykome į savivaldybes, į rajonus ir tiesiog atkreipėme dėmesį, kad prieš rinkimus buvo jaučiamas nepaprastai didelis pareigūnų atsipalaidavimas.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo kontrolierių įstaigos veiklos" projektas Nr.IXP-758 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai Kontrolierių įstaigos vadovei. Kolegos, šią ataskaitą nagrinėjo Seimo Žmogaus teisių komitetas ir kviečiu komiteto pirmininką kolegą G.Dalinkevičių pateikti Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolierių įstaigos veiklos” projektą. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš norėčiau pasakyti, kad gerbiamasis kolega A.Stasiškis labai teisingai pastebėjo svarbiausią dalyką. Mes šiandien visi esame suinteresuoti tuo, kad mūsų Seimo kontrolierių institucija būtų kuo efektyvesnė ir gerbiama visų valdžios institucijų, ir jos, kaip ombudsmeno, vertė nebūtų kvestionuojama nė vieno nusikaltusio pareigūno. Aš norėčiau pasakyti, kad kiekvienai valdžiai sunkiausiai sekasi kovoti su savo atstovų, pareigūnų piktnaudžiavimais. Žmonėms nelengva įgyvendinti savo konstitucinę teisę į tai, kad jiems tarnautų valdžios įstaigos. Žmonės už tą teisę kovoja patys, mindami įvairių pareigūnų kabinetų slenksčius, kreipdamiesi į šalies teismus ir net į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Piktnaudžiavimas ir biurokratizmas yra gera terpė plėstis korupcijai, todėl prieš šią pareigūnų veiklą turi būti išnaudotos visos mūsų teisinėje valstybėje įmanomos priemonės.

Aš nenoriu šiandien trukdyti jūsų dėmesio, nes visiems Seimo nariams yra išdalyta mūsų komitete svarstytų išvadų medžiaga. Aš norėčiau kreiptis į posėdžio pirmininką, kad būtent ši medžiaga būtų priimta kaip pateikimas, ir, manau, kad frakcijos labai aktyviai atsilieps į šį svarstymą. Taip pat būtų tikrai teisinga atsižvelgti ir į pastabas, kurias pateikė Seimo Teisės departamentas. Norėčiau kviesti Seimo narius pritarti projektui po pateikimo ir nutarimą svarstyti ir priimti po tam tikro laiko.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Kolegė G.Purvaneckienė.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Žinoma, turėčiau daug klausimų, bet apsiribosiu vienu. 2 straipsnio 6 punkte yra minimas Jungtinių Tautų projektas. Jungtinių Tautų plėtros programos projektai siekia padėti Lietuvos Vyriausybei, bet nenurodinėti, kaip reikia dirbti. Todėl nutarimas Seimui, kad reikia vykdyti pasirašytus Jungtinių Tautų projekto nurodymus, yra ir teisinis, ir tarptautinis, ir apskritai nonsensas. Todėl aš klausiu, ar jūs kartais nesupainiojote projekto su konvencija? Nes konvenciją tikrai reiktų vykdyti.

G.DALINKEVIČIUS. Aš turėčiau pasakyti, kad tikrai nesupainiojau, nes tai yra priimta mūsų komitete bendru sutarimu. Aš ne teikiąs asmuo, o pasirašęs žmogus. Dar kartą noriu pasakyti, kad šiame pateikime, kaip projekte, yra abejonių, yra tam tikrų dalykų, kuriuos reikia pataisyti, ir mes tai suprantame kaip labai natūralų dalyką. Labai ačiū.

PIRMININKAS. A.Stasiškis. Prašom, kolega.

A.N.STASIŠKIS. Pone pranešėjau, iš dalies jūs atsakėte, nes, kiek suprantu, jūs sutinkate, kad nutarimo projektas turėtų būti redaguojamas. Nes, mano supratimu, jame yra per daug interpretacijų, kai kurių būtų galima atsisakyti. Tai tada tiek.

PIRMININKAS. Kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų yra labai daug Teisės departamento pastabų ir apskritai daug teksto, kurį ne tik reikėtų redaguoti, bet ir trumpinti. Ar nemanote, kad geriau grąžinti tobulinti komitetui, o po to pateikti pakoreguotą?

G.DALINKEVIČIUS. Aš manau, kad ši pertrauka ir yra reikalinga, kad komitetas normaliai galėtų priimti visas pastabas. Noriu pasakyti vieną labai svarbų dalyką – tiek už Seimo sienų, tiek teisinėje Lietuvos visuomenėje, tiek apskritai visuomenėje vyksta pakankamai didelės ir labai rimtos diskusijos dėl šios įstaigos efektyvumo, jos nuostatų tvarkymo, jos įstatymo tvarkymo. Aš manau, kad apie tai byloja ir jūsų pastabos, ir ką tik girdėtos pono gerbiamojo K.Milkeraičio pastabos, kad Seimo kontrolierių įstatymas reikalauja tam tikrų pertvarkų. Aš turiu galvoje daugybę nuostatų, kurias reikia interpretuoti, ir interpretuoti vienodai. Aš galėčiau pateikti daug pavyzdžių, bet suprantu, kad mes jau vėluojame, ir nenoriu jūsų užlaikyti. Aš ir kalbu apie tai, kad šiandien mes prašome pertraukos, kad būtų galima visa tai apibendrinti. O aš pasistengsiu savo iniciatyva, komiteto iniciatyva, kad įvyktų labai intensyvi diskusija ir kad mes tikrai galėtume atsakyti į tuos klausimus.

PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu paklausti, kokia jūsų principinė pozicija dėl Seimo kontrolierių? Ar, jūsų nuomone, tai prievartos institucija? Jeigu taip, tada kyla klausimas, ar ne geriau grąžinti bendrąją priežiūrą Generalinei prokuratūrai, tada nereikėtų Seimo kontrolierių. Jeigu ne, jeigu Seimo kontrolierių įstaiga, jūsų nuomone, yra prestižo, garbės ar kokia nors kita institucija, kurios sprendimai nėra privalomi, bet kiekviena save gerbianti valstybės institucija jų klauso, tada reikėtų taisyti šį nutarimo projektą, kurį jūs pateikėte. Kokia jūsų pozicija?

G.DALINKEVIČIUS. Mano asmeninė pozicija yra labai aiški – tai demokratinės visuomenės kūrimo institutas, kuris demokratinėmis priemonėmis, tačiau nepaprastai aukšta kompetencija gali veikti visas mūsų valstybines institucijas. Šiandien mes esame priversti pasakyti vieną dalyką – kad visos mūsų valdymo institucijos reaguotų į jų sprendimus ir nutartis kaip į tokias, kurias besąlygiškai reikia vykdyti, tačiau nėra tokios nuostatos jų įstatyme. Aš visiškai jums pritariu ir noriu pasakyti, kad vis dėlto tenka labai aiškiai atsakyti dėl to, kas parašyta Konstitucijoje ir kas parašyta jų įstatyme. Dėl šių dviejų vis dėlto koliziją sukeliančių interpretacijų, dalykų mes vieną kartą turime baigti ginčus ir garantuoti, kad ši institucija tikrai būtų demokratijos kūrimo institucija.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų paklausė visi Seimo nariai. Kreipdamasis į kolegas noriu paklausti, ar šiandien galime apsiriboti tik pateikimo stadija? Ačiū už pritarimą. Ar galėtume pritarti šiam Seimo nutarimui po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.

Pradedame svarstymo stadiją. Mums reikėtų pavesti, manau, tam pačiam Žmogaus teisių komitetui suredaguoti atsižvelgiant į jūsų siūlymus. Prašau, kolega. Prašom. K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Ačiū. Aš Liberalų frakcijos vardu noriu pasiūlyti. Mes vakar svarstėme šį klausimą. Norėčiau pasiūlyti, kad vis dėlto būtų sudaryta redakcinė komisija šiam nutarimui suredaguoti. Nes yra išsakyta daug skirtingų pozicijų ir, man atrodo, visos frakcijos galėtų deleguoti po žmogų. Be jokios abejonės, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas taip pat dalyvautų redakcinėje komisijoje. Toks siūlymas būtų frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Prašau kolegą A.Salamakiną.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad nereikia sudarinėti kažkokių redakcinių komisijų, jas tvirtinti Seime. Manau, kad Žmogaus teisių komitetas pajėgus atlikti tam tikrus taisymus, jie yra nedideli, yra keli straipsniai, dėl jų iš esmės sutarta ir frakcijose kalbėta. Mes kitą kartą pateiksime suredaguotą, suderintą su kitais komitetais ir frakcijomis. Manau, reikia pritarti komiteto pirmininkui, ponui G.Dalinkevičiui, kuris pasiūlė pritarti po pateikimo, o svarstyti bus pateiktas naujas projektas. Neįsivelkime į sudėtingus procedūrinius dalykus.

PIRMININKAS. Kolega J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau atkreipti dėmesį į kolegos gerbiamojo A.Stasiškio pasakytas mintis, kad čia niekam nerūpi šis klausimas. Gerbiamasis kolega, nagrinėjant šį klausimą mes pasigendame konservatorių, tik du žmonės sėdi, o socialdemokratų ir kitų, kaip matome, labai daug. Reikia kalbėti tik savo vardu, o ne visų kolegų vardu.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Mes dabar vis dėlto apsispręskime ką darome, pasikalbėti galite ir už posėdžių salės ribų. Mes labai gerbiame visų nuomonę. Apsispręsime, paskui, kolega, jums suteiksiu žodį, jeigu nepyksite. Vis dėlto Statutas nenumato procedūros, kad reikėtų sudaryti darbo grupę svarstant nutarimą, kurio yra pateikimo stadija. Ar galėtume pritarti, kad komitetas vis dėlto svarstytų? Ar gerbiamasis K.Rimšelis sutiktų su tokiu siūlymu, kad komitetas? (Balsai salėje) Prašom. K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš jums noriu pasakyti, kad yra frakcijos sprendimas ir aš kalbėjau frakcijos vardu. Ar aš pats sutinku, net negalima klausti. Frakcijos vardu. Prašom balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kolegos, prašom registruotis.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Kolegos, mes turėtume balsuodami apsispręsti, ar šį Seimo nutarimą toliau nagrinės Žmogaus teisių komitetas, kurį buvo paskyręs Seimas savo sprendimu, ar bus sudaryta darbo grupė, kuri toliau nagrinės šį Seimo nutarimą. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad šį Seimo nutarimą toliau nagrinėtų Žmogaus teisių komitetas, balsuojate už, kas manote, kad turėtų būti sudaryta darbo grupė, balsuojate prieš. Vyksta balsavimas.

Už – 45, prieš – 14, susilaikė 1. Tad šis Seimo nutarimas paliekamas svarstyti Žmogaus teisių komitetui. Mano siūlymas būtų, jeigu jūs pritartumėte, skirti vieną savaitę laiko. Ar užtektų, komiteto pirmininke? Ačiū. Negirdėti kitų siūlymų. Žmogaus teisių komitetas per vieną savaitę turėtų baigti šį darbą. Prašau, kolega Stasiški.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū socialdemokratams už mano pagarbinimą. Žmonės turi tokį posakį: kas gi Brisiui uodegą pakels, jeigu ne jis pats. Tą posakį galite taikyti man, gali socialdemokratai taikyti sau, kaip labiau patinka. O kokia buvo salės reakcija, kai kalbėjo Seimo kontrolieriai, tai siūlyčiau socialdemokratams pasiklausti posėdžio pirmininko, kuris turėjo kas 0,5, kas 15 minučių skambinti, kad truputį nuramintų triukšmą. Ir nė vienas nesiteikė pasidomėti, kai Seimo kontrolieriai tarsi pavargėliai valandą laiko išsėdėjo čia, salėje, kad ponas šeimininkas priimtų, išklausytų. Ir kiekvienam po 5 minutes, ne daugiau. Tai galbūt tai ir parodo, kokia svarbi yra mūsų akyse Seimo kontrolierių įstaiga.

Nacionalinės sveikatos tarybos 1998-2000 metų veiklos ataskaita

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Pradedame nagrinėti Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pono V.Grabausko ataskaitą. Prašau, gerbiamasis kolega.

V.Grabauskas. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Norėdamas visiškai išnaudoti Nacionalinei sveikatos tarybai skirtą pusvalandį, aš labai rimtai pasirengiau šiai ataskaitai, tačiau matydamas tą vėlyvą valandą Seimo narių susirūpinimą ir iš esmės norėdamas palikti šiek tiek daugiau laiko klausimams, kurių galėtų būti, aš galvoju maksimaliai sutrumpinti ataskaitą. Tikiu, kad ataskaita, kuri yra parengta raštu, jau prieš gerą mėnesį buvo išdalyta. Ji leis jums susipažinti su detalėmis, faktais, skaičiais, kurių aš savo ataskaitoje dabar neminėsiu taupydamas laiką. Noriu tiesiog pasakyti, kad ši ataskaita yra parengta pagal Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatuose įvardytas veiklos sritis. Ją sudaro 8 dalys, pateikiančios bendrus duomenis apie tarybą, sveikatos politikos koordinavimą, gyventojų sveikatingumo raidos vertinimą, visuomenės sveikatos politikos koordinavimą, programinio planavimo koordinavimą, sveikatos ugdymo politikos koordinavimą ir tarpžinybinio bendradarbiavimo skatinimą, taip pat tarptautinį bendradarbiavimą.

Labai trumpai apie kiekvieną iš šių ataskaitos skyrių, tiesiog primindamas, jo pati Nacionalinė sveikatos taryba yra Seimui atskaitinga sveikatos politikos koordinavimo institucija, kurią Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 1998 metais. Tarybos veiklą, jos teisinį pagrindą reglamentuoja Sveikatos sistemos įstatymas. Nacionalinės sveikatos tarybą sudaro 15 narių, dirbančių visuomeniniais pagrindais. Aš tai pabrėžiu dar kartą. Tarybos sudėtį tvirtina Seimas trejiems metams. Nacionalinės sveikatos tarybos darbą techniškai aptarnauja sekretoriatas iš trijų darbuotojų.

Noriu tiesiog labai trumpai pasakyti, jog šios kadencijos Nacionalinės sveikatos taryba teikė siūlymus įstatymų projektams, koordinavo visuomenės sveikatos politikos formavimą, vertino gyventojų sveikatingumo raidos tendencijas, teikė išvadas dėl Lietuvos sveikatos programos vykdymo ir programinio planavimo. Pagal savo kompetenciją bendradarbiavo su kitų valstybių institucijomis bei atstovavo Lietuvai užsienyje organizuojamuose renginiuose. Vadovaudamasi savo nuostatais, taryba pagal savo kompetenciją yra teikusi Vyriausybei ir Seimui pasiūlymus ir rekomendacijas dėl įstatymų projektų, ypač tų, kurie susiję su visuomenės sveikatos aspektais. Tai visų pirma tabako, alkoholio kontrolės įstatymai, maisto produktų kontrolės įstatymai.

Pagal įvairiausius sveikatos rodiklius taryba yra sukaupusi didelę medžiagą, didžiulę duomenų bazę, kurią analizavo ir vertino parengdama tris tarybos metinius pranešimus (jie yra atspausdinti) apie Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklių tendencijas ir sveikatos politikos formavimo įgyvendinimo būklę. Tiesiog noriu priminti, kad jie buvo rengti dviejų dalių. Pirmoji – standartinė, pateikianti analizę nacionaliniu mastu su intensyviu tarptautiniu palyginimu, o antrąją dalį dažniausiai sudarė kuri nors problema, Nacionalinės sveikatos tarybos nuomone, labai svarbi Lietuvos žmonių sveikatos problemoms spręsti.

Taigi pirmoji ataskaita, metinis pranešimas, buvo skirtas socialiniams sveikatos aspektams nagrinėti, antrasis metinis pranešimas gvildeno vaikų ir paauglių sveikatos problemas ir trečiasis, kurį jūsų išklausėte šių metų balandžio mėnesį, buvo orientuotas į mūsų sistemos organizavimo ypatumus, reikalavimus atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas ir įvairias rekomendacijas. Nacionalinės sveikatos taryba pateikė ekspertines išvadas maždaug trisdešimčiai įvairių sveikatos programų projektų, kurie šiandien vykdomi Lietuvoje, konsultavo Seimą, Vyriausybę jų prašymu bei kitas Vyriausybės įstaigas, organizacijas ar nevyriausybinį sektorių sveikatos stiprinimo politikos klausimais, vykdė aktyvios sveikatos politikos formavimo programą, pagal kurią vyko seminarai ir konferencijos aktualiais visuomenės sveikatos politikos formavimo klausimais tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek išvažiuojamųjų posėdžių į apskritis metu, parengė ir šiandien vykdo programą “Nacionalinės sveikatos tarybos parama formuojant sveikatos politiką regioniniu ir savivaldybių lygiu”. Pagal šią programą savivaldybėse organizuojami seminarai, kuriuose mokoma sveikatos programų planavimo, vertinimo, bei kitos priemonės atsižvelgiant į konkretaus regiono išsakytus pageidavimus.

Per savo kadencijos laikotarpį ši Nacionalinės sveikatos taryba surengė per 10 įvairaus pobūdžio sveikatos politikos renginių, seminarų, forumų, diskusijų, kuriuose dalyvavo užsienio specialistai, mūsų partneriai, vietos politikai, medikai, kitų sektorių atstovai įskaitant nevyriausybinės organizacijas ir žiniasklaidos atstovus. Užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai su Pasaulio sveikatos organizacija, įvairiomis kitų šalių institucijomis, ne tiktai mokslo, bet ir praktinio sveikatos sistemos organizavimo patirtį turinčiomis institucijomis. Iš jų taryba gauna vertingą metodinę paramą, kuri naudojama analizuojant bei teikiant išvadas įstatymų, programų projektams ar kitiems dokumentams.

Gerbiamasis pirmininke, tiek labai trumpai apibendrintai apie pagrindines mūsų veiklos sritis. Aš baigiu tikėdamasis, kad galbūt bus klausimų, į kuriuos aš galėsiu atsakyti detaliau.

PIRMININKAS. Ačiū jums, pirmininke. Bet, deja, niekas nenori jūsų klausti. Dėkojame už išsamią ataskaitą.

Seimo nutarimo "Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 1998–2000 metų veiklos" projektas Nr.IXP-752 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Sveikatos reikalų komitetas yra parengęs Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 1998–2000 metų veiklos ataskaitos” projektą, kurį paprašysime pateikti komiteto narį J.Oleką. Prašom, kolega.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ačiū Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkui galbūt ne tiek už šios dienos ataskaitą, o už visų trejų metų darbą ir tai, kas buvo pateikta iš šios Seimo tribūnos metinių pranešimų forma. Manau, kad iš tikrųjų tai buvo vienas iš geriausių mūsų organizacijų darbas ir nuveikta veikla, kuri buvo pateikta Seime. Šiandien mes girdėjome kitas ataskaitas, bet iš tikrųjų Nacionalinė sveikatos taryba, jos veikla, aš manau, niekam nekelia abejonės, kad yra pasiteisinusi. Galbūt ne visuomet mes čia, Seime, ir ne tik Seime, suvokiame visą tą nuveiktą Nacionalinės sveikatos tarybos darbą, ypač pateiktas jos rekomendacijas, išvadas tiek priimant įstatymus, tiek ir praktinius žingsnius Vyriausybės, Sveikatos ministerijos ar apskričių bei savivaldybių lygiu.

Tikiuosi, kad ir toliau Nacionalinė sveikatos taryba, naujoji, kurią mes sudarysime turbūt šį rudenį, tęs tą pradėtą darbą. Politikai, galbūt ir atskiros partijos labiau įsigilins į aukštos kvalifikacijos specialistų patarimus. Man labai gerai įsiminė pirmoji ataskaita, kai buvo atkreiptas dėmesys į vaikų sveikatingumą, tendencijas, į tai, ką mes galėtume padaryti gelbstint vaikų sveikatą. Turbūt kiekvienam būtų ne pro šalį ir šiandien sugrįžti prie tų metinių ataskaitų, pavartyti jas ir įgyvendinti praktikoje. Šiandien tebėra aktuali, man atrodo, dar Seime plevena tabako kontrolės situacija. Mes matėme labai aiškius faktus, kurie veikia sveikatą, ir tai, kas bandoma priimti, bet, aš manau, Nacionalinės sveikatos tarybos balsas bus išgirstas.

Sveikatos reikalų komitetas, atsižvelgdamas į visą nuveiktą Nacionalinės sveikatos tarybos darbą, norėtų padėkoti dar kartą visiems tarybos nariams, sekretoriatui, kuris dirbo, atkreipti Seimo vadovybės dėmesį į nevisiškai patenkinamas Nacionalinės sveikatos tarybos darbo sąlygas, t.y. turimas patalpas, taip pat ir nepakankamą pačios tarybos finansavimą, nes iš tikrųjų tai, ką daro taryba ir kokie yra finansai, yra nesuderinami dalykai. Visi tarybos nariai dirba visuomeniniu pagrindu. Kad dar geriau būtų atspindėta Nacionalinės tarybos veikla, šios institucijos finansavimas turėtų būti geresnis. Norėčiau padėkoti ypač Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkui profesoriui V.Grabauskui.

Sveikatos reikalų komitetas teikia Seimui Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą, kuris yra iš penkių straipsnių, ir mes siūlytume jį šiandien ir priimti. Yra keletas Teisės departamento pastabų, į kurias Sveikatos reikalų komitetas yra atsižvelgęs, nes iš esmės jos visos yra redakcinio pobūdžio. Aš siūlau priimti teikiamą nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti V.Greičiūnas. Prašom, kolega. Technika pervargo. (Balsas salėje: “Bet Seimo nariai atlaiko”)

V.GREIČIŪNAS. Pritardamas Nacionalinės sveikatos tarybos veiklai noriu paklausti pranešėjo. Savo komiteto dokumente, protokole ir siūlomame nutarimo projekte jūs rašote: “pritarti veiklos ataskaitai”. Man tai nelabai suprantama, ar mes veiklai pritariame, ar ataskaitai. Aš manyčiau, kad žodis “ataskaita” čia tikrai supaprastina, o jeigu pritariame veiklai, tada skamba gražiau ir vertingiau. Aš tik tokią pastabą norėjau padaryti ir pasiūlyti pagalvoti, gal atrodytų paprasčiau ir teisingiau.

J.OLEKAS. Gerbiamasis kolega, aš tikrai priimčiau jūsų pastabą, bet čia tokia biurokratinė kalba būdavo, kad mes apsvarstę, išklausę komisijų ar tarybų ataskaitų paprastai pritardavome veiklos ataskaitai. Bet kaip suvalkietis tikrai sutikčiau, kad galima “ataskaitą” išbraukti ir palikti “veiklos”. Man irgi taip būtų gražiau. Paliekame apsispręsti posėdžio pirmininkui. Vis tiek bus dokumentas redaguojamas, nes čia yra keletas tokių redakcinių pastabų, kurias pateikė Teisės departamentas. Mes galėtume suredaguoti atsižvelgdami į jūsų pastabą ir šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Kolegos, aš manau, čia redakcinio pobūdžio siūlymai ir turbūt komitetas su redaktoriais tą sutvarkys. Čia nereikėtų tiek sureikšminti. Tad ačiū jums.

Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti šiam Seimo nutarimui po pateikimo? Ačiū.

Pradedame svarstymo stadiją. Norinčių dalyvauti diskusijose taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam Seimo nutarimui po svarstymo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū, pritarta.

Pradedame priėmimo stadiją. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį bendru sutarimu. Ačiū, priimta.

2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.

Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti 3 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl 4 straipsnio dėl balsavimo motyvų J.Olekas. Prašom, kolega.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tiesiog ne dėl balsavimo motyvų, bet noriu dar kartą patikslinti. Mes priimame Teisės departamento redakcines pastabas, todėl gal aš perskaitysiu, kaip dabar skambėtų visas straipsnis po redakcijos: “Pasiūlyti Vyriausybei, siekiant efektyvesnės sveikatos politikos koordinavimo, svarstyti Valstybinės sveikatos reikalų komisijos ir Valstybinės psichikos sveikatos komisijos tolesnės veiklos tikslingumą ir jų veiklos krypčių teisinio reguliavimo patikslinimo galimybes ir esant reikalui teikti Seimui įstatymo pataisas”. Siūlau priimti su tokia redakcija.

PIRMININKAS. Po “patikslinimo” dar jūs įrašote žodį “galimybes”? Prieš “ir”, taip?

J.OLEKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galėtume 4 straipsnį priimti bendru sutarimu su kolegos J.Oleko nedidele pataisa? Negirdėti siūlymų, tad 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.

Kolegos, prašome registruotis.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai.

Kas už tai, kad Seimo nutarimas “Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 1998–2000 m. veiklos ataskaitos” būtų priimtas, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 35, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas Nr.IXP-752 priimtas.

Kolegos, reikėtų jūsų pritarimo, kad pratęstume šios dienos posėdį, kuris turėjo baigtis 18.10 val., kol baigsime nagrinėti likusius klausimus. Jų yra tikrai nedaug – yra dviejų projektų pateikimas ir turime baigti banko klausimą. Negirdėdamas prieštaraujančių manau, kad jūs sutinkate su mano siūlymu.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-437(2*) (svarstymo tęsinys)

Reikėtų grįžti prie rytinio posėdžio. Valstybės ir savivaldybių turo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.IXP-437. Svarstymo stadija. Socialdemokratinės koalicijos vardu buvo prašyta pertraukos iki kito posėdžio, bet mes atnaujiname svarstymą. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiam įstatymo projektui po svarstymo komitete. Mums reikėtų balsuojant apsispręsti. Prieš tai kalbos dėl balsavimo motyvų. Kolega P.Papovas.

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi pertraukos metu buvo sutarta su komiteto pirmininku, kad po svarstymo bus galima diskusija ir šio projekto tobulinimas, aš siūlyčiau pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Manau, Statutas ir taip numato diskusiją bei siūlymus priėmimo stadijos metu. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Prieštaravimų negirdėti. Pritarta.

Baudžiamojo proceso kodekso 56¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-742. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-743 (pateikimas)

Kolegos, nagrinėjame Baudžiamojo proceso kodekso 56¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-742. Pranešėjas – ministras G.Bartkus. Prašom, kolega. Pateikimo stadija. Gerbiamasis ministre, gal jūs kartu galite pateikti ir lydintį įstatymą Nr.IXP-743? Prašom.

G.BARTKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šių projektų tikslas yra suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu bei pastarojo įstatymo straipsnių, susijusių su valstybės teisinės pagalbos skyrimu vykstant baudžiamųjų bylų procesui, patikslinimu. Šių įstatymų projektų esmė yra ta, kad iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 56¹ straipsnio išbraukiama sąvoka “gynėjas”, nes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 54 straipsnį būti gynėjais leidžiama advokatams, o pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą valstybės teisinę pagalbą teikia advokatai. Taip pat šio keitimo esmė yra tarpusavyje suderinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 ir 4 straipsnius bei suredaguoti šio įstatymo 17 straipsnį taip, kad jis labiau atitiktų įstatymo reguliuojamą dalyką. Lietuvos advokatų taryba pritarė šiam projektui be pastabų, taip pat šiam projektui pritarė ir kitos suinteresuotos visuomeninės institucijos. Gal būt tiek trumpai būtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolega V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš turiu labai paprastą klausimą. Iš aiškinamojo rašto aš nelabai supratau būtinybės keisti šį ir kitą įstatymų projektus. Kiek aš suprantu, tai neturi jokios praktinės reikšmės, o laiko sugaištume tikrai daug, tuo labiau kad projekto Nr.IXP-742 paskutinis pataisymas buvo šiais metais, visai neseniai. Po keleto mėnesių mes vėl tuo užsiimame. Dar kartą noriu paklausti, ką jūs galėtumėte konkrečiau pasakyti apie pačius svarbiausius Baudžiamojo kodekso pakeitimus?

G.BARTKUS. Mes irgi manėme, kad dėl to nėra kokios nors problemos, tačiau prokurorai, teismai, tardytojai bei kvotėjai, kurie skiria valstybinę teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas, tokią problemą įžiūri. Buvo kreiptasi ir į Seimą prašant inicijuoti šio įstatymo pakeitimus, nes atsiranda abejonių, ar valstybinė teisinė pagalba ir gynėjo skyriams yra vienas ir tas pat dalykas. Pagal Valstybės pagalbos įstatymą viena iš formų yra privalomas gynėjo skyrimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Dabar procese yra įtvirtinta lyg ir alternatyva – valstybės teisinė pagalba arba gynėją skiria tardytojas, prokuroras ir teisėjas. Todėl mes, atsižvelgdami į prokurorų, teisėjų ir tardytojų prašymą panaikinti šį neatitikimą, ir parengėme tam tikrus pasiūlymus bei prašome Seimą pritarti tam. Aišku, tai nėra skubu, bet kadangi tokie kreipimaisi buvo, mes manome, kad patikslinti būtų tikslinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi, kurie norėjo. Dėl balsavimo motyvų dėl įstatymo projekto Nr.IXP-742 ir lydinčio projekto Nr.IXP-743 už norėtų kalbėti kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau išreikšti mintį, kad procese, gerbiamasis ministre, dalyvauja ne vien gynėjai. Gynėjai gina įtariamąjį, kaltinamąjį arba teisiamąjį, bet procese gali dalyvauti ir kitų proceso dalyvių atstovai, kurie nebūtinai gali būti gynėjai. Tai kaip čia dabar su tuo? Atsiprašau, kad aš dabar klausiu, bet aš nespėjau nuspausti mygtuko. Manau, posėdžio pirmininkas mane už tai nelabai pasmerks.

PIRMININKAS. Atsakykite trumpai, bet…

G.BARTKUS. Trumpai paaiškinti reikėtų taip. Dabartinė įstatymo redakcija skamba taip: “Valstybės teisinę pagalbą ar gynėją, vadovaudamasis šiuo kodeksu ir įstatymu, reglamentuojančiu valstybės teisinę pagalbą, skiria kvotėjas…” ir t.t. pagal tekstą. Siūloma išbraukti žodžius “ar gynėją”, kadangi į valstybės teisinę pagalbą įeina viena iš nemokamos teisinės pagalbos teikimo formų – nemokamas advokato skyrimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Kadangi mes čia kalbame apie baudžiamąsias bylas, tai šiuo atveju, esant numatytoms Baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, skiriamas advokatas. Kitose bylose, jeigu kalbėtume apie civilines bylas arba šiaip nemokamą teisinę pagalbą, gali būti ir nebūtinai advokatas. Jeigu aš teisingai supratau.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Nematydamas prieštaraujančių, klausiu, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiems dviem įstatymų projektams po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nesant kitų siūlymų, pritarta šiam pagrindiniam komitetui ir siūloma svarstyti pratęstoje Seimo sesijoje. Aš turiu turbūt patikslinti, kad pavasario sesijoje. Taip, yra toks siūlymas Seniūnų sueigoje, turbūt bus pateiktas trečiadienį, ir nesant kitų siūlymų pritarta šiai svarstymo datai.

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” 2, 15, 17 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-744 (pateikimas)

Kviečiu ministrą pateikti paskutinį šios dienos darbotvarkės klausimą – įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” 2, 15, 17 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-744. Prašom, gerbiamasis ministre.

G.BARTKUS. Mes norėtume siūlyti papildyti Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos”. Dabartinis įstatymas numato, kad greta teisės aktų skelbiami Konstitucinio Teismo sprendimai, nutarimai ir išvados, kuriose pripažįstamas teisės aktų nesutikimas su Konstitucija. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas įtvirtinta labai naują ir esminį principą, pagal kurį teismui gali būti apskųsti ir bet kurie teisės aktai, kurių apskundimas neįeina į Konstitucinio Teismo kompetenciją, vadinasi, teismas, nagrinėdamas bylą, gali pripažinti atitinkamą teisės aktą kaip prieštaraujantį kitam įstatymui ar Civiliniam kodeksui. Mes siūlome nustatyti tokią tvarką, kad toks teismo sprendimas, kuriame pripažįstamas negaliojančiu įstatymams prieštaraujantis teisės aktas būtų skelbiamas viešai, taip, kaip skelbiami teisės aktai, t.y. “Valstybės žiniose”. Tokį pakeitimą ir siūloma padaryti įstatyme dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, jūsų šį kartą niekas nenori klausti. Dėkojame jums. Dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindiniu komitetu Seniūnų sueigoje buvo pasiūlytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritarta. Siūloma svarstymo data – pratęsta pavasario eilinė sesija. Jeigu nebus nutarimo, tai nebus ir svarstymo, nes į pagrindinę netelpa. Ačiū už pritarimą.

Ir galų gale Seimo narių pareiškimai. R.Juknevičienė, kurios nėra. Tokiu atveju skelbiu posėdį baigtą. Ačiū visiems už kantrybę.