Keturiasdešimt penktasis (96) posėdis
2001 m. birželio 12 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

2001 m. birželio 12 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Pradedame birželio 12 d., antradienio, plenarinį posėdį. Darbotvarkė yra jums pateikta. Jai pritarta Seniūnų sueigoje ir pagal Statutą dėl jos diskusijų nevyksta, nesvarstoma, o tiktai balsuojama. Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Negalėtume? Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Frakcijos vardu mes norėtume pasiūlyti atidėti ketvirtadieniui 1-3 klausimą – Notariato įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

PIRMININKAS. 1-3? O kokios priežastys?

A.SYSAS. Minutėlę, tuoj Č.Juršėnas.

PIRMININKAS. Gerai. R.Šukio nėra?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu galima. Išties jį vėliau teks priimti. Tai susiję su Civilinio kodekso įgyvendinimu, kuris, kaip žinote, įsigalioja nuo liepos 1 d., bet yra nesuderinta su kai kuriais kitais įstatymais ir yra ginčų tarp dviejų komitetų, kaip tik tarp gerbiamojo R.Šukio vadovaujamo komiteto ir Ekonomikos komiteto. Tai gal duokim vieną parą, arba vieną dieną ir dvi naktis, suderinti ir tuomet ketvirtadienį galėtume priimti.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, ar galima?

PIRMININKAS. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, iš viso reikėtų labai rimtai pasvarstyti, bet jūs manęs negirdite.

PIRMININKAS. Girdžiu.

A.SAKALAS. Reikėtų labai rimtai pasvarstyti dėl Civilinio kodekso įsigaliojimo, nes turi įsigalioti prieš tai Civilinio proceso kodekso pataisos. Ar realu, kad tai įsigalios iki liepos 1 dienos? Jeigu nerealu, tai reikėtų Civilinio kodekso įsigaliojimo laiką pakeisti, tarkim, dviem trim mėnesiais vėliau, kad nebūtų tos skubos ir nebūtų abejonių, kad mes skubėdami priskaldysime daug malkų.

PIRMININKAS. Gerai, čia jau kita tema, bet mes apie tai jau pradėjom galvoti. Čia teisingumo ministro dar reikėtų. Bet mes prie to įstatymo turim tik Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas, o Ekonomikos komiteto išvados visai nėra. Gerai, mes turim vieną pasiūlymą nepriiminėti šiandien Notariato įstatymo, nes yra nesutarimų tarp Teisės ir teisėtvarkos ir Ekonomikos komitetų dėl šio įstatymo, kuris susijęs su įsigaliojančiu Civiliniu kodeksu nuo liepos 1 dienos.

Prašau Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Aš noriu paprašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką R.Šukį truputį pakomentuoti dėl prašymo nesvarstyti šiandien Notariato įstatymo, tiksliau nepriiminėti, kelti į ketvirtadienį. Kokia jūsų būtų nuomonė šiuo klausimu? Minutę, mes įjungsim jums mikrofoną. Paspauskit mygtuką. Prašau.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, man tas prašymas yra staigmena. Juo labiau kad nei svarstant nebuvo jokių problemų. Pagrindiniame komitete, Teisės ir teisėtvarkos komitete, svarstant šiuo atveju nebuvo jokių nei Teisės departamento pastabų, apskritai jokių problemų dėl Notariato įstatymo nebuvo. Tai man toks prašymas dabar, kad čia atsirado problemų arba nesuderinamumo, tai tikrai pirmiausia neatitinka Statuto jokių reikalavimų. Antras dalykas, komitete nei pataisų, nei pasiūlymų Seimo narių nebuvo gauta dėl šio įstatymo. Iš tikrųjų daug nuogąstavimų dėl Civilinio kodekso įsigaliojimo pareiškė notarai, bet, patikėkit, šiandien mes esame tokioje situacijoje, kad Civilinio kodekso įsigaliojimo sustabdymas ar atidėjimas yra neįmanomas nei teoriniu, nei praktiniu požiūriu. Visi įstatymai yra suderinami. Daugelis teisės aktų nustos galios nuo liepos 1 d., ir sistema turi veikti, jau sukoordinuota. Notariato įstatymas yra vienas iš tų būtinų pakeisti įstatymų, susietų su Civiliniu kodeksu. Būtent jis yra susijęs su Civiliniu kodeksu, ten tikrai yra viskas suderinta. Dėl Notariato įstatymo nereiškia jokių pastabų netgi notarai, nors jų buvo prašyta ir su jais buvo derinta. Autorius prašymą turėtų labai aiškiai suformuluoti, kas konkrečiai neatitinka, kokių yra problemų ir tuomet bent jau pagal Statutą išreikšti pataisų, teikiamų priėmimui, forma, o ne kelti klausimus iš darbotvarkės be aiškaus pagrindo. Aš nepritarčiau, ir komitete tokios nuomonės nebuvo. Nepritartų, manau, ir komitetas.

PIRMININKAS. Gerai, mes išgirdome dvi nuomones, viena nuomonė, kad prašo atidėti. Dabar man sako, kad Ekonomikos komitetas ir nesvarstė šio klausimo. (Triukšmas salėje) Aš prašau dėmesio!

R.ŠUKYS. Jeigu leistumėte, dar viena pastaba. Iš tikrųjų bet koks atidėjimas ar stabdymas kelia didelę grėsmę, kad Civilinis kodeksas įsigalios be lydimųjų aktų, jeigu tos problemos bus keliamos. Kadangi į komitetą tai nepateikiama, tokie nemotyvuoti prašymai, o pateikiami tiesiai į Seimą, tai vertinčiau vis dėlto kaip nepaaiškinamus veiksmus, susijusius su Civilinio kodekso įsigaliojimu.

PIRMININKAS. Tuo klausimu žodžio prašo Ekonomikos komiteto narė S.Burbienė. Prašom. Tik labai trumpai.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Notariato įstatymo pakeitimai yra susiję ir su pirmu šiandien svarstomu klausimu – Juridinių asmenų registro įstatymu, todėl Ekonomikos komitetui ne tas pat, kokie yra Notariato įstatymo pakeitimai. Daugumos mūsų įsitikinimu, šie pakeitimai sukels pakankamai daug problemų ūkio subjektams, kurie turės registruotis, todėl ir kyla visos šitos problemos.

PIRMININKAS. Gerai, mes išklausėm abi nuomones, sprendžiam dėl Notariato įstatymo, ar perkeliam šio įstatymo priėmimą į ketvirtadienį, ar neperkeliam. Jūs norėtumėte? Ginčas vyksta dėl įstatymo, jau ne dėl darbotvarkės. (Balsai salėje) Bet jūs jau dėl įstatymo ginčijatės, o ne dėl darbotvarkės.

R.ŠUKYS. Dėl darbotvarkės.

PIRMININKAS. Prašau.

R.ŠUKYS. Buvo paminėtas Juridinių asmenų registras. Juridinių asmenų registras taip pat šiandien turi būti priimamas. Jeigu jis bus priimtas toks, koks yra, jisai visiškai suderintas su Notariato įstatymo pataisomis. Aš nelabai supratau čia Ekonomikos komiteto sąsajų logikos su Juridinių asmenų registru. Seimas svarstymo metu jau apsisprendė. Liko priėmimas. Pataisų jokių nėra gauta. Ir dabar juos siejant pradėti vieną ir kitą stabdyti tokiais motyvais tikrai yra nepaaiškinamas dalykas. Dėl šių įstatymų komitete yra visiškas sutarimas.

PIRMININKAS. Jeigu iškilo dabar abejonių, ar mes galime dabar jas pašalinti, jeigu kažkas abejoja?

R.ŠUKYS. Aš atsiprašau, abejoti šiandien priėmimo metu ir pertraukos prašyti gali tiktai pagrindinio komiteto pranešėjas. O pranešėjas esu aš. Šiandien yra priėmimas. Pagal Statutą turėjo būti pataisos, atspindėti tas abejones, jos turėjo būti įregistruotos nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Gerai. Girdėjom. Ne, negi dėl jo mes paversim visą darbotvarkę… Paskutinį žodį – Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Paskutinį žodį… Galimas daiktas, yra taip, kaip sako kolega R.Šukys. Mes nesiūlom iš viso nepriimti, mes sakome, atidėti iki ketvirtadienio. Ar atidėjimas iki ketvirtadienio sugadins visą sistemą? Jeigu jūs pasakysite, kad sugadins, ko gero, aš pasiduosiu, bet aš labai abejoju, ar atidėjimas iki ketvirtadienio sugadins visus reikalus. Mes siūlome, kad būtų viena diena pasitarti, pasiaiškinti. Jeigu įrodote, kad jūs teisūs, viskas gerai. Taigi čia klausimas dėl vienos dienos, gerbiamieji.

PIRMININKAS. Gerai, balsuojame. Turbūt visas nuomones jau girdėjome. Dar kartą prašau registruotis, nes atėjo daug Seimo narių. Prašau registruotis, vyksta registracija. Salėje 96 Seimo nariai. Kas už tai, kad 1-3 klausimas – Notariato įstatymo 20, 26 ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymas liktų darbotvarkėje, prašau balsuoti.

53 – už, 31 – prieš, 8 susilaikė. Klausimas darbotvarkėje lieka.

Dabar dėl visos darbotvarkės patvirtinimo. Kas už tai, kad patvirtintume birželio 12 dienos darbotvarkę, prašau balsuoti. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Bendru sutarimu darbotvarkė patvirtinta.

Juridinių asmenų registro įstatymo projektas Nr.IXP-631(3*) (priėmimas)

Pradedame svarstyti 1 darbotvarkės klausimą – Juridinių asmenų registro įstatymo projektą Nr.IXP-631(3). Pranešėjas – komiteto pirmininkas R.Šukys. Priėmimo stadija. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Seimui teikiamas priimti Juridinių asmenų registro įstatymo projekto patobulintas trečiasis variantas. Patobulinimo esmė, kaip buvo minėta praeito svarstymo metu, – tai 2 straipsnio 1 dalies 9 punktas yra pataisytas, suderintas su Konstitucijos 119 straipsniu ir Vietos savivaldos įstatymo sąvoka “savivaldybių institucijos”. Pataisų, pasiūlymų dėl šio projekto iki pateikimo kolegų pateikta nebuvo, todėl siūlyčiau… pastraipsniui būtų galima priimti.

PIRMININKAS. Dėkui. Pradedame priėmimą pagal atskirus straipsnius. Juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nematyti. Ar galima bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? (Balsai salėje) Ačiū. 2 straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Priimta.

4 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų? (Balsai salėje) Nėra. Galima bendru sutarimu priimti? Dėkoju. 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Taip pat nematau norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Ačiū. 5 straipsnis priimtas.

6, paskutinysis, straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Norite kalbėti? Prašau registruotis. Dėl paskutinio straipsnio už norėtų kalbėti Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, su tuo už tai… Aš paspaudžiau, kad leistumėte pasakyti, nes, žiūrėkite, mes įstatymu įteisiname juridinių asmenų registrą, o 6 straipsniu leidžiame Vyriausybės nutarimu jį reorganizuoti ir net likviduoti. Keista, kad įstatymu tvirtiname, o likviduoti leidžiame Vyriausybės nutarimu. Ar tai nėra paradoksas? Aš manau, kad taip gal neturėtų būti, todėl aš ir suabejojau dėl jo pagrįstumo.

PIRMININKAS. Tai jūs išsakėte nuomonę prieš?

J.VESELKA. Aš suabejojau.

PIRMININKAS. Suabejojote? Gerai. Dar vieną nuomonę – Seimo narė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Man lieka tik paantrinti kolegai J.Veselkai, nes iš tiesų šiuo metu galioja didelis Įmonių rejestro registravimo įstatymas… Įmonių rejestro įstatymas. Tikrai jis nemaišė. Gal reikėjo jį tvarkyti ir taisyti, tačiau palikti tą pakankamai svarbų dalyką tik Vyriausybei (Civilinis kodeksas, beje, nepakankamai apibrėžia, aš panagrinėjau tą dalį), manau, nebūtų teisinga.

PIRMININKAS. Aš norėčiau suteikti žodį Seimo nariui R.Sedlickui, kad jis išsakytų dar vieną nuomonę už. Prašom. Jūs nenorite, atsiprašau. Tuomet pranešėją prašau pakomentuoti

R.ŠUKYS. Aš čia kalbėsiu dėl balsavimo motyvų už, nes, matyt, priėmimo metu komentarai negalimi. Aš tik norėjau pasakyti, kad pagal Registrų įstatymą registras, kaip šiuo atveju, steigiamas arba įstatymu, arba Vyriausybės nutarimu. Šiuo atveju steigimo klausimą reglamentuoja Vyriausybės nutarimas, pasirinktas šis būdas. Kadangi steigia savo nutarimu Vyriausybė, tai, kad toks registras turi būti, nustato Civilinis kodeksas (šis įstatymas nustato jo suformavimo, jo sukūrimo tvarką), tai logiška, kad reorganizavimas ir likvidavimas teisinės formos prasme taip pat būtų daromas Vyriausybės nutarimu. Tai tikrai nieko nepažeidžia ir nereiškia, kad… Kol įstatymas reikalauja, kad toks registras turi būti, Vyriausybė neturi teisinio pagrindo priimti nutarimą dėl jo likvidavimo arba reorganizavimo. Tas klausimas buvo ir Teisės departamento išvadose, jis buvo diskutuotas ir išspręstas komitete.

Dėl įmonių rejestro (dėl kolegės S.Burbienės pastabos) aš norėčiau pasakyti, kad iš tiesų šiandien jau yra pavėluota mąstyti ir svarstyti, ar įmonių rejestras turi būti atskirai nuo juridinių asmenų registro. Tai reikėjo daryti praeitos kadencijos Seime, kai buvo priimamas Civilinis kodeksas, kuris numatė bendrą juridinių asmenų registrą. Įstatyme dėl jo įsigaliojimo patvirtinimo ir įgyvendinimo buvo numatyta, kad turi būti sudarytas bendras juridinių asmenų registras, taip pat buvo numatyta, kad jį tvarko valstybės institucija. Šiuo atveju vėl kalbėti apie galimą skaidymą, kad jis buvo geras ar blogas, – tie ginčai svarstant Civilinio kodekso projektą vyko pakankamai ilgai, dvejus ar trejus metus. Šiandien, aš manau, tikrai nereikėtų to klausimo kelti ir grįžti prie jo, nebent nepasiteisintų ir jau vėliau būtų galima teikti įsigaliojusiam kodeksui, nes Seimo nariai turi įstatymų iniciatyvos teisę. Aš siūlyčiau vis dėlto pritarti ir 6 straipsniui.

PIRMININKAS. Išgirdome visas nuomones. Prašau registruotis prieš priimant 6 straipsnį. Minutę. Prašau registruotis. Vyksta registracija. Dar kartą kviečiu registruotis – genda technika. Salėje 84 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo 6 straipsnis, prašau balsuoti.

Už – 52, prieš – 5, susilaikė 20. Straipsnis priimtas. Ačiū pranešėjui.

Dabar balsuosime dėl viso įstatymo projekto. Dėl motyvų nori kalbėti Seimo narė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šis įstatymas yra dalis tos visos sistemos, kuri turėtų pradėti veikti nuo liepos 1 d. Tačiau kalbant apie bet kurį įstatymą, kuris susijęs su naujuoju Civiliniu kodeksu, mes dažnai išgirstame, kad Civilinis kodeksas yra absoliučiai nekritikuotinas ir ten viskas yra labai gerai. Tačiau registracijos tvarka…tai nereiškia, kad reikia daryti du įstatymus, ką bandė įrodyti pranešėjas, tai yra apsisprendimas, ar turėtų būti Registro įstatymas, ar viską sprendžia Vyriausybė. Dalies mūsų, ypač ekonomistų įsitikinimu, tai turėtų būti vis dėlto įstatymo numatyta tvarka.

Antras dalykas. Iš esmės trečiasis 3 projektas liko toks pats kaip ir antras. Eiliniams žmonėms, kuriems reikės registruoti įmones, tikrai neaiški pati sistema, kaip tai reikės daryti, nes po šio įstatymo įsigaliojimo, praktiškai tas registras dar neveiks. Kada jis pradės veikti, neaišku. Visa tai yra Civilinio kodekso įsigaliojimo įstatyme. Tai taip pat žmonėms nebus labai gerai.

Trečias dalykas. Registracija vyks per notarus, kas yra susiję su Notariato įstatymo pataisomis. Kaip tai vyks, kokia bus situacija, yra neaišku.

Ketvirtas dalykas. Šiuo metu nėra pataisytas Įmonių įstatymas. Įmonių įstatyme tebėra įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių. Tai yra vienas pagrindinių įmonių teisės įstatymų. Naujam Civiliniam kodekse tokios sąvokos kaip įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, nėra, tačiau šitame įstatymo projekte tokia sąvoka yra. Vadinasi, ne visiškai suderinta su Civiliniu kodeksu. Todėl siūlyčiau šio įstatymo projekto nepalaikyti, jį dar patvarkyti ir pažiūrėti, ar ta siūloma sistema yra patogi jos vartotojams. Ne teisininkams, o būtent jos vartotojams.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulevičius – už. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Daug teko girdėti įvairių svarstymų ir kalbų apie Civilinį kodeksą, kuris turi įsigalioti nuo liepos 1 d., ir aš, nors ir nebūdamas teisininkas, gan skeptiškai žiūrėjau. Reikia pripažinti, kad yra kai kurių niuansų, maniau, gal kažkas pasiūlys pataisas ar panašiai, bet, deja, to nebuvo daroma. Na, ką. Matyt, gyvenimas parodys, ką, jam įsigaliojus, reikės taisyti, nes visi pripažįsta, kad kažką reikės taisyti, bet jeigu nieks neteikia pataisų, jis įsigalios. Tada kitas logiškas žingsnis – jį lydintys įstatymai, be kurių mes negalėsim įgyvendinti. Vėl aš gal pirmasis suabejojau dėl juridinių asmenų registro, apie kurį mes įstatyme kalbame, ir išsiaiškinau su mūsų teisininkais, kad, neduok Dieve, neprikurtume naujo monstro – aparato apskrityse, visur, etatiniai darbuotojai ir panašiai. Tarp kitko, žinoma, ir šiandien nesu iki galo įsitikinęs, kad to papildomo aparato nebus, nes dabar registruoja savivaldybių darbuotojai, ir kažin, ar mes tuos žmones ir pinigus iš savivaldybių galėsim paimti ir pernešti Teisingumo ministerijos pavaldumui. Tai komplikuota. Tačiau kodėl aš pasisakau už šį įstatymą? Todėl, kad pas mus išeina taip: arba nedaryti nieko, arba jeigu kažkas ką nors pradeda daryti, tada blogai. Jeigu nepatinka, tai mes laiku siūlykime savo alternatyvas ir už jas balsuokime, o ne taip, kad nedarome nieko. Nedaryti nieko tai yra blogiausia, reikia daryti. Juo labiau kad dėl registro buvo labai daug diskusijų ir buvo taip nusidiskutuota Lietuvoje, kad net tokia visuomeninė organizacija kaip Pramonės, amatų, prekybos rūmai (…) pasiimti šitą registrą ir “užvaryti” bendrą perregistravimą visų įmonių. Buvo paskaičiuota, kad apie 20 mln. Lt vyrukai susidės į kišenę. Dėkui Dievui, bendrom pastangom to neįvyko. Todėl aš labai džiaugiuosi, kad gimsta įstatymas, kad valstybė apsisprendžia prisiimti atsakomybę už registrą pati, ir kviečiu visus balsuoti už šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išklausius kolegų motyvus, tiesiog darosi įdomu. Man atrodo, kad Seimo nariai nesako, jog reikia nieko nedaryti. Reikia daryti, bet reikia daryti tvarkingai ir kad būtų visiems gerai. Bet jeigu turi abejonių, kad bus ne visai gerai, tai reikia, matyt, įstatymo iniciatoriams taisyti pagrindinį įstatymą – Civilinį kodeksą, o tada kurti tą sistemą taip, kaip dabar yra, ar ją modifikuoti.

O reikalo esmė ta. Vis dėlto mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bandė tvarkyti šiuos reikalus, siūlė daryti svarstymo pertrauką ir išdiskutuoti dėl juridinių asmenų sistemos keitimo. Juk dabar tai vykdo savivaldybės, taigi ta teisėta funkcija iš jų yra atimama. O vieningą registrą galima sukurti, nepaisant to, ar tvarkys savivaldybės, ar notarai, ar dar kokia nors kita institucija. Į vieningą sistemą viską galima suvesti šiais laikais. Vieningą sistemą Lietuvoje galima sukurti ir tuo pagrindu, kuris dabar yra. Pasirinkta kita sistema: per notarus, per centrinę instituciją. Vadinasi, vėl centralizuojama, vėl centre vykdys visos Lietuvos juridinių asmenų registrą. Kaip tai bus operatyvu ir kaip tai bus efektyvu, ir kaip tai bus patogu juridiniams asmenims vietose, savivaldybėse, niekas šiandien negali duoti garantijų ir pasakyti. Todėl mes siūlėm gerą būdą – padaryti pertrauką ir išdiskutuoti. O Civilinis kodeksas buvo priimamas, žinot, kaip – urmu. Teisininkai parengė, visiems aišku ir visi balsuojam skirsniais, o ne straipsniais. Todėl remtis tuo, kad Civilinis kodeksas ūkinėje veikloje yra labai tobulas ir priimtinas verslininkams, visiškai negalima. Todėl aš susilaikysiu dėl šio įstatymo, nes jis nebuvo išdiskutuotas taip, kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlė. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai prašyčiau šiuo atveju apsispręsti ir balsuoti už visą šį įstatymą, kadangi, jeigu pažiūrėtumėte įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, matytume, kad ne tik Ūkio ministerijoje registruojamos įmonės patenka į juridinių asmenų vieningą registrą. Pažiūrėkite, kiek yra punktų, kiek skirtingų registrų, o dažnai ne registrų, o įvairių sąrašų vis dėlto susisteminama į vieningą registrą ir jį tvarko aiški viena institucija. O Civilinis kodeksas, dar kartą kartoju, iš viso sudaro patogias galimybes juridinį asmenį įregistruoti netgi nenuvykus nei į Vilnių, nei į apskrities centrą, o, išsiuntus dokumentus paštu, sudaro galimybę gauti pastabas arba pasiūlymus labai konkrečiai, ką reikia teikti papildomai ar panašiai. Tai tik sutaupys laiko ir ypač materialinių resursų asmenims, registruojantiems juridinius asmenis, tarp jų ir įmones. Aš siūlyčiau palaikyti įstatymą, kadangi šiandien Seime nustatyti kitokią koncepciją, negu pasirinko Vyriausybė, nėra jokių pasiūlymų ir nebuvo jokių idėjų dėstoma. Vyriausybė tvirtins registro nuostatus ir visus tuos klausimus, ir tas abejones, kurias kelia kolegos, tikrai įvertins. Kolegos turi galimybę siūlyti Vyriausybei tam tikrus pasiūlymus dėl tų nuostatų. Taigi aš siūlyčiau vis dėlto balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jeigu žiūrėtume šį įstatymą dviem aspektais, pirma, vieningos juridinės sistemos kūrimo aspektu, tai šiuo aspektu įstatymas iš tikrųjų ydingas. Nes labai daug yra įstatymų, pagal kuriuos įsteigiamos įmonės, o likviduojamos ar reorganizuojamos pagal kitus įstatymus, kurie numato daugybę procedūrų. Todėl juridinės sistemos kūrimo požiūriu jis yra ydingas. Bet praktiniu požiūriu, aišku, kad Vyriausybė nei reorganizuos greitai, nei likviduos, praktiniu požiūriu jį būtų galima priimti. Kadangi paskui gali iškilti naujų įtarimų, todėl Juridiniam komitetui reikėtų daugiau žiūrėti ne kaip ten Civilinis kodeksas, o daugiau subalansuoti kaip sistemą, kad neatsirastų sistemoje spragų. Bet kadangi neigiamo praktinio poveikio jis negalės turėti, tai jau apsisprendimo reikalas. Ypač pavojingų pasekmių nebus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš kartais stebiuosi, kai Seimo nariai, kurie šiandien kalba, kad reikia keisti Civilinį kodeksą, patys aname Seime su labai dideliu įkarščiu balsavo už jį. Aš nemanau, kad dabar reikėtų kvestionuoti, geras ar blogas Civilinis kodeksas. Jam reikia leisti pradėti veikti. Kitas klausimas, ar suspėsime priimti visus dokumentus iki liepos 1 d., kad Civilinis kodeksas pradėtų veikti, nes mūsų dar laukia CPK, o CPK pataisų kur kas daugiau. Man regis, Vyriausybė ar kas kitas (nežinau kas) laiku nepateikė įstatymų, todėl kyla visokių diskusijų. Nemanau, kad dabar reikėtų nepriimti šio įstatymo. Teisinių priežasčių aš nematau, gal kokios nors ekonominės priežastys ir yra, bet aš siūlyčiau šį įstatymą priimti, o jeigu atsirastų kokių nors ekonominių dalykų, kuriuos reikėtų taisyti, tai galima ir pataisyti. Kur kas lengviau pataisyti įstatymą negu Civilinį kodeksą, nes taisant Civilinį kodeksą griaunama visa sistema.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, reikėtų šį įstatymą priimti, nes dėl jo aš neišgirdau jokių konkrečių argumentų prieš. Iš esmės kritikuojamos šio įstatymo priėmimo prielaidos, o ne pats įstatymas ar konkrečios jo normos. Pavyzdžiui, tai, kad šiandien vietoj tokių registrų, kurių kai kada netgi negalima vadinti registrais, bus sukurta vieninga sistema, iš tikrųjų yra sveikintinas dalykas. Ir tai iš esmės yra sietina su Civiliniu kodeksu. Jeigu mes nesutinkame su tuo, kas yra įtvirtinama šiuo įstatymu, tai, kolegos, pripažinkime, kad reikėtų siūlyti Civilinio kodekso pataisas, tačiau šiandien aš to neišgirdau. Todėl, manyčiau, reikėtų pritarti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Prašom prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymas, prašom balsuoti.

Už – 70, prieš – 4, susilaikė 19. Įstatymas priimtas.

Hipotekos įstatymo 14, 39, 40, 51, 52,58, 62 straipsnių pakeitimo ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22,  23, 24, 25, 33, 35, 36,37, 38, 41, 54, 55, 57, 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-633(2*) (priėmimas)

Svarstome antrąjį darbotvarkės klausimą – Hipotekos įstatymo 14, 39, 40, 51, 52, 58 ir 62 straipsnių pakeitimo, taip pat 1, 2, 3 ir kitų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr.IXP-633 (2). Pranešėjas – komiteto pirmininkas R.Šukys. Priėmimo stadija.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Teikiamas Seimui priimti Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-633 (2). Pataisų, pasiūlymų iš Seimo narių priėmimo metu nebuvo gauta, todėl galima būtų priiminėti pastraipsniui. Teisės departamento išvada yra tokia, kad projektas atitinka visus juridinės technikos reikalavimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priiminėti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio, kuriuo pripažįstama nemažai straipsnių netekusiais galios, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Prieštaravimų negirdėti. Straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galima priimti bendru sutarimu? Ačiū. Straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? Straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu priimti? Straipsnis priimtas.

6 straipsnis. Dėl jo nėra norinčių kalbėti. Ar galima priimti bendru sutarimu? Ačiū. 6 straipsnis priimtas.

7 straipsnis. Dėl jo nėra norinčių kalbėti. Ar galima priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Straipsnis priimtas.

8 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galima priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

9 straipsnis. Dėl jo nėra norinčių kalbėti. Ar galima priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

10 straipsnis. Dėl jo nėra norinčių kalbėti. Ar galima priimti bendru sutarimu priimti? Straipsnis priimtas.

11 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Bendru sutarimu straipsnis priimtas.

12 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? 12 straipsnis bendru sutarimu priimtas.

13 straipsnis. Dėl jo nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu priimti? 13 straipsnis priimtas.

Ir paskutinis 14 straipsnis. Dėl jo nėra norinčių kalbėti. Ar galima jį priimti bendru sutarimu? Ačiū. 14 straipsnis priimtas.

Nėra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo. Prašom prieš balsavimą registruotis. Vyksta registracija. Ačiū pranešėjui.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume Hipotekos įstatymo 14, 39, 40, 51, 52, 58 ir 62 straipsnių pakeitimo ir 1, 2, 3 ir kitų (iki 61) straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Ne, dabar jau balsuojame. Prašom balsuoti.

Už – 55, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 1, 42, 48, 52, 55, 59 straipsnių pakeitimo ir 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 46,47, 50, 51, 53, 54, 57 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-634(3*) (priėmimas)

Svarstome 2b darbotvarkės klausimą – Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 1, 42, 48, 52, 55 ir 59 straipsnių pakeitimo ir 2, 3, 4, 5 (iki 57) straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr.IXP-634(3).

Pranešėjas – komiteto pirmininkas R.Šukys. Priėmimo stadija. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Priimti teikiamas Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir daugelio straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-634(2). Projektas svarstymo metu, atsižvelgus į Teisės departamento pastabas, buvo pataisytas. Jokių pasiūlymų, pataisų straipsniams, esantiems įstatymo projekte, nebuvo gauta. Galima būtų priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Nėra prieštaraujančių. Straipsnis priimtas. 2 straipsnį galėtume bendru sutarimu priimti? Ačiū. Negirdėti prieštaravimų. Straipsnis priimtas. 3 straipsnį bendru sutarimu galėtume priimti? 3 straipsnis priimtas. 4 straipsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Ačiū. 4 straipsnis priimtas. 5 straipsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? 5 straipsnis priimtas. 6 straipsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 7 straipsnis. Ar galime 7 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, straipsnis priimtas. 8 straipsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? 8 straipsnis priimtas. 9 straipsnis. Galima jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Straipsnis priimtas. 10 straipsnis. Ar galima jį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, straipsnis priimtas. 11 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Straipsnis priimtas. Ir 12 straipsnis, paskutinis. Ar galima jį priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas. Baigiame priėmimą pastraipsniui. Ačiū pranešėjui. Dabar balsuosime dėl viso įstatymo projekto. Prieš tai galite kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nematyti norinčių. Prašau registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 1, 42, 48, 52, 55, 59 straipsnių pakeitimo ir daugelio straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą, prašau balsuoti.

Už – 65, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Notariato įstatymo 20, 26, 27, 31, 45, 46, 47, 48, 51 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-649(2*) (priėmimas)

Svarstome Notariato įstatymo 20, 26, 27, 31, 45, 46, 47, 48, 51 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP- 649(2). Pranešėjas – komiteto pirmininkas R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Teikiamas priimti Notariato įstatymo 20, 26, 27, 31, 45, 46, 47, 48, 51 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas. Pasiūlymų šiam projektui iš Seimo narių nebuvo įregistruota ir gauta. Todėl būtų galima priiminėti projektą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galima jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis. Ar galima jį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 3 straipsnis priimtas. 4 straipsnį bendru sutarimu galėtume priimti? Prieštaravimų nėra. 4 straipsnis priimtas. 5 straipsnis? Ar galime jį priimti bendru sutarimu? 5 straipsnis priimtas. 6 straipsnį galima priimti bendru sutarimu? 6 straipsnis priimtas. 7 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 8 straipsnis. Ar 8 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? 8 straipsnis priimtas. 9 straipsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? 9 straipsnis priimtas. 10 straipsnis? Ar galima jį priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas. Paskutinis, 11 straipsnis. Ar galima priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Straipsnis priimtas. Ačiū pranešėjui.

Dabar balsuosime dėl viso įstatymo projekto. Dėl įstatymo nori kalbėti Seimo narė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Notariato įstatymas mane domina vienu aspektu, tuo, kuris yra susijęs su juridinių asmenų registracija. 2 straipsnyje yra keletas pataisų, tačiau vis dėlto lieka neatsakyta į daug klausimų ir iš tiesų ateityje, nepaisant to, kad labai gerai suderinta teisinė sistema (apie tą, matyt, norėtų pasakyti mano kolegos), gali iškilti pakankamai daug klausimų. Tai yra pirmiausia, kad šis klausimas tikrai buvo susijęs su juridinių asmenų registru, tačiau buvo pateiktas gerokai vėliau ir Ekonomikos komitetas visiškai jo nenagrinėjo, nes jam nebuvo pateikta. Jį svarstė tik teisininkai. Antras dalykas, ar iš tiesų bus patogu įmones registruoti būtent per notarus? Teigiama, kad labai patogu, tačiau, kaip žinome, ne visur notarų yra pakankamai. Kai kur jų gal ir per daug, bet yra ir eilių. Kiek laiko truks kad ir paprasčiausias persiuntimas per dabartinį Lietuvos paštą, kiek kainuos dokumentų persiuntimas ir kokia galimybė notarams bus užtikrinti, kad tikrai tas žmogus, kuris steigia įmonę… tai yra patikrinti ne tik jo paso duomenis, bet ir kitus dalykus? Ar jis turės bent minimalų registrą ir galės pasižiūrėti, gal šitie dokumentai yra teikiami žmogaus, kuris, sakysime, registruoja dešimtą įmonę iš eilės ir nė viena iš jų neveikia. Ir visi kiti dalykai. Iš esmės notaro patvirtinti dokumentai bus išsiųsti į registrą ir ten jau niekas negalės dėl jų ginčytis, nes jie patvirtinti notaro. Ar ta tvarka yra gera, aišku, paaiškės po to, kai pradės veikti juridinių asmenų registras. Tačiau, mano įsitikinimu, tai iš tiesų nėra visiškai apgalvota sistema būtent vartotojo požiūriu, ne teisinės sistemos, bet vartotojo požiūriu. Todėl aš už šį įstatymą nebalsuosiu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ką tik kolegės išsakytos pastabos iš tikrųjų vertos dėmesio, tačiau noriu atkreipti visų kolegų dėmesį, kad notarai tvirtins duomenis dėl juridinių asmenų registrui pateiktų duomenų tikrumo ir kartu patvirtins, kad tokį juridinį asmenį registruoti galima, nes tai atitinka įstatymo reikalavimus. Todėl manyčiau, kad čia problemų nebūtų. Aišku, dėl duomenų patikrinimo, ar jis yra užregistravęs kitą įmonę, tai tam bus Juridinių asmenų registras. Natūralu, kad galbūt tas veiksmas nebus atliekamas per vieną kartą, bet dėl to nematau nieko blogo. Kaip tik bus įvedama didesnė tvarka.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mes čia turime tokį įdomų atvejį, kai ta pati norma yra įrašyta Civiliniame kodekse, kuris yra priimtas ir kuris, matyt, įsigalios nuo liepos 1 dienos. Jeigu mes Notariato įstatymo nepataisysime, vis tiek bus vadovaujamasi Civiliniu kodeksu. Aš nematau prasmės, kodėl dabar reikėtų Notariato įstatymo nepataisyti pagal Civilinį kodeksą, nes išeis taip, kad kodekse sakoma vienaip, o Notariato įstatyme sakoma kitaip. Bet kuris teisėjas vadovausis kodeksu. Taigi aš siūlyčiau pritarti Notariato įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Aš iš dalies pritardamas toms abejonėms, išsakytoms kolegės S.Burbienės, noriu pasakyti, kad iš tiesų notarai bus tie pareigūnai, arba tie asmenys, kurie pirmieji susidurs su daugelio Civilinio kodekso normų praktiniu taikymu jam įsigaliojus. Tikrai notarai mato situaciją, kad iš pirmo karto dažnas sandoris nebus patvirtintas. Jie jau su tuo susitaikė, bet jie taip pat pripažįsta, kad tvarka bus didesnė šiuo atveju, nes atsiranda tam tikrų saugiklių ir tam tikrų reikalingų papildomų dokumentų notarui tvirtinant sandorį, atsiranda tam tikra atsakomybė, kartu notaro apdraudimas. To iki šiol buvo mažiau. Iš tiesų Civilinio kodekso normos reikalavo šiuo atveju kitų įstatymų suderinimo. Šis įstatymas nieko daugiau nekeičia arba nepadaro blogiau, o tik suderina Notariato įstatymą su Civilinio kodekso normomis. Todėl jis tikrai turėtų būti priimtas ir įsigalioti kartu su Civiliniu kodeksu išskyrus ten numatytą vieną išimtį. Ačiū.

PIRMININKAS. Išgirdome visas nuomones, prašau registruotis prieš balsavimą. Salėje 68 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Notariato įstatymo 20, 26, 27, 31, 45, 46, 47, 48 ir 51 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymą, prašau balsuoti.

51 – už, prieš – 1, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.

Įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo" pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-536(3*) (priėmimas)

Svarstome Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-536(3). Pranešėjas – Žmogaus teisių komiteto narys, Seimo narys A.Lydeka. Priėmimo stadija.

A.LYDEKA. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Siūlau priimti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo, kurio projekto Nr.IXP-536, trečiąjį – atnaujintą ir pataisytą variantą. Būtent šiam trečiajam variantui Seimas buvo pritaręs po svarstymo. Tai yra eurointegracinis įstatymas, kurio esmė – suvienodinti teisinio buvimo sąlygas Europos Sąjungos šalių piliečiams kitose šalyje ir Lietuvoje. Per tą laikotarpį, t.y. nuo pritarimo po svarstymo iki dabar, Seimo nariai ir kiti įstatymų leidimo teisę turintys asmenys jokių pasiūlymų ir pataisymų nepateikė, todėl galime priimti pastraipsniui.

Tačiau paprašysiu Pirmininko, kad turėčiau galimybę, priimant pastraipsniui, daryti kelias kai kurių straipsnių redakcinio pobūdžio pataisas. Į tai dėmesį yra atkreipęs ir Teisės departamentas savo išvadomis – tokiu bendru protokoliniu nutarimu plenarinio posėdžio metu.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą pagal kiekvieną straipsnį. Dėl 1 straipsnio nori kalbėti Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Atsiprašau, aš ne dėl 1 straipsnio, nes maniau, kad nepriiminėsime pastraipsniui. Aš dėl 10 straipsnio norėjau.

PIRMININKAS. Dėl 10. Gerai. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? Nėra prieštaraujančių 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių negirdėti. Priimtas.

3 straipsnis. Ar galima priimti jį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu jį priimti? 5 straipsnį priėmėm.

6 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu jį priimti? Nėra prieštaraujančių. 6 straipsnis priimtas.

7 straipsnis. Ar galima bendru sutarimu jį priimti? 7 straipsnis priimtas.

8 straipsnis.

A.LYDEKA. Gerbiamasis Pirmininke, dėl 8 straipsnio, jeigu galima. Yra siūlymas 8 straipsnio pavadinime atlikti tokią redakcinio pobūdžio pataisą, kad jis vadintųsi “26 straipsnio 2 punkto pakeitimas”, t.y. išbraukti žodžius “ir papildymas”.

PIRMININKAS. Ar galėtume su šiuo redakciniu pakeitimu priimti 8 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. 8 straipsnis priimtas.

9 straipsnis. Ar galima bendru sutarimu jį priimti? Prieštaraujančių nėra. Priimtas.

Dėl 10 straipsnio yra norinčių kalbėti. Seimo narys K.Bobelis. Prašom. Paspauskite mygtuką, bus lengviau jus surasti. Prašom.

K.BOBELIS. Šis klausimas – 10 straipsnio, 45 straipsnio 2 dalies, pakeitimas buvo svarstytas mūsų komiteto posėdyje kartu su imigracijos atstovais. Jie žadėjo šio straipsnio 2 dalį pataisyti, bet nepataisė. Jis skamba taip: “užsienietį, kuris negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, policija gali sulaikyti ne ilgiau kaip 48 valandoms. Per nurodytą laiką nepavykus nustatyti užsieniečio asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, užsienietis teismo sprendimu sulaikomas ir apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre.” Čia viskas yra labai gerai, bet mums kilo klausimas, kiek laiko jis bus laikomas ir apgyvendinamas tame centre, ar visą amžių, ar mėnesius, ar metus, ar dešimt metų. Mes kėlėme klausimą, kad turi būti nustatyta specifika, per kiek laiko, jam gyvenant Užsieniečių registracijos centre, jo tapatybė ir jo legalumas bus nustatytas. Jeigu tas legalumas nenustatytas, tai jis turi būti deportuotas iš Lietuvos ir ten nelaikomas. Jie žadėjo tą klausimą spręsti, bet pateikė taip, kaip jis buvo parašytas, be jokio pataisymo. Todėl aš norėčiau, kad gal kolega A.Lydeka, kaip teisininkas, paaiškintų, kaip galima asmenį laikyti nenustatant, kiek jis ten bus laikomas? Ačiū.

A.LYDEKA. Pirmininkui leidus, trumpai atsakysiu, kad buvo po ilgų svarstymų prieita prie tokios išvados, kad įstatyme gal nereikėtų sukonkretinti, o Migracijos departamentas savo įstatymo lydimuoju aktu numatys platesnę, išsamesnę tą sulaikymo tvarką, galimybę laikyti ir t.t. Už tai yra tokia redakcija šio trečio pataisytojo varianto.

PIRMININKAS. Dėl 10 straipsnio daugiau nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu jį priimti? Nėra prieštaraujančių. 10 straipsnis priimtas.

11 straipsnis. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? 11 straipsnis priimtas. 11 straipsniu mes papildėme įstatymą 9¹ skyriumi. Ar galėtume dėl viso skyriaus iš karto balsuoti? Ne. Gerai. Tai dėl viso skyriaus negalime. Tada 48¹ straipsnis. Dėl jo yra sutarimas? Galim bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 48¹ straipsnis priimtas.

48² straipsnis. Ar galima jį priimti?

A.LYDEKA. Dėl šio straipsnio, gerbiamasis Pirmininke, siūlyčiau plenarinio posėdžio metu tokį protokolinį sprendimą, kad tekste reikia daryti redakcinio pobūdžio pataisą. Vietoj žodžių “49 straipsnio”, įrašyti “48¹ straipsnio”. Čia tiesiog pasikeitė numeracija, dėl numeracijos yra šioks toks neatitikimas.

PIRMININKAS. Ar galim 48² straipsnį priimti su pranešėjo pataisa? Nėra prieštaraujančių. 48² straipsnis priimtas.

48³ straipsnis. Ar galima bendru sutarimu priimti? Nėra prieštaraujančių. Priimtas.

48⁴ straipsnis. Nėra prieštaraujančių. Straipsnis priimtas.

48⁵ straipsnis. Nėra prieštaraujančių. Straipsnis priimtas.

Ar galime bendru sutarimu priimti 48⁶ straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Straipsnis priimtas.

48⁷ straipsnis. Pranešėjas turi pastabą. Prašau.

A.LYDEKA. Šiame straipsnyje taip pat siūlyčiau padaryti redakcinio pobūdžio pataisą ir visose dalyse nuo 1 iki 6 pakeisti žodžius “52 straipsnio” žodžiais “48⁴ straipsnio” – visose dalyse nuo 1 iki 6.

PIRMININKAS. Ar galėtumėte bendru sutarimu priimti šį straipsnį su pranešėjo redakcinio pobūdžio pataisa? Nėra prieštaraujančių. Straipsnis priimtas.

48⁸ straipsnis. Ar galima priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Straipsnis priimtas.

48⁹ straipsnis. Ar galima priimti bendru sutarimu? Ačiū. Straipsnis priimtas.

Ir 12 straipsnis. Dėl įstatymo įsigaliojimo. Ar galima jį priimti bendru sutarimu? Ačiū, straipsnis priimtas. Dėkui pranešėjui.

Mes baigėm priėmimą pastraipsniui. Dabar balsuosime dėl viso įstatymo projekto. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašau registruotis prieš priimant įstatymą.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą? Prašom balsuoti.

Už – 57, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Dabar mes turėtume svarstyti darbotvarkės 1-5 klausimą, bet pranešėjas paprašė nukelti į popietinį posėdį šio klausimo priėmimą, nes gautos Teisės departamento pastabos, į kurias reikėtų sureaguoti arba bent apsvarstyti. Jūs pritariate mano pasakytai minčiai? Ar sutiktumėte šį klausimą nukelti į popietinį posėdį? Ačiū.

Darbo sutarties įstatymo 4 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-86(4*) (priėmimas)

Tada pradedam toliau svarstyti 1-6a darbotvarkės klausimą – Darbo sutarties įstatymo 4 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-86. Pranešėja – Seimo narė R.Dovydėnienė. Priėmimo stadija.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, priėmimui yra pateikti Darbo sutarties įstatymo 4 ir 26 straipsnių pakeitimai, tačiau prieš pat priėmimą buvo gautos Teisės departamento išvados, kuriose yra reikalaujama arba prašoma patikslinti 4 straipsnio tam tikras nuostatas, todėl labai prašau Pirmininko leisti pristatant tą straipsnį pateikti būtent su redakciniais pataisymais, kad būtų tikrai aišku, kad vaikas iki 16 metų pripažįstamas darbo sutarties šalimi ir kad konkrečiai su juo sudaroma darbo sutartis.

Taip pat Teisės departamentas išreiškia savo abejones dėl to, kad įstatymo projekte neįvardyta minimali amžiaus riba, ir abejoja, ar tai neprieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus nuostatoms. Tačiau ši konvencija reglamentuoja, kad minimalus įdarbinimo amžius nustatomas nacionaliniuose teisės aktuose, o tai yra numatyta Lietuvos Vyriausybės nutarime, kuris lygiai taip pat atitinka teisės akto sąvoką.

Ir paskutinė pastaba, kuri numato atleidimo abejones, jeigu to reikalauja gydytojas arba vienas iš tėvų. Komitetas nepritarė šioms pastaboms ir mano, kad jeigu vienas iš vaiką auginančių asmenų arba sveikatą prižiūrintis gydytojas reikalauja nutraukti darbo sutartį, tai darbdavys privalomai šitą turės atlikti.

PIRMININKAS. Aš norėčiau Seimo nariams šiek tiek patikslinti. Yra padarytas 4 straipsnio redakcinis pataisymas. Ir pristatant 4 straipsnį gal reikės jį perskaityti, nes išdalytas tekstas bus truputį kitas, skirsis, todėl mes priimdami turėtume žinoti galutinę redakciją.

Taigi pradedam 4 straipsnio priėmimą. Norėčiau, kad pranešėja palygintų šiuos du variantus ir pasakytų, kur yra redakcinis pakeitimas.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju Pirmininkui. 4 straipsnyje, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, yra tokie redakciniai pataisymai: “Su vaikais iki 16 metų gali būti sudaroma darbo sutartis tik jų fizines galimybes atitinkantiems lengviems darbams, kurių sąrašą tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija, atlikti ir laikantis įdarbinimo sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme”. Ankstesniame variante ir tame, kuris išdalytas jums, gerbiamieji Seimo nariai, yra pasakyta, kad vaikai iki 16 metų gali būti priimami atlikti tam tikrus darbus. O čia konkrečiai aiškinama, kad turi būti sudaroma darbo sutartis. Atsižvelgta į Teisės departamento siūlymą tikrai įvardyti vaiką iki 16 metų Darbo sutarties šalimi.

PIRMININKAS. Juridinė formuluotė pritaikoma: ne priimami, o sudaroma sutartis. Ar galėtume 4 straipsnį priimti bendru sutarimu su redakcine pataisa, kurią išdėstė pranešėja. Nėra prieštaraujančių? 4 straipsnis priimtas. Tiksliau, 1 straipsnis, kuris keičia 4 straipsnį.

2 straipsnis, kuris keičia 26 straipsnio 13 punktą. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? 2 straipsnis priimtas. Ačiū pranešėjai.

Dabar mums reikėtų balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Ar yra norinčių kalbėti? Nematyti. Prašom prieš balsavimą registruotis.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume Darbo sutarties įstatymo 4 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, prašom balsuoti.

Už – 63, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3, 6 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-87(2*) (priėmimas)

Svarstome Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3, 6 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-87(2). Pranešėja – Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra lydintysis įstatymo projektas, suderintas su prieš tai priimtu įstatymu. Jokių pataisų ir pasiūlymų negauta, todėl siūlau jį priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? 3 straipsnis priimtas. Ačiū pranešėjai.

Dabar balsuosime dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume Nelamingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3, 6 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, prašom balsuoti.

Už – 62, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Finansų institucijų įstatymo projektas Nr.IXP-514 (svarstymas)

Pertrauka iš tiesų būtų per ilga. Paimkime iki pertraukos vieną rezervinį klausimą, juo labiau kad yra pranešėjas. Finansų institucijų įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo narys R.Palaitis. Tai rezervinis klausimas, kurį nagrinėjame truputį anksčiau, nes sutaupėme laiko.

R.PALAITIS. Esu Biudžeto ir finansų komiteto įpareigotas pranešti jo nuomonę apie Finansų institucijų įstatymo projektą. Gauta labai daug suinteresuotų institucijų atsiliepimų, taip pat begalė Teisės departamento išvadų. Nusprendėme, kad šios stadijos metu pats komitetas nesusitvarkys ir 8 balsais už, 2 – prieš nusprendėme grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Mano nuomonė yra tokia: aš manyčiau, jog šis įstatymas turėtų būti iš esmės sutrumpintas, nes daug kur yra dubliuojamos specialiųjų įstatymų, susijusių su finansų institucijomis, nuostatos. Tai nėra gerai, nes sukelia papildomą painiavą. Manyčiau, kad šį įstatymą reikėtų radikaliai sutrumpinti, nes jo reikia kaip finansų institucijų apibrėžimo, tačiau jį reikia tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Papildomas komitetas nebuvo paskirtas. Norinčių dalyvauti diskusijoje nematau. Pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Mes turėtume iš karto balsuoti dėl pagrindinio komiteto siūlymo. Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Jeigu to nėra, prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai.

Dar kartą aiškinu: pagrindinis komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas, siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume šiam komiteto siūlymui, prašom balsuoti. Neveikia kompiuterių sistema. Prašom dar kartą balsuoti. Taip, tuojau. Sugedo kompiuteris, todėl reikia kviesti techniką. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto siūlymui? (Balsai salėje) Galima, prieštaraujančių nėra. Taigi projektas po svarstymo grąžintas iniciatoriams tobulinti. Tuo svarstymo stadiją ir baigiame.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo verslo ir užimtumo komisijos nuostatų patvirtinimo" projektas Nr.IXP-723 (pateikimas)

Antrojo rezervinio klausimo negalime pradėti svarstyti, nes nėra visų pranešėjų, tačiau trečiąjį galime. Vietoj pranešėjos B.Vėsaitės pranešimą perskaitys Seimo narė D.Mikutienė. Svarstome Seimo nutarimo “Dėl Seimo verslo ir užimtumo komisijos nuostatų patvirtinimo” projektas Nr.IXP-723. Rezervinis 3 klausimas.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Seimo verslo užimtumo komisija buvo sudaryta 2001 m. balandžio 24 d. Seimo nutarimu Nr.IX-293. Komisiją savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Seimo statutu, šiais nuostatais ir kitais teisės norminiais aktais. Komisijos uždavinys – pasiekti, kad būtų sudarytos palankios sąlygos verslo plėtrai ir investicijoms, kurios užtikrintų naujų darbo vietų sukūrimą, mažintų nedarbą. Jums yra išdalintas šios komisijos nuostatų projektas, kuriame yra apibrėžti strateginiai tikslai, komisijos darbas, kompetencija, taip pat komisijos narių bei komisijos pirmininko kompetencija. Prašyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Nėra norinčių jūsų paklausti. Tačiau jūs susipažinote su Teisės departamento išvadomis?

D.MIKUTIENĖ. Taip, Teisės departamentas yra pateikęs pastabas, mes jas įtrauksime į šį projektą ir per svarstymo procedūrą taisysime.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti Seimo narys J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, Pirmininke, aš iš tikrųjų norėjau pritarti pateiktam projektui, bet jeigu leidote paklausti, aš paklausiu, ar nevertėjo tokį pakomitetį sukurti Ekonomikos komitete? Bet aš manau, kad tikrai yra verta dėmesio užimtumo ir verslo plėtros problema, todėl siūlau pritarti (dabar dega būtent tokia lemputė) ir kviečiu Seimo narius balsuoti už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti nutarimui ir perduoti svarstyti komitetams? Bendru sutarimu nutarimui po pateikimo pritarta ir perduota svarstyti. Dabar mums reikėtų paskirti komitetus. Kokie galėtų būti a komitetai? Ekonomikos komitetas pagrindinis. O papildomo reikia? Nereikia. Ir preliminari svarstymo diena – 2001 m. birželio 21 d., gerai? Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti ir komitetą, ir svarstymo dieną? Taigi bendru sutarimu pritarta.

Bedarbių rėmimo įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-409 (svarstymas)

Ar 2 rezervinį klausimą galime svarstyti? Svarstom 2 rezervinį klausimą – Bedarbių rėmimo įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-409. Pagrindinio komiteto pranešėjas – Seimo narys V.Fiodorov. Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

V.FIODOROV. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo svarstomas Bedarbių rėmimo įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-409. Dabar galiojančiame įstatyme papildomos užimtumo garantijos taikomos asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, moterims, turinčioms vaikų iki 14 metų, ir vyrams, vieniems auginantiems vaikus iki tokio pat amžiaus. asmenims, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją likę ne daugiau kaip penkeri metai, asmenims, grįžusiems iš įkalinimo vietų, invalidams – Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka. Teikiamu projektu siūloma papildyti minėtą straipsnį išplečiant jį nauja pastraipa: asmenims nuo 18 iki 25 metų, kurie neturi valstybinio socialinio draudimo stažo ar per vienerius metus nuo užsiregistravimo neįsidarbino valstybinėje darbo biržoje. Priėmus siūlomą nuostatą, sumažėtų labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų užimtumo garantijos. Todėl komitetas siūlo atmesti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Ačiū pagrindinio komiteto pranešėjui. Išgirdote komiteto nuomonę, tai yra atmesti svarstomą projektą. Jeigu yra toks siūlymas, mes dėl jo turime iš karto ir balsuoti. Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių pasisakyti? Nebuvo. Tuomet registruojamės. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Kas už tai, kad Bedarbių rėmimo įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą po svarstymo atmestume, prašau balsuoti.

Už – 43, prieš – 1, susilaikė 5. Po svarstymo įstatymo projektas atmestas. Taigi mes apsvarstėme visus rezervinius ir iki pertraukos visus klausimus. Taigi sąžiningai užsitarnavome pertrauką iki 12 val.

Pertrauka

Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-550(3*) (svarstymas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, labas rytas! Tęsiame rytinį posėdį. (Juokas) Tiesiog su visais neteko matytis šiandien.

Įstatymo projektas Nr.IXP-550 – Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komitetas narys Z.Balčytis. Prašom, kolega.

Z.BALČYTIS. Labas rytas dar kartą, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien aš Biudžeto ir finansų komiteto pavedimu pristatau Mokesčių administravimo įstatymą Nr.IXP-550(3). Iš tikrųjų šis įstatymas yra vienas iš nedaugelio, kuris iš esmės sprendžia dviejų tarpusavyje antagonistinių interesų suderinimo klausimą, tai yra interesų tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių tikrintojo. Tai yra, kai viena pusė visada kaip paprastai yra suinteresuota mažiau mokėti mokesčių arba iš viso jų nemokėti, o kita pusė – kad būtų galima bet kada ir bet kuriuo metu juos tikrinti ir kad jų tikrinimo rezultatai iš esmės nebūtų kvestionuojami. Tai aš čia paminėjau tokius du pačius kraštutinius tikslus. Tačiau dabartinio Mokesčių administravimo projekto nuostatos, mūsų darbo grupės ir komiteto narių manymu, yra iš esmės suderintos, surastas tam tikras konsensas, arba sutarimas, tarp tų dviejų prieštaraujančių pusių.

Labai trumpai norėčiau apžvelgti pačias pagrindines įstatymo projekto nuostatos, kuo jos yra geros. Pirmiausia tai, kad šio įstatymo projekto 8 straipsnyje atsisakoma ydingos nuostatos dėl mokesčių administratoriaus pareigūnų skatinimo už papildomai išieškotas lėšas. Ankščiau, mes puikiai žinom, netgi kai kuriems mokesčių tikrintojams buvo sudaromi planai dėl tam tikrų baudų, delspinigių ir kitų nepriemokų išieškojimų. Antra. Nustatomi aiškūs terminai mokesčių administratoriui išnagrinėti mokesčių mokėjimų aprašymus ir skundus. Įtvirtinama teisė kitiems asmenims sumokėti mokesčių mokėtojų mokestinę nepriemoką bei perimti prievolę ir padengti mokestinę nepriemoką, 11 straipsnis. Taip pat aiškiai reglamentuojama, kada mokesčius galima apskaičiuoti už penkerius metus, o kada už dešimt metų. Tiksliai nusakomas momentas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti apskaičiavimo terminas. Taip pat yra numatomas periodiškas mokesčių mokėtojų tikrinimas ir maksimalios tikrinimo trukmės ribos. Mes puikiai žinome, kiek praeityje būdavo piktnaudžiaujama šiomis ankstesnio įstatymo nuostatomis, kai mokesčių tikrintojai bet kuriuo metu ir bet kokį laiko tarpą galėjo, sakysime, tikrinti įmonės veiklą arba vieno ar kito mokesčio apskaičiavimo teisingumą. Šiuo metu šio įstatymo projekte yra tokios pagrindinės nuostatos: pirmasis tikrinimas negali būti ilgesnis kaip 90 dienų, ir atskirais atvejais, kai mėginama nuslėpti nuo tikrintojų dokumentaciją arba specialiai ta dokumentacija nepateikiama, šis tikrinimo terminas gali būti pratęstas iki vienų metų.

Nustatomas mokesčių sumokėjimo ir išieškojimo senaties 5 metų terminas. Dabar galiojančioje Mokesčių administravimo įstatymo redakcijoje nustatyta, jog išieškojimo bei sumokėjimo senaties terminas yra netaikomas. Sprendžiant klausimą dėl valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų, valdytojų ir ūkio subjektų tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo, išplečiant įskaitymo galimybes, bus įskaitoma visa ūkio subjektų turima mokestinė nepriemoka, o mokestinių pajamų balanso tarp atskirų savivaldybių biudžetų klausimą reguliuos atskiras įstatymas.

Tai yra ypatinga pataisa, ypatinga nuostata, kuri iš esmės leidžia pradėti spręsti tą problemą, dėl kurios mes čia priimant 2001 metų valstybės biudžetą labai ilgai ginčijomės ir diskutavome. Ši pataisa susijusi su tuo, kad pradedamas spręsti ne tarpusavio įskaitos, bet tarpusavio įskaitų ir įsiskolinimo klausimas. Tai yra tarp valstybės biudžeto įsiskolinimo ir ūkio subjektų ir atvirkščiai – tarp savivaldybės ir ūkio subjektų.

Pridursiu, kad buvo pateiktas Pramonininkų konfederacijos pasiūlymas, kuriame darbo grupei buvo pavesta dar kartą išnagrinėti šį pasiūlymą. Mano pateiktoje pataisoje šios nuostatos yra atspindėtos, ir pagal dabar turimus duomenis, sakysime, jeigu paimsime Vilniaus miesto savivaldybę, kur prieš metus buvo kalbama apie 100 mln., tai pagal šiandien pateiktus duomenis Vilniaus miesto savivaldybė skolinga ūkio subjektams 44 mln. litų, o tie ūkio subjektai yra skolingi savivaldybės biudžetui. Skirtumas tarp savivaldybių įsiskolinimų ūkio subjektams ir įmonių skolos savivaldybių biudžetui sudaro 30 mln. litų. Taip šia įstatymo pataisa būtų galima sumažinti ar iš viso panaikinti šį tarpusavio įsiskolinimą.

Taip pat šiame punkte yra nuostata, kuri kalba apie datą. Konsenso būdu, kitaip sakant, ir Finansų ministerijos atstovų, ir mūsų Biudžeto ir finansų komiteto, ir Pramonininkų konfederacijos atstovų tarpusavio susitarimo keliu sutarta, kad tai būtų iki 2000 metų sausio 1 dienos, ir tai sudarytų apie 550 mln. litų. Yra ir daugiau skaičių, bet aš nemanau, kad šiandien būtų tikslinga juos čia labai ilgai vardyti.

Toliau. Mokesčių mokėtoją nuo baudų bus galima atleisti naujais pagrindais, kai jo veiksmais nėra padaroma žala, bei tuo atveju, jeigu pažeidimas padarytas dėl mokesčio administratoriaus klaidingo paaiškinimo. Tai yra 27 straipsnis. Mūsų supratimu, jis irgi yra labai svarbus. Iš piktybinių Mokesčių įstatymo pažeidimų sąrašo išbraukiami pažeidimai, kurie nėra daromi tyčia, t.y. aplaidus apskaitos tvarkymas, apskaitos taisyklių pažeidimas bei iš esmės vienas kitą dubliuojantys pažeidimai. Kai kuriuos pažeidimus siūloma laikyti piktybiniais tik tuo atveju, jeigu jie padaryti pakartotinai, kitaip sakant, yra įvedama administracinė prejudicija. Tai atspindi projekto 29 straipsnis.

Keičiamas Mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje numatytas baudų skyrimo pagrindas. Baudas bus galima skirti atsižvelgiant į biudžetui padarytą žalos dydį. Tai yra konkretus baudos dydis priklausytų nuo to, kiek mokesčių mokėtojai sumažino mokesčio bazę, taip pat nuo šios sumos būtų apskaičiuojamas mokestis ir skiriama nuo 10 iki 50% jo dydžio bauda. Taip baudos dydis sumažėtų ir ją skiriant būtų atsižvelgta į mokesčių mokėtojo padaryto pažeidimo pobūdį, o to iki šiol nebuvo.

Siekiant išvengti dvigubo nubaudimo, to paties įstatymo projekto 50 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad baudos už piktybinius pažeidimus neskiriamos personalinėms įmonėms, nes jų savininkai atsako baudžiamąja ir administracine tvarka. Be to, per pusę sumažinamas baudų dydis už pirmą kartą padarytus pažeidimus, naikinamos galiojančiame Administravimo įstatyme numatytos minimalios sankcijos ribos (20 tūkst. ir 50 tūkst. litų), iki 5 MGL padidinama prekių be dokumentų vertė, už kurių laikymą dar neskiriamos baudos kaip už piktybinį pažeidimą.

Atsisakoma baudų skyrimo už alkoholio, naftos produktų, tabako gaminių laikymą, gabenimą be įsigijimo dokumentų neatsižvelgiant į šių produktų vertę (numatyta skirti baudą, tik kai jų vertė viršija tam tikrą ribą). Atsisakoma maksimalaus dvejų metų atidėjimo termino siekiant suteikti atidėjimo procedūroms daugiau lankstumo. Siūloma suteikti mokesčių administratoriui teisę atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių.

Siekiant sujungti valstybinių kreditorių reikalavimus ir perduoti jų išieškojimą akcinei bendrovei “Turto bankas”, parengtame Mokesčių administravimo įstatymo projekte suteikiama teisė centriniam mokesčių administratoriui perduoti akcinei bendrovei “Turto bankas” mokesčių mokestinių nepriemokų išieškojimo vykdymą.

Ir paskutinis dalykas, kurį norėčiau pabrėžti, tai yra trumpinamas ir daromas efektyvesnis mokestinių ginčų nagrinėjimo procesas. Atsisakoma vietos mokesčių administratoriaus kaip mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos, apibrėžiama mokestinio ginčo sąvoka, dėl to išskiriami mokestiniai ginčai ir kiti ginčai, nesusiję su mokestiniais dalykais. Kitaip sakant, yra visiškai keičiama, arba, kitaip tariant, susiaurinama mokestinių ginčų apibrėžimo sąvoka. Dėl šios nuostatos nesutariama su Teisės ir teisėtvarkos komitetu. Mes tik šiandien ryte gavome Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadas. Šiandien komitetas negalėjo susirinkti jo apsvarstyti, tačiau, mano supratimu, būtų galima priimti tokį sutarimą, kad šio įstatymo nuostatos šiandien būtų priimtos po svarstymo, o Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, pastabas mes išnagrinėtume, sakysime, rytoj ir pateiktume šį įstatymą priimti. Iš esmės tai yra tam tikrų teisinių ginčų problema, kai į mokestinių ginčų sąvoką mėginama sutalpinti visus galimus mokestinių ginčų atvejus.

Šiųmetiniame įstatyme yra du keliai. Yra surašomas mokesčio mokėtojo patikrinimo aktas (bet kuriuo atveju bus reikalaujama, kad jis būtų surašytas), ar yra rastas nors vienas litas, ar nėra rasta nė vieno lito, nes tai yra dokumentas, nuo kurio prasideda tolesnės procedūros, ir visi mokestiniai ginčai, kurie susiję su tuo aktu ir tame akte numatytomis permokomis, delspinigiais, palūkanomis ir pan., eina per mokestinių ginčų komisiją, o visi kiti ginčai, kurie yra susiję su turto įkeitimu, su raginimu sumokėti mokesčius ir t.t., eina per administracinį teismą.

Kodėl ši nuostata buvo, sakysime, mūsų darbo grupės ir komiteto priimta? Taip buvo padaryta todėl, kad teismo pirmininkas gerbiamasis K.Lapinskas taip pat pateikė vieną iš pagrindinių nuostatų ir pasiūlymų, t.y. kad mokesčių administracijos ginčai turėtų būti decentralizuoti. Tai šioje nuostatoje ir buvo padaryta. Labai trumpai, arba, kitaip sakant, nebeskaitysiu visų pastabų, o jų buvo labai daug, iš esmės į kai kurias atsižvelgta, kai kurios dubliuojasi. Mano, arba mūsų komiteto, supratimu, pateiktas įstatymo projektas iš tikrųjų atitinka tam tikrą sutarimą tarp abiejų pusių. Komiteto vardu siūlau šiam įstatymo projektui pritarti po svarstymo, papildomai pateikiant tam tikras išvadas įstatymo priėmimo procedūrai.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Z.Balčyčiui. Diskusijose dalyvauti užsirašė du Seimo nariai. Prieš tai kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu dėl šio įstatymo kalbėti kolegą J.Sabatauską. Prašom, kolega.

J.SABATAUSKAS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų norėčiau pasakyti, kad komiteto paskutinės išvados buvo svarstomos vakar ir registruoti pateikta vakar. Tačiau tai buvo ne pirmas kartas. Pirmas svarstymas buvo gegužės 8 dieną. Nesutarimas dėl kai kurių normų kilo jau tada ir turiu pasakyti, kad pagrindinis komitetas neatsižvelgė į Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę dėl mokestinių ginčų sąvokos, kuri šiandien yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatyme. Mūsų komiteto manymu, šios sąvokos apibrėžimas Mokesčių administravimo įstatyme siaurina mokestinių ginčų sąvoką, nes iš esmės ji susiejama ne tiek su ginčo esme, kiek su dokumento forma. Norėtume atkreipti dėmesį, kad ne visais atvejais priskaičiuotini mokesčiai yra surašomi ir fiksuojami patikrinimo akte.

Dar vienas dalykas, dėl ko mūsų komitetas nepritarė pagrindinio komiteto nuomonei ir įstatymo projektui, kuris dabar teikiamas svarstyti, t.y. Mokestinių ginčų komisijai atsiradusios galimybės 37 straipsnyje, kai mokesčių mokėtojas gali apskųsti centrinio mokesčių administratoriaus, tiksliau sakant, ne sprendimą, o per 20 dienų neatsiradus sprendimui gali skųsti Mokestinių ginčų komisijai. Mokestinių ginčų komisijai yra suteikta teisė patvirtinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą arba jį panaikinti, arba iš dalies panaikinti arba patvirtinti. Taigi šiuo atveju išeina, kad Mokestinių ginčų komisija neturės teisės svarstyti šį skundą, nes nebus ką panaikinti arba tvirtinti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės teiktame projekte visiškai nebuvo numatyta galimybės centriniams mokesčių administratoriams skųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą. Šiuo atveju, kiek supratau, pagrindiniame komitete atsirado šis siūlymas ir dabar jis yra įrašytas į projektą. Norėčiau pasakyti, kad vis dėlto Mokestinių ginčų komisija yra ikiteisminė ginčų nagrinėjimo valstybinė institucija, kuri vadovaujasi nešališkumo principu. Šiuo atveju centriniam mokesčių administratoriui suteikiant teisę skųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą teismui, gali susidaryti tokia situacija, kad dėl to paties sprendimo bus mokesčių mokėtojo skundas ir teisme Mokestinių ginčų komisija, kuri turi būti nešališka institucija, turės atstovauti mokesčių mokėtojo interesams. Šiuo atveju tai netgi nelogiška, nes apeliacijos esmė yra ta, kad Mokestinių ginčų komisija tampa tarsi ginčo šalis, tuo tarpu ji tikrai nėra ginčo šalis, o tik arbitras. Taigi mūsų komitetas ir dėl šito nepritaria. Tai yra nepritaria 39 straipsnio nuostatai.

Taip pat dar vienas dalykas – dėl teismo kontrolės dėl turto arešto. Mūsų komiteto nuomone, tai yra diskutuotinas siūlymas, nes dėl mokesčių administratoriaus (…) turto areštui pirmiausia gali susidaryti tokia situacija, kad administraciniame teisme, kuris turės patvirtinti turto arešto aktą, gali kilti ginčas ir reikės iš esmės nagrinėti tą ginčą. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytas tik 1 dienos terminas, iš esmės tikrai bus neįmanoma to išnagrinėti. Kita vertus, gali susidaryti tokia absurdiška situacija, kad tas pats teismas galutinėje grandinėje nagrinės ginčą tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus, o tuo tarpu buvo priėmęs sprendimą dėl turto arešto akto patvirtinimo.

Pagrindinis komitetas neatsižvelgė į ankstesnį mūsų siūlymą dėl ginčų nagrinėjimo administraciniame teisme. Buvo gegužės 8 d. mūsų siūlymas, kad bylos dėl vietos administratoriaus veiksmų būtų nagrinėjamos vietos apygardos teismuose. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo apkrovimas, mūsų manymu, tikrai nėra geras dalykas, nes pirmiausia mokesčių mokėtojams reikės važiuoti į Vilniaus apygardos teismą. O kita vertus, mes ne priartiname valdžią prie žmonių, o atvirkščiai, darome patogumus mokesčių administratoriams. Taigi, komiteto nuomone, šį projektą reikia tobulinti, siūlo nepritarti, atidėti. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai J.Sabatauskui. Diskusijose dalyvauti užsirašę du Seimo nariai. Prašau kolegą R.Šukį.

R.ŠUKYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš šiek tiek antrindamas kolegai, kuris kalbėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu, taip pat stengsiuosi atstovauti šiuo atveju komitetui ir paryškinti kai kuriuos niuansus, kurie nebuvo paminėti.

Mokesčių mokėtojas ir teismas yra svarbiausias klausimas šiame įstatyme. Kiek mes domėjomės ir žiūrėjome pagal savo komiteto kompetenciją, iš tikrųjų čia pamatėme dvi problemas. Mokestinio ginčo sąvokos apibrėžimas – tai pirmoji problema, iš tikrųjų forma apsiriboja aktu. Aš noriu pasakyti, kad dažniausiai fiziniams asmenims ginčas atsiranda fiziniam asmeniui deklaruojant pajamas, taikant ar netaikant vieną ar kitą tarifą iki akto. Nes aktas yra pažeidimo fiksavimas, sankcijų skaičiavimas, delspinigių ir panašiai. Kodėl mes šiuo atveju norime fizinį asmenį atskirti nuo mokesčių administratoriaus, būtent to ginčo aiškinimosi su mokesčių administratoriumi, ir norime iš karto jį leisti aiškintis į teismą… ir būtent tam teisme vietos, kur iš esmės jam tai bus mokestinis ginčas. Nes ten gali būti kalbama ir apie tarifą, pavyzdžiui, ne tą mokesčio tarifą jam nori skaičiuoti, bet jis nesutinka; jis nesumokėjęs rizikuoja sulaukti akto ir iš karto visų sankcijų. Atminkime tokį dalyką – kai teismas nagrinėja, skaičiavimas sustabdomas. Bet jeigu teismas po metų ar po pusės metų, atsižvelgiant į teismų apkrovimą, pripažįsta, kad mokesčių mokėtojas, šiuo atveju fizinis asmuo, buvo neteisus, tai jam suskaičiuojami visi delspinigiai iki teismo sprendimo priėmimo, nes jis nevykdė mokesčių administratoriaus konkretaus sprendimo ir tuos delspinigius jis turės sumokėti.

Todėl daugelis rizikuoja ir į teismą nesikreipia, nes pasižiūri, kad yra rizika mokėti didesnius delspinigius negu yra pats mokestis, dėl kurio vyksta ginčas. Teismas vis dėlto turi nustatyt teisingumą iš principo.

Kitas dalykas dėl sąvokos. Susieti su aktu yra tikrai ydinga. Mano manymu, kai nėra pasakyta, netgi kokiais atvejais tas aktas būtinai surašomas ir kada jis neturi būti surašomas, kai pats mokesčių mokėtojas turės apsispręsti, ar jis turės eiti į teismą, ar vis dėlto skųsti mokesčio administratoriui, tai mes užkrauname tam tikrą pareigą mokesčio mokėtojams, nes ginčo nagrinėjimas vyks pagal dvi sistemas.

Antras dalykas. Kas svarbiausia dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo? Yra labai neigiamas dalykas, kai viena valstybės institucija, mokesčių administratorius, kuris turi valstybės požiūrio lygiu išspręsti mokesčio mokėtojo ginčą su mokesčio administratoriumi, atlikti arbitro funkciją, eis į teismą ginčytis su kita valstybės institucija. Mokestinis komisijos prasmingumas šiuo atveju absoliučiai dingsta, nes mokesčių mokėtojas, netgi panaikinus jam priskaičiuotus mokesčius ar delspinigius ar išsprendus ginčą Mokestinių ginčų komisijoje, vis tiek patenka į teismą. Pavyzdžiui, jeigu tai bus nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, nes apskundžiamas mokestinių ginčų sprendimas, tai ten jis dar metus laiko bus įtraukiamas į bylą ir rizikuos vėl tais pačiais delspinigiai, kurie jam vėliau bus priskaičiuoti, jeigu mokesčių administratorius pasirodys teisus ar panašiai. Šiuo atveju tada tikrai netenka prasmės Mokestinių ginčų komisija, kaip valstybės institucija, kuri sudaro galimybę pačios valstybės pajėgomis dar nenuėjus į teismą išspręsti ginčo… netenka jokios prasmės. Norėčiau pasakyti, yra ir tam tikras mentaliteto arba psichologinis motyvas, kad mokesčių mokėtojas dažniausiai nenori eiti ir bylinėtis su mokesčių administratoriumi į teismą. Ne paslaptis, kad mokesčių administratoriai po to dažnai elgiasi pakankamai drastiškai vien dėl to fakto, kad mokesčių mokėtojas jį padavė į teismą, – būna pakartotiniai tikrinimai, dažni konkretaus subjekto tikrinimai. Tada geriau nusprendžiama, nors ir nepagrįstai, sumokėti tuos mokesčius, negu pyktis su mokesčių inspektoriumi. Tai irgi yra ne paskutinis motyvas.

Dėl ginčų nagrinėjimo decentralizavimo. Komitetas pasiūlė, kad turėtų nagrinėti vietos apylinkės teismai. Tas siūlymas buvo grįstas tuo, kad Mokestinių ginčų komisijai nagrinėjant mokesčių mokėtojas nebūtinai turi dalyvauti. Jis gali parašyti skundą, išdėstyti raštu, pateikti dokumentus, o Mokestinių ginčų komisija gali išnagrinėti nekvietusi mokesčių mokėtojo, nebent jis pats pageidautų atvykti. Jis gali atvykti, gali ne, nes jo dalyvavimas nebūtinas. Teisme jo dalyvavimas bus visada būtinas. Vadinasi, jis vieną kartą atveža skundą Mokestinių ginčų komisijai, jeigu pageidauja, ten dalyvauja, o antrą kartą, ko gero, dar ir ne vieną kartą, nes teismas išnagrinės ne iš pirmo karto, jis vėl turės važiuoti į Vilniaus apygardos teismą ir dalyvauti tuose teisminiuose ginčuose. Ir visais atvejais – ar jis būtų nepatenkintas Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, ar mokesčio administratorius. Tai, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo galimybės nustatomos įstatyme yra nonsensas ta prasme, kad šiuo atveju Mokestinių ginčų komisija turės atstovauti teisme visais atvejais mokesčių administratoriui, nes mokesčių mokėtojas taip pat… Atsiprašau, dar pusę minutės ir baigiu. Mokestinių ginčų komisija atstovauja savo sprendimui teisme. Šiandien nėra sprendžiamas klausimas, kad ji turi pakeisti realiai visus juristus, apeliacijų skyrius, kuriuos turi mokesčių administratorius. Pažiūrėkime, kas atstovauja Vilniaus apygardos teisme. Centrinis mokesčių administratorius dažniausiai įgalioja teritorinio mokesčių administratoriaus juristą atstovauti teisme. Šiuo atveju, kai mes padarome taip, kad visais atvejais teismui yra skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, ji negalės nieko įgaliot, išskyrus savo institucijos darbuotoją. Kiek reikės papildomai etatų ir kaip tas aparatas išsipūs? Matyt, jie tų bylų spręsti iš esmės negalės, nes jiems reikės vaikščioti po teismus ir atstovauti arba mokesčių mokėtojui, arba mokesčių administratoriui. Jų, kaip nešališkos institucijos, sakykime, klausimas yra visiškai nekeliamas. Man keista, kodėl pagrindinis komitetas šio klausimo neįvertino arba nepakankamai įvertino.

Manyčiau, kad šiandien pritarti po svarstymo (kalbu komiteto vardu) šiam projektui negalima, jis turėtų būti derinamas ir priiminėjamas po svarstymo kartu su Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimais, nes mūsų komitetas su sąvokos “mokestinis ginčas” pakeitimu arba išbraukimu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo nesutinka, kadangi reikia tam tikro sutarimo. Dar būtų prašymas, kad vis dėlto ginčų sprendimo klausimus – ir ikiteisminius, ir teisminius reikėtų palaikyti ir labiau atsižvelgti į Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę, nes interesai tam tikra prasme turi būti subalansuoti. Tą krūvį, kuris dabar išaugs, kai bus skundžiami papildomai ir tie sprendimai, kuriais panaikinamas mokesčių administratoriaus sprendimas, Vilniaus apygardos teismui, mes apytikriai įvertinome. Pagal statistiką, kiek yra naikinama, be to, kad visais atvejais bus nesutinkama, žinant praktiką ir mokesčių administratorių požiūrį į mokesčių mokėtoją, tai visais atvejais tie ginčai atsidurs teisme ir krūvis padidės maždaug 50%. 50% nuo dabartinių, kurie ir taip dabar jau yra teisme. Vilniaus apygardos teismas reiškia pageidavimus, jie su tuo krūviu nesusitvarko, nes trūksta finansavimo, patalpų, žmonių ir t.t. Šiuo atveju mes priimame sprendimą dar labiau…

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega, jūs du kartus viršijote laiką.

R.ŠUKYS. Ačiū, aš baigiau.

PIRMININKAS. Prašom, kolega Palaiti. Prašome laikytis 5 minučių limito.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Na, vis dėlto matydamas, kad bendrais bruožais šis įstatymo projektas yra teigiamas tiek patikslinant mokesčio administratoriaus funkcijas, tiek šiek tiek pagerinant verslo subjektų teisę, ir iš esmės pritardamas šiam įstatymui, nesileisdamas į teigiamų pusių kartojimą, tą jau padarė prieš mane kalbėjęs Z.Balčytis, noriu pasakyti keletą momentų. Tai susiję su klausimu dėl išieškojimo ne ginčo tvarka ir turto arešto. Vis dėlto, kai mokesčiai ne ginčo tvarka išieškomi iš įsiskolinusios įmonės sąskaitos, valstybė ne tik ignoruoja kitų kreditorių interesus, bet ir pačios įmonės ateitį. Aš manyčiau (mes kartu su G.Steponavičiumi pateikėme tokias pataisas), kad valstybė nėra išskirtinis subjektas ir neturėtų pakirsti įmonės kontraktų vykdymo bei užkirsti kelio normalizuoti veiklą po laikinų sunkumų priverstinai nurašydama mokesčius. Tais atvejais, kai įmonė delsia sumokėti mokesčius, delspinigius, mokesčių administratorius turėtų Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo arba dėl bankroto bylos iškėlimo. Manyčiau, kad reikėtų iš pradžių turėti teismo sprendimą, o po to išieškoti iš įmonės tas lėšas.

Panaši situacija būtų su turto areštu. Įstatymo projekte numatyta turto arešto priemone dažnai yra piktnaudžiaujama – mokesčių mokėtojui dirbtinai sudaromos problemos veikti, o vėliau paaiškėja, kad turto areštas nebuvo tikslingas. Kad išvengtume šios situacijos, manyčiau, turto areštą irgi reikėtų vykdyti remiantis teismo sprendimu.

Dar abejonių kelia delspinigių dydis. Jau yra labai gerų bruožų, sakysime, sutrumpintas delspinigių skaičiavimo laikas iki 180 dienų, tačiau mes dar siūlytume sumažinti ir delspinigių palūkanų normą, prilyginti juos valstybės vertybinių popierių palūkanų normai nebededant jokių papildomų punktų. Vis dėlto ūkio subjektams, jeigu jie turi laikinų problemų, užtenka problemų ir be tų. Užkraunant jiems papildomus delspinigius, dusinant juos papildomai, manau, verslas neskatinamas.

Iš esmės pritardamas šiam įstatymo projektui, norėčiau atkreipti dėmesį į mano išvardytus momentus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjams. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadai? (Balsai salėje) Dėl balsavimo motyvų, kolegos. Kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų bendru sutarimu negalima pritarti, nes aš jau išsakiau komiteto nuomonę dėl daugelio straipsnių.

Manyčiau, kad tikrai šiandien reikėtų išvis atidėti šio įstatymo projekto svarstymą.

PIRMININKAS. Kitą nuomonę turi Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitete ir taip buvo gana ilgokai svarstoma, apie mėnesį laiko, ir tikrai keista, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip vėlai svarstė paskutinį kartą ir pateikė išvadas. Aš manau, kad po svarstymo mes galime dar kartą susėsti kartu ir pasitarti, peržiūrėti šias problemas. Matau, kad čia yra kelios problemos dėl mokestinio ginčo sąvokos. Tai buvo padaryta siekiant tikslo išskirti mokestinius ginčus iš kitų ginčų, kylančių tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Šiuo atveju buvo inventorizuoti visi mokesčių administratorių pareigūnų atliekami veiksmai ir nustatyti, kurie iš jų yra tiesiogiai susiję su mokestiniais dalykais.

Dėl tvirtinimo akto yra 15 straipsnio 6 dalis, kur parašyta: ,,Mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo tikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, kurį pasirašo patikinimą atlikęs mokesčių administratoriaus pareigūnas”. Tai būtent visi šitie patikrinimai bus tvirtinami aktu ir nereikia išskirti, kad bus kitokių mokesčių, netvirtinamų aktu, išieškojimas.

Kitas dalykas yra dėl galimybės mokesčių administratoriui skųsti mokestinės ginčų komisijos sprendimus. Įstatymo projekte ir yra, jis skundžia į teismą vien dėl įstatymo interpretavimo, kai skirtingai interpretuoja mokestinių ginčų komisija. Mokesčių administratoriaus lygiateisiškumas turėtų būti vien dėl to, jeigu sprendžiamos didelės sumos, kurios turi įtakos biudžetui. Taigi siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo ir toliau dar dirbti truputį prie kitų punktų. Manau, kad surasim teigiamą sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome dvi nuomones – vieną palaikančią, kitą prieštaraujančią. Prašau kolegas registruotis, balsuodami apsispręsime dėl šio projekto tolesnio likimo.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Kolegos, prašau dėmesio! Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš.

Už – 41, prieš – 11, susilaikė 6. Šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Dabar, kolegos, pereiname prie pataisų, kurioms nepritarė komitetas, svarstymo. Kviečiu kolegą Z.Balčytį, kaip pagrindinio komiteto pranešėją, į tribūną. Prašau, kolega, dėl įstatymo projekto 1 straipsnio.

Z.BALČYTIS. Dėl įstatymo projekto 1 straipsnio buvo gerbiamojo Seimo nario G.Vagnoriaus pasiūlymas papildyti 2 straipsnį 23 pastraipa. Mes jai nepritarėm, nes yra išplečiama mokestinių ginčų sąvoka pertekline nuostata, kur yra parašoma ,,patikrinimo akto, mokestinių nepriemokų ir permokų”. Mokestinės nepriemokos bus atspindėtos patikrinimo akte. Pagal mūsų dabartinio projekto, priimto po svarstymo, principus patikrinimo akto arba nepriemokos ginčai turės būti išsprendžiami per mokestinių ginčų komisiją, šiuo keliu. Todėl mūsų komiteto nuomonė buvo tam nepritarti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų niekas nenori išsakyti nuomonės. Kas už tai, kad pritartume kolegos G.Vagnoriaus pataisai, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip. Kas pritariate, balsuojate už G.Vagnoriaus pataisą, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.

Už – 1, prieš – 35, susilaikė 11. Šiai pataisai nepritarta.

Dėl įstatymo projekto 7 straipsnio kolegos J.Razmos teikiama pataisa. Prašom, kolega, pristatyti.

Z.BALČYTIS. Iš esmės, sakysim, Seimo nariui J.Razmai buvo pritarta, kad finansų ministro teikimu. Čia kalbama apie valstybės… Finansų ministerijos viršininko skyrimo tvarką, pagal kurią… Čia yra eliminuojamas suderinimas su finansų ministru. Mūsų supratimu, vis dėlto turi būti tam tikra hierarchija ir finansų ministras turi žinoti, į kokią teritorinę mokesčių inspekciją yra priimamas koks viršininkas. Jis yra atsakingas už mokesčių surinkimą, tai kad neatsitiktų toks dalykas, kai finansų ministras gali nežinoti metus ir daugiau, kas vienoje ar kitoje mokesčių inspekcijoje dirba viršininku. Todėl šiai pataisai nebuvo pritarta ir liko projekte įstatyminė dabartinė pataisa, kad suderinus su finansų ministru.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Nori šią nuomonę palaikyti kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš atsiprašau kolegos pranešėjo, bet iš tikrųjų norėčiau palaikyti pono J.Razmos teiktą pataisą, nes Mokesčių inspekcija yra savarankiška institucija, jos padalinių… skyrimą turėtų nuspręsti Mokesčių inspekcijos vadovas. Taigi tikrai ne visada būtina, kad finansų ministras, sakykim, rūpintųsi arba turėtų lemiamą įtaką paskiriant pareigūnus kitoje savarankiškoje institucijoje. Todėl siūlyčiau pritarti pono J.Razmos pateiktai pataisai.

PIRMININKAS. Buvo siūlymas registruotis. Atlikime šį ritualą.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai.

Prašau dėmesio, kolegos! Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos J.Razmos teikiamai pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 13, prieš – 25, susilaikė 13. Seimo narių, tad šiai pataisai taip pat nepritarta.

Dėl įstatymo projekto 10 straipsnio Seimo nariai – kolega G.Steponavičius ir kolega R.Palaitis taip pat teikia pataisas. Ar pateiks kas nors iš pataisų autorių? Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Atsiprašau, apie kurį dabar straipsnį?

PIRMININKAS. Projekto 10, bazinio įstatymo 17 straipsnis.

G.STEPONAVIČIUS. Pataisą dėl netiesioginės bazės mes atsiimame.

PIRMININKAS. Todėl su šiuo straipsniu viskas gerai.

G.STEPONAVIČIUS. Dėl šio straipsnio šios dalies. Bet dėl šio straipsnio dar yra kita nuostata. Mes norėtume, kad būtų galimybė ją pateikti ir balsuoti.

PIRMININKAS. Tad prašau, kolega.

G.STEPONAVIČIUS. 10 straipsnio 6 dalį mes siūlome išbraukti ir ją formuluoti: kreiptis į teismą dėl laiku nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų ir kitų valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams priklausančių sumų iš asmenų sąskaitų bankų įstaigose išieškojimo. Visų pirma reikėtų pradėti nuo to, kad išties yra nustatyta, jog turto areštą skiria ir sprendimą dėl išieškojimo ne ginčo tvarka skiria mokesčių administratorius, o sprendimą paprastai tvirtina Administracinis teismas. Taigi iš esmės yra tam tikras dubliavimas, kai dvi institucijos yra įtraukos į procesą. Pagal galiojantį Civilinio proceso kodekso 160 straipsnį (mes siūlome pasirinkti būtent tokią tvarką) yra daug paprastesnė ir gerokai spartesnė tvarka, kad pareiškimą dėl ieškinio užtikrinimo teisėjas ar teismas, nepranešdami atsakovui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, išsprendžia ne vėliau kaip rytojaus dieną, t.y. sprendimas priimamas per vieną dieną po jo gavimo. Tai reiškia ne ką kita, kad yra užtikrinamas konfidencialumas. Dar daugiau, yra užkertama galimybė išplauti pinigus. Dar daugiau, konsultuojantis ir su mokesčių ekspertais buvo patvirtinta, kad tokių atvejų – tiek dėl turto arešto, tiek ir dėl nurašymo ne ginčo tvarka – nėra daug ir teismai tikrai nebūtų apkrauti. Be to, jeigu mes paliktume tokią galimybę, išlieka grėsmė, kad būtų nelygiavertė mokesčių administratoriaus ir tos įmonės, kurios lėšos būtų nurašytos ne ginčo tvarka, situacija. Tada iš esmės būtų nelygiavertė situacija ir galimybė elgtis pakankamai nekorektiškai ūkio subjektų atžvilgiu.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Norėčiau išgirsti (ir mes visi norėtume išgirsti) komiteto nuomonę šiuo klausimu.

Z.BALČYTIS. Taip, kalbant apie 160 straipsnį ir dėl terminų iš esmės būtų galima diskutuoti ir sutikti ar nesutikti, tačiau esmė yra visai kita. Aš pamačiau, kaip sunerimo finansų ministras. Čia kalbama ne apie terminus, bet kalbama apie tai, kad Mokesčių inspekcija nebeturėtų teisės ne ginčo tvarka deklaruotus mokesčius… nes aš, kaip ūkio subjektas, vykdydamas vieną ar kitą veiklą, deklaruoju, kad aš privalau sumokėti tiek mokesčių, ir dabar nemoku šių mokesčių. Tuomet Mokesčių inspekcija nebeturi teisės ne ginčo tvarka, o turi eiti labai sudėtingu, ilgu ir nesuprantamu keliu, kad įvykdytų tam tikras valstybės funkcijas, kurių Valstybė turi daug daugiau negu, sakysime, verslo subjektas. Tai ir socialinės, ir kitos, kitaip sakant, mokesčių surinkimo funkcija. Mūsų komiteto nuomone, iš principo tokia nuostata būtų nelabai priimtina tolesnei mūsų valstybės veiklai.

PIRMININKAS. Kolegos, prašau registruotis. Atsiprašau, dėl balsavimo motyvų, po to spėsime užsiregistruoti. Kolega G.Šivickas turi priešingą nuomonę nei teikėjai.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, pirmininke. Darbo grupė analizavo šią problemą. Dabar iš tiesų yra sudarytos sąlygos. Jeigu mokesčius deklaruoja ir jeigu negali jų sumokėti, galima sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Aišku, jeigu veislininkas nemoka ir nesiima jokių veiksmų, jis galvoja kažką blogai. Jeigu dabar uždedamas areštas ar ne ginčo tvarka uždedamas areštas, per tris dienas mokesčių administratorius kreipiasi į teismą. Tos trys dienos yra šioks toks saugiklis. Bet kitas dalykas… Ir šiandien, kai pasiekėme tokią technologijų pažangą, per vieną dieną galima padaryti pavedimus, taip pat per vieną dieną galima labai greitai padaryti, kad iš sąskaitų dingtų lėšos. Bet yra kitas dalykas – kas bus, jeigu teismas per vieną dieną, sakykime, nuspręs neareštuoti turto? Vyksta ginčai, o vėliau išaiškėja, kad vis dėlto buvo nepriemoka? Tas turtas taip pat gali dingti. Taigi šiokia tokia minimali apsauga turėtų būti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kitą nuomonę turi kolega R.Palaitis. Atsiprašau, R.Pavilionis. O D.Velička? Taip pat klaida. Kitos nuomonės nėra. Prašau kolegas registruotis, balsuosime. Užsiregistravo 50 Seimo narių. Kolegos, prašau dėmesio! Balsuosime dėl gerbiamojo G.Steponavičiaus teikiamos bazinio įstatymo 17 straipsnio 6 punkto pataisos. Kas už šią pataisą… kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš. Prašom. Primenu, šiai pataisai nepritarė pagrindinis komitetas.

Už – 26, prieš – 6, susilaikė 13 Seimo narių. Šiai pataisai pritarta.

Kita pataisa dėl bazinio įstatymo 17 straipsnio 13 punkto. Prašau pataisų teikėjus pateikti šią pataisą. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Iš esmės argumentai buvo išsakyti. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad dabar kalbame apie turto areštą. Manau, kad civilinio proceso normos aiškumas mums sako, jog mes tikrai išvengtume dubliavimo, nes turto arešto atveju procese pagal teikiamą variantą, be mokesčių administratoriaus, dalyvautų ir Administracinis teismas. Taigi būtų siūlymas supaprastinti procedūrą, juo labiau kad ji pagal Civilinio proceso kodekso 160 straipsnio nuostatą yra labai paprasta ir sklandi, kartu užtikrinanti prevenciją ir šio proceso konfidencialumą. Taigi kviečiu kolegas pritarti šiai pataisai, kuri, jeigu jai būtų pritarta, būtų susijusi su atitinkamais kelių straipsnių pakeitimais. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau kolegą Z.Balčytį pateikti komiteto nuomonę.

Z.BALČYTIS. Mūsų komiteto nuomone, kai dabartiniame įstatymo projekte kalbama apie tai, kad mokesčių administratorius uždeda areštą ir kreipiasi į teismą dėl to arešto patvirtinimo, terminas trys dienos yra gerokai realesnis. Per jį galima priimti daug kompetentingesnį sprendimą. Viena diena mums yra šiek tiek per trumpas laikas. Kai kalbama apie mokesčių mokėjimą arba turto arešto klausimus, iš tiesų reikia peržiūrėti daugybę dokumentų. Todėl mūsų supratimu, nuostata, įteisinta dabartiniame projekte, yra kur kas geresnė ir palengvina mokesčių administratorių ir teisėjų darbą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Trumpai dėl turto arešto. Turtas areštuojamas tiek, kiek yra mokestinė nepriemoka. Ir trumpa replika – tikriausiai Lietuva bus pirmoji šalis, kurioje bus tokia tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašau savo apsisprendimą dėl šios pataisos išreikšti balsuojant. Kas pritariate G.Steponavičiaus teikiamai pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 22, prieš – 13, susilaikė 10. Šiai pataisai nepritarta.

Kolegos, įstatymo projekto 17 straipsniui taip pat turime gavę A.Butkevičiaus teikiamą pataisą. Gal kolega J.Jurkus galėtų pristatyti, kadangi čia yra bendra abiejų Seimo narių pataisa. Prašau kolegą K.Rimšelį dėl vedimo tvarkos.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi yra labai nedidelis balsų skirtumas, aš frakcijos vardu prašau perbalsuoti dėl tos pataisos.

PIRMININKAS. Dėl kurios?

K.RIMŠELIS. Pirmiausia prašyčiau pakartoti registraciją.

PIRMININKAS. Aš norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte, ką tai reiškia? Priežastį. (Balsai salėje) Aš atsiprašau, bet bijau, kad būsiu nesuprastas kolegų konservatorių ir vėl būsiu apskųstas Etikos ir procedūrų komisijai. Procedūra… Jau perėjome prie kito klausimo svarstymo. (Balsai salėje) Gerai, kolegos, būkime demokratiški ir patikslinkime dar kartą apsisprendimą, pakartodami balsavimą. Kolegos, dėl įstatymo projekto 10 straipsnio, bazinio įstatymo 17 straipsnio 13 punkto, pataisos, kurią teikia Seimo nariai G.Steponavičius ir R.Palaitis, pakartosime balsavimą. Kas pritaria šiai pataisai, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas, balsuosime už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Prieš tai, kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Kas pritariate pataisai, balsuojate – už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote.

Už – 23, prieš – 15, susilaikė 12. Šiai pataisai nepritarta. Demokratijos vardan pakartojome.

Kolegos, nagrinėjame… Pataisai nepritarta. Nagrinėjame įstatymo projekto 17 straipsnį, kuriam pataisą teikia Seimo nariai A.Butkevičius ir kolega J.Jurkus. Pristatykite, kolega Jurkau.

J.JURKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes teikiame 29 straipsnio 7 dalies pirmojo sakinio pakeitimus ir papildymus. Iš esmės šis klausimas jau yra svarstomas treti metai ir įmonės, turėdamos skolų, negali atsiskaityti turtu. Tai leistų joms mokesčių mokėtojams už mokestines nepriemokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsiskaityti akcijomis arba turtu. Ūkio ministerija ir jos departamentas bei gerbiamoji ministrė V.Blinkevičiūtė šiam teikiamam projektui pritarė. Yra daug atvejų, kai, pavyzdžiui, aš galiu pateikti, rajono kooperatinė sąjunga nori atsiskaityti su savivaldybe turtu invalidų draugijai, bet treti meti negali šio klausimo išspręsti. Todėl, mes teikdami šį įstatymą, derinome su daugeliu valstybės institucijų. Pasirodo, šis klausimas nebuvo teikiamas ir nebuvo praleidžiamas dėl ponios E.Kunevičienės ir gerbiamojo V.Dudėno konflikto. Aš net turiu visus suderinimus gerbiamų atsakingų valdininkų ir jie pritarė šiam teikiamam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos norėtų išgirsti komiteto nuomonę.

Z.BALČYTIS. Šio įstatymo straipsnio pataisos esmė yra ta, kad už įsiskolinimus valstybei dėl mokesčių ūkio subjektai galėtų atsiskaityti akcijomis ir turtu. Mes turim didelę patirtį šioje srityje, aš manau, kiekvienas suprantate, kad šiandien mūsų valstybėje vis dėlto nėra labai teisingos arba visiškai nėra teisingos turto apskaičiavimo metodikos. Ir atsiranda keistų dalykų, kai po turto priėmimo, o tokių atvejų praeityje buvo, kai paprastai šis turtas priimamas du arba tris kartus pakelta kaina. Todėl, mūsų komiteto nuomone, kadangi ir taip jau valstybė prisiėmusi visokių įsipareigojimų, prisiimti dar akcijomis ir turtu, kai ateityje nebus aišku, ar galima už tą pačią kainą parduoti, būtų šiandien nelabai geras precedentas. Todėl mes manome, kad šiai pataisai reikėtų nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų R.Dovydėnienė, palaikanti šią pataisą.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai norėčiau paremti šitą pataisą, ir manau, kad ji yra labai reikalinga. Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad ilgą laiką akcinės bendrovės, galėjusios atsiskaityti už savo skolas turtu, turėjo išskirtinę padėtį prieš kooperatines bendroves. Ir, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, norėdama tam tikro pastato, kuris galėtų būti įrengtas kaip globos įstaiga, ir tokiu būdu būtų įskaitytos skolos, negali to atlikti jau treji metai vien todėl, kad už skolas negalima atsiskaityti turtu. Reikia tik sugriežtinti procedūras ir būtent turto vertinimą atitinkamai atlikti. Ši pataisa yra reikalinga, atitinka šio laiko dvasią ir labai prašau ją paremti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kitą nuomonę turi kolega G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Šios pataisos esmė yra ta, kad būtų atsikratyta nereikalingo turto arba niekinių akcijų. Pagal šio įstatymo projektą dabar yra nemokestinė priemoka, galima sudaryti paskolos sutartį su mokesčių administratorium ir per tą laiką galima parduoti turtą arba akcijas, jeigu jos vertingos. Tai parduoda akcijas arba turtą ir atsiskaito grynais pinigais. Labai paprasta, siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome vieną nuomonę už, kitą prieš. Todėl prašau kolegas apsispręsti balsavimu dėl 17 straipsniui teikiamos pataisos. Kas palaikote kolegos A.Butkevičiaus ir kolegos J.Jurkaus teikiamą pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš, arba susilaikote.

Už – 16, prieš – 22, susilaikė 4 Seimo nariai. Šiai pataisai nepritarta. Taip pat projekto 17 straipsniui pataisą teikia Seimo narys G.Vagnorius. Prašom kolegą G.Vagnorių pateikti savo teikiamą pataisą.

G.VAGNORIUS. Aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, jog teismas galėtų sudaryti galimybes, jeigu biudžetinė įstaiga yra įsiskolinusi ir teismo sprendimu tos skolos gali būti pripažįstamos, padaryti įskaitas. Nemanau, kad taip būtų pažeidžiami kokie nors mokesčių sistemos reikalavimai, nes paprasčiausiai teismo procese visos pusės galėtų įvertinti ir nustatyti, ar valstybės asignavimų valdytojas yra skolingas. Padaryti tokias įskaitas būtų visiškai normalus dalykas. Tai nebūtų mechaniškas, automatiškas kokių nors didelių skolų nurašymas, bet būtų visiškai kontroliuojamas procesas, nes teisme galėtų dalyvauti ir Finansų ministerijos atstovai.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

Z.BALČYTIS. Gerbiamojo Seimo nario G.Vagnoriaus pasiūlymu buvo pasinaudota tik tiek, kad norint įskaityti tas sumas reikia kreiptis į teismą. Konkrečiai mano pasiūlyme dėl įsiskolinimų įskaitymų arba įsiskolinimų padengimo yra nuostata, kad jeigu mokesčių mokėtojas ir asignavimų valdytojas sutaria, pripažįsta pagal visus dokumentus ir panašiai, tai į teismą kreiptis nereikia, ir tą galima padaryti papildoma įstatymo, kuris yra rengiamas, numatyta tvarka. Todėl būtų toks protokolinis sprendimas šią pataisą atmesti, o paskui, kai balsuosime priimdami, sakysime, mano pataisą dėl paties įskaitos principo, tai tas principas yra įgyvendintas.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Prašau kolegas balsavimu išreikšti apsisprendimą dėl G.Vagnoriaus teikiamos pataisos įstatymo 17 straipsniui. Kas už šią pataisą, balsuoja už, kas mano kitaip, – prieš arba susilaiko.

Už – 4, prieš – 13, susilaikė 19. Pataisai nepritarta.

Įstatymo 19 straipsnis. Pataisas teikė kolegos G.Steponavičius ir R.Palaitis. Prašom pateikti pataisas. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Kadangi šis straipsnis yra susijęs su 32 straipsniu ir dėl turto arešto nebuvo pritarta anksčiau, dabar aš nematau prasmės tęsti svarstymą. Atsiimame.

PIRMININKAS. Ačiū. Įstatymo 20 straipsniui pataisas teikė kolegos G.Steponavičius ir R.Palaitis. Prašome pateikti pataisas.

G.STEPONAVIČIUS. Tas pats galiotų ir šiuo atveju.

PIRMININKAS. Jūs atsiimate pataisą?

G.STEPONAVIČIUS. Jau buvo balsuota dėl kitokio principo taikymo, todėl netikslinga svarstyti tai, kam nepritarta, nes tai tarpusavyje yra susiję.

PIRMININKAS. Ar atsiimate pataisą? Ačiū. Ir 21 straipsnis. Pataisas teikė taip pat kolegos G. Steponavičius ir R.Palaitis.

G.STEPONAVIČIUS. Minutėlę. Atsiprašau, kuris straipsnis?

Z.BALČYTIS. 32¹ straipsnis. Čia yra taip pat susiję.

PIRMININKAS. 21 straipsnis, bazinio įstatymo 32¹ straipsnis.

G.STEPONAVIČIUS. 32¹ straipsnis taip pat yra susijęs su turto areštu. Atsiimame.

PIRMININKAS. Ačiū. 27 straipsniui taip pat teikiamos G.Steponavičiaus ir R.Palaičio pataisos.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, yra siūloma įtvirtinti pataisą, kad delspinigių dydis lygus praėjusio kalendorinio ketvirčio palūkanų normai, mokamai už Vyriausybės ne ilgiau kaip vieneriems metams išleistas obligacijas litais. Siūlymas teikiamas todėl, kad delspinigių mokėjimas yra pakankamai didelė našta įsiskolinusioms įmonėms, ir valstybė neturėtų jų dirbtinai skandinti padidindama palūkanų normą. Suprasdama, kad įmonėms gali būti laikinų finansinių sunkumų, valstybė turėtų už įsiskolinimus paimti tokius delspinigius, kurie atitiktų jos skolinimosi kaštus. Taigi būtų siūlymas švelninti ir kalbėti apie tokią normą.

PIRMININKAS. Prašytume pateikti komiteto nuomonę.

Z.BALČYTIS. Taip, iš tikrųjų dabartiniame projekte, kaip pastebėjo gerbiamasis R.Palaitis, yra įtvirtinta nuostata, kuri nežlugdytų ūkio subjektų, t.y. 180 dienų ir ne ilgiau. Tačiau jūs turite sutikti, kad neturi būti nuostatos, ypač įstatyme, kuri leistų nesinaudoti banko kredito ištekliais, kitaip sakant, nemokėti mokesčių, o geriau mokėti delspinigius, jeigu jų suma bus mažesnė negu bankuose esanti kreditų palūkanų norma. Būtinai turi būti tam tikras svertas, įpareigojantis mokesčių mokėtojus laiku mokėti mokesčius. Jeigu jo nebus, manau, kad ūkio subjektai tuo naudosis. Todėl dabartinė delspinigių norma, komiteto nuomone, visiškai atitinka šios dienos verslo principus, ir mokesčių mokėtojui netikslinga nemokėti mokesčių, tikslingiau imti iš banko kreditą, mokėti mokesčius ir taip atsiskaityti su valstybe. Yra toks principas.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kolega G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Neturiu papildomai nieko pasakyti.

PIRMININKAS. Nesant norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, kviečiu dėl teikiamos projekto 27 straipsnio pataisos apsispręsti balsuojant. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko.

Už – 19, prieš – 10, susilaikė 8. Šiai pataisai pritarta.

Nagrinėjame 31 straipsnį. Kolega G.Vagnorius teikia pataisą. Prašom ją pateikti.

G.VAGNORIUS. Neturiu ką pridurti.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

Z.BALČYTIS. Komiteto nuomone, pas mus yra nuo 10 iki 50, o gerbiamasis G.Vagnorius nori fiksuoti baudos dydį 25. Mūsų supratimu, mokesčių administratoriui reikėtų palikti tam tikrus variantus atsižvelgiant į mokesčių mokėtojo elgesį ir t.t. Kadangi baudų nuostata jau ir taip yra sumažinta, tai, komiteto nuomone, reikia palikti šakutes nuo 10 iki 50 ir nepritarti šiai nuostatai.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasakyti savo nuomonę. Prašau kolegas balsavimu apsispręsti dėl kolegos G.Vagnoriaus teikiamos pataisos. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš.

Už nėra, prieš – 11, susilaikė 18. Šiai pataisai nepritarta.

Z.BALČYTIS. Yra siūloma palikti individualių įmonių savininkams dvigubą baudos principą. Tada jie privalėtų mokėti baudą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnį ir Baudžiamąjį kodeksą arba Baudžiamojo proceso kodeksą. Todėl mūsų įstatymo projekte yra nuostata, kuri tai eliminuoja, ir individualių įmonių savininkams yra numatytas principas, kad už mokesčių nesumokėjimą bauda jiems būtų skiriama vieną kartą. Tokia yra komiteto nuomonė. Siūlome jai pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Atrodo, buvo dar ir mano pataisa.

PIRMININKAS. Čia jūsų pataisa.

G.VAGNORIUS. Aš iš savo darbo patirties bandžiau įvertinti Mokesčių administravimo įstatymo pataisą ir pasiūlyti užlopyti tas skylutes, pro kurias pratekės milijardai. Lyg ne opozicijos ir ne mano pareiga būtų bandyti taisyti tokias vietas. Atrodo, valdančiosios koalicijos yra rūpestis, kaip užtaisyti tas skyles, bet jeigu bus palikta galimybė per individualias įmones, t.y. išvengti nuobaudų už piktybinį mokesčių nemokėjimą, tai nesunku įsivaizduoti pasekmes. Taip pat nesunku įsivaizduoti, ką reiškia mokesčių inspektoriui leisti paskirti baudą nuo 10% iki 50%. Gal kai kurie mūsų kolegos yra mažiau patyrę mokesčių administravimo srityje, bet iš tikro tos landos brangiai kainuos pensininkams, mokytojams ir gydytojams. Aš tiesiog pabandžiau tai pasiūlyti, nebent valdančioji koalicija galvoja, kad kitais metais bus kita valdančioji koalicija ir galima apie tai negalvoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nėra. Balsavimu reikėtų apsispręsti dėl bazinio įstatymo 50 straipsnio 3 dalies. 3 daliai teikiamos pataisos, kurią teikia kolega G.Vagnorius. Kas pritariate jai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš.

Už – 3, prieš – 12, susilaikė 15. Šiai pataisai nepritarta.

Ačiū kolegai Z.Balčyčiui. G.Steponavičius. Prašau.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Noriu atsiprašyti, kolegos. 31 straipsnis, kurį mes svarstėme, dėl jo buvo pataisa. Aš skubėdamas pasakiau, kad mes atsisakome, bet iš esmės jis yra susijęs su…

PIRMININKAS. Atsiprašau, jūs patikslinkite. Projekto 31 straipsnis?

G.STEPONAVIČIUS. Ne. Dabar iš esmės noriu grąžinti jūsų dėmesį. 17 straipsnio 6 dalis.

PIRMININKAS. Bazinio projekto? Yra bazinis ir yra… nes pagal tą nuorodą labai sunku orientuotis.

G.STEPONAVIČIUS. Sunku man dabar pasakyti, bet tai yra susiję, 17 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Apie bazinį kalbama. Buvo kalbama, kad ne ginčo tvarka iš asmenų sąskaitų galima nurašyti, išieškoti sumas. Ar atradote? Noriu atkreipti dėmesį, kad mes balsų dauguma nusprendėme, kad tai yra teismo keliu, o ne ne ginčo tvarka. Noriu pasakyti, kad 31 straipsnis yra susijęs su tuo, ir kadangi yra nubalsuota dėl to, kad išieškojimas tiktai teismo keliu, atitinkamai visos 31 straipsnio pataisos turėtų būti paliktos, nes jos yra susijusios su jau įvykusiu balsavimu. Jeigu nuspręsta taip elgtis 17 straipsnyje, tai pataisos automatiškai turėtų būti paliktos ir 31 straipsnyje.

PIRMININKAS. Aš komiteto vardu norėčiau išgirsti gerbiamojo Z.Balčyčio nuomonę. Galima iš vietos. Gerbiamasis kolega, galite kalbėti iš vietos. Kalbama apie bazinio įstatymo 31 straipsnį.

Z.BALČYTIS. Iš tikrųjų mes nubalsavome, kad negalima ne ginčo tvarka išieškoti iš sąskaitos, o 31 straipsnyje sakoma – išieškoti iš turto. Tai yra du skirtingi dalykai. Aš manau, kad … taip.

G.STEPONAVIČIUS. Atkreipkite dėmesį. Parašyta: “teisė išieškoti mokesčius, delspinigius, baudas ir kitas įmokas”.

Z.BALČYTIS. Mes atkreipėme dėmesį ir aš matau, kad iš mokesčių mokėtojų turto. Sąskaita tai yra mokesčių mokėtojo pinigai sąskaitoje. Tai, mano supratimu, yra du skirtingi dalykai. (Balsai salėje) Taip.

G.STEPONAVIČIUS. Tokiu atveju kaip jūs įsivaizduojate sprendimą, kai mes jau esame priėmę sprendimą – išieškoti ne ginčo tvarka iš sąskaitų. Jau yra nuspręsta, kad nebe iš sąskaitų, o teismo keliu. Tokiu atveju paliekant šią nuostatą yra aiški kolizija. Man atrodo mes turėtume būti nuoseklūs.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Būkime nuoseklūs. Todėl dėl bazinio įstatymo 31 straipsnio, dėl įstatymo projekto 19 straipsnio, kuriam pataisas teikė kolegos G.Steponavičius ir R.Palaitis, kviečiu išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Ne, dėl šio nebuvo balsuota, kolega buvo atsisakęs. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Žinoma, Seimas snausdamas priėmė, kad ne ginčo tvarka bus uždrausta nurašyti mokesčius, o viską reikės… Nes tada, kai viskas aišku, kad pažeista sąmoningai, mokesčiai nesumokėti, vis tiek reikės kreiptis į administracinį teismą. Jūs pagalvokite, kiek padidės administravimo išlaidos. Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Kažkodėl, kai priimame draudimo įstatymus, kuriais atimami iš žmonių pinigai, visi apeliuoja į Europos Sąjungos teisę. Aš norėčiau paklausti, kaip yra Europos Sąjungos teisės dokumentuose, ar yra toks dalykas, kad dėl kiekvieno mokestinio ginčo mokesčių administratorius privalo kreiptis į teismą? Atsistokite ir paaiškinkite, kaip yra Europos Sąjungos teisės dokumentuose tie dalykai reglamentuojami.

PIRMININKAS. Pataisos autorius jau negalėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, pristatęs pataisą. Daugiau nesant norinčių išsakyti savo nuomonę, prašau balsavimu apsispręsti dėl pataisos, kuri pateikta projekto 19 straipsniui. Ją teikė G. Steponavičius ir R.Palaitis. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš. Komitetas nepritarė šiai pataisai.

Už – 17, prieš – 8, susilaikė 2 Seimo nariai. Šiai pataisai pritarta. Atsiprašau, negaliu priskaičiuoti jūsų balso, to nenumato Statutas.

Statutas numato, jeigu 5 Seimo nariai reikalauja perbalsuoti… (Balsai salėje) Yra siūlymas perbalsuoti. Prašom kolegas registruotis. Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Kviečiu kolegas apsispręsti dėl pataisos, kurią teikia G.Steponavičius ir R.Palaitis įstatymo projekto 19 straipsniui – baziniam 31. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.

Už – 24, prieš – 9, susilaikė 4. Šiai pataisai pritarta. Ar galėtume po svarstymo, kolegos, pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-550 su priimtomis pataisomis bendru sutarimu? Kolegos, prašom registruotis. Kadangi yra nuomonių išsiskyrimas, balsuosime. Kolegos, nelaikykite sunkumu dar kartą užsiregistruoti.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Dėl balsavimo motyvų – kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jau Teisės ir teisėtvarkos komitetas kalbėjo dėl šio įstatymo trūkumų. Šiaip ar taip, ten galbūt buvo galima sutikti, bet štai kokias dvi pataisas padarėme. Pirma pataisa – ta, kad delspinigių nebelieka, todėl mokesčiai tampa verslininkui normalia savęs kreditavimo forma. Ar yra čia žmonių, kurie mano, kad 2002 metais dar taip pat išliks Lietuvos valstybė ir išliks visos tos socialinės sritys, aš kalbu ne apie biudžeto, karines, o apie socialinės sritis, kurias būtinai reikės finansuoti, ir po to dėl jų finansavimo gavę parengtą kvalifikuotą darbo jėgą tie patys verslininkai gaus didžiausias pajamas? Antra – vėl administravimas. Dėl kiekvienos smulkmenos mokesčių administratorius turės kreiptis tik į teismą. Todėl aš dar kartą klausiu: ar yra čia žmonių, kurie galvoja apie valstybę, kuri dar 2002 metais egzistuos, kad reikės surinkti biudžetą ir finansuoti tai, kas iš biudžeto privaloma? Tie, kurie dar mano, kad yra Lietuvos valstybė, aš siūlyčiau dabar balsuoti prieš šį įstatymą. O tie, kuriems svarbu sugriauti viską, pralobti keliais tūkstančiais litų ir po to vis tiek bankrutuoti, balsuokite už. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu apsispręsti balsavimu. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr.IXP-550 po svarstymo su pateiktomis pataisomis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 26, prieš – 8, susilaikė 5 Seimo nariai. Todėl pritarta šiam įstatymui po svarstymo.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-551(2*). Prekyviečių mokesčio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-552(2*). Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-553(2*) Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-554(3*). Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 13, 20, 32, 33 ir 40  straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-555(2*). Akcinės bendrovės Turto bankas įstatų papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-556(3*). Muitinės kodekso 216 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-557(2*) (svarstymas)

Nagrinėjame Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-551. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas kolega G.Šivickas. Kolegos, ar galėtume pateikti ir nagrinėti visus nuo 1-7b iki 1-7h, o paskui kitą dalį? Prašom, kolega.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos. Šie įstatymų projektai yra lydintieji ir jų esmė, kad yra nuorodos į Mokesčių administravimo įstatymą, kuris susijęs su baudomis ir įstatymų nevykdymu. Komitetas yra pritaręs bendru sutarimu visiems šiems projektams ir siūlymams, kuriuose numatyta, kad įsigalioja nuo rugsėjo 1 dienos. Siūlyčiau pritarti visiems projektams po svarstymo.

PIRMININKAS. Kviečiu papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą J.Sabatauską. Nuo 1-7b iki 1-7h.

J.SABATAUSKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu pritarė teikiamiems projektams dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 36 straipsnio, taip pat dėl Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio atsižvelgdamas į pastabas. Toliau. Taip, visiems, tik buvo kai kurios pastabos, siūlėme atsižvelgti.

PIRMININKAS. Visus tobulinti, ar tik Kelių fondo įstatymo 2 straipsnį?

J.SABATAUSKAS. Taip pat ir Muitinės…

PIRMININKAS. O Muitinės įstatymas kuris čia yra? Kolega, paprašysiu dar kartą suformuluoti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.

J.SABATAUSKAS. Aš galiu suformuluoti, bet kadangi urmu pateikė pagrindinis, aš urmu pateikti negaliu.

Gerai, pateiksiu po vieną. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymui kviečiu pritarti, Prekyviečių mokesčio įstatymui – pritarti, Kelių fondo įstatymui – pritarti, Muitinės… Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą – tobulinti atsižvelgiant į pastabas, Turto banko įstatų papildymo įstatymą – taip pat.

PIRMININKAS. Tobulinti, taip?

J.SABATAUSKAS. Taip. Ir Muitinės kodekso papildymo įstatymą taip pat.

PIRMININKAS. Muitinės, o Juridinių asmenų?..

J.SABATAUSKAS. Dėl fizinių asmenų sakiau. O dėl juridinių, minutėlę. Taip, pritarti.

PIRMININKAS. Pritarti. Keturis įstatymų projektus Teisės ir teisėtvarkos komitetas nurodė tobulinti, o trims siūlo pritarti. Girdėjote pateikimą. Tai dėl kiekvieno įstatymo projekto.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-551. Dėl balsavimo motyvų. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū, pritarta.

Įstatymo projektas Nr.IXP-552 – Prekyviečių mokesčio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū, pritarta.

Įstatymo projektas Nr.IXP-553 – Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Dėl balsavimo motyvų nėra. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė šį įstatymo projektą tobulinti. Todėl mes balsavimu turime išreikšti savo apsisprendimą. Prašau kolegas balsuoti. Kas už tai, kad pritartume šiam įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 26, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymo projektui Nr.IXP-553 pritarta po svarstymo.

Įstatymo projektas Nr.IXP-554 – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Dėl balsavimo motyvų – kolega G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Šis projektas jau yra patobulintas, yra susiaurintos projekto straipsnio sąvokos ir išbrauktas vienas straipsnis, kuris yra perteklinis. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Papildomasis komitetas šį įstatymo projektą siūlo tobulinti, bent jau tokia yra išvada. Kolegos, todėl mes turime balsuodami apsispręsti dėl šio įstatymo. Kas pritariate šiam įstatymui po svarstymo, balsuojate už. Kas turi kitą nuomonę, susilaiko arba balsuoja prieš.

Už – 22, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai, tad po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-554 pritarta.

Įstatymo projektas Nr.IXP-555 – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 13, 20, 32, 33 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Dėl balsavimo motyvų nėra. Papildomas komitetas taip pat šį įstatymo projektą siūlo tobulinti, todėl mes turime balsuodami apsispręsti. Kas pritariate šiam įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 22, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai, tad po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarta.

Įstatymo projektas Nr.IXP-556 – Akcinės bendrovės Turto bankas įstatų papildymo įstatymo projektas. Papildomas komitetas taip pat nepritaria. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių išsakyti nuomonės, tad prašom balsuojant apsispręsti. Kas už tai, kad pritartume šiam įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 21, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Įstatymo projektas Nr.IXP-557 – Muitinės kodekso 216 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Dėl balsavimo motyvų nėra. Pagrindinis komitetas pritaria, papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas tobulinti numatė šį įstatymo projektą. Kas pritariate šiam įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 20, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-483(2*) (svarstymas)

Vėl prašau G.Šivicką pateikti kitus įstatymo projektus nuo 1-7k. Taip, prašau pateikti Nr.IXP-483 – Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, pagrindiniame Mokesčių įstatyme, kur buvo dabar nagrinėtas, buvo priimtas G.Steponavičiaus ir R.Palaičio pasiūlymas išbraukti apskritai šitą 5 straipsnio 3 dalį ir komitetas tam pritarė. Paminėsiu, kad prieš tai komitetas dukart svarstė šį projektą ir prieš tai buvo pritarta, kad būtų svarstomas kartu su pagrindiniu Mokesčių administravimo įstatymu, tačiau kadangi jis dabar yra išbrauktas, tai pagrindinė išvada yra atmesti projektą, nes jis yra netekęs galios paprasčiausiai. Komitetas balsavo bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Man nelabai suprantama. Jeigu Konstitucinio Teismo išvada buvo, kad negalima tokio… Vyriausybė viršija savo įgaliojimus, turėdama teisę priiminėti tokius sprendimus.

G.ŠIVICKAS. Tai gerai, dabar jis išbrauktas išvis, jokių galių ir nebus. Yra išbraukiama lengvata pasirašyti sutartį.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Diskusijos siūlyčiau nedaryti, nes pagal Statutą pagrindiniam komitetui pateikus išvadą atmesti iš karto reikia mums apsispręsti balsuojant. Palaikančių nėra, todėl prašau balsuojant apsispręsti. Yra siūlymas registruotis. Prašau, kolegos, registruotis.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Kolegos, kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto išvadai atmesti projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 36, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Tad surinkę 36 balsus, kurių reikia atmesti šiam įstatymui, mes galime konstatuoti, kad įstatymas atmestas.

Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-493* (svarstymas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-493 – Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau kolegą G.Šivicką.

G.ŠIVICKAS. Projektas susideda iš dviejų straipsnių, kur yra išbraukiama iš administravimo nuompinigiai už valstybinę žemės ir valstybinio vandens fondo vandens telkinių nuomą. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 dienos. Komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2680 (svarstymas)

Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2680. Prašom pateikti projektą.

G.ŠIVICKAS. Kadangi buvo svarstomas kitas naujas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, ankstesnis nėra svarstomas ir atmetamas. Jis iš esmės yra alternatyvus projektui Nr.IXP-50. Komitete pritarta bendru sutarimu. Siūlau atmesti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra. Prašom registruotis. Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Ar galėtume bendru sutarimu atmesti šį įstatymo projektą po svarstymo? Prieštaraujančių nėra. Mums reikia 36 balsų, o užsiregistravo 42. Ačiū. Šis projektas atmestas.

Įmonių rejestro įstatymo 10¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2683(2*) (svarstymas)

Nagrinėjame Įmonių rejestro įstatymo 10¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2683. Pranešėjai – kolega V.Karbauskas ir G.Šivickas (papildomas komitetas).

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Ekonomikos komitete šis klausimas buvo svarstomas gegužės 9 dieną, kai buvo ką tik užregistruotas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-550. Išvada buvo tokia: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui su pastaba, kad būtų atsižvelgta į tai, jog įstatymo projektas būtų svarstomas kartu su pagrindiniu projektu Nr.P-2680. Kadangi buvo užregistruota nauja redakcija, jeigu naujai redakcijai buvo pritarta po svarstymo (iš esmės tai mūsų komitete svarstomas klausimas) ir to įstatymo redakcija nebėra aktuali, buvo nutarta, jog jeigu taip įvyktų, šis įstatymo projektas būtų teikiamas kaip atmestinas.

PIRMININKAS. Jūs siūlote atmesti?

V.KARBAUSKIS. Taip.

PIRMININKAS. O išvadoje parašyta pritarti.

V.KARBAUSKIS. Išvadoje taip. Aš ir minėjau, kad mes svarstėme gegužės 9 dieną, kai dar nebuvo svarstyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto vardu kalbėjęs Ekonomikos komiteto narys V.Karbauskis išsakė komiteto nuomonę – atmesti šį projektą. Tam reikėtų 36 narių palaikymo. Kolegos, prašom registruotis. Pagrindinis komitetas siūlo atmesti, papildomo komiteto nuomonė nebesvarbi. Kolegos, vyksta registracija. Užsiregistravo 38 Seimo nariai.

Ar bendru sutarimu galėtume atmesti įstatymo projektą Nr.P-2683 po svarstymo? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Atmestas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2684. Prekyviečių mokesčio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2685. Kelių fondo įstatymo papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2686. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2687. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 13, 20, 32, 33 ir 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2688 (svarstymas)

Prašom kolegą G.Šivicką pateikti įstatymo projektus Nr.P-2684, Nr.P-2685, Nr.P-2686, Nr.P-2687 ir Nr.P-2688. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 36 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto. Kadangi nepritarta pagrindiniam – Mokesčių administravimo įstatymo projektui, tai komiteto nuomonė yra atmesti bendru sutarimu.

Dėl Prekyviečių mokesčio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto išvada tokia pat – atmesti bendru sutarimu.

Išvada dėl Kelių fondo įstatymo papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projekto – taip pat atmesti bendru sutarimu.

Dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto – atmesti bendru sutarimu.

Išvada dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 13, 20, 32, 33 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto – atmesti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra. Prašau kolegas registruotis. Balsuosime dėl visų pateiktų įstatymų projektų, kuriuos pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Reikia 36 Seimo narių balsų, kad atmestume įstatymus po svarstymo.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Ar galėtume bendru sutarimu atmesti pateiktus įstatymų projektus po svarstymo? Visus. Ačiū. Pritarta. Įstatymų projektai atmesti.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-437(2*) (svarstymas)

Nagrinėjame paskutinį rytinės darbotvarkės klausimą – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-437. Pranešėjas – kolega R.Palaitis. Prašom. Svarstymo stadija.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu šiek tiek priminti šio įstatymo istoriją. Jo tikslas yra siekti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymą suderinti su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu.

Tikslas. Istorija buvo tokia, kad Seimas po svarstymo grąžino įstatymą komitetui tobulinti. Komitetas atliko darbą – patobulino šį įstatymą ir siūlo jums svarstyti naują variantą, kurį jūs turite. Problema yra ta, kad banko turtas susideda ne tik iš nekilnojamojo turto. Banko turtas yra ir kiti aktyvai, tarp jų finansiniai. Jeigu mes ir tiems aktyvams taikytume Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, tai kiltų didelių problemų. Siūlomas toks tekstas leistų mums išvengtų tų kolizijų. Siūlau pritarti pateiktam įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. K.Rimšelis. Prašau pasakyti savo nuomonę. Yra jūsų komiteto išvada nepritarti šiam įstatymo projektui.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų čia yra pataisyta redakcija. Mūsų komitetas nepritaria senai redakcijai, kuri buvo vėliau Biudžeto ir finansų komitete taisyta, o tas pakoreguotas projektas mūsų komitete, kaip papildomame, nebuvo svarstytas, nes nepateko. Čia matyti, kad nėra numatytas papildomo komiteto pranešėjas.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai už išsamų paaiškinimą. Bendroje diskusijoje norėtų dalyvauti Seimo narys P.Papovas. Prašau, kolega.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tenka apgailestauti, kad nei mūsų komitetas, nei Ekonomikos komitetas po patobulinimo nesvarstė šio projekto. Mano požiūriu, šis projektas yra dar blogesnis negu buvęs, nes jis iš esmės neišsprendė tų pastabų, kurios buvo pateiktos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, o Ekonomikos komitetas siūlė jį atmesti.

Esmė yra tokia. Pranešėjas teisingai pasakė, kad negalima taikyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir naudojimo bei disponavimo juo įstatymo ir nekilnojamajam turtui. Tačiau nekilnojamajam turtui dabar nebus jokio įstatymo, kurį galės taikyti Lietuvos bankas, nes nekilnojamąjį turtą reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo juo įstatymas, bet jis netaikomas banko turtui. O Lietuvos banko įstatyme nėra nuostatų, kaip valdomas ir disponuojamas nekilnojamasis turtas. Pagal Konstituciją valdyba negali spręsti, tik įstatymu yra nustatoma tvarka, o nė vienas įstatymas nebus taikomas Lietuvos bankui dėl nekilnojamojo turto. Banko valdyba nėra įstatymų leidėja. Tai štai kur yra problema, dėl ko mes kėlėme klausimą, o komitetas šios problemos neišsprendė ir mano, kad patobulino projektą. Tai štai kur yra problema. Neliko tokio įstatymo, nėra tokio įstatymo, nebus tokio įstatymo, kuris nustatys nekilnojamojo turto tvarką. Net Vyriausybė negali pakeisti įstatymo, juo labiau Lietuvos banko valdyba negali to daryti.

Tai štai dėl šių motyvų aš nežinau, kaip išeiti iš padėties. Aš pasitariau su frakcija. Frakcija pritarė mano nuomonei daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio ir galbūt komitetai – ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir Ekonomikos komitetas, ir Biudžeto ir finansų komitetas galėtų dar apsvarstyti šį variantą. Reikėtų paprasčiausiai pasakyti, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo juo įstatymas taikomas nekilnojamajam turtui, o piniginiam ir kitam turtui taikomas Lietuvos banko įstatymas. Problema būtų paprastai išspręsta, bet aš nežinau, jūs kažką bandėte daryti paskutiniame sakinyje ir parašėte, kad “nereikalingas arba netinkamas naudoti Lietuvos banko nekilnojamasis turtas gali būti neatlygintinai perduodamas”. Ši nuostata įrašoma, o visas įstatymas netaikomas. Ši nuostata lieka bevertė. Tai truputį supainioti dalykai. Be to, nėra Teisės departamento išvados, ir problema išlieka. Aš manau, reikėtų daryti svarstymo pertrauką iki kito posėdžio ir išspręsti tą koliziją. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš prašau patikslinti. Jūs siūlote frakcijos vardu, turėdamas frakcijos įgaliojimus?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Kuriam laikui pertrauka?

P.PAPOVAS. Iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Iki po pietų, taip?

P.PAPOVAS. Ne, iki kitos dienos posėdžio.

PIRMININKAS. Na, ką reiškia iki kitos dienos? Statutas nenumato pertraukos…

P.PAPOVAS. Tai gerai, gal Biudžeto ir finansų komitetas pataisys iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Na, aš labai abejoju.

P.PAPOVAS. Man atrodo, kad aš aiškiai išdėsčiau reikalą.

PIRMININKAS. Taip, bet Statutas taip pat aiškiai nurodo, kad iki kito posėdžio.

P.PAPOVAS. Na, iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl papildomo komiteto siūlymo ir frakcijos vardu kalbėjusio Seimo nario P.Papovo siūlymo atidėti iki artimiausio posėdžio, kaip numato Statuto 109 straipsnis. Prašau apsispręsti balsavimu. Kas už tai, kad palaikytume kolegos siūlomą šio klausimo atidėjimą iki artimiausio posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, t.y. iki vakarinio posėdžio, balsuojate prieš. (Balsai salėje) Iki po pietų. Kolegos, ar yra neaiškumų dėl balsavimo? Prašom pakartoti balsavimą. Tada aš dar kartą formuluoju. Kolega P.Papovas frakcijos vardu siūlė atidėti šio klausimo svarstymą iki kito posėdžio, t.y. iki vakarinio posėdžio. Kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Dėl vedimo tvarkos. Norėjau paprašyti, galbūt posėdžio pirmininkas galėtų kreiptis į pagrindinį komitetą, ar jie nesutiktų paprašyti atidėti klausimo svarstymo iki konkrečios datos, konkrečios dienos, kad nereikėtų po pietų? Nes jie per pietus turės dirbti, ir aš abejoju, ar jie viską sutvarkys. Jeigu būtų toks prašymas, galbūt jie apsispręstų.

PIRMININKAS. Tai suformuluokite prašymą. Kas į ką turi kreiptis?

R.ŠUKYS. Į pagrindinį komitetą.

PIRMININKAS. Jūs man siūlote kreiptis į pagrindinį komitetą?

R.ŠUKYS. Jis gali prašyti atidėti. Ne pertraukos, o atidėti.

PIRMININKAS. Bet jis prašė pritarti. Jis jau savo prašymą yra pateikęs.

R.ŠUKYS. Galbūt esant tokiai situacijai pakeistų.

PIRMININKAS. Prašau kolegą R.Palaitį.

R.PALAITIS. Aš manau, kad pertrauka iki popietinio posėdžio tikrai nieko nepakeis, nes pirmiausia mūsų komitetas nesusirinks. Antra, komitetas jau svarstė šį klausimą, savo nuomonę pasakė pateikdamas šį patobulintą įstatymo projektą, todėl manau, kad šis atidėjimas neturėtų didesnės prasmės. Tiesiog reikėtų balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Todėl, kolegos, dar kartą formuluoju klausimą. Mes turime pagrindinio komiteto nuomonę ir turime Seimo nario P.Papovo prašymą frakcijos vardu šio klausimo svarstymą atidėti iki artimiausio posėdžio, kaip numato Statuto 109 straipsnis. Kas už tai, kad šio klausimo svarstymas būtų atidėtas iki artimiausio posėdžio, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 17, prieš – 19, susilaikė 2. Šis klausimas atidedamas iki kito posėdžio, kadangi opozicinė frakcija turi surinkti 1/5 dalyvaujančių Seimo narių balsų, palaikančių jų nuomonę. Tad tuo ir baigiame rytinį plenarinį šios dienos posėdį. Atsiprašau, kolegos, dar viena informacija.

Tarpparlamentinių ryšių su Latvija grupės susirinkimo protokolas. Nutarta: grupės pirmininku išrinkti A.Kunčiną, grupės pirmininko pavaduotoju – A.Klišonį. Tuo baigiame šį posėdį. Vakarinis posėdis prasideda 15 valandą. Gerų jums pietų.