Vilnius

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2001-06-11 Nr.IXP-729

Vilnius

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykjį su galiojančiais įstatymais būtų galima pateikti kai kurių pastabų bei pasiūlymų:

1. Teikiamo Teismų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies tekstą reikėtų tobulinti. Šios dalies pirmasis sakinys – “Teismai bylose priima galutinius sprendimus” (pabr. mūsų) nesiderina su procesine terminologija, nes galima suprasti, kad turima galvoje galutinius, įsiteisėjusius sprendimus. Reikėtų apsvarstyti, ar išvis reikalingas šis sakinys, nes antrajame sakinyje gana aiškiai įvardinama nuostata, kad teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik teismo.

2. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje, 11 str. 3 dalyje ir kt., o taip pat kituose straipsniuose įvardinama, kad bet kokie veiksmai, susiję su teisėjams numatytų socialinių garantijų mažinimu yra teisėjų nepriklausomybės pažeidimas. Reikėtų apsvarstyti, ar nebus teisėjų nepriklausomybės pažeidimas ir besaikis tų garantijų didinimas.

3. Projekto 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, o taip pat projekto 17 straipsnyje bei 34 straipsnio 3 dalyje įvardinama, kad hipotekos teisėjas nagrinėja bylas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo 22 straipsnyje įvardinta, kad hipotekos skyrius nagrinėja prašymus įregistruoti, pakeisti ar baigti hipoteką. Reikėtų patikslinti šią formuluotę.

4. Projekto 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad teismai ir kitos institucijos vadovaujasi Aukščiausiojo Teismo biuletenyje ir vyriausiojo, administracinio teismo leidinyje įstatymų ir kitų teisės aktų išaiškinimais (pabr.mūsų). Ši nuostata nesiderina su Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies nuostatai, kurioje nustatyta, kad teisėjai klauso tik įstatymo. Todėl svarstytina, ar nuostatą “vadovaujasi” nereikėtų keisti į nuostatą, kad atsižvelgia į išaiškinimus.

Ryšium su tuo, reikėtų tobulinti projekto 33 straipsnio 2 dalies ir kitų straipsnių nuostatas.

5. Reikėtų apsvarstyti, ar projekto 26 straipsnio 3 dalyje nereikėtų įvardinti, jog į Senato posėdžius turėtų būti kviečiamas Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas.

6. Projekto 39 straipsnyje reikėtų atsisakyti sąvokos “teisinė pagalba”, nes susižinojimas su užsienio valstybės teismais reikalingas ne vien dėl teisinės pagalbos, bet ir kitais atvejais.

7. Projekto 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjas atsako už teisėjo pareigų nevykdymą. (pabr. mūsų). Tuo tarpu projekto 82 straipsnis įvardina visiškai kitus teisėjų atsakomybės pagrindus. Todėl projekto 42 str. 5 d. ir 82 str. reikėtų tarpusavyje suderinti.

8. Projekto 47 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad darbo teismų savivaldos institucijų metu teisėjas atleidžiamas nuo teisėjo pareigų vykdymo kelia abejonių. Teisėją atleisti nuo pareigų vykdymo gali tik tas, kas jį paskyrė vykdyti teisėjo pareigas. Todėl būtų galima rasti aptakesnę nuostatą, pvz., neskiria nagrinėti ir nenagrinėja bylų ar pan.

9. Kelia rimtų abejonių teikiamo 73 straipsnio tekstas. Visų pirma Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija. Šitokia institucija įvardinama ir šio įstatymo projekte. Todėl projekto nuostata, kad A ukščiausiojo Teismo teisėjo pareigoms užimti Lietuvos Respublikos Prezidentui pasiūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, nesiderina su minėta Konstitucijos norma. Minėtoji Konstitucijos norma yra tiesioginio veikimo norma ir jos privalo laikytis ir įstatymo leidėjas ir Respublikos Prezidentas. Be to, Konstitucijos 112 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Lietuvos Respublikos Prezidento teikimu. Iš šio teksto seka, kad Aukščiausiasis Teismas formuojamas pirmiausia paskyrus teisėjus, iš kurių skiriamas pirmininkas. Ši nuostata įtvirtina tvarką, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas praktiškai negali siūlyti teisėjų kandidatūras. Be to, teikiama (ir buvusi) nuostata suponuoja galimybes suformuoti Aukščiausiojo Teismo teisėjus vien pagal pirmininko nuožiūrą, neatsižvelgiant į Teisėjų tarybos nuomonę.

10. Projekto 78 str. 2 dalyje nurodoma, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, apeidamas Teisėjų tarybą, siūlo šio teismo skyrių pirmininkų kandidatūras. Tokia pat Aukščiausiojo Teismo pirmininko valdžios galia įtvirtinama projekto 80 str. 3 dalyje. Kelia abejonių ir tai, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas bus ne vien Aukščiausiojo Teismo Senato pirmininku, bet ir Teisėjų tarybos pirmininku (118 str.), visuotinio teisėjų susirinkimo pirmininku (117 str.). Svarstytina ar projekte nesuteikiama šiam asmeniui per daug galių.

11. Projekto 86 straipsnyje padaryta nuoroda į 86 straipsnio 4 punktą, tačiau tame straipsnyje nėra punktų.

12. Galiojančio Teismų įstatymo 68-6 straipsnyje nustatyta, kad “hipotekos skyrių materialinei techninei bazei stiprinti gali būti panaudojamos hipotekos skyrių raštinės rinkliavos”. Atlyginimo už įkeitimų įregistravimą bei hipotekos registro ir turto arešto aktų registro duomenų naudojimą (raštinės rinkliavų) dydį ir tvarką nustato Vyriausybė”. Keičiamo įstatymo XIV skyriuje, kuriame nustatomas teismų sistemos finansavimas ir materialinis techninis aprūpinimas, nurodyti klausimai nereglamentuojami. Todėl įsigaliojus pateiktam įstatymui, bus neaišku, kas turi teisę nustatyti nurodytų rinkliavų dydį. Siūlytume papildyti pateiktą įstatymo projektą arba nurodytas nuostatas perkelti į kitą įstatymą, pvz., Hipotekos registro steigimo įstatymą.

13. Diskutuotinos keičiamo įstatymo 90, 91, 92 ir 126 straipsnio nuostatos dėl teisėjų mokymo centro ir jo vadovo statuso. Pagal keičiamo įstatymo 91 straipsnį Teisėjų mokymą organizuoja, mokymo programas ir metodinę medžiagą rengia Teisėjų mokymo centras, veikiantis Nacionalinėje teismų administracijoje, o pagal keičiamo įstatymo 126 straipsnį Teisėjų mokymo centrui vadovauja Lietuvos nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu teisėjų mokymą organizuoja Teisėjų mokymo centras, kuris yra viešoji įstaiga, įsteigta 6 steigėjų. Teisėjų asociacija yra tik vienas iš Teisėjų mokymo centro steigėjų. Pagal pateiktus projektus ir aiškinamąjį raštą nėra aišku, ar numatoma reorganizuoti jau veikiantį Teisėjų mokymo centrą, ar numatoma steigti naują. Pažymėtina, kad pagal Viešųjų įstaigų įstatymą sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo turėtų priimti jos savininkai (dalininkai), o dėl viešosios įstaigos likvidavimo – jos savininkai (dalininkai), teismas už įstatymų nustatytus teisės pažeidimus. Bankrutavusi viešoji įstaiga gali būti likviduota teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimu, priimtu Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Firmų vardų įstatymą viešoji įstaiga Teisėjų mokymo centras turi išimtinę teisę į šį vardą ir niekas kitas, išskyrus ją pačią, negali naudoti tapataus ar į jį panašaus vardo.

14. Projekto 93 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad teisėjo atlyginimo mažinimas draudžiamas. Ši nuostata nevisiškai derinasi su straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad teisėjų atlyginimai nustatomi įstatymu. Kaip žinia, teisėjų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Šiame įstatyme numatyta jo įgyvendinimo tvarka, pagal kurią darbo užmokestis kai kurių teismų teisėjams gali mažėti, todėl minėtas nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti. Be to, svarstytina ar projekto 93 str. 2 dalies nuostata nesuvaržo įstatymo leidėjų teisių, nes ji iš esmės įtvirtina pareigą nekeisti įstatymo.

15. Projekto 95 straipsnio 2 dalies nuostatos svarstytinos, nes valstybės tarnautojams atostogos suteikiamos Atostogų įstatymo nustatyta tvarka. Pagal teikiamą Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-739, teisėjams teisę į atostogas, jų suteikimo ypatumus nustato atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, darytina išvada, kad teisėjams atostogos pagal Atostogų įstatymą neteikiamos.

16. Projekto 97 straipsnyje nustatytos kompensacijos teisėjams žūties ar sužeidimo atveju. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjui žuvus dėl priežasčių, susijusių su jo pareigų ėjimu, jo šeimos nariams iš valstybės biudžeto per vienerius metus nuo teisėjo mirties išmokama dešimties metų teisėjo mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad teisėjai yra draudžiami valstybiniu nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, todėl teisėjui žuvus ar jį sužalojus jis ar jo šeimos nariai turės teisę į išmokas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Projekte teikiamos nuostatos turėtų prasmę tuo atveju, jeigu teisėjai nebūtų draudžiami nurodytu draudimu, tačiau pagal šiuo metu galiojančius įstatymus valstybė draudžia teisėjus jų žūties, sužalojimo ar profesinio susirgimo atvju, todėl abejotina, ar už tą patį draudiminį įvykįturėtų būti mokama du kartus. Antra vertus, svarstytinas ir išmokų dydis, nes tokių išmokų įstatymas nenumato net valstybės vadovui ar jo šeimos nariams.

Dėl analogiškų priežasčių svasrtytinos ir šio straipsnio 2 dalies nuostatos.

17. Projekto 98 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio “Vyriausybė” reikėtų įrašyti žodį “įstatymas”, nes šioje dalyje reglamentuojamus santykius nustato įstatymas.

18. Projekto 100 straipsnio 6 dalies nuostatas reikėtų tikslinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. IXP-735 pateiktą Teisės departamento išvadą.

Teisės departamento vyriausioji konsultantė Jadvyga Andriuškevičiūtė

Teisės departamento vyresn.konsultantas Pranas Skaisgiris

Teisės departamento vyresn. konsultantas Jurgis Orlauskas

Sutinku:

Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis