Keturiasdešimt ketvirtasis (95) posėdis
2001 m. birželio 7 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo projektas Nr.IXP-693 (pateikimas)

IRMININKAS. Mielieji kolegos, Seimo nariai, gerbiamieji svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. birželio 7 dienos vakarinį plenarinį posėdį. Mielieji kolegos, viskas pagal darbotvarkę. Pirmasis darbotvarkės punktas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo projektas Nr.IXP-693. Pranešėjas – viceministras N.Eidukevičius. Prašom. Mielieji kolegos, viskas bus laiku, tikiuosi, po trumpo pranešimo. Prašom.

N.EIDUKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo projektą. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės I bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat pagal Finansų ministerijos metodinius nurodymus dėl visų Lietuvos Respublikos piniginių fondų pertvarkymo yra parengtas šis Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo projektas, kuriuo siekiama nustatyti efektyvesnį fondo valdymą, racionalesnį jo lėšų panaudojimą. Šis įstatymo projektas numato, kad fondo lėšų metinio panaudojimo sąmata kasmet būtų teikiama kartu su Valstybės biudžeto ir savivaldybių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Lietuvos Respublikos Seimui.

Įstatyme numatoma Ignalinos atominės elektrinės nutraukimo fondo steigimo, lėšų kaupimo, kompensavimo, valdymo, naudojimo, apskaitos, kontrolės bei likvidavimo tvarka. Fondo steigėjas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kurios įgaliota institucija skiria fondo tarybą. Fondo tarybą sudaro 7 nariai, kurie yra skiriami iš valstybės institucijų, savivaldybės institucijų, akademinių institucijų, Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų ir panašiai.

Fondo lėšos yra kaupiamos iš Ignalinos atominės elektrinės atskaitymų nuo gautų pajamų už parduotą elektros energiją, taip pat iš užsienio šalių, tarptautinių organizacijų, tikslinių įnašų, lėšų, kurios gali būti aukojamos juridinių ir fizinių asmenų, taip pat iš palūkanų bei pajamų, gautų investuojant fondo lėšas finansinėje rinkoje. Fondo lėšos gali būti naudojamos Ignalinos atominės elektrinės nutraukimo programos projektams finansuoti, radioaktyvioms atliekoms, branduoliniam kurui tvarkyti, laidoti bei branduolinei žalai atlyginti. Fondo lėšos išduodamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta fondo metine sąmata. Iki šio įstatymų įsigaliojimo sukauptos lėšos, kurios buvo sukauptos fonde pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 2 d. nutarimą, bus laikomos fondo lėšomis po šio įstatymo įsigaliojimo, kuris planuojamas yra 2002 m. sausio 1 dieną Užtikrinant fondo tęstinumą, fondo lėšos bus kaupiamos toj pačioj sąskaitoje, kurioje buvo kaupiamos prieš tai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis – M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis prelegente, nuo įstatymo priėmimo dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo praėjo daugiau kaip metai, kitaip sakant, maždaug penktadalis laiko, reikalingo elektrinei uždaryti. Kitaip tariant, jau turėjo būti surinkta penktadalis lėšų. Aš ir norėjau paklausti. Kiek reikėjo lėšų? Kiek surinkta? Ir ar šis įstatymas padės lėšų rinkimui? Ar tai bus tik nereikalingas popieriukas? Ačiū.

N.EIDUKEVIČIUS. Dėkui. Į fondą iki 2000 m. pabaigos buvo sukaupta beveik 134 mln. litų. Iš viso iki 2010 metų planuojama, kad į fondą bus sukaupta daugiau nei 219 mln. litų. Kaip jau minėjau, šis įstatymas yra teikiamas gerbiamam Seimui pagal I bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo nuorodas bei Finansų ministerijos parengtą naują metodiką, kuri numato, kad visi Lietuvos Respublikos piniginiai fondai ir jų tvarkymas turi būti reglamentuotas įstatymų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Mykolai, jeigu reikia, dar nuo šoninio mikrofono. Dabar jau įjungtas V.Saulis, bet minutėlę. M.Pronckus nori patikslinti.

M.PRONCKUS. Aš klausiau, kokia dalis pinigų yra surinkta. Jūs paminėjote milijonus litų, bet aš žinau, kad uždarymui reikia milijardų, ne vieno, bet kelių milijardų. Tai kokia dalis dabar yra ir kada, ir iš kur jūs gausite tuos pinigus, jeigu jau teikiate įstatymą?

N.EIDUKEVIČIUS. Nutraukimui reikalinga lėšų dalis kol kas tiksliai nėra žinoma, todėl negaliu atsakyti, kokia dalis surinkta. Eksploatavimo fondo tikslas yra surinkti lėšas fondo nutraukimui, atsižvelgiant į tokius faktorius kaip išankstinis… tik per tą laikotarpį, kuris nenumato pinigų surinkimo dėl išankstinio uždarymo bloko ir pan. Kitos lėšos turėtų būti kaupiamos Tarptautiniame valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė uždarymo fonde, kuris turės taip pat būti sukauptas, kad būtų finansuojami uždarymo darbai.

PIRMININKAS. V.Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti dėl 7 straipsnio nuostatų dėl fondo lėšų panaudojimo. Kai kalbama apie pinigus, mes puikiai žinome, kad didelė pinigų suma bus reikalinga ne tik patiems techniniams darbams elektrinėje atliekant elektrinės uždarymą, tačiau pagal įvairius elektrinės uždarymo scenarijus vien socialinėms reikmėms reikės nuo 780 mln. iki 3,2 mlrd. litų. Kodėl būtent Tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo paramos fondas nenumato naudoti šių lėšų socialinėms reikmėms, juk tai taip pat didžiuliai pinigai? Ar čia buvo mūsų nusileista ir ar negalima iš kitų straipsnių kaupimo šio fondo panaudoti lėšų socialinėms reikmėms? Ačiū.

N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū. Šis įstatymas reglamentuoja fondo lėšų panaudojimą tik toms uždarymo programos priemonėms, kurioms nebus sukauptos lėšos ir nebus finansuojami darbai pagal Tarptautinio uždarymo fondo nuostatas. Nebuvo nusileista kol kas dėl socialinių priemonių, kurios turi būti daromos uždarant Ignalinos atominę elektrinę. Paprasčiausiai vyksta procesas, taip pat ir tikslus socialinių pasekmių paskaičiavimas bei parinkimas modelio uždarymo ir pasekmių likvidavimo nėra galutinai nuspręstas, todėl šie dalykai taip pat apima ir kai kurias uždarymo priemonių plane numatytas priemones, susijusias su socialinėm regiono reikmėm.

PIRMININKAS. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasitikslinti. Pats įstatymo pavadinimas yra Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymas, o tekste, štai 6 straipsnyje ir 7 straipsnyje jau kalbama tiktai apie energetinio bloko eksploatavimo programas, o ne apskritai apie visas eksploatavimo nutraukimo pasekmes. Ar jūs nesutiktumėte, kad čia vis dėlto turėtų būti plačiau? Ne tik apie paties bloko, bet apie viso eksploatavimo programų vykdymą?

N.Eidukevičius. Įstatyme yra kalbama apie bloko nutraukimo programų finansavimą. Tai, be abejo, apima ilgalaikius uždavinius ir fondo finansavimas bet kokiu atveju yra planuojamas viso uždarymo laikotarpiu iki panaudoto kuro palaidojimo laikotarpio. Fondo veikimas taip pat yra numatytas visam šitam laikotarpiui. Galbūt patikslinimas tam tikrų dalykų, kaip jūs minėjote, ir galėtų atsirasti, bet, tikiuosi, kad tai derinimo metu bus patikslinta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka. Ruošiasi A.Gricius.

J.VESELKA. Gerbiamasis viceministre, rodos, prieš metus vyko pompastiška konferencija ir buvo dideli pažadai skirti krūvas pinigų uždarymui. Tai ar yra įforminti kokie nors konkretūs įsipareigojimai, ne tik politiškai pažadėti, kiek kitos valstybės tų pinigų skyrė, ir kas bus, jeigu mes pasižadame uždaryti, o tame fonde reikiamo pinigų kiekio nebus?

N.Eidukevičius. Ačiū. Čia, matyt, gerbiamasis Seimo narys kalba apie kitą fondą, t.y. apie tarptautinį Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondą ir jo sukaupimą. Taip, donorų konferencijoje buvo pažadėta, kad pradiniam pirmojo bloko uždarymo etapui iki 2005 metų tarptautiniame fonde bus sukaupta per 200 mln. eurų suma. Šiuo metu jau yra pasirašyta rašytinių įsipareigojimų arba sukaupta tarptautiniame fonde 144 mln. eurų, ir kol kas, žiūrint į visas tendencijas ir veiksmų planus, iš tikrųjų Europos Sąjunga ir šalys donorės vykdo savo įsipareigojimus.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Gricius klausia paskutinis.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasitikslinti. Jūs kalbate apie lėšų kaupimą iš tarptautinių organizacijų. Aš norėjau paklausti, o kaip mes patys, negi nė cento neišleisdami pradėsime tą visą procesą? Kokia čia mūsų dalis? Aš bijau, kad nebūtų taip, kad kai kurie tarptautinių organizacijų įsipareigojimai, kaip išėjo dabar su Pasaulio banko ar kieno čia parama, t.y. jeigu mes nevykdome savo dalies, tai tokie pažadai gali ir likti pažadais. Kaip sekasi ta antroji dalis ir kiek čia mes patys prisidėsime?

N.EiDukevičius. Ačiū. Fondas iš tikrųjų numato labai plačias programas, kurios turi būti finansuojamos. Kol kas planai yra sudaryti iki 2004 metų pabaigos, t.y. pasiruošimas pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimui. Tolesni veiksmai turi būti derinami šio periodo metu. Taip pat sutarta su Europos Sąjunga dėl tikslių lėšų, kurios turės būti sukauptos tarptautiniame fonde. Kaip aš jau minėjau, kai kurių priemonių pagal reglamentą tarptautinis Ignalinos elektrinės uždarymo fondas nenumato ir traktuojama, kad kai kurie dalykai iš tikrųjų turi būti Lietuvos valstybės atsakomybė. Dėl to šis įstatymas dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo, t.y. nacionalinio nutraukimo fondo, ir yra teikiamas, ir šios lėšos yra kaupiamos, kad mes galėtume įnešti savo indėlį į nutraukimo programas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, matau, kad norėtumėte kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pirmasis J.Olekas. Dėkoju, pranešėjau. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš iš tikrųjų norėčiau pakviesti kolegas Seimo narius pritarti įstatymo projektui po pateikimo. Kaip aš jau minėjau klausdamas, matau čia ir daug klaidų. Projekte kalbama gerokai siauresne prasme negu reikėtų, bet, ko gero, mes svarstydami galėsime pateikti savo pastabas ir pasiūlymus ir patobulinti šį įstatymą. Nepriimdami po pateikimo šio įstatymo, tiesiog uždarome sau kelią sukaupti lėšas, kurios vienaip ar kitaip bus reikalingos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui. Kol nebuvo įstatymo (jau čia kolegos ir klausė, ir neišgirdo atsakymo iš pranešėjo), pakankamai lėšų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui nėra sukaupta. Todėl mes turime imtis iniciatyvų, kad atsirastų toks fondas, kad dirbtų žmonės, ir lėšos, reikalingos eksploatavimo nutraukimui, būtų surinktos. Todėl aš kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui ir toliau teikti savo pasiūlymus dėl įstatymo tobulinimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kolega M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Kolegos, aš praėjusiame Seime balsavau prieš tą avantiūrą, t.y. vadinamąjį mūsų Ignalinos AE uždarymą. Visiškai aišku, kad praėjus metams nėra nei pinigų, nei galimybių tą dalyką daryti. Ko gero, ir neatsiras tų pinigų. Todėl aš siūlyčiau dar kartą grįžti prie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo reikalų, dar kartą peržiūrėti naujajam Seimui, įsitikinti, kad realiai tai galima padaryti (kol kas nėra jokio realumo), ir tas įstatymas, kol iš naujo nebus peržiūrimi reikalavimai, mano supratimu, nėra reikalingas. O gal atsirastų protingų minčių ir paliktume Ignalinos atominę elektrinę visos tautos ir Lietuvos labui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Matau, visuotinio sutarimo nebus, todėl prašome registruotis ir balsuosime. Kolegos, registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo ir pradedame svarstymo procedūras, ar pritariame po pateikimo projektui dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 51, prieš – 4, susilaikė 5. Taigi pritarta. Dabar Seniūnų sueigos siūlymas: pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. (Balsai salėje) Atvirkščiai? Gerai. Buvo siūlomas papildomu Biudžeto ir finansų komitetas. Jeigu per daug nesiginčysim, tai siūlau iš naujo. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Tinka? Ačiū. Siūloma toliau nagrinėti mėnesio pabaigoje, t.y. birželio 28 d. Sutinkam? Ačiū. Klausimas išspręstas. Dabar pagal mūsų darbotvarkę… Prašau, kolega A.Indriūnas.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš balsavau už šį įstatymą, už šio įstatymo pateikimą, nes jis būtinas, reikia kurti fondą. Nors Vyriausybė visą laiką teigia, kad Seimas trukdo jai dirbti, tačiau pažiūrėkime į šį įstatymą ir panagrinėkime, kokia šio įstatymo pateikimo kokybė. Vienas dalykas yra tas, kad aiškinamasis raštas visiškai neatitinka Statuto reikalavimų. Nėra parašyta, kaip šis įstatymas įvedamas į teisinę sistemą. Galų gale ateina kompiuterinis amžius, o nėra dalykinių žodžių, kurie leistų palengvinti kompiuterinę paiešką ir t.t. 1 straipsnis, kuris nusako įstatymo paskirtį, kaip sakė Seimo narys J.Olekas, irgi neatitinka tos paskirties reikalavimų. Todėl atkreipiu dėmesį, kad Vyriausybė turi pateikti tikrai kokybiškus įstatymus, tada Seimas mažiau trukdysis ir greičiau bus priimami įstatymai. Ačiū.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 3, 8, 10, 15, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-411 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Supratau, kad čia tęsiamos kai kurios anksčiau pradėtos diskusijos. Siūlau grįžti prie darbotvarkės. Dabar pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę mes turėtume imtis vieno rezervinio klausimo – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-411. Pranešėjas – kolega Seimo narys G.Šivickas. Prašom. Prašyčiau, jeigu įmanoma, trumpai drūtai.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šį įstatymo projektą aš įregistravau kartu su Seimo nariu K.Kuzmicku. Dėl šio įstatymo yra nemažai projektų, kurie dabar svarstomi Seime. Vyriausybėje yra sudaryta darbo grupė, kuri jau yra pateikusi pastabas ir pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto. Yra projektas Nr.468, sujungtas su projektu Nr.136, dėl kurio praeitame posėdyje buvo padaryta pertrauka ir pasiūlyta Biudžeto ir finansų komitetui padaryti išvadas. Taip pat yra ir kitų projektų.

Šio projekto pateikimo esmė yra sujungti šiuos projektus ir šią problemą spręsti globaliai. Šis įstatymo projektas yra labiau susijęs su gyvenamųjų namų grąžinimo problema ir tuo, kad būtina išbraukti iš šio proceso nuomininkus leidžiant jiems privatizuoti nuomojamas patalpas, o su savininkais valstybė turėtų susitarti arba kitokiu būdu spręsti ir garantuoti įsipareigojimus. Vienas dalykas yra aiškus – kad šiame trikampyje dalyvauja valstybė, nuomininkai ir savininkai. Ši kolizija neišsprendžiama jau 10 metų. Aš manau, mes kokiu nors būdu tai turėtume išspręsti. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, kad įvykdėte susitarimą. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. J.Olekas pirmasis. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti, kaip yra su tais žmonėmis, kurie jau dabar yra vienaip ar kitaip iškelti iš tų butų, kurie grąžinami? Ar bus koks nors valstybės įsikišimas, ar ne, nes čia kalbama apie ateitį, kaip valstybė galėtų tarpininkauti tarp savininkų ir nuomininkų?

G.ŠIVICKAS. Sunku pasakyti. Aš manau, kad darbo grupėje, kuri dirbs su šiais projektais ir pasiūlymus teiks, bus atsižvelgta. Tai tikrai labai sudėtingas projektas ir viską numatyti į priekį yra labai sunku.

PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Ar jūsų projektui įgyvendinti iš valstybės biudžeto prireiks papildomai pinigų?

G.ŠIVICKAS. Be abejo, tam, kas čia parašyta, prireiktų apie 3,5 milijardo litų. Suprantama, kad pinigai iš niekur neatsiras. Kiek teko girdėti Vyriausybėje, kur sudaryta darbo grupė, yra numatytas atsiskaitymas strateginių objektų ar kitų objektų akcijomis. Šią problemą reikia spręsti. Vienas dalykas yra tas, kad garantinius raštus išduoda tik nuomininkams. Kodėl negalima pasiekti, kad tie garantiniai raštai išrašomi ir savininkams? Koks skirtumas? Be to, tie garantiniai raštai yra niekiniai. Puikiai suprantama, kad jeigu parašyta, kad 2006 m. bus įvykdytas įsipareigojimas, kas gali garantuoti, kad jis bus įvykdytas?

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, aš matau, kad kai kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. R.Šukys pirmasis.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, šiam pateiktam įstatymo projektui iš esmės pritarti galima, tačiau reikia atkreipti dėmesį į vieną aspektą – tai tam tikram laikui gali sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nes Seimui vis dėlto reikia aiškaus politinio apsisprendimo dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, matyt, aukščiausiu lygiu ir susitarimo lygiu tarp frakcijų. Aš tikiuosi, kad jeigu toks susitarimas bus pasiektas, galėtų būti sudaryta bendra darbo grupė, kuri pakartotinai kompleksiškai peržiūrėtų šį įstatymą ir bandytų subalansuoti dabar vėl beįsižiebiančius interesus nuomininkų ir grąžintinų namų ar žemės savininkų. Šiandien tas klausimas yra aktualus. Aš bijau, kad vien šiomis pataisomis, kurios sprendžia vienos pusės problemas, mes problemos neišspręsime. Bet pritarti po pateikimo galima, o vėliau, matyt, sujungiant su kitais projektais ir svarstant sudarytoje darbo grupėje būtų galima rasti konsensą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu pasitikslinti. Man atrodo, kad mes praėjusį kartą nagrinėdami analogišką (bet kitą) projektą taip ir sutarėme, kad sudaroma darbo grupė ir sujungiami įvairūs projektai. Dabar A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai pritariu tam, ką pasakė ponas R.Šukys, kad problemą reikia svarstyti. Iš tikrųjų nuosavybės teisių grąžinimas, nuomininkų teisių apsauga nėra iki galo išspręstos problemos. Bet, man atrodo, tokiais drastiškais pasiūlymais, kuriuos pateikė kolega, nėra sukuriama atmosfera normaliai diskusijai. Aš nežinau, ką reiškia pasiūlymas keisti šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalį tokiu būdu, kad nuomininkai, kurie gyvena namuose, kurių savininkams nustatytos nuosavybės teisės, bet šie namai dar negrąžinti natūra... Pasiūlymas skamba taip, kad tokius namus reikia leisti privatizuoti visiškai nekalbant apie tai, ką savininkas turi toliau daryti. Aš siūlau šiandien nebaigti pateikimo procedūros, daryti pateikimo procedūros pertrauką, paprašyti Vyriausybės išvadų ir tik tada toliau žiūrėti, ką daryti. Pritarimas tokiam įstatymo projektui po pateikimo visuomenės bus suprastas labai aiškiai – šiandieninis Seimas, šiandieninė valdančioji koalicija yra pasiruošusi visiškai nepaisyti savininkų interesų, leisti privatizuoti visus butus, o toliau žinokitės kaip norite. Aš nežinau, ar tikrai valdančioji koalicija nori, kad šiandieninis sprendimas būtų taip suprastas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai.

Mielieji kolegos, dabar siūlau apsispręsti ir primenu ankstesnį Seimo nusistatymą, kad visi projektai nagrinėjami kartu kaip komplektas. Taigi ir šitas. O dabar prašom balsuoti. Kas pritaria pateikimui, prašom balsuoti už, kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja. Prašom neagituoti balsavimo metu.

Už – 41, prieš – 7, susilaikė 9. Pateikimui pritarta.

Mielieji žiūrovai, arba mielieji svečiai, prašom be emocijų.

Taigi tariamės toliau. Tie visi projektai nagrinėjami kartu, bet vis tiek mes turim pasiskirti pagrindinį komitetą. Kaip ir dėl kitų projektų, tai turėtų būti Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų, o papildomas – Teisės ir teisėtvarkos. Sutarėm? A, teisingai, papildomas – Biudžeto ir finansų. Du papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Biudžeto ir finansų. Sutarėm? Ir papildomas Žmogaus teisių. Prašom, čia išties jautrus klausimas. Taigi kartoju: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos, Biudžeto ir finansų ir Žmogaus teisių. Sutarėm? Ir tai nagrinėjama kartu su kitais projektais. Ačiū. Klausimas baigtas.

Seimo nutarimo "Dėl Valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programos patvirtinimo" projektas Nr.IXP-716 (pateikimas)

Mielieji kolegos, antrasis vakarinio posėdžio darbotvarkės punktas – Seimo nutarimo “Dėl valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programos patvirtinimo” projektas, registracijos Nr.IXP-716. Pranešėjas – ūkio viceministras O.Čiukšys. Prašom į tribūną.

O.ČIUKŠYS. Gerbiamieji Seimo nariai, vykdant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 8 d. nutarimą “Dėl ilgalaikių valstybinio saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo plano”, yra teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektas “Dėl valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programos patvirtinimo”. Pridedama tvirtinti programa siekiama keturių pagrindinių tikslų. Visų pirma, sukurti ir įgyvendinti valstybės rezervo atsargų sudarymo, kaupimo, tvarkymo ir administravimo sistemą; antra, sumažinti valstybės rezervo kaupimo ir tvarkymo išlaidas; trečia, įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus naftos produktų atsargų kaupimo, tvarkymo bei administravimo srityje ir, ketvirta, integruotis į tarptautinę analogiškų išteklių sistemą, nes tai leistų pasinaudoti sutartiniais pagrindais ir nustatyta tvarka užsienio šalių piniginiais ir materialiniais ištekliais. Priėmus ir įgyvendinus šią programą, kasmet būtų galima sutaupyti apie 100 mln. Lt biudžetinių lėšų, ir ši suma visų pirma būtų sutaupyta ūkio subjektų sąskaita, kuriems būtų nustatytos užduotys, kaip ir kokios apimties būtų kaupiami materialiniai ištekliai. Taip pat šiuo nutarimu būtų pavesta Vyriausybei organizuoti valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programos įgyvendinimo 2001–2003 metų priemonių plano vykdymą. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad numatytų priemonių įvykdymas įvertintas 670 mln. Lt suma. Šių priemonių įgyvendinimą iš joms skirtų asignavimų finansuotų institucijos, kurios būtų atsakingos pagal pridedamą priemonių planą už atitinkamas priemones. Trumpai būtų tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmas jus norėtų paklausti kolega A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jus paklausti štai tokiu aspektu. Labai gerai, kad tokia programa yra sudaroma, tačiau turbūt kur kas svarbiau, kad būtų sukauptos strateginės atsargos. Kiek man žinoma, mūsų komitete buvo nagrinėjama, kad dabartinė situacija su strateginėm atsargom yra ganėtinai liūdna, ką jau kalbėti, kad kai kurių atsargų beveik visiškai nėra. Tačiau kai kurias atsargas siekiama privatizuoti ar kitokiu būdu praktiškai likviduoti. Ar buvo analizuota, kokia dabar yra situacija su strateginėm atsargom?

O.ČIUKŠYS. Ačiū už klausimą. Be abejo, buvo labai išsamiai analizuota situacija. Galima tik tiek pasakyti, kad mes tas strategines atsargas, kurias daugeliu atvejų turime dabar, ir ta būklė yra paveldėta dar iš sovietmečio laikų. Iš esmės per paskutinius metus mes nepaprastai drastiškai peržiūrėjom materialinių išteklių nomenklatūrą. Kailinių, batų, muilo, degtukų, įvairių kitų materialių daiktų yra atsisakoma. Be abejo, esant moderniai ekonomikai moderniame pasaulyje tai yra labai brangu kaupti, laikyti, atnaujinti, nes daugelis tų materialinių išteklių iš tikrųjų yra netinkami vartoti pagal savo paskirtį. Todėl išanalizavus kitų valstybių patirtį, ypač mažų valstybių patirtį ir Europos valstybių patirtį visų pirma, jeigu mes norim įsijungti į analogišką sistemą ir garantuoti, kad ką įsipareigojom pagal programą, tą turėsim, šiuo metu privalomi reikalavimai, kaip žinote, yra tik naftos, energetiniams ištekliams, tai aš manau, kad ta situacija yra pakankamai prasta. Turim įsisąmoninti vieną dalyką, kad jeigu esam moderni, mobili valstybė, tai neturim kaupti nereikalingų daiktų, kurie galbūt kada nors bus reikalingi, nes tai mums per didelė prabanga.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis viceministre, aš sveikinu, kad Ūkio ministerija išeina iš karo padėties. O kiek vis dėlto sutaupysite pinigų pagal šitą įstatymą dėl tų rezervų valdymo?

O.ČIUKŠYS. Kaip minėjau, vienas iš esminių momentų, man patikusių šioje programoje, buvo tai, kad ją įgyvendinus galima būtų tikėtis apie 100 mln. Lt ekonomijos. Dabar, kaip žinote, vien už saugojimą yra mokama iki 9 mln., yra nuolatiniai įsiskolinimai, įmonės yra nepatenkintos. Aišku, kai kuriais atvejais esama neūkiškumo, tie ištekliai naudojami ūkinei veiklai. Mes visą tą situaciją gana gerai sekam. Bet kad nebūtų tų problemų ir jos neįsisenėtų, jas reikia tikrai išspręsti, per artimiausius 2-3 metus susitvarkyti tą ūkį.

PIRMININKAS. Dar kolega R.Ruzas. Prašom.

R.RUZAS. Labai ačiū, bet į tą klausimą jau maždaug atsakė. Tai neturiu ko klausti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Mieli kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūras? Galim? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkam? Ačiū. Papildomu siūlomas Ekonomikos komitetas. Pritariam? Ačiū. Seniūnų sueiga taip pat siūlo, kad tolesnė svarstymo stadija būtų birželio 28 d. Ačiū. Klausimas baigtas.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo" papildymo" projektas Nr.IXP-701* (svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, mes šiek tiek viršijam grafiką. Todėl siūlau imtis dar vieno rezervinio klausimo. Tai Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo ”Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo” papildymo” projektas. Teikėja – Seimo narė D.Kutraitė. O dabar, kadangi siūloma ir svarstymą, ir priėmimą padaryti iškart, pranešėjas – komiteto pirmininkas R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiamas svarstyti nutarimo projektas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo” papildymo” projektas Nr.IXP-701. Pastabų nebuvo gauta. Komitetas pritarė bendru sutarimu, ištaisė vieną gramatinę klaidą – Seimo nario J.Čekuolio pavardę. Jokių kitų pastabų lyg ir nebuvo. Taigi siūlyčiau pritarti po svarstymo ir priimti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Vis dėlto vienas Seimo narys norėtų kai ką pasakyti. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, viena iš rinkos savybių yra ta, kad visose srityse turi dirbti aukštos kvalifikacijos profesionalai. Taip pat ir komitetuose vis dėlto turi būti profesionalūs žmonės, kurie suvokia, kas svarstoma, kodėl svarstoma, kokia bus iš to nauda ir t.t. Pagal dabartinę sąlygą iš esmės norima rankučių. Tai kodėl negalima labai supaprastinti šito proceso, kad tos ar kitos frakcijos narys, esant balsų trūkumui, galėtų balsuoti dviem rankomis iš karto ir būtų įskaitoma. Jeigu maža dviejų rankų, tai koją, ranką arba abiem kojom ir rankom ir būtų labai paprasta, nereikėtų lakstyti kai kuriems žmonėms, o būtų įteisinta tokia sistema. Dėl kažkokios sistemos, bjauresnės negu tarybinė, įteisinimo aš esu kategoriškai prieš ir siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu norite, prašom reaguoti. Bet čia, manau, tiktai emocinis pareiškimas. Prašom, jūs galit tai padaryti.

R.ŠUKYS. Aš replikos teise norėčiau pasakyti, kad šiandien Statutas, deja, nenumato balsavimo raštu arba perduoti nuomonės iš anksto. O ši procedūra, kokia yra teikiama, tai yra Statute numatyta pavaduotojų galimybė. Aš nemanau, kad tai yra, kaip jūs sakote, rankučių pakėlimas, nes aš esu įsitikinęs, kad Seimo narys, negalėdamas tiesiogiai dalyvauti pagrindiniame komitete, kur jis yra paskirtas, matyt, tą nuomonę kaip specialistas suformuluoja ir įgalioja, sakykim taip, pavaduotoją tą nuomonę išsakyti ir atitinkamai pasinaudoti ta balsavimo teise. Šiandien Statute mes turime tik tokį mechanizmą. Siūlyčiau vis dėlto pritarti pagal esamą mechanizmą, kad jis būtų įgyvendinamas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ne? Tai prašom registruotis. Ar dar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Tai gal registruojamės. Registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Prašom balsuoti, kas pritaria šiam nutarimo projektui (beje, jo registracijos numeris yra Nr.IXP-701) po svarstymo, kas prieš – taip pat prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti. Mielieji kolegos, primenu, kad tai iš esmės yra procedūrinis statutinis klausimas, prašom balsuoti. 43 – už, prieš – 1, susilaikė 1.

Mielieji kolegos, Seniūnų sueigoje buvo sutarta ir tvirtinant darbotvarkę Seimas neprieštaravo, kad mes šį nenorminį aktą iš karto priimtume. Ar galime iš karto balsuoti dėl viso projekto? Mielieji kolegos, primenu, kad projektas susideda iš kelių straipsnių. Ar reikia balsuoti dėl kiekvieno? Nereikia. Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori. Taigi kviečiu dar kartą registruotis. Dar sykį registruojamės ir balsuosime. Prašom registruotis, kas vėliau atėjote. 51 Seimo narys.

Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo” papildymo”, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už balsavo 47, prieš – 1 Seimo narys. (Balsai salėje) Prašom nepainioti. Čia kalbama apie komitetus, bet ne apie Seimo posėdžius. Taigi 47 – už, 1 – prieš. Nutarimas priimtas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-350 (pateikimas)

Mielieji kolegos, mes šiek tiek viršijame grafiką, todėl siūlau imtis klausimo, kuris buvo numatytas po Vyriausybės valandos. Tai yra nedaryti dabar neeilinės pertraukos, o nagrinėti 2-4 darbotvarkės punktą – Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-350. Pateikimo stadija. Pranešėjas – A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo esmė tarsi mūsų rytinio posėdžio tęstinumas, nes ryte kaip tik teisingumo ministras pateikė šio įstatymo 16 straipsnio pataisą ir jis siūlo siaurinti skaičių institucijų, kam yra priskirta administracinių teismų kompetencija. Aš siūlau kaip tik plėsti ir siūlau į 16 straipsnio 2 dalį įrašyti Seimo kontrolierius. Kodėl? Seimo kontrolieriai priima tik rekomendacinius sprendimus. Aš galėčiau jums pateikti išvadas iš visų Europos valstybių, kur veikia Seimo kontrolierių arba ombudsmenų institucijos, ir tik Anglijoje galima jų sprendimus apskųsti administraciniams teismams. Bet Anglijoje ombudsmenų sprendimai yra privalomi. Aš daugiau ir nenorėčiau pridurti.

Manau, kad turėtų išsivystyti diskusija ir Teisės ir teisėtvarkos komitete, ir Žmogaus teisių komitete, įskaitant tai, kas ryte buvo pateikta. Prašyčiau pritarti šiam įstatymo projektui ir diskutuoti, ar tikrai administraciniai teismai turi spręsti viską, ar vis dėlto neturėtume administraciniams teismams suteikti tokias galias tarsi valstybė valstybėje. Aš tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Pirmas nori paklausti A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote dėl šio projekto diskutuoti Žmogaus teisių komitete ir Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tai dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto diskusijų aš pritariu, bet, mano girdėjimu dabar jūsų komitete (aš to netaikau jums, nes jūs puikiai suvokiate Seimo kontrolierių vietą Lietuvos valstybės sąrangoje), Žmogaus teisių komitetas virtęs pačia griežčiausia Seimo kontrolierių priežiūra. Tai pirmas klausimas, kaip jūs žiūrite į jūsų komiteto pagalbą kontrolieriams? Antrasis klausimas, gal jus teikti šią pataisą paskatino kokie nors konkretūs ginčai tarp Administracinio teismo ir tarp Seimo kontrolierių? Nelabai normalūs Europiniu kontekstu, bet gal tokių buvo?

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Noriu pasakyti dėl Žmogaus teisių komiteto. Man atrodo, šis komitetas tobulėja ne dienom, o valandom, labai taisosi, ir manau, kad dar praeis pusė metų ir tikrai supras, kad Seimo kontrolierių institucija – tai yra kaip tik Vyriausybei padedanti institucija dirbti kuo geriau. Dėl jūsų antro klausimo. Išties buvo vienas skundas į Administracinį teismą, kai Seimo kontrolieriai išaiškino, kad viena institucija pažeidinėja įstatymus ir ta institucija savo atsakomajame rašte pripažino tokiu sakiniu, kad mes tūkstantį kartų per metus pažeidžiame įstatymus. Ir jie po to apskundė Seimo kontrolierius Administraciniam teismui ir, kas keisčiausia, Administracinis teismas sutiko su tuo, kad leidžiama pažeisti per metus tūkstantį kartų įstatymus. Šiuo metu valstybėje turime tokią situaciją.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Papovas nori paklausti. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar teko susipažinti su Europos teisės departamento išvada ir pastabomis?

A.SALAMAKINAS. Ačiū. Taip, teko susipažinti, ir paskutinis jų sakinys, jie lyg irgi svyruoja ir sako, galima spręsti ir taip, ir taip. Aš tikrai nenorėčiau skaityti šių dokumentų, kurie yra iš visų Europos valstybių, kaip kiekvienoje Europos valstybėje sprendžia ombudsmenai, ar gali būti apskundžiami jų sprendimai teismui, ar ne. Jeigu norite, galiu tik pacituoti gal vieną. A.Kolens yra Europos ombudsmenų institucijos vadovas. Jis rašo vienareikšmiai, kad rekomendaciniai sprendimai negali būtų skundžiami teismui. Jeigu, sakysime, išsivysto teisinis ginčas, žmogus atleidžiamas iš darbo, tada iš tiesų tas žmogus, kuris nukentėjo, gali skųsti tą, kuris atleido. Tačiau ombudsmenai tik rekomenduoja ir jų funkcija baigiasi. Jie neina į teismą, jie tik rekomenduoja, kaip turi būti toliau einama.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Fiodorov. Prašom.

V.FIODOROV. Ačiū. Mano klausimas panašus į prieš tai buvusį. Ar jūs susipažinote su Teisės departamento išvada?

A.SALAMAKINAS. Teisės departamento išvadą galiu paaiškinti plačiau. Aš ir aiškinamajame rašte parašiau šitą nuostatą, tarsi įvyko klaida. Bandžiau išsiaiškinti dar dėl praeitos kadencijos. Tai buvo kadencijos pabaiga. Ji anksčiau buvo įtraukta į šį straipsnį, Seimo kontrolierių institucija. Faktiškai niekas negalėjo atsakyti, kodėl ji iškrito. Aš jums atvirai pasakysiu, čia yra tarsi teisininkų užkulisiniai žaidimai. Visiškai atvirai jums sakau.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galim. Ačiū. Seniūnų sueigoje numatyta, kad šį klausimą kaip pagrindinis nagrinėtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkam? Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Sutinkam? Ačiū. O Seime toliau nagrinėsime birželio 26 d.

Vietos savivaldos įstatymo 15, 26 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-351 (pateikimas)

Ačiū. Mielieji kolegos, iki Vyriausybės valandos yra kelios minutės. Jeigu mes taip sutartinai dirbtume, mes galėtume išnagrinėti dar vieną klausimą – vakarinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimą ir po Vyriausybės valandos mums liktų tik vienas klausimas. Jeigu sutinkame, tada kviečiu į tribūną Seimo narį S.Lapėną, kad jis pateiktų Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-351. Prašom.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo įstatymo projektu tikslinamas politinių jėgų atstovavimas savivaldybių tarybos kontrolės komitete, numatant proporcingą ne tik politinių partijų, koalicijų, bet ir taryboje suformuotų frakcijų atstovavimą formuojant kontrolės komitetus. Įstatymo projekte siūloma išbraukti 26 straipsnio 1 dalies 3 sakinį kaip perteklinę šios dalies normą bei įtvirtinti teisę tarybos nariams gauti kompensaciją. Kompensuojamas būtų ne sugaištas laikas, o negautos pajamos dėl tarybos nario pareigų atlikimo. Projekto 3 straipsnio siūlymo esmė – nustatyti tikslią seniūnijos, kaip savivaldybės įstaigos, teisinę padėtį, susietą su civilinių teisių ir pareigų realizavimu. Priėmus šį įstatymą neigiamų pasekmių neįžvelgiama. Trumpai būtų tiek

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jus norėtų paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis – P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, panašus klausimas kaip prieš tai buvusiam pranešėjui. Ar teko susipažinti su Teisės departamento išvada, nes dėl kiekvieno straipsnio yra pastabų?

S.LAPĖNAS. Taip, aš manyčiau, kad tobulinant šiuos punktus visiškai galima į juos atsižvelgti, ir tai iš esmės nekeistų projekto esmės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Vidžiūnas. Prašom, kolega.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega, mane sudomino 3 straipsnis – bazinio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimas, kad seniūnija turėtų juridinio asmens statusą. Tai, žinoma, svarbi pataisa. Ar jūs manote, kad šis Seimas gali priimti šią pataisą, turiu galvoje kad ir Vilniaus pavyzdį, kur seniūnijos iš esmės netenka jokio savarankiškumo – ne tiktai savo buhalterės, kuri tvarkytų pinigus, bet ir kito savarankiškumo? Aš sveikinu šią pataisą, bet kaip jūs patys susitarsite, kolegos?

S.LAPĖNAS. Na, manyčiau, jau svarstant komitete būtų galima bandyti suderinti šias nuostatas. Esminis dalykas tas, kad Vilniaus seniūnija ir kaimiško rajono seniūnija nėra tas pat. Kaimo seniūnijai, esant dabartinei situacijai, tiesiog būtinas juridinio asmens statusas dalyvaujant teismuose, atstovaujant civilinėse bylose, na, taip pat išliekant tam tikrų paslaugų, kurias reikia suteikti vietos gyventojams, užsakovu.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėjo klausti dar vienas Seimo narys, bet aš jo nematau. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar galime bendru sutarimu, ar dar nori kas kalbėti? Nematau norinčių kalbėti. Ačiū. Bendru sutarimu pradedame svarstymo procedūras. Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ar reikalingas papildomas komitetas, ar užtenka vieno? Užtenka. Ačiū. Siūloma toliau nagrinėti birželio 28 d.

Mielieji kolegos, mes aplenkėme visus grafikus. Vienas ministras jau yra, du yra. (Balsai salėje) Gerbiamieji ministrai, prašome į savo tribūną.

Mielieji kolegos, kantriai laukiame Vyriausybės narių ir laiku pradėsime.

Vyriausybės valanda

Gerbiamieji, dabar Vyriausybės valanda. Pagal Statutą pirmasis klausia opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai. Pirmasis – A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti tų, kurių nėra, tai… Net nežinau, ką dabar daryti. Aš norėjau paklausti ūkio ministro E.Gentvilo. Šiandien spaudoje perskaičiau, kad kitą savaitę Vyriausybė ruošiasi patvirtinti dujų privatizavimo programą ir kad tai bus kažkoks trečiasis netikėtas variantas. Tai gal kiti ministrai gali paaiškinti, koks bus tas netikėtas variantas. Arba dar atidėkim tą klausimą, gal ateis ministras. Ar ponas J.Lionginas, kaip pavaduojantis premjerą?

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, pavaduojantis premjerą. Prašom.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Gal palaukime ūkio ministro. Aš tik noriu pasakyti, kad šiandien aš tvirtinau kitos savaitės Vyriausybės posėdžio darbotvarkę ir šis klausimas darbotvarkėje kol kas nėra įrašytas, todėl aš manau, kad gal tai neteisinga informacija.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau patikslinti.

PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjero pareigas einantis ministre, o kada bus tvirtinama “Lietuvos dujų” privatizavimo programa?

J.LIONGINAS. Aš manau, kad kiekviena frakcija žino, jog jau gal antrą savaitę ūkio ministras E.Gentvilas susitinka su kiekvienos frakcijos nariais ir komitetais. Vyriausybėje buvo priimtas sprendimas, kad šį klausimą Vyriausybė nagrinės tada, kai bus aiški Seimo komitetų ir frakcijų nuomonė šiuo klausimu. Kaip tik atėjo Eugenijus. Aš manau, kad jis mane papildys ir išsamiau atsakys.

A.KUBILIUS. Dabar man lieka tik dar sykį paklausti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, pakartokite savo klausimą, kad būtų gerai suprasta ir po to tinkamai atsakyta.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, jūsų laikinasis viršininkas ponas J.Lionginas šiek tiek atsakė apie šiandien paskelbtą informaciją, kad jūs galvojate, jog kitą savaitę bus tvirtinama “Lietuvos dujų” privatizavimo programa. Ponas J.Lionginas sako, kad tai netiesa. O jūs kaip sakote? (Juokas salėje)

E.Gentvilas. Aš noriu pasakyti, kad…

PIRMININKAS. Viršininkas visada teisus. (Juokas salėje)

E.Gentvilas. Ne, kad mano didžiausi viršininkai yra 141 žmogus ir jūs žinote, kur jie sėdi. O ponas J.Lionginas yra laikinas viršininkas, tai tiesa. Teisingai, vienas iš 141. Aš pats nusiteikęs kitos savaitės pradžioje pateikti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame būtų įvardintas privatizavimo modelis, bet dar nebūtų galutinai įvardintos privatizavimo sąlygos, tačiau būtų skelbimas pats principinis sprendimas, kad “Lietuvos dujos” yra privatizuojamos tokiu ar kitokiu būdu ir tas sprendimas bus priimtas. O po kokios savaitės, aš manau, būtų galutinai sudėliotos privatizavimo sąlygos. Iš karto noriu pasakyti, kad tai yra susiję ir su mūsų įsipareigojimais Pasaulio bankui, t.y. mes negalime atidėlioti savo sprendimų pakankamai ilgai.

A.KUBILIUS. Ar galiu dar papildyti? Gerbiamasis ministre…

PIRMININKAS. Paskutinis papildymas.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad Seimas ir frakcijos tą modelį sužinos paskui. Pasaulio bankas kaip didesnis viršininkas gali sužinoti ir anksčiau, bet mes sužinosime tik paskui, taip?

E.GENTVILAS. Aš dėl to ir vaikščiojau po visas frakcijas, kad sulaukčiau jūsų frakcijų nuomonės. Kadangi tos nuomonės yra skirtingos, Vyriausybei tenka pasirinkti aukso vidurį, tai mes ir bandysime padaryti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom. A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis Česlovai, aš tikrai labai gerbiu jus kaip posėdžio pirmininką ir džiaugiuosi dėl to, kad šiandien taip sparčiai einame į priekį ir vykdome planą. Vis dėlto atrodo, kad jūs piktnaudžiaujate savo valdžia ir leidžiate (nes jums tai naudinga) šį dialogą tarp laikinai einančio premjero pareigas ministro ir gerbiamojo A.Kubiliaus. Supraskite vieną dalyką – tai yra tam tikras propagandinis triukas, ir nemanau, kad jį reikėtų leisti. Yra tvarka, kaip turi būti vedama Vyriausybės valanda. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, prašom sėstis. Mano reikalas yra paaiškinti. Pagal nustatytą tvarką klausiantis Seimo narys gali patikslinti. Žinoma, posėdžio pirmininkas gali šito neleisti, bet kadangi posėdžio pirmininkas jums yra žinomas, tai šitai leidžia. (Balsai salėje) Ne, ne 5 kartai. Laiku nesusirinko ministrai ir prašome pretenzijas reikšti savo kolegoms. Taigi klausia V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš gal paklausčiau premjero pareigas einančio ministro, nors iš tikrųjų norėjau klausti premjero. Ne paslaptis, kad dabar Lietuvoje pagrindinis juodas verslas yra PVM grąžinimas. Ar Vyriausybė mano kaip nors su šiuo reiškiniu kovoti? Ačiū už atsakymą.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Taip, Vyriausybė, manau, yra priėmusi visus reikalingus dokumentus ir sprendimus, kad su šia, aš taip pavadinčiau, nusikaltimo forma būtų kovojama. Mokesčių inspekcijoje yra net paskirti žmonės, kurie ypač daug dėmesio skiria PVM deklaracijomis, iš kurių matyti, kad iš biudžeto reikalaujamos didelės pinigų sumos. Iš esmės yra nusistovėjusi tokia tradicija, kad jeigu tokia suma yra didelė, tai pirmiausia atliekamas tų dokumentų, kuriais disponuoja mokesčių inspekcija, patikrinimas, o esant reikalui vykstama į vietą. Negaliu garantuoti, kad tokių dalykų nebėra. Kaip sakoma, abi pusės kiekvieną kartą randa vis subtilesnių metodų apeiti tuos įstatymus ir nelegaliai gauti. Yra susitarta su Mokesčių policija, kuri taip pat kreipia ypatingą dėmesį į tai, ir žmonės specializuojasi. Rengiamame naujajame PVM mokesčio įstatyme, kuris iš esmės jau yra parengtas ir dabar derinamas su mokesčių administratoriais ir atitinkamomis ministerijomis… Kai kuriose valstybėse apskritai egzistuoja tokia idėja iš banko sąskaitų PVM permoką išmokėti grynais pinigais. Tai bus siūloma ir Seimas nuspręs, ar apskritai atsisakyti, ar taikyti kitų mokesčių arba to paties PVM mokesčio įskaitas. Kol kas yra pasirinktas vienas variantas, bet, kaip sakiau, galutinis sprendimas bus priimtas Seime.

PIRMININKAS. Klausia E.Klumbys. Ruošiasi S.Lapėnas.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš norėjau paklausti ką tik atėjusio vidaus reikalų ministro. Gal leiskime jam truputį apsiprasti, o aš paklausiu paskui.

PIRMININKAS. Man atrodo, jis visada pasirengęs.

E.KLUMBYS. Pasirengęs?

PIRMININKAS. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau sužinoti, kaip jūs vertinate saugumo departamento direktoriaus M.Laurinkaus viešą kalbą, jog artimiausiu metu saugumas su policija ir užsienio kolegomis rengia didelio masto operaciją prieš tarptautinę mafiją?

V.MARKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Būtų geriau, jeigu jis būtų adresuotas tam, kas tuos žodžius pasakė ir ką jis turėjo omeny. Tai gali būti ir prevencinio pobūdžio, sakykime, priemonė, ir gali būti, kad iš tikrųjų ta operacija rengiama. Toks pasakymas, matyt, būtų nepateisinamas. Aš tik tiek galėčiau pasakyti, o ar ji rengiama, ar ne, aš nenorėčiau komentuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys norėtų patikslinti.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis ministre, aš jūsų neklausčiau, jeigu šioje kalboje nebūtų paminėta policija, kuri priklauso jūsų pavaldumui.

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

V.MARKEVIČIUS. Aš dar kartą sakau – kitų komentarų tikrai neturiu.

E.KLUMBYS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Lapėnas. Ruošiasi J.Olekas.

S.LAPĖNAS. Neseniai teko lankytis Marijampolės apskrityje ir nagrinėti savivaldybių įsiskolinimo klausimus su vietinėmis savivaldybėmis, todėl klausimą skirčiau finansų ministrui. Kada Seimui bus pateiktas projektas ir kokios principinės idėjos yra likviduojant įsiskolinimą savivaldybėms?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Jeigu teisingai supratau, jūs turite omeny valstybės skolos pripažinimą savivaldybėms. Šis įstatymas Seimui pateiktas, o kada jis bus teikiamas Seimo plenariniame posėdyje, sprendžia Seimo valdyba. Įstatymo projekte numatyta valstybės skola pripažinti 413 mln. litų išdėstant jų grąžinimą per trejus metus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Olekas. Ruošiasi J.Veselka.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji ministrai, aš norėjau paklausti Ministro Pirmininko. Tris valandas prieš mūsų pokalbį aš buvau raštu pateikęs klausimą dėl Kalvarijos ir Kazlų Rūdos naujai įkurtų savivaldybių aprūpinimo (…) valstybinėmis institucijomis ir patalpų suteikimo Kazlų Rūdos savivaldybei. Klausimas buvo pateiktas raštu ir, aš manau, praėjo visi terminai. Ministras Pirmininkas buvo sakęs, kad yra pavedimas iki birželio 1 d. išsiaiškinti su naujomis savivaldybėmis, deja, atsakymo iki šiol neturime. Gal vidaus reikalų ministras ką nors žino, nes tai turbūt yra jo kompetencija ir jis galėtų pakomentuoti.

Noriu paklausti ponios V.Blinkevičiūtės dėl Vilniaus mėsos kombinato, apie kurį mes jau kartą kalbėjome. Žinau, kad ten buvo nuvykusi darbo inspekcija, bet labai gaila, kad fiksuojami tik tie faktai, kad ir pats direktorius yra pasirašęs terminuotą sutartį, žodžiu, prievarta, kuri buvo taikyta daugiau kaip 400 darbininkų, nebuvo niekur fiksuojama ir tik pavieniai žmonės gali save apginti. Negi iš tikrųjų negalima nustatyti fakto, kad visiems atspausdinti ir išdalyti pareiškimai ir pavartota prievarta, o ne savanoriškas sutikimas dirbti pagal terminuotą sutartį?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Aš prisimenu (ir jūs turbūt prisimenate), kad vienoje iš Vyriausybės valandų jūs pateikėte tokį paklausimą, kartu pateikėte tų pareiškimų, kurie buvo įteikti Vilniaus mėsos kombinato darbuotojams, pavyzdžius. Aš iš karto grįžusi į darbą išsikviečiau vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių poną M.Pluktą ir mes aptarėme, kokios atitinkamos reakcijos reikėtų imtis ir kaip tai būtų galima įrodyti. Tą pavedimą Darbo inspekcija vykdo. Pati didžiausia problema Lietuvoje yra ta, kad žmonės, bijodami prarasti darbą, dažnai sutinka su darbdavių prievarta ir prašymu pasirašyti sutikimus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį. Taigi įrodyti, ar tai yra prievarta, ar ne, vien tik Darbo inspekcijos pastangų, manau, nepakanka. Šiuo atveju, matyt, mums reikėtų galvoti apie bendrą koordinuotą veiklą ir galbūt pasitelkti kartu teisėtvarkos institucijų pareigūnus bandant įrodyti tokį prievartos mechanizmą. Kita vertus, aš manau, kad bet kokiu atveju žmonės patys turėtų pranešti, tam Darbo inspekcija yra paskelbusi telefono numerius, kur paskambinus galima anonimiškai pranešti apie tokius atvejus. Tai yra, mano manymu, iš tikrųjų neleistini dalykai, netoleruotini ir to neturėtų daryti. Tačiau bet kokiu atveju aš dar kartą tikslinsiu, ką dar būtų galima padaryti, kad tokia prievarta prieš darbuotojus nebūtų naudojama. Manau, kad darbdaviui bet kuriuo atveju (šiuo atveju mėsos kombinato direktoriui) garbės tai nedaro.

Kartu norėčiau šiek tiek atsakyti į jūsų pirmą klausimą, kadangi tai liečia ir mano kuruojamą sritį, nes yra labai svarbu, ar tie gyventojai, kurie gyvena naujai įkurtose savivaldybėse, kaip gyveno, ten ir gyvena. Manau, kad pasikeitus administracinėms riboms ar vienetams pirmiausia ten gyvenantys žmonės neturėtų pajusti tų pasikeitimų, mūsų priedermė yra užtikrinti, kad naujų savivaldybių gyventojai gautų tinkamas paslaugas. Aš kalbu apie tai, kad gautų tinkamas paslaugas “Sodros” skyriuose arba darbo biržose. Ne kartą per tą laikotarpį buvau susitikusi su “Sodros” bei darbo biržų vadovais ir mes sprendėme šiuos klausimus. Yra pateikti atsakymai ir Ministrui Pirmininkui, kaip to buvo reikalaujama. Mes nė vieno nusiskundimo neturime iš tų rajonų gyventojų dėl “Sodros” aptarnavimo, atitolintos darbo vietos. Yra poskyriai, kuriuose dirba žmonės, bet kuriuo atveju galima ateiti, kreiptis ir spręsti savo klausimus. Kitas dalykas, aš iš tikrųjų ne kartą esu patyrusi, kad tų savivaldybių vadovai kreipiasi ir prašo, kad būtų nedelsiant, pavyzdžiui, įsteigtas naujas “Sodros” skyrius viename ar kitame rajone. Bet mes dabar turime labai gerai pagalvoti, kiek tai pareikalaus papildomai lėšų šiuo atveju iš “Sodros” biudžeto, nes darbo birža ir “Sodros” teritoriniai skyriai išlaikomi iš to paties socialinio draudimo biudžeto. Ir ar tikrai negalima be atskiro skyriaus su vadovais, buhalteriais ir t.t. įsteigti tam tikros darbo vietos aptarnauti tiems žmonėms. Mano kuruojamoje srityje taip ir yra padaryta. Jeigu bus nusiskundimų, kad tų darbuotojų nepakanka ir gyventojų klausimai vangiai sprendžiami, žiūrėsime, galbūt galima bus steigti papildomą etatą.

J.OLEKAS. Ministre, aš noriu patikslinti. Kazlų Rūdoje laikinai buvo darbo biržos skyrius, buvo suteiktos patalpos, bet jie nesusitvarkė. Kažkas pavogė kompiuterį. Dabar tos darbo biržos poskyrio nėra. Savivaldybė prievartaujama, kad mokėtų, apsaugą įrengtų ir panašiai. Iš tikrųjų aš labai konkrečiai tada klausiau ir Ministro Pirmininko, ir jums dabar tikslinu, kad būtent Kazlų Rūdoje veikė darbo biržos poskyris, šiuo metu jo ten nėra, man atrodo, dėl pačių darbo biržos žmonių nesusitvarkymo. Atkreipiu jūsų dėmesį.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš patikslinsiu, nors nusiskundimų negavau. Tačiau bet kokiu atveju ačiū už informaciją.

PIRMININKAS. Klausia kolega J.Veselka. Ruošiasi Seimo narys…

J.VESELKA. Gerbiamasis laikinasis…

PIRMININKAS. Minutėlę. Ruošiasi kolega E.Šablinskas. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis laikinasis premjere, aš tikrojo premjero jau tris savaites prašau labai paprasto dalyko – pateikti kovo 23 d. Ūkio ministerijos parengtą nutarimo projektą dėl Baltarusijos skolos. Toliau, pateikti protokolinį įrašą, diskusiją, kodėl buvo šis parengtas nutarimas pakeistas ir kovo 27 d. priimtas kitas. Tris savaites, keturias savaites laukiu, du kartus premjeras pažadėjo pateikti. Iki šios dienos nepateikė. Todėl aš 99% įtariu, kad dėl Baltarusijos skolos Vyriausybė yra labai korumpuota. 1% palieku. Jeigu gausiu iš jūsų šiuos nutarimus ir pamatysiu, kad iš tikrųjų viskas buvo argumentuota, viešai atsiprašysiu. Bet prašau man šitą medžiagą pateikti.

PIRMININKAS. Prašom.

J.LIONGINAS. Ačiū. Man keista, kad nepateikė, nes tai nėra paslaptis. Dalyvauja kartu ir ūkio ministras E.Gentvilas. Aš manau, tokia medžiaga jums bus pateikta.

E.GENTVILAS. Ačiū. Aš bent jau nepamenu, kad mums būtų buvęs pavedimas pateikti jums. Mes buvome pateikę Vyriausybei ir tą problemą žinau. Tačiau norėčiau pasiūlyti apversti tas proporcijas – 1:99.

PIRMININKAS. Seimo narys patikslinti nenori. Tada…

J.VESELKA. Noriu noriu truputį.

PIRMININKAS. Prašau.

J.VESELKA. Mes Ekonomikos komiteto posėdyje buvome sutarę ir su Ignotu, jūsų patarėju ar kuo, nežinau. Jis patvirtino, kad man į kitą komiteto posėdį atneš. Po to paklausiau, linksėjo, purtė galvą – negali. Tai vis dėlto kažkas yra.

E.GENTVILAS. Gerai, ačiū, aš pats bandysiu į jūsų dėžutę įmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Šablinskas. Ruošiasi V.Rinkevičius.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis finansų ministre, klausimas jums. Kaip žinoma, yra toks Lietuvos Respublikos prekyviečių mokesčio įstatymas, apie kurį daug kalbame. Vilniuje pabandyta jį dar kartą kilstelėti. Šis įstatymas priimtas 1993 metais ir, žiūrėjo juristai, buvo taikytas savivaldybių įmonėms. Taip ir skamba – “Prekyvietė – specialiai įrengta vieta, kurioje reguliariai arba tam tikromis savaitės dienomis už nustatytą mokestį prekiauja prekių gamintojai ir kiti asmenys. Prekyvietėse turi būti paskirtas plotas ar prekybos vietos prekiauti tik žemės ūkio produkcija ir ne maisto prekėmis. Prekyviečių mokestį moka įmonės, miesto, rajono valdybos sprendimu eksploatuojančios prekyvietes”. Kaip žinoma, dabar labai daug Lietuvoje privačių prekyviečių. Jos užsiima savo verslu ir ne eksploatuoja, o tiesiog nuomoja arba pačios vykdo biznį. Tai štai mano klausimas. Ar nemanote, kad pagal šį įstatymą miesto savivaldybės neteisėtai ėmė tą prekyvietės mokestį? Vienas dalykas. Ar tikrai nuo kitų metų bus panaikintas Prekyviečių mokesčio įstatymas? Dėkui.

PIRMININKAS. Minutėlę prieš atsakant. Mielieji kolegos, klausimui limitas – 1 minutė. Prašom.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Su jūsų žodžiais, kad neteisėtai ėmė, nesutikčiau. Buvo remtasi įstatymu. Kitas klausimas, ar tai yra pagrįstas mokestis, nes jie moka ir žemės nuomos mokestį, dažniausiai yra išnuomota, dėl to jūs teisingai pasakėte – mokesčių koncepcijoje, kurią patvirtino Vyriausybė, yra punktas, kur aiškiai pasakyta, kad prekyviečių mokesčio bus atsisakyta. Dėl to bus teikiamas įstatymo projektas ir Seimas turės priimti vieną ar kitą sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Rinkevičius. Ruošiasi A.Vidžiūnas.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Vakar Kaimo reikalų komitetas turėjo išvažiuojamąjį posėdį į Anykščius ir svarstė žemės ūkio alternatyvų… ieškojo alternatyvių veiklos sričių, iš kurių žemdirbiai galėtų gauti pajamų, nes grūdai, mėsa ir visa kita yra nuostolinga, pienas taip pat. Aš norėčiau finansų ministrui pateikti klausimą. Ten buvo iškelta daug klausimų dėl SAPARD lėšų. Tai yra sritis – vaisiai, uogos, kur reikalingos nemažos investicijos. Kaip žinome, valstiečiai pinigų daug neturi, todėl visos viltys yra dedamos į SAPARD programą. Kiek žinau, dabar (aš jau trečią kartą klausiu) Finansų ministerijoje yra tie klausimai likę neišspręsti. Kada galutinai bus baigta, nes jau birželio mėnuo, o dar vis dėlto ta problema neišspręsta, ir Mokėjimų agentūra, ir fondas yra neakredituoti. Kada vis dėlto galutinai bus baigti šie visi klausimai?

J.LIONGINAS. Kada bus akredituota, šiuo atveju gali atsakyti Briuselio pareigūnai. Auditas, visi dokumentai yra parengti ir išsiųsti į Briuselį. Finansų ministerija, Europos komitetas ir ypač Žemės ūkio ministerija, pasinaudodami savo ryšiais Briuselyje, kartu per mūsų žemės ūkio atašė, tikimės, kad Lietuvos agentūra artimiausiu metu bus akredituota. Žinoma, garantuoti 100%, kad tai įvyks per mėnesį ar du, aš negaliu. Pavyzdžiui, bulgarai buvo akredituoti per šešis mėnesius. Lenkijos akreditacija net per 2 metus neįvyko. Bet mes tikimės, kadangi, kaip žinote, biudžete 45 mln. numatyti ir trigubai didesnę sumą tikimės gauti iš SAPARD programos, o paraiškų, jeigu aš neklystu, yra beveik (…). Mane galėtų papildyti žemės ūkio ministras.

PIRMININKAS. Prašom.

K.KRISTINAITIS. Ačiū, ministre. Iš tikro akreditacijos procesas vyksta. Norėtume, kad jis sparčiau vyktų. Iš tikrųjų yra išsiųsta, aš patikslinu ministrą J.Lionginą, kol kas Finansų ministerija yra išsiuntusi tiktai ataskaitos variantą, bet ne oficialiai pateikusi ataskaitą. Tai mes irgi dedame viltis, kad po savaitės oficialiai ataskaita bus pateikta Briuseliui ir akreditacija, savaime aišku, pagal dabartinį pateikimo laiką artimiausiu metu gali įvykti rugsėjo mėnesį, nes Briuselyje liepą prasidės atostogų metas. Tik rugsėjį, jeigu viskas vyks sėkmingai, dedant pastangas, panaudojant ir asmeninius ryšius, ir kai kuriuos susitarimus su Europos Sąjungos komisaru ponu Fišleriu, kuris buvo atvykęs. Apie rugsėjo mėnesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Vidžiūnas. Ruošiasi J.Jurkus.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pone laikinasis premjere, politinių klausimų šiandien nėra nė vieno, tai aš irgi nepateiksiu. Geriau stabili Vyriausybė ir rimtas Seimas. Gerbiamieji kolegos, naujoji dauguma labai daug turi vykdyti visokių svarbių darbų, pavyzdžiui, yra idėja kelti Seimą į dvejus rūmus, šiandien mes priėmėme įstatymo pataisą, kad Seimo valdyba gali primesti Vyriausybei savo biudžeto programas ir Vyriausybė viską turi gražiai vykdyti. Vyriausybė planuoja žemėtvarkos programas iš Žemės ūkio ministerijos atiduoti Aplinkos apsaugos ministerijai ir t.t. Tai neapsakomai svarbios problemos. Viena iš tų svarbių reformų yra ir apskričių reforma. Ar, pone einantis premjero pareigas, jūs šiandien negalėtumėte pasakyti, kad baigiame svarstymus dėl apskričių pertvarkos. Marijampolės apskrityje bent penkių savivaldybių tarybos bendrajame posėdyje – visi kategoriškai prieš. Utenoje vidaus reikalų viceministras net negauna žodžio – visi prieš. Visi trys variantai yra atmetami. Pone einantis premjero pareigas, man atrodo, kad tik R.Paksui ir dar viena kitam liberalui likęs noras iš programos vykdyti apskričių reformą. Ar jūs dabar kaip einantis premjero pareigas negalėtumėte pasakyti, kad kol aš einu premjero pareigas, pasakau, Vyriausybė baigs užsiimti šiomis reformomis.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų iki pirmadienio apskričių reformų nebus ir neįvyks. (Juokas salėje) O toliau jūs teisingai pastebėjote, kad buvo ta koncepcija dėl apskričių reformos, yra trys variantai ir važinėja žmonės, supažindina ir iš tiesų reakcija kol kas yra neigiama. Manau, teisingas žingsnis, kad ne Vyriausybės rūmuose, Gedimino 11, priimtas sprendimas, kad dalijame Lietuvą į penkias apskritis ar penkis kažkokius regionus, ar į aukštaičius, žemaičius, suvalkiečius ir t.t. Yra išklausoma nuomonė ir tik tada gali būti priimamas vienoks ar kitoks sprendimas, bet aš dar kartą galiu patikinti, kad iki pirmadienio apskričių reforma neįvyks.

K.KRISTINAITIS. Aš šiek tiek norėčiau papildyti laikinai einantį premjero pareigas. Ką tik grįžau iš Žemės ūkio rūmuose vykusio susitikimo su žemdirbiais, t.y. grūdų augintojais. Vienas iš tokių gana opių klausimų buvo, kada Vyriausybė pradės šią reformą ir kaip greitai užbaigs. Tai yra kada funkcijos iš apskričių bus perduotos savivaldybėms. Kalbant apie kitus dalykus, paminėtus gerbiamojo Seimo nario kalboje, iš tikro noriu akcentuoti viena, kad žemės tvarkymas ir administravimas yra Žemės ūkio ministerijos kompetencija ir vakar dar be viso to yra priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo yra įsteigta bendra nacionalinė žemės tarnyba, sujungiant Žemėtvarkos ir Teisės departamentą prie Žemės ūkio ministerijos su Valstybine geodezijos ir kartografijos tarnyba prie Vyriausybės. Todėl jokių dvejonių neturėtų jums likti.

PIRMININKAS. Klausia J.Jurkus. Ruošiasi R.Pavilionis.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų laikinajam premjerui. Kokiu tikslu planuojama skubota teritorinių muitinių reorganizacija, užbėgant už akių Lietuvos administracinio padalijimo reformai, paliekant tą patį darbuotojų ir eksploatuojamų pastatų skaičių, neįvertinus poveikio provincijos verslo sąlygoms ir socialinėms pasekmėms. Gerbiamasis premjere, ar pačios ministerijos nežino, ką daro kairė ir ką daro dešinė? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Mūsų ministerijoje žinoma, ir ką daro kairė, ir ką daro dešinė. Taip, projektas yra parengtas Muitinės departamento – palikti penkias regionines muitines. Bet, aš dar kartą noriu pabrėžti, kad tai yra projektas. Už muitinės darbą atsakingas viceministras šiuo metu kaip tik važinėja po regionines muitines, po muitinės postus. Iš tiesų manome ir šiandien kaip tik ryte buvo dar vienas pasitarimas, kad reorganizavimas yra per ankstyvas. Jis faktiškai buvo pradėtas derinant derybinę poziciją – muitų sąjungą. Iš tiesų muitinių skaičius mūsų valstybėje sumažės, tačiau vienas klausimas yra labai aktualus, ar reikia tai daryti šiandien, ar tai galima atidėti, kai mes iš tiesų sudėsime paskutinius taškus. Reikia suprasti, ir Europos Sąjungos, ir Europos rytinė siena eis Lietuvos siena, tai apskritai ta strategija gali keistis. Todėl mes laikomės tos pozicijos, kad reikia devynis kartus pamatuoti ir dešimtą kirpti, o kol kas galutinių sprendimų nėra. Šiuo metu muitinės direktorius ponas V.Valickas atostogauja, pirmadienį grįžta iš atostogų ir aš manau, kad kitą savaitę bus dar vienas toks pasitarimas.

J.JURKUS. Būtų malonu, kad ir Seimo nariai būtų informuojami. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia R.Pavilionis. Ruošiasi R.Ruzas.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau paklausti gerbiamojo švietimo ir mokslo ministro. Gerbiamasis ministre, pastaruoju metu visuomenėje yra šioks toks kilęs ažiotažas dėl valstybinių egzaminų. Ar jūs galėtumėte šiek tiek plačiau paaiškinti, kokia dabar yra padėtis ir koks yra ministerijos požiūris ir kokie veiksmai?

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Turbūt įtampa kyla dėl lietuvių kalbos valstybinio egzamino, kurio neišlaikė 16,5% laikiusiųjų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, arčiau mikrofono.

A.MONKEVIČIUS. Lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 16,5%, tai yra apie 2000 iš 12 000. Tačiau reikėtų pasakyti, kad valstybinių egzaminų sistema, kuri pradėta prieš trejus metus ir bus baigta kitais metais, iš tiesų yra pažangi, ji objektyviau vertina moksleivių žinias. Reikia priminti, kad ta sistema tai nėra mokykliniai egzaminai, tai kartu yra stojamieji egzaminai į aukštąsias mokyklas, nes jų rezultatus aukštosios mokyklos priima kaip stojamųjų rezultatus. Todėl šiais metais iš tiesų, ieškant kompromiso, tai buvo projektuojama jau praeitų metų pavasarį atsižvelgiant į kai kurių technologinių ir medicinos universitetų reikalavimus, taip sudarytas tas egzaminas, kad į jį buvo sudėtos dvi dalys – teksto interpretacija ir testas, kuriame buvo raštingumo dalis. Tokią valstybinio egzamino struktūrą parengė mokytojai specialistai, praktikai ekspertai ir nebuvo jokių minčių ką nors ypatingai keisti, nors aš jau ir prieš porą mėnesių jaučiau, kad tie rezultatai gali tokie būti. Prašiau Bendrojo ugdymo tarybos įvertinti ir kitais metais tos dvi dalys bus išskirstos ir vertinamos atskirai. Ką tik šiandien, įvertinęs tuos rezultatus, pasirašiau įsakymą prie brandos atestato išduoti priedą, kuriame bus įvertinta būtent testo dalis. Nes iš tų dviejų tūkstančių neišlaikiusiųjų testą išlaikė 913. Panašiai apie pusę. Jiems bus pridėta pažyma, priedas prie atestato, į kurį aukštosios mokyklos galės atsižvelgti. Beje, tie neišlaikiusieji automatiškai turi galimybę laikyti įprastą mokyklinį egzaminą. Pagal tuos duomenis, kuriuos mes surinkome iš aukštųjų mokyklų, tai nėra ypatingai kitokia padėtis, negu būdavo, kai būdavo stojamieji į aukštąsias mokyklas. Panašiai tiek ir dar daugiau neišlaikydavo. Be jokios abejonės, tą sistemą esame pasirengę ir toliau tobulinti. Yra tokių minčių, kad reikėtų ir istorijos egzaminą keisti ar tobulinti turinį. Tačiau aš dar kartą kartoju, ši sistema yra pažangi, ji objektyviau įvertina moksleivius. Tarp kitko, aš pažiūrėjau, kaip provincijos mokyklos laikė. Turiu pasakyti, kad yra nemažai mokyklų, kur visi mokiniai tą valstybinį egzaminą išlaikė. Ten nėra jokių korepetitorių, ten dirba tie patys mokytojai, o tikrinimas vyko objektyviai. Kiekvieną darbą tikrino du atskiri tikrintojai. Tūkstantis mokytojų buvo mobilizuota tam darbui. Yra tam tikra sistema, kuri padeda įvertinti bet kokius nukrypimus, tendencijas, tendencingumus, kompiuterinė sistema, kuri padeda tuos dalykus koreliuoti, gana rimta sistema yra. Tačiau problema, kaip sakau, yra būtent, kad čia viename egzamine buvo sudėti du vertinimai: kūrybiškumo, interpretavimo tikrinimas ir raštingumo tikrinimas. Todėl tas rezultatas yra toks. Ateity ketiname išskirti. Dėl lietuvių kalbos valstybinio egzamino aš turiu pasakyti tiek. Dar turiu tokį apibendrintą dalyką paminėti, kad iš tikrųjų mes susilaukiame tokių visiškai nepagrįstų priekaištų, nežinant tos egzaminų sistemos esmės, ir matome, kad čia labai daug nepatenkintų yra iš tų sluoksnių, kurie turėjo tam tikrą naudą iš galimybės organizuoti korepetitorių darbą, ir stojamieji egzaminai irgi ne visada būdavo objektyvūs. Buvo ir tam tikrų korupcijos elementų. Viso šito nebėra, todėl kartais mes matome subjektyvios kritikos naujos sistemos atžvilgiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia R.Ruzas. Ruošiasi J.Razma.

R.RUZAS. Aš ruošiausi antram klausimui, bet dabar iš karto turbūt aplinkos apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, vieną iš klausimų aš prieš keletą savaičių jums uždaviau dėl degalinių, ar nenumatoma sumažinti atstumų. Jūs tada tvirtinote, kad nėra net jūsų darbo planuose tokių dalykų. Bet po to atsirado jūsų vienvaldiškas nutarimas, kuriuo jūs buvote sumažinęs degalinių atstumus, normatyvus iki 20 metrų, kai dabar yra 50. Po to teko įsikišti ir buvo vėl tos normos lyg ir atstatytos. Ar čia yra paprasčiausias nepastebėjimas ar nenoras? Nes po to jūsų pasisakymo, kad viską tik su tankais galima daryti, tai nedarykite tokių prielaidų, kad po to tik tankai galėtų pakeisti padėtį. Aš norėčiau paklausti, ar nėra vėl tokių nenumatomų jūsų staigių judesių, kur būtų vienašališki jūsų sprendimai, nepalankūs daugeliui žmonių?

H.ŽUKAUSKAS. Dėl tankų tai būkite ramus, man atrodo, mes jų neturime dar kol kas. (Balsai salėje: Pirksime!) Buvo paaiškinta, kad ne, todėl aš dabar ne tankų, bet buldozerių ieškau. Dėl normų yra tokie dalykai. Kaip visada, lietuviai yra suskilę į dvi stovyklas: tai yra tuos, kurie nori mažesnių atstumų, ir verslininkus, kurie nori normalių atstumų. Norėčiau pasakyti, kad senieji normatyvai yra perrašyti iš tarybinių laikų, ir tas 50 metrų daugeliu atvejų neatitinka dabartinių technologijų. Aš noriu pasakyti, kad šiuo metu degalinės, jų technologijos, jų įranga yra truputį pasikeitusi. Tai vienas dalykas. Dėl to sprendimo aš taip pat buvau gavęs kito Seimo nario paklausimą iš Klaipėdos, kuris kaip tik pateikė tokius duomenis. Jis atstovauja, matyt, irgi kažkokiems verslininkams, kurie paprašė, kitaip sakant, pasiūlė peržiūrėti šiuos normatyvus. Aš suprantu, ten buvo galima visa tai daryti ministro įsakymu, dabar aš esu atšaukęs tokius dalykus, kad ministro įsakymu tokius dalykus būtų galima daryti. Šiuo metu yra rengiama nauja Vyriausybės nutarimo redakcija dėl atstumų iki skysto kuro degalinių, iki dujinių degalinių ir t.t., įvertinant naujas technologijas ir Europos standartus.

R.RUZAS. Tai tada sakykite, kai jūs priiminėjote tą sprendimą, tai irgi pats į dvi puses suskilęs buvote, nes vieną dieną sprendimą padarote, kitą dieną jį atšaukiate?

H.ŽUKAUSKAS. Ne, paprasčiausiai rengėjai. Kaip jūs žinote, aš pats sprendimų nerengiu, aš esu viso labo tiktai ministras. Yra specialistai, yra skyriai. Paprasčiausiai buvo atkreiptas dėmesys, kad galbūt jie ne visai kvalifikuotai buvo parengę, todėl ir buvo atšaukta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Razma. Ruošiasi kolegė J.Narvilienė.

J.RAZMA. Gerbiamasis laikinasis Ministre Pirmininke Lionginai, aš tikiuosi, kad jūs perskaitėte ne taip seniai skelbtus Statistikos departamento duomenis apie šių metų pradžios statistinius rodiklius. Aš kai kuriuos iš jų norėčiau pacituoti. Šiemet šeimų biudžetai sumenko 46 Lt, lyginant su praėjusių metų paskutiniuoju ketvirčiu, ir 9 Lt, lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu. Aš atkreipiau dėmesį, kad lyginame su tuo ketvirčiu, kai A.Kubiliaus Vyriausybė buvo pareikalavusi visiems susiveržti diržus. Kita vertus, skaitom, kad per pirmus keturis mėnesius pramonės produkcijos pardavimai išaugo beveik 13%. Prašom pasakyti, kokius jūs tokius gudrius sprendimus priimate, kad ekonomikai augant sugebate bloginti žmonių padėtį? Gal galite keletą iš jų paminėti?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš tik noriu pasakyti, kad realus darbo užmokestis ir pajamos ne iš karto pasirodo, gali pasirodyti po tam tikro laiko, po pusmečio, po 8 mėnesių. Ir kad auga pramonės produkcijos gamyba, eksportas, tai rezultatus pajuntame po tam tikro laiko. Suprantama, Statistikos departamentas naudojasi įvairiais skaičiavimo metodais. Man tik džiugu, kad paskutiniais metais jis jau perima faktiškai Vakarų Europoje naudojamus statistikos metodus ir kasmet ta informacija tikslesnė. Tačiau palaukime pusmečio, tada bus galima kalbėti apie realiais šeimos pajamas. Jos turėtų padidėti.

J.RAZMA. Lauksim.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Narvilienė. Ruošiasi J.Sabatauskas.

J.NARVILIENĖ. Aš turėčiau klausimą gerbiamajam E.Gentvilui. Pone Gentvilai, kiek žinau, jūs buvote Lietuvoje vienas iš laisvųjų ekonominių zonų iniciatorių ir puoselėtojų. Labai daug girdime apie Šiaulius, mažai šiandien aš girdžiu apie Klaipėdą. Mane domina toks dalykas. Mes žinome, kad tada, kada jūs inicijuodavote šį darbą, ypač Klaipėdoje, tai dažnokai keikdavote Ūkio ministeriją, kad ji yra tarsi laisvųjų ekonominių zonų kūrimosi stabdys. Dabar jūs pats vadovaujate Ūkio ministerijai. Ar jūs žinote, kokia šiandien yra laisvųjų ekonominių zonų kūrimosi situacija ir kokia perspektyva?

E.Gentvilas. Ačiū. Pastaruosius pusantrų metų nuo 1999 m. spalio 8 d. nebeturėjau pagrindo keikti Ūkio ministeriją ir keikiau kitą instituciją – Muitinės departamentą. Ir galiu pasidžiaugti, kad dabar jau Muitinės departamentas birželio pirmosiomis dienomis, sakykim, prieš savaitę, yra pateikęs prekių gabenimo iš zonos į uostą arba oro uostą ir iš oro uosto arba uosto į zoną tvarką. Šitos tvarkos pusantrų metų faktiškai nebuvo. Šiandien galima teigti, kad likusios ne juridinės problemos, bet infrastruktūros problemos. Kaune tai yra privačių savininkų valdomų žemės sklypų išpirkimas tam, kad būtų galima suformuoti sklypą ne tokį, kaip dabar – 10 ha, tačiau 30–50 ha, ir tam reikia skirti lėšų. Klaipėdoje faktiškai problemos yra pasibaigusios ir vakar kaip tik Vyriausybė dar nusprendė paskirti iš Valstybinio kelių rezervo fondo rezervo 0,5 mln. Lt vadinamajai magistralinei gatvei zonoje tiesti. Galima teigti, kad jau dabar zonų valdymo bendrovės gali pradėti daryti marketingą, ieškoti investuotojų, bent jau Klaipėdoje. Kaune tai dar susiję su žemės savininkų valdomais sklypais.

Šiauliuose situacija yra prastesnė. Po 1998 m. vasario 3 d. Vyriausybės sprendimo, kai buvo nuspręsta įleisti kariškius į Zoknių oro uostą, laisvosios ekonominės zonos akcininkai atsisakė ten investuoti. Ir ten niekas nebeinvestavo. Nežinau, ką ten kariškiai dabar yra padarę, tačiau zonos kūrimo perspektyvos Šiauliuose priartėjo prie nulio.

PIRMININKAS. Klausia J.Sabatauskas. Ruošiasi R.Juknevičienė.

J.SABATAUSKAS. Dėkui, pirmininke. Norėjau paklausti vidaus reikalų ministrą. Iki praėjusių metų rugsėjo 1 d. žymiausiose valstybės tarnybos grandyse buvo įvykdyta pareigybių aprašymo ir įvertinimo procedūra. Toliau turėjo būti Vyriausybės nutarimas, patvirtinantis tas pareigybių kategorijas, tačiau to neįvyko. Dabar jau vykdoma Valstybės tarnybos įstatymo revizija.

Dirbama prie naujojo projekto, bet tai nereiškia, kad dabartinis Valstybės tarnybos įstatymas yra tuščia vieta. Neįvertinus pareigybių ir nesustačius pareigybių kategorijų šis įstatymas iš esmės neveikia, nes negalima normaliai nustatyti pareiginių atlyginimų pagal kategorijas, o iki liepos 1 d. liko 23 d. Nuo liepos 1 d. turėtų pradėti veikti Valstybės tarnybos įstatymo dalis dėl pareiginių atlyginimų didėjimo arba mažėjimo toms kategorijoms, kurioms neatitiktų. Kokie reikalai yra su šia sritimi ir kada tai bus padaryta?

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Be jokios abejonės, jūs esate teisus, kad projektas yra parengtas ir yra derinamas. Rengiant tą projektą dalyvavo ne tik valstybės institucijų žmonės, bet yra 25 darbo grupės nariai, kurie vieningai pritarė naujajam projektui, kuriame to dalyko, apie kurį jūs kalbate, nebūtų. Nepaisant to, tas projektas yra Vyriausybės parengtas, šiandien jis yra derinamas. Kada tiksliai Vyriausybė priims? Aš manau, ji turėtų tai padaryti iki liepos 1 d. Mano nuomone, ir taip yra labai daug nereikalingų tvarkų, taigi, jeigu Seimas priimtų tokį Valstybės tarnybos įstatymą, kokį mes parengėme, mano manymu, suprantamesnį ir labiau susijusį su kitais teisės aktais, kartu ir su būsimuoju Darbo kodeksu, su dabar galiojančiais ir numatomais statutais, nereikėtų tų 36 tvarkų, kurias patvirtino Vyriausybė. Pagal naująjį įstatymo projektą numatomos tik 9 blanketinės normos vietoj 36. Manyčiau, kad tai labiau atitiktų įstatymo dvasią, o ne tai, kad įstatymas yra vien blanketinė norma, kuri nukreipia į Vyriausybės nutarimus arba ministro įsakymus, kas visiškai, mano supratimu, neleistina.

J.SABATAUSKAS. Jūs norite pasakyti, kad pagal naująjį įstatymą nereikės nustatinėti pareiginių kategorijų?

PIRMININKAS. R.Juknevičienė. Ruošiasi O.Babonienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Mano klausimas bus apie svarbias ir gana skaudžias politines aktualijas. Tiek laikinasis premjeras – finansų ministras ponas J.Lionginas, tiek ūkio ministras E.Gentvilas yra svarbūs ne tik Vyriausybei, bet ir valdančiajai Liberalų partijai. Mano klausimas bus apie dabartinę valdančiosios koalicijos krizę.

Gerbiamieji, artėjant “Lietuvos dujų” privatizavimui visi supranta, kad Vyriausybės laukia ypač sunkus metas, nes didelių interesų turi įvairios Lietuvos finansinės grupuotės bei dujų tiekėjai. Tik nuo valdančiosios koalicijos stiprumo priklauso, ar šis uždavinys bei kiti ūkio pertvarkymai bus atlikti taip, kad tai būtų naudinga visai Lietuvai, o ne vien finansinėms grupuotėms. Nuo valdančiosios koalicijos stiprumo priklausys ir tai, ar išliks pati koalicija. Ar jūs pritartumėte Tėvynės sąjungos siūlymui, jog pagrindinės politinės partijos ir valdžios institucijos turėtų paskelbti bent 30 dienų moratoriumą diskusijoms dėl valdančiosios koalicijos ateities ir šį laiką išnaudoti tam, kad būtų pasiekti principiniai sutarimai dėl: 1) “Lietuvos dujų” privatizavimo; 2) dėl “Lietuvos energijos” pertvarkymo; 3) “Mažeikių naftos” tolesnės sėkmingos veiklos; 4) pensijų sistemos reformos bei mokesčių sistemos reformos. Jeigu taip, tai ar jums užteks politinės valios įgyvendinti tokį dalyką, jeigu ne, tai kodėl?

J.LIONGINAS. Aš noriu pasakyti, kad tiek Vyriausybės programoje, tiek Liberalų sąjungos programoje yra aiškiai įvardyta nuostata, kad mes esame už jūsų išvardytų objektų privatizavimą. Manau, kad tęsiant tą nuoseklią politiką… kaip žinote, tai įpareigoja ir pernai metais pasirašyta sutartis su Pasaulio banku. Mūsų spaudoje nuskambėjo, kad dėl to Pasaulio bankas lyg ir sustabdė antros struktūrinio reguliavimo paskolos dalies davimą. Kaip minėjom pačioje Vyriausybės valandos pradžioje, E.Gentvilas intensyviai aiškina Vyriausybės “Lietuvos dujų” reorganizavimo ir tolesnio privatizavimo planus.

Toks pat klausimas yra ir dėl “Lietuvos energijos”. Mes esame nuoseklūs ir nuo to nesitrauksime.

Taip, mus domina “Mažeikių naftos” problemos, nes mes esame suinteresuoti, kad “Mažeikių nafta” dirbtų pelningai. Aš galiu pasakyti, kad nuo Mažeikių darbo labai priklauso ir biudžeto pajamos. Finansų ministerija kiekvieną dieną gauna ataskaitas ir mes matome, kad bet koks svyravimas, sakykime, naftos gavimas su pertrūkiais, skaudžiai atsiliepia biudžeto pajamoms.

Dėl mokesčių reformos sprendimas taip pat priimtas. Aš manau, mes einame nuosekliai ir fundamentalūs mokesčių įstatymai – akcizų, pridėtosios vertės mokesčio, gyventojų pajamų ir turto deklaravimo – baigs ir vainikuos mokesčių administravimą. Jie dar šiemet pasieks Seimą ir bus priimti.

Dėl 30 dienų moratoriumo paskelbimo diskusijoms. Na, aš linkęs visada pasisakyti už konstruktyvų bendradarbiavimą. Manau, mes turime pirmiausia paisyti valstybės interesų, o jau po to žiūrėti į partinius nesutarimus ir juos spręsti. Gal mane papildys Eugenijus.

E.GENTVILAS. Ačiū už klausimą. Gal papildysiu keliomis tezėmis. Ši vadinamoji krizė yra muilo burbulas, kuris kada nors išsitaškys.

Antras dalykas. Jeigu tariamam muilo burbuliui supliukšti gražiąja, gerąja prasme reikia moratoriumo, tai aš tikrai už tokį moratoriumą, kuris būtų kaip politinių jėgų susitarimas vardan bendrų veiksmų. Tie išvardyti klausimai gal galėtų būti papildyti kai kuriais kitais klausimais.

Trečias dalykas. Jeigu kalbėtume apie “Lietuvos dujas”, jau kiek kartų prašiau, kad Seimo politinės frakcijos pateiktų savo nuomonę, tačiau kol kas esu gavęs tik Konservatorių frakcijos ir Liberalų frakcijos nuomones. Dar kartą norėčiau, kad ir kitos frakcijos pateiktų savo poziciją ir Vyriausybė pagaliau galėtų pradėti daryti vienokį ar kitokį veiksmą.

Ketvirtas dalykas. Nemanykite, kad mūsų Vyriausybė, nesulaukusi jūsų nuomonės, bandys pasiteisinti, kad štai dėl to, jog negavome Seimo narių nuomonės, mes negalime privatizuoti “Lietuvos dujų”. Mes imsimės šio darbo, nes tai numatyta Vyriausybės programoje. Seimo narius labai korektiškai informavome, kai kurias frakcijas po du kartus. Jeigu jūs nepateikiate nuomonės, nemanykite, kad tokiu būdu bus stabdomas svarbus Lietuvai procesas. “Lietuvos dujų” privatizavimas bus paskelbtas, iš anksto informavus Seimą apie galimus variantus. Kadangi jūsų nuomonės nematome, teks informuoti apie priimtus sprendimus.

PIRMININKAS. Kolegė dar nori patikslinti. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš labai trumpai. Pone Gentvilai, ar tai reiškia, kad ponas R.Paksas taip pat turi pakankamai politinės valios, kaip kad ir jūs šiandien pasakėte, ir nėra rengiami jokie atsitraukimo planai?

E.GENTVILAS. Na, kiek girdėjau pono R.Pakso komentarus spaudoje, jis tikrai nesirengia trauktis. Apie politinę valią ir ryžtą. Aš tik dėl to atėjau dirbti į Vyriausybę, kad mačiau, jog premjeras turi tokios valios.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia O.Babonienė. Ruošiasi V.Nekrašas.

O.BABONIENĖ. Didėja nusikalstamumas. Vis didesnis moksleivių skaičius linksta prie žalingų įpročių. Vieniems baigėsi, kitiems baigiasi mokslo metai. Nerimą kelia artėjanti vasara. I-VII klasių moksleiviai iš socialiai remiamų šeimų dar galės pabūti stovyklose, tačiau pagal pateiktas programas ir tam skiriamas nepakankamas finansavimas. VIII-XI klasių moksleiviai lieka visiškai be dėmesio. Mano klausimas švietimo ir mokslo ministrui. Kas papildomai daroma, kad didesnis skaičius moksleivių galėtų dalyvauti vasaros socializacijoje. Ir ta pačia tema socialinės apsaugos ir darbo ministrei: ar bus sprendžiama vyresniųjų klasių moksleivių didesnė galimybė įsidarbinti?

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Na, aš jau praeitą ketvirtadienį buvau gavęs panašų klausimą ir bandžiau atsakyti. Turiu pakartoti, kad pasikeitimų yra tiek, kad Vyriausybė papildomai skyrė pusę milijono litų, kurie yra paskirstomi apskritims pagal pateiktas paraiškas. Mes taip pat kalbėjomės dar apie galimybę iš Vyriausybės rezervo skirti dar šiek tiek lėšų, jeigu būtų tokia galimybė. Aš tuos prašymus esu pateikęs Vyriausybei, esu kalbėjęs su finansų ministru. Na, aišku, dar kol kas sunku pasakyti, ar šią savaitę mes galim kažką nuspręsti, tačiau turbūt kitą savaitę, nes jau vėliau ir nebegalima. Aš palaikau būtent tokį požiūrį, kad tos lėšos, kad ir kiek jų būtų, iš tikrųjų mums, valstybei, padės sutaupyti daug daugiau. Iš tikrųjų jaunimas, vaikai, jeigu jie vasarą bus užimti, iš to turėsim didelę ekonomiją. Ką galim, tą darom. Ir kartu dar kartą pasakau, kad mes, be pinigų, ieškome ir kitų būdų, kaip būtų galima panaudoti nevyriausybines organizacijas, jų iniciatyvas, pačių mokyklų iniciatyvas, kariškių pagalbą. Tai irgi prisideda, ir keletas šimtų vaikų bus užimta jų dėka. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia…

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš atsiprašau dar, pirmininke, turėčiau atsakyti.

PIRMININKAS. Prašau.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tiesų, aš manau, kad yra labai svarbus dalykas, jei tie vyresniųjų klasių moksleiviai, kurie norėtų šiek tiek padirbėti ir įgyti tam tikrų darbinių įgūdžių, ir užsidirbti litą, kitą, tai galėtų. Tai yra sveikintinas dalykas. Jau ne pirmi metai darbo biržos dirba tiesiogiai su mokyklom, palaiko ryšius ir ieško tų būdų, kaip moksleivius pasitelkti. Ypač aš čia kalbu apie organizuojamus viešuosius darbus, visą laiką mes kreipiamės, kad vasaros metu būtų kiek galima daugiau pritraukiama ir vyresniųjų klasių moksleivių. Taigi, aš manau, kad ir šiais metais mes to laikysimės. Žinoma, pasakyti, kad šimtu procentų kiekvienas moksleivis, kuris norės dirbti, gaus darbą, būtų sudėtinga. Tačiau bet kokiu atveju, bendradarbiaujant tarpusavyje mokyklos bendruomenei ir darbo biržai, tai galima spręsti. Ir aš pati asmeniškai dar pasidomėsiu, kaip tą veiklą labiau paaktyvinti.

Kartu norėčiau šiek tiek papildyti atsakymą į jūsų pirmąjį klausimą dėl moksleivių užimtumo, arba jaunimo užimtumo vasaros atostogų metu. Turbūt nereikėtų žiūrėti, kad vien tiktai tos lėšos, kurios yra skiriamos Švietimo ir mokslo ministerijai moksleivių vasaros poilsiui organizuoti, yra vienintelis šaltinis. Aš noriu kartu priminti, kad yra skirtos papildomos lėšos ir Valstybinei jaunimo reikalų tarybai. Yra išdalinta daugiau kaip milijonas litų įvairiems jaunimo organizacijų projektams, kurie irgi yra tiesiogiai arba netiesiogiai skirti jaunimo užimtumui, taip pat ir vasaros laikotarpiu, ir įvairiai veiklai. Kitas dalykas, yra skiriamos lėšos ir iš Narkotikų prevencijos ir kontrolės programos. Per mūsų ministeriją, per kitas ministerijas yra ir užimtumui, ir prevencijai. Nevyriausybinės organizacijos labai aktyviai dalyvavo teikdamos mums projektus ir daugelis jų kaip tik bus įgyvendinami vasaros laikotarpiu sudominant ir užimant jaunuolius. Dar kiek žinau, tos savivaldybės, kurios supranta, kad vaikų užimtumas yra ne tik Vyriausybės reikalas, bet ir tos savivaldybės reikalas, irgi prisideda. Taigi, aš manau, kad kooperuodami lėšas galime užimti vis daugiau vaikų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Nekrašas. Ruošiasi V.Matuzas.

V.NEKRAŠAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš norėčiau paklausti trumpai pono J.Liongino ir pono A.Monkevičiaus. Pirmiausiai aš įsivaizduoju, kad žmogaus sveikata tai yra pats didžiausias turtas, ko mes turėtume siekti. Praeitais metais Vyriausybės dėka mes netekome 80 mln. Lt įvairioms programoms remti. Šiais metais buvo dar nubraukti 24 mln. R.Paksas, kai pardavinėjom “LISCO”, kalbėjo, kad užteks pinigų ir sveikatai, ir švietimui. Tačiau mes šito nematom. Aš norėčiau, gerbiamasis ministre, paklausti jūsų, kiek vis dėlto pinigų bus skirta radiologinei pagalbai ir pirminės sveikatos priežiūros pagalbai, nes dabar kai kurios ligoninės nesuduria galo su galu.

O pono A.Monkevičiaus norėčiau paklausti: tema ir testas tai yra du skirtingi dalykai. Nejaugi mes paruošėm visus mokytojus pagal vieną kurpalį ir, aš atsiprašau už pasakymą, juk mokiniai – ne šunys, kad mes šiais metais vienaip juos dresiruotume, o kitais metais – kitaip ir darytume su jais eksperimentus. Labai ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Pernai buvo nepanaudoti 28 mln., kurie buvo skirti radiologinei programai, tai yra rentgeno aparatams įsigyti. Šių metų patikslintoje valstybės investicijų programoje tos lėšos numatytos. Ir aš manau, tai reikės atlikti tikslinant šių metų biudžetą, kuris yra jau pateiktas Seimui, ir aš jį, kaip mačiau, gavau šiandien darbotvarkę, antradienį 15 val. pristatysiu Seime.

A.MONKEVIČIUS. Aš dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų tas klausimas nuolat kyla ir nepasitenkinimo esama. Iš tikrųjų iš 12 tūkst. apie 2 tūkst. nepatenkintų. Ir aš dar kartą kartoju, kad tai buvo suprojektuota praeitų metų pavasarį, o rudenį jau buvo paskelbti kriterijai, visos užduotys, pavyzdžiai ir t.t. Ir iki galutinio rezultato jokių didelių abejonių nebuvo. Tačiau esmė yra tokia. Jūs turbūt prisimenat savo stojamuosius egzaminus (kas laikėt) į aukštąsias mokyklas, tarkim, aš irgi laikiau ir turėjau rašinį rašyti, nors stojau į Matematikos ir fizikos fakultetą. Lygiai taip pat vėl šiuo metu kai kurie inžinerinės, technologinės, medicinos srities universitetai pareikalavo, kad būtų ne vien tik testas, bet būtų sujungtos tos dvi dalys. Jų motyvai buvo tokie, kad ir inžinieriai, ir technologai turi mokėti ir interpretuoti, pakankamai išmanyti savo literatūrą ir t.t., ir t.t. Aš, būdamas Bendrojo ugdymo taryboje, pamenu, turėjau abejonių dėl šito. Man irgi atrodė, kad tikrai nerealu. Tačiau tuo metu ministerijoje buvo priimtas tas sprendimas, tie du egzaminai buvo sujungti, o vertinimas yra bendras. Iš 12 tūkstančių 2 tūkstančiai neišlaikė. Dar kartą kartoju: dar daugiau jų būdavo, neišlaikydavo stojamųjų. Todėl čia tikrai nėra kažkoks eksperimentas, bet tai yra valstybinis egzaminas. Be jo, tie, kurie neišlaikė, automatiškai gali laikyti mokyklinį, jie patys sprendė, ar laikyti tą valstybinį, ar ne. Jis atstoja stojamąjį. Jeigu neišlaikė, jie dabar laiko mokyklinį, atestatą gauna. Maža to, jie gali apeliuoti. Apeliacija bus labai objektyvi. Prie apeliacijos, kad nekiltų abejonių dėl techninių klaidų, bus pridėta kopija vieno lapo iš to darbo, kad tikrai tai jo darbas, kad nesumaišyta su kitu. Jeigu jus domina ta sistema, tai tikrai nėra eksperimentas. Tai yra pakankamai apgalvota sistema. Bet čia, ko gero, daugiausiai problemų kyla ne dėl naujos sistemos trūkumų, o dėl senosios sistemos keistenybių, kai egzaminai būdavo laikomi iš tikrųjų labai subjektyviai. Kai kurios mokyklos turėjo tradiciją savo mokinius labai palaikyti. Kai kur tai buvo su korepetitorių sistema suaugę dalykai. Ir, aišku, čia yra galbūt ir tokių dalykų, kad kai kas pervertino savo galimybes. Galbūt ir yra kažkokių klaidų, kurias apeliacija patikrins. Apeliacijos rezultatai bus paskelbti iki birželio 30 d., o greičiausiai – 26 dieną visa tai bus padaryta, ir iki liepos 2–3 d., kai yra priimami dokumentai, niekam nebus užkirstas kelias stoti į aukštąją mokyklą. Žodžiu, čia nėra didelės tragedijos, kaip gali atrodyti. Taip, yra 2 tūkst. nepatenkintų, kurie neišlaikė. Ne mažiau jų būdavo anksčiau. Jau dabar numatyta, kaip šią sistemą tobulinti, padaryti geresnę ir vis dėlto įrodyti universitetams, kad nereikėtų tų dviejų vertinimų sudėti į vieną, o juos atskirti. Nuo kitų metų tą padarysim. Ir kaip sakiau, numatyta ir daugiau patobulintų dalykų, kurie egzaminų sistemą padarys dar objektyvesnę, dar tobulesnę.

V.NEKRAŠAS. Aš labai gerbiu jus, ministre…

PIRMININKAS. Ačiū.

V.NEKRAŠAS. Aš labai trumpai, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Prašau.

V.NEKRAŠAS. Labai gerbiu jus, ministre, aš tikiuosi, kad šįmet galima tai padaryti. Pone Sysai, neorganizuokit čia, juk yra posėdžio pirmininkas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, Vyriausybės valanda baigėsi, bet aš buvau suteikęs žodį kolegai V.Matuzui. Jeigu jis būtų malonus ir sutiktų neklausti, Vyriausybės valandą baigtume. (Balsai salėje) Tai prašau. V.Matuzas, paskutinis.

V.MATUZAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai džiaugiuosi, kad įjungėt mikrofoną, ir tikrai neužduosiu nė vieno klausimo ministrui. Aš tik noriu pasidžiaugti, kad jaučiuosi panašiai kaip XVI amžiaus Rygos senamiestyje, kai jūs taip dažnai skambinat tuo savo žavingu varpu.

PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės valanda baigta. Ačiū, gerbiamieji ministrai, ačiū, mielieji kolegos Seimo nariai. Aš siūlau pertraukos nedaryti ir imtis šeštojo kompleksinio klausimo. Mielieji kolegos Seimo nariai, prašom neišsiskirstyti, kadangi reikia dar vieną klausimą išspręsti. Gerbiamasis Ramūnai Karbauski, prašom į tribūną.

Vietos savivaldos įstatymo 8, 17 ir 19 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-353. Apskrities valdymo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo, 9 straipsnio 5 ir 6 punktų, 10 straipsnio, 11 straipsnio 4 punkto bei 12 straipsnio 5 punkto pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-354. Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-355. Žemės įstatymo 2, 6, 10, 11, 18, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 45, 7 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-356. Melioracijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-357. Žemės nuomos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto pripažinimo netekusiu galios ir 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-358. Žemės reformos įstatymo 9, 10, 15, 16, 17,18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-359. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-360. Vandens įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-361. Augalų apsaugos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-362 (pateikimas)

R.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pateikti devynių įstatymų paketą, kuriais siekiama pradėti administracinio valdymo reformą daliai apskričių funkcijų perduodant savivaldybėms. Iš tikro ta tema ir tos problemos visų mūsų programose buvo aptartos dar prieš rinkimus. Šiuose įstatymų projektuose kalbama apie žemės ūkio skyrių ir žemėtvarkos tarnybų perdavimą rajonams. Aš galbūt nesigilinsiu į Teisės departamento išvadas ir neskaitysiu atskirai kiekvieno įstatymo projekto. Jūs juos visus turite. Pasakysiu, kad į Teisės departamento išvadas tikrai reikia atsižvelgti. Jos nėra principinės arba blogos rengėjo atžvilgiu. Tiesiog yra kai kurių esminių teksto pataisymų. Apskritai, manyčiau, šie įstatymų projektai leistų išspręsti problemą, kuri susidarė prieš keletą metų, kai, matyt, neapgalvotai žemės ūkio skyriai ir kitos tarnybos buvo perkeltos į apskritis, ir santykis, ryšys tarp žemdirbių ir tų tarnybų, kuriuos jis turėtų aptarnauti, iš tikro gerokai pablogėjo. Kalbant iš esmės, žemės ūkio skyriai turėtų atrodyti visai kitaip, negu jie atrodo šiandien. Rajonai, kurie laukia šio sprendimo, yra pasirengę vykdyti reformą ir su tais pačiais pinigais, kurie šiandien yra skirti apskričių funkcijoms, išsiversti. Manyčiau, tokio pateikimo užtektų. Jeigu kažkas klaus, aš į klausimus atsakysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš esmės, žinoma, aš pritariu, kad reikia dalį funkcijų iš apskričių perduoti savivaldybėms, tačiau juk ir Vyriausybė rengia apskričių reformos koncepciją. Kaip tai siejasi su tuo? Gal jūs galėtumėte pakomentuoti? Tai viena. O antras klausimas būtų dėl kai kurių perduodamų valstybinės priežiūros funkcijų. Ar, sakykim, būdinga savivaldybėms vykdyti valstybinės valdžios funkcijas? Tai buvo daroma tarybiniais laikais, kai buvo viena valdžia, o dabar juk valdžios yra atskirtos. Yra vietos valdžia ir valstybės valdžia. Kaip jūs pakomentuotumėt?

R.KARBAUSKIS. Ačiū už klausimą. Iš tikro, kad Vyriausybė dirba prie apskričių reformos koncepcijos, yra gerai, tačiau aš manau, kad daugelis problemų, kurios kyla tame darbe, yra susijusios su tuo, kad Vyriausybė dar nėra apsisprendusi, kokias funkcijas ateityje vykdys apskritys, kokias funkcijas ateityje vykdys savivaldybės. Aš manau, ta diskusija, kuri, atrodo, eina į tam tikrą nesupratimą arba į neviltį… Tai, kad negalime apsispręsti dėl trijų dabar siūlomų apskričių reformos projektų, rodo, kad iš tikro nėra pasirinkta, kokios funkcijos bus priskirtos vienai ar kitai struktūrai. Aš manyčiau, kad mūsų siūlomi įstatymų projektai kaip tik padės išspręsti ir apsispręsti, kokia turėtų būti tolesnė apskričių reforma ir, manyčiau, kad tie klausimai, kuriuos siūloma dabar perduoti savivaldybėms, kelia mažiausiai abejonių. Iš tiesų čia nėra paliesti visi klausimai, kuriuos galėtų spręsti savivaldybės, kurios funkcijos galėtų būti perduotos iš apskričių savivaldybėms, o apsiribota tuo, kas, matyt, sukeltų mažiausiai diskusijų čia, Seime, ir ką tikrai reikia kuo greičiau spręsti. Mes susiduriame su didžiuliais nuostoliais delsdami tuos sprendimus priimti. Jeigu kalbėsime dėl valstybinių funkcijų, mes, rengdami tuos įstatymų projektus, žiūrėjome į tai, kiek savivaldybės pasirengusios vykdyti vieną ar kitą funkciją. Galbūt jūsų žodžiuose ir yra tiesos, kad viena ar kita funkcija priskiriama valstybės kompetencijai, kita vertus, ar pajėgtų savivaldybė vykdyti tą funkciją ir ar racionalu vykdyti tą funkciją savivaldybėje? Manyčiau, kad diskutuodami komitetuose mes tikrai rasime kompromisą ir, aš manyčiau, dėl to mums nereikėtų stabdyti proceso, o reikėtų jį tęsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, būkite malonus pakomentuoti, kaip turėtų būti išspręsti savivaldybių finansavimo klausimai ryšium su jų funkcijų padidinimu? Ar nereikia kokio teisinio akto, kad tai būtų padaryta ir savivaldybės nebūtų nuskriaustos? Ačiū.

R.KARBAUSKIS. Labai ačiū. Manau, kad problema, kurią jūs siūlote spręsti, kurią reikia spręsti, yra susijusi su biudžetu, ir siūlymas šias funkcijas perduoti yra siejamas su 2002 m. sausio 1 d. Faktiškai mes čia, Seime, šiuos pakeitimus turėsime įvertinti tvirtindami valstybės biudžetą ir šiuo atveju savivaldybių biudžetus. Nors ir politikai, ir net Vyriausybė kalbėjo, kad savivaldybėms tos funkcijos gali būti perduotos šiais metais, mes to nesiūlytume daryti. Mes siūlytume tą daryti tik po Naujųjų metų priėmus naująjį biudžetą ir tikrai neiškils didelių problemų. Aš manyčiau, kad tos lėšos, kurios dabar yra skiriamos apskričiai toms funkcijoms vykdyti, bus perskirstytos rajonams, ir jie su tais resursais sugebės tas funkcijas vykdyti. Bent tuose rajonuose, su kurių merais aš bendrauju, tokių problemų tarsi nekyla. Mes tikrai sugebėsime tilpti į tas lėšas, kurios šiandien yra skirtos apskritims toms funkcijoms ir tiems žmonėms išlaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar jus norėtų paklausti A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega, šių projektų teikimas rodo, kad vienas Seimo narys dažnai gali padaryti daugiau negu visas Vyriausybės aparatas sakydamas, kad mes rengiame savivaldos reformą, funkcijas perduosime, bet kol kas nematyti realių darbų. Įtariu, kad Vyriausybės požiūris bus nuosaikesnis. Jie ilgiau svarsto ir gal nebus tokie radikalūs. Jūs, be abejo, susipažinęs su tais procesais, kurie ten vyksta. Mano klausimas toks: koks jūsų teikiamo įstatymo nuostatų santykis su Vyriausybės planais, ir antrasis klausimas – kaip jūs siūlytumėte šį projektą svarstyti, t.y. ar skubinti, ar laukti Vyriausybės projekto ir kartu svarstyti, ar kokį kitą kelią dar matote?

R.KARBAUSKIS. Labai ačiū. Iš tikro tai, kad Vyriausybė taip ilgai svarsto tuos klausimus, gal ir nėra blogai. Aš tik pasakyčiau viena, ką aš pasakiau būdamas dar Seimo valdybos narys – kam be reikalo Vyriausybei leisti pinigus, rengti tuos pačius projektus, kai mes tai padarėme už dyką? Tas darbas buvo tikrai didelis, dirbo ne vienas Seimo narys, kaip jūs pats suprantate. Bet iš esmės, kiek aš suprantu Vyriausybės poziciją ir socialliberalų ir liberalų koalicijos poziciją, tai, atrodo, ji nesiskiria nuo mūsų projekto. Manoma, kad funkcijos turėtų būti perduotos. Kiek aš žinau, išsiskiria vieno ar kito Vyriausybės atstovo, ministro pozicijos dėl to, ar žemėtvarkos tarnybos turėtų būti priskirtos, perduotos rajonams, ar ne, žodžiu, vyksta kažkokių interesų kova. Aš į tai žiūriu galbūt kaip Seimo narys ne taip jau… Aš manau, kad mes visi tą sprendimą priiminėsime, ir viena kita nuomonė, matyt, nenulems. Aš tik noriu pasakyti, kad tų funkcijų perdavimas leis sutaupyti mūsų valstybės lėšas, leis racionaliau vykdyti tuos darbus, kurie yra pavedami, ir leis tą paslaugą padaryti ir prieinamą, ir reikalingą. Šiandien visi žinome, kokias problemas žemėtvarkos tarnybos sukelia mūsų atstovaujantiems žmonėms ir kaip jos dirba, t.y. finansavimo klausimai ir kiti dalykai, bet yra dar ir ryšys tarp seniūnijų ir žemėtvarkos tarnybų seniūnijose, kurio mes neberandame realiame gyvenime. Mero teisė spręsti tuos klausimus taip pat yra gerokai apribota. Jeigu kalbėsime apie žemės ūkio skyrius, aš jums pasakysiu kaip ūkininkas – tokie žemės ūkio skyriai tikrai niekam nereikalingi.

PIRMININKAS. Paskutinysis Seimo narys, kuris norėjo paklausti, Z.Mačernius. Prašom.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, pirmininke. Aš pritarčiau pateiktam projektui, jis svarstytinas. Reikia sakyti, netgi vėluojama pateikti šį projektą, tačiau prieš perduodant funkcijas savivaldybėms būtina atlikti aiškią analizę, nes šiandien apskrityse daroma daug negerų dalykų. Kasdien mažinamos išlaidos, susijusios su žemėtvarka, žemės ūkiu, pervedamos lėšos kitoms institucijoms. Po to, kai bus perduodamos lėšos, žemės ūkiui jau nebeliks. Todėl būtų neblogai, kad būtų padaryta kelių metų analizė procentais, ir tada būtų galima pradėti vykdyti.

R.KARBAUSKIS. Labai ačiū. Labai geras klausimas.

Z.MAČERNIUS. Noriu trumpesnio atsakymo, ne tokio ilgo.

R.KARBAUSKIS. Aš pasakysiu viena. Iš tikro jūs palietėte labai svarbią temą. Dabar apskrityse taupoma žemės ūkio skyrių sąskaita. Tai yra tiesa. Aš tiktai noriu jus visus informuoti, kad tai žinotumėte. Mano žinios sutampa su kolegos žiniomis. Aišku viena – mums svarstant kitų metų biudžetą, jeigu mes šiuos įstatymų projektus priimsime, ir skiriant pinigų savivaldybėms, reikės iš tikro atsižvelgti į tą realybę, kuri bus tuo atžvilgiu, kiek iš tikro kainuos tą darbą padaryti ir kiek žmonių reikės tam darbui atlikti, o ne taip, kaip dabar yra, – apskričių administratoriai, žinodami, kad jų sistemoje neliks žemės ūkio skyrių ir žemės ūkio tarnybų, pasilieka sau lėšų. Jūs visiškai teisus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar kas nors būtinai nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Ačiū. Dėl visų dešimties projektų, t.y. dėl viso paketo. Ačiū. Sutarėme. Dabar kitas klausimas. Minutėlę. Kitas klausimas – kuris pagrindinis komitetas. Seniūnų sueiga siūlo, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas būtų. Tinka? Ačiū. Ar reikalingi papildomi komitetai, ar galime apsieiti? (Balsai salėje) Prašau. Kolega ir ministras H. Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Aš manau, kad (atleiskite, aš pasakysiu) turėtų būti du papildomi komitetai. Tai Kaimo reikalų komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas. Mano siūlymas būtų toks.

PIRMININKAS. Ar sutinkame, kad papildomi komitetai būtų Kaimo reikalų komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas? Sutinkame. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad šis klausimas, šis kompleksinis klausimas, toliau būtų nagrinėjamas Seime birželio 28 dieną. Sutinkame? Ačiū. (Balsai salėje) Klausimas baigtas. Registruosimės, kai reikės balsuoti dėl darbotvarkės. Gerbiamasis Skardžiau, jūs jaunas, tegul užsiregistruos Seimo nariai. Registracija. O Seimo Pirmininko pavaduotojas pateiks kitos savaitės darbotvarkę.

Savaitės (nuo 2001 06 11) – 2000 m. birželio 12 d. (antradienio) ir 14 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti jums ką tik išdalintą kitos savaitės darbotvarkę.

PIRMININKAS. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Antradienis, birželio 12 diena. Tai keletas šiandieną svarstytų įstatymų. 1-1 klausimas yra Juridinių asmenų registro įstatymo projektas, Hipotekos įstatymas ir jį lydintis įstatymas – Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas, taip pat Notariato įstatymo keli straipsniai. Jie šiandieną yra svarstyti. Toliau matome du eurointegracinius įstatymų projektus. Tai Užsieniečių teisinės padėties ir Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymų projektai. Matome Darbo sutarties įstatymo straipsnių pakeitimą ir visą kompleksą mokesčio administravimo įstatymų. Po trumposios pertraukos – nuo 1-7a iki 1-7u. 1-8 klausimas – tai Lietuvos banko veiklą reglamentuojantis įstatymas. Po ilgosios pertraukos svarstysime 2001 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, pateikimo stadija. Matome 2-3 klausimą – Gamtinių dujų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurį, jeigu neklystu, turėjome priimti jau birželio 1 dieną. Ir nuo 2-4a iki 2-4m yra Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintys įstatymai. Jie, kaip žinote, yra susiję su Konstitucinio Teismo nutartimi, dėl kurios jie yra teikiami. 2-5a – Seimo kontrolierių 2000 m. veiklos ataskaitai skiriamas pusvalandis, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko V.Grabausko ataskaitai taip pat skiriamas pusvalandis. Daugiau nieko esminio nėra. Keletas rezervinių klausimų. Tai yra birželio 12 d. darbotvarkė.

Birželio 14 d. darbotvarkė prasideda tragiškų 1941 m. birželio atminties dienų paminėjimu, trunkančiu 50 minučių. 10 minučių – vėliavos pakėlimas. Diskusija dėl valstybės ataskaitos. Pradžia 11 val. ir dviejų rezoliucijų projektai. Socialliberalai turbūt neteiks savo, diskutuosime dėl dviejų projektų. Numatytas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektas ir du jį lydintys, priėmimo stadija. Tai labai svarbus eurointegracinis projektas. Po pietų pertraukos yra opozicinės Socialdemokratinės koalicijos frakcijos darbotvarkė, kurią jūs turite prieš akis. Keletas rezervinių klausimų. Siūlau pritarti šiai darbotvarkei, gerbiamieji kolegos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jus vis dėlto 4 Seimo nariai nori paklausti. A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pateikti…

PIRMININKAS. Atsiprašau, penki.

A.KUNČINAS. …vieną pastabą ir vieną klausimą. Jeigu jūs toliau tęsite tokią tradiciją, tokią tendenciją, kuri numatyta šiose darbotvarkėse, tai kitą savaitę mes be pietų pertraukų dirbsime. Nes antradienį numatyta pietų pertraukai 1 valanda, o ketvirtadienį – jau tik 0,5 val. Logiška, kad kitą savaitę dirbsime be pietų pertraukos. Manyčiau, kad Sveikatos apsaugos komitetas turėtų susirūpinti Seimo valdybos sveikata. Kažkas ne taip, jeigu jie siūlo tokius variantus. Ir Seimo nariais reikia rūpintis.

A.SKARDŽIUS. Aš tikrai pritariu jūsų siūlymui, gerbiamasis kolega, kad mažai turime laiko, bet, manau, vis tiek gal sutaupysime laiko intensyviau dirbdami, mažiau laiko skirdami diskusijoms, todėl turėsime pakankamai laiko papietauti. Norėtųsi labai ilgai nepratęsti pavasario sesijos, baigti ją laiku, kad galėtume atostogauti. (Balsai salėje) Gaila, kad ministras išėjo.

PIRMININKAS. Prašau. J.Razma.

A.SKARDŽIUS. Paprašysime, kad kuo greičiau būtų išdalinta Seimo nariams.

J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau prašyti jūsų išnagrinėti galimybę antradienio darbotvarkę papildyti senokai mano registruotu Protekcinių apsaugos priemonių įstatymu (naujos redakcijos). Ne todėl, kad man jo labai reikėtų, bet, kiek aš žinau, Vyriausybė, labiausiai Ūkio ministerija, laukia, kol mes priimsime šį įstatymą, kad jį galėtų išversti ir pateikti dėl mūsų įstojimo į PPO. Ten tikrai yra formalus, be jokio politinio užtaiso, įstatymo projektas, sutvarkantis reikalingus formalumus. Tiesiog padėtume Ūkio ministerijai susitvarkyti su jų problemomis. Aš labai prašyčiau atkreipti dėmesį.

A.SKARDŽIUS. Ačiū kolegai už gerą siūlymą ir prisipažinimą, kad bent vienas įstatymas yra be politinio užtaiso. Kita vertus, aš kolegos A.Kunčino nuomonei turiu pritarti, kad tokiu atveju neliktų pietų pertraukos. Gal mes galėtume Seniūnų sueigoje apsvarstyti, gal į ketvirtadienio darbotvarkę galėtume įrašyti ar į kitą savaitę nukelti šį vertingą siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Palionis. Prašom.

J.PALIONIS. Aš noriu paklausti gerbiamojo pranešėjo, gal būtų galima į ketvirtadienio darbotvarkę įrašyti “Lietuvos energijos” restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-606?

A.SKARDŽIUS. Siūlau šį prašymą pateikti trečiadienio ir pirmadienio Seniūnų sueigai. Mes svarstysime, dalyvaujant visų frakcijų atstovams.

PIRMININKAS. A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, keletas dalykų. Į antradienio darbotvarkę yra prirašyta projektų, kurie negalės būti svarstomi. Pavyzdžiui, 1-7a klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Aš neatsimenu, kad jis būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, o Biudžeto ir finansų komiteto išvada galbūt bus tik pirmadienį. Taigi reikėtų braukti visą šį bloką. Taip pat ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas tik pirmadienį, rodos, apsvarstys kai kuriuos lydimuosius projektus.

Tai vienas mano siūlymas ir klausimas. Antras momentas – 2-1. Dėl šių metų biudžeto pataisų klausti skiriama tik 20 min. Tai tikrai yra politinis dokumentas, teikiamas Vyriausybės, ir aš prašyčiau sudaryti galimybę bent valandą pasikalbėti su mūsų mieląja Vyriausybe.

Toliau, gamtinės dujos nebus apsvarstytos – 2-3. Aišku, kol kas nėra Ekonomikos komiteto išvados. Toliau, po pietų mes sudedam dvi ataskaitas. Seimo kontrolierių ataskaita, praėjusių metų labai svarbi ataskaita, skiriama valanda, ir kas mane labai stebina, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pono K.Grabausko pranešimui skiriamas tik pusvalandis. Aišku, konservatorių Seimas buvo prastas, bet Nacionalinei sveikatos tarybai, kur susirenka visi daktarai, būdavo skiriama bent pusantros valandos. Aš siūlau atkelti į rytinę darbotvarkę šiuos dalykus.

Ir paskutinis klausimas, ar tikrai ketvirtadienį bus svarstomas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo projektas, ar bus priimamas?

A.SKARDŽIUS. Daug klausimų kolega pateikė. Pirma noriu atsakyti, jeigu klausimai bus neparengti ir tai neatitiks Statuto keliamų reikalavimų, manau, jie bus išbraukti iš darbotvarkės, jeigu nespės komitetai jų apsvarstyti.

Dėl ataskaitų. Aš labai vertinu jūsų siūlymą, kad tam būtų skiriama daugiau laiko, bet laiko turime tiek, kiek turime. Taip pat galime užimti pietų pertrauką, jau ne kartą šiandien buvo minėta.

Dėl biudžeto. Yra šio projekto pateikimo stadija, jūs galėsite kiekvienas savo komitete taršyti tą projektą. Pateikimas, jeigu teikiame, tai ką mes atsisakome pateikimo? Tai irgi nesuprantamas dalykas, kad pateikimui reikėtų skirti kaip svarstymo stadijai – visą dieną. Aš manau, kad kolega A.Vidžiūnas galėtų būti šiek tiek kuklesnis.

PIRMININKAS. Sutarėm. Kolega M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš irgi dėl 2-1 klausimo. Juk pagal…

A.SKARDŽIUS. Kurios dienos, kolega.

M.PRONCKUS. Juk pagal Seimo statutą yra tokia tvarka, kad pateikus biudžetą Seimo posėdžių tam tikrą laiko tarpą nebūna. Kaip čia dabar iš tikrųjų, taip ar ne?

A.SKARDŽIUS. Kolega, aš atsakyčiau, kad jūs vis dėlto įdėmiau pažiūrėkite Statutą. Ta diskusija buvo iškilusi ir mes Seniūnų sueigoje nagrinėjome šią Statuto vietą. Vis dėlto, kai naujas biudžetas, tai – taip, kai persvarstomas, yra šiek tiek kita tvarka, padaryta išimtis.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galim bendru sutarimu, ar nori kas dėl balsavimo motyvų? Ne. Galim bendru sutarimu pritarti kitos savaitės posėdžių darbotvarkėms? Pritarta. Ačiū. (Balsai salėje) Reikia registruotis? Prašom. Paskutinė registracija šiandien.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Mielieji kolegos, visi klausimai išspręsti. Kitas eilinis posėdis – birželio 12 d. Ačiū. Gero savaitgalio.