Keturiasdešimt trečiasis (94) posėdis
2001 m. birželio 7 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2001 m. birželio 7 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Labas rytas, mielieji kolegos. Pradedame birželio 7 dienos, ketvirtadienio, plenarinį posėdį.

Jums pateikta posėdžio darbotvarkė. Juodai patamsinti trys pirmieji klausimai – tai reiškia, kad jų svarstymas atidedamas. Visi kiti klausimai yra suderinti Seniūnų sueigoje su sueigos dalyviais. Pagal Statuto 93 straipsnį, pritarus Seniūnų sueigoje, Seimo posėdyje dėl darbotvarkės iš karto balsuojama.

Prieš tai noriu pakviesti visus registruotis. Vyksta registracija. Salėje 89 Seimo nariai. Kas už tai, kad patvirtintume birželio 7 d., ketvirtadienio, plenarinio posėdžio darbotvarkę, prašom balsuoti. Už – 80, prieš – 90. Ačiū. Už – 81, prieš – 1, susilaikiusių nėra.

Seimo statuto "Dėl Seimo statuto 31, 32, 36, 172, 177 ir 178 straipsnių papildymo ir pakeitimo" projektas Nr.IXP-127(A)3* (priėmimas)

Taigi pradedame svarstyti darbotvarkės 1 klausimą – Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 31, 32, 36, 172, 177 bei 178 straipsnių pakeitimo ir papildymo” projektą. Registracijos Nr.IXP-127(3). Priėmimo stadija. Pranešėjas – Seimo narys J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas man pavedė jums pateikti priimti suredaguotą Statuto pataisų projektą. Teikiame jį priimti.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl 31 straipsnio.

J.BERNATONIS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Pataisų nėra. Ar norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų yra? Nėra. Ar galima bendru sutarimu 1 straipsnį dėl 31 straipsnio 5 dalies priimti? Ačiū. Straipsnis priimtas.

2 straipsnis.

J.BERNATONIS. Taip pat pataisų nėra.

PIRMININKAS. Pataisų nėra. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Ar galima bendru sutarimu priimti? 2 straipsnis priimamas.

3 straipsnis.

J.BERNATONIS. Taip pat pataisų nėra.

PIRMININKAS. Ir nėra norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu? 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis.

J.BERNATONIS. Čia yra Seimo nario J.Razmos pataisa. Jeigu skaitytume tą pataisą, kaip ji yra suformuluota pagal juridinę techniką, tai tas sakinys, kuris siūlomas Seimo nario, yra įrašytas. Jeigu teisingai supratau, čia yra paslėpta kita mintis teikiant tokį siūlymą, t.y. išbraukti antrą sakinį. Mūsų komitetas su tokiu siūlymu negalėtų sutikti.

PIRMININKAS. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie paremtų J.Razmos pataisą? Girdžiu taip ir ne. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Salėje 92 Seimo nariai. Kas remia Seimo nario J.Razmos pataisą dėl 4 straipsnio, prašom balsuoti. Jūsų pataisoms pritarė tik 14 Seimo narių, o turėtų 29 Seimo nariai, todėl nesvarstysime.

J.BERNATONIS. Daugiau pataisų nėra šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 4 straipsnio? Nėra? Yra. Gerai. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad gana keista, kai Statute yra nustatoma kitokia valstybės biudžeto sudarymo tvarka, kiek tai susiję su Seimu, negu yra Valstybės biudžeto sandaros įstatyme nustatyta tvarka, kuri liečia visus kitus asignavimų valdytojus. Aš labai stebiuosi tokiu ypatingu valdančiosios koalicijos, tarp jų ir kairiosios opozicijos, noru išskirti Seimą iš visų kitų Lietuvos valstybėje veikiančių institucijų, kurios yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, netgi išskirti iš visų valstybės valdžios institucijų. Seimas pasidaro sau didžiausią privilegiją svarstant biudžetą, didesnę privilegiją negu turi Respublikos Prezidentas, negu turi mūsų valstybės valdžios teisinės institucijos, teismai, Konstitucinis Teismas ir t.t.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau dar sykį atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad balsuodami už šią įstatymo pataisą jūs pirmiausia balsuosite už Seimo išskirtines privilegijas. Kitas dalykas, jūs balsuosite už pataisą, kuri sugriauna visą biudžeto sandaros sudarymo logiką.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas – už. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš, reaguodamas į kolegos A.Kubiliaus pasakytas mintis, noriu pasakyti, kad balsuodami už šį straipsnį balsuosime ne už Seimo privilegijas, bet už Seimo teises ir pareigas, kurias jis turi atlikti turėdamas tam finansinį aprūpinimą. Noriu pasakyti, kad precedentas buvo padarytas dešiniosios opozicijos pono A.Kubiliaus valdymo laikais, kai atskiroms sritims, pavyzdžiui, krašto apsaugai, buvo nustatyta kitokia tvarka negu visoms asignavimų valdytojų institucijoms. Tai yra nustatyta tam tikra speciali tvarka. Manau, kad šios Statuto pataisos numato galimybę Seimui atlikti savo pareigas ir darbą, kuris Konstitucijoje Seimui priskirtas. Todėl visus kviečiu palaikyti šio įstatymo 4 straipsnio redakciją tokią, kokią teikia ponas pranešėjas.

PIRMININKAS. Išklausėme dvi nuomones. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume įstatymo 4 straipsnį? Prašom balsuoti.

Už – 82, prieš – 7, susilaikė 1. Straipsnis priimtas.

Svarstome 5 straipsnį.

J.BERNATONIS. Dėl 5 straipsnio taip yra kolegos Seimo nario J.Razmos pataisa. Tačiau ji yra tokia – nepriimti viso straipsnio. Todėl dėl jos būtų galima nuspręsti balsuojant, ar priimti tą straipsnį.

PIRMININKAS. Taip pat reikia 29 Seimo narių parėmimo. Dėl viso straipsnio? Pirma dėl pataisos. Yra pataisa? (Triukšmas salėje) Tik devyni Seimo nariai parėmė J.Razmos pataisą, ji nevarstoma. Ar bendru sutarimu galėtume priimti 5 straipsnį? Galime. Ne? Gerai. Prašom registruotis. Dėl motyvų nori kalbėti Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš norėčiau paprašyti, gal Seimo vadovai tiesiai šviesiai galėtų pasakyti, kokiems tikslams jiems trūksta lėšų Seimo kanceliarijoje, kad nepatogu šitas lėšas svarstant biudžetą teikti per Vyriausybę. Ar čia užsienio kelionių per maža, ar priėmimams stokojama lėšų, ar dar kam nors? Kodėl Seimo kanceliarijai prašote privilegijų, kodėl negalima pretenduoti planuoti Seimo kanceliarijos biudžeto vadovaujantis bendrais principais. Juk ir taip Seimas turi tą išskirtinumą, kai galiausiai svarsto biudžeto projektą Seime ir priima galutinį sprendimą. Jokia kita institucija šiuo aspektu neturi tiek privilegijų. Tai ne, dar reikia vienos privilegijos, kad net Vyriausybė negalėtų bendrais principais pateikti pasiūlymų. Man tikrai nesuprantamas toks teikimas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, labai norėčiau atsiriboti nuo J.Razmos retorikos, nes šiaip galima orą drebinti, bet reikia argumentų. Sprendžiame rimtą konstitucinę problemą. Iš tikrųjų Konstitucijoje yra labai aiškiai įvardytos institucijos – Seimas, Prezidentas, teismai, – kurios yra autonomiškos ir kurios turi subjektinę konstitucinę teisę. Kai Vyriausybė per finansus gali spausti ir teismus, gali spausti ir Prezidentūrą, gali spausti ir Seimą, tokia praktika, kuri buvo taikoma anksčiau, toliau šalyje negali būti toleruojama. Apskritai biudžeto sandaros reforma tikrai yra reikalinga, turi būti programiniai biudžetai ir turi būti taip sutvarkyta, kad konstituciškos institucijos turėtų teisę nustatyti biudžetus taip, kaip tai įsipareigoja Konstitucija.

Pabrėžiu dar vieną aplinkybę, apskritai visą šalies biudžetą tvirtina Seimas ir Seimas, šiaip ar taip, yra paskutinė instancija, kuri gali sumažinti ar padidinti asignavimus visoms sritims. Todėl pirma spręskim konstitucinę problemą, kad šalyje būtų konstitucinė teisinė tvarka ir kad tos konstitucinės institucijos nejaustų politiniais tikslais daromo spaudimo. Toks tipinis pavyzdys yra Radijo ir televizijos finansavimas, kai valdančioji partija, ypač Konservatorių laikais, per finansus spaudė arba visaip kitaip ignoravo nacionalinio Radijo ir televizijos problemas ir taip turėjo puikų įrankį valdyti informaciją. Taigi pasisakau už.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme dvi nuomones. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume įstatymo 5 straipsnį? Prašom balsuoti.

Už – 83, prieš – 9, susilaikė 4. 5 straipsnis priimtas.

Svarstome 6 straipsnį.

J.BERNATONIS. 6 straipsnyje yra tik redakcinė pataisa, todėl tikiuosi, kad bus pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galėtume priimti šią redakcinę pataisą? Nesigirdi prieštaraujančių, redakcinei pataisai pritarta. Ačiū. Ar dėl 6 straipsnio nėra norinčių kalbėti? Priimtas bendru sutarimu.

Dėl viso įstatymo projekto kalbės Seimo narys A.Kubilius. Prašom. (Balsai salėje) Niekur nėra reglamentuota.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį noriu atkreipti jūsų dėmesį. Iš tikrųjų šito niekaip kitaip negaliu pavadinti, kaip tik Seimo noru suteikti sau privilegijas. Antra vertus, tai taip pat Seimo valdančiosios koalicijos demonstravimas, kad nepasitiki savo sudaryta Vyriausybe. Noriu atkreipti dėmesį į tą faktą, kad finansų ministras J.Lionginas, kuris šiandien dalyvauja posėdyje, neapsikęsdamas tokių diskusijų pasišalino iš posėdžių salės.

Paskutinis dalykas. Jeigu jau Seimas tokiu būdu kovoja už savo teises prieš blogos Vyriausybės priespaudą, tai aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė turi ir daugiau įgaliojimų visokiais būdais kenkti garbingam Seimui ir jo konstitucinėm teisėm. Pavyzdžiui, Vyriausybė nustato baudas už ne vietoje pastatytus automobilius ir dažnai, esu įsitikinęs, šios baudos nustatomos tik tam, kad būtų persekiojami garbingi Seimo nariai. Aš siūlau labai rimtai pažiūrėti į visus Vyriausybės įgaliojimus ir peržiūrėjus juos nustatyti visas išlygas, kurios garantuotų Seimo konstitucinį išskirtinumą. Kitaip iš tikrųjų Lietuvoje kyla pavojus demokratijai ir mes su tuo tikrai negalim taikstytis.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamieji kolegos, aš kategoriškai nesutikdamas su ką tik išsakytomis gerbiamojo A.Kubiliaus mintimis, galiu konstatuoti tai, kad šie Seimo statuto pakeitimai ir Seimo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai tikrai neiškraipo Seimo biudžeto sandaros ir Konstitucijoje numatytų nuostatų dėl biudžeto sandaros. Man nesuprantamas noras kitų kolegų Seimo narių matyti Seimą nesavarankišką instituciją, priklausomą, įtakojamą, šiuo atveju būtent per finansus įtakojamą kitų institucijų. Vis dėlto mes, norėdami tapti Europos Sąjungos nariais, turime žiūrėti į Europos Sąjungos parlamentus. Aš kaip tik matau, kad būdami finansiškai nepriklausomi mes galėsime būti taip pat ir laisvi. Tai yra būtent laisvėjimo kryptimi yra nukreipti šie įstatymai ir tai nereiškia, kad, kaip buvo konstatuota, bus atsiriekiama didesnė pyrago riekė. Prieš save aš čia turiu kelerių metų rodiklius, ir konservatorių valdymo laikų, gerbiamajam J.Razmai būnant kancleriu. Tikrai didelė dalis, ypač 1999 metais, nebuvo patenkinta Seimo biudžeto lėšų iš Vyriausybės, iš Finansų ministerijos, 11,3% nebuvo gauta, o poreikis nebuvo patenkintas 45%. Ir taip kiekvienais metais Seimas turi keliaklupsčiauti prieš Finansų ministeriją, o Finansų ministerija gali daryti finansinę ir visokią kitokią įtaką parlamentui. O jeigu apie pyrago dydį, tai galėčiau atsakyti, kad šiandien Seimo kanceliarijos biudžetas 54 milijonai, tai yra pusė procento nuo nacionalinio biudžeto. Tai apie tokį dydį mes šiandien kalbame. Ir, priėmus šį naują įstatymą, mokesčių mokėtojai galės matyti, ar jis didėja, ar ne. Tad siūlau pritarti šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Na, aš gal nelabai stebėčiausi, jeigu tokius kaip svarstomas projektus inicijuotų socialdemokratai, kurie nevengia siūlyti tam tikrų išlygų, privilegijų, bet aš niekaip negaliu sugalvoti, kokie čia naujosios politikos bloko bruožai atsispindi tokiame teikime. Kodėl staiga prireikė ieškoti Seimui, t.y. sau, privilegijų turėti tokias darbo sąlygas, kad nieko netrūktų, būtų kiek reikia įvairių priemonių, pinigų išvykoms ir t.t.? Kodėl nenorima gyventi jaučiant tą bendrą valstybės lygį, kodėl norima Seimą tarsi iškelti virš visos valstybės? Aš suprasčiau dar, jeigu būtų teikiamas koks nors Biudžeto sandaros įstatymo pataisų projektas, kur būtų kokios nors kitokios biudžeto projektų sąlygos numatomos visoms Vyriausybei nepavaldžioms institucijoms. Tai dar tą būtų galima suprasti. O dabar tiesiog išimtys Seimo valdybai. Tai kaip tada Vyriausybė subalansuos bendrą valstybės biudžetą, kai nežinos, kiek čia Seimo valdyba gali užsimanyti ir suplanuoti? Kaip tada finansų ministras galės prisiimti atsakomybę? Tai tikrai yra nesuprantami dalykai ir neaišku, ką čia mes darome.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Šiandien mes turėtume atsakyti sau į vieną klausimą: esame parlamentinė Respublika, vyriausybinė ar prezidentinė? Jeigu mes deklaruojame, kad esame parlamentinė Respublika…

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, labai negirdėti!

B.BRADAUSKAS. …ir įgyvendinkime tai iki galo. Aš nemanau, kad Vyriausybė, turėdama finansinį svertą, galėtų reguliuoti visą Seimo veiklą. Mes buvome liudininkais per LISCO, Taupomojo banko privatizavimą, kai Vyriausybė, na, sakykime, nelabai švelniai spjovė į veidą Seimui ir visiškai su juo nesiskaitė, netgi nelaukė, kada Seimas apsvarstys šiuos klausimus. Šiandien visiškai nepagrįsti yra motyvai iš dešinės, kad neva Seimas susidaro sau kokias nors šiltnamines sąlygas. Absoliučiai nieko panašaus nėra. Juk šiandien mes nekalbame apie tai, kad Seimui bus išskirtinės kokios nors padidinto finansavimo sąlygos. Seimas sudarinės ir viešai skelbs tas sąmatas, kurias jis siūlys sau tvirtinti. Ir bus galima lyginti, kiek išleidžiama vienais metais, kiek kitais, ir tų programų pagrįstumą. Todėl čia tokie dideli būgštavimai, kad čia Seimas neva taip sau kuria privilegijas, yra niekas kitas kaip populistiniai pareiškimai, o iš esmės tai Vyriausybė neturi vadovauti Seimui, jeigu mes esame parlamentinė Respublika. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, yra labai būdingas bruožas, kad šiandien dėl šio įstatymo projekto už kalba vienas socialliberalas ir trys socialdemokratai. O liberalai tik klusniai balsuoja prieš savo Vyriausybę. Tai yra šios dienos politinės situacijos labai apgailėtinas bruožas, bet ką dabar padarysi. Ir atrodo, žiūrint į šią problemą šiandien, kad yra viena Lietuvos problema – tai Seimo pinigų stoka. Nei energetikos reformos, nei dujų ūkio, nei pensijų reformų, nei kitų svarbių dalykų Seimas nemato, Seimas galvoja, kaip kitų metų biudžete turėti sau daugiau pinigų. Šis sprendimas, aišku, reiškia, kad Seimas pasako: virš Seimo šiandien tik dangus, mes pasidarome sau išimtis, sau dar vieną privilegiją ir panašiai. A.Kubilius pabrėžė politinio bendradarbiavimo stoką arba nulinį jo lygmenį. Jeigu Seimas nesugeba susitarti su savo paskirta Vyriausybe dėl tokių smulkmenų, kolegos, penkis ar septynis litus Seimui skirti, kokią programą, ką mes galime kalbėti, kad šiandien būtų galima susitarti dėl svarbesnių dalykų. Mes konstatuojame, kolegos, kad šiuo projektu, šiuo įstatymu Seimas pažeidžia socialinio solidarumo principą.

Kai 1999 ir 2000 metais valstybės biudžetas turėjo problemų, proporcingai kaip Seimas pinigų negavo ir žemdirbiai, ir savivaldybės, ir vaikų darželiai, ir mokyklos, taip pat ir Seimas, gerbiamieji kolegos. Dabar Seimas nori pasakyti, kad valdyba šito nematys, žemdirbiams pinigų nebus, vaikų darželiams pinigų nebus, Seimo problemos bus finansuojamos visiškai normaliai. Aš suprantu J.Bernatonio šypseną, stovint tribūnoje be argumentų, bet su šypsena. Visiškai suprantama. Taigi valdybos iškėlimas virš Konstitucinio Teismo, virš Prezidento ir virš kitų aukštesnių institucijų mums nėra priimtinas. Kolegos, jeigu biudžetas nerenkamas, tų pinigų turi negauti ir Seimas lygiai proporcingai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Matyt, kolega A.Vidžiūnas pamiršo, kad jau ne konservatorių valdymo laikai ir nebus švaistomos lėšos Seime ir kitose valdžios institucijose, kaip buvo jų laikais, o iš tikrųjų bus kreipiamas dėmesys į socialines žmonių reikmes. Ir tam, kad Seimas įvykdytų šią savo misiją, atsigręžtų veidu į Lietuvos žmones, varguomenę, iš tikrųjų turi turėti galias ir galimybes įvykdyti savo misiją, o nebūti varžomas ar finansų ministro, ar Ministro Pirmininko, kuris gali vienokiais ar kitokiais svertais spausti Seimą, kad sprendimai būtų priimami atskirų grupių interesų naudai. Todėl aš kviečiu šiandien įvykdyti tam tikrą teisingumą, kuris yra apibrėžtas ir Konstitucijoje, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, teismai ir kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Ir kad šitą tarnystę mes, Seimo nariai, galėtume atlikti tinkamai, iš tikrųjų tinkamai Seimo darbas turi būti finansuojamas, o ne daromos atskirų grupių įtakos. Todėl aš kviečiu pritarti teikiamo įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys H.Žukauskas. Prašom. Nėra? Yra.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Jūs nekalbėsite? Seimo narys Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, keletą kartų nuskambėjo Konstitucinis Teismas. Tai štai aš ir norėčiau, mielieji kolegos, pasiremti Konstitucinio Teismo aštuonerių metų ar beveik aštuonerių metų patirtimi. Daugiau negu 10 kreipimųsi buvo dėl Vyriausybės galių viršijimo, taip pat ir biudžetinėje finansinėje srityje. Ir daugelis tų bylų Vyriausybės buvo pralaimėta. Taigi mes turime vakarietišką patyrimą, kur kartais irgi vyriausybės lipa parlamentams ant galvos, ir mes turime savąjį lietuviškąjį patyrimą, kur mums vyriausybės, vienokios ar kitokios, lipa ant galvos. Aš manau, turime daiktus sudėlioti į savo vietas. Seimo viršenybė yra neabejotina ir ji turi būti įtvirtinta ir šioje ypač jautrioje ir svarbioje, t.y. pinigų kapšo tvarkymo, srityje.

Dabar antras dalykas. Man ypač smagu, kad kolegos iš pačios pačios dešinės, t.y. konservatoriai, stoja prieš šitas pataisas. Bet, mielieji kolegos, šiek tiek įsigilinkim į istoriją ir prisiminkim, kaip buvo tarybiniais laikais, kas tvarkė finansus. Faktiškai juos tvarkė finansų ministras ir Vyriausybė. Taigi jūs agituojate, kad išliktų tas tarybinis reliktas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Keturi pasisakė už, trys – prieš. Prašom registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 31, 32, 36, 172, 177 ir 178 straipsnių pakeitimo ir papildymo” įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 83, prieš – 9, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

Replikos teise Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašom. Atsiprašau, ne tą. Pirmą.

A.VIDŽIŪNAS. Norėčiau jums priminti dvi vieno socialdemokratų lyderio J.Oleko citatas: “šiuo įstatymu vykdomas teisingumas” ir “šiuo įstatymu tarnaujama žmonėms”. Gerbiamieji kolegos, mes konstatuojame, kad gegužės 1-osios koalicija sėkmingai sprendžia Seimo varguomenės problemas.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad Seimas yra aukščiausia Lietuvos institucija. Yra nenormalu, kad Seimui skiria lėšas Vyriausybė. Taip Seimas darosi priklausomas nuo Vyriausybės. Vis dėlto Seimas turi kelti savo prestižą ir visuomeninį įvaizdį. Aš manau, kad Seimo nariai ir pats Seimas, tiesiogiai išrinktas žmonių, yra jiems atsakingas. Jie tikrai atsakingai naudos savo lėšas. Aš prisimenu, kai tikrai trūko lėšų, patys Seimo nariai ėjo, pasirašė ir atsisakė savo atlyginimų. Manau, kad vis dėlto tai yra teisingas sprendimas. Seimas turi stiprinti savo pozicijas ir kelti savo visuomeninį įvaizdį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys V.P.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, Seimas – tai ta institucija, kuri labai aiškiai žino visuomenės, žmonių nuomonę. Seimo nariai yra išrinkti apygardose. Seimo nariai puikiai žino, kiek neapykantos sukėlė konservatorių sprendimas teisėjams mokėti milžiniškas algas, kiek neapykantos sukėlė kolegos A.Vidžiūno partija, mokėdama dešimties tūkst. atlyginimus patarėjams, ekspertams ir taip toliau. Taigi, brangieji, neapsimeskite dėl to, ką jūs padarėte. Toliau komentuoti nereikėtų. Būtent pats Seimas gali operatyviausiai sumažinti visas išlaidas, kontroliuoti, kaip jos realizuojamos, ir priimti sprendimus, nes Seimas yra tiesioginis visuomenės atspindys. Seime turi vyrauti socialinis teisingumas ir Seimas savo biudžetu turi tai patvirtinti. O konservatoriams aš tiesiog linkėčiau neužsiimti rinkimais, nes jie dar toli ir, ko gero, nežada jiems tiek daug, kaip jie tikisi.

PIRMININKAS. Visos frakcijos pasakė replikas. Mes pagal tvarkaraštį vėluojame. (Balsai salėje) Jie patys tai gali padaryti. Užteks, mes ir taip atsiliekame, o dar yra daug priėmimų.

Biudžeto sandaros įstatymo 8, 17, 18, 20, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-128(A)3* (priėmimas)

Svarstome darbotvarkė 1b klausimą – Biudžeto sandaros įstatymo 8, 17, 18, 20, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-128(3). Pranešėjas – Seimo narys G.Šivickas. Priėmimo stadija. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiam lydinčiajam projektui yra vienas J.Razmos siūlymas – išbraukti iš įstatymo projekto 3, 4, 5 straipsnius bei įstatymo projekto pavadinime įrašytus skaičius 18, 20, 31. Šių pataisų esmė – apskritai nepritarti šiam įstatymo projektui, nes išbraukus nebelieka esmės. Kadangi priimtas pagrindinis projektas, o komitetas ir Seimas yra pritarę po svarstymo, siūlau pritarti šiam projektui, o pataisoms nepritarti.

PIRMININKAS. Kai svarstysim 3 straipsnį, tuomet ir klausiu dėl J.Razmos pataisų parėmimo. Kas už tai, kad priimtume 1 straipsnį? Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Taip pat nematau norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimam. (Balsai salėje) Atsiprašau, dėl 2 straipsnio? Gerai. Minutėlę! Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų – Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad šia pataisa yra klaidingai taisomas straipsnis. Reikėtų išgirsti Finansų ministerijos nuomonę, nes pagal dabar galiojančią tvarką, pagal praeitais metais pradėtą diegti strateginio planavimo tvarką, asignavimų valdytojai programas ir išlaidų sąmatas turi rengti remdamiesi Vyriausybės nustatytais strateginiais tikslias, prioritetais. Išbraukus šiuos žodžius ir įrašius skambiai atrodantį terminą “valstybės prioritetai”, iš tikrųjų bus sugriauta ta tvarka, kuri yra nustatyta visais kitais teisės aktais. Kas yra valstybės prioritetai, niekur nėra teisiškai aiškiai apibrėžta, kas yra valstybės nustatyti strateginiai tikslai ir prioritetai, yra visiškai aišku. Jeigu bus priimta ši pataisa, tai planuojant kitų metų biudžetą nebus galima remtis Finansų ministerijos ir Vyriausybės patvirtinta biudžeto sudarymo tvarka, kurioje yra numatyta, kad yra remiamasi Vyriausybės nustatytais strateginiais tikslais, prioritetais. Aš nežinau, kam reikia keisti šią nuostatą. Be abejo, kai Vyriausybė yra laikoma totaliniu Seimo priešu, aš suprantu, kodėl yra siūloma išbraukti Vyriausybės teisę nustatyti strateginius tikslus ir prioritetus. Bet noriu dar sykį pakartoti, kad kartu yra sugriaunama ta paprasta tvarka, kuri buvo nustatyta praeitais metais.

G.ŠIVICKAS. Iš tikrųjų valstybės prioritetai būtų svarbiausi valstybės prioritetai, be to, yra Teisės departamento išvada, kad iš tikrųjų pastabų neturi. Nematau tų problemų. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Prašau registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume įstatymo 2 straipsnį, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

Už – 69, prieš – 6, susilaikė 3, 2 straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio yra gauta Seimo nario J.Razmos pataisa. Ir 3, ir 4, ir 5 straipsnius jis siūlo išbraukti. Dėl visų šių jo siūlomų pataisų, norint pradėti svarstyti, reikia 29 Seimo narių balsų pritarimo. Gal dabar nesiregistruokime. Prašom balsuoti už J.Razmos pataisas. Jūsų pataisas parėmė tik 8 Seimo nariai. Jos nesvarstomos.

Dėl 3 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti? Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš minėjau, dar suprasčiau, jeigu šiame straipsnyje, kuriame kalbama, kaip Vyriausybė rengia biudžeto projektą, būtų numatomos tam tikros išlygos visoms Vyriausybei nepavaldžioms institucijoms. Dabar čia išimtis įrašoma tik Seimo valdybai ir nieko nesakoma apie ne mažiau svarbią instituciją kaip Prezidentas ar Konstitucinis Teismas, ar teismai. Taigi čia rūpestis yra ne Seimo nepriklausomumo, nes tada, matyt, turėtume kalbėti ir apie kitų institucijų nepriklausomumą, o tiesiog yra rūpestis turėti sau patogų ir lengvą gyvenimą Seime, Seimo nariams ir kanceliarijos darbuotojams negalvojant, kaip taupyti, kaip gyventi kartu su visa valstybe, prisitaikant prie bendro ekonomikos lygio. Labai gaila, kad teikiami tokie siūlymai. Aš nekviesčiau už juos balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau palaikyti teikiamą įstatymą. Aišku, galima įsiklausyti ir į kolegos J.Razmos pataisas, tik gaila, kad jis jų nepateikė. Jis siūlo praplėsti ne tik Seimui, bet ir teismui, ir Prezidentūrai. Jeigu yra toks konservatorių sprendimas, prašom pateikti, o mes tas jūsų pataisas ir šio straipsnio išplėtimą taip pat svarstysime. Kol kas yra žengtas pirmasis žingsnis, atribojant valdžios institucijas. Šiuo metu Seimo institucija yra atskiriama nuo Vyriausybės. Ačiū.

PIRMININKAS. Išgirdome po vieną nuomonę. Prašom registruotis. Salėje yra 88 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume įstatymo 3 straipsnį, prašom balsuoti. Už – 72, prieš – 6, susilaikė 3, straipsnis priimtas.

Dėl 4 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys J.Razma prieš. Prašom.

J.RAZMA. Šis straipsnis nėra susijęs su kitais straipsniais. Jame kalbama apie tvarką, kuria koreguojamas biudžetas. Jeigu jau jūs numatėte, aš kreipiuosi į tuos, kurie balsavo už, išimtis rengiant naują biudžeto projektą, bent nepalikime tų privilegijų, kai biudžetas metų laikotarpiu koreguojamas, kai nesurenkamos numatytos pajamos ir visiems reikia mažinti. Tai vėl Seimui čia norima padaryti išimtis, kad būtų galima koreguoti tik taip, kaip nuspręs valdyba, o Vyriausybė nieko negalėtų skaičiuoti vadovaudamasi bendrais principais.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, drįsčiau priminti visiems Seimo nariams, kad turėtų būti tokia galimybė, nes tikrai valstybė gali nesurinkti į biudžetą tiek pajamų, kad įvykdytų savo įsipareigojimus asignavimų valdytojams. Reikia turėti instituciją, kuri galėtų atlikti koregavimo darbus. Kad yra tai būtina, galima matyti, sakykim,ir iš to. Kai vyko NATO Parlamentinė Asamblėja, kai nebuvo skirtos lėšos, jos automatiškai buvo nubrauktos nederinant, dėl to galėjo sužlugdyti net NATO Asamblėją. Tad ši institucija ir šis mechanizmas reikalingas. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Prašom prieš balsavimą registruotis. Salėje 90 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume įstatymo 4 straipsnį, prašom balsuoti. Už – 72, prieš – 6, susilaikė 2, straipsnis priimtas.

Dėl 5 straipsnio yra norinčių kalbėti? Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad Seimas labai nori sau įtvirtinti specialias teises. Aš matau, kad mums šio noro tikrai nepavyks mums šiandien pakeisti. Ar tikrai reikia kartu griauti ir visą biudžeto, iždo valdymo sistemą? Pažiūrėkite, kas yra 5 straipsnis. 5 straipsnis kalba apie tą situaciją, kai yra nevykdomas valstybės biudžetas. Tuo atveju Finansų ministerija pagal valstybės įstatymo nustatytą tvarką gali visiems asignavimų valdytojams mažinti asignavimus tol, kol nebus pakeistas Biudžeto įstatymas. Kitaip sakant, yra suteikta teisė Finansų ministerijai operatyviai valdyti finansų srautus tam, kad neatsitiktų taip, kad kokia nors viena institucija staiga liks be pinigų ir be atlyginimų ar nebus mokamos pensijos. Ši tvarka yra visiškai normali, natūrali ir veikianti visose pasaulio valstybėse. Dabar Seimas nori, kad ši tvarka nebūtų taikoma Seimui. Pavyzdžiui, staiga dėl kokios nors netikėtos krizės į valstybės biudžetą nėra surenkama 20% pajamų ir reikia visiems mažinti asignavimus, tai Seimas pasakys, kad visiems mažinkite, bet mums nemažinkite. Mums prašom duoti visus 100%, tegul negauna darbininkai, mokytojai, daktarai, bet Seimas turi būti aprūpintas visu šimtu procentu. Nes, kad Seimui būtų sumažinti tokie asignavimai, tokiu atveju, krizės atveju reikia eiti į Seimą ir keisti visą Biudžeto įstatymą. Gerbiamieji kolegos, vis tiek ir privilegijoms reikia turėti kokias nors ribas. Net sovietiniais metais privilegijos nebūdavo taip viešai sau pasiimamos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Kai klausaisi gerbiamųjų kolegų kalbų, kaip jie kovoja už privilegijų nebuvimą, už žmonių teises, paprastų žmonių teises, tiesiog darosi miela. Bet kai prisimeni, kad tie patys konservatoriai nė nemirktelėję savo vadams įsiūlė pasakiškas pensijas, o dabar kalba visai kitaip, tai, atrodo, kad konservatorių frakcija dabar pasidarė lyg ir koks šventeivų rinkinys. Aš siūlyčiau jums, gerbiamieji kolegos, nediskutuoti toliau ir neagituoti. Jūs matote, kad jūsų pozicija pralaimi. Negaišinkite Seimo laiko, tai taip pat bus geras jūsų indėlis į darnų darbą ir į mokesčių mokėtojų pinigų taupymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume įstatymo 5 straipsnį? Prašom balsuoti.

Už – 71, prieš – 6, susilaikė 1. 5 straipsnis priimtas.

Dabar mums reikia balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, matyt, mes čia turime kalbėti ne apie logiką, o apie kažkokius politinius motyvus, kodėl taip balsuojama. Aš suprantu socialliberalus, kurie jau nebeslepia savo neapykantos savo pačių sudarytai Vyriausybei. Aš galiu iš dalies suprasti dalį liberalų, kantriausių ir labiausiai siekiančių išlaikyti koaliciją, todėl dar esančių salėje ir bandančių balsuoti kartu su socialliberalais, bet aš visiškai negaliu suprasti socialdemokratų. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kodėl jūs taip norite pakenkti savo būsimajai Vyriausybei? Negi LDDP nuoskaudos, buvusios LDDP frakcijos nuoskaudos, susikaupusios nuo A.Šleževičiaus Vyriausybės laikų, yra tokios gilios ir taip ilgai išliekančios?

Gerbiamieji kolegos, vis tiek reikia tą nors ir skaudžią praeitį kaip nors užmiršti ir realiai žiūrėti į gyvenimą. Negana to, kad Seimas pasirūpina savo tokiom ypač išskirtinėm privilegijom, bet dar pakeliui sugriauna ir visą biudžeto sandaros ir iždo valdymo sistemą. Kai balsuojama turint tokių nuoskaudų… Pasaulio patirtis jau yra seniai parodžiusi, kad nuoskauda yra pats blogiausias vadovas bandant priimti logiškus sprendimus.

Aš siūlau nebalsuoti už šitą įstatymą. Jeigu Seimui taip reikia tų privilegijų, siūlau grįžti atgal ir patobulinti taip, kad bent nebūtų griaunami esminiai iždo ir valstybės biudžeto sudarymo sistemos principai.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų buvo tik politikuojama ir mažiausiai čia buvo logikos. Logika yra labai paprasta, ir aš norėčiau pasakyti, kodėl siūlau balsuoti už. Seimas, gavęs Biudžeto įstatymo projektą, gali keisti visas programas, kaip jam atrodo reikalinga, nes tokias galias jam suteikia Konstitucija. Seimas savo programos pasiūlymus pateikė iš anksto, ir jie Vyriausybėje nekoreguojami, tačiau Seime Seimo narių iniciatyva, komitetų iniciatyva tos programos gali būti pakoreguotos, lėšos gali būti sumažintos ir, atvirkščiai, padidintos taip, kaip yra dabar. Todėl tos pataisos iš esmės nekeičia tos situacijos, nes Seimas turi konstitucines galias tvirtinti biudžeto programas ir jas arba sumažinti, arba padidinti. Tai, kad tai perkeliama į pirminį biudžeto projekto rengimo etapą (šita teisė ir didesnis Seimo svoris), dėl to tikrai nenuskriaudžiama nei Vyriausybė, nei Lietuvos žmonės, nei kokios nors kitos institucijos arba valstybės prioritetai. Todėl logika labai paprasta – jeigu kažkam bus nepriimtinas tas lėšų kiekis, kuris bus nustatytas Seimui, nepriimtini programų prioritetai, galima bus teikti pataisas, jas registruoti ir Seimas balsuos ir apsispręs, kaip ir dabar tai daroma. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Iš šio įstatymo projekto svarstymo aš matau, kad socialdemokratai jau sugeba Seimui nurodyti programinę kryptį, kaip buvo ir gegužės 1-osios kaip šventės įteisinimo atveju. Su tuo Seimą galima ir pasveikinti. Man tik telieka spėlioti, ar priėmus šį įstatymą ir Seimui gavus geresnes galimybes patvirtinti didesnį Kanceliarijos biudžetą prie Seimo posėdžių salės vėl atsiras nemokamas kavos aparatas Seimo nariams, kaip buvo LDDP valdymo laiku?

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į kolegos A.Kubiliaus išsakytas mintis, kad niekas kitas – nei finansų ministras, nei Vyriausybė negali keisti nustatyto Seimo biudžeto. Mes šiandien kalbame apie tai, kad Seimas turi iniciatyvą ir pačiam Seimui nustatyti tokį biudžetą, koks reikalingas toms funkcijoms atlikti. Aš manau, kad tai yra geriausias Konstitucijos nuostatų vykdymas, kai tautos išrinkta institucija, jos atstovai turi atlikti savo pareigas, kurios jiems yra patikėtos.

Gerbiamieji kolegos, visi puikiai žinome, kad čia nekalbama apie Seimo nario atlyginimus, kalbama apie darbo sąlygas, apie įstatymų leidybos procesą, apie tai, kiek išvaistoma lėšų kuriant įvairias komisijas įstatymams ir įvairiems pasiūlymams įvairiose ministerijose rengti ir kaip negali Seimas atlikti tų funkcijų. Pažiūrėkite ir į pačių komitetų darbą.

Aš manau, mes kalbame apie tai, kad įstatymų leidyba turi pereiti į Seimo rankas, ir Seimas turi turėti daugiau iniciatyvų ir galimybių tuos įstatymus parengti. Todėl tam darbui užtikrinti ir reikia, kad nebūtų vienokio ar kitokio spaudimo iš Vyriausybės ar atskirų ministrų. Galima įvairiai vertinti, ar reikia užmiršti praeities skriaudas, ar nereikia. Aš manau, kad turime atsižvelgti ir į savo, ir į kitų klaidas. Jeigu ponas A.Kubilius norėtų priminti savo partijos pirmininkui apie kai kurių skriaudų pamiršimą, tai galėtų padaryti nebūtinai Seimo salėje, o sėdėdamas kartu viename suole.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš šios dienos balsavimus ir vykstančią diskusiją stebiu tarsi iš šono. Man tikrai keistai atrodo mūsų gerbiamųjų kolegų konservatorių pamąstymai apie tai, kad reikia taupyti Seimo lėšas, mažinti išlaidas, nes aš puikiai prisimenu (nebūdamas tada Seime), ar jau tokiu ypatingu taupumu pasižymėjo buvęs Seimas. Ir tikrai gerbiamasis A.Sakalas čia teisingai pastebėjo, kad gal nereikia dabar taip pulti, reikia prisiminti, kas buvo daroma anksčiau.

Tačiau dėl vieno dalyko aš negaliu pritarti šiam įstatymui (nors aš nebalsuosiu prieš, nes neturiu tam teisės) – man nesuprantama, kodėl reikia atimti iš Vyriausybės teisę formuoti biudžetą? Seimo valia, kokį biudžetą teiktų Vyriausybė, jį pakoreguoti, padidinti, jeigu reikia Seimui, tas išlaidas, patvirtinti ir gauti tuos pačius pinigus. Aš matau čia pavojų dėl to, kad mes bandome sujaukti normalią nustatytą sistemą, ir tarp rinkėjų mes tikrai nepadidinsime Seimo autoriteto priskirdami sau papildomas teises ir funkcijas.

Baigdamas noriu pasakyti dar vieną dalyką. Man atrodo, kad šitos visos pataisos ir šio įstatymo keitimas tikrai darbo efektyvumo nepridės, o kas tikrai aiškiai matyti šiandien, aš jau ne kartą Seime sakiau, mes sukūrėme dar keturias papildomas komisijas. Dabar jau girdžiu, valdyba reikalauja keturių ar aštuonių papildomų etatų referentams, patarėjams ir t.t. Gal tikrai pažiūrėkime savo kieme, kiek mes kam leidžiame, galbūt nereikėjo keisti šito įstatymo. Dar kartą sakau, yra frakcijos sprendimas, aš, be abejo, negaliu balsuoti prieš ir nebalsuosiu, tačiau aš abejoju, ar tai padės Seimui efektyviau dirbti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš pacituosiu tris Konstitucijos straipsnius. 130 straipsnis: “Valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė ir pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 dienas”. Taigi Seimas savo projekto dalį pateiks Vyriausybei ir Vyriausybė bendrame biudžete jį pateiks Seimui. Vadinasi, Vyriausybė nei anuliuojama, nei likviduojama, nei kaip nors kitaip eliminuojama. Toliau. 131 straipsnis: “Valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu iki naujųjų biudžetinių metų pradžios”. 132 straipsnis (čia ypač taikoma A.Kubiliui): “Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Prireikus Seimas gali patvirtinti papildomą biudžetą”. Taigi, gerbiamasis Andriau Kubiliau, kaip jūs galite Seimo patvirtintą biudžetą… kaip jūs praeitais metais galėjote laužyti Konstituciją ir laisvai lėšų vieniems duoti, kitiems neduoti, ypač tą darėte savivaldybių atžvilgiu. Ten, kur savivaldybių merai buvo ne konservatoriai, jūs galėjote neskirti pinigų. Šią Vyriausybės savivalę pagaliau tikrai reikia baigti. Taigi, kolegos, laikykimės Konstitucijos. Jeigu yra kokių nors problemų dėl 130 straipsnio, gali būti tikrinama ir Konstituciniame Teisme. Bet, manau, šiuo atveju kaip tik problemų nėra.

Ir dar viena pastaba. Taip pat reikėtų atimti iš Vyriausybės teisę, kad Seimo pataisos būtinai turi būti tvirtinamos 71 balsu. Tada Vyriausybė tikrai atsistos į savo vietą normaliai, kaip parlamentuose ir yra. Ji gali teikti Seimo biudžetą, gali teikti balsuoti dėl pasitikėjimo, taip daroma daugelyje parlamentų. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Matuzas.

V.MATUZAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, aš balsavau ir prieš tai buvusį įstatymą, balsuosiu ir prieš šią pataisą. Labai paprastas dalykas, dėl ko mano sprendimas yra toks.

Kai buvau išrinktas į Seimą, gavau gerą dovaną – Orvelo, anglų rašytojo (tikriausiai žinote), knygą “Gyvulių ūkis”. Perskaičiau ir dėl to balsuoti kitaip negaliu. Todėl balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Mielieji konservatoriai, aš suprantu, kodėl jūs padarėte šį gražų šou svarstant šiuos du įstatymus. Vien dėl to, kad būtent jūs sukūrėte Lietuvoje valdininkų valstybę ir dabar jiems pataikaujate, nes tie jūsų valdininkai ten ir sėdi, laukia jūsų grįžtant. Aš suprantu, kad jūs norite būti ėriukai vilko kailyje, bet, ko gero, nepasiseks, nes mes irgi esame budrūs. Todėl vieną dalyką, kurį jūsų premjeras ponas G.Vagnorius įteisino, kad jeigu Seimas yra finansiškai silpnas, tai yra valdomas tik aparato, nes kai mes kalbame apie Vyriausybę, tai yra tik keli žmonės, kurie nedaro to biudžeto, o biudžetą daro valdininkai iš Finansų ministerijos, rašo konkrečius skaičius ir paskui netgi kritikuoja, tai, man atrodo, niekam nereikia silpno Seimo. Tauta nori, kad Seimas dirbtų, galėtų dirbti ir spręstų savo problemas ir klausimus valstybės, tą įgalioja Konstitucija. Nereikia iš šito daryti rinkiminio šou, nes iki rinkimų dar labai toli. Ačiū. Aš siūlau pritarti įstatymui.

PIRMININKAS. Išgirdome visas nuomones. Prašom registruotis. Balsuosime dėl viso įstatymo projekto.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 8, 17, 18, 20, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

79 – už, 5 – prieš, susilaikė 4, įstatymas priimtas. Prašom. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kolegai J.Razmai priminti apie lėšų taupymą. Prisiminkime, kas po anų rinkimų vyko Seime. Visą kadenciją koridoriai buvo pilni kėdžių, baldų, stumdoma iš kabineto į kabinetą, kai baldus išneša, būtina koks nors remontas. Tai vienas dalykas. Mane tai labai stebino. Dabar kitas dalykas. Po šio Seimo rinkimų aš nemačiau, kad būtų užgriozdinti koridoriai ir kas nors stumdoma, kas nors remontą visą laiką darytų.

Dar vienas dalykas. Paskutiniais metais, gerbiamasis Razma, žinojote, kad rinkimai bus prakišti, bet žiūrėkite, kas vyko aplink Seimą. Kranais apstatytas Seimas, šaligatvių plytos kilojamos, dedamos, dažomi lubų pakraščiai, vienu žodžiu, įranga išmontuojama, sumontuojama, kabeliai tempiami, ištraukiami – viskas buvo taupoma. Tai, man atrodo, pirmiausia reikia tai prisiminti ir turėti truputį kuklumo kalbant apie lėšų švaistymą arba taupymą.

Dar vienas dalykas. Kai jums padės ant stalo raštą, ką davė transporto naudojimo pakeitimas, jūs nenustebkite, kai pamatysite labai neigiamą rezultatą jūsų šios akcijos. Todėl nereikia taip kalbėti. O be to, žinokite, prasideda tokie dalykai, kad mes jus įvardijame J.Listavičiaus pamaina. Mes žinome, ką davė J.Listavičiaus vadovavimas Biudžeto ir finansų komitetui. Jūs dabar kiekvienu momentu visa žinančiu žmogumi darotės. Kažkaip keista.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Kadangi tiek dėmesio buvo skirta mano personai, aš trumpai norėčiau pasakyti, kad sveikinu socialdemokratus, jog šiuo įstatymu jie, atrodo, išsprendė kėdžių stumdymo ir kranų statymo prie Seimo rūmų problemas, ateityje, matyt, jų nebus. Norėčiau palinkėti Socialdemokratų frakcijai demonstruoti tokį lankomumą ir tokį dėmesį kitiems socialiniams projektams, kaip buvo demonstruojama šiandien. Deja, sakykime, tokio lankomumo pritrūko, kai praėjusių metų pabaigoje buvo svarstomos dirbančių pensininkų problemos. Ačiū.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272, 273, 275, 280 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-368(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Baigėme klausimo svarstymą. Pradedame darbotvarkės 2 klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272, 273, 275 ir 280 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-368(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – komiteto pirmininkas R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiamas priimti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272, 273, 275 ir 280 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Teikiamas antrasis variantas, sutvarkytas komiteto. Tačiau aš norėčiau, kad į protokolą būtų įtraukta keletas redakcinių pastabų, tai mums Dokumentų skyrius patarė padaryti. Šiame projekte, kuris yra išdalintas priėmimui, turi būti papildomai nurodyti įstatymo paskelbimo šaltiniai, tai yra papildomai turi būti nurodyta “Valstybės žinių” 1985 m. Nr.1-1, taip pat “Valstybės žinių” 2000 m. Nr.22-552. Tai čia pačioje pradžioje. Projekto pabaigoje keičiamas 275 straipsnis, o jo 3 dalyje po žodžių “advokato įgaliojimai patvirtinami advokato kontoros išduodamu orderiu, o kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį” įrašoma suvienodinant visur sąvokas “turinčio universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą”. Tai redaguojant buvo praleista ir tai yra redakcinio pobūdžio pabaisa. Galutinis variantas pasirašant taip turėtų būti suredaguotas. Daugiau jokių pasiūlymų, papildymų šiam įstatymo projektui nėra. Galima būtų pastraipsniui priimti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Ačiū. 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio taip pat nematau norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? 2 straipsnis bendru sutarimu priimtas. Dėl 3 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? Ačiū. 3 straipsnis priimtas. Paskutinis 4 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? Ačiū. Su visomis redakcinėmis pataisomis, kurias paminėjo pranešėjas, pastraipsniui įstatymas priimtas.

Dabar dėl viso įstatymo (ačiū pranešėjui) nori kalbėti Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, sveikinu šio įstatymo iniciatorius, nes iki šiol buvo susidariusi tam tikra grupė privilegijuotų teisininkų, kurie, atvirai pasakius, reketuodavo ir neįsileisdavo į savo grupę neprivilegijuotų teisininkų. Todėl siūlau visoms šioms įstatymo pataisoms pritarti, nes būtent čia sudaroma didesnė konkurencija ir lygios galimybės ne tik tiems, kurie yra privilegijuoti teisininkai, bet ir apskritai turintiems teisinį išsilavinimą. Žmogus gali pasirinkti ar iš tos privilegijuotos gildijos, ar iš tikrųjų kitą labai kvalifikuotą teisininką. Todėl siūlau priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Šablinskas. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas tikrai neverčia laužyti iečių, bet pastebėkite, kad jį priėmę mes iš tikrųjų ženkliai padidinsime darbo vietų skaičių. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Visas nuomones išgirdome. Prašau registruotis prieš balsavimą.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272, 273, 275 ir 280 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašau balsuoti.

Už –55, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Investicijų įstatymo 2, 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-632* (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 3 klausimą – Investicijų įstatymo 2, 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-632. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją Seimo narį E.Savicką. Prašom.

E.SAVICKAS. Gerbiamieji kolegos, Investicijų įstatymo 2, 3 ir 10 straipsnių pakeitimų tikslas yra suderinti su Civilinio kodekso nustatytos tvarkos įsigaliojimu nuo liepos mėnesio. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė visoms pataisoms bendru sutarimu. 1 straipsnis – 2 straipsnio 4 dalies pakeitime reikia išbraukti žodžius “bei juridinių asmens teisių neturinčios įmonės” ir išdėstyti taip: “Investuotojai – Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka investuoja nuosavą, skolintą ar pasitikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą”. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ką tokius? Mes negavom pakeitimų? Užregistruotų nėra. Tuomet viskas.

E.SAVICKAS. Dabar 2 straipsnis – 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimas, kur reikia taip pat išbraukti “juridinių asmens teisių neturinčių įmonių” ir šį punktą išdėstyti taip: “Vidaus investicijos – Lietuvos valstybės, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų investicijos Lietuvos Respublikoje”. 3 straipsnis.

PIRMININKAS. Jeigu nėra daugiau pataisų, be tų, kurios yra pateiktos… Komitetas pritarė šiam projektui? Dėkoju. Kviečiu kito projekto atstovą J.Budrevičių pareikšti Ekonomikos komiteto nuomonę.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas taip pat apsvarstė Investicijų įstatymo 2, 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam projektui. Kadangi čia vyksta juridinio asmens sąvokos suderinimas tarp Investicijų įstatymo ir Civilinio kodekso, o, kaip mes žinome, Civilinis kodeksas įsigalioja nuo liepos 1 d., tai mūsų komitetas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei paspartinti įmonių, akcinių bendrovių ir kitų įstatymų, susijusių su naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimu, pakeitimo ir papildymo įstatymų projektų pateikimą Seimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijose užsirašiusių kalbėti nėra. Tuomet mums reikėtų nuspręsti, ar galima pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui po svarstymo procedūros? Tai galėtume padaryti bendru sutarimu. Nėra prieštaraujančių. Tuo svarstymo procedūrą ir baigiam. Pritarta.

Juridinių asmenų registro įstatymo projektas Nr.IXP-631(2*) ES (svarstymas)

Pradedam darbotvarkės 4 klausimą – Juridinių asmenų registro įstatymo projektas Nr.IXP-631(2). Taip pat svarstymo stadija. Kviečiu komiteto pirmininką R.Šukį.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Teikiama Seimui Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada ir patobulintas svarstyti projekto variantas. Tai Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo antrasis variantas, kuriame buvo atsižvelgta į daugelį Teisės departamento pastabų. Sudarius vidinę darbo grupę iš Teisės departamento, Teisingumo ministerijos ir komiteto specialistų buvo išspręstos keliamos problemos, kurios iš tikrųjų buvo. Dar dalis Teisės departamento pastabų yra dabar. Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad esu pasiryžęs įvertinti, tikrai yra pagrįsta antroji pastaba dėl savivaldos institucijos terminijos. Todėl komitetas sutiktų iki priėmimo suredaguoti, 2 straipsnio 1 dalies 9 punkte išbraukti žodžius “vietos” ir “vykdomuosiuose”. Liktų 9 punktas – “savivaldos institucijos”. Tai atitiktų Konstitucijos 119 straipsnio terminiją ir kartu apimtų tą terminologiją, kuri yra ir Vietos savivaldos įstatyme; ten jau yra išskaidoma. Pagal tas funkcijas yra visiškai akivaizdu, kad vykdo vykdomosios institucijos, tik jos yra apibrėžtos kitame įstatyme. To užtektų atsižvelgiant į šiandien išplatintas Teisės departamento pastabas.

Jeigu man būtų leista, norėčiau pakomentuoti kitas pastabas, kad jos neturi pakankamo pagrindo. Projektas gali būti svarstomas, pritariama po svarstymo ir net priimamas įstatymas nederinant pagal tas pastabas. Pirma pastaba šiandien yra pateikta dėl juridinių asmenų registravimo funkcijų sujungimo, dėl Lietuvos banko. Komiteto išvadoje yra pateikta, kad iki spalio 1 dienos, nes Lietuvos bankas, nors nuo kovo 31 dienos ir nevykdo juridinių asmenų registravimo, bet dokumentus ir duomenis turi perduoti Ūkio ministerijai iki šių metų spalio 1 dienos. Kai mes įrašome įstatymo 2 straipsnyje Lietuvos banką, kam lyg ir prieštarauja Teisės departamentas, tai mes nustatome dalies dokumentų ir duomenų perdavimo prievolę Lietuvos bankui kitokia tvarka, negu tai buvo nustatyta įstatymuose, kurie reglamentavo banko teisę registruoti komercinius bankus. Todėl yra būtina palikti Lietuvos banką 2 straipsnio 1 dalyje.

Į antrą pastabą, minėjau, komitetas atsižvelgs ir sutinka projektą koreguoti. Dėl trečios pastabos, dėl juridinio asmens pavadinimo, t.y. firmų vardų, kad lyg ir reikėtų įrašyti ir Patentų biuro pavadinimą į 2 straipsnio 1 dalį, mes prieštaraujame, nes yra daug su įmonėmis susijusių dalykų, kurie vienokia ar kitokia forma pereis kartu su registru. Šiuo atveju yra reglamentuojami teisiniai santykiai būtent juridinių asmenų registro, o ne firmų vardų. Čia reguliuoja kiti įstatymai, tai yra visiškai kitas dalykas. Šiuo atveju mes reglamentuojame tik registro suformavimo klausimą. Dėl firmų vardų, kaip dėl atskiro dalyko, turėtų būti pakeisti kiti įstatymai. Įsigaliojus Civiliniam kodeksui tas klausimas natūraliai susireguliuos. Čia tikrai nereikia įrašyti, nes mes iškreiptume įstatymo esmę ir išeitų, kad reguliuojame daugiau dalykų negu juridinių asmenų registravimą kaip tokį.

Nesutikčiau su ketvirtąja pastaba dėl valstybės institucijos įvardijimo, dėl biudžeto lėšų įvardijimo. Čia yra ne visai pagrįsta pastaba, nes kitas įstatymas, t.y. Civilinio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, jau nustatė, kad toks registras nuo tam tikros datos turi būti įsteigtas. Tai suponuoja, ir tuo metu turėjo būti įvertinta, manau, Vyriausybė įvertino reikiamų lėšų poreikį. Teisingumo ministerija turės spręsti šį klausimą ir tam klausimui spręsti turės gauti lėšų. Čia yra Vyriausybės, kaip steigėjos, kuri nutarimu spręs steigimo klausimą, tvirtins registro nuostatus, kompetencijos dalykas, nes kitas įstatymas – dėl paties registro įteisinimo, kad toks turi būti. Ta funkcija Vyriausybei nustatyta, tokia pareiga numatyti lėšas ir materialinius resursus.

Dėl įstaigos pastaba – Teisingumo ministerija ar jos įsteigta įstaiga. Tai buvo pirminiame variante. Vis dėlto buvo atisakyta, kad įsteigta įstaiga tikrai gali neapimti valstybės institucijos sąvokos ir netilpti į tą sąvoką. Todėl Teisingumo ministerijos vienas padalinys, tarkime, atskiras departamentas, čia jau Teisingumo ministerijai suteikiame įgaliojimus nuspręsti, bet registro tvarkytojas būtų Teisingumo ministerija, kaip valstybės institucija, ir niekam dėl to nekils jokių abejonių.

Kita pastaba dėl rinkliavų. Visiškai aišku dėl Vyriausybės teisės, kad nustato finansavimo tvarką. Tokia nuostata yra Registro įstatyme, tik čia ji yra pakartota. Čia niekas iš esmės nesikeičia. Rinkliavos už registraciją eina pagal Rinkliavų įstatymą. Biudžetinis finansavimas – kaip biudžetinės įstaigos, valstybinės institucijos, Teisingumo ministerijos, Vyriausybė yra įsprausta į tam tikrus rėmus. Čia yra tik pakartojama nuostata, todėl jos buvimas tikrai šiuo atveju jokios logikos negriauna. Dėl siūlymo išbraukti autoriai, tiksliau, ministerija ir komitetas, tai nuostatai nepritaria, nes nėra tokio poreikio.

Šeštoji, paskutinė pastaba. Keliama abejonė, kad Vyriausybė nutarimu galės likviduoti. Taip yra nustatoma įstatymu. Kadangi steigėjas ir pagal Civilinį kodeksą, ir pasirinktas steigimo būdas yra Registro įstatyme nustatytas, kad steigia Vyriausybė, o antrasis būdas – ne įstatymu steigiama. Taigi suprantama, kad kas steigia, tas ir gali likviduoti. Jeigu tokia nuostata bus įtraukta į Civilinio kodekso ar jo įgyvendinimo įstatymo reglamentuojamą sritį arba bus pakeistas įstatymas, tada Vyriausybė turės teisę likviduoti. Čia taip pat neprieštarauja.

Aš trumpai dar norėčiau, nes po to bus dar papildomo komiteto išvados, pasakyti, kad Ekonomikos komitetas nepritarė ir siūlė tobulinti pagal Teisės departamento pastabas. Tai šiuo atveju mes patobulinome ir kiek reikia projektą sutvarkėme. Dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo daryti pertrauką tokio pagrindo nėra, nes Savivaldybių asociacijos nuostata yra aiški. Čia Seimas turi politiškai apsispręsti. Civilinis kodeksas numato, kad Juridinių asmenų registrą tvarko, ir tai jau yra priimta norma, įstatymu nustatyta valstybės institucija, todėl savivaldos institucijos tvarkytojom negali likti. Jos nenorėtų perleisti tos funkcijos, tiksliau, atiduoti valstybei atgal (tai yra valstybės deleguota funkcija – registras) ir registruoja tik tam tikrą įmonių dalį. Šiuo atveju Seimas turi teisę apsispręsti dėl tos funkcijos sugrąžinimo valstybei, o iš savivaldybių yra paimami tik duomenys ir dokumentai. Jų motyvas, kad bus perimami materialiniai resursai, – šiuo atveju to nėra, jeigu kitaip neišspręs tarpusavio susitarimu Vyriausybė su savivaldybėmis įstatymų nustatyta tvarka. Todėl siūlyčiau ir prašyčiau gerbiamuosius kolegas pritarti komiteto išvadai, po svarstymo pritarti ir teikiamam Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu komiteto pirmininką K.Rimšelį.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mūsų komitete buvo svarstomas įstatymo projektas dėl Juridinių asmenų registro steigimo įstatymo projekto Nr.IXP-631. Mes pateikėme pastabas ir atkreipėme dėmesį. Pagrindiniam komitetui siūlėme daryti pertrauką ir atsiklausti ar bent paderinti su Savivaldybių asociacija, nes tą funkciją, kaip deleguotą valstybės funkciją, dabar vykdo savivaldybės. Iš principo dar pateikėme penkias pastabas. Iš tų penkių pastabų pagrindinis komitetas įvertino ir atsižvelgė į keturias pastabas. Mūsų buvo tokia pozicija, bet dabar įstatymo projektas yra patobulintas. Jeigu kalbėtume apie savivaldybių priėjimą prie tos informacijos, tai, man atrodo, registro duomenys, kur motyvacija buvo, kad ji reikalinga kaupiant informaciją apie ūkinius subjektus savivaldybės teritorijoje, kad būtų prieinama savivaldybei. Pagal Statistikos įstatymą tokia informacija yra oficiali statistika, skirta valstybės ir vietos savivaldos institucijų reikmėms. Ji teikiama nemokamai. Tai kol kas yra būtent tokia situacija, tokia mūsų komiteto pozicija.

PIRMININKAS. Dėkui. Ekonomikos komiteto nuomonę pateiks Seimo narys V.Greičiūnas. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Ekonomikos komitetas taip pat detaliai nagrinėjo šį įstatymo projektą ir buvo pateikęs pastabas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas jas pakomentavo ir įvertino. Mes savo posėdyje priėmėme nutarimą pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, kad būtų atsižvelgta į Seimo Teisės departamento išvadas. Tai truputį prasilenkė su dabartiniu paaiškinimu. Už tokį pasiūlymą balsavo: už – 5, prieš – 3.

Tačiau aš, naudodamasis šia tribūna, noriu atkreipti kolegų dėmesį štai į kokį vieną dalyką – į teisingumo ministro klausimą, kiek vis dėlto valstybei reikės papildomų išlaidų šiam įstatymui administruoti. Buvo pasakyta, kad maždaug 10 mln. litų. Mano supratimu, tokie įstatymai, kurie didina valstybės biudžeto išlaidas, reikalauja papildomų išlaidų, kelia tam tikrų abejonių, tuo tarpu šias funkcijas kuriama institucija perims iš įvairių ministerijų, kurios įstatyme paminėtos. Taigi atkreiptinas dėmesys į tai, jog vis dėlto reikia pasitenkinti tomis išlaidomis, kad perimant funkcijas, perimant žmones nebūtų didinamos biudžeto išlaidos, perimti tų ministerijos išlaidas, kurias jos naudoja tiems dalykams, kad būtų finansuojama jų sąskaita. Aš manau, kad tai yra labai rimta pastaba. Prašyčiau, kad kolegos toliau svarstydami dėl to išreikštų savo nuomonę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijose yra užsirašiusi dalyvauti Seimo narė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, iš esmės pritardama, kad reikia steigti bendrą juridinių asmenų registrą, aš noriu pažvelgti, kaip šis įstatymas paveiks verslininkus jiems registruojant įmones, papildant savo įmonių įstatus ir išregistruojant įmones. Taigi pažiūrėkime.

Jeigu anksčiau personalinei įmonei įregistruoti notaro pagalbos visiškai nereikėjo, tai dabar jos reikės. Komitete mums buvo paaiškinta, kad visą šią veiklą vykdys Teisingumo ministerija ir jai priskirti notarai. Paprastai jie yra Vilniuje. Sakė, kad galbūt apskrityse bus tinklas. Tai jeigu aš gyvenu kokioje nors nutolusioje savivaldybėje, man jau iš karto reikės vykti geriausiu atveju į apskrities centrą, o galbūt ir į Vilnių registruoti šitą įmonę. Dabar pažiūrėkime, kaip pasikeis notarų darbas. Kas šiandien einate pas notarą, žinote, kokios yra eilės, kad patektum pas jį. Kai kada reikia net užsirašyti iš anksto. Juo labiau kad notarai yra uždaras klanas ir tikimybė, kad jų Lietuvoje padaugės, šiandien yra labai maža. O kas atsitiks, jeigu aš norėsiu papildyti savo įstatus? Vėl aš papildomai eisiu pas notarą ir vėl papildomai mokėsiu pinigus. Turbūt prisimenate, kad prieš rinkimus visi deklaravome vieno langelio principą registruojant įmones. Dabar atsiranda dar vienas papildomas langelis ir verslininkų išlaidos padidėja. Tai kur čia tas smulkaus verslo rėmimas?

Žodžiu, iš esmės pritardama šiam bendro registro įvedimui, aš matau, kad yra didelių problemų dėl jo įgyvendinimo, todėl palaikau Ekonomikos komiteto sprendimą vis dėlto siūlyti tobulinti šį įstatymą. Manau, kad iš tikrųjų nedarykime naujų problemų verslininkams, kai visi esame pasižadėję, jog jų bus mažiau.

PIRMININKAS. Mes išgirdome kalbą. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Dabar turim du pasiūlymus: pagrindinio komiteto pasiūlymą pritarti ir papildomo komiteto pasiūlymą tobulinti. Mums reikėtų apsispręsti, todėl būtų gerai išgirsti jūsų nuomones. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą kalbu ir prašau paremti mūsų komiteto išvadą. Patikėkite, mes visus tuos dalykus apsvarstėm. Kiek žinau, Ekonomikos komitetui taip pat buvo labai aiškiai paaiškinta, kad žmogui, verslininkui tikrai neatsiras papildomo langelio, nes kodeksas numato galimybę siųsti dokumentus paštu ir paštu gauti registravimo patvirtinimą. Tai viena.

Dėl lankymosi pas notarą. Tai ir šiandien norintys įsiregistruoti kaip juridiniai asmenys būtinai turi apsilankyti pas jį. Kito kelio verslininkui nėra. Čia nieko papildomo tikrai neatsiranda. Atvirkščiai – reikia atsižvelgti į tai, kad komitete Teisingumo ministerija tikrai išaiškino, kaip palengvėja pats registravimas. Čia diskutavusi ponia B.Vėsaitė šiek tiek ne taip interpretuoja, nes nevisiškai susipažino su nuo liepos 1 d. įsigaliosiančiu naujuoju Civiliniu kodeksu. Situacija tikrai nėra tokia.

Dėl biudžeto lėšų, arba ką ten reikia tobulinti. Yra viena išeitis – stabdyti Civilinio kodekso įsigaliojimą ir taisyti visą Civilinį kodeksą, nes tuo, kas siūloma, siūloma konceptualiai, iš esmės keisti naujajame Civiliniame kodekse įtvirtintas normas ir procedūras. Todėl aš nenorėčiau pritarti ir prašyčiau palaikyti tą koncepciją, kuri yra priimtame Civiliniame kodekse ir jo įgyvendinimo, įsigaliojimo patvirtinimo įstatyme. Šiandien mes turėtume judėti į priekį. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip. Išgirdome nuomonę už. Reikėtų apsispręsti balsuojant. Kaip sakiau, yra dvi nuomonės. Mums reikėtų registruotis prieš balsavimą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto pateiktam projektui po svarstymo, prašom balsuoti.

Už – 34, prieš – 5, susilaikė 7. Projektui po svarstymo pritarta. Taigi baigiame šio klausimo svarstymą.

Hipotekos įstatymo 14, 40, 52 straipsnių pakeitimo ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 33, 35, 36, 37, 38, 41, 55, 57 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-633(2*) (svarstymas)

Pereiname prie 5a – Hipotekos įstatymo 14, 40, 52 straipsnių pakeitimo ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr.IXP-633(2). Pranešėjas – komiteto pirmininkas R.Šukys. Prašom. Svarstymo stadija.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiama svarstyti komiteto išvada ir Hipotekos įstatymo 14, 40, 52 straipsnių papildymo ir daugelio straipsnių (aš jų čia nevardysiu) pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Įstatymo projektas buvo komiteto patobulintas, atsižvelgiant į Teisės departamento pareikštas pastabas. Pasiūlymų šiam įstatymui nebuvo gauta, todėl yra įregistruotas toks įstatymo projektas, koks yra pateiktas svarstyti. Prašyčiau pritarti pagrindinio komiteto išvadai ir įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu papildomo – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą V.Matuzą.

V.MATUZAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų, t.y. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, išvada būtų tokia. Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas.

PIRMININKAS. Taip. Atsižvelgti į Teisės departamento išvadas. Gerai. Po to paklausime, kai pradėsime kitus klausimus. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti… Negalima. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, formaliai iš tikrųjų galima šitam įstatymo pakeitimui pritarti. Aš nesiūlysiu jo atmesti ar kaip kitaip, bet paprašysiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kad vis dėlto pabandytų išspręsti gal šiame, o gal kitame įstatyme… yra tokių faktų, kad įsisteigė įmonė, įsiregistruoja, dirba metus ar pusantrų, po to sąmoningai kurį laiką nemoka atlyginimų, neatsiskaito “Sodrai”, neatsiskaito už energetiką, per tą laiką iš visų savo sąskaitų perveda pinigus kur nors kitur, po to išveža įrengimus ir likviduojasi, palieka apgautą “Sodrą”, apgautus darbuotojus, neatsiskaito su energetikais. Vienas iš tokių atvejų buvo Ukmergėje, viena įmonė, atrodo, “Sotema” ar kitoks pavadinimas. Todėl vis dėlto prašyčiau atsižvelgti į tą praktinį patyrimą, kad ne visi verslininkai sąžiningai dirba, ir dažnai lieka apgauta “Sodra”, valstybė ir darbuotojai. Reikėtų būtent šią problemą ar šiame, ar kitame įstatyme išspręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Iš esmės nuomonė yra už, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam projektui po svarstymo? Jūs prieštaraujate, ar … ne, tai pritarkime tada, po to aš užduosiu kitą klausimą. Šiam projektui pritarta po svarstymo. Ačiū. Taip pat ir lydintiesiems taip pat? Dabar Vyriausybė siūlo ypatingos skubos tvarką. Aš norėčiau, kad komiteto primininkas R.Šukys atsakytų, ar atsižvelgiant į tas pastabas, kurias girdėjome, mes galime taikyti priėmimui ypatingą skubą, ar reikėtų dar ką nors taisyti. Prie šoninio? Prašom. Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto tikrai prašyčiau atsižvelgti į siūlymą šį Hipotekos įstatymą, Kilnojamojo turto įkeitimo ir Notariato įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka ir, jeigu galima būtų, tą patvirtinti bendru sutarimu, jeigu Seimo Pirmininkas sutiktų tai pasiūlyti. Nes aš bijau, kad gali trūksti balsų.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas siūlo šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka, ką, beje, siūlo ir Vyriausybė. Ar galėtume bendru sutarimu… Ne, jūs prieštaraujate. (Balsai salėje)… Tada reikėtų balsuoti. Gerai. Dar kartą R.Šukys.

R.ŠUKYS. Iš tikrųjų ta problema, kuri yra iškelta pono J.Veselkos, ne visai šio Hipotekos įstatymo dalykas, nes tai, kas yra išbraukiama, ir tai, kas siūloma sureguliuoti, yra sprendžiama Civiliniame kodekse. Visoms normoms ir visoms problemoms, kurias išsakome, kelias užkertamas naujajame Civiliniame kodekse. Dabar spręsti Hipotekos įstatyme, ten įtraukiant kokias nors papildomas nuostatas, nėra tokio pagrindo, nes tos nuostatos yra dabartiniame Civiliniame kodekse. Čia ilgesnės diskusijos dalykas ir būtų galima atskirai su kolega J.Veselka, matyt, ir rengėjais, tą klausimą spręsti ir diskutuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti ypatingai skubai. Ypatinga skuba nereiškia, kad mes imsime ir balsuosime dabar, tai galima padaryti ir popietiniame posėdyje ar antradienio posėdyje, kaip nuspręs komitetas. Bet turėkime galvoje, kad šis dokumentas turi būti priimtas, o dar yra galimybė, jeigu yra kokių esminių pataisų, galima ir pataisyti, bet ypatingai skubai galėtume pritarti. Aš kviesčiau tuos, kurie oponavo , neoponuoti ypatingai skubai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtumėt atsiimti savo siūlymą, gerbiamasis Veselka? Bet šis įstatymas dar gali būti antradienį … nebūtinai šiandien, kaip ir sakė. Tai galime bendru sutarimu taikyti ypatingą skubą? Ačiū. Jeigu antradienį šį įstatymą pateiktume? Sutinkate. Taip. Komitetas… Jūs norėtumėte. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Vis tiek mes turime balsuoti, nes Statutas numato, kad ypatinga skuba taikoma, jeigu tam pritaria vienas ketvirtadalis visų Seimo narių. Jeigu salėje jų yra, ačiū Dievui. Jeigu jų nėra…

PIRMININKAS. 36, tikrai yra 36…

A.SALAMAKINAS. Tai vis tiek pasitikrinkime balsuodami, nes paskui Etikos ir procedūrų komisija vėl turės darbo.

PIRMININKAS. Gerai, sutinku, kad Etikos ir procedūrų komisija neturėtų darbo, tai prašau, kas už tai, kad taikytume ypatingą skubą šio įstatymui priimti? Paspauskite mygtukus. Reikia 36 balsų.

Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 1, 48, 52, 55, 57 straipsnių pakeitimo ir 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 46, 47, 50, 53, 54 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-634(2*) (svarstymas)

Kaip tik 36. Taigi antradienį šis įstatymas bus priimamas ypatingos skubos tvarka. Dabar pradedame svarstyti 5b darbotvarkės klausimą – Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 1, 42, 48, 52, 55, 59 straipsnių pakeitimo ir daugelio straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, projektas yra susijęs taip pat su Civilinio kodekso įsigaliojimo įstatymu. Komiteto išvada – Seimui pateikiamas pritarti po svarstymo patobulintas įstatymo projektas, visiškai suderintas su Teisės departamento išvadomis. Šiandien taip pat yra gauta, tiksliau, vakar, papildomos Teisės departamento dvi pastabos dėl šio įstatymo projekto. Aš norėčiau iš karto pasakyti, kad iki priėmimo antradienį mes pagal jas suredaguosime. Aš dabar protokolui tik noriu pasakyti, kaip bus suredaguota, t.y. komitetas pritars tų pastabų įvertinimui, t.y. 3 straipsnyje (tai 42 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas) 2 keičiamo punkto pabaigoje po žodžio “sąskaita”, po kablelio įrašoma “arba kitaip pasibaigus įkeitimo teisei”. Taip bus įvertinta pirmoji Teisės departamento pastaba. Čia yra toks siūlymas, ir komitetas tai suredaguos iki priėmimo. Taip pat keičiamame 52 straipsnyje, t.y. šio įstatymo projekto 7 straipsnis, iš 52 straipsnio pavadinimo, atsižvelgiant į Teisės departamento antrąją pastabą, yra išbraukiami žodžiai “areštuoto įstatymų nustatyta tvarka ar įkaito davėjo, kuriam pradėta bankroto restruktūrizavimo procedūra”. Šie žodžiai išbraukiami, pavadinimas lieka toks “Įkeisto turto pardavimo tvarka”. O 52 straipsnio 1 dalyje, pačioje pradžioje po žodžių “įkeistas turtas” yra išbraukiama “areštuotas Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka”, toliau kaip buvo pateikta. Daugiau pastabų nebuvo, jokių pasiūlymų nebuvo. Su Teisės departamento pastaba mes sutinkame ir projektą suderinę patobulinsime. Prašyčiau pritarti po svarstymo ir taip pat analogiškai, kaip ir ten, taikyti ypatingą skubą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu komiteto atstovą V.Matuzą.

V.MATUZAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Mūsų komiteto išvada būtų iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas. Šis sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu, atskirų komiteto narių nuomonių nebuvo.

PIRMININKAS. Ar patobulintam pritarta, ar patobulinti?

V.MATUZAS. (Kalba iš vietos, negirdėti)

PIRMININKAS. Supratau. Ačiū. Nėra norinčių dalyvauti diskusijose, nėra norinčių kalbėti. Ar po svarstymo pagrindinio komiteto pateiktam projektui bendru sutarimu galėtume pritarti? Galima? Taigi po svarstymo pritarta. Dabar dėl ypatingos skubos yra ta pati procedūra, ar galėtume pritarti? (Balsai salėje) Pritarti nebalsuojant, taip? Ačiū. Ypatinga skuba, nes ir tas įstatymas buvo, ir šiam 36 pritaria. Baigiame svarstyti. Tiesiog norėčiau pasitarti, ar darome trumpą pertraukėlę, nes truputį vėluojame. (Balsai salėje) Iki diskusijų, ir tada darom pertrauką.

Notariato įstatymo 20, 26, 27, 31, 45, 46, 47, 48, 51 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-649(2*) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 6 klausimą – Notariato įstatymo 20, 26, 27, 31, 45, 46, 47, 48, 51 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-679(2). Pranešėjas – R.Šukys. Svarstymo stadija.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šiam projektui, kuris yra teikiamas, pritarta po svarstymo. Teisės departamentas pastabų nepareiškė ir jokių pasiūlymų negauta. Projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus, be to, jis naujai suredaguotas atsižvelgiant į Civilinio kodekso reikalavimus. Siūlyčiau pritarti komiteto išvadai ir įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū jums. Daugiau nėra komitetų. Diskusijose dalyvauti niekas nepareiškė noro. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta. Dabar nežinau, ar mūsų yra 36, dėl ypatingos skubos tvarkos. Yra? (Balsai salėje) Ar galėtume bendru sutarimu, nes mūsų salėje yra daugiau nei 36, pritarti ypatingos skubos tvarkai? (Balsai salėje) Ačiū. Ypatinga skuba. Iki antradienio suredaguoja pagrindinis komitetas. Tuo svarstymą baigiame.

Seimo kontrolierių įstatymo 2, 4, 6, 11, 12, 14, 22, 24 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-748. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2, 5, 15, 16, 18, 40, 46 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-749. Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-750 (pateikimas)

Darbotvarkės 7a klausimas – Seimo kontrolierių įstatymo 2, 4, 6, 11, 12, 14, 22, 24 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-748. Pateikėjas – teisingumo ministras G.Bartkus. Pateikimo stadija. Prašom. Repliką A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš prašyčiau, kad ministras pateiktų visą šį bloką, nes jie yra vienas su kitu susiję.

PIRMININKAS. Iki 7c. Aš tiktai noriu, kad būtų įrašyta į protokolą – Administracinių bylų teisenos įstatymo 2, 5, 15, 16, 18, 40, 46 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.

G.BARTKUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnį, kuriuo Vyriausybei buvo pavesta pateikti Seimui Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, parengė atitinkamą Seimo kontrolierių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, taip pat su tuo susijusių Administracinių bylų teisenos įstatymo 2, 5, 15, 16, 18, 40, 46 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą bei Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiais įstatymų projektais siūloma suderinti terminologiją, vartojamą minėtuose įstatymuose, kaip antai: vietoj žodžio “savivalda” įrašyti “savivaldybė”, vietoj žodžio “darbuotojas” įrašyti “valstybės tarnautojas”, vietoj žodžio “padėjėjas” įrašyti žodį “patarėjas” ir panašiai.

Analogiški pakeitimai yra daromi Administracinių bylų teisenos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, kuriame numatoma išplėsti grupę bylų, kurios būtų nagrinėjamos vienvaldiškai teisėjų, o ne trijų teisėjų vienu metu. Taip pat derinama, kaip jau anksčiau minėjau, ir kita terminija. Paskutinį įstatymą, tai yra Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymą, taip pat siūloma pataisyti ir jį suderinti su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, jog Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus tik dėl savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis numato, kad tiria skundus dėl savivaldybės tarnautojų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Kadangi Konstitucija numato Seimo kontrolieriams tirti tiktai pareigūnų piktnaudžiavimą, todėl ir siūloma pakeisti ir pataisyti Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, nes mūsų įstatymuose išskiriamos tiek tarnautojo, tiek pareigūno sąvokos. Šiuo atveju atkreipiu dėmesį į tai, kad pakeitus šį įstatymą Seimo kontrolieriai tirtų, pavyzdžiui, merų, merų pavaduotojų, departamentų direktorių, kitaip sakant, tų asmenų, kurie turi tam tikrus įgaliojimus, piktnaudžiavimo arba biurokratizmo atvejus. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Aš norėčiau ministro klausti dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Senajame projekte nebuvo priskirta teismo kompetencijai Seimo narių, Ministro Pirmininko… teismo antstolio veiksmai. Šiuo metu jūs tais kosmetiniais pakeitimais visa tai išbraukėte, šitų visų trijų: Seimo narių, Ministro Pirmininko… Kas čia yra, kodėl jūs dabar keičiate šį įstatymą? Kodėl visuose kituose yra kosmetiniai pataisymai, o šiam straipsniui jūs darote esminius pakeitimus?

G.BARTKUS. Šis siūlymas yra atėjęs iš administracinių bylų nagrinėjimo praktikos ir būtent dėl to siūloma pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį. Atkreipiu dėmesį, kad Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės priimtų teisės aktų teisėtumo, taip pat skundų dėl Konstitucinio Teismo aktų ir kitų atitinkamų… teisėtumo sprendimo. Nėra Ministro Pirmininko. Visų pirma tai aiškinama tuo, kad Ministras Pirmininkas negali nustatyti naujų teisės normų, teisės aktų. Šiuo atveju jis gali tik priimti tam tikrus potvarkius, kuriuos lemia Konstitucija, todėl administracinių teismų kompetencijai nagrinėti šiuos klausimus mes siūlome nepriskirti. Taip pat ir dėl Seimo narių, kurie nepriima kokių nors teisės aktų ar kitų dalykų. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Dėkui. Norėjau jūsų paklausti dėl Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio, 4 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo. Sakoma, kad reikia išbraukti žodį “procesiniai” ir įrašyti žodį “veiksmų”. Šios jūsų pataisos galutinis rezultatas toks, kad nuo šiol mūsų ombudsmenai negalės tirti tardytojų, kvotėjų procesinių veiksmų, nors iki šiol tas jiems buvo leidžiama. Mes puikiai žinome, kad dažnai tais procesiniais veiksmais (ir spauda dažnai apie tai rašo) yra pažeidžiamos tam tikros žmogaus teisės, jų laisvės, ir ne visai gerai elgiamasi.

Kita vertus, žinome, kad mūsų ombudsmeno tarnyba Europos Taryboje yra vertinama gana palankiai, kaip atliekanti reikalingus darbus. Tai koks jūsų tikslas yra nušalinti juos nuo tų žmonių skundų, kai tikrai su jais negerai elgiamasi? Ačiū.

G.BARTKUS. Ačiū už klausimą. Čia reikėtų paminėti štai ką. Pagal dabar galiojantį įstatymą Seimo ombudsmenai negali (pagal dabar esančią formuluotę) tirti kvotėjų sprendimų, procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Vienodinant terminologiją, nes prokurorai ir kvotėjai gali priimti ne tik sprendimus, bet ir kai kuriuos veiksmus įpareigoti atlikti, siūloma įrašyti žodžius “veiksmų ir”, o toliau pagal tekstą – “sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo”. Taigi dabartinis įstatymas nenumato galimybių Seimo kontrolieriams tikrinti kvotėjų, tardytojų ir prokurorų sprendimų, taip pat ir veiksmų. Bet tam, kad būtų sutvarkyta terminologija, siūlome papildyti “ir veiksmų”.

Kodėl to negali daryti Seimo kontrolieriai? Seimo kontrolierių uždavinys pirmiausia yra kovoti prieš biurokratizmą ir netinkamus valdininkus, kurie neatlieka savo pareigų. Klausimai dėl prokuroro, tardytojų, kvotėjų procesinių veiksmų ar sprendimų atlikimo, kaip juos skųsti, yra numatomi Baudžiamojo proceso kodekse arba kituose įstatymuose. Ten išlieka žmogaus teisė tokį procesinį veiksmą skųsti arba prokurorui, jeigu skundžia tardytojo veiksmą, arba teisėjui, jeigu yra tam tikros galimybės ir t.t. Ombudsmenų pareiga yra nagrinėti tiktai ginčus, tik tuos skundus, kurie yra susiję su valdžios ir valdymo… su pareigūnų piktnaudžiavimu pareigomis arba biurokratizmu. Jeigu leisime jiems skųsti tardytojų, prokurorų ir kvotėjų ir procesinius veiksmus, be abejo, tai galės būti traktuojama kaip kišimasis į patį procesą, į bylos tyrimą. Tai nėra susiję su piktnaudžiavimu ir biurokratizmu.

PIRMININKAS. Į visus klausimus jūs atsakėte. Ačiū. Dabar prieš balsavimą norėtų kalbėti Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tiems kosmetiniams pataisymams, kuriuos siūlo ministras, galima pritarti. Bet tie du straipsniai, pirmiausia tai, apie ką kalbėjo kolega A.Gricius, ir mano pastaba dėl administracinių teismų kompetencijos, man kelia dideles abejones.

Pavyzdžiui, išbraukiame žodžius “Seimo nariai”. Vadinasi, į mane kreipiasi pilietis su skundu, aš, jo manymu, neteisingai išsprendžiau šį skundą, jis mane paduoda į teismą, o administracinis teismas mane kviečia į teismą, kodėl aš to piliečio skundą jo atžvilgiu, kaip jam atrodo, nepalankiai išsprendžiau. Aš nesuprantu, kodėl išbraukiami Seimo nariai ir Ministras Pirmininkas. Ar nepaverčiame mes administracinių teismų valstybe valstybėje? Todėl siūlau nepritarti šiam projektui ir gražinti jį tobulinti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto siūlyčiau po pateikimo projektams pritarti. Vėliau jie bus svarstomi komitetuose, o tas pastabas, kurias išsakė ir kolega A.Gricius, ir kolega A.Salamakinas, bus galima įvertinti. Iš karto norėčiau pasakyti, kad pritariu ministro pozicijai dėl procesinių sprendimų ir veiksmų, kad tai yra iš esmės susiję, ir tos pačios sąvokos. Negali būti veiksmo be atitinkamo procesinio sprendimo, o procesinis veiksmas yra tik tada, jeigu jis atitinka įstatymus. Priešingu atveju jis nebus traktuojamas kaip procesinis ir apskundus bus panaikintas tam tikras rezultatas, ir atitinkamai bus pasielgta su pareigūnu.

Dėl teiginio, kad Seimo narys išbraukiamas ir administracinis teismas jį galės kviesti ir nagrinėti, tai noriu pasakyti, kad tai yra natūralu, nes Seimo narys jokių sprendimų ne pagal kompetenciją negali priimti. Jeigu jis iš tikrųjų priims kokius nors sprendimus ar neteisėtai pasielgs, tai, atsiprašau, prieš įstatymą ir prieš teismą, matyt, visi piliečiai yra lygūs. Šiuo atveju administracinis teismas kad ir Seimo narį… kažkokį neteisėtą sprendimą, jeigu toks sprendimas surašomas, pavyzdžiui, Seimo nario blanke, nors neatitinka jokių įstatymų, teismas gali nagrinėti ir jį pripažinti neteisėtu ir naikintinu. Čia nieko blogo nėra ir nieko blogo nematau. Seimo nariai, naudodamiesi teisininkų, padėjėjų ir Teisės departamento pagalba, turi savo kompetenciją, sprendžiamas problemas bei klausimus labai aiškiai suvokti, kad neatsitiktų taip, kad būtų kažkokių neteisėtų sprendimų, nes tik sprendimus gali nagrinėti teismas. Jeigu nebus sprendimų, nebus ir jokių nagrinėjimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Išgirdome dvi nuomones. Reikėtų balsuoti. Prieš tai prašom registruotis.Vyksta registracija. Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume šiam įstatymo projektui ir pradėtume svarstymo procedūrą, prašom balsuoti. Už – 26, prieš – 3, susilaikė 3. Įstatymų projektams, kuriuos pateikė, t.y. Seimo kontrolierių įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo projektams, pritarta po pateikimo. Prašom. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš norėjau replikuoti dėl komiteto pirmininko pono R.Šukio pastabos. Pagal jo logiką turime išbraukti visus: ir Prezidentą, ir teisėjus, ir kvotėjus, ir visus kitus. Manau, iš tiesų Seimo nariai mažiausiai daro pažeidimų, lyginant su kvotėjais ir visais kitais. Tada, pone pirmininke, išbraukime visus ir tegul būna, kaip sakiau, valstybė valstybėje, o administracinis teismas visiems duos per galvą.

PIRMININKAS. Taip pat repliką nori pasakyti Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Kadangi buvau paminėtas noriu pasakyti, kad, manau, komitetas turės galimybę apsvarstyti tikslingumą išbraukti ir kitus pareigūnus, jeigu yra tokia grėsmė arba poreikis, kad administracinis teismas spręstų dėl jų. Jeigu tokia galimybė Konstitucijoje yra įtvirtinta, nematau nieko blogo. Komitetai apsvarstys ir išspręs. Aš, naudodamasis galimybe, iš karto norėjau pasiūlyti dėl skiriamų komitetų, kad dėl Seimo kontrolierių įstatymo papildomu būtų numatytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo turėtų būti sukeičiama vietomis: pagrindinis turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o kiti, tarp jų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, turėtų būti papildomi. Tai tiek norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Dėkui. (Balsas salėje) Kurį įstatymą? Seimo kontrolierių yra, tik administracinių nėra. Aš dabar perskaitysiu, kokie yra siūlomi komitetai. Dėl Seimo kontrolierių pagrindinis siūlomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Žmogaus teisių komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar sutiktumėte su tokiais siūlymais? R.Šukys.

R.ŠUKYS. Šiaip jau Seimo kontrolierių įstatymas, aš noriu priminti, priklauso Žmogaus teisių komiteto įtakos sferai ir reikia keisti. Aš nepažiūrėjau, nes čia svetimas komitetas.

PIRMININKAS. Vadinasi, yra pasiūlymas padaryti pagrindiniu komitetu – Žmogaus teisių komitetą, o papildomais – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Sutinkate su tokiu siūlymu? Gerai. Jeigu sutinkate, tai bendru sutarimu. Ir šio mėnesio 28 d. būtų preliminari svarstymo diena. Ačiū.

Dabar dėl Administracinių bylų. Pagrindinis –Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Žmogaus teisių komitetai. Ar nėra prieštaravimų? K.Rimšelis sutinka? Dėkui. Galima bendru sutarimu? Dėkui. Būtų 28 diena. Visi sutinkate.

Dabar Vietos savivaldos. Vietos savivaldos pagrindiniu komitetu yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomas?

R.ŠUKYS. Kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitetas prisidės prie visų projektų, jie yra susiję, prašytume skirti papildomu.

PIRMININKAS. Ir papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar sutinkate pritarti šiam siūlymui? Ačiū. 28 diena. Baigiame svarstyti klausimą.

Seimo nutarimo "Dėl genocido aukų pagerbimo ryšium su artėjančiomis Lietuvos žydų genocido 60-osiomis metinėmis" projektas Nr.IXP-708 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Aštuntas klausimas – Seimo nutarimo “Dėl genocido aukų pagerbimo ryšium su artėjančiomis Lietuvos žydų genocido 60-osiomis metinėmis” projektas Nr.IXP-708. Pranešėjas – Seimo narys A.Salamakinas. Pateikimo stadija. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Taupydamas laiką aš labai trumpai. Turbūt kiekvienas žino, kad rugsėjo 23 d. bus labai skaudi istorinė data, sueis 60 metų, kai Lietuvą okupavo naciai ir prasidėjo masinis žydų genocidas. Todėl Žmogaus teisių komitetas norėdamas, kad šis minėjimas būtų koordinuojamas, siūlo sudaryti Seimo komisiją, kad būtų koordinuojami šios datos renginiai. Šiam nutarimui pritarė Seimo valdyba ir Žmogaus teisių komitetas. Jums pateiktos pavardės. Komisijos pirmininku siūlomas Žmogaus teisių komiteto pirmininkas kolega G.Dalinkevičius. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių jūsų paklausti. Yra. Jūsų nori paklausti A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Birželio 14 d. sukanka 60 metų ir nuo visų Lietuvos gyventojų, visų tautybių gyventojų tremčių pradžios, ne tik nuo žydų tremčių prasidėjusio laikotarpio. Kodėl Žmogaus teisių komitetas kreipia dėmesį tik į vieną, o į kitą nekreipia tokio dėmesio.

PIRMININKAS. Bus minėjimas, noriu pasakyti. Kitą ketvirtadienį iškilmingas posėdis.

A.SALAMAKINAS. Seimo Pirmininkas už mane atsakė. Mes tikrai žinojome, kad tai bus daroma. Gal nereikėtų dubliuoti ar ką nors teikti iš naujo.

PIRMININKAS. Gerai. Daugiau klausimų nėra. Ačiū. Ar po pateikimo galėtume pritarti šiam nutarimui bendru sutarimu? Dėkui. Bendru sutarimu. Aš norėčiau pasiūlyti ir gavau prašymą ypatingos skubos tvarka šį nutarimą priimti, nes komisija jau turėtų kuo greičiau pradėti dirbti. Salėje yra daugiau kaip 36 Seimo nariai. Ar bendru sutarimu galėtume sutarti? Taigi ypatingos skubos tvarka. Priėmimas. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Dar ateina keletas. Kas už tai, kad būtų priimtas. Norinčių kalbėti dėl motyvų, ar yra? Nėra. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą “Dėl genocido aukų pagerbimo ryšium su artėjančiomis Lietuvos žydų genocido 60-osiomis metinėmis” projektą. Prašau balsuoti.

Už – 31, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Įstatymo "Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais arba gyvenančiais Lietuvos Respublikoje" pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-697 (pateikimas)

Svarstome 9 darbotvarkės klausimą. Ar yra kas pristatys klausimą, norėčiau žinoti? O iš Vidaus reikalų ministerijos? Svarstome dešimtą darbotvarkės klausimą, devintą praleidžiam. Įstatymo “Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais arba gyvenančiais Lietuvos Respublikoje” pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-697. Pranešėjas – viceministras G.Vilkelis. Pateikimo stadija. Prašom.

G.VILKELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais arba gyvenančiais Lietuvos Respublikoje” pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Šio projekto tikslas yra panaikinti asmens nuolatinės gyvenamosios vietos ir gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatyme “Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais arba gyvenančiais Lietuvos Respublikoje”, taip pat nustatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, prieštaravimus.

Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais arba gyvenančiais Lietuvos Respublikoje”, nustato reikalavimus asmeniui, kurie laikomi nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą, Seimo rinkimų įstatymą, Prezidento rinkimų įstatymą, Pilietybės įstatymą, taip pat įstatymą dėl Užsieniečių teisinės padėties ir įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”. Šiame įstatyme yra nustatyti kriterijai, pagal kuriuos Lietuvos Respublikos piliečiai laikomi nuolat gyvenančiais arba gyvenančiais Lietuvoje, taip pat kriterijai, pagal kuriuos užsieniečiai laikomi nuolat gyvenančiais Lietuvoje. Šie kriterijai yra taip pat įrašyti naujojo Civilinio kodekso 2 knygos 1 dalies 4 skirsnyje, kur išvardyti fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos ir gyvenamosios vietos požymiai, taip pat apibrėžime gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, todėl, taikant anksčiau minėtus įstatymus, taip pat tų įstatymų reikalavimus, prireikus gali būti vadovaujamasi Civilinio kodekso normomis. Atsižvelgiant į tai, siūlome pripažinti netekusiu galios įstatymo “Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais arba gyvenančiais Lietuvos Respublikoje” įstatymą ir siūlome, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo tada, kai įsigalios Civilinis kodeksas. Ačiū. Prašom pritarti.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys komiteto pirmininkas R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Tiesą pasakius, aš turiu labai didelę abejonę dėl tokio įstatymo pripažinimo negaliojančiu pagrįstumo. Aš tik noriu paklausti, ar jūs nematote skirtumo, kad šis įstatymas, kurį jūs siūlytumėte Vyriausybei pripažinti netekusiu galios, reguliuoja iš esmės viešuosius santykius, tai yra santykius su valstybės institucijomis įgyvendinant tam tikras politines teises, balsavimo teises, būti renkamam teisę ir t.t., ir pripažinimo subjektiškumo tam tikrų teisių prasme, tai nuosavybės teisių atkūrimo, o tai irgi nėra civiliniai teisiniai santykiai. O Civilinis kodeksas, kuris iki šiol reguliavo ir dabar reguliuoja, kas yra laikoma nuolatine gyvenamąja vieta ir panašiai, šiek tiek visai kita linkme arba kitais tikslais skirtingi teisės aktai reguliuoja. Aš nelabai įsivaizduoju, kad Civilinis kodeksas galėtų nustatyti asmens apibrėžtumą jo santykyje su valstybe, tai yra nuolatinio gyvenimo valstybėje klausimą spręstų aspektais, susijusiais su rinkimais, su tam tikromis konstitucinėmis teisėmis. Panaikinus šį įstatymą, aš manau, gali atsirasti labai daug neaiškumų įgyvendinant šiuo atveju kitus įstatymus: Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų įstatymus, Nuosavybės teisių atkūrimo ir kitus, kur yra sąvoka “nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje”. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti šitą nuogąstavimą, ar tikrai buvo atsižvelgta?

G.VILKELIS. Teikiant šį įstatymo projektą Vyriausybės posėdyje mes buvome gavę Teisingumo ministerijos išvadą, kuri pritarė šiam įstatymo projektui, pritarė Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir, kiek man teko susipažinti, Seimo Teisės departamentas taip pat esminių pastabų dėl to nepareiškė, išskyrus juridinę techniką.

Dėl tų konkrečių įstatymų, dėl kurių jūs paklausėte, aš tiesiog taupydamas laiką nekomentavau to, kas yra aiškinamojo rašto 2 dalyje parašyta. Konkrečiai, pavyzdžiui, Seimo rinkimų įstatyme nustatyta rinkimų teisė taip pat nesiejama su asmens gyvenamąja vieta, šiuo atveju turbūt svarbi yra tik Lietuvos Respublikos pilietybė. Tie argumentai yra gana detaliai, aš manau, aiškinamajame rašte išdėstyti ir papildomo paaiškinimo neturiu.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi mes baigėme pateikimo stadiją ir reikia apsispręsti dėl balsavimo. Ačiū pranešėjui. Ar dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Atrodo, nėra. Yra. Seimo narys R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, nežiūrint to, kad aš nuogąstavimą išsakiau, aš siūlyčiau pritarti po pateikimo, o paskui komitetuose svarstant šią problemą reikės tikrai rimtai išnagrinėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti projektui ir pradėti svarstymo procedūrą? Ačiū. Pritarta projektui bendru sutarimu po pateikimo.

Dabar kitas darbotvarkės klausimas yra diskusija. Aš siūlyčiau padaryti 5 minučių pertrauką iki pusės… (Balsai salėje) Prašom? Negirdžiu. Komitetai, teisingai. Dar dėl komitetų. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir preliminari svarstymo diena – birželio 19 d. Tinka? Yra siūlomas Žmogaus teisių komitetas papildomu. (Balsai salėje) Kas? Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Žmogaus teisių ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai papildomi. Sutinkate? Birželio 19 d. per anksti? Kokią kitą dieną kas gali pasiūlyti? Birželio 29 d. Tai 28 dieną galime numatyti preliminariai. Ar sutariame dėl papildomų ir dėl 28 d.? Ačiū. Reikia parengti salę dabar diskusijai, todėl 10 minučių pertrauka. Renkamės į salę 12 val. 35 minutės.

Ir dar noriu prieš tai paskelbti informaciją, kurią prašo pateikti Seimo narys V.Rinkevičius, kad 13 val. II rūmų 335 kabinete įvyks Tarpparlamentinių ryšių su Slovakijos Respublika grupės susirinkimas. Darbotvarkėje – grupės pirmininko ir pavaduotojo rinkimai. Prašom dalyvauti.

Pertrauka

Diskusija. Lietuvos mokslo, studijų ir technologijų plėtra

PIRMININKAS. 11 darbotvarkės klausimas – Diskusija tema “Lietuvos mokslo, studijų ir technologijų plėtra”. Šios diskusijos paprašė Seimo nariai. Pagal Statuto 92 straipsnį tokia diskusija, jų prašymu, įtraukta į darbotvarkę. Gal tik supažindinsiu, kad diskusijai skiriama ne daugiau kaip 30 minučių, jeigu Seimas nenuspręs šios diskusijos pratęsti. Po svarstymo Seimas gali pavesti tą problemą išnagrinėti kuriam nors komitetui ar komisijai. Vieno posėdžio metu gali būti surengta tik viena tokia diskusija. Tai tiek reikia žinoti prieš pradedant diskusiją.

Diskusijoje yra užsirašę kalbėti 7 Seimo nariai ir kiti pranešėjai, todėl kviečiu pradėti diskusiją Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką profesorių R.Pavilionį. Prašom. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš siūlyčiau prieš diskusiją užsiregistruoti, mes matytume, kam iš Seimo narių iš tikrųjų yra aktuali Lietuvos mokslo ir studijų raida.

PIRMININKAS. Iš tiesų ant pirštų galima suskaičiuoti. Gerai. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 25 Seimo nariai. Pradedame diskusiją. Žodį suteikiu profesoriui R.Pavilioniui. Prašom.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šios diskusijos, kurią inicijavo mūsų komitetas, tikslas yra trejopas. Pirma, informuoti gerbiamąjį Seimą apie padėtį, susiklosčiusią šalies mokslo ir studijų sistemoje per pastaruosius 11 metų, kai šalis iš esmės neturėjo aiškesnės mokslo ir studijų strategijos; antra, pristatyti Seimui parengtus ir toliau rengiamus svarbiausius mokslo ir studijų sistemos reformos projektus, turinčius užtikrinti kuo efektyvesnį šalies mokslo potencialo panaudojimą šalies ir jos visuomenės poreikiams tenkinti – Lietuvos ūkiui, kultūrai, mokslui ir švietimui plėtoti, mūsų valstybės konkurencingumui tarptautinėse rinkose stiprinti, garantuoti kuo efektyvesnį, kuo racionalesnį valstybės lėšų panaudojimą; trečia, parengti Seimą būtinų šiai strategijai įgyvendinti teisės aktų priėmimui. Šios dienos diskusijoje dėl laiko stokos apsiribosime iš esmės dviem itin aktualiais klausimais, dviem labai aktualiomis temomis, kuriomis artimiausiu metu turėtų būti priimti svarbūs Seimo ir Vyriausybės sprendimai.

Pirma tokia tema yra institucinė mokslo reforma, antra – nauja studijų finansavimo ir kreditavimo tvarka. Pastarąjį projektą, kurį artimiausiu metu teiksime Seimui kaip naują Aukštojo mokslo įstatymo pataisų paketą, parengė Seimo valdybos nutarimu sudaryta 18 mokslininkų grupė, atstovavusi Lietuvos mokslo tarybai, Lietuvos mokslų akademijai, Lietuvos universitetų rektorių konferencijai. Rengiant šį Aukštojo mokslo įstatymo pataisų projektą dalyvavo ir Lietuvos studentų sąjungos, Švietimo ir mokslo, Finansų ministerijos, Lietuvos bankų asociacijos, taip pat Seimo Teisės departamento atstovai. Kitos – ne mažiau svarbios šios diskusijos temos. Šias temas, susijusias su mokslo ir technologijų plėtra, ketiname kur kas plačiau aptarti, ko gero, jau rudens sesijoje. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu Lietuvos mokslo tarybos pirmininką profesorių K.Makariūną.

K.MAKARIŪNAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šio posėdžio dalyviai, man skirtas kelias minutes pirmiausia norėčiau skirti trumpai išdėstyti, kodėl Lietuvos akademinė bendruomenė reikalauja didesnio dėmesio mokslui ir aukšto lygio švietimui tikėdamasi, kad išsamesnis mokslo klausimų svarstymas galės būti kokiame kitame posėdyje vėliau.

Lotyniškas žodis “scientia”, iš kurio kilo mokslo pavadinimas daugelio dabartinių Vakarų pasaulio tautų kalbose, reiškia žinojimą, išmanymą. Šiandien Europos Sąjunga, siekdama išsilaikyti konkurencinėje kovoje su kitais išsivysčiusiais pasaulio regionais, atkreipė dėmesį į būtinumą didinti mokslui ir juo pagrįstai bandomajai plėtrai naudojamo bendrojo vidinio produkto dalį bent iki šalių konkurencijų lygio ir ėmėsi kurti bendrą Europos tyrimų erdvę. Savo ruožtu JAV centrinė žvalgybos valdyba pasaulio raidos analitinėje apžvalgoje prognozuoja, kad dabar spartėjančios globalizacijos ir naujų informacijos technologijų suteikiamų galimybių sąlygomis išsilaikys tik tos šalys ir tautos, kur bus aukšto lygio švietimas ir gera mokslo infrastruktūra. Taigi dėmesys šiems dalykams, žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, yra valstybės ir tautos išlikimo garantas.

Keletas žodžių dėl dabar vykdomos prieštaringai vertinamos mokslo institucijų reformos. Lietuvos mokslo taryba yra pareiškusi savo nuomonę, kad reforma reikalinga, bet ji vykdoma ne visai taip, kaip reikia. Be kita ko, siūlymus dėl reformos Lietuvos mokslo taryba prieš pusantrų metų yra pateikusi Seimui jo pavedimu parengtose Lietuvos mokslo ir studijų plėtotės strateginiuose nuostatose, dabartinės Mokslo ir technologijų baltosios knygos savotiškame pirmtake, kurio Seimas taip ir nesvarstė.

Dabartinė sistema vienodu statusu jungia labai skirtingas institucijas. Per nepriklausomybės dešimtmetį jose įvyko didelių pokyčių, kai kur ir labai teigiama linkme. Tačiau reforma reikalinga jau vien todėl, kad mokslo institucijoje turi baigtis besitęsiantis netikrumas dėl ateities. Bet, akademinės visuomenės nuomone, principai ir kriterijai, kuriais bandoma surūšiuoti mokslo institutus pagal stiprius ir silpnus (…) veikos sritis, yra nepakankami. Lietuvos mokslo taryba pabandė koreguoti reformos ideologiją atsižvelgiant į tai, ar instituto veikla atitinka vieną ar kitą nacionalinio mokslo tikslą, ir pasiūlė tą tikslą formuluoti. Apskritai reikia turėti omenyje, kad mokslas ir akademinė bendruomenė, mokslininkai nėra tokia veiklos sritis ir visuomenės grupė, kurią deklaruodama pilietinė visuomenė gali būti efektyviai valdoma komandiniais ir administraciniais metodais. Jeigu kalbėsime apie mokslo vaidmenį ir vietos valstybėje supratimą, mūsų šalyje apskritai yra daug nesusikalbėjimo. Manyčiau, šalis dėl to patiria didelių nuostolių.

Baigdamas savo pasisakymą, apie keletą problemų ir siūlymų, susijusių su Seimu, kad Seimas galėtų ką nors padaryti.

Pirma. Valstybės valdymo institucijos, priimdamos šaliai svarbius sprendimus, turi daugiau remtis savo mokslininkų ekspertizėmis ir nuomone, pasitelkdamos juos iš įvairių mokslo institucijų, kad būtų ne vieno nuomonė, jeigu pasitelktas koks mokslininkas. Antra. Mokslui, kaip retai kuriai kitai sričiai, ypač svarbus valstybės paramos jam stabilumas. Trečia. Reikalingi įstatymai, skatinantys verslo dalyvavimą moksle ir mokslu pagrįsta verslą. Jeigu mūsų verslas dalyvautų tiek, kiek Vakarų šalyse, daugelis mokslo finansavimo problemų būtų išspręsta pagal Lietuvos mokslininkų galimybes.

Ir paskutinis dalykas – dėl protų nutekėjimo problemos. Pasakysiu siūlymą, kurį įgyvendinti gali tik Seimas. Daugelis žmonių pasilieka ilgesniam laikui, gauna kitos šalies pilietybę, jie, sakysim, likę Amerikoje, praranda Lietuvos pilietybę. Siūlymas, prašymas, kad ilgesniam laikui išvykusiems iš Lietuvos ir kitur išsimokslinusiems protams, gavusiems kitos šalies pilietybę, turėtų būti išsaugota ir Lietuvos pilietybė. Tai būtų paskata jiems palaikyti ryšius su tėvyne ir kada nors grįžti ir teikti tėvynei naudą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju profesoriui. Kviečiu Vyriausybės sudarytos ekspertų grupės vadovą profesorių V.Daujotį.

V.DAUJOTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininke! Aš labai trumpai apibrėšiu dabar vykdomos Mokslo ir studijų sistemos struktūrinės reformos tikslus, principus ir kas padaryta. Visų pirma norėčiau labai pabrėžti tai, kad šios struktūrinės reformos tikslas yra jokiu būdu nenaikinti institutų, kas dažnai nuskamba spaudoje ir kitur, bet padėti jiems susirasti tinkamiausias jų veiklai nišas, kuriose maksimaliai atsiskleistų jų instituto mokslinis potencialas ir būtų maksimali praktinė nauda Lietuvai. Metodai tokiam tikslui pasiekti yra gana aiškūs: institutų valdymo struktūros optimizavimas ir jų mokslinės veiklos finansavimo mechanizmas, mechanizmo optimizavimas ir tinkamas parengimas šiai jo veiklai. Tas finansavimo mechanizmas turi skatinti mokslinės veiklos efektyvumą ir skatinti atsigręžti į Lietuvos poreikius.

Dabar apie tuos du principus. Valdymo struktūra. Dabar ji yra numatyta trijų tipų: tai valstybinis mokslo institutas, universiteto mokslo institutas ir mokslo įstaiga. Gal dabar aš detaliau nesustosiu prie to, kokias galimybes teikia vienas ar kitas statusas, viena ar kita valdymo struktūra, bet tik paminėsiu mokslo įstaigos statusą. Pavyzdžiui, šis statusas leidžia į instituto valdymo struktūrą įtraukti socialinius partnerius, kas ligi šiol nebuvo labai smarkiai išplėtota, kurie būtų tiesiogiai suinteresuoti instituto veiklos rezultatais – ir švietimo, ir ūkinės veiklos. Įtraukti socialinius partnerius turėtų būti privalu ir kitiems institutams, kurių statusas skirtingas, bet šiuo klausimu dar reikalingi tam tikri Vyriausybės nutarimai. Frazė, kad vienas ar kitas, sakykim, instituto statusas yra žemesnis ar aukštesnis, yra neteisinga. Visi tie statusai yra tolygūs. Jie tiesiog atlieka skirtingas funkcijas. Ta instituto lygybė išreiškiama per finansavimo mechanizmą, o už efektyvų darbą turėtų būti efektyviai atlyginama. Jeigu yra efektyvi instituto taikomoji veikla, jo negalima bausti už silpnesnę fundamentinę veiklą. Ir atvirkščiai – jei stipri fundamentinė veikla, gali būti silpnesnė taikomoji, tik paprasčiausiai turėtų būti kitokios jų paskirtys. Vykdydami šią struktūrinę reformą, mes ir stengiamės tai padaryti.

Ekspertų grupė dirbo remdamasi šiais principais ir Vyriausybei parengė siūlymus dėl institutų restruktūrizavimo. Kita grupė dabar rengia finansavimo mechanizmą. Kitas etapas (vykstant šiam etapui jokiu būdu negalima sustoti) turėtų būti visos Lietuvos mokslo ir studijų sistemos tinklo optimizavimas (idėjos buvo jau anksčiau iškeltos profesoriaus R.Pavilionio), bet dabar atlikom tokį, galima sakyti, įžanginį darbą. Kitas mūsų veiklos objektas, kurį mes, galima sakyti, nagrinėjome, buvo aukštosios mokyklos. Tikslas buvo studijų kokybė – kaip pagerinti studijų kokybę. Bet aukštųjų mokyklų sistema yra daug platesnė. Laikas buvo gana trumpas ir sustota, mūsų manymu, buvo ties tokiais įmanomais per tą trumpą laiką išspręsti klausimais. Tai aukštųjų mokyklų mokslinės veiklos įvertinimas ir palyginamas su institutų moksline veikla, gal kai kuriais atvejais numatant optimalius jų sujungimo variantus. Kitas klausimas buvo magistrantūros ir doktorantūros kokybė. Tai studijos, kurioms yra būtinas mokslinio darbo elementas, todėl tokios studijos turėtų būti organizuojamos tik tose aukštosiose mokyklose, kurios turi atitinkamą mokslo potencialą.

Kokie buvo šių klausimų rezultatai? Pateikti konkretūs siūlymai dėl susijungimo, dėl valdymo struktūros, dėl socialinių partnerių, kurie turėtų dalyvauti šioje veikloje. Kitas – dėl aukštųjų mokyklų. Buvo nustatyta, kad iš 96 aukštųjų mokyklų apie 38 fakultetų mokslinė veikla nėra visiškai pakankama, kad būtų galima juose vykdyti magistrantūrą ir doktorantūrą. Ir netgi penkiuose iš jų buvo iš karto pasiūlyta nutraukti magistrantūrą ir doktorantūrą. Likusiuose reikėtų atlikti detalesnį tyrimą, nes tie fakultetai turi nemažai studijų programų, mūsų fakulteto rodikliai buvo gana vidutiniai ir reikėjo detaliau ištirti, kurios magistrantūros yra silpnos, bet yra numatytos, kurias reikėtų detaliau išanalizuoti. Šios pataisos rezultatas, efektas būtų toks, kad studentai nebūtų (kabutėse, o gal ne kabutėse), luošinami magistrantūroje, nebūtų gaištamas laikas, jie galėtų per trumpesnį laiką įgyti profesinę kvalifikaciją, o atsilaisvinusios lėšos galėtų būti panaudotos materialinei bazei stiprinti, tam tikrai magistrantūrai, jeigu ji yra kitoje aukštojoje mokykloje, stiprinti, kad ji galėtų daugiau priimti magistrantų. Baigdamas noriu dar kartą pakartoti, kad kitas etapas turėtų būti mokslo ir studijų sistemos optimizavimas tiek tinklo požiūriu, išdėstymo ir galbūt aukštųjų mokyklų apjungimo, bet tai yra kitas etapas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimo valdybos sudarytos darbo grupės narį, Vilniaus universiteto prorektorių, profesorių S.Vengrį.

S.VENGRIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos. Aš, kaip minėtos darbo grupės narys, norėčiau pakalbėti apie tas Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, kurios susijusios su 8 straipsnio skirsniu, kuris vadinasi “Aukštojo mokslo finansavimas”. Pakalbėti tik apie tą aukštųjų mokyklų finansavimo dalį, kurią sudaro mokančiųjų už studijas valstybinėse aukštosiose mokyklose įmokos. Pirmiausia, ar yra teisinis pagrindas valstybinėse aukštosiose mokyklose mokėti už studijas. Paveiksle, tikiuosi, matote Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 2 ir 3 dalis, kur reikia atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirmas. Straipsnis nustato, kokiose mokyklose mokymas yra be išlygų nemokamas ir kokiose jis gali būti mokamas, t.y. 2, dalis būtent valstybinėse aukštosiose mokyklose tik daliai besimokančiųjų, gerai besimokančiųjų, laiduojamas nemokamas mokslas. Jeigu nemokamas mokslas būtų 100% garantuojamas arba laiduojamas, tai Konstitucijoje aukštosios mokyklos būtų prijungtos prie 2 šio straipsnio dalies. Dar vienas svarbus Konstitucijoje dalykas yra tas, čia matote, tai aukštojo mokslo prieinamumas ir to prieinamumo prioritetai yra tokie: visiems pagal sugebėjimus. Žodžiu, trumpos išvados iš to, ką jūs čia matote ir turbūt labai gerai žinote, yra tokios: valstybinėse aukštosiose mokyklose daliai studentų prisieina mokėti už studijas (taip yra ir dabar), o antra – valstybė laiduoja nemokamas studijas už gerą mokymąsi valstybinėje aukštojoje mokykloje, kaip matyti iš 3 dalies, bet, noriu pabrėžti, ne vidurinėje mokykloje. Dar viena svarbi pastaba. Aukštojo mokslo prieinamumą mažiausiai lemia du dalykai. Vienas – patekimas į aukštąją mokyklą. Čia akivaizdu, kad pagal sugebėjimus vertinant šį dalyką reikia atsižvelgti į būsimojo studento arba stojančio į aukštąją mokyklą sugebėjimus, kuriuos jis pademonstravo vidurinėje mokykloje. Ir antras labai svarbus dalykas, kalbant apie aukštojo mokslo prieinamumą, yra prieinamumas studijų metu. Jeigu studijų metu žmogus parodo geresnius sugebėjimus, jam teikiamas prioritetas, jam pasiekiamas aukštasis mokslas yra lengviau todėl, kad jis turėtų arba galėtų už studijas nemokėti.

Dabar paprašysiu parodyti antrąjį paveikslą, kuriame yra surašytos Aukštojo mokslo įstatymo 5 straipsnio nuostatos. Jūs matote, kad iš tikrųjų Aukštojo mokslo įstatymo 5 straipsnis remiasi minėto Konstitucijos straipsnio nuostata, t.y. aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems pagal sugebėjimus. Čia atsiranda problema, su kuria susidūrė darbo grupė. Pirmiausia Aukštojo mokslo įstatymo 8 skirsnyje terminas “gerai besimokantis” iš esmės yra pakeistas terminu “užimantis valstybės finansuojamą vietą”. Apie tai kalba 60 straipsnio 3 ir 6 dalys. Dar daugiau. Nemokamos, t.y. Aukštojo mokslo įstatymo 8 skirsnio straipsnio terminais tariant, “valstybės finansuojamos vietos” užimamos, pirma: pagal vidurinės mokyklos pažymius, 47 straipsnio 3 dalis, ir visam studijų laikotarpiui, tai yra jau minėto 60 straipsnio 1 dalis. Nebent studentas daugiau kaip pusę studijų laiko bus nepažangus. Pusę jis dar gali būti nepažangus, o jeigu daugiau, tai tada ir 8 skirsnis pradeda atsižvelgti į jo sugebėjimus studijuojant. Todėl darbo grupė mano, kad pataisa arba padėtis yra keistina.

Prieš reziumuodamas darbo grupės siūlymus, noriu atkreipti jūsų dėmesį į Europos Tarybos Aukštojo mokslo ir mokslo tyrimų komiteto dvi rekomendacijas (trečias paveikslėlis), kurios rekomenduoja narėms (Lietuva taip pat yra Europos Tarybos narė), koks turėtų būti įmokos už studijas dydis. Svarbiausia yra tai, kad pirma jis turi būti mažesnis už studijų kainą, antra, kad jis negali pakeisti valstybinio finansavimo, t.y. biudžetinio finansavimo. Antroji rekomendacija (ketvirtas paveikslas) yra parengta Lietuvos švietimo ir mokslo ministro 1995 ar 1994 m. prašymu, buvo Europos Tarybos ekspertų grupė, kuri važinėjo po Lietuvą, domėjosi šiais klausimais, ir čia yra tekstas rekomendacijos. Jūs matote tekstą ir dėl laiko stokos aš nenoriu prie jo sustoti, bet esmė yra ta – kokia turi būti studijų įmoka neturėtų būti aukštosios mokyklos reikalas, o turėtų būti valstybės, parlamento arba Vyriausybė turėtų nustatyti šį mokestį, taip pat kiti dalykai, kurie ten parašyti.

Kitame paveikslėlyje yra parašyta, kokia yra tikrovė. Tikrovė yra ta, kad dabar tie studentai, kurie moka studijų mokesčius, moka visą studijų kainą ir kitas dalykas, kad tą kainą nustato kiekviena aukštoji mokykla. Todėl darbo grupė mano, kad ši padėtis taip pat yra keistina.

Ir paskutiniame paveiksle yra reziumuojamas darbo grupės pasiūlymų tekstas, kurį jūs matote. Vienas iš svarbesnių dalykų yra tas, kad siūlomoje pataisoje akivaizdu, kad I semestras yra nemokamas visiems, t.y. neaišku, jeigu žmogus tik pagal sugebėjimus gali patekti, jeigu yra konkursas, tai sugebėjimai iš vidurinės mokyklos, jeigu nėra, tai užtenka vidurinės mokyklos atestato ir pradedama galvoti, ką su juo daryti dėl studijų įmokos, tik po to, kai pasirodo jo sugebėjimai. Tai yra ne iš karto, bet po pirmojo semestro rezultatų. Kitas dalykas, atsižvelgiant į Europos Tarybos rekomendacijas, studijų įmoka yra mažesnė negu visa studijų kaina ir tą kainą nustato parlamentas, t.y. įstatymas. Taip yra siūlomose pataisose.

Na, ir paskutinis dalykas yra tas, kad įstatyme arba siūlomoje pataisoje yra numatytos priemonės arba valstybės parama tiems žmonėms, kurie turėtų mokėti tą studijų įmoką, t.y. siūloma paremti juos suteikiant valstybės garantijas paskolai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu švietimo ir mokslo ministrą, Seimo narį, docentą A.Monkevičių.

A.MONKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos. Išties ši tema, kurią mes šiandien aptariame, yra ypač aktuali. Turbūt tiems, kurie čia pasiliko pasiklausyti ir pakalbėti, nereikia šito įrodinėti. Kodėl ši tema tikrai labai svarbi? Mūsų siekis – tiek įstatymų leidėjų, tiek vykdomosios valdžios, tiek pilietinių iniciatyvų, kurių kaskart vis daugėja, turbūt yra bendras – iš esmės pabandyti paspartinti šalies socialinę ekonominę pažangą. Turbūt dviračio išradinėti čia mums nereikia. Yra pakankamai sėkmės pavyzdžių, ir iš tikrųjų išanalizavę kiekvienos tokios sėkmingai ir sparčiai besivystančios šalies politikos strategiją mes pamatysime keletą elementų, tarp kurių būtinai bus mokslas, specialistų kompetencija, technologijos ir turbūt aiškūs inovacijų prioritetai. Tai yra būtent tai, apie ką mes visą laiką kalbame – investicijų į žmogaus gebėjimų plėtrą politika. Ir visada tokia strategija tampa labai galingu lokomotyvu, kuris iš tikrųjų visą visuomenę pakreipia kita linkme ir suteikia didžiulį pagreitį.

Ar turime tokią strategiją Lietuvoje? Deja, kol kas ne. Ilgalaikės kompleksinės strategijos, aprobuotos Seime, tikrai dar neturime. Bet yra pakankamai komponentų, apie kuriuos jau buvo kalbėta. Per šitą dešimtį metų, ypač pastaraisiais metais, tikrai padaryta nemažai. Buvo minėtos ir aukštojo mokslo, profesinio rengimo, profesinio specialistų rengimo baltosios knygos, mokslo ir technologijų knyga, kuri yra ypač reikšminga, be to, yra atskirų ūkio šakų strategijos. Ir yra reformos, kurios, sakyčiau, pastaruoju metu vykdomos gana kryptingai, ir visai nebedaug trūksta, kad mes žengtume dar vieną žingsnį ir turėtume ilgalaikį nacionalinį susitarimą būtent dėl tokios strateginės politikos. Šiaip reikėtų kalbėti gal labai trumpai, to laiko nedaug. Aš gal tik keletą akcentų čia susirinkusiems Seimo nariams apie tai, kokį mokslą mes turime Lietuvoje. Iš tikrųjų mes turime pakankamai stiprių daugelio mokslo sričių mokslininkų grupių ir turėtume iš ko pasirinkti kalbėdami apie prioritetus. Tuo labiau kad mūsų šituos apsisprendimus, pasirinkimus skatina ir NATO ekspertai, užsienio šalių ekspertai ir mūsų pačių ekspertizės.

Mes galėtume kalbėti apie labai pajėgius mūsų informatikus, apie biotechnologus, biochemikus, galėtume kalbėti apie lazerių specialistus, kurie sugeba valdyti apie 80% pasaulio lazerių gamybos rinkos. Galėtume kalbėti ir apie aukšto dažnio prietaisų gamybą, galėtume kalbėti apie žemės ūkio technologijas, kurios yra ypač aukšto lygio. Užtektų pasižiūrėti, ką mūsų mokslininkai daro Sodininkystės ir daržininkystės valstybiniame mokslo institute. Pamatytume stebėtinų dalykų, t.y. kaip šitos mokslo technologijos, kurios bazuojasi genetiniu lygmeniu, yra perkeliamos į laukus, į sodus, kur mes galime pamatyti pavyzdžius, kaip būtų galima, tarkim, iš hektaro žemės gauti 20 tūkst. Lt pajamų. Tai yra kelias, kaip tapti, tarkime, ir milijonieriais. Tuo labiau kad mes matome, kad ir Lenkijoje, ir kitose šalyse tai yra padaroma, ir daržininkystės, sodininkystės produkcijos neturi kvotų. Jeigu mes sugebėtume šitą sritį strategiškai pagloboti ir intensyvinti, mes ir žemės ūkio strategiją pakreiptume kita linkme.

Aš labai trumpai, kaip švietimo ir mokslo ministras, norėčiau apibūdinti ministerijos vaidmenį. Iš tikrųjų tas vaidmuo yra susijęs su bandymu inicijuoti štai šitas strategijas, kryptingai telkiant kitų žinybų visuomenines iniciatyvas į mokslo ir technologijų plėtotės strategiją. Kai kuriuos darbus esame padarę. Jūs turbūt žinote, kad Vyriausybėje yra patvirtinta informacinės visuomenės plėtotės koncepcija. Ji yra pavirtusi strateginiu planu, ir dabar yra rengiamas detalusis planas. Intensyviai dirbama prie Prezidento esančioje Žinių visuomenės taryboje, yra naujų labai gražių pilietinių iniciatyvų, kurias Švietimo ir mokslo ministerija palaiko ir skatina.

Kartu mes vykdome daugybę reformų, kurios yra orientuojamos į štai šiuos svarbiausius siekius. Mes galėtume pradėti nuo bendrojo ugdymo, nuo ikimokyklinio rengimo, kad ir po 14, ir po 16, ir po 18 metų visi keliai į aukštąjį mokslą būtų atviri. Galime kalbėti apie profesinę specialistų rengimo sritį, kur visos programos yra perorientuotos į esančią darbo rinką, apie plėtojamą kolegijų tinklą, apie tai, kas buvo ką tik kalbėta vykdant valstybinių mokslo institutų reformą, universitetų reformą.

Baigdamas aš norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų kaip traukinys negali važiuoti be bėgių, taip ir štai tos reformos ir strategijos turi turėti vieną svarbų komponentą, kuris atstoja bėgius. Tai yra kompetencijos ir renovacijų integravimo į pramonę ir smulkųjį vidutinį verslą politika. Tai yra mokesčių ir kreditavimo sistema, tai yra muitų politika, kuri turi globoti šitą investicijų politiką. Taigi išteklių mes turime daug, daug darbų yra pradėta. Aš raginu Seimo narius palaikyti štai šitą iniciatyvą ir paspartinti mūsų darbus siekiant turėti valstybėje mokslo ir technologijų plėtotės strategiją. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusiją tęs Seimo narys, profesorius A.Sakalas.

A.SAKALAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, svečiai. Aš norėčiau kalbėti apie dabartinės studijų finansavimo sistemos trūkumus. Tokią, sakyčiau, vieną iš mūsų diskusijos dalių. Dabar, kaip žinome, egzistuoja dviejų rūšių studentai: tie, kurie moka už studijas, kuriems nepasisekė pakliūti į valstybės remiamą vietą ir jie visą studijų laiką moka už studijas, nesvarbu, kaip jie mokytųsi. Tie, kuriems pasisekė ir kurie gavo per stojamuosius gerus balus, už studijas visiškai nemoka.

Kitas trūkumas – jeigu esi silpniau parengtas, neturi pinigų, universiteto durys tau gali būti uždarytos, jeigu nepasisekė per stojamuosius egzaminus. Ir tu negalėsi siekti jokio aukštojo mokslo. Trečias trūkumas, mano nuomone… Beje, dėl šito trūkumo, dėl rotacijos, tarkime. Sako, įveskite rotaciją, viskas bus gerai. Rotacija gali atvesti prie tokio dalyko. Sakykime, studentas, nepasiturintis, bet gerai besimokantis, pakliuvo į valstybės remiamą vietą, jis pirmus dvejus metus mokosi labai gerai, išlaikė visai gerai sesijas, per kitą sesiją jam nepasisekė ir jį kažkas aplenkė. Jam iš karto sakoma: klok, tamsta, 4 arba 12 tūkst., priklausomai nuo studijų kainos, arba eik iš universiteto. Jis neturi pinigų, jis išeina iš universiteto, per tuos dvejus metus į šitą studentą valstybės investuotos lėšos nueina vėjais. Tai dar vienas trūkumas. Ir pagaliau, jeigu studentas neturi pinigų, tai negali be rizikos, kalbu, be rizikos pasirinkti tą specialybę, kurios jis norėtų, ir yra priverstas pasirinkti tą, į kurią yra mažiausi konkursai, kuri nėra labai populiari, kur, gali tikėtis, paklius į valstybės remiamą vietą. Taigi jis tampa specialistu ne tos srities, kurios norėtų, o tos, kurią studijuodamas gali baigti universitetą. Dėl to studijos tampa elito privilegija. Aš manyčiau, kad tai yra neteisinga. Dėl laiko stokos daug nekalbėsiu. Esu gavęs Studentų sąjungos raštą, kuriame išdėstyti siūlomos sistemos keturi trūkumai. Aš norėčiau juos pakomentuoti.

Pirmas trūkumas. Jie sako, kad ir toliau bus dviejų tipų studentai, tai yra tiesiogiai mokantys už studijas ir nemokantys. Taip, bet čia iš esmės skiriasi. Nemokės už studijas tie, kurie gerai mokosi, o mokės už studijas ne tada, kada studijuoja, bet tada, kad baigs studijas, gaus diplomus, po dvejų metų ir su sąlyga, jeigu jie turės darbą, tada turės mokėti už studijas, grąžinti tą kreditą, kurį gauna. Tai yra esminis skirtumas, nes dabartiniu atveju jis gali net nebaigti, jeigu neturi pinigų, arba iš viso nestudijuoti. Pasiūlytame variante, kurį pateikė docentas S.Vengris, jis baigs studijas ir dirbdamas galės pradėti mokėti už studijas.

Toliau. Nebus sukurta geresnio aukštojo mokslo pasiekiamumo galimybių. Kaip tik čia, man atrodo, studentai klysta, nes studentai, įstodami į pirmąjį kursą, visiškai nieko nemoka. Jie pradės mokėti tik po pirmosios sesijos egzaminų. Jeigu valstybė turėtų pinigų, aš siūlyčiau, kad tas mokėjimas prasidėtų tik po pirmojo kurso, nes studentas per pirmąjį semestrą dar nevisiškai apsipranta su studijų galimybėmis, studijų tvarka ir pan. Bet jeigu tokios galimybės nėra, manau, ir vieno semestro pakanka, kad studentas parodytų, ką jis gali, ir jeigu jis gerai mokosi, valstybė jį atleidžia nuo mokesčio už mokslą.

Toliau, daugiau nei diskutuotinos pataisų autorių idėjos, jog būtų teisingiau (…) mokesčių už studijas išlaidas išdalinti visiems studijuojantiems studijų įmokos pavidalu. Be to, aš noriu pabrėžti, nėra garantijų, kad ir veikiant studijų įmokos sistemai universitetuose neatsiras studentų grupių, mokančių visą studijų kainą. Aš norėčiau sutikti su studentais. Jeigu bus įvesta sistema, kuri dabar pasiūlyta, iš tiesų reikėtų įstatyme numatyti, kad negali būti studentų, mokančių už studijas, kaip dabar yra mokama po 4 tūkst., po 8 tūkst., kad universitetai neturėtų teisės tokių priimti. Sutikime su tuo – kartais gali atrodyti, kodėl aš, turėdamas pinigų, negaliu mokytis? Jeigu aš turiu pinigų arba mano tėvas turi pinigų? Bet universitetas nėra guminis. Jeigu jis ateina su tais pinigais ir mokosi, tarkime, silpnesnių sugebėjimų, jis turi pinigų, moka ir moka, tai iš tiesų bus taip, kad jis išstums iš savo vietos neturtingesnį žmogų, bet gabų žmogų, nes tas neturi pinigų, o vietų skaičius yra ribotas. Taigi aš manau, kad ši studentų pastaba yra tinkama. Matyt, į įstatymą reikėtų įrašyti punktą, kad jeigu bus patvirtinta ši naujoji sistema, negali būti mokamų vietų ta prasme kaip yra dabar.

Studentai rašo, kad yra daug abejonių dėl siūlomos reformos suderinamumo su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Man atrodo, kad abejonių atsiranda priimant kiekvieną įstatymą. Tai, man atrodo, diskutuotinas klausimas. Konstitucija garantuoja nemokamą mokslą gerai besimokantiems studentams. Visi tai gerai žinome, o kaip tik tas principas ir yra įtvirtinamas.

Toliau. Studentai siūlo, kad būtų stiprinama programa dėl neuniversitetinių kolegijų. Ta programa yra, tik, matyt, reikėtų riboti skaičių, kad Lietuvoje kolegijų nepridygtų kaip grybų po lietaus. Siūloma stiprinti privatų aukštųjų mokslų sektorių. Prašom, įstatymai leidžia. Privačius universitetus galima steigti, niekas nedraudžia. Nežinau, kodėl čia reikėtų dar kažką sustiprinti.

Siūloma sudaryti palankias sąlygas verslininkams investuoti į jiems reikalingų studentų studijas. Galima, jeigu bus studijų fondas, kaip yra numatyta įstatyme, verslininkas galės įnešti lėšų į tą fondą ir netgi gali konkrečiam studentui mokėti stipendiją, mokėti už jo mokslą. Čia nėra problemos.

Sukurti realiai veikiančių studijų ir gyvenimo (…) kreditavimo formas. Baigiu. Manau, kad šie dalykai yra arba išspręsti, arba gali būti sėkmingai išspręsti. Todėl manyčiau, kad siūlomas įstatymas bent jau panaikina diskriminaciją tarp jaunuolių ir visi turės galimybę baigti aukštąjį mokslą. To mūsų Lietuvai labai reikėtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys G.Šileikis. Prašom. Prašau? Ne, dabar kviečiu visus, kurie užsirašė, kuriuos man pateikė užrašytus, o po to jūs.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai. Trumpai norėčiau pasakyti keletą minčių dėl švietimo plėtros tolygumo regionuose, nes išties visi puikiai suprantame, kad ta problema gali labai aštriai iškilti netolimoje ateityje. Ji jau yra savotiškai akcentuojama, ir ta visa švietimo sistema – švietimo, studijų, mokslo sistema visoje Lietuvoje turi būti sprendžiama tolygiai, vienodai. Labai akivaizdu, kad dabar vienas regionas, konkrečiai Aukštaitija, su centru Panevėžyje, neturi visos nuoseklios regiono švietimo sistemos, nes ten nėra savarankiškos aukštosios, mes sakome, universitetinės, mokyklos, bet taip pat kitas variantas yra neuniversitetinė aukštoji mokykla. Šis klausimas Lietuvos mastu, manau, turi būti labai greitai sprendžiamas, nes socialinės problemos, ekonominės problemos, kurios dabar yra, kasdien aštrėja ir, neduok Dieve, jeigu eidami į Europos Sąjungą turėsime vieną iš tokių regionų, kuris bus šiek tiek, tarkime, ne tolygiai išvystytas. O vienas iš reikalavimų, kaip žinome, stojant į Europos Sąjungą, yra, kad visa valstybė turėtų panašias gyvenimo sąlygas, visi gyventojai turėtų galimybę turėti vienodas mokymosi, studijų ir mokslo plėtros sąlygas.

Taip pat norėčiau pabrėžti tai, kad regioninė plėtra yra susijusi su mokslo, studijų centro plėtra, nes nuo to priklauso ir visų to regiono gyventojų socialinis ekonominis vystymasis, nes protų nutekėjimas, kuris dabar vyksta iš Panevėžio regiono į tuos miestus, kuriuose yra aukštosios mokyklos, daro išties didelę žalą pačiam centrui. Taip pat vienas iš Europos Sąjungos reikalavimų yra tas, kad būtina sudaryti sąlygas mokytis kuo arčiau besimokančiųjų bendruomenės. Kur yra tas poreikis, pageidavimas, reikia suteikti lygias galimybes aukštos kokybės mokymuisi ir gauti aukštąjį išsilavinimą, parengti kvalifikuotą specialistą… lygiai taip pat su naujų technologijų plėtra, tolesnio perkvalifikavimo ir žmonių siekio tobulėti visą gyvenimą, tą yra būtina padaryti.

Tikiuosi geranoriško supratimo. Tą ir parodo tai, kad šiandieniniame posėdyje iš Aukštaitijos klubo 14 Seimo narių šiame posėdyje dalyvauja 10. Matote labai aiškiai, kad yra parama, taip pat yra ir Seimo Pirmininko parama, nes jis, vykdamas į savo apygardą, į Šiaulius, važiuoja pro Panevėžio žemę, taip pat yra geranoriška kolegos ministro A.Monkevičiaus, šiauliečio, kaip kaimyno, parama. Taip pat žemaičio premjero R.Pakso parama. Tikimės, kad artimiausiu metu Panevėžys tikrai turės aukštąją universitetinę mokyklą ir tas mokslo centras paskatins tą regioną išties lygiateisiškai ir labai gerai plėtotis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar norėčiau pasitarti. Pusvalandis, kuris buvo skirtas diskusijai, praėjo. Yra keturi, norintys kalbėti. Tuomet būtų klausimas, ar pratęsiame? Kiek minučių siūlote pratęsti? Kol baigs kalbėti norintys keturi. Tada visus kviečiu kalbėti iki 3 minučių. Trys kart keturi – 12 minučių.

Kviečiu į tribūną R.Kraujelį, UAB “Eksma” direktorių, Žinių ekonomikos forumo Mokslo komiteto pirmininką. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas. Prašau.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Prašom.

R.KRAUJELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už suteiktą žodį. Žinote, per tiek metų, kiek tenka dirbti mokslo ir verslo sandūroje, susidaro toks įspūdis, kad tarp mokslo ir verslo praktiškai nėra normalių santykių. Žinių ekonomikos forumas vienu iš uždavinių paskelbė tokį dalyką – pagerinti verslo ir mokslo bendruomenės santykius. Deja, susidaro įspūdis, kad tų santykių nėra. Tuos santykius sukurs ne mokslininkai ir ne verslininkai, o juos turite sukurti jūs, politikai. Aš čia tokį gal negerą pavyzdį pateiksiu, jeigu mokiniams būtų suteikta teisė nustatyti, kaip reikia mokytis, kokia turi būti sistema, tai kažin kas būtų. Dabar patys mokslininkai bando, nors gal jie ir geri astronomai, galbūt geri biologai, bet jie bando teikti kažkokius siūlymus, daryti vadinamąsias reformas ir t.t. Visokių strategijų per paskutinius 10 metų yra labai daug prikurta. Bet mechanizmo, kaip tai būtų realizuota, per mokslo pasiekimus kas nors būtų padaryta, nėra. Reikia žengti konkrečius žingsnelius, o tų žingsnelių niekas kažkodėl nenori žengti. Labai paprasta. Pavyzdžiui, vienas iš tokių dalykų – tai intelektinės nuosavybės apsauga, pinigai, kuriuos valstybė skiria mokslui, ir už tuos pinigus gaunami mokslo rezultatai. Deja, ta nuosavybė nėra apsaugota ir neapsaugoma. Mechanizmo nėra. Aukštosios mokyklos, kurios daro mokslinius tyrimus, lygiai kaip ir moksliniai institutai, jokių patentų, jokių kitokių teisinių dokumentų netvarko. Atseit nėra pinigų. Mes viską išbarstome, o po to mums, verslininkams, kai reikia tuos dalykus realizuoti, išaiškėja labai paprasta padėtis – tenka eiti į teismus su amerikiečiais, su kitais, nes jie sako, kad mes turime patentus, mes turime šiuos dalykus. Tai kaip galima kurti aukštas technologijas, jas taikyti, jeigu į šiuos dalykus nekreipiamas dėmesys? Maža to, norint padaryti kokius nors labai rimtus žingsnius šioje vietoje, reikalingos labai didžiulės pastangos ir resursai. Natūralu, kad jų nėra. O tuos dalykus reikia daryti kasdieną, kas žingsnis. Tuos darbus turi atlikti ne verslininkai, tokie kaip aš, kurie sukviečiami į kažkokias ekspertų grupes ir kažką ten turi pasakyti. Aš turiu savo darbą, aš kasdien dirbu ir pagaliau stengiuosi uždirbti pinigų sau kaip mokesčių mokėtojas. Turėtų būti pasamdyti profesionalūs vadybininkai, kurie šias reformas turėtų vykdyti. Ir normaliai jas vykdyti. O dabar išeina taip, kad reformos yra dėl reformų, ir nieko daugiau. Aš galbūt taip ir baigsiu, nes per kelias minutes…

PIRMININKAS. Ačiū, kad kalbėjote trumpai ir pasakėte, kas jums rūpėjo. Dabar jau pagal kitą registraciją kviečiu B.Vėsaitę į tribūną. Prašom. Irgi prašyčiau trumpai drūtai.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji rektoriai, mokslininkai ir gerbiamieji kolegos, labai atidžiai perskaičiau Aukštojo mokslo įstatymo numatomus pakeitimus ir iš tiesų man kyla daug klausimų. Aš norėčiau pasakyti, kad iki šiol už studijas nemokėjo apie 70% studijuojančiųjų, ateityje turi šansą nemokėti tik 30%. Iš tikrųjų mes labai susiauriname Konstitucijos teikiamas galimybes į aukštąjį mokslą. Profesorius R.Pavilionis sakė, kad šiais pakeitimais siekiama valstybės įsipareigojimų aukštosioms mokykloms nedidinimo. Iš tiesų tai priešingai. Žiūrėkite, jeigu įstatymu numatyta, kad vyks studijų kreditavimas ir bus teikiamos paskolos, tai kas gi jas teiks? Aišku, valstybė. Iš esmės valstybės įsipareigojimai didinami ir aukštosios mokyklos iš tiesų pagerina savo padėtį. Aš visai nieko prieš. Aš pati atėjau iš aukštosios mokyklos ir žinau kokia bado dieta jos gyvos. Bet kita vertus, ar iš tiesų bus suteiktos lygios galimybės visiems norintiems studijuoti. Man labai daug abejonių kelia studijų fondas. Jeigu mes pasiliekame prie tos nuostatos, kad vis dėlto studijų fondas teikia paskolas, tai kas administruos. Jeigu laikas 15 metų, tai vis dėlto manau, kad studijų fondas ne ta įstaiga ir organizacija, kuri turėtų tai daryti. Antra vertus, jeigu mes atiduodame kreditavimo įstaigoms, t.y. bankams, tai bankas iš kiekvieno studento reikalaus kokių nors garantijų. Ir valstybės garanto tikrai neužteks. Kas gi ims paskolas? Paskolas ims socialiai vargingiausi sluoksniai. O šitie socialiai vargingi sluoksniai turtinių garantų iš tiesų neturės. Taigi man kyla labai daug klausimų.

Ko aš dar pasigedau pataisose? Kodėl, pavyzdžiui, nesprendžiama, kaip už studijas turėtų kompensuoti Lietuvos pilietybės atsisakę ir į užsienį išvažiavę dirbti studentai? Dar vieno punkto aš pasigendu. Vis dėlto aukštosioms mokykloms neužteko ryžto atsisakyti tų privalomų dviejų egzaminų (kai kurioms) patikrinti studentų specialiuosius gebėjimus. Kodėl dviejų? Aš suprantu, galbūt kokiai Muzikos akademijai ar, tarkime, sporto profilio mokykloms ir reikia šito, bet, pavyzdžiui, visiškai nenorėčiau, kad Vilniaus universitetas tai darytų. Man labai keista, kodėl vis dėlto šito neatsisakoma ir įstatyme aiškiai neįvardijama? Kodėl mes turime engti tuos studentus? Ir dar. Kadangi įvedamas tas visuotinis, sakyčiau, privalomas mokėti aukštasis mokslas, vis dėlto išlieka ir mokamos studijos. Pavyzdžiui, yra gabus studentas ir pataisose rašoma, kad vis dėlto jis turės mokėti, jeigu pasirinks tos pačios studijų programos kitą pakraipą. Na, tai mes gabiuosius apmokestiname ir nukertame jų galimybes. Man kyla labai daug klausimų. Aš nesakau, kad nereikia daryti reformų, bet aš nežinau, ar pačiu teisingiausiu keliu nueita. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Kviečiu E.Masiulį į tribūną. Prašom.

E.MASIULIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, laba diena garbūs svečiai. Iš tiesų trys minutės gana mažas laikas, kad išdėstytum tai, kaip atrodo visa ši sumanyta ir vykdoma reforma. Tačiau tikrai pasistengsiu atkreipti dėmesį tiktai į keletą akcentų, galbūt kritiniu požiūriu, nors, be jokios abejonės, esama ir tam tikrų teigiamų dalykų. Reformos sparta yra labai svarbu, nes, kaip rodo patirtis, ilgalaikės analizės ir svarstymai paprastai numarina visas permainas. Tikrai pasisakytume už ryžtingus ir greitus sprendimus, bet jie, aišku, turi būti išanalizuoti. Naujasis Seimas jau pademonstravo tam tikrą dėmesį aukštajam mokslui Lietuvoje ir pereitų metų gale priėmė įstatymo projektą dėl Švietimo ir aukštojo mokslo ilgalaikio finansavimo. (Čia gerbiamojo profesoriaus R.Pavilionio didelis darbas.) Bet jau tada skambėjo žodžiai, kad didėjantis finansavimas turi būti siejamas su atliekamomis reformomis. Kokie yra laimėjimai iki šios dienos? Be jokios abejonės, per keletą metų jau yra pavykę nemažai padaryti. Aukštosiose mokyklose įsigaliojo trijų pakopų aukštojo mokslo sistema, panaši į daugelio Vakarų šalių sistemas, išaugo studijuojančiųjų skaičius, nuo 2000 metų įteisinta binarinė, t.y. universitetinio ir neuniversitetinio aukštojo mokslo sistema.

Taip pat nuo 1998 m. pradėjo steigtis nevalstybinės aukštosios mokyklos. Deja, šiuo požiūriu Lietuva yra pasaulio džiunglėse, nes turbūt Albanijoje dar anksčiau negu Lietuvoje prasidėjo nevalstybinių aukštųjų mokyklų plėtra. Kažkodėl Lietuvoje tai atsitiko tik 1998 metais. Ir aukštųjų mokyklų pajamų struktūroje auga nebiudžetinių lėšų, kurias aukštosios mokyklos gauna už įvairias paslaugas ir atliekamus užsakymus, dalis. Tai yra teigiamas momentas, kuris, matyt, ateityje augs.

Norėčiau kvestionuoti keletą dalykų. Išdalytose tezėse įrašyta, kad per didelis mokslo potencialo išskaidymas. Mano supratimu, aš pritarčiau ir gerbiamajam kolegai G.Šileikiui, kad ši tezė yra kvestionuotina, nes mokslo ir studijų dekoncentracija yra lyg ir tolygaus regioninio plėtojimosi sąlyga. Mano supratimu, tai tikrai turi būti padaryta tam, kad užtikrintume regionų plėtrą.

Labai trumpai pasakysiu keletą dalykų, dėl kurių iš tikrųjų galimi pavojai šiai reformai. Tai siūloma studijų kreditavimo sistema ir aukštųjų mokyklų tam tikras sąlyginis uždarumas.

Pirmiausia dėl kreditavimo sistemos. Tai, kas yra siūloma šiandien, mano supratimu, neatitinka tikrosios kreditavimo sistemos. Be jokios abejonės, aukštasis mokslas turi būti mokamas ir kvestionuoti šios tezės nereikėtų. Tačiau, kita vertus, visiškai keista, kodėl į šią sistemą neįtraukiamos nevalstybinės aukštosios mokyklos. Ar ši sistema yra kuriama tik valstybinių aukštųjų mokyklų monopoliui išlaikyti, ar tikrai nereikėtų, kad šie kreditai pasiektų ir nevalstybines aukštąsias mokyklas, taip skatinant jų plėtrą? Dėl aukštųjų mokyklų uždarumo, ką aš turėjau omeny, tai vis dėlto keistai atrodo, kai rektoriai ir aukštųjų mokyklų bendruomenės, sakykime, visaip stengiasi apriboti aukštųjų mokyklų tarybų kūrimąsi, nes tai, kas dabar yra padaryta, tai daugiau yra rėmėjų tarybos. Tačiau siekiant bendruomeniškumo ir kad aukštosios mokyklos tikrai turėtų savivaldą, tai aukštųjų mokyklų tarybos turėtų atlikti tą kontrolės funkciją. Tada nereikėtų finansų ministrui ar Vyriausybei stengtis daryti įtaką, kad valstybės skirtos lėšos būtų kontroliuojamos valstybės. Tas savivaldumo principas tikrai turėtų būti įteisinamas. Tuo tarpu, kai du trečdaliai tarybos sudėties bus skiriama per aukštąsias mokyklas, tai tikrai aukštųjų mokyklų tarybos neatliks šios funkcijos. Aš linkėčiau aukštųjų mokyklų autonomiją pirmiausia suprasti kaip akademinę autonomiją. Tuo tarpu Lietuvoje kartais nuskamba mintis, kad aukštųjų mokyklų autonomija pirmiausia yra ūkinė, ekonominė, finansinė autonomija.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar replikos teise – kolega J.Korenka ir baigiamajam žodžiui ruošiasi R.Pavilionis. Prašom, kolega.

J.KORENKA. Dėkoju, posėdžio pirmininke. “Durnas todėl, kad biednas, biednas todėl, kad durnas”. Tuos žodžius man pasakė Rokiškio rajono Juodupės gyventojai, kreipdamiesi į mane dėl mokėjimo už mokslą. Jie sako tiesiai: gal iš tikrųjų žmonės Seime nežino, kaip mes gyvename, kad keletą metų nedirbame, neturime iš ko sumokėti už butą, šilumą ir t.t. Gerai.

Dabar mums naujos reformos siūlytojai siūlo principą ir netgi pavadina socialdemokratiniu ar socialinės lygybės. Staiga visi studentai geranoriškai mokės po 1000 litų ir nieko čia baisaus nebus. O bankai labai geranoriškai už 10–12% palūkanų visiems suteiks malonumą ir, žodžiu, viskas labai gražu: bankai gaus dideles palūkanas, tėvai ar vaikai skolinsis ir viskas bus gerai. Gerbiamieji, kai tie idealistai kalba apie socialinę lygybę, jie nepasako vieno dalyko, kad studentai, baigę aukštąsias mokyklas, gaus labai skirtingus atlyginimus ir socialinės lygybės grąžinant šias paskolas nebus. Lygiai taip pat yra nesakoma, kad šiandien yra nevienoda padėtis studentų, kai kaime gyvenantis žmogus turi vidutiniškai 100 litų pajamų, o dirbantis advokatas – 10–12 tūkst. Kur čia yra lygybė? Kai aš oponuodamas sakau, kad kaimietis neims palūkanų, tų 500 litų per pusę metų, man sako, gerai, tegul jis parduoda karvę. Bet jis daugiau neturi.

Gerbiamasis ponas Vengris mums čia, gerbiamieji kolegos, ėmė naujai dėstyti Konstitucijos 41 straipsnį. Matote, ne pirmoje pastraipoje parašyta, o antroje. Aš matau Konstitucijos straipsnį, kuriame juodu ant balto yra parašyta: “Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas”. Yra Konstitucija, yra įstatymas, ir man būtent ši aukštojo mokslo reforma ir mokėjimas primena Metiso paveikslą “Šokis” arba “Šokis ant garo katilo”, kai žaliame fone oranžiniai vaikiukai susikabinę bėga vienu ratu, o po to kitu.

Baigdamas noriu užduoti retorinį klausimą. Šioje reformoje aš visai nematau solidarumo iš valstybės pusės. Europos chartijoje pasakyta, kad žmogus turi gauti atlyginimo tiek, kiek jis uždirba. Kol šiandien valstybėje mūsų žmogus negauna pakankamo atlyginimo už savo darbą, negali papildomai mokėti mokesčių už mokslą. Mes nesame lygūs su kitomis Europos valstybėmis. Ačiū. Prašom atkreipti į tai dėmesį.

PIRMININKAS. Mielasis kolega ir kiti Seimo nariai, primenu, kad replikai skiriamos 2 minutės. Dabar – baigiamasis žodis. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R.Pavilionį. Prašom.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju visiems Seimo nariams, kurie klausė, kurie išreiškė savo nuomonę, į kurią, be abejo, bus atsižvelgta toliau svarstant šį projektą frakcijose, ką mes pradedame daryti jau kitą savaitę. Aš tikiu, kad jūs išgirsite ir daugiau informacijos apie visas aplinkybes, kurios dabar jums kelia nerimą arba klausimus. Man belieka pasakyti tik vieną dalyką. Mes negalėjome daugiau laiko skirti šiai diskusijai, todėl buvo daugiau laiko skirta tai įmokų sistemai. Aš tiesiog kviečiu gerbiamuosius Seimo narius, gerbiamąjį J.Korenką ir gerbiamąją B.Vėsaitę neužmiršti, kad mokesčiai už studijas buvo įvesti ne dabar. Jie egzistuoja jau 10 metų ir jie yra nepalyginami su tais, kuriuos mes siūlome. Mes nesiūlome naujų mokesčių, mes siūlome studentus kredituoti. Tai yra įstojęs į universitetą jis nieko nemokės. Jeigu jam reikės, jis ims kreditą, kurio mėnesinės išmokos suma kreditą grąžinant bus apie 25–28 litus. Jūs žinote, kad jūsų vaikai, jūsų buvę mokiniai šiandien už tai, kad eina pas korepetitorių, pas mokytoją, už valandą moka po 25 litus. Čia juk kalbama apie 25 litus.

Kai kalbame apie tai, ar Lietuvoje mes atsižvelgiame į socialinę lygybę, tai aukštųjų mokyklų reikalas yra atsižvelgti į studijų vienodas, prieinamas sąlygas. Šis projektas garantuoja vieną fundamentalų dalyką – kur kas didesnį prieinamumą visiems Lietuvos vaikams įgyti aukštąjį išsilavinimą gaunant valstybės paramą. Valstybės paramą garantuoja Studijų fondas, kuris veikia Lietuvoje jau seniai, veikia puikiai, bet jam iki šiol tiesiog stigo pinigų. Jeigu mums stigs pinigų studentų kreditavimui, žinoma, mes įstatyme siūlome kreiptis į kredito įstaigas. O palūkanas, kaip yra numatyta įstatyme, turėtų dalintis valstybė kartu su studijuojančiuoju. Studijuojančiajam tų palūkanų išmokos grąžinimas tereikš 5 litus per mėnesį. Manau, kad tai yra kur kas geriau negu 4000 ar 12000 litų kasmet su baisia rizika iškristi iš studijų. Apie tai mes labai plačiai kalbėsime kiekvienoje frakcijoje. Aš tiesiog prašau jūsų išgirsti argumentus, kuriuos rengė 18 mokslininkų grupė, kuri rėmėsi Airijos, Vengrijos ir kitų valstybių pavyzdžiais, kur ši sistema jau funkcionuoja.

Dėkoju visiems už dėmesį ir linkiu, kad ši diskusija būtų reguliari, kad kas keli mėnesiai kalbėtume apie mokslo ir technologijų plėtrą ir, žinoma, svarbiausia – apie mūsų jaunąją kartą, kuri jūsų gera valia, jeigu jūs priimsite tas įstatymo pataisas, galės įgyti kur kas geresnį išsilavinimą ir kur kas daugiau jaunų žmonių galės jį pasiekti, nebus diskriminuojami dėl to, kad jų tėveliai šiandien neturi pakankamai pinigų.

Ačiū jums, gerbiamasis Pirmininke, už suteiktą progą ir tiems Seimo nariams, kurie dalyvavo šioje diskusijoje.

PIRMININKAS. Dėkoju, profesoriau. Dėkoju visiems ir diskusijos sumanytojams, ir kalbėtojams, ir visiems dalyviams. Ačiū.

Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-726 ES (pateikimas) (Vyriausybė prašo svarstyti skubos tvarka)

Mielieji kolegos Seimo nariai, paskutinysis rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas. Tai 9 patvirtintos darbotvarkės klausimas – Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-726. Projektas eurointegracinis. Pranešėjas – viceministras E.Bartkevičius. Prašom.

E.BARTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai. Projekto tikslas – suderinti 1999 metų birželio 1 d. priimtą Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymą su Europos Sąjungos direktyvos “Dėl bendrosios gaminių saugos” nuostatomis.

Įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme yra nustatytos gamintojo, pardavėjo, paslaugų teikėjo pareigos užtikrinant gaminių saugą bei atsakomybę už nesaugių produktų patekimą į rinką. Įstatyme reglamentuoti pagrindiniai valstybės ir visuomenės produktų saugos kontrolės principai. Numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvos “Dėl bendrosios gaminių saugos” reikalavimus, patikslinta įstatymo taikymo sritis, kad šis įstatymas negali būti taikomas produktams, kurių saugą reglamentuoja kiti teisės aktai. Patikslintos įstatyme vartojamos sąvokos: “produktų pateikimas į rinką”, “gaminys”, “nesaugus produktas”, “gamintojas”, “paslaugos teikėjas”, “produktų slaugos ekspertizė”. Įstatymo projekte sąvoka “pardavėjas” pakeista į “platintojas”, nes pagal Europos Sąjungos direktyvos “Dėl bendros gaminių saugos” reikalavimus sąvoka “pardavėjas” yra per siaura, kadangi neapima kitų produkto pardavimo vartotojui būdų. Įstatymo projekto rengėjai gavo pasiūlymų vartoti Civiliniame kodekse nustatytą “distributorių” sąvoką, tačiau ji taip pat apsiriboja tik pirkimo-pardavimo santykiais.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvos “Dėl bendrosios gaminių saugos” 4 straipsnio reikalavimus, įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje aiškiau išdėstyti bendrieji produktų saugos reikalavimai, t.y. tai, į ką turi būti atsižvelgiama nustatant, ar pateiktas į rinką produktas yra saugus. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvos “Dėl bendrosios gaminių saugos” 7 ir 8 straipsnių reikalavimus, kurie reikalauja teikti Europos Komisijai informaciją apie rinkos ribojimo priemonių taikymą, įstatymo projekto 7 straipsnyje tiksliau reglamentuota informacijos dėl gaminių, keliančių pavojų vartotojų saugai, teikimo Europos Komisijos tvarka. Papildytos valstybinės produktų saugos kontrolės institucijų teisės, pareigos, numatytos įstatymo 14 straipsnyje. Papildytos bei patikslintos įstatymo 17 straipsnyje išdėstytos rinkos ribojimo priemonės. Įstatymo projekto 20 straipsnyje “Dėl atsakomybės už įstatymo pažeidimus” patikslinta, kad už įstatymo pažeidimus yra atsakingas ne tik gamintojas ar paslaugų teikėjas, bet ir platintojas. Senoje įstatymo redakcijoje buvo nurodyta, kad pardavėjas atsako tik tuo atveju, kai negali būti nustatytas gamintojas.

Galimi neigiami priimto įstatymo padariniai. Priėmus šį įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu iš tikro, kaip jūs ką tik dabar patvirtinot, neigiamų padarinių nenumatoma, tai ar galima sutrumpinti jūsų pranešimą ir…

E.BARTKEVIČIUS. Baigiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus paklausti nori V.Saulis. Prašom, kolega.

V.SAULIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu jums pateikti praktišką klausimą. Nelabai norėčiau sutikti, kad iš 1 straipsnio iškrito “pardavėjo” sąvoka ir, kaip jūs minėjote, kad tai lyg ir yra per siaura, kad tai turėtų pakliūti į “platintojo” sąvoką. Man dirbant tiesioginį darbą labai dažnai teko susidurti su tuo, kad kai aš, būdamas Lietuvos gamintojas, lankydamasis parduotuvėse paprašydavau pardavėjų arba parduotuvių vedėjų, kaip rašoma įstatyme, “pateikti vartotojams visą iš gamintojo gautą informaciją prieš parduodant gaminį vartotojams, kad jie galėtų įvertinti su tuo susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jų vartojimo laiką”, aš niekada negaudavau kokybės pažymėjimo. Ilgai tekdavo aiškintis. Aš, aišku, neprisistatydavau, kas aš esu, eidavau kaip eilinis pirkėjas. Pažymos, pažymėjimai dėl lietuviškų gaminių dažnai pateikiami, o dėl importuojamų gaminiams iš esmės niekada nesulaukiau ir neradau.

Dar pratęsiu tą klausimą. Kaip suprasti, kad ant užsienyje pagamintų prekių yra apskritai užklijuojamos platintojų etiketės, kad išvis nutrinamas gamintojo identifikavimas?

E.BARTKEVIČIUS. Trumpai aš galiu atsakyti taip. Matyt, tas įstatymas, to įstatymo pakeitimas, yra priiminėjamas, kad taip nebūtų. Dėl to, kad nutrinama. Gal ne visada taip. Apačioje, kiek žinau, vis tiek visada nurodomas gamintojas. Aš norėčiau, kad man patalkintų šito įstatymo rengėjas ponas R.Barzda.

PIRMININKAS. Prašom prie mikrofono. Prašom. Prašom įjungti mikrofoną.

R.BARZDA. Norėčiau dėl platintojo. Įstatymas numato, kad gamintoju pripažįstamas asmuo, kuris prisiima visus gamintojo įsipareigojimus ir atsakomybę už teikiamą į rinką…

E.BARTKEVIČIUS. Ramūnai, arčiau mikrofono.

R.BARZDA. Įstatymo 3 straipsnyje numatytame gamintojo apibrėžime galima matyti, kad gamintoju taip pat pripažįstamas asmuo, kuris pareiškia, pažymėdamas gaminį savo pavadinimu, prekės ar kitu skiriamuoju ženklu. Jeigu gamintojo atstovo Lietuvoje nėra, tai visas jo pareigas perima asmuo, kuris gaminį importuoja. Būtent jis ir būtų laikytinas platintoju. Jam taikomi Produktų saugos įstatymo reikalavimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis viceministre.

Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galima. Ar jūs būtinai norite kalbėti, gerbiamasis Kuzmickai? Ačiū. Taigi pritariame tolesnėms procedūroms. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas. Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū. Seniūnų sueiga, iš dalies atsižvelgdama į Vyriausybės pageidavimą, siūlo svarstyti skubos tvarka, kad tolesnė procedūra, arba tolesnė stadija, būtų birželio 28 d. Ar sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū. Prašau. Jeigu kolegos Seimo nariai mano, kad turėtų būti papildomas komitetas, o aš girdžiu kolegos M.Pronckaus siūlymą dėl Kaimo reikalų komiteto, tai dabar aš jau garsiai noriu pasakyti, kad visi girdėtų: ar sutinkam, kad papildomas komitetas būtų Kaimo reikalų? Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū. Papildomas komitetas.

Mielieji kolegos, rytinio posėdžio klausimai apsvarstyti. Posėdis baigtas. Gerų pietų! Vakarinis posėdis 15 val.