Keturiasdešimt pirmasis (92) posėdis
2001 m. birželio 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

2001 m. birželio 5 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, pradedame birželio 5 d., antradienio, rytinį plenarinį posėdį. Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Negalima. Norėčiau kolegoms priminti, kad darbotvarkėje yra daug naujų klausimų, kurie paryškinti šiek tiek tamsesniu šriftu, tai yra 1-9, 1-10a, 1-10b, 2-3, 2-7a, 2-7b, r-2 ir r-3 klausimai, kurie buvo Seniūnų sueigoje įrašyti, aptarti ir buvo pritarta, kad jie būtų teikiami.

Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau iš darbotvarkės į ketvirtadienio posėdį perkelti klausimą – diskusiją dėl Vyriausybės ataskaitos, nes vadovaujantis Seimo statuto 207 straipsnio 3 dalimi po pateikimo ją svarsto Seimo komitetai ir rengiama speciali Seimo diskusija. Šiuo atveju aš norėjau atsiprašyti ir kartu informuoti, kad mūsų komitetas, deja, nespėjo apsvarstyti ataskaitos ir nėra priimtas joks sprendimas dėl ataskaitos. Kiek žinau, ir daugelis kitų komitetų nėra apsvarstę ataskaitos, todėl speciali diskusija šiandien, be komitetų išvadų, nelabai gali būti. Rytoj apsvarstysim. (Balsai salėje) Teisingai, prieš dvi dienas išvada, vadinasi, kitai savaitei išeina, kolegos man sufleruoja. Reikia kelti į kitos savaitės antradienio plenarinį posėdį. Ataskaita tikrai didelės apimties, mes dėl krūvio ir daugelio projektų tikrai nespėjom apsvarstyti. Nežinau, kaip kiti komitetai. Aš prašyčiau šitą klausimą išbraukti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Socialdemokratų frakcija neprieštarauja, kad būtų pasielgta taip, kaip sakė kolega R.Šukys, tačiau aš prašyčiau, kad būtų priimta tai protokoliniu nutarimu ir kad būtų visi komitetai įpareigoti apsvarstyti Vyriausybės ataskaitą. Ir dar tokia replika. Vis dėlto atrodo, kad Seimo Pirmininko pavaduotojo R.Karbauskio, kuris buvo atsakingas už komitetų veiklą, nebuvimas suveikė gan blogai, nes komitetai, turėdami visą savaitę, galėjo šitą įvykdyti. Seimo vadovybė irgi turi prisiimti atsakomybę, nes nepavedė komitetams šitą veiksmą atlikti, todėl aš prašau, kad protokoliniu nutarimu būtų visi komitetai įpareigoti apsvarstyti, išskyrus Sveikatos reikalų komitetą, kuris ir be prašymo tai jau atliko, už tai jam nuoširdžiai dėkoju.

PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, jeigu tai, kas norima svarstyti, nėra tiesiog nepasitikėjimas dabartine Vyriausybe, o vadinama ataskaita, Vyriausybės ataskaita už 2000 metus, tai mes pirma turėtume kreiptis į sveiką protą ir pavesti A.Kubiliui, kuris vadovavo 10, 11 mėnesių praeitais metais Vyriausybei, parengti ataskaitą už 2000 metų Vyriausybės veiklą ir prie to pridėti pono R.Pakso ataskaitą už pusantrų metų Vyriausybės veiklą, t.y. už pusantro mėnesio Vyriausybės veiklą. Tai mes bent būsim panašūs į ką nors suvokiančius ir logiškai mąstančius žmones. Aš tai labai rimtai siūlau padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai V.Landsbergiui už priminimą, kad reikia vadovautis sveiku protu. Matome, kad Statute nurodyta, jog šios Vyriausybės yra svarstoma, o ne praėjusios Vyriausybės ataskaita. Prašau. Kolega E.Šablinskas.

E.ŠABLINSKAS. Aš retai kalbu, bet čia gerbiamajam ponui A.Salamakinui norėčiau pasakyti. Vis dėlto ponas R.Karbauskis nedarė įtakos ir dabar niekas nedaro. Esmė yra kita. Kviesčiau ir kitus Seimo narius prisidėti arba ateiti į Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir pasidalyti darbo krūviu, kuris yra išties milžiniškas. Dėkui.

PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlyčiau baigti diskusiją šiuo klausimu, negaišti laiko. Ar galėtume bendru sutarimu priimti protokolinį nutarimą, įpareigojantį komitetus apsvarstyti Vyriausybės ataskaitą ir antradienį, kitą antradienį priimti? Matau nuomonių išsiskyrimą. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ne tiek nuomonių išsiskyrimas, kiek jūsų siūlymo patikslinimas. Jūs turėtumėt nurodyti ir datas, tai yra per trečiadienį ir pirmadienį, kad iki kito antradienio mes jau turėtume fiksuotas komitetų išvadas. To reikalauja Statutas.

O V.Landsbergiui norėčiau atsakyti, kadangi tai buvo apeliacija į Seimo statutą, noriu pasakyti, kad jų Vyriausybės ataskaita jau buvo – tai yra 2000 m. Seimo rinkimų rezultatai. Ir jeigu dar ta Vyriausybė kokius nors įgaliojimus turėjo, tai iki praeito Seimo kadencijos pabaigos. O tuo tarpu nauja kadencija Konstitucijoje apibrėžta, Konstitucijoje apibrėžtas ir subjektas, kuris turi savo Vyriausybę ir kuris tos Vyriausybės ataskaitas išklauso. Nežinau, gal V.Landsbergis yra valdančiosios koalicijos atstovas, tai tada, žinoma, jeigu koalicija ta pati, tai tada R.Paksas turėtų pristatyti dviejų Vyriausybių veiklą.

PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke, aš prašau labai rimtai žiūrėti į mano pastabą. Mes neturim būti galutinai juokingi žmonių akivaizdoje. O mano pasiūlymas yra toks: pavesti A.Kubiliui parengti ataskaitą už 10 mėnesių praėjusių metų Vyriausybės darbą, o ponui R.Paksui parengti ataskaitą už praėjusių metų dviejų ar pusantro mėnesio Vyriausybės darbą. Jeigu nereikia A.Kubiliaus, tai tada ponas R.Paksas tegul atsiskaito už pusantro mėnesio Vyriausybės darbą, tai yra 2000 metai. Yra ką svarstyti. Bet nedarykim cirko, kada nepasitikėjimo Vyriausybe klausimas keliamas tokiu būdu. Aš prašau tai įrašyti kaip protokolinį nutarimą ir kad Seimas balsuotų už tai. 2000 metai pasibaigė 2000 m. gruodžio 31 dieną. Gal ponas V.Andriukaitis mano kitaip, tai jau jo reikalas, bet kalendorius sako taip.

PIRMININKAS. Aš nenorėčiau veltis į diskusiją ir velti visų Seimo narių, aš manau, kad ponas V.Landsbergis galėtų pažiūrėti Statutą ir ten matytų, jog jau tas laikas praėjo, kad mes praėjusių vyriausybių ataskaitas vartytume apie jų gerus atliktus darbus. Mes turime šią Vyriausybę. Seniūnų sueigoje vyko labai išsami diskusija ta tema, tad ponas A.Kubilius ar ponas A.Vidžiūnas galėtų supažindinti poną V.Landsbergį su vykusia diskusija.

Prašom, pone A.Kubiliau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš siūlau labai paprastą išeitį. Kadangi šiandien diskusijos nebus, yra sutaupyta pusantros valandos laiko, man nereikia ilgai pasiruošti, aš galėčiau pusantros valandos išnaudoti ir jums pateikti tikslią ir aiškią atskaitą apie mūsų Vyriausybės darbą per praeitus metus iki pat Seimo…

PIRMININKAS. Aš labai gerbiu konservatorių humorą, bet taip negalima elgtis ir visą salę paversti cirku. Prašom, gerbiamoji kolege K.Prunskiene.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Man atrodo, iš tikrųjų mes gerokai tyčiojamės vieni iš kitų. Yra šitas Seimas, yra dabartinė Vyriausybė. Ir kai mes skaitom Seimo statutą, kad kasmet vyriausybės atsiskaito, tai supraskim, kad šiemet Vyriausybė atsiskaito už tą darbą, kurį padarė. Jūs raskit, kad būtų pasakyta – už praėjusius kalendorinius metus. Ar ten yra pasakyta, kad už praėjusius kalendorinius metus, nepaisant Vyriausybių pasikeitimo, tai yra naujos Seimo kadencijos? Taigi šiemet Vyriausybė atsiskaito, tai yra kasmetinis atsiskaitymas. Niekam neįdomu klausyti apie 2000 m., kai seniai jie praėjo, kai seniai yra statistika, kai seniai viską žinom ir per rinkimus viską išsiaiškinom. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai dėkoju kolegoms ir norėčiau vis dėlto, kad grįžtume… (Balsai salėje) Ar mes pasirengę išnaudoti pusantros valandos beprasmėms diskusijoms, kolegos? Aš tikrai nenoriu veltis į diskusijas ir siūlyčiau produktyviai pradėti šios dienos plenarinį posėdį. Ar galiu siūlyti, kolegos, būtent protokolinį nutarimą šiandien priimti? Kolegos, prašom registruotis.

Užsiregistravo 117 Seimo narių. Kolegos, prašyčiau dėmesio! Kas už tai, kad įpareigotume visus komitetus apsvarstyti Vyriausybės ataskaitą ir diskusiją nukeltume į antradienio plenarinį posėdį? Ar galėtume bendru sutarimu priimti šį protokolinį nutarimą? (Balsai salėje) Prašom, kolega.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi šis protokolinis nutarimas susijęs su svarstymais komitete, aš siūlyčiau, kad būtų kitos savaitės ketvirtadienį, o ne antradienį.

PIRMININKAS. Kolegos, turime du siūlymus: vienas siūlymas yra antradienis, kitas – ketvirtadienis. Kadangi salėje girdėti daug Seimo narių, norinčių dar kartą užsiregistruoti (tikriausiai technika pavedė), prašau to nepalaikyti sunkumu ir dar kartą užsiregistruoti.

Užsiregistravo 118 Seimo narių. Dėl balsavimo motyvų, kolegos, vienas – už, kitas – prieš. Prašom. Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, siūlau neįteisinti praktikos, kad būtų galima ir už mėnesį, ir už du, ir už tris arba net už savaitę reikalauti Vyriausybės ataskaitų, nes, kaip ponia K.Prunskienė aiškina, atseit Statute neparašyta, už kokį laikotarpį. Premjeras atsiskaitė už 2000 metus. Yra tikrai daroma nesąmonė. Aš siūlau Seimui nedaryti tos nesąmonės, nepradėti tokios praktikos, kad kairioji konstruktyvioji opozicija po mėnesio vėl nepateikinėtų reikalavimų dėl ataskaitos ir vėl netikrintų, ar jau griūna, ar jau skyla ir t.t. Gaištamas laikas visiškai kvailiems žaidimams, kai reikia dirbti valstybės darbus. Aš nebalsuosiu nė už vieną.

PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Man truputį keista, kad buvęs Seimo Pirmininkas nori šiam Seimui įteigti teisinį nihilizmą. Statutas ir Konstitucija numato, kad Vyriausybė turi pateikti ataskaitą nesvarbu, kiek ji dirbo – ar mėnesį, ar du, ar tris, bet turi už metus atsiskaityti. Mes, Seimas, turime šventai laikytis Seimo statuto. Tai viena.

Antra. Vis dėlto siūlau balsuoti už antradienio datą, nes, manau, trečiadienį ir pirmadienį galima spėti komitetuose apsvarstyti Vyriausybės ataskaitą, o komitetai trečiadienį pateiks savo išvadą. Nenukelkime dar toliau – į ketvirtadienį, nes yra ir daugiau darbų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegoms primenu, kad jie galėtų pasižiūrėti į Statuto 207 straipsnį, kuriame aiškiai parašyta “metinė veiklos ataskaita”. Kas netikite, prašome pasižiūrėti.

Kolegos, skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad diskusija ir rezoliucija būtų svarstoma antradienį, t.y. birželio 12 dieną, balsuoja už, kas mano kitaip – kad tai turėtų būti ketvirtadienį, t.y. birželio 17 dieną, balsuoja prieš. (Šurmulys salėje) Vyksta balsavimas, kolegos. Yra prašymas pakartoti formuluotę. Kolegos, prašyčiau tylos! Galiu pakartoti balsavimo formuluotę. Prašom, gerbiamasis Kubiliau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, jūs neteisingai formuluojate klausimą. Mes turime nutarti, kada bus diskusija. Mes turime tiktai spręsti klausimą, kada bus diskusija. Apie rezoliuciją mes šiandien neturime kalbėti, nes tik po diskusijos Seimas turi nuspręsti, ar svarstyti rezoliuciją, ar ne.

PIRMININKAS. Sekretoriatas šiandien gavo jai dvi rezoliucijas, kolega.

A.KUBILIUS. Aš dar kartą kartoju: jūs paskaitykite, kas yra parašyta Statute.

PIRMININKAS. Aš puikiai žinau, kas parašyta, kolega. (Balsai salėje) Kolegos, ar būtų noras dar kartą… Kartoju klausimą, dėl ko mes balsuosime. Gerbiamieji kolegos, 1-8 klausimas – diskusija dėl Vyriausybės ataskaitos ir rezoliucija, nes yra įregistruotos dvi rezoliucijos. (Balsai salėje) Gerai. Tada prašom balsuoti tik dėl diskusijos. Kas už tai, kad diskusija dėl Vyriausybės ataskaitos vyktų antradienį, birželio 12 d., balsuojate už, kas manote, kad diskusija turėtų vykti ketvirtadienį, birželio 14 d., balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. Prašom balsuoti.

Už balsavo 50, prieš – 64, susilaikė 4 Seimo nariai. Susilaikę neskaičiuojami, todėl diskusija dėl Vyriausybės ataskaitos bus svarstoma ketvirtadienį, birželio 14 dieną.

Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę su šiuo pakeitimu? Ačiū. Pritarta. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS. Replika po balsavimo. Aš prašyčiau Seimo narį V.Landsbergį atsisakyti tokių terminų kaip “kvailystės” ir “nesąmonės”.

PIRMININKAS. Ačiū. Labai teisinga pastaba. Kolegė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, priėmus sprendimą, kad svarstysime ketvirtadienį, būtų nepaprastai prasminga iš Vyriausybės gauti logišką dokumentą – nesujungtą dviejų kadencijų metinę ataskaitą. Vis dėlto kalbama apie metinį atsiskaitymą. Tai visai nesusiję su kalendoriniais metais. Yra ir ūkiniai metai, žemdirbių metai – kokie tik norite metai. Mes neturime įrodymų, kad reikia formaliai už praeitus kalendorinius metus, nes tai būtų labai pavėluotas, neaktualus ir niekam nereikalingas svarstymas. Mes norime išgirsti Vyriausybės ataskaitą už visą laikotarpį – nuo lapkričio mėnesio, kai ji pradėjo dirbti, iki šiandienos. Tai būtų visiškai suprantamas dalykas, bet tokios medžiagos mes neturime. Taigi Vyriausybė galėtų pateikti medžiagą ir išvengti tokio nesusipratimo, kai staiga mes raginami svarstyti A.Kubiliaus Vyriausybės darbą. Keista!

PIRMININKAS. Mes išklausėme ataskaitą, galiu priminti Seimo nariams. V.P.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau atkreipti Seimo dėmesį, kad vis dėlto svarstant Vyriausybės veiklą būtų labai svarbu, jog posėdžiuose dalyvautų visa Vyriausybė. Pirmą kartą per dešimties metų Lietuvos parlamentarizmo istoriją pristatant ataskaitą Ministras Pirmininkas nesugebėjo įvykdyti statutinės normos ir padaryti taip, kad visi ministrai, kaip to reikalauja Statutas, o Statutas yra įstatymas, būtų ministrų ložėje ir taip išreikštų savo nuostatas Seimo atžvilgiu. Aš ypač kreipiuosi į Liberalų frakciją, kaip į frakciją ginančią teisinius principus. Todėl mano pasiūlymas būtų, kad svarstant Seime ataskaitą vis dėlto Vyriausybė sugebėtų mobilizuotis ir dalyvauti ir išklausant rezoliuciją, ir išklausant diskusijas dėl Vyriausybės veiklos. Visa Vyriausybė in corpore. Antras mano pasiūlymas. Aišku, būtų labai svarbu, kad tokiuose posėdžiuose dalyvautų visi pareigūnai, šiuo atveju ir Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Mano žiniomis, birželio 14 d. lyg ir planuojama jo oficiali išvyka į Prahą. Todėl manau, kad birželio 12 d. buvo optimalesnė visais požiūriais, nes tikrai mes svarstome rimtai, atsakingai. Aš nenorėčiau dabar veltis į diskusiją su kai kuriais konservatoriais, kurių pozicijos prasilenkia su Konstitucija, su politine logika ir su Seimo statutu. Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį tų kolegų, kurie mąsto konstruktyviai, kad vis dėlto būtų geriau, jog pirmieji pareigūnai tokiose diskusijose dalyvautų.

PIRMININKAS. Ačiū už siūlymas. Ministrų dalyvavimą numato Statutas. Kolega G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau labai rimtai įsiklausyti į 207 straipsnį, kuriame yra sakoma, kad kiekvienais metais iki kovo 1 d. Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, būtent savo, ne kažkieno kito, o tiek, kiek ji dirbo. Jeigu ji dirbo pusantro mėnesio, tai kaip galėtų būti diskutuojama, kas dar ką gali pateikti? O Vyriausybė pateikė už pusantro mėnesio, po to dar, kaip numatoma Statute, turi būti aptarti artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai, kas ir buvo pateikta. Manau, čia tos tolesnės diskusijos yra visiškai bevaisės. Todėl aš ir sakau, kad, ponai konservatoriai, deja, atskira jūsų Vyriausybės ataskaita nėra įmanoma. Aš tiktai dar apeliuoju į geranoriškumą… Nes dar ir metai nepraėjo, ta ataskaita šiais metais ir naujos Vyriausybės, t.y. koalicinės Vyriausybės ataskaitoje galėjo būti ir nepateikta, bet ji buvo pateikta ir galim tik padėkoti.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai G.Šileikiui. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, pagal Seimo statutą jūs esate posėdžio pirmininkas ir tvirčiausia ranka šiame posėdyje. Pasiklausius V.Andriukaičio, pasiklausius G.Šileikio, atrodo, kad šis Seimo posėdis neturi pirmininko. Aš siūlau pradėti dirbti pagal darbotvarkę, kad neatrodytų, jog Seimas yra tuščia bala. Pone posėdžio pirmininke, būkite griežtesnis. Leidžiate kairei pusei po pusvalandį kalbėti nesąmones, A.Kubiliaus žodį nutraukiate po dviejų sakinių. Pone posėdžio pirmininke!

PIRMININKAS. Didesnė frakcija, kolega. Jūs turbūt žinote… (Šurmulys salėje) Kolegos, ar galėtume sutarti, kad paskutinis dabar kalbėtų K.Kuzmickas ir pradėtume dirbti.

K.KUZMICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Norėdamas nutraukti šią diskusiją, informuoju, kad gegužės 31 d. buvo Pasaulinė nerūkymo diena, todėl Sveikatos reikalų komitetas kartu su Širdies asociacija sudarė galimybę visiems perskaityti šią knygutę ir susipažinti su rūkymo žala bei ekonominiais paskaičiavimais, kiek tai kainuoja Lietuvai. O nuo 11.30 iki 14 val. prie vidurinės salės bus tikrinamas anglies monoksido iškvėpimas ore, plaučiuose. Tai, ką rūkoriai… pateikiama statistika, kad yra labai apnuodytas organizmas, ir bus galima pasitikrinti. Ačiū. (Plojimai, šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Ačiū kolegai K.Kuzmickui.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-386(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, nagrinėjame 1 šios dienos klausimą – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-386(2). Pranešėjas – Seimo narys J.Jurkus. Priėmimo stadija.

J.JURKUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pavedimu teikiu svarstyti ir priimti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 4 ir 5 dalių pakeitimo įstatymo projektą. Apskritai šiame įstatyme daug naujo nėra, tiktai sukonkretinamos pačios sąvokos, įstatymas tampa aiškesnis ir konkretesnis. Atsižvelgta į gautas Seimo Teisės departamento bei Biudžeto ir finansų komiteto pastabas. Keičiamos 15 straipsnio 4 ir 5 dalys. Pakeisti 15 straipsnio 4 dalies 1 sakinį ir šią dalį išdėstyti taip: “Ataskaitą apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą rengia Statistikos departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka ir kiekvienais metais iki liepas 1 d. teikia Vyriausybei. Vyriausybė kiekvienais metais iki rugsėjo 1 d., vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, privalo pateikti Seimui ataskaitą apie valstybės turtą.” Ir 15 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: “Ataskaitą apie savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą bei patikėjimo teise valdomą valstybės turtą rengia savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka”. Buvo siūloma Vyriausybės nuostata dėl Statistikos departamento, tačiau įstatyme yra parašyta taip: “Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės…” O Statistikos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad “Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijų finansuojamas iš valstybės biudžeto. Statistikos departamentas yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos Respublikos herbu bei savo pavadinimą. Statistikos departamento nuostatas tvirtina Vyriausybė.” Todėl mes šį sakinį išbraukime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Dėl balsavimo motyvų keturi – už, keturi – prieš. Prieš nematyti. Kolegė I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Aš labai atsiprašau, netyčia nuspaudžiau.

PIRMININKAS. D.K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš palaikau šio įstatymo pataisas, tik dabar žiūrėdama į antrąjį punktą, kuriame kalbama apie tai, kad ataskaitą apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą rengia Statistikos departamentas ir pateikia Vyriausybei, o savivaldybių – pateikia savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka, žinoma, aš šiek tiek suabejojau, ar tiktai nereikėjo viso apibendrinimo. Tiek valstybės mastu, tiek iš savivaldybių gautą informaciją savivaldybių mastu apibendrinti Statistikos departamente, nes, šiaip ar taip, jam priklauso tokio pobūdžio funkcija visos valstybės mastu, įskaitant ir savivaldybių lygmenį. Bet galbūt čia darbo tvarka įstatymo vykdymo reglamentavimas numatys tokią galimybę, kitaip būtų nelogiška, kad tarytum dviem kanalais neapibendrintai Vyriausybei suplūsta daugybė ataskaitų iš savivaldybių, o Statistikos departamentas ta pačia metodika kaip ir dėl valstybės turto apskaitos neapibendrina, nesuveda savivaldybių mastu ir nesusumuoja valstybės bei savivaldybių bendro turto, kaip tai turėtų būti padaryta. Nors manau, kad bet kuriuo atveju jis tai darys. Įstatymo pataisose, manau, yra šiokia tokia spraga, atkreipiu dėmesį, bet palaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū kolegei. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai rimtos pataisos, ankščiau taip ir buvo, bet tik nebuvo užrašytas Statistikos departamentas. Dabar mes įrašom ir tai, manau, Lietuvai padės integruosis į Europos Sąjungą ir NATO, todėl siūlau palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašau registruotis.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Kadangi įstatymas susideda iš vieno straipsnio, tad, kolegos, klausčiau jūsų, kas už tai, kad įstatymo projektas Nr.IXP-386 būtų priimtas? Kas už, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas.

Už balsavo 82 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikiusių nėra, taigi įstatymas priimtas.

Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo projektas Nr.IXP-393(2*) (priėmimas)

Nagrinėjame kitą klausimą – Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo projektą Nr.IXP-393. Priėmimo stadija. Pranešėjas – K.Glaveckas. Prašom, kolega.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite trumpai priminti šio įstatymo paskirtį. Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo projektas pakeis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, reglamentuojantį Vyriausybės rinkliavos už šiuos veiksmus ėmimą, t.y. už pramoninės nuosavybės objektų registravimą bus imamas ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymo nustatyti mokesčiai. Kitaip tariant, Vyriausybės nutarimas yra keičiamas įstatymu, pagal kurį bus renkami mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą. Svarstymo metu buvo gautos tik Teisės departamento pastabos. Į jas yra atsižvelgta, kitų pastabų iš Seimo narių ar kitų pataisų teikėjų negauta. Siūlau pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kolegos, dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū, priimta.

Nagrinėjame 2 straipsnį. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra? Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas.

Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. Priimtas.

Dėl 4 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl 5 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl 6 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 6 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių, tad straipsnis priimtas.

Dėl 7 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 7 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl 8 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 8 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl 9 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 9 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl 10 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 10 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl prašau kolegas registruotis.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Kas už tai, kad įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-393, būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas.

Už – 85 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-394* (priėmimas)

Nagrinėjame kitą klausimą – Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-394. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, priėmus Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymą taip pat turi būti padarytos korektyvos ir dviejuose jį lydinčiuose įstatymuose. Pirmasis iš jų yra Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymas. Pastabų nei iš Teisės departamento, nei iš iniciatyvinę teisę turinčių asmenų negauta. Siūlau pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. Priimtas. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Ačiū. Priimtas. Prašom kolegas registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas, kurio projektas Nr.IXP-394, būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Firmų vardų įstatymo 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-395* (priėmimas)

Nagrinėjame Firmų vardų įstatymo 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-395. Pranešėjas – kolega K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pateiktu įstatymo projektu yra daromi redakciniai pakeitimai, t.y.vietoje “sumokėtų valstybės rinkliavų” siūlomas terminas “sumokėtas nustatytas mokestis”. Pastabų nei iš Teisės departamento, nei kitų įstatymų leidybos teisę turinčių asmenų negauta, todėl siūlau pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių. 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Ačiū. Priimtas. Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra.

Ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašom kolegas registruotis.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-395, būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš.

Už – 89 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas priimtas.

Konsulinio statuto 51 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-531* (priėmimas)

Nagrinėjame Konsulinio statuto 51 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-531 ir jį lydinčius įstatymų projektus. Pranešėjas – Seimo narys J.Čekuolis. Prašom, kolega. Priėmimo stadija.

J.ČEKUOLIS. Malonūs kolegos, po svarstymo stadijos nebuvo gauta jokių papildomų pasiūlymų ir pataisymų. Primenu, kad mes konsulinį statutą suderinome su naujuoju įsigaliosiančiu Civiliniu kodeksu ir nuo šiol mūsų konsuliniai pareigūnai galės be kitų notarinių veiksmų atlikti ir tokį, kad galės priimti saugoti asmeninius testamentus. Užsienio reikalų komitetas ir papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu pritaria šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Ačiū. Priimta.

Prašau kolegas registruotis. Atsiprašau, kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Prašom įjungti registraciją. Dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašau kolegas registruotis. Kolegos, dar kartą prašau dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Kolega Andriukaiti, jūs? Ne. Nėra. Prašau kolegas registruotis.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-531, būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš.

Už – 66 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas priimtas.

Asociacijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-542(2*) (priėmimas)

Nagrinėjame įstatymą Nr.IXP-542 ir jį lydinčius. Priėmimo stadija. Asociacijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, per laikotarpį nuo svarstymo Seime gautos Teisės departamento išvados. Jos yra identiškos toms išvadoms, kurios buvo prieš svarstymo stadiją. Komitetas svarstė ir bendru sutarimu Teisės departamento išvadoms nepritarė. Siūlome priimti įstatymą pagal jums pateiktą projektą.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū. Priimta. Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių kalbėti? Kolega J.Razma.

J.RAZMA. Projekto autoriai, atrodo, turi gerus ketinimus palengvinti, supaprastinti asociacijų veiklą, bet aš manau, kad nevertėtų taip ignoruoti Teisės departamento pastabų, nes nenormalu, kai priimamas įstatymas savo apimtimi yra mažesnis negu Teisės departamento įstatymui pateiktų pastabų kiekis. Aš atkreipčiau dėmesį ir į finansų ministro pastabą, kurią jis pateikė pagal mano klausimą. Ten yra taip pat išreikšta abejonių dėl mūsų svarstomo įstatymo teisinio pagrįstumo. Dėl to aš būčiau linkęs susilaikyti, o kartu, manau, verta atkreipti dėmesį ir į tą problemą, kad šiuo atveju neturėtų balsuoti tie Seimo nariai, kurie yra tam tikrų organizacijų steigėjai ar valdybų nariai, nes čia galima įžvelgti ir asmeninį suinteresuotumą, kad būtų paprastesnė tvarka.

PIRMININKAS. Kolega A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš tiesų buvo labai įdėmiai svarstomi Teisės departamento pasiūlymai, du kartus tai buvo svarstoma komitete. Vis dėlto mes manome, kad tos baimės yra nepagrįstos. Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad komitete bendru sutarimu taip, kaip ir Nevyriausybinių organizacijų problemos spręsti grupėje, buvo pritarta šiam įstatymo projektui. Finansų ministro išvados mes neturėjome, o dėl interesų derinimo, aš noriu atkreipti dėmesį ir drįstu manyti, kad dauguma Seimo narių vienokia ar kitokia forma dalyvauja ar asociacijų, ar kitokių nevyriausybinių organizacijų darbe. Todėl nebūtų normalu taikyti kokį apribojimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių išsakyti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų, todėl prašau registruotis. Balsuosime dėl viso įstatymo. Kolegos, vyksta registracija.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-542, būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš.

Už – 58, prieš nėra, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymas priimtas.

Viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-543(2*) (priėmimas)

Nagrinėjame įstatymą Nr.IXP-543. Priėmimo stadija. Viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, analogiškas įstatymo projektas, analogiškos pataisos, taip pat ir analogiškos Teisės departamento išvados. Taip pat buvo svarstoma komitete ir bendru sutarimu nepritarta Teisės departamento išvadoms, toms paskutinėms išvadoms, norėčiau atkreipti dėmesį, nes kai kurioms anksčiau svarstant komitete buvo pritarta. Taigi siūlau pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi įstatymas yra iš vieno straipsnio, todėl iš karto siūlyčiau pasakyti nuomonę dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Kolegė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, komiteto pirmininkas sakė, kad viskas analogiška, bet nėra vienos analogijos – asociacija ir viešoji įstaiga vis dėlto labai skiriasi. Viešoji įstaiga gali būti gana didelis objektas, gaunantis finansavimą tiek iš biudžeto, tiek dideles lėšas. O motyvą mes čia girdėjome, kad nėra būtina, kad būtų ne pagal darbo sutartį priimti žmonės ir kad nėra būtina, kad tai būtų, nes jeigu bus bent vienas samdomas, lyg ir buhalteris būtinai turės būti taip pat samdomas darbuotojas, tai noriu jums pasakyti, kad tokios nuostatos įstatyme nėra. Jeigu mūsų valstybėje jau būtų galiojantis savanoriško darbo įstatymas, kuriame būtų nustatyta atsakomybė konkretaus žmogaus, dirbančio ne samdomą darbą, o visuomeniniais pagrindais, tada būtų galima svarstyti ir šį įstatymą.

Dabar nesu tikra, kad tokio įstatymo priėmimas nepadarys žalos, nes neliks atsakingų už didelius įvairius finansinius darbus ir po to atsakomybė bus ne visai aiški. Todėl aš negaliu už tokį įstatymą balsuoti.

PIRMININKAS. Kolega A.Melianas.

A.MELIANAS. Aš dar kartą norėčiau akcentuoti, kad ir Socialinių reikalų ir darbo komitete, ir nevyriausybinių organizacijų problemoms spręsti grupėje įvairių frakcijų atstovai, tarp jų ir Socialdemokratinės koalicijos, ir Konservatorių, buvo bendru sutarimu pritarę tam dalykui. O ką kalbėjo ponia S.Burbienė, mes iš tiesų gana nuodugniai apie tai kalbėjome. Noriu atkreipti dėmesį, kad atsakomybę už nevykdymą tam tikrų pareigų, pavyzdžiui, buhalterinės apskaitos, nustato Baudžiamasis kodeksas arba administracinę atsakomybę rekomenduojantys įstatymai. Tai šioje vietoje tikrai tas dalykas iš esmės nieko nekeičia. Aš dar kartą sakau visi bendru sutarimu po ilgų diskusijų vis dėlto pritarė, kad taip reikėtų pasielgti. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma.

J.RAZMA. Kadangi kolega A.Melianas minėjo, kad neturi finansų ministro atsakymo, gal aš tada jį iš pradžių pacituosiu. “Minimų projektų nuostatos prieštarauja galiojančioms Darbo sutarties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias visi įmonių, organizacijų atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma tik darbams, atliekamiems pagal autorinę sutartį, tik fiziniams asmenims, turintiems patentą atlikti šiuos darbus. Be to, atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu didelis dėmesys skiriamas gyventojų užimtumui didinti, manome, kad galimybės dirbti be darbo sutarčių turėtų būti maksimaliai ribojamos”.

Man iš tiesų keista, kai šiuo metu liberalų vyriausybė nelengvai surenka biudžetą, teikiami tokie projektai, kurie sudaro prielaidas nuslėpti dalį mokesčių ar privalomųjų įmokų. Faktiškai tokiems projektams reikėtų skirti kriminogeninę ekspertizę, aiškintis, kiek tai gali paskatinti tam tikrų rūšių finansinių nusikaltimų išplitimą.

Dar man keista, kad komitetas kategoriškai atsisakė prašyti Vyriausybės išvados. Tiesiog parašė: prašyti išvados netikslinga.

PIRMININKAS. Kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, manau, išdėstyti argumentai dėl to įstatymo nėra visai pagrįsti nei dėl Darbo sutarties įstatymo prieštaravimo, nei dėl kitų kažkokių mokesčių ar pinigų nuslėpimo. Bet iš dalies norėčiau pritarti kolegės S.Burbienės argumentams, kad viešųjų įstaigų yra labai daug. Paprastai tai yra susiję su pinigais, su pinigų naudojimu, su paslaugų kai kurių teikimu. Todėl prašyčiau šio projekto, iš principo jam pritardamas, daryti priėmimo pertrauką. Motyvas būtų toks: vakar mūsų komitete apsvarstytas Prezidento pateiktas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje 2 straipsnio, rodos, 1 dalies siūlomas išplėtimas. Kol nebus apsispręsta dėl šio projekto, manau, svarstomasis neturėtų būti priimtas, nes anam visi viešųjų įstaigų vadovai viešųjų privačiųjų interesų derinimo prasme iš esmės bus traktuojami kaip valstybės tarnyboje dirbantys asmenys. Čia tikrai atsiras tam tikrų kolizijų, kad asmuo, neturėdamas jokių darbinių tarnybinių santykių, netgi darbo sutarties, turės tam tikrų pareigų, kurios jį lyg ir saistytų. Jam nebūtų galima taikyti atsakomybės, atsiras tam tikras nesuderinamumas. Kadangi viešųjų įstaigų yra labai daug ir susijusių su turto ir lėšų disponavimu, šio projekto, konkrečiai dėl viešųjų įstaigų, manau, būtų galima padaryti priėmimo pertrauką, o komitetas, įsigilinęs į tą problemą, dar pakartotinai atsižvelgtų ir išspręstų tą situaciją. Iš principo pasisakau už.

PIRMININKAS. Kolega P.Papovas.

P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man truputėlį lengviau kalbėti po Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pasakytų minčių. Aš apgailestauju, kad tik dabar priėmimo stadijoje iškilo abejonių. Tos abejonės, man atrodo, buvo ir yra nuo pat pradžių, nes biudžetinės įstaigos yra galingos įstaigos, kaip švietimo įstaigos ir t.t., jos naudoja mokesčių mokėtojų pinigus, biudžeto pinigus. Žinoma, gali būti ir privatūs pinigai. Todėl tokia nuostata, tokia galimybė nesudaryti darbo sutarčių, kai yra naudojami valstybės arba mokesčių mokėtojų pinigai, tai būtų turbūt absurdas.

Dėl nevyriausybinių organizacijų. Nevyriausybinės organizacijos turi veikti pagal Visuomeninių organizacijų įstatymą ir nieko bendra jos neturi turėti su Viešųjų įstaigų įstatymu arba darbo su viešosiomis įstaigomis. Todėl pritariu, kad būtų daroma pertrauka, bet jeigu būtų balsuojama, tai kviečiu nepalaikyti šio įstatymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, visi kalbėjo dėl balsavimo motyvų ir buvo siūlymas daryti pertrauką. Bet pertrauką galima siūlyti tik frakcijos vardu. Ar gerbiamojo kolegos R.Šukio siūlymas buvo Liberalų frakcijos vardu? Nėra įgaliojimų. Jūs, kolega Papovai? Taip pat negalite. Kolegas prašau registruotis.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kolegos, prašom dėmesio! Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-543 būtų priimtas, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 35, prieš – 17, susilaikė 21. Įstatymas nepriimtas.

Labdaros ir paramos fondų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-544(2*) (priėmimas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-544 – Labdaros ir paramos fondų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Kadangi yra priėmimo stadija, mes balsavome ir šis įstatymo projektas nesurinko daugumos, tai dabar turi būti Seimo apsisprendimas, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti.

PIRMININKAS. Kolega, gal jūs galėtumėte nurodyti Statuto straipsnį? Aš manau, kad kolega E.Masiulis suklydo, sumaišė stadijas. Čia priėmimo stadija, kolegos.

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-544 – Labdaros ir paramos fondų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, galima sakyti, analogiškos pataisos Labdaros ir paramos fondus reglamentuojančiame įstatyme ir taip pat panašios Teisės departamento pastabos, kurioms svarstant komitete bendru sutarimu buvo nepritarta. Toks pat buvo rezultatas ir nevyriausybinių organizacijų grupėje. Taigi siūlyčiau pritarti įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kadangi įstatymas susideda iš vieno straipsnio, todėl dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto kviesčiau sakyti savo nuomones.

Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Na, aš manau, kadangi mes ryžtingai pasielgėm ankstesnio įstatymo atveju, taip pat reikėtų pasielgti ir šiuo atveju. Nors Labdaros ir paramos fondas tarsi mielesnė institucija ir gal kam atrodo, kad ir mažesnis apyvartos mastas, bet vis dėlto tie pavojai ir problemos yra analogiški. Be reikalo mes nekreipiam dėmesio į Teisės departamento pastabas, kur pasakyta, kokiu gi pagrindu bus atleidžiami administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas, jeigu nesudaroma su jais darbo sutartis. Ir taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, kuris teikia tam tikras garantijas ir būtent tik tada, jeigu su asmenimis yra sudarytos darbo sutartys. Žodžiu, mes sudarom daugybę problemų priimdami šį įstatymą, o ta nauda bus labai abejotina. Aš sunkiai įsivaizduoju tokį visiškai silpną labdaros fondą, kuris negali net su minimaliu atlyginimu įdarbinti administracijos vadovą. Vargu ar toks iš viso turi egzistuoti.

PIRMININKAS. Kolegė B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš labai palaikau šią nuostatą ir siūlyčiau už ją balsuoti štai dėl kokių motyvų. Labdaros ir paramos fondai ir organizacijos gyvena iš labdaros ir paramos lėšų, kuris paprastai gaunamos ne iš vietinių donorų, bet iš užsienio, o užsienio donorai administravimo išlaidas labai riboja. Ir kartais, tarkime, žmonės, dirbantys savanoriškai šiuose fonduose, galėtų savanoriškai atlikti ir šitas funkcijas, tai yra buhalterinę apskaitą ir vadybą. Ir manau, kad iš tiesų reikėtų palaikyti šitą nuostatą, nes kartais labdaros ir paramos fondai neturi nė vieno samdomo darbuotojo ir faktiškai yra priversti mokėti mokesčius “Sodrai” ir fizinių asmenų pajamų mokestį, neišmokėdami nė lito tam žmogui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, šį įstatymo projektą aš siūlyčiau vis dėlto palaikyti, nes čia situacija yra, matyt, iš principo visiškai kita. Labdaros ir paramos fondas dažnai yra personifikuotas, asmeninio pobūdžio, kai ten yra vienas steigėjas ir, perdavęs tam tikras lėšas, jis gyvena, kaip minėjo ponia B.Vėsaitė, iš tam tikrų injekcijų ir iš labai ribotų pajamų šaltinių, kas yra savaime garantuota apsauga, skirtingai nuo viešųjų įstaigų, kurios dažniausiai pajamas turi gauti iš konkrečios ūkinės veiklos, iš tam tikrų paslaugų, kurias teikia. Ten yra pinigai, ten yra atskaitomybės klausimai, ten yra mokesčių klausimai, ten yra situacija tikrai visiškai kitokia ir visai kitas bendros situacijos mastas įstaigose, veikiančiose mūsų ūkyje arba mūsų visoje socialinėje sferoje, ir panašiai. Labdaros fondų situacija yra kitokia, aš čia baimių tokių neturėčiau ir būtų galima tikrai palaikyti, nes čia tikrai būtų reali parama labdaros paramos fondams.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome visas nuomones už ir prieš. Todėl, kolegos, prašau apsispręsti balsuojant dėl įstatymo Nr.IXP-544. Prieš tai prašome registruotis.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP- 544 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kita nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš.

Už – 56, prieš – 2, susilaikė 9. Įstatymas Nr.IXP-544 priimtas.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-273(3*) (priėmimas)

Nagrinėjame įstatymą Nr.IXP-273 – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – komiteto pirmininkas K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju yra pateiktas komitete patobulintas įstatymo projektas Nr.IXP-273(3). Jį reikėtų jums nagrinėti.

Vyriausybės programa yra patvirtinta ir, kaip žinote, Vyriausybės programoje yra kalbama apie apskričių administracinę reformą, bet programoje nėra numatyta savivaldybių administracinių ribų keitimo klausimas arba naujų savivaldybių steigimo perspektyvos. Dėl to Vyriausybė buvo pasiūliusi iš Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo išbraukti 5 straipsnį, kuriame buvo numatyta, kad žiedinių rajonų savivaldybių, kurios yra apie kai kuriuos Lietuvos Respublikos miestus, klausimas būtų sprendžiamas ir būtų kuriamos naujos savivaldybės.

Mūsų komitete buvo ilgai diskutuota ir įvertinta tai, kad neatsižvelgiant į tai, jog programoje nenumatytas naujų savivaldybių steigimas, bet mes suvokiame, kad administracinė reforma visą laiką yra dinamiška. Būtina spręsti šiuos klausimus, kad būtų parengtas ir pateiktas Seimui patvirtinti savivaldos plėtros planas (arba koncepcija) ir taip pat išnagrinėtas visapusiškai ir apskričių formavimo atveju, ir naujų savivaldybių steigimo atveju. Šis įstatymo projektas buvo pateiktas Vyriausybei, kad būtų gautos išvados. Vyriausybė pateikė kai kurias pastabas, į kurias atsižvelgta. Taip pat buvo kai kurios Teisės departamento pastabos. Į šias pastabas taip pat atsižvelgta ir projekte šios pastabos yra įvertintos. Komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto. Kadangi yra vienas straipsnis, prašau 4 Seimo narius pasisakyti už ir 4 Seimo narius – prieš. Už – Seimo narys V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Iš principo aš pritariu šiam projektui, tik vienas dalykas – truputį keista, kad mes čia svarstome, tačiau nesame matę jokių dokumentų, jokių principų, kaip tai bus daroma. Dabar viskas pavesta Vyriausybei. Kiek čia girdėjau, savivaldybės svarsto, apskritys svarsto tas koncepcijas, o Seimo nariai nėra jų matę. Bent man tikrai neteko matyti, gal kai kurie komitetai yra matę. Būtų įdomu ir visiems mums susipažinti su šiuo…

PIRMININKAS. Ačiū. P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, šio pakeitimo esmė yra ta, kad ateityje nesustotų administracinė teritorinė reforma ir, sakykime, kad ir ši Vyriausybė teiktų tam tikrus siūlymus bei galvotų, kaip ateityje gali būti reformuojami administraciniai teritoriniai vienetai. Manau, kad tokie projektai tolesnėje ateityje turėtų būti. Tas procesas neturėtų sustoti, nes 1994 m. priimtame Teritorijos administracinių vienetų įstatyme yra nuostata, kad tolesnė reforma turėtų vykti. Todėl nebūtina, kad, sakykime, per ketverius metus Vyriausybė steigtų naujas savivaldybes, tačiau savo požiūrį dėl ateities turėtų numatyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome dvi palaikančias nuomones. Daugiau nėra norinčių išsakyti nuomones. Kolegos, dėmesio! Registruojamės.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Kolegos, kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-273 būtų priimtas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas Nr.IXP-273 priimtas.

Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo projektas Nr.IXP-537(2*) ES (svarstymo tęsinys)

Nagrinėjame eurointegracinį įstatymą – Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo projektą Nr.IXP-537. Pranešėjas – Sveikatos reikalų komiteto narys kolega J.Raistenskis… Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamieji kolegos, man iš tiesų nesvetimas sveikatos ir Sveikatos komiteto jausmas, bet šiuo momentu kol kas atstovauju Aplinkos apsaugos komitetui.

Taigi per laikotarpį, kai Seimo plenariniame posėdyje buvo padaryta svarstymo pertrauka, komitetas įvertino gautą naują informaciją bei siūlymus. Tai Teisės departamento 12 siūlymų, iš kurių 9 pritarta, 3 nepritarta; 3 Respublikinio mitybos centro direktoriaus siūlymai, kuriems visiems pritarta; 24 Seimo nario E.Klumbio siūlymai, iš kurių 12 pritarta; 21 Sveikatos reikalų komiteto siūlymas, iš kurių 17 pritarta, 4 nepritarta; 11 Kaimo reikalų komiteto siūlymų, iš kurių 8 pritarta, 3 nepritarta. Komiteto galutinė išvada buvo tokia: pritarti komiteto patobulintam Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo projektui Nr.IXP-537(2) bendru sutarimu. Už balsavo visi komiteto nariai. Jei dabar būtų leista, galbūt turėčiau pastraipsniui teikti tuos momentus, kuriems komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto narį kolegą V.Velikonį padaryti pranešimą. Prašom.

V.VELIKONIS. Gerbiamieji kolegos, vargu ar šiandien mes visi galėtume atsakyti į tokį klausimėlį: ar rūkote genetiškai modifikuotą tabaką, ar valgote genetiškai modifikuotus agurkus, pomidorus, soją ir t.t., ir t.t. Taigi šis klausimas tik atrodo nesvarbus, o iš tikrųjų yra labai svarbus. Genetikai prievarta įsiveržė į augalus, į gyvulius ir daro tai, kad žmogus gautų gražius vaisius, gražius produktus, bet klausimas, ar jie sveiki, kaip jie veiks žmogaus organizmą. Todėl šis įstatymo priėmimas kai ką apribos. Amerikiečiai sako, kad tai labai gerai, europiečiai sako, kad tai labai pavojinga. Žinoma, mums reikia atsakyti į tą klausimą.

Teikiant Seime Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo projektą, Kaimo reikalų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu. Šio įstatymo projektas komitete buvo svarstomas du kartus. Svarstant pirmą kartą buvo konstatuota, kad šis projektas turi daug trūkumų, neišryškintos Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijos, negautos žemės ūkio mokslo institucijų išvados, todėl buvo pasiūlyta projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Komitetas paprašė, kad Žemdirbystės institutas bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateiktų savo išvadas. Gavęs minėtų institucijų išvadas ir matydamas Aplinkos apsaugos komiteto pasiryžimą patiems tobulinti įstatymo projektą, komitetas dar kartą apsvarstė ir pakeitė savo ankstesnę išvadą – bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo Teisės departamento, Sveikatos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetų pateiktas pastabas bei Žemdirbystės instituto išvadas. Džiaugiuosi, kad į daugelį pateiktų pastabų ir siūlymų Aplinkos apsaugos komitetas atsižvelgė ir įstatymo projektą patobulino iš esmės.

Siūlau pritarti po svarstymo Aplinkos apsaugos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir tikiuosi, jog šis įstatymas bus gautas ne genetiškai modifikuojant, o kryžminant su Europos Sąjungos analogiškais įstatymais. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Tai Kaimo reikalų komitetas pritarė, taip? Ačiū. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininką K.Kuzmicką.

K.KUZMICKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas šį įstatymo projektą svarstė taip pat du kartus. Pirmą kartą buvo nuspręsta, kad reikėtų grąžinti tobulinti, ir buvo pateikta 21 pastaba. Aplinkos apsaugos komitetas atsižvelgė į mūsų pateiktas pastabas. Paskutiniame komiteto posėdyje mes apsvarstėme šį naujai pateiktą iš esmės pakeistą įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu buvo pritarta šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti užsirašęs kolega V.Einoris. Prašom. Kolega…

V.EINORIS. Prisijungiu prie Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko išdėstytų motyvų, kadangi komitete buvo labai atsakingai svarstoma, į visas pastabas, kurios tik buvo vertingos, daugiau ar mažiau buvo atsižvelgta, ir siūlau, prašau po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar yra reikalaujančių balsuoti po svarstymo? Ar balsuosime dėl pataisų? Niekas nereikalauja. Siūlyčiau pereiti prie pataisų nagrinėjimo. Prašau kolegą J.Raistenskį.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Teisės departamento projekto…

PIRMININKAS. Prašau kolegą E.Klumbį pristatyti savo teikiamą pataisą. Komitetas šiai pataisai nepritarė. Atsiprašau, kolegos, kad šiek tiek pavedė technika, gal galima būtų per šoninį mikrofoną.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs turite omeny dabar mano pasiūlymą dėl įstatymo pavadinimo? Aš siūlau atsisakyti tarptautinio žodžio “modifikuotų” ir pakeisti lietuviškais žodžiais “dirbtinai pakeistų”, kadangi yra ir Seimo priimtas įstatymas, kad tais atvejais, kai galima vartoti lietuvišką terminiją, ji turi būti vartojama. Dėl to prašau Seimo atsižvelgti į tą pastabą ir atsisakyti lotyniško pavadinimo.

J.RAISTENSKIS. Labai ačiū gerbiamajam E.Klumbiui. Iš tiesų pastaba vertinga, komitetas ilgai dėl to diskutavo, nes genetiškai modifikuoti organizmai… žodis “modifikuoti” iš tiesų yra tarptautinis ir gal “genetiškai dirbtini” būtų lietuviškiau. Bet vis dėlto šio termino pakeitimas apsunkintų sąvokos aiškinimą kaip visuotinai priimtą sutrumpinimą. Vartojama genetiškai modifikuoti organizmai. Nes oficialiame Europos Sąjungos direktyvų vertime vartojamas terminas “genetiškai modifikuoti organizmai”. Todėl komitetas priėjo prie nuomonės palikti terminą “genetiškai modifikuoti organizmai”.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Aš palaikau E.Klumbį, nes įstatymo dėl Teisės aktų rengimo tvarkos 12 straipsnyje aiškiai pasakyta: tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai nėra lietuviškų atitikmenų. Čia akivaizdu, kad yra lietuviški atitikmenys, ir mes negalime nusižengti įstatymui. Aš jau nekalbu, kad turėtume visur stengtis, kad būtų kuo daugiau lietuviškų žodžių. Pavyzdžiui, kitos tautos – islandų, čekų, vengrų, suomių – beveik visose gyvenimo srityse ieško atitikmenų savo kalba ir juos diegia. Pas mus ir taip labai daug tarptautinių žodžių.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis kolega, ačiū už pastabą. Kaip aš minėjau, mes ilgai diskutavome, kreipėmės pagalbos į lituanistus, lituanistai neprieštaravo dėl to, kad būtų paliktas terminas “genetiškai modifikuoti organizmai”. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega R.Šukys turi kitą nuomonę. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš vis dėlto drįsčiau nepalaikyti vadinamojo lietuvinimo kai kuriais atvejais. Ir šiuo atveju. Juk visi projektai, kai komitetai juos apsvarsto, yra peržiūrimi redaktorių ir ten yra antspaudukai. Ir tikrai pasitikėkime, kad kalbininkai, remdamiesi Dabartinės lietuvių kalbos žodynu ir taisyklėmis , gali spręsti, ar tokie žodžiai “genetiškai modifikuoti” yra tinkami. Mano požiūriu, tai yra aiškus, trumpas ir visiems suprantamas terminas, todėl čia ilginti arba daryti įstatymo tekstą sudėtingesnį, taigi ir blogiau suprantamą, nebūtų visiškai tikslinga vien dėl kalbinių motyvų. Jeigu kalbininkai būtų matę čia problemą, jie būtų tikrai ją iškėlę. Be to, neužmirškime, kad tuo metu, kai buvo rašomas Teisės aktų rengimo tvarkos įstatymas, kuriuo remiasi kolega E.Buškevičius, į Dabartinės lietuvių kalbos žodyną buvo šiek tiek kitaip žiūrima. Vis dėlto yra šiuolaikiška kalba ir tai yra, mano požiūriu, visiškai normalu. Dar aš pasakyčiau. Jeigu laikytumės visų kalbininkų pasiūlymų, tai teisinėje terminologijoje, kurioje yra tikrai labai daug tarptautinių žodžių ir lotyniški žodžiai yra atitikmenys, ten jie yra kaip tik sveikintini, nes tai yra tarptautinė teisinė kalba, jeigu pažiūrėsim nuo romėnų teisės laikų. Taigi čia nieko blogo nėra, nes jeigu mes viską sulietuvinsim, nesuprasime įstatymų. Tai čia grynai iš įstatymų kūrybos teorijos.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjome vieną nuomonę prieš, vieną – už. Prašom registruotis. Turėsime apsispręsti balsuodami dėl šios pataisos.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos E.Klumbio teikiamai pataisai, kuriai nepritarė komitetas, balsuoja – už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom įjungti balsavimą.

Už – 20 Seimo narių, prieš – 22, susilaikė 9 Seimo nariai. Pataisai nepritarta. Taip pat kolegą pranešėją paprašysiu pakomentuoti antrąją teikiamą pataisą, kuri susijusi su pirmąja.

J.RAISTENSKIS. Antroji praranda savo…

PIRMININKAS. Prašau pataisos autorių E.Klumbį pristatyti antrąją pataisą. Komiteto išvada buvo ta, kad ji susijusi su pirmąja pastaba.

J.RAISTENSKIS. Ir jai nepritariama.

PIRMININKAS. Paprašysime sutvarkyti E.Klumbio mikrofoną.

E.KLUMBYS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį – galiu sutikti su vienu, kai mano išdėstytame straipsnyje kalbama dėl genetiškai dirbtinai pakeistų organizmų. Aš tą atmetu.

Be to, aš juk pasiūliau įrašyti žodį “apgalvoto” prieš “išleidimo”. Tas, kas yra įrašyta 2 straipsnyje. Į tai niekas neatkreipė dėmesio. Lygiai taip pat siūliau pagal 2 straipsnį įrašyti “riboto naudojimo”. Dar siūliau įrašyti žodžius “bandymų ir mokslo tiriamųjų darbų atlikimo”. Tas straipsnis, ta dalis yra kur kas platesnė, ji nesusidaro iš tų kelių žodžių.

PIRMININKAS. Prašom komiteto pirmininką.

J.RAISTENSKIS. Aš, gerbiamasis kolega, atsakysiu taip. Mes prie to dar prieisime. Jūs manote, kad 6 punkte žodžius “bandymo bei mokslo tiriamųjų darbų vykdymą” reikia išskirti į atskirą sąvoką. Bet mes manome, kad to nereikia daryti, nes moksle ir bandymams taikomi tie patys saugos reikalavimai. Taigi to straipsnio nereikia pildyti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos kviečiu kalbėti kolegas. Nėra. Siūlau kolegoms balsuojant apsispręsti dėl šios pataisos. Kas už tai, kad pritartume pataisai, kurią teikia Seimo narys E.Klumbys ir kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsuoja už. Kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Už – 13, prieš – 22, susilaikė 10 Seimo narių. Šiai pataisai nepritarta.

Kolegą E.Klumbį prašau pateikti kitą pataisą.

E.KLUMBYS. Toje pačioje 1 dalyje yra labai aiškiai pasakyta, kad įstatymas reglamentuoja reikalavimus. Šis įstatymas reglamentuoja (praleidžiu žodžius) reikalavimus. Aš teigiu, kad šiame įstatyme nėra tų reikalavimų. Tame rašte yra teigiama, kad reikalavimai bus nustatyti Vyriausybės patvirtintuose dokumentuose. Čia nėra jokios logikos. Ką mes rašome įstatymuose, patvirtinsime Vyriausybės nutarimais. Vadinasi, mes turėtume įrašyti, kad tuos reikalavimus nustato Vyriausybės nutarimai.

PIRMININKAS. Kolega Raistenski, prašom pakomentuoti.

J.RAISTENSKIS. Priėmus Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymą Vyriausybė parengs 12 dokumentų. Jais bus apibrėžti arba nustatyti reikalavimai. Mes manome, kad to dalyko įstatyme nereikia vardinti.

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolegos, kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad pritartume kolegos E.Klumbio teikiamai pataisai, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas, balsuojate už. Kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas. Už – 7, prieš – 24, susilaikė 10 Seimo narių. Šiai pataisai taip pat nepritarta.

Prašom, kolega Klumby, pateikti kitą pataisą. Kolega Klumby, prašom pateikti kitą pataisą. Reikėjo pabandyti, gal veikia mikrofonas.

E.KLUMBYS. Čia tam tikra analogija. 1 straipsnio 2 dalyje vartojamas terminas “naudojimo sąlygos”, tačiau tų naudojimo sąlygų aš įstatyme nerandu, nors yra nurodoma, kad naudojimo sąlygas nustato 9, 10, 11 straipsniai. Aš, pavyzdžiui, 10 straipsnyje skaitau, kad tai yra genetiškai modifikuotų organizmų rizikos įvertinimas, naudotojo teisės ir pareigos. Tai yra visiškai ne tie dalykai.

PIRMININKAS. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas susijęs su tiekimu į rinką, o ribotas naudojimas susijęs tik su genetiškai modifikuotų organizmų gamyba, mokslo tiriamaisiais darbais ar… (Balsai salėje) Naudojimo sąlygos? Apie tai kalbama 9, 10 ir 11 straipsniuose. 9 straipsnis: “Informacija apie genetiškai modifikuotų organizmų, genetiškai modifikuotų produktų numatomą išleidimą į aplinką, tiekimą į rinką ir ribotą naudojimą, taip pat kitą šiame įstatyme numatytą veiklą, kurios metu yra naudojami genetiškai modifikuoti organizmai, genetiškai modifikuoti produktai, pateikiama Aplinkos ministerijai”.

10 straipsnį jūs citavote, 11 straipsnis – “Tiekimas į rinką” apkalbėtas. Manyčiau, atskirai išskirti nėra tikslo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – kolegė O.Babonienė. Nematyti kolegės, tad dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl šios pataisos, teikiamos Seimo nario E.Klumbio. Vyksta balsavimas. Kas už tai, kad būtų pritarta E.Klumbio pataisai, balsuoja už. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už balsavo 8, prieš – 23, susilaikė 5. Taip pat nepritarta šiai pataisai.

Kviečiu E.Klumbį teikti kitą savo pataisą.

E.KLUMBYS. Aš manyčiau, kad sąvoką “bandymų ir mokslo tiriamieji darbai, darbų vykdymas” reikia išskirti kaip atskirą sąvoką ir paaiškinti, kas tai yra. Niekaip negaliu sutikti su ta nuomone, kad netikslinga išskirti, nes jiems yra taikomi tie patys saugos reikalavimai. Šis įstatymas kalba ne tik apie saugos reikalavimus. Jis yra kur kas platesnis. Man atrodo, jeigu įstatyme kalbama apie tokią veiklos sritį, tai būtina pasakyti, kas ta sritis yra.

PIRMININKAS. Prašom pakomentuoti.

J.RAISTENSKIS. Šiuo įstatymu mokslo tiriamieji darbai nėra ribojami. Šis įstatymas skirtas tam, kad juos skatintų, o saugos reikalavimai siūlomi tokie, kokie naudojami kasdieniniame gyvenime. Taigi išskirti į atskirą punktą ir dar įvardyti, manome, netikslinga.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos nėra? Kolegos, kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos E.Klumbio teikiamai pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsuoja už. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 4, prieš – 15, susilaikė 7 Seimo nariai. Šiai pataisai taip pat nepritarta.

Prašom, kolega, pateikti kitą savo teikiamą pataisą. Jau veikia mikrofonas, kolega.

Atsiprašau jūsų. Prašyčiau prie perėjime stovinčio mikrofono.

E.KLUMBYS. Aš manyčiau, kad tarp 3 straipsnio 6 ir 8 punktų nėra esminio skirtumo, ir aš siūlyčiau vieno iš jų atsisakyti.

PIRMININKAS. Jūs atsiimate savo pataisą, taip?

J.RAISTENSKIS. Kurią jūs siūlytumėte išbraukti?

E.KLUMBYS. 8.

PIRMININKAS. Prašau, kolega Raistenski, komentuokite pataisos autoriaus siūlymą.

J.RAISTENSKIS. Čia jūs turite omenyje, kad šiame straipsnyje menkai išdėstytas naudotojo teisės, o pareigų nėra. Ne. Tai gal jūs galėtumėte man tą vietą perskaityti?

PIRMININKAS. Prašau aiškiai pateikti pataisą visiems Seimo nariams, kolega Egidijau.

E.KLUMBYS. Regis, aš stengiausi pakankamai garsiai ir aiškiai sakyti. Aš teigiu, kad 3 straipsnio 6 ir 8 dalys yra identiškos.

J.RAISTENSKIS. Ar 3 straipsnyje yra 6 dalis? Gal jūs ne paskutinę redakciją žiūrite?

E.KLUMBYS. Aš atsiprašau, bet aš žiūriu į tą redakciją, kuriai teikiau pataisas. Gal dabar per tą laiką pasikeitė, bet buvo konkrečiai tai teikta.

PIRMININKAS. Galiu priminti, kad mes nagrinėjame paskutinį variantą. Prašau, kolega.

J.RAISTENSKIS. 3 straipsnyje kalbama – ”genetiškai modifikuotų organizmo naudojimo valstybinė valdymo sistema”. Ar apie tai būtų kalba?

E.KLUMBYS. Ne. Bet, gerbiamasis komiteto pirmininke, aš skaitau tą, ką jūs čia atmetėt, pagal tai.

PIRMININKAS. Kolega, aš matau, kad yra nesusipratimas dėl naujos ir senos redakcijų. Dabar mes visą Seimą verčiame diskutuoti, nes jūs, kaip pataisų autorius, nesuderinote jų su komitetu.

E.KLUMBYS. Atsiprašau, aš noriu pasakyti tik vieną dalyką, kad aš turiu komiteto pastabas ir aš žiūriu pagal jas. Jeigu jie taisė…

J.RAISTENSKIS. Kolega, gal tos komiteto pastabos tam momentui, kai buvo daryta svarstymo pertrauka. Po to komitetas peržiūrinėjo. Sakiau, iš 24 jūsų teiktų pastabų dvylikai pritarė, dvylikai nepritarė. Aš dabar atsiprašau, gal tai būtų redakcija tam momentui, kai Seimo plenariniame posėdyje buvo dėl informacijos stokos daroma svarstymo pertrauka.

E.KLUMBYS. Atvirai sakant, aš nelabai suprantu, reikėjo tai šiame popieriuje ir pažymėti, kad tas dalykas nesvarstomas.

PIRMININKAS. Kolega, jūs turėjote perregistruoti pataisas paskutiniam variantui. (Balsai salėje)

J.RAISTENSKIS. Kolega, aš turiu naują patobulintą variantą. Labai atsiprašau, bet gal jūs tikrai ne tą turite.

PIRMININKAS. Siūlau kol kas E.Klumbio teikiamų pataisų nenagrinėti, pradėti Kaimo reikalų komiteto teikiamas pataisas nagrinėti, o jūs per tą laiką susipažinkite su tuo paskutiniu variantu. Posėdžių sekretoriatas jums padės. Ar tiktų toks mano siūlymas, gerbiamasis kolega?

E.KLUMBYS. Gerai.

PIRMININKAS. Šiam įstatymui pataisas teikia ir Sveikatos reikalų komitetas. Kol E.Klumbys susipažins su savo teikiamomis pataisomis paskutiniam variantui, siūlau nagrinėti Sveikatos reikalų komiteto teikiamas pataisas. Komitetas… Prašau pateikti pataisą, kuriai nepritarė komitetas – “1 straipsnio 1 dalyje numatyti”. Prašau, kolega.

J.RAISTENSKIS. Labai ačiū. “Sveikatos reikalų komitetas. 1 straipsnio 1 dalyje numatyti, kad įstatymas reglamentuoja ne vien naudotojo, bet ir genetiškai modifikuotų produktų gamintojų bei pardavėjų teises, pareigas bei atsakomybę”. Taigi sąvoka “naudojimas” apima visą tokią veiklą, todėl mūsų komitetas tai Sveikatos reikalų komiteto minčiai nepritaria. Tai buvo pataisa daugiau dėl sąvokos supratimo.

PIRMININKAS. Kolegos, kadangi nematyti salėje pataisų autoriaus ir nėra komiteto pirmininko, siūlau balsavimu apsispręsti. Kas už tai, kad pritartume Sveikatos reikalų komiteto teikiamai pataisai, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

J.RAISTENSKIS. Komiteto nuomone, sąvoka “naudojimas” apėmė…

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega, vyksta balsavimas.

Už – 2, prieš – 19, susilaikė 11. Šiai pataisai nepritarta.

Kita Sveikatos reikalų komiteto teikiama pataisa dėl 2 straipsnio 3 dalies. Prašau, kolega Raistenski.

J.RAISTENSKIS. 3 dalyje patikslinta, kokie teisės aktai reglamentuoja tam tikras 2 dalies nuostatas. Mes manome, kad tik priėmus įstatymą bus parengti norminiai dokumentai. Norminiai dokumentai gali būti papildomi, todėl, komitetas mano, įstatyme juos visus išvardyti netikslinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos? Nėra. Kviečiu kolegas balsuoti. Kas už tai, kad būtų atsižvelgta į šią pataisą, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 2, prieš – 22, susilaikė 7. Šiai pataisai taip pat nepritarta.

Aštuntoji Sveikatos reikalų komiteto pataisa dėl 4 straipsnio.

J.RAISTENSKIS. 4 straipsnio pabaigoje įrašyti žodžius “kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pagal kompetenciją”. Mūsų komitetas svarstant nepritarė šiai nuostatai, nes pagal Europos Sąjungos reikalavimus turi būti viena institucija. Mes manome, kad ta institucija, kaip reikalauja Europos Sąjungos reikalavimai, turi būti Aplinkos ministerija. Todėl Sveikatos reikalų komiteto teikiamai pastabai mūsų komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos nėra norinčių išsakyti nuomonę. Kviečiu balsavimu išreikšti apsisprendimą. Kas už tai, kad būtų pritarta šiai pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 3, prieš – 22, susilaikė 3. Šiai pataisai taip pat nepritarta.

J.RAISTENSKIS. Likusioms septyniolikai pataisų mūsų komitetas pritarė, ir leiskite jų nekomentuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Nagrinėjame Kaimo reikalų komiteto teiktas pataisas šiam įstatymui. 4 pataisa. Dėl 4 straipsnio gal Kaimo reikalų komiteto pirmininkas galėtų pateikti? Prašau pateikti gerbiamąjį kolegą J.Raistenskį.

J.RAISTENSKIS. Šio straipsnio 4 dalyje po žodžio “organizmų” įrašyti “dauginimas bei auginimas”. Mes manome, kad vartojama sąvoka apima dauginimą ir auginimą, taip mums pritaria mūsų nuostatai ir specialistai. Taigi mes Kaimo reikalų komiteto siūlymą laikome pertekliniu ir jam nepritariame.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos nėra norinčių kalbėti? Prašom, kolegos, balsavimu apsispręsti dėl šios pataisos. Prašom registruotis. Atsiprašau, įjungtas balsavimas, po jo užsiregistruosime dar kartą. Kas už tai, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote.

Už – 4, prieš – 15, susilaikė 10. Šiai pataisai nepritarta. O dėl 10 straipsnio? Dėl 10 straipsnio prašom pateikti, t.y. dešimta Kaimo reikalų komiteto pataisa dėl 10 straipsnio.

J.RAISTENSKIS. Dėl tyrimų organizavimo mes manome ir laikome, kad Aplinkos apsaugos ministerija pati tyrimų neorganizuoja, todėl teikiamai pataisai mes nepritarėme. Tyrimus organizuoja ir juos atlieka atitinkamos institucijos. Taigi prašome tai pataisai nepritarti irgi iš dalies kaip perteklinei.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasakyti nuomonę? Prašom kolegas registruotis.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta šiai pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 4, prieš – 26, susilaikė 15. Šiai pataisai nepritarta.

J.RAISTENSKIS. Taigi visoms likusioms Kaimo reikalų komiteto pataisoms pritarta. Taip pat norėčiau pasakyti, kad buvo teikiamos Respublikinio mitybos centro trys pataisos, joms komitete irgi buvo pritarta.

PIRMININKAS. Mes vėl grįžtame prie kolegos E.Klumbio teikiamų pataisų. Prašom kolegą E.Klumbį pateikti dar nesvarstytą savo pataisą. O visų kolegų atsiprašau, kad įstatymo projekte nėra numeracijos, tad sunku identifikuoti. Pataisų autorių prašyčiau aiškiai pateikti pataisas.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš norėčiau pateikti tik vieną pataisą, atsisakau kitų ir negaišinu laiko, nes ir man pačiam nelabai aišku. 13 straipsnyje vietoje pirmojo žodžio “visuomenė” aš siūlau įrašyti žodžius “fiziniai ir juridiniai asmenys”.

PIRMININKAS. Prašom, kolega Raistenski, pakomentuoti.

J.RAISTENSKIS. Mes tą pastabą ilgai diskutavome ir manome, kad vis dėlto informacija teikiama ne fiziniams ir juridiniams asmenims, ji gali būti, bet informacija teikiama visuomenei, ta sąvoka apimtų fizinius ir juridinius asmenis, kurie gauna informaciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš irgi norėčiau nepritarti teikiamai pataisai, nes čia yra du skirtingi dalykai. Jeigu mes kalbėtume apie informaciją, kuri teikiama juridiniams asmenims, galėtų būti informacija, reikalinga komerciniams tikslams ar naudojimui, o čia yra informacija, kuri teikiama visuomenei, kad ji susipažintų ir galėtų dalyvauti tiek įstatymų leidybos procesuose, tiek kituose procesuose. Todėl siūlau šiai pataisai nepritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu apsispręsti balsavimu, kas už tai, kad būtų pritarta E.Klumbio teikiamai pataisai, kuriai nepritarė komitetas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 5, prieš – 28, susilaikė 6 Seimo nariai. Šiai pataisai taip pat nepritarta. Mes išnagrinėjome visas teiktas pataisas ir apsisprendėme dėl jų. Dabar po svarstymo kviečiu išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, vienas – už, vienas – prieš. Už – Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau pritarti Seimo narius po svarstymo pateiktam Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymui, nes iš tikrųjų situacija keičiasi labai sparčiai ir Lietuvą gali pasiekti nauji produktai, kurie pagaminti naudojant genetines medžiagas, arba genetiškai modifikuoti produktai, todėl šių produktų vartojimas turėtų būti reglamentuotas įstatymu. Pateiktam projekte ir dabartiniame variante yra atsižvelgta į daugelio komitetų pastabas. Aš labai dėkoju ponui J.Raistenskiui ir Aplinkos apsaugos komitetui už atsižvelgimą į Sveikatos reikalų komiteto pastabas ir todėl kviečiu visus pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kolegos, klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti, kad šiam įstatymo projektui po svarstymo būtų pritarta bendru sutarimu? Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-536(3*) ES (svarstymas)

Nagrinėjame taip pat eurointegracinį įstatymo projektą – Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-536. Žmogaus teisių komitetas. Prašau kolegą A.Lydeką. Prašom.

A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu nagrinėjant šį įstatymo projektą dėl Užsieniečių teisinės padėties pakeitimo ir papildymo įstatymo. Svarstant šį įstatymo projektą buvo iškilę daug klausimų ir gauta labai daug pasiūlymų iš įvairių žinybų, institucijų, taip pat ir Seimo narių. Todėl reikėjo daryti papildomus klausymus, kurių metu gauti atsakymai iš esmės į visus iškilusius klausimus ir abejones. Taigi į didesniąją dalį visų pasiūlymų tiek konkrečių Seimo narių, tiek ir žinybų, institucijų, yra atsižvelgta, didžiajai daugumai jų pritarta ir galutinai svarstydamas komitetas bendru sutarimu pritarė jau naujam patobulintam, patikslintam įstatymo projektui. Kaip jūs matote, jis dabar yra trečias, t.y. trečioji redakcija. Todėl siūlau pritarti po svarstymo komiteto nuomonei.

PIRMININKAS. Ačiū. Europos reikalų komiteto vardu…

Kolegos, G.Steponavičiaus nėra. Kas galėtų pristatyti? Kol Europos reikalų komitetas nuspręs, kas pristatys išvadą jų komiteto vardu, kviečiu kolegą R.Sedlicką – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.

R.A.SEDLICKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šiai pataisai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komitetas, kolega A.Medalinskas. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas svarstė šį klausimą ne kartą, ne viename posėdyje ir galutinai mes pritarėme balsuojant faktiškai visiems už, tačiau vienam susilaikius. Klausimą mes svarstėme ne vieną kartą. Jis kilo dėl to, kad jame yra keletas subtilių momentų, kurie, aš tikiu, po mūsų bendro darbo su Žmogaus teisių komitetu ir su Europos komitetu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Migracijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, buvo iš principo išspręsti. Pirmas klausimas buvo susijęs su problemine dalimi, kurioje kalbama, kad galimybę gyventi Lietuvoje ir dirbti gauna tie asmenys, kurie gyveno kartu ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus nesudarę santuokos. Problema kilo dėl to, kad mūsų Civilinės teisės kodeksas dar neturėjo ir iki šiol neturi, nes įsigaliojo šiek tiek vėliau, įteisintos “sugyventinio” sąvokos ir kitų panašių dalykų ir dėl to mes tiesiog nenorėjome, kad šitas įstatymas atvertų spragas ir galimybes įvairiems gyvenusiems kartu asmenims taip pat pasinaudoti šio įstatymo teikiamomis galimybėmis.

Antras momentas buvo tas, kad šiuo metu Europos reikalų komitetas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė derasi (kaip tik yra derėjimosi stadija) su Europos Sąjunga dėl laisvo asmenų judėjimo. Ir mes manėme, kad kai kurių aspektų ir punktų priėmimas šiandien galėtų mūsų derybininkus pastatyti į šiek tiek sunkesnę poziciją ir kad mes turėtume palikti pakankamą manevro laisvę jiems derėtis ir neapriboti. Dėl to buvo siūloma, kad daugelio straipsnių įsigaliojimas būtų daug vėlesnis negu dabar šių kelių straipsnių, kuriuos mes ir siūlome keisti ir patvirtinti. Tą siūlome daryti Seimo nariams suvokiant, kad šis įstatymas yra pakankamai svarbus dėl mūsų integracinių reikalų siekiant narystės Europos Sąjungoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, norėčiau supažindinti su Europos reikalų komiteto išvada. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto po svarstymo. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-536 po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

Kolegos, skelbiu pertrauką iki 12.25 valandos. Kolegos, yra siūlymų daryti trumpą 15 min. pertrauką.

Pertrauka

Darbo sutarties įstatymo 4 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-86(3*). Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3, 6 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektasNr.IXP-87(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame rytinį plenarinį posėdį. Kol tiek negausiai dalyvauja narių, imame 3 rezervinį klausimą. Protokolinio nutarimo projektą kviečiu pristatyti kolegą A.Sysą. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite jums pristatyti priėmimui du įstatymus, tai yra Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3, 6 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Darbo sutarties įstatymo 4 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymų projektus.

Šių įstatymų tikslas yra suderinti juos su naujai priimto Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis, nes šis įstatymas jau priimtas pernai. Labai gaila, kad šių dviejų įstatymų derinimas užtruko jau antrą kadenciją. Aš tikiuosi, kad tai bus padaryta, nes būtent Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo sąvokos yra suderintos su Tarptautinės darbo organizacijos ir Europos Sąjungos atitinkamuose dokumentuose vartojamomis sąvokomis.

Po svarstymo plenariniame posėdyje ir komitete projektui Nr.86(3) buvo pateiktos Teisės departamento pastabos, lydinčiajam įstatymui Nr.87 pastabų nebuvo pateikta. Aš norėčiau pakomentuoti Teisės departamento pastabas. Pirmai pastabai yra pritarta ir aš norėčiau jums perskaityti, kaip skambės 1 straipsnis po svarstymo komitete šį pirmadienį. Taigi 4 straipsnio pavadinimas bus “Darbuotojas” ir jis skambės taip: “Darbo sutarties šalimi, darbuotoju, gali būti nuolatinis Lietuvos gyventojas, sukakęs 16 metų. Vaikai iki 16 metų gali būti priimami atlikti tik jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, kurių sąrašą tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir laikantis įdarbinimo sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės nustatyta tvarka laikinai atvykę į Lietuvos Respubliką įsidarbinti turi teisę įsidarbinti pagal šį ir kitus įstatymus. Jų įdarbinimo tvarką nustato tarptautiniai susitarimai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė”. Antrajai Teisės departamento išvadai nepritarta. Motyvacija yra tokia, kad tiek gydytojo, tiek ir tėvų iniciatyvos teisę nutraukti darbo sutartį su vaiku bus galima realizuoti ir nekontroliuojant vaiko darbo aplinkos. Gydytojas po patikrinimo galės išduoti pažymą darbdaviui dėl darbo sutarties nutraukimo su vaiku, o tėvai – tiesiog prašymą.

Taip pat yra pritarta Teisės departamento 3 ir 4 išvadoms, tai yra dėl identiškų nuostatų, suderintų su kitais straipsniais, ir būtent 4 pastaba yra pataisytas projekto 1 straipsnis. Daugiau pastabų nebuvo. Komitetas bendru sutarimu balsavo už šio įstatymo priėmimą. Ačiū.

Aš norėčiau pasakyti, buvo Vyriausybės pastabos, protokolas. Aš noriu pasakyti, kad į visas Vyriausybės pastabas kartu su Teisės departamentu yra atsižvelgta. Į visas atsižvelgta. (Balsas salėje) Dabar naujoje redakcijoje šito nėra. Tvarka. Į visas Vyriausybės pastabas atsižvelgta ir formuluotė yra suderinta.

PIRMININKAS. Kolegos, diskusijoje norinčių dalyvauti nebuvo. Dėl balsavimo motyvų kviečiu pasakyti savo nuomonę dėl abiejų įstatymo projektų – dėl Nr.IXP-86 ir Nr.IXP-87. Taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu šiems abiem įstatymo projektams pritarti po svarstymo? Negirdėti prieštaraujančių, pritarta.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr.IXP-715 (pateikimas)

Kolegos, grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Nagrinėjame Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-715. Pranešėjas – ministras H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiu Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo projekto naują redakciją.

Noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas iš esmės yra rengtas dėl to, kad jis būtų suderintas su liepos mėnesį įsigaliosiančiu Civiliniu kodeksu. Jame beveik nieko nekeista, tiktai peržiūrėta, t.y. jis parengtas siekiant suderinti galiojančio Nekilnojamojo turto registro įstatymo normas su naujojo Civilinio kodekso normomis. Įstatymo projekte pateikiama Civilinio kodekso sąvokas, teisines normas ir taisykles atitinkanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių bei jų suvaržymų juridinių faktų registravimo tvarka.

Įgyvendinus šį įstatymą bus galima sukurti patikimą ir modernią naujojo Civilinio kodekso ir Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančią nekilnojamojo turto administravimo sistemą, išvengti klaidų ir nesutarimų registruojant nekilnojamojo turto objektus, vykdant kadastro ir registro duomenų kaupimą, saugojimą ir teikiant šiuos duomenis fiziniams bei juridiniams asmenims, valdžios ir valdymo, teisėsaugos ir valstybės saugumą užtikrinančioms institucijoms. Šiandien teisingumo ministras ponas G.Bartkus pateiks Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymą. Jis paminės ir šio įstatymo svarbą. Aš, nenorėdamas ilgiau trukdyti jūsų dėmesio, prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūsų nenori klausti nė vienas Seimo narys.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymui po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Kolegos, prašom iš salės nereplikuoti.

Nagrinėjame eurointegracijos įstatymą – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-721 (nauja redakcija). Pranešėjas – ministras H.Žukauskas.

Labai atsiprašau, kolegos. Pradėjus nagrinėjimo stadiją, po jūsų pritarimo po pateikimo nebuvo paskirti komitetai. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Dėl įstatymo projekto Nr.IXP-715. Pritarta. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti… Seniūnų sueigoje jau buvo sutarta ir siūloma data yra birželio 19 diena. Ar būtų kitų siūlymų? Nesant kitų siūlymų, pritarta šiai datai.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr.IXP-721 ES. Atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-722 (pateikimas)

Toliau nagrinėsime Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-721. Prašom, gerbiamasis ministre, pateikti.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-721. Gal kartu būtų galima teikti ir Atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, nes jie susiję.

Parengtas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo papildymo įstatymo projektas yra dėl gaminių, kurie, pasibaigus jų panaudojimo laikui, tampa atliekomis, apmokestinimo. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatyta apmokestinti plataus vartojimo, bet ne būtiniausius gaminius, kurių atliekos labiausiai teršia aplinką: gėrimų, buitinės chemijos gaminių, alyvų, tepalų, dažų bei lakų pakuotes, padangas, akumuliatorius, gyvsidabrio lempas, galvaninius elementus, mašinų tepalų filtrus. Apmokestinamų gaminių sąrašą vėliau numatoma išplėsti, į jį įtraukiant ir kitus gaminius, pirmiausia visą likusią pakuotę.

Sudarant apmokestinamų gaminių sąrašą ir nustatant mokesčio tarifus buvo atsižvelgta į užsienio šalių patirtį, į Europos Sąjungos reikalavimus, taip pat į apmokestinamų gaminių gamintojų ir importuotojų interesus atstovaujančių organizacijų atstovų pateiktus vertinimus, į mokesčių mokėtojų gebėjimą pakelti šią mokesčio naštą. Tarifų dydžiai buvo apsvarstyti darbo grupėje, sudarytoje Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti.

Mokesčio įvedimas, galbūt mokesčio išplėtimas sudarytų sąlygas įgyvendinti vieną iš pagrindinių tikslų – ekonominėmis priemonėmis mažinti susidarančių atliekų kiekius bei skatinti apmokestinamų gaminių gamintojus ir importuotojus organizuoti gaminių atliekų surinkimą, tvarkymą bei saugų panaudojimą. Šio įstatymo papildymas skatintų daugkartinį pakuočių panaudojimą, iniciatyvą kurti aplinkos atžvilgiu saugesnius gaminius, taip pat leistų sukaupti lėšas, reikalingas nuostolingos atliekų tvarkymo veiklos išlaidoms kompensuoti.

Mokesčiu nebus apmokestinami tie gaminių gamintojai ir importuotojai, kurie patys tvarko apmokestinamų gaminių atliekas arba sudaro sutartis dėl gaminių atliekų tvarkymo ir vykdo sutartyse nustatytus įsipareigojimus. Nustačius šį mokestį būtų gauta apie 48 mln. litų įplaukų gaminių atliekoms tvarkyti. Apmokestinamų gaminių kainos vidutiniškai išaugtų nuo 1 iki 4%, išskyrus gyvsidabrio lempas, kurių pabrangimas yra planuojamas 15%. Lėšos, surinktos iš mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis, bus įtraukiamos į valstybės biudžetą ir naudojamos atliekų tvarkymo programoms finansuoti.

Kartu su šiuo įstatymu yra pateiktas Atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame kaip tik yra nurodoma, kad programai įgyvendinti sukauptos lėšos būtų naudojamos šioms programoms finansuoti, atliekoms tvarkyti, surinkti, surūšiuoti, perdirbti, apmokestinamų gaminių tvarkymo investiciniams projektams bei kitoms su šių atliekų tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti.

Štai toks būtų teikimas. Siūlyčiau pritarti, nes tai yra eurointegracinis įstatymas, kuris labai reikalingas ir laukiamas.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Jūsų norėtų klausti Seimo narys V.Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Gerbiamasis ministre, aiškinamajame rašte yra toks teiginys, kad pagal šio įstatymo nuostatas gamintojai ir importuotojai, kurie sudarys savanorišką sutartį su Vyriausybės įgaliota institucija bei vykdys sutartyje nustatytus įsipareigojimus, taip pat bus atleidžiami nuo šio mokesčio mokėjimo. Gal galėtumėte pakomentuoti, kokios tai sutartys? Kodėl yra išimtys?

H.ŽUKAUSKAS. Išimčių nebus. Paprasčiausiai bus Vyriausybės nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, toms įmonėms, kuris pačios užsiims atliekų tvarkymu, perdirbimu ar antriniu panaudojimu, iš esmės to mokesčio mokėti nereikės, t.y. tos lėšos bus investuojamos į jų pačių veiklą. Kaip pavyzdys yra Aleksoto stiklo fabrikas, kuris pats puikiai surinkinėja ir perdirbinėja gaminius.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nėra. Ačiū, ministre.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl įstatymo projekto Nr.IXP-721 ir jį lydinčio Nr.IXP-722. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Klausiu, kolegos, ar galėtumėte šiems abiem įstatymų projektams pritarti po pateikimo bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Įstatymo projektui Nr.IXP-721 pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta. Papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Taip pat pritarta. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Taip pat pritarta.

Įstatymo projektui Nr.IXP-722 pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Pritarta. Papildomas komitetas nenumatytas. Ekonomikos komitetas yra siūlomas papildomu. Ar būtų kitų siūlymų? Lieka vienintelis papildomas komitetas, tai Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti taip pat birželio 28 dieną. Dėl datos nesant kitų siūlymų, pritarta šiai datai.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4, 8, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-676 (pateikimas)

Kolegos, nagrinėsime įstatymo projektą Nr.IXP-676 Nr.2-10. Pranešėja – ministrė V.Blinkevičiūtė. Prašau. Tai Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4, 8, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimo stadija.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Dėkoju už galimybę pristatyti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4, 8, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Kartu norėčiau pristatyti ir pagrindines nuostatas, dėl kurių yra keičiamas mano paminėtas įstatymas.

Pirmiausia jau yra priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir kai kurios to įstatymo straipsnių pataisos, todėl yra neatidėliotinai būtina suderinti tas asmenų kategorijas, kurios yra draudžiamos privalomu valstybiniu socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, tai yra jos yra tapačios, tie patys asmenys draudžiami tiek socialiniu draudimu, tiek nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimu.

Antras dalykas, kurį siūlome padaryti, tai atsisakyti nuostatos dėl savarankiškai dirbančių asmenų dalyvavimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo privalomoje schemoje. Toks siūlymas yra paprasčiausiai iš praktikos priiminėjant įstatymą. Nelaimingų atsitikimų įstatymas galioja nuo 2000 m. sausio 1 d., bet neatsirado nė vieno asmens, savarankiškai dirbančio, kuris norėtų draustis dėl nelaimingų atsitikimų. Antra vertus, jeigu toks asmuo ir atsirastų, administravimas būtų be galo sudėtingas, nes savarankiškai dirbantis asmuo paprastai yra ir pats darbdavys. Vadinasi, surašyti nelaimingo atsitikimo aktą, ištirti tą atvejį, nustatyti, ar jis tikrai įvyko būtent darbo metu, kadangi nėra reglamentavimo jo tiesioginio darbo laiko, ar kada tai įvyko, tai praktiškai būtų neįmanomas dalykas. Šie savarankiškai dirbantys asmenys paprastai draudžia, jeigu, žinoma, jie pareiškia tokį norą, savo gyvybę ar sveikatą privačiose draudimo kompanijose. Tai jau yra jų asmeninis reikalas. Todėl mes manome, kad šitą normą reikėtų eliminuoti iš dabar galiojančio įstatymo.

Kita nuostata, kuria siūlom taisyti šį įstatymą, tai yra projekto 3 straipsnyje patikslinti nuostatą, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos pradedamos mokėti nuo profesinės ligos nustatymo momento, o ne nuo susirgimo dienos. Jau ir dabar kyla tam tikrų ginčų, ar susirgimo momentas yra ta diena, nuo kurios mokamos išmokos, ar tos ligos atsiradimas. Čia gali būti didelių nesutapimų. Sakykim, tas susirgimas profesine liga, jo atsiradimo momentas gali būti ir prieš kelerius metus, o gal prieš kelis mėnesius. Todėl mes manome, kad yra tikslinga sieti su ligos nustatymo momentu.

Projekto 4 ir 5 straipsniuose siūloma nustatyti, kad draudimo išmoka apdraustajam mirus ir laidojimo pašalpa būtų mokama ne tik, kai apdraustasis mirė nuo nelaimingo atsitiko darbe, bet ir nuo ūmios profesinės ligos. Tai vėl patikslinam praktikoje atsirandančius dalykus, nes neretai yra sudėtinga atriboti nelaimingą atsitikimą darbe nuo staigaus poveikio, kuris sukeltų ūmią profesinę ligą, kurio pasekmė galėtų būti apdraustojo mirtis. Todėl manau, kad tikslinga detalizuoti ir aiškiau reglamentuoti, kad nebūtų kokių nors skirtingų interpretacijų taikant įstatymo nuostatas. Taigi čia yra pagrindiniai siūlomi keitimai. Labai prašau Seimo narių pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre. Jūsų norėtų klausti dvi Seimo narės.

J.NARVILIENĖ. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau, kad jūs patikslintumėte, kaip vis dėlto suprasti tą dalyką – mokėti nuo profesinės ligos nustatymo momento, bet ne nuo susirgimo dienos. O kaip dabar tą momentą gali nustatyti… komisija ir kažkas. Aš įsivaizduoju, įvyko nelaimingas atsitikimas, jeigu tuo momentu nesudaro komisijos, dažnai būna, kad ir avarija įvyksta, ir dar kažkas, kol sudaro tą komisiją, kaip tas laikotarpis? Praeis dvi trys dienos, jis nieko negaus, kaip šitas dalykas bus išspręstas? Kaip greitai? Ar čia reglamentuos įstatymas? Tada jau tas ligos nustatymas turėtų būti labai greitas ir aiškus. Kas už tai atsako?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Tai yra aptarta, kokia tvarka yra nustatomi nelaimingi atsitikimai, jų ištyrimo tvarka, visa tai yra reglamentuota. Bet kokiu atveju čia su praktika susiję dalykai. Sieti su tuo ligos atsiradimo momentu mes negalime, nes tai praktiškai būtų nesusiejami dalykai. Sakykim, žmogus dirbo, sirgo, vėl nedirbo ir dar kažkaip, vis dėlto čia yra pamatuoti dalykai ir su medikais buvo aptarta, ir ne kartą kalbėta, mes labai ilgai diskutavome iki to pataisymo, kad tas nustatymas ir būtų ta diena, nuo kada jiems būtų mokamos išmokos. O ne atgal būtų mokamos išmokos. Nes pirmiausia pats svarbiausias momentas yra tas, kad būtų pats faktas nustatytas, jog jis susirgo profesine liga, jog yra pripažintas nelaimingas atsitikimas, o ne kam nors gali atrodyti ir paprasčiausiai interpretuoti. Man atrodo, kad aš sergu profesine liga ir būtent nuo šios dienos ar nuo kažkurios. Man atrodo, aptarti tą momentą yra tikslinga.

PIRMININKAS. Kolegė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, gal vis dėlto galėtumėte geriau paaiškinti, kodėl iš įstatymo projekto yra išbraukiami savarankiškai dirbantys asmenys? Todėl, kad mokėjimų už nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinius susirgimus tvarka yra pasikeitusi,ir ar iš tikrųjų visos kategorijos savarankiškai dirbančiųjų neturėtų būti draudžiamos šia draudimo rūšimi. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū. Pirmiausia iš tiesų, kai buvo rengiamas šis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, buvo mąstoma, kad jeigu savarankiškai draudžiami asmenys bus privalomai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, viena vertus, tai padės pripildyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Tačiau iš tiesų taip neatsitiko. Per tą laikotarpį, jau bus daugiau kaip metai, kai galioja šis įstatymas, neatsirado nė vieno savarankiškai dirbančio asmens, kuris draustųsi nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Yra kam turėtų įtakos tos priežastys, kurios gali būti… Daugeliu atveju savarankiškai dirbantys asmenys, gal kai kurie, bet gal daugelis, kaip notarai, advokatai, gana neblogai uždirba, jie turėtų mokėti 1% nuo savo visų pajamų, jeigu draustųsi nuo nelaimingų atsitikimų. O kiek mes domėjomės, privačios draudimo kompanijos gerokai palankiau, palankesne įmoka priima tą jų draudimąsi. Jie tikrai neateina ir, matyt, jau neateis į socialinio draudimo institucijas draustis nuo nelaimingų atsitikimų ar susirgimų. Kita momentas, jeigu tai ir atsitiktų, ir atsirastų, pats administravimas iš tiesų būtų sudėtingas. Sudėtingas ta prasme, nes nustatyti, kada įvyko tas faktas, būtų be galo sudėtinga. Mes tarėmės ir su specialistais, ieškojome to būdo ir to momento, kaip nustatyti, kada advokatas susižeidė, kada laikyti jo darbą ne darbu. Arba kada koks nors kitas savarankiškai dirbantis žmogus. Kaip surašyti tą nelaimingų atsitikimų aktą? Čia atsirastų labai didelė rizika, netgi kai kas man iškėlė tokią mintį, sako, tokiu atveju reikėtų didinti ir tarifą. Būtent iš tų asmenų reikalauti, kad jie mokėtų, bet tai nebūtų patrauklu ir patiems asmenims, kadangi jie iš tikrųjų nemokėtų, paprasčiausiai nesidraustų. Tai gal šiame etape mes eliminuokim tą normą, kuri yra negyva ir neveikia.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai ministrei.

Dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nesant kitų siūlymų, šiam komitetui pritarta. Papildomas komitetas nenumatytas. Taip pat nėra siūlymų. Siūloma svarstyti birželio 26 d. Šiai datai pritarta.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8, 9, 13, 14, 15, 21, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-677 (pateikimas)

Taip pat prašysime gerbiamosios ministrės V.Blinkevičiūtės pateikti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8, 9, 13, 14, 15, 21, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-677. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas – suderinti mano minėtą įstatymą su pastaruoju metu priimtais kitais įstatymais, kurie tarpusavyje yra susiję, t.y. Valstybės tarnybos įstatymu, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, Valstybinio socialinio draudimo įstatymu bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu. Pirmiausia mes pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą siūlome suderinti asmenų ratą, kurie privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.

Antra – Pensijų įstatyme vartojamos tokios sąvokos kaip ligos, laikinojo nedarbingumo, motinystės, bedarbio pašalpos yra suderinamos su atitinkamomis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo sąvokomis.

Trečias pakeitimas, kuris yra siūlomas, – pakeisti ketvirčio vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų tvirtinimo terminą. Kaip jūs žinote, nuo praėjusių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos nustatytas vidutines mėnesines draudžiamąsias ketvirčio pajamas turi tvirtinti Vyriausybė. Mano minėtame įstatyme yra nustatyta, jog tos vidutinės mėnesinės draudžiamosios ketvirčio pajamos tvirtinamos ne vėliau kaip per mėnesį prasidėjus naujajam ketvirčiui.

Ši norma yra nuolat pažeidinėjama, nes iš esmės niekaip neįmanoma, net ir apeinant visus biurokratinius barjerus, nepažeisti šios nuostatos, nes iš VSDP teritorinių skyrių duomenys, pagal kuriuos nustatomos ketvirčio draudžiamosios pajamos, ateina pasibaigus ketvirčiui, po to dar reikia teikti Vyriausybei. Tam, kad nebūtų pažeistas įstatymas, mes manome, kad reikėtų jį pakeisti ir leisti patvirtinti tas draudžiamąsias pajamas ne vėliau kaip per du mėnesius pasibaigus ketvirčiui.

Kitos siūlomos Pensijų įstatymo pataisos, pavyzdžiui, dėl 54 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų, yra daugiau techninio pobūdžio, kad jos būtų geriau suprantamos. Taigi labai prašyčiau pritarti ir apskritai dėl abiejų įstatymų prašyčiau gerbiamųjų Seimo narių, kad jie būtų priimti dar pavasario sesijoje, nes nelabai gerai atrodome, kai tarpusavyje nesuderintos įstatymų nuostatos ir dažnai neaišku, kaip jas taikyti, kuris įstatymas galioja.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūsų nenori klausti nė vienas Seimo narys. Dėl balsavimo motyvų ar yra norinčių išsakyti savo nuomonę? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-677 po pateikimo? Ačiū. Pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis komitetas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nesant kitų siūlymų pritarta šiam komitetui. Papildomas komitetas nenumatomas. Siūloma svarstyti birželio 26 d. Pritarta.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo" pakeitimo" projektas Nr.IXP-746 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, prašom dėmesio! Nagrinėjame antrąjį rezervinį klausimą – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo pakeitimo projektą. Pranešėja – Seimo narė D.Mikutienė. Prašom, kolege.

D.MIKUTIENĖ. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Kadangi birželio 2 d. įvyko pasikeitimai Naujosios sąjungos frakcijos vadovybėje, mes taip pat priėmėme sprendimą ir siūlymą pakeisti ir Seniūnų sueigos sudėtį. Noriu jums pateikti Seimo nutarimo “Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo” projektą Nr.IXP-746 ir siūlau jį priimti. Tą projektą jūs turite, tik norėčiau pastebėti, kad yra korektūros klaida, yra likusi pono R.Karbauskio pavardė. Ją reikėtų išbraukti.

Aš manau, turbūt nereikia skaityti, visi turi. Taip pat yra gauta pataisa, tiksliau, siūlymas, kad Socialdemokratinės koalicijos frakcija į Seniūnų sueigą vietoje ponios B.Vėsaitės siūlo įtraukti V.Greičiūną.

PIRMININKAS. Ačiū kolegei. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius norėtų klausti.

A.KUBILIUS. Gerbiamoji kolege, klausimas, kurį aš noriu paklausti, adresuotas turbūt ne jums, bet kolegoms socialdemokratams. Vis dėlto kokios priežastys dabar lemia, kad socialdemokratai, visada pasižymėję ypatinga pagarba moterų dalyvavimui politikoje, daro tokius pakeitimus? Mes tam niekaip negalime pritarti.

D.MIKUTIENĖ. Aš mielai jums atsakysiu. Atvirkščiai, aš manau, kad Socialdemokratinė koalicija pasielgė labai džentelmeniškai. Ponia B.Vėsaitė turi be galo daug pareigų ir tiesiog paprašė vyrų, kad ją pavaduotų.

A.KUBILIUS. Mes tuo netikime.

PIRMININKAS. Aš, padėdamas šiek tiek pranešėjai, pakomentuosiu, kad kiekviena frakcija turi teisę keisti sudėtį. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių išsakyti savo nuomonę? Nėra. Ar galėtume pritarti Seimo nutarimui po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Ar galima būtų iš karto priimti šį Seimo nutarimą? (Balsai salėje) Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Prašau kolegas registruotis.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Kolegos, formuluoju klausimą balsavimui. Ar galima būtų priimti Seimo nutarimą dėl Seniūnų sueigos sudarymo pakeitimo su Socialdemokratinės koalicijos frakcijos siūlymu pakeisti Seimo narę B.Vėsaitę Seimo nariu V.Greičiūnu? Kas manote, kad galima keisti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už balsavo 30 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 7. Taigi Seimo nutarimas priimtas.

Kolegos, išnagrinėjome daug papildomų rezervinių klausimų ir kai ką iš vakaro darbotvarkės, todėl skelbiu pertrauką iki 15 valandos. Rytinis posėdis baigtas.