AIŠKINAMASIS RAŠTAS
dėl teikiamų Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo
ir su juo susijusių įstatymų projektų
1. 1999 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo 1994 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas, nustatančias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro galias teisėjų korpuso ir Teisėjų garbės teismo formavimo, teismų organizavimo, finansinio aprūpinimo, teismų (teisėjų) administracinės veiklos kontrolės ir teisėjų drausminės atsakomybės srityse, taip pat nuostatas, numatančias galimybę deleguoti teisėjus į Teisingumo ministerijos ar Teismų departamento struktūras, pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Teikiamu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Teismų įstatymo projektu siekiama užpildyti šiuo metu galiojančio Teismų įstatymo spragas, atsiradusias Konstituciniam Teismui pripažinus atitinkamų nuostatų nekonstitucingumą. Šiuo projektu siūloma sureguliuoti teisminės valdžios veiklos srityje susiklosčiusius santykius vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, nustatančiomis valstybės valdžios organizaciją, jos institucijų, tarp jų ir teismų, įgalinimus, taip pat kitus teismų ir teisėjų veiklos pagrindus, bei atsižvelgiant į įvairiuose tarptautinių organizacijų dokumentuose - 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1985 m. patvirtintuose Pagrindiniuose teisėjų nepriklausomumo principuose, Europos Tarybos Ministrų komiteto 1994 m. rekomendacijoje “Dėl teisėjų nepriklausomumo, veiksmingumo ir vaidmens”, 1999 m. Visuotinėje teisėjų chartijoje ir kt. - numatytus šių santykių teisinio reguliavimo standartus bei būdus. Be to, rengiant projektą atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas aiškinančio Konstitucinio Teismo minėto 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimo ir į ankstesnių šio Teismo 1994 m. gruodžio 22 d. ir 1995 m. gruodžio 6 d. nutarimų išvadas ir jų teisinius argumentus, taip pat į užsienio valstybių patirtį.
2. Tik būdama realiai savarankiška ir nepriklausoma nuo kitų valstybės valdžios institucijų, teisminė valdžia gali esmingai įgyvendinti Konstitucijos ir kitų įstatymų jai suteiktus įgaliojimus vykdyti teisingumą. Rengiant šį projektą, buvo vadovautasi principine nuostata, jog teismų nepriklausomumas nėra savitikslis dalykas, taip pat nėra ir teismų privilegija. Tai - svarbiausioji teismų ir teisėjų pareiga, kurios realus įvykdymas yra būtina žmogaus teisių ir laisvių apsaugos garantija. Teisėjų nepriklausomumo principai įpareigoja teisėjus ir reikalauja garantuoti, kad bylos būtų nagrinėjamos pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, kad būtų gerbiamos šalių teisės. Ši išvada grindžiama Konstitucijos 31, 1948 m. priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 10, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu bei kitais tarptautiniais dokumentais, kuriuose įtvirtinama asmens teisė į teisminę gynybą, apimanti ir teisę, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.
3. Įvykdžius administracinių teismų institucinę reformą, nuo šių metų pradžios veikia penki apygardų administraciniai teismai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šių teismų įkūrimas lemia būtinumą teikiamame Teismų įstatymo projekte apibrėžti jų vietą Lietuvos teismų sistemoje, santykį su bendrosios kompetencijos teismais, administracinių teismų teisėjų statusą, kitus šių teismų ir teisėjų veiklos klausimus.
Užtikrinti teisminės valdžios visavertiškumą, jos savarankiškumą nuo kitų valstybės valdžių, padaryti ją kompetentingą ir autoritetingą, organiškai vieningą, atsakingą už savo veiklą, sugebančią apsaugoti žmogaus teises ir laisves, užtikrinti teisėtumą visuomeniniuose santykiuose bei turinčią realias galimybes užkirsti kitų valstybės valdžių savivalę ir neteisėtus veiksmus galėtų tik vientisa (vieninga) Lietuvos teismų sistema. Tokios teismų sistemos pasirinkimą lemia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, apibrėžiančios valstybės ir valstybinės valdžios sandarą, tarp jų ir teisminės valdžios vidinę organizaciją, jos socialinę paskirtį. Konstitucija, taip pat Seimo 1998 m. birželio 25 d. nutarimu patvirtintos “Teisinės sistemos reformos metmenys” suponuoja tik jurisdikcinį bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų atskirumą (t.y. atskirą administracinę teiseną, lemiančią skirtingą (ir tik ją) instancinę teismų sprendimų peržiūrėjimo (kontrolės) sistemą). Teismų sistemos savarankiškumą bei vieningumą, be kita ko, nuosekliai užtikrins projekte numatoma vieninga teisėjų korpuso formavimo, teisėjų profesinės karjeros tvarka. Tam turėtų pasitarnauti ir projekto nuostatos, numatančios galimybę teisėjams pereiti iš vienos jurisdikcijos teismo į kitos jurisdikcijos teismą, reguliuojančios administravimo teismuose tvarką, įtvirtinančios teismų savivaldos institucijų sudarymo ir funkcionavimo mechanizmą ir kt.
4. Atsižvelgiant į klausimų, susijusių su bylų priskyrimu nagrinėti atitinkamiems bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismams, nenuoseklų ir netinkamą teisinį reguliavimą, pastaruoju metu sukeliantį nemažas problemas teismams tinkamai ir greitai spręsti bylų teismingumo klausimus, dėl kurių pirmiausiai nukenčia dalyvaujančių bylose asmenų teisės ir teisėti interesai, teikiamu Teismų įstatymo projektu siūloma numatyti, jog bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teismingumo atribojimo klausimai turi būti sprendžiami išimtinai Aukščiausiajame Teisme. Idėja, kad šiuos klausimus turėtų spręsti teismų sistemoje esantis paskutiniąja instancija kasacinis teismas, nėra nauja tiek užsienio valstybėse, tiek Lietuvos teisės tradicijoje. Štai 1933 m. Teismų santvarkos įstatymas numatė, jog Vyriausiasis Tribunolas yra vienintelis teismas bylų priklausomybės ginčams spręsti.
5. Teismų kompetencijos klausimu pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Nr.(94)12 “Dėl teisėjų nepriklausomumo, jų veiklos efektyvumo ir vaidmens” aiškiai nurodoma, jog šalys (Europos Tarybos narės) turi imtis reikalingų priemonių tam, kad neteisminės funkcijos būtų perduotos kitiems asmenims. Tokia tarptautinių organizacijų, taip pat užsienio valstybių pozicija teismų kompetencijos ir teisėjų funkcijų klausimu atsispindi ir kituose dokumentuose. Todėl būtina panaikinti šiuo metu galiojančią įstatymo nuostatą, įpareigojančią apygardų teismų pirmininkus vykdyti notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos priežiūrą, kaip numatančią teismui funkciją, nesusijusią nei su teisingumo vykdymu, nei su teismų ir teisėjų administracinės veiklos kontrole.
6. Kokybiškai naujai, aiškiai ir tiksliai projekte formuluojamos nuostatos, apibrėžiančios teisėjų statusą, jų teises ir pareigas bei įtvirtinančios teisėjų nepriklausomumo garantijas. Apibrėžiant teisėjų statusą, vadovaujamasi principine nuostata, jog įstatymų nustatyti teisėjų įgalinimai lemia specialų teisėjo tarnybinį statusą, kuris, turėdamas atskirą reguliacinį mechanizmą, būtiną teismų nepriklausomumui užtikrinti, skiriasi nuo valstybės tarnautojų, kitų valstybėje dirbančių asmenų tarnybinio (teisinio) statuso. Šio statuso savitumas pasireiškia tiek tam tikrais teisėjų veiklos ribojimais ir draudimais, tiek tam tikromis jų veiklos garantijomis. Detalizuojant pastaruosius principus laikomasi nuostatos, kad teismo (teisėjų) nepriklausomumas nebūtų pažeidžiamas, jei teisėjai dalyvautų įstatymų, tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų rengimo komisijose (grupėse), taip pat tarptautinių organizacijų veikloje, atstovaudami Lietuvos valstybei. Be to, numatomos garantijos įtraukti teisėjus į teismų sistemą bei teismų savivaldos struktūras aptarnaujančios institucijos – Lietuvos nacionalinės teismų administracijos prie Teisėjų tarybos veiklą.
7. Projekte numatomų asmenų paskyrimo teisėjais ir teisėjų karjeros procedūrų parinkimą lemia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, įtvirtinančios Respublikos Prezidento galias formuojant teisminę valdžią ir specialiosios teisėjų institucijos teises.
Teisėjo profesija užima išskirtinę vietą valstybėje, todėl jos atstovams turi būti taikomi ypatingai aukšti reikalavimai. Pretenduoti tapti apylinkės teismo teisėjais galėtų tik asmenys, turintys reikiamą teisinį išsilavinimą, kvalifikaciją ir ne mažiau kaip penkerių metų praktinio teisinio darbo patirtį. Pretendentams tapti aukštesnių grandžių teismų teisėjais numatomas būtinas teisėjo ar teisinio pedagoginio darbo stažas.
8. Naujai reglamentuojama teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų procedūra. Numatoma, jog kandidatūras apylinkės, apygardos administracinio, apygardos, Vyriausiojo administracinio ir Apeliacinio teismo pirmininko, pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigoms nustatyta tvarka parenka Atrankos komisija. Šia nuostata, padarius specialią išlygą, nevaržoma Respublikos Prezidento teisė realizuoti Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkte nustatytas galias – skirti atitinkamų teismų pirmininkais, jų pavaduotojais, skyrių pirmininkais ne tik teisėjus iš Atrankos komisijos parinktų kandidatų, bet ir iš kitų atitinkamo teismo teisėjų. Detaliai reglamentuojami teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų atleidimo iš pareigų pagrindai bei atleidimo iš pareigų tvarka. Nustatant atleidimo iš pareigų tvarką nuosekliai laikomasi projekte nustatytos asmenų skyrimo į atitinkamas administracines pareigas procedūros.
9. Siūloma iš esmės reformuoti teisminės valdžios savivaldos sistemą, kuri turėtų apimti tiek savarankišką teismų darbo organizavimą, tiek nepriklausomą teisėjų profesinio korpuso veiklą bei garantuoti realų teisminės valdžios nepriklausomumą. Tokiu būdu siekiama sudaryti reikiamas sąlygas teismų administravimo sistemos bei būtinų, savo esme naujų teismų savivaldos institucijų veiklai, kartu išplečiant šių institucijų funkcijas.
Projektu ne tik išplečiama Teisėjų tarybos kompetencija, bet ir pakeičiamas jos sudarymo mechanizmas, tuo įteisinant didėjantį šios vykdomosios teismų savivaldos institucijos vaidmenį valstybės valdžios organizacijoje.
Rengiant projekto nuostatas, aptariančias Teisėjų tarybos sudarymo tvarką, visų pirma, atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, apibrėžiančias specialiosios teisėjų institucijos vietą valstybės valdžios organizacijoje, jos veiklos kryptis. Formuojant šią teismų savivaldos instituciją, nekvestionuojama išvada laikytis daugumos Teisėjų tarybos narių renkamumo principo.
Numatoma, jog teisminės valdžios savivalda turi būti grindžiama atstovavimo, jos vykdomųjų organų atskaitingumo rinktai atstovybei, teismų savivaldos institucijų atsakomybės už tinkamą jai priskirtų funkcijų vykdymą principais.
Teisėjų tarybos kompetencija grindžiama ne tik būtinumu teisiškai subalansuoti Konstitucijoje įtvirtintos specialiosios teisėjų institucijos galias, sprendžiant ne tik teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo, atleidimo iš pareigų, bet ir teismų pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų klausimus. Be to, Teisėjų tarybos kompetencija išplečiama, numatant jos teises sudaryti būtinas komisijas, svarstyti teismų administravimo, teisėjų specializacijos teismuose klausimus, tvirtinti atitinkamus teisės aktus, kontroliuoti Lietuvos nacionalinės teismų administracijos prie Teisėjų tarybos veiklą, svarstyti ir aprobuoti teismų ir Nacionalinės teismų administracijos biudžeto projektus bei spręsti kitus svarbius teismų veiklos klausimus.
Be Teismų įstatymo projekte numatytų pretendentų į teisėjus egzamino, atrankos, teisėjų etikos ir drausmės komisijų, numatoma galimybė Teisėjų tarybai sudaryti kitas nuolatines ar ad hoc (laikinąsias) komisijas, kurių nariais būtų skiriami Teisėjų tarybos nariai – teisėjai, o prireikus – ir kiti teisėjai. Šių komisijų paskirtis - padėti teismų savivaldos institucijoms tinkamai ir operatyviai įgyvendinti savo funkcijas.
10. Projektu siūloma iš esmės reformuoti teismų administravimą. Administravimo teismuose sistema grindžiama nuostata, jog įgaliojimų šioje srityje negali turėti jokia kita valstybės valdžios institucija, taip pat ir teisingumo ministras, išskyrus teismų vadovus, jų pavedimu – kitus teisėjus bei teismų savivaldos vykdomąją instituciją - Teisėjų tarybą. Siekiant, kad ši sistema tinkamai funkcionuotų, apibrėžiamos teismų administravimo ribos: teismus administruojantiems asmenims draudžiama kištis į tą teismų ir teisėjų veiklos sritį, kurią saugo teisėjų nepriklausomumo principas, t.y. į bylų nagrinėjimą.
11. Teismų savivaldos institucijų, administracinės veiklos kontrolės sistemos reformos išdavoje keičiama ir šiuo metu veikianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo, drausminės atsakomybės priemonių taikymo tvarka. Pažymėtina, kad teisė inicijuoti drausmės bylos iškėlimą teisėjui suteikiama ne tik atitinkamų teismų pirmininkams, t.y. teismo, kuriame dirba teisėjas, pirmininkui ir bet kurios aukštesniosios grandies teismo pirmininkui, bet ir teisingumo ministrui, kaip vykdomosios valdžios atstovui. Teisė iškelti drausmės bylą suteikiama tik kolegialiai teisėjų institucijai – Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.
12. Įsteigiama Nacionalinė teismų administracija, kuri tampa valstybės institucija, teikiančia būtiną pagalbą teismų savivaldos institucijoms, kvalifikuotai analizuojančia teismų veiklą, realiai besirūpinančia teismų materialinio techninio aprūpinimo klausimais, diegiančia teismuose reikiamas informacines technologijas, organizuojančia kapitalo investicijų programų, skirtų teisinei sistemai, įsisavinimą, taikančia kitas priemones, kurių pagalba būtų užtikrintas tinkamas visos teisminės valdžios funkcionavimas. Nacionalinė teismų administracija rūpinsis ir teisėjų mokymo organizavimo klausimais. Šią funkciją vykdys Nacionalinės teismų administracijos struktūroje esantis Teisėjų mokymo centras, kuriam vadovaus vienas iš Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojų.
13. Konstitucinio Teismo išvados lemia būtinumą iš pagrindų keisti teismų finansavimo ir materialinio techninio aprūpinimo įstatyminį reguliavimą. Projekte įtvirtinant teisminės valdžios finansavimo pagrindus, pabrėžiama, jog teismai finansuojami iš valstybės biudžeto ir, turėdami atskiras išlaidų sąmatas, yra jiems skirtų asignavimų valdytojai. Teisingumo vykdymas turi tapti prioritetine valstybės veiklos sritimi, todėl teismų sistemos finansavimas turėtų būti pakankamas ir garantuotas. Tikimasi, kad nurodyti klausimai kvalifikuočiau bus sprendžiami, jeigu Teisėjų tarybos veikloje dalyvaus parlamento atstovai - Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Biudžeto ir finansų komitetų pirmininkai arba paskirti kiti šių komitetų nariai, taip pat Vyriausybės atstovas - teisingumo ministras ar jo įgaliotas viceministras.
14. Galiojančiuose įstatymuose iš visuotinai pripažintų teisėjų nepriklausomumo garantijų silpniausiai teisiškai sureguliuotas yra ekonominis (materialinis) teisėjų nepriklausomumas. Projektu siūloma, be abejo, atsižvelgiant į ekonominę finansinę Lietuvos padėtį, ištaisyti teisinio reguliavimo trūkumus šioje srityje. Teisėjų socialinių garantijų sistema turi būti grindžiama tiek tarptautiniai pripažintais principais, tiek kitų valstybės tarnybos pareigūnų socialinių garantijų teisinio reguliavimo Lietuvoje pavyzdžiais. Šiuo klausimu laikomasi principinės nuostatos, kad teisėjams turėtų būti suteikiamos tokios socialinės garantijos, kurios atitiktų aukštą jų statusą ir atsakomybės laipsnį ir sugebėtų užtikrinti teisėjų nepriklausomumą.
Šiuo metu teisėjams, išskyrus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, suteikiamos kasmetinės apmokamos atostogos yra trumpesnės už valstybės tarnautojams suteikiamas kasmetines apmokamas atostogas. Projektu numatoma šią disproporciją pašalinti. Be to, Teismų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektu siūloma spręsti teisėjams suteiktų tarnybinių gyvenamųjų patalpų, kurių įsigijimui, Teisingumo ministerijai leidus, buvo panaudotos asmeninės teisėjų lėšos, išpirkimo klausimą.
15.Pateiktais įstatymų projektais siūloma teisėjų pensinį aprūpinimą pagal Valstybinių pensijų įstatymą suvienodinti su kitų teisėsaugos institucijų (vidaus reikalų, valstybės saugumo, prokuratūros ir kt.) pareigūnų pensiniu aprūpinimu.
Šiuo metu galiojantis Teismų įstatymas formaliai numato, kad teisėjų pensinį aprūpinimą reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas. Tačiau nėra konkretaus įstatymo, reglamentuojančio šių pensijų teisėjams skyrimą. Naujos redakcijos Teismų įstatymu siekiama deklaratyvią teisėjų teisę į valstybinę pensiją padaryti realia. Be to, gerinant teisėjų pensinį aprūpinimą, siekiama pritraukti kuo daugiau gabių ir aukštos kvalifikacijos teisininkų dirbti teisėjais. Įsigaliojus įstatymų pakeitimams ir papildymams dėl teisėjų pensijų, kiekvieną mėnesį iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti tik apie 10 000 litų (šiuo metu Respublikoje yra apie 10 į pensiją išėjusių teisėjų, kurie turėtų teisę gauti didesnę pensiją).
16. Teikiamo svarstyti projekto nuostatos dėl teismų ir Nacionalinės teismų administracijos biudžeto projektų parengimo ir svarstymo suformuluotos remiantis Europos valstybių patirtimi, kuri liudija bendradarbiavimo tarp valstybės valdžios šakų, sprendžiant nurodytus klausimus, ir argumentuotų sprendimų svarbą. Kartu pabrėžiama, kad sprendžiant šiuos klausimus ypatingas vaidmuo tenka Teisėjų tarybai, kaip teisminės valdžios interesų atstovei.
17. Kartu su Teismų įstatymo projektu Seimui svarstyti yra teikiamas ir šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Be to, teikiami Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinės teismų administracijos įsteigimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 25 pakeitimo ir papildymo, 285 ir 287 straipsnių papildymo, 416, 4271, 4272, 4273 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 21 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo, 71 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektai. Šių įstatymų pakeitimų būtinumą lemia teikiamo Teismų įstatymo projekto naujai formuluojamos, lyginant su galiojančiais Teismų įstatymu ir kitais įstatymais, nuostatos, kurios aptartos šiame aiškinamajame rašte.
Seimui priėmus Teismų įstatymą, reikės peržiūrėti ir kai kuriuos kitus su juo susijusius galiojančius įstatymus bei kitus teisės aktus. Reikiamus galiojančių įstatymų pakeitimų projektus nustatyta tvarka parengs ir pateiks Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Priimtam Teismų įstatymui įgyvendinti reikės parengti jame numatytus teisės aktus: Teisėjų tarybos reglamentą, Teisėjų garbės teismo nuostatus, Asmenų įrašymo į pretendentų į teisėjus registrą ir Asmenų įrašymo į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarkas, Administravimo teismuose nuostatus, kitus Teismų įstatymo ir šiame įstatymo projekte išvardytus teisės aktus, kurie padėtų realizuoti tas Teismų įstatymo nuostatas, kurios aptaria pretendentų į teisėjus egzamino ir atrankos, teisėjų karjeros siekiančių asmenų, teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų atrankos, teisėjų mokymo, teismų raštvedybos, teismų archyvų tvarkymo ir kitus būtinus teismų organizavimo ir veiklos klausimus.
18. Seimui priėmus teikiamą Teismų įstatymo ir su juo susijusius įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nurodytiems įstatymams įsigaliojus nenumatoma. Tikimasi, jog teikiamos svarstyti teisinio reguliavimo šioje srityje naujovės padės užtikrinti efektyvų Lietuvos teismų sistemos funkcionavimą.
19. Pagrindinės teikiamų svarstyti įstatymų projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principus bei Europos Sąjungos teisinius dokumentus. Be to, rengiant Teismų įstatymo projektą buvo studijuotos įvairių Europos valstybių (Prancūzijos, Vokietijos, Danijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Estijos, Latvijos ir kt.) Konstitucijų ir jas detalizuojančių įstatymų nuostatos bei aiškintasi juose esantys šių valstybių teismų sistemų, jų organizavimo ir veiklos principai, teisėjų savivaldos institucijų, jų įgalinimų, teisėjų statuso, teisių ir pareigų, atsakomybės, teismų finansavimo, materialinio techninio aprūpinimo ir pan. klausimų teisinio reguliavimo ypatumai.
20. Teikiamais įstatymų projektais nėra siūloma keisti šiuo metu Lietuvoje veikiančios teismų sistemos, todėl nekyla naujų teismų finansavimo, jų materialinio techninio aprūpinimo, teisėjų ir kitų teismų darbuotojų perkėlimo ar atleidimo iš pareigų ir su tokiais sprendimais susijusių atitinkamų išmokų mokėjimo klausimai. Atitinkamo finansavimo ir materialinio techninio aprūpinimo pareikalaus tik Nacionalinės teismų administracijos įsteigimas ir tolesnės jos veiklos užtikrinimas. Numatant šį finansavimą galėtų būti panaudotos nors ir nežymios, tačiau jau esančios lėšos, kuriomis disponuoja nuo 2001m. sausio mėn. reformuotasis, o įsigaliojus teikiamam Teismų įstatymui turėsiantis būti panaikintas Teismų departamentas prie Teisingumo ministerijos.
21. Svarstant projektą dalyvavo visų grandžių teismų teisėjai. Be to, rengiant šį projektą atsižvelgta į Teisingumo ministerijos, Teismų departamento prie Teisingumo ministerijos ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų gautus pasiūlymus bei pastabas.
22. Teismų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai parengti Respublikos Prezidento, Teisėjų tarybos ir Aukščiausiojo Teismo iniciatyva.
Nurodytus įstatymų projektus Seimui svarstyti teikia Respublikos Prezidentas.
23. Reikšminiai žodžiai: “teismų sistema”, “teismas”, “teisėjas”, “teismų savivalda”, “Visuotinis teisėjų susirinkimas”, “Teisėjų taryba”, “Teisėjų garbės teismas”, “administravimas teismuose”, “Nacionalinė teismų administracija”.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS