aiškinamasis raštas
DĖL Produktų saugos įstatymo pakeitimo
įstatymo projekto
1. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Projekto tikslas – suderinti 1999 m. birželio 1 d. priimtą Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymą (Žin., 1999, Nr.52-1673) su Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyvos 92/59/EEC dėl bendrosios gaminių saugos nuostatomis.
2. Įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme yra nustatytos gamintojo, pardavėjo, paslaugų teikėjo pareigos užtikrinant gaminių saugą bei atsakomybė už nesaugių produktų pateikimą į rinką. Įstatyme reglamentuoti pagrindiniai valstybinės ir visuomeninės produktų saugos kontrolės principai.
3. Numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos
Atsižvelgiant į ES direktyvos 92/59/EEC dėl bendrosios gaminių saugos reikalavimus, patikslinta įstatymo taikymo sritis, būtent, kad šis įstatymas negali būti taikomas produktams, kurių saugą reglamentuoja kiti teisės aktai (2 str. papildytas nauja 2 dalimi).
Patikslintos įstatyme vartojamos sąvokos – “produkto pateikimas į rinką”, “gaminys”, “nesaugus produktas”, “gamintojas”, “paslaugos teikėjas”, “produktų saugos ekspertizė”. Įstatymo projekte sąvoka “pardavėjas” pakeista į “platintojas”, nes pagal ES direktyvos 92/59/EEC dėl bendrosios gaminių saugos reikalavimus pardavėjo sąvoka yra per siaura, kadangi neapima kitų produkto perdavimo vartotojui būdų. Įstatymo projekto rengėjai gavo pasiūlymų vartoti Civiliniame kodekse nustatytą “distributoriaus” sąvoką, tačiau ji taip pat apsiriboja tik pirkimo-pardavimo santykiais.
Atsižvelgiant į ES direktyvos 92/59/EEC dėl bendrosios gaminių saugos 4 straipsnio reikalavimus, įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje aiškiau išdėstyti bendrieji produktų saugos reikalavimai, t.y. į ką turi būti atsižvelgiama nustatant ar pateiktas į rinką produktas yra saugus.
Perkeliant ES direktyvos 92/59/EEC dėl bendrosios gaminių saugos 7 ir 8 straipsnių reikalavimus, kurie reikalauja teikti Europos Komisijai informaciją apie rinkos ribojimo priemonių taikymą, įstatymo projekto 7 straipsnyje tiksliau reglamentuota informacijos dėl gaminių, keliančių pavojų vartotojų saugai, teikimo Europos Komisijai tvarka.
Papildytos valstybinės produktų saugos kontrolės institucijų teisės ir pareigos, numatytos įstatymo 14 straipsnyje. Papildytos bei patikslintos įstatymo 17 straipsnyje išdėstytos rinkos ribojimo priemonės.
Įstatymo projekto 20 straipsnyje dėl atsakomybės už įstatymo pažeidimus, patikslinta, kad atsakingas už įstatymo pažeidimus yra ne tik gamintojas ar paslaugų teikėjas, bet ir platintojas. Senojoje įstatymo redakcijoje buvo nurodyta, kad pardavėjas atsako tik tuo atveju, kai gamintojas negali būti nustatytas.
4. Galimi neigiami priimto įstatymo padariniai
Priėmus šį įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
5. Įstatymo projekto suderinimas su kitais teisės aktais
Įstatymo projektas, parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
6. Įstatymo projekto įgyvendinimas
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės, tačiau, vadovaujantis įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalimi, turi būti parengtas įstatymo lydimasis teisės aktas:
- Skubaus pasikeitimo informacija apie nesaugius ir pavojingus vartotojų sveikatai produktus tvarka (RAPEX – rapid exchange of information provided for in article 8 Council Directive 92/59/EEC), kurią turėtų parengti Sveikatos apsaugos ministerija iki 2001 12 31.
7. Įstatymo projekto autorius
8. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: produkto pateikimas į rinką, saugus gaminys, nesaugus produktas.
Sveikatos apsaugos ministras Konstantinas Dobrovolskis