Keturiasdešimtasis (91) posėdis
2001 m. gegužės 24 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir A.SKARDŽIUS

Azartinių lošimų įstatymo 6, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-696 (pateikimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. gegužės 24 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašome registruotis. Registracija. Tada imsimės pirmojo numatyto darbotvarkės punkto, t.y. klausimas dėl Azartinių lošimų pakeitimo įstatymo projekto. Registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 123 Seimo nariai. (Balsai salėje) Gal vienu skaičiumi pasakiau per daug, nesvarbu.

Pirmasis klausimas – Azartinių lošimų įstatymo 6, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-696. Pranešėjas – Respublikos Prezidentas patarėjas, Teisės departamento vadovas A.Abramavičius. Prašom.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidento pavedimu norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 6, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

Labai trumpai dėl Prezidento siūlomų pataisų ir būtent dėl to, kodėl Prezidentas pasiūlė taisyti jau jūsų priimtą įstatymą. Prezidento nuomone, kai kurios įstatymo nuostatos yra tobulintinos siekiant sušvelninti galimas neigiamas pasekmes bei geriau apsaugoti valstybės ir visuomenės interesus. Respublikos Prezidentas pirmiausia siūlo sustiprinti azartinių lošimų kontrolę įvedant papildomus antikorupcinius saugiklius. Konkrečiai Respublikos Prezidentas siūlo 10 straipsnio 11 dalį papildyti nuostata, pagal kurią Priežiūros komisija tais atvejais, kai lošimus organizuojančios bendrovės akcininkai perleidžia visą arba dalį savo akcijų, turi spręsti klausimą dėl licencijos organizuoti lošimus perregistravimo. Trumpai paaiškinsiu, kodėl siūloma tokia pataisa. Kaip jūs, gerbiamieji Seimo nariai, prisimenate pagal jūsų priimto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį yra nustatyti tam tikri apribojimai asmenims steigti lošimo namus ir organizuoti azartinius lošimus. Yra numatyta, kad asmenys, kurie priklauso nusikalstamiems susivienijimams, kurie yra teisti už sunkius nusikaltimus, ekonominius, ūkinius, finansinius, nusikaltimus nuosavybei, negali būti akcininkais steigiant lošimo namus ir organizuojant lošimus. Tačiau, deja, 10 straipsnio 11 dalyje yra numatyta, kad akcininkai be jokių apribojimų turi teisę perleisti savo akcijas. Taigi susidaro paradoksali situacija, kad sudaromos galimybės akcininkams perleisti savo akcijas būtent tiems asmenims, kurie yra susiję su nusikalstamu pasauliu. Todėl Prezidentas siūlo, kad tokiu atveju, kai vyksta akcijų perleidimas, turi būti sprendžiamas klausimas dėl licencijos organizuoti lošimus perregistravimo.

Toliau, kita Prezidento pataisa yra susijusi su licencijos organizuoti azartinius lošimus panaikinimo pagrindais. Prezidentas siūlo pačiame įstatyme sukonkretinti licencijos organizuoti azartinius lošimus panaikinimo pagrindus. Dabar priimtame įstatyme neaišku, kas lemia licencijos organizuoti lošimus panaikinimą, kokie yra pagrindai. Prezidentas siūlo sukonkretinti tuos pagrindus. Matyt, irgi būtų geriau, kai pačiame įstatyme būtų numatyta, kada licencija yra atimama.

Ir trečia pataisa, susijusi su jūsų priimto įstatymo 20 straipsniu, kuriame kalbama apie lošėjų tapatybės nustatymą. Prezidentas siūlo, kad tais atvejais, kai lošimo namuose yra išlošiama arba pralošiama tokia pinigų suma, kuri viršija Brangaus turto deklaravimo įstatyme nustatytą sumą, tai lošimo organizatorius privalo apie tai pranešti teritorinei mokesčių inspekcijai. Būtent apie tai, kad tokia suma išlošta, pralošta, ir apie asmenį, kuris laimėjo ar pralaimėjo tokią sumą. Matyt, tai irgi būtų rimtas antikorupcinis saugiklis ir tai būtų pataisa prieš galimą pinigų plovimą. Taip pat 20 straipsnį siūloma papildyti nuostata, pagal kurią asmenys, atvykę į lošimo namus, su savimi privalo turėti asmens dokumentą, patvirtinantį jo asmens tapatybę. Ši nuostata sistemiškai yra susijusi su 20 straipsnio 2 dalimi, kurioje, pagal jūsų priimtą įstatymą, reikalaujama nustatyti asmens, laimėjusio daugiau nei 5000 litų, tapatybę.

Tokios yra pataisos. Prezidento nuomone, jos užkirs kelią galimiems piktnaudžiavimams, užkirs kelią galimiems atvejams, kad nusikalstamos struktūros nedalyvautų lošimo versle, ir leis kontroliuoti šį verslą, kad nebūtų pinigų plovimo atvejų, korupcijos atvejų ir panašiai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau jūsų pritarti šioms Prezidento pateiktoms pataisoms po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti net septyni Seimo nariai. Pirmasis – kolega P.Jakučionis. Prašom. Ruošiasi B.Vėsaitė.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis prelegente, Prezidentas pirmajame savo dekrete buvo pateikęs kur kas daugiau pataisų, negu pateikiama dabar. Ar Prezidentas tų kitų pataisų atsisako, ar jis jas teiks vėliau? Ar jūs esate įsitikinęs, kad šių pataisų pakaks, kad būtų pastatyta užtvara įvairiems piktnaudžiavimams ir pinigų plovimui?

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Trumpai atsakau. Kaip minėjau, pagrindinis šių pataisų tikslas yra tam tikrų antikorupcinių saugiklių nustatymas ir, kaip jūs minėjote, tam tikrų užtvarų galimiems piktnaudžiavimams nustatymas. Tai yra pagrindinės pataisos, susijusios su šiuo tikslu. O kaip bus ateityje, pažiūrėsime. Manau, jeigu Seimas priims tas pataisas, tai nusikalstamam pasauliui bus kur kas sunkiau kontroliuoti azartinių lošimų verslą.

PIRMININKAS. B.Vėsaitė. Ruošiasi G.Kirkilas.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, įvesti antikorupciniai saugikliai pataiso padėtį, tačiau ne iki galo. Pirmame dekrete, kurį teikė Prezidentas, mano manymu ir ne tik mano, labai teigiama buvo tai, kad lošimų automatai buvo skirstomi į riboto ir neriboto laimėjimo automatus. Ten buvo neigiama tų pavienių automatų statymas. Tai yra kelias į korupciją, nes, kaip žinote, būtent tie automatai daugiausiai yra žetoninio tipo, o žetoninio tipo automatai daugiausiai yra neriboto laimėjimo automatai. Neriboto laimėjimo automatus gamina labai konkrečios firmos, jų yra 5%. Aš čia matau ateityje ir tam tikrus susitarimus, ir… Mano klausimas būtų toks. Ar jūs nenumatote svarstymo metu vis dėlto teikti tas teigiamas pataisas, kurios buvo aname dekrete? Manau, reikėtų išvengti to, kad savivaldybės neturi teisės kištis į lošimo vietos nustatymą, būtent tų pavienių automatų dėstymą. Ir jeigu mes sudėstytume pavienius riboto ir neriboto išlošimo automatus ten, kur jie ir turėtų stovėti, tai, man atrodo, viskas atsistotų į savo vietas. Ar dar nesirengiate teikti šitų pataisų?

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamoji Seime nare, už jūsų klausimą. Kaip jūs puikiai prisimenat, svarstant Prezidento veto daugiausia diskusijų sukėlė šie A ir B kategorijų automatai. Ir, man atrodo, dauguma Seimo narių, ką parodė balsavimas, buvo prieš tokį skirstymą. Bet aš, aišku, neatmetu galimybės, kad svarstant Prezidento pateiktus pasiūlymus bus galima paliesti šitą klausimą, nes tuo labiau kad visas svarstymas vyks pagal įstatymų leidybos taisykles, t.y. pagal įstatymo svarstymo procedūras. O jūs žinot, kad kiekvienas Seimo narys, esant įstatymo svarstymo procedūrai, turi teisę pateikti savo pastabas. Aš manau, kad svarstant Prezidento pasiūlymus bus galima labai rimtai apsvarstyti ir tuos klausimus, kuriuos jūs iškėlėt, bet dėl to turės apsispręsti pats Seimas. Ir niekas netrukdys Seimo nariams pateikti pasiūlymus papildant Prezidento pateiktą įstatymo projektą. Bet jūsų klausimas labai rimtas ir, aš manau, turi būti labai rimtai apsvarstytas.

PIRMININKAS. Kolega G.Kirkilas. Ruošiasi R.Sedlickas.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pone Abramavičiau, visa šita istorija – ir Prezidentūros veto, ir dabar jūsų teikiamos pataisos – man sudaro propagandinio Prezidentūros šou įspūdį. Kelis mėnesius šis įstatymas buvo svarstomas. Kodėl jūs nedalyvavote komitetuose, kodėl jūs neteikėte pasiūlymų? Kodėl visą laiką atsiranda nauji pasiūlymai? Kiek aš žinau, Seimo Pirmininkas A.Paulauskas visus Prezidento pasiūlymus buvo pateikęs Seimui ir Seimas juos priėmė. Kodėl nebuvo galima visus tuos pasiūlymus iš karto pateikti? Man susidaro toks įspūdis, kad Prezidentūra visą laiką nori parodyti, kad Seimas priima blogus įstatymus, o jūs visą laiką taisot ir vetuojat. Čia sėdi nesusipratėliai, jie beveik visi korumpuoti, leidžiama suprasti, nes jūs vadinamuosius antikorupcinius saugiklius tariamai pateikiate. Aš norėčiau paklausti, kodėl jūs neteikiate įstatymų svarstymų metu? Juk visų komitetų durys atviros Prezidentūros patarėjams ir tai galima daryti. Tačiau kažkodėl tuo metu tų pasiūlymų nėra, priėmus įstatymą po didelių triukšmų jie staiga atsiranda.

Ir dabar dar antras trumpas klausimas dėl tų tariamų sumų, kurias reikės deklaruoti. Aš esu beveik tikras, kad eilės mokesčių inspekcijoj norinčių deklaruoti laimėtas ir pralaimėtas sumas tikrai nenutįs, ir tai yra, mano nuomone, visiškai naujas dalykas. Aš negirdėjau, kad Las Vegase arba Monake laimėję arba pralaimėję kokias sumas tuoj pat pultų deklaruoti. Aš manau, kad tai nėra visiškai teisinga nuostata, nesvarbu, kad jūs propagandiškai pateikiate, kad ji yra tariamai antikorupcinė.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už jūsų propagandinį klausimą. Šiuo atveju norėčiau pasakyti, kad aš visiškai nesutinku su jumis, kad tai yra propagandinis veto. Aš dar kartą kartoju, tai yra dalykinis. Jeigu jūs tą veto suprantat kaip propagandinį, tai yra, aišku, jūsų teisė taip suprasti. Bet tai yra grynai dalykinis veto, nukreiptas kontrolei sustiprinti, numatant tam tikrus antikorupcinius saugiklius. O dėl pastabų komitetams (aš pats irgi dalyvavau) tai buvo tikrai teikiama daug pastabų, į vienas buvo atsižvelgta, į kitas neatsižvelgta. Tai yra labai sudėtingas įstatymas, atsirado dar tam tikrų klausimų, kuriuos iškėlė, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnyba. Ir atsižvelgiant į tas naujai iškilusias problemas ir buvo parengtas tas Prezidento veto. Taip, mes dalyvavome ir pripažįstame, kad durys tikrai nėra uždaros, mes ateiname ir dalyvaujame diskusijose, bet tai yra sudėtingas įstatymas. Bet gali kisti tam tikros ir nuostatos, ir gali pamatyti tas problemas, kurių anksčiau nepamatei. Šiuo atveju aš tikrai, gerbiamasis Seimo nary, nesutinku su jumis, kad tai yra propaganda. Tai yra dalykinis ir, manau, reikalingas Prezidento pasiūlymas.

O dėl jūsų antrojo klausimo aš norėčiau pasakyti, kad šiuo atveju nekalbama apie deklaravimą. Šitas įstatymas nereguliuoja deklaravimo klausimų. Jis reglamentuoja tiktai tai, kad lošimo namai ar kitos lošimo įstaigos privalo pranešti mokesčių inspekcijai apie asmenis, laimėjusius ar pralaimėjusius. Tai šiuo atveju, kaip jūs puikiai žinote, deklaravimo klausimus reglamentuoja visai kiti įstatymai.

G.KIRKILAS. Tai niekas nevaikščios į lošimo namus, jeigu juos kontroliuos specialiosios tarnybos.

PIRMININKAS. Kolega R.Sedlickas. Ruošiasi V.Stankevič.

R.A.SEDLICKAS. Žinot, aš tikrai labai tikiu gera Prezidentūra ir sutinku su visom pataisom. Tačiau aš patarčiau, kad būtų truputį atsižvelgta į tuos meninius dalykus, sakykim, akcijų pervedimas dėl kitų reikalų, ne vien tik nusikaltimas. Sakykim, santuoka, skyrybos, paveldas. Ir problema yra, kad labai dažnai, jei į tai nėra atsižvelgta įstatyme, pasidaro taip, kad ta komisija, kuri prižiūri, gana savavališkai atima licenciją ir nuskriaudžia tuos žmones. Reikia tuos dalykus labai gerai apgalvoti. Net, sakykim, kiek akcijų – 10%, 50% ar 1? Čia yra labai praktiškas dalykas ir mums reikės tai parengti. Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už jūsų klausimą. Kaip aš jau minėjau, iš tiesų bus galima toliau svarstant šį įstatymo projektą patobulinti jį arba net ir papildyti tam tikromis naujomis nuostatos. Tai priklauso nuo jūsų. Aš manau, kad tiek komitetuose, tiek Seime, jeigu bus pritarta po pateikimo, galima apsvarstyti ir jūsų pasiūlymus.

PIRMININKAS. Kolega V.Stankevič. Ruošiasi K.Glaveckas.

V.STANKEVIČ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau patikslinti. Jūs pasakėt ir aš visiškai sutinku su jumis, kad šiame biznyje neturėtų dalyvauti asmuo ar asmenys, kurie buvo nuteisti. Bet taip pat buvo paminėta, kad negali dalyvauti su savo kapitalu arba akcijos būti jam perleistos, jeigu asmuo priklauso nusikalstamai struktūrai. Ką tai reiškia? Jeigu jis priklauso, tai turi sėdėti arba kažkaip… Kaip jūs galėtumėte paaiškinti šitą sąvoką? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Taip, teisingai. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už jūsų klausimą. Iš tiesų, ar asmuo priklauso, ar nepriklauso, tai nustato teismas. Tai šiuo atveju teismas turi nuteisti jį už priklausymą nusikalstamam susivienijimui. O BK 227¹ straipsnis būtent numato baudžiamąją atsakomybę už dalyvavimą ir priklausymą nusikalstamam susivienijimui.

PIRMININKAS. Kolega K.Glaveckas. Ruošiasi A.Sakalas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasitikslinti 4 straipsnio 6 skirsnį, kur parašyta: “Asmenys, atvykę į lošimo namus, su savim privalo turėti asmens dokumentą, patvirtinantį jų asmens tapatybę”. Sakykite, tas dokumento turėjimas bus registruojamas, tikrinamas, kaip kai kuriose šalyse, ar tik apskritai yra reikalavimas, kad jį turėtų? Tai yra du skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, Vengrijoje fotografuoja, Amerikoje nieko nėra, o kai kuriuose kraštuose ir pirštų antspaudus ima. Tai koks čia variantas bus?

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už jūsų klausimą. Dėl šios nuostatos būtinumo. Šio straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad lošimų organizatorius Priežiūros komisijos nustatyta tvarka privalo nustatyti asmenų, laimėjusių daugiau kaip 5 tūkst. Lt, tapatybę. Taip? Jeigu asmuo neturės tapatybę patvirtinančio dokumento, tai jau jūsų priimto įstatymo 2 dalis yra neįgyvendinama. O kaip bus įleidžiami asmenys, ar bus tikrinama, ar nebus tikrinama, turi reglamentuoti ne šis įstatymas, o kiti teisės aktai, reikalingi šiam įstatymui įgyvendinti. Jūs puikiai žinot, bus lošimo namų taisyklės, bus lošimų organizavimo reglamentas. Tai tuose kituose teisės aktuose, manau, bus reglamentuota šita tvarka. Čia, aišku, reikės apsispręsti. Kas tvirtins tą tvarką, turės apsispręsti, kaip jūs sakot, ar priimti tą variantą, kuris yra Vengrijos, pavyzdžiui, lošimo namuose, ar tą variantą, kuris yra kituose lošimo namuose, kur prieš įeinant turi parodyti asmens dokumentą. Aš manau, tuose aktuose dėl įstatymo įgyvendinimo ta tvarka bus detalizuota.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia kolega A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, aš nesutinku su gerbiamuoju kolega G.Kirkilu, kuris sakė, kad ten propagandinis veto. Man iš tiesų atrodo, kad visi penki įstatymai buvo dalykiškai vetuoti. O dalykiškumo viršūnė tai, be abejo, yra Švenčių įstatymas. Bet mano klausimas yra iš įstatymo. Įstatymo, kurį jūs teikiate, pataisose parašyta: valstybės tarnautojai, kurie vykdo lošimų organizavimo priežiūrą ir kontrolę, gali lošti tik kontrolės vykdymo metu Priežiūros komisijos nustatyta tvarka. Jeigu jūs tą sakinį atidžiai perskaitysite, ar negali susidaryti įspūdis, kad tų valstybės tarnautojų, kurie loš kontrolės metu, išlošimo procentas bus gerokai padidėjęs?

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už jūsų kausimą, bet aš noriu pasakyti, kad tai nėra Prezidento pataisa. Prezidentas tik pasiūlė, įrašė “Priežiūros komisijos nustatyta tvarka”, o šiaip tai yra jūsų priimto įstatymo nuostata. Jau jūsų priimtame įstatyme yra numatyta, kad valstybės tarnautojai, kurie vykdo kontrolę, gali lošti kontrolės vykdymo metu. Mes siūlome dar patikslinti, kad Priežiūros komisijos nustatyta tvarka, o tas lošimas kontrolės metu būtų savotiška kontrolės forma. Tai yra šių lošimų kontrolė, o ne lošimas, kad išloštų. Kontrolės forma.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti procedūras? Galime? Registruotis reikia? Registruotis – šventas reikalas. Prašom registruotis. Registracija. Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Mielieji kolegos, jeigu iš tikro kas nori kalbėti, tai prašom. Vienas – už, vienas – prieš. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų Prezidento teikiamos pataisos dėl šio įstatymo… dalis jų buvo teikiama ir dėl prieš tai buvusio projekto, kai Seimas vetavo, atmetė Prezidento veto. Tiesiog norėtųsi šiek tiek paaiškinti balsavimo motyvus.

Aną kartą liberalai balsavo prieš Prezidento veto visai ne dėl šių pataisų, kurios yra susijusios su antikorupcinėmis įstatymo vietomis, o iš esmės dėl kitų priežasčių, t.y. dėl lošimo aparatų klasifikavimo ir dėl savivaldybių teisės dalyvauti azartinių lošimų steigimo procese. Šios pataisos, be jokios abejonės, sustiprina, užkemša tas įstatymo landas, kurios susijusios su licencijos išdavimu ar licencijos perregistravimu. Mano supratimu, jos tikrai yra reikalingos, todėl kviesčiau palaikyti šias Prezidento teikiamas pataisas. Kai įstatymas pradės galioti ir atsiras pirmieji lošimo namai, mes matysime, ar šis įstatymas nėra tobulintinas, ir prie jo galėsime bet kada grįžti. Taigi kviesčiau palaikyti.

PIRMININKAS. Ir kitokia nuominė – G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke.

Vis dėlto iš pono A.Abramavičiaus atsakymo aš taip ir supratau, kad šios pataisos yra daugiau propagandinės nei dalykinės, nors su kai kuriomis galima būtų ir sutikti, nes apskritai turbūt nėra įstatymų, kurių negalima kaip nors tobulinti ir taisyti. Vis dėlto kada nors turi būti įstatymo taisymo ir priėmimo pabaiga. Šiuo atveju Prezidentūra, tuoj pat teikdama jau priimto įstatymo pataisas, vėlgi šiek tiek diskredituoja Seimą, kuris tuo ir pasižymi, kad ištisai taiso įstatymus. Taigi tuo požiūriu aš nemanau, kad tos pataisos yra jau tiek svarbios. Galbūt kaip tik reikėtų teikti šiek tiek vėliau, kai tie lošimo namai pradės realiai veikti, atsiras tam tikra praktika, nes Lietuvoje niekas neturi praktikos, kaip kontroliuoti, prižiūrėti. Dabar yra teikiami įvairūs suvaržymai, kurie realiai, matyt… Jeigu šios pataisos bus priimtos, jos taip suvaržys tuos lošimo namus, kad tas biznis Lietuvoje apskritai neprasidės.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar vis dėlto reikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuoti. Gerai, ačiū. Tada dar kartą registruojamės ir balsuosime, ar pradedame svarstymo procedūras. Kolegos, registracija. Prašom registruotis.

75 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti dėl Azartinių lošimo įstatymo 6, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aprobavimo po pateikimo. Prašom balsuoti, kad pradėtume atitinkamas procedūras. Prašom. Balsavimas pradėtas.

Už – 68, susilaikė 7. Taigi pritarta po pateikimo ir pradedame svarstymo procedūras. Siūlymas, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Ar sutinkam? Ačiū. Klausimas išspręstas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – papildomas. Ne? Ar reikalingas kaip papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Ačiū. Taigi, pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma toliau Seime svarstyti birželio 12 d. Ar sutinkam? Ačiū. Klausimas baigtas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, terorizmu ir kitais nusikaltimais ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-654. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais sunkiais nusikaltimais sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-657 (pateikimas)

Antrasis popietinės darbotvarkės punktas – Lietuvos ir Kazachstano susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikaltimu, neteisėta narkotinių, psichotropinių medžiagų apyvarta, terorizmu ir kitais nusikaltimais ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-654. Kartu yra Lietuvos Respublikos ir Lenkijos vyriausybių bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais sunkiais nusikaltimais sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-657. Siūloma juos pateikti kartu. Teikėjas, pranešėjas – viceministras R.Malkevičius.

R.MALKEVIČIUS. Laba diena, Seimo nariai. Šiandien noriu teikti jums ratifikuoti dvi sutartis. Pirmoji yra Lietuvos ir Kazachstano sutartis dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikaltimu, neteisėta narkotinių, psichotropinių medžiagų apyvarta, terorizmu, sunkiais nusikaltimais. Ją reikėtų ratifikuoti. Ši sutartis buvo parengta ir pasirašyta praeitų metų gegužės 11 d. Prezidento delegacijos vizito į Kazachstaną, į Astaną, metu. Ją pasirašė užsienio reikalų ministrai – Lietuvos Vyriausybės vardu ir Kazachstano. Šios sutarties ratifikavimas būtų naudingas, nes šalys, nors yra toli viena nuo kitos… tačiau šiais laikais, esant susiekimo priemonėm, yra galimybių ir yra jau buvę precedentų, kai, sakykim, nusikaltėlį apklausai reikėjo perduoti vos ne garbės žodžio pagrindu. Todėl aš manau, kad šios sutartys turi ne tik juridinę ir pompastinę reikšmę, bet grynai praktinę reikšmę. Jos reglamentuoja šiuos santykius, juo labiau kad Kazachstanas yra potenciali šalis, iš kurios gali judėti įvairios psichotropinės medžiagos ir gali tekti šioje vietoje bendradarbiauti. Aš siūlyčiau ratifikuoti. Dar viena papildoma informacija, kad Kazachstano parlamentas šią sutartį jau yra ratifikavęs.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal iš karto trumpai pristatykite ir antrąją sutartį.

R.MARKEVIČIUS. Antra sutartis yra labai panaši. Ji vadinasi – kovojant su organizuotu nusikalstamumu, sunkiais nusikaltimais, t.y. faktiškai kovojant su organizuota veikla. Tai ir su Lenkija. Tiesa, ji skiriasi tiktai tuo, kad Lenkija dar nėra ratifikavusi, bet kaip tik dabar ruošiamasi bendram susitikimui… tarp sienų bendradarbiavimo projektų metu. Iš esmės, ko gero, lenkai yra lygiai tokiame pačiame procese. Gali būti, kad jie taip pat praneš apie ratifikavimą. Jeigu turėtumėte klausimų, aš pasiryžęs atsakyti.

PIRMININKAS. Klausti nori tik vienas Seimo narys. Tai V.Fiodorov. Prašom, kolega.

V.FIODOROV. Ačiū. Sakykite, kodėl su Kazachstanu susitarimas, o su Lenkija sutartis? Koks čia skirtumas?

R.MARKEVIČIUS. Gerą klausimą uždavėte. Aš tikrai nelabai galėčiau atsakyti. Aš manyčiau, kad tai yra vienodo lygio dokumentai. Čia, ko gero, yra lingvistika, redakcija. Galbūt Kazachstanui verčiant galėjo būti kitokia kalba. Daugiau nematau skirtumų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo abiem projektams? (Balsai salėje) Ar reikia dėl kurio nors balsuoti? (Balsai salėje) Ačiū. Taigi pritariame po pateikimo ir pradedame svarstymo procedūras tiek dėl sutarties ratifikavimo, tiek dėl susitarimo ratifikavimo. Išties abu yra tarptautiniai dokumentai. Dabar komitetai. Dėl susitarimo su Kazachstanu siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ačiū. O papildomi – Užsienio reikalų komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Ačiū. Tas pat ir dėl antrosios sutarties, t.y. sutarties su Lenkija. Taip pat pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi komitetai – Užsienio reikalų komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar galime sutikti? Ačiū. Siūloma toliau Seime nagrinėti birželio 7 dieną. Ačiū. Klausimai išspręsti.

Geriamojo vandens įstatymo projektas Nr.IXP-695 ES (pateikimas)

Imamės darbotvarkės 3 punkto. Tai įstatymo projektas, susijęs su integraciniais reikalais, kuris vadinasi Geriamojo vandens įstatymo projektas. Jo registracijos Nr.IXP-695. Pranešėjas – viceministras E.Bartkevičius. Prašom į tribūną. Prašom, viceministre.

E.Bartkevičius. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo projektas parengtas vykdant 1999 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą, Lietuvos Respublikos… nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos integracijos į Europos Sąjungą” ir 2001 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo”.

Geriamojo vandens įstatymo paskirtis ir tikslas. Įstatymas nustato tiekiamo į rinką, naudojamo maisto įmonėse ir asmeniniame namų ūkyje geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo sąlygas įgyvendinant Lietuvos Respublikos gyventojų teisę vartoti sveiką ir švarų geriamąjį vandenį bei informaciją apie jo saugą ir kokybę. Įstatymas reguliuoja pagrindines valstybės, vietos savivaldos institucijų, vandens tiekėjų ir vandens naudotojų abonementų funkcijas ir santykius, susijusius su geriamojo vandens gavyba, tiekimu, naudojimu, individualiu apsirūpinimu bei geriamojo vandens kokybės kontrole.

Įstatymas siekia užtikrinti, kad tiekiamas į rinką, naudojamas maisto įmonėse ir individualiai apsirūpinti asmeninio namų ūkio reikmėms skirtas geriamasis vanduo atitiktų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, visuomenės sveikatos saugos ir vartotojų apsaugos reikalavimus; vandentiekio skirstomuoju tinklu, tankais ir cisternomis viešai tiekiamas bei fasuotas geriamasis vanduo atitiktų tarptautinius laisvam prekių judėjimui keliamus reikalavimus. Lietuvos maisto pramonė, naudodama vandenį neturint įtakos galutinei maisto produktų saugai ir kokybei galėtų plėsti savo konkurentiškų prekių eksportą į kitas šalis. Geriamojo vandens vartotojai būtų tinkamai ir laiku informuojami apie geriamojo vandens kokybę, laikinus nukrypinus nuo saugiam vandeniui teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir apie valstybės bei vietos savivaldos institucijų veiksmus siekiant teikti kokybišką ir saugų vandenį.

Dauguma problemų ir klausimų, susijusių su viešuoju geriamojo vandens tiekimu, jo naudojimu tiekiant į rinką maistui ir individualiam apsirūpinimui, vandens vartotojų sveikatos apsauga, vandens tiekėjų atsakomybe, valstybės ir vietos savivaldos institucijų funkcijomis, Lietuvos Respublikoje yra teisiškai nesureguliuoti. Neturėdama Geriamojo vandens įstatymo ir reikiamų įstatymo lydimųjų aktų, Lietuva negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų Europos Sąjungai, (…) aktų ir įgyvendindama Tarybos direktyvos 98/83EB “Dėl žmonėms vartoti skirto vandens” reikalavimus.

Priėmus Geriamojo vandens įstatymą, bus užtikrinta tai, kad Lietuvos teisės sistema geriamojo vandens srityje atitiks Europos Sąjungos, PPO ir PSO teisės aktus. Neigiamų pasekmių Geriamojo vandens įstatymas nesukels. Įstatymo rengimą inicijavo ir organizavo Sveikatos apsaugos ministerija, sudariusi tarpžinybinę darbo grupę iš Aplinkos, Žemės ūkio, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijų. Geriamojo vandens įstatymus turi visos Europos Sąjungos ir Baltijos šalys, išskyrus Lietuvą. Integruojantis į Europos Sąjungą būtina kuo skubiau jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, luktelėkite, jus dar nori paklausti net 4 Seimo nariai. Pirmasis – J.Čekuolis. Ruošiasi D.Velička.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, aš perskaitysiu 10 straipsnį ir paprašysiu, kad jūs man pakomentuotumėte kai kurias nuostatas. “Išimtiniais atvejais savivaldybės meras gali leisti ribotą laikotarpį tiekti geriamąjį vandenį, kurio toksiniai rodikliai viršija nustatytus teisės aktuose. To riboto laikotarpio trukmė neturi būti ilgesnė kaip treji metai, tačiau po to savivaldybės meras gali leisti dar du kartus pratęsti šį leidimą ir kiekvieno tokio pratęsimo trukmė negali būti ilgesnė kaip treji metai”. Summa summarum susidaro 9 metai. Pora klausimų būtų. Konkrečiai kuriose Lietuvos savivaldybėse šiandien tokia problema yra, kad geriamasis vanduo, jame esančios toksinės medžiagos viršija leistinas normas? Konkrečiai kuriuose Lietuvos rajonuose ši problema gali egzistuoti? Tai viena. Ir antra. Ar tas maksimalus 9 metų terminas nėra per ilgas? Ar mes ne per ilgam laikotarpiui suteikiame teisę gyventojams naudoti nesveiką geriamąjį vandenį?

E.Bartkevičius. Atsakau į pirmo klausimo pirmą dalį. Pagal PHARE programą viso to projekto įgyvendinimas yra numatytas per 15 metų. Į papildomus klausimus, aš manau, turėtų atsakyti docentas, kuris rengė šį įstatymą. Jeigu galima, jis pakomentuos.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš manau, kad išties... Gal per centrinį mikrofoną. Prašom.

Š.KUČINGIS. Gerbiamieji Seimo nariai, nėra nieko bauginančio dėl tų toksinių rodiklių. Toksiniai rodikliai yra nustatyti su labai didele atsarga. Jeigu skaitėte projektą, matėte, kad kiekvienas viršijimas turi būti įvertintas vietos Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos, įvertinama ši rizika. Ir nebūtinai tie 3 metai, vėliau dar 3 metai ir dar 3 metai.

Visuomenės sveikatos tarnyba gali nustatyti laikotarpį atsižvelgdama į savivaldos institucijos finansines galimybes, per kiek laiko galima atkurti tą toksinį parametrą. Problemos gali iškilti Lietuvos šiaurės vakarų rajonuose, kur devyniuose rajonuose fluoridų kiekiai yra gamtiniai, o ne antropogeninės kilmės, nes mūsų vanduo – geras, požeminis. Daug kas be reikalo dėl gamtinės geležies kiekio bando kalbėti, kad tai yra blogai ir visa kita. Geležis sveikatai nekenkia. Dėl fluoridų gali kilti problemų. Reikės ieškoti naujų gręžinių, reikės bandyti mažinti fluoridų kiekį. Sakykim, yra didelis miestas, pavyzdžiui, Klaipėda, kur yra trys vandenvietės ir atskiros vandens pasklidimo zonos, tai reikia bandyti, kad jie trijų vandenviečių vandenį maišytų ir taip sumažintų dviejų vandenviečių fluoridų kiekį. Tam yra priemonių.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia D.Velička. Ruošiasi A.Poplavski.

D.VELIČKA. Gerbiamasis pranešėjau, dauguma Vilniaus ir kitų miestų gyventojų vartoja šaltinių vandenį. Tie šaltiniai tampa vis populiaresni, nes yra visokių legendų, kad jų vanduo sveikas ir geras. Ar yra kokia nors registracija tų šaltinių, iš kurių gyventojai gana populiariai neša vandenį į namus plastmasiniuose induose, ir kokia tų šaltinių vandens kokybė?

Š.KUČINGIS. Jeigu leis ponas viceministras?

E.BARTKEVIČIUS. Taip, be abejo.

PIRMININKAS. Prašom. Tik aš prašyčiau bendram labui labai nedetalizuoti, nes bus svarstymai komitetuose. Dabar prašom trumpai drūtai.

Š.KUČINGIS. Taip, apie Vilnių yra 35 šaltiniai, bet jie neįteisinti kaip vandens tiekimo šaltiniai. Mes visada stengiamės informuoti žmones, kad jie, vartodami tą vandenį, jaustų tam tikrą riziką. Jis nėra koks nors šventas Kedrono vanduo, jis yra paprastas vanduo. Galbūt yra tam tikras įsitikinimas iš senovės, kai imdavo vandenį iš Vingrių, kad tai yra labai sveikas vanduo. Tiesa, mes dabar atlikome tyrimus. Mikrobiologija yra nepriekaištinga, todėl nesistengiame daryti kokių nors intervencijų. Tačiau reikia šviesti žmones, kad jie suprastų, kad viešai tiekiamas vanduo yra saugesnis.

E.BARTKEVIČIUS. Tai yra ne tik Vilniaus problema, manau, tai yra visos Respublikos problema.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Poplavski. Ruošiasi paskutinis klausiantysis S.Buškevičius. Prašom.

A.POPLAVSKI. Gerbiamasis viceministre, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuri vartoja tik artezinį geriamąjį vandenį, t.y. mūsų valstybėje geriamasis vanduo neimamas iš atvirų vandens šaltinių. Mane stebina, kad taip neracionaliai yra vartojamas turtas, nes, aš manau, tai yra didžiulis turtas. Dalis to vandens yra suvartojama pramonės tikslams, pavyzdžiui, mašinoms plauti, pramonės procesams, o ne vien tik maisto pramonei. Noriu sužinoti, kaip ateity numatoma teisiškai sutvarkyti šį klausimą, kad geriamasis vanduo būtų vartojamas pagal paskirtį? Kas numatoma, kad nebūtų tokių dalykų kaip atskirų gyvenamųjų rajonų statybos, jeigu tinkamai nesutvarkytas vandens tiekimas? Kadangi gyvenamieji namai naudoja savo atskirus, individualius artezinius gręžinius, tai mes taip kenkiame patys sau ir teršiame savo artezinį vandenį.

E.BARTKEVIČIUS. Be abejo, egzistuoja tokia problema, bet, manau, nustačius tam tikras higienos normas, tam tikrą kainą už geriamąjį vandenį, už techninį vandenį tas klausimas turėtų būti išsispręstas. Gal dar pakomentuotų nebent docentas.

PIRMININKAS. Prašom.

Š.KUČINGIS. Norėčiau papildyti. Tos firmos, UAB arba atskiri namai, kurie geriamąjį vandenį bando atjungti nuo viešojo tiekimo, labai rizikuoja, nes šis įstatymas numato labai griežtą programinę priežiūrą, monitoringą, kuris anksčiau buvo paplitęs. Vadinasi, jie tampa tiekėjais ir jie turės vykdyti labai brangią programinę priežiūrą. Iš esmės jie turės samdyti laboratorijas, kurios turės atlikti didelį spektrą tyrimų. Man atrodo, tai juos labai…

PIRMININKAS. Ačiū. Ir S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pasakykite savo nuomonę. Jeigu šis įstatymas bus priimtas, ar padidės geriamojo vandens kaina?

E.BARTKEVIČIUS. Aš manau, laikui bėgant geriamojo vandens kaina, be abejo, turės padidėti, nes tam reikės tam tikrų investicijų ir to nebus galima padaryti per vieną savaitę ar per vieną dieną. Tai tęsis daugelį metų. Tam, kad pagerėtų kokybė, reikia didelių investicijų. O pagal šį įstatymą kokybė turi būti tikrai gera.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Ar galime pagrindiniu komitetu skirti Sveikatos reikalų komitetą? Ačiū, pritarta. O papildomu – Aplinkos apsaugos komitetą. Ačiū. Toliau Seime svarstysime birželio 28 dieną. Sutinkate? Ačiū.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-691 (pateikimas). Valstybės kontrolės įstatymo, Teismų įstatymo, Konstitucinio Teismo įstatymo, Seimo kontrolierių įstatymo, Seimo narių darbo sąlygų įstatymo, Prokuratūros įstatymo, Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto,  Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-680 (pateikimas)

Imamės priešpaskutinio prieš Vyriausybės valandą klausimo – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Pranešėja – ministrė V.Blinkevičiūtė. Projektas Nr.IXP-691. Pateikimo stadija. Greta jo yra dar kitas įstatymas. Kai ministrė ateis, išsiaiškinsime, ar taupydami laiką galime juos pateikti kartu. Čia dėl kelių įstatymų pakeitimo ir papildymo. Gerbiamoji ministre, ar galima juos abu pateikti, kad taupytume laiką? Seimas neprieštarauja. Prašom, nes iki Vyriausybės valandos keliolika minučių. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už galimybę pateikti abu įstatymų projektus kartu, kad sutaupytume jūsų brangų laiką.

Pirmiausia dėl Vyriausybės vardu teikiamo Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Mano manymu, yra pateikta suprantama ir aiški formuluotė. Vyriausybė mano ir siūlo Seimui apsispręsti, kad žinios apie valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo užmokestį būtų viešos ir kad šių žinių pateikimo tvarką nustatytų Vyriausybė.

Galbūt galėčiau pasakyti keletą žodžių, kodėl Vyriausybė siūlo įrašyti tokią formuluotę, nes kai kas manęs prieš tai klausė, ar tos žinios buvo slaptos. Iš tiesų, mes manome, būtų tikslinga turėti analogiškas formuluotes visuose trijuose įstatymuose, kurie kalba apie darbo apmokėjimą, mokamą iš valstybės ar savivaldybių, ar socialinio draudimo biudžetų. Pirmiausia noriu priminti, kad Darbo apmokėjimo įstatymo 16 straipsnio (čia minimos žinios apie darbo užmokestį) 2 dalyje yra pasakyta, kad žinios apie darbuotojų darbo užmokestį, mokamą iš savivaldybių, valstybės, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo biudžetų, yra viešos ir jų teikimo tvarką nustato Vyriausybė. Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnyje taip pat pasakyta, kad informacija apie valstybės tarnautojo darbo užmokestį yra vieša ir valstybė nustato jos teikimo tvarką. Taigi, manome, analogiškai turėtų būti elgiamasi ir valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams teikiant žinias apie darbo užmokestį. Tai būtų toks trumpas pateikimas. Esu pasiruošusi atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Prašom ir antrąjį, o tada atsakysite.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Kito įstatymo projekto esmė yra ta, kad Lietuvos Respublikos Seimas papildė Valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir išplėtė socialiniu draudimu draudžiamų asmenų ratą. Tarp tų asmenų, kurie dirba pagal darbo sutartį arba pagal tarnybos sutartį, buvo įrašyti ir asmenys, kurie ėjo tam tikras pareigas, yra skiriami Lietuvos Respublikos Prezidento arba Seimo ir už atliekamą darbą gauna atlyginimą. Šiuo atveju kalbu apie Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir kitų teismų teisėjus, kandidatus į teisėjus, prokurorus, valstybės kontrolierius, Seimo kontrolierius, Respublikos Prezidento paskirtus valstybinių komisijų pirmininkus, jų pavaduotojus ir narius.

Taigi kartu atsirado būtinybė papildyti ir galiojančius šių asmenų profesinę veiklą reglamentuojančius įstatymus ir juose nurodyti, kad šių asmenų socialines garantijas reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Toks būtų trumpas pateikimas. Pasiruošusi atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti tik du Seimo nariai. K.Prunskienė pirmiausia.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū, pirmininke. Dėl pirmojo įstatymo projekto. Vis dėlto kuo skirsis nuo dabartinės tvarkos tas atlyginimų viešumas? Kuo jis dabar yra nepakankamas ir kas bus kitaip? Kieno sąskaita tas viešumas, jeigu jis reikalaus papildomų lėšų, bus daromas?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū gerbiamajai profesorei už klausimą. Iš tiesų skirtumas bus tiktai toks, kad tos tvarkos dabar paprasčiausiai nėra, kadangi ir mano minėtuose Darbo apmokėjimo ir Valstybės tarnybos įstatymuose yra pasakyta, kad Vyriausybė turi tvirtinti tokią tvarką. Tačiau kai mes pradėjome rengti tokią tvarką, pamąstėm, kad būtų nelogiška, kad ta tvarka reglamentuotų valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atlyginimą, o nepaliestų valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų. Kaip rodo praktika, iš tikrųjų žmones daugiausia Lietuvoje domina būtent mano ir jūsų atlyginimas, o ne kurio nors eilinio darbuotojo, sakykim, savivaldybės ar dar kokios nors kitos tarnybos atlyginimas. Mes pamanėm, kad būtų iš tikrųjų logiška ir būtų teisinga šiuo atveju.

Dabar, kas toje tvarkoje būtų numatyta? Žinoma, vieną iš tokių principų galėčiau pateikti, apie kurį mes mąstom, kad jis turėtų būti teisingas, tai pirmiausia tos informacijos turėtų būti kreipiamasi raštu ir raštu ji pateikiama. O ne taip, kad kas nors panorėjo, telefonu paskambino ar dar kaip nors gavo informaciją. Mes iš tikrųjų į tą tvarką įdėsime vieną ir pagrindinį principą, kad ta informacija bus pateikta tik tada, kai raštu kreipsis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Na, dabar dėl to, ar čia nebus pažeistos šiuo atveju žmogaus teisės. Mes labai nemažai diskutavom su Europos teisės departamentu. Iš tiesų tokio pažeidimo neturėtų būti, tokį atsakymą ir gavom. Juolab kad, sakykim, jeigu mes kalbėsime apie valstybės teisėjų, pareigūnų ir valstybės politikų darbo apmokėjimą, jūs, kaip matot, yra nustatyti tam tikri koeficientai, kurie ir šiandien niekam nėra paslaptis. Tiktai pereinamuoju laikotarpiu vieniems didinami, kitiems mažinami. Dar yra įvairios kitos papildomos išmokos. Tai manau, kad čia neturėtų būti pažeidimų. Juolab, kaip man dažnai sako, tarnauji liaudžiai, tai turi jai ir atsiskaityti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamoji ministre, mane labiau domintų atlyginimų skelbimo tvarka. Pirmas dalykas, jeigu bus atsakinėjama tiktai į laiškus, tai jūs gausite labai daug laiškų, į kuriuos reikės labai daug atsakymų. Ar ne racionaliau būtų paskelbti tuos atlyginimus, sakykime, kokiame nors dienraštyje? Visi galėtų pasiskaityti, kas tik pageidauja, sakykim, porą kartų per metus ar panašiai.

Ir kitas dalykas mane domintų. Ar čia bus kalbama tik apie atlyginimus, nebus kalbama apie priedus, apie, vadinkime, pašalpas dantų sudėjimui keletą tūkstančių litų ar ką nors panašaus? Ar jūs kalbėsite tiktai apie atlyginimus?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip, ačiū jums už klausimą. Iš tiesų noriu pasakyti, kad tokių raštu paklausimų nemanau, kad labai dažnai gautume. Kiek aš dirbu ministerijoje, tai mes tų paklausimų, kiek atsimenu, gavom ne tiek daug. Kartais paklausia Seimo nariai, kartais paklausia žurnalistai. Šiaip tų paklausimų ne tiek daug iš tiesų ir buvo. Nemanau, kad tai pareikalautų papildomų darbo laiko sąnaudų. Dėl bendro paskelbimo. Tai ir dabar visi teisės aktai yra paskelbti internete, kur galima atsidaryti, kas, žinoma, turi tokią galimybę, ir pasižiūrėti tuos atlyginimus, kurie yra. Tai absoliučiai nėra slapti duomenys. Na, o paskui, žinoma, rengiant tvarką, galbūt dar galima bus įvairiai pagalvoti. Aš sutinku su jūsų mintim, kad galbūt netgi ir tvarką, jeigu bus Seimo narių pageidavimas, galėsim pasižiūrėti, aptarti, pasitarti, kaip teisingiau ir geriau padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Mieli kolegos, ar galim bendru sutarimu? Galim. Po to spręsim kitus klausimus. Tai ar galim bendru sutarimu tiek dėl vieno įstatymo, tiek dėl kito? Ar būtinai norit kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Tvarka. Tai pritariam. Ačiū, gerbiamoji ministre.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dabar pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių. Sutinkam? Ačiū. Tiek vienu, tiek kitu… Ne, atsiprašau, čia pirmuoju atveju, o papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. O dėl antrojo įstatymo atvirkščiai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir papildomas – Valstybės valdymo. Sutinkam? Ačiū. Siūloma nagrinėti birželio 21 d. Ačiū. Taigi dabar protokolui ir stenogramai noriu pasakyti, kad sutarėm dėl Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projekto, pradedam svarstymo procedūras, ir sutarėm dėl Valstybės kontrolės, Teismų, Konstitucinio Teismo, Seimo kontrolierių, Seimo narių darbo sąlygų, Prokuratūros įstatymų, Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų. Taip pat pradedam atitinkamas procedūras. Dabar, mielieji kolegos, iki Vyriausybės valandos liko 4 minutės. Yra du siūlymai: registruotis arba trumpai drūtai imti ir išspręsti paskutinį klausimą. Registruojamės. Prašom registruotis. Ir kol registruojamės, kolega A.Vidžiūnas. Prašom. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes primenam, kad jau buvo pateikti trys ar keturi teisės aktų projektai ir jūs nė vienu kartu neįjungėte kompiuterio, kad mes galėtume kalbėti dėl motyvų.

PIRMININKAS. Negali būti. Labai ačiū. Po Vyriausybės valandos bus atsižvelgta.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo" papildymo" projektas Nr.IXP-701 (pateikimas)

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Gal iš tikro, mielieji kolegos, kadangi rezervinis klausimas, mano supratimu, yra toks organizacinis-procedūrinis, gal gali būti padarytas pateikimas. Kolegė D.Kutraitė. Prašom. Taigi pranešu – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo” papildymo” projektas, registracijos Nr.701. Prašom. Pateikimas.

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, mes, norėdami pagerinti savo frakcijos narių darbą komitetuose, labai prašome papildyti minėtą nutarimą mūsų pateiktais straipsniais, kad komitetuose mes galėtume aktyviau dirbti. Siūlome kai kur narius pavaduotojus ne po vieną, kaip buvo iki šiol, bet po du savo frakcijos narius, kadangi suprantat, kad mūsų frakcijoje yra ir ministrų, kurie yra užimti, ir Užsienio reikalų komiteto žmonių, kurie nemažai keliauja. Todėl prašytume jūsų paramos ir pritarimo. Juolab tai būtų turbūt proga ir kitom frakcijom peržiūrėti narių pavaduotojų sąrašą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę, gerbiamoji pranešėja, vis dėlto vienas Seimo narys nori paklausti. Tai kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamoji pranešėja, mano požiūriu, komitetuose vis dėlto turi dirbti žmonės, profesionaliai išmanantys savo veiklą. Dabar jūs varinėsite savo žmones po įvairius komitetus. Tai ką, jums reikės tiktai rankučių, kad ten būtų, o ne kad ateitų profesionalūs žinovai. Nes kiekvieną įstatymą, žinau, kiek reikia, kad jį suvoktum, pamatytum jo trūkumus, reikia gerai išanalizuoti. Tai jūs ko norite, rankučių daugiau turėti, ar taip?

D.KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ. Gerbiamasis Seimo nary, mes naudojamės Statute numatytomis teisėmis ir jokiu būdu neatsiųsime į komitetą nenutuokiančių žmonių ir neatsiųsime jų svarstyti tų klausimų, kurių jie neišmano. Ačiū.

PIRMININKAS. Minutėlę. Dar A.Vidžiūnas norėtų paklausti. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Atsiprašau, pone pirmininke, mano klausimą paklausė J.Veselka.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Mieli kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūras? Galim. Ačiū. Kadangi čia išties yra procedūrinis-organizacinis dalykas, gal tegul bus tik Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl bendros tvarkos. Nagrinėjame artimiausią posėdžių savaitę. Sutinkam? Ačiū. Dabar mes galim pradėti Vyriausybės valandą. Gal gerbiamieji ministrai malonėtų į savo tribūną.

Vyriausybės valanda

Gerbiamieji Vyriausybės nariai, mielieji kolegos Seimo nariai, pradedame Vyriausybės valandą. Pirmasis klausia A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau paklausti, ar Vyriausybės tik tiek beliko, ar mes čia galime tikėtis ir kitų likučių?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom dorotis su tais, kurie yra.

A.KUBILIUS. Kas tada belieka. Tai aš tada noriu paklausti mano mylimo ir gerbiamo finansų ministro. Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad vakar dieną jūs laimėjote kovą už realią mokesčių koncepciją, bet sakykite, ar jums yra žinoma, kad praeitais metais mūsų Vyriausybė taip pat patvirtino mokesčių koncepciją. Bent iš klausos man susidaro vaizdas, kad skirtumo tarp to, ką jūs patvirtinote vakar, ir tarp to, ką mes patvirtinome pernai, nėra. Tai yra geras požymis, kad Finansų ministerijos ekspertai ir specialistai dirba tikrai stabiliai ir pastoviai. Aš ir norėčiau jūsų paklausti, kuo skiriasi jūsų patvirtinta koncepcija nuo mūsų praeitais metais patvirtintos?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Gaila, aš nesu susipažinęs su pernai jūsų Vyriausybės patvirtinta mokesčių koncepcija. Aš tik noriu pasakyti, kad šią mokesčių koncepciją pradėjome rengti dar 1999 metais, aš taip pat dirbau Finansų ministerijoje. Ir, žinoma, man džiugu, kad vakar vis dėlto mes patvirtinome realią mokesčių koncepciją. Ją įgyvendinę per trejus metus, aš manau, pajusime rezultatą kiekvienas iš mūsų – tiek verslo pasaulis, tiek eilinis Lietuvos pilietis. Dabar, manau, pagrindinis klausimas – remiantis šia koncepcija laiku pateikti Seimui mokesčių įstatymų projektus, kad Seimas vieningai jiems pritartų.

A.KUBILIUS. Pirmininke, galima dar paklausti?

PIRMININKAS. Prašom papildyti.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau papildomai paklausti, gerbiamasis kolega ministre. Sakykite, dėl ko mes ginčijomės per rinkimų kampaniją? Mes sakėme, kad tą koncepciją, kurią mes patvirtinome pernai, reikia ir įgyvendinti, o jūs sakėte, kad bus revoliuciškai kitokia koncepcija, visiškai naujos politikos koncepcija. Tai dabar pasirodo, kad mes be reikalo ginčijomės. Taip išeina?

J.LIONGINAS. Aš tik noriu pridurti, kad ginčuose ir diskusijose gimsta tiesa. (Balsas salėje: ačiū! Plojimai)

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašom. Opozicijos lyderis V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mano klausimas būtų tiek susisiekimo, tiek finansų ministrams. Gerbiamasis susisiekimo ministre, jūs dalyvavote mūsų diskusijoje, kuomet buvo svarstomas klausimas dėl “Lietuvos geležinkelių” padėties. Jūs girdėjote, kokioje sudėtingoje padėtyje šiandien yra akcinė bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” ir jūs žinote, kad ji kreipėsi į Vyriausybę, kad Vyriausybė apsispręstų ir vis dėlto rastų galimybę suteikti finansinę pagalbą, priešingu atveju šios įmonės reorganizavimo darbai nepajudės. Mes žinome jūsų poziciją, kad jūs lyg ir pritariate, bet aš norėčiau kartu išgirsti jūsų klausimą finansų ministrui J.Lionginui ir finansų ministro J.Liongino patikinimą, kad Finansų ministerija padės spręsti akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” situaciją.

D.A.BARAKAUSKAS. Žinote, geležinkelio pirmo etapo strategija ir reforma, aš taip norėčiau pavadinti tai, kas buvo jums pateikta, yra patvirtinta ir Strateginiame komitete, ir Vyriausybės posėdyje. Priemonės, kurios buvo pateiktos jums, jūsų frakcijai, yra pateiktos ir Finansų ministerijai. Finansų ministerija kartu su mumis (aš galiu patikinti) ieško galimybių ir resursų, kad tie klausimai, kuriems buvo pritarta Vyriausybės Strateginiame komitete, būtų sprendžiami ir būtų padaryti tie darbai, kurie numatyti.

PIRMININKAS. Prašom. Antras klausimas.

J.LIONGINAS. Aš noriu pasakyti iš tikrųjų…

PIRMININKAS. Prašom papildyti.

J.LIONGINAS. Iš tikrųjų “Lietuvos geležinkelių” situacija yra labai sudėtinga. Norint modernizuoti, rekonstruoti ir atnaujinti visą sistemą reikia 1 mlrd. litų investicijų. Suprantama, kad tokių pinigų per metus neatsiras, tačiau aš manau, kad “Lietuvos geležinkelių” vadovybė dirba teisinga kryptimi. Kas konkrečiai numatoma? Taip, mes padėsime “Lietuvos geležinkeliams”. Jau kitų metų projektuojamame biudžete mes planuojame padengti dalį paskolų, kurias ėmė “Lietuvos geležinkeliai”, valstybės vardu buvo paimti ir perskolinti, tai padengs Vyriausybė. Toliau. Rekonstrukcijai reikia pinigų. Šiemet numatoma iš ISPA fondo 100 mln., dalis eina iš valstybės biudžeto, dalis eina iš ISPA fondų. Kiek man teko kalbėtis, tą sumą galima dvigubinti, tik reikia dirbti. Todėl yra klausimas, kad per ketverius penkerius metus tas milijardas gali atsirasti. Aš labai gerai suprantu Vytenio šypseną, ar Vyriausybė duos tą milijardą. Aš galiu pasakyti – ne, neduos, nes to milijardo valstybė neturi. Be to, kaip jūs gerai žinote, “Lietuvos geležinkeliai” buvo specialios paskirties akcinė bendrovė. Specialios paskirties statusas “Lietuvos geležinkeliams” yra panaikintas. Vadinasi, turi visišką teisę “Lietuvos geležinkeliai” restruktūrizuotis, t.y. atsisakyti nebūdingų gyvenamųjų namų, bendrabučių, aplipusių įvairiausių sandėlių, valgyklų ir t.t. Viena vertus, tai atrodo lyg ir paprasta, kita vertus, ir sudėtinga, nes dirba daug darbuotojų ir juos faktiškai reikia atleisti. Štai kur klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, gerbiamasis Vyteni.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš turiu teisę patikslinti.

PIRMININKAS. Prašom, bet trumpai.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mano patikslinimas. Gerbiamasis finansų ministre, kiek jūs dabar galite skirti papildomai – 14, 16, ar 40 mln. litų, kad akcinė bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” galėtų pradėti reorganizavimo procesą? Jiems reikia būtent to. Jūs galite patikinti, kad jūs skiriate, ar ne?

J.LIONGINAS. Aš manau, ypač gerbiamasis V.Andriukaitis gerai supranta, kad Finansų ministerija laisvų pinigų, t.y. šalia biudžeto, neturi ir nedisponuoja. Yra valstybės biudžetas. Yra valstybės biudžete numatyta kiekviena eilutė kiekvienai sričiai. Todėl aš galiu pasakyti, kad pagal šiandien galiojantį šių metų valstybės biudžetą papildomai lėšų “Lietuvos geležinkeliams” skirti nenumatyta.

PIRMININKAS. Klausia kolegė D.Mikutienė. Ruošiasi K.Prunskienė. Prašom, D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Dėkoju. Aš norėčiau paklausti švietimo ministro. Kokia dabar yra padėtis dėl lėšų skyrimo vaikų poilsio programai? Kiek žinau, programos yra pateiktos apskričiai ir apskritis nesulaukia jokių žingsnių ir postūmių būtent iš ministerijos. Prašom pasakyti, ar pajudės artimiausiu metu? Laiko yra labai mažai ir jau reikėtų viską tvirtinti, ruošti ir komplektuoti. Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų lėšos, kurios skirtos vasaros poilsiui, prevencijos programoms, dabar yra jau paskirstytos, tačiau išties jų nėra daug. Mes, atsiliepdami į penktadienį Seime vykusios konferencijos prašymą, ir patys kalbamės, ir Vyriausybėje bandysime svarstyti klausimą, kad galbūt būtų galima ten dar rasti papildomai lėšų. Tos lėšos, kurios skirtos, jos paskirstytos. Apskritys turėtų artimiausiu metu sužinoti, jeigu dar nesužinojo iki šios dienos. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia K.Prunskienė. Ruošiasi A.Klišonis.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas vienu metu adresuojamas finansų ministrui ir, deja, šiandien nėra pono K.Kristinaičio. Man labai rūpi, kaip bus užtikrintas žemėtvarkos darbų spartinimas, turiu minty žemės reformos užbaigimą? Svarstydami Konstitucijos 47 straipsnio pataisas ir bendraudami su mūsų žmonėmis, nuolat susiduriame su vienu iš šiandien opiausių Lietuvoje klausimų, kad pradedant pareitų metų vasara, gal liepos mėnesiu, buvo labai įstigę žemėtvarkos darbai dėl jų finansavimo. Iš esmės pajėgos stovėjo, o šiuos darbus reikia forsuoti ne vien tik dėl Europos reikalų, bet ir mūsų pačių piliečių interesų. Kaip bus sprendžiama ši problema, nes šiandien ryte P.Auštrevičius, vyriausiasis derybininkas, irgi pabrėžė, jog ta problema, ir jo akimis žiūrint, yra labai opi. Atrodo, kad Vyriausybė šiandien aiškaus finansavimo dar nėra numačiusi. O gal aš klystu? Būtų puiku žinoti.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Kaip žinote, šiais metais šiems darbams buvo numatyta 15 mln. Lt. Faktiškai už juos darbai atlikti, o daugiau pinigų nėra. Tačiau mes labai gerai suprantame, kad tai yra labai svarbi problema. Šiandien mes kaip tik baigiame šių metų biudžeto peržiūrėjimą ir ieškome rezervų, kiek galima papildomai skirti šiems darbams. Be to, turiu pasakyti, kad yra šiek tiek sustojęs, taip pasakyčiau, žemės sklypų pardavimas, kurio 50% pajamų skiriama kaip tik šiems tikslams. Taigi reikia žiūrėti, spręsti tą problemą, kodėl taip yra, kodėl nevyksta pardavimas ir kodėl neateina į fondą… kur pinigai, skiriami šiems tikslams, kad juos galima būtų panaudoti

K.D.PRUNSKIENĖ. Didesnio lankstumo, matyt, reikia.

PIRMININKAS. A.Klišonis. Ruošiasi J.Karosas.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą premjerui.

Visų pirma dėkui už tikrai išsamią ataskaitą, kurią jūs pateikėte prieš tai buvusiame posėdyje. Norėčiau dar patikslinti vieną klausimą. Iš praėjusios Vyriausybės yra paveldėtos labai didelės valstybės, Vyriausybės institucijų skolos verslo struktūroms. Ką žadama daryti šiuo klausimu, nes tai, mano supratimu, yra vienas iš pačių didžiausių stabdžių? Ačiū.

R.PAKSAS. Dėkui už klausimą. Tai yra ne vien tik prieš tai buvusios Vyriausybės bėda, tai apskritai, kaip aš ir minėjau trumpoje ataskaitoje, yra per daugelį metų susikaupusi problema. Viena, jeigu kalbame apie savivaldybes, mes, pasitikrinę su visomis savivaldybėmis, savivaldybių kontrolieriais, dar kartą teikiame Seimui pripažinti valstybės skola sumą, už kurią buvo deleguotos funkcijos, bet nedeleguoti pinigai. Tai yra viena problemos pusė. Be to, yra įkurta darbo grupė, kuri šiek tiek vėluoja pateikti savo darbo produktą, kaip būtų galima atsiskaityti su verslu. Aš tikiuosi, kad per savaitę, dvi, na, maksimum tris mes turėsime šio darbo rezultatą.

PIRMININKAS. J.Karosas. Ruošiasi K.Bobelis.

J.KAROSAS. Aš norėčiau klausti finansų ministrą.

Pagal sukurtą naują savivaldybių biudžeto formavimo metodiką kitų metų savivaldybių biudžetas, turiu galvoje kurortų savivaldybių biudžetą, sumažės maždaug penktadaliu. Žinant tą situacija, kuri dabar yra Respublikos kurortuose, žinant tai, kad Seimas priėmė Kurortų statuso įstatymą, kaip atrodo ši lygiavos principu taikoma metodika ir kokią situaciją ji sukurs Lietuvos kurortuose, kuri, kaip žinome, ir šiuo metu yra pakankamai sunki?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Bet aš noriu patikslinti, kad tai yra dar tik projektas. Tuo projektu iš tikrųjų… kaip pažiūrėsime – prieš tai buvusia savivaldybių biudžetų nustatymo metodika 28 savivaldybės buvo patenkintos, kitos buvo nepatenkintos. Jeigu biudžetai būtų perskaičiuoti pagal naująją tvarką, situacija lyg ir pasikeistų. Ir vėl išlieka, kad kitos, kurios, atrodo, gaudavo pinigų, jeigu skaičiuotume pagal metodiką, ir galėdavo normaliai vykdyti savo planus, tai pagal naująją metodiką pinigų lyg ir sumažėtų. Tas pat ir Druskininkams. Tik aš noriu pasakyti, kad kol kas taškas nepadėtas ir ieškoma būdų, kaip galima padaryti tiksliau. Iš tikrųjų kai kurie rodikliai, kurie skaičiuojami koeficientais, nesikeitė daug metų, t.y. dėl kelių, gatvių ir panašiai. Juos gal reikėtų tikslinti, nes jie gal yra pasenę. Manau, kad naujoji tvarka, kai ją pateksime Seimui, ji dar keisis.

Dabar dėl kurortų. Iš tikrųjų Seimas neseniai parvirtino kurortų statusą, taigi aš manau, kad Seimas turėtų apsispręsti ir, svarstydamas metodiką, ar suteikti kokią išimtį, t.y. skirti papildomai lėšų kurortams, kad būtų galima pritraukti daugiau žmonių, nes būtų daugiau poilsio vietų ir būtų skirta papildomai pinigų. Bet, manau, tai turėtų spręsti Seimas.

PIRMININKAS. Klausia K.Bobelis. Ruošiasi kolega E.Šablinskas.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, kitą savaitę Vilniuje vyks istorinis NATO parlamentinės asamblėjos posėdis. Ar Vyriausybė yra pasirengusi ta proga padaryti kokius nors pareiškimus ar demaršus dėl mūsų stojimo į NATO pozicijos? Ačiū.

R.PAKSAS. Iš tikrųjų kitą savaitę Vilniaus mieste vyks labai rimtas renginys. Vyriausybė daro ir darys viską, kad šis įvykis maksimaliai nuskambėtų per visą pasaulį Aš tik norėčiau pabrėžti, kad tai yra tiktai viena viso pasirengimo tapti NATO nare 2002 metais sudedamoji dalis, jeigu mes ten būsime pakviesti. Visiškai neseniai, iš esmės prieš keletą dienų, aš buvau surengęs specialų pasitarimą, kuriame dalyvavo užsienio reikalų ministras, krašto apsaugos ministras, kiti suinteresuoti pareigūnai. Tema buvo viena – ką dar galima būtų padaryti, kad priartintume šį tikslą.

PIRMININKAS. Kolega E.Šablinskas. Ruošiasi A.Vidžiūnas.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis premjere, jūs šiandien minėjote nepatenkinamą darbą kovojant su narkotikais. Artėja vasara. Dėl ko aš kreipiuosi į premjerą? Turbūt Vyriausybės pareiga kartu užtikrinti vieną iš svarbiausių problemų. Kalbama apie mokyklų reorganizavimą, kuris vyksta į teigiamą pusę. Bet artėja vasara. Kaip ruošiamasi sutikti ją, kad šitiek vaikučių neatsidurtų gatvėse ir nepapildytų narkomanų ar nusikaltėlių gretų? Dėkui.

R.PAKSAS. Apie Narkotikų prevencijos programą. Šiais metais jai yra skirta 6,5 mln. Lt, kai praeitais metais buvo 1,5 mln. Lt. Sveikatos apsaugos ministras yra šios komisijos pirmininkas. Komisija turi atsiskaityti Vyriausybei, premjerui kartą per pusę metų. Bet aš, kalbėdamas apie tai, iš tikrųjų pasigendu didesnio aktyvumo, konkretesnių veiksmų, nes problema yra labai svarbi.

Dar vieną dalyką norėčiau paminėti, kas yra skirta moksleivių sąlygų gerinimui, kas turėtų įvykti rudenį. Šiais metais, t.y. per vasaros laikotarpį, yra renovuojama 112 mokyklų, į 112 sutvarkytų, apšiltintų, atnaujintų, restauruotų mokyklų rugsėjo 1 dieną įžengs vaikai. Tiek, kiek yra pinigų biudžete vasaros atostogoms, laisvalaikiui, užimtumui, tiek mes jų ir turime. Mes daugiau tų pinigų neturim. Tikiuosi, kad kylant ekonomikai… ir Seimas yra apsisprendęs apskritai švietimui skirti didesnį procentą pinigų. Pinigų kiekis kitais metais bus daug didesnis nei šiais metais ir bus galima šias problemas spręsti. Gal švietimo ministras galėtų tarti porą žodžių apie vasarą.

PIRMININKAS. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Aš norėčiau tik papildyti, nes premjeras iš esmės atsakė apie mūsų finansines galimybes, tačiau prieš tai buvo klausimas apie vasaros poilsį. Paraiškų organizuoti vaikų užimtumą vasaros stovyklose yra daug ir labai gerų. Yra daug nevyriausybinių, visuomeninių organizacijų, kurios prie mokyklų įkurs dienos centrus, stovyklėles, kad kuo daugiau vaikų vasarą būtų užimti. Tačiau aš dar kartą kartoju, kad mes mėginsime kreiptis į Vyriausybę, prašydami galbūt rasti galimybę prie tų 2 mln., kurie bus skirti vasaros poilsiui, skirti dar kažkiek, kad mes galėtume vasarą užimti dar daugiau vaikų. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas. Ruošiasi kolega J.Olekas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone švietimo ir mokslo ministre, man miela girdėti premjero patikinimus, kad kitais metais bus skiriama kur kas daugiau pinigų tiems dalykams, dėl kurių klausė ponas E.Šablinskas. Dėl to reikėtų džiaugtis. Mano du klausimai yra dėl kitų dalykų.

Švietimo reforma. Kaip jums, pone ministre, sekasi išlaikyti tą buvusių vyriausybių strateginę sisteminę kryptį, turiu omeny tai, kad profiliavimo tinklo optimizavimui, mūsų žiniomis, gana kategoriškai priešinasi, politiškai priešinasi, jūsų kuratorius – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas? Jeigu aš neteisus, tai politiškai prašome nekomentuoti. Kaip jums sekasi su švietimo reforma, kokie yra stabdžiai ir kokie laimėjimai?

Ir antra. Gal jums, pone ministre, pavyko nugalėti tokią neįvardintą premjero aplinką ar Vidaus reikalų ministeriją dėl planų apskrities pavaldumo lietuviškas mokyklas atiduoti nelabai tas mokyklas toleruojančioms savivaldybėms? Gal jums jau pavyko įtikinti, kad tie planai nėra geri?

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš nemanyčiau, kad Seimo komitete mes kaip nors kitaip interpretuotume reformą. Iš tikrųjų yra įvairių požiūrių, kaip būtų galima tą profiliavimą tobulinti. Esama tam tikrų problemų. Tačiau pastaruoju metu man atrodo, kad mes sugebame įveikti tuos nesutarimus, sugebame kalbėti apie klaidas, rengiame daug viešų diskusijų, kviečiame ne tik mokslininkus teoretikus, bet kviečiame ir praktikus. Tokių renginių yra buvę, tarp jų ir Seime. Manau, kad profiliavimas, tinklo optimizavimas vyksta gana natūraliai ir sėkmingai. Šiemet mes turėtume turėti daug neblogų rezultatų, tačiau vis dėlto, pradėdami rudenį ir matydami biudžetą, suvokiame, kad šiais metais mokyklos darbo užmokesčiui lėšų turi gal tik dešimčiai su puse mėnesių. Todėl įtampa didėja, savivaldybėse vėluoja mokėti atlyginimus mokytojams. Rudenį ta padėtis gali būti įtempta. Tačiau mes šnekame apie tai su finansų ministru, galvojame, kaip savivaldybėms, kurioms kilo tokių problemų, pagelbėti per palankesnes paskolas. Galvojame kaip nors išeiti iš tos padėties, kad nebūtų tokios socialinės įtampos. Daugybė darbų, kurie yra susiję su švietimo reforma, šiuo metu vyksta gana sparčiai.

Atsakydamas į antrąjį jūsų klausimą dėl lietuviškų mokyklų Pietryčių Lietuvoje, noriu pasakyti, kad Vyriausybė svarsto… apskričių reformos koncepcijoje yra numatyta, atsižvelgiant į apskričių savitumą, apskritims palikti steigėjo funkciją, galimybę turėti steigėjo funkciją. Tai yra numatyta koncepcijoje. Manau, kad tos lietuviškos mokyklos, kurios įsteigtos apskrities, turi ateitį šiame regione. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Olekas. Ruošiasi kolega A.Poplavski.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.

Gerbiamasis premjere, norėtųsi paklausti sveikatos apsaugos ministro, nes susikaupė šiek tiek bėdų. Aš noriu priminti, kad taip ir liko nepanaudotos radiologinei programai skirtos lėšos, nėra atsakymo, kurį ir jūs pats kėlėte, dėl vaikų skiepijimo. Mes, Sveikatos apsaugos komiteto nariai, važinėdami po rajonus, buvome informuoti, kad Kauno apskrityje jau neturi skiepų nuo pasiutligės ir kitų. Yra kritiška situacija ne tik dėl lėšų stokos, bet ir dėl vadovavimo, arba administravimo, kurią reikėtų… Būtų gerai, kad galėtume išgirsti iš paties ministro, kuris jau pradėjo darbą. Gal jūs pakomentuosite, aš nežinau.

Aš norėčiau dabar paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Ar jums žinoma situacija, susidariusi Vilniaus mėsos kombinate, kai dėl darbo santykių liberalizavimo ar kitų priežasčių kombinato savininkai verčia žmones pasirašyti atspausdintus pareiškimus išeiti iš darbo ir savo noru sudaryti sutartis dirbti laikiną darbą. Mes kreipėmės į Darbo inspekciją, bet kol kas jokių rezultatų nėra. Gal jūsų galėtumėte pakontroliuoti, kad vis dėlto nebūtų taip savivaliaujama?

R.PAKSAS. Ačiū. Aš būtinai perduosiu sveikatos apsaugos ministrui jūsų linkėjimus. Manau, kad tie 29 mln., kurie yra numatyti rentgeno aparatūrai įsigyti, iš tikrųjų nedings ir ji bus nupirkta tokia, kokia tiks jums ir visoms sveikatos apsaugos sistemos ligoninėms. Manau, kad turėtų būti geresnis variantas, negu buvo numatyta praeitais metais. Aš manau, kad tai bus geresnis variantas, efektyvesnis, naudingesnis ir tai, kam bus išleidžiami tie pinigai, pasieks tikslą Aš būtinai tai perduosiu sveikatos apsaugos ministrui. Taip pat noriu atsiprašyti, nes daugelis ministrų yra išvykę į komandiruotes… nedalyvauja be pateisinamos priežasties.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Iš tiesų aš kreipsiuosi į vyriausiąjį darbo inspektorių gerbiamąjį M.Pluktą, kai baigsis šis posėdis, ir paklausiu, ar yra vilkinamas jūsų paklausimas. Jums bus pateiktas atsakymas. Bet turbūt ne tiek svarbu, koks jums bus pateiktas atsakymas, bet svarbu, kaip iš tikrųjų yra su tais žmonėmis. Ne visai norėčiau sutikti, kad būtent dėl darbo santykių liberalizavimo žmonės verčiami elgtis vienaip ar kitaip. Aš galvočiau, kad apskritai kai kurių mūsų darbdavių kultūra yra tokio lygio, kad, ar tai būtų liberalizavimas, ar tai būtų centralizavimas, ar sugriežtinimas, kai kurie darbdaviai kai kuriais atvejais ieško būdų, kaip su žmonėmis pasielgti ne visai žmoniškai. Iš tiesų ir mane pasiekė tokie atgarsiai. Labai blogai, kad Lietuvoje žmogus priimamas į darbą ir tą pačią dieną jam siūloma rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. Kiekvienu atveju aš kreipiuosi į žmones (rytoj važiuosiu susitikti į Mažeikius, į Akmenę ir kitus rajonus) ir visą laiką prašau kalbėti atvirai, atvirai pasakyti, pranešti tokius dalykus, nes Darbo inspekcija su savo pajėgumais, kuriuos turi, jeigu nežinos tokių faktų, jeigu žmonės po to išsigąs ir bijos pasakyti, kad taip yra, be abejo, negalės taikyti jokių poveikio priemonių. Tačiau ypač pastaruoju metu (tai savo pareiškime šiandien minėjo gerbiamasis premjeras) Darbo inspekcija sustiprino savo veiklą ir nukreipė ją į nelegalų darbą, į darbo sutarčių įforminimą, į žiūrėjimą, kaip yra elgiamasi su tais darbuotojais. Per pastaruosius beveik 2 mėnesius tokių faktų išaiškinta apie 600. Tai dar kartą įrodo, kad visoms kontrolės institucijoms, kurių yra pakankamai nemažai, reikia dirbti koordinuotai, vieningai ir paskelbti tokius išaiškintus atvejus. Kol kas jų dar, be abejo, yra.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Poplavski. Ruošiasi kolega K.Rimšelis.

A.POPLAVSKI. Ačiū. Aš irgi norėčiau užduoti klausimą apie mediciną. Gaila, kad nėra ministro, taigi aš noriu paklausti gerbiamojo premjero.

Pirmiausia noriu padėkoti premjerui už šios dienos išsamų pranešimą ir paklausti dėl vieno tokio netikslumo, buvusio šiame pranešime. Pirmiausia jūs pažymėjote, kad reikia stiprinti kovą su narkomanija, ir pabrėžėte šios kovos svarbą. Bet kartu jūs esate už tabako gaminių reklamos įteisinimą arba legalizavimą. Liguistas potraukis prie nikotino irgi yra viena iš narkomanijos formų. Kaip suprasti jūsų žodžių tokį netikslumą pranešime?

R.PAKSAS. Aš esu įsitikinęs, kad tabako reklama, ypač jeigu ji yra naudojama su tais apribojimais, kuriuos puikiai žinote, nustatytu laiku, kai yra dalis reklamos lėšų naudojama socialinei reklamai, neturi įtakos rūkymo padidėjimui arba sumažėjimui. Toks yra mano požiūris.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega K.Rimšelis. Ruošiasi J.Jurkus.

K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti finansų ministrą. Kaip jūs žinote, jūs sekate įvykius, įstatymo projektas dėl deklaruojamo minimumo nustatymo buvo vetuotas, grąžintas Seimui. Seimas apsisprendė eiti tokiu keliu – laikyti tą įstatymą nepriimtu ir pavedė Biudžeto komitetui parengti naują projektą. Gal jūs galėtumėte iš esmės pateikti tam tikrą motyvaciją, kodėl Vyriausybė pateikė tokią įstatymo pataisą ir kokie pagrindiniai motyvai, kokia yra Vyriausybės pozicija.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Kaip žinoma, šiandien deklaruojamo turto vertė yra 47,5 tūkst. Lt. Kiek skaičiau žiniasklaidoje, buvo neteisingai interpretuojama, kad 30 tūkst., nes kiekvienais metais Brangaus turto įvertinimo komisija peržiūri visas kainas ir indeksuoja. Antras dalykas, kodėl mes ryžomės padidinti dydį. Tai yra Vyriausybei svarstant, kaip jūs žinote, mes priėmėme nutarimus, kuriais kompensuojama gyventojams, kurie įsigyja būstą už palūkanas, už imamus kreditus, ir kompensuojama pusė draudimo sumos būsto paskolų draudimo bendrovėje. Tam, kad paskatintume žmones. Mes tikėjomės, kad vidutiniškai dviejų kambarių butas Vilniuje kainuoja apie 120 tūkst. Lt. Kad nereikėtų vaikščioti biurokratiniais koridoriais siekiant gauti penkerių metų ar šešerių metų pažymas, norint įrodyti tą pinigų sumą, tai yra kad žmonės galėtų laisvai įsigyti būstą ar kažką kita ir nereikėtų pateikti pažymų apie tų pinigų įsigijimo teisėtumą ir panašiai. Tai buvo siejama su tuo, kad dar šiais metais mes pateikėme Gyventojų pajamų ir turto deklaravimo įstatymą, kuriuo remiantis jau nuo kitų metų mes visi pradėsime deklaruoti, t.y. pirmą kartą visi deklaruosime savo turtą. Tas turtas, kuris bus įgytas, pavyzdžiui, šįmet, jis atsidurs toje deklaracijoje, bus galima patikrinti vienokį ar kitokį pinigų šaltinį. Tai aš išvis nemačiau čia jokio pagrindo. Be to, noriu priminti, jeigu įsigyjant būstą šiandien nuo sąskaitos pervedama daugiau kaip 50 tūkst. Lt, bankas automatiškai apie tokį sandorį praneša mokesčių policijai. Todėl, manau, buvo pasirinktas teisingas žingsnis. Buvo vetuotas įstatymas, grąžintas Seimui, Biudžeto komitetas svarsto. Galime palikti tai, kas buvo iki šiol, t.y. 47,5 tūkst. Lt, tačiau, sakau, priėmus Gyventojų pajamų ir turto deklaravimo įstatymą tas įstatymas faktiškai neteks galios.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Jurkus. Ruošiasi J.Veselka. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamajam premjerui. Gerbiamasis premjere, mano domina “Mažeikių naftos” perdirbimo gamyklos bei šalia jos esančios termofikacinės elektrinės, kuri pastatyta tik gaminti ir tiekti elektros šilumos energiją Naftos perdirbimo gamyklai, likimas. Ar nebūtų tikslinga Mažeikių termofikacinę elektrinę Vyriausybės sprendimu įtraukti į šio naftos komplekso sudėtį padidinant Vyriausybės turto fondo turimų akcijų paketą? Jeigu ne paslaptis, ar tik su “Lukoil” vedamos derybos, ar ir su “Jukos” dėl papildomo investuotojo? Nes tokia padėtis, kokia dabar yra “Naftoje”, ilgai tęstis negali, jūs tai gerai suprantate. Bus bankrotas, jeigu nebus imtasi skubių priemonių. Ačiū.

R.PAKSAS. Po Prezidento vizito Maskvoje ir Prezidento V.Adamkaus susitikimo su ponu V.Alekperovu, “Lukoil” prezidentu, “Lukoil” prezidentas buvo pakviestas atvykti į Vilnių. Mano potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė kartu su “Williams” atstovais ir su Vyriausybės, Ūkio ministerijos pareigūnais, kad rastume susitarimą. Todėl galbūt spaudoje daugiau girdėti, kad Vyriausybė kalbasi su “Lukoil” atstovais. Ūkio ministerija kalbasi ir su “Jukos”, kalbasi ir su TNK kompanija, kuri taip pat turi interesų tiekti naftą į Mažeikius. Be abejo, bus pasirinktas pats geriausias variantas iš esamų tiekėjų. Juo labiau kad mes girdime, ateina informacija iš Maskvos, kad lyg ir koordinatoriaus funkcijos pagal atskiras kryptis bus perduotos ministerijai, o ne privatiems naftos tiekėjams. Tai viena. Kalbant apie Mažeikių elektrinę, tai yra bendras “Lietuvos energijos” restruktūrizavimo ir tolesnių žingsnių projektas. Yra pasiūlytas vienas du trys būdai, kaip reikėtų spręsti. Bet tai yra kol kas tiktai pasamprotavimų ir projektiniu lygmeniu. Todėl aš nenorėčiau plačiau kalbėti apie šiuos dalykus.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Ruošiasi E.Masiulis.

J.VESELKA. Gerbiamasis premjere, praeitą ketvirtadienį jūs man pažadėjote, kad pateiksite kovo 23 d. Ūkio ministerijos pasiūlytą nutarimą dėl “Belenergo” skolos, 28 d. ar 29 d. ten pakeista viskas, t.y. tuos du projektus, kurie buvo, ir argumentus, matyt, iš protokolo, kodėl jie buvo pakeisti. Nes jūs pats suprantate, kad čia kyla tam tikrų įtarimų. Geriau išsiaiškinti negu tas abejones palikti. Vis dėlto dar po dviejų savaičių pateiksite man ar anksčiau?..

R.PAKSAS. Dėl abejonių, jeigu būtų galima, pone Veselka, jų negali kilti ir nekyla, nes šis sprendimas yra sustabdytas. Jau vien todėl šių abejonių negali kilti. Jeigu tas sprendimas būtų vykdomas, aš suprantu, kad kažkam gali kilti abejonių. Sprendimo teisė gavus teisingumo ministro parašą bus atiduota Seimo komitetams. Aš manau, kad čia bus priimtas pats teisingiausias sprendimas. Tai viena. Antra, visa tai, ką aš kalbu dabar, yra protokoluojama ir Vyriausybėje. Ir konkrečiai į tai, ką aš pasakau, yra reaguojama. Kaip pasakyta, kai jūs gausite protokolus, jūs gausite.

PIRMININKAS. E.Masiulis. Ruošiasi R.Juknevičienė.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Norėčiau klausti gerbiamojo finansų ministro. Tikrai sveikintinas dalykas, kad vakar Vyriausybė savo posėdyje po ilgų diskusijų čia ir Seime pritarė mokesčių koncepcijos vienam iš variantų. Tikimės, kad greitai Seimas sulauks konkrečių įstatymų projektų, susijusių su mokesčių naštos mažinimu. Tačiau, be jokios abejonės, specialistų skaičiavimais, sumažinus mokesčių naštą, sumažės ir biudžeto pajamos, bent jau pradiniu etapu. Klausimas būtų toks: kaip vis dėlto ruošiamasi mažinti biudžeto išlaidas ir kaip vyksta ambicingas Vyriausybės apsisprendimas 10% mažinti valstybės valdymo išlaidas? Ar tikrai taip, kaip rašo laikraščiai, – tai pakankamai liūdna, ar iš tikrųjų jau yra konkretūs siūlymai, kaip bus mažinamos tos išlaidos?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Kaip premjeras šiandien minėjo savo kalboje, darbą atnaujino tiek Saulėlydžio, tiek Saulėtekio komisijos. Saulėtekio komisija iš tikrųjų intensyviai dirba ir peržiūrės kiekvieną įstaigą, organizaciją, o tokių yra 1200. Aš turiu omeny visas, ir mažytes, kuriose dirba net keli žmonės. Manau, kad bus priimti labai ryžtingi sprendimai. Taip, mes baigiame šią savaitę gauti iš visų biudžetinių įstaigų pasiūlymus, kiek sumažinsime. Be to, gavome pasiūlymus, apibendrinsime ir dėl etatų skaičiaus mažinimo, nes palaipsniui valdininkų skaičius turi mažėti, kaip ir buvo parašyta mūsų programoje. Aš labai gerai suprantu kiekvienos biudžetinės įstaigos darbuotojų tą nerimą, kad juos atleis iš darbo ar panašiai ir t.t. Tačiau yra dar daug daug, aš manau, tokių tiek valstybės įmonių, tiek atskirų viešųjų įstaigų, kurios atlieka funkcijas ir kurios visiškai galėtų būti privatizuotos. Šiuo atveju rinkoje galėtų atsirasti panašios įstaigos ir konkuruoti. Dabar jos vis tiek atlieka tam tikras paslaugas gyventojams ir už tai imama valstybės rinkliava. Šiuo atveju galėtų būti mokamas tam tikras mokestis už tam tikrą privačios struktūros paslaugą ir kartu mažėtų skaičius tų įstaigų, kurioms reikalingas biudžetinis finansavimas. Ta kryptimi einame ir jau pradėjome darbus prie kitų metų biudžeto projekto. Pagal mokesčių koncepciją, jūs minėjot, kad mes vakar jai pritarėm, – taip, biudžetas netenka 285 mln. litų. Tačiau, žinoma, kitais metais yra planuojamas 4,7% bendrojo vidaus produkto augimas ir, manau, mums pavyks Seimui laiku pateikti biudžetą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė R.Juknevičienė. Ruošiasi J.Sabatauskas, tiksliau, A.Kunčinas. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Visų pirma aš norėčiau palinkėti sėkmės premjerui, kitą savaitę jam teks kalbėti NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijos plenariniame posėdyje. O paklausti norėčiau užsienio reikalų ministro. Pone ministre, pastaruoju metu Europoje Europos Sąjungos lėšomis yra tokios akcijos, sakykim, Kosovo atstatymas vyksta, yra teikiama parama kitose srityse. Ten yra skelbiami įvairūs konkursai ir įvairių šalių statybininkai, kelininkai, dalyvaudami tuose konkursuose ir juos laimėdami, dirba tose srityse. Man teko susitikti su tais žmonėmis, kurie bandė įeiti į tą vadinamąją rinką iš Lietuvos, tačiau jie sakė, kad jiems labai trūksta informacijos, nes Lietuva ten neturi paramos, savo konsulatų, savo diplomatinių atstovybių, ir tiesiog neturi į ką kreiptis. Ar jūs negalėtumėte trumpai pakomentuoti ir pagalvoti, kaip galėtų jūsų ministerija pagelbėti tiems žmonėms bent jau suteikdami informaciją čia, Lietuvoje?

A.VALIONIS. Labai ačiū už gerą, iš tiesų labai svarbų ir ypač aktualų klausimą. Aišku, su liūdesiu turiu konstatuoti, kad tinkamo mūsų atstovavimo šiame regione dar kol kas nėra. Tačiau kiek galime, mes važiuojame į vietas, tiek į Makedoniją, tiek į Serbiją, bandome susiorientuoti ir orientuoti. Artimiausiu metu žadame akredituoti ambasadorių iš Italijos Jugoslavijai. Šiandien, kaip jūs žinote, Lietuvoje vieši Jugoslavijos užsienio reikalų viceministras. Apie tai su juo irgi kalbėjome, aš buvau susitikęs. Dar šią vasarą ruošiuosi su darbo vizitu vykti į Jugoslaviją. Jeigu pavys, vizitus organizuosime ir į kitas kaimynines šalis, kur apie visus tuos dalykus taip pat kalbėsime.

Aš tik priminsiu, kad diplomatinius santykius su Jugoslavija mes užmezgėme praėjusių metų gruodžio mėnesį. Todėl tai yra absoliučiai nauja situacija ir nėra pasirašyta nė viena sutartis. Dabar, šio vizito metu, mes tik pradedame keistis pirmaisiais projektais. Aišku, tiek plėtodami dvišalius santykius, tiek pirmininkaudami Europos Taryboje, matyt, mes ten privalėsime lankytis įvairiais lygiais. Todėl šis ekonominis santykių aspektas iš tiesų toje teritorijoje, kurioje vyksta ir statybos darbai, kurioje yra ir didelis energijos trūkumas, be abejo, ir elektros energijos trūkumas, man atrodo, suteikia Lietuvai tam tikras galimybes. Mes puikiai suvokiame, koks aktualus yra jūsų iškeltas klausimas, kiek galėsime, mes jį mėginsime spręsti. Taip pat galvojame ir apie akreditaciją kitose valstybėse, kur dar neakredituota, ir tikrai būtinai plėtosime šį darbo barą. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Kunčinas. Ruošiasi kolega S.Lapėnas.

A.KUNČINAS. Jeigu galima, aš norėčiau paklausti finansų ministrą ir paprašyti premjerą patvirtinti arba paneigti tai, ką pasakys finansų ministras. Gerbiamasis ministre, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete mes nagrinėjome Partinės veiklos įstatymo pataisas ir susidūrėme su problema, kuri yra gana seniai nagrinėjama ir niekaip neišsprendžiama. Tai yra problema būtent dėl visuotinio pajamų deklaravimo, nes ten siūloma išplėsti deklaruojančių asmenų ratą. Tačiau mes komitete beveik visi vieningai manome, kad tai yra ne išeitis, kol nebus įvestas visuotinis pajamų deklaravimas. Tai noriu paklausti, ar šiuolaikinė Vyriausybė nenori, negali, ar specialiai stabdo visuotinio pajamų deklaravimo įvedimą?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą, gaila, kad jūs pavėlavote į pradžią. Aš minėjau, kad jau netrukus, kad faktiškai jau yra baigtas rengti Gyventojų pajamų ir turto deklaravimo įstatymas. Manau ir tikiuosi, maždaug birželio mėnesį mes jį pateiksime Seimui. Kaip sakiau, nuo kitų metų, t.y. nuo 2002 m., sausio 1 dienos, jis įsigalios ir už 2002 m. visi Lietuvos gyventojai privalės deklaruoti savo pajamas ir turtą. Po to, žinoma, bus išimtys, pensininkams nereikės ir t.t., ir panašiai, bet už 2002 metus – visi visi gyventojai.

R.PAKSAS. Ačiū. Kad ponui A.Kunčinui būtų tvirčiau, aš tą patvirtinu.

PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Klausia S.Lapėnas, ruošiasi V.Matuzas.

S.LAPĖNAS. Norėčiau paklausti finansų ministro. Kaip sekasi grąžinant savivaldybėms susiformavusias skolas?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Taip, čia jau premjeras šiek tiek minėjo. Taip, yra gauti iš visų savivaldybių savivaldybių kontrolierių skaičiai, jie patikrinti ir Vyriausybei yra pateiktas įstatymo projektas. Manau, galbūt po savaitės jis pateks į Seimą. Bus siūloma 412 mln. litų pripažinti valstybės skola ir ją grąžinti savivaldybėms per trejus metus. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mums teko kalbėtis ir su Valiutos fondu, nes ir jie kėlė problemas dėl savivaldybių kreditorinių įsiskolinimų. Taip yra klausimas Nr.1. Mes manome, tai pripažinus valstybės skolas, pirmiausia tais pinigais turėtų būti padengtas kreditorinis įsiskolinimas, kad jis būtų lygus nuliui. Tai yra svarbiausias uždavinys, nes iš tiesų tie kreditoriniai įsiskolinimai diena iš dienos auga, kai kur eina delspinigiai ir panašiai, todėl be valstybės įsikišimo, manau, savivaldybės to pačios negali išspręsti.

PIRMININKAS. Klausia V.Matuzas, ruošiasi Z.Balčytis.

V.MATUZAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti, turbūt geriausiai premjeras atsakytų į šį mano klausimą. Europos Komisija šiuo metu siūlo septynerių metų pereinamąjį laikotarpį dirbamai žemei įsigyti dabartinėse šalyse kandidatėse, kai šios bus priimtos į Europos Sąjungą. Tai ne visai atitinka kandidačių lūkesčius, jos tikisi laipsniškai didinti dirbamos žemės kainą. Jeigu dabartinės Europos Sąjungos narės pritars Europos Komisijos pateiktam siūlymui, šalys kandidatės po to, kai bus priimtos į Europos Sąjungą, iki septynerių metų galės riboti kitų Europos Sąjungos valstybių piliečių teisę įsigyti dirbamos žemės. Norėčiau išgirsti jūsų Vyriausybės nuomonę ir poziciją šiuo klausimu.

R.PAKSAS. Viename iš Vyriausybės posėdžių, pasitarimų mes svarstėme dvi galimybes. Viena galimybė yra turėti pereinamąjį laikotarpį, tą jūs dabar ir minite. Kita galimybė yra ta, kad priimant, keičiant Konstituciją ji būtų priimta kartu su konstituciniu įstatymu, į kurį būtų įrašyti mums rūpimi saugikliai, kaip, kas, kodėl ir kur gali įsigyti žemę. Ministrų kabinetas pasirinko antrąjį variantą, kad keičiant Konstituciją reikia atsisakyti pereinamojo laikotarpio ir kad tai būtų priimta kartu su konstituciniu įstatymu. Be abejo, mes visi puikiai žinome, kad galutinis sprendimas yra Seimo.

PIRMININKAS. Kolega Z.Balčytis, ruošiasi A.Rimas.

Z.BALČYTIS. Ačiū, pirmininke. Aš per daug negalėčiau dėkoti gerbiamajam premjerui šiandien už pranešimą, nes nuskambėjo labai optimistinė gaida dėl mokesčių surinkimo, kalbant apie šių metų pajamų ir faktinio surinkimo dalį. Tačiau čia būtų visiškai kitas klausimas, gerbiamasis premjere.

SAPARD lėšos. 45 mln. yra numatyta mūsų šių metų biudžete dėl SAPARD programos kofinansavimo. Pasitelkus paprastą aritmetiką, jeigu šios lėšos būtų skirtos iš valstybės ir būtų panaudotos, tai iš SAPARD programos žemės ūkiui būtų galima panaudoti 120 mln. Šiandien Nacionalinių mokėjimų agentūra yra neakredituota. Neakredituota todėl, kad darbuotojai nesugeba laikytis tam tikrų procedūrų ir ši agentūra neturi teisės administruoti, kitaip sakant, prižiūrėti, kontroliuoti šių lėšų panaudojimo. Labai paprastas klausimas. Ar iš tikrųjų numatoma šiais metais panaudoti nors vieną litą iš šių metų biudžetinių lėšų, kurios yra skirtos, ar SAPARD klausimą, kuriuo mes diskutuojame jau beveik dvejus metus, teks nukelti kitiems metams? O 2004, mes visi puikiai žinome, yra įstojimas į Europos Sąjungą. Kaip mūsų žemės ūkis bus pasiruošęs? Kiek mes pinigų gausime iš Europos Sąjungos restruktūrizavimo fondų. Labai ačiū.

R.PAKSAS. Labai ačiū už klausimą. Aš gal pradėsiu, jeigu finansų ministras pabaigs. Nes žiūriu, mes čia esame tikrinami, ar palaikome vienas kitą, ar skirtingas nuomones turime. Aš dėl pirmo klausimo ir pirmo klausimo pirmos dalies. Aš dabar turiu skaičių, 4 mėnesių tikslų skaičių, kiek buvo įplaukę lėšų į valstybės biudžetą. Tai yra parašyta juodu ant balto. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, įplaukė 357 mln. Lt, daugiau, arba 20,2% daugiau. Ar tai yra pesimistiška, ar optimistiška – nežinau. Aš puikiai žinau, ką jūs pasakysite, kad biudžetas yra konsoliduotas. Bet kalbant apie konsoliduotą biudžetą, aš manau, mes irgi žinome, kad, pavyzdžiui, ir augimas buvo numatytas daug didesnis. Pavyzdžiui, nacionalinio biudžeto augimas buvo 8,4, o kalbant apie valstybės biudžeto pajamų augimą – 11,2. Ir šitai yra viršyta. Tai čia gerai ar blogai? Man atrodo gerai.

Kalbant apie SAPARD programą. Iš tikrųjų mes esame numatę kofinansavimui tą sumą, kurią minėjote, kad mes galėtume vykdyti SAPARD programą, labai intensyviai dirbame, kad akredituotume Mokėjimų agentūrą. Bet yra priežasčių ir ne nuo mūsų priklausančių. Aš suprantu, kad mes turime problemų. Ir administracinių gebėjimų problemų, ir perdavimo iš Užsienio reikalų ministerijos į Finansų ministeriją. Viskas daroma, bet jokiu būdu nesutikčiau, kad mes nesirengiame šiam procesui.

J.LIONGINAS. Aš galiu papildyti.

PIRMININKAS. Kolega A.Rimas. Jūs dar norėjote? Prašom, ministre.

J.LIONGINAS. Nors ir labai gerbiu gerbiamąjį Z.Balčytį, tačiau nenorėčiau, kad jis klaidintų visuomenę, kad dėl kažkokių specialistų kaltės nesugebame akredituoti. Premjeras labai teisingai pasakė – yra tam tikros procedūros. Deja, auditoriai iš Suomijos, kurie buvo pasamdyti, kurie nugalėjo, kadangi jiems pinigus moka Europos Komisija, darbą baigs tik kitą savaitę. Kol nėra atliktas visas auditas, jokie dokumentai Europos Komisijai nepateikiami. Kai bus pateikti dokumentai, tada nuo Europos Komisijos priklausys, kada mes būsime akredituoti. Aš noriu pateikti pavyzdį. Lenkija dveji metai negali akredituoti savo agentūros. Bulgarams pavyko. Pernai gruodžio 11 d. jie pateikė dokumentus, kadangi anksčiau pradėjo procedūras, ir juos akreditavo praėjusią savaitę. Dėl to, žinoma, dirbamas didelis darbas, mūsų specialistai palaiko tiesioginį ryšį su Briuseliu. Atvažiuoja ir jų specialistai. Visi reikalavimai, kurie buvo sausio mėnesį, t.y. įkūrimas, Finansų ministerijos naujų struktūrų specialistų parinkimas, ir t.t. ir panašiai, visiškai yra įvykdyti. Aš dar prieš pusantro mėnesio buvau rašęs laišką ir gavome atsakymą, kad tas viskas tenkinama. Į pirminio audito varianto, kuris buvo pateiktas kovo mėnesį su pastabomis dėl Mokėjimų agentūros, pastabas atsižvelgta, ištaisyta. Dabar faktiškai viskas priklausys nuo Europos Komisijos sprendimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, gerbiamas Z.Balčytis norėtų dar patikslinti.

Z.BALČYTIS. Kadangi čia nuskambėjo, kad aš lyg ir noriu klaidinti tautą, tai tada paprastas klausimas. Jeigu lenkai derasi dvejus metus, o mes irgi rengiamės dvejus metus, tai tada biudžete reikėjo nenumatyti 45 mln. Toks būtų labai trumpas atsakymas.

Kalbant apie mokesčių surinkimą. Paprastai finansuose ir ekonomikoj yra lyginami du skaičiai – planas su faktu, bet jokiu būdu nėra esminiai skaičiai praėjusių metų surinkimas ir šių metų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Premjeras.

R.PAKSAS. Nebūtų labai sudėtinga mums palyginti ir su faktu. Pavyzdžiui, pirmais 4 mėnesiais 2,9% daugiau, negu buvo planuota. O kalbant apie Lenkiją, kad dvejus metus derasi dėl Mokėjimų agentūros akreditavimo, na, Lenkija pusantrų metų anksčiau pradėjo derybas. Noriu priminti. Bet uždarytų skyrių skaičių mes turime tiek pat. Ir Lenkija, ir Lietuva dabar turi po 15. Tai gal mums greičiau pavyks ir akredituoti Mokėjimų agentūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Rimas. Ruošiasi V.Saulis.

A.RIMAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, malonu, kad 4 mėnesių valstybės biudžeto pajamų planas vykdomas sėkmingai. Iš čia ir klausimas. Gal jau galima dabar papildomai skirti lėšų valstybinėms institucijoms penkiose naujai sukurtose savivaldybėse įkurti? Ir prašymas paspartinti specialiosios internatinės mokyklos patalpų perdavimą Kazlų Rūdos savivaldybei. Nes ne tik finansų stoka, bet ir patalpų stoka trukdo minėtų institucijų greitesnį įkūrimą ir jų darbą. Ir pabaigai. Gal jūsų galėtumėte šį kartą pasakyti konkrečiai, kada tai viskas bus padaryta.

R.PAKSAS. Kada tai viskas bus padaryta? Kas konkrečiai? Patalpos kada bus skirtos?

A.RIMAS. Patalpos ir lėšos institucijoms steigti.

R.PAKSAS. Valstybinėms institucijoms įsteigti naujose savivaldybėse?

A.RIMAS. Taip.

R.PAKSAS. Supratau. Dėl patalpų yra duotas mano pavedimas. Aš esu gavęs raštą dėl Kazlų Rūdos patalpų ir tą pačią dieną, gal kitą dieną daviau pavedimą, kad būtų pateiktas sprendimas. Tai vienas dalykas.

Kalbant apie lėšas valstybinėms institucijoms naujai sukurtose savivaldybėse, finansų ministras tiksliai pasakė, kad mes neturime pinigų šalia. Šalia mes turime tiktai vienintelį rezervą, t.y. Vyriausybės rezervą, kuris palyginti, koks būdavo anksčiau, yra labai nedidelis. Todėl tikslinant biudžetą, aš tikiuosi, kad kitą trečiadienį, t.y. gegužės 30 d., Vyriausybės kabinetas turėtų pritarti. Jeigu nepadarysime ypač didelių klaidų tikslindami biudžetą, stengsimės rasti galimybę. Kita galimybė gali atsirasti tiktai su naujų metų biudžetu.

A.RIMAS. Bet užtęsdami tą procesą, mes kompromituojame tą administracinę-teritorinę reformą. Žmonės reiškia didelį nepasitenkinimą.

R.PAKSAS. Visiškai teisingai. Atsimenu tą momentą, kai buvau pirmoje kadencijoje Ministras Pirmininkas, tada aš iš tikrųjų priešinausi, kad atsirastų naujos savivaldybės, kai jos yra kol kas nesavarankiškos, kad pinigų yra nepakankamai, bet vis tiek buvo priimtas sprendimas jau ne mano vadovaujamos Vyriausybės ir atsirado penkios naujos savivaldybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Priešpaskutinis – V.Saulis.

V.SAULIS. Ačiū. Gerbiamasis premjere, gal jūs vis dėlto galėtumėte pasakyti, kas ir kokius svarbius argumentus jums pateikė, kad jūs kreipėtės į Prezidentą prašydamas vetuoti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą dėl biokuro apmokestinimo 9% tarifu? Prezidentas dar juo nebūdamas labai agitavo mus steigti šią naują pramonės šaką Lietuvoje. Gegužės 3 d. man teko dalyvauti vyriausybinės komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo apie 50 žmonių, ir jame, atrodo, visi irgi šimtu procentų pritarė, tiek žemdirbiai, tiek perdirbėjai, tiek “Mažeikių nafta”, tiek “Lukoil” atstovai Lietuvoje. Europos šalyse tos lengvatos yra taikomos. Juk negalima visą laiką motyvuoti tuo argumentu, kad nebus surenkama mokesčių į biudžetą. Juk jų ir šiandien nėra ir mokesčiai ne tik nuo PVM, bet įsukus visą šį mechanizmą veikti mokesčiai ateitų iš kitų sričių ir kitu pavidalu. Ačiū.

R.PAKSAS. Manau, kad mes turėtume skirti du dalykus. Pirmas dalykas yra biokuro pramonės skatinimas Lietuvoje. Aš esu lygiai toks pat šalininkas to, kaip ir jūs, lygiai toks pat. Aš esu puikiai informuotas apie vyriausybinės komisijos pasitarimą, apie padarytus sprendimus. Vyriausybės Strateginiame komitete buvo svarstytos biokuro perspektyvos Lietuvoje ir ką reikėtų daryti, yra duoti įpareigojimai ministerijoms, kad spręstų šiuos klausimus. Tai viena. Kita yra tai, kad biudžetinių metų viduryje Seimas priima sprendimą neatsiklausęs Vyriausybės nuomonės ir priima vieną lengvatą. Pažeidžiamas Seimo statutas, tai viena, ir antra – tai yra papildomos išlaidos biudžetui. Trečias dalykas yra tas (jūs puikiai žinote, kad mes dirbame prie mokesčių koncepcijos), kad mokesčiai, kartu ir pridėtinės vertės mokesčiai, apimtų visą kompleksą priemonių. Mes tai teiksime artimiausiu metu. Nereikėtų užbėgti, kaip sakoma, vežimui į priekį. Tik tiek galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis – A.Klišonis. Prašome trumpai.

A.KLIŠONIS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Aš noriu paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės ponios V.Blinkevičiūtės. Gerbiamoji ministre, praėjusiais metais taikant “Sodros” ir Valstybinės ligonių kasos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tarpusavio užskaitas buvo iš esmės išlyginta buvusi skola. Šiais metais nuo vasario mėnesio, man atrodo, jos netaikomos su trečiais asmenimis. Buvo susitarimas tarp “Sodros” valdybos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kad lėšų skirtumas bus pervedamas iki kito mėnesio 5 d. Kiek mus informavo Valstybinė ligonių kasa, tai nebuvo padaryta ir šiuo metu Valstybinė ligonių kasa nėra gavusi iš “Sodros” apie 6 mln. litų. Kaip sprendžiamas tas klausimas? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų dėl užskaitų tarp “Sodros” ir sveikatos priežiūros institucijų esant tokiai situacijai, kokia yra, kai “Sodros” biudžetas nevisiškai surenkamas, toks sprendimas pernai buvo priimtas. Kai aš pradėjau dirbti, mes iš tikrųjų svarstėme, ar toks sprendimas yra galimas ir ar jį būtina tęsti toliau, kai yra daromos tokios užskaitos. Šiaip tai jos niekur nepraktikuojamos. Mes tą dalyką svarstėme gana rimtai ir labai atsakingai. Žinoma, nugalėjo tam tikri argumentai, kad, sakykime, sveikatos priežiūros įstaigos turi pervesti lėšas, t.y. įmokas į Socialinio draudimo fondą, ir jos galbūt ne visada turės galimybių tai padaryti, nes neturi tam lėšų ir t.t. Be to, buvo prisiminta, kad Socialinio draudimo fondas prieš kiek metų liko skolingas Sveikatos draudimo fondui, ir tai pablogintų situaciją. Iš tiesų po ilgų derybų, po ilgų diskusijų buvo nuspręsta tęsti tas užskaitas ir, mano žiniomis, tas atsiskaitymas pakankamai normaliai vyksta nuo metų pradžios, nes “Sodra” nuo šių metų pradžios stengiasi atsiskaityti prioritetiškai ir su Užimtumo fondu, matydama didžiulį nedarbo lygį, ir su Sveikatos draudimo fondu. Tie 6 mln. litų, palyginti su tomis sumomis, kurias “Sodra” turi pervesti, nėra didelė suma ir, aš manau, greitu laiku atsiskaitys ir nebus jokių problemų.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrei. Vyriausybės valanda baigta. Ačiū, gerbiamasis premjere, ministrai ir gerbiamieji Seimo nariai.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo” projektas Nr.IXP-707 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, aš siūlau dabar imtis vieno papildomo klausimo – Seimo nutarimo “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo”. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją G.Steponavičių. Aš labai atsiprašau, pats Pirmininkas, paprasčiau. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jums pateikti nutarimą dėl pavadavimo. Birželio 4–5 dienomis išvykstu vizito į Estiją ir teikiu nutarimą šių dviejų dienų laikotarpiu mane pavaduoti A.Skardžių. Prašau tokį nutarimą priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Niekas jūsų nenori paklausti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pirmiausia pritariame pateikimui. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Manau, kad galime iš karto priimti. Prašom registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai.

Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo”? Nutarimas yra iš dviejų straipsnių ir, manau, galime iš karto balsuoti. Prašome pasiruošti balsuoti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo”?

Už – 33, susilaikė 3. Mielieji kolegos, Seimo nutarimas “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo” priimtas. Ačiū.

Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius.

Savaitės (nuo 2001 06 04) – 2001 m. birželio 5 d. (antradienio) ir 7 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Labas vakaras, gerbiamieji kolegos. Kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją G.Steponavičių pateikti birželio 5 d. ir birželio 7 d. plenarinių posėdžių darbotvarkes.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Sekretoriato darbuotojai kaip tik dalija darbotvarkes. Iš tiesų yra keblu pateikti ne kitos, o dar kitos savaitės darbotvarkę. Kaip žinote, dėl vykstančios NATO parlamentinės asamblėjos kitą savaitę… be to, ir Statutas numato, kad vieną savaitę per mėnesį plenariniai posėdžiai nerengiami.

Žvelgdamas į birželio 5 ir 7 dienas noriu pasakyti, kad Seniūnų sueiga tokiai darbotvarkei iš esmės yra pritarusi. Jeigu kalbėtume apie antradienį, birželio 5 d., yra daugelio įstatymų pataisų priėmimo stadija, taip pat norėčiau pasakyti, kad 1-8 klausimas yra diskusija dėl Vyriausybės ataskaitos Statuto numatyta tvarka. Yra keletas Vyriausybės teikiamų įstatymų pateikimo stadijoje, t.y. Pabėgėlių, Biudžetinių įstaigų ir Prokuratūros praeitų metų veiklos ataskaita, numatomas Seimo nutarimo “Dėl prokuratūros veiklos ataskaitos” svarstymas.

Ketvirtadienį yra numatytas Transporto priemonių savininkų privalomojo draudimo įstatymo bei lydinčiųjų įstatymų priėmimas, dar kelių mums svarbių integracinių įstatymų priėmimas. Visų pirma tai Slaugos praktikos, taip pat Juridinių asmenų registro steigimo įstatymo svarstymas bei įstatymai ir jų projektai pagal Seimo narių registracijos eilę. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti kolega B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui.

Aš pranešėjui turėčiau tokį klausimą. Jau seniai buvo numatyta svarstyti klausimą dėl valstybės kontrolės išlaikymo kai kuriose valstybės įmonėse, tuose stambiausiuose objektuose, dėl kurių yra piliečių iniciatyva ir surinkta 80 tūkst. parašų. Bet visą laiką tas klausimas atidedamas. Ekonomikos komitetas yra pritaręs naujai redakcijai. Aš nematau jokių kliūčių, kad tas klausimas būtų svarstomas. Sakykite, ar negalėtumėte nors į kitos… ne kitos, o į dar kitos savaitės posėdį įtraukti tą klausimą? Dėkoju.

G.STEPONAVIČIUS. Na, ačiū, kolega. Turėčiau pasitikslinti. Jeigu komitetas išties yra baigęs svarstymą ir pagal numatytą Seimo darbų programą yra atėjęs momentas svarstyti, tai tikrai reikėtų įtraukti. Manau, kad Seniūnų sueiga, susirinkusi pirmadienį, t.y. birželio 4 d., svarstytų ir būtų rastas sprendimas. Tik prašyčiau… aš pats priminsiu, kad tas klausimas būtų iškeltas. Jeigu bus tokia valia, jis bus įtrauktas.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai G.Steponavičiui. Kreipiuosi į kolegas Seimo narius: ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti birželio 4 ir 8 dienų darbotvarkę? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū, patvirtinta.

Vartotojų teisių gynimo įstatymo 1, 5, 8, 10, 15, 18, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-303. Sveikatos sistemos įstatymo 53 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-304 (pateikimas)

Tad grįžtame prie vakarinio posėdžio darbotvarkės. Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-303 ir jį lydintį Nr.IXP-304. Kviečiu kolegą A.Klišonį pateikti šiuos projektus.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, noriu jums pateikti Vartotojų teisių gynimo įstatymo 1, 5, 8, 10, 15, 18, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas užtikrina jame numatytų teisių įgyvendinimą, tam tikras specialias institucijas. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas yra deklaratyvus. Įstatymai nenumato jokių institucinių bei teisinių priemonių, kurias pacientai galėtų panaudoti savo pažeistoms teisėms ginti. Taip pat noriu pasakyti, kad jau anksčiau minėtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai gynimo įstatymas, vardindamas pacientų teises, daugeliu atvejų jas nukreipia į kitus įstatymus ar po įstatymų leidžiamus aktus, ribojančius deklaruojamas teises. Pavyzdžiui, 5 straipsnis numato teisę pasirinkti gydytoją ir sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau tame pačiame straipsnyje yra nurodoma, kad tai padaryti galima nepažeidžiant įstaigos priklausomumo Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai veiklos organizavimo lygio. Teisė savo nuožiūra pasirinkti ir gauti arba pirkti sveikatos priežiūros paslaugas ribojama ir kitais teisės aktais.

Pacientų, kaip teisės priežiūros vartotojų, teisių apsauga turi būti įgyvendinama kaip ir kitų veiklos sričių vartotojų teisių apsauga, todėl Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo reguliavimo sritį būtina praplėsti sveikatos priežiūros paslaugomis, pavedant pacientų teisių įgyvendinimą toliau vykdyti Valstybinei medicininio audito inspekcijai, kaip vienintelei realiai veikiančiai ir pacientų teisių apsaugą, neatsižvelgiant į įstaigos nuosavybę ir formą, vykdančiai institucijai. Todėl kviečiu kolegas Seimo narius pritarti šiam įstatymo projektui.

Noriu dar pasakyti, kad ši Vartotojų teisių gynimo įstatymo pataisa yra parengta remiantis 1996 metais Lietuvos ratifikuota Liublianos chartija dėl sveikatos apsaugos reformų Europoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs galbūt žinote, kad tada, kai buvo priiminėjama Vartotojų teisių gynimo įstatymo nauja redakcija, mes jau tada bandėm taip pat įtraukti šią pataisą. Tačiau tai nepavyko dėl tų pačių priežasčių, kurias dabar vardija mūsų Teisės departamentas. Sakykite, ar jums neatrodo, kad būtų lengviau taisyti Žalos atlyginimo įstatymą, ten numatant tas institucijas, kurios galėtų bausti ir spręsti, ar teisingos, ar ne pretenzijos, nes Vartotojų teisių įstatymas yra parengtas šiek tiek kita linkme? Gali būti taip, kad pagal šitą įstatymą specifiniai skundai iš tiesų nebus tinkamai tiriami.

A.KLIŠONIS. Visų pirma aš dėkoju jums už klausimą. Aš manau, kad judėjimas yra ta pačia linkme, nes tai, ką jūs siūlėte praėjusiame Seime, tai siūlome ir mes. Vadinasi, ta pati problema, kuri čia iškelta, egzistuoja pakankamai ryškiai. Kaip aš minėjau pateikdamas, be abejo, ganėtinai trumpai, Pacientų žalos atlyginimo įstatymas yra deklaratyvaus pobūdžio. Iš esmės reikėtų elementariai peržiūrėti.

Kita vertus, jūs iš dalies esate teisi, kad šiuo atveju pacientas, kaip vartotojas… galbūt tos sąvokos nėra visiškai sugretinamos, nes žmogus, galbūt labai šiurkščiai pasakysiu, atėjęs pirkti automobilio ar statybinių medžiagų, supranta, ką jis perka. Kita vertus, žmogus, atėjęs pasimatuoti kraujo spaudimo, taip pat supranta, kas tai yra, bet jeigu atliekama kokia nors didesnė chirurginė intervencija, žmogus tokiu atveju yra visiškai neapsaugotas ir bejėgis, nes jis nežino, ką reikia daryti. Šiuo atveju aš siūlau, kad nepriklausoma institucija būtų kaip arbitras, galintis apginti to paties paciento, šiuo atveju kaip vartotojo, teises.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi norintys klausti. Ačiū.

Prašyčiau kolegą A.Klišonį pateikti dar ir lydintį įstatymą – Sveikatos sistemos įstatymo 53 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-304.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pateikti ir lydimąjį įstatymą.

Noriu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2000 metų lapkričio 9 d. patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000–2004 metų veiklos programos dalyje, susijusioje su valdymo sritimi, numatyta atskirti vykdymo ir kontrolės funkcijas bei užtikrinti nešališką valstybinės sveikatos priežiūros prieinamumo, saugumo ir efektyvumo kontrolę. Siekiant, kad vykdymo bei kontrolės funkcijos būtų atskirtos ir Valstybinė medicininio audito inspekcija, kaip kontrolės įstaiga, vykdytų nešališką valstybinės sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę, reikia pakeisti Audito inspekcijos steigėją – Sveikatos apsaugos ministeriją. Kaip sveikatos priežiūros vartotojų gynimo institucija, Valstybinė medicininio audito inspekcija turi priklausyti Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos reguliavimo sričiai.

Sveikatos priežiūra yra specifinė sritis, kur paslaugos vartotojas – pacientas, net būdamas tinkamai iki galo informuotas, negali pats įvertinti siūlomo diagnostikos ir gydymo būdo saugumo bei kokybės. Galutinį sprendimą priima gydytojas. Pacientas, jeigu tai leidžia jo būklė, tegali sutikti arba nesutikti su siūlomu sprendimu. Todėl ypač svarbu, kad pacientui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamos ir saugios, o jų kokybės kontrolė nešališka ir objektyvi. Tokią kontrolę gali užtikrinti tik nuo valdymo subjektų nepriklausoma kontrolės įstaiga – Valstybinė medicininio audito inspekcija.

Noriu pažymėti, kad, labai populiariai, atvirai kalbant, šiuo metu Medicininio audito inspekcija, taip pat didžiausios Lietuvoje sveikatos priežiūros įstaigos, pavyzdžiui, Santariškių universitetinės klinikos, Kauno akademinės klinikos, turi vieną bendrą steigėją ir kokiu nors atveju, jeigu kiltų vienas arba kitas klausimas, gali įvykti kolizija, nes jų steigėjas yra tas pats. Todėl ir siūlau šią Sveikatos sistemos įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori jūsų klausti. Ar būtų norinčių išsakyti nuomonę dėl abiejų šių įstatymų projektų dėl balsavimo motyvų? Kolega G.Steponavičius. Prašau. Atsiprašau, sekundėlę, kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke.

Gerbiamieji kolegos, suprasdamas, kad teisine prasme išties yra klaustukų dėl šių teikiamų įstatymų pataisų, aš vis dėlto kviesčiau Seimo narius pritarti po pateikimo. Manau, kad, svarstydami komitete, komiteto nariai galėtų prisidėti prie to, kad jis būtų patobulintas, bet kviečiu pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Kitokią nuomonę norėtų išsakyti kolegė D.Mikutienė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų pritariu G.Steponavičiaus nuomonei, kad šiame projekte yra daug klaustukų. Yra nesuprantamas toks steigėjo keitimas, kai išeina taip, jog medikus, sveikatos sistemą revizuoti, audituoti arba spręsti jų problemas turėtų visai ne medikai, todėl aš prašyčiau jūsų balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome dvi nuomones: vieną – už, kitą – prieš. Prašau kolegas registruotis. Užsiregistravo 40 Seimo narių. Ar galėtume balsuoti dėl abiejų įstatymų projektų, t.y. dėl Nr.IXP-303 ir jį lydinčio Nr.IXP-304? Galime. Ačiū. Kviečiu kolegas apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiems įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už balsavo 20 Seimo narių, prieš – 10, susilaikė 9. Šiam įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Abiem projektams. Dėl komitetų. Įstatymo projektas Nr.IXP-303. Siūlomas pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Prašau, kolege Sigita.

S.BURBIENĖ. Norėčiau pasiūlyti, kad Ekonomikos komitetas būtų pagrindinis, nes vartotojų teisės, Konkurencijos tarnyba ir visa ši sritis yra būtent Ekonomikos komiteto kuruojama sritis, o čia yra tik viena detalė iš to. Be abejo, Sveikatos reikalų komitetas turės savo nuomonę, bet pagrindinis turėtų būti Ekonomikos.

PIRMININKAS. Jūs siūlote Sveikatos reikalų komitetą kaip papildomą, taip? Ar kolegos pritartų šiam siūlymui, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas? Negirdėti prieštaraujančių, tad pritarta. Siūlomi du papildomi komitetai: Sveikatos reikalų komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Ar būtų kitų nuomonių? Nesant kitų nuomonių, pritarta šiems dviem papildomiems komitetams. Siūloma svarstyti birželio 26 dieną.

Įstatymo projektas Nr.IXP-304. Pagrindinis komitetas taip pat buvo Sveikatos reikalų komitetas. Ar dėl pagrindinio komiteto būtų kitų nuomonių? Čia dėl lydinčiojo – Sveikatos sistemos įstatymo. Yra siūlymas, kad pagrindinis taip pat būtų Ekonomikos. Kolegė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Kolegos, lydintiesiems įstatymams nebūtinai turi būti tas pats pagrindinis komitetas. Ekonomikos galėtų būti papildomas, kad pažiūrėtų iš visų pusių, o pagrindinis turėtų būti Sveikatos reikalų komitetas, nes tai yra Sveikatos sistemos įstatymas.

PIRMININKAS. Kadangi yra nuomonių išsiskyrimas, mums reikėtų balsavimu apsispręsti dėl pagrindinio komiteto (tai dėl įstatymo projekto Nr.IXP-304). Yra du siūlymai: vienas siūlymas – Ekonomikos komitetas, kitas siūlymas – Sveikatos reikalų komitetas. Matydamas nuomonių išsiskyrimą, siūlau alternatyvų balsavimą. Tai sutrumpintų mūsų apsisprendimą. Kas už tai, kad pagrindinis būtų Sveikatos reikalų komitetas, balsuojate už, kas manote kitaip – kad tai turėtų būti Ekonomikos komitetas, balsuojate prieš. Vyksta balsavimas. Už – Sveikatos reikalų komitetas, prieš – Ekonomikos komitetas.

Už balsavo 18, prieš – 14, susilaikiusių čia nėra, todėl pagrindinis komitetas yra Sveikatos reikalų komitetas. Ekonomikos komitetas yra papildomas komitetas. Svarstymo data – birželio 26 d.

Baudžiamojo kodekso papildymo 54⁴ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-326. Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 412¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-327 (pateikimas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-326 – Baudžiamojo kodekso papildymo 54⁴ straipsniu įstatymo projektą ir lydinį projektą Nr.IXP-327 – Baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiuos abu projektus aš teikiu kolonijų administracijos prašymu.

Pasirodo, kad kolonijose yra dviejų rūšių užsieniečiai: vieni, kurie yra gavę leidimą gyventi Lietuvoje, kiti tokio leidimo negavo. Tie užsieniečiai, kurie gavo leidimą gyventi Lietuvoje, gali būti lygtinai paleisti, atsėdėję tam tikrą laiką, su sąlyga, jeigu jie gerai elgiasi. Panašiai yra su Lietuvos piliečiais – jie gali būti paleisti lygtinai. Tie, kurie neturi leidimo gyventi, jų negali lygtinai paleisti, nes to nenumato mūsų įstatymai. Vadinasi, jie sėdi, kaip sakoma, nuo skambučio iki skambučio, valgo mūsų duoną ir negali būti paleisti bei nedelsiant išsiųsti iš Lietuvos. Mano nuomone, tokie užsieniečiai, kurie neturi teisės gyventi Lietuvoje, jeigu įkalinimo įstaigose jie gerai elgiasi, gali būti paleidžiami, kaip ir kiti Lietuvos piliečiai, kaip ir kiti užsieniečiai, prieš laiką, išsiunčiant juos iš karto į užsienį. Kam mums juos čia laikyti? Šio įstatymo pataisų esmė yra tokia, kad būtų sudaryta tokia galimybė užsieniečiams, neturintiems teisės gyventi Lietuvoje… jie galėtų būti paleisti prieš laiką pagal nustatytą tvarką, kaip ir kiti žmonės, ir iš karto išsiųsti į užsienį.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam A.Sakalui. Jūs ir tą antrąjį projektą.

A.SAKALAS. Antrasis yra Baudžiamojo proceso kodekso pataisa. Ji yra būtina, nes mes į Baudžiamąjį kodeksą įtraukiame naują straipsnį, taigi tas straipsnis turi būti paminėtas ir Baudžiamojo proceso kodekse. Jeigu nebus antrosios pataisos, ir pirmasis negalės būti taikomas.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti kolega N.Medvedev.

N.MEDVEDEV. Pusiau rimtai, pusiau juokais. Klausykite, jeigu jie neturi teisės čia gyventi, tai kokių perkūnų jie valgys mūsų duoną? Išsiųsti juos iš karto.

A.SAKALAS. Matote, jie Lietuvoje padaro nusikaltimą. Tarkime, jie važiuoja pro Lietuvą, atvažiuoja trumpo vizito, padaro nusikaltimą ir pagal mūsų įstatymus yra baudžiami. Jie sėdi mūsų kalėjimuose, jie neišsiunčiami. Mūsų tokia tvarka – jie sėdi mūsų kalėjimuose nuo-iki. Aš manau, kad kai tik pasitaiko pirma galimybė, jie turėtų būti išsiųsti, kad veltui neeikvotų mūsų mokesčių mokėtojų pinigų.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas nenori jūsų klausti. Ar būtų norinčių išsakyti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų? Kolega J.Čekuolis palaiko šiuos įstatymų projektus. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Taip, visiškai palaikau šį kolegos A.Sakalo pasiūlymą. Tiesiog paspaudžiau mygtuką tam, kad turėčiau galimybę kreiptis į Seimo vicepirmininką klausdamas, gal galėtume šiuos įstatymų projektus svarstyti ne rudens sesijoje, o dar šioje sesijoje, kad šiek tiek paspartintume svarstymo, o kartu ir priėmimo datą?

PIRMININKAS. Manau, kad į kolegos J.Čekuolio klausimą galėčiau atsakyti taip, kad mes šioje pavasario sesijoje turime dar nemažai eurointegracinių įstatymų projektų. Kaip žinote, yra numatoma pratęsti pavasario sesiją savaitę, kitą. Jeigu kolegos pritartų, aš taip pat siūlyčiau, nenurodydamas datos, šiandien priimti nutarimą, kad šį įstatymo projektą galėtume svarstyti pavasario sesijoje.

Mes grįšime prie to pradėję svarstymo procedūrą. Kol kas dar yra pateikimo procedūra. Prašau, gerbiamasis A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, kadangi tai yra teisinis dokumentas, aš siūlyčiau tokią procedūrą. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jo pirmininkas patvirtintų, kad jį galima svarstyti skubos tvarka arba ypatingos skubos tvarka, aš manau, tada jūs galėtumėte duoti nurodymą svarstyti kita tvarka. Ir jis būtų priimtas kaip galima anksčiau, nes iš tikrųjų nereikia laikyti tų užsieniečių, kurie yra Lietuvoje.

PIRMININKAS. Ačiū kolegoms už pasakytą nuomonę, bet tai vėl jau yra svarstymo stadija. O mes kol kas dar nebaigėme pateikimo stadijos. Daugiau nesant norinčių pasakyti priešingą nuomonę dėl balsavimo motyvų, galėčiau klausti, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiems įstatymų projektams po pateikimo? (Balsai salėje) Prieštaraujančių negirdėti. Pritarta. Tad dabar pradedame svarstymo procedūrą. Pagrindiniu komitetu dėl abiejų įstatymų projektų siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kolega J.Sabatauskas. Prašau. Kitų nuomonių nesant, pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomi komitetai nenumatomi šiems abiem įstatymų projektams. Jeigu manote, kad nereikia, mes neskirsime papildomo komiteto. Svarstymo data. Girdėjome du siūlymus. Tai yra įstatymą pateikusio Seimo nario A.Sakalo ir kolegos J.Čekuolio siūlymą, kad šį įstatymo projektą nagrinėtume pavasario sesijoje. Ar būtų Seimo narių pritarimas tokiems siūlymams? Ačiū. Prašysime šiam įstatymo projektui rasti vietos pavasario sesijos darbotvarkėje.

Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 2, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-338. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-339. Muitinės kodekso 2 ir 165 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-340 (pateikimas)

Nagrinėjame paskutinę įstatymų grupę, t.y. įstatymo projektas Nr.IXP-338 ir du šio įstatymo lydimieji projektai. Tai Nr.IXP-339 ir Nr.IXP-340. Pranešėjas – Seimo narys E.Masiulis.

E.MASIULIS. Iš tikrųjų nelabai dėkinga būti paskutiniu pranešėju, nes dienos darbai galvas iškvaršina ir gal nebe taip galima gilintis į teikiamus įstatymų projektus. Aš prašyčiau pirmininko leisti pristatyti visus tris, nes tai susiję ir sutaupytume laiko.

PIRMININKAS. Labai prašau. Aš to norėčiau.

E.MASIULIS. Pirmiausia keletas sakinių apie tai, kodėl tokia iniciatyva atsirado. Iš tiesų laisvosios ekonominės zonos dažnai vadinamos sugiedota gulbės giesme, lyg ir jokios perspektyvos ir jokios ateities jos neturi. Čia dalis tiesos yra ta, kad Lietuva labai smarkiai pavėlavo lyginant su aplinkinėmis Rytų Europos valstybėmis, tokiomis kaip Lenkija ir Latvija, kurios buvo priėmusios kur kas lankstesnius laisvųjų ekonominių zonų įstatymus. Ir tai davė rezultatą: tai leido pritraukti investitorius, pritraukti užsienio kapitalą ir vietinį kapitalą, ir šios laisvosios ekonominės zonos veikia.

Mano pataisas galima suprasti kaip mėginimą vis dėlto perorientuoti laisvųjų ekonominių zonų darbą, perorientuoti jų veiklos režimą pritaikant ir jas darant panašesnes į industrinius parkus, kurie šiandien yra Europoje, kurie šiandien yra ir pas mūsų kaimynus. Mes, kaip valstybė, iš tikrųjų galėtume tapti konkurencingesni ir konkuruoti su aplinkiniais Lenkijos, Latvijos industriniais parkais. Kokia yra šių pataisų esmė?

Pirmas aspektas yra tas, kad dabar galiojančiame Muitinės kodekse yra nustatytas specialus muitinės priežiūros reglamentavimas, specialusis muitinės režimas visai laisvosios ekonominės zonos teritorijai. Tačiau pagal šį galiojantį specialųjį režimą, kiek buvo investuotojų, jų pageidavimai yra tokie, kad jiems iš esmės šios visos nuolaidos, kurios šiandien yra teikiamos, yra visiškai neaktualios ir jie atsisako ateiti investuoti vien dėl to. Jeigu tai būtų normalus muitų režimas, Lietuvos Respublikos muitų režimas, tada jie ateitų į tas laisvąsias ekonomines zonas. Tuo tarpu kaip konkretus pavyzdys yra tai, kad specialusis muitinės režimas laisvosiose ekonominėse zonose reiškia, jog prekės importo ir eksporto mokesčių ir muitų bei ekonominio pobūdžio draudimų ir apribojimų požiūriu laikomos esančiomis už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Tai reiškia, kad importuojant yra nemokamas muitas. Bet Lietuvos Respublikoje galioja įstatymai, kurie leidžia ir šiaip pasinaudoti tokiomis galimybėmis, nebūtinai dirbant laisvojoje ekonominėje zonoje. Tai, pavyzdžiui, įvežant žaliavas ar gaminius yra įforminamos tam tikros muitinės procedūros, tokios kaip laikinas įvežimas perdirbti ir panašiai. Tokiu atveju jie ir taip nemoka šio importo mokesčio. Todėl laisvosios ekonominės zonos kaip tokios praranda prasmę.

Mano siūlomos pataisos esmė būtų tokia, kad laisvosios ekonominės zonos teritorijoje būtų galimybė, suderinus su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, atskirti nuo likusios zonos teritorijos bei Lietuvos Respublikos muitų teritorijos zonas, kuriose būtų taikomos tos specialiojo režimo lengvatos. Kitose teritorijose, kurios nebūtų specialiai išskirtos, veiktų įprastas Lietuvos Respublikoje muitų režimas. Tai būtų viena pataisų grupė, susijusi su šia nuostata.

Kita svarbi pataisa yra susijusi su žemės pardavimo, žemės išnuomojimo sąlygomis, esančiomis veikiančiose dabartinėse laisvosiose ekonominėse zonose. Iš tiesų dabar yra vienintelis būdas toks, kad zonos valdymo bendrovė išnuomoja potencialiam investuotojui, įmonei žemę. Bet tai yra pats nepatraukliausias mechanizmas, kuris tik egzistuoja pasaulyje, ir tai taip pat atbaido potencialius investitorius. Todėl būtų siūlymas padaryti lankstesnį žemės nuomos ir žemės pardavimo mechanizmą, nes Konstitucijos 47 straipsnis leidžia Lietuvos Respublikoje ūkio subjektams, registruotiems juridiniams asmenims pirkti žemę, ne žemės… paskirties žemę. Tai būtent tokia žemė ir būtų laisvojoje ekonominėje zonoje. Iš tikrųjų tai irgi leistų padaryti patrauklesnį pasiūlymų paketą zonų valdyboms tam, kad pritrauktų investitorius.

Ir yra keletas ne pačių svarbiausių pataisų, bet tiesiog laikui bėgant paaiškėjo, kad jos irgi yra būtinos. Pagal dabartinę tvarką, pagal dabartinį įstatymą, išvežant sniegą iš laisvosios ekonominės zonos, iš specialios muitų teritorijos, reikia mokėti muitą. Žodžiu, įstatyme visiškai nėra numatyta sąlygų, kaip išvežamos atliekos iš laisvosios ekonominės zonos, kaip išvežamas, kaip minėjau, sniegas. Už sniegą irgi reikia mokėti pagal dabartinį įstatymą. Mano pasiūlymas būtų atsisakyti šios nuostatos.

Dar vienas nedidelis pataisymas, bet irgi, mano supratimu, visiškai reikalingas. Dabar yra draudžiama laisvojoje ekonominėje zonoje užsiimti leidybine veikla. Buvo konkretus pavyzdys, kaip Italijos verslininkai Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje norėjo pastatyti spaustuvę įsteigiant 400 ar 300 darbo vietų ir spausdinti gaminius, vežti į Vakarų valstybes. To nebuvo galima padaryti vien dėl to, kad įstatyme yra draudimas užsiimti leidybine veikla. Tai, mano supratimu, yra susiję su dar iš tarybinių laikų atėjusia nuostata, kad leidybinė veikla yra susijusi su propaganda ir kad tai gali kenkti Lietuvos valstybės saugumui, Lietuvos valstybės interesams. Bet iš tikrųjų, remiantis ekonomine logika, tai nevisiškai suderinami dalykai.

Tokios būtų pagrindinės teikiamos pataisos. Aš tikrai nemanau, kad jos visos turėtų būti priimtos. Kviesčiau pritarti po pateikimo, po to Seimo komitetai galėtų išsamiai išanalizuoti šiuos įstatymų projektus ir pateikti savo išvadas svarstant.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai už pateikimą.

Jūsų norėtų klausti du Seimo nariai. Prašau Sigitą Burbienę.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, man kiltų keletas klausimų dėl žemės. Tik prieš tai norėčiau pasakyti, kad vargu ar mes pavėlavom su įstatymu, nes įstatymas buvo priimtas 1995 m. pabaigoje ir per tą laiką, ko gero, buvo daug kitų dalykų, kodėl nevyko tas procesas. Tačiau grįžtam prie žemės. Kaip jūs apskritai įsivaizduojate tą žemės pardavimo procesą? Juk tokios laisvosios ekonominės zonos šiaip jau nelabai dera prie Europos Sąjungos nuostatų, todėl mums gali kilti problemų. Vadinasi, jeigu pardavus žemę pardavėjas būtų valstybė, nes tai yra valstybės žemė, tai kurioje vietoje čia atsidurtų ta valdymo bendrovė, kas jinai būtų? Ir kitas dalykas. Jeigu kas nors nusiperka žemę, tai net jeigu tos laisvosios ekonominės zonos ir nelieka, tai žemė jam jau lieka? Tai kokia čia tolesnė tvarka? Ar jums neatrodo, kad po to gali kilti daug kitų problemų, todėl čia nėra taip jau paprasta, kaip atrodo? Tuo labiau kad jūs dar numatėte ne tik pardavimą, bet ir kitokį perdavimą. Ką tai turėtų reikšti?

E.MASIULIS. Iš tiesų ačiū. Pakankamai daug klausimų iškelta ir visi jie yra teisingi. Na, iš tikrųjų pritarčiau, kad įstatymas priimtas 1995 m., bet problema galbūt vis dėlto buvo dėl įstatymo lydimųjų aktų, kai tuometinės Vyriausybės tiktai labai delsė dėl tų įstatymo lydimųjų aktų. Kitas momentas yra tas, kad iš tiesų laisvojoje ekonominėje zonoje, kaip jau minėjau, dabar yra numatomas tik vienas būdas, tai yra kad zonos valdymo bendrovė nuomoja žemę įmonei, kuri dirba. Šios mano pataisos, kaip jau minėjau, naikinant dalį toje laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančio specialaus muitų režimo, kaip tik artina, sakykime, prie Europos Sąjungos reikalavimų, kai iš principo tokių laisvųjų ekonominių zonų ateityje neturėtų likti. O konkrečiai dėl žemės pardavimo, tai iš tiesų tai yra numatyta įstatymo siūlomose pataisose, kad žemė parduodama lygiai tokia pat tvarka, kokia jinai yra parduodama ir šiandieną. Yra valstybės institucijos, yra procedūros, yra apskaičiuojamos kainos, yra kainų skaičiavimo metodika, tačiau būtų reikalingas zonos valdymo bendrovės teikimas, kurį gavusi valstybės institucija galėtų organizuoti pardavimą. Iš tiesų ir išeitų taip, kad ateityje, po 20 ar 50 metų, mes nebeturėtume kokių nors neapibrėžtų laisvųjų ekonominių zonų. Mes turėtume konkrečius fabrikus, konkrečias gamyklas konkrečioje teritorijoje. Ir kaip tai vadintųsi po 50 metų, nėra tokio didelio skirtumo.

PIRMININKAS. Kolega V.Fiodorov.

V.FIODOROV. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar priėmus jūsų pataisas atsiras dar kokia laisvoji ekonominė zona Lietuvoje?

E.MASIULIS. Taip, iš tiesų aš pakankamai pesimistiškai vertinu, kad Lietuvoje dar atsirastų kokių nors naujų laisvųjų ekonominių zonų. Mes puikiai žinom, kad buvo įsteigtos trys laisvosios ekonominės zonos: Klaipėdos, Šiaulių ir Kauno. Šią dieną mes žinome, kad Šiaulių laisvoji ekonominė zona jau yra palaidota ir likusios yra Klaipėdos ir Kauno. Klaipėdos laisvoji ekonominė zona teisine prasme jau beveik iki galo yra sutvarkyta ir jinai galėtų pradėti funkcionuoti, bet yra, sakykim, infrastruktūrinių problemų, problemų dėl kelių ir vandentiekio nutiesimo. Tuo tarpu Kauno ekonominėje zonoje dar yra labai didelių ir neišspręstų problemų. Toje teritorijoje yra labai daug grąžintinų savininkams žemių, bet valstybė neranda lėšų toms žemėms išpirkti iš savininkų. Taigi yra labai miglota Kauno laisvosios ekonominės zonos ateitis, bet, aš tikiuosi, bus išspręsti tie klausimai ir dvi laisvosios ekonominės zonos bent šią dieną, priėmus šias pataisas, tikrai turėtų geresnes galimybes funkcionuoti.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai E.Masiuliui. Ar būtų norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl šių visų trijų įstatymų projektų? Nėra. Klausčiau, ar galėtume apsispręsti iš karto dėl visų trijų įstatymų projektų? Ačiū. Todėl klausiu kolegų, ar bendru sutarimu galėtume pritarti visiems trims įstatymų projektams po pateikimo? Negirdėti prieštaraujančių, todėl pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Visiems trims įstatymų projektams pagrindiniu yra siūlomas Ekonomikos komitetas. Ačiū. Pritarta. Papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Negirdėti prieštaraujančių – taip pat pritarta. Ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų Seimo valia, kada apsispręsti svarstyti, bet matydamas, kad tikrai dažnai Seimo posėdžiuose būna tokių antraeilių klausimų, aš prašyčiau ir apeliuočiau į Seimą, kad bent jau svarstymą būtų galima atlikti birželio pabaigoje, o priėmimą galbūt būtų galima nukelti ir į rudens sesiją. Tikrai prašyčiau, kad būtų ši data pakeista į birželio pabaigą.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritartume šiam Seimo nario E.Masiulio siūlymui svarstyti birželio pabaigoje? Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta.

Seimo narių pareiškimai

Liko paskutinis mūsų šios dienos punktas, tai yra Seimo narių pareiškimai. Prašau kolegą R.A.Sedlicką.

R.A.SEDLICKAS. Pareiškimas, kuris buvo pasirašytas įvairių frakcijų. Pagrindiniai autoriai buvo R.Juknevičienė ir aš. Perskaitysiu.

“Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, reiškiame protestą prieš pastarųjų metų vėl padažnėjusius demokratinės opozicijos persekiojimus kaimyninėje Baltarusijoje ir reiškiame susirūpinimą, kad iki šiol nėra paskelbta jokios informacijos apie 1999 m. pagrobtus ir dingusius opozicijos veikėjus V.Gončiarą ir J.Zacharenką. Pasirašė 71 Seimo narys”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar vienas pareiškimas, tai yra kolegos B.Bradausko. Prašom, kolega.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, aš noriu perskaityti frakcijos pareiškimą “Dėl geležinkelio transporto būklės Lietuvoje”.

“Akcinė bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” yra stambiausia šalies transporto paslaugų įmonė, kurioje šiuo metu dirba apie 15 tūkst. darbuotojų. Beveik neįmanoma įvardyti Lietuvos ūkio srities, kurios sėkminga veikla nebūtų priklausoma nuo “Lietuvos geležinkelių”. Tačiau nepatenkinama akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” finansinė ir techninė būklė, “Lietuvos geležinkelių” veiklą reglamentuojančios teisinės bazės raida, metai iš metų besikaupiančios ir neišsprendžiamos problemos kelia vis didesnį visuomenės ir specialistų susirūpinimą.

Socialdemokratinės koalicijos frakcijos iniciatyva š.m. gegužės 16 d. Seimo Konstitucijos salėje pirmininkaujant Prezidentui A.Brazauskui buvo organizuota konferencija tema “Geležinkelio transporto Lietuvoje dabartis ir perspektyvos”. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje įvertinama akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” būklė bei kreipiamasi į Seimą, Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją su tam tikrais pasiūlymais.

Socialdemokratinės koalicijos frakcija siūlo šį pareiškimą ir pridedamą rezoliucijos tekstą išnagrinėti Seimo Ekonomikos, Biudžeto ir finansų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetuose, surengti Seimo salėje diskusiją geležinkelio transporto Lietuvoje raidos klausimais, taip pat priimti reikiamus Seimo dokumentus. Pasirašo frakcijos seniūnas V.Andriukaitis.”

PIRMININKAS. Ačiū.

B.BRADAUSKAS. Gal galėtume pritarti šiam pareiškimui ir svarstyti tuose komitetuose, kuriuose mes prašome. Čia rezoliucijos tekstas…

PIRMININKAS. Bet čia, kolega, yra pareiškimas, čia nėra rezoliucija. (Balsai salėje) Ačiū. Klausčiau kolegų, ar galėtume siūlomiems komitetams pavesti panagrinėti šį pareiškimą? Seimo Ekonomikos komitetui, Biudžeto ir finansų komitetui bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Ar kolegos sutiktų? (Balsai salėje) Bet Statutas nedraudžia. Klausiu, ar jūs pritartumėte tam. Kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Aš tikrai labai vertinu gerbiamojo B.Bradausko siūlymą. Tačiau įvertinkime tai, kad kiekviename iš tų komitetų socialdemokratinė koalicija turi savo Seimo narių, atstovų visuose komitetuose ir aš manau, kad jie tą klausimą gali kelti kiekviename komitete atskirai. O priimti bendro Seimo sprendimo, aš manau, nereikia.

PIRMININKAS. Prašom, kolega.

Z.BALČYTIS. Labai trumpai. Mes vis dėlto irgi atsižvelgėme į gerbiamojo E.Masiulio apeliaciją, nors yra nustatyta tvarka klausimus teikti per Seniūnų sueigą. Bet šiandien Seimas rado galimybę atsižvelgti, aš manau, kad ir dėl mūsų pareiškimo, kad jis būtų išnagrinėtas tuose minimuose komitetuose, nieko blogo neatsitiktų, jeigu mes šiandien priimtume tokį bendrą nutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai Z.Balčyčiui. Kitiems kolegoms… Prašom.

R.VALČIUKAS. Aš noriu tik pateikti trumpą informaciją, kad Ekonomikos komitetas visai neseniai svarstė šį klausimą dėl geležinkelio, ir net du kartu, ir dabar po mėnesio laiko nieko nauja nėra įvykę. Manau, netikslinga vėl duoti svarstyti Ekonomikos komitetui šį klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai R.Valčiukui. Kitiems kolegoms noriu priminti, kad pagal Statuto 97 straipsnio 3 dalį, dėl Seimo narių pareikštos nuomonės nediskutuojama, Seimas gali be diskusijų pritarti Seimo nario siūlymui pavesti problemą ištirti atitinkamam Seimo komitetui ar komisijai. Seimo komitetas ar komisija šią problemą privalo pradėti nagrinėti ne vėliau kaip po savaitės. Siūloma keletas komitetų, tarp jų ir Ekonomikos komitetas, bet yra ir Biudžeto ir finansų, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Mums tokiu atveju reikėtų apsispręsti. Dar kolega R.Šukys norėtų tarti žodį.

R.ŠUKYS. Aš norėjau dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų susidarė negera praktika, kai iš pareiškimų, iš nuomonės padaromos kažkokios rezoliucijos ar nutarimai ir pavedama komitetams svarstyti. Iš tikrųjų komitetuose iš ankstesnių pareiškimų, kuriuos svarstėm, pirma, dažniausiai būna neatsakingai parenkami tie komitetai. Komitetas, užuot svarstęs projektus, svarsto dirbtinę problemą ir paskui negalim priimti jokio normalaus sprendimo, nes iš esmės dažnai būna ne pagal kompetenciją. Reikia vis dėlto atsakingiau. Tuos projektus, pasiūlymus, kurie yra iš ryto, normalia tvarka įregistruoti, išdalinti, o ne taip, kad išklausę iš klausos pareiškimą, paskui priimam nutarimą. Čia vis dėlto negera praktika.

PIRMININKAS. Kolegai Šukiui galėčiau tik paantrinti, kad nėra tobulas Statutas. Aš manau Statuto rengimo grupė, tobulinimo grupė galės šiek tiek pataisyti Statutą ir šioje vietoje. Kolega B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Noriu nuraminti kolegas, kurie mano, kad čia būtinai reikės priimti kokį nors sprendimą. Čia tiesiog siūloma svarstyti problemą ir surengti diskusiją, kad mes galėtume teikti savo siūlymus. Nebūtina priimti kokius nors nutarimus. O jeigu Ekonomikos komitetas šią problemą yra išnagrinėjęs, galime Ekonomikos komitetą išbraukti iš to sąrašo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti balsuodami. Teikėjas ir pareiškimo autorius B.Bradauskas siūlytų Seimo Ekonomikos komitetą išbraukti iš šio siūlymo. Bet Statutas vis dėlto reglamentuoja, kad mes turime apsispręsti. Kviečiu kolegas registruotis ir balsuosime. (Balsai salėje) Tuojau patikrinsime, kolegos, prašom rimties, kas už ką registravosi.

Užsiregistravo 28 Seimo nariai. Ar visi kolegos užsiregistravote, ar visi registravotės už save? Už kitus nematyti, kad būtų užsiregistravusių. Bent Sekretoriatas negali to patvirtinti. Nėra. Galėtume pradėti apsispręsti balsuodami. Kas už tai, kad šį pareiškimą pareiškimo autoriaus prašymu, tai yra Seimo nario B.Bradausko, pavestume apsvarstyti ir išnagrinėti Biudžeto ir finansų komitetui ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, išreiškiate kitais apsisprendimais.

Už – 13, prieš – 15, susilaikiusių nėra. Nepritarta.

Kolegos, skelbiu šios dienos plenarinį posėdį baigtą.

Seimo nario P.Jakučionio neperskaitytas pareiškimas dėl Kovo 11-osios Akto signataro A.Endriukaičio kreipimosi

“Ponui A.Paulauskui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, ponui A.Skardžiui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojui.

Pareiškimas “Dėl jūsų moralinio ir politinio sprendimo”.

Jūsų nuostata ir veiksmų forma dėl patalpų ir moralinės bei politinės paramos atsisakymas Lietuvos Seimo parlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupei reiškia jūsų dorovinį apsisprendimą rikiuotis nuo Kremliaus liejamo kraujo bei ašarų upės ir bado bei savivalės siaubo Čečėnijoje iki daugelio Vakarų tarptautinių organizacijų akmenširdiškumo ir veidmainystės. Tai regimas jūsų skelbtos užsienio politikos moralinės dalies tęstinumo atsisakymas.

Jūs, Seimo Pirmininke, per 38 dienas (nuo balandžio 10 dienos) neapsvarstėte ir neatsakėte į Lietuvos Seimo parlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupės visų 12 narių rašytinį kreipimąsi į Seimo valdybą dėl tolesnio grupės darbo, taip pat per 44 dienas (nuo balandžio 4 dienos) neatsakėte į mano prašymą susitikti pokalbio su jumis. Gal ir paaiškintina toji organizuota anoniminė ir neapeliacinė forma, žeminanti mane, kaip pilietį ir žmogų. Tuo buvo bandyta ramstyti mano išvarymo iš Seimo nurodymo tariamo padorumo pseudoteisinį dizainą.

Visi negeri darbai nuo Hitlerio iki Putino buvo daromi apiforminant pagal galiojančius jėgos teisės įstatymus. Istorija visada už nesuvokiamas sąsajas ar neatliktą prievolę pateikia sąskaitas asmeniui ir jo genčiai. Sumokama už apeitą ar nepaliestą pirmąją teisę ir sumintą teisingumo tiesą.

Akademikas Andrejus Sacharovas yra pasakęs, kad dorovinis pasirinkimas galiausiai tampa pragmatiškiausiu. Pasaulyje ir Lietuvoje tai jau parašyta, o toliau rašoma teigiamais ar beširdžiais skaičiais, faktais ir vardais, tiesa, apsimetimu ar melu nepriklausomos Čečėnijos laisvės istorijos knygoje. Lietuvos politikai čia irgi turi savo nišą – laisvės ar nelaisvės pusėje.”